Tvaraus ekonomikos augimo link

Ekonomikos apžvalgos pristatymas2011 m sausio mėn2011 m. sausio mėn.

Žygimantas Mauricas yg a tas au casVilnius 2011 sausio 19 d.

Pasaulio ekonomikos augimas: Aidint valiutų karo pabūklams, tarptautinė prekyba klestitarptautinė prekyba klesti

• Spartų augimą demonstruoja tiek išsivysčiusių, tiek ir besivystančių šalių ekonomikos, o Kinija net imasi priemonių pristabdyti ekonomikos augimą

• Po pradinio sprinto, pasaulio ekonomikos pagreitis 2011 m. turėtų sulėtėti

2008 2009 2010E 2011E 2012EWorld 2 2 1 0 4 3 4 0 4 2

GDP growth, %

World 2,2 -1,0 4,3 4,0 4,2

US 0,0 -2,6 2,9 3,3 3,3Japan -1,2 -5,2 2,8 1,5 2,0Euroarea 0 3 4 0 1 7 1 6 2 0Euroarea 0,3 -4,0 1,7 1,6 2,0

China 9,6 9,1 10,1 8,7 8,9India 5,1 7,7 9,2 8,7 9,3Brazil 5 2 0 7 7 6 4 5 4 7Brazil 5,2 -0,7 7,6 4,5 4,7Russia 5,6 -7,9 4,1 5,4 5,7

2

Euro zona: “Dviejų greičių ekonomika”• Augant pasaulio prekybos apimtims, Vokietijos ir kitų pramoninių Europos

valstybių ekonomikos sparčiai išaugo, tačiau periferinės šalys vis dar kovoja su ekonomikos nuosmukiu ir viešųjų finansų konsolidacijos iššūkiaiskovoja su ekonomikos nuosmukiu ir viešųjų finansų konsolidacijos iššūkiais

1.0

1.5

2.5

5.0 % q/q

Euroarea GDP, rhs

% 3M/3M

120

130

120

130 Index

-0.5

0.0

0.5

-2.5

0.0

Euroarea industrial production100

110

120

100

110

120 Finland

Spain

Greece

-1.5

-1.0

0.5

10 0

-7.5

-5.0Euroarea industrial production

70

80

90

70

80

90

Germany

99 00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10-2.5

-2.0

-12.5

-10.0

00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 1060

70

60

70

2009 2010E 2011E 2012E2009 2010E 2011E 2012EGDP, % y/y -4.0 1.7 1.6 2.0Inflation, % y/y 0.3 1.6 2.0 1.7Unemployment rate, % 9.6 10.1 10.0 9.7

3Public sector surplus, % of GDP -6.3 -6.3 -4.6 -3.9Public sector debt, % of GDP 79.1 84.7 86.7 87.6

“Wirtschaftswunder” – Vokietijos ekonominis stebuklas

• Vokietijos ekonomikos augimą lėmė sparčiai kylančios pramonės produkcijos eksporto apimtys į euro zonos ir Azijos šalisp p y į j

• Vokietijos pramonė sugebėjo išsaugoti didžiąją dalį darbuotojų aktyviai dalyvaudama trumpalaikio įdarbinimo “Kurzarbeit” programoje, o tai leido jai sparčiai padidinti pramonės produkcijos apimtis ekonomikai vėl pradėjus augti

2008 2009 2010E 2011E 2012E2008 2009 2010E 2011E 2012EGermany 0,7 -4,7 3,5 2,5 2,2UK -0,1 -4,9 1,7 1,8 2,0France 0,1 -2,5 1,6 1,5 2,0Italy -1,3 -5,1 1,1 1,1 1,6Spain 0,9 -3,7 -0,2 0,5 1,8Greece 2,0 -2,3 -4,3 -3,0 1,0Portugal 0,0 -2,6 1,3 -1,0 1,0Ireland -3,5 -7,6 -0,2 0,8 2,2

4

Pinigų politikos dilema – “kelti ar nekelti”

• Europos centrinio banko laukia nelengvi pinigų politikos sprendimai: per anksti pakeltos palūkanų normos gali pabloginti periferinių šalių ekonomikos p p ų g p g p ų ųaugimo perspektyvas ir padidinti įtampą finansų sektoriuje, tačiau per ilgai laikantis mažų palūkanų normų politikos kyla reali naujų nekilnojamojo ir finansinio turto burbulų susidarymo grėsmėfinansinio turto burbulų susidarymo grėsmė

5

Didžiausias euro zonos šalių galvos skausmas - viešųjų finansų tvarumasfinansų tvarumas…

General government budget deficit 201033

24

27

30

15

18

21

of G

DP

6

9

12

15

%

0

3

6

n a g d y a y a m y k h s a l a a e d a a n e K d

Sw

eden

Est

onia

Luxe

mbo

urg

Finl

and

Ger

man

y

Bul

garia

Hun

gary

Aus

tria

Bel

gium Ita

ly

Den

mar

k

Cze

ch

Net

herla

nds

Slo

veni

a

Por

tuga

Rom

ani a

Latv

ia

Fran

ce

Pol

and

Slo

vaki

a

Lith

uani

a

Spa

in

Gre

ece

UK

Irela

nd

6

...ir augančios valstybių skolosGross public debt 2010, % of GDP

140

160

100

120

140

80

100

40

60

0

20

ia rg ria ia nia en ch nia

kia rk via nd nd ain ds ria ny UK

ary

gal

ce nd m aly

ce

Est

on

Luxe

mbo

u

Bulg

ar

Rom

an

Lith

uan

Sw

ede

Cze

Slo

ven

Slov

ak

Den

ma

Latv

Finl

an

Pola

n

Spa

Net

herla

nd

Aus

tr

Ger

man U

Hun

ga

Portu

g

Fran

c

Irela

n

Belg

iu Ita

Gre

ec

7

Geros žinios iš už Atlanto – einant į šviesų rytojų• Po trumpo nuosmukio, antrąjį 2010 m. ketvirtį JAV ekonomikos augimas

paspartėjo, tačiau JAV ekonomika serga priklausomybe nuo fiskalinių ir monetarinių ūkio skatinimo priemoniųmonetarinių ūkio skatinimo priemonių

• Žaliavų kainų augimas, tolesnė NT kainų stagnacija, aukštas nedarbo lygis bei auganti valstybės skola yra pagrindinės grėsmės tolesniam JAVbei auganti valstybės skola yra pagrindinės grėsmės tolesniam JAV ekonomikos augimui

10.010.0Personal consumption expenditure, % y/y, right

303 % Case-Shiller composite-20 home price index,seasonally adjusted

% (ar)

2 5

5.0

7.5

2 5

5.0

7.5

p p , y/y, g

10

20

1

2y j

1 month change

3 month change, rhs

-2.5

0.0

2.5

-2.5

0.0

2.5

Growth in US private sectorwage sum, % y/y, left

20

-10

0

2

-1

0

97 98 99 00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10-7.5

-5.0

-7.5

-5.0

03 04 05 06 07 08 09 10-30

-20

-3

-2 Note: The price data are collected at the point of contract closing. Although the tax credit expired on 30 April homebuyers had until 30 June (later extended to 30 September) to close their transactions.

8

Baltijos šalys – atsispyrus nuo dugno

9

Ekonomikos augimas sugrįžo, tačiau jis nebebus toks spartus kaip prieš krizękaip prieš krizę• Vidaus vartojimo skatinamas ekonomikos augimo greitkelis baigėsi ir dabar teks

važiuoti kur kas lėtesniu pramonės gamybos augimu grįstu vieškeliuvažiuoti kur kas lėtesniu, pramonės gamybos augimu grįstu, vieškeliu

• Ekonomikos augimas labiau primins “L”, o ne “U” formos scenarijų, o prieš krizinį lygį pasieksime tik po 5-6 metųygį p p ų

GDP, % y/y 2009 2010E 2011E 2012EEstonia -13.9 2.4 4.2 4.0

10Latvia -18.0 -0.1 3.0 4.2Lithuania -14.7 1.2 3.0 3.8

Eksportas tebėra pagrindinis ekonomikos augimo lokomotyvas, tačiau jo poveikis artimiausiu metu sumažėstačiau jo poveikis artimiausiu metu sumažės• Eksporto apimčių augimą (32%) didele dalimi lėmė reeksporto į NVS šalis

(12 p p ) ir mineralinių produktų eksporto (9 p p ) augimas(12 p.p.) ir mineralinių produktų eksporto (9 p.p.) augimas

• Importui augant sparčiau negu eksportui, didės užsienio prekybos deficitas, o tai ilgainiui turės neigiamą įtaką BVP augimuig g ą į ą g

1 2 3 EU USMain export partners, 2009 data, % of total exports

11Estonia Finland (18.6%) Sweden (12.6%) Russia (9.3%) 70.2% 4.2%Latvia Lithuania (16.4%) Estonia (14.4%) Russia (8.8%) 71.7% 1.6%

Lithuania Russia (13.2%) Latvia (10.0%) Germany (9.7%) 64.9% 2.9%

Lietuvos ekonomikos augimo modelis turės būti keičiamas skatinant atvirų užsienio prekybai sektorių plėtrąskatinant atvirų užsienio prekybai sektorių plėtrą• Istorinė patirtis rodo, kad pasibaigus ekonominiam nuosmukiui pramonė tampa

pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu o į vidaus rinką orientuotų sektoriųpagrindiniu ekonomikos augimo varikliu, o į vidaus rinką orientuotų sektorių (vidaus prekyba, statyba, paslaugos) plėtra būna santykinai lėtesnė

• Lietuvos pramonė auga trečią ketvirtį iš eilės, tačiau tolesnis augimo potencialas

140140 Index,Industrial productionIndex,

p g ą į , g pyra ribotas dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir sumenkusių investicijų apimčių

120

125

130

135

120

125

130

135 01/2005=100

Estonia

Industrial production,01/2005=100

100

105

110

115

100

105

110

115

Lithuania

Latvia

05 06 07 08 09 1085

90

95

85

90

95Lithuania

12

Stiprią pramonę turinčios ir daug eksportuojančios šalys demonstravo spartesnį ekonomikos augimądemonstravo spartesnį ekonomikos augimą

GDP it (PPP)GDP per capita (PPP)(current international dollar) (excl. Luxembourg)

45000

500002006 2009 2012 (IMF fcast)

30000

35000

40000

20000

25000

30000

5000

10000

15000

0

Irela

nd

herla

nds

Aus

tria

Bel

gium

Finl

and

Ger

man

y

Fran

ce Italy

Spa

in

Gre

ece

Cyp

rus

Slo

veni

a

Mal

ta

Por

tuga

l

Est

onia

Slo

vaki

a

Lith

uani

a

Latv

ia

Pol

and

13 Net G S S L

Vidaus paklausos augimą stabdys aukštas nedarbo lygis, emigracija ir vis dar sąlyginai prasti gyventojų lūkesčiaiemigracija ir vis dar sąlyginai prasti gyventojų lūkesčiai

• Namų ūkiai optimistiškiau vertina savo finansinę padėtį, situaciją darbo i k j b i b d š li k ik ktrinkoje bei bendras šalies ekonomikos perspektyvas

• Kita vertus, spartaus privataus vartojimo augimo nesitikima, nes vartotojų pasitikėjimo lygis yra kur kas žemesnis nei prieš krizęvartotojų pasitikėjimo lygis yra kur kas žemesnis nei prieš krizę

2020 Index Consumer confidence Index

-10

0

10

-10

0

10

Estonia

Latvia

-40

-30

-20

-40

-30

-20

Lithuania

Latvia

01 02 03 04 05 06 07 08 09 10-60

-50

-60

-50

14

Darbo rinka atsigaus “skirtingais greičiais”: toliau didės atotrūkis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių gyventojųatotrūkis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių gyventojų• Didelė specifinę kvalifikaciją turinčių darbuotojų pasiūla (pvz. statybos,

transporto sektoriuose ar medžio apdirbimo tekstilės pramonės šakose)transporto sektoriuose ar medžio apdirbimo, tekstilės pramonės šakose) neskatins atlyginimų kilimo šiuose sektoriuose

• Nemaža dalis darbuotojų atsidurs tarp kylančios infliacijos “kūjo” ir

2323 %Unemployment rate%

Nemaža dalis darbuotojų atsidurs tarp kylančios infliacijos kūjo ir neaugančio darbo užmokesčio “priekalo”

4040 % y/yAverage gross wages% y/y

15

17

19

21

15

17

19

21%

Lithuania

Unemployment rate%

20

25

30

35

20

25

30

35% y/yAverage gross wages% y/y

9

11

13

15

9

11

13

15

EstoniaLatvia0

5

10

15

20

0

5

10

15

20

Estonia*Latvia*

Lithuania

00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 103

5

7

3

5

7

02 03 04 05 06 07 08 09 10-15

-10

-5

0

-15

-10

-5

0

*3M mov. avg.

15

0 03 0 05 06 0 08 09 0

Tolesnis indėlių augimas rodo, kad namų ūkiai vis dar yra išsigandę ir taupo pinigus nenumatytiems atvejamsišsigandę ir taupo pinigus nenumatytiems atvejams• Verta paminėti, kad išgąsdinti žmonės nelieka išsigandę visą gyvenimą

• Pagerėjusi įmonių finansinė padėtis sudaro palankias sąlygas kredito augimui, tačiau išliekant neapibrėžtumui dėl ekonomikos augimo perspektyvų įmonės vangiai skolinasi investicinių projektų įgyvendinimui

6060 % y/yDeposits% y/y7070 % y/yLoans% y/y

perspektyvų, įmonės vangiai skolinasi investicinių projektų įgyvendinimui

30

40

50

30

40

50Latvia

40

50

60

40

50

60

Latvia

0

10

20

0

10

20

EstoniaLithuania10

20

30

10

20

30

Estonia

00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10-20

-10

-20

-10

00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10-10

0

-10

0Lithuania

16

Lietuvoje vėl įsibėgėja infliacija, kurią augina kylančios degalų ir pasaulinės maisto kainosir pasaulinės maisto kainos

• Esant lėtam gyventojų pajamų augimui, artimiausiu metu nesitikima didesnio paslaugų ir pramoninių prekių kainų augimo

• Didžiausią grėsmę infliacijos augimui kelia tarptautinėse rinkose besitęsiantis maisto, degalų ir kitų žaliavų kainų augimas

1818

10

12

14

16

18

10

12

14

16

18 % y/y CPI % y/y Inflation, % y/y 2009 2010E 2011E 2012EEstonia -0.1 3.0 3.6 2.5Latvia 3.6 -1.1 2.9 2.6Lith i 4 2 1 3 2 6 2 4

4

6

8

10

4

6

8

10

Estonia Latvia

Lithuania 4.2 1.3 2.6 2.4

-4

-2

0

2

-4

-2

0

2

Lithuania

1799 00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10

Gerėjanti ekonominė padėtis ir valdžios sektoriaus finansų konsolidacija mažino Lietuvos rizikąkonsolidacija mažino Lietuvos riziką • Estijos prisijungimas prie euro zonos ir tarptautinių finansų rinkų dėmesio

stoka taip pat lėmė palankesnį Lietuvos rizikos vertinimąstoka taip pat lėmė palankesnį Lietuvos rizikos vertinimą

• Vilniaus tarpbankinės palūkanų normos nukrito iki rekordiškai žemo lygio

S&P Moody's FitchEstonia A A1 A

18Latvia BB+ Baa3 BB+Lithuania BBB BAA1 BBB

Biudžeto karpymai – ar neatšips žirklės?

• Valstybės skolos augimas didele dalimi priklausys nuo to, ar vyriausybė nepasiduos politinio ciklo vilionėms ir turės pakankamai valios “neatleisti p p pvadžių” ir tęsti biudžeto konsolidaciją

• Norint pasiekti subalansuotą biudžetą ilgesniu laikotarpiu, Lietuvai reikės kur kas labiau pasistengti negu Estijai

19

Pagrindinės galimybės ir grėsmės

• Estijos įstojimas į euro zoną

– Estijos patirtį euro zonoje atidžiai seks kitos Rytų Europos šalys

• Pagrindinių eksporto rinkų augimo perspektyvos

– Silpnas pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos augimas gali ženkliai pabloginti ekonomikos augimo perspektyvas

• Fiskalinių problemų plitimas į Rytų Europos regioną

– Išaugusios skolinimosi rizikos premijos gali apriboti galimybes finansuoti biudžeto deficitą skolinantis finansų rinkose

• Vidaus paklausos augimo potencialas

– Struktūrinio nedarbo mažinimas bus pagrindinis veiksnys, kuris lems vidaus paklausos atsigavimą ilgesniu laikotarpiu

20

Lentelė: ekonomikos augimo prognozės

2008 2009 2010E Change 2011E Change 2012E ChangeEstonia* -5.1 -13.9 2.4 0.6 4.2 0.0 4.0 -0.6Latvia* -4.2 -18.0 -0.1 1.7 3.2 0.0 4.2 -0.1Lithuania* 2.9 -14.7 1.2 0.8 3.0 -0.2 3.8 -0.2

Russia* 5.6 -7.9 4.1 -0.7 5.4 0.0 5.7 0.2Poland* 5.0 1.7 3.9 0.4 3.8 0.9 4.1 0.4

US** 0.0 -2.6 2.9 0.4 3.3 1.3 3.3 0.3Euroarea** 0.3 -4.0 1.7 0.1 1.6 0.2 2.0 0.2

Finland** 0.9 -8.0 3.0 -0.5 3.0 0.0 3.4 -0.1Sweden** -0.6 -5.3 5.5 1.3 4.5 1.7 2.8 -0.3Denmark** -1.1 -5.2 2.2 0.8 1.8 0.0 1.9 -0.1Norway** 1.8 -1.3 2.0 0.5 3.0 0.7 3.1 -0.1* Ch i f t b t EO J 2011 d BRO N b 2010* Change in forecast between EO January 2011 and BRO November 2010**Change in forecast between EO January 2011 and EO September 2010

21

Nordea Markets is the name of the Markets departments of Nordea Bank Norge ASA, Nordea Bank AB (publ), Nordea Bank Finland Plc and

Dėkoju už dėmesįNordea Bank Danmark A/S.

The information provided herein is intended for background information only and for the sole use of the intended recipient. The views and other i f ti id d h i th t i f N d M k t f

Žygimantas MauricasEkonomistas

N d M k S l & R h

information provided herein are the current views of Nordea Markets as of the date of this document and are subject to change without notice. This notice is not an exhaustive description of the described product or the risks related to it, and it should not be relied on as such, nor is it a substitute for the judgement of the recipient Nordea Markets Sales & Research

Finland, N.Y. and Baltic+370 612 66291

i t i @ d

substitute for the judgement of the recipient.

The information provided herein is not intended to constitute and does not constitute investment advice nor is the information intended as an offer or solicitation for the purchase or sale of any financial instrument. The zygimantas.mauricas@nordea.comsolicitation for the purchase or sale of any financial instrument. The information contained herein has no regard to the specific investment objectives, the financial situation or particular needs of any particular recipient. Relevant and specific professional advice should always be obtained before making any investment or credit decision. It is important g y pto note that past performance is not indicative of future results.

Nordea Markets is not and does not purport to be an adviser as to legal, taxation, accounting or regulatory matters in any jurisdiction.

This document may not be reproduced, distributed or published for any purpose without the prior written consent from Nordea Markets.

22