Untitled-1 []€¦ · Sveikata 2005 • 1 28 Mus rasite internete: klubo sąnarių displazijų. KD diagnostika Labai svarbus KD diag-nostikos metodas yra kli-nikinis ištyrimas. Jis

25

Untitled-1 25 2005.02.18 10:44:41

Sveikata 2005 • 1

26 Mus rasite internete: www.sam.lt

Klubo sąnarių tyri-mas ultragarsu lei-džia jau pirmomis

naujagimio gyvenimo die-nomis nustatyti klubo są-nario kaulinių ir kremzlinių struktūrų išsidėstymą. Tai neinvazinis tyrimo metodas, jį galima dažnai kartoti.

Klubo sąnario formavimasis

Šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė formuojasi iš vie-nos rūšies mezenchiminių ląstelių. Jos viena nuo kitos atsiskiria 7–8 moters nėštu-mo savaitę. Visiškai sąnarys diferencijuojasi apie 11-ą nėštumo savaitę. Naujagi-mio gūžduobė sudaryta iš mažos kaulinės dalies ir di-delės kremzlinės dalies. Tik 1/3 naujagimio šlaunikaulio galvutės yra gūžduobėje, nes šlaunikaulio galvutė

auga daug sparčiau nei gūž-duobė. Maždaug nuo 1 m. pradeda intensyviai augti ir gūžduobė. Tik 3–5 m. vaiko gūžduobė atitinka šlauni-kaulio galvutės dydį.

Naujagimio klubo sąnario anatomija

Klubo sąnarį sudaro šlaunikaulio galvutė ir gūž-duobė (žr. pav.).

Šlaunikaulio galvutė yra rutulio formos, ją sudaro kremzlinis audinys.

Naujagimio gūžduobės ertmė maža. Ji susideda iš kaulinės ir kremzlinės da-lies. Kremzlinę dalį sudaro hialininė kremzlė ir aplink gūžduobės kraštus einanti sąnarinė lūpa (labrum ace-tabule). Sąnarinės lūpos padėtis turi didelę įtaką ski-riant panirimą ir išnirimą. Kaulinę dalį sudaro 3 kaulai – sėdynkaulis, klubikaulis ir gaktikaulis. Šie naujagi-mių kaulai sueina ir jungiasi Y formos kremzle, kurios centras – gūžduobės dugno centras.

Klubo sąnario displazija gali susiformuoti vystantis vaisiui gimdoje ar kūdikys-tėje.

Klubų dislokacijos rizi-kos laikotarpiai:

• 12-ta vaisiaus vys-tymosi gimdoje savaitė.

• 18-ta vaisiaus vys-

tymosi gimdoje savaitė. • 4-ios paskutinės

moters nėštumo savaitės.• Laikotarpis po gi-

mimo (naujagimystė, kūdi-kystė).

12-ta nėštumo savaitė. Šią savaitę vaisiaus apatinės galūnės gali pasisukti į vidų. Tai vadinama teratogeni-ne (t.y. vaisiaus vystymosi gimdoje anomalija) dislo-kacija – visos klubo sąnario dalys vystosi anomaliai.

18-ta nėštumo savaitė. Raumenys aplink klubo są-narį formuojasi apie 18-ą nėštumo savaitę. Nervų rau-menų ligų (mielodisplazija, artrogripozė) pradžia šiuo laikotarpiu taip pat gali nu-lemti teratogeninę disloka-ciją.

4-ios paskutinės nėštumo savaitės. Didelę įtaką turi mechaninės jėgos, veikian-čios klubo sąnarį. Dėl mažo vaisiaus vandenų kiekio, sėdmeninės vaisiaus pirmei-gos gali blogai formuotis klubų sąnariai.

Laikotarpis po gimimo – tamprus (suglaudus kojas) kūdikio vystymas, ypač kai laisvi klubų sąnarių raiščiai, gali turėti įtakos klubų dis-plazijos vystymuisi.

Klubo sąnario displazi-jos rizikos veiksniai:

• Mergaitėms ši pa-tologija diagnozuojama 4–8

Aušrelė Kudrevičienė 1986 m. baigė Kauno medicinos instituto Gydomąjį fakultetą. Nuo 1989 m. dirba KMU Neona-tologijos klinikoje gydytoja neona-tologe, nuo 2002 m. – ir gydytoja echoskopuotoja Neonatologijos klinikoje.

KLUBO SĄNARIO DISPLAZIJAAUŠRELĖ KUDREVIČIENĖ

Klubo sąnario dis-plazija (KD) – tai su-trikęs dėl nutrūku-sio normalaus sąly-čio tarp gūžduobės ir šlaunikaulio galvutės klubo sąnario forma-vimasis. Be kontakto tarp šlaunikaulio gal-vutės ir gūžduobės, nei šlaunikaulio gal-vutė, nei gūžduobė negali normaliai vys-tytis. Todėl pirmie-ji šeši kūdikio gyveni-mo mėnesiai yra labai svarbūs tuo, kad šiuo laikotarpiu sparčiai vystosi jo klubo są-nariai. Ankstyva šios patologijos diagnos-tika ir gydymas nau-jagimystėje bei kūdi-kystėje gali gerokai sumažinti invalidumą vyresniame amžiu-je. Todėl labai svarbu KD diagnozuoti kuo anksčiau.

Aušrelė Kudrevičienė.

Untitled-1 26 2005.02.18 10:44:47

27

kartus dažniau, nei berniu-kams. Manoma, kad taip yra todėl, kad gimimo metu pa-daugėja kraujyje cirkuliuo-jančių hormonų estrogenų ir relaksino. Mergaičių orga-nizmas šiems didinantiems sausgyslių elastingumą hor-monams yra daug jautresnis nei berniukų.

• Šeimyninė anamne-

zė. Jei šeimoje naujagimių tėvai, broliai ar seserys yra sirgę klubo sąnario displa-zija, naujagimiui 1,6 karto didesnė tikimybė sirgti šia patologija.

• Sėdmeninė pirmei-ga. Naujagimiai, gimę sėd-menine pirmeiga, turi 3,3 karto didesnę tikimybę sirg-ti KD.

• Daugiavaisis nėštu-mas.

• Pirmas nėštumas.• Didelis naujagimio

gimimo svoris.• Mažas vaisiaus

vandenų kiekis.• Kaulų ir raumenų

anomalijos (pėdos deforma-cijos, įgimta kreivakaklystė, artrogripozė, raumenų hi-pertonusas).

KD klasifikacija:• nestabilus klubo są-

narys,• dalinė dislokacija,

panirimas (subluksacija),• dislokacija, išniri-

mas (luksacija).Nestabilus naujagimio

sąnarys. Dėl laisvos sąna-rinės kapsulės šlaunikaulio galvutė gali išslysti iš gūž-duobės. Sąnarys tampa ne-stabilus. Rekomenduojamas platus vystymas. 75–85% naujagimių nestabilus klubo

sąnarys stabilizuojasi iki 1 mėn. amžiaus.

Dalinė dislokacija (subluksacija). Šlaunikau-lio galvutė decentruota, bet neišeina iš sąnarinės lūpos ribų. Jei dalinė dislokacija ar nestabilus klubo sąnarys išlieka, gali formuotis gūž-duobės struktūriniai poky-čiai.

Dislokacija. Šlaunikau-lio galvutė išslydusi iš gūž-duobės ir neturi su ja kon-takto.

Klubo sąnario displazija klasifikuojama:

1. Teratologeninė dis-lokacija: susiformavusi iki gimimo (tikrai įgimtoji), dėl nervų ir raumenų ligų (artro-gripozė, mielodisplazija).

2. Tipinė dislokacija: naujagimių ir kūdikių klubo sąnario vystymosi disloka-cija. Šio tipo dislokacijos sudaro didžiausią dalį visų

G ū ž d u o b ė s kremzlinė dalis

Gūžduobės kaulinė dalis

Šlaunikaulio galvutė

Untitled-1 27 2005.02.18 10:44:51

Sveikata 2005 • 1


klubo sąnarių displazijų.

KD diagnostikaLabai svarbus KD diag-

nostikos metodas yra kli-nikinis ištyrimas. Jis at-liekamas visų naujagimių apžiūros metu. Vertinamas klubų atvedimas nuo vidu-rio plokštumos. Iki 2 mėn. amžiaus klubų sąnariai turė-tų atsivesti iki 90°. Vyresnio nei 2 mėn. kūdikio klubai turėtų atsivesti iki 65°. Ri-botas klubų atvedimas gali būti dėl klubų displazijos bei dėl padidėjusio raumenų tonuso galūnėse. Taip pat at-liekami Barlowo ir Ortola-nio mėginiai, kurie leidžia įvertinti, ar klubo sąnarys išniręs, ar jis atsistato. Dar kartais nustatoma šlaunų ar sėdmenų raukšlių asimetri-

ja. Ji būdinga ne tik nauja-gimiams su klubų displazija ar kita ortopedine patologi-ja, bet ir visiškai sveikiems naujagimiams.

Visus naujagimius, įta-riamus turint KD klinikinius požymius ir rizikos fakto-rius, turi konsultuoti gydy-tojas ortopedas.

Rentgenologinis tyri-mas. Pirmus du mėnesius, kol šlaunikaulio galvutė yra kremzlinė, šis tyrimas yra ribotas. 4–6 mėn. kūdikių šlaunikaulio galvutė kaulė-ja, tada šis tyrimas yra in-formatyvesnis.

Klubo sąnario tyrimas echoskopu yra neinvazi-nis, nekenksmingas. Gali-ma įvertinti nesukaulėjusią šlaunikaulio galvutę, gūž-duobės kaulinę ir kremzlinę

dalis, įvertinti šlaunikaulio galvutės judėjimą gūžduo-bėje. Kaulėjant šlaunikaulio galvutei (6–8 mėn.), tyrimo ultragarsu galimybės ribo-tos, nes šlaunikaulio kaulė-jimo židiniai trukdo teisin-gai įvertinti gūžduobę.

KD gydymasKD gydymo tikslai:1. Atstatyti (laikant

koją sulenktą per klubo sąnarį ir pakreiptą į šoną) reikiamą kontaktą tarp šlau-nikaulio galvutės ir gūžduo-bės.

2. Išnaudoti klubo są-nario kaulėjimo galimybes.

3. Apsaugoti klubo sąnario struktūras nuo pa-žeidimo (ypač gūžduobės augimo zonų) ir šlaunikau-lio galvutės nekrozės.

KD gydymo metodai:1. Ortopedinės pagalvė-

lės. Jos palaiko per klubo sąnarį sulenktą ir pakreiptą į šoną koją taip, kad šlauni-kaulio galvutė ir gūžduobė turėtų tinkamą kontaktą. Jos dėvimos, kol klinikiniai ir radiologiniai tyrimai sunor-malėja.

2. Uždaras klubo sąnario atstatymas, taikant bendrąją nejautrą.

3. Atviras klubo sąnario atstatymas.

Taigi reikia kuo anksčiau diagnozuoti sutrikusio klubo sąnario formavimąsi ir pradėti gydyti. Tai turi labai didelę įtaką vaiko sveikatai. ▲

Diabetu serganti mama ir jos naujagimisJŪRATĖ BUINAUSKIENĖ Pasaulyje diabeto ir

nėštumo problema pradėta tyrinėti XIX

a. pradžioje. Iki 1922 m., kol diabetas nebuvo gy-domas insulinu, mirdavo apie 40–50% motinų ir net 60–80% naujagimių, todėl diabetu sergančioms mote-rims buvo patariama nete-kėti, nepastoti arba nutrauk-ti nėštumą. Atradus insuliną, cukriniu diabetu sergančių nėščių moterų mirtingumas gerokai sumažėjo, o šiuo metu nesiskiria nuo sveikų moterų mirtingumo. Page-rėjus diabetu sergančių nėš-

čiųjų priežiūrai, sumažėjo ir naujagimių mirtingumas, tačiau jų sergamumas dar tebėra didelis.

Kauno medicinos uni-versiteto klinikose veikia kol kas vienintelis Lietuvoje Diabeto centras, įkurtas 1994 m. Čia diabetu sergančias moteris bei jų naujagimius konsultuoja ir gydo aukštos kvalifikacijos specialistai:endokrinologai, akušeriai-ginekologai, neonatologai bei vaikų psichologai.

Kuo gi ypatingas diabe-tu sergančios moters nėštu-mas? Normalaus nėštumo

metu vaisius iš motinos nuolat gauna atitinkamą kie-kį įvairių maisto medžiagų. Jeigu nėščioji serga diabetu, iš jos per placentą patenka per dideli gliukozės, lipidų, aminorūgščių kiekiai, todėl vaisius auga bei vystosi ne-normalioje aplinkoje. Taigi diabetu sergančių moterų naujagimių raida jau intrau-teriniu laikotarpiu visose vystymosi stadijose būna paveikta motinos ligos. Šiems naujagimiams iki 6-tos savaitės po apvaisinimo pabaigos, t. y. iki 8-os sa-vaitės po paskutinių mėne-

Kauno medicinos uni-versiteto klinikose veikia kol kas vienin-telis Lietuvoje Dia-beto centras, įkurtas 1994 m. Čia diabe-tu sergančias mote-ris bei jų naujagimius konsultuoja ir gydo aukštos kvalifikacijos specialistai: endokri-nologai, akušeriai-gi-nekologai, neonato-logai bei vaikų psi-chologai.

Untitled-1 28 2005.02.18 10:44:59

29

sinių, susiformuoja įgimtos anomalijos. Pagal minėtų pakitimų atsiradimo laiką skiriama:

• Diabetinė embrio-patija – įgimtos anomalijos, susiformavusios nėštumo pradžioje.

• Diabetinė fetopatija – antroje nėštumo pusėje pa-sireiškiantys augimo, bren-dimo, medžiagų apykaitos pakitimai ir vaisiaus žūtis.

Diabetinė embriopatija pasireiškia įgimtais apsi-gimimais, dažniausiai susi-formuojančiais per pirmas 7-ias embriono vystymosi savaites, neretai dar iki to, kol moteris kreipiasi į savo šeimos gydytoją ar akušerį-ginekologą, o diabeto kon-

trolė dar nebūna normali-zuota. Dažniausiai pasitaiko įgimtos širdies ydos (prie-širdžių ir skilvelių pertvaros defektai, stambiųjų kraujo indų transpozicija, aortos susiaurėjimas). Jos randa-mos penkis kartus dažniau nei sveikų moterų nauja-gimiams. Jei motina serga diabetu, dažniau diagnozuo-jamas ir Dauno sindromas, sirenomelija (apatinių ga-lūnių suaugimas), gali susi-formuoti inkstų, nervų bei virškinimo sistemos anoma-lijos.

Vėlesniais nėštumo mė-nesiais iš motinos per pla-centą patekęs per didelis kiekis gliukozės stimuliuoja vaisiaus kasą, sukelia be-

taląstelių hiperplaziją ir pa-didėjusią insulino sekreciją. Dėl vaisiaus hiperinsuliniz-mo sutrinka vaisiaus ir nau-jagimio augimas, brendimas ir medžiagų apykaita. Tai vadinama diabetine fetopa-tija. Kadangi insulinas yra anabolinis hormonas, vai-siaus hiperinsulinizmas ska-tina baltymų, lipidų ir gliko-geno sintezę, lemiančią vai-siaus makrosomiją. Išnešioti naujagimiai dažnai gimsta didesnio nei 4 kg svorio, turi daugiau riebalinio audi-nio, paprastai dėl gimdymo traumos pečių juosta bei kū-nas būna neproporcingai di-desni. Šiems naujagimiams būdinga visceromegalija, t. y. padidėja jautrūs insulino

poveikiui organai: širdis, kepenys, kasa, antinksčiai. Naujagimio galvutė ir sme-genys nepadidėja, jų dydis atitinka nėštumo laiką, ka-dangi smegenys, inkstai, kaulinis audinys neturi in-sulino receptorių. Diabetu sergančios motinos vaisiaus augimas gali atsilikti, jei dėl įsisenėjusio diabeto mote-rims pasireiškia kraujagys-lių komplikacijos ir pablo-gėjus gimdos bei placentos kraujotakai sutrinka vaisiaus augimas bei aprūpinimas deguonimi.

Sutrikus diabetu ser-gančių moterų naujagimių medžiagų apykaitai, vystosi hipoglikemija, hiperbilirubi-nemija, policitemija, lėtinė

Untitled-1 29 2005.02.18 10:45:03

Sveikata 2005 • 1


hipoksija, atsilieka organų brendimas ir sutrinka adap-tacija.

Hipoglikemija – gliu-kozės kiekio naujagimio kraujyje sumažėjimas (<2,6 mmol/l). Laiku jos nediag-nozavus ir nepakoregavus, gali pakisti smegenys, ne-turinčios gliukozės atsargų ląstelių funkcijai palaikyti. Po simptominės hipoglike-mijos galimi sunkūs neuro-loginiai sutrikimai. Siekiant išvengti sunkios ir užsitęsu-sios hipoglikemijos, būtina tirti gliukozės koncentraciją naujagimio kraujyje. Hipo-glikemijos profilaktikaisiūloma naujagimį maitinti motinos pienu. Jei tai ne-padeda, skiriama gliukozės infuzija į veną.

Diabetu sergančių mote-rų naujagimiai turi didesnę riziką susirgti policitemija. Inkstų venų trombozė, kuri diabetu sergančių moterų naujagimiams pasitaiko daž-niau nei sveikiems vaikams, yra susijusi su policitemija ir hiperviskoziškumu. Dėl makrosomijos, neišnešiotu-mo, hipoglikemijos bei po-licitemijos didėja bilirubino gamyba. Raudonųjų kraujo kūnelių irimas pailgina ne-tiesioginę hiperbilirubine-miją, o eritrocitų irimą gali lemti hematomos, atsiran-dančios makrosomiškiems naujagimiams dėl gimdymo traumų, ar policitemija. Dėl kepenų fermentų nesub-rendimo bei vėliau pradėto maitinimo gali sulėtėti žarnų peristaltika ir nekonjuguoto bilirubino cirkuliavimas ke-penyse. Hiperbilirubinemi-ja, kaip ir kitos naujagimys-

tės periodo komplikacijos, gali turėti įtakos vėlesnei šių vaikų neurologinei simpto-matikai.

Pagerėjus motinos glike-mijos kontrolei, kvėpavimo sutrikimo sindromo atvejų mažėja. Šis sindromas dia-betu sergančių moterų nauja-gimiams pasitaikydavo 5–6 kartus dažniau nei atitinka-mo gestacinio amžiaus svei-kų moterų naujagimiams. Šį vaikų plaučių brendimo atsilikimą lemia vaisiaus hiperinsulinizmas, dėl kurio slopinami fermentai, būtini surfaktanto fosfolipidinių komponentų gamybai. Tad dažnai palyginti didelio svo-rio naujagimį tenka perkelti gydyti į naujagimių intensy-viosios terapijos skyrių.

Moksliniai tyrimai rodo, kad motinos diabetas gali ne tik paveikti vaisių ir nauja-gimį, bet ir turėti lemiamą įtaką tolesnei vaiko raidai. Dažniausiai minima pato-logija – antsvoris ir nutuki-mas, gliukozės toleravimo sutrikimai ir diabetas, ne-urologiniai ir elgesio sutri-kimai. Gerokai sumažėjus cukriniu diabetu sergančių moterų naujagimių per-inataliniam mirtingumui ir įgimtų anomalijų skaičiui, šiems vaikams dažniau iš-ryškėja įvairūs psichomoto-rinės raidos sutrikimai, tarp jų ir protinių sugebėjimų atsilikimas. Pagrindiniai šių pokyčių atsiradimo keliai yra motinos metabolizmo ir nepalankaus diabetinės ap-linkos poveikio embrionui organogenezės metu nulem-ti sutrikimai bei susijusios su motinos cukriniu diabetu

perinatalinio periodo kom-plikacijos ir būklės, t. y. naujagimių hipoglikemija, asfiksija, kvėpavimo sutriki-mo sindromas ar gimdymo trauma, sukeliantys audinių pakenkimus ir sutrikdantys tolesnę jų raidą. Motinos diabetas gali sutrikdyti nau-jagimio smegenų vystymą-si, nulemdamas ilgalaikius nežymius neurologinius su-trikimus, pasireiškiančius smulkiosios ir stambiosios motorikos funkcijų bei dė-mesio pablogėjimu, hiper-aktyvumu bei nepastoviais neurologiniais simptomais. Diabeto nulemta intrauteri-nė aplinka, o ypač didelės vaisiaus hormonų bei me-tabolinių medžiagų kon-centracijos, gali paveikti centrinės nervų sistemos diferenciaciją ir subrendi-mą ir kartu „programuoti“ neuroendokrininės siste-mos metabolizmo ir kūno masės kontrolę. Svarbiausi veiksniai, turintys įtakos tolesnei vaiko raidai, yra bloga motinos glikemijos kontrolė, ankstyvas diabeto pasireiškimas bei krauja-gyslių komplikacijos, mažas naujagimio gimimo svoris, neišnešiotumas bei perina-talinės komplikacijos. Mo-tinos diabetas nėštumo metu naujagimiams sukelia lipi-dų metabolizmo pokyčius bei hipercholesterolemiją ir padidina riziką susirgti ateroskleroze vyresniame amžiuje. Sutrikęs gliukozės toleravimas lydi nutukimą kartu su kompensacine hi-perinsulinemija, palaikančia normoglikemiją, o išsekus betaląstelėms arba joms ne-

sugebant išlaikyti insulino sekrecijos aukštesniame ly-gyje išsivysto 2 tipo diabe-tas. Diabetu sergančių mote-rų vaikai neretai turi didesnį bendrą limfocitų skaičių, o jų natūralių kilerių kiekis yra sumažėjęs, tai gali būti reikšminga kontroliuojant virusines infekcijas.

Įvairių studijų duome-nimis, cukriniu diabetu ser-gančių moterų vaikų serga-mumas diabetu svyruoja nuo 0,5–1% iki 7–10%. Įdomu ir tai, kad tuo atveju, kai dia-betu sirgo motina, suserga 2% vaikų, jei tėvas – 6%, t. y. rizika susirgti diabetu yra tris kartus didesnė, kai dia-betu serga tėvas, o ne mo-tina. Taigi serganti diabetu nėščioji savotiškai apsaugo savo vaiką nuo diabeto išsi-vystymo ateityje. Manoma, kad tai gali lemti genetinės priežastys – blogesnis DR 4 antigeno perdavimas iš mo-tinos.

Pastebėta, kad adekvati diabetu sergančios nėščio-sios ir jos naujagimio prie-žiūra gali padėti sumažinti komplikacijų dažnį ir sun-kumą tiek, kad šių moterų vaikų protinių sugebėjimų pokyčiai būtų minimalūs, todėl jie turėtų gimti specia-liame perinataliniame cen-tre, turinčiame atitinkamą patyrimą bei galimybę už-tikrinti kokybišką šių nau-jagimių ištyrimą ir speciali-zuotą gydymą, be to, jiems gimstant turėtų dalyvauti neonatologas. ▲

Untitled-1 30 2005.02.18 10:45:05

31

Brangios mamytės, Šiame straipsnyje aš norėčiau atkreipti jū-sų dėmesį į tai, koks svarbus ir nepakei-čiamas yra motiniš-kas pastabumas, ati-dumas ir intuicija. Mama geriausiai pa-žįsta savo kūdikėlį ir žino, ar jam viskas gerai.

Jūsų kūdikio siunčiami signalai

1. Jis smarkiai ver-kia, — skundžiasi mama, tėtis, brolis ar sesuo. Apie ką pirmiausiai pagalvoja mama? Žinoma, ji mano, kad jos kūdikis alka-nas. Dažniausiai tai yra tiesa, kadangi kūdikis suvirškina motinos pieną greičiau nei mes manome, ypač pirmosio-

mis savo gyvenimo dienomis ar savaitėmis. Taip yra dėl to, kad motinos pienas yra rūgš-tesnis ir nekaloringas. Tyri-mai rodo, kad per pusantros valandos suvirškinama tiek motinos pieno, kiek mišinė-lio suvirškinama per ketu-rias su puse valandos. Tačiau remdamiesi šiais faktais ne-skubėkite daryti klaidingos išvados apie motinos pieno vertę. Žindykite kūdikėlį taip dažnai, kaip jis to nori, net jei tai tektų daryti kas dvi ar tris valandas. Jūs siekiate ne nu-tildyti kūdikį, bet užtikrinti, kad jis augtų sveikas. Bėgant dienoms ir savaitėms moti-nos pieno sudėtis keičiasi, jis tampa kaloringesnis ir tarpai tarp maitinimų ilgėja.

Brangi mamyte! Atkreipk dėmesį, kaip verkia tavo kū-dikėlis! Jo verkimo būdai dažnai skiriasi. Kūdikis ver-kia vienaip, kaip jis alkanas, kitaip – kai pavargęs, kai jam skauda pilvuką ar jis papras-čiausiai trokšta šiek tiek mei-lės ir švelnumo. Beveik 20% kūdikių sunku greitai prisitai-kyti prie gyvenimo ne gimdo-je ir dėl to jie verkia; tokius kūdikius vadiname “Man reikia daugiau suaugusiųjų dėmesio”.

Kūdikis verks rečiau, jei:• Bandysite žindyti

praėjus pusantros ar dviems valandoms po paskutinio maitinimo; gali būti, kad tada

jam pieno neužteko, o gal prasidėjo intensyvaus augimo periodas, kurio metu stipriai padidėja pieno poreikis.

• Neduosite kūdikiui kitos krūties per anksti, ka-dangi taip atimtumėte iš jo pieno likutį, kuris yra riebes-nis ir kaloringesnis.

• Kūdikį, o ypač jo pilvuką, gerai užklosite — šiluma kūdikius ramina.

• Kūdikio nešiojimas, sūpavimas ir glaudimas prie savęs taip pat gali padėti.

• Pagalvokite, kokį maistą valgėte: vidurius pu-čiantis maistas gali turėti įta-kos kūdikio savijautai.

• Jeigu norite, gerkite pieno gamybą skatinančią ar-batą. Į arbatos sudėtį įeinan-čios žolelės atpalaiduoja, ma-žina stresą ir vidurių pūtimą. Arbatos mišinio medžiagos patenka į pieną ir teigiamai veikia kūdikį.

Jūsų kūdikis vystosi gerai, jei per dieną sušlapina 6-8 vystyklus, jo akys spinduliuo-ja, odelė yra gražios spalvos ir jis vidutiniškai per mėnesį priauga apie pusę kilogramo.

2. Kūdikis dažnai atpylinėja

Pirmosiomis savaitėmis daugelis kūdikių pavalgę gali atpilti. Taip gali atsitikti todėl, kad motinos pienas yra skys-tas, o skrandį uždarantys rau-menys dar nepakankamai ge-

Praktiniai patarimai jaunoms mamoms

Untitled-1 31 2005.02.18 10:45:11

Sveikata 2005 • 1


rai funkcionuoja. Taip pat gali būti, kad kūdikis persivalgo ir atpila pieno perteklių. Jei motina turi labai daug pieno, atpylinėjimą gali sukelti tai, kad naujagimio skrandis pri-sipildo rūgštaus priešpienio ir jis negauna pieno likučio, ku-ris yra riebesnis. Tokiu atveju kūdikis atpila ir skrandyje at-siranda vietos kaloringesniam pienui. Tai puikus pavyzdys, kaip nuostabiai veikia kūdi-kio vidinė sistema.

Brangios mamytės! Kai pietaujame, iš pradžių val-gome sriubą, kuri numalši-na troškulį, tada daržovių ar mėsos patiekalą. Galiausiai ateina eilė desertui, kuris yra pats kaloringiausias. Pienas iš krūties pasišalina panašiai: žįsdamas kūdikis gauna vis riebesnį pieną.

Norėdamos išvengti smar-kaus atpylinėjimo, atkreipkite dėmesį į šiuos patarimus:

• Prieš maitinimą ne-leiskite kūdikiui ilgai verkti, nes jis gali prisiryti daug oro.

• Maitindamos stenki-tės kūdikį laikyti kuo vertika-liau. Bus lengviau, jei žindy-site patogiai atsilošusi.

• Maitindamos leiskite kūdikiui kuo dažniau atsirūgti — taip jis atsikratys skrandy-je esančio oro.

• Pavalgiusį kūdikį kuo mažiau judinkite ir gul-dykite ant šono, kad atpiltas pienas galėtų lengvai ištekėti iš burnytės.

3. Mieguistas kūdikis

Kai kurie kūdikiai didesnę laiko dalį praleidžia miegoda-mi ir gali išmiegoti ilgiau nei po 4-5 valandas. Nevertėtų jaudintis, jei kūdikis per die-ną sušlapina 6-8 vystyklus ir per savaitę priauga 100-200 gramų. Jei kūdikis nepriauga

ar net praranda svorio, reikėtų susirūpinti.

Ką daryti, kad kūdikis pa-kankamai pavalgytų?

• Reguliariai kas 2-3 valandas švelniai glostydama ar kalbindama jį žadinkite, tada maitinkite.

4. Sloguojančiam kūdikiui kvėpuoti trukdo paburkusi nosies gleivinė ir susidariusios išskyros. Kai kūdikis negali kvėpuoti pro nosį, jo burnytė išdžiūsta, jis ištrokšta ir dėl to dažnai ver-kia.

Keletas patarimų, kaip pa-dėti kūdikiui:

• Dažnai jam siūlyki-te krūtį. Sloguojantis kūdikis instinktyviai žinda mažes-niais kiekiais, bet dažniau, todėl visada gauna tik prie-špienį, kuris nėra kaloringas, bet numalšina troškulį.

• Į nosies gleivinę ga-lite įlašinti lašiukų nuo slogos arba keletą lašelių motinos pieno; galite valyti nosytę no-sies siurbliuku.

• Jei pastebėjote, kad išskyros tirštos ir gels-vai-žalsvos spalvos, būtinai kreipkitės į gydytoją.

• Prašome, tik nenu-stokite žindyti!

5. Motinos pieno neužtenka, — skundžiasi mamos. Iki antro-sios gyvenimo savaitės kūdi-kiai paprastai atgauna svorį, kurį turėjo tik gimę, toliau auga ir stiprėja. Kūdikį pa-kanka sverti kartą per savaitę, bet būtinai atkreipkite dėmesį į jo nuotaiką ir išvaizdą.

Motinos pieno kiekis gali sumažėti, jeigu:

• Maitinate per retai ir per trumpai.

• Per greitai kaitalio-jate krūtis.

• Be motinos pieno

dar duodate papildomo mais-telio, pavyzdžiui, nutraukto pieno ar arbatos.

• Žindydama esate įsi-tempusi ar susijaudinusi.

Siekiant padidinti pieno gamybą reikia reguliariai nu-traukti pieną; tam reikia daug atkaklumo ir kantrybės. Ga-lite pieną traukti rankomis arba pientraukiu. Vienintelė priemonė, kurios veikimas la-bai primena kūdikio žindimą - tai AVENT ISIS pientrau-kis (paveikslėlis). Neatsitikti-nai AVENT savo naujausiam ir efektyviausiam rankiniam pientraukiui parinko ISIS vardą: ISIS anglų kalba reiš-kia senovės Egipto deivės motinos vardą IZIDĖ; Izidė – dieviška būtybė, o kartu ir motina žindyvė. ISIS pien-traukis ištraukia iš krūties visą pieną. Jo piltuvėlis turi stimuliuojančias masažines ertmes, kurios palengvina pieno traukimą. Jo veikimas imituoja kūdikio žindimo rit-mą, pienas iš krūties traukia-mas greitai, neskausmingai ir labai efektyviai, nes stimu-liuojama pieno gamyba.

6. Žindymas sergant Labai nedaugelio ligų at-

veju motina negali žindyti savo kūdikio. Lengvos ligos, pavyzdžiui, sloga, tikrai ne-reiškia, kad reikėtų nustoti žindyti. Infekcinėmis ligomis kūdikį galima užkrėsti dar prieš pasirodant pirmiesiems ligos simptomams. Motinos piene yra apsisaugojimui rei-kalingų antikūnų, jame nėra bakterijų. Kvėpavimo ligos plinta per lašeliuose esančius užkratus. Krūtimi maitinami kūdikiai suserga daug rečiau negu kūdikiai, kurie yra mai-tinami iš buteliuko.

Vyresnioji akušerė

JULIANNA CSETNEKI

Untitled-1 32 2005.02.18 10:45:22

33

nei tų, kurios tik vystė ir laikė naujagimį. Be to, tokie 6 mėn. amžiaus naujagimiai verkė mažiau, nei kontroli-nės grupės vaikai. Taikant KM, ne tik pagerėja moti-nos laktacija, bet ir geriau išsiskiria paslėptas pienas, sparčiau auga naujagimio svoris, jo oda kolonizuoja-ma motinos mikroflora, taipišvengiama hospitalinės in-fekcijos pavojaus.

Motinos pienas (toliau – MP) yra geriausias maistas kūdikiui. Jame idealiai su-balansuotas lengvai pasi-savinamų baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralų, vitaminų, vandens kiekis. Motinos piene yra to, ko nerasime jo pakaitaluose ar karvės piene. 10% MP bal-tymų sudaro IgA, kuris ap-saugo nuo infekcijos, limfo-citai, makrofagai, baltymai su nespecifiniu antibakte-riniu aktyvumu, citokinai, komplementas. MP poveikis sveikatai, maitinant krūtimi, išsivysčiusiose šalyse kar-tais priešpriešinamas moder-niems, higieniškiems pieno pakaitalams. Tačiau įrody-ta, kad maitinimas krūtimi sumažina infekcijų, ypač virškinamojo trakto, riziką net ir išsivysčiusiose šalyse. Nuo pirmų gyvenimo dienų subalansuota mityba gerina naujagimio adaptaciją, di-dina jo atsparumą nepalan-kiems aplinkos veiksniams, lemia gerą imunologinį reaktyvumą. MP yra tinka-miausias produktas, o maiti-nimas krūtimi turi biologinį

ir emocinį poveikį vaiko ir motinos sveikatai.

Žindymas labai svar-bus naujagimiui. Motinos pienas ne tik apsaugo nau-jagimį nuo infekcinių ligų, aprūpindamas jo organizmą būtinais imunoglobulinais, bet turi neabejotiną įtaką jo sveikatai. Iki 6 mėn. žin-dyti vaikai du kartus rečiau serga vėžiu vaikystėje. Žin-dymas apsaugo nuo skle-rozės, kirkšnies išvaržos, kriptorchizmo, Krono ligos, Hiršprungo ligos, nekrotinio enterokolito. Žindomiems vakcinuotiems kūdikiams daug geriau vystosi imu-nitetas. Kūdikiai, kurie iki 2 mėn. buvo maitinami tik mišiniais, du kartus dažniau serga diabetu. Maitinant mo-tinos pieno pakaitalais atsi-randa rizika permaitinti kū-dikį, o antsvoris vaikystėje sukelia sveikatos problemų vyresniame amžiuje. Kuo il-giau maitinami krūtimi nau-jagimiai, tuo rečiau vystosi netaisyklingas sąkandis.

Maitinanti krūtimi mo-tina jaučia ypatingą ryšį su naujagimiu. Šis ryšys išlieka visą gyvenimą. Be to, maiti-nimas krūtimi teigiamai vei-kia motinų sveikatą: jos du kartus rečiau serga krūties vėžiu, du kartus rečiau iš-retėja kaulai, mažesnė rizi-ka susirgti kiaušidžių vėžiu. Natūraliai maitinant, galima ir natūraliai planuoti šeimą.

Dar ne taip seniai neiš-nešiotiems naujagimiams maitinti buvo siūlomi adap-tuoti mišiniai. Nusprendę, kad „krūtis – nėra būtinai geriausia“, medikai spe-

cialius mišinius su vitami-nais, baltymais, mineralais rekomenduodavo kaip patį geriausią maistą neišnešio-tam naujagimiui. Taip, tokie naujagimiai augo greičiau, t. y. jų svorio augimo krei-vė, palyginti su maitintais tik MP, buvo gerokai spar-tesnė. Tačiau vėlesni tokių naujagimių psichomotorinio vystymosi tyrimai parodė, jog MP maitinamų vaikų vystymasis, intelekto koefi-cientas, mokymosi mokyk-loje rezultatai buvo geresni. Be to, tyrimai parodė, kad donoriniu pienu maitinamų neišnešiotų naujagimių vys-tymasis buvo toks pat kaip ir maitintų motinos pieno pa-kaitalais. MP yra skirtas tik jos naujagimiui, jo sudėtis atitinka to amžiaus ir tik jos naujagimio poreikius. MP sudėtis nuolat keičiasi. Prieš laiką pagimdžiusios motinos pienas labai gerai atitinka jos kūdikio poreikius. Žino-ma, neišnešiotas naujagimis, jei jo motinai dar neatsirado pienas, vis tiek turi būti kaž-kuo maitinamas. Dažnai šie kūdikiai yra per silpni, kad patys žįstų. Be to mama gali būti dar morališkai nepasi-ruošusi maitinti. Tinkamai paruoštas personalas gali pa-dėti motinai, paaiškindamas, kad jos pienas yra geriausias maistas, skatindamas nau-dotis KM, taikydamas įvai-rius alternatyvius maitinimo būdus. Neišnešiotą naujagi-mį pagimdžiusiai motinai tenka pieną nutraukti ran-komis, o tai sukelia nemažai sunkumų. Todėl daugelyje ligoninių yra naudojamos

pompos pienui nutraukti. Jos ypač rekomenduojamos motinoms, kurios pagimdė neišnešiotą ar sergantį nau-jagimį ir kurį laiką jis nega-li žįsti krūties. Reikia gerai apsvarstyti, ar būtina atskirti vaiką nuo motinos.

Neišnešiotas naujagimis turi teisę būti maitinamas savo motinos pienu, krūtimi. Neišnešioti naujagimiai dėl nepakankamo čiulpimo ref-lekso pirmomis gyvenimo savaitėmis yra maitinami pro zondą. Tokių naujagimių dar gimdoje įgytas čiulpimo ir rijimo patyrimas neugdo-mas ir taip dirbtinai slopina-mas jų gebėjimas maitintis. Jei naujagimis gavo moti-nos pieno iš buteliuko, jam gali tekti prireikti pritaikyti savo maitinimosi įgūdžius, o mamai tuo metu reikės ypatingos pagalbos. Neišne-šioti, bet pajėgūs žįsti nau-jagimiai, maitinami iš krū-ties suvalgo mažiau negu iš buteliuko, tačiau svorio priauga daugiau. Pastebėta, kad neišnešioti ir maitinami krūtimi naujagimiai tem-peratūrą reguliuoja geriau, nei maitinami zondu ar iš buteliuko. Jau 32 savaičių naujagimiai neurologiškai ir pagal savo išsivystymą pajėgūs čiulpti ir ryti, todėl maitinimo krūtimi patirtis gali paskatinti jų brendimą. 1300–1400 g svorio nauja-gimiai gali būti sėkmingai maitinami, jei personalas ir ligoninės taktika tai pa-laiko. ▲

Atkelta iš 16 p.

SPECIALISTŲ PATARIMAI

Untitled-1 33 2005.02.18 10:45:23

Sveikata 2005 • 1


Nuo 1985 m. atsira-do naujesnių tech-nologijų ir vaistų,

padaugėjo gydymui skiria-mų lėšų, tačiau perinatalinis mirtingumas išsivysčiusiose šalyse nemažėjo. Tuomet neonatologai pradėjo domė-tis humanistinėmis gydymo teorijomis ir jų taikymu. 8-ojo dešimtmečio pabaigo-je sveiki naujagimiai buvo pradėti vis dažniau maitinti krūtimi, gimdymo namuose motinoms leista būti kartu su savo naujagimiais. Buvo įrodyta, kad natūraliems ap-sauginiams mechanizmams trukdo motinos atskyrimas nuo naujagimio. Buvo pa-brėžiamas reguliarumas, disciplina, higiena. Atsi-žvelgiant į tai, PSO eksper-tai sukūrė ir pakeitė Nauja-gimiui palankios ligoninės kriterijus.

Palankios naujagimiui ligoninės iniciatyvos prin-cipai buvo pradėti PSO ir UNICEF 1991m. Ankaroje vykusiame tarptautiniame pediatrų asociacijos suva-žiavime. Pagrindiniai šios iniciatyvos principai yra šie:

- suteikti motinoms informaciją apie naujagimio maitinimo pasirinkimo gali-mybę;

- palaikyti ankstyvo

Humanistinis požiūris į sergančio naujagimio slaugą ir gydymąDALIA STONIENĖ maitinimo krūtimi iniciaty-

vą;- padėti išskirtiniam

maitinimui krūtimi pirmai-siais šešiais gyvenimo mė-nesiais;

- užtikrinti, kad nu-trūktų nemokamų ir pigių pieno pakaitalų tiekimas li-goninėms;

- apimti motinos ir kūdikio sveikatos priežiūros problemas, iškylančias vė-liau ar kada reikia.

Ši globalinė sistema sie-kia duoti kiekvienam vaikui geriausią gyvenimo pradžią, sukuriant sveikatos priežiū-ros aplinką, kurioje maitini-mas krūtimi yra norma, o tai padeda sumažinti kūdikių sergamumo ir mirtingumo lygį kiekvienoje šalyje.

Dauguma neonatologų ėmė propaguoti sergančių ir neišnešiotų naujagimių mai-tinimą motinos pienu, o ne jo pakaitalais. Humanistinė neonatologija teigia, kad naujagimis – svarbiausias asmuo ligoninėje. Jam bū-tinos tokios sąlygos, kokias sukūrė pati gamta. Moksli-niais tyrimais įrodyta, kad biologinę ir psichologinę vaiko sveikatą lemia moti-nos ir vaiko kontaktas ne tik pirmomis gyvenimo valan-domis, bet ir per 1–2 mėne-sį. Sunkiai sergantys nauja-

gimiai, o ypač mažo gimimo svorio, neišnešioti naujagi-miai, kurių išgyvenamumas dėl aukštų technologijų ir didelio neonatologinių sky-rių personalo profesiona-lumo vis didėja, ligoninėje praleidžia pirmuosius 2–3 savo gyvenimo mėnesius.

Naujos akušerinės bei naujagimių gydymo techno-logijos padidino galimybę išgyventi labai mažo svorio naujagimiams. Technologi-jų tobulėjimas kelia susirū-pinimą dėl išgyvenamumo ribų. Mažiau kaip 1000 gra-mų sveriantys ir ne didesni už delną naujagimiai dažnai apibūdinami kaip XX a. pa-baigos stebuklas. Šių nau-jagimių išgyvenimas atvėrė galimybes stebėti tolesnę jų fizinę ir emocinę raidą. Taipadeda sukurti naujus gy-dymo ir slaugos standartus. Dėl nesubrendusios nervų sistemos jie ypač jautrūs ne-urologiniams sutrikimams. Įvairūs psichomotorinio vystymosi sutrikimai daž-niau stebimi šioje vaikų grupėje. Didelė dalis neiš-nešiotų naujagimių vysto-si be žymesnių sunkumų, bet kuo mažesnis gimimo svoris, tuo šių sutrikimų daugėja. Įvairūs veiksniai gali didinti riziką ligoms ir vystymosi atsilikimui. Nau-

Vienas iš Pasau-lio sveikatos orga-nizacijos (PSO) poli-tikos „Sveikata vi-siems“ uždavinių – sveika gyvenimo pra-džia. Tai apima to-kius gyvenimo mo-mentus kaip gimimą, fizinį vystymąsi, mo-kymąsi vaikščioti ir kalbėti, pagrindinių socialinių ir sveikatos vertybių įgijimą, ap-linkos atradimą, ry-šių tarp tėvų ar žmo-nių, sudarančių šei-mą, stiprinimą. Svei-kas gimimas sudaro sveiko gyvenimo pa-grindą, todėl prena-talinės ir perinatali-nės tarnybos gali pa-dėti motinoms ir kū-dikiams kuo lengviau išgyventi šį kritiš-ką gyvenimo momen-tą. Akivaizdūs rezul-tatai, kurių pasiekta mažinant perinatalinį mirtingumą ir serga-mumą, rodo, kad ne-onatologija tobulėja. Tai lėmė XX a. pabai-gos technologijų rai-da.

Untitled-1 34 2005.02.18 10:45:24

35

jagimių slaugytojos turi ir gali vaidinti ypač svarbų vaidmenį mažinant šią ri-ziką. Naujosios medicinos technologijos atitolino mo-tiną ir sergantį naujagimį, pačios gamtos sukurtus kaip nedalomą visumą. Motinos vaidmuo slaugant sergantį naujagimį tapo minimalus. Po gimdymo naujagimį at-skyrus nuo motinos išlieka biologinis ir psichologinis judviejų ryšys. Kuo glau-desnis motinos ir vaiko kon-taktas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kuo ilgiau kū-dikis gauna motinos pieną, jaučia jos odą, tuo stipresnė formuojasi jo imunobio-loginė sistema. Sergančio naujagimio gydymas inten-syviosios terapijos ir nauja-gimių patologijos skyriuose silpnina motinos ir jos kūdi-kio ryšį, mažina natūralaus maitinimo galimybę. Tačiau medicinos personalas, ypač naujagimių slaugytojos, tu-rinčios pakankamai žinių, gali ir privalo skatinti ma-mas būti su savo naujagimiu, padėti joms nugalėti stresą ir neviltį, skatinti maitinti savo pienu. Pažangi naujagimių slauga, atitinkanti XXI a. reikalavimus, turi būti pa-siekta tam skirtomis eduka-cinėmis programomis.

Sergančiam naujagimiui neužtenka tik vieną kartą per dieną pasimatyti su motina, jam reikia nuolat būti šalia jos. Jai turėtų būti sudarytos sąlygos visą parą būti kartu su sergančiu ar neišnešiotu naujagimiu. Vakarų šalių neonatologijos skyriuose kūdikio mažai paisoma, omotinai skiriamas viešnios vaidmuo. Naujagimis visiš-kai priklausomas nuo medi-cinos personalo. Tokiu vaid-

menų pasiskirstymu suinte-resuotos ne tik medicinos institucijos, bet ir kompa-nijos, gaminančios motinos pieno pakaitalus – adaptuo-tus mišinius. Pseudomok-sliniai tyrimai, finansuojamišių kompanijų, įrodinėja, esą adaptuoti mišiniai tinkames-ni už motinos pieną, ir ypač naudingi neišnešiotiems naujagimiams. Firmos, ga-minančios aukštos technolo-gijos elektroninę aparatūrą, padedančią išauginti neišne-šiotus naujagimius be moti-nos pagalbos, taip pat siekia išsaugoti savo statusą. Slau-gos metodai, pabrėžiantys medicinos personalo svarbą, suteikia motinai galimybę bendrauti su savo vaiku, tačiau tikrojo motinystės jausmo ugdymas paprastai prasideda tik abiem grįžus namo. Adaptacijos periodas užsitęsia. Nuolatinis moti-nos ir naujagimio buvimas kartu pagreitina motinystės jausmo atsiradimą.

Į naujagimių skyrius patenka sunkiai sergantys naujagimiai. Įvairių tyrimų duomenimis, tik 29,7% į šiuos skyrius patekusių nau-jagimių motinų moterų kon-sultacijose gavo būtinų žinių apie naujagimio priežiūrą ir slaugą, natūralų maitinimą. Moters parengimas sąmo-ningai motinystei nepakan-kamas. Tik sąmoningi tėvai gali prisiimti atsakomybę už savo vaiką. Naujagimių skyrių darbo tikslas – ne tik išgydyti naujagimį, bet ir padėti moteriai tapti motina, išmokyti prižiūrėti ir natūra-liai maitinti kūdikį.

Pastaruosius 30 metų me-dicina padarė didžiulį šuolį biomedicinos technologijų srityje, tai labai pakeitė visą

medicinos praktiką, tarp jų ir neonatologiją. Tačiau visi pasikeitimai turi ne tik teigiamas puses. Didžiulės technologijų ir teikiamų me-dicinos paslaugų kainos turi ir priešingą poveikį medici-nos kokybei. Jeigu medikai nenori tapti technologijų vergais, jų sprendimai turi būti labiau racionalūs, pa-grįsti moksliniais faktais. Nepaisant to, medikai netu-rėtų tapti aiškiais technikais tradicinio humanistinio po-žiūrio į pacientą sąskaita.

„Medikalizacija“ ne-aplenkė ir neonatologijos. Naujagimiui palankios ligo-ninės principai tapo pagei-dautini ir priimtini tik svei-kų naujagimių skyriuose. Motinų ankstyvas (greitas) išrašymas po gimdymo, pa-prastai 2–3 parą, ekonomiš-kai yra palankus ligoninėms. Tačiau gimus nesveikam ar neišnešiotam naujagimiui motina tampa nepageidauti-na ir ji vyksta į namus, tu-rėdama galimybę tik lankyti savo vaiką. XX a. pabaigoje susiformavo du požiūriai į motiną ir naujagimį ir jais paremti slaugos būdai.

1. Naujagimio slau-gos būdai, kurie remiasi po-žiūriu, kad medikai pajėges-ni teikti reikiamą pagalbą. Motina neguldoma kartu su naujagimiu į specialųjį sky-rių, o po gimdymo išvyksta namo. Dieną ji gali būti su naujagimiu, tačiau nakčiai vyksta namo. Motina ir kiti šeimos nariai jiems patogiu laiku gali lankyti naujagimį ligoninėje.

2. Humanistinis po-žiūris, pagrįstas artimais mo-tinos ir kūdikio santykiais. Naujagimis su motina būna visą parą, kol naujagimis

visiškai pasveiksta. Mažai kontaktuojama su medicinos personalu. Naujagimiui su-daromos sąlygos, panašios į namų. Nuolatinis naujagi-mio buvimas su motina yra pagrindinis humanistinės neonatologijos principas.

Šiuo principu dirbančios ligoninės yra tikros palan-kios naujagimiui ligoninės, kuriose motina būna šalia naujagimio 24 val. per parą, minimaliai naudojamos technologijos, mažas kon-taktas tarp naujagimio ir medicinos personalo.

Humanistinė neonatolo-gija apima naujagimių slaugą ir gydymą. Natūralus maiti-nimas buvo propaguojamas jau prieš 10–15 metų, tačiau neišnešiotų naujagimių mai-tinimas krūtimi – tik pasta-raisiais metais. Prieš keletą metų pradėtas propaguoti ir akcentuoti betarpis motinos ir naujagimio kontaktas, va-dinamas „kengūros metodu“ (KM ) arba „oda prie odos“ metodu: nuogas naujagimis guldomas ant motinos ar tėvo krūtinės. Šis metodas remiasi pagrindine ryšio hi-poteze, kuri teigia, kad taip stiprinamas motinos ir vai-ko ryšys, motinai padedama susidoroti su stresu, gimus neišnešiotam ar sergančiam naujagimiui, geriau suvokti jį ir jo poreikius. Šis metodas nereikalauja jokių finansiniųišteklių, o jo efektas – grei-tas ir ilgalaikis. Šį metodą tikslinga taikyti ne tik svei-kiems, išnešiotiems naujagi-miams jau gimdykloje, bet kuo anksčiau ir sergantiems bei neišnešiotiems. Moti-nos, mokančios ir taikančios šį metodą, jaučiasi rames-nės, labiau pasitiki savimi, labiau suvokia ir jaučia savo


Untitled-1 35 2005.02.18 10:45:24

Sveikata 2005 • 1


vaiko poreikius. Tyrimais įrodyta, kad šis metodas yra saugus net ir labai mažo svo-rio naujagimiams ir gerai jų toleruojamas. Taikant „oda prie odos“ kontaktą, page-rėja naujagimio fiziologinėsfunkcijos: sunormalėja šir-dies veikla, pagerėja kvėpa-vimas, suretėja ar išnyksta patologiniai kvėpavimo sustojimai, pagerėja krau-jo įsotinimas deguonimi, jis tampa ramesnis, geriau miega. „Kengūros metodas“ humanizuoja naujagimių slaugą ir gerina ryšį tarp motinos ir vaiko bet kurio-je šalyje: tiek ekonomiškai išsivysčiusioje, tiek besivys-tančioje. Tai jokių finansiniųišteklių nereikalaujantis bū-das, kurį reikia taikyti visų lygių ligoninėse: ir tose, kur resursai yra labai riboti , ir tose, kur jų pakanka.

XX a. požiūrio į motiną ir vaiką kaita skatina ir ne-onatologijos pokyčius. Ne-išnešiotų ir sergančių nauja-gimių gydymas ir slauga yra sudėtingi, nes bet kuri pro-cedūra (auskultacija, tyrimų paėmimas, zondų įvedimas, ultragarso ir rentgeno tyri-mai, sauskelnių pakeitimas ir kt.) sukelia ir neigiamus reiškinius organizme (de-guonies kiekio kraujyje su-mažėjimą, smegenų krau-jotakos pasikeitimus, AKS pokyčius), kurie gali turėti įtakos tolesniam psichomo-toriniam vystymuisi. Tam, kad būtų užtikrinta geresnė sveikata ateityje ne tik to-kiam naujagimiui, bet ir jo šeimai, medicinos persona-las turi skatinti tėvų dalyva-vimą naujagimio slaugoje kaip tik galima anksčiau.

Ryšys tarp tėvų ir jų kū-dikio prasideda dar motinos

nėštumo metu. Šiais ryšiais susidomėta dar 1900 m., tačiau tada buvo kalbama tik apie išnešiotus, sveikus naujagimius. Priešlaikinis gimdymas sukelia sumaištį šeimoje. Ryšys tarp tėvų ir prieš laiką gimusio jų nau-jagimio, ypač jeigu jis būna naujagimių reanimaciniame skyriuje, yra labai trapus. Šiuos ryšius stiprinti ypač padeda naujagimių slaugy-tojos.

Cathy Haut išskyrė tris ryšius tarp tėvų ir neišne-šioto naujagimio. Pirmiau-sia neišnešiotas naujagimis patenka į naujagimių reani-macijos skyrių. Vyrauja ne-vilties, praradimo, psicholo-ginio šoko nuotaikos, kurias dar pagilina motinos medici-ninės problemos. Šio laiko-tarpio trukmė priklauso nuo tėvų adaptacijos, sugebėjimo susidoroti su stresu. Vėliau naujagimio būklė pagerėja, pradeda augti svoris, mažėja priklausomybė nuo medici-ninės aparatūros. Motina jau sustiprėjusi ir gali slaugyti naujagimį. Tačiau tėvai dar nejaučia, kad jų vaikas pri-klauso jiems. Trečias etapas prasideda tada, kai ruošia-masi vykti į namus. Tada labai svarbu šeimai padėti, pamokinti, padėti adaptuotis namuose.

Dabar pripažįstama, kad slaugomi ir gydomi ypač mažo svorio naujagimiai kartu patiria didelį stresą. Slaugytojos privalo tėvams padėti suvokti tai ir kartu ieškoti būdų šiam stresui mažinti. Dėl naujagimių priežiūros pažangos išgyve-na labai mažo gimimo svo-rio naujagimiai, tai šeimai sukelia daug džiaugsmo, o kartu mažina įtampą. „Tei-

giamas prisilietimas“ – tai priemonė, padedanti nusta-tyti darbo ryšius su tėvais, didinanti jų pasitikėjimą ir prisirišimą prie savo vai-ko. Dar daug tėvų, išvykę į namus iš naujagimių inten-syviosios terapijos skyrių ( NRITS ) jaučia stresą ir dėl savo kūdikio, kuris turi tam tikrų elgesio vystymosi su-trikimų dėl buvimo NRITS.

„Teigiamas prisilieti-mas“ – tai specialiai nauja-gimiams, esantiems NRITS, pritaikytas prisilietimas, kuris sukuria jiems ramy-bės, saugumo, pasitikėjimo aplinką. Jis taikomas, atsi-žvelgiant į individualius naujagimio poreikius, į jų psichologinį ir elgesio at-saką. Tėvai yra pagrindiniai tokių prisilietimų davėjai, nes jie labiausiai jaučia savo naujagimį.

Išnešiotas, sveikas nau-jagimis pranašesnis prieš sergantį ar neišnešiotą nau-jagimį. Tačiau gimdymas jautriam naujagimiui bus traumuojantis. Adrenalino kiekis naujagimio organiz-me gali būti 100 kartų di-desnis, negu ką tik įvykus širdies priepuoliui, streso lygis labai ryškiai kyla. Kortizolio, kuris yra natū-ralus steroidas, antinksčių gaminamas skausmo, streso, infekcijos metu, kiekis padi-dėja dešimteriopai. Motinos antenatalinis stresas, kaip ir naujagimio stresas, gali turėti ilgalaikį neigiamą po-veikį naujagimio, ypač neiš-nešioto, smegenims ir ypač toms smegenų struktūroms, kurios atsakingos už at-mintį, mokymąsi. Pirmomis paromis po gimimo artimas kontaktas su motina, o ypač „oda prie odos“ kontaktas

padeda sumažinti šį stresą. Deja, to negalima pasakyti apie naujagimius, kurie dėl savo būklės gydomi NRITS ar naujagimių ligų skyriuo-se. Jiems papildomas stre-sas sukeliamas ne tik pro-cedūromis, bet ir triukšmu, intensyvia slauga, vartymu ir kt. Įvairių autorių darbai parodė, kad šie stresai gali ne tik sulėtinti pooperacinį gijimą, bet turėti reikšmės labai mažo svorio nauja-gimių išgyvenamumui bei tolesniam jo vystymuisi. Suvokus tai, buvo žengtas žingsnis ne visai teisinga linkme, tai yra stengiamasi kuo mažiau liesti naujagimį, kartu tai rekomenduojant ir tėvams. Dar nepagalvo-ta apie tai, kad naujagimis paliekamas vienas su savo stresu ir nesistengiama jam padėti. Būtent „teigiamo prisilietimo“ metodika ir pa-deda sukurti tokią aplinką naujagimiui. Tokio lytėjimo tyrimai parodė, kad po ma-sažo naujagimio organizme kortizolio kiekis ryškiai su-mažėja, pagerėja jo vys-tymasis, pagreitėja svorio augimas ir kūdikis su tėvais greičiau išvyksta namo. Tė-vai natūraliai neturi instinkto liesti sergantį ar neišnešiotą naujagimį, todėl juos reikia paskatinti ir palaikyti. Svei-katos priežiūros specialis-tai turi paaiškinti tėvams jų vaidmenį ir teigiamą lietimo poveikį bei išmokinti liesti vaikelį. „Teigiamas prisi-lietimas“ yra švelnus kelias, padedantis tėvams bendrauti su savo vaiku. Visi kūdikiai, nepaisant jų neišnešiotumo laipsnio ar ligos, turi jausti, kad jie yra mylimi ir ne vie-ni. ▲

Untitled-1 36 2005.02.18 10:45:25

37

Kas tai yra?

Kur yra šis kabinetas?

Kokie vaikai čia konsultuo-jami?

Kuriuos kūdikius būtina il-gai stebėti (iki 12 mėn. am-žiaus)?

Kodėl šių kūdikių vystymąsi reikia ilgai stebėti?

Kokio amžiaus kūdikiai čia atvyksta?

Kas šiame kabinete tiria-ma?

Kodėl kūdikius, turėjusius problemų naujagimystėje, būtina konsultuoti kūdikių vystymosi stebėjimo kabi-nete? Ar nepakanka šeimos gydytojo stebėjimo?

Kokia iš to nauda tėvams?

Gal ir mano vaikui reikia atvykti į kūdikio vystymosi stebėjimo kabinetą?

Kas siunčia į kūdikių vysty-mosi stebėjimo kabinetą?

Tai Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikoje veikiantis konsultacinis kūdikių vys-tymosi stebėjimo kabinetas.

Kūdikių vystymosi stebėjimo kabinetas yra KMUK Akušerijos-ginekologijos korpuse, II aukšte, Naujagimių ligų skyriuje, 263 kabinete.

Čia konsultuojami kūdikiai su gydytojo siuntimu ar be jo, turintys įvairių vystymosi problemų – nervų sistemos, klausos, regos, kvėpavimo, maitinimo ir kt. sutrikimų. Dažniausiai šie kūdikiai yra stebimi iki 12 mėn. amžiaus.

Jei gimimo svoris buvo < 1500 g.Gimė sunkioje hipoksijoje (pridusę).Naujagimystėje sirgo gelta (hemolizine naujagimių liga), kurią lėmė mamos ar kūdikio rezus faktoriaus nesutapimas, ir gy-dymui buvo skirtas pakaitinis kraujo perpylimas.Gimdymo metu patyrė traumas.Echoskopiškai stebėtos II–IV° kraujosruvos smegenyse.Sirgo sunkiomis įgimtomis ar įgytomis infekcijomis (sep-siu, meningitu ir kt.).Serga chromosominėmis ligomis.Naujagimystėje buvo stebėti traukuliai.

Šie kūdikiai turi didesnę riziką išsivystyti įvairiems raidos sutrikimams. Kuo ankščiau nusta-tomas vystymosi sutrikimas ir pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai pasiekiami. Vaiko vystymasis pagerėja ar tampa normalus. Tada šeima patiria mažiau psichologinių, socialinių ir kt. problemų.

Dažniausiai konsultuojami 3, 6, 9, 12 mėn. kūdikiai. Kiekvienai šeimai ir kiekvienam kūdikiui yra sudaromas individualus stebėjimo planas.

Čia įvertinama vaikų fizinė sveikata (t. y. kūdikiai sveriami, matuojami); kūdikio psichomotorinėraida (t. y. įvertinamas kūdikių išsivystymas pagal amžių); ištiriama klausa; jei reikia, atliekamas smegenų echoskopinis tyrimas. Jei būtina, kūdikiai siunčiami trečio lygio specialistų konsultaci-joms (vaikų neurologo, neurochirurgo, audiologo, ortopedo, okulisto ir kt.).

Kauno medicinos universiteto klinikose dirba reikiamą kvalifikaciją turintys vaikų gydytojai,kurių dažniausiai nėra poliklinikose ir šeimos klinikose. Gydomojoje apylinkėje dažnai yra tik keletas kūdikių, turėjusių rimtų problemų naujagimystėje, todėl šeimos gydytojui skiriant gydy-mą ar patarimus kartais pritrūksta žinių.

Tėvai sužino apie savo vaiko bendrą sveikatos būklę, psichinį ir fizinį vystymąsi. Jiems atsakomaį daugybę iškilusių klausimų, susijusių su vaiko priežiūra, maitinimu ir vaiko raida. Suteikiama kvalifikuota pagalba.

Taip, jei jūs manote, kad jūsų vaikas jau turėtų ropoti, sėdėti ar vaikščioti, bet to dar nedaro, jei dvejojate nutraukti maitinimą iš krūties ar tęsti, jei atrodo, kad jūsų vaikas mažai priauga svorio, jeigu turite kitų problemų – atvykite.

Apylinkės gydytojas.

Jei manote, kad turite problemų ar abejonių dėl savo vaiko vystymosi, atvykite!Informacijos bei išankstinės registracijos telefonas: (8 ~37 ) 32 65 56. Kūdikių vystymosi stebėjimo kabineto darbo laikas nuo 800 iki 1500 val.

Gyd. VIRGINIJA PALAITIENĖ

Kūdikių vystymosi stebėjimo kabinetaslaukia mažųjų pacientų

Untitled-1 37 2005.02.18 10:45:27

Sveikata 2005 • 1


Neonatologijos kli-nikoje gydomi per anksti gimę, mažo

svorio, sergantys naujagi-mystės ligomis, gimę su vienokia ar kitokia nega-lia naujagimiai. Kiekvieną dieną medicinos personalas skiria savo dėmesį, žinias ir įtemptą darbą, kad būtų iš-saugota mažųjų pacientų sveikata ir gyvybė. Tačiau kokius jausmus išgyvena naujagimio mama, kokio-mis mintimis gyvena nau-jagimio šeima ir artimi žmonės, kai susiduria su tokia situacija?

E. Kubler-Ross, nagrinė-jusi mirštančiųjų ir jų arti-mųjų išgyvenimus, pastebė-jo, kad tokie žmonės patiria panašius jausmus. Ji taip pat pastebėjo, kad labai panašiai jaučiasi ir tėvai, kuriuos iš-tinka vaikų liga ar negalia. Jie tarsi išgyvena simbolinę vaiko mirtį ar žlugimą tų vilčių ir planų, kurie buvo kuriami laukiant vaikelio.

Pirmiausia, anot minėtos autorės, išgyvenamas šokas ir neigimas: „Negali man taip atsitikti!“. Neigimas yra normali kiekvieno žmogaus reakcija į staigią, netikė-tą ir skaudžią žinią. Vėliau pradedama pykti, liūdėti, jaučiamas beviltiškumas (Peterson, 1987, J. Daulens-

Jei taip atsitiko, kad Tavo vaikelis atėjo į šį pasaulį per anksti, ir dabar dėl to kalti-ni save, yra neramu dėl kūdikio ateities ir negali šio įvykio pri-imti… Tau galėtų pa-dėti pokalbiai su ma-momis, patyrusiomis tą patį – laukiame Tavęs savitarpio pa-galbos grupėje kiek-vieną trečiadienį nuo 10.00 iki 11.00 val. Naujagimių patologi-jos skyriuje, 262 kab.(skelbimas mamoms, pagimdžiusioms neiš-nešiotus naujagimius)

TU – NE VIENA!

kienė ir L. Radževičienė, 1997). Klausiama: „Kodėl ne jam, o man?“. Pykstama ir ant Dievo. Dar vėliau tė-vai su vaiko negalia susitai-ko, tačiau ir toliau jaučiasi kalti prieš save ir aplinki-nius, gali kaltinti save arba kitus dėl juos ištikusios ne-gandos. Tai „tylaus įniršio“ periodas, kuris tęsiasi ilgiau nei pirmieji (J. Daulens-kienė ir L. Radževičienė, 1997). Derėjimasis, anot E. Kubler-Ross, – trečioji iš-gyvenimų stadija. Derama-si su savimi, aplinkiniais, o ypač su Dievu: „Jei Tu pa-dėsi mano vaikui, aš kasdien eisiu į bažnyčią“ ir pan. Šie pažadai mažai kada įvykdo-mi, tačiau teikia vilties. Tuo pat metu gali pradėti vysty-tis ir depresija. Jei mamos turi su kuo pasikalbėti ir

išsakyti savo jausmus, grei-čiau pasiekiama susitaiky-mo stadija.

Šios stadijos ar laikotar-piai gali būti išgyvenami la-bai įvairiai ir per nevienodą laiko tarpą, tai priklauso nuo individualių žmogaus savy-bių. Tačiau labai svarbu, kad kažkas būtų šalia, suprastų, išklausytų. Artimieji ne vi-sada gali atvažiuoti ir pa-būti kartu su vaikelio mama, dažnai jai vienai tenka pa-tirti pačius skaudžiausius įvykius ir netikėtas žinias. Įvairios mintys ir jausmai, kaip didžiausia sumaišties, nerimo ir nevilties lavina, kurios nėra kam ir kur iš-lieti, užgula mamas. Sulai-kytos, neišsakytos emocijos ir jausmai sergančio kūdikio artimuosius priverčia surea-guoti į aplinką neadekvačiai (kai elgesys būna nesuderi-namas su realia situacija). Neturėtume dėl to stebėtis ir pykti, nes mes kiekvienas labai skirtingai reaguojame į skirtingas situacijas. O šiuo sunkiu laikotarpiu tokios reakcijos yra pateisinamos ir suprantamos. Nuolatinė įtampa, baimė dėl ateities ir kankinantis laukimas gali sukelti netikėtas reakcijas. Juk ligoninėje su savo nau-jagimiu mamai tenka išbūti ne vieną mėnesį. Tai išban-

AUŠRA ADOMAITYTĖ

Aušra Adomaitytė 1998 m. baigė Utenos kolegiją ir įgijo bendrosios praktikos slaugytojos diplomą. 2000 m. toje pačioje mokykloje įgi-jo socialinio darbuotojo specialybę. 1998–1999 m. lankėsi JAV ir atliko priešdiplominę socialinio darbuotojo praktiką Čikagos Lojolos universi-teto ligoninės Neonatologijos klini-koje. Nuo 2002 m. dirba Kauno medicinos universiteto klinikose, praktikuodama socialinį darbą Neonatologijos klinikoje. Tarptauti-niame pediatrų suvažiavime 2003 m. pateikė tezes apie socialinio darbo veiklos galimybes Neonato-logijos klinikoje. Domisi socialinio darbo praktika Lietuvos medicinos įstaigose, socialiniu darbu su šeima kritiniais momentais. Darbo tel. (8 ~ 37) 32 61 27.

Aušra Adomaitytė.Zenono Glavecko nuotr.

Untitled-1 38 2005.02.18 10:45:28

39

dymo kupinas laikas visai naujagimio šeimai.

Kokią pagalbą galime pasiūlyti Neonatologijos kli-nikoje esančių naujagimių šeimoms, o ypač mamoms?

Savitarpio pagalbos grupė yra viena iš pagal-bos priemonių. Neišnešio-tų naujagimių mamos gali pasidalyti savo jausmais ir išgyvenimais. Moterys kviečiamos ateiti ir praleisti valandą kitą kartu. Įvardyti ir išsakyti jausmai leidžia lengviau kontroliuoti emo-cijas ir atitinkamai reaguoti į susidariusią nepalankią si-tuaciją ar gautą žinią. Juk ir liaudies išmintis sako, kad pasidalytas džiaugsmas pa-didėja, o pasidalytas skaus-mas – sumažėja.

Taip pat galime pasiūlyti individualias psichosocia-lines socialinio darbuotojo konsultacijas. Su kūdikio mama ir/ar šeimos nariais išsiaiškinami šeimos porei-kiai ir bandoma rasti išeitį iš susidariusios sunkios si-tuacijos. Šeimai suteikiama informacija socialiniais, teisiniais, psichologiniais ir kitais klausimais, nukreipia-ma į atitinkamas institucijas ir tarnybas.

Labai svarbu, kad nau-jagimių mamos ir jų šeimos nariai neliktų vieni ir ne-pastebėti, jiems būtų sten-giamasi pagelbėti. Sociali-nę darbuotoją galima rasti Naujagimių ligų skyriuje, 262 kab., tel. 326127, arba kreiptis į naujagimio gydy-toją. ▲

Šiandien tenka sutikti ne vieną jau suaugu-sį žmogų, kuris savo

neadekvačiu ar net žudančiu elgesiu stengiasi gauti dė-mesio ir meilės. Kodėl, ko-kios priežastys? Labai dide-lį įspūdį paliko psichologės ir psichoterapeutės Miros Rothenberg knyga „Vaikai smaragdo akimis“, padėjusi suprasti itin sunkių atvejų priežastis ir būdą, kaip gali-ma padėti tokiems vaikams ir paaugliams. Remdamasi psichologų M. Furst ir Da-vido G. Myerso bei minėtos autorės M. Rothenberg min-timis, mėginsiu trumpai ap-žvelgti kūdikių prieraišumo ir fizinio kontakto su motinaar jį prižiūrinčiu asmeniu reikšmę ir kai kuriuos netin-kamo elgesio padarinius.

I. Prieraišumo kilmė ir svarbaKontakto su kūdi-kiu per kūno sąlytį reikšmė

Naujagimystės ir vai-kystės laikotarpiu kūdikiui

didelę reikšmę turi kūno są-lytis – tai glamonės, švelnūs ir šilti prisilietimai, artumas to žmogaus, kuris kūdikį prižiūri, juo rūpinasi. Kaip ir kitų receptorių gaunama informacija iš išorės toliau perduodama smegenims ir mes suvokiame, ką mums išorė pateikė, taip ir lytėji-mas per odą bei smegenų veiklą leidžia suvokti, kad esame apsupti artimų žmo-nių saugumo ir meilės.

Iš pradžių psichologai manė, kad kūdikiai prisiriša prie juos maitinančių žmo-nių, tačiau 1950 m. Harry Harlowas atlikęs tyrimus su beždžioniukais įrodė, kad prisirišama prie to, kas tei-kia švelnumą ir jaukumą, nes atitraukus tą objektą mažyliai labai nusiminda-vo.3 Tada mokslininkai pa-darė išvadą, kad „žmogaus kūdikių prieraišumui taip pat svarbus kūno sąlytis su tėvais, kurie yra švelnūs

Kūdikio ir motinos ryšio svarba: prieraišumo priežastys ir padariniaiAUŠRA ADOMAITYTĖ

Pojūtį, kaip neskaidomą psichinę konstantą, su-kelia vidiniai ir išoriniai dirgikliai. Jutimo organai ir smegenys sudaro si-stemą, kuri analizuoja ir perduoda iš išorinio pa-saulio gautą informaci-ją.1 Todėl tik gimęs kūdi-kis per pojūčius pradeda mokytis pažinti pasaulį. Psichologė Marija Furst rašė: „Galima daryti prielaidą, kad tik gimu-sio žmogaus mąstymas ir jausmai sudaro vieną vi-sumą. Emocionalusis ir kognityvinis pradai iš-siskiria vystantis“2. At-likti tyrimai su beždžio-nių jaunikliais parodė, koks svarbus beždžio-niukui fizinis kontaktas su savo motina ar jo pri-žiūrėtoju. Dar svarbesnis yra žmogaus kūdikio ry-šys su motina ar jį globo-jančiu asmeniu. Žmogaus pajėgumas pereiti sociali-zacijos raidą be didesnių traumų ir padarinių pa-rodo jo ankstyvosios vai-kystės patyrimus su arti-miausiais žmonėmis.

1Maria Furst. Psichologija. Vilnius: Lumen, 1998, p.32. 2Ten pat, p.117.

3 David G. Myers. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika,2000. p.87.


Untitled-1 39 2005.02.18 10:45:29

Sveikata 2005 • 1


bei šilti, kurie supa, mai-tina ir glosto“4. Tą patį pa-žymi ir M. Furst: „Pirmoje motinos ir vaiko simbiozės fazėje labai svarbu, kad juo-du daug bendrautų ir vienas kitą liestų. Švelni, kūdikio poreikius, jo kūno kalbą suprantanti motina leidžia jam pačiam pamažu suvokti savo poreikius ir kūno funk-cijas. Taip jis gali išbandyti, kaip veikia jo Aš“5.

Mira Ronthenberg ap-rašo berniuko, kuris gimė penkių su puse mėnesių ir tris mėnesius praleido inku-batoriuje, istoriją: „Keičiant vystyklus jis visas susting-davo, jei jį kas paimdavo ant rankų, jis atsisakydavo buteliuko. Užmigdavo tik po migdomųjų, bet ir tie padėdavo tik retkarčiais. Kai sustiprėjo, savo galva ėmė kenkti sau ir kitiems, daužė ją į lovytės šonus, į namo sienas, į kitų žmonių galvas ir į langus. Džoniui tarsi trūko pojūčių, jis tarsi nejautė skausmo. Galėjai jam užploti; jis pats galėjo apsikumščiuoti iki mėlynių, – tačiau niekada nesurėkė. Jei jį kutendavai – nesijuok-davo, pašaukdavai vardu – neatsiliepdavo; garsų jis negirdėdavo, jei patekdavai į jo akiratį, blogai sufiksuotųakių žvilgsnis nenukrypda-

vo į tave, bet klaidžiodavo kažkur aukščiau ar už tavęs. Iki penkerių metų Džonį ve-žiojo vežimėliu arba nešio-jo. Kai jis pradėjo vaikščioti <...> – nusvirduliuodavo keletą žingsnių ir pargriuvęs ant grindų visom keturiom šliauždavo. Jo visas kūnas atrodė nesunarstytas, tary-tum kiekviena dalis veikė skyrium“. Tačiau po penke-rių metų padarius encefalog-ramą smegenų pažeidimų nebuvo pastebėta. Psicho-logijos testai taip pat rodė jį esant aktyvų ir nuovokų. Kai Džoniui sukako septy-neri, su juo pradėjo dirbti M. Rothenberg. Užsiėmimai su berniuku truko trejus metus. Jie vykdavo per savaitę po keturias šešias valandas. Psi-chologė pasiekė reikšmingų rezultatų. Ji ne tik padėjo sukoordinuoti jo klausą ir kitus pojūčius, bet ir padėjo Džoniui įveikti prisilietimų baimę. Ji rašo: „Kai mud-viejų santykiai sustiprėjo, jis ėmė ilgiau miegoti. Vie-ną popietę mano namuose jis kietai numigo penkiolika ar dvidešimt minučių. Aš pastebėjau, kad miegoda-mas vaikas čiulpsi lūpomis ir ištiesia rankas. Paėmiau vaikišką buteliuką, pripy-liau į jį pieno ir jam pabu-dus įkišau žinduką į burną. Jis ramiai gulėjo čiulpdamas iš buteliuko, o kai iščiulpė, aš padėjau jo galvą ant savo kelių ir pradėjau jį glosty-ti. Šį kartą jis neišsitempė vengdamas fizinio kontak-to, bet sąmoningai leidosi glostomas. Keletą dienų jam duodavau buteliuką ir laiky-davau jį, kol vaikas žįsdavo. Kartą aš pusiau gulomis iš-

sitiesiau ant grindų. Džonis šalia žaidė su kaladėlėmis. Staiga jis prišliaužė prie ma-nęs, susirangė embrioninė-je padėtyje atsukęs nugarą man į pilvą ir tuoj pat užmi-go. Šitaip šalia manęs mie-gojo, regis, amžinybę, nors taip tęsėsi penkias ar šešias minutes. Pabudęs maloniai nusižiovavo ir palietė mano rankas. Aš švelniai pasisodi-nau jį ant kelių, apkabinusi pabučiavau jį. Jis, regis, tuo apsidžiaugė. Vaikas niekada daugiau nepakartojo savo „embrioninio poelgio“, bet buteliuku naudojosi dar ke-letą savaičių. Paskui staiga jo atsisakė. Tačiau nuo to laiko, jei vaiką paliesdavau, švelniai glamonėdavau ar bučiuodavau, jis visą tai pri-imdavo su tam tikru atsar-gumu, baime ir smalsumu, bet drauge ir su džiaugsmu. Greit jo motina man prasita-rė: „Nejaugi aš vėl turiu vai-ką“. Ji taip pat dabar galėjo berniuką paliesti, pabučiuo-ti ir apkabinti. O ilgainiui Džonis nebevengė fiziniokontakto ir su kitais žmonė-mis, guviai vartydavosi ant bet kieno rankų“6.Artimumo reikšmė kūdikiui

Kitas prieraišumo veiks-nys – tai artimumas, kuris formuojasi jautriu kritiniu laikotarpiu – palankiausiu metu netrukus po gimimo, kai turi įvykti tam tikri įvy-kiai, kad raida būtų nor-mali (Bornestein, 1989)7. Normaliai tėvai turėtų atsi-liepti į vaikų prieraišumą ir daugeliu atvejų tai vyksta. Raidos psichologai teigia, kad „nėra apibrėžto kritinio laikotarpio, kada formuoja-

si prieraišumas“8. Artumas formuoja saugumo jausmą. Čia galima būtų išskirti aš raidos formavimo pradžią, kai daugiausia reikšmės turi vaiko ryšys su motina ar kitu jį auginančiu žmo-gumi. M. Furst pažymi, kad „vystymuisi itin svarbus lai-kotarpis nuo 6 iki 10 mėne-sių, nes tuo metu palaipsniui formuojasi ir įsitvirtina vai-ko ryšys su motina. Todėl jei tuo laikotarpiu ar vėliau vaikai atskiriami nuo moti-nų, jiems smarkiai paken-kiama“9. Toliau autorė daro išvadą, kad tokie kūdikiai, kurie neturėjo galimybių užmegzti emocinio ryšio su motina, vėliau nesugebės to padaryti. Ji taip pat teigia, kad kūdikių namų, kur ste-rili ir higieniška aplinka bei personalo anonimiškumas, auklėtinių būklė po pirmų metų nesiskyrė nuo endoge-ninio debilumo10. Tačiau to-kių kūdikių namų vaikai, ku-rie buvo perkelti į privačius kūdikių namus, kur jiems buvo skiriamas individualus dėmesys, po kelių mėnesių padarė didelę pažangą, t. y. „pradėdavo noriai bendrau-ti, šypsodavosi, priaugdavo svorio ir jų būklė tapdavo normali11.

Artimumas grįstas tuo, kad suaugęs žmogus atsi-lieptų į kūdikio poreikius, nes neatsakantis elgesys, nukreiptas į kūdikį, slopi-na atsiradusius instinktus, kartu blokuojasi ir aš for-mavimasis. Todėl motina ar kitas kūdikį prižiūrintis asmuo turi padėti kūdikiui suvokti ir išreikšti savo po-reikius per nuolatinį moti-nos pritarimą ir kontaktą12.

4 Ten pat.5 Maria Furst. Psichologija. Vilnius: Lumen, 1998, p.188.6 Mira Rothenberg. Vaikai smaragdo akimis. Vilnius, 1998, p. 38-39.7 David G. Myers. Psichologija. Kau-nas: Poligrafija ir informatika, 2000,p.87.8 Ten pat.9Maria Furst. Psichologija. Vilnius: Lumen, 1998, p.188,189. 10Ten pat. 11Ten pat. 12Ten pat, p.191.

Untitled-1 40 2005.02.18 10:45:29

41

Davidas G. Myersas dar išskiria saugų prieraišumą ir nesaugų kūdikių ir vaikų prieraišumą. Jis tai sieja su vaikų temperamentu ir tėvų elgesiu. Saugiai prieraišūs kūdikiai nusimena, kai mo-tina išeina, tačiau jai sugrį-žus vėl žaidžia ir nori su ja bendrauti; o nesaugiai prie-raišūs – mažiau domisi ap-linka, jie net įsikimba į mo-tiną, jai išėjus garsiai verkia, o grįžus yra abejingi ar net priešiški13. Ir vėlgi šiuos veiksnius lemia motinos elgesys. Jautrios motinos nuolat stebėdavo, ką daro jų kūdikiai ir į tai atitinkamai reaguodavo, vaikai buvo prisirišę saugiai. Nejautrių motinų, kurios bendravo su kūdikiais tik tuomet, kai joms to norėdavosi, bet ne-kreipdavo į juos dėmesio kitu metu, vaikai buvo prisi-rišę nesaugiai14. Taip pat M. Furst pažymi, kad jei motina nepriima vaiko ir jo jausmų, tai jam atsiliepia rimtu rai-dos sutrikimu15. Kūdikis, atstumtas motinos, jaučia

egzistencinę baimę, kad jį paliks, nemato išeities. Mo-tina, kuri bijo ir nemyli savo kūdikio, perduoda savo bai-mę jam16.

Ankstyvosios vaikystės prieraišumas ilgainiui silp-nėja, nerimas išsiskyrus su tėvais stipriausias apie 13 mėnesį, o vėliau laipsniš-kai mažėja (Kagan, 1976)17. Nors šio laikotarpio prie-raišumas pamažu silpnėja leisdamas vaikams išeiti į pasaulį, tačiau mūsų gyveni-mas – tai nuolatinė prisiriši-mų ir išsiskyrimų kaita, kaip rašo Davidas G. Myersas: „Nuo gemalo prieraišumo prie atsiskyrimo gimstant, nuo kūdikio prieraišumo prie paauglio atsiskyrimo, nuo santuokos ir tėvystės ryšių prie išsiskyrimo mirš-tant18.Prieraišumo svarba vaiko socialiniam elgesiui

Psichologai tyrėjai pažy-mi, kad suaugusių žmonių meilės ryšiai labai panašūs į vaikų saugų, patikimą arba nesaugų ir nerimastingą prieraišumą (Feemy ir Nol-ler, 1990; Haren ir Shaver, 1990; Sinepson, 1991)20. Tiems kūdikiams, kuriems motina buvo „parama tyri-nėjant pasaulį bei prieglobs-tis nusiminus , vėliau labiau pasitiki savimi, noriau ir atkakliau imasi sudėtingų užduočių, yra aktyvesni ir jautresni. Raidos teoretikas Eriksonas irgi teigia, kad saugūs ir prieraišūs vaikai žvelgia į pasaulį su „pama-tiniu pasitikėjimu – jausmu, kad pasaulis yra patikimas bei nuspėjamas“. Jo nuo-mone, „kūdikiai, turintys jautrius ir mylinčius globė-jus, susidaro pasitikėjimo

nuostatą visam gyveni-mui“21. Taigi galime teigti, kad ankstyvojo prieraišumo modelis susijęs su vėlesniu socialiniu vaiko elgesiu22.

II. Prieraišumo trū-kumas ir žalojantys padariniai

Davidas G. Myersas pa-žymi, kad visoje psicholo-gijoje liūdniausia tirti pa-darinius, kai nėra tėvų arba jie netinkamai prižiūri savo vaikus. To priežastis gali būti – „nemylėta tapo nemy-linti“23. Šią išvadą padarė Harlow po tyrimo su bež-džionėlėmis, kurios buvo atskirtos ir užaugo net be dirbtinų motinų. Lytiškai subrendusios jos nesuge-bėjo poruotis, o dirbtinai apvaisintos nežiūrėjo savo mažylių, su jais žiauriai ar net mirtinai grėsmingai el-gėsi. Taigi ir žiaurūs tėvai prisipažįsta buvę vaikystėje mušami ir apleisti (Kempe ir Kempe, 1978)24. Karenos Horney (1885–1952) kon-cepcija remiasi pamatinio nerimo sąvoka. Ji teigia, kad visi tėvų ir vaikų santy-kių sutrikimai (pavyzdžiui, aplaidumas, abejingumas ar neteisybė iš tėvų pusės) yra priežastis pamatiniam neri-mui atsirasti25. Todėl vaikai tokiose situacijose sukuria įvairias pasipriešinimo stra-tegijas, jie gali pradėti ag-resyviai arba itin paslaugiai elgtis26. Tai gali virsti net neurotiniais poreikiais, pa-žymi K. Horney27.

Žvelgiant į žmogaus rai-dos stadijas ir motinos bei kūdikio kontaktą, trumpai apžvelgsiu galimus netin-kamo motinos ir kūdikio kontakto padarinius. Dar negimusiam vaikui turi įta-

kos motinos psichinė būse-na. Kūdikį ypač neigiamai gali paveikti depresija ir nerimas. Kūdikystėje, kaip pažymi M. Furst, jei ši fazė nebuvo išgyventa kaip ma-lonumas, išlikusi įtampa gali būti vėlesnių neurotinių konfliktų priežastis. Vaikys-tėje, pagal Z. Freudą, ana-linėje stadijoje išgyventas konfliktas su aplinka lemiavėlesnį vaiko elgesį. M. Furst teigia, kad „pernelyg griežto pratinimo prie šva-ros ir grasinimų bausti už seksualinius troškimus pa-darinys – instinktyvių vai-ko poreikių frustracija, kuri vėliau gali virsti neurotiniu elgesiu“28. Todėl „žmogus pradėjęs neigti kūnišku-mą, taigi ir seksualumą, nes vaikystėje matydamas neigiamą motinos reakciją į tuštinimąsi jis puikiai iš-moko slopinti instinktyvius norus“29. „Vaikas gali pra-dėti manyti, kad jis visas „šlykštus“ ir „nešvarus“, o labiausiai jo lytiniai organai. Tai gali peraugti į įkyrių-jų būsenų neurozę, pavyz-džiui, prausimosi maniją, gėdą ir šlykštėjimąsi netgi kai kuriais maisto produk-tais, švaros kultą, seksua-linius sutrikimus, abejones ir nesaugumą“ (L. Schenk-Dangzingeer, 1988)30.

Jaunystėje gerai jausis tas žmogus, kuris identifi-kavo savo aš (E. H. Erikson, 1980)31. Aš deficitas atsiran-da tada, kai vaikas dėl bai-mingo ir priešiško motinos elgesio ima slopinti kiekvie-ną motinai nepatinkantį gy-vybės pasireiškimą. Tokia motina neleidžia atsiriboti vaiko ego ir suformuoti jo aš32. Jei jaunuolis abejoja savo identiškumu, jis gali

13David G. Myers. Psichologija. Kau-nas: Poligrafija ir informatika, 2000,p. 89. 14Ten pat. 15Maria Furst. Psichologija. Vilnius: Lumen, 1998, p.191. 16Ten pat. 17David G. Myers. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika,2000, p. 89. 18Ten pat, p. 89. 19Ten pat. 20Ten pat, p. 90. 21Ten pat. 22Ten pat. 23Ten pat. 24Ten pat. 25Maria Furst. Psichologija. Vilnius: Lumen, 1998, p. 117. 26Ten pat. 27Ten pat. 28Maria Furst. Psichologija. Vilnius: Lumen, 1998, p. 199. 29Ten pat. 30Ten pat. 31Ten pat, p. 204.


Untitled-1 41 2005.02.18 10:45:30

Sveikata 2005 • 1


padaryti nusikaltimą ar su-sirgti psichoze, o norėdamas pabėgti nuo situacijos ieš-kos prieglobsčio grupuotėse ir įvairiose kompanijose33. Neturėdamas savo patirties, žmogus tampa priklausomas nuo kitų34.

Pagal E. H. Eriksoną, brandus žmogus ieško „in-tymumo ir atsiribojimo“35, o jaunuoliai ieško artumo su kitu žmogumi. Tačiau jei toks žmogus nėra įgijęs aiš-kios savivokos, tuomet nėra pasirengęs tokiems santy-kiams36. Tokiose situacijose žmonės paprastai renkasi partnerį, kuris pakeičia tė-vus. Toks „žmogus visą lai-ką nori, kad jam pritartų – iš pradžių tėvai, vėliau grupė, partneris ir netgi jo paties vaikai. Iš tikrųjų jis tikisi gauti tai, ko negavo iš moti-nos. Ratas užsidaro“37. Ant-rajame brandos tarpsnyje E. H. Eriksono vadinamame generatyvumu prieš stagna-ciją kyla noras turėti vaikų, juos auklėti. Tačiau jei anks-tyvojoje vaikystėje motinos ir vaiko santykiai neleido susiformuoti vaiko aš, pra-sideda stagnacija vietoj ge-neratyvumo, o tai rodo žmo-giškųjų santykių nuskurdi-mą38. Trečiajame tarpsnyje, vadinamame integruotumu prieš nusivylimą ir bjau-rėjimąsi, jeigu nepavyksta pasiekti integruotumo, lieka nusivylimas ir tuštuma39.

M. Rothenberg knygoje „Vaikai smaragdo akimis“ aprašo Chaimo atvejį. Auto-rė turėjo gerokai pasistengti, kad būtų atgauta berniuko psichinė pusiausvyra. Ta-čiau motinos žudantis el-gesys sūnaus atžvilgiu pa-sirodė stipresnis už visas specialistų pastangas. Mo-tinos patirtas siaubas žydų koncentracijos stovykloje buvo tiesiog įkūnytas jos sūnuje. „Pagal gamtos dėsnį vaiką maitina motina. Ta-čiau kai vaikas maitina mo-tiną, einama prieš prigimtį, ir tada vaikas sunaikina-mas. Motina nešioja gemalą savo įsčiose, ir gemalas yra jos neatskiriama dalis. Kai motina pagimdo vaiką, kai vaikas išeina iš įsčių, nuo tada ji suteikia vaikui auto-nomiją. Chaimo motina šito padaryti nesugebėjo. Bega-linis jos skausmas, siaubas ir vienišumas reikalaute rei-kalavo, kad Chaimas išliktų jos neatskiriama dalis, ir ji prarijo Chaimą. <...> Pagal pačią tokių santykių esmę vaikas yra tik motinos pra-tęsimas. Ji niekada nemato jo poreikių, niekada nepri-pažįsta jo teisių, naudojasi ir piktnaudžiauja juo beveik nesuprasdama, ką daran-ti.<...> Įkliuvęs į tą baisų voratinklį, vaikas nebegali išsilaisvinti. Galiausiai jis praryjamas. Jam priklauso tik vienas gyvenimas – jos. Ir mirti jis gali tik viena mir-timi – jos“. Tokias išvadas padarė M. Rothenberg po ilgo ir varginančio darbo su berniuku ir jo šeima. Kai jau atrodė pasiekta šiek tiek re-zultatų ir vaikas atgavo šiek tiek autonomijos, jis staiga vėl sugrįžo į savo pirminę stadiją.

Taigi sveiko fiziniokontakto, prieraišumo bei tinkamos globos suteiki-mas naujagimiui, kūdikiui, vėliau vaikui ir paaugliui, turi be galo didelę reikšmę suaugusio žmogaus sociali-zacijai ir brandžiam gyveni-mui. Žmogaus psichinės bei socialinės brandos pamatas dedamas ankstyvojoje vai-kystėje – ten pradžia, ten vi-sos priežastys, kodėl suaugę žmonės elgiasi vienaip ar kitaip. Kažkas yra pasakęs: „Duokit man šventų moti-nų ir aš pakeisiu pasaulio veidą“. Tai labai svarbus teiginys mūsų laikmečiui, nes tiek motinystės, tiek tė-vystės sąvoka iš esmės kin-ta. 6-7 dešimtmetyje vyravo „Tobulos Mamos“ įvaizdis: motina tarpduryje su sau-sainiais bei pienu, kupina dėmesio ir užuojautos, pasi-tikdavo vaikus, grįžtančius iš mokyklos40, o šiandien daugiau nei pusė ikimokyk-linukų mamų dirba, kopia karjeros laiptais, o jų vaikai prižiūrimi kituose namuose, laiką leidžia prie televizorių ar kompiuterių ekranų, ne-kontroliuojamuose draugų susibūrimuose arba lanko vaikų priežiūros įstaigas. Ar civilizacijos bei industrinės visuomenės procesas, grei-tėjantis ekonomikos tempas ir kaita išaugins pilnavertes asmenybes, pilnas meilės ir šilto žmogiškumo? Apibendrinimas

Kūdikis, kuris nuo pat naujagimystės gavo pakan-kamai savo tėvų dėmesio per fizinį ir emocinį kontaktą, įkurio poreikius buvo laiku ir tinkamai sureaguota, užaugs brandžia ir saugiai socialia asmenybe. Anot Davido G. Myerso toks žmogus ilgai-

niui pajėgs auginti psicholo-giškai sveiką žmonių kartą.

Davido G. Myerso nuo-mone, tie tėvai, kurie su-geba suteikti savo vaikui saugų prieraišumą, vėliau išaugina vaikus, kurie sau-giai jaučiasi pasaulyje, pa-sitiki savimi ir kitais. O abejingi ar net žiaurūs tėvai išaugina tokius pat baimin-gus ir nesaugius vaikus, tuo padarydami didelę žalą savo vaikams. Toks tėvų elgesys atskleidžia jų tėvų elgesį jų vaikystėje. Tai besitęsiančių problemų virtinė, einanti iš kartos į kartą.

M. Furst pažymi, kad vaikų namų auklėtiniai, ne-turėdami individualaus kon-takto su jį prižiūrinčiu as-meniu, pagal savo išsivysty-mą tepasiekė debilumo lygį, nors šios diagnozės jie netu-rėjo. Tačiau patekę į priva-čius namus, kur buvo indivi-dualiai globojami, gavo pa-kankamai dėmesio ir fiziniokontakto, greitai atsigavo ir jų būklė tapo normali. Taigi suteiktas artumas iš dalies gali kompensuoti praradi-mus. Tačiau, kuo ilgiau pra-radimai užsitęsia, tuo sun-kiau atkurti sveiką žmogaus savivokos pusiausvyrą.

M. Rothenberg darbas su ypatingais vaikais mus supažindina su galimybe iš dalies kompensuoti praras-tus ryšius su tėvais, turėti vilties ir drąsos, bendraujant su mums nepriimtinais žmo-nių tipais.

Meilė žmogui visada tei-kia vilties. Tampame žmo-nėmis tik tada, kada suge-bame mylėti ir priimti meilę iš kitų. Tai ir yra didžiausias siekis mūsų gyvenime – tap-ti žmogumi per mus saistan-čius ryšius su kitais. ▲

32Ten pat, p. 191. 33Ten pat, p. 204. 34Ten pat, p. 192. 35Ten pat, p. 204. 36Ten pat. 37Ten pat, p. 192. 38Ten pat, p. 205. 39Ten pat. 40David G. Myers. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika,2000, p. 92.

Untitled-1 42 2005.02.18 10:45:31

43

Vaiko asmenybės vystymasis labai priklauso nuo tėvų,

nes jie ne tik perduoda pa-veldėjimo galimybes, bet ir sudaro pačią reikšmingiau-sią jo aplinkos dalį. Vienas svarbiausių reikalavimų mo-tinai ir tėvui – kuo didesnis jų fizinis ir psichinis jaut-rumas kūdikio poreikiams. Fizinis motinos jautrumas padidėja savaime ir ji pa-prastai nubunda, vos vaikui sujudėjus ar net jo kvėpa-vimui pasunkėjus. Psichi-nis jautrumas pasireiškia emocinio prisirišimo padi-dėjimu ir kūdikio veiksmų supratimu. Motinai ar tėvui tinkamai atsakant į vaiko judesius, garsus bei kitus signalus, sukuriamas sąlygi-nis jautrumas, kuris skatina vystytis slypinčius vaiko su-gebėjimus.

Nėštumas ir gimdymas yra labai svarbūs periodai moters gyvenime. Jie su-kelia ypač stiprius išgyve-nimus ir jausmus. Ir ne tik džiaugsmą ir susijaudinimą, bet labai dažnai ir nerimą, baimę, liūdesį. Nėštumo metu, iškart po gimdymo moters nuotaikos svyravi-mo amplitudės yra didesnės negu paprastai. Nėštumo metu rizika susirgti psichi-kos sutrikimais padidėja 4 kartus. Tyrimais nustatyta,

kad klinikine depresija per pirmus metus po gimdymo suserga ne mažiau kaip 10 proc. moterų. Ankstyva li-gos diagnostika ir tinkamo gimdymo parinkimas su-mažina depresijos sukelia-mą žalą motinos sveikatai, jos santykiams su kūdikiu ir aplinkiniais žmonėmis, taip pat dėl motinos depresijos atsiradusią didelę kūdikių psichologinio vystymosi ir elgsenos sutrikimų riziką.

Pogimdymine depresija suserga 1 iš 10 pagimdžiusių moterų. Simptomai atsiranda praėjus kelioms dienoms po gimdymo, tačiau šiuo metu pogimdymine depresija va-dinamas ir nuotaikos sutri-kimas, pasireiškiantis iki 12 mėn. po gimdymo.

Pagrindiniai rizikos fak-

toriai:- neplanuotas nėštu-

mas;- buvęs nevaisingu-

mas;- nežindymas;- nedarbas;- antenatalinis moti-

nystės stresas;- skydliaukės dis-

funkcija;- tėvo depresija;- dviejų ir daugiau

vaikų turėjimas;- nesugebėjimas val-

dyti situaciją;- naujagimio būklė

(negyvagimis, naujagimio mirtis, mažo svorio naujagi-mis (<1500 g), jo liga).

Pagrindiniai pogimdy-minės depresijos požymiai yra šie:

- išsekimo, nuovar-

Pogimdyminė depresijaREMIGIJA STANKEVIČIENĖ

Remigija Stankevičienė.Zenono Glavecko nuotr.

Nėštumas ir gimdy-mas yra labai svar-būs periodai moters gyvenime. Jie suke-lia ypač stiprius išgy-venimus ir jausmus. Ir ne tik džiaugsmą ir susijaudinimą, bet la-bai dažnai ir nerimą, baimę, liūdesį. Nėš-tumo metu, iškart po gimdymo moters nuotaikos svyravimo amplitudės yra dides-nės negu paprastai. Nėštumo metu rizika susirgti psichikos su-trikimais padidėja 4 kartus. Tyrimais nu-statyta, kad kliniki-ne depresija per pir-mus metus po gim-dymo suserga ne ma-žiau kaip 10 proc. moterų.


Untitled-1 43 2005.02.18 10:45:33

Sveikata 2005 • 1


gio ir sugniuždymo jaus-mas;

- liūdesys ir neviltis;- pablogėjusi dėme-

sio koncentracija, atminties sutrikimai, sumišimas;

- pernelyg padidėjęs arba stipriai sumažėjęs rūpi-nimasis kūdikiu;

- nekontroliuojamas verkimas, sustiprėjęs dirglu-mas;

- neadekvatus kaltės ir nepilnavertiškumo jaus-mas, baimė sužaloti kūdikį ir save;

- smarkiai sumažėjęs domėjimasis lytiniu gyveni-mu.

Depresijos simptomų stiprumas ir kiekybė kiek-vieną dieną gali labai svy-ruoti.

Pogimdyminė depresija pasireiškia 6,8–16,5% mo-terų. Gerokai dažniau (iki 26%) ja suserga pagimdžiu-sios paauglės.

Rizika atsirasti pogim-dyminei depresijai padidėja, jei ja sirgo šeimos nariai arba pati pagimdžiusi moteris. Tačiau daugiau kaip 50% at-vejų depresijos epizodas po gimdymo būna vienintelis ir jo išprovokuotas. Dažniau pogimdymine depresija su-serga moterys, anksčiau pa-tyrusios pogimdyminį liūde-sį (apie 20%).

Depresijos po gimdymo atsiradimas priklauso nuo socialinės bei ekonominės moters padėties bei išsilavi-nimo. Rizika susirgti pogim-dymine depresija padidėja, jeigu pasireiškia konfliktaišeimoje, nepasitenkinimas šeimyniniu gyvenimu, stre-sas, sukeltas kūdikio mai-tinimo, ligos, priešlaikinis

gimdymas, nemiga, susirgu-sio kūdikio ir savo sveikatos būklė, negalėjimas maitinti krūtimi, nepakankamas su-tuoktinio ar artimųjų palai-kymas.

Buvo apklausta 100 pa-gimdžiusių moterų, slau-gančių savo sergančius naujagimius stacionare. Ap-klausiant buvo naudotasi CIDI klausimynu. Jame yra 24 depresiškumą išreiškian-tys klausimai-teiginiai, į ku-riuos moterys galėjo atsaky-ti teigiamai arba neigiamai.

Susumavus ir išanaliza-vus gautus duomenis, ga-lima būti padaryti išvadas, kad depresijos simptomai dažniau pasireiškia:

1. Vyresnio amžiaus pagimdžiusioms ir slaugan-čioms sunkiai sergančius naujagimius motinoms.

2. Motinoms su aukš-tuoju išsilavinimu.

3. Moterims, turin-čioms darbą.

4. Šeimoje gyvenan-čioms moterims.

5. Ne pirmą kartą nėš-čioms ir ne pirmą kartą gim-džiusioms moterims.

6. Tiesiogiai propor-cingai depresijos simptomų daugėja priklausomai nuo naujagimio būklės sunkumo.

Tyrimo rezultatai parodė depresijos ryšius su demog-rafiniais rodikliais. Rezulta-tai buvo kiek netikėti.

Depresijos simptomai dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus pagimdžiusioms ir slaugančioms sunkiai sergan-čius naujagimius motinoms.

Ankstesnę vyresnio am-žiaus moterų depresiją gali lemti blogesnė fizinė svei-kata, buvę depresijos epi-

zodai, didesnis gyvenimo patyrimas.

Analizuojant depresijos simptomų gausumo ryšį su išsilavinimu, buvo nustaty-ta, kad aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys išsako daugiau depresijos simpto-mų negu turinčios žemesnį išsilavinimą. Tai galima pa-aiškinti tuo, kad moterys su aukštuoju išsilavinimu yra labiau apsiskaičiusios, suge-ba surinkti daugiau informa-cijos, ją įvertinti. Jos geriau gali suprasti esamą kūdikio būklę bei galimas ligas, iš-eitis ir iš to kylančius pa-darinius – kūdikis gali augti neįgalus, o nuo to priklausys jos ir visos šeimos gyveni-mo kokybė, darbas. Beje, daugiau depresijos simpto-mų išsako dirbančios mo-terys, nei tos, kurios neturi darbo. O tai vėlgi susiję su tuo, kad šeimoje augančiam neįgaliam vaikui reikia nuo-latinės globos, priežiūros, papildomų medicininių pro-cedūrų, vaistų. Motina, slau-ganti neįgalų vaiką, turi pa-likti darbo vietą. Valstybės parama tokioms šeimoms yra labai maža. Taigi suma-žėja šeimos biudžetas, atsi-randa nuovargis, įtampa, ne-pasitenkinimas šeimyniniu gyvenimu. Tokios įtemptos psichologinės situacijos dažniausiai neišlaiko vyrai ir palieka šeimą, kurioje auga neįgalus vaikas. Tuo tarpu žemesnį išsilavinimą turin-čios moterys to dažniausiai neįvertina. Be to, nedirban-čios moterys negalvoja apie darbą – jos ir taip jo neturi.

Pagal literatūros šalti-nius, depresijos simptomus dažniau patiria vienišos mo-

terys, neturinčios šeimos, nesulaukiančios šeimos pa-laikymo. Tarp mūsų tirtų moterų gautas rezultatas buvo atvirkštinis. Daugiau depresijos simptomų patiria ištekėjusios moterys. Šiems rezultatams turėjo įtakos tai, kad dalis tiriamųjų moterų buvo asocialios, neišsilavi-nusios, kurios nelabai su-geba, gali ar net nori galvoti apie savo ar kūdikio ateitį. Be to, į vienišų moterų gru-pę pateko ir daug labai jau-nų, net nepilnamečių mote-rų, kurioms galbūt dėl savo nepatyrimo, dėl nežinojimo sunku įvertinti realią situa-ciją, todėl tai joms mažiau sukelia streso.

Daugiau depresijossimptomų išsako ne pirmą kartą nėščios ir gimdžiusios moterys. Tą galima paaiš-kinti tuo, kad tos moterys jau anksčiau galėjo turėti vieną ar net ne vieną dep-resijos periodą, kuris gali pasikartoti ir vėliau. Be to, po kiekvieno nėštumo ir gimdymo šeimos pajamos vienam asmeniui mažėja, išgyvenimas sunkėja, o jei dar naujagimis serga ar turi sklaidos trūkumų – tai dar labiau išderina šeimą, jos dvasinius ir materialinius pagrindus.

Depresijos simptomų daugėja priklausomai ir nuo naujagimio sveikatos būklės, diagnozės sunku-mo. Kuo naujagimio būk-lė sunkesnė, tuo galbūt ir jo gyvenimo ir sveikatos būklės prognozė prastesnė. Kuo naujagimio, o vėliau ir kūdikio bei vaiko sveikatos būklė bus geresnė ar bloges-nė, atsilieps šeimos gyveni-

Untitled-1 44 2005.02.18 10:45:33

45

mo dvasinei bei materialinei gerovei. Taigi jei naujagimis gimęs su komplikuotais, sunkiai koreguojamais sklai-dos trūkumais, serga sunkia liga, kuri gali palikti didelius sveikatos sutrikimus, tai gali išprovokuoti daugiau depre-sijos pasireiškimų, nei toms moterims, kurių naujagimių būklė nėra itin sunki ir nesu-kelianti liekamųjų reiškinių.

Šis tyrimas parodė, kad pogimdyminė depresija yra pakankamai didelė proble-ma. Naujagimių skyriuje vi-sas dėmesys skiriamas nau-jagimio gydymui, slaugai, reabilitacijai, o savo sunkiai sergančius naujagimius slau-gančios motinos lyg ir palik-tos likimo valiai.

Depresija visada labai paveikia ir ligonį, ir aplin-kinius. Ji labai pablogina ligonio gyvenimo kokybę, sveikatos būklę, sutrikdo jo darbingumą, santykius su ar-timaisiais.

Pogimdyminė depresija gali padaryti sunkiai pataiso-mą žalą kūdikio vystymui-si. Serganti moteris, turinti daug depresijos simptomų, sunkiai susitvarko su savo, kaip motinos, pareigomis, sutrinka kūdikio priežiūra, maitinimas, slauga, nuken-čia jo vystymasis, vėliau gali sutrikti vaiko psichika ir elg-sena.

Psichologinis palaiky-mas, atsakymas į dominan-čius klausimus ir specialios psichoterapinės technikos naudingos gydant nuotaikos sutrikimus, depresiją ir ypač tai svarbu laktacijos periodu, kai stengiamasi skirti kuo mažiau ir tik būtinų medika-mentų. ▲

Hemolizinė nauja-gimių liga – tai eritrocitų irimas

(hemolizė) dėl motinos ir naujagimio kraujo grupių ar Rh faktoriaus neatitikimo: kai motina yra O kraujo gru-pės, o jos naujagimis A ar B kraujo grupės, ar kai motinos Rh D neigiamas, o jos nauja-gimio Rh D teigiamas. Visos moterys, kurių Rh D neigia-mas, turi būti atidžiai stebi-mos moterų konsultacijoje, kad išvengtų sunkios geltos gimus naujagimiui.

Jei naujagimis jau gimė geltonas ar gelta ryškėja 1–2 gyvenimo parą, didėja bili-rubino kiekis kraujyje (labai didelis bilirubino kiekis gali pažeisti smegenis), jam ski-riamas gydymas.

KMUK Neonatologijos klinikoje yra visos šiuolai-kinės priemonės naujagimių geltoms gydyti.

Fototerapija – tai ne-kenksmingas gydymas die-nos šviesos mėlyno spektro bangomis. Į veną gali būti lašinami medikamentai (imunoglobulinas). Jei ligos eiga labai sunki, gali tekti naujagimiui pakeisti kraują. Tai atliekama Naujagimių reanimacijos ir intensyvio-sios terapijos skyriuje, kur naujagimio būklę stebi paty-rę specialistai ir šiuolaikinė aparatūra.

Gali pasitaikyti, kad gel-ta ryškėja naujagimiui 2–3

parą išvykus į namus. Reikia žinoti, kad pirmiausia pa-gelsta veidas, paskui krūtinė, pilvas, rankos, kojos, galiau-siai padai ir delnai. O nykti ji pradeda nuo padų, bet ilgiau-siai išlieka veide.

Taigi jeigu naujagimio gelta ryškėja, jau geltoni pa-dukai, nieko nelaukiant reikia skubiai vykti į KMUK Neo-natologijos klinikos Kūdikių vystymosi stebėjimo kabine-tą. Čia naujagimį konsultuos specialistas; geltą pamatuos neinvaziniu būdu, t. y. apa-rato daviklis priglaudžiamas prie odos, neimamas kraujas. Jei reikės, naujagimiui bus atliekami papildomi tyrimai, taikoma fototerapija ar kiti gydymo būdai. ▲

NAUJAGIMIŲ GELTAGydytoja neonatologė JOLANTA GIRČYTĖ

Gelta – tai odos ir gleivinių pageltimas, kai irstant raudonie-siems kraujo kūne-liams padidėja biliru-bino (dažančio pig-mento) kiekis.Pirmą gyvenimo sa-vaitę gelta nustato-ma 70–90% naujagi-mių.Gelta gali atsiras-ti tuoj po gimimo ar bet kuriuo nauja-gimystės laiku. Tai priklauso nuo geltos priežasties. O jų yra kelios.Fiziologinė gelta (jos gydyti nereikia) išne-šiotam naujagimiui išryškėja 2–3 gyveni-mo dieną, ryškiausia būna 4–9, o pranyks-ta 7–10 dieną. Neiš-nešiotam naujagimiui fiziologinė gelta ga-li užsitęsti nuo 10 iki 14 dienų.

Jolanta Girčytė.Zenono Glavecko nuotr.


Untitled-1 45 2005.02.18 10:45:35

Sveikata 2005 • 1


Remiantis naujagi-mio vertinimu pa-gal V. Apgar skalę

(Virginija Apgar 1953 m. pasiūlė naujagimio būklės vertinimo kriterijų skalę) praėjus 1 ir 5 minutėms po gimimo, skiriama lengva (7 balai), vidutinė (4–6 ba-lai) ir sunki hipoksija (0–3 balai). Hipoksija gali būti ūminė ir lėtinė, o jai užsi-tęsus bei išsekus organizmo adaptaciniams rezervams prasideda asfiksija. Asfiksija– deguonies stygius organiz-mo audiniuose ir padidėjusi vandenilio jonų koncentra-

hipotrofija, Rh faktoriauskonfliktas, infekcija, įgim-tos širdies ydos ar kiti apsi-gimimai),

► gimdymu (užsitęsęs gimdymas, Cezario pjūvis, netaisyklinga vaisiaus pir-meiga, virkštelės patologija, placentos priešlaikinis atsi-dalijimas).

Vaisius ir naujagimis dėl kelių adaptacinių veiksnių yra atsparesnis, palyginti su suaugusiuoju, deguonies stokai. Vienas svarbiausių tokių mechanizmų – krau-jotakos persiskirstymas ap-rūpinant krauju gyvybiškai svarbius organus: daugiau kraujo tiekiama į smegenis, širdį ir antinksčius, o mažiau – į inkstus, žarnyną, kaulų bei raumenų sistemą. Trūks-tant deguonies, retėja šir-dies veikla, mažėja arterinis kraujo spaudimas, blogėja smegenų kraujotaka. Centri-nės nervų sistemos pažei-dimas pasireiškia hipoksi-ne-išemine encefalopatija (neurologiniai sindromai, išsivystę dėl asfiksijos), kuripagal sunkumą skirstoma į 3 stadijas (lengva, vidutinio sunkumo ir sunki). Asfiksijąpatyrusių naujagimių širdies ir kraujagyslių sistema pa-žeidžiama 25%, kvėpavimo

Naujagimio asfiksija ir kiti pažeidimai gimdymo metuJŪRATĖ BUINAUSKIENĖ, ZITA PETRUŠKEVIČIENĖ

Jūratė Buinauskienė.Zenono Glavecko nuotr.

Dr. Jūratė Buinauskienė 1977 m. baigė Kauno medicinos instituto Gydomosios medicinos fakultetą. 1978 m. pediatrijos internatūrą Kauno respublikinėje klinikinėje ligoninėje. 1992 m. jai suteikta aukščiausia gydytojos neonatolo-gės kvalifikacija. 2003 m. apgynė medicinos daktaro disertaciją. Dar-bas: perinatalinės centrinės nervų sistemos patologijos sektoriaus vadovė ir lektorė Kauno medici-nos universiteto Neonatologijos klinikoje. 19 mokslinių straipsnių recenzuojamuose užsienio ir Lie-tuvos leidiniuose autorė. Stažavosi Austrijoje, Lenkijoje.

cija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad deguonies stoka iki gimimo, gimstant ir po gimimo sutrikdo visų orga-nizmo sistemų funkcijas, o ypač – centrinės nervų si-stemos. Literatūros šaltinių duomenimis, asfiksiją pati-ria 0,3–2,8% naujagimių.

Vaisiaus ir naujagimio asfiksiją gali lemti keliveiksniai. Jie susiję su:

► motina (sunkios lėtinės plaučių, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, eklampsija, narkomanija),

► vaisiumi (neišne-šiotumas, pernešiojimas,

Asfiksija, išvertus iš graikų kalbos, reiškia pulso sustojimą. Per-inatalinė hipoksija ir asfiksija – tai tokios būklės, kai pokyčius vaisiaus ar naujagi-mio organizme suke-lia deguonies stoka. Hipoksija – deguonies stygius organizmo audiniuose.

Untitled-1 46 2005.02.18 10:45:37

47

– 25%, o inkstai – 40%. Neretai stebima nekrotinio enterokolito klinika, galimi metabolizmo sutrikimai.

Šiems naujagimiams po gimimo reikia taikyti veiks-mingas gaivinimo priemo-nes (kvėpavimo funkcijos ir kraujotakos užtikrinimas, metabolinių pokyčių korek-cija). Vėliau skiriamas sin-drominis medikamentinis bei reabilitacinis (kinezite-rapija, masažas) gydymas. Laiku diagnozavus šiuos sutrikimus ir taikant tinka-mą gydymą, svarbu ne tik siekti, kad naujagimis išgy-ventų, bet ir toliau numatyti neurologinius perinatalinio smegenų pažeidimo simp-tomus.

Perinatalinę asfiksijąreikia skirti nuo gimdymo traumų, įgimtų anomalijų bei infekcijų.

Gimdymo trauma — tai mechaninis vaisiaus audi-nių ir organų vientisumo pažeidimas gimdymo metu. Gimdymo traumas patiria 6–8 iš 1000 gyvų gimusių

naujagimių. Sunkios gimdy-mo traumos dabar itin retos. Traumų priežastys yra šios: užsitęsęs ar greitas gimdy-mas, vaisiaus galvutės ir motinos dubens matmenų neatitikimas, mažas vaisiaus vandenų kiekis, moters du-bens anomalijos, stambus vaisius ar jo anomalijos, neišnešiotumas, sėdmeninė pirmeiga, įvairios procedū-ros gimdant. Cefalohema-toma – kraujo išsiliejimas po antkauliu, anatominėse galvos kaulų ribose. Ją rei-kia skirti nuo gimdyminio gumbo (minkštųjų galvos audinių paburkimo), kuris būna ne po antkauliu, o virš aponeurozės ir gali išeiti už anatominių kaulo ribų.

Galvos smegenų trau-moms atsirasti svarbus ne tik mechaninis veiksnys, bet ir vaisiaus audinių prisi-taikymas prie jo poveikio, hipoksija bei anatominiai kraujagyslių ypatumai. 80–90% kraujosruvų susidaro per pirmas tris gyvenimo dienas. Gydant svarbiausia

deguonies terapija ir kraujo-takos normalizavimas. Nu-garos smegenų traumos gali įvykti, kai užgimus galvutei gimdymo takuose užstringa naujagimio pečiai arba gims-tant sėdmeninės pirmeigos vaisiui užstringa naujagimio galvutė. Smarkiai traukiant, stuburui tenka didžiausias krūvis. Gydymas simpto-minis, gali likti liekamųjų reiškinių.

Iš periferinių nervų daž-niausiai pažeidžiamas peties rezginys. Siekiant išvengti kontraktūrų skiriamas reabi-litacinis gydymas (kinezite-rapija, masažas), vėliau kar-tais atliekama plastika. Jeigu parezės priežastis – edema ir kraujosruva, tai funkcijos atsitaiso, o jei nutrūkęs ner-vas – galimi negrįžtami po-kyčiai, raumenų atrofija.

Ilgieji kaulai (žastikau-lis, šlaunikaulis) lūžta labai retai, dažniausiai laisvinant užsimetusias rankutes gims-tant sėdmeninės pirmeigos vaisiui ir/ar užstrigus stam-bių naujagimių petukams.

Gydymas – imobilizacija. Sugyja per 2–4 savaites. Raktikaulio lūžis sugyja per 7–10 parų.

Vidaus organų traumos (kraujavimas į antinksčius, kepenų bei blužnies plyši-mas) kartais įvyksta labai ne-išnešiotiems naujagimiams, gimstantiems sėdmenine pirmeiga. Jei gimstančiam kūdikiui prireikia replių, gali būti pažeidžiamas galvos sukamasis raumuo. Tada iš-sivysto kreivakaklystė: pa-tinsta kaklas, susiformuoja kraujosruva. Pokyčiai ryškė-ja randėjant pažeistam rau-meniui ir pirmą kartą paste-bimi paprastai tik pirmos gy-venimo savaitės pabaigoje. Gydoma koreguojant galvos padėtį, fizioterapinėmis pro-cedūromis, o vėliau – masa-žuojama.

Visais atvejais progno-zuojant ligą reikia kuo anks-čiau nustatyti diagnozę bei laiku skirti tinkamą gydy-mą. ▲


Nepakanka kovoti su savo trūkumais. Reikia kovoti ir su savo ta-lentais, kad jie augtų.

M.ŠaplanasGenijus – tai nesugebėjimas nieko neveikti.

Š.DiuboEisiu savo paties keliu, nepaisydamas šiuolaikinės mokyklos.

V. Van GogasTalentas – dovana, kurią valdo žmogus; genijus – dovana, val-danti patį žmogų.

Dž.R.LovelisTūkstančiai talentų tik pasakoja apie tai, ką turi epocha, bet tik genijus nujaučia ir kuria tai, ko jai trūksta.

E.HeibelisTikrą genijų galite pažinti iš to, kad visi bukagalviai, jam pasiro-džius, surengia prieš jį sąmokslą.

R.V.EmersonasLengva daryti tai, kas kitiems sunku, - tai talentas, o daryti tai, ko neįstengia talentas, - tai genijus.

A.F.Amjelis

Iškilti nesunku, sunku iškilus būti pačiu savimi. Ž.Mišlė

Tam, kuris stovi aukštai ir yra visų matomas, nepritinka ūmūs ju-desiai.

Napoleonas IKiekvienas tikras genijus privalo būti naivus.

F.ŠilerisTikras didingumas pagrįstas savo jėgų, o netikras – kitų žmonių silpnybių suvokimu.

J.G.HerderisProto platumas, vaizduotės jėga ir sielos aktyvumas – štai kas yra genijus.

D.DidroIšmanymas, kokie daiktai turi būti, rodo, kad žmogus protingas; išmanymas, kokie daiktai iš tikro yra, rodo, kad žmogus patyręs; išmanymas, kaip juos pagerinti, rodo, kad žmogus genialus.

D.Didro

Untitled-1 47 2005.02.18 10:45:38

Sveikata 2005 • 1


Skyrelį tvarkodoc. med. dr. ALGIMANTAS

JASULAITIS

JANINA VALANČIŪTĖ

Atėjau, kad kalbėčiau,kad išleisčiau žodžius iš minčių degančio narvo -skraidyti.Atėjauį dangaus - žemės glėbį.

Laukimas naujos dienos,meilės,netekties,pripažinimo,užmaršties -gal artėjančios lemties?

Žodis buvo pradžiojePagauti,uždaryt narve,kad niekas neišgirstų, nesuprastų,kad nežinotų niekas, kas buvo pradžioje…

Nupiešk man rudenį -saulę,auksinius lapus, nupiešk žavesį, lengvą kaip vėjas, viltį,tikėjimą,meilę. Nupiešk - mane!…

Iš praeities, iš ateities,iš sapnų, iš svajonių ateini. Išeini -lengvas švelnus prisilietimas…

Taip kukliai autorë apibûdina savo kûrybinæ veiklà, kuri mano galva, jau senokai tapo jos gyve-nimo bûdu.

Janina Valanèiûtë gimë ðiau-rës Lietuvoje, Joniðkio rajone. Bai-gusi vidurinæ mokyklà atvaþiavo á Vilniø, kur 1980 - 1982 m. mo-kësi Vilniaus kultûros mokykloje. 1984 - 1990 m. studijavo Vilniaus universitete. Nuo 1990 m. dirba Lietuvos medicinos bibliotekoje, Informacijos skyriuje.

Pieðti pradëjo, kaip visi - vai-kystëje. Pieðimas tapo áproèiu, po-reikiu iðreikðti save. Iðbandë ávai-rias technikas, taèiau daugiausia tapë guaðu, lipdë molio figûrëles, vazeles. Pastaràjá deðimtmetá pie-ðia spalvota kreida, anglimi, paste-le, kuria lino graviûras, iliustruoja kolegø patikusius kûrinius.

Surengë keletà personaliniø parodø: grafikos (lino raiþiniø) ir pieðiniø - Lietuvos medicinos

bibliotekoje (1998 m.), Jonið-kio miesto vieðojoje bibliotekoje (2001 m.), Druskininkø sanatori-jose „Eglë“ (2000 m., 2003 m.) ir „Vilnius“ (2002 m.), Druskininkø savivaldybës vieðojoje bibliote-koje (2000 - 2001 m.); pastelës ir miðria technika sukurtø darbø - Lietuvos kultûros darbuotojø to-

bulinimosi centre (2004 m.). Dailininkës darbai patraukia

dëmesá lengva, plastiðka linija, ne-áprasta forma. Juodai - baltas þai-dimas uþintriguoja iðplaukianèia abstrahuota mintimi, sukelianèia gana nelauktas asociacijas, ku-rianèias savotiðkai patrauklià nuo-taikà. Iliustracijos tartum pratæsia eilëraðtá, kurá privalai èia pat per-skaityti, pajusti vaizdo ir þodþio samplaikos kuriamà erdvæ… O tai jau yra priartëjimas prie tos ribos, uþ kurios karaliauja jo didenybë MENAS.

Janinai paklûsta ir þodis - grakðtus, neákyrus, nekaprizingas - lyg horizonto linija, iðlaikanti pu-siausvyrà tarp þemës ir dangaus… Nerasime jos eilutëse didelës fi-losofijos, - tai greièiau trumpos akimirkos - maþutës mûsø kasdie-ninës bûties skeveldros, kuriose gyvename, dirbame, mylime, vil-damiesi kaþko neþemiðkai skaid-raus ir tyro…

Yra paskelbusi 28 publikacijas spaudoje („Tarp knygø“, „Kauno diena“, „Lietuvos sveikata“, „Gy-dytojø þinios“, „Medicina“, „Svei-

kata“) apie bibliotekoje vykstan-èius renginius; medikus literatus prof. Emilá Vintelerá, Vytautà Si-rijos Girà, Eduardà Selelioná, Jonà Basanavièiø, Vincà Pietará ir kt.

Palinkëkime dailininkei ir po-etei sëkmës jos troðkimø iðsipildy-me, kelyje, kuris yra sunkus, nedë-kingas ir niekada nepasiekiamas, jeigu esi MENININKAS!…

ALGIMANTAS JASULAITIS

„BEVARDIS PILIGRIMAS, PAKLYDÆS PAÞINIMO TYRUOSE“

A.Jasulaičio eil.”Norėčiau, kad žodžiai išleistų šaknis”.

Mintis.

Skrydis.

A.Stančiko eil. “Gimiau pažymėtas vienatvės žyme”.

Janina Valančiūtė.

Metų metusrinkau, kaupiau mintis, dėliojau, barsčiau žodžius - liko vilčių pilys…

------------------------------Ėjo, nuėjo dangaus taku pilnatis.Temo, sutemo naktis - viltis?

Baltas takas, kad paminčiau po kojomis praradimų tylų sopulį.Baltas takas, apsnigęs vyšnių žiedais…

L.Petkevičienės eil. „Apie ką mums kalbėti?“

A.Stančiko eil. „Rudens metas sunkus“.

Darnos,širdies šilumos,meilės,dangaus šviesospalinkėkime vienas kitam.

MEDIKŲ KŪRYBA

Untitled-1 48 2005.02.18 10:45:41

Documents

Untitled-1 []€¦ · Sveikata 2005 • 1 28 Mus rasite internete: klubo sąnarių displazijų. KD diagnostika Labai svarbus KD diag-nostikos metodas yra kli-nikinis ištyrimas. Jis