TURINYS - LRV · 2017-02-02 · Ledo ir sniego tirpiklis XXXXX 8 PRIEDAS. Ledo ir sniego tirpiklio XXXXX laboratorinių tyrimų rezultatai 9 PRIEDAS. Lietuvos valstybinės reikšmės

1

TURINYS

DARBE NAUDOJAMOS SĄVOKOS .......................................................................................................... 5

ĮVADAS ............................................................................................................................................................ 7

1. UŽSIENIO ŠALIŲ ir lietuvos KELIŲ PRIEŽIŪROS ŽIEMĄ PATIRTIES ANALIZĖ ...................... 9

1.1. Reikalavimai kelių būklei žiemą, jų galiojimo laikas ir kelių suskirstymas į grupes ................9

1.1.1. Lietuva ..................................................................................................................................... 9

1.1.2. Austrija .................................................................................................................................. 12

1.1.3. Vokietija ................................................................................................................................ 14

1.1.4. Jungtinės Amerikos Valstijos ............................................................................................... 14

1.1.5. Slovėnija ................................................................................................................................ 16

1.1.6. Olandija ................................................................................................................................. 17

1.1.7. Šveicarija ............................................................................................................................... 18

1.1.8. Norvegija ............................................................................................................................... 19

1.1.9. Švedija ................................................................................................................................... 22

1.1.10. Suomija ................................................................................................................................ 24

1.2. Kelių priežiūroje žiemą naudojamos medžiagos ir technologijos ...............................................25

1.2.1. Aplinkosauga ......................................................................................................................... 27

1.2.2. Alternatyvios medžiagos natrio chloridų druskoms ............................................................. 28

1.3. Kelių priežiūros kokybės įtaka eismo saugumui .....................................................................33

2. LIETUVOS KLIMATINIŲ SĄLYGŲ IR JŲ SPECIFIKOS ANALIZĖ ............................................. 38

2.1. Kelių oro sąlygų informacinės sistemos (KOSIS) duomenų analizė ......................................38

2.2. Lietuvos meteorologijos tarnybų duomenų analizė .................................................................41

2.2.1. Oro temperatūra ..................................................................................................................... 42

2.2.2. Krituliai ir sniego danga ........................................................................................................ 44

2.2.3. Pūga ....................................................................................................................................... 46

2.2.4. Lijundra ................................................................................................................................. 46

2.2.5. Grunto įšalas .......................................................................................................................... 46

2.2.6. Vėjas ...................................................................................................................................... 47

3. LIETUVOS TERITORIJOS SUSKIRSTYMAS Į ATSKIRAS KLIMATINES ZONAS PAGAL

KLIMATINES SĄLYGAS AUTOMOBILIŲ KELIAMS ......................................................................... 50

4. KOMPLEKSINIŲ KLIMATINIŲ AUTOMOBILIŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS RODIKLIŲ

NUSTATYMAS ATSKIROMS LIETUVOS KLIMATINĖMS ZONOMS ............................................ 57

5. LIETUVOS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS AUTOMOBILIŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS ŽIEMĄ

LYGIŲ IR PRIEŽIŪROS NORMATYVŲ ĮVERTINIMAS BEI PASIŪLYMAI JŲ

TOBULINIMUI.............................................................................................................................................. 65

5.1. Kelių priežiūros lygių apžvalga užsienio šalyse ......................................................................65

2

5.1.1. Kelių priežiūros lygiai Estijoje ............................................................................................. 65

5.1.2. Kelių priežiūros lygiai Latvijoje ........................................................................................... 66

5.1.3. Kelių priežiūros lygiai Suomijoje ......................................................................................... 69

5.1.4. Kelių priežiūros lygiai Šveicarijoje ...................................................................................... 69

5.1.5. Kelių priežiūros lygiai Norvegijoje ...................................................................................... 70

5.1.6. Kelių priežiūros lygiai Švedijoje .......................................................................................... 71

5.1.7. Kelių priežiūros lygiai Vokietijoje ....................................................................................... 72

5.2. Kelių priežiūros lygiai Lietuvos valstybinės reikšmės keliams...............................................72

5.3. Priežiūros žiemą normatyvų analizė užsienio šalyse ...............................................................80

5.3.1. Kelių priežiūros žiemą normatyvai Estijoje ......................................................................... 80

5.3.2. Kelių priežiūros žiemą normatyvai Latvijoje ....................................................................... 82

5.3.3. Kelių priežiūros žiemą normatyvai Suomijoje ..................................................................... 82

5.3.4. Kelių priežiūros žiemą normatyvai Šveicarijoje .................................................................. 84

5.3.5. Kelių priežiūros žiemą normatyvai Norvegijoje .................................................................. 85

5.3.6. Kelių priežiūros žiemą normatyvai Švedijoje ...................................................................... 86

5.3.7. Kelių priežiūros žiemą normatyvai Vokietijoje ................................................................... 87

5.4. Priežiūros žiemą normatyvų analizė Lietuvos keliams ...........................................................88

6. AUTOMOBILIŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS ŽIEMĄ TECHNOLOGIJŲ VERTINIMAS IR

PASIŪLYMAI ................................................................................................................................................ 90

6.1. Automobilių kelių priežiūros žiemą technologijų vertinimas .................................................90

6.1.1. Sniego ir ledo valymo technologijos .................................................................................... 93

6.1.2. Slidumą mažinančių medžiagų barstymo technologijos ...................................................... 95

6.1.3. Slidumą mažinančių medžiagų ruošimo ir laikymo technologijos .................................... 100

6.1.4. Slidumo matavimo kelyje technologijos ............................................................................ 101

6.2. Pasiūlymai dėl technologijų taikymo, atsižvelgiant į kelio reikšmę, dangos tipą, eismo

intensyvumą, bei kitus parametrus .....................................................................................103

6.2.1. Apsaugos nuo apledėjimo (angl. „anti-icing“) strategija ................................................... 103

6.2.2. Automatizuotos medžiagų dozavimo kontrolės sistemos .................................................. 104

6.2.3. Automatinė barstomo pločio stabilizavimo sistema .......................................................... 106

6.2.4. Optimali barstomų medžiagų drėkinimo sistema ............................................................... 107

6.2.5. Pašildyto smėlio su karštu vandeniu barstymo technologija ............................................. 108

6.2.6. Pasiūlymai dėl technologijų taikymo valstybinės reikšmės automobilių kelių

priežiūrai žiemą ............................................................................................................... 109

6.2.7. Pasiūlymai svarbiausių šalies magistralinių kelių priežiūrai ............................................. 109

6.2.8. Pasiūlymai pagrindinių šalies krašto ir rajoninių kelių priežiūrai ..................................... 110

6.2.9. Pasiūlymai žemo eismo intensyvumo rajoninių kelių priežiūrai ....................................... 111

6.2.10. Kiti pasiūlymai ir rekomendacijos .................................................................................... 112

7. AUTOMOBILIŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS ŽIEMĄ MEDŽIAGŲ TINKAMIAUSIŲ LIETUVOS

SĄLYGOMS, PARINKIMAS .................................................................................................................... 114

3

7.1. Kelių priežiūrai žiemą naudojamos cheminės medžiagos .....................................................114

7.2. Kelių priežiūrai žiemą naudojamos frikcinės medžiagos ......................................................118

8. KELIŲ PRIEŽIŪRAI ŽIEMĄ NAUDOJAMŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIO TYRIMAS

LABORATORIJOJE.................................................................................................................................... 123

8.1. Bandymų laboratorijoje metodai ...........................................................................................123

8.1.1. Bandymams naudotos kelių priežiūros žiemą medžiagos ................................................. 123

8.1.2. Kelių priežiūros žiemą medžiagų poveikio trinčiai bandymo metodas ............................. 123

8.1.3. Kelių priežiūros žiemą vienodo stambumo medžiagų efektyvumo bandymo metodas .... 125

8.2. Bandymų laboratorijoje rezultatai .........................................................................................126

8.2.1. Kelių priežiūros žiemą medžiagų poveikio trinčiai bandymų laboratorijoje rezultatai .... 126

8.2.2. Kelių priežiūros žiemą vienodo stambumo medžiagų efektyvumo bandymų rezultatai .. 133

9. KELIŲ PRIEŽIŪRAI ŽIEMĄ NAUDOJAMŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIO TYRIMAS

BANDOMUOSIUOSE RUOŽUOSE ........................................................................................................ 143

9.1. Bandomieji ruožai ir tyrimui naudotos kelių priežiūros žiemą medžiagos ...........................143

9.2. Sukibimo koeficiento matavimo kelyje metodas...................................................................143

9.3. Sukibimo koeficiento matavimo kelyje rezultatai .................................................................145

10. AUTOMOBILIŲ KELIŲ PRIEŽIŪRAI ŽIEMĄ NAUDOJAMŲ IR REKOMENDUOJAMŲ

NAUDOTI MEDŽIAGŲ, BEI TECHNOLOGIJŲ POVEIKIS APLINKAI .......................................... 159

10.1. Kelių priežiūrai žiemą naudojamos medžiagos ...................................................................159

10.2. Kelių priežiūrai žiemą naudojamų medžiagų neigiamas poveikis gyvajai aplinkai ............159

10.2.1. Poveikis gruntui (dirvožemiui) ......................................................................................... 161

10.2.2. Poveikis vandeniui ............................................................................................................ 161

10.2.3. Poveikis augalams ............................................................................................................. 164

10.2.4. Poveikis gyvūnams ........................................................................................................... 166

10.3. Kelių priežiūrai žiemą naudojamų medžiagų poveikis negyvajai aplinkai .........................166

10.3.1. Poveikis transporto priemonėms ....................................................................................... 166

10.3.2. Poveikis tiltams ................................................................................................................. 167

10.3.3. Poveikis kelio dangai ........................................................................................................ 168

10.3.4. Kitos alternatyvios medžiagos .......................................................................................... 169

10.4. Rekomendacijos neigiamam kelių priežiūrai žeimą naudojamų druskų poveikiui

aplinkos komponentams mažinti ........................................................................................172

10.4.1. Ledą tirpinančių druskų naudojimo kiekių mažinimas .................................................... 172

10.4.2. Medžių ir augalų savalaikė priežiūra ................................................................................ 173

10.4.3. Barjerai augalams .............................................................................................................. 173

10.4.4. Druskoms atsparių augalų sodinimas intensyvaus eismo gatvių ir kelių pakelėse bei

žiedinėse sankryžose ....................................................................................................... 174

10.4.5. Druskoms neatsparių augalų sodinimas toliau nuo kelio ................................................. 178

10.4.6. Dirvožemio kokybės ir drėgmės sąlygų palaikymas biotechninėmis priemonėmis ....... 178

10.4.7. Ledą tirpinančių druskų neigiamo poveikio betono ir gelžbetonio konstrukcijoms

mažinimas ........................................................................................................................ 179

4

10.4.8. Alternatyvios medžiagos ................................................................................................... 179

10.4.9. Inhibitoriai ......................................................................................................................... 180

11. VALSTYBINĖS REIKŠMĖS AUTOMOBILIŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS ŽIEMĄ NAUDOS IR

KAŠTŲ ANALIZĖ ...................................................................................................................................... 181

11.1. Valstybinės reikšmės kelių žiemos priežiūros kaštų ir naudos analizės metodika ..............181

11.2. Valstybinės reikšmės kelių priežiūros žiemą kaštai ............................................................182

11.3. Eismo intensyvumas ir rida žiemos sezono metu ................................................................182

11.4. Avaringumas žiemos sezono metu ir jo priklausomybė nuo taikomo priežiūros lygio .......183

11.5. Automobilių srauto greitis žiemos sezono metu ir laiko kaina ...........................................186

11.6. Poveikis autotransporto priemonių eksploatacinėms sąnaudoms ..........................................188

11.7. Valstybinės reikšmės kelių žiemos priežiūros kaštų ir naudos analizės rezultatai ..............188

12. PASIŪLYMAI EFEKTYVIAM AUTOMOBILIŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS ŽIEMĄ

VALDYMUI, PANAUDOJANT LAKD EISMO INFORMACIJOS CENTRĄ ................................... 192

12.1. Nacionalinis Eismo informacijos centras ............................................................................192

12.2. Eismo informacinės sistemos pritaikomumas kartu su kitomis informacinėmis

sistemomis, viešojo valdymo institucijose .........................................................................194

12.3. Sprendimų paramos sistema ................................................................................................194

12.4. Papildomų informacinių technologijų naudojimas, eismo dalyvių informavimui ..............196

12.5. Šiuolaikiškos sniego valymo ir barstymo technologijos .....................................................197

BENDROSIOS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ......................................................................................... 200

LITERATŪROS SĄRAŠAS ....................................................................................................................... 206

1 PRIEDAS. Užsienio šalių kelių priežiūros žeimą patirties analizė

2 PRIEDAS. Lietuvos klimatinių sąlygų ir jų specifikos analizė

3 PRIEDAS. Daugiamečiai meteorologijos duomenys iš 18 LHMT meteorologijos stočių

4 PRIEDAS. Tyrimų laboratorijoje ir kelyje metodika

5 PRIEDAS. Ledo ir sniego tirpiklis XXXXX1

6 PRIEDAS. Ledo ir sniego tirpiklis XXXXX

7 PRIEDAS. Ledo ir sniego tirpiklis XXXXX

8 PRIEDAS. Ledo ir sniego tirpiklio XXXXX laboratorinių tyrimų rezultatai

9 PRIEDAS. Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros žiemą vadovas

1 XXXXX – šiuo žymėjimu žymima neviešinama informacija, susijusi su patentų ir ženklų savininkų teisėmis.

5

DARBE NAUDOJAMOS SĄVOKOS

(CH3COO)2Ca – kalcio acetatas.

(CH3COO)2Mg – magnio acetatas.

BDS5 – biocheminis deguonies suvartojimas per 5 paras.

CaCl2 – kalcio chloridas.

CH3COOK – kalio acetatas.

CH3COONa – natrio acetatas.

ChDS – cheminis deguonies suvartojimas.

Cl– – chloro anijonas.

DLK – didžiausia leidžiama koncentracija.

EC50 – mirtinoji dozė, nuo kurios miršta 50 % populiacijos narių.

EIC – nacionalinis Eismo informacijos centras.

Eutektinė temperatūra – žemiausia tirpalo stingimo temperatūra, kurią galima pasiekti su

esamos medžiagos sočiuoju tirpalu.

Frikcinės barstomosios medžiagos – natūrali uoliena skaldos, smulkintas smėlis, smulkus

žvyras. Kitos frikcinės medžiagos gali būti skaldytų (granuliuotų) šalutinių produktų forma, pvz.,

susidariusių iš deginimo įrengimų ir pramonės procesų, pvz., šlakas, uolienų skaldymo išlakos ir kt.

HCOOK – kalio formiatas.

HCOONa – natrio formiatas.

Hidroskopiškuma – medžiagos gebėjimas absorbcijos arba adsorbcijos būdu iš aplinkos pri-

traukti vandens molekules.

HN – higienos norma.

Inhibitoriai – medžiagos, kurių nedideli kiekiai daugiau ar mažiau sulėtina cheminius procesus.

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos.

K2CO3 – kalio karbonatas.

KOSIS – kelių oro sąlygų informacinė sistema.

KPBŽ – kelių priežiūros būklė žiemą.

KPV – kelių priežiūros vadovas.

LAKD – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

LAND – Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas;

LHMT – Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba.

LŽI – Lietuvos žemdirbystės institutas;

6

MgCl2 – magnio chloridas.

NaCl – natrio chloridas.

NVKA – Norvegijos viešųjų kelių administracija.

Pastovi sniego danga (dienos) – sniego danga, kuri išsilaiko ne trumpiau kaip mėnesį su ne

ilgesnėmis kaip trijų dienų pertraukomis.

RV – ribinė vertė.

SKN – standartinė klimato norma (daugiamečių meteorologijos rodiklių norma 1961–1990 m.).

Šlapios druskos technologija – naudojama keliuose slidumui mažinti, kuri prieš ją pasklei-

džiant sudrėkinama vandeniu, druskos tirpalu ir pan.

TEA – trietanolaminas.

VGTU – Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

VMPEI – Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (aut./parą).

7

ĮVADAS

Važiuodami automobilių keliais vairuotojai susiduria su daugybe įvairiausių meteorologinių

veiksnių, kurie blogina važiavimo kokybę ir neretai sudaro prielaidas avarinėms situacijoms.

Dėl nepastovių (temperatūros, kritulių ir pan.) parametrų ir trukmės, žiema lieka nenuspėjamu

metų laiku. Įvairiose su šia realybe susiduriančiose šalyse nenuspėjamumas turi įtakos eismo daly-

viams ir pėstiesiems, bei prekių ir paslaugų srautams. Atšiaurios žiemos sąlygos ir priemonės (ku-

rios dėl jų taikomos), turi įtakos automobilių kelių infrastruktūros objektų eksploatacijos terminams,

saugumui ir galimybėms jais naudotis.

Šiomis aplinkybėmis su žiemos sezono sunkumais susiduriantys kelių tinklo valdytojai turi

užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą, palaikydami tinkamą kelių infrastruktūros būklę, kad užtik-

rintų ekonominės ir socialinės veiklos palaikymo ir plėtros skatinimą jų aptarnaujamoje teritorijoje.

Tam kelių direkcijos turi skirti daug finansinių, materialinių ir žmogiškųjų išteklių, tuo pat metu

nuolatos ieškodamos būdų kelių priežiūros žiemą praktikai tobulinti.

Analizuojant didžiausią įtaką eismo dalyviui turinčių meteorologinių veiksnių atsiradimo ti-

kimybę, pirmiausia reikėtų išskirti žiemos laiką, kai blogos ir ypač blogos eismo sąlygos gali susi-

daryti dėl septynių meteorologinių veiksnių poveikio (pūgos, plikledžio, sniego, rūko, vėjo, žemos

temperatūros ir didelio oro drėgnumo) atskirai ir jų derinių. Rudenį ir pavasarį prastos važiavimo

sąlygos gali susidaryti veikiant šiems šešiems veiksniams: plikledžiui, lietui, rūkui, vėjui, oro tem-

peratūros kaitai, dideliam drėgnumui.

Automobilių kelių priežiūra žiemos periodo metu tiek technologiniu, tiek organizaciniu po-

žiūriu visiškai priklauso nuo oro sąlygų. Todėl norint tinkamai planuoti ir prižiūrėti kelius žiemą,

reikia įvertinti atskirų Lietuvos rajonų klimatinę situaciją (šiam tikslui atlikta Hidrometeorologi-

jos tarnybos stočių ir KOSIS fiksuojamų duomenų parametrų analizės), nustatyti kompleksinius

klimatinius automobilių kelių priežiūros rodiklius, išnagrinėti ir įvertinti Lietuvos ir kitų šalių

automobilių kelių priežiūros žiemą normatyvus bei lygius, išanalizuoti ir įvertinti automobilių

kelių priežiūros žiemą technologijas, naudojamas medžiagas. Šioje ataskaitoje pateikiami kelių

priežiūrai žiemą naudojamų medžiagų tyrimų laboratorijoje bei bandomuose kelių ruožuose rezul-

tatai, atliekamas naudojamų medžiagų poveikio aplinkai vertinimas. Ataskaitoje taip pat pate i-

kiami automobilių kelių priežiūros žiemą naudos ir kaštų analizės rezultatai bei pasiūlymai efek-

tyviam kelių priežiūros žiemą valdymui.

Kiekviename ataskaitos skyriuje yra pateikiamos skyriaus išvados, o darbo gale – bendros

išvados.

8

Studija buvo atliekama Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fa-

kulteto Kelių katedros bei Kelių tyrimo instituto specialistų. Laboratorinius ir natūrinius ledą tirp-

dančių medžiagų bandymus vykdė AB Problematika.

Temos vadovas: prof. dr. Alfredas Laurinavičius. Temos vykdytojai: prof. dr. Donatas Čy-

gas, doc. dr. Audrius Vaitkus, dr. Viktoras Vorobjovas, dr. Faustina Tuminienė, dr. Laura Žiliūtė,

magr. Tomas Ratkevičius, magr. Edita Juodvalkienė.

9

1. UŽSIENIO ŠALIŲ IR LIETUVOS KELIŲ PRIEŽIŪROS ŽIEMĄ

PATIRTIES ANALIZĖ

1.1. REIKALAVIMAI KELIŲ BŪKLEI ŽIEMĄ, JŲ GALIOJIMO LAIKAS IR KELIŲ

SUSKIRSTYMAS Į GRUPES

Daugumoje užsienio šalių yra priimti atitinkami kelių teisės aktai (įstatymai, taisyklės, minis-

terijų įsakymai, kodeksai, konstitucijos taisyklės ir kiti), taikomi atsakomybei už žiemos priežiūrą

bei įvairių kelių tinklo vadovų veiklai. Dažnai tokia atsakomybė ir veikla deleguojama remiantis

įvairiomis prižiūrėtinų kelių klasėmis, keliant galutinį tikslą: užtikrinti laisvą, saugų prekių ir žmo-

nių judėjimą jų taikymo teritorijoje.

Pavyzdžiui Lietuvoje už kelių priežiūros žiemą (toliau – KPBŽ) organizavimą atsakinga vy-

riausybės įsteigta valstybės įmonė, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministeri-

jos (toliau – LAKD). Šios įmonės vadovo įsakymu patvirtintas Kelių priežiūros vadovas (toliau –

KPV), kuris yra reglamentuojančių kelių techninės priežiūros kokybę (tarp jų ir kelių priežiūros

žiemą), darbus bei jų vertę normatyvinių dokumentų visuma. KPV skirtas Susisiekimo ministerijai

pavaldžių valstybės įmonių, atliekančių kelių techninę priežiūrą, personalui, taip pat visiems juridi-

niams ir fiziniams asmenims, prižiūrintiems valstybinės reikšmės kelius.

Išnagrinėjus išsivysčiusių pasaulio šalių kelių priežiūros žiemą valdymo patirtį nustatyta, kad

daugumoje jų taikoma bent trijų lygių kelių priežiūra žiemą (I – aukšta, II – vidutinė, III – žema). Kiek-

vienas priežiūros lygis atitinka skirtingą prižiūrimą objektą, dažnai remiantis eismo intensyvumu ir įvai-

rių kelių tinklo klasifikacija (magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai) (Kelių priežiūros vadovas 2005).

1.1.1. Lietuva

KPV 1 dalyje pateikiami priežiūros normatyvai, suskirstyti į tris priežiūros lygius diferenci-

juojant juos pagal kelių rūšis. 1.1 lentelėje pateikti reikalavimai Lietuvos valstybinės reikšmės au-

tomobilių kelių priežiūrai žiemą.

1.1 lentelė. Reikalavimai Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūrai žiemą (Kelių

priežiūros vadovas 2005)

Reikalavimai Priežiūros lygiai

I – AUKŠTAS II – VIDUTINIS III – ŽEMAS

Sningant ir (arba) pustant, esant apledėjimams:

turi būti valoma (pirmiausia važiuojamąją dalį), barstoma:

– magistraliniuose keliuose nuo 0 iki 24 val. nuo 4 iki 22 val.

nuo 6 iki 19 val.

(valant vieną eismo juostą)

10

1.1 lentelės tęsinys

– krašto keliuose nuo 4 iki 22 val. nuo 6 iki 19 val. nuo 9 iki 18 val.

– rajoniniuose keliuose nuo 6 iki 19 val.

nuo 9 iki 18 val., bars-

tomi tik pavojingi ruožai

(stačios įkalnės, staigūs

posūkiai), greideriu

šiurkštinami apledėję

kelių ruožai

nuo 9 iki 18 val., tik bai-

gus tvarkyti magistrali-

nius bei krašto kelius;

barstomi tik pavojingi

ruožai (stačios įkalnės,

staigūs posūkiai)

ant dangos gali būti sniego sluoksnis:

– purus, ne storesnis kaip:

– magistraliniuose keliuose 4,0 cm 5,0 cm 6,0 cm

– krašto keliuose 5,0 cm 7,0 cm 10,0 cm

– rajoniniuose keliuose 7,0 cm 10,0 cm 20,0 cm

– prispaustas, ne storesnis kaip:

– magistraliniuose keliuose 1,0 cm 2,0 cm 3,0 cm

– krašto keliuose 2,0 cm 3,0 cm 5,0 cm


pirmą kartą, jeigu naktį snigo (pustė), keliai turi būti pabarstyti ne vėliau kaip:

– magistraliniai keliai barstomi visą parą iki 7 val. iki 8 val.

– krašto keliai iki 7 val. iki 8 val. iki 10 val.

– rajoniniai keliai iki 9 val.

iki 8 val., tik pavojingi

ruožai (stačios įkalnės,

staigūs reikalavimo nėra

posūkiai), baigus barsty-

ti magistralinius ir kraš-

to kelius

Esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms (žr. pastabą), eismas gali nutrūkti ne ilgiau kaip:

– magistraliniuose keliuose 3 val. 4 val. 5 val.

– krašto keliuose 4 val. 8 val. 12 val.

– rajoniniuose keliuose 8 val. 24 val. 48 val.

Nustojus snigti ir/arba pustyti:

sniegas turi būti baigtas valyti per:


– krašto keliuose 3 val. 4 val. 8 val.

– rajoniniuose keliuose 5 val. 24 val. reikalavimo nėra

apledėję ruožai turi būti pabarstyti per:


– krašto keliuose 3 val. 4 val. 8val.

– rajoniniuose keliuose 5 val. 24 val.

pavojinguose ruožuose,

tik baigus barstyti aukš-

tesnio priežiūros lygio

keliuose (stačiose įkalnė-

se, staigiuose posūkiuose)

11

1.1 lentelės pabaiga

sniego volai prie sankasos briaunos turi būti baigti šalinti per:

– magistraliniuose keliuose 3 darbo dienas 6 paras 12 parų

– krašto keliuose 6 paras 12 parų prieš polaidį

– rajoniniuose keliuose 20 parų prieš polaidį prieš polaidį

Esant normalioms oro sąlygoms (jeigu magistraliniuose ir krašto keliuose ilgiau kaip 24 val. nėra

kritulių, plikledžio; rajoniniuose – ilgiau kaip 48 val.):

ant dangos gali būti sniego sluoksnis:

– purus – ne storesnis kaip:

– magistraliniuose keliuose neturi būti neturi būti 1,0 cm

– krašto keliuose neturi būti 1,0 cm 4,0 cm


– prispaustas – ne storesnis kaip:

– magistraliniuose keliuose neturi būti neturi būti 0,5 cm

– krašto keliuose neturi būti 0,5 cm 1,0 cm


– provėžos:

– magistraliniuose keliuose neturi būti neturi būti atsitiktinės provėžos

– krašto keliuose neturi būti atsitiktinės provėžos neturi būti gilesnių kaip

6,0 cm

– rajoniniuose keliuose neturi būti gilesnių kaip neturi būti gilesnių kaip

4,0 cm

neturi būti gilesnių kaip

6,0 cm 2,0 cm

Apledėjusios arba su prispausto sniego sluoksniu dangos, esant ilgalaikei (ne trumpesnei kaip 3 die-

nų) normalių oro sąlygų prognozei, turi būti pašiurkštinamos, padarant prorėžas:

pirmą kartą – ne vėliau

kaip per 1 darbo dieną 2 darbo dienas 3 darbo dienas

vėliau pašiurkštinimas

turi būti kartojamas ne

rečiau kaip kas

3 darbo dienos 5 paros 7 paros

Sniego volai prie sankasos briaunų gali būti ne aukštesni kaip:

– magistraliniuose keliuose 60 cm 80 cm 100 cm

– krašto keliuose 80 cm 100 cm reikalavimo nėra

– rajoniniuose keliuose reikalavimo nėra reikalavimo nėra reikalavimo nėra

Polaidžio metu važiuo-

jamojoje dalyje ir kelk-

raščiuose neturi telkšoti

vanduo

taip taip reikalavimo nėra

Kelių būklė turi būti ste-

bima taip, kad informaci-

ja apie ją būtų nustatyta

iki darbų pradžios

taip

taip taip

Pastaba. Ypač sudėtingos meteorologinės sąlygos susidaro tada, kai: – ilgiau kaip 6 valandas sninga ir/arba pusto;

– ilgiau kaip 24 val., tačiau su pertraukomis, sninga ir/arba pusto; – įšalęs kelias po lietaus apledėja, esti lijundra;

– per parą kelias apledėja daugiau kaip 2 kartus; – oro temperatūra per dieną nepakyla aukščiau minus 8 °C.

12

1.1.2. Austrija

Visos žiemos priežiūros veiklos teisinį pagrindą sudaro kelių eismo taisyklės.

Kelių savininkai atsako už kelių priežiūrą visais metų laikais. Greitkelius ir federalines ma-

gistrales administruoja Greitkelių ir kelių finansavimo agentūra (Autobahn und Straßen Finanzie-

rungs AG). Krašto ir savivaldybių kelius administruoja regionai (Federalinės Respublikos žemės),

miestai ar savivaldybės. Austrijoje nėra centrinės žiemos priežiūros institucijos, teikiančios nuro-

dymus kelių šeimininkams.

Austrijoje keliai kuriems yra nustatyti reikalavimai KPBŽ suskirstyti į 4 grupes:

– A Greitkeliai ir federalinės magistralės, tiesiogiai susisiekiančios su greitkeliais;

– B Krašto ar savivaldybių keliai, kuriuose žymus eismo intensyvumas (>3 000 per dieną);

– C Krašto ar savivaldybių keliai, kuriuose žymus eismo intensyvumas, važinėja maršruti-

niai autobusai, mokyklų autobusai ar yra turistinių maršrutų;

– D Krašto ar savivaldybių keliai, kuriuose mažas eismo intensyvumas (<1 000 per dieną).

Austrijoje įstatymu yra numatyta prievolė žiemą prižiūrėti visus viešuosius kelius. Barstoma

medžiaga priklauso nuo kelio kategorijos (žr. 1.2 lentelę) (Snow and Ice Databook 2010).

A kategorijos keliuose privaloma barstyti druską, o negalima – žvyro. B ir C kategorijų ke-

liuose kai kur – druską, kai kur – druskos ir žvyru mišinį (pavyzdžiui, 1:10), o kai kur naudojamas

tik žvyras (Snow and Ice Databook 2010).

Detalesnė informacija pateikta 1 priede (P.1.9 poskyryje).

13

1.2 lentelė. Reikalavimai Austrijoje KPBŽ, suskirstyti į 4 priežiūros lygius diferencijuojant juos pagal kelių rūšis (Snow and Ice Databook 2010)

Kelio klasė A B C D

Kelio rūšis Greitkeliai Regioniniai pagrindiniai keliai

Krašto ir savivaldybių keliai,

kur žymus eismo intensyvumas

Antraeiliai keliai

Krašto ir savivaldybių keliai, kur

žymus eismo intensyvumas, važinė-

ja maršrutiniai autobusai, mokyklų

autobusai ar yra turistinių maršrutų

Antraeiliai keliai

Krašto ir savivaldybių keliai, kur

mažas eismo intensyvumas

VMPEI >3 000 <3 000 <1 000

Atlikimo laikas daugiausia 3 val. daugiausia 5 val. daugiausia 5 val.

Klimatinė situacija 1 Kelio dangos sąlygos Kelio dangos sąlygos Kelio dangos sąlygos Kelio dangos sąlygos

Lengvai sninga, apsnigtas ar apledėjęs

paviršius, šerkšnas,

lengvai pustomas

sniegas

Visų eismo juostų tinkamumas

eismui, išvažiavimo ir privažiavimo keliai

valomi ir barstomi ledo tirpinimo priemonėmis

24 val.

Tinkamumas eismui galimas eismo vėlavimas nuo

22.00–06.00, keliai valomi ir barstomi

daugiausia ledo tirpinimo prie-

monėmis 04.00–22.00

Tinkamumas eismui galimas eismo vėlavimas nuo

20.00–07.00, keliai valomi ir barstomi

ledo tirpinimo priemonėmis ar žvyru

05.00–20.00

Tinkamumas eismui galimas didelis eismo vėlavimas, keliai valomi ir barstomi žvyru

kartą dienoje


Sninga vidutiniškai – intensyviai,

pustomas sniegas, Sniego gylis > 10 cm

Vienos eismo juostos tinkamumas

eismui, kiekviena kryptimi, išvažiavimo

ir privažiavimo keliai valomi ir barstomi

ledo tirpinimo priemonėmis 24 val.

Tinkamumas eismui galimas didelis eismo vėlavimas

valomi ir barstomi daugiausia ledo tirpinimo

priemonėmis 04.00–22.00


valomi ir barstomi ledo tirpinimo priemonėmis ar žvyru

05.00–20.00


valomi ir barstomi žvyru du kartus dienoje


Plikšala, intensyviai sninga, griūtys

Kelių saugumo garantuoti neįmanoma, šalinant didesnius sniego kiekius (supustytą sniegą, griūtis)

Keliai gali būti laikinai neišvažiuojami

14

1.1.3. Vokietija

Teisinė prievolė vykdyti kelių priežiūrą žiemą kyla iš bendrųjų pareigų, numatytų Vokietijos

civiliniame kodekse. Ji yra perkelta į federalinius įstatymus (vok. Bundesfernstraßengesetz), žemių

įstatymus (vok. Straßen und Straßenreinigungsgesetze der Länder) ir miestų statutus.

Žiemos priežiūros reikalavimai, organizavimas ir vykdymas yra reglamentuojami Žiemos ke-

lių priežiūros vykdymo rekomendacijose, kuriose esantys KPBŽ reikalavimai pateikiami 1.3 ir

1.4 lentelėse (Snow and Ice Databook 2010).

1.3 lentelė. Sniego valymui nustatomi automagistralių ir greitkelių aptarnavimo ciklai (Snow and

Ice Databook 2010)

Kelio klasė Kelio priežiūros aptarnavimo ciklas

Automagistralės ir greitkeliai, atliekantys svarbią eis-

mo funkciją dėl jungčių su automagistralių tinklu 2 valandos (per 24 valandas)

Automagistralių sankryžos

Federaliniai ir valstybiniai greitkeliai

2 valandos (per 24 valandas)

3 valandos (kasdien nuo 6.00 iki 22.00)

Grynos druskos barstymo standartai nustato trumpesnius periodus.


1.1.4. Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – JAV) neturi nacionalinės žiemos kelių priežiūros

strategijos, nes kelių priežiūros finansiniai atskaitymai skiriami valstijos ar vietos valdžiai. Valsti-

jos ar vietos valdžios institucijos eksploatuoja joms priklausančią kelių priežiūros įrangą, samdo

rangovų paslaugų teikėjus ir pačios nustato pageidaujamus kelių priežiūros paslaugų lygmenis.

Kelių priežiūros paslaugų reikalavimai gali būti nustatomi atsižvelgiant į pageidaujamą kelio

dangos būklę, eismo duomenis ir eismo dalyvių vertinimus. Kelių priežiūra žiemą priklauso nuo

klimato sąlygų, tarnybos išteklių ir kelio charakteristikų. Paprastai daugiau dėmesio yra skiriama

svarbesnės kategorijos keliams. Dažniausiai nacionalinio kelių tinklo keliai valomi geriau ir spar-

čiau (Snow and Ice Databook 2010).

Kelių KPBŽ reikalavimai užtikrinami pagal 4 prioritetines kelių grupes (priežiūros lygius):

– IA ir IB: labai aukšto eismo intensyvumo, 2 ir daugiau eismo juostų greitkeliai, einantys per kelias

valstijas ir jungiantys didžiuosius JAV miestus. IA keliuose kelių tarnybos dirba ištisa parą, o IB 20 val.

per parą. Esant įprastomis žiemiškomis sąlygomis sniegas visiškai nuvalytas, ledo danga reguliuojama;

– II: vidutinio eismo intensyvumo greitkeliai, jungiantys svarbius atskiros valstijos regionus

(vidutinio dydžio miestus). apsaugoma nuo slidumo, įprastomis žiemiškomis sąlygomis keliai pliki;

15

1.4 lentelė. Reikalavimai Vokietijoje kelių priežiūrai žiemą (Snow and Ice Databook 2010)

Kelio funkcijos Budėjimo

periodas

Oro arba kelio sąlygos

Snygiai, kelio apledėjimas,

šerkšnas Gausūs neperstojantys snygiai

Didelis pustymas,

lavinos, lijundra

1

Federalinės automagistralės ir

papildomi greitkelių ruožai, be-

sijungiantys su automagistralių

tinklu ir atliekantys svarbią eis-

mo funkciją

24 valandos

(kasdien)

Eismo juostų, sankryžų, rampų

kelių sankirtose ir kryžkelėse

pravažiuojamumas; automobi-

lių sustojimo vietų ir nuvažia-

vimo kelių praeinamumas

Bent vienos juostos tam tikra eismo kryptimi,

svarbiausių rampų kelių sankirtose ir sankry-

žose, bei įvažiavimų į aptarnavimo zonas pra-

važiuojamumas, jei reikia, naudojant sniego

grandines; be pagalbos negalima užtikrinti

patekimo į automobilių sustojimo vietas

Nebegalima užtikrin-

ti eismo 2

Svarbūs kaimo keliai, keliai, kur

piko valandomis intensyvus eis-

mas, keliai su viešojo transporto

maršrutais

nuo 06.00 iki

22.00 (kas-

dien)

Pravažiuojamumas

Keliai pravažiuojami, jei reikia, su sniego

grandinėmis; kelių juostų greitkeliuose prava-

žiuojama bent viena juosta viena eismo kryp-

timi, jei reikia, su sniego grandinėmis

3 Tolimesni kaimo keliai Priklauso nuo

vietinių eismo

poreikių

Pravažiuojamumas Keliai pravažiuojami, jei reikia, su sniego

grandinėmis

4 Šalikelės, dviračių takai, daugia-

funkcinės juostos

Priklauso nuo

vietinių eismo

poreikių

Keliai pravažiuojami ir praei-

nami pėstiesiems Nebegalima užtikrinti eismo

5 Sustojimo vietos prie svarbių ir

kitų kelių (2 ir 3 juostos)

Priklauso nuo

vietinių eismo

poreikių

Prieinamumas Nebegalima užtikrinti praeinamumo

Pastabos: – „pravažiuojamumas“ reiškia, kad galima tikėtis kliūčių dėl likusio sniego arba, dėl žiemos priežiūros operacijų trukmės, vientisos sniego dangos vietomis,

taip pat dėl šerkšno arba apledėjimo vietomis keliai gali būti slidūs; – „praeinami pėstiesiems“ reikalaujama, kad sniegas ir ledas būtų nuvalyti bent vienoje juostoje, kad

du pėstieji galėtų nekliudomi prasilenkti (apie 1.0–1.2 m); – „prieinamumas“ automobilių sustojimo vietose ir nuvažiavimuose reiškia, kad įvažiavimo keliai, juostos

sustojimo aikštelėse ir nuvažiavimo keliai gali būti naudojami prisitaikius prie galimų kliūčių ir, kad galima tinkamai parkuoti automobilius; – „priklauso nuo vietinių

eismo poreikių“ reiškia, kad žiemos priežiūros operacijos atliekamos tada, kai būtina eismui užtikrinti. Tam tikrais atvejais tai gali reikšti, kad žiemos priežiūros operaci-

jos neatliekamos.

16

– IIIA ir IIIB: keliai jungiantys rajonus, greitkelius ar besijungiantys vienas su kitu. Intensy-

viau prižiūrimi pavojingi kelio ruožai bei ruožai jungiantys su svarbiais infrastruktūros objektais

(mokyklomis, ligoninėmis ir pan.). Juose budima tik darbo valandomis. IIIB keliai prižiūrimi ne-

naudojant ledo tirpiklių, ant kelio dangos gali susidaryti sniego danga;

– IV: keliai žiemą neprižiūrimi-uždaromi.

Nacionalinėje automobilių kelių mokslinių tyrimų bendradarbiavimo programoje (The Natio-

nal Cooperative Highway Research Program) parengtos bendrosios rekomendacijos dėl kelių prie-

žiūrai naudojamų medžiagų taikymo ir kiekių (Transportation Research... 2004).

50 valstijų bendradarbiauja per AASHTO vykdomą Sniego ir ledo bendrąją programą (Snow

and Ice Cooperative Program), skirtą mokslo laimėjimų diegimui ir mokymui. Įgyvendinant šią

programą, buvo sukurta interaktyvioji kelių oro sąlygų informacijos sistema (KOSIS) ir (ar) apsau-

gos nuo apledėjimo mokymo programa. Šią kompiuterinę programą sudaro septynios pamokos:

įvadas į apsaugą nuo apledėjimo ir kelių priežiūrą, žiemos kelių priežiūros valdymas, žiemos kelių

pavojai ir priemonės jiems įveikti, oro sąlygų pagrindai, oro sąlygų ir kelių stebėsena sprendimams

dėl apsaugos nuo ledo priimti, kompiuterio prieiga prie informacijos apie kelių oro sąlygas, taip pat

apsaugos nuo ledėjimo patirtis vykdant žiemos kelių priežiūros darbus. Nacionaline mokymo pro-

grama naudojasi 90 % sniego zonoje esančių valstijų, Viešųjų darbų asociacijų asociacija (the As-

sociation of Public Works Association) ir Apygardų inžinierių nacionalinė asociacija (the National

Association of County Engineers). 2003 m. balandžio mėn. vartotojams buvo išplatinta ir bendroji,

ir specializuotoji kompiuterinės mokymo programos versija. Specializuotosios versijos pritaikytos

konkretiems metodams, įrangai, strategijoms ir darbo tvarkai, bei konkrečioje valstijoje naudoja-

moms cheminėms medžiagoms (Snow and Ice... 2004).


1.1.5. Slovėnija

Slovėnijoje keliai skirstomi į grupes (kuriems taikomi KPBŽ reikalavimai) atsižvelgiant į še-

šis pagrindinius kelių parametrus:

kategoriją;

eismo tankį ir struktūrą;

geografines ir (ar) klimato sąlygas;

vietos ypatumus.

Keliu KPBŽ reikalavimai užtikrinami pagal 6 prioritetines kelių grupes (priežiūros lygius):

1 grupei priskiriami greitkeliai ir magistraliniai keliai, kurie turi būti pravažiuojami 24 val. per

parą. Sningant, užtikrinamas visos važiuojamosios kelio dalies, svarbių sankryžų ir privažiavimų

17

prie didesnių automobilių stovėjimo aikštelių pravažumas, tačiau turi būti pravažiuojami ir kelkraš-

čiai. Smarkiai sningant, turi būti pravažiuojama nors viena važiuojamosios dalies juosta, taip pat

privažiavimai prie didesnių automobilių stovėjimo aikštelių.

2 grupei priskiriami pagrindiniai keliai, pagrindiniai miestų keliai ir svarbūs krašto keliai. Jie turi

būti pravažiuojami 5.00–22.00 val. Sningant, 22.00–5.00 val. leistini dviejų valandų eismo sutrikimai.

3 grupei priskiriami kiti krašto, svarbūs vietinės reikšmės keliai, miesto gatvės, įsiliejančios į

magistralinius kelius, ir vietiniai keliai, kurie turi būti pravažiuojami 5.00–22.00 val. Sningant,

22.00–5.00 val. leistini dviejų valandų eismo sutrikimai.

4 grupei priskiriami visi kiti vietos, miesto ir priemiesčių keliai. Paprastai šie keliai turi būti

pravažiuojami 7.00–20.00 val., o sningant eismas gali trumpam nutrūkti. Smarkiai sningant, eismas

gali nutrūkti vienai dienai.

5 grupei priskiriami viešieji takai, automobilių stovėjimo aikštelės ir dviračių takai, kurių pra-

važumas užtikrinamas atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius. Sningant, eismas gali nutrūkti vie-

nai dienai, o smarkaus sniego atveju, eismo sutrikimai gali būti net ilgesni.

6 grupei priskiriami keliai, kuriuose eismas žiemos sąlygomis gali būti nutraukiamas (Snow

and Ice Databook 2010).


1.1.6. Olandija

Olandijos valdžios institucijos yra teisiškai įpareigotos prižiūrėti kelius. Ši prievolė išdėstyta

kelių įstatyme ir civiliniame kodekse. Kelių priežiūra žiemą yra šios prievolės dalis.

Valstybinės reikšmės keliuose (magistraliniuose, pagrindiniuose ir krašto) priežiūros darbus

organizuoja Generalinė viešųjų darbų ir vandentvarkos direkcija. Ši direkcija atliekamus kelių prie-

žiūros darbus numato pagal nustatytą grafiką, kuris skelbiamas viešai. Valstybinės ir vietinės reikš-

mės magistraliniuose keliuose, (kuriuose didžiausias leistinas greitis yra didesnis nei 80 km/val.),

kelių priežiūros darbai atliekami tokiu grafiku:

– išankstinis (prevencinis) barstymas druska: 2–3 val.;

– barstymas druska (po kritulių): 2 val.;

– sniego valymas ir (ar) barstymas druska (po kritulių): 1,5 val.

Visus kelių priežiūros darbus žiemą atlieka privatus rangovas, kuriam pagrindinėje sutartyje

numatomi reikalavimai įrangai (technikai), naudojamoms medžiagoms (ledui tirpdyti, keliams bars-

tyti) ir panašiai.

Olandų transporto, viešųjų darbų, vandentvarkos ministerijos žiemos kelių priežiūros organi-

zavimas:

18

– 1 lygmuo: Transporto, viešųjų darbų ir vandentvarkos ministerija.

– 2 lygmuo: Generalinė viešųjų darbų ir vandentvarkos direkcija.

– 3 lygmuo: Krašto direkcija.

– 4 lygmuo: Greitkelio valdymo centras.

– 5 lygmuo: Eksploatacijos centras.

Transporto ir navigacijos centras taip pat padeda pirkti žiemos kelių priežiūrai skirtą techniką

ir rengia ir (ar) teikia Generalinės viešųjų darbų ir vandentvarkos direkcijai žiemos kelių priežiūros

rekomendacijas, konsultuoja ministeriją ir vietos kelių priežiūros centrus.

Vietos priežiūros centrai atsakingi už operatyvią kelių priežiūrą žiemą. Atsižvelgdami į Gene-

ralinės viešųjų darbų ir vandentvarkos direkcijos ir kitų šaltinių pateiktą informaciją apie oro sąly-

gas, vietos kelių priežiūros centrai priima sprendimus dėl vienokių ar kitokių veiksmų keliams žie-

mą prižiūrėti.

Generalinės viešųjų darbų ir vandentvarkos direkcijos lygmeniu prižiūrimi keliai (magistrali-

niai ir pagrindiniai keliai). Skirtingų lygmenų kelių priežiūros tarnybos susisiekia telefonais ar žinu-

tėmis per KOSIS dalyviams prieinamą vartotojo sąsają. KOSIS įspėjimas perduodamas į kelių prie-

žiūros koordinatoriaus pranešimų gaviklį ar mobilųjį telefoną. Visas procesas nuo rangovo

iškvietimo iki paskutinio druska pabarstyto metro gali trukti 2–3 valandas, priklausomai nuo sutar-

ties. Šis procesas apima ir prevencinį barstymą.

Provincijų kelių priežiūros lygmuo (krašto keliai). Žiemos kelių priežiūrą provincijos lygme-

niu organizuoja krašto kelių priežiūros koordinatorius. Dažniausiai KOSIS duomenys derinami su

meteorologinių tarnybų pranešimais ir vietovės išmanymu. Ten, kur kyla abejonių, patruliuojama.

Savivaldos lygmuo (miestų keliai). Kartais savivaldybės naudojasi regioninių meteorologijos skyrių,

pvz., oro uostų, informacija arba kreipiasi į meteorologines tarnybas. Didelį vaidmenį atlieka ir vietos po-

licijos pranešimai. Kartais sprendimai priimami pasikonsultavus su provincijos kelių priežiūros koordina-

toriumi. Kai kuriose savivaldybėse naudojami KOSIS duomenis (Snow and Ice Databook 2010).


1.1.7. Šveicarija

Šveicarijoje valstybinės reikšmės, kantonų ir savivaldybių keliams prižiūrėti taikomi skirtingi

teisės aktai. Valstybinės reikšmės kelių priežiūrą žiemą užtikrinama įstatymu. Oficialų kelių prie-

žiūros žiemą praktikos kodeksą sudaro 18 dokumentų, apimantys reikalavimus įrangai (technikai),

naudojamoms medžiagoms (ledui tirpdyti, keliams barstyti) ir panašiai. Už valstybinės reikšmės

kelių priežiūrą žiemą atsakinga valstybinė institucija (konfederacija), kuri sudaro paslaugų teikimo

sutartis su 11 Šveicarijos kelius prižiūrinčių teritorinių padalinių.

19

Kantonų kelių priežiūra patikėta kantonams, o savivaldybių kelius žiemą prižiūri savivaldybės.

Apskritai Šveicarijoje už kelių priežiūrą yra atsakingos kelių priežiūros tarnybos. Tačiau kai ku-

riais atvejais ar iš dalies sutartys dėl kelių priežiūros žiemą sudaromos ir su privačiomis bendrovėmis.

Šveicarijoje keliai kuriems yra nustatyti reikalavimai KPBŽ suskirstyti į 4 grupes:

– magistraliniai keliai ir greitkeliai;

– pagrindinės magistralės, statūs keliai;

– viešojo transporto keliai;

– keliai, vedantys į geležinkelio stotis, ligonines ir panašiai.

Numatomi 4 kelių priežiūros lygiai ir 3 prioritetų lygiai.

Visos kelių priežiūros institucijos privalo turėti viso kelių tinklo kelių žemėlapius, kuriuose

nurodytos kelių kategorijos, priežiūros ir prioritetų lygiai.

Numatomi 4 kelių priežiūros lygiai:

– A lygmuo: pliki keliai, sniegas visiškai nuvalytas, ledo danga reguliuojama;

– B lygmuo: apsaugoma nuo slidumo, tarpiniu laikotarpiu keliai pliki;

– C lygmuo: keliai pravažiuojami nenaudojant ledo tirpiklių, keliai apsnigti;

– D lygmuo: keliai žiemą neprižiūrimi.

Numatomi 3 prioritetų lygiai:

1 lygmuo. Pirmą kartą sniegas nuvalomas per 3 val. (magistraliniuose keliuose – per 2 val.)

nuo sutelkties pradžios. Pirmą kartą pabarstoma per 2 val. nuo sutelkties pradžios.

2 lygmuo. Pirmą kartą sniegas nuvalomas praėjus 4 val. nuo sutelkties pradžios. Pirmą kartą

pabarstoma per 3 val. nuo sutelkties pradžios.

3 lygmuo. Pirmą kartą sniegas nuvalomas praėjus 5 val. nuo sutelkties pradžios. Pirmą kartą

pabarstoma per 4val. nuo sutelkties pradžios.

Visos kelių priežiūros institucijos privalo turėti viso kelių tinklo kelių žemėlapius, kuriuose

nurodytos kelių kategorijos, priežiūros ir prioritetų lygiai (Snow and Ice Databook 2010).


1.1.8. Norvegija

Pagal Norvegijos kelių įstatymą, Norvegijos transporto ir susisiekimo ministerija teikia reko-

mendacijas magistraliniams ir valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti. Norvegijos viešųjų kelių ad-

ministracija (toliai – NVKA) veikia pagal Susisiekimo ministerijos suteiktus įgaliojimus. NVKA

taip pat vykdo apskričių kelių priežiūros veiklą.

KPBŽ reikalavimai numatyti priežiūros vadove „Priežiūros ir eksploatavimo reikalavimai“,

kuriame nustatyti valstybinės reikšmės kelių priežiūros lygmenys.

20

Žiemą kelių priežiūra vykdoma vadovaujantis dviem skirtingomis strategijomis:

1. Strategija „Žiemos keliai“, kai žiemą keliai gali būti apsnigti ar apledėję.

2. Strategija „Pliki keliai“ (neapsnigti ir neapledėję keliai), kai žiemą keliai būna neapsnigti ir

neapledėję. „Plikiems keliams“ priskiriami įvažiavimai ir kelkraščiai (Snow and Ice Databook 2010).

Strategijos „Žiemos keliai“ reikalavimai

Sningant sniegas pradedamas ir baigiamas valyti pagal 1.5 lentelėje nurodytus reikalavimus.

Keliai, kuriuose VMPEI < 1500 aut./patą, sniegas nuvalomas baigus snigti, kai sniego dangos

storis >3 cm. Kai nuolat sninga, sniegas valomas pagal poreikį, kad sniego danga neviršytų leistino

storio. Ekstremaliomis oro sąlygomis galimi nuokrypiai nuo pirmiau nurodytų reikalavimų. Pažeme

pustomas sniegas pašalinamas pagal 1.6 lentelėje nurodytus reikalavimus.

1.5 lentelė. Reikalavimai KPBŽ (Snow and Ice Databook 2010)

VMPEI,

aut./parą

Pradedamas valyti, kai sniego danga siekia Baigiamas valyti sniego dangai nepasiekus

sausas sniegas

(cm)

sausas sniegas

(cm)

šlapias sniegas

(cm)

šlapias sniegas

(cm)

0–500 6 4 15 12

501–1500 4 2 12 8

1501–3000 3 2 10 7

>3000 2 1 7 6

1.6 lentelė. Reikalavimai pažeme pustomo sniego sluoksnio storiui (Snow and Ice Databook 2010)

Eismo intensyvumas Kelio važiuojamojoje dalyje sniego sluoksnio storis

VMPEI < 1500 aut./parą 15 cm

1501–5000 aut./parą 10 cm

VMPEI > 5000 aut./parą 8 cm

1.7 lentelėje nurodyti sniego ir ledo ribiniai lygiai ir laikas, per kurį turi būti įvykdyti reikalavimai.

1.7 lentelė. Ribiniai lygiai bei laikas sniego ir ledo valymui (Snow and Ice Databook 2010)

Užduotys

Veiksmus inicijuojantys kriterijai ir ilgiausias laikas, per kurį

turi būti įgyvendinti veiksmai, esant skirtingam VMPEI

<1500 1501–3000 5001–10000 >10000

Didžiausias sniego ir ledo dangos storis 3 cm 2 cm 2 cm 0 cm

Sniego ir ledo pašalinimo laikas 3 dienas 2 dienas 1 dieną

Sniego nuvalymo laikas sankryžose 1 dieną 1 dieną 1 dieną 1 dieną

Sniego nuvalymo matomumui gerinti,

pvz., priešais kelio ženklus, laikas 1 dieną 1 dieną 1 dieną 1 dieną

Sniego sankryžose matomumui gerinti

nuvalymo laikas 3 dienas 3 dienas 2 dienas 1 dieną

21

1.8 lentelė. Reikalavimai kelių barstymui įvertinus sukibimo koeficientą (Snow and Ice Databook 2010)

Kelių kategorija VMPEI,

aut./parą

Smėliu barstomos tam tikros

vietos

Smėliu barstomas visas kelio

ruožas

Pradedama Baigiama per Pradedama Baigiama per

Magistraliniai keliai – µ < 0,30 1 val. µ < 0,20 2 val.

Visi kiti keliai

>1500 µ < 0,25 1 val. µ < 0,20 2 val.

501–1500 µ < 0,25 2 val. µ < 0,15 3 val.

0–500 µ < 0,20 2 val. µ < 0,15 4 val.

Čia µ – sukibimo koeficientas.

Keliuose susidarę ledo „lopai“ nuvalomi, kol dar nekilo pavojus eismo dalyviams.

Kelių barstymo reikalavimai įvertinus sukibimo koeficientą (automobilių ratų sukibimą su ke-

lio danga) pateikti 1.8 lentelėje.

Strategijos „Pliki keliai“ reikalavimai

Sningant valyti pradedama sniego dangos storiui pasiekus 2 cm, o baigiama, kai didžiausias

sniego dangos storis yra 6 cm nepaisant VMPEI.

Sningant, sniegas valomas pagal būtinybę, kad sniego dangos storis neviršytų didžiausio leis-

tino sniego dangos storio.

Ekstremaliomis oro sąlygomis galimi nuokrypiai nuo pirmiau nurodytų reikalavimų.

Pažeme pustomas sniegas pašalinamas pagal 1.6 lentelėje nurodytus reikalavimus.

1.9 lentelėje nurodyti reikalavimai terminui, per kurį baigiama valyti sniego ir ledo danga.

1.9 lentelė. Reikalavimai laikui per kurį baigiama valyti sniego ir ledo danga (Snow and Ice Data-

book 2010)

Darbai Terminai esant įvairiam VMPEI

0–5000 5001–10000 >10000

Sniego nuvalymo laikas sankryžose 1 dieną 1 dieną 1 dieną

Sniego nuvalymo matomumui gerinti, pvz., prie-

šais kelio ženklus, laikas 1 dieną 1 dieną 1 dieną

Sniego sankryžose matomumui gerinti nuvalymo

laikas 3 dienas 2 dienas 1 dieną

Ledo lopai nuvalomi, kol dar nekilo pavojus eismo dalyviams.

Reikalavimai kelių barstymui druska ar druskos tirpalu įvertinus sukibimo koeficientą (auto-

mobilių ratų sukibimą su kelio danga) pateikti 1.10 lentelėje.

22

1.10 lentelė. Reikalavimai kelių barstymui druska ar druskos tirpalu (Snow and Ice Databook 2010)

Užduotys

Veiksmus inicijuojantys kriterijai ir ilgiausias terminas, per kurį turi

būti įgyvendinti veiksmai atsižvelgiant į skirtingą VMPEI

<3000 3001–5000 >5000

Prevencinis barstymas druska Jei numatoma sukibimo

koeficiento vertė <0,4

Jei numatoma sukibimo


Jei numatoma sukibimo


Pasnigus ant pliko kelio 6 val. 4 val. 2 val.


1.1.9. Švedija

Pagal Švedijos karalystės konstituciją Švedijos kelių administracija (toliau – ŠKA) atsako už

kelių transporto sistemą ir privalo įgyvendinti transporto politikos tikslus.

Kelių įstatymo straipsnyje teigiama, kad kelių valdymas apima sniego ir ledo valymą bei

veiksmus kelių slidumui pašalinti taip, kad keliai būtų pravažiuojami transporto priemonėmis ir jais

galėtų naudotis pėstieji.

Švedijos valstybinės reikšmės kelių valdymas žiemą vykdomas pagal „Bendrąjį techninį kelių

priežiūros lygių žiemą aprašą“.

Švedijos keliai kuriems yra nustatyti reikalavimai KPBŽ suskirstyti į 5 grupes, nurodytas

1.11 lentelėje. O reikalavimai KPBŽ nurodyti 1.12 ir 1.13 lentelėse (Snow and Ice Databook 2010).

1.11 lentelė. Standartinės kelių kategorijos (Snow and Ice Databook 2010)

Eismo intensyvumas (VMPEI), aut./parą Reikalavimų kategorija

>16000 1

8000–15999 2

2000–7999 3

500–1999 4

< 500 5

1.12 lentelė. Reikalavimai 1–3 standartinėms kelių kategorijoms (Snow and Ice Databook 2010)

Reikalavimai sningant ar lyjant / veiksmų trukmė baigus snigti ar lyti

Skerspjūvio duo-

menys

Kritinė vertė Veiksmų trukmė (val.)

Sniegas Sniegas Lietus

Biraus sniego dan-

gos storis (cm)

Sukibimo koe-

ficientas, µ

Biraus sniego dangos storis (cm)

1 2 3

Važiuojamoji dalis 1 0,30 2 3 4

Kelkraštis 1 0,25 4 6 8

Šalikelė 1 0,25 4 6 8

23


Reikalavimai sausu oru, kai darbams skirtas laikas pasnigus ar palijus baigėsi

Skerspjūvio duo-

menys

Kelio paviršiaus temperatūra

Nelygumas (cm) Sukibimo koeficientas,

kai oro temp. didesnė

nei –6 °C

Sukibimo koefi-

cientas

–6 °C – –12 °C

Sukibimo koeficien-

tas, kai oro temp. že-

mesnė nei –12°C

Važiuojamoji dalis Be sniego ir ledo 0,35 0,25 1,5

Kelkraštis 0,25 0,25 0,25 1,5

Šalikelė 0,25 0,25 0,25 1,5

1.13 lentelė. Reikalavimai 4–5 standartinėms kelių kategorijoms (Snow and Ice Databook 2010)

Reikalavimai sausu oru, kai darbams skirtas laikas pasnigus ar palijus baigėsi

Skerspjūvio

duomenys

Kritinė vertė Darbų atlikimo laikas (val.)

Biraus sniego

dangos storis

(cm) Sukibimo

koeficien-

tas, µ

Nelygu-

mas

(cm)

Laikas, per kurį užtik-

rinamos sniego dangos

storio ir sukibimo koe-

ficiento kritinės vertės

Laikas, per kurį už-

tikrinama lygumo

kritinė vertė

Standartinė

kategorija Standartinės kategorija

Standartinės katego-

rija

4 5 4 5 4 5

Važiuojamoji dalis 2 3 0,25 1,5 5 6 48 72

Šalikelė 2 3 0,25 1,5 8 8 48 72

Reikalavimai sningant ar lyjant/ veiksmų trukmė baigus snigti ar lyti

Skerspjūvio

duomenys

Kritinė vertė

Darbų atlikimo laikas (val.) Sniegas Lietus

Biraus sniego dangos storis (cm) Sukibimo koefi-

cientas, µ Standartinė kategorija Standartinė kategorija

4 5 4 5

Važiuojamoji dalis 2 3 0,25 5 6

Kelkraštis 2 4 0,25 8 8

Pastaba: nelygumas – storu ledo ar suplūkto sniego sluoksniu padengta kelio danga. nelygumas matuojamas

60 cm liniuote skersai ir išilgai kelio dangos.

Reikalavimai privalo būti vykdomi, išskyrus tuos atvejus, kai oro sąlygos tokios blogos, kad

darbų atlikti per numatytą laiką neįmanoma. Tokiu atveju, ŠKA informuoja visuomenę apie vyrau-

jančias nepalankias oro sąlygas.


24

1.1.10. Suomija

Suomijos kelių administracija yra valstybinė įstaiga, atsakinga už visos šalies valstybinių ke-

lių tinklo priežiūrą.

Suomijos keliai kuriems yra nustatyti reikalavimai KPBŽ suskirstyti į 5 pagrindines grupes

(Is, I, I b, II, III).

Dauguma pagrindinių tinklo kelių priklauso Is, I ir Ib kategorijoms. Is ir I kategorijos keliai

didžiąją žiemos dalį turi būti švarūs nuo ledo ir sniego. Šiuose keliuose pagrindinė procedūra prieš

slidumą yra druskos barstymas. Ib klasės kelių priežiūrai naudojama mažiau druskos, kai sąlygos

yra labiau žiemiškos nei Is ir I kategorijos keliuose, nors priežiūros lygis yra aukštas. II ir III klasės

keliams taikomi mažesni reikalavimai. Šių kelių priežiūrai žiemą naudojama labai nedaug druskos

(vietoje jos, jei slidu, barstomas smėlis).

Suomijoje sukibimo koeficientas yra svarbi kokybės standarto reikšmė, nes pagrindiniuose

keliuose gali būti suvažinėto sniego ir ledo. Eismo sąlygų priklausomybė nuo sukibimo koeficiento

nurodyta 1.14 lentelėje (Snow and Ice Databook 2010).

1.14 lentelė. Eismo sąlygų priklausomybė nuo sukibimo koeficiento (Snow and Ice Databook 2010)

Sukibimo

koeficiento

reikšmė

0,00–0,14 0,15–0,19 0,20–0,24 0,25–0,29 0,30–0,44 0,45–1,00

Kelio dan-

gos sąlygos

Blogos eismo

sąlygos,

drėgnas ledas

Apledėjimas Suspaustas

sniegas

Šiurkšti danga,

suspaustas

ledas ir sniegas

Švari ir

drėgna

danga

Švari ir

sausa danga

Labai slidu Slidu Patenkinamos

žiemos sąlygos

Geros žiemos

sąlygos Neslidu Neslidu

Reikalavimai KPBŽ nurodyti 1.15, 1.16 ir 1.17 lentelėse (Snow and Ice Databook 2010).

1.15 lentelė. Reikalavimai kelių apsaugai nuo apledėjimo (Snow and Ice Databook 2010)

Žiemos priežiūros klasė Is I Ib

Ribinė sukibimo koefi-

ciento reikšmė 0.30 0.28 0.25

Reikalavimas sukibimo

koeficientui

Kelio paviršiaus temperatū-

ra žemiau –6 °C

µ = 0.25

Kelio paviršiaus tempera-

tūra. žemiau –4 °C

µ = 0.25

Atskirų vietų barstymas

µ = 0.25

Juostų barstymas

µ = 0.22

Darbų atlikimo laikas 2 h 2 h druska 3 h

smėlis 4 h

Žiemos priežiūros klasė II III K1 K2

25


Norma sukibimui

Šiurkštus paviršius, proble-

minės vietos barstomos

smėliu

Šiurkštus paviršius, pro-

bleminės vietos barstomos

smėliu

Pagal eismo poreikius

Apledėjusio suvažinėto

sniego juostų barstymas

Apledėjusio suvažinėto

sniego juostų barstymas

Darbų atlikimo laikas 6 h juostų barstymas smėliu 8 h juostų barstymas smėliu 2 h

1.16 lentelė. Reikalavimai sniego valymo kokybei užtikrinti (Snow and Ice Databook 2010)

Žiemos priežiūros

klasė Is I Ib II III K1 K2

Maksimalus sniego

dangos storis 4 cm 4 cm

4 cm

(8 cm

naktį)

8 cm 10 cm 3 cm 4 cm

Darbų atlikimo laikas 2.5 h (šlapias

sniegas 2 h)

3 h ( šlapias

sniegas 2.5 h) 3 h 4 h 6 h 3 h 4 h

Kai snigti nustoja po

22 val. Sniegas valomas nustatytu metu – –

Sniegas

valomas

iki 6 val.

Sniegas

valomas

iki 7 val.

1.17 lentelė. Reikalavimai dangos lygumui (Snow and Ice Databook 2010)

Žiemos priežiūros klasė Is I Ib II III K1; K2

Reikalaujamas lygumas – 1 cm 1.5 cm

(TIb 3 cm) 2 cm 2 cm

2 cm trukdančios

provėžos

Jei yra specifiniai eismo poreikiai (pagal vietinius reikalavimus) gali būti pakoreguojamas va-

lymo laikas ir kokybė atskirose kelio atkarpose, nekeičiant priežiūros klasės. Specialiai pritaikytos

priežiūros tvarkos tikslas yra pagerinti kelių naudotojams teikiamų paslaugų kokybę, remiantis spe-

cialiais klientų poreikiais.


1.2. KELIŲ PRIEŽIŪROJE ŽIEMĄ NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS IR TECHNOLOGIJOS

Pastaraisiais metais Lietuvoje iš cheminių medžiagų, galinčių ant kelio dangos ištirpinti ledą

ir sniegą, plačiai naudojami NaCl, CaCl2, bei raudonoji druska. Lietuvos valstybinės reikšmės au-

tomobilių kelių priežiūrai žiemą baltos techninės druskos pastarosiomis žiemomis sunaudojama

apie 100 tūkst. tonų per sezoną, o raudonosios – apie 12 % nuo bendro druskos kiekio, frikcinių

mišinių gamybai (Rimkus 2003).

Kelių priežiūrai žiemą naudojamas ir NaCl+CaCl2 mišinys. Tai efektyvus reagentas esant že-

mai oro temperatūrai, nes CaCl2 žemina užšalimo temperatūrą. Šis mišinys santykyje 88:12 nesusi-

26

guli sandėliuojant. Optimaliausias ir ekonomiškiausias variantas kovai su kelių slidumu – tai barsty-

ti natrio chloridą, sudrėkintą kalcio chlorido tirpalu. Šio metodo esmė yra ta, kad NaCl sudrėkintas

CaCl2 lygiau ir greičiau paskleidžiamas ant dangos paviršiaus. Taip sumažinami nuostoliai, nes šla-

pia druska vėjo ir automobilių ratų mažiau nusviedžiama į kelkraščius, geriau prilimpa prie dangos,

iki 25–40 % sumažina NaCl sunaudojimą. Kalcio chlorido panaudojimas tirpale leidžia greičiau

pasiekti norimą efektą, nes prie žemesnės kaip 17 °C aplinkos temperatūros (kai NaCl jau nebevei-

kia), tirpalas išlieka ilgesnį laiką, neleisdamas ledui prilipti (prišalti) prie kelio dangos paviršiaus

(Establishing best practices... 2010).

Išanalizavus užsienio šalyse kelių priežiūrai žiemą (slidumo sumažinimui) naudojamas me-

džiagas pastebėta, kad dauguma šalių savo aukščiausio priežiūros lygio kelių grupėms naudoja

chemines medžiagas chloridų pagrindu, o žemesnių priežiūros lygio kelių grupėms populiariausios

yra frikcinės barstomosios medžiagos (smėlis, žvyras, skaldelė ir panašiai). 1.18 lentelėje pateiktos

išanalizuotose šalyse naudojamos medžiagos automobilių kelių priežiūrai žiemą.

1.18 lentelė. Užsienio šalyse kelių priežiūrai žiemą naudojamos medžiagos slidumo sumažinimui

Šalys

Medžiagos naudojamos slidumui automobilių keliuose mažinti

Nat

rio c

hlo

ridas

Nat

rio i

r kal

cio

chlo

ridų m

išin

ys

Kal

cio c

hlo

ridas

Mag

nio

chlo

ridas

*

Kal

cio a

ceta

tas

Mag

nio

ace

tata

s

Kal

cio i

r m

agnio

acet

ato m

išin

ys

Kal

io a

ceta

tas

Mag

nio

ace

tata

s

Kal

io k

arbonat

as

Kal

io f

orm

iata

s*

Fri

kci

nės

bar

stom

o-

sios

med

žiag

os

Lietuva + + – – – – – – – – – +

Norvegija + – – – – – – – – – – +

Švedija + – – – – – – – – – – +

Suomija + – – – – – – – – – + +

Slovėnija + – + + – – – – – – – +

Šveicarija + + + + – – – – – – – +

Vokietija + + – – – – – – – – – +

Austrija + – + – – – – – – + – +

Olandija + + + – – – – – – – – +

JAV + + + + + + + + + – – +

Pastaba: * Suomijoje kalio formiatas naudojamas vandenų apsaugos zonose, bei kitose saugomose teritorijose.

Kai kuriuose šalyse pateiktos tikslios fizinių medžiagų charakteristikų specifikacijos ir jų var-

tojimas (chloridų rūšys ir koncentracijos, dalelių dydis, drėgnumas, pakuotė, išbarstomas kiekis).

27

Pateikiami ir duomenys apie natrio chlorido tiekimą bei reikalingas frikcinių barstomų medžiagų

(smėlio, žvyro, skaldos užpildo) charakteristikas.

1.2.1. Aplinkosauga

Sparčiai augant poreikiui kurti bei tobulinti šaltuoju sezonu naudojamas medžiagas ledo

tirpimo temperatūrai mažinti, ieškoma būdų kuo pigiau bei mažiau veikiant aplinką gaminti a l-

ternatyvius sintetinius produktus. Kelių priežiūrai žiemą naudojama akmens druska (NaCl), pa-

sižymi ryškiomis korozinėmis savybėmis, o taip pat ir požeminių vandenų, druskingumo didi-

nimu. Natrio chloridas netoleruotinas ir todėl, jog jis turi neigiamos įtakos augalų

vegetaciniams procesams.

Cheminiai reagentai, kuriais tirpinamas sniegas ir ledas keliuose parenkami atsižvelgiant į

ekonominius rodiklius, taip pat į jų fizines bei chemines savybes, tokias kaip tirpumas, eutektinė

temperatūra, ledo tirpinimo kinetika, hidroskopiškumas, susigulėjimas. Labai svarbu, kad šios me-

džiagos nebūtų toksiškos, nedirgintų ir neerzintų odos bei gleivinės, nebūtų sprogios ir degios (Jo-

nušienė 2000).

Atsižvelgiant į didėjančius aplinkosauginius ir ekologinius apribojimus, iš analizuotų šalių

praktikos matosi, kad kai kurios kelių direkcijos įgyvendina druskos barstymo keliuose optimiza-

vimo priemones. Optimizavimo pagrindas – ne tik pažangiausia sniego valymo ir ledo šalinimo

įranga, bet ir žinios apie meteorologinius ir kelio parametrus, turinčius įtakos kelių dangų būklei. Be

šių priemonių daugelio išsivysčiusių šalių specialistai pažymi, kaip svarbu užtikrinti pakankamą ir

nuolatinį visų žiemos priežiūros veiklos dalyvių mokymą.

Nemažai aplinkosauginių problemų yra susijusios dėl netinkamo druskų sandėliavimo ir nau-

dojimo. Druskos turi būti laikomos uždengtoje patalpoje (1.1 pav.), kad nebūtų jokio sąryšio su

vandeniu. Druskos turi būti laikomos ant nepralaidaus pagrindo (asfaltas ar betonas), kad druskos

negalėtų persiskverbti į gruntus.

Vietos, į kurias suvežamas sniegas, turi būti toliau nuo vandens telkinių.

28

1.1 pav. Medžiagų naudojamų kelių priežiūrai sandėliavimas (Snow and Ice Databook 2010)

1.2.2. Alternatyvios medžiagos natrio chloridų druskoms

Pasaulyje yra nemažai įvairiausių medžiagų bei jų mišinių (organinių ir neorganinių), gerai

tirpinančių sniegą ir ledą. Tai: silvinitai, kalio chloridas, magnio chloridas, karbamidas, kalio aceta-

tas, kalcio nitratas, amonio hidrofosfatas ir kitos medžiagos, kurios yra 5–14 kartų brangesnės už

NaCl, tačiau mažiau kenksmingos aplinkai bei žmogui (Jonušienė 2000)

Rusijoje kelius žiemą prižiūrinčios įmonės naudoja naują produktą žiemos kelių priežiūrai –

bišofitą. Jo cheminė sudėtis MgCl26H2O. Ši baltų miltelių pavidalo medžiaga, išgaunama iš natūra-

lių požeminių druskų telkinių, skystą druskos tirpalą iškėlus į paviršių ir išgarinus. Pagrindinė bišo-

fito sudedamoji dalis – tai magnio chloridas, kurio kiekis kinta nuo 58 % iki 54 %. Bišofito sudėtyje

yra 44 % kristalizacinio vandens. Į jo sudėtį dar įeina 0,3 % CaCl2, 0,6 % NaCl ir + 0,3 % KC1.

Likusią dalį (apie 44 %) sudaro kristalizuotas vanduo. Šios medžiagos vienos tonos kaina apie

700 Lt ir yra pigesnė negu CaCl2 (1530 Lt/t).

A. Rimkaus atliktos analizės „Chloridų, naudojamų sniego ir ledo tirpinimui keliuose, povei-

kio aplinkai įtakojančių faktorių analizė“ rezultatai parodė, kad iš trijų tirtų medžiagų (NaCl, CaCl2

29

ir bišofito), korozijos atžvilgiu mažiausiai agresyvus yra būtent bišofitas, be to jis ledą tirpina be-

veik du kartus greičiau nei CaCl2 (Rimkus 2003).

Kitas būdas druskų neigiamam poveikio problemai spręsti yra specialių priedu, vadinamų inhibi-

toriais (reagentai, kurių nedideli kiekiai daugiau ar mažiau sulėtina cheminius procesus), naudojimas.

Tai gali būti neorganinės ir organinės kilmės medžiagos bei įvairios jų kombinacijos. Veikiant inhibito-

riams, ant metalo ar betono gaminio paviršiaus susidaro plėvelės, saugančios jį nuo tolesnės korozijos.

Nemažai atliktų darbų įrodė teigiamą inhibitorių poveikį natrio, kalcio bei magnio chloridų tirpaluose

(Establishing best practices... 2010; Karatan, Ratnikov 1976; Laurinavičius 1999).

Labiausiai ištyrinėtų ir naudojamų, koroziją mažinančių inhibitorių, pasižyminčių didesniu ar

mažesniu teigiamu efektu druskų tirpaluose:

Lignosulfonatai su metalo (Zn, Co, Cd, Mn, Sb) jonų priedais (JAV patentas).

Natrio adipinatas (kaprolaktamo gamybos produktas). Jo įdėjus ne tik keletą kartų sumažė-

ja korozija, bet ir padidėja druskos efektyvumas, nes natrio tirpalo (su šiuo inhibitoriu) eu-

tektikos temperatūra yra –28 °C.

Natrio aliuminatas, kurio įdėjus 1–2 % sumažėja druskų agresyvumas ir padidėja tempera-

tūrų diapazonas.

Yra užpatentuota įvairių sudėtingesnių organinių ir neorganinių junginių bei jų mišinių, kurių su-

dėtis neskelbiama. Pavyzdžiui, Prancūzijos firma, prekiaujanti druska, produktų sąraše turi kelių druską

su antikoroziniu priedu (pagal amerikiečių patentą) XXXXX, sumažinančiu koroziją iki 90 %.

Inhibiciniai priedai įeina ir į komercinį (XXXXX, XXXXX) tipo preparatų nuo apledėjimo

sudėtį (Rimkus 2003).

Tačiau paminėti korozijos inhibitoriai yra labai brangūs, todėl toliau pateiksime Lietuvoje

gaminamas inhibicinių savybių turinčias medžiagas.

A. Rimkaus atliktoje analizėje „Chloridų, naudojamų sniego ir ledo tirpinimui keliuose, po-

veikio aplinkai įtakojančių faktorių analizė“, buvo atlikti tyrimai su trimis inhibitoriais (amofasu,

diamofasu ir superfosfatu) veikiančių NaCl tirpale. Rezultatai parodė, kad visi tirti inhibitoriai turi

antikorozinį poveikį NaCl tirpaluose. Geriausias inhibicinis efektas gautas naudojant 3 % diamofo-

są. Ši medžiaga sumažina plieno plokštelių koroziją apie 80 %. Tyrime su betonu 3 % diamofoso

(nuo NaCl masės) žalingą poveikį sumažina 11 %. Padidinus tirpale diamofoso kiekį iki 10 %, be-

tono stiprio nuostolį galima sumažinti iki 23 % (Rimkus 2003).

Įvertinus pateiktus minėto tyrimo rezultatus matosi, kad tikslui sumažinti druskų korozinio

poveikio nuostolius transportui ir susisiekimo statiniams, kartu su druskų tirpalu skirtu kelių prie-

žiūrai žiemą, naudoti inhibitorius yra tikslinga.

Austrijoje, Švedijoje ir kitose šalyse nurodomi natrio chlorido vartojimo apribojimai. Faktiš-

kai tam tikruose kelių ruožuose draudžiama naudoti chloridų druskas, ypač dėl kai kurios aplinkos

30

jautrumo. Pavyzdžiui Austrijoje (Vienos regione) vietoj druskų barstomas kalio karbonatas, o Šve-

dijoje – gruntinių vandenų apsaugos zonose naudojamas kalio formiatas. Šiaurės šalyse vidutinių ir

žemesnių kelių priežiūros lygių kelių grupėse plačiai naudojama granitinė skaldelė, kuri puikiai tin-

ka tose keliuose kur ypatingai sunku (be to kaip parodė šiose šalyse atlikti tyrimai ir nebūtina) paša-

linti sniegą nuo kelių dangos. Pasibaigus žiemai skaldelė ir kitų naudojamų kelių priežiūrai medžia-

gų likučiai surenkami ir pašalinami nuo kelio dangų.

Šiandien technologijų dėka yra daugybė įvairių būdų realiu laiku gauti tikslią, konkrečią in-

formaciją iš kelių tinklo. Daugelis analizuotų šalių nagrinėja šių naujų priemonių teikiamas galimy-

bes vykdydami technologinius projektus. Į jas įeina įvairios technologijos ir žiemos priežiūrai skir-

tose transporto priemonėse sumontuotos sistemos, skirtos įvairiems duomenims (geopadėties

nustatymo, duomenų sklaidos, sukibimo matavimų, vykdomos veiklos ir t. t.) rinkti. Lygiai taip pat

šiuo metu vertinamos meteorologinių duomenų, įskaitant pačių eismo dalyvių naudojamų automo-

bilių surinktus duomenis, integravimo sistemų kūrimas (JAV).

Sniego valymas yra pagrindinė priemonė pašalinti sniegui keliuose. Patobulėjusios techno-

logijos leidžia sutaupyti daug energijos, reikalingos sniego ar ledo pašalinimui. Daugelis užsienio

šalių naudoja panašią įrangą ir mechanizmus, kaip ir Lietuvoje: sunkvežimiai su verstuvais, rotori-

niai valytuvai ir pakrovėjai ir kiti (1.2 pav.). Populiariausi valytuvai yra vienakrypčiai automobilio

priekyje, reversiniai, po mašina esantys valytuvai ir panašiai. Kai kuriuose mechanizmuose hidrau-

likos pagalba gali būti reguliuojama valytuvo pusė ar valytuvo plotis.

1.2 pav. Sniego valymo mechanizmai (Winter Maintenance... 2001)

31

Viena iš naujesnių, inovatyvesnių technologijų žiemos kelių priežiūroje yra skystų tirpinimo

medžiagų panaudojimas, kai kietos cheminės medžiagos yra ištirpinamos skystyje ir tuo skysčiu yra

padengiamas kelias. Suskystintos cheminės medžiagos naudojamos tiek ledo tirpinimui tiek preven-

cijai. Suskystintų medžiagų pranašumas prieš druskas yra toks, kad druskos dažnai būna nusvie-

džiamos iš po automobilio ratų į šalikeles, todėl norint užtikrinti gerą kelio priežiūros lygį, reikia

daugiau medžiagų, negu kad reikėtų purškiant skystas tirpdymo medžiagas. Taip pat skystos me-

džiagos tirpina sniegą/ledą prie žemesnių temperatūrų negu druskos. Sniego ir ledo tirpinimui už-

sienio šalyse naudojami druskų tirpalai, ir speciali technika pateikta 1.3 pav.

1.3 pav. Skysto druskos tirpalo technologija (Snow and Ice Databook 2010)

Ledo susidarymo prevencija apibūdinama kaip tam tikrų priemonių visuma, neleidžianti su-

sidaryti ledui. Cheminėmis medžiagomis yra slopinamas užšalimo taškas. Kelių priežiūros įmonės

žiemos metu susiduria su problema užtikrinti saugų, patogų važiavimą keliais pagal atitinkamą

priežiūros lygį. Tai ypač sunku užtikrinti esant pūgoms, lijundroms ir pan. Visa kelių priežiūra

žiemą yra priklausoma nuo finansavimo, todėl JAV buvo padaryti efektyvumo tyrimai, kurie pa-

rodė, kad ledo susidarymo prevencijos taikymas yra daug labiau atsiperkanti priemonė, negu jo

atitirpinimas. Penkis kartus daugiau energijos išnaudojama ledui ir sniegui pašalinti kai ryšiai tarp

ledo ir dangos jau yra susiformavę. Todėl ledo susidarymo prevencijos taikymas yra labiau efek-

tyvesnė priemonė kovojant su kelio apledėjimu. Ši strategija, kaip ir visos kitos, turėtų būti ta i-

koma tam tikrose vietose ir atsižvelgus į specifines tos vietovės sąlygas (U.S. Department of

Transportation 2008).

Didelio intensyvumo keliuose (Šveicarijoje, JAV, Olandijoje ir kitose šalyse), kur sniego va-

lytuvai galėtų sukelti spūstis, yra įrengtos nuotolinio valdymo automatizuotos sistemos (1.4 pav.),

kurios veikia kaip prevencija ledo susidarymui atskiruose kelių ruožuose. Esant tam tikroms oro

sąlygoms, dėl kurių galėtų susidaryti ledas, sistema automatiškai ant kelio išpurškia chemikalus,

kurie neleidžia susidaryti ledui. Tokios sistemos labai efektyvios pavojingose kelio vietose (tiltai,

tuneliai, sankryžos, įkalnės/nuokalnės ir panašiai).

32

1.4 pav. Automatizuotos ledo tirpdymo sistemos

Japonijoje, JAV ir kitose užsienio šalyse yra naudojamos kelių dangos šildymo technologijos.

Kelio dangos šildymo sistemos ištirpina sniegą, esantį dangos paviršiuje. Tą sistemą sudaro šildymo

vamzdžiai arba elektros laidai (Snow and Ice Databook 2010).

1.5 pav. Kelio šildymo technologija (kairėje pusėje prieš atšildymą, dešinėje – po

atšildymo) (Snow and Ice Databook 2010)

1.6 pav. Purkštuvais atšildomas kelias (Snow and Ice Databook 2010)

Šveicarijoje ant ypač pavojingo tilto veikia saulės energijos bandomasis įrenginys. 1 300 m2 tilto

asfalto dangos sluoksnyje įrengti šilumokaičiai, kurie vasarą kaupia šilumą, o ją panaudoja žiemą tilto

dangai šildyti ir apsaugoti nuo apledėjimo. Skystis sandėliuojamas požeminėje šilumos saugykloje.

33

Daugelyje šalių sudarytos tikslinės darbo grupės organizuoja mokymus, kuria instrukcijas bei

direktyvas, kad padėtų kelių valdytojams ir operatoriams užtikrinti kelių priežiūrą sudėtingomis

klimato sąlygomis (teisiniai aspektai, gaminiai, įranga, orų ataskaitos ir kelių oro informacijos stote-

lių įrengimas).

Apibendrinant galima teikti, kad ypač svarbų vaidmenį prižiūrint kelius žiemą atlieka naujau-

sių technologijų ir nuolatinis visų eismo dalyvių švietimas. Reikia keisti ir techninio personalo po-

žiūrį į kelių priežiūros problemas.

1.3. KELIŲ PRIEŽIŪROS KOKYBĖS ĮTAKA EISMO SAUGUMUI

Norvegijoje atlikti tyrimai parodė, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai nepakan-

kamai sumažina važiavimo greitį ir netinkamai įvertina važiavimą žiemos sąlygomis. Tai viena iš

priežasčių, kodėl nelaimingų atsitikimų skaičius yra didesnis žiemą, esant apsnigtiems ar apledėju-

siems keliams. Žemiau 1.19 lentelėje pateikta rizika patekti į eismo įvykį, priklausomai nuo kelio

dangos būklė (The Handbook of Road Safety Measures 2009).

Žiemos kelių priežiūros priemonės yra įgyvendinamos po to, kai pradėjo snigti (sniego va-

lymas, barstymas ir panašiai), arba prieš susidarant pavojingoms kelio dangos sąlygoms (preven-

cinė priežiūra). Jei šios priemonės neįgyvendinamos, tuomet sumažėja dangos sukibimo koefi-

cientas ir išauga eismo įvykių atsiradimo rizika. Švedijos ir Vokietijos tyrimai leido sudaryti

rizikos modelį per 24 val. laikotarpį keliuose, kur žiemos kelių priežiūros priemonių poveikis bu-

vo tiriamas. Modelis pateikiamas 1.7 pav.

1.19 lentelė. Santykinė rizika, priklausomai nuo kelio dangos būklės

Kelio dangos būklė Santykinė rizika

Sausa 1,0

Šlapia 1,3

Patižęs sniegas 1,5

Privažinėtas sniegas 2,5

Palaidas sniegas ir ledas 4,4

Laikotarpiu iki kelių priežiūros priemonių įgyvendinimo eismo įvykio rizika didėja palaipsniui,

o po įgyvendinimo rizika gerokai sumažėja ir palaipsniui važiavimo sąlygos tampa normalios. Minė-

tos rizikos modelis parodo kokią didelę įtaka turi priežiūros priemonių įgyvendinimo operatyvumas ir

prevencinės kelių priežiūros privalumas lyginant su įprasta priežiūra (kai priemonės taikomos po sni-

gimo ar ledo susidarymo). Be to prevencinei kelių priežiūrai reikia sunaudoti mažiau medžiagų, skirtų

ledui tirpinti, bei labiau sumažinama tikimybė susidaryti ekstremalioms važiavimo sąlygoms.

34

1.7 pav. Rizikos modelis prieš ir po žiemos kelių priežiūros priemonių įgyvendinimo

Siekiant nustatyti kelių priežiūros žiemą įtaką eismo įvykiams, buvo atsižvelgta į daugiau

kaip 20 atliktų tyrimų duomenis – JAV, Švedijoje, Suomijoje ir kitose šalyse (The Handbook of

Road Safety Measures 2009). Minėtų tyrimų rezultatai pateikti 1.20 lentelėje.

Iš gautų tyrimo rezultatų (žr. 1.20 lentelę) matosi, kad padidinus kelių priežiūros kokybę vie-

nu priežiūros lygiu įskaitinių eismo įvykių sumažėtų apie 12 %, o techninių – apie 30 %, tai parodo

jog kelių priežiūros kokybė turi didelę įtaką eismo saugumui.

Bet jei kelių priežiūroje atsisakyti barstymo druska, įskaitinių eismo įvykių skaičius išaugtų

apie 12 %, vadinasi visiškas druskų efektyvumas užtikrinant kelių priežiūros reikalavimus šiai die-

nai yra svarus.

1.20 lentelė. Kelių priežiūros kokybės žiemą įtaka eismo saugumui (The Handbook of Road Safety

Measures 2009)

Eismo įvykio sunkumas

Procentinė eismo įvykių išraiška

Eismo įvykio rūšis Geriausias rezul-

tatas

Rezultatų

kitimo ribos

Padidinus kelių priežiūros kokybę vienu priežiūros lygiu per visą žiemos sezoną

Eismo įvykiai su sužeistaisiais Visi eismo įvykiai –12 (–14; –10)

Eismo įvykiai kurių metu patiriama ma-

terialinė žala Visi eismo įvykiai –30 (–32; –29)

Kelių barstymas druska (druskos tirpalu ir pan.) per visą žiemos sezoną

Eismo įvykiai su sužeistaisiais Visi eismo įvykiai –15 (–22; –7)


terialinė žala Visi eismo įvykiai –19 (–39; +6)

Kelių priežiūra nenaudojant barstymo druska (druskos tirpalu ir pan.) per visą žiemos sezoną

Eismo įvykiai su sužeistaisiais Visi eismo įvykiai +12 (–4; +30)


terialinė žala Visi eismo įvykiai +1 (–15; +21)

35


Padidinant kelių priežiūros žiemą taikymo operatyvumą (greitesnis reagavimas) per visą žiemos sezoną

Nenustatytas Visi eismo įvykiai –8 (–14; –1)

Barstymo druska (druskos tirpalu ir pan.) efektyvumas po paros

Nenustatytas Visi eismo įvykiai –35 (–59; +3)

Nenustatytas Visi eismo įvykiai –24 (–42; 0)

Barstymo frikcinėmis medžiagomis (smėliu, žvyru ir pan.) efektyvumas po paros

Nenustatytas Visi eismo įvykiai –62 (–24; +6)

Dauguma eismo įvykių žiemą kyla esant palyginti geroms vairavimo sąlygoms, vis dėlto jų

padariniai gali būti itin skausmingi. Dauguma vairuotojų suvokia, kokie pavojai tyko žiemos ke-

liuose, bet vos tik oro sąlygos pagerėja, jie užmiršta visus pavojus ir vairuoja neapdairiai ir net neat-

sakingai.

Dažniausia eismo įvykių keliuose priežastis žiemą yra netinkamas važiavimo greitis, kurį vai-

ruotojai pasirenka atsižvelgdami į palankią kelių būklę. Kuo švelnesnė ir sausesnė žiema, tuo daž-

niau vairuotojai renkasi netinkamą greitį (The Handbook of Road Safety Measures 2009).

Tačiau važiuodami sniego ar ledo danga nuklotais keliais, Švedijos vairuotojai nenoriai ren-

kasi saugų greitį. Prastomis oro sąlygomis ir esant prastam matomumui (pvz., sningant), vairuotojai

greitį sumažina 25 %, bet jei kelio danga tik snieguota ar apledėjusi, greitis mažinamas tik 10 % ar

20 % (Snow and Ice Databook 2010).

Pasirodo, kad vairuodami skirtingomis oro sąlygomis, kai kelio dangos ir automobilių ratų

sukibimą lemia kelio būklė, vairuotojai greitį renkasi pagal kelio išvaizdą, o ne ratų sukibimą su

keliu. Siekiant nustatyti geriausius vairuotojų informavimo būdus ir paskatinti rinktis tinkamą va-

žiavimo greitį atsižvelgiant į ratų sukibimą su danga, buvo atlikti vairavimo imitavimo bandymai.

Švieslentėse yra nurodomas rekomenduojamas važiavimo greitis, kas skatina mažinti greitį ir duoda

gerus rezultatus.

JAV buvo atlikti tyrimai įvertinantys prevencinės kelių priežiūros įtaką eismo saugumui. Minė-

to tyrimo rezultatai parodė, kad dėl eismo sąlygų prognozavimo ir išankstinio barstymo, smėlio su-

naudojama 20–30 % mažiau, cheminių medžiagų – 10 % mažiau, o į vietos vandentakius nuteka ma-

žiau chloridų ir nuosėdų. Vertinimo duomenimis apsaugos nuo apledėjimo prevencinės programos

gali sumažinti sniego ir ledo dangos reguliavimo sąnaudas 10–50 %, o eismo įvykių skaičių 7–83 %.

Išnagrinėjus Jutos, Minesotos ir Kentukio valstijose įrengtų stacionariųjų apsaugos nuo apledėjimo

sistemų duomenis, paaiškėjo, kad eismo įvykių skaičius sumažėjo 25–100 %. Veiksmingiau naudo-

jant apsaugos nuo apledėjimo chemines ir frikcines barstomas medžiagas, sumažėjo kelių priežiūros

sąnaudos, sutrumpėjo eismo sutrikimų trukmė, pagerėjo eismo saugumas (U.S. Department of Trans-

portation 2008).

36

Apibendrintai galima teikti, kad kelių priežiūros kokybė žiemą turi didelę įtaką eismo įvy-

kiams ir jų skaičiui. Sniegas ir ledas kelyje ženkliai sumažina automobilių ratų sukibimą su kelio

danga. Tai padidina stabdymo kelią ir sukelia pavojų prarasti transporto priemonėms kontrolę.

Kelyje visiškai padengtu patižusiu sniegu sukibimo koeficientas (kuris kinta tarp 0 ir 1) gali su-

mažėti iki mažiau nei 0,1, o tai sudaro labai pavojingas važiavimo sąlygas. Kaip pavyzdžiui šla-

pios kelių dangos sukibimo koeficientas yra maždaug 0,4–0,7, o palyginimui visiškai sausų ir pli-

kų – nuo 0,7 iki 0,9.

PIRMOJO SKYRIAUS IŠVADOS

1. Daugumoje užsienio šalių yra priimti atitinkami kelių teisės aktai (įstatymai, taisyklės, mi-

nisterijų įsakymai, kodeksai, konstitucijos taisyklės ir kiti), taikomi atsakomybei už žiemos priežiū-

rą bei įvairių kelių tinklo vadovų veiklai. Dažnai tokia atsakomybė ir veikla deklaruojama remiantis



2. Išanalizavus daugiau, kaip 8 išsivysčiusių pasaulio šalių žiemos kelių priežiūros valdymo

patirtį nustatyta, kad daugumoje jų taikoma bent trijų lygių kelių priežiūra žiemą (I – aukštas lygis,

II – vidutinis lygis, III – žemas lygis). Kiekvienas priežiūros lygis numato skirtingą objekto priežiū-

rą, dažniausiai remiantis eismo intensyvumu ir įvairių kelių tinklo klasifikacija (pavyzdžiui magist-

raliniai, krašto ir rajoniniai keliai ar panašiai).

3. KPBŽ reikalavimai nustatomi aiškiai (Suomija, Norvegija, Švedija). Į juos įeina kelių dangos

sąlygų, susidariusių dėl žiemos reiškinio, apibūdinimas (švarus kelias, iš dalies švarus kelias ir t. t.),

su kuriomis siejasi įvairūs fiziniai parametrai. Pagal jus galima spręsti, ar išlaikomas nustatytas prie-

žiūros lygis, ar ne (nurodytų sąlygų atstatymo laikas ar trukmė, didžiausias sniego storis ir t. t.).

Austrijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje ir Šveicarijoje kelių dangos būklės žiemą sąlygų reikala-

vimai nėra tiksliai apibrėžti. Tačiau žiemos priežiūros tvarka (veiksmo rūšis ir laikas, barstymo

druska trukmė) yra nustatyta pagal esamą kelių tinklo klasifikaciją (infrastruktūros charakteristikas,

ekonominę svarbą), bei klimato ir eismo sąlygas.

Galutinių tikslų aprašymas – svarbi tema šalims, kurios kelių žiemos priežiūrą patiki priva-

čioms įmonėms. Šis aprašymas įgalina įvertinti, ar jos pasiekė nustatytus lūkesčius, taip įvertinant

gyventojams teikiamas paslaugas.

4. Šiaurės šalys (Suomija, Norvegija, Švedija) plačiai naudoja ir atsparumo slydimui kriterijus

– automobilių ratų ir kelio dangos sukibimo rodiklį. Šis rodiklis (kurio ribos nuo 0 iki 1) šiose šaly-

se yra svarbi kokybės standarto reikšmė ir pagal šį parametrą numatomi kelių priežiūros būklės

žiemą reikalavimai, bei atliekama reikalavimų vykdymo kontrolė.

37

5. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje kelių priežiūrai žiemą (slidumo kelio dangoje mažinimui)

aukščiausiam priežiūros lygiui užtikrinti yra naudojamos cheminės medžiagos chloridų pagrindu

(NaCl, CaCl2, NaCl + CaCl2 mišiniai). Didelis šių cheminių medžiagų trūkumas yra automobilių ir

susisiekimo statinių (gelžbetoninių konstrukcijų) korozija, bei neigiamas poveikis aplinkai. Žemesni

priežiūros lygiai užtikrinami naudojant frikcines barstomas medžiagas (smėlį, žvyrą, skaldelę ir pa-

našiai) arba tik valant sniegą.

6. Vienas iš būdų sumažinti druskų neigiamą poveikį transportui ir susisiekimo statiniams, bei ap-

linkai – kartu su druskų tirpalu skirtu kelių priežiūrai žiemą, naudoti inhibitorius, arba aplinkai „drau-

giškas“ medžiagas (tokias kaip MgCl2, kalio karbonatas, kalio formiatas, kalio acetatas ir jų mišiniai).

7. Atsižvelgiant į didėjančius aplinkosauginius ir ekologinius reikalavimus, bei užsienio šalių

praktiką matome, kad dauguma jų įgyvendina druskos barstymo keliuose optimizavimo priemones.

Vienas iš būdų sumažinti druskų naudojimą – prevencinės kelių priežiūros strategijos diegimas.

8. Svarbų vaidmenį prižiūrint kelius žiemą atlieka šiuolaikinė technika ir technologijos. Už-

sienio šalių patirtis rodo, kad labiausiai pasiteisina prevencinė kelių priežiūros sistema su ledo susi-

darymo prevencija.

9. Kelių priežiūros kokybė žiemą turi didelę įtaką eismo įvykių skaičiui bei jų sunkumui. Už-

sienio šalių patirtis rodo, kad padidinus kelių priežiūros kokybę vienu priežiūros lygiu įskaitinių

eismo įvykių sumažėtų apie 12 %, o techninių – apie 30 %.

38

2. LIETUVOS KLIMATINIŲ SĄLYGŲ IR JŲ SPECIFIKOS ANALIZĖ

2.1. KELIŲ ORO SĄLYGŲ INFORMACINĖS SISTEMOS (KOSIS) DUOMENŲ ANALIZĖ

Šiame skyriuje atlikta Lietuvos klimatinių faktorių, turinčių įtaką kelių priežiūros žiemą orga-

nizavimui ir vykdymui, analizė.

Atlikta 16 kelių oro sąlygų informacinės sistemos (toliau – KOSIS) meteorologinių stotelių

duomenų analizė už 1999–2011 m. žiemos laikotarpį.

Nagrinėtos meteorologinės stotelės: Šventosios, Klaipėdos ir Šilutės st. (pajūrio zona), Ma-

žeikių, Telšių, Aukščiausios magistralės vietos ir Panemunės st. (vakarų Lietuva), Saločių, Šėtos,

Skirsnemunės, Bačkonių ir Puskelnių st. (vidurio Lietuva), Čiulėnų, Pabradės, Didžiulio ežero ir

Medininkų st. (rytų Lietuva) (2.1 pav.).

2.1 pav. Pasirinktos KOSIS stotelės skirtingose Lietuvos vietose

Kelių žiemos priežiūros sezono metu (nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.) nagrinėti rodikliai:

oro temperatūra, kelio dangos paviršiaus temperatūra, oro drėgnumas (minimalus laiko intervalas

viena para). Taip pat pateiktos šių stotelių „Vėjų rožės“ žiemos sezonais (detalūs duomenys pateikti

2 priede).

39

Nagrinėjamas duomenų laiko tarpas apima 12 metų (1999–2011 m.). Tai yra daugiau nei pil-

nas saulės aktyvumo ciklas, todėl duomenis galima laikyti patikimais (2.1–2.4 lentelės).

2.1 lentelė. Oro temperatūros vidurkiai ir ekstremumai 1999–2011 m.

Klimatinė zona ir KOSIS stotelė

Vidutinės temperatūros

intervalas, oC

Temperatūros ekstremumų

intervalas, oC

max min max min

Pajūrio zona

Šventosios st. +5 –6 +10 –24

Klaipėdos st. +5 –6 +11 –23

Šilutės st. +7 –7,5 +12 –22

Vakarų Lietuva

Mažeikių st. +4 –7 +10 –24,5

Telšių st. +4 –6 +9 –25

Aukščiausios magistralės vietos st. +4 –8 +10 –26

Panemunės st. +5 –5 +10 –25

Vidurio Lietuva

Saločių st. +5 –7 +10 –26

Šėtos st. +5 –6,5 +10 –24

Bačkonių st. +5 –7 +11 –25

Puskelnių st. +5 –7 +11 –26,5

Skirsnemunės st. +5 –7 +11 –27

Rytų Lietuva

Čiulėnų st. +4 –8,5 +11 –26

Pabradės st. +3,5 –7,5 +10 –29

Didžiulio ežero st. +5 –7,5 +11 –25

Medininkų st. +5 –8,5 +10 –27

2.2 lentelė. Kelio dangos paviršiaus temperatūros vidurkiai ir ekstremumai 1999–2011 m.


Vidutinės temperatūros

intervalas, oC

Temperatūros ekstremumų

intervalas, oC

max min max min

Pajūrio zona

Šventosios st. +8 –5 +15 –19

Klaipėdos st. +7 –5 +9 –19

Šilutės st. +9 –6 +12 –17

Vakarų Lietuva

Mažeikių st. +7 –6 +12 –20

Telšių st. +7,5 –5 +11 –19

Aukščiausios magistralės vietos st. +7 –6 +12 –19

40


Panemunės st. +7 –5 +13 –24

Vidurio Lietuva

Saločių st. +7,5 –6 +13 –21

Šėtos st. +8 –5 +13 –19

Skirsnemunės st. +7 –5 +12 –21

Bačkonių st. +8 –5 +14 –21

Puskelnių st. +7,5 –5 +12 –21

Rytų Lietuva

Čiulėnų st. +7 –7 +11 –21

Pabradės st. +6 –6,5 +8 –24

Didžiulio ežero st. +8 –6 +14 –22

Medininkų st. +7 –7 +12 –20

2.3 lentelė. Santykinio oro drėgnio vidurkiai ir ekstremumai 1999–2011 m.


Vidutinis santykinio oro

drėgnio intervalas, %

Santykinio oro drėgnio

ekstremumų intervalas, %

max min max min

Pajūrio zona

Šventosios st. 88 70 97 40

Klaipėdos st. 88 69 96 41

Šilutės st. 93 80 96 60

Vakarų Lietuva

Mažeikių st. 90 67 97 41

Telšių st. 91 68 100 43

Aukščiausios magistralės vietos st. 91 68 95 40

Panemunės st. 88 70 95 47

Vidurio Lietuva

Saločių st. 90 68 96 46

Šėtos st. 89 68 100 43

Skirsnemunės st. 88 69 95 43

Bačkonių st.

Puskelnių st. 88 73 97 47

Rytų Lietuva

Čiulėnų st. 89 65 94 37

Pabradės st. 90 69 94 39

Didžiulio ežero st. 91 65 95 40

Medininkų st. 92 61 95 36

41

2.4 lentelė. Vėjų kryptys ir jų pasikartojamumas 1999–2011 m. „Vėjų rožės“

Klimatinė zona ir KOSIS stotelė Vėjų kryptys ir jų pasikartojamumas, %

Š ŠR R PR P PV V ŠV

Pajūrio zona

Šventosios st. 5 6 17 23 10 14 17 9

Klaipėdos st. 7 8 9 18 19 11 18 9

Šilutės st. 4 8 21 18 13 16 14 7

Vakarų Lietuva

Mažeikių st. 8 10 13 11 16 23 13 6

Telšių st. 5 6 9 15 15 18 21 11

Aukščiausios magistralės vietos st. 9 8 11 13 14 20 18 7

Panemunės st. 4 7 16 17 10 16 22 8

Vidurio Lietuva

Saločių st. 6 4 8 17 25 18 11 9

Šėtos st. 7 7 12 15 15 19 15 10

Skirsnemunės st. 6 8 16 18 10 16 19 8

Bačkonių st. 5 5 11 19 9 12 27 10

Puskelnių st. 6 6 7 19 20 15 18 10

Rytų Lietuva

Čiulėnų st. 7 6 8 21 16 19 14 10

Pabradės st. 8 28 4 3 11 40 4 3

Didžiulio ežero st. 8 4 6 17 21 19 14 10

Medininkų st. 2 5 13 14 16 16 26 9

2.2. LIETUVOS METEOROLOGIJOS TARNYBŲ DUOMENŲ ANALIZĖ

Meteorologijos stotyse stebėjimai atliekami ir į Hidrometeorologijos tarnybą perduodami

8 kartus per parą 21, 0, 3, 6, 9, 12, 15, 18 val. Pirmas paros stebėjimų laikas yra 23 val. Temperatū-

ra ir vėjas apibūdinami kiekybiniais terminais. Krituliams ir reiškiniams apibūdinti naudojami ko-

kybiniai terminai – lijundra, pūga, pustymas, sniegas ir kt.

Klimatinių parametrų analizei naudoti 18 Lietuvos meteorologijos stočių duomenys

(2.2 pav.), kiekvienam žiemos sezonui atskirai nuo 1998/99 m. iki 2011/12 m.

42

2.2 pav. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologinių stebėjimų tinklas

Nagrinėti duomenys, žiemos sezono metu, nuo spalio iki balandžio mėnesio: šalčiausio mėne-

sio vidutinė temperatūra (°C), didžiausias sniego dangos storis (cm), pastovi sniego danga (tai tokia

sniego danga, kuri išsilaiko ne trumpiau kaip mėnesį su ne ilgesnėmis kaip trijų dienų pertraukomis)

(dienos), dienų su kietais krituliais (sniegas, šlapdriba ir pan.) skaičius (dienos), pūgų atvejų skai-

čius ir trukmė (vnt., val.), lijundrų atvejų skaičius ir trukmė (vnt., val.), perėjimo per 0 °C atvejų

skaičius (vnt.), dienų skaičius, kai paros vidutinė oro temperatūra neigiama [dienos] ir didžiausias

įšalo gylis (cm) (detalūs duomenys pateikti 3 priede).

2.2.1. Oro temperatūra

Vidutinė šalčiausio mėnesio oro temperatūra – nuo –1,4 °C iki –5,2 °C (Bukantis 1994).

Vidutinė žemiausia oro temperatūra (2.4 pav.) nuo –4 °C iki –8 °C pasiskirsto nuo Lietuvos

vakarinės dalies prie pietrytinės dalies sausio mėnesį. Šiaurinėje Lietuvos dalyje vidutinė žemiausia

temperatūra užfiksuota apie –6 °C.

43

2.3 pav. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje 1961–1990, 2011 ir 2012 m. °C

2.4 pav. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra, °C

Vidutinė oro temperatūra pereina žemiau 0 °C jau nuo lapkričio pabaigos visoje Lietuvos teri-

torijoje, išskyrus vakarinę Lietuvos dalį, kurioje minusinė paros temperatūra dažniausia pasireiškia

gruodžio pradžioje. Vidutinės paros oro temperatūros kilimas (aukščiau 0 °C) slenka nuo Lietuvos

pajūrio kovo viduryje į Lietuvos rytus kovo pabaigoje.

44

2.2.2. Krituliai ir sniego danga

Apie 70 % pirmasis ir paskutinis sniegas iškrinta vienu metu visoje Lietuvos teritorijoje.

Vidutiniškai pirmasis sniegas pasirodo spalio pabaigoje rytinėje Lietuvos dalyje (2.5 pav.), o

lapkričio pradžioje – likusioje Lietuvos teritorijoje, o paskutinio sniego iškritimo data būna balan-

džio pabaigoje visoje Lietuvoje.

2.5 pav. Vidutinės pirmojo ir paskutinio sniego iškritimo datos (Kažys 2006)

Vidutiniškai pastovi sniego danga (2.6 pav.) susidaro nuo gruodžio mėnesio vidurio Lietuvos

rytuose, iki gruodžio mėnesio galo pietinėje Lietuvos dalyje. Pastovios sniego dangos išnykimo da-

ta dažniausiai būna kovo viduryje pajūryje, o likusioje Lietuvos dalyje – kovo pabaigoje.

45

2.6 pav. Vidutinės pastovios sniego dangos susidarymo (raudona linija) ir išnykimo

(mėlyna linija) datos (Kažys 2006)

Didžiausias sniego dangos storis Lietuvos teritorijoje (2.7 pav.) kinta nuo 10 cm Lietuvos pa-

jūryje iki 35 cm rytinėje Lietuvos dalyje.

2.7 pav. Didžiausias sniego dangos storis, cm

46

2.2.3. Pūga

Pūga pasireiškia (iki 50 val.) Lietuvos pajūryje, šiaurinėje bei pietinėje (apie Lazdijus) dalyse,

ilgiausiai – nuo 125 val. – vakarinėje Lietuvos dalyje (2.8 pav.).

2.8 pav. Vidutinė pūgų trukmė per metus, valandomis

2.2.4. Lijundra

Lietuvoje palankios sąlygos lijundrai susidaryti (didelis santykinis oro drėgnumas ir dažni

temperatūros svyravimai, dažni šiltieji atmosferos frontai šaltuoju metų laiku). Lijundros atvejų už-

fiksuojama nuo spalio iki balandžio mėnesių. Dažniausiai lijundra pasireiškia vakarinėje Lietuvos

dalyje. Vienos lijundros trukmė paprastai neviršija 12 valandų, tačiau pasitaiko atvejų, kai ji trunka

net kelias paras.

2.2.5. Grunto įšalas

Lietuvos rajonavimo žemėlapis pagal įšalo susidarymo datą ir trukmę rodo, kad Lietuvoje

pirmojo įšalo pasirodymo data būna lapkričio mėnesio pirmąjį ir antrąjį dešimtadienį su 120–131

dienų įšalo trukme. Pastovusis įšalas susidaro gruodžio mėnesio pirmąjį ir antrąjį dešimtadienį

(Taminskas ir kt. 2005).

47

Pavasarį, vidutiniškai balandžio pirmame dešimtadienyje, įšalas išeina. Anksčiausiai dirvos

atitirpsta pajūryje ir pietvakariuose, vėliausiai – šiaurės rytuose. Kai pavasaris labai šaltas, o įšalas

būna gilus, dirvos atitirpsta tik balandžio pabaigoje. Didžiausią gylį įšalas pasiekia žiemos pabaigo-

je (vasario-kovo mėn.).

Esant tiek daug dirvos įšalimą įtakojančių veiksnių, susiformuoja labai margas didžiausio įša-

limo gylio žemėlapis (2.9 pav.).

2.9 pav. Didžiausias ir mažiausias grunto įšalimo gylis centimetrais

Mažiausias grunto įšalo gylis būna Žemaičių aukštumuose (apie 80 cm). Giliausiai dirva įšąla

Pietų Lietuvoje, Vidurio Lietuvos žemumoje dirva įšąla nuo 100 iki 120 cm.

2.2.6. Vėjas

Stipriausi vėjai pučia lapkritį-sausį (pajūryje 5–6 m/s, kitur 3–5 m/s), o silpniausi gegužės-

rugsėjo mėnesį (pajūryje 4–5 m/s, kitur 2–3 m/s).

48

2.10 pav. Vidutinis metinis vėjo greitis ir vyraujančios vėjo kryptys. SKN, 1961–1990 m.

Vidutinis vėjo greitis pagal daugiamečių stebėjimų normas (1961–1990 m.) (2.10 pav.) di-

džiausias (5,5 m/s ir didesnis) būna Lietuvos pajūryje, mažiausias (mažesnis nei 3 m/s) – pietinėje

Lietuvos dalyje. Visoje Lietuvos teritorijoje dažniausiai pasireiškia vakarų, pietvakarių vėjai, pietry-

tinėje Lietuvos dalyje – pietryčių vėjas.

Vėjas, kurio greitis didėja iki 15 m/s ir daugiau, jau vadinamas pavojingu meteorologiniu

reiškiniu. Vidurio ir rytų Lietuvoje su tokiu stipriu vėju dienų vidutiniškai būna 5–9, o pajūryje –

net 30–35 dienos per metus.

ANTROJO SKYRIAUS IŠVADOS

1. Apie Lietuvos klimatines sąlygas ir jų specifiką galima spręsti pasinaudojant Kelių oro są-

lygų informacinėje sistemoje (KOSIS) ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybų sukauptais duome-

nimis.

2. Nevienodą oro temperatūros pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje lemia vietos geografinė pla-

tuma, saulės radiacija, atmosferos cirkuliacija ir šių veiksnių sąveika su žemės paviršiumi. Didžiau-

sią poveikį oro temperatūrai ir jos pasiskirstymui Lietuvos teritorijoje turi Atlanto vandenynas ir

atstumas nuo jūros. Dėl šildančio jūros poveikio žiemos pajūryje daug šiltesnės, vėsesni pavasariai.

Atlanto vandenyno poveikis jaučiamas visoje Lietuvoje, kurios klimatas yra daug šaltesnis už tų

pačių geografinių platumų kontinentinių rajonų klimatą.

49

3. Kritulių kiekio skirtumai įvairiose Lietuvos rajonuose gana ryškūs. Žiemos sezono metu

(lapkritis-kovas) pajūryje (Vėžaičiuose) iškrenta dvigubai daugiau kritulių (338 mm) negu pietinėje

Lietuvos dalyje (Lazdijuose) – 172 mm.

4. Vienas iš svarbesnių klimatą apibūdinančių veiksnių ypač žiemą yra grunto įšalas. Mažiau-

sias grunto įšalo gylis būna Lietuvos vakaruose, nes ten susiformuoja storiausia sniego danga (25–

30 cm). Giliausiai dirba įšąla Pietų Lietuvoje, kur vyrauja sausi smėlingi dirvožemiai, giliai slūgso

gruntiniai vandenys, o sniego dangos storis būna apie 5 cm mažesnis negu vakarų Lietuvoje. Di-

džiausią gylį įšalas pasiekia žiemos pabaigoje (vasario-kovo mėn.).

5. Kelių priežiūros žiemą požiūriu svarbūs yra duomenys apie sniego dangos storį: ploniausia

sniego danga susidaro Klaipėdoje, o Vilniuje, Laukuvoje, Dūkšte ir Kybartuose ji būna dvigubai

storesnė. Vilniaus rajone sniego danga vidutiniškai būna 1,5 karto storesnė negu Ukmergės rajone,

netgi kaimyniniame Varėnos rajone sniego danga 1,4 karto storesnė negu Lazdijų rajone.

50

3. LIETUVOS TERITORIJOS SUSKIRSTYMAS Į ATSKIRAS KLIMATINES

ZONAS PAGAL KLIMATINES SĄLYGAS AUTOMOBILIŲ KELIAMS

Klimato, ar kitaip – orų sąlygų, prognozė – labai svarbi informacija visoms kelių organizaci-

joms, kelių priežiūros tarnyboms ir pan.

Klimatinės sąlygos turi didelę reikšmę kelių būklei žiemos sezono metu. Automobilių kelių

būklė žiemą turi būti tokia, kad transporto priemonės galėtų važiuoti saugiai normaliais greičiais per

visą šaltąjį sezoną. Automobilių kelių priežiūros požiūriu reikšmingiausias klimatinis veiksnys žie-

mą – sniegas. Ne mažiau reikšmingos yra ir pūgos bei lijundros.

Apdorojus sukauptus KOSIS (1999–2011 m.) duomenis, buvo sudaryti kelių žiemos priežiū-

rai svarbiausi Lietuvos teritorijos teminiai žemėlapiai: snigimo trukmės, valandomis; lijundros

trukmės, valandomis; pūgų trukmės, valandomis; snigimo atvejų skaičiaus; lijundros atvejų skai-

čiaus; pūgų atvejų skaičiaus.

3.1 pav. Lijundrų atvejų skaičius

Žiūrint į lijundrų atvejų pasiskirstymo žemėlapį, lijundros dažniausiai pasireiškia Lietuvos

šiaurės vakaruose. Ypač dažnai jos užfiksuojamos apie Telšių apskritį (daugiau nei 40 kartų šaltuoju

51

metų laiku) ir šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje (nuo 15 iki 25 kartų). Didžiojoje Lietuvos teritorijos

dalyje lijundrų atvejų skaičius kinta nuo 5 iki 15 kartų per metus.

3.2 pav. Lijundrų trukmė, val.

Pagal KOSIS vidutinius 1999–2011 m. šaltųjų sezonų duomenis sudarytame lijundros truk-

mės (valandomis) žemėlapyje (3.2 pav.) matome, kad Lietuvos teritorija pasiskirsto panašiomis zo-

nomis, kaip ir lijundrų atvejų žemėlapyje.

Dar vienas svarbus ir aktualus kelių priežiūrai žiemą klimato veiksnys – pūga, jos pasikarto-

jimų skaičius ir trukmė per metus. Pūgų atvejų skaičiaus žemėlapis (3.3 pav.), sudarytas pagal vidu-

tinius 1999–2011 m. šaltųjų sezonų duomenis, rodo, kad tokių atvejų skaičius kinta nuo 2 kartų di-

desnėje Lietuvos dalyje iki 7 kartų šiaurės Lietuvoje (apie Panevėžio apskritį) ir vakarinėje dalyje

(apie Tauragės apskritį).

52

3.3 pav. Pūgų atvejų skaičius

3.4 pav. Pūgų trukmė, val.

Pūgų trukmės (valandomis) žemėlapis (3.4 pav.), analogiškai atspindi pūgų atvejų skaičiaus

pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje.

53

3.5 pav. Snigimo atvejų skaičius

3.6 pav. Snigimo trukmė, val.

54

Kaip ir buvo minėta, automobilių kelių priežiūros požiūriu reikšmingiausias veiksnys žiemą –

sniegas. Snigimo atvejų skaičiaus žemėlapis (3.5 pav.), sudarytas pagal vidutinius 1999–2011 m.

šaltųjų sezonų duomenis, rodo, kad didžiausias snigimo atvejų skaičius (nuo 150 iki 200 kartų) ap-

ima visą Lietuvos rytinę dalį. Mažiausiai (nuo 75 iki 125 kartų) snigimo atvejų pasireiškia šiaurės

vakarinėje, pietvakarinėje ir vidurio Lietuvos nedidelėse zonose.

Snigimo trukmės (valandomis) žemėlapis (3.6 pav.), panašiai atspindi snigimo atvejų skai-

čiaus pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje. Didžiausias snigimo valandų skaičius (daugiau nei

500 valandų) apima Lietuvos rytinę dalį ir apie Šiaulius. Trumpiausiai (iki 350 valandų) snigo palei

visą vakarinę Lietuvos dalį.

Temperatūra – vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką įšalo gyliui kelių konstrukcijoje.

Nuo neigiamos oro temperatūros ir trukmės (kiek laiko esti neigiama temperatūra) priklauso grunto

įšalo gylis. Formuodamasis ir nykdamas įšalas keičia grunto struktūrą, turi poveikį paviršinių ir po-

žeminių vandenų apykaitai ir pan., todėl įšalo gylio kaitos tyrimai bei analizė svarbi tiek teoriniu,

tiek praktiniu požiūriu. Grunto temperatūra ir įšalimo gylis priklauso nuo klimato veiksnių, dirvo-

žemio tipo bei mechaninės sudėties, drėgnumo, augalijos ir sniego dangos.

Projektuojant ir rekonstruojant kelią svarbu žinoti, kaip įšalo gyliai pasiskirsto Lietuvos terito-

rijoje. Atsižvelgiant į galimus grunto įšalimo gylius, galima tinkamai parinkti kelio dangos konst-

rukcijos storį, ypač didelį dėmesį reikia skirti projektuojant ar rekonstruojant apsauginį šalčiui at-

sparų sluoksnį. Išnagrinėjus KOSIS turimus duomenis per dešimt metų 1,3 m įšalo gylis bent po

kartą buvo užfiksuotas praktiškai visose KOSIS stotelėse. Pagal KOSIS užfiksuotus duomenis Lie-

tuvos teritorija rajonuojama į 4 zonas, kai įšalo gylis yra iki 0,8 m, nuo 0,8 iki 1,0 m, nuo 1,0 iki

1,2 m bei daugiau nei 1,2 m (3.7 pav.).

Pagal KOSIS duomenis didžiausio (1,0–1,3 m) įšalo gylio zona apima labai mažą rytinę Lie-

tuvos teritorijos dalį, įšalo gylis nuo 0,8 iki 1,0 m slenka iš Lietuvos šiaurinės dalies, apimdamas

dalį Žemaičių Aukštumos (apie Šiaulius, Kelmę, Raseinius), į Lietuvos pietrytinę dalį. Mažiausio

įšalo gylio zona (mažiau nei 0,8 m) apima pajūrį, vakarinę, vidurinę ir pietinę Lietuvos dalis.

Įšalo gyliams Lietuvos automobilių keliuose turi įtakos sniego valymas – kai sniegas valomas,

paviršiai įšąla giliau ir atvirkščiai.

55

3.7 pav. Didžiausio įšalo gylio pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje pagal KOSIS duomenis

3.8 pav. Oro temperatūros perėjimų per 0 °C ciklų skaičiaus žemėlapis

56

Oro temperatūros perėjimų per 0 °C ciklų skaičiaus žemėlapis (3.8 pav.), sudarytas pagal vi-

dutinius 1999–2010 m. šaltųjų sezonų duomenis, rodo, kad tokių ciklų skaičius šaltųjų sezonų metu

kinta nuo 45 kartų vidurio Lietuvoje iki 85 kartų pietinėje dalyje.

Pagal KOSIS vidutinius 1999–2010 m. šaltųjų sezonų duomenis sudarytas kelio dangos pavir-

šiaus užšalimo/atšilimo ciklų skaičiaus žemėlapis (3.9 pav.).

3.9 pav. Kelio dangos paviršiaus užšalimo ciklų skaičiaus žemėlapis

Daugiausiai (80–90 ciklų) užšalimo/atšilimo ciklų pasireiškia vidurio vakarinėje ir šiaurinėje

Lietuvos dalyse, mažiausiai (50–60 ciklų) – vidurio apatinėje ir Lietuvos pietrytinėje dalyse.

TREČIOJO SKYRIAUS IŠVADOS

1. Apdorojus sukauptus KOSIS (1999–2011 m.) duomenis, buvo sudaryti kelių žiemos prie-

žiūrai svarbiausi Lietuvos teritorijos teminiai žemėlapiai: snigimo trukmės; lijundros trukmės; pūgų

trukmės; snigimo atvejų skaičiaus; lijundros atvejų skaičiaus; pūgų atvejų skaičiaus, įšalo gylio, oro

temperatūros perėjimų per 0 °C ciklų, kelio dangos paviršiaus užšalimo ciklų.

2. Šie duomenys yra labai svarbūs projektuojant, tiesiant, taisant ir prižiūrint Lietuvos auto-

mobilių kelius. Išanalizuoti duomenys taip pat bus panaudoti kompleksiniam klimatinių automobi-

lių kelių priežiūros rodiklių nustatymui.

57

4. KOMPLEKSINIŲ KLIMATINIŲ AUTOMOBILIŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS

RODIKLIŲ NUSTATYMAS ATSKIROMS LIETUVOS KLIMATINĖMS

ZONOMS

Prižiūrint automobilių kelius, priežiūros tarnybos bei vairuotojai susiduria su daugybe įvai-

riausių meteorologinių veiksnių, kurie blogina važiavimo kokybę, mažina eismo saugumą ir neretai

sudaro avarines situacijas.

Kelių priežiūros dabai žiemą priklauso nuo žiemos trukmės, sniego dangos storio, pūgų reži-

mo ypatumų, vėjo krypties, oro temperatūros ir t. t. Organizaciniu požiūriu kelių priežiūrą žiemą

lemia pastovios sniego dangos atsiradimo ir ištirpimo datos.

Daugelio šalių keliuose įrengtos kelių oro sąlygų informacinės sistemos stotelių fiksuojami ir

teikiami duomenys žiemos metu (lapkričio-kovo mėn.) padeda matyti esamas ir prognozuoti orų

sąlygas keliuose. Didžiausios kelių priežiūros išlaidos atitenka žiemos priežiūros tarnyboms, todėl

kiekviena šalis stengiasi tas išlaidas paskirstyti racionaliai. Nemažai šalių (Danija, Norvegija, Šve-

dija, Šveicarija, D. Britanija, JAV) tokiu tikslu naudoja arba bando įdiegti žiemos indeksą (ŽI), ku-

ris nurodo, kokį optimalų druskos/smėlio kiekį pagal žiemos sunkumą skirti atskirai zonai, rajonui,

apygardai, grafystei ir pan.

Lietuvos keliai iki 6 mėnesių per metus yra eksploatuojami žiemos sąlygomis. Apsaugoti ke-

lią nuo šaltuoju metų laiku pasireiškiančių klimato veiksnių arba per labai trumpą laiko tarpą paša-

linti ant dangos susikaupusį sniego, ledo sluoksnį sudėtinga, tačiau yra nemažai realių galimybių,

naudojant šiuolaikišką valymo ir barstymo techniką įvykdyti pagrindinius kelio dangų priežiūrai

žiemą keliamus reikalavimus. Žiemos periodui kelių tarnybos ruošiasi iš anksto, sudaromas priežiū-

ros darbų planas. Planas ruošiamas kruopščiai, atsižvelgiant į buvusius žiemos sezonų patirtį ir įver-

tintus tų sezonų trūkumus, paskaičiuojamas reikalingas medžiagų ir mechanizmų poreikis. Atlikta

užsienio šalių patirties analizė rodo, kad kiekvienam rajonui būtų galima priskirti klimatinį koefi-

cientą ki, kuriuo remiantis būtų vertinami darbų kiekiai ir tikslinamos žiemos priežiūrai skirtos lė-

šos. Šis koeficientas priklausytų nuo snigimo atvejų ir trukmės, lijundrų bei pūgų atvejų ir trukmės.

Koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

ii

v

ak

a ; (4.1)

čia: av – įvertinamos charakteristikos vidutinė reikšmė; ai – įvertinamos charakteristikos reikšmė

konkrečiame rajone (zonoje).

Randama kiekvienos įvertinamos charakteristikos vidutinė reikšmė av:

58

1

n

ii

v

a

an

; (4.2)

čia: n – skaičiuojamųjų rajonų (zonų) skaičius.

Šio klimato koeficiento reikšmės gali būti mažesnės ir didesnės už vienetą. Pagal tą pačią sis-

temą nustatomas šių charakteristikų koeficientas:

– snigimo atvejų skaičiaus;

– snigimo trukmės, valandomis;

– lijundrų atvejų skaičiaus;

– lijundros trukmės, valandomis;

– pūgų atvejų skaičiaus;

– pūgų trukmės, valandomis.

Galima apskaičiuoti bendrą visų charakteristikų klimatinį koeficientą ir kiekvienos charakte-

ristikos atskirai.

Snigimo atvejų skaičiaus koeficiento reikšmių pasiskirstymo zonos pavaizduotos 4.1 pav., vi-

dutinės snigimo trukmės (valandomis) per metus koeficiento pasiskirstymo zonos – 4.2 pav.

4.1 pav. Snigimo atvejų skaičius

59

4.2 pav. Snigimo trukmė, val.

Pagal gautus snigimo atvejų skaičiaus (4.1 pav.) ir trukmės (4.2 pav.) klimatinių koeficientų

pasiskirstymo zonų žemėlapius galima teigti, kad daugiausia kaštų priežiūrai (k > 1) siūloma skirti

šiaurės rytų, rytų, pietryčių Lietuvoje ir Šiaulių apskrityje esantiems automobilių keliams.

Lijundrų atvejų skaičiaus koeficiento reikšmių pasiskirstymo zonos pavaizduotos 4.3 pav., li-

jundrų trukmės (valandomis) per metus koeficiento pasiskirstymo zonos – 4.4 pav.

Pagal gautus lijundrų atvejų skaičiaus (4.3 pav.) ir trukmės (4.4 pav.) klimatinių koeficientų

pasiskirstymo zonų žemėlapius galima teigti, kad daugiausia lėšų priežiūrai (k > 1) siūloma skirti

Telšių apskrityje esantiems automobilių keliams. Visa likusi Lietuvos teritorija rečiau patiria lijund-

rų pasireiškimus.

60

4.3 pav. Lijundrų atvejų skaičius

4.4 pav. Lijundrų trukmė, valandomis

61

Pūgų atvejų skaičiaus koeficiento reikšmių pasiskirstymo zonos pavaizduotos 4.5 pav., pūgų

trukmės (valandomis) per metus koeficiento pasiskirstymo zonos – 4.6 pav.

4.5 pav. Pūgų atvejų skaičius

Pagal gautus pūgų atvejų skaičiaus (4.5 pav.) ir trukmės (4.6 pav.) klimatinių koeficientų pa-

siskirstymo zonų žemėlapius galima teigti, kad daugiausia lėšų priežiūrai siūloma skirti šiaurės vi-

durio Lietuvoje (k > 1) ir Tauragės apskrityje (k > 1) esantiems automobilių keliams. Visa likusi

Lietuvos teritorija rečiau patiria pūgų pasireiškimus (k < 1).

Apskaičiavus Lietuvos teritorijos snigimo atvejų ir trukmės, lijundrų bei pūgų atvejų ir truk-

mės koeficientus, išvedamas bendras visų charakteristikų klimatinis koeficientas. Žemėlapyje

(4.7 pav.) iš pažymėtų zonų matosi, kad daugiausia žiemos priežiūrai patariama skirti lėšų (k > 1)

Lietuvos vidurio vakarinėje (apie Telšius, Šiaulius ir Šilalę), šiaurės rytinėje, rytinėje ir pietrytinėje

Lietuvos dalyse esantiems automobilių keliams.

62

4.6 pav. Pūgų trukmė, valandomis

4.7 pav. Bendras visų apskaičiuotų veiksnių žemėlapis

63

Prieš tai nagrinėti žemėlapiai taip pat gali būti naudojami, nustatant, kokio sunkumo vidutinė

daugiametė žiema dažniausiai būna tam tikroje zonoje. Ši informacija svarbi skaičiuojant žiemos

sunkumo indeksą (ŽSI).

Žiemos indekso skaičiavimai, derinant skirtingus klimato veiksnius, gali parodyti žiemos at-

šiaurumą (sunkumą) tam tikroje specifinėje zonoje ir įgalina palyginti skirtingų metų ar sezonų kli-

matą. Žiemos indeksas rodo pagrindines zonų klimato charakteristikas ir siejasi su kelių priežiūra.

Žiemos indeksas gali būti skaičiuojamas ir kitiems tikslams bei poreikiams, pvz. paskaičiuoti ben-

drą žiemos priežiūros sistemos rentabilumą, atlikti detalesnius kaštų/naudos skaičiavimus, įvertinti

egzistuojančių sistemų kaštų efektyvumą arba paskaičiuoti tam tikros zonos priežiūros išlaidas.

Pagal Nuolatinės kelių priežiūros žiemą skiriamų lėšų indeksavimo projektą, paruoštą Lietu-

vos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, žiemos priežiūrai skirti lėšas siūlo-

ma pagal žiemos sunkumo indeksą (ŽSI), kuris įvertina šiuos veiksnius:

– kritulius, sniego ar vandens pavidalu;

– pūgas, dienų skaičių su pūgomis ir pustymais;

– oro temperatūros perėjimų per 0 °C dienų skaičių;

– dienų skaičių su lijundromis.

. . 0 . .

. . 0 . .

ŽSIfakt fakt fakt fakt

vid vid vid vid

K P T La b c d

K P T L ; (4.3)

čia: Kfakt. – faktinis skaičiuojamo laikotarpio kritulių kiekis, mm; Kvid. – vidutinis daugiametis skai-

čiuojamo laikotarpio kritulių kiekis, mm; Pfakt. – faktinis dienų skaičius su pūgomis ir pustymais

skaičiuojamuoju laikotarpiu; Pvid. – vidutinis daugiametis dienų skaičius su pūgomis ir pustymais

skaičiuojamuoju laikotarpiu; T0fakt. – oro temperatūros perėjimų per 0 °C dienų faktinis skaičius

skaičiuojamuoju laikotarpiu; T0vid. – oro temperatūros perėjimų per 0 °C vidutinis daugiametis dienų

skaičius skaičiuojamuoju laikotarpiu; Lfakt. – faktinis dienų skaičius su lijundromis skaičius per

skaičiuojamąjį laikotarpį; Lvid. – vidutinis daugiametis dienų su lijundromis skaičius per skaičiuoja-

mąjį laikotarpį; a, b, c, d – svorio koeficientai.

Svorio koeficientų a, b, c, d dydis priklauso nuo įverčio įtakos bendrai žiemos kelių priežiūros

kainai. Nustatomi tokie svorio koeficientai: a = 0,25; b = 0,30; c = 0,15; d = 0,30.

Šį žiemos sunkumo indeksą būtų galima tobulinti, įvedant papildomus klimato veiksnius, ku-

rie taip pat daro įtaką kelių priežiūros organizavimui žiemą. Tai būtų oro drėgnumas, kelio pavir-

šiaus ≤0 °C temperatūra, nes oro temperatūros perėjimai per 0 °C, kai nėra pakankamos drėgmės ar

kritulių, neapsunkina automobilių eismo keliais. Atitinkamai svorio koeficientų skaičius padidėtų ir

būtų kitokių reikšmių.

64

KETVIRTOJO SKYRIAUS IŠVADOS

1. Pasiūlytas(-i) klimatinis(-iai) koeficientas(-ai) (snigimo atvejų ir trukmės, lijundrų atvejų ir

trukmės bei pūgų atvejų ir trukmės), pagal kurį(-iuos) būtų galima tikslinti priežiūros darbų kiekius

bei sąnaudas žiemą. Toji zona, kurioje klimatinio koeficiento vertė didesnė už 1, rodo, kad joje ne-

palankios kelių priežiūrai oro sąlygos pasitaiko dažniau.

2. Apskaičiuoti klimatiniai koeficientai rodo, kad daugiau priežiūros šaltuoju sezonų metu

reikalauja Žemaičių Aukštumos (Telšių apskr. vidurio ir pietinė dalys, Šiaulių apskr. pietvakarinė

dalis ir Tauragės apskr. šiaurinė dalis), pietrytinės (beveik visa Vilniaus apskr., Alytaus apskr. šiau-

rės rytų dalis, Utenos apskr. pietrytinė dalis) bei nedidelės šiaurinės dalių (Panevėžio apskr. šiaurinė

dalis) zonose esantys automobilių keliai.

3. Analizuojant didžiausią įtaką eismo dalyviui darančių meteorologinių veiksnių atsiradimo

tikimybę, pirmiausia reikėtų išskirti žiemos metų laiką, kai blogos ir ypač blogos eismo sąlygos gali

susidaryti veikiant šiems veiksniams – pūgai, plikledžiui, sniegui, rūkui, vėjui, žemai temperatūrai

ir dideliam oro drėgnumui atskirai ir jų junginiams.

4. Klimatinio koeficiento nustatymas Lietuvos atskiroms zonoms, derinant skirtingus klimato

veiksnius, gali parodyti žiemos atšiaurumą (sunkumą) atitinkamoje zonoje arba palyginti skirtingų

metų ar sezonų klimatą. Klimatinis koeficientas padėtų tiksliau apskaičiuoti Žiemos indeksą, kuris

rodo pagrindines zonų klimato charakteristikas ir siejasi su kelių priežiūra.

5. Lietuvos automobilių kelių priežiūrai naudojamas Žiemos sunkumo indeksas apima svar-

biausius klimatinius parametrus, kurie daro įtaką kelių priežiūrai, tačiau siūloma jį papildyti dar

pora veiksnių, kurie taip pat reikšmingi, pvz. įvertinti oro drėgnumą ir kelio paviršiaus neigiamą

temperatūrą, nes oro temperatūros perėjimai per 0 °C, kai nėra pakankamos drėgmės ar kritulių,

neturi svarios įtakos. Žinoma, tokiu atveju svorio koeficientai taip pat turėtų būti koreguojami.

65

5. LIETUVOS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS AUTOMOBILIŲ KELIŲ

PRIEŽIŪROS ŽIEMĄ LYGIŲ IR PRIEŽIŪROS NORMATYVŲ

ĮVERTINIMAS BEI PASIŪLYMAI JŲ TOBULINIMUI

5.1. KELIŲ PRIEŽIŪROS LYGIŲ APŽVALGA UŽSIENIO ŠALYSE

Priežiūros lygis svarbus žiemos darbų atlikimo tvarkai, bei reikalavimams apibrėžti. Pagal nu-

statytą priežiūros lygį, reguliuojama kiek ir kokių priemonių reikia imtis keliui prižiūrėti žiemos

metu. Priežiūros lygis nustatytas pagal kelių svarbą visam kelių tinklui. Todėl pirmiausia turi būti

valomi ir prižiūrimi svarbiausi keliai, bei pavojingiausios kelių ruožų vietos.

5.1.1. Kelių priežiūros lygiai Estijoje

Estijoje, kaip ir Lietuvoje, už valstybinės reikšmės kelius yra atsakinga Estijos kelių direkcija.

Visų kelių priežiūra žiemą yra vykdoma pagal Transporto ir Susisiekimo ministerijos priimtus rei-

kalavimus kelių būklei bei žiemos priežiūros technologijoms.

5.1 lentelė. Kelių priežiūros lygiai Estijoje

VMPEI,

aut./parą

Reikalaujamas priežiūros lygis

Magistraliniai keliai Krašto keliai Rajoniniai keliai Vietinės reikšmės keliai

Greitkelis 4 – – –

>8000 3 – – –

6000–8000 3 3 3 –

3000–6000 3 3 3 –

1000–3000 3 2 2 2

200–1000 3 1 1 1

Iki 200 – 1 1 1

Estijos valstybinės reikšmės automobilių keliuose naudojami 4 priežiūros lygiai, pagal eismo in-

tensyvumo rodiklį ir kelio reikšmę. Vizuali kelių būklė pagal priežiūros lygius pavaizduota 5.1 pav.

1 lygis 2 lygis 3 lygis

5.1 pav. Vizuali kelių būklė pagal priežiūros lygius

66

5.1.2. Kelių priežiūros lygiai Latvijoje

Latvijos kelių priežiūrai žiemą yra numatyti 5 priežiūros lygiai. Priklausomai nuo šalies kelių

klasifikavimo ir eismo intensyvumo, kelių dangos ir jos techninės būklės, kelių priežiūrai skiriamo

finansavimo, kelių ekonominės bei socialinės reikšmės, keliai yra skirstomi į 5 žiemos priežiūros

lygius (5.2 lentelė ir 5.2 pav.)

5.2 lentelė. Kelių priežiūros lygiai Latvijoje

VMPEI, aut./parą Magistraliniai keliai Krašto keliai Rajoniniai keliai

>5000 A A –

1000–4999 A1 A1 A1

500–999 A1 B B

100–499 – C C

<100* – – D

5.2 pav. Latvijos valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros žiemą lygių žemėlapis

Esant ypač sudėtingomis oro sąlygomis šalies kelių priežiūra žiemą atliekama prioritetų tvar-

ka, atsižvelgiant į kelių tarptautinę reikšmę ir realias galimybes.

Pastaba: Ypač sudėtingos oro sąlygos yra tada, kai:

– ilgiau kaip 4 valandas sninga ir sniego storis siekia daugiau nei 10 cm;

– nepertraukiamai sninga ilgiau kaip 6 valandas arba su pertraukomis sninga ilgiau kaip 12 valandų;

– po lietaus arba lijundros per parą kelias apledėja kelis kartus;

– kai vėjo greitis siekia daugiau kaip 20 m/s ir susidaro sniego pusnys.

67

A priežiūros lygis (5.3 pav.). Esant pastovioms oro sąlygoms, keliai turi būti nuvalyti ir pabars-

tyti praėjus ne daugiau kaip 3 valandoms nuo to laiko, kai nustoja snigti. Kelių priežiūros tarnybos

šiuose keliuose budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki 22 val. Galimos

pavienės snieguotos vietos iki 2 cm sniego dangos storio. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorolo-

ginėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 3 val. Intensyviai sningant, darbai pradedami, kai sniego

storis pasiekia 6 cm. Šlapio sniego arba sniego, sumaišyto su druska ir smėliu storis gali būti iki 3 cm.

5.3 pav. Pagal A priežiūros lygį prižiūrimų kelių vizuali būklė

A1 priežiūros lygis (5.4 pav.). Esant pastovioms oro sąlygoms, keliai turi būti nuvalyti ir pabars-

tyti praėjus ne daugiau kaip 4 valandoms nuo to laiko, kai nustoja snigti. Kelių priežiūros tarnybos

šiuose keliuose budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki 22 val. Galimos

pavienės snieguotos vietos iki 2 cm storio. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąly-

goms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 4 val. Intensyviai sningant, darbai pradedami, kai sniego storis pa-

siekia 6 cm. Šlapio sniego arba sniego, sumaišyto su druska ir smėliu storis gali būti iki 3 cm.

5.4 pav. Pagal A1 priežiūros lygį prižiūrimų kelių vizuali būklė

B priežiūros lygis (5.5 pav.). Esant pastovioms oro sąlygoms, keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti

praėjus ne daugiau kaip 6 valandoms nuo to laiko, kai nustoja snigti. Kelių priežiūros tarnybos šiuose

68

keliuose budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki 18 val. Eismas, esant

ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 6 val. Leistinas puraus sniego

storis iki 8 cm. Šlapio sniego arba sniego, sumaišyto su druska ir smėliu storis gali būti iki 5 cm.

5.5 pav. Pagal B priežiūros lygį prižiūrimų kelių vizuali būklė

C priežiūros lygis (5.6 pav.). Esant pastovioms oro sąlygoms, keliai turi būti nuvalyti praėjus

ne daugiau kaip 18 valandų nuo to laiko, kai nustoja snigti. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuo-

se budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki 18 val. Suvažinėto ir suša-

lusio sniego storis gali būti iki 10 cm. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms,

gali nutrūkti ne ilgiau kaip 18 val. Intensyviai sningant, darbai pradedami, kai sniego storis pasiekia

10 cm. Šlapio sniego arba sniego, sumaišyto su druska ir smėliu storis gali būti iki 6 cm.

5.6 pav. Pagal C priežiūros lygį prižiūrimų kelių vizuali būklė

5.7 pav. Pagal D priežiūros lygį prižiūrimų kelių vizuali būklė

69

D priežiūros lygis (5.7 pav.). Šiam priežiūros lygiui priskiriami keliai yra valstybiniai vietinės

reikšmės keliai, kuriuose eismo intensyvumas yra mažesnis nei 100 aut./parą ir kuriais nevyksta

viešojo transporto eismas.

Keliams, kurie yra priskiriami D priežiūros lygiui, laikas, per kurį nuo kelio turėtų būti paša-

lintas sniegas arba ledas, nėra nustatytas. Šie keliai valomi 4 kartus per sezoną, priklausomai nuo

sniego kiekio.

5.1.3. Kelių priežiūros lygiai Suomijoje

Kelių tinklas Suomijoje skirstomas į 5 pagrindines priežiūros klases – Is, I, Ib, II ir III. Kiek-

vienai klasei taikomi skirtingo lygio aptarnavimo ir kokybės standartai. Priežiūros lygis nustatomas

pagal eismo intensyvumą, kelio funkcinę klasę, regiono klimatą, transporto srauto sudėtį.

5.3 lentelė. Kelių priežiūros lygiai Suomijoje

Žiemos

priežiūros

klasė

Is I Ib II III K1 K2

Ribinė suki-

bimo koefi-

ciento reikš-

mė

0,30 0,28 0,25

Šiurkšti

danga, pro-

bleminės

vietos bars-

tomos smė-

liu

Šiurkšti

danga, pro-

bleminės

vietos bars-

tomos smė-

liu

Pagal eis-

mo porei-

kius

Reikalavimas

sukibimo

koeficientui

Kelio pavir-

šiaus temp.

žemiau –6 °C

µ = 0,25

Kelio pavir-

šiaus temp.

žemiau –4 °C

µ = 0,25

Atskirų vietų

barstymas

µ = 0,25

Juostų barsty-

mas µ = 0,22

Apledėju-

sio suvaži-

nėto sniego

juostų bars-

tymas

Apledėju-

sio suvaži-

nėto sniego

juostų bars-

tymas

Darbų atli-

kimo laikas 2 h 2 h

druska 3 h

smėlis 4 h

6 h juostų

barstymas

smėliu

8 h juostų

barstymas

smėliu

2 h

Suomijos kelių administracija nustato žiemos priežiūros paslaugų lygį. Kiekvieną pavasarį

vykdomos klientų apklausos parodo kaip vartotojai vertina praeitos žiemos priežiūros paslaugas.

Kai kuriais atvejais į šiuos vertinimus yra atsižvelgiama planuojant darbus. Taip pat renkami tiesio-

giniai kelių naudotojų atsiliepimai apie kelių priežiūros kokybę žiemą.

5.1.4. Kelių priežiūros lygiai Šveicarijoje

Šveicarijoje žiemą prižiūrimi automobilių keliai yra suskirstyti į 4 priežiūros lygius:

70

A – visiškai nuvalyti keliai, pilna kelių nuo sniego ir ledo priežiūra;

B – ledo tirpinimas greitkeliuose, kai kur visiškai nuvalyti keliai;

C – keliai padengti sniegu, nenaudojamos medžiagos ledo tirpinimui;

D – jokios žiemos priežiūros.

Žiemos kelių priežiūros ir įvairių meteorologinių parametrų ryšiui nustatyti buvo sudarytas

žiemos rodiklis. Nuo 2008 m. šiuo rodikliu remiamasi nustatant atlygio už žiemos kelių priežiūros

darbus dydį.

Visos Šveicarijos kelių priežiūros institucijos privalo turėti žemėlapius, kuriuose nurodomas ke-

lių klasifikavimas, priežiūros bei pirmenybės priežiūros atžvilgiu lygiai. Kiekvienas priežiūros centras

turi visus metus budinčią organizaciją. Kiekvienas darbuotojas privalo laikinai dirbti kaip budintysis.

Tam tikruose ypač pažeidžiamuose ar tam tikro mikroklimato kelio ruožuose veikia automati-

niai ledo tirpiklių purkštuvai. Purkštuvai įrengiami ant aukštų tiltų bei kelių ruožuose, kur vyksta

intensyvus eismas (≥80000 aut./parą) o taip pat ypatingo mikroklimato kelio ruožuose.

5.8 pav. Purkštuvų įrengimo kelio dangoje pavyzdys

Kelių priežiūros prioritetų lygmenys:

1 lygmuo. Pirmą kartą sniegas nuvalomas per 3 val. (magistraliniuose keliuose – per 2 val.)

nuo snigimo pradžios. Pirmą kartą pabarstoma per 2 val. nuo snigimo pradžios.

2 lygmuo. Pirmą kartą sniegas nuvalomas praėjus 4 val. nuo snigimo pradžios. Pirmą kartą

pabarstoma per 3 val. nuo snigimo pradžios.

3 lygmuo. Pirmą kartą sniegas nuvalomas praėjus 5 val. nuo snigimo pradžios. Pirmą kartą

pabarstoma per 3 val. nuo snigimo pradžios.

5.1.5. Kelių priežiūros lygiai Norvegijoje

Didžioji dalis Norvegijos yra kalnuota. 90 % šalies teritorijos yra 60° šiaurės platumoje, kur

šešis mėnesius per metus gausiai sninga. Tačiau dėl Golfo srovės Norvegijos klimatas yra kur kas

švelnesnis nei toje pačioje platumoje esančių kitų pasaulio šalių klimatas.

71

Netoli viena nuo kitos nutolusių vietovių klimatas gali labai skirtis. Kelių priežiūros žiemą

tikslais šalis yra suskirstyta į penkias klimato zonas (5.9 pav.).

5.9 pav. Klimato zonos Norvegijoje

Rytinėje kalnuotoje dalyje klimatas sausesnis, temperatūra nukrenta iki –20 °C, kartais net

iki –30 °C – –40 °C, tuo tarpu pakrantėje temperatūra žiemą siekia apie 0 °C ir retai nukrenta iki

–10 °C.

Vakarinėje kalnų dalyje daug sninga, vėjuota, dažnai eismo ir kelių priežiūros sąlygos būna

itin sudėtingos. Pakrantėje iškrenta daug kritulių, dažnai sninga, taip pat vėjuota. Drėgnas pakrantės

klimatas kelia daug rūpesčių, ypač kai keliuose susidaro plikledis. Norvegijos šiaurei būdingos

snieguotos, neretai ir su pūgomis, žiemos.

Magistralinių ir valstybinės reikšmės kelių priežiūros lygis nustatomas pagal kelių reikšmę ir

vidutinį metinį paros eismo intensyvumą (VMPEI). Išskirti 4 priežiūros lygiai.

5.1.6. Kelių priežiūros lygiai Švedijoje

Vykdant kelių priežiūrą žiemą, keliai Švedijoje yra skirstomi į priežiūros lygius (1.11 lentelė).

Pagrindiniai kriterijai paskirstant kelių priežiūros lygius yra eismo intensyvumas ir kelio reikšmė.

72

5.1.7. Kelių priežiūros lygiai Vokietijoje

Nuo 1995 m. Vokietijoje pradėtas naudoti žiemos indeksas, kuris leidžia kontroliuoti druskos

kiekį, reikalingą efektyviam naudojimui.

Žiemos priežiūrai yra sudaromi prioritetiniai planai, nes neįmanoma visur darbų atlikti vienu

metu, tad tam yra sudaromas prioritetinis sąrašas.

Vokietijos kelių priežiūrai žiemą yra numatyti 3 priežiūros lygiai:

1. Federaliniai greitkeliai ir papildomi automagistralių ruožai, besijungiantys su greitkelių

tinklu ir atliekantys svarbią eismo funkciją.

2. Svarbūs keliai, su intensyviu eismu piko metu, viešuoju transportu.

3. Tolimesni kaimo keliai.

Keliai skirstomi pagal kelio funkciją ir eismo intensyvumą.

5.4 lentelė. Bendra užsienio šalių priežiūros lygių lentelė

Šalis Estija Latvija Suomija Šveicarija Norvegija Švedija Vokietija

Kelių prie-

žiūros ly-

giai

4 A Is A 1 1 1

3 A1 I B 2 2 2

2 B Ib C 3 3 3

1 C II D 4 4

D III 5

Viso lygių 4 5 5 4 4 5 3

Išnagrinėjus išsivysčiusių pasaulio šalių žiemos kelių valdymo patirtį (5.4 lentelė) nustatyta,

kad daugumoje taikomas bent trijų lygių kelių priežiūra žiemą (I – aukštas, II – vidutinis, III – že-

mas). Kiekvienas priežiūros lygis atitinka skirtingą prižiūrimą objektą, dažnai remiantis eismo in-

tensyvumu ir įvairių kelių tinklo klasifikacija (magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai).

Iš pateiktų duomenų analizės matome, kad dauguma kelių tinklų vadovų taiko bent trijų klasių

žiemos priežiūros lygius. Kai kurios kelių direkcijos jų nustatė daugiau nei tris.

5.2. KELIŲ PRIEŽIŪROS LYGIAI LIETUVOS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIAMS

Lietuvoje už valstybinės reikšmės kelių priežiūros žiemą organizavimą ir kelių būklę atsakin-

ga vyriausybės įsteigta valstybės įmonė, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo mi-

nisterijos (toliau – LAKD). Jos vadovo įsakymu yra patvirtintas Kelių priežiūros vadovas (toliau –

KPV), kurį sudaro 6 skyriai (kelių priežiūros standartai, ekonominiai kelių priežiūros standartai,

darbų atlikimo keliuose technologijos, kelių priežiūros programos parengimas, kelių techninė kont-

rolė, darbų priėmimas ir apmokėjimas, kelių priežiūros darbų ir standartų apskaita, įranga ir naudo-

jamos medžiagos). KPV skirtas Susisiekimo ministerijos valstybės įmonių, atliekančių kelių techni-

73

nę priežiūrą, personalui, taip pat visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, prižiūrintiems valstybi-

nės reikšmės kelius.

Kaip minėta anksčiau, valstybinės reikšmės keliai yra skirstomi į magistralinius, krašto ir ra-

joninius. Kiekvienos kategorijos keliai prižiūrimi pagal vieną iš trijų priežiūros lygių: aukščiausias

(1 lygis), vidutinis (2 lygis) ir žemas (3 lygis).

5.5 lentelė. Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros lygiai

LIETUVOS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ PRIEŽIŪROS LYGIAI

PAGAL KELIŲ PRIEŽIŪROS VADOVO I DALĮ

I – AUKŠTAS II – VIDUTINIS III – ŽEMAS

Magistra-

linių kelių

I priežiūros

lygis

Krašto

kelių I

priežiū-

ros lygis

Rajoni-

nių kelių

I priežiū-

ros lygis

Magistrali-

nių kelių II

priežiūros

lygis

Krašto

kelių II

priežiū-

ros lygis

Rajoni-

nių kelių

II prie-

žiūros

lygis

Magistra-

linių kelių

III priežiū-

ros lygis

Krašto

kelių III

priežiū-

ros lygis

Rajoninių

kelių III

priežiūros

lygis

Priklausomai nuo finansavimo LAKD pasirenka atitinkamos kategorijos kelių priežiūros lygį.

LAKD patvirtina priežiūros lygį pasirašydama valstybinės reikšmės kelių priežiūros sutartį su vals-

tybės kelių įmonėmis, pavesdama prižiūrėti atitinkamus kelius ar kelio atkarpas (5.6 lentelė). Prieš

kiekvieną žiemos sezoną jos nustato kelių valymo ir barstymo būdus ir sudaro darbo grafikus, ku-

riuos tvirtina LAKD.

5.6 lentelė. Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių pasiskirstymas priežiūros žiemą

Valstybinės įmonės pava-

dinimas

Magistraliniai

keliai, km

Krašto

keliai,

km

Rajoniniai

keliai (VMPEI

>1000 aut./parą),

km

Rajoniniai

keliai, km

Iš viso,

km

„Alytaus regiono keliai“ 95,02 389,97 61,62 924,894 1471,005

„Kauno regiono keliai“ 187,07 620,05 150,87 1718,62 2676,61

„Klaipėdos regiono keliai“ 76,85 489,1 160,573 1183,591 1870,331

„Marijampolės regiono

keliai“ 122,08 364,83 57,335 1029,715 1572,168

„Panevėžio regiono keliai“ 135,03 509,76 86,75 1711,07 2441,246

„Šiaulių regiono keliai“ 219,18 603,33 80,38 1879,36 2782,25

„Tauragės regiono keliai“ 66,09 337,21 47,25 955,194 1445,01

„Telšių regiono keliai“ 67,23 344,7 99,42 800,241 1311,382

„Utenos regiono keliai“ 157,78 572,21 92,46 1678,303 2500,717

„Vilniaus regiono keliai“ 206,62 716,74 174,194 1698,745 2782,273

„Automagistralė“ 417,1 415,417

Iš viso: 1738,47 4939,354 1010,852 13579,73 21268,41

74

5.10 pav. Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros žiemą žemėlapis

75

Valstybinės reikšmės Lietuvos automobilių keliuose, kaip ir paminėtose užsienio šalyse, taip

pat yra nustatyti priežiūros lygiai ne tik kelio reikšme, bet ir pagal kelių svarbą visam kelių tinklui

(5.10 pav.). Todėl pirmiausia turi būti valomi ir prižiūrimi svarbiausi keliai, bei pavojingiausios

kelių ruožų vietos.

I magistralinių kelių priežiūros lygis. Kelių priežiūros tarnyba šiuose keliuose budi visą parą,

sningant valo, o esant lijundrai barsto kelius bet kuriuo paros metu. Važiavimas šiais keliais turi

būti užtikrinamas visą parą. Kelias turi būti nuvalytas ir pabarstytas praėjus ne daugiau kaip 2 val.

nuo to laiko, kai nustoja snigti. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali

nutrūkti ne ilgiau kaip 2 val.

5.11 pav. I magistralinių kelių priežiūros lygio vizualus pavyzdys

II magistralinių kelių priežiūros lygis. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi, valo

sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 4 iki 22 val. Šie keliai turi būti nuvalyti ir

pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 3 val. nustojus snigti. Kai oro sąlygos normalios, ant kelių dan-

gos sniego neturi būti. Sningant ir/arba pustant sniego storis ant važiuojamosios dalies gali būti ne

didesnis kaip 5 cm. Esant slidžiai kelio dangai pirmą kartą šiuos kelius būtina pabarstyti iki 7 val.

Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 4 val.

5.12 pav. II magistralinių kelių priežiūros lygio vizualus pavyzdys

76

II krašto kelių priežiūros lygis. Visi krašto keliai prižiūrimi pagal krašto kelių antrąjį priežiū-

ros lygį. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias

medžiagas nuo 6 iki 19 val. (nuo 19 iki 6 val. ryto šie keliai nevalomi ir nebarstomi). Šie keliai turi

būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 4 val. nustojus snigti. Kai oro sąlygos normalios,

ant kelių dangos sniego gali būti iki 1 cm. Sningant ir/arba pustant sniego storis ant važiuojamosios

dalies gali būti ne didesnis kaip 7 cm. Esant slidžiai kelio dangai pirmą kartą šiuos kelius būtina

pabarstyti iki 8 val. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne

ilgiau kaip 8 val.

5.13 pav. II krašto kelių priežiūros lygio vizualus pavyzdys

Pasiūlymas: papildomai išskirti (aiškiai apibrėžiant reikalavimus) krašto kelių III priežiūros

lygį, kurių eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 1000 aut./parą (tokių kelių yra apie 1100 km).

Kadangi nėra tikslinga tokius kelius, su itin mažais eismo intensyvumo parametrais prižiūrėti II

krašto kelių priežiūros lygiu, be to panaši praktika jau yra numatyta LAKD valstybinės reikšmės

kelių priežiūros lygių nustatymuose (patikslinime) 2013 metams (5.5 lentelė). Todėl tikslinga kelių

priežiūros tarnyboms šiuose keliuose vykdyti kelių priežiūros darbus, pagal krašto kelių III priežiū-

ros lygio reikalavimus, kurie pateikti KPV.

III rajoninių kelių priežiūros lygis. Visi rajoniniai keliai prižiūrimi pagal rajoninių kelių tre-

čiąjį priežiūros lygį. Juose dirbama nuo 9 iki 18 val. Šie keliai valomi tik baigus tvarkyti magistrali-

nius ir krašto kelius. Rajoniniai keliai barstomi tik pavojinguose ruožuose (stačiose įkalnėse, stai-

giuose posūkiuose) ir tik po stiprių lijundrų arba plikšalų. Leistinas puraus sniego storis, esant

77

normalioms oro sąlygoms, neturi būti didesnis kaip 8 cm. Sningant ir/arba pustant sniego storis ant

važiuojamosios dalies gali būti ne didesnis kaip 20 cm. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorolo-

ginėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 48 val.

Pasiūlymas: papildomai išskirti (aiškiai apibrėžiant reikalavimus) rajoninių kelių I priežiūros

lygį, tiems rajoninės reikšmės keliams, kurių eismo intensyvumas yra didesnis kaip 1000 aut./parą

(tokių kelių yra apie 1000 km). Kadangi būtų tikslinga tokius kelius, kurių eismo intensyvumo, bei

geometriniai parametrai siekia krašto kelių (o tam tikrais atvejais ir magistralinių kelių) lygį, taikyti

panašius į II krašto kelių priežiūros lygio reikalavimus. Kaip ir pasiūlytas prieš tai papildomas krašto

kelių III priežiūros lygis, arba pagal rajoninių kelių I priežiūros lygio reikalavimus, kurie pateikti

KPV. Be to šis priežiūros lygis praktiškai jau taikytas LAKD valstybinės reikšmės kelių priežiūros

lygių nustatymuose (patikslinimuose) 2010, 2011, 2012 ir 2013 metais (5.5 lentelė). Kelių priežiū-

ros tarnybos šiuose keliuose budi, valo sniegą ir barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki

19 val. Šie keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 5 val. nustojus snigti. Esant

slidžiai kelio dangai pirmą kartą šiuos kelius būtin pabarstyti iki 9 val. Eismas, esant ypač sudėtin-

goms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 8 val. Ypač sudėtingos oro sąlygos

pateiktos 1.1 lentelėje.

5.14 pav. I ir III rajoninių kelių priežiūros lygių vizualus pavyzdžiai

Atlikus 2008–2012 m. žiemos sezonų Lietuvoje taikomų kelių priežiūros lygių analizę paste-

bėta, kad praktiškai taikomi yra 6 priežiūros lygiai, o 2009 ir 2010 m. sezone (kuomet buvo suma-

žintas finansavimas) praktiškai buvo taikomi tik 4 (5.7 lentelė).

Siekiant nustatyti kelių priežiūros žiemą įtaką eismo įvykiams, buvo atsižvelgta į daugiau

kaip 20 atliktų tyrimų duomenis – JAV, Švedijoje, Suomijoje ir kitose šalyse (The Handbook or

Road Safety Measures 2009). Nustatyta, padidinus kelių priežiūros kokybę vienu priežiūros lygiu

įskaitinių eismo įvykių sumažėtų apie 12 %, o techninių – apie 30 %.

78

5.7 lentelė. Praktiškai taikomi priežiūros lygiai žiemą Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių keliuose atskirais žiemos sezonais po jiems skirto finansavimo

Priežiūros

lygiai pa-

gal KPV

(PN-05)

LAKD nustatyti priežiūros lygiai valstybinės reikšmės keliuose po paskirto finansavimo iš KPPP

Praktiškai taikomi priežiūros lygiai žiemą kelio važiuojamajai

daliai

Su

tart

inis

žym

ė-

jim

as

(pagal

2013

m.

pro

jek

tą)

Žiemos sezonas

2008/2009 2009/2010 2010/2011 2011/2012 2012/2013 2013/2014

Skirta lėšų

169 mln.

Lt

122 mln.

Lt

112 mln.

Lt

122 mln.

Lt

120 mln.

Lt

125 mln.

Lt

Ilgis, km

I – AUKŠ-

TAS

Magistralinių kelių I priežiūros lygis, km M1 551,9 360,4 360,4 360,5

Rajoninių kelių I priežiūros lygis (su a/b danga ir kurių VMPEI >1000

aut./parą**), km R1 1010,9 1189,6 1265,6 1379,7

II –

VIDUTI-

NIS

Magistralinių kelių II priežiūros lygis, km M2 1197,0 1679,9 1683,4 1319,3 1322,6 1391,9

Magistralinių kelių II priežiūros lygis (rekonstruojami ruožai*), km 68,6 55,1 58,6 55,3

Krašto kelių II priežiūros lygis, km K2 4947,9 4914,4 4890,2 4876,8 4902,0 4211,0

Krašto kelių II priežiūros lygis (rekonstruojami ruožai*), km 32,1 49,2 62,4 35,6

III –

ŽEMAS

Krašto kelių III priežiūros lygis (kurių VMPEI < 700 aut./parą**), km K3 718,5

Rajoninių kelių I priežiūros lygis (su a/b danga ir kurių VMPEI >500

aut./parą***), km 2679,4

Rajoninių kelių I priežiūros lygis (jungiamieji keliai skirtingų lygių san-

kryžose), km J1 149,4 150,6 165,2 167,6 177,0 177,0

Rajoninių kelių I priežiūros lygis (keliai, sutampantys su miestų gyvena-

mųjų vietovių gatvėmis***), km 274,8

Rajoninių kelių II priežiūros lygis (pavojingi kelių ruožai***), km R2 11672,6 14610,2 13399,5

1453,4 1183,6 1165,0

Rajoninių kelių III priežiūros lygis (mažo intensyvumo keliai***), km R3.1 11858,9 384,8 388,5

Rajoninių kelių III priežiūros lygis (rekonstruojami ruožai*), km 15,1 180,2 85,7 3,5

Rajoninių kelių III priežiūros lygis (kiti rajoniniai keliai***), km R3.2 11748,6 11633,4

VISO: 21473,1 21470,8 21433,6 21432,7 21438,9 21425,3

Pastabos: * rekonstruojami ruožai – keliai, kuriuose nuolatinę kelių priežiūrą pagal kelio valdytojo išduotas sąlygas vykdys rekonstrukcijos darbų rangovai, į bendrą kelių ilgį; **

siūlymai tikslinti ir aiškiai apibendrinti priežiūros lygių parametrus; *** siūlymas apjungti su aiškiai apibendrintais priežiūros lygių parametrais.

79

5.8 lentelė. Siūlomi žiemos priežiūros lygiai

LAKD nustatyti priežiūros lygiai valstybinės reikšmės keliuose po paskirto finansavimo iš KPPP

Siūlomi priežiūros lygiai žiemą kelio važiuo-

jamajai daliai

Siūlomas

sutartinis

žymėjimas

Sutartinis

žymėjimas

(pagal

2013 m.

projektą)

Priežiūros lygių skirstymo kriterijai

Valstybi-

nės reikš-

mės kelio

kategorija

Vidutinis me-

tinis paros

eismo inten-

syvumas,

aut./parą*

Projektinis

važiavimo

greitis,

km/h

Kelio atliekama

funkcija ir paskir-

tis

Kelių ilgis,

km**

Magistralinių kelių I priežiūros lygis, km A1 M1 AM, I 6 000–24 000 130/110/100 Europos kelių tink-

lo koridoriai 364,5

Magistralinių kelių II priežiūros lygis, km A2 M2 AM, I, IIa,

III 2 000–11 000

130/110/100/9

0

Europos kelių tink-

lo koridoriai ir E

kategorijos keliai

1375,2

Krašto kelių II priežiūros lygis, km B1 K2 Ia, IIa, III 1 000–9 000 90 Nacionaliniai, re-

gioniniai keliai 3768,8

Krašto kelių III priežiūros lygis (kurių VMPEI

<1000 auto./parą), km B2 K3 III, IV <1 000 90

Regioniniai, rajoni-

niai keliai 1168,7

Rajoninių kelių I priežiūros lygis (su a/b danga

ir kurių VMPEI > 1000 auto./parą), km C1 R1 III, IV 1 000–10 000 90/70

Regioniniai, rajoni-

niai keliai 780,2

Rajoninių kelių III priežiūros lygis, km C2 R3 IV, V, Va <1 000 90/70/50 Rajoniniai, priva-

žiavimo keliai 13803,0

Pastabos: * – valstybinės reikšmės kelių vidutinių metinių paros intensyvumų ribos, pagal 2012 m. duomenis; ** – jungiamieji keliai skirtingų lygių sankryžose į

bendrą kelių ilgį neįskaičiuoti.

80

5.3. PRIEŽIŪROS ŽIEMĄ NORMATYVŲ ANALIZĖ UŽSIENIO ŠALYSE

Daugumoje užsienio šalių yra priimti atitinkami kelių teisės aktai (įstatymai, taisyklės, minis-

terijų įsakymai, kodeksai, konstitucijos taisyklės ir kiti), taikomi atsakomybei už žiemos priežiūrą

bei įvairių kelių tinklo vadovų veiklai. Dažnai tokia atsakomybė ir veikla deklaruojama remiantis



5.3.1. Kelių priežiūros žiemą normatyvai Estijoje

Estijos Kelių direkcija yra atsakinga už nacionalinių kelių žiemos priežiūrą. Žiemos priežiūrą

visuose keliuose reglamentuoja šie Susisiekimo ministerijos priimti teisės aktai ir Kelių priežiūros

vadovas, kuris yra reglamentuojančių kelių techninės priežiūros kokybę (tarp jų ir kelių priežiūros

žiemą), darbus bei jų vertę normatyvinių dokumentų visuma.

Pagal 5.2 skyriuje pateiktus priežiūros lygius Kelių priežiūros vadove atitinkamai yra nustaty-

ti reikalavimai kelio būklei žiemą (5.9 lentelė), budėjimo laikui (5.10 lentelė), ir maksimaliam kelių

priežiūros reikalavimų užtikrinimo laikui (5.11 lentelė).

5.9 lentelė. Reikalavimai kelių būklei pagal priežiūros lygius

Rodiklis Kelių būklės pagal priežiūros lygius reikalavimai

Kelio paviršiaus būklė

Suplūktas sniegas

arba ledu padengtas

kelio paviršius, ne-

saugiuose ruožuose

naudojamos antisly-

diminės medžiagos

Suplūktas sniegas

arba ledu padengtas

kelio paviršius, nau-

dojamos antislydi-

minės medžiagos

Transporto prie-

monių ratų vėžės

nepadengtos snie-

gu ir ledu

Danga be sniego ir

ledo

Sniegas

Leistinas puraus

sniego sluoks-

nio storis

<10 cm <5 cm <3 cm tarp vėžių Švari kelio danga

Leistinas pati-

žusio sniego

sluoksnio storis

<6 cm <3 cm <2 cm tarp vėžių Švari kelio danga

Plotis tarp snie-

go kauburių

>6 m arba mažiausiai

kelio plotis

>8 m arba mažiau-

siai kelio plotis

Visa važiuojamoji

dalis ir kelkraštis

Visa važiuojamoji

dalis ir kelkraštis

Lygumas

Leistinas pro-

vėžų ir nelygu-

mų suplūktame

sniege gylis

<4 cm <3 cm

Suplūkto sniego

sluoksnis <2 cm

tarp vėžių

Švari kelio danga.

Kai temperatūra

mažesnė nei –

12 °C, sniego

sluoksnis <1 cm

tarp vėžių

81

5.10 lentelė. Budėjimo laikas

Reikalaujamas priežiūros lygis Valandos, kai taikomi reikalavimai

4 greitkelis Visą parą

3 6:00–22:00 Kitu metu leidžiamas 2 priežiūros lygis

2 7:00–21:00 Kitu metu leidžiamas 1 priežiūros lygis

1 Nustato kelio savininkas

5.11 lentelė. Maksimalus kelių priežiūros reikalavimo užtikrinimo laikas

Maksimalus priežiūros laikas (val.)

Nustatyta prie-

žiūros trukmė Priežiū-

ros lygis

Sniego ir

patižusio

sniego paša-

linimas

Ledo paša-

linimas

Sniego ir drus-

kos mišinio

pašalinimas

Kelkraščių

priežiūra

ir ledo

kontrolė

Kitų kelio

elementų

priežiūra

4 2 2 4 6 8 Visą parą

3 5 4 8 8 12 6–22 val.

2 12 8 – 12 24 7–21 val.

1 36 24 (vietos) – 12 36 Nustatyta kelio

savininko

Ledui tirpinti daugiausia naudojamas NaCl, o CaCl2 naudojamas drėkinimo sūrymui gaminti. Pa-

gal technologinius kelių priežiūros reikalavimai, naudojamos druskos kiekiai nurodyti 5.12 lentelėje.

5.12 lentelė. Kelių priežiūros reikalavimai naudojamos druskos kiekiams

Temperatūra, °C Po sniego valymo Po šlapio sniego valymo Apledėjusi danga

g/m2 kg/km g/m kg/km g/m kg/km

0 ... –2 10–20 75–150 10–20 75–150 2–5 15–40

–2 ... –4 10–20 75–150 20–30 150–225 5–10 40–75

–4 ... –7 20–40 150–300 30–50 225–375 10–20 75–150

–7 ... –10 40–60 300–450 50–70 375–525 20–30 150–225

Kelių priežiūros vadovas numato kelių priežiūros patikrinimus, kurie suskirstyti į dvi grupes –

vykdomus kasdien ir kartą per mėnesį. Patikros dažniausiai būna vizualinės. Esant reikalui, galima

atlikti įvairius papildomus matavimus, tokius kaip sniego storis, provėžų gylis ir kt. Pastebėti trū-

kumai surašomi specialiame žurnale. Jei bendras trūkumų kiekis yra didesnis nei leidžiamas, rango-

vui gali būti taikomos įvairios nuobaudos.

82

5.3.2. Kelių priežiūros žiemą normatyvai Latvijoje

Kelių priežiūros žiemą reikalavimai yra išdėstyti Kelių transporto įstatyme ir norminiame do-

kumente „Valstybinių ir vietinių kelių einamosios priežiūros ir jos vykdymo priežiūros procedūrų

reikalavimuose“.

Latvijoje kelių priežiūrai žiemą naudojamos panašios medžiagos bei technologijos kaip ir Lie-

tuvoje. Ledo tirpinimui naudojama šlapia druska, taip pat druskos ir smėlio mišinys. Mažo eismo in-

tensyvumo keliuose slidumui mažinti barstomas smėlis ir suspaustame sniege formuojami grioveliai.

Slidumui mažinti A ir A1 klasės keliuose naudojama šlapia druska (5.13 lentelė). Maksimalus druskos

dalelės dydis negali viršyti 6,3 mm; įvairūs nukrypimai negali viršyti 4 %. Slidumui mažinti B klasės

keliuose naudojama šlapia druska ir druskos mišinys su smėliu bei grynas smėlis, taip pat kelio pavir-

šius „šiaušiamas“. 1 m³ druskos ir smėlio mišinio turi būti ne mažiau nei 120 kg druskos, maksimalus

dalelių dydis neturi viršyti 6,3 mm. C klasės keliuose priemonės slidumui mažinti naudojamos tik kai

kuriose vietose – sankryžose, stačiose įkalnėse ir staigiuose posūkiuose barstomas smėlis arba šiau-

šiamas paviršius. Esant lijundrai visi C klasės keliai barstomi smėliu. Kartais, kai smarkiai sninga,

gatvės valomos sukasant sniegą pakelėse ir išvežimas organizuojamas vėliau.

5.13 lentelė. Naudojamos medžiagos žiemą slidumui kelyje mažinti

Naudojamos technologijos Procentai

Šlapia druska 80 %

Druskos ir smėlio mišinys 11 %

Smėlis 2 %

Kitos medžiagos 7 %

Pasibaigus žiemos sezonui rengiama žiemos priežiūros darbų rezultatų ataskaita.

5.3.3. Kelių priežiūros žiemą normatyvai Suomijoje

Kelių priežiūrą Suomijoje atlieka 9 regionai. Regionų dydis yra labai nevienodas. Suomija pa-

gal klimatines zonas yra padalinta į tris klimatines juostas: pietinę, šiaurinę ir vidurinę.

Suomijoje labai svarbi kokybės standarto reikšmė yra sukibimo koeficientas, kadangi ir pa-

grindiniuose keliuose gali būti sniego ar ledo. Eismo sąlygų priklausomybė nuo sukibimo koeficien-

to nurodyta 1.15 lentelėje.

Atitinkami reikalavimai kelių priežiūros lygiams žiemą nurodyti 1.15–1.17 lentelėse.

Kadangi Suomijoje kelių priežiūrą žiemą atlieka privatūs rangovai, kelių priežiūros reikala-

vimai ir priemonės, išdėstytos sutarties sąlygose. Svarbiausi reikalavimai yra sniego valymui, nesli-

83

daus ir lygaus kelio dangos paviršiaus užtikrinimas. Be to, rangovas turi užtikrinti, kad būtų švarūs

kelio ženklai ir sumažinti šalia kelio susidarančius sniego volus. Rangovas taip pat turi palaikyti

kontaktus su gretimas zonas prižiūrinčiais rangovais, kad būtų užtikrinta tinkama kokybė ties zo-

nomis, prižiūrimomis pagal skirtingas sutartis.

Daugeliu būdu stengiamasi mažinti neigiamą druskos poveikį. Dėl ženklių druskos nuostolių

yra uždrausta naudoti sausą druską. Siekdama sumažinti druskos sąnaudas, Suomijos kelių direkci-

ja, remdamasi ankstesniais metais sunaudotais druskos kiekiais, kasmet kiekvienai sutartinei zonai

nustato sunaudotiną druskos kiekį. Jei rangovas naudoja daugiau druskos nei buvo nustatyta, taiko-

mos baudos, jei mažiau – rangovas yra skatinamas.

Suomijos keliai barstomi natrio chlorido druska. Šalyje labai aukšti aplinkos apsaugos reika-

lavimai. Labai dažnai higienos kontrolės pareigūnai tikrina NaCl kiekį piliečių, gyvenančių netoli

automobilių kelių, šuliniuose. Yra numatyta maksimali druskos koncentracija, kuri yra 25 mg/l.

Viršyti nustatytos normos negalima. Jeigu nustatomas viršijimas, Suomijos kelių direkcija turi mo-

kėti baudas, todėl kelių direkcijos politika yra kuo mažiau naudoti NaCl druską kelių barstymui.

Regionams druskos poreikis paskaičiuojamas pagal penkių paskutinių metų sunaudojimo vidurkį.

Jeigu nustatytas kiekis yra viršijamas 5 %, tai skaičiuojamos baudos. Jeigu nustatytas kiekis per

žiemos sezoną yra sutaupomas 75 %, tai regionai yra premijuojami už kiekvieną sutaupytą druskos

toną. Jeigu žiema labai sunki, tai sankcijos netaikomos. Vidutinis sunaudojamos NaCl druskos kie-

kis I kategorijos automobilių kelio vienam kilometrui per žiemos sezoną sudaro 6,5 tonos.

Lėšos žiemos priežiūrai skirstomos priklausomai nuo eismo intensyvumo ir regiono kelių

tinklo lygio. Visgi, pagrindinis kriterijus yra eismo intensyvumas. Suomijos kelių direkcijos vienas

svarbiausių uždavinių – kuo didesnis informacijos pateikimas visuomenei apie kelių būklę ir važia-

vimo sąlygas.

Žiemos priežiūrą tarnybose vykdo atskiros vairuotojų komandos. Už savalaikį ir kokybišką

darbų atlikimą atsako visa komanda. Vairuotojai patys pasiskirsto pamainomis, patys stebi nustatytų

žiemos priežiūros reikalavimų vykdymą. Kai darbo nėra, vairuotojai budi namuose ir į darbą neina.

Kiekvienas komandos narys pasirašo žiemos priežiūros darbų sutartį. Sutartyse yra numatyta, ko-

kius darbus reikia atlikti ir kokie yra darbų kokybės reikalavimai. Komandą sudaro nuo šešių iki

aštuonių vairuotojų. Kiekvienas komandos narys vadovauja komandai savaitę laiko, paskui keičiasi.

Iš oro stebėjimo centro dispečerinės vadovaujantis komandai narys gauna nurodymą atlikti

vienokius ar kitokius darbus. Jis skambina kitiems komandos vairuotojams, kurie greitai atvyksta į

darbo vietas ir pradeda žiemos priežiūros valymo ar barstymo darbus. Suomių kelininkai mano, kad

tokia sistema yra labai lanksti ir leidžia dirbti su minimaliu darbuotojų skaičiumi.

Tokių darbo komandų privalumai yra:

– patys vairuotojai dalyvauja planavime ir pasidalina darbus;

84

– vairuotojai atlieka atliktų darbų matavimus ir paskaičiavimus, kurie patenka į padalinių va-

dovų ataskaitas;

– tokios darbo grupės pačios turi galvoti, kaip geriau ir su mažesnėmis sąnaudomis atlikti

darbus;

– smulkesnius technikos aptarnavimo darbus atlieka patys grupės nariai, sudėtingesnius dar-

bus atlieka specialios organizacijos;

– patys komandų nariai atsako už darbų saugą.

Tokių komandų darbą stebi padalinių vadovai. Jie kuruoja atskiras brigadas, užtikrina, kad bū-

tų bendradarbiavimas tarp atskirų brigadų, ruošia atliktų darbų ataskaitas, apskaito sunaudotas me-

džiagas ir t. t.

Suomijoje darbuotojai specialiuose mokymo kursuose dažnai kelia savo kvalifikaciją. Kursai

vyksta mokymo centruose, centrai finansuojami iš kelių priežiūros lėšų.

Šalyje yra šeši oro sąlygų stebėjimo dispečeriniai punktai. Iš šių punktų ateina informacija,

kada reikia važiuoti į kelią ir atlikti valymo ir barstymo darbus.

Suomijoje yra bandoma vietoje NaCl druskos kelių slidumams mažinti naudoti ligniną ir

maisto pramonės atlieką – melasą.

5.3.4. Kelių priežiūros žiemą normatyvai Šveicarijoje

Šveicarijoje valstybinės reikšmės, kantonų ir savivaldybių keliams taikomi skirtingi teisės ak-

tai. Valstybinės reikšmės kelių priežiūrą žiemą užtikrinama įstatymu. Oficialų kelių priežiūros žie-

mą praktikos kodeksą sudaro 18 dokumentų, tai įvairūs reikalavimai įrangai (technikai), naudoja-

moms medžiagoms (ledui tirpdyti, keliams barstyti) ir panašiai (5.19 lentelė). Už valstybinės

reikšmės žiemos kelių priežiūrą atsakinga valstybinė institucija (konfederacija), kuri sudaro paslau-

gų teikimo sutartis su 11 Šveicarijos kelius prižiūrinčių teritorinių padalinių.

Kantonų kelių priežiūra patikėta kantonams, o savivaldybių kelius žiemą prižiūri savivaldybės.

Apskritai už kelių priežiūrą yra atsakingos kelių priežiūros tarnybos. Tačiau kai kuriais atve-

jais ar iš dalies sutartys dėl žiemos kelių priežiūros sudaromos ir su privačiomis bendrovėmis.

Reikalavimai žiemos priežiūrai:

– ledo kontrolė;

– sniego valymas;

– apsauga nuo sniego lavinų;

– suvažinėtas sniegas;

Klimato faktoriai, į kuriuos atsižvelgiama, parenkant priemones žiemos priežiūrai:

– sniego kiekis;

85

– dienų, kai oro temperatūra žemiau 0, skaičius;

– dienų, kada snigo, skaičius;

– mažiausia oro temperatūra;

– kritulių kiekis;

– dienų, padengtų sniegu, skaičius.

5.14 lentelė. Barstomų druskų kiekiai prie skirtingų temperatūrų

Barstymas

Temperatūra, °C

0 °C – –8 °C –8 °C – –20 °C

g/m² g/m²

Sausa druska

Šlapia druska

Tirpalo kiekis ASI

7–15

7–15

5–10

10–500

10–20

5–10

Abrazyvinės medžiagos ≤200 ≤200

Mišinio santykis Tik NaCl 2:3 NaCl

1:3 CaCl2

Šalyje yra apie 400 ledo jutiklių. Vidutinis atstumas tarp jų – 6 km. Labiausiai paplitusi yra

Boschung ledo aptikimo sistema. Kitais atvejais yra naudojama „Vaisala“ sistema. Kelio jutikliai

dažniausiai suderinti su kelių matavimo stotimis. Jutiklių vieta parenkama pagal pavojingiausias

vietas. Papildomos vietos yra ant tiltų, neapsaugotų, riboto matomumo vietų.

Žiemos priežiūra prasideda (pasiruošimas) spalio mėnesį, ir baigiasi balandį.

Keliai šildomi tik vienu atveju. Nuo 1995 m. ant ypač pavojingo tilto veikia saulės energijos

įrenginys. 1300 m2 tilto asfalto dangos sluoksnyje įrengti šilumokaičiai, kurie vasarą kaupia šilumą,

o ją panaudoja žiemą tilto dangai per šalnas šildyti ir nuo apledėjimo apsaugoti. Skystis kaupiamas

požeminėje šilumos saugykloje.

Atliekami bandymai su automatinio druskos dozavimo sistema, sukurta infraraudonųjų spin-

dulių termometrų „ThermoMat“ pagrindu parodė, kad druskos naudojimą magistraliniuose keliuose

galima sumažinti 20–30 % nekeliant jokio pavojaus kelių saugumui, o ledo dangos reguliavimas

gali būti naudingas ir ekonominiu, ir aplinkos apsaugos požiūriu.

5.3.5. Kelių priežiūros žiemą normatyvai Norvegijoje

Pagal Norvegijos kelių įstatymą, Norvegijos transporto ir susisiekimo ministerija teikia reko-

mendacijas magistraliniams ir valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti. Norvegijos viešųjų kelių ad-

ministracija (toliai – NVKA) veikia pagal Susisiekimo ministerijos suteiktus įgaliojimus. NVKA

taip pat vykdo apskričių kelių priežiūros veiklą.

86

KPBŽ reikalavimai numatyti priežiūros vadove „Priežiūros ir eksploatavimo reikalavimai“,

kuriame nustatyti valstybinės reikšmės kelių priežiūros lygmenys ir strategijos (1.1.8 poskyris).

Pereinamuoju laikotarpiu – pavasarį ir rudenį gali būti naudojama druska arba druskos tirpa-

las. Kalnų keliai prižiūrimi ir eksploatuojami vadovaujantis specialiais nurodymais.

Jei dėl techninių kliūčių neįmanoma kelio prižiūrėti pagal strategiją „Juodas kelias“, tai vado-

vaujamasi „Žiemos kelio“ strategijos aukščiausia VMPEI kategorija.

Pėsčiųjų ir dviračių takai nuvalomi ir barstomi iki 6 val.

Kelius prižiūrint pagal „Juodo kelio“ strategiją, apsaugai nuo apledėjimo naudojamas natrio

chloridas, o pagal „Žiemos kelių“ strategiją – smėlis, žvyras ar skalda (didžiausias leistinas dydis –

6 mm).

Norvegijoje yra taikomas žiemos indeksas – tai teorinis būtinų kelių priežiūros darbų žiemą

skaičius. Šis rodiklis padeda palyginti praėjusią žiemą su vidutine žiema. Iš meteorologijos stočių

surenkami duomenys ir pagal juos kompiuteriu apskaičiuojamas teorinis priežiūros darbų skaičius.

Jei praėjusios žiemos indeksas yra didesnis, priežiūros darbus atliekantis rangovui yra suteikiama

kompensacija.

5.3.6. Kelių priežiūros žiemą normatyvai Švedijoje

Pagal Švedijos karalystės konstituciją Švedijos kelių administracija (toliau – ŠKA) atsako už

kelių transporto sistemą ir privalo įgyvendinti transporto politikos tikslus.

Kelių įstatymo straipsnyje teigiama, kad kelių valdymas apima sniego ir ledo valymą bei

veiksmus kelių slidumui pašalinti taip, kad keliai būtų pravažiuojami transporto priemonėmis ir jais

galėtų naudotis pėstieji.

Švedijos valstybinės reikšmės kelių valdymas žiemą vykdomas pagal „Bendrąjį techninį kelių

priežiūros lygių žiemą aprašą“.

Švedijos keliams nustatyti reikalavimai nurodyti 1.1.9 poskyryje.

Vienintelė druskos rūšis, naudojama ledui tirpdyti, yra NaCl (akmens arba jūros druska).

NaCl turi būti 97 % grynumo, o kalio ar natrio ferocianido turi būti ne daugiau kaip 100 g/1t NaCl.

Pagal nurodytą gradacijos kreivę didžiausias leistinas druskos rupumas yra 3–4 mm.

Ledui mechaniškai valyti paprastai naudojamas 0–8 mm smėlio ir druskos (3 % viso svorio)

mišinys. Keliuose, kuriuose leistinas greitis didesnis nei 70 km/h, smėlio dalelių dydis negali viršyti

4 mm. Smėlis maišomas su druska pirmiausia dėl tos priežasties, kad jį būtų paprasčiau sandėliuoti

šaltuoju metų periodu, o iš dalies ir todėl, kad pagerėtų jo sukibimas su kelio danga.

87

Nuo 2004 m. šalyje imtasi priemonių, norint išlaikyti didelį kelių tinklo pravažumą ir eismo

saugumą mažinant druskos naudojimą. Ar tikslas pasiektas, padeda nustatyti druskos sunaudojimo

rodiklis. Rezultatai įvertinami premijomis arba baudomis.

5.3.7. Kelių priežiūros žiemą normatyvai Vokietijoje

Teisinė prievolė vykdyti kelių priežiūrą žiemą kyla iš bendrųjų pareigų, numatytų Vokietijos

civiliniame kodekse. Ji yra perkelta į federalinius įstatymus (vok. Bundesfernstraßengesetz), žemių

įstatymus (vok. Straßen und Straßenreinigungsgesetze der Länder) ir miestų statutus.

Žiemos priežiūros reikalavimai, organizavimas ir vykdymas yra reglamentuojami Žiemos ke-

lių priežiūros vykdymo rekomendacijose (vok. Richtlinien für den Winterdienst auf Straß 2009),

kuriose esantys KPBŽ reikalavimai pateikiami 1.1.3 poskyryje.

Vokietijoje buvo atlikta daug tyrimų, optimizuojant žiemos priežiūrą bei mažinant išlaidas ir

poveikį aplinkai. Standartiškai yra taikoma iš anksto sudrėkinta druska (su 30 % tirpalo).

Rekomenduojamos tokios druskos (drėkintos) kiekiai:

– profilaktinis barstymas ant sausos dangos: 5–15 g/m2;

– profilaktinis barstymas ant šlapios ar drėgnos dangos: 5–40 g/m2;

– nežymus šerkšnas (iki apledėjimo) ir lengvai apledėję keliai: 5–30 g/m2;

– ledas: 15–40 g/m2;

– snygis/slidus sniegas: 20–40 g/m2;

– prieš apledėjimą: 30–40 g/m2.

Tais atvejais, kai pagal orų prognozes laukiama kelių apledėjimo, Vokietijos sniego ir ledo

kontrolės strategija reikalauja profilaktinio druskos barstymo. Pastaraisiais metais tai daroma vis

dažniau.

Pastaraisiais metais vis rečiau taikomas abrazyvinių medžiagų barstymas. Atlikta studija, ku-

rioje naudotas irimo ciklo analizės metodas parodė, kad ledo tirpinimo medžiagos daro mažiau ža-

los aplinkai negu abrazyvinės medžiagos.

Kai kurių užsienio šalių norminių dokumentų reikalavimai nustatomi aiškiai (Estija, Suomija,

Latvija, Švedija), nors šių tikslų parametrai gali labai skirtis. Pvz., į juos įeina kelių dangos sąlygų,

susidariusių dėl žiemos reiškinio, apibūdinimas (švarus kelias, iš dalies švarus kelias ir t. t.), su ku-

riais siejasi įvairūs fiziniai parametrai, pagal kuriuos galima spręsti, ar išlaikomas nustatytas prie-

žiūros lygis, ar ne (nurodytų sąlygų atstatymo laikas ar trukmė, didžiausias snigo storis ir t. t.). Kai

kurios Šiaurės šalys (Suomija, Norvegija ir Švedija) plačiai naudoja ir atsparumo slydimui kriterijus

(sukibimo koeficientus).

88

Vokietijos ir Šveicarijos norminiuose dokumentuose kelių priežiūros reikalavimai nėra taip

apibrėžti ar apibrėžti ne taip tiksliai. Tačiau žiemos priežiūros tvarka (veiksmo rūšis ir laikas, bars-

tymo druska trukmė) irgi nustatyti pagal esamą kelių tinklo klasifikaciją (infrastruktūros charakte-

ristikas, ekonominę svarbą) bei klimato ir eismo sąlygas.

Atsižvelgiant į didėjančius aplinkosauginius ir ekologinius apribojimus, kai kuriose užsienio

šalyse (Švedijoje) numatyti druskos barstymo keliuose apribojimai ir specialūs reikalavimai. Fak-

tiškai tam tikruose kelių ruožuose draudžiama naudoti druskas. Tačiau Natrio chloridas (NaCl –

akmens, jūros, pramoninė druska ir sūrymas) lieka pagrindiniu ledą tirpinančia medžiaga daugumo-

je šalių. Kalcio chloridas (kieto pavidalo ar tirpalas) bei magnio chloridas naudojami rečiau, papras-

tai, be kita ko, natrio chloridui drėkinti.

5.4. PRIEŽIŪROS ŽIEMĄ NORMATYVŲ ANALIZĖ LIETUVOS KELIAMS

Lietuvoje už kelių priežiūros būklės žiemą (toliau – KPBŽ) organizavimą atsakinga vyriausy-

bės įsteigta valstybės įmonė, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos (to-

liau – LAKD). Jos vadovo įsakymu patvirtintas Kelių priežiūros vadovas (toliau – KPV), kuris yra

reglamentuojančių kelių techninės priežiūros kokybę (tarp jų ir kelių priežiūros žiemą), darbus bei

jų vertę normatyvinių dokumentų visuma. KPV skirtas Susisiekimo ministerijos valstybės įmonių,

atliekančių kelių techninę priežiūrą, personalui, taip pat visiems juridiniams ir fiziniams asmenims,

prižiūrintiems valstybinės reikšmės kelius.

KPV 1 dalyje pateikiami priežiūros normatyvai, suskirstyti į tris priežiūros lygius diferencijuojant

juos pagal kelių rūšis. Ataskaitos 1.1.1. poskyryje pateikti reikalavimai Lietuvoje kelių priežiūrai žiemą.

PENKTOJO SKYRIAUS IŠVADOS

1. Išnagrinėjus išsivysčiusių pasaulio šalių žiemos kelių valdymo patirtį (5.4 lentelė) nustaty-

ta, kad daugumoje taikomas bent trijų lygių kelių priežiūra žiemą (I – aukštas, II – vidutinis, III –

žemas). Kiekvienas priežiūros lygis atitinka skirtingą prižiūrimą objektą, dažnai remiantis eismo

intensyvumu ir įvairių kelių tinklo klasifikacija (magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai).

2. Kai kurių užsienio šalių norminių dokumentų reikalavimai nustatomi aiškiai (Estija, Suo-

mija, Latvija, Švedija), nors šių tikslų parametrai gali labai skirtis. Pvz., į juos įeina kelių dangos

sąlygų, susidariusių dėl žiemos reiškinio, apibūdinimas (švarus kelias, iš dalies švarus kelias ir t. t.),

su kuriais siejasi įvairūs fiziniai parametrai, pagal kuriuos galima spręsti, ar išlaikomas nustatytas

priežiūros lygis, ar ne (nurodytų sąlygų atstatymo laikas ar trukmė, didžiausias snigo storis ir t. t.).

Kai kurios Šiaurės šalys (Suomija, Norvegija ir Švedija) plačiai naudoja ir atsparumo slydimui kri-

terijus (sukibimo koeficientus).

89

3. Valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros žiemą lygius siūlome pasirinkti atsižvel-

giant ne tik į kelio kategoriją, bet ir į eismo intensyvumą jame. Ateityje įgyvendinus kelių skirstymą

pagal jų funkciją, būtų tikslinga kelių priežiūros lygius patikslinti.

4. Praktiškai naudoti krašto kelių III priežiūros lygį, kurių eismo intensyvumas yra mažesnis

kaip 1000 aut./parą (tokių kelių yra apie 1100 km). Kadangi nėra tikslinga tokius kelius, su itin ma-

žais eismo intensyvumo parametrais prižiūrėti II krašto kelių priežiūros lygiu, be to panaši praktika

jau yra numatyta LAKD valstybinės reikšmės kelių priežiūros lygių nustatymuose (patikslinime)

2013 metams. Todėl tikslinga kelių priežiūros tarnyboms šiuose keliuose vykdyti kelių priežiūros

darbus, pagal krašto kelių III priežiūros lygio reikalavimus, kurie pateikti KPV.

5. Rekomenduojame papildomai išskirti (aiškiai apibrėžiant reikalavimus) rajoninių kelių I

priežiūros lygį, tiems rajoninės reikšmės keliams, kurių eismo intensyvumas yra didesnis kaip

1000 aut./parą (tokių kelių yra apie 1000 km). Kadangi būtų tikslinga tokius kelius, kurių eismo

intensyvumo, bei geometriniai parametrai siekia krašto kelių (o tam tikrais atvejais ir magistralinių

kelių) lygį, taikyti panašius į II krašto kelių priežiūros lygio reikalavimus, arba pagal rajoninių kelių

I priežiūros lygio reikalavimus, kurie pateikti KPV.

6. Esant nepakankamam siūlome Lietuvos automobilių kelių finansavimui magistraliniuose

keliuose netaikyti aukščiausio I priežiūros lygio, kaip tai daro kai kurios užsienio šalys (t. y. nebu-

dėti juose visą parą).

7. Skirtingose Lietuvos klimatinėse zonose esantiems automobilių keliams nustatyti skirtingus

kompleksinius žiemos priežiūros rodiklius ir pagal juos skirti finansavimą.

90

6. AUTOMOBILIŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS ŽIEMĄ TECHNOLOGIJŲ

VERTINIMAS IR PASIŪLYMAI

6.1. AUTOMOBILIŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS ŽIEMĄ TECHNOLOGIJŲ VERTINIMAS

Žiemos sezonas – ne tik pavojingiausias kelių eismo dalyviams, bet ir svarbiausias, sunkiau-

sias ir brangiausias kelių priežiūros etapas. Tuo tikslu naudinga nuolatos ieškoti būdų kaip optimi-

zuoti visus kelių priežiūros darbus. Tinkamai pritaikytos naujausios technologijos ir patobulinimai

kelių priežiūroje žiemą gali palengvinti kelininkų darbą ir pagerinti atliekamų darbų kokybę.

Nuo 2002 m. Lietuvoje egzistuoja Kelių priežiūros valdymo sistema. Sistema aprašyta Kelių

priežiūros vadove (toliau – KPV). Tai pagrindinis dokumentas, kurio atskiri skyriai reglamentuoja

valstybinės reikšmės kelių priežiūros tvarką žiemos metu Lietuvoje, bei aprašo darbų atlikimo te-

chnologijas, įrangą ir naudojamas medžiagas ir pan.

Kelių priežiūrai žiemą priskiriami šie darbai:

– sniegatvorių, gairių statymas bei perstatymas, kitokių sniegą sulaikančių užtvarų įrengimas;

– sniego, ledo nuo kelių, tiltų ir viadukų valymas;

– kelių važiuojamosios dalies valymas ir barstymas frikcinėmis ar ledą tirpinančiomis me-

džiagomis;

– darbų organizavimas ir vykdymas pavasario polaidžio metu – vandens nuo kelio nuleidi-

mas, drenažinių griovelių kasimas, kelio dangos iškilotų vietų stiprinimas ir kt., eismo reguliavimas,

atsižvelgiant į meteorologines sąlygas (KPV PN-05 2005).

Už šių darbų vykdymą yra atsakingos Lietuvos respublikos susisiekimo ministerijos įsteigtos

11 valstybinių įmonių (žr. 5.6 lentelę).

KPV taip pat nurodyta, koks turėtų būti užtikrinimas priežiūros lygis atskiruose keliuose ar jų

ruožuose. Priežiūros lygis nustatytas pagal kelių svarbą visam kelių tinklui, todėl pirmiausia turi

būti valomi ir prižiūrimi svarbiausi ir intensyviausi magistraliniai keliai, kurių šalyje yra daugiau

kaip 1752 km (6.1 pav.).

Kadangi šie šalies keliai yra svarbiausi, tai jiems keliami patys aukščiausi priežiūros reikala-

vimai, eismas šiais keliais turi būti užtikrinamas visą parą, o esant normalioms oro sąlygoms ant

kelių dangos sniego neturi būti. Keliamų reikalavimų užtikrinimui reikia naudoti naujausias ir pa-

žangiausias technologijas.

Didžiausią žiemos metu Lietuvoje valomų ir barstomų kelių tinklą sudaro valstybinės reikš-

mės krašto ir intensyviausi rajoninės reikšmės keliai (šių kelių šalyje yra daugiau kaip 7470 km

(6.2 pav.)).

91

6.1 pav. Valomų ir barstomų svarbiausių ir intensyviausių Lietuvos valstybinės

reikšmės automobilių kelių ilgis pagal priežiūros lygius

6.2 pav. Valomų ir barstomų svarbiausių šalies krašto ir rajoninės reikšmės kelių ilgis

pagal priežiūros lygius

Šiuose kelių ruožuose, ant kelio dangos leidžiamas tam tikras sniego sluoksnis. Naudojamos

sniego valymo ir medžiagų barstymo (ne tik druskomis, bet ir frikcinėmis medžiagomis, smėliu ar-

ba smėlio-druskos mišiniu) technologijos.

Likusiuose valstybinės reikšmės rajoniniuose keliuose (dažniausiai turinčiose žvyro dangą),

taikomos tiktai sniego valymo technologijos ir tik tuomet kada baigiami tvarkyti svarbiausi šalies

92

keliai. Šių kelių ilgis siekia daugiau nei 1200 km., ir juose ant važiuojamosios dalies leidžiamas

(pagal KPV) iki 20 cm puraus sniego storis.

Siekiant įvertinti Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros technologijas

buvo apklaustos valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios įmonės. Įvertintos naudojamos technolo-

gijos, jų būklė, bei techninis pajėgumas. Didžiausias dėmesys skiriamas kelio važiuojamosios dalies

priežiūros technologijoms, kadangi vertinant pagal darbų svarbą ir apimtis, didžiausia jų dalis tenka

būtent kelių važiuojamosios dalies valymui ir barstymui frikcinėmis ar ledą tirpinančiomis medžia-

gomis (6.1 lentelė).

6.1 lentelė. Valomi ir barstomi Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių keliai 2013 m. žiemą

Valstybės įmonė

Magistraliniai

keliai Krašto keliai Rajoniniai keliai

Viso

barsto-

mų kelių,

km

VISO:** Priežiūros

lygis

Priežiūros

lygis Priežiūros lygis

M1 M2 K2 K3* R1 R2 R3

Alytaus RK 94,5 321,5 68,5 80,3 86,5 822,5 651,4 1473,8

Kauno RK 90,6 96,5 580 40 318,2 59,2 1490,2 1184,5 2674,7

Klaipėdos RK 76,9 449,2 0 170,3 83,3 1087,7 779,6 1867,4

Marijampolės RK 60,4 60,2 327,3 37,1 77,8 60 949,3 622,9 1572,2

Panevėžio RK 104,5 30,4 398,5 108,5 115,4 53,8 1626,7 810,9 2437,7

Šiaulių RK 225,4 450,5 152,8 97,2 335,4 1524,7 1261,3 2786

Tauragės RK 66 376,5 57,5 26,2 910,9 526,1 1436,9

Telšių RK 67,2 258 86,5 120,4 54,3 723,2 586,5 1309,7

Utenos RK 157,8 382,1 190,1 83,2 76,1 1604,7 889,3 2494

Vilniaus RK 206,7 667,5 34,9 259,4 330,1 1282 1498,6 2780,6

Automagistralė 105 310,4 415,4 415,4

Iš viso: 360,5 1392 4211,1 718,4 1379,7 1164,9 12021,9 9226,5 21248,4

Pastaba: M1 ir M2 magistralinių kelių I ir II priežiūros lygiai; K2 ir K3 krašto kelių II ir III priežiūros lygiai;

R1, R2 ir R3 rajoninių kelių I, II ir III priežiūros lygiai. * krašto keliai, kurių VMPEI < 700 auto./parą;

** jungiamieji keliai į bendrą kelių ilgį neįskaičiuoti.

Lietuvos valstybinės reikšmės kelių važiuojamosios dalies priežiūrai žiemą taikomos techno-

logijos:

Sniego ir ledo valymo technologijos;

Slidumą mažinančių medžiagų barstymo technologijos;

Slidumą mažinančių medžiagų ruošimo ir laikymo technologijos;

Sprendimų paramos sistemų technologijos;

Slidumo matavimo kelyje technologijos.

93

6.1.1. Sniego ir ledo valymo technologijos

Sniego valymas yra pagrindinė ir dažniausiai taikoma priemonė pašalinti sniegui keliuose. Pa-

tobulėjusios technologijos leidžia sutaupyti daug energijos, reikalingos sniego ar ledo pašalinimui.

Kelio važiuojamosios dangos nuo sniego valymui, tiek Lietuvoje tiek ir užsienio šalyse naudojami

įvairių modifikacijų sniego dangos valytuvai, montuojami ant įvairios technikos (6.3 pav.).

6.3 pav. Ant įvairios technikos sumontuotos kelių važiuojamosios dalies valymo

technologijos

Ant traktorių montuojami tiesaus profilio valytuvai naudojami kelių priežiūrai žemo eismo in-

tensyvumo keliuose. Esant itin nepalankioms oro sąlygoms (gausiai sningant, pustant ir ant dangos

esant prispaustam sniegui ar ledui) naudojama sunkioji kelių technika – greideriai su/ar be papildo-

mai montuojamais šoniniais sniego verstuvais, skirtais suplūktai ir puriai sniego dangai nuvalyti

nuo kelio ir kelkraščio dalies. Ypatingai efektyvūs yra greideriai su dantytais metaliniais peiliais

(6.4 pav.) žemo intensyvumo keliuose, kur vietomis arba visai nenaudojamos barstymo medžiagos.

Su šiais specialiais metaliniais peiliais sėkmingai suardomas suplūkto sniego ar ledo sluoks-

nis, kelio danga išlyginama ir pašiurkštinama.

94

6.4 pav. Kelių valytuvas su dantytais metaliniais peiliais

Magistralinių, krašto ir intensyviausių rajoninių šalies kelių priežiūrai (dėl savo universalumo

ir našumo), dažniausiai naudojami prie automobilių tvirtinami sniego valytuvai. Pagal paskirtį ir

montavimo vietą jie būna trijų tipų: 1) tiesaus profilio valytuvai, 2) kintamo profilio valytuvai ir 3)

kombinuoti su priekiniu ir šoniniu kintamo profilio valytuvais (6.5 pav.).

6.5 pav. Prie automobilių tvirtinami sniego valytuvai

Tiesaus profilio valytuvai dažniausiai naudojami rajoninių ir krašto kelių valymui nedideliais

(iki 40 km/h) greičiais (6.5 pav.). Kintamo profilio valytuvai naudojami greituminiam sniego dan-

gos valymui nuo magistralinių kelių. Kintamas valytuvo profilis sukelia sukūrinį sniego numetimą,

todėl su šiuo valytuvu galima dirbti iki 60 km/h greičiu. Na o aukščiausių priežiūros lygio kelio

ruožuose naudojamas automobilis su priekiniu ir šoniniu valytuvu, galintis valyti sniegą iki 6 metrų

pločio (6.6 pav.).

95

6.6 pav. Automobilis su priekiniu ir šoniniu valytuvais

Šiuose mechanizmuose hidraulikos pagalba gali būti reguliuojama valytuvo pusė ar valytuvo

plotis.

6.1.2. Slidumą mažinančių medžiagų barstymo technologijos

Lietuvos automobilių kelių priežiūrai žiemą, važiuojamosios dangos barstymui naudojami

specializuoti barstytuvai, kurių efektyvumas, barstomų medžiagų skleidimo tikslumas, tolygumas ir

kt. priklauso nuo realizuotų konstrukcinių sprendimų ir jų tobulinimo. Tradiciškai barstymo įrengi-

nius sudaro trys pagrindinės dalys: pakrovimo bunkeris, transportavimo įrenginys (sraigtinis arba

juostinis) ir išcentrinis skleidimo diskas (6.7 pav.).

6.7 pav. Slidumą mažinančių medžiagų barstytuvų sandara

96

Pakrovimo bunkerio pagrindinė charakteristika yra talpa (tūris), Lietuvoje populiariausios 5–

9 m3 talpos. Nemažiau svarbios yra ir medžiagų iš kokių pagamintas bunkeris kokybė (jų svoris, at-

sparumas korozijai ir pan.), patogumas pakrauti medžiagas (gabaritai), bei pritaikomumas montuoti

ant esamos technikos (savivarčių ir pan.).

Labai svarbi barstytuvo dalis yra medžiagų transportavimo įrenginiai, jų yra dviejų tipų: sraig-

tiniai arba juostiniai (6.8 pav.).

6.8 pav. Barstomų medžiagų transportavimo įrenginių tipai

Kiekvienas barstomų medžiagų transportavimo įrenginio tipas turi savo privalumų ir trūkumų.

Sraigtiniai transportavimo įrenginiai tiksliau dozuoja beriamą medžiagą, tačiau reikalinga aukšta

medžiagų kokybė. Juostiniai savo ruoštu yra daug universalesni, nes vienodai tinka cheminėms ir

frikcinėms medžiagoms barstyti, be to yra mažiau reiklūs medžiagų kokybei, kuri Lietuvoje ne vi-

suomet atitinka jai keliamus reikalavimus. Dėl išvardintų priežasčių Lietuvoje dominuoja barstytu-

vai su juostiniais transportavimo įrenginiais.

Barstomų medžiagų paskleidimo ant kelio dangos paviršiaus tolygumas ir tikslumas labiausiai

priklauso nuo išcentrinio disko parametrų – padėties kelio atžvilgiu (aukščio), formos skersmens,

mentelių skaičiaus, jų išdėstymo ir kt. Lietuvoje naudojami trys išcentrinio disko tipai (6.9 pav.).

97

6.9 pav. Druskos barstytuvo išcentrinio disko tipai

Pagrindinis išcentrinio disko veikimo principas – druskos dalelių skleidimas išcentrine jėga,

kuri susijusi su druskos dalelių trinties jėga į diską ir menteles, bei kampiniu greičiu. Pirmo tipo

disko pranašumas prieš kitus du yra didesnis paskleidžiamos medžiagos plotis, bei galimybė berti

sudrėkintą medžiagą, 2 ir 3 tipai dažniausiai naudojami sausai medžiagai berti. Labai svarbi barsty-

tuvų išcentrinio disko savybė yra barstomos medžiagos intensyvumo reguliavimas (dozavimas) kin-

tant važiavimo greičiui. Daugumoje Lietuvoje eksploatuojamų barstytuvų turi integruotą kompiute-

rį, kuris leidžia vairuotojui, kintant važiavimo greičiui (ar stovint), reguliuoti medžiagų bėrimo

intensyvumą. Tačiau ne mažiau svarbu yra ir barstomo ploto reguliavimas, (kintant važiavimo grei-

čiui), kurio daugumoje Lietuvoje eksploatuojamose barstytuvuose nėra numatyta.

Senesnių technologijų barstytuvai (pagamintų prieš 15–20 metų) ant kelio dangos gali berti

tik sausas medžiagas. Laikui bėgant pastebėta, kad sausų medžiagų barstymo technologijos turi di-

delių trūkumų. Svarbiausias yra tas, kad pravažiuojančių transporto priemonių sukeliami sūkuriai

nusviedžia druską į kelkraštį, dar jai nespėjus sureaguoti su dangą dengiančiu ledo ar sniego sluoks-

niu (6.2 lentelė), tuo tarpu šlapią druską arba tirpalą galima panaudoti efektyviau. Drėgna druska

pradeda veikti iš karto patekusi ant ledo sluoksnio, o sausai druskai reikia tam tikro laiko, kol ji su-

kaupia reikiamą drėgmės kiekį ledui tirpti.

6.2 lentelė. Šlapių druskų technologijos pranašumas prieš sausai beriamas medžiagas prie skirtingų

eismo sąlygų

Cheminė medžiaga

Druskos likutis ant kelio, % nuo pradinio kiekio

Pravažiavus 100 automobilių

50 km/h greičiu

Pravažiavus 100 automobi-

lių 90 km/h greičiu

Sausas NaCl 20 10

Sausas NaCl, sudrėkintas druskos tirpalu 80 40

Sausas NaCl, sudrėkintas CaCl2 tirpalu 95 60

98

Dėl išvardintų priežasčių, bei siekiant didinti kelių priežiūros žiemą efektyvumą nuo 1993 metų

Lietuvoje magistraliniuose ir krašto keliuose palaipsniui pradėta naudoti šlapių druskų technologiją

turintys barstytuvai (6.10 pav.), t. y. beriama medžiaga (druska ir pan.) sudrėkinta NaCl ar CaCl2 tir-

palu. Šiai technologijai įdiegti reikėjo įsigyti naujos barstymo įrangos (6.3 lentelė). Šiandieną didžioji

dalis medžiagų barstytuvų įsigytų nuo 1993 metų naudoja su šlapių druskų technologiją.

6.10 pav. Šlapių druskų technologijų barstytuvas

6.3 lentelė. Šlapių druskų technologijos barstytuvų įsigijimo dinamika

Gamin-

tojai

Įdiegimo metai

1993

–1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

Iš v

iso:

Medme-

ta 3 18 48 25 24 24 20 32 5 9 6 1 3 1 1 0 1 3 0 224

Giletta 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 12 13 4 7 1 4 5 1 47

Schmidt

Group 0 0 0 0 0 0 0 0 0 3 4 6 7 3 2 0 5 2 1 33

Kiti

užsienio

gamin-

tojai

14 0 0 5 0 2 2 0 0 0 1 2 0 2 1 0 0 7 2 38

Iš viso: 17 18 48 30 24 26 22 32 5 12 11 21 23 10 11 1 10 17 4 342

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos valstybinės reikšmės keliams buvo nupirkta daug užsienie-

tiškų druskos barstymo įrengimų, tačiau didelę dalį (daugiau nei pusę) sudaro Lietuvoje UAB

„Medmeta“ gaminami druskos barstytuvai (6.11 pav.).

Analizuojant šiuolaikinių barstytuvų techninius pajėgumus nustatyta, kad vidutiniškai vienas

standartinis automobilinis barstytuvas, vežantis 8–9 t druskos, per dvi valandas vieno reiso metu

gali nuvalyti ir pabarstyti iki 30 km, vienos eismo juostos (abiem kryptimis), kelio ruožą.

99

6.11 pav. Lietuvoje eksploatuojamų barstytuvų pasiskirstymas pagal gamintojus

Nustačius barstytuvų skaičių atskiruose šalies regionuose, galima nustatyti, kiek vidutiniškai

km barstomų kelių tenka vienam barstytuvui (6.4 lentelė). Tačiau pažymėtina, kad skirtingų kelio

kategorijų barstomas kelio dangos plotas 1 km gali labai skirtis, pavyzdžiui kelių ruožai su 2 ir dau-

giau eismo juostų abejomis kryptimis, tačiau tokių kelių Lietuvoje yra tik iki 3 % (iš kurių didžiąją

dalį sudaro automagistralės, kurias žiemą prižiūri VĮ „Automagistralė“).

6.4 lentelė. Barstomi ir valomi kelių ilgiai

Valstybės įmonė Iš viso barstomų kelių

regione, km

Druskos barstytu-

vų skaičius, vnt.

Kelio km tenkantys

vienam barstytuvui

Alytaus regiono keliai 651,4 21 31,0

Kauno regiono keliai 1.184,5 46 25,8

Klaipėdos regiono keliai 779,6 27 28,9

Marijampolės regiono keliai 622,9 22 28,3

Panevėžio regiono keliai 810,9 35 23,2

Šiaulių regiono keliai 1.261,3 40 31,5

Tauragės regiono keliai 526,1 18 29,2

Telšių regiono keliai 586,5 20 29,3

Utenos regiono keliai 889,3 28 31,8

Vilniaus regiono keliai 1.498,6 43 34,9

Automagistralė 415,4 45 9,2

Iš viso: 9.226,5 345

Iš 6.4 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad vienam barstytuvui priklausomai nuo barstomo

kelio kategorijos tenka nuo 9 (kelių ruožuose su 2 ir daugiau eismo juostomis abejomis kryptimis)

iki apie 35 km standartinio barstomo kelio. Vidutiniškai 30 km – tai yra pakankamas kelio ruožas

vienam standartiniam barstytuvui.

100

Galima teikti, kad daugumoje valstybinių įmonių kelių tarnybose barstytuvų skaičius yra op-

timalus, tačiau retoje kelių tarnyboje yra atsarginis barstytuvas, galintis pakeisti gedimo atveju. Tai-

gi vienam mechanizmui sugedus, reikia operatyviai jį pataisyti, antraip esant nepalankioms eismo

sąlygoms gali iškilti sunkumų užtikrinti tinkamą priežiūros lygį. Todėl labai svarbu, kad barstytu-

vus tiekianti ir/ar gaminanti įmonė turėtų mobilias serviso tarnybas (bent vieną) su kvalifikuotais

darbuotojais ir visa reikalinga aptarnavimo įranga remontui atlikti vietoje ir operatyviai (arba yra

sudariusi sutartį su kita įmone atlikti tokias paslaugas). Tuo Lietuvoje gaminami barstytuvai turi

pranašumą prieš daugelį užsienyje gaminamų įrenginių.

Nustatyta, kad vidutinis barstytuvų amžius siekia apie 12 metų. Tačiau 2/3 (apie 65 %) visų bars-

tytuvų yra senesni kaip 10 metų. Todėl ateityje reikės atnaujinti didžiąją dalį dabar naudojamų barstymo

mechanizmų ir atsiras galimybė įdiegti įvairias užsienio šalyse plačiai taikomas ir pasiteisinusias naujas

barstymo technologijas, (kai kurios Lietuvoje nedidelėmis apimtimis jau pradedamos diegti).

6.1.3. Slidumą mažinančių medžiagų ruošimo ir laikymo technologijos

Lietuvoje prieš kiekvieną žiemos sezoną vyksta pasiruošimo darbai. Be technikos ir įrangos

paruošimo (patikrinimo ir suderinimo) reikia įsigyti slidumą mažinančių medžiagų (smėlio ir drus-

kos) ir jas tinkamai susandėliuoti. Tačiau kiekvienai medžiagai sandėliuoti reikalingos specialiai

paruoštos aikštelės, sandėliai, druskos talpyklos (6.12 pav.).

6.12 pav. Kelių barstymo medžiagų sandėliavimas

Nemažai aplinkosauginių problemų yra susijusios dėl netinkamo cheminių medžiagų sandė-

liavimo. Druskos turi būti laikomos uždengtoje patalpoje (6.12 pav.), kad nebūtų jokio sąryšio su

101

vandeniu. Druskos turi būti laikomos ant nepralaidaus pagrindo (asfaltas ar betonas), kad druskos

negalėtų persiskverbti į gruntus. Daugumoje kelius prižiūrinčių tarnybų kelių barstymo medžiagų

sandėliavimas atitinka minimalius aplinkosauginius reikalavimus, tačiau keliose iš jų druskos ir

smėlio mišinys laikomas po atviru dangumi ir nėra apsaugoti nuo neigiamo kritulių poveikio (dėl ko

gali nukentėti šių mišinių kokybė).

Druskos ir smėlio mišinių gamybai, medžiagų vietoje transportavimui ir pakrovimui į barsty-

tuvus naudojami įvairaus galingumo ratiniai pakrovimo mechanizmai.

Kaip minėta anksčiau, šlapių druskų barstymo technologijai reikalinga tinkama koncentracija

NaCl ir CaCl2 tirpalo. Šio tirpalo ruošimui dažniausiai naudojama Lietuvoje gaminama druskos tir-

pinimo įranga (6.13 pav.).

6.13 pav. Druskos tirpinimo įranga: kairėje Lietuvoje dažniausiai naudojama įranga,

dešinėje – pilnai automatizuota įranga

Įrenginys skirtas techninės druskos NaCl ir CaCl2 tirpalo paruošimui ir saugojimui. Paruoštas

tirpalas naudojamas drėkinti druskai, barstant apledėjusią kelio dangą. Druskos tirpinimo įrangą

sudaro tirpinimo bunkeris, valdymo spinta ir paruošto tirpalo saugojimo rezervuaras. Visa įranga

gaminama iš druskos poveikiui atsparaus nerūdijančio plieno. Tačiau šio Lietuvoje gaminamo įren-

ginio našumas yra ribotas (iki 6 m3/h su 3,5 m

3 tirpintuvo talpa), todėl kai kuriose kelių priežiūros

tarnybose yra įsigyta modernios automatizuotos druskos tirpalų ruošimo ir sandėliavimo įrangos

(6.13 pav.), kurios ne tik našesnės, bet greičiau ir daug paprasčiau paruošia reikiamos koncentraci-

jos druskos tirpalą (nes visas procesas automatizuotas).

6.1.4. Slidumo matavimo kelyje technologijos

2012 metų žiemą keliuose pradėti naudoti slidumo matavimo įrenginiai. Automobilio gale

įrengtas prietaisas tiria kelią ir perduoda informaciją apie kelio dangą į mobilųjį telefoną

102

(6.14 pav.), arba tiesiai į eismo informacijos centrą (esantį LAKD), kur informacija pasiekiama re-

giono kelininkams.

Mobiliajame ekrane rodomi duomenys (linijos spalvos): raudona – ledas, mėlyna – vanduo, vio-

letinė – šlapias sniegas ir balta – sniegas, o rodomas skaičius – sukibimo koeficientas (6.14 pav.).

6.14 pav. Slidumo matavimo jutiklis RCM 411 ant transporto priemonės vilkties

Šio koeficiento reikšmės graduojamos, įvertinant važiuojamosios dangos sąlygas:

– labai geros – 0,70–0,82;

– geros – 0,55–0,69;

– patenkinamos – 0,40–0,54;

– blogos – <0,39.

Duomenis iš trinties matavimo jutiklių GSM tinklu galima persiųsti į centrinį serverį (eismo

informacijos centrą esantį LAKD), identifikuojant pagal ID numerį ir pateikti rezultatus (sutartinė-

mis spalvomis) žemėlapyje realiu laiku, taip pat šie duomenys nesunkiai gali būti perkelti į

„EXCEL“ operacinės sistemos formatus.

Šios slidumo matavimo kelyje technologijos naudingos ne tik kelių būklės kokybei žiemos

metu įvertinti ir kontroliuoti, bet ir kelių priežiūros žiemos metu veiksmams planuoti. Kelių priežiū-

ros žiemą budėtojai / meistrai važiuodami su pajungtu slidumo matavimo įrangos komplektu gali

objektyviai įvertinti bei užfiksuoti kelio būklę bei sukibimo koeficientą. Budėtojai įmonėse, įvertin-

dami KOSIS stotelių ir kamerų duomenis bei duomenis iš šių slidumo matavimo prietaisų, turi ga-

limybę tiksliau priimti tinkamus sprendimus kokius ruožus ir kokiais kiekiais barstyti, taip pat apie

būtinybę atlikti kitus priežiūros darbus.

103

6.2. PASIŪLYMAI DĖL TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO, ATSIŽVELGIANT Į KELIO

REIKŠMĘ, DANGOS TIPĄ, EISMO INTENSYVUMĄ, BEI KITUS PARAMETRUS

6.2.1. Apsaugos nuo apledėjimo (angl. „anti-icing“) strategija

Dauguma Lietuvos automobilių kelius prižiūrinčių įmonių žino apie teigiamus aspektus susiju-

sius su apsaugos nuo apledėjimo strategija, bet žinių ir patirties trūkumas kliudo taikyti ją praktikoje.

Vyrauja nuomonė, kad druskos tirpalas (kuris dažniausiai naudojamas šiose apsaugos nuo apledėjimo

priemonėse) esant nepalankioms meteorologinėmis sąlygomis bus nuplautas nuo važiuojamosios da-

lies užšals sudarydamas papildomas problemas. Šios abejonės grįstos dėl neteisingos koncentracijos

druskos tirpalo paruošimo ar klaidų susijusių su meteorologinės informacijos ir prognozių įvertinimo

netikslumais. Tačiau šiuolaikinėmis technologijomis druskos tirpalų koncentracijos užtikrinamos au-

tomatizuotais druskos tirpalų ruošimo įrenginiais, o meteorologinės informacijos poreikis būtų užtik-

rinamas įdiegus „VAISALA MDSS“ ar panašias sprendimo paramos sistemas. Be to, prevencines

apsaugos nuo apledėjimo priemones, galima taikyti naudojant šlapių ar sausų druskų technologiją,

tačiau didesnio efektyvumo pasiekiama su druskų tirpalais (Nixon 2002).

Apsaugos nuo apledėjimo strategijos efektyvumas buvo įrodytas nuo 1996 m. JAV ir kitų ša-

lių mokslininkų atliktais tyrimų rezultatais (kuriuose buvo įvertintos skirtingos medžiagos, beriant

jas ant asfalto ir betono dangų, prie skirtingų oro sąlygų (Ketcham ir kt. 1996). Nustatyta, kad che-

minės priemonės panaudotos prieš ekstremalias oro sąlygas ženkliai susilpnina kelio dangos ir besi-

formuojančio ant jų ledo ryšį. Net ir esant ypatingai prastoms oro sąlygoms (gausiai ir ilgai sningant

ar pustant), iki penkių kartų galima palengvinti ir atpiginti priemonių taikymą.

Kaip ir visos kelių priežiūroje žiemą taikomos priemonės, taip ir apsaugos nuo apledėjimo

priemonės turi tam tikras panaudojimo taisykles. Kaip ir anksčiau aprašytoje šlapių druskų techno-

logijoje taip ir šioje, priemones galima taikyti prie tam tikrų oro, vietos ir eismo sąlygų, tačiau

priemonės neturėtų būti naudojamos, kai dangos temperatūra žemesnė už –12 °C ar žemesnė nei

naudojamos medžiagos (druskos) efektyvumo temperatūra. Šių priemonių negalima naudoti per

pūgą ir lietų (Nixon 2002). Jei apsaugos nuo apledėjimo priemonės yra naudojamos vėjuotomis są-

lygomis ir sningant, skystos cheminės medžiagos gali paspartinti sniego formavimąsi ant kelio dan-

gos. Jei jos naudojamos per lietų tai panaudotos medžiagos gali būti atskiestos arba nuplautos

(Adams ir kt. 1992).

Apsaugos nuo apledėjimo strategija suteikia galimybę užtikrinti aukščiausią kelių priežiūros

lygį efektyviau (iki 50 % pigiau), su iki 55 % mažesniu cheminių medžiagų kiekiu. Tuo pačiu pasi-

ekiama ženkliai geresnė paslaugų kokybė (pagerėja eismo saugumo situacija) ir sumažėja neigiamas

poveikis aplinkai (transporto priemonių, statinių korozija ir kitas poveikis) (Nixon 2002).

104

6.15 pav. Universalus druskos barstymo ir tirpalo purškimo įrenginys

Siekiant aukščiausių šios strategijos efektyvumo rezultatų, reikia parengti papildomą galimy-

bių studiją, joje aprašant apsaugos nuo apledėjimo strategijos taikymo taisykles ir pateikti reikiamų

priemonių (papildomų technologijų) poreikį ir specifinius parametrus labiausiai tinkamus Lietuvos

sąlygoms ir suderinamoms su įdiegtomis technologijomis (Blackburn ir kt. 2004). Planuojant įsi-

diegti ir praktiškai Lietuvoje panaudoti apsaugos nuo apledėjimo strategiją nebūtina įsigyti atskirą

druskos tirpalo purškimo įrangą, kaip universalus variantas galėtų būti kombinuota druskos bėrimo

ir tirpalo purškimo įranga du viename (6.15 pav.).

6.2.2. Automatizuotos medžiagų dozavimo kontrolės sistemos

Beriamos druskos norma dažniausiai pasirenkama įvertinus esamas (iš KOSIS stočių) ir prog-

nozuojamas oro sąlygas, iš kurių vienas iš svarbiausių parametrų yra kelio dangos temperatūra. Ta-

čiau kelio dangos temperatūra barstomo kelio maršrute būna nevienoda, kadangi ją lemia daug fak-

torių: aukštis virš jūros lygio (kalnai), aplinka (reljefas, slėniai), teritorijos užstatymas (pastatai,

miškai), eismo intensyvumas ir kiti šilumos ar šalčio šaltiniai.

Didžioji daugumą šiandien Lietuvoje eksploatuojamų barstytuvų turi rankiniu būdu nustato-

mą, medžiagų dozavimo įrangą. Medžiagų visą darbinį laiką išberiama tiek, kiek yra nustatyta prieš

barstytuvui išvažiuojant į kelią. Tačiau, kaip minėta anksčiau barstomame kelio maršrute, gali pasi-

taikyti tiek labai slidžių, tiek pakankamai geros būklės kelio ruožų. Vadinasi, jei išberta per mažai,

maršrutą gali tekti pakartoti, priešingu atveju medžiagos naudojamos neracionaliai. Praktikoje daž-

niausiai medžiagų bėrimo norma neretai padidinama, kad sutaupyti pakartotinį barstomo maršruto

105

apdorojimą. Kaip vienas iš sprendimo būdų į šiuolaikiškus druskos barstytuvus (naudojamus ir Lie-

tuvoje) įdiegti automatines medžiagų dozavimo kontrolės sistemas.

JAV, Vokietijos, Skandinavijos ir kitų šalių patirtis rodo, kad į šiuolaikiškus druskos barsty-

tuvus (naudojamus ir Lietuvoje) papildomai įdiegus automatines medžiagų dozavimo sistemas, su

specialiu infraraudonųjų spindulių davikliu (montuojamu prie barstytuvo, dangos temperatūrai ir jos

sąlygoms matuoti) (6.16 pav.), gaunama daugiau kaip 15 % medžiagų ekonomija, bei vykdoma

daug kokybiškesnė kelių priežiūra.

6.16 pav. Automatinė medžiagų dozavimo kontrolės sistema su infraraudonųjų

spindulių davikliu

Dar vienas šios barstomų medžiagų kontrolės sistemos privalumas yra galimybė kaupti kelio

matuojamus kelio dangos parametrus. Suderinus juos su jau Lietuvoje naudojamomis transporto

sekimo sistemomis (turinčias GPS sistemą) atsiranda galimybė kaupti kiekvieno mechanizmo išber-

tų medžiagų kiekius, atskiruose kelio ruožuose. Ši informacija leistų identifikuoti pavojingiausius

žiemos metu kelio ruožus, padėtų planuoti ir kontroliuoti medžiagų kiekius.

Be paminėtų privalumų, automatinė barstomų medžiagų dozavimo kontrolės sistema įgalina:

– pagerinti darbo sąlygas, nes barstytuvo vairuotojas gali visą dėmesį sutelkti vairavimui;

– sumažinama operatoriaus klaidų tikimybė;

– kaupiami kelio dangos temperatūros ir jos sąlygų duomenys, bei išbarstomų medžiagų kie-

kiai konkrečiuose maršrutuose;

– paprasta eksploatacija (yra galimybė naudoti Lietuvių kalbą komandų nustatyme);

– galimos papildomos funkcijos ir didelis suderamumas su kitomis sistemomis (KOSIS, TKS,

galimybė pritaikyti apsaugos nuo apledėjimo strategijoje ir pan.).

106

6.2.3. Automatinė barstomo pločio stabilizavimo sistema

Kelių priežiūrą neretai apsunkina sudėtingesni kelio geometriniai parametrai (staigūs posū-

kiai, nuokalnės, dažnos sankryžos ir pan.), kitaip tariant žiemos kelių priežiūros technikai nuolat

stabdant ir bėgėjantis reikia nuolat reguliuoti išberiamos medžiagos kiekį, kai tuo metu eismo sąly-

gos ir taip pakankamai sudėtingos (6.17 pav.).

6.17 pav. Kelių priežiūrą žiemą apsunkinantys kelio geometriniai parametrai

Lietuvoje dominuoja barstytuvai, kurių dangos paviršiaus apdorojimo greitis, (atliekant bars-

tymo darbus), rekomenduojamas 45–50 km/h. Šie barstytuvai turi rankiniu būdu valdomą, medžia-

gų dozavimo sistemą, kuri kintant barstytuvo greičiui arba barstytuvui stovint, suteikia galimybę

keisti barstomų medžiagų bėrimo intensyvumą, vairuotojo kabinoje esančiame kompiuteryje.

6.18 pav. Automatinė barstomų medžiagų pločio stabilizavimo sistema

107

Užsienio šalyse, o pavieniais atvejais ir Lietuvoje yra naudojama automatinė barstomų me-

džiagų pločio stabilizavimo sistema, kuri ženkliai palengvina barstytuvus vairuojančių operatorių

darbą. Ši sistema įvertina barstytuvo važiavimo greitį ir automatiškai sureguliuoja, bei stabilizuoja

nustatytą medžiagų barstymo plotį (6.18 pav.).

Siekiant dar didesnio atliekamų darbų efektyvumo šią sistemą tikslinga naudoti kartu su anks-

čiau aprašyta automatinės medžiagų dozavimo kontrolės sistema, bei kitomis šiuolaikinėmis te-

chnologijomis.

6.2.4. Optimali barstomų medžiagų drėkinimo sistema

Aukščiausio priežiūros lygio keliuose, yra labai svarbi ne tik atliekamų darbų kokybė, bet ir jų

operatyvumas. Tačiau daugumos šiuo metu Lietuvoje eksploatuojamų barstytuvų optimalus (reko-

menduojamas) dangos paviršiaus apdorojimo greitis siekia 45–50 km/h. Nuolatiniai greičio, bars-

tomo pločio pokyčiai, bei druskos granulometrija ir kokybė turi įtakos tinkamam barstomų medžia-

gų drėkinimui (naudojant šlapių druskų technologiją). Padidinti kelio dangos apdorojimo greitį ir

tuo pačiu užtikrinant kokybišką druskos drėkinimą galima į šiuolaikiškus barstytuvus įdiegiant op-

timalaus druskos drėkinimo sistemą (6.19 pav.).

6.19 pav. Optimalaus barstomų medžiagų drėkinimo sistema

108

Ši technologija leistų aukščiausio priežiūros lygio keliuose ženkliai paspartinti priežiūros dar-

bus ir tuo pačiu užtikrinti tinkamą barstomų medžiagų drėkinimą (papildomai įvertinant medžiagų

charakteristikas). O siekiant maksimalaus rezultato šią technologiją galima diegti kartu su automati-

nėmis medžiagų dozavimo ir barstomo pločio stabilizavimo sistemomis.

6.2.5. Pašildyto smėlio su karštu vandeniu barstymo technologija

Kaip minėta anksčiau valstybinės reikšmės krašto ir rajoniniuose keliuose dangų barstymui

naudojamos frikcinės medžiagos (smėlis arba smėlio-druskos mišinys). Tačiau frikcinių medžiagų

veikimo laikas yra trumpalaikis, ypatingai esant intensyviam transporto eismui (didesniam kaip

1000 aut./parą) ir leidžiamam didesniam, nei 70 km/h greičiui. Frikcinių medžiagų efektyvumas

ženkliai sumažėja, nes pravažiuojančių transporto priemonių sukeliami sūkuriai nusviedžia medžia-

gas į kelkraštį ir barstymo procesą reikia kartoti (Vaa 2006).

6.20 pav. Pašildyto smėlio su karštu vandeniu barstymo technologija

Mažomis apimtimis Skandinavijos šalyse ir Šveicarijoje pradėtas naudoti pašildyto smėlio su

karštu vandeniu (70–160 °C) mišinys, santykyje (70 su 30 %) (6.20 pav.). Ši technologija suteikia

geresnį efektyvumą ilgesniam laikui, kadangi karštas smėlis lydosi sniego arba ledo dangoje, o tada

įstringa ir įšąla joje, todėl yra sunkiau pravažiuojančio transporto nusviedžiamas nuo kelio. Skandi-

navijos šalių patirtis rodo, kad panaudojant šią technologiją frikcinių medžiagų, skirtų kelių priežiū-

rai žiemą, galima sumažinti net iki 50 %, be to lyginant su tradicinėmis technologijomis (sausu

smėlio bastymu), efektyvumo laikas yra ilgesnis iki 20 kartų (sukibimo koeficientas užtikrinamas

net iki savaitės, jei dangos temperatūra neigiama ir nėra kritulių) (6.21 pav.) (Vaa 2006).

109

6.21 pav. Pašildyto smėlio su karštu vandeniu technologijos efektyvumas palyginus su

tradiciniais metodais (Vaa 2006)

6.2.6. Pasiūlymai dėl technologijų taikymo valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūrai

žiemą

Aprašytos šiuolaikiškos technologijos yra plačiai taikomos daugelyje išsivysčiusių užsienio

šalių kelių priežiūroje jau daugiau nei dešimt metų. Jas gamina ir tiekia daug skirtingų gamintojų iš

skirtingų šalių. Nors iš esmės techninės charakteristikos gali būti panašios, tačiau skirtingo gamin-

tojo vienas ar kitas konstrukcinis skirtumas gali apsunkinti jau įdiegtų ir naudojamų technologijų

panaudojimo potencialą. Todėl yra labai svarbu prieš diegiant šias priemones Lietuvoje detaliai iša-

nalizuoti ir įvertinti kiekvieno gamintojo siūlomų technologijų technines specifikacijas ir jų pritai-

komumą Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros sistemoje.

6.2.7. Pasiūlymai svarbiausių šalies magistralinių kelių priežiūrai

Šiandien Lietuvoje visos kelių priežiūros žiemą priemonės įgyvendinamos po to, kai pradėjo

(arba baigė) snigti (sniego valymas, barstymas ir panašiai), tačiau net aukščiausiam priežiūros lygiui

nėra taikomos prevencinės priemonės t. y. nėra panaudojamos atitinkamos priemonės prieš susidarant

pavojingoms kelio dangos sąlygom. Todėl, palaipsniui mažėja dangos sukibimo koeficientas, kol pa-

siekia kritinę ribą, ir tik tuomet pagal KPV reikalavimus taikomos dangos valymo ir slidumą maži-

nančios priemonės.

Eismo įvykių rizikos modelis parodo kokią didelę įtaka turi priežiūros priemonių įgyvendini-

mo operatyvumas ir prevencinių kelių priežiūros priemonių taikymo privalumas, lyginant su įprasta

Lietuvoje taikoma praktika – ledo atitirpinimo t. y. priemonės taikomos po sniego ant dangos ar

110

ledo sluoksnio susidarymo. Ilgametė daugelio užsienio šalių praktika ir moksliniai tyrimai

(Snow and Ice Databook 2010) parodė, kad taikant prevencines priemones, po ekstremalių oro reiš-

kinių įvykdyti kelių priežiūros reikalavimus reikia kelis kart mažiau pastangų, tam sunaudojant ma-

žiau medžiagų ir laiko, (skirtų ledui tirpinti), bei iki minimumo sumažinama tikimybė susidaryti

ekstremalioms važiavimo sąlygoms (itin slidžiai kelio dangai).

Vienas iš būdų optimizuoti priežiūrą aukščiausios kategorijos keliuose ir ženkliai sumažinanti

druskų sunaudojimo kiekius yra užsienio pasiteisinusios ir plačiai taikomos apsaugos nuo apledėji-

mo (angl. anti-icing) strategijos taikymas. Bet norint įgyvendinti šią strategiją, būtina turėti patiki-

mą sprendimų paramos sistemą, panašią į „VAISALA MDSS“, bei įsigyti ir naudoti atitinkamus

technologinius pajėgumus ir turėti aukštos kvalifikacijos atitinkamai apmokytą personalą.

Šiems tikslams pasiekti, jau artimiausiu metu, rekomenduojama sudaryti kelių priežiūros žie-

mą techninių pajėgumų atnaujinimo planą, bei numatyti jo pastovų finansavimą. Pradžioje į esamus

šiuolaikiškus druskų barstytuvus įdiegti optimalaus barstomų medžiagų drėkinimo, automatizuotų

medžiagų dozavimo kontrolės ir barstomo pločio stabilizavimo sistemas, o įsigyjant ateityje iškart

numatyti barstytuvus su integruotomis minėtomis sistemomis. Tinkamai naudojant šias technologi-

jas galima sutaupyti daugiau nei 20 % naudojamų druskų.

6.2.8. Pasiūlymai pagrindinių šalies krašto ir rajoninių kelių priežiūrai

Šių kelių priežiūrą žiemą ypatingai apsunkina sudėtingesni kelio geometriniai parametrai

(staigūs posūkiai, nuokalnės, dažnos sankryžos ir pan.), kitaip tariant žiemos kelių priežiūros tech-

nikai nuolat stabdant ir bėgėjantis reikia nuolat reguliuoti išberiamos medžiagos kiekį, kai tuo metu

eismo sąlygos ir taip pakankamai sudėtingos.

Siekiant palengvinti šiuos kelius prižiūrinčių ir kelio valymo ir barstymo techniką vairuojan-

čių operatorių darbą, rekomenduojama į šiuolaikiškus druskų barstytuvus įdiegti optimalaus bars-

tomų medžiagų drėkinimo ir automatines medžiagų dozavimo kontrolės sistemas, o ateityje įsigyti

barstytuvus su iškart integruotomis minėtomis sistemomis (6.22 pav.).

Įdiegtos technologijos ne tik padidintų kelių priežiūros efektyvumą, sumažintų žiemos prie-

žiūros techniką valdančių operatorių klaidų tikimybę ir padidintų jų saugumą, bet daugiau kaip

15% sumažintų sunaudojamų medžiagų. Be to šios technologijos suderintos kartu su jau naudoja-

momis kelių transporto sekimo ir panašiomis sistemomis galėtų rinkti ir kaupti duomenis, apie at-

liktus darbus, ir sunaudotų medžiagų kiekius, konkrečiuose kelių ruožuose.

111

6.22 pav. Šiuolaikiškas barstytuvas su juostiniais medžiagų transportavimo įrenginiais,

(rekomenduotinas krašto ir rajoninių kelių priežiūrai)

Pavojinguose kelio ruožuose, kuriuose naudojamos frikcinės medžiagos kelių priežiūrai žiemą

rekomenduojama įsigyti barstymo įrangą su šildomo smėlio su karštu vandeniu technologija. Tačiau

prieš tai būtina atlikti detalią šių technologijų studiją, išsiaiškinant jų įsigijimo, eksploatavimo, bei

panaudojimo galimybes.

6.2.9. Pasiūlymai žemo eismo intensyvumo rajoninių kelių priežiūrai

Šie prižiūrimi keliai gali būti su asfalto ir žvyro dangomis viename kelyje, o tai labai apsunki-

na tokių kelių priežiūrą žiemą. Be to šių kelių priežiūroje žiemą dažniausiai naudojami tik sniego

valytuvai (traktoriai ir greideriai), o barstomi (frikcinėmis medžiagomis) tik pavojingi ruožai (sta-

čios įkalnės/nuokalnės ar staigūs posūkiai ir kiti pavojingi geometriniai parametrai). Esant itin pa-

vojingom sąlygoms (plikledžiui ar lijundrai), minėtiems pavojingiems kelių ruožams, būtų tikslinga

panaudoti šildomo smėlio su karštu vandeniu barstymo technologiją. Tokiu atveju būtų sutaupoma

ne tik barstomų medžiagų, tačiau daug efektyviau ir ilgesniam laikui būtų užtikrintas kelių priežiū-

ros lygių reikalavimai.

112

6.2.10. Kiti pasiūlymai ir rekomendacijos

Siekiant pagerinti kelių priežiūros žiemą kokybę naudinga yra įvertinti teikiamų paslaugų

efektyvumą. Įdiegus visas pasiūlytas technologijas priežiūros įmonės galėtų stebėti ir kontroliuoti

savo atliekamų darbų kokybę. Tai padėtų pamatyti ko trūksta iki dar efektyvesnio darbų atlikimo.

Veikla vertinama pagal kiekvieno išleisto piniginio vieneto grįžtamąją vertę. Toks vertinimas padė-

tų tiksliau pagrįsti lėšų poreikį reikalingų kelių priežiūros darbams žiemą atlikti ir techniniams pa-

jėgumams atnaujinti.

Būtina sukurti kelių priežiūros žiemą dirbančio personalo kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo

sistemą, numatant pastovų jos finansavimą. Nes tik kvalifikuota darbo jėga su motyvuotais darbuo-

tojais gali pilnai išnaudoti šiuolaikinių technologijų potencialą ir nuolat gerinti kelių priežiūros žie-

mą darbų kokybę ir rezultatus. O įdiegus anksčiau minėtas technologijas atsirastų galimybė vertinti

ne tik atskiros įmonės, bet ir atskiros darbo grandies darbų efektyvumą ir pritaikyti joms atitinka-

mas skatinimo priemones.

Be to kaupiami ir analizuojami minėti duomenys LAKD padėtų tiksliau planuoti kelių prie-

žiūros žiemą biudžetą, bei rengti naujas programas prižiūrimų kelių priežiūros kokybei gerinti.

Didžiausią naudą pajustų eiliniai eismo dalyviai, nes pagerėtų kelių priežiūros žiemą kokybė,

o dėl mažesnių druskų kiekio sumažėtų ir jų neigiamas poveikis (transporto priemonių korozija ir

kitas poveikis), pagerėtų eismo saugumas.

ŠEŠTOJO SKYRIAUS IŠVADOS

1. Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros žiemą sistema subalansuota pa-

kankamai gerai, o turimi techniniai pajėgumai ir techninės personalo kvalifikacijos, pakanka esa-

miems kelių priežiūros žiemą lygių reikalavimams užtikrinti. Tačiau atliekant technologijų naudo-

jamų kelių priežiūroje vertinimą, pastebėta, kad ypatingai per pastaruosius 5 metus jų atnaujinimas,

(konkrečiai barstymo ir valymo), ženkliai sulėtėjo ir išsibalansavo.

2. Atskiruose regionuose įmonėse diegiamos skirtingų gamintojų su skirtingomis techninėmis

(gabaritų, valdymo-reguliavimo, našumo, eksploatacinėmis ir kitomis) charakteristikomis, ko pase-

koje išauga jų eksploatacinės išlaidos, sunkėja jų kalibravimas ir suderinamumas su jau įdiegtomis

technologijomis (tiek technika, tiek valdymo sistemomis). Be to nuolat didėja kelių priežiūros są-

naudos (brangsta kuras, medžiagos, didėja techninės ir personalo eksploatacinės išlaidos), tuo pačiu

didėja eismo saugumo ir aplinkosauginiai reikalavimai, o atitinkamai kelių priežiūrai žiemą skiria-

mų lėšų suma nedidėja.

3. Būtina ieškoti būdų didinti kelių priežiūros efektyvumą, optimizuojant esamų resursų (ku-

ro, druskų, smėlio ir pan.) panaudojimą, maksimaliai panaudojant esamas pasiteisinusias technolo-

113

gijas, sukauptą savo ir užsienio šalių gerąją patirtį, sukuriant bendrą ilgalaikę kelių priežiūros žiemą

strategiją, atsižvelgiant į prižiūrimų kelių reikšmę, dangos tipą, eismo intensyvumą, kelio ir važiuo-

jamosios dangos būklę, vyraujančias klimatines sąlygas ir kitus parametrus ir sąlygas.

4. Rekomenduojame atsižvelgti į 6.2 poskyryje pateiktus pasiūlymus vykdant Lietuvos vals-

tybinių kelių priežiūrą žiemą.

114

7. AUTOMOBILIŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS ŽIEMĄ MEDŽIAGŲ

TINKAMIAUSIŲ LIETUVOS SĄLYGOMS, PARINKIMAS

7.1. KELIŲ PRIEŽIŪRAI ŽIEMĄ NAUDOJAMOS CHEMINĖS MEDŽIAGOS

Cheminių reagentų, kuriais tirpinamas sniegas ir ledas kelių priežiūroje žiemą svarbiausios

savybės (Rimkus 2003):

– ekonominiai ir eksploataciniai rodikliai (jų kaina, prieinamumas, laikymo sąlygos ir pa-

skleidimo galimybės);

– fizinės bei cheminės savybės (tirpumas, eutektinė temperatūra, ledo tirpinimo kinetika, hig-

roskopiškumas, susigulėjimas).

Tradiciškai KPŽ slidumo sumažinimui naudojamos cheminės medžiagos chloridų pagrindu:

Techninis natrio chloridas (NaCl)

NaCl kristalų pavidalu gaunamas kaip dalis nepanaudotos maisto pramonės druskos (tai bal-

tos spalvos, patogi sandėliuoti ir transportuoti medžiaga).

Iš cheminių medžiagų, sudarančių su vandeniu mišinius (su žema užšalimo temperatūra) ir ga-

linčių padėti keliuose ištirpinti ledo (sniego) dangą, tai plačiausiai naudojama cheminė medžiaga.

Jis gerai tirpdo ledą iki –10 °C temperatūros, tačiau esant žemesnėms temperatūroms, jo sugebėji-

mas tirpinti ledą labai sumažėja (jau žemesnėje negu –4 °C temperatūroje NaCl sugebėjimas tirpinti

ledą sumažėja apie 30 %). Kai NaCl koncentracija yra 22,4 % (22,4 g NaCl 100 g tirpalo), tokio

mišinio stingimo temperatūra lygi –21,2 °C. Žemesnės stingimo temperatūros naudojant NaCl van-

deninį tirpalą pasiekti neįmanoma (TRA MPŽ 13 2013). Jau daugelį metų ir iki šiol NaCl yra pi-

giausia ir labiausiai naudojama daugelyje pasaulio šalių (Lietuvoje taip pat) sniego ir ledo tirpini-

mui medžiaga.

Kalcio chloridas (CaCl2)

CaCl2 gaunamas kaip šalutinis produktas gaminant sodą. Tai baltos spalvos, labai higros-

kopiška, gerai traukianti drėgmę medžiaga. Tirpdamas vandenyje bevandenis CaCl2 išskiria

daug šilumos (17,14 kcal/mol). Šilumos išsiskyrimas siejamas su nepaprastai aktyvia CaCl 2 hid-

ratacija.

CaCl2 yra efektyvesnis vietose, kur didelis drėgnumas ir žema temperatūra (Foley ir kt.

1996). CaCl2 panaudojimas tirpale leidžia greičiau pasiekti norimą efektą, nes prie žemesnės

kaip –17°C aplinkos temperatūros (kai NaCl jau nebeveikia), tirpalas išlieka ilgesnį laiką, ne-

leisdamas ledui prilipti (prišalti) prie kelio dangos paviršiaus (Druskų tyrimai... 1999). Naudo-

jant CaCl2 galima tirpinti sniegą arba ledą esant žemesnėms, nei naudojant NaCl, temperatū-

115

roms, nes CaCl2 tirpalo stingimo temperatūra yra –49,8 °C. Tam tikrais atvejais gali būti naudo-

jamas kaip NaCl pakaitalas arba mišinyje su juo, tačiau vertinant bendrai CaCl2 mažiau efekty-

vus ir brangesnis už NaCl apie 5 kartus. Dažniausiai naudojamas pigesnis techninis CaCl2, tu-

rintis 70–80 % grynos medžiagos (CaCl2). Kelių priežiūrai žiemos metu purškiamas apie 32 %

techninis CaCl2 tirpalas.

NaCl ir CaCl2 mišinys

Tai baltos spalvos labai higroskopiška, greitai pritraukianti drėgmę sausu žiemos oru bei pa-

spartinanti tirpimo procesą medžiaga. Tai efektyvus mišinys, naudojamas kaip priemonė ledui

(sniegui) tirpinti, esant žemai oro temperatūrai, nes CaCl2 žemina mišinio užšalimo temperatūrą

(TRA MPŽ 13 2013). CaCl2 sugeriant drėgmę iš aplinkos, išsiskiria šilumą, kuri padidina NaCl

veikimo efektyvumą. NaCl ir CaCl2 mišinys nesusiguli sandėliuojant (susigulėjimui mažinti reko-

menduojama mišinius ruošti tokiomis proporcijomis: 92:8 (NaCl:CaCl2) arba 88:12 (NaCl:CaCl2)).

Esant žemesnei kaip –17,8 °C oro temperatūrai rekomenduojama naudoti sausą CaCl2 (vieną).

Magnio chloridas (MgCl2)

MgCl2 išgaunamas garinant jūros vandenį. Tai bespalvė, higroskopiška gerai traukianti drėg-

mę medžiaga. Jis yra efektyvesnė druska nei CaCl2, nes didina paviršiaus įtempimą ir sudaro tvir-

tesnį paviršių, kai yra sausa (Foley ir kt. 1996). MgCl2 poveikis ledo tirpinimui panašus kaip ir

CaCl2, tik jis mažiau agresyvus korozijos atžvilgiu ir pigesnis už pastarąjį (TRA MPŽ 13 2013).

MgCl2 reikia mažiausiai 32 % drėgmės, kad absorbuotų (sugertų) vandenį iš oro, nepriklausomai

nuo temperatūros.

MgCl2 tirpdo ledą net esant –33,6 °C temperatūrai (TRA MPŽ 13 2013). Ribinė ledo tirpdy-

mo temperatūra atitinka prisotinto tirpalo, kuris prie nurodytos ribinės temperatūros pilnai užšąla,

sudarydamas kietą mišinį iš ledo ir druskos. Atskiestų tirpalų užšalimo temperatūra priklauso nuo jų

koncentracijos.

MgCl2 purškiamas tiesiogiai ant kelio arba maišomas su smėliu ar kitomis slidumą mažinan-

čiomis medžiagomis. MgCl2 kaina yra apie 3,5 karto didesnė negu NaCl.

Tačiau pažymėtina, kad MgCl2 nerekomenduojama barstyti prieš plikledį, nes jis padidina

sausos kelio dangos slidumą. Sukibimo koeficiento reikšmė šiuo atveju gali sumažėti net iki 60 %.

Todėl nerekomenduojama jį naudoti kelio ruožuose, kai didelis išilginio profilio nuolydis, mažo

spindulio plano kreivėse bei intensyvesnio stabdymo vietose. MgCl2 gali būti taikomas pagrindi-

nėms gatvėms ir sankryžoms tirpdyti sniegui nesmarkių pūgų metu (Common 2012).

Sparčiai augant poreikiui kurti bei tobulinti šaltuoju sezonu naudojamas medžiagas, ledo tir-

pimo temperatūrai mažinti, ieškoma būdų kuo pigiau, efektyviau, bei mažiau veikiant aplinką, kelių

116

priežiūroje žiemą naudoti alternatyvius sintetinius produktus taip seniai kelių priežiūrai žiemą nau-

dojamai akmens druskai (NaCl).

Alternatyvios medžiagos kelių priežiūrai žiemą naudojamoms tradicinėms medžiagoms:

Prižiūrint I priežiūros lygio gatves, europinio tinklo koridorių ruožus, einančius per saugomas

teritorijas, autotransporto eismui pavojingus kelio ruožus, tiltų, viadukų, tunelių, estakadų dangas ir

panašiai (kai kurios užsienio šalys naudoja įvairius formiatus ir acetatus).

Formiatai ir acetatai – tai efektyvios, pasižyminčios silpnu koroziniu poveikiu ir beveik ne-

kenksmingos aplinkai medžiagos. Formiatai ir acetatai į rinką pateikiami, kaip patentuoti komerci-

niai produktai pavyzdžiui XXXXX, XXXXX ir kiti panašūs produktai, kurių pilna sudėtis neskel-

biama.

Šios medžiagos veikia itin greitai, ardydamos, o ne tirpindamos ledą. Suardytą ledą (ne ištir-

pintą) nuo kelio dangos nuneša automobilių ratai arba jis yra pašalinamas valymo mechanizmais.

Pagrindinis acetatų/formiatų privalumas – silpnas korozinis poveikis metalui ir betonui.

Acetatai

Dėl jų brangumo (lyginant su techniniu NaCl, jų kaina didesnė apie 14 kartų) acetatai gali būti

naudojami tik labai svarbiose ir autotransporto eismui pavojingose kelio atkarpose: prižiūrint tiltų,

viadukų, tunelių dangas ir pan. (Evaluation... 1993).

Kalio acetatas (CH3COOK), magnio acetatas (CH3COO)2Mg, natrio acetatas (CH3COONa) ir

Kalcio acetatas (CH3COO)2Ca – pagrindinė sudedamoji preparatų XXXXX, XXXXX, XXXXX,

XXXXX dalis.

Nustatyta, kad šios medžiagos efektyvios esant palyginti nedidelėms neigiamoms temperatū-

roms (–5 °C – –7 °C). (CH3COO)2Mg agresyvumas korozijos atžvilgiu 3 kartus mažesnis negu

CaCl2 ir 2 kartus mažesnis negu MgCl2. Kalcio ir magnio acetatai nedaro neigiamo poveikio van-

dens telkiniams ir neskatina jų apžėlimo, nes jie po tam tikro laiko iš tirpalų išsiskiria ir nusėda.

Kalcio ir magnio jonai nepasižymi neigiamu poveikiu augalams, netgi priešingai – jie didina dirvo-

žemio derlingumą.

XXXXX yra aplinkai nekenksmingas, kieto acetato pagrindu pagamintas, ledą ant pakili-

mo/nusileidimo takų tirpinantis produktas. Šis cheminis regentas ištirpina ledą, pažemindamas van-

dens užšalimo temperatūrą, ir yra aktyvus iki –18 °C temperatūros. Jis pasižymi vidutinio stiprumo

koroziniu poveikiu cinkui, galvanizuotoms medžiagoms, lydmetaliui ir sidabrui.

7.1 lentelėje pateiktos galimos komercinių medžiagų (acetatų) koncentracijos ir didžiausios

neigiamos temperatūros, kurioms esant acetatai yra aktyvūs.

117

7.1 lentelė. Rekomenduojamos komercinių acetatų koncentracijos

Produktas Produkto vandeninio tirpalo koncentracija, % Užšalimo taškas, °C

XXXXX 49–52*

86–90**

–15

–50

XXXXX 23 –17

XXXXX 60 –22

XXXXX 40 –18

Pastaba: * – rekomenduojama acetato koncentracija iki –15 °C; ** – rekomenduojama acetato koncentracija

iki –50 °C.

Rekomenduojamos acetatų sunaudojimo normos pateiktos 7.2 lentelėje.

7.2 lentelė. Acetatų sunaudojimo normos (g/m2

), šalinant 3 mm storio ledą

Produktas Panaudojant pro-

filaktiškai, g/m2

Temperatūros intervalas, šalinant ledą

0 ÷ –7°C –7 ÷ –12°C Žemesnė nei –12°C

Sunaudojimas, g/m2

XXXXX 20–30 30–50 50–70 70–90

XXXXX 20–30 30–60 60–80 80–100

Praktiškai acetatai naudotini tik labai svarbiose ir autotransporto eismui pavojingose kelio at-

karpose. Ilguose kelio ruožuose naudoti šių medžiagų netikslinga dėl jų brangumo.

Formiatai

Paplitę komerciniai produktai – XXXXX ir XXXXX. XXXXX pagamintas iš kalio formiato

(HCOOK) ir korozinių inhibitorių. XXXXX – kieta medžiaga, pagaminta iš natrio formiato

(HCOONa).

Abu komerciniai produktai naudojami kartu su mechanine įranga (tiek paskleidžiant ant kelio,

tiek nuvalant likučius), padeda greitai pašalinti sniegą ir ledą. Jie tirpina ledą mažindami vandens

užšalimo temperatūrą ir yra aktyvūs iki –15 °C temperatūros. Lietuvoje formiatai daugiausiai nau-

dojami oro uostuose sniegui ir ledui ant pakilimo/nusileidimo takų tirpinti.

XXXXX ir XXXXX – tai aplinkai nekenksmingi ledo tirpikliai, kurie pasižymi silpnu korozi-

niu poveikiu cinkui, cinkuotoms medžiagoms, lydmetaliui ir sidabrui.

Formiatai turi išskirtinę teigiamą savybę – jie greitai suyra gamtoje (vandenyje): per 14 parų su-

yra 95 % formiatų, nesusidarant kenksmingiems skilimo produktams (Hellsten, Nysten 2006).

Formiatus tikslinga būtų naudoti tik labai svarbiose ir autotransporto eismui pavojingose, (pa-

vyzdžiui aukšto transporto eismo intensyvumo) nuokalnėse bei įkalnėse, tačiau labai didelė kaina,

riboja jų platesnį panaudojimą.

118

Bišofitas

Tai baltų miltelių pavidalo medžiaga, gaminama iš natūralių požeminių druskų telkinių, išga-

rinus skystą druskos tirpalą. Techninis MgCl2 su kitų druskų priemaišomis vadinamas bišofitu. Jis

turi savo sudėtyje iki 55 % MgCl2 ir apie 44 % kristalizacinio vandens. Į bišofito sudėtį dar įeina

0,3 % CaCl2, 0,6 % NaCl+0,3 % KCl (Rimkus 2003).

Bišofito pagrindinė sudedamoji dalis yra MgCl2, kuris apie 1,7 karto mažiau agresyvus aplinkai

negu techninis NaCl. Bišofitas pasižymi apie 1,3 karto mažesniu negu techninis MgCl2 koroziniu po-

veikiu kelio elementams (dangoms, tiltams ir kt.). Bišofitas, lyginant su plačiausiai naudojamomis

kelių ir gatvių apsaugai nuo apledėjimo druskomis NaCl ir CaCl2, korozijos atžvilgiu yra mažiausiai

agresyvus. Jo užšalimo temperatūra žymiai žemesnė negu natrio chlorido. Bišofitas ledą tirpdo esant –

25 oC temperatūrai. Bišofitas yra higroskopiška medžiaga, t. y. sugeria iš aplinkos drėgmę, todėl gali

būti naudojamas kelių priežiūrai žiemą tiek barstant ją, tiek išpurškiant jos tirpalą.

Bišofitas per 15 min. ištirpina 2 kartus daugiau ledo negu NaCl, nepalikdamas pėdsakų ant

kelių ir šaligatvių. Bišofito sunaudojama vidutiniškai 3 kartus mažiau negu įprastų kelių priežiūrai

druskų (NaCl, CaCl2). Jis pasižymi silpnu neigiamu poveikiu metalo konstrukcijoms ar betonui, bei

nedaro poveikio aplinkai: jis gerina dirvožemio sudėtį ir skatina augalų augimą.

XXXXX Lietuvos automobilių kelių priežiūrai žiemą siūlo naudoti sniego ir ledo tirpiklį

XXXXX. Tai specialus ledo ir sniego tirpinimo mišinys, į kurio sudėtį įeina: 94–98 % natrio chlorido,

iki 5 % melasos ir iki 4 % karbamido. Gamintojų teigimu melasos ir karbamido priedai pasižymi ge-

romis antikorozinėmis savybėmis, kompensuoja neigiamą druskų poveikį augalams ir dirvožemiui,

padeda tirpdyti sniegą ir ledą žemesnėse temperatūrose. Nors gamintojai deklaruoja, kad XXXXX

veikia itin žemoje temperatūroje (–20 – –30 oC), AB „Problematika“ atliktų tyrimų rezultatai rodo ką

kitą (žr. 8 priedą). 8 priede pateiktų tyrimų rezultatai rodo, kad XXXXX oro temperatūrai nukritus iki

–12 oC tampa neefektyvus. Esant oro temperatūrai iki –3

oC, ši medžiaga priskiriama prie didelio

efektyvumo medžiagų grupės, o temperatūrai nukritus iki –6 oC – prie vidutinio efektyvumo grupės.

7.2. KELIŲ PRIEŽIŪRAI ŽIEMĄ NAUDOJAMOS FRIKCINĖS MEDŽIAGOS

Tradiciškai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse naudojamos frikcinės medžiagos yra smėlis,

smulkus žvyras (vienas arba mišinyje su druskomis), o Skandinavijos šalyse dažnai naudojama gra-

nitinė skaldelė. Naudojamos birios sausos medžiagos, kurių drėgmė ne didesnė kaip 5 %. Frikcinės

medžiagos dažniausiai naudojamos vidutinio ir žemo kelių priežiūros lygių automobilių keliuose,

kadangi šios medžiagos neigiamą plikledžio atsiradimą gali tik sušvelninti. Jų efektyvumas vykstant

eismui dėl medžiagų išsibarstymo į kelkraščius labai mažėja. Palyginti su tirpinamosiomis medžia-

gomis, jas reikia barstyti dažniau ir didesniais kiekiais. Brangus yra šių medžiagų surinkimas ir pa-

119

šalinimas po naudojimo (pavasarį). Ekologinis jų poveikis taip pat vertinamas nepalankiau nei che-

minių barstomųjų medžiagų. Tačiau esant lijundrai tirpinimui keliuose naudojamos druskos gali

greitai atsiskiesti ir būti nuplaunamos nuo važiuojamosios kelio dalies, tuomet panaudojant frikci-

nes medžiagas galima greitai užtikrinti saugų eismą, be to jos efektyvios ir esant labai žemai oro

temperatūrai (kai druskos nustoja veikti).

Siekiant didesnio kelių priežiūrai žiemą naudojamų medžiagų efektyvumo, užsienio šalyse, o

taip pat ir Lietuvoje populiaru frikcines medžiagas naudoti mišinyje su druskomis (dažniausiai su rau-

donąja druska, kurios sudėtyje yra šalutinių sudedamųjų dalių pavyzdžiui anhidrito) arba prieš išbe-

riant sudrėkinant jas druskos tirpalu (panašiai kaip šlapių druskų technologijoje). Rekomenduojama

gaminti koncentruotus smėlio-druskos mišinius, kuriuose druskų būtų 20–40 masės procentų. Šie mi-

šiniai efektyviau veikia esant itin žemai oro temperatūrai (kuomet cheminių medžiagų efektyvumas

ženkliai sumažėja), be to sudrėkintos su druskos tirpalu beriamos medžiagos geriau pasiskirsto ir pri-

kimba prie kelio dangos. Be to įmaišyta druska į smėlį ar kitas frakcines medžiagas padeda tam, kad

jas sandėliuojant žiemą ilgesnį laiką jos nesušaltų ir liktų purios ir kad jas būtų lengva pakrauti į

transporto priemones, o po to lengvai ir tolygiai išberti ant kelio dangos barstytuvais.

Visų aprašytų kelių priežiūrai žiemą naudojamų medžiagų savybės, bei kainos pateiktos

7.3 lentelėje.

7.3 lentelė. Automobilių kelių priežiūrai žiemą naudojamų medžiagų savybės

Eil.

Nr.

Medžiagos

pavadinimas

Užšalimo

taško tem-

peratūra

Savybės

Vidutinė

kaina,

Lt/tona

(su

PVM)

1.

Techninė

NaCl druska –21 °C

0–5 mm dydžio balti kristalai, naudojama barstyti sausą

arba sudrėkintą druskos tirpalu ~195

Raudonoji


Naudojama frikcinių mišinių gamybai.

Natūrali kalnakasybos būdu išgaunama techninė NaCl

druska, kurios sudėtyje yra įvairios mineralų priemaišos

(pvz., anhidrito). Leidžiama papildomų priemaišų apatinė

riba yra 96 masės procentai

~183

Vakuuminė


Itin gryna (iki 99,8 % grynumo) Dažniausiai naudojama

gaminti NaCl 23 % koncentracijos tirpalų ruošimui (bars-

tomų medžiagų rėkinimui)

~283

2. CaCl2 –51 °C Dažniausiai naudojama tirpalų ruošimui, jų efektyvumui

didinti (barstomų medžiagų drėkinimui). ~1319

3 NaCl ir CaCl2

mišinys –17,8 °C

Rekomenduojama mišinius ruošti proporcijomis 88:12

(NaCl:CaCl2) ~330

4. MgCl2 –33 °C Nerekomenduojama barstyti prieš plikledį, nes jis padidi-

na sausos kelio dangos slidumą (net iki 60 %). ~690


120

5.

Acetatai –7 ÷ –50 °C

Dažniausiai naudojami skystu pavidalu. Užšalimo taško

temperatūra priklauso medžiagų koncentracijos. Priklau-

somai nuo aplinkos temperatūros ženkliai didėja būtinas

kiekis (30–100 g/m2)

~4800

Formiatai –15 °C

Pagrindinis privalumas – silpnas korozinis poveikis meta-

lui ir betonui. Daugiausiai naudojami oro uostuose. Kai

kurie produktai pasižymi vidutinio stiprumo koroziniu

poveikiu cinkui, galvanizuotoms medžiagoms, lydmeta-

liui ir sidabrui

6. Bišofitas –25 °C Per 15 min. ištirpina 2 kartus daugiau ledo negu NaCl, o

sąnaudos vidutiniškai 3 kartus mažesnės ~700

7. Sausai sijotas

smėlis fr. 0/5 Neribojama

Rekomenduotina frikcines medžiagas sandėliuoti mišinyje

su druskomis (dėl užšalimo prevencijos). Mišiniai savo

sudėtyje turi turėti ne mažiau kaip 10 % druskų

~6,7

8. Smėlio –

druskos mi-

šinys

–18 °C Rekomenduojama smėlio-druskos mišinius, kuriuose

druskų būtų 20–40 masės procentų ~60

Pastaba: * – žemiausia mišinio kristalizacijos temperatūra –21,07 °C gaunama, esant 25 % tirpalo koncent-

racijai.

Kaip matyti 7.3 lentelėje, kelių priežiūrai žiemos metu naudojamų medžiagų charakteristikos

įvairiais aspektais yra itin skirtingos. Mažiau kenksmingų aplinkai medžiagų kainos yra ženkliai

didesnės, be to jų įsigijimas, transportavimas, sandėliavimas ir naudojimas neretai yra komplikuo-

tas. Pavyzdžiui kai kurie acetatai ir formiatai naudojami tirpalo pavidalu (reikalinga speciali įranga

jų paruošimui ir technika jų panaudojimui). O atitinkamai barstomų medžiagų pagrindiniam priva-

lumui dėl mažesnių jų normų, reikalinga atitinkama šiuolaikinė technika (su tikslesniu dozavimu).

Tačiau aukštos kategorijos ir aplinkosauginiu požiūriu itin jautriuose keliuose (ar jų ruožuose) šių

alternatyvių medžiagų naudojimas būtų tikslingas.

Išanalizavus užsienio šalyse kelių priežiūrai žiemą (slidumo sumažinimui) naudojamas me-

džiagas pastebėta, kad dauguma šalių savo aukščiausio priežiūros lygio kelių grupėms naudoja

chemines medžiagas chloridų pagrindu, o žemesnių priežiūros lygio kelių grupėms populiariausios

frikcinės barstomosios medžiagos (smėlis, žvyras, skaldelė ir panašiai). 7.4 lentelėje pateiktos iša-

nalizuotose šalyse naudojamos medžiagos automobilių kelių priežiūrai žiemą.

Vertinant įvairiais aspektais analizuojamas medžiagas, naudojamas kelių priežiūrai šaltuoju

sezonu, bei ypatingai atsižvelgiant į šių medžiagų poveikį aplinkai, kainą, galima teigti, jog Lietuvai

prieinamiausias variantas aukščiausio priežiūros lygio keliuose yra jau dabar praktiškai naudojamos

natrio bei kalcio chloridų druskos.

Mažomis apimtimis Skandinavijos šalyse ir Šveicarijoje naudojamas šildomas smėlis su

karštu vandeniu (70–160 oC) (7.4 lentelėje). Šis metodas suteikia geresnį efektyvumą ilgesniam

laikui, kadangi karštas smėlis lydosi sniego arba ledo dangoje, o tada įstringa ir įšąla joje, todėl

121

yra rečiau pravažiuojančio transporto nusviedžiamas nuo kelio. Tačiau šiam metodui reikia spe-

cialios įrangos.

7.4 lentelė. Užsienio šalyse kelių priežiūrai žiemą naudojamos medžiagos slidumo sumažinimui

Šalys

Medžiagos naudojamos slidumui automobilių keliuose mažinti

Cheminės medžiagos Frikcinės barstomosios

medžiagos N

atr

io c

hlo

rid

as

Na

trio

ir

ka

lcio

ch

lori

dų

miš

inys

Ka

lcio

ch

lori

da

s

Ma

gn

io c

hlo

rid

as*

Ka

lcio

ace

tata

s

Ma

gn

io a

ceta

tas

Ka

lcio

ir

ma

gn

io a

ceta

to

miš

inys

Ka

lio

ace

tata

s

Ma

gn

io a

ceta

tas

Ka

lio

karb

on

ata

s

Ka

lio

fo

rmia

tas*

Sm

ėli

s ir

sm

ulk

us

žvy

ras

Sm

ėli

s m

išin

yje

su

dru

s-

ko

mis

Sm

ėli

s su

drė

kin

tas

dru

s-

ko

s ti

rpalu

Šla

ka

s

Šil

dom

as

smėl

is s

u k

arš

tu

va

nd

eniu

Lietuva + + – – – – – – – – – + + + – –

Norvegija + – – – – – – – – – – + + – – –

Švedija + – – – – – – – – – – + + – – +

Suomija + – – – – – – – – – + + + + – –

Slovėnija + – + + – – – – – – – + + – – –

Šveicarija + + + + – – – – – – – + + – – +

Vokietija + + – – – – – – – – – + – – + –

Austrija + – + – – – – – – + – + + – – –

Olandija + + + – – – – – – – – – – – – –

JAV + + + + + + + + + – – + + + + –

Pastaba: * – Suomijoje kalio formiatas naudojamas vandens apsaugos zonose, bei kitose saugomose teritorijose.

Pastaraisiais metais Vokietijoje ir kitose pasaulio šalyse vis rečiau ir mažesnėmis apimtimis

taikomos frikcinės medžiagos, o Olandijoje jos iš vis nenaudojamos. Vokietijos Federalinės aplin-

kosaugos agentūros (vok. „Umweltbundesamt“) užsakymu atlikta studija (COST 344 2002), parodė,

kad ledo tirpinimo medžiagos daro mažiau neigiamą poveikį aplinkai, negu frikcinės. Kitos atliktos

eismo saugumo studijos parodė, kad cheminių medžiagų naudojimas daug efektyviau, nei frikcinės

medžiagos sumažina eismo įvykių riziką urbanizuotose zonose, pagrindiniuose keliuose ir stačiose

nuokalnėse. O mažuose gyvenvietėse, bei kitose mažo intensyvumo automobilių keliuose, kur eis-

mas ir greičiai nėra dideli, net be barstymo medžiagų nekyla eismo saugumo problemų (pilnai pa-

kanka intensyvesnio sniego valymo) (COST 344 2002). Tačiau, žvelgiant iš šios dienos Lietuvos

kelių priežiūros žiemą perspektyvos frikcinių medžiagų visiškai atsisakyti būtu netikslinga, kadangi

vidutinio priežiūros lygio kelio dangos (krašto ir rajoninių kelių) kokybė šiai dienai nėra itin geros

122

būklės, o su provėžomis ir kitais dideliais dangos defektais automobilių kelių priežiūroje, siekiant

nutirpdyti ledo ar sniego dangą reikia nepalyginamai daugiau medžiagų (provėžose esantis ledas

būna daug storesnis ir pan.). Todėl minėtuose keliuose intensyvesnis sniego valymas, išlyginant ir

pašiaušiant sniego dangą, bei barstant frikcines medžiagas yra daug efektyvesni.

Tačiau keliuose, kur dangos kokybė pakankamai gera ir vyksta pakankamai intensyvus trans-

porto eismas (daugiau kaip 4000 auto/parą) ir leidžiamas didesnis nei 70 km/h greitis ateityje būtų

tikslinga frikcines medžiagas pakeisti cheminėmis, naudojant šlapių druskų technologiją.

Rekomenduojama prieš pradedant naudoti įvairias aprašytas ir kitas alternatyvias medžiagas,

detaliai išnagrinėti jų tiekimo, transportavimo (kadangi kai kurios iš jų labai jautrios aplinkos drėg-

numui ir transportuojamos vakuuminiuose maišuose ir pan.), sandėliavimo, bei jų panaudojimo (te-

chninius pajėgumus) reikalavimus ir kitus ypatumus. Be to įvertinant jų pakankamai didelę kainą,

atlikti naudos ir kaštų analizę.

SEPTINTOJO SKYRIAUS IŠVADOS

1. Dauguma šalių savo aukščiausio priežiūros lygio kelių grupėms naudoja chemines medžia-

gas chloridų pagrindu, o žemesnių priežiūros lygio kelių grupėms populiariausios frikcinės barsto-

mos medžiagos (smėlis, žvyras, skaldelė ir pan.).

2. Vertinant įvairiais aspektais analizuojamas medžiagas, naudojamas kelių priežiūrai žiemą,

bei atsižvelgiant į šių medžiagų poveikį aplinkai ir kainą, galima teigti, jog Lietuvai prieinamiausias

variantas aukščiausio priežiūros lygio keliuose yra jau dabar praktiškai naudojamos natrio bei kalcio

chloridų druskos.

3. Užsienyje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad sniego ir ledo tirpinimo medžiagos daro ma-

žesnį žalingą poveikį aplinkai negu frikcinės medžiagos. Cheminių medžiagų panaudojimas daug

efektyviau mažina eismo įvykių riziką aukštos kategorijos keliuose, stačiose nuokalnėse ir urbani-

zuotose teritorijose.

4. Rekomenduojama prieš pradedant naudoti įvairias aprašytas ir kitas alternatyvias medžia-

gas, detaliai išnagrinėti jų teikimo, transportavimo (kadangi kai kurios iš jų labai jautrios aplinko

drėgnumui ir transportuojamos vakuuminiuose maišuose ir pan.), sandėliavimo, bei jų panaudojimo

(techninius pajėgumus) reikalavimus ir kitus ypatumus. Be to įvertinant jų pakankamai didelę kainą,

reikia atlikti naudos kaštų analizę.

123

8. KELIŲ PRIEŽIŪRAI ŽIEMĄ NAUDOJAMŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIO

TYRIMAS LABORATORIJOJE

Tyrimo tikslas – tyrimais AB „Problematika“ laboratorijoje ir matavimais kelyje (107 Trakai–

Vievis ir A16 Vilnius–Trakai) ištirti užsakovo nurodytų penkių ledą tirpdančių medžiagų (LTM)

efektyvumą esant skirtingoms aplinkos sąlygoms (aplinkos, oro, dangos temperatūra, transporto

intensyvumas) ir sniego, ledo dangos storiui. Tyrimai laboratorijoje ir kelyje atlikti pagal 4 priede

pateiktą metodiką.

Ledą tirpdančių medžiagų (LTM) efektyvumas dviem metodais pagal parengtą ir su užsakovu

suderintą metodiką buvo ištirtas laboratorijoje. Gauti LTM tyrimų laboratorijoje rezultatai buvo

įvertinti ir atrinkus tris skirtingo efektyvumo LTM atlikti matavimai kelyje esant skirtingoms oro

sąlygoms ir įvertintas jų efektyvumas esant natūralioms aplinkos sąlygoms kelyje.

8.1. BANDYMŲ LABORATORIJOJE METODAI

8.1.1. Bandymams naudotos kelių priežiūros žiemą medžiagos

Tyrimais laboratorijoje ištirtos penkios skirtingos LTM:

1. natrio chloridas (NaCl);

2. kalcio chloridas (CaCl2);

3. magnio chloridas (MgCl2);

4. natrio ir kalcio modifikuotų chloridų mišinys 75 % NaCl + 25 % CaCl2 XXXXX (toliau –

NCMC);

5. natrio acetato ir natrio formiato mišinys XXXXX (toliau – NANF).

8.1.2. Kelių priežiūros žiemą medžiagų poveikio trinčiai bandymo metodas

Bandymui ruošiami granito skaldos tiriamieji bandiniai ir nustatomos jų trinties reikšmės pa-

gal LST EN 1097-8:2009 „Bandymai užpildų mechaninėms ir fizikinėms savybėms nustatyti. 8 da-

lis. Akmens poliruojamumo nustatymas“ standarte nurodytus bandymo metodus. Ant paruoštų ti-

riamųjų bandinių suformuojamas vienodas ledo sluoksnio storis. Skirtingoje temperatūroje

laikomus tiriamuosius bandinius paveikus LTM matuojamas trinties reikšmės pokytis.

Bandymo eiga:

1. Pagal LST EN 1097-8:2009 standarte nurodytus reikalavimus bandymui paruošti granito

skaldos tiriamieji bandiniai. Tiriamojo bandinio schema pavaizduota 8.1 pav. Kiekvienai LTM pa-

ruošta po 3 bandinius.

124

8.1 pav. Tiriamasis bandinys (matmenys nurodyti milimetrais)

2. Pagal LST EN 1097-8:2009 standarte nurodytus reikalavimus nustatyta paruoštų bandinių

trinties reikšmė (kiekvienam tiriamajam bandiniui atlikti 5 matavimai, užrašomas paskutinių trijų

matavimų vidurkis). Patalpos temperatūra bandymo metu 20 °C.

3. Matavimai atlikti trinties nustatymo įrenginiu 8.2 pav. Švytuoklės, bandinio ir guminio

šliaužiklio padėtis matavimo metu pavaizduota 8.3 pav.

8.2 pav. Trinties nustatymo įrenginys: 1 – F skalė; 2 – kalibravimo skalė; 3 – rodyklė;

4 – vertikalaus reguliavimo veržlė; 5 – švytuoklė; 6 – gulsčiukas; 7 – guminis šliaužik-

lis; 8 – lygumo reguliatoriai; 9 – bandinio laikiklis

125

8.3 pav. Švytuoklės, bandinio ir guminio šliaužiklio padėtis matavimo metu:

1 – švytuoklė; 2 – guminis šliaužiklis; 3 – tiriamasis bandinys; 4. kampas (26 ± 3)°

4. Ant tiriamųjų bandinių suformuotas vienodas ledo sluoksnis. Suformuoto ledo masė apie 5 g.

5. Bandiniai laikyti klimatinėje kameroje kol ledo paviršiaus temperatūra pasiekia reikiamą

reikšmę.

6. Pasiekus reikiamą temperatūrą nustatyta bandinių su ledo sluoksniu trinties reikšmė.

7. LTM prasijota per 1 mm ir 0,5 mm akučių dydžio sietus. Bandymui panaudotos per 1 mm

akučių sietą prabyrėjusi bet ant 0,5 mm akučių sieto likusios LTM dalelės.

8. Ant ledo paviršiaus užbertas vienodas kiekis (apie 0,5 g) vienodo stambumo (fr. 0,5/1 mm)

LTM: NaCl, CaCl2, MgCl2, NCMC bei NANF.

9. Bandiniai su užberta LTM, esant (–3 °C, –6 °C, –9 °C, –15 °C, –20 °C) temperatūrai, kli-

matinėje kameroje išlaikyti skirtingą, iš anksto nustatytą, laiko tarpą (0, 10, 30, 60, 90, 120 min.).

10. Išlaikytiems reikiamą laiką (0, 10, 30, 60, 90, 120 min.) tiriamiesiems bandiniams nustaty-

ta trinties reikšmė po LTM poveikio.

11. Visos tiriamos LTM išbandytos vienodomis, aukščiau aprašytomis, sąlygomis.

LTM poveikio trinčiai bandymų rezultatai pateikti 8.3 lentelėje. Gauti rezultatai pateikti gra-

fiškai: 8.4, 8.5, 8.6, 8.7 ir 8.8 pav. grafikuose pateiktas tiriamųjų bandinių, veikiamų LTM skirtin-

gose aplinkos sąlygose, trinties reikšmės pokytis laiko atžvilgiu.

8.1.3. Kelių priežiūros žiemą vienodo stambumo medžiagų efektyvumo bandymo metodas

LTM efektyvumo bandymui paruošti vienodo storio ir ploto ledo bandiniai. Į vienodus nerū-

dijančio plieno padėklus (30×30 cm) įpiltas vienodas kiekis vandens kuris užšaldomas ir laikomas

klimatinėje kameroje, kol pasiekiama reikiama ledo paviršiaus temperatūra.

Apskaičiuota nutirpdyto ledo masė ir ledo masės procentinis pokytis, paveikus vienodo stam-

bumo LTM.

Bandymo eiga:

1. Nustatoma sausų padėklų masė 0,1 g tikslumu.

126

2. Į nerūdijančio plieno padėklus įpilamas reikiamas vandens kiekis, kad suformuotų 3 mm ledo

sluoksnis (apie 266 g). Padėklai su vandeniu šaldomi klimatinėje kameroje kol susiformuoja ledas.

3. Susiformavus ledui padėklai su ledu pasveriami 0,1 g tikslumu, apskaičiuojama ledo masė.

4. Bandiniai, reikiamoje tyrimui temperatūroje, laikomi klimatinėje kameroje. Padėklai su le-

do bandiniu laikomi tol, kol ledo paviršiaus temperatūra pasiekia nustatytą reikšmę (–3 °C, –6 °C,

–9 °C, –15 °C, –20 °C).

5. Tiriama LTM prasijojama per 1 mm ir 0,5 mm akučių dydžio sietus. Bandymui panaudo-

jamos per 1 mm akučių sietą prabyrėjusi bet ant 0,5 mm akučių sieto likusios LTM dalelės.

6. Pasiekus reikiamą temperatūrą ant ledo paviršiaus užberiamas vienodas, apie 10 g, vienodo

stambumo (fr. 0,5/1 mm) LTM kiekis. Bandymams panaudotos penkios LTM: NaCl, CaCl2, MgCl2,

NCMC bei NANF.

7. Ledo bandiniai, su užberta LTM, klimatinėje kameroje išlaikomi skirtingą, iš anksto nusta-

tytą, laiko intervalą (4, 10, 20, 30, 60, 120 min.).

8. Po išlaikyto reikiamo laiko intervalo padėklai išimami ir pasveriami 0,1 g tikslumu.

9. Ištirpęs tirpalas nupilamas ir pasveriamas ledo, ir LTM likutis.

10. Apskaičiuojamas nutirpdyto ledo masė ir ledo masės sumažėjimo procentinis pokytis.

8.2. BANDYMŲ LABORATORIJOJE REZULTATAI

8.2.1. Kelių priežiūros žiemą medžiagų poveikio trinčiai bandymų laboratorijoje rezultatai

Visos tirtos LTM išbandytos vienodomis, bandymų metodikoje aprašytomis, sąlygomis. Ap-

skaičiuoti LTM poveikio trinčiai bandymų rezultatai. Gauti rezultatai pateikti grafiškai. Grafikuose

pateiktos tiriamųjų bandinių, veikiamų LTM skirtingose aplinkos sąlygose, trinties reikšmės pokytis

laiko atžvilgiu.

Nustatyta bandinių be ledo pradinė trinties reikšmė priimama kaip 100 %. Ant bandinių užau-

ginus vienodą ledo sluoksnį nustatyta bandinio su ledu reikšmė kinta nuo 20 iki 25 % nuo pradinės

reikšmės. Bandiniai kurių ledo trinties reikšmės viršijo šio intervalo ribas atmesti.

Siekiant nustatyti LTM poveikio trinčiai pokyčio ypatumus, esant skirtingom aplinkos tempe-

ratūrom, apskaičiuoti trinties reikšmės kitimo intervalai, t. y. nustatyta kuriame trinties kitimo in-

tervale medžiaga veikia trinties reikšmę ir kaip ji kinta keičiantis aplinkos temperatūrai. Šis rodiklis

parodo aplinkos temperatūros įtaką trinties rezultatams. Kuo intervalas didesnis tuo ir temperatūros

įtaka didesnė. Galima daryti prielaidą kad jei ledą paveikus LTM trinties kitimo intervalas <10 % į

šį intervalą patenkančias trinties kitimo kreives galima sugrupuoti į panašias trinties pokyčio ten-

dencijas turinčias grupes.

127

Norint medžiagas suskirstyti pagal jų poveikį trinties reikšmei priimame efektyvumo trinčiai

kriterijų (8.1 lentelę). Pagal šį kriterijų galima išsiaiškinti kuri LTM geriausiai pagerina trintį esant

skirtingoms aplinkos temperatūroms.

8.1 lentelė. LTM poveikio trinčiai kriterijus

LTM poveikio trinčiai klasės Trinties reikšmė, %

Didelio efektyvumo >80

Vidutinio efektyvumo 60–80

Mažo efektyvumo 50–60

Neefektyvi <50

Siekiant nustatyti LTM poveikio trinties reikšmei priklausomybę nuo jos veikimo laiko, prii-

mamas trinties reikšmės kitimo per tiriamą laiką (120 min.) kriterijus (8.2 lentelę). Atsižvelgiant į

medžiagų poveikį trinčiai dėl jų fizikinių savybių trinties kitimo grafikus pradedame nagrinėti po

pradinio LTM poveikio t. y. praėjus 4 min. po medžiagos užbėrimo ant ledo.

8.2 lentelė. LTM poveikio trinties pokyčiui kriterijus

LTM poveikio trinties reikšmės pokyčio klasės Trinties reikšmė pokytis, %

Didelio kitimo trinties reikšmė >10

Mažo kitimo trinties reikšmė 5–10

Nekintanti trinties reikšmė <5

LTM poveikio trinties pokyčiui rezultatai pateikti 8.3 lentelėje.

8.3 lentelė. LTM poveikio trinties pokyčiui bandymo rezultatai

Medžiagos pavadinimas

Druskos

veikimo

laikas, min

Ledo trinties pokytis, %

Šaldymo temperatūra, oC

–3 –6 –9 –15 –20

Natrio chloridas

10 56 50 45 40 39

30 2 0 5 2 12

60 11 10 3 6 7

90 5 2 10 2 11

120 6 3 1 3 2

Kalcio chloridas

10 54 52 39 37 23

30 6 10 4 3 4

60 1 1 1 1 6

90 1 4 3 2 5

120 5 2 4 3 11

128


Natrio acetato ir natrio

formiato mišinys

10 47 45 35 29 29

30 1 1 2 3 4

60 2 7 1 4 0

90 7 8 1 1 4

120 1 4 4 0 2

Magnio chloridas

10 33 30 28 22 21

30 3 1 4 0 4

60 1 2 0 7 7

90 6 3 1 6 6

120 3 2 0 3 3

Natrio ir kalcio modifikuo-

tų chloridų mišinys

10 52 48 44 39 36

30 5 5 3 1 4

60 12 5 2 1 5

90 2 2 0 2 6

120 1 1 1 1 0

8.2.1.1. Natrio chlorido poveikis bandinio su ledu trinčiai

Bandinio su ledu paviršiaus trinties reikšmės kitimas, veikiant NaCl ir esant skirtingoms ap-

linkos temperatūroms, pavaizduotas 8.4 pav.

8.4 pav. Trinties reikšmės kitimas bandinį veikiant NaCl

Rezultatai rodo, kad kintant aplinkos temperatūrai, mažiausiai trinties reikšmė kinta, praėjus

10 min. nuo NaCl užbėrimo – 16 %, o labiausiai, t. y. 46 %, praėjus 60 min. Kitimo ribos yra tikrai

didelės, todėl galima teigti, kad temperatūra turi didelę įtaką tam, kaip trintį veikia NaCl. Sugrupuo-

129

ti galima –3 °C ir –6 °C temperatūrų poveikį. Galima teigti, kad šios grupės viduje esantis tempera-

tūros poveikis trinčiai yra panašus.

Išanalizavus, kaip NaCl veikia bandinio su ledu paviršiaus trintį, nustatyta, kad didelį efekty-

vumą trinčiai ši medžiaga turi iki –6 °C. Kai aplinkos temperatūra yra –3 °C, didelis efektyvumas

pasiekiamas po 30 min., o kai ji yra –6 °C – 20 min. vėliau. Po 60 min. veikimo trinties reikšmė

pradeda mažėti, bet vis tiek išlieka labai efektyvi. Esant žemesnei temperatūrai (–9 °C), NaCl pa-

siekia tik vidutinį poveikio trinčiai efektyvumą ir toks jis būna iki 80 min. Esant dar žemesnei tem-

peratūrai, NaCl mažai arba visai neefektyvus. Galima daryti išvadą, kad NaCl geriausia naudoti le-

dui tirpinti, kai aplinkos temperatūra nenukrenta žemiau nei –6 °C. Tik taip galima pasiekti neblogų

trinties rezultatų.

NaCl trinties reikšmę iš pradžių (iki 10 min.) labiausiai veikia, esant –3 °C temperatūrai

(56 % kitimas). Temperatūrai mažėjant pirminis pokytis sumažėja, o kai aplinkos temperatūra pa-

siekia –20 °C, trinties reikšmė nuo pradinės pakinta tik 39 %. Daugiau tokių staigių trinties pokyčių

per visą tiriamą laiką neužfiksuota. Vidutiniai ar maži (iki 12 %) trinties svyravimai fiksuojami, kai

tiriama esant visoms nurodytoms temperatūroms. Taigi galima teigti, kad laikas vidutiniškai arba

mažai veikia NaCl poveikį trinčiai.

8.2.1.2. Kalcio chlorido poveikis bandinio su ledu trinčiai

Bandinio su ledu paviršiaus trinties reikšmės kitimas, veikiant CaCl2 ir esant skirtingoms ap-


8.5 pav. Trinties reikšmės kitimas bandinį veikiant CaCl2

130

Rezultatai rodo, kad kintant aplinkos temperatūrai, daugiausiai trinties reikšmė kinta, praėjus

10 min. nuo CaCl2 užbėrimo – 29 %, o mažiausiai, t. y. 11 %, praėjus 120 min. Kitimo ribos yra

vidutinės, todėl galima teigti, kad temperatūra turi vidutinę įtaką tam, kaip trintį veikia CaCl2. Su-

grupuoti galima –3 °C ir –6 °C bei –9 °C ir –15 °C temperatūrų poveikius. Galima teigti, kad šių

grupių viduje esantis temperatūros poveikis trinčiai yra panašus.

Išanalizavus, kaip CaCl2 veikia bandinio su ledu paviršiumi trintį, nustatyta, kad vidutinį

efektyvumą trinčiai ši medžiaga turi esant temperatūrai aukštesnei negu –6 °C. Esant tokiai tem-

peratūrai vidutinis poveikio trinčiai efektyvumas pasiekiamas pačioje tyrimo pradžioje ir toks i š-

lieka iki pat tyrimo pabaigos. Esant žemesnei temperatūrai (–9 °C ir –15 °C), CaCl2 pasiekia tik

mažą poveikio trinčiai efektyvumą ir toks jis būna iki tyrimo pabaigos , o esant dar žemesnei tem-

peratūrai (–20 °C), CaCl2 – mažai arba visai neefektyvus. Galima daryti išvadą, kad CaCl2 geriau-

sia naudoti ledui tirpinti, kai aplinkos temperatūra nenukrenta žemiau nei –6 °C. Tik taip galima

pasiekti vidutinių trinties rezultatų.

CaCl2 trinties reikšmę iš pradžių (iki 10 min.) labiausiai veikia, esant –3 °C temperatūrai


siekia – 20 °C, trinties reikšmė nuo pradinės pakinta tik 23 %. Daugiau tokių staigių trinties poky-

čių per visą tiriamą laiką neužfiksuota. Vidutiniai ar maži (iki 11) trinties svyravimai fiksuojami,

kai tiriama esant visoms nurodytoms temperatūroms. Taigi galima teigti, kad laikas vidutiniškai

arba mažai veikia CaCl2 poveikį trinčiai.

8.2.1.3. Natrio acetato ir natrio formiato mišinio poveikis bandinio su ledu trinčiai

Bandinio su ledu paviršiaus trinties reikšmės kitimas, veikiant NANF ir esant skirtingoms ap-



60 min. nuo NANF užbėrimo – 18 %, o labiausiai, t. y. 24 %, praėjus 90 min. Kitimo ribos yra vi-

dutinės, todėl galima teigti, kad temperatūra turi vidutinę įtaką tam, kaip trintį veikia NANF. Su-

grupuoti galima –3 °C ir –6 °C bei –9 °C, –15 °C ir –20 °C temperatūrų poveikius. Galima teigti,

kad šių grupių viduje esantis temperatūros poveikis trinčiai yra panašus.

Išanalizavus, kaip NANF veikia bandinio su ledu paviršiaus trintį, nustatyta, kad vidutinį

efektyvumą trinčiai ši medžiaga turi iki –6 °C. Esant tokiai temperatūrai vidutinis poveikio trinčiai

efektyvumas pasiekiamas pačioje tyrimo pradžioje ir toks išlieka iki pat tyrimo pabaigos. Esant že-

mesnei temperatūrai (–9 °C, –15 °C, –20 °C), NANF pasiekia tik mažą poveikio trinčiai efektyvu-

mą ir toks jis būna iki tyrimo pabaigos. Galima daryti išvadą, kad NANF geriausia naudoti ledui

tirpinti, kai aplinkos temperatūra nenukrenta žemiau nei –6°C. Tik taip galima pasiekti vidutinių

trinties rezultatų.

131

8.6 pav. Trinties reikšmės kitimas bandinį veikiant NANF

NANF trinties reikšmę iš pradžių (iki 10 min.) labiausiai veikia, esant –3°C temperatūrai


siekia –20°C, trinties reikšmė nuo pradinės pakinta tik 29 %. Daugiau tokių staigių trinties pokyčių

per visą tiriamą laiką neužfiksuota. Maži (iki 8 %) trinties svyravimai fiksuojami, kai tiriama esant

didesnei nei –6 °C temperatūrai. Esant žemesnėms temperatūroms trinties reikšmė beveik nekinta.

Taigi galima teigti, kad laikas mažai arba visai neveikia NANF poveikį trinčiai.

8.2.1.4. Magnio chlorido poveikis bandinio su ledu trinčiai

Bandinio su ledu paviršiaus trinties reikšmės kitimas, veikiant MgCl2 ir esant skirtingoms ap-



10 min. nuo MgCl2 užbėrimo – 10 %, o labiausiai, t. y. 24 %, praėjus 60 min. Kitimo ribos yra vi-

dutinės, todėl galima spręsti, kad temperatūra turi vidutinę ar net mažą įtaką tam, kaip trintį veikia

MgCl2. Sugrupuoti galima visų temperatūrų poveikius trinčiai. Galima teigti, kad šios grupės viduje

esantis temperatūros poveikis trinčiai yra panašus.

Išanalizavus, kaip MgCl2 veikia bandinio su ledu paviršiaus trintį, nustatyta, kad mažą efek-

tyvumą trinčiai ši medžiaga turi iki –3 °C. Esant tokiai temperatūrai mažas poveikio trinčiai efekty-

vumas pasiekiamas pačioje tyrimo pradžioje ir toks išlieka iki pat tyrimo pabaigos. Esant žemes-

nėms temperatūroms, MgCl2 trintį veikia neefektyviai. Galima daryti išvadą, kad MgCl2 geriausia

naudoti ledui tirpinti, kai aplinkos temperatūra nenukrenta žemiau nei –3 °C. Tik taip galima pa-

siekti bent mažų trinties rezultatų.

132

8.7 pav. Trinties reikšmės kitimas bandinį veikiant MgCl2

MgCl2 trinties reikšmę iš pradžių (iki 10 min.) labiausiai veikia, esant –3 °C temperatūrai (33 %

kitimas). Temperatūrai mažėjant pirminis pokytis sumažėja, o kai aplinkos temperatūra pasiekia –20 °C,

trinties reikšmė nuo pradinės pakinta tik 21 %. Daugiau tokių staigių trinties pokyčių per visą tiriamą

laiką neužfiksuota. Maži (iki 7 %) trinties svyravimai fiksuojami, kai tiriama esant –6 °C, –15 °C ir

–20 °C temperatūrai. Esant kitom temperatūrom trinties reikšmė beveik nekinta. Taigi galima teigti, kad

laikas mažai arba visai neveikia MgCl2 poveikį trinčiai.

8.2.1.5. Natrio ir kalcio modifikuotų chloridų mišinio poveikis bandinio su ledu trinčiai

Bandinio su ledu paviršiaus trinties reikšmės kitimas, veikiant NCMC ir esant skirtingoms ap-



30 min. nuo NaCl užbėrimo – 11 %, o labiausiai, t. y. 28 %, praėjus 60 min. Kitimo ribos yra vidu-

tinės, todėl galima spręsti, kad temperatūra turi vidutinę įtaką tam, kaip trintį veikia NCMC. Sugru-

puoti galima –3 °C ir –6 °C bei –9 °C, –15 °C temperatūrų poveikius. Galima teigti, kad šių grupių

viduje esantis temperatūros poveikis trinčiai yra panašus.

Išanalizavus, kaip NCMC veikia bandinio su ledu paviršiaus trintį, nustatyta, kad didelį

efektyvumą trinčiai ši medžiaga turi iki –3 °C. Kai aplinkos temperatūra yra –3 °C, didelis efek-

tyvumas pasiekiamas po 60 min. Esant žemesnei temperatūrai (iki –15 °C), NCMC pasiekia tik

vidutinį poveikio trinčiai efektyvumą ir toks jis būna visą tyrimo laiką. Esant žemesnėms tempe-

ratūroms, NCMC trintį veikia neefektyviai. Galima daryti išvadą, kad NCMC geriausia naudoti

133

ledui tirpinti, kai aplinkos temperatūra nenukrenta žemiau nei –15 °C. Tik taip galima pasiekti

neblogų trinties rezultatų.

8.8 pav. Trinties reikšmės kitimas bandinį veikiant NCMC

NCMC trinties reikšmę iš pradžių (iki 10 min.) labiausiai veikia, esant –3 °C temperatūrai

(52 % kitimas). Temperatūrai mažėjant pirminis pokytis sumažėja, o kai aplinkos temperatūra

pasiekia –20 °C, trinties reikšmė nuo pradinės pakinta tik 36 %. Daugiau tokių staigių trinties po-

kyčių per visą tiriamą laiką neužfiksuota. Vidutiniai ar maži (iki 12 %) trinties svyravimai fiksuo-

jami, kai tiriama esant didesnei kaip –9 °C temperatūrai. Esant kitom temperatūrom trinties

reikšmė beveik nekinta. Taigi galima teigti, kad laikas vidutiniškai arba mažai veikia NCMC po-

veikį trinčiai.

8.2.2. Kelių priežiūros žiemą vienodo stambumo medžiagų efektyvumo bandymų rezultatai

Visos tirtos LTM išbandytos vienodomis, bandymų metodikoje aprašytomis, sąlygomis. Išma-

tuoti ledo masės nuostoliai, rezultatai išreikšti procentais. Pradinė ledo masė priimta kaip 100 %.

Ledo masės nuostolio pokytis pateiktas 8.1–8.5 pav. 8.1–8.5 pav. pateiktas skirtingų LTM poveikis

ledui esant vienodai aplinkos temperatūrai.

Siekiant išanalizuoti LTM poveikį ledui buvo parinkti keturi ledo masės nuostolių intervalai

kurie suskirstyti į keturias LTM efektyvumo kategorijas. LTM efektyvumo kategorijos pateiktos

8.4 lentelėje.

134

8.4 lentelė. LTM efektyvumo kategorijos

LTM efektyvumo kategorija Ledo masės nuostoliai, %

Didelio efektyvumo >30

Vidutinio efektyvumo 20–30

Mažo efektyvumo 5–20

Neefektyvi <5

Gavus tyrimų rezultatus buvo apskaičiuotas visų tiriamųjų ledo bandinių tirpimo (masės nuo-

stolio pokyčio) intensyvumas (%/min.) veikiant skirtingoms LTM. Analizuojant ledo tirpimo inten-

syvumą buvo parinktos keturios ledo masės nuostolio pokyčio vertės (%) kurios suskirstytos į ketu-

rias LTM efektyvumo kategorijas. Ledo tirpimo intensyvumo kategorijos pateiktos 8.5 lentelėje.

8.5 lentelė. Ledo tirpimo intensyvumo kategorijos

Ledo tirpimo intensyvumo kategorija Ledo tirpimo intensyvumas, %/min.

Didelio intensyvumo >2

Vidutinio intensyvumo 1–2

Mažo intensyvumo 0,5–1

Labai mažo intensyvumo < 0,5

Ledo tirpimo intensyvumo rezultatai pateikti 8.6 lentelėje.

Atlikus LTM efektyvumo bandymus pastebėta, kad nepriklausomai nuo aplinkos temperatū-

ros ir naudojamos LTM, laiko intervale nuo 10 iki 20 min. ledo tirpimo intensyvumas <0,5 %/min.

8.6 lentelė. Ledo tirpimo intensyvumo rezultatai

Medžiagos pavadinimas

Druskos

veikimo

laikas, min

Ledo nuotolių pokyčio intensyvumas, %/min

Šaldymo temperatūra, oC

–3 –6 –9 –15 –20

Natrio chloridas

4 1,0 0,5 0,3 0,1 0

10 1,7 1,0 0,5 0,2 0

20 0,3 0,2 0 0 0

30 1,7 0,5 0,4 0,2 0

60 0,2 0,2 0 0 0

120 0 0 0 0 0

Kalcio chloridas

4 2,3 2,0 2,0 1,2 0,9

10 0,9 0,5 0,3 0,1 0,1

20 0,1 5 –0,1 0 0

30 0,6 0,2 0,3 0 0

60 0,1 0 0 0 0

120 0,1 0 0 0 0

135


Natrio acetato ir natrio

formiato mišinys

4 1,4 0,7 0,3 0,1 0

10 1,2 0,8 0,5 0 0

20 0,2 –0,1 0,3 0 0

30 1,1 0,5 0,1 0,1 0

60 0,3 0,2 0 0 0

120 0,1 0 0 0 0

Magnio chloridas

4 3,1 2,5 2,2 1,7 1,3

10 0,6 0,4 0,4 –0,1 –0,2

20 0,1 0 –0,1 0 0

30 0,4 0 0,1 0 0,1

60 0,1 0,1 0 0 0

120 0 0 0 0 0

Natrio ir kalcio modifi-

kuotų chloridų mišinys

4 1,1 0,8 1,0 0,4 0,3

10 1,1 0,8 0,4 0,2 0,1

20 0,4 0,4 0 0 0

30 1,8 0,7 0,3 0,1 0

60 0,3 0,2 0,1 0 0

120 0,1 0 0 0 0

8.7 lentelė. Ištirpusio ledo kiekis išbėrus 40 g/m2

LTM

Natrio chloridas Kalcio chloridas

Natrio acetato ir

natrio formiato

mišinys

Magnio chloridas

Natrio ir kalcio

modifikuotų

chloridų mišinys

10 154 157 137 169 121

30 368 227 275 225 357

60 427 271 382 261 461

120 435 353 446 278 532

10 86 119 85 130 84

30 164 138 131 127 196

60 234 151 179 153 246

120 244 163 198 166 245

10 46 101 42 118 64

30 91 124 77 115 99

60 101 118 84 126 142

120 102 107 88 104 128

10 15 57 5 70 29

30 38 59 8 77 41

60 42 67 22 70 47

120 48 73 32 83 41

10 2 49 1 44 15

30 4 47 3 51 18

60 4 49 4 49 30

120 8 56 4 54 29

-20

Druskos

veikimo

laikas, min

Ištirpusio ledo kiekis išbėrus 40 g LTM/m2, g/m2

-3

-6

-9

Šaldymo

temperatūra,

°C

-15

136

Siekiant įvertinti LTM efektyvumą buvo apskaičiuotas ištirpusio ledo kiekis išbėrus praktiko-

je dažniausiai taikomą 40 g/m2

LTM kiekį. Ištirpusio ledo kiekis gramais kvadratiniame metre esant

skirtingai aplinkos temperatūrai ir veikiant skirtingomis LTM pateiktas 8.7 lentelėje. Spalva ir jos

intensyvumas nurodo ištirpinto ledo kiekį veikiant konkrečiai aplinkos temperatūrai. Apskritimai

rodo ištirpinto ledo kiekį neišskiriant skirtingos aplinkos temperatūros, t. y. užpildytas apskritimo

plotas nurodo didesnį ištirpinto ledo kiekį įvertinus visas lentelėje pateiktas reikšmes.

8.2.2.1. LTM efektyvumo tyrimas, kai aplinkos (t = –3 °C)

Ledo masės nuostolio ir paviršiaus temperatūros pokyčio laiko atžvilgiu, kai aplinkos tempe-

ratūra lygi –3 °C, grafikas pavaizduotas 8.9 pav.

Išanalizavus gautus rezultatus, nustatyta, kad esant –3 °C aplinkos temperatūrai ir po LTM

poveikio, mažiausias medžiagų veikimo intervalas lygus 2,7 % po 20 min., o didžiausias fiksuoja-

mas po 120 min. ir yra lygus 23,9 %. Galima daryti išvadą, kad esant nustatytai temperatūrai skir-

tingų medžiagų ledo tirpimą veikiančios savybės išryškėja, praėjus apie 30 min. nuo tada, kai užber-

ta medžiaga. Ilgėjant veikimo laikui, šios savybės ryškėja.

8.9 pav. Ledo nuostolio ir paviršiaus temperatūros pokytis laiko atžvilgiu (t = –3 °C)

Kai aplinkos temperatūra lygi –3 °C NaCl, NCMC ir NANF galima priskirti prie labai efekty-

vių LTM. NCMC aukščiausią efektyvumo klasę pasiekia po 50 min., kitos dvi medžiagos – tik pa-

čioje tyrimo pabaigoje (praėjus 110 min.). Nustatyta, kad CaCl2 ir MgCl2 yra vidutiniškai efekty-

vios. Visos tiriamos medžiagos vidutinį efektyvumą pasiekia praėjus 20–30 min. nuo tirpinančios

medžiagos užbėrimo. Galima daryti išvadą, kad esant nustatytai temperatūrai, ledui tirpinti geriau-

siai tinka natrio ir kalcio modifikuotų chloridų mišinys, kuris mažiausiai 10 % efektyvesnis už kitas

137

labai efektyvių medžiagų klasei priskiriamas medžiagas (NaCl, NANF) ir beveik dvigubai efekty-

vesnis už vidutiniškai efektyvias medžiagas (CaCl2 ir MgCl2).

Didžiausias ledo tirpimo intensyvumas pastebėtas tyrimo pradžioje. Užbėrus CaCl2 ir

MgCl2 iki 4 tyrimo minutės ledas tirpo labai intensyviai, o po to iki pat 120 min. intensyvumas

sumažėjo iki mažo ir labai mažo. Kitų tiriamųjų medžiagų veikiamo ledo tirpinimo intensyvumas

išliko vidutinio lygio iki 30 min., išskyrus tarpą tarp 10 ir 20 min., kai visų tiriamųjų medžiagų

tirpinimo intensyvumas buvo labai mažas ir neviršijo 0,4 %/min. ribos. Po 30 min. visų tiriamųjų

medžiagų tirpinimo intensyvumas buvo mažas, o po 60 min. tapo labai mažu. Galima daryti išva-

dą, kad esant nustatytai temperatūrai didelis pirminis ledo tirpinimo intensyvumas nelemia galut i-

nio efektyvumo rezultato.





poveikio, mažiausias medžiagų veikimo intervalas lygus 4,4 % po 20 min., o didžiausias fiksuo-

jamas po 120 min. ir yra lygus 8,9 %. Galima daryti išvadą, kad esant nustatytai temperatūrai

skirtingų medžiagų ledo tirpimą veikiančios savybės išryškėja, praėjus apie 30 min. nuo tada, kai

užberta medžiaga. Ilgėjant veikimo laikui, šios savybės veikia dvigubai siauresniame intervale nei

esant –3 °C.


138

Kai aplinkos temperatūra lygi –6 °C NaCl, NCMC galima priskirti prie vidutinio efektyvumo

LTM. NCMC vidutinę efektyvumo klasę pasiekia po 40 min., NaCl – 10 min. vėliau. Nustatyta,

kad kitos tris medžiagom (NANF, CaCl ir MgCl) yra mažai efektyvios. Visos tiriamos medžiagos

mažą efektyvumą pasiekia praėjus 5 min. nuo tirpinančios medžiagos užbėrimo. Galima daryti iš-

vadą, kad esant nustatytai temperatūrai, ledui tirpinti geriausiai tinka natrio ir kalcio modifikuotų

chloridų mišinys bei natrio chloridas, kurių efektyvumas tyrimo pabaigoje yra didžiausias ir vieno-

das, tik antroji medžiaga vidutinę efektyvumo klasę pasiekia 10 min. vėliau. Šios medžiagos ledą

tirpina mažiausiai 4 % efektyviau nei NANF ir 8 % efektyviau už likusias, mažo efektyvumo klasei

priskirtas, medžiagas (CaCl2 ir MgCl2).

Didžiausias ledo tirpimo intensyvumas pastebėtas tyrimo pradžioje. Užbėrus CaCl2 ir MgCl2

iki 4 tyrimo minutės ledas tirpo labai intensyviai, o po to iki pat 120 min. intensyvumas sumažėjo

iki labai mažo. Kitų tiriamųjų medžiagų veikiamo ledo tirpinimo intensyvumas išliko mažo lygio

iki 30 min., išskyrus tarpą tarp 10 ir 20 min., kai visų tiriamųjų medžiagų tirpinimo intensyvumas

buvo labai mažas ir neviršijo 0,4 %/min. ribos. Galima daryti išvadą, kad esant nustatytai tempera-

tūrai didelis pirminis ledo tirpinimo intensyvumas nelemia galutinio efektyvumo rezultato. Medžia-

gos, kaip CaCl2 ir MgCl2 visą savo potencialą išnaudoja pačioje tyrimo pradžioje ir neturi ilgalaikį

tirpimą gerinančio poveikio.





139


poveikio, didžiausias medžiagų veikimo intervalas 7,6 % fiksuojamas po 4 min., o mažiausias po

120 min. ir yra lygus 3,8 %. Galima daryti išvadą, kad esant nustatytai temperatūrai skirtingų me-

džiagų ledo tirpimą veikiančios savybės ryškesnės tik tyrimo pradžioje. Ilgėjant veikimo laikui,

skirtumas tarp jų efektyvumo tirpinant ledą mažėja.

Kai aplinkos temperatūra lygi –9 °C visos tiriamos medžiagos pasiekia tik mažo efektyvumo

klasę. NCMC, CaCl2 ir MgCl2 efektyvumas yra didesnis už 10 %, kitos dvi medžiagos (NaCl2,

NANF) šios ribos nepasiekia. Didžiausią ledo masės nuostolio reikšmę – 13,3 %, po 60 min. vei-

kimo pasiekia NCMC, nors po 25 min. MgCl2 rezultatas buvo 3,7 % didesnis (MgCl2 – 10,2 %,

NCMC – 6,5 %). Po 60 min. visų tiriamų medžiagų poveikis ledo tirpimui stabilizuojasi ar net ma-

žėja. Galima daryti išvadą, kad esant nustatytai temperatūrai, ledui tirpinti geriausiai tinka natrio ir

kalcio modifikuotų chloridų mišinys, kurio efektyvumas tyrimo pabaigoje yra didžiausias ir ma-

žiausiai 2 % didesnis už kitas tiriamas medžiagas.

Didžiausias ledo tirpimo intensyvumas pastebėtas tyrimo pradžioje. Užbėrus CaCl2 ir MgCl2 iki

4 tyrimo minutės ledas tirpo labai intensyviai, o po to iki pat 120 min. intensyvumas staigiai sumažėjo

iki labai mažo ar net neigiamo. NCMC iki 4 tyrimo minutės veikė vidutiniškai, po to iki 60 min. tir-

pimo intensyvumas sumažėjo iki labai mažo bet teigiamo ledo masės nuostolių susidarymo intensy-

vumo. Kitų tiriamųjų medžiagų veikiamo ledo tirpumo intensyvumas visą tyrimo laiką išliko labai

mažas, išskyrus tarpą tarp 4 ir 10 min., kur šių tiriamųjų medžiagų tirpinimo intensyvumas buvo vidu-

tinis. Galima daryti išvadą kad esant nustatytai temperatūrai, CaCl2 ir MgCl2 būdingas didelis pirmi-

nis ledo tirpinimo intensyvumas yra trumpalaikis bendram medžiagos efektyvumui įtakos nedaro, t. y.

medžiaga visą savo potencialą išnaudoja pačioje pradžioje ir neturi ilgalaikį tirpimą gerinančio povei-

kio. Tuo tarpu NCMC pirminis tirpimo intensyvumas yra vidutinis bet iki pat 60 min. išlaikomas nors

ir žemas bet pastovus efektyvumo didėjimas.




Išanalizavus gautus rezultatus, nustatyta, kad esant –15 °C aplinkos temperatūrai LTM povei-

kio, po 20 min. fiksuojamas didžiausias 6,8 % medžiagų veikimo intervalas, o mažiausias po

60 min. ir yra lygus 4,5 %. Galima daryti išvadą, kad esant nustatytai temperatūrai skirtingų me-

džiagų ledo tirpimą veikiančios savybės išaiškėja tik tyrimo pradžioje. Ilgėjant veikimo laikui, skir-

tumas tarp jų efektyvumo tirpinant ledą mažėja.

140


Kai aplinkos temperatūra lygi –15 °C CaCl2 ir MgCl2 galima priskirti prie mažo efektyvumo

LTM. Kitos tiriamos medžiagos ledo tirpimą veikia neefektyviai. Didžiausią ledo masės nuostolio

reikšmę – 7,8 %, po 120 min. veikimo, pasiekia MgCl2, CaCl2 veiksminga 1 % mažiau. Kitų me-

džiagų efektyvumą nagrinėti netikslinga, nes poveikis ledo tirpimui yra nedidelis ir ledo masės nuo-

stoliai neviršija 5 %.


iki 4 tyrimo minutės ledas tirpo vidutinišku intensyvumu, o po to iki pat 120 min. intensyvumas

staigiai sumažėjo iki labai mažo ar net neigiamo. Kitų tiriamųjų medžiagų ledo masės nuostolių

kitimo intensyvumas, per visą tyrimo laiką, išsilaikė labai mažame lygyje. Galima daryti išvadą,

kad esant nustatytai temperatūrai, CaCl2 ir MgCl2 būdingas pirminis ledo tirpinimo intensyvumas

yra trumpalaikis t. y. medžiaga visą savo potencialą išnaudoja pačioje pradžioje ir neturi ženklaus

ilgalaikį tirpimą gerinančio poveikio.





poveikio didžiausias medžiagų veikimo intervalas lygus 5,1 % po 4 min., o mažiausias fiksuojamas

po 20 min. ir yra lygus 4,1 %. Galima daryti išvadą, kad esant nustatytai temperatūrai skirtingų me-

džiagų ledo tirpimą veikiančios savybės viso tyrimo metu išlieka panašios.

141


Esant nustatytai temperatūrai CaCl2 ir MgCl2 galima priskirti prie mažo efektyvumo LTM. Ši

efektyvumo klasė pasiekta pačioje tyrimo pabaigoje. Kitos tiriamos medžiagos ledo tirpimą veikia

neefektyviai.


iki 4 tyrimo minutės ledas tirpo intensyviai, o po to iki pat 120 min. intensyvumas sumažėjo iki la-

bai mažo. Šių medžiagų intensyvumas tirpdinant ledą, kaip ir efektyvumas yra labai panašus. Kitų

medžiagų efektyvumą ir intensyvumą tirpdinant ledą nagrinėti netikslinga, nes poveikis ledo tirpi-

mui yra nedidelis ir ledo masės nuostoliai neviršija 5 %.

AŠTUNTOJO SKYRIAUS IŠVADOS

1. Laboratorijoje atliekamų eksperimentinių LTM efektyvumo tyrimų metu pastebėta, kad ne-

priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir naudojamos LTM, laiko intervale nuo 10 iki 20 min. le-

do tirpimo intensyvumas stipriai sumažėja. Kelio dangos slidumo padidėjimo efektas iškart po

LTM išbėrimo pastebėtas ir atliekant matavimus kelyje.

2. Pagal eksperimento metu gautus rezultatus LTM efektyvumo ir intensyvumo rodikliai buvo

sugrupuoti pagal verčių rezultatus, kas leidžia LTM skirstyti į kategorijas pagal skirtingas jų savybes.

3. Ištirtos LTM pagal efektyvumą tirpdant ledą suskirstytos į kategorijas:

a) esant aplinkos temperatūrai –3 °C, NaCl, NANF ir NCMC – didelio efektyvumo, o CaCl2 ir

MgCl2 – vidutinio efektyvumo LTM;

b) esant aplinkos temperatūrai –6 °C, NaCl ir NCMC – vidutinio efektyvumo, o NANF,

CaCl2 ir MgCl2 – mažo efektyvumo LTM;

c) esant aplinkos temperatūrai –9 °C, visos tirtos LTM – mažo efektyvumo;

142

d) esant aplinkos temperatūrai –15 °C, CaCl2 ir MgCl2 – mažo efektyvumo, o NaCl, NANF ir

NCMC – neefektyvios.

e) esant aplinkos temperatūrai –20 °C, CaCl2 ir MgCl2 – mažo efektyvumo, tačiau jas, kaip ir

NaCl, NANF ir NCMC, galima laikyti neefektyviomis.

4. Ištyrus LTM poveikį trinčiai, LTM suskirstytos į kategorijas esant skirtingai aplinkos tem-

peratūrai:

a) kai aplinkos temperatūra yra ne žemesnė negu –6 °C, NaCl – labai efektyvus, esant žemes-

nei temperatūrai – mažai efektyvus.

b) kai aplinkos temperatūra yra ne žemesnė negu –6 °C, CaCl2 – vidutiniškai efektyvus, esant

žemesnei temperatūrai – mažai efektyvus.

c) kai aplinkos temperatūra yra ne žemesnė negu –6 °C, NANF – vidutiniškai efektyvus, esant


d) kai aplinkos temperatūra yra ne žemesnė negu –3 °C, MaCl2 – mažai efektyvus, esant že-

mesnei temperatūrai – neefektyvus.

e) kai aplinkos temperatūra yra ne žemesnė negu –3 °C, NCMC – labai efektyvus, esant tempe-

ratūrai ne žemesnė negu –15 °C – vidutiniškai efektyvus, o esant temperatūrai žemesnei negu –20 °C

– neefektyvus.

143

9. KELIŲ PRIEŽIŪRAI ŽIEMĄ NAUDOJAMŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIO

TYRIMAS BANDOMUOSIUOSE RUOŽUOSE

9.1. BANDOMIEJI RUOŽAI IR TYRIMUI NAUDOTOS KELIŲ PRIEŽIŪROS ŽIEMĄ

MEDŽIAGOS

Atlikus tyrimus laboratorijoje gauti LTM ledo masės nuostolių ir efektyvumo rezultatai, ku-

riuos išanalizavus buvo atrinktos trys tiriamosios LTM ir įrengus tiriamuosius ruožus, naudojant

mobilų optinį sukibimo matavimo jutiklį RCM 411 buvo atlikti slidumo pokyčio matavimai kelyje.

Kelyje atlikti matavimai tiriamuosiuose kelio ruožuose išbėrus LTM:

1. Natrio chloridą NaCl;

2. Kalcio chloridą CaCl2;

3. Natrio acetato ir natrio formiato mišinį NANF.

9.2. SUKIBIMO KOEFICIENTO MATAVIMO KELYJE METODAS

Eksperimento metu, naudojant mobilų, matavimams pritaikytą, optinį trinties matavimo jutiklį

RCM 411, kelyje buvo matuojami dangos sukibimo koeficientas ir vandens ant kelio dangos sluoks-

nio storis. Kelio dangos trintis (angl. friction) yra esminis rodiklis apibūdinantis žiemos kelių priežiū-

ros kokybę valstybiniuose Suomijos, Švedijos ir Norvegijos keliuose. Sukibimo koeficientas yra abso-

liutus dydis pagal kurį galima spręsti apie sukibimą tarp kelio dangos ir transporto priemonės ratų.

Trinties matavimas naudojant netiesioginį būdą – kelio dangos paviršiaus būklės jutiklį

RCM411. Tai yra optinis matavimo prietaisas, kuris nustato:

1. Kelio dangos būklę: sausa, drėgna, šlapia, ledas, sniegas, šlapias sniegas;

2. Kelio dangos paviršiaus dangalo storį;

3. Sukibimo koeficientą.

Prietaisas montuojamas ant transporto priemonės vilkties 9.1 pav. (maitinimui naudojama

standartinė vilkties jungtis elektros jungtis), atstumas nuo kelio paviršiaus iki jutiklio iki 0,5 m,

duomenys fiksuojami kas 1 sek.

Duomenys rodomi (linijos spalvos: raudona yra ledas, mėlyna yra vanduo, violetinė yra šla-

pias sniegas ir balta yra sniegas. Ploniausia linija yra vandens sluoksnio storis mm) ir išsaugomi

vartotojo sąsaja mobiliame telefone 9.2 pav., kitame išmaniajame prietaise arba PC:

– matavimų rezultatai pateikiami ekrane sutartinėmis spalvomis;

– duomenų perdavimui iš prietaiso BlueTooth pagalba, taip pat gali būti naudojamas ir kabelis;

144

– perduoti į serverį rezultatai matomi žemėlapyje sutartinėmis spalvomis, taip pat duomenys

išsaugomi naudojamo įrenginio vidinėje atmintyje iš kurios vėliau nesunkiai gali būti perkelti į

EXCEL operacinės sistemos formatus.

9.1 pav. Sukibimo matavimo jutiklis RCM 411 ant transporto priemonės vilkties

9.2 pav. Sukibimo matavimo duomenų pateikimas mobiliame telefone

RCM411 ir µTec veikiant kartu, duomenys iš abiejų atvaizduojami viename ekrane, įrašomi į

bylą arba realiu laiku perduoti į nurodytą serverį. Gauti matavimų rezultatai yra konfigūruojami.

RCM411 nuolat fiksuoja kelio dangos dangalo (vandens/sniego/ledo...) storį ir trintį.

Tipiniai sukibimo koeficientų variantai (informaciniai):

– sausas kelias 0,80 ± 0,10 (priklauso nuo padangų ir kelio paviršiaus būklės);

– kietas ledas 0,20 arba mažiau (galioja visoms padangoms kai yra plonas kieto ledo sluoksnis).

Matavimai atlikti kelyje Nr. 107 Trakai–Vievis ir A16 Vilnius–Trakai esant skirtingoms oro

temperatūros, kritulių sąlygoms ir dangos (ledo, sniego, šlapio sniego ir pan.) storiui. Pirmajam ma-

tavimui kelyje buvo pasirinktas 1200 m ilgio eksperimentinis kelio ruožas, kartu su 400 m ilgio ti-

riamosiomis atkarpomis. Atlikus matavimus gauti matavimų rezultatus parodė, kad beriant medžia-

gas trumpuose kelio ruožuose medžiagos nuo automobilių ratų tarpusavyje susimaišo, todėl yra

145

pakankamai sudėtinga išskirti tirtų medžiagų poveikį kelio dangalui. Siekiant tiksliau ištirti LTM

efektyvumą tiriamos kelio atkarpos prailgintos iki 400 m (bendras tiriamojo kelio ruožo ilgis

1200 m). Eksperimentinio kelio ruožo tiriamos atkarpos nekeičiamos viso eksperimento metu. Ti-

riamųjų atkarpų tipinė schema pateikta 9.1 lentelėje. Atliekant matavimus kelyje tradicinės, kelių

žiemą priežiūrai naudojamos, ir tiriamosios LTM beriamos laikantis Lietuvoje galiojančių reikala-

vimų (kiekis, būdas, koncentracija ir kt.). Tiriamosios ir tradicinės LTM išberiamos ant kelio tuo

pačiu metu. Prieš pat išberiant abi medžiagas atliekami kelio dangos trinties matavimai (1 matavi-

mas) naudojant mobilų, matavimams pritaikytą, optinį trinties matavimo jutiklį RCM 411. Sukibi-

mo koeficiento matavimai atliekami iškart po tiriamųjų LTM išbėrimo, matavimai tęsiami vieno-

dais laiko intervalais tol, kol medžiagos pilnai suveiks (pasiektas didžiausias sukibimo

koeficientas). Atliekant matavimus kelyje fiksuojami toliau nurodyti duomenys:

– tiriamasis kelio ruožas;

– matavimų data, pradžios ir pabaigos laikas;

– aplinkos, oro sąlygos;

– oro temperatūra, °C;

– dangos paviršiaus temperatūra (kiekviename tiriamajame ruože, skirtingame laiko interva-

le), °C;

– tiriamosios medžiagos (kiekis, koncentracija ir kt.).

9.1 lentelė. Matavimų kelyje tipinė schema

Tiriamojo kelio ruožo ilgis, m 1200

Tiriamojo kelio ruožo atkarpa, m 400 400 400

Beriama medžiaga Išberta tradicinė

(NaCl) medžiaga

Išberta tiriamoji

medžiaga

Išberta tradicinė

(NaCl) medžiaga

Atlikus matavimus kelyje pateikiami rezultatai taip, kad būtų galima palyginti tirtų medžiagų

efektyvumą pagal sukibimo koeficiento ir vandens plėvelės storio pokytį laiko atžvilgiu.

9.3. SUKIBIMO KOEFICIENTO MATAVIMO KELYJE REZULTATAI

Keliuose 107 Trakai–Vievis ir A16 Vilnius–Trakai atliktų sukibimo koeficiento matavimų ir

vandens plėvelės sluoksnio storio pokytis pavaizduotas grafiškai nuo 9.3 pav. iki 9.14 pav.

146

1 važiavimas 2 važiavimas 3 važiavimas 4 važiavimas 5 važiavimas 6 važiavimas 7 važiavimas 8 važiavimas 9 važiavimas 10 važiavimas 11 važiavimas 12 važiavimas 13 važiavimas

0,35 0,43 0,44 0,36 0,49 0,43 0,53 0,52 0,51 0,50 0,55 0,76 0,800,37 0,43 0,44 0,35 0,46 0,43 0,54 0,49 0,51 0,49 0,55 0,76 0,800,37 0,41 0,44 0,36 0,48 0,43 0,55 0,48 0,50 0,48 0,54 0,76 0,790,42 0,45 0,47 0,34 0,49 0,41 0,49 0,52 0,50 0,51 0,64 0,75 0,790,46 0,50 0,50 0,37 0,47 0,44 0,44 0,51 0,50 0,53 0,72 0,75 0,78

VMPEI, aut./p. 0,40 0,50 0,46 0,45 0,47 0,48 0,43 0,50 0,49 0,56 0,76 0,67 0,78Bendras 1802 0,38 0,50 0,47 0,47 0,48 0,48 0,48 0,52 0,49 0,58 0,80 0,75 0,78Krovininis 188 0,42 0,50 0,49 0,47 0,48 0,47 0,50 0,55 0,47 0,73 0,80 0,78 0,79

0,44 0,51 0,49 0,47 0,46 0,49 0,49 0,56 0,49 0,77 0,71 0,79 0,800,42 0,49 0,49 0,48 0,47 0,49 0,49 0,56 0,52 0,70 0,53 0,79 0,800,39 0,49 0,49 0,49 0,49 0,46 0,48 0,57 0,69 0,72 0,71 0,79 0,810,38 0,50 0,48 0,49 0,49 0,47 0,48 0,59 0,73 0,75 0,78 0,80 0,800,37 0,49 0,49 0,49 0,48 0,48 0,48 0,56 0,55 0,76 0,79 0,80 0,800,37 0,48 0,50 0,49 0,46 0,48 0,48 0,54 0,56 0,71 0,79 0,80 0,800,39 0,49 0,50 0,50 0,46 0,47 0,49 0,52 0,54 0,59 0,71 0,80 0,800,39 0,50 0,49 0,49 0,47 0,46 0,47 0,52 0,51 0,54 0,55 0,80 0,800,47 0,49 0,48 0,49 0,49 0,49 0,46 0,54 0,54 0,55 0,64 0,80 0,810,46 0,48 0,48 0,49 0,50 0,50 0,46 0,51 0,51 0,74 0,76 0,80 0,800,45 0,48 0,49 0,49 0,50 0,51 0,48 0,63 0,51 0,78 0,80 0,80 0,790,43 0,50 0,49 0,49 0,50 0,50 0,50 0,71 0,55 0,80 0,80 0,79 0,79

0,37 0,50 0,49 0,50 0,49 0,50 0,51 0,74 0,68 0,80 0,80 0,79 0,790,37 0,49 0,49 0,51 0,49 0,51 0,51 0,74 0,72 0,81 0,80 0,79 0,790,38 0,49 0,49 0,51 0,49 0,52 0,55 0,75 0,77 0,81 0,79 0,79 0,790,40 0,48 0,48 0,52 0,51 0,54 0,52 0,76 0,78 0,81 0,79 0,79 0,790,43 0,47 0,48 0,53 0,52 0,53 0,56 0,77 0,79 0,80 0,79 0,79 0,790,44 0,47 0,49 0,53 0,53 0,54 0,60 0,78 0,80 0,80 0,79 0,79 0,790,44 0,48 0,49 0,52 0,53 0,56 0,57 0,77 0,80 0,80 0,80 0,80 0,790,41 0,49 0,49 0,50 0,52 0,55 0,54 0,76 0,80 0,80 0,80 0,80 0,790,42 0,49 0,49 0,49 0,51 0,53 0,54 0,64 0,80 0,80 0,80 0,80 0,790,44 0,50 0,49 0,49 0,51 0,52 0,55 0,57 0,80 0,80 0,80 0,80 0,790,46 0,55 0,49 0,49 0,51 0,52 0,56 0,62 0,80 0,80 0,80 0,80 0,790,46 0,56 0,50 0,48 0,51 0,52 0,57 0,68 0,80 0,80 0,80 0,79 0,800,47 0,55 0,51 0,49 0,52 0,52 0,55 0,72 0,81 0,79 0,80 0,79 0,790,48 0,55 0,53 0,52 0,53 0,53 0,56 0,75 0,81 0,79 0,80 0,79 0,790,49 0,56 0,54 0,56 0,55 0,53 0,69 0,78 0,80 0,79 0,80 0,79 0,790,49 0,53 0,54 0,56 0,56 0,52 0,76 0,79 0,80 0,79 0,79 0,79 0,790,49 0,51 0,54 0,55 0,53 0,50 0,79 0,80 0,80 0,79 0,79 0,79 0,790,50 0,50 0,54 0,55 0,50 0,62 0,80 0,79 0,80 0,79 0,79 0,79 0,790,50 0,50 0,53 0,55 0,49 0,69 0,79 0,79 0,80 0,79 0,79 0,79 0,790,50 0,49 0,52 0,57 0,52 0,67 0,78 0,79 0,80 0,79 0,79 0,79 0,79

0,41 0,49 0,51 0,56 0,53 0,53 0,78 0,79 0,80 0,80 0,80 0,79 0,790,41 0,51 0,55 0,59 0,52 0,54 0,80 0,79 0,80 0,79 0,80 0,79 0,790,43 0,53 0,77 0,76 0,73 0,75 0,81 0,79 0,80 0,79 0,79 0,79 0,790,45 0,55 0,71 0,80 0,78 0,79 0,80 0,79 0,79 0,79 0,79 0,78 0,790,46 0,53 0,55 0,61 0,70 0,70 0,71 0,79 0,79 0,79 0,79 0,79 0,790,47 0,51 0,51 0,51 0,54 0,57 0,57 0,80 0,80 0,80 0,80 0,79 0,800,43 0,50 0,50 0,50 0,53 0,52 0,54 0,80 0,80 0,80 0,80 0,79 0,800,39 0,50 0,50 0,52 0,53 0,52 0,52 0,80 0,80 0,80 0,79 0,79 0,800,43 0,50 0,49 0,51 0,53 0,52 0,49 0,80 0,81 0,80 0,79 0,79 0,800,45 0,47 0,48 0,50 0,52 0,51 0,47 0,79 0,80 0,80 0,80 0,80 0,800,46 0,47 0,49 0,48 0,50 0,50 0,48 0,76 0,78 0,80 0,80 0,80 0,800,46 0,49 0,49 0,48 0,50 0,50 0,50 0,66 0,70 0,80 0,80 0,80 0,800,41 0,51 0,47 0,49 0,49 0,50 0,51 0,67 0,57 0,80 0,80 0,80 0,800,43 0,50 0,48 0,49 0,50 0,50 0,57 0,72 0,73 0,80 0,81 0,80 0,790,48 0,50 0,49 0,49 0,51 0,50 0,56 0,74 0,77 0,81 0,80 0,80 0,800,50 0,50 0,50 0,49 0,51 0,49 0,50 0,74 0,79 0,81 0,80 0,80 0,800,50 0,50 0,49 0,49 0,50 0,49 0,48 0,70 0,79 0,81 0,80 0,81 0,800,50 0,48 0,49 0,49 0,50 0,49 0,47 0,60 0,79 0,80 0,81 0,80 0,800,49 0,45 0,49 0,48 0,49 0,48 0,49 0,61 0,78 0,80 0,81 0,80 0,800,48 0,44 0,48 0,42 0,48 0,47 0,49 0,60 0,65 0,79 0,80 0,80 0,80

0,43 0,49 0,50 0,50 0,51 0,52 0,56 0,67 0,70 0,74 0,76 0,79 0,79

Matavimo laikas 04:22 04:59 05:09 05:19 05:29 05:39 05:49 05:58 06:07 06:16 06:26 06:36 06:46

Matavimai atlikti 2012-02-29

Matavimų pradžia 4:21 (prieš

barstymą)

Oro temp. +1°C

Dangos temp. -3°C (~5:00),

sniego storis 1-2 cm

Tiriama medžiaga CaCl

(20g/m2 + 30% NaCl 20%

tirpalas)

Dangos temp. (~6:00) -3,8°C

(ties CaCl), -5,5°C (ties NaCl)



Kelias Nr. 107 Trakai–Vievis

(14,32-15,4) km, K III

Ruožas beveik tiesus su labai

nedidele kreive, išilginis

nuolydis iki 1,5%.

Spalvų skalė pagal sukibimo koef.

9.3 pav. Sukibimo koeficiento 13 matavimų (2012-02-29) rezultatai

147


0,43 0,45 0,33 0,58 0,40 0,47 0,37 0,43 0,75 0,28 0,31 0,00 0,22

0,37 0,47 0,33 0,58 0,31 0,47 0,36 0,30 0,73 0,28 0,31 0,00 0,220,28 0,30 0,31 0,58 0,33 0,50 0,57 0,18 0,71 0,27 0,41 0,00 0,220,26 0,30 0,29 0,43 0,34 0,29 0,40 0,24 0,70 0,48 0,38 0,00 0,220,35 0,31 0,37 0,33 0,26 0,24 0,35 0,24 0,69 0,42 0,30 0,00 0,24

VMPEI, aut./p. 0,34 0,28 0,23 0,21 0,27 0,41 0,33 0,26 0,67 0,30 0,23 0,00 0,36Bendras 1802 0,33 0,28 0,26 0,20 0,35 0,32 0,37 0,36 0,66 0,30 0,27 0,00 0,25Krovininis 188 0,32 0,26 0,30 0,20 0,35 0,28 0,30 0,34 0,70 0,33 0,33 0,00 0,22

0,32 0,29 0,26 0,21 0,30 0,38 0,37 0,29 0,39 0,39 0,32 0,00 0,140,33 0,27 0,27 0,23 0,29 0,36 0,37 0,30 0,24 0,29 0,28 0,00 0,220,29 0,27 0,28 0,25 0,30 0,32 0,37 0,32 0,18 0,28 0,27 0,00 0,080,31 0,28 0,28 0,29 0,32 0,35 0,35 0,33 0,31 0,29 0,19 0,00 0,090,32 0,28 0,30 0,29 0,32 0,34 0,30 0,32 0,28 0,34 0,36 0,00 0,090,28 0,25 0,31 0,31 0,31 0,33 0,33 0,33 0,34 0,36 0,31 0,00 0,270,33 0,30 0,31 0,32 0,29 0,32 0,34 0,29 0,34 0,34 0,37 0,00 0,250,28 0,28 0,29 0,30 0,29 0,27 0,36 0,29 0,33 0,26 0,27 0,00 0,150,33 0,33 0,29 0,31 0,29 0,30 0,37 0,30 0,30 0,25 0,08 0,00 0,090,36 0,34 0,30 0,33 0,30 0,31 0,40 0,30 0,30 0,09 0,10 0,00 0,090,35 0,30 0,32 0,32 0,28 0,31 0,41 0,26 0,30 0,26 0,26 0,00 0,090,43 0,32 0,34 0,29 0,30 0,32 0,35 0,29 0,28 0,25 0,09 0,00 0,08

0,40 0,29 0,33 0,32 0,31 0,30 0,34 0,28 0,22 0,08 0,09 0,00 0,070,34 0,30 0,34 0,35 0,32 0,32 0,32 0,24 0,24 0,08 0,09 0,07 0,080,35 0,31 0,33 0,31 0,31 0,33 0,32 0,25 0,09 0,07 0,08 0,07 0,080,31 0,30 0,30 0,28 0,29 0,31 0,32 0,08 0,08 0,08 0,09 0,07 0,070,29 0,29 0,26 0,27 0,27 0,29 0,34 0,10 0,08 0,08 0,09 0,08 0,070,29 0,25 0,26 0,26 0,28 0,27 0,31 0,12 0,10 0,09 0,09 0,08 0,080,29 0,26 0,26 0,25 0,26 0,26 0,35 0,27 0,24 0,09 0,09 0,22 0,090,28 0,26 0,25 0,26 0,30 0,26 0,33 0,29 0,23 0,08 0,24 0,20 0,080,31 0,23 0,29 0,32 0,29 0,28 0,36 0,30 0,26 0,08 0,23 0,21 0,080,31 0,24 0,29 0,30 0,28 0,28 0,36 0,29 0,31 0,09 0,08 0,08 0,070,31 0,24 0,28 0,31 0,31 0,33 0,35 0,25 0,26 0,09 0,09 0,08 0,070,31 0,22 0,31 0,25 0,28 0,34 0,33 0,26 0,26 0,09 0,10 0,09 0,080,30 0,21 0,29 0,27 0,35 0,31 0,28 0,27 0,23 0,09 0,09 0,09 0,090,32 0,25 0,36 0,24 0,31 0,30 0,25 0,09 0,09 0,10 0,09 0,10 0,090,29 0,28 0,37 0,32 0,32 0,31 0,25 0,10 0,08 0,09 0,09 0,10 0,080,26 0,28 0,35 0,28 0,28 0,30 0,08 0,08 0,07 0,09 0,09 0,09 0,080,25 0,25 0,37 0,29 0,27 0,28 0,17 0,08 0,07 0,08 0,09 0,09 0,100,26 0,28 0,30 0,27 0,28 0,26 0,27 0,10 0,08 0,09 0,09 0,09 0,100,31 0,27 0,31 0,28 0,27 0,28 0,29 0,10 0,08 0,08 0,08 0,09 0,080,35 0,25 0,31 0,31 0,27 0,29 0,27 0,10 0,08 0,08 0,08 0,08 0,08

0,37 0,27 0,29 0,27 0,27 0,26 0,23 0,08 0,07 0,08 0,08 0,08 0,080,36 0,30 0,23 0,27 0,19 0,25 0,18 0,08 0,08 0,09 0,09 0,09 0,080,32 0,29 0,20 0,09 0,10 0,08 0,22 0,09 0,08 0,09 0,09 0,10 0,090,29 0,27 0,30 0,30 0,22 0,22 0,30 0,09 0,10 0,10 0,09 0,10 0,100,31 0,27 0,30 0,30 0,27 0,29 0,34 0,26 0,10 0,16 0,10 0,10 0,090,31 0,30 0,29 0,29 0,29 0,31 0,33 0,26 0,18 0,10 0,10 0,11 0,080,30 0,29 0,33 0,32 0,29 0,30 0,37 0,19 0,09 0,09 0,10 0,10 0,130,29 0,28 0,31 0,31 0,27 0,30 0,34 0,29 0,10 0,09 0,09 0,10 0,070,33 0,30 0,32 0,29 0,30 0,31 0,30 0,28 0,24 0,15 0,09 0,09 0,080,33 0,29 0,30 0,29 0,31 0,31 0,35 0,27 0,28 0,27 0,17 0,09 0,090,36 0,26 0,31 0,31 0,31 0,30 0,35 0,32 0,25 0,18 0,25 0,08 0,090,33 0,26 0,34 0,30 0,30 0,31 0,36 0,28 0,24 0,14 0,08 0,08 0,080,28 0,28 0,31 0,31 0,30 0,34 0,31 0,29 0,26 0,22 0,09 0,09 0,100,28 0,28 0,29 0,25 0,30 0,31 0,36 0,32 0,28 0,27 0,09 0,10 0,090,29 0,29 0,24 0,25 0,33 0,34 0,44 0,30 0,29 0,11 0,10 0,18 0,100,33 0,31 0,29 0,29 0,32 0,33 0,61 0,36 0,30 0,11 0,11 0,30 0,150,33 0,31 0,29 0,31 0,34 0,33 0,73 0,42 0,36 0,25 0,10 0,30 0,100,34 0,24 0,32 0,34 0,37 0,38 0,75 0,76 0,54 0,40 0,23 0,33 0,100,31 0,24 0,35 0,34 0,34 0,34 0,79 0,95 0,66 0,46 0,38 0,14 0,290,31 0,24 0,38 0,32 0,38 0,39 0,81 0,76 0,68 0,18 0,41 0,14 0,30

0,32 0,28 0,30 0,30 0,30 0,31 0,36 0,27 0,29 0,19 0,17 0,08 0,12

Matavimo laikas 04:22 04:59 05:09 05:19 05:29 05:39 05:49 05:58 06:07 06:16 06:26 06:36 06:46



barstymą)

Oro temp. +1°C




(20g/m2 + 30% NaCl 20%

tirpalas)






(14,32-15,4) km, K III



nuolydis iki 1,5%.


9.4 pav. Vandens sluoksnio storio 13 matavimų (2012-02-29) rezultatai

148

Matavimo laikas 04:02:09 04:50:16 05:00:53 05:09:47 05:20:11 05:30:13 05:42:46 05:51:13 06:00:16 06:10:20 06:22:10 06:30:16 06:40:14 06:53:18 07:01:14 07:10:20 07:20:21 07:30:31

1 važiavimas 2 važiavimas 3 važiavimas 4 važiavimas 5 važiavimas 6 važiavimas 7 važiavimas 8 važiavimas 9 važiavimas 10 važiavimas 11 važiavimas 12 važiavimas 13 važiavimas 14 važiavimas 15 važiavimas 16 važiavimas 17 važiavimas 18 važiavimas

0,37 0,34 0,35 0,35 0,35 0,36 0,35 0,35 0,35 0,36 0,34 0,32 0,37 0,38 0,38 0,39 0,35 0,37

0,37 0,31 0,35 0,35 0,35 0,36 0,35 0,36 0,35 0,36 0,34 0,32 0,37 0,37 0,38 0,38 0,36 0,370,37 0,35 0,36 0,35 0,36 0,35 0,35 0,36 0,36 0,36 0,38 0,32 0,36 0,37 0,37 0,38 0,38 0,38

0,38 0,36 0,36 0,35 0,37 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,33 0,33 0,36 0,37 0,37 0,37 0,38 0,380,37 0,36 0,36 0,35 0,36 0,35 0,36 0,37 0,36 0,36 0,35 0,35 0,36 0,36 0,37 0,37 0,37 0,38

VMPEI, aut./p. 0,37 0,35 0,36 0,35 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,35 0,35 0,36 0,37 0,37 0,37 0,37 0,38 0,37

Bendras 1802 0,37 0,31 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,35 0,36 0,35 0,36 0,36 0,37 0,37 0,36 0,36 0,38 0,38

Krovininis 188 0,37 0,31 0,36 0,35 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,37 0,37 0,37 0,36 0,36 0,37 0,32

0,38 0,31 0,36 0,36 0,36 0,37 0,36 0,36 0,36 0,35 0,36 0,37 0,37 0,37 0,36 0,36 0,37 0,32

0,38 0,35 0,36 0,36 0,37 0,37 0,36 0,37 0,36 0,36 0,36 0,37 0,37 0,37 0,36 0,36 0,38 0,33

0,38 0,36 0,36 0,37 0,36 0,37 0,36 0,37 0,36 0,36 0,35 0,37 0,37 0,38 0,36 0,37 0,38 0,34

0,38 0,36 0,36 0,37 0,37 0,37 0,36 0,36 0,37 0,36 0,36 0,37 0,38 0,37 0,36 0,37 0,38 0,35

0,38 0,37 0,37 0,37 0,37 0,37 0,37 0,36 0,37 0,36 0,36 0,37 0,37 0,38 0,37 0,37 0,38 0,350,39 0,37 0,38 0,37 0,37 0,37 0,37 0,37 0,37 0,36 0,37 0,38 0,37 0,37 0,37 0,37 0,38 0,37

0,38 0,37 0,38 0,38 0,38 0,37 0,39 0,37 0,37 0,37 0,38 0,39 0,38 0,37 0,38 0,37 0,38 0,37

0,39 0,38 0,38 0,38 0,37 0,36 0,38 0,37 0,37 0,37 0,39 0,38 0,39 0,37 0,37 0,36 0,37 0,37

0,40 0,37 0,38 0,38 0,36 0,37 0,37 0,37 0,37 0,37 0,40 0,37 0,38 0,37 0,37 0,36 0,38 0,370,40 0,38 0,37 0,37 0,36 0,37 0,37 0,38 0,37 0,37 0,38 0,37 0,37 0,37 0,37 0,36 0,38 0,37

0,40 0,38 0,37 0,37 0,36 0,38 0,37 0,38 0,38 0,36 0,38 0,37 0,36 0,37 0,38 0,29 0,37 0,370,41 0,39 0,37 0,37 0,33 0,39 0,36 0,36 0,37 0,37 0,38 0,37 0,36 0,38 0,39 0,30 0,37 0,36

0,36 0,35 0,32 0,31 0,32 0,40 0,34 0,35 0,36 0,34 0,39 0,35 0,37 0,36 0,33 0,33 0,37 0,36

0,37 0,30 0,33 0,23 0,33 0,40 0,30 0,35 0,34 0,35 0,37 0,35 0,39 0,35 0,32 0,32 0,30 0,33

0,37 0,30 0,34 0,27 0,36 0,34 0,32 0,32 0,35 0,36 0,32 0,38 0,37 0,32 0,31 0,35 0,29 0,30

0,37 0,34 0,35 0,32 0,35 0,34 0,35 0,32 0,37 0,33 0,28 0,39 0,31 0,32 0,31 0,36 0,31 0,28

0,38 0,35 0,35 0,34 0,35 0,34 0,35 0,35 0,38 0,35 0,28 0,37 0,30 0,31 0,34 0,36 0,34 0,280,39 0,35 0,35 0,34 0,35 0,34 0,36 0,35 0,37 0,36 0,30 0,38 0,29 0,33 0,36 0,37 0,26 0,31

0,40 0,35 0,35 0,34 0,35 0,35 0,35 0,35 0,36 0,36 0,33 0,38 0,33 0,35 0,37 0,36 0,30 0,34

0,39 0,35 0,35 0,35 0,35 0,36 0,36 0,36 0,37 0,36 0,35 0,37 0,36 0,36 0,38 0,36 0,34 0,35

0,40 0,36 0,36 0,35 0,36 0,37 0,37 0,37 0,38 0,38 0,36 0,36 0,37 0,36 0,37 0,37 0,36 0,360,36 0,37 0,33 0,36 0,35 0,37 0,38 0,31 0,32 0,32 0,36 0,37 0,37 0,37 0,32 0,36 0,38 0,37

0,38 0,36 0,34 0,36 0,35 0,36 0,39 0,30 0,30 0,29 0,36 0,27 0,34 0,33 0,35 0,34 0,35 0,37

0,38 0,35 0,35 0,37 0,36 0,36 0,37 0,29 0,28 0,29 0,33 0,29 0,32 0,30 0,37 0,31 0,30 0,330,38 0,38 0,35 0,36 0,37 0,32 0,33 0,28 0,29 0,29 0,28 0,33 0,35 0,34 0,37 0,32 0,30 0,30

0,39 0,38 0,36 0,35 0,37 0,33 0,35 0,29 0,28 0,32 0,28 0,35 0,37 0,35 0,38 0,34 0,34 0,30

0,39 0,38 0,36 0,36 0,37 0,35 0,36 0,33 0,29 0,33 0,32 0,36 0,38 0,35 0,34 0,35 0,36 0,330,37 0,37 0,36 0,36 0,37 0,35 0,38 0,34 0,33 0,35 0,34 0,37 0,36 0,35 0,30 0,35 0,36 0,34

0,37 0,37 0,36 0,37 0,37 0,35 0,38 0,35 0,36 0,35 0,34 0,36 0,36 0,36 0,32 0,36 0,37 0,350,37 0,37 0,36 0,36 0,35 0,35 0,36 0,35 0,36 0,35 0,35 0,36 0,36 0,36 0,31 0,37 0,37 0,35

0,37 0,36 0,35 0,35 0,35 0,36 0,36 0,35 0,35 0,35 0,35 0,36 0,36 0,36 0,34 0,37 0,36 0,350,37 0,37 0,35 0,35 0,35 0,36 0,35 0,35 0,36 0,33 0,35 0,36 0,35 0,36 0,36 0,38 0,36 0,36

0,37 0,38 0,35 0,36 0,35 0,36 0,35 0,35 0,33 0,34 0,35 0,32 0,35 0,36 0,33 0,37 0,35 0,37

0,37 0,38 0,35 0,36 0,36 0,36 0,35 0,35 0,35 0,35 0,35 0,30 0,35 0,36 0,34 0,37 0,35 0,37

0,38 0,38 0,35 0,35 0,36 0,36 0,35 0,35 0,32 0,37 0,35 0,32 0,35 0,36 0,34 0,36 0,37 0,36

0,38 0,38 0,36 0,35 0,36 0,35 0,36 0,35 0,34 0,37 0,35 0,33 0,35 0,36 0,35 0,36 0,37 0,350,39 0,39 0,36 0,36 0,35 0,35 0,35 0,34 0,33 0,38 0,35 0,32 0,37 0,35 0,35 0,36 0,35 0,35

0,39 0,38 0,36 0,35 0,35 0,35 0,35 0,35 0,33 0,37 0,35 0,34 0,37 0,36 0,35 0,36 0,32 0,36

0,40 0,39 0,36 0,35 0,35 0,35 0,35 0,35 0,34 0,36 0,35 0,34 0,36 0,36 0,35 0,36 0,26 0,360,39 0,40 0,36 0,35 0,35 0,35 0,36 0,35 0,35 0,35 0,35 0,35 0,36 0,36 0,35 0,35 0,27 0,35

0,37 0,39 0,36 0,35 0,35 0,36 0,36 0,35 0,35 0,35 0,35 0,35 0,36 0,36 0,35 0,35 0,30 0,35

0,37 0,37 0,37 0,36 0,35 0,36 0,36 0,35 0,35 0,35 0,35 0,35 0,36 0,36 0,37 0,36 0,32 0,35

0,37 0,36 0,37 0,36 0,36 0,37 0,37 0,35 0,35 0,35 0,35 0,35 0,37 0,36 0,38 0,36 0,34 0,37

0,37 0,36 0,37 0,36 0,36 0,37 0,38 0,35 0,36 0,35 0,35 0,36 0,37 0,36 0,35 0,36 0,35 0,380,38 0,36 0,36 0,36 0,36 0,37 0,37 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,35 0,39

0,37 0,36 0,37 0,36 0,36 0,38 0,37 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,35 0,40

0,34 0,37 0,36 0,36 0,36 0,38 0,37 0,36 0,36 0,36 0,36 0,36 0,37 0,36 0,36 0,36 0,37 0,36

0,35 0,36 0,36 0,36 0,35 0,37 0,36 0,36 0,36 0,36 0,35 0,36 0,37 0,36 0,36 0,36 0,37 0,370,35 0,34 0,36 0,36 0,35 0,38 0,36 0,36 0,36 0,36 0,35 0,36 0,37 0,38 0,36 0,36 0,36 0,37

0,32 0,30 0,36 0,35 0,35 0,39 0,35 0,36 0,35 0,35 0,35 0,36 0,37 0,36 0,35 0,36 0,36 0,36

0,30 0,29 0,36 0,35 0,35 0,37 0,36 0,36 0,35 0,35 0,35 0,36 0,37 0,37 0,35 0,36 0,35 0,370,33 0,33 0,37 0,37 0,35 0,37 0,36 0,36 0,36 0,36 0,35 0,36 0,36 0,36 0,35 0,33 0,35 0,38

0,37 0,36 0,36 0,35 0,36 0,36 0,36 0,35 0,35 0,35 0,35 0,35 0,36 0,36 0,35 0,36 0,35 0,35

-20,0 -19,0 -19,0 -19,0 -20,0 -18,0 -17,0 -17,0 -18,0 -17,0 -17,0 -17,0 -16,5 -17,0 -16,5 -15,0 -15,0 -15,0



barstymą), sniego storis 1-2 cm.

Barstymas atliktas 4:48,

Oro temp. -20°C, Dangos temp. -

18°C.

Tiriama medžiaga CaCl (20g/m2

+ 30% NaCl 20% tirpalas)

Dangos temp. (~6:00) -17°C (ties

CaCl), -16°C (ties NaCl)




(14,32-15,4) km, K III


nedidele kreive, išilginis nuolydis

iki 1,5%.


Oro temperatūra, (C °)

9.5 pav. Sukibimo koeficiento matavimų (2013-01-21) kelyje Nr. 107 Trakai–Vievis rezultatai

149

Matavimo laikas 04:02:09 04:50:16 05:00:53 05:09:47 05:20:11 05:30:13 05:42:46 05:51:13 06:00:16 06:10:20 06:22:10 06:30:16 06:40:14 06:53:18 07:01:14 07:10:20 07:20:21 07:30:31

1 važiavimas 2 važiavimas 3 važiavimas 4 važiavimas 5 važiavimas 6 važiavimas 7 važiavimas 8 važiavimas 9 važiavimas 10 važiavimas 11 važiavimas 12 važiavimas 13 važiavimas 14 važiavimas 15 važiavimas 16 važiavimas 17 važiavimas 18 važiavimas

0,02 0,01 0,03 0,04 0,04 0,02 0,03 0,03 0,02 0,03 0,04 0,05 0,04 0,03 0,04 0,02 0,03 0,040,02 0,03 0,02 0,03 0,03 0,03 0,02 0,02 0,02 0,03 0,04 0,04 0,03 0,02 0,03 0,02 0,04 0,040,02 0,02 0,03 0,02 0,03 0,04 0,03 0,03 0,03 0,02 0,00 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,04 0,030,02 0,03 0,02 0,02 0,02 0,03 0,03 0,02 0,02 0,03 0,04 0,03 0,02 0,02 0,03 0,03 0,02 0,030,02 0,03 0,02 0,03 0,02 0,03 0,04 0,02 0,02 0,03 0,03 0,03 0,04 0,03 0,02 0,03 0,02 0,03

VMPEI, aut./p. 0,02 0,05 0,02 0,04 0,02 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,02 0,02 0,02 0,04 0,03 0,02 0,04Bendras 1802 0,01 0,03 0,03 0,03 0,02 0,03 0,02 0,03 0,02 0,03 0,03 0,02 0,03 0,02 0,03 0,02 0,02 0,04Krovininis 188 0,01 0,03 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,03 0,02 0,02 0,02 0,01 0,03 0,03 0,03 0,03

0,01 0,02 0,01 0,01 0,02 0,02 0,02 0,01 0,02 0,03 0,04 0,02 0,02 0,01 0,02 0,03 0,03 0,02

0,01 0,02 0,01 0,02 0,02 0,02 0,03 0,01 0,02 0,02 0,02 0,02 0,01 0,01 0,02 0,03 0,01 0,020,01 0,02 0,01 0,02 0,02 0,02 0,03 0,01 0,02 0,02 0,02 0,02 0,01 0,01 0,02 0,03 0,01 0,040,01 0,02 0,01 0,02 0,02 0,02 0,03 0,01 0,02 0,02 0,02 0,02 0,01 0,01 0,02 0,03 0,01 0,030,01 0,02 0,01 0,02 0,02 0,02 0,03 0,01 0,02 0,02 0,01 0,02 0,02 0,01 0,02 0,01 0,01 0,030,01 0,02 0,01 0,02 0,02 0,02 0,03 0,01 0,02 0,02 0,01 0,02 0,02 0,01 0,03 0,01 0,01 0,040,01 0,02 0,01 0,02 0,02 0,02 0,03 0,01 0,02 0,02 0,01 0,03 0,02 0,01 0,02 0,01 0,02 0,030,02 0,02 0,01 0,02 0,02 0,03 0,03 0,01 0,02 0,03 0,01 0,01 0,01 0,01 0,02 0,03 0,02 0,020,02 0,02 0,01 0,02 0,02 0,04 0,03 0,01 0,02 0,03 0,01 0,01 0,01 0,01 0,01 0,04 0,02 0,020,02 0,03 0,01 0,02 0,01 0,04 0,03 0,01 0,02 0,02 0,01 0,01 0,01 0,01 0,02 0,07 0,02 0,020,02 0,02 0,01 0,02 0,02 0,04 0,03 0,01 0,02 0,04 0,01 0,01 0,01 0,03 0,04 0,05 0,02 0,020,02 0,03 0,01 0,02 0,03 0,05 0,03 0,05 0,03 0,05 0,03 0,01 0,04 0,04 0,05 0,06 0,02 0,02

0,04 0,06 0,07 0,07 0,06 0,05 0,12 0,08 0,07 0,12 0,07 0,09 0,08 0,07 0,06 0,06 0,05 0,040,02 0,04 0,03 0,06 0,09 0,06 0,08 0,03 0,09 0,07 0,08 0,06 0,06 0,06 0,06 0,05 0,06 0,050,02 0,03 0,03 0,05 0,06 0,05 0,03 0,05 0,06 0,06 0,06 0,05 0,06 0,05 0,06 0,03 0,06 0,060,02 0,03 0,02 0,04 0,04 0,04 0,05 0,04 0,05 0,06 0,05 0,05 0,05 0,05 0,06 0,03 0,05 0,050,02 0,02 0,02 0,02 0,03 0,03 0,03 0,03 0,04 0,05 0,05 0,02 0,05 0,05 0,05 0,03 0,05 0,060,02 0,02 0,04 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,05 0,02 0,04 0,02 0,03 0,03 0,03 0,02 0,05 0,040,02 0,02 0,03 0,04 0,05 0,03 0,04 0,04 0,04 0,03 0,03 0,02 0,04 0,03 0,04 0,02 0,03 0,040,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,04 0,03 0,04 0,04 0,03 0,03 0,04 0,03 0,03 0,03 0,03 0,030,03 0,03 0,04 0,03 0,02 0,04 0,05 0,04 0,05 0,04 0,02 0,02 0,03 0,03 0,05 0,04 0,03 0,030,02 0,03 0,04 0,03 0,04 0,03 0,04 0,05 0,05 0,05 0,03 0,04 0,04 0,04 0,05 0,05 0,04 0,030,02 0,02 0,02 0,05 0,04 0,03 0,04 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,04 0,05 0,06 0,050,02 0,03 0,02 0,03 0,04 0,04 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,04 0,04 0,05 0,04 0,05 0,05 0,050,01 0,03 0,02 0,03 0,03 0,04 0,05 0,05 0,05 0,04 0,05 0,04 0,05 0,03 0,03 0,04 0,05 0,050,02 0,02 0,01 0,03 0,03 0,01 0,03 0,02 0,05 0,02 0,04 0,02 0,05 0,02 0,04 0,02 0,04 0,050,02 0,02 0,01 0,03 0,04 0,02 0,03 0,02 0,05 0,02 0,03 0,01 0,02 0,02 0,05 0,03 0,02 0,030,02 0,03 0,01 0,04 0,03 0,02 0,04 0,05 0,04 0,04 0,04 0,01 0,03 0,03 0,04 0,02 0,05 0,020,02 0,03 0,02 0,04 0,02 0,03 0,03 0,04 0,03 0,03 0,03 0,02 0,04 0,03 0,02 0,03 0,04 0,040,02 0,04 0,03 0,03 0,03 0,02 0,02 0,02 0,02 0,04 0,04 0,02 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,030,02 0,04 0,03 0,03 0,03 0,02 0,03 0,02 0,03 0,05 0,02 0,02 0,03 0,02 0,02 0,05 0,02 0,030,02 0,03 0,02 0,04 0,04 0,02 0,03 0,03 0,03 0,03 0,02 0,07 0,06 0,02 0,04 0,03 0,03 0,040,02 0,03 0,03 0,03 0,03 0,02 0,04 0,03 0,03 0,03 0,02 0,05 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,040,02 0,03 0,02 0,03 0,04 0,02 0,04 0,03 0,04 0,04 0,02 0,02 0,02 0,03 0,02 0,02 0,03 0,030,03 0,04 0,03 0,02 0,04 0,02 0,04 0,04 0,04 0,03 0,05 0,03 0,02 0,05 0,01 0,02 0,04 0,030,03 0,02 0,04 0,03 0,02 0,03 0,04 0,06 0,03 0,04 0,05 0,05 0,03 0,04 0,03 0,03 0,05 0,020,04 0,02 0,03 0,03 0,02 0,03 0,03 0,03 0,04 0,03 0,03 0,03 0,03 0,04 0,03 0,02 0,04 0,050,03 0,03 0,02 0,02 0,02 0,03 0,03 0,02 0,04 0,02 0,03 0,02 0,01 0,03 0,03 0,02 0,05 0,030,02 0,03 0,02 0,02 0,03 0,02 0,02 0,02 0,02 0,04 0,02 0,02 0,02 0,02 0,03 0,03 0,05 0,020,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,03 0,01 0,03 0,02 0,03 0,03 0,03 0,04 0,03 0,03 0,020,02 0,01 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,03 0,02 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,05 0,04 0,02 0,030,02 0,02 0,03 0,02 0,02 0,02 0,03 0,02 0,02 0,03 0,04 0,02 0,04 0,02 0,03 0,03 0,04 0,030,02 0,02 0,03 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,03 0,03 0,03 0,02 0,02 0,02 0,04 0,02 0,03 0,030,02 0,02 0,03 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,03 0,02 0,02 0,02 0,02 0,03 0,02 0,03 0,030,02 0,02 0,03 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,030,02 0,02 0,03 0,02 0,02 0,02 0,02 0,01 0,02 0,02 0,02 0,02 0,03 0,02 0,02 0,02 0,04 0,030,02 0,04 0,03 0,02 0,02 0,02 0,02 0,01 0,02 0,02 0,02 0,02 0,03 0,03 0,02 0,02 0,03 0,030,05 0,03 0,03 0,02 0,02 0,03 0,03 0,03 0,02 0,02 0,02 0,03 0,02 0,05 0,03 0,03 0,03 0,030,03 0,04 0,03 0,02 0,03 0,04 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,03 0,03 0,03 0,03 0,020,02 0,03 0,03 0,03 0,04 0,03 0,02 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,04 0,03 0,03 0,020,02 0,02 0,03 0,03 0,03 0,03 0,02 0,02 0,03 0,04 0,03 0,02 0,03 0,04 0,04 0,05 0,04 0,040,02 0,02 0,03 0,05 0,02 0,05 0,02 0,02 0,02 0,05 0,04 0,02 0,04 0,04 0,04 0,04 0,05 0,04

0,02 0,03 0,02 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03

-20,0 -19,0 -19,0 -19,0 -20,0 -18,0 -17,0 -17,0 -18,0 -17,0 -17,0 -17,0 -16,5 -17,0 -16,5 -15,0 -15,0 -15,0



barstymą), sniego storis 1-2

cm.


Oro temp. -20°C, Dangos

temp. -18°C.


(20g/m2 + 30% NaCl 20%

tirpalas)

Dangos temp. (~6:00) -17°C

(ties CaCl), -16°C (ties NaCl)




(14,32-15,4) km, K III



nuolydis iki 1,5%.

Spalvų skalė pagal vandens sl. storį


9.6 pav. Vandens plėvelės sluoksnio storio matavimų (2013-01-21) kelyje Nr. 107 Trakai–Vievis rezultatai

150

Matavimo laikas 03:36:58 04:31:28 04:43:27 04:54:45 05:04:19 05:16:20 05:28:17 05:40:55 05:52:45 06:04:27 06:17:55 06:29:52 06:40:56 06:50:57

1 važiavimas 2 važiavimas 3 važiavimas 4 važiavimas 5 važiavimas 6 važiavimas 7 važiavimas 8 važiavimas 9 važiavimas 10 važiavimas 11 važiavimas 12 važiavimas 13 važiavimas 14 važiavimas

0,51 0,39 0,45 0,49 0,43 0,68 0,65 0,70 0,69 0,67 0,67 0,57 0,68 0,67

0,41 0,38 0,46 0,48 0,48 0,67 0,67 0,70 0,68 0,67 0,67 0,59 0,68 0,670,39 0,38 0,47 0,53 0,56 0,67 0,67 0,70 0,68 0,67 0,67 0,64 0,68 0,67

0,40 0,38 0,47 0,56 0,59 0,67 0,67 0,70 0,68 0,67 0,67 0,66 0,68 0,670,35 0,44 0,48 0,50 0,59 0,67 0,65 0,71 0,68 0,67 0,67 0,67 0,68 0,67

VMPEI, aut./p. 0,36 0,48 0,48 0,52 0,58 0,67 0,68 0,70 0,68 0,67 0,67 0,67 0,68 0,68

Bendras 0,37 0,50 0,49 0,53 0,62 0,67 0,67 0,70 0,69 0,67 0,67 0,67 0,68 0,68

Krovininis 0,38 0,50 0,49 0,54 0,68 0,67 0,67 0,70 0,68 0,67 0,67 0,67 0,68 0,68

0,35 0,50 0,53 0,59 0,68 0,67 0,67 0,69 0,68 0,67 0,67 0,67 0,68 0,68

0,34 0,49 0,49 0,65 0,67 0,67 0,67 0,69 0,68 0,67 0,67 0,67 0,67 0,68

0,33 0,45 0,48 0,65 0,67 0,67 0,67 0,70 0,68 0,68 0,67 0,67 0,67 0,68

0,37 0,45 0,49 0,59 0,65 0,67 0,67 0,69 0,68 0,68 0,68 0,67 0,67 0,68

0,34 0,45 0,55 0,66 0,55 0,68 0,68 0,69 0,67 0,68 0,68 0,67 0,67 0,680,35 0,44 0,56 0,63 0,57 0,69 0,69 0,69 0,67 0,68 0,68 0,67 0,67 0,68

0,35 0,44 0,50 0,59 0,63 0,69 0,69 0,69 0,68 0,68 0,68 0,67 0,68 0,68

0,34 0,42 0,48 0,51 0,62 0,69 0,69 0,69 0,68 0,68 0,68 0,67 0,68 0,68

0,37 0,43 0,46 0,54 0,66 0,69 0,69 0,69 0,68 0,68 0,68 0,67 0,68 0,670,44 0,44 0,46 0,64 0,67 0,69 0,69 0,69 0,68 0,68 0,68 0,69 0,68 0,67

0,47 0,46 0,47 0,62 0,67 0,69 0,69 0,69 0,68 0,68 0,68 0,70 0,68 0,670,40 0,49 0,47 0,54 0,67 0,69 0,69 0,69 0,68 0,68 0,68 0,70 0,68 0,67

0,42 0,31 0,48 0,54 0,68 0,69 0,71 0,69 0,68 0,68 0,68 0,69 0,68 0,67

0,37 0,19 0,48 0,48 0,59 0,69 0,71 0,69 0,68 0,68 0,68 0,69 0,68 0,67

0,35 0,17 0,42 0,45 0,52 0,71 0,73 0,69 0,68 0,68 0,68 0,69 0,67 0,68

0,38 0,23 0,35 0,45 0,50 0,55 0,74 0,71 0,70 0,70 0,69 0,69 0,68 0,69

0,39 0,27 0,32 0,45 0,50 0,45 0,75 0,71 0,71 0,70 0,70 0,71 0,70 0,720,35 0,28 0,35 0,47 0,50 0,44 0,75 0,73 0,71 0,71 0,70 0,71 0,71 0,73

0,35 0,29 0,32 0,49 0,50 0,43 0,59 0,74 0,71 0,71 0,70 0,71 0,69 0,72

0,35 0,30 0,31 0,49 0,50 0,43 0,47 0,74 0,71 0,71 0,69 0,71 0,69 0,71

0,34 0,29 0,32 0,49 0,49 0,43 0,44 0,74 0,70 0,71 0,69 0,71 0,69 0,700,33 0,29 0,33 0,49 0,50 0,43 0,44 0,73 0,69 0,74 0,70 0,70 0,70 0,70

0,33 0,31 0,32 0,46 0,44 0,43 0,43 0,72 0,69 0,75 0,70 0,70 0,70 0,69

0,33 0,31 0,31 0,47 0,43 0,43 0,40 0,72 0,69 0,75 0,69 0,70 0,69 0,700,31 0,31 0,33 0,48 0,43 0,43 0,44 0,71 0,69 0,75 0,68 0,72 0,68 0,70

0,30 0,31 0,34 0,49 0,42 0,43 0,47 0,70 0,68 0,72 0,69 0,72 0,68 0,69

0,30 0,32 0,34 0,49 0,42 0,43 0,49 0,71 0,68 0,70 0,69 0,73 0,68 0,710,32 0,31 0,34 0,49 0,42 0,43 0,50 0,72 0,69 0,70 0,69 0,75 0,68 0,71

0,32 0,30 0,34 0,45 0,43 0,41 0,51 0,73 0,70 0,71 0,69 0,75 0,68 0,690,34 0,30 0,34 0,44 0,43 0,43 0,55 0,71 0,69 0,71 0,69 0,73 0,68 0,68

0,35 0,29 0,35 0,43 0,43 0,49 0,57 0,70 0,68 0,70 0,69 0,70 0,68 0,680,34 0,29 0,35 0,43 0,43 0,51 0,59 0,70 0,69 0,69 0,68 0,69 0,69 0,68

0,37 0,31 0,34 0,43 0,47 0,55 0,58 0,70 0,70 0,69 0,69 0,69 0,70 0,68

0,36 0,34 0,35 0,37 0,48 0,61 0,56 0,71 0,69 0,69 0,69 0,69 0,70 0,68

0,33 0,36 0,36 0,48 0,49 0,65 0,57 0,71 0,69 0,69 0,68 0,69 0,70 0,68

0,32 0,36 0,37 0,54 0,56 0,67 0,57 0,71 0,69 0,69 0,69 0,69 0,70 0,680,31 0,37 0,37 0,51 0,56 0,68 0,57 0,71 0,70 0,70 0,69 0,69 0,69 0,68

0,31 0,40 0,38 0,47 0,56 0,66 0,60 0,71 0,70 0,70 0,68 0,69 0,69 0,68

0,33 0,39 0,40 0,53 0,54 0,62 0,62 0,71 0,70 0,70 0,69 0,70 0,70 0,680,38 0,37 0,41 0,58 0,51 0,61 0,62 0,71 0,70 0,69 0,69 0,70 0,70 0,68

0,43 0,38 0,42 0,60 0,57 0,65 0,63 0,71 0,69 0,69 0,69 0,70 0,70 0,68

0,45 0,41 0,42 0,54 0,55 0,67 0,67 0,71 0,69 0,69 0,68 0,70 0,68 0,69

0,40 0,41 0,42 0,57 0,54 0,67 0,67 0,70 0,69 0,68 0,68 0,70 0,68 0,68

0,41 0,42 0,43 0,56 0,61 0,67 0,67 0,70 0,69 0,68 0,68 0,69 0,68 0,670,42 0,42 0,43 0,56 0,66 0,67 0,67 0,70 0,68 0,68 0,68 0,69 0,68 0,68

0,37 0,42 0,43 0,54 0,67 0,67 0,67 0,69 0,68 0,68 0,68 0,68 0,68 0,69

0,38 0,42 0,43 0,55 0,59 0,67 0,67 0,69 0,67 0,69 0,69 0,68 0,68 0,68

0,35 0,42 0,42 0,56 0,58 0,67 0,67 0,69 0,68 0,69 0,69 0,68 0,69 0,680,32 0,42 0,43 0,59 0,55 0,68 0,67 0,69 0,68 0,69 0,69 0,68 0,69 0,67

0,32 0,42 0,43 0,59 0,63 0,68 0,67 0,69 0,68 0,69 0,68 0,69 0,69 0,67

0,33 0,42 0,43 0,53 0,56 0,69 0,67 0,69 0,68 0,69 0,69 0,70 0,69 0,670,34 0,42 0,42 0,49 0,52 0,70 0,68 0,70 0,69 0,69 0,69 0,70 0,68 0,68

0,36 0,37 0,41 0,52 0,55 0,61 0,62 0,70 0,69 0,69 0,68 0,69 0,68 0,68

0,0 0,0 0,0 0,0 1,0 1,0 1,0 1,0 2,0 2,0 3,0 2,0 2,0 1,0



barstymą)

Oro temp. 0°C

Dangos temp. -0,5°C (~3:40),


Tiriama medžiaga Nordway +

20% tirpalas (NaCl) 20 g/m2.

Dangos temp. (~4:30) 1,0°C (ties

Nordway), -1,0°C (ties NaCl)


(ties Nordway), -3,3°C (ties

NaCl)

Kelias Nr. A16 Vilnius–Trakai


nedidele kreive, ruožo gale

geležinkelio viadukas.



9.7 pav. Sukibimo koeficiento matavimų (2013-02-05) kelyje A16 Vilnius–Trakai rezultatai

151

Matavimo laikas 03:36:58 04:31:28 04:43:27 04:54:45 05:04:19 05:16:20 05:28:17 05:40:55 05:52:45 06:04:27 06:17:55 06:29:52 06:40:56 06:50:57

1 važiavimas 2 važiavimas 3 važiavimas 4 važiavimas 5 važiavimas 6 važiavimas 7 važiavimas 8 važiavimas 9 važiavimas 10 važiavimas 11 važiavimas 12 važiavimas 13 važiavimas 14 važiavimas

0,00 0,07 0,23 0,25 0,22 0,25 0,19 0,21 0,39 0,35 0,35 0,21 0,39 0,35

0,00 0,11 0,23 0,22 0,22 0,26 0,24 0,24 0,41 0,37 0,38 0,21 0,36 0,320,00 0,10 0,23 0,22 0,26 0,32 0,32 0,25 0,35 0,36 0,37 0,37 0,34 0,36

0,00 0,12 0,23 0,26 0,24 0,29 0,28 0,24 0,39 0,35 0,41 0,41 0,45 0,360,00 0,27 0,23 0,25 0,29 0,24 0,28 0,21 0,39 0,35 0,45 0,32 0,43 0,32

VMPEI, aut./p. 0,02 0,26 0,25 0,29 0,30 0,27 0,25 0,27 0,38 0,37 0,40 0,27 0,44 0,33

Bendras 0,01 0,32 0,32 0,26 0,22 0,27 0,22 0,20 0,19 0,37 0,41 0,25 0,43 0,43

Krovininis 0,01 0,32 0,28 0,26 0,24 0,25 0,28 0,26 0,39 0,36 0,40 0,36 0,42 0,38

0,01 0,32 0,23 0,24 0,25 0,28 0,33 0,27 0,39 0,43 0,39 0,35 0,56 0,36

0,02 0,31 0,23 0,23 0,24 0,28 0,35 0,25 0,41 0,39 0,47 0,41 0,58 0,33

0,00 0,20 0,25 0,27 0,26 0,33 0,33 0,24 0,50 0,41 0,50 0,39 0,51 0,39

0,00 0,18 0,23 0,24 0,26 0,24 0,33 0,25 0,46 0,45 0,46 0,37 0,51 0,38

0,00 0,17 0,22 0,22 0,24 0,33 0,27 0,28 0,47 0,44 0,42 0,39 0,42 0,390,00 0,15 0,23 0,26 0,22 0,30 0,20 0,31 0,51 0,40 0,38 0,26 0,38 0,40

0,00 0,14 0,25 0,28 0,25 0,22 0,24 0,32 0,47 0,43 0,38 0,21 0,41 0,43

0,00 0,13 0,17 0,21 0,23 0,34 0,25 0,33 0,43 0,36 0,37 0,19 0,44 0,48

0,00 0,13 0,17 0,21 0,26 0,32 0,22 0,27 0,43 0,41 0,41 0,18 0,45 0,480,00 0,13 0,16 0,22 0,25 0,30 0,29 0,31 0,34 0,39 0,40 0,17 0,31 0,46

0,00 0,14 0,19 0,26 0,26 0,28 0,26 0,31 0,32 0,47 0,32 0,16 0,33 0,460,00 0,15 0,18 0,22 0,23 0,30 0,24 0,34 0,40 0,39 0,41 0,23 0,39 0,45

0,00 0,05 0,17 0,19 0,21 0,31 0,25 0,20 0,39 0,45 0,45 0,31 0,39 0,52

0,01 0,05 0,15 0,16 0,17 0,32 0,20 0,22 0,41 0,43 0,40 0,30 0,43 0,50

0,01 0,05 0,15 0,15 0,14 0,14 0,09 0,24 0,32 0,50 0,43 0,33 0,48 0,47

0,01 0,06 0,11 0,15 0,13 0,09 0,12 0,18 0,15 0,28 0,26 0,27 0,46 0,30

0,01 0,05 0,06 0,15 0,14 0,09 0,03 0,18 0,17 0,21 0,24 0,17 0,26 0,250,00 0,06 0,08 0,15 0,13 0,09 0,02 0,20 0,19 0,20 0,25 0,14 0,22 0,15

0,00 0,05 0,07 0,15 0,13 0,08 0,10 0,02 0,17 0,21 0,22 0,16 0,40 0,21

0,00 0,06 0,06 0,16 0,14 0,05 0,06 0,20 0,16 0,28 0,34 0,14 0,35 0,16

0,00 0,06 0,07 0,15 0,13 0,05 0,10 0,09 0,23 0,17 0,31 0,16 0,22 0,220,00 0,06 0,07 0,16 0,14 0,05 0,06 0,16 0,23 0,13 0,17 0,23 0,22 0,35

0,00 0,06 0,07 0,15 0,05 0,05 0,11 0,17 0,21 0,13 0,18 0,21 0,23 0,22

0,00 0,07 0,05 0,15 0,09 0,07 0,10 0,18 0,28 0,28 0,38 0,23 0,38 0,220,00 0,07 0,06 0,13 0,05 0,08 0,18 0,18 0,39 0,22 0,43 0,22 0,41 0,31

0,02 0,06 0,06 0,14 0,07 0,09 0,18 0,23 0,47 0,34 0,33 0,19 0,43 0,34

0,01 0,06 0,06 0,15 0,05 0,10 0,15 0,19 0,37 0,40 0,42 0,15 0,42 0,240,00 0,07 0,07 0,14 0,05 0,08 0,24 0,16 0,23 0,19 0,36 0,02 0,51 0,20

0,00 0,07 0,06 0,06 0,06 0,09 0,22 0,14 0,24 0,24 0,28 0,02 0,58 0,460,00 0,06 0,06 0,11 0,06 0,14 0,20 0,19 0,41 0,29 0,35 0,24 0,43 0,35

0,00 0,06 0,06 0,05 0,10 0,24 0,18 0,21 0,31 0,33 0,45 0,28 0,32 0,470,00 0,05 0,06 0,05 0,06 0,25 0,19 0,26 0,26 0,27 0,34 0,34 0,36 0,47

0,00 0,05 0,05 0,10 0,15 0,19 0,19 0,20 0,18 0,29 0,31 0,32 0,24 0,37

0,00 0,06 0,05 0,17 0,19 0,20 0,23 0,20 0,32 0,31 0,40 0,39 0,20 0,40

0,01 0,06 0,08 0,27 0,21 0,20 0,25 0,18 0,27 0,25 0,35 0,32 0,27 0,39

0,02 0,06 0,07 0,21 0,20 0,21 0,24 0,18 0,26 0,28 0,28 0,34 0,23 0,450,01 0,05 0,06 0,20 0,25 0,24 0,24 0,18 0,28 0,20 0,41 0,36 0,27 0,43

0,01 0,05 0,06 0,23 0,20 0,22 0,18 0,17 0,24 0,20 0,39 0,30 0,34 0,46

0,01 0,06 0,06 0,28 0,21 0,25 0,27 0,18 0,24 0,22 0,30 0,31 0,26 0,390,01 0,06 0,07 0,27 0,24 0,27 0,28 0,19 0,23 0,36 0,30 0,21 0,24 0,32

0,00 0,06 0,07 0,21 0,22 0,24 0,20 0,18 0,27 0,35 0,46 0,23 0,43 0,35

0,00 0,06 0,05 0,21 0,26 0,23 0,22 0,23 0,24 0,34 0,40 0,28 0,44 0,34

0,00 0,05 0,06 0,22 0,26 0,26 0,25 0,20 0,31 0,30 0,36 0,26 0,39 0,49

0,00 0,05 0,13 0,22 0,24 0,32 0,30 0,23 0,33 0,31 0,41 0,28 0,40 0,560,00 0,05 0,12 0,29 0,26 0,39 0,29 0,28 0,54 0,44 0,43 0,41 0,43 0,33

0,00 0,05 0,14 0,27 0,24 0,41 0,23 0,33 0,55 0,42 0,28 0,41 0,50 0,44

0,00 0,05 0,06 0,28 0,23 0,45 0,25 0,36 0,47 0,32 0,24 0,41 0,34 0,45

0,01 0,05 0,05 0,24 0,25 0,41 0,28 0,37 0,39 0,26 0,27 0,35 0,26 0,590,02 0,05 0,09 0,20 0,24 0,38 0,22 0,31 0,41 0,25 0,45 0,35 0,38 0,41

0,02 0,05 0,09 0,24 0,25 0,39 0,24 0,30 0,39 0,28 0,52 0,31 0,36 0,68

0,01 0,05 0,06 0,22 0,26 0,34 0,18 0,25 0,34 0,28 0,27 0,24 0,39 0,560,00 0,06 0,05 0,21 0,20 0,27 0,24 0,21 0,40 0,33 0,24 0,27 0,42 0,33

0,00 0,10 0,13 0,20 0,19 0,23 0,21 0,23 0,34 0,32 0,36 0,27 0,38 0,38

0,0 0,0 0,0 0,0 1,0 1,0 1,0 1,0 2,0 2,0 3,0 2,0 2,0 1,0



barstymą)

Oro temp. 0°C

Dangos temp. -0,5°C (~3:40),



20% tirpalas (NaCl) 20 g/m2.

Dangos temp. (~4:30) 1,0°C


NaCl)



NaCl)







9.8 pav. Vandens plėvelės sluoksnio storio matavimų (2013-02-05) kelyje A16 Vilnius–Trakai rezultatai

152

Matavimo laikas 04:25:07 04:35:09 04:44:29 04:54:09 05:04:54 05:14:17 05:24:56 05:34:52 05:45:40 05:55:23 06:05:56 06:21:50 06:38:04


0,42 0,31 0,46 0,46 0,42 0,39 0,49 0,49 0,49 0,46 0,47 0,39 0,500,42 0,29 0,46 0,47 0,45 0,40 0,50 0,49 0,50 0,45 0,49 0,39 0,50

0,42 0,29 0,47 0,47 0,47 0,44 0,50 0,51 0,50 0,47 0,54 0,39 0,53

0,43 0,29 0,46 0,47 0,47 0,46 0,50 0,53 0,50 0,52 0,64 0,44 0,560,41 0,29 0,47 0,47 0,48 0,51 0,50 0,55 0,53 0,54 0,67 0,52 0,50

VMPEI, aut./p. 0,33 0,29 0,48 0,47 0,48 0,55 0,47 0,55 0,58 0,56 0,70 0,59 0,55

Bendras 0,31 0,30 0,48 0,47 0,48 0,50 0,49 0,56 0,60 0,59 0,68 0,64 0,60

Krovininis 0,34 0,29 0,47 0,47 0,48 0,48 0,56 0,58 0,57 0,56 0,64 0,67 0,58

0,34 0,33 0,46 0,47 0,48 0,48 0,57 0,60 0,53 0,56 0,66 0,70 0,53

0,37 0,36 0,44 0,47 0,48 0,48 0,48 0,60 0,54 0,64 0,67 0,70 0,480,36 0,38 0,36 0,46 0,47 0,50 0,46 0,64 0,52 0,68 0,67 0,63 0,48

0,39 0,37 0,35 0,47 0,47 0,48 0,53 0,57 0,48 0,67 0,67 0,57 0,54

0,42 0,33 0,36 0,49 0,48 0,51 0,57 0,48 0,49 0,67 0,67 0,50 0,590,42 0,32 0,37 0,48 0,54 0,56 0,57 0,47 0,57 0,67 0,67 0,58 0,66

0,43 0,36 0,38 0,46 0,58 0,59 0,52 0,55 0,62 0,67 0,67 0,66 0,68

0,43 0,38 0,35 0,45 0,60 0,60 0,55 0,63 0,55 0,67 0,67 0,67 0,660,43 0,39 0,34 0,46 0,54 0,61 0,51 0,51 0,48 0,66 0,63 0,67 0,62

0,43 0,38 0,35 0,52 0,52 0,61 0,55 0,48 0,46 0,64 0,57 0,67 0,62

0,42 0,32 0,38 0,56 0,56 0,61 0,59 0,48 0,47 0,67 0,62 0,67 0,660,43 0,30 0,45 0,52 0,59 0,62 0,60 0,48 0,56 0,67 0,66 0,67 0,67

0,44 0,33 0,41 0,52 0,52 0,62 0,54 0,50 0,67 0,67 0,70 0,67 0,630,41 0,31 0,39 0,53 0,50 0,62 0,52 0,56 0,69 0,67 0,71 0,67 0,55

0,34 0,36 0,38 0,49 0,48 0,62 0,52 0,60 0,67 0,69 0,72 0,67 0,52

0,38 0,38 0,38 0,48 0,48 0,62 0,56 0,59 0,60 0,70 0,74 0,67 0,51

0,41 0,34 0,38 0,49 0,48 0,62 0,60 0,56 0,54 0,70 0,74 0,67 0,500,42 0,31 0,39 0,53 0,48 0,62 0,61 0,53 0,55 0,70 0,73 0,67 0,50

0,43 0,33 0,43 0,49 0,48 0,60 0,62 0,53 0,54 0,70 0,71 0,68 0,53

0,36 0,26 0,45 0,47 0,48 0,51 0,62 0,50 0,50 0,71 0,71 0,69 0,650,38 0,31 0,46 0,47 0,49 0,54 0,57 0,49 0,49 0,71 0,70 0,70 0,67

0,40 0,36 0,46 0,47 0,55 0,58 0,52 0,49 0,49 0,70 0,70 0,70 0,67

0,43 0,39 0,37 0,49 0,50 0,60 0,49 0,54 0,49 0,70 0,69 0,69 0,670,44 0,40 0,36 0,49 0,48 0,61 0,49 0,52 0,50 0,70 0,69 0,69 0,68

0,43 0,41 0,36 0,55 0,49 0,61 0,49 0,50 0,52 0,70 0,71 0,69 0,610,44 0,41 0,35 0,51 0,55 0,62 0,50 0,50 0,56 0,70 0,73 0,69 0,56

0,44 0,41 0,34 0,51 0,58 0,62 0,55 0,50 0,61 0,70 0,71 0,69 0,64

0,43 0,41 0,36 0,57 0,60 0,62 0,53 0,50 0,65 0,70 0,69 0,69 0,670,42 0,41 0,43 0,52 0,61 0,63 0,51 0,51 0,69 0,70 0,69 0,69 0,67

0,42 0,41 0,36 0,48 0,53 0,61 0,50 0,58 0,65 0,70 0,69 0,70 0,68

0,42 0,41 0,34 0,47 0,49 0,52 0,49 0,57 0,57 0,70 0,70 0,71 0,690,43 0,40 0,36 0,47 0,52 0,49 0,49 0,52 0,53 0,72 0,72 0,71 0,70

0,43 0,40 0,41 0,53 0,50 0,54 0,52 0,53 0,58 0,73 0,72 0,73 0,70

0,42 0,40 0,39 0,50 0,49 0,58 0,46 0,61 0,62 0,73 0,72 0,72 0,70

0,43 0,41 0,37 0,52 0,49 0,60 0,48 0,62 0,58 0,72 0,74 0,71 0,700,43 0,41 0,34 0,46 0,48 0,61 0,55 0,56 0,54 0,71 0,75 0,70 0,70

0,44 0,41 0,30 0,41 0,47 0,60 0,55 0,52 0,53 0,71 0,75 0,70 0,710,45 0,42 0,30 0,33 0,47 0,51 0,49 0,50 0,52 0,72 0,73 0,70 0,72

0,45 0,42 0,30 0,30 0,46 0,48 0,48 0,48 0,49 0,74 0,72 0,71 0,72

0,44 0,42 0,31 0,32 0,46 0,48 0,48 0,48 0,49 0,75 0,74 0,72 0,720,45 0,42 0,32 0,34 0,47 0,48 0,48 0,49 0,53 0,74 0,75 0,72 0,72

0,46 0,41 0,30 0,33 0,47 0,48 0,48 0,53 0,52 0,62 0,75 0,73 0,73

0,44 0,41 0,30 0,31 0,46 0,47 0,48 0,49 0,48 0,70 0,75 0,74 0,730,43 0,41 0,31 0,30 0,46 0,47 0,47 0,48 0,48 0,61 0,75 0,75 0,74

0,44 0,42 0,30 0,30 0,46 0,48 0,47 0,47 0,48 0,70 0,75 0,75 0,68

0,44 0,41 0,31 0,33 0,46 0,54 0,49 0,52 0,50 0,52 0,75 0,75 0,74

0,45 0,42 0,33 0,34 0,46 0,58 0,54 0,57 0,54 0,49 0,57 0,75 0,750,44 0,40 0,32 0,35 0,50 0,59 0,59 0,59 0,58 0,52 0,71 0,75 0,60

0,41 0,40 0,30 0,35 0,49 0,51 0,56 0,60 0,60 0,53 0,74 0,75 0,56

0,41 0,37 0,30 0,34 0,47 0,55 0,55 0,61 0,60 0,54 0,75 0,73 0,540,43 0,39 0,30 0,34 0,52 0,58 0,58 0,56 0,61 0,51 0,75 0,74 0,570,44 0,39 0,29 0,34 0,49 0,60 0,60 0,53 0,61 0,35 0,75 0,75 0,59

0,41 0,37 0,37 0,45 0,50 0,55 0,52 0,54 0,55 0,64 0,69 0,67 0,62

-1,0 -1,0 -1,0 -1,0 -1,0 -1,0 -1,0 -1,0 -1,0 -1,0 -1,0 -1,0 -2,0



barstymą)

Oro temp. -1°C

Dangos temp. -3,0°C (~4:26),


Tiriama medžiaga NaCl + Natrio

tirpalas 1/4; 1/5 40 g/m2.


(ties NaCl 40 g/m2), -4,5°C (ties

NaCl 20 g/m2)



NaCl 20 g/m2)







9.9 pav. Sukibimo koeficiento matavimų (2013-02-12) kelyje A16 Vilnius–Trakai rezultatai

153

Matavimo laikas 03:36:58 04:31:28 04:43:27 04:54:45 05:04:19 05:16:20 05:28:17 05:40:55 05:52:45 06:04:27 06:17:55 06:29:52 06:40:56


0,02 0,05 0,20 0,19 0,22 0,21 0,31 0,36 0,35 0,35 0,36 0,30 0,360,03 0,05 0,20 0,20 0,23 0,25 0,37 0,35 0,34 0,35 0,32 0,25 0,38

0,02 0,06 0,21 0,21 0,22 0,26 0,37 0,29 0,35 0,37 0,27 0,27 0,39

0,01 0,05 0,20 0,21 0,24 0,29 0,36 0,31 0,38 0,43 0,34 0,30 0,360,03 0,06 0,22 0,20 0,25 0,29 0,33 0,38 0,38 0,39 0,34 0,29 0,27

VMPEI, aut./p. 0,03 0,07 0,22 0,20 0,25 0,28 0,30 0,40 0,36 0,36 0,33 0,32 0,25

Bendras 0,02 0,05 0,20 0,19 0,23 0,24 0,26 0,39 0,32 0,33 0,28 0,30 0,27

Krovininis 0,02 0,04 0,20 0,21 0,20 0,24 0,27 0,30 0,27 0,30 0,29 0,29 0,35

0,03 0,03 0,19 0,19 0,20 0,23 0,25 0,32 0,37 0,28 0,25 0,27 0,32

0,03 0,04 0,15 0,19 0,20 0,22 0,21 0,30 0,33 0,28 0,28 0,29 0,300,02 0,04 0,08 0,18 0,19 0,21 0,20 0,25 0,27 0,26 0,31 0,36 0,27

0,05 0,04 0,07 0,19 0,19 0,20 0,24 0,24 0,24 0,27 0,31 0,30 0,28

0,01 0,03 0,07 0,19 0,19 0,20 0,26 0,22 0,31 0,31 0,32 0,25 0,250,02 0,03 0,08 0,19 0,22 0,21 0,28 0,23 0,28 0,36 0,35 0,29 0,23

0,02 0,03 0,08 0,19 0,19 0,27 0,23 0,25 0,29 0,34 0,39 0,32 0,22

0,02 0,02 0,07 0,19 0,19 0,25 0,23 0,25 0,27 0,26 0,34 0,33 0,280,03 0,02 0,08 0,19 0,18 0,20 0,20 0,21 0,23 0,27 0,22 0,28 0,26

0,03 0,04 0,08 0,21 0,18 0,20 0,26 0,20 0,23 0,29 0,29 0,21 0,24

0,03 0,04 0,13 0,22 0,19 0,22 0,33 0,26 0,27 0,30 0,34 0,30 0,260,01 0,03 0,16 0,24 0,22 0,29 0,29 0,32 0,26 0,30 0,30 0,31 0,30

0,02 0,04 0,08 0,27 0,28 0,36 0,28 0,35 0,27 0,27 0,29 0,25 0,360,02 0,04 0,11 0,25 0,29 0,32 0,33 0,35 0,27 0,30 0,24 0,25 0,39

0,01 0,03 0,07 0,22 0,23 0,30 0,33 0,36 0,35 0,26 0,32 0,21 0,37

0,01 0,03 0,07 0,21 0,21 0,28 0,32 0,31 0,32 0,27 0,31 0,19 0,37

0,01 0,03 0,13 0,22 0,22 0,32 0,32 0,29 0,35 0,27 0,27 0,20 0,390,01 0,03 0,19 0,22 0,22 0,31 0,29 0,29 0,40 0,32 0,30 0,26 0,32

0,03 0,04 0,18 0,20 0,21 0,25 0,27 0,23 0,32 0,30 0,30 0,34 0,25

0,03 0,03 0,20 0,19 0,24 0,22 0,37 0,23 0,30 0,28 0,27 0,30 0,230,01 0,02 0,21 0,20 0,23 0,32 0,42 0,27 0,39 0,31 0,33 0,31 0,29

0,01 0,03 0,20 0,20 0,27 0,31 0,29 0,29 0,36 0,30 0,41 0,34 0,24

0,00 0,02 0,07 0,20 0,21 0,23 0,26 0,24 0,33 0,30 0,35 0,33 0,240,00 0,02 0,07 0,20 0,21 0,23 0,26 0,20 0,30 0,28 0,29 0,34 0,37

0,00 0,03 0,07 0,21 0,24 0,32 0,36 0,27 0,28 0,32 0,30 0,31 0,310,00 0,04 0,08 0,21 0,21 0,28 0,33 0,31 0,31 0,33 0,27 0,34 0,29

0,00 0,02 0,07 0,23 0,22 0,30 0,42 0,39 0,37 0,32 0,32 0,37 0,35

0,01 0,03 0,08 0,27 0,28 0,34 0,46 0,30 0,34 0,34 0,38 0,38 0,280,02 0,03 0,07 0,22 0,27 0,38 0,42 0,29 0,31 0,30 0,36 0,35 0,27

0,03 0,02 0,08 0,20 0,21 0,30 0,27 0,31 0,34 0,29 0,28 0,25 0,29

0,02 0,03 0,07 0,20 0,22 0,25 0,26 0,27 0,29 0,30 0,32 0,30 0,290,02 0,04 0,11 0,21 0,27 0,23 0,28 0,27 0,31 0,32 0,30 0,33 0,23

0,02 0,02 0,12 0,22 0,31 0,36 0,36 0,30 0,37 0,34 0,35 0,28 0,26

0,02 0,03 0,08 0,21 0,31 0,29 0,36 0,33 0,40 0,34 0,35 0,33 0,26

0,02 0,02 0,08 0,20 0,27 0,29 0,32 0,34 0,34 0,32 0,35 0,31 0,280,02 0,02 0,07 0,19 0,27 0,33 0,30 0,26 0,30 0,30 0,32 0,30 0,23

0,02 0,02 0,06 0,13 0,27 0,24 0,29 0,23 0,23 0,26 0,30 0,32 0,240,02 0,01 0,07 0,06 0,25 0,21 0,23 0,22 0,23 0,25 0,35 0,30 0,26

0,02 0,02 0,07 0,05 0,26 0,21 0,21 0,21 0,23 0,03 0,27 0,24 0,28

0,02 0,01 0,08 0,08 0,23 0,20 0,21 0,22 0,25 0,08 0,26 0,23 0,230,00 0,02 0,07 0,08 0,23 0,21 0,23 0,24 0,25 0,14 0,24 0,24 0,22

0,00 0,03 0,06 0,07 0,22 0,20 0,23 0,26 0,21 0,10 0,25 0,18 0,21

0,00 0,03 0,07 0,07 0,22 0,19 0,19 0,18 0,21 0,02 0,24 0,03 0,180,02 0,02 0,07 0,07 0,21 0,19 0,19 0,19 0,20 0,10 0,23 0,02 0,13

0,01 0,04 0,06 0,07 0,20 0,19 0,20 0,18 0,21 0,02 0,02 0,02 0,10

0,01 0,03 0,08 0,08 0,20 0,19 0,21 0,27 0,22 0,15 0,02 0,02 0,25

0,01 0,02 0,08 0,08 0,19 0,20 0,24 0,19 0,21 0,15 0,09 0,02 0,280,03 0,03 0,06 0,08 0,19 0,20 0,22 0,20 0,26 0,14 0,02 0,02 0,20

0,03 0,03 0,07 0,08 0,19 0,18 0,21 0,19 0,22 0,02 0,02 0,07 0,19

0,02 0,03 0,07 0,08 0,19 0,19 0,20 0,20 0,22 0,04 0,02 0,15 0,210,00 0,02 0,07 0,08 0,19 0,19 0,20 0,19 0,25 0,14 0,02 0,05 0,260,02 0,03 0,07 0,07 0,19 0,18 0,21 0,19 0,21 0,16 0,02 0,10 0,26

0,02 0,03 0,11 0,17 0,23 0,25 0,28 0,27 0,29 0,26 0,27 0,25 0,27

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 1,0 1,0 1,0 2,0 2,0 3,0 2,0 2,0



barstymą)

Oro temp. -1°C

Dangos temp. -3,0°C (~4:26),


Tiriama medžiaga NaCl + Natrio

tirpalas 1/4; 1/5 40 g/m2.



NaCl 20 g/m2)



NaCl 20 g/m2)







9.10 pav. Vandens plėvelės sluoksnio storio matavimų (2013-02-12) kelyje A16 Vilnius–Trakai rezultatai

154

Matavimo laikas 03:42:02 05:03:27 05:11:59 05:19:59 05:28:54 05:37:31 05:46:42 05:55:42 06:05:58 06:16:15 06:27:24 06:39:58 06:48:05 07:00:18 07:09:01 07:14:55

1 važiavimas 2 važiavimas 3 važiavimas 4 važiavimas 5 važiavimas 6 važiavimas 7 važiavimas 8 važiavimas 9 važiavimas 10 važiavimas 11 važiavimas 12 važiavimas 13 važiavimas 14 važiavimas 15 važiavimas 16 važiavimas

0,32 0,36 0,46 0,48 0,49 0,54 0,52 0,58 0,60 0,58 0,51 0,47 0,50 0,62 0,47 0,480,27 0,37 0,47 0,50 0,50 0,56 0,57 0,60 0,62 0,57 0,50 0,50 0,51 0,63 0,52 0,47

0,26 0,38 0,49 0,49 0,51 0,58 0,59 0,61 0,63 0,60 0,47 0,49 0,52 0,64 0,52 0,47

0,27 0,43 0,51 0,48 0,51 0,56 0,60 0,62 0,63 0,61 0,48 0,50 0,52 0,62 0,53 0,480,29 0,46 0,51 0,49 0,52 0,55 0,59 0,62 0,64 0,62 0,53 0,51 0,57 0,61 0,53 0,49

VMPEI, aut./p. 0,29 0,47 0,54 0,49 0,52 0,54 0,57 0,63 0,66 0,61 0,55 0,53 0,58 0,64 0,54 0,50

Bendras 1802 0,27 0,50 0,55 0,49 0,51 0,53 0,59 0,63 0,67 0,60 0,55 0,54 0,59 0,67 0,56 0,52

Krovininis 188 0,26 0,51 0,55 0,50 0,52 0,55 0,59 0,61 0,67 0,62 0,55 0,55 0,58 0,67 0,57 0,54

0,27 0,52 0,57 0,50 0,55 0,55 0,58 0,64 0,69 0,64 0,56 0,55 0,58 0,67 0,58 0,58

0,28 0,53 0,57 0,51 0,55 0,56 0,59 0,65 0,69 0,65 0,58 0,55 0,59 0,66 0,60 0,590,29 0,53 0,56 0,55 0,56 0,59 0,60 0,65 0,68 0,66 0,59 0,55 0,59 0,69 0,61 0,60

0,29 0,49 0,52 0,54 0,55 0,57 0,59 0,62 0,70 0,67 0,58 0,56 0,58 0,68 0,59 0,61

0,28 0,47 0,52 0,52 0,51 0,56 0,57 0,61 0,69 0,66 0,56 0,58 0,57 0,68 0,58 0,570,27 0,49 0,53 0,51 0,51 0,55 0,58 0,63 0,68 0,66 0,56 0,56 0,57 0,69 0,59 0,56

0,30 0,51 0,53 0,50 0,53 0,56 0,60 0,63 0,69 0,63 0,57 0,55 0,58 0,70 0,60 0,56

0,31 0,56 0,53 0,50 0,54 0,58 0,61 0,67 0,71 0,65 0,59 0,58 0,58 0,69 0,60 0,590,30 0,56 0,54 0,50 0,54 0,57 0,59 0,67 0,69 0,65 0,58 0,58 0,57 0,69 0,61 0,60

0,31 0,55 0,53 0,49 0,53 0,58 0,59 0,68 0,68 0,66 0,60 0,58 0,59 0,68 0,62 0,61

0,32 0,52 0,52 0,50 0,54 0,59 0,62 0,69 0,69 0,66 0,64 0,60 0,62 0,67 0,63 0,620,31 0,53 0,53 0,52 0,57 0,59 0,63 0,68 0,68 0,68 0,65 0,64 0,65 0,67 0,64 0,63

0,30 0,49 0,50 0,48 0,54 0,54 0,59 0,66 0,70 0,69 0,66 0,63 0,66 0,71 0,65 0,640,31 0,50 0,51 0,48 0,50 0,52 0,54 0,67 0,71 0,70 0,66 0,61 0,64 0,71 0,67 0,64

0,29 0,50 0,51 0,50 0,49 0,51 0,52 0,62 0,72 0,70 0,65 0,59 0,62 0,72 0,68 0,64

0,29 0,50 0,50 0,49 0,48 0,51 0,51 0,60 0,72 0,69 0,56 0,56 0,59 0,72 0,61 0,61

0,27 0,50 0,50 0,50 0,48 0,51 0,51 0,57 0,72 0,66 0,53 0,56 0,56 0,73 0,54 0,530,28 0,49 0,50 0,51 0,50 0,51 0,51 0,56 0,73 0,59 0,51 0,55 0,56 0,73 0,52 0,51

0,29 0,49 0,47 0,51 0,50 0,51 0,51 0,56 0,74 0,60 0,52 0,52 0,56 0,72 0,55 0,53

0,28 0,45 0,43 0,50 0,50 0,51 0,52 0,55 0,74 0,64 0,52 0,50 0,57 0,72 0,59 0,530,26 0,35 0,38 0,49 0,50 0,51 0,51 0,54 0,75 0,54 0,52 0,52 0,52 0,74 0,53 0,51

0,21 0,33 0,33 0,49 0,49 0,50 0,51 0,56 0,75 0,53 0,51 0,52 0,46 0,75 0,52 0,52

0,23 0,33 0,32 0,50 0,49 0,50 0,50 0,56 0,75 0,54 0,54 0,52 0,45 0,75 0,51 0,510,26 0,32 0,32 0,49 0,50 0,50 0,50 0,56 0,74 0,56 0,54 0,55 0,49 0,74 0,51 0,51

0,29 0,32 0,33 0,49 0,50 0,50 0,51 0,55 0,74 0,55 0,54 0,53 0,49 0,75 0,55 0,510,31 0,31 0,34 0,49 0,50 0,50 0,51 0,52 0,75 0,54 0,50 0,52 0,48 0,75 0,52 0,52

0,30 0,32 0,34 0,49 0,50 0,50 0,51 0,52 0,64 0,51 0,47 0,51 0,47 0,58 0,52 0,52

0,28 0,34 0,35 0,49 0,50 0,50 0,51 0,51 0,46 0,51 0,45 0,51 0,47 0,46 0,52 0,510,25 0,35 0,35 0,49 0,50 0,50 0,50 0,50 0,44 0,50 0,45 0,50 0,49 0,44 0,51 0,51

0,27 0,36 0,36 0,50 0,50 0,50 0,50 0,47 0,44 0,47 0,46 0,50 0,50 0,44 0,51 0,51

0,28 0,35 0,35 0,49 0,50 0,50 0,50 0,36 0,43 0,43 0,48 0,49 0,50 0,43 0,51 0,500,30 0,35 0,36 0,49 0,50 0,50 0,50 0,39 0,43 0,43 0,49 0,50 0,50 0,43 0,51 0,50

0,29 0,38 0,41 0,51 0,51 0,50 0,50 0,34 0,41 0,48 0,51 0,52 0,50 0,40 0,51 0,50

0,27 0,39 0,36 0,54 0,52 0,52 0,49 0,32 0,45 0,48 0,53 0,54 0,52 0,39 0,51 0,50

0,30 0,36 0,38 0,53 0,53 0,55 0,52 0,33 0,50 0,53 0,51 0,56 0,53 0,36 0,53 0,510,30 0,43 0,44 0,51 0,51 0,52 0,51 0,41 0,52 0,54 0,50 0,55 0,55 0,43 0,56 0,50

0,28 0,47 0,49 0,49 0,49 0,50 0,51 0,47 0,53 0,54 0,50 0,54 0,53 0,47 0,55 0,480,26 0,50 0,52 0,46 0,48 0,48 0,50 0,50 0,53 0,54 0,51 0,53 0,53 0,47 0,52 0,47

0,25 0,52 0,56 0,45 0,48 0,47 0,50 0,50 0,54 0,50 0,50 0,51 0,53 0,48 0,52 0,46

0,25 0,53 0,53 0,45 0,49 0,48 0,51 0,51 0,55 0,49 0,51 0,52 0,53 0,49 0,51 0,460,25 0,53 0,49 0,45 0,50 0,48 0,52 0,51 0,57 0,48 0,51 0,51 0,54 0,50 0,50 0,46

0,26 0,52 0,48 0,46 0,50 0,49 0,53 0,52 0,56 0,49 0,52 0,51 0,55 0,53 0,50 0,46

0,27 0,50 0,53 0,46 0,52 0,51 0,54 0,53 0,58 0,53 0,53 0,52 0,57 0,55 0,53 0,480,28 0,48 0,56 0,47 0,53 0,54 0,55 0,53 0,59 0,57 0,56 0,54 0,58 0,56 0,53 0,50

0,29 0,49 0,49 0,49 0,53 0,55 0,58 0,54 0,59 0,58 0,58 0,57 0,59 0,54 0,53 0,51

0,29 0,53 0,46 0,51 0,53 0,55 0,59 0,55 0,57 0,59 0,59 0,59 0,60 0,56 0,53 0,52

0,29 0,56 0,46 0,50 0,52 0,54 0,59 0,56 0,58 0,59 0,61 0,61 0,61 0,58 0,55 0,540,29 0,51 0,45 0,50 0,54 0,56 0,58 0,56 0,59 0,60 0,62 0,60 0,61 0,59 0,57 0,55

0,29 0,51 0,45 0,50 0,54 0,56 0,58 0,56 0,61 0,60 0,62 0,57 0,60 0,60 0,59 0,56

0,28 0,47 0,48 0,51 0,51 0,55 0,59 0,58 0,60 0,61 0,63 0,55 0,60 0,62 0,60 0,580,29 0,46 0,51 0,52 0,50 0,55 0,60 0,59 0,62 0,63 0,61 0,55 0,60 0,61 0,59 0,580,30 0,48 0,53 0,52 0,53 0,55 0,61 0,58 0,61 0,63 0,60 0,55 0,59 0,59 0,59 0,57

0,28 0,45 0,47 0,49 0,51 0,53 0,55 0,56 0,62 0,58 0,55 0,54 0,55 0,61 0,55 0,53

-6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -7,0 -7,0 -7,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -7,0



barstymą)

Oro temp. -6°C




tirpalas (NaCl) 40 g/m2.


(ties Nordway, -7,0°C (ties

NaCl)



NaCl)


(14,32-15,4) km, K III



nuolydis iki 1,5%.




155

Matavimo laikas 03:42:02 05:03:27 05:11:59 05:19:59 05:28:54 05:37:31 05:46:42 05:55:42 06:05:58 06:16:15 06:27:24 06:39:58 06:48:05 07:00:18 07:09:01 07:14:55


0,04 0,05 0,17 0,20 0,20 0,19 0,21 0,20 0,23 0,21 0,19 0,19 0,20 0,22 0,18 0,170,03 0,13 0,18 0,21 0,19 0,21 0,23 0,20 0,23 0,20 0,19 0,16 0,22 0,21 0,21 0,17

0,02 0,13 0,20 0,18 0,20 0,20 0,24 0,21 0,22 0,15 0,16 0,19 0,19 0,21 0,18 0,16

0,02 0,10 0,20 0,19 0,19 0,18 0,23 0,21 0,21 0,23 0,19 0,20 0,19 0,18 0,18 0,160,03 0,15 0,17 0,18 0,19 0,18 0,20 0,20 0,21 0,14 0,20 0,20 0,22 0,17 0,17 0,16

VMPEI, aut./p. 0,03 0,17 0,20 0,18 0,17 0,17 0,18 0,21 0,19 0,21 0,20 0,21 0,22 0,20 0,20 0,16

Bendras 1802 0,03 0,19 0,20 0,17 0,18 0,16 0,23 0,19 0,21 0,20 0,18 0,21 0,23 0,18 0,20 0,20

Krovininis 188 0,02 0,19 0,19 0,19 0,19 0,17 0,19 0,18 0,22 0,19 0,19 0,19 0,20 0,14 0,21 0,21

0,02 0,20 0,22 0,18 0,20 0,17 0,19 0,21 0,19 0,19 0,19 0,20 0,20 0,20 0,19 0,21

0,02 0,18 0,21 0,18 0,19 0,18 0,20 0,22 0,18 0,14 0,22 0,18 0,22 0,19 0,13 0,210,02 0,17 0,18 0,20 0,19 0,18 0,20 0,19 0,14 0,14 0,22 0,18 0,20 0,22 0,18 0,17

0,02 0,15 0,16 0,19 0,19 0,18 0,19 0,18 0,24 0,15 0,20 0,20 0,18 0,18 0,17 0,17

0,03 0,16 0,16 0,18 0,17 0,17 0,18 0,19 0,21 0,23 0,19 0,22 0,17 0,19 0,19 0,170,03 0,17 0,18 0,19 0,16 0,16 0,18 0,19 0,20 0,22 0,19 0,18 0,17 0,20 0,19 0,18

0,02 0,18 0,18 0,18 0,18 0,18 0,19 0,20 0,22 0,19 0,20 0,19 0,18 0,19 0,20 0,17

0,02 0,20 0,19 0,18 0,19 0,19 0,20 0,20 0,21 0,22 0,22 0,21 0,18 0,18 0,18 0,200,02 0,20 0,21 0,19 0,18 0,19 0,20 0,21 0,23 0,21 0,18 0,19 0,18 0,18 0,20 0,21

0,02 0,20 0,20 0,19 0,20 0,19 0,20 0,21 0,20 0,21 0,18 0,20 0,21 0,17 0,21 0,22

0,03 0,17 0,19 0,19 0,20 0,19 0,21 0,24 0,20 0,21 0,19 0,19 0,23 0,14 0,23 0,210,03 0,19 0,18 0,19 0,22 0,18 0,20 0,16 0,23 0,19 0,18 0,15 0,16 0,15 0,23 0,23

0,03 0,14 0,15 0,15 0,16 0,15 0,17 0,19 0,12 0,22 0,23 0,21 0,22 0,15 0,13 0,220,02 0,12 0,15 0,17 0,15 0,16 0,17 0,21 0,13 0,21 0,24 0,20 0,22 0,14 0,13 0,21

0,03 0,13 0,15 0,16 0,15 0,15 0,16 0,16 0,15 0,21 0,23 0,21 0,23 0,15 0,17 0,21

0,03 0,13 0,14 0,15 0,14 0,14 0,15 0,16 0,14 0,20 0,17 0,19 0,19 0,15 0,19 0,19

0,03 0,13 0,13 0,14 0,15 0,15 0,15 0,15 0,14 0,18 0,16 0,18 0,18 0,12 0,17 0,170,02 0,12 0,13 0,14 0,14 0,15 0,15 0,15 0,11 0,16 0,18 0,17 0,18 0,12 0,16 0,15

0,03 0,12 0,13 0,14 0,21 0,15 0,16 0,15 0,05 0,18 0,19 0,20 0,17 0,11 0,16 0,17

0,03 0,14 0,15 0,15 0,14 0,15 0,16 0,17 0,03 0,20 0,19 0,19 0,20 0,12 0,17 0,160,04 0,07 0,08 0,15 0,14 0,15 0,16 0,16 0,02 0,16 0,17 0,18 0,19 0,04 0,18 0,18

0,04 0,06 0,07 0,13 0,15 0,14 0,15 0,16 0,02 0,17 0,17 0,17 0,17 0,02 0,15 0,18

0,03 0,07 0,06 0,13 0,14 0,13 0,14 0,15 0,02 0,16 0,17 0,18 0,16 0,02 0,15 0,140,03 0,06 0,07 0,12 0,13 0,13 0,17 0,15 0,10 0,16 0,17 0,21 0,19 0,10 0,13 0,14

0,02 0,07 0,05 0,13 0,14 0,14 0,20 0,15 0,06 0,17 0,24 0,25 0,21 0,03 0,15 0,180,03 0,07 0,06 0,13 0,13 0,14 0,15 0,15 0,02 0,18 0,18 0,17 0,25 0,02 0,15 0,16

0,03 0,05 0,05 0,14 0,13 0,13 0,14 0,15 0,09 0,16 0,17 0,16 0,16 0,11 0,18 0,17

0,04 0,04 0,05 0,13 0,13 0,13 0,13 0,14 0,09 0,15 0,15 0,15 0,15 0,05 0,16 0,190,03 0,05 0,05 0,12 0,13 0,13 0,13 0,13 0,09 0,14 0,14 0,14 0,14 0,11 0,15 0,18

0,03 0,05 0,05 0,13 0,13 0,13 0,13 0,08 0,10 0,08 0,14 0,13 0,13 0,10 0,15 0,14

0,02 0,04 0,04 0,13 0,12 0,12 0,12 0,06 0,08 0,04 0,13 0,12 0,13 0,09 0,19 0,140,02 0,04 0,05 0,12 0,12 0,13 0,12 0,07 0,05 0,05 0,12 0,12 0,12 0,05 0,20 0,14

0,03 0,11 0,11 0,16 0,16 0,13 0,14 0,16 0,11 0,16 0,21 0,15 0,13 0,08 0,16 0,16

0,02 0,05 0,12 0,17 0,16 0,15 0,16 0,12 0,16 0,16 0,18 0,15 0,14 0,11 0,13 0,15

0,02 0,08 0,08 0,18 0,16 0,16 0,20 0,16 0,16 0,15 0,13 0,15 0,18 0,07 0,15 0,160,03 0,02 0,16 0,18 0,17 0,19 0,18 0,05 0,18 0,21 0,18 0,18 0,16 0,15 0,16 0,15

0,04 0,02 0,17 0,18 0,17 0,17 0,19 0,21 0,19 0,20 0,19 0,20 0,19 0,16 0,15 0,170,04 0,02 0,19 0,15 0,17 0,15 0,18 0,20 0,18 0,20 0,19 0,19 0,19 0,16 0,14 0,16

0,03 0,02 0,28 0,18 0,19 0,16 0,18 0,18 0,21 0,18 0,17 0,17 0,19 0,16 0,18 0,14

0,02 0,02 0,30 0,18 0,19 0,17 0,19 0,19 0,22 0,17 0,18 0,19 0,18 0,16 0,16 0,150,03 0,13 0,18 0,16 0,18 0,17 0,19 0,18 0,22 0,17 0,18 0,17 0,20 0,18 0,16 0,15

0,03 0,16 0,19 0,17 0,18 0,17 0,20 0,18 0,19 0,17 0,17 0,17 0,21 0,18 0,16 0,15

0,02 0,16 0,20 0,18 0,19 0,18 0,19 0,18 0,19 0,21 0,18 0,18 0,23 0,20 0,18 0,170,02 0,15 0,16 0,17 0,18 0,20 0,21 0,18 0,23 0,14 0,21 0,22 0,23 0,19 0,18 0,19

0,02 0,17 0,17 0,19 0,18 0,20 0,23 0,19 0,20 0,23 0,22 0,21 0,24 0,17 0,16 0,17

0,02 0,19 0,19 0,19 0,21 0,19 0,23 0,19 0,21 0,25 0,16 0,15 0,14 0,20 0,19 0,17

0,02 0,16 0,19 0,20 0,19 0,18 0,23 0,21 0,21 0,23 0,15 0,14 0,14 0,20 0,20 0,190,02 0,16 0,18 0,18 0,20 0,20 0,22 0,20 0,18 0,23 0,15 0,21 0,23 0,21 0,21 0,18

0,03 0,17 0,18 0,19 0,18 0,19 0,21 0,18 0,22 0,22 0,14 0,17 0,22 0,17 0,14 0,20

0,02 0,16 0,24 0,19 0,17 0,19 0,22 0,23 0,20 0,24 0,24 0,17 0,22 0,14 0,22 0,230,02 0,16 0,23 0,18 0,15 0,19 0,23 0,21 0,23 0,15 0,20 0,17 0,20 0,20 0,19 0,200,02 0,16 0,20 0,17 0,17 0,18 0,21 0,19 0,20 0,23 0,20 0,18 0,20 0,19 0,20 0,19

0,03 0,12 0,15 0,17 0,17 0,17 0,18 0,17 0,16 0,18 0,18 0,18 0,19 0,15 0,17 0,18

-6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -7,0 -7,0 -7,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -7,0



barstymą)

Oro temp. -6°C




tirpalas (NaCl) 40 g/m2.



NaCl)



NaCl)


(14,32-15,4) km, K III



nuolydis iki 1,5%.




156

Matavimo laikas 04:29:08 04:39:05 04:48:31 04:58:29 05:07:21 05:16:17 05:23:43 05:31:40 05:40:16 05:48:23 05:56:18 06:04:58 06:13:15 06:20:53 06:28:10 06:35:07


0,33 0,32 0,29 0,26 0,30 0,29 0,31 0,24 0,29 0,26 0,30 0,32 0,35 0,27 0,34 0,260,34 0,29 0,29 0,23 0,30 0,29 0,31 0,27 0,30 0,29 0,33 0,33 0,35 0,27 0,27 0,27

0,32 0,32 0,30 0,24 0,31 0,33 0,27 0,30 0,30 0,29 0,33 0,32 0,33 0,25 0,25 0,23

0,31 0,31 0,30 0,25 0,29 0,32 0,29 0,32 0,30 0,28 0,35 0,34 0,35 0,26 0,26 0,230,31 0,31 0,30 0,23 0,30 0,24 0,25 0,26 0,26 0,21 0,27 0,27 0,29 0,22 0,29 0,27

VMPEI, aut./p. 0,32 0,23 0,26 0,21 0,30 0,22 0,23 0,28 0,24 0,19 0,27 0,27 0,29 0,25 0,33 0,33

Bendras 1802 0,32 0,20 0,23 0,24 0,31 0,23 0,25 0,28 0,23 0,18 0,29 0,28 0,28 0,26 0,32 0,36

Krovininis 188 0,31 0,18 0,22 0,26 0,32 0,25 0,26 0,27 0,18 0,18 0,31 0,23 0,28 0,31 0,31 0,38

0,33 0,18 0,29 0,29 0,37 0,33 0,27 0,31 0,18 0,18 0,32 0,21 0,28 0,33 0,31 0,39

0,29 0,20 0,30 0,32 0,36 0,33 0,27 0,32 0,22 0,21 0,33 0,21 0,30 0,32 0,31 0,400,28 0,25 0,30 0,29 0,31 0,33 0,29 0,35 0,25 0,26 0,34 0,25 0,33 0,26 0,33 0,41

0,27 0,22 0,33 0,28 0,30 0,34 0,34 0,36 0,31 0,31 0,37 0,30 0,35 0,24 0,36 0,40

0,32 0,22 0,31 0,25 0,31 0,26 0,28 0,33 0,35 0,33 0,39 0,31 0,32 0,22 0,39 0,330,33 0,27 0,26 0,24 0,30 0,22 0,24 0,31 0,35 0,33 0,37 0,29 0,28 0,25 0,40 0,35

0,35 0,29 0,29 0,27 0,26 0,21 0,22 0,26 0,30 0,32 0,34 0,28 0,24 0,26 0,41 0,38

0,34 0,30 0,30 0,29 0,24 0,21 0,21 0,26 0,27 0,29 0,31 0,26 0,24 0,30 0,41 0,400,36 0,30 0,31 0,30 0,29 0,24 0,22 0,27 0,28 0,26 0,27 0,28 0,26 0,30 0,42 0,38

0,37 0,32 0,29 0,30 0,30 0,27 0,25 0,30 0,28 0,29 0,26 0,30 0,23 0,30 0,40 0,31

0,38 0,32 0,29 0,24 0,33 0,29 0,28 0,31 0,30 0,31 0,28 0,31 0,27 0,30 0,34 0,270,36 0,25 0,22 0,21 0,31 0,24 0,24 0,32 0,31 0,32 0,30 0,32 0,28 0,26 0,26 0,23

0,36 0,21 0,23 0,23 0,26 0,28 0,26 0,30 0,29 0,26 0,27 0,28 0,28 0,30 0,21 0,270,36 0,24 0,24 0,22 0,23 0,26 0,29 0,31 0,32 0,29 0,30 0,26 0,27 0,28 0,22 0,29

0,37 0,25 0,21 0,22 0,22 0,24 0,30 0,32 0,32 0,30 0,31 0,20 0,29 0,25 0,28 0,32

0,28 0,25 0,22 0,22 0,27 0,27 0,30 0,32 0,32 0,30 0,32 0,18 0,34 0,29 0,30 0,36

0,29 0,28 0,24 0,20 0,25 0,25 0,31 0,24 0,32 0,26 0,28 0,25 0,32 0,30 0,33 0,340,30 0,26 0,29 0,20 0,22 0,24 0,31 0,22 0,30 0,23 0,29 0,26 0,33 0,30 0,32 0,33

0,33 0,24 0,32 0,20 0,23 0,27 0,25 0,24 0,29 0,24 0,32 0,29 0,23 0,26 0,31 0,28

0,35 0,29 0,31 0,19 0,25 0,25 0,23 0,23 0,34 0,25 0,30 0,31 0,22 0,25 0,28 0,270,37 0,30 0,23 0,23 0,21 0,24 0,21 0,24 0,33 0,25 0,25 0,26 0,26 0,22 0,23 0,30

0,34 0,23 0,21 0,27 0,25 0,28 0,23 0,27 0,28 0,29 0,27 0,23 0,28 0,28 0,24 0,32

0,30 0,20 0,21 0,27 0,30 0,31 0,22 0,30 0,29 0,32 0,34 0,25 0,30 0,30 0,27 0,340,30 0,22 0,22 0,28 0,31 0,32 0,21 0,31 0,30 0,33 0,37 0,26 0,32 0,32 0,30 0,35

0,31 0,28 0,26 0,29 0,31 0,32 0,20 0,34 0,31 0,34 0,37 0,28 0,37 0,37 0,32 0,370,33 0,28 0,29 0,30 0,32 0,33 0,23 0,36 0,34 0,36 0,34 0,30 0,32 0,37 0,32 0,38

0,32 0,26 0,31 0,32 0,32 0,34 0,25 0,37 0,34 0,36 0,37 0,36 0,32 0,39 0,30 0,40

0,32 0,28 0,34 0,37 0,37 0,38 0,28 0,39 0,38 0,39 0,35 0,39 0,37 0,41 0,32 0,410,28 0,22 0,31 0,36 0,36 0,40 0,28 0,41 0,39 0,40 0,38 0,40 0,39 0,42 0,38 0,42

0,26 0,22 0,32 0,34 0,36 0,41 0,29 0,41 0,41 0,41 0,39 0,42 0,41 0,42 0,40 0,43

0,28 0,28 0,36 0,38 0,39 0,42 0,29 0,42 0,41 0,42 0,41 0,42 0,42 0,43 0,41 0,430,30 0,35 0,38 0,35 0,41 0,42 0,30 0,42 0,42 0,42 0,42 0,41 0,40 0,40 0,42 0,37

0,33 0,38 0,43 0,41 0,34 0,38 0,35 0,38 0,42 0,43 0,42 0,39 0,46 0,46 0,37 0,42

0,35 0,41 0,46 0,44 0,38 0,41 0,35 0,41 0,37 0,38 0,42 0,42 0,47 0,46 0,35 0,44

0,36 0,38 0,48 0,47 0,45 0,38 0,38 0,39 0,43 0,44 0,43 0,47 0,49 0,50 0,41 0,470,33 0,39 0,48 0,47 0,47 0,40 0,38 0,40 0,48 0,41 0,41 0,49 0,49 0,51 0,42 0,49

0,35 0,40 0,48 0,48 0,47 0,41 0,33 0,34 0,51 0,37 0,47 0,52 0,50 0,53 0,48 0,520,35 0,41 0,50 0,48 0,48 0,42 0,33 0,33 0,53 0,33 0,49 0,53 0,51 0,55 0,51 0,55

0,29 0,42 0,50 0,48 0,48 0,42 0,36 0,33 0,54 0,32 0,52 0,52 0,49 0,55 0,52 0,55

0,29 0,35 0,49 0,48 0,48 0,42 0,37 0,35 0,55 0,33 0,54 0,49 0,49 0,51 0,55 0,550,27 0,28 0,38 0,44 0,48 0,42 0,46 0,36 0,53 0,34 0,55 0,49 0,48 0,50 0,53 0,53

0,26 0,29 0,39 0,43 0,46 0,42 0,50 0,38 0,50 0,37 0,55 0,49 0,48 0,49 0,51 0,50

0,28 0,28 0,41 0,42 0,43 0,42 0,49 0,40 0,49 0,39 0,51 0,49 0,48 0,49 0,50 0,500,29 0,32 0,42 0,43 0,45 0,42 0,51 0,40 0,48 0,40 0,50 0,49 0,49 0,49 0,50 0,50

0,30 0,34 0,45 0,45 0,46 0,42 0,50 0,41 0,48 0,41 0,49 0,49 0,49 0,49 0,50 0,50

0,29 0,35 0,46 0,46 0,47 0,43 0,49 0,42 0,49 0,42 0,49 0,49 0,49 0,50 0,49 0,50

0,28 0,37 0,47 0,48 0,48 0,43 0,48 0,42 0,49 0,42 0,49 0,50 0,49 0,51 0,50 0,530,33 0,35 0,48 0,50 0,50 0,36 0,49 0,38 0,49 0,42 0,50 0,51 0,49 0,53 0,51 0,53

0,36 0,34 0,49 0,53 0,53 0,33 0,49 0,36 0,49 0,43 0,50 0,52 0,49 0,54 0,54 0,54

0,36 0,32 0,51 0,54 0,55 0,33 0,53 0,33 0,49 0,43 0,52 0,53 0,51 0,56 0,56 0,560,36 0,35 0,52 0,55 0,56 0,32 0,55 0,33 0,52 0,38 0,54 0,54 0,52 0,56 0,57 0,510,32 0,38 0,53 0,57 0,57 0,37 0,57 0,32 0,55 0,33 0,56 0,56 0,55 0,56 0,49 0,47

0,32 0,29 0,34 0,33 0,36 0,32 0,32 0,33 0,37 0,32 0,38 0,36 0,37 0,37 0,38 0,39

-4,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -7,0 -7,0 -7,0 -7,0





Oro temp. -4°C,

Dangos temp. -8°C.








(14,32-15,4) km, K III



nuolydis iki 1,5%.




157

Matavimo laikas 04:29:08 04:39:05 04:48:31 04:58:29 05:07:21 05:16:17 05:23:43 05:31:40 05:40:16 05:48:23 05:56:18 06:04:58 06:13:15 06:20:53 06:28:10 06:35:07


0,02 0,04 0,05 0,04 0,04 0,03 0,03 0,03 0,02 0,03 0,03 0,03 0,03 0,04 0,04 0,050,02 0,03 0,04 0,04 0,03 0,03 0,03 0,03 0,02 0,02 0,02 0,02 0,02 0,04 0,03 0,04

0,02 0,04 0,04 0,04 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,02 0,03 0,02 0,01 0,04 0,03 0,05

0,03 0,04 0,04 0,04 0,04 0,03 0,04 0,03 0,04 0,04 0,03 0,03 0,03 0,05 0,03 0,040,02 0,04 0,04 0,04 0,03 0,04 0,05 0,04 0,04 0,04 0,03 0,03 0,05 0,05 0,03 0,04

VMPEI, aut./p. 0,03 0,04 0,04 0,04 0,03 0,04 0,04 0,03 0,04 0,04 0,03 0,04 0,03 0,04 0,04 0,04

Bendras 1802 0,03 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,05 0,04 0,03 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04

Krovininis 188 0,03 0,04 0,04 0,04 0,03 0,03 0,05 0,03 0,05 0,05 0,03 0,05 0,04 0,04 0,04 0,04

0,03 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,05 0,04 0,04 0,05 0,03 0,05 0,04 0,04 0,04 0,04

0,03 0,04 0,04 0,05 0,04 0,04 0,05 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,040,03 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,06

0,02 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,05 0,05 0,05 0,05 0,09

0,01 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,05 0,07 0,100,02 0,03 0,03 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,06 0,10

0,02 0,02 0,03 0,04 0,04 0,04 0,04 0,03 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,05 0,09

0,03 0,02 0,04 0,03 0,04 0,03 0,04 0,03 0,03 0,04 0,03 0,04 0,03 0,03 0,04 0,040,03 0,02 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,04 0,02 0,04 0,05

0,02 0,03 0,04 0,04 0,03 0,03 0,04 0,02 0,03 0,01 0,03 0,02 0,03 0,02 0,04 0,05

0,01 0,04 0,04 0,04 0,03 0,03 0,04 0,02 0,02 0,01 0,02 0,00 0,03 0,03 0,04 0,040,02 0,04 0,04 0,05 0,04 0,04 0,04 0,06 0,03 0,02 0,03 0,03 0,04 0,04 0,04 0,04

0,02 0,04 0,04 0,03 0,04 0,04 0,03 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,040,03 0,03 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,05 0,04 0,04 0,04 0,04

0,03 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,03 0,03 0,04 0,03 0,04 0,03 0,04 0,04 0,03

0,03 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,05 0,04 0,04 0,03 0,04

0,03 0,03 0,04 0,04 0,03 0,03 0,03 0,04 0,03 0,03 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,040,02 0,04 0,04 0,03 0,03 0,04 0,04 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,04 0,04 0,04 0,04

0,02 0,03 0,04 0,03 0,03 0,03 0,04 0,03 0,03 0,04 0,04 0,03 0,03 0,04 0,04 0,04

0,02 0,03 0,04 0,04 0,04 0,03 0,04 0,03 0,04 0,03 0,03 0,04 0,03 0,04 0,04 0,030,03 0,04 0,04 0,03 0,04 0,03 0,04 0,03 0,04 0,03 0,03 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04

0,03 0,04 0,04 0,04 0,03 0,03 0,03 0,03 0,04 0,03 0,03 0,05 0,04 0,04 0,04 0,04

0,03 0,04 0,04 0,04 0,03 0,03 0,04 0,03 0,04 0,03 0,03 0,05 0,03 0,04 0,04 0,040,03 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 0,03 0,05 0,03 0,04 0,04 0,04

0,03 0,03 0,04 0,04 0,04 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,04 0,04 0,04 0,04 0,05 0,040,02 0,04 0,04 0,03 0,04 0,04 0,03 0,04 0,04 0,04 0,03 0,03 0,05 0,04 0,05 0,04

0,02 0,03 0,03 0,03 0,04 0,03 0,03 0,03 0,04 0,03 0,03 0,06 0,04 0,04 0,05 0,04

0,02 0,04 0,04 0,03 0,03 0,05 0,04 0,05 0,04 0,04 0,03 0,03 0,04 0,03 0,04 0,060,02 0,05 0,04 0,04 0,04 0,03 0,04 0,06 0,06 0,03 0,03 0,06 0,03 0,07 0,06 0,07

0,03 0,05 0,04 0,04 0,03 0,03 0,04 0,03 0,03 0,06 0,04 0,06 0,07 0,06 0,07 0,08

0,03 0,04 0,05 0,06 0,05 0,06 0,04 0,05 0,04 0,06 0,06 0,07 0,07 0,07 0,07 0,080,03 0,08 0,09 0,09 0,09 0,06 0,03 0,09 0,07 0,07 0,06 0,09 0,06 0,08 0,07 0,09

0,02 0,09 0,14 0,16 0,09 0,09 0,04 0,08 0,07 0,08 0,07 0,13 0,14 0,13 0,10 0,12

0,05 0,08 0,13 0,14 0,13 0,08 0,03 0,02 0,09 0,09 0,06 0,13 0,12 0,12 0,08 0,12

0,03 0,09 0,17 0,14 0,13 0,09 0,04 0,08 0,12 0,03 0,08 0,12 0,14 0,17 0,13 0,130,03 0,06 0,09 0,20 0,18 0,07 0,04 0,08 0,11 0,08 0,08 0,14 0,19 0,18 0,11 0,15

0,05 0,06 0,09 0,21 0,10 0,07 0,04 0,08 0,15 0,08 0,14 0,13 0,16 0,14 0,15 0,140,03 0,06 0,16 0,09 0,09 0,07 0,04 0,07 0,14 0,08 0,13 0,15 0,19 0,13 0,15 0,13

0,03 0,07 0,09 0,09 0,10 0,06 0,04 0,07 0,14 0,07 0,15 0,10 0,10 0,16 0,14 0,14

0,03 0,04 0,09 0,09 0,09 0,06 0,06 0,07 0,13 0,07 0,14 0,09 0,09 0,10 0,13 0,170,03 0,04 0,09 0,09 0,09 0,04 0,14 0,06 0,18 0,07 0,13 0,10 0,09 0,10 0,19 0,19

0,03 0,04 0,10 0,09 0,09 0,04 0,14 0,04 0,09 0,07 0,17 0,10 0,10 0,10 0,09 0,10

0,03 0,03 0,10 0,09 0,08 0,04 0,14 0,03 0,08 0,06 0,09 0,11 0,10 0,11 0,11 0,110,03 0,04 0,10 0,10 0,10 0,06 0,16 0,07 0,09 0,07 0,10 0,10 0,10 0,20 0,12 0,11

0,03 0,04 0,10 0,11 0,11 0,09 0,13 0,07 0,10 0,07 0,10 0,11 0,10 0,20 0,12 0,11

0,03 0,04 0,11 0,11 0,10 0,08 0,09 0,08 0,11 0,08 0,10 0,12 0,23 0,22 0,11 0,18

0,03 0,07 0,21 0,15 0,10 0,07 0,09 0,08 0,12 0,08 0,11 0,16 0,12 0,14 0,20 0,170,04 0,07 0,20 0,14 0,14 0,08 0,11 0,07 0,10 0,07 0,11 0,15 0,11 0,14 0,17 0,18

0,04 0,07 0,17 0,14 0,14 0,08 0,11 0,08 0,10 0,08 0,17 0,18 0,20 0,16 0,12 0,16

0,03 0,09 0,15 0,15 0,14 0,08 0,14 0,08 0,20 0,07 0,15 0,16 0,16 0,15 0,12 0,120,03 0,09 0,16 0,15 0,14 0,09 0,14 0,08 0,14 0,08 0,15 0,15 0,15 0,16 0,11 0,110,03 0,08 0,15 0,15 0,14 0,09 0,14 0,10 0,15 0,09 0,15 0,13 0,13 0,17 0,12 0,13

0,03 0,05 0,07 0,07 0,06 0,05 0,06 0,05 0,06 0,05 0,06 0,07 0,07 0,08 0,07 0,08

-4,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -6,0 -7,0 -7,0 -7,0 -7,0





Oro temp. -4°C,

Dangos temp. -8°C.








(14,32-15,4) km, K III



nuolydis iki 1,5%.




158

DEVINTOJO SKYRIAUS IŠVADOS

Matavimai skirtingo eismo intensyvumo keliuose atlikti išbėrus NaCl, CaCl2 ir NANF esant

oro temperatūroms nuo (0 iki –20) °C ir esant skirtingam kelio dangalui (sniegui, suplūktam sniegui

ledui). Atliktų matavimų kelyje rezultatai rodo tiesioginę sukibimo koeficiento ir vandens plėvelės

storio kitimo priklausomybę. Taip pat matomos vienodos LTM efektyvumo tyrimų laboratorijoje ir

matavimų kelyje rezultatų tendencijos:

a) esant dangos temperatūrai nuo –2 iki –5 °C, kelio dangą veikiant NaCl ir CaCl2, sukibimo

koeficientas kinta vienodame intervale [0,3; 0,8] bei tas pačias vertes pasiekia po vienodo laiko inter-

valo, o esant dangos temperatūrai nuo –9 iki –18 °C, ir aplinkos temperatūrai iki –20 °C abi tirtos

LTM yra neefektyvios.

b) esant dangos temperatūrai nuo –0,5 iki –3 °C ir kelio dangą veikiant NaCl, sukibimo koefi-

ciento vertė 0,7 pasiekiama 35 min. anksčiau negu su NANF, o esant dangos temperatūrai –7 °C,

NANF efektyvumas yra mažesnis negu NaCl, sukibimo koeficiento vertė pasiekiama ~0,1 mažesnė

praėjus tam pačiam laiko intervalui.

159

10. AUTOMOBILIŲ KELIŲ PRIEŽIŪRAI ŽIEMĄ NAUDOJAMŲ IR

REKOMENDUOJAMŲ NAUDOTI MEDŽIAGŲ, BEI TECHNOLOGIJŲ

POVEIKIS APLINKAI

10.1. KELIŲ PRIEŽIŪRAI ŽIEMĄ NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS

Tradiciškai kelių priežiūrai žiemą (slidumo sumažinimui) naudojamos cheminės medžiagos

yra sudarytos chloridų pagrindu. Žemo eismo intensyvumo keliuose arba esant itin žemai oro tem-

peratūrai naudojamos frikcinės medžiagos (smėlis) arba smėlio ir druskos mišiniai.

Pagrinde yra naudojami natrio ir kalcio chloridai. Esant didžiausiai natrio chlorido koncentra-

cijai, mišinys yra veiksmingas iki –21 oC, kalcio chloridas veiksmingas iki –49

oC. Tačiau pastara-

sis yra gerokai brangesnis už natrio chloridą. Didelis šių abiejų cheminių medžiagų trūkumas yra

tas, kad chloridų jonai smarkiai padidina metalų korozijos reakcijų greitį. Didesnės chloridų kon-

centracijos apsunkina vegetacijos procesus, todėl kenčia pakelių augmenija.

Chloridų druskos – labai seniai naudojama natrio chlorido arba akmens druska (NaCl) yra

plačiausiai naudojamos kelių barstymo procesuose, o aerodromuose jos visiškai uždraustos dėl

savo labai stipraus korozinio poveikio. Natrio chloridas, kaip ir kalcio chloridas yra korozingos

medžiagos, labai veikiančios bei teršiančios požeminį vandenį, nuo ko kyla šių vandenų druskin-

gumas. Šios medžiagos turi didelę įtaką įvairiems gamtoje vykstantiems vegetaciniams proce-

sams. Kalcio chloridas yra pripažintas pranašesniu už natrio chloridą, todėl, kad kalcio chloridas

tirpsta vandenyje ir išskiria šilumą (vyksta egzoterminis procesas), ko pasekoje yra šildomos ap-

linkos medžiagos kontakte su tirpstančiu kalcio chloridu. Kalcio chloridas tirpale, priklausomai

nuo koncentracijos, mišinio su ledu tirpimo temperatūrą sumažina iki –52 oC. Magnio chloridas

taip pat gana plačiai naudojamas šaltuoju sezonu tiek automobilinių kelių bei šaligatvių barstyme.

Tačiau magnio chloridas turi kenksmingą savybę gadinti izoliatorius, kas elektrotechnikoje suke-

lia elektros srovės trumpinimą bei didelį gaisro pavojų. Be to, kaip kalcio bei natr io chlorido atve-

ju, magnio chloridas yra korozingas plienui bei aliuminiui, o tai kenksminga aviacijoje. Bevande-

niai kalcio ir magnio chloridai turi savybę sugerti drėgmę, todėl gali būti naudojami rūko

prevencijai keliuose. Magnio chlorido bei ledo mišinio eutektinis taškas yra –33 oC, tačiau mag-

nio chloridas geriausiai veikia iki –15 oC (Laurinavičius ir kt. 2011).

10.2. KELIŲ PRIEŽIŪRAI ŽIEMĄ NAUDOJAMŲ MEDŽIAGŲ NEIGIAMAS POVEIKIS

GYVAJAI APLINKAI

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis kasmet šalies valstybinės reikšmės keliuo-

se išbarstoma 60–80 tūkst. tonų techninės druskos. Tikslios statistikos, kiek techninės druskos iš-

160

barstoma savivaldybių prižiūrimuose keliuose ir gamybinių ar aptarnavimo objektų teritorijose nėra,

tačiau šis kiekis gali siekti apie antra tiek, kiek jos panaudojama valstybinės reikšmės keliuose (Ka-

dūnas, Arustienė 2010).

Automobilių kelių priežiūrai naudojamų medžiagų poveikis aplinkai priklauso nuo jų sudė-

ties, naudojamų kiekių ir sąveikos su kitais aplinkos komponentais. Galimas poveikis aplinkai api-

ma (10.1 pav.):

– grunto taršą;

– vandens taršą (paviršinio, gruntinio ir požeminio);

– poveikį augalams, gyvūnams ir žmonėms;

– koroziją (automobilių, kelių ir gelžbetoninių konstrukcijų);

– kelių irimą ir deformaciją (Potential Environmental... 2002).

10.1 pav. Kelių priežiūrai naudojamų druskų poveikis aplinkai

Kelio dangos slidumui mažinti naudojamos druskos greitai užtikrina saugaus eismo sąlygas.

Tačiau visos jos turi didesnį ar mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Problema, susijusi su druskomis,

yra greita jų migracija aplinkoje (Potential Environmental... 2002; Bolander 1999a).

161

10.2.1. Poveikis gruntui (dirvožemiui)

Chloro į dirvožemį patenka kartu su kelių (žvyrkelių) dulkėtumą ir slidumą mažinančiomis

medžiagomis. Chloro anijonų (toliau – Cl–) dirvožemis nesorbuoja (nesugeria), todėl jie greitai iš-

plaunami į gilesnius sluoksnius.

Barstomi chloridai pirmiausia patenka ant važiuojamosios kelio dalies bei kelkraščių ir tiesio-

giai teršia pakelėse esantį kelio apsauginės zonos dirvožemį (sutrinka dirvožemio bioenergetinis

režimas, atsiranda cheminė dirvožemio degradacija) (Mačiulaitienė 2001).

Be to, aplinka teršiama ir netiesiogiai, kai atmosferos krituliai ar polaidžio vanduo druskas iš-

plauna iš dirvožemio į paviršinius ir gruntinius vandenis.

2008 m. Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai nustatė, kad foninis Cl¯ kiekis Magistra-

linio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda pakelės dirvožemyje yra 8,0 mg/kg. Kitų magistralinių kelių

(A2, A4, A14, A16) pakelės dirvožemyje nustatytas foninis Cl¯ kiekis yra 5,0 mg/kg. Krašto ke-

lių (Nr. 102, Nr. 103, Nr. 107, Nr. 214) pakelės dirvožemyje nustatytas foninis Cl¯ kiekis yra

3,0 mg/kg (Baltrėnas ir kt. 2012). Nustatyta, kad chloridų koncentracija viršutiniame dirvožemio

sluoksnyje 1–5 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies iki 8–45 kartų viršija fonines reikšmes

(Adamovič, Kazlauskienė 2008). Dirvožemio mėginiai foninei reikšmei nustatyti imti sąlyginai

švariose vietovėse, nuo tiriamojo kelio nutolusiose mažiausiai 800 metrų. Lietuvoje chloridų kie-

kių dirvožemyje nereglamentuoja higienos normos (toliau – HN) bei Lietuvos aplinkos apsaugos

normatyviniai dokumentai (toliau – LAND) (Saugiam eismui... 2008).

Esant palankioms sklaidos sąlygoms, t. y. nesant kelio griovių, kai pakelėse auga tik pavieniai

medžiai, vietovės atviros, lygios ir ypač kai kelias nutiestas pylimu, chloridai nuo važiuojamosios

kelio dalies gali pasklisti tolimesniais atstumais, net iki 100 m.

Druskingas dirvožemis pažeidžia augalus lėčiau nei druskų purslai. Tylos (1995) duomenimis

didžiausias chloro išplovimas buvo smėlingame, o mažiausias – molingame dirvožemyje. Įvairiuose

Lietuvos dirvožemiuose (bendrai dirbamuosiuose laukuose) išplauto chloro kiekis kito nuo 40 iki

108 kg/ha (Tyla ir kt. 1997). Lietuvos žemdirbystės instituto (toliau – LŽI) Vokės filialo mokslinin-

kų 1987–1998 m. tyrimų duomenimis, netręšto dirvožemio filtrate chloro koncentracija buvo

16,2 mg/l (Tripolskaja 2005).

10.2.2. Poveikis vandeniui

Lietuvoje kelių priežiūros druskų poveikis aplinkai yra mažai tyrinėtas; vienus iš pirmųjų ty-

rimų 1996 m. atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) Kelių katedros

mokslininkai, tirdami chloridų kiekį sniego dangoje šalia gatvių susikaupusiame sniege bei lietaus

nuotekų vandenyje, prasidėjus sniego tirpimui (Laurinavičius, Čygas 1996).

162

Visame vandenyje yra ištirpusių įvairių anijonų, tačiau dažnai chloridų koncentracija yra viena

iš didžiausių (Šaulys ir Bastienė 2005). Iš visų anijonų jiems būdinga didžiausia migracija (Adomaitis

ir kt. 2010). Tiek chlorido, tiek ir natrio jonų koncentracijos atmosferos krituliuose nėra didelės, daž-

niausiai nesiekia 3–10 mg/l. Sniego tirpsmo vandenyje, akumuliuojančiame atmosferos kritulius, vi-

dutinės chloro jonų ir natrio jonų koncentracijos keletą kartų didesnės, tačiau jų maksimalios koncent-

racijos retai viršija 10–20 mg/l. 2003 m. VGTU Aplinkos apsaugos katedros mokslininkai tyrė sniego

dangos taršą kelių priežiūrai naudojamomis druskomis Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose. Jie

nustatė, kad po žiemos sezono sniego tirpsmo vandenyje susikaupia itin dideli druską sudarančių me-

džiagų kiekiai, siekiantys net 13600,0 mg/l chloro jonų ir iki 1754 mg/l natrio jonų (Baltrėnas, Kaz-

lauskienė 2003; 2005; 2006; 2007c; 2009b; Storpirštytė ir kt. 2004; Kazlauskienė ir Baltrėnas 2004;

Baltrėnas ir kt. 2012). Mechanizuotai barstomose intensyvaus eismo gatvėse Vilniaus mieste nustaty-

tas chloridų kiekis sniege buvo 1911–2571 mg/l. Lietaus kanalizacijos vandenyje chloridų kiekis buvo

438–1223 mg/l. Chloridų koncentracija lietaus kanalizacijos vandenyje yra 2,0–2,5 karto mažesnė,

negu šalia gatvių susikaupusiame sniege (Laurinavičius, Čygas 1996).

Kelių druskos poveikis pasireiškia įvairiu atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies krašto. Ty-

rimais nustatyta, kad 4–10 m atstumu nuo kelio chloridų kiekis sniego tirpsmo vandenyje siekia

112–500 mg/l (Kazlauskienė, Baltrėnas 2004).

Kalcio ir magnio chloridai yra labai tirpūs ir judėdami kartu su vandeniu per gruntą užteršia

gruntinį vandenį, o jame disociavę (suskilę) į kalcio, magnio ir chloro jonus gali nutekėti į ežerus,

upes, upelius ir tvenkinius (Heffner 1997; Demers ir Sage Jr. 1990). Disociacija – molekulių, laisvųjų

radikalų arba jonų skilimas į sudėtines dalis – paprastesnes molekules, atomus, radikalus arba jonus.

Chloridų koncentracija paviršiniame ir požeminiame vandenyje priklauso nuo išberiamų

druskų kiekio, grunto sudėties ir tipo, kelio drenažo sistemos, kritulių tipo, intensyvumo bei kiekio.

Be to, chloridų koncentracija paviršiniame vandenyje taip pat priklauso nuo paviršinio vandens tel-

kinio dydžio ar srovės tekėjimo greičio (Addo ir kt. 2004).

Upių ir gruntiniame vandenyje, „maitinančiame“ upes, vidutinės chloridų koncentracijos sie-

kia maksimaliai iki 62,3 mg/l (upė Akmena – Danė, monitoringo vietos Nr. LTR77) (Aplinkos ap-

saugos agentūra 2012). Tačiau upių vandenyje nustatytos chlorido ar natrio jonų maksimalios kon-

centracijos 4–5 kartus yra didesnės už nustatytas gruntiniame vandeningajame sluoksnyje. Pagal

turimus valstybinio upių monitoringo duomenis chloridų koncentracija upėse ties keliais siekė 6–

20 mg/l (Aplinkos apsaugos agentūra 2012). Gruntiniame vandenyje chloridų koncentracija yra iki

25 kartų mažesnė nei DLK (250 mg/l) geriamajam vandeniui.

Pasaulyje buvo atlikta įvairių paviršinio vandens, užteršto ledo tirpinimo druskomis, tyrimų

(Demers, Sage Jr. 1990; Swedish National... 2004; Kayama ir kt. 2002; 2003; Dragsted 1990; Dob-

son 1991; Bogemans ir kt. 1989; Viskari, Karenlampi 2000; Highway Salt... 2004). Visų šių tyrimų

163

metu nustatyta, kad chloridų koncentracija didėja, bet ji mažesnė nei didžiausia leidžiama koncent-

racija (toliau – DLK).

Gruntinis vanduo Lietuvoje dažniausiai yra kalcio hidrokarbonatinio tipo. Tačiau atskiruose

vietose stebimas ryškus chlorido jonų koncentracijos augimas ir sulfato jonų mažėjimas. Daugėja

vietų, kuriose vietoje buvusio kalcio hidrokarbonatinio–sulfatinio vandens, atsiranda kalcio hidro-

karbonatinis-chloridinis. Šie procesai yra antropogeninės veiklos pasekmių požymiai. Sulfato jonų

mažėjimas yra siejamas su paviršine tarša, o chlorido jonų didėjimas gali būti siejamas su gatvių

(Kadūnas, Arustienė 2010) ir kelių (Oškinis, Kasperovičius 2005; Laurinavičius, Čygas 1996) bars-

tymu druska žiemos laikotarpiu.

Lietuvoje pagal HN 24:2003 geriamajame vandenyje chloridų kiekis negali viršyti 250 mg/l

(10.1 lentelė). Lietuvos teisės aktuose (pvz., HN 24:2003; Nuotekų tvarkymo reglamente) pateikta

chloridų DLK ir ribinė vertė (toliau – RV) vandenyje.

10.1 lentelė. DLK ir RV chloridui ir natriui vandenyje Lietuvos teisės aktuose

Medžiaga a) DLK, mg/l b) RV, mg/l c) RV, mg/l

Chloridas, Cl– 250 200/500 1000/500

Natris, Na+ 200 – –

Pastaba: a) pagal HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606).

b) pagal Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus

skirtingoms jautrių taršai teritorijų grupėms (I ir II, III, IV) (Žin., 2008, Nr. 53-1987).

c) pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą – DLK į gamtinę aplinką/ Ribinė koncentracija į gamtinę ap-

linką (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522; 2009, Nr. 83-3473).

Atlikus degalinių, naftos bazių ir automobilių demontavimo aikštelių monitoringo duomenų

analizę (Lietuvos geologijos tarnybos, valstybinio monitoringo tinklo duomenų bazė) nustatyta, kad

kelių barstymo druska naudojama sniego bei ledo dangos tirpinimui gali daryti neigiamą poveikį

gruntinio vandens kokybei. Tačiau išanalizavus šalia intensyviausių valstybinės reikšmės kelių

esančius valstybinio monitoringo tinklo gręžinių (viso 673 vnt.), pastarųjų devynių metų duomenis,

nustatyta, kad tik 7 % tirtuose gręžiniuose chloridų kiekis didesnis nei 250 ml/l t. y. viršija DLK

geriamajame vandenyje nustatytą teisės aktuose (10.1 lentelė, 10.2 pav.) Tiek natrio, tiek ir chlorido

vidutinės koncentracijos tokių teritorijų gruntiniame vandenyje iki 7 kartų viršija fonines koncent-

racijas. Intensyviausiai gruntinis vanduo teršiamas arčiau didžiųjų Lietuvos miestų esančiose terito-

rijose (degalinėse, naftos bazėse, automobilių demontavimo aikštelėse ir gamybinėse teritorijose,

kuriose yra sandėliuojamos kelių barstymui naudojamos druskos atsargos). Taršos natrio jonais ten-

dencijos nėra tokios ženklios, lyginant jas su tarša chloro jonais. Per 2000–2008 m. laikotarpį stebė-

ta nežymi natrio jonų didėjimo tendencija, per analizuotą laikotarpį vidutiniškai ji padidėjo tik apie

10 mg/l (Kadūnas, Arustienė 2010).

164

Apibendrintai galima teikti, kad valstybinės reikšmės automobilių keliuose barstomų druskų

neigiamas poveikis gruntiniam ir geriamam vandeniui nėra esminis, mastas yra menkas, bei lokalus

susikoncentravęs šalia didžiųjų šalies miestų esančių potencialių taršos šaltinių teritorijose. Anali-

zuoto 9 metų monitoringo duomenys neparodė chloridų koncentracijos augimo gruntiniuose vande-

nyse tendencijos. Tačiau tam tikrose teritorijose, pavyzdžiui aikštelėse kur sandėliuojamos kelių

barstymui naudojamos druskos atsargos, būtina įdiegti aplinkosaugines priemones, mažinančias

neigiamą aplinkos poveikį ir vykdyti nuolatinį tokių teritorijų monitoringą.

10.2 pav. Kelių priežiūrai naudojamų druskų poveikis aplinkai

10.2.3. Poveikis augalams

Druska žaloja augalus dviem būdais: per orą pernešant purškiamus druskų tirpalus, ir per dir-

vožemį, sukeldama augalams neigiamą poveikį. Tirpstančio sniego nuotekos nuo druska barstytų

šaligatvių neigiamai veikia šalia jų esančią žolę bei užteršia dirvožemį druska. Dirvožemyje likusi

druska stabdo augalų augimą. Druskų tiesioginis poveikis augalijai pasireiškia didėjant osmosiniam

grunto tirpalo slėgiui, kai chloro jonai kaupiasi augaluose iki toksinės koncentracijos. Didelė druskų

165

koncentracija sąlygoja grunto sūrumą ir gali būti toksiška augalams (Sanders, Addo 1993; Foley ir

kt. 1996). Plotuose, esančiuose šalia druskų taikymo vietų, grunte susikaupusios druskos neigiamai

veikia vaismedžių, pušų, tuopų ir eglių sodinukus. Druskos paveikti medžiai yra jautresni vabz-

džiams, kenkėjams, sausrai, vėjui, šalčiui (Yeh 2005). Nustatyta, kad druska kaupiasi ant medžių

lapų, absorbuodama iš oro drėgmę, o lapai absorbuoja druskos tirpalą (Addo ir kt. 2004). Druskų

pažeistose vietose lėčiau vyksta fotosintezės, vandens išgaravimo procesai (Blomqvist 2001). Spyg-

liuočiai medžiai, neigiamai paveikti druskų, sparčiau meta spyglius. Druskos kaupimasis spygliuose

didėja su jų amžiumi (Kayama ir kt. 2003; Viskari, Karenlampi 2000).

Kelių priežiūros druskų žalingas poveikis augalams vizualiai pastebimas iki 10–15 m atstumu

nuo kelio, o atvirose vietovėse gali būti nustatytas iki 100 m atstumu nuo kelio, tačiau konkretus

kelių barstymo druskų poveikis augalams nėra nustatytas. Vizuali žala spygliuočiams pastebėta iki

2,5 m medžio aukščio, kadangi druskos purslai ant medžių patenka per orą.

Dėl kelio priežiūrai žiemą naudojamų druskų (CaCl2) purslų pastebėti išilgai kelio augančių

medžių lapų nudegimai.

Lietuvoje atlikti natūriniai kelių priežiūrai naudojamų druskų įtakos titnaginių dumblių įvai-

rovei tyrimai Verkių tvenkinyje bei Gineitiškių ežere, nutolusiuose 5–80 m atstumu nuo intensy-

vaus autotransporto eismo gatvių. Titnaginiai dumbliai yra paplitę gėluosiuose bei sūriuosiuose

vandenyse. Titnaginiai dumbliai turi kietą apvalką, kurio sudėtyje yra titnago. Iš žuvusių ir nusėdu-

sių dumblių į vandens dugną, laikui bėgant susidaro uoliena, kuri naudojama statybos pramonėje,

tačiau dumblių gausa vandenyje blogina vandens kokybę. Tyrimų metu nustatyta, kad 4 m atstumu

nuo kelio, kuris žiemos sezonu prižiūrimas aukščiausiu lygiu, chloridų koncentracija siekė 220–

280 mg/l, todėl tyrimų autoriai teigia, kad titnaginių dumblių išplitimui įtakos turėjo kelių priežiūrai

naudojamos druskos (chloridai) (Oškinis, Kasperovičius 2005).

Medžiai paima chlorą iš dirvožemio anksti pavasarį, kuris patenka į medžių sulą, kaupiasi ūg-

liuose. Vėliau chloras yra transportuojamas į aktyviai augančių lapų pakraščius, sukeldamas lapų nu-

degimus, banguotumą ir žūtį. Chloro jonai gyvybiškai svarbūs augalams, nes dalyvauja svarbiuose

augalo vystymosi, taip pat ir fermentų aktyvumo, fotosintezės, kitų maisto medžiagų transportavimo,

ligų prevencijos ir slopinimo procesuose. Jie padeda įsisavinti kitas maisto medžiagas, pavyzdžiui,

azotą (Adomaitis ir kt. 2010). JAV atliktų tyrimų duomenimis, chloridai priesmėlio dirvožemyje ge-

rokai padidino žieminių kviečių derlių, nes padėjo augalams geriau pasisavinti trąšų azotą (Freeman ir

kt. 2006). Tačiau naujausių tyrimų, susijusių su chloridais, duomenys yra prieštaringi. Vienų moksli-

ninkų teigimu, augalų mitybą svarbu papildyti šia maisto medžiaga, kitų – ne. Pastarasis teiginys

grindžiamas tuo, kad augalams chloridų reikia labai mažai, o chloro augalai gali gauti dirvožemyje ir

aplinkoje vykstančių procesų metu (pvz., metiniai chloridų kiekiai su krituliais yra 13–40 kg/ha).

Chloro neigiamas poveikis spygliuočiams yra didesnis nei natrio. Pastovūs didesni nei 7,5 mg/l šaknų

166

zonoje Na+ ir Cl¯ kiekiai yra toksiški augalams. Natris seka tuo pačiu keliu kaip ir medžio maistinės

medžiagos, blokuodamas labai svarbių chlorofilo gamybai magnio ir kalio pasisavinimą. Dėl natrio

poveikio atsirandantis kalio trūkumas silpnina medžių pasipriešinimą sausrai ir ligoms.

10.2.4. Poveikis gyvūnams

Itin neigiamai druskos veikia kelio aplinkoje esančias ekosistemas (Kadūnas, Arustienė

2010). Užteršus druskomis paviršinius ir gruntinius vandenis (Williams ir kt. 1999), atsiranda nei-

giamas poveikis gyvūnijai (Mineau, Brownlee 2005; Benbow, Merritt 2004) ir net žmonėms. Dėl

padidėjusio sūrumo vandenyje nukenčia jame gyvenantys gyvūnai (daugiausiai bestuburiai), augan-

tys augalai, jais mintantys paukščiai ir varlės. Tyrimais įrodyta, kad didesnė nei 920 mg/l chloridų

koncentracija toksiška dafnijoms, vėžiagyviams ir žuvims (Sanders, Addo 1993; Foley ir kt. 1996;

Potential Environmental... 2002; Golden 1991).

Dėl chloridų įtakos vandenyje labiau auga dumbliai (pvz. titnaginiai), kurių gausa silpnina

ekologinės sistemos atsparumą žalingiems aplinkos veiksniams, blogina vandens kokybę, kenkia

vandens augalams ir gyvūnams (Tubienė 2007).

VGTU Aplinkos apsaugos katedroje atlikti laboratoriniai NaCl tirpalų ūminio ir ilgalaikio

toksinio poveikio vaivorykštiniam upėtakiui tyrimai. Vaivorykštinis upėtakis, kaip labai jautri taršai

žuvų rūšis, pagal ISO standartus leidžiamas naudoti test-objektu. Tyrimais nustatyta, kad šių žuvų

organizme sumažėja eritrocitų ir padidėja hematokrito kiekis, kai nuolatinė (ilgalaikė) NaCl kon-

centracija vandenyje yra 0,18 g/l (Baltrėnas ir kt. 2006b; 2012; Kazlauskienė, Baltrėnas 2007; Kaz-

lauskienė 2007).

10.3. KELIŲ PRIEŽIŪRAI ŽIEMĄ NAUDOJAMŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIS NEGYVAJAI

APLINKAI

Eismo saugumo kaina – ženkliai padidėjęs dėl ilgalaikio cheminių medžiagų, skirtų slidumo

šalinimui, poveikis automobilių metalinėms dalims, gelžbetoninių konstrukcijų korozija, didėjanti

neigiama įtaka kelio dangoms, bei slidaus paviršiaus susidarymas, kai drėgna (Foley ir kt. 1996;

Addo, Sanders 1995).

10.3.1. Poveikis transporto priemonėms

Druskoms ištirpus vandenyje, korozijos poveikis padidėja daugiau nei 2 kartus. Jas naudojant

kartu su smėliu, dar labiau skatinama metalinių dalių korozija.

167

Korozija gali pakenkti eismo saugumui, nes ji pažeidžia pakabą, korpusą, rėmą, automobilių

stabdžių, elektros bei kuro sistemas. Dažni atvejai, kai prakiūra radiatorius, dėl pakabos ir rėmo de-

talių stiprios korozijos, ypač sąnarų vietose gali sumažėti automobilio patikimumas. Taip atsitinka ir

dėl to, kad pakinta visos konstrukcijos standumas, jos gebėjimas prisitaikyti prie vibracijos bei di-

namikos pokyčių.

Dažnai korozija kiaurai pažeidžia variklio dujų išmetimo sistemos dalis – duslintuvą, išmeti-

mo vamzdžio kolektorių. Nustatyta, kad nei cinkuotos, nei aliumininės dangos neapsaugo dujų iš-

metimo sistemos nuo neigiamų chloridų poveikio – korozijos (Rimkus 2003). Didžiausiu koroziniu

poveikiu metalinėms automobilių konstrukcijoms iš kelių priežiūrai naudojamų druskų pasižymi

NaCl (Common De-icing Chemicals 2012).

Talino mokslininkai natūraliomis sąlygomis tyrė agresyvų druskos poveikį transporto prie-

monėms. Jie nustatė, kad korozijos sparta žiemos metu 3–7 kartus didesnė, negu kitų sezonų metu.

Korozija priklauso nuo temperatūros, kritulių ir nuo išbarstomos druskos kiekio (Rimkus 2003).

10.3.2. Poveikis tiltams

Žiemą chloridų ant tiltų paprastai patenka nuo pravažiuojančio transporto ratų (10.3 pav.).

Įrodyta, kad natrio ir kalcio chloridams patekus į betoną, aktyviau tirpsta cemento sudedamosios

dalys ir dėl to silpnėja betono struktūrinio karkaso kontaktai, o tuo pačiu ir jo stipris (Kamaitis

1995; Common De-icing Chemicals 2012).

10.3 pav. Tilto konstrukcijos, pažeistos druskų cheminio poveikio (Schokker ir kt. 1999)

168

Gelžbetoninių tiltų irimas dėl armatūros korozijos yra dažnas reiškinys. Pagrindinės priežas-

tys – agresyvi aplinka (anglies dioksidas, chloridai), nekokybiškai pagaminti konstrukcijų elementai

(nepakankamas apsauginio sluoksnio storis ar tankis), bloga priežiūra, nuolatinis konstrukcijų drė-

kimas, nepakankamo storio ar tankio betoninis apsauginis sluoksnis (Kamaitis 2002b).

Dėl druskų poveikio irsta tilto pakloto elementai, perdangos ir atramos. Iš anksto įtemptosios

armatūros ir jos inkarų būklės tyrimai bei korozijos pasekmių prognozė yra vienas aktualiausių ir

kol kas nepakankamai ištyrinėtų problemų eksploatuojamuose tiltuose (Kamaitis 2002a).

Chloridai yra korozijos depasyvatoriai, kurie stimuliuoja koroziją. Depasyvatorius – cheminis

agentas, sukeliantis depasyvaciją. Depasyvacija – pasyvaus metalo korozijos greičio padidėjimas

visiškai ar iš dalies pašalinus pasyvųjį sluoksnį. Pasyvusis (pasyvacinis) sluoksnis – plonas, tvirtai

prikibęs apsauginis sluoksnis, susidaręs ant metalo paviršiaus reaguojant metalui su aplinka. Chlo-

ridai sukelia metalų koroziją, kuri pagal metalo irimo pobūdį skirstoma į ištisinę ir vietinę. Ištisinė

korozija vyksta visame metalo paviršiuje. Vietinės korozijos pakenktame metale yra nedidelių taš-

kelių, plyšių ir kt. Chloridų veikiamai armatūrai būdinga žaizdinė (filinginė) korozija, nepriklauso-

mai nuo to, ar išliko apsauginis betono sluoksnis ar jis buvo pažeistas. Žaizdinės korozijos atveju

metale atsiranda duobutės. Nuostoliai dėl korozijos yra didžiuliai, todėl metalo, betono, gelžbetonio

armatūros apsaugos nuo cheminių reagentų, tirpdančių sniegą ir ledą, klausimai išlieka aktualūs

(Rimkus 2003).

10.3.3. Poveikis kelio dangai

Betono dangas ir betono gaminius NaCl veikia labiausiai, kiek mažiau betono dangas veikia

CaCl2 ir MgCl2. MgCl2 betono dangas veikia nelabai stipriai, tačiau jeigu poveikis trunka ilgiau,

betono gaminiai pradeda gana intensyviai irti. Todėl nerekomenduojama naudoti smėlio-druskų

mišinių su MgCl2, barstant cementbetonio dangas, įrengtas su orą absorbuojančiais priedais, 1 me-

tus po jų įrengimo (Techninis magnio... 2012).

Remiantis įvairių šalių mokslinių tyrimų rezultatais, sudarytas keliuose žiemą naudojamų me-

džiagų neigiamo poveikio gyvajai aplinkai ir kelio elementų bei automobilių korozijos vertinimas

(10.2 lentelė). Nustatyta, kad labiausiai neigiamai aplinką įvairiais aspektais veikia NaCl, todėl jam

skiriama 10 balų, mažiau kenksmingoms medžiagoms skiriama mažiau balų. Labiausiai koroziją

skatina CaCl2, todėl jam skiriama 10 balų.

Kaip matyti iš 10.2 lentelės, iš plačiausiai kelių priežiūrai žiemos metu naudojamų medžiagų

mažiausiu neigiamu poveikiu gyvajai aplinkai ir mažiausiai skatinančia kelio elementų bei automo-

bilių koroziją medžiaga yra MgCl2.

169

10.2 lentelė. Kelių priežiūrai žiemos metu Lietuvoje naudojamų medžiagų charakteristikų palygi-

nimas (Baltrėnas ir kt. 2012)

Eil.

Nr. Medžiagos pavadinimas

Temperatūra,

iki kurios

medžiaga yra

veiksminga

Neigiamas

poveikis

gyvajai aplinkai

Kelio ele-

mentų ir

automobilių

korozija

Vidutinė kai-

na, Lt/1 tona

(su PVM)

(2012 m.)

1. Techninė NaCl druska –8 ÷ –10 °C 10 8 200

2. Raudonoji NaCl druska –8 ÷ –10 °C 10 8 170

3. Vakuuminė NaCl druska –8 ÷ –10 °C 10 8 290

4. MgCl2 –15 °C 6 6 700

5. CaCl2 >–20 °C 7 10 1200

Alternatyvios medžiagos kelių priežiūrai žiemą naudojamoms tradicinėms medžiagoms deta-

liai pateiktos 7.1 poskyryje.

Pagrindinis acetatų formiatų privalumas – silpnas korozinis poveikis metalui ir betonui.

Formiatus rekomenduojama naudoti miesto nuokalnėse bei įkalnėse, palaipsniui atsisakant

smėlio-druskos mišinio (Kelius barstyti... 2007). 10.3 lentelėje pateiktas formiatų (XXXXX,

XXXXX) ir acetato (XXXXX) ekotoksikologinio poveikio palyginimas (Orlovaitė 2010).

10.3 lentelė. Formiatų (XXXXX, XXXXX) ir acetato (XXXXX) aplinkosauginiai duomenys

Medžiaga XXXXX XXXXX XXXXX

BDS5 90 mg O2/g <100 mg O2/g 320 mg O2/g

ChDS 110 mg O2/g 210 mg O2/g 561 mg O2/g

Ūmus toksiškumas Daphnia Magna EC50 (48 h) >2000 mg/l 6250 mg/l 11670 mg/l

Ūmus toksiškumas žuvims EC50 (48 h) >2750 mg/l 4125 mg/l 8900 mg/l

Ūmus toksiškumas bakterijoms EC50 (16 h) >50000 mg/l Nėra duomenų 72600 mg/l

Ūmus toksiškumas dumbliams EC50 (72 h) >15000 mg/l Nėra duomenų 85600 mg/l

Pastaba: BDS5 – biocheminis deguonies suvartojimas per 5 paras; ChDS – cheminis deguonies suvartoji-

mas; EC50 – mirtinoji dozė, nuo kurios miršta 50 % populiacijos narių.

10.3.4. Kitos alternatyvios medžiagos

Kalio karbonatas (K2CO3)

K2CO3 – balta, kieta, gerai tirpstanti vandenyje (20 °C temperatūroje 100 g vandens ištirpsta

112 g K2CO3) medžiaga (ReAgent 2008), turinti šarmo skonį. K2CO3 – vandeninio tirpalo

pH = 11,6 (šarminė terpė) (Potassium carbonate 2012). K2CO3 yra naudojamas žiemos sezono metu

kelių slidumui mažinti, ir kaip priemonė prieš kelių dangų apledėjimą (Hartl, Erhart 2002). K2CO3

naudojimas gali būti alternatyva neigiamu poveikiu pasižyminčio NaCl naudojimui šalia kelių au-

gantiems medžiams, pasiekus fitotoksines (augalų ląstelėms pavojingas) natrio ir chlorido koncent-

170

racijas dirvožemyje. Šiuo požiūriu K2CO3 yra labiau priimtinas, nors ir yra apie 4 kartus brangesnis

nei techninis NaCl. Pilnas NaCl, kaip kelių priežiūros druskos, pakeitimas K2CO3 yra įmanomas,

kai pusto ir sninga, bet neįmanomas, kai pasireiškia lijundra (kritulių rūšis, kai lyja lietus, bet pate-

kęs ant paviršiaus užšąla) ir plikšala (šaltis be sniego). K2CO3 ekologiniu požiūriu yra labiau priim-

tinas negu NaCl, nes kalio karbonatą sudarantys kalio ir karbonato jonai neturi neigiamo poveikio

augalijai: kalis naudojamas kaip pagrindinė augalų maistinė medžiaga, o karbonatai priešingai negu

chloridai, nepasižymi fitotoksiniu poveikiu.

Eksperimentiniais tyrimais nustatyta, kad naudojant 100 g/m2 dirvožemiui K2CO3 dozę pasi-

reiškė K2CO3, kaip trąšų, poveikis augalijai. Padidinus dozę iki 200 g/m2, K2CO3, kaip trąšų, efek-

tas pradingo, tačiau ši dozė nesukėlė jokio neigiamo efekto augalijai (Bach ir kt. 2009). K2CO3 do-

zei pasiekus 200–400 g/m2, augalų biomasė sumažėjo iki 23 % (Erhart, Hartl 2000). Didesnės negu

500 g/m2 K2CO3, kaip ir NaCl koncentracijos, nepalankiai veikia augalus.

K2CO3 yra nekenksmingas betono konstrukcijoms, išskyrus tuos atvejus, kai kartu naudoja-

mas ir kalio sulfatas (A guide for... 1998). K2CO3 nepasižymi koroziniu poveikiu plieno armatūrai

(Emergency water... 2012). K2CO3 pasižymi silpnu (ardančiu) poveikiu ketui, angliniam plienui bei

natūraliai gumai (Chemical Resistance... 2012).

Eksperimentinių tyrimų metu nustatyta, kad K2CO3 neigiamai veikia asfaltą ir bitumą, nes jo

vandeninio tirpalo pH yra šarminis (šarminis pH sukelia asfalto ir bitumo dangos irimą) (Chuanfa ir

kt. 2011), todėl jį rekomenduojama naudoti keliuose su žvyrkelio ir betono dangomis.

Bišofitas detaliai pateikta 7.1 poskyryje.

Inhibitoriai

Kelių priežiūrai naudojamos tradicinės druskos (NaCl ir kiti chloridai) pasižymi koroziniu

poveikiu metalinėms konstrukcijoms bei cementbetoniui, todėl ieškoma būdų, kaip sumažinti

kenksmingą druskų poveikį aplinkai. Vienas iš būdų – antikorozinių priedų (inhibitorių) įvedimas.

Inhibibitoriai – cheminės medžiagos, kurių nedidelis kiekis (1–5 %) gali sumažinti metalų koroziją.

Veikiant inhibitoriams, ant metalo ar betono gaminio paviršiaus susidaro plėvelės, saugančios jį nuo

tolesnės korozijos. Inhibitoriai būna trijų rūšių:

– anodiniai, kurie apriboja anodinio puselemenčio korozijos reakcijas;

– katodiniai, kurie apriboja katodinio puselemenčio korozijos reakcijas;

– ant metalinių paviršių dėl absorbcijos ir pasyvinimo sudarantys fizinį barjerą.

Kaip anodiniai inhibitoriai naudojami fosfatai, silikatai ir karbonatai tinka sniego ir ledo kontro-

lei ir gali būti naudojami, siekiant išvengti geležies lydinių korozijos. Jie yra labiausiai efektyvūs in-

171

hibitoriai, nes gali sustabdyti koroziją, kai jų koncentracijos yra optimalios, tačiau gali skatinti korozi-

ją, kai jų koncentracijos nedidelės (iki 1 %) (Liquid Potassium... 2009; Guidelines for... 2007).

Katodiniai inhibitoriai, lyginant su anodiniais inhibitoriais, yra mažiau efektyvūs mažinant

koroziją. Jų veikimas pagrįstas tuo, kad jie trikdo ar sumažina deguonies redukcijos reakciją. Kato-

diniai inhibitoriai yra laikomi saugiais inhibitoriais, nes mažina bendrąją koroziją ir neskatina vieti-

nės korozijos. Kaip katodiniai inhibitoriai, naudojamos šios medžiagos: kalcio bikarbonatas, cinko

jonai, polifosfatai ir fosfonatai. Visas jas galima naudoti kaip priedus, įterpiant į sniego ir ledo kont-

rolei naudojamas chemines medžiagas.

Ant metalinių paviršių fizinį barjerą gali sudaryti oksidai ar nitridai. Sluoksnio, sudarytų iš

minėtų cheminių medžiagų, storis siekia (1–5)×10–9

m.

Daugelis komercinių sniego ir ledo kontrolei naudojamų medžiagų turi korozijos inhibitorių.

Kaip inhibitoriai, druskų koroziniam agresyvumui sumažinti gali būti naudojamos neorganinės ir

organinės kilmės medžiagos: natrio hidrofosfatas, natrio dihidrofosfatas, kalcio hidro- ir dihidrofos-

fatai (superfosfatai), lignosulfonatai (celiuliozės pramonės atliekos), fosfatai, karbonatai, silikatai ir

trietanolaminas (TEA). Į techninį NaCl įterpiamų inhibitorių kaina yra 5–14 kartų didesnė negu pa-

ties NaCl (Huder 1993).

Tyrimų metu nustatytas teigiamas inhibitorių poveikis natrio, kalcio bei magnio chloridų tir-

paluose (Jonušienė 2000; Karatan, Ratnikov 1976).

Pasaulyje patentuota įvairių organinių ir neorganinių junginių bei jų mišinių, kurių sudėtis

neskelbiama. Pavyzdžiui, Prancūzijos firma parduoda keliams žiemą barstyti skirtą druską su an-

tikoroziniu priedu (pagal amerikiečių patentą) XXXXX, sumažinančia koroziją iki 90 %. Aprašy-

tų patentuotų medžiagų su korozijos inhibitoriais kaina lyginant su techniniu NaCl iki 20 kartų

didesnė.

Inhibiciniai priedai įeina ir į komercinį XXXXX (medžiaga, pagaminta melasos (cukraus ga-

mybos atliekos) pagrindu), XXXXX (medžiaga, pagaminta acetatų ar formiatų pagrindu) tipo pre-

paratų nuo apledėjimo sudėtį (jais prekiaujama ir Lietuvoje). Į druskos mišinį įterpiant iki 5 % inhi-

bitorių, mišinio kaina padidėja apie 2 kartus (tai yra preliminarūs skaičiavimai, naudojant

medžiagas atskirai, dabar gaminamos medžiagos iškart su priedais ir kaina tiek kartų nesiskiria).

Remiantis įvairių šalių mokslinių tyrimų rezultatais, sudarytas keliuose žiemą naudojamų

tradicinėms alternatyvių medžiagų neigiamo poveikio gyvajai aplinkai ir kelio elementų bei au-

tomobilių korozijos vertinimas (10.4 lentelė) (paaiškinimas, kaip skiriami balai, pateiktas prieš

10.2 lentelę).

http://en.wikipedia.org/wiki/Nitride

http://en.wikipedia.org/wiki/Nitride

172

10.4 lentelė. Kelių priežiūrai žiemos metu alternatyvių Lietuvoje naudojamų medžiagų charakteris-

tikų palyginimas (Baltrėnas ir kt. 2012)

Eil.

Nr. Medžiagos pavadinimas

Temperatūra, iki

kurios medžiaga yra

veiksminga

Neigiamas

poveikis

gyvajai ap-

linkai

Kelio ele-

mentų ir

automobilių

korozija

Vidutinė kai-

na, Lt/1 tona

(su PVM)

(2012 m.)

1. Bišofitas –25 °C 5 5 700,00

2. XXXXX

–19,1÷–40,4 °C

(priklausomai nuo

XXXXX koncentraci-

jos)

4 3 2100,40

3. Acetatai, formiatai

(XXXXX; XXXXX) –20 °C 4 4 4800,00

Kaip matyti iš 10.2 ir 10.4 lentelių, kelių priežiūrai žiemos metu naudojamų medžiagų charak-

teristikos įvairiais aspektais yra itin skirtingos. Mažiau kenksmingų gyvajai aplinkai medžiagų kai-

nos yra ženkliai didesnės (Baltrėnas ir kt. 2012).

10.4. REKOMENDACIJOS NEIGIAMAM KELIŲ PRIEŽIŪRAI ŽEIMĄ NAUDOJAMŲ

DRUSKŲ POVEIKIUI APLINKOS KOMPONENTAMS MAŽINTI

Galima naudoti įvairias alternatyvias medžiagas, vietoje tradicinių druskų kelių priežiūroje

žiemą. Tačiau druska (NaCl) išlieka pirmoje vietoje dėl jos žemos kainos ir efektyvumo tirpdant

sniegą ir ledą. Siekiant kelio aplinkos komponentams sumažinti neigiamą kelių priežiūros druskų

poveikį, siūlomos žemiau analizuojamos priemonės.

10.4.1. Ledą tirpinančių druskų naudojimo kiekių mažinimas

Lietuvoje siekiant sumažinti kelių priežiūros druskų vartojimą siūloma taikyti intensyvesnį

(dažnesnį) sniego valymą nuo kelio, taip reiktų naudoti kiek įmanoma mažiau druskų, laikantis var-

tojimo normų, pvz. rekomenduojamos NaCl paskleidimo normos siekia nuo 10 iki 40 g/m2 priklau-

somai nuo meteorologinių sąlygų ir sniego/ledo storio (Rainys 2008).

Mažinti kelių priežiūros druskų vartojimo kiekius įpareigoja ir LR Želdynų įstatymas (2007).

Tikslinga naudoti alternatyvias sniegą bei ledą tirpdančias druskas bei medžiagas, tokias kaip: ace-

tatai, formiatai (komerciniai produktai XXXXX, XXXXX), melasos pagrindu pagamintą organinę

medžiagą (komercinis produktas XXXXX, XXXXX) ar kitas medžiagas, tačiau visų pirma reiktų

atlikti šių medžiagų aplinkosauginį vertinimą ir atitinkamus mokslinius tyrimus, kad būtų galima

rekomenduoti jų naudojimo kiekius ir sąlygas.

173

10.4.2. Medžių ir augalų savalaikė priežiūra

Sveiki augalai yra mažiau pažeidžiami druskų, todėl juos reikia išlaikyti sveikus, aprūpinti ati-

tinkamu drėkinimu ir mulčiavimu, mažinant vandens praradimą. Medžius ir augalus, esančius mies-

tuose, genėti, tręšti tik tada, kai dirvožemio testai ar augalų požymiai parodo, kad tręšimas reikalin-

gas, ir tik rekomenduojamu santykiu pagal dirvožemio analizes.

10.4.3. Barjerai augalams

Barjerai skirti jautriems augalams. Barjero funkciją gali atlikti plastikiniai aptvėrimai, storas

šiurkštus audeklas ar sniego užtvara. Barjerai statomi tarp kelio ir augalų. Netgi elementari sniego

tvora gali suteikti efektyvią apsaugą jautriems augalams. 10.4 pav. pateiktas šiurkštaus audeklo už-

tvaras nuo druskos purslų.

10.4 pav. Šiurkštaus audeklo užtvaras nuo druskos purslų

Sniego tvora yra naudojama sulaikyti sniegui. Tyrimai rodo, kad sniego tvoros mažina išlai-

das, susijusias su sniego valymu, mažina sniego susispaudimo formavimąsi vietose, kur dažni pus-

tymai ir nėra kelio griovių. Mechaninio sniego šalinimo išlaidos iki 100 kartų didesnės nei sniego

sulaikymas tvoromis.

Kelio aplinkoje sodinant medžius ir krūmus, reikia kruopščiai planuoti sodinimo plotą, kad

augalai kaip galima mažiau patektų į druskos aerozolių sklidimo plotą. Tikslinga naudoti druskai

atsparių krūmų ar žolių sienas (ypač tankių visžalių) kaip vėjo užtvaras, padedančias užkirsti kelią

druskos purslų tėkmei prieš jai pasiekiant jautrius augalus.

174

10.4.4. Druskoms atsparių augalų sodinimas intensyvaus eismo gatvių ir kelių pakelėse bei

žiedinėse sankryžose

Druskoms atsparūs augalai (medžiai, krūmai ir kt.) sodinami pavasarį, kai jų sodinimo vietos

pakelėse yra nustatytos. Nors druskai atsparios rūšys egzistuoja, jų yra tik kelios. Sodinant medžius

reikėtų derinti medžių rūšis su dirvožemio charakteristikomis, siekiant išvengti rizikos, kad pavie-

nės ligos ar vabzdžiai kenkėjai sunaikins didžiąją dalį medžių. Rūšys nėra visiškai atsparios druskos

žalai; netgi druskai atsparūs medžiai turi druskos kiekio ribą, kurią gali priimti prieš nusilpdami ir

tapdami pažeidžiamais kitų veiksnių. Augalų rūšys, kurios yra atsparios druskų purslams nebūtinai

gali būti atsparios grunte esančioms druskoms.

10.5 ir 10.6 lentelėse pateikiama sudaryta augalų klasifikaciją pagal jautrumą druskoms: me-

džių ir dekoratyvinių augalų rūšių atsparumas druskoms pateiktas 10.7 lentelėje, o žolių ir ankštinių

augalų rūšių – 10.8 lentelėje.

Vykdant pakelių apželdinimą, rekomenduojamos žolinių augalų rūšys, atsparios neigiamam

druskų poveikiui yra daugiametė svidrė (Lolium perenne L.) bei tikrasis eraičinas (Festuca pra-

tensis Huds) (Baltrėnas ir kt. 2006a; Zaveckytė 2006; Baltrėnas, Kazlauskienė 2007a; Kazlaus-

kienė 2007).

10.5 lentelė. Druskingam dirvožemiui ir/ar druskų purslams atsparūs medžiai, tinkantys augti Lie-

tuvos klimatinėmis sąlygomis (Towsend, Kwolek 1987; Dobson 1991; Rupainienė 1998; Highway

Salt... 2004; Swanson, Rideout 2009; Kazlauskienė 2007)

Bendras

pavadinimas

Pavadinimas

anglų kalba

Pavadinimas

lotynų kalba

Numeta

lapus (D)

/ Visžalis

(E)

Tolerancijos

druskai tipas

Šalčio stipru-

mas/ karščio

toleravimas

Trakinis klevas Hedge maple Acer campestre D Druskos purslai 5-8/8-4

Platanalapis kle-

vas

Sycamore map-

le

Acer pseudop-

latanus D Druskos purslai 4-7/7-1

Paprastasis kašto-

nas Horsechestnut

Aesculus hip-

pocastanum D Druskos purslai 3-8/8-1

Raudonasis kaš-

tonas Red buckeye Aesculus pavia D

Druskingas dir-

vožemis 5-8/8-4

Popieržievis ber-

žas Paper birch

Betula papyri-

fera D Druskos purslai 2-7/7-1

Pilkasis beržas Gray birch Betula populi-

folia D Druskos purslai 3-7/7-2

Gudobelė Lavalle

hawthorne

Crataegus x

lavallei D Druskos purslai 5-8/8-3

Paprastasis uosis European ash Fraxinus

excelsior D

Druskingas dir-

vožemis, druskos

purslai

6-9/9-3

175


Plaukuotasis uosis Green ash Fraxinus penn-

sylvanica D Druskos purslai 6-9/9-6

Juodasis riešut-

medis Black walnut Juglans nigra D Druskos purslai 5-9/9-5

Virgininis kada-

gys

Eastern red

cedar

Juniperus vir-

giniana E

Druskingas dir-

vožemis, Druskos

purslai

5-9/9-5

Dyglioji eglė Colorado spru-

ce Picea pungens E Druskos purslai 5-9/9-5

Juodoji pušis Austrian pine Pinus nigra E Druskos purslai 3-8/8-1

Pelkinė pušis

Longleaf pine Pinus palustris E Druskos purslai 5-8/8-4

Baltoji tuopa White poplar Populus alba D Druskingas dir-

vožemis, druskos

purslai

5-8/8-4

Vėlyvoji ieva Black cherry Prunus serotina D Druskingas dir-

vožemis 7-9/9-3

Baltasis ąžuolas White oak Quercus alba D Druskos purslai 3-8/8-2

Stambiavaisis

ąžuolas Bur oak

Quercus mac-

rocarpa D

Druskingas dir-

vožemis 5-9/9-5

Pelkinis ąžuolas Pin oak Quercus palust-

ris D

Druskingas dir-

vožemis, druskos

purslai

3-9/9-1

Karklinis ąžuolas Willow oak Quercus phel-

los D

Druskingas dir-

vožemis 5-8/8-4

Paprastasis ąžuolas English oak Quercus robur D Druskos purslai 6-9/9-5

Raudonasis ąžuolas

Red oak Quercus rubra D Druskos purslai 4-8/8-4

Virgininis ąžuolas Live oak Quercus virgi-

niana E

Druskingas dir-

vožemis 5-9/9-4

Baltasis gluosnis Weeping

willow Salix alba D

Druskingas dir-

vožemis, druskos

purslai

4-9/9-4

Matsudos gluos-

nis

Corkscrew

willow

Salix matsuda-

na D Druskos purslai 6-9/9-5

10.6 lentelė. Druskų įtakai atsparūs krūmai, galintys augti Lietuvos klimatinėmis sąlygomis

(Towsend, Kwolek 1987; Dobson 1991; Rupainienė 1998; Highway Salt... 2004; Swanson, Rideout

2009; Kazlauskienė 2007)

Bendras

pavadinimas

Pavadinimas anglų

kalba

Pavadinimas lotynų

kalba

Numeta la-

pus (D) /

Visžalis (E)

Šalčio stipru-

mas/ karščio

toleravimas

Raudonoji aronija Red chokeberry Aronia arbutifolia D 5-9/9-4

Mažalapis buksme-

dis Littleleaf boxwood Buxus microphylla E 6-9/9-5

Palaipinė sedula Red osier dogwood Cornus sericea D 5-8/8-3

176


Kaulenis Spreading cotoneaster Cotoneaster divarica-

tus D 6-8/8-3

Gulsčiasis kaulenis Rockspray cotoneaster Cotoneaster horizonta-

lis D 5-7/7-5

Šluotinis sausakrūmis Scotch broom Cytisus scoparius D 6-8/8-6

Japoniškasis bugienis Japanese holly Ilex crenata E 5-7/7-5

Amerikietiškasis

bugienis Inkberry Ilex glabra E 5-9/9-5

Kininis kadagys Chinese juniper Juniperus chinensis E 3-7/7-1

Paprastasis kadagys Common juniper Juniperus communis E 3-9/9-1

Pakrantės kadagys Shore juniper Juniperus conferta E 5-9/9-3

Gulsčiasis kadagys Creeping juniper Juniperus horizontalis E 3-9/9-1

Totorinis sausmedis Tatarian honeysuckle Lonicera tatarica D 3-9/9-1

Darželinis jazminas Mock orange Philadelphus corona-

rius D 5-8/8-3

Kalninė pušis Mugo pine Pinus mugo E 3-7/7-1

Krūminė sidabražolė Shrubby cinquefoil Potentilla fruticosa D 3-7/7-1

Indiška gudobelė

Indian hawthorn Rhapiolepis indica E 7-11/12-7

Erškėtis Lady Banks rose Rosa banksiae D 7-9/9-3

Raukšlėtalapis erš-

kėtis Rugosa rose Rosa rugosa D 3-9/9-1

Škotinis erškėtis Scotch rose Rosa spinosissima D 3-9/9-1

Kanadinis šeiva-

medis Elderberry Sambucus canadensis D 4-9/9-1

Baltauogė meškytė Snowberry Symphoricarpos albus D 3-7/7-1

Paprastoji alyva Lilac Syringa vulgaris D 4-8/8-1

Šakotasis eglūnas Tamarisk Tamarix ramosissima D 2-8/8-1

Europinis kukmedis

English yew Taxus baccata E 5-7/7-5

Dygusis kukmedis

Japanese yew Taxus cuspidata E 4-7/7-5

Aukštoji šilauogė Highbush blueberry Vaccinum corymbosum D 5-9/9-2

Dantytasis putinas Arrowwood Viburnum dentatum D 3-8/8-1

Paprastasis putinas European cranberry

bush viburnum Viburnum opulus D 4-8/8-1

Pastaba: lentelėse „šalčio stiprumas/karščio toleravimas“ vertinimas pateiktas dešimties balų sistemoje.

177

10.7 lentelė. Medžių ir dekoratyvinių augalų rūšys pagal atsparumą druskoms (Towsend, Kwolek

1987; Rupainienė 1998; Botanikos terminų... 1998; Highway Salt... 2004; Zaveckytė 2006)

Mažo atsparumo rūšys Vidutinio atsparumo rūšys Atsparios druskoms rūšys

Lazdynas

Buksmedis

Cukrinis klevas

Raudonasis klevas

Platanalapis klevas

Piramidinė tuopa

Dėmėtasis alksnis

Maumedis

Šaltekšnis

Itališkoji tuopa

Europinis bukas

Rožė

Daugiažiedė rožė

Ananaso medis

Putinas

Šiaurinis mėlynasis gluosnis

Spirėja

Raugerškis

Smulkialapė liepa

Riešutmedis

Beržas

Epušė

Medvilnė

Kietasis klevas

Bukas

Baltoji eglė

Mėlynoji eglė

Europinis kėnis

Techasinis ligustras

Europiniai juodieji serbentai

Sibirinė obelis

Japoninis sausmedis

Virgininis kadagys

Žaliasis uosis

Auksinis gluosnis

Tuja

Šilkmedis

Abrikoso medis

Baltasis ąžuolas

Raudonasis ąžuolas

Angliškasis ąžuolas

Indiškasis krūmas

Rusiškoji alyva

Škotiška guoba

Baltoji tuopa

Pilkoji tuopa

Sidabrinė tuopa

Gluosnis

Juodoji akacija

Baltoji akacija

Paprastoji pušis

10.8 lentelė. Žolių ir ankštinių augalų rūšys pagal toleranciją druskoms (Towsend, Kwolek 1987;

Rupainienė 1998; Botanikos terminų... 1998; Highway Salt... 2004; Zaveckytė 2006)

Jautrios druskoms rūšys Vidutinio jautrumo rūšys Nejautrios druskoms rūšys

Baltasis dobilas

Pievinis pašiaušėlis

Rausvasis dobilas

Raudonasis dobilas

Kraujalakė

Baltažiedis barkūnas

Geltonžiedis barkūnas

Pūstavaisis dobilas

Pelkinis garždenis

Daugiametė svidrė

Kalninė dirsė

Bebarzdė rugiaveidė

Sudaninis sorgas

Mėlynžiedė liucerna

Paprastoji šunažolė

Žydrasis sėjamasis avinžirnis

Pievinis eraičinas

Nendrė geltonoji

Kekinė dirsė

Aukštoji pievinė avižuolė

Pieninis vikis

Bermudų žolė

Aukštasis varputis

Vakarų varputis

Rodo žolė

Kanadinis laukinis rugys

Aukštasis eraičinas

Žolinės augalijos atsparumo toksiniam druskos (NaCl) poveikiui tyrimais nustatyta, kad grei-

čiausiai sudygsta (per 1–2 savaites) ir atspariausia toksiniam druskų poveikiui (iki 20 g/kg NaCl

178

dirvožemyje) yra daugiametė svidrė (Lolium perenne L.), o tikrasis eraičinas (Festuca pratinsis

Huds. L.) ir pievinė miglė (Poa pratinsis L.) sudygsta tik 5–6 tyrimo savaitę. NaCl, esantis dirvo-

žemyje, lėtina augalų antžeminės dalies augimą, mažina fitomasę (augalų masę) bei sėklų daigumą

(Baltrėnas ir kt. 2006a; c; 2012; Zaveckytė ir kt. 2006; Zaveckytė 2006; Baltrėnas, Kazlauskienė

2007a; 2009a; Kazlauskienė 2007).

10.4.5. Druskoms neatsparių augalų sodinimas toliau nuo kelio

Medžiai ir krūmai, kurie jautrūs druskos pažeidimams, turėtų būti sodinami mažiausiai 15–

18 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies.

10.4.6. Dirvožemio kokybės ir drėgmės sąlygų palaikymas biotechninėmis priemonėmis

Dirvožemio kokybę užtikrinti galima biotechninėmis priemonėmis. Jos yra itin tinkamos tiesiant

naujus automobilių kelius, taikytinos ir rekonstruojant ar taisant jau esamus kelius. Šioms priemo-

nėms yra priskiriamas infiltracinis – žolinis griovys (10.5 pav.) (Baltrėnas, Kazlauskienė 2007b).

10.5 pav. Infiltracinio – žolinio griovio schema (Baltrėnas, Kazlauskienė 2007b)

Nuotekų nuo kelių paviršiaus surinkimo infiltracinį – žolinį griovį (10.5 pav.) sudaro: grunti-

nis pagrindas (1), latako formos griovio dugnas (2), filtruojantis smėlio sluoksnis (3), derlingo dir-

vožemio sluoksnis, sumaišytas su 10 (nuo dirvožemio tūrio) gamtiniu natūraliu ceolitu (klinopti-

lolitu) 3–5 mm frakcijos (4) bei griovio šlaitai (5), apsėti žolinių augalų – daugiametės svidrės

(Lolium perenne L.) ir tikrojo eraičino (Festuca pratensis Huds.) mišiniu (6).

Nuotekų nuo kelių paviršiaus surinkimo infiltracinis – žolinis griovys yra kelio įrenginys, ga-

lintis veikti savarankiškai, be kitų papildomų įrenginių. Įrenginys atlieka kritulių nuotekų nuo kelių

179

paviršiaus surinkimo, dirvožemio kelio aplinkoje išsaugojimo, stabilizavimo, rekultivacijos bei pa-

kelių apželdinimo funkcijas (Baltrėnas, Kazlauskienė 2007b).

10.4.7. Ledą tirpinančių druskų neigiamo poveikio betono ir gelžbetonio konstrukcijoms mažinimas

Perspektyviausias betono apsaugos nuo druskų poveikio būdas – tai fizinis-cheminis betono

paviršiaus apdorojimas medžiagomis, suteikiančiomis betono poroms ir kapiliarams hidrofobinių

savybių. Paprastai tai įvairios medžiagos, kurios apsaugo betoną nuo druskų, dulkėjimo, sukietina,

sutankina jo paviršių. Jos sukuria efektyvią apsaugą nuo chlorido jonų prasiskverbimo, nuo vandens

ir su vandeniu patenkančių chemikalų įsiskverbimo į betoną ir tuo būdu apsaugo betoną nuo korozi-

jos ir irimo, pvz.: SealClear, Remmers Funcosil BI. Šios medžiagos užsandarina mikroporas ir pa-

daro betoną kietesniu ir atsparesniu dilumui, nedulkančiu. Paviršius pasidaro atsparesnis dėmių atsi-

radimui, skilinėjimui, grybelių ir kitokių mikroorganizmų augimui, šalimo-šilimo ciklams ir

apsaugo armatūrą nuo korozijos. Minėtas medžiagas galima naudoti tiltų apsaugai.

Taip pat betono apsaugai nuo žalingo druskų poveikio galima naudoti betono gaminių viršuti-

nio sluoksnio permirkimą (įsotinant jo poras) arba betono paviršiaus dengimą vandeniui nelaidžia

plėvele, o metaliniai paviršiai gali būti dengiami korozijai atsparių dažų sluoksniu.

Didžiausią patirtį gaminant betoną, atsparų chloridų poveikiui, turi Vokietijos įmonės, išban-

džiusios betonus su įvairiais cheminiais priedais. Gerų rezultatų pasiekta naudojant MAREL koncerno

superplastiklį, kuris sumažina chloridų, anglies dioksido ir sulfatų įsiskverbimą į betoną 8–10 kartų.

Armatūros strypų apsaugai nuo korozijos Vokietijoje naudojamas dviejų komponentų jungi-

nys MAREFER armatūrai dengti. Šis priedas nepraleidžia vandens ir agresyvių dujų, esančių atmos-

feroje, jame yra antikorozinių medžiagų, kurios metalo paviršių apsaugo nuo oksidacijos. Taigi nau-

jų betono ir gelžbetonio konstrukcijų apsaugos nuo korozijos problema lyg ir išspręsta, tačiau liko

neišspręsti jau pastatytų statinių ir tiesinių klausimai.

10.4.8. Alternatyvios medžiagos

Siekiant sumažinti techninių kelių priežiūros druskų vartojimą ir jų neigiamą poveikį kelio ap-

linkos komponentams, tikslinga palaipsniui mažinti techninių druskų vartojimą (ypač miestuose),

jas bent dalinai pakeičiant naujos kartos alternatyviomis medžiagomis.

Pastaraisiais metais užsienio šalyse kelių priežiūrai žiemos metu pradėtas naudoti naujos kar-

tos patentuotas produktas – XXXXX (pavadinimas patentuotas Europoje) arba XXXXX (pavadini-

mas patentuotas JAV). XXXXX – melasos pagrindu pagaminta medžiaga. Šios organinės medžia-

gos sudėtyje yra kalcio, fosforo, sieros, chloro ir kt. Medžiaga yra tamsiai rudos spalvos, skysta,

gali būti maišoma su visomis techninėmis kelių priežiūros druskomis, jų tirpalais, rečiau naudojama

180

viena. Labiausiai paplitęs XXXXX naudojimo būdas – jo įterpimas į natrio chlorido tirpalą. Tirpa-

las ruošiamas santykiu: 90 % natrio chlorido 23 % tirpalas : 10 % XXXXX. Šis tirpalas veiksmin-

gas iki –19 °C. Nesant galimybių paruošti tirpalą, sausa druska sudrėkinama medžiaga XXXXX.

Šiuo atveju į toną sausos druskos įmaišoma 3,5 % XXXXX (apytikriai 27 litrai medžiagos). Druska,

sudrėkinta XXXXX, veiksminga iki –15 °C (XXXXX 2012).

Iš cheminių reagentų, naudojamų kelių ir gatvių apsaugai nuo apledėjimo, korozijos atžvilgiu

mažiausiai agresyvus yra bišofitas, kurio pagrindinė veiklioji medžiaga yra MgCl2. Bišofitas ledą

tirpina greitai: per pirmąsias 10 min. jis ištirpina beveik 2 kartus daugiau ledo negu CaCl2, jo užša-

limo temperatūra žymiai žemesnė negu NaCl, o jo kaina apie du kartus mažesnė už CaCl2.

Prižiūrint I priežiūros lygio gatves, europinio tinklo koridorių ruožus, einančius per saugomas teri-

torijas, autotransporto eismui pavojingus kelio ruožus, tiltų, viadukų, tunelių, estakadų dangas ir pana-

šiai rekomenduojama naudoti formiatus bei acetatus (komerciniai produktai XXXXX, XXXXX). For-

miatai ir acetatai – tai efektyvios, nepasižyminčios koroziniu poveikiu ir nekenksmingos aplinkai

medžiagos. Šios medžiagos veikia itin greitai, ardydamos, o ne tirpindamos ledą. Suardytą ledą (ne iš-

tirpintą) nuo kelio dangos nuneša automobilių ratai arba jis yra pašalinamas valymo mechanizmais.

Formiatus ir acetatus rekomenduojama naudoti miesto nuokalnėse bei įkalnėse, palaipsniui atsisakant

smėlio-druskos mišinio. Pagrindinis acetatų ir formiatų privalumas – silpnas korozinis poveikis metalui

ir betonui. Formiatai turi dar vieną išskirtinę teigiamą savybę – jie greitai suyra gamtoje (vandenyje) –

per 14 parų suyra 95 % formiatų nesusidarant kenksmingiems skilimo produktams.

10.4.9. Inhibitoriai

Vienas iš būdų, kaip sumažinti kenksmingą druskų poveikį aplinkai, galėtų būti antikorozinių

priedų (inhibitorių) panaudojimas. Inhibibitoriai – cheminės medžiagos, kurių nedidelis kiekis (1–

5 %) gali sumažinti metalų koroziją. Veikiant inhibitoriams, ant metalo ar betono gaminio paviršiaus

susidaro plėvelės, saugančios jį nuo tolesnės korozijos. Tačiau prieš naudojant inhibitorius būtina at-

likti papildomus tyrimus, nustatančius jų efektyvumą ir poveikį visiems aplinkos komponentams.

DEŠIMTOJO SKYRIAUS IŠVADOS

1. Automobilių kelių priežiūrai žiemą naudojamos medžiagos turi neigiamą poveikį tiek gyva-

jai tiek negyvajai aplinkai.

2. Siekiant sumažinti kelių priežiūrai žiemą naudojamų medžiagų poveikį aplinkos kompo-

nentams, siūlome taikyti praktikoje 10.4 poskyryje pateiktas rekomendacijas.

181

11. VALSTYBINĖS REIKŠMĖS AUTOMOBILIŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS

ŽIEMĄ NAUDOS IR KAŠTŲ ANALIZĖ

11.1. VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ ŽIEMOS PRIEŽIŪROS KAŠTŲ IR NAUDOS

ANALIZĖS METODIKA

Iškritęs sniegas, pustymas arba kelio dangos apledėjimas gali ženkliai pasunkinti eismo sąly-

gas arba keliai gali tapti visai nepravažiuojami. Žiemos priežiūros darbų tikslas- užtikrinti, kad ke-

liais visą parą ar bent tam tikrą laiką galėtų saugiai vykti eismas. Kiek laiko turi būti užtikrinamas

nenutrūkstamas eismas ir koks turi būti saugumo-patogumo lygis, priklauso nuo pasirinkto žiemos

priežiūros lygio. Bet kokiu atveju, kelių žiemos priežiūra duoda naudą – eismo dalyviams, visuo-

menei ir šaliai bendrai, sudarydama sąlygas valstybinės reikšmės keliuose vykti žmonių ir prekių

judėjimui.

Naudą, kurią duoda kelių priežiūra žiemą, galima būtų išreikšti per tokius komponentus:

Transporto laiko santaupos. Kelių transportas užtikrina laisvą žmonių ir krovinių (prekių)

judėjimą. Tiek žmonių tiek krovinių laiką, kurį jie užtrunka kelionėse galima išreikšti pini-

gine išraiška. Kuo aukštesnis taikomas kelio priežiūros lygis, tuo geresnės užtikrinamos

eismo sąlygos ir greitesnis susisiekimas, mažesnė transporto prastovų tikimybė.

Avarijų nuostolių sumažėjimas (santaupos). Esant slidžiai kelio dangai, o ypatingai jai

apledėjus, avarijų pavojus smarkiai išauga, o jų pasekmės gali būti ypatingai skaudžios.

Kuo aukštesnis taikomas priežiūros lygis, tuo mažesnė rizika, kad kelyje susidarys to-

kios pavojingos sąlygos.

Automobilių eksploatacijos santaupos. Automobilių eksploatacinės sąnaudos ir ypatin-

gai kuro sąnaudos priklauso nuo automobilių važiavimo tolygumo ir greičio. Esant lė-

tam, netolygiam, su sustojimas važiavimui kuro sąnaudos ženkliai padidėja.

Atliekant kaštų ir naudos (toliau – KNA) analizę įprasta analizuojamą veiklą, jos kaštus ir pa-

sekmes lyginti su tam tikra „nuline“, nieko nedarymo alternatyva. Tai taikoma ir skaičiuojant kelių

priežiūros žiemą naudą – nauda skaičiuojama kaip transporto laiko, automobilių eksploatacinių iš-

laidų ir avarijų nuostolių sumažėjimas dėl to, kad vykdoma žiemos priežiūra. Kuo aukštesnis prie-

žiūros lygis, tuo mažesni kelionės kaštai (ir nuostoliai), tuo didesnės santaupos. Sunku įsivaizduoti

valstybinės reikšmės kelius, kurių priežiūra visą žiemą iš vis nebūtų atliekama – toks katastrofiškas

scenarijus valstybinės reikšmės keliuose vargu ar įmanomas. Todėl šiame darbe užsiduota „nulinė“

alternatyva yra labiau teorinė ir sukurta kitų priežiūros lygių palyginimo tikslu.

KNA analizė atlikta vienerių metų žiemos sezonui. Naudoti duomenys ir kainos atitinka

2013–2014 metų lygį.

182

11.2. VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ PRIEŽIŪROS ŽIEMĄ KAŠTAI

Valstybinės reikšmės kelių priežiūros žiemą kaštai priimti pagal 2013 metų LAKD pateiktus

duomenis (11.1 lentelė).

11.1 lentelė. Nuolatinei priežiūrai žiemą 1 km per mėn. tenkanti suma, Lt (šaltinis: LAKD)

Priežiūros lygiai Magistraliniai keliai2 Krašto keliai

Rajoniniai keliai

Su a/b danga Su žvyro danga

I – aukštas 4980 1890 820 820

II – vidutinis 3070 1510 590 590

III – žemas 2300 1150 460 460

Kaštų ir naudos analizėje taikyta prielaida, kad kelių priežiūros žiemą kaštai priklauso tik nuo

pasirinkto priežiūros lygio, bet nepriklauso nuo eismo intensyvumo.

11.2 lentelė. KNA taikytos nuolatinės 1 km kelio priežiūros žiemą kainos (kaštai), Lt per metus

(sezoną)

Priežiūros

lygiai

Magistraliniai keliai Krašto keliai

Rajoniniai keliai

2-jų važ. dalių 1-os važ. dalies Su a/b danga Su žvyro danga

I – aukštas 48710 29880 11340 4920 4920

II – vidutinis 30028 18420 9060 3540 3540

III – žemas 22497 13800 6900 2760 2760

11.3. EISMO INTENSYVUMAS IR RIDA ŽIEMOS SEZONO METU

Eismo intensyvumo duomenys gauti iš kasmetinių TKTI eismo tyrimų ataskaitų. Jais remian-

tis nustatyta automobilių rida valstybinės reikšmės keliuose.

11.3 lentelė. Automobilių vidutinė dienos rida valstybinės reikšmės keliuose, mln. aut. km

Metai

Magistraliniai keliai Krašto

keliai

Rajoni-

niai ke-

liai tik auto-

mag. A1 ir A2

visi su 2 važ.

dalių

visi 1 važ.

dalies Visi

2009 n.d. n.d. n.d. n.d. 12,68 9,82 5,19

2010 3,33 5,47 6,77 5,89 12,66 9,54 5,24

2011 3,41 5,60 6,91 6,14 13,05 9,60 5,18

2012 3,33 5,56 6,91 6,17 13,08 9,57 5,22

2013 3,43 5,73 7,16 6,37 13,54 9,76 5,04

2 Vienos dviejų eismo juostų važiuojamosios dalies

183

Nustatant automobilių ridą valstybinės reikšmės keliuose žiemos sezono metu įvertinta tai,

kad žiemos sezono metu vidutinis paros eismo intensyvumas yra mažesnis už vidutinį metinį paros

eismo intensyvumą VMPEI.

11.4 lentelė. Vidutinio paros eismo intensyvumo žiemos metu santykis su VMPEI

Metai


keliai

Rajoni-

niai keliai tik auto-

mag. A1 ir A2

visi 2 važ.

dalių

visi 1 važ.

dalies Visi

2009 n.d. n.d. n.d. n.d. 0,829 0,812 0,820

2010 0,804 0,804 0,804 0,804 0,804 0,796 0,806

2011 0,815 0,815 0,815 0,815 0,815 0,800 0,794

2012 0,812 0,812 0,812 0,812 0,812 0,802 0,773

2013 0,815 0,815 0,815 0,815 0,815 0,795 0,759

11.5 lentelė. Automobilių vid. dienos rida valstybinės reikšmės keliuose žiemos sezono metu, mln.

aut. km

Metai


keliai

Rajoniniai

keliai tik auto-

mag. A1 ir A2

visi 2 važ.

dalių

visi 1 važ.

dalies Visi

2009 n.d. n.d. n.d. n.d. 10,519 7,974 4,254

2010 2,673 4,398 5,443 4,734 10,177 7,589 4,221

2011 2,775 4,563 5,630 5,000 10,631 7,679 4,111

2012 2,703 4,519 5,616 5,010 10,625 7,679 4,033

2013 2,798 4,672 5,836 5,192 11,027 7,766 3,825

11.4. AVARINGUMAS ŽIEMOS SEZONO METU IR JO PRIKLAUSOMYBĖ NUO

TAIKOMO PRIEŽIŪROS LYGIO

Paprasta įskaitinių eismo įvykių statistika magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose ne-

suteikia pakankamai informacijos, reikalingos, kad susieti avaringumą žiemą su kelių priežiūros

lygiais.

Tačiau jei įvertintume automobilių ridą keliuose, galėtume nustatyti vidutinę avarijų riziką.

Kaip matome, didžiausia įskaitinių eismo įvykių žiemą rizika tenka rajoninės reikšmės ke-

liams (197 įvykiai milijardui nuvažiuotų km), o mažiausia – magistraliniams keliams (57,3 įvykiai

milijardui nuvažiuotų km). Didžiausia rizika žūti arba būti sužeistam tenka krašto reikšmės keliams.

Tai paaiškinama tuo, kad juose greičiai ženkliai didesni nei rajoniniuose keliuose, o saugaus eismo

sąlygos nusileidžia toms, kurios užtikrinamos magistraliniuose keliuose.

184

11.6 lentelė. Eismo įvykių ir nukentėjusiųjų juose pasiskirstymas žiemos sezono metu 2009–2013 m.

valstybinės reikšmės keliuose

Metai

Magistraliniai keliai Krašto keliai Rajoniniai keliai

Pri

ežiū

ros

lyg

iai

Eis

mo

įv

y-

kia

i

Žu

vo

Su

žeis

ta

Pri

ežiū

ros

lyg

iai

Eis

mo

įv

y-

kia

i

Žu

vo

Su

žeis

ta

Pri

ežiū

ros

lyg

iai

Eis

mo

įv

y-

kia

i

Žu

vo

Su

žeis

ta

2009 1–2 98 25 136 2–3 163 27 196 1, 3 63 17 75

2010 2 71 19 96 2–3 90 17 129 1, 3 42 10 42

2011 2 73 15 101 2–3 117 16 164 1, 3 60 8 77

2012 1–2 80 20 102 2–3 109 14 149 1, 3 72 7 85

2013 1–2 57 9 65 2–3 110 30 154 1, 3 68 9 78

11.7 lentelė. Riziką, tenkanti 1 mlrd. aut. km žiemos sezono metu valstybinės reikšmės keliuose

Metai

Magistraliniai keliai Krašto keliai Rajoniniai keliai

Pri

ežiū

ros

lygia

i

Eis

mo į

vy-

kia

i

Žu

vo

Su

žeis

ta

Pri

ežiū

ros

lygia

i

Eis

mo į

vy-

kia

i

Žu

vo

Su

žeis

ta

Pri

ežiū

ros

lygia

i

Eis

mo į

vy-

kia

i

Žu

vo

Su

žeis

ta

2009 1–2 103,2 26,3 143,3 2–3 226,5 37,5 272,4 1, 3 164,1 44,3 195,3

2010 2 77,3 20,7 104,5 2–3 131,4 24,8 188,3 1, 3 110,3 26,3 110,3

2011 2 76,1 15,6 105,3 2–3 168,8 23,1 236,6 1, 3 161,7 21,6 207,5

2012 1–2 83,4 20,9 106,4 2–3 157,3 20,2 215,0 1, 3 197,8 19,2 233,6

2013 1–2 57,3 9,0 65,3 2–3 156,9 42,8 219,7 1, 3 197,0 26,1 225,9

Lyginant magistralinius kelius tarpusavyje, ženkliai nuo kitų išsiskiria keliai A1 ir A2. Pasta-

ruosiuose įskaitinių eismo įvykių rizika žiemos sezono metu yra mažiausia tarp valstybinės reikš-

mės kelių. Tam, be abejo turi įtakos ne tik geros šių kelių techninės charakteristikos, aukšti saugu-

mo standartai, bet ir juose taikyta geresnė žiemos priežiūra.

11.8 lentelė. Riziką, tenkanti 1 mlrd. aut. km žiemos sezono metu magistraliniuose keliuose

Metai

Magistraliniai keliai Keliai A1 ir A2 Kiti magistraliniai

Pri

ežiū

ros

lyg

iai

Eis

mo

įv

y-

kia

i

Žu

vo

Su

žeis

ta

Pri

ežiū

ros

lyg

iai

Eis

mo

įv

y-

kia

i

Žu

vo

Su

žeis

ta

Pri

ežiū

ros

lyg

iai

Eis

mo

įv

y-

kia

i

Žu

vo

Su

žeis

ta

2012 1–2 83,4 20,9 106,4 1–2 44,1 7,4 53,9 2 112,5 30,8 145,2

2013 1–2 57,3 9,0 65,3 1–2 28,5 2,4 42,7 2 78,5 13,9 81,9

Atkreiptinas dėmesys, kad pradedant nuo 2011 metų, kai didelėje dalyje rajoninių kelių (nuo

1000 iki 1379 km) imtas taikyti I-as rajoninių kelių priežiūros lygis, avarijų rizika žiemą rajoniniuo-

185

se keliuose bendrai išaugo. Taip greičiausiai atsitiko todėl, kad geresnė kelių priežiūra „paskatino“

vairuotojus dažniau neatsakingai viršyti greitį. Analizė rodo, kad keliuose, kuriuose imtas taikyti

aukštesnis priežiūros lygis, avaringumas žiemą išaugo apie 20 %.

Remiantis atlikta analize buvo nustatyta vidutinė avarijų rizika taikant antrą kelių žiemos

priežiūros lygį. Taikant kitus priežiūros lygius magistraliniuose ir krašto keliuose avarijų rizika pri-

imta remiantis skandinavų patirtimi – t. y., kad padidinus priežiūros kokybę vienu lygiu, avarijų

rizika sumažėja 12 %, o pamažinus vienu lygiu rizika atitinkamai padidėja. Rajoniniuose keliuose,

atsižvelgiant į anksčiau minėtas tendencijas, taikytos šiek tiek kitos prielaidos (žr. 11.9 lentelėje).

11.9 lentelė. Priežiūros lygių poveikis avaringumui (II-as kelių priežiūros žiemą lygis laikomas baziniu)

Metų

laikas

Dviejų važ. dalių Kiti magistral. keliai Krašto keliai Rajoniniai keliai

Eis

mo

įvy

kia

i

Žu

vę

Su

žeis

ti

Eis

mo

įvy

kia

i

Žu

vę

Su

žeis

ti

Eis

mo

įvy

kia

i

Žu

vę

Su

žeis

ti

Eis

mo

įvy

kia

i

Žu

vę

Su

žeis

ti

BP* +25 % +25 % +25 % +25 % +25 % +25 % +25 % +25 % +25 % +15 % +15 % +15 %

3 +12 % +12 % +12 % +12 % +12 % +12 % +12 % +12 % +12 % +5 % +5 % +5 %

2 bazinis bazinis bazinis bazinis

1 –12 % –12 % –12 % –12 % –12 % –12 % –12 % –12 % –12 % +20 % +20 % +20 %

Pastaba: * BP – „be priežiūros“ – sąlyginis avaringumas jei kelių priežiūra žiemą visai nebūtų vykdoma.

Skaičiuojant avarijų rizikos sumažėjimo (santaupų) ekonominę naudą, taikyti avarijų nuosto-

lių įkainiai iš „Automobilių kelių investicijų vadovo“ t. y., kad išvengus vieno eismo įvykio su su-

žeistais žmonėmis, išvengiama nuostolių, kurių ekonominė vertė sudaro 182,6 tūkst. litų, o išvengus

eismo įvykio su žuvusiais – išvengiama nuostolių, kurių vertė sudaro 2,01 mln. litų . Taip pat ver-

tinti ir techniniai eismo įvykiai. Priimta, kad techninių eismo įvykių keliuose bus tiek pat, kiek ir

įskaitinių (t. y. techninių eismo įvykių skaičius = įskaitinių eismo įvykių skaičiui). Priimta techninio

eismo įvykio metu patiriamų nuostolių kaina – 5,8 tūkst. litų.

11.10 lentelė. KNA taikyta avarijų ir jų nuostolių rizika, tenkanti 1 mlrd. aut. km

Metų

laikas

Dviejų važ. dalių Kiti magistral. keliai Krašto keliai Rajoniniai keliai

Eis

mo

įvy

kia

i

Žu

vę

Su

žeis

ti

Eis

mo

įvy

kia

i

Žu

vę

Su

žeis

ti

Eis

mo

įvy

kia

i

Žu

vę

Su

žeis

ti

Eis

mo

įvy

kia

i

Žu

vę

Su

žeis

ti

BP* 57,1 13,6 78,6 117,1 30,8 178,0 171,6 28,4 266,7 180,1 25,7 211,3

3 51,1 12,2 70,4 104,9 27,6 159,5 153,7 25,4 238,9 164,4 23,5 193,0

2 45,7 10,9 62,8 93,7 24,6 142,4 137,2 22,7 213,3 156,6 22,3 183,8

1 40,2 9,6 55,3 82,4 21,7 125,3 120,8 20,0 187,7 187,9 26,8 220,5

Pastaba: * BP – „be priežiūros“ – sąlyginis avaringumas jei kelių priežiūra žiemą visai nebūtų vykdoma.

186

Kaip jau minėta, kelių priežiūra užtikrina geresnes eismo sąlygas, nei be priežiūros, sumažina

avarijų riziką ir nuostoliu (kaštus). Šis avarijų kaštų sumažėjimas ir yra vienas iš priežiūros teikia-

mos naudos komponentų – avarijų santaupos.

11.5. AUTOMOBILIŲ SRAUTO GREITIS ŽIEMOS SEZONO METU IR LAIKO KAINA

Transporto ekonomikoje kelionės laikas gali būti išreiškiamas pinigine išraiška. Kelionėje su-

gaištas laikas individo požiūriu yra kaštai, nes tuo metu jis negali atlikti kitos veiklos. Sugaišto lai-

ko vertė priklauso nuo to, ką individas gali sukurti per tą laiką. Be to, dar įvertinamos krovinio

transportavimo laiko kaštai. Kelionėje sugaištas laikas krovinio požiūriu yra kaštai, nes tuo metu

krovinys negali būti naudojamas, prekės gali prarasti dalį savo vertės, vežėjui už vėlavimą pristatyti

krovinį/prekę gali būti taikomos nuobaudos, taip pat turi būti mokamas atlyginimas krovininės

transporto priemonės vairuotojui.

11.11 lentelė. Vidutinis automobilių srauto judėjimo greitis žiemos sezono metu (12, 1, 2 mėn.)

Metai Magistraliniai keliai Krašto

keliai

Rajoniniai

keliai automagistralės kiti 2-ų važ dalių kiti 1-os važ. dalies

2009 103,74 84,75 82,80 83,99 69,78

2010 99,73 82,23 80,08 79,58 63,36

2011 102,17 85,45 82,15 83,56 69,47

2012 100,50 88,26 81,60 83,53 68,26

2013 102,29 90,65 81,47 84,76 70,99

Vidutiniai automobilių srauto greičiai valstybinės reikšmės keliuose nustatyti remiantis ke-

liuose veikiančių eismo skaičiuoklių duomenimis. Vertinti vidutiniai greičiai žiemos sezono metu

(t. y. gruodžio, sausio ir vasario mėn.) bei likusiu metų laikotarpiu.

11.12 lentelė. Vidutinis automobilių srauto judėjimo greitis ne žiemos sezonų metu (3–11 mėn.)

Metai Magistraliniai keliai Krašto

keliai

Rajoniniai

keliai automagistralės kiti 2-ų važ dalių kiti 1-os važ. dalies

2009 111,92 87,96 85,26 88,21 76,41

2010 108,57 87,75 85,89 86,66 76,28

2011 111,05 88,02 85,17 88,00 77,06

2012 109,50 91,04 85,27 87,53 77,26

2013 106,56 94,23 84,88 87,66 77,88

Atlikus greičių analizę bei įvertinus avaringumo analizės rezultatus, apsispręsta tolimesnėje

KNA nagrinėti tokias 4 kelių grupes: magistraliniai keliai turintys dvi važiuojamąsias dalis, magist-

187

raliniai keliai, turintys vieną važiuojamąją dalį, krašto keliai ir rajoniniai keliai. Automobilių viduti-

niai greičiai pagal keliuose taikomus priežiūros lygius priimti įvertinus 2009–2013 m. faktiškai ke-

liuose taikytus žiemos priežiūros lygius. Magistraliniams keliams, turintiems vieną važiuojamąją

dalį ir krašto keliams taikytas tas pats greičio modelis, nes šiuose keliuose greičiai labai panašūs.

Tiesa, magistraliniuose keliuose automobilių greitis yra net gi šiek tiek mažesnis nei krašto keliuo-

se. Tai greičiausiai yra susiję su didesniu sunkiųjų transporto priemonių skaičiumi magistralinių

kelių automobilių sraute, bei didesniu bendru eismo intensyvumu.

11.1 pav. KNA taikyti automobilių srauto judėjimo greičiai žiemos sezono metu

Nustatant laiko vertę taikytos „Automobilių kelių investicijų vadove“ rekomenduojamos vie-

no automobilio laiko sąnaudų kainos.

11.13 lentelė. KNA taikyti kelionės laiko sąnaudų įkainiai

Automobilių tipas

Automobilio

kelionės laiko

vertė, Lt/val.

Transporto priemonių dalis sraute pagal

kelių reikšmę (2013 m.), %

Magistral. Krašto Rajoniniai

Lengvieji automobiliai (ir 2-ašis sunkve-

žimiai iki 3,5 t) 29,18 76,3 % 84,9 % 86,4 %

Mini autobusas (iki 20 vietų) 98,55 3,7 % 3,1 % 4,3 %

Autobusas (virš 20 vietų) 316,5 1,1 % 1,0 % 0,9 %

Sunkvežimiai:

2-ašiai 30 3,5 % 3,6 % 3,8 %

3-ašiai 38,2 0,9 % 1,7 % 2,0 %

4-ašiai 53,9 2,1 % 1,0 % 0,9 %

5 ir daugiau ašių turintys sunkvežimiai 67,38 12,5 % 4,8 % 1,7 %

Vidutinė vieno automobilio laiko vertė, Lt/val.: 40,25 36,32 35,77

188

Kaip jau minėta, kelių priežiūra užtikrina geresnes eismo sąlygas, nei be priežiūros, išauga vi-

dutinis automobilių srauto greitis ir sumažėja kelionės laiko kaštai. Šis laiko kaštų sumažėjimas yra

vienas iš žiemos priežiūros teikiamos naudos komponentų – transporto laiko santaupos.

11.6. POVEIKIS AUTOTRANSPORTO PRIEMONIŲ EKSPLOATACINĖMS SĄNAUDOMS

Geresnė kelių priežiūra užtikrina geresnes eismo sąlygas, didesnius greičius ir tolygesnį va-

žiavimą. To rezultate sumažėja kuro ir kitos autotransporto priemonių eksploatacinės sąnaudos. Ta-

čiau žiemos priežiūros metu naudojamos druskos turi ir neigiamą efektą automobiliams- pagreitėja

jų korozija. Tiek vieną, tiek kitą efektą įvertinti labai sudėtinga, todėl šiame darbe tokio vertinimo

atsisakyta, laikantis prielaidos, kad jie vienas kitą kompensuoja.

11.7. VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ ŽIEMOS PRIEŽIŪROS KAŠTŲ IR NAUDOS

ANALIZĖS REZULTATAI

Visi vertinti valstybinės reikšmės kelių žiemos priežiūros naudos komponentai – avarijų nuo-

stolių ir kelionės laiko santaupos – tiesiogiai priklauso nuo naudos gavėjų (kelių naudotojų) skai-

čiaus. Kuo didesnis keliu vykstančio eismo intensyvumas, tuo daugiau naudos gavėjų, tuo didesnė

kelio teikiama nauda, o kartu – ir kelio priežiūros teikiama nauda. KNA rezultate gautas kelių žie-

mos priežiūros naudos-kaštų balansas (t. y. bendra priežiūros nauda minus priežiūros kaštai). Šio

balanso priklausomybė nuo vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (VMPEI) pateikta 11.2 pav.

Naudos-kaštų balansas įvertina bendrą kelių priežiūros žiemą naudą. Tačiau tokią situaciją, kai

kelias žiemą neprižiūrimas, sumodeliuoti be galo sudėtinga – ji dažniausiai pagrįsta prielaidomis. To-

dėl gauti naudos-kaštų balansai yra apytiksliai įvertinantys žiemos priežiūros teikiamą naudą. Nusta-

tant, kada, esant kokiam eismo intensyvumui kokius priežiūros lygius racionalu taikyti, būtų daug

tiksliau analizuoti tik bendrus kelio priežiūros ir transporto kaštus bei jų priklausomybę nuo VMPEI.

Ekonomiškai racionaliausia taikyti tokius priežiūros lygius, kurie šiuos bendrus kaštus minimizuotų.

Remiantis atlikta analize Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių keliuose, ekonomiškai

racionalu taikyti tokius priežiūros lygius:

– magistraliniuose keliuose, turinčiuose dvi važiuojamąsias dalis:

I-ą – kai VMPEI >10000 aut./parą;

II-ą – kai VMPEI nuo 2000 iki 10000 aut./parą;

III-ią – kai VMPEI <2000 aut./parą.

– magistraliniuose keliuose, turinčiuose vieną važiuojamąją dalį:



189


– krašto keliuose:




– rajoniniuose keliuose:




Magistraliniai su 2 važ. dalim Magistraliniai su 1 važ. dalim

VMPEI, aut./parą VMPEI, aut./parą

Krašto keliai Rajoniniai keliai


11.2 pav. Žiemos priežiūros naudos-kaštų balanso priklausomybė nuo VMPEI

(1-am km kelio)

190

Magistraliniai su 2 važ. dalim Magistraliniai su 1 važ. dalim


Krašto keliai Rajoniniai keliai


11.3 pav. Bendrų priežiūros ir transporto kaštų keliuose žiemą priklausomybė nuo

VMPEI (1 km kelio)

Nustatytos ribos yra orientacinės ir turėtų būti taikomos lanksčiai, atsižvelgiant į tai, kam tu-

rėtų būti skiriamas didesnis prioritetas – priežiūros kaštų ar transporto kaštų taupymui. Pavyzdžiui,

rajoniniuose keliuose esant VMPEI nuo 1500 iki 2000 ar net iki 3000 aut./parą riba tarp I-ojo ir II-

ojo priežiūros lygių bendrų priežiūros ir transporto kaštų yra labai neženkli (11.3 pav.). Ji palaips-

niui didėja nuo 0 iki 1000 Lt. Tuo tarpu 1 km rajoninio kelio žiemos priežiūros išlaidų taikant I-ą ir

II-ą priežiūros lygius skirtumas sudaro 1380 Lt.

191

VIENUOLIKTOJO SKYRIAUS IŠVADOS

1. Automobilių kelių priežiūra žiemą užtikrina geresnes eismo sąlygas, nei be priežiūros, su-

mažina avarijų riziką ir nuostolius (kaštus). Šis avarijų kaštų sumažėjimas ir yra vienas iš priežiūros

teikiamos naudos komponentų – avarijų santaupos.

2. Remiantis atlikta užsienio šalių patirties analize buvo nustatyta vidutinė avarijų rizika tai-

kant antrą kelių žiemos priežiūros lygį. Taikant kitus priežiūros lygius magistraliniuose ir krašto

keliuose avarijų rizika priimta remiantis skandinavų patirtimi – t. y., kad padidinus priežiūros koky-

bę vienu lygiu, avarijų rizika sumažėja 12 %, o pamažinus vienu lygiu rizika atitinkamai padidėja.

3. Visi vertinti valstybinės reikšmės kelių žiemos priežiūros naudos komponentai – avarijų

nuostolių ir kelionės laiko santaupos – tiesiogiai priklauso nuo naudos gavėjų (kelių naudotojų)

skaičiaus. Kuo didesnis keliu vykstančio eismo intensyvumas, tuo daugiau naudos gavėjų, tuo di-

desnė kelio teikiama nauda, o kartu – ir kelio priežiūros teikiama nauda. KNA rezultate gautas kelių

žiemos priežiūros naudos-kaštų balansas (t. y. bendra priežiūros nauda minus priežiūros kaštai).

4. Naudos-kaštų balansas įvertina bendrą kelių priežiūros žiemą naudą. Tačiau tokią situaciją,

kai kelias žiemą neprižiūrimas, sumodeliuoti yra labai sudėtinga – ji dažniausiai pagrįsta prielaido-

mis. Todėl gauti naudos-kaštų balansai yra apytiksliai įvertinantys žiemos priežiūros teikiamą nau-

dą. Nustatant, kada, esant kokiam eismo intensyvumui kokius priežiūros lygius racionalu taikyti,

būtų daug tiksliau analizuoti tik bendrus kelio priežiūros ir transporto kaštus bei jų priklausomybę

nuo VMPEI. Ekonomiškai racionaliausia taikyti tokius priežiūros lygius, kurie šiuos bendrus kaštus

minimizuotų.

5. Remiantis atlikta analize, ekonomiškai racionalu taikyti šios ataskaitos 11.7 poskyryje pa-

teiktus priežiūros lygius.

192

12. PASIŪLYMAI EFEKTYVIAM AUTOMOBILIŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS

ŽIEMĄ VALDYMUI, PANAUDOJANT LAKD EISMO INFORMACIJOS

CENTRĄ

12.1. NACIONALINIS EISMO INFORMACIJOS CENTRAS

2011 metais Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (toliau –

LAKD) įkurtas nacionalinis Eismo informacijos centras (toliau – EIC). Tai integruotų intelektinių

transporto sistemų duomenų apdorojimo ir pateikimo visuomenei paslauga. EIC veikia kiekvieną

dieną 24 valandas per parą. Jo tikslas – rinkti, kaupti, sisteminti ir teikti visuomenei bei Kelių direk-

cijos darbuotojams informaciją apie eismo sąlygas šalies valstybinės reikšmės keliuose, koordinuoti

kelių priežiūros veiksmus.

EIC pasikeisdami dirba 7 operatoriai. Informacija gaunama iš automatinių kelių oro sąlygų

stotelių, hidrometeorologijos tarnybos orų prognozių, valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių įmo-

nių darbuotojų, policijos ir bendrojo pagalbos centro darbuotojų bei vairuotojų skambučių. Surinktą

informaciją operatoriai apibendrina ir pranešimus (žiemos metu mažiausiai 5 kartus per parą) publi-

kuoja interneto svetainėje www.eismoinfo.lt, išsiunčia žiniasklaidos atstovams, informuoja Kelių

direkcijos ir kelius prižiūrinčių įmonių darbuotojus.

Vienas iš prioritetinių LAKD tikslų yra saugaus eismo užtikrinimas valstybinės reikšmės ke-

liuose. Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinė sistema suteikia galimybes operatyviau reaguoti

į besikeičiančią situaciją valstybinės reikšmės keliuose. Iš automatinių kelių oro sąlygų stotelių nuolat

gaunama informacija apie kelio dangos būklę ir meteorologines sąlygas leidžia skubiai reaguoti kelius

prižiūrinčių įmonių darbuotojams į pablogėjusias eismo sąlygas ir taikyti atitinkamas kelių priežiūros

žiemą priemones. Regioninėms kelių priežiūros tarnyboms sukurtoje specialioje aplikacijoje patei-

kiama informacija apie prižiūrimų kelių dangos ir oro sąlygas kelių realiuoju laiku (12.1 pav.).

Vairuotojai taip pat turi galimybę prieš kelionę sužinoti, kokios eismo ir oro sąlygos yra jų

pasirinktame maršrute ir esant sudėtingai situacijai pasirinkti kitą maršrutą ar atidėti kelionę. EIC

internetinėje svetainėje (eismoinfo.lt) visada galima matyti kas pusvalandį atnaujinamą informaciją

apie orą bei kelių būklę (12.2 pav.).

http://www.eismoinfo.lt/

193

12.1 pav. Speciali EIC aplikacija skirta regioninių kelių priežiūros tarnyboms

12.2 pav. EIC duomenų pateikimas vartotojams viešoje eismoinfo.lt internetinėje

svetainėje

Duomenys iš Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos nemokamai automati-

niu būdu teikiami ir LAKD partneriams (pasirašius sutartį), kurie informaciją apie kelių būklę ir

eismo sąlygas platina per savo internetines svetaines, sukurtas specialias nemokamas programėles

skirtas išmaniesiems telefonams.

194

12.2. EISMO INFORMACINĖS SISTEMOS PRITAIKOMUMAS KARTU SU KITOMIS

INFORMACINĖMIS SISTEMOMIS, VIEŠOJO VALDYMO INSTITUCIJOSE

EIC įdiegta Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinė sistema suteikė galimybę keistis

informacija automatiniu būdu su kitomis institucijomis. Siekiant didinti eismo saugą ir EIC efekty-

vumą, bei gerinti paslaugų kokybę rekomenduojama sukurti specialias sąsajas su Bendrojo pagalbos

centro informacine sistema (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų

ministerijos), Policijos registruojamų įvykių registru ir Administracinių teisės pažeidimų ir eismo

įvykių registru (Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos).

12.3. SPRENDIMŲ PARAMOS SISTEMA

Lietuvoje naudojamos sprendimo paramos sistemos nėra pakankamai tikslios ir pritaikytos

tinkamai vykdyti kelių priežiūrą žiemą. Nors KOSIS kelių priežiūros tarnyboms suteikia informaci-

jos apie prižiūrimų kelių dangos ir oro sąlygas realiu laiku, kuri labai naudinga priimant sprendi-

mus, susijusius su atitinkamų priemonių, medžiagų ir jų kiekių naudojimo, tačiau vien šios infor-

macijos nepakanka. Papildomai dar reikalinga tinkamai susisteminta, patikima meteorologinė

prognozė, nepalankių oro sąlygų (plikledžio ir pan.) išankstinė perspėjimo sistema, bei visus šiuos

veiksnius įvertinanti speciali programinė įranga (Petty ir kt. 2008; Hart ir kt. 2008).

12.3 pav. Kelių priežiūros žiemą sprendimų paramos sistemos schema

(Snow and Ice Databook 2010)

195

Daugiau nei dešimt metų, daugelis užsienio šalių (Skandinavijos šalys, Vokietija, JAV ir ki-

tos), kelių priežiūrai, naudoja „VAISALA MDSS“ ar panašias sprendimų paramos sistemas. Pa-

grindinis skirtumas nuo Lietuvoje veikiančios (KOSIS) sistemos yra papildomai įdiegta nepalankių

oro sąlygų (plikledžio ir pan.) išankstinė perspėjimo sistema, kurią sudaro papildomai kelio dangoje

sumontuoti aktyvūs perspėjimo jutikliai, orų prognozės įranga ir speciali visus duomenis apdorojan-

ti programinė įranga (12.4 pav.) (Petty ir kt. 2008). Specialūs jutikliai įrengiami maždaug 6 km at-

stumu vienas nuo kito. Kelių jutikliai paprastai derinami su KOSIS stotelėse įrengtais davikliais.

Jutiklių vieta nustatyta remiantis patirtimi ar terminiu kelių kartografavimu. Jutikliams įrengti pa-

renkamos pačios pavojingiausios vietos, o papildomai jutikliai įrengiami ant tiltų, viadukų (Snow

and Ice Databook 2010).

12.4 pav. Nepalankių oro sąlygų išankstinė perspėjimo sistema

Ši sprendimų paramos sistema žiemos kelių priežiūros tarnyboms pateikia visą reikalingą in-

formaciją, vienoje patogioje ir aiškioje aplikacijoje su taikytinų priemonių rekomendacijomis. Be to

ši sistema yra itin lanksti ir suderinama su įvairiomis naujomis kelių priežiūros technologijomis

196

(TKS, kelių technikos ir įrangos ir pan.). Tačiau net tobuliausia sprendimų paramos sistema negali

pakeisti sprendimo priėmėjų (galutinį sprendimą priimančių operatorių), bet turint vertingą, susis-

temintą informaciją sprendimus galima priimti greičiau ir efektyviau.

Be išvardintų sprendimų paramos sistemų privalumų yra gebėjimas kaupti duomenis, ne tik me-

teorologinius, tačiau ir atliktus kelių priežiūros žiemą darbus ir pritaikytas priemones. Šie atitinkamai

apdoroti duomenys būtu labai vertingi tiek kelius prižiūrinčioms įmonėms (rengiant atliktų darbų ata-

skaitas), tiek LAKD (planuojant kelių priežiūros žiemą biudžetą, bei jo skirstymą pagal regionus).

12.4. PAPILDOMŲ INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS, EISMO

DALYVIŲ INFORMAVIMUI

2 juostų pagrindiniuose keliuose ir greitkeliuose rekomenduotina taikyti įvairius kintamus

greičio apribojimus informaciniuose stenduose ir kintamos informacijos kelio ženkluose

(12.5 pav.). Šie greičio apribojimai taikomi pagal realiu laiku fiksuojamas kelio dangos ir oro sąly-

gas. Transporto priemonių mažesnio važiavimo greičio nustatymo priežastimis gali taip pat būti

tokie atsitiktiniai eismo trikdžiai, kaip eismo įvykiai arba kelio remonto darbai. Be to, įvairūs in-

formavimo ir eismo reguliavimo ženklai gali būti naudojamos kaip papildomos priemonės infor-

muojant vairuotojus apie kelių oro sąlygas arba svarbius eismo įvykius. Taip pat kai kuriose vietose,

kur yra didelė eismo įvykių rizika, statomi įvairūs greičio ribojimo ženklai, kurie greitį sumažina

trumpam periodui.

12.5 pav. Informaciniai stendai ir kintamos informacijos kelio ženklai

197

Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad vairuotojai važiavimo greitį dažniausiai renkasi pagal ke-

lio išvaizdą, o ne pagal automobilių ratų sukibimą su keliu. Tokie duomenys užfiksuoti ir automobi-

lio imituoklyje, ir kelyje. Siekiant nustatyti geriausius vairuotojų informavimo būdus ir paskatinti

rinktis tinkamą greitį atsižvelgiant į realias dangos sąlygas, buvo atlikti vairavimo imitavimo ban-

dymai. Tyrimų rezultatai parodė, kad švieslentėse ir kintamuosiuose kelio ženkluose nurodomas

rekomenduojamas greitis skatina mažinti važiavimo greitį ir duoda teigiamus rezultatus mažinant

eismo įvykių riziką (Snow and Ice Databook 2010).

12.5. ŠIUOLAIKIŠKOS SNIEGO VALYMO IR BARSTYMO TECHNOLOGIJOS

Transporto ir mechanizmų, bei atliekamų darbų kontrolei dauguma kelių tarnybų turi įsidiegę

transporto kontrolės sistemą (toliau – TKS) (12.6 pav.), kuri padeda kontroliuoti mechanizmų

judėjimą, jų atliktą darbą ir sunaudotų degalų kiekį. Sistema fiksuoja faktą, – ar mechanizmas dirbo

(nuo kelio valė sniegą, barstė slidumą mažinančias medžiagas), ar tik važiavo, kokį kelio plotą ap-

dorojo, kiek išbarstė medžiagų ir kiek tiems darbams sunaudojo degalų. Be to sistema gali kaupti

duomenis, pavyzdžiui kiek kiekvienas mechanizmas nuo įsigijimo dienos yra išdirbęs valandų, kaip

racionaliai panaudoja resursus (fiksuojant variklio apsukas, elektros įrangos darbo kitus paramet-

rus). Gautų duomenų bazėje nurodomas judėjimo greitis, sustojimų laikas ir kiekis, pagal variklio

apsukas galima nustatyti, kaip mechanizmas dirbo ir kokį darbą atliko.

12.6 pav. Kelių transporto kontrolės sistemos

JAV, Vokietijos, Skandinavijos ir kitų šalių patirtis rodo, kad į šiuolaikiškus druskos barsty-

tuvus (naudojamus ir Lietuvoje) papildomai įdiegus automatines medžiagų dozavimo sistemas, su

specialiu infraraudonųjų spindulių davikliu (montuojamu prie barstytuvo, dangos temperatūrai ir

jos sąlygoms matuoti) (12.7 pav.) atsiranda galimybė kaupti kelių priežiūrai sunaudotų medžiagų

kiekius bei kelio dangos būklės duomenis.

198

12.7 pav. Automatinė medžiagų dozavimo kontrolės sistema su infraraudonųjų

spindulių davikliu

Suderinus šiuos duomenis su jau Lietuvoje naudojamomis transporto sekimo sistemomis (tu-

rinčias GPS sistemą) atsiranda galimybė kaupti kiekvieno mechanizmo išbertų medžiagų kiekius,

atskiruose kelio ruožuose. Ši informacija apdorota ir susisteminta EIC leistų identifikuoti pavojin-

giausius žiemos metu kelio ruožus, padėtų planuoti ir kontroliuoti medžiagų kiekius.

Panašios sistemos įdiegtos JAV, Vokietijoje ir kitose užsienio šalyse, parodė esančios nepra-

rastai naudingos, nes sudaro sąlygas išnagrinėti faktinius epizodus ir daryti išvadas dėl teikiamų

paslaugų efektyvumo gerinimo (Snow and Ice Databook 2010). Be to kaupiami ir analizuojami mi-

nėti duomenys LAKD padėtų tiksliau planuoti kelių priežiūros žiemą biudžetą, bei rengti naujas

programas prižiūrimų kelių priežiūros kokybei gerinti. Naudą pajustų eiliniai eismo dalyviai, nes

pagerėtų kelių priežiūros žiemą kokybė ir pagerėtų eismo saugumas.

DVYLIKTOJO SKYRIAUS IŠVADOS

1. Siekiant pagerinti kelių priežiūros žiemą valdymą tikslinga efektyviau panaudoti nacionali-

nį Eismo informacijos centrą, įvertinant jo teikiamų paslaugų efektyvumą. Įgyvendinus pateiktus

pasiūlymus, LAKD galėtų stebėti ir kontroliuoti atskirų kelių priežiūros tarnybų atliekamų darbų

kokybę. Tai padėtų pamatyti ko trūksta iki dar efektyvesnio darbų atlikimo. Toks vertinimas padėtų

tiksliau pagrįsti lėšų poreikį reikalingų kelių priežiūros darbams žiemą atlikti ir techniniams pajė-

gumams atnaujinti.

2. Eismo informacijos centras turėtų savo pateikiamą informaciją papildyti kaimyninių šalių

(Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos) duomenimis apie eismo sąlygas.

3. Žiemos periodo metu Eismo informacijos centras turėtų prognozuoti eismo sąlygas Lietu-

vos valstybinės reikšmės automobilių keliuose 3–5 val. į priekį ir pateikti jas vartotojams.

199

4. Naudojant tokią informaciją, panaudojant kitus KOSIS duomenis bei specialią programinę

įrangą Lietuvos automobilių kelių priežiūrai žiemą būtų galima sėkmingai taikyti sprendimų para-

mos sistemas.

200

BENDROSIOS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Lietuvos teritoriją galima suskirstyti į 5 klimatines zonas. Apie Lietuvos klimatines sąlygas

ir jų specifiką galima spręsti pasinaudojant Kelių oro sąlygų informacinėje sistemoje (KOSIS) ir

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybų sukauptais duomenimis. Nevienodą oro temperatūros pasi-

skirstymą Lietuvos teritorijoje lemia vietos geografinė platuma, saulės radiacija, atmosferos cirku-

liacija ir šių veiksnių sąveika su žemės paviršiumi. Kritulių kiekio skirtumai įvairiose Lietuvos ra-

jonuose gana ryškūs. Žiemos sezono metu (lapkritis-kovas) pajūryje (Vėžaičiuose) iškrenta

dvigubai daugiau kritulių (338 mm) negu pietinėje Lietuvos dalyje (Lazdijuose) – 172 mm. Kelių

priežiūros žiemą požiūriu svarbūs yra duomenys apie sniego dangos storį: ploniausia sniego danga

susidaro Klaipėdoje, o Vilniuje, Laukuvoje, Dūkšte ir Kybartuose ji būna dvigubai storesnė. Vil-

niaus rajone sniego danga vidutiniškai būna 1,5 karto storesnė negu Ukmergės rajone, netgi kaimy-

niniame Varėnos rajone sniego danga 1,4 karto storesnė negu Lazdijų rajone.

2. Klimatinio koeficiento nustatymas atskiroms Lietuvos zonoms, derinant skirtingus klimato

veiksnius, gali parodyti žiemos atšiaurumą (sunkumą) atitinkamoje zonoje arba palyginti skirtingų

metų ar sezonų klimatą. Klimatinis koeficientas padėtų tiksliau apskaičiuoti Žiemos indeksą, kuris

rodo pagrindines zonų klimato charakteristikas ir siejasi su kelių priežiūra. Lietuvos automobilių

kelių priežiūrai naudojamas Žiemos sunkumo indeksas apima svarbiausius klimatinius parametrus,

kurie daro įtaką kelių priežiūrai, tačiau siūloma jį papildyti dar pora veiksnių, kurie taip pat reikš-

mingi, pvz. įvertinti oro drėgnumą ir kelio paviršiaus neigiamą temperatūrą, nes oro temperatūros

perėjimai per 0 °C, kai nėra pakankamos drėgmės ar kritulių, neturi svarios įtakos. Pasiūlytas(-i)

klimatinis(-iai) koeficientas(-ai) (snigimo atvejų ir trukmės, lijundrų atvejų ir trukmės bei pūgų at-

vejų ir trukmės), pagal kurį(-iuos) būtų galima tikslinti priežiūros darbų kiekius bei sąnaudas žiemą.

Toji zona, kurioje klimatinio koeficiento vertė didesnė už 1, rodo, kad joje nepalankios kelių prie-

žiūrai oro sąlygos pasitaiko dažniau. Apskaičiuoti klimatiniai koeficientai rodo, kad daugiau prie-

žiūros šaltuoju sezonų metu reikalauja Žemaičių Aukštumos (Telšių apskr. vidurio ir pietinė dalys,

Šiaulių apskr. pietvakarinė dalis ir Tauragės apskr. šiaurinė dalis), pietrytinės (beveik visa Vilniaus

apskr., Alytaus apskr. šiaurės rytų dalis, Utenos apskr. pietrytinė dalis) bei nedidelės šiaurinės dalių

(Panevėžio apskr. šiaurinė dalis) zonose esantys automobilių keliai.

3. Išanalizavus daugiau, kaip 8 išsivysčiusių pasaulio šalių žiemos kelių priežiūros valdymo pa-

tirtį nustatyta, kad daugumoje jų taikoma bent trijų lygių kelių priežiūra žiemą (I – aukštas lygis, II –

vidutinis lygis, III – žemas lygis). Kiekvienas priežiūros lygis numato skirtingą objekto priežiūrą,

dažniausiai remiantis eismo intensyvumu ir įvairių kelių tinklo klasifikacija (pavyzdžiui magistrali-

niai, krašto ir rajoniniai keliai ar panašiai). Kai kurių užsienio šalių norminių dokumentų reikalavimai

nustatomi aiškiai (Estija, Suomija, Latvija, Švedija), nors šių tikslų parametrai gali labai skirtis. Pvz., į

201

juos įeina kelių dangos sąlygų, susidariusių dėl žiemos, apibūdinimas (švarus kelias, iš dalies švarus

kelias ir t. t.), su kuriais siejasi įvairūs fiziniai parametrai, pagal kuriuos galima spręsti, ar išlaikomas

nustatytas priežiūros lygis, ar ne (nurodytų sąlygų atstatymo laikas ar trukmė, didžiausias sniego dan-

gos storis ir t. t.). Kai kurios Šiaurės šalys (Suomija, Norvegija, Švedija) plačiai naudoja ir atsparu-

mo slydimui kriterijus – automobilių ratų ir kelio dangos sukibimo rodiklį. Šis rodiklis (kurio ribos

nuo 0 iki 1) šiose šalyse yra svarbi kokybės standarto reikšmė ir pagal šį parametrą numatomi kelių

priežiūros būklės žiemą reikalavimai, bei atliekama reikalavimų vykdymo kontrolė. Austrijoje, Vo-

kietijoje, Slovėnijoje ir Šveicarijoje kelių dangos būklės žiemą sąlygų reikalavimai nėra tiksliai api-

brėžti. Tačiau žiemos priežiūros tvarka (veiksmo rūšis ir laikas, barstymo druska trukmė) yra nustaty-

ta pagal esamą kelių tinklo klasifikaciją (infrastruktūros charakteristikas, ekonominę svarbą), bei

klimato ir eismo sąlygas. Daugumoje užsienio šalių yra priimti atitinkami kelių teisės aktai (įstatymai,

taisyklės, ministerijų įsakymai, kodeksai, taisyklės ir kiti), taikomi atsakomybei už žiemos priežiūrą

bei įvairių kelių tinklo vadovų veiklai. Dažnai tokia atsakomybė ir veikla deklaruojama remiantis įvai-

riomis prižiūrėtinų kelių klasėmis, keliant galutinį tikslą: užtikrinti laisvą, saugų prekių ir žmonių ju-

dėjimą jų taikymo teritorijoje.

4. Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros žiemą lygius siūlome pasirinkti

atsižvelgiant ne tik į kelio kategoriją, bet ir į eismo intensyvumą jame. Ateityje įgyvendinus kelių

skirstymą pagal jų funkciją, būtų tikslinga kelių priežiūros lygius patikslinti. Praktiškai naudoti

krašto kelių III priežiūros lygį, kurių eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 1000 aut./parą (tokių

kelių yra apie 1100 km). Kadangi nėra tikslinga tokius kelius, su itin mažais eismo intensyvumo

parametrais prižiūrėti II krašto kelių priežiūros lygiu, be to panaši praktika jau yra numatyta LAKD

valstybinės reikšmės kelių priežiūros lygių nustatymuose (patikslinime) 2013 metams. Todėl tiks-

linga kelių priežiūros tarnyboms šiuose keliuose vykdyti kelių priežiūros darbus, pagal krašto kelių

III priežiūros lygio reikalavimus, kurie pateikti KPV. Rekomenduojame papildomai išskirti (aiškiai

apibrėžiant reikalavimus) rajoninių kelių I priežiūros lygį, tiems rajoninės reikšmės keliams, kurių

eismo intensyvumas yra didesnis kaip 1000 aut./parą (tokių kelių yra apie 1000 km). Kadangi būtų

tikslinga tokius kelius, kurių eismo intensyvumo, bei geometriniai parametrai siekia krašto kelių (o

tam tikrais atvejais ir magistralinių kelių) lygį, taikyti panašius į II krašto kelių priežiūros lygio rei-

kalavimus, arba pagal rajoninių kelių I priežiūros lygio reikalavimus, kurie pateikti KPV. Esant ne-

pakankamam Lietuvos automobilių kelių finansavimui magistraliniuose keliuose siūlome netaikyti

aukščiausio I priežiūros lygio, kaip tai daro kai kurios užsienio šalys (t. y. nebudėti juose visą pa-

rą). Skirtingose Lietuvos klimatinėse zonose esantiems automobilių keliams nustatyti skirtingus

kompleksinius žiemos priežiūros rodiklius ir pagal juos skirti finansavimą.

5. Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros žiemą sistema subalansuota pa-

kankamai gerai, o turimi techniniai pajėgumai ir techninės personalo kvalifikacijos, pakanka esa-

202

miems kelių priežiūros žiemą lygių reikalavimams užtikrinti. Tačiau atliekant technologijų naudo-

jamų kelių priežiūroje vertinimą, pastebėta, kad ypatingai per pastaruosius 5 metus jų atnaujinimas,

(konkrečiai barstymo ir valymo), ženkliai sulėtėjo ir išsibalansavo. Atskirose regionuose įmonėse

diegiamos skirtingų gamintojų su skirtingomis techninėmis (gabaritų, valdymo-reguliavimo, našu-

mo, eksploatacinėmis ir kitomis) charakteristikomis, ko pasekoje išauga jų eksploatacinės išlaidos,

sunkėja jų kalibravimas ir suderinamumas su jau įdiegtomis technologijomis (tiek technika, tiek

valdymo sistemomis). Be to nuolat didėja kelių priežiūros sąnaudos (brangsta kuras, medžiagos,

didėja techninės ir personalo eksploatacinės išlaidos), tuo pačiu didėja eismo saugumo ir aplinko-

sauginiai reikalavimai, o atitinkamai kelių priežiūrai žiemą skiriamų lėšų suma nedidėja. Būtina

ieškoti būdų didinti kelių priežiūros efektyvumą, optimizuojant esamų resursų (kuro, druskų, smėlio

ir pan.) panaudojimą, maksimaliai panaudojant esamas pasiteisinusias technologijas, sukauptą savo

ir užsienio šalių gerąją patirtį, sukuriant bendrą ilgalaikę kelių priežiūros žiemą strategiją, atsižvel-

giant į prižiūrimų kelių reikšmę, dangos tipą, eismo intensyvumą, kelio ir važiuojamosios dangos

būklę, vyraujančias klimatines sąlygas ir kitus parametrus ir sąlygas.

6. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje kelių priežiūrai žiemą (slidumo kelio dangoje mažinimui)

aukščiausiam priežiūros lygiui užtikrinti yra naudojamos cheminės medžiagos chloridų pagrindu

(NaCl, CaCl2, NaCl + CaCl2 mišiniai). Didelis šių cheminių medžiagų trūkumas yra automobilių ir

susisiekimo statinių (gelžbetoninių konstrukcijų) korozija, bei neigiamas poveikis aplinkai. Žemesni

priežiūros lygiai užtikrinami naudojant frikcinių medžiagų ir chloridų mišinį tik frikcines barstymo

medžiagas (smėlį, žvyrą, skaldelę ir panašiai) arba tik valant sniegą. Vienas iš būdų sumažinti neigia-

mą chloridų poveikį transporto priemonėms ir susisiekimo statiniams bei aplinkai – kartu su chloridų

tirpalu skirtu kelių priežiūrai žiemą, naudoti inhibitorius, arba aplinkai „draugiškas“ medžiagas (tokias

kaip kalio karbonatas, kalio formiatas, kalio acetatas ir jų mišiniai). Atsižvelgiant į didėjančius aplin-

kosauginius ir ekologinius reikalavimus, bei užsienio šalių praktiką, matoma, kad dauguma jų įgy-

vendina chloridų barstymo keliuose optimizavimo priemones. Vienas iš būdų sumažinti chloridų nau-

dojimą – prevencinės kelių priežiūros strategijos diegimas. Vertinant įvairiais aspektais analizuojamas

medžiagas, naudojamas kelių priežiūrai žiemą, bei atsižvelgiant į šių medžiagų poveikį aplinkai ir

kainą, galima teigti, jog Lietuvai prieinamiausias variantas aukščiausio priežiūros lygio keliuose yra

jau dabar praktiškai naudojamos natrio bei kalcio chloridų druskos. Užsienio patirtis rodo, kad tikslin-

ga investuoti į šiuolaikišką KPŽ techniką ir technologijas, taip didinant naudojamų chloridų efekty-

vumą, ko pasekoje ženkliai sumažinami sunaudojamos chloridų kiekiai bei išlaikomi aukšti KPŽ ko-

kybės reikalavimai. Užsienyje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad cheminės sniego ir ledo tirpinimo

medžiagos daro mažesnį žalingą poveikį aplinkai negu frikcinės medžiagos. Cheminių medžiagų pa-

naudojimas daug efektyviau mažina eismo įvykių riziką aukštos kategorijos keliuose, stačiose nuo-

kalnėse ir urbanizuotose teritorijose. Rekomenduojama prieš pradedant naudoti įvairias aprašytas ir

203

kitas alternatyvias medžiagas, detaliai išnagrinėti jų teikimo, transportavimo (kadangi kai kurios iš jų

labai jautrios aplinko drėgnumui ir transportuojamos vakuuminiuose maišuose ir pan.), sandėliavimo,

bei jų panaudojimo reikalavimus ir kitus ypatumus. Be to įvertinant jų pakankamai didelę kainą, rei-

kia atlikti naudos kaštų analizę.

7. Laboratorijoje atliktų eksperimentinių LTM efektyvumo tyrimų metu pastebėta, kad nepri-

klausomai nuo aplinkos temperatūros ir naudojamos LTM, laiko intervale nuo 10 iki 20 min. ledo

tirpimo intensyvumas stipriai sumažėja. Kelio dangos slidumo padidėjimo efektas iškart po LTM

išbėrimo pastebėtas ir atliekant matavimus kelyje. Pagal eksperimento metu gautus rezultatus LTM

efektyvumo ir intensyvumo rodikliai buvo sugrupuoti pagal verčių rezultatus, kas leidžia LTM

skirstyti į kategorijas pagal skirtingas jų savybes. Ištirtos LTM pagal efektyvumą tirpdant ledą sus-

kirstytos į kategorijas:

a) esant aplinkos temperatūrai –3 °C, NaCl, NANF ir NCMC – didelio efektyvumo, o CaCl2 ir

MgCl2 – vidutinio efektyvumo LTM;

b) esant aplinkos temperatūrai –6 °C, NaCl ir NCMC – vidutinio efektyvumo, o NANF,

CaCl2 ir MgCl2 – mažo efektyvumo LTM;

c) esant aplinkos temperatūrai –9 °C, visos tirtos LTM – mažo efektyvumo;

d) esant aplinkos temperatūrai –15 °C, CaCl2 ir MgCl2 – mažo efektyvumo, o NaCl, NANF ir

NCMC – neefektyvios.

e) esant aplinkos temperatūrai –20 °C, CaCl2 ir MgCl2 – mažo efektyvumo, tačiau jas, kaip ir

NaCl, NANF ir NCMC, galima laikyti neefektyviomis.

Ištyrus LTM poveikį trinčiai, LTM suskirstytos į kategorijas esant skirtingai aplinkos tempe-

ratūrai:

a) kai aplinkos temperatūra yra ne žemesnė negu –6 °C, NaCl – labai efektyvus, esant žemes-

nei temperatūrai – mažai efektyvus.

b) kai aplinkos temperatūra yra ne žemesnė negu –6 °C, CaCl2 – vidutiniškai efektyvus, esant


c) kai aplinkos temperatūra yra ne žemesnė negu –6 °C, NANF – vidutiniškai efektyvus, esant


d) kai aplinkos temperatūra yra ne žemesnė negu –3 °C, MaCl2 – mažai efektyvus, esant že-

mesnei temperatūrai – neefektyvus.

e) kai aplinkos temperatūra yra ne žemesnė negu –3 °C, NCMC – labai efektyvus, esant tempe-

ratūrai ne žemesnė negu –15 °C – vidutiniškai efektyvus, o esant temperatūrai žemesnei negu –20 °C

– neefektyvus.

8. Matavimai skirtingo eismo intensyvumo keliuose atlikti išbėrus NaCl, CaCl2 ir NANF

esant oro temperatūroms nuo (0 iki –20) °C ir esant skirtingam kelio dangalui (sniegui, suplūktam

204

sniegui ledui). Atliktų matavimų kelyje rezultatai rodo tiesioginę sukibimo koeficiento ir vandens

plėvelės storio kitimo priklausomybę. Taip pat matomos vienodos LTM efektyvumo tyrimų labora-

torijoje ir matavimų kelyje rezultatų tendencijos:

a) esant dangos temperatūrai nuo –2 iki –5 °C, kelio dangą veikiant NaCl ir CaCl2, sukibimo

koeficientas kinta vienodame intervale [0,3; 0,8] bei tas pačias vertes pasiekia po vienodo laiko in-

tervalo, o esant dangos temperatūrai nuo –9 iki –18 °C, ir aplinkos temperatūrai iki –20 °C abi tirtos

LTM yra neefektyvios.

b) esant dangos temperatūrai nuo –0,5 iki –3 °C ir kelio dangą veikiant NaCl, trinties koefi-

ciento vertė 0,7 pasiekiama 35 min. anksčiau negu su NANF, o esant dangos temperatūrai –7 °C,

NANF efektyvumas yra mažesnis negu NaCl, sukibimo koeficiento vertė pasiekiama ~0,1 mažesnė

praėjus tam pačiam laiko intervalui.

9. Automobilių kelių priežiūrai žiemą naudojamos medžiagos turi neigiamą poveikį tiek gyva-

jai tiek negyvajai aplinkai. Siekiant sumažinti kelių priežiūrai žiemą naudojamų medžiagų poveikį

aplinkos komponentams, siūlome taikyti praktikoje 10.4 skyrelyje pateiktas rekomendacijas.

10. Kelių priežiūros kokybė žiemą turi didelę įtaką eismo įvykių skaičiui bei jų sunkumui. Už-

sienio šalių patirtis rodo, kad padidinus kelių priežiūros kokybę vienu priežiūros lygiu įskaitinių eis-

mo įvykių sumažėtų apie 12 %, o techninių – apie 30 %. Šis avarijų kaštų sumažėjimas ir yra vienas iš

priežiūros teikiamos naudos komponentų – avarijų santaupos. Remiantis atlikta užsienio šalių patirties

analize buvo nustatyta vidutinė avarijų rizika taikant antrą kelių žiemos priežiūros lygį. Taikant kitus

priežiūros lygius magistraliniuose ir krašto keliuose avarijų rizika priimta remiantis skandinavų patir-

timi – t. y., kad padidinus priežiūros kokybę vienu lygiu, avarijų rizika sumažėja 12 %, o pamažinus

vienu lygiu rizika atitinkamai padidėja. Visi vertinti valstybinių kelių žiemos priežiūros naudos kom-

ponentai – avarijų nuostolių ir kelionės laiko santaupos – tiesiogiai priklauso nuo naudos gavėjų (ke-

lių naudotojų) skaičiaus. Kuo didesnis keliu vykstančio eismo intensyvumas, tuo daugiau naudos ga-

vėjų, tuo didesnė kelio teikiama nauda, o kartu – ir kelio priežiūros teikiama nauda. KNA rezultate

gautas kelių žiemos priežiūros naudos-kaštų balansas (t. y. bendra priežiūros nauda minus priežiūros

kaštai). Naudos-kaštų balansas įvertina bendrą kelių priežiūros žiemą naudą. Tačiau tokią situaciją,

kai kelias žiemą neprižiūrimas, sumodeliuoti yra labai sudėtinga – ji dažniausiai pagrįsta prielaidomis.

Todėl gauti naudos-kaštų balansai yra apytiksliai įvertinantys žiemos priežiūros teikiamą naudą. Nu-

statant, kada, esant kokiam eismo intensyvumui kokius priežiūros lygius racionalu taikyti, būtų daug

tiksliau analizuoti tik bendrus kelio priežiūros ir transporto kaštus bei jų priklausomybę nuo VMPEI.

Ekonomiškai racionaliausia taikyti tokius priežiūros lygius, kurie šiuos bendrus kaštus minimizuotų.

Remiantis atlikta analize, ekonomiškai racionalu taikyti šios ataskaitos 11.7 poskyryje pateiktus prie-

žiūros lygius.

205

11. Būtina ieškoti būdų didinti kelių priežiūros efektyvumą, optimizuojant esamų resursų (kuro,

druskų, smėlio ir pan.) panaudojimą, maksimaliai panaudojant esamas pasiteisinusias technologijas,

sukauptą savo ir užsienio šalių gerąją patirtį, sukuriant bendrą ilgalaikę kelių priežiūros žiemą strate-

giją, atsižvelgiant į prižiūrimų kelių reikšmę, dangos tipą, eismo intensyvumą, kelio ir važiuojamosios

dangos būklę, vyraujančias klimatines sąlygas ir kitus parametrus ir sąlygas. Šiam tikslui pasiekti bū-

tina sukurti kelių priežiūros žiemą dirbančio personalo kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo sistemą,

numatant pastovų jos finansavimą. Nes tik kvalifikuota darbo jėga su motyvuotais darbuotojais gali

pilnai išnaudoti šiuolaikinių technologijų potencialą ir nuolat gerinti kelių priežiūros žiemą darbų ko-

kybę ir rezultatus. O įdiegus anksčiau minėtas technologijas atsirastų galimybė vertinti ne tik atskiros

įmonės, bet ir atskiros darbo grandies darbų efektyvumą ir pritaikyti joms atitinkamas skatinimo

priemones. Kaupiami ir analizuojami minėti duomenys LAKD padėtų tiksliau planuoti kelių priežiū-

ros žiemą biudžetą, bei rengti naujas programas prižiūrimų kelių priežiūros kokybei gerinti. Didžiau-

sią naudą pajustų eiliniai eismo dalyviai, nes pagerėtų kelių priežiūros žiemą kokybė, o dėl mažesnių

druskų kiekio sumažėtų ir jų neigiamas poveikis (transporto priemonių korozija ir kitas poveikis), pa-

gerėtų eismo saugumas.

12. Siekiant pagerinti kelių priežiūros žiemą valdymą tikslinga efektyviau panaudoti naciona-

linį Eismo informacijos centrą, įvertinant jo teikiamų paslaugų efektyvumą. Įgyvendinus pateiktus

pasiūlymus, LAKD galėtų stebėti ir kontroliuoti atskirų kelių priežiūros tarnybų atliekamų darbų

kokybę. Tai padėtų pamatyti ko trūksta iki dar efektyvesnio darbų atlikimo. Toks vertinimas padėtų

tiksliau pagrįsti lėšų poreikį reikalingų kelių priežiūros darbams žiemą atlikti ir techniniams pajė-

gumams atnaujinti. Eismo informacijos centras turėtų savo pateikiamą informaciją papildyti kaimy-

ninių šalių (Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos) duomenimis apie eismo sąlygas. Žiemos periodo me-

tu Eismo informacijos centras turėtų prognozuoti eismo sąlygas Lietuvos valstybinės reikšmės

automobilių keliuose 3–5 val. į priekį ir pateikti jas vartotojams. Naudojant tokią informaciją, pa-

naudojant kitus KOSIS duomenis bei specialią programinę įrangą Lietuvos automobilių kelių prie-

žiūrai žiemą būtų galima sėkmingai taikyti sprendimų paramos sistemas.

206

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. A guide for the use of waterproofing, dampproofing, protective, and decorative barrier sys-

tems for concrete. 1998. 48 p.

2. Adamovič, A; Kazlauskienė, A. 2008. Chloridų koncentracijų pakelių dirvožemyje tyrimai.

11-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ 2008 metų temi-

nės konferencijos „Aplinkos apsaugos inžinerija“, Straipsnių rinkinys. Vilnius: Technika, 574–581.

3. Adams, E. E.; Alger, R. G.; Chekan, J. P.; Williams, F. D. and Valverde R. 1992. Persi-

stence of Reduced Snow to Pavement Shear Strength for Two Aggregate Materials Treated with

CMA and NaCl” in Frank M. D’Itri (Ed.), Chemical Deicers and the Environment (pp. 481–493).

Chelsea, MI: Lewis Publishers Inc.

4. Addo, J. Q.; Sanders, T. G. 1995. Effectiveness and Environmental Impact of Road Dust

Suppressants. MPC Report No. 95-28 A. Department of Civil Engineering, Colorado State Univer-

sity, Ft. Collins, CO: 53–57.

5. Addo, J. Q.; Sanders, T. G.; Chenard, M. [interaktyvus]. 2004. Road Dust Suppression: Ef-

fect on Maintenance Stability, Safety and the Environment. Phases 1-3. Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio

10 d. Prieiga per internetą: <http://www.ndsu.nodak.edu/ndsu/ugpti/MPC_Pubs/html/MPC04-

156/pg4.html>.

6. Adomaitis, T.; Mažvila, J.; Vaišvila, Z.; Arbačiauskas, J.; Antanaitis, A.; Lubytė, J.; Šums-

kis, D. 2010. Ilgalaikio tręšimo įtaka anijonų išplovimui. Žemdirbystė-Agriculture, 97(1): 71–82.

7. Aplinkos apsaugos agentūra. 2012. Valstybinio upių monitoringo duomenys. 2012 m. vidu-

tiniai hidrocheminiai duomenys. http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=9648a12b-93c8-45c5-

bece-a81b93fce0fb

8. Bach, A.; Pawlowska, B.; Pietrzak M. 2009. Eco-friendly methods of reducing the

consequences of winter maintenance in urban green areas. Folia Horticulturae. Ann. 21(2):

99–109.

9. Baltrėnas, P.; Kazlauskienė, A. [Балтренас, П.; Казлаускене, А.]. 2003. Исследование

концентрации хлоридов в воде тающего снега на дорогах с интенсивным движением.

Экология и промышленность России. Москва, № 11: 28–32.

10. Baltrėnas, P.; Kazlauskienė, A. [Балтренас, П.; Казлаускене, А.]. 2005. Иследование

концентрации ионов хлора в воде тающего снега на магистрали Вильнюс – Каунас – Клайпеда.

Геоэкология, инженерная геология, гидрогеология, геокриология. Москва, №1: 18–24.

11. Baltrėnas, P.; Kazlauskienė, A. 2006. Chloride and sodium concentrations in snow cover

on roadsides of highway Panevėžys – Šiauliai in Lithuania. Sustainable Development in the Baltic

and Beyond. Edited by Walter Leal Filho/Arnolds Ubelis/Dina Berzina (Eds.). 23: 467–472.

http://www.ndsu.nodak.edu/ndsu/ugpti/MPC_Pubs/html/MPC04-156/pg4.html

http://www.ndsu.nodak.edu/ndsu/ugpti/MPC_Pubs/html/MPC04-156/pg4.html

207

12. Baltrėnas, P.; Kazlauskienė, A. 2007a. Grass vegetation dynamics in soil contaminated

with salt. Ekologija, Vilnius, 53(3): 58–63.

13. Baltrėnas, P.; Kazlauskienė, A. 2007b. Infiltracinis – žolinis griovys. Lietuvos Respubli-

kos patentas LT5446B. E 01 F 5/00, išduotas 07. 25.

14. Baltrėnas, P.; Kazlauskienė, A. 2007c. P15-De-icing salt in roadside along highway Siau-

liai– Palanga in Lithuania. Fate of pollutants in the plant/rhizosphere system: Fundamental aspects

and their significance for field applications – prospect and research needs, Workshop, 30 May – 1

June, 2007. Vilnius, Lithuania: Abstract book. p.102.

15. Baltrėnas, P.; Kazlauskienė, A. 2009a. Selection of grass vegetation species resistant to

road maintenance salts. Phyto-remediation: The Green Salvation of the World, 1–24.

16. Baltrėnas, P.; Kazlauskienė, A. 2009b. Sustainable ecological development reducing ne-

gative effects of road maintenance salts. Technological and Economic Development of Economy.

15(1): 178–188.

17. Baltrėnas, P.; Kazlauskienė, A.; Mikalajūnė, A. 2012. Aplinkos apsauga keliuose. Monog-

rafija. Vilnius, Technika. 383 p.

18. Baltrėnas, P.; Kazlauskienė, A.; Zaveckytė, J. 2006a. Experimental investigation into

toxic impact of road maintenance salt on grass vegetation. Journal of environmental engineering

and landscape management. Vilnius: Technika, 14(2): 83–88.

19. Baltrėnas, P.; Vosylienė, M. Z.; Kazlauskienė, A. 2006b. Toxicity of road maintenance

salts to rainbow trout Oncorhynchus mykiss. Ekologija, Vilnius, 2: 15–20.

20. Baltrėnas, P.; Zaveckytė, J.; Kazlauskienė, A.; Ščupakas, D. 2006c. Pakelės žolinės auga-

lijos augimo intensyvumo matematinis modeliavimas. Journal of environmental engineering and

landscape management. Vilnius: Technika, 14(4): 215–224.

21. Benbow, M. E.; Merritt, R. W. 2004. Road-salt toxicity of select Michigan wetland mac-

roinvertebrates under different testing conditions. Wetlands, 24(1): 68–76.

22. Blackburn, R. R.; Bauer, K. M.; Amsler, D. E.; Boselly, S. E. and McElroy, A. D. 2004.

Snow and Ice Control: Guidelines for Materials and Methods. NCHRP Report 526. Midwest Re-

search Institute.

23. Blomqvist, G. 2001. De-icing salt and roadside environment: Air-borne exposure, damage

to Norway spruce and system monitoring. PHD thesis summary. Stockholm, VTI. 5 p.

24. Bogemans, J.; Neirinckx, L.; Stassart, J. M. 1989. Effect of deicing chloride salts on ion

accumulation in spruce (Picea abies (L.) sp.). Plant and Soil 113. 3–11.

25. Bolander, P. 1999a. Dust Palliative Selection Application Guide. United States Depart-

ment of Agriculture, Forest services. 11 p.

26. Botanikos terminų žodynas. 1998. Vilnius: Botanikos instituto leidykla. 523 p.

208

27. Bukantis A. 1994. Lietuvos klimatas. Vilnius.187 psl.

28. Chuanfa, C.; Bowen, G.; Rui, X.; Yanping, S.; Rui, H. 2011. Durability of asphalt mixture

in different corrosion solution. Journal of Wuhan University of Technology – Materials Science

Edition. 26(6): 1200–1204.

29. Common De-icing Chemicals [interaktyvus]. 2012. Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 19 d. Prieiga

per internetą: <http://www.niagararegion.ca/government/initiatives/smartgardening/s-chemicals.aspx>.

30. COST 344 Improvements to Snow and Ice Control on European Roads and Bridges. Mi-

nistry of Transport, Directorate of the Republic of Slovenia for Roads. Ljubljana, 2002.

31. Demers, C. L.; Sage Jr., R. W. 1990. Effects of Road De-icing Salt on Chloride Levels in

Four Adirondack Streams. Water, Air, and Soil Pollution, No 49: 369–373.

32. Dobson, M. C. 1991. De-icing salt damage to trees and shrubs. Forestry Commission Bul-

letin 101, Department of the Environment Arboriculture Contract, Forestry Commission, Farnham,

Surrey. 64 p.

33. Dragsted, J. 1990. Some results from Danish investigations in salt stress on trees. Aquilo,

Series Botanica. 29: 21–23.

34. Druskų tyrimai ir rekomendacijų pateikimas. 1999. Mokslo darbo ataskaita. Sutartis Nr.

137. Temos vadovas A. Laurinavičius, VGTU, Vilnius. 18 p.

35. Emergency water supply and sanutation for cold regions [interaktyvus]. 2012. Chapter 5

related technical issues. 13 p. Žiūrėta 2012 m. liepos 2 d. Prieiga per internetą:

<http://www.who.or.id/eng/contents/aceh/wsh/books/oitc/oitc05.pdf>.

36. Erhart, E.; Hartl, W. 2000. Effects of potassium carbonate as an alternative de-icer on

ground vegetation and soil. Annals of Applied Biology. 136: 281–289.

37. Establishing best practices for removing snow and ice from California roadways, Califor-

nia Department of Transportation, 2010.

38. Evaluation Procedures for de-icing Chemicals and Improved Sodium Chloride. 1993.

Strategic Highway Research program. Washington, 34 p.

39. Foley, G.; Cropley, S.; Giummarra, G. 1996. Road Dust Control Techniques – Evaluation

of Chemical Dust Suppressants. Performance. ARRB Transport Research Ltd., Special Report 54,

Victoria, Australia. 38–40.

40. Freeman, K. W.; Girma, K.; Mosali, J.; Teal, R. K.; Martin, K. L.; Raun, W. R. 2006.

Response of winter wheat to chloride fertilization in sandy loam soils, Communications in Soil

Science and Plant Analysis, 37: 1947–1955.

41. Golden, B. J. 1991. Impact of Magnesium Chloride Dust Control Product on the Envi-

ronment. In: Proceedings of the Transportation Association of Canada Annual Conference,

Winnipeg, Manitoba. 1: 27–33.

http://www.springerlink.com/content/7431m3167273gt6l/

http://www.springerlink.com/content/7431m3167273gt6l/

http://www.springerlink.com/content/1000-2413/

http://www.springerlink.com/content/1000-2413/

http://www.niagararegion.ca/government/initiatives/smartgardening/s-chemicals.aspx

http://www.who.or.id/eng/contents/aceh/wsh/books/oitc/oitc05.pdf

http://www.cabdirect.org/search.html?q=do%3A%22Annals+of+Applied+Biology%22

209

42. Guidelines for the Selection of Snow and Ice Control Materials to Mitigate Environmental

Impacts. 2007. Transportation research board. 211 p.

43. Hart, R. D.; Mewes, J. J.; Hershey, B. W.; Orborne, Jr. L. F. and Huft. D. L. 2008. An

Overview of Implementation and Deployment of the Pooled Fund Study Maintenance Decision Su-

pport System. SNOW08-038. Seventh International Symposium on Snow Removal and Ice Control

Technology. Fourth National Conference on Surface Transportation Weather. Transportation Re-

search Circular E-C126: Surface Transportation Weather: Snow and Ice Control Technology. June

2008. pp 229–239.

44. Hartl, W.; Erhart, E. 2002. Effects of potassium carbonate as an alternative de-icer to so-

dium chloride on soil chemical properties. Annals of Applied Biology. 140: 271–277.

45. Heffner, K. 1997. Water Quality Effects of Three Dust-Abatement Compounds. USDA

Forest Service Engineering Field Notes, 29: 35–43.

46. Hellsten, P.; Nysten, T. 2006. Biodegradation of potassium formate in soil and

groundwater. PIARC XIIth International Road Congress. Turin.

47. Highway Salt and Our Environment. Salt institute. 2004. USA, Virginia. 18–19.

48. Huder, P. 1993. Additives to lessen the damage caused by road saft. Seventh symposium

on Salt. 2: 501–507.

49. Informacija apie meteorologinių matavimų tinklą. 2012. Vilnius: Lietuvos hidrometeoro-

logijos tarnyba.

50. Yeh, T. 2005. Protecting Trees from Peril. American Nurseryman, 201(9): 47–50.

51. Jonušienė, Z. 2000. Pūdas druskos. Lietuvos keliai. Vilnius. 56–58.

52. Kadūnas, K.; Arustienė, J. 2010. Kelių barstymo druskos poveikio požeminiam vandeniui

apžvalga: ataskaita, Lietuvos Geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 15 p.

53. Kayama, M.; Kitaoka, S.; Kitahashi, Y.; Maruyama, Y.; Kitao, M.; Quoreshi, A. M.; Koi-

ke, T. 2002. Declining symptom of two spruce species planted along the highway. Transactions of

the Meeting in Hokkaido Branch of the Japanese Forestry Society 50: 87–89.

54. Kayama, M.; Quoreshi, A. M.; Kitaoka, S.; Kitahashi, Y.; Sakamoto, Y.; Maruyama, Y.;

Kitao, M.; Koike, T. 2003. Effects of deicing salt on the vitality and health of two spruce species,

Picea abies Karst., and Picea glehnii Masters planted along roadsides in northern Japan. Environ-

mental Pollution 124: 127–137.

55. Kamaitis, Z. 1995. Gelžbetoninių tiltų būklė ir jos vertinimas. Vilnius: Technika. 182 p.

56. Kamaitis, Z. 2002a. Gelžbetoninių tiltų irimas dėl armatūros korozijos. I dalis. Lauko ty-

rimai. Transport. Vilnius: Technika. 17(4): 137–142.

57. Kamaitis, Z. 2002b. Gelžbetoninių tiltų irimas dėl armatūros korozijos. II dalis. Trans-

port. Vilnius: Technika. 17(5): 163–170.

http://www.cabdirect.org/search.html?q=do%3A%22Annals+of+Applied+Biology%22

210

58. Karatan, G. L.; Ratnikov, V. B. [Каратан, Г. Л.; Ратников, В. Б.]. 1976. Борьба со

снежноледеным образованием на дорогах с помощью химических реагентов. Труды МДИ.

М., 107–115.

59. Kazlauskienė, A. 2007. Kelių priežiūrai naudojamų druskų įtakos aplinkai tyrimai ir verti-

nimas. Daktaro disertacija. 149 p.

60. Kazlauskienė, A.; Baltrėnas, P. 2004. Chloridų koncentracijos tyrimai sniego dangoje ma-

gistralės Kaunas – Zarasai pakelėse. 7–toji jaunųjų mokslininkų konferencija „Lietuva be mokslo –

Lietuva be ateities“. Vilnius: Technika, 347–354.

61. Kazlauskienė, A.; Baltrėnas, P. 2007. Trumpalaikiai kelių priežiūros druskos tirpalų ūmi-

nio toksiškumo vaivorykštiniam upėtakiui (Oncorhynchus Mykiss) tyrimai. 10–toji jaunųjų moksli-

ninkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis“. Vilnius: Technika, 108–112.

62. Kažys, J. 2006. Meteorologinių sąlygų poveikis eismo saugumui Lietuvoje: daktaro diser-

tacijos santrauka. Vilnius: VU leidykla. 26 p.

63. Kelius barstyti siūloma mažiau aplinkai kenkiančiu druskos mišiniu [interaktyvus]. 2007.

Žiūrėta 2012 m. rugsėjo 16 d. Prieiga per internetą: <http://www.am.lt/VI/article.php3?article_

id=7016>.

64. Kelių priežiūros vadovas I dalis. Automobilių kelių priežiūros normatyvai. KPV PN-05“

2005 m.

65. Ketcham, S. A.; Minsk, L. D.; Blackburn, R. R. and Fleege, E. J. 1996. Manual of Practi-

ce for an Effective Anti-Icing Program: A Guide for Highway Winter Maintenance Personnel. Pub-

lication No. FHWA-RD-9-202. Army Cold Regions Research and Engineering Laboratory.

66. KPV PN-05 Kelių priežiūros vadovas I dalis. Automobilių kelių priežiūros normatyvai.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Vilnius, 2005.

67. KTR 1.01: 2008. Kelių techninis reglamentas „Automobilių keliai“ patvirtintas Lietuvos

aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr.

D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr. 9-322; 2012, Nr. 55-2744).

68. Laurinavičius A. 1999. Druskų tyrimai ir rekomendacijų pateikimas. VGTU, Vilnius.

69. Laurinavičius, A.; Čygas, D. 1996. Cheminės medžiagos automobilių kelių ir gatvių dan-

gų priežiūrai žiemą. Aplinkos inžinerija. Vilnius: Technika, 2(6): 60–65.

70. Laurinavičius, A.; Mažeika, R.; Vaiškūnaitė, R. ir kt. 1999. Druskų tyrimai ir rekomenda-

cijų pateikimas,. VGTU, Vilnius.

71. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos [žiūrėta 2009-09-10].

Prieiga per internetą <www.lra.lt>.

72. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos [žiūrėta 2012-08-16].

Prieiga per internetą: <www.meteo.lt>.

211

73. Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavi-

mai“. Valstybės žinios: 2003-07-23 Nr.79-V-455. Įsigaliojo nuo 2003-08-15.

74. Liquid potassium carbonate [interaktyvus]. 2009. Žiūrėta 2012 m. liepos 2 d. Prieiga per

internetą: <http://www.armandproducts.com/pdfs/PotassiumCarbonateLiquidAllGrades.pdf>.

75. LR Želdinių įstatymas. 2007 m. birželio 28 d. Nr. X-1241. Valstybės žinios, 2007-07-19,

Nr. 80-3215. 18 p.

76. Mačiulaitienė, M. 2001. Ekologija. Vilniaus kooperacijos kolegija. 88 p.

77. Mineau, P.; Brownlee, L. J. 2005. Road salts and birds: an assessment of the risk with par-

ticular emphasis on winter finch mortality. Wildlife Society Bulletin, 33(3): 835–841.

78. Nixon, W. A. 2002. Anti-Icers: Driving Towards Clearer Roads. Snow and Ice Manager,

February 15, 2001.

79. Orlovaitė, B. 2010. Formiatų įtakos kelio aplinkos komponentams tyrimai ir analizė. Bai-

giamasis magistro darbas. 110 p.

80. Oškinis, V.; Kasperovičius, T. 2005. Impact of road maintenance salts on water ecosys-

tems according to diatom flora investigation. Journal of Environmental Engineering and Landscape

Management, 13(1): 51–55.

81. Petty, K.; Mahoney III, W. P.; Cowie, J. R.; Dumont, A. P. and Meyers, W. I. 2008. Pro-

viding Winter Road Maintenance Guidance: An Update of the Federal Highway Administration

Maintenance Decision Support System. SNOW08-019. Seventh International Symposium on Snow

Removal and Ice Control Technology. Fourth National Conference on Surface Transportation

Weather. Transportation Research Circular E-C126: Surface Transportation Weather: Snow and Ice

Control Technology. June 2008, pp 199–214.

82. Potassium carbonate [interaktyvus]. 2012. Žiūrėta 2012 m. liepos 2 d. Prieiga per interne-

tą: <http://toxnet.nlm.nih.gov/cgi-bin/sis/search/a?dbs+hsdb:@term+@DOCNO+1262>.

83. Potential Environmental Impacts of Dust Suppressants: Avoiding Another Times Beach.

2002. An Expert Panel Summary Las Vegas, Nevada. 97 p.

84. ReAgent [interaktyvus]. 2008. Žiūrėta 2012 m. liepos 2 d. Prieiga per internetą:

<http://www.reagent.co.uk/uploads/documents/POTASSIUM-CARBONATE-MSDS.pdf>.

85. Rimkus, A. 2003. Chloridų, naudojamų sniego ir ledo tirpinimui keliuose poveikio aplin-

kai įtakojančių faktorių analizė. The 25th

International Baltic Road Conferences Materials. Vilnius.

12 p. <http://www.balticroads.org/downloads/25BRC/25brc_c3_rimkus_1.pdf >.

86. Rupainienė, O. 1998. Augalų biologijos terminų žodynas. Vilnius: 348 p.

87. XXXXX [interaktyvus]. 2012. Žiūrėta 2012 m. spalio 16 d. Prieiga per internetą:

<XXXXX>.

http://toxnet.nlm.nih.gov/cgi-bin/sis/search/a?dbs+hsdb:@term+@DOCNO+1262

http://www.reagent.co.uk/uploads/documents/POTASSIUM-CARBONATE-MSDS.pdf

http://www.balticroads.org/downloads/25BRC/25brc_c3_rimkus_1.pdf

212

88. Sanders, T. G.; Addo, J. Q. 1993. Effectiveness and Environmental Impact of Road Dust

Suppressants. Colorado State University, Mountain-Plain Consortium, MPC-94-28. 120 p. Saugiam

eismui žiemos ir vasaros metu užtikrinti ir aplinkos kokybei gerinti automobilių keliuose naudoja-

mų cheminių junginių ir medžiagų poveikio aplinkai tyrimai, analizė ir ekonominis vertinimas.

2008. II tomas, 2 skyrius, 19 p.

89. Schokker, A. J.; West, J. S.; Breen, J. E.; Kreger, M. E. 1999. Interim Conclusions, Re-

commendations, and Design Guidelines for Durability of Post-Tensioned Bridge Substructures. Re-

search Report 1405-5. Center for Transportation Research Bureau of Engineering Research the

University of Texas at Austin. 12 p.

90. Shanley, J. B. 1994. Effects of ion exchange on stream solute fluxes in a basin receiving

highway deicing salts. Journal Environmental Quality. 23: 11 p.

91. „Snow and Ice Control: Guidelines for Materials and Methods“, AASHTO in coperation

with the FHA, 2004.

92. „Snow and Ice Databook 2010“, PIARC, 2010.

93. Storpirštytė, I.; Kazlauskienė, A.; Ščupakas, D. 2004. Chloridų koncentracijos sniego

dangoje intensyvaus eismo Lietuvos kelių pakelėse tyrimai. Journal of environmental engineering

and landscape management. 12 (Supplement 2): 60–66.

94. Swanson, B. T.; Rideout, R. 2009 [interaktyvus]. Protecting trees and shrubs against

winter damage. Žiūrėta 2012 liepos 21 d. Prieiga per internetą:

<http://www.extension.umn.edu/distribution/horticulture/DG1411.html>.

95. Swedish National Road and Traffic Research Institute [interaktyvus]. 2004. Road salt and

nature. Žiūrėta 2012 liepos 12 d. Prieiga per internetą: <http://www.vti.se/info/foresurs

/edetalj.asp?RecID=961>.

96. Šaulys, V.; Bastienė, N. 2005. Pagrindinių anijonų koncentracijų kaita drenažo nuotėkyje,

Vandens ūkio inžinerija: mokslo darbai, LŽŪU, LVŪI, 28(48): 22–28.

97. Taminskas, J.; Švedas, K.; Konstantinova, J. 2005. Sezoninio įšalo trukmė Lietuvoje, Ge-

ografijos metraštis 38: 19–29.

98. Techninė druska [interaktyvus]. 2012. Žiūrėta 2012 m. liepos 27 d. Prieiga per internetą:

<XXXXX>.

99. Techninis kalcio chloridas [interaktyvus]. 2012. Žiūrėta 2012 m. liepos 27 d. Prieiga per

internetą: <XXXXX>.

100. Techninis magnio chloridas [interaktyvus]. 2012. Žiūrėta 2012 m. liepos 27 d. Prieiga per

internetą: <XXXXX>.

101. The Handbook of Road Safety Measures / Second Edition, Institute of Transport Eco-

nomics, Rune Elvik, Alena Høye, Truls Vaa, Michael Sørensen, Oslo, Norway, 2009

http://www.extension.umn.edu/distribution/horticulture/DG1411.html

http://www.vti.se/info/foresurs/edetalj.asp?RecID=961

http://www.vti.se/info/foresurs/edetalj.asp?RecID=961

213

102. Thunqvist, E. L. 2004. Regional increase of mean chloride concentration in water due to

the application of deicing salt. Science of the total environment, 325(1–3): 29–37.

103. Tyla, A. 1995. Cheminių medžiagų migracija įvairiuose Lietuvos dirvožemiuose, Žem-

dirbystė: LŽI mokslo darbai, 50: 65–75.

104. Tyla, A.; Rimšelis, J.; Šleinys, R. 1997. Augalų maisto medžiagų išplovimas iš įvairių

dirvožemių, Vilnius, 25 p.

105. Towsend, A. M., Kwolek, W. F. 1987. Relative susceptibility of thirteen pine species to

sodium chloride spray. J. Arbor. 13: 225–228.

106. TRA MPŽ 13 Medžiagų, skirtų kelių priežiūrai žiemą, techninių reikalavimų aprašas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Vilnius, 2013.

107. Transportation Research Board, Sixth International Symposium on Snow and Ice Control

Technology. Transportation Research Circular E-C063, June 2004.

108. Tripolskaja, L. 2005. Organinės trąšos ir jų poveikis aplinkai: monografija, Akademija,

Kėdainių r., 205 p.

109. Tubienė, A. [interaktyvus]. 2007. Vanduo bus švarus ir skaidrus. Žiūrėta 2012 m. rugsėjo

25 d. Prieiga per internetą: < http://www.up.lt/straipsniai/skaitykite/?article_id=908 >.

110. U.S. Department of Transportation. „Intelligent Transportation Systems Benefits, Costs,

Deployment, and Lessons Learned“, 2008.

111. Vaa, T. 2006. Implementation of the new sanding method in Norway. XIIth Int.Winter

Road Congress. Torino.

112. Viskari, E. L.; Karenlampi, L. 2000. Roadside Scots Pine as an Indicator of Deicing Salt Use

– a Comparative Study from Two Consecutive Winters. Water, Air, and Soil Pollution 122: 405–419.

113. Williams, D. D.; Williams, N. E.; Cao, Y. 1999. Road Salt Contamination of

Groundwater in a Major Metropolitan Area and Development of a Biological Index to Monitor its

Impact. Water Research, 34(1): 127–138.

114. Winter Maintenance Practice in the Nothern Periphery. Roadex Sub Project B Phase I

State-of-the-art Study Report.

115. Xianming Shi. 2009. Winter road maintenance: Best practices, emerging challenges and

research needs.

116. Zaveckytė, J. 2006. Druskų, skirtų kelių priežiūrai, poveikio žolinei augalijai tyrimai ir

vertinimas. Baigiamasis magistro darbas. 102 p.

117. Zaveckytė, J.; Kazlauskienė, A.; Ščupakas D. 2006. Žolinės augalijos daigumo tyrimai,

auginant kelių priežiūros druska užterštame dirvožemyje. 9–toji jaunųjų mokslininkų konferencija

„Mokslas – Lietuvos ateitis“. Vilnius: Technika, 324–330.

Documents

TURINYS - LRV · 2017-02-02 · Ledo ir sniego tirpiklis XXXXX 8 PRIEDAS. Ledo ir sniego tirpiklio XXXXX laboratorinių tyrimų rezultatai 9 PRIEDAS. Lietuvos valstybinės reikšmės