JPP KURK LIETUVAI

VALSTYBĖS VALDOMOS ĮMONĖS. Nepriklausomų valdybos narių atrankos gairės, nuosavybės gairių analizė ir atitiktis EBPO gairėms Matas Anužis Virginijus Sinkevičius 2015 m. sausio mėn.

Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ – pirmoji ir kol

kas vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos

pritaikymo programa Lietuvoje, kuri suteikia galimybę jauniems

profesionalams savo žiniomis ir idėjomis prisidėti prie modernios

Lietuvos ateities kūrimo.

2

SANTRAUKA

Lietuvoje šiuo metu yra 134 valstybės valdomos įmonės (toliau – VVĮ), daugiausia

veikiančios susisiekimo, energetikos ir miškininkystės sektoriuose. Viso VVĮ valdomo turto vertė

siekia 8,8 mlrd. eurų; 2013 m. duomenimis, VVĮ nuosavo kapitalo grąža, kuri rodo, kaip

efektyviai naudojamas įmonės turtas, siekė 2,7 %. Šis rodiklis yra 5 kartus žemesnis nei

geriausias įmonių valdymo praktikas įgyvendinančiose valstybėse, tokiose kaip Švedija ar

Norvegija, o nuo EBPO šalių vidurkio atsilieka 3 kartus. Tai leidžia teigti, jog Lietuvos VVĮ turtas

yra valdomas neefektyviai1.

Kaip vieną pagrindinių šios problemos priežasčių EBPO, Europos Komisija2 ir Tarptautinis

valiutos fondas3 ne kartą nurodė politizuotą ir neefektyvų VVĮ valdybų darbą. Šios tarptautinės

organizacijos išskyrė prioritetą tobulinti atrankos į VVĮ valdybas procesą. Jis privalo būti

skaidrus ir efektyvus, kad pritrauktų nepriklausomus, kompetentingus ir įmonių valdymo patirties

turinčius profesionalus. Pritaikius gerąsias užsienio VVĮ valdymo praktikas, Lietuvos VVĮ

nuosavo kapitalo grąžos rodiklis priartėtų prie EBPO šalių vidurkio ir atneštų į valstybės

biudžetą šimtus milijonų eurų papildomų įplaukų.

EBPO, vertindama Lietuvos pasirengimą įstoti į EBPO, vykdys VVĮ veiklą

reglamentuojančių įstatymų peržiūrą, todėl skaidraus ir efektyvaus atrankos į VVĮ valdybas

modelio sukūrimas ir įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių valstybės iššūkių VVĮ valdymo

srityje. Taip pat siekiant narystės EBPO, Lietuvai būtina atsižvelgti į EBPO VVĮ valdymo gaires

(toliau – EBPO gairės)4, todėl rengiantis stoti į EBPO būtina VVĮ veiklą reglamentuojančios

teisinės bazės peržiūra.

Mūsų projekto tikslas – remiantis geriausiomis užsienio valstybių praktikomis, sukurti

skaidrų ir efektyvų atrankos į VVĮ valdybas modelį, kuris padėtų pritraukti kompetentingus ir

potencialių interesų konfliktų neturinčius valdybų narius. Dėl efektyvesnio VVĮ valdybų darbo

pasiekėme, jog būtų panaikintos įstatymų nuostatos, ribojančios nepriklausomų ir

kompetentingų valdybos narių patekimą į VVĮ valdybas ir veiklą jose5. Be to, išanalizavę 2012

m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 665 „Dėl valstybės turtinių ir

neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin.,

2012, Nr. 67-3394) (toliau – Nuosavybės gairės), reglamentuojantį VVĮ valdymą, pateikėme

siūlymus LR ūkio ministerijai dėl atitikties EBPO VVĮ valdymo gairėms.

1 Remtasi 2014 m. gegužės 31 d. duomenimis, gautais iš Valdymo koordinavimo centro, ir 2013 m. Lietuvos valstybės valdomų įmonių veiklos ataskaita. 2 Europos Komisija, Lietuva: 2014 m. Nacionalinė reformų darbotvarkė. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/csr2014/nrp2014_lithuania_lt.pdf 3 Republic of Lithuania—Concluding Statement for the 2014, Article IV. Consultation by the IMF Mission, Vilnius, 2014-3-3. Prieiga per internetą: https://www.imf.org/external/np/ms/2014/030314.htm 4 OECD Guidelines on Corporate Governance of State-owned Enterprises. Prieiga per internetą: http://corporategovernance.lt/uploads/docs/OECD%20Guidelines%20on%20Corporate%20Governance%20of%20State-Owned%20Enterprises.pdf 5 Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIP-1822.

3

ĮVADAS

Nuo 2000 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programose kaip prioritetas yra įtvirtintas

Lietuvos siekis tapti EBPO nare. 2013 m. rugsėjį buvo patvirtintas bendras EBPO ir Lietuvos

bendradarbiavimo veiksmų planas 2014–2015 metais. Tikrindama Lietuvos tinkamumą tapti

organizacijos nare, EBPO vykdys peržiūras septyniose srityse, iš kurių viena apims VVĮ veiklos

reguliavimą.

Dėl pasirengimo stoti į EBPO Lietuvoje suintensyvėjo 2010 m. pradėta VVĮ pertvarka.

Šalyje šiuo metu veikia 134 VVĮ. Didžiąją šių įmonių dalį (82) sudaro valstybės įmonės (toliau –

VĮ). Tai įmonės, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduotos arba įsteigtos iš

valstybės turto. Jos yra valdomos per paskirtą savininko teises įgyvendinančią valstybinę

instituciją (toliau – STĮI). Likusios įmonės yra akcinės bendrovės (AB) arba uždarosios akcinės

bendrovės (UAB), kurių akcijos ar jų dalis, suteikianti daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių

visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso akcijų valdytojui (tai valstybei nuosavybės

teise priklausančių valstybės valdomų bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises

įgyvendinanti valstybės institucija, įstaiga, valstybės įmonė Valstybės turto fondas ar kitas

juridinis asmuo, kuriam teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šios akcijos yra perduotos

patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti).

Artėjant 2015 m. vyksiančiai Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių VVĮ

veiklą, peržiūrai, atitiktis EBPO gairėms yra vienas iš prioritetų, siekiant tapti organizacijos nare.

Neefektyvus bei politizuotas valdybų darbas ir neužtikrintas visų VVĮ veiklą koordinuojančios

institucijos – valdymo koordinavimo centro (toliau – VKC) – statusas yra esminės šiuo metu

galiojančio VVĮ reglamentavimo spragos, lemiančios neefektyvų VVĮ valdymą ir

prieštaraujančios EBPO gairėms.

Pagrindinės priežastys, iš esmės lemiančios politizuotą ir neefektyvų VĮ valdybų darbą,

yra Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 (toliau – Įstatymas)

nuostatos, draudžiančios atsirasti VĮ valdybose nepriklausomiems ir kompetentingiems

valdybos nariams ir įpareigojančios STĮI valstybės tarnautojus, priklausančius VĮ valdyboms,

balsuoti pagal STĮI įgaliojimą. Kitų VVĮ (t. y. AB ir UAB) valdybų darbas taip pat yra politizuotas

ir neefektyvus dėl šiuo metu praktiškai neveikiančio atrankos modelio ir tiesioginio akcijų

valdytojo dalyvavimo renkant VVĮ valdybų narius.

Vienas iš Lietuvos VVĮ pertvarkos rezultatų – VKC įsteigimas. VKC stebi ir analizuoja VVĮ

veiklos finansinius ir nefinansinius rodiklius, Vyriausybei ir valstybę atstovaujančiai institucijai

teikia pasiūlymus, kaip didinti VVĮ veiklos veiksmingumą. VVĮ koordinuojamojo organo svarba,

siekiant efektyvinti ir skaidrinti VVĮ veiklą, pabrėžiama ir EBPO gairėse. Nepaisant to, VKC

teisinis statusas nėra juridiškai įtvirtintas, kartu tai lemia neužtikrintą institucijos veiklos

finansavimą bei apskritai egzistavimą ateityje.

4

VVĮ VALDYBŲ DARBO EFEKTYVINIMO SVARBA

Geroji įmonių valdymo praktika rodo, jog sėkmingas nustatytų įmonės tikslų

įgyvendinimas, vienodai atstovaujant visų akcininkų interesus, yra esminis veiksnys siekiant

tobulinti įmonių valdymą, atskaitomybę ir finansinius rodiklius. Už šių funkcijų įgyvendinimą yra

atsakingos įmonių valdybos. Pagal šiuo metu galiojančias Įstatymo 10 straipsnio nuostatas, VĮ

valdybas gali sudaryti tik STĮI valstybės tarnautojai ir VĮ vadovas. Ši nuostata užtveria kelią

galimybei VĮ valdybų nariais tapti nepriklausomiems atstovams. Negana to, pagal šiuo metu

galiojančią Įstatymo redakciją, VĮ valdybos nariais paskirti valstybės tarnautojai balsuoja pagal

STĮI duotą įgaliojimą. Todėl valdybų darbas yra politizuotas – nėra atskirtas ūkio šakos politikos

formavimas ir kitos susijusios funkcijos nuo valstybės institucijų funkcijų, susijusių su

atstovavimu VĮ. Toks VĮ valdymo modelis iš esmės kvestionuoja VĮ valdybų reikalingumą.

Vertindamos Lietuvos VVĮ pertvarką, Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas

pabrėžia, jog būtina efektyvinti VVĮ valdybų darbą, didinti jų nepriklausomybę nuo STĮI ir akcijų

valdytojų. Šie tarptautinių organizacijų siūlymai tampa dar aktualesni, turint galvoje, jog

dabartinė Lietuvos VVĮ generuojama nuosavo kapitalo grąža yra tik 2,7 % ir atsilieka nuo EBPO

šalių vidurkio beveik 3 kartus. Tuo metu geriausias įmonių valdymo praktikas gyvendinančios

šalys, kaip Norvegija ar Švedija, sugeba pasiekti net 14–15 %.

EBPO šalys, kaip įmonių savininkės, skiria didžiulį dėmesį VVĮ valdyboms, norėdamos

tobulinti įmonių valdymą, atskaitomybę bei finansinius rodiklius ir priartinti VVĮ valdymą prie

privataus sektoriaus standartų6. Viena iš pagrindinių užduočių, siekiant užtikrinti efektyvų VĮ

valdybų darbą, yra suteikti joms didesnę autonomiją nuo STĮI, atsisakant balsavimo pagal STĮI

įgaliojimą. Tai sumažintų valdybų priklausomybę nuo politizuotų sprendimų. Taip pat ne mažiau

svarbu yra skaidrinti ir efektyvinti VVĮ valdybų veiklą, pritraukiant kompetentingus ir

nepriklausomus valdybų narius. Todėl pirmiausia buvo būtina priimti Įstatymo pataisas,

įteisinančias nepriklausomų valdybos narių veiklą VĮ valdybose.

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMAI

Vienas iš mūsų projekto rezultatų – priimti Įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos nuo 2015 m.

kovo 1 d. 16 didžiausių VĮ valdybų turės bent 1/3 nepriklausomų narių. Mažesnės VĮ ir

savivaldybių įmonės galės tokių valdybos narių turėti pagal poreikį. Taip pat nuo kovo 1 d.

6 OECD „Board of Directors of State-Owned Enterprises: An Overview of National Practices”, DAF/CA/SOPP(2012)1/FINAL, 2013-12-19. Prieiga per internetą: http://www.oecd.org/officialdocuments/publicdisplaydocumentpdf/?cote=DAF/CA/SOPP(2012)1/FINAL&docLanguage=En

5

įsigalios įstatymo pataisos, pagal kurias atsisakoma nuostatos, jog STĮI valstybės tarnautojai,

dalyvaujantys VĮ valdybų veikloje, privalo balsuoti pagal STĮI įgaliojimą.

Prievolę turėti 1/3 nepriklausomų valdybos narių nuspręsta taikyti tik didžiausioms VĮ dėl

kelių priežasčių. Pirma, mažesnės įmonės negeneruoja pakankamai pelno ir nevaldo

pakankamai turto, kad galėtų mokėti nors simbolinį atlygį nepriklausomiems valdybos nariams.

Antra, nemaža dalis mažesnių VĮ veikia specifinėje aplinkoje ir jų pelningumo potencialas nėra

didelis, todėl nepriklausomų narių dalyvavimas valdybos veikloje neišspręstų tokių VĮ problemų.

Kita vertus, tokios VĮ dažnai nėra patrauklios įmonių valdymo patirtį sukaupusiems

profesionalams, todėl pritraukti aukščiausio lygio kandidatus į šių VĮ valdybas būtų labai

sudėtinga. Trečia, VKC tinklalapyje yra užsiregistravę tik apie 100 asmenų, turinčių reikalingos

kompetencijos ir patirties dalyvauti tokių valdybų veikloje. Norint užtikrinti tinkamą

nepriklausomų valdybos narių atranką, reikalingas bent keliskart didesnis potencialių kandidatų į

VĮ valdybas skaičius. Atsisakius balsavimo pagal STĮI įgaliojimą VĮ valdybos turės didesnę

autonomiją. Tai taip pat pagerins darbo sąlygas nepriklausomiems VĮ valdybos nariams, nes

esami VĮ valdybų nariai (t. y. STĮI valstybės tarnautojai) galės įsiklausyti į savo būsimųjų kolegų

nuomonę ir turės daugiau veiksmų laisvės, priimdami VĮ svarbius sprendimus.

Šie Įstatymo pakeitimai yra pirmas ir labai reikšmingas žingsnis, siekiant depolitizuoti VĮ

valdybas ir efektyvinti jų veiklą. Tačiau ne mažiau svarbu sukurti skaidrų ir efektyvų

centralizuotą atrankos į VĮ valdybas modelį, kuris padėtų pritraukti kompetentingus ir potencialių

interesų konfliktų neturinčius valdybų narius.

DABARTINĖ VVĮ VALDYBOS NARIŲ ATRANKA

Nuosavybės gairėse nustatomas šiuo metu galiojantis atrankos procesas, pagal kurį

privalo būti atrinkti nepriklausomi VVĮ valdybų nariai. Šiuo metu galioja tokia tvarka, kad

atrankos komitetas, sudarytas iš finansų, ūkio ir akcijų valdytojų, atrenka valdybų narius I ir II

kategorijoms priskirtoms VVĮ. Akcijų valdytojas yra atsakingas už komiteto darbo iniciavimą.

Tačiau labai svarbu atskirti dvi sąvokas: VVĮ ir VĮ. Prie VVĮ patenka VĮ ir anksčiau minėti

AB bei UAB. Kadangi nepriklausomų narių dalyvavimas VĮ (priešingai nei AB ir UAB) valdybose

yra draudžiamas Įstatymo, Nuosavybės gairėse numatyta atrankos tvarka galioja tik minėtoms I

ir II kategorijos7 AB ir UAB, kurių iš viso yra 9 (pvz., UAB įmonių grupė „Lietuvos energija“, AB

„Klaipėdos nafta“ ar AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė).

7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 „Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo

valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 priedas (Žin., 2012, Nr. 67-3394), kuriame nustatytos įmonių

kategorijos pagal pardavimo pajamas ir turtą.

6

Valdybos nariai į likusias III–V kategorijos bendroves ir VĮ (t. y. STĮI valstybės tarnautojai)

yra atitinkamai skiriami akcijų valdytojo arba STĮI prerogatyva. Nuosavybės gairėse taip pat

nustatomi bendri atrankos kriterijai ir numatoma galimybė konsultuotis su VKC.

1 pav. Dabartinė VVĮ valdybos narių atranka

–

NEPRIKLAUSOMŲ VĮ VALDYBOS NARIŲ ATRANKA

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimas, pagal kurį 1/3 didžiausių VĮ valdybų

narių privalės būti nepriklausomi, iškelia naują uždavinį – sukurti atrankos modelį, taikomą

nepriklausomiems VĮ valdybos nariams. Šiuo metu šis procesas nėra reglamentuotas.

Nuosavybės gairės išskiria 9 kriterijus, pagal kuriuos yra vertinama, ar kandidatas į VVĮ

valdybą yra nepriklausomas:

1) „jis negali būti tos valstybės valdomos įmonės, į kurią keliamas kandidatas, ir

susijusios įmonės vadovas ir paskutinius 5 metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;

2) jis negali būti tos valstybės valdomos įmonės, į kurią keliamas kandidatas, ir

susijusios įmonės darbuotojas ir paskutinius 3 metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;

3) jis neturi gauti ir per paskutinius 3 metus neturi būti gavęs reikšmingo papildomo

atlyginimo iš tos valstybės valdomos įmonės, į kurią keliamas kandidatas, ir susijusios

įmonės, išskyrus užmokestį už kolegialaus organo nario pareigas;

4) jis neturi turėti daugiau kaip 5 procentus balsų suteikiančių akcijų, taip pat neturi

atstovauti tokiam akcininkui;

5) jis negali turėti ir per praėjusius 3 metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su

ta valstybės valdoma įmone, į kurią keliamas kandidatas, ir su susijusia įmone nei tiesiogiai,

VVĮ

Atrankos komitetas

I ir II kategorijos bendrovės

Akcijų valdytojo arba

STĮI prerogatyva

III–V kategorijos bendrovės

VĮ (tik STĮI valstybės

tarnautojai)

7

nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, vadovas. Turinčiu verslo ryšių

laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines,

teisines ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna

reikšmingų įmokų iš valstybės valdomos įmonės arba susijusios įmonės;

6) jis negali būti ir per paskutinius 3 metus neturi būti buvęs audito įmonės, kuri

atlieka ar atliko tos valstybės valdomos įmonės, į kurią keliamas kandidatas, ir susijusios

įmonės auditą, partneriu arba darbuotoju;

7) jis neturi būti ėjęs valstybės valdomos įmonės kolegialaus organo nario pareigų

ilgiau kaip 12 metų;

8) jis neturi būti valstybės valdomos įmonės vadovo arba Aprašo 64.1–64.7

punktuose nurodytų asmenų artimas šeimos narys (artimu šeimos nariu laikytinas

sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai);

9) jis neturi būti valstybės tarnautojas arba valstybei atstovaujančios institucijos

darbuotojas; neturi būti kitų aplinkybių, dėl kurių yra arba gali kilti jo arba jo artimo šeimos

nario (kaip jis apibrėžtas Aprašo 64.8 punkte) ir valstybės valdomos įmonės interesų

konfliktas“.

Dažnai teigiama, jog VĮ negali būti lyginamos su kitomis VVĮ (AB ir UAB), nes jos

įgyvendina tam tikrą svarbią viešojo administravimo funkciją, todėl nėra būtinybės įgyvendinti

geriausius privataus sektoriaus valdymo principus bei nereikia į jų valdybas įtraukti

nepriklausomų narių. Tačiau Nuosavybės gairėse yra aiškiai išskirta, kokių tikslų privalu siekti

visoms VVĮ, kurios pagal joms iškeltus tikslus yra klasifikuojamoms į tris grupes: 1A ir 1B ir 2.

1A ir 1B grupėms svarbiausia veiklos pelningumas ir verslo vertės augimas, o 2 grupei pelninga

veikla taip pat išskirta kaip vienas iš keliamų tikslų8. Be to, kai kurių VĮ (tokių kaip Tarptautinis

Vilniaus oro uostas ar Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija) veikla yra komercinio pobūdžio.

Todėl atstovaudamos viešąjį interesą, VĮ turi diegti geriausias įmonių valdymo praktikas,

taikomas privačiame sektoriuje. Geroji VVĮ valdymo praktika, nusistovėjusi EPBO šalyse –

nepriklausomų ir privataus sektoriaus patirties turinčių valdybos narių įtraukimas į VVĮ valdybas.

Tokią geriausią įmonių valdymo praktiką taikydamos Skandinavijos šalių VVĮ, veikiančios

susisiekimo, energetikos ir kitose pramonės šakose, dirba daug pelningiau negu analogiškos

VVĮ Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.

NEPRIKLAUSOMŲ VVĮ VALDYBOS NARIŲ ATRANKOS MODELIS

8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 665 „Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 67-3394).

8

Taikyti jau galiojančią AB ir UAB valstybės valdomų įmonių valdybų atrankos procedūrą

vykdant VĮ valdybų nepriklausomų narių atranką nebūtų tikslinga, nes ši komiteto veikla yra

formali, praktiškai neužtikrina, kad bus išvengta interesų konflikto ir pritraukti depolitizuoti nariai.

Turėti du atskirus atrankos modelius taip pat nėra optimalus variantas, nes būtų neįmanoma

sukurti potencialių valdybos narių duomenų bazės, jei ji nebūtų centralizuota. Tokios bazės

kūrimas ir našus VVĮ valdybos narių atrankos procesas yra gerosios EBPO šalių praktikos

pavyzdžiai9. Potencialių valdybos narių duomenų bazės kūrimo funkciją Lietuvoje atlieka VKC,

tačiau šiuo metu trūksta glaudaus institucijų bendradarbiavimo ir STĮI ar akcijų valdytojai

praktiškai retai konsultuojasi su VKC valdybų formavimo klausimais. Todėl siūlomas modelis

apima abiejų tipų VVĮ (VĮ ir AB bei UAB) ir centralizuoja nepriklausomų narių atranką.

2 pav. Siūlomas nepriklausomų narių į VVĮ valdybas modelis

I. Pirmame atrankos etape STĮI, konsultuodamasi su VKC, suformuluoja specialiuosius

reikalavimus (bendrieji reikalavimai yra suformuluoti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme)

būsimam VVĮ valdybos nariui. Reikiamos kompetencijos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į

kiekvienos VVĮ specifiką ir poreikius bei į pačių valdybų savo darbo vertinimą. Deja, tokių

duomenų VKC beveik neturi, nes valdybos savo darbo vertinimo praktiškai neatlieka.

Geroji EBPO šalių praktika rodo, jog į valdybas būtina pritraukti kuo įvairesnės patirties

turinčių, skirtingų kompetencijų ir profesijų narių. Žvelgiant į privataus sektoriaus ir užsienio šalių

situaciją, valdybos nariais dažniausiai tampa asmenys, turintys ilgalaikės vadovaujamojo darbo

patirties, taip pat didelis dėmesys kreipiamas į verslo patirtį. Efektyviam valdybos darbui

užtikrinti būtinos finansinės, teisinės, vadybinės, specifinės ūkio šakos ir kitos kompetencijos.

9 Tokiose šalyse kaip Naujoji Zelandija, Suomija ar Prancūzija. Žr. OECD „Board of Directors of State-Owned Enterprises: An Overview of National Practices“, DAF/CA/SOPP(2012)1/FINAL, 2013-12-19.

I. Ministerija akcininkė su

VKC

•Kvalifikacinių reikalavimų formulavimas

II. Personalo atrankos agentūra

•Trumpojo (3–5) kandidatų sąrašo sudarymas (paraiškų analizė, interviu, aktyvi kandidatų paieška ir duomenų bazės kūrimas)

III. Ministerija •Nominavimo procesas

9

VKC duomenimis, Lietuvos VVĮ valdybose vis dar labiausiai trūksta reikiamų finansinių

kompetencijų ir vadovaujamojo darbo (strateginio planavimo) privačiame sektoriuje patirties

turinčių asmenų.

II. Antrame atrankos etape VKC organizuoja viešąjį pirkimą ir 2–3 metams perka

personalo atrankos agentūros (toliau – PAA) paslaugas. PAA privalo turėti patirties atliekant

vadovų ir aukštos kvalifikacijos specialistų paiešką. Taip pat PAA kaupia potencialių kandidatų į

VVĮ valdybas duomenų bazę, priklausančią VKC. PAA paslaugų naudojimas VVĮ valdybos narių

paieškai yra geriausiai EBPO įvertinta praktika, kurią sėkmingai taiko Suomija.

1 lentelė. Siūlomo atrankos modelio pranašumai ir trūkumai

Pranašumai Trūkumai

Proceso centralizacija ir skaidrumas.

Aiški procedūra ir kompetentinga

organizacija, besirūpinanti kompetentingų

narių atrinkimu atsižvelgiant į numatytus

reikalavimus ir poreikį.

Suomijoje nėra tokios nuosavybės

formos kaip VĮ, tik VVĮ – AB arba UAB. Į

tokias įmones yra gerokai lengviau

pritraukti kompetentingų specialistų,

norinčių dirbti valdyboje.

PAA reputacija, kompetencija ir patirtis leis

lengviau pritraukti reikalingų kompetencijų

ir įmonių valdymo patirties turinčius

asmenis, nei tai galėtų padaryti ministerija

ar sukurtas atrankos komitetas.

Įtraukiant PAA į atrankos procesą

sumažinama galimo interesų konflikto

tikimybė: PAA nenorės rizikuoti savo

reputacija ir siūlyti nekompetentingus ar

interesų konfliktų turinčius asmenis.

Sutartis su VKC bus terminuota, tad esant

pažeidimų galės būti nutraukta ar

nepratęsta.

STĮI ar akcijų valdytojas gali pats pasiūlyti PAA aukšto lygio specialisto ir didelę įmonių

valdymo patirtį sukaupusio asmens kandidatūrą. STĮI vadovas ar akcijų valdytojas gali dalyvauti

susitikimuose su kandidatu, taip parodydamas didesnį dėmesį kandidatui, ir siūlyti prisijungti

prie konkrečios VVĮ valdybos. PAA turėtų per atranką įvertinti, ar siūloma kandidatūra atitinka

specialiuosius reikalavimus ir ar kandidatas turi privataus sektoriaus darbo patirties, tik tuomet

įtraukti kandidatą į trumpąjį sąrašą (angl. shortlist). Vienas iš didžiausių iššūkių – šiuos

10

specialistus paskatinti eiti dirbti į VVĮ valdybas. Atsižvelgiant į PAA reputaciją, kompetenciją ir

patirtį, tikėtina, jog būtent PAA geriausiai gali atlikti aktyvią VVĮ valdybų narių paiešką.

III. Paskutiniame etape PAA STĮI vadovui ar akcijų valdytojui teikia 3–5 kandidatus, kurie

geriausiai atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Iš šio sąrašo vienas asmuo paskiriamas į VVĮ

valdybą. Kandidatas tuomet nominuojamas ir institucija, prieš patvirtindama kandidatūrą,

pateikia užklausą teisėsaugos institucijoms dėl nepriekaištingos reputacijos ar galimo interesų

konflikto įvertinimo. Sėkmingai atlikus šias procedūras, viešai skelbiama apie naujo nario

paskyrimą į atitinkamą VVĮ valdybą. Nepaisant didelės PAA įtakos per visą atranką, galutinis

žodis yra suteikiamas STĮI arba akcijų valdytojui. Tai kartu veikia kaip saugiklis vertinant PAA

darbą, nes STĮI ir akcijų valdytojai turi galimybę įsitikinti kandidatų į VVĮ valdybas tinkamumu

prieš šiems pradedant darbą.

NUOSAVYBĖS GAIRIŲ ATITIKTIS EBPO GAIRĖMS

Nuosavybės gairėse reglamentuojamos visų VVĮ valdyme dalyvaujančių valstybės

institucijų, įstaigų ir įmonių, įskaitant ir valstybę atstovaujančias institucijas bei VKC, teisės ir

pareigos, susijusios su VVĮ valdymu. Gairėse yra suformuluota bendra VVĮ valdymo politika ir

nustatyti vienodi visoms valstybę atstovaujančioms institucijoms principai ir VVĮ valdymo

reikalavimai, siekiant užtikrinti efektyvią VVĮ veiklą. 2015 m. vykdydama VVĮ veiklą

reglamentuojančių teisės aktų peržiūrą, EBPO misija neabejotinai atkreips dėmesį, kaip

Nuosavybės gairių nuostatos atitinka EBPO gairėse keliamus reikalavimus.

Galima teigti, jog pagrindinė problema dėl Nuosavybės gairių atitikties EBPO gairėms yra

susijusi su valdybos narių atranka. Nuosavybės gairėse jau daugiau nei prieš dvejus metus

įteisintas atrankos komitetas, atsakingas už valdybos narių atranką I ir II kategorijos

bendrovėms, veikia tik formaliai. Praktiškai į valdybą skiriamas bendrovę kontroliuojančios

ministerijos (t. y. akcijų valdytojos) pasirinktas atstovas, nes atrankos komitetas paprasčiausiai

nesirenka. Dėl šios priežasties sunku užtikrinti parinkto valdybos nario nepriklausomumą nuo

politinių jėgų bei įvertinti kandidatų kvalifikaciją ar interesų konfliktus. Pasitaiko atvejų, kai į

nepriklausomų valdybos narių vietas yra atrenkami politinių partijų nariai arba privataus verslo

atstovai, dirbantys tame pačiame sektoriuje, kaip ir VVĮ. Galima teigti, jog dabartinė atrankos

tvarka prieštarauja EBPO gairėms. Todėl mūsų siūlomas atrankos modelis padėtų išspręsti dar

vieną problemą, susijusią su atitiktimi EBPO standartams.

Kita esamo VVĮ reglamentavimo spraga – neužtikrintas VKC juridinis statusas. VKC yra

įsteigtas Nuosavybės gairių (t. y. nutarimo) pagrindu, tačiau naujai įstaigai sukurti reikia

įstatyminio pagrindo. Juridinio statuso nebuvimas lemia neužtikrintą įstaigos finansavimą – VKC

11

iki 2014 m. pabaigos buvo išlaikoma iš pelningos Turto banko veiklos. Remiantis Valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VII-729 23 straipsnio

pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2631, funkcijos, kurias iki tol vykdė VKC, būtų perduotos

konkrečiai viešajai įstaigai – Stebėsenos ir prognozių agentūrai. Šis kelias buvo pasirinktas

norint išvengti naujos viešosios įstaigos kūrimo.

Remiantis EBPO gairėmis, valstybės institucijų funkcijos, susijusios su VVĮ atstovavimu

(kartu ir nuosavybės teisėmis), turi būti aiškiai apibrėžtos ir atskirtos nuo politikos formavimo bei

įgyvendinimo. Vienas iš būdų tai pasiekti yra VVĮ valdymą patikėti vienai institucijai, t. y. jį

centralizuoti. Jei VVĮ valdymas nėra centralizuotas, EBPO kaip minimalų reikalavimą išskiria

skirtingų institucijų padalinius, atsakingus už VVĮ valdymą, koordinuojančios institucijos

steigimą. Šią funkciją Lietuvoje atlieka VKC – bendradarbiaudamas su atsakingais skirtingų

institucijų padaliniais VKC rūpinasi bendros VVĮ valdymo strategijos formavimu bei analizuoja,

kaip VVĮ laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kaip įgyvendina tikslus, teikia siūlymus dėl

VVĮ valdymo tobulinimo ir tęsia pradėtą darbą. Šių funkcijų svarba tik parodo, jog būtina tokį

organą vienaip ar kitaip išsaugoti, siekiant efektyvaus bei skaidraus VVĮ valdymo ir atitikties

EBPO keliamiems reikalavimams.

APIBENDRINIMAS IR PASIŪLYMAI

Lietuvoje VVĮ valdo didelę dalį turto, šią veiklą galima ir reikia efektyvinti. Reikėtų

nepamiršti, kad Lietuvos Respublikos nuosavybė yra visų piliečių nuosavybė, todėl skaidrumas,

atskaitingumas bei aiški veikla privalo būti integruoti į VVĮ valdymą.

Pasiūlymai:

1. Siekiant didinti VĮ valdybų autonomiją nuo STĮI, depolitizuoti ir efektyvinti VĮ

valdybų darbą, siūlėme atsisakyti nuostatų, kurios užkerta kelią į VĮ valdybas nepriklausomiems

nariams bei įpareigoja esamus valdybos narius (t. y. STĮI valstybės tarnautojus) balsuoti pagal

STĮI įgaliojimą. Sveikintina, jog nuo 2015 m. kovo 1 d. bus atsisakoma balsavimo pagal STĮI

įgaliojimą ir 16 didžiausių VĮ valdybų turės bent 1/3 nepriklausomų valdybos narių. Tai atitinka

gerąją EBPO šalių praktiką bei parodo, jog Lietuva reaguoja į konkrečias šios organizacijos

rekomendacijas dėl valdybų darbo efektyvinimo.

2. Norint užtikrinti skaidrų, efektyvų ir našų visų VVĮ valdybos narių atrankos procesą,

siūlome atsisakyti dabartinės Nuosavybės gairėse įtvirtintos atrankos tvarkos, nes praktiškai ji

neveikia. Mūsų siūlomas modelis įtraukia PAA, kuri sudaro potencialių kandidatų trumpąjį

sąrašą, iš kurio STĮI vadovas arba akcijų valdytojas išsirenka tinkamiausią asmenį. Manome,

jog vienas didžiausių iššūkių, siekiant gerinti VVĮ valdybų kompetenciją, yra pritraukti

12

kompetentingus, aukščiausios kvalifikacijos profesionalus. Atsižvelgdami į PAA reputaciją,

kompetenciją ir patirtį, tikime, jog agentūrai tai padaryti bus lengviau nei ministerijai ar sukurtam

atrankos komitetui.

3. Siekiant ir toliau užtikrinti sėkmingą VVĮ įmonių priežiūrą, siūlome išsaugoti vienaip

ar kitaip įteisintą VKC. Tokį siūlymą pagrindžia svarus VKC vaidmuo efektyvinant VVĮ valdymą ir

tai, jog įsteigti VVĮ koordinuojančią instituciją yra vienas iš pagrindinių EBPO gairių reikalavimų.

Pirmą pasiūlymą jau pavyko įgyvendinti, o antrojo ir trečiojo likimas turėtų paaiškėti

2015 m. pradžioje.