VALSTYBINĖ MIŠKŲ TARNYBA MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS SKYRIUS

MIŠKO SANITARINĖ APSAUGA

INFORMACIJA MIŠKININKAMS

2013

FEROMONINĖS GAUDYKLĖS

PAVEIKSLAS PAVADINIMAS NAUDOJIMAS PASTABOS

POLIETILENINĖ

GAUDYKLĖ

Barjerinė

polietileninė gaudyklė

žievėgraužiams vabalams

(savadarbė)

IBL-3

Segmentinė

gaudyklė žievėgraužiams

vabalams (lenkiška) iškelta ant trijų kartelių

IBL-3

Segmentinė (lenkiška) gaudyklė

efektyvumo padidinimui iškelta

prie šviežiai nupjautos žalios

eglės kelmo

MULTIWIT

Taisono tipo

gaudyklė žievėgraužiams. Vabalus galima

gaudyti “sausuoju” ir “šlapiuoju”

būdais. “Šlapiajam” būdui

naudojamas druskos AntiSmell Fangsalz tirpalas

PAVEIKSLAS PAVADINIMAS NAUDOJIMAS PASTABOS

WELL-TRAP

Kartoninė Taisono

tipo ekologiška gaudyklė

žievėgraužiams vabalams. Rinktuvas

užpildomas persotintu

valgomosios druskos tirpalu su keliais lašais indų

ploviklio

WITA PRALL

ECCO

Plastikinė barjerinė

gaudyklė žievėgraužiams

vabalams

TRINET

Tinklinė Complion Trinet gaudyklė žievėgraužiams

vabalams. Nereikia rinkti vabalų, nes

naudojamas insekticidu

apdorotas tinklas

PAVEIKSLAS PAVADINIMAS NAUDOJIMAS PASTABOS

IBL-5

Barjerinė lenkiška gaudyklė

grambuolių suaugėliams gaudyti su feromonu

Melolontha ir Melolodor

VARIOTRAP

Gaudyklė drugeliams gaudyti

su jiems skirtais feromoniniais dispenseriais

VABZDŽIAGAUDŽIAI MEDŽIAI, VABZDŽIAGAUDĖ

MEDIENA, MEDIENOS APSAUGA

PAVEIKSLAS PAVADINIMAS NAUDOJIMAS PASTABOS

Vabzdžiagaudis

medis

Nenugenėtas

vabzdžiagaudis medis

žievėgraužiams gaudyti

Vabzdžiagaudis

medis (be šakų)

Nugenėtas

vabzdžiagaudis medis (stiebas) žievėgraužiams

gaudyti

Vabzdžiagaudė

mediena

Piramidės formos vabzdžiagaudės medienos rietuvė

PAVEIKSLAS PAVADINIMAS NAUDOJIMAS PASTABOS

Vabzdžiagaudė

mediena

Išretinta

vabzdžiagaudės medienos rietuvė ant

padėklų

Vabzdžiagaudė

mediena

Vėduoklės formos vabzdžiagaudės medienos rietuvė

Medienos apsauga

Insekticidinis tinklas

STORANET

Žaliavinės medienos

apaugai nuo žievėgraužių apnikimo

Complion Storanet tinklas apdorotas

insekticidu

SAUGOS PRIEMONĖS NAUDOJANT INSEKTICIDĄ MAVRIK 2F MIŠKŲ ŪKYJE

DĖMESIO!

Buvimas šalia purškiamų medienos rietuvių kelia riziką pašalinių žmonių sveikatai! Pašaliečių buvimas

šalia purškiamų medienos rietuvių turi būti griežtai ribojamas. Pašaliečio buvimo trukmė šalia purškiamų

medienos rietuvių negali būti ilgesnė kaip 6 min.

Purškiant traktoriniais ventiliatoriniais purkštuvais vienam operatoriui per dieną galima nupurkšti ne

didesnį kaip 6000 m2 žievės plotą arba ne didesnį kaip 7500 m

3 į rietuves sukrautos medienos tūrį.

Purškiant rankiniais (nugariniais) purkštuvais vienam operatoriui per dieną galima nupurkšti ne didesnį

kaip 600 m2 žievės plotą arba ne didesnį kaip 750 m

3 į rietuves sukrautos medienos tūrį.

Dirbdami su neskiestu produktu ar liečiant juo užterštus paviršius, būtina dėvėti 6 arba 4 tipo apsauginę

aprangą nuo skystųjų chemikalų (atitinkančią standartus LST EN 340 ir LST EN 13034 arba 14605) bei avėti

sandarią avalynę. Būtina mūvėti cheminėms medžiagoms atsparias pirštines (atitinkančias standartą LST EN 374,

6 sunkimosi lygmens, kurių proveržio trukmė >480 minutės): nitrilo (≥0,4 mm), chloropreno (≥0,5 mm), butilo

(≥0,7 mm) ar kt.

Purškiant traktoriniais ventiliatoriniais purkštuvais, būtina dėvėti 4 tipo apsauginę aprangą nuo skystųjų

chemikalų (atitinkančią standartus LST EN 340 ir LST EN 14605), avėti sandarius batus ir mūvėti cheminėms

medžiagoms atsparias pirštines (atitinkančias standartą EN 374). Purškiant rankiniais (nugariniais)

purkštuvais, būtina dėvėti 4 tipo apsauginę aprangą nuo skystųjų chemikalų (atitinkančią standartus LST EN

340 ir LST EN 14605), avėti sandarius batus ir mūvėti cheminėms medžiagoms atsparias pirštines (atitinkančias

standartą LST EN 374). Darbuotojams eiti ir dirbti į insekticidu Mavrik 2F apdorotų medienos rietuvių

plotus 2 paras po produkto panaudojimo draudžiama. Vėliau eiti ir dirbti galima tik dėvint apsauginę

aprangą (atitinkančius standartus LST EN 340 ir LST EN 13034 ar 14605), mūvint apsaugines pirštines

(atitinkančias standartą EN 374) bei avint sandarius batus.

Higienos priemonės. Darbo metu nevalgykite, negerkite ir nerūkykite. Saugokitės, kad tirpalas nepatektų ant

odos, į akis ir ant darbo drabužių. Stengtis neįkvėpti purškiamo tirpalo dulksnos. Po darbo ar prieš pertraukas

nusivilkite drabužius, nusiprauskite vandeniu su muilu. Darbo drabužius laikykite atskirai. Sutepus darbo

drabužius, nusivilkite ir išvalykite. Jei neįmanoma išvalyti, būtina sunaikinti pagal galiojančių teisės aktų

reikalavimus.

EITI, DIRBTI

DRAUDŽIAMA! Mediena apdorota insekticidu

Apdorojimo data:

Laikas:

Draudimas galioja iki:

MIŠKŲ SANITARINĖS BŪKLĖS PAGERINIMO PRIEMONIŲ

SĄRAŠAS

1. Apskaita ir stebėjimas (ha) 1.1. Medynų žvalgymas pažeidimų nustatymui (sekimui) .......... (kenkėjo, ligos pavadinimas)

1.2. Šviežiai pažeistų medžių paieška (ir ženklinimas) .......... (kenkėjo, pažeidimo pavadinimas)

1.3. Detali apskaita (spyglius, lapus, šaknis graužiančių kenkėjų, ligų, kt.) .......... (pavadinimas)

1.4. Želdiniuose pažeidimų paieška (sekimas) .......... (kenkėjo, ligos pavadinimas)

1.5. Medelynuose pažeidimų paieška (sekimas) .......... (kenkėjo, ligos pavadinimas)

1.6. Kitos apskaitos ir stebėjimai ........... (priemonės pavadinimas) .......... (kenkėjo, ligos

pavadinimas)

2. Miško ūkinės priemonės (ha, m³ - papildomas matas) 2.1. Vėjui atsparių medynų sodinimas

2.2. Vėjui atsparių medynų formavimas

2.3. Šakninei pinčiai atsparesnių želdinių veisimas

2.4. Atsparesnių želdinių sodinimas ligų, vabzdžių ............... (pavadinimas) išplitimo židiniuose

2.5. Vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų tvarkymas

2.6. Pavojingų liemenų kenkėjų .......... (pavadinimas) apniktų medžių savalaikis iškirtimas ir

pašalinimas iš miško

2.7. Kitų kenkėjų .......... (pavadinimas) apniktų medžių savalaikis iškirtimas ir pašalinimas iš miško

2.8. Pavojingas infekcines ligas .......... (pavadinimas) platinančių medžių savalaikis iškirtimas ir

pašalinimas iš miško

2.9. Kelmų poveikio mažinimas vabzdžių, ligų plitimui .......... (pavadinimas):

2.9.1. - nužievinimas

2.9.2. - smulkinimas

2.9.3. - nupjovimas prie dirvos paviršiaus

2.9.4. - išrovimas ir išvežimas

2.9.5. - kitu būdu .......... (priemonės pavadinimas)

2.10. Kirtimo atliekų ir šakų poveikio mažinimas vabzdžių, ligų plitimui .......... (pavadinimas):

2.10.1. - surinkimas ir išvežimas

2.10.2. - sudeginimas

2.10.3. - smulkinimas

2.10.4. - kitu būdu .......... (priemonės pavadinimas)

2.11. Žvėrių kaimenės skaitlingumo reguliavimas (pagal miško pažeidimo lygį)

2.12. Vandens nuleidimas užlietuose (užtvindytuose) plotuose

2.13. Užšlamšto miško valymas

2.14. Kitos miško ūkinės priemonės .......... (priemonės pavadinimas)

3. Biologinės priemonės (ha, m³ - papildomas matas) 3.1. Atsparių medžių pažymėjimas ir išsaugojimas ligų, kenkėjų .......... (pavadinimas) pažeistuose

medynuose

3.2. Inkilai (paukščiams, šikšnosparniams, miegapelėms, vabzdžiams) .......... (rūšies pavadinimas):

3.2.1. - gamyba

3.2.2. - kabinimas

3.2.3. - valymas

3.2.4. - remontas

3.3. Uoksiniai medžiai:

3.3.1. - atrinkimas ir pažymėjimas

3.3.2. - išsaugojimas kirtimų metu

3.4. Paukščiams dirbtinų lizdaviečių įrengimas .......... (rūšies pavadinimas)

3.5. Barjerų uždėjimas ant medžių kamienų perinčių paukščių apsaugai nuo kiauninių gyvūnų

įlipimo

3.6. Remizos vabzdžialesių paukščių prieglaudai ir maitinimuisi:

3.6.1. - remizų įruošimas

3.6.2. - remizų priežiūra

3.7. Tupyklų plėšriesiems paukščiams įrengimas

3.8. Lesyklos paukščiams:

3.6.1. - lesyklų įrengimas

3.6.2. - lesyklų priežiūra

3.9. Slėptuvių paukščiams įrengimas

3.10. Girdyklos paukščiams:

3.10.1. - girdyklų įrengimas

3.10.2. - girdyklų priežiūra

3.11. Skruzdėlynų apsauga:

3.11.1. - skruzdėlynų aptvėrimas

3.11.2. - aptvarų remontas

3.11.3. - aptvarų perkėlimas pakitus skruzdėlyno vietai

3.11.4. - skruzdėlynų dauginimas

3.12. Nektaringų krūmų ir žolių aikštelių formavimas skurdžiose augavietėse

3.12.1. - nektaringų krūmų sodinimas

3.12.2. - nektaringų žolių sėjimas

3.12.3. - nektaringų augalų aikštelių priežiūra

3.13. Biopreparatų vartojimas:

3.13.1. - nuo ligų .......... (preparato pavadinimas)

3.13.2. - nuo vabzdžių .......... (preparato pavadinimas)

3.14. Repelentinių ir insekticidinių augalų sėjimas vabzdžių apniktose dirvose:

3.14.1. - grambuolių lervų

3.14.2. - nematodų

3.14.3. - kitų vabzdžių ........... (pavadinimas)

3.15. Fungicidinių augalų sėjimas dirvos dezinfekcijai nuo infekcinių ligų

3.16. Drevėtų medžių išsaugojimas kirtimų metu (miško faunos natūralioms slėptuvėms)

3.17. Kitos biologinės priemonės .......... (priemonės pavadinimas)

4. Fizinės mechaninės priemonės (ha, m³ - papildomas matas) 4.1. Feromoninių gaudyklių naudojimas .......... (vabzdžio pavadinimas) gaudymui

4.1.1. - gaudyklių ir feromoninių atraktantų išdėstymas

4.1.2. - gaudyklių priežiūra, sugautų vabzdžių apskaitos

4.1.3. - feromoninių atraktantų pakeitimas

4.2. Gaudomųjų duobelių, griovelių naudojimas želdinių apsaugai nuo straubliukų:

4.2.1. - duobelių, griovelių kasimas, gręžimas

4.2.2. - duobelių, griovelių priežiūra, panaujinimas, sugautų vabzdžių surinkimas ir

apskaitos

4.2.3. - atraktyvių medžiagų (feromonų, šviežios žievės ar medienos dalių) naudojimas

straubliukų sugavimo efektyvumo padidinimui duobelėse

4.3. Kitokių gaudyklių .......... (gaudyklės tipas) naudojimas.......... (kenkėjo pavadinimas) gaudymui

4.4. Vabzdžių rinkimas ir naikinimas:

4.4.1. - nuo augalų .......... (kenkėjo pavadinimas)

4.4.2. - nuo dirvos paviršiaus .......... (kenkėjo pavadinimas)

4.4.3. - iš gaudomųjų duobelių .......... (kenkėjo pavadinimas)

4.4.4. - nuo uždėtų lipnių juostų .......... (kenkėjo pavadinimas)

4.4.5. - iš uždėtų mechaninių barjerų .......... (kenkėjo pavadinimas)

4.4.6. - maistiniais masalais .......... (masalas) .......... (kenkėjo pavadinimas)

4.4.7. - kitu būdu .......... (priemonės pavadinimas) .......... (kenkėjo pavadinimas)

4.5. Vabzdžiagaudės medienos, medžių naudojimas ......... (vabzdžio pavadinimas):

4.5.1. pavasarinei vabzdžių generacijai:

4.5.1.1. - išdėstymas vabzdžiagaudės medienos, medžių

4.5.1.2. - nužievinimas vabzdžiagaudės medienos, medžių

4.5.1.3. - išvežimas vabzdžiagaudės medienos, medžių

4.5.2. vasarinei vabzdžių generacijai:

4.5.1.1. - išdėstymas vabzdžiagaudės medienos, medžių

4.5.1.2. - nužievinimas vabzdžiagaudės medienos, medžių

4.5.1.3. - išvežimas vabzdžiagaudės medienos, medžių

4.6. Dirvos arimas šaknų kenkėjų naikinimui

4.7. Sodinukų stiebelių apsauga nuo pušinių straubliukų kenkimo:

4.7.1. - sodinimas mineraline (priemolio-mėšlo) tyre padengtais kamienėliais

4.7.2. - sodinimas vaškine medžiaga .......... (preparato pavadinimas) padengtais kamienėliais

4.8. Repelentų naudojimas želdinių, jaunuolynų apsaugai nuo žvėrių:

4.8.1. - apdorojimas nuo ūglių skabymo

4.8.2. - apdorojimas nuo žievės laupymo

4.8.3. - žvėris atbaidančių (kvapių) priemonių išdėstymas

4.9. Tvėrimas želdinių, jaunuolynų apsaugai nuo žvėrių:

4.9.1. - ištisinis plotų aptvėrimas

4.9.2. - tvėrimas aikštelėmis

4.9.3. - medelių individualus tvėrimas gaubtais, apsaugomis (vamzdžio, tinklo, spiralės,

tvorelės, kt. tipo)

4.9.4. - viršūninio pumpuro apsaugų uždėjimas nuo žvėrių skabymo

4.9.5. - aptvarų, gaubtų remontas ir priežiūra

4.9.6. - kamienų apsaugų nuėmimas pavasarį, saugojimas sekančiam sezonui

4.9.7. - kito tipo apsauga .......... (priemonės pavadinimas)

4.10. Elninių žvėrių pašarui minkštųjų lapuočių nuleidimas

4.11. Žvėrių šėrimo aikštelės:

4.11.1. - įrengimas

4.11.2. - priežiūra

4.12. Bebraviečių ardymas

4.13. Medelių apsauga nuo pelinių graužikų:

4.13.1. - repelentais

4.13.2. - mechaninėmis apsaugomis

4.13.3. - žolinės augalijos pašalinimas apie medelius

4.13.4. - sniego sumindymas (sutankinimas) apie medelius

4.14. Baidyklių naudojimas:

4.14.1. - garsinių želdiniuose nuo žvėrių

4.14.2. - garsinių medelynų pasėliuose nuo paukščių

4.14.3. - vaizdinių medelynų pasėliuose nuo paukščių

4.14.4. - vaizdinių derliaus apsaugai nuo paukščių

4.14.5. - kito tipo .......... (pavadinimas)

4.15. Apsauginių tinklų (dangalų) naudojimas:

4.15.1. - medelynų pasėliuose nuo paukščių

4.15.2. - dirvos apsaugai nuo grambuolių kiaušinėlių dėjimo metu

4.15.3. - derliaus apsaugai nuo paukščių

4.15.4. - derliaus apsaugai nuo krušos

4.16. Spygliuočių jaunuolynų ugdymas žiemą šakninės pinties infekcijos plitimo mažinimui

4.17. Drebulių ataugų iškirtimas:

4.17.1. - pušies želdinių plotuose

4.17.2. - apie miško medelynų perimetrą

4.18. Nepageidaujamos augalijos (stelbiančios, pavėsinančios) pašalinimas, mindymas želdiniuose

4.19. Transpiraciją mažinančia medžiaga .......... (preparato pavadinimas) apdorotų sodmenų

sodinimas

4.20. Iškastų sodmenų šaknų vytimą, džiūvimą stabdančių priemonių naudojimas:

4.20.1. - šaknų apvėlimas tyre (tirpalu) .......... (medžiagos pavadinimas)

4.20.2. - sodmenų laikymas taroje, pakuotėje .......... (tipo pavadinimas)

4.20.3. - sodmenų laikymas saugykloje .......... (tipo pavadinimas)

4.20.4. - sodmenų šaknų prikasimas (užpylimas) .......... (medžiagos pavadinimas)

4.20.5. - sodmenų šaknų pamerkimas

4.20.6. - kitas būdas .......... (priemonės pavadinimas)

4.21. Medelių kamienų apsauga nuo terminio poveikio:

4.21.1 - kamienų balinimas

4.21.2. - kamienų dengimas .......... (pavėsinamoji priemonė)

4.22. Pavėsinimas augalų, apsėtų plotų:

4.22.1. - ištisinis plotų dengimas .......... (pavėsinamoji priemonė)

4.22.2. - individualus augalų dengimas .......... (pavėsinamoji priemonė)

4.23. Augalų dengimas nuo šalčio:

4.23.1. - antžeminės augalo dalies .......... (naudojama medžiaga)

4.23.2. - šaknų sistemos .......... (naudojama medžiaga)

4.23.3. - kitu būdu .......... (naudojama priemonė)

4.24. Augalų apsauga nuo šalnų:

4.24.1. - apdengimas .......... (naudojama medžiaga)

4.24.2. - dirvos laistymas

4.24.3. - dūmų uždanga

4.24.4. - kitu būdu .......... (naudojama priemonė)

4.25. Sniego purtymas saugant augalus nuo išlaužymo, išlankstymo

4.26. Miško darbų metu taikymas technologijų, maksimaliai apsaugančių augančių medžių

antžemines dalis ir šaknis nuo mechaninių sužalojimų

4.27. Individuali apsauga labai vertingų medžių (pjovimas džiūstančių ir pažeistų šakų, šalinimas

medieną ardančių grybų vaisiakūnių, žaizdų apdorojimas antiseptinėmis medžiagomis, drevių

išvalymas ir plombavimas, nuo dirvos paviršiaus suplūkimo tvėrimas polajinio ploto, kt.)

4.28. Kitos fizinės-mechaninės priemonės .......... (priemonės pavadinimas)

5. Cheminės augalų apsaugos priemonės miške (ha) 5.1. Herbicidų naudojimas nepageidaujamai augalijai naikinti:

5.1.1. - plotų purškimas ištisinis

5.1.2. - plotų purškimas dalinis

5.1.3. - kelmų tepimas (purškimas)

5.1.4. - injekcijos medžių, krūmų

5.2. Fungicidų naudojimas nuo grybinių ligų ........... (ligos pavadinimas):

5.2.1. - augalų purškimas

5.2.2. - beicuotos sėklos sėjimas

5.3. Spygliuočių šviežių kelmų apdorojimas šakninės pinties plitimo stabdymui:

5.3.1. - karbamidu

5.3.2. - kitu cheminiu preparatu .......... (preparato pavadinimas)

5.4. Insekticidų naudojimas nuo vabzdžių:

5.4.1. medžių lajų purškimas nuo .......... (kenkėjo pavadinimas)

5.4.2. želdinių stiebelių apdorojimas nuo pušinių straubliukų

5.4.3. sodmenų apdorojimas insekticidu prieš sodinimą nuo .......... (kenkėjo pavadinimas)

5.4.4. kita augalų apsauga .......... (apdorojimo būdas) nuo .......... (kenkėjo pavadinimas)

5.5. Insekticidais apnuodytų masalų išdėstymas vabzdžiams naikinti:

5.5.1. - šviežios žievės .......... (kenkėjo pavadinimas)

5.5.2. - šviežios medienos su žieve .......... (kenkėjo pavadinimas)

5.5.3. - kito masalo .......... (priemonės pavadinimas) .......... (kenkėjo pavadinimas)

5.6. Pelinių graužikų naikinimui rodenticidų išdėstymas

5.7. Kitos cheminės augalų apsaugos priemonės .......... (priemonės pavadinimas) .......... (kenkėjo

pavadinimas

6. Cheminės augalų apsaugos priemonės medelynuose (ha) 6.1. Herbicidų naudojimas nepageidaujamai augalijai naikinti

6.2. Fungicidų naudojimas nuo grybinių ligų ........... (ligos pavadinimas):

6.2.1. - augalų purškimas

6.2.2. - beicuotos sėklos sėjimas

6.2.3. - dirvos (substrato) apdorojimas

6.3. Insekticidų naudojimas nuo vabzdžių .......... (vabzdžio pavadinimas)

6.4. Pelinių graužikų naikinimui rodenticidų išdėstymas

6.5. Kitos cheminės augalų apsaugos priemonės .......... (priemonės pavadinimas) .......... (kenkėjo

pavadinimas)

7. Medienos apsauga (m³) 7.1. Išvežimas iš miško į aikšteles nepavojingu atstumu

7.2. Žievės paviršiaus apdorojimas insekticidais:

7.1.1. - žaliavinės medienos rietuvių

7.1.2. - vabzdžiagaudės medienos, medžių

7.3. Nužievinimas

7.5. Apdengimas (plėvele, šakomis, kt. medžiagomis) .......... (dengimo medžiaga)

7.6. Drėkinimas

7.7. Pamerkimas į vandenį

7.8. Medienos apsauga kitu būdu .......... (priemonės pavadinimas)

MIŠKŲ SANITARINĖS BŪKLĖS PAGERINIMO DARBŲ

PLANAVIMO IR ATLIKIMO PATARIMAI

BIOLOGINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

Inkilų gamyba Vykdoma nuo metų pradžios iki kovo vidurio ir lapkritį-gruodį, kai sumažėja miško

priežiūros darbų.

Inkilai paukščiams, šikšnosparniams, vabzdžiams gaminami iš lentų, iš medžio kamieno ar

kitų medžiagų pagal specialistų (ornitologų, zoologų, entomologų) pateiktus brėžinius bei

aprašymus ir pagal miško plotams specialistų rekomenduojamą procentinį inkilų santykį

skirtingoms paukščių, šikšnosparnių, vabzdžių rūšims. Patartina pasirinkti tokias paukščių inkilų

konstrukcijas, kurių landos turi apsaugas nuo kiauninių gyvūnų priėjimo ir genių iškapojimo.

Paukščių inkilų konstrukcija turi leisti nesudėtingai juos išvalyti. Pritvirtinimo prie medžio būdas

turi būti toks, kad medyje inkilas stabiliai laikytųsi ir jo nesiūbuotų vėjo gūsiai, bei pritvirtinimas

nežalotų medžio audinių. Ilgiau tarnauja inkilai, kai stogelių plokštuma yra nuožulni į inkilo priekį,

nes tuomet nešlampa ir nepūna nugarėlė.

Inkilų iškabinimas Vykdoma nuo metų pradžios iki kovo vidurio ir lapkritį-gruodį, kol medžiai nevegetuoja ir

išskrendantys paukščiai būna išskridę žiemoti. Šaltuoju metų laiku inkilus slėptuvėms ir nakvynei

naudoja Lietuvoje žiemojantys paukščiai.

Inkilai pirmiausia keliami tuose miškuose, kur yra didelė grėsmė medžių spyglius ar lapus

graužiančių kenkėjų židiniams susidaryti. Šiose vietose galima kelti iki 8-10 vnt./ha. Kitose vietose

išdėstoma iki 4 vnt./ha, t.y. lapuočių miške tarp inkilų – ne mažiau 50 m atstumai, spygliuočių

miške – ne mažiau 100 m atstumai. Inkilų kabinimui parenkamos apšviestos medžių ar miško

sienos pusės prie aikštelių, kvartalinių linijų, trasų, kirtaviečių, retmių. Inkilai paukščiams,

šikšnosparniams kabinami ne mažiau 4-5 m aukštyje nuo žemės. Nekabinami tarp tankių šakų. Prieš

pakabinant inkilą, apie pakabinimui tinkamą šaką nupjaunamos 0,5 m atstume augančios šakos.

Inkilus mėlynajai zylei geriausia iškabinti mišriuose miškuose, didžiajai zylei – miško rūšinė

sudėtis nesvarbi. Nuo kiauninių gyvūnų įsiskverbimo į inkilą, jeigu to neužtikrina inkilo

konstrukcija, retoms paukščių rūšims apsaugoti patartina ant medžių kamienų uždėti kiaunių lipimą

ribojančius barjerus.

Inkilų priežiūros ir apgyvendinimo stebėjimų palengvinimui nauji inkilai gali būti

numeruojami, suteikiant numerį, susidedantį iš metų paskutinio skaičiaus ir eilės numerio. Inkilai

registruojami specialiame žurnale, nurodant eilės Nr., kvartalo ir sklypo numerius, inkilo paskirtį,

iškabinimo datą, paliekama grafa inkilo priežiūros atlikimui žymėti.

Vidutiniškai 1 ha iškabinama iki 4 vnt. inkilų.

Inkilų priežiūra Vykdoma nuo metų pradžios iki kovo vidurio. Geriausia paukščių inkilus valyti šaltuoju

metų laiku, tuomet senoje lizdų medžiagoje žiemojantys paukščių parazitai būna nejudrūs ir

nepereina ant inkilą valančiojo rankų, rūbų, o patekę ant sušalusios žemės – žūna.

Valomi ir taisomi prieš metus ar anksčiau pakabinti inkilai. Iškėlus inkilą iš medžio

išimamas inkilo turinys, šepečiu, šiaudais arba skuduru išvalomas vidus. Buvęs inkilo turinys

užkasamas į žemę arba surenkamas ir sudeginamas. Atnaujinami numeriai. Inkilai sutaisomi,

suremontuojami ir vėl pakabinami į medžius.

Apskaitos palengvinimui, atlikti inkilų priežiūros darbai žymimi žurnale, nurodant darbų

datą ir inkilo užimtumą praėjusį perėjimo sezoną.

Vidutiniškai 1 ha išvaloma iki 4 vnt. inkilų.

Skruzdėlynų tvėrimas, aptvarų priežiūra Vykdoma šiltuoju metu nuo kovo (pašalui išėjus) iki spalio pradžios.

Tveriami gyvybingi skruzdėlynai 1 m skersmens ir didesni, 0,4 m aukščio ir didesni.

Kuolai ir kartys paruošiami iš spygliuočių medienos, nužievinami. Kuolai ne trumpesni kaip

1,5 m ilgio ir 6-8 cm storio plongalyje. Tveriama keturbriaunių ar tribriaunių piramidžių formos

pernešamais užtvarais arba stacionaria tvora iš ne mažiau kaip trijų horizontalių karčių. Karčių

storis 6-8 cm, ilgis parenkamas pagal tveriamo skruzdėlyno dydį. Stacionarūs kuolai įkalami arba

įstatomi į išgręžtas duobes apie 0,5 m gyliu ne arčiau 0,5-1,0 m nuo skruzdėlyno kaupo ribos.

Arčiau kuolų kalti nepatartina, nes per juos į dirvą gali įsigerti kritulių drėgmė ir sudaryti

nepalankias sąlygas skruzdėlėms gyventi. Prie kuolų pritvirtinami karčių skersiniai: žemutinis

skersinis 15-20 cm nuo žemės paviršiaus, tarp kitų paliekami 30 cm tarpai. Sutaisomi prieš metus ar

anksčiau aptvertų skruzdėlynų aptvarai. Jei pavasarį skruzdėlyno kaupas kraunamas ne ankstesnėje

vietoje, tai piramidžių formos aptvarai perkeliami, kad skruzdėlyno kaupas būtų aptvaro centre, o

stacionarių tvorų tipo aptvarai paplatinami atsižvelgiant į skruzdėlyno migravimą.

Vidutiniškai 1 ha tveriami ir prižiūrimi 2 skruzdėlynai.

Uoksinių ir drevėtų medžių atrinkimas ir ženklinimas Darbą galima atlikti ištisus metus.

Miške suieškomi spygliuočiai ir lapuočiai medžiai su uoksais ir drevėmis. Pageidautinas

uoksų aukštis ne žemiau kaip 3 m nuo žemės paviršiaus. Uoksiniai (drevėti) medžiai paženklinami

ištisine juosta apie medžio kamieną (praktiškiau ne baltos spalvos), pažymimas numeris ant medžio

ir registracijos žurnale. Uoksiniai (drevėti) medžiai numeruojami girininkijos ribose, žurnale

nurodant eilės Nr., kvartalo ir sklypo numerius, dažų spalvą, medžio rūšį, uoksų skaičių medyje ir

jų išsidėstymo aukštį.

Vidutiniškai atrenkamas 1 uoksinis medis 4 ha miško plote.

Nektaringųjų augalų sodinimas Sodinti palankiau pavasarį dėl geresnio augalų prigijimo.

Želdant mišką tik spygliuočių medžių rūšimis Na, Nae, Nb augavietėse, reikia ne mažiau

1% želdomo ploto apsodinti nektaringais lapuočiais medžiais ir krūmais. Jie sodinami grupėmis.

Nektaringųjų augalų sodinimo tikslas: gausinti parazituojančius ir plėšrius vabzdžius, kurie

minta miško medžiams kenkiančiais vabzdžiais, kad naudingi vabzdžiai galėtų papildomai maitintis

ir telktis ant nektarą išskiriančių žiedynų. Sodinami augalai: gudobelės, paprastoji ieva, vėlyvoji

ieva, paprastasis putinas, paprastasis šermukšnis, paprastasis raugerškis, lanksvos, sedulos,

serbentai, šeivamedžiai, dygliuotasis šaltalankis, sausmedžiai, erškėčiai. Sodinami pagal įprastą

miško sodinimo technologiją. Pageidautina, kad sodmenys būtų gyvybingi, su gerai

išsivysčiusiomis šaknimis ir su ne žemesne kaip 0,5 m antžemine dalimi.

Einamųjų metų grynuose spygliuočių želdiniuose nektaringieji augalai sodinami ne

mažesnėmis kaip 30 m2 ploto grupėmis (lenkų patirtis rodo, kad mažesnio ploto aikštelės mažiau

veiksmingos, nes mažiau sutelkia vabzdžių,). Senose želdavietėse, pusamžiuose medynuose, prie

kelių, poilsiaviečių, vandens telkinių, nektaringieji krūmai sodinami į tuščias aikšteles, ne mažesnes

kaip 10 m2 ploto. Nektaringųjų augalų aikštelės pažymimos gerai pastebimais kuolais, kad jų visais

metų laikais neuždengtų aplinkinė augalija. Kuolai turi išlikti kol nektaringieji augalai suaugs,

sutvirtės ir bus aiškiai pastebimi spygliuočių jaunuolyne.

Nektaringųjų augalų sodinimo sąlygos, sodinimo vietų skaičius plote, nurodomi ruošiant

pasirinkto ploto želdinimo ar žėlimo projektą.

Vidutinis sodinimo tankumas: 2,5 tūkst. vnt. nektaringųjų augalų sodmenų 1 ha.

Nektaringųjų augalų aikštelių priežiūra Vykdoma nuo gegužės pradžios iki spalio pradžios.

Apie nektaringus augalus šalinama stelbianti augalija: ji ištisai ar 1,0-1,5 m spinduliu

šienaujama ar nukapojama ne aukščiau 10 cm nuo žemės paviršiaus, arba apmindžiojama. Nuo

nektaringųjų augalų nuimami priežiūros metu užkritę šalinami augalai. Nušienauta žolė ir atžalos

nektaringųjų augalų tarpuose negrėbiami ir nekraunami į krūvas. Neužpavėsinti, nestelbiami ir

saulės apšviečiami nektaringieji augalai labiau žydi, todėl geriau pritraukia naudingus vabzdžius.

Vidutiniškai 1 ha prižiūrima 2,5 tūkst. vnt. sodmenų.

Girdyklų vabzdžialesiams paukščiams įrengimas Vykdoma nuo gegužės pradžios iki liepos pradžios.

Girdyklos paukščiams įrengimas apželdintuose spygliuočių poligonuose, pageidautina šalia

tankiai augančių ir dygliuotų krūmų.

Girdyklos rengiamos sausose vietose, kuriose virš 200 m atstumu nėra vandens telkinių ir

griovių su stovinčiu vandeniu. Paprasčiausios yra paaukštinta ir dirvos girdyklos. Paaukštintai

girdyklai iš akmenų sukraunamas 1,0 m x 1,0 m pločio ir 0,3 m aukščio pamatas (įrengiama

aukštesnėse vietose, prie tankiai augančių krūmų). Ant jo paguldomas 1,5 m ilgio ir 30-40 cm

diametro drebulės pusrąstis su išskobtu lovio formos įdubimu (geldos formos). Į jį pilamas vanduo.

Dirvos girdyklai iškasama 1,0 m x 1,0 m pločio ir 0,4 m gylio duobė. Jos dugnas išklojamas

polietilenine plėvele, su 30 cm pločio užleidimu virš šonų kraštų. Polietileno kraštai prispaudžiami

10-30 cm dydžio akmenimis, sukraunant juos 2 eilėmis. Pripilama vandens. Į vandenį įdedama

keletas lentelių geriantiems paukščiam nutūpti. Girdyklos prižiūrimos, kad jose pastoviai būtų

švaraus vandens.

Vidutiniškai 1 girdykla rengiama spygliuočių miško jaunuolyno 10 ha plotui.

Ornitochorinių augalų sodinimas ir priežiūra Palankiau sodinti pavasarį dėl geresnio prigijimo. Priežiūra vykdoma nuo gegužės pradžios

iki spalio pradžios.

Ornitochoriniai medžiai ir krūmai sodinami paukščiams pritraukti į norimus plotus.

Sodinamos rūšys: gudobelės, parastoji ieva, vėlyvoji ieva, paprastasis putinas, paprastasis

šermukšnis, paprastasis raugerškis, baltauogė meškytė, sedulos, šeivamedžiai, dygliuotasis

šaltalankis, sausmedžiai, serbentai.

Apie ornitochorinius augalus 1,5 m spinduliu ar ištisai šienaujama, nukapojama ar

apmindžiojama stelbianti augalija, ne aukščiau 10 cm nuo žemės paviršiaus. Nušienauta žolė ir

atžalos negrėbiami ir nekraunami į krūvas. Nuo ornitochorinių augalų nuimami priežiūros metu

užkritę augalai. Ornitochoriniai augalai turi augti nestelbiami ir apšviesti saulės, jų priežiūra

tęsiama tiek metų kol šalia auganti augalija nebegalės stelbti ir konkuruoti.

Vidutiniškai 1 ha sodinama 2,5 tūkst. vnt. sodmenų.

Sveikų medžių atrinkimas ir paženklinimas biržėse Lapuočių medynuose vykdoma vegetacijos metu, kai medžiai su lapais, spygliuočių

medynuose – ištisus metus.

Medžiai parenkami plynai kirsti numatytose biržėse ir pažymimi išsaugojimui. Atrinkti

medžiai paženklinami ištisine juosta apie medžio kamieną (pageidautina ne baltų dažų), užrašant

numerį ant medžio kamieno ir registracijos žurnale. Numeruojami girininkijos ribose, žurnale

nurodant Nr., kvartalo, sklypo numerius, dažų spalvą.

Sveikos pušys atrenkamos šakninės pinties sudarkytuose pušynuose ir pažymimos

išsaugojimui.

Uosiai parenkami sveiki, ne plonesni kaip 18 cm diametro. Uosių laja turi būti nepažeista

ligų, be nudžiūvusių šakų, su išoriškai sveiku šaknies kaklelio brazdu.

Chroniškų ligų išplitimo židiniuose gali būti parenkami ir kitų rūšių sveiki medžiai.

Atrinkti medžiai ateityje atliks ir bioįvairovės bei sėklinių medžių funkcijas.

Vidutiniškai 1 ha parenkamas vienas sveikas medis ar grupė.

FIZINĖS IR MECHANINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

Feromoninių gaudyklių išdėstymas vabzdžiams gaudyti Žievėgraužiui tipografui gaudyti gaudyklės su feromonais išdėstomos eglynuose prieš pat

vabalų skraidymą (prieš sulapojant beržui) dažniausia tai būna balandžio paskutinę savaitę.

Feromoninės gaudyklės žievėgraužio tipografo vabalams gaudyti iškabinamos ne mažesnėse

kaip 0,2 ha plynose šviežiose eglynų kirtavietėse, ne arčiau kaip 20 m atstumu nuo šalia augančio

eglyno sienos ir ne mažesniu kaip 40 m atstumu viena nuo kitos. Nuo kirtimo turi būti praėję ne

daugiau 6 mėnesiai. Gaudyklių didžiausias veiksmingumas būna jas išdėsčius 20 m atstumu nuo

eglyno miško sienos, kurią apšviečia pietinė ar vakarinė saulė, ir kai pritvirtintos virš didelio

skersmens žalių eglių šviežių kelmų. Gaudyklė kabinama prie stabiliai įtvirtinto palinkusio kuolo ar

iš kelių kuolų paruošto laikiklio. Praktiškiausia laikančios karties apatinį galą įsmeigti šalia kelmo,

šonu priglausti prie jo ir stabilumo padidinimui kartį prikalti prie kelmo. Pakabintų gaudyklių vėjas

neturi daužyti į kuolus ar šalia esančius augalus. Gaudyklės rinktuvėlis nuo žemės neturi būti

žemiau kaip 1 m aukštyje. Gaudyklės sunumeruojamos. Draudžiama gaudykles kabinti ant žalių

eglių ar pušų ir išdėstyti spygliuočių medyne ar želdiniuose, kai medeliai aukštesni kaip 0,5 m.

Feromoninės gaudyklės kitiems medžių liemenų pavojingiems kenkėjams ir vabzdžiams

gaudyti išdėstomos pagal gaudyklių naudojimo ir viliojimui panaudotų feromonų instrukcijų

nurodymus ar miško sanitarinės apsaugos specialistų paruoštas metodikas.

Feromoninės gaudyklės į žurnalą registruojamos nurodant paskirtį (kokiems kenkėjams

gaudyti), eilės Nr., iškabinimo datą, kvartalo ir sklypo numerius, paliekama grafa atliktai priežiūrai

pažymėti.

Vidutiniškai 1 ha išdėstomos 2 gaudyklės.

Feromoninių gaudyklių priežiūra žievėgraužiui tipografui gaudyti Gaudyklių priežiūra vykdoma nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pradžios ar vidurio – viso

naudojimo sezono metu nuo jų išdėstymo iki surinkimo, kai pasibaigia žievėgraužių skraidymas.

Gaudyklės valomos ir sugautų vabalų apskaitos atliekamos ne rečiau kas 10 dienų, o vabalų masinio

skraidymo laikotarpiu – kas 3-4 dienas. Ypač svarbu gaudykles išvalyti po lietaus, kad žuvę

sumirkę vabalai jose neprasmirstų.

Gaudyklėse sugautų vabalų išėmimas, apskaitymas ir sunaikinimas. Sugauti vabalai išpilami

iš gaudyklės rinktuvo į atsineštas uždaromas talpas. Jei juntamas sugedusių vabalų kvapas,

gaudyklės rinktuvėlis praplaunamas vandeniu. Gaudyklės apžiūrimos, pakrypusios atstatomos į

vertikalią padėtį, atliekamas smulkus remontas, stipriai sulūžę ar dingę gaudyklės pakeičiamos

atsarginėmis. Jei sugauta vabalų mažai – jie suskaičiuojami ir sunaikinami vietoje, jei jų daug –

skaičiuojami parsivežus į tam tinkamą patalpą. Numarinti sugautus vabalus galima užšaldant

šaldiklyje. Kiekvieną kartą gaudyklėse sugautų vabalų kiekiai (pagal valymo datas) įrašomi į

„Feromoninėmis gaudyklėmis sugautų vabalų apskaitos žiniaraštį“.

Feromonų pakeitimas. Kai iškabintose gaudyklėse baigiasi įdėtų feromonų veiksmingumas,

feromonai pakeičiami naujais. Žievėgraužiui tipografui paprastai tai daroma liepos pirmą savaitę –

prieš antrosios generacijos vabalų skraidymą.

Pasibaigus vabalų skraidymo sezonui, gaudyklės nukabinamos. Rinktuvėliai išplaunami.

Gaudyklės sutaisomos. Iki kito naudojimo sezono gaudyklės saugomos šildomoje patalpoje

sukabintos arba viena eile sukrautos į lentynas.

Vidutiniškai 1 ha prižiūrimos 2 gaudyklės.

Vabzdžiagaudžių medžių (vabzdžiagaudės medienos) išdėstymas ir priežiūra Vabzdžiagaudžių medžių (vabzdžiagaudės medienos) paruošimas ir išdėstymas

Vabzdžiagaudžiai medžiai nupjaunami prieš 1-1,5 mėnesio iki pavasarį skraidančių

pavojingų medžių liemenų kenkėjų skraidymo pradžios. Pušiniai vabzdžiagaudžiai nupjaunami iki

sausio vidurio, ant padėklų jie turi būti padėti iki kovo vidurio. Egliniai vabzdžiagaudžiai

nupjaunami iki kovo vidurio, ant padėklų jie turi būti padėti iki balandžio vidurio. Vasarą

skraidantiems kenkėjams ruošiami prieš 2-3 savaites iki kenkėjų skraidymo pradžios ir baigiami

jiems pradėjus skraidyti. Egliniai vabzdžiagaudžiai žievėgraužio tipografo antrai generacijai

nupjaunami liepos pradžioje.

Vabzdžiagaudė mediena (medžiai) turi būti dėstoma tik stabiliuose medynuose, kuriuose

nėra nusilpusių augančių medžių. Nusilpę medžiai gali vilioti vabzdžius kaip ir paruošti gaudomieji

medžiai ir tuomet žievėgraužiai apniks ne tik vabzdžiagaudžius, bet ir augančius medžius. Todėl

medynuose vabzdžiagaudžių medžių (medienos) dėstymo vietose būtina pašalinti žalias vėjavartas,

vėjalaužas, sniegalaužas ir kitus medžius bei medieną, kur gali veistis pavojingi medžių liemenų

kenkėjai. Vasarą dėstant vabzdžiagaudžius, iki kinivarpų skraidymo reikia iškirsti ir aplink esančius

vabzdžių užpultus medžius.

Girininkijos specialistai parenka ir paženklina kirtimui egles, tinkamas vabzdžiagaudžiams

medžiams ar medienai ruošti. Parenkami žali medžiai: vėjavartos, vėjalaužos, sniegalaužos, nusilpę,

pažeisti, blogai augantys (C Krafto klasės). Eglių ir pušų vabzdžiagaudžių stiebų skersmuo 20-40

cm krūtinės mate. Jei tokių medžių jų išdėstymo vietoje nėra, naudojama pagrindiniais kirtimais

kitoje vietoje iškirstų medžių mediena.

Vabzdžiagaudžiams medžiams naudojamas nesupjaustytas stiebas, vabzdžiagaudei

medienai – supjaustytas į dalis. Vabzdžiagaudžiai medžiai medyne dėstomi pavieniui ar grupėmis

po 2-3 medžius. Ruošiami vabzdžiagaudžiai medžiai nuverčiami viršūnėmis į saulės apšviestą

vietą. Kamblinė stiebo dalis nuleidžiama ant padėklo (kamblys turi būti pakilęs virš žemės

paviršiaus ne mažiau 15 cm). Medžius galima nugenėti arba negenėti. Nugenėjus, šakos

sukraunamos į tvarkingas kompaktiškas krūvas. Jei ruošiama vabzdžiagaudė mediena, nuleidimo

kryptis nesvarbi, nes iš stiebo paruošti sortimentai bus pervežti kitur – į išdėstymo vietas

medynuose, taip pat tam galima naudoti medieną iš pagrindinių kirtimų. Vabzdžiagaudei medienai

naudojamas visas stiebas: iš jo paruošta mediena sukraunama po 1-3 m³ viena eile su tarpais ant

padėklų pakeliant nuo žemės paviršiaus.

Vabzdžiagaudžių viliojimą sustiprina prie jų stiebų ar medienos krūvų pritvirtinti

dispenseriai su feromonais, viliojančiais medžių liemenų pavojingus kenkėjus. Efektyvesniam

žievėgraužių viliojimui baltarusiai siūlo šalia vabzdžiagaudės medienos pakabinti feromonines

gaudykles.

Darbų apskaitos vienetas – išdėstytų vabzdžiagaudžių medžių (medienos).

Vidutiniškai 10 ha miško išdėstoma 1 m3 vabzdžiagaudžių medžių arba vabzdžiagaudės

medienos (tūris apskaitytas be žievės pagal medžio stiebo tūrio lenteles). Kiekį galima mažinti iki

2 kartų, kai vabzdžiagaudžiai apdorojami insekticidais. Į tūrį padėklų mediena neįskaitoma.

Vabzdžiagaudžių medžių stebėjimas, nužievinimas, pjaustymas į asortimentus,

išvežimas

Vabzdžiagaudžiai medžiai (mediena) apžiūrimi ne rečiau kas 10 dienų. Užpuolus

kenkėjams surašomas aktas ar pažymima į stebėjimų žurnalą, nurodant žievėgraužių apnikimo laiką

bei intensyvumą.

Medžių liemenų pavojingų kenkėjų užpulti vabzdžiagaudžiai medžiai (mediena) tu ri

būti laiku nužievinami arba išvežami iš miško. Tai atliekama lervoms dar nesusiformavus į

lėliukes. Pirmiausia nugenimos šakos ir sukraunamos į krūvas. Darbų patogumui stiebas gali

būti supjaustomas į reikiamo ilgio sortimentus. Nužievinimo vietoje po stiebu (rąstais) patiesiamas

audinys arba polietileninė plėvelė žievės ir iš jos byrančių kenkėjų surinkimui. Nulupta žievė

surenkama ir užkasama žemėje ne sekliau 0,5 m gylyje arba sudeginama.

Darbų apskaitos vienetas – nužievintų vabzdžiagaudžių medžių (medienos) tūris (m3),

apskaitytų be žievės pagal medžio stiebo tūrio lenteles.

Jei vabzdžiagaudžiai medžiai (mediena) yra neužpulti medžių liemenų pavojingų

kenkėjų, kai žievė suvysta (paprastai nuo birželio vidurio išdėstyti žievėgraužio tipografo

pirmai generacijai), jie nugenimi, supjaustomi į sortimentus ir išvežami iš miško.

Liemenų kenkėjų šviežiai užpultų medžių išėmimas Darbas atliekamas nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. Šaltuoju metų laikotarpiu vykdoma, kai

pavojingi medžių liemenų kenkėjai lieka žiemoti po augančių medžių žieve.

Girininkijos specialistai, privačių miškų savininkai ir naudotojai vykdo arba organizuoja 50

metų ir vyresnių eglynų žvalgymą tam, kad surasti medžių liemenų pavojingų kenkėjų užpultas

egles ir paženklinti. Šie medžiai turi būti iškertami ir paruošta mediena išvežama iš miško iki

liemenų kenkėjų pirmųjų lėliukių susiformavimo po jų žieve. Pagrindinis požymis – ant žievės

matosi rudos smulkios vabalų išgraužos, jos būna kamieno žemutinėje dalyje arba ant žemės prie

kamieno. Šviežio išgraužos šviesiai rudos, vėliau – tamsėja ir tampa sunkiai pastebimos. Po

smarkesnio lietaus išgraužos gali būti nuplautos nuo kamienų, todėl ieškant naujai užpultų medžių

būtina labai atidžiai apžiūrėti kamienų žievę. Žievės paviršiuje kartais matosi ir vabalų įsigraužimo

angos, pro kurias byra išgraužos. Papildomi požymiai – dalis spyglių žalsvai gelsvi ir krenta, geniai

iškapoję ar pralupę žievę, žievėje yra apskritos kinivarpų išgraužtos angos ir po žieve vystosi

kinivarpos. Pavėluoti požymiai – spygliai rudi, byra, žievė lupasi arba medžiai virtę sausuoliais ir

spygliai jau nubirę. Iš tokių eglių kenkėjai jau būna pasklidę į aplinkinius eglynus. Kartais žievė

būna genių nulupta kol eglių spygliai dar žali ar gelstantys.

Medžių kirtimas, genėjimas, supjaustymas į sortimentus ir išgabenimas iš miško vykdomi

pagal įprastas žaliavinės medienos paruošų technologijas.

Žievės pašalinimas nuo žaliavinės medienos Darbas atliekamas birželio-rugsėjo mėnesiais.

Nuo stiebų ar žaliavinės medienos sortimentų žievė pašalinama iki brazdo. Po nužievinimo

paliktos žievės ploteliai negali likti didesni kaip 5 cm pločio.

Jei mediena yra užpulta pavojingų kenkėjų ir po žieve yra lėliukių arba vabalų suaugėlių,

žievės ir iš jos byrančių kenkėjų surinkimui, nužievinimo vietoje po stiebu (rąstu) patiesiamas

audinys arba polietileninė plėvelė. Nulupta žievė surenkama ir užkasama į žemę ne sekliau kaip 0,5

m gylyje arba sudeginama. Surinkus žievę, žievinimo vieta nupurškiama insekticidais (Mavrik 2F

0,5-1% tirpalu).

Gaudomųjų duobučių (griovelių) pušiniams straubliukams gaudyti kasimas ir

priežiūra

Duobutės ir grioveliai kasami pavasarį prieš pušinių straubliukų (Hylobius sp.) vabalų

pasirodymą – paprastai nuo balandžio vidurio iki pabaigos. Prižiūrimi nuo iškasimo iki kol nustoja

kristi straubliukai, dažniausiai iki rugsėjo pradžios.

Duobutėms ir grioveliams kasti tinka šviežios spygliuočių kirtavietės, plynai iškirstos

einamųjų metų sausio-kovo mėnesiais ir praėjusių metų spalį-gruodį, kuriose dirvožemiai lengvos

mechaninės sudėties (smulkus smėlis). Jei dirvos mechaninė sudėtis kiek sunkesnė, duobutės ir

grioveliai bus mažai veiksmingi, nes iš jų išlips dauguma įkritusių straubliukų vabalų. Taip pat

straubliukai išropoja iš negilių, neprižiūrimų, užslinkusių duobučių ir griovelių. Mažiau vabalų

sugaudoma senose kirtavietėse lyginant su šviežiomis, jei duobutėse nenaudojami papildomi jaukai.

Duobučių kasimas. Duobutės kasamos ar gręžiamos ne mažesnio 20 cm x 20 cm skersmens

ir 35-40 cm gylio, suformuojant stačius kraštus ir iškastas žemes numetant ne arčiau 0,5 m atstumu

nuo duobutės krašto. Ypač svarbu nuo duobučių kraštų pašalinti gręžimo metu susidariusį žemės

volelį, kad jis kaip barjeras neužstotų straubliukams kelio į duobutes. Jei yra padarytos vagos

sodinimui, duobutės kasamos vagų dugne. Duobutės iškasamos visame plote tolygiai, apie 10 m x

10 m atstumais, 1 ha iškasama apie 100 vnt. duobučių. Vagų dugne iškastos duobutės yra

veiksmingesnės už iškastas sodinimui neruoštame kirtavietės plote. Priežiūros palengvinimui

duobučių eilės pažymimos gairėmis.

Griovelių kasimas. Grioveliai kasami palei apželdytų plotų ribas. Kasami 20 cm gylio, ne

siauresni 20 cm, stačiais kraštais, žemes metant į krūveles ne arčiau 1 m atstumu nuo griovelio

krašto. Grioveliuose kas 10 m įrengiamos 30 cm gylio duobutės vabalų surinkimui – rinktuvėliai.

Priežiūra. Duobelės (grioveliai) valomi kas 7-10 dienų. Surenkami ir sunaikinami sugauti

straubliukai, išrenkami ir paleidžiami naudingi vabzdžiai (žygiai, mėšlavabaliai, ...), varliagyviai,

kiti gyviai. Dugnas išvalomas iki šviežio smėlio, nuplautos sienelės palyginamos, kad taptų

vertikalios ir lygios. Ypač svarbu duobeles (griovelius) panaujinti po lietaus.

Vidutiniškai 1 ha plote iškasama ir prižiūrima 80-100 vnt. duobučių arba 100-400 m ilgio

griovelių.

Jaukų išdėstymas pušinių straubliukų vabalams vilioti duobutėse Darbas atliekamas nuo balandžio vidurio iki rugsėjo.

Straubliukų (Hylobius) vabalų sugavimo efektyvumo pagerinimui į duobutes dedami sakais

kvepiantys jaukai: pušų šakelės su spygliais, spygliuočių šviežiai nuluptos žalios žievės gabalėliai,

spygliuočių plonrąsčių atpjovos, švieži sakai, maišeliai su spygliuočių pjuvenomis (suvilgytomis

terpentinu). Kai šie jaukai suvysta ir apdžiūna, jie pakeičiami šviežiais. Naudojami lenkiški

feromonai „Hylodor“ ar „Hylodor +“, kurie veiksmingi visą sezoną. Duobelės su jaukais

straubliukus vilioja ir senesnėse kirtavietėse, kai kelmai ir kirtimo atliekos būna sudžiūvę ir

straubliukų nebetraukia.

Žievės jaukai. Jaukai paruošiami iš eglės ar pušies plonos žievės (ne storos žiauberinės), ją

nulupant nuo žalių šviežiai nupjautų medžių, kurių brazdas nesudžiūvęs ir žievė nestora.

Nulupamos 10-15 cm pločio žievės juostos ir padalinamos į 15-20 cm ilgio gabalus. Į paruoštas

duobutes įdedama po 1-2 žievės gabalus. Jaukai duobutėse keičiami naujais kas 2 savaites per visą

straubliukų gaudymo sezoną.

Rąstelių atpjovos. Atpjovos ruošiamos iš žalių šviežiai nupjautų pušies ar eglės plonrąsčių

su plona žieve. Atpjovų ilgis ne mažiau 10-15 cm, skersmuo ne mažiau 10 cm. Į duobutę dedama

viena spygliuočių plonrąsčio atpjova. Jaukai duobutėse keičiami naujais kas 1-1,5 mėnesį per visą

straubliukų gaudymo sezoną.

Feromoniniai sintetiniai jaukai. Dedami balandžio mėnesiui baigiantis, jie veiksmingi visą

sezoną. Feromonai „Hylodor“ ar „Hylodor +“ pritvirtinami dirvos paviršiaus aukštyje ant 2 cm

skersmens kartelių, padėtų skersai duobučių.

Vidutiniškai 1 ha plote į gaudomąsias duobutes dėstoma 80-100 vnt. jaukų.

CHEMINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

Spygliuočių medžių kelmų apdorojimas karbamido tirpalu Darbas atliekamas esant teigiamai oro temperatūrai nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.,

vykdant visų rūšių kirtimus pusamžiuose ir jaunesniuose spygliuočių medynuose.

Kirtimo dieną kelmai nutepami arba nupurškiami karbamido 20% koncentracijos

tirpalu, tolygiai padengiant visų spygliuočių medžių žalių kelmų pjūvių ir žievės paviršių.

Vykdoma nelietingu oru, iki lietaus ant kelmų paviršius karbamido tirpalas turi pilnai nudžiūti.

Karbamido tirpalas ruošiamas pagal proporciją: 10 1 vandens, 2 kg karbamido ir 0,1 kg

dažančio pigmento (atsparaus atmosferiniam poveikiui). Į vandenį pilamas karbamidas, pigmentas

ir maišoma, kol medžiagos pilnai ištirpsta vandenyje.

Kelmų paviršius gali būti apdorojamas ir kitokiais preparatais, Lietuvoje registruotais

naudojimui miškų ūkyje.

Vabzdžiagaudžių medžių ar vabzdžiagaudės medienos apdorojimas insekticidais Vabzdžiagaudžiai medžiai nupurškiami insekticidais, kad vystančios medienos ir sakų

kvapo privilioti vabalai žūtų ir mediena ilgiau viliotų žievėgraužius. Nenupurkštoje medienoje

įsigraužę žievėgraužiai kitiems vabalams signalizuoja apie jos užimtumą, o nupurškus insekticidais,

atskridę žievėgraužiai žūsta, todėl mediena ilgiau lieka neapnikta ir vilioja žievėgraužius.

Nuleisti vabzdžiagaudžiai medžiai pavasarį insekticidais nupurškiami prieš pat medžių

liemenų pavojingų kenkėjų skraidymo pradžią, Pušynuose didysis kirpikas skraido kovo-balandžio

mėnesiais žydint lazdynui, baltalksniui, kai paros vidutinė temperatūra pasiekia +5º C, mažasis

kirpikas pradeda skraidyti 1-2 savaitėm vėliau už didįjį, kai žydi pilkasis karklas. Eglynuose

žievėgraužis tipografas skraidyti dažniausiai pradeda balandžio paskutinę savaitę, kai paros vidutinė

temperatūra būna +12º C, sprogstant karpotojo beržo pumpurams, dieną oro temperatūrai pakilus iki

+ 18º C. Vasarą ruoštus vabzdžiagaudžius medžius reikia apdoroti insekticidais per 3 dienas po jų

nukirtimo. Gali būti naudojamas insekticidas Lietuvoje registruotas miškų ūkyje žaliavinės

medienos apsaugai.

Purškiami medžiai (rąstai) po vieną iš visų pusių tiek, kad žievės paviršius gerai sudrėktų,

bet tirpalas nevarvėtų. Medienos nevartant, vienam kubiniam metrui vidutiniškai sunaudojami 1,5-2

litrai insekticidinio skysčio tirpalo (iki 5 l/m³, jeigu žievė labai stora ir nelygi). Vartant rąstus ir

žievę purškiant iš visų pusių, sąnaudos padidėja. Apdorotas žievės paviršius iki pirmo lietaus turi

visiškai nudžiūti. Po purškiamais vabzdžiagaudžiais medžiais patartina patiesti polietileninę

plėvelę. Plėvelė paliekama nuo insekticido žuvusių kenkėjų kiekiui nustatyti.

Išpurkšti insekticidai būna efektyvūs nuo kelių savaičių iki pusantro mėnesio (priklausomai

nuo tirpalo koncentracijos, saulės apšvietimo ir oro temperatūros). Kuo sausesni ir karštesni orai,

tuo trumpiau preparatai veiksmingi. Reikalui esant purškimą galima pakartoti.

Pagrindinė klaida purškiant, kad viršijama paruošto tirpalo koncentracija, tuomet jausdamos

stiprų chemikalų kvapą, kinivarpos aplenkia vabzdžiagaudę medieną ir nuskrenda į artimiausią

mišką.

Vidutiniškai 1 m3

vabzdžiagaudžių medžių (medienos) apdorojama 10 ha miško plote.

Žaliavinės medienos apdorojimas insekticidais Miške laikoma žaliavinė mediena apdorojama insekticidais nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1

d., kuri po nukirtimo nebus per 10 d. išvežta. Spygliuočių mediena purškiama siekiant apsaugoti

medieną nuo pavojingų liemenų kenkėjų įsigraužimo ir jų plitimo į aplinkinius spygliuočių

medynus.

Žaliavinės medienos rietuvės purškiamos iš viršaus ir šonų taip, kad žievės paviršius gerai

sudrėktų, bet nevarvėtų, ir tirpalo pakliūtų į rietuvės tarpus. Medienos asortimentų, esančių

rietuvės viršutinėje eilėje, vienam kubiniam metrui vidutiniškai sunaudojami 1,5-2 litrai

insekticidinio skysčio tirpalo (iki 5 l/m³, jeigu žievė labai stora ir nelygi). Kuo rietuvės sukrovimo

glaudumas mažesnis, tuo didesnės purškiamo tirpalo sąnaudos. Ypač svarbu kruopščiai apipurkšti

rąstus su stora nelygia žieve, kad tirpalo pakliūtų į žievės plyšius ir nelygumus, nes tos vietos yra

labiausiai tinkamos žievėgraužių įsigraužimui. Apdorotas žievės paviršius iki lietaus turi visiškai

nudžiūti.

Purškimas insekticidais efektyvus nuo kelių savaičių iki pusantro mėnesio (priklausomai

nuo sunaudoto tirpalo kiekio ir koncentracijos, apšvietimo ir oro temperatūros). Ilgiau la ikant

medieną purškimas pakartojamas. Pageidautina ant insekticidais apdorotų rietuvių pažymėti

kada ir kokiu preparatu jos buvo apdorotos.

Pušies sodmenų apsauga nuo spygliakričių Fungicidais purškiami 1-3 metų pušies sodmenys miško medelynuose.

Purškimui patariama naudoti skirtingos cheminės grupės fungicidus (2-3 rūšių). Purškimai

kartojami pasibaigus anksčiau naudoto preparato apsauginio veikimo laikotarpiui.

Vienų metų pušies sėjinukai purškiami 3-4 kartus per vegetaciją: liepos, rugpjūčio ir rugsėjo

mėnesiais, o esant ilgam ir drėgnam rudeniui dar papildomai purškiama spalio pradžioje. Dviejų ir

trijų metų pušies sodmenys nupurškiami gegužės pradžioje, o jei žiemą dažnai buvo atodrėkiai ir

pavasaris ankstyvas, arba praėjusi vasara lietinga – pirmą kartą jau balandžio viduryje. Purškimai

kartojami liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, o esant ilgam ir drėgnam rudeniui dar papildomai

purškiama spalio pradžioje.

Purškiama esant sausiems orams, kai oro temperatūra pakyla virš 12º C, ryte arba vakare,

arba apsiniaukusią dieną, kai nėra rasos. Nusistovėjus kaitroms ir sausroms purkšti netikslinga.

Tirpalo išpurškiama tiek, kad pilnai sudrėktų spygliai. Tirpalas paruošiamas pagal jo naudojimo

instrukciją ir purškiant turi būti laikomasi joje nurodytų orų sąlygų ir saugos reikalavimų.

Ąžuolo sodmenų apsauga nuo miltligės Ąžuolo sodmenys purškiami fungicidais 3-4 kartus per vegetaciją. Pirmą kartą – birželio

mėn. pradžioje arba pasirodžius pirmiems ligos požymiams, antrą kartą – liepos mėn. pradžioje,

trečią kartą – liepos mėn. pabaigoje, ketvirtą kartą – rugpjūčio mėn. viduryje. Purškimui patariama

naudoti skirtingos cheminės grupės fungicidus (2-3 rūšių). Purškimai kartojami trumpesniais

intervalais, jei naudojamų preparatų apsauginio veikimo laikotarpiai trumpesni.

Purškiama esant sausiems orams, ryte arba vakare, arba apsiniaukusią dieną, kai nėra rasos.

Tirpalo išpurškiama tiek, kad pilnai sudrėktų lapų paviršius. Tirpalas paruošiamas pagal jo

naudojimo instrukciją.

Spygliuočių sodmenų apdorojimas insekticidais nuo vabzdžių Spygliuočių sodmenys želdiniuose purškiami jų apsaugai nuo pušinių straubliukų, amarų

pakenkimų.

Purškiama esant sausiems orams, ryte arba vakare, arba apsiniaukusią dieną, kai nėra rasos.

Sodmenys nuo amarų nupurškiami insekticido tirpalu tiek, kad pilnai sudrėktų spygliai. Purškiant

nuo pušinių straubliukų turi sudrėkti stiebeliai iš visų pusių. Apdoroti sodmenys iki lietaus turi

visiškai nudžiūti. Nuo sodmenų nupurškimo iki jų transportavimo turi praeiti 2-3 dienos.

Insekticidų apsauga po sodmenų nupurškimo efektyvi nuo kelių dienų iki pusantro

mėnesio, tai priklauso nuo naudoto preparato savybių, išpurkšto tirpalo koncentracijos ir kiekio,

darbų kokybės.

KITOS MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

Šaknis graužiančių kenkėjų apskaita Dirvoje gyvenančių (šaknų) kenkėjų lervų apskaita dažniausiai atliekama rugpjūčio-rugsėjo

mėnesiais. Jei vykdoma pavasarį, turi būti išėjęs pašalas ir dirva pradžiūvusi, o lervos pakilę į

dirvos paviršių maitintis. Vasarą per kaitras ir sausras lervos gali būti nusileidę į gilesnius dirvos

sluoksnius ar numigravę į pavėsį, todėl galimi apskaitų netikslumai.

Šaknis griaužiančių kenkėjų lervų apskaitai kasamos stačiakampės duobės, dažniausiai 1,0

m ilgio ir 1,0 m pločio, bei 0,5 m gylio. Duobės kasamos tolygiai visame apskaitos plote. Iškasamas

dirvožemis kastuvu nedidelėmis porcijomis pilamas ant brezento, storo polietileno ar kitos

medžiagos gabalo (patogus dydis apie 1,0 m x 1,5 m), jis peržiūrimas, rankomis sutrupinami

grumstai, išpurtomos augalų šaknys, surenkami rasti vabzdžiai ir peržiūrėtas dirvožemis nupilamas į

šoną. Taip peržiūrimas visas iš apskaitos duobės iškastas dirvožemis. Baigus apskaitą duobė

užkasama. Lervos sudedamos į uždaromą indelį, ant jo pažymima apskaitos vieta ir duobės

numeris. Baigus apskaitas, indeliai su rastais vabzdžiais atiduodami detaliems tyrimams. Lervų

gyvybingumo išlaikymui iki detalaus tyrimo atlikimo, indelius galima laikyti šaltkrepšyje.

Detalaus tyrimo metu “Šaknis graužiančių kenkėjų apskaitos žiniaraštyje” surašomas

kiekvienoje apskaitos duobėje rastų lervų kiekis atskirai pagal rūšinę sudėtį ir ūgius, išvedamas

vidurkis visam apskaitos plotui.

Miško želdinių 1 ha plote iškasamos 3 duobės. Daigynų, medelynų ir kenkėjų židinių

plotuose kasama 10 duobių 1 ha.

Eglynų žvalgymas žievėgraužio tipografo šviežiai apniktų medžių paieškai Intensyvi žievėgraužio tipografo šviežiai apniktų eglių paieška atliekama gegužės-birželio

mėnesiais 3-6 kartus, o nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 15 d. – 3-6 kartus (apie 10 d. intervalais,

priklausomai nuo oro sąlygų ir kinivarpų naujai apninkamų medžių gausos). Medynus reikia

žvalgyti tuo dažniau, kuo kinivarpų plitimo grėsmė didesnė ir kuo jų veikla intensyvesnė.

Pirmiausia žvalgomi 50 metų ir vyresnio amžiaus eglynų sklypai, kurių rūšinėje sudėtyje

eglė sudaro daugiau nei 50 procentų. Apžiūrimi eglių kamienai ir šalia jų esanti miško paklotė. Ant

jų ieškoma pribirusių rusvai rudų išgraužų, po laja nukritusių žalių spyglių, ar ant stiebo yra genių

atluptos ar iškaltos žievės. Žievėgraužio tipografo apnikti medžiai paženklinami. Šie medžiai turi

būti iškertami ir išvežami iki liemenų kenkėjų pirmųjų lėliukių susiformavimo.

Žvalgymas atliekamas pagal girininkijoje patvirtintą (arba aptartą) žvalgomų sklypų sąrašą

bei maršrutą. Darbų vykdymo patogumui ir savikontrolei patogu pildyti eglynų apžiūros žiniaraštį

(laisvos formos, kur žymimi kvartalų ir sklypų numeriai, išžvalgytas plotas ir data, pastabos apie

apniktų eglių gausą).

Žvalgymas vykdomas visų nuosavybės formų miškuose.

Pušinių straubliukų pirmųjų pakenkimų nustatymas spygliuočių želdiniuose Stebėjimui naudojamos gaudomosios duobutės ir želdinių apžiūra. Šių stebėjimų esmė, kad

laiku būtų pastebėtas pušinių straubliukų vabalų pasirodymas ir jų padidėjusio aktyvumo pradžia,

bei pirmieji jų pakenkimai spygliuočių želdiniams. Ta informacija būtina savalaikės straubliukų

naikinamųjų priemonių vykdymo pradžios nustatymui, užtikrinant želdinių apsaugą nuo

pakenkimų.

Pušinių straubliukų gausos stebėjimui iškasamos duobelės jiems plisti charakteringose

vietose. Straubliukų vabalų pasirodymo nustatymui, laikotarpyje nuo balandžio 15 d. iki rugsėjo 30

d., spygliuočių 1-3 metų želdiniai stebimi ne rečiau kas 10 dienų. Pastebėjus vabalus ir pirmuosius

medelių pakenkimus, želdinių apžiūros sutankinamos, norint nustatyti straubliukų kenkimo

intensyvėjimą. Tai labai svarbu vabalų masinio plitimo laikotarpiu ir esant sausiems-šiltiems orams.

Stebimi taip pat ir 4-6 metų spygliuočių želdiniai, jei prie jų yra iškirstų plynų šviežių spygliuočių

medynų kirtaviečių.

Duobelėse sugauti straubliukų vabalai suskaičiuojami ir sunaikinami, apžiūrimi spygliuočių

sodmenų stiebeliai, šakelės bei pumpurai. Į užsivestą žiniaraštį žvalgomuose sklypuose pagal

stebėjimų datas įrašomas sugautų vabalų kiekis ir pakenktų sodmenų bei sodmenų pakenkimo

laipsnis procentais (maksimalus ir vidutinis vabalų kiekis 1 duobutėje).

Įvykdžius želdinių apsauginius purškimus insekticidais, stebėjimai tęsiami, vertinant jų

efektyvumą ir pakartotinų purškimų reikalingumą.

Stebėjimai atliekami pagal girininkijoje patvirtintą (arba aptartą) žvalgomų sklypų sąrašą bei

maršrutą.

Vidutiniškai kasamos 5 stebėjimo duobutės prižiūrimų želdinių 1 ha plote.

Užšlemšto miško ploto valymas Nelikvidžios medienos kirtimas.

Pasirinktoje teritorijoje nukertami krūmai bei išvirtę medžiai. Dažniausia vykdoma

rekreaciniu požiūriu vertingose teritorijose. Nelikvidi mediena, krūmai sukraunami į krūvas (100

m2 plote ne daugiau kaip 1 krūva). Iškirsti krūmai, nelikvidi mediena ir šakos nunešamos 15 m

nuo kelių ribos bei masinio lankymosi vietų. Jei reikia, nelikvidi mediena gali būti sudeginama

arba išvežama.

Šiukšlių rinkimas.

Nurodytame plote surenkamos šiukšlės, sukraunamos į specialius maišus ir transportą.

Šiukšlės išvežamos į sąvartyną.

Gaisravietės valymas.

Atliekamas per 2 mėnesius po gaisro užgesinimo. Išimami augti toliau negalintys medžiai.

Jei gaisro pažeistuose medžiuose apsigyveno pavojingų rūšių vabzdžiai, tuos medžius būtina iš

miško pašalinti iki pirmųjų lėliukių susiformavimo. Nelikvidi mediena tvarkoma, kaip aprašyta

punkte „Nelikvidžios medienos kirtimas“.

Miško atkūrimas grybinių ligų židiniuose Šakninės pinties (Heterobasidion annosum) židiniuose pušynuose reikia sodinti lapuočius:

beržą, baltalksnį, liepą, vėlyvąją ievą, sausmedį ir kitus. Eglynų kirtavietėse, kur kelmai su puviniu

sudaro 40% ir daugiau, želdiniuose lapuočiai turi sudaryti ne mažiau 50%. Žemės ūkiui naudotus

plotus apsodinant mišku, netikslinga sodinti grynus spygliuočių želdinius, šakninės pinties

profilaktikai geriausia, kad spygliuočiai sudarytų iki 30% sodmenų kiekio.

Jaunuolynų apsauga nuo pušinės pinties infekcijos plitimo Valymai, retinimai pušies, eglės jaunuolynuose, apsaugant nuo šakninės pinties infekcijos

(Heterobasidion annosum) kilimo: kertami esant neigiamai oro temperatūrai, kai temperatūra ne

žemesnė kaip 0º C; kirtimo metu esant teigiamai oro temperatūrai, nukirstų žalių spygliuočių

medžių kelmai kirtimo dieną aptepami preparatu apsaugančiu nuo šakninės pinties infekcijos.