Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR KOKYBöS KATEDRA
ANITA ROKAITYTö
ĮVAIRAUS AMŽIAUS GALVIJŲ BANDŲ, SMULKINTOS JAUTIENOS IR NEPASTERIZUOTO PIENO PRODUKTŲ UŽKRöSTUMAS
KAMPILOBAKTERIJOMIS IR JŲ RŪŠINö ĮVAIROVö
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: dr. M. Malakauskas
KAUNAS 2013
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Įvairaus amžiaus galvijų bandų, smulkintos jautienos ir nepasterizuoto pieno produktų užkr÷stumas kampilobakterijomis ir jų rūšin÷ įvairov÷“
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros
sąrašą.
2013-01-25 Anita Rokaityt÷
(data) (autoriaus vardas ir pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2013-01-25 Anita Rokaityt÷
(data) (autoriaus vardas ir pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
2013-01-25 Mindaugas Malakauskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
Protokolo Nr.8; 2013 01 07 Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s(-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) vardas, pavard÷) (parašas)
3
TURINYS
ĮVADAS ..................................................................................................................................................... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA............................................................................................................... 9
1.1 Kampilobakterijų morfologija ir fiziologija...................................................................................... 9 1.2. Kampilobakterijų paplitimas ir rūšin÷ įvairov÷ galvijų tarpe ........................................................ 10
1.2.1 Kampilobakterijų paplitimas galvijų tarpe............................................................................... 10 1.2.2 Rūšin÷ kampilobakterijų įvairov÷ galvijų tarpe....................................................................... 11
1.3. Kampilobakterijų paplitimas maisto grandin÷je ............................................................................ 12 1.3.1 Paukštiena ................................................................................................................................ 12 1.3.2 Jautiena .................................................................................................................................... 13 1.3.3 Kiauliena .................................................................................................................................. 13 1.3.4 Pienas ir jo produktai ............................................................................................................... 14 1.3.5 Vanduo..................................................................................................................................... 15
1.4. Žmonių kampilobakterioz÷s epidemiologija................................................................................. 15 1.4.1 Žmonių kampilobakterioz÷ ...................................................................................................... 15 1.4.2 Žmonių kampilobakterioz÷s ryšys su galvijais ........................................................................ 18
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS................................................................................. 19 2.1 M÷ginių rinkimas ir kampilobakterijų išskyrimas .......................................................................... 19
2.1.1 Įvairaus amžiaus pieninių galvijų išmatų m÷giniai.................................................................. 19 2.1.2 Atv÷sintos smulkintos jautienos ir nepasterizuoto pieno m÷giniai.......................................... 21
2.2 Kampilobakterijų identifikavimas .................................................................................................. 21 2.2.1. DNR išskyrimas ...................................................................................................................... 21 2.2.2. Daugin÷ PGR .......................................................................................................................... 22
2.3 Matematin÷ duomenų analiz÷ ......................................................................................................... 23 3. TYRIMŲ REZULTATAI..................................................................................................................... 24
3.1 Kampilobakterijų paplitimas įvairaus amžiaus pieninių galvijų grup÷se. ...................................... 24 3.2 Kampilobakterijų paplitimas smulkintos jautienos ir nepasterizuoto pieno produktuose .............. 30
4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS .............................................................................................. 31 IŠVADOS ................................................................................................................................................. 34 REKOMENDACIJOS .............................................................................................................................. 35 LITERATŪROS SĄRAŠAS .................................................................................................................... 36
4
SUMMARY Anita Rokaityt÷
PREVALENCE AND SPECIES DIVERSITY OF COMPYLOBACTER ISOLATES FROM
CATTLE HERDS, MINCED BEEF AND UNPASTEURIZED MILK
Master thesis
Work instructor: dr. M. Malakauskas
Lithuanian University of Health Sciences
Faculty of Veterinary Medicine
Department of Food Safety and Quality
Kaunas, 2013
The coverage of the work is 43 pages, 2 tables and 12 figures.
In recent years the specific attention is dedicated to the problem of campylobacteriosis, because
it is registered as the most common zoonosis in the EU countries as well as in the world. According to
the last decade researche results the poultry meat is considered as the most significant source of human
campylobacteriosis. However recent investigations provide evidences that the ruminants also play
important role in the epidemiology of this zoonosis. The investigations showed that the products of
cattle often causes sporadic human campylobacteriosis cases or even the outbreaks which are caused by
the consumption of unpasteurized milk or the usa of the surface water which is contaminated with the
faeces from cattle farm as well as the direct contact with the cattles. In Lithuania there are no studies
carried out on the prevalence of Campylobacter spp. in the cattle farms and contamination of the
unpasteurized milk as well as the minced beef.
The aim of our study was to evaluate the occurence of Campylobacter spp. in cattle heards of
different age and contamination the unpasteurized milk and the chilled minced beef sold at the retail
level. Three different cattle farms were selected for the investigation and fecal samples were taken in
2011 from May till November. For the further investigation four particular supermarkets and three
unpasteurized milk suppliers were selected which products i.e. chilled minced beef and unpasteurized
milk were bought every other week from the October 2011 till October 2012.
Thermophilic Campylobacter spp. was isolated by both direct inoculations on mCCDA selective
medium and after selective enrichment in Bolton broth. Multiplex-PCR method was used for detection
and identification of thermophilic Campylobacter species described by Wang (2002) with minor
changes.
The examination of different age cattles in dairy farms of the central part of Lithuania revealed
that in average 78.5 % of cattle are carriers of Campylobacter spp. The quantitative results of the
research showed that the age is an important factor for Campylobacter spp. prevalence in the feaces
samples. The highest numbers of campyloabcters was found in the calf faeces (5.3 log10 cfu/g), the
5
lowest − in cattle faeces (3.7 log10 cfu/g). Screening of faeces samples by multilex-PCR for 5
Campylobacter spp. species (C. jejuni, C. coli, C. lari, C. fetus and C. upsaliensis) revealed that the most
often species found in the tested samples were C. jejuni (66.7 %) and C. coli (24.4 %) in all tested farms.
Testing of 73 unpasteurized milk samples for Campylobacter spp. revealed that only 3 samples
(4.1 %) were contaminated by campylobacters. However Campylobacter spp. bacteria were not detected
neither after direct plating nor after selective enrichment of the 95 chilled minced beef samples.
In this study, the relatively high prevalence of thermophilic Campylobacter spp. among cattles
indicates that cattle farms are important reservoirs of Campylobacter spp. Therefore, in order to reduce
consumer’s risk of catching campylobacteriosis through cattle products or contact with infected animals,
efforts to reduce Campylobacter spp. prevalence on cattle farms must be taken for better public health
ensurance.
Keywords: Campylobacter spp., dairy cattle, unpasteurised milk, chilled minced beef.
6
SANTRUMPOS
µl – mikrolitrai
µm – mikrometrai
ANOVA – dispersin÷ analiz÷
bp – bazių pora
DNR – deoksiribonukleorūgštis
EFSA – Europos maisto saugos tarnyba
ksv – kolonijas sudarantys vienetai
PGR – polimerazin÷ grandinin÷ reakcija
PFGE – pulsin÷ lauko elektroforez÷ gelyje
rRNR – ribosomin÷ ribonukleino rūgštis
ŽŪB – žem÷s ūkio bendrov÷
7
ĮVADAS
Kampilobakterijos nuo pat 2005 m. išlieka dažniausiai nustatoma žmonių ūmaus žarnyno
infekcinio susirgimo priežastis Europos Sąjungos (ES) šalyse. Palyginus 2009 ir 2010 metais
užregistruotų žmonių kompilobakterioz÷s atvejų skaičių nustatyta, kad kampilobakterioz÷s susirgimų
padaug÷jo 6,7 %. Šių susirgimų did÷jimo tendencija buvo pasteb÷ta net tarp 24 ES šalių. Dažniausiai
kampilobakterioz÷ buvo siejama su broilerių m÷sa arba kitais m÷sos produktais. Lietuvoje
kampilobakterioz÷ yra viena iš labiausiai paplitusių maistu plintančių žmonių zoonozių, ir sergamumo
rodiklis siekia 32,9 atvejus 100000 gyventojų (EFSA, 2012).
Žmon÷ms kampilobakteriozę sukelia termofilin÷s kampilobakterijos. Dažniausiai tai būna
Campylobacter jejuni, rečiau C. coli ir C. laris rūšys, tačiau yra ir kitų kampilobakterijų rūšių galinčių
sukelti žmonių susirgimus (EFSA, 2012). Klinikinius virškinamojo trakto sutrikimus gali sukelti ir labai
nedideli šių bakterijų kiekiai, tai yra, užsikr÷timo doz÷ gali būti tik 500 bakterijų, tačiau sergamumas
taip pat priklauso ir nuo amžiaus, bendros fizin÷s būkl÷s bei kitų veiksnių. Vaikai gali susirgti
kampilobakterioze ir užsikr÷tę ženkliai mažesniu bakterijų kiekiu (Kothary et Buba, 2001). Pagrindinis
kampilobakterijų šaltinis žmon÷ms yra žalia ar nepakankamai gerai termiškai apdorota broilerių m÷sa.
Tyrimais įrodyta, kad kampilobakterijų nešiotojai gali būti daugelis kitų gyvūnų rūšių, pvz. avių, kiaulių,
galvijų, laukinių paukščių ir žinduolių, tod÷l galima teigti, kad naminiai paukščiai n÷ra vieninteliai
svarbūs kampilobakterioz÷s šaltiniai žmon÷ms (Petersen et al., 2001).
Pastaraisiais metais atlikti tyrimai (Brown et al., 2004; Devane et al., 2005; Garrett et al., 2007)
nustat÷ netiesioginį ryšį tarp galvijų ir žmonių susirgusių kampilobakterioze. Remiantis laboratoriniais
tyrimais kampilobakterijos yra retai nustatomos ant galvijų skerdienų ar m÷sos produktų, tod÷l galima
teigti, kad jautiena n÷ra svarbus infekcijos šaltinis žmon÷ms (Whyte et al., 2004). Nepaisant to,
epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad nepasterizuotas pienas yra svarbus rizikos veiksnys susirgti
kampilobakterioze (Studahl et al., 2000; Michaud et al., 2004). Be to, nepasterizuoto pieno vartojimas
yra siejamas su šio susirgimo protrūkiais, tokiais kaip 2003 m. įvykęs Jungtin÷je Karalyst÷je ar 2005 m.
Pensilvanijoje (Studahl et al., 2000; Schildt et al., 2006). Tačiau galvijų išmatomis užkr÷sta aplinka gali
būti daug svarbesnis veiksnys kampilobakterioz÷s plitimui nei nepasterizuotas pienas ar jautiena
(Nielsen 2002; Nygard et al., 2004).
Kadangi, Lietuvoje n÷ra pakankamai duomenų apie kampilobakterijų paplitimą galvijų bandose ir
galvijų m÷sos užkr÷stumą šios zoonoz÷s suk÷l÷jais, atlikti tyrimai siekiant gauti daugiau duomenų apie
pieninių galvijų bandų, nepasterizuoto pieno ir smulkintos jautienos užkr÷stumą kampilobakterijomis.
Darbo tikslas: įvertinti kampilobakterijų paplitimą įvairaus amžiaus pieninių galvijų grup÷se bei
atv÷sintos smulkintos jautienos ir nepasterizuoto pieno produktuose.
8
Darbo uždaviniai:
• Įvertinti skirtingo amžiaus galvijų grupių užsikr÷timą kampilobakterijomis bei užsikr÷timo
intensyvumą
• Nustatyti mažmenin÷je prekyboje parduodamo nepasterizuoto pieno ir smulkintos jautienos
užkr÷stumą kampilobakterijomis
• Identifikuoti išskirtų kampilobakterijų rūšis polimeraz÷s grandinin÷s reakcijos metodu
• Atlikti gautų rezultatų analizę
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Kampilobakterijų morfologija ir fiziologija
Kampilobakterijos yra 0,2−0,8 µm pločio ir 0,5−5,0 µm ilgio, gramneigiamos, sporų
neformuojančios bakterijos. Šios bakterijos yra judrios, juda greitai ir charakteringai, sukdamosi spirale
žiuželių pagalba. Susijungus dviems ar daugiau suformuoja "S" arba "V" formą, kuri primena kiro
sparnus (Debruyne et al., 2005).
1 pav. Campylobacter jejuni. Nuotrauka daryta transmisiniu elektroniniu mikroskopu
(http://www.wadsworth.org/databank/campylo.htm. Prieiga per internetą 2012-12-08)
Kampilobakterijos yra termofilin÷s bakterijos, kurių augimo temperatūros ribos yra gana siauros ir
svyruoja tarp 30 °C ir 42 °C. Optimaliausia temperatūra joms augti yra 41,5 °C. Levin (2007) teig÷, kad
šios bakterijos tur÷tų būti nurodytos kaip "termotolerantin÷s", nes jos neauga aukštesn÷je kaip 55 °C ir
tod÷l neatitinka termofilinų bakterijų savybių. Bet šios bakterijos yra priskirtos prie termofilinių ne d÷l
savo geb÷jimo augti esant aukštai temperatūrai, tačiau d÷l nesugeb÷jimo augti žemesn÷je kaip 30 °C
temperatūroje (Garénaux et al., 2008).
Šaldymas−atšildymas turi reikšm÷s kampilobakterijų populiacijai. Esant nedideliam
kampilobakterijų skaičiui jos inaktyvuojamos −15 °C temperatūroje, ne mažiau kaip per 72 valandas,
tačiau šaldymas nesunaikina visų patogenų užkr÷stame maiste (Lee et al., 1998). Hazeleger ir kt. (1995)
nustat÷, kad kampilobakterijos ilgiausiai išgyvena esant +4 °C temperatūrai ir kai pH svyruoja nuo 6,5
iki 7,5.
10
Skirtingai nuo kitų per maistą plintančių patogeninių bakterijų, kampilobakterijos yra
mikroareofilai ir geriausiai auga atmosferoje, kur yra apie 10 % CO2
, 85 % N ir maždaug 5 % O2
(Humphrey et al., 2007), bei ant mitybin÷s terp÷s praturtintos 5−10 % krauju (Garénaux et al., 2008).
Ant mitybin÷s terp÷s pas÷tų bakterijų kolonijos matomos po 48 val. Jos yra apvalios, iškilios,
taisyklingos formos ir standžios konsistencijos. Kolonijų diametras apie 1−3 mm., iš pradžių jos yra
bespalv÷s, bet v÷liau jos tampa balkšvai−pilkos.
Campylobacteriaceae šeimai priklauso 18 rūšių, šeši porūšiai ir du biovariantai. Iš jų dažniausiai
žinduolių ir paukščių žarnyne kaip komensalai aptinkami C. jejuni ir C. coli (Gurtler et al., 2005).
Kampilobakterijomis gali užsikr÷sti ir žmon÷s, tod÷l jos laikomos zoonotiniais patogenais (Park, 2002).
1.2. Kampilobakterijų paplitimas ir rūšin÷ įvairov÷ galvijų tarpe
1.2.1 Kampilobakterijų paplitimas galvijų tarpe
Įvairiuose literatūros šaltiniuose nurodomi skirtingi veiksniai, kurie gali įtakoti kampilobakterijų
paplitimą galvijų tarpe (Besser et al., 2005; Ellis-Iversen et al., 2009; Grove-White et al., 2010), bet
dažniausiai nurodomas galvijų amžius (Inglis et al., 2004; Kwan et al., 2008; Gillespie et al., 2009).
Naujagimiai veršeliai ūkyje greitai užsikrečia kampilobakterijomis horizontaliu perdavimo keliu, ir
keturių dienų laikotarpyje su išmatomis ima platinti kampilobakterijas. Didžiausia bakterijų
koncentracija veršelių išmatose nustatoma per pirmuosius du m÷nesius. Tyrimais nustatyta, kad veršelių
išmatose kampilobakterijų skaičius gali būti 10 ar net 100 kartų didesnis, nei pas vyresnio amžiaus
galvijus (Nielsen 2002; Johnsen et al., 2006).
Kampilobakterijų kiekį gali įtakoti ir gyvulininkyst÷s tipas, kuris lemia galvijų laikymo ir
priežiūros sąlygas. Siekiant užtikrinti mikrobiologinę pieno kokybę, pieniniams galvijams taikomos
griežtesn÷s higienos normos, nei m÷siniams galvijams. Pieninių galvijų bandose kampilobakterijų
paplitimas svyruoja nuo 0 % iki 100 % (Oporto et al., 2007; Gilpin et al., 2008; Pradhan et al., 2009),
tuo tarpu m÷sinių galvijų bandoje nuo 5,4 % iki 83,0 % (Inglis et al., 2003; Berry et al., 2006; Oporto et
al., 2007).
M÷siniai galvijai dažniausiai auginami iki 30 m÷nesių amžiaus ir tada yra skerdžiami, tuo tarpu
pieninių galvijų amžiaus vidurkis yra gerokai ilgesnis. Iš atliktų išmatų tyrimų buvo nustatyta, kad
galvijų žarnyne kampilobakterijų paplitimas skerdyklose svyruoja nuo 12,5 % iki 89,4 %, o galvijų
ūkiuose nuo 12,0 % iki 100 % (Englen et al., 2007; Parisi et al., 2007; Kwan et al., 2008; Ragimbeau et
al., 2008; Ellis-Iversen et al., 2009).
11
Galvijų užsikr÷timą kampilobakterijomis taip pat įtakoja š÷rimo tipas, pašarų kokyb÷, m÷šlo
tvarkymo sistema, laukinių paukščių prieinamumas prie pašarų, vandens tiekimo sistema ir kt. (Wesley
et al., 2000). Padidintos rizikos grupei užsikr÷sti kampilobakterijomis priskiriami galvijai, kurie laikomi
didel÷mis bandomis ir/arba ganosi ganyklose (Ellis-Iverseno et al., 2009; Grove-White et al., 2010).
Tiriant kampilobakterijų išskyrimo modelius galvijų ūkiuose buvo nustatyta, kad pavieniai gyvūnai gali
nuolat platinti bakterijas su išmatomis dideliais kiekiais. Tuo tarpu kiti galvijai platina su pertraukomis
(Inglis et al., 2004; Minihan et al., 2004; Gilpin et al., 2008; Kwan et al., 2008), arba visai neplatina, nes
yra atsparūs kampilobakterijų kolonizacijai, nežiūrint didelio aplinkos užterštumo šiais patogenais
(Minihan et al., 2004).
Tyrimais nustatyta, kad į aplinką daugiau kampilobakterijų išskiria sergantys, nusilpę galvijai,
kurių sutrikusi medžiagų apykaita. Taip pat didesnį kiekį kampilobakterijų išskiria karv÷s po
apsiveršiavimo (Grove-White et al., 2010). Galvijų bandose kampilobakterijų kiekiui įtakos turi ir
sezoniškumas. Pieninių galvijų išmatose didžiausia kampilobakterijų koncentracija buvo nustatyta
pavasarį ir vasarą, kai galvijai ganomi ganyklose (Kwan et al., 2008; Grove-White et al., 2010).
Ganyklose užsikr÷timo kampilobakterijomis šaltinių įvairov÷ yra didesn÷, be to, pavasarį bakterijoms
yra palankesn÷s sąlygos daugintis (Oporto et al., 2007; Grove-White et al., 2010).
1.2.2 Rūšin÷ kampilobakterijų įvairov÷ galvijų tarpe
Galvijų bandose dažniausiai yra paplitusi C. jejuni, kiek rečiau C. coli rūšis (Milnes et al., 2008;
Ragimbeau et al., 2008; Ellis-Iversen et al., 2009; Chatre et al., 2010). Kwan ir kt. (2008) nustat÷, kad C.
jejuni genotipų įvairov÷ yra didesn÷ pas suaugusius galvijus, nei pas jaunus veršelius. Be šių gerai
žinomų žmogaus patogenų, galvijų žarnyne taip pat aptinkama C. fetus (Inglis et al., 2004), kurios du
porūšiai galvijams gali sukelti lytinių organų infekcijas, ko pasekoje gali išsivystiti abortai. Be to, C.
fetus žmon÷ms gali sukelti sunkų imunodeficitą. Galvijų tarpe nustatomos ir kitos kampilobakterijų
rūšys, tokios kaip C. laris, C. hyointestinalis, C. upsaliensi, kurių svarba žmogaus sveikatai dar n÷ra
pilnai išaiškinta (Debruyne et al., 2008). Gilpin ir kt. (2008) patvirtino, kad galvijų žarnyne tuo pačiu
metu gali daugintis kelios skirtingos kampilobakterijų rūšys. Be to, skirtingoms Campylobacter spp.
proporcijoms galvijų išmatose įtakos turi galvijo amžius (Bae et al., 2005).
12
1.3. Kampilobakterijų paplitimas maisto grandin÷je
1.3.1 Paukštiena
Įvairiuose literatūros šaltiniuose nurodoma, kad iš visų maisto produktų paukštiena yra pagrindinis
susirgimo kampilobakterioze šaltinis žmon÷ms (Friedman et al., 2004; EFSA, 2012). Broileriai,
auginami paukštid÷se, užsikrečia kampilobakterijomis fekaliniu–oraliniu keliu nuo sergančiųjų ir platina
bakterijas gyvenamojoje aplinkoje (Allen et al., 2007). Paukščiai su išmatomis į aplinką išskiria didelius
kiekius šių bakterijų, paprastai 108ksv/g. Didelį kampilobakterijų kiekį lemia paukščių kūno temperatūra
(42 oC), kuri yra optimaliausia augti ir daugintis šioms bakterijoms (Stintzi et al., 2003). Tyrimais
nustatyta, kad Campylobacter spp. didžiausia koncentracija paukščių organizme yra aklojoje ir storojoje
žarnose ir jos dažnai yra išskiriamos iš gyvų paukščių prieš skerdimą (Lindmark et al., 2006; Allen et
al., 2007; Klein et al., 2007; Lienau et al., 2007).
Broilerių skerdena dažniausiai užteršiama patogenin÷mis kampilobakterijomis skerdimo proceso
metu, atliekant plikinimą ar šalinant vidaus organus. Be to, šios bakterijos patenka ne tik ant skerdenos,
bet užteršia plikinimo vandenį ir skerdimo liniją (Guerin et al., 2010). Po nuplikinimo skerdenų
mikrobin÷ tarša gali padid÷ti 2−7 kartais. Skerdimo procesas laikomas svarbiu skerdenos kryžmin÷s
taršos veiksniu, broileriams, kurie buvo neigiami kampilobakterijų atžvilgiu iki skerdimo (Johnsen et al.,
2006). Taip pat nustatyta, kad užteršimo lygį įtakoja skerdžiamų paukščių amžius, metų m÷nuo, bei
laiko tarpas iki skerdenos apdorojimo (EFSA, 2012). Patogeninių kampilobakterijų taršos lygis
paukštienoje paprastai sumaž÷ja perdirbimo proceso metu, ypač jei m÷sa užšaldoma (Georgsson et al.,
2006).
Didelį kampilobakterijų paplitimą paukštienoje lemia ne tik skerdimo proceso higienos pažeidimai,
bet ir paukštienos maistin÷s medžiagos. Paukštienoje yra daugiau baltymų bei sausųjų ir mineralinių
medžiagų, nei kitos rūšies gyvūnų m÷soje. Tyrimais nustatyta, kad kampilobakterijos geriau auga tuose
terp÷se, kuriuose yra daugiau aminorūgščių. Be to, d÷l sąlyginai greitos medžiagų apykaitos, paukštiena
subręsta greičiau, nei kitų gyvūnų m÷sa ir per pirmąsias 3–24 val. pH kinta nuo 5,67 iki 5,95. Tuo tarpu
kampilobakterijų optimalus dauginimosi pH yra 6,5−7,5 (Garénaux et al., 2008).
Pagal ESFA (2012) pateiktus duomenis, šviežioje broilerių m÷soje dažniausiai yra nustatoma C.
jejuni (34,2 %) ir kiek rečiau C. coli (27,3 %). Luber ir kt. (2005) tyrin÷jo šviežios paukštienos kulšeles
ir pri÷jo išvados, kad kampilobakterijos ant paukštienos produktų yra pasiskirsčiusios netolygiai.
Daugiausia kampilobakterijų yra ant produktų paviršiaus, tuo tarpu produkto gilesniuose audiniuose jų
pasitaiko rečiau. Tod÷l ruošiant maistą viešojo maitinimo įstaigose ar namų sąlygomis, žmon÷s
kampilobakterioze užsikr÷sti gali d÷l kryžmin÷s taršos nuo žalios paukštienos per kitus maisto
13
produktus, naudojant tuos pačius peilius, pjaustymo lenteles ar nuo gaminančio asmens rankų (Havelaar
et al., 2005).
1.3.2 Jautiena
Atvežti į skerdyklą galvijai yra dažnai nustatomi kaip kampilobakterijų nešiotojai ir platintojai
(Besser et al., 2005; Garrett et al., 2007), tačiau jautienoje ir jos produktuose šių bakterijų kiekis būna
labai nedidelis. Pagal ESFA (2012) pateiktus duomenis, 2010 m. užkr÷stų šviežios jautienos m÷ginių
buvo nustatyta 0,4 %, tuo tarpu paukštienos − 29,6 %. Jautienos skerdienos tarša kampilobakterijomis
yra labai maža, nes skerdyklose skerdimo metu laikomasi aukštų higienos reikalavimų, d÷l kurių yra
sumažinamas bendras užkr÷stumas bakterijomis (Minihan et al., 2004; Garrett et al., 2007). Be to, ant
skerdienos likusių kampilobakterijų išlikimą mažina skerdienos atv÷sinimas ir užšaldymas bei didesn÷
deguonies koncentracija aplinkoje (Phillips et al., 2008). Kampilobakterijų augimo procesą taip pat
slopina jautienos pH, nes 1−2 dienas po skerdimo pH siekia vidutiniškai 5,3−5,6 (iki 6,0) (Garénaux et
al., 2008).
Remiantis literatūroje aprašytais tyriamis, maltoje m÷soje gali išlikti kampilobakterijos esant
palankioms sąlygoms, bet laboratoriniais tyrimais kampilobakterijų nepavyko nustatyti maltoje
jautienoje (Ghafir et al., 2007; Medeiros et al., 2008; Phillips et al., 2008). Tuo tarpu ant jautienos
skerdienos termofilin÷s kampilobakterijos yra nustatomos, bet užkr÷stumas kampilobakterijomis yra
nedidelis, ES 2010 m. neviršijo 2 %, pvz. Vokietijoje nustatyta – 1,9 %, Nyderlanduose – 0,3 %,
Ispanijoje – 0 % (EFSA, 2012).
Patogenin÷s kampilobakterijos gali lokalizuotis tariamai sveikų galvijų tulžies pūsl÷je, ir skerdimo
proceso metu su tulžimi patekti į kepenis (Acik et Cetinkaya 2005; Enokimoto et al., 2007). Remiantis
literatūroje pateiktais duomenimis, užsikr÷sti termofilin÷mis kampilobakterijomis didesn÷ rizika kyla
vartojant jautienos kepenis, nei faršą. Nes tyrimais buvo nustatyta, kad skerdykloje paskerstų galvijų
kepenų užkr÷stumas kampilobakterijomis siekia 1,4 % − 45 %, o esančių prekyboje net 12 % − 54 %
(Little et al., 2008; Medeiros et al., 2008).
1.3.3 Kiauliena
Kiauliena yra dar vienas kampilobakterijų užkrato šaltinis. Kiaul÷ms kaip ir kitiems gyvūnams,
užsikr÷tusiems kampilobakterijomis n÷ra ligos simptomų. Thakur ir kt. (2006) nurodo, kad nuo 50 % iki
100 % kiaulių yra kampilobakterijų nešiotojos ir išskiria į aplinką didelį šių patogenų kiekį su išmatomis
(102 − 107 ksv/g). Kampilobakterijos į maisto grandinę gali patekti per kiaulių skerdienas, kuomet jos
14
auginamos skirtinguose fermose, tačiau skerdykloje yra laikomos kartu ir šiomis bakterijomis kiaul÷s
užsikrečia fekaliniu−oraliniu keliu. Skerdienos užterštumas kampilobakterijomis pagrinde siejamas su
skerdimo technologija. Dažniausiai kiaul÷s skerdžiamos, nenulupant odos, kuri nuplikoma tik skerdimo
pradžioje, dalis kampilobakterijų gali išgyventi ir tokiu būdu būti pernešamos ant kitų paviršių (Moore
et al., 2005).
Kampilobakterijų galima rasti kiaulių tonzil÷se, skrandžio turinyje, klubin÷je, aklojoje ir
gaubtin÷je žarnose, taip pat limfiniuose mazguose (Hurd et al., 2008). Nustatyta, kad skirtingai, nei pas
paukščius ar galvijus, kiaulių žarnyne dažniau yra paplitusi C. coli rūšis (50,2%), nei C. jejuni (36,7%)
(EFSA, 2012). Wilson ir kt. (2008) nurodo, kad žmonių kampilobakteriozę retai sukelia C. jejuni,
išskirtos iš kiaulienos. Be to, C. coli yra mažiau atspari stresui, nei C. jejuni, tod÷l jos greičiau žūsta kai
kiaulienos skerdiena yra užšaldoma ar džiovinama (Madden et al., 2000). Taip pat chloruotas vanduo
gali būti pakankamai efektyvus naikinant mažiau atsparias C. coli, tokiu būdu sumažinant bendrą
Campylobacter spp. koncentraciją kiaulienoje (Hurd et al., 2008).
1.3.4 Pienas ir jo produktai
Žmon÷ms patogenin÷s kampilobakterijos dauginasi galvijų žarnyne ir jų patekimas į pieną
dažniausiai būna d÷l fekalinio pieno užteršimo. Pieno užteršimas kampilobakterijomis gali atsirasti d÷l
melžimo metu padarytų klaidų ar higienos reikalavimų nesilaikymo. Be to, karv÷s sergančios slaptu
mastitu, kurio priežastis Campylobacter spp. genties bakterijos, išskiria šiuos patogenus melžimo metu
su pienu. Tyrimais įrodyta, kad pieno užteršimą būtu galima sumažinti griežtai laikantis melžimo
higienos reikalavimų ir pasterizuojant žalią pieną, kurio metu žūsta kampilobakterijos (Humphrey et al.,
2007). Tačiau Newkirk ir kt. tyrin÷jo kampilobakterioz÷s protrūkius įvykusius d÷l pieno vartojimo nuo
1990 iki 2006 m., ir nustat÷, kad 31 (73,8%) atvejį suk÷l÷ nepasterizuoto ir net 11 (26,2%) pasterizuoto
pieno vartojimas. Tod÷l negalima teigti, kad pieno pasterizacija visiškai sunaikina šias termofilines
bakterijas.
Heuvelink ir kt. (2009) nustat÷, kad kampilobakterijų paplitimas žaliame piene svyruoja nuo 0%
iki 27%, o bakterijų skaičius paprastai nesiekia 10 ksv/ml., bet šio bakterijų kiekio užtenka, kad žmon÷s
užsikr÷stų ir susirgtu kampilobakterioze. Kalman ir kt. (2000) atliko tyrimus su kampilobakterijomis
užkr÷stu pienu, ir nurodo, kad kambario temperatūroje laikant nepasterizuotame pieną C. jejuni jame
išgyvena 24 val. ir net kelias savaites išlieka gyvybingos 4 oC temperatūros piene, nors jame ir
nesidaugina.
Žalio pieno vartojimas dažnai yra siejamas su žmonių kampilobakterioz÷s protrūkiais. Tačiau
reguliarus žalio pieno vartojimas lemia individualaus imuniteto susidarymą prieš kampilobakterijas
15
(Friedman et al., 2004). Tai įrodo organizme susidarę IgG antikūniai prieš kampilobakterijų antigenus.
Be to, piene esantys komponentai, tokie kaip oligosacharidai yra susiję su apsauga prieš
kampilobakteriozę, ypač maitinamiems kūdikiams. Nustatyta, kad C. jejuni in vitro slopina moters
pienas, konkrečiai α 1,2−oligosacharidas, kuris jungiasi su žmonių H antigenu esančiu raudonųjų kraujo
kūnelių membranoje. Tod÷l, galima teigti, kad α 1,2−oligosacharidas esantis moters piene slopina
Campylobacter spp. adheziją ir kolonizaciją žarnyne, ir užtikriną apsaugą maitinamiems kūdikiams nuo
kampilobakterioz÷s. Vis d÷lto, nepasterizuotas karvių pienas sukelia protrūkius ar pavienius
kampilobakterioz÷s susirgimus vaikams ir suaugusiems žmon÷ms, nes α 1,2−oligosacharido karvių
piene yra mažai arba jo visai n÷ra (Ruiz-Palacios et al., 2003).
Belgijoje ir Italijoje buvo atlikti išsamūs tyrimai su kampilobakterijomis užkr÷stais pieno
produktais. Tyrimų metu buvo nustatyti 4,1 % užkr÷stų sūrio produktų, kurie buvo pagaminti iš žalio
arba mažai termiškai apdoroto karvių pieno (ESFA, 2012). Nedidelį kampilobakterijų paplitimą pieno
produktuose įtakoja šių produktų žemas pH, gamybos metu pridedamos biologiškai aktyvios medžiagos
bei pieno rūgšties bakterijų išskiriamos rūgštys ir metabolitai. Vis d÷lto, kai pirminis užkratas
produktuose yra didelis, pvz. česnakiniame svieste, C. jejuni gali išgyventi iki 18 dienų šaldytuvo
temperatūroje (Zhao et al., 2000).
1.3.5 Vanduo
Kampilobakterijų randama taip pat ir kitose maisto žaliavose ir produktuose, nei paukštiena,
kiauliena, jautiena ar nepasterizuotas pienas. Žmonių kampilobakterijoz÷s protrūkių priežastimi dažnai
laikomas nešvaraus, termiškai neapdoroto lietaus vandens vartojimas. Pagrindin÷ geriamojo vandens
užkr÷timo priežastis būtu sergančių kampilobakterijoze gyvulių ir paukščių fekalijų patekimas į
naudojamą vandens šaltinį. Be to, prieš vartojimą plaunant daržoves ar vaisius su tokiu vandeniu,
kampilobakterijos gali patekti ant šviežių vaisių ir daržovių bei sukelti žmonių kampilobakteriozę
(Brandi et al., 2004).
1.4. Žmonių kampilobakterioz÷s epidemiologija
1.4.1 Žmonių kampilobakterioz÷
Žmon÷ms kampilobakteriozę sukelia termofilin÷s kampilobakterijos. Dažniausiai tai būna C.
jejuni, C. coli ir C. laris rūšys, tačiau yra ir kitų kampilobakterijų rūšių galinčių sukelti žmonių
susirgimus (EFSA, 2012).
16
Tyrimais nustatyta, kad daugiau nei 90 % visų žmonių kampilobakterioz÷s susirgimų priežastys
yra užterštos vištienos bei jautienos ir pieno produktų vartojimas įskaitant ir tuos atvejus, kurie kilo d÷l
kryžminio užteršimo iš šių šaltinių. Likusių susirgimų priežastys nurodomos kaip tiesioginis kontaktas
su avimis, laukiniais paukščiais, naminiais augintiniais bei užterštu vandeniu (žr. 2 pav.). Nors galima
tiesiogin÷ infekcija nuo žmogaus žmogui, tačiau tai neturi didel÷s epidemiologin÷s reikšm÷s (Friedman
et al., 2004).
2 pav. Svarbiausi žmonių užsikr÷timo C. jejuni šaltiniai (Wilson et al., 2008)
Žmonių kampilobakteriozei būdingas sezoniškumas, kuris pasireiškia skirtingais vasaros m÷nesiais
priklausomai nuo geografin÷s vietov÷s (White et al., 2009). Pagal sezoniškumą Lietuvoje 2007−2009 m.
sergamumo kampilobakterioze vidurkio pakilimas buvo geguž÷s m÷nesį, o susirgimų pikas−rugpjūčio
m÷nesį (EFSA, 2012). Infekcijos atvejų skaičiaus did÷jimas priklauso ir nuo klimato pokyčių, pvz.
did÷jančios temperatūros ar lietaus kiekio (Lake et al., 2009; Stark et al., 2009; White et al., 2009; Jore
et al., 2010). Susirgimų kampilobakterioze pasitaiko visose amžiaus grup÷se, tačiau dažniau
jaunesniems nei penkerių metų vaikams ir pacientams, kurių amžius yra nuo 15 iki 29 metų (Baker et
al., 2007; White et al., 2009; Nakari et al., 2010). Viena iš priežasčių, kod÷l vaikai dažniau serga
kampilobakterioze, nurodoma jų didesn÷ kūno temperatūra, nei suaugusių (Louis et al., 2005). Be to,
tyrimais nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmon÷s gali sirgti dažniau d÷l vaistų vartojimo ar ligų, kurios
slopina skrandžio rūgščių išsiskyrimą (Gillespie et al., 2009; Doorduyn et al., 2010). Sergamumas
kampilobakterioze skiriasi ne tik skirtinguose amžiaus grup÷se, bet skiriasi ir tarp lyčių. Nustatyta, kad
vyrai dažniau serga kampilobakterioze, nepriklausomai nuo amžiaus grup÷s (Louis et al., 2005; Baker et
al., 2007; White et al., 2009).
Kampilobakterijos sukelia uždegiminį enteritą, kuris iš pradžių vystosi plonosiose žarnose, o
v÷liau pereina į storąsias. Inkubacinis periodas gali trukti 1−7 dienas, tačiau daugeliui žmonių klinikiniai
simptomai pasireiškia per 3 dienas. Palyginus su kitomis per maistą plintančiomis infekcijomis
kampilobakterioz÷s inkubacinis periodas yra ilgesnis nei daugelio kitų (Wassenaar et al., 2007). Ligos
17
patogenezę nulemia didelis kampilobakterijų adhezinis ir invazinis aktyvumas. Kampilobakterijų
prisitvirtinimą prie gleivin÷s lemia paviršiniai saviti adhezijai ir žiuželiai. Jos lengvai prasiskverbia pro
gleives, epitelinių ląstelių membranas ir greitai kolonizuoja plonąsias žarnas, sukeldamos gleivin÷s
pokyčius ir paburkimą.
3 pav. C. jejuni invazija į plonųjų žarnų epitelio ląsteles.
Nuotraukose A pavaizduota kaip po užsikr÷timo pra÷jus 4-6 val., C. jejuni (raudonos
rodykl÷s) skverbiasi į epitelines ląsteles esančias (B) tarp plonųjų žarnų kriptų (m÷lynos rodykl÷s).
Kampilobakterijai įsiskverbus į epitelį paskui jos žiuželį (geltonos rodykl÷s) skverbiasi ir kitos.
Nuotraukos padarytos su aukštos raiškos elektroniniu mikroskopu (Krause-Gruszczynska et al.,
2007)
Patogeniškumui svarbūs ir gaminami termolabilūs bei termostabilūs enterotoksinai, kurie
išsilaisvina žuvus kampilobakterijoms ir turi gramneigiamų bakterijų endotoksinų savybes.
Kampilobakterioz÷ sukelia stiprų žarnų pažeidimą, kurį lemia arba tiesioginis bakterinių toksinų
poveikis, arba kaip uždegimin÷ reakcija į bakterijų įsiskverbimą į žarnų epitelio ląsteles (3 pav.).
Sergantiems kampilobakterioze būdingas gausus, dažnai su krauju, viduriavimas, ūmūs pilvo
skausmai ir karščiavimas. Tačiau 30 % pacientų, liga prasideda su simptomais primenančiais peršalimą
tokiais kaip karščiavimas, galvos skausmas ir svaigimas, raumenų skausmas. Nors didelę dalį pacientų
pykina, tik apie 15 % pacientų vemia (Skirrow et al., 2000; Wassenaar et al., 2007). Paprastai,
viduriavimas praeina po 3−4 dienų, bet Campylobacter spp. galima rasti išmatose dar kelias savaites
(Kapperud et al., 2003). Komplikacijos pasitaiko retai. Kai kuriems žmon÷ms kampilobakterioz÷ gali
komplikuotis artritais (sąnarių uždegimais), kitiems išsivysto reta liga Miller Fisher sindromas ar
Guillain-Barre sindromas, kuris prasideda pra÷jus keletui savaičių po viduriavimo ir pažeidžia nervų
sistemą. Šis sindromas išsivysto tuomet, kai ligonio imunin÷ sistema ima atakuoti savo paties nervus, d÷l
to jie kelioms savait÷ms paralyžiuojami. Tokiu atveju ligonį reikia intensyviai gydyti. Guillain-Barre ir
18
Miller Fisher sindromus dažniausiai lemia C. jejuni bakterijos. Tačiau ne visos C. jejuni paderm÷s gali
sukelti šias komplikacijas (Takahashi et al., 2005).
1.4.2 Žmonių kampilobakterioz÷s ryšys su galvijais
Campylobacter spp. genotipavimas leidžia žmonių kampilobakterioz÷s suk÷l÷jus priskirti prie
konkrečių šaltinių. Tod÷l įmanoma palyginti bakterijų izoliatus iš kampilobakterioze susirgusių žmonių
organizmo ir nuo galimo infekcijos šaltinio. Išnagrin÷jus rizikos veiksnius, susijusius su C. jejuni
genotipu, buvo gauta papildoma informacija apie tai, kokį vaidmenį atlieka galvijai žmonių
kampilobakterioz÷je. Pulsinio lauko gelyje elektroforez÷s (PFGE) metodu buvo nustatytas
kampilobakterijų, išskirtų iš žmonių ir galvijų, genotipų panašumus, tod÷l galime teigti, kad galvijai taip
pat yra Campylobacter spp. rezervuaras žmon÷ms (Devane et al., 2005; Johnsen et al., 2006; Garrett et
al., 2007; Gilpin et al., 2008).
Neseniai Danijoje buvo atlikti atvejo-kontrol÷s tyrimai, kurie nagrin÷jo kampilobakterioz÷s
skirtingą riziką kaimo ir miesto vietov÷se. Remiantis išsamiais tyrimais, susirgimo rizika yra didesn÷
tarp žmonių, ypač vaikų, gyvenančių kaimo vietov÷se nei miestuose (Ethelberg et al., 2005). Pasak
Švedijoje atliktais tyrimais, kampilobakterioz÷s sergamumas taip pat yra susijęs su did÷jančiu atrajotojų
tankumu, nes su išmatomis kampilobakterijos patenka į aplinką bei užteršia vandens telkinius (Nygård et
al., 2004). Kaip pavyzdžiui Kanadoje, po stiprios liūties iš galvijų ūkio užterštas kampilobakterijoms
vanduo pateko į miesto vandentiekį ir suk÷l÷ didelio masto kampilobakterioz÷s protrūkį (Clark et al.,
2003). Taip pat yra nustatyta padid÷jusi rizika susirgti kampilobakterioze žmon÷ms, kurie kontaktuoja
su ūkiuose auginamais gyvūnais (Michaud et al., 2004; Doorduyn et al., 2010), įskaitant galvijus
(Kapperud et al., 2003; Neimann ir kt. 2003). Gilpin ir kt. (2008) įrod÷, kad tiesioginis kontaktas su
viduriuojančiais veršeliais arba galvijų fekalijomis yra dažna kampilobakterioz÷s infekcijos priežastis
ūkio darbuotojams ar vaikams gyvenantiems ūkyje.
19
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1 M÷ginių rinkimas ir kampilobakterijų išskyrimas
2.1.1 Įvairaus amžiaus pieninių galvijų išmatų m÷giniai
Tyrimo metu buvo pasirinktos trys skirtingos Lietuvos žem÷s ūkio bendrov÷s, kuriose iš skirtingo
amžiaus galvijų grupių buvo imami išmatų m÷giniai 2011 m. geguž÷s − rugpjūčio m÷n. laikotarpyje.
4 pav. Tirtų ūkių geografin÷ pad÷tis.
A-ŽŪB ,,Daug÷liškis“, B-ŽŪB ,,Bernatoniai“, C-ŽŪB ,,Sudargas“
Tyrimo metu tirtos žem÷s ūkio bendrov÷s viena nuo kitos išsid÷sčiusios 141 kilometro. spinduliu.
Labiausiai nutolusi Šakių rajone esanti ŽŪB ,,Sudargas“. Tuo tarpu Kauno apskrityje esančios
bendrov÷s ,,Daug÷liškis“ ir ,,Bernatoniai“, viena nuo kitos nutolusios 32 kilomentrų atstumu (4 pav.).
Daug÷liškių ŽŪB iš viso laiko 850 galvijų, iš jų 700 karvių, 100 telyčių ir 50 veršelių iki 3 m÷n.
amžiaus. Bendrov÷je galvijai laikomi palaidi, bet suskirstyti į grupes pagal amžių ir fiziologinę būseną.
Veršeliai iki 10 d. laikomi vienut÷se, v÷liau grup÷mis po 25 iki 3 m÷n. amžiaus, po to dar kartą
pergrupuojami po 10 − 15 telyčių garde. Telyčių grup÷s laikomos garduose iki s÷klinimo (12 −14 m÷n.),
paskui v÷l vyksta pergrupavimas. Galvijai neganomi ir visus metus laikomi tvartuose, kur šeriami silosu
ir kitu žiemos racionu.
20
Bernatonių ŽŪB iš viso laiko 1500 galvijų, iš jų 1100 karvių, 250 telyčių ir 150 veršelių iki 3 m÷n.
amžiaus. Galvijų grup÷s suskirstytos pagal amžių ir fiziologinę būseną. Veršeliai iki 5 d. laikomi
vienut÷se, v÷liau grup÷mis po 25 iki 3 m÷n., po to dar kartą pergrupuojami po 10−15 telyčių garde.
Tvartiniu laikotarpiu telyčių grup÷s laikomos garduose iki s÷klinimo, paskui v÷l vyksta pergrupavimas.
Be to, telyčios ir veršingos karv÷s bendrov÷s ūkyje turi tiesioginį kontaktą su prieaugliu. Vasaros metu
prieauglis nuo 6 m÷n. amžiaus ir užtrūkusios karv÷s laikomos lauko stovyklose. Melžiamos karv÷s po
rytinio melžimo išleidžiamos į lauke esančią aikštelę mocionui, o po pietų suvaromos atgal. ŽŪB
galvijai šeriami savos gamybos pašarais.
Sudargo ŽŪB iš viso laiko 820 galvijų, iš jų 380 karvių, 230 telyčių ir 210 veršelių iki 2 m÷n.
amžiaus. Galvijų grup÷s suskirstytos pagal amžių ir fiziologinę būseną. Veršeliai iki 14 d. laikomi
vienut÷se, v÷liau grup÷mis po 3−4 iki 2 m÷n. amžiaus. Tada buliukai parduodami, o telyčait÷s laikomos
grup÷mis po 10−15 iki s÷klinimo, paskui v÷l vyksta pergrupavimas. Telyčios vasaros metu turi iš÷jimą į
lauko stovyklą. Tuo tarpu karv÷s ištisus metus laikomos bendrov÷s ūkiuose ir šeriamos savos gamybos
pašarais.
Surinkti m÷giniai buvo tiriami LSMU VA Maisto saugos ir kokyb÷s katedros laboratorijoje.
Bakterijos buvo išskiriamos tiesiogiai s÷jant ant mCCDA agaro ir atlikus pagausinimą Bolton sultinyje.
Kiekvieno m÷ginio buvo imama po 10 g išmatų ir užpilama 90 ml Bolton sultiniu bei homogenizuojama
1 min. peristaltine maišykle. Tolimesniam tyrimui į l÷kšteles paruoštas su selektyvia mCCDA terpe
buvo pas÷ta po 0,1 ml individualaus m÷ginio. Užs÷tos l÷kštel÷s buvo inkubuojamos 37 oC temperatūroje
48 valandas mikroaerofilin÷mis sąlygomis (10% CO2
, 85% N ir 5% O2). Po inkubavimo buvo
atrenkamos mCCDA l÷kštel÷s su kampilobakterijoms būdingomis kolonijomis, kurios v÷liau
patikrinamos mikroskopu, vertinant bakterijų morfologiją ir judrumą. Po to, iš kiekvienos l÷kšteles buvo
atrenkama iki 2 būdingų kampilobakterijoms kolonijų ir pers÷jama į l÷kšteles su kraujo agaru (5% arklio
kraujo) ir inkubuojama 37 oC 48 val. Po inkubavimo gryna kultūra buvo saugoma −80
oC temperatūroje
smegenų širdies sultinyje su 30 % glicerolio priedu.
Kiekvienas m÷ginys atitinkamai buvo pagausinamas Bolton sultinyje. Į sterilius m÷gintuv÷lius su 9
ml selektyviu Bolton pagausinimo sultiniu buvo įdedama po 1 g išmatų. Maišeliai su pagausinimo
sultiniu buvo inkubuojami mikroaerofilin÷mis sąlygomis, 42 oC temperatūroje 24 valandas. Po
inkubavimo 0,1 ml pagausinimo sultinio buvo s÷jama į l÷kšteles su mCCDA agaru. Preliminarus
kampilobakterijų nustatymas ir išgryninimas atliekamas taip pat kaip buvo aprašyta anksčiau.
Po inkubacijos buvo atliktas kiekybinis kampilobakterijų nustatymas atrinktuose m÷giniuose
vadovaujantis LST EN ISO 10272 − 2: 2006 „Maisto produktų ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis
kampilobakterijų aptikimo ir skaičiavimo metodas. Kolonijų skaičiavimo metodas.”
Kampilobakterijų skaičius 1 g m÷ginio apskaičiuotas pagal formulę:
21
( )[ ] dnnV
aN
××+×
∑=
21 1,0, kur
Σa – visų suskaičiuotų kolonijų suma;
n1 − pirmojo skiedimo neatmestų l÷kštelių suma;
n2 – antrojo skiedimo neatmestų l÷kštelių suma;
d – skiedimo laipsnis, atitinkantis pirmąjį skiedinį;
V − užs÷tos medžiagos tūris l÷kštel÷je mililitrais.
2.1.2 Atv÷sintos smulkintos jautienos ir nepasterizuoto pieno m÷giniai
Tyrimams buvo pasirinkti keturi skirtingi prekybos centrai ir trys skirtingi nepasterizuoto pieno
tiek÷jai, kurių gaminiai, t.y., atv÷sinta smulkinta jautiena ir nepasterizuotas pienas, buvo perkami kas
antrą savaitę prekybos centruose ir miesto turgaviet÷se neįsp÷jant pardav÷jų nuo 2011 m. spalio m÷n. iki
2012 m. spalio m÷n.
Kampilobakterijos buvo išskiriamos tiesiogiai s÷jant ant mCCDA agaro ir atlikus pagausinimą
Bolton sultinyje. Kiekvienas m÷ginys atskirai (10 g atv÷sintos smulkintos jautienos ir 10 ml
nepasterizuoto pieno) buvo užpilamas 90 ml Bolton sultiniu ir smulkinta jautiena homogenizuojama 1
min. peristaltine maišykle, o pieno m÷ginys išmaišomas. Tolimesnis s÷jimas buvo atliekamas taip pat
kaip buvo aprašyta ankščiau.
Kiekvienas m÷ginys atitinkamai buvo pagausinamas Bolton sultinyje. Į sterilius homogenizavimo
maišelius su 90 ml selektyviu Bolton pagausinimo sultiniu buvo įdedama 10 g atv÷sintos smulkintos
jautienos arba 10 ml nepasterizuoto pieno. Maišeliai su pagausinimo sultiniu buvo inkubuojami
mikroaerofilin÷mis sąlygomis, 42 oC temperatūroje 24 valandas. Po inkubavimo 0,1 ml pagausinimo
sultinio buvo s÷jama į l÷kšteles su mCCDA agaru. Preliminarus kampilobakterijų nustatymas ir
išgryninimas atliekamas taip pat kaip buvo aprašyta anksčiau.
2.2 Kampilobakterijų identifikavimas
2.2.1. DNR išskyrimas
Nuo l÷kštel÷s su kraujo agaru surenkama pilna kilpel÷ grynos kampilobakterijų kultūros ir
perkeliama į m÷gintuv÷lį su 500 µl distiliuoto vandens. Taip paruoštas tirpalas yra kaitinamas
termomikseryje 100 oC, 10 min., po to 5 min. centrifuguojama 14000 aps./min. Supernatantas
perkeliamas į naują m÷gintuv÷lį, o išskirta DNR iškarto naudojama PGR, arba užšaldoma −20 oC iki
tyrimo.
22
2.2.2. Daugin÷ PGR
Kampilobakterijos buvo identifikuojamas iki rūšies naudojant šiek tiek pakeistą Wang ir kt.
(2002) aprašytą metodą ir pradmenis (žr. 1 lent.). Naudojant pradmenis 23SF ir 23SR susidar÷ 650 bp
fragmentas, kuris būdingas visoms kampilobakterijų rūšims (nusako Campylobacter gentį). C. jejuni
rūšiai būdingo amplifikuoto fragmento ilgis 323 bp, C. coli – 126 bp, C. lari – 251 bp, C. upsaliensis –
204 bp ir C. fetus – 435 bp. Tyrimams buvo naudojamas pradmenų oligonukleotidų mišinys
hibridizuojantis su C. jejuni hipO genu (pradmenys CJF ir CJR), C. coli glyA genu (pradmenys CCF ir
CCR), C. lari glyA genu (pradmenys CLF ir CLR), C. upsaliensis glyA genu (pradmenys CUF ir CUR)
ir su C. fetus sapB2 genu (pradmenys CFF ir CFR). Bendras PGR reakcijos mišinio kiekis vienam
m÷giniui buvo 25 µl. Kiekvienas PGR mišinys buvo ruošiamas iš 2 µl 2 mM deoksinukleozido trifosfato
mišinio, 2,5 µl 10X reakcijos buferio, 2,5 µl 25 mM MgCl2, 0,25 µl HotStart Taq DNR polimeraz÷s
(MBI, Fermentas), 0,75 µl 100 µM pradmenų mišinio, kuris sudarytas iš 23S rRNR C. jejuni, C. coli, C.
lari, C. upsaliensis ir C. fetus pradmenų, 2,5 µl chromosomų DNR ir distiliuoto H2O iki 25 µl. PGR
produktai buvo analizuojami elektroforez÷s gelyje. Po 11 µl kiekvieno PGR produkto buvo perkeliama į
1,3% TopVision™ LM GQ agaroz÷s gelio su 0,05 µl/ml etidžio bromidu atskirus šulin÷lius (MBI,
Fermentas). DNR fragmentų dydžiui nustatyti buvo naudojami GeneRulerTM
100 bp DNA Ladder (MBI,
Fermentas) molekuliniai žymenys. PGR rezultatai atlikus elektroforezę buvo vertinami padarius
nuotraukas UV spindulių šviesoje.
1 lentel÷. Pradmenų fragmentai naudoti daugin÷s PGR tyrime (Wang et al., 2002)
Pradmuo Fragmen-tas (bp)
Seka (5′-3′) Genas Geno
lokalizacija (bp)
CJF 323 ACTTCTTTATTGCTTGCTGC C. jejuni hipO 1662-1681 CJR GCCACAACAAGTAAAGAAGC 1984-1965 CCF 126 GTAAAACCAAAGCTTATCGTG C. coli glyA 337-357 CCR TCCAGCAATGTGTGCAATG 462-444 CLF 251 TAGAGAGATAGCAAAAGAGA C. lari glyA 318-337 CLR TACACATAATAATCCCACCC 568-549
CUF 204 AATTGAAACTCTTGCTATCC C. upsaliensis
glyA 63-82
CUR TCATACATTTTACCCGAGCT 266-247 CFF 435 GCAAATATAAATGTAAGCGGAGAG C. fetus sapB2 2509-2532 CFR TGCAGCGGCCCCACCTAT 2943-2926
23SF 650 TATACCGGTAAGGAGTGCTGGAG C. jejuni 23S
rRNA 3807-3829
23SR ATCAATTAACCTTCGAGCACCG 4456-4435
23
2.3 Matematin÷ duomenų analiz÷
Matematiškai duomenys apdoroti statistiniais, Microsoft Office Excel 2007 bei SPSS 16.0
programiniais paketais.
Vertinant skirtumus tarp nepriklausomų, neparametrinius duomenis turinčių imčių, buvo
skaičiuojamas chi-kvadratas. Skirtumai tarp imčių besiskiriančių pagal vieną požymį buvo vertinami
skaičiuojant vienfaktorinę ANOVA. Statistinis modelis ap÷m÷ galvijų ūkius ir skirtingo amžiaus grupes.
Skirtumai tarp grupių ir faktorių buvo analizuoti, naudojant Bonferoni ir Games-Howel daugialypius
palyginimus. Skirtumai buvo įvertinti statistiškai reikšmingi, kai P≤ 0,05.
24
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 Kampilobakterijų paplitimas įvairaus amžiaus pieninių galvijų grup÷se.
Tyrimo metu iš viso buvo ištirta 200 skirtingo amžiaus galvijų išmatų m÷giniai ir 157 m÷giniuose
buvo rastos bakterijos priklausančios Campylobacter spp. genčiai. Kampilobakterijos buvo nustatytos
visuose tirtuose pieninių galvijų ūkiuose. Iš visų tirtų pieninių galvijų m÷ginių 78,5 % buvo užkr÷sti
termofilin÷mis kampilobakterijomis, o iš jų 7,0 % bakterijos buvo išskirtos tik po pagausinimo Bolton
sultinyje (žr. 5 pav.).
70,0 70,075,0
5,0 7,5 8,3
75,0 77,583,3
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
A ūkis B ūkis C ūkis
%
Po tiesioginio s÷jimo Po pagausinimo Viso užkr÷stų m÷ginių
5 pav. M÷ginių skaičius, kuriuose aptiktos kampilobakterijos
Dažniausiai kampilobakterijomis užkr÷sti galvijai buvo nustatyti C ūkyje, − 83,3 %, kiek rečiau B
ir A ūkiuose, atitinkamai 77,5 % ir 75,0 % (žr. 2 lent.). Remiantis tyrimo rezultatais nustat÷me, kad ūkis
neturi įtakos kampilobakterijų paplitimui (p>0,05).
25
2 lentel÷. Tirtuose ūkiuose paimtų m÷ginių užkr÷stumas kampilobakterijomis
Ūkis
M÷ginių
sk.
Užkr÷stų
m÷ginių sk.
išskirtų tiesiogiai
%
Užkr÷stų
m÷ginių sk. po
pagausinimo
%
Viso užkr÷stų
m÷ginių sk.
%
A 60 42 70,0 3 5,0 45 75,0
B 80 56 70,0 6 7,5 62 77,5
C 60 45 75,0 5 8,3 50 83,3
Viso: 200 143 71,5 14 7 157 78,5
Veršelių išmatų m÷giniuose kampilobakterijos buvo dažniau nustatomos, nei telyčių ar karvių
m÷giniuose. Didžiausias Campylobacter spp. paplitimas veršelių tarpe buvo nustatytas A ir C ūkiuose,
atitinkamai 89,4 % ir 100 %. Tačiau B ūkyje Campylobacter spp. dažniau užsikr÷tusios buvo telyčios
(p<0,05), nei veršeliai. Be to, B ūkyje šios bakterijos buvo vienodai paplitusios tarp veršelių ir karvių
(p>0,05). Campylobacter spp. iš veršelių buvo išskirtos po tiesioginio s÷jimo. Rečiausiai Campylobacter
spp. aptinkamos buvo tarp karvių ūkiuose A ir C. Reikšmingas Campylobacter spp. užsikr÷timo
skirtumas buvo nustatytas A ir C ūkiuose tarp veršelių ir karvių (p<0,05). Taip pat visuose tirtuose
ūkiuose nustatytas reikšmingas užsikr÷timo kampilobakterijomis skirtumas tarp telyčių ir karvių
(p<0,05), tai yra, karv÷s buvo užsikr÷tusios kampilobakterijomis dažniau, nei telyčios.
Rezultatai parod÷, kad galvijų amžius yra svarbus veiksnys, prisidedantis prie dažno
Campylobacter spp. paplitimo bandoje (p<0,05) (žr. 6 pav.).
89,485,0
53,2
70,0
85,0
70,0
100,090,0
60,0
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
V erš eliai Telyč ios K arvės V erš eliai Telyč ios K arvės V erš eliai Telyč ios K arvės
A ūkis B ūkis C ūkis
%
6 pav. Kampilobakterijų paplitimas skirtinguose galvijų amžiaus grup÷se
26
Didžiausiu Campylobacter spp. kiekiu buvo užsikr÷tę veršeliai, t.y. vidutiniškai 5,3 log10 ksv/g.
Tuo tarpu mažiausias bakterijų kiekis t.y. vidutiniškai 3,7 log10 ksv/g buvo nustatytas pas suaugusius
galvijus (žr. 7 pav.).
5,62
4,64
5,49
4,37 4,484,82
3,55
4,17
3,23
0
1
2
3
4
5
6
A ūkis B ūkis C ūkis
log10 ksv/g
Veršeliai Telyčios Karv÷s
7 pav. Kampilobakterijų kiekis (vidurkis log10 ksv/g) skirtingų galvijų amžiaus grupių išmatų
m÷giniuose
Tyrimo metu buvo identifikuojamos 5 Campylobacter spp. rūšys (C. jejuni, C. coli, C. lari, C.
fetus ir C. upsaliensis). Tirtuose ūkiuose dažniausiai buvo paplitusios C. jejuni (66,7%) ir C. coli
(24,4%). Kitos Campylobacter spp. rūšys kaip C. fetus ir C. lari buvo nustatomos gerokai rečiau,
atitinkamai 12,2 % ir 3,2 % tirtų m÷ginių. Tyrimo metu C. upsaliensis rūšies bakterijos nebuvo aptiktos
nei viename ūkyje ir nei vienoje tirtoje galvijų amžiaus grup÷je. Be to, ne visos kampilobakterijos buvo
identifikuotos iki rūšies (16,7%), nes buvo nustatyta tik Campylobacter gentis.
C ūkyje, skirtingai nuo A ir B ūkio, rečiau buvo nustatomos C. fetus, o C. lari visai nebuvo
aptiktos tirtuose m÷giniuose. Tačiau C ūkyje dažniau buvo aptinkamos kitos neidentifikuotos
Campylobacter spp. rūšys (žr. 8 pav.).
27
68,9
55,7
78,0
17,8
31,1
22,0
4,4 4,90,0
15,6 18,0
2,0
8,9
26,0
14,8
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
A ūkis B ūkis C ūkis
C . jejuni C . c oli C . lari C . fetus C . s pp
%
8 pav. Campylobacter spp. rūšin÷ įvairov÷ tirtuose ūkiuose
Tirtuose skirtingo amžiaus galvijų grup÷se dažniausiai buvo paplitusi C. jejuni (67,0%) ir C.
coli (22,0%). Mažiausiai paplitusi C. lari (2,8%), o tarp karvių ši kampilobakterijų rūšis visai nebuvo
nustatyta (žr. 9 pav.).
18,5
2,4
17,421,3
77,5
23,9
5,9 6,812,4
72,2
23,7
0,0
17,1 16,2
51,4
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
C . jejuni C . c oli C . lari C . fetus C . s pp
V erš eliai T elyč ios K arvės
%
9 pav. Kampilobakterijų rūšių pasiskirstymas skirtinguose galvijų amžiaus grup÷se
28
Tirtuose veršelių grup÷se nustatyta, kad dažniausiai paplitusi C. jejuni (51,4%). Tarp veršelių ypač
didelis C. jejuni užsikr÷timas nustatytas C ūkyje (70,0%). Skirtingai nuo kitų galvijų amžiaus grupių
veršelių grup÷je dažnai nustatyta C. fetus (17,4%). A ūkyje C. coli ir C. fetus paplitimas veršelių tarpe
vienodas (23,5%). Tuo tarpu B ūkyje C. fetus 4 kartus dažniau paplitusi, nei C. coli. Tačiau C ūkyje
veršelių grup÷je visai nebuvo nustatyta C. fetus. Veršelių tarpe rečiausiai paplitusi C. lari (7,1%), kuri
buvo aptikta tik B ūkyje (žr. 10 pav.).
41,2
23,5
0
23,517,6
42,9
7,1 7,1
28,621,4
70,0
25,0
0 0
25,0
0
10
20
30
40
50
60
70
80
C. jejuni C. coli C. lari C. fetus C. spp
%
A ūkis B ūkis C ūkis
10 pav. Veršelių užsikr÷timas kampilobakterijų rūšimis tirtuose ūkiuose
Telyčių grup÷se dažniausiai buvo aptinkama C. jejuni (77,5%). Taip pat telyčių tarpe dažniau
nustatoma ir C. coli, išskyrus A ūkį. Palyginus su kitais ūkiais, A ūkyje dažniau buvo nustatyta C. fetus
(17,6%). Be to, A ūkyje veršelių grup÷je nebuvo nustatyta C. lari, tačiau telyčių grup÷je jos labiau
paplitusios už C. coli., bet mažiau už C. fetus. C ūkyje telyčių tarpe nebuvo nustatytos nei C. lari, nei C.
fetus (žr. 11 pav.).
29
76,5
5,911,8
17,6
5,9
61,8
38,2
5,9 2,9
14,7
94,4
27,8
0 0
16,7
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
C. jejuni C. coli C. lari C. fetus C. spp
%
A ūkis B ūkis C ūkis
11 pav. Kampilobakterijų rūšių pasiskirstymas tarp tirtų skirtingų ūkių telyčių
Karvių amžiaus grup÷je dažniausiai nustatytos C. jejuni (72,2%) ir C. coli (23,8%). Tačiau visai
neaptikta C. lari. A ūkyje nustatytos tik C. jejuni ir C. coli. B ūkyje karvių grup÷je dažnai buvo nustatyta
C. fetus (42,9%) (žr. 12 pav.).
100,0
27,3
0 0 0
50,0
35,7
0
42,9
7,1
66,7
8,30
8,3
41,7
0,0
10,0
20,0
30,0
40,0
50,0
60,0
70,0
80,0
90,0
100,0
C. jejuni C. coli C. lari C. fetus C. spp
%
A ūkis B ūkis C ūkis
12 pav. Karvių užsikr÷timas skirtingoms kampilobakterijų rūšimis tirtuose ūkiuose
30
3.2 Kampilobakterijų paplitimas smulkintos jautienos ir nepasterizuoto pieno produktuose
Tyrimo metu iš viso buvo ištirti 168 m÷giniai: 73 nepasterizuoto pieno ir 95 atv÷sintos smulkintos
jautienos. Iš visų tirtų nepasterizuoto pieno produktų m÷ginių, kampilobakterijos išskirtos tik iš 3
m÷ginių (4,1%) po tiesioginio s÷jimo ant mCCDA agaro. Tuo tarpu atv÷sintos smulkintos jautienos
m÷giniuose Campylobacter spp. bakterijų nebuvo rasta nei po tiesioginio s÷jimo, nei po selektyvaus
pagausinimo.
Atlikus iš pieno išskirtų kampilobakterijų identifikavimą iki rūšies taikant daugin÷s PGR metodiką
buvo patvirtinta, kad išskirtos bakterijos priklauso Campylobacter genčiai, tačiau tai yra kita ar kitos
rūšys nei mes siek÷m nustatyti daugin÷s−PGR metodu.
31
4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS
Pastaraisiais metais kampilobakterioz÷s problemai skiriamas ypatingas d÷m÷sys, kadangi tai
dažniausia registruojama zoonoz÷ tiek ES šalyse, tiek ir pasaulyje. Remiantis pastarųjų keliolikos metų
tyrimų rezultatais naminių paukščių m÷sa yra laikoma svarbiausia žmonių kampilobakterioz÷s
priežastimi (Georgsson et al., 2006; Allen et al., 2007; Doorduyn et al., 2010). Tačiau pastaruoju metu
vis daugiau tyrimų pateikia įrodymų, kad atrajotojai taip pat atlieka svarbų vaidmenį šios zoonoz÷s
epidemiologijoje (Devane et al., 2005; Garrett et al., 2007; Karenlampi et al., 2007). Tyrimais įrodyta,
kad su galvininkyste siejamos maisto žaliavos ar produktai dažnai sukelia sporadinius žmonių susirgimų
atvejus ar net protrūkius. Kuriuos dažniausiai lemia nepasterizuoto pieno ar fekalijomis iš galvijų ūkių
užteršto paviršinio vandens vartojimas, ar net tiesioginis kontaktas su galvijais (Friedman et al., 2004).
Tod÷l kampilobakterijų paplitimo tyrimai yra aktualūs, o Lietuvoje kampilobakterioz÷s paplitimas
galvijų ūkiuose bei jų produkcijoje visai netyrin÷tas. Tod÷l buvo atlikti tyrimai siekiant įvertinti šių
bakterijų paplitimo ypatumus Lietuvos galvijų bandose, o taip pat ir parduodamos jautienos ir
nepasterizuoto pieno užkr÷stumą kampilobakterijomis.
Vidurin÷s juostos klimato ES šalyse kampilobakterioz÷ yra sezoninis susirgimas, pasireiškiantis
daugiausiai vasaros m÷nesiais. Lietuvoje kampilobakterioz÷s pakilimas nustatytas geguž÷s m÷nesį, o
susirgimų pikas − rugpjūčio m÷nesį (EFSA 2012). Kampilobakterijų aktyvumo padid÷jimas atšilus orui
pasteb÷tas ne tik tarp žmonių, bet ir tarp galvijų. Pieninių galvijų išmatose didžiausia kampilobakterijų
koncentracija buvo nustatyta pavasarį ir vasarą. (Kwan et al., 2008; Grove-White et al., 2010). Tod÷l
atliekant galvijų bandų užsikr÷timo kampilobakterijomis tyrimus buvo nuspręsta išmatų m÷ginius imti
geguž÷s − rugpjūčio m÷nesiais, kai tik÷tina didžiausia kampilobakterijų koncentracija galvijų išmatose.
Šio tyrimo rezultatai atskleid÷ didelį (nuo 75% iki 83,3%) kampilobakterijų paplitimą tirtuose
pieninių galvijų ūkiuose. Kitose šalyse atliktų panašių tyrimų duomenys parod÷, kad kampilobakterijų
paplitimas pieniniuose galvijų ūkiuose gali būti labai skirtingas ir galvijų užsikr÷timas gali svyruoti nuo
0 % iki 100 % (Porto et al., 2007; Gilpin et al., 2008; Pradhan et al., 2009). Mūsų tyrimo metu
nustat÷me, kad vidutiniškai tirtuose ūkiuose net 78,5 % galvijų yra kampilobakterijų nešiotojai. Tod÷l
galime teigti, kad Lietuvoje kampilobakterijų paplitimas galvijų bandose yra gana didelis.
Taip pat mūsų tyrimas parod÷, kad tirti ūkiai, nepaisant skirtingo galvijų laikymo bei š÷rimo būdo,
neturi reikšmingos įtakos kampilobakterijų paplitimui. Tačiau buvo nustatyta reikšminga (p<0,05)
amžiaus įtaka didesniam jaunesnio amžiaus galvijų užsikr÷timui kampilobakterijomis. Karvių amžiaus
grup÷je buvo nustatytas reikšmingai (p<0,05) mažesnis kampilobakterijų paplitimas. Be to, Nielsen
(2002) taip pat nustat÷, jog galvijų amžius turi didelę įtaką kampilobakterijų paplitimui, tai yra, karv÷s
būna ženkliai rečiau užsikr÷tusios kampilobakerijomis.
32
Naujagimiai veršeliai apsikrečia kampilobakterijomis būdami vyresni nei 4 dienų amžiaus, o šių
bakterijų išskyrimo su išmatomis piką pasiekia 1−2 m÷n. amžiaus. Kampilobakterijų skaičius veršelių
išmatose palaipsniui maž÷ja dažniausiai iki 7 m÷n., kartais ir vyresnio amžiaus (Stanley ir Jones 2003).
Mūsų tyrimo rezultatai taip pat parod÷, kad galvijų amžius yra svarbus veiksnys kampilobakterijų
skaičiui galvijų išmatose. Tuo tarpu tokių veiksnių kaip atskirų ūkių įtaka kampilobakterijų paplitimui
nustatyta nebuvo. Veršelių išmatose kampilobakterijų skaičius buvo apie 0,7 log ksv/g didesnis nei
telyčių, ir daugiau, nei 1,5 log ksv/g didesnis už karvių. Tyrimo rezultatai beveik sutampa su Nielsen
(2002) paskelbtais rezultatais, kuriuose teigiama, kad veršeliai turi daugiau nei 2 log10 vienetų didesnę
kampilobakterijų koncentraciją išmatose, nei karv÷s. Mūsų tyrimo metu telyčių išmatose buvo apie 0,8
log vienetų didesn÷ kampilobakterijų koncentracija, nei karvių. Kitų autorių straipsniuose taip pat
nurodoma, kad didesni skaičiai kampilobakterijų nustatomi telyčių išmatose nei karvių (Stanley et al.,
1998; Inglis et al., 2004; Kwan et al., 2008; Ellis-Iversen et al., 2009).
Tyrimo metu nustatytas aukštas kampilobakterijų paplitimas pieniniuose galvijų ūkiuose, rodo, kad
galvijai yra svarbūs Campylobacter spp. rezervuarai. Tod÷l galime teigti, kad Lietuvos pieniniai galvijų
ūkiai gali būti žmonių užsikr÷timo kampilobakteriozę šaltiniai, ypač nesilaikant asmens higienos
reikalavimų po kontakto su šiais gyvūnais arba nesilaikant keliamų reikalavimų pieno bei jautienos
gamybai.
Nežiūrinti didelio pieninių galvijų bandų užsikr÷timo kampilobakterijomis, atv÷sinta smulkinta
jautiena ir nepasterizuotas pienas daug rečiau užkr÷sti šiomis bakterijomis. Tyrimai atskleid÷, kad tik
nedidel÷ dalis parduodamo nepasterizuoto pieno (4,1%) yra užkr÷sta kampilobakterijomis.
Nepasterizuoto pieno tyrimai buvo atlikti ir kitose šalyse, ir gauti panašūs rezultatai: Pensilvanijoje 2,2
% (Jayarao et al., 2006), Airijoje 1,6 % (Whyte et al., 2004), Pakistane 10,2 % (Hussain et al., 2007),
kiek daugiau užkr÷stų m÷ginių nustatyta Japonijoje 27,3 % (Yang et al., 2003). Mūsų tyrimo metu
išskirtos kampilobakterijos nepriklaus÷ nei C. jejuni, nei C. coli rūšims. Tačiau, Yaman ir Elmali (2004),
atliktuose nepasterizuoto pieno tyrimuose nustat÷ 5,0 % užkr÷stus m÷ginius Campylobacter spp.
atžvilgiu ir visos rūšys buvo identifikuotos kaip C. jejuni. Tuo tarpu Hussain ir kt. (2007), atliktuose
tyrimuose nustat÷ 10,2 % užkr÷stų nepasterizuoto pieno m÷ginių, iš jų 92,4 % buvo rastos C. jejuni ir
7,6 % C. coli rūšies bakterijos.
Jeigu pieninių galvijų žarnyne yra kampilobakterijų, melžimo metu šiomis bakterijomis gali būti
užkrečiamas ir pienas. Tinkama higiena melžimo metu gali sumažinti užsikr÷timo lygį, tačiau tai n÷ra
visiškai veiksminga kontrol÷s priemon÷. Vienintelis būdas užtikrinti, kad žmon÷s būtų apsaugoti nuo
užsikr÷timo kampilobakterijomis per pieną, yra pieno pasterizacija (Humphrey et al., 2007). Tačiau
Newkirk ir kt. (2011) nustat÷, kad neretai net ir pasterizuotas pienas gali sukelti kampilobakterioz÷s
protrūkius.
33
Mūsų tyrimo metu atv÷sintos smulkintos jautienos m÷giniuose Campylobacter spp. bakterijų
nebuvo rasta. Jautienos m÷ginių tyrimai 2010 m. buvo atlikti ir kitose ES šalyse, ir gauti panašūs
rezultatai: Vokietijoje 1,9 %, Nyderlanduose 0,3 %, tuo tarpu Ispanijoje, Liuksemburge ir Vengrijoje
nebuvo aptikos termofilin÷s kampilobakterijos (EFSA, 2012). Tačiau tyrimų rezultatai ne visada gali
būti palyginami d÷l naudojamų skirtingų m÷ginių ÷mimo, išskyrimo bei identifikavimo metodų.
Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad Lietuvos prekybos centruose pardavin÷jama atv÷sinta
smulkinta jautiena n÷ra svarbus Campylobacter spp. šaltinis žmonių kampilobakterioz÷s
epidemiologijoje.
34
IŠVADOS
1. Tyrimo metu nustatytas didelis kampilobakterijų paplitimas pieniniuose galvijų ūkiuose
(78,5%).
2. Pieniniuose galvijų ūkiuose nustatyta reikšminga (p<0,05) amžiaus įtaka kampilobakterijų
paplitimui, tuo tarpu pačio ūkio įtakos nenustatyta (p>0,05).
3. Karvių amžiaus grup÷je buvo nustatytas reikšmingai (p<0,05) mažesnis kampilobakterijų
paplitimas (61,1%), nei telyčių (86,7%) ar veršelių (86,4) grup÷se.
4. Veršelių išmatose buvo apie 0,7 log10 ksv/g didesnis kampilobakterijų kiekis nei telyčių
m÷giniuose ir daugiau, nei 1,5 log10 ksv/g didesnis, nei karvių m÷giniuose.
5. Tyrimais nustatyta, kad C. jejuni yra dominuojanti termofilin÷ kampilobakterijų rūšis įvairaus
amžiaus galvijų grup÷se (66,7%), tuo tarpu C. coli yra daug rečiau paplitusi (24,4%). Tik
nedidel÷ dalis m÷ginių (8,9%) užkr÷sti kitomis termofilin÷mis kampilobakterijų rūšimis, kurios
n÷ra labai svarbios žmonių kampilobakterioz÷s epidemilogijoje.
6. Lietuvos mažmenin÷je prekyboje esantis nepasterizuotas pienas yra retai (4,1%) užkr÷stas
termofilin÷mis kampilobakterijomis, bet gali būti svarbus žmonių užsikr÷timo šaltinis, ypač
nesilaikant reikalavimų keliamų maisto produktų laikymui bei tvarkymui.
7. Lietuvos prekybos centruose pardavin÷jama atv÷sinta smulkinta jautiena n÷ra užkr÷sta
termofilin÷mis kampilobakterijomis.
35
REKOMENDACIJOS
1. Lankantis galvijų auginimo ūkiuose būtina laikytis asmens higienos reikalavimų siekiant išvengti
užsikr÷timo kampiloabkterioze arba išplatinti šį patogeną.
2. Melžimo metu būtina laikytis higienos reikalavimų, kadangi tolimesniuose etapuose žalias
pienas gali tapti kampimlobaterioz÷s protrūkio priežastimi.
36
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Acik, M.N. and Cetinkaya, B. The heterogeneity of Campylobacter jejuni and Campylobacter
coli strains isolated from healthy cattle. Lett Appl Microbiol. 2005. 41 P. 397-403.
2. Allen, V.M., S.A. Bull, J.E. Corry, G. Domingue, F. Jorgensen, J.A. Frost, R. Whyte, A.
Gonzalez, N. Elviss, T.J. Humphrey. Campylobacter spp. contamination of chicken carcasses
during processing in relation to flock colonisation. International Journal of Food Microbiology.
2007. 113 P. 54–61.
3. Bae, W., Kaya, K.N., Hancock, D.D., Call, D.R., Park, Y.H. and Besser, T.E. Prevalence and
antimicrobial resistance of thermophilic Campylobacter spp. from cattle farms in Washington
State. Appl Environ Microbiol. 2005. 71 P. 169-174.
4. Baker, M.G., Sneyd, and Wilson, N.A. Is the major increase in notified campylobacteriosis in
New Zealand real? Epidemiol. Infect. 2007. 135 P.163-170.
5. Berry, E.D., Wells, J.E., Archibeque, S.L., Ferrell, C.L., Freetly, H.C. and Miller, D.N. Influence
of genotype and diet on steer performance, manure odor, and carriage of pathogenic and other
fecal bacteria. II. Pathogenic and other fecal bacteria. J Anim Sci. 2006. 84 P. 2523-2532.
6. Besser, T.E., Lejeune, J.T., Rice, D.H., Berg, J., Stilborn, R.P., Kaya, K., Bae, W. and Hancock,
D.D. Increasing prevalence of Campylobacter jejuni in feedlot cattle through the feeding period.
Appl Environ Microbiol. 2005. 71 P. 5752-5758.
7. Brown, P.E., Christensen, O.F., Clough, H.E., Diggle, P.J., Hart, C.A., Hazel, S., Kemp, R.,
Leatherbarrow, A.J., Moore, A., Sutherst, J., Turner, J., Williams, N.J., Wright, E.J. and French,
N.P. Frequency and spatial distribution of environmental Campylobacter spp. Appl Environ
Microbiol. 2004. 70 P. 6501-6511.
8. Chatre, P., Haenni, M., Meunier, D., Botrel, M.A., Calavas, D. and Madec, J.Y. Prevalence and
antimicrobial resistance of Campylobacter jejuni and Campylobacter coli isolated from cattle
between 2002 and 2006 in France. J Food Prot. 2010. 73 P. 825-831.
9. Clark, C.G., Price, L., Ahmed, R., Woodward, D.L., Melito, P.L., Rodgers, F.G., Jamieson, F.,
Ciebin, B., Li, A. and Ellis, A. Characterization of waterborne outbreak-associated
Campylobacter jejuni, Walkerton, Ontario. Emerg Infect Dis. 2003. 9 P. 1232-1241.
10. Damborg, P., Olsen, K.E., Møller Nielsen, E. and Guardabassi, L. Occurrence of Campylobacter
jejuni in pets living with human patients infected with C. jejuni. J Clin Microbiol. 2004. 42 P.
1363–1364.
37
11. Debruyne, L., Gevers, D. and Vandamme, P. Taxonomy of the family Campylobacteraceae. In
Campylobacter ed. Nachamkin, I., Szymanski, C.M. and Blaser, M. Washington D.C.: ASM
Press. 2008. 13 P. 3-25.
12. Devane, M.L., Nicol, C., Ball, A., Klena, J.D., Scholes, P., Hudson, J.A., Baker, M.G., Gilpin,
B.J., Garrett, N. and Savill, M.G. The occurrence of Campylobacter subtypes in environmental
reservoirs and potential transmission routes. J Appl Microbiol. 2005. 98 P. 980-990.
13. Doorduyn, Y., VAN DEN Brandhof, W.E., VAN Duynhoven, Y.T., Breukink, B.J., Wagenaar,
J.A. and VAN Pelt, W. Risk factors for indigenous Campylobacter jejuni and Campylobacter
coli infections in The Netherlands: a case-control study. Epidemiol Infect. 2010. 7 P. 1-14.
14. EFSA. The European Union Summary Report on Trends and Sources of Zoonoses, Zoonotic
Agents and Food-borne Outbreaks in.2010 The EFSA Journal. 2012. 8 P. 1309.
15. Ellis-Iversen, J., Pritchard, G.C., Wooldridge, M. and Nielen, M. Risk factors for Campylobacter
jejuni and Campylobacter coli in young cattle on English and Welsh farms. Prev Vet Med. 2009.
88 P. 42-48.
16. Englen, M.D., Hill, A.E., Dargatz, D.A., Ladely, S.R. and Fedorka - Cray, P.J. Prevalence and
antimicrobial resistance of Campylobacter in US dairy cattle. J Appl Microbiol. 2007. 102 P.
1570-1577.
17. Enokimoto, M., Kubo, M., Bozono, Y., Mieno, Y. and Misawa, N. Enumeration and
identification of Campylobacter species in the liver and bile of slaughtered cattle. Int J Food
Microbiol. 2007. 118 P. 259-263.
18. Ethelberg, S., Simonsen, J., Gerner-Smidt, P., Olsen, K.E. and Molbak, K. Spatial. Distribution
and registry-based case-control analysis of Campylobacter infections in Denmark, 1991-2001.
Am J Epidemiol. 2005. 162 P. 1008-1015.
19. Friedman, C.R., Hoekstra, R.M., Samuel, M., Marcus, R., Bender, J., Shiferaw, B., Reddy, S.,
Ahuja, S.D., Helfrick, D.L., Hardnett, F., Carter, M., Anderson, B., Tauxe, R.V. Emerging
Infections Program FoodNet Working Group. Risk factors for sporadic Campylobacter infection
in the United States: a case-control study in FoodNet sites. Clinical Infectious Diseases. 2004. 38
P. 285–296.
20. Garenaux, A., Guillou, S., Ermel, G., Wren, B., Federighi, M. and Ritz, M. Role of the Cj1371
periplasmic protein and the Cj0355c two-component regulator in the Campylobacter jejuni
NCTC 11168 response to oxidative stress caused by paraquat. Res Microbiol. 2008. 159 P. 718-
726.
21. Garrett, N., Devane, M.L., Hudson, J.A., Nicol, C., Ball, A., Klena, J.D., Scholes, P., Baker,
M.G., Gilpin, B.J. and Savill, M.G. Statistical comparison of Campylobacter jejuni subtypes
from human cases and environmental sources. J Appl Microbiol. 2007. 103 P. 2113-2121.
38
22. Georgsson, F., Þorkelsson, A.E., Geirsdóttir, M., Reiersen, J., Stern, N.J. The influence of
freezing and duration of storage on Campylobacter and indicator bacteria in broiler carcasses.
Food Microbiology. 2006. 23 P. 677–683.
23. Ghafir, Y., China, B., Dierick, K., De Zutter, L. and Daube, G. A seven-year survey of
Campylobacter contamination in meat at different production stages in Belgium. Int J Food
Microbiol. 2007. 116 P. 111-120.
24. Giacoboni, G.I., Itoh, K., Hirayama, K., Takahashi, E. and Mitsuoka, T. Comparison of fecal
Campylobacter in calves and cattle of different ages and areas in Japan. J Vet Med Sci. 1993. 55
P. 555-559.
25. Gillespie, I.A., O'Brien, S.J. and Bolton, F.J. Age patterns of persons with campylobacteriosis,
England and Wales, 1990-2007. Emerg Infect Dis. 2009. 15 P. 2046-2048.
26. Gilpin, B.J., Scholes, P., Robson, B. and Savill, M.G. The transmission of thermotolerant
Campylobacter spp. to people living or working on dairy farms in New Zealand. Zoonoses
Public Health. 2008. 55 P. 352-360.
27. Grove-White, D.H., Leatherbarrow, A.J., Cripps, P.J., Diggle, P.J. and French, N.P. Temporal
and farm-management-associated variation in the faecal-pat prevalence of Campylobacter jejuni
in ruminants. Epidemiol Infect. 2010. 138 P. 549-558.
28. Guerin, M.T., Sir, C., Sargeant, J.M., Wadell, L., O'Connor, A.M., Wills, R.W., Bailey, R.H.,
Byrd, J.A. The change in prevalence of Campylobacter on chicken carcasses during processing:
a systematic review. Poultry Science. 2010. 89 P. 1070–1084.
29. Gurtler, M., T. Alter, S. Kasimir, and K. Fehlhaber. The importance of Campylobacter coli in
human campylobacteriosis: prevalence and genetic characterization. Epidemiol. Infect. 2005.
133 P. 1081–1087.
30. Havelaar, A.H., Nauta, M.J., Mangen, M.J.J., Koeijer, A.G., Bogaardt, M.J., Evers, E.G., Jacobs-
Reitsma,W.F., Pelt, W., Wagenaar, J.A., Wit, G.A., Zee, H. Costs and benefits of controlling
campylobacter in The Netherlands—integrating risk analysis, epidemiology and economics.
RIVM Report 250911009/2005.
31. Hazeleger, W.C., Wouters, J.A., Rombouts, F.M., Abee, T. Physiological activity of
Campylobacter jejuni far below the minimal growth temperature. Applied and Environmental
Microbiology. 1995. 64 P. 3917–3922.
32. Heuvelink, A.E., Heerwaarden, C., Zwartkruis-Nahuis, A., Tilburg, J.J., Bos, M.H., Heilmann,
F.G., Hofhuis, A., Hoekstra, T. and Boer, E. Two outbreaks of campylobacteriosis associated
with the consumption of raw cows' milk. Int J Food Microbiol. 2009. 134 P. 70-74.
33. Humphrey, T., O'Brien, S. and Madsen, M. Campylobacters as zoonotic pathogens: a food
production perspective. Int J Food Microbiol. 2007. 117 P. 237-257.
39
34. Hussain, I., Shahid Mahmood, M., Akhtar, M. and Khan, A. Prevalence of Campylobacter
species in meat, milk and other food commodities in Pakistan. Food Microbiol. 2007. 24 P. 219-
222.
35. Inglis, G.D., Kalischuk, L.D. and Busz, H.W. Chronic shedding of Campylobacter species in
beef cattle. J Appl Microbiol. 2004. 97 P. 410-420.
36. Yaman, H., Elmali, M. The occurence of thermophilic Campylobacter (C. jejuni) in raw milk.
Kafkas Univ Vet Fak Derg. 2004. 10 P. 37-40.
37. Yang, C., Jiang, Y., Huang, K., Zhu, C., Yin, Y., Gong, J.H., Yu, H. A real-time PCR assay for
the detection and quantitation of Campylobacter jejuni using SYBR Green I and the LightCycler.
Yale Journal of Biology and Medicine. 2003. 77 P. 125–132.
38. Jayarao, B.M., Donaldson, S.C., Straley, B.A., Sawant, A.A., Hegde, N.V. and Brown, J.L. A
survey of foodborne pathogens in bulk tank milk and raw milk consumption among farm
families in Pennsylvania. J Dairy Sci. 2006. 89 P. 2451-2458.
39. Johnsen, G., Zimmerman, K., Lindstedt, B.A., Vardund, T., Herikstad, H. and Kapperud, G.
Intestinal carriage of Campylobacter jejuni and Campylobacter coli among cattle from south-
western Norway and comparative genotyping of bovine and human isolates by amplified-
fragment length polymorphism. Acta Vet Scand. 2006. 48 P. 41-121.
40. Jore, S., Viljugrein, H., Brun, E., Heier, B.T., Borck, B., Ethelberg, S., Hakkinen, M., Kuusi, M.,
Reiersen, J., Hansson, I., Engvall, E.O., Lofdahl, M., Wagenaar, J.A., van Pelt, W. and
Hofshagen, M. Trends in Campylobacter incidence in broilers and humans in six European
countries, 1997-2007. Prev Vet Med. 2010. 33 P. 31-41.
41. Kalman, M., Szollosi, E., Czermann, B., Zimanyi, M., Szekeres, S. and Kalman, M. Milkborne
campylobacter infection in Hungary. J Food Prot. 2000. 63 P. 1426-1429.
42. Kapperud, G., Espeland, G., Wahl, E., Walde, A., Herikstad, H., Gustavsen, S., Tveit, I., Natas,
O., Bevanger, L. and Digranes, A. Factors associated with increased and decreased risk of
Campylobacter infection: a prospective case-control study in Norway. Am J Epidemiol. 2003.
158 P. 234-242.
43. Kärenlampi, R., Rautelin, H., Schönberg-Norio, D., Paulin, L. and Hänninen, M.L. Longitudinal
study of Finnish Campylobacter jejuni and C. coli isolates from humans, using multilocus
sequence typing, including comparison with epidemiological data and isolates from poultry and
cattle. Appl Environ Microbiol. 2007. 73 P.148-155.
44. Klein, G., Beckmann, M., Vollmer, E. and Bartelt, E. Predominant strains of thermophilic
Campylobacter spp. in a german poultry slaughterhouse. Int. J. Food Microbiol. 2007. 117 P.
324-328.
40
45. Kothary, M. H., U. S. Buba. Infective dose of foodborne pathogens in volunteers: A review. J.
Food Safety. 2001. 51 P. 49-73.
46. Kramer, J.M., Frost, J.A., Bolton, F.J. and Wareing, D.R. Campylobacter contamination of raw
meat and poultry at retail sale: identification of multiple types and comparison with isolates from
human infection. J Food Prot. 2000. 63 P. 63-65.
47. Krause-Gruszczynska, M., M. Rohde, R. Hartig, H. Genth, G. Schmidt, T. Keo, W. Konig, W. G.
Miller, M. E. Konkel, and S. Backert. Role of the small Rho GTPases Rac1 and Cdc42 in host
cell invasion of Campylobacter jejuni. Cell. Microbiol. 2007. 243 P. 243-244.
48. Kwan, P.L.S., Barrigas, M., Bolton, F.J., French, N.P., Gowland, P., Kemp, R., Leatherbarrow,
H., Upton, M., and Fox, A.J. Molecular epidemiology of Campylobacter jejuni populations in
dairy cattle, wildlife, and the environment in a farmland area. Appl. Environ. Microbiol. 2008.
74 P.5130-5138.
49. Lake, I.R., Gillespie, I.A., Bentham, G., Nichols, G.L., Lane, C., Adak, G.K. and Threlfall, E.J.
A re-evaluation of the impact of temperature and climate change on foodborne illness. Epidemiol
Infect. 2009. 137 P. 1538-1547.
50. Lee, L.H., Burg E. III, Baqar, S., Bourgeois, A.L., Burr, D.H., Ewing, C.P., Trust, T.P., and
Guerry, P. Evaluation of a truncated recombinant flagellin subunit vaccine against
Campylobacter jejuni. Infect. Immun. 1998. 677 P. 5799-5805.
51. Levin, R.E. Campylobacter jejuni: a review of its characteristics, pathogenicity, ecology,
distribution, subspecies characterization and molecular methods of detection. Food
Biotechnology. 2007. 21 P. 271–347.
52. Lienau J.A., Ellerbroek L., Klein G. Tracing flock-related Campylobacter clones from broiler
farms through slaughter to retail products by pulsed-field gel electrophoresis Journal of Food
Protection. 2007. 70 P. 536–542.
53. Lindmark, H., Harbom, B., Thebo, L., Andersson, L., Hedin, G., Osterman, B., Lindberg, T.,
Andersson, Y., Westoo, A. and Olsson Engvall, E. Genetic characterization and antibiotic
resistance of Campylobacter jejuni isolated from meats, water, and humans in Sweden. J Clin
Microbiol. 2006. 42 P. 700-706.
54. Little, C.L., Richardson, J.F., Owen, R.J., de Pinna, E. and Threlfall, E.J. Prevalence,
characterisation and antimicrobial resistance of Campylobacter and Salmonella in raw
poultrymeat in the UK, 2003-2005. Int J Environ Health Res. 2008. 18 P. 403-414.
55. Louis, V.R., Gillespie, I.A., O'Brien, S.J., Russek-Cohen, E., Pearson, A.D. and Colwell, R.R.
Temperature-driven Campylobacter seasonality in England and Wales. Appl Environ Microbiol.
2005. 71 P. 85-92.
41
56. Luber, P., Scherer, K. and Bartelt, E. Contamination of retail chicken legs with Campylobacter
spp. Fleischwirtschaft . 2005. 85 P. 93–96.
57. Madden, R.H., Moran, L. and Scates, P. Optimising recovery of Campylobacter spp. from lower
porcine gastrointestinal tract. Journal of Microbiological Methods. 2000. 42 P. 115-119.
58. Medeiros, D.T., Sattar, S.A., Farber, J.M. and Carrillo, C.D. Occurrence of Campylobacter spp.
in raw and ready-to-eat foods and in a Canadian food service operation. J Food Prot. 2008. 71 P.
2087-2093.
59. Michaud, S., Menard, S., Arbeit, R.D., Campylobacteriosis, Eastern Townships, Quebec.
Emerging Infectious Diseases. 2004. 10 P. 1844–1847.
60. Milnes, A.S., Stewart, I., Clifton-Hadley, F.A., Davies, R.H., Newell, D.G., Sayers, A.R.,
Cheasty, T., Cassar, C., Ridley, A., Cook, A.J., Evans, S.J., Teale, C.J., Smith, R.P., McNally,
A., Toszeghy, M., Futter, R., Kay, A. and Paiba, G.A. Intestinal carriage of verocytotoxigenic
Escherichia coli O157, Salmonella, thermophilic Campylobacter and Yersinia enterocolitica, in
cattle, sheep and pigs at slaughter in Great Britain during 2003. Epidemiol Infect. 2008. 136 P.
739-751.
61. Minihan, D., Whyte, P., O'Mahony, M., Fanning, S., McGill, K. and Collins, J.D.
Campylobacter spp. in Irish feedlot cattle: a longitudinal study involving pre-harvest and harvest
phases of the food chain. J Vet Med B Infect Dis Vet Public Health. 2004. 51 P. 28-33.
62. Moore, J.E., Corcoran, D., Dooley, J.S., Fanning, S., Lucey, B., Matsuda, M., McDowell, D.A.,
Megraud, F., Millar, B.C., O'Mahony, R., O'Riordan, L., O'Rourke, M., Rao, J.R., Rooney, P.J.,
Sails, A., Whyte, P. Campylobacter. Veterinary Research. 2005. 36 P. 351–382.
63. Nakari, U.M., Huovinen, E., Kuusi, M. and Siitonen, A. Population-based surveillance study of
Campylobacter infections in Finland. Epidemiol Infect. 2010. P. 1-7.
64. Neimann, J., Engberg, J., Molbak, K. and Wegener, H.C. A case-control study of risk factors for
sporadic campylobacter infections in Denmark. Epidemiol Infect. 2003. 130 P. 353-366.
65. Newkirk, R., Hedberg, C., Bender, J. Establishing a Milkborne Disease Outbreak Profile:
Potential Food Defense Implications. Foodborne pathogens and disease. Volume 8, Number 3.
2011. 3 P. 1-6.
66. Nielsen, E.M. Occurrence and strain diversity of thermophilic campylobacters in cattle of
different age groups in dairy herds. Lett Appl Microbiol. 2002. 35 P. 85-89
67. Nygård, K., Andersson, Y., Rottingen, J.A., Svensson, A., Lindback, J., Kistemann, T. and
Giesecke, J. Association between environmental risk factors and campylobacter infections in
Sweden. Epidemiol Infect. 2004. 132 P. 317-325.
42
68. Oporto, B., Estetan, J.I., Aduriz, G., Juste, R.A. and Hurtado, A. Prevalence and strain diversity
of thermophilic cam-pylohacters in cattle, sheep and swine farms. J. AppI.Microbiol. 2007. 103
P. 977-984.
69. Parisi, A., Lanzilotta, S.G., Addante, N., Normanno, G., Di Modugno, G., Dambrosio, A.,
Montana, C.O. Prevalence, Molecular Characterization and antimicrobial resistance of
thermophilic Campylobacter isolates from cattle, hens, broilers and broiler meat in South-eastern
Italy. Vet Res Commun. 2007. 31 P. 113–123.
70. Park, S.F. The physiology of Campylobacter species and its relevance to their role as food borne
pathogens. International Journal of Food Microbiology. 2002. 74 P. 177–188.
71. Peterson, M.C. Campylobacter jejuni enteritis associated with consumption of raw milk. J
Environ Health. 2001. 25 P. 20-26.
72. Phillips, D., Jordan, D., Morris, S., Jenson, I. and Sumner, J. A national survey of the
microbiological quality of retail raw meats in Australia. J Food Prot. 2008. 71 P. 1232-1236.
73. Pradhan, A.K., Van Kessel, J.S., Karns, J.S., Wolfgang, D.R., Hovingh, E., Nelen, K.A., Smith,
J.M., Whitlock, R.H., Fyock, T., Ladely, S., Fedorka-Cray, P.J. and Schukken, Y.H. Dynamics
of endemic infectious diseases of animal and human importance on three dairy herds in the
northeastern United States. J Dairy Sci. 2009. 92 P. 1811-1825.
74. Ragimbeau, C., Schneider, F., Losch, S., Even, J. and Mossong, J. Multilocus sequence typing,
pulsed-field gel electrophoresis, and fla short variable region typing of clonal complexes of
Campylobacter jejuni strains of human, bovine, and poultry origins in Luxembourg. Appl
Environ Microbiol. 2008. 74 P. 7715-7722.
75. Ruiz-Palacios, G. M., Cervantes, L.E., Ramos, P., Chavez-Munguia, B. and Newburg, D.S.
Campylobacter jejuni binds intestinal H(O) antigen (Fuc alpha 1, 2Gal beta 1, 4GlcNAc), and
fucosyloligosaccharides of human milk inhibit its binding and infection. J. Biol. Chem. 2003.
278 P. 14112-14120.
76. Schildt, M., Savolainen, S. and Hänninen, M.L. Long-lasting Campylobacter jejuni
contamination of milk associated with gastrointestinal illness in a farming family. Epidemiol
Infect. 2006. 134 P. 401-405.
77. Skirrow, M.B., Blaser, M.J. Clinical aspects of Campylobacter infection, In: Nachamkin, I.,
Blaser, M.J. (Eds.), Campylobacter, 2nd Edition. ASM Press, Washington. 2000. 43 P. 69–88.
78. Stanley, K.N. and Jones, K.S. Cattle and sheep farms as reservoirs of Campylobacter. J Appl
Microbiol. 2003. 99 P. 104-113.
79. Stanley, K.N., Wallace, J.S., Currie, J.E., Diggle, P.J. and Jones, K. The seasonal variation of
thermophilic campylobacters in beef cattle, dairy cattle and calves. J Appl Microbiol. 1998. 85 P.
472-480.
43
80. Stark, K., Niedrig, M., Biederbick, W., Merkert, H. and Hacker, J. Climate changes and
emerging diseases. What new infectious diseases and health problem can be expected?
Bundesgesundheitsblatt Gesundheitsforschung Gesundheitsschutz. 2009. 52 P. 699-714.
81. Stintzi, A., Marlow, D., Palyada, K., Naikare, H., Panciera, R., Whitworth, L. and Klarke, C.
"Use of genome-wide expression profiling and mutagenesis to study the intestinal lifestyle of
Campylobacter jejuni." Infect Immun. 2003. 73 P. 1797-1810.
82. Studahl, A. and Andersson, Y. Risk factors for indigenous campylobacter infection: a Swedish
case-control study. Epidemiol Infect. 2000. 125 P. 269-275.
83. Takahashi, M., Koga, M., Yokoyama, K., Yuki, N. Epidemiology of Campylobacter jejuni
isolated from patients with Guillain–Barre and Fisher syndromes in Japan. Journal of Clinical
Microbiology. 2005. 43 P. 335–339.
84. Thakur, S., Morrow, W.E.M., Funk, J.A. Molecular epidemiologic investigation of
Campylobacter coli in swine production systems using multi-locus sequence typing (MLST).
Appl Environ Microbiol. 2006. 72 P. 5666–5669.
85. Wang, G., Clark, C., Taylor, M., Pucknell, C., Barton, C., Price, L., Woodward, D., Rodgers, F.
Colony Multiplex PCR Assay for Identification and Differentiation of Campylobacter jejuni, C.
coli, C. lari, C. upsaliensis, and C. fetus subsp. fetus. J Clin Microbiol. 2002. 40 P. 4744–4747.
86. Wassenaar, T.M., Kist, M. and Jong, A. Re-analysis of the risks attributed to ciprofloxacin-
resistant Campylobacter jejuni infections. Int. J. Antimicrob. Agents. 2007. 30 P. 195-201.
87. Wesley, I.V., Wells, S.J., Harmon, K.M., Green, A., Schroeder-Tucker, L., Glover, M. and
Siddique, I. Fecal shedding of Campylobacter and Arcobacter spp. in dairy cattle. Appl Environ
Microbiol. 2000. 66 P. 1994-2000.
88. White, A.N., Kinlin, L.M., Johnson, C., Spain, C.V., Ng, V. and Fisman, D.N. Environmental
determinants of campylobacteriosis risk in Philadelphia from 1994 to 2007. Ecohealth. 2009. 6
P. 200-208.
89. Whyte, P., McGill, K., Cowley, D., Madden, R.H., Moran, L., Scates, P., Carroll, C., O'Leary,
A., Fanning, S., Collins, J.D., McNamara, E., Moore, J.E. and Cormican, M. Occurrence of
Campylobacter in retail foods in Ireland. Int J Food Microbiol. 2004. 95 P. 111-118.
90. Wilson, D.J., Gabriel, E., Leatherbarrow, A.J., Cheesbrough, J., Gee, S., Bolton, E., Fox, A.,
Fearnhead, P., Hart, C.A. and Diggle, P.J. Tracing the source of campylobacteriosis. PLoS
Genet. 2008. 49 P. 143-231.
91. Zhao, T., Doyle, M.P. and Berg, D.E. Fate of Campylobacter jejuni in butter. J Food Prot. 2000.
63 P. 120-122.
92. http://www.wadsworth.org/databank/campylo.htm. Prieiga per internetą 2012-12-08.
