16 MAJA GOGULAN

Vandens itaka nnedziagu apykaitai

Zmogaus organizme nuolat vyksta medziagi] apykaita. Sio

proceso metu vanduo issiskaido j j j sudarancius elementus:

/ is plauciu[ jis pasisalina kaip garas (600 g per par^);

/ is triji} mili jonij porij , issidesciusiq kuno pavirsiuje, issiski­

ria kaip prakaitas (600 g per par^);

/ is slapimo organij pasisalina 1300-1500 g slapimo per

parjj;

/ is tiesiosios zarnos pasisalina 1100 g per par^.

Vidutinis zmogaus per par^ isskiriamo vandens kiekis - maz-

daug 3500 g.

Be abejo, kiekvienas zmogus isskiria skirtings vandens kie-

kj , tai individualus parametral, visgi, norint uztikrinti normally

medziag^ apykait^, reikia suvartoti tiek skysciq (ar skysto pavi-

dalo maisto), kiek issiskiria is organizmo. Atminki te : tas, kas

negeria vandens, leidzia atliekoms kauptis l^stelese bei krauja-

gyslese, spartina jvairiausiij ligq atsiradim^ - toks yra gyvenimo

desnis.

Vanduo padeda organizmui issivalyti, pagal aplinkos tempe­

rature reguliuoja kiino temperatiire, aktyviai dalyvauja riebalij

apykaitos procese, salindamas riebalus su prakaitu ir palaikyda-

mas medziagq apykaitos pastovum^.

Pakankamas isgerto vandens kiekis padeda sumazinti bakte-

rijq kiek} zarnyne. Del medziagij apykaitos susiformuoja dau-

KODEL JAPONAI NESTOREJA? 17

kenksmingq medziagij - be vandens virskinimo sistema

tas kenksmingas medziagas susiurbia. Siekdamos uzkirsti keli^

organizmo apsinuodijimui, siaurejakraujagysles - del to pakyla

spaudimas. Tai ne liga, kaip daznai manoma, o gydomijjij gam-

tos galiij veikia. Jei pakilo kraujo spaudimas, uzuot gerus vaistus,

verteti} issivalyti zarnyn^, dvi tris dienas pasninkauti ar badauti

ir biitinai nuolatos gerti vandenj!

K o k j vandenj reikia gerti ?

Geriausia natdralij, gamtinj. Taciau pries geriant tokj vande­

nj biitina nustatyti jo kokyb^. Butq labai gerai, jei vandenj fi l-

truotumete.

Jei abejojate vandentiekio ar saltinio vandens kokybe, vande­

nj uzvirinkite, atsaldykite ir uzpilkite juo riigscias uogas - span-

guoles, bruknes, saltalankiij luobeles, obuoliq serdis, citrinas ir

1.1. Palikite vandenj siek tiek pastoveti, o tada jau galite gerti.

Labai naudinga vietoje vandens gerti avieciij, ersketuogiij,

juodijji} serbentij, persimonq lapij antpilus. Siuos antpilus dera

virt i kaip arbat^: 1 arbatinis saukstelis lapq ir stikline verdancio

vandens. Palaikyti 6 minutes ir gerti iki 2,5-3 l i t rq per dien^.

Ziem^ toks antpilas - tikras gyvybiskai svarbiij mikroelemen-

ttj ir vitaminij „sandelis". Paprastas virintas vanduo - negyvas,

jame nera enzimij (fermentij), o mineraliniai mikroelementai

modifikuoti. Todel rekomenduoju i ik ini i j prekiij parduotuve-

je nusipirkti special^ vandens filtr^. Jei filtro neturite, j stiklinf

nevirinto vandens galite jlasinti 1 las^ jodo arba jp i l t i 1 arbatinj

MAJA GOGULAN

saukstelj obuoliq acto ar citrinij sulciq, galite siek tiek pagardinti

medumi. Riigscioje terpeje neisgyvena joks mikroorganizmas.

Tuose rajonuose, kur dirvoje gausu magnio, zmones geria

vandenj, kuriame yra magnio, ir valgo vaisius bei darzoves, uz-

augintas tokiame dirvozemyje, - labai mazai serganciijjij veziu.

Magnis uzkerta keli^ onkologiniam susirgimui ir gydo j j . Be to,

magnis teigiamai veikia nervij, raumenij, endokrinin^, krauja-

gysliq bei kitas organizmo sistemas. Todel, K. Nisi manymu, pri-

valu riipintis, kad vanduo bi i t i j papildomas magnio druskomis.

(Apie magnio savybes skaitykite skyriuje „Mikroelementai".)

Vanduo, kuriame gausu klincii j , vadinamas kietu, o tas, ku­

riame klinciq mazai, vadinamas minkstu.

Kietas vanduo sveikatai naudingesnis uz minkst^, nors skalb-

t i ir tr inkt i galv^ tokiame vandenyje sunkiau. Taciau gerti j j rei­

kia protingai.

Geriausia vandens atsigerti vos ryte pakilus is patalo. Is pra-

dziij praskalaukite burn^ (pravartu vartoti obuoliq actu parugs-

t int^ vandenj), tada arbatinio saukstelio (su vandeniu) krasteliu

nuvalykite nuo liezuvio baltas apnasas, kruopsciai nuskalaukite

dantis gelu vandeniu, o tuomet isgerkite stiklinf pastovejusio

gelo vandens. Vandens kiekis priklauso nuo zmogaus sudejimo.

Tam, kuris yra link^s j sirdies ar kepemj ligas, vertetij negerti

vandens vienu mauku, o gurksnoti po truputj. Tvirto kiino su­

dejimo zmogus, uzsiimantis aktyvia veikia ir prates suvartoti

daug vandens ( iki 2-3 l i t r i j per dien^), ryte gali gerti tiek, kiek

sirdis geidzia.

KODEL JAPONAI NESTOREJA? 19

Zmogus, geriantis vandenj pries pat mieg^, ne t ik daznai ke-

liasi slapintis, bet ir rizikuoja susirgti kepenij ar inkstq ligomis.

Labai pravartu isgerti vandens issyk po karstos vonios ar po

pirties, kadangi skystis padeda organizmui issivalyti nuo atliekq.

K. Nisi manymu, pries maudantis karstoje vonioje gerti gali t ik

tas, kas yra prates miegoti kietoje lygioje lovoje ir laikosi sesiij

sveikatos taisykliq.

A r kenksminga gerti vandenj valgant ?

Taip! Labai kenksminga. Sito reiketq vengti ir aktyvaus jude-

jimo metu: begiojant, dalyvaujant maratono varzybose. Vanduo

gali pakenkti skrandzio sienelems.

Negalima gerti pasudyto vandens. Druska kenkia inkstams,

ypac jei tokj vandenj gersite po pietij. Vanduo nepasalina drus-

kos is inkstq.

Kai kurie zmones vandens isgeria daugiau, nei jiems reikia.

Paprastai tai biina asmenys, sergantys kasos ligomis, organiz­

mui triiksta insulino. Jiems deretij sumazinti isgeriamo vandens

kiekj ir pradeti valgyti riigscius, sultingus vaisius bei uogas (citri­

nas, apelsinus, greipfrutus) arba gerti svieziai spaustas j i j sultis.