ŠVENTOSIOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ATSTATYMO … · 2013-01-14 · Visuomenė supažindinta su poveikio aplinkai vertinimo programa. apie ją skelbiant 2005-09-05 d. laikraštyje

ŠVENTOSIOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ATSTATYMO

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA

(galutinė)

Ataskaitos 1 dalis (tekstinė) Užsakovas: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Rengėjai: atsakingas partneris Lietuvos energetikos institutas (LEI) partneris Klaipėdos universiteto Baltijos aplinkos tyrimų ir planavimo institutas (KU BPATPI) subrangovas Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutas (GGI)

Darbo vadovas Lietuvos energetikos instituto hidrologijos lab. vyriaus.m. darb. B. Gailiušis

2012 m.

S/33-1124.9.12-G-V:08

Lietuvos energetikos institutas hidrologijos laboratorija 2

Šventosios valstybinio jūrų uosto Klaipėdos valstybino jūrų atstatymo PAV ataskaita uosto direkcija, 2011

Ataskaitos pavadinimas:

Šventosios valstybinio jūrų uosto poveikio aplinkai vertinimas

Etapas ir pavadinimas:

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, 1 dalis – tekstinė

Išleidimo data:

2012-10-10

Autoriai:

v.m.d., dr. M. Kovalenkovienė, v.m.d.,dr. J. Kriaučiūnienė, v.m.d., dr. D. Šarauskienė, j.m.d. A. Tomkevičienė, inž. R.M. Zaleckis

Vadovas:

prof. B. Gailiušis Psl. sk.:

186

Užsakovas:

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Sutarties data:

2010-05-05 Ataskaitos identifikatorius:

S/33-1124.9.12.G-V:08

Sutarties pavadinimas: Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos parengimas

Sutarties �r.:

S/33-1124.9.12

Anotacija:

Pateikiama Šventosios jūrų uosto atstatymo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, žinios apie veiklos organizatorių, planuojamą veiklą, poveikio aplinkai nustatymo metodus ir poveikį aplinkos komponentams, alternatyvų analizę bei tarpvalstybinį poveikį.

Reikšminiai žodžiai:

Šventosios jūrų uostas, poveikio aplinkai vertinimas

Ataskaita perduota:

Poveikio aplinkai vertinimo dalyviams – 8 egz.

Saugojimo vieta ir bylos �r.:

D:Senas comp/Klai-s/Švent-atask-2012-8v.doc

Hidrologijos laboratorija Lietuvos energetikos institutas Breslaujos g. 3 LT-44403, Kaunas

Telefonas: 8 37 401961 Faksas: 8 37 351271 E-paštas: [email protected] WWW: http://www.lei.lt



Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos derinimo seka:

1 versija (S/33–1124.9.12–G-V:01) – ataskaita užsakovui, apsvarstyta 2011-07-11 d. VĮ

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos techninės tarybos posėdyje (protokolas

Nr.V 4–38).

2 versija (S/33–1124.9.12–G-V:02) – ataskaita visuomenės supažindimo procedūroms ir

tarpvalstybiniam poveikiui vertinti. Visuomenės supažindinimas 2011-11-09 d

17 val. Palangos savivaldybėje.

3 versija (S/33–1124.9.12–G-V:03) – ataskaita poveikio aplinkai vertinimo subjektams.

4 versija (S/33–1124.9.12–G-V:04) – ataskaita papildyta pagal subjektų pastabas.

5 versija (S/33-1124.9.12-G-V:05) – pataisyta ataskaita po tarpvalstybinių konsultacijų ir

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pastabų.

6 versija (S/33-1124.9.12-G-V:06) – pataisyta ataskaita po Klaipėdos visuomenės sveikatos centro

pastabų skirta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui.

7 versija (S/33–1124.9.12–G-V:07) – ataskaita skirta pakartotinam visuomenės supažindinimui

Palangos miesto savivaldybės Šventosios seniūnijoje 2012 m. rugsėjo 25 d.

8 versija (S/33–1124.9.12–G-V:08) – ataskaita skirta atsakingai institucijai – Aplinkos apsaugos

agentūrai.



TURI�YS 1 dalis Rengėjų sąrašas 6 Įvadas 7 Santrauka 16 1. Bendrieji duomenys 19 1.1. Užsakovas ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius 19 1.2. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas 19 1.3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir aprašymas 19 1.3.1. Planuojama ūkinė veikla 19 1.3.2. Šventosios jūrų uosto atstatymo alternatyvos ir variantai 20 1.3.3. Molų ir krantinių išdėstymas uoste 22 1.3.4. Veiklos vykdymo etapai, jų terminai ir eiliškumas 22 1.4. Informacija apie vietovę 26 1.4.1. Teritorinio planavimo dokumentai 26 1.4.2. Saugomos teritorijos 27 1.4.3. Kultūros vertybės 29 1.4.4. Kita informacija 29 2. Technologiniai procesai 31 2.1. Eksploatacijos laikotarpis 31 2.2. Uosto statybos laikotarpis 33 3. Atliekos 34 4. Galimas poveikis įvairiems aplinkos komponentams ir poveikį aplinkai mažinančios priemonės

36

4.1. Aplinkos komponentai ir poveikio vertinimo metodai 36 4.1.1. Uosto atstatymo grėsmės statybos ir eksploatacijos metu 36 4.1.2. Poveikio vertinimo metodai 38 4.2. Vanduo 41 4.2.1. Hidrologinės ir hidraulinės sąlygos 41 4.2.2. Bangos 42 4.2.3. Tėkmės 43 4.2.4. Vandens tarša 43 4.2.5. Apsaugos nuo vandens taršos priemonės 47 4.3. Aplinkos oras 47 4.3.1. Būklė 47 4.3.2. Oro tarša uosto atstatymo ir eksploatacijos metu 50 4.3.3. Oro taršos mažinimo priemonės 54 4.4. Žemės gelmės 54 4.4.1. Informacija apie geologinę sandarą 54 4.4.2. Dugno gruntų užterštumo ir gramzdinimo jūroje galimybių įvertinimas 57 4.4.3. Uosto variantų nešmenų pernašos procesų analizė 58 4.4.4. Poveikio aplinkai mažinimo priemonės 61 4.5. Biologinė įvairovė 61 4.5.1. Informacija apie vietovę ir saugomas teritorijas 61 4.5.2. Hidrobiologinė būklė 65 4.5.3. Žuvų ichtiocenozių vertinimas 75 4.5.4. Sausumos biotopai 82 4.5.5. Galimas poveikis biologinei įvairovei ir poveikį mažinančios priemonės 83



4.6. Kraštovaizdis 86 4.6.1. Esama situacija 86 4.6.2. Geodinaminės tendencijos 88 4.6.3. Išorinių uosto įrenginių poveikis kranto zonai 91 4.7. Kultūros paveldo objektai ir vietovės 103 4.8. Socialinė - ekonominė aplinka 108 4.8.1. Palangos miesto savivaldybės gyventojų užimtumas ir nedarbas 108 4.8.2. Verslo struktūra Palangos mieste 109 4.8.3. Galimas poveikis socialinei – ekonominei aplinkai, kitos ūkio šakoms 114 4.9. Visuomenės sveikata 119

4.9.1. Planuojamos veiklos vieta 119 4.9.2. Visuomenės sveikatos ir regiono gyventojų demografiniai rodikliai 123 4.9.3. Objekto sanitarinė apsaugos zona 128 4.9.4. Visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių analizė 132 4.9.5. Išvados 143

4.9.6. Neigiamo poveikio visuomenės sveikatai sumažinimo priemonės 143 4.9.7. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodų aprašymas, galimi vertinimo netikslumai

143

5. Aplinkos monitoringas 145 6. Rizikos analizė 147 7. Alternatyvų analizė 150 7.1. Nagrinėtų alternatyvų aprašymas 150 7.2. Alternatyvų palyginimas 152 7.2.1. Uosto molų ilgio poveikio analizė 152 7.2.2. Uosto gylio, įplaukos kanalo krypties ir pločio poveikio aplinkai analizė 163 7.2.3. Molų ir krantinių išdėstymas uoste bei numatomų paslaugų apimtis 175 8. Tarpvalstybinis poveikis 176 9. Problemų aprašymas 180 9.1. Žemkasės triukšmas 180 9.2. Dėl normatyvinių dokumentų naudojimo 180 9.3. Planuojamos ūkinės veiklos programos ir ataskaitos rengimas 180 10. Išvados ir pasiūlymai 181 Literatūros sąrašas 183

2 dalis - Priedai 1 priedas. Rengėjų kvalifikacijos dokumentai. 2 priedas. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programa. 3 priedas. Šventosios teritorinio planavimo dokumentų kopijos 4 priedas. Techninė užduotis Šventosios uosto teritorijos inžinerinio geologinio programai rengti ir inžinerinių geologinių tyrimų rezultatai

5 priedas. Šventosios valstybinio jūrų uosto batimetriniai planai 6 priedas. Granuliometrinė sudėtis, sunkiųjų metalų ir naftos produktų koncentracija Baltijos jūros ir Šventosios uosto dugno nuosėdose bei vandenyje

7 priedas. Šventosios valstybinio jūrų uosto triukšmo ir oro taršos modeliavimo rezultatai 8 priedas. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos santrauka anglų kalba 9 priedas. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo PAV procese dokumentai. 10 priedas. Poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados ir susirašinėjimo dokumentai. 11 priedas. Pakartotino visuomenės informavimo ir dalyvavimo PAV procese dokumentai



Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pagrindinių rengėjų sąrašas:

Vykdytojų išsilavinimą patvirtinantys dokumentai pateikti 1 priede.

Rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą dalyvavo: dr. Milda Kovalenkovienė, Aldona Tomkevičienė (Lietuvos energetikos institutas);

Aušra Majauskaitė, Rosita Milerienė, Raimonda Kybrancienė, Viačeslav Jurkin (Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas);

dr. Arūnas Galkus, dr. Rimutė Stakėnienė, dr. Darius Jarmalavičius, dr. Donatas Pupienis (Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutas).



ĮVADAS

1996 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija pradėjo Šventosios jūrų uosto atstatymo svarstymą. Buvo pasiūlyta atgaivinti Šventosios žvejų uostą, pritaikant jį priekrantės žvejybos, rekreacijos ir jūrinio turizmo poreikiams. Šventosios uostas rašytiniuose šaltiniuose minimas dar XVI-XVII amžiuje.

Susisiekimo ministerijos užsakymu 2003 m. atlikta Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studija [6], kuria buvo pagrįsta būtinybė atstatyti Šventosios uostą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1469 įsteigė Šventosios valstybinį jūrų uostą, patvirtino uosto nuostatus bei nustatė uostui priskiriamos žemės ir akvatorijos plotus ir ribas.

LR Seimas 2006 m. priėmė Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymą (Žin., 2006, Nr. 132-4987), kuriuo numatyta atstatyti Šventosios uostą. Šventosios valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos valstybės nuosavybė, uosto steigėja yra LR Vyriausybė. 2009 m. spalio 3 d. Vyriausybės nutarimu (Žin., 2009, Nr. 118-5074) Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijos (iki jos įsteigimo) buvo pavestos vykdyti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

2010 m. Ispanijos inžinierių, konsultantų bei architektų kompanija ALATEC atliko naują Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studiją. 2010 m. gegužės 25 d. KVJU Techninės tarybos posėdyje buvo pritarta galutinei minėtos studijos ataskaitai ir Šventosios uosto rekonstrukcijos 2B variantui. Šis variantas numato 7,0 m gylio įplaukos kanalą ir trumpus molus: bendro 645 m ilgio pietų molą ir 426 m ilgio šiaurės molą (VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos raštas, 12 psl.).

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2011-09-06 d. raštu Nr. UD-9.6.3.3650 informavo

PAV dokumentų rengėją, kad Būtingės naftos terminalo AB „Orlen Lietuva“ vilkikui, kurio grimzlė 5,5 m, būtinas 9,5 m gylio įplaukos kanalas ir 7,0 m gylio akvatorija laivui stovėti prie krantinės. Buvo išnagrinėtas uosto variantas, kurio apsauginiai molai būtų išvesti į didesnį jūros gylį. Tai ALATEC galimybių studijos [58] 3 variantas, reikalaujantis dvigubai didesnių investicijų ir žymiai ilgesnio statybos laikotarpio. Todėl tikslinga visą Šventosios jūrų uosto atstatymo laikotarpį planuoti ir įgyvendinti per tris etapus:

– pirmojo etapo metu sudaromos sąlygos statyti krantines ir gilinti akvatoriją, įrengiant apsauginius molus ir gilinant iki 4,0 m avanuosto akvatoriją bei gilinti iki 5,0 m gylio įplaukos kanalą; – antrojo etapo metu įgyvendinami tikslai pagal ALATEC siūlomą 2B variantą su 7,0 m gylio įplaukos kanalu ir trumpais (apie 400 m ilgio) molais; – trečiojo etapo metu būtų pailginti apsauginiai molai ir padidintas įplaukos kanalo gylis iki 9,5 m (3 variantas pagal ALATEC galimybių studiją [58]), jeigu būtų priimtas sprendimas suteikti vietą Būtingės naftos terminalo vilkikui.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti Šventosios uosto

atstatymo galimą poveikį aplinkai, sumažinti poveikį aplinkos komponentams ir visuomenės sveikatai bei pagrįsti gamtosaugos priemones (PAV ataskaitos techninė užduotis 9 psl.).

Techninėje užduotyje numatyta įvertinti atstatomo Šventosios jūrų uosto infrastruktūros statinių, priklausančių Lietuvos valstybei, poveikį aplinkai. Tuo tarpu uosto suprastruktūros objektai, priklausantys uosto naudotojams, kurie nuomoja uosto žemę iš Šventosios uosto direkcijos, privalo savo komercinei bei ūkinei veiklai gauti leidimą įstatymų numatyta tvarka.



2006-04-11 d. Aplinkos ministerijos patvirtinta (raštas Nr. (1-15)-D8-3202 pridedamas)

poveikio aplinkai vertinimo programa (2 priedas) buvo suderinta su Palangos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Klaipėdos visuomenės sveikatos centru, Palangos priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu.

Įvertinus Aplinkos ministerijos rašto Nr. (1-15)-D8-3202, patvirtinusio PAV programą, pastabas PAV ataskaitoje nagrinėtas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai (1 pastaba) atskiriant statybos laikotarpį nuo uosto eksploatacijos laikotarpio.

Visuomenė supažindinta su poveikio aplinkai vertinimo programa. apie ją skelbiant 2005-09-05 d. laikraštyje „Klaipėda“. Susidomėjimo programa ir siūlymų ją papildyti arba pataisyti nebuvo negauta.

Parengta Šventosios valstybinio jūrų uosto poveikio aplinkai vertinimo ataskaita pateikta supažindinti visuomenę su numatomu Šventosios jūrų uosto atstatymu ir jo poveikiu aplinkai statybos ir eksploatacijos metu. Vienu metu parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos santrauka anglų ir latvių kalba (7 priedas) skirta supažindinti Latvijos Respublikos visuomenę ir aplinkosaugos institucijas su numatomais darbais ir būsimu mažųjų ir pramoginių laivų uostu.

PAV ataskaitos 9 priede pateikiamos visuomenės informavimo dokumentų kopijos.

2011 m. lapkričio 9 d. 17 val. Palangos miesto savivaldybėje įvyko susirinkimas, skirtas suinteresuotos visuomenės supažindinimui su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (protokolas 9 priede). Visuomenės atstovai į susirinkimą neatvyko. Nebuvo gauta ir visuomenės pasiūlymų raštu dėl planuojamos ūkinės veiklos. 2012-03-23 d. Rucavoje (Latvijos Respublika) įvyko suderintas su Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerija viešas susitikimas su Latvijos visuomene. 2012-02-29 d. gautos Latvijos Respublikos pastabos (2012-02-27 d. raštas Nr. 2.18-7/3462/3241) ir 2012-05-31 d. pritarimas Šventosios jūrų uosto 2B alternatyvai pateiktas PAV ataskaitos 2 dalyje 10 priede.

Vykdant Aplinkos apsaugos agentūros 2012-08-24 d. rašte Nr. (26)-A4-2760 pateiktą reikalavimą, 2012-09-25 d. 16 val. Šventosios bibliotekoje įvyko pakartotinis visuomenės supažindinimas su Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Susitikimo dokumentai (skelbimai laikraščiuose, protokolas, skelbimo tekstas, dalyvių sąrašas) pateikti PAV ataskaitos 2 dalies11 priedo 180-189 psl. prieš susirinkimą, susirinkimo metu ir po susirinkimo PAV dokumentų rengėjas ir užsakovas pasiūlymų raštu dėl planuojamos ūkinės veiklos ir PAV ataskaitos negavo.

















SA�TRAUKA

Uosto atstatymo tikslai. LR Vyriausybė 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1469 įsteigė Šventosios valstybinį jūrų uostą bei nustatė uostui priskiriamos žemės ir akvatorijos plotus ir ribas, kurie Palangos miesto tarybos 2008-12-05 d. sprendimu Nr. T2-315 buvo patikslinti. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nagrinėja Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo galimybes ir poveikį aplinkai.

Šventosios jūrų uosto atstatymas yra numatytas vietoje, kurioje uostas buvo vystomas 1923-1940 metais. Dar ir šiandien buvusio Šventosios uosto ribose galima rasti išlikusių hidrotechninių statinių: krantinės, molai, vidinis baseinas. Šventoji, kaip uostavietė, gali tenkinti visus keturis antrajam Lietuvos uostui keliamus reikalavimus:

− gali būti panaudota kaip operatyvinė ir kaip rezervinė bazė pasienio apsaugos ir mažesniems Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivams; − būdama arti Būtingės naftos terminalo galėtų tapti terminalo jūrinės dalies aptarnavimo ir avarijų likvidavimo baze; − sukurtų užimtumo didinimo ir rekreacijos investicijų traukos centrą; − būtų patogus uostas jūrinėms jachtoms ir kitiems mažiesiems turistiniams laivams ir regioninis tarptautinio jūrinio turizmo centras su išvystyta poilsio industrija. Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme (Žin., 2006, Nr.132-4987) uoste numatyta: − aptarnauti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus; − aptarnauti žvejybos laivus; − aptarnauti nedidelius jūrų kruizinius ir ro-ro keleivinius laivus. − aptarnauti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus; − aptarnauti Būtingės naftos terminalo pagalbinį laivyną ir avarijų likvidavimo priemones; − atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.

PAV ataskaitoje vertinamos šios LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo

įstatymo 2 priede paminėtos veiklos: 10.8. Jūrų uostų ar prieplaukų įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia, – mažiau 1350 tonų, o uosto ar prieplaukos plotas – daugiau kaip 1 ha); 10.10. Jūrų uostų akvatorijų bei įplaukos kanalo gilinimas; 12.1. Jachtų ar valčių prieplaukų įrengimas (kai prieplaukos plotas didesnis kaip 0,2 ha).

Įvertinus numatomą uosto infrastruktūrą ir paskirtį, Šventosios uostas priskirtinas mažųjų pramoginių laivų uostų tipui. Numatoma, kad Šventosios uoste galėtų tilpti apie 650 mažų laivų, iš kurių 155 laivai sausumoje.

Mažiesiems laivams ir uosto naudotojams bus teikiamos šios paslaugos: laivų aprūpinimas kuru, elektros, vandens, telefono ir interneto ryšio paslaugos, keliamojo krano ir pervežamo keltuvo paslaugos, dušai, tualetai ir persirengimo kambariai, laivų buitinių vandenų surinkimas, pranešimų paslaugos, meteorologinė informacija, turistinė ir aplinkos informacija, automobilių parkavimas, sausasis dokas, remonto dirbtuvės, buriavimo mokykla su angaru bei viešasis maitinimas ir prekybos plotai, jūrų klubas.



Atstatomo jūrų uosto variantai. Vietos atžvilgiu alternatyvos planuojamam Šventosios jūrų

uostui nėra. Šiuo atveju poveikio aplinkai vertinimo metu gali būti nagrinėjami tik šioje vietoje atstatyto uosto variantai. Ispanijos inžinierių bendrovė ALATEC parengė galimybių studiją [58] ir išnagrinėjo jūrų uosto variantų alternatyvas, pateiktas patvirtintoje PAV programoje. Pagal ALATEC galimybių studiją [58], pirmoji ir antroji alternatyva numato, kad pietinio molo bendras ilgis apytiksliai 645 m: pirmoji atkarpa nuo kranto nukrypsta į šiaurės vakarus, jos ilgis apie 400 metrų, antroji nuo pirmosios pakrypus 126º kampu ir jos ilgis apie 245 m šiaurės kryptimi. Šiaurinio molo ilgis – apie 426 m. Trečioji alternatyva numato, kad bus pastatytas 1042 m ilgio pietų molas ir 790 m uosto šiaurės molas. Tokiu būdu padidinamas apsaugotas nuo bangų vandens plotas, lyginant su kitomis alternatyvomis.

Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo PAV programoje buvo atsisakyta pirmos alternatyvos dėl šių priežasčių:

– neišnaudojama erdvė tarp apsauginių molų; – neracionalus uosto vidaus prieplaukų gilinimas iki 6,0 m gylio; – krantinių ir prieplaukų teritorijų plotų stoka dėl įvykusios Šventosios gyvenvietės plėtros

(prie šiaurės molo). Galimybių studijoje [58] jūrų uosto trečiosios alternatyvos atsisakyta dėl didelio laivybos

gylio ir žymiai didesnių investicijų atstatant uostą. Tačiau siekiant užsibrėžtų tikslų, trečioji alternatyva gali būti įgyvendinta kaip antrosios alternatyvos sekantis etapas. PAV ataskaitoje siekiant pagrįsti planuojamo Šventosios jūrų uosto įrenginių poveikį aplinkai, buvo išnagrinėti 5 atstatymo variantai, kurie tarpusavyje skiriasi laivybos gyliu, molų ilgiu, įplaukos kanalo kryptimi ir įgyvendinimo eiliškumu. Atstatant uostą pagal antrą alternatyvą nagrinėtas 3 variantų poveikis aplinkai, o pagal trečią alternatyvą – 2 variantų.

Molų ir krantinių išdėstymas uoste. Vienintelis kelias prie uosto krantinių yra prie pietų molo. Dėl to, kad skiriamos žemės uosto infrastruktūrai nepakanka ir uostas skirtas mažiems laivams, visos uosto funkcijos sukoncentruotos į naujai suformuotą prie pietų molo teritoriją. Prie šios teritorijos išdėstomos krantinės laivams.

Vidinė uosto akvatorija skirstoma į šias zonas: – vidaus įplaukos kanalą (nuo uosto vartų iki laivų apsisukimo baseino); − laivų apsisukimo baseino, kurio diametras nenaudojant vilkikų turi būti ne mažesnis, kaip 3,4- 4,0 didžiausio laivo ilgio arba 136-160 m ir gylis 6,0 m; − didesnių laivų (keltų, gaisro gesinimo ir vilkikų), kurių grimzlė 4-5 m, krantinių zona yra pietų molo pabaigoje; − mažų laivų ir jachtų zona, kurioje gylis 4,0 m; − žvejų laivams skirti vidiniai baseinai, kurių gylis 3,0 m.

Uosto atstatymo eiliškumas. Pirmajame atstatymo etape sudaromos palankios salygos

statybos darbams, kuriama statybinė bazė, privažiavimo prie statybų aikštelių keliai, įrengiami pietų ir šiaurės molai bei pagilinama iki 5 m įplauka į vidinį baseiną, o vidinio baseino akvatorijos dalys gilinamos iki 3–4 m tam, kad būtų sudarytos sąlygos bazuotis laivams, kurie aptarnaus statybą.

Antrajame etape turėtų būti statomos krantinės, atliktas uosto akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimas pagal uosto atstatymo 2B variantą. Trečiasis jūrų uosto atstatymo etapas – tai didesnio gylio įplaukos kanalo ir ilgesnių molų statyba pagal 3E variantą su sąlyga, kad bus ekonomiškai pagrįstas jo būtinumas atliekant papildomus tyrimus ir numatant kompensacines priemones.



Uosto atstatymo darbai. Akvatorija bus gilinama žemkase ir žemsiurbe. Laikini efektai

gilinimo metu yra trumpalaikiai. Pasibaigus gilinimo darbams, šių efektų neliks. Gilinimo metu numatoma vykdyti darbus ne žuvų neršto ir migracijos laikotarpiais.

Parengtas gilinimo darbų poveikio žuvų migracijoms, nerštavietėms, žuvų mitybinei bazei sumažinimo priemonių planas. Numatyti žuvų migracijų ir neršto stebėjimai, periodiškas dugno nuosėdų kokybės tikrinimas, gilinimo tikslumo kontrolė, vandens užterštumo vasarą stebėjimai.

Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas turės trumpalaikį poveikį aplinkai ir gyventojams statybos metu dėl padidėjusio triukšmo. Dėl nedidelio atstumo iki apgyvendintų Šventosios rajonų, vasaros sezono metu triukšmingi darbai bus vykdomi tik esant gamybiniam būtinumui ir ne nakties metu.

Poveikio aplinkai tyrimo metodai ir duomenų šaltiniai. Šventosios jūrų uosto aplinkos

būklei vertinti panaudota ši informacija: 1. Batimetrinis planas M 1:1000, sudarytas 2010 metais.

2. Gilinimo ir molų poveikis hidrologiniam režimui nustatytas naudojant priekrantės hidraulinį skaitmeninį modeliavimą dvimačiu modeliu MIKE 21. Tėkmės struktūros pokyčiai gauti lyginant sumodeliuotus parametrus su “0” alternatyvos parametrais. 3. Dugno nuosėdų užterštumo duomenys gauti papildomai ištyrus dugno nuosėdų

užterštumą gilinamoje akvatorijoje (pagal normatyvą LAND 46A-2002). 4. Žuvų neršto ir migracijų intensyvumas, ichtiocenozių charakteristika, hidrobiocenozių

struktūra, rūšinė įvairovė, produktyvumas (pagal ekspedicinių tyrimų duomenis). 5. Hidrologinių tyrimų medžiaga, sukaupta per daugiametį laikotarpį ir ekspedicinių tyrimų

rezultatai, reikalingi matematiniam modeliui kalibruoti. 6. Geologinės sandaros charakteristikai panaudota inžinerinių geologinių tyrimų metu

sukaupta gręžinių medžiagą. 7. Kultūros paveldui ištirti panaudotos povandeninės apžvalgos ir echolotavimas.

Oro tarša modeliuota taikant kompiuterinių programų paketą “ISC-AEROD View”, o

triukšmo sklaida - taiant “Cadna A” programinę įrangą.

Planuojama Šventosios valstybinio jūrų uosto teritorija ir akvatorija nepatenka ir nesiriboja su saugomomis arba “Natura 2000” teritorijomis. Per jūrų uosto akvatoriją teka upė Šventoji, priskirta prie ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių.

Uosto teritorijoje nėra įregistruotų nekilnojamųjų istorinių, kultūrinių ar archeologinių vertybių.

Išvados. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas turės šias pasekmes: – įgyvendinant uosto atstatymo 2B variantą, minimaliai pakis jūros priekrantės tėkmių

struktūra ir nešmenų pernaša, o uosto atstatymas pagal 3E variantą gali reikšmingai pakeisti nešmenų pernašos ir akumuliacijos procesus priekrantėje; – statybos metu oro ir vandens tarša bei mechanizmų triukšmas trumpalaikiai ir nedarys žymios įtakos, jeigu statyba vyks ne žuvų migracijos ir neršto metu ir bus laikomasi visuomenės sveikatos teisės aktų reikalavimų; – atstatyto uosto veikla neviršija oro taršos ir triukšmo leistinų ribinių greičių gyvenamojoje teritorijoje’ – siekiant sumažinti poveikį gretimos valstybės Latvijos priekrantės būklei, siūloma iškastą valymo metu įplaukos kanalo smėlį naudoti paplūdimių, esančių šiaurėje nuo uosto, maitinimui.



1. BE�DRIEJI DUOME�YS 1.1. Užsakovas ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, direktorė Šventosios uostui Airida Česnienė. Adresas: J. Janonio g. 24, LT-92251 Klaipėda. Tel. (46) 499722, faks. (46) 499777. Įmonės kodas 240329870.

1.2. Užsakovo įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas: Lietuvos energetikos institutas, Hidrologijos laboratorija, vadovas Brunonas Gailiušis. Adresas: Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas. Tel. (37) 401961, faks. (37) 401963, el. p.: [email protected]. Įmonės kodas 111955219. 1.3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir aprašymas 1.3.1. Planuojama ūkinė veikla Uosto atstatymo tikslingumas ir paskirtis išnagrinėti dviejose galimybių studijose: 2003 metais Susisiekimo ministerijos užsakymu, vadovaujamoje prof. V. Smailio [6] ir 2010 m. Ispanijos inžinierių, konsultantų bei architektų kompanijos ALATEC [58].

LR Vyriausybė pritarė uosto atstatymui ir 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1469 įsteigė Šventosios valstybinį jūrų uostą, patvirtino uosto nuostatus bei nustatė uostui priskiriamos žemės ir akvatorijos plotus ir ribas, kurie Palangos miesto tarybos 2008-12-05 d. sprendimu Nr. T2-315 (3 priedas) buvo patikslinti.

Šventosios jūrų uosto atstatymas yra numatytas vietoje, kurioje uostas buvo vystomas 1923- 1940 metais. Dar ir šiandien buvusio Šventosios uosto ribose galima rasti išlikusių hidrotechninių statinių: krantinės, molai, vidinis baseinas.

Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme (Žin., 2006, Nr.132-4987) numatyta uosto paskirtis:

− aptarnauti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus; − aptarnauti žvejybos laivus; − aptarnauti nedidelius jūrų kruizinius ir ro-ro keleivinius laivus; − aptarnauti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus; − aptarnauti Būtingės naftos terminalo pagalbinį laivyną ir avarijų likvidavimo priemones; − atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.

Įvertinus numatomą uosto infrastruktūrą ir paskirtį, Šventosios uostas priskirtinas mažųjų pramoginių laivų uostų tipui. Tokiuose uostuose pagrindinės ir svarbiausios paslaugos yra laivo ir įgulos aptarnavimas.

Planuojama ūkinė veikla – tai Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas, apimantis šias, LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede (Žin., 2005, Nr. 82-1965) numatytas veiklas: 10.8. Jūrų uostų ar prieplaukų įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia, – mažiau 1350 tonų, o uosto ar prieplaukos plotas – daugiau kaip 1 ha);



10.10. Jūrų uostų akvatorijų bei įplaukos kanalo gilinimas; 12.1. Jachtų ar valčių prieplaukų įrengimas (kai prieplaukos plotas didesnis kaip 0,2 ha).

Ūkinėms veikloms, susijusioms su atstatyto Šventosios valstybinio jūrų uosto eksploatacija (laivų statyba ir remontu, iškasto grunto gramzdinimu, pirminiu žuvų perdirbimu bei degalinių įrengimu ir pan.), kiekvienu konkrečiu atveju planuojamos ūkinės veiklos organizatorius privalo vertinti poveikį aplinkai, atlikdamas LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 2005, Nr. 82-1965) numatytas procedūras. Nacionaliniame kontekste Šventosios uostas turėtų didžiulę reikšmę. Naujo modernaus uosto atsiradimas su galimybėmis išvystyti visas būtinas ir papildomas paslaugas visų pirmą būtų reikšmingas gerinant pramoginės laivybos infrastruktūrą (kiekybiškai ir kokybiškai) šalyje.

Šventosios uosto reikšmė Baltijos regiono pramoginių laivų tinkle yra taip pat svarbi. Pagal ES reikalavimus jūrų valstybės turi sudaryti galimybes pramoginiams laivams kas 50 jūrmylių (apie 100 km) pasislėpti nuo audrų. Šiuo metu Lietuva minėto reikalavimo netenkina.

1.3.2. Šventosios jūrų uosto atstatymo alternatyvos ir variantai Patvirtintoje PAV programoje ir 2010 m. Ispanijos kompanijos ALATEC atliktoje Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studijoje [58] pasiūlytos trys skirtingos alternatyvos (1.1 pav.).

Pirmoji ir antroji alternatyva numato uosto plėtrą esamose uosto ribose. Pietinio molo bendras ilgis apytiksliai 645 m: pirmoji atkarpa nuo kranto nukrypsta į šiaurės vakarus, jos ilgis apie 400 metrų, antroji nuo pirmosios pakrypus 126º kampu ir jos ilgis apie 245 metrai šiaurės kryptimi. Šiaurinio molo ilgis – apie 426 m. Pirmosios alternatyvos atsisakyta dėl uosto vidaus išplanavimo, nes prie uosto krantinių dešiniajame Šventosios upės krante nėra privažiavimo sausumos transportui.

Trečioji alternatyva būtų vystoma už dabartinio uosto ribų. Būtų pastatytas 1042 m bendro ilgio pietų molas ir 790 m šiaurės molas. Tokiu būdu padidinamas apsaugotas nuo bangų vandens plotas, lyginant su kitomis alternatyvomis ir įrengiamas gilesnis įplaukos kanalas. Norint pagrįsti planuojamo Šventosios išorinio uosto struktūrą ir ištirti poveikį aplinkai, buvo sudaryti uosto rekonstrukcijos 2 alternatyvos 3 variantai (1.3 pav.) ir 3 alternatyvos 2 variantai (1.4 pav. ir 1.1 lent.).

Antros alternatyvos variantai parinkti taip: – 2A ir 2C (1.3 pav.) variantai skirti uosto išorės reido gilinimo įtakai nustatyti; – 2B it 2C (1.3 pav.) variantai skirti uosto įplaukos kanalo krypties įtakai nustatyti; Trečios alternatyvos 2 variantų (1.4 pav.) palyginimas būtinas akvatorijos gylio įtakai

nustatyti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2010-05-25 d. techninės tarybos posėdyje pritarta

Ispanijos konsultacinės kompanijos ALATEC parengtai Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studijos galutinei ataskaitai ir Šventosios rekonstrukcijos uosto planavimo schemai pagal 2B variantą (12-13 psl.).

Dėl to, kad Būtingės naftos terminalo (AB “Orlen Lietuva”) vilkikams reikalingas 9,5 m

įplaukos kanalo gylis, trečioji alternatyva gali būti įgyvendinta tobulinant antrosios alternatyvos apsauginių molų išdėstymą taip, kad tai būtų vienas po kito sekantys uosto plėtros etapai (1.2 pav.), tačiau trečiai alternatyvai panaudojant tokią pačią jūros kranto atkarpą, t.y. 500 m. Tai leistų sutaupyti investicijų molų įrengimui. Tačiau šios (III) alternatyvos įgyvendinimas šiomis sąlygomis susijęs su būtinumu jau dabar priimti sprendimą dėl Būtingės naftos terminalo vilkiko aptarnavimo.





1.1. lentelė. Šventosios jūrų uosto variantai Alternatyvos,

variantai, paveikslas

Molų ilgis, m Uosto gylis,

m

Įplaukos kanalo

gylis, m

Prieplaukų skaičius

Variantas PAV programoje P Š

2A (1.3a) 400 500 6 7 404 mažasis 2B (1.3b) 400+245 426 6 7 495 mažasis su ŠV įplauka 2C (1.3c) 400 500 6 7 495 mažasis su jūros gilinimu 3D (1.4 a) 800+242 790 6 8 805 avanuostas su ŠV įplauka 3E (1.4b) 800+242 790 7 9,5 805 avanuostas su padidintu gyliu

1.3.3. Molų ir krantinių išdėstymas uoste

Vienintelis privažiavimo kelias prie uosto krantinių yra prie pietų molo. Dėl to, kad skiriamos žemės uosto infrastruktūrai nepakanka ir senasis uostas skirtas mažiems ir žvejų laivams, visos kitos uosto funkcijos koncentruojamos į naujai suformuotą prie pietų molo teritoriją. Atsižvelgus į šias aplinkybes, vidinė uosto akvatorija skirstoma į šias zonas:

– vidaus įplaukos kanalą (nuo uosto vartų iki laivų apsisukimo baseino); − laivų apsisukimo baseino, kurio diametras nenaudojant vilkikų turi būti ne mažesnis, kaip 3,4- 4,0 didžiausio laivo ilgio arba 136-160 m ir gylis 6,0 m; − didesnių laivų (keltų, gaisro gesinimo ir vilkikų), kurių grimzlė 4-5 m, krantinių zona yra pietų molo pabaigoje; − mažų laivų ir jachtų zona, kurioje gylis 4,0 m; − žvejų laivams skirti vidiniai baseinai, kurių gylis 3,0 m.

1.3.4. Veiklos vykdymo etapai, jų terminai ir eiliškumas

Pirmojo uosto atstatymo etapo uždavinys – įrengti uosto hidrotechninius statinius (pietų ir

šiaurės molus), apsaugančius nuo bangų ir srovių negilią (4,0 m) uosto vidaus akvatoriją ir 5,0 m gylio jūros įplaukos kanalą. Šio etapo statiniai sudarytų palankias sąlygas statyti krantines avanuoste ir gilinti akvatoriją antrajame uosto atstatymo etape įgyvendinant jūrų uosto atstatymą pagal 2B variantą (1.2 lent.). 1.2 lentelė. Šventosios jūrų uosto atstatymo etapai Etapas Variantas Darbų turinys Trukmė,

metais I

2B

– statybų bazės kūrimas ir privažiavimo kelių statyba; – apsauginių pietų ir šiaurės molų statyba; – uosto įplaukos kanalo gilinimas iki 5,0 m; – uosto vidaus akvatorijos gilinimas iki 3,0–4,0 m.

3

II

2B

– uosto krantinių statyba; – uosto įplaukos kanalo ir išorinio reido gilinimas iki 7,0 m; – uosto vidaus akvatorijos gilinimas iki 6,0 m.

2-4

III

3E

– apsauginių molų pratęsimas; – krantinių laivams įrengimas; – uosto įplaukos kanalo ir išorinio reido gilinimas iki 9,5 m; – uosto vidaus akvatorijos gilinimas iki 7,0 m.

Priėmus sprendimą dėl įgyven-dinimo per 3-4 metus



Antrojo etapo metu uosto operatoriai ir naudotojai privalo pastatyti statinius ir įrenginius,

priskiriamus uosto suprastruktūrai. Tai administraciniai pastatai, muitinė, jachtklubas, buriavimo mokykla, mašinų stovėjimo aikštelės, inžineriniai tinklai, slipas, laivų remonto dirbtuvės, žuvų apdorojimo cechas, degalinė ir kt.

Šventosios jūrų uosto atstatymo trečiajame etape uosto plėtra tenkina AB “Orlen Lietuva” poreikį laikyti vilkiką šiame uoste.

1.2 pav. Šventosios valstybinio jūrų uosto nulinė alternatyva (a) ir antrosios uosto atstatymo alternatyvos 2B variantas (b) su galimybe antrajame etape pailginti molus ir pagilinti

įplaukos kanalą pagal 3E variantą. 1 – 2B variantas, 2 – 3E variantas.



1.3 pav. Šventosios valstybinio jūrų uosto antros alternatyvos 2A variantas (a), 2B variantas (b) ir 2C variantas (c)



1.4 pav. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo trečios alternatyvos 3D variantas (a) ir 3E variantas (b)



Parengiamieji darbai

LR susisiekimo ministro 2010-11-15 d. įsakymu Nr. 3-672 patvirtintas Šventosios

valstybinio jūrų uosto statybos programos įgyvendinimo priemonių planas numatė šiuos parengiamuosius darbus, kuriuos numatoma atlikti iki 2013 m. I ketvirčio:

– inžinerinis-geologinis kartografavimas; – techniniai projektavimo darbai, siekiant atlikti akvatorijos valymo darbus ir pritaikyti dalį krantinių mažiems pramoginiams ir žvejybiniams laivams; – teisės normatyvinių aktų peržiūra ir naujų rengimas; – poveikio aplinkai vertinimas; – Šventosios valstybinio jūrų uosto detaliojo plano rengimas.

Vykdant parengiamuosius darbus siekiama pradėti Šventosios uosto dalinį naudojimą komercinei (žvejybos) ir rekreacinei (jachtų, kitų pramoginių laivų) veiklai. 2010-08-31 uosto generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-264 patvirtintas Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtros veiksmų planas, pagal kurį minimaliomis sąnaudomis siekiama išvalyti akvatoriją (iki 3 m įplaukoje ir iki 2 m prie rytinės krantinės bei iki 3 m ir 2,5 m prie vakarinės krantinės) tam, kad būtų galima pritaikyti krantines švartuotis mažiesiems ir pramoginiams laivams. Šiuo atveju Šventosios uosto žemė ir akvatorija, joje esančių statinių ir įrenginių kompleksas, skirtas laivams įplaukti ir išplaukti, pradėtas naudoti jau 2011 ir 2012 m. vasaros sezono metu; dalinai patenkintas šiandienos žvejybos verslo, pramoginių laivų aptarnavimo poreikis Šventojoje.

1.4. Informacija apie vietovę

1.4.1. Teritorinio planavimo dokumentai

Šventosios valstybinis jūrų uostas įsikūręs Šventosios upės deltoje (1.5 pav.) netoli Lietuvos šiaurinės valstybinės jūrų sienos su Latvija. Per Šventosios jūrų uosto akvatoriją teka upė Šventoji, kurios baseino plotas 471,9 km2. Upės vidutinis daugiametis debitas žiotyse 5,38 m3/s. Upė pasižymi staigiais lietaus potvyniais. Iš urbanizuotos teritorijos per uosto akvatoriją į jūrą patenka biogenais ir taršos medžiagomis prisotinti vandenys.

1973 metais Šventoji tapo Palangos dalimi. Palangos ir Šventosios rekreacijos zona turi

realias plėtros galimybes sparčiai vystant populiarų Baltijos šalyse vandens poilsį. Šventosios gyventojai tradiciškai verčiasi jūros žvejyba. Numatoma atstatyti Šventosios uostą, kuris pradėtas kurti 1923 metais kaip vienintelis Lietuvos valstybės jūrų uostas [3].

Lietuvos Respublikos Seimas 2002-10-29 d. priėmė nutarimą Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“, kuriame jūrų uostų plėtros srityje numatoma: „4) atstatyti Šventosios uostą, kurio paskirtis ir dydis priklausytų nuo šalies poreikių ir Klaipėdos jūrų uosto plėtros galimybių“.

2006 metais priimtas LR Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymas (Žin., 2006, Nr. 132-

4987), reglamentuojantis uosto veiklą ir valdymą. LR aplinkos ministerija 2006-04-11 d. patvirtino (raštas Nr.(1-15)-D8-3202) Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo poveikio aplinkai vertinimo programą.



Palangos miesto taryba 2008-12-05 d. sprendimu Nr. T2-315 (3 priedas) patvirtino Šventosios

gyvenvietės detaliojo plano dalinę korektūrą. Parengtame Šventosios gyvenvietės detaliajame plane patikslintos Šventosios valstybinio jūrų uosto ribos ir dydis: vidinės akvatorijos sklypui skirta 15,3 ha valstybinės žemės, išorinės akvatorijos sklypui – 209,6 ha. Sklypai patikėti valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Šventosios valstybinio jūrų uosto reikmėms – uosto infrastruktūros objektams (pvz., molams, krantinėms, laivybos kanalui ir pan.). Uosto ribų nustatymo sprendiniai pateikti 3 priede.

Šiuo metu Palangos miesto savivaldybės administracijis užsakymu rengiamas Šventosios jūrų uosto detalusis planas. Jį rengia UAB „Sweco Lietuva”.

1.4.2. Saugomos teritorijos

Planuojama Šventosios uosto teritorija nepatenka ir nesiriboja su saugomomis ar “Natura 2000” teritorijomis.

Artimiausios saugomos ir NATURA 2000 teritorijos yra:

Teritorijos pavadinimas

Apsaugos statuas ir kodas

Saugomos vertybės Atstumas

Baltijos Šventosios upė

BAST LTKRE0006 Lietuvos Raudonosios knygos žuvų rūšys, Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos saugomos rūšys, gamtinių buveinių ir laukinės gyvūnijos bei augalijos apsaugos direktyvos (92/43 EEC) saugomos rūšys

370 m

Būtingės paukščių pelkės ornitologinis draustinis

Draustinis Perinčių sausumos ir vandens paukščių apsauga. Apie 1 km

Baltijos jūros priekrantė

PAST LTPALB001 BAST LTPAL0001

Sibirinių gagų (Polyticta stelleri), klykuolių (Bucephala

clangula), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser) ir mažųjų kirų (Larus minutus) žiemojimo ir migracinių sankaupų vieta. Pakrantės riedulynai, rifai.

Apie 4 km

Baltijos jūros talasologinis draustinis

Draustinis Rudakaklių narų (Gavia stellata), sibirinių gagų (Polysticta stelleri), klykuolių (Bucephala clangula), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser) ir mažųjų kirų (Larus minutus) žiemojimo ir migracinių sankaupų vietos apsauga. Saugomos europinės svarbos jūros buveinės – rifai.

Apie 4 km

Artimiausia „Natura 2000“ teritorija yra Baltijos jūros priekrantė (LTPALB001), paukščių

apsaugai svarbi teritorija, kurioje saugoma sibirinių gagų (Polyticta stelleri), klykuolių (Bucephala

clangula), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser) ir mažųjų kirų (Larus minutus) žiemojimo ir migracinių sankaupų vieta. Atstumas nuo planuojamos ūkinės veiklos 4,5 km. Vietovė įrašyta į „Natura 2000“ teritorijų sąrašą 2004-04-08 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 399 (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 923635; 2010, Nr. 36-1719). Atstumas nuo Šventosios jūrų uosto akvatorijos iki paukščių sankaupų toks didelis, kad uosto atstatymo darbai negali turėti įtakos paukščių žiemojimo ir migracijos sąlygoms saugomoje teritorijoje.



1.5 pav. Artimiausios saugomos teritorijos



Šventoji priskirta prie ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių (LR Vyriausybės

2004-09-24 d. nutarimas Nr. 1144, Žin., 2004, Nr. 137-4995). Joje saugomos Lietuvos Raudonosios knygos žuvų rūšys, Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos saugomos rūšys, gamtinių buveinių ir laukinės gyvūnijos bei augalijos apsaugos direktyvos (92/43 EEC) saugomos rūšys. LR aplinkos ministro 2009-11-03 d. įsakymu DI-654 (Žin., 2009, Nr. 135-5903) Šventosios (Baltijos) upės dalis (L TKRE0006) patenka į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai. Atstumas nuo Šventosios uosto 1,3 km.

Vertingų želdinių nėra. Prie uosto teritorijos ribos šliejasi valstybinės reikšmės miškas. Teritoriją kerta Pajūrio juostos riba.

1.4.3. Kultūros vertybės

Uosto teritorijoje nėra įregistruotų nekilnojamųjų istorinių, kultūrinių ar archeologinių

vertybių. Pagal 2004 metais Kultūros paveldo centro ataskaitą "kultūros vertybių, esančių Šventosios uosto atstatymo teritorijoje, paieška" (autorė G. Lekavičienė) [46] ir 2009 metų Klaipėdos universiteto ataskaitą „Šventosios valstybinio jūrų uosto poveikio aplinkai vertinimo kultūros paveldo dalis“ (vadovas prof. V. Žulkus) [47] artimiausios Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijai registruotos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės yra Elijos senovinė gyvenvietė (AI607) ir Janmarienburgo senojo miesto vieta (A 1608). Šių vertybių vizualinės apsaugos zonos pietų riba sutampa su atstatomo Šventosios uosto teritorijos šiaurine riba. Šventosios uosto akvatorijos išoriniame reide kultūros paveldo objektų neaptikta. Priekrantėje aptiktas laivas (W-1 pagal Klaipėdos universiteto nuskendusių laivų registrą) yra už Šventosios valstybinio jūrų uosto ribų (apie 1 km i šiaurę).

1.4.4. Kita informacija

Šventosios gyvenvietės nuolatinių gyventojų skaičius apie 1800 žmonių (2011 metų

Šventosios seniūnijos pateikti duomenys). Ryšium su gyvenamųjų namų statyba, nuolatinių gyventojų skaičius turi tendenciją didėti. Vasaros metu poilsiautojų srautas savaitgaliais gerokai padidėja.

Šventosios uosto rajonas inžinerinės infrastruktūros požiūriu yra ypač palankioje situacijoje, nes yra minimaliai priklausomas nuo naujų magistralinių tinklų tiesimo ir naujos struktūrinės įrangos įsisavinimo. Bent jau pirminiame investiciniame etape galima naudotis esama infrastruktūrine baze, kuri užtikrina pakankamai didelius teritorinės plėtros resursus. Šilumos gamybos situacija nėra palanki centralizuoto šilumos tiekimo atveju, bet autonominė šilumos gamyba yra ekonomiškesnė ir nepriklausoma nuo centralizuoto gamintojo keliamų sąlygų ir reikalavimų.



1.6 pav. Šventosios valstybinio jūrų uosto vieta



2. TECH�OLOGI�IAI PROCESAI

Prieš Šventosios uosto rekonstrukciją, turi būti įvertintas statybos darbų ir uosto eksploatacijos poveikis aplinkai. Uosto molų ir krantinių statymo bei akvatorijų ir kanalų gilinimo darbai susiję su triukšmo lygio padidėjimu aplinkinėse vietovėse. Eksploatacija yra susijusi su padidėjusiu laivybos intensyvumu. Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymas turi būti atliekamas remiantis LR susisiekimo ministro ir LR aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymo Nr. 3-414/346 patvirtintais nuostatais (Žin., 2003, Nr. 77-3535) bei jų pakeitimais 2005-11-30 įsakymu Nr. 3-546/D1-586 (Žin.,2005, Nr. 143-5210). Informacija apie technologinius procesus pateikta PAV ataskaitos 2 dalies 10 priedo 150-154 psl. 2.1. Eksploatacijos laikotarpis

Pagal pasirinktus kriterijus (bendras alternatyvos biudžetas ir pakankamas žemės plotas, žemės galimybių funkcionalumas ir suderinamumas su urbanistika, įtaka pakrantės transportui, aplinkosaugos ir socialinis poveikis) pasirinktas Šventosios jūrų uosto atstatymo variantas (2B, 1.3b pav.).

Molai. Uostas įrengiamas esamose uosto ribose. Pietinio molo bendras ilgis apytiksliai 645 m. Šiaurinio molo ilgis – apie 426 m. Siūloma molų konstrukcija trapecijos formos iš stambių akmenų.

Gyliai. Gylis vidinėje uosto dalyje iki jūros kranto linijos 3–4 metrai, 6 metrai avanuoste ir 7 metrai jūrinėje įplaukos kanalo dalyje.

Krantinės. Pagal 2B variantą Šventosios uoste tilptų apie 650 laivų. Uosto akvatorijoje būtų apie 495 vietos laivams, ant kranto – maždaug 155. Taip pat būtų numatyta vieta ir vienam nedideliam iki 70 metrų ilgio kruiziniam laivui priimti. Inžineriniai tinklai. Atstatant Šventosios valstybinį jūrų uostą, jo objektus numatoma prijungti prie centralizuotų Palangos miesto tinklų.

Geriamo vandens tinklas numatomas buities poreikiams, atplaukusiems laivams ir jachtoms užpildyti ir gesinti gaisrus. Numatomas žiedinis vandentiekio tinklas bus pajungiamas iš miesto vandentiekio tinklų.

Požeminiai gaisriniai hidrantai išdėstomi kas l00 m. Greta hidrantų numatomos antžeminės

stacionarios priešgaisrinio inventoriaus dėžės, kuriose laikomi kilnojami vandens ėmimo iš hidranto stovai, aprūpinti dviem vandens paėmimo antgaliais: vienas gaisrinės mašinos pajungimui, antras su tarptautinio pavyzdžio „Krantas" pereinamuoju sujungimu vandens padavimui į laivus. Buitinės nuotekos iš numatomų pastatų bus nuvedamos į Prieplaukos gatvėje esančią buitinių nuotekų siurblinę. Uosto administracijos ir aptarnaujančio personalo skaičius vasaros metu 45 žmonės, o naudotojų skaičius gali siekti iki 500 žmonių per parą. Priimant vandens vartojimo normą 230 l/parą (Vandens vartojimo normos RSN 26-90, 1991) laivų plaukiojimo sezono (nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio) metu buitinių fekalinių nuotekų kiekis 18 800 m3 per sezoną ir 125,4 m3 per parą.



Lietaus vanduo nuo krantinių, kietų dangų, žaliųjų plotų ir pastatų stogų surenkamas į

centralizuotą sistemą ir, apvalytas iki normatyvinės taršos, per išleistuvus išleidžiamas į atvirus vandens telkinius.

Planuojamo Šventosios valstybinio jūrų uosto elektros tinklai tarnaus pastatų vidaus elektros

įrangai, apšvietimui ir patalpų šildymui, krantinių apšvietimui ir krantinių skydų, laivų ir jachtų prijungimui. Elektros vartotojų aprūpinimui elektros energija numatoma įmontuoti į jachtklubo pastatą modulinę pastotę, kuri 10 kV pusėje prijungiama nuo Prieplaukos gatvėje esamų elektros tinklų. Elektros tinklas kabelinis. Krantinių apšvietimo atramos cinkuoto metalo su toršeriniais šviestuvais.

Planuojamos teritorijos pastatų vidaus telekomunikacijų, interneto ir apsaugos duomenų

perdavimui telefono tinklas pajungiamas prie Prieplaukos gatvėje esančių AB TEO LT tinklų. Transportas ir pėsčiųjų eismas. Transporto ir pėsčiųjų eismą uosto teritorijoje nustato

Šventosios jūrų uosto naudojimo taisyklių VI skyrius „Uosto režimas", kurio teisinės nuostatos neatitinka numatomų Šventosios jūrų uosto prioritetinių veiklos krypčių . Dauguma straipsnių visiškai analogiški atitinkamoms Klaipėdos jūrų uosto naudojimo taisyklėms ir galėtų būti dalinai taikomi tik atskiroms uosto dalims, pvz. avanuostui:

45. Uostas yra saugomas. 46. Uoste galioja leidimų sistema. 48. Įeiti ir išeiti žmonėms, įvažiuoti ir išvažiuoti transportui..., tik per kontrolinius punktus,

gavus uosto žemės naudotojo leidimą. 58. Atplaukę laivu turistai įleidžiami per kontrolinius punktus. 62. Uoste draudžiama be uosto žemės nuomininko arba Uosto direkcijos leidimo filmuoti,

fotografuoti, piešti.

Parengus naują viso uosto detalųjį planą, uosto naudojimo taisyklės turėtų būti pakoreguotos. Dabartiniu metu detaliajame plane pėsčiųjų ir transporto eismas numatytas iki pagrindinio įėjimo ir įvažiavimo į uostą vietos. Visa uosto žemė, išskyrus žaliąją zoną, turi būti padengta danga, kurios tipas ir konstrukcija atitiktų eksploatacines sąlygas. Pagrindinis įėjimas ir įvažiavimas į uostą numatytas Prieplaukos gatvės tęsinyje. Leidimų į uostą sistemq turėtų būti peržiūrėta ir visas uostas turėtų būti laisvai lankomas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, atsižvelgdama į Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą, išdėstytą 2008-07-29 rašte Nr. 14.17) D3-2413, įsipareigoja (KVJUD 2008-07-29 raštas Nr.UD-9.6.3.2661) tiesiant privažiavimo kelią į uostą, rekonstruoti Prieplaukos gatvę, kurios tęsinyje šis kelias bus statomas.

Pradėjus Šventosios valstybinio jūrų uosto eksploataciją, bus įkurta laivų eismo tarnyba, atsakanti už tvarką uosto akvatorijoje ir laivybos saugumą. Šventosios valstybinis jūrų uostas skirtas mažiems laivams (bet kuris laivas, kurio korpuso ilgis ne didesnis 20 m, išskyrus vilkikus, laivus, galinčius vežti daugiau 12 keleivių ir keltus) ir pramoginiams laivams (bet kurio tipo su įvairiomis jėgainėmis laivas, kurio korpuso ilgis 2,5-24 m, skirtas poilsiui, pramogoms bei sportui). Tokių laivų numatoma apie 495.



2.2. Uosto statybos laikotarpis Jūrų uosto statybos laikotarpiu bus atlikti šie stambiausi darbai: – senųjų uosto prieplaukų ardymas; – uosto apsauginių molų įrengimas; – naujų krantinių ir prieplaukų įrengimas, betono darbų apie 1000 m3; – žemės darbai: – akvatorijos gilinimas jūrinėje dalyje 600 tūkst.m3; – akvatorijos gilinimas vidiniame uoste 80 tūkst.m3; – naujų teritorijų supylimas 34 tūkst.m3.



3. ATLIEKOS Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcija, pradėjusi jūrų uosto administravimą (iki šiol Šventosios valstybinį jūrų uostą administruoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija) privalo parengti atliekų tvarkymo planą, suderinti jį su Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentu ir Lietuvos saugios laivybos administracija. Šventosios valstybiniame jūrų uoste numatoma įrengti atliekų priėmimo įrenginį taip, kaip tai numato LR susisiekimo ministro ir aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 3–414/346 patvirtinti “Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatai” ir jų vėlesni pakeitimai bei papildymai (Žin., 2003, Nr. 77-3535). Laivuose susidarančių atliekų sąvoka apima visas laivo eksploatavimo metu susidarančias atliekas, įskaitant naftos atliekas, nuotekas, šiukšles, taip pat su krovinio tvarkymu (pakrovimu, sandėliavimu, iškrovimu) susijusias atliekas, tokios kaip paklotai, tvirtinimo paletės, padėklai, pakrovimo medžiagos, fanera, popierius, kartonas, vielos ir plieninės juostos.

Šventosios valstybiniame jūrų uoste: – bus aptarnaujami maži ir pramoginiai laivai, kuriems nebūdingas jūros krovinių

transportas ir krova; – uoste nebus apdorojami tanklaiviai ir nebus priimami balastiniai vandenys; – specialūs laivai, kurie švartuosis Šventosios valstybiniame jūrų uoste, dėl nenumatomos jų

aptarnavimo infrastruktūros, privalės atliekas (buitines nuotekas, naftingas atliekas) palikti kituose uostuose. Tai numato “Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatų “ 25 straipsnis.

3.1. Buitinės atliekos Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo ir eksploatacijos metu susidarys buitinės

nuotekos iš administracinių, komercinių ir aptarnavimo pastatų. Šios nuotekos surenkamos į kanalizacijos sistemą ir nukreipiamos į gyvenvietės nuotekyną. Šių nuotekų kiekis pagal vandens vartojimo normas RSN 26-90 (PAV ataskaitos 1 d. 31 psl.). Skystas buitines atliekas (eksploatacinius teršalus) iš laivų privalo priimti uosto administracija pagal Šventosios valstybinio jūrų uosto naudojimo taisykles (Žin., 2007, Nr. 53-2074) (3.2 ir 3.3 lent.). Tam tikslui numatomos talpos jų laikinam saugojimui.

Šventosios valstybiniame jūrų uoste numatoma apie 495 laivų stovėjimo vietos vandenyje ir 155 vietos sausumoje. Pagal laivų ilgį bus aptarnaujami 199 laivai, trumpesni kaip 6 m, 253 laivai, kurių ilgis nuo 6 iki 9 m, 30 laivų, kurių ilgis nuo 9 iki 12 m ir 13 laivų, kurių ilgis nuo 12 iki 15 m. Įvertinant uosto veiklos sezoniškumą, nuolat bus aptarnaujama 28% laivų, o likę laivai – tai laikinai į uostą atvykę laivai. Priimta, kad laivai iki 9 m ilgio neturi sanitarinių mazgų, o ilgesni kaip 9 m ilgio laivai turi talpas buitinių fekalinių nuotekų kaupimui. Tokių laivų iš viso bus aptarnaujama 43. priimta vieno žmogaus nuotekų norma 10-15 ltr. Per parą. Bendras nuotekų kiekis, priimamas iš mažų laivų per parą apskaičiuotas 3.2 lent.

3.2. lentelė. Nuotekų iš mažųjų laivų kiekis

Šaltinis Tipas Nuotekų surinkimo talpa, ltr.

Laivų skaičius Nuotekų kiekis per parą, ltr.

Motorinė jachta Galeon 325, 6 žm. 100 8 800 Motorinė jachta Galeon 330, 8 žm. 130 7 910

Burinė jachta Cartier 30, 5-6 žm. 40-60 20 1000 Burinė jachta 12 žm. 150 3 450 Žvejų laivas 5 žm. 60 5 300

Iš viso: 3460 ltr.



3.2 lentelėje pateiktas per parą susidarantis nuotekų, kurias privalo priimti uosto

administracija, kiekis. Šiam nuotekų kiekiui priimti savaitgalio dienomis bei regatų metu būtina turėti nuotekų surinkimo talpose atsargą, proporcingą švenčių trukmei (2 dienas) ir ne mažesnę kaip 50% talpos atsargą, garantuojančią savalaikį nuotekų išvežimą. Tokiu būdu, Šventosios valstybiniame jūrų uoste būtina turėti nuotekų priėmimo įrengimus su ne mažesne kaip (3,5 x 2) + 3,5 = 10,5 m3 talpa.

3.2. Laivuose susidarančios atliekos

Laivuose susidarančios atliekos tvarkomos pagal “Laivuose susidarančių atliekų ir laivų

krovinių likučių tvarkymo nuostatus” (Žin., 2003, Nr. 77-3535). 3.3. lentelė. Šventosios valstybinio jūrų uoste susidarančios atliekos Techno-loginis

procesas arba atliekų

šaltinis

Atliekos Atliekų saug-jimas objekte

Numatomi atliekų

tvarkymo būdai

pavadini-mas

kiekis agregatinis būvis

(kietas, skystas, pastos)

kodas pagal

Atliekų sąrašą

pavojin-gumas

laikymo sąlygos

didžiau- sias

kiekis t/dieną t/metus

Uosto veikla

Mišrios komuna-

linės atliekos

–

90,0 kietas 20 03 01 nepavo-jingos

spec. konteine-

ris

10 m3 spec. atliekų

tvarkymo įmonė

Laivų aptarnavi-

mas

Variklių, pavarų dėžių

alyvos ir tepalai

–

2,0 skystas 13 02 03 pavojin-gos

spec. konteine-

ris

1 m3 spec. atliekų

tvarkymo įmonė

Laivų aptarnavi-

mas

Tepaluoti skudurai

–

0,25 kietas 13 06 01 pavojin-gos

spec. konteine-

ris

0,1 t spec. atliekų

tvarkymo įmonė

Laivų nuotekų

kaupimas

Nuotekos

3,5 –

skystas –

nepavo-jingos

nuotekų kaupimo

talpa

10,5 m3

nuotekų valymo

įrenginiai Uosto veikla

Nuotekos

125,4

18 800

skystas

–

nepavo-jingos

–

–

Gyvenvie-tės kana-lizacijos sistema

3.3. Statybos atliekos Statybos atliekas, kurios atsiras senųjų uosto krantinių ir prieplaukų griovimo metu, numatyta

panaudoti statybos procese kaip numato “Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės” (Žin., 2007, Nr. 10-403). Senųjų uosto krantinių ir prieplaukų betono (dangų ir konstrukcijų) atliekų gali būti apie 200 t. Šiam betonui sutrupinti numatoma panaudoti mobilią įrangą ir atliekas naudoti statinių pagrindams įrengti.



4. GALIMAS POVEIKIS ĮVAIRIEMS APLI�KOS KOMPO�E�TAMS IR POVEIKĮ APLI�KAI MAŽI�A�ČIOS PRIEMO�ĖS 4.1. Aplinkos komponentai ir poveikio vertinimo metodai 4.1.1. Uosto atstatymo grėsmės statybos ir eksploatacijos metu Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas gali paveikti šias teritorijas:

– Šventosios gyvenvietės paplūdimius ir jų nešmenų balansą; – žuvų migraciją į „Natura 2000“ teritoriją – Šventosios upės aukštupį; – Šventosios gyvenvietės rekreacijos sąlygas statybos metu.

Hidrotechnikos statinių statyba ir gilinimo darbai gali sukelti šias pasekmes: Galimo poveikio šaltinis Galimos pasekmės Poveikio pobūdis

Statybos metu Dugno gruntai

1. Drumstumo debesis kasimo vietoje ir taršos sklaida;

laikinas, neigiamas, netiesioginis

2. Žala jūros ekosistemai šalinant gruntus;

laikinas, neigiamas, tiesioginis

3. Poveikis vasaros metu rekreacijai šalinant gruntus jūroje;

laikinas, neigiamas

4. Žala žuvų nerštui laikinas, tiesioginis, neigiamas Žemkasės ir statybos mechanizmų darbas

1. Triukšmas ir vibracijos laikinas, neigiamas, tiesioginis 2. Mechanizmų variklių oro tarša

laikinas, neigiamas

Uosto eksploatacijos metu Jūros tėkmės struktūros pokyčiai dėl molų statybos

Paplūdimių degradacija Pastovus, neigiamas, netiesioginis

Ypač didelis mažų laivų skaičius

Mažų laivų susidūrimų tikimybė ir rizika žmonių sveikatai

Pastovus, neigiamas, tiesioginis.

4.1 pav. pateikiame Šventosios valstybinio jūrų uosto gilinimo poveikio aplinkai darbų vykdymo metu schemą.



4.1 pav. Šventosios valstybinio jūrų uosto gilinimo poveikis aplinkai darbų vykdymo metu ir poveikio mažinimo priemonės

Šventosios valstybinio jūrų uosto gilinimo darbai

Jūros ir vidaus akvatorijos

vandens tarša

Kasimo technologija

Darbų eiliškumas

Gruntų šalinimas

Cheminė-bakteriologinė

tarša

Triukšmas, vibracijos

Rekreacijos zonos

Prevencinės ir poveikio mažinimo priemonės

Žuvų migracijos trasos

Gruntų taršos ir triukšmo stebėjimai, darbų vykdymo terminų ir eiliškumo nustatymas, žuvų neršto ir migracijos stebėjimai, kompensacija už padarytą žalą, darbų vykdymo

kontrolė ir monitoringas

Padidėjusi taršos medžiagų koncentracija

ir drumstumas

Gruntų šalinimo vieta



Statybos ir gilinimo darbų poveikis jūros aplinkai ir rekreacijos zonoms. Iškastas uosto

akvatorijoje gruntas gali būti panaudotas naujų krantinių statybai, tiesiant kelius, paplūdimių smėlio atsargoms papildyti. Toks iškasto grunto panaudojimas sumažintų poveikį jūros aplinkai jį šalinant jūroje. Gramzdinimo poveikis pasireiškia jūros dugno reljefo pokyčiais, vandens drumstumu ir tarša kenksmingomis medžiagomis išpylimo vietoje.

Gilinimo poveikis žuvų ištekliams. Gilinimo poveikis žuvų ištekliams ryškiausiai pastebimas darbų metu ir ypač žuvų neršto bei migracijų metu. Prevencinės priemonės (darbų vykdymo eiliškumas bei darbų vykdymo terminai) apsaugo nuo didesnių žuvų išteklių nuostolių. Manoma, kad pagilinta akvatorija sudarys palankesnes žuvų migracijos sąlygas.

Uosto gilinimas ir vandens tarša. Gilinimo darbų metu kasimo mechanizmai pakelia nuo dugno viršutinį dugno gruntų sluoksnį – dumblą, kuris savyje yra sukaupęs kenksmingų medžiagų. Smulkiausios dumblo dalelės plinta su vandens tėkme, sudarydamos taršos debesį. Gilinimo darbų metu sukeltas antrinis vandens užteršimas yra laikinas reiškinys.

Laivybos rizika. Atstačius Šventosios valstybinį jūrų uostą žymiai pasikeis plaukiojančių laivų skaičius, tačiau pasikeis laivybos kanalo plotis ir gylis bei įsigalios uosto laivybos taisyklės, garantuojantys saugią laivybą.

Žemkasės ir statybos mechanizmų triukšmas priklauso laikinų aplinkos veiksnių grupei.

Vykdant statybos darbus ir gilinant uostą greta gyvenamųjų teritorijų, šis triukšmas sukelia gyventojų nepasitenkinimą. Todėl viršijant leidžiamus triukšmo lygius, nakties metu šiuose darbo baruose siūloma negilinti. Triukšmo sklaidos vertinimas paremtas daugiakaušių žemkasių triukšmo matavimais ir modeliavimu.

Žemkasių ir kitų statybos mechanizmų oro tarša prilygsta sunkiasvorio automobilio oro

taršai ir turi laikiną poveikį. Gilinimo mechanizmai priskiriami ne keliais judančioms transporto priemonėms, kurių oro tarša pasižymi trumpalaikiu poveikiu oro kokybei darbo metu apibrėžtoje uosto akvatorijos vietoje (plote).

Hidrotechnikos statinių poveikis jūros paplūdimių būklei. Hidrotechnikos statiniai (uosto apsauginiai molai) gali pakeisti tėkmės struktūrą jūros priekrantėje ir gali formuoti dugno ir krantų erozijos židinius. Šio poveikio vertinimas ypač svarbus rekreacijos sąlygoms Šventosios kurortinėje gyvenvietėje ir Latvijos Respublikos jūros krantams.

4.1.2. Poveikio vertinimo metodai Šventosios valstybinio jūrų uosto aplinkos būklei panaudoti šie poveikio aplinkai vertinimo

metodai: – daugiamečių aplinkos stebėjimų ir kartotinių matavimų apibendrinimas; – oro, vandens ir dugno tyrimų rezultatų aprašymas; – ekspedicinių hidrobiologinių tyrimų apibendrinimas vertinant biotos būklę; – hidrotechninių statinių (apsauginių molų) ir dugno gilinimo poveikio aplinkai nustatymas

naudojant hidraulinį matematinį modeliavimą. Atliekant Šventosios uosto poveikio aplinkai vertinimą, ypač didelis dėmesys skirtas bangų,

hidrodinaminių ir nešmenų pernašos procesų modeliavimui naudojant dvimačių skaitmeninių modelių sistemą MIKE 21, sukurtą Danijos hidraulikos institute. Tai priekrantės bangų (Near-Shore Spectral Wind-Wave – NSW), hidrodinaminis (Hydrodynamic – HD) ir smėlio pernašos (Sand Transport – ST) modeliai.



NSW modelis apibrėžia vėjo sukeltų bangų sklaidą priekrantės zonoje [49]. Šiam modeliui

reikalingi pradiniai duomenys yra šie: vandens telkinio gyliai (batimetrija), vėjo kryptis ir greitis, kraštinės sąlygos giliausioje akvatorijos vietoje (vidutinis bangos aukštis ir periodas, vidutinė bangos sklidimo kryptis, didžiausias nukrypimas nuo bangos krypties, bangos energijos pasiskirstymo kryptis). NSW modelio rezultatai kiekvienoje modeliuojamo tinklelio gardelėje yra šie: bangos aukštis ir periodas, bangos sklidimo kryptis ir jos standartinis nukrypimas. Sumodeliuoti bangų parametrai yra naudojami modeliuojant hidrodinaminius ir nešmenų pernašos procesus kaip pradiniai HD ir ST modelių duomenys.

Hidrodinaminis vandens telkinio modeliavimas atliekamas įvertinant vėjo ir bangų sukeltas

tėkmes. Tėkmės greičiams modeliuoti naudojamas MIKE 21 hidrodinaminis modelis HD. Tai dvimatis netolygiai kintančios tėkmės modelis, kurio pagalba apskaičiuojami vandens lygio svyravimai, debito pokyčiai ir tėkmės greičių pasiskirstymas modeliuojamoje vandens telkinio akvatorijoje. HD modelis sudarytas remiantis antro laipsnio tikslumo baigtinių skirtumų elementų metodo ADI sprendimo schema [50]. Pradiniai duomenys, reikalingi HD modeliui, yra šie: batimetrija, vandens telkinio orientacija, bangų parametrai (NSW modelio rezultatai), laiko žingsnis ir modeliavimo trukmė, vėjo greitis ir kryptis, kraštinės sąlygos (vandens lygis arba debitas), šiurkštumo ir turbulentiškumo koeficientai. HD modelio rezultatai - vandens lygiai, debitai ar tėkmės greičiai bet kurioje tinklelio gardelėje, pjūvyje arba vandens telkinio atkarpoje.

Norint įvertinti smėlio pernašos procesus Baltijos priekrantėje naudojome ST modelį [51].

Šiuo modeliu galima apskaičiuoti velkamų nešmenų srautų transportuojamąsias gebas (greičius) ir nusėdusių nešmenų kiekius. ST įvertina smėlio pernašos greičius ir galimus dugno pokyčius (erozijos ir akumuliacijos zonas), sukeltus tėkmių poveikio. Dugno pokyčiai apskaičiuojami pagal vidutinį nešmenų srauto greitį per nagrinėjamą laikotarpį. ST modelio pradiniai duomenys yra šie: vandens telkinio batimetrija, bangų parametrai ir tėkmės greičių laukai (sumodeliuoti MIKE 21 NSW ir HD modeliais), dugno šiurkštumo koeficientas, santykinis nešmenų tankis, dugno medžiagos akytumas, nešmenų dalelių skersmuo ir jų pasiskirstymas. ST modelio rezultatai yra šie: smėlio pernašos geba (vienetinis debitas) bet kuriuo laiko momentu bet kurioje gardelėje (m3/metai/m); nešmenų debitas bet kuriame vandens telkinio pjūvyje bet kuriuo momentu (m³/metai); vandens telkinio dugno pokyčiai (erozija ir akumuliacija) per laiko tarpą (m/para).

Modeliuojant smėlio pernašos modeliu ST, būtina žinoti nešmenų srauto vidutinės dalelės diametrą ir dalelių skersmens pasiskirstymą. Pagal [28] Lietuvos Baltijos priekrantės vidutinis nešmenų dalelių diametras yra d50% = 0.2 mm. Nešmenų dalelių pasiskirstymas σg yra skaičiuojamas pagal formulę:

%

%g d

d

16

84=σ .

Modeliuojant nešmenų srautą Lietuvos Baltijos priekrantėje, apskaičiuotas dalelių pasiskirstymas σg =1.30.

Modeliavimo tikslams buvo paruoštos dvi Baltijos priekrantės batimetrijos. Tai Lietuvos

Baltijos priekrantės batimetrija (gardelės dydis – 100 m) ir Šventosios uosto akvatorijos batimetrija (gardelės dydis – 20 m). Batimetrija, suskirstyta didelėmis gardelėmis, apima visą Lietuvai priklausančią Baltijos jūros akvatoriją (4.2a pav.). Ši batimetrija reikalinga kraštinių sąlygų paruošimui, modeliuojant bangų, hidrodinaminius ir nešmenų pernašos procesus Šventosios uosto akvatorijoje.

Detalesnė Šventosios uosto akvatorijos batimetrija yra sukurta norint ištirti uosto rekonstrukcijos variantus (alternatyvas). Ši batimetrija apima daugiau kaip 5 km jūros akvatorijos tiek į šiaurę, tiek į pietus nuo uosto molų (4.2b pav.).



a) b)

4.2 pav. Baltijos jūros priekrantės batimetrija: a) Lietuvos Baltijos priekrantės batimetrija (gardelės

dydis – 100 m). Pažymėta vieta – Šventosios uosto akvatorijos batimetrija. b) Šventosios uosto akvatorijos batimetrija (gardelės dydis – 20 m).

Hidrodinaminis modelis kalibruotas naudojant Baltijos jūros netoli Klaipėdos tėkmių

matavimų ir meteorologinės stoties duomenis. Išmatuoti Baltijos priekrantės tėkmių greičiai ir kryptys yra palyginti su suskaičiuotomis reikšmėmis. Kalibravimo laikotarpiai ir išmatuoti vėjo parametrai pateikti 4.1 lentelėje.

4.1 lentelė. Kalibravimo laikotarpiai ir parametrai

Nr. Data Laikotarpis Vėjo greitis (m/s) Vėjo kryptis (laipsniai) 1 2000/06/17 12:00 - 18:00 10-11 350-360 2 2001/01/11 14:00 - 22:00 16-18 300-350 3 2001/02/12 03:00 - 10:00 12-13 230-240



Palyginus išmatuotas ir apskaičiuotas tėkmių greičių ir krypčių reikšmes nustatyta, kad tėkmių krypčių skirtumas ne didesnis kaip 20°, o didžiausias greičių skirtumas sudaro 35%. Pakankamai geri kalibravimo rezultatai leidžia modeliuoti tėkmių struktūrą įvairiomis hidrometeorologinėmis sąlygomis.

4.2. Vanduo

4.2.1. Hidrologinės ir hidraulinės sąlygos Per Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatoriją teka Šventosios upė, kurios baseino plotas 471,9 km2. Vidutinis daugiametis upės debitas žiotyse yra 5,38 m3/s. Upė pasižymi staigiais lietaus potvyniais vasaros–rudens laikotarpiu. Šie potvyniai dažnai viršija pavasario potvynio maksimalius debitus. Daugiamečių vandens lygio stebėjimų Šventosios uoste ir priekrantėje nėra.

Baltijos jūros ekstremalių vandens lygių reikšmės pateiktos pagal Klaipėdos sąsiaurio stebėjimus (4.2 lent.). 4.2 lentelė. Maksimalaus ir minimalaus vandens lygių vidutinės daugiametės reikšmės pagal Klaipėdos sąsiaurio stebėjimus

Lygis, cm M ė n e s i a i Metai 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12

Maksimalus 59 43 51 28 15 18 29 27 33 43 46 41 18 Minimalus -35 -44 -43 -34 -31 -23 -9 -17 21 -49 -37 -44 -14

Maksimalūs vandens lygio pakilimai būna trumpalaikiai (1–3 val), o minimalūs lygiai

stebimi ilgiau (~10 val.). Staigius ir pavojingus vandens lygio svyravimus sukelia patvankos ir nuoslūgio procesai. Patvankas sukelia stiprūs PV, V ir ŠV krypčių vėjai, o nuoslūgius – priešingų krypčių vėjai. Patvankos metu jūros vandenų plitimui uosto akvatorijoje kliūtį sudaro ypač seklus 0,5-1,0 m gylio kanalas ties vidiniais uosto molais. 4.3 lentelė. Maksimalūs ir minimalūs momentiniai vandens lygiai (Baltijos lygių sistemoje)

Tikimybė,% 99 50 20 10 5 2 1 Pasikartojimas 1 2 5 10 20 50 100 Maksimalus lygis, cm 45 85 110 124 143 162 180 Minimalus lygis, cm -50 -68 -77 -83 -89 -97 -103

4.2.2. Bangos

Srovių bei bangų formavimosi procesui jūros priekrantės zonoje didžiausią įtaką turi stiprūs, pakankamai ilgos trukmės ir pastovios krypties vėjai. Pagal Lietuvoje priimtą klasifikaciją stipriais vadinami tokie vėjai, kurių greitis ≥15 m/s, štorminiais, kai vėjo greitis ≥20 m/s. Stipresni nei 30 m/s vėjai jau vertinami kaip uraganiniai.



Dienų, kai nors vieno matavimo metu vėjo greitis viršijo 15 m/s, vidutiniškai metuose

Klaipėdoje būna 73. Nors per daugiametį laikotarpį štorminiai vėjai yra stebėti visais mėnesiais, tačiau didžiausia jų tikimybė yra nuo spalio iki sausio mėn. Vidutinis štormų dienų skaičius per metus apytiksliai yra 29.

Tarp stiprių vėjų ryškiai išsiskiria P–V sektoriaus vėjai: PV krypties vėjai sudaro 23,8%, V

– 14,6%, PPV – 11,3%, P ir PVP po 10,9%. Taip pat užfiksuoti ŠV (9,5%) ir VŠV (7,1%) stiprūs vėjai, tuo tarpu likusių krypčių vėjai sudarė tik 12%. Bangų parametrai, reikalingi kraštinėms sąlygoms giliausioje akvatorijos vietoje aprašyti, buvo apibrėžti pagal projekto [5] duomenis.

Lietuvos Baltijos priekrantėje atlikta labai mažai bangų parametrų matavimų. 2005 m. Klaipėdos uosto akvatorijoje įsteigta automatinė bangų matavimo stotis, kurioje buvo atlikti pastovūs bangų parametrų matavimai. Baltijos jūros gylis matavimo vietoje yra 9,5–10 m. 4.4 lentelėje pateikti bangų parametrai, išmatuoti 2005-05-04 – 06-10 ir 07-05 – 08-30 laikotarpiais, kai vyravo stipresni negu 10 m/s greičio vėjai (17 situacijų). Daugiausiai užregistruota pietvakarių bei vakarų vėjų sukeltų bangų, kurių aukštis yra didžiausias pučiant 247º ir 270º krypčių vėjams. Maksimalūs bangos aukščiai yra didesni už vidutinius dažniausiai vienu trečdaliu. Bangos kryptis kai kada sutampa su vėjo kryptimi arba skiriasi iki 20º.

Pagal archyvinius duomenis nustatyta, kad Baltijos jūros Lietuvos teritorinių vandenų akvatorijoje vyrauja PV, V, P ir ŠV krypčių vėjų sukeltos bangos, kurių aukštis iki 3,0 m (~80%), o stiprių štorminių vėjų sukeltos 4,0-7,0 m bangos sudaro tik apie 2%.

Norint įvertinti hidrotechninių statinių poveikį bangų režimui, būtina turėti bangų parametrus jūros priekrantėje. Baltijos priekrantės bangų parametrai yra sumodeliuoti MIKE 21 NSW modeliu (4.1 skyrius) pučiant stipriems 20 m/s greičio PV, V ir ŠV krypčių vėjams. 4.3 pav. pavaizduota bangų sklaida yra pagal „0“alternatyvą (prieš Šventosios uosto rekonstrukciją).

4.3 pav. Baltijos priekrantės bangų aukščio pasiskirstymas, kai pučia 20 m/s greičio vėjas:

a) ŠV vėjo kryptis, b) V kryptis, c) PV kryptis.



4.4 lentelė. Bangų parametrų reikšmės 2005 m.

4.2.3. Tėkmės Apskaičiuoti bangų parametrai pučiant PV, V ir ŠV krypčių 20 m/s greičio vėjui panaudoti

kaip pradiniai duomenys hidrodinaminiam modeliui. Sumodeliuotos tėkmių struktūros atvaizduotos 4.4 pav. Pučiant ŠV krypties vėjui, tėkmės kryptis nukreipta į pietus, o tėkmės greičiai siekia 0,2-0,5 m/s (4.4a pav.). Kai pučia V krypties vėjas, nėra vienos krypties srovių: esant tokioms sąlygoms, tėkmės greičiai kinta nuo 0,05 iki 0,40 m/s (4.4b pav.). Kai pučia PV krypties vėjas, tėkmės yra nukreiptos į šiaurę, o tėkmės greičiai yra 0,2–0.6 m/s (4.4c pav.). Didžiausi tėkmės greičiai yra apskaičiuoti pučiant PV krypties vėjui.

Baltijos priekrantės bangų ir hidrodinaminių režimo modeliavimo rezultatai yra panaudoti kaip kraštinės sąlygos, modeliuojant bangų, hidrodinaminius ir nešmenų pernašos procesus Šventosios uosto akvatorijoje pagal įvairius uosto rekonstrukcijos variantus.

4.2.4. Vandens tarša Baltijos jūros priekrantės ir Šventosios jūrų uosto vidinės akvatorijos vandens kokybė

apibūdinta pagal Valstybinio aplinkos monitoringo 2001-2009 metų stebėjimus (šaltinis : Aplinkos apsaugos agentūra ir 2010-2011 metais paimtus vandens pavyzdžius jūros priekrantėje 3 taškuose įvairiuose gyliuose (PAV ataskaitos 2 dalies 6 priedas) ir vidinėje akvatorijoje 5 taškuose (4.5 pav.). Baltijos jūros priekrantėje aptinkama natūraliai gamtoje esančių teršalų – sunkiųjų metalų, ir sintetinių, pavyzdžiui, polichlorintų bifenilų (PCB), DDT ir jo metabolitų, dioksinų, trubutilalavo junginių (TBA) ir kitų. Teršalai randami įvairiose terpėse – vandenyje, dugno nuosėdose, biotoje. Į Baltijos jūrą jie patenka su upių nuotėkiu, iš atmosferos, per avarijas jūroje ir iš Palangos nuotekų išleistuvo.

Nr. Data Bangos aukštis Bangos Bangos Hmax , m Ho , m kryptis, ° periodas, s

1 05.16 1,85 1,50 250 6,7 2 08.14 2,60 2,00 250 7,8 3 06.05 2,45 1,75 230 6,8 4 08.11 2,40 1,90 230 7,1 5 08.13 2,50 2,00 260 7,8 6 07.18 2,90 2,30 250 7,8 7 07.24 3,80 3,00 245 8,2 8 08.29 2,20 1,70 260 7,2 9 08.12 2,40 1,90 245 7,6 10 08.10 6,00 4,40 245 8,8 11 08.27 2,70 2,00 260 7,8 12 07.20 2,70 2,10 250 7,5 13 08.02 3,60 2,80 245 8,0 14 06.01 1,60 1,30 250 6,8 15 08.05 1,30 1,00 260 4,6 16 08.09 2,30 1,80 300 8 17 05.13 1,00 0,80 320 4,6



4.4 pav. Baltijos priekrantės tėkmės greičių pasiskirstymas, kai pučia 20 m/s greičio vėjas: a) ŠV vėjo kryptis, b) V kryptis, c) PV kryptis

4.5 pav. Vandens pavyzdžių paėmimo vietos Šventosios uosto akvatorijoje

Policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) koncentracijos Baltijos jūros priekrantės

vandenyje paprastai būna mažos ir retai viršija metodo nustatymo ribas. Atskiri PAA junginiai yra fiksuoti Būtingės naftos terminalo monitoringo rajone [80, 81]. Į tiriamos akvatorijos rajoną įtekančioje Šventosios upėje nustatyti nedideli kiekiai naftaleno – 69 ng/l [82]. Pagal 2008–2010



m. tyrimų duomenis, atskirų PAA koncentracijos vandenyje didžiausių leistinų koncentracijų ir aplinkos kokybės standartų neviršijo [83], vandens cheminė būklė pagal šiuos rodiklius buvo gera.

Chlororganinių junginių (DDT ir jo metabolitai (DDE ir DDD) heksachlorcikloheksanas, aldrinas, dieldrinas, endrinas, izodrinas ir heksachlorbenzenas) koncentracija 2008–2010 m. jūros vandenyje buvo mažesnė už metodo nustatymo ribas, jūros priekrantės vandenys tenkino etalonines sąlygas ir cheminė vandens būklė buvo gera.

Polichlorintų fenolio junginių tyrimų jūros vandenyje labai negausu. Jūrinių tyrimų departamento duomenimis polichlorintų bifenilų (PCB) koncentracija priekrantės vandenyse paprastai nesiekia metodo nustatymo ribų (0,01 µg/l). Baltijos jūros monitoringo (stotys 4, 7, 20, 65 ir 1B) duomenimis polichlorintų bifenilų (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) koncentracijos 2008–2010 m. buvo mažesnės nei jų kiekybinio įvertinimo riba.

Organinio alavo junginių tributilalavo (TBA) katijonų kiekiai Baltijos jūros vandenyje išmatuoti 2010 m. monitoringo stotyse (4, 65 ir 1B). Matavimai parodė, kad TBA kiekiai nesiekė ribinės metodo nustatymo vertės (0,001 µg/l). Todėl vandens cheminė būklė buvo gera ir tenkino etalonines priekrantės vandenų sąlygas. Pagal Jūrinių tyrimų centro vykdomo Baltijos jūros priekrantės monitoringo duomenis, per laikotarpį nuo 1997 iki 2008 metų pagrindinių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) koncentracijos vandenyje mažėjo. Mažiausios koncentracijos stebimos vegetacijos laikotarpiu, o didžiausios – šaltuoju metu, vykstant organinių medžiagų mineralizacijai. Vidutinės daugiametės fosfatų koncentracijos žiemą buvo 0,017 mg/l, o vidutinės daugiametės bendro fosforo koncentracijos buvo 0,037 mg/l. Vidutinė daugiametė nitratų koncentracija – 0,018 mg/l, o bendro azoto – 0,44 mg/l. Pagal vandenų klasifikaciją, vandenų būklė pagal bendrą azotą vertinama kaip vidutiniška, o pagal bendrą fosforą – bloga.

Pagal Valstybinio aplinkos monitoringo 2010 m. duomenis vidutinės naftos angliavandeninlių koncentracijos Baltijos jūros priekrantėje buvo 0,05-0,06 mg/l ir buvo mažesnės už metodo nustatymo ribą (0,10 mg/l). Tik šaltuoju laikotarpiu (kovo ir lapkričio mėn.) buvo užfiksuotos atitinkamai 0,22 mg/l ir 0,18 mg/l koncentracijos. Tokia situacija buvo stebima ir ankstesniais metais (šaltinis: Aplinkos būklė 2010 m. Aplinkos apsaugos agentūra). Pagrindinė laivybos keliama taršos rizika: eksploatacinė tarša, tyčinis ir avarinis naftos, kitų kenksmingųjų medžiagų ir atliekų išleidimas, kenksmingųjų ir ligas sukeliančių vandens organizmų patekimas su balastiniais vandenimis. Nuo 1999 metų pasitvirtino 312 pranešimų apie taršą jūros rajone. 2004-2008 metų duomenys rodo, kad daugiausia, net 85 procentai, taršos atvejų nustatyta Klaipėdos jūrų uoste, beveik 13 procentų – kitoje jūros rajono dalyje. Klaipėdos jūrų uosto akvatorija teršiama daugiausia šaltuoju metų laiku, kai neramūs orai. Vasarą ribojama žvejyba, rami jūra, taigi naftos ar kitų kenksmingųjų medžiagų išmetama rečiau. Incidentai dažniausiai įvyksta dėl laivavedybos klaidų ir techninės laivų būklės: laivai užplaukia ant seklumos, susiduria su kitu laivu, juose kyla gaisras, iš remontuojamo laivo išteka naftos produktai, naftos produktų į jūrą patenka pildant laivų bunkerius, iš laivų išpumpuojami naftuoti vandenys. Kartais naftos produktų išmetama iš nenustatytų taršos šaltinių. Analizuojant taršos 2004-2008 metais atvejus, galima teigti, kad jų skaičius labai nesikeičia ir vidutiniškai sudaro apie 18-19 taršos incidentų per metus. Rengiant PAV ataskaitą Baltijos jūros vandens masė buvo tiriama 3 taškuose (PAV ataskaitos 2 dalies 6 priedas, 4.5 lentelė). Tyrimų rezultatai rodo, kad vasaros metu priedugnyje mažas deguonies prisotinimo laipsnis, pavasaryje didelės bendro azoto ir nitritų koncentracijos, o naftos angliavandenilių koncentracijos labai aukštos ir rodo esant taršos židinių jūroje.



4.5. lentelė. Baltijos jūros vandens taršos rodiklių kaitos ribos pagal 2010 m. tyrimų duomenis Šventosios uosto priekrantėje

Rodiklis Pavasaris Vasara vandens

storymėje priedugnyje vandens

storymėje priedugnyje

Ištirpęs deguonis, mg/l 13,2-14,9 13,1-13,7 7,4-11,2 6,2-10,3 Deguonies prisotinimo laipsnis, % 96-105 97-102 82,8-107 75,3-89

Bendras fosforas, mg/l 0,07-0,43 0,01-0,097 0,01-0,061 0,048-0,061 Nitritai, mg/l 0,051-0,88 0,051-0,21 0,004-0,03 0,006-0,024

Bendras azotas, mg/l 0,35-1,30 0,33-0,91 0,37-0,69 0,40-0,89 Naftos angliavandeniliai, mg/l, DLK =

0,05 mg/l 0,1-0,14 0,1-0,15 0,1 0,1-0,33

Šventosios upė yra Valstybinio aplinkos monitoringo sąraše. Upės vandenyje tiriami sunkieji

metalai, chloridai ir policikliniai angliavandeniliai. Per 2001-2009 metų laikotarpį nustatytos labai mažos organinių junginių ir sunkiųjų metalų koncentracijos (šaltinis: Aplinkos būklė 2010. Tik faktai. Aplinkos apsaugos agentūra).Vidutinė metinė organinių medžiagų koncentracija (pagal biocheminį deguonies sunaudojimą BDS 7) kito nuo 2,1 iki 3,0 mg O2 /l. Sunkiųjų metalų vidutinės metinės koncentracijos (nuo didžiausios leistinos koncentracijos DLK) sudarė; vario 0-34%, cinko 0-47%, chromo 0-14%, nikelio 0-23%, švino 0-29%, kadmio 0-3%, gyvsidabrio 0-1%.

Šventosios jūrų uosto vidinė akvatorija dėl labai seklios įplaukos (0,5-1,0 m) turi labai ribotą vandens apykaitą su jūra. Todėl vidinėje akvatorijoje vandens kokybę lemia Šventosios upės prietaka. Šventosios baseine nėra pramonės įmonių ir stambių gyvenviečių. Vidutinės metinės naftos angliavandenilių koncentracijos nedidelės ir DLK (0,05 mg/l) neviršija jau daugelį metų. Tai patvirtina faktą, kad vidinės akvatorijos vandens kokybę lemia Šventosios nuotėkis, o ne labiau naftos angliavandeniliais užterštas Baltijos jūros vanduo.

Siekiant išryškinti vandens taršos dėsningumus vidinėje uosto akvatorijoje, 2010-11-07 d. buvo paimtas vanduo tyrimui penkiose vietose (4.5 pav.). Rezultatai rodo (4.6 lent.), kad esminio skirtumo tarp vandens kokybės rodiklių vandens paviršiuje ir priedugnyje nėra. 2011-04-14 d. pakartojus eksperimentą gautas vaizdas rodo, kad visose vandenų paėmimo vietose vandens kokybė ta pati, o ištirti vandens kokybės rodikliai neviršija didžiausių leistinų koncentracijų. Nedidelis gylis ir sąmaišos procesai uosto akvatorijoje formuoja vienalytę vandens masę (4.6 lent.).

4.6 lentelė. Šventosios uosto akvatorijos vandens cheminės analizės rezultatai

Stotis

Koncentracijos, mg/l

Nitritai Nitratai Amonio azotas Bendras azotas Bendras fosforas

2010 m. lapkričio 7 d. (skaitiklyje pavyzdžiai iš paviršiaus, vardiklyje – iš priedugnio)

1 <0,01 <0,01

6,29 6,29

0,018 0,018

2,56 3,26

0,058 0,052

2 <0,01 <0,01

6,37 6,64

0,017 0,021

2,64 3,04

0,026 0,041

3 <0,01

- 7,08

- 0,018

- 2,96

- 0,033

-

4 <0,01 <0,01

6,95 7,08

0,019 0,021

3,58 3,64

0,030 0,032

5 <0,01 <0,01

6,86 6,95

0,022 0,022

3,66 3,00

0,035 0,032

2011 m. balandžio 14 d. (pavyzdžiai iš paviršiaus)

1 <0,01 6,24 <0,010 2,24 0,026

2 <0,01 6,42 <0,010 2,16 0,027

3 <0,01 6,15 <0,010 2,00 0,037

4 <0,01 5,09 <0,010 1,84 0,037

5 <0,01 6,02 <0,010 2,22 0,029



4.2.5. Apsaugos nuo vandens taršos priemonės Apsaugos nuo taršos iš laivų principus nustato LR jūros aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 08-2731). Vadovaujantis šiuo įstatymu parengtos ir patvirtintos Šventosios valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės (Žin., 2007, Nr. 53-2074) numato šias pagrindines vandens apsaugos nuo taršos priemones:

– uosto teritorijoje draudžiama sandėliuoti ar perkrauti pavojingus ir aplinką teršiančius krovinius;

– atliekant operacijas su nafta ir jos produktais laivo denio špigatai turi būti uždaryti, o po žarnų sujungimais ir tankų oro atvamzdžiais turi būti padėti padėklai;

– laivuose laikyti užplombuotus fekalinių buitinių vandenų išleistuvus, o vožtuvus atidaryti tik atiduodant užterštą vandenį į specialų laivą arba talpą krante;

– laivams leidžiama išplaukti tik pridavus eksploatacinius teršalus, laikantis „Laivuose susidarančių atliekų ir laivo krovinių likučių tvarkymo nuostatų“, patv. LR Susisiekimo ministro ir LR aplinkos ministro 2003-07-09 d. įsakymu Nr. 3-414/346 (žin., 2003, Nr. 77-3535) reikalavimų;

– uosto administracija rengia atliekų tvarkymo planą, kuris kasmet tikslinamas ir kasmet iki sausio 25 d. pateikia metinę ataskaitą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui bei Lietuvos saugios laivybos administracijai.

Šventosios jūrų uostas priklauso pramoginių, sportinių ir mažų žvejybos laivų uostų

kategorijai. Uosto žemėje esančių statinių buitiniai kanalizacijos vamzdynai prijungiami prie Šventosios gyvenvietės nuotekų surinkimo tinklų. Todėl uosto žemėje kitų vandens taršos židinių nebus.

4.3. Aplinkos oras

4.3.1. Būklė Pajūrio regiono klimatas yra vidutiniškai šiltas, drėgnas, su palyginti šiltomis ir mažai

snieguotomis žiemomis bei vėsiomis vasaromis. Toks klimatas – vyraujančios vakarinių oro masių pernašos rezultatas. Dėl aktyvios cikloninės veiklos, ypač šaltuoju metų laiku, šiam regionui būdinga staigi orų kaita.

Laivybą, hidrotechninę statybą bei rekreaciją labai veikia stiprūs vėjai. Pagal pastarųjų 2000-2010 metų Klaipėdos meteorologijos stoties duomenis atlikta įvairių vėjo greičių gradacijų procentinė pasiskirstymo metuose (4.7 lent.) analizė. Lyginant šiuos duomenis su “Klimato žinyne” pateiktais ankstesnių metų duomenimis pastebime, kad nors vidutiniai vėjo greičiai nepakitę, tačiau skirtingų vėjo greičių gradacijų pasiskirstymo pokytis yra ryškus. Pastaraisiais metais (2000-2010) sumažėjo silpnų vėjų – tik 10,8% vietoj buvusių 15,1% ir žymiai dažniau stebimi 6−7 m/s greičiai (26,0% vietoj ankstesnių 21,3%). 2005 m. išsiskyrė „Ervino“ uraganas, kurio metu maksimalus vėjo greitis siekė 28 m/s. 2007 m. sausio mėn. 14-15 d. „Pero“ uragano metu vėjo greitis gūsių metu siekė 29 m/s.

Pavojingas meteorologinis reiškinys yra stiprus matomumo sumažėjimas rūko metu. Dėl

aktyvios vandens garų kondensacijos rūko metu matomumo nuotolis yra mažesnis už 1 km. Klaipėdos pajūrio regionui būdingi advekcinės kilmės rūkai šaltuoju metų laiku ir specifiniai pakrančių (frontiniai) rūkai, susidarantys vasaros pabaigoje, rudenį ir žiemą (4.10 lent.).



4.7 lentelė. Pagrindinių meteorologinių rodiklių kompleksinė santrauka

Rodiklis M ė n e s i a i Me- tai 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12

Oro tempera-tūra, °C

vidutinė -2,1 -2,5 0,3 5,4 10,8 14,4 17,1 17,2 13,5 8,8 3,7 0,3 7,3 maksimali 8,7 15,4 17,1 27,0 30,4 34,0 34,0 34,0 30,4 22,2 15,4 10,3 34,0 minimali -32,0 -33,4 -20,8 -12,8 -4,0 -0,7 4,9 2,9 -2,1 -9,1 -14,4 -24,2 -33,4

Krituliai, mm vidutinis kiekis 55 37 40 35 40 57 68 81 83 84 87 68 735

Maksimalus paros kritulių

kiekis

26,9 14,6 19,9 28,4 24,4 54,0 73,9 47,6 34,9 42,4 32,8 21,2 73,9

Rūkai vidutinė

trukmė, val. 24 27 41 44 33 20 9 6 10 19 20 31 284

Vėjas Vyraujanti

kryptis PR PR PR ŠV ŠV ŠV V V V PR PR PR PR

Vidutinis greitis, m/s

5,7 5,1 4,8 4,3 4,0 4,1 4,4 4,4 5,1 5,6 6,2 6,0 4,8

Maksimalus greitis

gūsiuose, m/s

34 30 28 26 24 25 34 28 30 40 36 38 40

Dienų skaičius, kai V≥14 m/s

12,0 5,0 5,7 2,4 0,6 1,5 2,6 3,9 8,2 10,5 9,0 11,3 73

Vidutinis štormų skaičius

3,9 2,1 1,9 2,1 0,8 1,0 1,4 2,4 3,0 3,2 3,6 3,8 29

Vyraujanti kryptis pučiant

štorminiams vėjams

PV

PV

PV

ŠV

V

V

PV

V

V

PV

PV

PV

PV

4.8 lentelė. Vėjo greičių pasikartojimas (%) Klaipėdoje per 1999-2010 m. (Hidrometeorologijos tarnybos duomenys)

Vėjo Mėnesiai Metai

greitis, m/s

01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12

Tyka 1,2 1,5 2,4 2,5 2,4 2,1 2,3 1,2 1,5 0,3 1,0 2,6 1,8 0-1 7,8 9,9 10,1 12,8 13,1 12,2 16,3 13,3 11,9 7,5 5,8 9,1 10,8 2-3 17,6 23,1 24,7 31,7 31,4 32,9 34,4 31,6 30,9 23,1 18,1 17,8 26,4 4-5 22,9 23,8 28,9 29,7 28,6 26,5 26,8 27,5 25,0 23,0 24,6 21,0 25,7 6-7 32,5 26,5 26,0 20,6 23,0 22,3 19,6 21,5 24,7 29,6 34,7 31,4 26,0 8-9 10,4 9,6 6,4 3,0 2,9 4,1 2,2 4,3 6,1 9,9 10,1 11,4 6,7

10-11 4,6 3,6 1,8 1,1 0,8 1,1 0,4 1,3 1,1 3,9 3,1 3,2 2,2 12-13 1,8 1,9 1,3 0,1 0,2 0,6 0,2 0,2 0,2 1,9 2,3 2,3 1,1 14-15 1,7 1,3 0,2 0,2 0,3 0,1 0,2 0,1 0,8 0,8 1,8 0,6 16-17 0,4 0,3 0,3 0,1 0,3 0,3 0,6 0,2 18-20 0,3 0,3 0,2 0,5 0,1 21-23 0,3 0,03 24-25 0,1 0,01



4.9 lentelė. Dienų su stipriais vėjais pasiskirstymas metuose pagal Klaipėdos MS 2000-2010 m. duomenis

Dienų skaičius

01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 Metai

≥ 14 m/s Vidutinis 11 7 6 3 3 4 3 3 5 8 10 10 72

Didžiausias 21 25 18 11 8 14 10 10 10 17 19 24 141 (2000 m.) ≥ 20 m/s

Vidutinis 3 1 1 0 0 0 0 0 0 1 2 1 11 Didžiausias 9 9 4 2 1 1 1 3 1 5 10 8 28 (2001 m.)

4.6 pav. Dienų skaičius su stipriais vėjais 2000-2010 m.

Stipriems vėjams būdingas ryškus sezoniškumas – jie dažniausiai stebimi rudens−žiemos

mėnesiais. Pagal vyraujančias kryptis štorminiai vėjai skiriasi nuo vidutinių. Tarp stiprių vėjų ryškiai išsiskiria P−V sektoriaus vėjai: PV krypties vėjai sudaro 38,6%, V – 32,2%, P – 12,5% ir ŠV – 11,0%. Vėjų rožėje stiprūs 14-19 m/s vėjai sudaro 95% atvejų, o vėjai ≥ 20 m/s tik 5% atvejų.

4.7 pav. Stiprių vėjų rožė pagal 1999-2010 m. stebėjimus

0

5

10

15

20

25

30

35

40Š

ŠR

R

PRPV

V

ŠV

22-25 m/s20-21 m/s

18-19 m/s16-17 m/s14-15 m/s



4.10 lentelė. Rūkų trukmės charakteristika (1995-2010 m.)

M ė n e s i a i Metai

01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 Vidutinis dienų

skaičius 2,4 3,8 4,8 4,9 3,0 2,0 0,5 0,7 0,6 1,6 3,2 2,2 29,7

Maksimali trukmė, val.

54 19 85 91 37 36 20 15 8 41 78 42 247

Foninis aplinkos oro užterštumas.Duomenys apie vietovės foninį oro užterštumą pateikiami

pagal santykinai švarių Lietuvos kaimiškųjų vietovių aplinkos oro teršalų vidutinių metinių koncentracijų vertes (µg/m3). Vertės nustatytos pagal nuolatinių matavimų integruoto monitoringo stotyje (IMS) duomenis (kietosios dalelės - KD10 ir KD2,5), pagal indikatorinių matavimų, atliktų kaimiškose vietovėse, naudojant difuzinius ėmiklius 2010 – 2011 m. duomenis (azoto dioksidas - NO2, sieros dioksidas - SO2, benzenas - C6H6) ir remiantis statistiniais duomenimis, apskaičiuotos azoto oksidų - NOx vertės (LR AM Aplinkos apsaugos agentūra):

4.3.2. Oro tarša uosto atstatymo ir eksploatacijos metu

4.3.2.1. Į aplinkos orą išmetami teršalai

Šventosios jūrų uosto teritorijoje aplinkos oro tarša numatoma iš šių šaltinių: stacionarių (degalinės, planuojamų pastatų šildymo katilai) ir mobilių (laivų ir automobilių).

Teršalų sklaidos modeliavimas atliktas kompiuterinių programų paketu „ISC-AERMOD View”. Naudojamo teršalų sklaidos matematinio modelio pagrindinis įvesties parametras visiems taršos šaltiniams - konkretaus teršalo emisija išreikšta g/s. Teršalų emisijos iš automobilių ir laivų variklių buvo apskaičiuotos vadovaujantis CORINAIR metodika (anglų kalba – EMEP/CORINAIR Atmospheric emission inventory guidebook, 2009), įrašytą į aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 395 (Žin., 1999, Nr. 108-3159; 2005, Nr. 92-3442).

Oro tarša iš degalinės. Degalinėje laikant ir perpilant degalus į aplinkos orą skirsis lakūs organiniai junginiai (LOJ). Kurui laikyti bus numatomos požeminės talpyklos 2 x 40 m3: viena skirta benzinui (taršos šaltinis Nr. 001), kita dyzelinui (taršos šaltinis Nr. 002). Priimama, kad per metus bus laikoma 1000 t kuro: 500 t benzino ir 500 t dyzelino.

Degalinėje išsiskiriančių LOJ kiekiai apskaičiuoti vadovaujantis LAND 31-2007/M-11: – Požeminių rezervuarų pildymo metu išmetamo LOJ kiekis – 0,088 t/metus, 0,583 g/s – Laikymo požeminiuose rezervuaruose metu išmetamo LOJ kiekis – 0,151 t/metus, 0,013

g/s. – Į atmosferą neorganizuotai išmetamas LOJ kiekis benzinu užpildant transporto priemonių ir

kitų mechanizmų degalų bakus ir kilnojamasias talpyklas – 0,096 t/metus, 0,18 g/s.

Oro tarša iš planuojamų pastatų šildymo katilų. Pagal Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano, patvirtinto 2009-12-03 sprendimu Nr. T2-306 sprendinius, planuojama teritorija



patenka į necentralizuoto aprūpinimo šiluma zoną, kur prioritetitnis kuras – gamtinės dujos (operatoriaus pageidavimu gali būti taikomas ir šildymas elektra). Siekiant įvertinti galimą poveikį aplinkos orui iš pastatų dujinio šildymo sistemų, jei tokios būtų įrengtos, atliktas preliminarus šilumos poreikio ir sudeginamo kuro skaičiavimas (4.11 lentelė). Šildymo katiluose deginant gamtines dujas į aplinkos orą bus išmetamas anglies monoksidas (CO) ir azoto oksidai (NOx). Oro teršalų kiekiai iš katilų buvo apskaičiuoti vadovaujantis „Įvairiose gamybose susidariusių ir išmetamų į atmosferą teršalų įvertinimo metodikų rinkinys“ (rusų k., Leningradas, 1986) pateikta metodika (4.12 lentelė). 4.11 lentelė. Planuojamų pastatų šilumos poreikis ir sunaudojamo kuro kiekiai

Eil. Nr.

Planuo-jamo

sklypo dalies

Nr.

Planuojami pastatai Šildomų patalpų

plotas, m2

Katilo galingumas,

kW

Taršos šaltinio

Nr.

Sunaudo-jamų dujų

kiekis, tūkst.

nm3/metus 1-3 1.10-

1.12 Biurų patalpos, prekybos ne maisto ir maisto produktais plotai, viešbučiai

3495 165 003-005 49,0

4 1.9 Biurų patalpos, prekybos ne maisto ir maisto produktais plotai

2083 106 006 30,0

5 1.8 Buriavimo mokyklos pastatas 500 33 007 8,5

6 1.7 Jachtklubo pastatas 1500 81 008 22,5

7-10 1.6 Biurų patalpos, prekybos ne maisto ir maisto produktais plotai

750 46 009-012 12,0

11-12 1.5 Uosto administracijos pastatas 800 48 013-014 13,0

13 1.1 Pasienio kontrolės pastatas 200 17 015 4,0

4.12 lentelė. Oro tarša iš planuojamų pastatų šildymo katilų

Taršos šaltinio Nr.

Planuojami pastatai CO NOx

t/metus g/s t/metus g/s

003-005 Biurų patalpos, prekybos ne maisto ir maisto produktais plotai, viešbučiai

0,122 0,0075 0,065 0,0039

006 Biurų patalpos, prekybos ne maisto ir maisto produktais plotai

0,075 0,0046 0,033 0,0020

007 Buriavimo mokyklos pastatas 0,021 0,0013 0,004 0,0003

008 Jachtklubo pastatas 0,056 0,0034 0,021 0,0013

009-012 Biurų patalpos, prekybos ne maisto ir maisto produktais plotai

0,030 0,0018 0,008 0,0005

013-014 Uosto administracijos pastatas 0,032 0,0020 0,009 0,0005

015 Pasienio kontrolės pastatas 0,010 0,0006 0,001 0,00003

Oro tarša iš automobilių. Išsiskiriančių teršalų kiekiai apskaičiuoti pagal CORINAIR Tier 1 kelių transporto metodologiją, paremtą tešalų kiekio apskaičiavimu pagal vidutines kuro sąnaudas. Momentinės teršalų emisijos apskaičiuotos priimant vidutinį transporto priemonių greitį – 50 km/h.



4.13 lentelė. Iš autotransporto išmetamų teršalų kiekiai (vienos transporto priemonės emisijos)

Automobilių tipas

Naudojamas kuras

Tipinės kuro

sąnaudos, kg/km

CO NOx

g/kg g/km g/s g/kg g/km g/s

Lengvieji automobiliai

Benzinas 0,07 221,70 15,519 0,216 28,39 1,987 0,028

Dyzelinas 0,06 12,66 0,760 0,011 11,68 0,701 0,010 Sunkiasvoriai automobiliai Dyzelinas 0,24 11,54 2,770 0,038 38,34 9,202 0,128

Automobilių

tipas Naudojamas

kuras Tipinės

kuro sąnaudos,

kg/km

LOJ KD

g/kg g/km g/s g/kg g/km g/s

Lengvieji automobiliai

Benzinas 0,07 34,41 2,409 0,033 - - -

Dyzelinas 0,06 3,73 0,224 0,003 4,95 0,297 0,004 Sunkiasvoriai automobiliai Dyzelinas 0,24 6,05 1,452 0,020 2,64 0,634 0,009

Teršalų sklaidos skaičiavime transporto srautų intensyvumas stovėjimo aikštelėse įvertinamas

kaip ir skaičiuojant triukšmo lygį, pagal RLS-90 standartą: dienos metu - 0,3 aut./stovėjimo vietai per valandą, vakaro metu - 0,06. Tokiu būdu transporto srautas stovėjimo aikštelėse:

• Nr. 1 (260 vietų) – 78 aut./h (dieną) ir 16 aut./h (naktį); • Nr. 2 (50 vietų) – 15 aut./h (dieną) ir 3 aut./h (naktį); • Nr. 3 (140 vietų) – 42 aut./h (dieną) ir 8 aut./h (naktį). Oro tarša iš laivų. Išsiskiriančių teršalų kiekiai apskaičiuoti pagal CORINAIR Tier 3 jūrų

transporto metodologiją, paremtą tešalų kiekio apskaičiavimu pagal laivo tipą ir variklio galingumą. Momentinės teršalų emisijos apskaičiuotos priimant vidutinį laivų manevravimo greitį – 10 km/h. Teršalų emisijų faktoriai buvo parinkti laivams, kurie savo dydžiu ir kitais parametrais yra artimiausi mažųjų pramoginių laivų kategorijai. 4.14 lentelė. Iš pramoginių laivų išmetamų teršalų kiekiai (vienos transporto priemonės emisijos)

Naudojamas kuras

Nominali variklio

galia, kW

Kuro sąnaudos,

g/kWh

LOJ NOx

Emisijos faktorius,

g/kWh

Teršalo emisija,

g/s

Emisijos faktorius,

g/kWh

Teršalo emisija,

g/s

Benzinas 10 426 21,6 0,030 7 0,010

Dyzelinas 30 281 1,87 0,008 9,8 0,041

Naudojamas

kuras Nominali variklio

galia, kW

Kuro sąnaudos,

g/kWh

KD CO

Emisijos faktorius,

g/kWh

Teršalo emisija,

g/s

Emisijos faktorius, kg/t kuro

Teršalo emisija,

g/s

Benzinas 10 426 - - 573,9 0,340

Dyzelinas 30 281 1 0,004 7,4 0,009

Skaičiuojant teršalų sklaidą vertinta, kad šviesiuoju paros metu uosto teritorijoje vienu metu

bus 4 laivai veikiančiais varikliais.



Oro tarša uosto atstatymo metu. Šventosios valstybinio jūrų uosto gilinimo metu

pagrindiniu oro taršos šaltiniu bus laikinas gilinimo įrengimų karavanas. Šie įrenginiai LR teisės aktuose (Žin., 2005, 34, Nr.68-2458) apibrėžiami kaip ne keliais judantys mechanizmai.

Vykdant planuojamus darbus, nebus pagaminama produkcija, nebus naudojamos žaliavos, pagalbinės medžiagos, tirpiklių turinčios medžiagos ar preparatai. Uosto akvatorijos gilinimo darbų metu iš žemkasių išmetami teršalų kiekiai apskaičiuoti pagal CORINAIR metodiką. Vertinant laivų emisijas panaudota supaprastinta skaičiavimo metodika, kuri remiasi kuro sąnaudomis ir teršalų emisijos faktoriais, išreikštais kg/t sudegusio kuro.

Skaičiuojant sunaudojamo kuro kiekį, buvo priimta, kad žemkasė dirba vidutiniškai 20 val. per parą ir 100 dienų per metus, t.y. 2000 valandų. 600 kW variklio galios žemkasė per valandą sunaudoja 114 kg kuro. Priimta, kad vilkikas eksploatuojamas vidutiniškai 10 val. per parą ir 100 d. per metus, t.y. 1000 valandų. 150 kW variklio galios vilkikas per valandą sunaudoja 39 kg kuro (pagal „Cost standards for dredging equipment", CIRIA, London, 2005). Apskaičiuotas bendras šių dviejų gilinimo karavano mechanizmų sunaudoto kuro kiekis per metus yra 267 tonos dyzelino. 4.15 lentelė. Šventosios valstybinio jūrų uosto gilinimo mechanizmų oro tarša

Taršos emisijų charakteristika Teršalai Bendras išmetamų

teršalų kiekis NOx CO LOJ SO2 KD10

Teršalų emisijų faktoriai vidaus vandenų laivams, naudojantiems jūrinį dyzelinį kurą, kg/t kuro

78,5 7,4 2,8 20*S1 1,5 –

Gilinimo įrenginių į aplinkos orą išmetamas teršalų kiekis, t/metus

20,95 1,98 0,75 5,34 0,40 29,42

1 – sieros kiekis kure. Priimtas sieros kiekis – 0,1% pagal ES direktyvos 2005/33/EC reikalavimus nuo 2008-01-01 laivams, naudojantiems jūrinį dyzelinį kurą.

4.3.2.2.Aplinkos oro užterštumo prognozė

Teršalų sklaidos modeliavimas atliktas kompiuterinių programų paketu „AERMOD View”, AERMOD matematiniu modeliu, skirtu pramoninių šaltinių kompleksų išmetamų teršalų sklaidai aplinkoje modeliuoti. AERMOD View sklaidos modeliavimo paketas, kuris apjungia US EPA (JAV Aplinkos apsaugos agentūros) sklaidos modelius į vieną integruotą sąsają: AERMOD, ISCST3 ir ISC-PRIME. AERMOD yra naujos kartos sklaidos modelis, pagrįstas atmosferos viršutinio sluoksnio teorija. AERMOD turi integruotus pastatų aptekėjimo algoritmus, teršalų nusėdimo parametrus, vietos reljefo ir meteorologinių parametrų skaičiavimus.

Vadovaujantis Aplinkos oro užterštumo normomis (Žin., 2001, Nr. 106-3827), aplinkos ore ribinė vertė yra nustatyta azoto dioksidui, o turimos emisijos yra azoto oksidų, todėl modeliuojant programa automatiškai atlieka azoto oksidų konversiją į azoto dioksidą ir rezultate gaunamos azoto dioksido koncentracijos aplinkos ore. Azoto dioksido konversijai naudojamas AERMOD View programoje integruotas PVMRM (Plume Volume Molar Ratio Method) metodas.

Aplinkos oro foninis užterštumas vertinamas vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 patvirtintomis Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijomis. Pagal santykinai švarių Lietuvos kaimiškųjų vietovių aplinkos oro teršalų 2010-2011 m. vidutinių metinių koncentracijų vertes, nustatytas pagal nuolatinių matavimų integruoto monitoringo stotyse ir modeliavimo duomenis, foninės reikšmės yra: NO2 – 4,4 µg/m3 ir KD10 – 11,6 µg/m3, KD2,5 – 9,4 µg/m3.



4.3.2.3. Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai

4.16 lentelė. Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai

Teršalas Ribinė vertė

Apskaičiuota didžiausia

koncentracija nevertinant foninės

taršos


koncentracija įvertinus foninę taršą

vidurkis µg/m3 vidurkis µg /m

3 vidurkis µg/m

3

Lakūs organiniai junginiai (LOJ)

pusės valandos

5000 pusės

valandos 80,02 - -

Azoto dioksidas (NO2) 1 valandos 200 1 valandos 3,09 1 valandos 7,49

metų 40 metų 0,25 metų 4,65 Anglies monoksidas (CO) 8 valandų 10000 8 valandų 10,9 - -

Kietosios dalelės (KD10) paros 50 paros ~0 paros 11,6 metų 40 metų ~0 metų 11,6

Kietosios dalelės (KD2,5) metų 25 metų ~0 metų 9,4

Apskaičiuotos visų galimų aplinkos oro taršos šaltinių, planuojamoje ūkinėje veikloje, išmetamų teršalų (LOJ, NO2, CO ir KD) didžiausios koncentracijos neviršija ribinių reikšmių.

Aplinkos oro taršos modeliavimo rezultatai pateikti šios PAV ataskaitos 2 dalies 7 priede.

4.3.3. Oro taršos mažinimo priemonės

Oro tarša uosto statybos ir akvatorijos kanalų gilinimo metu numatoma tik iš mobilių taršos

šaltinių. Galimas oro taršos padidėjimas statybų metu bus laikinas ir lokalus, todėl poveikio mažinimo priemonės nėra būtinos.

Oro taršos mažinimui uosto eksploatacijos metu siūloma laikytis 2006/339/EB rekomendacijų – uoste pastatyti įrengimus elektros energijai uostuose prisišvartavusiems laivams tiekti.

4.4. Žemės gelmės 4.4.1. Informacija apie geologinę sandarą Šventosios valstybinio jūrų uosto geologinei sandarai ištirti 2010 ir 2011 metais atlikti

inžineriniai geologiniai tyrimai pagal patvirtintą programą (4 priedas) ir pagal atskirą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sutartį su UAB „Geoprojektas‘. Iš viso buvo išgręžti 52 gręžiniai iki 42,0 m gylio uosto teritorijoje ir akvatorijoje (t.t. ir jūrinėje dalyje). Šioje PAV ataskaitoje informacija apie geologinę sandarą, inžinerines geologines sąlygas ir gruntų mechanines savybes pateikiama pagal UAB „Geoprojektas“ vykdytų inžinerinių geologinių tyrimų tarpinę ataskaitą (2011 m.). 4 priede pateikiame charakteringas gręžinių kolonėles ir geologinius pjūvius, sudarytus pagal gręžinius.

Kvartero sistemos jauniausio skirsnio (skaidmos) – holoceno nuogulos dengia paskutiniojo ledynmečio ir poledynmečio minėtus sluoksnynus. Tai jauniausias geologinis horizontas, taip pat labai sudėtingas pagal slūgsojimo sąlygas, litologinę sudėtį ir labai diferencijuotas stiprumines savybes. Pagal genetinę kilmę holoceno nuogulų sluoksnyną sudaro jūriniai (mIV), šiuolaikinio aliuvio (aIV), technogeniniai (tIV), vietomis limniniai, balų (bIV) ir eoliniai (vIV) sluoksniai.



Jūriniai, aliuviniai, technogeniniai ir limniniai sluoksniai prie upės krantų sudaro sunkiai išskaidomą sluoksnyną, jų pjūvis indeksuojamas bendru indeksu t, a, mIV.

Išnagrinėjus gręžinių ir geologinių pjūvių duomenis, nuo žemės arba paviršinio vandens paviršiaus iki 20.0 – 42.0 m gylio, kvartero sistemos nuogulų storymėje fiksuoti 7–8 stratigrafiniai genetiniai kompleksai:

– holoceno skirsnio nuogulų kompleksas (v, t, a, l-b, mIV), – poledynmečio limnoglacialinių nuogulų kompleksas (lgIIInm3), – viršutinio pleistoceno (paskutiniojo ledynmečio) viršutinio Nemuno (gIIInm3) posvitės

nuogulų kompleksas, – vidurinio ir viršutinio pleistoceno tarpmoreninis akvaglacialinis nuogulų kompleksas (agl II-III), – vidurinio pleistoceno Medininkų posvitės (gIImd) nuogulų kompleksas, – vidurinio pleistoceno Žemaitijos posvitės (gIIžm?) nuogulų kompleksas, – vidurinio pleistoceno Dainavos posvitės (gIIdn) nuogulų kompleksas, – vidurinio pleistoceno tarpstadijalų nuogulų akvaglacialiniai kompleksai (aglII). Geologinė sandara pateikiama atskirai kiekvienam plotui 1 plotas. Šis plotas yra žemiau tilto. Upės plotis ties tiltu 61.3, ties IV pjūviu – 64.2 m,

ties gr. 58 – 54.7 m. Upės dugnas pagal 2010 02 02 d. matavimus IV pjūvio linijoje buvo 4.9 – 5.15 m gylyje, dugnas žvyringas; gr. Nr. 58 upės gylis 1.5 m, dugnas smėlingas dumblingas.

Pagal gr. Nr. 50, 51, 58, 15-81 ir 11-90 duomenis geologinio pjūvio viršutinę dalį sudaro

holoceninių nuogulų smėlingi sluoksniai su dumblo arba su įvairaus kiekio organinės medžiagos priemaiša. Litologiniu atžvilgiu sluoksnyną sudaro vyraujantys dulkingi (grunto žymuo siSa) ir smulkūs (Sa) smėliai. Smėliai su organinės medžiagos priemaiša žymimi grunto žymeniu siSao. Dumblą sudaro organogeninis smėlis, priesmėlis arba priemolis; jų tarpsluoksniai yra purūs, nuo minkštai iki takiai plastingų arba ir takūs (kūgio spraudos pasipriešinimas 1.0-0.1 MPa. Vietomis sutinkamas vidutinio rupumo smėlis (Sam), gr. Nr. 50 plote, upės vagoje, aptiktas 1.4 m storio žvyro (žymuo Gr) sluoksnis. Vyrauja purių smėlių sluoksniai su nedidelio vidutinio tankumo tarpsluoksniais. Bendras holoceno sluoksnyno storis 1.4 – 7.4 m. Sluoksnyno padas sutiktas nuo -3.5 iki -8.01 m abs. a. altitudėse.

2 plotas. Yra į vakarus nuo vakarinio baseino ir iki įplaukos į baseiną išlikusio pietinio molo

kairiajame Šventosios upės krante. Šventosios upės plotis 90–120 m, gylis vagoje 2.0 m, tačiau seklėja ties vakarinio baseino šiaurės vakariniu plotu iki 1,35-1,5 m, ir ypač seklu nuo gr. Nr. 53, 54, 55 į šiaurę.

Pagal gr. Nr. 54, 55, 61, 62 duomenis geologinio pjūvio viršutinę dalį sudaro holoceninių nuogulų mišrios genetinės kilmės (a, mIV ir t, a, mIV) sluoksnynas. Jo bendras storis 4,0 – 6,1 m. Upės vagos dugne sutinkami iki -2,6–2,8 m abs. a. 0,6–0,8 m storio takiai ir minkštai plastingi dumblai, kurio storis didėja krantų kryptimis. Tai organogeninis gruntas. Sluoksnyno pjūvyje vyrauja dulkingi (grunto žymuo siSa) ir smulkūs (Sa) vienodos sanklodos smėliai, vietomis su organinės medžiagos įvairiu kiekiu (smėliai su organinės medžiagos priemaiša žymimi grunto žymeniu siSao) bei su dumblo ir durpių tarpsluoksniais. Dumblą sudaro organogeninis smėlis, priesmėlis arba priemolis; jų tarpsluoksniai yra purūs, nuo dažniausiai takiai plastingi ir takūs. Vietomis sutinkamas vidutinio rupumo smėlis (Sam) ir žvyringo smėlio (grSa) tarpsluoksnis. Vyrauja purių smėlių sluoksniai su nedidelio vidutinio tankumo ir vidutinio tankumo tarpsluoksniais. Sluoksnyno padas sutiktas nuo -4,36 iki -6,0 m abs. a. altitudėse.

Po holoceniniais dariniais slūgso limnoglacialinės kilmės (lgIIInm3) sluoksnynas. Bendras storis 0.8 – 3.9 m. Litologiniu atžvilgiu jį sudaro vienodos sanklodos dulkingi (siSa) ir smulkūs (Sa)



smėliai, vandeningi, vidutinio tankumo ir tankūs bei kietas dulkingas priesmėlis. Sluoksnyno padas šiame plote gana banguotas, pasiektas nuo -4,16 iki -9,9 m abs. a. altitudės.

Akvaglacialinį sluoksnyną asluoja vidurinio ledynmečio Dainavos posvitės (gIIdn) nuogulų sluoksnis, litologiškai sudarytas iš moreninio priesmėlio. Gruntas yra kietas, su žvirgždo ir gargždo priemaiša. Į sluoksnį įsigręžta 1,0–3,5 m.

3 plotas. Yra rytinio baseino vidurinėje dalyje. Baseino plotis vakarų – rytų kryptimi VII pjūvio

linijoje apie 64,0 m. Gylis nuo 0,5–1,0 m. Yra stipriai užneštas Šventosios upės nešmenimis, dugnas dumblingas. Vakarinis ir šiaurės vakarinis nendrynais apaugusi sausuma yra virš vandens iškilusi salpinė terasė. Baseinas šiaurės rytiniame plote dėl sunašavimo yra susiaurėjusi iki 18,7 – 22,2 m. Dar toliau į šiaurę, apie 90,0 m formuojasi salpa apie 20,0 m pločiu.

Kadangi rytiniame baseine dar nebaigti gręžimo darbai, geologinė sandara pateikiama pagal gretutinių plotų gręžinių duomenis, todėl yra apytikslė. Geologinio pjūvio viršutinę dalį sudaro taip pat holoceninių nuogulų mišrios genetinės kilmės (a, t, l, mIV) sluoksnynas. Jo bendras apytikslis storis sausumoje 5,3–6,0 m. Sluoksnyno pjūvyje vyrauti turėtų purūs dulkingi (grunto žymuo siSa) ir smulkūs (Sa) smėliai ir be abejo su organinės medžiagos įvairiu kiekiu bei su organogeninio arba limninio dumblo ir durpių tarpsluoksniais. Organogeninis dumblas turėtų būti takiai plastingas ir takus. Gali būti statybinių atliekų sankaupų. Sluoksnyno pado altitudė prognozuojama nuo -3,5 iki -4,6 m abs. a.

Giliau slūgso limnoglacialinių (lgIIInm3) nuogulų sluoksnynas, kurio bendras storis pagal geologinius pjūvius VII ir VIII kinta 2,3 – 5,0 m ribose. Litologiniu atžvilgiu sudaryta iš smulkių smėlių (Sa) ir dulkingų priesmėlių (žymuo sasiCL). Smėliai vandeningi, vidutinio tankumo ir tankūs, priesmėliai plastingi ir kieti. �uogulų padas slūgso nuo -5,9 iki -8,48 m abs. a. altitudėse.

4 plotas. Yra vakarinio baseino vakarinė dalis. Pagal gr. Nr. 73 ir 76 duomenis baseino gylisyra 2,2–3,5 m, seklėja abiejų krantų kryptimis bei Šventosios upės link. Baseino vakarinės krantinės aukštis 0,46 – 1,5 m ir aukštėja iki 2,0 m.

Baseino ir krantinės geologinė sandara pateikta pagal gr. Nr. 73, 76 ir 15-90 duomenis bei geologinių pjūvių IX, X ir XVIII atkarpomis.

Baseino dugne nuo 2,2–3,5 m iki 3,5–4,2 m gylio susiklostė dabartinės nuosėdos – organogeninis dumblas, takios, takiai ir minkštai plastingos konsistencijos. Po jomis iki 4,8–5,5 m gylio nuo baseino vandens lygio, o krante nuo žemės paviršiaus sutiktos mišrios kilmės holoceninės nuogulos: technogeniniai, aliuviniai, jūriniai (t, a, mIV) dariniai. Jas sudaro įvairaus rupumo smėlių (siSa, Sa, Sam) sluoksni, purūs ir vidutinio tankumo. Pasitaiko takaus dumblo tarpsluoksnių. Bendras holoceninių nuogulų storis kinta 2.0 – 5.6 m ribose. Sluoksnyno pado altiudė nuo -4,8 iki -5,5 m abs. a. Giliau ištisiniu 1.6–2.4 m storio sluoksniu slūgso limnoglacialinių (lgIIInm3) nuogulų sluoksnynas. Litologiškai yra sudarytos iš dulkingų priemolių ir priesmėlių pusiau kietos ir kietos konsistencijų. Padas slūgso nuo -6.4 iki -7.7 m abs. a. altitudėse.

Dar giliau slūgso paskutinio ledynmečio viršutino Nemuno (gIIInm3) ir betarpiškai po ja esančia vidurinio ledynmečio Medininkų (gIImd) posvyčių moreninių darinių sluoksnynai. Litologiniu atžvilgiu moreniniai dariniai sudaryti iš priesmėlių ir priemolių su žvirgždo ir gargždo priemaiša, taip pat yra gargždo arba žvyringo smėlio sankaupų ir lęšių. Gruntai yra masyvios tekstūros, kieti. Bendras storis 5,3 – 6,65 m. Sluoksnyno pado altitudė yra nuo -12,2 iki -14,5 m.

Po minėtu sluoksnynu pasiektas akvaglacialinis (aglII) 4,1–10,0 m (tačiau gr.Nr. 76 padas iki

22,2 m gylio nepasiektas) storio smėlių sluoksnynas. Jį sudaro dulkingi (siSa), smulkūs (Sa), vidutinio rupumo (Sam) vienodos sanklodos, vandeningi, tankūs (labai tankūs) smėliai, vietomis dulkingi kieti priesmėliai. Padas pasiektas gr. �r. 73 -18,1 m abs. a., o gr. �r. 76 iki -22,2 m abs. a. altitudės nepasiektas.



Hidrogeologinė teritorijos charakteristika. Šventosios valstybinio jūrų uosto sausumos

plote išplitę paviršiniai ir požeminiai vandenys yra hidrauliškai susiję tarpusavyje. Svyruojant (kylant) paviršinių vandenų lygiui (pagal literatūrinius duomenis Šventosios upės vandens lygis žemupyje ypatingais laikotarpiais pakyla iki 2.6 m aukščiau savo dabartinio lygio), kyla taip pat požeminių vandenų, pirmiausia gruntinių vandenų lygiai. Kvartero storymėje požeminiai vandenys sudaro pirmąjį vientisą gruntinį vandeningą horizontą, talpinamą holoceno skirsnio ir poledynmečio limnoglacialinių nuogulų sluoksnynuose. Giliau yra sutikti įvairaus storio ir įvairaus dydžio plote (horizontalia kryptimi) lęšinio tipo ir tarpsluoksninio – lęšinio tipo spūdiniai vandenys, hidrauliškai susiję su gruntiniais ir paviršiniais vandenimis. Dėl šio ryšio pastarieji lęšiniai ir tarpsluoksniniai lęšiniai vandenys turi gana didelius spūdžius.

4.4.2. Dugno gruntų užterštumo ir gramzdinimo jūroje galimybių įvertinimas

Numatytoje gilinti Šventosios jūrų uosto akvatorijoje 2010 m. paimta 32 dugno gruntų pavyzdžiai (4.9 pav.). Akvatorijos dugną dengia smėlingas dumblas arba aleuritinis smėlis. Visuose grunto pavyzdžiuose aptiktos kenksmingų medžiagų koncentracijos, neviršijančios II užterštumo klasės gruntui keliamų reikalavimų (6 priedas).

Be to, Šventosios valstybinio jūrų uosto jūros priekrantėje yra trys valstybinio aplinkos monitoringo stotys, kuriose kas mėnesį tiriami dugno gruntų pavyzdžiai (6 priedas). Stebėjimų rezultatai rodo, kad monitoringo stotyse dugno gruntai mažai užteršti ir priskiriami I ir II užterštumo klasei pagal LAND 46A-2002 [2] 2 lentelę. Tokie gruntai gali būti gramzdinami jūroje už priekrantės zonos (giliau negu 20 m) esančiuose teritoriniuose vandenyse, iš anksto numatytose vietose.

4.9 pav. Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos dugno gruntų rajonavimas pagal LAND 46A-2002



Jūrinė dalis. Povandeniniame šlaite, šiauriau dar išlikusio Šventosios uosto molo, kur

planuojami valymo darbai, dugno nuosėdas sudaro smulkus smėlis (6 priedas). Nuosėdų smulkėjimas vyksta gana tolygiai tolstant nuo kranto maždaug iki 10 m gylio. Šiame gylių intervale smėlio medianinis diametras pasikeičia maždaug nuo 0,15-0,18 mm 1 m gylyje iki 0,1-0,11 mm 10 m gylyje. Nuosėdų sudėtyje vyrauja smulkaus smėlio frakcija 0,25-0,1 mm, kuri gyliuose iki 5 m sudaro 86-95%, o nuo 5 iki 10 m – jos kiekis siekia 53-76%.

Sprendžiant pagal 2006-2010 m. dugno nuosėdų cheminės sudėties tyrimų duomenis,

nagrinėjamo rajono povandeninį šlaitą dengiantis smėlis pagal LAND 46A-2002 gruntų klasifikaciją priskiriamas I užterštumo klasei ir gali būti panaudotas krantams tvarkyti.

Sprendžiant pagal daugiamečius 2006-2011 m. tyrimų duomenis [86] Šventosios uosto

priekrantės zonoje sunkiųjų metalų (Cu, Pb, Zn, Ni, Cr, Cd, Hg, Ni) koncentracijos dugno nuosėdose buvo mažesnės nei švariausiai (I) gruntų užterštumo klasei nustatytos ribinės vertės pagal LAND 46A-2002. Pirmos užterštumo klasės lygių nerviršija ir naftos angliavandenilių koncentracijos. I gruntų užterštumo klasės ribinę vertės viršijimai buvo stebėti lokaliose dugno vietose tik po įvykusių naftos išsiliejimų Būtingės naftos terminale [87]. Dugno nuosėdose fiksuojama policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) suminė koncentracija taip pat neviršija žemiausiai grunto užterštumo klasei (I) nustatytos ribinės (1 mg/kg) vertės. Remiantis valstybinio monitoringo duomenimis, chlororganinių junginių ir polichlorintų bifenilų (28, 52, 101, 118, 138, 153 ir 180 stotys) koncentracija taip pat neviršija nustatytos ribinės vertės visos Lietuvos akvatorijos dugno nuosėdose [85]. Apie organinių alavo junginių (TBA) koncentracijas jūros dugno nuosėdose kol kas nesukaupta pakankamai duomenų. Didžiausios TBA koncentracijos siejamos su Klaipėdos uosto tarša ir jame iškastų gruntų gramzdinimu. 2008 m. Klaipėdos uoste iškasto grunto šalinimo jūroje rajone TBA buvo 2,3 µg/kg, o Kuršių marių vandenų išplitimo jūros zonoje ir pietinėse teritorinės jūros aplinkos būklės monitoringo vietose buvo mažesnės nei 1 µg/kg [88]. TBA koncentracija 2011 m. tiriamųjų visų grunto šalinimo vietų dugno nuosėdose buvo mažesnė nei metodo nustatoma ribinė vertė <1 µg/kg [84]. Tokiu būdu galima konstatuoti, kad šiuo metu jūros priekrantės dugno nuosėdos nėra užterštos TBA junginiais. 4.4.3. Uosto variantų nešmenų pernašos procesų analizė

Žymūs kranto linijos pokyčiai jau yra įvyko per daugiametį laikotarpį nuo Šventosios uosto

statybos XX a. pradžioje. Šių pokyčių priežastis – pasikeitę nešmenų procesai Šventosios uosto akvatorijoje dėl ūkinės veiklos (Šventosios molai) ir gamtinių veiksnių. Dar labiau nešmenų pernaša keisis rekonstuojant Šventosios uostą.

Nešmenų pernašos procesų modeliavimas leidžia nustatyti nešmenų akumuliacijos ir jūros

dugno erozijos vietas pagal pasirinktus Šventosios uosto rekonstrukcijos variantus. Vienetinio nešmenų pernašos debito (m³/metai/m) pasiskirstymas Šventosios uosto akvatorijoje buvo apskaičiuotas visiems variantams ir įvairioms vėjo kryptims. Pučiant V krypties vėjui, vienetinio nešmenų debito pasiskirstymas yra atvaizduotas 4.10 paveiksle. Yra kai kurių skirtumų vienetinio debito pasiskirstymuose lyginant “2B” ir “3E” alternatyvas su “0” alternatyva.

Norint nustatyti nešmenų akumuliacijos ir dugno erozijos vietas priekrantėje, Šventosios uosto akvatorija buvo suskirstyta į 16 skerspjūvių, statmenų kranto linijai ir nutolusių vienas nuo kito per 200 m (4.10 pav.). Pietinis Šventosios uosto molas yra tarp 4 ir 5 skerspjūvių ties 5900 m žyma. Kiekvieno skerspjūvio pradžia yra atviroje jūroje, o pabaiga – ties kranto linija. Nešmenų pernašos debitas (m3/para) buvo apskaičiuotas kiekviename skerspjūvyje. Vienos paros periodas pasirinktas todėl, kad vidutinė štormo trukmė Lietuvos priekrantėje yra 25 valandos.



a) b) c)

4.10 pav. Vienetinio nešmenų debito (m³/metai/m) pasiskirstymas pučiant 20 m/s greičio V krypties

vėjui: “0“ (a), “2B“ (b) ir “3E“ alternatyva (c) 4.11 paveiksle atvaizduoti nešmenų debitų pasiskirstymai (m³/para) “0”, “2B”ir “3E”

variantams pučiant stipriems vėjams, labiausiai veikiantiems nešmenų pernašą priekrantėje. Šis paveikslas iliustruoja, kad teigiama nešmenų pernaša (į pietus) yra stebima pučiant V ir ŠV krypčių vėjams, o neigiama pernaša (į šiaurę) – pučiant PV krypties vėjui. Didžiausia nešmenų pernaša vyksta pučiant PV ir ŠV krypčių vėjams, o mažiausia – V krypties vėjui.

Nešmenų debito kreivių didėjimas (srauto intensyvėjimas) rodo, kad šioje priekrantės akvatorijoje vyksta dugno erozija, o kreivių žemėjimas apibrėžia nešmenų akumuliacijos sritį. Kreivių ekstremumai (minimumai ir maksimumai) rodo, kad akumuliacijos zona pereina į erozinę zoną, ir atvirkščiai. Pučiant V krypties vėjui, panašios priekrantės zonos, kuriose vyksta nešmenų akumuliacija (nuo 5000 m iki 6600 m) ir dugno erozija (nuo 6600 m iki 8000 m), buvo nustatytos visiems variantams.

Tik nešmenų debito skirtumas priekrantės atkarpoje nuo 5000 m iki 6600 m yra mažesnis pagal “3D” variantą, negu pagal “0” ir “2B” variantus. Tai reiškia, kad nurodytoje priekrantės zonoje didesnė nešmenų akumuliacija vyks pagal “0” ir “2B” variantus. Panašūs jūros dugno eroziniai procesai vyks pagal “0“, “2B“ ir “3E“ variantus priekrantės zonoje nuo 6600 m iki 8000 m.

Pučiant ŠV krypties vėjui (4.11 pav.), žymesni eroziniai procesai vyks priekrantės zonoje nuo 6600 m iki 8000 m pagal “3D“ ir “3E” variantus, negu pagal “0” ir “2B” variantą. Pučiant PV krypties vėjui (4.11 pav.), akumuliaciniai procesai vyks priekrantės zonoje nuo 5000 m iki 6600 m pagal “0“ ir “2B” variantus, tačiau toje pačioje zonoje vyks eroziniai procesai pagal “3D“ ir “3E” variantus.

4.11 paveiksle matome dvi panašių nešmenų debito kreivių grupes: vienoje grupėje kreivės, sudarytos pagal “0“ ir “2B” variantus, o antroje grupėje - pagal “3D“ ir “3E” variantus. Tai reiškia, kad Šventosios uosto rekonstrukcija pagal “2B” variantą mažiausiai pakeis nešmenų procesus uosto akvatorijoje, lyginant su rekonstrukcijos poveikiu pagal “3D“ ir “3E”variantus.



Šventosios uosto atstatymas pagal “2B” variantą tenkina minimalius uosto reikalavimus ir daro mažiausią įtaką priekrantės litodinaminiams procesams. “3E” uosto atstatymo variantas taps krantų erozijos priežastimi uosto šiaurės pusėje ir akumuliacijos priežastimi pietų pusėje.

Kadangi atstatomas Šventosios uostas toje pačioje vietoje, o jo parametrai bus panašūs į buvusio uosto, tai ir gretimų jam rajonų krantų dinamikos tendencijos atitiks prieš tai vyravusias. Gali skirtis tik kranto dinamikos intensyvumas (gali būti silpnesnis), nes tyrimų rajono kranto zonos reljefas iš dalies jau prisitaikęs prie panašaus tipo hidrotechninio statinio poveikio. Taigi, pietinėje uosto pusėje turėtų vyrauti akumuliacija, o šiaurinėje – kranto arda.

a)

26000

28000

30000

32000

34000

5000 5500 6000 6500 7000 7500 8000 m

m3/para

"0"

1

2

3

b)

2000

4000

6000

8000

10000

12000

5000 5500 6000 6500 7000 7500 8000 m

m3/para

"0"

1

2

3

c)

-31000

-29000

-27000

-25000

-23000

5000 5500 6000 6500 7000 7500 8000m

m3/para

"0"

1

2

3

4.11 pav. Nešmenų debito pasiskirstymas (m³/para) nuo 1 (5000 m) iki 16 (8000 m) skerspjūvio

pagal “0”, “2B”(1), “3D”(2) ir “3E”(3) alternatyvas pučiant įvairių krypčių vėjams: ŠV (a), V (b) ir PV (c).



4.4.4. Poveikio aplinkai mažinimo priemonės Šventosios uosto statybų bei gilinimo metu iškastą iš įplaukos kanalo bei išorinės uosto

akvatorijos smėlį tikslinga panaudoti šiaurinio ruožo krantų tvirtinimui. Vėliau, uosto eksploatacijos metu, siekiant sumažinti kranto ardymą šiaurinėje uosto pusėje ir išsaugoti rekreacinę erdvę, gali tekti dalį akumuliuojamų pietinėje pusėje bei įplaukos kanale sąnašų periodiškai “permesti” į šiaurinę uosto pusę. Šis metodas (bypassing) yra plačiai taikomas susidarius panašiai situacijai kitų uostų praktikoje.

Uosto statybos metu iškasam gruntui, kuris negalės būti panaudotas krantų tvarkymui, bus reikalinga nauja grunto gramzdinimo vieta jūroje. Naujos grunto gramzdinimo vietos Šventosios uostui tyrimai ir vertinimai bus atlikti pagal ES lėšomis finansuojamo Pietų Baltijos programos projektą ECODUMP 2012-2013 m., t.y. iki Šventosios uosto atstatymo pradžios.

4.5. Biologinė įvairovė

4.5.1. Informacija apie vietovę ir saugomas teritorijas Šventosios uosto teritorija sausumoje ir akvatorija nepatenka į saugomas teritorijas ar

teritorijas, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus. Į pietus nuo analizuojamos Šventosios uosto teritorijos, Pajūrio regioniniame parke yra

NATURA 2000 vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, tai: BAST - Pajūrio kopos (LTKLA0009), BAST bei PAST Baltijos jūros priekrantė (LTPAL0001, LTPALB001) ir PAST - Nemirsetos smiltpievės (LTKREB001). Atstumas iki šių teritorijų yra apie 16 km.

Artimiausia europiniu mastu saugoma (NATURA 2000) teritorija yra už 370 m - buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST) - Baltijos Šventosios upė (LTKRE0006) (4.12 pav.) bei už 1 km Būtingės paukščių pelkės ornitologinis draustinis.

4.12 pav. BAST - Baltijos jūros priekrantė, LTPAL0001; PAST - Baltijos jūros priekrantė (LTPALB001), Baltijos jūros talasologinis draustinis



Maždaug už 4 km į pietus yra nacionaliniu ir europiniu mastu saugomos (NATURA 2000)

teritorijos: paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) - Baltijos jūros priekrantė (LTPALB001), buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST) - Baltijos jūros priekrantė (LTPAL0001) ir su PAST ribomis sutampantis Baltijos jūros talasologinis draustinis.

Būtingės paukščių pelkės ornitologinis draustinis Palangos miesto savivaldybės teritorijoje yra savivaldybės saugomas Būtingės paukščių

pelkės ornitologinis draustinis. Draustinis įsteigtas Palangos vykdomojo komiteto 1990-03-01 nutarimu Nr. 29. Užima 38,85 ha plotą. Draustinis įsteigtas perinčių sausumos ir vandens paukščių apsaugai.

Baltijos jūros talasologinis draustinis Lietuvos Respublikos valstybinis draustinis, įsteigtas LRV 2005-05-19 nutarimu Nr. 561 (Žin.,

2005, Nr. 65-2336). Ribos sutampa su PAST Baltijos jūros priekrantė (LTPALB001). Užima 17096,69 ha plotą. Įsteigimo tikslas - rudakaklių narų (Gavia stellata), sibirinių gagų (Polysticta

stelleri), klykuolių (Bucephala clangula), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser) ir mažųjų kirų (Larus minutus) žiemojimo ir migracinių sankaupų vietos apsauga. Šiame draustinyje taip pat saugomos europinės svarbos jūros buveinės – rifai.

4.13 pav. Tarptautinio projekto “Jūrinės saugomos teritorijos Rytinėje Baltijos jūroje” pasiūlytos BAST „Baltijos jūros priekrantė“ ribos



Baltijos jūros priekrantė Paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) - Baltijos jūros priekrantė (LTPALB001) (4.13

pav.), įsteigta LRV 2005-09-07 nutarimu Nr. 982 (Žin., 2005, 110-4012). Į Užima 17096,69 ha plotą. steigimo tikslas - rudakaklių narų (Gavia stellata), sibirinių gagų (Polysticta stelleri), klykuolių (Bucephala clangula), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser) ir mažųjų kirų (Larus

minutus) žiemojimo ir migracinių sankaupų vietos apsauga. PAST ribos sutampa su Baltijos jūros talasologiniu draustiniu.

Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST) - Baltijos jūros priekrantė (LTPAL0001) įsteigta LR aplinkos ministro 2009-04-22 įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Užima 12633 ha plotą. Įsteigta siekiant išsaugoti pakrantės riedulynus, kurie suformuoja jūrinę buveinę – rifus. Nuo Olando kepurės iki Nemirsetos susiformavęs akmenynas, teikia prieglobstį jūros augalams ir gyvūnams. Riedulynuose stebima didžiausia Lietuvos priekrantėje biologinė įvairovė: aptikta 40 rūšių makrofitų, apie 60 dugno makrofaunos rūšių. Būdingos augalų rūšys: žaliadumbliai Cladophora glomerata, Enteromorpha intestinalis, Ulotrix subflaccida; raudondumliai Furcellaria

fastigiata, Ceramium spp. Akmenynas - tai pagrindas augti ne tik augalams, bet ir gyvūnams – midijų (Mytilus edulis) kolonijoms su asocijuota fauna vėžiagyviams jūros gilėms (Balanus

improvisus), samangyviams (Electra crustulenta). Rifų buveinėse gyvenančiais vėžiagyviais, moliuskais ir žuvimis, minta daugybė žiemojančių

paukščių. Šioje teritorijoje sutinkama į Buveinių direktyvos II priedą įrašyta saugoma rūšis – upinė nėgė (Lampetra fluviatilis).

2005- 2009 metų laikotarpiu buvo vykdytas tarptautinis projektas “Jūrinės saugomos teritorijos Rytinėje Baltijos jūroje” (iš dalies finansuojamas Europos Komisijos LIFE-Nature programos). Remiantis projekto metu atliktais tyrimais buvo pateikti siūlymai dėl saugomų jūrinių teritorijų ribų pakeitimo bei galimai naujų teritorijų steigimo. Atsižvelgus į svarbiausios rifų buveinės, atviro kranto akmenuoto dugno su Furcellaria lumbricalis, paplitimą buvo pasiūlyta praplėsti buveinių apsaugai svarbią teritoriją – Baltijos jūros priekrantę, perkeliant jos ribą 2,3 km į šiaurę. Tai užtikrintų visobuveinės arealo apsaugą Lietuvos priekrantės vandenyse ir padidintų jos saugomą plotą iki 23,4 tūkst. ha. (4.13 pav.).

Baltijos Šventosios upė (LTKRE0006) Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST) - Baltijos Šventosios upė (LTKRE0006) įsteigta

LR aplinkos ministro 2009-11-03 įsakymu Nr. D1-654 (Žin., 2009, Nr. 135-5903). Užima apie 27 ha plotą (4.14 pav.). Įsteigta siekiant išsaugoti upinių nėgių (Lampetra fluviatilis) populiacijas.

Upinė nėgė priklauso praeivių žuvų tipui, paplitusi Baltijos jūros baseine. Neršti plaukia gegužės mėn. pabaigoje – birželio mėn. pradžioje, kai vandens temperatūra aukštesnė kaip 10 ºC. Neršia upių seklumose ant žvyrėto grunto, po neršto žūva. Kai užauga iki 10–15 cm ilgio, migruoja į jūrą, kur gyvena 1-2 metus (J. Virbickas. Lietuvos žuvys. Vilnius, 2000, p. 12). Vietovės riba yra aukščiau pagal upės tėkmę per 1300 m nuo jūrų uosto ribos.

Pagal Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių būklės monitoringo Natura 2000 tinkle bei Lietuvos vandenyse tyrimų rezultatus, nustatyta, kad rūšies būklė Šventosios upės baseine yra gera.



4.14 pav. BAST - Baltijos Šventosios upė (LTKRE0006)



4.5.2. Hidrobiologinė būklė Šventosios uosto akvatorijos ir gretimų rajonų hidrobiologinė įvairovė įvertinama remiantis.

2010 m. atliktais tyrimais, kurių metu buvo nustatinėjamas chlorofilas „a“, imami fitoplanktono, bakterioplanktono, zooplanktono, makrozoobentoso mėginiai. Tyrimai atlikti KU Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute ir AM Jūrinių tyrimų departamente. Šventosios rajone mėginiai hidrobiologiniams tyrimams paimti 3 taškuose (4.15 pav.).

4.15 pav. Hidrobiologinių tyrimų mėginių ėmimo vietos.

Chlorofilas „a“

Chlorofilo „a“ kiekis parodo vandens telkinio apkrovą biogeniniais elementais ir leidžia

įvertinti vandens telkinio produktyvumo lygį bei vandens kokybę. Chlorofilo „a“ koncentracijos kitimas atitinka fitoplanktono biomasės pokyčius.

2010 metais Baltijos jūros priekrantėje ties Šventąja maksimalūs chlorofilo „a“ kiekiai per

visus metus buvo išmatuoti pavasarį B1 stotyje paviršiuje – 18,4 mg/m3. Šioje stotyje paviršiuje, lapkričio mėnesį buvo stebėti ir minimalūs chlorofilo „a“ kiekiai – 1,89 mg/m3.

2010 metų pavasarį (balandžio mėn.) didžiausi chlorofilo „a“ kiekiai buvo išmatuoti

paviršiuje, mėginių ėmimo vietoje B 1 (4.16 pav.), tai sudarė 18,4 mg/m3. Remiantis Vinbergo trofinio lygio skale (Винберг, 1954) Baltijos jūros priekrantė ties

Šventąja pavasario metu priskiriama eutrofiniam vandens telkiniui.



4.16 pav. Chlorofilo koncentracijų pasiskirstymas Baltijos jūros priekrantėje ties Šventąja 2010 m. balandžio mėn.

2010 m. vasarą (rugpjūčio mėn.) fitoplanktono fotosintetinio pigmento chlorofilo „a“ erdvinis pasiskirstymas tiriamoje akvatorijoje kito nežymiai - didžiausi chlorofilo „a“ kiekiai nustatyti B1 taške - 9,08 mg/m3 (paviršiuje), 7,95 mg/m3 (sudėtiniame mėginyje) o mažiausi – B3 taške 4,44 mg/m3 (paviršiuje), 3,72 mg/m3 (sudėtiniame mėginyje) (4.17 pav.).

Remiantis Vinbergo trofinio lygio skale (Винберг, 1954), Baltijos jūros priekrantė ties Šventąja vasaros sezono metu priskiriamas mezotrofiniam lygiui.

4.17 pav. Chlorofilo koncentracijų pasiskirstymas Baltijos jūros priekrantėje ties Šventąja 2010 m. rugpjūčio mėn.

Baltijos jūros priekrantėje ties Šventąja 2010 metų rudenį (lapkričio mėn.) chlorofilo „a“

kiekis svyravo: didžiausias buvo mėginių ėmimo vietoje B2 2,69 mg/m3 (paviršiuje) ir 2,49 mg/m3 (sudėtiniame mėginyje), o mažiausias B1 1,89 mg/m3 (paviršiuje) ir 1,83 mg/m3 (sudėtiniame mėginyje) (4.18 pav.). Rudens sezono metu jūros priekrantė ties Šventąja išlieka mezotrofiniame lygyje.



4.18 pav. Chlorofilo koncentracijų pasiskirstymas Baltijos jūros priekrantėje ties Šventąja

2010 m. lapkričio mėnesį

Baltijos jūros priekrantė ties Šventąja pagal chlorofilo a kiekį atitinka mezotrofinį vandens kokybės lygį su trumpalaikiais ir lokaliai išsidėsčiusiais eutrofiniais rajonais.

Fitoplanktonas Mikrodumbliai (fitoplanktonas) yra vieni iš svarbiausių jūros ekosistemos komponentų. Jų

vystymosi intensyvumas iš esmės lemia vandens kokybę ir vandens telkinių produktyvumą. Be to, fitoplanktonas pasižymi puikiomis indikatorinėmis savybėmis, nes vienos ar kitos dumblių rūšies išplitimas parodo tam tikrą vandens telkinyje susidariusių sąlygų kompleksą, vandens užterštumo laipsnį.

Šventosios uosto tyrimų rajone iš viso fitoplanktone buvo rasta 252 planktoninių mikrodumblių rūšys. Pagal rūšių kiekį didžiausia įvairove pasižymi titnagdumbliai (Diatomophyceae) – 71 rūšis; žaliadumbliai (Chlorophyceae) - 56 rūšys; melsvadumbliai (Cyanophyceae) – 51 rūšis ir dinofitiniai dumbliai (Dinophyceae) – 37 rūšys. Kitas taksonomines grupes atstovavo 1-9 planktononių dumblių rūšys (4.14 lent.). 4.14 lentelė. Fitoplanktono taksonominė sudėtis Baltijos jūros priekrantėje ties Šventąja

Dumblių klasės Charophyceae 9 Chlorophyceae 56 Chrysophyceae 6 Ciliophora 1 Craspedophyceae 4 Cryptophyceae 5 Cyanophyceae 51 Diatomophyceae 71 Dinophyceae 37 Ebriidea 1 Euglenophyceae 1 Prasinophyceae 4 Prymnesiophyceae 2 Raphidophyceae 1 Flagellata 1 Incertae sedis 2 Iš viso: 252



Žemiausios fitoplanktono koncentracijos (gausumas ir biomasė) buvo stebimos rudenį,

lapkričio mėn., didžiausias gausumas – vasaros sezono metu (4.19 pav.).

4.19 pav. 2010 m. Fitoplanktono gausumo (A) bei biomasės (B) sezoninė dinamika Baltijos jūros priekrantėje ties Šventąja

2010 m. balandžio mėn. tyrimo metu didžiąją fitoplanktono gausumo ir biomasės dalį (iki

96%) sudarė pavasario metu besivystantys titnagdumbliai (Diatomophyceae) (4.20 pav.). Dominavo Thalassiosira levanderii rūšis.

4.20 pav. Fitoplanktono struktūra pagal gausumą (tūkst.ląst./l) bei biomasę (mg/l) 0-10 m vandens paviršiniame sluoksnyje balandžio mėn. 2010 m. (CYA-Cyanophyceae; CRY-Cryptophyceae; DIN-

Dinophyceae; CHR-Chrysophyceae; DIA-Diatomophyceae; CHL-Chlorophyceae; EUG-Euglenophyceae; PRA-Prasinophyceae; PRY-Prymnesiophyceae; CRA-Craspedophyceae)

Birželio mėn. fitoplanktono struktūra, lyginant su pavasarinio sezono fitoplanktonu, žymiai

pasikeitė: titnaginiai dumbliai praktiškai išnyko, jų vietą užėmė smulkūs žiuželiniai mikrodumbliai iš Prymnesiophyceae klasės. Tokia fitocenozės struktūra yra charakteringa vasaros pradžios fitoplanktono vystymosi stadijai (4.21 pav.). Gausiausios buvo šiai klasei priklausančios Chrysochromulina spp. rūšys. Taip pat jau prasidėjo melsvabakterių (Cyanophyceae) vegetacija. Šios mikrodumblių grupės biomasė birželio mėn. pasiekė 0,1-0,4 mg/l arba 8-11% nuo bendros fitoplanktono biomasės.



4.21 pav. Struktūra pagal gausumą (tūkst.ląst./l) bei biomasę (mg/l) 0-10 m vandens paviršiniame sluoksnyje birželio mėn. 2010 m. (CYA-Cyanophyceae; CRY-Cryptophyceae; DIN-Dinophyceae; CHR-Chrysophyceae; DIA-Diatomophyceae; CHL-Chlorophyceae; EUG-Euglenophyceae; PRA-

Prasinophyceae; PRY-Prymnesiophyceae; CRA-Craspedophyceae).

Rugpjūčio mėn. melsvabakterių koncentracija vandenyje augo toliau ir jos užėmė dominantų

vietą tirtos akvatorijos fitoplanktono komplekse. Cyanophyceae gausumas sudarydavo 47-69% nuo bendro, biomasė – 53-77% nuo bendros fitoplanktono biomasės (4.22 pav.). Didžiausią biomasę pasižymi melsvabakterė Aphanizomenon sp. rūšis, sudarančia 8-35% nuo bendros biomasės, o gausiausios buvo šios klasės smulkialąsčiai atstovai: Cyanodictyon planctonicum, Merismopedia

tenuissima, M. warmingiana bei keliose monitoringo vietose - Aphanothece spp. rūšys.

4.22 pav. Fitoplanktono struktūra pagal gausumą (tūkst.ląst./l) bei biomasę (mg/l) 0-10 m vandens

paviršiniame sluoksnyje rugpjūčio mėn. 2010 m. (CYA-Cyanophyceae; CRY-Cryptophyceae; DIN-Dinophyceae; CHR-Chrysophyceae; DIA-Diatomophyceae; CHL-Chlorophyceae; EUG-

Euglenophyceae; PRA-Prasinophyceae; PRY-Prymnesiophyceae; CRA-Craspedophyceae).

Fitoplanktono koncentracija lapkričio mėn tyrimo akvatorijos vandenyje žymiai sumažėjo; pagal gausumą praktiškai lygiaverčiai vyravo kriptofitiniai, titnagdumbliai ir žaliadumbliai. Melsvabakterės ir primnesiofitiniai užėmė subdominantų vietą. Pagal biomasę vyravo titnaginiai dumbliai (4.23 pav.).



4.23 pav. Fitoplanktono struktūra pagal gausumą (tūkst.ląst./l) bei biomasę (mg/l) 0-10 m vandens paviršiniame sluoksnyje lapkričio mėn. 2010 m. (CYA-Cyanophyceae; CRY-Cryptophyceae; DIN-

Dinophyceae; CHR-Chrysophyceae; DIA-Diatomophyceae; CHL-Chlorophyceae; EUG-Euglenophyceae; PRA-Prasinophyceae; PRY-Prymnesiophyceae; CRA-Craspedophyceae).

Fitoplanktono vystimosi kiekybinės charakteristikos bei pasiskirstymas akvatorijoje priklauso

nuo sezono, vandens temperatūros bei druskingumo: Cyanophyceae klasės rūšys neigiamai koreliavo su druskingumu, silpnas teigiamas ryšis buvo žymimas tarp Dinophyceae,

Diatomophyceae bei Chlorophyceae rūšių gausumo ir vandens temperatūros. Didesnė rūšių įvairovė rasta tarp titnaginių, žaliųjų, melsvųjų ir dinofitinių dumblių. Fitoplanktono dinamikai buvo charakteringos žemos fitoplanktono koncentracijos šalto periodo metu – rudenį, 2-3 kartus aukštesnės pavasario mėnesiais ir 7-13 kartų, lyginant su šaltuojus periodu, aukštesnės „žydėjimo“ laiku vasarą. Praktiškai visos dominuojančios dumblių grupės vienaip ar kitaip koreliavo su vandens temperatūra. Nejautrūs hidrologiniams veiksniams buvo tik pavasarį besivystančios Chrysophyceae klasės rūšys (Dinobryon balticum, D. faculiferum, Pseudopedinella tricostata). Vasara pagal biomasę dominuoja melsvadumbliai (Aphanizomenon sp. ir Snowella litoralis). rudeninio fitoplanktono kompleksuose pagal biomasę dominavo titnagdumbliai, dažniausiai

Skeletonema costatum, Coscinodiscus granii ir Actinocyclus octonarius; pagal gausumą vyravo smulkialąsčai kriptofitiniai dumbliai: Teleaulax amphioxeia, T. acuta ir Plagioselmis prolonga.

Taigi, kiekybinio bei kokybinio fitoplanktono vystymosi analizė parodo, kad fitoplanktono gausumas bei skirtingų fitoplanktono rūšių pasiskirstymas Baltijos jūros priekrantės akvatorijoje ties Šventąja daugiausiai priklauso nuo sezono, vandens temperatūros bei druskingumo.

Bakterioplanktonas Pagrindiniai pietrytinės Baltijos jūros taršos nafta šaltiniai – tarša iš laivų ir galimas naftos

patekimas iš naftos perkrovimo įrenginių (Būtingės naftos terminalo). Dėl šių veiksnių ypač aktualus kompleksiniai tyrimai, kurių sudėtyje yra ir mikrobiologinis.

Mikroorganizmai ypač greitai reaguoja į aplinkos abiotinių sąlygų pasikeitimus, nes jiems būdinga ypatinga biocheminė ląstelės organizacija, todėl mikroorganizmai yra jautrūs ekosistemų būklės indikatoriai. Žinoma, jog angliavandenilius oksiduojančios bakterijos ląstelių metabolizme naudoja ištirpusius vandenyje angliavandenilius.

Bakterioplanktono tyrimai atliekami siekiant ištirti bei įvertinti įvairių fiziologinių bakterijų grupių pasiskirstymo ypatumus, ypač naftą skaidančias bakterijas.

2010 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje bendras bakterijų skaičius paviršiniame vandens sluoksnyje svyravo 3,37x105 ląst./ml – 5,32x105 ląst./ml ribose (4.24 pav.). Mikrobinės biomasės ekstremalios reikšmės sudarė 2,46 - 2,99 µgC/l.



4.24 pav. Bendro bakterijų skaičiaus (BS, ląst./ml) pasiskirstymas vandens paviršiuje

ir prie dugno atskirais 2010 m sezonais

Pavasarį saprofitų kiekis tirtoje akvatorijos dalyje svyravo intervale 1,3,0x103–6,0x103

ląst./ml, o angliavandenilius oksiduojančių bakterijų – 2,5–6,0x10 ląst./ml . Visose tirtose vietose paviršiuje saprofitų buvo daugiau, negu bakterijų, utilizuojančių naftos produktus (4.25 pav.).

4.25 pav. Saprofitinių (SB, ląst./ml) ir angliavandenilius oksiduojančių bakterijų (AB, ląst./ml)

gausumo santykis % vandens paviršiuje kovo pabaigoje-balandžio mėn. pradžioje 2010 m. Vasaros sezono metu bendras bakterijų skaičius paviršiniame vandens sluoksnyje svyravo siaurose 1,32x105–1,18x106 ląst./ml ribose. Mikrobinės biomasės ekstremalios reikšmės sudarė 1,9 – 15,28 µgC/l. Pagal fiziologinės bakterijų grupės kiekio pasiskirstymą, paviršiuje dominavo saprofitinės, o priedugnyje B1 stotyje bakterijų, utilizuojančių angliavandenilius buvo kiek daugiau negu saprofitų (4.26 pav.).


gausumo santykis % vandens paviršiuje ir prie dugno 2010 m. vasarą



Bendras bakterijų skaičius lapkričio mėn. tirtame rajone žymiai sumažėjo ir svyravo 6,24x104–9,36x104 ląst./ml ribose. Mikrobinės biomasės ekstremalios reikšmės sudarė 0,26 – 3,34 µgC/l. Saprofitų kiekis tirtame rajone svyravo intervale 1,3x103–6,0x102 ląst./ml, o angliavandenilius oksiduojančių bakterijų – 2,5x10–2,5x102 ląst./ml. Lyginant saprofitų ir angliavandenilius oksiduojančių bakterijų kiekio pasiskirstymą tirtose vietose išryškėjo, kad ir paviršiuje, ir priedugnyje dominavo saprofitai, bet ne angliavandenilius oksiduojančios bakterijos (4.27).


gausumo santykis % vandens paviršiuje ir prie dugno 2010 rudenį

Saprofitų gausumas metų bėgyje svyravo nuo 2,5x102 iki 7,0x104 ląst./ml. Angliavandenilius oksiduojančių bakterijų gausumas metų bėgyje svyravo nuo 2,5x10 iki 6,0x102 (4.15 lent.). 4.15 lentelė. Saprofitų ir angliavandenilius oksiduojančių bakterijų gausumo (AB, ląst./ml, min-max) svyravimo diapazonas tirtose vietose

Stotis

SB AB ląst./ml (min-max)

B-1 2,5x102–7,0x104 6,0–6,0x102

B-2 6,0x102–6,0x104 6,0–6,0x102

B-3 5,0x102–7,0x104 2,5x10–6,0x102

Lokaliniai naftos angliavandenilius oksiduojančių bakterijų kiekių padidėjimai, nusako

mikrobiocenozės reakciją į bakterijų aktyvumą, utilizuojant naftos angliavandenilius.

Zooplanktonas Bendras zooplanktono gausumas vasaros pradžioje svyravo nuo 151765 ind./m3 iki 38941

ind./m3 Didžiausias zooplanktono gausumas buvo B-2 stotyje (4.28 pav.). Zooplanktono bendriją sudarė nuo 4 iki 8 zooplanktono rūšių. Dominavo verpetė (Rotifera) Asplanchna priodonta.

4.28 pav. Bendras zooplanktono gausumo (ind./m3) pasiskirstymas Baltijos jūroje ties Šventąja.



Vasarą (rugpjūčio mėn.) bendras zooplanktono gausumas svyravo nuo 38941 ind./m3 iki

151765 ind./m3. Zooplanktono bendriją sudarė nuo 5 iki 9 zooplanktono rūšių. Dominavo verpetė (Rotifera) Keratella quadrata ir šakotaūsis vėžiagyvis (Cladocera) Cercopagis pengoi. Lapkričio mėnesį tyrimų metu bendras zooplanktono gausumas svyravo nuo 3563 ind./m3 iki 4339 ind./m3.

Visais sezonais zooplanktono bendrijose dominuoja verpečių rūšys (4.29 pav.). Rūšis Asplanchna priodonta – dominantė, priklauso α-β mezosaprobinės vandens kokybės klasės indikatoriams. Ši rūšis pavasarį buvo vyraujanti iki 324629 ind./m3. Asplanchna priodonta yra atspari sunkiųjų metalų ir padidinto drumstumo poveikio sąlygoms. Vasaros laikotarpiu vyraujanti rūšis buvo verpetė-fitofagas Keratella quadrata.Ji priklauso β– ir α-β–mezosaprobinės vandens kokybės klasės indikatoriams. Gausumas siekė iki 89647 ind./m3.

4.29 pav. Taksonominių grupių (%) kitimai Baltijos jūroje ties Šventąja 2010 metų laikotarpiu.

Zooplanktono bendrijoje buvo randamos visos taksonominės grupės. Tačiau verpečių

dominavimas vėžiagyvių atžvilgiu, ypač irklakojų vežiagyvių (Copepoda), rodo trofiškumo didėjimą (Morduhai-Boltovskoj, Rivier, 1977).

Makrozoobentosas Zoobentoso (dugno faunos) gausumo, biomasės ir rūšinės įvairovės stebėjimų tikslas yra

įvertinti paviršinių dugno nuosėdų ir priedugninio vandens sluoksnio būklę bei jos pokyčius. Dėl mažo dugno organizmų judrumo zoobentosas yra patikimas jūrinės aplinkos kokybės indikatorius, tačiau šių gyvūnų kiekybiniai rodikliai priklauso ir nuo jūros dugne vykstančių gamtinių procesų, dugno nuosėdų sudėties ir bangų poveikio dugnui. Akvatorijoje ties Šventąja dugnas ypač kaitus, akmenų laukus keičia žvirgždo ir gargždo, o kartais – ir smėlio dugnas.

Stebėjimo vietose dugno nuosėdos kito nuo smulkaus smėlio B1, B3 iki žvirgždo ir gargždo B2 stotyse (4.16 lent.).

4.16 lentelė. Mėginių ėmimo stočių dugno aprašymas

Stotis Dugno nuosėdų aprašymas Gylis

B1 Gelsvai pilkas smulkus smėlis su dumblu 13,4 m

B2 Rieduliai ir gargždas (mėginys nepaimtas) 17,0 m

B3 Gelsvai pilkas smulkus smėlis. 23,4 m



Tirtose stotyse rasta 10 dugno bestuburių rūšių arba aukštesnio rango taksonų, vidutiniškai

6,5±1,0 rūšys imtyje. Visos rūšys yra paplitusios rytų Baltijoje ir anksčiau registruotos Lietuvos priekrantėje. Vidutinė zoobentoso biomasė buvo 22,8±7,1 g m-2, o gausumas – 1 911,1 ± 491,2 ind m-2 (4.17-4.18 lent.).

4.17 lentelė. Zoobentoso gausumas (ind m-2) 2010 m. liepos mėn.

Rūšis Stotis

B1 B3 Cerastoderma glaucum 9 0

Corophium multisetosum 0 100 Bylgides sarsi 0 27

Hediste diversicolor 300 209 Macoma baltica 100 45

Marenzelleria neglecta 2373 555 Mya arenaria 91 0 Mytilus edulis 0 18 Oligochaeta 191 55

Pygospio elegans 1146 591 Bendras gausumas 4210,0 1600,4

4.18 lentelė. Zoobentoso biomasės (g m-2) 2010 m. liepos mėn.

Rūšys Stotys

B1 B8 Cerastoderma glaucum 0,05 0

Corophium multisetosum 0 0,98 Bylgides sarsi 0 0,01

Hediste diversicolor 3,65 3,06 Macoma baltica 24,57 3,95

Marenzelleria neglecta 1,96 3,60 Mya arenaria 2,69 0 Mytilus edulis 0 0,18 Oligochaeta 0,22 0,03

Pygospio elegans 0,46 1,16 Bendra biomasė 33,6 13,0

Stebėjimų vietose, kaip įprasta pietryčių Baltijoje, dominuoja dugno nuosėdose užsirausiantys

dvigeldžiai moliuskai Macoma baltica, daugiašerės kirmelės �ereis diversicolor ir Marenzelleria

neglecta. Šios rūšys mažai reiklios dugno nuosėdų granuliometrinei sudėčiai, todėl jų bendra biomasė visose stebėjimų vietose siekė 80-90% visos dugno makrofaunos biomasės.

Tyrimų metu akvatorijoje rasta pastaraisiais dešimtmečiais Baltiją kolonizavusi ir priekrantėje žinoma svetimkraštė rūšis: M. neglecta. Naujų svetimkraščių rūšių stebėjimų metu neregistruota.



4.5.3. Žuvų ichtiocenozių vertinimas

Jūros priekrantė ties Šventąja pasižymi turtingomis biocenozėmis, reikšmingomis žuvų mitybai ir vandens savivalos procesams. Jūros priekrantėje ties Šventąja ankstesniųjų tyrimų duomenimis [37, 40] sutinkamos 34 rūšių žuvys; vyraujančios jūrinės rūšys – strimelė, bretlingis, menkė, uotas, upinė plekšnė; praeivės - stinta, žiobris; gėlavandenės, atsiganančios jūroje – kuoja, aukšlė, ešerys, sterkas. Žuvys, migruodamos maitintis ar neršti, telkiasi Šventosios – Būtingės rajone. Ties Šventąja atsigano praeivių žuvų – syko, stintos, žiobrio jaunikliai.

Šventosios upė pagal lašišų išteklių atkūrimo programą priskiriama prie potencialių lašišinių upių. Upėje dabar yra sėkmingai vykdoma lašišinių žuvų atstatymo programa dirbtinai veisiami lašiša ir šlakys. Iš praeivių žuvų pažymėtina upinė nėgė. Be to, Šventosios upėje dar gyvena apie 18 įvairių žuvų rūšių, tarp jų ir rūšys, kurias saugo Berno konvencija.

Prieš pradedant Šventosios uosto statybos darbus, būtina fiksuoti esamą foninę situaciją, nustatant ichtiocenozių struktūrą skirtingais metų sezonais. Šie tyrimai buvo pradėti 2010 m. rugpjūčio mėnesį.

Ichtiologinius tyrimus atlikome 2010 m. rugpjūčio mėn. 5–7 d. bei spalio 18-20 d. Buvo žvejojama 2 stotyse į šiaurę ir į pietus nuo Šventosios uosto. Šių akvatorijų koordinatės yra šios (1 st. – N56º02'362 ir E21º03'786" ir 2 st. – N56º01'675 ir E21º03'704"), gyliai siekė 5–7 m. (4.30 pav.). Ichtiocenozių struktūra, žuvų rūšinė sudėtis, pagrindinių žuvų rūšių populiacijų matmenų, lyties ir amžiaus struktūros analizė buvo atliekama pagal visuotinai priimtas metodikas [39].

4.30 pav. Ichtiologinių tyrimų stotys ties Šventąja 2010 m. rugpjūčio-spalio mėn.

St. 1

St. 2



Tyrimų rezultatai

2010 metais rugpjūčio ir spalio mėn. vykdant monitoringą ties Šventąja įvairiaakiais tinklais

sužvejotos 10 rūšių žuvys (4.19 lent.). Rugpjūčio mėn. sužvejotos 7 rūšių žuvys, spalio – 6 rūšys. Rugpjūčio mėn. laimikiuose didelę dalį sudarė gėlavandenės ir praeivės (žiobris) žuvų rūšys, tuo tarpu spalio mėn. ryškiai dominavo jūrinės rūšys.

4.19 lentelė. Baltijos jūroje ties Šventąja 2010 m. rugpjūčio ir spalio mėn. sužvejotų ir ištirtų žuvų rūšių sąrašas (+ - retos, ++ - dažnos, +++ - labai dažnos rūšys).

Eil. Nr. Žuvų rūšys Mokslinis pavadinimas Rugpjūtis Spalis Iš viso

1 Strimelė Clupea harengus membras L. + + +

2 Stinta Osmerus eperlanus (L.) - ++ ++

3 Menkė Gadus morhua callarias (L.) - +++ ++

4 Builis Myoxocephalus scorpius L. - +++ ++

5 Kuoja Rutilus rutilus (L.) ++ - +

6 Plakis Blicca bjoerkna (L.) +++ - ++

7 Žiobris Vimba vimba (L.) +++ - ++

8 Ešerys Perca fluviatilis L. +++ - ++

9 Upinė plekšnė

Platichthys flesus trachurus Duncker +++ +++ +++

10 Otas Psetta maxima (L.) +++ ++ +++

Rugpjūčio mėn. 1–2 stotyse sužvejotos 7 rūšių žuvys, kurių tarpe ryškiai dominavo

gėlavandeniai ešeriai (4.20 lent., 4.31 pav.). Taip pat gausios buvo upinės plekšnės, otai ir žiobriai. 4.20 lentelė. Baltijos jūroje ties Šventosios uostu 2010 m. rugpjūčio 6-7 d. 1-2 stotyse statomais 17-70 mm akytumo tinklaičiais sužvejotų žuvų biologiniai rodikliai

Žuvų rūšys Kūno ilgis (L), cm

Žuvų skaičius Žuvų masė, g Sugavimai (g)

nuo - iki vid. vnt. % nuo - iki vid. g % Strimelė 18,0-22,5 21,0 3 1,1 42-80 67,3 202 0,7 Kuoja 20,0-28,2 24,8 6 2,1 112-328 212,3 1274 4,3 Žiobris 14,5-33,0 20,1 25 8,9 26-420 113,6 2840 9,5 Plakis 16,3-22,5 19,3 35 12,4 62-188 106,1 3712 12,4 Ešerys 11,0-30,3 19,0 136 48,2 18-406 110,8 15074 50,5 Otas 12,5-26,3 18,3 25 8,9 38-306 123,2 3080 10,3 Up. plekšnė 11,0-32,7 17,0 52 18,4 12-450 70,8 3680 12,3 Iš viso: 282 29862



Skirtingose stotyse žuvų rūšinė sudėtis, žvejybos efektyvumas šiek tiek skyrėsi (4.21-4.23

lent., 4.32-4.34 pav.). Žuvų gausumas buvo nedidelis ir siekė 18,8-18,9 vnt./tinklui, biomasė svyravo nuo 1,8 iki 2,4 kg/tinklui. 1-oje stotyje žuvų gausumas ir biomasė buvo šiek tiek didesni nei 2-oje, nors abiejose stotyse didžiausiu gausumu išsiskyrė gėlavandeniai ešeriai. 2-oje stotyje fiksuota šiek tiek daugiau žiobrių, o taip pat strimelių.

0.0

10.0

20.0

30.0

40.0

50.0

60.0

%

Strimelė Kuoja Žiobris Plakis Ešerys Otas Up. plekšnė

Gausumas

Biomasė

4.32 pav. Žuvų rūšinė sudėtis ir biomasė (%) Baltijos jūros priekrantėje ties Šventosios uostu 2010 m. rugpjūčio 6-7 d. 1-2 stotyse žvejojant statomais 17-70 mm akytumo tinklaičiais

4.21 lentelė. Žuvų rūšinės sudėties bei žvejybos efektyvumo žvejojant statomaisiais tinklaičiais ties Šventosios uostu 2010 m. rugpjūčio 6-7 d. įvertinimas 1-2 stotyse Šventosios uostas, 1 stotis, gylis 5-7 m,

koordinatės N56º02'362 ir E21º03'786" Šventosios uostas, 2 stotis, gylis 5-7 m, koordinatės N56º01'675 ir E21º03'704"

Žuvų rūšys gausumas (vnt.) masė (kg) gausumas (vnt.) masė (kg) bendras 1 ž.p. bendra 1 ž.p. bendras 1 ž.p. bendra 1 ž.p. Strimelė - - - - 3 0,38 0,202 0,03 Kuoja 3 0,38 0,834 0,10 3 0,38 0,440 0,06 Žiobris 9 1,13 0,612 0,08 25 3,13 2,840 0,36 Plakis 19 2,38 4,122 0,52 26 3,25 3,100 0,39 Ešerys 70 8,75 9,590 1,20 66 8,25 5,484 0,69 Otas 14 1,75 1,406 0,18 11 1,38 1,674 0,21 Up. plekšnė 35 4,38 2,598 0,32 17 2,13 1,082 0,14 Iš viso: 150 18,75 19,162 2,40 151 18,88 14,822 1,85



4.22 lentelė. Baltijos jūroje ties Šventosios uostu 2010 m. rugpjūčio 6-7 d. (1 stotis) statomais 17-70 mm akytumo tinklaičiais sužvejotų žuvų biologiniai rodikliai

Žuvų rūšys Kūno ilgis (L), cm

Žuvų skaičius Žuvų masė, g Sugavimai (g)

nuo - iki vid. vnt. % nuo - iki vid. g % Kuoja 25,2-28,2 27,0 3 2,0 208-328 278 834 4,4 Žiobris 16,3-18,1 17,3 9 6,0 62-72 68 612 3,2 Plakis 23,3-32,2 27,4 19 12,7 128-352 217 4122 21,5 Ešerys 12,5-30,3 20,2 70 46,7 26-406 137 9590 50,0 Otas 12,5-22,7 17,2 14 9,3 38-218 100,4 1406 7,3 Up. plekšnė 11,1-32,7 17,5 35 23,3 14-450 74,2 2598 13,6 Iš viso: 150 19162

4.23 lentelė. Baltijos jūroje ties Šventosios uostu 2010 m. rugpjūčio 6-7 d. (2 stotis) statomais 17-70 mm akytumo tinklaičiais sužvejotų žuvų biologiniai rodikliai

Žuvų rūšys Kūno ilgis (L), cm Žuvų skaičius Žuvų masė, g Sugavimai (g) nuo - iki vid. vnt. % nuo - iki vid. g %

Strimelė 18,0-22,5 21,0 3 2,0 42-80 67,3 202 1.4 Kuoja 20,0-24,8 22,6 3 2,0 112-194 146,7 440 3.0 Žiobris 14,5-33,0 20,1 25 16,6 26-420 113,6 2840 19.2 Plakis 16,5-22,5 19,9 26 17,2 62-188 119,2 3100 20.9 Ešerys 11,3-21,5 17,8 66 43,7 18-144 83,1 5484 37.0 Otas 13,0-26,3 19,7 11 7,3 38-306 152,2 1674 11.3 Up. plekšnė 11,0-31,3 16,1 17 11,3 12-280 63,6 1082 7.3 Iš viso: 151 14822

0.0

10.0

20.0

30.0

40.0

50.0

60.0

%

Kuoja Žiobris Plakis Ešerys Otas Up. plekšnė

Gausumas

Biomasė

4.33 pav. Žuvų rūšinė sudėtis ir biomasė (%) Baltijos jūros priekrantėje ties Šventosios uostu 2010 m. rugpjūčio 5-7 d. (1 stotis)



0.0

5.0

10.0

15.0

20.0

25.0

30.0

35.0

40.0

45.0

%

Strimelė Kuoja Žiobris Plakis Ešerys Otas Up. plekšnė

Gausumas

Biomasė

4.34 pav. Žuvų rūšinė sudėtis ir biomasė (%) Baltijos jūros priekrantėje ties Šventosios uostu 2010 m. rugpjūčio 5-7 d. (2 stotis)

Spalio mėn. laimikiuose registruotos tik 6 žuvų rūšys, kurių tarpe jau nebuvo gėlavandenių

rūšių bei praeivių žiobrių (4.24 lent., 4.34 pav.). Gausumu išsiskyrė upinės plekšnės, didžiausia biomase – menkės. 4.24 lentelė. Baltijos jūroje ties Šventosios 2010 m. spalio 18–19 d. 1-2 stotyse statomais 17-70 mm akytumo tinklaičiais sužvejotų žuvų biologiniai rodikliai


Strimelė - 18,0 2 1,9 - 42 42 0,3 Stinta 13,6-19,0 16,7 6 5,7 13-43 168 28 0,2 Builis 12,5-25,5 18,6 11 10,5 20-216 103,6 1140 7,1 Menkė 23,3-39,5 30,2 26 24,8 124-678 300,3 7808 48,9 Otas 12,3-29,0 19,9 12 11,4 34-435 159,8 1918 12,0 Up. plekšnė 10,5-32,0 20,2 48 45,7 14-400 104,8 5032 31,5 Iš viso: 105 15968

0.0

5.0

10.0

15.0

20.0

25.0

30.0

35.0

40.0

45.0

50.0

%

Strimelė Stinta Builis Menkė Otas Up. plekšnė

Gausumas

Biomasė

4.34 pav. Žuvų rūšinė sudėtis ir biomasė (%) Baltijos jūros priekrantėje ties Šventosios uostu

2010 m. spalio mėn. 18-19 d. 1-2 stotyse žvejojant statomais 17-70 mm akytumo tinklaičiais



Abiejose tirtose stotyse tiek žuvų gausumas, tiek biomasė buvo santykinai nedideli ir mažai skyrėsi tarpusavyje (4.25-4.27 lent., 4.35-4.37 pav.). Žuvų gausumas buvo dar mažesnis nei rugpjūčio mėn. ir svyravo nuo 7,5 iki 10 vnt. 1 žvejybos pastangai bei 1,13 iki 1,56 kg/tinklui. 4.25 lentelė. Žuvų rūšinės sudėties bei žvejybos efektyvumo žvejojant statomaisiais tinklaičiais ties Šventosios uostu 2010 m. spalio mėn. 18-19 d. įvertinimas 1-2 stotyse Šventosios uostas, 1 stotis, gylis 5-7 m,

koordinatės N56º02'362 ir E21º03'786" Šventosios uostas, 2 stotis, gylis 5-7 m, koordinatės N56º01'675 ir E21º03'704",

Žuvų rūšys gausumas (vnt.) masė (kg) gausumas (vnt.) masė (kg) bendras 1 ž.p. bendra 1 ž.p. bendras 1 ž.p. bendra 1 ž.p. Strimelė - - - - 2 0,33 0,086 0,01 Stinta 3 0,50 0,048 0,01 3 0,50 0,090 0,02 Builis 5 0,83 0,452 0,08 6 1,00 0,688 0,11 Menkė 10 1,67 2,968 0,49 16 2,67 4,840 0,81 Otas 5 0,83 0,682 0,11 7 1,17 1,236 0,21 Up. plekšnė 22 3,67 2,604 0,43 26 4,33 2,428 0,40 Iš viso: 45 7,50 6,754 1,13 60 10,00 9,368 1,56

0

2

4

6

8

10

12

1 stotis 2 stotis

�, v

nt.

0

0.2

0.4

0.6

0.8

1

1.2

1.4

1.6

1.8

Q, k

g

Gausumas

Biomasė

4.35 pav. Žuvų gausumas (vnt./tinklui) bei biomasė (kg/tinklui) skirtingose stotyse (1-2) ties Šventosios uostu 2010 m. spalio 18-19 d.

4.26 lentelė. Baltijos jūroje ties Šventosios uostu 2010 m. spalio mėn. 18-19 d. (1 stotis) statomais 17-70 mm akytumo tinklaičiais sužvejotų žuvų biologiniai rodikliai


Stinta 16,5-16,7 16,6 3 6,7 22-26 16 48 0,7 Builis 13,5-25,5 17,5 5 11,1 30-20,4 90,4 452 6,7 Menkė 23,5-32,0 29,7 10 22,2 124-678 296,8 2968 43,9 Otas 13,5-25,0 19,2 5 11,1 46-292 136,4 682 10,1 Up. plekšnė 13,5-32,0 21,1 22 48,9 28-400 118,4 2604 38,6 Iš viso: 45 6,754



4.27 lentelė. Baltijos jūroje ties Šventosios uostu 2010 m. spalio mėn. 18-19 d. 6-8 m gylyje (2 stotis) statomais 17-70 mm akytumo tinklaičiais sužvejotų žuvų biologiniai rodikliai


Strimelė 18,0-18,1 18,0 2 3,3 42-44 43 86 0,9 Stinta 13,6-19,0 16,9 3 5,0 13-43 30 90 1,0 Builis 12,0-25,0 19,5 6 10,0 20-216 114,7 688 7,3 Menkė 23,3-39,5 30,6 16 26,7 130-628 302,5 4840 51,7 Otas 12,3-29,0 20,4 7 11,7 34-216 176,6 1236 13,2 Up. plekšnė 10,5-28,2 19,3 26 43,3 14-262 93,4 2428 25,9 Iš viso: 60 9368

0.0

5.0

10.0

15.0

20.0

25.0

30.0

35.0

40.0

45.0

50.0

%

Stinta Builis Menkė Otas Up. plekšnė

Gausumas

Biomasė


2010 m. spalio 18–19 d. (1 stotis)

0.0

10.0

20.0

30.0

40.0

50.0

60.0

%

Strimelė Stinta Builis Menkė Otas Up. plekšnė

Gausumas

Biomasė


2010 m. spalio 18–19 d. (2 stotis)



Apibendrinant galima padaryti tokias išvadas: 1. 2010 metais rugpjūčio ir spalio mėn. vykdant ichtiologinį monitoringą ties Šventąja

įvairiaakiais tinklais sužvejotos iš viso 10 rūšių žuvys. Rugpjūčio mėn. sužvejotos 7 rūšių žuvys, spalio – 6 rūšys. Rugpjūčio mėn. laimikiuose didelę dalį sudarė gėlavandenės ir praeivės (žiobris) žuvų rūšys, tuo tarpu spalio mėn. ryškiai dominavo jūrinės rūšys.

2. Rugpjūčio mėn. sužvejotos 7 žuvų rūšys, kurių tarpe ryškiai dominavo gėlavandeniai ešeriai. Taip pat gausu buvo upinių plekšnių, otų ir žiobrių. Žuvų gausumas buvo nedidelis ir skirtingose stotyse siekė 18,8-18,9 vnt., biomasė svyravo nuo 1,8 iki 2,4 kg vienai žvejybos pastangai.

3. Spalio mėn. laimikiuose registruotos tik 6 žuvų rūšys, kurių tarpe jau nebebuvo gėlavandenių rūšių bei praeivių žiobrių. Didžiausiu gausumu išsiskyrė upinės plekšnės, didžiausia biomase – menkės. Žuvų gausumas ir biomasė buvo mažesni, nei rugpjūčio mėn., ir svyravo nuo 7,5 iki 10 vnt. bei nuo 1,13 iki 1,56 kg vienai žvejybos pastangai.

4.5.4. Sausumos biotopai

Informacija apie augaliją Sausumos teritorijoje, kur numatoma uosto statyba, ir gretimybėse galima išskirti keletą

biotopų: pajūrio kopos, miškai, Šventosios upės slėnis. Apsauginiame kopagūbryje yra susiformavusi pilkųjų ir baltųjų kopų buveinėms būdinga

augalija. Baltųjų kopų komplekse gausiai veši pajūrinė smiltlendrė (Ammophila arenaria) ir smiltyninė rugiaveidė (Leymus arenarius), sudarydami Rytų Baltijos rugiaveidinio smiltlendryno bendrijas. Šiose bendrijose pastoviai auga pajūriais pelėžirnis (Lathyrus maritimus), skėtinė vanagė (Hieracium umbellatum), kopinis eraičinas (Festuca sabulosa), gausiai išplitusi svetimžemė rūšis muilinė guboja (Gypsophila paniculata). Baltųjų kopų bendrijų komplekse auga Rytų Baltijos pajūrio litoraliniai edemai - baltijinė linažolė (Linaria loeselii), baltijinė soklė (Cakila baltina), baltijinis pūtelis (Tragopogon heterospermus), pajūrinė našlaitė (Viola litoralis) bei litoraliniai kontinentiniai halofitai - pajūrinė pienažolė (Honcenya peploides).

Rytinėje kopagūbrio pusėje, susiformavusios pilkųjų kopų kompleksui būdingos augalų bendrijos. Gausiai veši smiltyninis šepetukas (Corynephorus canescens), smiltyninis eraičinas (Festuca psamophila), auga kalninė austėja (Jasione montana), aitrusis šilokas (Sedum acre).

Kopagūbryje yra ir sumedėjusia augalija apaugusių zonų. Veši pajūrinis karklas (Salix

daphnoides), drebulė (Populus tremula), paprastasis šaltekšnis (Sorbus aucuparia). Toliau nuo pajūrio augalija tipiška Vakarų Lietuvos biotopams. Jų įvairovė priklauso,

dirvožemio pobūdžio ir drėgmės sąlygų, tai: juodalksnynai, mezofilinės pievos, žemapelkės, mišrūs lapuočių miškai, pajūrio pušynai. Medynai daugiausia kultūrinės kilmės. Tik nedideli ruožai Šventosios - Būtingės zonoje išliko neapsodinti mišku.

Gretimybėje esantys miškai – šluotsmilginiai pušynai. Medžių ardą formuoja paprastoji pušis (Pinus sylvestris), trake auga paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus), paprastasis šermukšnis. Žolių arde gausiai auga lanksčioji šluotsmilgė (Deschampsia caespitosa).

Šventosios upės slėnyje drėgnesnėse vietose auga juodalksnynai. Sausesnės pakrantės apaugusios paprastosiom ievom (Padus avium ), europiniu ožekšniu (Euonymus europaeus), kalniniu serbentu (Ribes alpinum), paprastąja gervuoge (Rubus caesius). Iš žolinių augalų, gausiai auga didžioji dilgėlė (Urtica dioica), pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria), paprastoji garšva (Aegopodium podagraria).

Saugomų augalų ir gyvūnų rūšių planuojamoje veiklos teritorijoje neaptikta.



Informacija apie gyvūniją

Šiose teritorijose peri ar sutinkami besimaitinantys esamiems biotopams (pajūrio ruožo spygliuočių ir mišrūs miškai) būdingi paukščiai. Medynuose palei upę peri kikiliai (Fringilla

coelebs), juodieji strazdai (Turdus merula), sodinės devynbalsės (Acrocephalus dumetorum). Krūmynuose sutinkamos pilkosios pečialindos (Phylloscopus collybita) ir geltonosios startos (Emberiza citrinella). Lapuotyne peri lakštingalos (Luscinia luscinia), liepsnelės (Erithacus

rubecula). Pajūryje stebimos baltosios kielės (Motacilla alba). Nereti sinantropiniai paukščiai: pilkosios varnos (Corvus corone), varnėnai (Sturnus vulgaris). Šventosios upėje stebėti laukiai, didžiosios antys.

Drėgnose vietose palei upę aptinkami varliagyviai: pievinės (Rana temporaria) bei smailiasnukės (Rana arvalis) varlės, paprastosios rupūžės (Bufo bufo).

Kopose dažna roplių rūšis – vikrusis driežas (Lacerta agilis), o drėgnesnėse vietose palei upę ar miške sutinkamas gyvagimdis driežas (L. Vivipara). Miške aptinkamas gluodenas (Anguis

fragilis).

4.5.5. Galimas poveikis biologinei įvairovei ir poveikį mažinančios priemonės

Šventosios uosto statybos ir eksploatacijos neigiamas poveikis NATURA 2000 teritorijoms PAST ir BAST „Baltijos jūros priekrantė“ ir jose esančioms gamtinėms vertybėms nenumatomas.

Atstumas nuo Šventosios jūrų uosto akvatorijos iki paukščių sankaupų teritorijų yra pakankamai didelis, todėl trumpalaikė vietinį pobūdį turinti veikla (dugno sankaupų valymas) ir Baltijos jūros priekrantės gylio pokyčiai 1–3 m ribose negali turėti įtakos paukščių žiemojimo ir migracijos sąlygoms saugomoje teritorijoje. Šventosios jūrų uosto akvatorija yra upinės nėgės migracijos kelyje. Tačiau uosto akvatorijos gilinimas ir valymas gali turėti teigiamą poveikį, nes didinamas tėkmės skerspjūvis. Jokių statinių, trukdančių žuvų migraciją, neplanuojama.

Šventosios uosto statyba ir eksploatacija fitoplanktono ir zooplanktono bendrijoms neigiamos įtakos neturės.

Poveikis makrozoobentosui bus trumpalaikis uosto statybos metu. Taip pat numatomas poveikis zoobentoso bendrijoms atliekant dugno valymo darbus palaikant uosto projektinius gylius.

Statybos metu galimas poveikis statybų zonoje esančiai augalijai, kuri bus iš dalies (vietomis visiškai) sunaikintos. Pajūrio augalija yra prisitaikiusi prie specifinių, ekstremalių aplinkos sąlygų. Statybos metu pažeistose teritorijose, laikui einat būdingos pajūrio buveinės atsikuria. Pajūrio miškams, bei kitoms fitocenozėms, esančioms už statybų zonos ribų, poveikio nebus.

Detaliojo planavimo stadijoje turės būti numatyta teritorijos sutvarkymo ir apželdinimo schema užbaigus uosto statybos darbus.

Statybos darbų eigoje reikšmingo neigiamo poveikio sausumos gyvūnijai nebus. Pradėjus statybos darbus tikėtinas gyvūnijos pasitraukimas į gretimas teritorijas su analogiškomis buveinėmis bei mitybos sąlygomis. Ruošiant teritorijos sutvarkymo ir apželdinimo projektą galima numatyti ornitochorinių augalų rūšių sodinimą, kurie sudarys palankesnes sąlygas įsikurti įvairesnėms paukščių rūšims.



Uosto gilinimo darbų poveikio žuvų migracijoms, nerštavietėms, žuvų mitybinei bazei sumažinimo priemonės

Priemonių planas paruoštas vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministerijos 1997-04-17 d.

įsakymu Nr. 67 “Dėl Klaipėdos uosto gilinimo darbų poveikio žuvininkystei vertinimo” (Žin., 1997, Nr. 36-888) ir Aplinkos ministro 2006-03-23 įsakymu Nr. D1-127 (Žin., 2006, Nr. 35-1257).

Svarbiausių sprendimų pagrindą sudarė “Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto tvarkymo taisyklės” (LAND 46A-2002), 1992 m. Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos, kitų tarptautinių konvencijų reikalavimai, susiję su bioįvairovės ir retų žuvų rūšių, žvejybos, žuvų išteklių ir vandens telkinių apsauga. Duomenų šaltinius sudarė 200 tyrimų rezultatai.

Žuvų neršto migracijų metu (nuo balandžio 15 d. iki birželio 15 d. ir nuo rugpjūčio 16 d. iki spalio 31 d.) uosto akvatorijoje gali būti gilinama (valoma) tik esant būtinybei ir vykdant šias sąlygas (pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2011-03-12 d. raštą Nr. (4)-V3-535 (7.16):

– iki darbų pradžios turi būti parengtas ir su Aplinkos ministerija suderintas planas, kuriame numatytos konkrečios gilinimo vietos, laikas, apimtys bei numatytos neigiamo poveikio žuvų migracijoms mažinimo priemonės;

– gilinimo darbų metu uosto lėšomis turi būti atliekami žuvų neršto migracijos intensyvumo ir gilinimo darbų įtakos praeivėms žuvims tyrimai ir jų duomenimis operatyviai (per parą) koreguojami darbai. Tyrimus turi atlikti uostui nepavaldūs specialistai;

– žuvininkystei padarytus nuostolius dėl neršto migracijos sutrikdymo kompensuoti minėtu Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 67 ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-127 nustatyta tvarka. Kitus nuostolius - pagal pateiktus atskirus skaičiavimus;

– gilinimo darbų metu vasarą būtina vykdyti grunto geocheminius, mikrobiologinius ir hidrocheminius tyrimus (4.29 lent.). Tyrimų užsakovas – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

4.28 lentelė. Kasimo laikotarpio gamtosaugos priemonės

Veikla Galimas žalingas

poveikis aplinkai Poveikį

mažinančios Monitoringas Įgyvendinimo

laikotarpis priemonės 1 2 3 4 5

Dugno nuosėdų kasimas

Teršalų paplitimas vandenyje

ir poveikis žuvų nerštui bei migracijai

Optimalus gilinimo darbų planavimas ne

žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu

Žuvų migracijos ir neršto

monitoringas. Periodiškas

nuosėdų kokybės tikrinimas

Darbų metu

Dugno nuosėdų šalinimas

jūroje

Aplinkos degradacija ir

teršalų paplitimas

Gramzdinimo vietos aplinkos ir grunto išpylimo

nuolatinė kontrolė

Gramzdinimo vietos jūros būklės stebėjimai pagal

Klaipėdos valstybinio jūrų

uosto monitoringo programą

Gramzdinimo metu



1 2 3 4 5

Darbų vykdymas

Galimas trukdymas poilsiui

Darbų stabdymas viršijus

mikrobiologinį jūros vandens

užterštumą

Rekreacinės zonos jūros vandens

mikrobiologinio užterštumo

stebėjimai vasarą kartą per dekadą

Nuo birželio 1 d. iki rugpjū-

čio 30 d.

Padidėjęs triukš-mas ir vibracijos

Darbų stabdymas viršijus higienines normas gyvena-mojoje zonoje

Triukšmo matavimas darbų

metu kartą per dekadą

-„-

Dugno gilinimo ir

valymo darbų priežiūra

Galimas valymo darbų kiekių prieaugis dėl sumažėjusių

tėkmės greičių

Duomenų apie nuosėdų buvimo

vietą, tipą ir kiekybę

registracija

Reguliarus hidrografinis tyrinėjimas,

nuosėdų pavyzdžių tyrimas

kartą per mėnesį navigacijos metu

4.29 lentelė. Šventosios valstybinio jūrų uosto gilinimo laikotarpio geocheminių, mikrobiologinių ir hidrocheminių tyrimų planas

Tyrimų Pavyzdžių Pavyzdžių Pavyzdžių rūšis paėmimo vieta paėmimo laikas paėmimo dažnis

Vandens hidrocheminiai 3 taškai jūroje, 1 taškas Darbų vykdymo metu 1 kartą per rodikliai ir mikrobiologi- Šventosios upėje, 3 taškai vasarą nuo birželio 1 d. savaitę nis užterštumas rezultatų palyginimui Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje numatytais metodais

uosto vidaus akvatorijoje iki rugpjūčio 30 d.

Grunto pavyzdžių tyrimas – gruntovežiai, kai gruntas Darbų vykdymo metu 1 kartą pagal LAND 46A-2002 vežamas į gramzdinimo

vietą; – kasimo vietoje, kai grun-tas naudojamas paplūdimių atsargoms papildyti

vasarą nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 30 d

per dekadą



4.6. Kraštovaizdis

4.6.1. Esama situacija Šventosios uosto rajono kraštovaizdis priskirtinas pajūrio juostiniam kraštovaizdžiui.

Pajūrio juostiniai kraštovaizdžiai (smėlio bei gargždo paplūdimiai su apsauginiu paplūdimio kopagūbriu ar natūraliomis kopomis) užima labai siaurą juostą, palyginus su jų ilgiu. Todėl pajūrio juostinis kraštovaizdis yra santykinai homogeniškas. Juostinio kraštovaizdžio tarpiniai geoekotonai dažniausiai yra siauri, su ryškiais geodinaminiais ir ekosisteminiais vandens ir sausumos geoekosistemų gradientais. Pagal erdvinę konfigūraciją ir vyraujančius geoekologinius gradientus tyrimų rajono juostinis kraštovaizdis priskiriamas perimetriniam tipui. Jį sudaro vandens ir sausumos sąveikos sukurtas, kranto liniją įrėminantis geoekotonas ir priekrantės litodinaminis fragmentas [56]. Pajūrio juostinio kraštovaizdžio geoekotonai dėl didelės krantinės sąspaudos yra lengvai pažeidžiami tiek gamtinių procesų, tiek ir antropogeninės veiklos.

Nors viso tiriamojo ruožo (Ošupio upelis – siena su Latvija) kranto morfologija labai panaši

(paplūdimys ir apsauginis paplūdimio kopagūbris ar kranto kopos), tačiau morfometriniai kranto parametrai skiriasi. Šventosios uosto pietinis molas ir Šventosios upės žiotys skiria tyrimų ruožą į dvi dalis: pietinę (Šventosios uostas – Ošupio upelis) ir šiaurinę (Šventosios uostas – siena su Latvija). Pažymėtina, kad abipus Šventosios upės žiočių beveik 500 m kranto atkarpoje apsauginis paplūdimio kopagūbris visiškai sunaikintas.

Šventosios uosto – Ošupio kranto ruožas. Šio kranto ruožo ilgis yra apie 5,6 km. Šiaurinėje

šio ruožo pusėje (apie 1,3 km ilgio atkarpoje) paplūdimys platus (vid. jo plotis siekia 70 m, lėkštas (nuolydis tgα = 0,02), sudarytas iš smulkiagrūdžio ir vidutingrūdžio smėlio. Kopagūbris taip pat platus – 80–110 m (vidutinis jo plotis – 95 metrai). Bendras kopagūbrio plotas – 125 400 m2. Vakarinėje kopagūbrio šlaito papėdėje tankiai išsidėstę fitoakumuliaciniai kaubrai, o vietomis netgi ryškėja besiformuojanti eolinė terasa – iki 5 m pločio ir 1–1,5 m aukščio. Vakarinis kopagūbrio šlaitas – 15–20 m ilgio, lėkštas (tg α = 0,3), dažniausiai apaugęs žolėmis, pereina į išplatėjusią iki 25–30 m pločio nežymiai išgaubtą viršūnę, kurioje gausu įvairių eolinio reljefo formų. Pastarąsias dar paįvairina karklais apaugę smėlio kupstai. Kopagūbrio santykinis aukštis siekia 6–8 metrus. Rytinis kopagūbrio šlaitas ilgas – 45–50 m, viršutinė jo dalis šiek tiek statesnė, o toliau į rytus lėkštėja ir pereina į švelniai kauburiuotą lygumą su pustomomis daubomis, lomomis, smėlio aikštelėmis bei fitoakumuliaciniais kupstais.

Nutolus į pietus nuo Šventosios uosto apie 1,3 km, paplūdimys pradeda ženkliai siaurėti – nuo 60 m atkarpos pradžioje iki 25 m prie Ošupio (vidutinis jo plotis visoje atkarpoje – 38 m). Kaip ir šiauriau esančiame kranto ruože paplūdymį sudaro smulkiagrūdžiai ir vidutingrūdžiai smėliai. Kopagūbris taip pat siaurėja einant iš šiaurės pietų link, o ties Ošupio upeliu jis beveik visai išnyksta. Kopagūbrio plotis – nuo 60 m iki 25 m (vidutinis – 42 m). Santykinis jo aukštis 3,5–8 m (vidutinis – 4,8 m). Bendras kopagūbrio plotas – 178 500 m2. Šios atkarpos kopagūbriui būdinga tai, kad prie jo vakarinės papėdės šliejasi jauni fitoakumuliaciniai kaubrai, kurie jungdamiesi formuoja naujos generacijos neaukštą ir neplatų gūbrelį. Artymiausioje Ošupiui (apie 1000 m) atkarpoje kopagūbrio viršūnė neryški, čia pat už jos prasideda miškas. Kopagūbrio vakarinį šlaitą vagoja smulkios griovos, panašėjančios į giliai (iki 1–2 m) pramintus takus. Ties sodybomis šios, tik jau smarkiai išplatėjusios (iki 3–9 m) ir įgilėjusios (iki 2–4 m) griovos skrodžia visą kopagūbrį, o vėjas jomis neša smėlį į netoliese esantį mišką.



Šventosios uosto – sienos su Latvija kranto ruožas. Šio kranto ruožo, kuris savo morfometrija žymiai skiriasi nuo pietinės atkarpos, ilgis apie 4,4 km.

Piečiausioje šio ruožo 900 m atkarpoje paplūdimio, siaurėjančio šiaurės kryptimi, nuo 45 m iki 27 m, paviršių dengia smulkiagrūdis su vidutingrūdžiu smėliai, o vietomis ir gargždas. Paplūdimio polinkis tgα = 0,03–0,06.

Vidutinis kopagūbrio plotis čia – 66 m. Bendras kopagūbrio plotas – 59 400 m2. Šis kranto

ruožas dėl savo padėties vyraujančių vėjų atžvilgiu (yra pavėjinėje Šventosios uosto molų pusėje), pasižymi sąnašų deficitu, todėl kopagūbris čia stipriai ardomas bei išplaunamas. Be to, atkarpa įsprausta į siaurą, tačiau labai tankiai (atėjus vasarai) gyvenamą erdvę, kurią iš vakarų riboja jūra, o iš rytų – Šventosios upės kilpa; poilsiautojų namelių čia pastatyta net ir rytiniame kopagūbrio šlaite. Kopagūbrio vakarinis šlaitas neaukštas – 1,5–2,0 m, daug kur apardytas bangų, labai suniokotas. Gūbrys nevientisas. Tai tik 0,5–1,2 m aukščio fitoakumuliacinių kupstų bei panašaus didumo išpustytų atlaikų ir tarp jų išsibarsčiusių smėlio aikštelių, lomų, takų raizgalynė, kuri ypatingai tanki vakarinėje degradavusio gūbrio dalyje. Toliau, rytų kryptimi, kauburynas tankiau apaugęs žolėmis, gausiai želia gubojos.

Į šiaurę nuo aukščiau apibūdintos atkarpos (apie 1400 m ilgio ruože) paplūdimys siaurėja iki

– 15–20 m ir statėja (tgα = 0,16). Jis sudarytas iš smulkiagrūdžio ir vidutingrūdžio smėlio, viršutinėje paplūdimio dalyje – stambiagrūdis smėlis su gargždo priemaiša.

Kopagūbrio plotis – 25–80 m (vidutinis – 40 m), bendras jo užimamas plotas – 56 000 m2.

Kopagūbris žemas – santykinis aukštis 1,5–3 m. Įjūrinį jo šlaitą dažnai ardo bangos, o ten, kur jos nepasiekia papėdės, driekiasi augalais apaugantys kaubrai. Rytinis kopagūbrio šlaitas neryškus, palaipsniui pereinantis į žolingą lygumą.

Šiauriau šio ruožo prasideda Būtingės geomorfologinis kopų draustinis, įkurtas 1991 m.

Draustinio ilgis palei krantą – 1935 m, šiaurinė jo riba sutampa su Lietuvos–Latvijos valstybių siena, rytinė – su litorininės lygumos pradžia, o pietinė – su Šventosios rekreacinės zonos šiaurine riba. Tai bene vienintelis Lietuvoje kranto ruožas, kuriame natūralios kopos bėgant amžiams tiesiogiai nebuvo performuojamos žmogaus, mažai paliestos rekreacijos bei kitos ūkinės veiklos. Pažymėtina, kad vidurinėje draustinio dalyje (1000 m nuo sienos su Latvija) 1972 m., pradėjus Mažeikių naftos perdirbimo įmonės nutekamųjų vandenų išleistuvo statybą bei 1993–1994 m. atliekant remonto darbus, beveik 100 m atkarpoje kranto kopos buvo sunaikintos, šioje vietoje atsirado technogeninė pralauža. 1998 m. šia pralauža buvo nutiestas ir Būtingės naftos terminalo vamzdynas. 1998 m. pabaigoje technogeninės pralaužos vietoje buvo suformuotas 1,5 m aukščio apsauginis paplūdimio kopagūbris bei atkurta jame augalinė danga. Todėl ši atkarpa natūralių kranto kopų ruožui jau nepriskirtina. Pietuose technogeninės pralaužos kranto ruožas remiasi į aukščiausią (abs. aukštis – 9,90 m) Lietuvos pajūryje kranto kopą. Draustinio ribose siauri (25–35 m) ir žemi (1,0–2,5 m) paplūdimiai net vidutinio stiprumo audrų metu kranto kopų nepajėgia apsaugoti nuo bangų puolimo. Todėl čia vakarinis kopų šlaitas būna ardomas beveik kiekvieno stipresnio štormo metu. Ypač stipriai šiame kranto ruože kopos ardomos ekstremalių audrų metu. O 1967 m. spalio, 1993 m. sausio bei 1999 m. gruodžio mėnesiais uraganinių audrų metu vidurinėje ir pietinėje draustinio dalyse jūros vanduo, prasiveržęs pro kopas, apsėmė ne tik artimiausias sodybas, bet ir išsiliejo į litorininę lygumą [55]. Bendras kopų plotas draustinyje sudaro – 71 595 m2.



4.6.2. Geodinaminės tendencijos

Šventosios uosto statybos 1925-1939 m. stipriai pakeitė krantodaros procesus, o tuo pačiu ir

kranto būklę ruože tarp Ošupio upelio ir sienos su Latvija. XX a. pradžioje šio ruožo kranto linija buvo “švelniai” išgaubta. Ir nors uostas nebuvo užbaigtas statyti, tačiau pastatyti molai stipriai pakeitė kranto linijos konfigūraciją: pietinėje uosto pusėje vyko intensyvi sąnašų akumuliacija, kranto linija stūmėsi jūros pusėn, šiaurinėje – erozija, kranto linija traukėsi. Apibendrinti duomenys, atspindintys Šventosios uosto poveikį gretimų rajonų kranto linijos dinamiką per pastarąjį šimtmetį (1910-2010 m.), pateikti 4.38 pav.

4.38 pav. Kranto linijos pokyčiai tyrimų rajone 1910-2010 m. laikotarpiu



Kaip matosi iš 4.39 pav., akumuliacijos zona piečiau Šventosios pietinio molo (1910 iki

2010 m.) apėmė apie 4,6 km ilgio kranto ruožą. Ypač intensyvi akumuliacija vyko artimiausioje pietiniam molui 1,5 km ilgio atkarpoje (didžiausias kranto linijos postūmis jūros pusėn siekė 210 m). Per 1910–2010 m. laikotarpiu šiame ruože „priaugo“ 38,4 ha sausumos plotas. Šiauriau pietinio molo, apie 800 m atkarpoje, taip pat vyko akumuliacija. Kaip matome iš 4.39 pav., akumuliacijos zona piečiau Šventosios pietinio molo iki linijos postūmis siekė 200 m. Per 1910–2010 m. šiame ruože „priaugo“ 6,5 ha sausumos plotas. Tačiau į šiaurę nuo šios atkarpos iki sienos su Latvija (ir už jos) krantas buvo intensyviai išplaunamas (didžiausias kranto linijos atsitraukimas siekė 120 m). Bendras nuplautos sausumos plotas (iki sienos su Latvija) sudarė 38,4 ha. Pasak vietinių gyventojų, po uosto pastatymo šiame kranto ruože jūra pasiglemžė apie 19 gyvenamųjų namų bei ūkinių pastatų.

4.39 pav. Kranto linijos pokyčiai Šventosios uosto rajone 1910-2010 m.

Pastarųjų 15 metų kranto linijos dinamikos tendencijos pietinėje molo pusėje išliko beveik

nepakitusios (4.40 pav.). Šiaurinėje molo pusėje situacija iš dalies pasikeitė: prasidėjo arčiausios molui atkarpos arda ir nedidelė akumuliacija nutolus nuo molo apie 1,5 km atstumu.

Apsauginio paplūdimio viršūnės pokyčiai praktiškai atkartojo kranto linijos kaitos

tendencijas, išskyrus atkarpoje, nutolusioje nuo molo į šiaurę apie 1,5 km (4.41 pav.). Pastarąjį ketvirtį amžiaus neremontuojamas pietinis Šventosios uosto molas sparčiai

trumpėjo bei iro ir tapo vis pralaidesnis nešmenims. Todėl, šiuo metu sąnašos kaupiasi ne tik jo pietinėje pusėje, bet pradėjo didėti kranto sąnašų kiekis ir šiaurinėje jo pusėje (4.42 pav.).



Šve

nto

sios

upės

žio

tys

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

40

50

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

LT - L

V s

iena

l, m

L, km

Ošu

pio

up.

4.40 pav. Kranto linijos pokyčiai (m) 1995-2010 m. atkarpoje tarp Ošupio upelio ir valstybinės sienos su Latvija.

Šve

nto

sios

upės

žio

tys

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10

12

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

LT - L

V s

iena

l. m

L, km

Ošu

pio

up.

4.41 pav. Apsauginio paplūdimio kopagūbrio bei kranto kopų viršūnės pokyčiai (m) 1995-2010 m. kranto atkarpoje tarp Ošupio upelio ir valstybinės sienos su Latvija.

Šve

nto

sios

upės

žio

tys

-80

-60

-40

-20

0

20

40

60

80

100

120

140

160

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

LT - L

V s

iena

Q, m3/m

L, km

Ošu

pio

up.

4.42 pav. Birių sąnašų pokyčiai (m3/m) 1995-2010 m. kranto atkarpoje tarp Ošupio upelio ir valstybinės sienos su Latvija



4.6.3. Išorinių uosto įrenginių poveikis kranto zonai

Projektuojamų molų charakteristikos

Išorinių Šventosios uosto įrenginių, t.y. molų, gilinamų akvatorijų, įplaukos kanalų dydis bei konfigūracija, iki šiol nėra tiksliai apibrėžti projektiniais dokumentais. Yra siūloma mažo avanuosto su 6 m gyliu ir trumpai molais alternatyva (2B). Joje numatyti atviros jūros link sueinantys molai su šiaurės vakariniame kampe įrengtais plačiais vartais. Sprendžiant pagal ispanų kompanijos ALATEC parengtos studijoje [58] pateiktą schemą (detalaus batimetrinio žemėlapio su uosto įrenginiais studijoje nepateikta), toliau į vakarus nusidriekusio pietų molo galva nuo kranto nutolusi maždaug 360 m. Tai reiškia, kad pietinis molas bus išvestas į 4 m gylį, o šiaurinis, nuo kranto nusidriekęs apie 300 m, sieks maždaug 3,2 m gylį. Molų ilgis, plastiškai išlenktas ir į ŠV nukreiptas pietinis molas bei vakarų kryptimi siaurėjanti avanuosto akvatorija beveik pilnai pakartoja 1922-1924 m. suprojektuoto ir pastatyto Šventosios uosto pirmosios eilės situaciją [3,70]. Esminis molų konfigūracijos skirtumas tarp XX a. pradžios ir šiandieninio 2 B variantų – kita uosto vartų vieta. Senajame Šventosios uoste įplauka buvo iš vakarų, o dabar vartus iš vakarų pridengia prailgintas ir į ŠŠV užlenktas pietinis molas. Pagal 2010 m. situaciją uosto vartai būtų įrengti 4-3,2 m gylio zonoje. Šiuo atveju laivai pro vartus turėtų įplaukti iš šiaurės arba ŠŠV, o vartuose daugiau arba mažiau (priklausomai nuo švartavimosi vietos) dar pasisuktų rytų kryptimi. Siūlomas uosto molų bei vartų įrengimas dugno morfologijos ir litodinaminės situacijos atžvilgiu yra beveik identiškas Vladislavovo uostui Lenkijoje [66,70]. Skirtumas tik tas, kad Vladislavovo uosto priešvėjinis molas siekė 6 m, o užuovėjinis (Šventosios atveju – šiaurinis) – 5 m izobatas. Vladislavovo uosto vartų plotis taip pat buvo panašus – maždaug 80 m [62]. Šiais analogais tikslinga remtis prognozuojant galimą litodinaminę situaciją po Šventosios uosto statybos užbaigimo.

Dabartinė kranto zonos būklė į pietus nuo Šventosios uosto Į šiaurę nuo Klaipėdos uosto plytinčioje Lietuvos kranto zonoje viršvandeninės dalies reljefo

pobūdį, kranto linijos tįsos formavimąsi bei priekrantės dugno reljefą didele dalimi lemia paviršinis konsoliduotų ledyninių darinių reljefas, lagūninės arba ežerinės nuosėdos susiklosčiusios ankstesnėse Baltijos jūros raidos stadijose. Šiandieninius kranto zonos bruožus dar labiau apsprendžia purių nuosėdų kiekis ir jų biudžetas atskiruose kranto ruožuose. Savo ruožtu nešmenų biudžetą lemia hidrometeorologinės sąlygos, nešmenų sudėtis bei atsargos jų mobilizacijos zonoje, t.y. gretimose kranto atkarpose.

Nagrinėjant piečiau uosto esantį krantą, 2010-2011 m. buvo atlikti 9 matavimų profiliai, atspindintys kranto morfologines ypatybes ir nuosėdų sudėtį paplūdimyje įvairiu atstumu nuo senojo pietinio Šventosios uosto molo (4.30 lent.). 4.30 lentelė. Paplūdimio morfologinių rodiklių kaita tolstant į pietus nuo Šventosios uosto

Atstumas, m

Prof. Nr.

Paplūdimio plotis, m

Paplūdimio aukštis, m

Nuosėdų tūris, m³/m

Vidurkinis dalelių diametras, mm DKL Paplūdimio

vidurys APK

papėdė 50 1 108 2,8 132 0,198 0,180 0,196 85 2 91 2,2 96 0,186 0,168 0,180 155 3 76 2,7 89 0,199 0,171 0,179 270 4 72 2,9 99 0,197 0,176 0,183 470 5 109 2,6 141 0,278 0,176 0,185 670 6 86 3,0 106 0,337 0,181 0,187 970 7 87 3,0 111 0,273 0,189 0,202 2370 8 52 2,12 52 0,333 0,185 0,197 2965 9 58 2,5 58 0,257 0,190 0,194



Pažymėtina, kad XX a. pradžioje pastačius pirmuosius tik iki 3 m gylio išvestus molus,

vyraujant PV krypties vėjams ir nuosėdų pernašai šiaurės kryptimi, pietinėje priešvėjinėje uosto pusėje pradėjo kauptis smėlio nešmenys. Akumuliacijos procesai vyravo ilgai, kol aštuntajame dešimtmetyje pagaliau ėmė irti ilgasis Šventosios uosto molas. Šiandien akumuliacijos procesą pakeitė laipsniškas susikaupusių nuosėdų transportavimas į šiaurę, apeinant vis labiau bangų ardomą molą. Nežiūrint to, tarp Ošupio ir pietinio molo išliko labai platūs paplūdimiai (4.30 lent.), kurių plotis pirmajame kilometre nuo molo keitėsi 108-76 m ribose, o iki trečiojo kilometro nusistovėjo apie 50 m. Pirmajame kilometre geriau išsivystę eoliniai procesai lėmė aukštesnę apsauginio kopagūbrio (APK) papėdę, kai ties Ošupiu ji daug žemesnė, o pats APK žemas ir pastoviai degraduoja.

Tolstant nuo molo, paplūdimio nuosėdų dalelės laipsniškai stambėja. Ši tendencija nėra labai ryški paplūdimio viduryje, o labiausiai akivaizdi ties dinamine kranto linija (DKL). Jei paplūdimio viduryje nuosėdų dalelių vidurkinis diametras trijų kilometrų ruože kinta tarp 0,168 ir 0,190 mm, tai ties DKL 85 m nuo molo šis rodiklis buvo 0,186 mm, o 2370 m nutolus nuo molo jau siekė 0,333 mm. Tolstant nuo uosto, paplūdimyje daugėja žvirgždo ir gargždo. Tai patvirtina ir nuosėdų išrūšiavimo rodiklis So, kuris ties DKL minėtose vietose atitinkamai siekė 1,147 ir 1,422.

Vertinant kranto būklę, vienas svarbiausių rodiklių yra bendras paplūdimio nuosėdų tūris, esantis virš vandens lygio. Paplūdimio nuosėdų tūris staigiai sumažėja maždaug už 1 kilometro nuo uosto. Taip 970 m nuo molo nuosėdų tūris sudaro 111 m³ viename kranto ilgio metre. Tolstant dar toliau – 1280 m atstumu sumažėja iki 65 m³/m, o nutolus 1770 m – iki 53 m³/m. Tokiu būdu, maždaug 1 km atstumu nuo uosto šiandienos situacijoje gana ženkliai sumažėja senojo pietinio Šventosios molo poveikis akumuliacijos procesams paplūdimyje priešvėjinėje molo pusėje. Trumpėjant senajam molui, jo poveikio mastas laipsniškai mažėja.

Tokią paplūdimio morfologinių rodiklių ir nuosėdų sudėties ir tūrio kaitą dalinai apsprendžia analogiški kranto povandeninio šlaito rodikliai (4.31 lent.). 4.31 lentelė. Kranto povandeninio šlaito morfologinių rodiklių ir dugno nuosėdų dalelių vidurkinio diametro (d, mm) kaita tolstant į pietus nuo Šventosios uosto 2011 m.

Prof. Nr.

Atstumas nuo uosto,

m

Sėklių zonos

plotis, m

Atstumas nuo DKL iki izobatų, m

Vidurkinis nuosėdų dalelių diametras mm, prie izobatų

Morenos atsidengimo

gylis, m 1 3 5 7 1 3 5 7 1 50 170 75 251 468 680 0,154 0,151 0,127 14 2 85 120 93 312 550 800 1,173 0,150 0,139 0,132 3 155 190 48 265 460 670 0,175 0.143 0,134 0,132 4 270 300 170 383 552 795 0,145 0,133 0,138 11 5 470 300 111 304 505 770 0,180 0,143 0,126 0,173 6 670 280 110 380 490 855 0,177 0,161 0,117 0,121 11 7 970 250 42 238 455 710 0,193 0,150 0,130 0,128 8 2370 260 135 322 538 740 0,184 0,150 0,133 0,123 9 9 2965 260 95 318 543 735 0,230 0,150 0,122 0,101 9

Sėklių zonos plotis nagrinėjamoje 3 km priekrantės atkarpoje kinta netolygiai tolstant nuo

kranto, o didžiausias reikšmes įgyja tarp 300 ir 700 m. Tai atkarpa, kai gerai išsivysčiusio nešmenų srauto dar neblokuoja uosto molas ir yra pakankamas nešmenų kiekis sėklių formavimuisi [71]. Minėtoje atkarpoje sėklių zonos plotis siekia 300 m, kai ties pačiu molu – tik 170 m, o prie Ošupio – 260 m. Visoje šioje atkarpoje povandenių sėklių skaičius būna nuo 1 iki 3, tačiau pats skaičius šiuo atveju nėra labai informatyvus rodiklis, nes ties molu sėkliai neryškūs ir jų aukštis neviršija 0,2-0,3 m. Jie labiau primena pakopas arba terasas, o ne sėklius. Šių dugno



formų išsivystymas pagerėja tik ties 5-8 profiliais, t.y. toje pat 300-700 m nuo molo nutolusioje priekrantės atkarpoje. Didžiausio sėkliaus aukštis čia gali šiek tiek viršyti 1 m.

Dugno nuosėdų sudėtis ties piečiau uosto nagrinėtais skersiniais profiliais gana panaši. Didelis visos nešmenų masės homogeniškumas nesudaro prielaidų labai ryškiai banginei nešmenų dalelių diferenciacijai išilgai skersinio profilio. Štai 85 m nuo molo nuosėdų vidurkinis diametras tarp 1 m ir 7 m gylio kinta tarp 0,173 mm ir 0,132 mm. Kiek didesnė nuosėdų diferenciacija pagal dydį yra arčiau Ošupio esančiuose priekrantės ruožuose: 9-jame profilyje ties 1 m gyliu vyrauja 0,2-0,25 mm dydžio nešmenų frakcija (d 0,230 mm), o 7 m gylyje – 0,08-0,1 mm frakcija, kurioje vidurkinis dalelių diametras – 0,101 mm. tam tikra diferenciacija pagal dalelių dydį atsekama ir išilgai kranto linijos. Ji taip pat ryškiausia 1 m gylyje: 50 m nuo molo vidurkinis dalelių diametras – 0,154, o 2965 m į pietus nuo molo – jau 0,230 mm. So reikšmė atitinkamai sudarė 1,164 ir 1,241. Ji rodo blogėjantį nuosėdų išrūšiavimą tolstant nuo uosto.

Morfologinių ir litodinaminių požymių kaitą artėjant prie uosto galima paaiškinti tuo, kad arčiau uosto susikaupė didelė smulkių vienarūšių nuosėdų masė. Tolstant nuo molo, purių nuosėdų sluoksnis ant dugno plonėja ir vis arčiau kranto pasirodo smėliu nepadengti moreniniai dariniai. Jei ties 1-ju profiliu, esančiu šalia molo, moreniniai dariniai apsinuogina dugne 14 m gylyje, 970 m atstume nuo molo – maždaug 11 m gylyje, tai 3 km atstume – tik 9 m gylyje. Netoli Ošupio kai kuriose vietose moreniniai dariniai pasirodo jau 5-6 m gylyje [61].

Nagrinėjant dugno nuosėdų pasiskirstymo ypatumus, ryškėja, kad netoli molo nuosėdų dalelės vėl stambėja, padidėja dugno nuolydžiai, sumažėja sėklių zona, paplūdimio aukštis. Minėtų parametrų kaita apima maždaug 200 m prie pat molo esančią kranto zoną. Tai padidėjusio hidrodinaminio aktyvumo rajonas, kurio dydį apsprendžia irstančio molo ilgis. Iš šio rajono išplauta medžiaga labiausiai papildo nuosėdų lauką šiaurinėje molų pusėje.

Taigi, piečiau senojo molo esanti kranto zona jo sąlygotą akumuliacijos procesų prioritetą jaučia iki Ošupio, tačiau intensyviausi litodinaminiai procesai koncentruojasi iki 1 km nuo uosto nusidriekusioje kranto atkarpoje. Ši atkarpa taip pat nevienalytė. Ryškiausia akumuliacija išsiskiria 300-700 m nuo molo esantis ruožas. Dar arčiau molo esančios kranto zonos atkarpoje prioritetą šalia akumuliacijos įgauna ir nešmenų dalelių mobilizacija į srautą.

Dabartinė kranto zonos būklė į šiaurę nuo Šventosios uosto Skirtingai nuo pietinės uosto pusės, kur visumoje vyrauja gerai išreikštas nešmenų

akumuliacijos procesas, uosto šiaurinėje pusėje litodinaminė ir morfodinaminė situacija daug sudėtingesnė. Ją pirmiausia sąlygoja hidrometeorologinis režimas. Nežiūrint bendrojo PV rumbų vėjų prioriteto, pastarąjį dešimtmetį padažnėjo ir ŠV krypčių vėjų pasikartojamumas [65], lyginant su paskutiniaisiais XX a. dešimtmečiais. Be to, negalima ignoruoti fakto, kad ir ankstesniais XX a. laikotarpiais buvo metų, kai ties Šventąja aplamai vyravo į pietus nukreiptas nešmenų transportas. Tai 1925, 1941, 1947, 1956 praėjusio amžiaus pirmos pusės metai. Be to, R. Knapso metodu apskaičiuota į šiaurę arba pietus nukreipta nešmenų pernašos jėga skiriasi ne tiek jau daug. Per 1925-1964 m. laikotarpį ji atitinkamai sudarė 35,4 bei 22,9 sąlyginius vienetus [74]. Nežiūrint to, šiaurinėje uosto pusėje didžiąją laikotarpio dalį nuo pat jo statybos pradžios vyravo kranto išplovimo procesai, kuriuos tik laikas nuo laiko epizodiškai pakeisdavo nešmenų akumuliacija iš šiaurės. Todėl užuovėjinėje šiaurinėje uosto pusėje susidarė išplovimo įlanka. Apie kranto atsitraukimo mastą galime spręsti pagal šiaurinio molo liekanas, kurios yra apie 950 m į šiaurę nuo ilgojo pietinio molo. 1940 m. nuo kopagūbrio papėdės pradėtas statyti molas šiandien atsidūrė jūroje, t.y. maždaug 90 m nuo dabartinio kopagūbrio. Kranto traukimosi tendencijos apėmė visą šiauriau uosto esančio Lietuvos kranto atkarpą. Nustatyta [73], kad netoli sienos su Latvija vidutinis kranto atsitraukimo tempas 1963-1993 m. laikotarpiu siekė 1,25 m per metus, o kiek piečiau – 0,70 m/m. Aukštas kranto abrazijos tempas buvo ir vėliau. Nuo 2000 m. iki 2008 m. ties Būtingės terminalu jis siekė 1,9 m per metus [72]. Nuo 2010 m. kranto linijos



padėtis šioje atkarpoje ėmė stabilizuotis, o povandeniniame šlaite aptikta net akumuliacijos plotų. Gali būti, kad tai irstančio Šventosios uosto molo pralaidumo išdava.

Šiame bendrų kranto raidos bruožų kontekste panagrinėkime kranto viršvandeninės dalies

būklę į šiaurę nuo Šventosios uosto. Prie pat pietinio ilgojo molo esantis paplūdimys paskutiniaisiais dešimtmečiais buvo itin platus. Akumuliaciją šioje vietoje skatino tiek banginiai, tiek upės žiotiniai procesai. Tiesa, jo plotis 20 m atstumu nuo molo buvo labai kaitus – nuo 70 m iki 132 m. Šiauriau Šventosios žiočių paplūdimys išlieka dar 100-110 m pločio, tačiau, nutolus nuo uosto (= žiočių) 355 m į šiaurę, jo plotis jau sumažėja iki 42 m. Panašus plotis ir gana didelis paplūdimio aukštis (3-3,5 m) išlieka nuo uosto net 870 m (4.32 lent.). 4.32 lentelė. Paplūdimio morfologinių rodiklių kaita tolstant į šiaurę nuo Šventosios uosto

Atstumas, m

Prof. Nr.

Paplūdimio plotis, m

Paplūdimio aukštis, m

Nuosėdų tūris, m³/m

Vidurkinis dalelių diametras, mm

DKL Paplūdimio vidurys

APK papėdė

355 10 42 3,5 70 0,235 0,196 0,196 540 11 42 3,0 66 0,795 0,209 0,271 680 12 41 3,2 73 780 13 51 3,3 79 0,302 0,220 0,219 870 14 42 3,0 57 0,415 0,248 0,215 980 15 27 2,3 28 0,544 Gargždas 0,415 1100 16 25 2,4 30 0,243 0,229 0,244 1480 17 23 2,2 27 0,430 0,300 0,234 1775 18 28 2,3 31 0,253 0,287 0,338 2765 19 31 2,4 33 0,893 0,286 0,264 3200 19a 40 2,8 33 0,590 0,426 0,525 3750 20 25 2,5 31 0,290 0,284 0,290

Dar toliau nuo uosto atlikti matavimų profiliai parodė staigų paplūdimio siaurėjimą. Jeigu

980 m nuo uosto esančioje vietoje (15 prof.) paplūdimys dar buvo 27 m pločio, tai ties 17 profiliu jis besiekė 23 m. Kartu iki 2,2-2,3 m sumažėjo ir paplūdimio aukštis APK papėdėje.

Paplūdimio pločio ir aukščio sumažėjimas iš karto atsiliepė ir nešmenų tūriui. Jei 10-14 profiliuose nešmenų tūris paplūdimyje įvairavo tarp 57 ir 79 m³ viename kranto ilgio metre ir pirmajame kilometre į šiaurę nuo ilgojo molo vidutiniškai sudarė 69 m³, tai visoje tolimesnėje atkarpoje smėlio tūris kaitaliojosi tarp 27 ir 33 m³, o vidutiniškai tesudarė 30,4 m³ viename kranto metre.

Tolstant nuo uosto, paplūdimio nuosėdų storymės sudėtis keitėsi gana chaotiškai, ypač ties kranto linija, kur susikaupė stambiausios dalelės. Jų vidurkinis diametras įvairavo tarp 0,235 mm – prie molo ir 0,593 mm – nutolus nuo uosto 2765 metrus. Paplūdimio viduryje vyravo vidutingrūdis smėlis, kurio masėje daugelyje vietų buvo stambių gargždo paploštainių. Nutolus nuo uosto 980 m (15 prof.), gargždo paplokštainiai dengė visą vidurinę paplūdimio dalį. APK papėdėje nuosėdų sudėtis buvo tolygesnė, bet ir čia stambesne medžiaga išsiskyrė 980 m ir 3200 m nuo uosto nutolę ruožai. Smėlio dalelių pastambėjimas APK papėdėje sietinas su eoliniais procesais ir smulkiųjų dalelių perpustymu iš papėdės į kopagūbrio šlaitą.

Palyginus visų paimtų nuosėdų mėginių d, mm rodiklių vidurkį ties DKL, paplūdimio viduryje bei APK papėdėje į pietus ir į šiaurę nuo uosto, paaiškėja, kad visur stambiausia medžiaga susikaupia ties kranto linija, o smulkiausia – paplūdimio viduryje (4.33 lent.).



4.33 lentelė. Paplūdimio nuosėdų dalelių d, mm rodiklio vidurkiai į pietus ir į šiaurę nuo Šventosios uosto Kranto vieta uosto atžvilgiu

d, mm vidurkis DKL Paplūdimio vidurys APK papėdė

Į pietus nuo uosto 0,250 0,179 0,189 Į šiaurę nuo uosto 0,426 0,268 0,292

Į šiaurę nuo uosto visą paplūdimio smėlio masę sudaro stambesnės dalelės negu

paplūdimyje į pietus nuo uosto. Abejose uosto pusėse kranto smėlis buvo skirtingai išrūšiuotas. Jei ties DKL pietų pusėje So rodiklių vidurkis buvo 1,195, tai šiaurės pusėje So – 1,363 rodo buvus daug įvairesnį smėlį.

Paplūdimio morfologinių ir litologinių rodiklių analizė rodo šiaurinėje uosto pusėje vyraujančių abrazijos procesų prioritetą prieš smėlio akumuliacijos procesus.

Į šiaurę nuo Šventosios uosto plytinti priekrantė savo sąranga beveik analogiška pietinei atkarpai, nedaug siauresnė šiaurinėje ir sėklių zona, bet purių nuosėdų sluoksnio storis virš moreninių darinių čia gerokai skiriasi. Ši aplinkybė sąlygoja ir skirtingus priekrantės dugno nuolydžius. Jei pietinėje pusėje 1 m izobata nuo DKL vidutiniškai buvo nutolusi apie 100 m, tai šiaurinėje pusėje – tik 52 m, o 3 m izobata atitinkamai 308 m ir 249 m. Tuo tarpu didesniuose gyliuose dugno nuolydžiai šiauriau uosto netgi šiek tiek mažesni negu nuolydžiai piečiau uosto. Iki 7 m izobatos piečiau uosto yra 750 m, o šiauriau – 821 m. Be nuosėdų kiekio tokią situaciją lemia ir moreninių darinių reljefo ypatumai (4.34 lent.).

4.34 lentelė. Kranto povandeninio šlaito morfologinių rodiklių ir dugno nuosėdų dalelių vidurkinio diametro (d, mm) kaita tolstant į šiaurę nuo Šventosios uosto 2011 m.

Prof. Nr.

Atstumas nuo uosto,

m

Sėklių zonos

plotis, m

Atstumas nuo DKL iki izobatų, m

Vidurkinis nuosėdų dalelių diametras mm, prie izobatų

Morenos atsidengimo

gylis, m 1 3 5 7 1 3 5 7

10 355 170 48 360 692 890 0,153 0,152 0,128 0,116 15,0 11 540 180 50 250 570 845 12 680 13 780 175 48 220 490 816 7,4 14 870 200 62 270 375 836 0,151 7,6 15 980 165 40 237 476 800 0,124 5,0 16 1100 180 50 235 440 760 7,0 17 1480 270 77 283 505 790 6,8 18 1775 210 60 212 465 786 0,174 0,150 0,160 0,105 5,0 19 2765 300 60 230 500 806 0,294 0,131 0,136 0,110 6,0 19a 3200 286 42 273 464 870 0,216 0,136 0,133 0,122 6,0 20 3750 310 37 258 500 830 0,177 0,143 0,122 0,119 5,5

Iki 540 m atstumu nuo ilgojo molo į šiaurę plytinčios priekrantės dugnas (10-11 prof.)

išsiskiria dideliu, ypač ryškiu 3-8 m gylio zonoje skersinio profilio išgaubtumu. Tai rodo dideles molą aplenkusio smėlio sankaupas. Dugno profilis išsilygina tik nutolus nuo molo į šiaurę maždaug 1700 m (18 prof.). Sugretinus minėtus profilius ir apskaičiavus tarp jų susidariusį plotą, paaiškėja, kad jis sudaro 1121 m² arba tokį pat skaičių kubinių metrų smėlio viename kranto linijos metre. Tai nenuostabu, nes profilių aukščio skirtumas 400-800 m atstumu nuo kranto sudaro iki 1,2 m. Galima daryti prielaidą, kad kaip tik ši smėlio sankaupa stipresnių bangavimų metu papildo prie kranto šalia molo esančią seklumą bei paplūdimį netoli Šventosios upės žiočių.



Sėklių zonos plotis uosto šiaurės pusėje vidutiniškai siekia 222 m, taigi, yra nedaug mažesnis už atitinkamą pietų pusės rodiklį (236 m). Silpnas sėklių išsivystymas netoli uosto sietinas tiek su nepakankamu nešmenų srauto išsivystymu užuovėjinėje molo pusėje, tiek ir su nepakankamu purių nuosėdų kiekiu atokiau nuo molo.

Nagrinėjant nuosėdų granuliometrinę sudėtį, tolstant nuo uosto neišryškėja nuosekli dalelių dydžio kaita. Gana chaotiška jų kaita atskiruose profiliuose gali būti siejama su moreninių darinių išeigomis priekrantės dugne bei su mezomastelinėmis paplūdimio formomis: įlankomis bei kyšuliais. Pažymėtina, kad labiausiai homogeniška nuosėdų storymė susidarė netoli uosto molo, o taip pat pačioje šiaurinėje atkarpos dalyje. Kartu išryškėjo gana gera nuosėdų diferenciacija pagal dalelių dydį išilgai skersinio priekrantės profilio. Tai parodo d, mm vidurkinės reikšmės skirtingose gylių zonose ties 1, 3, 5 ir 7 metrų izobatomis. Šio rodiklio vidurkinės reikšmės, sudariusios atitinkamai 0,203 mm, 0,144 mm, 0,136 mm ir 0,116 mm, rodo gana didelį litodinaminį aktyvumą 3-5 m gylio zonoje, t.y. būsimų uosto vartų įrengimo gylyje.

Uostų išorinių įrenginių ir krantodaros procesų sąveika (esamų analogų pavyzdžiu)

Kranto zonoje pastatyti hidrotechniniai įrenginiai beveik visada keičia hidrodinaminę ir litodinaminę situaciją. Tai ypač aktualu prie smėlingų PR Baltijos krantų, kur gana daug nepasisekusių įrengti uostų pavyzdžių. Papės gyvenvietėje 1929-1936 m. buvo bandoma įrengti mažą uostą žvejų laiveliams. Jo priešvėjinis – pietinis 310 m ilgio tiesus molas, kurio azimutas 313°, pradžioje buvo išvestas iki 3,5 m gylį (maždaug iki pusės bangų gožos zonos). Šiaurinis, šiek tiek į pietus užlenktas molas, iki 205 m nuo kranto išvestas pagal 289°, turėjo bendrą 280 m ilgį (4.43 pav.). Atstumas tarp susieinančių molų ties APK – 460 m, o vakarų pusėje įrengti vartai buvo 90 m pločio. Iki 1934 m. dėl užnešimo smėliu uosto akvatorija paseklėjo iki 1,5 m, o avanuoste buvusi kranto linija į vakarus persistūmė iki 110 m. Iki antrojo pasaulinio karo uostas praktiškai užbaigė savo egzistenciją [76].

4.43 pav. Žvejų uosto Papėje (Latvija) molų schema bei kranto linijos kaita pastačius uostą [76]



Nagrinėdamas Papės litodinaminę situaciją, R.Knapsas pažymėjo, kad per pirmuosius metus

po pastatymo kranto linija prie pietų molo beveik nepakito, o už šiaurinio molo ėmė kauptis nuosėdos, kurios per pirmuosius tris metus kranto liniją į jūros pusę perstūmė per ¾ molo ilgio. Be to, šis autorius pažymi, kad, siekiant labiau apsaugoti įplauką, pietų molas buvo prailgintas dar 30 m. Prailginus molą ir jo galvai atsidūrus kiek vakariau šiaurinio molo galo, prasidėjo audringas vidinės akvatorijos užnešimas. Šiuo atveju molų išvedimo gylis ir molų galų situacija po pietinio molo prailginimo šiek tiek primena Šventosios 2 B variantą. Taip Papės uostas nesukūrė didelių neigiamų kranto raidos problemų, bet pati jo eksploatacija tapo problematiška dėl gausaus užnešimo smėliu. Šiuo metu Papės uosto molai „atitrūkę“ nuo kranto ir gerokai apirę, o kranto linijos pokyčiai – minimalūs.

Dar vienu uostu – analogu Šventosios 2 B variantui, ypač molų planinės padėties požiūriu, gali pasitarnauti nedidelis Vladislavovo žvejybos ir pramoginių laivų uostas Lenkijoje. Šis uostas, pradėtas statyti 1935 m., turėjo pridengti iš atviros jūros pusės lygiagrečiai krantui orientuotą uosto vartų vedlinę (4.44 pav.). Vakarinis molas buvo išvestas į 6 m gylį, rytinis siekė 5 m izobatą. Vartų plotis – 70 m. Tiek statybos metu, tiek ją baigus šio uosto aplinkos reljefo kaita dokumentuota [62], todėl gerai atspindi priekrantėje vykusių litodinaminių procesų vyksmą.

4.44 pav. Vladislavovo uosto ir priekrantės akvatorijos batimetrinis planas prieš statant molus 1935 m. liepos mėnesį [62]

Iki statybos pradžios, kaip ir Šventojoje XX a. pradžioje, kranto linija buvo beveik tiesi,

izobatos – kvaziparalelios krantui, o priekrantėje – vienas gerai išreikštas sėklius, kurį nuo kranto skyrė maždaug 4 m gylio tarpsėklis. Z. Foltanski pažymi, kad vykdant statybą, vakarų molo šiaurinė dalis nebuvo baigta kaip numatyta projekte ir iš atviros jūros pusės susidarė 110 m pločio vartai. Jau per pirmuosius metus priešvėjinėje uosto pusėje netoli rytų molo krante prasidėjo smėlio akumuliacija, apėmusi apie 350 m ilgio ruožą, kuriame kranto linija į jūros pusę persistūmė iki 36 m. Užuovėjinėje pusėje kranto linija išliko beveik stabili, bet priekrantė šalia rytų molo pagilėjo nuo 0,25 m iki 0,5 m. Ryški akumuliacija pasireiškė vakarų molo gale, t.y. uosto vartuose, o taip pat maždaug 300 m į rytus nuo rytinio molo galo 3-4 m gylio zonoje. Į vakarus nuo uosto kaupiantis smėliui, iki 1937 m. maždaug 1 km atkarpoje kranto linija jūros link persistūmė iki 50-70 m. Į rytus nuo uosto maždaug 200 m atkarpoje paplūdimys šiek tiek priaugo, o už 0,5 km nuo uosto krantas liko beveik stabilus. Šiaurės rytuose prieš uosto vartus gyliai nuo 6-7 m sumažėjo iki 5 m. Be to, 1936 m. batimetrinis planas rodo, kad išilgai vakarinio



molo ėmė formuotis išplovimo duburys, o smėlis ėmė kauptis netoli vakarų molo galvos [72]. Tai rodo, kad vakarų molą nešmenys palyginti nesunkiai apeidavo. Z.Foltanski išryškintos tendencijos tęsėsi visą XX amžių, net po to, kai vakarų molas buvo baigtas statyti iki projektinio ilgio.

Apibendrinus kranto kaitą XXI amžiuje, paaiškėjo, kad priešvėjinė smėlio akumuliacijos zona paplūdimyje nusidriekia maždaug 2,5 km į vakarus nuo uosto, o povandeniniame kranto šlaite – dar toliau. Rytų pusėje netoli molo 250 m atkarpoje paplūdimys taip pat prasiplėtė iki 100 m, bet atokiau uosto, maždaug 2 km atkarpoje krantas atsitraukė iki 80 m, ženkliai padidėjo priekrantės dugno nuolydžiai [66]. Kiekybinę litodinaminių procesų pusę apibūdina 4.45 pav.

4.45 pav. Nešmenų biudžetą prie Vladislavovo uosto iliustruojanti schema (Szmytkiewicz, 2003)

Iš pateiktos schemos matome, kad uosto hidrotechniniai įrenginiai iš kranto zonos

litodinaminės apykaitinės sistemos pašalino 3,6 mln.m³ smėlio, kuris susikaupė uosto priešvėjinėje pusėje nuo 1936 m. iki 1975 m. Be to, iš paties uosto bei įplaukos valymo darbų metu nuo 1945 m. iki 1975 m. buvo iškasta 2,2 mln.m³ nuosėdų. Tokiu būdu, uosto statybos ir eksploatavimo metu kranto zona ties Vladislavovo gyvenviete neteko 5,8 mln.m³ smėlio. Šventosios ir Vladislavovo situacija, nors ir panaši, bet nėra tapati. Visų pirma, Vladislavovo molai buvo išvesti į 6 m gylį, kai Šventojoje numatoma išvesti tik iki 4 m gylio. Tai reiškia, kad nešmenų migracija gožos zonos vidurinės dalies sąlygomis ties Šventąja gali būti intensyvesnė negu nagrinėjamoje Lenkijos priekrantėje. Be to, Vladislavovo uosto vakarų molas yra ilgesnis, todėl labiau trukdo nešmenų migracijai išilgai kranto, labiau skatina smėlio akumuliaciją



priešvėjinėje pusėje ir išplovimą – užuovėjinėje. Nešmenų srautas prie Vladislavovo vertinamas nuo 0,7 mln.m³ iki 1 mln.m³ per metus [67], kai ties Šventąja šiandienos sąlygomis jis vargu ar viršys 200 000 m³ per metus. Pastarasis faktas turėtų liudyti apie mažesnį litodinaminių procesų mastą ties būsimu Šventosios uostu. Lyginant su Vladislavovo uostu, Šventojoje susidarys daug nepalankesnės sąlygos uosto įplaukoje, nes vartai pagal pradinį batimetrijos variantą bus 3-4 m gylyje. Tai sąlygos tiek 6 m gylio kanalo, tiek avanuosto akvatorijos intensyvų užnešamumą. Yra ir kitų skirtingų sąlygų. Šventosios uostas bus statomas jau irstančio ilgojo molo suformuotoje aplinkoje, t.y. ant kyšulio, kurio užuovėjinėje pusėje jau susidariusi ir palaipsniui užsipildanti išplovimo įlanka.

Litodinaminių procesų eiga ties Šventosios pirmojo – mažojo varianto molais nepaprastai panaši į Vladislavovo. Iki uosto statybos buvusi kranto linija, 1925 m. pastačius iki 3,5 m išvestą pietų molą, iki 1926 m. pakito nežymiai. Didesni pokyčiai prasidėjo kranto povandeniniame šlaite, kur 1 m izobata prie pietų molo į jūros pusę persistūmė apie 44 m, 2 m izobata nuo pradinės padėties persistūmė net 70 m, o 3 m izobata – jau 107 m. Tokiu būdu, per pirmuosius metus po pastatymo vyko audringas priešvėjinės molo pusės užsipildymas nešmenimis. Prieš uosto vartus taip pat prasidėjo nešmenų akumuliacija: 4 m izobata į jūros pusę pasitraukė daugiau kaip 100 m [3]. Užuovėjinėje uosto pusėje kranto linija ir po šiaurinio molo pastatymo savo vietos beveik nepakeitė, o 2 m izobata pasitraukė 110 m vakarų kryptimi. Dėl smėlio akumuliacijos prieš uosto vartus trijų metrų izobata pasitraukė apie 120 m, o šiauriau vartų – 50-70 m. Apie 70 m nuo pradinės padėties nutolo ir 4 m izobata (4.46 pav.).

4.

4.46 pav. Reljefo kaita Šventosios uosto aplinkoje pastačius trumpuosius molus [3]



1927 m. atlikti gylių matavimai paryškino beveik analogiškus Vladislavovo uostui procesus: 3

m izobata ėmė artėti prie pietvakarinės pietinio molo dalies. Tai įvyko sustiprėjus srovėms ties molo galva ir jau dalinai užsipildžius nuosėdomis priešvėjiniam uosto kampui. Tuo tarpu 4 m izobata išlaikė kvaziparalelę krantui tįsą ir į vakarus, ir į šiaurę nuo uosto.

Siekiant išlaikyti projektinius gylius įplaukoje, 1927 m. buvo suformuotas 4 m gylio ir maždaug 300 m ilgio įplaukos kanalas,

iškasant maždaug 30 000 m³ grunto [3]. 1928 m. pavasarį 3-4 m izobatos pradžioje priartėjo prie pietų molo vakarinės pusės bei uosto vartų, o rudenį - vėl ėmė tolti nuo jų. Keturių metrų izobata 1928 m. rugsėjį vėl užėmė padėtį artimesnę buvusiai iki įplaukos kanalo suformavimo. Kartu paaukštėjo dugno reljefas ir į ŠV nuo uosto vartų, o 2-3 m gylio zonoje prasidėjo išplovimas.

Pastačius trumpus molus, kranto linija pakinta nežymiai: pradžioje užsipildo nešmenimis

priešvėjinis molo kampas, prasideda nuosėdų išplovimas vakarinėje ir pietvakarinėje molo pusėje. Nuosėdos kaupiasi apie 100 m į vakarus bei ŠV nuo uosto vartų. Prieš uosto vartus įrengtas įplaukos kanalas, atsidūręs maksimalaus nešmenų tranzito zonoje, greitai užnešamas. Šventosios atveju jis išsilaikė vos 4 mėnesius. Be to, būtina paminėti ir didelį avanuosto užnešamumą. Visa tai rodo, kad, gana lengvai apeidamas trumpus uosto molus, priekrantinis nešmenų srautas greitai atkūrė krantodarinę pusiausvyrą. Kartu aiškėja, kad įplaukos kanalai, be molų priedangos įrengti 3-4 m gylio zonoje, neturi perspektyvos.

Dideli kranto zonos pokyčiai, prasidėję statant ir jau pastačius ilgąjį Šventosios uosto molą,

išnagrinėti daugelyje ankstesnių darbų [4,68,74,75,76,77,79]. Pietų molo poveikyje ir dėl kai kurių pačios statybos klaidų vien 3 m izobata per 5 metus į jūros pusę pasistūmėjo 350 m [76], 1952). 1960 m. trumpųjų molų galvos atsidūrė jau sausumoje. Uostas sąlygojo akumuliacijos procesų prioritetą maždaug iki Ošupio, o abrazija įsivyravo iki sienos su Latvija. Uosto poveikio krantui zona apėmė apie 8-10 km atkarpą.

Analizuojant 1965 m., 1988 m. ir paskutiniuosius 2011 m. matavimų profilius, galima rasti

skirtingų izobatų atstumo nuo kranto kaitos dydžius maždaug 85 m ir apie 300 m nutolus į pietus nuo pietinio molo (4.35 lent.). 4.35 lentelė. Atstumo nuo kranto (L, m) iki skirtingų izobatų kaita į pietus nuo pietinio molo 1965-2011 m. laikotarpiu [74, 78]

Atstumas nuo

pietų molo, m

Izobatos 1 m 2 m 3 m 4 m 5 m 6 m 7 m 8 m 9 m

1965 m. 85 22 53 160 325 450 577 742 823 300 60 180 290 400 560 700 775 845 800 55 90 104 298 400 523 630 710 786

1988 m. 360 75 105 270 400 550 680 784 860

2011 m. 85 46 190 312 440 550 650 800 855 900 270 170 260 383 454 552 672 795 880 950



Šiuo atveju išryškėja izobatų kaitos amplitudės bei tendencijos neatsižvelgiant į kranto

linijos pokyčius. Taip per 1965 m. iki 2011 m. laikotarpį pietinėje pusėje 85 m nuo molo, priekrantėje kaupiantis gausiems nešmenims, izobatų linijos visą laiką tolo nuo kranto. Be to, akivaizdu, kad didžiausias akumuliacijos mastas buvo tarp 2 m ir 5 m izobatų, o toliau 6 m gylio jis staigiai mažėja. Tuo tarpu nutolus nuo molo 300 m, didžiausi pokyčiai buvo 1-3 m gylio zonoje, kur izobatos į jūros pusę persistūmė daugiau kaip 100 m. Atlikus morfometrinius tyrimus 1965 m. nustatyta, kad tolstant į pietus, akumuliacijos procesas mažėjo laipsniškai, o prie pat molo nuo 4 m gylio pradėjo formuotis praplautas pagilėjimas.

Šiaurinėje užuovėjinėje pusėje, nutolus nuo ilgojo ir trumpojo molų sandūros 320-360 m į

šiaurę, 2 m izobata 1965 m. į jūrą persistūmė 180 m lyginant su 1928 m. padėtimi, o 5 m izobata – tarp 1965 m. ir 2011 m. į jūrą pasistūmėjo 114 m (4.36 lent.). Tai rodo, kad ilgojo molo užuovėjinėje pusėje ir netoli jo susiklostė daug sąnašų.

4.36 lentelė. Atstumo nuo kranto (L, m) iki skirtingų izobatų kaita skaičiuojant į šiaurę nuo trumpojo bei ilgojo molų sandūros 1965-2011 m. laikotarpiu [74,78]

Atstumas į šiaurę nuo trumpojo ir ilgojo pietų molų sandūros, m

Izobatos 1 m 2 m 3 m 4 m 5 m 6 m 7 m 8 m 9 m

1965 m. 320 58 170 400 470 578 700 640 38 63 175 310 500 670 880 990 1062 1300 27 62 175 270 360 490 720 818 916 2500 12 110 270 408 510 608 687 790 870

1988 m. 156 120 187 300 468 656

2011 m. 355 48 175 270 500 692 770 890 980 1082 760 48 90 220 310 490 660 816 935 1066 1300 26 160 235 330 440 600 760 928 1048 2765 77 134 283 383 505 680 790 950 1070

Nutolus nuo ilgojo ir trumpojo molų sankirtos 640-760 m į šiaurę, didžiausiomis dugno

deformacijomis išsiskyrė 2-5 m gylio zona. Penkių metrų izobatos kaitos amplitudė sudarė net 170 m. Be to, šiaurinėje Šventosios uosto pusėje per 1965-2011 m. laikotarpį nebuvo tokios nuoseklios gylių kaitos tolstant nuo uosto į šiaurę, kaip į pietų pusę. Taigi, ir litodinaminiai procesai nebuvo vienareikšmiai. Jeigu 1965 m. ir 2011 m. matavimų duomenimis izobatų linijos pagal atstumą nuo kranto skiriasi nežymiai, tai 1988 m. jos buvo nutolę gerokai toliau. Tai leidžia daryti prielaidą, kad 1988 m. ilgasis molas skatino akumuliacijos procesus atokiau nuo uosto, o molui irstant, akumuliaciją povandeniniame šlaite 1-5 m gylyje pakeitė dugno abrazija.

2011 m. matavimai rodo, kad kranto povandeniniame šlaite tiek 1300 m nuo uosto, tiek ir dar toliau įsivyrauja nešmenų akumuliacijos procesai.



Šventosios uostų išorinių įrenginių ir krantodaros procesų sąveikos vertinimas

Šventosios kranto atkarpoje vyrauja PV rumbų bangavimai, todėl išsivysto dominuojanti į

šiaurę nukreipta nešmenų pernaša, nors atskirais metais prioritetą gali įgauti ir priešingos krypties nešmenų srautas. Pietinėje uosto pusėje vyrauja smėlio akumuliacija. Paplūdimyje ji ryškiausia iki 1,5 km nuo molo, o kranto povandeniniame šlaite – maždaug iki Ošupio. Šią akumuliacijos zoną rodo ir gana homogeniška dugno bei paplūdimio nuosėdų sudėtis. Betarpiškai prie molo esančioje kranto zonoje stiprių bangavimų metu išsivysto molą apeinantis nešmenų srautas, formuojasi dugno pagilėjimas.

Pradėjus irti molui uosto šiaurinėje pusėje, nuosėdų išplovimo procesą ima keisti akumuliacijos procesai, kurie kol kas ryškesni povandeniniame šlaite ir mažiau ryškūs paplūdimyje. Nors uosto molui trumpėjant jo poveikis mažėja, tačiau pagal nuosėdų sudėtį ir nešmenų balansą jis iki šiol jaučiamas maždaug iki sienos su Latvija. Tiesioginis molo poveikis paplūdimiui apsiriboja maždaug 1 km atkarpa.

Šiandieninės molo liekanos nešmenų migraciją išilgai kranto trikdo iki 3-4 m gylio. Didžiausias jo poveikis litodinaminiams procesams būna prie silpnų bangavimų, kada molas visai nepraleidžia išilgai kranto migruojančių nešmenų. Dėl didrotechninių įrenginių poveikio kranto linija ties Šventosios uostu pasistūmė į vakarus iki 300 m. Izobatų linijos savo padėtį priekrantėje keitė priklausomai nuo molo ilgio.

Siūlomam Šventosios uosto atstatymo 2 B variantui, kaip litodinaminių procesų analogai atitinka Papės – Latvijoje, Vladislavovo uostas – Lenkijoje ir pirmasis mažasis uostas – Šventojoje. Jie įrodo, kad, pastačius iki 4 m gylio išvestus molus, nuosėdos daugiau kaupsis pietų pusėje, o išplovimas vyraus krante į šiaurę nuo šiaurinio molo. Kartu pagal pietvakarinę ir vakarinę pietų molo pusę padidės hidrodinaminis aktyvumas, formuosis pagilėjimas. Išplautas smėlis kaupsis atokiau molų į ŠV ir V nuo jų. Kadangi šiuolaikinės molo liekanos taip pat blokuoja litodinaminius procesus maždaug iki 4 m gylio, patys naujai pastatyti molai didelių kranto linijos bei paplūdimio pokyčių iššaukti neturėtų.

Pagal 2 B variantą pastatyto uosto molai suvaidins teigiamą vaidmenį stabilizuojant arba išlaikant bent dabartinę būklę į pietus nuo Šventosios plytinčiame paplūdimyje. Nestatant molų kranto tarp Ošupio ir Šventosios laukia degradacija, analogiška pasireiškusiai Palangoje pirmajame XXI a. dešimtmetyje.

Tiek teoriniai krantotyros darbai, tiek uostų analogų analizė leidžia numatyti ir kai kuriuos galimus jau pastatyto pagal 2 B variantą Šventosios uosto eksploatacijos padarinius kranto zonai. Visų pirma uosto molai bus išvesti į didžiausio litodinaminio aktyvumo gylį – tarp 2 ir 5 m. Visi analogai parodė, kad didžiausia nešmenų bei izobatų dinamika koncentruojasi kaip tik šiame gylyje. Tai neišvengiamai iššauks gylio mažėjimą vartuose bei prieš juos. Be to, labai seklioje priekrantėje patį avanuostą ir prieigas prieš vartus numatoma išgilinti iki 6 m. Tai reiškia, kad į šį pagilėjimą bei avanuostą nesustojamai plūs nešmenys. Tą įrodo didelės valymo apimtys Vladislavovo uoste, kurio molai išvesti į 6 m gylį. Analogas yra visiškai užneštas mažasis Šventosios uostas (jo nespėjo valyti žemsemė, kurios našumas – apie 60 m³/val.) ir netoliese esantis sunykęs Papės žvejų uostelis.

Šiandien prie atvirų smėlingų Baltijos krantų nėra nei vieno uosto, kuriame būtų palaikomi vidutiniai gyliai su trumpais molais. Norint išlaikyti stabilius gylius įplaukoje ir avanuoste, esant dabar numatytam molų ilgiui, per metus teks valyti ne mažiau kaip 100 000 m³ nuosėdų. Šios nuosėdos po kiekvieno valymo (vidutiniškai 3 kartus per rekreacijos sezoną) bus perkeltos į kitą priekrantės vietą papildant paplūdimių smėlio atsargas. Krantodaros procesams tai jau visai kitos sąlygos.



4.7. Kultūros paveldo objektai ir vietovės

Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (Žin., 2004, Nr. 153-5571) kultūros paveldo objektų apsaugą sudaro: apskaita, skelbimas saugomu, saugojimas (tvarkyba ir naudojimas), pažinimas, jo sklaida, atgaivinimas.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimas nustatomas vadovaujantis šiais pagrindiniais apsaugos tikslais:

1) mokslinio pažinimo – išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorinių duomenų, kuriuos galima perimti atliekant saugomo objekto ar vietovės mokslinius tyrimus, šaltinius.

2) viešojo pažinimo ir naudojimo – sudaryti sąlygas dabarties ir ateities kartoms nekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti ir juo naudotis;

3) viešosios pagarbos – apsaugoti memorialinius ir sakralinius objektus, mirusiųjų ar žuvusiųjų palaidojimo ir atminimo vietas.

Siekiant pirmojo tikslo, atlikti Šventosios jūrų uosto kultūros paveldo vertybių požymių tyrimai 2004 m. [46] ir 2009 m. [47]. Antrasis tikslas bus pasiektas paliekant galimybę susipažinti su kultūros paveldu ir jį lankyti bei naudotis. Tuo tikslu dalis objektų bus palikta juos integruojant į planuojamą uosto struktūrą. 2009 metais Klaipėdos universitetas (vadovas prof. V. Žulkus) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atskiru užsakymu atliko Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos kultūros paveldo dalį [47]. Buvo atlikti šie archeologijos tyrimo darbai: 1) uosto išorinio reido povandeniniai žvalgomieji archeologiniai tyrimai; 2) povandeniniai žvalgomieji uosto akvatorijos archeologiniai tyrimai; 3) uosto teritorijos archeologiniai tyrimai.

Archeologiniai tyrimai uosto išorinio reido ribose. Povandeniniai žvalgomieji archeologiniai tyrimai Šventosios uosto akvatorijos išorinio reido ribose vyko 2009 m. liepos-rugpjūčio mėn. (vadovas prof. V. Žulkus, Kultūros paveldo departamento leidimas Nr.l 16, išduotas 2009-06-25). Po vandeniu šoninio skenavimo sonaru išžvalgytas plotas buvo didesnis nei nustatytas Šventosios uosto akvatorijos išorinis reidas.

Povandeninių žvalgomųjų archeologinių tyrimų tikslas – šoninio skenavimo sonaru ištirti jūros dugną Šventosios uosto akvatorijos išoriniame reide, apžiūrėti aptiktus po vandeniu objektus, nustatyti jų archeologinę ir paminklosauginę vertę bei pateikti preliminarias rekomendacijas jiems išsaugoti.

Dugno fiksavimas šoninio skenavimo sonaru priekrantės zonoje, nuo 1,5-2,0 iki 11-12 m gylių buvo atliktas sonaru iš boto „Puta", o likusioje akvatorijos dalyje – iš laivo „Varūna".

2009 m. birželio–rugpjūčio mėn. vyko XVI-XVII a. medinio laivo (Laivas 1, W-l), esančio

Šventosios uosto akvatorijos išoriniame reide, nedideliame gylyje (koordinatėse 56.02,65' N, 21 04,14' E ), tyrimai. Jie buvo finansuojami iš INTERREG IV A projekto SEASIDE lėšų.

Dar 1973 m. Lietuvos jūrų muziejaus žvalgomosios ekspedicijos metu į šiaurę nuo

Šventosios buvo aptiktas laivo korpusas – laivas 1 (W-l KU Nuskendusių laivų registre). Šis laivas žvalgytas 1999 ir 2000 m., apžiūrėtas 2006 ir 2007 m., tyrinėtas 2009 metais.

2001-2002 m. dalis būsimo Šventosios uosto akvatorijos buvo fragmentiškai žvalgyta kartu su Stockholmo Karališkojo Technologijos instituto ekspediciniu laivu "Altair" (vadovas Bengt Grisel). Dugnas buvo fragmentiškai žvalgytas šoninės apžvalgos sonaru. Nuskendusių laivų neaptikta, nardant buvo apžiūrėti kai kurie senųjų krantų reliktai.



Povandeninių archeologinių žvalgomųjų tyrimų metu nustatyta: 1. Žvalgytoje akvatorijoje buvo padaryta 151 atskirų objektų sonarinė nuotrauka. Ataskaitoje

pateikiamos 122 nuotraukos. Iš jų tik nedidelė dalis yra antropogeninės kilmės: septyniais atvejais buvo užfiksuoti tinklai, dvylikoje nuotraukų yra kažkokio povandeninio vamzdyno vamzdžiai, penkiose nuotraukose yra nedideli objektai, kurie gali būti dirbtinės kilmės, kiti objektai yra gamtinės kilmės: rieduliai, senovinių išplautų krantų dariniai, savo kontūrais kartais primenantys laivų kontūrus. Visi vamzdžiai ir kiti nedideli dirbtinės kilmės objektai yra prie Šventosios uosto akvatorijos ribų arba jau už jų, šalia Būtingės naftos terminalo vamzdyno zonos. Nuskendusių laivų, išskyrus jau žinomą laivą 1 (W-l), nebuvo aptikta. Neaptikta ir kultūrinių sluoksnių ar kokių nors archeologijos objektų.

2. Šventosios uosto akvatorijos išoriniame reide jūros dugno judinimo darbus galima vykdyti be archeologo priežiūros. Nuskendusio laivo 1 (W-l) vietoje) ir jo aplinkoje vykdant darbus, susijusius su dugno deformacija, reikalinga archeologo priežiūra.

Uosto teritorijos ir akvatorijos archeologiniai tyrimai. Istorijos ir archeologijos duomenys

leidžia teigti, jog dabartinėje pakrantėje ir po vandeniu, tiksliau po jūrinių dugno sąnašų sluoksniu, gali būti Vikingų laikų gyvenvietės ir uosto pėdsakų. Dalis XVI a. Šventosios gyvenvietės kultūrinių sluoksnių taip pat yra po vandeniu. Kultūriniai XVI-XVII a. sluoksniai yra ir po kopomis, ir dabartiniame pliaže.

XVII a. Šventojoje buvo uostas su krantinėmis ir prieplaukomis. Šventosios upės pakrantės

buvo sutvirtintos poliais ir medžio konstrukcijomis. Dešiniame Šventosios upės krante buvo Kuršui priklausantis „kuršių" miestas Elija. Ši teritorija yra saugoma kaip Elijos senovinė gyvenvietė (A 1607). Kairiame Šventosios upės krante, LDK priklausančioje teritorijoje, XVII a. buvo kitas miestas su uostu, pirklių namais, karčiamomis. Ši archeologiškai vertinga teritorija saugoma kaip Janmarienburgo senojo miesto vieta (A 1608). 2000 m. buvo patvirtintas teritorijos ribų ir apsaugos zonų planas ir apibrėžti vizualinės apsaugos zonos bei apsaugos nuo fizinio poveikio zonos plotai. 2004 m. buvo atlikta, o 2005 m. papildyta, Šventosios paveldotyrinė kultūrinės vertės apžvalga [46].

Šiuo metu Šventosios miestelyje yra saugomos dvi archeologiškai vertingos teritorijos.

2000 m. buvo patvirtintas teritorijos ribų ir apsaugos zonų planas ir apibrėžti vizualinės apsaugos zonos bei apsaugos nuo fizinio poveikio zonos plotai. 2004 m. buvo atlikta, o 2005 m. papildyta, Šventosios paveldotyrinė kultūrinės vertės apžvalga (aut. architektūros istorikė G. Lukavičienė) [46] Buvo atlikti vizualiniai žvalgomieji tyrimai, istorinės, ikonografinės medžiagos analizė, sudarytas fiksacijos duomenų rinkinys, išaiškinti kultūrinės vertės požymių turintys objektai. Buvo konstatuota, kad senovės gyvenvietės (A 1607) ir senojo miesto (Al608) vizualinės apsaugos zonos pietinė riba sutampa su atstatomo uosto teritorijos šiaurine riba, t.y., uosto teritorija neįeina į vizualinės apsaugos zonas.

Nustatyti šie kultūrinės vertės požymių turintys objektai (4.7.1 lent.): 1.. Pietinio ir šiaurinio medinių polių su akmenų užpildu molų liekanos;

2. 1931–1932 m. įrengtų vidujinių molų ir krantinių liekanos; 3. Žvejų baseino medinės krantinės liekanos; 4. Gelžbetoninė krantinė su laiptais (rytinė krantinė); 5. Buv. ledainės pastato pamato liekanos;

6.Jachtklubo elingas. Pasiūlyta Šventosios uosto baseiną, akvatoriją su išlikusiais statiniais (molais,

krantinėmis ir kt) įrašyti į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą [46].



Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2009-01-20 d. rašte

Nr. (129) 2KL-02 nurodytos saugotinos rytinės krantinės ir molų liekanos. 4.7.1 pav. pateikiamos kultūrinės vertės požymių turinčių objektų vietos, o 4.7.1 lent. aprašoma jų būklė ir pateikiamos rekomendacijos liekanoms išsaugoti, panaudoti ir išardyti.

4.7.1 pav. Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ir teritorijoje esančių objektų su kultūros paveldo požymiais planas



4.7.1. lentelė. Šventosios valstybinio jūrų uosto teritorijoje ir akvatorijoje esantys kultūros paveldo objektai ir rekomendacijos vertybėms išsaugoti

Nr. pagal 4.7.1 pav.

Paveldo objektas Vieta Būklė Vertės požymiai

Rekomen-dacijos

1a, 1b Jūrų uosto molai – pietų molas 1a

Prie uostui skirto ploto

jūrinės dalies pietų ribos

Suirusi virš-vandeninė

medinė kon-strukcija ir nėra dalies

akmenų

Atspindi XX a. pradžios jūrų

hidrotechnikos pasiekimus

Pietų molo liekanas pa-likti. Naują molą įrengti

šalia ly-giagrečiai senajam.

– šiaurės molas 1b Molo liekanos už uosto ploto

ribos per ∼ 480 m.

Likusi molo šaknis, iš

dalies užneš-ta smėliu.

–

–

2a,2b, 2c,2d

Vidaus molai 2a, 2b, 2c

Uostui

skirtame plote yra tik

Šventosios upės dešiniojo kranto (pietų)

molai (2a,2c, iš dalies 2 b)

Molai užnešti smėliu,

viršvandeni-nė dalis sunykusi

Molų

konstrukcija – akmenys tarp medžio polių. Jų vieta nepa-teisino dėtų vilčių, kad

upės vandenys išplaus akvato-riją nuo dugno

nešmenų

Išardyti

liekanas. Tai leistų racio-naliai supla-nuoti uosto

vidaus akva-toriją. Ardy-

mo metu būtina arche-ologo prie-

žiūra 2d Už uosto

sklypo ribų Molas

užneštas smėliu

–

–

3 Žvejų baseino krantinė

Žvejų baseino vakarų

krantinė

Medinė konstrukcija

suirusi ir naujo uosto

gylio apkrovų

neatlaikytų

Medinės krantinės

konstrukcijų atstatymas

netikslingas

4 Krantinė su laiptais

Uosto akvatorijos

rytų krantinė

Reikalingas remontas

Krantinę pri-taikyti uosto poreikiams ją remontuojant

5 Ledainė Už uosto teritorijos ribų

Sunaikinta 2007 m. statant namus

–

–

6 Jachtklubo elingas Už uosto teritorijos ribų

Pastatas neišliko

– –



Senojo uosto akvatorijoje yra buvęs stačiakampis pusiasalis su krantinėmis. Jame iki

2007 m. dar buvo senojo Šventosios uosto statinių liekanų (6 objektas pagal 4.7.1 pav.). Šiuo metu ši vieta užstatyta gyvenamaisiais pastatais ir į uosto teritoriją neįeina (Šventosios jūrų uosto detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-05, 3 priedas).

Siūlymas įrašyti Šventosios uosto baseiną (akvatoriją) ir krantines į Kultūros paveldo

registrą netikslinga dėl šių priežasčių: 1) vidiniai molai nealiko savo paskirties – išplauti uosto akvatorijoje susikaupusį dumblą

didesne upės srove vandeningais laikotarpiais (potvynių metu); 2) senoji statybos technologija įrengiant tokius molus ir krantines (medžio konstrukcija su

akmenų užpildu yra palyginti laikina) nepasiteisina; 3) vidinių molų ir vakarų krantinės išsaugojimas ir atstatymas nesutampa su uosto

atstatymo tikslais.

Atlikus Šventosios valstybinio jūrų uosto teritorijos ir akvatorijos archeologinius tyrimus, gautos šios išvados:

1. Atstatomo Šventosios valstybinio jūrų uosto teritorija ir infrastruktūros objektai nepatenka į saugomas teritorijas. 2. Senovės gyvenvietės (A 1607) ir senojo miesto (Al608) vizualinės apsaugos zonos pietinė riba sutampa su atstatomo uosto teritorijos šiaurine riba, t.y., uosto teritorija neįeina į vizualinės apsaugos zonas. 3. Apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje, per 980 m į šiaurę nuo pietinio molo, yra 1923 m. projektuoto III statybos periodo šiaurinio molo liekanos, o į pietus nuo jų yra XVII a. pabaigos buvusių Šventosios žiočių sutvirtinimų poliai. Vykdant kokius nors dugno judinimo darbus, šių kranto sutvirtinimų vietoje ar jų aplinkoje, reikalingi archeologiniai tyrimai. 4. Žvalgant išorinio reido akvatorijos dugną, senųjų Šventosios upės žiočių pėdsakų neaptikta.

5. Vikingų laikų gyvenvietės ir uosto pėdsakų žvalgytoje akvatorijoje nerasta. 6. XVI a. Šventosios gyvenvietės kultūrinių sluoksnių žvalgytoje akvatorijoje po vandeniu nerasta. Jos gali būti priekrantės zonoje po smėlio sąnašomis (saugomoje teritorijoje "Elijos senovinė gyvenvietė" (A 1607). 7. Šventosios uosto akvatorijos išoriniame reide kultūros paveldo objektų neaptikta. Jūros dugno judinimo darbus čia galima vykdyti be archeologo priežiūros. 8. Nuskendusio laivo 1 (W-l) aplinkoje vykdant darbus, susijusius su dugno deformacija, reikalingi archeologiniai tyrimai.



4.8. Socialinė - ekonominė aplinka

Analizuojama Šventosios uosto teritorija yra Lietuvos šiaurės vakaruose Palangos miesto

savivaldybės administruojamoje teritorijoje - Šventosios gyvenvietėje. Palangos m. savivaldybė pietuose ribojasi su Klaipėdos rajonu, šiaurėje su Latvija. Nuo Palangos miesto centro Šventoji yra nutolusi apie 13 km.

Statistiniai duomenys dažniausiai pateikiami visam Palangos miestui kaip administraciniam vienetui su visais priklausiniais: Nemirseta, Vanagupe, Kunigiškiais, Monciškėmis, Šventąja, Būtinge ir jų centru – istorine - senąja Palanga. Išskiriant statomo uosto poveikį tik Šventosios gyvenvietei – bus minima Šventosios rekreacinė zona.

4.8.1. Palangos miesto savivaldybės gyventojų užimtumas ir nedarbas

Lietuvos statistikos departamento duomenimis Palangos mieste 2006 - 2010 metais registruotų gyventojų skaičius svyravo nežymiai ir apytiksliai buvo – 17 500.

Per 2009 m. lapkričio mėn. Palangos darbo biržoje buvo įregistruoti 208 ieškantys darbo asmenys. Lyginant su 2007 m, 2009 m. nedarbo lygis Palangos mieste padidėjo apie 6% (4.8.1 pav.).

Šaltinis: Klaipėdos teritorinė darbo birža

4.8.1 pav. Nedarbo lygis Palangos miesto savivaldybėje 2007–2009 m.m.



Šaltinis: Klaipėdos teritorinė darbo birža

4.8.2 pav. Įregistruota bedarbių ir laisvų darbo vietų Palangos mieste

2009 m pabaigoje daugiausia bedarbių buvo tarp neturinčių profesinės kvalifikacijos (4.8.2 pav.).

4.8.2. Verslo struktūra Palangos mieste

Vyraujančios verslo šakos Palangos mieste susijusios su turizmu, rekreacija. Žemės ūkio

sektorius, kuriam priskiriama ir žvejyba, išvystytas silpniau. Apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos (viešbučiai, restoranai) 2006-2008 metais sudarė apie

18% visų Palangos m. veikiančių įmonių. Šių įmonių apyvarta sudarė apie 10%, dirbančiųjų skaičius siekė 27% visų Palangos miesto dirbančiųjų.

Daugiausiai veikiančių įmonių registruota (apie 23%) ir didžiausią apyvartą (apie 35%), lyginant su visomis verslo sritimis Palangos m., turėjo prekybos ir remonto įmonės, kurios taip pat didžiąja dalimi susijusios su turizmo verslu.

Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė Palangos mieste sudaro tik apie 2,3% pagal veikiančių įmonių skaičių ir vos 0,5% pagal darbuotojų skaičių.

Žvejybos sektorius. Lietuvos išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje ir teritoriniai vandenys sudaro apie 7000 km2, tai yra apie 2 proc. visos Baltijos jūros akvatorijos.

Pastaraisiais metais Lietuvos žvejų sugavimai Baltijos jūroje pastoviai didėjo nuo 8,59 tūkst. t 2002 metais iki 13,47 tūkst. t 2005. Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje sužvejojama tik apie 4 - 5 proc. Svarbiausios Baltijos jūros priekrantėje žvejojamos verslinės žuvys – menkės, stintos, strimelės, plekšnės, uotai ir kai kurios kitos. Iš viso Baltijos jūros priekrantės žvejyboje užimta apie 300 Lietuvos žmonių.

2010 metų pradžioje Baltijos jūros priekrantėje žvejojo 90 žvejybos įmonių. Dėl pasitraukimo iš žvejybos verslo, 2010 antroje pusėje liko apie 60 įmonių. Žvejybos zona nuo Klaipėdos iki Šventosios suskirstyta į 14 barų (4.8.4 pav.). Ties Šventąja, arčiausiai numatomo statyti uosto, yra 27-as ir 28-as žvejybos barai.



Atlikus priekrantės žvejų įmonių sugavimų analizę pagal žvejybos barus paaiškėjo, kad sugavimai yra pasiskirstę labai netolygiai (4.8.3 pav.) Didesni sugavimų kiekiai koncentruoti ties Klaipėdos ir Šventosios uostais, tai yra tose vietose, kuriose yra patogesnis laivų laikymas ir žuvų iškrovimo sąlygos.

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29

baras

kg

2005 m.

2006 m.

2007 m.

Vidurkis

4.8.3 pav. Priekrantės žvejų sugavimai 2005 – 2007 m. ir sugavimų vidurkis pagal žvejybos barus

4.8.4 pav. Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žvejybos barai



4.8.1 lentelė. Žuvų išteklių naudotojų, žvejojančių Baltijos jūros priekrantėje, žuvininkystės produktų iškrovimo, pirminio pardavimo ir supirkimo vietų sąrašas žemyniniame krante

Eil. Nr.

rajonas/miestas Vieta

15. Klaipėda 16 žvejybos baras – prie šiaurinio molo

16. Klaipėda 18 žvejybos baras – prie II Melnragės gelbėjimo stoties

17. Klaipėda 19 žvejybos baras ties stovykla „Žuvėdra“

18. Klaipėdos r. 19 baras – Karklės k. ties kapinaitėmis

19. Klaipėdos r. 19 ir 20 žvejybos barų riba – Karklės k. šiaurinėje dalyje

20. Klaipėdos r. 20 žvejybos baras ties Karklės k.

21. Palanga Ties gelbėjimo stotimi

22. Palanga 22 žvejybos baras ties Nemirseta

23. Palanga 23 žvejybos baras ties poilsio namais „Žuvėdra“

24. Palanga Kortininkų g. 10

25. Palanga Ošupio takas 6

26. Palanga Ošupio takas 16

27. Palanga Kuršių takas 19

28. Palanga 26 žvejybos baras – Užkanavės g. 59

29. Palanga Šventosios uostas

Šviežių žuvų kokybės užtikrinimas laivuose ir iškrovimo vietose tiesiogiai veikia žuvų kainas,

jų tikrosios vertės susiformavimą rinkoje ir konkrečiai pardavimo vietose – aukcionuose. Tai yra viena svarbiausių Lietuvos Baltijos jūros žvejybos gyvybingumo ir rentabilumo didinimo problemų. Be to, uostuose, žuvų iškrovimo ir pirmojo pardavimo vietose, sutinkamai su ES teisės aktų reikalavimais turėtų būti vykdoma pagrindinė žvejybos, žuvų kokybės kontrolė, renkama operatyvi informacija apie žuvų sugavimus, rūšis ir kainas.

Turizmo, rekreacijos sektorius. Lietuvos pajūris turtingas rekreaciniais ištekliais. Ypač svarbią vietą užima gamtinė aplinka. Kontinentinio pajūrio arealai, priskiriami didžiausio rekreacinio potencialo arealams. Pajūriu praeina dviračio trasų tinklas („Gintaro kelias“, „Kuršių kelias“) yra gamtos bei kultūros paveldo objektų.

Palangos kurortas įskaitant ir Šventosios rekreacinę zoną šiuo metu vienas iš dviejų svarbiausių pajūrio kurortų ir vienintelis, esantis žemyniniame Baltijos jūros krante. Klaipėdos miesto bendrajame plane Palanga įvardijama ir kaip viena svarbiausių klaipėdiečių rekreacinių vietovių po darbo ir savaitgaliais.

Palangos svečių visumą apibūdina tokie dydžiai (Palangos miesto bendrojo plano sprendiniai. Aikšinamsis raštas. 2008):

– per metus aplanko apie 480 tūkst. svečių ilgesniam negu 2–3 dienų laikotarpiui;



– trumpam 2–3 dienų laikotarpiui savaitgalio bei kitomis dienomis aplanko per metus apie 570 tūkst. svečių;

– maksimali vasaros sezono sankaupa savaitgaliais siekia 160–170 tūkst. svečių. Užsienio svečių skaičius per metus vertintinas apie 3–5 % metinio Palangos svečių skaičiaus;

– svečių, kurių tikslas, arba vienas iš kelių tikslų yra sanatorinis gydymas, reabilitacija ir pan. skaičius per metus gali sudaryti daugiausiai 6% bendro Palangos svečių skaičiaus.

Vienas iš esminių bruožų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra tai, kad turizmas yra regioninio pobūdžio, t.y. didžiausią dalį lankytojų sudaro minėtų šalių gyventojai. Iš visų Lietuvos regionų tai labiausiai ryšku Palangos m. savivaldybėje - apie 80 proc. lankytojų 2008 metais sudarė vietiniai šalies gyventojai. 4.8.2 lentelė. Vietinių ir užsienio turistų skaičius 2008 metais

Palangos m. sav.

�eringos sav.

Klaipėdos m. sav.

Klaipėdos apskritis

Lietuvos respublika

Turistų skaičius, tūkst. 199,7 61,7 142,7 432,4 1825,8

- vietiniai 81% 54% 51% 67% 50% - užsieniečiai 19% 46% 49% 33% 50% Vidutinė viešnagės trukmė, nakv.

4,8 2,5 2,2 3,5 2,8

- vietiniai 5,3 3,0 3,1 4,1 3,3 - užsieniečiai 2,7 2,0 2,3 2,3 2,3

Šaltinis: Lietuvos statistikos deparamentas

Duominuojantis Palangos mieste verslas - turistų apgyvendinimas - yra sezoninis (4.8.5 pav.). Kitos verslo šakos glaužiai susijusios su turizmu, rekreacija (maitinimas, prekyba, servisas, nuoma ir pan.) taip pat yra įtakojamos sezoniškumo.

0

50000

100000

150000

200000

250000

2007

M01

2007

M03

2007

M05

2007

M07

2007

M09

2007

M11

2008

M01

2008

M03

2008

M05

2008

M07

2008

M09

2008

M11

2009

M01

2009

M03

2009

M05

2009

M07

2009

M09

2009

M11

Iš viso pagalapgyvendinimoįstaigas

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

4.8.5 pav. Palangos m. 2007-2009 metų suminis visų apgyvendinimo įstaigų tipų rodiklis (nakvynių skaičius per mėnesį)



Vidutiniškai per metus (2007-2009 metai) Palangos miesto apgyvendinimo įstaigose apsistoja iki 900 000 žmonių. Sezono metu (birželio – rugsėjo mėn.) yra apgyvendinama iki 500 000 svečių, t.y apie 55% visų metų svečių, o piko metu (liepa – rugpjūtis) apie 350 000 svečių, t.y. 37% visų metų lankytojų.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad didžiausią dalį užimantis turizmo verslas Palangos mieste susiduria su dviem pagrindinėm problemom: sezoniškumu ir regioninio turizmo įvaizdžio faktoriais.

Šventosios gyvenvietė dar labiau jaučią šių faktorių įtaką socialinei ir ekonominei aplinkai. 4.8.5 lentelė. Apgyvendinimo įstaigų skaičius pajūrio kurortuose 2008 metais

1973 metais Šventosios gyvenvietė priskirta Palangos miestui, o 1975 metais paskelbta

kurortu. Iki šių dienų rekreacija, paslaugos poilsiautojams yra pagrindinės veiklos sritys Šventojoje. Vasarą, piko metu, savaitgaliais ilsisi iki 80 000 poilsiautojų [60]. Tai antras rodiklis pagal miestų lankomumą Lietuvoje po Palangos. Tuo tarpu nuolatinių Šventosios gyventojų – apie 1800.

Tradiciškai ir istoriškai susiklostė, kad Šventosios rekreacinės zonos, apgyvendinimo, maitinimo ir kitų paslaugų vartotojai yra mažiau pajamų turintys asmenys (lyginant su Palangos kurorto lankytojais). Tai tiesiogiai priklauso nuo Šventosios, kaip kurorto, įvaizdžio ir konkurencingumo su kitais pajūrio kurortais formavimo.

Didelės neigiamos įtakos turi dar Sovietiniais laikais pastatyti, pasenę, nerenovuoti, bet šiuo

metu eksploatuojami pastatai ar jų kompleksai. Taip pat kurorto įvaizdį gadina apleisti statiniai, kurių yra apie tūkstantis, pavirtę gelžbetonio laužais ir šiukšlynais (Gliožerienė, 2009).



Šventoji nesispecializuoja sveikatingumo paslaugose (žr.4.8.3 lent), konferencijų

organizavime, neturi daug lankomų objektų (muziejų, gamtos paminklų ir pan.). Pagrindinis traukos objektas, skatinantis turizmą, yra paplūdimiai ir šiam poilsius užtikrinti būtinos aptarnavimo paslaugos: nakvynės nameliai, kempingai ir maitinimo įstaigos.

Šventosios rekreacinė zona palei krantą tęsiasi apie 4400 m. Šventosios rekreacinėje zonoje pliažų teritorijos (pažymėtos riboženkliais) užima didesniąją rekreacijai išskirto kranto ruožo dalį (60%). Pliažų ribose geriausiai išvystyta rekreacinė infrastruktūra, todėl juose susitelkia didžioji dalis poilsiautojų (apie 85,3%). Ne pliažų zonai tenka 14,7% poilsiautojų [59].

Dar viena iki šiol pakankamai neišnaudota niša yra jūrinis turizmas, pramoginė žvejyba, ir tuo susijusios aptarnavimo, parkavimo, švartavimo ir panašios paslaugos.

4.8.3. Galimas poveikis socialinei – ekonominei aplinkai, kitoms ūkio šakoms

Bet kokia planinga verslo plėtra turi tiesioginę teigiamą įtaką vietos (ir aplinkinių rajonų) gyventojų socialinei-ekonominei būklei, gyventojų užimtumui ir pragyvenimo lygiui.

Išskiriamos kelios pagrindinės Šventosios gyvenvietės ekonominės veiklos sritys susijusios su jūra ir tiesiogiai su uosto atstatymu:

1. Pajūrio (paplūdimių) rekreacija;

2. Komercinė žvejyba;

3. Pramoginė žvejyba;

4. Pramoginė-sportinė laivyba;

5. Vandenų transportas.

Poilsis pajūrio zonoje, paplūdimiuose ir su tuo susijusios paslaugos kurorto lankytojams yra pagrindinė ekonominė veikla Šventojoje (tikslių duomenų nėra, bet galima spėti, kad tai sudaro apie 90-95 proc. viso verslo sezono piko metu, t.y 7-8 mėn.). Uosto atstatymas neturės neigiamo poveikio turizmo ir rekreacijos paslaugų sektoriui.

Poveikis pajūrio sausumos rekreacijai. Šventosios uosto atstatymas turės įtakos intensyvios rekreacijos zonoms (INRZ) tiek pietinėje tiek šiaurinėje molo pusėje.

Pagal šventosios krante poilsiautojų srauto sklaidos intensyvumo ir rekreacinės infrastruktūros objektų koncentracijos duomenų analizę [59] išskirtos dvi intensyvaus (INRZ) ir trys ekstensyvaus (ENRZ) naudojimo rekreacinės zonos (4.8.6 pav.). INRZ sudaro 59,5%, o ENRZ - 40,5% viso Šventosios rekreacinės zonos užimamo kranto ruožo ilgio. Intensyvaus naudojimo zonose susitelkusi didžioji dalis besiilsinčiųjų šioje zonoje - 85,3%, o ekstensyvaus - 14,7% nuo visų poilsiautojų. Šiaurinėje INRZ priskaičiuojama 27,7%, o pietinėje - 57,6%. Vidurinėje ekstensyvaus naudojimo rekreacinėje zonoje susirenka apie 7% rekreantų, tuo tarpu šiaurinėje ir pietinėje ENRZ tesulaukiama atitinkamai 4,1% ir 3,6 %.

Analizuojama Šventosios uosto teritorija patenka į išskirtą ENRZ. Į pietus ir į šiaurę – išskirtos intensyvios rekreacijos zonos. Šventosios uosto rekonstrukcija įtakos poilsiautųjų srautų persiskirstymą Šventosios paplūdimiuose.



Numatomas atstumas tarp būsimų Šventosios uosto molų krante sieks apie 510 m, dar apie 100 m užims patys molai bei jų prieigos (Šventosios..., 2003). Pagal G. Žilinsko pateikiamą vertinimą (Žilinskas G., 2011), centrinėje Šventosios dalyje bus eliminuotas iki 600 m kranto ruožas, kuriame dabar susirenka apie 14% Šventosios rekreacinėje zonoje besiilsinčių žmonių. Šis rekreacinės erdvės sumažėjimas dar labiau padidins rekreacinę apkrovą likusioje Šventosios intensyvaus naudojimo rekreacinės zonos dalyje. Antra vertus, tikėtina, kad dėl padidėsiančios krantų erozijos pavėjinėje (šiaurinėje) būsimo uosto molų pusėje, rekreacinė paplūdimių talpa šioje dalyje stipriai sumažės. Tačiau, dėl suintensyvėsiančios sąnašų akumuliacijos, o to pasekmėje ir platėsiančių paplūdimių, turėtų padidėti rekreacinė talpa priešvėjinėje (pietinėje) Šventosios rekreacinės zonos dalyje. Todėl, jūros krante, atstačius Šventosios uostą, šiaurinėje jo pusėje ir poilsiautojų turėtų sumažėti, o pietinėje pusėje - padidėti. Tai, savo ruožtu, paskatins spartesnę rekreacinės infrastruktūros plėtrą pietinėje Šventosios rekreacinės zonos dalyje. Be to, pastačius uostą bus nutraukta šiuo metu (dienos bėgyje) vykstanti poilsiautojų migracija pakrante tarp šiaurinės ir pietinės Šventosios rekreacinės zonos dalių.

4.8.6 pav. Poilsiautojų srauto pasiskirstymas Šventosios rekreacinėje zonoje (Žilinskas G., 2011)



Žvejybos verslas. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus nacionaliniame strateginiame plane 2007-2013 m., priimtame 2007 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 654 (Žin., 2007, Nr. 76-3014), iškeliamas pagrindinis tikslas: kurti konkurencingą žuvininkystės

sektorių, skatinti sektoriaus įmonių ir pripažintų gamintojų organizacijų ar kitu visuomeninių

organizacijų bendrą veiklą, saugoti ir plėtoti gyvuosius vandens išteklius, užtikrinti žvejybos uostu,

prieplaukų ir kitų infrastruktūros objektų plėtrą.

Reikia akcentuoti, kad 4.8.1 lentelėje nurodytos žuvininkystės produktų iškrovimo, pirminio pardavimo ir supirkimo vietos žemyniniame krante didžiąja dalimi yra tiesiog patogesnis privažiavimas automobiliu prie kranto, skirta nuleisti valtį iš autopriekabos ir jokio uosto, prieplaukos ar panašių hidrotechninių statinių nėra.

Šventosios uosto atstatymas, suteiktų galimybę šalia žvejojantiems žvejams patogiai ir greitai išsikrauti žuvis vietoje, bei sumažintų žuvies iškrovimui reikalingo laiko bei kuro sąnaudas. Be to galima prognozuoti, kad greitu laiku bus prarasta galimybė laikyti ir iškrauti žuvis Danės upės prieplaukose, nes ši vieta po rekonstrukcijos daugiausia numatoma pramoginiams laivams.

Palangos kurorte nėra gerai įrengto ir pakankamą žvejybinių laivų srautą galinčio aptarnauti uosto, o artimiausias modernus žvejų uostelis planuojamas Karklėje (už 25 km.). Modernios iškrovimo vietos su infrastruktūra įkūrimas leistų Šventosios ir Palangos kurortams tapti ryškiu lyderiu šviežios žuvies realizacijoj, atsigautų ir sustiprėtų verslinės ir pramoginės žuvininkystės ir šiuo verslu susijusių veiklų tradicijos (įvairios šventės, akcijos), kas labiau skatintų turistų judėjimą ne tik pačiame Palangos mieste, bet ir iš kaimyninių Klaipėdos, Kretingos, Liepojos rajonų, išaugtų pačios Šventosios rekreacinės zonos lankomumas ne tik sezono (vasaros) metu, bet ir kitais metų laikais.

Šventosios uosto atstatymas padidintų veiklos susijusios su žvejyba koncentraciją vienoje vietoje, kas leistų pagerinti kokybės kontrolę.

Šventosios uosto planuojama avanuosto teritorija patenka į 28 žvejybos barą (žr. 4.8.4 pav.), kuris užima 10,9202 km² plotą. Įrengus Šventosios uostą pagal analizuojamą variantą (2B variantas, numatytas ALATEC kompanijos parengtoje Galimybių studijoje) [58], žvejybos baro plotas sumažėtų 0,0855 km², tai sudaro apie 0,78% viso žvejybos baro ploto.

Pramoginė žvejyba. Ši veikla komerciniu požiūriu Palangos ir Šventosios kurortuose beveik

neegzistuoja. Pramogine žvejyba jūroje užsiima daugumoje tik individualūs asmenys ne komerciniais, bet pramoginiais ar poilsiniais tikslais (nedideliais laiveliais, guminėmis valtimis). Šventosios uosto atstatymas suteiktų galimybę didesniems laivams siūlyti savo paslaugas atvykstantiems poilsiautojams. Šis uostas turėtų visas galimybes konkuruoti su artimiausiu Klaipėdos uostu, kur pramoginė jūrinė žvejyba aktyviai vystoma. Ir turėtų vieną pagrindinį privalumą prieš Klaipėdą – tai greitas išėjimas į atvirus vandenis.

Kadangi ši pramogų paslauga ypač populiari rudenį ir pavasarį, tai padės Šventosios ir

Palangos kurortams sumažinti sezoniškumo problemą, užtikrinti gyventojų užimtumą ir pajamas kitais metų laikais.



Pramoginė-sportinė laivyba. Šventosios uostas suteiks galimybę sumažinti atotrūkį tarp

regioninio turizmo ir tarptautinio, ir tarp sausumos ir jūrinės rekreacijos, praplės jūriniu turizmu užsiimančiu lankytojų geografiją ir skaičių.

„Remiantis kitų Lietuvos mažųjų pramoginių laivų uostų atvykstančių laivų statistika, galima prognozuoti, Šventosios uoste iš užsienio atvykstančių laivų dalis viršys 70 proc. Pirmaisiais uosto veiklos metais (pirmąjį sezoną) galima tikėtis sulaukti iki 500-600 mažųjų pramoginių laivų, atvykstančių iš užsienio, jei informacija apie naujo uosto atidarymą bus sėkmingai išplatinta tikslinėse užsienio rinkose.“ „Tikimasi, jog dalis Lietuvos piliečių, turinčių pramoginius laivus ir laikančius juos kituose uostuose, perkels juos į Šventosios uostą (naujas, modernus, patogi geografinė padėtis, laivų savininkams teikiamos paslaugos), tikimasi apie 50-70 ilgalakių sutarčių per pirmuosius keletą veiklos metų“ (ALATEC kompanijos galimybių studija [58]).

Uostas prisidėtų prie Palangos ir gretutinių rajonų gyventojų laisvalaikio užimtumo – tai buriavimo mokyklos ar jūrininkystės klubai.

Tam, kad Šventosios uostas taptų patrauklus potencialiems klientams, remiantis kitų šalių sėkmingai veikiančių pramoginių laivų uostų patirtimi, siekiant patenkinti klientų poreikius, pilnai išvystytame uoste turi būti [58]: 1. įgulos aptarnavimo paslaugos: elektra, vandens tiekimas, higieninės patalpos, ryšių

infrastruktūra, kt; 2. laivo aptarnavimo paslaugos: degalų tiekimas, atliekų šalinimas, saugojimas žiemos metu,

iškėlimas, slipas, transportavimas, kt); 3. galimybių apsirūpinti būtiniausiomis prekėmis/paslaugomis užtikrinimas: prekyba, paštas ,

bankai, maitinimas, vaistinės, kt 4. laisvalaikio / pramogų infrastruktūra: turizmo informacijos centrai, automobilių / dviračių

nuoma, apgyvendinimas, pramoginiai objektai, kt.“

Galima prognozuoti, kad pagyvėjusi rekreacinė laivyba neturės neigiamos įtakos poilsiautojams, nes uostas ir jo prieigos bus poilsiaujančių asmenų traukos objektu.

Vandenų transportas. Tarpvalstybinio keleivių transporto galimybės iš Šventosios uosto yra vertinamos santūriai: Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studijoje [58] nurodytos pagrindinės galimos rinkos: Kaliningrado sritis, Latvija, Lenkija, Estija. Realiausiai vertinamos galimybės per pirmuosius keletą uosto veiklos metų atidaryti 1-2 laivų linijų iš/į paminėtas tikslines rinkas. Sėkmingai vystant Palangos kurorto marketingo veiklą Skandinavijos šalyse (Suomija, Švedija, Danija), galima tikėtis bent 1-2 keltų linijos iš šių kraštų per pirmuosius 2-3 uosto veiklos metus“, „Keltų ir kruizinių laivų aptarnavimo galimybė buvo įtraukta kaip viena iš uosto veiklos krypčių (kaip papildoma, bet ne pagrindinė). ... tokios galimybės nereiktų atmesti, tačiau ši veikla negali būti laikoma kaip viena iš pagrindinių grindžiant uosto poreikį.

Daug realiau pirmaisiais Šventosios uosto veiklos metais tikėtis keleivių pervežimo iš Klaipėdos, Neringos ir gal būt Liepojos.



Poveikis Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdžiui. Atstačius Šventosios uostą, jis be

jokios abejonės taptų nacionalinės svarbos objektu ir teigiamai veiktų Lietuvos pajūrio konkurencingumą kaimyninių Baltijos valstybių atžvilgiu.

Baltijos jūros turizmo žemėlapiuose be didelių marketingo pastangų Šventosios uostas būtų pažymėtas kaip lankytinas objektas pramogine–sportine laivyba ir vandenų transportu užsiimantiems subjektams.

Pagal ES reikalavimus, Baltijos ir Šiaurės jūrų valstybės turi sudaryti galimybę pramoginiams laivams kas 50 jūrmylių (apie 100 km) pakrantėje pasislėpti nuo audrų. Kol kas šio reikalavimo Lietuva netenkina, bet po Šventosios uosto atstatymo, jis bus įvykdytas.

Pagrindinės išvados:

Apibendrinus poveikį atskirom Šventosios rekreacinės zonos veiklų sritim galima išskirti du pagrindinius aspektus:

1. Šventosios uosto atstatymas prisidės prie sezoniškumo mažinimo, t.y. padidins vietos gyventojų užimtumą kitais metų laikotarpiais, ne tik vasarą.

2. Naujas mažųjų laivų uostas prisidės prie Šventosios kaip “ekonominės klasės” kurorto

įvaizdžio mažinimo ir pritrauks daugiau pasiturinčių poilsiautojų tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos. Tai sudarys sąlygas verslo sričių šioje rekreacinėje zonoje praplėtimui, paslaugų kokybės gerinimui ir vietos gyventojų kvalifikacijos ir pajamų kilimui.



4.9. Visuomenės sveikata

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tikslas yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą

planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, esant reikalui - pasiūlyti pašalinti arba sumažinti kenksmingą poveikį visuomenės sveikatai tinkamomis priemonėmis.

4.9.1. Planuojamos veiklos vieta

Planuojamos ūkinės veiklos teritorija yra Šventosios gyvenvietėje. Šventoji – kurortinė gyvenvietė. Viena iš Šventosios uosto paskirčių ir teikiamų - laivybos

turizmas. Šventojoje ypač vasaros sezono metu sulaukiama didelio turistų skaičiaus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XXXIII skyrius „Rekreacinės teritorijos“ reglamentuoja „...patvirtintose rekreacinėse teritorijose plėtodami ūkinę ir kitokią veiklą, turi šia veiklą tvarkyti taip, kad nebūtų keičiamas rekreacinių teritorijų kraštovaizdis, bloginama jo fizikinė būklė bei estetinė vertė...“.

Artimiausias gyvenamas pastatas (taškas C) nutolęs 15 m atstumu nuo planuojamos Šventosios uosto teritorijos ribos šiaurės rytų kryptimi. Rytinėje Šventosios uosto pusėje yra pastatyti nauji gyvenamieji pastatai (taškas E), artimiausias pastatas 6 m atstumu nutolęs nuo vandens telkinio.

Šiaurinė planuojamos teritorijos pusė ribojasi su pajūrio juostos dalimi (kopomis, paplūdimiu, Baltijos jūra) ir teritorija, kurioje stovi UAB „Energetikas“ pastatai (šioje teritorijoje žemės sklypai nėra suformuoti). Iš rytų pusės - Šventosios biblioteka (125 m atstumu), Šventosios ambulatorija (500 m atstumu). Pietryčių pusėje, 330 m atstumu nuo planuojamos teritorijos ribos yra Šventosios pagrindinė mokykla.

Pagal detaliojo plano sprendinius Šventosios uosto teritorijoje yra suformuoti sklypai:

– sklypas Nr.1 (29,9544 ha) - skirtas susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų (I/I1) - Šventosios jūrų uosto statybai;

– sklypas Nr.2 (0,2670 ha) - skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I/I2) - privažiavimo keliui prie planuojamo ir prie esamo sklypo bei inžinerinėms komunikacijoms tiesti;

– sklypas Nr.3 (0.0281 ha), skirtas susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų (I/I1) – modulinės tranzitinės transformatorinės statybai.

Šventosios gyvenvietės rekreacinės teritorijos yra pažymėtos Palangos miesto bendrajame plane [7], patvirtintame Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 (4.9.2 pav.).

2011 m. liepos 28 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-601, patvirtintas Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas nustato žemės naudojimo režimą pajūrio juostos žemyninėje dalyje (4.9.3 pav.). Šio dokumento 7.4.2. punktas reglamentuoja, kad rekreacinės paskirties teritorijų, esančios tiek urbanizuotoje, tiek neurbanizuotoje aplinkoje, apsaugos ir tvarkymo darbai vykdomi pagal detaliuosius ir specialiuosius planus. Turi būti užtikrinamas šių teritorijų prieinamumas, poilsiautojų saugumas, gerinamos poilsiavimo sąlygos. Šiose teritorijose negalima bloginti fizinių rekreacinių kraštovaizdžio savybių, naikinti jo estetinio potencialo, statyti su rekreacija nesusijusių pastatų ir įrenginių. Šiose teritorijose galioja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai rekreacinių teritorijų tvarkymui.



4.9.1. pav. Artimiausia gyvenamoji ir visuomeninės paskirties aplinka

4.9.2 pav. Ištrauka iš Palangos miesto bendrojo plano pagrindinio brėžinio



KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONOS

- Subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos rekreacinės paskirties žemė

- Rekreaciniai miškai: Ekstensyvaus pritaikymo (miško parkai) miškai

- Intensyvaus rekreacinio pritaikymo rekreaciniai vandenys

- Ekstensyviai technogenizuotos aplinkos Komunikacinės inžinerinės paskirties žemė

- Ūkiniai vandenys

- Reguliuojamos apsaugos gamtos ir kultūros paveldo teritorijos

4.9.3 pav. Ištrauka iš Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendinių brėžinio

VRi MRe

�Rn �Tn

VŪ KOr



Pačiu Baltijos jūros pakraščiu tęsiasi jūros formuojamas reljefo ruožo – paplūdimys. Palangos

miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-07-22 įsakymu Nr. A1-559 „Dėl maudyklų teritorijų nustatymo Palangos miesto paplūdimyje“ yra įteisintos Šventosios gyvenvietės paplūdimių maudyklų teritorijos (4.9.4 pav.). Maudykla Nr. 8 – teritorija nuo Elijos g. iki Mėguvos g.; maudykla Nr. 9 – teritorija nuo Mėguvos g. iki ribos ženklo, esančio 150 m į pietus nuo molo; maudykla Nr. 10 – teritorija nuo ribos ženklo, esančio 50 m į šiaurę nuo Šventosios upės žiočių iki ribos ženklo, esančio 100 m į pietus nuo senojo molo; maudykla Nr. 11 – teritorija nuo ribos ženklo, esančio 100 m į šiaurę nuo senojo molo iki ribos ženklo, esančio už 600 m.

4.9.4 pav. Paplūdimių maudyklų vieta (pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-07-22 įsakymą Nr. A1-559)



4.9.2. Visuomenės sveikatos analizė ir regiono gyventojų demografiniai rodikliai

Planuojamos ūkinės veiklos teritorija yra Šventosios seniūnijoje, Palangos miesto savivaldybėje. Lietuvos statistikos departamentas prie LRV neturi išsamios informacijos apie Šventosios seniūnijoje gyvenančių žmonių demografinius bei sveikatos rodiklius, todėl apžvelgiant visuomenės sveikatos būklę nagrinėjami visos Palangos miesto populiacijos visuomenės sveikatos būklės rodikliai, kurie bus palyginami su bendrais Klaipėdos apskrities ir Lietuvos Respublikos rodikliais.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis 2011-01-01 Lietuvoje gyveno 3 244 929 žmonės. Per paskutiniuosius metus gyventojų skaičius Lietuvoje mažėjo. Palangos miesto savivaldybėje pagrindinės demografinės situacijos kitimo tendencijos panašios, kaip ir visoje Lietuvoje.

Gyventojų skaičius mažėja dėl migracijos ir mažo natūralaus gyventojų prieaugio (4.9.1 lentelė). 4.9.1 lentelė. Gyventojų skaičius 2006 – 2011 metais

Teritorija Metai

2006 2007 2008 2009 2010 2011 Lietuvos Respublika 3 403 284 3 384 879 3 366 357 3 349 872 3 329 039 3 244 929 Klaipėdos apskritis 380 612 379 472 378 843 378 221 376 549 366 935

Palangos m. sav. 17 671 17 632 17 620 17 574 17 645 17 234 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Gimstamumas nuo 2006–2009 metų Klaipėdos apskrityje ir visoje Lietuvoje didėja, tačiau 2010 m. stebimas gimstamumo mažėjimas. Analizuojant Palangos miesto savivaldybę atskirai, ypatingai 2008 metais gimstamumo rodiklis stipriai išaugo (10,2 gimusiųjų 1000-iui gyventojų). Po metų šis rodiklis sumažėjo, o 2010 metais gimstamumas vėl išaugo (10,4 gimusiųjų 1000-iui gyventojų) (4.9.5 pav.).

8

8,5

9

9,5

10

10,5

11

11,5

12

2006 2007 2008 2009 2010

Metai

Gim

usių

jų s

k. 1

000-

iui g

yv.

Lietuvos Respublika


Palangos m. sav.


4.9.5 pav. Gyventojų gimstamumas 2006-2010 m.



Penkerių metų laikotarpiu gyventojų mirtingumas Palangos miesto savivaldybėje tai didėjo,

tai mažėjo. Tuo metu, kai Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje gyventojų mirtingumas mažėjo, Palangos miesto savivaldybėje jis didėjo.

9

9,5

10

10,5

11

11,5

12

12,5

13

13,5

14

2006 2007 2008 2009 2010

Metai

Mir

usių

jų s

k. 1

000-

iui g

yv.

Lietuvos Respublika


Palangos m. sav.


4.9.6 pav. Gyventojų mirtingumas 2006 – 2010 m.

Natūralus gyventojų prieaugis 2010 metais Palangos miesto savivaldybėje neigiamas -1,2

(2009 m. -0,9), šalyje – -2 (2009 m . -1,6) ir Klaipėdos apskrityje -0,3 – (2009 m. 0,2) 1000-iui gyventojų.

10,811,4

10,4

12,8

11,7 11,6

-1,2-2

-0,3

-4

-2

0

2

4

6

8

10

12

14

Lietuvos Respublika Klaipėdos apskritis Palangos m. sav.

Gimstamumas

Mirtingumas

Natūralus prieaugis


4.9.7 pav. Natūralios gyventojų kaitos rodikliai Palangos m. sav., Klaipėdos apskrityje,

Lietuvos Respublikoje 2010 m. 1000-iui gyventojų



Gyventojų sveikatos būklę tiksliau atspindi ne bendro mirtingumo, o mirtingumo nuo pagrindinių priežasčių vertinimas. Jis rodo, kokios sveikatos problemos visuomenėje yra aktualiausios ir kaip jos kinta.

2010 m. Palangos mieste mirė 99 žmonės. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiausiai – 43 žmonės arba 44% visų mirusiųjų. Piktybiniai augliai yra antra pagal dažnumą mirties priežastis. Nuo piktybinių auglių mirė 23 žmonės, arba 23% visų mirusiųjų, dėl išorinių mirties priežasčių mirė 15 žmonių (15% visų mirusiųjų), 11% sudarė virškinimo organų ligos, 2% visų mirusiųjų sudarė kvėpavimo organų ligos ir 1% sudarė infekcinės ligos.

1%23%

44%

2%

11%

15% 4%Infekcinės ligos

Piktybiniai augliai

Kraujotakos sistemos ligos

Kvėpavimo organų ligos

Virškinimo organų ligos

Išorinės mirties priežastys

Kitos priežastys

Šaltinis: Lietuvis Respublikos sveikatos apsaugos ministerija higienos instituto sveikatos informacijos centras. Lietuvos

gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2010 m.

4.9.8 pav. Mirtingumas pagal priežastis Palangos mieste 2010 m.

0

100

200

300

400

500

600

700

800

2005 2006 2007 2008 2009

Metai

Mir

usi

ųjų

100

000

-ių

gyv

. C00C97 Piktybiniai navikai

I00I99 Kraujotakos sistemos ligos

J00J98 Kvėpavimo sistemos ligos

V01Y89 Išorinės mirtiespriežastys


4.9.9 pav. Mirtingumas pagal TLK-10 Palangos m .sav. 2005-2009 m.



Gyventojų sergamumo rodiklių analizė

Duomenys apie bendrą gyventojų sergamumą yra labai svarbūs vertinant gyventojų sveikatą, nustatant pagrindines sveikatos problemas. Gyventojų sergamumas registruojamas pagal kreipimąsi į įstaigas, teikiančias ambulatorinę pagalbą.

Pagal ambulatorinę pagalbą teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų registraciją 2006 – 2010 metais Lietuvoje stebimas gyventojų sergamumo skaičiaus didėjimas. Palangos m. sav. registruoto sergamumo lygis eilę metų išlieka stabilus ir yra žemesnis už Lietuvos gyventojų registruoto bendrojo sergamumo lygį. (4.9.10 pav.).

1600

1650

1700

1750

1800

1850

1900

2006 2007 2008 2009 2010

Metai

Su

sirg

imai

100

0-iu

i su

aug.

Lietuvos Respublika


Palangos m. sav.

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacinis centras

4.9.10 pav. Suaugusių sergamumas nuo 18 metų 2006-2010 m.

Pagal ambulatorinę pagalbą teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų registraciją 2010 metais Palangos mieste daugiausiai užregistruota kvėpavimo sistemos ligų (20% nuo visų ligų).

Antroji pagal susirgimų dažnumą ligų grupė Palangos mieste buvo kraujotakos sistemos ligos (15% visų susirgimų), 12% sudaro akių ligos, 10% - jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų ligos, 7% - virškinimo sistemos ligos, po 6% - endokrininės sistemos ligos ir urogenitalinės sistemos ligos, po 5% – traumos ir kt. išorinių priežasčių padariniai, odos ir poodžio ligos, nervų sistemos ligos, 4% - psichikos ir elgesio ligos, 3% - infekcinės ir parazitinės ligos.

Vaikų sergamumas

Vaikai - viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Nuo 2006 iki 2010 metų Lietuvos Respublikos vaikų sergamumo rodiklis buvo mažesnis už Klaipėdos apskrities ir Palangos m. sav.



3%6%

4%

5%

12%

15%

20%

7%

5%

10%

6%

5% 2%

Infekcinės ir parazitinės ligos

Endokrininės sistemos ligos

Psichikos ir elgesio sutrikimai

Nervų sistemos ligos

Akių ligos


Kvėpavimo sistemos ligos

Virškinimo sistemos ligos

Odos ir paoodžio ligos

Jungiamojo audinio ir skeletoraumenų ligos

Urogenitalinės sistemos ligos

Traumos ir kt.išorinių priežasčiųpadariniai

Kitos ligos


4.9.11 pav. Palangos miesto gyventojų sergamumas įvairiomis ligomis 2010 m.

2000

2100

2200

2300

2400

2500

2600

2700

2800

2900

3000

2006 2007 2008 2009 2010

Metai

Susi

rgim

ai 1

000-

iui v

aikų

Lietuvos Respublika

Klaipėdos apksritis

Palangos m. sav.


4.9.12 pav. Vaikų sergamumas iki 17 metų 2006 – 2010 m.

Pagal ambulatorinę pagalbą teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų registraciją 2010 metais Palangos mieste daugiausiai sergančių vaikų buvo kvėpavimo sistemos ligomis (35 % nuo visų ligų).



5%2%

15%

5%

4%

35%

8%

7%

6%

1%

5%4% 3%

Infekcinės ir parazitinės ligos

Endokrininės sistemos ligos

Akių ligos

Ausų ligos


Kvėpavimo sistemos ligos

Virškinimo sistemos ligos

Odos ir paoodžio ligos

Jungiamojo audinio ir skeleto raumenųligos

Urogenitalinės sistemos ligos

Įgimtos formavimosi ydos

Traumos ir kt .išorinių priežasčiųpadariniai

Kitos ligos


4.9.13 pav. Palangos miesto vaikų sergamumas įvairiomis ligomis 2010 m.

4.9.3. Objekto sanitarinė apsaugos zona

Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnis „Sanitarinės apsaugos zonos“ nurodo, kad „asmenys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas“ (toliau-SAZ).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V-586 2 punkte nurodoma, kad sanitarinės apsaugos zonos nustatomos Lietuvos Respublikos įstatymuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343 (Žin., 1992, Nr.22-652; 1996, Nr.2-43) bei šiuo įsakymu patvirtintose Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse (Žin., 2004, Nr.134-4878; 2009, Nr.152-6849, 2011, Nr.46-2201) nurodytiems ūkinės veiklos objektams (rūšims).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XIV skyriuje yra nurodomos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonų dydžiai, tačiau jame nėra

numatytos jūrų uostų sanitarinės apsaugos zonos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei

dydžiai.



Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (toliau-Taisyklės) (Žin., 2004, Nr.134-4878 ir Žin., 2009, Nr.152-6849, Žin., 2011, Nr.46-2201) priede yra reglamentuojami sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Jūrų uostams, po 2011 m. balandžio 12 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-360 patvirtinto Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklų pakeitimo (Žin., 2011, Nr.46-2201), sanitarinės apsaugos zonos ribų dydis šiuo teisės aktu

nenustatomas.

Vadovaujantis tuo, jūrų uostui sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos.

Šventosios jūrų uosto atstatymo detaliojo plano sprendiniuose pagrindinės uosto funkcijos išdėstomos sklype Nr.1, jame išskiriant skirtingų režimų zonas atskiriems funkciniams elementams (4.9.14 pav.). Remiantis pasirinkta galimybių studijoje pateikiama vystymo alternatyva, formuojamame žemės sklype Nr. 1 numatomos šios veiklos:

• 500 švartavimosi vietų prie krantinių iki 6 – 15 metrų ilgio laivams; • Švartavimosi vietos pagalbiniams įvairių institucijų laivams iki 40 m (8 laivai); • Laivų remonto teritorijos su dirbtuvių pastatu, angaru (elingu), slipu ir pervežamuoju kranu; • Remonto prieplauka; • Priėmimo prieplauka; • Pasienio kontrolės posto teritorija su pastatu; • Žvejų prieplauka (15 vietų iki 12 m ilgio laivams); • Žvejų prieplaukos teritorija su pastatu; • Kuro kolonėlė laivams; • Triumo vandenų ir buitinių nuotekų surinkimo iš laivų kolonėlės; • Laivų saugojimo žiemos metu aikštelės; • Automobilių stovėjimo aikštelės (450 vietų) ir privažiavimo keliai; • WC, dušai, skalbyklos, med. punktas; • Buriavimo mokykla; • Buriavimo mokyklos angaras; • Jachtklubo teritorija su pastatu; • Uosto administracinės paskirties pastatai, uosto kapitono biuras; • Su uostu susijusios komercinės paskirties pastatams skirtos teritorijos; • Slipai laivų nuleidimui į vandenį; • Elektros, vandens ir bevielio interneto ryšio tiekimas krantinėse; • Plačios promenados pėstiesiems krantinėse.

Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme (Žin., 2006, Nr. 132-4987) II skyriuje „Valstybinis

uosto veiklos reglamentavimas“ 4 straipsnio 6 punkte, nurodyta, kad uosto paskirtis aptarnauti žvejybos laivus ir atlikti pirminį žuvų apdorojimą. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 27 d. rašte Nr. R18-338 (6.2) „Dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto poveikio aplinkai vertinimo“ pateikta informacija, kad Šventosios valstybinio jūrų uosto detaliajame plane yra numatyta prieplauka Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems žvejams ir žemės sklypas, pastato žvejų reikmės statybai. Šiame pastate bus įrengta patalpa žvejybos įrankiams bei tarai laikyti, ledo generatorius ledui gaminti ir buitinės patalpos.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 (Žin., 2004, Nr.134-4878 ir Žin., 2009, Nr.152-6849, Žin., 2011, Nr.46-2201) patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklų (toliau-Taisyklės) priedo 4.3 punktas



500 m sanitarinę apsaugos zoną reglamentuoja tik „Žuvų ir žuvų produktų perdirbimui“. Žuvų ir žuvies produktų perdirbimas šiame pastate nenumatytas.

Taisyklės Šventosios uoste planuojamam objektui – pastatui žvejų reikmėms bei veiklai –

žvejybos įrankių ir taros laikymui, ledo gaminimui, pirminiam žuvies rūšiavimui ir atšaldymui - sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžio nenustato.

Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais degalinėms (kuro kolonėlė laivams) sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų VIII skyriaus „Kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos“ 33-čias punktas nurodo atstumus nuo skystojo kuro degalinių kolonėlių ir požeminių rezervuarų iki pastatų, jų teritorijų, gatvių ir kt. Čia nustatytas 50 metrų minimalus atstumas nuo skystojo kuro degalinių kolonėlių ir požeminių rezervuarų iki mokyklų, ikimokyklinių ugdymo įstaigų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, bendrojo naudojimo (žmonių susitelkimo) statinių, 1-2 butų gyvenamųjų namų, daugiabučių gyvenamųjų namų sienų artimiausių taškų. Uosto detaliajame plane šie atstumai yra išlaikomi, nes 50 metrų atstumu nuo planuojamos degalinės paminėtų objektų nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (Žin., 2004, Nr.134-4878; 2009, Nr.152-6849, 2011, Nr.46-2201) priedo 20.1 punktu „Laivų statyba ir remontas“ laivų remontui dėl galimos cheminės ir fizikinės taršos, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, turi būti nustatomos 100 metrų sanitarinės apsaugos zonos (4.9.14 pav.).

4.9.14 pav. Laivų remonto dirbtuvių sanitarinės apsaugos zonos



Į taikomą, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, laivų remontui

normatyvinę 100-to metrų sanitarinės apsaugos zonos teritoriją gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių, saugomų teritorijų nepatenka.

Šventosios valstybinio jūrų uosto detaliojo plano sprendiniais planuojamoje teritorijoje numatoma 450 automobilių stovėjimo vietų. Sklype Nr. 1 jos dėstomos trimis segmentais: 260 vietų stovėjimo aikštelė numatoma uosto prieigose šalia prieplaukos gatvės, 50 automobilių aikštelė planuojama šalia komercinės ir administracinės paskirties uosto pastatų vakarinėje vidinio uosto dalyje ir 140 automobilių išdėstoma abipus privažiavimo prie laivų remonto, žvejų prieplaukos teritorijų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų XIV skyriaus 68 punktas reglamentuoja atstumus nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų.

4.9.15. pav. Reglamentuojami atstumai nuo planuojamų atvirų mašinų aikštelių



4.9.4. Visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių analizė

Planuojamos ūkinės veiklos – Šventosios jūrų uosto atstatymo – atveju fizinei aplinkai gali

daryti įtaką šie veiksniai: triukšmas, oro kokybė, maudyklų vandens kokybė.

4.9.4.1. Triukšmas

Planuojamą teritoriją iš vakarų pusės juosia Baltijos jūra, šiaurinė ir pietinė dalis teritorijos apsupta miško, iš rytų pusės supa gyvenamoji aplinka. Vadovaujantis literatūros šaltiniais ir naudojamos programinės įrangos aprašu (CUSTIC 1.1 Noise pollution modeling software) tokio tipo teritorijose t.y. medžių, paukščių, žmonių veiklos ir vėjo keliamas foninis triukšmas yra lygus 40 dBA.

Planuojamos veiklos pagrindiniai triukšmo šaltiniai – uosto gilinimo metu, eksploatacijos metu keliamas triukšmas.

4.9.4.1.1. Planuojamos veiklos triukšmo lygis eksploatacijos metu

PAV ataskaitoje vertinamas Šventosios uosto laivų ir autotransporto skleidžiamas triukšmas bei jo įtaka visuomenės sveikatai. Ūkinės veiklos organizatorius nepateikė pilnos informacijos apie uosto teritorijoje planuojamų vykdyti veiklų (laivų remonto dirbtuvės ir pan.) numatomų triukšmo šaltinių charakteristikas.Planuojamų uosto teritorijoje ūkinių veiklų skleidžiamo triukšmo sklaida, bei įtaka visuomenės sveikatai planuojamoje uosto teritorijoje įvertinta pagal numatomų vykdyti veiklų pobūdį:

4.9.2 lentelė. Planuojamų veiklų galimi triukšmo lygiai

Planuojamo

sklypo dalies Nr.

Planuojama veikla Galimi triukšmo šaltiniai ir jų

garso lygis, dBA 1.1 Pasienio kontrolės pastatas. Personalo administracinė

veikla, atvykstančių keleivių kontrolė. Į kontrolės pastatą (iš pastato) keleiviai pateks pėsčiomis. Planuojama, kad per savaitę apsilankys 2 keltai, kurie talpina 60-70 žmonių.

Lauke sumontuota patalpų vėdinimo įranga - 65 dBA.

1.2 Laivų remonto dirbtuvės. Dirbtuvėse nebus atliekami sudėtingi darbai, todėl čia įrengiama tik keltuvas, spaustuvai ir buitinės gręžimo staklės.

Transportas - triukšmo lygis apskaičiuojamas.

1.3 Elingas. Čia laivai bus tik laikomi, remonto įranga nebus naudojama.

Transportas - triukšmo lygis apskaičiuojamas.

1.4 Žvejų prieplaukos pastatas. Dalis pastato bus pritaikyta žvejų buitinėms reikmėms (dušai, tualetai, poilsio kambariai ir kt.), likusi dalis - kitoms žvejų reikmėms (tarai, žvejybos įrankiams). Numatoma, kad pastate buslaikomi tik žvejybos įrankiai, tara žuvims sudėti ir rūšiuoti. Žvejybos tinklus žvejai išveš ir saugos pagal savo gyvenamąja vietą, pastate nelaikys ir nedžiovins. Ledui gaminti patalpose bus pastatytas 3-5 t/parą našumo ledo generatorius.

Žvejų transportas - triukšmo lygis apskaičiuojamas. Ledo generatoriaus galimas triukšmo lygis apie 65 dBA, jis stovės pastato viduje.



4.9.2 lentelės tęsinys.

1.5 Uosto administracijos pastatas. Uosto personalo

administracinė veikla. Transportas - triukšmo lygis apskaičiuojamas. Lauke sumontuota pastato vėdinimo įranga - 65 dBA.

1.6 Biurų patalpos, prekybos ne maisto ir maisto produktais plotai

Transportas (triukšmo lygis apskaičiuojamas) lauke sumontuota pastato vėdinimo įranga - 65 dBA

1.7 Jachtklubo pastatas. Pastate bus įrengtos poilsio patalpos su galimybe maitinti ir apgyvendinti žmones.

Transportas - triukšmo lygis apskaičiuojamas. Lauke sumontuota pastato vėdinimo įranga - 65 dBA.

1.8 Buriavimo mokyklos pastatas ir angaras. Su jaunimo užimtumu ir mokymu susijusi veikla. Angare bus laikomos jachtos ir joms reikalingas inventorius.


1.9-1.12 Biurų patalpos, prekybos ne maisto ir maisto produktais plotai, viešbučiai


Projektuojamų statinių technologijos ir jų charakteristikos bus nustatomos rengiant techninius

projektus taip, kad suminė uosto įtakojama tarša artimiausioje gyvenamojoje ir visuomeninės paskirties aplinkoje neviršytų visuomenės sveikatos saugos teisės aktais reglamentuojamų lygių, dydžių.

Šventosios uostas priskirtas mažųjų pramoginių laivų uostų tipui. Laivo triukšmas nėra vien tik laivo skleidžiamo triukšmo rezultatas, veikiau šį triukšmą sukelia kelių veiksnių derinys (laivo naudojimas/greitis, variklio triukšmas, korpuso triukšmas, su konkrečia teritorija susiję subjektyvūs kriterijai, ir t.t.). Didžiausi pramoginių laivų srautai žvejybai, sportui, poilsiui bei kitoms reikmėms Šventosios uoste numatomi vasaros sezono metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr.3-352 „Dėl pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento patvirtinimo“ pramoginis laivas tai – kiekvienas bet kurio tipo ir bet kokį varomąjį būdą naudojantis sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpusas yra nuo 2,5 iki 24 m ilgio matuojant pagal atitinkamus suderintuosius arba Lietuvos standartus, priimtus pagal Europos Sąjungos suderintuosius standartus. Pagal šį teisės aktą pramoginiai laivai, turintys bortinius ir varomuosius laivagalio variklius be tiesioginio išmetimo, asmeniniai laivai ir užbortiniai bei laivagalio varomieji varikliai su tiesioginiu išmetimu turi būti projektuojami, statomi ir surenkami taip, kad triukšmas, išmatuotas suderintuosiuose standartuose (EN ISO 14509) nurodytų bandymu metu, neviršytų šių ribinių verčių: 4.9.3 lentelė.

Vieno variklio galia, kW

Maksimalus garso slėgio lygis = LpASmax, dB

PN ≤ 10 67 10 < PN ≤ 40 72

PN > 40 75 *kai PN = projektinė variklio galia, kW, esant projektiniam greičiui, ir LpASmax = maksimalus garso slėgio lygis, dB.



Visų tipų variklių grupėms, susidedančioms iš dviejų ir daugiau variklių, gali būti leidžiama

papildomai 3 dB.

Remiantis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2012 m. kovo 28 d. rašte Nr. UD-9.6.3-1472 „Dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“(PAV ataskaitos 2 dalies 10 priedas) pateikta informacija, kad uostuose, kuriuose pramoginių laivų skaičius 500 vnt., įprastai vienu metu uosto akvatorijoje plaukia du laivai, dar du laivai gali ruoštis plaukti. Laikoma, kad šių laivų varikliai dirba minimaliomis apsukomis. Šventosios valstybinio jūrų uostui dėl sudėtingos jo konfigūracijos bus taikomi judėjimo apribojimai, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. daugiau kaip 2 laivai, dar du laivai gali ruoštis plaukti.

Vadovaujantis planavimo organizatoriaus pateikta informacija, atliktas triukšmo modeliavimas

priimant, kad uoste vienu metu stovi 2 laivai įjungtais varikliais ir 2 laivai plaukia, o likę uoste esantys laivai stovi išjungtais varikliais.Triukšmo skaičiavimams priimtas toks laivų triukšmo lygis:

− maksimalus plaukiančio laivo keliamas triukšmas -75 dBA; − krantinėje stovinčio laivo keliamas triukšmas – 65 dBA.

Remiantis Šventosios valstybinio jūrų uosto detaliojo plano sprendiniais planuojamoje

teritorijoje numatoma 450 automobilių stovėjimo vietų. Sklype Nr. 1 jos dėstomos trimis segmentais: 260 vietų stovėjimo aikštelė numatoma uosto prieigose šalia prieplaukos gatvės, 50 automobilių aikštelė planuojama šalia komercinės ir administracinės paskirties uosto pastatų vakarinėje vidinio uosto dalyje ir 140 automobilių išdėstoma abipus privažiavimo prie laivų remonto, žvejų prieplaukos teritorijų. Su uostu susijusios komercinės paskirties komplekso šiaurinėje uosto dalyje automobilių stovėjimo vietas numatoma įrengti planuojamų sklypo dalių ribose apatiniuose pastatų aukštuose. Į uosto teritoriją sausumos transportu patenkama iš Prieplaukos gatvės. Privažiavimas prie visų uosto funkcinių zonų organizuojamas pietvakariniu sklypo pakraščiu.

Transporto srautas ir triukšmo emisijos iš stovėjimo aikštelių apskaičiuotos CadnaA programa pagal RLS-90 standartą: dienos metu automobilių srautas - 0,3 aut./stovėjimo vietai per valandą. Nakties metu uoste ir jo teritorijoje veikla nebus vykdoma. Transporto srauto intensyvumas stovėjimo aikštelėse dienos ir vakaro metu:

• Nr. 1 (260 vietų) – 78 aut./h; • Nr. 2 (50 vietų) – 15 aut./h; • Nr. 3 (140 vietų) – 42 aut./h.

Prognozuojamas transporto eismo intensyvumas uosto privažiavimo kelyje ir Jūros g. dalyje

priimamas pagal stovėjimo aikštelių užimtumą – 135 aut./h dienos ir vakaro metu. Transporto triukšmo emisijas apskaičiuojamos CadnaA programa pagal NMPB 96 standartą.



4.9.4.1.2. Triukšmo poveikis sveikatai, didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai

Triukšmui labiausiai jautrios vietos (pagal PSO) yra gyvenamosios patalpos, poilsio zonos, kurortai, mokyklos, ikimokyklinės įstaigos, gydymo įstaigos. Ribines triukšmo vertes žmonių gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje nustato Lietuvos higienos norma HN 33:2011„Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.

4.9.4. lentelė. Ištrauka iš HN 33:2011 1 lentelės: Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje

Eil. Nr.

Objekto pavadinimas Paros laikas,

val.

Ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT),

dBA

Maksimalus garso slėgio

lygis (LAFmax), dBA

3. Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo

6–18

18–22

22–6

65

60

55

70

65

60

4. Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą

6–18

18–22

22–6

55

50

45

60

55

50

Šios higienos normos 1 lentelės 3, 4 punktuose ir 2 lentelėje nurodytų objektų, esančių kurortuose ir kurortinėse teritorijose, aplinkoje triukšmo ribiniai dydžiai mažinami 5 dBA.

Uosto teritorijoje numatomi triukšmo šaltiniai laikytini ūkinės veiklos įtakojamo triukšmo šaltiniais, todėl vertinant apskaičiuotus triukšmo lygius gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje taikytinos Higienos normos 1 lentelės 4 punkte nurodyti ribiniai dydžiai, sumažinti 5 decibelais. T.y.: ekvivalentinis garso slėgio lygis dienos metu – 50 dBA, vakaro metu – 45 dBA, nakties metu – 40 dBA.

4.9.4.1.3. Triukšmo lygio prognozė

Triukšmo sklaidos modeliavimo programinė įranga. Stacionarių šaltinių triukšmas planuojamoje teritorijoje apskaičiuotas naudojant Datakustik CadnaA 4.2 programinę įrangą.

CadnaA (Computer Aided Noise Abatement – kompiuterinė triukšmo mažinimo sistema) – tai programinė įranga skirta triukšmo poveikio apskaičiavimui, vizualizacijai, įvertinimui ir prognozavimui. CadnaA programoje vertinamos 4 pagrindinės akustinių taršos šaltinių grupės (pagal 2002/49/EB), kurioms taikomos atitinkamos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje galiojančios metodikos ir standartai:

• Pramoninis triukšmas (ISO-9613); • Kelių transporto triukšmas (NMPB-Routes-96).



4.9.5. lentelė. Apskaičiuotieji ekvivalentinio triukšmo lygiai artimiausioje, planuojamai ūkinei veiklai, gyvenamoje aplinkoje

Gyvenamoji aplinka1 Ekvivalentinis triukšmo lygis

dienos metu, dBA

Ekvivalentinis triukšmo lygis

vakaro metu, dBA

Ekvivalentinis triukšmo lygis

nakties metu, dBA Be fono Su fonu Be fono Su fonu Be fono Su fonu

A 33 41 33 41 <30 40 B 40 43 40 43 <30 40 C 40 43 40 43 <30 40 D 42 44 42 44 <30 40 E 44 45 43 44 <30 40

1 aplinkoje, apimančioje žemės sklypų, kuriuose pastatyti nurodytieji pastatai, ribas ne didesniu nei 40 m atstumu nuo pastatų sienų (HN 33:2011).

Pagal gautus triukšmo skaičiavimo rezultatus matyti, kad prognozuojamo triukšmo lygiai gyvenamoje aplinkoje neviršyja didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių.

Ties visuomeninės paskirties teritorija (UAB „Energetikas“) prognozuojamas triukšmo lygis siekia apie 41 dBA dienos, vakaro, nakties metu (PAV ataskaitos 2 dalies 7 priedas).

Dienos ir vakaro triukšmo sklaidos žemėlapiai, pateikiami su įvertintu foniniu triukšmu (PAV

ataskaitos 2 dalies 7 priedas). Nakties triukšmo sklaidos žemėlapis pateikiamas be foninio triukšmo, kadangi foninis triukšmas yra žymiai didesnis už planuojamos ūkinės veiklos, todėl jį įvertinus nematyti planuojamos veiklos įtakos (PAV ataskaitos 2 dalies 7 priedas).

Išvada. Apskaičiuoti uosto ir jo teritorijoje planuojamų veiklų triukšmo lygiai, įvertinus foninį triukšmą, neviršija nustatytų ribinių verčių artimiausiose gyvenamosiose teritorijose. Triukšmo lygį nagrinėjamoje teritorijoje daugiausiai įtakoja transporto srautai Jūros g. ir uosto privažiavimo kelyje, laivų keliamas triukšmas yra epizodinis ir jo įtaka prognozuojamam triukšmo lygiui bus minimali.

Triukšmo ir neigiamo poveikio visuomenės sveikatai mažinimo priemonės. Triukšmo lygio skaičiavimus, triukšmo lygiai artimiausiose gyvenamosiose teritorijose neviršyja ribinių verčių, todėl triukšmo mažinimo priemonių diegimas nėra būtinas. Kaip galimos triukšmą slopinančios priemonės, buvo įvertinti uosoto teritorijoje planuojamų želdinių plotai.



4.9.4.1.4. Gilinimo darbų sukeliamas triukšmo lygis

Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo metu numatomi naudoti statybos darbuose mechanizmai (4.9.6 lentelė).

4.9.6 lentelė. Uosto statyboje numatomų naudoti mechanizmų sąrašas

Mechanizmai Triukšmo lygis*, dBA

Vid. Kaitos ribos Ekskavatorius 87 86-90

Skreperis 96 84-102

Mobilūs kranai 100 97-102

Pjūklai 88 78-95

Poliakalis (dyzelinis, pneumatinis) 98 82-105

Poliakalis (gręžimo, gravitacinis) 82,5 62-91

Betono maišyklės <85 -

Volas, grunto tankintuvas 90 79-93

Žemsiurbės 65 -

Žemkasė 70 - *pagal Jungtinės Karalystės duomenis http:// www. nonoise.org/resourse/construc/bc.htm#top

Akvatorija gilinama žemkase, žemsiurbe ir vienkauše žemkase 10 m juostoje prie krantinių. Laikini triukšmo efektai gilinimo metu yra trumpalaikiai. Pasibaigus gilinimo darbams, šių efektų neliks. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas dėl padidėjusio triukšmo turės trumpalaikį poveikį aplinkai ir gyventojams statybos metu. Dėl nedidelio atstumo iki apgyvendintų Šventosios rajonų vasaros sezono metu triukšmingi darbai bus vykdomi tik esant gamybiniam būtinumui ir ne nakties metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. spalio 26 d. Triukšmo valdymo įstatymu Nr. IX-2499 (Žin., 2004-11-11, Nr. 164-5971) antro skirsnio „Triukšmo valdymas“, 14 straipsnio 2 ir 3 punktais, triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.

Įvertinus tai, kad uosto statyboje numatomi naudoti triukšmingi, naudojimo metu generuojantys iki 100 dBA lygio triukšmą mechanizmai, būtina vykdyti aukščiau nurodytas Triukšmo valdymo įstatymo triukšmo šaltinių valdytojams numatytas prievoles.



4.9.4.2. Aplinkos oro kokybė

Šventosios uosto aplinkos taršos šaltiniai ir išmetamų teršalų kiekiai išanalizuoti PAV ataskaitos 4.3 skyriuje. Atlikta analizė bei teršalų sklaidos matematinis modeliavimas parodė, kad planuojamos uosto ūkinės veiklos (uosto statybos darbų, laivų, automobilių bei degalinės) daroma įtaka aplinkos oro taršai neviršija teisės aktais nustatytų ribinių verčių (4.9.7 lentelė).

4.9.7 lentelė. Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai

Teršalas Ribinė vertė


koncentracija nevertinant foninės

taršos


koncentracija įvertinus foninę taršą

vidurkis µg/m3 vidurkis µg /m

3 vidurkis µg/m

3

Lakūs organiniai junginiai (LOJ)

pusės valandos

5000 pusės

valandos 80,02 - -

Azoto dioksidas (NO2) 1 valandos 200 1 valandos 3,09 1 valandos 7,49

metų 40 metų 0,25 metų 4,65 Anglies monoksidas (CO) 8 valandų 10000 8 valandų 10,9 - -

Kietosios dalelės (KD10) paros 50 paros ~0 paros 11,6 metų 40 metų ~0 metų 11,6

Kietosios dalelės (KD2,5) metų 25 metų ~0 metų 9,4

Lakūs organiniai junginiai. Lakiųjų organinių junginių apskaičiuota didžiausia pusės valandos vidurkio koncentracija yra apie 80 µg/m3 ir ribinės vertės neviršija. Tarša lakiaisiais organiniais junginiais bus labiausiai įtakojama projektuojamos degalinės, todėl didžiausios koncentracijos fiksuojamos greta degalinės.

Azoto dioksidas. Azoto dioksido didžiausia apskaičiuota vienos valandos vidurkio įvertinus foninę taršą yra apie 7,49 µg/m3, metų – 4,65 µg/m3, ribinės vertės nei vienu atveju nėra viršijamos.

Anglies monoksidas. Anglies monoksido apskaičiuota didžiausia paros 8 valandų vidurkio koncentracija yra apie 10,9 µg/m3 ir ribinės vertės neviršija.

Kietosios dalelės. Kietųjų dalelių didžiausios apskaičiuotos koncentracijos artimos nuliui. Tarša kietosiomis dalelėmis dėl uosto veiklos bus minimali ir foninei taršai darys minimalią įtaką.

Aplinkos oro taršos prognozė buvo atlikta įvertinus uosto ir jo teritorijoe planuojamų veiklų galimą taršą. Ties artimiausia visuomeninės paskirties teritorija (UAB „Energetikas“) aplinkos oro taršos sklaidos rezultatai: CO paros 8 valandų vidurkio koncentracija gali siekti apie 5,8µg/m3, tai sudaro 0,0006 RV. Azoto oksidų (NO2) vidutinė metinė koncentracija įvertinus foną sieks mažiau nei 5 µg/m3, tai sudaro 0,13 dalis RV. Azoto dioksido vienos valandos vidutinė koncentracija įvertinus foninę taršą gali siekti 6,6 µg/m3, tai sudaro 0,03 RV. Lakių organinių junginių vidutinė pusės valandos koncentracija gali siekti 0,5-1 µg/m3, tai sudaro 0,0001- 0,0002 ribinės vertės dalis.



Oro taršos modeliavimo rezultatai pateikti šios ataskaitos 2 dalies 7 priede.

Kvapai. Planuojamo uosto teritorijoje numatoma prieplauka žvejams ir pastatas jų

reikmėms. Dalis pastato bus pritaikyta žvejų buitinėms reikmėms (dušai, tualetai, poilsio kambariai ir kt.), likusi dalis - kitoms žvejų reikmėms (tarai, žvejybos įrankiams). Numatoma, kad pastate bus laikomi tik žvejybos įrankiai, tara žuvims sudėti ir rūšiuoti. Žvejybos tinklus žvejai išveš ir saugos pagal savo gyvenamąja vietą, pastate nelaikys ir nedžiovins. Planuojama, kad per parą galėtų būti atgabenama iki 1 t žuvies. Žuvis čia bus tik išrūšiuojama, pakraunama į tarą ir išvežama, žuvies apdorojimas ar kiti procesai nebus atliekami. Atgabenta žuvis bus laikoma ant ledo. Ledui gaminti patalpose bus pastatytas 3-5 t/parą našumo ledo generatorius.

Paprastai žuvies perdirbimo ar apdorojimo procese galimas kvapų susidarymas.

Trimetilaminas yra cheminė medžiaga, kuri išsiskiria iš žuvies ir skleidžia specifinį, vadinamą žuvies kvapą. Trimetilaminas gaunamas bakterijoms redukuojant trimetilamino oksidą, ir galimybė jam susidaryti atsiranda tik tada, kai žuvyje yra pakankamai trimetilamino oksido. Trimeltilaminas yra lakus ir suteikia žuviai gedimo kvapą.

Trimetilamino koncentracija šviežioje žuvyje yra labai maža, bet produktui gendant, amino

kiekis palaipsniui didėja. Trimetilamino oksido akumuliacija prasideda žuvies temperatūrai pasiekus 5-7ºC temperatūrą. Planuojamoje veikloje žuvis bus laikomo ant ledo ir taip bus užtikrinama pakankama temperatūra neleidžianti susidaryti nemaloniems kvapams. Išlaikant minėtas temperatūrines sąlygas, trimetilaminas į aplinką neišsiskiria, todėl daroma prielaida, kad kvapo emisijų iš planuojamos ūkinės veiklos nebus.

4.9.4.3. Vandens kokybė

4.9.4.3.1.Maudyklų vandens kokybė

Gausaus turistų antplūdžio sezono metu Šventosios rekreacijos zona turi realias plėtros galimybes sparčiai vystant populiarų Baltijos šalyse vandens poilsį. Šventosios gyvenvietei priskirtus paplūdimius ir jų maudyklų vandens kokybės stebėseną organizuoja Palangos miesto savivaldybė. Sveikatos mokymo ligų ir prevencijos centras pateikė 2008–2010 metais atliktų paplūdimių maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus.



4.9.8 lentelė. Maudyklų vandens kokybės rezultatai

Bandinio ėmimo data

Šventosios bendrasis paplūdimys Šventosios moterų paplūdimys Mikrobiologiniai parametrai

Žarniniai enterokokai (ksv/100

ml)

Žarninės lazdelės (ksv/100 ml)

Žarniniai enterokokai (ksv/100

ml)

Žarninės lazdelės (ksv/100 ml)

2008 05 12 14+8 87+-19 14±8 87±19 2008 05 26 0 0 0 0 2008 06 09 0 3+3 0 4+4 2008.06.26 6+-5 35+-12 10+-6 32+-11 2008.07.10 0 5+-4 2008.07.23 27+-10 47+14 33+-12 56+-15 2008.08.04 5+-4 36+12 3+-3 25+-10 2008.08.19 9+-6 86+19 13+7 80+18 2009 05 27 <4 39±18 <4 31±16 2009-06-01 0 <4 0 0 2009-06-15 12 17 14 8 2009-06-29 78 850 83 820 2009-07-13 0 <4 <4 <4 2009-07-27 10 29 9 28 2009-08-03 <4 4 <4 4 2009-08-17 10 16 7 6 2010.05.25 14 24 3 24 2010-06-07 2 20 0 0 2010-06-21 0 30 2 0 2010-07-07 28 30 63 0 2010-07-19 6 20 3 0 2010-08-04 0 0 0 0 2010-08-16 3 0 8 40 2010-08-30 3 0 6 20 Mikrobiologiniai parametrai pagal H� 92:2007

100 1000 100 1000

Remiantis Šventosios bendrojo paplūdimio ir Šventosios moterų paplūdimio, vandens

kokybės rezultatais, galima teigti, kad vandens kokybė yra gera bei tinkama maudytis pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2007 „Paplūdimių ir jų maudyklų vandens kokybė“.

4.9.4.3.2. Galimas poveikis paplūdimių vandens kokybei

Šventosios uosto buitinės nuotekos iš numatomų pastatų bus nuvedamos į Prieplaukos gatvėje esančią buitinių nuotekų siurblinę. Iš jachtų nuotekos bus priimamos per nuotekų išsiurbimo stotelę ir perpumpuojamos į projektuojamus buitinių nuotekų tinklus. Užterštas naftos produktais vanduo surenkamas į požemines talpyklas ir po pirminio apvalymo išleistas į buitinių nuotekų tinklus. Lietaus vanduo nuo krantinių, kietų dangų, žaliųjų plotų ir pastatų stogų surenkamas į centralizuotą sistemą ir, apvalytas iki normatyvinės taršos, per išleistuvus išleidžiamas į atvirus vandens telkinius.

Pagal PAV ataskaitos skyriaus 4.2 Vanduo informaciją, pagrindinė laivybos keliama taršos rizika: eksploatacinė tarša, neteisėtas tyčinis ir avarinis naftos, kitų kenksmingų medžiagų ir atliekų išleidimas, kenksmingųjų ir ligas sukeliančių vandens organizmų patekimas su balastiniais vandenimis.



Šiai laivybos keliamos taršos rizikai išvengti Lietuvos higienos normos HN 92:2007

„Paplūdimių ir jų maudyklų vandens kokybė“ 19.2. punktas nurodo, kad „Paplūdimiai prie jūros turi būti įrengiami ne mažesniu kaip 500 m atstumu nuo uosto įrengimų, prieplaukų, laivų stovėjimo vietos, nuotekų išleistuvių“ (4.9.16 pav.).

Atsižvelgiant į planuojamos veiklos teritorijos padėtį Šventosios paplūdimių atžvilgiu bei visuomenės sveikatos saugos teisės akto - Lietuvos higienos normos HN 92:2007 reikalavimus –planavimo dokumentais turės būti koreguojamos esamos maudyklų ribos.

4.9.16 pav. Reglamentuojamas atstumas tarp uosto įrenginių ir paplūdimių

4.9.4.3.3. Galimas poveikis geriamo vandens kokybei

Šventosios jūrų uosto teritorija patenka į Šventosios m. vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-08-28 sprendimu Nr.T2-229 „Dėl Palangos I, II, III, Šventosios, Nemirsetos ir Palangos miesto nuotekų valymo įrenginių Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų specialiojo plano“ trečiąją juostą.

Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ antrame priede yra nurodomas ūkinės veiklos reguliavimas vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų II ir III juostose. Šventosios m. vandenvietė yra I grupės, t.y. uždara vandenvietė, todėl jos sanitarinės apsaugos zonos III-iojoje juostoje ūkinė veikla, numatyta Šventosios jūrų uosto



teritorijoje (paviršinio vandens telkinių dugno gilinimas, grunto kasimas; autoremonto dirbtuvės; degalinės, kita veikla / objektai, galintys bakteriologiškai ar cheminėmis medžiagomis ir preparatais užteršti požeminį vandenį) neribojama.

Lietuvos Respublikos 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XX skyriaus “Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos 95 punkte nurodoma, kad trečioje požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama statyti mineralinių trąšų, nuodingųjų medžiagų, degalų ir tepalų sandėlius, įrengti nuodingųjų atliekų saugojimo aikšteles, sąvartynus, naudoti chemikalus, kurie gali sąlygoti vandenvietės cheminę taršą.

Įvertinus planuojamą ūkinę veiklą bei Šventosios m. vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, režimo ir priežiūros reikalavimus, galima teigti, kad planuojama veikla neigiamo poveikio vandenvietei bei tiekiamo geriamojo vandens saugai, kokybei ir nekenksmingumui nedarys. Neigiamo poveikio visuomenės sveikatai per geriamąjį vandenį nebus.

4.9.17 pav. Šventosios vandenvietės schema



4.9.4.4. Profesinės rizikos vertinimas

Profesinės rizikos vertinimas atliekamas, norint ištirti esamą ar galimą profesinę riziką darbe ir numatyti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Vertinimą privalo organizuoti darbdavys pradedant veiklą, vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais (patvirtinta LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR SAM 2003 m. spalio 16 d. Nr. A1-159/V-612).

4.9.5. IŠVADOS Šventosios uosto veikla ir transporto eismas gali įtakoti akustinę aplinką dienos ir vakaro

metu ties gretimybėje esančiomis gyvenamosiomis teritorijomis, bet ribinių verčių neviršys Kitais aspektais, t.y. planuojamos veiklos poveikis aplinkos orui, Šventosios vandenvietei,

uosto veikla neigiamo poveikio visuomenės sveikatai nedarys.

4.9.6. Neigiamo poveikio visuomenės sveikatai sumažinimo priemonės

Įvertinus planuojamo uosto akvatorijos gilinimo darbų ir eksploatacijos metu galimus rizikos veiksnius (triukšmas, oro tarša, vandens kokybė), galima teigti, kad planuojama veikla gali turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Siekiant išvengti neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, siūloma įgyvendinti šias organizacines bei kompensacines priemones:

1. Atsižvelgiant į planuojamos veiklos teritorijos padėtį Šventosios paplūdimių atžvilgiu bei visuomenės sveikatos saugos teisės akto - Lietuvos higienos normos HN 92:2007 reikalavimus –planavimo dokumentais turės būti koreguojamos esamos maudyklų ribos.

2. Siūloma informuoti Šventosios gyvenvietės gyventojus apie planuojamus gilinimo darbus, jų apimtis ir trukmę bei teigiamą poveikį Šventosios uosto veiklai ir gyvenvietės gerovei, o siekiant išvengti gyventojų nepasitenkinimo dėl galimo triukšmo lygio, vykdant gilinimo darbus uosto akvatorijos vietose, nevykdyti gilinimo darbų nakties metu.

4.9.7. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodų aprašymas, galimi vertinimo netikslumai

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas vadovaujamasis LR aplinkos ministro

įsakymu 2005-12-23 d. Nr. D1-636 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009-06-01 parengtu „Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo vadovas“.

Vertinant vietovės demografinius bei sveikatos rodiklius buvo naudotasi Lietuvos statistikos departamento, Informacinio sveikatos centro pateiktais statistiniais duomenimis. Remiantis jais buvo atlikta visuomenės sveikatos būklės analizė.

Triukšmo modeliavimas atliktas programa - CadnaA (Computer Aided �oise Abatement). Ši programa skirta įvairių triukšmo šaltinių skleidžiamo garso lygio modeliavimui ir prognozavimui. Triukšmo emisija CadnaA programa vertinama vadovaujantis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimais, t.y. 2002/49/EC (Aplinkos triukšmo direktyva).



Vertinant vandens kokybę buvo naudotasi Sveikatos mokymo ligų ir prevencijos centro pateiktais tyrimų duomenimis apie vandens būklę.

Poveikio sveikatai vertinimo netikslumai ir klaidos gali būti tuo atveju, jei ūkinės veiklos organizatorius poveikio visuomenės sveikatai vertintojui pateikė nepilną ar neteisingą informaciją apie nagrinėjamą ūkinę veiklą bei veiklos lemiamus fizinės aplinkos veiksnius, darančius įtaką sveikatai.

Šiame poveikio aplinkai vertinimo etape buvo įvertinta visų Šventosios uosto planuojamų veiklų, tame tarpe ir laivų, autotransporto įtakojamos taršos ir triukšmo sklaida ir poveikis visuomenės sveikatai. Šiame projekto etape, planuojamų vykdyti veiklų numatomų triukšmo ir taršos šaltinių techninės charakteristikos buvo priimtos orientacinės, pagal veikiančius analogiškus objektus.



5. APLI�KOS MO�ITORI�GAS

Aplinkos monitoringo būtinumas pagrįstas LR aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis dėl aplinkos apsaugos politikos, įpareigojančios gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių sumažinti neigiamą poveikį aplinkai arba jo išvengti. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo uždavinius reglamentuoja LR aplinkos monitoringo įstatymas. Pagrindinis Šventosios valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringo tikslas – nustatyti uosto atstatymo ir eksploatacijos poveikį aplinkos būklei uosto įtakos zonoje.

Uosto aplinkos monitoringui keliami šie praktiniai uždaviniai:

1. Sistemingai ir kompleksiškai stebėti aplinkos būklę uosto akvatorijoje ir teritorijoje. 2. Įvertinti aplinkos parametrų pokyčius dėl uosto ūkinės veiklos ir prognozuoti galimas

aplinkos parametrų kaitos tendencijas. 3. Kaupti informaciją apie aplinkos būklę.

Šventosios valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringo objektas – uosto vidinė akvatorija,

susidedanti iš avanuosto ir Baltijos jūros dalies, apimančios pietinę ir šiaurinę kranto dalį.

Pasiūlymai aplinkos monitoringo programai apima uosto atstatymo (statybos) ir eksploatacijos laikotarpius. Eksploatacinio ir kapitalinio gilinimo metu grunto šalinimo vietos (dampingo aplinkos būklės stebėjimai vykdomi pagal dampingo monitoringo programą, kuri atliekama gruntų šalinimo vietos poveikio aplinkai vertinimo metu.

Uosto įrenginių statybos metu pagrindinis poveikio aplinkai šaltinis – statybos mechanizmų keliamas triukšmas ir savaeigių transporto priemonių tarša dėl kuro deginimo. Oro taršos ir triukšmo matavimai turi būti atliekami visą statybos laikotarpį kartą per mėnesį dienos ir, jeigu bus dirbama, nakties metu. Viršijant leistiną triukšmo lygį gyvenamojoje zonoje nakties metu, triukšmą keliančių mechanizmų (poliakalės, žemės kasimo mechanizmai, transportas) darbas draudžiamas.

Šventosios valstybinio jūrų uosto aplinkos komponentų būklė (“0” būklė) užfiksuota rengiant šią PAV ataskaitą.. Uosto eksploatacijos metu būklės pokyčiai fiksuojami uosto monitoringo taškuose pagal patvirtintą uosto aplinkos monitoringo programą. 5.1 lent. pateikiami svarbiausių uosto aplinkos komponentų rodikliai, kurie gali turėti priežastinį ryšį su jūrų uosto eksploatacija. 5.1 lentelė. Šventosios valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringo programa

Aplinkos komponentas Tyrimų vieta Stebimi parametrai Tyrimų dažnis 1 2 3 4

Vanduo Hidrologinė ir hidrodina-minė būklė

Jūros priekrantė, 3 taškai

Temperatūra, tėkmės greitis ir kryptis,

druskingumas

12 kartų per metus

Šventosios upė, 1 taškas

Uosto vidaus akvatorija, 1 taškas

Vandens kokybė -“-

Biogenai, ištirpęs deguonis, pH, naftos

angliavandeniliai, sunkieji metalai

12 kartų per metus



1 2 3 4

Dugno nuosėdos Dugno nuosėdų sudėtis Jūros priekrantė,

15 taškų, Šventosios upė,

1 taškas, Uosto vidaus

akvatorija, 15 taškų

Granuliometrinė sudė-tis, organinė medžiaga, suspenduotos sąnašos

4 kartus per metus

Dugno nuosėdų užterštu-mas

Taršos medžiagos pagal LAND 46A-2002

ir vasarą sanitariniai higieniniai tyrimai

4 kartus per metus

Žemės gelmės Dugno batimetrija Uosto akvatorija Echolotavimas ir

batimetrinis planas M 1:1000

4 kartus per metus

Biota Hidrobiologiniai tyrimai Jūros priekrantė,

3 taškai, Šventosios upė,

1 taškas, Uosto vidaus

akvatorija, 3 taškai

Chlorofilas “a”, fitoplanktonas, zooplanktonas,

baktenoplanktonas, makrozooplanktonas

4 kartus per metus

Žuvų ištekliai -“- Rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė

4 kartų per metus

Žuvų migracija Šventosios upė, 2 taškai

Rūšinė sudėtis, gaunamas biomasė

2 kartus per metus

Kraštovaizdis Kranto būklė Paplūdimio ir povan-

deninio šlaito skersi-niai pjūviai, iš viso

10 pjūvių Šiaurinėje ir 10 pjūvių pietinėje uosto pusėje

iki 12 m gylio matavimas bei nuosėdų granuliometrinė sudėtis

1 kartas per metus

Kranto linijos nuotrauka Kranto linija nuo Latvijos sienos iki

Ošupio

Kranto linijos padėtis 1 kartas per metus



6. RIZIKOS A�ALIZĖ

Pagal Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo 6 straipsnio 5 dalį (Žin., 2006, Nr. 132-

4987) už saugų darbą uoste veikiančiuose viešuosiuose ir privačiuose asmenyse atsako jų vadovai, kurie privalo pateikti kompetentingai institucijai – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pranešimą apie naujus pavojingus objektus, patenkančius į LR Vyriausybės 2004-08-17 nutarimu Nr. 966 patvirtintų “Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų” (Žin., 2004, Nr. 130-4649) reguliavimo sritį.

Šventosios valstybiniame jūrų uoste bus aptarnaujami maži, pramoginiai ir sportiniai laivai, žvejų laivai, nedideli jūrų kruiziniai laivai, sienos apsaugos ir gelbėjimo bei jūrų apsaugos tarnybų laivai, Būtingės naftos terminalo pagalbiniai laivai.

Atliekant rizikos analizę, nagrinėjami rizikos objektai, pavojingi veiksniai ir pažeidžiami

objektai. Analizė turi įvertinti incidento arba avarinės situacijos tikimybę ir pasekmes žmogui, gamtai ir materialinėms vertybėms. Incidentu vandens transporte vadinamas įvykis, galėjęs pereiti į nelaimingą atsitikimą (avariją). Nelaimingu atsitikimu (avarija) laivyne vadinamas įvykis su laivu, kai laivas pažeidžiamas dėl susidūrimo, užplaukia ant seklumos, tampa nevaldomas bei būtinas jo remontas. Mūsų atveju nagrinėjamų avarijų pasekmė – vandens tarša naftos produktais (laivo kuru) arba žala žmonių sveikatai.

Pavojingas veiksnys laivyne - tai kurui naudojamas benzinas arba dyzelinas, kurio išsiliejimas

avarijos metu sukelia pasekmes. O hidrotechninių statinių apsauginių molų griūtis katastrofinių štormų metu gali pažeisti stovinčius prie krantinių mažuosius laivus, kuriems leistinas tik 0,15 m bangos aukštis.

Mažųjų ir pramoginių laivų uoste pavojingų degių medžiagų kiekiai laivuose nedideli, todėl pažeidžiami objektai – žmonės ir gamta - patiria ribotas pasekmes. Ribotos pasekmės žmonėms charakterizuojamos kaip keletas sužalojimų ir ilgalaikis savijautos pablogėjimas. Gamtai tai ribota tarša ir lokalizuotas poveikis.

Šventosios valstybiniame jūrų uoste numatoma degalinė mažų laivų variklių degalų pildymui. Dėl labai ribotos uosto sausumos teritorijos (degalinę numatoma įrengti pietų apsauginio molo vakarinėje dalyje) kuro atsargos degalinėje bus laikomos minimalios (dyzelino ne daugiau 40 t ir benzino ne daugiau 20 t). Šios kuro atsargos bus skiriamos tik mažiems ir pramoginiams laivams. Vilkikai, kruiziniai laivai ir kiti spec. laivai kuro atsargas privalės pasipildyti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Šiuo sprendimu siekiama sumažinti riziką dėl saugomų pavojingų medžiagų, kurių kiekiai sudaro 2,4% nuo I lygio kvalifikacinio kiekio, nustatyto pavojingam objektui (Žin., 2004, Nr. 130-4693, 1 lentelė). Degalinė turi būti suprojektuota, pastatyta ir eksploatuojama pagal normatyvinio dokumento LAND 1-2003 “Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimus” (Žin., 2004, Nr. 34-1114), keliamus laivų užpylimo (bunkeravimo) skystuoju kuru degalinėms.

Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo planuojamos ūkinės veiklos, rizikos analizė, galimų avarijų prognozė bei prevencinės priemonės parinktos pagal “Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijas” (R 41-02) [21].

Gilinant uosto laivybos kanalą ir akvatoriją, gilinimo darbus atliekantys laivai ir mechanizmai

privalo pasitraukti iš farvaterio ir praleisti plaukiančius laivus. Be to, akvatorijos gilinimo darbai



turi būti vykdomi esant saugioms hidrometeorologinėms sąlygoms (LR saugios laivybos įstatymas, Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974).

Laivų avarijos tikimybė paskaičiuota pagal [22]. Avarijų skaičius per metus nustatomas pagal

tikimybės rodiklį [22]:

,*

,, ptcstst nnn�� +++=

kur Nts * – vidutinis tikimybės rodiklis, kuris nustatomas pagal rekomendacijas [22]. Šventajai

šio rodiklio reikšmė lygi 8, kaip vandens keliui transportuojant naftą (kurą); nc – pataisa, vertinanti transporto sistemos saugumą, priklausanti nuo kanalo pločio ir kanalo

ašies posūkių bei susikirtimų su keltų linijomis; nt.s – pataisa vertina laivybos intensyvumą. Daugiakaušė žemkasė privalo praleisti laivus

pasitraukdama iš farvaterio. Tokiu būdu padidėja laivų susidūrimų tikimybė. Du gruntovežiai, gabendami iškastą gruntą į gramzdinimo vietą, per parą padaro po 2-3 reisus.

np – pataisa, vertinanti vėjo krypties gyvenamosios zonos atžvilgiu įtaką oro taršos sklaidai iš įvykio vietos. Šventajai pagal rekomendacijas [22] priimame np=0.

Laivų susidūrimo tikimybės rodiklio skaičiavimas pateiktas 6.1 lent. 6.2 lent. pateiktos

Šventosios valstybinio jūrų uosto laivybos charakteristikos įvairiais etapais. 6.1. lentelė. Laivų avarijų tikimybės rodiklio skaičiavimas

Rodiklio ir pataisos Tikimybės rodiklio ir jo pataisų reikšmės

charakteristika prieš gilinimą

gilinant ir valant sezono metu

pagilinus kanalą

valant kanalą ne sezono metu

Vidutinis tikimybės rodiklis N*ts 8,0 8,0 8,0 8,0

Rodiklio pataisa nc -0,5 -0,5 0 0 Rodiklio pataisa n t,s -3,5 -4,0 -4,0 -3,5 Rodiklio pataisa np 0 0 0 0 Suminis tikimybės rodiklis Nts 4,0 3,5 4,0 4,5 Avarijų dažnis P (atvejų per metus skaičius)

1 ·10-4 3 ·10-3 1 ·10-4 3 ·10-5

6.2. lentelė. Šventosios valstybinio jūrų uosto laivybos charakteristika įvairiais etapais

Charakteristika Uosto rodikliai prieš

gilinimą gilinimo

metu pagilinus kanalą

sezono metu valant kanalą

ne sezono metu Laivų skaičius 80 100 400 200 Plaukimų skaičius per metus 2400 6400 8000 3500 Laivybos kanalo plotis, m 15 15 100 100 Laivybos kanalo posūkių skaičius 6 7 4 4

Pastaba. Laivų plaukimų skaičius vienam laivui priimtas vidutiniškai 20 kartų per metus, o veikiant

žemkasei vertinamas visų laivų prasilenkimas su žemkase ir gruntovežiais.



Analizuodami 6.1 lentelės rezultataus pastebime, kad laivybos kanalo statybos gilinimo metu

galimų avarijų dažnis padidėja apie 30 kartų palyginus su dabartine būkle. Todėl labai svarbu, kad būtų įvertintos pasikeitusios laivybos sąlygos ir parengtos papildomos priemonės siekiant mažinti laivybos riziką statybos metu. 6.3 lent. pateikta uosto rizikos analizė.

Šventosios valstybinio jūrų uosto teritorijoje pagal Palangos m. Savivaldybės 2008-12-05 d. patvirtintą detalųjį planą (sprendimas Nr. T2-315) nenumatyti gaisro atžvilgiu pavojingi objektai, kurių savininkui (vykdytojui) atsiranda pareiga steigti gelbėjimo padalinį (žinybines priešgaisrines pajėgas) arba sudaryti sutartį su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos (LR Vyriausybės 2003-06-19 d. nutarimo Nr. 794 2010-03-10 d. nauja redakcija Nr. 244, Žin., 2010, Nr. 31-1430). 6.3. lentelė. Uosto rizikos analizė

Rizikos objektai Pavojingi

veiksniai Pažeidžiami

objektai Pasekmės Tikimy-

bė Prevencinės priemonės

Jūrų uosto molai

Katastrofiniai štormai, geolo-ginės sąlygos ir statinių griūtis

Žmonės Ribotos, keletas sužalojimų ir ilgalaikis savi-jautos pablogė-jimas

Beveik neįma-noma 1� 10-3

Išankstinis per-spėjimas apie pavojingą hidro-meteorologinį reiškinį

Nuosavybė (statiniai,

laivai)

Katastrofinės >5 mln.Lt

Beveik neįmano

ma 1� 10-3

–

Maži laivai vasaros sezono metu

Degalai, trans-porto incidentai

Uosto akvatorija

Ribota tarša, poveikis lokali-zuotas

3� 10-3

Laivų eismo tai-syklių peržiūra ir tobulinimas, ka-nalo valymas ne sezono metu

Žmonės Ribotos, keletas sužalojimų, ilga-laikis savijautos pablogėjimas

Beveik neįma-noma 1� 10-3

Pagilinus ir paplatinus Šventosios valstybinio jūrų uosto laivybos kanalą, laivų plaukiojimo rizika gali susumažėti įdiegus šias priemones:

1. Eksploatacinį uosto akvatorijos valymą nuo sąnašų būtina vykdyti ne vasaros poilsio sezono metu, kai laivų ir plaukimų skaičius sumažėja.

2. Laivybos kanalo platinimas yra teigiamas veiksnys sudarant galimybę laivams plaukti, stabdyti ir manevruoti. Kai laivas gali dreifuoti, jo stabdymo kelias mažėja. Reikalingo optimalaus farvaterio pločio nustatymas skaičiuojamajam laivui neįėjo į šio darbo užduotį, tačiau tai labai aktualus Šventosios uosto uždavinys.

3. Organizacines laivų eismo saugumo priemones sudaro patikslinta laivų reguliavimo programa, kuri optimizuoja neefektyvų laiką tarp plaukiančių laivų.

4. Atsižvelgiant į pakitusias laivų plaukiojimo sąlygas, būtina įdiegti teisines priemones – Šventosios valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles, kurios numatytų aiškų laivų plaukimo eiliškumą.



7. ALTER�ATYVŲ A�ALIZĖ 7.1. Nagrinėtų alternatyvų aprašymas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tikslas – atstatomo Šventosios jūrų uosto poveikio aplinkai nagrinėjimas. Todėl alternatyvos ūkinei veiklai vietos atžvilgiu nėra. Šventosios valstybinio jūrų uosto poveikio aplinkos vertinimo patvirtintoje programoje (2 priedas) nagrinėtos trys uosto alternatyvos (1.1 pav.). 1 alternatyva numato įrengti uosto krantines ir aptarnaujančias uosto įmones Šventosios upės žiotyse apsaugant uosto jūros įplaukos 6 m gylio kanalą apsauginiais molais (1.1a pav.). Tai “mažasis” uostas ir inž. Šimoliūno [3] 1922 metų uosto projekto idėjų įgyvendinimas. 2 alternatyvoje įrengiamos uosto krantinės mažiems ir pramoginiams laivams stovėti ir erdvėje tarp apsauginių molų. Uostui priklausančios nedidelės teritorijos naudojamos uostą aptarnaujančių įmonių reikmėms bei žvejų poreikiams. PAV programoje ši alternatyva vadinama “avanuosto” vardu (1.1b pav.). 3 alternatyva susijusi su giliavandenio uosto Šventojoje statyba. Šiam uostui vieta planuojama 1 km atstumu į šiaurę nuo dabartinio mažųjų ir pramoginių laivų uosto, o jo paskirtis – PANAMAKS laivų aptarnavimas. Šventosios upė taptų laivybos kanalu, jungiančiu giliavandenį ir mažųjų laivų uostus. Tokiu būdu, dalį atstatomo Šventosios jūrų uosto funkcijų prisiimtų giliavandenis jūrų uostas, kurio detalus nagrinėjimas (t.t. ir poveikio aplinkai vertinimas) neįeina į šios PAV ataskaitos uždavinius. 7.1 lent. pateikiame svarbiausius visų trijų Šventosios jūrų uosto (be giliavandenio uosto) alternatyvų pagal PAV programą rodiklius. 7.1. lentelė. Šventosios jūrų uosto alternatyvų rodikliai pagal PAV programą

Uosto rodikliai

Alternatyvos 1

(mažasis uostas) 2

(“avanuostas”) 3

(be giliavandenio uosto) Uosto įplaukos kanalo gylis, m 5,0 6,0 6,0 Uosto vidinės akvatorijos gyliai prie krantinių

3,0-4,0 3,0-6,0 3,0-6,0

Apsauginių molų ilgis, m Pietų molas 600 800 800 Šiaurės molas 650 900 900 Papildomi molai – – – Gilinimo darbų apimtis, tūkst.m3 150 210 210 Preliminari kaina*, tūkst.Lt. 65800 125700 144180 * Pateiktos orientacinės kainos alternatyvoms palyginti.



Nagrinėjant Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo galimybes, pirmosios jūrų uosto atstatymo alternatyvos atsisakyta dėl daugelio labai rimtų priežasčių arba pasikeitusių sąlygų. Tačiau ši “mažojo” uosto alternatyva gali būti uosto atstatymo etapas, kai jo metu įrengiami apsauginiai molai, sudarantys sąlygas statybai.

Pirmosios Šventosios jūrų uosto (“mažojo” uosto) atstatymo alternatyvos įgyvendinimas pasižymi šiomis savybėmis:

– neperspektyvumu ir neracionalumu sudarant apsaugotą nuo nešmenų akumuliacijos uosto įplaukos kanalą ir nepanaudojant uosto infrastruktūrai supiltų priekrantėje plotų; – nedideliu aptarnaujančių mažųjų ir pramoginių laivų skaičiumi; – ribotomis galimybėmis sudaryti sąlygas Būtingės naftos terminalo laivams bei keleiviniams laivams; – nedidelėmis krantinių sausumos teritorijomis, kurios skirtos laivams aptarnauti dėl patvirtintų teritorinio planavimo dokumentų sprendinių pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Šie sprendiniai priimti po teisminių ginčų ir riboja uosto plėtrą. – mažesne, palyginti su kitomis alternatyvomis, jūrų uosto atstatymo kaina. Trečioji Šventosios jūrų uosto atstatymo alternatyva siejama su naujo giliavandenio jūrų uosto

statyba. Įrengus šalia giliavandenį jūrų uostą, dalį keliamų uždavinių atstatomam Šventosios valstybiniam jūrų uostui perimtų giliavandenis uostas.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

techninėje taryboje 2010-06-17 d. dalyvaujant visuomenės atstovams, pritarė Ispanijos bendrovės ALATEC parengtai Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo galimybių studijai [58], kurioje buvo nagrinėjami 5 galimi jūrų uosto 2-os atstatymo alternatyvos variantai (7.2 lent.) ir 3 alternatyvos 2 variantai. 7.2 lentelė. Nagrinėti Šventosios valstybinio jūrų uosto variantai

Uosto rodikliai Variantai 2A 2B 2C 3D 3E

Jūrinio įplaukos kanalo gylis, m 7,0 7,0 7,0 8,0 9,5 Jūrinio įplaukos kanalo plotis, m siauras platus platus platus platus Vidinės akvatorijos gyliai, m 3,0-6,0 3,0-6,0 3,0-6,0 3,0-6,0 3,0-7,0 Mažų ir pramoginių laivų skaičius, vnt. 655 655 655 1068 1068 t.t. sausumoje, vnt. 160 160 160 263 263 Pietų molo bendras ilgis, m 600,0 645,0 500,0 1042 1042 Šiaurės molo bendras ilgis, m 500,0 426,0 500,0 841,0 841,0 Jūros įplaukos kanalo ašies kryptis vakarų šiaurės

vakarų vakarų šiaurės

vakarų šiaurės vakarų

Aptarnaujamų laivų skaičius 404 494 494 494 805



VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pripažino (2010-06-09 d. raštas Nr. UD-9.1.9-1993, priedas) naudingiausiu naudotojui 2B Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo variantą. Šio varianto pasirinkimą lėmė mažesnės investicijos uosto infrastruktūrai (apsauginiams molams, laivybos kanalo ir akvatorijos gilinimo darbams ir infrastruktūrai) tam pačiam aptarnaujamų mažų ir pramoginių laivų skaičiui. Šventosios valstybinio jūrų uosto jūrinio įplaukos kanalo 7,0 m gylis tenkina ne visus Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme (Žin., 2006 m. Nr. 32-4987) keliamus tikslus. Tik uosto variantas 3E (1.4 pav.), kurio įplaukos kanalo gylis 9,5 m, numato didesnių laivų, kurių grimzlė 5,5-7,0 m aptarnavimą.

7.2. Alternatyvų palyginimas 7.2.1. Uosto molų ilgio poveikio analizė

Šventosios uosto molų ilgio įtaka Baltijos priekrantės hidrodinaminiams ir nešmenų pernašos procesams nagrinėta lyginant „2B“ ir „3D“ alternatyvą su „0“ alternatyva (1.2 ir 1.4 pav.). Pagal „2B“ alternatyvą uosto pietų molo ilgis yra 400 + 245 m, o pagal „3D“ alternatyvą – 800 + 242 m.

Priekrantės tėkmių struktūros yra sumodeliuotos „0“, „2B“ ir „3D“ alternatyvoms, kai pučia

20 m/s greičio V (7.1–7.2 pav.), PV (7.3–7.4 pav.) ir ŠV vėjai (7.5– 7.6 pav.). Tėkmės greičiai yra palyginti pjūviuose, kurie išdėstyti uosto pietų ir šiaurės pusėse, labiausiai pakitusio hidrodinaminio režimo vietose. Pjūvių pradžia yra atviroje jūroje, o pabaiga ties kranto linija. Pučiant V krypties vėjui, tėkmės greičiai yra palyginti 6 pjūviuose (7.1, 7.7 - 7.8 pav.), pučiant PV vėjui – 3 pjūviuose (7.3, 7.9 pav.) bei pučiant ŠV vėjui – 3 pjūviuose (7.5, 7.10 pav.).

Pučiant vakarų vėjui, uosto molai („3D“ alternatyva) suformuoja erozijos židinį, nutolusį per 200–400 m nuo šiaurės molo (7.2 pav.). Tėkmės greičiai priekrantėje (4 pjūvis, 7.8a pav.) padidėja nuo 0,07 m/s („0“ alternatyva) iki 0,48 m/s („3D“ alternatyva). Tuo tarpu trumpesni 1 uosto alternatyvos molai padidina tėkmės greičius nuo 0,02 m/s iki 0,34 m/s (3 pjūvis, 7.7c pav.). Nuo 3 pjūvio į šiaurę jūros akvatorijoje per 800 m nuo kranto stebimas tėkmės greičių sumažėjimas būdingas tiek “2B”, tiek „3D“ alternatyvoms.

Pučiant PV vėjams (7.4 pav.), stebimi hidrodinaminio režimo pokyčiai (“3D” uosto

alternatyva) į šiaurę nuo uosto molų. Tai tėkmės greičių sumažėjimas iki 0,02-0,04 m/s (7.9 pav.) dideliame priekrantės plote. Šiame jūros plote („0“ ir “2B” uosto alternatyvos) tėkmės greičiai nesiskiria tarpusavyje ir sudaro 0,4-0,7 m/s. Todėl pučiant PV vėjams šiame plote tikėtina nešmenų akumuliacija pagal „3D“ alternatyvą.

Pučiant ŠV vėjui (7.5 pav.) susidaro erozijos židinys uosto pietų pusėje. Šiame plote tėkmės greičiai padidėja iki 0,4-0,5 m/s (7.10b pav.) “2B” ir „3D“ alternatyvoms, kai „0“ alternatyvai greičiai buvo 0,2-0,3 m/s.

Šventosios uosto atstatymas pagal “2B ” alternatyvą (trumpi uosto molai) tenkina minimalius uosto reikalavimus ir daro mažiausią įtaką priekrantės hidrolitodinaminiams procesams. “3D” uosto atstatymo alternatyva (ilgi molai) taps krantų erozijos priežastimi tiek uosto pietų, tiek uosto šiaurės pusėje.



a) b) c)

7.1 pav. Tėkmės struktūra pučiant 20 m/s greičio V krypties vėjui: “0“ (a), “2A“ (b) ir “2B“ (c) alternatyva



a) b) c)

7.2 pav. Tėkmės struktūra pučiant 20 m/s greičio V krypties vėjui: “2C“ (a), “3D” (b) ir “3E” (c) alternatyva



a) b) c)

7.3 pav. Tėkmės struktūra pučiant 20 m/s greičio PV krypties vėjui: “0“ (a), “2A“ (b) ir “2B“ (c) alternatyva



a) b) c)

7.4 pav. Tėkmės struktūra pučiant 20 m/s greičio PV krypties vėjui: “2C“ (a), “3D” (b) ir “3E” (c) alternatyva



a) b) c)

7.5 pav. Tėkmės struktūra pučiant 20 m/s greičio ŠV krypties vėjui: “0“ (a), “2A“ (b) ir “2B“ (c) alternatyva



a) b) c)

7.6 pav. Tėkmės struktūra pučiant 20 m/s greičio ŠV krypties vėjui: “2C“ (a), “3D” (b) ir “3E” (c) alternatyva



a)

b)

c)

7.7 pav. Tėkmės greičiai “0”, “2B” ir “3D” alternatyvoms trijuose skerspjūviuose (7.1 pav.), kai pučia V krypties vėjas: 1 (a), 2 (b) ir 3 (c) skerspjūvis



a)

b)

c)

7.8 pav. Tėkmės greičiai “0”, “2B” ir “3D” alternatyvoms trijuose skerspjūviuose (7.1 pav.), kai pučia V krypties vėjas: 4 (a), 5 (b) ir 6 (c) skerspjūvis



a)

b)

c)

7.9 pav. Tėkmės greičiai “0”, “2B” ir “3D” alternatyvoms trijuose skerspjūviuose (7.3 pav.), kai pučia PV krypties vėjas: 1 (a), 2 (b) ir 3 (c) skerspjūvis



a)

b)

c)

7.10 pav. Tėkmės greičiai “0”, “2B” ir “3D” alternatyvoms trijuose skerspjūviuose (7.5 pav.), kai pučia ŠV krypties vėjas: 1 (a), 2 (b) ir 3 (c) skerspjūvis



7.2.2. Uosto gylio, įplaukos kanalo krypties ir pločio poveikio aplinkai analizė

Tėkmės greičiai ir kryptys Šventosios uosto aplinkoje nustatyti naudojant dvimatės modeliavimo sistemos MIKE 21 hidrodinaminį modulį HD. Pučiant šiaurės vakarų ir pietvakarių vėjams, ypač nepalankus įplaukos kanalas, nukreiptas į vakarus (“2A” variantas, (1.3a pav.) Įplaukiantys ir išplaukiantys pro uosto vartus laivai kerta šias vėjo kryptis, o vakarų vėjų sukeltos bangos toliausiai patenka į vidinę uosto akvatoriją. Todėl laivybos požiūriu žymiai palankesnė uosto vartų padėtis, kai kanalo ašis nukreipta į šiaurę (“2B” variantas, 1.3b pav.). Tačiau šiaurėje šalia atstatomo Šventosios uosto yra rezervinė uosto akvatorija, kurioje nagrinėjama galimybė įrengti giliavandenį uostą. Todėl įplaukos kanalas turi beveik 90º posūkį į vakarus.

Šventosios uosto gylio įtaka morfolitodinaminiams procesams nustatyta „3D“ ir „3E“ uosto variantus palyginus su „0“ variantu. Pagal „3D“ variantą uosto gylis yra 6 m, o pagal „3E“ alternatyvą – 7,0 m (1.2-1.4 pav), o įplaukos kanalo gylis atitinkamai 7 ir 9,5 m.

Pučiant V vėjui, kranto būklei įtaką daro “3E” uosto variantas, kai susiformuoja erozijos

židinys į šiaurę nuo uosto (7.2c pav.). “3D” uosto varianto molų poveikis žymiai mažesnis ir pasireiškia mažesniame plote. Į šiaurę nuo uosto molų tėkmės greičiai padidėja iki 0,43 m/s (“3E” variantas) ir 0,47 m/s (“3D” alternatyva), kai „0“ varianto greičiai buvo vos 0,02 m/s (7.12 pav.).

Pučiant PV vėjui didžiausi tėkmių greičių pokyčiai, lyginant “3D” ir “3E” variantus su „0“

variantu, nustatyti į šiaurę nuo uosto molų (7.4 pav.). Pirmajame pjūvyje nuo uosto molų nustatytas tėkmės greičių padidėjimas iki 0,4 m/s pagal “3E” variantą (7.13a pav.). Taip pat stebimas tėkmės greičių sumažėjimas iki 0,2 m/s (7.13b ir c pav.) dideliame priekrantės plote lyginant su „0” variantu (0,4-0,6 m/s).

Pučiant ŠV vėjui didžiausi tėkmių greičių pokyčiai nustatyti į pietus nuo uosto molų (7.6

pav.). Pjūvyje už pietinio molo (7.14b pav.) tėkmės greičiai padidės artimoje krantui zonoje lyginant “3D” ir “3E” variantus su „0“ variantu. Sekančiame pjūvyje į pietus (7.14c pav.) tėkmės greičiai prie kranto bus didesni pagal “3E” variantą lyginant su “3D” variantu.



a)

b)

c)

7.11 pav. Tėkmės greičiai “0”, “3D” ir “3E” alternatyvoms trijuose skerspjūviuose (7.1 pav.), kai pučia V krypties vėjas: 1 (a), 2 (b) ir 3 (c) skerspjūvis



a)

b)

c)

7.12 pav. Tėkmės greičiai “0”, “3D” ir “3E” alternatyvoms trijuose skerspjūviuose (7.1 pav.), kai pučia V krypties vėjas: 4 (a), 5 (b) ir 6 (c) skerspjūvis



a)

b)

c)

7.13 pav. Tėkmės greičiai “0”, “3D” ir “3E” alternatyvoms trijuose skerspjūviuose (7.3 pav.), kai pučia PV krypties vėjas: 1 (a), 2 (b) ir 3 (c) skerspjūvis



a)

b)

c)

7.14 pav. Tėkmės greičiai “0”, “3D” ir “3E” alternatyvoms trijuose skerspjūviuose (7.5 pav.), kai pučia ŠV krypties vėjas: 1 (a), 2 (b) ir 3 (c) skerspjūvis



Vienpusio įplaukos kanalo plotis ir vartų plotis parinktas pagal didžiausio laivo plotį d=20,0

m. Įplaukos sąlygos į Šventosios uostą labai sudėtingos, nes laivai prieš įplaukdami ir išplaukdami daro staigius posūkius, o kanalo ašis kerta pagrindines vėjo ir tėkmės kryptis. Kanalo plotis priimtas taikant maksimalias atsargas. Pagal C.A. Thoresen [12] laivo manevravimo juostos plotis yra 2d, kranto atsarga – 2d. Kai dėl skersinių tėkmių arba vėjų laivas gali nukrypti nuo kurso, manevravimo juosta platinama vienu laivo pločiu. Taigi, pagal [12] įplaukos kanalo plotis lygus 5d=100,0 m.

Pagal [8] Šventosios uosto įplaukos kanalo plotis skaičiuojamas taip (% nuo laivo pločio): – laivo manevravimo juosta 200%, – laivo atsarga 160%, – kranto atsarga 120%. Tai sudaro 480% laivo pločio arba 96,0 m ir sutampa su kanalo pločio reikšme, nustatyta

pagal [12].

Prieš kanalo posūkį ir už posūkio laivo manevravimo juosto plotis turi būti žymiai padidinamas. Kai posūkio kampas didesnis kaip 35º, posūkio kreivės spindulys priimamas kaip 10 didžiausio laivo ilgių, t.y. 700 m. Tam turi būti išgilinta ne mažesnė kaip 350-370 m pločio akvatorija prieš uosto vartus, nes didžiausio laivo ilgis L=70,0 m. Tokiu būdu, akvatorija prieš uosto vartus turi būti pagilinta ne tik dėl laivų manevro laisvės, bet ir šalinant tas smėlio sankaupas, kurios yra uosto sąnašų šaltinis.

Uosto įplaukos kanale bangavimas bus didesnis, todėl kanalo gylis turi būti padidintas gylio

atsargos dydžiu, kuris lygus 50-100% didžiausios bangos aukščio priklausomai nuo laivo ilgio. Nesant stebėjimo duomenų, bangų aukštis įplaukos kanalo pradžioje gautas modeliuojant

bangų lauką modeliavimo sistemos MIKE 21 NSW modeliu, kai pučia ŠV, V ir PV krypties 20 m/s greičio vėjai (7.3 lent.).

7.3 lentelė. Bangų aukštis (m) įplaukos kanalo pradžioje

Uosto įplaukos kanalo gylio apskaičiavimas aprašytas 7.4 lentelėje.

Vėjo kryptis Uosto variantai

2A, 2B, 2C 3D, 3E ŠV V

PV

2,9 3,1 2,9

3,2 3,4 3,2



7.4 lentelė. Uosto įplaukos kanalo gylis

Įplaukos kanalo gylio komponentai

Gylį lemiantys veiksniai Gylis, m

Laivo grimzlė Pasirinkto didžiausio laivo L=70,0 m grimzlė 4,50–5,50 Vandens lygis 95% tikimybės žemas vandens lygis,

skaičiuojamas nuo vidutinio jūros vandens lygio 0,44

Atsarga dėl bangų aukščio įplaukos kanalo pradžioje

Pusė didžiausios apskaičiuotos bangos dydžio 1,60–1,70

Atsarga po laivo kyliu Dugno smėlio gruntai 0,40–0,50

Taigi, uosto įplaukos kanalui pagal “2B” ir “3D” variantus reikia 7,0 m gylio, o pagal “3E” variantą – 8,20 m , o įvertinus vilkiko eksploataciją ypač sudėtingomis štormo sąlygomis, būtinas įplaukos kanalo gylis 9,5 m (VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono 2011-07-29 d. tarnybinis pranešimas ir 2011-08-04 d. raštas Nr. UD-9.6.5-3262).

Pirmajame uosto atstatymo etape (“mažojo” uosto variantas) sudaromos sąlygos avanuosto

krantinių statybai ir akvatorijos gilinimui. Todėl uosto vidaus akvatorijai pakanka 4,0 m gylio. Uosto išorėje pakanka 5,0 m gylio, tenkinančio tiek mažųjų laivų, tiek statybos technikos plaukiojimo sąlygas.

Antrajame etape uosto svarbiausius parametrus lemia galimas didžiausias laivas keltas (ilgis

L=70,0 m, plotis d=20,0 m ir grimzlė H=5,0 m). Siūlomas 6 m uosto gylis pakankamas uostui antrajame uosto atstatymo etape. Tačiau trečiajame etape, kai prie krantinės netoli uosto vartų stovės AB “Orlen Lietuva” vilkikas, bus reikalingas 8 m gylis, nes šio laivo grimzlė 5,5 m ir jį eksploatuoti teks ypač sunkiomis sąlygomis, kai bangos aukštis jūroje didesnis kaip 3,4 m. Todėl uosto įplaukos kanalo gylis, įvertinus jūros vandens lygių svyravimą (7.5 lent.), turi būti ne mažesnis kaip 9,5 m.

7.5 lentelė. Baltijos jūros vandens lygiai pagal Pioniersko vandens lygių matavimo stoties duomenis Tikimybė, % 50 20 10 5 2 Pasikartojimas 1 kartą per n metų 2 5 10 20 50 Maksimalus lygis, cm 80 100 115 122 126 Minimalus lygis, cm −20 −26 −41 −44 −58

Uosto įplaukos kanalo krypties įtaka jūros dugno ir krantų litodinaminiams procesams nagrinėta lyginant “2B” variantą (įplauka iš šiaurės) su “2C” variantu (7.2 pav.), kur įplaukos kanalas turi vakarų kryptį. Šis palyginimas (7.1-7.6 pav.) rodo, kad nėra didelio priekrantės hidrodinaminio režimo skirtumo tarp šių variantų pučiant įvairių krypčių vėjams.



Žymesni tėkmės greičių pokyčiai pastebimi tik pučiant vakarų vėjui „2C“ variantui jūros

dalyje, kuri nutolusi nuo kranto per 500-600 m (7.16 pav.). Įplaukos kanalo kryptis jūroje kerta išilgai kranto nukreiptus nešmenų srautus. Todėl

palyginome siauro (100 m pločio) įplaukos kanalo (“2A” variantas, 1.3a pav.) ir plataus įplaukos kanalo (“2C” variantas) įtaką priekrantės hidrodinaminiam režimui. Tokio išorinio reido gilinimo įtaką priekrantės hidrodinaminiam režimui rodo 7.1-7.6 pav. Pučiant PV ir ŠV vėjams, skirtumas tarp “2A” ir “2C” variantų neesminis. Tačiau pučiant vakarų vėjui plačiai išgilinta jūros akvatorija (“2C” variantas) žymiai padidina tėkmės greičius priekrantėje į šiaurę nuo uosto molų (nuo 0,02 m/s „0“ variantui iki 0,20 m/s “2C” variantui (5 skerspjūvis, 7.18 pav.). Tuo tarpu „2A“ uosto variantas daro mažesnę įtaką priekrantės hidrodinaminiam režimui. Tačiau siauro 100 m pločio kanalo krantai (“2A” variantas), kuriuos sudaro smėliai, yra nepastovūs. Todėl būtų tikslinga išplatinti jūros akvatoriją prieš uosto vartus (“2C” ir “3E” variantai).



a)

b)

c)

7.15 pav. Tėkmės greičiai “0”, “2B” ir “2C” alternatyvoms trijuose skerspjūviuose (7.1 pav.), kai pučia V krypties vėjas: 1 (a), 2 (b) ir 3 (c) skerspjūvis



a)

b)

c)

7.16 pav. Tėkmės greičiai “0”, “2B” ir “2C” alternatyvoms trijuose skerspjūviuose (7.1 pav.), kai pučia V krypties vėjas: 4 (a), 5 (b) ir 6 (c) skerspjūvis



a)

b)

c)

7.17 pav. Tėkmės greičiai “0”, “2C” ir “2A” alternatyvoms trijuose skerspjūviuose (7.1 pav.), kai pučia V krypties vėjas: 1 (a), 2 (b) ir 3 (c) skerspjūvis



a)

b)

c)

7.18 pav. Tėkmės greičiai “0”, “2C” ir “2A” alternatyvoms trijuose skerspjūviuose (7.1 pav.), kai pučia V krypties vėjas: 4 (a), 5 (b) ir 6 (c) skerspjūvis



7.2.3. Molų ir krantinių išdėstymas uoste bei numatomų paslaugų apimtis Atstatant Šventosios uostą ir pagrindžiant uosto akvatorijos dydį, būtina atsižvelgti į šias

aplinkybes: – kranto ilgį, skiriamą uostui pagal Šventosios detalųjį planą;

– žemės tikslinę paskirtį ir galimybę sausumos transportui atvykti iki uosto krantinių. Pagal Šventosios detalųjį planą vienintelis kelias iki krantinių gali būti tik kairiajame Šventosios upės krante, o dešinysis Šventosios krantas ir apie 400 m ilgio jūros kranto atkarpa (nuo upės žiočių į šiaurę) negali būti naudojama atstatomo uosto infrastruktūrai;

– būtinumą įrengti uosto viduje laivų apsisukimo baseiną, kurio diametras būtų lygus 3,4–4,0 didžiausio laivo ilgiui (apie 240–280 m); – palikti senąjį Šventosios uosto pietų molą kaip kultūros paveldo objektą ir sudaryti sąlygas jį apžiūrėti. Uosto “2B” variantas, pagrįstas uosto molų ilgiu ir žemės naudojimo paskirtimi, tenkina

minimalius reikalavimus pagal mažųjų laivų skaičių. Kitas uosto variantas (“3E”) vertina didesnius reikalavimus pagal laivų skaičių ir tenkina vilkiko, eksploatuojamo sudėtingomis oro sąlygomis, poreikius.

Atstatomos Šventosios uosto apsauginių molų padėtį lemia senasis pietų molas, kurį

numatoma palikti, ir jo kryptis. Šiaurės molo padėtis priklauso nuo jūros kranto, skirto uostui, ilgio. Tarp šių molų turi tilpti įplaukos kanalas, laivų apsisukimo baseinas bei laivų stovėjimo akvatorijos. Vienintelis kelias į uostą prie krantinių yra prie pietų molo. Dėl to, kad skiriamos žemės uosto infrastruktūrai nepakanka ir uostas skiriamas mažiems žvejų laivams, visos uosto funkcijos sukaupiamos naujai suformuotai prie pietų molo teritorijai. Prie šios teritorijos išdėstomos krantinės laivams.

Pagal patvirtintą Šventosios uosto detalųjį planą jūros krante tarp uosto molų nenumatoma su

uosto veikla susijusi infrastruktūra (kelias, gatvės, krantinės, tiltas). Atsižvelgus į šias aplinkybes, vidinė uosto akvatorija skirstoma į šias zonas: – vidaus įplaukos kanalą (nuo uosto vartų iki laivų apsisukimo baseino). Kanalo gylis

priimamas tas pats, kaip ir jūriniam įplaukos kanalui; – laivų apsisukimo baseino, kurio diametras nenaudojant vilkikų turi būti ne mažesnis, kaip 3,4-4,0 didžiausio laivo ilgio arba 240-280 m ir gylis 6,0 m; – didesnių laivų (keltų, gaisro gesinimo ir vilkikų), kurių grimzlė 4-5 m, krantinių zona yra pietų molo pabaigoje ;

– mažų laivų ir jachtų zona, kurioje gylis 4,0 m; – žvejų laivams skirti vidiniai baseinai, kurių gylis 3,0 m.

Įvertinus uostui skirtos žemės plotą, uosto paskirtį ir mažųjų laivų skaičių, uosto naudotojams bus teikiamos šios paslaugos: laivų aprūpinimas kuru, elektros, vandens, telefono ir interneto ryšio paslaugos, keliamojo krano ir pervežamo keltuvo paslaugos, dušai, tualetai ir persirengimo kambariai, laivų buitinių vandenų surinkimas, pranešimų paslaugos, meteorologinė informacija, turistinė ir aplinkos informacija, automobilių parkavimas, sausasis dokas, remonto dirbtuvės, buriavimo mokykla su angaru bei viešasis maitinimas ir prekybos plotai, jūrų klubas.



8. TARPVALSTYBI�IS POVEIKIS Planuojama ūkinė veikla – Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas – vykdoma teritorijoje, nutolusioje nuo Latvijos Respublikos sienos per 4,4 km. Baltijos jūros aplinka dėl atstatomo jūrų uosto hidrotechninių statinių (apsauginių molų) patiria poveikį paplūdimių smėlio maitinimo sąlygoms. Smėlio pernaša (akumuliacija ir erozija) yra vienintelis aplinkos komponentas, kuris gali turėti tarpvalstybinį poveikį. Remiantis kartografinės medžiagos analize ir krantų dinamikos monitoringo duomenimis (4.6.2 skyrius), atliktas senojo Šventosios jūrų uosto poveikio kranto būklei vertinimas. Nustatyta, kad 1939 metais pastatytas pietų molas sąlygojo intensyvią sąnašų akumuliaciją uosto prieigose ir į pietus nuo jo. Tuo tarpu šiaurėje nuo susiformavusio iškyšulio iki Latvijos jūros krantų ardos procesai sustiprėjo. Metams bėgant neprižiūrimas ir neremontuojamas molas sparčiai trumpėjo. Pastarųjų 17 metų monitoringo duomenys rodo, kad kranto ardos procesai šiaurinėje Šventosios jūrų uosto pusėje sulėtėjo ir prasidėjo nedidelė nešmenų akumuliacija 1,5 km atstumu nuo molo.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos 7.2 skyriuje pateikta Baltijos jūros priekrantės tėkmių struktūra pučiant įvairių krypčių stipriems vėjams visiems nagrinėtiems atstatomo uosto variantams.

Modeliuotų tėkmės struktūrų analizė parodė (8.1 pav.), kad atstačius Šventosios jūrų uostą,

tėkmės greičio pokyčiai jūros pjūvyje ties Lietuvos-Latvijos siena yra labai maži tiek uosto 2B variantui, tiek 3D variantui.

Nešmenų pernašos modelis sukurtas dvimačio tėkmės modelio MIKE 21 pagrindu (8.2 pav.)

pateiktas nešmenų pernašos vienetinio debito (m3/metai/m) pasiskirstymas pučiant 20 m/s greičio vakarų vėjui. Visų uosto atstatymo variantų poveikis taip pat ištirtas pučiant pietryčių ir šiaurės vakarų vėjams.

Didžiausi nešmenų srauto pokyčiai stebimi tarp 2–4 skerspjūvių ir 5–7 skerspjūvių. Kadangi uosto molai yra tarp 4 ir 5 skerspjūvių (8.3a pav.), uosto hidrotechninių statinių (molų) poveikis dugno ir krantų erozijos bei akumuliacijos procesams labiausiai pasireiškia 2-2,5 km atstumu.

Artimiausiuose Latvijos teritorijai skerspjūviuose (1 ir 2) nešmenų srautas nežymiai didėjo pučiant PV vėjui (8.3b pav.). Ši tendencija būdinga „0“, „2B“ ir „3D“ variantams. Įvertinus šios krypties stiprių vėjų didžiausią dažnį, skaitmeninis modeliavimas patvirtina monitoringo užfiksuotus krantų ir dugno erozijos reiškinius. Tuo tarpu štorminiai V ir PV vėjai skatina erozijos procesus tarp 2 ir 4 skerspjūvių (8.3a ir 8.3b pav.) bei akumuliaciją uosto pietų pusėje (tarp 5 ir 6 skerspjūvių).

Didžiausius nešmenų srauto pokyčius (iki 15-20%) sukelia 3D uosto variantas. Tuo tarpu Šventosios jūrų uosto atstatymas pagal 2B variantą mažai keičia šiuo metu („0“ alternatyva) nusistovėjusį mešmenų pernašos ir akumuliacijos procesą.

Modeliavimo rezultatai patvirtina, kad Šventosios valstybinio jūrų uosto alternatyvos pagal

2B variantą neturės reikšmingos įtakos kaimyninės valstybės Latvijos paplūdimių būklei. Uosto atstatymas pagal 3E variantą, turės didesnę įtaką kranto būklei tiek Lietuvos, tiek Latvijos teritorijoje.

Siekiant stabdyti šiaurės kranto atkarpos sąnašų išplovimo intensyvumą, siūloma taikyti

kompensacinę priemonę – papildyti priekrantės nešmenų srautą smėliu, iškastu valant Šventosios uosto įplaukos kanalą.



a)

b)

c)

8.1 pav. Tėkmės greičiai “0” ir “2B” ir “3D” variantams skerspjūvyje, kuris nutolęs 5 km nuo Šventosios molo į šiaurę (Latvijos teritorija), kai pučia ŠV (a), V (b) ir PV (c) krypčių vėjas.

Skerspjūvio pradžia (0) jūroje, pabaiga ties 2050 m žyma.



a) b) c)

8.2 pav. Nešmenų pernašos vienetinio debito (m³/metai/m) pasiskirstymas pučiant 20 m/s greičio vakarų krypties vėjui “0“ (a), “2B“ (b) ir “3D“ (c) variantams (nešmenų srauto debito skaičiavimai

yra atlikti nuo 10 iki 1 skerspjūvio)



8.3 pav. Nešmenų debito (m³/para) pasiskirstymas nuo 10 skerspjūvio (Ošupio upelis) iki 1 skerspjūvio (1 km iki LT-LV sienos) “0”, “2B” ir “3D” variantams, kai pučia 20 m/s greičio ŠV (a), V (b) ir PV (c) krypčių vėjai. Uosto molai yra tarp 4 ir 5 skerspjūvio.

a)

26000

28000

30000

32000

012345678910

L, km

m3/para"0"

"2B"

"3D"

b)

0

5000

10000

15000

20000

012345678910L, km

m3/para

"0"

"2B"

"3D"

c)

10000

15000

20000

25000

30000

012345678910

L, km

m3/para

"0"

"2B"

"3D"



9. PROBLEMŲ APRAŠYMAS 9.1. Žemkasės triukšmas Daugiakaušės žemkasės ir žemsiurbės priklauso užsienio gilinimo kompanijoms. Šie laivai įleidžiami į valstybinio jūrų uosto akvatoriją pagal tarptautinius darbo saugos ir higienos normatyvus atitinkančius dokumentus, kurie yra išduoti laivo plaukiojimo laikotarpiui. Tai liečia ir jų keliamo triukšmo reglamentavimą. Todėl atsakomybė už triukšmo normatyvų viršijimą tenka darbų užsakovui, pasirenkančiam darbų vykdytoją. Siekiant išvengti visuomenės nepasitenkinimo tokia veikla, siūloma Užsakovui kelti reikalavimus darbų rangovų mechanizmams ir pasirinkti tokius žemkasių darbų barus, kad nakties metu nebūtų viršijamos leidžiamos triukšmo ribos arba naktį darbų nevykdyti.

9.2. Dėl normatyvinių dokumentų naudojimo Lietuvoje galiojantys poįstatyminiai aktai ir higienos normos nepritaikytos mažų laivų ir

jachtų jūrų uostų planavimui, nes pagal juos rekreacinės paskirties Šventosios jūrų uostas tampa pavojingą ūkinę veiklą vykdantis objektas, nuo kurio paplūdimiai turi būti nutolę net per 500 m, o mažų laivų remontui skirtos dirbtuvės gali būti vertinamos kaip laivų statykla.

9.3. Planuojamos ūkinės veiklos programos ir ataskaitos rengimas Uosto gilinimo darbus reglamentuoja LAND 46A-2002, kuris parengtas neatsižvelgiant į tai, kad PAV ataskaitos rengimo metu dar neturime projekto sprendinių ir informacijos apie numatomus gilinimo darbų kiekius ir grunto užterštumą. Dokumentų rengėjas parinktas pagal LR Viešojo pirkimo įstatymo nuostatas neturi galimybių tenkinti visų LAND 46A-2002 reikalavimų, nes viešo konkurso metu dar nežinoma darbų apimtis.Todėl PAV ataskaitoje pateikiama dugno nuosėdų užterštumo analizė, kurios išvadas būtina patvirtinti rengiant gilinimo darbų projektą.



10. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 10.1. Poveikis aplinkai pasireikš statybos metu ir eksploatuojant uostą. Atstatytas Šventosios jūrų

uostas gali daryti įtaką jūros krantų procesams ir teigiamai paveiks socialinę ir ekonominę aplinką. Kitų aplinkos veiksnių atžvilgiu (oro ir vandens kokybės, triukšmo, žuvų migracijos ir neršto, pavojaus ir rizikos) taikomos švelninančios, kompensuojančios arba organizacinės priemonės.

10.2. Pirmajame uosto atstatymo etape numatoma įrengti uosto hidrotechninius statinius (pietų ir

šiaurės molus), apsaugančius nuo bangų ir srovių, 4,0 m gylio uosto vidaus įplaukos kanalą ir 5,0 m gylio jūros įplaukos kanalą. Šio etapo statiniai sudarytų palankias sąlygas statyti krantines avanuoste ir gilinti akvatoriją antrajame uosto atstatymo etape įgyvendinant jūrų uosto atstatymą pagal 2B variantą.

10.3. Siūlomas įgyvendinti Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo 2B variantas pasižymi

šiomis savybėmis: – Uosto atstatymo variantas numato 3,0-6,0 m gylio vidaus akvatoriją, apsaugotą nuo bangų

645 ir 400 m ilgio molais ir 7,0 m gylio platų šiaurės krypties jūros įplaukos kanalą su posūkiu į vakarus;

– Uosto įrenginiai (molai) darys nereikšmingą įtaką krantodaros procesams į šiaurę nuo uosto ir suvaidins teigiamą vaidmenį išlaikant dabartinę kranto būklę į pietus nuo uosto;

– Šventosios jūrų uosto analogų (Vladislavovo uostas Lenkijoje, senasis Šventosios uostas bei Papės uostas Latvijoje) stebėjimai rodo, kad trumpų molų eksploatacija, išvestų į aktyvią litodinaminių procesų zoną (iki 5 m gylio), neišvengiamai didina eksploatacijos sąnaudas šalinant jūros nuosėdas iš laivybos kanalo.

10.4. Šventosios jūrų uosto atstatymo tolimesniame etape galima uosto plėtra įrengiant iki 7,0 m

gylio vidaus akvatoriją, apsaugotą nuo bangų 1042 m ir 800 m ilgio molais ir 9,5 m gylio platų šiaurės krypties jūros įlankos kanalą su posūkiu į vakarus. Šis variantas tenkina AB “Orlen Lietuva” poreikį laikyti vilkiką šiame uoste. Tačiau hidrodinaminių ir sedimentacijos procesų skaitmeninis modeliavimas patvirtina atstatyto pagal 3E variantą (su ilgais molais) uosto reikšmingą poveikį kranto būklei tiek šiaurės, tiek pietų pusėje.

10.5.Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo darbų ir eksploatacijos metu, siekiant

sušvelninti statybos darbų poveikį aplinkai, būtina: – akvatorijos gilinimo darbus vykdyti ne žuvų neršto ir jų intensyvios migracijos

metu; – prieš pradedant gilinimo darbus, įvertinti dugno nuosėdų užterštumo būklę ir gauti

leidimą gilinimo darbams pagal normatyvinio dokumento LAND 46A-2002 nustatytą tvarką. – šiltuoju metų laiku nevykdyti statybos darbų nakties metu. 10.6. Įvertinus planuojamos veiklos teritorijos padėtį Šventosios paplūdimių atžvilgiu bei visuomenės sveikatos saugos teisės akto – Lietuvos higienos normos HN 92:2007„Paplūdimių ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus – planavimo dokumentais turės būti koreguojamos dabartinių maudyklų ribos.



10.7. Šventosios uosto veikla ir transporto eismas gali turėti įtakos akustinei aplinkai dienos ir vakaro metu greta esančiomis gyvenamosioms teritorijoms, bet ribinių verčių neviršys. Kiti aspektai, t.y. planuojamos veiklos įtaka aplinkos orui, paplūdimių vandens kokybei bei Šventosios vandenvietei, neigiamo poveikio visuomenės sveikatai nedarys.

10.8. Įvertinus, kad šiame poveikio aplinkai vertinimo etape buvo analizuojama tik laivų, autotransporto bei degalinės potenciali tarša ir poveikis visuomenės sveikatai, kitų planuojamų uosto teritorijoje ūkinių daroma tarša bei galimybės planuojamoje uosto teritorijoje turi būti vertinamos vėlesniuose Šventosios uosto vystymo etapuose.

10.9. Siekiant išsaugoti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių požymių turinčius objektus, numatoma: – palikti senojo jūrų uosto pietų molo liekanas, įrengiant naują molą lygiagrečiai senajam; – uosto rytų krantinę integruoti į planuojamą uosto infrastruktūrą ją remontuojant. Žvejų baseino (vakarų) krantinės medinių konstrukcijų atstatymas netikslingas, o uosto vidaus molus siūloma išardyti. Ardymo darbų metu tikslinga archeologo priežiūra. 10.10. Kadangi Šventosios jūrų uosto hidrotechniniai statiniai keičia jūros priekrantės nešmenų balansą ir gali kelti grėsmę krantų būkleiLietuvos ir Latvijos teritorijoje, siūloma iškastą valymo metu uosto įplaukos kanale smėlį naudoti paplūdimių, esančių šiaurėje nuo uosto, maitinimui. 10.11. Šventosios valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringo programa turi būti parengta ir patvirtinta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente. Šioje programoje turi būti numatyta: dugno gilinimo darbų metu stebėti ir kontroliuoti:

– iškasos gylį ir plotį, – kranto būklę, – grunto gramzdinimo vietos būklę, – žuvų neršto ir migracijos sąlygas, – iškasto grunto užterštumą vasaros metu, – triukšmo lygį gyvenamojoje zonoje gilinimo mechanizmų darbo metu

uosto eksploatacijos metu stebėti:

– hidrologinę ir hidrodinaminę jūros būklę; – žuvų nerštą ir migraciją, hidrobiologinius rodiklius; – jūros krantų būklę.



LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos galimybių studija su projektiniais siūlymais. Galutinė ataskaita. Lietuvos energetikos institutas, 2010.

2. Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose bei iškastų gruntų tvarkymo taisyklės. LAND 46A-2002. Žin., 2002, Nr. 27-976; Žin., 2008, Nr. 139-5521; Žin., 2011, Nr. 43-2050.

3. Šimoliūnas J. Šventosios uostas. Kaunas. 1933. 4. Žaromskis R. Šventosios uostas, Vilnius, 1998. 5. Frederic R. Harris B.V. Klaipėda Port Entrance Rehabilitation Project. Hague. The

Netherlands: Frederic R. Harris B.V. 2000. 204 p. 6. Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studija. Galutinė ataskaita. Vilnius-Klaipėda.

2003. 7. Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinė korektūra, patikslinant Šventosios jūrų uosto

ribas ir dydį. III tomas. Detaliojo plano dalinės korektūros sprendiniai. Klaipėda, 2008. 8. Hydraulic Design of Small Boat Harbors, Engineering and Design. Dept. Of the Army

Corps of Engineers, 1984. 9. Gulbinskas S. Dugno geologinė sąranga. Naftos terminalas Būtingėje. V., 1994. P. 47-50. 10. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos techninės priežiūros taisyklės. Patv. LR

susisiekimo ministro 2004-08-16 d. įsakymu Nr. 3-433. Žin., 2004, Nr. 129-4643. 11. Repečka R. Changes in biological indices and abundance of salmon, sea trout, smelt, vimba

and twaite shad in the coastal zone of the Baltic Sea and Curonian Lagoon at the beginning of spawning migration. Acta zoologia Lithuanica. 2003. Vol. 13 (2). P.195-216.

12. Carl A. Thoresen. Port Design. Guidelines and Recommendations. Trondheim, 1988. 13. Recommendations of the Committee for Waterfront Structures Harbours and Waterways.

EAU 2004. Berlin, 2004. 14. Кнапс Р.Я. Перемещение наносов у берегов Восточной Балтики. Развитие морских

берегов в условиях колебательных движений земной коры. Таллин, С. 21-29. 15. LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo

įstatymas, Žin., 2005, Nr. 84-3105. 16. LR SAM įsakymas „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių

patvirtinimo“ 2004-08-19 Nr. V-586, Vilnius. 17. LR aplinkos ministro 2006-03-23 d. įsakymas Nr. D1-127 „Dėl Aplinkos ministerijos 1997-

04-17 d. įsakymo Nr. 67 “Dėl Klaipėdos uosto gilinimo darbų poveikio žuvininkystei pakeitimo”. Žin., 2006, Nr. 35-1257.

18. HN 33-1:2007. Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Vilnius. 2007

19. Department of Navy, OPNAV Instruction 9640. 1A, Shipboard Habitability Program, Sept. 1996.

20. Grunto gramzdinimo vietos jūroje asimiliacinės talpos įvertinimas. Ataskaita. Lietuvos energetikos institutas, Kaunas, 1999.

21. Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijos. R 41-02. Patv. LR aplinkos ministro 2002-07-16 d. įsakymu Nr. 367.

22. Manual for the classification and prioritizacion of risks due to major accidents in process and related industries, IAEA, Vienna, 1993.

23. Aplinkos oro kokybės vertinimo vadovas. EuropeAid/114743/D/SV/LT, Vilnius, 2006. 24. Aplinkos apsaugos agentūra. URL: http://oras.gamta.lt/cms/index. 25. Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies

monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu, normos. LR AM ir LR SAM, 2010-07-07 įsakymas Nr. D1-585/V-611.



26. E. Mačiūnas. Automobilių ir gyvenamosios aplinkos triukšmo, patenkančio į patalpas,

apskaičiavimas ir įvertinimas. 1999. 27. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija. URL: www.port.lt 28. Galkus A., Jokšas K. Sedimentary material in the transitional Aquasystem. Vilnius: Inst.

Geography, 1977. P. 198 (in Lithuanian). 29. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Higienos instituto sveikatos

informacijos centras. Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2009 m.

30. Lietuvos statistikos departamento Rodiklių duomenų bazė. URL: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1126&PHPSESSID=048aee80ead758ccbff6379dcae0596a.

31. Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatai. Patv. LR susisiekimo ministro ir aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 3–414/346 (Žin., 2003, Nr. 77-3535).

32. LR AM įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-370 „Dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo” 2009 gruodžio 30 d. Nr. D1-853, Žin., 2010, Nr. 2-81.

33. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 1992-05-12 d. Nr. 343, Vilnius.

34. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai. LR AM 2005-12-23 įsakymas Nr. D1-636 (Žin., 2006, Nr. 6-225).

35. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai. LR SAM įsakymas 2004-07-01 Nr. V- 491.

36. Triukšmo mažinimo užtvarų vadovas. Lietuvos kelių eismo direkcija. 2002. 37. Aplinkos ministerija. Žuvų išteklių tyrimų metodika (Aplinkos ministro 2005 m. spalio 20 d.

įsakymas Nr. D1-5010. 2005. P. 6. 38. Gulbinskas S., Bacevičius E., Daunys D. ir kt.. AB „Mažeikių nafta" Būtingės naftos

terminalo aplinkos būklė 2000-2005 metais. Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, AB „Mažeikių nafta", Klaipėda. 2006. P. 45.

39. Kazlauskienė N., Vosylienė M.Z., Repečka R., Svecevičius G., Ložys L. Naftos išsiliejimo Baltijos jūros priekrantėje poveikio žuvims įvertinimas. Baltijos jūros aplinkos būklė, Aurora, Kaunas. 2003. P.127-134.

40. Neuman E., Sandstrom O., Thoresson G. Guidelines for coastal fish monitoring. National Board of Fisheries. Oregrund. 1997. P. 36.

41. Repečka R. Fish community species composition and abundance. The Būtingė Oil terminal, 1997. 94-104.

42. Repečka R. The species composition of the ichthyofauna in the Lithuanian economic zone of the Baltic Sea and the Curonian Lagoon and its changes in recent years. Acta zoologica Lituanica: 13(2). 2003. P. 149-157.

43. Repečka R. Dynamics of the fish community structure in the Lithuanian coastal zone of the Baltic ' Sea on the basis of the monitoring programme. Acta Zoologica Lituanica: 15(2). 2005. P. 161-164.

44. Repečka R., Bukelskis E., Kesminas V. Baltijos jūros žuvys, Vilnius, Dexma. D. 2, Vilnius. 1998. P. 117.

45. Rice S.D. Effects of oil on fish. In: F.R. Engelhardt (ed.) Petroleum effects in the Arctic environment. 1985. P. 281.

46. Virbickas J. Žuvų pavadinimų žodynas, Vilniaus Universiteto Ekologijos institutas. Vilnius. 2005. P. 632.



47. Kultūros vertybių, esančių Šventosios uosto atstatymo teritorijoje, paieška. Paveldotyrinė

mokslinė ataskaita. Kultūros paveldo centras. Vilnius, 2004. 48. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Kultūros

paveldas. Trumpoji ataskaita. KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Klaipėda, 2009.

49. Šventosios valstybinio jūrų uosto teritorijos inžinerinio geologinio kartografavimo 1:2000 masteliu programa. I dalis. Tekstas ir tekstiniai priedai. UAB “Hidroprojektas”. Kaunas, 2008.

50. Danish Hydraulic Institute Staff. Mike 21 Near-shore Spectral Wind-Wave Module. User Guide and Reference Manual, Denmark: Danish Hydraulic Institute, 2002. P. 410.

51. Danish Hydraulic Institute Staff. Mike 21 Coastal Hydraulics & Oceonography. User Guide and Reference Manual, Denmark: Danish Hydraulic Institute, 2001. P. 193.

52. Danish Hydraulic Institute Staff. Mike 21 Sand Transport Module. User Guide and Reference Manual, Denmark: Danish Hydraulic Institute, 2002. P. 264.

53. Gliožerienė A. Šventoji sieks tapti šeimos kurortu. www. visasverslas. lt/portal/article/4959. 2009.

54. Kuršių nerijos rekreacinės infrastruktūros programa (vad. P. Kavaliauskas). Vilnius: UAB „Vilniaus archprojektas". 1999.

55. Žilinskas G., Jarmalavičius D., Minkevičius V. Eoliniai procesai jūros krante. Vilnius. Geologijos ir geografijos institutas. 2001. P. 283.

56. Akevičiutė J., Žilinskas G. Poilsiautojų srauto sklaida Šventosios rekreacinėje zonoje.Annales geographicae 43. 2010.

57. Jurkus E., Povilanskas R. Pajūrio juostinis kraštovaizdis – kranto zonos gamtinio karkaso pagrindas. Annales geographicae 42, 2009. P. 15-25.

58. Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studija. Galutinė ataskaita. Alatec, Ardanuy. 2010.

59. Žilinskas G., Eidikonytė J. Uosto atstatymo įtaka poilsiautojų sklaidai Šventosios rekreacinėje zonoje. 2011.

60. Kriaučiūnienė Jūratė and oth. Šventoji Port Jetties impact on the Baltic Sea Coastal Dynamics.Baltica. 2011 (spaudoje).

61. Baltijos jūros Lietuvos krantų geologinis atlasas. Lietuvos geologijos tarnyba. Vilnius. 2004. 62. Foltanski Z. Porty rybackie na naszym wybrzeżu szczególnym uwzglednieniem portu

„Władysławowo“. Gospodarka Wodno. Warszawa, Rok IV. 1938. No 4, 185-196. 63. Geografijos institutas. Galimų jūros kranto zonos deformacijų įtaka priekrantės

ekosistemai ryšium su planuojama Šventosios ir Palangos pėsčiųjų tiltų rekonstrukcija. Ataskaita. 1991.

64. Kelpšaitė L. Bangų veikimo zonos gylio nustatymas ties Lietuvos priekrante. Jūros ir krantų tyrimai – 2008. Konferencijos medžiaga. Klaipėda, 2008. P. 60-63.

65. Kelpšaitė L., Dailydienė I. Bangų dinamikos pokyčiai Lietuvos priekrantėje 1993-2007 metais. Jūros ir krantų tyrimai 2010. Konferencijos medžiaga. Klaipėda, 2010. P. 79-86.

66. Pruszak Z. Ocena oddziaływania portu we Władysławowie na brzegi Półwyspu Helskiego. Inžynieria Morska i Geotechnika, 2004, t. 5, P. 287-294.

67. Pruszak Z., Ostrowski R., Skaja M., Szmytkiewicz M. Wave Climate and Large-scale Coastal processes in Terms of Boundary Conditions. Coastal Engineering J., Vol. 42, No 1. 2000. P. 31-56.

68. Stauskaitė R. Baltijos jūros kranto zonos Šventosios-Jantarnoje (Palvininkai) ruožo smėlių minerologinė sudėtis. Lietuvos TSR MA darbai, ser. B, 4(31). 1962.



69. Szmytkiewicz M. Ocena oddziaływania portu we Władysławowie na brzegi Półwyspu

Helskiego. Inžinieria Morska i geotechnika. 2003. No 5. P. 287-294. 70. Žaromskis R. Baltijos jūros uostai. Vilnius. 2008. P. 431. 71. Žaromskis R., Gulbinskas S. Smėlio nešmenų migracijos ypatumai Baltijos jūros

Lietuvos žemyniniame krante. Kn. Jūros ir krantų tyrimai – 2011. Konferencijos medžiaga. Klaipėda. 2011. P. 272-276.

72. Žaromskis R., Gulbinskas S., Visokavičius E.. Jūros kranto zonos raidos tendencijos Lietuvos-Latvijos pasienio atkarpoje. Jūros ir krantų tyrimai – 2008. Konferencijos medžiaga. Klaipėda. 2008. P. 178-182.

73. Žilinskas G. Kranto būklė ir dinamika. Kn. Naftos terminalas Būtingėje. Vilnius, 1994. P. 121-137.

74. Долотов Ю.С., Кирлис В.И., Юркевич М.Г. Об изменениях береговых очертаний и подводного склона в условиях влияния искусственных сооружений. Тр. Ан Лит. ССР. С. Б., т. 1(52). 1968. C. 119-135.

75. Кирлис В.И. Основные закономерности морфо-литодинамики прибрежной части морского дна в районе местечка Швянтойи. Тр. Ан Лит. ССР, с. Б, т. 3(76). 1973. C.156-168.

76. Кнапс Р.Я. Оградительные сооружения типа молов и движение наносов на песчаных побережьях. Тр. АН Латв. ССР, No 6 (59). 1952. C. 87-131.

77. Линчюс А., Угинчюс А. Пески и их тяжелые минералы на пляже Балтийского моря в районе порта Швянтойи. Vilnius. Baltica, 4. 1970. C. 273-284.

78. Разработка берегозащитных мероприятий размываемых учасков морского берега в рекреацинной зоне г. Паланга. Отчет по прикладной научно-исследовательской работе. Отдел географии Института зоологии и паразитологии Ан Лит. ССР. Вильнюс. 1988.

79. Стаускайте Р. Состав наносов подводного берегового склона Балтийского моря в районе пос. Швянтойи. Тр. Ан Лит. ССР, с. Б, т. 1(86). 1975. C. 139-147.

80. Garnaga G., Jančauskienė V., Kondratjeva L., Mickuvienė K., 2008. Taršiosios medžiagos Baltijos jūros ir Kuršių marių vandenyje ir dugno nuosėdose. In: Baltijos jūra ir jos problemos, Utena. P.77-93.

81. Feasibility study with design proposals for Šventoji port reconstruction, 2009. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Klaipėda.

82.Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje. Ataskaita, parengta vykdant projektą ,,Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“, 2007. Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra, Suomijos aplinkos institutas (SYKE), LR aplinkos ministerija. 83. Nuotekų tvarkymo reglamentas. Valstybės žinios, 2006, Nr.59-2103; Žin., 2009, Nr.83-347; Žin., 2010; Nr. 59-2938. 84. III ir IV dampingo rajonų asimiliacinės talpos vertinimas. Ataskaita. 2011. Klaipėdos

universiteto BPATPI, GTC, LEI. 85. Garnaga G. Integruotos aplinkos taršos bei biožymenų atsako vertinimas Baltijos jūroje. Daktaro disertacijos santrauka. 2011.Vilnius. P. 40. 86. Būtingės terminalo aplinkos monitoringas. Ataskaita. 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011.

Klaipėdos universiteto BPATPI. 87. Report Two LIFE project areas 12 LIT and 13 LIT in the coastal waters belong to Lithuania, 2009. 88. Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų parengimas. III-oji

tarpinė ataskaita. 2011. Klaipėdos universiteto BPATPI, GTC, AAPC.



Documents

ŠVENTOSIOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ATSTATYMO … · 2013-01-14 · Visuomenė supažindinta su poveikio aplinkai vertinimo programa. apie ją skelbiant 2005-09-05 d. laikraštyje