VEIKLOS ATASKAITA - ld.ltataskaita+uz+2012+metus(2).pdf · TURINYS Įžanginis žodis MŪSŲ METAI AB „Lietuvos draudimas“ metinis pranešimas už 2012 metus Svarbiausi Bendrovės

VEIKLOS ATASKAITA

2012

TURINYSĮžanginis žodis

MŪSŲ METAIAB „Lietuvos draudimas“ metinis pranešimas už 2012 metusSvarbiausi Bendrovės įvykiaiLietuvos ne gyvybės draudimo rinkos apžvalga

KAIP VEIKIAMEAkcininkaiStebėtojų tarybaValdybaDidžiausi partneriaiPaslaugosInvestavimo politikaPerdraudimo politika

MES VISUOMENEIRSA grupės socialinės atsakomybės filosofijaSocialinė atsakomybė ir santykiai su visuomenePaslaugų kokybė ir kontrolėRyšys su klientais ir kitais visuomenės nariais2012 vykdyti rėmimo projektaiSocialinė atsakomybė ir darbo aplinkaSocialinė atsakomybė ir aplinkosaugaSocialinė atsakomybė ir kova su korupcijaNepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2012 m. gruodžio 31 d.

3

551314

1819191920202426

28293132343638444648

3 2012 metų veiklos ataskaita AB „LIETUVOS DRAUDIMAS “

2012-ieji „Lietuvos draudimui“ buvo sėkmingi metai, kai dar kartą įsitikinome, kad einame teisingu keliu. Pernai išlaikėme pelningą augimą bei toliau tvirtai liekame gyventojų ne gyvybės draudimo rinkos lyderiu, užimdami trečdalį šios rinkos dalies. Pasiekti rezultatai rodo užtikrintą ir finansiškai stabilią mūsų veiklą, o kartu ir tai, kad sugebame būti ambicingi, ne tik augti kartu su rinka, bet ir patys skatinti jos augimą bei tinkamai reaguoti į nuolat kintančias aplinkybes.

Dėmesys klientams išlieka svarbiausias mūsų veiklos pagrindas. Naudodami „Klientų balso“ sistemą 2012-aisiais apklausėme 14 tūkst. mūsų klientų. Nuolat tirdami jų poreikius ir lūkesčius, būdami šalia, sugebėjome prisitaikyti ir siūlyti tai, ko jiems reikia labiausiai, kartu tobulėjome ir augome. Praėjusiais metais gerokai padidinome smulkių bei vidutinių žalų administravimo greitį, atnaujinome ir patobulinome įprastų paslaugų kokybę ir pristatėme naujus draudimo produktus, kurie sulaukė didelio populiarumo. Pirmą kartą pasiūlėme klientams patiems išsirinkti reikalingiausias rizikas ir tokiu būdu „sukonstruoti“ sau tinkantį draudimo polisą, pirmieji rinkai pasiūlėme patrauklius papildomus draudimus, kurie iš karto sulaukė didelio populiarumo, taip pat plėtojome elektroninio pardavimo kanalą – 2012-aisias internetu pasirašytų įmokų skaičius išaugo 67 procentais. Visa tai rodo, kad sugebame įsiklausyti į klientų poreikius ir tinkamai į juos reaguojame.

Mūsų darbuotojai yra mūsų didžiausia vertybė, todėl nuolat skatiname jų įsitraukimą, ugdome lyderius, siekiame aukštų veiklos standartų ir žmogiškojo kapitalo stabilumo. Šie veiksmai nelieka nepastebėti, todėl labai didžiuojamės tuo, kad “Lietuvos draudimas“ pernai išrinktas „Geriausiu darbdaviu 2012“. Esame vieninteliai pelnę šį apdovanojimą didelių įmonių kategorijoje ir patekę į geriausių darbdavių dešimtuką Vidurio ir Rytų Europoje. Tai skatina mus nuolatos puoselėti brandžią ir tvarią vidinę darbo kultūrą.

Siekiame būti įmone, kuri savo veikloje propaguoja skaidrumą, sąžiningumą ir kitas esmines, socialiai atsakingam verslui būdingas elgsenas. Būdami socialiai atsakinga bendrove, rūpinamės visuomenės gerove ir įgyvendiname socialiai atsakingus projektus. 2012 metais rengėme tradicinę saugaus eismo akciją „Apsaugok mane“, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų saugumą keliuose. Praėjusiais metais 370 tūkst. Lietuvos moksleivių apdraudėme nelaimingų atsitikimų draudimu, kuris galiojo visą rugsėjo mėnesį. Taip pat plėtojome iniciatyvą, skirtą eismo saugumui didinti ir drausmingiems vairuotojams ugdyti – trečią kartą sėkmingai surengėme Nacionalinį kelių eismo taisyklių egzaminą. Šią iniciatyvą išplėtėme rudenį suorganizavę Nacionalinį pėsčiųjų egzaminą, kuris buvo skirtas jauniems žmonėms ir apskritai visiems pėstiesiems. Rūpinamės savo aplinka, todėl ir toliau stengsimės prisidėti prie papildomos vertės visuomenei kūrimo.

Praėjusius metus užbaigėme sėkmingai ir tikime, kad 2013-ieji mums leis ir toliau tobulėti siekiant užtikrinti svarbiausią mūsų tikslą – būti patikimu draudimo partneriu, užtikrinančiu saugumą ir padedančiu judėti į priekį.

Kęstutis ŠerpytisAB „Lietuvos draudimas“Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius

4 AB „LIETUVOS DRAUDIMAS “ 2012 metų veiklos ataskaita


MŪSŲ METAI2012 metus Lietuvos ekonomika pasitiko „aukštai iškelta galva“, ir 3,9 proc. BVP augimu pirmą metų ketvirtį. Šalies namų ūkių nuotaikos pagerėjo, buvo prognozuojamas didesnis makroekonominių rodiklių augimas, mažėjantis nedarbo lygis. Antro ketvirčio duomenys parodė ne tokius optimistinius rezultatus, ir BVP augo tik 2,1 proc., o trečią ketvirtį pasitikome liūdnomis euro zonos prognozėmis ir kalbomis apie galimai artėjančią antrą ekonomikos krizę.

Tačiau Lietuvos ekonomikos rodikliai ne tik išliko atsparūs niūrioms Europos nuotaikoms, bet ir pagerėjo. Didindami eksporto apimtį ir palaikydami vidinį vartojimą, 2012 m. palikome rezultatyviai – BVP augo 3,6 proc.

Analitikų ir ekonomistų vertinimu, 2012 m. Lietuvos ekonomika tvariai kilo iš krizės, pavyko likviduoti didžiausius makroekonominius disbalansus, ir šalies ūkis yra pasirengęs atlaikyti ne menkesnius iššūkius nei 2008–2009 m. Kita vertus, analitikams vertinant šalies ūkio atsigavimą, vartotojai ir verslas vis dar labai atsargiai dairosi į naujas galimybes ir nedrąsiai imasi veiksmų. Drąsos investuojant, diegiant ir įgyvendinant naujus projektus šiandien tikrai mažiau nei prieš ketverius metus. Ši tendencija liečia ir privatų, ir verslo sektorių, ir įtvirtina tvaraus, pamatuoto augimo perspektyvą. Verslas ir gyventojai linkę gerai apsvarstyti prieš priimdami sprendimą.

Pozityvus ekonomikos atsigavimo fonas nulėmė ir ne gyvybės draudimo rinkos augimą. Lietuvos ne gyvybės draudimo rinka, Lietuvos banko (LB) draudimo rinkos statistikos duomenimis, 2012 m. NGD rinka augo 3,7 proc. pagal pasirašytas sutartis ir 8,5 proc. pagal pasirašytas įmokas (eliminavus pasėlių ir kreditų draudimą). Eksporto augimas ir analitikų išankstinių prognozių viršijimas, kalbant apie eksporto apimtį, skatino verslo atsigavimą, o kartu ir verslo draudimo apimties didėjimą. Rinkoje buvo pasirašyta 1,201 mlrd. litų metinių įmokų. Pažymėtina tai, kad pastaraisiais metais nuosekliai augdama rinka artėja prie iki krizės buvusio lygio, kai 2007 m. iš viso buvo pasirašyta 1,25 mlrd. litų įmokų. Palyginti su 2011 m., sudarytų sutarčių skaičius, kuris pernai siekė beveik 5 mln., išlaikė stabilų 3,7 proc. augimą (2011 m. – 3,5 proc.).

Remiantis Lietuvos banko statistine informacija, didžiausią įtaką draudimo sutarčių skaičiaus augimui turėjo TPVCA

draudimo grupė (privalomojo draudimo sektorius), kurioje buvo sudaryta 63 tūkst. daugiau sutarčių nei pernai. Sutarčių augimo tempas 2012 m. buvo nuoseklesnis (2,6 proc.) negu 2011 m. (6 proc.) dėl sumažėjusio registruotų automobilių skaičiaus. Gerokai padidėjo sutarčių skaičius (57,5 tūkst. vnt.) nekomercinio turto draudimo grupėje: augimo tempas sudarė 6,2 proc. Palyginti su 2011 m., pasirašytų įmokų skaičius padidėjo 6,7 proc. Dėl padidėjusio (31,9 tūkst. vnt.) kasko draudimo grupės sudarytų sutarčių skaičiaus išaugo visas ne gyvybės draudimo sutarčių portfelis.

Iš viso, Lietuvos banko duomenimis, 2012 m. ne gyvybės draudimo rinkoje buvo išmokėta 697,7 mln. litų draudimo išmokų, arba 6,2 proc. mažiau nei 2011 m. Daugiau draudimo išmokų išmokėta pagal TPVPCA draudimo sutartis: 2012 metais buvo išmokėta 243,5 mln. litų, arba 3,7 proc. daugiau nei 2011 m.

VEIKLOS REzULTATAI

AB „Lietuvos draudimas“ strateginis tikslas – būti ir pelninga, ir augančia bendrove. Bendrovė, tinkamai valdydama rizikas, efektyvindama savo vidaus procesus ir plėsdama pardavimų tinklą bei kreipdama visa tai tinkama linkme, 2012 m. išlaikė pelningą augimą.

Praėjusiais metais Bendrovė pasirašė 7,6 proc. daugiau ne gyvybės draudimo įmokų, jos per metus padidėjo nuo 353 mln. litų iki 380 mln. litų.

AB „Lietuvos draudimas“ ir toliau išliko didžiausia ne gyvybės draudimo portfelio valdytoja Lietuvoje, užimantis 32 proc. šios rinkos. Pagrindinis Bendrovės dėmesys 2012 m. buvo nukreiptas į pelningos veiklos išlaikymą. Bendrovei, palyginti su 2011 m., pavyko dar labiau sumažinti prarastą rinkos dalį iki 0,5 proc. „Lietuvos draudimas“ orientavosi į pelningą augimą, ir 2012 m. uždirbo 56 mln. litų audituoto grynojo pelno, tame tarpe investicinės veiklos pelnas yra 34 mln. litų.

2012 m. Bendrovės finansinė padėtis išliko stabili, ir jos turima mokumo atsarga, sudaranti 188 mln. litų, net 3 kartus viršijo būtinąją mokumo atsargą, sudariusią 63 mln. litų.

| | | | | | | | | || | | | || | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

AB „Lietuvos draudimas“ metinis pranešimas už 2012 metus


Bendrovė 2012 m. klientams atlygino ne gyvybės draudimo nuostolių už 189 mln. litų. (2011 m. draudimo išmokos sudarė 197,8 mln. litų). Šį rezultatą nulėmė tinkamas ir atsakingas rizikų valdymas bei palankiai susiklosčiusios aplinkybės – pavyko išvengti itin didelių žalų.

AB „Lietuvos draudimas“, užimdama beveik 40 proc. privačios rinkos dalies, išlieka gyventojų ne gyvybės draudimo lyderė. Per metus sparčiausiai augo kasko draudimas – buvo pasirašyta 10,1 proc. daugiau įmokų. Bendrovės rinkos dalis šioje draudimo rūšyje padidėjo 1 procentiniu punktu – iki 41,9 proc. Turto draudimo rinkos dalis siekė 58 proc., o TPVCA – 30,2 proc.

2012 m. Bendrovė valdė ir didžiausią verslo draudimo rinkos dalį – užėmė 27 proc. rinkos. Per metus Bendrovė pasirašė 9,4 proc. daugiau verslo draudimo įmokų, ir šis augimas buvo panašus į rinkos, kuri pagal pasirašytas įmokas augo 8,9 proc. Stipriausias pozicijas AB „Lietuvos draudimas“ užima verslo transporto priemonių kasko draudimo srityje – valdo 47,1 proc. šios rinkos. Turto draudimo valdoma dalis siekia 31,3 proc.

Pasiekti rezultatai rodo užtikrintą ir finansiškai stabilią AB „Lietuvos draudimas“ veiklą, o kartu ir Bendrovės tikslų – būti ambicingiems, augti kartu su rinka ir būti pelninga bendrove – įgyvendinimą. Didžiausias dėmesys ateityje bus nukreiptas į pelningą augimą, įgyvendinant 2012 metais patvirtintą Bendrovės veiklos strategiją trejiems metams, ir distribucijos kanalų plėtrą bei naujų modernių ir inovatyvių sprendimų įgyvendinimą. Ir toliau ypatingas dėmesys bus skiriamas orientacijai į klientą, jo poreikiams patenkinti bei patikimo ir stabilaus rinkos dalyvio autoritetui stiprinti ir neginčijamai lyderystei.

TARPTAUTINIO KAPITALO BENDROVė

„Lietuvos draudimas“ priklauso tarptautinei draudimo grupei RSA. Kontrolinį Bendrovės akcijų paketą – 99,977 proc. akcijų – valdo Didžiosios Britanijos kompanija „Royal & Sun Alliance Insurance plc.“.

POKyčIAI BENDROVėS VALDyBOjE

2012 m. liepos 16 d. pasikeitė Bendrovės Finansų direktorius. Šias pareigas pradėjo eiti Laimonas Devyžis, anksčiau dirbęs Bendrovės Finansų departamente. Lietuvos bankas, kaip draudimo bendrovių priežiūrą nuo 2012 m. sausio 1 d. perėmusi institucija, patvirtino šį pasikeitimą, ir L. Devyžis nuo 2012 m. liepos 25 d. patvirtintas „Lietuvos draudimo“ Valdybos nariu.

„MOKUMAS II“ REGULIAVIMAS

2012 m. Bendrovė tęsė pasiruošimą naujai priežiūros koncepcijai „Mokumas II“. Ši koncepcija, paremta daug griežtesniu ir visiškai kitokiu rizikos vertinimu, visapusiu kapitalo reikalavimų skaičiavimu, reikalauja ne tik suformuoti didesnį nuosavą kapitalą, griežčiau vertinti riziką ir atskleisti daugiau informacijos. Siekiant atitikti „Mokumo II“ reikalavimus, bendrovės turės prisiimti finansinius įsipareigojimus, pvz., dėl didesnio kapitalo, investicijų į informacinių technologijų sistemas, papildomus žmogiškuosius išteklius. „Lietuvos draudimas“ 2012 metais į pasiruošimą „Mokumas II“ investavo 356 tūkst. litų. Bendrovė dalyvavo kiekybinės įtakos studijose (QIS) ir atliko nepalankių situacijų testus. Be to, didelis dėmesys skirtas Bendrovės darbuotojų mokymams. Nepaisant neaiškios situacijos dėl naujųjų priežiūros reikalavimų įvedimo datos (EK dar nepaskelbė galutinio sprendimo, bet rinkoje yra ženklų, bylojančių apie koncepcijos „Mokumas II“ įvedimo atidėjimą iki 2016 m.), „Lietuvos draudimas“ yra visiškai pasirengęs įvesti naujus reikalavimus dar 2013 metais.

„KLIENTų BALSAS“ – ĮRANKIS, SKIRTAS IŠGIRSTI KLIENTUI „Lietuvos draudimas“, būdamas ne gyvybės draudimo lyderis rinkoje, vienu svarbiausių tikslų laiko klientų pasitenkinimo draudimo paslaugomis didinimą. Dėl to Bendrovė nuolat tiria savo klientų pasitenkinimą paslaugomis, aiškinasi savo „gerbėjų“ ir „peikėjų“ nuotaikas bei identifikuoja tobulintinas sritis.

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |


Klientų poreikiai išaiškinami ir išgirstami naudojant specialų įrankį – „Klientų balso“ sistemą. Apklausiami Bendrovės klientai ir išsiaiškinami jų lūkesčiai dėl kompanijos darbo ir, atsižvelgus į rezultatus, taikomos priemonės numatytiems rodikliams pagerinti. „Klientų balso“ išklausoma pasitelkiant tarptautinę sistemą, ir jis matuojamas remiantis NPS rodikliu (angl. Net Promoter Score), nurodančiu palankių klientų rodiklį.

2012 m. iš viso buvo apklausta 14 028 klientai, kurių NPS buvo nuolat matuojamas ir tiriamas, o gauti rezultatai padėjo Bendrovei išlikti patikimu savo klientų partneriu. 2012 m. NPS rodiklis siekė 59 proc. Palyginti su 2011 m., jis padidėjo 2,1 proc. (2011 m. – 56,9 proc.), ir tai rodo tolygiai augantį pozityvių klientų atsiliepimų apie Bendrovę skaičių ir rekomendacijos lygį.

2012 m. 2,1 proc. sumažėjo pasyvių klientų dalis. 2011 m. tokių klientų buvo 26,6 proc., o 2012 m. – 24,5 proc. Bendrovės darbuotojai klientų vertinami geriau nei 2011 m. (2011 m. – 86,6 proc. NPS, 2012 m. – 88,2 proc. NPS).

ypač didelį dėmesį skirdama žalų reguliavimo procesams, Bendrovė, naudodamasi „Klientų balso“ sistema, savo klientų nuomonės teiraujasi po visų didesnių žalų, pvz., audrų. Bendras NPS rodiklis po didžiausios 2012 m. spalio mėn. audros yra 64,7 proc. (bendras 2012 m. žalų NPS – 59,7 proc.), darbuotojų – 86,7 proc. (darbuotojų 2012 m. žalų NPS – 85,1 proc.) , įmonės – 68,2 proc. (įmonės 2012 m. žalų NPS – 63,6 proc.).

Šie duomenys rodo, kad klientai vertina „Lietuvos draudimo“ pastangas padėti jiems sudėtingoje situacijoje ir suteikiamą galimybę judėti į priekį.

Turėdama plačiausią konsultantų tinklą Lietuvoje, praėjusiais metais Bendrovė ypač daug dėmesio skyrė jų žinioms gilinti. Be to, buvo stiprinami jų gebėjimai klientams aiškiai ir tiksliai išaiškinti visas draudimo sąlygas, informuojant juos ne tik apie draudžiamuosius įvykius, bet ir paaiškinant, kada ir kokiais atvejais draudimo išmoka nėra mokama. Draudimo rizikos vertintojai ir žalų ekspertai nuolat rengia susitikimus su draudimo konsultantais, siekdami visą bendravimo procesą nuo sutarties sudarymo iki žalos atlyginimo padaryti aiškų ir suprantamą kiekvienam. Tiesų ir aiškų aptarnavimo procesą

įvertina Bendrovės klientai, „Klientų balse“ nurodantys, kad jiems draudimo procesas (pardavimo ar žalos reguliavimo) buvo išaiškintas tiesiai ir aiškiai.

NOVATORIŠKI DRAUDIMO PRODUKTAI IR NAUjI PASIūLyMAI KLIENTAMS

2012 metais Bendrovė savo klientams pasiūlė naujovę Lietuvos rinkoje – papildomą trijų aktualių rizikų draudimą, įsigyjamą kartu su Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVPCAD) polisu. Šios naujos paslaugos pasiūlytos įsiklausius į klientų poreikius ir stengiantis teikti jiems visapusiškai aktualias draudimo apsaugas. 2012 metais klientams pasiūlyta įsigyti papildomą stiklo dūžio draudimą (64 litai metams), draudimą susidūrus su gyvūnais keliuose (34 litai metams) ir techninės pagalbos kelyje draudimą (19 litų metams). Iki šiol tokiomis apsaugomis galėjo naudotis tik kasko draudimą įsigiję klientai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos automobilių parko amžius siekia 10 ir daugiau metų, ne visiems klientams yra aktualu ir patrauklu įsigyti kasko draudimą. Kita vertus, apsauga nuo susidūrimo su gyvūnu, stiklo dūžio draudimas yra aktualu ypač kaimo vietovių gyventojams arba tiems, kurie dažniau važinėja tarpmiestiniais maršrutais. Kad klientams tokios paslaugos reikėjo parodė aktyvumas įsigyjant šį produktą ir jo populiarumas.

Techninės pagalbos kelyje paslauga skirta klientams, kurie tikisi iš draudimo daugiau nei žalos atlyginimo. Tai – patogumo klientui suteikimas ir svarus draudiko žingsnis besirūpinant klientu jam nepatogiose situacijose (pasibaigus degalams, užstrigus spynelei, įvykus gedimui ir pan.). Produkto, kuris anksčiau buvo įmanomas tik kasko draudimo klientams, prieinamumas kiekvienam klientui ne tik įrodo draudiko rūpestį klientu, bet ir padeda jam judėti į priekį netikėtose situacijose.

Praėjusiais metais Bendrovė atnaujino nelaimingų atsitikimų ir būsto draudimo taisykles.

Būsto draudimo taisyklių pakeitimai yra orientuoti į vartotojus: nuo šiol taisyklės jiems yra lengviau suprantamos, draudimo sąvokos paaiškintos ten, kur jos naudojamos, o draudžiamųjų ir

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |


nedraudžiamųjų įvykių formuluotės vartotojų patogumui yra apibrėžtos paprasčiau.

Vienas svarbiausių pakeitimų yra padidinti išmokų limitai. Draudimo išmokos limitas turtui sugedus arba jį praradus dėl elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių padidintas nuo 1 000 iki 10 000 Lt, draudžiantis standartiniu draudimo variantu, ir iki 15 000 Lt, draudžiantis maksimaliu draudimo variantu (buvo iki 5 000 Lt). Išmokos limitas įvykus vagystei iš aptverto sklypo teritorijos padidintas nuo 3 000 iki 5 000 Lt. Be to, įsigaliojo kiti nauji draudimo išmokų limitai: 1 000 Lt draudimo išmokos limitas įvykus mobiliųjų telefonų vagystei, draudžiantis standartiniu draudimo variantu, ir 1 000 Lt limitas įvykus vagystei iš automobilio bagažinės, draudžiantis standartiniu draudimo variantu.

Nelaimingų atsitikimų draudimas, pakeitus taisykles, apima dar geresnę apsaugą atlyginant žalas dėl atsiradusių randų.

Nuo 2012 m. antrosios pusės klientams patogiausia forma prieinamos visų draudimo produktų taisyklės. Kiekvienas klientas gali pasirinkti, kokiu būdu jis nori gauti draudimo taisykles (laišku, įteikiant asmeniškai skyriuje, el. paštu, ar tiesiog perskaityti jas internete), ir į šį pageidavimą nedelsiant reaguojama. Šiuo žingsniu Bendrovė dar labiau priartėjo prie „žaliųjų“ idėjų įgyvendinimo.

2012 m. Bendrovė, reaguodama į klientų lūkesčius, pirmą kartą pasiūlė jiems patiems išsirinkti reikalingiausias rizikas ir tokiu būdu „sukonstruoti“ sau tinkantį draudimo polisą. ypač aktyviai klientai naudojosi šia galimybe rinkdamiesi nelaimingų atsitikimų draudimą, kur galėjo pasirinkti 3 rizikas iš 4 pasiūlytų.

Apskritai 2012 m. „Lietuvos draudimas“ sukūrė „pasiūlymų klientams kultūrą“, kurios esmė – patrauklūs standartiniai gerų kainų draudimo pasiūlymai ištisus metus. atsiliepimai ir jų elgsena rodo, kad standartinės kainos pasiūlymai arba pasiūlymai pačiam sukomplektuoti pagrindines rizikas klientams patinka ir jie daug aktyviau jais naudojasi.

2012 metais „Lietuvos draudimas“ klientams pasiūlė laidavimų draudimą. Šis produktas sukurtas pagal klientų poreikius.Reaguodamas į rinkos aktualijas ir įtvirtindamas savo, kaip

aplinką tausojančios ir „žaliąsias“ idėjas propaguojančios bendrovės tikslus bei palaikydamas atsinaujinančios energijos gaminimo iniciatyvą, rudenį „Lietuvos draudimas“ sukūrė ir pristatė rinkai saulės jėgainių draudimo produktą. Saulės elektrines ir jų dalis apdrausti galima atkūrimo verte, tai reiškia, kad išmokos užteks įsigyti naują arba atkurti draudžiamojo įvykio metu sugadintą turtą. Bendrovė siūlo drausti saulės jėgaines ir jų dalis, pvz., saulės modulius, inverterius (srovės keitiklius), tvirtinimo ir pozicionavimo, apsaugos sistemas.

2012 m. Bendrovė toliau vystė elektroninių pardavimų kanalą. Palyginti su 2011 m., 2012-aisias internetu pasirašytų įmokų skaičius išaugo 67 proc. „Lietuvos draudimo“ atlikta klientų studija atskleidė, kad didžioji dalis privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą internetu perka dėl patrauklios kainos, kita dalis – dėl greičio ir paprastumo. Perkantiems kelionių draudimą internetu, svarbiausia yra greitis ir paprastumas. Internetu žmonės grįžta ir atnaujinti savo pernykštes sutartis.

Siekdama, kad klientams būtų patogiau, norėdama patenkinti jų lūkesčius, Bendrovė patrauklius produktus kurs ir ateityje.

Kas septintas klientas be jokių dvejonių AB „Lietuvos draudimas“, kaip patikimą draudimo partnerį, teikiantį malonų, profesionalų aptarnavimą bei kokybiškai ir operatyviai reguliuojantį žalas, rekomenduoja kitiems.

KLIENTUI PATOGUS žALų ADMINISTRAVIMAS

2012 metais didžiausia „Lietuvos draudimo“ atlyginta žala siekė 2,1 mln. litų. Tiek išmokėta daugiau nei 1 690 draudėjų, nukentėjusių nuo spalio 6 d. siautusios audros. Per 10 dienų nuo didžiausios metų audros „Lietuvos draudimas“ jau buvo sureguliavęs 61 proc. žalų vienetais. Iš viso srautiniu būdu („čia ir dabar“) sureguliuota 75 proc. šios audros žalų.

2012 m. gerokai padidintas smulkių bei vidutinių žalų administravimo greitis (žalų, suadministruojamų per 6–15 dienų, skaičius išaugo 7 procentiniais punktais; bendras žalų, suadministruojamų iki 30 dienų, skaičius išaugo 8 procentiniais punktais).

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |


2012 metais, ypač vasaros sezono metu, įvairiose šalies vietose užregistruoti griaunantys meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip viesulai, audros, škvalai, liūtys. Gamtos jėgos privačių ir komercinių draudėjų turtui 2012 metais padarė nuostolių už 5,6 mln. litų. Kiekvienos tokios audros metu „Lietuvos draudimo“ skambučių centras, siekdamas kuo greičiau aptarnauti į Bendrovę besikreipiančius klientus, kurių srautas neretai išaugdavo net keletą kartų, įjungdavo viršsraučio sistemą, kuri leidžia išplėsti skambučių centro pajėgas ir gerokai padidinti priimamų skambučių skaičių.

Įprastai AB „Lietuvos draudimas“ konsultantai per dieną bendruoju telefonu 1828 užregistruoja maždaug 800 klientų skambučių apie patirtą žalą, o praūžus audroms arba po ilgųjų šventinių savaitgalių besikreipiančiųjų srautas padidėja iki 1 400.

Vienoje ar kitoje šalies vietovėje prasiautus gamtos reiškiniams, iš karto po jų į įvykio vietas Bendrovė išsiųsdavo mobiliuosius žalų ekipažus, kad žalų ekspertai vietose kuo greičiau galėtų atlikti apžiūras ir, esant nesudėtingoms žaloms, iš karto sureguliuotų žalas. Tokie mobilieji žalų ekipažai apsilankė Utenoje, Šalčininkuose, Panevėžio rajone ir kituose šalies regionuose.

„Lietuvos draudimo“ klientams sudaryta galimybė savo patirtą žalą sureguliuoti patogiausiu būdu: nesudėtingos žalos sureguliuojamos pirmojo pokalbio metu su klientu, paskambinusiu į žalų skambučių centrą trumpuoju telefonu 1828. Taip taupomas klientų laikas, o išmokos juos pasiekia dar tą pačią dieną. jeigu reikalinga apžiūra – transporto žalos apžiūrimos atvykus į žalų centrą, o turto – ekspertams nedelsiant nuvykus pas klientą. Vadinamuoju „čia ir dabar“ principu Bendrovėje reguliuojama apie 60 proc. žalų.

Didžiausia metų žala verslui – 1,7 mln. litų išmokėta medžio apdirbimo įmonei, kurios gamybinėse patalpose kilo gaisras.

Iš viso 2012 m. „Lietuvos draudimas“ savo klientams atlygino žalų už 189 mln. litų. 2011 m. draudimo išmokos sudarė 197,8 mln. litų. Šį rezultatą nulėmė tinkamas ir atsakingas rizikų valdymas bei palankiai susiklosčiusios aplinkybės – pavyko išvengti itin didelių žalų.

2012 m. vasarą prasidėjo CEE regiono transporto užsienio žalų projektas, kuriame dalyvauja Lenkijos, Latvijos, Estijos, čekijos ir Lietuvos RSA grupės bendrovės. Šio projekto tikslas yra CIR (angl. Claims Improvement Review) principu peržiūrėti regiono transporto žalų sureguliavimo procesus ir rasti modelį, kaip pagerinti žalų administravimo iniciatyvumą bei proaktyvumą. 2012 m. CIR atliktas visose minėtose šalyse. „Lietuvos draudimas“ regiono mastu pasirodė geriausiai – Bendrovėje taikoma praktika gali būti panaudota siekiant pagerinti šių žalų reguliavimo procesus kitose projekte dalyvaujančiose bendrovėse.

2012 m. kasmetinis žalų darbuotojų, turinčių 1–4 lygio licencijas, licencijavimas perkeltas į mokymosi erdvę internete – „Learning zone“ portalą. Licencijavimas vyksta sistemai automatiškai sugeneruojant individualų testą kiekvienam darbuotojui. Toks procesas ne tik taupo darbo laiką ir popierių, bet ir sumažina žalų darbuotojų patiriamą įtampą.

2012 m. buvo priimtas sprendimas dėl struktūrinių žalų pokyčių – Bendrovės padaliniai, administruojantys žalas, sujungti į žalų departamentą. Šis sprendimas įgyvendintas nuo 2013 m. sausio 1 d.

„GERIAUSIAS DARBDAVyS 2012“

Vienas iš svarbiausių Bendrovės tikslų – darbuotojų įsitraukimas, lyderystės ugdymas, vidinės karjeros galimybės. jau 6-erius metus Bendrovėje pagal tarptautinę patirtį matuojamas darbuotojų įsitraukimas ir įgyvendinamos praktikos, nukreiptos į darbuotojų gerovės didinimą.

„Lietuvos draudimas“, būdamas šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis, siekia visais atžvilgiais būti pirmu kiekvieno pasirinkimu. Bendrovės tikslas – būti pirmu pasirinkimu ir pirmu pagal kriterijų „patraukliausias darbuotojams“, todėl čia ypač rūpinamasi darbuotojų gerove. AB „Lietuvos draudimas“ dirbančiai komandai yra sukurta bendra darbuotojų ugdymo, skatinimo ir motyvavimo sistema, apimanti tarpsnius nuo naujo darbuotojo įvedimo iki efektyvių ryšių palaikymo su išėjusiais į pensiją Bendrovės darbuotojais.

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |


2012 metų pabaigoje Bendrovėje dirbo 1 144 darbuotojai.

2012 metais „Lietuvos draudimas“ dalyvavo pirmą kartą Lietuvoje surengtame tarptautiniame „Geriausio darbdavio“ tyrime. Šį tyrimą visame pasaulyje jau keletą dešimtmečių vykdo pasaulinė žmogiškųjų išteklių valdymo konsultavimo ir sprendimų bendrovė „Aon Hewitt“. Šis tyrimas išaiškina geriausią darbdavį atliekant apklausas įmonės viduje, tyrimo rezultatai gaunami anonimiškai elektroniniu būdu apklausus visų grandžių organizacijos darbuotojus. „Lietuvos draudimas“ kartu su dar penkiomis įmonėmis išrinktas „Geriausiu darbdaviu 2012“. Bendrovė – vienintelė pelniusi šį apdovanojimą didelių įmonių kategorijoje.

Tarp geriausių didelių (turinčių daugiau nei 1 000 darbuotojų) įmonių Vidurio ir Rytų Europoje (angl. Best Employers study for the Central & Eastern Europe) „Lietuvos draudimas“ – vienintelis iš Lietuvos bendrovių pateko į 10-uką. Šį tyrimą paskelbė „Aon Hewitt“.

Atsižvelgiant į organizacijos dydį, „Lietuvos draudimui“ tapti „Geriausiu darbdaviu“ yra ypatingas laimėjimas. Didelėje kompanijoje pasiekti, kad darbuotojai aktyviai įsitrauktų į įmonės veiklą ir reikštų pasitenkinimą įvairiais organizacijos veiklos aspektais yra didelis iššūkis. Tyrimo rengėjų patirtis kitose šalyse rodo, kad „Geriausio darbdavio“ titulas dar labiau sustiprina organizacijos patrauklumą esamiems darbuotojams ir prisideda prie teigiamo organizacijos įvaizdžio kūrimo ir palaikymo išorėje. Viena vertus, esant pakankamai įtemptai situacijai darbo rinkoje tai padeda pritraukti ir išlaikyti geriausius darbuotojus, kita vertus, kartu tai yra geras signalas išorės partneriams ir klientams – dirbate su įmone, kurioje gera dirbti.

Pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis pagal pasaulyje pripažintą „Aon Hewitt“ metodiką yra atrenkami „Geriausi darbdaviai“, yra tvarius veiklos rezultatus lemiantys veiksniai: darbuotojų įsitraukimas, patikima lyderystė, aukštų veiklos standartų kultūra, darbdavio įvaizdžio suderinamumas ir žmogiškojo kapitalo stabilumas. žmogiškųjų išteklių ekspertų ir šią sritį tiriančių mokslininkų teigimu, organizacijos išrinkimas geriausiu darbdaviu sustiprina įmonės patrauklumą, pasitikėjimą ja, įrodo įmonės veiklos pripažinimą.

Svarbiausia Bendrovei – ugdyti įsitraukusius darbuotojus. Toks darbuotojas yra patenkintas savo darbo vieta, užduotimis ir pareigomis, žino, ko iš jo tikimasi darbe, ir turi visas sąlygas tobulėti bei jausti pripažinimą už nuveiktus darbus. Tyrimų duomenimis, labiausiai įsitraukusiose organizacijose 12 proc. aukštesnis klientų pasitenkinimas, 18 proc. geresnis produktyvumas, be to, šiose organizacijose 15 proc. mažesnė darbuotojų kaita. Darbuotojų įsitraukimas matuojamas remiantis tarptautiniais standartais ir vykdomas pagal tą pačią metodiką viso pasaulio kompanijose.

2012 m. Bendrovė padidino savo darbuotojų įsitraukimą nuo 4,55 (2011 m. rezultatas) iki 4,62 balo (2012 m. darbuotojų įsitraukimo apklausos rezultatai) ir pagal šį rodiklį toliau yra aukščiausioje pasaulio kompanijų kvartilėje. (Bendrovės rezultatas yra 88 procentilis). Aukščiausioje kvartilėje „Lietuvos draudimas“ tvirtai įsitvirtinęs jau 5-us metus iš eilės, ir šis rezultatas stabiliai auga. Aukščiausia pasaulio kompanijų kvartilė – tai 25 proc. kompanijų, kurių darbuotojų įsitraukimas yra didžiausias, pasaulyje.

2012 m. šiame tyrime dalyvavo 96 proc. darbuotojų nuo aukščiausio lygio vadovų iki draudimo konsultantų.

Aukščiau nei bendras vidurkis įvertintas teiginys „Šiais metais aš turėjau galimybių mokytis ir tobulėti darbe“ (4,69 balo iš 5 galimų, 2011 metų rezultatas – 4,51).

Tokį rezultatą nulėmė 2011 metais startavusi virtuali mokymosi erdvė „Learning zone“, kuri itin aktyviai pradėta naudoti 2012 metais. 2012 metais „Learning zone“ erdvėje „Lietuvos draudimo“ darbuotojai užbaigė 54 tūkst. mokymų, vidutiniškai vienas darbuotojas užbaigė 47,8 mokymus, arba 4 mokymus per mėnesį.

Mokymuisi „Learning zone“ erdvėje kiekvienam darbuotojui yra skirta viena valanda per savaitę. Tuo metu (ar kitu savo pasirinktu laiku, nes tiesiogiai klientų neaptarnaujantys darbuotojai skatinami individualiai planuoti savo laiką) galima individualiai mokytis pagal sudarytas programas, prisijungti prie el. mokymosi kursų, skaityti internete esančią profesinę literatūrą. Naudojantis „Learning zone“ Bendrovės darbuotojai operatyviai supažindinami su naujovėmis arba kita

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |


privaloma informacija. Mokymosi erdvėje „Learning zone“ yra skelbiama pardavimų tinklui aktuali informacija, vyksta žalų darbuotojų licencijavimo procesas. Geras Bendrovės darbuotojų darbas kasmet įvertinamas RSA grupės geriausių darbuotojų („Platinum Club“) rinkimų metu. Šis apdovanojimas skiriamas specialistams, kurie puikiai atlieka savo darbą, viršija lūkesčius ir nuosekliai vadovaujasi Bendrovės vertybėmis. 2012 metais „Platinum Club“ nariu tapo Bendrovės Verslo klientų departamento direktorius Darius Nedzinskas.

Bendrovės darbuotojai kasmet renka geriausią kiekvieno departamento darbuotoją ir metų svajonių komandą.

Vienas darbuotojus motyvuojančių veiksnių – vidinė karjera. Bendrovė savo darbuotojams suteikia galimybę tiek horizontaliai, tiek vertikaliai karjerai mūsų kompanijoje. 70 proc. Valdybos narių yra vidinę karjerą padarę „Lietuvos draudimo“ darbuotojai. Dauguma vidurinės grandies vadovų – tai darbuotojai, pradėję dirbti „Lietuvos draudime“ ne vadovaujančiose pozicijose. 2012 metais vidinę karjerą padarė 35 darbuotojai. Vertikalią karjerą 2012 metais padarė 55 proc. darbuotojų daugiau nei 2011 m. (2011 m. – 10, 2012 m. – 18).

„Lietuvos draudime“, atlikę praktiką, pasilieka apie trečdalis praktikantų. Bendrovė suteikia galimybę jiems įgyti patirties, pritaikyti turimas žinias ir tobulėti. 2012 m. „Lietuvos draudime“ praktiką atliko 33 praktikantai (2011 m. – 44, 2010 m. – 43), 7 jų įdarbinti į mokinio pozicijas (21 proc.). Dar 33 jauni žmonės įdarbinti į mokinio pozicijas, 9 jų (tai sudaro 27 proc.) jau padarė karjerą ir tapo specialistais. Darbuotojams suteikiamos galimybės daryti tarptautinę karjerą RSA grupėje.

VEIKLA VISUOMENėS LABUI

AB „Lietuvos draudimas“ siekia veikti kaip atsakingas visuomenės narys ir darbdavys, todėl prie gyventojų gerovės prisideda ne tik plėsdamas verslą ir rūpindamasis savo darbuotojais, bet ir aktyviai šviesdamas visuomenę draudimo bei finansų klausimais, dalyvaudamas rėmimo programose ir inicijuodamas socialinius projektus.

Geriausiai žinoma ir populiariausia Bendrovės iniciatyva – saugaus eismo akcija „Apsaugok mane“, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų saugumą keliuose. 2012 m. visus Lietuvos moksleivius „Lietuvos draudimas“ apdraudė nelaimingų atsitikimų draudimu, ir jis galiojo visą rugsėjo mėnesį. Buvo apdrausta 370 tūkst. moksleivių. Bendrovė skyrė 100 tūkst. litų įvairioms priemonėms, skirtoms atkreipti visuomenės ir vairuotojų dėmesį į po vasaros atostogų į mokyklas grįžtančius moksleivius: sukurtos ir pradinių klasių moksleiviams išdalytos specialios atmintinės.

2012 m. Bendrovė tęsė 2010 m. pradėtą iniciatyvą, skirtą drausmingiems vairuotojams ugdyti. Bendradarbiaujant su Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėmis, interneto portale DELFI buvo surengtas Nacionalinis kelių eismo taisyklių egzaminas. Savo žinias pasitikrinti visi Lietuvos piliečiai buvo kviečiami Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir internetu. Šią iniciatyvą išplėtus rudenį surengtas Nacionalinis pėsčiųjų egzaminas, kuris buvo skirtas jauniems žmonėms ir apskritai visiems pėstiesiems. Egzaminą buvo galima laikyti interneto portale DELFI.

AB „Lietuvos draudimas“ 2012 m. tęsė ilgametę partnerystę su „Lietuvos junior Achievment“ (LjA) organizacija, besirūpinančia moksleivių ekonominiu švietimu. Bendrovės darbuotojai dalyvavo projekte „jaunasis kolega“, jo metu moksleivius supažindino su įmonės veikla.

„@Medis“ – tai naujausia Bendrovės iniciatyva, sujungianti ir vienijanti darbuotojų įsitraukimą, naudą ir patogumą klientams bei socialiai atsakingą „žaliąją“ politiką. Šios iniciatyvos esmė – būti arčiau kliento, ir sąskaitas, pranešimus, kitus reikiamus dokumentus pateikti greitu ir kiekvienam klientui patogiausiu būdu – el. paštu. Iniciatyvos metu pardavimų skyriai varžosi tarpusavyje, kuris jų daugiau dokumentų klientams siųs elektroniniu paštu, taip ne tik reaguojama į klientų poreikį gauti informaciją patogiai, bet ir taupomas popierius, saugoma gamta. Geriausius rezultatus pasiekę skyriai savo miestuose sodins medžius ir taip prisidės prie miesto gražinimo.

RSA grupė, kuriai priklauso Bendrovė, aktyviai ragina darbuotojus savanoriškai dalyvauti įvairiuose projektuose ir pati juos inicijuoja.

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |


2012 m. Bendrovės darbuotojai tradiciškai prisijungė prie pasaulinės iniciatyvos „žemės valanda“ (angl. „Earth Hour“) ir valandai išjungė visą gyvybiškai nebūtiną apšvietimą. Šia akcija siekiama bent trumpam sumažinti žemės taršą ir atkreipti dėmesį į ekologines problemas. Bendrovės darbuotojai aktyviai dalyvavo Vilniaus maratone. Tradiciškai kasmet darbuotojai prisijungia prie akcijos „Diena be automobilio“, o 2012 m. „Lietuvos draudimo“ komanda dalyvavo dviračių sporto renginyje „Velomaratonas“.

Praėjusiais metais Bendrovė tęsė įvairius rėmimo įsipareigojimus.

PATIKIMAS PARTNERIS

„Lietuvos draudimo“ vizija yra „būti pirmu pasirinkimu“. Šis lyderystės iššūkis galioja tiek atsižvelgiant į klientų pasirinkimą, tiek į partnerių ir darbuotojų. Bendrovė, nuolat modernizuodama savo veiklos procesus ir tobulindama visas veiklos sritis, kasmet nuosekliai išlaiko šią aukštai iškeltą kartelę, ir yra ne tik draudimo paslaugų lyderis, bet ir patraukliausia bei geriausia vieta dirbti darbuotojams ir patikimas partneris.

2013 m. Bendrovė įgyvendins 2012 m. patvirtintą ilgalaikę (iki 2015 m.) strategiją, kurios tikslas – daugiau nei 30 naujų projektų – pokyčių, naujovių įdiegimas per strategijos įgyvendinimo laikotarpį ir dar geresnis bei kokybiškesnis klientų ir partnerių vertinimas bei geriausių paslaugų draudimo rinkoje kūrimas.

Papildoma informacija, atsižvelgiant į reikalavimus, patvirtintus LR vertybinių popierių komisijos 2007 m. vasario 23 d. nutarimu Nr.1K-3 „Periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklės“, pateikiama priede prie AB „Lietuvos draudimas“ metinio pranešimo už metus, pasibaigusius 2012 m. gruodžio 31 d.

Įmonės vykdomas rizikų valdymas yra aprašytas finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2-oje pastaboje.

Kęstutis ŠerpytisAB „Lietuvos draudimas“Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |


SVARBIAUSI BENdROVėS įVYKIAI

VASARIS. „Lietuvos draudimas“ pasiūlė pirkinių draudimo paslaugą įsigyjantiems buitinę techniką ir elektroniką. ji pritaikyta parduotuvėse „Topo centras“, „Euronics“, „BMS Megapolis“, „Technorama“ ir internetinėje www.azon.lt.

KOVAS. Tarptautinė kredito reitingo agentūra „Standart & Poor’s“ (S&P) pakėlė RSA grupės, Lietuvoje valdančios draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, skolinimosi reitingą nuo A iki A+. Aukštesnio reitingo suteikimas yra susijęs su stipria RSA konkurencine pozicija, kapitalizacija, gerais veiklos rezultatais ir profesionaliu rizikų valdymu.

„Lietuvos draudimas“ klientams pasiūlė naujas paslaugas – apsidrausti nuo susidūrimo su gyvūnu kelyje ir techninės pagalbos paketą metams. Šios paslaugos, kuriomis iki šiol galėjo naudotis tik kasko draudimo klientai už fiksuotą mokestį pradėtos siūlyti visiems, sudarantiems privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis metams. „Lietuvos draudimas“ minėjo pasaulinę iniciatyvą „žemės valanda” („Earth Hour”) savaitgaliui išjungdamas gyvybiškai nebūtinus elektros prietaisus, kondicionavimo sistemas ir išorinį pastatų apšvietimą.

BALANDIS. Trečią kartą „Lietuvos draudimo“ rengtame Nacionaliniame kelių eismo taisyklių egzamine sudalyvavo daugiau nei 2 tūkst. dalyvių.

Birželis. „Lietuvos draudimo“ Vilniaus žalų ekspertizių skyrius persikėlė į verslo centrą „Orange office“.

LIEPA. Pasikeitė „Lietuvos draudimo“ Finansų departamento direktorius – darbą pradėjo Laimonas Devyžis, bendrovės Finansų departamente dirbęs nuo 2009 metų. jis pakeitė Vygantą Reifoną. Laimonas Devyžis tapo Bendrovės Valdybos nariu.

Visoje šalyje vasaros sezonas pasižymėjo stipriomis audromis, škvalais, kurie niokojo gyventojų ir įmonių turtą. Birželio pabaigoje stipri audra nusiaubė Utenos, liepos pradžioje – Šalčininkų, liepos pabaigoje – vakarų Lietuvos regioną, lokalesnės gamtos stichijos nuostolių pridarė beveik visoje

Lietuvoje. „Lietuvos draudimas“ šių įvykių žalas reguliavo pagal specialų katastrofinių įvykių valdymo scenarijų, į įvykių vietas nedelsiant buvo siunčiami Bendrovės mobilieji žalų ekipažai, atvykę ekspertai nedelsdami pradėdavo apgadintų objektų apžiūras ir palengvindavo žalų sureguliavimo procesus.

RUGSėjIS. „Lietuvos draudimas“ kartu su visomis šalies savivaldybėmis jau 13 kartą surengė saugaus eismo akciją „Apsaugok mane“. jos metu Bendrovė visą rugsėjo mėnesį apdraudė visus mokyklinio amžiaus vaikus nelaimingų atsitikimų draudimu.

Pirmą kartą surengtas Nacionalinis pėsčiųjų egzaminas.

„Lietuvos draudimas“ atlygino didžiausią – 1,7 mln. Lt – žalą verslui 2012 metais, kurią patyrė medienos apdirbimo įmonė UAB „Vudva&Co“.

„Lietuvos draudimas“ pristatė naują paslaugą, pasiūlydama drausti sparčiai populiarėjančias saulės jėgaines.

SPALIS. „Lietuvos draudimo“ klientai nukentėjo nuo vienos didžiausių per pastarąjį dešimtmetį audrų, nusiaubusios regioną nuo pajūrio per vidurio Lietuvą ir centrinę bei pietinę Lietuvos dalis. jos metu užregistruota 1690 pranešimų apie draudėjų patirtas žalas, nuostolių suma siekia 2,1 mln. litų. Tai – antroji audra vertinant pagal nuostolių dydį po 2010 m. rugpjūčio audros, kurios metu nuostoliai siekė 3,5 mln. litų. Lapkritis. „Lietuvos draudimas“ išrinktas geriausiu darbdaviu Lietuvoje 2012 m.

GRUODIS. „Lietuvos draudimas“ pripažintas vienu geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių didelių įmonių kategorijoje.

„Lietuvos draudimas“ pasiūlė mobiliųjų telefonų draudimą „Omnitel“ klientams.

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |


LIETUVOS NE gYVYBėS dRAUdImO RINKOS ApžVALgA | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

2012 m. AB „Lietuvos draudimas“ ir toliau išliko neabejotinu rinkos lyderiu, turėdamas 31,3 proc. ne gyvybės draudimo rinkos ir artimiausius konkurentus lenkdamas 2,4 karto. Praėjusiais metais Bendrovė pasirašė 7,5 proc. daugiau ne gyvybės draudimo įmokų nei 2011 m., kurios išaugo iki 380 mln. litų.

RINKOS DINAMIKA

2012-ieji metai ne gyvybės draudimo rinkai pasižymėjo stabiliu augimu. Bendras šalyje sudarytų sutarčių skaičiaus augimo tempas kito nežymiai (2012 m. siekė 3,7 proc., o 2011 m. – 3,5 proc.), tačiau draudimo įmokos didėjo 6,7 proc. – iš viso pasirašyta beveik 1,2 mlrd. litų vertės įmokų.

Remiantis Lietuvos banko statistine informacija, 2012-aisiais labiausiai augo įmokos iš TPVCA (privalomojo draudimo sektoriaus) ir kasko draudimo grupių. 2012 m. TPVCA draudimo apimtis didėjo 9,0 proc., kasko draudimo – 11,9 procentų.

Lietuvos banko duomenimis, 2012 m. ne gyvybės draudimo rinkoje iš viso buvo išmokėta 697,7 mln. litų kompensacijų, arba 6,2 proc. mažiau nei 2011 metais. „Lietuvos draudimui“ pavyko išvengti itin didelių, katastrofinių žalų išmokėjimo, nors rinkoje tokių atvejų buvo. 2012 m. „Lietuvos draudimas“ klientams išmokėjo 189 mln. litų.

Laidavimo draudimas42,8 mln. Lt, 5,6%

BCA draudimas71,0 mln. Lt, 5,9%

Sveikatos draudimas113,7 mln. Lt, 9,1%

Turto draudimas234,6 mln. Lt, -3,6%

Kitos draudimo grupės39,7 mln. Lt, 5,6%

TPVCAP draudimas425 mln. Lt, 9%

Kasko draudimas286,9 mln. Lt, 11,9%

* Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2012, Lietuvos Bankas. http://www.lb.lt/lietuvos_draudimo_rinkos_2012_m_apzvalga

Draudimo rinkos struktūra pagal draudimo rūšis 2012 m., pasirašytos įmokos litais*


2013 METų PROGNOzė

Lietuvoje draudimo rinka yra jauna ir turi didelį potencialą augti, todėl artimiausius dešimt metų jai prognozuojamas spartesnis augimas nei Centrinėje Europoje. Nors ne gyvybės draudimo skverbtis Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo 38 proc., tačiau atotrūkis nuo Centrinės Europos išlieka didelis. Toliau vystantis šalies ekonomikai, ne gyvybės draudimo įmokos turėtų didėti sparčiau nei augs BVP. Tokie lūkesčiai sieja-mi su vartotojų finansinio raštingumo didėjimu ir išaugusiomis pajamomis.

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

Draudimo rinkos pokytis Lietuvoje 2006-2014 m.

Prognozuojama, kad 2013 m. šalies draudimo rinkoje įsivyraus tokios tendencijos:

• Augs privataus turto draudimas. Labiau domėtis galimybe apdrausti turtą jau ėmė gyventojai, kurie turėjo progos įvertinti draudimo suteikiamą apsaugą ir galimybę greitai atsitiesti po netikėtų įvykių. Vis dažniau pastebima, kad klientai, pratęsdami savo nelaimingų atsitikimų draudimo sutartis, pasirinks didesnes draudimo sumas.

• Smulkus ir vidutinis verslas rinksis įvairesnes draudimo paslaugas. 2012 m. motorinių transporto priemonių drau-dimas sudarė net 57 proc. verslo draudimo dalies. Manoma, kad šis rodiklis dar labiau augs dėl automobilių parko atnau-jinimo, kuriam artimiausiu metu turėtų ryžtis taupę krizės metu.

• Išaugs internete atliekamų standartizuotų draudimo paslaugų skaičius. Tikėtina, kad Centrinėje Europoje 25 proc. paslaugų bus perkelta į internetą jau 2015 metais.

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012e 2013e 2014e

Mln. eurų

500

400

300

200

100

0

Augimas, %

15

10

5

0

-5

-10

-15

-27%8%

BVP pokytis % Bendra įmokų suma


Kadangi gyvenimo tempas vis greitėja, turime būti greitesni ir mes. 2012 metais labai pagerinome žalų sureguliavimo greitį: bendras žalų skaičius, išmokėtas per 15 dienų laikotarpį, pasiekė beveik 50 proc. nuo visų sureguliuotų žalų skaičiaus,

o pusę šių žalų išmokėjome tiesiog su klientu susitarus telefonu. žalų išmokėjimas yra labiausiai klientų jaučiama sritis, todėl spartesnę proceso eigą

vertinčiau kaip vieną svarbiausių pastarųjų metų sėkmių.

Artūras juodeikis

AB „Lietuvos draudimas“žalų departamento direktorius

(nuo 2013 m. sausio 1 d.)



KAIP VEIKIAME MISIjA

Mes esame patikimas draudimo partneris, užtikrinantis saugumą ir padedantis judėti į priekį.

VIzIjA

„Lietuvos draudimas“ – pirmas kiekvieno pasirinkimas:•Moderniausiasirefektyviausiasrinkoje;•Priimtiniausiasklientams;•Patraukliausiasdarbuotojams.

VERTyBėS

pUIKUS ApTARNAVImAS • Pažadųklientamstesėjimas• Atitikimasklientųporeikiams• Žvelgimasišklientoperspektyvos• Klientųlūkesčiųviršijimas• Greitasklaidųtaisymas

pOZITYVUS NUSITEIKImAS • Aukštųstandartųnustatymassauirkitiems• Žinojimas,kokiąįtakądarote,irtodarymastikslingai• Įsiklausymasįkitųnuomonęirskatinimasjąišreikšti• Buvimassavoasmeniniotobulėjimopavyzdžiukitiems• Problemųsprendimasiriššūkiųpasitikimas

IKI gALO ATLIKTAS dARBAS • Smulkmeniškumovengimassiekiantbendrorezultato• Atsakomybėsprisiėmimasvykdantįsipareigojimus• Greitasįsitraukimasįpokyčiusirjųinicijavimas• Sprendimo,oneproblemųieškojimas• Versloišmanymasiržinojimas,kaipjįvaldyti

ŠAUNIOS IdėJOS • Drąsosirįsitikinimoturėjimasįgyvendinantsavoidėjas• Naujųsprendimųsenomsproblemomssuradimas• Padrąsinimasdarbuotojamsnaujaipažvelgtiįsavodarbą• NaujųidėjųieškojimastiekRSAviduje,tiekužjosribų• Iššūkiometimasnusistovėjusiaitvarkai

IŠmINTINgA VEIKLA • Aukštoasmeniniosąžiningumolygioturėjimas• Teigiamosįtakosbendruomenei,kuriojeveikiame,darymas• Etiškasirskaidrusverslovaldymas• Sunkiųužduočiųprisiėmimas,kaireikia• Ilgalaikiųirtrumpalaikiųsavoveiksmųpadariniųpalyginimas

| | | | | | | | | || | | | || | | | | | | | | | |


AKCININKAI

AB „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių pasaulyje draudimo grupių „Royal & Sun Alliance Insurance plc.“ (RSA). Didžiosios Britanijos kompanija 2012 metais pasiekė 5 proc. pasirašytų įmokų augimą iki 8,4 mlrd. svarų sterlingų ir visame pasaulyje uždirbo 684 mln. svarų sterlingų pelno. RSA valdo 99,977 proc. „Lietuvos draudimo akcijų.

STEBėTOjų TARyBA

Andrew john Burke: RSA (jungtinė karalystė)Tauseef Shaffi Chaudhry: AAS „Balta“ (Latvija)David Hill: RSA (jungtinė karalystė)Kaido Kepp: „Codan Forsikring“ (Estija)Laurence Michael Loughnane: RSA (jungtinė karalystė)

VALDyBA

Kęstutis ŠerpytisValdybos pirmininkas, Generalinis direktorius

Julius KondratasDraudimo rizikos ir žalų departamento direktorius

Laimonas devyžisFinansų departamento direktorius

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

Aurelija KazlauskienėStrategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė

Artūras JuodeikisKlientų aptarnavimo departamento direktorius

Virginija mikutaitėPersonalo departamento direktorė

darius NedzinskasVerslo klientų departamento direktorius

Raimondas geleževičiusPrivačių klientų departamento direktorius

Pastaba: Stebėtojų tarybos sudėtis ir Valdybos narių pareigos pateiktos galiojusios 2012 m. gruodžio 31 d.


DIDžIAUSI PARTNERIAI

Vienas svarbiausių AB „Lietuvos draudimas“ sėkmės veiksnių yra sklandus bendradarbiavimas su savo partneriais – draudimo brokeriais ir tarpininkais.• UADBB„Altas“• UADBB„AONLietuva“• UADBB„Baltolink“• UADBB„Benefitadraudimas“• UADBB„Colemontdraudimobrokeris“• UADBB„Draudimopasaulis“• UADBB„Drausma“• UADBB„FTBroker“• UADBB„Investicijųbrokeris“• UADBB„IVPPARTNERS“• UADBB„Jūsųspurtas“• UADBB„Legator“• UADBB„Lisandra“• UADBB„MAIBaltics“• UADBB„MarshLietuva“• UADBB„RDD“• UADBB„Rizikoscesija“• UADBB„Sagauta“• UADBB„Socialinėsgarantijos“

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |


Kad klientai džiaugiasi mūsų darbu ir rekomenduoja tiek darbuotojus, tiek „Lietuvos draudimą“ savo draugams bei pažįstamiems rodo palankių klientų rodiklis, kuris 2012 m. siekė 68,7 proc. Esu įsitikinęs, kad geras kasdienis darbas, nuoširdus ir geranoriškas bendravimas bei bendradarbiavimas, problemų išsakymas vieni kitiems mums padeda pasiekti puikių verslo rezultatų.

Darius Nedzinskas

AB „Lietuvos draudimas“Verslo klientų departamento direktorius


PASLAUGOS GyVENTOjAMS

Transporto draudimo paslaugos• Vairuotojųprivalomasiscivilinėsatsakomybėsdraudimas

(TPVPCAD)• Transportopriemonės(kasko)draudimas• Visapusiškastransportopriemonėsdraudimas(kasko+

TPVPCAD)

Būsto draudimo paslaugos• Būstodraudimas

Asmens draudimas • Nelaimingųatsitikimųdraudimas

draudimas keliautojams• Kompleksiniskelioniųdraudimas• Medicinosišlaidųirrepatriacijosdraudimas• Bagažoirasmensdaiktųdraudimas• Civilinėsatsakomybėsdraudimas• Nelaimingųatsitikimųdraudimaskelionėsmetu• Nenumatytųkelionėsišlaidųdraudimas

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

PASLAUGOS VERSLUI

Turto draudimo paslaugos• Versloturtodraudimas• Įrenginiųgedimųdraudimas• Verslonutrūkimodraudimas• Kroviniųdraudimas• Statybųirmontavimovisųrizikųdraudimas• Ūkininkųturtodraudimas• Gyvūnųdraudimas

Transporto draudimo paslaugos• Vairuotojųprivalomasiscivilinėsatsakomybėsdraudimas

(TPVPCAD)• Transportopriemonių(kasko)draudimas• Geležinkeliotransportopriemoniųdraudimas

darbuotojų draudimo paslaugos• Nelaimingųatsitikimųdraudimas• Kompleksiniskelioniųdraudimas• UžsieniečiųgydymoišlaidųLietuvojedraudimas• Keleiviųgrupinisnelaimingųatsitikimųdraudimas

Civilinės atsakomybės veiklų draudimo paslaugos• Bendrosioscivilinėsatsakomybėsdraudimas• Bendrosiosprofesinėscivilinėsatsakomybėsdraudimas• Laivųirlaivųvaldytojųcivilinėsatsakomybėsdraudimas• Rangovocivilinėsatsakomybėsprivalomasisdraudimas• Darbdaviocivilinėsatsakomybėsdraudimas• Statinioprojektuotojocivilinėsatsakomybėsprivalomasis

draudimas• Vežėjųkeliųtransportuirekspeditoriųatsakomybės

draudimas


Pasaulis nestovi vietoje – tobulėja konkurentai, keičiasi aplinka, o ir pirkėjai tapo labiau išprusę, reiklūs. Vadinasi, ir mes turime pasiūlyti vis geresnius produktus, suprasti mūsų klientų patirtį ir nuolat kelti sau reikalavimų kartelę. Mes turime dirbti taip, kad į mus norėtų lygiuotis visi – ir konkurentai, ir kitų sričių bendrovės.

Raimondas Geleževičius

AB „Lietuvos draudimas“Privačių klientų departamento direktorius


INVESTAVImO pOLITIKA | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

2012 m. AB „Lietuvos draudimas“ investicinę veiklą galima įvertinti kaip sėkmingą. Metų pabaigoje įmonės investicinio portfelio vertė buvo 450,8 mln. litų. Per 2012 metus ji išaugo 12 procentų.

Iš investicinės veiklos buvo gauta 33,9 mln. litų (įskaitant investicijų valdymo kaštus) pelno – daugiau nei 2011 m., kai bendrovė iš investicijų uždirbo 3,6 mln. litų pelno. Geresnį rezultatą lėmė mažėjanti Lietuvos rizikos marža – dėl to kilo Vyriausybės vertybinių popierių vertė. Didžiausios pajamos buvo gautos iš investicijų į skolos vertybinius popierius – 34,1 mln. litų. Investicijos į akcijas atnešė 1,8 mln. litų pajamų. Investicijos į nekilnojamąjį turtą sudaro nedidelę investicinio portfelio dalį (vos 7,9 proc. portfelio vertės). Nekilnojamo turto portfelį sudaro patalpos ir statiniai, naudojami Bendrovės kasdienėje veikloje. Šios ilgalaikės investicijos padeda didinti Bendrovės pagrindinės veiklos efektyvumą bei apsaugo nuo galimos infliacijos ilgalaikėje perspektyvoje.

Bendrovei ir toliau pavyko išlaikyti portfelio pajamingumą artimą ilgalaikiam vidurkiui dėl aktyvių veiksmų ankstesniais metais. Bendrovė nuosekliai laikosi konservatyvios investavimo politikos ir stengiasi priimti savalaikius taktinius sprendimus tam, kad užtikrinti stabilias investicines pajamas ne tik einamaisiais metais, bet ir ateityje. Siekdama užtikrinti patikėtų lėšų saugumą, didžiąją portfelio dalį Bendrovė investuoja į aukšto reitingo vyriausybių skolos vertybinius popierius. Nors šios investicijos neišsiskiria dideliu pelningumu, jos garantuoja reikiamą portfelio likvidumą ir patikimumą. Iš kitų investicijų verta paminėti indėlius bankuose ir užsienio investicinių fondų vienetus, kurie sudaro nedidelę portfelio dalį. Tokia portfelio struktūra leidžia Bendrovei pasiekti pusiausvyrą – užtikrinti patikėtų lėšų ir kapitalo bazės saugumą, ir tuo pačiu metu uždirbti investicines pajamas.


Mes nuolat ieškome ir ieškosime būdų, kaip optimizuoti veiklą. Tikslas yra sekti ir analizuoti, ką mes galime padaryti efektyviau, galbūt apskritai kažko nereikia daryti arba daryti mažiau, nes tai neprideda papildomos vertės klientams ar Bendrovei. Gyvenimas keičiasi ir mes turime keistis kartu su juo.

Laimonas Devyžis

AB „Lietuvos draudimas“Finansų departamento direktorius


pERdRAUdImO pOLITIKA | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

Perdraudimo bendrovės:

„Swiss Re“ (Šveicarija, „Standard & Poor‘s“, reitingas AA-);„Hannover Re“ (Vokietija, AA–);„R+V“ (Vokietija, AA-);„Scor“ (Prancūzija, A+);„Everest Re“ (Bermudai, A+);„Sirius International“ (Švedija, A–). Vykdydama Bendrovės perdraudimo politiką, AB „Lietuvos draudimas“ siekia užtikrinti įmonės veiklos stabilumą ir patikimumą bei sumažinti nuostolių svyravimus, kuriuos galėtų sukelti stambūs pavieniai įvykiai ar katastrofinio pobūdžio žalos.

Bendrovės perdraudimo programa įgyvendinama obligatorinio (automatinio) ir fakultatyvinio perdraudimo sutartimis. Perdraudimo programas AB „Lietuvos draudimas“ sudaro remdamasi savo praktika ir ilgamete akcininkų patirtimi. Bendrovė užtikrina perdraudimo apsaugą, dalyvaudama vienos iš didžiausių pasaulyje draudimo grupės „RSA“ ir jos regioninių padalinių perdraudimo programose.

2012 m. planuojant perdraudimo programas, pagrindinis AB „Lietuvos draudimas“ tikslas buvo pasirinkti perdraudikus, kurių finansinis pajėgumas ir perspektyvos atitiktų teikiamos perdraudimo apsaugos dydį. Išskirtinis dėmesys skiriamas perdraudikų finansinei būklei, ypač jos vystimosi tendencijų nuolatiniam ir reguliariam stebėjimui.

Atsižvelgiama ir į gamtinių jėgų sukeltų nuostolių padažnėjimą Lietuvoje, stichinių nelaimių bei katastrofinio pobūdžio įvykių skaičiaus augimą Europoje ir pasaulyje, didėjančią rizikų koncentraciją, su naujų įstatymų ir teisinės praktikos taikymu susijusius rizikos pokyčius. Taip pat Bendrovė siekia išlaikyti ir pagerinti savo padėtį rinkoje, operatyvumo rodiklius ir aptarnavimo lankstumą. Visi AB „Lietuvos draudimas“ perdraudimo politikos principai ir perdraudimo programos bei maksimaliai prisiimamos rizikos lygis pagal kiekvieną draudimo klasę yra formalizuoti, reguliariai peržiūrimi ir tvirtinami aukščiausių Bendrovės valdymo struktūrų – Stebėtojų tarybos ir Valdybos.

AB „Lietuvos draudimas“ bendradarbiavimas su perdraudimo bendrovėmis ir perdraudimo brokeriais pagrįstas efektyvumo, profesionalumo, patikimumo, stabilumo bei ilgalaikiškumo principais. Pasirinkdama perdraudikus tam tikroms draudimo klasėms, įmonė laikosi Lietuvos banko ir pasaulinės draudimo grupės „RSA“ standartų, reglamentuojančių perdraudikų finansinio pajėgumo įvertinimą. AB „Lietuvos draudimas“ taip pat vykdo tarptautinių bendrovių rizikų perdraudimą, Lietuvoje atstovaudama draudimo bendrovei „RSA“ ir jos partneriams.



MES VISUOMENEIAB „Lietuvos draudimas“ Nacionalinio atsakingo verslo tinklo „Global Compact“ nariu yra nuo 2008 metų. Narystė šiame, socialinę atsakomybę propaguojančiame ir prižiūrinčiame tinkle, priklausymas gilias tradicijas turinčiai pasaulio draudimo rinkos lyderei – RSA grupei, taip pat ir mūsų pačių siekis būti atsakingais, suformavo bendrovės požiūrį ir nuostatas, kaip Lietuvoje įgyvendinti socialiai atsakingą verslą.

RSA grupė, kuriai priklauso AB „Lietuvos draudimas“, yra viena seniausių draudimo grupių pasaulyje, įkurta prieš 300 metų. ji veikia 140 pasaulio šalių ir aptarnauja daugiau kaip 20 milijonų klientų visame pasaulyje.

Būdami Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos lyderiu, esame iškėlę sau tikslą „būti pirmu kiekvieno pasirinkimu“. Tai galioja mūsų būsimiems klientams, kurie renkasi draudimo bendrovę, mūsų partneriams, kurie nori su mumis dirbti. Ne mažiau svarbu – mes siekiame būti „pirmu pasirinkimu“ pagal kriterijų „patraukliausias darbuotojams“, mums ypatingai rūpi darbuotojų gerovė. AB „Lietuvos draudimas“ dirbanti komanda yra mūsų verslo sėkmės pagrindas. Neabejojame, kad profesionalūs, stiprūs, motyvuoti specialistai užtikrina nuolatinę bendrovės veiklą ir tobulėjimą. Todėl ypatingai didžiuojamės 2012 m. tapę „Geriausiu darbdaviu“ šalyje ir patekę į geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių dešimtuką.

Siekdami būti geriausiais darbdaviais savo darbuotojams ir aktyviais Lietuvos visuomenės nariais, socialinės atsakomybės projektus integravome į vidinę įmonės kultūrą, skatiname tokioje veikloje dalyvauti visus mūsų darbuotojus, verslo partnerius, aktyvius visuomenės veikėjus.

Būdami vienos iš didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA nariais, savo veikloje vadovaujamės jos suformuluota ir patvirtinta RSA grupės socialinės atsakomybės politika, RSA grupės sąveikos su bendruomene ir labdaros politika bei RSA grupės aplinkos apsaugos politika.

RSA grupė siekia ir sieks, kad darbuotojai būtų kuo labiau įsitraukę į bendrovės veiklą, nebijotų imtis iniciatyvos, dirbtų aplinkoje, kurioje kiekvieną dieną jautiesi energingas, su užsidegimu įveiki dienos darbus ir iššūkius. „Toks jausmas, jog viskas pasidaro įmanoma“, – taip darbuotojus skatinančią ir motyvuojančią įsitraukimo atmosferą apibūdina RSA grupės personalo vadovė Orlagh Hunt.

Visos RSA grupės įmonės ugdo labiausiai įsitraukusius ir puikius veiklos rezultatus rodančius darbuotojus, orientuojasi į aukštos klasės lyderystę, stiprina įgūdžius ir kuria kultūrą bei atmosferą, kurioje darbuotojai norėtų būti ir jaustųsi paskatinti siekti geriausių rezultatų. Tai – bendras RSA grupės tikslas.

Šie faktoriai svarbūs ir mus supančiai visuomenei. Ekonomikos krizė ir išėjimo iš jos laikotarpis dar kartą įrodė, kad darbuotojų motyvavimas ir jų įsitraukimo didinimas gali ne tik padidinti verslo vertę, bet ir paskatinti gerus specialistus vietoj darbo užsienyje ir emigracijos galimybės pasirinkti darbą Lietuvos įmonėje, kreipiančioje dėmesį į darbuotojų įsitraukimą, kaip vieną svarbiausių įmonės socialinės atsakomybės veiksnių. Darbuotojai, jaučiantys savo vertę įmonėje, padeda verslui judėti į priekį tiek krizės, tiek pakilimo laikotarpiu, o valstybės ir visuomenės mastu tai labai svarbu ekonomikos plėtros ir protų nutekėjimo stabdymo srityse.

| | | | | | | | | | |


RSA gRUpėS SOCIALINėS ATSAKOmYBėS fILOSOfIJA | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

AB „Lietuvos draudimas“ siekia veikti kaip atsakingas visuomenės narys ir darbdavys. Savo veikloje propaguojame skaidrumą, sąžiningumą ir kitas esmines, atsakingam verslui būdingas elgsenas. Būdama atsakinga kompanija ir vykdydama atsakingą verslą, kreipia dėmesį ne tik į paties verslo vykdymą, bet ir siekia veikti naudingai visai plačiajai visuomenei.

RSA prisideda prie visų gerovės ne tik plėsdama verslą ir rūpindamiesi savo darbuotojais, bet ir aktyviai šviesdami visuomenę draudimo bei finansų klausimais, dalyvaudami rėmimo programose ir inicijuodami socialinius projektus. AB „Lietuvos draudimas“ veikia socialinės atsakomybės politika, kuri atitinka mūsų akcininkės – vienos seniausių ir didžiausių pasaulyje draudimo grupių RSA – socialinės atsakomybės strategiją.

RSA grupė 2011 metų spalio mėnesį paskelbtame savo Socialinės atsakomybės principus apibrėžiančiame dokumente įsipareigoja rimtai valdyti savo verslo daromą poveikį aplinkai, žmonėms ir bendruomenėms. Tai reiškia, kad ir atskiri asmenys, ir visa bendrovė elgiasi atsakingai bei etiškai.

Būdama pagrindiniu komercinės, pramoninės ir individualios rizikos draudiku, teikdama komercinio pobūdžio naudą, RSA grupė siekia išnaudoti galimybę prisidėti prie papildomos vertės visuomenei kūrimo. Apie savo atsakomybę aplinkai ir socialinę atsakomybę RSA atsiskaito nuo 1999 metų.

Socialinė atsakomybė RSA grupėje suprantama kaip procesas, kurį įgyvendindama bendrovė integruoja aplinkos apsaugos ir socialinės srities reikalus.

Šiuos veiksmus palaiko pagrindinių sričių politikos:

• Aplinkosapsaugos;• Sąveikossubendruomeneirlabdaros;• Žmogausteisių.

Pagrindinį dėmesį visoje įmonių grupėje RSA skiria trims strateginėms temoms: aplinkos ir klimato pokyčiams, saugumui ir socialinei sanglaudai.

AB „Lietuvos draudimas“ 2012 metais nuolatos atsiskaitė už šių RSA socialinės atsakomybės principų įgyvendinimą:

• Vadovaudamasigaliojančiaaplinkosapsaugospolitika,RSAsiekia nuolat gerinti veiklą aplinkos apsaugos srityje ir sumažinti mūsų tiesioginį bei netiesioginį poveikį klimato pokyčiams;

• Vadovaudamasigaliojančiasąveikossubendruomeneirlabdaros politika, RSA įsipareigoja šalyse, kuriose vykdo savo veiklą, kurti aktyvias bendruomenės programas, kuriose galėtų dalyvauti darbuotojai bei vietos bendruomenės;

• Vadovaudamasigaliojančiažmogausteisiųpolitika,RSAsavo veikloje laikosi žmogaus teisių principų, bei siekia dirbti su tokiais tiekėjais ir verslo partneriais, kurie savo veiklą ir tiekimo tinklą grindžia tokiais pat principais;

• RSAsiekiateiktisavoklientamsgeriausiusdraudimoproduktus ir puikų klientų aptarnavimą, tuo pačiu sutelkdama dėmesį į tai, kokiu būdu siūlomi produktai ir paslaugos dar papildomai galėtų būti naudingos visuomenei;

• RSAsiekiadirbtisutiekėjaistaip,kadpagerintųpirkimųsocialinį ir aplinkosauginį poveikį viso produktų ir paslaugų ciklo metu;

• RSAbendraujasusvarbiaissuinteresuotaisiaisasmenimisbei siekia dalyvauti viešosiose visuomenėje vykstančiose diskusijose dėl tolesnės atsakingos elgsenos;

• RSAužtikrina,kadpožiūrįįversloatsakomybėsstrategiją,jos įgyvendinimo būdus, įmonių grupės vykdomasis komitetas apžvelgtų bent du kartus per metus, o valdyba – bent vieną kartą per metus.


DEŠIMT „PASAULINIO SUSITARIMO“ (GLOBAL COMPACT) PRINCIPų

AB „Lietuvos draudimas“ savo veikloje taip pat siekia, kad dešimt „Pasaulinio susitarimo“ (Global Compact) principų taptų organizacijos kultūros ir kasdienio darbo dalimi.

1 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos remtų ir gerbtų tarptautinę žmogaus teisių apsaugą savo įtakos sferoje.

2 principas: Siekiama užtikrinti, kad verslo organizacijos pačios neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidimų.

3 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos remtų asociacijų laisvę ir pripažintų teisę į veiksmingas bendras derybas.

4 principas: Siekiama panaikinti bet kokį privalomąjį ar priverstinį darbą.

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

5 principas: Siekiama panaikinti vaikų darbą.

6 principas: Siekiama panaikinti diskriminaciją, susijusią su įdarbinimu ir profesija.

7 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos remtų prevencines programas, užtikrinančias aplinkos apsaugą.

8 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos imtųsi iniciatyvų aplinkosauginei atsakomybei didinti.

9 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos skatintų aplinkai palankių technologijų vystimąsi ir paplitimą.

10 principas: Verslo organizacijos turi kovoti prieš visas korupcijos formas (taip pat ir prieš papirkinėjimą ir kyšininkavimą).


SOCIALINė ATSAKOmYBė IR SANTYKIAI SU VISUOmENE | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

AB „Lietuvos draudimas“, būdamas ne gyvybės draudimo rinkos lyderiu Lietuvoje ir didžiausia draudimo bendrove Baltijos šalyse, įgyvendina tikslą – savo klientams teikti aukščiausios kokybės ne gyvybės draudimo paslaugas ir tapti viena iš geriausiai klientus aptarnaujančių paslaugų organizacijų. Todėl neatsitiktinai pasirinkta strateginė „Lietuvos draudimo“ kryptis – būti arčiau žmogaus, ir ši kryptis apima kliento poreikių išgryninimą ir jo lūkesčių išpildymą, taip pat supratimą, girdėjimą ir įsiklausymą į kliento poreikius.

2012 metais tyrimų bendrovės „EPSI Baltic“ duomenimis, kuri nuo 2008 metų vykdo vartotojų pasitenkinimo draudimo kompanijomis Baltijos šalyse tyrimą, „Lietuvos draudimas“ gavo aukščiausią pasitenkinimo balą tarp visų Baltijos šalių draudimo bendrovių (79,4 balo). Palyginus 2011 metų ir 2012 metų vertinimus, pasitenkinimas „Lietuvos draudimo“ teikiamomis paslaugomis per metus išaugo (+2,7 balo), ir šiandien bendrovės paslaugų kokybė tarp Baltijos šalių draudimo kompanijų vertinama geriausiai.


pASLAUgų KOKYBė IR KONTROLė | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

2012 metais bendrovė pirmoji ir vienintelė rinkoje pristatė naujas paslaugas klientams, įsigyjantiems vairuotojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą: Techninę pagalbą kelyje, automobilių stiklų draudimą nuo sugadinimo ar dūžio bei susidūrimo su gyvūnais kelyje draudimą. 2012 metais šios paslaugos tapo geriau prieinamos didesnei daliai vartotojų, nes iki tol jomis naudotis galėjo tik draudimo klientai, besidraudžiantys kasko draudimu.

Papildoma galimybė įsigyti reikalingą ir aktualią paslaugą ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo klientams įtvirtino bendrovės siekį patenkinti kiekvieno kliento poreikį. Paslaugų poreikį patvirtino klientų aktyvumas įsigyjant šiuos produktus ir jų populiarumas. Taip pat pasirengta nuo 2013 m. teikti paslaugą „Meistro pagalba namuose“, apsidraudusiems būsto draudimu.

Be to, 2012 metais AB „Lietuvos draudimas“ sukūrė „pasiūlymų klientams kultūrą“, kurios esmė – patrauklūs, standartiniai gerų kainų draudimo pasiūlymai ištisus metus. Atsiliepimai ir klientų elgsena rodo, kad standartinės kainos pasiūlymai arba pasiūlymai pačiam sukomplektuoti pagrindines rizikas jiems patinka ir jie daug aktyviau pasiūlymais naudojasi.

Bendrovė nuosekliai vykdė veiklą, atvirą klientų aptarnavimui. Apie įvykusius draudžiamuosius įvykius galima pranešti patogiausiu klientui būdu: telefonu 1828 arba įvykį užregistruojant internetu. Bendrovei galima užduoti klausimą internete, pateikti pasiūlymą dėl bendrovės veiklos, užsisakyti asmeninę konsultaciją reikiamu klausimu, taip pat čia skelbiami naudingi patarimai bei atsakymai į dažnai užduodamus klausimus. Palyginti su 2011 m., 2012-aisias ženkliai (67 proc.) išaugo ir internetu pasirašytų sutarčių skaičius.


Matome, kad klientai daug aktyviau naudojasi produktais tada, kai jie patys gali sukomplektuoti pagrindines rizikas. Todėl, kada 2012 m. pristatėme naują Būsto draudimą, kuris yra lankstus ir lengvai pritaikomas kiekvieno poreikiams, jį teigiamai įvertino tiek mūsų pardavėjai, tiek klientai. ypač aktyviai klientai naudojosi galimybe išsirinkti reikalingiausias rizikas nelaimingų atsitikimų draudimui.

julius Kondratas

AB „Lietuvos draudimas“Draudimo rizikos departamento direktorius (nuo 2013 m. sausio 1 d.)


RYŠYS SU KLIENTAIS IR KITAIS VISUOmENėS NARIAIS | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

Veikdamas prevenciškai ir siekdamas informuoti kuo didesnį visuomenės narių skaičių 2012 metais, AB „Lietuvos draudimas“ nuolat platino elektroninius naujienlaiškius klientams apie svarbiausias prognozuojamas gamtos nelaimes, kurios galėtų atnešti žalos visuomenės nariams arba jų nuosavybei. Tokių pranešimų apie artėjančias stichines nelaimes per 2012 m. pavyzdžiai – „Vasaros audra“, kai klientai buvo informuojami apie meteorologų prognozuojamą didelę audrą bei „Didžiausia žala per metus“, kai AB „Lietuvos draudimas“ informavo klientus apie didžiausią žalą ir skatino pasirūpinti verslo saugumu.

Ryšius tarp kliento ir bendrovės užtikrina klientų atsiliepimų valdymo sistema „Klientų balsas“. 2012 metais iš viso buvo apklausta 14 tūkst. klientų, kurių pasitenkinimo rodikliai buvo nuolat matuojami ir tiriami, o gauti rezultatai ir atsižvelgimas į juos padėjo bendrovei išlikti patikimu savo klientų partneriu.

2012 metais teigiamai bendrovės veiklą vertinančių klientų rodiklis siekė 59 proc. Palyginti su 2011 metais, jis padidėjo 2,1 proc. (2011 metais – 56,9 proc.), ir tai rodo tolygiai augančias pozityvių klientų atsiliepimų apie bendrovę apimtis. Visi pateikiami atsiliepimai bendrovėje yra analizuojami, atsižvelgus į rezultatus, taikomos priemonės pagerinti numatytiems rodikliams.

AB „Lietuvos draudimas“ 2012 metais toliau aktyviai dalyvavo Lietuvos draudikų asociacijos veikloje. Asociacija, kurios veiklos vizija – apsidraudusi ir saugi Lietuva, savo veikloje siekia paprastai ir aiškiai visuomenei pristatyti ne gyvybės draudimo paslaugas bei aktualią informaciją ir atsakyti į visus rūpimus klausimus.


Per 2012 metus buvo atlikome bemaž 20 įvairių tyrimų apie mūsų klientus, produktus, Bendrovės pasiūlymų patrauklumą, klientų aptarnavimą, produktų skvarbą rinkoje. Analizuojame kaupiamą medžiagą ir nuolat teikiame įžvalgas verslui, kartu kurdami klientų poreikius atitinkančius pasiūlymus.

Aurelija Kazlauskienė

AB „Lietuvos draudimas“Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė


2012 VYKdYTI RėmImO pROJEKTAI | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

Socialinės atsakomybės srityje bendrovė daugiausia dėmesio skiria projektams, susijusiems su eismo saugumu, ypač – vaikų saugumu. AB „Lietuvos draudimas“ ne pirmus metus vykdo tęstines socialines akcijas, susijusias su vaikų saugumu ir saugiu elgesiu keliuose.

SAUGūS VAIKAI

AB „Lietuvos draudimas“ jau tryliktus metus iš eilės inicijavo ir rėmė 2000 metais pradėtą saugaus eismo akciją „Apsaugok mane“, kuri skirta apsaugoti jauniausius ir labiausiai pažeidžiamus eismo dalyvius - vaikus. Kaip ir kiekvienais metais, rugsėjo pradžioje vykdyta akcija „Apsaugok mane“, kurios metu prieš rugsėjį – Naujųjų Mokslo metų pradžią specialiais akcijos ženklais pažymima 2000 pavojingų pėsčiųjų perėjų visoje Lietuvoje. Prie akcijos kasmet prisijungia visos 60 šalies savivaldybių, o „Lietuvos draudimas“ visą rugsėjo mėnesį visiems moksleiviams dovanoja nemokamą nelaimingų atsitikimų draudimą. 2012 metais kelyje buvo sužaloti 7 moksleiviai, visų nukentėjusių vaikų tėvams ar globėjams „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudimo išmokas, kurios siekė per 5 500 litų.

žiniasklaidos turinio analizė rodo, kad šviečiamoji žinia, primenanti apie būtinybę atkreipti dėmesį į saugų elgesį kelyje rudenį, grįžus po vasaros atostogų ir vaikams pradėjus lankyti mokyklą, pasiekė itin plačią šalies gyventojų auditoriją.

„Apsaugok mane“ yra platesnės vaikų saugumui skirto bendrovės programos „Saugūs vaikai“ dalis. 2012 metais programos „Saugūs vaikai“ metu, šalies pradinių klasių moksleiviams buvo išleista ir nemokamai išdalinta speciali šviečiamoji knygelė, kurioje piešti herojai vaikams perteikė pagrindines eismo taisykles bei teikė patarimus, kaip saugiai elgtis gatvėje.

NACIONALINIAI SAUGAUS EISMO EGzAMINAI

Trečius metus iš eilės „Lietuvos draudimas“, bendradarbiaudamas su šalies savivaldybėmis bei populiaria žiniasklaidos priemone – interneto portalu DELFI, surengė edukacinį projektą – Nacionalinį kelių eismo taisyklių egzaminą. jo tikslas – paskatinti savanoriškai pasitikrinti kelių eismo taisyklių žinias ir atsakingai elgtis kelyje. Atkreiptas kiekvieno vairuotojo dėmesys į kelių eismo taisyklių pasikeitimus ir tinkamą jų vykdymą – ženklus netiesioginis indėlis į saugesnį eismą Lietuvos keliuose.

Nacionalinis kelių eismo taisyklių egzaminas buvo surengtas 2012 m. balandžio mėnesį, bendradarbiaujant su Vilniaus ir Kauno savivaldybėmis, taip pat Klaipėdos, Panevėžio „Lietuvos draudimo“ skyriuose pritraukė daugiau kaip 100 savanorių miestų merijose bei arti 2 tūkst. dalyvių internete – dvigubai daugiau nei 2011 metais. AB „Lietuvos draudimas“ drausmingiausius bei geriausiai kelių eismo taisykles išmanančius vairuotojus motyvavo padovanodamas nemokamą draudimą metams ir kitus prizus.

2012 metų rugsėjo mėnesį AB „Lietuvos draudimas“ iniciatyva, bendradarbiaujant su vairavimo mokyklų ekspertais, interneto portale DELFI buvo surengtas Nacionalinis pėsčiųjų egzaminas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 800 portalo lankytojų, iš kurių 24 asmenys teisingai atsakė į klausimus ir galėjo laimėti motyvuojančius AB „Lietuvos draudimas“ įsteigtus prizus.

Šios abi sėkmingos iniciatyvos, kurios kiekvienais metais tampa vis labiau žinomos ir pritraukia daugiau dalyvių, bus plečiamos ir artimiausioje ateityje – 2013 metais, tam, kad šalies visuomenė taptų dar labiau išprususi ir saugesnė keliuose.


jAUNASIS KOLEGA

2012 metų balandžio mėnesį AB „Lietuvos draudimas“ filialai įvairiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kaišiadoryse, Šiauliuose, Alytuje, Mažeikiuose) prisijungė prie „junior Achievement Lietuva“ tradiciškai inicijuojamo moksleivių ugdymo projekto „jaunasis kolega“. Projekto tikslas – sukurti sąsajas tarp verslo pasaulio ir mokinių, kurie vėliau taps įmonių darbuotojais bei paskatinti mokinius siekti savo tikslų, tobulinti akademinius bei praktinius įgūdžius, apsilankant ir susipažįstant su AB „Lietuvos draudimas“ veikla.

„Lietuvos draudimas“ labai aktyviai kasmet dalyvauja studentų rengiamose „Karjeros dienose“, kuriose jaunimui ir visuomenei ne tik pristatoma įmonė, bet ir siekiame supažindinti jaunus žmones su darbo AB „Lietuvos draudimas“ galimybėmis, skatinti talentus rinktis karjerą šioje bendrovėje. AB „Lietuvos draudimas“ praktiką nuolat atlieka studentai, sukurtos mokinių pozicijos, kuriose jauni darbuotojai gali tobulinti savo įgūdžius.

„IŠSIPILDyMO AKCIjA 2012“

AB „Lietuvos draudimas“ skambučių centras Kaune prisijungė prie nacionalinės paramos akcijos, pavadintos „Išsipildymo akcija“. Ši gerai žinoma Lietuvoje labdaros akcija televizijos TV3 ir SEB banko organizuojama jau dešimtus metus. Skambučių centro darbuotojai prisijungė prie naujos šio projekto iniciatyvos „Pyragų diena“ ir savo rankomis iškepė pyragų, kuriuos pardavus buvo surinkta daugiau kaip 600 litų suma.

PARAMA „LIETUVOS RyTO“ KREPŠINIO KLUBUI

AB „Lietuvos draudimas“ 2012 metais tęsė ilgalaikį vieno geriausių krepšinio klubų Lietuvoje – „Lietuvos rytas“ rėmimą. Šis Vilniaus klubas aktyviai prisideda prie sporto, sveiko gyvenimo būdo, jaunimo užimtumo bei aktyvumo sostinėje ir visoje Lietuvoje skatinimo.

Apibendrinant, AB „Lietuvos draudimas“ reguliariai atsižvelgia ir atsiskaito dėl visos RSA grupės sąveikos su bendruomene politikos punktų vykdymo:

• RSAgrupėapsisprendusineremtijokiųorganizacijų,kuriospalaiko vieną konkrečią religiją, karinių pajėgų (išskyrus alternatyvią visuomeninę tarnybą), politinių partijų, meno projektų (nebent remiamos fizinę, socialinę ar ekonominę negalią išgyvenančios menininkų grupės) ar individualių paramos siekėjų;

• Tiesioginėfinansinėparamateikiamaprioritetinėmssritims– toms, kurios priklauso vienai iš nustatytų prioritetinių dėmesio sričių ar regioninių jų variantų, jei jose aktyviai savanoriškai dalyvauja RSA darbuotojai ir jei jos yra platesnės aktyvios partnerystės dalis;

Prioritetinės RSA dėmesio sritys, tiesiogiai susijusios su draudimo paslaugomis yra šios:

- Saugumas;- Socialinė integracija (švietimas, parama jaunimui ir pan.);- Aplinkosauga;

• RSAaktyviairaginadarbuotojussavanoriškaidalyvautiRSA įmonės organizuojamuose renginiuose darbo metu. RSA taiko lanksčią politiką savanoriškai veiklai darbo valandomis. ji skiriasi įvairiuose RSA regionuose, tačiau tam rekomenduojama skirti dviejų dienų trukmės atostogų laiko apimtis per metus.

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |


SOCIALINė ATSAKOmYBė IR dARBO ApLINKA | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

2012 m. lapkričio mėnesį Tarptautinė žmogiškųjų išteklių valdymo, konsultavimo ir sprendimų bendrovė „Aon Hewitt“ paskelbė kasmet 8-ose Europos šalyse (Bulgarijoje, čekijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje, Slovakijoje ir Turkijoje) atliekamo geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių tyrimo (Best Employers study for the Central & Eastern Europe) rezultatus. jo metu buvo apklausta daugiau kaip 2 600 vadovų ir 250 tūkst. bendrovių darbuotojų. Tarp geriausių viso regiono darbdavių didelių įmonių (turinčių daugiau kaip 1000 darbuotojų) kategorijoje į TOP10 pateko vienintelė Lietuvos bendrovė – AB „Lietuvos draudimas“.

2012 m. lapkričio pradžioje, pirmą kartą mokymų ir konsultacijų bendrovei „OVC Consulting“ atlikus „Geriausių darbdavių“ tyrimą Lietuvoje, „Lietuvos draudimas“ buvo vienintelė didelė įmonė, kuriai buvo suteiktas prestižinis „Geriausio darbdavio 2012“ apdovanojimas.

Gauti apdovanojimai rodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ sėkmingai vysto socialinės atsakomybės veiklos veiklą, skirtą darbuotojams. Bendrovės ilgalaikis tikslas – ugdyti darbuotojų įsitraukimą, pastebėti ir padėti talentams, skatinti darbuotojus siekti karjeros tikslų, sudaryti sąlygas visiems darbuotojams gerai jaustis darbo vietoje, žinoti savo tikslus bei įmonės lūkesčius ir jaustis įvertintiems, motyvuotiems, suprastiems ir reikalingiems.


Mes didžiuojamės, kad mūsų bendrovėje dirba vieni labiausiai įsitraukusių darbuotojų pasaulyje. Darbuotojų įsitraukimo apklausos duomenimis, „Lietuvos draudime“ yra 88 procentilėje, tai reiškia, kad tik 12% bendrovių visame pasaulyje turi labiau įsitraukusius darbuotojus už mus. Kodėl „Lietuvos draudimui“ taip svarbu turėti įsitraukusius darbuotojus? Tik įsitraukę darbuotojai visada žengs dar vieną papildomą žingsnį, kad būtų pasiekti verslo rezultatai, teigiamai pasakos apie bendrovę kitiems ir pasiliks organizacijoje, nepaisant kitų siūlomų galimybių.

Virginija Mikutaitė

AB „Lietuvos draudimas“Personalo departamento direktorė


LyGIOS GALIMyBėS DARBUOTOjAMS IR KARjEROS SKATINIMAS

AB „Lietuvos draudimas“ užtikrina lygių galimybių darbo aplinką. 2012 metais nebuvo užfiksuota darbuotojų skundų dėl diskriminacijos ar persekiojimo.

Amžiaus grupė Darbuotojų dalis

iki 30 25%

31-40 22%

41-50 25%

>50 28%

Atsižvelgiant į AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojų struktūrą pagal amžių, matome, kad 2012 metais bendrovėje darbuotojų diskriminacijos pagal amžių nebuvo. Tarp AB „Lietuvos draudimas“ vadovų, moterys, neįskaičiuojant grupių vadovų, sudaro 55 proc. Įskaičiuojant grupių vadoves, moterys AB „Lietuvos draudimas“ užima 63 proc. vadovaujančių pozicijų įmonėje.

AB „Lietuvos draudimas“ yra nuosekliai skatinama vidinė karjera, o reikalingų darbuotojų užimti pozicijas ir darbo vietas pirmiausia ieškoma organizacijos viduje. Bendrovėje vidinė karjera skatinama siekiant įmonės darbuotojams suteikti galimybę realizuoti save ir pasiekti kuo aukštesnių rezultatų. Todėl įmonės viduje organizuojamos darbuotojų pasitenkinimo apklausos, pagal kurių rezultatus įgyvendinami pokyčiai, vyksta pokalbiai su vadovais, motyvavimo renginiai, mokymai, kolegos apklausų metu vertina vieni kitų darbą ir pan. Tokie veiksmai skatina atsiskleisti darbuotojus, nebijoti rodyti iniciatyvos, siekti rezultatų ir patiems valdyti savo karjeros galimybes. Sėkmingai vidinės ir tarptautinės karjeros laiptais kopiantys kolegos taip pat įkvepia nesustoti.

„Lietuvos draudimo“ darbuotojai akcentuoja, kad jiems labai svarbu, jog įmonės skleidžiamos vertybės sutampa su jų puoselėjamomis – todėl, net ir uždarius darbovietės duris, nesunku likti įmonės „ambasadoriumi“.

70 proc. dabartinių bendrovės valdybos narių – vidinę karjerą padarę darbuotojai. Panašios tendencijos stebimos tarp

vidutinės grandies grupių vadovų – daugelis jų savo karjerą bendrovėje pradėjo ne vadovaujančiose pozicijose. Vidinės karjeros laiptais pakilusių darbuotojų skaičiaus AB „Lietuvos draudimas“ analizė rodo, kaip skatinama darbuotojų karjera: 2011 metais vidinę karjerą įmonėje padarė 73 darbuotojai, o tai du kartus daugiau nei 2010 metais.

Tokiu būdu, AB „Lietuvos draudimas“ kiekvienam darbuotojui siekia sukurti optimalias darbo sąlygas, suteikia galimybes tobulėti, realizuoti savo idėjas, siekti karjeros ne tik bendrovės viduje, bet ir visoje RSA įmonių grupėje. Bendrovėje yra ne vienas pavyzdys, kai po dalyvavimo RSA mokymų programose darbuotojai susilaukė teigiamo kolegų iš užsienio įvertinimo bei pasiūlymo užimti atsakingas pareigas giminingose bendrovėse užsienyje.

Siekiant darbuotojus motyvuoti ir tinkamai atlyginti, bendrovėje galioja Kolektyvinė sutartis, kurioje numatytos papildomos socialinės garantijos, papildomos apmokamos atostogos, svarbiausi įdarbinimo, apmokėjimo principai.

Bendrovėje sukurta aiški ir struktūrizuota atlygio bei skatinimo sistema, paremta nustatytų metinių tikslų įgyvendinimu, o kiekvienam darbuotojui sukurtas aiškus ir pagrįstas naudų planas, apie kurį informaciją galima gauti intranete.

Šiuo metu AB „Lietuvos draudimas“ savo darbuotojams siūlo daugiau nei pusšimtį įvairių papildomų naudų: nuo galimybės naudotis įvairiomis partnerių paslaugomis iki darbuotojų švenčių, nuo laisvo grafiko kai kurių pareigybių darbuotojams iki deramo atlygio už pasiektą rezultatą. Dešimtys galimybių dalyvauti savanorystės projektuose, mokytis ir mokyti, užsiėmimai darbuotojų vaikams, galimybės ir sąlygos į darbą atvykti dviračiu, įvairūs „žalieji“ projektai, skatinantys prisidėti prie aplinkos apsaugos, ir panašūs dalykai sukuria teigiamą atmosferą ir visos šios priemonės lemia, kad darbuotojai yra patenkinti savo darbo vieta, savo bendrove.

Naujausia 2012 metais pradėta iniciatyva – „@Medis“. Iniciatyva sujungia ir vienija darbuotojų įsitraukimą, naudą ir patogumą klientams bei socialiai atsakingą „žaliąją“ politiką. Šios iniciatyvos esmė – sąskaitas, pranešimus, kitus reikiamus dokumentus pateikti greitu ir kiekvienam klientui patogiausiu būdu – elektroniniu paštu. Iniciatyvos metu pardavimų skyriai varžosi tarpusavyje, kuris jų daugiau dokumentų klientams

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |


siųs elektroniniu paštu. Taip ne tik reaguojama į klientų poreikį gauti informaciją patogiai, bet ir taupomas popierius, saugoma gamta. Geriausius rezultatus pasiekę skyriai savo miestuose ar rajonuose esančiuose poilsio zonose, centriniuose parkuose sodina medžius.

DARBUOTOjų PASITENKINIMO IR ĮSITRAUKIMO TyRIMAS

2012 m. rugsėjo mėnesį „Lietuvos draudime“, kaip ir visoje RSA grupėje, atliktas darbuotojų įsitraukimo matavimo tyrimas pagal pasaulinio šios srities tyrimų lyderio „Gallup“ metodiką „Q12“. Tyrimą sudaro 12 klausimų, apibrėžiančių darbuotojų bazinius poreikius, jų indėlį į bendrovės veiklą, komandinį darbą ir identifikavimąsi bei tobulėjimo galimybes. Pagal darbuotojų pateiktus atsakymus nustatomas darbuotojų įsitraukimas ir sukuriamas pagrindas išmatuoti ir sužinoti visų skyriaus, padalinio, departamento, regiono, bendrovės ir visos RSA grupės darbuotojų įsitraukimo lygį. 2012 m. šiame tyrime dalyvavo 96 proc. darbuotojų nuo aukščiausio lygio vadovų iki draudimo konsultantų.

2012 metų darbuotojų įsitraukimo apklausos rezultatai rodo, kad per metus bendrovė padidino savo darbuotojų įsitraukimą nuo 4,55 (2011 metų rezultatas) iki 4,62 balo (2012 m.) ir pagal šį rodiklį toliau yra aukščiausioje pasaulio kompanijų kvartilėje. (Bendrovės rezultatas yra 88 procentiliai). Aukščiau nei bendras vidurkis įvertintas teiginys „Šiais metais aš turėjau galimybių mokytis ir tobulėti darbe“ (4,69 balo iš 5 galimų, 2011 metų rezultatas – 4,51).

Darbuotojų įsitraukimo lygio tyrimai rodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ nuolat teigiama linkme auga visais atžvilgiais: darbuotojų bazinių poreikių, įsitraukimo ir darbuotojų indėlio vertinimo, komandinio darbo ir identifikavimosi su kompanija, galimybės siekti pažangos ir pasiekto tobulėjimo atžvilgiu. AB „Lietuvos draudimas“ pagal įsitraukimo rezultatus ne pirmus metus užima vietą pirmajame dešimtuke tarp visų RSA grupės įmonių, taip pat toliau išlieka tarp 25 proc. pasaulio kompanijų, kurių darbuotojų įsitraukimas yra didžiausias. Aukščiausioje kvartilėje „Lietuvos draudimas“ įsitvirtinęs jau 5-us metus iš eilės ir šis rezultatas stabiliai auga.

AB „Lietuvos draudimas“ vykdomas darbuotojų įsitraukimo tyrimas leidžia bendrovės viduje užtikrinti kokybiškesnį komandinį tarpusavio bendravimą ir ryšius su padalinio vadovais, taip pat parengti veiksmų planą, kuris prisideda prie dar geresnio darbuotojų įsitraukomo bei darbo sąlygų bendrovėje.

Darbuotojų įsitraukimas neįsivaizduojamas ir be vidinės komunikacijos, kuri „Lietuvos draudime“ yra 100 proc. sąžininga, atvira ir savalaikė, be išnaudojimo. Perduodama informacija darbuotojams yra aiški ir suprantama. Iki šiol reguliariai atliekama vidinės komunikacijos vertinimo apklausa kasmet parodo, kad 97,8 proc. darbuotojų supranta, kokia yra įmonės strategijos kryptis bei suvokia savo tiesioginio darbo reikšmę Bendrovės strateginiams tikslams pasiekti. 90,2 proc. AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojų yra patenkinti vidine komunikacija.

DARBUOTOjAMS SKIRIAMOS AKCIjOS

Per 2012 metus AB „Lietuvos draudimas“ Personalo departamentas darbuotojams parengė tris kokybiškai naujas iniciatyvas, skatinančias geriau integruotis darbo vietose. Tai akcija – „Pamirškite nuovargį, dirbkite ergonomiškai“, kurios metu buvo parengti teminiai filmai bei kiti naudingi patarimai apie tai, kaip teisingai parengti ir išnaudoti savo darbo vietą; „ūkininkų turgus“ – inicijuota ekologiškų produktų prekyba centrinėje buveinėje Vilniuje, leidžianti darbuotojams greitai bei patogiai apsipirkti biuro pastate ir sutaupyti laiko; „Knygų turgus“ – darbovietėje įsteigtas knygynas, leidęs darbuotojams įsigyti dovanas prieš pat Kalėdas.

AB „Lietuvos draudimas“ tradiciškai inicijuoja akcijas, kuriose darbuotojai skatinami aktyviai įsitraukti į bendrą sporto veiklą – dalyvauti „Dienoje be dviračio“ bei sporto iniciatyvose, tokiose kaip Vilniaus maratonas, Druskininkų ir Vilniaus pusės maratono bėgimas. Saugodamas darbuotojų sveikatą ir rūpindamasis ja AB „Lietuvos draudimas“ apmoka darbuotojų skiepijimą nuo erkinio encefalito, skiepijimą nuo gripo (kartą per metus), taip pat suteikia įvairiapusį (kelionės, sveikatos, nelaimingų atsitikimų) draudimą.

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |


DėMESyS DARBUOTOjAMS – VISą DARBO CIKLą

AB „Lietuvos draudimas“ dirbančiai komandai yra sukurta bendra darbuotojų ugdymo, skatinimo ir motyvavimo sistema, nuo pat naujo darbuotojo įvedimo iki efektyvių ryšių palaikymo su išėjusiais į pensiją darbuotojais. Įgyvendinat šią sistemą, kiekvienam naujam darbuotojui priskiriamas bičiulis – kasdienis vedlys bendrovėje; naujokai kviečiami į „LD Naujokų dieną“, kurios metu kompanijos vadovai, įskaitant ir generalinį direktorių, supažindina su AB „Lietuvos draudimas“ strategija bei tikslais. Tuo tarpu vyriausiems, besiruošiantiems palikti kompaniją darbuotojams, yra skirtas „Senjorų klubas“, kurio tikslas – suteikti galimybę senjorams jaustis įsitraukusiems ir reikalingiems savo buvusiai darbovietei.

ASMENINIS TOBULėjIMAS – PAGRINDAS KARjERAI

Skaitlingiausiai AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojų grupei – draudimo konsultantams – specialiai sukurta atskira motyvavimo programa – „LD žvaigždynas“, o pardavėjų žinių bagažu rūpinasi „LD Akademija“. Potencialiausi kompanijos darbuotojai yra suburti į specialią lyderystės ugdymo programą „LD Talentai“. Darbuotojų motyvavimui skiriami ir didieji įmonės renginiai, tokie kaip Vasaros festivalis ar bendrovės Kalėdinis vakarėlis. Tradiciškai bendrovė apdovanoja geriausius ketvirčio pardavimo agentus, metų vadovus, o bendrovės viduje nuo 2010 m. renkamas ir geriausias kiekvieno departamento darbuotojas bei „Metų svajonių komanda“. Personalo vadovai glaudžiai dirba su departamentų vadovais ir darbuotojais, siekia identifikuoti tobulėjimo poreikius, padeda spręsti sudėtingas situacijas, organizuoja motyvacinius renginius komandoms.

Vienam arba keliems AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojams skiriamas kasmet vykstančių RSA grupės geriausių darbuotojų („Platinum Club“) įvertinimas, kurį 2012 m. gavo Verslo klientų departamento direktorius Darius Nedzinskas. Bendrovė nuolat patenka į labiausiai geidžiamų darbdavių dešimtuką bei

jaunimo (nuo 19 iki 27 metų) labiausiai geidžiamų darbdavių penketuką. Priklausymas RSA Grupei bendrovės darbuotojams suteikė galimybę dalyvauti tarptautinėse mokymų programose „Fast Track“, „Graduates“ ir „Leadership Development Program“, taip pat ir 6-12 mėnesių trukmės stažuotėse RSA grupės įmonėse užsienyje.

Nuosekliai stiprinant darbuotojų ugdymo ir tobulėjimo procesą AB „Lietuvos draudime“ jau antrus metus veikia internetinė mokymosi erdvė „Learning zone“, kurioje yra sukaupta per 1300 skirtingo lygio kursų lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, o jos sklandų veikimą užtikrina 4 darbuotojai. Bendrovės darbuotojai bet kuriuo metu gali prisijungti prie „Learning zone“ svetainės (taip pat iš asmeninių kompiuterių ar būdami motinystės, tėvystės atostogose) susirasti jiems reikalingą informaciją ar pasikartoti mokomąją medžiagą, taip pat išklausyti mokymus ne vieną kartą.

„Learning zone“ svetainėje buvo įdiegtas darbuotojų Gebėjimų vertinimo įrankis, kuriam padedant darbuotojai gali įsivertinti savo gebėjimus (pavyzdžiui, sprendimų priėmimo, efektyvių santykių kūrimo, planavimo, lyderystės). Pagal tai bendrovėje formuojamas asmeninis tobulėjimo planas, ateinančių metų mokymai, kurie padeda kiekvienam komandos nariui asmeniškai tobulėti ir vystyti karjerai reikalingus gebėjimus.

Tam, kad darbuotojai galėtų tobulėti ir darbo metu, „Lietuvos draudimas“ nuo „Learning zone“ svetainės įdiegimo pradžios kiekvieną penktadienį vieną valandą skelbia „Learning zone“ valanda, kurios metu kiekvienas gali prisijunti prie elektroninių mokymosi kursų, skaityti svetainėje esančią profesinę literatūrą ir kitaip individualiai lavintis. Tokiu būdu savarankiškas mokymasis tampa svarbia „Lietuvos draudimo“ organizacinės kultūros dalimi.

Be to, darbuotojai turi galimybę mokytis ir vieni iš kitų. Kasmet organizuojamose „Moksliukų dienose“ patys darbuotojai tampa mokytojais besidalindami savo žiniomis bei patirtimi, tuo pačiu mokosi kaip dirbti su auditorija, kaip prezentuoti, įgydami naujų įgūdžių.

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |


ŠEIMOS IR DARBO SUDERINIMAS

AB „Lietuvos draudimas“ galioja Šeimos ir darbo derinimui padedanti sistema, pagal kurią kiekvienas darbuotojas turi galimybę naudotis lanksčiu darbo grafiku. Studijuojantys darbuotojai gali derinti darbą ir studijas.

Bendrovė jau keletą metų iš eilės organizuoja Vaikų dieną. jos metu tėveliai gali atsivesti vaikus į darbovietę, kurioje jiems organizuojama speciali dienos programa. Pirmosios tokios dienos metu vaikai buvo suskirstyti pagal amžių ir jiems pasiūlyti jų amžių atitinkantys žaidimai, veiklos. Vaikams buvo sekama pasaka – istorija „Kaip gimsta draudimo produktas“, jų amžiui suprantama kalba buvo pademonstruotas visas draudimo procesas, nuo produkto sukūrimo, reklamos iki pirkimo, žalos, nuostolio atlyginimo. Tokiu būdu siekiama, kad vaikai suprastų, kokį darbą dirba jų tėveliai, paprastais žodžiais jiems būtų paaiškinama, kuo užsiima įmonė, kokius produktus kuria.

2012 metais Vaikų dienos metu vaikams žaidimo forma buvo aiškinama saugaus eismo svarba, demonstruojami įvykiai keliuose. Tokiu būdu „Lietuvos draudimas“ siekė, kad ir pačių darbuotojų vaikai saugiai jaustųsi keliuose, nenukentėtų nelaimingų atsitikimų metu, kartu būtų pavyzdžiu ir kitiems vaikams.

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |


SOCIALINė ATSAKOmYBė IR ApLINKOSAUgA | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

AB „Lietuvos draudimas“ nuolatos įsigyja „žaliąją“ energiją, o prekių ir paslaugų teikėjus atsakingai pasirenka tuos, kurie maksimaliai atitinka ekologiškai atsakingo verslo kriterijus.

Nuo 2011 metais AB „Lietuvos draudimas“ perka ir naudoja „žaliąją“ elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių. Bendrovė tapo pirmąja šalyje, kuriai įteiktas tai patvirtinantis sertifikatas „Powered by Green“, kurį įteikė „Latvenergo“ prekybos direktorius Davis Skulte. Šiuo sertifikatu įvertinami verslo atstovai, kurie savo darbui naudoja gamtai draugiškus išteklius, o jų veikla - puoselėjanti aplinką.

Per 2012 metus AB „Lietuvos draudimas“ sunaudojo 2,17 mln. kWh elektros energijos, o tai yra 7,9 proc. mažiau nei 2011-aisiais, kai bendrovė sunaudojo 2,35 mln. kWh energijos, tuo pačiu ir išlaidos elektros energijai buvo sumažintos beveik 8 proc. Bendrovė sunaudojo 1,85 tūkst. MWh šilumos energijos. ženkliai daugiau nei 2011 m. (1,77 tūkst. MWh) jos sunaudota dėl pernykščių oro sąlygų. Tačiau bendrovės išlaidos šilumai išaugo tik 1,9 procento.

Įmonė per metus sunaudojo 10,5 tūkst. kubinių metrų vandens visuose savo filialuose Lietuvoje, tai yra daugiau nei 2011 m. (9,2 tūkst. m³), o bendrovės išlaidos šioje srityje išaugo 19,3 proc., nes vanduo brango įmonės filialams Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Utenos miestuose. Brangstant rinkoje gamtinėms dujoms, išaugo bendrovės išlaidos ir joms įsigyti – per metus sunaudota 59 tūkst. m³ dujų, tai yra 3,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais, tai kainavo bendrovei 20 proc. daugiau nei 2011 metais.Bendrovės autoparkas, kurį sudaro 124 dyzeliniai automobiliai ir 35 benzininiai automobiliai, per metus nuvažiavo 6,24 mln. kilometrų ridą, kuriai buvo sunaudota 231,3 tūkst. litrų benzino (40% viso bendrovės sunaudoto kuro), 308,3 tūkst. litrų dyzelinio kuro (53% kuro) bei 39,2 tūkst. litrų suskystintų dujų (7% sunaudoto kuro). Papildomai, bendrovės poreikiams taksi automobiliais buvo nuvažiuoti 3185,6 km. Šiam atstumui bendrovė išleido 5976,2 Lt. su PVM sumą. Per 2012 metus komandiruotėse darbuotojai trumpų atstumų skrydžiuose nuskrido bendrai 18 tūkst. km, o ilgų atstumų skrydžiuose – 397,8 tūkst. kilometrų atstumą.

2012 metais AB „Lietuvos draudimas“ sugeneravo 89,9 t atliekų, iš kurių bemaž pusę sudarė spausdinimui (22 t) ir marketingo tikslams (20,56 t) panaudotas popierius. Siekdama sumažinti taršą ir skatinti antrinį žaliavų perdirbimą, AB „Lietuvos draudimas“ bendradarbiavo su elektronikos ir popieriaus perdirbimo įmonėmis:

• „EMPRecycling“–2012metaisbuvoperdirbta7,9tonųpopieriaus,

• „VIPPsprendimai“–2012metaisbuvoperdirbta2,1telektronikos.

AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojai patys dalyvauja ir palaiko aplinkos apsaugą skatinančias iniciatyvas –pavyzdžiui, 2012 metais jau trečią kartą prisijungė prie pasaulinės iniciatyvos „žemės valanda“ (Earth Hour) ir valandai išjungė visą gyvybiškai nebūtiną apšvietimą. Dalyvaujama ir kituose projektuose, skirtuose prisidėti prie harmoningos žmogaus ir gamtos subalansuotos plėtros. 2012 metais vienas iš naujausių projektų „@Medis” siekė kiek galima sumažinti siunčiamų popierinių laiškų skaičių, atnaujinus elektroninių pašto adresų bazes ir jas išnaudojant komunikacijoje su klientais.

Per šiuos dvejus metus į naujas technologijas ir inovacijas bendrovė investavo 11 mln. litų. Moderniausios ir inovatyviausios technologijos, įdiegtos AB „Lietuvos draudimas“, yra susijusios su didelių žalų valdymo įrankiais, modernių technologijų naudojimu brokerių aptarnavimo procesams, sudėtingo segmentavimo klientų ekonometrinio modelio diegimu, platformų integravimu su partneriais.

AB „Lietuvos draudimas“ parėmė Saulės energetikos įmonių asociacijos mokslinę konferenciją, skirtą naujos energetikos formos propagavimui bei subalansuotai plėtrai šalyje. 2012 metais AB „Lietuvos draudimas“ pirmasis šalyje pasiūlė saulės jėgainių draudimo paketą, kuriuo siūlo drausti ir apsaugoti saulės jėgaines ir jų dalis nuo ugnies, gamtos stichijų sukeltos žalos, taip pat – nuo vagysčių.


AB „Lietuvos draudimas“ taip pat nuolatos laikosi ir atsiskaito už RSA Aplinkos apsaugos politikoje numatytų principų laikymąsi, o konkrečiai:

• RSAsiekianuolatgerintiaplinkosaugosrezultatussavoveikloje ir užkirsti kelią žemės, oro ir vandens taršai. Visi atitinkami RSA biurai ir stambesni padaliniai kas ketvirtį teikia ataskaitas per RSA grupės sistemą, tokiu būdų atskleisdami išsamią ir tikslią informaciją apie šiuos veiklos poveikius:

- Energijos naudojimas (visos formos);- Vandens naudojimas;- Popieriaus naudojimas;- Išmetimo mažinimas ir didesnis pakartotinis atliekų

naudojimas ir perdirbimas;- Komandiruotės;- Su klimato kaita susijusios emisijos.

• Visiduomenysirtikslaikasmettikrinamiišorėstikrintojų.Pažangą, pagal šį dokumentą pasiektą visose veiklos valstybėse, dukart per metus tikrina Grupės vykdomasis komitetas, o kasmet – Valdyba.

| | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

• Įrengiantnaujaspatalpasarbaatliekantžymesniusesamųpatalpų atnaujinimo darbus, reikia atsižvelgti į geriausios statybos ar projektavimo praktikos aplinkosaugos standartus, pvz., BREEAM, LEED ar pan.

• Atlikdamakasmetinęperžiūrą,RSAsiekialaikytisvisų taikomų įstatyminių bei kitų reikalavimų (pvz., „ClimateWise“), kuriuos ji pasirašė ir kurie siejasi su poveikiu aplinkai ir panašiais aspektais.

• RSAdirbasumedžiagųtiekėjais,siekdamamažintiproduktų ir paslaugų poveikį aplinkai ir rinkdamasi mažiau jai kenkiančius. RSA tikisi, kad medžiagų tiekėjai sieks iki minimumo sumažinti poveikį aplinkai ir galės įrodyti pasiektą pažangą.

• RSAsiekiaskatintiįsipareigojimąirtolesnįdialogąaplinkosaugos sektoriuje su kitomis suinteresuotomis grupėmis, remdami debatus ir tinkamai informuodami apie savo pažangą.

• RSAatsižvelgiaįaplinkosproblemas,kurdamaproduktusirpaslaugas.


SOCIALINė ATSAKOmYBė IR KOVA SU KORUpCIJA | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

Visos įmonės, RSA grupės narės, laikosi griežtos antikorupcinės politikos. RSA grupės yra įsipareigojusios kovoti su kyšininkavimu ir korupcija pagal griežčiausius tos šalies, kuriose veikia, etinius ir teisinius standartus. Apie bet kokius bandymus įteikti kyšį grupės nariai privalo nedelsiant pranešti vietos teisėsaugos atstovams ir savo vadovybei. Grupės intranete yra paskelbtos taisykles ir patarimai, kaip ir kada bendrovės RSA narės gali teikti ir gauti dovanas ar kitas paslaugas, nepažeisdamos antikorupcinių įstatymu.

Prie kovos su korupcija prisideda ir RSA Bendruomenės ir paramos principų laikymasis, kuris neleidžia remti ir skirti lėšų politinėms partijoms, karinėms organizacijoms, kurią nors vieną religiją atstovaujančioms organizacijoms bei asmenims, kurie yra individualūs paramos siekėjai.

RSA grupės nuomone, verslo sėkmei yra labai svarbi gera reputacija visose srityse ir visos grupės bendrovės savo veikloje privalo atsižvelgti į veiklos poveikį savo reputacijai. Grupė savo veikloje vadovaujasi įsitikinimu, kad gera reputacija verslo segmente ženkliai prisideda prie grupės vertės augimo. Reputacija yra labai svarbi kiekvieną dieną: sudarant sandorius ir bendraujant su klientais, akcininkais, verslo partneriais, verslo reguliavimo įstaigomis ir potencialiais darbuotojais. ją kuriant remiamasi vertybėmis ir principais, išdėstytais RSA grupės Verslo principų sąvade.


AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“

Nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas irfinansinės ataskaitos už metus,pasibaigusius 2012 m. gruodžio 31 d.

AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“

TURINYS

2

PUSLAPIS NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3 METINIS PRANEŠIMAS 4 - 15

FINANSINĖS ATASKAITOS: BALANSAS 16 - 19 PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA 20 - 23 NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA 24 - 25 PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 26 - 27

AIŠKINAMASIS RAŠTAS 28 - 80

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA AB „Lietuvos draudimas“ akcininkams:

Išvada apie finansines ataskaitas Mes atlikome čia pridedamų AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – „Bendrovė“) finansinių ataskaitų (puslapiai nuo 16 iki 80), kurias sudaro 2012 m. gruodţio 31 d. balansas, bei tada pasibaigusių metų pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių bei pinigų srautų ataskaitos, reikšmingų apskaitos principų santrauka ir kita aiškinamoji informacija, auditą. Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas Vadovybė yra atsakinga uţ šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal Verslo apskaitos standartus, 2004 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros komisijos nutarimo Nr. N-7 „Dėl draudimo įmonių finansinės atskaitomybės“ reikalavimus bei Lietuvos Respublikoje buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančius teisės aktus ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos. Auditoriaus atsakomybė Mūsų atsakomybė, remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie šias finansines ataskaitas. Mes atlikome auditą pagal Tarptautinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, kad mes laikytumėmės profesinės etikos reikalavimų bei planuotume ir atliktume auditą taip, kad gautume pakankamą uţtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Auditas apima procedūras, kurias atliekant siekiama surinkti audito įrodymų dėl finansinių ataskaitų sumų ir atskleistos informacijos. Pasirinktos procedūros priklauso nuo auditoriaus profesinio sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo rizikos dėl apgaulės ar dėl klaidos, įvertinimą. Vertindamas šią riziką, auditorius atsiţvelgia į įmonės vidaus kontroles, kurios yra svarbios įmonės finansinių ataskaitų parengimui ir teisingam jų pateikimui, kad galėtų parinkti esamomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, bet ne tam, kad pareikštų nuomonę apie įmonės vidaus kontroles. Auditas taip pat apima taikomos apskaitos politikos tinkamumo ir vadovybės atliktų reikšmingų įvertinimų pagrįstumo, o taip pat bendro finansinių ataskaitų pateikimo, įvertinimą. Mes tikime, kad gauti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų audito nuomonei pagrįsti. Nuomonė Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos visais reikšmingais atţvilgiais teisingai atspindi Bendrovės 2012 m. gruodţio 31 d. finansinę būklę bei tada pasibaigusių metų veiklos finansinius rezultatus ir pinigų srautus pagal pagal Verslo apskaitos standartus, 2004 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos draudimo prieţiūros komisijos nutarimo Nr. N-7 „Dėl draudimo įmonių finansinės atskaitomybės“ reikalavimus bei Lietuvos Respublikoje buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančius teisės aktus. Išvada apie kitą įstatymų reikalaujamą pateikti informaciją Be to, mes perskaitėme metinį pranešimą uţ 2012 m. gruodţio 31 d. pasibaigusius metus (4 - 15 puslapiai) ir nepastebėjome jokių reikšmingų į jį įtrauktos finansinės informacijos neatitikimų lyginant su 2012 m. gruodţio 31 d. pasibaigusių metų finansinėmis ataskaitomis. UAB „Deloitte Lietuva“ Įmonės audito paţymėjimo Nr. 001275 Sigitas Babarskas Atestuotas auditorius Auditoriaus paţymėjimo Nr. 000403 Vilnius, Lietuvos Respublika 2013 m. kovo 7 d.

AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ BENDROVĖS KODAS 110051834, ADRESAS: J. BASANAVIČIAUS G. 12, VILNIUS

METINIS PRANEŠIMAS

UŢ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŢIO 31 D.

4

AB „Lietuvos draudimas“ metinis pranešimas uţ metus, pasibaigusius 2012 m. gruodţio 31 d.

2012 metus Lietuvos ekonomika pasitiko „aukštai iškelta galva“, ir 3,9 proc. BVP augimu pirmą metų ketvirtį. Šalies namų ūkių nuotaikos pagerėjo, buvo prognozuojamas didesnis makroekonominių rodiklių augimas, maţėjantis nedarbo lygis. Antro ketvirčio duomenys parodė ne tokius optimistinius rezultatus, ir BVP augo tik 2,1 proc., o trečią ketvirtį pasitikome liūdnomis euro zonos prognozėmis ir kalbomis apie galimai artėjančią antrą ekonomikos krizę. Tačiau Lietuvos ekonomikos rodikliai ne tik išliko atsparūs niūrioms Europos nuotaikoms, bet ir pagerėjo. Didindami eksporto apimtį ir palaikydami vidinį vartojimą, 2012 m. palikome rezultatyviai –

BVP augo 3,6 proc. Analitikų ir ekonomistų vertinimu, 2012 m. Lietuvos ekonomika tvariai kilo iš krizės, pavyko likviduoti didţiausius makroekonominius disbalansus, ir šalies ūkis yra pasirengęs atlaikyti ne menkesnius iššūkius nei 2008–2009 m. Kita vertus, analitikams vertinant šalies ūkio atsigavimą, vartotojai ir verslas vis dar labai atsargiai dairosi į naujas galimybes ir nedrąsiai imasi veiksmų. Drąsos investuojant, diegiant ir įgyvendinant naujus projektus šiandien tikrai maţiau nei prieš ketverius metus. Ši tendencija liečia ir privatų, ir verslo sektorių, ir įtvirtina tvaraus, pamatuoto augimo perspektyvą. Verslas ir gyventojai linkę gerai apsvarstyti prieš priimdami sprendimą. Pozityvus ekonomikos atsigavimo fonas nulėmė ir ne gyvybės draudimo (NGD) rinkos augimą. Lietuvos banko (LB) draudimo rinkos statistikos duomenimis, 2012 m. NGD rinka augo 3,7 proc. pagal pasirašytas sutartis ir 8,5 proc. pagal pasirašytas įmokas (eliminavus pasėlių ir kreditų draudimą). Eksporto augimas ir analitikų išankstinių prognozių viršijimas, kalbant apie eksporto apimtį, skatino

verslo atsigavimą, o kartu ir verslo draudimo apimties didėjimą. Rinkoje buvo pasirašyta 1,201 mlrd. litų metinių įmokų. Paţymėtina tai, kad pastaraisiais metais nuosekliai augdama rinka artėja prie iki krizės buvusio lygio, kai 2007 m. iš viso buvo pasirašyta 1,25 mlrd. litų įmokų. Palyginti su 2011 m., sudarytų sutarčių skaičius, kuris pernai siekė beveik 5 mln., išlaikė stabilų 3,7 proc. augimą (2011 m. – 3,6 proc.). Remiantis Lietuvos banko statistine informacija, didţiausią įtaką draudimo sutarčių skaičiaus augimui turėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) grupė, kurioje buvo sudaryta 63 tūkst. daugiau sutarčių nei pernai. Sutarčių augimo tempas 2012 m. buvo nuoseklesnis (2,6 proc.) negu 2011 m. (6 proc.) dėl sumaţėjusio registruotų automobilių skaičiaus. Gerokai padidėjo sutarčių skaičius (57,5 tūkst. vnt.) nekomercinio turto draudimo grupėje: augimo tempas sudarė 6,2 proc. Palyginti su 2011 m., pasirašytų įmokų skaičius padidėjo 6,7 proc. Dėl padidėjusio (31,9 tūkst. vnt.) kasko draudimo grupės sudarytų sutarčių skaičiaus išaugo visas ne

gyvybės draudimo sutarčių portfelis. Iš viso, Lietuvos banko duomenimis, 2012 m. ne gyvybės draudimo rinkoje buvo išmokėta 697,7 mln. litų draudimo išmokų, arba 6,2 proc. maţiau nei 2011 m. Daugiau draudimo išmokų išmokėta pagal TPVPCAPD draudimo sutartis: 2012 metais buvo išmokėta 243,5 mln. litų, arba 3,7 proc. daugiau nei 2011 m. Veiklos rezultatai AB „Lietuvos draudimas“ strateginis tikslas – būti ir pelninga, ir augančia bendrove. Bendrovė, tinkamai valdydama rizikas, efektyvindama savo vidaus procesus ir plėsdama pardavimų tinklą bei kreipdama visa tai tinkama linkme, 2012 m. išlaikė pelningą augimą. Praėjusiais metais Bendrovė pasirašė 7,6 proc. daugiau ne gyvybės draudimo įmokų, jos per metus

padidėjo nuo 353 mln. litų iki 380 mln. litų. AB „Lietuvos draudimas“ ir toliau išliko didţiausia ne gyvybės draudimo portfelio valdytoja Lietuvoje, uţimanti 32 proc. šios rinkos. Pagrindinis Bendrovės dėmesys 2012 m. buvo nukreiptas į pelningos veiklos išlaikymą. Bendrovei, palyginti su 2011 m., pavyko dar labiau sumaţinti prarastą rinkos dalį iki 0,5 proc. AB „Lietuvos draudimas“ orientavosi į pelningą augimą ir 2012 m. uţdirbo 56 mln. litų audituoto grynojo pelno, tame tarpe investicinės veiklos pelnas yra 34 mln. litų.


METINIS PRANEŠIMAS


5

2012 m. Bendrovės finansinė padėtis išliko stabili, ir jos turima mokumo atsarga, sudaranti 188 mln. litų, net 3 karto viršijo būtinąją mokumo atsargą, sudariusią 63 mln. litų. Bendrovė 2012 m. klientams atlygino ne gyvybės draudimo nuostolių uţ 189 mln. litų (2011 m. draudimo išmokos sudarė 197,8 mln. litų). Šį rezultatą nulėmė tinkamas ir atsakingas rizikų valdymas bei palankiai susiklosčiusios aplinkybės – pavyko išvengti itin didelių ţalų. AB „Lietuvos draudimas“, uţimdama beveik 40 proc. privačios rinkos dalies, išlieka gyventojų ne gyvybės draudimo lyderė. Per metus sparčiausiai augo kasko draudimas – buvo pasirašyta 10,1 proc. daugiau įmokų. Bendrovės rinkos dalis šioje draudimo rūšyje padidėjo 1 procentiniu punktu – iki 41,9 proc. Turto draudimo rinkos dalis siekė 58 proc., o TPVCAPD – 30,2 proc.

2012 m. Bendrovė valdė ir didţiausią verslo draudimo rinkos dalį – uţėmė 27 proc. rinkos. Per metus Bendrovė pasirašė 9,4 proc. daugiau verslo draudimo įmokų, ir šis augimas buvo panašus į rinkos, kuri pagal pasirašytas įmokas augo 8,9 proc. Stipriausias pozicijas AB „Lietuvos draudimas“ uţima verslo transporto priemonių kasko draudimo srityje – valdo 47,1 proc. šios rinkos. Turto draudimo valdoma dalis siekia 31,3 proc. Pasiekti rezultatai rodo uţtikrintą ir finansiškai stabilią AB „Lietuvos draudimas“ veiklą, o kartu ir Bendrovės tikslų – būti ambicingiems, augti kartu su rinka ir būti pelninga bendrove – įgyvendinimą. Didţiausias dėmesys ateityje bus nukreiptas į pelningą augimą, įgyvendinant 2012 metais patvirtintą Bendrovės veiklos strategiją trejiems metams, ir distribucijos kanalų plėtrą bei naujų, modernių ir inovatyvių sprendimų įgyvendinimą. Ir toliau ypatingas dėmesys bus skiriamas orientacijai į klientą, jo poreikiams patenkinti bei patikimo ir stabilaus rinkos dalyvio autoritetui stiprinti ir neginčijamai lyderystei.

Tarptautinio kapitalo Bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ priklauso tarptautinei draudimo grupei RSA. Kontrolinį Bendrovės akcijų paketą – 99,98 proc. akcijų – valdo Didţiosios Britanijos kompanija „Royal & Sun Alliance Insurance plc.“. Pokyčiai Bendrovės Valdyboje 2012 m. liepos 16 d. pasikeitė Bendrovės Finansų direktorius. Šias pareigas pradėjo eiti Laimonas Devyţis, anksčiau dirbęs Bendrovės Finansų departamente. Lietuvos bankas, kaip draudimo bendrovių prieţiūrą nuo 2012 m. sausio 1 d. perėmusi institucija, patvirtino šį pasikeitimą, ir L. Devyţis nuo 2012 m. liepos 25 d. patvirtintas AB „Lietuvos draudimas“ Valdybos nariu. „Mokumas II“ reguliavimas

2012 m. Bendrovė tęsė pasiruošimą naujai prieţiūros koncepcijai „Mokumas II“. Ši koncepcija, paremta daug grieţtesniu ir visiškai kitokiu rizikos vertinimu, visapusiu kapitalo reikalavimų skaičiavimu, reikalauja ne tik suformuoti didesnį nuosavą kapitalą, grieţčiau vertinti riziką ir atskleisti daugiau informacijos. Siekiant atitikti „Mokumo II“ reikalavimus, bendrovės turės prisiimti finansinius įsipareigojimus, pvz., dėl didesnio kapitalo, investicijų į informacinių technologijų sistemas, papildomus ţmogiškuosius išteklius. AB „Lietuvos draudimas“ 2012 metais į pasiruošimą „Mokumas II“ investavo 356 tūkst. litų. Bendrovė dalyvavo kiekybinės įtakos studijose (QIS) ir atliko nepalankių situacijų testus. Be to, didelis dėmesys skirtas Bendrovės darbuotojų mokymams. Nepaisant neaiškios situacijos dėl naujųjų prieţiūros reikalavimų įvedimo datos (EK dar nepaskelbė galutinio sprendimo, bet rinkoje yra ţenklų, bylojančių apie koncepcijos „Mokumas II“ įvedimo atidėjimą iki 2016 m.), AB „Lietuvos draudimas“ yra visiškai pasirengęs įvesti naujus reikalavimus dar 2013 metais. „Klientų balsas“ – įrankis, skirtas išgirsti klientui

AB „Lietuvos draudimas“, būdamas ne gyvybės draudimo lyderis rinkoje, vienu svarbiausių tikslų laiko klientų pasitenkinimo draudimo paslaugomis didinimą. Dėl to Bendrovė nuolat tiria savo klientų pasitenkinimą paslaugomis, aiškinasi savo „gerbėjų“ ir „peikėjų“ nuotaikas bei identifikuoja tobulintinas sritis.


METINIS PRANEŠIMAS


6

Klientų poreikiai išaiškinami ir išgirstami naudojant specialų įrankį – „Klientų balso“ sistemą. Apklausiami Bendrovės klientai ir išsiaiškinami jų lūkesčiai dėl kompanijos darbo ir, atsiţvelgus į rezultatus, taikomos priemonės numatytiems rodikliams pagerinti. „Klientų balso“ išklausoma pasitelkiant tarptautinę sistemą, ir jis matuojamas remiantis NPS rodikliu (angl. Net Promoter Score), nurodančiu palankių klientų rodiklį. 2012 m. iš viso buvo apklausti 14.028 klientai, kurių NPS buvo nuolat matuojamas ir tiriamas, o gauti rezultatai padėjo Bendrovei išlikti patikimu savo klientų partneriu. 2012 m. NPS rodiklis siekė 59 proc. Palyginti su 2011 m., jis padidėjo 2,1 proc. punktais (2011 m. – 56,9 proc.), ir tai rodo tolygiai augantį pozityvių klientų atsiliepimų apie Bendrovę skaičių ir rekomendacijos lygį. 2012 m. 2,1 proc. punktais sumaţėjo pasyvių klientų dalis. 2011 m. tokių klientų buvo 26,6 proc., o

2012 m. – 24,5 proc. Bendrovės darbuotojai klientų vertinami geriau nei 2011 m. (2011 m. – 86,6 proc. NPS, 2012 m. – 88,2 proc. NPS). Ypač didelį dėmesį skirdama ţalų reguliavimo procesams, Bendrovė, naudodamasi „Klientų balso“ sistema, savo klientų nuomonės teiraujasi po visų didesnių ţalų, pvz., audrų. Bendras NPS rodiklis po didţiausios 2012 m. spalio mėn. audros yra 64,7 proc. (bendras 2012 m. ţalų NPS – 59,7 proc.), darbuotojų – 86,7 proc. (darbuotojų 2012 m. ţalų NPS – 85,1 proc.), Bendrovės – 68,2 proc. (Bendrovės 2012 m. ţalų NPS – 63,6 proc.). Šie duomenys rodo, kad klientai vertina AB „Lietuvos draudimas“ pastangas padėti jiems sudėtingoje situacijoje ir suteikiamą galimybę judėti į priekį. Turėdama plačiausią konsultantų tinklą Lietuvoje, praėjusiais metais Bendrovė ypač daug dėmesio skyrė jų ţinioms gilinti. Be to, buvo stiprinami jų gebėjimai klientams aiškiai ir tiksliai išaiškinti visas

draudimo sąlygas, informuojant juos ne tik apie draudţiamuosius įvykius, bet ir paaiškinant, kada ir kokiais atvejais draudimo išmoka nėra mokama. Draudimo rizikos vertintojai ir ţalų ekspertai nuolat rengia susitikimus su draudimo konsultantais, siekdami visą bendravimo procesą nuo sutarties sudarymo iki ţalos atlyginimo padaryti aiškų ir suprantamą kiekvienam. Tiesų ir aiškų aptarnavimo procesą įvertina Bendrovės klientai, „Klientų balse“ nurodantys, kad jiems draudimo procesas (pardavimo ar ţalos reguliavimo) buvo išaiškintas tiesiai ir aiškiai. Novatoriški draudimo produktai ir nauji pasiūlymai klientams 2012 metais Bendrovė savo klientams pasiūlė naujovę Lietuvos rinkoje – papildomą trijų aktualių rizikų draudimą, įsigyjamą kartu su Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisu. Šios naujos paslaugos pasiūlytos įsiklausius į klientų poreikius ir stengiantis teikti jiems visapusiškai aktualias draudimo apsaugas. 2012 metais klientams pasiūlyta įsigyti papildomą stiklo dūţio draudimą (64 litai metams), draudimą susidūrus su gyvūnais keliuose (34 litai metams) ir

techninės pagalbos kelyje draudimą (19 litų metams). Iki šiol tokiomis apsaugomis galėjo naudotis tik kasko draudimą įsigiję klientai. Atsiţvelgiant į tai, kad Lietuvos automobilių parko amţius siekia 10 ir daugiau metų, ne visiems klientams yra aktualu ir patrauklu įsigyti kasko draudimą. Kita vertus, apsauga nuo susidūrimo su gyvūnu, stiklo dūţio draudimas yra aktualu ypač kaimo vietovių gyventojams arba tiems, kurie daţniau vaţinėja tarpmiestiniais maršrutais. Kad klientams tokios paslaugos reikėjo, parodė aktyvumas įsigyjant šį produktą ir jo populiarumas. Techninės pagalbos kelyje paslauga skirta klientams, kurie tikisi iš draudimo daugiau nei ţalos atlyginimo. Tai – patogumo klientui suteikimas ir svarus draudiko ţingsnis besirūpinant klientu jam nepatogiose situacijose (pasibaigus degalams, uţstrigus spynelei, įvykus gedimui ir pan.). Produkto, kuris anksčiau buvo įmanomas tik kasko draudimo klientams, prieinamumas kiekvienam klientui ne tik įrodo draudiko rūpestį klientu, bet ir padeda jam judėti į priekį netikėtose situacijose. Praėjusiais metais Bendrovė atnaujino nelaimingų atsitikimų ir būsto draudimo taisykles.

Būsto draudimo taisyklių pakeitimai yra orientuoti į vartotojus: nuo šiol taisyklės jiems yra lengviau suprantamos, draudimo sąvokos paaiškintos ten, kur jos naudojamos, o draudţiamųjų ir nedraudţiamųjų įvykių formuluotės vartotojų patogumui yra apibrėţtos paprasčiau.


METINIS PRANEŠIMAS


7

Vienas svarbiausių pakeitimų yra padidinti išmokų limitai. Draudimo išmokos limitas turtui sugedus arba jį praradus dėl elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių padidintas nuo 1.000 iki 10.000 Lt, draudţiantis standartiniu draudimo variantu, ir iki 15.000 Lt, draudţiantis maksimaliu draudimo variantu (buvo iki 5.000 Lt). Išmokos limitas įvykus vagystei iš aptverto sklypo teritorijos padidintas nuo 3.000 iki 5.000 Lt. Be to, įsigaliojo kiti nauji draudimo išmokų limitai: 1.000 Lt draudimo išmokos limitas įvykus mobiliųjų telefonų vagystei, draudţiantis standartiniu draudimo variantu, ir 1.000 Lt limitas įvykus vagystei iš automobilio bagaţinės, draudţiantis standartiniu draudimo variantu.

Nelaimingų atsitikimų draudimas, pakeitus taisykles, apima dar geresnę apsaugą atlyginant ţalas dėl atsiradusių randų. Nuo 2012 m. antrosios pusės klientams patogiausia forma prieinamos visų draudimo produktų

taisyklės. Kiekvienas klientas gali pasirinkti, kokiu būdu jis nori gauti draudimo taisykles (laišku, įteikiant asmeniškai skyriuje, el. paštu, ar tiesiog perskaityti jas internete), ir į šį pageidavimą nedelsiant reaguojama. Šiuo ţingsniu Bendrovė dar labiau priartėjo prie „ţaliųjų“ idėjų įgyvendinimo. 2012 m. Bendrovė, reaguodama į klientų lūkesčius, pirmą kartą pasiūlė jiems patiems išsirinkti reikalingiausias rizikas ir tokiu būdu „sukonstruoti“ sau tinkantį draudimo polisą. Ypač aktyviai klientai naudojosi šia galimybe rinkdamiesi nelaimingų atsitikimų draudimą, kur galėjo pasirinkti 3 rizikas iš 4 pasiūlytų. Apskritai 2012 m. AB „Lietuvos draudimas“ sukūrė „pasiūlymų klientams kultūrą“, kurios esmė – patrauklūs standartiniai gerų kainų draudimo pasiūlymai ištisus metus. Atsiliepimai ir jų elgsena rodo, kad standartinės kainos pasiūlymai arba pasiūlymai pačiam sukomplektuoti pagrindines rizikas klientams patinka ir jie daug aktyviau jais naudojasi.

2012 metais AB „Lietuvos draudimas“ klientams pasiūlė laidavimų draudimą. Šis produktas sukurtas pagal klientų poreikius. Reaguodamas į rinkos aktualijas ir įtvirtindamas savo, kaip aplinką tausojančios ir „ţaliąsias“ idėjas propaguojančios bendrovės tikslus bei palaikydamas atsinaujinančios energijos gaminimo iniciatyvą, rudenį AB „Lietuvos draudimas“ sukūrė ir pristatė rinkai saulės jėgainių draudimo produktą. Saulės elektrines ir jų dalis apdrausti galima atkūrimo verte, tai reiškia, kad išmokos uţteks įsigyti naują arba atkurti draudţiamojo įvykio metu sugadintą turtą. Bendrovė siūlo drausti saulės jėgaines ir jų dalis, pvz., saulės modulius, inverterius (srovės keitiklius), tvirtinimo ir pozicionavimo, apsaugos sistemas. 2012 m. Bendrovė toliau vystė elektroninių pardavimų kanalą. Palyginti su 2011 m., 2012-aisias internetu pasirašytų įmokų skaičius išaugo 67 proc. AB „Lietuvos draudimas“ atlikta klientų studija atskleidė, kad didţioji dalis privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą internetu perka dėl patrauklios kainos, kita dalis – dėl greičio ir paprastumo. Perkantiems kelionių draudimą internetu, svarbiausia yra

greitis ir paprastumas. Internetu ţmonės grįţta ir atnaujinti savo pernykštes sutartis. Siekdama, kad klientams būtų patogiau, norėdama patenkinti jų lūkesčius, Bendrovė patrauklius produktus kurs ir ateityje. Kas septintas klientas be jokių dvejonių rekomenduoja AB „Lietuvos draudimas“, kaip patikimą draudimo partnerį, teikiantį malonų, profesionalų aptarnavimą bei kokybiškai ir operatyviai reguliuojantį ţalas, rekomenduoja kitiems. Klientui patogus ţalų administravimas 2012 metais didţiausia AB „Lietuvos draudimas“ atlyginta ţala siekė 2,1 mln. litų. Tiek išmokėta daugiau nei 1.690 draudėjų, nukentėjusių nuo spalio 6 d. siautusios audros. Per 10 dienų nuo didţiausios metų audros AB „Lietuvos draudimas“ jau buvo sureguliavęs 61 proc. ţalų vienetais. Iš viso srautiniu būdu („čia ir dabar“) sureguliuota 75 proc. šios audros ţalų.

2012 m. gerokai padidintas smulkių bei vidutinių ţalų administravimo greitis (ţalų, suadministruojamų per 6–15 dienų, skaičius išaugo 7 procentiniais punktais; bendras ţalų, suadministruojamų iki 30 dienų, skaičius išaugo 8 procentiniais punktais).


METINIS PRANEŠIMAS


8

2012 metais, ypač vasaros sezono metu, įvairiose šalies vietose uţregistruoti griaunantys meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip viesulai, audros, škvalai, liūtys. Gamtos jėgos privačių ir komercinių draudėjų turtui 2012 metais padarė nuostolių uţ 5,6 mln. litų. Kiekvienos tokios audros metu AB „Lietuvos draudimas“ skambučių centras, siekdamas kuo greičiau aptarnauti į Bendrovę besikreipiančius klientus, kurių srautas neretai išaugdavo net keletą kartų, įjungdavo viršsraučio sistemą, kuri leidţia išplėsti skambučių centro pajėgas ir gerokai padidinti priimamų skambučių skaičių. Įprastai AB „Lietuvos draudimas“ konsultantai per dieną bendruoju telefonu 1828 uţregistruoja maţdaug 800 klientų skambučių apie patirtą ţalą, o praūţus audroms arba po ilgųjų šventinių savaitgalių besikreipiančiųjų srautas padidėja iki 1.400.

Vienoje ar kitoje šalies vietovėje prasiautus gamtos reiškiniams, iš karto po jų į įvykio vietas Bendrovė išsiųsdavo mobiliuosius ţalų ekipaţus, kad ţalų ekspertai vietose kuo greičiau galėtų atlikti apţiūras ir, esant nesudėtingoms ţaloms, iš karto sureguliuotų ţalas. Tokie mobilieji ţalų ekipaţai apsilankė Utenoje, Šalčininkuose, Panevėţio rajone ir kituose šalies regionuose. AB „Lietuvos draudimo“ klientams sudaryta galimybė savo patirtą ţalą sureguliuoti patogiausiu būdu: nesudėtingos ţalos sureguliuojamos pirmojo pokalbio metu su klientu, paskambinusiu į ţalų skambučių centrą trumpuoju telefonu 1828. Taip taupomas klientų laikas, o išmokos juos pasiekia dar tą pačią dieną. Jeigu reikalinga apţiūra – transporto ţalos apţiūrimos atvykus į ţalų centrą, o turto – ekspertams nedelsiant nuvykus pas klientą. Vadinamuoju „čia ir dabar“ principu Bendrovėje reguliuojama apie 60 proc. ţalų. Didţiausia metų ţala verslui – 1,7 mln. litų išmokėta medţio apdirbimo įmonei, kurios gamybinėse patalpose kilo gaisras.

Iš viso 2012 m. AB „Lietuvos draudimas“ savo klientams atlygino ţalų uţ 189 mln. litų. 2011 m. draudimo išmokos sudarė 197,8 mln. litų. Šį rezultatą nulėmė tinkamas ir atsakingas rizikų valdymas bei palankiai susiklosčiusios aplinkybės – pavyko išvengti itin didelių ţalų. 2012 m. vasarą prasidėjo CEE regiono transporto uţsienio ţalų projektas, kuriame dalyvauja Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos RSA grupės bendrovės. Šio projekto tikslas yra CIR (angl. Claims Improvement Review) principu perţiūrėti regiono transporto ţalų sureguliavimo procesus ir rasti modelį, kaip pagerinti ţalų administravimo iniciatyvumą bei proaktyvumą. 2012 m. CIR atliktas visose minėtose šalyse. AB „Lietuvos draudimas“ regiono mastu pasirodė geriausiai – Bendrovėje taikoma praktika gali būti panaudota siekiant pagerinti šių ţalų reguliavimo procesus kitose projekte dalyvaujančiose bendrovėse. 2012 m. kasmetinis ţalų darbuotojų, turinčių 1–4 lygio licencijas, licencijavimas perkeltas į mokymosi

erdvę internete – „Learning Zone“ portalą. Licencijavimas vyksta sistemai automatiškai sugeneruojant individualų testą kiekvienam darbuotojui. Toks procesas ne tik taupo darbo laiką ir popierių, bet ir sumaţina ţalų darbuotojų patiriamą įtampą. 2012 m. buvo priimtas sprendimas dėl struktūrinių ţalų pokyčių – Bendrovės padaliniai, administruojantys ţalas, sujungti į Ţalų departamentą. Šis sprendimas įgyvendintas nuo 2013 m. sausio 1 d. „Geriausias darbdavys 2012“ Vienas iš svarbiausių Bendrovės tikslų – darbuotojų įsitraukimas, lyderystės ugdymas, vidinės karjeros galimybės. Jau 6-erius metus Bendrovėje pagal tarptautinę patirtį matuojamas darbuotojų įsitraukimas ir įgyvendinamos praktikos, nukreiptos į darbuotojų gerovės didinimą.

AB „Lietuvos draudimas“, būdamas šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis, siekia visais atţvilgiais būti pirmu kiekvieno pasirinkimu. Bendrovės tikslas – būti pirmu pasirinkimu ir pirmu pagal kriterijų „patraukliausias darbuotojams“, todėl čia ypač rūpinamasi darbuotojų gerove. AB „Lietuvos draudimas“ dirbančiai komandai yra sukurta bendra darbuotojų ugdymo, skatinimo ir motyvavimo sistema, apimanti tarpsnius nuo naujo darbuotojo įvedimo iki efektyvių ryšių palaikymo su išėjusiais į pensiją Bendrovės darbuotojais.


METINIS PRANEŠIMAS


9

2012 metų pabaigoje Bendrovėje dirbo 1.149 darbuotojai. 2012 metais AB „Lietuvos draudimas“ dalyvavo pirmą kartą Lietuvoje surengtame tarptautiniame „Geriausio darbdavio“ tyrime. Šį tyrimą visame pasaulyje jau keletą dešimtmečių vykdo pasaulinė ţmogiškųjų išteklių valdymo konsultavimo ir sprendimų bendrovė „Aon Hewitt“. Šis tyrimas išaiškina geriausią darbdavį atliekant apklausas įmonės viduje, tyrimo rezultatai gaunami anonimiškai elektroniniu būdu apklausus visų grandţių organizacijos darbuotojus. AB „Lietuvos draudimas“ kartu su dar penkiomis įmonėmis išrinktas „Geriausiu darbdaviu 2012“. Bendrovė – vienintelė pelniusi šį apdovanojimą didelių įmonių kategorijoje. Tarp geriausių didelių (turinčių daugiau nei 1.000 darbuotojų) įmonių Vidurio ir Rytų Europoje (angl. Best Employers study for the Central & Eastern Europe) AB „Lietuvos draudimas“ – vienintelis iš

Lietuvos bendrovių pateko į 10-uką. Šį tyrimą paskelbė „Aon Hewitt“. Atsiţvelgiant į organizacijos dydį, AB „Lietuvos draudimas“ tapti „Geriausiu darbdaviu“ yra ypatingas laimėjimas. Didelėje kompanijoje pasiekti, kad darbuotojai aktyviai įsitrauktų į įmonės veiklą ir reikštų pasitenkinimą įvairiais organizacijos veiklos aspektais yra didelis iššūkis. Tyrimo rengėjų patirtis kitose šalyse rodo, kad „Geriausio darbdavio“ titulas dar labiau sustiprina organizacijos patrauklumą esamiems darbuotojams ir prisideda prie teigiamo organizacijos įvaizdţio kūrimo ir palaikymo išorėje. Viena vertus, esant pakankamai įtemptai situacijai darbo rinkoje tai padeda pritraukti ir išlaikyti geriausius darbuotojus, kita vertus, kartu tai yra geras signalas išorės partneriams ir klientams – dirbate su įmone, kurioje gera dirbti. Pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis pagal pasaulyje pripaţintą „Aon Hewitt“ metodiką yra atrenkami „Geriausi darbdaviai“, yra tvarius veiklos rezultatus lemiantys veiksniai: darbuotojų įsitraukimas, patikima lyderystė, aukštų veiklos standartų kultūra, darbdavio įvaizdţio suderinamumas

ir ţmogiškojo kapitalo stabilumas. Ţmogiškųjų išteklių ekspertų ir šią sritį tiriančių mokslininkų teigimu, organizacijos išrinkimas geriausiu darbdaviu sustiprina įmonės patrauklumą, pasitikėjimą ja, įrodo įmonės veiklos pripaţinimą. Svarbiausia Bendrovei – ugdyti įsitraukusius darbuotojus. Toks darbuotojas yra patenkintas savo darbo vieta, uţduotimis ir pareigomis, ţino, ko iš jo tikimasi darbe, ir turi visas sąlygas tobulėti bei jausti pripaţinimą uţ nuveiktus darbus. Tyrimų duomenimis, labiausiai įsitraukusiose organizacijose 12 proc. aukštesnis klientų pasitenkinimas, 18 proc. geresnis produktyvumas, be to, šiose organizacijose 15 proc. maţesnė darbuotojų kaita. Darbuotojų įsitraukimas matuojamas remiantis tarptautiniais standartais ir vykdomas pagal tą pačią metodiką viso pasaulio kompanijose. 2012 m. Bendrovė padidino savo darbuotojų įsitraukimą nuo 4,55 (2011 m. rezultatas) iki 4,62 balo (2012 m. darbuotojų įsitraukimo apklausos rezultatai) ir pagal šį rodiklį toliau yra aukščiausioje pasaulio kompanijų kvartilėje (Bendrovės rezultatas yra 88 procentilis). Aukščiausioje kvartilėje

AB „Lietuvos draudimas“ tvirtai įsitvirtinęs jau 5-us metus iš eilės, ir šis rezultatas stabiliai auga. Aukščiausia pasaulio kompanijų kvartilė – tai 25 proc. kompanijų, kurių darbuotojų įsitraukimas yra didţiausias pasaulyje.

2012 m. šiame tyrime dalyvavo 96 proc. darbuotojų nuo aukščiausio lygio vadovų iki draudimo konsultantų. Aukščiau nei bendras vidurkis įvertintas teiginys „Šiais metais aš turėjau galimybių mokytis ir tobulėti darbe“ (4,69 balo iš 5 galimų, 2011 metų rezultatas – 4,51).

Tokį rezultatą nulėmė 2011 metais startavusi virtuali mokymosi erdvė „Learning Zone“, kuri itin aktyviai pradėta naudoti 2012 metais. 2012 metais „Learning Zone“ erdvėje AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojai uţbaigė 54 tūkst. mokymų, vidutiniškai vienas darbuotojas uţbaigė 47,8 mokymus, arba 4 mokymus per mėnesį.

Mokymuisi „Learning Zone“ erdvėje kiekvienam darbuotojui yra skirta viena valanda per savaitę. Tuo metu (ar kitu savo pasirinktu laiku, nes tiesiogiai klientų neaptarnaujantys darbuotojai skatinami individualiai planuoti savo laiką) galima individualiai mokytis pagal sudarytas programas, prisijungti prie el. mokymosi kursų, skaityti internete esančią profesinę literatūrą. Naudojantis „Learning Zone“ Bendrovės darbuotojai operatyviai supaţindinami su naujovėmis arba kita privaloma informacija. Mokymosi erdvėje „Learning Zone“ yra skelbiama pardavimų tinklui aktuali informacija, vyksta ţalų darbuotojų licencijavimo procesas.


METINIS PRANEŠIMAS


11

Geras Bendrovės darbuotojų darbas kasmet įvertinamas RSA grupės geriausių darbuotojų („Platinum Club“) rinkimų metu. Šis apdovanojimas skiriamas specialistams, kurie puikiai atlieka savo darbą, viršija lūkesčius ir nuosekliai vadovaujasi Bendrovės vertybėmis. 2012 metais „Platinum Club“ nariu tapo Bendrovės Verslo klientų departamento direktorius Darius Nedzinskas. Bendrovės darbuotojai kasmet renka geriausią kiekvieno departamento darbuotoją ir metų svajonių komandą. Vienas darbuotojus motyvuojančių veiksnių – vidinė karjera. Bendrovė savo darbuotojams suteikia galimybę tiek horizontaliai, tiek vertikaliai karjerai mūsų kompanijoje. 70 proc. Valdybos narių yra vidinę karjerą padarę AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojai. Dauguma vidurinės grandies vadovų – tai darbuotojai, pradėję dirbti AB „Lietuvos draudimas“ ne vadovaujančiose pozicijose. 2012 metais vidinę

karjerą padarė 35 darbuotojai. Vertikalią karjerą 2012 metais padarė 44 proc. darbuotojų daugiau nei 2011 m. (2011 m. – 10, 2012 m. – 18). AB „Lietuvos draudimas“, atlikę praktiką, pasilieka apie trečdalis praktikantų. Bendrovė suteikia galimybę jiems įgyti patirties, pritaikyti turimas ţinias ir tobulėti. 2012 m. AB „Lietuvos draudimas“ praktiką atliko 33 praktikantai (2011 m. – 44, 2010 m. – 43), 7 jų įdarbinti į mokinio pozicijas (21 proc.). Dar 33 jauni ţmonės įdarbinti į mokinio pozicijas, 9 jų (tai sudaro 27 proc.) jau padarė karjerą ir tapo specialistais. Darbuotojams suteikiamos galimybės daryti tarptautinę karjerą RSA grupėje. Veikla visuomenės labui AB „Lietuvos draudimas“ siekia veikti kaip atsakingas visuomenės narys ir darbdavys, todėl prie gyventojų gerovės prisideda ne tik plėsdamas verslą ir rūpindamasis savo darbuotojais, bet ir aktyviai šviesdamas visuomenę draudimo bei finansų klausimais, dalyvaudamas rėmimo programose ir

inicijuodamas socialinius projektus. Geriausiai ţinoma ir populiariausia Bendrovės iniciatyva – saugaus eismo akcija „Apsaugok mane“, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų saugumą keliuose. 2012 m. visus Lietuvos moksleivius AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė nelaimingų atsitikimų draudimu, ir jis galiojo visą rugsėjo mėnesį. Buvo apdrausta 370 tūkst. moksleivių. Bendrovė skyrė 100 tūkst. litų įvairioms priemonėms, skirtoms atkreipti visuomenės ir vairuotojų dėmesį į po vasaros atostogų į mokyklas grįţtančius moksleivius: sukurtos ir pradinių klasių moksleiviams išdalytos specialios atmintinės. 2012 m. Bendrovė tęsė 2010 m. pradėtą iniciatyvą, skirtą drausmingiems vairuotojams ugdyti. Bendradarbiaujant su Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėmis, interneto portale DELFI buvo surengtas Nacionalinis kelių eismo taisyklių egzaminas. Savo ţinias pasitikrinti visi Lietuvos piliečiai buvo kviečiami Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėţyje ir internetu portale delfi.lt. Šią iniciatyvą išplėtus rudenį surengtas Nacionalinis pėsčiųjų egzaminas, kuris buvo skirtas jauniems ţmonėms ir apskritai

visiems pėstiesiems. Egzaminą buvo galima laikyti portale delfi.lt. AB „Lietuvos draudimas“ 2012 m. tęsė ilgametę partnerystę su „Lietuvos Junior Achievment“ (LJA) organizacija, besirūpinančia moksleivių ekonominiu švietimu. Bendrovės darbuotojai dalyvavo projekte „Jaunasis kolega“, jo metu moksleivius supaţindino su įmonės veikla. „@Medis“ – tai naujausia Bendrovės iniciatyva, sujungianti ir vienijanti darbuotojų įsitraukimą, naudą ir patogumą klientams bei socialiai atsakingą „ţaliąją“ politiką. Šios iniciatyvos esmė – būti arčiau kliento, ir sąskaitas, pranešimus, kitus reikiamus dokumentus pateikti greitu ir kiekvienam klientui patogiausiu būdu – el. paštu. Iniciatyvos metu pardavimų skyriai varţosi tarpusavyje, kuris jų daugiau dokumentų klientams siųs elektroniniu paštu, taip ne tik reaguojama į klientų poreikį gauti informaciją patogiai, bet ir taupomas popierius, saugoma gamta. Geriausius rezultatus pasiekę skyriai savo miestuose sodins medţius ir taip prisidės prie miesto graţinimo.

RSA grupė, kuriai priklauso Bendrovė, aktyviai ragina darbuotojus savanoriškai dalyvauti įvairiuose projektuose ir pati juos inicijuoja. 2012 m. Bendrovės darbuotojai tradiciškai prisijungė prie pasaulinės iniciatyvos „Ţemės valanda“ (angl. „Earth Hour“) ir valandai išjungė visą gyvybiškai nebūtiną apšvietimą. Šia akcija siekiama bent trumpam sumaţinti ţemės taršą ir atkreipti dėmesį į ekologines problemas. Bendrovės darbuotojai aktyviai dalyvavo Vilniaus maratone. Tradiciškai kasmet darbuotojai prisijungia prie akcijos „Diena be


METINIS PRANEŠIMAS


11

automobilio“, o 2012 m. AB „Lietuvos draudimas“ komanda dalyvavo dviračių sporto renginyje „Velomaratonas“. Praėjusiais metais Bendrovė tęsė įvairius rėmimo įsipareigojimus. Patikimas partneris AB „Lietuvos draudimas“ vizija yra „būti pirmu pasirinkimu“. Šis lyderystės iššūkis galioja tiek atsiţvelgiant į klientų pasirinkimą, tiek į partnerių ir darbuotojų. Bendrovė, nuolat modernizuodama savo veiklos procesus ir tobulindama visas veiklos sritis, kasmet nuosekliai išlaiko šią aukštai iškeltą kartelę, ir yra ne tik draudimo paslaugų lyderis, bet ir patraukliausia bei geriausia vieta dirbti darbuotojams ir patikimas partneris. 2013 m. Bendrovė įgyvendins 2012 m. patvirtintą ilgalaikę (iki 2015 m.) strategiją, kurios tikslas –

daugiau nei 30 naujų projektų – pokyčių, naujovių įdiegimas per strategijos įgyvendinimo laikotarpį ir dar geresnis bei kokybiškesnis klientų ir partnerių vertinimas bei geriausių paslaugų draudimo rinkoje kūrimas. Papildoma informacija, atsiţvelgiant į reikalavimus, patvirtintus LR vertybinių popierių komisijos 2007 m. vasario 23 d. nutarimu Nr.1K-3 „Periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklės“, pateikiama priede prie AB „Lietuvos draudimas“ metinio pranešimo uţ metus, pasibaigusius 2012 m. gruodţio 31 d. Įmonės vykdomas rizikų valdymas yra aprašytas finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 2-oje pastaboje.

Kęstutis Šerpytis AB „Lietuvos draudimas“ generalinis direktorius 2013 m. kovo 7 d.

AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ BENDROVĖS KODAS 110051834, J. BASANAVIČIAUS G. 12, VILNIUS PRIEDAS PRIE METINIO PRANEŠIMO


12

PRIEDAS PRIE AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ METINIO PRANEŠIMO UŢ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŢIO 31 D.

INFORMACIJA NURODYTA METINIAME PRANEŠIME AR AIŠKINAMAJAME RAŠTE

Informacija pagal 2009 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių

komisijos nutarimą Dėl periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo

taisyklių patvirtinimo Nr. 1K-3

Informacija pateikta

1 Bendrovės įregistravimo data ir vieta Nurodyta aiškinamojo rašto (toliau – AR) 28 psl.

2 Pagrindinės veiklos pobūdis Nurodyta AR 28 psl.

3 Finansinių ir ne finansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir personalo klausimais susijusi informacija

Nurodyta metiniame pranešime ir AR 28 psl.

4 Svarbūs įvykiai, buvę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos Nurodyta metiniame pranešime.

5 Akcijų kiekis Nurodyta AR 57 psl.

6 Vienos akcijos nominali vertė Nurodyta AR 57 psl.

7 Akcijų klasės ir kiekvienos akcijų klasės suteikiamos teisės ir pareigos, procentas, kurį atskiros klasės akcijos sudaro visame akcijų kapitale Nurodyta AR 57 psl.

8 Akcininkai, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (nurodyti konkrečią datą) nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo (įmonės pavadinimai, teisinės formos, įmonių kodai, buveinių adresai) Nurodyta AR 57 psl.

9 Akcininkų turima įstatinio kapitalo ir balsų dalis procentais, atskirai nurodyti kiekvienam asmeniui nuosavybės teise priklausiančių akcijų suteikimų balsų procentus ir netiesiogiai turimų balsų procentus. Nurodyta AR 57 psl.

10 Vidutinis darbuotojų skaičius AR 28 psl. nurodytas darbuotojų skaičius metų pabaigoje. Vidutinis darbuotojų skaičius 1.167.

11 Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį

priskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas kolegialių organų nariams, bendrovės vadovui ir vyriausiajam finansininkui bendrai ir vidutinius dydţius, tenkančius vienam kolegialaus organo nariui, bendrovės vadovui ir vyriausiam finansininkui AR 75 psl.

12 Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius AR 53, 67 ir 78 psl.

(tęsinys kitame puslapyje)



13

PRIEDAS PRIE METINIO PRANEŠIMO UŢ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŢIO 31 D.

INFORMACIJA NENURODYTA METINIAME PRANEŠIME AR AIŠKINAMAJAME RAŠTE

Informacija pagal 2009-02-23 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos

nutarimą Dėl periodinės ir papildomos informacijos rengimo ir pateikimo taisyklių

patvirtinimo Nr. 1K-3

Bendrovės informacija

1 Telefono, fakso numeriai Tel. 8~52666612, 1828 Faksas 8~52314138

2 Elektroninio pašto adresas [email protected]

3 Interneto svetainės adresas www.ld.lt

4 Informacija apie sutartis su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

2004 m. sudaryta sutartis su AB finansų maklerio įmone “Finasta” sutartis dėl vertybinių popierių apskaitos tvarkymo.

5 Duomenys apie prekybą Bendrovės vertybinių popierių reguliuojamose rinkose Nėra.

6 Akcininkams nuosavybės teise priklausančių akcijų kiekis pagal klases

Royal&Sun Alliance Insurance plc. 2012 m. gruodţio 31 d. priklausė 805.432 akcijos, vienos akcijos nominali vertė 50 litų. Papildomą informaciją ţr. AR 57 psl.

7 Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metinėje

finansinėje ataskaitoje pateiktus duomenis Nėra.

8 Visų įmonės įsigytų ir turimų savų akcijų skaičius bei jų nominali vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro Nebuvo įsigyta ir nėra savų akcijų.

9 Per ataskaitinį laikotarpį įsigytų ir perleistų savų akcijų skaičius bei jų nominali vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro Nebuvo įsigyta ir nėra savų akcijų.

10 Informacija apie apmokėjimą uţ savas akcijas, jei jos įsigyjamos ir perleidţiamos uţ uţmokestį Nebuvo įsigyta ir nėra savų akcijų.

11 Įmonės savų akcijų įsigijimo per ataskaitinį laikotarpį prieţastys Nebuvo įsigyta ir nėra savų akcijų.

12 Visi vertybinių popierių perleidimo apribojimai Nėra.

13 Informacija apie įmonės filialus ir atstovybes Nėra.

14 Informacija apie įmonės tyrimų ir plėtros veiklą Nevykdoma tokia veikla.

15 Kai įmonė naudoja finansines priemones, ir tai svarbu vertinant įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, finansinę būklę, įmonė atskleidţia finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas numatomų sandorių grupių pagrindinių grupių apsidraudimo priemones, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita Nenaudoja.

16 Visi vertybinių popierių perleidimo apribojimai Neturi.

17 Bendras akcininkų skaičius 13

18 Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises ir tų teisių aprašymai Nėra.

19 Visi balsavimo teisių apribojimai Nėra.

20 Visi akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos emitentas ţino ir kurių gali būti ribojamas

vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės) Neţinoma.

21 Duomenys apie kolegialių organų narių, bendrovės vadovo ir vyriausiojo finansininko dalyvavimą Bendrovės įstatiniame kapitale Nedalyvauja.

(Tęsinys kitame puslapyje)



14

22 Darbuotojų pokyčiai per pastaruosius finansinius metus. Prieţastys, lėmusios svarbius (daugiau > 10 proc.) darbuotojų pokyčius

Per 2012 metus nebuvo didesnio nei 10 proc. darbuotojų pokyčio

23 Darbuotojų grupavimas pagal išsilavinimą Pradinis/pagrindinis 0,2 proc. Vidurinis 8,0 proc. Profesinis 6,0 proc. Nebaigtas aukštasis 7,0 proc. Aukštesnysis 23,0 proc. Aukštasis 55,8 proc.

24 Vadovaujančiojo personalo skaičius 118

25 Vadovaujančiojo personalo vidutinis mėnesinis

darbo uţmokestis, neatskaičius mokesčių 7.883 Lt

26 Specialistų skaičius 965

27 Specialistų vidutinis mėnesinis darbo uţmokestis, neatskaičius mokesčių 1.480 Lt

28 Darbininkų skaičius Nebuvo darbininkų.

29 Darbininkų vidutinis mėnesinis darbo uţmokestis, neatskaičius mokesčių Nebuvo.

30 Darbo ar kolektyvinėse sutartyse numatytos ypatingos Bendrovės darbuotojų ar jų dalies teisės ir pareigos

Bendrovėje galioja 2004 m. liepos 15 d. Kolektyvinė sutartis Nr. 1 (derybų protokolu Nr. 1-6-5 patvirtinta nauja sutarties redakcija, galiojanti nuo 2012-01-16).

31 Bendrovės įstatų pakeitimo tvarka Įstatai keičiami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Tvarka nustatyta Bendrovės įstatuose.

32 Bendrovės organų įgaliojimai Organų įgaliojimai pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymų reikalavimus. Įgaliojimai nustatyti Bendrovės įstatuose.

33 Organų narių paskyrimo ir pakeitimo tvarka Tvarka nustatyta Bendrovės įstatuose.

34 Kolegialių organų narių vardai ir pavardės, kadencijos pradţia ir pabaiga

STEBĖTOJŲ TARYBA: pirmininkas: Andrew John Burke – nuo 2012-03-08 iki 2016-03-27 , nariai: Kaido Kepp - nuo 2012-03-28 iki 2016-03-27; Chaudhry, Tauseef Shaffi – 2012-03-28 iki 2016-03-27; Laurence Michael Loughnane – 2012-03-28 iki 2016-03-27;

David Hill - 2012-08-27 iki 2016-03-27 VALDYBA pirmininkas: Kęstutis Šerpytis – nuo 2009-01-15 iki 2013-01-14; nariai: Artūras Juodeikis – nuo 2009-01-15 iki 2013-01-14; Aurelija Kazlauskienė – nuo 2009-01-15 iki 2013-01-14; Darius Nedzinskas – nuo 2009-11-01 iki 2013-01-14; Julius Kondratas – nuo 2009-01-15 iki 2013-01-14; Virginija Mikutaitė –

nuo 2009-01-15 iki 2013-01-14; Vygantas Reifonas – nuo 2009-01-15 iki 2012-07-10; Laimonas Devyţis - nuo 2012-07-10 iki 2013-01-14; Raimondas Geleţevičius – nuo 2010-10-14 iki 2013-01-14.




15

35 Duomenys apie kolegialių organų narių, bendrovės vadovo ir vyriausiojo finansininko dalyvavimą Bendrovės įstatiniame kapitale Nedalyvauja.

36 Bendrovės vadovo ir vyriausiojo finansininko kadencijos pradţia ir pabaiga

Kęstutis Šerpytis Generalinis direktorius Nuo 1996 m. gruodţio 10 d. Tatjana Kozlova Vyriausioji buhalterė Nuo 2011 m. birţelio 20 d.

37 Visi reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Bendrovės kontrolei Nėra.

38 Reikšmingų susitarimų pobūdis išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdţio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę ţalą Nėra.

39 Visi Bendrovės ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos prieţasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl Bendrovės kontrolės pasikeitimo Nėra.

40 Informacija, kurią emitentas, vykdydamas savo prievoles pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, per praėjusius 12 mėn. viešai paskelbė vienoje ar keliose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse, ir nurodoma, kur galima gauti visą informaciją. Neskelbta.

(Pabaiga)

Generalinis direktorius

Kęstutis Šerpytis

2013 m. kovo 7 d.

AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ BENDROVĖS KODAS 110051834, J. BASANAVIČIAUS G. 12, VILNIUS BALANSAS

2012 M. GRUODŢIO 31 D.

16

Eil.Nr. Turtas Pasta-

bos 2012 (Lt)

2011 (Lt)

A. NEMATERIALUSIS TURTAS 3 15.833.019 16.354.881

I. Plėtros darbai - -

II. Prestiţas 164.109 232.016

III. Patentai, licencijos - -

IV. Programinė įranga 15.668.910 16.122.865

V. Kitas nematerialusis turtas - -

B. INVESTICIJOS 450.755.767 401.105.098

I. Ţemė, pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas 4 35.751.422 36.670.383

I.1. Draudimo įmonės reikmėms 32.883.604 33.832.617

I.1.1. Ţemė 6.717.384 6.980.630

I.1.2. Pastatai 23.052.485 23.486.314

I.1.3. Nebaigta statyba ir išankstiniai mokėjimai 209.268 209.268

I.1.4. Kita 2.904.467 3.156.405

I.2. Nuomojamų patalpų esminis pagerinimas 252.818 363.766

I.3. Investicinis turtas 2.615.000 2.474.000

I.3.1. Ţemė - -

I.3.2. Pastatai 2.615.000 2.474.000

II. Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones - -

II.1. Dukterinių įmonių akcijos - -

II.1.1. Įtrauktos į vertybinių popierių birţų sąrašus - -

II.1.2. Neįtrauktos į vertybinių popierių birţų sąrašus - -

II.2. Dukterinių įmonių skolos vertybiniai popieriai ir šioms įmonėms suteiktos paskolos - -

II.2.1. Skolos vertybiniai popieriai - -

II.2.2. Paskolos - -

II.3. Asocijuotų įmonių akcijos - -

II.3.1. Įtrauktos į vertybinių popierių birţų sąrašus - -

II.3.2. Neįtrauktos į vertybinių popierių birţų sąrašus - -

II.4. Asocijuotų įmonių skolos vertybiniai popieriai ir šioms įmonėms suteiktos paskolos - -

II.4.1. Skolos vertybiniai popieriai - -

II.4.2. Paskolos - -

III. Kitos finansinės investicijos 415.004.345 364.434.715

III.1. Akcijos, kiti kintamų pajamų vertybiniai popieriai ir investicinių fondų vienetai 5 8.323.615 6.486.976

III.1.1. Įtraukti į vertybinių popierių birţų sąrašus 7.937.858 6.133.198

III.1.2. Neįtraukti į vertybinių popierių birţų sąrašus 385.757 353.778

III.2. Skolos ir kiti pastovių pajamų vertybiniai popieriai 5 389.556.698 357.947.739

III.2.1. Vyriausybės, centrinio banko ir savivaldybių vertybiniai popieriai 318.064.780 286.333.705

III.2.2. Kitų ūkio subjektų vertybiniai popieriai 71.491.918 71.614.034

III.3. Dalyvavimas investiciniuose puluose - -

III.4. Paskolos, uţtikrintos nekilnojamuoju turtu 6 - -

III.5. Kitos paskolos 6 - -

III.6. Indėliai kredito įstaigose 6 17.124.032 -

III.7. Kitos investicijos - -

IV. Depozitai perdraudėjo įmonėje - -

C. KITOS GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLOS INVESTICIJOS - -

I. Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka

draudėjui, investicijos - -

II. Profesinių pensijų kaupimo veiklos investicijos - -



BALANSAS


17

Eil.Nr. Turtas Pasta-

bos 2012 (Lt)

2011 (Lt)

D. GAUTINOS SUMOS 7 93.142.703 92.101.931

I. Draudimo veiklos gautinos sumos 87.883.124 86.284.725

I.1. Draudėjai 74.088.262 70.082.618

I.2. Tarpininkai 888.423 752.702

I.3. Kiti 12.906.439 15.449.405

II. Perdraudimo ir persidraudimo veiklos gautinos sumos

2.797.223 3.623.403

II.1. Perdraudėjai - 119

II.2. Perdraudikai 2.797.223 3.623.284

II.3. Tarpininkai - -

II.4. Kiti - -

III. Kitos gautinos sumos 2.462.356 2.193.803

E. KITAS TURTAS 22.416.177 33.125.408

I. Materialusis turtas ir atsargos 10.168.613 15.698.503

I.1. Transporto priemonės 8 5.953.122 5.135.304

I.2. Biuro ir kita įranga 8 2.670.115 2.809.363

I.3. Atsargos - -

I.4. Išankstiniai mokėjimai 34 1.545.376 7.753.836

II. Pinigai sąskaitose ir kasoje 9 10.823.095 14.966.830

III. Kitas turtas 34 1.424.469 2.460.075

F. SUKAUPTOS PAJAMOS IR ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ SĄNAUDOS 45.572.235 47.118.771

I. Sukauptos palūkanos ir nuomos pajamos - -

II. Atidėtosios įsigijimo sąnaudos 11 23.152.687 20.316.366

II.1. Ne gyvybės draudimo atidėtosios įsigijimo sąnaudos

23.152.687 20.316.366

II.2. Gyvybės draudimo atidėtosios įsigijimo sąnaudos

- -

III. Kitos sukauptos pajamos 10 268.226 627.857

IV. Kitos ateinančių laikotarpių sąnaudos 10 22.151.322 26.174.548

TURTAS IŠ VISO 627.719.901 589.806.089



BALANSAS


18

Eil.Nr. Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai Pasta-

bos 2012 (Lt)

2011 (Lt)

A. KAPITALAS IR REZERVAI 12 249.178.585 212.462.871

I. Įstatinis kapitalas 12 40.281.000 40.281.000

II. Akcijų priedai (nominalios vertės perviršis) 3.236.754 3.236.754

III. Savos akcijos (-) - -

IV. Perkainojimo rezervas 10.201.119 10.385.571

V. Rezervai 8.056.200 8.056.200

V.1. Privalomasis rezervas 8.056.200 8.056.200

V.2. Rezervas savoms akcijoms įsigyti - -

V.3. Kiti rezervai - -

VI. Ankstesnių ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas 131.104.557 140.501.846

VII. Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas 56.298.955 10.001.500

VII.1. Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas 56.298.955 10.001.500

VII.2. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripaţintas pelnas - -

B. FINANSAVIMAS (DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS) - -

C. SUBORDINUOTI ĮSIPAREIGOJIMAI - -

D. TECHNINIAI ATIDĖJINIAI 17, 21 319.535.769 318.594.821

I. Perkeltų įmokų techninis atidėjinys 13, 18 187.639.049 175.193.020

I.1. Bendra suma 188.944.763 176.256.621

I.2. Perdraudikų dalis (-) (1.305.714) (1.063.601)

II. Gyvybės draudimo matematinis techninis atidėjinys 20 2.764.770 9.003.800

II.1. Bendra suma 2.764.770 9.003.800

II.2. Perdraudikų dalis (-) - -

III. Numatomų išmokėjimų techninis atidėjinys 14, 19 122.072.037 121.606.063

III.1. Bendra suma 132.110.877 135.813.589

III.2. Perdraudikų dalis (-) (10.038.840) (14.207.526)

IV. Draudimo įmokų grąţinimo techninis atidėjinys 15 49.655 71.275

IV.1. Bendra suma 49.655 71.275

IV.2. Perdraudikų dalis (-) - -

V. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjinys - -

VI. Kiti techniniai atidėjiniai 16 7.010.258 12.720.663

VI.1. Bendra suma 7.010.258 12.720.663

VI.2. Perdraudikų dalis (-) - -



BALANSAS


19

Eil.Nr. Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai Pasta-

bos 2012 (Lt)

2011 (Lt)

E. KITI GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINIAI ATIDĖJINIAI - -

I. Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninis atidėjinys - -

I.1. Bendra suma - -

I.2. Perdraudikų dalis (-) - -

II. Profesinių pensijų kaupimo techninis atidėjinys - -

F. KITI ATIDĖJINIAI 3.046.554 1.728.531

I. Atidėjimai pensijoms ir panašiems

įsipareigojimams 1.947.254 1.728.531

II. Atidėtieji mokesčiai 34 - -

III. Kiti atidėjiniai 1.099.300 -

G. PERDRAUDIKŲ DEPOZITAI - -

H. ĮSIPAREIGOJIMAI 22 28.910.733 29.601.047

I. Įsipareigojimai, susiję su draudimo veikla 6.043.905 5.142.633

I.1. Įsipareigojimai draudėjams 2.006.056 1.495.174

I.2. Įsipareigojimai tarpininkams 2.454.377 2.131.936

I.3. Kiti su draudimo veikla susiję įsipareigojimai 1.583.472 1.515.523

II. Įsipareigojimai, susiję su perdraudimo ir persidraudimo veikla 3.588.705 3.232.678

II.1. Įsipareigojimai perdraudėjams - -

II.2. Įsipareigojimai perdraudikams 3.588.705 3.232.678

II.3. Įsipareigojimai tarpininkams - -

II.4. Kiti su perdraudimo ir persidraudimo veikla susiję įsipareigojimai - -

III. Išleisti skolos vertybiniai popieriai, atskirai nurodomos konvertuojamos skolos - -

IV. Skolos kredito įstaigoms - -

V. Mokesčiai, socialinio draudimo įmokos ir kiti įsipareigojimai 19.278.123 21.225.736

V.1. Mokesčiai 470.509 641.576

V.2. Socialinio draudimo įmokos 14.317 15.262

V.3. Atlyginimai 4.509.923 3.915.775

V.4. Kiti įsipareigojimai 14.283.374 16.653.123

I. SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS 23 27.048.260 27.418.819

I. Sukauptos sąnaudos 23.083.461 23.120.132

II. Ateinančių laikotarpių pajamos 3.964.799 4.298.687

SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI, IŠ VISO

627.719.901 589.806.089

(Pabaiga)

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Finansinės ataskaitos buvo patvirtintos ir pasirašytos Bendrovės vadovybės 2013 m. kovo 7 d.:


Kęstutis Šerpytis

Vyriausioji buhalterė

Tatjana Kozlova

Vyriausiasis aktuaras

Kęstutis Gadeikis

AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ BENDROVĖS KODAS 110051834, J. BASANAVIČIAUS G. 12, VILNIUS PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA


20

Eil.Nr. Straipsniai Pasta-

bos 2012 (Lt)

2011 (Lt)

I. TECHNINĖ DALIS - NE GYVYBĖS DRAUDIMAS

I.1. UŢDIRBTOS ĮMOKOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ 353.534.335 328.460.648

I.1.1. Pasirašytų įmokų suma (+) 24 379.879.240 353.286.890

I.1.2. Persidraudimo įmokos (-) (13.898.769) (12.523.418)

I.1.3. Perkeltų įmokų techninio atidėjinio pasikeitimas (+/-) 17 (12.688.248) (12.350.103)

I.1.4. Perkeltų įmokų techninio atidėjinio perdraudikų dalies pasikeitimas (+/-) 17 242.112 47.279

I.2. PELNAS (NUOSTOLIAI) IŠ INVESTICIJŲ, PERKELTAS IŠ NETECHNINĖS DALIES 18.959.090 1.993.469

I.3. KITOS TECHNINĖS PAJAMOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ 455.715 431.869

I.4. DRAUDIMO IŠMOKŲ SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) 24 (187.931.728) (189.184.165)

I.4.1. Išmokos, įvykus draudiminiams įvykiams (-) (186.037.627) (196.165.787)

I.4.1.1. Išmokos (-) (189.031.136) (197.856.080)

I.4.1.2. Ţalos sureguliavimo sąnaudos (-) 27 (17.483.043) (16.996.285)

I.4.1.3. Išieškotos sumos (+) 16.137.344 14.344.739

I.4.1.4. Perdraudikų dalis (+) 4.339.208 4.341.839

I.4.2. Numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio pasikeitimas (+/-) (1.894.101) 6.981.622

I.4.2.1. Bendra suma (+) 17 2.274.585 3.330.498

I.4.2.2. Perdraudikų dalis (+/-) 17 (4.168.686) 3.651.124

I.5. KITŲ TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PASIKEITIMAS, NEPATEIKTAS KITOSE POZICIJOSE, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (+/-) 17 5.710.405 (1.035.312)

I.5.1. Bendra suma (+/-) 5.710.405 (1.035.312)

I.5.2. Perdraudikų dalis (+/-) - -

I.6. GRĄŢINTOS (GRĄŢINTINOS) DRAUDIMO ĮMOKOS (DALYVAVIMAS PELNE), IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) (117.134) (122.753)

I.6.1. Grąţintos įmokos (dalyvavimas pelne) (-) (138.754) (150.700)

I.6.1.1. Bendra suma (-) (138.754) (150.700)

I.6.1.2. Perdraudikų dalis (+) - -

I.6.2. Draudimo įmokų grąţinimo techninio atidėjinio

pasikeitimas (+/-) 21.620 27.947

I.6.2.1. Bendra suma (+) 17 21.620 27.947

I.6.2.2. Perdraudikų dalis (+/-) 17 - -

I.7. GRYNOSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) (143.763.298) (135.440.182)

I.7.1. Įsigijimo sąnaudos (-) 27 (117.025.143) (102.076.600)

I.7.2. Atidėtų įsigijimo sąnaudų pasikeitimas (+) 11 2.836.323 1.199.301

I.7.3. Administracinės sąnaudos (-) 27 (29.922.389) (34.705.362)

I.7.4. Perdraudimo komisiniai, perdraudikų pelno dalis (+) 347.911 142.479

I.8. KITOS TECHNINĖS SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) (4.507.731) (4.540.782)

I.9. TECHNINIS REZULTATAS PRIEŠ SUDARANT NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO TECHNINĮ ATIDĖJINĮ 42.339.654 562.792

I.10. NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO TECHNINIO ATIDĖJINIO PASIKEITIMAS (+/-) 17 - -

I.11. NE GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES PELNAS (NUOSTOLIAI) 42.339.654 562.792




21


bos 2012 (Lt)

2011 (Lt)

II. TECHNINĖ DALIS - GYVYBĖS DRAUDIMAS

II.1. UŢDIRBTOS ĮMOKOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ 427.847 1.316.017

II.1.1. Pasirašytų įmokų suma (+) 25 427.741 1.315.534

II.1.2. Persidraudimo įmokos (-) - -

II.1.3. Perkeltų įmokų techninio atidėjinio pasikeitimas (+) 21 106 483

II.1.4. Perkeltų įmokų techninio atidėjinio perdraudikų dalies pasikeitimas (+/-) - -

II.2. INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS 32 41.787.447 17.148.682

II.2.1. Pajamos iš dalyvavimo kitų įmonių veikloje - -

II.2.2. Pajamos iš kitų investicijų 37.708.724 16.836.591

II.2.2.1 Pajamos iš ţemės ir pastatų 603.769 529.812

II.2.2.2 Pajamos iš kitų investicijų 37.104.955 16.306.779

II.2.3. Investicijų vertės sumaţėjimo atstatymas 4.078.723 -

II.2.4. Investicijų perleidimo pelnas - 312.091

II.3. PELNAS IŠ KITŲ GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLOS INVESTICIJŲ - -

II.3.1. Pelnas iš investicijų, kai investavimo rizika tenka draudėjui - -

II.3.2. Pelnas iš profesinių pensijų kaupimo veiklos investicijų - -

II.4. KITOS TECHNINĖS PAJAMOS, IŠSKYRUS

PERDRAUDIKŲ DALĮ - -

II.4.1. Pensijų kaupimo veiklos pajamos - -

II.4.2. Kitos techninės pajamos - -

II.5. DRAUDIMO IŠMOKŲ SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) 25 (6.415.589) (8.750.374)

II.5.1. Išmokos įvykus draudiminiams įvykiams (-) (7.843.716) (15.807.144)

II.5.1.1 Išmokos (-) (6.184.963) (9.296.401)

II.5.1.2 Išperkamosios sumos (-) (1.696.246) (4.391.509)

II.5.1.3 Ţalos sureguliavimo sąnaudos (+/-) 27 37.493 (2.119.234)

II.5.1.4 Perdraudikų dalis (+/-) - -

II.5.2. Numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio pasikeitimas (+/-) 21 1.428.127 7.056.769

II.5.2.1 Bendra suma (+) 1.428.127 7.056.769


II.6. KITŲ TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PASIKEITIMAS, NEPATEIKTAS KITOSE POZICIJOSE, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (+/-) 6.239.030 8.825.586

II.6.1. Gyvybės draudimo matematinio techninio atidėjinio pasikeitimas, išskyrus perdraudikų dalį (+/-) 21 6.239.030 8.825.586

II.6.1.1 Bendra suma (+) 6.239.030 8.825.586


II.6.2. Kitų techninių atidėjinių pasikeitimas, išskyrus perdraudikų dalį (+/-) - -

II.6.2.1 Bendra suma (-) - -

II.6.2.2 Perdraudikų dalis (+) - -




22


bos 2012 (Lt)

2011 (Lt)

II.7. GRĄŢINTOS (GRĄŢINTINOS) DRAUDIMO ĮMOKOS (DALYVAVIMAS PELNE), IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-) - -

II.7.1. Grąţintos įmokos (dalyvavimas pelne) (-) - -



II.7.2. Draudimo įmokų grąţinimo techninio atidėjinio pasikeitimas (+/-) - -



II.8. GRYNOSIOS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) 27 (282.339) (1.936.199)

II.8.1. Įsigijimo sąnaudos (-) 27 (12.179) (42.478)

II.8.2. Atidėtų įsigijimo sąnaudų pasikeitimas (+/-) - -

II.8.3. Administracinės sąnaudos (-) 27 (270.160) (1.893.721)

II.8.4. Perdraudimo komisiniai ir perdraudikų pelno dalis (+)

- -

II.9. INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) 32 (7.931.928) (13.588.916)

II.9.1. Investicijų vadybos sąnaudos, įskaitant palūkanas (-)

(1.058.491) (938.615)

II.9.2. Investicijų vertės sumaţėjimas (-) - (10.418.264)

II.9.2.1 Sąnaudos dėl dalyvavimo kitų įmonių veikloje ir kitų investicijų (-)

- -

II.9.2.2 Nuostolis dėl vertės sumaţėjimo (-) - (10.418.264)

II.9.3. Investicijų perleidimo nuostoliai (-) (6.873.437) (2.232.037)

II.10. NUOSTOLIAI IŠ KITŲ GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLOS INVESTICIJŲ (-) - -

II.10.1. Nuostoliai iš investicijų, kai investavimo rizika tenka draudėjui

- -

II.10.2. Nuostoliai iš profesinių pensijų kaupimo veiklos investicijų

- -

II.11. KITOS TECHNINĖS SĄNAUDOS, IŠSKYRUS PERDRAUDIKŲ DALĮ (-)

- -

II.12. NUOSTOLIAI IŠ INVESTICIJŲ, PERKELTI Į NETECHNINĘ DALĮ (-)

(33.178.407) (3.452.974)

II.13. GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES PELNAS (NUOSTOLIAI)

646.061 (438.179)




23


bos 2012 (Lt)

2011 (Lt)

III. NETECHNINĖ DALIS

III.1. NE GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES PELNAS

42.339.654 562.792

III.2. GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES PELNAS (NUOSTOLIAI)

646.061 (438.179)

III.3. INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS - -

III.3.1. Pajamos iš dalyvavimo kitų įmonių veikloje - -

III.3.2. Pajamos iš kitų investicijų - -

III.3.2.1. Pajamos iš ţemės ir pastatų - -

III.3.2.2. Pajamos iš kitų investicijų - -

III.3.3. Nuostolio dėl vertės sumaţėjimo atstatymas - -

III.3.4. Investicijų perleidimo pelnas - -

III.4. PELNAS IŠ INVESTICIJŲ, PERKELTAS IŠ GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĖS DALIES

33.178.407 3.452.974

III.5. INVESTICINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS (-) - -

III.5.1. Investicijų vadybos sąnaudos, įskaitant palūkanas (-)

- -

III.5.2. Investicijų vertės sumaţėjimas (-) - -

III.5.2.1 Sąnaudos iš dalyvavimo kitų įmonių veikloje ir kitų investicijų (-)

- -

III.5.2.2 Nuostolis dėl vertės sumaţėjimo (-) - -

III.5.3. Investicijų perleidimo nuostoliai (-) - -

III.6. PELNAS (NUOSTOLIAI) IŠ INVESTICIJŲ,

PERKELTAS Į NE GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINĘ DALĮ (-)

(18.959.090) (1.993.469)

III.7. KITOS PAJAMOS 33 1.080.670 2.180.021

III.7.1. Finansinės veiklos pajamos - 523.521

III.7.2. Kitos pajamos 1.080.670 1.656.500

III.8. KITOS SĄNAUDOS (-) 33 (918.591) (512.946)

III.8.1. Finansinės veiklos sąnaudos (-) (918.591) (512.946)

III.8.2. Kitos sąnaudos (-) - -

III.9. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS 57.367.111 3.251.193

III.10. YPATINGOSIOS PAJAMOS (PAGAUTĖ) - -

III.11. YPATINGOSIOS SĄNAUDOS (NETEKIMAI) (-) - -

III.12. YPATINGOSIOS VEIKLOS REZULTATAS - PELNAS (NUOSTOLIAI)

- -

III.13. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS -

PELNAS - PRIEŠ APMOKESTINIMĄ

57.367.111 3.251.193

III.14. PELNO MOKESTIS (-) 34 (1.068.156) 6.750.307

III.15. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO REZULTATAS - PELNAS

56.298.955 10.001.500

(Pabaiga)

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Finansinės ataskaitos buvo patvirtintos ir pasirašytos Bendrovės vadovybės 2013 m. kovo 7 d.:


Kęstutis Šerpytis


Tatjana Kozlova


Kęstutis Gadeikis

AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ BENDROVĖS KODAS 110051834, J. BASANAVIČIAUS G. 12, VILNIUS

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA UŢ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŢIO 31 D.

24

Įstatinis kapitalas

Akcijų priedai

(nominalios vertės

perviršis)

Perkainojimo rezervas Įstatymo numatyti rezervai

Nepaskirs-tytasis pelnas

Iš viso Ilgalaikio

materialiojo turto

Finansinio turto

Privalomasis rezervas

Savoms akcijoms

įsigyti

Likutis 2010 m. gruodţio 31 d. 40.281.000 3.236.754 9.979.465 - 8.056.200 - 166.454.647 228.008.066

Dividendai - - - - - - (26.585.460) (26.585.460)

Ilgalaikio materialiojo turto perkainavimas (4 pastaba) - - 1.110.431 - - - - 1.110.431

Perkainoto turto nusidėvėjimas - - (632.659) - - - 632.659 -

Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas - - - - - - 10.001.500 10.001.500

Atidėtasis pelno mokestis, susijęs su perkainotu turtu (34 pastaba) - - (71.666) - - - - (71.666)




NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA UŢ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŢIO 31 D.

25

Įstatinis kapitalas

Akcijų priedai

(nominalios vertės

perviršis)

Perkainojimo rezervas Įstatymo numatyti rezervai

Nepaskirs-tytasis pelnas

Iš viso Ilgalaikio

materialiojo turto

Finansinio turto

Privalomasis rezervas

Savoms akcijoms

įsigyti

Likutis

2011 m. gruodţio 31 d. 40.281.000 3.236.754 10.385.571 - 8.056.200 - 150.503.346 212.462.871

Dividendai - - - - - - (20.140.500) (20.140.500)

Ilgalaikio materialiojo turto perkainavimas (4 pastaba) - - 524.709 - - - - 524.709

Perkainoto turto nusidėvėjimas - - (741.711) - - - 741.711 -

Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas - - - - - - 56.298.955 56.298.955

Atidėtasis pelno mokestis, susijęs su perkainotu turtu (34 pastaba) - - 32.550 - - - - 32.550


(Pabaiga)

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Finansinės ataskaitos buvo patvirtintos ir pasirašytos Bendrovės vadovybės 2013 m. kovo 7 d.:


Kęstutis Šerpytis


Tatjana Kozlova


Kęstutis Gadeikis

AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ BENDROVĖS KODAS 110051834, ADRESAS: J.BASANAVIČIAUS G. 12, VILNIUS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA


26

Eil. Nr. Straipsniai 2012 (Lt)

2011 (Lt)

I. PINIGŲ SRAUTAI IŠ DRAUDIMO ĮMONĖS PAGRINDINĖS VEIKLOS 41.391.035 (9.467.555)

I.1. Gautos draudimo ir perdraudimo įmokos 377.465.083 345.954.646

I.1.1. Draudimo įmokos 377.464.964 345.616.986

I.1.2. Perdraudimo įmokos 119 337.660

I.2. Bendrojo draudimo įmokos - -

I.2.1. Gautos bendrojo draudimo įmokos, priklausančios draudimo įmonei - -

I.2.2. Gautos bendrojo draudimo įmokos, priklausančios kitoms bendrojo draudimo veikloje dalyvaujančioms draudimo

įmonėms - -

I.3. Sumos, sumokėtos kitoms bendrojo draudimo veikloje dalyvaujančioms draudimo įmonėms - -

I.4. Sumos, gautos iš kitų bendrojo draudimo veikloje dalyvaujančių draudimo įmonių - -

I.5. Persidraudimo įmokos (13.194.831) (12.858.924)

I.5.1. Proporcinio persidraudimo įmokos (2.978.966) (4.438.213)

I.5.2. Neproporcinio persidraudimo įmokos (10.215.865) (8.420.711)

I.6. Sumos, išmokėtos pagal draudimo ir perdraudimo sutartis (200.975.423) (217.533.398)

I.6.1. Grąţintos įmokos, nutraukus sutartis - -

I.6.1.1. Draudimas - -

I.6.1.2. Perdraudimas - -

I.6.2. Išmokėtos draudimo išmokos (195.216.099) (207.152.481)

I.6.2.1. Draudimas (195.216.099) (207.152.481)


I.6.3. Subrogacijos tvarka išieškotos sumos 14.643.579 14.344.739

I.6.3.1. Draudimas 14.643.579 14.344.739


I.6.4. Išmokėtos išperkamosios sumos (1.696.246) (4.391.509)

I.6.4.1. Draudimas (1.696.246) (4.391.509)


I.6.5. Apmokėtos sąnaudos ţalai sureguliuoti (17.445.549) (19.115.519)

I.6.5.1. Draudimas (17.445.549) (19.115.519)


I.6.6. Grąţintos įmokos (dalyvavimas pelne) draudėjams, suėjus terminui (1.261.108) (1.218.628)

I.6.7. Grąţintos įmokos (dalyvavimas pelne) perdraudėjams, suėjus terminui - -

I.7. Kitos sumos, perduotos perdraudikams - -

I.8. Kitos sumos, gautos iš perdraudikų 5.165.269 4.134.375

I.9. Kitos sumos, perduotos perdraudėjams - -

I.10. Kitos sumos, gautos iš perdraudėjų - -

I.11. Apmokėtos veiklos sąnaudos (97.950.759) (99.962.282)

I.12. Sumokėti tipinės veiklos mokesčiai (30.654.689) (31.290.341)

I.13. Sumos, gautos iš kitos pagrindinės veiklos 1.536.385 2.088.369

I.14. Sumos, sumokėtos vykdant kitą pagrindinę veiklą - -

II. PINIGŲ SRAUTAI IŠ INVESTICINĖS VEIKLOS (24.475.679) 42.878.003

II.1. Sumos, gautos iš investicinės veiklos 1.859.539 17.292.802

II.1.1. Dukterinės ir asocijuotos įmonės - -

II.1.2. Akcijos, kiti kintamų pajamų vertybiniai popieriai ir fondų

vienetai 416.300 1.078.014

II.1.3. Skolos ir kiti pastovių pajamų vertybiniai popieriai 17.840.735 15.636.802

II.1.4. Ţemė - -

II.1.5. Pastatai 603.769 529.812

II.1.6. Paskolos, uţtikrintos nekilnojamuoju turtu - -

II.1.7. Kitais būdais uţtikrintos paskolos - -

II.1.8. Neuţtikrintos paskolos - -

II.1.9. Indėliai kredito įstaigose (17.001.265) 48.174

AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ BENDROVĖS KODAS 110051834, ADRESAS: J.BASANAVIČIAUS G. 12, VILNIUS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA


27

Eil. Nr. Straipsniai 2012 (Lt)

2011 (Lt)

II.2. Sumos, gautos suėjus investicijų terminui arba perleidus investicijas 154.048.901 99.232.430


II.2.2. Akcijos, kiti kintamų pajamų vertybiniai popieriai ir fondų vienetai - -

II.2.3. Skolos ir kiti pastovių pajamų vertybiniai popieriai 153.422.645 98.959.172

II.2.4. Ţemė - -

II.2.5. Pastatai - -


II.2.7. Kitos garantuotos paskolos - -

II.2.8. Negarantuotos paskolos - -

II.2.9. Indėliai kredito įstaigose - -

II.2.10. Kitos investicijos 626.256 273.258

II.3. Sumos, sumokėtos investavus (179.325.628) (72.708.614)


II.3.2. Akcijos, kiti kintamų pajamų vertybiniai popieriai ir fondų vienetai (451.234) (398.112)

II.3.3. Skolos ir kiti pastovių pajamų vertybiniai popieriai (169.397.782) (61.890.176)

II.3.4. Ţemė - -

II.3.5. Pastatai - -


II.3.7. Kitais būdais uţtikrintos paskolos - -

II.3.8. Neuţtikrintos paskolos - -

II.3.9. Indėliai kredito įstaigose - -

II.3.10. Kitos investicijos (9.476.612) (10.420.326)

II.4. Sumokėti investicinės veiklos mokesčiai - -

II.5. Sumos, gautos iš kitos investicinės veiklos - -

II.6. Sumos, sumokėtos vykdant kitą investicinę veiklą (1.058.491) (938.615)

III. PINIGŲ SRAUTAI IŠ FINANSINĖS VEIKLOS (21.059.091) (26.465.750)

III.1. Sumos, gautos išleidus paprastąsias ir privilegijuotąsias akcijas - -

III.2. Sumos, išleistos nuosavoms akcijoms supirkti - -

III.3. Sumos, gautos išleidus skolos vertybinius popierius - -

III.4. Sumos, išleistos skolos vertybiniams popieriams išpirkti - -

III.5. Gautos paskolos - -

III.6. Grąţintos paskolos - -

III.7. Sumokėti dividendai (20.140.500) (25.952.802)

III.8. Sumokėti finansinės veiklos mokesčiai - -

III.9. Sumos, gautos iš kitos finansinės veiklos - -

III.10. Sumos, sumokėtos vykdant kitą finansinę veiklą (918.591) (512.948)

IV. PINIGŲ SRAUTŲ (SUMAŢĖJIMAS) PADIDĖJIMAS (4.143.735) 6.944.698

V. PINIGAI IR JŲ EKVIVALENTAI METŲ PRADŢIOJE 14.966.830 8.022.132

VI. PINIGAI IR JŲ EKVIVALENTAI METŲ PABAIGOJE 10.823.095 14.966.830

(Pabaiga) Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Finansinės ataskaitos buvo patvirtintos ir pasirašytos Bendrovės vadovybės 2013 m. kovo 7 d.:


Kęstutis Šerpytis


Tatjana Kozlova


Kęstutis Gadeikis

AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ BENDROVĖS KODAS 110051834, J. BASANAVIČIAUS G. 12, VILNIUS AIŠKINAMASIS RAŠTAS


28

1. BENDRA INFORMACIJA

AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – „Bendrovė“) yra akcinė bendrovė, įregistruota Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijoje 1996 m. gruodţio 10 d. Bendrovė yra įsikūrusi adresu J. Basanavičiaus g. 12, LT-03600, Vilnius, Lietuva. Bendrovė teikia įvairias ne gyvybės draudimo paslaugas ir toliau tęsia gyvybės draudimo polisų, sudarytų iki 1997 m. rugpjūčio 1 d., kai pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą ne gyvybės draudimo bendrovėms buvo uţdrausta sudaryti gyvybės draudimo polisus, aptarnavimą. Bendrovei licencija draudimo veiklai vykdyti išduota 2005 m. birţelio 21 d. Bendrovė vykdo ne gyvybės draudimo šakai priskiriamas draudimo grupes:

draudimas nuo nelaimingų atsitikimų; draudimas ligos atvejui;

sausumos transporto priemonių, išskyrus geleţinkelio transporto priemones, draudimas; su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas; skraidymo aparatų draudimas; geleţinkelio transporto priemonių draudimas; laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas; veţamų krovinių draudimas; turto draudimas nuo gaisro ar gamtos jėgų; turto draudimas nuo kitų rizikų; su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas; su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas; bendrosios civilinės atsakomybės draudimas; laidavimo draudimas; finansinių nuostolių draudimas.

2012 m. gruodţio 31 d. Bendrovėje dirbo 1.149 darbuotojai (2011 m. gruodţio 31 d. – 1.192). Bendrovė priklauso „Royal & Sun Alliance“ įmonių grupei, 99,98 proc. Bendrovės akcijų priklauso įmonei „Royal&Sun Alliance Insurance plc“, kurios buveinė yra St Mark„s Court, Chart Way, Horsham, West Sussex, RH12 1XL, Jungtinėje Karalystėje, įmonės kodas yra 93792, akcijų įsigijimas įvykdytas 2011 metų lapkričio mėn. 2 d. Vadovaujanti patronuojanti įmonė yra „RSA Insurance Group plc“, įsikūrusi One Plantation Place, Fenchurch St 30, Londone, Jungtinėje Karalystėje.

2. REIKŠMINGOS APSKAITOS POLITIKOS Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas Pateiktos finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Draudimo prieţiūros komisijos nutarimu Nr. N-7 „Dėl Draudimo įmonių finansinės atskaitomybės“, Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Verslo apskaitos standartais (VAS) ir kitais teisės aktais. Finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis įsigijimo vertės principu, išskyrus tam tikrą finansinį ir investicinį turtą, ţemę ir pastatus, kurie yra apskaitomi tikrąja verte. Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos nacionaline Lietuvos valiuta – litais (Lt). Toliau apibūdinti svarbiausi apskaitos principai. Įvertinimai Finansinių ataskaitų paruošimas pagal Lietuvos Respublikos Draudimo prieţiūros komisijos nutarimą Nr. N-7 „Dėl Draudimo įmonių finansinės atskaitomybės“, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, Verslo apskaitos standartus (VAS) ir kitus teisės aktus reikalauja vadovybės įvertinimų ir prielaidų, turinčių įtakos finansinėse ataskaitose pateiktoms sumoms ir finansinių ataskaitų aiškinamajam raštui. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėse ataskaitose, kai bus nustatytas.

Uţsienio valiuta Operacijos uţsienio valiuta apskaitoje atvaizduojamos nacionaline valiuta pagal operacijos atlikimo dieną Lietuvos banko skelbiamą lito ir uţsienio valiutos santykį, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai, įskaitant ir neįvykdytus įsipareigojimus pirkti ar parduoti uţsienio valiuta, yra konvertuojami į Litus balanso sudarymo dieną. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų uţsienio valiutomis įtraukiami į pelno (nuostolių) ataskaitą tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir



29

sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į Litus, įtraukiamos į pelno (nuostolių) ataskaitą. Gruodţio 31 d. pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:

2012 2011

1 USD = 2,6060 Lt 1 EUR = 3,4528 Lt 1 DKK = 0,4629 Lt 1 GBP = 4,2015 Lt 1 LVL = 4,9520 Lt 1 PLN = 0,8474 Lt

1 SEK = 0,4004 Lt

1 USD = 2,6694 Lt 1 EUR = 3,4528 Lt 1 DKK = 0,4644 Lt 1 GBP = 4,1310 Lt 1 LVL = 4,9421 Lt 1 PLN = 0,7851 Lt

1 SEK = 0,3860 Lt

Ilgalaikis nematerialusis turtas Ilgalaikis nematerialusis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumaţėjimo nuostolius, jei tokių yra. Amortizacija yra skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) amortizacijos skaičiavimo metodą per įvertintą naudingą turto naudojimo laiką, kuris programinei įrangai yra nuo 1 iki 7 metų. Ilgalaikio nematerialiojo turto vertės sumaţėjimo, turto nurašymo nuostoliai bei amortizacijos sąnaudos priskiriamos Bendrovės veiklos sąnaudoms. Verslo jungimai Verslo įsigijimai apskaitomi taikant pirkimo metodą. Sumokėtas atlygis verslo jungimo metu yra vertinamas tikrąja verte, kuri yra apskaičiuojama kaip Bendrovės perduoto turto, Bendrovės prisiimtų

įsipareigojimų ankstesniems įsigyjamo ūkio subjekto savininkams, bei Bendrovės išleistų nuosavybės priemonių mainais uţ įsigyjamo ūkio subjekto kontrolę, tikrųjų verčių suma. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripaţįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai jos patiriamos. Įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai yra pripaţįstami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną, išskyrus:

atidėtojo mokesčio turtą ar įsipareigojimus ir įsipareigojimus ar turtą, susijusį su išmokomis darbuotojams;

įsipareigojimus ar nuosavybės priemones, susijusias su įsigyjamo ūkio subjekto mokėjimo

akcijomis susitarimais, ar Bendrovės mokėjimo akcijomis susitarimus, sudarytus pakeisti įsigyjamo ūkio subjekto mokėjimo akcijomis susitarimus;

turtą (ar perleidimo grupes), kurie klasifikuojami kaip skirti parduoti. Prestiţas yra vertinamas kaip skirtumas tarp pervesto atlygio, nekontroliuojamos dalies įsigyjamoje įmonėje ir įgijėjui iš anksčiau priklausančios įsigyjamos įmonės nuosavybės dalies tikrosios vertės (jei tokia yra) sumos ir skirtumo tarp įsigyjamo identifikuojamo turto ir prisiimtų įsipareigojimų įsigijimo datą. Jeigu, atlikus pakartotiną įvertinimą, įsigyjamos įmonės identifikuojamo turto ir prisiimtų įsipareigojimų grynoji vertė įsigijimo datą viršija pervestą atlygio sumą nekontroliuojamos įsigyjamos įmonės dalies sumą ir įsigyjančiai įmonei anksčiau priklausiusios nuosavybės dalies tikrąją vertę (jeigu egzistuoja), perviršio suma iš karto įtraukiama į pelno (nuostolių) ataskaitą kaip pirkimas uţ maţesnę nei rinkos kainą. Prestiţas Prestiţas, atsirandantis verslo įsigijimo metu yra apskaitomas savikaina, nustatyta verslo įsigijimo datą, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumaţėjimo nuostolius, jei tokių yra.

Vertės sumaţėjimo tikrinimo tikslu, prestiţas yra paskirstomas kiekvienam Bendrovės pinigus generuojančiam vienetui (ar pinigus generuojančioms vienetų grupėms), iš kurių tikimasi gauti naudos dėl verslo jungimo sinergijos. Pinigus generuojantys vienetai, kuriems buvo priskirtas prestiţas, yra tikrinami dėl vertės sumaţėjimo kartą per metus arba daţniau, jeigu yra poţymių, kad vieneto vertė gali būti sumaţėjusi. Jeigu pinigus generuojančio vieneto atsiperkamoji suma yra maţesnė uţ šio vieneto apskaitinę vertę, vertės sumaţėjimo nuostolių suma pirmiausia maţinamas šiam vienetui anksčiau priskirtas prestiţas, o vėliau



30

proporcingai kiekvieno šiam vienetui priklausančio turto vieneto apskaitinei vertei. Bet koks prestiţo vertės sumaţėjimo nuostolis pripaţįstamas tiesiogiai pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pripaţintas prestiţo vertės sumaţėjimas vėlesniais laikotarpiais nėra atstatomas. Parduodant atitinkamą pinigus generuojantį vienetą, jam tenkančio prestiţo suma yra įtraukiama apskaičiuojant pelną ar nuostolius iš pardavimo. Amortizacija yra skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) amortizacijos skaičiavimo metodą per įvertintą naudingą turto naudojimo laiką, kuris prestiţui yra 5 metai. Ţemė ir pastatai Pastatai ir statiniai apskaitomi perkainota verte atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės

sumaţėjimą, jei toks yra. Ţemė apskaitoma perkainota verte atėmus turto vertės sumaţėjimą, jei toks yra. Tais atvejais, kai perkainojamo turto vieneto vertė padidėja, toks padidėjimas apskaitomas kaip turto vertės padidėjimas ir perkainojimo rezervas. Kai turto vieneto vertė po perkainavimo sumaţėja, toks sumaţėjimas registruojamas kaip turto vertės sumaţėjimas ir pripaţįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto vertės sumaţėjimo, jei šis turtas anksčiau nebuvo perkainotas didinant jo vertę. Tais atvejais, kai perkainojamo turto vertė jau buvo padidinta, o ataskaitiniu laikotarpiu nustatomas turto vertės sumaţėjimas, pirmiausiai nurašomas likęs nenudėvėtas perkainojimo rezervas, ir jei jo likučio nepakanka, registruojamos turto vertės sumaţėjimo sąnaudos. Tais atvejais, kai anksčiau perkainoto turto vertė padidėja, atstatomas buvęs vertės sumaţėjimas, o likusia dalimi didinamas perkainojimo rezervas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje paskaičiuojamas pastatų perkainotos dalies nusidėvėjimas ir koreguojamas perkainojimo rezervas. Pardavus ar nurašius perkainotą turtą,

paskaičiuojamas pastatų perkainotos dalies nudėvėjimas ir atstatomas nenudėvėtas perkainojimo rezervo likutis. Nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, atsiţvelgiant į nustatytus pastatų naudingo tarnavimo laikotarpius. Bendrovė taiko šiuos pastatų naudingo tarnavimo laikotarpius:

Nekilnojamojo turto grupė Metai

Pastatai 30 – 80

Ţemė ir nebaigta statyba Nusidėvėjimas neskaičiuojamas

Remonto darbai, nepagerinantys remontuojamo turto naudingų savybių, ar neprailginantys turto naudingo tarnavimo laikotarpio, yra nurašomi į sąnaudas iš karto, kai šios sąnaudos yra patiriamos.

Rekonstrukcijos išlaidos ir remonto darbai, dėl kurių pailgėja turto naudingo tarnavimo laikotarpis ar pagerėja naudingosios turto savybės, yra įskaitomi į turto savikainą ir nudėvimi per iš naujo įvertintą turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Pelnas arba nuostoliai, atsiradę perleidus nekilnojamąjį turtą, apskaičiuojami iš gautų pajamų atimant parduoto turto likutinę vertę bei visas su perleidimu susijusias sąnaudas. Perleidus nekilnojamąjį turtą, pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomas sandorio rezultatas. Kiekvienų metų pabaigoje Bendrovė perţiūri nekilnojamojo turto naudingo tarnavimo laiką, likutinę vertę ir nusidėvėjimo metodą ir įvertinimo pakeitimo įtaką, jei tokia yra, pripaţįsta perspektyviai. Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus ţemę ir pastatus Ilgalaikis materialusis turtas - tai turtas, kurį Bendrovė valdo ir kontroliuoja, iš kurio tikisi gauti ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais, kuris bus naudojamas ilgiau nei vienerius metus

Bendrovės paslaugų teikimui ar administraciniams tikslams (ne investicijoms), kurio įsigijimo savikainą galima patikimai nustatyti ir kuri yra ne maţesnė nei 500 Lt neįskaitant PVM, išskyrus kompiuterinę techniką, kuri pripaţįstama ilgalaikiu turtu, jei įsigijimo savikaina yra ne maţesnė nei 500 Lt, įskaitant PVM. Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus pastatus ir ţemę, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumaţėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją ir yra skaičiuojamas



31

taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) nusidėvėjimo skaičiavimo metodą per įvertintą naudingą turto naudojimo laiką, kuris pagrindinėms ilgalaikio materialiojo turto grupėms yra toks:

Ilgalaikio materialiojo turto grupės Naudingo tarnavimo laikas

(metais)

Transporto priemonės 8

Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės 3

Biuro įranga 4 - 6

Kitas turtas 4 - 8

Remonto išlaidos, susijusios su jau atiduotu į eksploataciją ilgalaikiu materialiuoju turtu, pridedamos

prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei jos pailgina turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina jo naudingąsias savybes. Visos kitos patirtos remonto išlaidos pripaţįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos. Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina naudingąsias savybes, išlaidos yra priskiriamos ilgalaikiam materialiam turtui ir yra pripaţįstamos sąnaudomis per likusį nuomos laikotarpį. Pelnas ar nuostoliai, susidarantys dėl ilgalaikio materialiojo turto pardavimo apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo įplaukų ir turto likutinės vertės. Gautas pelnas ar patirti nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo yra pripaţįstami tų metų pelno (nuostolių) ataskaitoje. Kiekvienų metų pabaigoje Bendrovė perţiūri ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką, likutinę vertę ir nusidėvėjimo metodą ir įvertinimo pakeitimo įtaką, jei tokia yra, pripaţįsta perspektyviai.

Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumaţėjimo, turto nurašymo nuostoliai bei nusidėvėjimo sąnaudos priskiriamos Bendrovės veiklos sąnaudoms. Investicinis turtas Investicinis turtas yra nekilnojamas turtas, laikomas uţdirbti nuomos pajamas ir/arba pelną iš turto vertės padidėjimo ir yra apskaitomas tikrąja verte, jo nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Investicinio turto tikroji vertė tikslinama kiekvieną kartą, sudarant finansines ataskaitas, jos pasikeitimą pripaţįstant pelno (nuostolių) ataskaitoje. Investicinio turto, finansinėse ataskaitose parodyto tikrąja verte, remonto išlaidos pripaţįstamos laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudomis. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumaţėjimas

Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo dieną Bendrovė perţiūri likutinę ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors poţymių, kad šio turto vertė sumaţėjo. Jei tokių poţymių yra, Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumaţėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Bendrovė paskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Jei negalima nustatyti pagrįstos ir pastovios paskirstymo bazės, Bendrovės turtas yra taip pat priskiriamas individualiai pajamas generuojančiai turto grupei arba jis yra priskiriamas maţiausiai pajamas generuojančiai turto grupei, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš grynosios galimo pardavimo kainos, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra maţesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumaţinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumaţėjimo pripaţįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumaţėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumaţėjimas.

Jei po nuostolių dėl vertės sumaţėjimo pripaţinimo turto vertė padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės,



32

bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumaţėjimo ankstesniais metais nebūtų buvęs pripaţinti. Turto vertės sumaţėjimo atstatymas pripaţįstamas pajamomis iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, vertės sumaţėjimo atstatymas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas.

Finansiniai instrumentai Bendrovė pripaţįsta finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus balanse tada, kai Bendrovė tampa finansinės priemonės sutarties šalimi.

Finansinių instrumentų tikroji vertė Tikroji vertė atspindi finansinių instrumentų vertę, uţ kurią turtas gali būti realizuotas ar

įsipareigojimai gali būti padengti. Tais atvejais, kai, vadovybės nuomone, finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė ţymiai skiriasi nuo jų apskaitinės vertės, tikroji tokio finansinio turto ir įsipareigojimų vertė yra atskleidţiama atskirai šių finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastabose.

Finansinis turtas a) Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino ir turimas pardavimui Fiksuoto termino skolos vertybiniai popieriai, kuriuos vadovybė turėjo tikslą ir galimybes išlaikyti iki išpirkimo termino buvo priskirti laikomam iki išpirkimo termino turtui. Skolos vertybiniai popieriai, kuriuos vadovybė ruošiasi laikyti neapibrėţtą laikotarpį, tačiau kurie gali būti parduoti esant poreikiui palaikyti likvidumą, keičiantis palūkanų normai, uţsienio valiutų keitimo kursui ar kainai, yra klasifikuojami kaip turimas pardavimui turtas. Vadovybė nustato atitinkamą grupavimą finansinio turto įsigijimo metu.

Investicijos apskaitoje yra pripaţįstamos sandorio dieną ir pirmiausiai apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais skolos vertybiniai popieriai, kuriuos Bendrovė ketina ir turi

galimybę laikyti iki išpirkimo termino, yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, atėmus bet kokius pripaţintus vertės sumaţėjimo nuostolius, kurie atspindi neatgaunamas sumas. Metinė gautų nuolaidų ar vertės perviršio įsigyjant vertybinius popierius, laikomus iki išpirkimo termino, amortizacija yra kaupiama su kitomis investicijų pajamomis (sąnaudomis) per visą investicijų terminą tokiu būdu, jog pripaţįstamos pajamos (sąnaudos) yra pastovios ir tolygios per visą investicijų laikotarpį.

Investicijos, kurios nėra klasifikuojamos kaip laikomos iki išpirkimo, yra priskiriamos prie laikomų parduoti ir vėlesniais laikotarpiais apskaitomos tikrąja verte. Visas realizuotas ir nerealizuotas pelnas ar nuostolis iš investicijų, laikomų parduoti, atvaizduojamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

b) Gautinos sumos Gautinos sumos pirminio pripaţinimo metu yra apskaitomos įsigijimo verte, o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant efektyvią palūkanų normos metodą ir atėmus vertės sumaţėjimo nuostolius, jei

tokių yra. Gautinų sumų vertės sumaţėjimo nuostoliai yra pripaţįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai yra objektyvių veiksnių, kad šio turto vertė yra sumaţėjusi.

c) Pinigai ir pinigų ekvivalentai Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, pinigai kelyje ir pinigai bankų sąskaitose, indėliai iki pareikalavimo ir kitos trumpalaikės (iki trijų mėnesių nuo įsigijimo datos) labai likvidţios investicijos, kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika.

Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius nėra priskiriamos pinigų ekvivalentams.

d) Suteiktos paskolos Balanse suteiktos paskolos pirminio pripaţinimo metu yra apskaitomos įsigijimo verte, o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant efektyvią palūkanų normos metodą ir atėmus vertės sumaţėjimo nuostolius, jei tokių yra. Suteiktų paskolų vertės sumaţėjimo nuostoliai yra pripaţįstami pelno

(nuostolių) ataskaitoje tada, kai yra objektyvių veiksnių, kad šio turto vertė yra sumaţėjusi. Sukauptos paskolų palūkanos atvaizduojamos kartu su paskolų likutine verte.

e) Indėliai kredito įstaigose Indėliai kredito įstaigose apskaitomi įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumaţėjimo nuostolius, jei tokių yra. Vertės sumaţėjimo nuostoliai apskaičiuojami, kai tampa ţinoma, kad indėlio grąţinimas yra abejotinas. Palūkanų pajamos kaupiamos naudojant apskaičiuotąją palūkanų normą per visą indėlio galiojimo laikotarpį. Sukauptos indėlių palūkanos atvaizduojamos kartu su indėlių likutine verte.



33

f) Efektyvios palūkanų normos metodas Efektyvios palūkanų normos metodas – tai finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų ir sąnaudų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma – tai palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripaţinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto ir įsipareigojimų laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamą trumpesnį laikotarpį. g) Finansinio turto vertės sumaţėjimas Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą Bendrovė įvertina finansinį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors poţymių, kad šio turto vertė sumaţėjo. Finansinio turto vertė sumaţėja tada, kai yra

objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripaţinimo, pasekmė, kurie turėjo įtakos finansinio turto įvertintiems ateities pinigų srautams. Finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertės sumaţėjimo nuostolių suma yra skirtumas tarp finansinio turto apskaitinės vertės ir įvertintų ateities pinigų srautų dabartinės vertės, apskaičiuotos naudojant efektyvią palūkanų normą, apskaičiuotą pirminio pripaţinimo metu. Reikšmingas arba ilgalaikis listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumaţėjimas ţemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumaţėjimo įrodymu. Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir finansinės nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumaţėjimo įrodymas galėtų būti:

• reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba

• palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uţdelsimas; arba • tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas.

Viso finansinio turto apskaitinė vertė yra tiesiogiai sumaţinama įvertintais vertės sumaţėjimo nuostoliais, išskyrus gautinas sumas, kurių apskaitinė vertė yra sumaţinama per atidėjimų sąskaitą. Kai gautina suma yra neatgaunama, ši gautina suma yra nurašoma per atidėjimų sąskaitą. Atidėjimų sąskaita yra maţinama anksčiau nurašytų sumų atgavimais po balanso datos. Atidėjimų apskaitinės vertės pasikeitimai yra pripaţįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jei po balanso sudarymo datos įvertintų vertės sumaţėjimo nuostolių suma sumaţėja ir šis sumaţėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiais, kurie įvyko po įvertintų vertės sumaţėjimo nuostolių pripaţinimo, tuomet šie anksčiau pripaţinti įvertinti vertės sumaţėjimo nuostoliai yra atstatomi pelno (nuostolių) ataskaitoje, bet taip, kad įvertinta vertės sumaţėjimo nuostolių atstatymo dieną investicijų apskaitinė vertė neviršytų amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi, jei nuostoliai dėl vertės sumaţėjimo ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvę pripaţinti.

Finansiniai įsipareigojimai Mokėtinos sumos yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Nuomos apskaita Nuoma yra pripaţįstama išperkamąja, kai pagal nuomos sąlygas perduodama iš esmės visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Veiklos nuoma – tai į išperkamosios nuomos sąvoką neįeinanti nuoma. a) Bendrovė kaip nuomotojas Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripaţįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį. b) Bendrovė kaip nuomininkas

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripaţįstami sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį. Nauda, gauta ar gautina kaip paskata sudaryti veiklos nuomos sutartį, yra paskirstoma tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį. Akcinis kapitalas ir rezervai Akcinis kapitalas ir rezervai yra apskaitomi nominalia verte.



34

Techniniai atidėjiniai Techniniai atidėjiniai yra skaičiuojami remiantis Lietuvos Banko reikalavimais. Dalis skaičiavimų yra paremta prielaidomis ir vertinimais, kurių tikslumas uţtikrinamas įsigijimo ir dabartinės vertės stebėjimais bei prognozėmis ateičiai. Taikoma metodika atsiţvelgia į tendencijų raidą ir yra koreguojama pasikeitus aplinkybėms. a) Perkeltų įmokų techninis atidėjinys Perkeltų įmokų techninį atidėjinį sudaro ta pasirašytų įmokų dalis, kuri turi būti priskirta draudimo Bendrovės pajamoms ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais. Perkeltų įmokų techninis atidėjinys apskaičiuojamas proporcingai paskirstant pasirašytą draudimo įmoką draudimo rizikos galiojimo laikotarpiui. Perkeltų įmokų techninis atidėjinys apskaičiuojamas proporciniu (pro-rata) metodu kiekvienai draudimo sutarčiai atskirai transakcijų lygyje. Perkeltų įmokų techninio atidėjinio dalis,

tenkanti persidraudimui, apskaičiuojama remiantis tais pačiais metodais kaip bendra suma. b) Numatomų išmokėjimų techninis atidėjinys Numatomų išmokėjimų techninį atidėjinį sudaro apskaitinio laikotarpio pabaigoje atidėtos sumos, skirtos numatomiems išmokėjimams. Atidėjinys apima numatomas išmokas dėl įvykusių ir praneštų įvykių, numatomas išmokas dėl įvykusių, bet dar nepraneštų įvykių, numatomas ţalų sureguliavimo sąnaudas, skirtas aukščiau išvardintiems įvykiams sureguliuoti, bei regreso tvarka numatomas gauti sumas iš numatomų išmokėjimų. Numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio apskaičiavimo pagrindas yra kiekvieno pranešto įvykio individualus įvertinimas pagal visą turimą informaciją šio atidėjinio sudarymo momentui. Numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio dalis, skirta numatomoms draudimo išmokoms dėl įvykusių, bet dar nepraneštų ţalų, apskaičiuojama remiantis „grandininiu pakopiniu“ (angl. k. „Chain-

ladder“), draudiminio nuostolingumo ar „Bornhuetter – Ferguson“ metodais pagal atskiras draudimo rūšis. Perdraudikų dalis numatomų išmokėjimų techniniame atidėjinyje apskaičiuojama atsiţvelgiant į perdraudimo sutarčių sąlygas. c) Gyvybės draudimo ţalos padengimo (matematinis) techninis atidėjinys Gyvybės draudimo matematinis techninis atidėjinys – tai suma visų Bendrovės įsipareigojimų, susijusių su galiojančiomis gyvybės draudimo sutartimis. Jis apskaičiuojamas kiekvienai gyvybės draudimo sutarčiai atskirai, remiantis ekvivalentiškumo principu. Gyvybės draudimo matematinį techninį atidėjinį sudaro aktuariškai diskontuotas atidėjinio skaičiavimo datai draudimo sutarties įsipareigojimų ir gautinų įmokų skirtumas. Taikomą šio atidėjinio apskaičiavimo metodą galima apibūdinti kaip perspektyvinį grynųjų įmokų metodą. Skaičiavimuose Bendrovė taiko Zillmer‟io koregavimo metodą. Tokiu būdu atidėtosios

įsigijimo sąnaudos maţina ţalos padengimo techninį atidėjinį. Apskaičiuodama gyvybės draudimo matematinį techninį atidėjinį, Bendrovė taiko Lietuvos gyventojų mirtingumo lentelę uţ laikotarpį nuo 1989 m. iki 1990 m. Pensijos išmokėjimų (anuitetų) įsipareigojimai vertinami naudojant Šveicarijos mirtingumo lentelę anuitetams ERM/ERF 2000. Dėl aktyvių gyvybės draudimo portfelio uţdarymo veiksmų apskaičiuodama atidėjinius visoms sutartims Bendrovė taiko nulinę palūkanų normą. d) Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjinys Ne gyvybės draudimo įmokų grąţinimo techninis atidėjinys sudaromas draudimo sutartims, kuriose yra numatytas dalies įmokų grąţinimas ar įmokų sumaţinimas pratęsiant sutartį. Atidėjinys apskaičiuojamas proporciniu metodu įvertintiems Bendrovės įsipareigojimams pagal šias sutartis. e) Nepasibaigusios rizikos techninis atidėjinys

Nepasibaigusios rizikos techninis atidėjinys yra skirtas įmokos nepakankamumui pagal galiojančias draudimo rizikas padengti. Įmokos yra nepakankamos, jei įvertinama, kad ateinančių ataskaitinių laikotarpių pajamų pagal visas galiojančias draudimo rizikas nepakaks ateinančių ataskaitinių laikotarpių išmokoms, įskaitant ţalos sureguliavimo sąnaudas ir išieškotas sumas pagal pateiktas pretenzijas dėl įvykių, įvyksiančių ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais pagal visas galiojančias draudimo rizikas, bei veiklos ir kitoms techninėms sąnaudoms pagal visas galiojančias draudimo rizikas padengti. Nepasibaigusios rizikos techninis atidėjinys yra lygus dydţiui, kuriuo įmokos yra nepakankamos.



35

Mokesčiai Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos ir atidėtojo pelno mokesčio pokytis. a) Pelno mokestis Einamųjų metų pelno mokestis yra mokamas atsiţvelgiant į apmokestinamąjį pelną uţ metus. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto pelno (nuostolių) ataskaitoje, nes jis neapima pajamų ar sąnaudų straipsnių, kurie kitais metais yra apmokestinami ar įskaitomi ir, be to, jis neapima straipsnių, kurie niekada neapmokestinami ar įskaitomi. Pelno mokestis apskaičiuojamos naudojant galiojusį ar iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos priimtą mokesčio tarifą. 2012 m. Bendrovei taikomas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc. (2011 m. - 15 proc.).

b) Atidėtasis pelno mokestis Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balanso įsipareigojimų metodu. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra pripaţįstami būsimų mokesčių tikslais, paţymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai yra pripaţįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins mokestinį pelną, o atidėtojo pelno mokesčio turtas pripaţįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumaţins mokestinį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripaţįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestiţu (arba neigiamu prestiţu), arba jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripaţintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei mokestinio, nei finansinio pelno. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra perţiūrimas balanso sudarymo dienai ir yra sumaţinamas, jei nėra tikėtina, kad Bendrovė ateityje turės pakankamai mokestinio pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumaţins mokestinį pelną.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinus skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus. Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos ar pajamos apskaitomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, išskyrus kai jos susijusios su straipsniais apskaitomais akcininkų nuosavybėje, kuomet atidėtieji mokesčiai taip pat apskaitomi akcininkų nuosavybės straipsniuose. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai yra teisiškai leidţiama sudengti einamųjų metų mokesčio turtą ir įsipareigojimus ir kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų, ir Įmonė ketina sudengti einamųjų metų mokesčio turtą ir įsipareigojimus grynąja verte. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti Bendrovei bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Suma pripaţinta atidėjiniu yra geriausias įvertinimas, reikalingas padengti dabartinius ataskaitinio laikotarpio įsipareigojimus, atsiţvelgiant į rizikas ir neapibrėţtumus kylančius iš šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė. Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripaţįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta. Pasirašytos įmokos ir atiduoto perdraudimo įmokos

Pasirašytas įmokas sudaro per ataskaitinį laikotarpį pasirašytų sutarčių, besitęsiančių ne ilgiau nei vienerius metus, įmokos, per ataskaitinį laikotarpį pasirašytų sutarčių, besitęsiančių ilgiau nei vienerius metus, įmokos, tenkančios vieneriems draudimo metams, bei praėjusiais finansiniais metais pasirašytų sutarčių, besitęsiančių ilgiau nei vienerius metus, įmokos, tenkančios ataskaitiniams metams, atėmus įmokas pagal negaliojančius ar nutrauktus draudimo polisus bei įvertinus iš draudėjų gautinų sumų vertės sumaţėjimą. Uţdirbtos įmokos apima ataskaitiniam laikotarpiui priskirtinas įmokas, t.y. per ataskaitinį laikotarpį pasirašytas įmokas, pakoreguotas perkeltų įmokų techninio atidėjinio pokyčiu per atitinkamą laikotarpį.



36

Perdraudikų dalis uţdirbtose įmokose apima per ataskaitinį laikotarpį pasirašytų įmokų dalį, atiduotą perdraudimams ir pakoreguotą perkeltų įmokų techninio atidėjinio pokyčiu, tenkančiu perdraudikams atiduotoms įmokoms. Išmokos Išmokų sąnaudos apima ataskaitiniam laikotarpiui priskiriamas išmokų sumas, t.y. išmokas, ţalos sureguliavimo sąnaudas, atėmus regresu atgautas sumas bei numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio pokytį per ataskaitinį laikotarpį. Regresu atgautos sumos apima per ataskaitinį laikotarpį faktiškai atgautas sumas iš trečiųjų šalių pinigais, arba pardavus perimtą turtą, bei po ataskaitinio laikotarpio pabaigos atgautinas sumas, susijusias su iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos išmokėtomis ţalomis, atsiţvelgiant į tokių sumų

tikėtiną sumokėjimo laikotarpį bei tikimybę jas atgauti. Ţalų sureguliavimo sąnaudas sudaro ţalų sureguliavimo centrų sąnaudos bei tam tikra Bendrovės būstinės ir filialų sąnaudų, priskiriamų remiantis darbuotojų darbo laiko analize, dalis. Ţalų sureguliavimo sąnaudos skirstomos į gyvybės ir ne gyvybės draudimo dalis, atsiţvelgiant į kiekvienos operacijos pobūdį ir darbuotojų darbo laiko analizės rezultatus. Visos ţalų sureguliavimo centrų sąnaudos laikomos ne gyvybės draudimo ţalų sureguliavimo sąnaudomis. Perdraudikų dalis išmokų sąnaudose apima pagal perdraudimo sutartis perdraudikų apmokėtas arba iš perdraudikų gautinas sumas uţ Bendrovės per ataskaitinį laikotarpį sumokėtas išmokas, pakoreguotas numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio perdraudikų dalies pokyčiu per ataskaitinį laikotarpį, perdraudikų daliai tenkančiais regreso bei išoriniais ţalų reguliavimo išlaidų kaštais.

Investicinės veiklos pajamos ir sąnaudos Visos investicinės veiklos pajamos ir sąnaudos, susijusios tiek su gyvybės draudimo veikla, tiek su ne gyvybės draudimo veikla, tiek su nuosavo kapitalo investavimu, priskiriamos gyvybės draudimo investicinės veiklos pajamoms ir sąnaudoms. Remiantis ne gyvybės techninių atidėjinių ir akcininkų nuosavybės bei bendru draudimo techninių atidėjinių ir nuosavo kapitalo sumų santykiu, atitinkama dalis investicinio pelno (nuostolių), susijusių su ne gyvybės techninių atidėjinių ir nuosavo kapitalo investavimu, yra iškeliama iš gyvybės techninės dalies į netechninę pelno (nuostolių) ataskaitos dalį. Iš netechninės dalies, remiantis ne gyvybės draudimo techninių atidėjinių ir nuosavo kapitalo santykiu, investicinio pelno dalis perkeliama į ne gyvybės draudimo techninę pelno (nuostolių) ataskaitos dalį. Techninių atidėjinių bei akcininkų nuosavybės sumų santykiai yra nustatomi vadovaujantis matematiniu atitinkamų dydţių laikotarpio pradţios ir pabaigos vidurkiu. Įsigijimo sąnaudos Įsigijimo sąnaudos apima sąnaudas, kurios patiriamos sudarant draudimo sutartis. Įsigijimo sąnaudas sudaro komisiniai, mokami agentams ir tarpininkams uţ draudimo polisų platinimą, reklamos ir

pardavimų rėmimo sąnaudos, pardavimo padalinių veiklos sąnaudos, pardavimo padalinių darbuotojų darbo uţmokestis bei socialinio draudimo įmokos. Su būsimais laikotarpiais susijusios komisinių sąnaudos balanse parodomos kaip atidėtosios įsigijimo sąnaudos. Atidėtosios įsigijimo sąnaudos apskaičiuojamos proporciniu (pro-rata) metodu kiekvienam polisui atskirai. Komisinių sąnaudų dalis, tenkanti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nepareikalautoms įmokoms, balanse parodoma kaip sukauptos komisinių sąnaudos. Sukauptos komisinių sąnaudos apskaičiuojamos proporciniu (pro-rata) metodu kiekvienam polisui atskirai. Komisiniai priskiriami tiesiogiai kiekvienam polisui bei atitinkamai draudimo grupei, o kitos įsigijimo sąnaudos priskiriamos draudimo grupėms, atsiţvelgiant į sudarytų sutarčių skaičių. Perdraudimo komisiniai Uţdirbti perdraudimo komisiniai – tai per ataskaitinį laikotarpį ir praėjusius laikotarpius perdraudikų

kompensuotų įsigijimo komisinių uţdirbta dalis. Administracinės sąnaudos Į administracinių sąnaudų straipsnį Bendrovė įtraukia sąnaudas, tiesiogiai nesusijusias su draudimo sutarčių sudarymo, ţalų reguliavimo, investavimo veiklomis. Šios sąnaudos draudimo grupėmis priskiriamos vadovaujantis uţdirbtų įmokų sumomis kiekvienoje iš draudimo grupių.



37

Kitos techninės veiklos pajamos ir sąnaudos Kitos pajamos ir atitinkamai patirtos sąnaudos uţ kitų įmonių draudimo produktų platinimą kitose techninėse pajamose ir sąnaudose atvaizduojamos iš karto, pardavus kitos draudimo bendrovės polisą.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui mokami atskaitymai nuo pasirašytų privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įmokų pripaţįstami sąnaudomis per susijusių draudimo įmokų uţdirbimo laikotarpį.

Visos kitos techninės veiklos pajamos ir sąnaudos pripaţįstamos remiantis kaupimo principu.

Kitos pajamos ir sąnaudos Kitos pajamos apima pajamas, uţdirbtas suteikus paslaugas, kitas nei draudimo: uţdirbtos palūkanos,

kurios nėra susijusios su investicijomis, tokias kaip palūkanos uţ banke laikomus pinigus; uţdirbtos pajamas iš valiutos konvertavimo ir valiutos kurso perskaičiavimo, kurios nėra susijusios su investicijomis; pelną iš balanso pozicijų, nesusijusių su investicijomis, vertės perskaičiavimo, kitas panašaus pobūdţio pajamas, neįtrauktos į kitas pozicijas.

Kitos sąnaudos apima įvairias sąnaudas, tokias kaip valiutos kursų pasikeitimo, paimtų paskolų, nuostolių iš balanso pozicijų, nesusijusių su investicijomis, vertės perskaičiavimo, mokėtinas baudas ir delspinigius uţ pavėluotus atsiskaitymus, palūkanas uţ finansinio lizingo būdu įsigytą turtą ir kitas sąnaudas neįtrauktas į kitas pozicijas.

Pinigų srautų ataskaita Pinigų srautų ataskaita sudaryta naudojant tiesioginį metodą. Pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus kasoje ir bankuose. Gauti dividendai pinigų srautų ataskaitoje priskiriami investicinei veiklai, o išmokėti – finansinei veiklai. Gautos palūkanos parodomos investicinėje veikloje.

Tarpusavio uţskaitos Tarpusavio uţskaitos yra atliekamos tuo atveju, kai, esant draudėjo skolai, išmokama draudimo išmoka, ne didesnei daliai, negu buvo pareikalauta įmoka, jeigu taip buvo numatyta draudimo sutartyje arba esant draudėjo sutikimui. Su perdraudikais sutartyse numatytais terminais atliekami tarpusavio atsiskaitymų suderinimai apimantys tiek persidraudimo įmokas, tiek ţalas, tiek komisinį atlyginimą. Šių suderinimų pagrindu, gavus perdraudikų patvirtinimus, atliekami uţskaitymai bei mokėjimai.

Vienai akcijai tenkantis pelnas Vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas Bendrovės ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną (nuostolius) padalijus iš vidutinio svertinio per ataskaitinį laikotarpį galiojančių išleistų akcijų skaičiaus.

Susijusios šalys

Šalys yra laikomos susijusiomis, jei viena šalis gali kontroliuoti kitą šalį arba turi reikšmingos įtakos kitai šaliai priimant finansinius arba veiklos sprendimus. Susijusios šalys – tai akcininkai, darbuotojai, stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, jų artimi giminaičiai ir bendrovės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per vieną ar kelis tarpininkus kontroliuoja ar yra kontroliuojamos ataskaitą pateikusios Bendrovės, ar yra kontroliuojamos solidariai su šia Bendrove.

Įstatymų numatyti reikalavimai Bendrovė turi laikytis Lietuvos banko reikalavimų, kurie apima minimalaus kapitalo, minimalaus mokumo, riboto investicijų skaičiaus, apskaitos bei atidėjinių vertinimo metodų reikalavimus.

Neapibrėţtumai Neapibrėţti įsipareigojimai nėra pripaţįstami finansinėse ataskaitose, išskyrus neapibrėţtus įsipareigojimus verslo jungimuose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maţa.

Neapibrėţtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripaţįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

Geografinis segmentas Geografinis segmentas – išskirta verslo sudedamoji dalis, kurioje išskiriami gyvybės ir ne gyvybės draudimo produktai ar teikiamos paslaugos tam tikroje geografinėje ekonominėje aplinkoje ir kurios



38

rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų verslo dalių, veikiančių kitoje geografinėje ekonominėje aplinkoje. Bendrovė geografinių segmentų neišskiria. Verslo segmentas Verslo segmentas yra išskirta verslo sudedamoji dalis, kurioje gaminami atskiri arba susiję produktai ar teikiamos atskiros arba susijusios paslaugos ir kurios verslo rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų Bendrovės verslo dalių. Bendrovė išskiria du pirminius verslo segmentus – ne gyvybės ir gyvybės draudimą. Išskirta gyvybės ir ne gyvybės draudimo portfeliams priskirta turto ir įsipareigojimų dalis, paskirstyta proporcingai techninių atidėjinių sumai. Pobalansiniai įvykiai Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį balanso sudarymo

datą (koreguojantys įvykiai), atspindėti finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi aiškinamojo rašto pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga. Finansinės ir draudimo rizikos valdymas Toliau apibūdintos svarbiausios Bendrovės draudimo ir finansinės rizikos valdymo politikos: a) Draudimo rizika Visos Bendrovės draudimo rūšys yra suskirstytos į 12 portfelių pagal prigimtines rizikos savybes. Kiekvienam portfeliui kartą per metus yra ruošiama draudimo strategija, kurioje apibrėţiama to portfelio operaciniai tikslai, rizikos dydis, reikiamos kompetencijos, pagrindiniai procesai bei veiksmų planai tikslų įgyvendinimui. Portfeliai yra reitinguojami suteikiant jiems raudoną, geltoną arba ţalią spalvą. Raudonieji portfeliai yra tie, kurių rezultatai bei valdymas neatitinka nustatyto rizikos dydţio. Portfelių perţiūra vyksta kartą per ketvirtį, o raudonų – kartą per mėnesį, siekiant pasitikrinti, kaip jie atitinka nustatytus tikslus ir kaip kokybiškai jie valdomi. Pagrindinės sritys, kurios yra nagrinėjamos:

Strategija ir planas; Konkurencinis pranašumas; Rezultatai; Rizikų selekcija; Techninė kainodara; Prisiimamos rizikos valdymas; Perdraudimas; Ţalų reguliavimas; Techniniai rezervai; Kompetencijos; Kontrolės aplinka; Duomenų kokybė.

Uţ rizikų valdymą yra atsakingas Teisės ir rizikų valdymo departamento direktoriaus paskirtas rizikų vadovas.

Papildomai yra įdiegtos specialios kontrolės:

Techninis licencijavimas – vertinti draudimo rizikas, reguliuoti ţalas, valdyti draudimo portfelius gali tik licencijuotas personalas. Licencijavimas vykdomas kartą per metus, suteikiant konkrečiam asmeniui atitinkamo lygio licenciją su joje numatytais veikimo limitais. Limitai yra įdiegti IT sistemoje ir kontroliuojami vykdant sisteminį autorizavimo procesą.

Techninis rizikos įvertinimo auditas – vertinti ar rizikos vertintojai grieţtai laikosi rizikos vertinimo reikalavimų savo kasdieniame darbe, ar nepaţeidţiami jiems suteikti įgaliojimai.

Techninis ţalų reguliavimo auditas – vertinti ar ţalų reguliavimo specialistai grieţtai laikosi nuostolių vertinimo reikalavimų savo kasdieniame darbe, ar nepaţeidţiami jiems suteikti įgaliojimai.

Deleguotos atsakomybės – didelių ir ypač didelių rizikų atvejais rizikos vertinimas turi būti atliekamas priţiūrint akcininkų paskirtiems kompetentingiems asmenims. Taip pat egzistuoja sofistikuota autorizavimo sistema, į kurią taip pat įeina Bendrovės Draudimo rizikos vertinimo

bei Ţalų komitetai. Produktų licencijavimas – visi nauji produktai yra perţiūrimi akcininkų paskirtų asmenų prieš

juos pateikiant rinkai. Kai kurie jau egzistuojantys produktai gali būti vykdomi tik gavus specialią akcininkų licenciją.

Rizikos vertinimo gairės nustatomos kiekvienai draudimo rūšiai.



39

b) Ţalų vėlavimo rizika Ţalų vėlavimo rizika - tai rizika, kad draudiminis įvykis jau yra įvykęs, tačiau apie jį Bendrovė dar nėra informuota. Rizika kyla ir tada, kai ţalos įvertis jos reguliavimo laikotarpiu sprendţiant iš turimų statistinių duomenų reikšmingai koreguojasi. Ši rizika yra padengiama techniniu atidėjiniu įvykusioms, bet dar nepraneštoms ţaloms ir yra valdoma laikantis atsargumo principo formuojant numatomų išmokėjimų techninį atidėjinį. c) Nutrūkimų rizika Nutrūkimų rizika - tai rizika, kai draudimo sutartis gali būti nutraukta draudėjo iniciatyva anksčiau negu draudimo laikotarpio pabaiga. Nutrūkimai maţina draudimo pasirašytas įmokas, o jų reikšmingas padidėjimas atitinkamai sumaţintų ateities pajamas (uţdirbtas įmokas).

Bendrovė šią riziką valdo pranešdama klientams apie galimą sutarties nutrūkimą dėl įmokų nemokėjimo, siūlydama sudaryti naują draudimo sutartį pasikeitus draudimo objektui ar pakeisti draudimo sutarties sąlygas atsiţvelgiant į esamą situaciją. Finansiniu poţiūriu ši rizika dengiama formuojant debitorių vertės sumaţėjimą bei išieškant iš draudėjų sumas uţ neapmokėtą draudimo laikotarpį. d) Mirtingumo rizika Atsiţvelgiant į itin sparčiai maţėjantį galiojančių gyvybės draudimo sutarčių skaičių, mirtingumo rizikos tikimybė yra artima nuliui ir jos galima įtaka nuolatos maţėja. e) Koncentracijos rizika Bendrovė rizikos koncentraciją kontroliuoja šiais būdais:

Rizikos koncentracijos apribojimų taikymu vertinant konkretaus kliento/draudimo objekto riziką. Kiekviena draudimo rūšis turi nustatytas maksimalias bruto rizikos prisėmimo ribas ir

maksimalias neto rizikos prisiėmimo ribas. Šios ribos taikomos kiekvienos draudimo sutarties atveju. Nuo 2009 metų, papildomai įdiegus sisteminę draudimo adreso perţiūrą, galima stebėti konkrečios draudimo vietos rizikos koncentraciją turto draudimo atveju.

Rizikos koncentracijos apribojimų taikymu maksimaliai galimai ţalai. Šiuo atveju modeliuojami taip vadinami „blogiausio atvejo“ scenarijai, kurių metu sprendţiama kiek Bendrovė patirtų nuostolių dėl vienos didelės ţalos, kuri paliestų apdraustus objektus pagal skirtingas draudimo rūšis.

Rizikos koncentracijos apribojimų taikymu ilgamečiams įsipareigojimams pagal sudarytas turto draudimo sutartis. Stebimas ilgamečių sutarčių portfelio augimas, taikomi sutarties trukmės apribojimai.

f) Finansinė rizika Bendrovė patiria finansinę riziką dėl savo finansinio turto, finansinių įsipareigojimų ir draudimo įsipareigojimų. Pagrindinė finansinė rizika yra ta, kad Bendrovės finansinio turto uţdirbamo pelno gali nepakakti draudimo sutartyse prisiimtiems įsipareigojimams finansuoti. Tokios pagrindinės finansinės

rizikos dalys yra palūkanų normos rizika, valiutos keitimo rizika ir kredito rizika. g) Palūkanų normos rizika Bendrovės pagrindinė finansinė rizika yra rizika, kad investicinės pajamos iš finansinio turto, dengiančio įsipareigojimus, gali būti nepakankamos finansuoti mokėtinas draudimo išmokas. Didţioji dalis draudimo techninius atidėjinius dengiančio turto investuojama į vyriausybių vertybinius popierius, įmonių obligacijas, terminuotus indėlius bei nekilnojamąjį turtą. Siekiant sumaţinti finansinę riziką investicijų portfelis yra diversifikuojamas, investuojant į skirtingų regionų akcijas, obligacijas ar investicinius fondus, investuojančius tuose regionuose. Bendrovė palūkanų normos riziką valdo, derindama finansinio turto trukmę su įsipareigojimų draudėjams trukme.

Palūkanų normos pasikeitimas 10 proc. turėtų įtakos Bendrovės finansiniams rezultatams:

Straipsniai 2012

Pelnas (nuostoliai) (Lt)

2011 Pelnas (nuostoliai)

(Lt)

Skolos ir kiti pastovių pajamų vertybiniai popieriai +/-1.551.547 +/-1.815.445



40

h) Kredito rizika Kredito, rinkos ir likvidumo rizikos valdymas prasideda nuo priimtino rizikos dydţio parinkimo. Pagrindiniai rizikos dydţio principai yra nustatomi akcininkų, vėliau Bendrovėje pritaikomi atsiţvelgiant į jos veiklos apimtis. Šis procesas vyksta kartą per metus. Rizikos dydţiu yra apibrėţiama, kiek Bendrovė yra linkusi rizikuoti vykdydama investicijas, perdraudimo operacijas bei operacijas su skolininkais. Papildomai Bendrovėje yra įdiegtos atitinkamos politikos bei kontrolės sistemos leidţiančios uţtikrinti efektyvų rizikos dydţio įgyvendinimą. Pagrindinės stebimos sritys yra šios:

Bendrovės turto investavimas – investavimas vykdomas pagal grieţtai nustatytus priimtinos kredito rizikos vertybinius popierius ar depozitus;

Perdraudimo operacijos – pasirenkami nustatyto reitingo perdraudimai bei perdraudimo brokeriai, stebimos gautinos sumos;

Klientų, brokerių, tarpininkų skolos – nustatyti skolininkų valdymo tikslai, įgyvendintos skolų

išieškojimo procedūros; Kredito rizika, susijusi su lėšomis bankuose, yra ribota, nes Bendrovė atlieka operacijas su

bankais, turinčiais aukštus uţsienio reitingavimo agentūrų suteiktus kredito reitingus.

Gruodţio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:

Straipsniai 2012 (Lt) 2011 (Lt)

Skolos ir kiti pastovių pajamų vertybiniai popieriai 389.556.698 357.947.739

Gautinos sumos 90.345.480 88.478.647

Indėliai kredito institucijose 17.124.032 -

Pinigai sąskaitose ir kasoje 10.823.095 14.966.830

Persidraudimo veiklos gautinos sumos 2.797.223 3.623.284

Iš viso 510.646.528 465.016.500

Gruodţio 31 d. Bendrovės gautinų sumų įsisenėjimo analizė buvo:

Straipsniai 2012 (Lt) 2011 (Lt)

Skolos, kurioms nėra suėjęs mokėjimo terminas 77.912.403 76.866.721

Uţdelstos iki 30 dienų 12.107.395 10.611.883

Uţdelstos nuo 30 iki 90 dienų 1.015.024 1.263.490

Uţdelstos daugiau negu 90 dienų 1.309.924 1.481.885

Debitorių vertės sumaţėjimas (1.999.266) (1.745.332)

Iš viso 90.345.480 88.478.647

Per 2012 metus Bendrovė nurašė 559.662 Lt skolų, kurioms jau buvo suformuotas 100 proc. vertės sumaţėjimas ir kurių atgauti jau nebėra galimybių (2011 metais – 7.741.320 Lt).

Tarptautinės reitingų agentūros Fitch Ratings suteikti bankų reitingai:

Bankas Ilgalaikio skolinimosi

reitingas Trumpalaikio

skolinimosi reitingas

AB „SEB bankas“ A+ F1

AB „DNB bankas“ A F1

„Swedbank“ AB A- F2

Bendrovė neturi reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp daugelio draudėjų.

i) Uţsienio valiutos rizika Reikšmingiausia rizika yra susijusi su Bendrovės prisiimtu gyvybės draudimo įsipareigojimų bei investicijų, susijusių su prisiimtais įsipareigojimais, valiutiniu suderinamumu. Siekdama išvengti valiutų kursų rizikos, Bendrovė derina įsipareigojimų bei investicijų valiutines pozicijas.

j) Likvidumo rizika Tai yra rizika, kad tam tikru momentu gali pritrūkti grynųjų pinigų įsipareigojimams padengti nepatiriant nepagrįstų išlaidų. Konservatyvus likvidumo rizikos valdymas leidţia išlaikyti reikiamą grynųjų pinigų kiekį ir pakankamas finansavimo patvirtintomis kreditinėmis lėšomis galimybes. Bendrovė sumaţina likvidumo riziką didesnę dalį savo investicinio portfelio investuodama į likvidţius aktyvus (Vyriausybės vertybiniai popieriai, kotiruojamos akcijos), o įplaukas ir išlaidas balansuoja naudodamasi trumpalaikėmis pinigų srautų prognozėmis.



41

k) Įkainojimo rizika Finansinio turto vertės pasikeitimai yra stebimi remiantis išrašais iš vertybinių popierių sąskaitų, periodiškai sutikrinant vertybinių popierių likučius sąskaitose ir apskaitos sistemoje. Taip pat fiksuojami vertybinių popierių kainų pokyčiai vertybinių popierių birţoje ir tarpbankinėje rinkoje, remiantis pagrindinių bankų informacija.

l) Pinigų srautų rizika Bendrovė nuolat stebi esamus pinigų srautus, siekdama kaip galima daugiau lėšų investuoti ir kontroliuodama, kad būtų pakankamai piniginių lėšų operacinei veiklai. Tuo tikslu yra įgyvendinta pinigų srautų politika, kurios pagrindinis tikslas ir yra optimizuoti piniginius srautus.

Jautrumo analizė

Ţemiau paaiškinama, kiek pasikeistų Bendrovės pelnas (neįskaitant perdraudimo įtakos ţaloms), didţiausią dalį draudimo portfelyje uţimamų produktų nuostolingumui padidėjus 10 proc. punktų.

Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnis

Sausumos transporto priemonių,

išskyrus geleţinkelio transporto, draudimas

Transporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės privalomasis draudimas

Turto draudimas nuo

gaisro ar gamtinių jėgų

Uţdirbtos įmokos 121.910.853 101.675.446 62.229.961

Draudimo išmokų sąnaudos (80.873.053) (59.554.105) (19.495.654)

Nuostolingumas proc. 66,34 58,57 31,33

Nuostolingumo padidėjimas 10 proc. 72,97 64,43 34,46

Prognozuojamos draudimo išmokų sąnaudos (88.960.358) (65.509.516) (21.445.219)

Įtaka pelnui (8.087.305) (5.955.411) (1.949.565)

Taip pat pateikiamas apskaičiavimas, kaip pasikeistų numatomų išmokėjimų techninis atidėjinys 10 proc. padidėjus pranešimo apie ţalas vėlavimui:

Transporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės privalomasis draudimas

Sausumos transporto priemonių,

išskyrus geleţinkelio transporto, draudimas

Turto draudimas

Kitos draudimo

rūšys Iš viso

Įtaka nepraneštų

ţalų techniniam atidėjiniui 2.640.890 38.594 46.917 305.999 3.032.400

Įtaka ţalų sureguliavimo sąnaudų atidėjiniui 153.355 4.720 14.368 58.402 230.845

Įtaka regreso atidėjiniui (46.806) (3.904) (842) (777) (52.329)

Įtaka numatomų išmokėjimų techniniam atidėjiniui 2.747.439 39.410 60.443 363.624 3.210.916

Ginčytinos ţalos ir nagrinėjamos pretenzijos 2012 m. gruodţio 31 d. Bendrovė yra suformavusi rezervų 7.474.257 Lt sumai ginčytinoms ţaloms

(2011 m. – 6.181.032 Lt), kurios šiuo metu nagrinėjamos teisminėse bylose. Šių ţalų išmokėjimo laikotarpis priklausys nuo teismų sprendimų. Kritiniai apskaitos įvertinimai ir vertinimai taikant apskaitos politikas Bendrovė daro prielaidas ir vertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto ir įsipareigojimų sumoms per kitus finansinius metus. Įvertinimai ir prielaidos nuolat vertinamos ir paremtos istorine patirtimi bei kitais faktoriais, tame tarpe būsimų įvykių prognozėmis, kurie tikėtina turėtų būti pagrįsti tam tikromis aplinkybėmis.



42

3. NEMATERIALUSIS TURTAS (LT)

Nematerialųjį turtą 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. sudarė:

Straipsniai Programinė įranga

Prestiţas

2012 2011 2012 2011

Įsigijimo vertė

Laikotarpio pradţioje 35.876.492 29.808.921 339.535 339.535

Įsigytas turtas 4.380.587 6.067.571 - -

Perleistas turtas - - - -

Nurašytas turtas (28.221) - - -

Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą - - - -

Laikotarpio pabaigoje 40.228.858 35.876.492 339.535 339.535

Sukaupta amortizacija


Priskaičiuota amortizacija 4.834.511 4.026.875 67.907 67.907

Perleisto turto amortizacija - - - -

Nurašyto turto amortizacija (28.190) - - -

Perrašymai iš vieno straipsnio į kitą - - - -


Likutinė vertė



2010 metais Bendrovė įsigijo tarpininko veiklą, perimdama turtą, sutartinius įsipareigojimus ir darbuotojus. Sumokėta suma buvo didesnė nei įsigyto turto rinkos vertė, šis skirtumas apskaitytas kaip prestiţas. Veikloje naudojamo visiškai amortizuoto nematerialiojo turto įsigijimo vertė:

Turto grupės pavadinimas Įsigijimo savikaina

2012 2011

Programinė įranga 12.581.855 11.743.987


AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŢ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŢIO 31 D.

43

4. ŢEMĖ, PASTATAI IR KITAS NEKILNOJAMASIS TURTAS (LT)

Ţemę, pastatus ir kitą nekilnojamąjį turtą 2012 m. gruodţio 31 d. sudarė:

Straipsniai

Turto grupės

Iš viso Ţemė Pastatai

Investicinis

turtas

Kita

(statiniai)

Nebaigta statyba ir išankstiniai

apmokėjimai

Nuomojamų patalpų esminis

pagerinimas

Įsigijimo vertė

2011 m. gruodţio 31 d. 1.627.655 37.202.429 4.570.117 4.132.238 549.105 1.788.167 49.869.711

Įsigytas turtas - 315.293 - 15.939 58.459 48.470 438.161

Perleistas turtas - - - - - - -

Nurašytas turtas - - - - - - -

Iš vieno straipsnio į kitą perrašytas turtas - 58.459 - - (58.459) - -

2012 m. gruodţio 31 d. 1.627.655 37.576.181 4.570.117 4.148.177 549.105 1.836.637 50.307.872

Perkainojimas

2011 m. gruodţio 31 d. 5.352.975 1.674.177 (2.096.117) (33.825) (339.837) - 4.557.373

Vertės padidėjimas 6.754 1.294.653 141.000 - - - 1.442.407

Vertės sumaţėjimas (270.000) (725.471) - - - - (995.471)

Nurašytas perkainojimo rezultato sumaţėjimas perleidus turtą - - - - - - -

Iš vieno straipsnio į kitą perrašytas perkainojimo rezultatas

- - - - - - -

2012 m. gruodţio 31 d. 5.089.729 2.243.359 (1.955.117) (33.825) (339.837) - 5.004.309

Sukauptas nusidėvėjimas

2011 m. gruodţio 31 d. - 15.390.292 - 942.008 - 1.424.401 17.756.701

Apskaičiuotas nusidėvėjimas - 1.376.763 - 267.877 - 159.418 1.804.058

Nurašytas nusidėvėjimas perleidus turtą - - - - - - -

Nurašytas nusidėvėjimas nurašius turtą - - - - - - -

Iš vieno straipsnio į kitą perrašytas nusidėvėjimas

- - - - - - -

2012 m. gruodţio 31 d. - 16.767.055 - 1.209.885 - 1.583.819 19.560.759

Likutinė vertė

2011 m. gruodţio 31 d. 6.980.630 23.486.314 2.474.000 3.156.405 209.268 363.766 36.670.383

2012 m. gruodţio 31 d. 6.717.384 23.052.485 2.615.000 2.904.467 209.268 252.818 35.751.422



AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŢ METUS, PASIBAIGUSIUS 2012 M. GRUODŢIO 31 D.

44

Ţemę, pastatus ir kitą nekilnojamąjį turtą 2011 m. gruodţio 31 d. sudarė:

Straipsniai

Turto grupės

Iš viso Ţemė Pastatai

Investicinis turtas

Kita (statiniai)

Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai

Nuomojamų patalpų esminis

pagerinimas

Įsigijimo vertė

2010 m. gruodţio 31 d. 1.627.655 37.085.772 4.570.117 4.132.238 468.882 1.788.167 49.672.831

Įsigytas turtas - 116.657 - - 403.469 - 520.126

Perleistas turtas - - - - - - -

Nurašytas turtas - - - - - - -

Iš vieno straipsnio į kitą perrašytas turtas - - - - (323.246) - (323.246)

2011 m. gruodţio 31 d. 1.627.655 37.202.429 4.570.117 4.132.238 549.105 1.788.167 49.869.711

Perkainojimas

2010 m. gruodţio 31 d. 5.303.258 (366.181) (2.350.117) (33.825) (339.837) - 2.213.298

Vertės padidėjimas 70.084 2.192.764 254.000 - - - 2.516.848

Vertės sumaţėjimas (20.367) (152.406) - - - - (172.773)

Nurašytas perkainojimo rezultato sumaţėjimas perleidus turtą - - - - - - -

Iš vieno straipsnio į kitą perrašytas perkainojimo rezultatas

- - - - - - -

2011 m. gruodţio 31 d. 5.352.975 1.674.177 (2.096.117) (33.825) (339.837) - 4.557.373

Sukauptas nusidėvėjimas

2010 m. gruodţio 31 d. - 14.157.955 - 675.459 - 1.168.949 16.002.363

Apskaičiuotas nusidėvėjimas - 1.232.337 - 266.549 - 255.452 1.754.338

Nurašytas nusidėvėjimas perleidus turtą - - - - - - -

Nurašytas nusidėvėjimas nurašius turtą - - - - - - -

Iš vieno straipsnio į kitą perrašytas nusidėvėjimas

- - - - - - -

2011 m. gruodţio 31 d. - 15.390.292 - 942.008 - 1.424.401 17.756.701

Likutinė vertė

2010 m. gruodţio 31 d. 6.930.913 22.561.636 2.220.000 3.422.954 129.045 619.218 35.883.766

2011 m. gruodţio 31 d. 6.980.630 23.486.314 2.474.000 3.156.405 209.268 363.766 36.670.383




45

2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. Bendrovės nekilnojamasis turtas įkeistas nebuvo. Perkainotų pastatų tikroji vertė buvo nustatyta CB Richard Ellis Ltd nepriklausomų turto vertintojų, remiantis Britanijos Karališkojo Sertifikuotų Turto Vertintojų Instituto įkainojimo ir vertinimo standartais. Įvertinimas, kuris atitinka Nacionalinius įvertinimo standartus, buvo nustatytas remiantis rinkoje panašaus turto įvykusių sandorių kainomis. 2012 m. Bendrovei atlikus nekilnojamojo turto perkainojimą, nekilnojamojo turto likutinė vertė padidėjo 446.936 Lt. Nuosavo kapitalo perkainojimo rezervas padidėjo 524.709 Lt, investicinės veiklos sąnaudos sudarė 77.772 Lt. 2011 m. Bendrovei atlikus nekilnojamojo turto perkainojimą, nekilnojamojo turto likutinė vertė padidėjo 2.344.075 Lt. Nuosavo kapitalo perkainojimo rezervas padidėjo 1.110.431 Lt, ir 1.233.644 Lt buvo sumaţintos investicinės veiklos sąnaudos, atstatant

ankstesnių laikotarpių pastatų perkainojimo neigiamą rezultatą. 2012 m. gruodţio 31 d. nebaigtų statyti pastatų, kuriems nėra skaičiuojamas nusidėvėjimas, likutinė vertė, sudarė 209.268 Lt (2011 m. gruodţio 31 d. – 209.268 Lt). Bendrovė yra išnuomojusi kitiems juridiniams asmenims patalpas, esančias įvairiuose Bendrovei nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose. Išnuomotų patalpų likutinė vertė 2012 m. gruodţio 31 d. sudarė 4.411.081 Lt (2011 m. gruodţio 31 d. – 4.307.668 Lt). 2012 m. gruodţio 31 d. panaudos teise perduotų valdyti pastatų likutinė vertė sudarė 11.366 Lt (2011 m. gruodţio 31 d. – 14.397 Lt).

(Pabaiga)

5. NUOSAVYBĖS IR SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI (LT)

Nuosavybės ir skolos vertybinius popierius 2012 m. sudarė:

Straipsniai

Nuosavybės vertybiniai popieriai

Skolos vertybiniai popieriai

Įsigijimo vertė

2011 m. gruodţio 31 d. 8.180.028 355.731.917

Įsigytas turtas 451.234 166.568.024

Perleistas turtas (23.345) (160.292.936)

2012 m. gruodţio 31 d. 8.607.917 362.007.005

Perkainojimas

2011 m. gruodţio 31 d. (1.693.052) (7.747.554)

Vertės padidėjimas 1.437.820 20.191.059

Vertės sumaţėjimas (32.217) (2.237.700)

Nurašytas perkainojimo rezultatas perleidus turtą 3.147 6.870.291

2012 m. gruodţio 31 d. (284.302) 17.076.096

Sukauptos palūkanos

2011 m. gruodţio 31 d. - 9.963.376

2012 m. gruodţio 31 d. - 10.473.597

Likutinė vertė

2011 m. gruodţio 31 d. 6.486.976 357.947.739

2012 m. gruodţio 31 d. 8.323.615 389.556.698




46

Nuosavybės ir skolos vertybinius popierius 2011 m. sudarė:

Straipsniai

Nuosavybės vertybiniai popieriai


Įsigijimo vertė

2010 m. gruodţio 31 d. 9.243.249 394.840.773

Įsigytas turtas 398.112 61.399.110

Perleistas turtas (1.461.333) (100.507.966)

2011 m. gruodţio 31 d. 8.180.028 355.731.917

Perkainojimas

2010 m. gruodţio 31 d. (621.605) 1.334.022

Vertės padidėjimas 19.714 767.046

Vertės sumaţėjimas (1.462.312) (11.397.414)

Nurašytas perkainojimo rezultatas perleidus turtą 371.151 1.548.792

2011 m. gruodţio 31 d. (1.693.052) (7.747.554)

Sukauptos palūkanos

2010 m. gruodţio 31 d. - 10.313.690

2011 m. gruodţio 31 d. - 9.963.376

Likutinė vertė

2010 m. gruodţio 31 d. 8.621.644 406.488.485

2011 m. gruodţio 31 d. 6.486.976 357.947.739

2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. vertė pagal valiutas:

Valiutos kodas 2012 2011

LTL 243.040.326 100.011.733

EUR 154.144.162 263.779.539

USD 360.149 328.170

LVL 335.676 315.273

Iš viso 397.880.313 364.434.715




47

2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. finansinį turtą, turimą pardavimui, sudarė:

Straipsnis 2012 2011


Lietuvos vyriausybės vertybiniai popieriai 284.319.537 134.125.152

Slovėnijos vyriausybės vertybiniai popieriai 12.661.816 12.178.714

Čekijos vyriausybės vertybiniai popieriai 9.714.782 9.598.381

Slovakijos vyriausybės vertybiniai popieriai 7.626.821 6.699.682

„Total Capital SA“ obligacijos 7.549.307 -

„Lloyds TSB Bank“ obligacijos 7.311.743 7.007.923

„Barclays bank“ obligacijos 7.134.754 6.972.616

„Svenska Handelsbanken“ obligacijos 7.081.037 -

„BNP Paribas" obligacijos 6.848.153 6.842.802

„Pfizer“ obligacijos 6.729.100 6.799.729

„Goldman Sachs Group inc“ obligacijos 5.958.717 5.273.844

„Westpac Banking“ obligacijos 5.687.966 5.883.241

AB „DnB bankas“obligacijos 5.658.591 5.238.300

„Bank of America“ obligacijos 4.025.573 3.937.313

„Ge Capital Euro Funding“ obligacijos 3.843.458 3.629.433

Prancūzijos vyriausybės vertybiniai popieriai 3.741.823 53.296.311

„Nordea Bank Finland Plc“ obligacijos 3.663.520 3.486.532

Olandijos vyriausybės vertybiniai popieriai - 42.096.484

Airijos vyriausybės vertybiniai popieriai - 13.904.324

Belgijos vyriausybės vertybiniai popieriai - 7.311.206

„Shell International Finanse BV“ obligacijos - 7.129.075

„Land Berlin“ obligacijos - 7.123.451

„Fortis Bank Ned Holding“ obligacijos - 6.558.535

„Ge Capital“ obligacijos - 2.854.691

Iš viso 389.556.698 357.947.739

Nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į vertybinių popierių sąrašą

AB „Teo LT“ akcijos 4.092.966 3.216.275

AS „Tallink Grupp“ akcijos 986.354 653.003

AB „Pieno ţvaigţdės“ akcijos 966.665 917.246

AB „Lietuvos dujos“ akcijos 610.565 370.906

AB „Tallinna Vesi“ akcijos 584.013 325.446

AS „Grindeks“ akcijos 335.676 315.273

AB „Šiaulių bankas“ akcijos 129.445 137.290

AB „Vilniaus baldai“ akcijos 112.867 -

Kitų bendrovių akcijos 119.307 197.759

Iš viso 7.937.858 6.133.198

Nuosavybės vertybiniai popieriai neįtraukti į vertybinių popierių sąrašą

US 500 Stk Index Fund vienetai 360.149 328.170

AB „Ţemaitijos pieno investicija“ 25.608 25.608

Iš viso 385.757 353.778

Finansinis turtas, skirtas pardavimui, iš viso 397.880.313 364.434.715




48

2012 m. gruodţio 31 d. finansinio turto, turimo pardavimui, balansinę ir įsigijimo vertes sudarė:

Straipsnis

2012

Balansinė vertė Įsigijimo vertė






„Total Capital SA“ obligacijos 7.549.307 7.431.289


"Barclays bank" obligacijos 7.134.754 7.006.090

„Svenska Handelsbanken“ obligacijos 7.081.037 7.000.897

„BNP Paribas" obligacijos 6.848.153 7.100.615




AB „DnB bankas“obligacijos 5.658.591 5.066.947




„Nordea Bank Finland Plc “ obligacijos 3.663.520 3.470.755

Iš viso 389.556.698 362.007.005

Nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į vertybinių

popierių sąrašą

AB „Teo LT“ akcijos 4.092.966 4.003.753




AB „Tallinna Vesi“ akcijos 584.013 532.360



AB „Vilniaus baldai“ akcijos 112.867 97.911


Iš viso 7.937.858 8.207.917



AB „Ţemaitijos pieno investicija“ 25.608 -

Iš viso 385.757 400.000





49

2011 m. gruodţio 31 d. finansinio turto, turimo pardavimui, balansinę ir įsigijimo vertes sudarė:

Straipsnis

2011

Balansinė vertė Įsigijimo vertė




Olandijos vyriausybės vertybiniai popieriai 42.096.484 41.682.165

Airijos vyriausybės vertybiniai popieriai 13.904.324 13.838.094



Belgijos vyriausybės vertybiniai popieriai 7.311.206 7.732.563

„Shell International Finanse BV“ obligacijos 7.129.075 7.098.853

„Land Berlin“ obligacijos 7.123.451 6.882.766


„Barclays bank“ obligacijos 6.972.616 7.006.090

„BNP Paribas“ obligacijos 6.842.802 7.100.615



„Fortis Bank Ned Holding“ obligacijos 6.558.535 6.468.609



AB „DNB bankas“ obligacijos 5.238.300 5.066.947



„Nordea Bank Finland Plc“ obligacijos 3.486.532 3.470.755

„Ge Capital“ obligacijos 2.854.691 2.738.958

Iš viso 357.947.739 355.731.917

Nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į vertybinių popierių sąrašą

AB „Teo LT“ akcijos 3.216.275 4.027.099




AS „Tallinna Vesi“ akcijos 325.446 445.357




Iš viso 6.133.198 7.780.028



AB „Ţemaitijos pieno investicija“ 25.608 -

Iš viso 353.778 400.000





50

Skolos vertybinių popierių metinė palūkanų norma svyruoja nuo 0,2 proc. iki 3,6 proc. Išpirkimo terminai svyruoja nuo 1 iki 6 metų. Tikroji investicijų, turimų pardavimui, vertė, įvertinta atsiţvelgiant į komercinių bankų ir kitų finansinių institucijų skelbiamas rinkos kainas balanso sudarymo dieną. 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. investicinio turto Bendrovė nebuvo įkeitusi.

(Pabaiga)

6. PASKOLOS IR INDĖLIAI KREDITO ĮSTAIGOSE (LT) 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. Bendrovės paskolas sudarė:

Straipsniai 2012 2011

Paskolos be įkeitimų ir garantijų

Savikaina 7.866.648 7.866.648 Vertės sumaţėjimas (-) (7.866.648) (7.866.648)

Sukauptos palūkanos - -

Paskolos be įkeitimų ir garantijų, iš viso - -

Kitos paskolos

Savikaina - -

Sukauptos palūkanos - -

Kitos paskolos, iš viso - -

Iš viso - -

2012 m. gruodţio 31 d. terminuotus indėlius kredito institucijose sudarė:

Bankas Termino pradţia

Termino pabaiga

Palūkanų norma proc.

Valiuta Likutis

„Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas

2012.09.04 2013.03.04

0,85

EUR

7.271.082

„Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrius

2012.10.17 2013.04.16

0,37

EUR

4.941.310

„UniCredit Bank“ AS 2012.10.17 2013.04.16 0,86 EUR 4.911.640

Iš viso 17.124.032

2011 m. gruodţio 31 d. Bendrovė neturėjo ilgalaikių terminuotų indėlių kredito institucijose.



51

7. GAUTINOS SUMOS (LT)

2012 m. gruodţio 31 d. gautinas sumas sudarė:

Gautinos sumos

2012

Bendra suma Abejotinos

gautinos sumos Balansinė vertė

Draudimo veiklos gautinos sumos: 90.085.142 (2.202.018) 87.883.124

iš draudėjų: 75.661.741 (1.573.479) 74.088.262

dukterinių įmonių - - -

asocijuotų įmonių - - -

kitų asmenų 75.661.741 (1.573.479) 74.088.262

iš tarpininkų: 1.314.210 (425.787) 888.423



kitų asmenų 1.314.210 (425.787) 888.423

iš kitų: 13.109.191 (202.752) 12.906.439



kitų asmenų (t. t. iš subrogacijos) 13.109.191 (202.752) 12.906.439

Perdraudimo ir persidraudimo veiklos gautinos sumos: 2.798.234 (1.011) 2.797.223

iš perdraudėjų: - - -



kitų asmenų - - -

perdraudikų: 2.798.234 (1.011) 2.797.223


asocijuotų įmonių 611.313 - 611.313

kitų asmenų 2.186.921 (1.011) 2.185.910

iš tarpininkų: - - -



kitų asmenų - - -

iš kitų asmenų: - - -



kitų asmenų - - -

Kitos gautinos sumos: 2.726.978 (264.622) 2.462.356

iš dukterinių įmonių - - -

iš asocijuotų įmonių - - -

iš kitų asmenų 2.726.978 (264.622) 2.462.356

Iš viso 95.610.354 (2.467.651) 93.142.703




52

2011 m. gruodţio 31 d. gautinas sumas sudarė:

Gautinos sumos

2011

Bendra suma Abejotinos

gautinos sumos Balansinė vertė

Draudimo veiklos gautinos sumos: 88.232.810 (1.948.085) 86.284.725

iš draudėjų: 71.402.169 (1.319.551) 70.082.618



kitų asmenų 71.402.169 (1.319.551) 70.082.618

iš tarpininkų: 1.178.484 (425.782) 752.702



kitų asmenų 1.178.484 (425.782) 752.702

iš kitų: 15.652.157 (202.752) 15.449.405



kitų asmenų (t. t. iš subrogacijos) 15.652.157 (202.752) 15.449.405

Perdraudimo ir persidraudimo veiklos gautinos sumos: 3.624.414 (1.011) 3.623.403

iš perdraudėjų: 119 - 119



kitų asmenų 119 - 119

iš perdraudikų: 3.624.295 (1.011) 3.623.284


asocijuotų įmonių 505.070 - 505.070

kitų asmenų 3.119.225 (1.011) 3.118.214

iš tarpininkų: - - -



kitų asmenų - - -

iš kitų asmenų: - - -



kitų asmenų - - -

Kitos gautinos sumos: 2.212.719 (18.916) 2.193.803

iš dukterinių įmonių - - -

iš asocijuotų įmonių - - -

iš kitų asmenų 2.212.719 (18.916) 2.193.803

Iš viso 94.069.943 (1.968.012) 92.101.931

Abejotinos sumos 2012 2011

Balansas

Abejotinos sumos laikotarpio pradţioje (1.968.012) (14.842.499)

Abejotinų sumų (padidėjimas) / sumaţėjimas (499.639) 12.874.487

Abejotinos sumos laikotarpio pabaigoje (2.467.651) (1.968.012)

Pelno (nuostolių) ataskaita

Padidėjimas 2.341.283 32.223.980

Sumaţėjimas (2.840.922) (19.349.493)

Abejotinų sumų pokytis per metus (499.639) 12.874.487




53

2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. gautinas sumas iš susijusių asmenų sudarė:

Straipsniai

2012 2011

Bendra suma

Abejotinos gautinos sumos

Balansinė vertė

Bendra suma

Abejotinos gautinos sumos

Balansinė vertė

Sumos, gautinos iš Bendrovės vadovų - - - - - -

Sumos, gautinos iš kitų su akcininkais susijusių asmenų 1.721.131 - 1.721.131 871.671 - 871.671

Iš viso 1.721.131 - 1.721.131 871.671 - 871.671

(Pabaiga)

8. ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS, IŠSKYRUS NEKILNOJAMĄJĮ IR INVESTICINĮ TURTĄ (LT)

Ilgalaikį materialųjį turtą, išskyrus nekilnojamąjį ir investicinį turtą, 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. sudarė:

Straipsniai Transporto priemonės

Biuro ir kita įranga

Iš viso

Įsigijimo vertė

2011 m. gruodţio 31 d. 11.222.914 21.966.021 33.188.935

Finansinių metų pokyčiai:

- turto įsigijimas 2.121.514 1.170.656 3.292.170

- perleistas turtas (2.539.916) (1.602.853) (4.142.769)

- nurašytas turtas - (1.164.901) (1.164.901)

- perrašymai iš vieno straipsnio į kitą - - -

2012 m. gruodţio 31 d. 10.804.512 20.368.923 31.173.435

Perkainojimas

2011 m. gruodţio 31 d. - - -


- vertės padidėjimas - - -

- vertės sumaţėjimas - - -

- perleisto turto perkainojimo rezultatas - - -

- nurašyto turto perkainojimo rezultatas - - -


2012 m. gruodţio 31 d. - - -

Nusidėvėjimas

2011 m. gruodţio 31 d. 6.087.610 19.156.658 25.244.268


- nusidėvėjimas 950.883 1.309.387 2.260.270

- atstatantys įrašai - - -

- perleisto turto nusidėvėjimas (2.187.103) (1.602.832) (3.789.935)

- nurašyto turto nusidėvėjimas - (1.164.405) (1.164.405)


2012 m. gruodţio 31 d. 4.851.390 17.698.808 22.550.198

Likutinė vertė

2011 m. gruodţio 31 d. 5.135.304 2.809.363 7.944.667

2012 m. gruodţio 31 d. 5.953.122 2.670.115 8.623.237




54

Ilgalaikį materialųjį turtą, išskyrus nekilnojamąjį ir investicinį turtą 2011 m. ir 2010 m. gruodţio 31 d sudarė:

Straipsniai Transporto priemonės

Biuro ir kita įranga

Iš viso

Įsigijimo vertė

2010 m. gruodţio 31 d. 9.921.442 22.921.485 32.842.927


- turto įsigijimas 2.051.840 1.059.294 3.111.134

- perleistas turtas (750.368) (1.468.170) (2.218.538)

- nurašytas turtas - (869.834) (869.834)

- perrašymai iš vieno straipsnio į kitą - 323.246 323.246

2011 m. gruodţio 31 d. 11.222.914 21.966.021 33.188.935

Perkainojimas

2010 m. gruodţio 31 d. - - -


- vertės padidėjimas - - -

- vertės sumaţėjimas - - -

- perleisto turto perkainojimo rezultatas - - -

- nurašyto turto perkainojimo rezultatas - - -


2011 m. gruodţio 31 d. - - -

Nusidėvėjimas

2010 m. gruodţio 31 d. 5.473.083 19.741.354 25.214.437


- nusidėvėjimas 1.336.548 1.626.320 2.962.868

- atstatantys įrašai - - -

- perleisto turto nusidėvėjimas (722.021) (1.341.593) (2.063.614)

- nurašyto turto nusidėvėjimas - (869.423) (869.423)


2011 m. gruodţio 31 d. 6.087.610 19.156.658 25.244.268

Likutinė vertė

2010 m. gruodţio 31 d. 4.448.359 3.180.131 7.628.490

2011 m. gruodţio 31 d. 5.135.304 2.809.363 7.944.667

Naudojamas pilnai nusidėvėjęs ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus nekilnojamąjį ir investicinį turtą:

Straipsniai Įsigijimo savikaina

2012 2011

Transporto priemonės 1.112.026 2.295.200

Biuro ir kita įranga 14.887.643 16.453.369

2012 m. Bendrovė pakeitė apskaitinį įvertinimą – pradėjo naudoti 8 metų naudingo tarnavimo laiką lengviesiems automobiliams, vietoje 6 metų, kurie buvo naudojami anksčiau. Bendrovės vadovybė, remdamasi atliktais skaičiavimais mano, kad šis naudingo tarnavimo terminas tiksliau atspindi faktinį automobilių tarnavimo laiką. Kadangi tai yra įvertinimo keitimas, jis buvo apskaitytas perspektyviai nuo 2012 m. sausio 1 d. 2012 m. gruodţio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto, kurio likutinė vertė buvo 3.615 Lt, sudarė panaudos teise perduotas valdyti turtas (2011 m. gruodţio 31 d. – 23.236 Lt).

2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. Bendrovės materialusis turtas įkeistas nebuvo.

(Pabaiga)

AB „LIETUVOS DRAUDIMAS” BENDROVĖS KODAS 110051834, J. BASANAVIČIAUS G. 12, VILNIUS AIŠKINAMASIS RAŠTAS


55

9. PINIGAI SĄSKAITOSE IR KASOJE (LT) 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. pinigų banke ir kasoje likučius sudarė:


Pinigai banke 10.780.363 2.457.736

Pinigai kelyje 39.509 50.868

Pinigai kasoje 3.223 946

Trumpalaikiai (iki 3 mėn.) terminuoti indėliai - 12.552.846

Vertės sumaţėjimas AB „Bankas SNORAS“ laikomoms lėšoms - (95.566)

Iš viso 10.823.095 14.966.830

2012 m. gruodţio 31 d. Bendrovė neturėjo terminuotų trumpalaikių indėlių kredito institucijose. 2011 m. gruodţio 31 d. trumpalaikius terminuotus indėlius kredito institucijose sudarė:

Bankas Termino pradţia

Termino pabaiga

Palūkanų norma proc.

Valiuta Likutis

AB „SEB bankas“ 2011.12.30 2012.01.19 0,83 LTL 1.500.207


2011.12.29 2012.01.19

1,10

LTL

3.000.275


2011.12.29 2012.01.19

1,25

EUR

1.256.950

„Danske Bank A/S“

Lietuvos filialas

2011.12.30 2012.01.19

1,10

LTL

5.500.336

„Swedbank“, AB 2011.12.31 2012.01.01 0,00 LTL 1.295.078

Iš viso 12.552.846

10. SUKAUPTOS PAJAMOS IR ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ SĄNAUDOS (LT) 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. sukauptas pajamas ir ateinančio laikotarpio sąnaudas sudarė:


Ateinančių laikotarpių informacinių sistemų techninės prieţiūros sąnaudos 19.827.555 23.179.418

Ateinančių laikotarpių „Motorinio biuro“ mokestis 2.029.139 1.925.629

Sukauptos pajamos iš grupės įmonių 268.226 627.857

Kitos ateinančių laikotarpių sąnaudos 294.628 1.069.501

Iš viso 22.419.548 26.802.405

2012 m. gruodţio 31 d. ateinančių laikotarpių sąnaudose 19,4 mln. Lt sudaro būsimųjų laikotarpių sąnaudos UAB „IBM Lietuva“ uţ IT prieţiūrą bei naujų programų vystymą (2011 m. gruodţio 31 d. – 22,8 mln. Lt).



56

11. ATIDĖTOSIOS ĮSIGIJIMO SĄNAUDOS (LT) Atidėtųjų įsigijimo sąnaudų judėjimas per 2012 m. ir 2011 m.:

Straipsniai Atidėtosios

įsigijimų sąnaudos

2010 m. gruodţio 31 d. 19.117.065

Pasikeitimas per laikotarpį 1.199.301

2011 m. gruodţio 31 d. 20.316.366

Pasikeitimas per laikotarpį 2.836.321

2012 m. gruodţio 31 d. 23.152.687

2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. atidėtąsias įsigijimo sąnaudas sudarė:


Sumokėti ir mokėtini komisiniai darbuotojams ir tarpininkams 21.184.159 18.490.286

Atskaitymai socialinio draudimo fondui, susiję su sumokėtais ir mokėtinais komisiniais 1.968.528 1.826.080

Iš viso 23.152.687 20.316.366

2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. atidėtąsias įsigijimo sąnaudas pagal draudimo grupes sudarė:

Draudimo grupės 2012 2011

Transporto draudimas 5.388.300 4.693.100

Gyventojų turto draudimas 4.747.539 4.014.717

Gyventojų transporto draudimas 3.603.232 2.925.003

Gyventojų TPVSCAPD draudimas 3.227.111 2.996.894

Turto draudimas 2.116.641 1.880.644

Transporto TPVSCAPD draudimas 934.224 874.763

Gyventojų nelaimingų atsitikimų draudimas 871.369 821.518

Perveţimų draudimas 727.732 530.014

Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas 691.922 632.170

Ţemės ūkio draudimas 468.910 585.409

Nelaimingų atsitikimų draudimas 375.707 362.134

Iš viso 23.152.687 20.316.366



57

12. KAPITALAS IR REZERVAI (LT) Įstatinis kapitalas Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 805.620 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė lygi 50 Lt. Visos Bendrovės išleistos akcijos yra apmokėtos. 2012 metais Bendrovės kapitalas nebuvo didinamas arba maţinamas. 2011 m. lapkričio mėn. 2 d. pagrindiniu Bendrovės akcininku tapo „Royal & Sun Alliance Insurance“ plc., kuris iš Codan A/S įsigijo 99,98 proc. Pagal galiojantį LR Draudimo įstatymą draudimo Bendrovės minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne maţesnis kaip 1.000.000 EUR arba 3.452.800 Lt.

Bendrovės akcininkų struktūra pateikiama ţemiau:

Akcininkas Akcinio kapitalo dalis, proc.

2012 2011

„Royal & Sun Alliance Insurance“ plc. 99,98 99,98

Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys 0,02 0,02

Iš viso 100,00 100,00

Vadovaujanti patronuojanti įmonė yra „RSA Insurance Group” plc., įsikūrusi One Plantation Place, Fenchurch str. 30, Londone, Jungtinėje Karalystėje. Privalomasis rezervas Privalomasis rezervas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą sudaromas iš paskirstytinojo pelno. Bendrovės privalo pervesti į privalomąjį rezervą 5 proc. grynojo pelno, kol

bendra šio rezervo suma pasiekia 10 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas gali būti naudojamas tik Bendrovės nuostoliams padengti. Privalomojo rezervo dalis, viršijanti 10 proc. įstatinio kapitalo, gali būti perskirstyta, skirstant kitų finansinių metų pelną. Akcijų priedai Akcijų priedai yra lygūs Bendrovės išleistų akcijų emisijos kainos ir nominalios vertės skirtumui. Akcijų priedai gali būti naudojami Bendrovės įstatiniam kapitalui didinti ir nuostoliams dengti. Perkainojimo rezervas Perkainojimo rezervas sudaromas dėl ilgalaikio materialiojo (nekilnojamojo) turto vertės padidėjimo, gauto perkainojus turtą. Perkainojimo rezervas maţinamas, kai perkainotas turtas nukainojamas, nurašomas, nudėvimas ar perleidţiamas kitų asmenų nuosavybėn. Perkainojimo rezervo dalimi, sudaryta perkainojus materialųjį turtą, gali būti didinamas įstatinis kapitalas. Iš perkainojimo rezervo negali būti maţinami nuostoliai.

Pelno paskirstymo projektas (Lt)

Straipsniai Suma

Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas – praėjusių finansinių metų pabaigoje 150.503.346

Pervedimai į įstatymo numatytus rezervus -

Perkainojimo rezervo koregavimas dėl turto nusidėvėjimo 741.711

Dividendai (20.140.500)

Įstatinio kapitalo padidinimas -

Grynasis finansinių metų rezultatas – pelnas 56.298.955

Paskirstytinas rezultatas – pelnas – finansinių metų pabaigoje 187.403.512

Pervedimai iš rezervų -

Paskirstytinas pelnas 187.403.512

Pelno paskirstymas:

- įstatinio kapitalo padidinimui iš nuosavų lėšų - į įstatymo numatytus rezervus - į kitus rezervus - dividendai - tantjemos valdybos nariams

- - -

(54.999.677) -

Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas – finansinių metų pabaigoje 132.403.835



58

13. NE GYVYBĖS DRAUDIMO PERKELTŲ ĮMOKŲ TECHNINIS ATIDĖJINYS (LT) 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. ne gyvybės draudimo perkeltų įmokų techninį atidėjinį sudarė:


Bendra suma

Perdraudikų dalis

Bendra suma

Perdraudikų dalis

Sausumos transporto priemonių, išskyrus geleţinkelio transporto draudimas 67.737.336 (380.838) 60.523.802 (383.730)

TPSVCAPD draudimas 45.686.669 (60.359) 43.492.044 (80.864)

Turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų 33.359.103 (50.076) 32.331.834 (31.556)

Turto draudimas nuo kitų ţalų 22.114.030 (287.416) 21.940.742 (192.107)

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų 10.246.260 - 9.531.439 - -

Bendrosios civilinės atsakomybės 5.330.718 (55.781) 4.692.195 (57.081)

Geleţinkelio transporto draudimas 2.512.199 (317.348) 1.783.278 (293.990)

Finansinių nuostolių draudimas 792.756 (48.392) 707.135 (24.273)

Veţamų krovinių draudimas 524.475 - 563.142 -

Draudimas ligos atveju 500.787 - 682.061 -

Laidavimo draudimas 132.194 (105.504) 305 -

Laivų draudimas 7.282 - 7.380 -

Laivų civilinės atsakomybės draudimas 679 - 883 -

Iš viso 188.944.488 (1.305.714) 176.256.240 (1.063.601)



59

14. NE GYVYBĖS DRAUDIMO NUMATOMŲ IŠMOKĖJIMŲ TECHNINIS ATIDĖJINYS (LT) 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. ne gyvybės draudimo numatomų išmokėjimų techninį atidėjinį sudarė:

Straipsniai

2012 2011

Bendra suma

Perdraudikų dalis

Bendra suma Perdraudikų

dalis

TPSVCAPD draudimas 83.649.000 (7.614.219) 80.565.752 (10.655.651)

Sausumos transporto priemonių, išskyrus geleţinkelio transporto

draudimas 18.734.175 (133.078) 18.489.798 (110.667)

Bendrosios civilinės atsakomybės 7.663.204 (166.700) 7.172.516 (169.096)

Turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų 5.732.346 (412.012) 7.866.575 (311.030)

Geleţinkelio transporto draudimas 4.613.751 (1.170.045) 249.741 -

Turto draudimas nuo kitų ţalų 3.706.655 (353.642) 10.224.739 (1.847.749)

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų 2.500.734 - 2.404.288 -

Veţamų krovinių draudimas 1.093.451 (1.502) 3.185.442 (983.582)

Draudimas ligos atveju 698.677 - 493.253 -

Finansinių nuostolių draudimas 391.036 - 481.043 -

Laidavimo draudimas 237.756 (187.642) 162.340 (129.751)

Laivų draudimas 1.869 - 1.591 -

Laivų civilinės atsakomybės draudimas

149 - 310 -

Iš viso 129.022.803 (10.038.840) 131.297.388 (14.207.526)

2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. ne gyvybės draudimo numatomų išmokėjimų techninio atididėjimo struktūra buvo:

Numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio straipsniai

2012 2011

Praneštos, bet neapmokėtos ţalos 94.350.463 92.161.791

Įvykusios, bet nepraneštos ţalos 30.324.000 35.707.522

Ţalų sureguliavimo sąnaudos 7.886.248 7.139.171

Regreso tvarka numatomos atgauti sumos (3.537.907) (3.711.096)

Perdraudikų dalis praneštose, bet neapmokėtose ţalose (9.854.830) (11.544.303)

Perdraudikų dalis įvykusiose, bet nepraneštose ţalose (184.011) (2.663.223)

Iš viso 118.983.963 117.089.862

Sureguliuotos, bet dar neišmokėtos ţalos balanse rodomos kaip įsipareigojimas draudėjams, ta suma maţinamas numatomų išmokėjimų techninis atidėjinys. 2012 m. gruodţio 31 d. sureguliuotų, bet dar neišmokėtų ţalų buvo 2.006.056 Lt (2011 m. gruodţio 31d. – 1.495.174 Lt).




60

2012 ir 2011 m. gruodţio 31 d. sudaryto bruto numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio pakankamumas:

Straipsniai

2012 2012 2011

Numatomų išmokėjimų

techninis atidėjinys

pagal įvykius,

įvykusius

iki ataskaitinio laikotarpio,

bendra suma

Išmokos, ţalų sureguliavimo

sąnaudos ir išieškotos

sumos pagal įvykius,

įvykusius iki ataskaitinio laikotarpio,

bendra suma


techninis atidėjinys,

bendra suma

Skirtumas

a) b) c) a)+b)-c)

TPSVCAPD draudimas 49.736.224 16.426.376 76.802.877 (10.640.277)

Sausumos transporto priemonių, išskyrus geleţinkelio transporto draudimas 1.388.846 7.687.644 14.794.855 (5.718.365)

Turto draudimas nuo kitų ţalų 389.966 5.998.483 9.443.122 (3.054.673)

Bendrosios civilinės atsakomybės 5.305.963 648.938 7.093.710 (1.138.809)

Turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų 816.700 5.147.578 6.888.764 (924.486)

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų 301.085 1.398.836 2.386.122 (686.201)

Veţamų krovinių draudimas 476.896 1.970.656 3.082.365 (634.813)

Finansinių nuostolių draudimas (4.055) 40.370 481.043 (444.728)

Draudimas ligos atveju (7.253) 245.097 457.919 (220.075)

Geleţinkelio transporto draudimas 92.815 51.199 247.353 (103.339)

Laivų draudimas (35.573) 288 (33.982) (1.303)

Laivų civilinės atsakomybės draudimas - 24 310 (286)

Laidavimo draudimas 122.277 5 121.625 657

Iš viso 58.583.891 39.615.494 121.766.083 (23.566.698)




61

2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. sudaryto numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio (įskaitant perdraudikų dalį) pakankamumas:

Straipsniai

2012 2012 2011


techninis atidėjinys

pagal įvykius,

įvykusius iki ataskaitinio laikotarpio,

grynoji vertė

Išmokos, ţalų

suregulia-vimo

sąnaudos ir išieškotos

sumos pagal

įvykius, įvykusius iki ataskaitinio laikotarpio,

grynoji vertė


techninis

atidėjinys, grynoji vertė

Skirtumas

a) b) c) a)+b)-c)

TPSVCAPD draudimas 42.139.251 15.517.307 66.147.226 (8.490.668)

Sausumos transporto priemonių, išskyrus geleţinkelio transporto draudimas 1.361.820 7.663.722 14.684.189 (5.658.647)

Turto draudimas nuo kitų ţalų 232.759 4.314.190 7.595.373 (3.048.424)

Bendrosios civilinės atsakomybės 5.211.107 645.726 6.924.615 (1.067.782)

Turto draudimas nuo gaisro ar

gamtinių jėgų 601.122 5.029.093 6.577.734 (947.519)

Veţamų krovinių draudimas 475.394 793.953 2.098.783 (829.436)

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų 301.085 1.398.836 2.386.122 (686.201)

Finansinių nuostolių draudimas (4.055) 40.370 481.043 (444.728)

Draudimas ligos atveju (7.253) 245.097 457.919 (220.075)

Geleţinkelio transporto draudimas 92.815 51.199 247.353 (103.339)

Laidavimo draudimas (7.476) (5.197) (8.128) (4.545)

Laivų draudimas (35.574) 288 (33.982) (1.304)

Laivų civilinės atsakomybės draudimas - 25 310 (285)

Iš viso 50.360.995 35.694.609 107.558.557 (21.502.953)

Pakankamumo skaičiavimo lentelėje numatomų išmokėjimų techninis atidėjinys yra sumaţintas atgautino regreso pagal išmokėtas išmokas dydţiu. 2012 m. pagal įvykius, įvykusius iki ataskaitinio

laikotarpio atgautino regreso suma sudarė 9.105.555 Lt (2011 m. – 6.671.371 Lt).

(Pabaiga)



62

15. NE GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMOKŲ GRĄŢINIMO TECHNINIS ATIDĖJINYS (LT) 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. ne gyvybės draudimo įmokų grąţinimo techninį atidėjinį sudarė:

Straipsniai

2012 2011

Bendra suma

Perdraudikų dalis

Bendra suma

Perdraudikų dalis

Sausumos transporto priemonių, išskyrus geleţinkelio transporto draudimas 41.418 - 63.895 -

Veţamų krovinių draudimas 8.115 - 5.573 -

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų 122 - 1.434 -

Bendrosios civilinės atsakomybės - - 186 -

Turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų - - 187 -

Iš viso 49.655 - 71.275 -

16. NEPASIBAIGUSIOS RIZIKOS TECHNINIS ATIDĖJINYS (LT) 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. ne gyvybės draudimo nepasibaigusios rizikos techninį atidėjinį sudarė:


Sausumos transporto priemonių, išskyrus geleţinkelio transportą, draudimas

5.206.694 12.043.046

Transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės draudimas

985.154 677.617

Geleţinkelio transporto draudimas 818.410 -

Iš viso 7.010.258 12.720.663

17. NE GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ JUDĖJIMAS (LT) Ne gyvybės draudimo techninių atidėjinių judėjimas per 2012 m. ir 2011 m.:

Straipsniai Perkeltų įmokų


Įmokų grąţinimo

Nepasi-baigusios

rizikos

Iš viso

Bendra suma

2010 m. gruodţio 31 d. 163.906.136 134.627.884 99.224 11.685.351 310.318.595

Pasikeitimas per periodą 12.350.104 (3.330.496) (27.947) 1.035.312 10.026.972

2011 m. gruodţio 31 d. 176.256.240 131.297.388 71.275 12.720.663 320.345.567

Pasikeitimas per periodą 12.688.248 (2.274.585) (21.620) (5.710.405) 4.681.637

2012 m.gruodţio 31 d. 188.944.488 129.022.803 49.655 7.010.258 325.027.204

Perdraudikų dalis

2010 m. gruodţio 31 d. (1.016.321) (10.556.402) - - (11.572.723)

Pasikeitimas per periodą (47.280) (3.651.124) - - (3.698.404)

2011 m. gruodţio 31 d. (1.063.601) (14.207.526) - - (15.271.127)

Pasikeitimas per periodą (242.113) 4.168.686 - - 3.926.573

2012 m. gruodţio 31 d. (1.305.714) (10.038.840) - - (11.344.554)

Grynąja verte

2011 m. gruodţio 31 d. 175.192.639 117.089.862 71.275 12.720.663 305.074.440

2012 m. gruodţio 31 d. 187.638.774 118.983.963 49.655 7.010.258 313.682.650



63

18. GYVYBĖS DRAUDIMO PERKELTŲ ĮMOKŲ TECHNINIS ATIDĖJINYS (LT)

2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. gyvybės draudimo perkeltų įmokų techninį atidėjinį sudarė:

Straipsniai

2012 2011

Bendra suma

Perdraudikų dalis

Bendra suma

Perdraudikų dalis

Gyvybės kaupiamojo draudimo produktų grupė (be dalyvavimo pelne)

Mišrusis gyvybės draudimas - - 3 -

Sutuoktuvinis draudimas - - - -

Vaikų gyvybės draudimas - - - -

Gyvybės kaupiamojo draudimo produktų grupė (su dalyvavimu pelne)

Mišrusis gyvybės draudimas 234 - 268 -

Vaikų mišrusis gyvybės draudimas 41 - 99 -

Sutuoktuvinis draudimas - - 11 -

Iš viso 275 - 381 -

19. GYVYBĖS DRAUDIMO NUMATOMŲ IŠMOKĖJIMŲ TECHNINIS ATIDĖJINYS (LT) 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. gyvybės draudimo numatomų išmokėjimų techninį atidėjinį sudarė:

Straipsniai

2012 2011

Bendra suma

Perdraudikų dalis

Bendra suma

Perdraudikų dalis


Sutuoktuvinis draudimas 1.892.200 - 2.712.815 -

Vaikų gyvybės draudimas 101.836 - 170.648 -

Mišrusis gyvybės draudimas 16.607 - 21.265 -

Gyvybės (ritualinis) draudimas 4.639 - 6.197 -

Vaikų internatinių įstaigų draudimas 722 - 722

Gyvybės ir darbingumo draudimas 600 - 600 -


Sutuoktuvinis draudimas 783.892 - 1.229.681 -

Vaikų mišrusis gyvybės draudimas 55.302 - 263.823 -


Vaikų gyvybės draudimas 429 - 2.206 -

Iš viso 3.088.074 - 4.516.201 -

2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. gyvybės draudimo numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio struktūra:


Praneštos, bet neapmokėtos ir/ar nesureguliuotos ţalos 3.084.251 4.490.075

Patirtos, bet nepraneštos ţalos 3.823 26.126

Perdraudikų dalis - -

Iš viso 3.088.074 4.516.201

Ţalų sureguliavimo sąnaudos išskaidytos tarp patirtų, bet dar nepraneštų ţalų ir praneštų, bet dar neapmokėtų ţalų kiekvienai atidėjinio daliai priskiriant jai tenkančią tiesiogiai proporcingą sumą.



64

20. GYVYBĖS DRAUDIMO MATEMATINIS TECHNINIS ATIDĖJINYS (LT) Gyvybės draudimo matematinis techninį atidėjinį 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. sudarė:

Straipsniai

2012 2011

Bendra suma

Perdraudikų dalis

Bendra suma

Perdraudikų dalis

Gyvybės kaupiamojo draudimo produkto grupė (be dalyvavimo pelne)

Sutuoktuvinis draudimas - - 25.792 -

Gyvybės (ritualinis) draudimas 28.721 - 143.130 -

Pensijų draudimas iki 1988 metų 10.358 - 113.892 -


Vaikų gyvybės ir sveikatos draudimas 2 - 20 -

Gyvybės kaupiamojo draudimo produkto grupė (su dalyvavimu pelne)

Sutuoktuvinis draudimas 1.902.482 - 6.502.284 -

Vaikų mišrusis gyvybės draudimas 501.818 - 1.440.441 -


Pensijų draudimas 27.387 - 43.075 -

Vaikų gyvybės draudimas 16 - 2.248 -

Iš viso 2.764.770 - 9.003.800 -

Kartu su ţalos padengimo techniniu atidėjiniu pavaizduota ir gyvybės draudimo sutartims su kapitalo kaupimu priskirta investicinių pajamų suma.



Sutuoktuvinis draudimas 138.761 401.274

Vaikų mišrusis gyvybės draudimas 35.418 78.918

Mišrusis gyvybės draudimas 10.265 28.646

Pensijų draudimas 1.486 2.451

Vaikų gyvybės draudimas 16 271

Iš viso 185.946 511.560



65

21. GYVYBĖS DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ JUDĖJIMAS (LT) Gyvybės draudimo techninių atidėjinių judėjimas per 2012 m. ir 2011 m.:

Straipsniai Perkeltų įmokų


Matematinis techninis

Iš viso

Bendra suma

2010 m. gruodţio 31 d. 864 11.572.971 17.829.387 29.403.222

Pasikeitimas per periodą (483) (7.056.770) (8.825.587) (15.882.840)

2011 m. gruodţio 31 d. 381 4.516.201 9.003.800 13.520.382

Pasikeitimas per periodą (106) (1.428.127) (6.239.030) (7.667.263)

2012 m. gruodţio 31 d. 275 3.088.074 2.764.770 5.853.119

Perdraudikų dalis - - - -

2010 m. gruodţio 31 d. - - - -

Pasikeitimas per periodą - - - -

2011 m. gruodţio 31 d. - - - -

Pasikeitimas per periodą - - - -

2012 m. gruodţio 31 d. - - - -

Grynąja verte - - - -

2011 m. gruodţio 31 d. 381 4.516.201 9.003.800 13.520.382

2012 m. gruodţio 31 d. 275 3.088.074 2.764.770 5.853.119

Gyvybės draudimo techninis atidėjinys 2012 metų pabaigai ţenkliai sumaţėjo dėl natūralaus sutarčių pasibaigimo ir realių Bendrovės įsipareigojimų perţiūros.

Techninius atidėjinius pagal valiutas 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. sudarė:

Valiuta 2012 2011

LTL 4.856.665 11.118.424

EUR 712.012 1.675.068

USD 284.442 726.890

Iš viso 5.853.119 13.520.382



66

22. ĮSIPAREIGOJIMAI (LT)

Įsipareigojimus 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. sudarė:

Kreditoriai

2012 Skolos, mokėtinos


per vienerius

metus

po vienerių

metų, bet ne vėliau kaip per

penkerius metus

po penke-

rių metų

per vienerius

metus

po vienerių

metų, bet ne vėliau kaip per

penkerius metus

po penke-

rių metų

Subordinuoti įsipareigojimai

- - - - - -

Perdraudikų depozitai - - - - - -

Įsipareigojimai, susiję su draudimo veikla: 6.043.905 - - 5.142.633 - -

Įsipareigojimai: draudėjams:

2.006.056 - - 1.495.174 - -

dukterinėms įmonėms - - - - - -

asocijuotoms įmonėms

- - - - - -

kitiems asmenims 2.006.056 - - 1.495.174 - -

įsipareigojimai tarpininkams: 2.454.377 - - 2.131.936 - -


asocijuotoms

įmonėms

- - - - - -


kiti su draudimo veikla susiję įsipareigojimai: 1.583.472 - - 1.515.523 - -



- - - - - -


Įsipareigojimai, susiję su perdraudimo ir persidraudimo veikla: 3.588.705 - - 3.232.678 - -

įsipareigojimai perdraudėjams: - - - - - -



- - - - - -

kitiems asmenims - - - - - -

įsipareigojimai perdraudikams: 3.588.705 - - 3.232.678 - -



- - - 543.721 - -


įsipareigojimai tarpininkams: - - - - - -



- - - - - -





67

Kreditoriai



per vienerius

metus

po vienerių metų, bet ne vėliau

kaip per penke-

rius metus

po penke-

rių metų

per vienerius

metus

po vienerių metų, bet ne vėliau

kaip per penke-

rius metus

po penke-

rių metų

kiti su perdraudimo ir

persidraudimo veikla susiję įsipareigojimai: - - - - - -


asocijuotoms įmonėms - - - - - -


Išleisti skolos vertybiniai popieriai, atskirai nurodomos konvertuojamos skolos

- - - - - -

Skolos kredito įstaigoms:

- - - - - -




Mokesčiai, socialinio

draudimo įmokos ir kiti įsipareigojimai: 19.278.123 - - 21.225.736 - -

mokesčiai: 470.509 - - 641.576 - -

tarp jų – pelno mokestis - - - - - - socialinio draudimo įmokos

14.317 - - 15.262 - -

atlyginimai 4.509.923 - - 3.915.775 - -




sukauptos premijos ir atostoginių sumos 7.825.904 - - 8.992.898 - -

Iš viso 28.910.733 - - 29.601.047 - -

Skolos kitiems susijusiems asmenims 2012 2011

Akcininkams - -

Kitiems susijusiems asmenims 2.165.230 1.806.897

Iš viso 2.165.230 1.806.897

(Pabaiga)

23. SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS (LT)

Sukauptos sąnaudos ateinančių laikotarpių pajamos uţ 2012 m. ir 2011 m.:


Sukauptos sąnaudos: 12.162.034 13.914.153

Iš grupės įmonių 5.089.195 8.410.862

Kita 7.072.839 5.503.291

Sukauptos komisinio atlyginimo sąnaudos ir susijusios socialinio draudimo sąnaudos 10.921.427 9.205.979

Ateinančių laikotarpių pajamos 3.964.799 4.298.687

Iš viso 27.048.260 27.418.819



68

24. NE GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLOS REZULTATAI (LT) Ne gyvybės draudimo veiklos rezultatai uţ 2012 metus:

Straipsniai Pasirašytos

įmokos Uţdirbtos įmokos

Išmokų sąnaudos

Veiklos sąnaudos

Persidrau- dimo

veiklos rezultatas

Draudimas 379.879.106 367.187.565 188.103.158 144.109.733 13.138.108

Perdraudimas 134 3.427 (908) 1.476 116

Iš viso 379.879.240 367.190.992 188.102.250 144.111.209 13.138.224

Ne gyvybės draudimo veiklos rezultatai uţ 2012 metus pagal draudimo grupes:

Draudimo grupės pavadinimas

Pasirašytos įmokos

Uţdirbtos įmokos

Išmokų sąnaudos

Veiklos sąnaudos

Persidrau- dimo veiklos

rezultatas

Sausumos transporto priemonių, išskyrus geleţinkelio transporto priemones, draudimas 129.129.687 121.910.853 80.873.053 41.091.574 764.191

TPSVCAPD draudimas 103.864.771 101.675.446 59.554.105 36.834.535 5.265.045

Turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų 63.257.230 62.229.961 19.495.654 28.725.578 3.413.440

Turto draudimas nuo kitų ţalų 42.017.786 41.844.498 11.548.089 19.150.611 2.720.869

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų 19.623.679 18.907.602 7.779.095 9.938.567 293.983

Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas 10.830.359 10.191.836 2.121.918 3.777.126 1.098.655

Geleţinkelio transporto draudimas 3.393.034 2.664.112 5.226.239 721.116 (688.655)

Draudimas ligos atvejui 3.316.124 3.498.653 1.501.899 2.296.851 44.858

Finansinių nuostolių draudimas 2.856.676 2.771.055 101.411 1.180.750 379.083

Veţamų krovinių draudimas 1.241.522 1.280.190 (177.317) 324.822 (159.063)

Laidavimo draudimas 311.845 179.956 76.751 62.207 4.725

Laivų draudimas 34.012 34.110 1.419 6.963 1.012

Laivų civilinės atsakomybės draudimas 2.515 2.720 (66) 509 81

Iš viso 379.879.240 367.190.992 188.102.250 144.111.209 13.138.224

Ne gyvybės draudimo veiklos persidraudimo veiklos rezultatas apima perdraudimų dalį uţdirbtose įmokose, išmokų sąnaudose bei grąţintinose įmokose ir persidraudimo komisinius.




69

Ne gyvybės draudimo veiklos rezultatai uţ 2011 metus:

Straipsniai Pasirašytos

įmokos Uţdirbtos įmokos

Išmokų sąnaudos

Veiklos sąnaudos

Persidrau – dimo

veiklos rezultatas

Draudimas 353.317.856 340.666.012 197.151.162 135.457.870 4.186.572

Perdraudimas (30.966) 270.775 25.966 124.791 154.125

Iš viso 353.286.890 340.936.787 197.177.128 135.582.661 4.340.697

Ne gyvybės draudimo veiklos rezultatai uţ 2011 metus pagal draudimo grupes:



Uţdirbtos įmokos

Išmokų sąnaudos

Veiklos sąnaudos

Persidrau- dimo

veiklos rezultatas

Sausumos transporto priemonių, išskyrus geleţinkelio transporto priemones, draudimas 113.838.639 105.773.103 79.907.232 36.407.467 (49.396)

TPSVCAPD draudimas 95.076.359 94.633.548 56.068.723 37.563.375 1.724.111

Turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų 63.371.373 61.746.666 24.907.643 27.889.935 1.858.508

Turto draudimas nuo kitų ţalų 40.135.436 39.728.949 23.587.177 15.014.342 (1.237.218)

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų 18.006.399 17.554.841 6.588.737 9.965.754 222.123

Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas 12.568.676 11.613.078 2.833.841 4.082.318 1.295.784

Draudimas ligos atveju 3.838.976 3.763.047 1.686.373 2.473.526 56.284

Finansinių nuostolių draudimas 2.522.899 2.353.096 (1.467.032) 1.067.523 278.686

Veţamų krovinių draudimas 2.488.591 2.385.115 802.595 705.401 382.104

Geleţinkelio transporto draudimas 1.409.598 1.352.782 2.939.854 405.641 (852.586)

Laivų draudimas 26.939 26.564 127.839 6.095 2.843

Laivų civilinės atsakomybės

draudimas 2.437 5.184 51 1.135 555

Laidavimo draudimas 568 814 (805.905) 149 658.899

Iš viso 353.286.890 340.936.787 197.177.128 135.582.661 4.340.697

Ne gyvybės draudimo veiklos persidraudimo veiklos rezultatas apima perdraudimų dalį uţdirbtose įmokose, išmokų sąnaudose bei grąţintinose įmokose ir persidraudimo komisinius.

Valstybė, kurioje sudaryta draudimo sutartis Pasirašytos įmokos

2012 2011

Lietuvos Respublika 378.021.509 351.841.724

Kitos Europos Sąjungos narės 1.857.731 1.445.166

Iš viso 379.879.240 353.286.890

(Pabaiga)



70

25. GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLOS REZULTATAI (LT) Gyvybės draudimo veiklos rezultatai uţ 2012 m. ir 2011 m.:


Draudimas 427.741 1.315.534

Perdraudimas - -

Iš viso 427.741 1.315.534

Pagal individualias sutartis 427.741 1.315.534

Pagal grupines sutartis - -

Iš viso 427.741 1.315.534

Vienkartinės įmokos - -

Periodinės (dalinės) įmokos 427.741 1.315.534

Iš viso 427.741 1.315.534

Pagal sutartis be dalyvavimo pelne 10.757 74.013

Pagal sutartis su dalyvavimu pelne 416.984 1.241.521

Pagal sutartis, kai investavimo rizika tenka draudėjui - -

Iš viso 427.741 1.315.534

Valstybė, kurioje sudaryta draudimo sutartis Pasirašytos įmokos

2012 2011

Lietuvos Respublika 427.741 1.315.534

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės - -

Iš viso 427.741 1.315.534




71

Gyvybės draudimo veiklos rezultatai pagal draudimo grupes uţ 2012 m.:



Uţdirbtos įmokos

Išmokų sąnaudos

Veiklos sąnaudos


rezultatas


Mišrusis gyvybės draudimas 4.437 4.440 83.745 1.991 -

Gyvybės (ritualinis) draudimas 3.693 3.693 164.177 2.848 -

Sutuoktuvinis draudimas 2.415 2.415 (371.880) 4.650 -

Vaikų gyvybės ir sveikatos draudimas 222 222 (136) 78 -

Pensijų draudimas - - 67.713 - -

Vaikų gyvybės draudimas (10) (10) (62.428) 1 -

Iš viso 10.757 10.760 (118.809) 9.568 -


Sutuoktuvinis draudimas 292.964 292.974 4.984.109 218.672 -

Vaikų mišrusis gyvybės draudimas 74.301 74.359 992.401 29.529 -


Pensijų draudimas 168 168 60.670 79 -

Vaikų gyvybės draudimas 18 18 2.268 8 -

Iš viso 416.984 417.087 6.534.398 272.771 -

Iš viso 427.741 427.847 6.415.589 282.339 -

Gyvybės draudimo veiklos rezultatai pagal draudimo grupes uţ 2011 metus:



Uţdirbtos įmokos

Išmokų sąnaudos

Veiklos sąnaudos


rezultatas


Sutuoktuvinis draudimas 36.699 36.699 (1.044.143) 15.651 -

Vaikų gyvybės draudimas 21.597 21.610 (11.496) 48.042 -

Mišrusis gyvybės draudimas 13.853 13.853 1.337.592 12.449 -

Vaikų gyvybės ir sveikatos draudimas 1.862 1.862 (406.353) 1.309 -

Gyvybės (ritualinis) draudimas - - 139.215 - -

Pensijų draudimas - - - - -

Iš viso 74.011 74.024 14.815 77.451 -


Sutuoktuvinis draudimas 921.962 922.079 7.078.807 1.373.820 -

Vaikų mišrusis gyvybės draudimas 207.122 207.187 1.471.342 300.614 -


Pensijų draudimas 504 504 55.775 689 -

Vaikų gyvybės draudimas 234 234 4.054 213 -

Gyvybės draudimas 145 143 2.429 151 -

Iš viso 1.241.523 1.241.991 8.735.559 1.858.748 -

Iš viso 1.315.534 1.316.015 8.750.374 1.936.199 -

(Pabaiga)



72

26. VERSLO SEGMENTAI (LT) Bendrovė pirminiais pasirinko verslo segmentus, turto ir įsipareigojimų priskyrimas segmentams pateikiamas ţemiau, ankstesnėse lentelėse 13-21, 24 ir 25 pastabose pateiktas techninių atidėjinių ir pajamų bei sąnaudų priskyrimas ne gyvybės ir gyvybės verslo segmentams.

Straipsniai

Iš viso 2012

Iš viso 2011

Segmentai

Ne gyvybės draudimas Gyvybės draudimas

2012 2011 2012 2011

A. Investicijos 450.755.767 401.105.098 442.428.969 383.993.449 8.326.798 17.111.649

A.1. Investicijos 450.755.767 401.105.098 442.428.969 383.993.449 8.326.798 17.111.649

B. Turtas, išskyrus investicijas 176.964.134 188.700.991 118.664.008 122.787.877 480.327 1.367.438

B.1. Priskirta segmentams 119.144.335 124.155.315 118.664.008 122.787.877 480.327 1.367.438

B.2. Neskirsto-mas turtas 57.819.799 64.545.676 - - - -

C. Materialaus ir nematerialaus turto nusidėvėjimas 3.984.216 5.878.951 3.910.616 5.628.148 73.600 250.803

C.1. Priskirta segmentams 3.984.217 5.878.951 3.910.617 5.628.148 73.600 250.803

D. Materialaus ir nematerialaus turto įsigijimas 8.110.918 9.698.829 7.961.085 9.285.065 149.833 413.764

D.1. Priskirta segmentams 8.110.918 9.698.829 7.961.085 9.285.065 149.833 413.764

E. Įsipareigoji-mai 59.005.547 58.748.397 9.632.610 8.375.311 - -

E.1. Priskirta segmentams 9.632.610 8.375.311 9.632.610 8.375.311 - -

E.2. Neskirstomi įsipareigojimai 49.372.937 50.373.086 - - - -

F.Techniniai atidėjiniai 319.535.769 318.594.821 313.632.994 305.003.164 5.902.775 13.591.657

F.1. Priskirta segmentams 319.535.769 318.594.821 313.632.994 305.003.164 5.902.775 13.591.657

G. Uţdirbtos įmokos 353.962.182 329.776.663 353.534.335 328.460.648 427.847 1.316.015

G.1. Priskirta segmentams 353.962.182 329.776.663 353.534.335 328.460.648 427.847 1.316.015

H.Draudimo išmokų sąnaudos (194.347.317) (197.934.539) (187.931.728) (189.184.165) (6.415.589) (8.750.374)

H.1. Priskirta segmentams (194.347.317) (197.934.539) (187.931.728) (189.184.165) (6.415.589) (8.750.374)

I. Kitų techninių atidėjinių ir grąţintų įmokų pokytis 11.832.301 7.667.522 5.593.271 (1.158.065) 6.239.030 8.825.587

I.1. Priskirta segmentams 11.832.301 7.667.522 5.593.271 (1.158.065) 6.239.030 8.825.587




73

Straipsniai Iš viso 2012

Iš viso 2011

Segmentai

Ne gyvybės draudimas Gyvybės draudimas

2012 2011 2012 2011

J. Grynosios veiklos sąnaudos (144.045.637) (137.376.381) (143.763.298) (135.440.182) (282.339) (1.936.199)

J.1. Priskirta segmentams (144.045.637) (137376.381) (143.763.298) (135.440.182) (282.339) (1.936.199)

K. Kitos sąnaudos (5.426.322) (5.053.728) (4.507.731) (4.540.782) - -

K.1. Priskirta segmentams (4.507.731) (4.540.782) (4.507.731) (4.540.782) - -

K.2. Neskirstomos sąnaudos (918.591) (512.946) - - - -

L. Investicinės veiklos pelnas (nuostoliai) 33.855.519 3.559.766 18.959.090 407.580 677.112 2.861.057

L.1. Priskirta segmentams 19.636.202 3.268.637 18.959.090 407.580 677.112 2.861.057

L.2. Neskirstomas investicinis pelnas 14.219.317 291.129 - - - -

M. Kitos pajamos 1.536.385 2.611.890 455.715 431.869 - -

M.1. Priskirta segmentams 455.715 431.869 455.715 431.869 - -

M.2. Neskirsto-mos pajamos 1.080.670 2.180.021 - - - -

(Pabaiga)

27. SĄNAUDOS (LT) 2012 m. ne gyvybės draudimui tenkančios sąnaudos:

Straipsniai

Įsigijimo sąnaudos

Ţalų sureguliavimo

sąnaudos

Administraci-nės sąnaudos

Investicinės sąnaudos

Komisinių sąnaudos 49.177.307 8.362 407.309 -

Personalo išlaidos 32.906.461 9.721.389 12.336.604 65.841

Biuro išlaidos 22.221.504 5.944.424 11.471.723 65.100

Turto nusidėvėjimas, amortizacija, perleidimas ir nurašymas 5.566.622 1.021.717 1.189.824 5.796

Marketingo išlaidos 3.158.249 18.883 353.433 2.492

Patalpų išlaidos 2.200.616 334.233 3.637.099 24.745

Mokesčiai 990.740 345.956 94.414 356

Komandiruotės ir reprezentacija 803.644 88.079 431.983 2.846

Iš viso 117.025.143 17.483.043 29.922.389 167.176




74

2012 m. gyvybės draudimui tenkančios sąnaudos:

Straipsniai Įsigijimo sąnaudos


sąnaudos



Komisinių sąnaudos 10.463 - 12.516 -

Mokesčiai 1.710 7.889 1.013 661

Personalo išlaidos 6 209.005 117.016 (1.808)

Turto nusidėvėjimas, amortizacija, perleidimas ir nurašymas - 20.873 11.447 4.898

Patalpų išlaidos - 4.570 25.226 155

Komandiruotės ir reprezentacija - 1.422 3.255 (3.650)

Marketingo išlaidos - - 2.492 -

Biuro išlaidos - (281.252) 97.195 20.114

Iš viso 12.179 (37.493) 270.160 20.370

2011 m. ne gyvybės draudimui tenkančios sąnaudos:



sąnaudos



Komisinių sąnaudos 43.578.203 7.723 312.904 -

Personalo išlaidos 31.014.624 9.804.442 11.701.260 62.866

Biuro išlaidos 22.681.131 5.714.993 16.244.261 96.207

Turto nusidėvėjimas, amortizacija,

perleidimas ir nurašymas 3.089.815 9.006 334.020 2.215

Marketingo išlaidos 1.319.467 280.215 153.278 1.002

Mokesčiai 726.508 152.799 4.633.679 30.870

Patalpų išlaidos 500.992 67.067 317.315 1.986

Komandiruotės ir reprezentacija (834.140) 960.040 1.008.647 4.990

Iš viso 102.076.600 16.996.285 34.705.364 200.136

2011 m. gyvybės draudimui tenkančios sąnaudos:



sąnaudos



Biuro išlaidos 20.281 1.874.755 1.741.118 23.323

Komisinių sąnaudos 17.641 - 5.347 -

Mokesčiai 4.543 6.616 1.093 2.934

Personalo išlaidos 13 216.046 101.399 6.622

Turto nusidėvėjimas, amortizacija, perleidimas ir nurašymas - 20.048 9.385 4.015

Komandiruotės ir reprezentacija - 1.203 2.294 (1.787)

Patalpų išlaidos - 565 30.870 -

Marketingo išlaidos - 1 2.215 -

Iš viso 42.478 2.119.234 1.893.721 35.107

2012 m. ir 2012 m. Bendrovės atsiskaitymai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui sudarė:

Sąnaudų rūšys 2012 2011

Priskaičiuotas mokestis transporto priemonių draudikų biurui 4.628.568 4.365.816

Atidėtojo transporto priemonių draudikų biuro mokesčio pokytis (103.510) 91.694

Iš viso 4.525.058 4.457.510

(Pabaiga)



75

28. GALIMI BŪSIMŲ LAIKOTARPIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI IR PASIŢADĖJIMAI (LT) Veiklos nuoma – Bendrovės veiklos nuomos sąlyginius įsipareigojimus sudaro 442.779 Lt (2011 m. – 480.916 Lt) uţ Bendrovės nuomojamas patalpas. Gruodţio 31 d. būsimi minimalūs metiniai patalpų veiklos nuomos įsipareigojimai buvo tokie:


Būsimi minimalūs nuomos mokesčiai 442.779 480.916

Tikimasi, kad normaliomis verslo aplinkybėmis pasibaigiančios nuomos sutartys bus atnaujintos arba bus sudarytos kitos nuomos sutartys.

Bendrovė yra suteikusi pasiūlymų garantijas trečiųjų asmenų naudai, kad atitiktų sąlygas, dalyvaujant konkursuose. 2012 m. gruodţio 31 d. trečiųjų asmenų naudai suteiktos garantijos sudarė 285.391 Lt, 2011 metais - 243.319 Lt. Teisminiai nagrinėjimai – 2012 ir 2011 m. gruodţio 31 d. Bendrovė nedalyvavo jokiose teisminėse procedūrose, kurios, vadovybės nuomone, turėtų reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.

29. FINANSINIAI RYŠIAI SU BENDROVĖS VADOVAIS IR KITAIS SUSIJUSIAIS ASMENIMIS (LT)

Finansinius ryšius su Bendrovės vadovais ir kitais susijusiais asmenimis 2012 m. ir 2011 m. sudarė:


Likutis

2012 m. gruodţio 31

d. A. Per metus priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais 4.853.075 4.490.190 (269.801)

B. Bendrovės suteiktos paskolos - - -

C. Bendrovei grąţintos paskolos - - -

D. Gautos paskolos - - -

E. Neatlygintinai perduotas turtas ir dovanos - - -

F. Suteiktos įvairios garantijos Bendrovės vardu - - -

G. Kitos reikšmingos sumos, per metus priskaičiuotos

- - -

H. Kiti reikšmingi įsipareigojimai Bendrovei - - -

I. Parduotas turtas - - -

Vidutinis vadovų skaičius per metus 8 8 8

Vadovai – tai Bendrovės valdybos nariai.

30. KOMISINIAI (LT) Komisinius uţ 2012 m. ir 2011 m. sudarė:

Komisinių rūšys 2012 2011

Draudimo veiklos komisiniai:

Įsigijimo komisiniai 49.114.144 43.451.336

Įmokų surinkimo komisiniai 501.813 470.482

Sutarčių atnaujinimo komisiniai - -

Draudimo sutarčių portfelio valdymo komisiniai - -

Kiti komisiniai - -

Perdraudimo veiklos komisiniai:

Įsigijimo komisiniai - -

Sutarčių atnaujinimo komisiniai - -

Įmokų surinkimo komisiniai - -

Draudimo sutarčių portfelio valdymo komisiniai - -

Kiti komisiniai - -

Iš viso 49.615.957 43.921.818



76

31. DARBO UŢMOKESČIO SĄNAUDOS (LT) Darbo uţmokesčio sąnaudos uţ 2012 m. ir 2011 m. sudarė:


Administracija:

Priskaičiuotas darbo uţmokestis 36.055.184 34.562.719

Socialinio draudimo įmokos 11.667.227 10.991.006

Darbuotojų naudai priskaitytos gyvybės draudimo įmokos 697.604 678.539

Sukaupti metiniai priedai 56.516 649.012

Pardavėjai:

Komisinis atlyginimas 12.288.090 11.628.983

Socialinio draudimo įmokos 5.417.182 4.882.712

Priskaičiuotas darbo uţmokestis 5.003.680 4.187.384

Iš viso 71.185.483 67.580.355

32. INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS (SĄNAUDOS) (LT) Investicinės veiklos rezultatai uţ 2012 m. ir 2011 m.:


Nerealizuotos investicinės veiklos pajamos 26.232.400 -

iš obligacijų 24.823.650 -

iš akcijų 1.376.772 -

iš nekilnojamojo turto - -

iš investicinių fondų vienetų 31.978 -

Nerealizuotos investicinės veiklos sąnaudos (1.722.412) (10.418.264)

iš obligacijų - (9.081.575)

iš nekilnojamojo turto, iš jų: (1.722.412) (265.242)

nekilnojamojo turto vertės pokytis (77.772) 1.233.644

nekilnojamojo turto nusidėvėjimo sąnaudos (1.644.640) (1.498.886)

iš akcijų - (1.083.515)

iš investicinių fondų vienetų - 12.068

Realizuotos investicinės veiklos pajamos - 312.091

iš obligacijų - 312.091

iš indėlių - -


iš investicinių fondų vienetų - -

iš akcijų - -

Realizuotos investicinės veiklos sąnaudos (6.873.437) (2.232.037)

iš obligacijų (6.870.290) (1.860.886)


iš akcijų (3.147) (371.151)

Palūkanos ir panašios pajamos 17.277.459 16.836.591

iš obligacijų 16.187.494 15.860.218

iš indėlių 90.095 48.174

iš akcijų 396.101 398.387

iš nekilnojamojo turto 603.769 529.812

iš paskolų - -

iš investicinių fondų vienetų - -

Investicijų valdymo išlaidos (1.058.491) (938.615)

Iš viso 33.855.519 3.559.766



77

33. FINANSINĖS IR KITOS VEIKLOS REZULTATAI (LT) Finansinės veiklos rezultatai uţ 2012 m. ir 2011 m.:


Kitos pajamos 1.080.670 2.180.021

Finansinės veiklos pajamos - 523.521

Valiutos kursų pasikeitimo teigiama įtaka - 523.521

Kitos pajamos 1.080.670 1.656.500

Pelnas iš turto pardavimo 278.644 90.191

Kitos pajamos 802.026 1.566.309

Kitos sąnaudos (918.591) (512.946)

Finansinės veiklos sąnaudos (918.591) (512.946)

Neigiamo valiutos kurso pasikeitimo įtaka (918.591) (512.946)

Kitos sąnaudos - -

Kitos sąnaudos - -

34. PELNO MOKESTIS IR ATIDĖTASIS PELNO MOKESTIS (LT) Pelno mokestis, tenkantis 2012 m. ir 2011 m. rezultatams:


Ataskaitinių metų pelno mokestis - -

Ankstesnių finansinių metų pelno mokesčio perskaičiavimo rezultatas (pasikeitęs Pelno mokesčio įstatymo komantaras dėl investicinių pajamų apmokestinimo) - 5.746.294

Atidėtųjų mokesčių pasikeitimas (1.068.156) 1.004.013

Iš viso (1.068.156) 6.750.307

Pelno mokesčio apskaičiavimas remiantis Bendrovės pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis pagal įstatymų numatytą pelno mokesčio normą:


Ataskaitinių metų pelnas prieš mokesčius 57.367.111 3.251.193

Pelno mokestis apskaičiuotas pagal įstatymų numatytą pelno mokesčio normą (15 proc.) (8.605.067) (487.679)

Investicijų grąţos mokestinis efektas, nedidinantis/nemaţinantis pelno mokesčio 5.264.619 430.763

Gyvybės draudimo veiklos rezultatų mokestinis efektas, nemaţinantis pelno mokesčio (4.658) (685.748)

Kitų neatskaitomų sąnaudų mokestinis efektas 2.828.326 1.415.887

Neleidţiamiems atskaitymams tenkančių neapmokestinamųjų pajamų mokestinis efektas (551.376) 330.790

Pelno mokesčio iš viso (1.068.156) 1.004.013

Atidėtųjų mokesčių pasikeitimas

Nekilnojamojo turto vertė, ţemiau mokestinės vertės 11.666 (185.047)

Draudėjų ir tarpininkų skola, ţemiau mokestinės vertės 123.405 (1.931.172)

Regreso teise sukauptų sumų vertės pokytis (224.065) (257.302)

Įmokų grąţinimo techninis atidėjimas (3.243) (4.192)

Sąnaudų kaupimai 211.246 1.347.457

Materialaus ir nematerialaus turto PVM 654.066 (147.946)

Kiti įskaitomieji skirtumai 903.782 818.683

Einamųjų metų mokestinis nuostolis / (nuostolio panaudojimas) (2.745.013) 1.363.532

Atidėtųjų mokesčių pasikeitimas (1.068.156) 1.004.013




78

2012 m. ir 2011 m. atidėtus pelno mokesčių turtą ir įsipareigojimus sudarė:


Atidėtojo mokesčio turtas (įsipareigojimai) dėl turto perkainojimo

Nekilnojamojo turto vertė virš mokestinės vertės (1.800.075) (1.832.626)

Nekilnojamojo turto vertė ţemiau mokestinės vertės 1.820.017 1.808.352

Iš viso 19.942 (24.274)

Pokytis, įtrauktas į pelno ir nuostolių ataskaitą 11.667 (185.047)

Pokytis, įtrauktas į turto perkainojimo rezervą 32.550 (71.666)

Kitas atidėtojo mokesčio turtas (įsipareigojimai)

Draudėjų ir tarpininkų skola, ţemiau mokestinės vertės 418.606 295.202

Įmokų grąţinimo techninis atidėjinys 7.448 10.691

Sąnaudų kaupimai 2.517.565 2.306.319

Materialaus ir nematerialaus turto nenudėvėta PVM dalis (943.819) (1.597.885)

Gautinų regreso teise sumų vertė virš mokestinės vertės (1.653.761) (1.429.696)

Einamųjų metų mokestinis nuostolis (2.745.013) 1.363.534

Nepanaudotas mokestinis nuostolis 3.803.501 1.536.185

Iš viso 1.404.527 2.484.350

Iš viso atidėtojo pelno mokesčio turto 1.424.469 2.460.075

Pokytis, įtrauktas į pelno (nuostolių) ataskaitą (1.079.823) 1.189.059

(Pabaiga)

35. PELNAS, TENKANTIS VIENAI AKCIJAI (LT) Pelnas, tenkantis vienai akcijai, apskaičiuotas dalijant Bendrovės ataskaitinių metų grynąjį pelną iš vidutinio svertinio akcijų skaičiaus.

2012 2011

Grynasis ataskaitinių metų pelnas 56.298.955 10.001.500

Vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius 805.620 805.620

Pelno dalis, tenkanti vienai akcijai 69,88 12,41

Bendrovė nesudarė jokių pelną vienai akcijai maţinančių pasirinktinių sandorių per 2012 ir 2011

metus bei jų neturėjo 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d.

36. SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS (LT) Susijusiomis šalimis laikomi akcininkai, darbuotojai, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per vieną ar kelis tarpininkus yra jų kontroliuojamos arba kuriuos šiuos Bendrovės kontroliuoja. 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. bei per tada pasibaigusius metus sandoriai su susijusiomis šalimis buvo:

2012 Turtas

Įsipareigojimai ir sukauptos

sąnaudos Pajamos Sąnaudos

Akcininkai - - - -

Su akcininkais susijusios šalys 1.721.131 7.254.425 2.111.959 8.062.490

Iš viso 1.721.131 7.254.425 2.111.959 8.062.490




79

2011 Turtas Įsipareigojimai ir

sukauptos sąnaudos Pajamos Sąnaudos

Akcininkai - - - -

Su akcininkais susijusios šalys 871.671 10.217.759 2.661.822 7.593.693

Iš viso 871.671 10.217.759 2.661.822 7.593.693

(Pabaiga)

37. TEISĖS AKTŲ LAIKYMASIS (LT)

Lietuvos bankas reikalauja, kad draudimo įmonių turima mokumo atsarga būtų ne maţesnė, nei apskaičiuota 63.456.407 Lt mokumo riba (2011 m. gruodţio 31 d. – 60.108.081 Lt) ir garantinis fondas 21.152.136 Lt (2011 m. gruodţio 31 d. – 20.074.467 Lt). Mokumo atsarga ir mokumo riba yra paremti tam tikrais privalomais reikalavimais ir yra skaičiuojami kiekvienai įmonei atskirai. 2012 m. ir 2011 m. gruodţio 31 d. Bendrovės turima mokumo atsarga buvo atitinkamai 187.598.778 Lt ir 149.136.160 Lt. BENDROVĖS TURIMA MOKUMO ATSARGA

Eil. Nr. Turimos mokumo atsargos elementai 2012 2011

1. Dydţiai, didinantys turimą mokumo atsargą: 249.178.585 212.462.871

1.1. Apmokėtas įstatinis kapitalas (kaupiamojo dividendo privilegijuotosios akcijos nurodomos atskirai 1.6 eilutėje) 40.281.000 40.281.000

1.2. Akcijų priedai 3.236.754 3.236.754

1.3. Perkainojimo rezervas 10.201.119 10.385.571

1.4. Rezervai, sudaryti iš paskirstytinojo pelno: 8.056.200 8.056.200

1.4.1. Privalomasis rezervas 8.056.200 8.056.200

1.4.2. Rezervas savoms akcijoms įsigyti - -

1.4.3. Kiti rezervai - -

1.5. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 187.403.512 150.503.346

1.6. Kaupiamojo dividendo privilegijuotosios akcijos - -

1.7. Subordinuotos paskolos - -

1.8. Kiti išleisti vertybiniai popieriai - -

2. Dydţiai, maţinantys turimą mokumo atsargą: 61.579.807 63.326.711

2.1. Nematerialusis turtas 15.833.019 16.354.881

2.2. Ateinančių laikotarpių sąnaudos 45.304.009 46.490.914

2.3. Savos akcijos - -

2.4. Uţdelsti debitoriniai įsipareigojimai - -

2.5. Kitas riboto patikimumo turtas - -

2.6. Turto vertės skirtumai - -

2.7. Nebalansiniai įsipareigojimai 442.779 480.916

3. Turima mokumo atsarga (1) –(2) 187.598.778 149.136.160

4. Garantinis fondas 21.152.136 20.074.467




80

BŪTINOJI MOKUMO ATSARGA GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLAI

Eil. Nr. Rodikliai 2012 2011

1. Draudimo techninių atidėjinių rodiklis 110.602 360.167

2. Techninės rizikos rodiklis 492 2.964

3. Papildančio draudimo rodiklis 38.318 62.746

4. Tontinų rodiklis - -

5. Investicinės veiklos rodiklis - -

6. Pensijų kaupimo veiklos rodiklis - -

7. Būtinoji mokumo atsarga (1)+(2)+(3)+(4)+(5)+(6) 149.412 425.877

BŪTINOJI MOKUMO ATSARGA NE GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLAI

Eil. Nr. Rodikliai 2012 2011

1. Įmokų rodiklis 64.803.967 60.352.112

2. Išmokų rodiklis 52.245.055 49.637.221

3. Persidraudimo rodiklis (proc.) 97,69 98,89

4. Būtinoji mokumo atsarga: [max { (1), (2) }] x (3) 63.306.995 59.682.204

5. Būtinoji mokumo atsarga po koregavimo 63.306.995 59.682.204

Balanso sudarymo dieną Bendrovė vykdė mokumo ir investavimo krypčių reikalavimus, taikomus Lietuvos Respublikoje veikiančioms draudimo įmonėms.

(Pabaiga)

38. POBALANSINIAI ĮVYKIAI Reikšmingų pobalansinių įvykių, galėjusių daryti įtaką 2012 metų finansinėms ataskaitoms, nebuvo. Finansinės ataskaitos buvo patvirtintos ir pasirašytos Bendrovės vadovybės 2013 m. kovo 7 d.:


Kęstutis Šerpytis


Tatjana Kozlova


Kęstutis Gadeikis

Documents

VEIKLOS ATASKAITA - ld.ltataskaita+uz+2012+metus(2).pdf · TURINYS Įžanginis žodis MŪSŲ METAI AB „Lietuvos draudimas“ metinis pranešimas už 2012 metus Svarbiausi Bendrovės