Projekto ,,Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistemos sukūrimas”, vykdomo

pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto

„Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“

įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“,

1.2.2 veiklos „Užsienio šalių gerosios patirties traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos srityje

analizė“

ATASKAITA

UŽSIENIO ŠALIŲ GEROJI PATIRTIS TRAUMŲ IR

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ STEBĖSENOS

SRITYJE

Higienos institutas

Vilnius 2012

2

TURINYS

ATASKAITOS RENGĖJO REKVIZITAI ......................................................................................3 SANTRUMPOS ................................................................................................................................4 1. ĮVADAS ..................................................................................................................................5 2. LITERATŪROS APŽVALGA ...............................................................................................6

2.1. Traumų ir nelaimingų atsitikimų problema ......................................................................6

2.2. Traumų ir nelaimingų atsitikimų informacinės sistemos ..................................................7 2.2.1. Tarptautinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos 10 redakcija (TLK-10).........8 2.2.2. Tarptautinė išorinių sužalojimo priežasčių klasifikacija (ICECI) .............................9 2.2.3. Europos sužalojimų duomenų bazė (IDB).................................................................9 2.2.4. Minimalus ir pilnas duomenų rinkiniai (minimum ir full data sets)........................10

3. GEROJI UŽSIENIO PATIRTIS TRAUMŲ IR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ

STEBĖSENOS SRITYJE ..............................................................................................................12 3.1. Anglijos traumų registras ................................................................................................12

3.2. JAV Nacionalinė Elektroninė Sužalojimų Stebėsenos Sistema .....................................12 3.3. Australijos sužalojimų stebėsenos centras ......................................................................13

3.3.1. Sužalojimų stebėsena Australijoje, Kvinslande.......................................................13 3.4. Sužalojimų stebėsena Kanadoje ......................................................................................14

3.5. Sužalojimų stebėsena Skandinavijos šalyse....................................................................15 3.5.1. Danijos traumų centras ............................................................................................16

3.6. Škotijos traumų auditas ......................................................................................................16 3.6. JAV traumų registrai .......................................................................................................16

4. IŠSAMESNĖ KELIŲ ŠALIŲ TRAUMŲ REGISTRŲ ANALIZĖ .............................................19

4.1. Olandijos sužalojimų stebėsenos sistema .......................................................................19

4.2. Sužalojimų stebėsena Austrijoje .....................................................................................19 4.3. Sužalojimų stebėsenos sistema Švedijoje .......................................................................20 4.4. JAV Valstybinė traumų duomenų bazė ..........................................................................20

4.5. Latvijos traumų registras ................................................................................................22 6. IŠVADOS ..................................................................................................................................24

7. LITERATŪRA ..........................................................................................................................25 I PRIEDAS. OLANDIJOS SUŽALOJIMŲ SISTEMOS RENKAMI DUOMENYS ..................27

II PRIEDAS. AUSTRIJOS SUŽALOJIMŲ STEBĖSENOS SISTEMOS REGISTRAVIMO

ANKETA .......................................................................................................................................36 III PRIEDAS. LATVIJOS TRAUMŲ REGISTRO ANKETA ....................................................38

ATASKAITOS RENGĖJO REKVIZITAI

1 lentelė. Higienos instituto rekvizitai

Teisinė forma Biudžetinė įstaiga

Įstaigos steigėjas Sveikatos apsaugos ministerija

Pavadinimas Higienos institutas

Įmonės kodas 111958286

Adresas Didžioji g. 22 LT-01128, Vilnius

Telefonas +370 5 262 4583

Faksas +370 5 262 4663

Elektroninio pašto adresas institutas@hi.lt

Įstaigos vadovas Direktorius Remigijus Jankauskas

Ataskaitos rengėjas Higienos instituto Sveikatos informacijos centro

Sveikatos statistikos skyrius

Projekto rengėjo tel. +370 5 212 3913

4

SANTRUMPOS

PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija

IDB (angl. Injury database) – sužalojimų duomenų bazė

MDS (angl. Minimum data set) – minimalus duomenų rinkinys

FDS (angl. Full data set) – pilnas duomenų rinkinys

CSI (angl. Consumer Safety Institute) – Olandijos Vartotojų Saugos Institutas

LIS (oland. Letsel Informatie Systeem) – Olandijos sužalojimų stebėsenos sistema

TLK-10 (angl. ICD-10) – Tarptautinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija, 10 redakcija

ICECI (angl. The International Classification of External Causes of Injury) – Tarptautinė išorinių

sužalojimo priežasčių klasifikacija

KFV (vok. Kuratorium für Verkehrssicherheit) – Austrijos Kelių Saugos Departamentas

5

1. ĮVADAS

Socialiniai, ekonominiai ir moraliniai nuostoliai, kuriuos Lietuvos valstybė patiria dėl

gyventojų sužalojimų, yra nepaprastai dideli. Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl išorinių

mirties priežasčių, kurias sudaro tyčiniai ir netyčiniai sužalojimai, yra trečioje vietoje po

mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų. 2010 m. išorinės priežastys

sudarė 10 proc. visų mirties priežasčių. Traumatizmas tarp vaikų ir jaunuolių Lietuvoje yra itin

aktuali visuomenės sveikatos problema, reikalaujanti ypatingo dėmesio ir efektyvių prevencijos

priemonių įgyvendinimo. Traumos yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis Lietuvoje.

Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo traumų Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Asmenų

iki 19 metų amžiaus mirčių priežasčių struktūroje išorinės mirties priežastys sudaro beveik 50

proc. PSO nustatė, kad per metus Europos regione įvyksta 80 mln. sužalojimų, kai reikalingas

medicininis gydymas. Vienas iš "Sveikata 21" siekinių skelbia, kad iki 2020 m. Europos regione

mažiausiai 50 proc. turi būti sumažintas mirtingumas ir negalia dėl nelaimingų atsitikimų darbe,

buityje ir laisvalaikiu, ypač šalyse, kuriose yra didelis mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų.

Įdiegus T raumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinę sistemą būtų

patikslinta traumų statistika, būtų galimybė centralizuotai kaupti duomenis, kontroliuoti jų

kokybę, eliminuojant dubliavimąsi, atsirastų sąsajos tarp įvairių sveikatos priežiūros grandžių,

būtų galima nustatyti prevencijos, sveikatos mokymo efektyvumo aspektus.

T raumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistema – tai duomenų bazė, susidedanti iš

rutiniškai kaupiamos informacijos apie trauminį įvykį, jo priežastis ir aplinkybes, klinikinius

parametrus, taikytą gydymą, pasekmes (neįgalumą, nedarbingumą). Siekiant, kad traumų ir

nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistema būtų kuo naudingesnė, reikia, kad jie remtųsi ne tik

duomenimis iš sveikatos priežiūros įstaigų, bet ir duomenimis iš pačių nukentėjusiųjų. Tokios

duomenų bazės padeda sekti sergamumo, invalidumo, mirtingumo dėl traumų ir nelaimingų

atsitikimų dinamiką, įgalina įvertinti aktualiausias problemas, pasirinkti traumų profilaktikos

strategijas, atsižvelgiant į traumų struktūrą, demografinius rodiklius, suteikiamos pagalbos būdus

ir pan.

Lietuvoje trūksta išsamios informacijos apie traumas, ypač jų priežastis ir aplinkybes.

Informacijai apie traumas naudojama rutininė statistika bei atliekamos pavienės apklausos,

kuriomis remiantis vertinama situacija. Šis darbas atliktas norint išsiaiškinti užsienio šalių patirtį

traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos srityje, siekiant šią patirtį panaudoti Lietuvoje kuriant

T raumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistemą.

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Traumų ir nelaimingų atsitikimų problema

Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) šalyse socialiniai-ekonominiai nuostoliai dėl traumų

labai dideli: kiekvienais metais miršta apie 250 tūkst. ir sužalojama apie 1,5 mln. žmonių,

dauguma jų darbingo amžiaus. Pastaraisiais metais traumatizmas tapo sudėtinga socialine

ir ekonomine problema. Vykdant traumatizmo prevenciją, turi būti visapusiškai analizuojama

situacija, remiantis gautais duomenimis ieškoma naujų ir efektyvių šios problemos

sprendimų.

Literatūros šaltiniuose terminas „nelaimingas atsitikimas“ apibrėžiamas keliais būdais: 1)

tai neplanuotas ir nekontroliuojamas įvykis, kurio metu asmens, objekto, radiacijos arba tam

tikros medžiagos poveikis ar atoveiksmis sąlygoja traumą arba galimybę jai įvykti; 2) tai

nepriklausantis nuo žmogaus valios arba veiklos, žalingas jam arba gamtai įvykis. Trauma

(gr. trauma, kilm. traumatos – žaizda, pažeidimas) – išorinio veiksnio sukeltas organizmo

organų ar audinių sužalojimas arba stiprus psichinis sukrėtimas. Šiuo metu linkstama link to, kad

geriau būtų naudoti terminą „sužalojimas“, nes „nelaimingas atsitikimas“ skamba taip, tarsi

neįmanoma jo išvengti ir tam nėra prevencijos, o terminas „trauma“ skamba per siaurai. Tačiau

literatūroje naudojami visi trys terminai, kaip ir šioje ataskaitoje.

Traumatizmas – traumų visuma, kurios periodiškai kartojasi esant tam tikroms

aplinkybėms tose pačiose gyventojų grupėse ir tam tikru laikotarpiu.

Traumos skirstomos į tyčines ir netyčines. Tyčinės – tai kitų asmenų sukeltos traumos

(žmogžudystės) bei į save nukreipti veiksmai (savižudybės). Taip pat tyčinėms traumoms

priskiriamos ir karo ar teroro aktų metu patirtos traumos. Netyčinės traumos klasifikuojamos

pagal jų atsiradimo aplinkybes: apsinuodijimas, paskendimas, nudegimas, kritimas, transporto

trauma ir kitos. Skirstant traumas į tyčines ir netyčines, akcentuojamos ne jų pasekmės, bet

įvykiai ar aplinkybės, sukeliančios jas.

Traumos, dėl kurių netenkama 33 proc. ir daugiau nuolatinio bendro darbingumo,

laikomos sunkiomis.

Traumos yra viena iš svarbiausių priežasčių, didinančių prarastus potencialius gyvenimo

metus (DALY). DALY – tai gyvenimo metai, prarasti dėl neįgalumo ar priešlaikinės mirties.

2002 metais dėl traumų Europos regione prarasta 21 mln. potencialių gyvenimo metų.

Didžiausia mirčių dėl patirtų traumų rizika pasižymi jauni vyrai: vyrų mirtys sudaro tris iš

keturių mirčių dėl traumų atvejų ir jiems tenka 77 proc.prarastų potencialių gyvenimo metų.

Sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos dėl traumų pasekmių yra labai didelės: Europos

7

regione pacientų, kurių patirtos traumos baigiasi mirtimi, gydymui kasmet išleidžiama 1–6

milijardai eurų, o išgyvenusių pacientų gydymui – 80–90 milijardų. Traumos gautos buityje ir

laisvalaikio metu sudaro 5 proc. sveikatos priežiūros išlaidų. Socialinės sąnaudos dėl traumų yra

labai didelės, pvz.: dėl transporto įvykių sukeltų traumų Europos regione netenkama 2 proc.

BVP. Paprastai šalys su aukšto lygio pajamomis pagal įvairių traumų skaičių yra saugiausios, o

šalys su vidutinio ir žemo lygio pajamomis turi labai didelius mirtingumo ir neįgalumo dėl

tyčinių ir netyčinių sužalojimų rodiklius.

PSO pastaraisiais metais skyrė ypatingą dėmesį tyčinių ir netyčinių traumų priežasčių ir

rizikos veiksnių analizei. PSO Europos regiono komiteto rezoliucijoje EUR/RC55/R9 „Dėl

sužalojimų prevencijos Europos regione“, priimtoje 2005 m., tyčinių ir netyčinių traumų

prevencija pripažinta prioritetine visuomenės sveikatos sritimi, rekomenduojant traumatizmo

prevencijos veiklą įtraukti į nacionalinių programų priemonių planus. Siekiant išvengti

ankstyvos mirties ir neįgalumo dėl traumų, valstybėms rekomenduojama geriau įvertinti

investicijas, skiriamas traumatizmo prevencijai, gydymui ir reabilitacijai, sustiprinti žmogiškąjį

ir institucinį potencialą sprendžiant traumų prevencijos ir visų lygių medicininės pagalbos

problemas. Valstybės narės raginamos kurti politiką, kurios pagrindu turėtų būti išplėtota traumų

epidemiologinės stebėsenos sistema ir diegti įrodymais pagrįstus traumų prevencijos metodus.

PSO parengė rekomendacijas galimoms intervencijoms traumų prevencijos srityje. Pasaulio

sveikatos asamblėja ir PSO Europos regiono komitetas kviečia sveikatos sektorių būti lyderiu

koordinuojant tarpžinybinę traumų prevencijos veiklą.

2.2. Traumų ir nelaimingų atsitikimų informacinės sistemos

Atskirų ligų informacinės sistemos ar registrai yra duomenų bazės, į kurias patenka tam

tikrus kriterijus atitinkantys asmenys ir kurioje yra kaupiama tam tikra informacija apie šiuos

asmenis bei apie ligą, kuria jie serga. Demografiniai ir medicininiai duomenys čia renkami

sistemingai, priklausomai nuo iš anksto nustatytų registro tikslų. Registrai gali suteikti žymiai

daugiau informacijos apie tam tikros ligos paplitimą populiacijoje ir jos išeitis. Daugelyje šalių

vieni tiksliausių ir seniausių registrų yra mirties priežasčių registrai, vėžio registrai.

Traumų informacinės sistemos yra potencialus duomenų šaltinis, įgalinantis kaupti ir

saugoti duomenis apie traumas ir nelaimingus atsitikimus, fiksuoti etiologinius traumų veiksnius,

demografines pacientų charakteristikas, diagnozes ir taikytus gydymo būdus, klinikines

pasekmes, panaudoti tuos duomenis rengiant traumų prevencijos programas.

Kuriant traumų informacines sistemas pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia apsvarstyti,

yra: terminai, apibrėžimai ir klasifikacijos; traumos pobūdžio įvertinimas; traumos aplinkybių

8

įvertinimas; paciento charakteristikos; traumos išeitis ir pasekmės; duomenų bazės struktūra;

etiniai aspektai; teisinė, metodologinė ir techninė dokumentacija.

Kadangi informacinėse sistemose duomenys yra koduojami, labai svarbus tampa

tinkamos klasifikacijos pasirinkimas arba sukūrimas. Klasifikacijos naudojamos tam, kad ligų,

traumų ir kitų sveikatos problemų pavadinimus būtų galima paversti į raidinį-skaitmeninį kodą,

leidžiantį saugoti, papildyti ir analizuoti duomenis. Šiuo metu pasaulyje traumų kodavimui

plačiausiai yra naudojamos PSO Tarptautinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos 10

redakcija (TLK-10) bei Tarptautinė išorinių sužalojimo priežasčių klasifikacija (ICECI).

2.2.1. Tarptautinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos 10 redakcija (TLK-10)

Tarptautinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos 10 redakcija (TLK-10)

(http://www.who.int/classifications/icd/en/) – tai, pagal tam tikrus kriterijus sugrupuotų,

patologinių būklių bei, turinčių įtakos sveikatai ir bendravimui su sveikatos priežiūros

tarnybomis, faktorių sąrašas. Klasifikatoriaus tikslas – užtikrinti sergamumo ir mirtingumo

duomenų sistemingą registravimą, analizę, interpretaciją ir palyginimą tarp bet kurių šalių.

Klasifikatorius buvo parengtas Pasaulio sveikatos organizacijos 1992 m., šiuo metu kuriama 11

TLK redakcija.

Praktikai TLK tapo tarptautine standartine diagnostine klasifikacija, naudojama visiems

epidemiologijos tikslams ir daugeliui sveikatos sistemos valdymo tikslų (bendros gyventojų

sveikatos būklės monitoringas ir analizė; sergamumo ir ligotumo įvairiomis ligomis

monitoringas ir priklausomybės nuo daugelio faktorių analizė). TLK leidžia klasifikuoti ligas,

traumas ir sveikatos problemas neatsižvelgiant į duomenų surinkimo vietą. Todėl galima

analizuoti dydžius atspindinčius tokias sąvokas, kaip „diagnozė“, „hospitalizacijos tikslas“,

„konsultacijos tikslas“, „gydytos būklės“ ir kt.

TLK pagrindas yra triženklis kodas. Tai privalomas kodavimas pateikiant informaciją

PSO mirtingumo duomenų bazei bei taptautiniams duomenų palyginimams. Keturženklis kodas

nėra privalomas tarptautiniame lygyje, tačiau kaip integralinė TLK dalis jis rekomenduojamas

gilesnei duomenų analizei.

Triženkliai ir keturženkliai TLK kodai ne visada detaliai atspindi įvairiapusę papildomą

diagnostinę informaciją, todėl yra sukurta ir naudojama nemažai papildomų klasifikacijų, kurių

visuma sudaro TLK „šeimą“. Ji apima pagrindinę triženklę klasifikaciją kartu su mirtingumo

sąrašais; specialiąsias klasifikacijas (onkologijos, psichiatrijos ir kt.); neįgalumo, operacijų,

procedūrų, simptomų klasifikacijas; tarptautinę ligų nomenklatūrą (TLN).

9

Kai kurios šalys rengia TLK modifikacijas (pvz:, Australijos modifikacija, Vokietijos

modifikacija), kurios geriau atitinka tų šalių poreikius, diagnozės kode atsiranda papildomas

ženklas, leidžiantis detaliau koduoti ligas, traumas ar traumų priežastis.

Lietuvoje nuo 1997 m. buvo naudojama TLK-10 klasifikacija. Tai buvo pirmioji į

lietuvių kalbą išversta ligų klasifikacija. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. Lietuvoej pradėta naudoti

TLK-10 Australijos modifikacija.

2.2.2. Tarptautinė išorinių sužalojimo priežasčių klasifikacija (ICECI)

Tarptautinė išorinių sužalojimo priežasčių klasifikacija (ICECI)

(http://www.rivm.nl/who-fic/ICECIeng.htm) – tai sistema skirta sistemiškai aprašyti sužalojimo

aplinkybes. ICECI yra susijusi TLK-10 XX skyriumi „Sergamumo ir mirtingumo išorinės

priežastys“ ir ją papildo. ICECI pagalba yra koduojamas traumos mechanizmas, ketinimo

pobūdis, reiškinys ar produktas sukėlęs traumą, įvykio vieta, veikla įvykio metu, psichoaktyviųjų

medžiagų vartojimas įvykio metu. Tai leidžia ne tik suskaičiuoti traumas, bet ir aprašyti jas taip,

kad ši informacija būtų panaudota traumų prevencijos programoms sudaryti, sveikatos politikai

planuoti, vertinti prevencijos efektyvumą. Ši klasifikacija buvo pritaikyta ir Europos sužaloimų

duomenų bazės (IDB) kūrimui.

2.2.3. Europos sužalojimų duomenų bazė (IDB)

Europos sužalojimų duomenų bazė (IDB) remiasi sisteminga traumų stebėsenos sistema,

kuri renka nelaimingų atsitikimų ir traumų duomenis iš valstybių narių pasirinktų ligoninių bei

ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyrių, integruojant esamus duomenų šaltinius, pavyzdžiui,

įprastinę mirčių priežasčių statistiką ar stacionaro ligonių registrus. Europos sužalojimų

duomenų bazės (IDB) interneto adresas:

https://webgate.ec.europa.eu/sanco/heidi/index.php/IDB.

IDB buvo įsteigta DG SANCO pagal 1999 m. sužalojimų prevencijos programą, siekiant

užtikrinti centralizuotą prieigą prie duomenų surinktų valstybėse narėse pagal EHLASS

(Europos namų ir laisvalaikio nelaimingų atsitikimų stebėjimo sistema) programą. Šiuo metu

IDB užregistruojama apie 300 000 atvejų per metus iš 13 Europos šalių ligoninių.

Europos sužalojimų duomenų bazė yra vienintelis duomenų šaltinis Europos Sąjungoje,

kuris turi standartizuotus nacionalinius duomenis, plėtojant prevencinę veiklą prieš daugėjančius

namų ir laisvalaikio nelaimingus atsitikimus Europoje. Duomenų bazės tikslas – sukurti bendrą

sužalojimų informacinę sistemą, teikti visoms suinteresuotosioms šalims geriausią turimą

informaciją apie traumų mastą, įskaitant didelės rizikos gyventojų grupes, taip pat pagrindinius

10

sveikatą lemiančius veiksnius ir riziką, susijusią su tam tikromis vartotojų prekėmis ir

paslaugomis. Duomenų bazė teikia išsamią sužalojimų analizę. Kadangi duomenų rinkimas yra

derinamas tarpvalstybiniu mastu, tai leidžia užtikrinti geresnį duomenų palyginamumą tarp šalių,

palengvinti tikslingą traumų prevenciją ir pagerinti vartotojų saugą valstybėse narėse ir ES

lygmeniu, identifikuoti geriausios praktikos pavyzdžius.

2.2.4. Minimalus ir pilnas duomenų rinkiniai (minimum ir full data sets)

Minimalus duomenų rinkinys. 2001 m. Vartotojų Saugos Institutas (Olandija) parengė

ataskaitą ir pasiūlymą dėl minimalių traumų duomenų rinkinių Europoje (Bloemhoff et al, 2001).

ES ataskaitoje minimaliam duomenų rinkiniui (toliau – MDS) iškelti šie tikslai:

1. Stebėti nukentėjusiųjų žmonių skaičių;

2. Stebėti, kiek iš viso žmonių nukentėjo pagal nukentėjusiojo asmens ketinimus;

3. Stebėti, kiek iš viso žmonių nukentėjo pagal eismo įvykio, smurto ar tyčinio

susižalojimo rūšis;

4. Stebėti, kiek iš viso nukentėjusių žmonių pagal konkrečias kategorijas: a) mirčių

atvejus; b) paguldymus į ligonines; c) apsilankymus priėmimo-skubios pagalbos skyriuose; d)

apsilankymus kituose sveikatos priežiūros įstaigų skyriuose.

MDS-1 pateikiama tokia informacija: data; trauma (taip/ne); amžius; lytis; šalis, kurioje

gyvena nukentėjusysis; sužalojimo priežastis ir pažeista kūno vieta. MDS-2 dar pridūrė ketinimą;

MDS-3 – vietą, veiklą ir važiuojančios transporto priemonės padėtį; MDS-4 – daugiau kintamųjų

mechanizmo apibūdinimui, sportui, transporto priemonei, susidūrimo traumos mechanizmą,

būdą, tekstinis traumos aplinkybės aprašymas.

Pilnas duomenų rinkinys (toliau – FDS) – tai pilnesni negu MDS traumų stebėsenos

duomenys, žinomi kaip sužalojimų duomenų bazė (IDB). IDB duomenų rinkinį sudaro 18

duomenų elementų ir tekstinis traumos aplinkybės aprašymas bei penki papildomi moduliai su

11 duomenų elementų, kurie koduojami tik konkrečių traumų atvejais (FDS duomenų elementai

išvardinti žemiau). Šie elementai pateikia išsamią informaciją apie tam tikrą sužalojimą. Kai

kuriose šalyse IDB skiriasi tam tikrų detalių lygmeniu, ypač kai sužalojimą sukelia tam tikri

produktai.

Pagrindiniai IDB FDS duomenų elementai:

- Registravimo šalis – šalis, kuri teikia duomenis;

- Unikalus valstybinis įrašo (registravimo) numeris - skubios pagalbos skyriaus atvejo

numeris ar kitas dokumentas, skaičius;

- Paciento amžius – asmens, kuris patyrė sužalojimą, amžius;

- Paciento lytis – asmens, patyrusio sužalojimą, lytis;

11

- Nuolatinė gyvenamoji vieta – šalis, kurioje gyvena, patyręs sužalojimą, asmuo;

- Sužalojimo data - data, kai įvyko sužalojimas;

- Sužalojimo laikas - laikas, kai įvyko sužalojimas;

- Atvykimo data – data, kai nukentėjusysis atvyko į ligoninės priimamąjį;

- Atvykimo laikas – laikas, kai nukentėjusysis atvyko į ligoninės priimamąjį;

- Gydymas ir tolesni veiksmai – gydymo statusas po apsilankymo priimamajame;

- Ketinimas – nukentėjusio asmens vaidmens tikslas sužalojimo metu;

- Transporto priemonės dalyvavimas sužalojimo įvykyje – bet koks įvykis, dalyvaujant

transporto priemonei, dėl kurios atsitinka sužalojimas;

- Įvykio vieta – vieta, kurioje buvo nukentėjusysis, kai sužalojimas prasidėjo;

- Traumos mechanizmas – būdas, kuriuo buvo padaryta trauma (t. y., kaip asmuo buvo

sužeistas);

- Veikla, kai įvyko sužalojimas – veikla, kuria užsiėmė nukentėjusysis, sužalojimo metu;

- Objektas/substancija, sukėlusi sužalojimą - materija, medžiaga ar daiktas dalyvavęs

sužalojimo metu;

- Sužalojimo tipas – patirto sužalojimo tipas;

- Sužalota kūno dalis – kūno dalis, kuri patyrė sužalojimą;

- Tekstinis traumos aplinkybės aprašymas – įvykio, kurio metu atsitiko sužalojimas,

aprašymas.

Papildomi IDB duomenų elementai:

Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus modulis:

- Dienų skaičius ligoninėje – dienų skaičius, kurį sužeistas asmuo praleido ligoninėje, į

kurią buvo atvežtas iškart po sužalojimo.

Smurto modulis:

- Aukos/kaltininko santykis – asmens, įvykdžiusio smurtą ir nukentėjusio asmens santykis;

- Kaltininko lytis – asmens, įvykdžiusio smurtą, lytis;

- Kaltininko amžiaus grupė – nusikaltėlio, kuris įvykdė smurtą, amžiaus grupė;

- Užpuolimo aplinkybės – aplinkybės, kurių metu įvyko smurto aktas.

Tyčinio savęs žalojimo modulis:

- Proksimalinės rizikos veiksnys – naujausia krizė, kuri galėjo iššaukti savęs žalojimą;

- Ankstesnis tyčinis savęs žalojimas – ar buvo ankstesnių savęs žalojimo atvejų.

Eismo įvykio modulis:

- Transporto būdas – kokiu būdu nukentėjusysis keliavo iš vienos vietos į kitą;

- Nukentėjusio asmens vaidmuo – kaip nukentėjęs asmuo sužalojimo metu buvo susijęs su

nurodytos rūšies transportu;

12

- Susidūrimo objektas – kita transporto priemonė, objektas, asmuo, ar gyvūnas (jei yra), su

kuria nukentėjęs asmuo arba transporto priemonė, kurioje nukentėjęs asmuo keliavo, susidūrė.

Sporto modulis:

- Sportas/pratimai – sporto ar pratybų veiklos rūšis, kurių metu įvyko sužalojimas.

3. GEROJI UŽSIENIO PATIRTIS TRAUMŲ IR NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ STEBĖSENOS SRITYJE

3.1. Anglijos traumų registras

Kiekviena šalis duomenis apie traumas renka įvairiais būdais ir metodais. Anglijoje apie

1990 m. pradėti rinkti traumų duomenys iš įvairių Anglijos ligoninių. Šiuo metu TARN (Trauma

Audit & Research Network) traumų registras apima beveik pusę iš 300 skubiosios medicinos

pagalbos įstaigų Anglijoje. Dalyvaujančioms ligoninėms kas mėnesį ir kas ketvirtį pateikiamos

ataskaitos apie traumų išeitis, išgyvenamumą, traumų sunkumą ir pan. Šiuos duomenis galima

būti naudoti ir finansavimo klausimų sprendimui, bet kol kas vyriausybė mano, kad registro

duomenys dar yra nepakankamai patikimi.

3.2. JAV Nacionalinė Elektroninė Sužalojimų Stebėsenos Sistema

JAV Vartotojų produktų saugos komisija valdo Nacionalinę Elektroninę Sužalojimų

Stebėsenos Sistemą (toliau – NEISS). Paciento informacija yra surenkama iš kiekvienos NEISS

ligoninės, apie kiekvieną sužalojimą, susijusį su vartotojų produktais. NEISS turi išsamų

kodavimo vadovą, kurį galima rasti adresu: http://www.cpsc.gov/neiss/completemanual.pdf.

Informacija apie visas traumas, susijusias su vartotojų produktais ir gydomas skubios pagalbos

skyriuose, yra pateikiama NEISS interneto svetainėje http://www.cpsc.gov/library/neiss.html.

NEISS skirta produktų saugai ir dėl to neapima visų traumų. NEISS renka labai išsamią

informaciją apie produkto dalyvavimą sukeliant traumą, naudojant keturių skaitmenų kodavimo

sistemą, kuri apima tūkstančius produktų kodų. Informacija renkama apie žmones nuo vienerių

metų. NEISS yra keturi ketinimų (koks buvo nukentėjusiojo ketinimas įvykio metu) kodai,

devyni incidento vietos kodai, traumos rūšies kodas išrenkamas iš 30 diagnostinių kodų bei 26

kūno dalių grupių. Nėra atskirų traumos mechanizmo kodų, tai sprendžiama iš traumos rūšies,

susijusio produkto bei aprašomosios dalies.

13

3.3. Australijos sužalojimų stebėsenos centras

Australijos sužalojimų stebėsenos nacionalinių duomenų standartus galima rasti

Nacionalinio Sužalojimų Stebėsenos Centro, kuris yra Flinders Universitete Pietų Australijoje,

interneto svetainėje: http://www.nisu.flinders.edu.au/pubs/manuals/ndsis/ndsisman.html. Šie

standartai buvo sukurti vykdant Nacionalinį Sužalojimų Stebėsenos ir Prevencijos Projektą. Jų

tikslas yra supaprastinti duomenų rinkimą, gauti naudingos informacijos visuomenės sveikatos

tikslams ir suderinti su kitais duomenų standartais (visų pirma, su TLK ir Nacionaliniu Sveikatos

Duomenų Žodynu).

Šioje duomenų rinkimo sistemoje yra du lygiai:

1 lygis yra minimalus lygis ir jį siūloma naudoti kasdienėje, įprastoje visuomenės sveikatos

stebėsenoje. 1 lygis turi 5 pagrindinius duomenų elementus:

- Trumpas aprašymas sužalojimo atveju (100 simbolių);

- Išorinė priežastis su pagrindinėmis grupėmis (30 kategorijų) ir ketinimais (11 kategorijų),

apimanti mechanizmą ir nukentėjusiojo vaidmenį eismo įvykio metu;

- Traumos įvykio vieta (13 kategorijų);

- Veikla sužalojimo metu (9 kategorijos);

- Pagrindinio sužalojimo kilmė (32 kategorijos) ir pagrindinio sužalojimo kūno vieta (22

kategorijos).

2 lygis remiasi išsamesne ir papildoma tam tikrų duomenų klasifikacija. Šis lygis tinkamas

ligoninių skubios pagalbos skyrių naudojimui ir jis buvo įdiegtas, norint labiau atspindėti

skubios pagalbos skyriuose ir kitose vietose, kuriose bent jau keli šaltiniai yra galimi, sužalojimų

stebėsenos duomenų rinkimą. Į 2 lygį yra įtrauktas produktas, sukėlęs sužalojimą ir plačiau

nagrinėjamas ketinimas, mechanizmas, veiksmas, vieta, traumos kilmė, surinkti naudojant TLK-

9 arba TLK-10.

3.3.1. Sužalojimų stebėsena Australijoje, Kvinslande

Kvinslando (angl. Queensland) sužalojimų stebėsenos centras (toliau – QISU) renka 2

lygio traumų stebėsenos duomenis iš ligoninių skubios pagalbos skyrių (angl. emergency

departments) nuo 1988 m. (http://www.qisu.org.au/ModCoreFrontEnd/index.asp?pageid=109).

QISU šiuo metu renka duomenis iš 17 Kvinslando ligoninių. Skubios pagalbos skyriai duomenis

teikia elektroniniu būdu arba standartizuotose formose, kurios yra koduojamos pagal

nacionalinių traumų stebėsenos duomenų standartą (NDS-IS) ir saugomi QISU duomenų bazėje.

QISU renka traumų stebėjimo duomenis iš dalyvaujančių Kvinslando ligoninių, naudojant

skirtingus duomenų surinkimo metodus.

14

Skubios pagalbos skyrių informacinė sistema (toliau – EDIS) yra didelės apimties

daugelio vartotojų programa, kuri fiksuoja informaciją iš daugelio Australijos ligoninių. Šia

programine įranga naudojasi statistikai ir medicinos personalas taip koordinuodami veiklą

skubios pagalbos skyriuose. EDIS šiuo metu veikia maždaug 30 ligoninių visame Kvinslande.

Traumų stebėsenos duomenų įvedimo programa aktyvuojama, kai slaugytoja nurodo, kad

atvykęs pacientas yra patyręs traumą arba kai yra įvedamas sužalojimo diagnozės kodas pagal

TLK-10. Naudojantis šia informacine sistema (EDIS), QISU yra renkami paciento demografiniai

duomenys ir duomenys apie traumas (pagal traumų stebėsenos nacionalinių duomenų standartus

(NDS-IS)).

Kitos ligoninės Kvinslande naudoja Ligoninių Klinikinę Informacinę Sistemą (HBCIS),

skirtą koordinuoti pacientų priežiūrą skubios pagalbos skyriuose. Ši sistema taip pat turi

galimybę rinkti paciento demografinius duomenis bei l lygio NDS-IS duomenis. 2 lygio

duomenis galima gauti tik iš tekstinės informacijos.

Popierinės pacientų sužalojimo stebėsenos duomenų surinkimo formos naudojamos

ligoninėse, kurios neturi elektroninių sistemų. Naudojant šias formas renkami 2 lygio NDS-IS

duomenys.

Nepriklausomai nuo duomenų rinkimo metodo, kiekvienas įrašas įvedamas arba

importuojamas į InjurEzy duomenų bazę, nuasmeninamas ir koduojamas specialiai tam

apmokytų traumų koduotojų iš QISU. Šie duomenys yra eksportuojami į SQL duomenų bazę. Iš

šios duomenų bazės galima gauti duomenis, naudojant įvairius paieškos metodus.

Surinkti duomenys apima: amžių, lytį, pašto kodą, gimimo šalį, sužalojimo aprašymą,

traumos mechanizmą, ketinimą, traumos vietą, veiklą, traumos kilmę ir sužalotą kūno vietą

(TLK-10 kodas), pagrindinius sužalojimo įrankius (pvz., peilis), traumos sunkumą ir suteiktos

pagalbos rūšį.

3.4. Sužalojimų stebėsena Kanadoje

Kanados Valstybinis traumų registras (National Trauma Registry, NTR) kaupia ir

pateikia informaciją apie traumas. Duomenys gaunami iš ligoninių sergamumo duomenų bazės

(Hospital Morbidity Database) bei provincijų traumų registrų ir traumų centrų visoje

Kanadoje. Yra trys duomenų komplektai (kaip ir Ontarijuje):

- Minimalusis komplektas (Minimum Data Set, MDS) apima demografinius,

diagnostinius ir procedūrinius duomenis apie visus kreipimusis dėl traumų į įstaigas,

suteikiančias skubiąją medicinos pagalbą Kanadoje;

- Išsamusis komplektas (Comprehensive Data Set, CDS) turi detalesnius duomenis apie

15

pacientus, hospitalizuotus dėl sunkių traumų;

- Mirties komplektas (Death Data Set, DDS), kol kas dar neįgyvendintas, apims

duomenis apie visas mirtis Kanadoje dėl traumų.

Kanados Ligoninių Sužalojimų Atskaitomybės ir Prevencijos Programa (CHIRPP) yra

kompiuterizuota informacinė sistema, kurioje renkami duomenys apie žmonių (ypač vaikų),

apsilankiusių skubios pagalbos skyriuje, sužalojimus. Šiai sistemai priklauso 10 vaikų ir 4

bendrojo pobūdžio ligoninės Kanadoje. CHIRPP yra unikali, detalizuota duomenų bazė, kurioje

yra aprašyta įvykio informacija gaunama uždavus tris klausimus:

Ką nukentėjusysis veikė, kai įvyko trauma?

Kas įvyko?

Kur įvyko sužalojimas?

Duomenys pradėti rinkti 1990 m. vaikų ligoninėje ir 1991-1995 m. bendrosiojo pobūdžio

ligoninėse. Nuo tada užregistruota daugiau nei 1,5 mln. atvejų nacionaliniu mastu, daugiau nei

80% šių įrašų yra susiję su vaikais ir jaunimu iki 19 metų. Bendrojo pobūdžio ligoninės teikia

informaciją apie suaugusiųjų sužalojimus. CHIRPP duomenų bazėje galima rasti ataskaitų

santraukas apie įvykusius sužalojimus; ji taip pat gali būti naudojama detalizuotai studijai,

įvedant kintamuosius ar tekstą tiesioginio priėjimo (on-line) sistemoje. Svarbu pažymėti, kad

duomenys šioje sistemoje neatspindi visų Kanados sužalojimų situacijos. CHIRPP yra renkami

duomenys tik iš 14 skubios pagalbos skyrių, kurie yra įtrauktos į šios informacinės sistemos

tinklą. Kadangi didžioji CHIRPP duomenų gaunama iš miestų ligoninių ir iš vaikų ligoninių,

CHIRPP duomenų bazėje trūksta duomenų apie vyresnius paauglius ir jaunuolius, kurie lankosi

bendrojo pobūdžio ligoninėse; taip pat kaimo ir atokesnių vietovių gyventojus.

3.5. Sužalojimų stebėsena Skandinavijos šalyse

Skandinavijos šalys turi didelę patirį sužalojimų stebėsenos srityje. Šiaurės šalių

medicinos statistikos komitetas (NOMESCO, http://nomesco-eng.nom-nos.dk/) buvo įkurtas

1966 m., pagal Šiaurės šalių tarybos rekomendaciją. 1979 m. Komitetas tapo nuolatiniu

statistikos komitetu prie Šiaurės tarybos, gaunančiu finansavimą. Šiandien Komitetas turi

nuolatinį sekretoriatą Kopenhagoje. NOMESCO tikslai:

- Koordinuoti sveikatos statistiką Šiaurės šalyse;

- Inicijuoti naujus projektus, kuriais būtų siekiama pagerinti statistikos duomenų

palyginamumą tarp šalių ir užtikrinti specialistų kompetencijos panaudojimą šioje srityje;

- Informuoti apie Šiaurės šalių statistikos situaciją, daugiausia publikuojant metines

ataskaitas, projektų bei tyrimų rezultatus;

16

- Dalyvauti tarptautinėje veikloje sveikatos statistikos srityje, įskaitant Baltijos šalis;

NOMESCO yra įkūręs Šiaurės šalių klasifikacijų centrą, kuris padeda diegti tarptautinius

klasifikatorius bei kurti naujus. 4-sis papildytas Išorinių Sužalojimų Priežasčių Klasifikatorius

išleistas 2007 m. Kopenhagoje.

3.5.1. Danijos traumų centras

Danai iš Rigshospitalet traumų centro (Kopenhagoje) pasinaudojo anglų TARN

(Trauma Audit & Research Network) metodika ir pritaikė ją savo šalyje. Traumų koordinatoriai

siekia, kad kiek įmanoma daugiau informacijos turi būti surenkama dar pacientui būnant

ligoninėje ir deda visas pastangas užtikrinti duomenų apie pacientą konfidencialumą.

3.6. Škotijos traumų auditas

Škotijos specialistai, siekdami pagerinti pacientų, patyrusių sunkias traumas, gydymą,

1992 m. pradėjo valstybinį auditą (Scottish Trauma Audit Group-STAG). Įtraukta daugiau nei 95

proc. įstaigų, registre – 47 tūkst. pacientų. STAG specialistai teigia, kad registro sėkmės garantas

– įvairių specialybių gydytojų, dirbančių su trauminiais pacientais, bendradarbiavimas bei geri

gydymo įstaigų tarpusavio ryšiai. Šis registras finansuojamas vyriausybės, duomenys naudojami

nustatant prioritetines veiklos sritis ir regionus. Pagrindinės jo problemos, kurias įvardijo

specialistai: traumų klasifikacijos metodologiniai trūkumai; klinikinių rodiklių įvertinimo

skirtumai (subjektyvumas).

3.6. JAV traumų registrai

JAV traumų registrai apsiriboja sunkiomis traumomis. Dažniausiai jie naudojami traumų

priežiūrai stebėti ir vertinti. Registrai, kuriuose dalyvauja keletas gydymo įstaigų, dažniausiai

apima tam tikrą geografinį regioną (kai kurie – valstiją) ir juose yra naudojama bendra sistema

(finansavimas, administravimas, planavimas ir kt.). Tačiau traumų registrai neapima visų

trauminių įvykių populiacijoje. Pirma, juose dalyvauja ne visos gydymo įstaigos, dažniausiai tik

traumų centrai, o kartais ne visi iš jų. Antra, traumos, kurioms nereikia hospitalizacijos, į

tokius registrus nepatenka. Jungtinėse Valstijose vis labiau skatinama kaupti duomenis apie

traumas. Vienas iš svarių argumentų – traumų išeičių apskaita.

Traumų registrų atsiradimą visų pirma skatino skubiosios medicinos pagalbos tarnybos

bei traumų priežiūros specialistai. Pirmasis traumų registras JAV buvo įdiegtas 1969 m.

Ilinojuje – Kuko apygardos ligoninės traumų registras. J o pagrindinis tikslas buvo traumų

17

priežiūros kokybės stebėsena. Tačiau šie registrai yra gana brangūs ir sunkiai įgyvendinami.

Toliau bus pateikiama JAV traumų registrų apžvalga, jų nauda ir apribojimai, tolesnės raidos

galimybės.

Oklahomos (JAV) traumų registras apima išsamią informaciją apie kiekvieną traumos

atvejį, patekusį į šią duomenų bazę. Čia kaupiami tokie duomenys: demografiniai (lytis,

amžius, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta ir kt.); įvykio data ir laikas; greitosios pagalbos

atvykimo laikas, atvežimo į stacionarą, reanimaciją laikas, operuotas ir pan.; traumos

sunkumas; fiziologinės reakcijos į traumą; paciento elgesys; traumos išeitis; išrašymas iš

gydymo įstaigos; diagnozės. Į šį registrą įtraukiami pacientai, patyrę sunkesnes traumas ir

turintys didesnę tikimybę neišgyventi arba tapti neįgaliais visam gyvenimui. Be to, sveikatos

priežiūros išlaidos sunkių traumų atvejais yra nepalyginamai didesnės. Šiuo metu įtraukti į

registrą ir analizuoti duomenis apie daugiau nei 25 tūkst. atvejų yra finansiškai neįmanoma.

Tačiau tuo atveju, jeigu duomenų bazė orientuojasi į vidutiniškas ir sunkias traumas,

duomenų analizė suteikia daugiau vertingos informacijos. Dažniausiai traumų registras fiksuoja

mirčių nuo traumų atvejus, hospitalizaciją, taikytą gydymą, diagnozę. Traumų registre turėtų

dalyvauti visos įstaigos, teikiančios skubiąją medicinos pagalbą pacientams, patyrusiems

traumas. Tokiose įstaigose turi būti išsami traumų duomenų bazė. Kiekviena įstaiga savo

duomenų bazę gali naudoti vidaus kokybei gerinti, sėkmingam išteklių panaudojimui,

moksliniams tyrimams bei ruošiant ataskaitas. Jeigu jos užtikrina duomenų apie pacientą

konfidencialumą, įstaigos gali dalintis savo registrų informacija su kitomis įstaigomis,

siekdamos atlikti regioninę ar valstybinę traumų analizę.

Pensilvanijos valstijos (JAV) Traumų sistemos fondas kaupia tokius duomenis

apie traumas: demografiniai rodikliai; trauminio įvykio data, laikas, priežastis, lokalizacija,

naudotos apsaugos priemonės; ankstesnės ligos; gyvybės palaikymo sistemos panaudojimas;

greitosios pagalbos informacija; reanimacijos duomenys; klinikiniai duomenys ir procedūros;

alkoholio ar narkotikų vartojimas iki traumos; anatominės diagnozės ir traumos sunkumo

rodiklis; traumos išeitis.

Masačiūsetso traumų registro tikslas – kaupti duomenis, teikti ataskaitas ir analizuoti

informaciją apie traumas patyrusius pacientus, siekiant pagerinti traumų priežiūros kokybę.

Šis registras siekia užtikrinti, kad kiekvienas pacientas turėtų vienodai geras galimybes gauti

kokybišką priežiūrą, siekiant i š vengti sveikatos paslaugų kokybės skirtumų. Taip pat

registras įgalina optimizuoti traumų išteklių paskirstymo situaciją. Registro duomenų šaltiniai

yra į sistemą įtrauktų sveikatos priežiūros įstaigų duomenys, traumų centrų duomenys,

medicininės apžiūros duomenys. Specialūs rodikliai: perskaičiuotas traumos balas (angl. Revised

Trauma score) ir sutrumpinta traumų skalė (angl. Abbreviated Injury Scale), įgalina traumų

18

fiziologinį ir anatominį palyginimą. Be to, naudojantis jais galima palyginti skirtingų registrų

duomenis. Išeičių stebėsena parodo ypatingus atvejus, pvz. išgyvenamumą sunkių traumų

atvejais arba mirtingumą nuo lengvų traumų. Sutrumpinta traumų skalė (Abbreviated Injury

Scale, AIS/ISS) yra labiausiai paplitęs rodiklis, leidžiantis įvertinti traumos sunkumą anatominiu

požiūriu. Šis rodiklis koreliuoja su mirtingumu. Trauma vertinama kaip sunki tuomet, kai

rodiklio reikšmės yra didesnės nei 15. Anatominių pažeidimų sunkumas paprastai nepriklauso

nuo pacientui teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų. Perskaičiuotas traumos balas (RTC) yra

klinikinė trauminio paciento būsenos išraiška. Šis rodiklis nėra toks pastovus, kaip AIS/ISS, ir

keičiasi pacientui suteikiant vienokias ar kitokias sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal šį

rodiklį sunki trauma yra tada, kai reikšmės mažesnės už 11.

19

4. IŠSAMESNĖ KELIŲ ŠALIŲ TRAUMŲ REGISTRŲ ANALIZĖ

4.1. Olandijos sužalojimų stebėsenos sistema

Olandijoje už sužalojimų stebėseną atsakingas Vartotojų Saugos Institutas (Consumer

Safety Institute, toliau – CSI), įkurtas 1983 m. Jo pagrindinė funkcija yra duomenų apie

sužalojimus rinkimas. Šis Institutas yra Nevyriausybinė organizacija, Eurosafe (angl. European

Association for Injury Prevention and Safety Promotion) narys. Jame įdarbinta apie 70 žmonių.

Duomenys CSI renkami nuo 1983 m., 1997 m. duomenų rinkimo sistema pasikeitė ir

buvo pavadinta LIS (oland. Letsel Informatie Systeem). Tai visų sužalotų asmenų, kurie pateko į

skubios pagalbos skyrių 14-oje Olandijos ligoninių, registravimas. Šios sistemos pagrindiniai

uždaviniai:

Rinkti administravimo ir medicininius duomenis, kurie padėtų gerinti pacientų paslaugas

ir gydymą;

Rinkti informaciją, kuri padėtų formuoti politiką sužalojimų prevencijos srityje.

Ligoninių prašymu, LIS taip pat registruoja ir nesužalojimų atvejus. Tai leidžia susidaryti

įspūdį apie visus pacientus, atvykstančius į skubios pagalbos skyrių.

Standartizuotas duomenų rinkinys, kuriame yra kodų sąrašas buvo specialiai kuriamas

LIS sistemai. Sistema suskirstyta į: Bendrąją Duomenų Sistemą (Basic Data Set – BDS) ir

Modulius. Bendra duomenų sistema registruoja duomenis apie pacientą, patekusį į skubios

pagalbos skyrių. Tai asmeniniai duomenys, priėmimo detalės, diagnozės ir gydymo detalės,

išleidimo iš ligoninės detalės. Moduliai kaupia informaciją tik apie sužalojimus patyrusius

pacientus, pvz., jie registruoja sužalojimo atvejo faktus. LIS sistemoje registruojama eismo,

sporto, smurto, darbo, namų ir laisvalaikio traumos (I priedas).

Kartą į metus LIS sistema konvertuojama į IDB. CSI bendradarbiauja su 14 ligoninių,

kuriose naudojamos skirtingos duomenų rinkimų sistemos. Siekiama sukurti elektroninę

duomenų sistemą visose ligoninėse ir ji yra sparčiai diegiama. Dabar iš 14 ligoninių tik vienoje

ligoninėje duomenys pildomi popierinėje formoje.

4.2. Sužalojimų stebėsena Austrijoje

Už traumų registravimą Austrijoje atsakingas Austrijos Kelių Saugos Departamentas

(vok. Kuratorium für Verkehrssicherheit. Toliau – KFV). Jame yra 2 institucijos: pelno

nesiekianti organizacija, kurioje dirba apie 100 žmonių ir kompanija, priklausanti asociacijai,

kurioje dirba apie 50 žmonių. Departamento 80 proc. veiklos sudaro eismo sužalojimai.

20

Europos namų ir laisvalaikio sistema ELAS (angl. European Home and Leisure accidents

database) įdiegta 1995-1996 m., kai Austrija įstojo į ES. Ši sistema 2003-2004 m. praplėsta

(tyčiniais sužalojimais, darbo traumomis ir pan.) ir pavadinta Sužalojimų duomenų baze (angl.

Injury Database, toliau – IDB). DG Sanco buvo šios duomenų bazės iniciatorius.

Anksčiau buvo bendradarbiaujama su 9 ligoninėmis, dabar sumažinta iki 3-4 ligoninių

dėl finansavimo trūkumo. KFV apmoka ligoninėje dirbančiojo su IDB sistema atlyginimą:

2/3 iš asociacijos;

1/3 iš Vartotojų reikalų ministerijos (Ministry of Consumer Affairs). Jie panaudoja

gautus duomenis rizikos įvertinimui (angl. Risk assessment).

IDB tikslai:

- Ištirti sužalojimų aplinkybes (pvz., atsisakyti pavojingų daiktų);

- Nustatyti sužalojimų kaštus valstybei.

IDB sistemoje įdiegta programa duomenis tikrina automatiškai. Registruojami duomenys

pateikti II priede.

4.3. Sužalojimų stebėsenos sistema Švedijoje

Švedijoje už traumų stebėseną yra atsakinga vyriausybinė įstaiga – Nacionalinė Sveikatos

ir Socialinės Apsaugos Valdyba.

Švedijoje 2011 m. užregistruoti 145 930 sužalojimų atvejai. Šiuo metu

bendradarbiaujama tik su 9 ligoninėmis, o tai sudaro 9 proc. visų Švedijos ligoninių. Siekiamybė

– 15 proc. Šis tikslas nepasiektas, nes Vyriausybė neskiria tam pakankamo finansavimo.

Nepaisant to, Švedijos sužalojimų stebėsenos sistema veikia gan sėkmingai, nes turi daug

patirties; kiti sektoriai rodo susidomėjimą sužalojimų statistika; kiekviena apskritis renka

sužalojimų duomenis; sudarytas tarptautinis ekspertų tinklas IDB kodavimui.

Diegiama nauja sužalojimų registravimo sistema SKADA. Tikimasi, kad 2013 pradžioje

ši sistema jau bus įdiegta.

Švedijoje traumų registrų specialistai teigia, kad svarbu turėti tikslius ir

patikimus duomenis, todėl reikia tinkamai apmokyti registro personalą; užtikrinti medicininės

dokumentacijos tikslumą. Kuriant traumų registrą, jie rekomenduoja kiek įmanoma

supaprastinti duomenų įvedimą.

4.4. JAV Valstybinė traumų duomenų bazė

Nuo 1989 metų Amerikos chirurgų kolegija (American College of Surgeons, ACS)

pareiškė, kad reikia stiprios, visą šalį apimančios traumų priežiūros sistemos, ir tam reikia

21

sukurti Valstybinę traumų duomenų bazę (National Trauma Data Bank, NTDB). Šią bazę

sukūrė ACS traumų komitetas, skubios medicininės pagalbos organizacijos, valstybinės

įstaigos ir kiti suinteresuoti subjektai.

Šiuo metu bazė apima 730 tūkst. atvejų iš 268 traumų centrų 36 JAV valstijose ir

teritorijose. Duomenų prašoma kasmet žiemą arba pavasarį, duodant pakankamai laiko jiems

pateikti, nes metinė ataskaita yra pateikiama spalio mėnesį. Duomenų bazę moksliniais

tikslais naudoja daug tyrėjų.

Tikslai ir uždaviniai:

- Pagerinti pacientų priežiūros kokybę;

- Teikti informaciją apie traumų priežiūrą ir pagalbos parengtumą;

- Vystyti traumų ir jų išeičių vertinimo metodikas;

- Teikti informaciją apie traumų priežiūros gerinimo galimybes ir paciento saugumą.

Privalumai:

- Duomenų bazė yra didžiausia JAV;

- Dalyvavimas nemokamas;

- Dalyvavimas nekontraktinis (nepasirašomos sutartys);

- Metinės ataskaitos pateikiamos nemokamai, PDF ir PowerPoint forma;

- Duomenys prieinami moksliniams tyrimams;

- Pateikiamos gairės kiekvienai dalyvaujančiai sveikatos priežiūros įstaigai;

- Įdiegta duomenų kokybės gerinimo programa;

- Duomenys patikimi, saugūs ir anonimiški.

Dalyviai:

- Visos įstaigos, registruojančios tiek suaugusiųjų, tiek vaikų traumas;

- Atskirų valstijų traumų registrai.

Duomenys apie sveikatos priežiūros įstaigą:

- lovų suaugusiems skaičius;

- lovų vaikams skaičius;

- lovų, skirtų pacientams patyrusiems traumas, skaičius;

- ar įstaigoje atliekama akademinė veikla.

Duomenų bazėje renkami duomenys:

- Atvejo komplikacijos: komplikacijos kodas; komplikacijos aprašymas;

- Demografiniai duomenys: gimimo data, amžius, lytis, rasė, tautybė;

- Diagnozės įrašai: diagnozė pagal TLK-9; diagnozės aprašymas; traumos sunkumo

rodiklis ir kt.;

- Diagnozės statistika: traumos sunkumo rodiklis (Total Injury Severity Score);

22

išgyvenamumo tikimybė;

- Greitosios pagalbos duomenys: atvykimo į ligoninę data ir laikas; ar chirurgas atvyko

laiku; atvykimo metu: kraujospūdis, kvėpavimo dažnis, temperatūra, pilvo apžiūra; Glazgo

skalės komponentai (akių, verbalinis, motorinis); Glazgo komos skalė; alkoholis kraujyje; ar

vartotos narkotinės medžiagos; suteikta pagalba ir kt.; nukreipimas į kitą įstaigą: jeigu toks buvo;

- Intubacija: jos lokalizacija ir tipas.

- Traumos išeitys: hospitalizacijos trukmė; maitinimo rodiklis; lokomocijos rodiklis;

ekspresijos rodiklis; ar taikyta ventiliacija (ir kiek laiko); FIM rodiklis; išrašymo arba mirties

data; paslaugų apmokėjimas; išrašymo statusas;

- Ligos iki trauminio įvykio;

- Procedūros iki hospitalizacijos;

- Procedūriniai įrašai: TLK-10 procedūrinis kodas; procedūros aprašymas; procedūros data

ir laikas; laikotarpis, praėjęs nuo hospitalizacijos iki procedūros (dienos, valandos, minutės).

- Saugumo priemonės: kokios saugumo priemonės naudotos;

- Traumos įvykio aprašymas: trauminio įvykio vieta; ar trauma susijusi su darbu; Glazgo

skalės rodikliai (akių, verbalinis, motorinis); laikotarpis tarp trauminio įvykio ir

hospitalizacijos; šalis, kurioje įvyko trauminis įvykis; traumos tipas.

4.5. Latvijos traumų registras

Latvijoje duomenys apie traumas yra renkami nuo 2005 m., įgyvendinant bandomąjį

(“pilotinį”) Europos Sąjungos sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato (DG

Sanco) projektą „Europos sužalojimų duomenų bazė“ (EU IDB – European Union Injury data

base). Informacija apie ligonius, patyrusius traumas, buvo kaupiama traumų registre, kurio

teisiniu duomenų rinkimo pagrindu tapo 2006 metais Vyriausybės priimtas nutarimas.

Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, traumų registre buvo kaupiami duomenys iš

ligoninių greitosios pagalbos skyrių ir traumų centrų apie ambulatorinius ir stacionaro ligonius,

patyrusius traumas. 2007 m., siekiant patobulinti renkamų duomenų apie traumas sistemą, buvo

pradėta rinkti duomenis tiesiogiai internetu. Palyginus ankstesnį duomenų rinkimo metodą (t.y.

popierinėse formose) su internetine duomenų suvedimo sistema, pastaroji turi daug pranašumų:

duomenys renkami daug greičiau; duomenų apdorojimui reikia mažiau laiko ir išteklių.

2008 m. pasikeitus teisiniam reguliavimui, buvo apsiribota tik duomenų apie

hospitalizuotus ligonius rinkimu. Šie pakeitimai atlikti siekiant palengvinti sveikatos priežiūros

specialistų darbą renkant duomenis. Registre kaupiama informacija naudojama valstybės

politikos planavimui ir įvertinimui, statistinių duomenų parengimui bei tyrimų atlikimui.

Latvijoje traumų registrui duomenis teikia stacionaro ligoninės. Ligoninės personalas

23

informaciją apie pacientus, patyrusius traumas, pildo popierinėse formose (formos pavyzdys

pateiktas III priede), iš kurių vėliau duomenų operatoriai duomenis suveda į sistemą PREDA,

veikiančią internetiniu pagrindu. Šie duomenų operatoriai yra specialiai apmokyti – turi

išklausyti individualius kursus Sveikatos ekonomikos centre ir tik tuomet turi teisę prisijungti

prie sistemos ir pildyti traumų korteles. Traumų registre kaupiami asmeniniai duomenys apie

pacientą, todėl duomenų operatoriai turi pasirašyti pasižadėjimą neskelbti šios informacijos

pašaliniams asmenims. Šiuo metu dėl išteklių stokos, dvi iš 23 ligoninių, vis dar pildo popierines

traumų formos korteles. Šios kortelės yra siunčiamos į Sveikatos ekonomikos centrą, kur

kortelėse esantys duomenys yra suvedami į traumų registro duomenų bazę. Pažymėtina, kad dar

dvi ligoninės taip pat dėl išteklių stokos, neturi galimybės rinkti informacijos net popierinėse

formose.

Sveikatos ekonomikos centre yra tikrinama duomenų kokybė traumų registre. Kokybės

kontrolei naudojama centro parengta metodika. Sistemos vartotojai (duomenų operatoriai) yra

informuojami apie dažniausiai pasitaikančias klaidas, jiems rengiami mokomieji seminarai.

Kasmet informacija iš Traumų registro yra skelbiama Sveikatos ekonomikos centro

tinklapyje. Taip pat duomenys yra siunčiami į Europos centrinę traumų duomenų bazę (EU IDB

– European central Injury database). Tačiau prieš siunčiant yra patikrinamos klaidos, taikant IDB

kokybės kontrolės programinę įrangą.

Iš to, kas pasakyta, galima daryti išvadą, kad traumatizmas užsienio šalyse ir Lietuvoje

yra sudėtinga ir grėsminga socialinė, ekonominė bei darbinė problema, todėl jam mažinti būtinai

reikia skirti daugiau dėmesio, negu buvo skiriama iki šiol. Traumų ir nelaimingų atsitikimų

informacinė sistema būtų tinkamas įrankis siekiant traumų priežiūros sistemos optimizavimo,

taip pat užtikrintų, kad informacija apie traumas būtų kaupiama vieningoje sistemoje. Ji padėtų

nustatyti, ar po traumos pacientas pateko laiku į tinkamą vietą, kur jam suteikiama reikalinga

bei tinkama pagalba.

24

6. IŠVADOS

Atlikus užsienio šalių gerosios patirties traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos srityje

analizę, galima daryti išvadą, kad valstybės, vykdančios šią stebėseną susiduria su dvejomis

problemomis: finansavimo trūkumu ir ligoninių personalo motyvacijos stoka.

Lietuvoje reikėtų atrasti tinkamą finansavimo mechanizmą sužalojimų stebėsenai, nes

visose šalyse jis skiriasi: kai kuriose šalyse finansuojama iš valstybės biudžeto, kai kuriose – tik

dalinai iš valstybės biudžeto, kai kur – iš draudimo lėšų. Tačiau būtina suprasti, kad neskiriant

finansavimo nebus galima užtikrinti nei duomenų išsamumo, nei kokybės.

Būtina motyvuoti tiek ligonines, tiek ir jų personalą, atskleisti jiems naudą, kurią suteiktų

renkami statistiniai duomenys.

Nuimti per didelę atsakomybę, užkrautą gydytojams: daugelyje išsivysčiusių šalių gydytojai

atsakingi už paciento gydymą ir diagnozę, o stebėsenai reikalingus dokumentus užpildo kitas

ligoninės personalas (slaugytojos arba specialiai tam į darbinti žmonės).

Daugelyje šalių duomenų apie traumas rinkinys yra labai panašus. Rekomenduotina naudoti

IDB duomenų rinkinius (minimalų ir/ar pilną duomenų rinkinį), nes tokiu būdu įmanoma ne tik

surinkti reikiamus duomenis, bet ir užtikrinti jų palyginamumą tarp Europos šalių.

25

7. LITERATŪRA

1. Bartkevičius E. Lietuvos nacionalinė nelaimė. Sveikata 2000;2:3.

2. Bloemhoff A, Hoyinck S, Dekker R, Mulder S.(2001). Development of Minimum Data Sets

on injuries: background report; Developed within the Injury Prevention Programme of the

European Commission. Amsterdam Consumer Safety Institute, 2001.

3. Centers for Disease Control and Prevention. Recommended framework for presenting injury

mortality data. MMWR 1997;46(No.RR-14):1-30.

4. Centre of National Research on Disability and Rehabilitation Medicine. Prieinamas:

http://www.uq.edu.au/conrod/

5. Crosby AE, Ortega L, Melanson C. Self-directed Violence Surveillance: Uniform Definitions

and Recommended Data Elements, Version 1.0. Atlanta (GA): Centers for Disease Control

and Prevention, National Center for Injury Prevention and Control; 2011.

6. Gabbe BJ, Harrison JE, Lyons RA, Jolley D. Modelling long term disability following injury:

comparison of three approaches (under submission).

7. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras.

8. Holder Y, Peden M, Krug E et al (Eds). Injury surveillance guidelines. Geneva, World Health

Organization, 2001.

9. International Statistical Classification of Diseases and Related Health Problems, 10th

Revision (World Health Organization, 1992). Fingerhut LA and Warner M, The ICD-10

Injury Mortality Diagnosis Matrix, Injury Prevention, 2006;12;24-29. Prienamas:

http://www.cdc.gov/nchs/data/ice/10_diamatrix.pdf.

10. Kuzmarskienė G. Informacija apie kreipimusis dėl traumų į sveikatos priežiūros įstaigas

pagrindinėse sveikatos duomenų bazėse. 2005.

11. Lyons RA, Towner EM, Kendrick D, Christie N, Brophy S, Phillips CJ, Coupland C, Carter

R, Groom L, Sleney J, Evans PA, Pallister I, Coffey F. The UK Burden of Injury Study - a

protocol. BMC Public Health 2007 7:317. http://www.biomedcentral.com/1471-2458/7/317

12. Laflamme L, Svanström L, Schelp L. Safety prootion research. A public health

approach to accident and injury prevention. Karolinska Institutet, Departement of Public

Health Sciences, Division of Social Medicine.

13. Lyons RA, Kendrick D, Towner EL, Christie N, Phillips CJ, Coupland C, Hayes M, Macey

S, Brophy S, Carter B, Groom L, Mulvaney C, Sleney J, Smith S, Stewart J, Evans PA,

Pallister I, Coffey F. The UK Burden of Injuries Study. Inj Prev 2010:16(Suppl1):A242.

14. Medicinos enciklopedija 2 M-Ž. Vilnius; 1993.

26

15. Meerding WJ, Looman CWN, Essink-Bot ML, Toet H, Mulder S, et al. Distribution and

determinants of health and work status in a comprehensive population of injury patients. J

Trauma 2004: 56: 150–61.

16. Murray CJL, Lopez AD, eds. The Global Burden of Disease and Injury Series, Volume 1:

The Global Burden of Disease. Geneva: World Health Organization, 1996.

17. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2002. Lietuvos gyventojų traumos,

nelaimingi atsitikimai ir kitos visuomenės sveikatos aktualijos. Vilnius; Nacionalinės

sveikatos taryba, 2003.

18. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2007. Lietuvos gyventojų traumos,

nelaimingi atsitikimai ir kitos visuomenės sveikatos aktualijos. Vilnius; Nacionalinės

sveikatos taryba, 2008.

19. Nutarimas: 2002 m. liepos 8 d. Nr. 1077. Dėl Valstybinės saugaus eismo automobilių

keliais 2002 – 2004 metų programos patvirtinimo. Vilnius; Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

20. National Trauma Data Bank™ (NTDB). Prieinamas: http://www.facs.org/trauma/ntdb.html

21. Sveikata 21: pagrindiniai PSO visuomenės sveikatos priežiūros principai Europos regione.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija.

22. Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija. Dešimtoji redakcija.

23. The Oklahoma State Department of Health. Prieinamas: http://www.health.state.ok

.us/index.asp

24. Traumatizmo priemonių analizė nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu. Sveikatos mokymo

ir ligų prevencijos centras. 2010.

25. World Health Organization Regional Office for Europe. Prieinamas:

http://www.euro.who.int/

27

I PRIEDAS. OLANDIJOS SUŽALOJIMŲ SISTEMOS RENKAMI

DUOMENYS

Basic Data Set

Variables

Reasons for admission

Injury / Poisoning

Illness / complaint

Routine check / other / unknown

Personal details Patient number X X X

Patient name Optional Optional Optional

Date of birth X X X

Sequence number X X X

Sex X X X

Postal code X X X

Computed automatically Age in years/months Place of residence Municipal code

X X X

X X X

X X X

Admission details

Date of admission X X X

Time of admission X X X

Ambulance X X X

112 call (emergency number) Optional Optional Optional

Referral X X X

Reason for admission X X X

Injury cause X Computed automatically Day of admission Module

X X

X

X

Diagnosis and treatment details

Type of illness or disorder X Type of injury X Location of injury X Type of treatment X Description of treatment Optional Optional Shock room Optional Optional Optional

Seriousness of patient’s condition (rts) Optional Specialisation of the main treatment provider

X X Optional

Specialisation of the consultant/associate treatment provider

X X

Time of commencement of treatment X X Computed automatically Waiting period until commencement of treatment

X

X

Discharge details

Time of discharge from first aid dep. X X X

Referral X X X

Date of discharge from hospital X X X

Deceased X X X

Computed automatically

Date of discharge from first aid dep. Length of stay at first aid dep. Length of admission

X X X

X X X

X X X

28

BDS: variables and codes

PATIENT NUMBER .......................

DATE OF BIRTH dd.mm.yyyy

SEQUENCE NUMBER ....................

SEX 1 Male 2 Female 9 Unknown

POSTAL CODE XXXX 0097 Abroad 0099 Unknown

ADMISSION DATE dd.mm

ADMISSION TIME hh.mm

AMBULANCE 1 Yes 2 No 9 Unknown

112 CALL (emergency number) 1 Yes 2 No 9 Unknown

REFERRAL BY 1 Own initiative 2 General practitioner 3 Outpatient clinic own hospital 4 Other department own hospital 5 Other hospital in the Netherlands 6 Hospital abroad 7 Fire service 8 Police 9 Company doctor 10 Sports doctor 11 Ambulance paramedic 12 Trauma Team / Medical Mobile Team 13 Radiology department 98 Other specified 99 Unknown

REASON for ADMISSION 1 Personal injury or poisoning 2 Illness/complaint 3 Routine check 8 Other specified 9 Unknown

DETAILED FACTUAL DESCRIPTION ........................................

CAUSE OF INJURY 1 Occupational 2 Sport 3 Violence 4 Traffic 5 Self-mutilation 6 Home and Leisure 9 Unknown

TYPE OF ILLNESS/AFFECTION 1 Infectious and parasitic diseases 2 Neoplasm 3 Diseases of the blood and blood-forming organs;

immune deficiencies 4 Endocrine, nutritional and metabolic disorders 5 Psychological disorders 6 Disorders of the nervous system 7 Eye disorders 8 Ear disorders 9 Blood circulation disorders 10 Disorders of the respiratory tract 11 Disorders of the digestive tract 12 Skin and subcutaneous disorders 13 Muscular, osteo and connective tissue disorders 14 Disorders of the urogenital tract 15 Childbirth, pregnancy and puerperal complications 16 Perinatal disorders 17 Congenital disorders 18 Symptoms and imprecise syndromes 98 Other specified 99 Unknown

TYPE OF INJURY 1 No injury after examination 10 Superficial injury 11 Open wound 12 Fracture 13 Luxation 14 Distortion 15 Nerve injury 16 Spinal marrow injury 17 Vascular injury 18 Muscular/tendon injury 19 Crush injury 20 Traumatic amputation 21 Organ injury 22 Concussion 23 Brain damage, other 25 Consequence of foreign body 40 First degree burns 41 Second degree burns 42 Third degree burns 43 Frostbite 44 Poisoning 45 Allergic reaction 98 Other specified 99 Unknown

29

LOCATION OF INJURY 10 Hair-covered head 11 Brains 12 Ear 13 Eye (ball) 14 Nose 15 Face 16 Jaw 17 Oral cavity 18 Tongue 19 Teeth 30 Neck 31 Back of the neck 32 Thorax 33 Abdomen 34 Organ 35 Lumbar region 36 Pelvis 40 Spinal column, neck 41 Spinal column, thorax 42 Spinal column, lumbar region 50 Shoulder 51 Upper arm 52 Elbow 53 Lower arm 54 Wrist 55 Hand 56 Finger 60 Hip 61 Upper leg 62 Knee 63 Lower leg 64 Ankle 65 Achilles tendon 66 Foot 67 Toe 96 Multiple parts of the body 98 Other specified 99 Unknown

SHOCK ROOM 1 Yes 2 No 9 Unknown

TYPE OF TREATMENT 1 No treatment performed 2 Conservative 3 Operative 4 Resuscitation 9 Unknown

DESCRIPTION OF TREATMENT ....................

SEVERITY OF PATIENT’S CONDITION (rts) .................... 99 Unknown

SPECIALISATION MAIN TREATMENT PROVIDER 1 Casualty/General doctor 2 Internal medicine 3 Cardiology 4 Pulmonary diseases 5 Rheumatology 7 Gastroenterology 8 Anaesthesiology 9 Surgery 10 Urology 11 Orthopaedics 12 Neurosurgery 13 Plastic surgery 15 Obstetrics and gynaecology 18 Paediatrics 20 Psychiatry 21 Neurology 22 Dermatology 23 ENT 24 Ophthalmology 26 Radiology 36 Dental surgery 39 Vascular surgery 44 Childrens surgery 90 Traumatology 96 Not seen by medical doctor or nurse 98 Other specified 99 Unknown

SPECIALISATION ASSOCIATE/CONSULTANT 1 Casualty/General 2 Internal medicine 3 Cardiology 4 Pulmonary diseases 5 Rheumatology 7 Gastroenterology 8 Anaesthesiology 9 Surgery 10 Urology 11 Orthopaedics 12 Neurosurgery 13 Plastic surgery 15 Obstetrics and gynaecology 18 Paediatrics 20 Psychiatry 21 Neurology 22 Dermatology 23 ENT 24 Ophthalmology 26 Radiology 36 Dental surgery 39 Vascular surgery 44 Childrens surgery 90 Traumatology 98 Other specified 99 Unknown

TREATMENT COMMENCED AT hh.mm

DISCHARGED FROM FIRST AID Dep. AT hh.mm

30

REFERRAL TO 1 (Received treatment and) discharged 2 Check/ after-care GP 3 Check/ after-care first aid dep. outpatient clinic 4 Referred to theatre 5 Referred to intensive care 6 Referred to medical ward 7 Admitted in another hospital 8 Check/ after-care first aid dep. outpatient clinic other

hospital 9 Referred to dentist 10 Deceased 98 Other specified 99 Unknown

DATE OF DISCHARGE FROM HOSPITAL dd.mm.yyyy

DECEASED 1 Yes 2 No 9 Unknown

31

Modules: variables recorded per module

Modules

Variables

Module*

Work

Sport

Violence

Self- mutilation

Traffic

Private

Full facts Date of injury** X X X X X X

Time of injury X X X X X X

Part of day injured** X X X X X X

Town/village injured X X Public highway X Mode of transport of the victim X Traffic-function victim X Traffic mechanism X Mode of transport counter party

X

Type of sport X Organised sport X Branch of industry X Profession X Injury mechanism 1 X X Injury mechanism 2 X X X X X X

Injury mechanism 2a X X X X X X

Location 1 X X X X X X

Location 1a X X X X X X

Location 1b X X X X X X

Activity 1 X X

Activity 1a X X

Relation between the victim and perpetrator

X

Products X X X X X X

Full facts description X X X X X X

Computed automatically Day injured Municipality injury

X

X

X X

X

X X

X

* = Module combinations are allowed: the entered data is then the sum total of the individual modules

** = Automatically computed but can be manually overwritten if it does not reflect the true facts.

32

Modules: variables and rankings

DATE INJURED dd.mm.yyyy 11.11.11 Unknown

TIME INJURED hh.mm

PART OF DAY INJURED 1 Morning 06.00 a.m............... 11.59 a.m. 2 Afternoon 12.00...................... 05.59 p.m. 3 Evening 06.00 p.m............... 11.59 p.m. 4 Night 00.00...................... 05.59 a.m. 9 Unknown

TOWN/VILLAGE WHERE INJURY OCCURRED .................... 9999 Unknown

PUBLIC HIGHWAY 1 Yes 2 No 9 Unknown

MODE OF TRANSPORT OF THE VICTIM 1 Pedestrian 2 Bicycle 3 Moped, motorised pedal cycle 4 Motorcycle, scooter 5 Passenger car 6 Delivery van, pick-up 7 Lorry, truck 8 Bus, tram 98 Other specified 99 Unknown

TRAFFIC FUNCTION VICTIM 1 Pedestrian 2 Driver 3 Passenger 8 Other specified 9 Unknown

TRAFFIC MECHANISM 1 Accident involving only one vehicle 2 Collision with obstacle 3 Collision with moving vehicle or person 8 Other specified 9 Unknown

MODE OF TRANSPORT OF THE COUNTERPART 1 Pedestrian 2 Bicycle 3 Moped, motorised pedal cycle 4 Motorcycle, scooter 5 Passenger car 6 Delivery van, pick-up 7 Lorry, truck 8 Bus, tram 98 Other specified 99 Unknown

TYPE OF SPORT 1 Basketball 2 Handball 3 Hockey 4 Horse / pony riding 5 Skating 6 Tennis 7 Volleyball 8 Outdoor soccer 9 Indoor soccer 10 Swimming 11 Aerobics 12 Athletics 13 go-cart racing 14 Ballet 15 Badminton 16 Billiards 17 Body building 18 Boxing 19 Archery 20 Bowling 21 Cricket 22 BMX racing 23 Darts 24 American football 25 Weightlifting 26 Golf 27 Gymnastics 28 Baseball 29 Canoeing 30 Shooting 31 Fitness training 32 Korf ball 33 Cross-country skiing 34 Motorbike sport 35 Sky-diving 36 Pole vaulting 37 Rowing 38 Roller-skating 39 Rugby 40 Fencing 41 Skateboarding 42 Skiing 43 Softball 44 Squash 45 Table tennis 46 Competitive gymnastics 47 Combat sport 48 Fishing 49 Flying 50 Water polo 51 Water skiing 52 Bicycle racing 53 Wind surfing 54 Wrestling 55 Ice hockey 56 Ice sailing 57 Sailing 58 Running / Jogging 59 Mountain-biking 60 Skeeleren / In-line skating 61 Snowboarding 62 Trampoline jumping 63 Car racing 64 Climbing sports 65 Beach volley ball 66 Dog sports 67 Dodge ball 98 Other specified 99 Unknown

33

ORGANISATIONAL FORM OF SPORT 1 School sport 2 Sport, organised 3 Sport, not organised 8 Other specified 9 Unknown

BRANCH OF INDUSTRY 1 Agriculture and horticulture 2 Food and luxury food industry 3 Metal industry 4 Timber and furniture industry 5 Other industry 6 Construction industry 7 Wholesale or retail trade and repair of

personal and household goods 8 Hotel and catering industry 9 Transport and post 10 Education 11 Health and welfare 12 Bank and insurance companies 13 Governmental services 14 Culture, sports and recreation 98 Other specified 99 Unknown

PROFESSION .................... 9 Unknown

INJURY MECHANISM 1 1 Shot from a firearm 2 Contact with sharp weapon/object 3 Contact with blunt weapon/object 4 Physical force 5 Sexual abuse, assault 6 Poisoning 8 Other specified 9 Unknown

INJURY MECHANISM 2 1 Fall 2 Contact with object 3 Contact with person or animal 4 Foreign body 5 Respiratory obstruction 6 Chemical reaction 7 Thermal reaction 8 Electricity, radiation, explosion 9 Physical overexertion 98 Other specified 99 Unknown

INJURY MECHANISME 2A

Fall 1 Tripping, on same level 2 Slipping, on same level 3 Miss step, sprain, twist same level 4 Jump 5 Fall from stair (-case) 6 Fall from ladder / stepladder 7 Fall from bicycle / moped / motorcycle 8 Fall from animal 9 Fall from height(s) 10 Fall due to illness 98 Fall, other specified 99 Fall, not specified

Contact with object 1 Cutting/sharp object 2 Crushing object 3 Moving object 4 Stationary object 8 Contact with object, other specified 9 Contact with object, not specified

Contact with person or animal 1 Bitten by person 2 Contact with person, other 3 Bite/sting by insect 4 Bite by animal 5 Contact with animal, other 8 Contact with person or animal, other specified 9 Contact with person or animal, not specified

Foreign body 1 In eye 2 In body cavity 3 In skin 8 Foreign body, other specified 9 Foreign body, not specified

Respiratory obstruction 1 (Near)drowning 2 Obstruction of airways 3 Strangulation 8 Suffocation, other specified 9 Suffocation, not specified

Chemical reaction 1 Poisoning by solid mass 2 Poisoning by liquid substances 3 Poisoning by gas 4 Reaction chemical solid mass 5 Reaction chemical fluid 6 Reaction chemical gas 8 Reaction chemical, other specified 9 Reaction chemical, not specified

Thermal reaction 1 Contact with hot fluid, vapour 2 Contact with hot object 3 Contact with fire and flames 4 Cooling, natural source 5 Heating, natural source 8 Thermal reaction, other specified 9 Thermal reaction, not specified

Electricity, radiation, explosion 1 Electricity 2 UV light, human created source 3 Welding light 4 Explosion 8 Electricity, radiation, explosion, other specified 9 Electricity, radiation, explosion, not specified

Physical overexertion 1 Acute physical overexertion 2 Non-acute physical overexertion 8 Physical overexertion, other specified 9 Physical overexertion, not specified

LOCATION 1 1 Inside the home 2 Around the home 3 Residential institution 4 Schools and day-care 5 Sports location 6 Street, road, pavement 7 Trade and service 8 Industrial construction and agricultural area 9 Entertainment and catering premises 10 Recreation areas and playgrounds 11 Scenic area/country side 98 Other specified 99 Unknown

Residential institutions 1 Children’s home 2 Retirement home 3 Nursing home 4 Hospital 8 Institution, other specified 9 Institution, not specified

Schools and day-care centres 1 Kindergarten 2 Day-care 3 Schoolyard 4 School/university 5 After school care 8 School, day-centre, other specified 9 School, day-centre, not specified

Sports location 1 Sports field 2 Sports hall, gymnasium 3 Swimming pool 4 Race(cross-)circuit 5 Riding school 6 Skating rink 7 Ski-area 8 Sports location, other specified 9 Sports location, not specified

Street, road, pavement 1 Doorstep, pavement 2 Cycle track/cycle way 3 Road 4 Parking area 5 Public transport 6 Station/stop 8 Street, road, pavement, other specified 9 Street, road, pavement, not specified

Trade and service

LOCATION 1A 1 Shop

Inside the home 2 Auto repair Shop / Autoshop

1 Bathroom/shower 2 Toilet 3 Kitchen 4 Lounge/Livingroom 5 Bedroom 6 Fixed staircase 8 Inside dwelling, other specified 9 Inside dwelling, not specified

Around the home 1 Outside of house 2 Outside stairs 3 Garage/drive 4 Garden 5 Shedd 8 Around dwelling, other specified 9 Around dwelling, not specified

3 Airport 8 Trade and service, other specified 9 Trade and service, not specified

Industrial construction and agricultural area 1 Construction site/area 2 Factory premises 3 Factory building 4 Farm 8 Industrial construction and agricultural area, other specified 9 Industrial construction and agricultural area, not specified

Entertainment and catering premises 1 Bar/pub/café 2 Disco/dance hall 3 Cinema/theatre 4 Hotel/motel 5 Restaurant 8 Entertainment and catering premises, other

specified 9 Entertainment and catering premises, not specified

35

Recreation areas and playgrounds 1 Playgrounds 2 Fair 3 Holiday resort 4 Camping site 5 Amusement park 8 Recreation areas and playgrounds, other specified 9 Recreation areas and playgrounds, not specified

Scenic area 1 Lake/pool/pond 2 River/canal/ditch 3 Sea 4 Natural ice 5 Beach 6 Forrest 7 Public gardens and parks 8 Scenic area, other specified 9 Scenic area, not specified

LOCATION 1B 1 Inside 2 Outside 9 Unknown

ACTIVITY 1 1 Leisure activities 2 Vital activities 3 Teaching and education 4 Household activities 5 Transport activity 8 Other specified 9 Unknown

ACTIVITY 1A Leisure activities 1 Walking 2 Playing 3 Romping 4 Party, dancing, café/restaurant 5 Entertainment, night out, other 6 Volunteer work 8 Leisure activities, other specified 9 Leisure activities, not specified

Vital activities 1 Eating and drinking 2 Sleeping/resting 3 Personal care/grooming 4 Walking in and around the house 5 Sitting down or standing up 8 Necessary activities, other specified 9 Necessary activities, not specified

Teaching and education 1 Practical lessons, handcraft 2 School outing, playing during school hours 8 Teaching and education, other specified 9 Teaching and education, not specified

Household work 1 Cooking 2 Cleaning 3 Caring for someone else 4 Shopping, buying groceries 5 DIY jobs 6 Gardening 8 Household work, other specified 9 Household work, not specified

Transport activity 1 Using bicycle 2 Using moped 3 Using public transport 4 Using car 8 Transport activity, other specified 9 Transport activity, not specified

RELATIONSHIP BETWEEN VICTIM AND PERPETRATOR 1 Child-parent 2 Partner 3 Ex-partner A Neighbour(s) B Colleague(s) C Fellow class member / fellow student D Teacher / Student 4 Other known person 5 Other relationship 6 Known person, not specified 7 Unknown person, so no relationship 8 Police officer / civilian 9 Unknown

PRODUCTS Product that caused accident: .................... ----------------------------------------------‡ see appendix #2 98 Other specified 99 Unknown

Product that caused injury: .................... ----------------------------------------------‡ see appendix #2 98 Other specified 99 Unknown

Other Product: .................... ----------------------------------------------‡ see appendix #2 98 Other specified 99 Unknown

36

II PRIEDAS. AUSTRIJOS SUŽALOJIMŲ STEBĖSENOS SISTEMOS REGISTRAVIMO

ANKETA

37

38

III PRIEDAS. LATVIJOS TRAUMŲ REGISTRO ANKETA

1.pielikums

Ministru kabineta

2008.gada 15.septembra noteikumiem Nr.746

Traumu/ievainojumu uzskaites karte

Ārstniecības iestāde __________________________________ -

(nosaukums un kods vai spiedogs)

1. Pacienta vārds______________________ 2. Pacienta uzvārds __________________________

3. Pacienta personas kods - ( )

4. Pacienta dzimums (1-vīrietis; 2-sieviete; 9-nav zināms)

5. Tautība __________________________________________

6. Deklarētā dzīvesvieta__________________________________________________________

7. Deklarētās dzīvesvietas administratīvā teritorija

8. Faktiskā dzīvesvieta __________________________________________________________

9. Faktiskās dzīvesvietas administratīvā teritorija

10. Nodarbošanās______________________________________

11. Pavalstniecība______________________________________

12. Vecums traumas gūšanas brīdī (pilni gadi)

13. Ja paciente ir sieviete (atzīmēt, ja traumas gūšanas brīdī ir grūtniecība) gestācijas nedēļa

14. Slimības vēstures vai ambulatorā pacienta

medicīniskās kartes numurs

15. Pacienta ierašanās neatliekamās palīdzības nodaļā/stacionāra ambulatorajā daļā

15.1. datums (dd.mm.gggg) . . 15.2. laiks (hh:minmin) :

16. Datums, kad pacients izrakstīts no neatliekamās . .

medicīniskās palīdzības nodaļas/traumpunkta/uzņemšanas

nodaļas/stacionāra ambulatorās daļas (dd.mm.gggg)

(ja datums sakrīt ar 13 punktā norādīto, atzīmēt ar , to nedublējot)

17. Ārstēšana un turpmākā norise1: ____________________________

17.1. ja atzīmēti kodi 05 vai 08, norādīt slimnīcā pavadīto dienu skaitu

18. Datums, kad gūta trauma/ievainojums (dd.mm.gggg) . .

19. Laiks, kad gūta trauma/ievainojums (hh:minmin) :

39

20. Traumas/ievainojuma gūšanas brīdī pacients atradies (vajadzīgo atzīmēt):

20.1. alkohola reibumā

20.2. narkotisko vielu reibumā

21. Notikuma norises vieta1 _________________________________ .

22. Ievainojuma veids (1)1: _________________________________

22.1. ja atzīmēts kods 14, 15, 16 vai 17, precizēt apdeguma pakāpi: I IIa , IIb , III

22.2. ja atzīmēts kods 18, precizēt apsaldējumu:

22.2.1. bez audu nekrozes 22.2.2. ar audu nekrozi

22.3. ja atzīmēts kods 05, precizēt lūzumu:

20.3.1. slēgts 20.3.2. vaļējs 20.3.3. bez dislokācijas 20.3.4. ar dislokāciju

23. Ievainotā ķermeņa daļa (1)1: ________________________________ .

– labā puse; – kreisā puse; – priekšpuse; – mugurpuse

precizēta ķermeņa anatomiskā vienība _________________________________________

24. Diagnoze (norādīt diagnozes kodu atbilstoši SSK-10 kodam) .

40

22'. Ievainojuma veids (2)

1: _____________________________________________

22.1. ' ja atzīmēts kods 14, 15, 16 vai 17, precizēt apdeguma pakāpi: I IIa , IIb , III

22.2. ' ja atzīmēts kods 18, precizēt apsaldējumu:

22.2.1. ' bez audu nekrozes 22.2.2.

' ar audu nekrozi

22.3. ' ja atzīmēts kods 05, precizēt lūzumu:

22.3.1. ' slēgts 22.3.2.

' vaļējs 22.3.3.

' bez dislokācijas 25.3.4.

' ar dislokāciju

23. 'Ievainotā ķermeņa daļa (2)

1: __________________________________________ .

23.1. ' – labā puse; – kreisā puse; – priekšpuse; – mugurpuse

23.2. ' precizēta ķermeņa anatomiskā vienība_________________________________________________

24. ' Diagnoze (norādīt diagnozes kodu atbilstoši SSK-10 kodam) .

25. Blakusdiagnoze (norādīt diagnozes kodu atbilstoši SSK-10 kodam) . ; .

26. Nolūks (1-netīšs; 2-tīšs paškaitējums; 3-uzbrukums; 4-cita veida vardarbība.; 5-nenoteikts nolūks;

8-cita veida precizēts nolūks; 9-nolūks nav precizēts)

26.1. ja atzīmēts kods 2, norādīt:

26.1.1. aktuālākais riska faktors1 _______________________________________

26.1.2. agrāk veikts tīšs paškaitējums (1 – jā; 2 – nē; 9 – nav zināms)

26.2. ja atzīmēts kods 3 vai 4, norādiet

26.2.1. vainīgā saistība ar upuri1__________________________________

26.2.2. vainīgā dzimums (1-vīrietis; 2-sieviete; 9-nav zināms)

26.2.3. vainīgā vecums (pilni gadi)

26.2.3.1. ja nav zināms precīzs vecums, norāda vecuma grupu (1-(0-14 gadi);

2- (15-24 gadi); 3- (25-64 gadi); 4- (65 un vairāk); 9-vecums nav zināms)

26.2.4. uzbrukuma iemesls1____________________________________

27. Traumas/ievainojuma pamatmehānisms1 ____________________________ .

28. Traumas/ievainojuma tiešais mehānisms1 ____________________________ .

29. Nodarbe traumas/ievainojuma gūšanas brīdī1 ______________________________ .

29.1. ja atzīmēts kods 03.1 vai 04, precizēt sporta veidu ________________________ .

30. Ievainojums transporta negadījumā (1-jā, 2-nē, 9-nav zināms) 31.

Ja 30.punktā atzīmēts kods 1, norādīt:

31.1. ievainotās personas pārvietošanās veids1 __________________________ .

31.2. ievainotās personas loma transporta negadījumā1 ____________________

41

31.3. otra transporta negadījumā iesaistītā puse1 ________________________ .

32. Ievainojumu izraisošais pamatpriekšmets vai viela1 ._________________ .

33. Ievainojumu izraisošais tiešais priekšmets vai viela1__________________ .

34. Ievainojumu izraisošais starppriekšmets vai viela1____________________ .

35. Traumas/ievainojuma gūšanas īss apraksts (apstākļi, cēloņi utt.)________________________________

_____________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

36. Kartes aizpildītājs: __________________________________________________________

(paraksts un tā atšifrējums)

37. Kartes aizpildīšanas datums (dd.mm.gggg): . .

Piezīmes: 1 – Kodu norādīt atbilstoši Ievainojumu datubāzes kodēšanas rokasgrāmatai