VERSLO PLANAS - kmtp.lt planas.pdf · maţos, dėl produkto specifikos gali būti sunku rasti gamybos partnerius, taip pat reikalingas pradinis apyvartinis kapitalas, kuris dėl verslo

VERSLO PLANAS

Naujų mechaninių priemonių (simuliatorių) su aerodinaminėmis plokštumomis – treniruoklių kūrimas, jų praktinis panaudojimas

VERSLO PLANAS


2012 m. vasaris

VERSLO PLANAS


2

TURINYS

ĮVADAS .............................................................................................................................................................. 6

1. SANTRAUKA .............................................................................................................................................. 8

2. SUMMARY ................................................................................................................................................. 9

3. ĮMONĖS APRAŠYMAS ............................................................................................................................ 12

3.1. Informacija apie juridinį asmenį ........................................................................................................ 12

3.2. Veikla ir veiklos tikslai ....................................................................................................................... 12

3.3. Savininkai, vadovai ir darbuotojai ..................................................................................................... 12

3.4. Valdomas turtas ir kita nuosavybė ................................................................................................... 14

3.5. Veiklos rezultatai .............................................................................................................................. 14

4. PROJEKTO PRISTATYMAS .................................................................................................................... 15

4.1. Tikslai ir uţdaviniai ........................................................................................................................... 15

4.2. Pageidaujamos gauti lėšos .............................................................................................................. 16

4.3. Numatomos veiklos pristatymas ....................................................................................................... 16

4.4. Siūlomi produktai (paslaugos) .......................................................................................................... 18

4.5. SWOT analizė .................................................................................................................................. 23

5. RINKA IR KONKURENTAI ....................................................................................................................... 25

5.1. Esama rinkos būklė .......................................................................................................................... 25

5.2. Prognozuojama siūlomų produktų (paslaugų) rinka ......................................................................... 35

5.3. Tikslinė rinka ..................................................................................................................................... 40

5.4. Konkurentai ...................................................................................................................................... 42

6. RINKODARA ............................................................................................................................................ 49

6.1. Rinkodaros ir pardavimo strategija ................................................................................................... 49

6.2. Kainodara ......................................................................................................................................... 52

6.3. Paskirstymas (tiekimas) ................................................................................................................... 54

6.4. Marketingo strategija ........................................................................................................................ 55

7. PRODUKTO (PASLAUGOS) GAMYBA (TIEKIMAS) ............................................................................... 59

7.1. Personalo resursai............................................................................................................................ 59

7.2. Turtas ir ištekliai ................................................................................................................................ 59

7.3. Planuojama infrastruktūra ................................................................................................................ 59

7.4. Planuojamos technologijos ............................................................................................................... 59

7.5. Aplinkosauga .................................................................................................................................... 59

7.6. Veiklų planas .................................................................................................................................... 59

8. FINANSINIS PLANAS .............................................................................................................................. 60

8.1. Pagrindinės prielaidos ...................................................................................................................... 60

8.2. Investicijos ir finansavimo šaltiniai .................................................................................................... 60

8.3. Dabartinis ir prognozuojamas balansai ............................................................................................ 61

8.4. Dabartinės ir prognozuojamos pelno (nuostolio) ataskaitos ............................................................ 63

8.5. Dabartinės ir prognozuojamos pinigų srautų ataskaitos .................................................................. 67

8.6. Investicijų efektyvumo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas......................................................... 68

VERSLO PLANAS


3

9. PROJEKTO EKONOMINIS IR SOCIALINIS VERTINIMAS ..................................................................... 71

10. VERSLO SCENARIJŲ ANALIZĖ ............................................................................................................. 72

11. RIZIKA ...................................................................................................................................................... 74

12. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS .......................................................................................................... 76

13. PRIEDAI ................................................................................................................................................... 78

VERSLO PLANAS


4

LENTELIŲ SĄRAŠAS

Lentelė Nr. 1. Strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvų kūrimas ir vertinimas ............................... 23 Lentelė Nr. 2. SSGG analizė ................................................................................................................... 23 Lentelė Nr. 3. Sertifikuoti vežėjai Lietuvoje ............................................................................................. 27 Lentelė Nr. 4. Mokymo įstaigos, rengiančios pilotus Lietuvoje ............................................................... 29 Lentelė Nr. 5. Galiojančių lakūnų sertifikatų skaičius JAV 2000 – 2009 m. ............................................ 31 Lentelė Nr. 6. Lietuvoje organizuojamos aviacijos šventės .................................................................... 32 Lentelė Nr. 7. Užsienyje organizuojamos aviacijos šventės ................................................................... 33 Lentelė Nr. 8. Tiesiogiai konkuruojantys produktai ................................................................................. 42 Lentelė Nr. 9. Netiesiogiai konkuruojantys produktai .............................................................................. 44 Lentelė Nr. 10. Veloplano pardavimo kainos ............................................................................................ 53 Lentelė Nr. 11. Veloplano savikainos struktūra ......................................................................................... 53 Lentelė Nr. 12. Veloplano marketingo kompleksas ................................................................................... 57 Lentelė Nr. 13. Investicijų sąmata ............................................................................................................. 60 Lentelė Nr. 14. Prognozinės balanso ataskaitos ....................................................................................... 62 Lentelė Nr. 15. Pardavimo pajamų prognozė............................................................................................ 64 Lentelė Nr. 16. Savikaina ir veiklos sąnaudos .......................................................................................... 65 Lentelė Nr. 17. Prognozinės pelno (nuostolių) ataskaitos ......................................................................... 66 Lentelė Nr. 18. Prognozinės pinigų srautų ataskaitos ............................................................................... 67 Lentelė Nr. 19. Investicijos atsipirkimo rodikliai ........................................................................................ 70 Lentelė Nr. 20. Verslo modelių analizė ..................................................................................................... 72 Lentelė Nr. 21. Jautrumo analizės rezultatai ............................................................................................. 73 Lentelė Nr. 22. Jautrumo analizės rezultatai keičiantis ............................................................................. 73 Lentelė Nr. 23. Rizika ir jos mažinimo priemonės ..................................................................................... 74

VERSLO PLANAS


5

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

Pav. Nr. 1. Projekto loginė matrica ......................................................................................................... 15 Pav. Nr. 2. Eksperimentinio prototipo gamybos procesas ..................................................................... 16 Pav. Nr. 3. Veloplano komercializavimo veiklos ..................................................................................... 17 Pav. Nr. 4. Veloplanas ............................................................................................................................ 18 Pav. Nr. 5. Veloplano konstrukcija.......................................................................................................... 19 Pav. Nr. 6. Mokomasis autoplanas ......................................................................................................... 21 Pav. Nr. 7. Produkto ir rinkos suderinimo procesas ............................................................................... 25 Pav. Nr. 8. Keleivių skaičius ................................................................................................................... 26 Pav. Nr. 9. Skrydžių skaičius .................................................................................................................. 26 Pav. Nr. 10. Aerodromai Lietuvoje............................................................................................................ 27 Pav. Nr. 11. Galiojančių civilinės aviacijos specialistų licencijų skaičius Lietuvoje 2011 m. .................... 28 Pav. Nr. 12. Civilinės aviacijos pilotų licencijų išdavimas 2000 m. – 2010 m........................................... 29 Pav. Nr. 13. ES 27 Pervežtų keleivių skaičius 2007 m. – 2010 m. .......................................................... 31 Pav. Nr. 14. Keleivių skaičiaus prognozė iki 2025 m. ............................................................................... 36 Pav. Nr. 15. Skrydžių skaičiaus prognozė iki 2025 m. ............................................................................. 36 Pav. Nr. 16. Oro transporto rinkos augimas iki 2030 m............................................................................ 37 Pav. Nr. 17. Numatomas pasaulinės aviacijos rinkos augimas iki 2029 m. ............................................. 38 Pav. Nr. 18. Oro transporto eismo augimas pagal oro linijų rinkas 2009 m. ir 2029 m. ........................... 38 Pav. Nr. 19. Lėktuvų skaičiaus augimas iki 2030 m. ................................................................................ 39 Pav. Nr. 20. Prognozuojamas pilotų poreikis pasaulyje iki 2024 m. ......................................................... 39 Pav. Nr. 21. Potenciali Veloplano realizavimo rinka ................................................................................. 40 Pav. Nr. 22. Konkuravimo strategija Lietuvos rinkoje ............................................................................... 47 Pav. Nr. 23. Konkuravimo strategija užsienio rinkose .............................................................................. 47 Pav. Nr. 24. Produkto gyvavimo ciklas ..................................................................................................... 49 Pav. Nr. 25. Rinkodaros strategija Lietuvoje ............................................................................................ 49 Pav. Nr. 26. Rinkodaros strategija Lietuvoje ............................................................................................ 50 Pav. Nr. 27. Veloplano unikalus pardavimo pasiūlymas ......................................................................... 51 Pav. Nr. 28. Kainos, suvokiamos vertės ir noro pirkti priklausomybė ...................................................... 52 Pav. Nr. 29. Principinė paskirstymo schema ............................................................................................ 54 Pav. Nr. 30. Marketingo plano rengimas .................................................................................................. 55 Pav. Nr. 31. Rėmimo priemonės .............................................................................................................. 56 Pav. Nr. 32. Veloplano marketingo veiksmų planas ................................................................................. 58 Pav. Nr. 33. Veloplano gamybos veiklų planas ........................................................................................ 59

VERSLO PLANAS


6

ĮVADAS

Šį dokumentą parengė UAB „SAVVIN“ (toliau – Tiekėjas), remiantis 2011 m. lapkričio 18 d. paslaugų pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2011/11/18, pasirašyta su Viešąja įstaiga Klaipėdos mokslo ir technologijų parku (toliau – Pirkėjas arba KMTP).

Sutarties dalykas yra verslo plano parengimas. Nagrinėjama inovatyvi idėja: naujų mechaninių priemonių (simuliatorių) su aerodinaminėmis plokštumomis (treniruoklių) kūrimas, jų praktinis panaudojimas atrakcijai, pradedančių pilotų lavinimui, sporto renginiuose ir pan. Verslo planas rengiamas KMTP įgyvendinant projektą „VALOR: ţiniomis paremtų idėjų valorizacija Pietų Baltijos regione“ (Pietų Baltijos Bendradarbiavimo per sieną programa). Verslo plano tikslas – padėti struktūrizuotai nustatyti naujo produkto konkurencingumą klientų, tiekėjų, darbuotojų, konkurentų atţvilgiu - PRIME (produkto, resursų, individų, rinkos ir ekonomikos) analizė naujos potencialios idėjos įvertinimui; padėti pritraukti reikiamą kapitalą, investicijas; padėti įvertinti produkto veiklos efektyvumą, pelningumą, potencialias rizikas, nustatyti efektyviausią verslo modelį. Nagrinėjamos idėjos pirminį vertinimą atliko KMTP specialistai. Šiuo metu idėja yra tolesnio įvertinimo stadijoje, kai yra detaliai analizuojamas nagrinėjamas produktas, potenciali jo rinka ir konkurentai, rinkodaros ir pardavimo strategija, produkto gamyba ir tiekimas, atliekama finansinė analizė ir idėjos komercializavimo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas, identifikuojamos pagrindinės rizikos.

Pradinis

įvertinimas

Tolimesnis

įvertinimas

Išradimo

idėjos pristatymas

Technologijos

Ţmonės

Rinka

Intelektinė

nuosavybė

KMTPUAB „SAVVIN”

Technologijos uţtikrintumas

Įėjimo į rinką barjerai

Ţmogiškieji ištekliai

Atsakomybės paskirstymas

Rinkos inercija

Finansinė grąţa

Priklausomybė nuo trečiųjų šalių

intelektinės nuosavybės

Konkurentų identifikavimas ir vertinimas

Rinkos dinamika

Rinkos strategija

Unikalus pardavimo pasiūlymas

Išradėjas

Pagrindiniai naudoti informacijos šaltiniai:

KMTP darbuotojų pateikta informacija apie išradimą, jo vystymą, galimą potencialą;

Išradėjo (idėjos savininko ir vystytojo) pateikta informacija apie nagrinėjamą idėją ir produkto

funkcionalumą bei paskirtį;

Lietuvos statistikos departamento skelbiami statistiniai duomenys ir informacija apie šalies

ekonominius, socialinius, demografinius ir aplinkos pokyčius;

Įvairūs tyrimai, studijos ir analizės, susijusios su aviacijos rinka Lietuvoje ir pasaulyje;

VERSLO PLANAS


7

Rinkodaros specialistų suteikta informacija dėl rinkodaros priemonių, reikalingų produkto įvedimui į

rinką ir tolesniam rėmimui;

Potencialių produkto gamintojų suteikta informacija ir vertinimas dėl produkto gamybos sąnaudų bei

specifikos;

Interviu su Asociacijos "Paluknys airpark" ir UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS specialistais;

Metodinė literatūra, susijusi su intelektinės nuosavybės komercializavimu, ir kt.

Ataskaita parengta lietuvių kalba. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šis dokumentas (kartu su visais priedais) ir jame pateikta informacija yra konfidenciali, skirta tik Pirkėjui ir negali būti naudojama trečiųjų šalių kitais tikslais. Rengiant šį dokumentą buvo naudojamasi Pirkėjo darbuotojų pateikta informacija, kurios tikslumas ir pakankamumas yra paties Pirkėjo atsakomybė. Visos išvados ir pasiūlymai, pateikiami šiame dokumente, yra rekomendacinio pobūdţio, ir Pirkėjas yra pats atsakingas uţ sprendimų, susijusių su dokumente pateikiamomis išvadomis ir pasiūlymais, priėmimą. Tiekėjas neprisiima atsakomybės, susijusios ar kylančios dėl šio dokumento turinio, kitų šalių, išskyrus Pirkėją, atţvilgiu.

VERSLO PLANAS


8

1. SANTRAUKA

V. Jokubaičio išradimas – simuliatorius su aerodinaminėmis plokštumomis, vadinamas Veloplanu – pradėtas konstruoti 2010 m. mokomojo autoplano išradimo pagrindu (LR patentas Nr. 4083, 1996 m.). Veloplano idėja pradėta vystyti, nagrinėjant aerodinaminių plokštumų panaudojimo galimybes ir jau sukurtus su aviacija susijusius prietaisus. Ilguoju laikotarpiu nuspręsta išradimą komercializuoti. Šiuo metu išradimo idėja yra vystoma, nuo 2011-12-08 vykdant veiklą pagal V. Jokubaičio individualios veiklos vykdymo paţymą Nr. 005761 technikos mokslų tiriamųjų ir taikomųjų darbų srityje. Vėliau numatoma steigti uţdarąją akcinę bendrovę (UAB). Nagrinėjamos idėjos pirminį vertinimą atliko KMTP specialistai – įstaigos lėšomis buvo finansuotas verslo plano bei techninių išradimo brėţinių parengimas. Produktas Aerodinaminės – aviacinės konstrukcijos treniruoklis – yra skirtas padėti pradedantiems ir patyrusiems pilotams lavinti skraidymo aparatų valdymo įgūdţius (profesionaliam naudojimui), taip pat pramoginiam naudojimui. Pagrindinė (pirminė) Veloplano paskirtis – ţmogaus vestibiuliarinio aparato lavinimas. Veloplanas turi rėmą su viduryje pritvirtinta ašimi, aprūpinta dviem pagrindiniais dviračio ratais, atraminiais ratukais, sėdyne, dvi horizontalias ir vieną vertikalią plokštumą, stabilizuojančią plokštumą bei posūkio plokštumas. Horizontalios aerodinaminės plokštumos pritvirtintos priešinguose galuose ir skirtinguose aukščiuose sujungtos su vairavimo mechanizmu. Sukiojamos jos keičia atakos kampą savo išilginės ašies atţvilgiu. Vertikali aerodinaminė stabilizavimo plokštuma, turinti posūkio plokštumą, sujungtą su vairavimo mechanizmu, yra pritvirtinta priekinėje rėmo dalyje. Simuliatorius yra mobilus treniruoklis, kuris gali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą. Pats Veloplanas taip pat gali judėti. Treniruoklio funkcionalumui uţtikrinti yra reikalingas oro srautas, kuris gali būti:

Natūralus oro srautas;

Dirbtinis oro srautas;

Veloplanas gali judėti nuoţulnia nuokalne. Horizontalias Veloplano aerodinamines plokštumas veikiant oro srautui ir vairavimo mechanizmo pagalba keičiant atakos kampą, yra išlaikoma įrenginio pusiausvyra. Oro srautui veikiant vertikalią aerodinaminę plokštumą su posūkio plokštuma, vairavimo mechanizmo pagalba yra išlaikomas treniruoklio stabilumas. Veloplanui judant oro sraute, į bet kokį pusiasvyros ašies atţvilgiu ar judėjimo krypties pasikeitimą treniruoklio naudotojas, naudodamasis aerodinaminių plokštumų ir valdymo sistemomis, treniruoklį atstato į pusiausvyrą ir pakeičia norimą judėjimo kryptį. Tokiu būdu yra lavinami treniruoklio naudotojo pusiausvyros išlaikymo įgūdţiai ir kartu vestibiuliarinis aparatas. Šiuo metu Tauragėje ir Klaipėdoje buitinėmis sąlygomis naudojant turimus materialinius ir įsigyjamus gamybinius išteklius yra baigiamas konstruoti Veloplano prototipas. Išradėjas taip pat turi sukonstravęs ir eksperimentinį Veloplano prototipo modelį, skirtą išradimo bandymams ir tobulinimui. Taip pat yra parengti techniniai brėţiniai pramoninei aerodinaminio treniruoklio gamybai. Serijinei produkto gamybai planuojama pasinaudoti išorės tiekėjų paslaugomis.

Tikslinė rinka Pagal išradimo paskirtį išskirtos trys galimos tikslinės Veloplano realizavimo rinkos :

Aviatoriai profesionalai

Aviatoriai mėgėjai

Pramogų organizatoriai Interviu su aviacijos specialistais metu identifikuoti pagrindiniai dabartinio Veloplano modelio trūkumai, dėl kurių treniruoklis aviatorių rinkoms nebūtų patrauklus – ribotas funkcionalumas, suteikiami minimalūs (pusiausvyros išlaikymo) pojūčiai bei saugumo klausimai. Norint pasiūlyti Veloplaną šioms rinkoms, išradimą reikėtų tobulinti, išplečiant jo funkcines galimybes ir suteikiamus pojūčius naudotojui. Todėl kaip labiausiai tikėtina treniruoklio realizavimo rinka dabartiniu metu išskirta pramogų organizatoriai. Konkurentai Tiesiogiai su Veloplanu konkuruojantys produktai yra mechaniniai įrenginiai, lavinantys vestibiuliarinį aparatą arba skirti pramogai. Netiesiogiai su Simuliatoriumi konkuruojantys produktai yra daugiafunkciniai įrenginiai, naudojami profesionalų pilotų rengimui bei pramogų rinkoje. Lietuvoje bei uţsienio rinkose Veloplanui egzistuoja tiek horizontalioji, tiek vertikalioji konkurencija.

VERSLO PLANAS


9

Tiek Lietuvos, tiek uţsienio rinkoje daugiafunkcinių įrenginių pilotams lavinti yra gana daug. Tokie įrenginiai (treniruokliai) perteikia garso, judesio ir regos jausminius pojūčius. Todėl juos naudojant profesionaliai, tuo pačiu yra lavinamas ne tik vestibiuliarinis aparatas, bet ir lėktuvo valdymo įgūdţiai. Taigi egzistuoja rizika dėl produkto pateikimo rinkai: dėl riboto funkcionalumo potencialios produkto realizavimo galimybės yra itin maţos, dėl produkto specifikos gali būti sunku rasti gamybos partnerius, taip pat reikalingas pradinis apyvartinis kapitalas, kuris dėl verslo specifikos ir galimų didelių neapibrėţtumų yra ribotas ir (arba) brangus. Gamyba, paskirstymas, rėmimas Veloplano gamybai numatoma naudotis išorės gamintojų paslaugomis. Produkto gamyba bus vykdoma pagal atskirus uţsakymus – gavus individualų kliento uţsakymą, jis bus perduodamas gamybos įmonei ir tuomet pradedamos gamybos veiklos. Veloplano paskirstymui galima taikyti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius (per prekybos agentus, įvairių specializuotų renginių (parodų) metu, taip pat per elektroninę prekybą) pardavimus. Fizinis Veloplano pristatymas klientui būtų vykdomas pagal individualų uţsakymą, atsiţvelgiant į kliento poreikius ir jo nustatytą įrenginio pristatymo vietą. Ilguoju laikotarpiu Veloplanas galės būti lengvai surenkamas ir išardomas kliento jėgomis be specialių priemonių. Veloplano pristatymo rinkai rėmimo priemonių kiekis ir įgyvendinimo intensyvumas turėtų būti pasirenkamas įvertinus finansines galimybes ir jų poreikį konkrečiu metu, tačiau marketingui rekomenduojama skirti 10 – 15 proc. pardavimo pajamų dydţio biudţetą, o pasirinktas marketingo priemones įgyvendinti ne maţiau kaip 7 mėn. Lietuvoje ir ne maţiau kaip 9 mėn. uţsienio rinkose. Produkto rėmimo palaikymui rekomenduojama numatyti 3 – 5 proc. pardavimo pajamų dydţio išlaidas. Finansinis vertinimas Pagrindinės prielaidos finansiniam modeliavimui:

Išradimo komercializavimui steigiamas ribotos atsakomybės juridinis asmuo;

Produkto gamyba vykdoma pasitelkiant išorinius tiekėjus;

Pardavimai vykdomi siūlant produkto įsigijimą ir produkto nuomą (ilgalaikę arba trumpalaikę);

Produkcija realizuojama Lietuvos ir uţsienio rinkose;

Gamybinė ir pardavimų veikla galima ne anksčiau kaip nuo 2014 m., įvertinant produkto įvedimo į rinką laikotarpį.

Pagrindiniai finansinės analizės rezultatai: RODIKLIAI 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Pajamos (LTL) - 8.390 59.424 63.498 67.781 72.295 77.039 82.038 87.288 92.819 98.618 104.724

Lūţio taškas (pajamoms, LTL) - - 48.016 49.034 50.112 51.249 52.444 53.699 50.592 51.992 53.453 54.971

Lūţio taškas (vnt.) - - 6 5 5 5 5 5 4 4 4 4

Grynoji dabartinė vertė (LTL) 9.311

Vidinė grąţos norma 12%

Investicijų atsipirkimo laikas, metai 7

Su KMTP investicija

Grynoji dabartinė vertė (LTL) (24.507)


Investicijų atsipirkimo laikas, metai 8 Projekto finansinė analizė parodė, kad produkto komercializavimo sėkmė nėra uţtikrinta, kadangi projekto gyvybingumo rodikliai yra ties ribinėmis reikšmėmis. Jautrumo analizės rezultatai parodė, kad Projekto gyvybingumas yra labai priklausomas nuo pagrindinių kintamųjų – savikainos, kuri atsispindi galutinėje produkto kainoje, ir paklausos, atsiţvelgiant į produkto projektuojamą funkcionalumą ir paskirtį. Jeigu projekto atsipirkimo rodiklių skaičiavimuose įvertintume ir jau patirtas pradines investicijas (kurias finansavo KMTP), rodikliai būtų blogesni. Ekonominė – socialinė nauda Vykdant Veloplano komercializavimą bus skatinama mokslinė – techninė veikla, ţmonių susidomėjimas aviacija, išradimas taip pat prisidės prie Lietuvos kaip aviacijos entuziastų valstybės įvaizdţio kūrimo ir sklaidos. Rizikos vertinimas Rizikų vertinimo metu nustatytas Projekto rizikingumas yra toleruotinas. Svarbiausios rizikos, galinčios turėti esminę įtaką sėkmingam projekto įgyvendinimui, yra ribotas produkto funkcionalumas dėl suteikiamų minimalių pojūčių, sudėtingas gamybos uţtikrinimas dėl įrenginio specifikos ir paklausos rizika, kadangi rinkoje yra analogiškų, funkcionalesnių įrenginių.

VERSLO PLANAS


10

2. SUMMARY The construction of simulator with aerodynamic planes Veloplane, the invention of V. Jokubaitis, was started in 2010 on the basis of a training autoplane invention (the patent of the Republic of Lithuania No 4083, 1996). The idea of Veloplane arose from the analysis of using probabilities of aerodynamic planes and other aviation-related equipment. In a long-term, the decision was made to commercialize the invention. At present, the idea is still in the development phase. Current V. Jokubaitis invention development work is based on the individual activity certificate No 005761 in the area of technical research and applied work. There are plans to establish a joint stock company (JSC) in the future. The initial assessment of the invention idea was carried out by Klaipeda Science and Technology Park (hereinafter KSTP) specialists. The preparation of business plan and technical drawings was funded by KSTP. The Product Aerodynamic – aero-construction simulator is designed for professional use (to help beginners and experienced pilots to develop their aircraft handling skills) and also for the entertainment. The fundamental (primary) purpose of Veloplane is the training of a human vestibular apparatus. Veloplane has a frame with an axis, fixed in the middle, two wheels on the each angle of the wheel, supporting wheels, a seat, two horizontal planes and one vertical plane, stabilizing planes and steering planes. Horizontal aerodynamic planes are fixed in a different height in the opposite sides and they are connected with a steering-gear. When rotating, they change the angle of the strike in respect to the longitudinal axis. Vertical aerodynamic stabilizing plane, which has the steering plane connected to the steering-gear, is fixed in the front side of the frame. Simulator is mobile mechanism, which can be moved from one location to another. The Product can move itself as well. Airflow is necessary in order to ensure the functionality of Veloplane. Airflow can be one of the following:

Natural airflow;

Artificial airflow;

Veloplane can move itself down the slope. Airflow together with the steering-gear helps for the equipment to keep the balance as it operates upon the horizontal aerodynamic planes and changes their angle of the strike. As airflow operates upon the vertical aerodynamic plane with steering plane, with the help of the steering-gear the balance of equipment is maintained. When equipment moves along the airflow, the driver responds to any changes in the movement direction or the stabilizing axis and restores the balance as well as desired movement direction. The driver uses the aerodynamic planes and steering-gear to achieve this goal. In this way the balancing skills as well as vestibular apparatus of the driver is trained. Currently the prototype of Veloplane is being constructed in Taurage and Klaipeda under the household conditions while using limited available material resources. The inventor has already constructed the experimental prototype model of Veloplane, which is used to make experiments and testing. In addition to this, technical drawings for the industrial production have been prepared. It is planned to outsource the mass production of Veloplane. Target market Regarding the purpose of the invention, three target groups can be distinguished:

Professional aviators

Aviators amateurs

Entertainment organizers Interviews with aviation specialists helped to identify the major drawbacks of Veloplanas model. Limited functionality, minimal balance senses and safety issues refer to the main reasons explaining the lack of Product attractiveness. In order to introduce the Product into the market, the invention should be improved by expanding its functional capabilities and perceived benefits. Therefore, entertainment organizers are likely to create the greatest demand for the Product. Competitors Products that compete with Veloplane directly refer to the mechanical equipment used to train the vestibular apparatus or equipment used for entertainment. Multi-functional equipment designed to train professional

VERSLO PLANAS


11

pilots or to entertain people, could be seen as indirect competitors of Veloplane. Both horizontal and vertical competition exists in Lithuanian and foreign markets. There are several multi-functional equipment that can be used to train pilots. This kind of equipment (simulators) conveys the sound, motion and visual senses. As a result, they help not only to train the vestibular apparatus, but also to develop an aircraft handling skills (as long as it is used professionally). Consequently, introduction of Veloplane to the market includes potential risks. In particular, implementation becomes extremely difficult because of a limited functionality of the product. What is more, since the Product is highly specific, it may be hard to find production partners. Finally, fixed circulating capital is necessary to achieve success. However, because of business particularity and indeterminacy, the capital becomes limited and (or) expensive. Production, distribution and promotion The production of Veloplane is going to be outsourced. The Product will be manufactured as per individual orders – production process will be started as soon as a customer order is received and passed on to the manufacturing company. Both direct and indirect (dealers, special events (exhibitions), e-commerce, etc.) distribution channels can be used to sell the Product. Veloplane would be delivered for each customer separately, depending on individual customer needs and the place of delivery. In the long-term, Veloplane could be built and dismantled by the customer himself / herself without any special tools. The amount and intensity of promotion activities should vary according to financial capabilities and marketing needs at that particular period of time. However, it is recommended to spend 10 – 15 per cent of sales revenue for marketing. In a similar vein, duration of marketing activities should be at least 7 months in Lithuania and 9 months abroad. Promotion costs should constitute around 3 – 5 per cent of sales revenue. Financial assessment The following key assumptions were used in the financial modelling:

A limited liability entity will be established in order to commercialize the Product;

The production will be outsourced;

Product sales and Product lease (a short-term and a long-term) will be done;

Product will be sold in Lithuanian and foreign markets;

Considering the investment payback time, production and sale of the Product can only be started in 2014.

The main results of the financial analysis: INDICATORS 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Income (LTL) - 8.390 59.424 63.498 67.781 72.295 77.039 82.038 87.288 92.819 98.618 104.724

Income break-even (LTL) - - 48.016 49.034 50.112 51.249 52.444 53.699 50.592 51.992 53.453 54.971

Break-even (units) - - 6 5 5 5 5 5 4 4 4 4

Net present value NPV (LTL) 9.311

Internal rate of return IRR 12%

Investment payback period (years) 7

Total with KSTP investment

Net present value (LTL) (24.507)

Internal rate of return IRR 6%

Investment payback period (years) 8 Given the results of financial analysis, success of the Product commercialization cannot be guaranteed, since the values of Product viability indicators are marginal. The results of the sensitivity analysis indicate that viability of the Product is highly dependent on the following variables: the prime cost (which reflects in the final product price) and the demand (considering the functionality and the purpose of the Product). If the initial investment made by KSTP was added to the calculations of the investment payback time, the indications would be considerably worse. Economic – social benefits The commercialization of Veloplane will stimulate the scientific – technical research and will help to increase the public interest in the aviation. The invention will contribute to the creation and development of Lithuania’s (as the country of aviation enthusiasts) image. Risk assessment The risk of the project was found to be tolerable. The major risk that may have a significant influence on the success of the project is related to the limited functionality of the Product (it does not provide surprising experiences), complicated process of manufacturing (because of unique features of the Product) and lack of demand, since there are various substitutes for the Product in the market.

VERSLO PLANAS


12

3. ĮMONĖS APRAŠYMAS

3.1. Informacija apie juridinį asmenį

Išradimas – simuliatorius su aerodinaminėmis plokštumomis, vadinamas Veloplanu (toliau – Veloplanas arba Simuliatorius) – pradėtas konstruoti 2010 m. mokomojo autoplano išradimo pagrindu (LR patentas Nr. 4083, 1996 m.). Šiuo metu išradimo idėja yra vystoma, nuo 2011-12-08 vykdant veiklą pagal V. Jokubaičio individualios veiklos vykdymo paţymą Nr. 005761 technikos mokslų tiriamųjų ir taikomųjų darbų srityje. Ilguoju laikotarpiu nuspręsta išradimą komercializuoti (toliau – Projektas). Tam numatoma steigti ribotos civilinės atsakomybės privatų juridinį asmenį – uţdarąją akcinę bendrovę (UAB) (galima ir kita veiklos forma) kaip labiausiai įprastą pelno siekiančio juridinio asmens formą, geriausiai tenkinančią savininkų interesus. Pagal LR akcinių bendrovių įstatymą (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) UAB akcininkų skaičius gali būti nuo 1 iki 250. UAB akcininkais laikomi Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną įmonės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas. Privalomi UAB valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – vadovas (direktorius). Didesnėse įmonėse gali būti sudaroma stebėtojų taryba bei valdyba. 3.2. Veikla ir veiklos tikslai Veloplano idėja pradėta vystyti, nagrinėjant aerodinaminių plokštumų panaudojimo galimybes ir jau sukurtus su aviacija susijusius prietaisus. Šiuo metu yra gaminamas Veloplano prototipas. Išradėjas buitinėmis sąlygomis yra surinkęs ir eksperimentinį Veloplano prototipo modelį, skirtą išradimo tobulinimui. Pagrindinis numatomos steigti įmonės tikslas – sėkmingas išradimo – simuliatoriaus su aerodinaminėmis plokštumomis – komercializavimas ir tolesnis vystymas. 3.3. Savininkai, vadovai ir darbuotojai Uţdarosios akcinės bendrovės veiklai privalomi du darbuotojai: vadovas (direktorius) ir buhalteris arba įmonė, tvarkanti buhalterinę apskaitą. Numatomi įmonės savininkai ir (ar) darbuotojai yra išradėjas ir išradimo vystytojas. Toliau pateikiami išradėjo Viktoro Jokubaičio bei išradimo vystytojo Vytauto Jokubaičio gyvenimo aprašymai. IŠRADĖJAS

Vardas, pavardė Viktoras Jokubaitis

Adresas Dariaus ir Girėno 16a – 2, Tauragė, Lietuva

Telefonas +37069906040

El. paštas [email protected]

Gimimo data 1952-04-28

Išsilavinimas

1973 – 1978 Kauno politechnikos institutas. Specialybė: rišamųjų medţiagų inţinierius – technologas.

1959 – 1970 Kvėdarnos vidurinė mokykla

Darbo patirtis

1997-12 – 2009-05 Tauragės apskrities centrinio pašto direktorius

1993 – 1997 Individualios įmonės savininkas.

VERSLO PLANAS


13

1992 – 1993 LR Vyriausybės aparatas. Pareigos: konsultantas privatizacijai Tauragės rajone.

1985 – 1990 Tauragės skaičiavimo mašinų elementų gamykla. Pareigos: technologas, produkcijos kontrolierius – priėmėjas.

1978 – 1985 Tauragės keramikos gamykla. Pareigos: pamainos meistras, konstruktorius, technologas.

Lankyti kursai, įgyti sertifikatai

2007-12-06 Mercuri International sertifikatas. Efektyvus vadovavimas ir bendradarbiavimas, lyderystė.

2007-11-12 Darbuotojų kompetencijos vertinimas.

2007-03-21 Mercuri International sertifikatas. Efektyvus vadovavimas ir bendradarbiavimas, lyderystė.

2006-05-31 Kokybės vadyba.

2005-09-10 Projektų įgyvendinimo administravimas, prieţiūra ir vertinimas. Pagal „Leader +“ priemonę.

2004-11-25 Kompetencijos vertinimo įgūdţių lavinimas.

2004-02-10 ir 02-17 Asmens bei turto saugotojų pirminio parengimo kursai.

2003-05-29 Kalbos kultūra ir raštvedyba.

2003-03-12 Vadovavimas civilinės saugos ir gelbėjimo darbams, krizių valdymas.

1998 Certificate „Management Development Programme in Latvia and Lithuania Posts“.

Kūrybinė veikla Techninė kūryba;

Dviejų išradimų autorius;

Publikacijos spaudoje.

IŠRADIMO VYSTYTOJAS

Vardas, pavardė Vytautas Jokubaitis

Adresas Varpų g. 4-12, Klaipėda

Telefonas 8-652-75075

El. paštas [email protected]

Gimimo data 1984-03-12

Išsilavinimas

2004 – 2008 Kauno kolegijos Tauragės skyriuje įgytas profesinis bakalauras – vadyba ir verslo administravimas

2000 – 2002 Tauragės „Versmės“ gimnazija

1990 – 2000 Tauragės Martyno Maţvydo vidurinė mokykla

Darbo patirtis

Nuo 2006 04 25 iki dabar

UAB „Baltic Master“ pardavimų vadybininkas, projektų vadovas. Naujų klientų paieška, bendravimas su esamais klientais, prekių bei rinkos analizė, klientų konsultavimas, komercinių pasiūlymų, sąmatų sudarymas, sąskaitų išrašymas, prekių pardavimas, iškilusių problemų sprendimas, projektų derinimas ir prieţiūra, įmonės atstovavimas viešuosiuose valstybiniuose konkursuose, dokumentų rengimas, pateikimas, darbas su apskaitos programomis „Agnum“, 1C.

mailto:[email protected]

VERSLO PLANAS


14

2005 04 25 – 2006 04 25

UAB „Topo technika“ pardavėjas-konsultantas. Bendravimas su klientais, pirkėjais, reikiamos informacijos suteikimas, prekių bei rinkos analizė, domėjimasis technikos naujovėmis

Tiek išradėjas, tiek išradimo vystytojas turi pakankamai kompetencijos ir įgūdţių įgyvendinti Projektą. Esant poreikiui, Projekto įgyvendinimo metu taip pat gali būti pasitelkiami specialistai iš išorės (rinkodaros, teisės, finansų valdymo ir kt.). 3.4. Valdomas turtas ir kita nuosavybė Įmonės steigimo metu reikės suformuoti įstatinį kapitalą. Pagal LR akcinių bendrovių įstatymą (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) Uţdarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne maţesnis kaip 10 000 Lt. Jis turi būti suformuotas akcininkų piniginiais įnašais. Išradėjas planuoja prisidėti, formuojant numatomos steigti įmonės akcinį kapitalą. 3.5. Veiklos rezultatai Šiuo metu buitinėmis sąlygomis yra baigiamas konstruoti Veloplano prototipas, taip pat yra parengti techniniai brėţiniai pramoninei treniruoklio gamybai. 2011 m. Projekto idėja buvo pristatyta „Seed Forum“, vykusiame Vilniuje. Kadangi jokia kita veikla, susijusi su Veloplano komercializavimu, iki šiol vykdoma nebuvo, veiklos rezultatai nėra vertinami. Numatomas steigti juridinis asmuo veiklos pradţioje pagal LR smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą (Ţin., 2007, Nr. 132-5354) būtų priskiriamas labai maţai įmonei (įmonė, kurioje dirba maţiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų ir (arba) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 5 mln. litų). LR pelno mokesčio įstatymo (Ţin., 2001, Nr. 110-3992) 5 straipsnio „Mokesčio tarifai“ 2 dalyje numatyta, kad „vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 ţmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. mokesčio tarifą“. Galima daryti prielaidą, kad pradėjus Veloplano komercializavimą, pirmuosius veiklos rezultatus bus galima vertinti praėjus minimaliai vienerių metų laikotarpiui.

Išvados ir pastebėjimai:

Šiuo metu išradimo idėja yra vystoma, vykdant veiklą pagal individualios veiklos vykdymo paţymą (V. Jokubaitis, Nr. 005761 nuo 2011-12-08 technikos mokslų tiriamųjų ir taikomųjų darbų srityje).

Ilguoju laikotarpiu išradimui komercializuoti numatoma steigti uţdarąją akcinę bendrovę, kuri veiklos pradţioje būtų priskiriama labai maţai įmonei ir pagal numatomas veiklos apimtis galėtų naudotis pelno mokesčio lengvata. Galima ir kita veiklos forma.

Išradėjo ir išradimo vystytojo ţinios, kompetencija ir įgūdţiai yra pakankami Projekto idėjos komercializavimui, esant poreikiui galima pasitelkti išorės ekspertus (rinkodaros, teisės, finansų valdymo ir kt.).

VERSLO PLANAS


15

4. PROJEKTO PRISTATYMAS

4.1. Tikslai ir uždaviniai

Bendrasis Projekto tikslas – sėkmingai komercializuoti naują produktą – Veloplaną – įvertinus jo konkurencingumą klientų, tiekėjų, darbuotojų, konkurentų atţvilgiu. Šiam tikslui pasiekti iškelti du uţdaviniai:

Įvertinti produkto konkurencingumą ir potencialą;

Pradėti produkto gamybą ir tiekimą rinkai. Paveiksle ţemiau pateikiami projekto tikslas, uţdaviniai, veiklos ir rezultatas.

Tikslas Uždaviniai Veiklos Rezultatas

Sėkmingai

komercializuotas naujas produktas

Sėkmingai

komercializuoti naują produktą, struktūrizuotai

įvertinus jo konkurencingumą

klientų, tiekėjų, darbuotojų, konkurentų

atţvilgiu

Verslo plano

parengimas

Prototipo gamyba

Serijinė produkto

gamyba ir prekyba

Įvertinti produkto

konkurencingumą ir potencialą

Pradėti produkto

gamybą ir prekybą

Pav. Nr. 1. Projekto loginė matrica

Šaltinis: sudaryta autorių

Bendrajam Projekto tikslui pasiekti būtina atlikti išsamią potencialaus produkto konkurencingumo analizę klientų, tiekėjų, darbuotojų ir konkurentų atţvilgiu, įvertinti jo potencialą, galimą pelningumą bei aplinką, identifikuojant galimus rizikos veiksnius ir nustatant efektyviausią verslo modelį. Šio uţdavinio įgyvendinimui yra rengiamas verslo planas, kurio tikslas yra atlikus rinkos analizę ir naujos potencialios idėjos įvertinimą, padėti pritraukti reikiamą kapitalą ir investicijas sėkmingam produkto komercializavimui. Atlikus produkto aplinkos, resursų, rinkos ir ekonomikos analizę bei produkto potencialo vertinimą, numatoma pradėti Simuliatoriaus gamybą. Gamybą sudarys du pagrindiniai etapai:

1) Prototipo gamyba; 2) Serijinė gamyba.

Prototipo gamyba Veloplano komercializacijai yra būtina dėl šių prieţasčių:

Prototipas parodo, kad išradimas gali funkcionuoti;

Prototipas yra riziką maţinanti veikla, kadangi padeda identifikuoti išradimo klaidas, jeigu tokių yra;

Prototipas parodo išradimo realizavimo galimybes;

Prototipas padeda sukurti kokybiškesnį ir artimesnį vartotojo poreikiams produktą. Šiuo metu Tauragėje bei Klaipėdoje buitinėmis sąlygomis naudojant turimus materialinius ir įsigyjamus gamybinius išteklius yra baigiamas konstruoti Veloplano prototipas. Išradėjas taip pat turi sukonstravęs ir eksperimentinį Veloplano prototipo modelį, skirtą išradimo bandymams ir tobulinimui. Taip pat yra parengti techniniai brėţiniai pramoninei aerodinaminio treniruoklio gamybai.

VERSLO PLANAS


16

Pav. Nr. 2. Eksperimentinio prototipo gamybos procesas

Šaltinis: V. Jokubaičio nuotraukos

Serijinei Simuliatoriaus gamybai planuojama pasinaudoti išorės tiekėjų paslaugomis. Toks sprendimas priimtas todėl, kad norint gamybą vykdyti patiems būtų reikalingos didelės pradinės investicijos į gamybinę bazę, logistiką ir kt.


Bendrasis projekto tikslas – sėkmingai komercializuoti naują produktą – Veloplaną – įvertinus jo konkurencingumą klientų, tiekėjų, darbuotojų, konkurentų atţvilgiu.

Produkto konkurencingumo ir potencialo įvertinimui yra rengiamas verslo planas, kurio tikslas yra atlikus rinkos analizę ir naujos potencialios idėjos įvertinimą, padėti pritraukti reikiamą kapitalą ir investicijas sėkmingam produkto komercializavimui.

Atlikus produkto aplinkos, resursų, rinkos ir ekonomikos analizę bei produkto potencialo vertinimą, numatoma pradėti Simuliatoriaus gamybą, kurią sudarys du etapai: prototipo ir serijinė gamyba. Šiuo metu buitinėmis sąlygomis yra baigiama prototipo gamyba. Serijinei gamybai planuojama pasinaudoti išorės tiekėjų paslaugomis.

4.2. Pageidaujamos gauti lėšos

Išradėjas, komercializavęs savo išradimą, t.y. pradėjęs vykdyti aerodinaminio treniruoklio serijinę gamybą ir pardavimus, planuoja iš šios veiklos uţdirbti pajamų. Prognozuojamos pajamos apskaičiuojamos atsiţvelgiant į planuojamą Veloplano paklausą ir nustačius šio treniruoklio galimą kainą bei įvertinus jo gamybos kaštus. Detalesnė informacija apie Projekto finansinius rodiklius yra pateikta skyriuje Nr. 7 „Finansinis planas“.

4.3. Numatomos veiklos pristatymas Išradėjo išskiriami Veloplano komercializavimo veiklos bendrieji siektini tikslai yra:

Techninės kūrybos skatinimas;

Lietuvos, kaip aviacinės valstybės, pristatymas;

Vaikų ir jaunimo uţimtumo problemų sprendimas;

Su aviacija susijusios paţintinės, mokomosios, auklėjamosios veiklos skatinimas. Siekiant sėkmingai komercializuoti aerodinaminį treniruoklį, kuris būtų skirtas pramoginiam ir profesionaliam naudojimui, būtina atlikti tokias veiklas:

Verslo plano parengimas, kuriuo būtų išsiaiškintas naujo produkto (aerodinaminio treniruoklio) konkurencingumas bei atliktas idėjos potencialo įvertinimas, taip pat atlikta išsami rinkos ir rizikos analizė, nustatytas efektyviausias verslo modelis.

Prototipo gamyba, kuri padeda ne tik identifikuoti išradimo klaidas, bet ir parodo išradimo realizavimo galimybes.

VERSLO PLANAS


17

Serijinė gamyba (potencialių gamintojų identifikavimas, tinkamiausio gamintojo pasirinkimas, gamybos sutarčių sudarymas ir gamybos pradţia – pirmųjų vienetų gamyba).

Efektyvios ir išskirtinės produkto įvedinimo į rinką strategijos sukūrimas ir įgyvendinimas – nustatomos tikslinės produkto rinkos, identifikuojami ir pasirenkami tinkamiausi paskirstymo kanalai, sudaromas ir įgyvendinamas rinkodaros planas bei pardavimo strategija.

Darbuotojų komandos, atsakingos uţ sėkmingą produkto komercializaciją, suformavimas arba išorinių ekspertų pasitelkimas, esant būtinybei.

Veiklų, skirtų Veloplano komercializavimui, schema yra pateikta paveiksle toliau.

Verslo plano rengimas

•Rinkos analizė•Produkto potencialo vertinimas

•Verslo modelio pasirinkimas

Prototipo

gamyba

Produkto įvedinimo į

rinką strategija:•Tikslinių rinkų nustatymas;

•Paskirstymo kanalų pasirinkimas;

•Rinkodara;•Pardavimo strategijos nustatymas

Serijinė gamyba:

•Potencialių gamintojų identifikavimas•Gamybos sutarčių

sudarymas;•Gamybos pradţia

Pardavimai

Išra

dim

as

Tobulinimas/modifikavimas

Pav. Nr. 3. Veloplano komercializavimo veiklos


Įgyvendinus aukščiau nurodytas veiklas, tikimasi pradėti vykdyti Simuliatoriaus pardavimus.


Veloplano komercializavimo veiklos bendrieji siektini tikslai – techninės kūrybos, su aviacija susijusios paţintinės, mokomosios, auklėjamosios veiklos skatinimas, Lietuvos, kaip aviacinės valstybės, pristatymas, vaikų ir jaunimo uţimtumo problemų sprendimas ir kita.

Sėkmingam Simuliatoriaus komercializavimui būtina atlikti tokias veiklas: parengti verslo planą, pagaminti treniruoklio prototipą, pradėti serijinę Veloplano gamybą, suformuoti produkto komercializavimo komandą, parengti ir įgyvendinti produkto įvedimo į rinką strategiją, pradėti Veloplano pardavimus.

VERSLO PLANAS


18

4.4. Siūlomi produktai (paslaugos) Pristatomas produktas – aerodinaminės – aviacinės konstrukcijos treniruoklis, pavadinimu Veloplanas, skirtas padėti pradedantiems ir patyrusiems pilotams lavinti skraidymo aparatų valdymo įgūdţius, taip pat pramoginiam naudojimui. Aerodinaminis treniruoklis priklauso mokomiesiems modeliams ir treniruokliams.

Pav. Nr. 4. Veloplanas

Šaltinis: Tauragės ţinios

Konstrukcijos aprašymas Veloplanas turi rėmą su viduryje pritvirtinta ašimi, aprūpinta dviem pagrindiniais dviračio ratais, atraminiais ratukais, sėdyne, dvi horizontalias ir vieną vertikalią plokštumą, stabilizuojančią plokštumą bei posūkio plokštumas. Horizontalios aerodinaminės plokštumos pritvirtintos priešinguose galuose ir skirtinguose aukščiuose sujungtos su vairavimo mechanizmu. Sukiojamos jos keičia atakos kampą savo išilginės ašies atţvilgiu. Vertikali aerodinaminė stabilizavimo plokštuma, turinti posūkio plokštumą, sujungtą su vairavimo mechanizmu, yra pritvirtinta priekinėje rėmo dalyje. Principiniai treniruoklio prototipo išmatavimai yra 3 m x 1,5 m x 1,5 m. Planuojama, jog patobulinto Simuliatoriaus (prototipo bei serijinės gamybos įrenginio) išmatavimai bus maţesni, o pats treniruoklis kompaktiškesnis. Veloplano brėţiniai pateikiami paveiksle toliau.

VERSLO PLANAS


19

Pav. Nr. 5. Veloplano konstrukcija

Veloplano paskirtis Pagrindinė (pirminė) Veloplano paskirtis – ţmogaus vestibiuliarinio aparato lavinimas. Vestibiuliarinis aparatas Vestibiuliarinis aparatas, kartais vadinamas pusiausvyros organu, yra ausyje, tiksliau, vidinės ausies labirinte. Jis sudarytas iš dviejų maišelių ir trijų pusskritulinių kanalų. Tokie organai kūne yra du – kairys ir dešinys. Maišeliuose yra ţelatininė masė, kurioje yra mikroskopiniai otolitai – kalcio druskų kristalai. Keičiantis svorio jėgos krypčiai, pavyzdţiui, keičiant kūno padėtį, otolitai slysta maišelio viduje ir išlenkia jautrius plaukelius, esančius jo sienelėse. Signalai apie ţelatininės masės su otolitais padėtį erdvėje siunčiami ir tada, kai jos padėtis erdvėje nesikeičia: plaukeliai nuo otolitų svorio yra visada išlenkti į vieną ar kitą pusę. Pusskritulinių kanalų aparatas, priešingai, reaguoja tik į kūno padėties pasikeitimus, tiksliau – galvos. Jeigu galva nejuda arba juda su pastoviu greičiu, šie receptoriai signalų nesiunčia, nes reaguoja tik į pokyčius. Taigi vestibiuliarinio aparato receptoriai dirginami pasukant ar judinant galvą. Tuo pat metu reflektoriškai susitraukinėja raumenys, padedantys kūnui išsitiesti ir išlaikyti pozą (Sveikata, Klaipėda.diena.lt, 2004). Vestibiuliarinis aparatas leidţia suvokti galvos ir kūno padėties pasikeitimą erdvėje, orientuotis trimatėje erdvėje ir išlaikyti pusiausvyrą. Vestibiuliarinio aparato ligos sukelia galvos svaigimą, pykinimą, judesių koordinacijos praradimą. Laikini negalavimai, susiję su vestibiuliariniu aparatu, yra jūros liga, kosminė liga (svorio jėgos nebuvimas) ir pan. (HomoSanitus, 2011-12-29). Labiausiai su aviacija siejami sutrikimai dėl vestibiuliarinio aparato yra supimo liga bei pusiausvyros ir dezorientacijos problemos.

Supimo liga Supimo liga kyla ţmogui patiriant tikrą ar menamą neįprastą judėjimą. Skrisdamas neramioje atmosferoje orlaivis kyla ir leidţiasi, supasi nuo vieno sparno ant kito, pasisuka dešinėn ir kairėn. Tokiomis sąlygomis ţmogaus organizmą vienu metu veikia įvairiakryptės trumpalaikės perkrovos, o smegenyse nesutampa regos ir pusiausvyros sistemų siunčiama informacija. Supimo liga pasireiškia ne tik skrydţio metu, bet ir jūroje, kosmose, vaţiuojant automobiliu nelygiu keliu. Supimo ligos metu ţmogus gali būti visiškai nedarbingas, tačiau tai yra normalus kūno atsakas į dirgiklius. Šiuolaikiniuose avialinijų lėktuvuose supimo ligą patiria apie 8 proc. keleivių, o transportuojant sergančius ar

suţeistus ţmones iki 70 proc. ţmonių. Ji gali atsirasti ir nesant judėjimo, pavyzdţiui, skrydţio simuliatoriuje, kur tikro judėjimo nėra. Tokiu atveju supimo liga sutrikdo mokymąsi skraidyti. Todėl mokymo programa turi būti sukurta taip, kad pradedama būtų nuo paprastų posūkių, o vėliau kampai ir greičiai būtų didinami. Pradinio mokymo metu akrobatiniai pratimai neturėtų būti naudojami. Ilga pertrauka tarp skraidymų taip pat gali paskatinti supimo ligos atsiradimą.

Supimo ligos profilaktikai gali būti naudojamos tokios priemonės kaip reguliarūs skraidymai, kurie palaiko

vestibiuliarinio aparato atsparumą, bei specialios vestibiuliarinio aparato treniruotės gimnastikos ir

VERSLO PLANAS


20

akrobatiniai pratimai (pratimai ant skersinio, batuto, pratimai akrobatiniame rate ir kt.) (G. Petronienė „Ţmogaus galimybės ir jų ribos“, Antano Gustaičio aviacijos institutas, 2007). Pusiausvyra ir dezorientacijos problemos Statistiniais duomenimis, erdvinės orientacijos praradimas – dezorientacija – yra 37 proc. bendrosios aviacijos avarijų ir 12 proc. komercinės aviacijos avarijų prieţastis. 80 proc. dezorientacijos sukeltų avarijų yra sunkios, su ţmonių aukomis. Ţmogui vaikštant ţeme, vestibiuliarinė sistema funkcionuoja tiksliai ir teikia smegenims teisingą informaciją.

Jam atitrūkus nuo ţemės, vestibiuliarinė sistema gali suklysti ir tada atsiranda vestibiuliarinės iliuzijos pagrindinė pilotų erdvinės orientuotės praradimo prieţastis. Dėl kampinio pagreičio įtakos pusratiniuose kanaluose gali kilti trijų rūšių iliuzijos:

Posvyrio iliuzija, kai pilotas klaidingai suvokia kampinio judėjimo pokyčius. Skrisdamas tiesiai pilotas gerai jaučia ir suvokia, kad skrenda tiesiai reikiamame aukštyje. Tačiau kai orlaivis pasvyra, jo

jutimai gali neatitikti prietaisų rodymų. Lėto posvyrio metu pilotas orlaivio padėties pokyčio nejunta jam ir toliau atrodo, kad orlaivis skrenda tiesiai ir reikiamame aukštyje. Po tam tikro laiko pastebėjęs pokytį ir greitai jį ištaisęs, pilotas jausis tarsi būtų pakreipęs orlaivį į priešingą pusę. Norėdamas išsklaidyti šią iliuziją jis turi lėtai kūnu pasvirti į priešingą juntamam posvyriui pusę.

„Kapinių suktukas“. Pilotas debesyse pradeda suktuką ir tolygiai sukasi keletą sekundţių. Baigdamas suktuką, pilotas pajunta pasisukimą į priešingą pusę ir tai suvokia tarsi pradėtų suktuką kita kryptimi, net jei prietaisų informacija tam prieštarauja. Neturėdamas išorinės informacijos, pilotas gali ignoruoti prietaisų rodmenis ir, remdamasis vien tik savo pojūčiais, atlikti koreguojamuosius

veiksmus norėdamas išeiti iš įsivaizduojamo suktuko, jis pradeda suktis ankstesne kryptimi. Po tam tikro laiko, manydamas, kad jau nebesisuka ir norėdamas atgauti prarastą aukštį, pilotas padidina variklio apsukas. Tai tik pagreitina suktuką ir kartais baigiasi ţūtimi.

Koriolio iliuzija. Ši iliuzija gali atsirasti kilimo ar ţemėjimo metu pradėjus intensyvų, daugiau kaip 3° per sekundę posūkį. Pilotui su orlaiviu pradėjus judėti vienoje plokštumoje, stimuliuojami atitinkami pusratiniai kanalai. Bet pilotui pajudinus galvą kitoje plokštumoje, dirginami kiti pusratiniai kanalai. Dėl bendro kelių pusratinių kanalų stimuliavimo efekto pilotas jaučia orlaivio judėjimą kita, negu skrenda realiai, kryptimi. (G. Petronienė „Ţmogaus galimybės ir jų ribos“, Antano Gustaičio aviacijos institutas 2007)

Kadangi daţnai dirginant vestibiuliarinį aparatą, jis ima reaguoti silpniau, laikinus sutrikimus (negalavimus), sukeliamus vestibiuliarinio aparato, sumažinti arba panaikinti galima treniruotėmis. Šiuo metodu yra pagrįstas lakūnų bei kosmonautų rengimas. Veloplano veikimo principas Simuliatorius yra mobilus treniruoklis, kuris nesudėtingai (lyginant su stacionariais realaus skrydţio treniruokliais) gali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą. Pats Veloplanas taip pat gali judėti. Treniruoklio funkcionalumui uţtikrinti yra reikalingas oro srautas, kuris gali būti:

Natūralus oro srautas – gamtos jėgų sukurtas oro srautas – vėjas;

Dirbtinis oro srautas – specialių ventiliatorių sukurtas oro srautas;

Veloplanas gali judėti nuoţulnia nuokalne, taip sukurdamas reikalingą oro srautą. Horizontalias Veloplano aerodinamines plokštumas veikiant oro srautui ir vairavimo mechanizmo pagalba keičiant atakos kampą, yra išlaikoma įrenginio pusiausvyra. Oro srautui veikiant vertikalią aerodinaminę plokštumą su posūkio plokštuma, vairavimo mechanizmo pagalba yra išlaikomas treniruoklio stabilumas. Veloplanui judant oro sraute, į bet kokį lygsvaros ašies atţvilgiu ar judėjimo krypties pasikeitimą treniruoklio naudotojas, naudodamasis aerodinaminių plokštumų ir valdymo sistemomis, treniruoklį atstato į pusiausvyrą ir pakeičia norimą judėjimo kryptį. Tokiu būdu yra lavinami treniruoklio naudotojo pusiausvyros išlaikymo įgūdžiai ir kartu vestibiuliarinis aparatas. Veloplanas yra sukurtas mokomojo autoplano išradimo pagrindu (LR patentas NR. 4083, 1996-09-25. Par.: LT 9500026 1995-03-09. Mokomasis autoplanas. Pareišk.: Jokubaitis, V., LT. Išr.: Jokubaitis, V.).

VERSLO PLANAS


21

Mokomasis autoplanas Mokomasis autoplanas turi rėmą (1) su priekyje pritvirtintu maţiausiai vienu varančiuoju ratu (2) ir uţ jo esančiais vairuojamaisiais ratais (3), maţiausiai viena sėdyne (4) ir kėlimo bei vairavimo aerodinaminėmis plokštumomis (5, 6). Autoplano kėlimo plokštumos biplano principu pritvirtintos skirtinguose aukščiuose, aukštesniosios (5) iš jų išdėstytos arčiau priekio (9) ţemiau jų esančiųjų (6) atţvilgiu, maţiausiai viena kėlimo plokštuma (5) aukščio vairų principu pritvirtinta keičiamu atakos kampu ir sujungta su vairavimo mechanizmu, o vairuojamieji ratai (3) pritvirtinti prie ţemyn nulenktų apatinės ţemutinės kėlimo plokštumos (6) plokščių elementų (11) ir sinchroniškai su posūkio vairavimo aerodinamine plokštuma (7) prijungti prie vairavimo mechanizmo. Mokomojo autoplano schemos yra pateiktos paveiksle ţemiau.

Pav. Nr. 6. Mokomasis autoplanas Šaltinis: V. Jokubaičio informacija

Iki 40 km/val. greičiu autoplanu vaţiuojama visais ratais remiantis į ţemę. Jis vairuojamas posūkio vairolazde, valdant vairuojamuosius ratus ir sinchroniškai su ratais prijungtą posūkio vairavimo aerodinaminę plokštumą. Greičiui viršijus 40 km/val., keičiamo kampo keliamoji plokštuma pakelia uţpakalinę autoplano dalį, vairuojamieji ratai nebesiremia į gruntą ir posūkiai valdomi tik vairavimo aerodinamine plokštuma. Taip autoplanu judama pusiau pakibusiu ore būdu. Uţpakalinė jo dalis skrenda oru. Maţinant greitį iki 40 km/val., viršutinė kėlimo plokštuma autoplano uţpakalinę dalį nuleidţia ţemyn ir ji vairuojamaisiais ratais atsiremia į gruntą. Po to autoplanas sustabdomas arba vėl pakeliamas į pusiau skrendantį judėjimą tokiu pat būdu. Veloplano naudojimo galimybės Veloplano eksploatacijai yra būtinos dvi sąlygos: pakankama erdvė ir oro srautas. Treniruoklis gali būti įrengtas stacionariai arba naudojamas dinamiškai. Stacionariai įrengto Simuliatoriaus funkcionalumui uţtikrinti reikalingas oro srautą generuojantis įrenginys. Tokiu būdu įrengtą treniruoklį galima būtų naudoti didesnėse patalpose, sporto ar kitose salėse ir pan. Jeigu pasirenkamas dinaminis Veloplano naudojimas, jam reikalinga nuokalnė oro srautui sukurti. Dinaminiu būdu naudojamas treniruoklis turės būti transportuojamas į konkrečią vietą. Išradėjo teigimu, aerodinaminis Simuliatorius gali būti skirtas:

Profesionaliam naudojimui – naudojamas kaip įrenginys vestibiuliariniam aparatui lavinti pradedančiųjų pilotų rengimo treniruotėse, aviacijos klubų, vaikų aviacijos klubų veikloje, taip pat profesionalių pilotų ir pilotų mėgėjų asmeniniam naudojimui (individualioms treniruotėms).

Pramoginiam naudojimui – naudojamas kaip įrenginys atrakcijai įvairiose aviacijos ir su aviacija susijusiose šventėse, parodose ir kituose pramoginio pobūdţio renginiuose, taip sudarant galimybę visiems norintiems patirti naujus, panašius į piloto, pojūčius, su kuriais susiduriama aviacijoje.

Veloplano savybės ir išskirtinumas Išradėjo nurodomos pagrindinės aerodinaminio treniruoklio savybės (pranašumai) yra:

Saugumas. Simuliatorius yra saugus naudoti, kadangi yra eksploatuojamas ant ţemės.

Paprasta eksploatacija. Simuliatoriaus eksploatacijai nėra reikalinga speciali prieţiūra, taip pat nėra reikalingas joks išankstinis pasirengimas jo naudojimui.

VERSLO PLANAS


22

Plati tikslinė vartotojų grupė. Treniruoklio naudotojų amţius nėra ribojamas – juo gali naudotis tiek vaikai, tiek ir suaugę asmenys. Treniruoklį taip pat gali naudoti įvairaus kūno sudėjimo ţmonės.

Smagus naudoti (angl. „Fun to use“). Su aviacija nesusijusiems Veloplano naudotojams treniruoklis gali suteikti naujų potyrių – galimybę pajausti, tai ką jaučia lėktuvų pilotai ir kiti su skraidymu susiję asmenys. Be to, neįprastos konstrukcijos įrenginys turėtų būti patrauklus naujovių mėgėjams, linkusiems išbandyti įvairias atrakcijas, kadangi Veloplanas suteiks galimybę išbandyti save neįprastoje aplinkoje: pajusti, kaip yra koordinuojami judesiai praradus pusiausvyrą.

Efektyvumas. Profesionaliai nuolat naudojamas Veloplanas padės lavinti vestibiuliarinį aparatą ir tikėtinai sumaţins jo sukeliamus negalavimus, tokius kaip supimo liga, bei vestibiuliarinių iliuzijų atsiradimo tikimybę.

Kaštų optimalumas. Treniruoklis yra ilgalaikio naudojimo įrenginys, jam reikalinga minimali prieţiūra.


Pagrindinė Veloplano paskirtis – ţmogaus vestibiuliarinio aparato lavinimas. Vestibiuliarinis aparatas yra ţmogaus pusiausvyros organas. Vestibiuliarinis aparatas leidţia suvokti galvos ir kūno padėties pasikeitimą erdvėje, orientuotis trimatėje erdvėje ir išlaikyti pusiausvyrą. Vestibiuliarinio aparato ligos sukelia galvos svaigimą, pykinimą, judesių koordinacijos praradimą. Labiausiai su aviacija siejami sutrikimai dėl vestibiuliarinio aparato yra supimo liga bei pusiausvyros ir dezorientacijos problemos. Laikinus sutrikimus, sukeliamus vestibiuliarinio aparato, sumaţinti arba panaikinti galima treniruotėmis.

Aerodinaminis Simuliatorius gali būti skirtas tiek profesionaliam, tiek pramoginiam naudojimui. Veloplanas gali būti naudojamas ir kaip įrenginys atrakcijai įvairiose aviacijos ir su aviacija susijusiose šventėse, parodose ir kituose pramoginio pobūdţio renginiuose, taip sudarant galimybę visiems norintiems patirti naujus, panašius į piloto, pojūčius, su kuriais susiduriama aviacijoje.

Veloplanas yra sukurtas mokomojo autoplano išradimo pagrindu (LR patentas NR. 4083, 1996-09-25). Simuliatorius yra mobilus treniruoklis, nesudėtingai perkeliamas iš vienos vietos į kitą. Veloplanas taip pat gali judėti. Treniruoklio funkcionalumui uţtikrinti yra reikalingas oro srautas.

Veloplanui judant oro sraute, į bet kokį pusiausvyros ašies atţvilgiu ar judėjimo krypties pasikeitimą treniruoklio naudotojas, naudodamasis aerodinaminių plokštumų ir valdymo sistemomis, treniruoklį atstato į pusiausvyrą ir pakeičia norimą judėjimo kryptį. Tokiu būdu yra lavinami treniruoklio naudotojo pusiausvyros išlaikymo įgūdţiai ir kartu vestibiuliarinis aparatas.

Veloplanas pasiţymi tokiomis savybėmis: jis yra saugus ir paprastas eksploatuoti, smagus naudoti, efektyvus ilgalaikio naudojimo įrenginys, kuriam reikalinga minimali prieţiūra.

VERSLO PLANAS


23

4.5. SWOT analizė Išradimo idėjos gyvybingumas priklauso nuo jos turimo potencialo ir galimybių pasinaudoti rinkos teikiamomis galimybėmis. Veloplano strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvos formuluotos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) (angl. SWOT – Strengths, Weaknesses, Opportunities, Threats) analizės pagrindu, identifikuojant strategijas kaip geriausią jų derinį. SSGG analizės pagrindu nagrinėjami šie strateginiai ryšiai:

kaip panaudoti stiprybes galimybėms realizuoti (SO);

kaip pašalinti silpnybes pasinaudojant galimybėmis (WO);

kaip panaudoti stiprybes grėsmėms sumaţinti (ST);

kokias silpnybes reikia pašalinti, kad sumaţėtų grėsmės (WT). Lentelė Nr. 1. Strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvų kūrimas ir vertinimas

Strategijos formulavimo ţingsniai: 1. Išorinės aplinkos analizė 2. Vidinės aplinkos analizė 3. Strategijų formulavimas

(efektyviausių derinių kombinavimas)

Vidinės stiprybės Vidinės silpnybės

Išorinės galimybės Stiprybių-galimybių strategijos

[SO] Silpnybių-galimybių strategijos

[WO]

Išorinės grėsmės Stiprybių-grėsmių strategijos

[ST] Silpnybių-grėsmių strategijos

[WT]

Šaltinis: The TOWS Matrix – A Tool for Situational Analysis, Long range planning. Veloplano SSGG analizė atlikta remiantis rinkos analize ir prognozėmis, statiniais duomenimis bei vadybinėmis prielaidomis. Toliau pateikiamos aerodinaminio treniruoklio (Veloplano) SSGG analizės bei strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvos. Lentelė Nr. 2. SSGG analizė

Stiprybės Silpnybės

1. Įdomios konstrukcijos, išskirtinis produktas;

2. Yra baigiamas konstruoti Veloplano prototipas;

3. Aiški treniruoklio paskirtis ir pritaikymo galimybės;

4. Yra keli galimi Veloplano realizavimo būdai

(pardavimas ir nuoma).

1. Pakankamai sudėtingos konstrukcijos įrenginys;

2. Nėra suformuotos rinkos (paklausos);

3. Ne pirmos būtinybės produktas;

4. Nestandartinis gaminys (tai susiaurina galimų tiekėjų

ratą ir didina gamybos kainą);

5. Maţai tikėtina masinė gamyba (dideli gamybos

kaštai);

6. Didelio pradinio apyvartinio kapitalo poreikis, jeigu

būtų pasirinktas alternatyvus platinimo būdas

(nuoma);

7. Sunkiai realizuojamas dėl funkcionalumo trūkumo

(naudotojui suteikiami minimalūs pojūčiai).

Galimybės Grėsmės

1. Auganti potenciali realizavimo rinka;

2. Neribotos eksporto galimybės;

3. Atsigaunanti ekonomika (didėjantis įvairių švenčių ir

renginių skaičius).

1. Analogiškų prekių rinkoje buvimas;

2. Technologijų vystymasis – naujų, funkcionalesnių ir

maţesnių įrenginių atsiradimas;

3. Pakeičiamumo rizika – treniruoklio funkcijas gali

atlikti kiti įrenginiai, tie patys rezultatai gali būti

pasiekiami kitais metodais;

4. Ribotas ir brangus finansinis kapitalas (rizikos

kapitalas).


VERSLO PLANAS


24

Veloplano realizavimo strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvos: 1. SO (S1, S3, S5, O1) Taikyti agresyvią rinkodarą ir patiems suformuoti paklausą augančioje rinkoje, taikant skirtingus produkto realizavimo būdus ir prisitaikant prie individualių rinkos segmentų poreikių. 2. WO (W3, W4, W5, O3) Konkuruoti rinkoje, pozicionuojant produktą kaip įdomų ir išskirtinį, orientuotą į norintį išsiskirti, nebijantį naujovių vartotoją. 3. ST (S5, T1) Lanksčiai prisitaikyti prie kliento poreikių, siūlant skirtingus produkto įsigijimo būdus ir taip didinti produkto pasiekiamumą rinkai (pardavimas ir nuoma). 4. WT (W1, W7, T2, T3) Siekiant pasiūlyti produktą rinkai, kurioje dėl technologijų vystymosi atsiranda naujų funkcionalesnių įrenginių, taip pat yra produktų, atliekančių tokias pačias funkcijas, būtina tobulinti produktą, maţinant jo išmatavimus, svorį ir didinant funkcionalumą. Aukščiau identifikuoti strateginiai sprendimai padėtų pasinaudoti rinkos teikiamomis galimybėmis, išnaudojant turimas stiprybes ir eliminuojant esamas silpnybes. Tačiau egzistuoja rizika dėl produkto pateikimo rinkai: dėl riboto funkcionalumo (iš esmės, tik pusiausvyros išlaikymo pojūčio suteikimas naudotojui) potencialios produkto realizavimo galimybės yra itin mažos, dėl produkto specifikos gali būti sunku surasti patikimus ir nuolatinius gamybos partnerius, kurie uţtikrintų reikiamas produkto gamybos apimtis uţ konkurencingą kainą; norint įsiskverbti į rinką ir siūlyti patrauklias Veloplano įsigijimo galimybes (įrenginio nuoma) reikalingas pradinis apyvartinis kapitalas, kuris dėl verslo specifikos ir galimų didelių neapibrėţtumų yra ribotas ir (arba) brangus.


Įvertinus Veloplano stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes, išskirtos 4 Veloplano realizavimo strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvos: agresyvios rinkodaros taikymas, suformuojant paklausą rinkoje, produkto įdomumo ir išskirtinumo pozicionavimas, pasiekiamumo didinimas ir produkto tobulinimas.

Egzistuoja rizika dėl produkto pateikimo rinkai: dėl riboto funkcionalumo potencialios produkto realizavimo galimybės yra itin maţos, dėl produkto specifikos gali būti sunku rasti gamybos partnerius, taip pat reikalingas pradinis apyvartinis kapitalas, kuris dėl verslo specifikos ir galimų didelių neapibrėţtumų yra ribotas ir (arba) brangus.

VERSLO PLANAS


25

5. RINKA IR KONKURENTAI

5.1. Esama rinkos būklė Siekiant išsiaiškinti, ar konkretus produktas ir rinka yra suderinami, t.y. ar produktas rinkai yra reikalingas ir ar bus įmanoma jį realizuoti, reikia atlikti produkto bei rinkos analizę. Veloplano ir galimos jo realizavimo rinkos analizei naudotas Produkto ir rinkos suderinimo proceso modelis (ţr. paveikslą toliau).

Rinka Produktas

Išteklių

paskirstymas

Segmentų

identifikavimas

Segmentų

analizė

Segmentų

vertinimas

Suderinimo procesas

Pav. Nr. 7. Produkto ir rinkos suderinimo procesas

Šaltinis: Lee Quinn, Tony Hines, David Bennison, (2007) "Making sense of market segmentation: a fashion retailing

case", European Journal of Marketing, Vol. 41 Iss: 5/6, p.439 - 465

Vertinant Veloplano potencialią rinką buvo identifikuoti jos segmentai, atlikta jų analizė ir vertinimas. Galima Veloplano realizavimo rinka apima aviacijos ir pramogų sektorius. Aviacija – veiklos sritis, apimanti skraidymą, naudojantis orlaiviais (lėktuvais, sraigtasparniais, sklandytuvais, aerostatais ir pan.) bei tokių priemonių projektavimą, konstravimą, gamybą. Aviacija skirstoma į karinę, sportinę ir civilinę. Toliau pristatoma Lietuvos ir uţsienio aviacijos rinka. Lietuvos aviacijos rinka Lietuvos aviacijos rinką sudaro įmonės, įstaigos ir organizacijos, veikiančios karinės ir civilinės aviacijos srityse, aviacijos profesionalai (kariniai ir civiliniai aviatoriai) bei aviatoriai mėgėjai, taip pat įvairios aviacijos transportu, technika, prieţiūra, paslaugų teikimu uţsiimančios įmonės ir jose dirbantys ţmonės. Lietuvos, kaip ir pasaulinėje praktikoje, civilinės aviacijos sistemoje išskiriami šie pagrindiniai dalyviai:

Valstybės politiką formuojančios ir reguliuojančios institucijos (LR Susiekimo ministerija, LR Aplinkos apsaugos ministerija, Civilinės aviacijos administracija).

Oro transporto infrastruktūra (tarptautiniai oro uostai, oro navigacija).

Veţėjai (komercinis keleivių ir krovinių veţimas reguliariais ir uţsakomaisiais reisais, orlaivių antţeminis aptarnavimas, techninis aptarnavimas, remontas).

Aerodromai (aeroklubų, savivaldybių ir privatūs, nekomercinių skrydţių aerodrominės paslaugos, pilotų-mėgėjų rengimas).

Gamybinės įmonės (komercinis orlaivių techninis aptarnavimas, remonto darbai).

Mokymo įstaigos (aviacijos specialistų rengimas, kvalifikacijos kėlimas, moksliniai tyrimai).

Detalus su aviacija susijusių Lietuvos įmonių, įstaigų ir organizacijų sąrašas yra pateikiamas priede Nr. 1. Lietuvoje veikia keturi tarptautiniai oro uostai – Vilniaus, Kauno, Palangos bei Šiaulių. Tarptautinio Šiaulių oro uosto savininkas ir priţiūrėtojas yra Lietuvos kariuomenė, pirmenybė naudotis aerodromu suteikiama karinių orlaivių skrydţiams. Todėl toliau detaliau yra analizuojami Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai. Didţiausią Lietuvos oro uostų rinkos dalį uţima Vilniaus oro uostas (60,1 proc.), antras pagal dydį – Kauno oro uostas, uţimantis 35,4 proc. rinkos. Palangos oro uostui tenkanti rinkos dalis sudaro 4,5 proc

1.

Keleivių skaičius nagrinėjamuose Lietuvos oro uostuose (Vilniaus, Kauno ir Palangos) nuo 2000 m. išlaiko augimo tendenciją. Ţymesnis keleivių skaičiaus sumaţėjimas fiksuotas tik 2009 m. Vilniaus tarptautiniame oro uoste, kuomet nuo 2,05 mln. keleivių per metus 2008 m. skaičius sumaţėjo iki 1,3 mln. keleivių 2009 m (pagrindinės to prieţastys – pasaulinis ekonomikos nuosmukis, pagrindinio veţėjo FlyLAL bankrotas ir

1 2010 m. duomenimis

VERSLO PLANAS


26

AirBaltic tiesioginių krypčių sumaţėjimas). Nuo 2010 m. vėl stebimas keleivių skaičiaus augimas – ypatingai ryškus jis yra Kauno tarptautiniame oro uoste, kuriame keleivių skaičius 2010 m. palyginus su 2009 m. išaugo beveik dvigubai (pagrindinės to prieţastys – bendradarbiavimas su pigių skrydţių oro linijų bendrove Ryanair, kuriai pradėjus vykdyti veiklą (įkūrus bazę) Kauno oro uoste, ţenkliai padidėjo maršrutų skaičius). Keleivių skaičiaus kitimo duomenys yra pateikti paveiksle ţemiau.

0100200300400500600700800900

1.0001.1001.2001.3001.4001.5001.6001.7001.8001.9002.0002.100

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Kele

ivių

skaič

ius (

tūkst.

)

Kauno oro uostas Palangos oro uostas Vilniaus oro uostas

Pav. Nr. 8. Keleivių skaičius

Šaltinis: Ramboll Denmark A/S „Lietuvos oro transporto plėtros studija Lietuvos oro transporto programai parengti“,

2010 m.

Skrydţių skaičius Vilniaus ir Kauno oro uostuose 2000 m. – 2011 m. laikotarpiu taip pat turėjo didėjimo tendenciją – išaugo nuo 21,5 tūkst. 2000 m. iki 36,9 tūkst. 2011 m. (72 proc.). Kauno oro uosto augimas vyko lėčiau, nes oro uostas patyrė nesėkmes pritraukiant veţėjus.

0

5.000

10.000

15.000

20.000

25.000

30.000

35.000

40.000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Skry

dţi

ų s

kaič

ius (vnt.

)

Vilniaus oro uostas Kauno oro uostas

Pav. Nr. 9. Skrydžių skaičius


2010 m., http://www.vilnius-airport.lt/lt/, http://www.kaunasair.lt/

2010 m. pabaigoje reguliariuosius skrydţius į (iš) Vilniaus oro uostą (-o) vykdė 13 oro linijų bendrovių bei viena krovinius gabenanti oro linijų bendrovė: „Aer Lingus“, „AeroSvit Ukrainian Airlines“, „airBaltic“, „Austrian Airlines“, „Brussels Airlines“, „Czech Airlines“, „Estonian Air“, „Finnair“, „LOT Polish Airlines“, „Lufthansa“, „Norwegian Air Shuttle“, „SAS Scandinavian Airlines“, „Utair“, “Aviavilsa“ (VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2010 metų veiklos ataskaita, 2011 kovo mėn.) 2011 m. šį sąrašą papildė „Ryanair“ ir „Wizz air“. Kauno oro uoste veikia trys oro linijų bendrovės: „airBaltic“, „Ryanair“ ir „IrAero“. Iš Tarptautinio Palangos oro uosto reguliarius reisus vykdo uţsienio aviakompanijos „SAS Scandinavian Airlines“, „Norwegian Air Shuttle“ bei „airBaltic“.

http://www.vilnius-airport.lt/lt/

VERSLO PLANAS


27

Šiuo metu Lietuva – viena iš nedaugelio Rytų Europos valstybių, kuri neturi savo nacionalinio oro veţėjo. Oro veţėjo paţymėjimus 2010 m. pabaigoje turėjo šios lietuviškos oro bendrovės: UAB aviakompanija „Klaipėdos avialinijos“, UAB „Aurela“, UAB “Aviavilsa”, UAB „DOT LT“, UAB aviacijos kompanija „Transaviabaltika“, UAB „Avion Express“, UAB „Small Planet Airlines“, UAB „Charter Jets“, UAB „Star1 Airlines“, BFA Airlines, UAB „Classic Jet“. (V. Jankienė „Lietuva ir pasaulio aviacijos pramonė“, 2011). Lietuvoje sertifikuotų veţėjų sąrašas bei jų turimi paţymėjimai pateikti lentelėje ţemiau.

Lentelė Nr. 3. Sertifikuoti vežėjai Lietuvoje

Bendrovė Pažymėjimas

UAB "Small Planet Airlines" (LLC) Civilinės aviacijos veţėjo paţymėjimas (angl. Air Operator Certificate)

UAB “Klaipėdos avialinijos” (KLD) Veţėjo paţymėjimas specialiesiems aviacijos darbams (angl. Air Operator Certificate for Aerial Work)

UAB “Aurela” (LSK) Civilinės aviacijos veţėjo paţymėjimas; Tinkamumo skraidyti tęstinumo vadybos organzacijos patvirtinimo paţymėjimas (angl. Continuing airworthiness management organisation Approval Certificate)

UAB “Aviavilsa” (LVR) Civilinės aviacijos veţėjo paţymėjimas; Tinkamumo skraidyti tęstinumo vadybos organzacijos patvirtinimo paţymėjimas

UAB „DOT LT“ (DNU) Civilinės aviacijos veţėjo paţymėjimas; Tinkamumo skraidyti tęstinumo vadybos organzacijos patvirtinimo paţymėjimas

UAB „Star1 Airlines“ (HCW) Tinkamumo skraidyti tęstinumo vadybos organizacijos patvirtinimo paţymėjimas

UAB aviacijos kompanija “Transaviabaltika” (KTB)

Veţėjo paţymėjimas; Veţėjo paţymėjimas specialiesiems aviacijos; Tinkamumo skraidyti tęstinumo vadybos organzacijos patvirtinimo paţymėjimas

UAB „Avion Express“ (NVD) Civilinės aviacijos veţėjo paţymėjimas; Tinkamumo skraidyti tęstinumo vadybos organizacijos patvirtinimo paţymėjimas

UAB „Charter Jets“ Civilinės aviacijos veţėjo paţymėjimas

BFA Airlines Civilinės aviacijos veţėjo paţymėjimas

UAB „Classic Jet“ Civilinės aviacijos veţėjo paţymėjimas

Šaltinis: Civilinės aviacijos administracija

Aerodromai Lietuvoje Lietuvoje šiuo metu veikia 26 aerodromai. Aerodromai naudojami civilinių orlaivių skrydţiams. Aerodromuose savo veiklą vykdo aeroklubai ir kitos su skraidymu susijusios įmonės (įstaigos), pilotų mokymo įstaigos, aerodromų paslaugomis naudojasi aviacijos turistai ir kt. Detalus Lietuvos aerodromų ţemėlapis yra pateiktas paveiksle ţemiau.

Druskininkų

aerodromas

Alytaus

aerodromas

S. Dariaus ir

S. Girėno

aerodromas Pociūnų

aerodromas

Paluknio

aerodromas

Vilniaus oro

uostas

Rūdiškių

aerodromas

Sasnavos

aerodromas

Ignalinos

aerodromas

Panevėţio

aerodromas Utenos

aerodromas

Kauno oro

uostas

Zarasų

aerodromas

Molėtų

aerodromas

Akmenės

aerodromas

Birţų

aerodromas

Rojūnų

aerodromas

Įstros

aerodromas

Barysių

aerodromas

Šiaulių oro

uostas

Šeduvos

aerodromas

Palangos oro

uostas

Telšių

aerodromas

Tirkšlių

aerodromas

Kartenos

aerodromas Klaipėdos

aerouostas

Kyviškių

aerodromas

Šilutės

aerodromas

Tauragės

aerodromas

Pav. Nr. 10. Aerodromai Lietuvoje

Šaltinis: sudaryta autorių pagal Civilinės aviacijos administracijos informaciją

VERSLO PLANAS


28

Aviatoriai Lietuvoje Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, Lietuvoje yra įregistruoti 1.053 civilinės aviacijos specialistai: 187 avialinijų transporto pilotai, 130 komercinės aviacijos pilotų, 203 pilotai mėgėjai, 126 sklandytojai, 94 laisvojo aerostato pilotai, 142 pilotai mokiniai, 85 skrydţių vadovai, 6 skrydţių vadovo mokiniai, 70 elektronikos specialistų, 5 navigatoriai bei 5 skraidantieji inţinieriai.

187

130

203

126

94

142

85

6

70

5 5

0

50

100

150

200

250

ATPL CPL PPL SK LA MO SV SVM ES FN SI

Lic

encijų

skaič

ius

Licencijos tipas

Pav. Nr. 11. Galiojančių civilinės aviacijos specialistų licencijų skaičius

Lietuvoje 2011 m. Šaltinis: Civilinės aviacijos administracija Pastaba:

ATPL Avialinijų transporto piloto licencija CPL Komercinės aviacijos piloto licencija PPL Piloto mėgėjo licencija SK Sklandytojo licencija LA Laisvojo aerostato piloto licencija MO Piloto mokinio licencija SV Skrydţių vadovo licencija SVM Skrydţių vadovo mokinio licencija ES Elektronikos specialisto licencija FN Navigatoriaus licencija SI Skraidančiojo inţinieriaus licencija

Detalūs istoriniai pilotų licencijų išdavimo duomenys Lietuvoje yra pateikti paveiksle toliau.

VERSLO PLANAS


29

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

ATPL 15 23 10 2 7 14 6 6 20 10 26

CPL 28 8 10 7 4 13 10 21 14 22 15

PPL 19 13 17 13 13 15 21 16 43 17 25

SK 13 19 26 8 4 9 4 2 19 13 12

LA 6 4 5 1 4 5 8 12 14 11 5

Iš viso 81 67 68 31 32 56 49 57 110 73 83

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

110

120

Lic

encijų

skaič

ius (vnt.

)

ATPL CPL PPL SK LA Iš viso

Pav. Nr. 12. Civilinės aviacijos pilotų licencijų išdavimas 2000 m. – 2010 m.

Šaltinis: Civilinės aviacijos administracija Pastaba:

ATPL Avialinijų transporto piloto licencija CPL Komercinės aviacijos piloto licencija PPL Piloto mėgėjo licencija SK Sklandytojo licencija LA Laisvojo aerostato piloto licencija

2010 m. buvo išduota 83 civilinės aviacijos pilotų licencijos: 26 avialinijų transporto, 15 komercinės aviacijos, 25 piloto mėgėjo, 12 sklandytojo ir 5 laisvojo aerostato piloto licencijos. Nuo 2004 m. išduodamų licencijų skaičius auga (sumaţėjęs jis buvo tik 2009 m.). 2008 m. buvo išduota daugiausiai licencijų per visą nagrinėjamą laikotarpį – 110. Iš jų didţiausią dalį sudarė piloto mėgėjo licencijos, kurių buvo išduota 43, taip pat daugiausiai per visą laikotarpį. Pagal išanalizuotus pagrindinius oro transporto rinkos statistinius duomenis matyti, kad ši rinka yra nuosekliai auganti. Mokymo įstaigos Lietuvoje Lietuvoje šiuo metu veikia apie 20 įstaigų, kurios gali rengti įvairaus lygio ir įvairių orlaivių pilotus (V. Jankienė „Lietuva ir pasaulio aviacijos pramonė“, 2011). Lietuvoje mokymo įstaigos (organizacijos), rengiančios pilotus, yra šios: Lentelė Nr. 4. Mokymo įstaigos, rengiančios pilotus Lietuvoje

Įstaigos tipas Aprašymas

Skrydţių mokymo įstaiga (FTO – Flight Training Organization)

FTO, priklausomai nuo turimų leidimų, gali rengti pilotus mėgėjus (PPL), komercinės aviacijos pilotus (CPL), komercinės aviacijos pilotus, gaunančius daugiamotorių klasės lėktuvų kvalifikaciją (MEP), instumentinių skrydţių kvalifikaciją (IR) ir avialinijų transporto pilotų teorinį mokymą (ATP teorija), skrydţio instruktorius (FI), orlaivių klasės instruktorius (CRI), taip pat gali rengti modulinius avialinijų transporto pilotų teorinius mokymus, permokyti pilotus skraidyti vienmotorių klasės lėktuvais (SEP) ir MEP.

Orlaivio tipo kvalifikacijos mokymo įstaiga (TRTO – Type Rating Training Organization)

TRTO, priklausomai nuo turimų, leidimų gali rengti licencijuotus pilotus gauti orlaivio tipo kvalifikacijas, orlaivio tipo instruktorių kvalifikacijas (TRI), taip pat daugianarės įgulos sąveikos kursus (MCC).

VERSLO PLANAS


30

Įstaigos tipas Aprašymas

Kitos mokymo organizacijos:

aviakompanijos, rengiančios pilotus (kitus aviacijos specialistus) savo reikmėms

Aviakompanijos, turinčios leidimus rengti pilotus savo reikmėms, priklausomai nuo turimų leidimų gali rengti aviakompanijoje dirbančius pilotus gauti orlaivio tipo kvalifikacijas, TRI, MCC kursus, kitus su aviakompanijos veikla susijusius kursus.

aeroklubai Aeroklubai, priklausomai nuo turimų leidimų, gali rengti PPL, sklandytojus (SK), FI, sklandytojus instruktorius (SKI), taip pat permokyti skraidyti SEP ir MEP klasių lėktuvais.

mokymo centrai Laisvojo aerostato pilotus, norinčius gauti šiluminio aerostato (ŠA) ir karšto oro diriţablio (KOD) bei jų instruktorių kvalifikacijas, rengia mokymo centrai.

2

Šaltinis: sudaryta autorių, pagal Civilinės aviacijos administracijos duomenis

Aukštąjį išsilavinimą aviacijos srityje galima įgyti dviejuose universitetuose: Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI) ir Kauno technologijos universitete (KTU). Institute rengiami 4 pakopų specialistai: bakalaurai, diplomuoti inţinieriai, magistrai ir daktarai. Veikia trys katedros: aviacijos technologijų, aviacinės mechanikos, aviacijos prietaisų. Skrydţių valdymo praktikos bazėje ir skrydţių praktikos bazėje ugdomi būsimųjų skrydţių vadovų ir pilotų praktiniai įgūdţiai. VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto aviacijos specialistai yra rengiami pagal šešias studijų programas: orlaivių pilotavimo, skrydţių valdymo, elektronikos inţinerijos (aviacinė elektronika), automatikos (aviaciniai elektros įrenginiai) bei aviacinės mechanikos inţinerijos. A.Gustaičio aviacijos institute mokoma skraidyti 14 lėktuvų (vienmotoriai Cessna 152/172 ir dvimotoriai Cessna ir Piper). Lietuvos Civilinės aviacijos administracija yra išdavusi visoms AGAI teorinio ir praktinio mokymo veikloms sertifikatus, patvirtinančius, kad ši veikla atitinka tarptautinių civilinės aviacijos organizacijų ICAO ir EASA standartų reikalavimus. Šiuo metu Institute studijuoja 377 studentai. Kasmet baigia vidutiniškai apie 60 absolventų. Iki 2011 metų institute parengta 1200 aviacijos specialistų. KTU tik 2011 metais pradėti rengti aviacijos inţinerijos specialistai su dviem specializacijomis: orlaivių projektavimo ir orlaivių techninės prieţiūros technologijos. 2011 m. į studijų programą priimta 13 ţmonių. Komercinės aviacijos pilotus Lietuvoje rengia įvairios įmonės ir įstaigos – UAB „Baltic Flight Academy“ (BFA), UAB „Baltic aviation academy“ (BAA), UAB „Sabenavita“, UAB „Pilotų treniruočių centras“, VšĮ „Pilotų mokykla“, aeroklubai ir kt. Detalus mokymo įstaigų, rengiančių aviatorius, sąrašas ir informacija apie jų vykdomus mokymus yra pateikta priede Nr. 2. Lietuva – vienintelė šalis pasaulyje, kurioje oficialiai galima tapti licencijuotu pilotu nuo devynerių metų ir valdyti specialiai vaikams sukurtą ir analogų neturintį orlaivį – sklandytuvą. Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla yra vienintelė valstybinė ugdymo įstaiga šalyje, teikianti vaikams galimybę įgyti skraidymo aparatų pilotavimo patirtį bei aviacijos teorijos pradmenis. Praktika (skraidymai) uţima 95 proc., teorija – 5 proc. uţsiėmimų laiko. Skraidoma apibrėţtoje teritorijoje (500 x 50 m), maksimalus skrydţio aukštis 5 m (LR Švietimo ir mokslo ministerija). Mokymui naudojami lietuviškos konstrukcijos vienviečiai sklandytuvai LAK-16. Šiuo metu šioje mokykloje mokosi 160 moksleivių (S. Diekantaitė „Kur gimsta padangių pilotai“, Transportas, 2011). Pasaulio aviacijos rinka Europos Sąjungoje (ES 27 valstybėse) 2010 m. perveţtų keleivių skaičius siekė daugiau nei 796 mln. Palyginus su 2007 m. (keleivių skaičius siekė 793 mln.), perveţtų keleivių skaičius išaugo 0,5 proc. Kiek maţiau (751 mln.) keleivių buvo perveţta 2009 m. Istorinės perveţtų keleivių skaičiaus kitimo tendencijos yra pateiktos paveiksle toliau.

2 Šiuo metu Lietuvoje VšĮ „Oreivystės centras“.

VERSLO PLANAS


31

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

2007 2008 2009 2010

Perv

eţt

ų k

ele

ivių

skaič

ius (

Mln

.)

ES (27 šalys)

Pav. Nr. 13. ES 27 Pervežtų keleivių skaičius 2007 m. – 2010 m.

Šaltinis: Eurostat „Air transport of passengers“, 2010

Šiuo metu pasaulyje avialinijose dirba apie 233.000 pilotų ir 100.000 mechanikų ir inţinierių (BBC „Demand for pilots is 'set to soar' as plane travel grows“, 2010). Aviacijos sektorius sukuria daugiau nei 4,2 mln. darbo vietų Europoje ir daugiau nei 235 mlrd. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP). 35 Europoje įkurtos veţėjų kompanijos (tokios, kaip Adria Airways, Air Berlin, Alitalia, British Airways, Czech Airlines, KLM ir kt.), kurias atstovauja Europos oro linijų asociacija, kartu perveţa 380 mln. keleivių ir 6,2 mln. tonų krovinių kasmet. Šie veţėjai valdo 2.670 orlaivių, aptarnaujančių 650 krypčių 167 valstybėse. Per dieną įvykdoma vidutiniškai 11 tūkst. skrydţių. Europos oro linijų asociacijos atstovaujamos veţėjų kompanijos sukuria 405 tūkst. tiesioginių darbo vietų, o jų generuojama apyvarta siekia 86 mlrd. eurų (Europos avialinijų asociacija). Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) yra daugiau nei 600 tūkst. licencijuotų piltų, įskaitant 222 tūkst. privačių pilotų, 124 tūkst. komercinių ir 146 tūkst. oro transporto pilotų (Bendrosios aviacijos gamintojų asociacija, 2011). Lakūnų, turinčių galiojančius sertifikatus, skaičiaus kitimo tendencijos yra pateiktos lentelėje toliau. Lentelė Nr. 5. Galiojančių lakūnų sertifikatų skaičius JAV 2000 – 2009 m.

Kategorija 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Pilotai – iš viso 625.581 612.274 631.762 625.011 618.633 609.737 597.109 590.349 613.746 594.285

Studentai 93.064 86.731 85.991 87.296 87.910 87.213 84.866 84.339 80.989 72.280

Pramogų 340 316 317 310 291 278 239 239 252 234

Sporto N/A N/A N/A N/A N/A 134 939 2.031 2.623 3.248

Lėktuvų

Privačių 251.561 243.823 245.230 241.045 235.994 228.619 219.233 211.096 222.596 211.619

Komercinių 121.858 120.502 125.920 123.990 122.592 120.614 117.610 115.127 124.746 125.738

Oro linijų transporto

141.596 144.702 144.708 143.504 142.160 141.992 141.935 143.953 146.838 144.600

Malūnsparnių 7.775 7.727 7.770 7.916 8.586 9.518 10.690 12.290 14.647 15.298

Sklandytuvų 9.387 8.473 21.826 20.950 21.100 21.369 21.597 21.274 21.055 21.268

Kitų oro transporto priemonių

3

5 5 5 5 5 5 5 5 5 5

Skrydžių instruktoriai

Sertifikuoti 80.931 82.875 86.089 87.816 89.596 90.555 91.343 92.175 93.202 94.863

Turintys IFR4

kvalifikaciją 311.944 315.276 317.389 315.413 313.545 311.828 309.333 309.865 325.247 323.495

Šaltinis: Federalinė aviacijos administracija (JAV), duomenys gruodţio 31 d.

3 Į šią kategoriją įeina oro transporto priemonės, kurių pakilimui naudojamos dujos (oro balionai, orlaiviai, ir kt.)

4 Skrydţių pagal prietaisus (angl. Instrument flight rules) kvalifikacija – pilotas turi kompetencijos atlikti visą skrydį

išimtinai tik pagal prietaisų rodmenis.

VERSLO PLANAS


32

Lietuvos ir uţsienio pramogų rinka Lietuvoje ir uţsienio valstybėse kasmet organizuojama daug įvairių, su aviacija susijusių pramoginių renginių, aviacijos švenčių ir pan. Aviacijos šventės sutraukia didelį skaičių lankytojų – tiek aviatorių profesionalų, tiek aviacijos entuziastų ar kitų aviacija besidominčių ţmonių. Šiuose renginiuose vyksta ne tik įvairūs pilotų pasirodymai, varţybos bei čempionatai, bet taip pat demonstruojama nauja su aviacija susijusi įranga, pristatomi nauji produktai bei paslaugos. Lentelėje toliau pateikiamas pavyzdinis pastaraisiais metais vykusių ir 2012 m. planuojamų aviacijos renginių sąrašas (sąrašas nėra baigtinis). Lentelė Nr. 6. Lietuvoje organizuojamos aviacijos šventės

Eil. Nr.

Pavadinimas Vieta Data Aprašymas

1. Tarptautinė aviacijos šventė „Plieno sparnai 2012“

Šiaulių karinis aerodromas

2012 m. geguţės 26 d.

Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazė, kartu su Šiaulių kultūros centru, organizuoja tarptautinę aviacijos šventę, skirtą Lietuvos karinių oro pajėgų 20-mečiui ir Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Minėdamos atkurtos Lietuvos karo aviacijos naujos istorinės raidos metines, pajėgos jubiliejų paminės įvairiais jubiliejiniais renginiais, kuriuos vainikuos Tarptautinė aviacijos šventė, vyksianti Šiaulių kariniame aerodrome.

2. Alternatyvaus sporto ir ţiemos aviacijos šventė „Oro cirkas 2012“

Molėtų rajonas, Skrebulių kaimas, „Ţalvario parkas“

2012 m. vasario 25 - 26 d. (kasmetinis renginys)

Tradicinės alternatyvaus sporto ir ţiemos aviacijos šventės „Oro cirkas 2012“ metu į orą pakils sraigtasparniai, ultralengvieji ir radijo bangomis valdomi lėktuvėliai, aitvarai ir pan. Ţiemos šventės programoje planuojami ne tik skrydţiai karšto oro balionais, „Auksinio raktelio rungtis“, bet ir vienuoliktas Pasaulio biotualetų čempionatas, estafetė su megakamuoliu, Lygintuvų kerlingas, bėgimas su megaslidėmis, pasivaţinėjimai savadarbėmis rogėmis, Geltonojo Povandeninio laivo kruizai bei kitos ţiemos atrakcijos.

3. Trakų oro šventė Trakai 2012 m. vasario 16 - 19 d. (kasmetinis renginys)

Trakų oro šventė – kasmetinis renginys, kurio tikslas yra paminėti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – vasario 16-ąją ir skatinti turiningai leisti laisvalaikį bei aktyviai sportuoti gamtoje. Organizuojamos dvejos parasparnių tikslaus nusileidimo varţybos: parasparnių tikslaus nusileidimo pasaulio taurės etapas bei atviras parasparnių tikslaus nusileidimo čempionatas.

4. Moto, auto ir aviacijos šventė „Karališkasis ralis“

Kazlų rūdos aerodromas

2011 m. liepos 9 - 10 d.

Kazlų rūdos aerodrome vyko moto, auto ir aviacijos šventė „Karališkasis ralis“. Joje buvo galima išvysti motociklų „drago“ varţybas, kuriose kiekvienas norintis galėjo išbandyti savo techniką ir reakciją. Buvo galima paskraidyti lėktuvais, parasparniais. Taip pat vyko moto akrobatų pasirodymai, ultralengvųjų lėktuvų ir parasparnių skrydţiai, šaudymo varţybos, baikeriškos rungtys ir kitos atrakcijos.

5. Vilniaus aviacijos šventė „Vilnius Airshow 2011“

Tarptautinis Vilniaus oro uostas

2011 m. rugsėjo 9 - 11 d.

„Vilnius Airshow“ – tai maţosios aviacijos paroda, kur pilotai mėgėjai bei skraidymo technikos savininkai turėjo galimybę visuomenei pristatyti savo lėktuvus, skraidykles ir kitą skraidymo techniką, pabendrauti su kolegomis bei uţmegzti kontaktus, aptarti aktualius klausimus bei pasidalinti naujienomis. Renginio metu tris dienas Vilniaus oro uoste buvo eksponuoti maţieji orlaiviai, kuriuos galėjo apţiūrėti visi norintieji. Šventė buvo skirta tarptautinio Vilniaus oro uosto 20 - mečio paminėjimui.

6. Papilės tradicinė miesto šventė

Akmenės aerodromas

2011 m. rugpjūčio 4 d.

Šiame renginyje buvo minimos graţios su aviacija susijusios datos. Sukako 80 metų nuo Vaclovo Tomkevičiaus bandymų pakelti savo sukonstruotą lėktuvą bei 75 metai nuo Lietuvos aeroklubo Bučeko dvare surengtos Papilės aviacijos šventės. Šios datos papuošė Papilės tradicinę miesto šventę. Renginio metu oreiviai skraidino gyventojus oro balionu. Buvo suteikta galimybė pasigroţėti Papilės apylinkėmis iš paukščio skrydţio.

VERSLO PLANAS


33

Eil. Nr.


7. Aviacijos šventė „Lietuviai danguje“

S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas

2010 m. liepos 17 d.

Šią šventę Kauno aviatoriai skyrė S. Dariaus ir S. Girėno vardu pavadinto istorinio aerodromo 95-ajam jubiliejui bei Atlantą įveikusių Lietuvos didvyrių skrydţio 77-osioms metinėms. Renginio metu buvo galima išvysti įvairios aviacinės technikos pasirodymus – nuo aitvarų, radijo bangomis valdomų modelių iki sportinių lėktuvų bei reaktyvinių naikintuvų. Taip pat aerodrome buvo įsikūręs improvizuotas aviatorių miestelis. Jame buvo galima pabendrauti su aviacijos sporto entuziastais, susipaţinti su jų technika. Vakare buvo demonstruojamas naikintuvų MiG-29 skrydis virš aerodromo, parašiutininkų šuoliai iš sraigtasparnio, Lietuvos vėliavos išskleidimas, lėktuvų palyda, radijo bangomis valdomų modelių skrydţiai, akrobatinių lėktuvų Jak-55 parodomoji programa.

8. Tauragės aeroklubo atvirų durų diena

Tauragės aerodromas

2010 m. birţelio 12 d.

Tauragės aeroklubo atvirų durų dienos tikslas – uţmegzti draugiškus ryšius su aplinkinių vietovių gyventojais, suteikti jiems galimybę susipaţinti su aeroklubo veikla, orlaiviais, populiarinti labai lengvus orlaivius, skatinant prasmingą laisvalaikio praleidimą, sportą bei poilsį. Vyko orlaivių ekspozicija, aviacijos klubo ir svečių pristatymas bei jų programa ore, lankytojai turėjo galimybę paskraidyti aerodromo lėktuvais.

9. Aviacijos šventė Vytauto Lapėno gimtinėje

Tetervinų kaimas, Pasvalio rajonas

2010 m. rugpjūčio 28 d.

Garsiam lakūnui Vytautui Lapėnui atminti Tetirvinų kaime buvo suorganizuotas renginys. Po paminklo atidengimo ceremonijos prasidėjo aviacijos šventė, oro balionų skrydţiai.

10. Aviacijos šventė „Ţmogus paukštis“

Rojūnų aerodromas

2008 m. birţelio 21 - 22 d. (kasmetinis renginys)

Renginys, kuriame vyko tarptautinės akrobatinio skraidymo ir oro balionų varţybos, vaikų piešinių konkursas, kino filmų aviacijos temomis perţiūra ir kt. Aviacijos šventėje Lietuvos akrobatinio skraidymo meistrai, parašiutininkai, sklandytojai, Karinių oro pajėgų pilotai demonstravo savo meistriškumą, pilotuodami moderniausius akrobatinius lėktuvus Su-31.

Šaltinis: sudaryta autorių, pagal internete pateikiamą informaciją

Lentelėje toliau yra pateikiamas 2012 m. uţsienio valstybių ir tarptautinių planuojamų aviacijos švenčių pavyzdinis sąrašas, iliustruojantis uţsienio pramogų rinkos aktyvumą. Renginių sąrašas nėra baigtinis. Lentelė Nr. 7. Užsienyje organizuojamos aviacijos šventės

Eil. Nr.


1. Aviacijos paroda „AviationExpo Europe 2012“

Bitburgo oro uostas, Vokietija

2012 m. birţelio 22 - 24 d.

AviationExpo įsitvirtino kaip speciali bendrosios aviacijos šventė Europoje. Čia aviacijos profesionalai, entuziastai ir spaudos atstovai atvyks apţiūrėti ir įsigyti pačius moderniausius aviacijos produktus ir paslaugas. Lankytojai galės rasti įvairiausių eksponatų, pradedant turbosraigtiniais varikliais, purkštukais, stūmokliais ir baigiant reaktyviniais lėktuvais, ultralengvaisiais lėktuvais bei naujausiais lėktuvų modeliais. Norintieji pajusti skrydţio malonumą, galės išmėginti lėktuvų skrydţių demo versiją. Parodoje siūlomi produktai ypatingai aktualūs įmonėms, dirbančioms dinamiškose, greitai besivystančiose aviacijos industrijose.

2. „Thunder over Utah AirShow“

St. Geogre municipalinis oro uostas, Juta, Jungtinės Amerikos Valstijos

2012 m. kovo 17 - 18 d.

„Thunder over Utah Airshow“ – aviacijos šventė, kurioje vyks geriausių pilotų pasirodymai. Lakūnai skraidys įvairiausiais lėktuvais, iš kurių ţinomiausi Boeing KC-135R, Boeing F/A-18C, Douglas C-53, Bell-Boeing MV-22B, ir kiti. Lankytojai turės galimybę išvysti „USN Blue Angels“ komandą, stebinančią neįtikėtinais triukais, vaikščiojimą ant skrendančio lėktuvo sparnų, iš arti apţiūrėti karinį MV-22 Osprey bei pamatyti pilotų triukų įrašus.

VERSLO PLANAS


34

Eil. Nr.


3. „AeroExpo UK 2012“

Sywell aerodromas, Northampton, Jungtinė Karalystė

2012 m. geguţės 25 - 27 d.

„AeroExpo UK“ yra tris dienas trunkanti bendrosios aviacijos paroda, eksponuojanti viską nuo ultralengvųjų lėktuvų iki turbo propelerių ir reaktyvinių variklių. Šioje parodoje savo poreikius galės patenkinti ir norintieji išmokti skraidyti, ir jau patyrę pilotai, ir lankytojai, norintys įsigyti moderniausius produktus. Kiekvienas galės išmėginti bandomuosius demo skrydţius ar pasigroţėti nufilmuotais įspūdingiausiais lėktuvų pasirodymais. Be demonstracinių skrydţių ir aviacijos eksponatų parodos, vyks aviacijos seminarai, atviri visiems parodos dalyviams, bei kempingas po lėktuvų sparnais.

4. „Wings, wheels & Rotors“

Los Alamitos armijos aerodromas, Kalifornija, Jungtinės Amerikos Valstijos

2012 m. spalio 28 d.

Tai yra kasmetinis labdaros renginys, skirtas „Moralės, gerovės ir poilsio fondui“, priklausančiam Jungtinių karinių pajėgų mokymo bazei. Šiais metais „Wings, wheels & Rotors“ dţiugins lankytojus įvairiausiomis atrakcijomis jau dešimtus metus iš eilės. Bus siūlomi nemokami skrydţiai maţamečiams vaikams, vyks helikopterių ir karinių bei civilinių lėktuvų pasirodymai, bus rodomi antikvarinių automobilių, motociklų triukai. Renginio svečiai taip pat galės dalyvauti aviacijos, automobilių ir motociklų parodoje.

5. „Amigo Airsho“ El Paso tarptautinis oro uostas, Jungtinės Amerikos Valstijos

2012 m. spalio 22 - 23 d.

„Amigo Airsho“ yra vienas ţymiausių renginių visoje šalyje. Šventės rengėjai pristato Jungtinių Amerikos Valstijų Karines oro pajėgas, kurias sudaro per 700 000 šaliai tarnaujančių lakūnų, karininkų ir civilių. Čia vyks įspūdingiausi aviatorių pasirodymai. Karinių oro pajėgų pilotai pagerbs šalį atlikdami sudėtingus manevrus, triukus ir skrydţius. Taip pat savo sugebėjimus parodys Valstijų karinė parašiutininkų komanda. Bus atlikinėjami triukai ir su 1943 Stock Stearman PT-17 bei kitais senoviniais lėktuvais.

6. 22-oji aviacijos šventė

Pardubice oro uostas, Čekijos Respublika

2012 m. birţelio 1 - 3 d.

Šios aviacijos šventės tikslas – uţtikrinti Čekijos aviacijos sėkmę, ruošiant įspūdingus oro pasirodymus, organizuojant 3D seansus apie bendrą šalies aviacijos istoriją bei kviečiant lankytojus apsilankyti vienoje didţiausių aviacijos mugių Čekijoje. Aviacijos mugės ir paradų metu bus siekiama pagerbti šaliai tarnavusius asmenis bei išssaugoti istorinį šalies paveldą.

7. II Tarptautinis oro transporto forumas “IATF-2012”

Vostochny oro uostas, Ulyanovsk, Rusija

2012 m. rugpjūčio 23 - 25 d.

Renginys yra skirtas Rusijos Federacijos Oro laivyno dienai paminėti, kurio metu savo pasirodymus atliks geriausios šalies aukštojo pilotaţo (figūrinio skraidymo) komandos. Ulyanovsk miestas yra pagrindinis aviacijos centras šalyje, tapęs jungtine grandimi tarp kitų šalies oro uostų. „IATF 2012” programą sudarys tarptautinis kongresas, aviacijos paroda, Jaunimo oro transporto forumas, sportinės aviacijos varţybos ir daug kitų renginių.

8. „Malta International Airshow 2012“

Maltos tarptautinis oro uostas, Malta

2012 m. rugsėjo 29 - 30 d.

Tapęs kasmetiniu renginiu, „Malta International Airshow“ yra vienas iš didţiausių renginių po atviru dangumi šalyje ir nuolat sulaukia daugybės lankytojų iš Maltos bei kaimyninių valstybių. Šis renginys yra organizuojamas Maltos aviacijos asociacijos ir vyksta jau 19 metų iš eilės. Per visą laikotarpį aviacijos šventėje buvo eksploatuojama daugybė įdomių lėktuvų, tokių kaip: Izraelio F-15s ir F-16s, Čekijos L-39, Italijos F-104s ir Do-228, Jungtinių Amerikos Valstijų laivyno F-14, EA-6B, S-3s, F-18s, Tornados, B-52 ir kitų. Aviatorių pasirodymai sulaukia didţiulio susiţavėjimo ir teigiamų atgarsių ne tik pačioje Maltoje, bet ir uţsienyje.

9. „Heldair Show Maritiem“

Den Helder oro uostas, Nyderlandai

2012 m. rugsėjo 15 d.

„Heldair Show Maritiem“ – trečius metus iš eilės organizuojama aviacijos šventė, vykstanti viename didţiausių sraigtasparnių oro uostų Šiaurės Europoje. Šio renginio metu lankytojai galės mėgautis įspūdingais oro pasirodymais, demonstracijomis, taip pat patys galės pasigroţėti šalies vaizdais apţvalginių skrydţių metu.

VERSLO PLANAS


35

Eil. Nr.


Šventėje bus demonstruojami įvairūs skrydţių simuliatoriai, vyks parodos, aviacijos mugė ir kt.

10. „Jami Fly In & Airshow“

Jami aerodromas, Suomija

2012 m. liepos 7 - 8 d.

„Jami Fly In & Airshow“ yra organizuojamas nuo 2007-ųjų metų Aeronautikos Aviacijos Asociacijos. Renginio metu vyksta aviatorių pasirodymai bei lėktuvų parodos. Geriausi aviatoriai varţysis bendrosiose, o taip pat ir maţojo pakilimo tako rungtyse. Lankytojai galės pasivaikščioti po lėktuvų parodą Jami arenoje ir pasigroţėti įvairiausių tipų lėktuvų modeliais.

11. Kiti.

Šaltinis: sudaryta autorių, pagal internete pateikiamą informaciją

Dėl savo specifikos Lietuvos ir uţsienio valstybių su aviacija susijusių pramogų rinka gali būti ne tik tiesioginė Veloplano pardavimo rinka, bet ir rinka, per kurią galima pasiekti didelę išradėjo įvardintą tikslinę aviacijos rinkos pardavimų auditoriją – aviatorius mėgėjus ir profesionalus. Kitos rinkos Taip pat galima išskirti ir kitas potencialias Veloplano realizavimo rinkas tiek Lietuvoje, tiek uţsienyje:

įvairių renginių, pramogų ir švenčių organizatoriai;

didieji prekybos, kino ir kiti pramogų bei laisvalaikio centrai;

fiziniai asmenys, uţsiimantys pramogine veikla. Šioms rinkoms Simuliatorius gali būti siūlomas kaip pramoginės paskirties įrenginys, įdomus savo neįprasta konstrukcija ir galintis suteikti panašius į piloto (pusiausvyros praradimo ir išlaikymo) pojūčius bei pritraukti naujoves mėgstančius ţmones įvairiose tradicinėse ir kitokio pobūdţio šventėse, renginiuose, mugėse ir pan. Veloplanas taip pat galėtų būti įrengtas didelių prekybos, kino ir pan. centrų pramogų zonose, šalia kitų ţaidimų bei atrakcijų lankytojams arba siūlomas kaip pramoga kurortų svečiams. Toliau verslo plane šios rinkos dėl informacijos nepakankamumo nėra nagrinėjamos.


Pagal išanalizuotus pagrindinius oro transporto rinkos statistinius duomenis matyti, kad ši rinka uţima svarbią vietą tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikoje. Aviacijos sektorius sukuria daugiau nei 4,2 mln. darbo vietų Europoje ir daugiau nei 235 mlrd. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP). Aviacijos rinka yra nuosekliai auganti rinka – tą iliustruoja didėjančios skrydţių ir keleivių skaičiaus tendencijos.

Aviacijos rinkos svarbą ir potencialą rodo ir aviatorių skaičius. Lietuvoje šiuo metu veikia apie 20 įstaigų, kurios gali rengti įvairaus lygio ir įvairių orlaivių pilotus, išduodamų pilotų licencijų skaičius nuo 2004 m. auga.

Lietuvoje ir uţsienio valstybėse kasmet organizuojama daug įvairių, su aviacija susijusių pramoginių renginių, aviacijos švenčių ir pan. Aviacijos šventės sutraukia didelį skaičių lankytojų – tiek aviatorių profesionalų, tiek aviacijos entuziastų ar kitų aviacija besidominčių ţmonių.

5.2. Prognozuojama siūlomų produktų (paslaugų) rinka Lietuvos aviacijos rinka Remiantis „Lietuvos oro transporto plėtros studijos Lietuvos oro transporto programai parengti“ (2010 m.) pateiktais duomenimis, keleivių skaičius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose turėtų išaugti nuo 2,6 mln. 2012 m. iki 6,2 mln. 2025 m. Didţiausias (daugiau nei 200 proc.) augimas 2025 m. palyginus su 2012 m. prognozuojamas Kauno oro uostui, keleivių skaičius Palangos oro uoste turėtų augti 100 proc., o Vilniaus oro uoste – 79 proc. Keleivių skaičiaus prognozės yra pateiktos paveiksle toliau.

VERSLO PLANAS


36

0100200300400500600700800900

1.0001.1001.2001.3001.4001.5001.6001.7001.8001.9002.0002.1002.2002.3002.4002.5002.6002.7002.8002.9003.0003.1003.200

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025

Kele

ivių

skaič

ius (

tūkst.

)

Kauno oro uostas Palangos oro uostas Vilniaus oro uostas

Pav. Nr. 14. Keleivių skaičiaus prognozė iki 2025 m.


2010 m.

Skrydţių skaičius Vilniaus ir Kauno oro uostuose taip pat turėtų augti ir 2025 m. siekti 71,7 tūkst. Vilniaus oro uoste 2025 m. prognozuojamas skrydţių skaičiaus augimas palyginus su 2012 m. turėtų būti 57 proc., o Kauno oro uoste - 126 proc.

0

5.000

10.000

15.000

20.000

25.000

30.000

35.000

40.000

45.000

50.000

55.000

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025

Skry

dţi

ų s

kaič

ius (vnt.

)

Vilniaus oro uostas Kauno oro uostas

Pav. Nr. 15. Skrydžių skaičiaus prognozė iki 2025 m.


2010 m.

Pagrindinė pateikiamų prognozių prielaida – Lietuvos skrydţių rinkos plėtros potencialas (Lietuva atsilieka skrydţių, tenkančių vienam gyventojui, skaičiumi nuo daugelio Europos šalių). Ekonomikai augant prognozuojamais tempais Lietuvos BVP vienam gyventojui turėtų priartėti prie ES-15 2008 metų vidurkio per 15 metų. Taigi, galima manyti, kad ir oro transporto rinkos rodiklių dinamika bus panaši. Oro transporto rinkos augimas ne visada sutampa su ekonomikos augimu. Elastingumo koeficientas tarp BVP ir keleivių oro transporto rinkos augimo svyruoja nuo 0,8 iki 2,6 priklausomai nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio ir nuo keleivių oro transporto rinkos prisotinimo lygio. Lietuvoje nuo 2000 m. iki 2009 m. šis

VERSLO PLANAS


37

elastingumo rodiklis buvo 2,6. Rinkai nusistovint šis koeficientas turėtų maţėti. Todėl daroma prielaida, kad 2011 m. – 2015 m. jis bus 2,1; 2016 m. – 2020 m. jis bus 1,7; 2021 m. – 2025 m. jis bus 1,3. Kauno oro uosto skrydţių ir keleivių skaičiui didelę įtaką daro pigių skrydţių oro linijų Ryanair, didinanti krypčių skaičių iš šio oro uosto. Ryanair ţemomis kainomis stimuliuoja papildomą oro perveţimų rinkos paklausą. Todėl prognozuojama, kad Kauno oro uoste keleivių skaičius didės dvigubai greičiau negu Vilniaus oro uoste. Palangos oro uoste nėra didelių permainų, tad keleivių srautai turėtų išlikti panašūs ir augti priklausomai nuo Lietuvos ir Pajūrio regiono ekonominės situacijos. Pasaulio aviacijos rinka Remiantis lėktuvų gamintojo „Airbus" pasaulinių rinkų prognoze 2010–2029 metams, oro transporto eismas Europoje kasmet turėtų augti 4 – 5 proc., didţiausią konkurenciją Europos aviacijos rinkai turės Azijos ir Artimųjų Rytų regionai. Prognozuojama, kad 2050–aisiais komercinių skrydţių skaičius pasieks 25 mln. (Europe Direct, 2011 m.). Oro transporto rinka yra nuolat auganti rinka – oro transporto eismas padvigubėja vidutiniškai kas 15 metų. Remiantis šiomis tendencijomis, prognozuojama, kad per ateinančius 15 metų oro transporto eismas turėtų padvigubėti, o 2030 m. sieks daugiau nei 10 trilijonų RPK (angl. Revenue passenger kilometres)

5, o metinis

oro transporto augimas 20–ies metų periodu sudarys 4,8 proc. Oro transporto eismo kitimo tendencija pateikta paveiksle ţemiau.

Oro transporto eismas

padvigubėja kas 15

metų

Tarptautinės

civilinės aviacijos

organizacijos

(ICAO) eismas

Airbus

GMF, 2011

Prognozuojama,

kad oro

transporto

eismas

padvigubės per

ateinančius 15

metų

1970 1980 1990 2000 2010 2020 2030

0

2

4

6

8

10

Metinis oro transporto

eismo augimas 20-ies

metų periode – 4,8%12

Metinis

oro

transp

ort

oeis

mas

(pasauly

je),

RP

K-

trili

jonais

Pav. Nr. 16. Oro transporto rinkos augimas iki 2030 m.

Šaltinis: ICAO, Airbus

Airbus prognozuoja, kad besivystančių regionų rinkos (Kinijos, Indijos, Afrikos, Lotynų Amerikos ir kt. šalių) RPK augs 6,1 proc., o brandţių regionų šalių – 3,7 proc. (ţr. paveikslą ţemiau).

5 Pajamų keleivių kilometrai (angl. Revenue passenger kilometres): kilometrų skaičius, kurį buvo perveţami pajamas

generuojantys keleiviai (į šį skaičių neįskaičiuojami oro linijų darbuotojai, kūdikiai ir vaikai, neturintys savo asmeninės vietos lėktuve).

VERSLO PLANAS


38

Kinija

Indija

Vidurinieji Rytai

Azija*

Afrika

CIS

Lotynų Amerika

Rytų Europa

Vakarų Europa

Šiaurės Amerika

Japonija

Australazija**

* Išskyrus Indiją, Kiniją ir Japoniją;

** Į Australaziją įeina Australija, Naujoji Zelandija, Naujoji Gvinėja ir kitos kaimyninės salos

Besip

lečia

nty

s regio

nai

Bra

nd

ūs re

gio

na

i

Metinis RPK augimas

2009 - 2029

Pav. Nr. 17. Numatomas pasaulinės aviacijos rinkos augimas iki 2029 m.

Šaltinis: Airbus Global Market forecast, 2010

Prognozuojama, kad iš pasaulinių rinkų didţiausia dalis RPK 2029 m. teks Azijos – Ramiojo vandenyno regionui (33 proc.; metinis 5,8 proc. augimas), antra pagal dydį – Europos oro linijų rinka (25 proc; metinis 4,1 proc. augimas), trečia – Šiaurės Amerika (20 proc.; metinis 3,3 proc. augimas).

Azija – Ramusis

vandenynas

Europa

Šiaurės Amerika

Vidurio Rytai

Afrika

Lotynų Amerika

CISmlrd.

Metinis

eismo augimas 4,8 proc.

Pasaulio RPK

% 2009

Pasaulio RPK

% 2029

Pav. Nr. 18. Oro transporto eismo augimas pagal oro linijų rinkas 2009 m. ir 2029 m.

Šaltinis: Airbus Global Market forecast, 2010

Iki 2030 m. dvigubai išaugti turėtų ir lėktuvų skaičius – nuo 15.000 iki daugiau negu 31.000. 20 metų orlaivių paklausa sieks daugiau nei 26.900 vnt., kurių vertė 3,3 mlrd. JAV dolerių. Į šį skaičių įeina naujų lėktuvų skaičiaus prieaugis ir lėktuvų, kurie pakeis seną orlaivių parką, skaičius. Prognozuojamas metinis orlaivių skaičiaus augimas siekia 3,8 proc. per metus.

VERSLO PLANAS


39

Lėktu

vų

skaič

ius

(vnt.

)

0

5.000

10.000

15.000

20.000

25.000

30.000

35.000

2011 m. pradţia2030 m.

+ 3,8 % per metus

16.422

31.424

15.002

10.499

3.440

1.063

Prieaugis

Bus pakeisti

Bus perdirbti

Bus palikti naudojimui

Nauji lėktuvai

Pav. Nr. 19. Lėktuvų skaičiaus augimas iki 2030 m.

Šaltinis: Airbus „Delivering the future“

Aviacijos rinkos augimą iliustruoja ir pilotų bei aptarnaujančiojo personalo poreikio prognozės. Pateikiamos ateities pilotų poreikio prognozės skiriasi. Mokymų kompanijos Alteon (JAV) prognozuojamas pilotų poreikis (daugiau nei 367 tūkst.) pasaulyje iki 2024 m. yra pateikiamas paveiksle toliau.

Šiaurės Amerika

Centrinė Amerika

Pietų Amerika

Europa

Afrika

Vidurio Rytai

CIS šalys

Kinija

Š/R Azija

P/R Azija

Okeanija

P/V Azija

Pav. Nr. 20. Prognozuojamas pilotų poreikis pasaulyje iki 2024 m.

Šaltinis: Mokymų organizacija Alteon, 2009 m.

Pastaba: CIS šalys – Nepriklausomų valstybių sandrauga (Rusija, Ukraina, Kazachstanas, Baltarusija, Azerbaidţanas,

Uzbekistanas, Turkmėnistanas, Gruzija, Armėnija, Tadţikistanas, Kirgizija, Moldova); Š/R – Šiaurės Rytų; P/R – Pietryčių; P/V – Pietvakarių. Boeing kompanija prognozuoja 466.650 naujų pilotų ir 596.500 aptarnaujančio personalo poreikį iki 2029 metų. Pagal vertinimo prognozes, oro linijų bendrovėms per metus vidutiniškai reikės 23.300 naujų pilotų bei 30.000 naujų aptarnaujančio personalo darbuotojų nuo 2010 m. iki 2029 m. Šie skaičiai rodo, kiek kasmet reikės pakeisti darbuotojų, išeinančių į pensiją, bei kiek papildomai reikės naujų darbuotojų smarkiai išaugsiančiai pasaulinei flotilei aptarnauti. Iki 2029 m. reikės aptarnauti daugiau nei 30.000 pagamintų orlaivių. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis taip pat ţymiai išaugs. Didţiausias šios srities darbuotojų augimas numatomas Azijos – Ramiojo vandenyno regione, t.y. 180.600 pilotų ir 220.000 aptarnaujančio personalo darbuotojų. Kinijoje pilotų (70.600) bei aptarnaujančio personalo (96.400) poreikis bus didţiausias.

VERSLO PLANAS


40

Boeing prognozuoja, kad Šiaurės Amerikoje reikės 97.350 pilotų ir 137.000 aptarnaujančio personalo darbuotojų; Europoje šie skaičiai sieks atitinkamai 94.800 ir 122.000, o Afrikoje – 13.200 ir 15.000. Viduriniuose Rytuose reikės 32.700 pilotų ir 44.500 aptarnaujančio personalo darbuotojų, Lotynų Amerikoje – 37.000 ir 44.000, o NVS šalyse – 11.000 ir 14.000 darbuotojų. Vien Europoje apskaičiuotas poreikis metams yra 4.740 pilotų. Remiantis „Flight training news” informacija, dabartinės Europos galimybės leidţia paruošti apie 1.200 pilotų kasmet („Pilotų paklausos prognozės 20-čiai ateinančių metų“, Aviacijos mokymo centras, 2011 m.). Didėjant pilotų paklausai, atitinkamai turėtų augti ir pilotus rengiančių įstaigų skaičius.

Lietuvos ir uţsienio pramogų rinka Augant aviacijos rinkai ir atitinkamai didėjant su aviacija susijusių ir ja besidominčių ţmonių bei naujų produktų ir paslaugų skaičiui, su aviacija susijusių renginių ir švenčių skaičius tiek Lietuvoje, tiek uţsienio valstybėse taip pat turėtų didėti.


Oro transporto rinka yra nuolat auganti rinka – oro transporto eismas padvigubėja vidutiniškai kas 15 metų. Prognozuojama, kad per ateinančius 15 metų oro transporto eismas turėtų padvigubėti, o 2030 m. sieks daugiau nei 10 trilijonų RPK. Iki 2030 m. dvigubai išaugti turėtų ir lėktuvų skaičius iki daugiau negu 31 tūkst. Oro linijų bendrovėms per metus vidutiniškai reikės 23.300 naujų pilotų bei 30.000 naujų aptarnaujančio personalo darbuotojų nuo 2010 m. iki 2029 m. Lietuvoje taip pat prognozuojamas ţymus keleivių ir skrydţių skaičiaus augimas.

Augant aviacijos rinkai ir atitinkamai didėjant su aviacija susijusių ir ja besidominčių ţmonių bei naujų produktų ir paslaugų skaičiui, su aviacija susijusių renginių ir švenčių skaičius tiek Lietuvoje, tiek uţsienio valstybėse taip pat turėtų didėti.

5.3. Tikslinė rinka Išanalizavus aviacijos ir pramogų sektorius ir jų vystymosi tendencijas, galima išskirti tikslinę nagrinėjamo produkto rinką. Nagrinėti potencialūs Veloplano vartotojai tiek Lietuvoje, tiek uţsienyje gali būti skirstomi į:

Aviatorius profesionalus;

Aviatorius mėgėjus;

Pramogų organizatorius.

Aviatoriai profesionalai

Aviatoriai mėgėjai

Pramogų organizatoriai

Aviacijos rinka

Pilotų mokyklos

Pilotai profesionalai

Vaikų skraidymo klubai

Pilotai mėgėjai

Aviacijos švenčių

organizatoriai

Atrakcionų organizatoriai

Kitų pramoginių švenčių

ir renginių organizatoriai

Pav. Nr. 21. Potenciali Veloplano realizavimo rinka


VERSLO PLANAS


41

Aviatoriai profesionalai Aviatoriams profesionalams yra priskiriamos pilotus ruošiančios įstaigos, įmonės ir organizacijos ir pilotai profesionalai. Šiuo metu yra galiojančios 349 profesionalių pilotų licencijos, išduotos Lietuvos Civilinės aviacijos administracijos. Šiai tikslinei rinkai Simuliatorius galėtų būti pozicionuojamas kaip papildoma efektyvi vestibiuliarinio aparato lavinimo priemonė, kuri gali būti skirta tiek asmeniniam naudojimui, tiek pilotų mokymo procese. Aviatoriai mėgėjai Aviatorių mėgėjų grupę sudaro pilotai mėgėjai bei įvairūs vaikų skraidymo klubai. Šiuo metu yra galiojančios 209 pilotų mėgėjų licencijos, išduotos Lietuvos Civilinės aviacijos administracijos. Šiai tikslinei rinkai Simuliatorius galėtų būti pozicionuojamas tiek kaip vestibiuliarinio aparato lavinimo priemonė, naudojama treniruotėms, tiek kaip pramogai skirtas įrenginys (vaikams ir suaugusiems), taip pat kaip ţmonių susidomėjimo aviacija skatinimo priemonė įvairiuose su aviacija susijusiuose renginiuose. Pramogų organizatoriai Pramogų organizatoriams priskiriami aviacijos švenčių, įvairių atrakcionų, bei kitų pramoginių švenčių ir renginių organizatoriai. Išradėjo vertinimu, remiantis tarptautinės mokslinės konferencijos rekomendacijomis

6, Veloplano pritaikymo galimybės galėtų būti išplėstos, jeigu pajūrio regione būtų įsteigtas

aviacijos pramogų parkas. Šiai tikslinei rinkai Veloplanas galėtų būti pristatomas kaip neįprastos ir įdomios konstrukcijos įrenginys (atrakcija naujovių mėgėjams), galintis suteikti galimybę pajausti pusiausvyros praradimo pojūčius. Siekiant išsiaiškinti, ar numatomas komercializuoti produktas yra patrauklus išskirtoms galimoms tikslinėms realizavimo rinkoms, buvo atliktas interviu su aviatorių asociacijos bei pilotų rengimo centro specialistais

7.

Interviu metu buvo nurodyti tokie pagrindiniai Veloplano trūkumai, dėl kurių esant dabartinėms sąlygoms treniruoklio realizavimas aviacijos rinkoje būtų sudėtingas:

Ribotas funkcionalumas – numatytas treniruoklio funkcijas šiuo metu atlieka kiti įrenginiai – realaus skrydţio treniruokliai, sklandytuvai, kt. Pusiausvyros išlaikymo įgūdţiams lavinti gali būti naudojamas įprastas sklandytuvas. Tokia praktika yra taikoma mokant vaikus, pilotai profesionalai yra rengiami naudojant realaus skrydţio treniruoklius bei lėktuvus.

Suteikiami riboti pojūčiai – Veloplano naudotojas patiria tik pusiausvyros praradimo ir jos išlaikymo pojūčius, kuomet realaus skrydţio treniruokliuose yra modeliuojamas visas realus lėktuvo skrydis (lėktuvo judesiai, valdymas, oro uostų aplinka, skrydţio vaizdai ir pan.), jo naudotojas ne tik patiria skrydţio (piloto) pojūčius, įvairias perkrovas, bet kartu ir mokosi valdyti lėktuvą. Vaikų mokymo proceso metu sklandytuvas yra palaipsniui pakeliamas į orą, todėl vaikai patiria realų skrydį.

Saugumo klausimai – dinamiškai eksploatuojant treniruoklį svarbus yra saugumo klausimas: dėl aerodinaminių plokštumų išdėstymo kyla šoninio vėjo grėsmė: yra tikimybė, kad šoninis vėjas gali treniruoklį pakelti į orą arba apversti.

Norint pasiūlyti Veloplaną aviacijos rinkai, išradimą reikėtų tobulinti, išplečiant jo funkcines galimybes ir suteikiamus pojūčius naudotojui, pavyzdţiui, sudarant galimybę Veloplanui, veikiamam oro srauto, saugiai pakilti į tam tikrą aukštį ir jame manevruoti. Dėl šių prieţasčių atsiţvelgiant į esamą Veloplano funkcionalumą, tikėtina, kad vienintelė reali treniruoklio realizavimo rinka yra pramogų organizatoriai. Toliau verslo plane konkuravimo strategijos, rinkodara, projekto socialinis ekonominis vertinimas yra nagrinėjami plačiąja prasme, darant prielaidą, kad Veloplanas gali būti siūlomas visoms numatytoms rinkoms, nurodant visas galimas tinkamas priemones pagal produkto specifiką.

6 P. Grecevičius, J. Abromas, R. Urbonienė, J. Genys, R. Marčius „Lietuvos pajūrio ţemyninės dalies rekreacinio

naudojimo tendencijos, Klaipėdos universitetas, „Paţangioji statyba“, Kauno technologijos universitetas, Tarptautinės konferencijos pranešimų medţiaga, 2008 7 UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS ir Asociacija „Paluknys airpark“.

VERSLO PLANAS


42


Išnagrinėjus tris potencialių Veloplano vartotojų tikslines rinkas – aviatorių profesionalų, mėgėjų ir pramogų organizatorių – kaip labiausiai tikėtina treniruoklio realizavimo rinka dabartiniu metu išskirta pramogų organizatoriai.

Interviu su aviacijos specialistais metu identifikuoti pagrindiniai dabartinio Veloplano modelio trūkumai, dėl kurių treniruoklis aviatorių rinkoms nebūtų patrauklus – ribotas funkcionalumas, suteikiami pojūčiai bei saugumo klausimai. Norint pasiūlyti Veloplaną šioms rinkoms, išradimą reikėtų tobulinti, išplečiant jo funkcines galimybes ir suteikiamus pojūčius naudotojui.

5.4. Konkurentai Konkurentai – tai rinkos dalyviai, potencialiems pirkėjams siūlantys tapačius arba panašius poreikius tenkinančias prekes. Konkurencijos rūšys:

Vertikalioji (funkcinė) konkurencija – tai varţymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinančių

skirtingų prekių rūšių.

Horizontalioji (rūšinė) konkurencija – tai varţymasis tarp tą patį pirkėjo poreikį tenkinančių vienos

rūšies prekių.

Kaip tiesiogiai su Veloplanu konkuruojantys produktai gali būti išskirti mechaniniai įrenginiai, lavinantys vestibiuliarinį aparatą arba skirti pramogai. Tiesiogiai konkuruojančių produktų pristatymas yra pateikiamas toliau esančioje lentelėje.

Lentelė Nr. 8. Tiesiogiai konkuruojantys produktai

Produktas Aprašymas

Pilotų gimnastikos treniruočių įranga yra gaminama Environmental Tectonics Corporation kompanijoje Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV). Ji naudojama būsimųjų pilotų treniruotėms. Įrangą sudaro trys specialūs aviacijos gimnastikos treniruokliai – Ratas, Giroskopas ir Kilpa. Treniruokliai skirti gerinti orlaivių pilotų pusiausvyrą ir judesių koordinaciją. Įranga naudojama kartu su grieţtu fizinio pasirengimo tvarkaraščiu siekiant paruošti pilotus atlikti sudėtingus skrydţio manevrus. Treniruokliai naudojami:

Judesių koordinacijai;

Vestibiularinei desensibilizacijai;

Koncentracijai;

Apkrovoms išlaikyti. Visi įrenginiai gali būti naudojami su medicinos stebėjimo įranga pilotų medţiagų apykaitos rodikliams realiu laiku nustatyti.

Rato formos pilotų gimnastikos treniruoklis leidţia besimokančiajam atlikti apsisukimus aplink ašį dviem plokštumomis:

Besimokančiojo siluetas kerta sukimosi ašį;

Besimokančiojo siluetas yra lygiagretus sukimosi ašiai. Į treniruokliį gali būti įdiegta pagrindinių fiziologinių parametrų matavimo įranga. Gali būti naudojamas individualioms arba grupinėms treniruotėms.

VERSLO PLANAS


43


Giroskopo treniruoklis yra sudarytas iš trijų vienu metu

besisukančių ašių. Pusiausvyra turi būti išlaikoma nurodytoje pozicijoje. Į treniruokliį gali būti įdiegta pagrindinių fiziologinių parametrų matavimo įranga.

Kilpos treniruoklis leidţia atlikti švytavimo judesius ir posūkius aplink plokštumą, įrengtą virš besimokančiojo galvos tiek priekinėje plokštumoje (pirmyn ir atgal), tiek skersai (į kairę ir į dešinę). Prietaisas leidţia atlikti judesius vienu metu. Atlikdamas intensyvius apsisukimus Kilpos treniruoklyje, besimokantysis patiria vertikalias sunkio apkrovas (galva – kojos) iki 6 g. Į treniruokliį gali būti įdiegta pagrindinių fiziologinių parametrų matavimo įranga.

Pakabinamas sklandytuvo skrydţio treniruoklis. Sukurtas 1993 m. Autorius – Everard Cunion. Treniruoklio įrenginiui naudojama "Microsoft Flight Simulator“ programa sklandytuvo reţimu. Valdymo rankena įrengta ant pakabinamo skalndytuvo rėmo ir sujungta elastingomis juostomis su poliais, ant kurių yra prikabintas skalndytuvo rėmas. Taigi rankena gali nukrypti priklausomai nuo piloto svorio perkėlimo, kuris pakreipia visą įrenginį.

„Cafly“ – transporto priemonė, pritaikyta judėti ţeme. Išradėjas Ferdinand Ferino, 1971 m. JAV. „Cafly“ pagrindinis tikslas buvo sukurti naujovišką kelių transporto priemonę, kuri pasiekus ganėtinai didelį greitį, vaţiuoja vienu ratu (visi ratai, išskyrus vieną, pakyla nuo ţemės paviršiaus ir sulenda į korpusą). Išradimas turi du priekinius ratus, įtaisytus greta vienas kito, neįprastą galinį ratą, porą sparnų virš korpuso ir pelekinį vairą. Transporto priemonė paprastai juda nedideliu greičiu su visais trimis ratais ant ţemės, tačiau pasiekus 40 mylių per valandą greitį, tik vienas galinis ratas vis dar liečia ţemę. Kiti du priekiniai ratai atsitraukia nuo ţemės į viršų. Pusiausvyra yra išlaikoma sparnų ir pelekinio vairo pagalba.

VERSLO PLANAS


44


Motorinio parasparnio skrydţio treniruoklis. Naudojamas „Powered Paragliding New Brunswick Inc.“ motorinių parasparnių treniruočių kursuose Kanadoje. Treniruotė skrydţio treniruokliu apima visus skrydţio reţimus ir saugos procedūras avariniais atvejais. Treniruoklis leidţia kabėti supantis, kol veikia variklis, imituodamas motorinio parasparnio skrydį.

Vėjaračiai. Tai vėjo varoma triratė transporto priemonė buriavimui sausumoje. Vėjaračiu yra buriuojama gulimoje pozicijoje, vairuojama rankomis arba kojomis, burė valdoma šotu (burės virve). Vėjaratis išvysto 25 – 50 km/h greitį. Naudojami pramogai bei rimtoms varţyboms. Vaţiavimui vėjaračiu reikalingi vėjas ir kietas paviršius (stovėjimo aikštelė, pieva, suplautas paplūdimys, arba ledas ir pan.).

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis http://everardcunion.wordpress.com/yet-more-hang-gliding/,

http://www.poweredparaglidingnewbrunswick.com/courses/courses.htm, http://www.etcaircrewtraining.com/gymnastic-training-equipment, http://www.aleksotasair.lt/lt/index.php?page=news&name=Vejaraciai.html, blokart.lt pateikiama informacija

Lietuvos rinkoje įmonė UAB „ABIS“ pramogų rinkai siūlo Giroskopą „Orbita“, vėjaračių pramoginę veiklą plėtoja VšĮ "Irklakojis". Profesionaliam naudojimui skirtų mechaninių aerodinaminių treniruoklių gamintojų ir platintojų nėra, tačiau tokius treniruoklius galima uţsisakyti iš uţsienio. Pavyzdţiui, įmonė „Environmental Tectonics Corporation (ETC)“, esanti JAV, rinkai siūlo mechaninius aviacijos gimnastikos treniruoklius pilotų treniruotėms. Kompanija treniruočių įrangą tiekia klientams 85 pasaulio šalyse. Netiesiogiai su Simuliatoriumi konkuruojantys produktai yra daugiafunkciniai įrenginiai, naudojami profesionalų pilotų rengimui bei pramogų rinkoje. Lentelė Nr. 9. Netiesiogiai konkuruojantys produktai


Paramoginės paskirties virtualios realybės simuliatorius „Adrenalino Mašina". Tai 14 vietų atrakcionas, sukonstruotas kaip maţas kino teatras ant ratų - pakeltoje virš ţemės kapsulėje. Kapsulė, galingos hidraulikos bei kompiuterių pagalba, sinchroniškai juda kartu su filmo eiga. Atrakcionas turi savo elektros generatorių, dėl kurio įrenginį iš esmės galima eksploatuoti bet kurioje vietoje. Elektros tiekimas gali būti uţtikrinamas ir nuo renginio vietoje esančio trifazes srovės šaltinio. Simuliatorius tinka visoms amţiaus grupėms, uţima apie 13 m x 5 m plotą. Simuliatoriaus pasiruošimo darbui trukmė – apie 30 min. Sėkmingam simuliatoriaus darbui uţtikrinti uţtenka apie 60 kvadratinių metrų ploto. Galima eksploatuoti ir lauke, ir uţdarose patalpose, taip pat ir lyjant lietui.

http://everardcunion.wordpress.com/yet-more-hang-gliding/

http://www.poweredparaglidingnewbrunswick.com/courses/courses.htm

http://www.etcaircrewtraining.com/gymnastic-training-equipment

http://www.etcaircrewtraining.com/gymnastic-training-equipment

http://www.aleksotasair.lt/lt/index.php?page=news&name=Vejaraciai.html

VERSLO PLANAS


45


Boeing 737-500 ir Boeing 737-800W NG treniruokliai, sukurti kuo realiau atkartoti lėktuvo valdymą. „Boeing 737“ realaus skrydţio treniruokliuose kartu veikia kompiuterinės programos ir mechaninės bei hidraulinė sistemos, o valdymo prietaisų skydelis yra identiškas tikrajam. Treniruoklyje sustiprinami tokie patys pojūčiai, kaip ir pilotuojant tikrą lainerį. Skrydţio metu pro treniruoklio kabinos langus pilotas mato tą patį, ką matytų realiame skrydyje. Simuliatoriumi gali praktikuotis ne tik būsimi pilotai, patyrę lakūnai, bet ir smalsūs teorinių ir praktinių mokymų ieškantys aviacijos mėgėjai.

„787 Dreamliner“ treniruočių programos treniruokliai. Treniruočių centre Sietle (JAV) visi pilotų apmokymai vyksta virtualiai, panaudojant aukštąsias technologijas. Naudodamiesi specialiomis programomis, pilotai išmoksta patikrinti lėktuvą prieš skrydį, valdyti lainerį pakilimo metu, pilotuoti jį esant sudėtingoms oro sąlygoms ar net suvaldyti skrydį su išjungtais lėktuvo varikliais. Būsimasis pilotas naudojasi kompiuterine programa, kuri iš esmės primena trimatį kompiuterinį ţaidimą. Jame pilotas vaikšto aplink lainerį ir virtualiai tikrina jo būklę. Ir atlieka tai lygiai taip pat, kaip darytų realybėje. „787 Dreamliner“ skrydţio treniruočių kabina itin tiksliai imituoja tikrąją piloto kabiną. Treniruočių metu pilotai bendrauja su virtualiu skrydţių centru, jų priimti sprendimai ir įrenginių valdymas yra vertinami realiu laiku, tad pilotai gali iš karto suţinoti, ką padarė negerai ir kaip reikėtų taisyti savo klaidą. Trečiasis treniruočių etapas vyksta dar kitame simuliatoriuje, kuris visiškai tiksliai atkartoja tikrojo lainerio pilotų kabiną. Treniruočių metu yra sukuriama autentiška aplinka, atitinkanti realaus skrydţio patirtį. Šiame realaus skrydţio simuliatoriuje yra atkuriamos bet kokios oro sąlygos, paros laikas, netikėti gedimai, ekstremalios aerodinaminės situacijos. Be to, šio simuliatoriaus kabina yra įrengta ant šešių hidraulinių atramų, kurios priklausomai nuo situacijos judina pačią kabiną ir suteikia pilotams realaus skrydţio patirtį. Pilotas gali fiziškai jausti lėktuvo įsibėgėjimą, pakilimo momentą, turbulencijas bei patį skrydį. Pilotas gali matyti ir itin tiksliai atkuriamas vizualizacijas, kurios tikroviškai atkartoja realų vaizdą, matomą per piloto kabinos langą.

„Hiller“ aviacijos muziejus JAV taip pat siūlo išmėginti skrydţių simuliatorius. Muziejaus simuliatoriai naudoja specialius kompiuterius ir programinę įrangą. Sudėtiniai monitoriai ir skrydţio kontrolės prietaisai, įskaitant vairalazdę, sklendes ir vairo pedalus leidţia patirti tikrą skrydţio atmosferą.

VERSLO PLANAS


46


Namų ūkiui skirtas skrydţio simuliatorius, turintis JAV federalinės aviacijos administracijos licenciją (FAA). Šio prietaiso korpusas pagamintas iš plieninių vamzdţių, turi visus tikro lėktuvo valdymo pultelius, todėl tobulai imituoja orlaivio kabiną ir vaizdą iš jo. 3 LCD monitoriai sukuria 168 cm panoraminį vaizdą, garso kokybe rūpinasi garso sistema su po sėdyne įmontuota ţemųjų daţnių kolonėle, o netikro dangaus vaizdus generuoja keturių branduolių procesorius, vaizdo plokštė ir operatyvioji atmintis. Visas šis procesas yra palaikomas Microsoft Flight Simulator.

OVO-4 – skrydţių simuliatorius namams. Simuliatorių sudaro kiaušinio formos kapsulė, kurioje yra trys 24 colių monitoriai, lėktuvo vairas, gausybė prietaisų, kėdė ir judėjimo įvairiomis kryptimis sistema. Kapsulė suderinta su Microsoft Flight Simulator X programa.

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Virtualios realybės simuliatorius „Adrenalino mašina“, 2012 m.,

http://www.abis.lt/simuliatorius_atrakcionas.html, http://www.balsas.lt/m/naujiena/557782, http://www.hiller.org pateikiama infomacija

Tiek Lietuvos, tiek uţsienio rinkoje daugiafunkcinių įrenginių pilotams lavinti yra gana daug. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pojūčiai daugiafunkciniame įrenginyje – lėktuvo simuliatoriuje – yra beveik tokie patys kaip valdant tikrą lėktuvą. Realus skrydţio treniruoklis yra skirtas imituoti skrydį ir atkurti įvairią išorės aplinką. Skrydţio treniruoklis atkartoja orlaivio valdymą, visas jo sistemas bei sukuria plačiaformačius aplinkos vaizdus. Tokie treniruokliai perteikia garso, judesio ir regos jausminius pojūčius. Todėl tuo pačiu yra lavinamas ne tik vestibiuliarinis aparatas, bet ir lėktuvo valdymo įgūdţiai. Lietuvoje realaus skrydţio simuliatorius turi privačios pilotų mokymo įstaigos UAB „Baltic Aviation Academy“, UAB „Aerotraining“, UAB „Pilotų treniruočių centras“ ir kt. Pramogų rinkoje naudojami simuliatoriai taip pat yra eksploatuojami su specialia programine įranga ir gali perteikti su aviacija susijusius ar panašius garso, judesio ir regos jausminius pojūčius. Iš pateiktos informacijos matyti, kad Lietuvoje bei uţsienio rinkose Veloplanui egzistuoja tiek horizontalioji, tiek vertikalioji konkurencija. Konkuravimo strategija Lietuvos rinkoje Nustatant optimalią konkuravimo strategiją Lietuvoje, buvo naudojamas M. Porter Bendrųjų konkuravimo strategijų modelis

8, pavaizduotas paveiksle toliau:

8 Porter, M., (1998), Competitive Strategy: Techniques for Analyzing Industries and Competitors, Free Press

http://www.abis.lt/simuliatorius_atrakcionas.html

http://www.balsas.lt/m/naujiena/557782

http://www.hiller.org/

VERSLO PLANAS


47

Išlaidų lyderio

strategija

Diferenciacijos

strategija

Koncentracija į

išlaidas

Koncentracija į

diferenciaciją

Išlaidų maţinimas Diferenciacija

Did

eli

rin

ko

s

se

gm

en

tai

Ne

did

elis

rin

ko

s

se

gm

en

tas

Ko

nk

ure

nc

ijo

s m

as

tas

Konkurencinio pranašumo šaltinis

Pav. Nr. 22. Konkuravimo strategija Lietuvos rinkoje

Šaltinis: http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/rinkos_aplinkos_tyrimai_II/116795.html

Lietuvos rinkoje rekomenduojama pasirinkti koncentracijos į diferenciaciją strategiją – t.y. siekti unikalumo pasirinktame rinkos segmente, diferencijuojant save nuo konkurentų pagal vieną iš trijų aspektų: vartotojų grupė, konkretus produktas ar konkreti geografinė rinka.

Konkuravimo strategija uţsienio rinkose Nustatant optimalią konkuravimo strategiją uţsienio rinkose taip pat buvo naudojamas M. Porter Bendrųjų konkuravimo strategijų modelis, pavaizduotas paveiksle toliau:

Išlaidų lyderio

strategija

Diferenciacijos

strategija

Koncentracija į

išlaidas

Koncentracija į

diferenciaciją


Did

eli

rin

ko

s

se

gm

en

tai

Ne

did

elis

rin

ko

s

se

gm

en

tas

Ko

nk

ure

nc

ijo

s m

as

tas


Pav. Nr. 23. Konkuravimo strategija užsienio rinkose

Šaltinis: http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/rinkos_aplinkos_tyrimai_II/116795.html

Uţsienio rinkose rekomenduojama pasirinkti koncentracijos į išlaidas strategiją – t.y. pastangas sutelkti į maţiausios produkto savikainos tarp konkurentų siekimą ir taip konkuruoti produkto kaina. Išradimo vystytojai, naudodami koncentravimosi į išlaidas ir į diferenciaciją strategijas, turi prielaidas įgyti ilgalaikį konkurencinį pranašumą, nes:

galima išskirti aiškius Veloplano realizavimo rinkos segmentus, turinčius specifinių poreikių;

pasirinktas rinkos segmentas yra augantis ir pelningas;

veiklos sritis nepasiţymi sezoniškumu ir cikliškumu, todėl nėra rizikos dėl poreikio diversifikuoti savo veiklą, dėl ko būtų prarandami koncentracijos teikiami privalumai.

http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/rinkos_aplinkos_tyrimai_II/116795.html

VERSLO PLANAS


48


Tiesiogiai su Veloplanu konkuruojantys produktai yra mechaniniai įrenginiai, lavinantys vestibiuliarinį aparatą arba skirti pramogai. Netiesiogiai su Simuliatoriumi konkuruojantys produktai yra daugiafunkciniai įrenginiai, naudojami profesionalų pilotų rengimui bei pramogų rinkoje.

Lietuvoje bei uţsienio rinkose Veloplanui egzistuoja tiek horizontalioji, tiek vertikalioji konkurencija.

Tiek Lietuvos, tiek uţsienio rinkoje daugiafunkcinių įrenginių pilotams lavinti yra gana daug. Tokie įrenginiai (treniruokliai) perteikia garso, judesio ir regos jausminius pojūčius. Todėl juos naudojant profesionaliai, tuo pačiu yra lavinamas ne tik vestibiuliarinis aparatas, bet ir lėktuvo valdymo įgūdţiai.

Konkuravimui Lietuvos ir uţsienio rinkose rekomenduojamos dvi strategijos: Lietuvos rinkoje – koncentracijos į diferenciaciją strategija, kai siekiama unikalumo pasirinktame rinkos segmente, diferencijuojant save nuo konkurentų pagal vieną iš trijų aspektų: vartotojų grupė, konkretus produktas ar konkreti geografinė rinka; uţsienio rinkose – koncentracijos į išlaidas strategija, kai pastangos sutelkiamos į maţiausios produkto savikainos tarp konkurentų siekimą ir taip konkuruojama produkto kaina.

VERSLO PLANAS


49

6. RINKODARA 6.1. Rinkodaros ir pardavimo strategija Rinkodaros strategija Rinkodaros strategija – tai funkcinė strategija, susijusi su kainų nustatymu, produktų rėmimu ir paskirstymu. Strategija sukuriama kiekvienai produktų grupei, atsiţvelgiant į konkurentų strategijas, kuriai grupei įmonė priklauso (lyderė, imitatorė, naujokė ar pan.) bei kurioje gyvavimo ciklo stadijoje yra įmonės gaminami produktai. Produkto gyvavimo ciklas – tai laikotarpis nuo prekės atsiradimo iki jos išnykimo rinkoje. Produkto gyvavimo ciklo stadijos: įdiegimas, augimas, branda ir nuosmukis.

Pa

rda

vim

oa

pim

tys

Laikas

Įdiegimas Augimas Branda Nuosmukis

Pardavimo

apimtys

Pelnas

Pav. Nr. 24. Produkto gyvavimo ciklas

Šaltinis: http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/verslo_projektavimas_II/117841.html Kadangi Veloplanas yra naujas produktas, pradėjus gamybą, jis bus įvedimo į rinką stadijoje (paveiksle aukščiau – „Įdiegimas“). Įvedimo stadijoje prekė yra nauja. Vartotojai maţai ţino apie ją, todėl dar nėra susiklostę jos vartojimo įpročiai. Dauguma pirkimų – bandomieji. Naują prekę perka tik tie vartotojai, kurie mėgsta naujoves. Nusipirkę prekę ir teigiamai ją įvertinę, paskleidţia informaciją aplinkiniams. Taip atsiranda vis daugiau vartotojų, siekiančių įsigyti naują prekę. Pamaţu pradeda didėti pardavimo mastas. Paprastai įvedimo stadijoje daug lėšų yra skiriama rėmimui, ypač reklamai, tuo siekiant geriau informuoti vartotojus apie naują prekę. Nustatant optimalią rinkodaros strategiją Lietuvoje, buvo naudojamas P. Kotler

9 modelis, pavaizduotas

paveikslėlyje ţemiau:

Išlaidų lyderio

strategija

Diferenciacijos

strategija

Koncentracija į

išlaidas

Koncentracija į

diferenciaciją


Did

eli

rin

ko

s

se

gm

en

tai

Ne

did

elis

rin

ko

s

se

gm

en

tas

Ko

nk

ure

nc

ijo

s m

as

tas


Pro

du

kto

ka

ina

Rėmimo intensyvumas

Ţemas Aukštas

Ţem

aA

ukšta Lėto nugriebimo

strategija

Greito įsiskverbimo

strategija

Lėto įsiskverbimo

strategija

Greito nugriebimo

strategija

Pav. Nr. 25. Rinkodaros strategija Lietuvoje

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/pardavimai_I/116515.html

9 http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/pardavimai_I/116515.html

http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/verslo_projektavimas_II/117841.html

VERSLO PLANAS


50

Lietuvos rinkoje rekomenduojama pasirinkti greito nugriebimo strategiją. Taikant greito nugriebimo strategiją, nustatoma sąlyginai didelė produkto kaina ir didelės rėmimo išlaidos. Kadangi didţioji vartotojų dalis nėra informuota apie produktą, taip pat yra tikimybė, kad vartotojai, turintys informacijos, bus pasirengę pirkti prekę ir uţ didesnę kainą, nes Lietuvos rinkoje analogiškų prekių nėra, greito nugriebimo strategija turėtų būti efektyvi siūlant Veloplaną Lietuvos rinkai. Numatant potencialią konkurenciją, turi būti stengiamasi įgyti vartotojų palankumą siūlomai prekei. Nustatant optimalią rinkodaros strategiją uţsienyje, taip pat buvo naudojamas P. Kotler modelis, pavaizduotas paveikslėlyje ţemiau:

Išlaidų lyderio

strategija

Diferenciacijos

strategija

Koncentracija į

išlaidas

Koncentracija į

diferenciaciją


Did

eli

rin

ko

s

se

gm

en

tai

Ne

did

elis

rin

ko

s

se

gm

en

tas

Ko

nk

ure

nc

ijo

s m

as

tas


Pro

du

kto

kain

a

Rėmimo intensyvumas

Ţemas Aukštas

Ţem

aA

ukšta Lėto nugriebimo

strategija

Greito įsiskverbimo

strategija

Lėto įsiskverbimo

strategija

Greito nugriebimo

strategija

Pav. Nr. 26. Rinkodaros strategija Lietuvoje

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/pardavimai_I/116515.html

Uţsienio rinkose rekomenduojama pasirinkti greito įsiskverbimo strategiją. Taikant greito įsiskverbimo strategiją, nustatoma maţa prekės kaina ir didelės rėmimo išlaidos. Tai padeda greitai įsiskverbti į rinką. Kadangi uţsienio rinkose jau esama konkurentų, gaminančių bei prekiaujančių mechaniniais aviacijos treniruokliais, vartotojai yra jautrūs kainai, nes turi produktų pasirinkimą, todėl ši strategija turėtų būti efektyvi siūlant Veloplaną uţsienio rinkoms. Pardavimo strategija Pardavimo strategija parenkama atsiţvelgiant į siūlomo produkto gyvavimo rinkoje etapą, konkurencinę padėtį, rinkos esamą situaciją ir panašius veiksnius. Išskiriamos 8 pardavimo strategijos

10:

Paklausos formavimo strategija;

Rinkos uţvaldymo strategija;

Rinkos racionalizavimo strategija;

Prekių asortimento atnaujinimo strategija;

Gamybos galimybių keitimo strategija;

Rinkos dalies išsaugojimo strategija;

Pardavimo ir tiekimo funkcijų integracijos strategija;

Laukimo strategija.

Kadangi Veloplanas yra naujas produktas ir, pradėjus gamybą, bus įvedimo į rinką gyvavimo ciklo stadijoje, jam tinkamos pardavimo strategijos yra šios: Paklausos formavimo strategija arba Rinkos uţvaldymo strategija. Paklausos formavimo strategija taikoma, pateikiant į rinką iš principo naują prekę. Norint tinkamai parinkti produktą, kad jis atitiktų potencialią paklausą numatytame rinkos segmente, reikia vykdyti marketingo tyrimus. Naujos prekės pardavimo rinkos formavimas uţtrunka gana ilgą laikotarpį. Norint, kad paklausos formavimo strategija būtų sėkminga, reikia iš anksto parengti pardavimus, kurie supaţindintų vartotojus su nauja preke, sugebėtų įtikinti vartotojus naujos prekės teikiamais privalumais.

10

http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/pardavimai_I/116385.html

VERSLO PLANAS


51

Rinkos uţvaldymo strategija yra iš viena paklausos formavimo alternatyvų. Jos esmė – išstumti konkurentus iš tam tikro segmento arba uţvaldyti įmonę konkurentę, veikiančią tam tikrame rinkos segmente. Pasirenkant pardavimo strategiją būtina atsiţvelgti į siūlomo produkto – aerodinaminio treniruoklio – specifiką: Veloplanas bus pirmą kartą pristatomas Lietuvos ir uţsienio rinkoms, treniruoklis turi tiesioginių ir netiesioginių konkurentų. Produkto realizavimo rinkos yra konkurencingos ir prognozuojamas šių rinkų vystymasis bei augimas. Įvertinus aukščiau išdėstytus aspektus, vykdant Veloplano pardavimus, Lietuvos rinkoje galėtų būti taikoma paklausos formavimo pradavimo strategija, o uţsienio rinkose – rinkos uţvaldymo strategija. Unikalus pardavimo pasiūlymas Siekiant pardavimų efektyvumo ir norint uţimti kuo didesnę rinkos dalį tiek Lietuvoje, tiek uţsienyje, siūlomo produkto pridėtinė vertė turi būti identifikuota ir perteikta klientams. Šiam tikslui yra nustatomas unikalus pardavimo pasiūlymas. Unikalus pardavimo pasiūlymas (angl. unique selling proposition (point), sutr. USP) – tai produkto apibūdinimas, kuris akcentuoja jo sukuriamą pridėtinę vertę, o ne technines savybes. Paveiksle toliau yra pateiktas galimas Veloplano unikalus pardavimo pasiūlymas.

Pav. Nr. 27. Veloplano unikalus pardavimo pasiūlymas



Lietuvos rinkoje rekomenduojama pasirinkti greito nugriebimo rinkodaros strategiją, kai nustatoma didelė produkto kaina ir didelės rėmimo išlaidos. Uţsienio rinkose rekomenduojama naudoti greito įsiskverbimo rinkodaros strategija, kai nustatoma maţa prekės kaina ir didelės rėmimo išlaidos.

Kadangi Veloplanas yra naujas produktas ir, pradėjus gamybą, bus įvedimo į rinką gyvavimo ciklo stadijoje, jam tinkamos pardavimo strategijos yra paklausos formavimo arba rinkos uţvaldymo. Pagal Veloplano specifiką, vykdant šio produkto pardavimus, Lietuvos rinkoje galėtų būti taikoma paklausos formavimo pradavimo strategija, o uţsienio rinkose – rinkos uţvaldymo strategija.

Siekiant pardavimų efektyvumo ir norint uţimti kuo didesnę rinkos dalį tiek Lietuvoje, tiek uţsienyje, Veloplano pridėtinė vertė turėtų būti identifikuojama ir perteikiama klientams, nustatant unikalų pardavimo pasiūlymą – Saugaus ir smagaus naudoti, efektyvaus mechaninio aerodinaminio treniruoklio, skirto vestibiuliarinio aparato lavinimui arba pramogai.

Nauja, išskirtinė ir patraukli prekė rinkoje, galinti

patenkinti klientų poreikius

Saugumas;

Paprasta eksploatacija;

Smagus naudojimas;

Efektyvumas;

Teikiama nauda.

Prekės naudojimo efektyvumas;

Kaina, atitinkanti kokybę;

Naudojimo ir eksploatacijos paprastumas;

Kt.

Pridėtinė vertė Produkto charakteristikos Kliento poreikis

UNIKALUS PARDAVIMO PASIŪLYMAS:

Saugus ir smagus naudoti, efektyvus ir neįprastas mechaninis aerodinaminis

treniruoklis, skirtas vestibiuliarinio aparato lavinimui arba pramogai

VERSLO PLANAS


52

6.2. Kainodara Kaina – pinigų suma, mokama uţ produktą ar paslaugą, arba vertybių suma, kurią vartotojai išmaino į teisę turėti arba vartoti produktą ar naudotis paslauga. Kaina yra priemonė nustatant tam tikrus santykius tarp verslo subjekto ir vartotojo, padeda suformuoti įspūdį apie produktą ir gali turėti įtakos tolesniam jo vystymuisi. Kainodara yra svarbus marketingo plano elementas ir svarbi konkurencijos priemonė. Kainos nustatymas Įvertinus produkto paklausą, kaštus ir konkurentų prekių kainas, galimi 3 pagrindiniai kainos nustatymo metodai:

metodas, orientuotas į kaštus: - kaštai ir pridedamas antkainis; - lūţio taško radimas; - pagrįstas kintamaisiais kaštais;

metodas, orientuotas į paklausą;

metodas, orientuotas į konkurentus. Įvertinus tai, kad identiško produkto Lietuvos rinkoje nesiūlo nei vienas verslo subjektas, rekomenduojama taikyti į paklausą orientuotos kainos nustatymo metodiką. Į paklausą orientuotam kainos nustatymo metodui būdingi du aspektai:

įmonė, nustatydama prekės kainą šiuo metodu, remiasi ne gamybos kaštais, o suvokiama verte, kurią ši prekė turi vartotojams;

nustatant kainą remiamasi egzistuojančios paklausos lygiu. Kainos lygio pagrindas nustatomas pagal tai, kaip vartotojai priima, suvokia prekę, kokią suteikia reikšmę. Galutinių vartotojų įvertinimai priklauso nuo subjektyvaus psichologinio pasitenkinimo, gaunamo vartojant prekę. Vartotojo pasirinkimą lemia tai, kaip jis vertina prekės kokybę ar naudą, gaunamą iš prekės palyginti su kaštais, kurie atspindi jos kainą. Suvokiama nauda tiesiogiai susijusi su suvokiama prekės kokybe, o suvokiami kaštai tiesiogiai susiję su prekės kaina. Kuo didesnis vertės suvokimas, tuo didesnis noras pirkti prekę. Kainos, suvokiamos vertės ir noro pirkti prekę priklausomybė parodyta paveiksle ţemiau.

Savikaina

Suvokimas

Kokybės Kaštų

Suvokiama

vertė

Kaina

Pav. Nr. 28. Kainos, suvokiamos vertės ir noro pirkti priklausomybė

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Bakanauskas, A. Darškuvienė, V. „Kainodara: teorija ir praktika“, 2000.

Kaštai yra ribojantis veiksnys, rodantis ar bus gaunamas planuojamas pelnas, jei bus nustatyta paklausos lygį atitinkanti kaina. Todėl turi būti atsiţvelgta į tokius aspektus:

Simuliatoriaus kaina negali būti maţesnė nei savikaina;

dalį galutinės kainos vartotojui sudarys įrenginio transportavimo kaštai;

analogiško produkto Lietuvos rinkoje nėra;

potencialių pirkėjų išankstinis produkto poreikio vertinimas.

VERSLO PLANAS


53

Nustatant galutinę kainą būtina:

atsiţvelgti į psichologinius veiksnius;

atsiţvelgti į paskirstymo kanalų dalyvius;

įvertinti konkurencinę aplinką ir taikomas kainas;

nustatyti papildomų prekių (paslaugų) kainas, kt. Tokiu būdu yra susiaurinamas kainų diapazonas, kuriame bus nustatyta galutinė produkto kaina. Atsiţvelgiant į tai, kad uţsienio rinkoje yra įmonių, siūlančių analogiškus produktus, taip pat įrenginio gamybos kaštai Lietuvoje yra maţesni nei uţsienyje, rekomenduojama naudoti orientuotą į kaštus kainos nustatymo metodiką. Palyginimui, UAB „ABIS“ pramogoms siūlomo giroskopo „Orbita“ kaina yra 10.000 Lt/vnt. (be PVM). Netiesioginių Veloplano konkurentų – realaus skrydţio treniruoklių – kainos rinkoje gali svyruoti nuo 17 tūkst. iki 10 mln. dolerių. Būtina atsiţvelgti į tokius aspektus:

Simuliatoriaus kaina negali būti maţesnė nei savikaina;

įrenginio gamybos kaštai;

įrenginio transportavimo kaštai;

Simuliatoriaus kaina turėtų būti maţesnė uţ konkurentų siūlomas kainas, kt. Veloplano nuoma Siekiant išplėsti Veloplano realizavimo galimybes, treniruoklį galima ir nuomoti. Galima ilgalaikė ir trumpalaikė Simuliatoriaus nuoma. Trumpam laikotarpiui (1 – 3 dienos) Veloplanas būtų nuomojamas įvairioms šventėms ir renginiams. Ilgalaikiam laikotarpiui Simuliatorius būtų siūlomas prekybos centrams, turintiems pramogų zonas, sporto ir laisvalaikio klubams, su aviacija susijusiems klubams ir bendruomenėms ir pan. Toliau pateikiama galimų Veloplano pardavimo ir nuomos kainų lentelė. Lentelė Nr. 10. Veloplano pardavimo kainos

Pardavimo tipas Numatoma kaina

Pardavimas

Lietuvos rinkai 8.991 Lt/vnt

Uţsienio rinkoms 9.511 Lt/vnt. (2.755 € /vnt.)

Nuoma

Ilgalaikė 5 Lt/diena

Trumpalaikė 1.000 Lt/diena

Šaltinis: sudaryta autorių Savikainos analizė Simuliatoriaus savikainos vertinimas atliktas pagal galimų tiekėjų pateiktus gamybos skaičiavimus ir įvertinus bendruosiuos bei administracinius kaštus. Lentelėje toliau pateikiama Simuliatoriaus savikainos struktūra. Lentelė Nr. 11. Veloplano savikainos struktūra

Sąnaudų rūšis Suma Suma 1 vnt.

Kintantys kaštai

Gamybos savikaina 2.600 Lt/vnt. 2.600 Lt/vnt.

Pastovieji kaštai

VEIKLOS SĄNAUDOS

Darbo uţmokestis (direktorius) 800 Lt/mėn.

5.611 Lt/vnt.* Buhalterinės paslaugos 400 Lt/mėn.

Rinkodaros sąnaudos 2.145 Lt/mėn.

Kitos veiklos sąnaudos 1.000 Lt/mėn.

Iš viso: 8.211 Lt/vnt.

Šaltinis: sudaryta autorių pagal galimų tiekėjų skaičiavimus

*įvertinus vidutinį 5 mėn. veiklos sąnaudų sumą ir planuojamų realizuoti vienetų skaičių

VERSLO PLANAS


54


Įvertinus tai, kad identiško produkto Lietuvos rinkoje nesiūlo nei vienas verslo subjektas, rekomenduojama taikyti į paklausą orientuotos kainos nustatymo metodiką. Uţsienio rinkose yra įmonių, siūlančių analogiškus produktus, todėl šioms rinkoms rekomenduojama naudoti orientuotą į kaštus kainos nustatymo metodiką.

Veloplano kaina, atsiţvelgiant į produkto gamybos savikainą ir galimą paklausą, Lietuvos rinkai 8.991 Lt/vnt., uţsienio rinkoms – 9.511 Lt/vnt.

6.3. Paskirstymas (tiekimas)

Paskirstymas – tai marketingo komplekso elementas, kuris apima sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo. Pagrindiniai paskirstymo uţdaviniai yra:

pateikti prekę tada, kai vartotojas nori ją pirkti;

pateikti prekę ten, kur vartotojui patogu;

suteikti įvairių papildomų paslaugų (pardavėjų pagalba ir patarimai, papildoma informacija apie produktą prekybos vietose);

sukurti prekių asortimentą, kuris atitiktų vartotojo pageidavimus. Kaip jau buvo minėta ankstesniuose skyriuose, Veloplano gamybą numatoma vykdyti pasitelkiant išorinę gamybos įmonę. Efektyviam Veloplano paskirstymui, t.y. treniruoklio pateikimui klientams laiku, patogiai ir pagal jų poreikius, galima taikyti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius pardavimus. Netiesioginius treniruoklio pardavimus galima vykdyti per prekybos agentus, įvairių specializuotų renginių (parodų) metu, taip pat per elektroninę prekybą. Principinė Veloplano kaip produkto paskirstymo schema yra pateikta paveiksle toliau.

VELOPLANAS

KLIENTAI

GAMINTOJAS

Elektroninė

prekybaRenginiai

Prekybos

agentai

Tiesioginiai

pardavimai

Ko

ord

ina

vim

as

(Išra

dė

jas)

Pav. Nr. 29. Principinė paskirstymo schema


Dėl fizinio Veloplano pristatymo klientui sprendimą rekomenduojama priimti kiekvieno individualaus uţsakymo atveju, atsiţvelgiant į kliento buvimo vietą, pageidavimus ir poreikius. Dėl treniruoklio dydţio ir gabaritų labiausiai tikėtina, kad jis bus transportuojamas sausumos (automobilių, geleţinkelių) ir vandens transportu. Ilguoju laikotarpiu planuojama, kad Veloplanas galės būti lengvai surenkamas ir išardomas kliento jėgomis be specialių priemonių. Dėl išardomų konstrukcijų – nuimamų plokštumų, išardomų ašių bei nulenkiamos naudotojo sėdimosios dalies – Veloplano transportavimas taip pat turėtų būti paprastesnis.

VERSLO PLANAS


55


Veloplano paskirstymui galima taikyti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius (per prekybos agentus, įvairių specializuotų renginių (parodų) metu, taip pat per elektroninę prekybą) pardavimus.

Fizinis Veloplano pristatymas klientui būtų vykdomas pagal individualų uţsakymą, atsiţvelgiant į kliento poreikius ir jo nustatytą įrenginio pristatymo vietą. Ilguoju laikotarpiu Veloplanas galės būti lengvai surenkamas ir išardomas kliento jėgomis be specialių priemonių.

6.4. Marketingo strategija

Marketingo strategija yra viena iš funkcinių įmonės strategijų, kontroliuojanti pagrindines įmonės santykių su išorine aplinka palaikymo funkcijas – prekės pristatymo rinkai ir pardavimo. Marketingo strategija turi būti konkurencinė (Porter, 1998). Svarbiausias jos tikslas – atlikti puolamuosius arba gynybinius veiksmus, kuriant tvirtą poziciją rinkoje, taip pat uţtikrinti įmonės investicijų pelningą grįţtamumą. Marketingo strategija turi būti rengiama, atsakant į du pagrindinius klausimus:

koks yra ilgalaikis konkurencinis įmonės pranašumas?

kaip sukurti šį pranašumą?

Tam, kad būtų parengta marketingo strategija, atitinkanti siekiamus tikslus, reikia išsamios situacijos analizės (išorinės ir vidinės aplinkos bei SSGG analizė), rinkos segmentavimo, tikslinių rinkų nustatymo ir pozicionavimo, konkurencinio pranašumo identifikavimo bei įgijimo, konkuravimo strategijos parinkimo, marketingo strategijos pagal komplekso elementus parengimo bei marketingo strategijos įgyvendinimo ir kontrolės. Marketingo plano rengimo procesas pateiktas paveiksle toliau.

Situacijos

analizė

Marketingo

tikslai

Marketingo

strategija

Marketingo

kompleksas

Veiksmų

planasBiudžetas

Veiksmų plano

įgyvendinimas

Kontrolė

Pav. Nr. 30. Marketingo plano rengimas

Šaltinis: sudaryta autorių, pagal Doyle ir Stern (2006)

Tam, kad būtų pasiekti strateginiai marketingo tikslai, turi būti parengtas marketingo priemonių kompleksas (pasirinktos marketingo priemonės, konkrečios tikslinės grupės, kurioms jos skirtos, numatytas jų įgyvendinimo laikas, kt.), kurio pagrindą sudaro konkrečių veiksmų planas su numatytu biudţetu. Marketingo strategijos tikslas Veloplano marketingo strategijos tikslas – uţtikrinti Simuliatoriaus pardavimus Lietuvos ir uţsienio rinkose, didinant Veloplano ţinomumą kaip saugaus ir smagaus naudoti, efektyvaus ir neįprasto mechaninio aerodinaminio treniruoklio, skirto vestibiuliarinio aparato lavinimui aviacijoje arba pramogai. Marketingo kompleksas Marketingo kompleksas – tai marketingo (rėmimo) priemonių visuma, skirta išsikeltam tikslui pasiekti. Rėmimas – tai sprendimai ir veiksmai, kuriais siekiama pirkėjus informuoti apie produktą ir paskatinti juos tą produktą pirkti. Rėmimo funkcija yra itin svarbi prekės įvedimo į rinką stadijoje, nes vartotojas produkto neieško, kadangi apie jį neţino (neturi būtinos informacijos), todėl visi rėmimo strategijos veiksmai bei priemonės turi būti orientuoti į vartotojų ir plačiosios visuomenės informavimą apie siūlomą produktą, jo teikiamą naudą.

VERSLO PLANAS


56

Pardavimų sėkmė priklauso ne tik nuo siūlomo produkto kokybės ar unikalumo, bet ir nuo aplinkos poţiūrio bei turimos informacijos kiekio apie šiuos produktus, jų savybes bei teikiamą naudą. Todėl įmonė turi suformuoti teigiamą produkto įvaizdį bei pateikti reikiamą kiekį informacijos, tam, kad būtų pasiekti uţsibrėţti tikslai. Formuojant įvaizdį bei skleidţiant informaciją naudojamos įvairios rėmimo priemonės, kurios skiriasi savo apimtimi, teikiama nauda, efektyvumu bei kaštais. Toliau pateikiamos galimos taikyti rėmimo priemonės bei aprašoma jų teikiama nauda.

Pav. Nr. 31. Rėmimo priemonės


Reklama – tai uţsakovo apmokamas neasmeniškas informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai, siekiant uţsakovo numatytų tikslų. Reklamai būdingi bent du poţymiai:

specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą produktą arba vykdyti kitus reklamuotojo uţsakymus;

atlygintinumas (uţ reklamą tiekėjui yra atlyginama). Populiarinimas – tai neasmeniškas prekės ar paslaugos paklausos formavimas, skleidţiant duomenis apie jas informacijos perdavimo priemonėmis. Pranešimai tiesiogiai neskatina pirkti prekių, bet tik informuoja apie jas ir gamintojus. Tai padeda kitiems rėmimo veiksmams. Populiarinimo tikslai:

padėti pateikti naują produktą į rinką;

daryti įtaką konkretiems rinkos segmentams;

kurti įmonės įvaizdį. Asmeniniai pardavimai – asmeninė komunikacija su vienu ar keliais galimais vartotojais, tikintis parduoti ar įtikinti atlikti tam tikrą veiksmą. Asmeniniai pardavimai turi aiškius privalumus – jų metu gaunama kliento reakcija, matomas aiškus rezultatas. Pardavimo skatinimas – tai visuma į pirkėjus nukreiptų veiksmų, kuriais, sudarius palankesnes prekių įsigijimo sąlygas, siekiama didinti jų pardavimą. Pardavimo skatinimo priemonėmis įmonė siekia sukelti stipresnę ir greitesnę pirkėjų reakciją, atkreipti dėmesį į tam tikrų prekių pasiūlą įveikti pardavimo sąstingį.

VERSLO PLANAS


57

Priešingai reklamai arba populiarinimui, pardavimo skatinamas daţniau naudojamas kaip trumpalaikė komunikacijos priemonė. Įvertinus Veloplano savybes bei atsiţvelgiant į tikslinių rinkų, kurioms norima siūlyti treniruoklį, specifiką, rekomenduojamas marketingo kompleksas yra pateikiamas lentelėje toliau

11.

Lentelė Nr. 12. Veloplano marketingo kompleksas

Rėmimo priemonių rūšys Siūlomos rėmimo priemonės

Reklamos priemonės

Reklama spaudoje Reklama su aviacija susijusiuose leidiniuose

Reklama su laisvalaikiu susijusiuose leidiniuose

Reklama internete

Reklama teminiuose aviacijos (taip pat su aviacija susijusių organizacijų) internetiniuose tinklapiuose

Reklama su laisvalaikiu susijusiose internetiniuose tinklapiuose

Reklama paieškos sistemoje Google (Adwords)

Reklama Youtube tinklapyje platinant trumpus filmukus

Reklama populiariuose informaciniuose portaluose (nuorodos, „baneriai“, kt.)

Populiarinimo priemonės

Teminiai straipsniai spaudoje Straipsniai su aviacija susijusiuose leidiniuose

Populiarinimas internete

Atskira rubrika populiariame informaciniame portale (pvz., „Delfi Gyvenimas“)

Trumpi informaciniai filmukai Youtube tinklapyje

Internetinio tinklapio sukūrimas

Spaudos konferencijos, viešos kalbos, pasisakymai

Konferencijos, informacinio pobūdţio seminaro tikslinės rinkos atstovams suorganizavimas

Dalyvavimas tarptautinėse ir uţsienyje organizuojamose aviacijos parodose

Treniruoklio eksponavimas KMTP patalpose.

Autoritetingų asmenų nuomonių pristatymas

Populiarinimas pasitelkiant visuomenėje ţinomą su aviacija susijusį asmenį (interviu, pristatymai ir pan.)

Asmeniniai pardavimai Pardavimai pasitelkus pardavimo agentus

Pardavimai per asmeninius išradėjo ryšius

Šaltinis: sudaryta autorių Siūlomų rėmimo priemonių kiekis ir įgyvendinimo intensyvumas turėtų būti pasirenkamas įvertinus finansines galimybes ir jų poreikį konkrečiu metu. Veiksmų planas Efektyviam numatyto marketingo komplekso įgyvendinimui yra būtinas konkretus priemonių įgyvendinimo planas. Marketingo veiklą pagal intensyvumą ir veiklos trukmę galima išskirti į kelis etapus:

pasirengimas produkto įvedimui į rinką;

įvedimo į rinką etapas;

palaikomojo rėmimo etapas;

monitoringas. Rekomenduojamas pradinis Veloplano marketingo veiksmų planas pateiktas paveiksle toliau.

11

Sudaryta, remiantis reklamos agentūros UAB „Reladus“ konsultantų rekomendacijomis

VERSLO PLANAS


58

Pardavimų veiklos

pradžia

2 mėn. 3 mėn.

Įvedimas į rinką

Pe

rtra

uka

1 mėn. 1,5 mėn.

Pasirengimas

įvedimui į rinkąPalaikymas

Mo

nito

rin

ga

s

Veiksmų plano

atnaujinimas:

tolesni veiksmai

Pav. Nr. 32. Veloplano marketingo veiksmų planas


Rekomenduojama, kad pasirinktų Simuliatoriaus marketingo priemonių įgyvendinimas truktų ne maţiau kaip 7 mėn. Lietuvoje ir ne maţiau kaip 9 mėn. uţsienio rinkose. Marketingo veiksmų planas Lietuvos ir uţsienio rinkose gali būti įgyvendinamas paraleliai, t.y. produktą rinkoms pristatant vienu metu, arba paeiliui – atlikus įgyvendintų veiksmų Lietuvos rinkoje monitoringą, sudaromas pakoreguotas veiksmų planas uţsienio rinkoms.

Biudţetas

Remiantis reklamos agentūros konsultantų12

rekomendacijomis, naujo produkto pristatymo rinkai marketingui turėtų būti skiriama 10 – 15 proc. pardavimo pajamų dydţio biudţetas. Kai potencialūs Simuliatoriaus pirkėjai jau yra supaţindinti su nauju produktu, produkto rėmimo palaikymui rekomenduojama numatyti 3 – 5 proc. pardavimo pajamų dydţio išlaidas. Kontrolė ir efektyvumo vertinimas Siekiant įvertinti pasirinktą marketingo strategiją, yra tikslinga nustatyti jos efektyvumą. Vykdomų veiksmų kontrolė ir efektyvumo vertinimas yra atliekamas atsiţvelgiant į įmonės technines galimybes, ţmogiškuosius išteklius, lėšų sumą, skiriamą pardavimų skatinimui ir kt. aspektus. Marketingo efektyvumas gali būti vertinamas, pasirenkant tokius vertinimo kriterijus:

naujo produkto pardavimo apimčių kitimas (matuojamas pagal buhalterinės apskaitos duomenis);

internetinės svetainės, informacinių rubrikų internetiniuose portaluose lankomumas, filmukų Youtube tinklapyje perţiūrų skaičius ir pan.;

klientų atsiliepimai ir vertinimai, vykdant asmeninius pardavimus;

kt.


Veloplano pristatymo rinkai rėmimo priemonių kiekis ir įgyvendinimo intensyvumas turėtų būti pasirenkamas įvertinus finansines galimybes ir jų poreikį konkrečiu metu, tačiau marketingui rekomenduojama skirti 10 – 15 proc. pardavimo pajamų dydţio biudţetą, o pasirinktas marketingo priemones įgyvendinti ne maţiau kaip 7 mėn. Lietuvoje ir ne maţiau kaip 9 mėn. uţsienio rinkose.

Produkto rėmimo palaikymui rekomenduojama numatyti 3 – 5 proc. pardavimo pajamų dydţio išlaidas.

12

UAB „Reladus“

VERSLO PLANAS


59

7. PRODUKTO (PASLAUGOS) GAMYBA (TIEKIMAS)

7.1. Personalo resursai Uţdarosios akcinės bendrovės veiklai privalomi darbuotojai yra: vadovas (direktorius) ir buhalteris arba įmonė, tvarkanti buhalterinę apskaitą. Įmonės direktorius bus atsakingas uţ Veloplano gamybos ir tiekimo uţtikrinimą klientams. Šiuo metu išradimo idėjos įgyvendinimo veiklas vykdo išradėjas Viktoras Jokubaitis bei išradimo vystytojas Vytautas Jokubaitis. 7.2. Turtas ir ištekliai Veloplano gamybai planuojama pasitelkti gamybos įmonę iš išorės. Produkto gamyba bus vykdoma pagal atskirus uţsakymus. Dėl šių prieţasčių pradinės investicijos į gamybą nėra reikalingos. 7.3. Planuojama infrastruktūra Veloplano gamybai planuojama pasitelkti gamybos įmonę iš išorės, todėl planuojama infrastruktūra verslo plane nėra nagrinėjama. 7.4. Planuojamos technologijos Veloplano gamybai planuojama pasitelkti gamybos įmonę iš išorės, todėl planuojamos technologijos verslo plane nėra nagrinėjamos. Šiuo metu yra parengti techniniai brėţiniai Veloplano gamybai. 7.5. Aplinkosauga Netaikoma. 7.6. Veiklų planas Veloplano gamybos veiklų planas yra pateikiamas paveiksle toliau.

Potencialių gamintojų

identifikavimas

Gamybos sutarčių

sudarymasGamybos pradžia

Pav. Nr. 33. Veloplano gamybos veiklų planas


Pagrindiniai gamybos uţtikrinimo veiklų vykdymo etapai yra:

Potencialių gamintojų identifikavimas ir atranka;

Gamybos sutarčių sudarymas pagal turimus produkto uţsakymus;

Gamybos pradţia. Planuojama, jog Veloplano gamyba bus vykdoma uţsakymų pagrindu – gavus individualų kliento uţsakymą, jis bus perduodamas gamybos įmonei ir tuomet pradedamos gamybos veiklos.


Veloplano gamybai numatoma naudotis išorės gamintojų paslaugomis. Produkto gamyba bus vykdoma pagal atskirus uţsakymus – gavus individualų kliento uţsakymą, jis bus perduodamas gamybos įmonei ir tuomet pradedamos gamybos veiklos.

VERSLO PLANAS


60

8. FINANSINIS PLANAS Finansinės prognozės pateikiamos 10 metų laikotarpiui nuo produkto komercializavimo pabaigos 2013 m. iki 2023 m. Kadangi juridinis asmuo išradimo komercializacijai šiuo metu dar nėra įsteigtas, finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra pagrįstos rinkos analizės rezultatais, statistiniais duomenimis, vadybinėmis prielaidomis, taip pat Išradėjo ir išradimo vystytojo strateginiais planais. Prognozinės finansinės atskaitomybės ataskaitos sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir Verslo apskaitos standartais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymą.

8.1. Pagrindinės prielaidos Pagrindinės prielaidos finansiniam modeliavimui:

Išradimo komercializavimui steigiamas ribotos atsakomybės juridinis asmuo;

Produkto gamyba vykdoma pasitelkiant išorinius tiekėjus;

Pardavimai vykdomi siūlant produkto įsigijimą ir produkto nuomą (ilgalaikę arba trumpalaikę);

Produkcija realizuojama Lietuvos ir uţsienio rinkose;

Gamybinė ir pardavimų veikla galima ne anksčiau kaip nuo 2014 m., įvertinant produkto įvedimo į rinką laikotarpį.

Detalios pajamų ir balanso prielaidos pateikiamos tolesniuose skyriuose. 8.2. Investicijos ir finansavimo šaltiniai Produkto idėjos pradinio gyvybingumo vertinimui buvo pasitelktos KMTP ţinios ir teikiamas neatlygintinas finansavimas (techninių išradimo brėţinių ir verslo plano parengimas). Šios išlaidos atliekant prognozes vertintos nebuvo, tačiau vertinant projekto gyvybingumą ir atsiperkamumo rodiklius, atsiţvelgta į visas išlaidas (taip pat ir KMTP išlaidas), kurios yra patirtos produkto idėjos vystymui. Lentelė Nr. 13. Investicijų sąmata

INVESTICIJŲ SĄMATA 2012 2013

[LTL] 1 2

Prototipo gamyba 30.000 -

Paslaugų pirkimas 37.200 -

Techninių brėţinių parengimas 13.000 -

Verslo plano parengimas 24.200 -

Investicijos į įrangą - 2.600

Investicijų vertė (iš viso) (30.000) (2.600) Numatyta, kad prototipo gamyba, įrenginio, skirto nuomai, gamyba pirmaisiais metais bus finansuojama išradėjo lėšomis.

VERSLO PLANAS


61

8.3. Dabartinis ir prognozuojamas balansai Balanso straipsnių prognozės atliktos remiantis rinkos analizės rezultatais, statistiniais duomenimis, vadybinėmis prielaidomis, taip pat Išradėjo ir išradimo vystytojo strateginiais planais. Ilgalaikis turtas Ilgalaikio turto straipsnis atspindi Įmonės veikloje naudojamo ilgalaikio turto likutinę vertę. Ilgalaikio materialaus turto straipsnyje prognozuotas Veloplanų, skirtų nuomai, įsigijimas. Nusidėvėjimas (amortizacija) turto grupėms skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą. Nematerialiam turtui taikyta 5 metų amortizacija norma, materialiam turtui – 7 metų. Trumpalaikis turtas Naujai įkurtos Įmonės trumpalaikį turtą sudarys pinigai atsiskaitomojoje banko sąskaitoje (10.000 Lt).

Atliekant prognozes, suplanuoti šie pagrindiniai trumpalaikio turto balanso straipsniai:

atsargos ir išankstiniai apmokėjimai;

per vienerius metus gautinos sumos;

pinigai ir jų ekvivalentai. Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai prognozuoti atsiţvelgiant į numatomas Įmonės veiklos apimtis. Gautinose sumose apskaitomas pirkėjų įsiskolinimas. Iš pirkėjų gautinos sumos prognozuotos atsiţvelgiant į planuojamas pardavimo apimtis. Pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsnyje esantis pinigų likutis parodo pinigus, kurie yra Įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje. Nuosavas kapitalas Naujai įkurtos Įmonės nuosavo kapitalo straipsnyje bus apskaitytas 10.000 Lt įstatinis kapitalas. Privalomieji rezervai bus pradėti formuoti, kai Įmonė uţdirbs pelno. Kiekvienais metais privalomasis rezervas bus didinamas, kol pasieks privalomą 10 proc. įstatinio kapitalo dalį. Nepaskirstyto pelno (nuostolių) straipsnis atsispindi praėjusiųjų ir einamojo laikotarpių Įmonės veiklos rezultatą. Dotacijos ir subsidijos Dotacijų/ subsidijų straipsnis, atliekant vertinimus, neprognozuojamas. Ilgalaikiai įsipareigojimai Atsiţvelgiant į numatomą veiklos specifiką ilgalaikių įsipareigojimų straipsnis nėra prognozuojamas. Trumpalaikiai įsipareigojimai

Trumpalaikius įsipareigojimus sudaro skolos tiekėjams ir su darbo santykiais susiję einamieji įsipareigojimai. Atliekant prognozes, suplanuoti šie pagrindiniai trumpalaikių įsipareigojimų balanso straipsniai:

prekybos skolos;

kitos mokėtinos sumos (palūkanos). Trumpalaikiai įsipareigojimai prognozuojami remiantis atskirų straipsnių apyvartumo rodikliais.

VERSLO PLANAS


62

Lentelė Nr. 14. Prognozinės balanso ataskaitos

B Balanso ataskaita 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023

Y [LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

A. Ilgalaikis turtas 30.000 27.943 23.286 18.629 13.972 9.315 4.658 1 6.429 5.358 4.287 3.216

I. Nematerialusis turtas - - - - - - - - - - - -

II. Materialusis turtas 30.000 27.943 23.286 18.629 13.972 9.315 4.658 1 6.429 5.358 4.287 3.216

III. Finansinis turtas

IV. Kitas ilgalaikis turtas

B. Trumpalaikis turtas - 1.398 9.904 10.583 11.297 12.049 12.840 22.913 41.815 71.238 103.853 139.862

I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys- - - - - - - - - - - -

II. Per vienerius metus gautinos sumos - 1.398 9.904 10.583 11.297 12.049 12.840 13.673 14.548 15.470 16.436 17.454

III. Kitas trumpalaikis turtas

IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai - - - - - - - 9.240 27.267 55.768 87.417 122.408

TURTO IŠ VISO: 30.000 29.341 33.190 29.212 25.269 21.364 17.498 22.914 48.244 76.596 108.140 143.078

C. Nuosavas kapitalas (30.000) (57.655) (50.154) (40.556) (28.730) (14.532) 2.185 21.583 46.866 75.170 106.664 141.550

I. Kapitalas 10.000 10.000 10.000 10.000 10.000 10.000 10.000 10.000 10.000 10.000 10.000 10.000

II. Rezervai - - - - - - - - 579 1.000 1.000 1.000

III. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) (40.000) (67.655) (60.154) (50.556) (38.730) (24.532) (7.815) 11.583 36.287 64.170 95.664 130.550

D. Dotacijos, subsidijos - - - - - - - - - - - -

E. M okėtinos sumos ir įsipareigojimai 60.000 86.996 83.344 69.768 53.999 35.896 15.313 1.331 1.378 1.426 1.476 1.528

I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai

II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai- - 1.121 1.160 1.201 1.243 1.286 1.331 1.378 1.426 1.476 1.528

Trūkstamos apyvartinės lėšos 60.000 86.996 82.223 68.608 52.798 34.653 14.027 - - - - -

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO: 30.000 29.341 33.190 29.212 25.269 21.364 17.498 22.914 48.244 76.596 108.140 143.078 Apyvartinio kapitalo poreikis priklauso nuo Įmonės uţdirbamo veiklos rezultato bei prognozuojamų finansinių ir investicinių piniginių srautų. Atliekant finansines prognozes, priklausomai nuo pelno (nuostolių) ir balanso ataskaitų sudarymo prielaidų, apyvartinio kapitalo perteklius atsispindi straipsnyje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“, o poreikis modeliuojamas papildomame balanso straipsnyje „Trūkstamos apyvartinės lėšos“ (kai yra lėšų trūkumas). Atsiţvelgiant į planuojamus veiklos rezultatus, pirmaisiais veiklos metais išlaidos prototipo gamybai ir rinkodarai viršys uţdirbamas pajamas, todėl susidarys apyvartinių lėšų trūkumas.

VERSLO PLANAS


63

8.4. Dabartinės ir prognozuojamos pelno (nuostolio) ataskaitos Šiuo metu Įmonė nėra įsteigta ir veiklos nevykdo (atliekant prognozes numatyta, kad Įmonė bus įsteigta iki 2012 m. pabaigos). Planuojama, kad produkto komercializavimo etapas bus pabaigtas iki 2013 m. pabaigos, todėl nuo 2014 m. sausio 1 d. Įmonė galės pradėti aktyvią su produkto pardavimais susijusią komercinę veiklą.

Pagrindinė veikla

Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių prognozės atliktos remiantis vadybinėmis prielaidomis, atsiţvelgiant į numatomą potencialią produkto paklausą bei jo realizavimo rinkos vystymosi tendencijas, prognozuojant aerodinaminio treniruoklio pardavimo pajamas bei Įmonės sąnaudas (treniruoklio gamybos savikainą ir veiklos sąnaudas). Pardavimo pajamos

Prognozuojamas pajamas sudaro pajamos iš:

treniruoklio pardavimo;

treniruoklio nuomos. Treniruoklio pardavimo kainodara aprašyta 5.2. skyriuje.

VERSLO PLANAS


64

Lentelė Nr. 15. Pardavimo pajamų prognozė

PARDAVIMO PAJAMOS 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Pajamos Lietuvoje - - 9.306 9.632 9.969 10.318 10.679 11.053 11.440 11.840 12.254 12.683

Veloplano vnt. skaičius - - 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

Vieneto kaina - 8.991 9.306 9.632 9.969 10.318 10.679 11.053 11.440 11.840 12.254 12.683

Eksporto pajamos - - 39.376 40.756 42.184 43.660 45.188 46.768 48.404 50.100 51.852 53.668

Veloplano vnt. skaičius - - 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4

Vieneto kaina - 9.511 9.844 10.189 10.546 10.915 11.297 11.692 12.101 12.525 12.963 13.417

Pardavimo pajamos (iš viso) - - 48.682 50.388 52.153 53.978 55.867 57.821 59.844 61.940 64.106 66.351

NUOMOS PAJAMOS 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Trumpalaikė nuoma - 6.720 8.942 11.310 13.828 16.517 19.372 22.417 25.644 29.079 32.712 36.573

Nuomos trukmė (dienos) - 7 9 11 12 14 16 18 20 22 24 26

Nuomos kaina, LTL/diena - 1.000 1.035 1.071 1.108 1.147 1.187 1.229 1.272 1.317 1.363 1.411

Ilgalaikė nuoma - 1.670 1.800 1.800 1.800 1.800 1.800 1.800 1.800 1.800 1.800 1.800

Nuomos trukmė (dienos) - 360 360 360 360 360 360 360 360 360 360 360

Nuomos kaina, LTL/diena - 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5

Nuomos pajamos (iš viso) - 8.390 10.742 13.110 15.628 18.317 21.172 24.217 27.444 30.879 34.512 38.373

VERSLO PLANAS


65

Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos Treniruoklio gamybos sąnaudos prognozuotos remiantis išradėjo suteikta informacija apie galimą tokio įrenginio gamybos kainą.

Lentelė Nr. 16. Savikaina ir veiklos sąnaudos

SĄNAUDOS 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

SAVIKAINA - - 13.455 13.925 14.410 14.915 15.435 15.975 16.535 17.115 17.715 18.335

Gaminio vnt. savikaina - 2.600 2.691 2.785 2.882 2.983 3.087 3.195 3.307 3.423 3.543 3.667

Vienetų skaičius - - 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5

VEIKLOS SĄNAUDOS 40.000 36.045 37.144 38.281 39.458 40.676 41.937 43.242 41.008 42.405 43.851 45.347

Darbo uţmokesčio sąnaudos - 12.588 13.029 13.485 13.957 14.445 14.951 15.474 16.016 16.577 17.157 17.757

Buhalterinės paslaugos - 4.800 4.968 5.142 5.322 5.508 5.701 5.901 6.108 6.322 6.543 6.772

Rinkodara 40.000 2.000 2.070 2.142 2.217 2.295 2.375 2.458 2.544 2.633 2.725 2.820

Kitos veiklos sąnaudos - 12.000 12.420 12.855 13.305 13.771 14.253 14.752 15.268 15.802 16.355 16.927

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos - 4.657 4.657 4.657 4.657 4.657 4.657 4.657 1.072 1.071 1.071 1.071

Sąnaudos (iš viso) 40.000 36.045 50.599 52.206 53.868 55.591 57.372 59.217 57.543 59.520 61.566 63.682 Kita veikla

Kitos veiklos rezultatas neprognozuotas. Finansinė ir investicinė veikla Finansinės ir investicinės veiklos rezultatas neprognozuotas. Pelno mokestis Atliekant finansines prognozes, visu prognozuojamu laikotarpiu pelno mokestis buvo skaičiuojamas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Tarifo pokyčiai ateityje nenumatyti.

VERSLO PLANAS


66

Lentelė Nr. 17. Prognozinės pelno (nuostolių) ataskaitos

B Pelno/nuostolio ataskaita 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023

Y [LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

I. PAJAMOS - 8.390 59.424 63.498 67.781 72.295 77.039 82.038 87.288 92.819 98.618 104.724

II. SAVIKAINA - - 13.455 13.925 14.410 14.915 15.435 15.975 16.535 17.115 17.715 18.335

III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) - 8.390 45.969 49.573 53.371 57.380 61.604 66.063 70.753 75.704 80.903 86.389

IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 40.000 36.045 37.144 38.281 39.458 40.676 41.937 43.242 41.008 42.405 43.851 45.347

V. VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) (40.000) (27.655) 8.825 11.292 13.913 16.704 19.667 22.821 29.745 33.299 37.052 41.042

VI. Kita veikla - - - - - - - - - - - -

VII. Finansinė ir investicinė veikla - - - - - - - - - - - -

XI. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ (40.000) (27.655) 8.825 11.292 13.913 16.704 19.667 22.821 29.745 33.299 37.052 41.042

XII. PELNO MOKESTIS - - 1.324 1.694 2.087 2.506 2.950 3.423 4.462 4.995 5.558 6.156

XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) (40.000) (27.655) 7.501 9.598 11.826 14.198 16.717 19.398 25.283 28.304 31.494 34.886

VERSLO PLANAS


67

8.5. Dabartinės ir prognozuojamos pinigų srautų ataskaitos Įmonės prognoziniai pinigų srautai sudaryti netiesioginiu būdu. Lentelė Nr. 18. Prognozinės pinigų srautų ataskaitos

B Pinigų srautų ataskaita 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023

Y [LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

I.1. Grynasis pelnas (nuostoliai) (40.000) (27.655) 7.501 9.598 11.826 14.198 16.717 19.398 25.283 28.304 31.494 34.886

I.2. Turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos - 4.657 4.657 4.657 4.657 4.657 4.657 4.657 1.072 1.071 1.071 1.071

I.3. Atsargų (padidėjimas) sumaţėjimas - - - - - - - - - - - -

I.4. Gautinų sumų (padidėjimas) sumaţėjimas - (1.398) (8.506) (679) (714) (752) (791) (833) (875) (922) (966) (1.018)

I.5. Mokėtinų sumų padidėjimas (sumaţėjimas) - - 1.121 39 41 42 43 45 47 48 50 52

I.6. Finansinės veiklos eliminavimas

Nepiniginiai straipsniai - - - - - - - - - - - -

Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai (40.000) (24.396) 4.773 13.615 15.810 18.145 20.626 23.267 25.527 28.501 31.649 34.991

II.1. Ilgalaikio turto įsigijimas (30.000) (2.600) - - - - - - (7.500) - - -

Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (30.000) (2.600) - - - - - - (7.500) - - -

III.1. Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais 10.000 - - - - - - - - - - -

III.2. Kiti f inansinės veiklos pinigų srautai

Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai 10.000 - - - - - - - - - - -

VI. Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) (60.000) (26.996) 4.773 13.615 15.810 18.145 20.626 23.267 18.027 28.501 31.649 34.991

VII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje - (60.000) (86.996) (82.223) (68.608) (52.798) (34.653) (14.027) 9.240 27.267 55.768 87.417

VIII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje (60.000) (86.996) (82.223) (68.608) (52.798) (34.653) (14.027) 9.240 27.267 55.768 87.417 122.408

Laisvas piniginis srautas (70.000) (26.996) 4.773 13.615 15.810 18.145 20.626 23.267 18.027 28.501 31.649 34.991

VERSLO PLANAS


68

8.6. Investicijų efektyvumo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas Finansiniai projekto atsipirkimo rodikliai skaičiuoti remiantis finansų valdymo ţinyne „Financial Management: Principles and Applications“ (tenth edition; A.J.Keown, J.D.Martin, J.W.Petty, D.F.Scott; Pearson Education, Upper Saddle River, New Jersey; 2005) pateiktomis formulėmis ir metodikomis:

Lūžio taškas (pajamoms) (angl. Break-even Point) – apskaičiuotas kaip santykis tarp fiksuotų išlaidų ir kontribucijos marţos, t.y. laikant, kad įmonės kintamųjų kaštų ir pardavimų santykis yra pastovus esant visiems pardavimų lygiams:

S* = F

, kur

S* – lūžio taškas pajamoms, S – pardavimo pajamos, F – fiksuotieji kaštai, VC – kintamieji kaštai.

1 – VC

S

Lūţio taško skaičiavimuose naudoti duomenys iš prognozuojamų pelno (nuostolių) ataskaitų.

Lūžio taškas (vienetų sk.) (angl. Break-even Point) – apskaičiuotas kaip santykis tarp fiksuotų išlaidų ir vienam produkto vienetui tenkančios kontribucijos marţos, t.y. laikant, kad įmonės kintamųjų kaštų ir pardavimų santykis yra pastovus esant visiems pardavimų lygiams:

S* = F

, kur

S* – lūžio taškas vienetų sk., S – pardavimo pajamos, F – fiksuotieji kaštai, VC – kintamieji kaštai; Q – vienetų skaičius.

S –VC

Q

Lūţio taško skaičiavimuose naudoti duomenys iš prognozuojamų pelno (nuostolių) ataskaitų.

Grynoji dabartinė vertė (angl. Net Present Value, NPV) – apskaičiuota diskontuojant iš investicijos uţdirbamus ateities pinigų srautus priimtina diskonto norma ir iš gaunamos sumos atimant pradinių investicijų dabartinę vertę.

NPV = IOk

FCFn

tt

t

1 )1(

, kur

NPV – grynoji dabartinė vertė, FCFt – projekto grynieji pinigų srautai t periodu, k – projekto kapitalo kaštai (diskonto norma), IO – pradinės investicijos, n – projekto trukmė.

Pinigų srautų grynoji dabartinė vertė skaičiuota naudojant MS Excel finansinę formulę „NPV“.

Skaičiavimuose taikyta diskonto norma 10 %.

Vidinė grąžos norma (angl. Internal Rate of Return, IRR) – diskonto norma, kuriai esant investicijų

vertė lygi grynųjų pinigų srautų vertei, t.y. diskonto norma, kurią pritaikius investicijų finansinė grynoji dabartinė vertė lygi nuliui.

IO =

n

tt

t

IRR

FCF

1 )1(

, kur

IRR – vidinė grąžos norma, FCFt – projekto grynieji pinigų srautai t periodu, IO – pradinės investicijos, n – projekto trukmė.

Vidinė grąţos norma yra lyginama su rinkoje esančia palūkanų norma (arba reikalaujama grąţos norma). Projekto vidinė grąţos norma skaičiuota naudojant MS Excel finansinę formulę „IRR“.

VERSLO PLANAS


69

Investicijų atsipirkimo periodas (angl. payback period) – laiko periodas, per kurį atsiperka pradinės investicijos, t.y. metų skaičius, per kuriuos projekto grynieji pinigų srautai susilygina su pradinėmis projekto investicijomis.

PP =

tFCF

IO

, kur

PP – investicijų atsipirkimo periodas, FCFt – projekto grynieji pinigų srautai t periodu, IO – pradinės investicijos.

VERSLO PLANAS


70

Toliau lentelėje pateikiami pagrindiniai Projekto investicijos atsipirkimo rodikliai: Lentelė Nr. 19. Investicijos atsipirkimo rodikliai

RODIKLIAI 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Pajamos (LTL) - 8.390 59.424 63.498 67.781 72.295 77.039 82.038 87.288 92.819 98.618 104.724

Lūţio taškas (pajamoms, LTL) - - 48.016 49.034 50.112 51.249 52.444 53.699 50.592 51.992 53.453 54.971

Lūţio taškas (vnt.) - - 6 5 5 5 5 5 4 4 4 4

Grynoji dabartinė vertė (LTL) 9.311


Investicijų atsipirkimo laikas, metai 7

Su KMTP investicija

Grynoji dabartinė vertė (LTL) (24.507)


Investicijų atsipirkimo laikas, metai 8 Aukščiau pateikti atsipirkimo rodikliai iliustruoja, kad Projekto komercializavimo sėkmė nėra uţtikrinta ir labai priklauso nuo kelių pagrindinių kintamųjų – savikainos, kuri atsispindi galutinėje produkto kainoje, ir paklausos, atsiţvelgiant į produkto projektuojamą funkcionalumą ir paskirtį. Jeigu projekto atsipirkimo rodiklių skaičiavimuose įvertintume ir jau patirtas pradines investicijas (kurias finansavo KMTP), rodikliai būtų blogesni.

VERSLO PLANAS


71

9. PROJEKTO EKONOMINIS IR SOCIALINIS VERTINIMAS Projekto ekonominis – socialinis vertinimas (kitaip nei finansinis vertinimas, kuris parodo Projekto naudą projekto vykdytojui) parodo Projekto įtaką visuomenei ir valstybei, kurioje jis bus įgyvendinamas. Kadangi pirminis ir pagrindinis išradimo komercializavimo tikslas yra finansinės naudos (pajamų) generavimas išradėjui, vykdant komercinę veiklą, Projekto ekonominiai – socialiniai rodikliai nėra skaičiuojami. Toliau yra pateiktos sritys, kuriose bus sukuriama Projekto ekonominė – socialinė nauda:

Komercializuotų techninių išradimų skaičiaus Lietuvoje didėjimas. Sėkmingai įgyvendintas Projektas padidins Lietuvoje komercializuotų išradimų skaičių, tokiu būdu prisidėdamas prie mokslinio – techninio valstybės vystymosi.

Lietuvos kaip aviacijos valstybės populiarinimas. Komercializuotas Veloplanas bus siūlomas uţsienio rinkoms ir taip prisidės prie Lietuvos kaip aviacijos entuziastų valstybės įvaizdţio kūrimo ir sklaidos, kadangi iškirtinės išvaizdos treniruoklis skatins susidomėjimą ne tik pačiu išradėju, bet ir Lietuva bei jos aviacijos rinka.

Mokslinės – techninės veiklos skatinimas. Sėkmingas išradimo komercializavimas sudarys prielaidas mokslinės – techninės veiklos plėtrai, nes gerosios praktikos pavyzdys skatins ir kitus, panašia veikla uţsiimančius, ţmones vystyti ir pristatyti rinkai savo idėjas.

Ţmonių susidomėjimo aviacija skatinimas. Pramogų rinkoje naudojamas (ir galimai didelę auditoriją pasiekiantis) neįprastos ir įdomios konstrukcijos treniruoklis, leidţiantis pajusti panašius į pilotų patiriamus pojūčius, skatins ţmonių susidomėjimą aviacija ir joje naudojama technika, tokiu būdu atlikdamas savotišką edukacinę funkciją.


Vykdant Veloplano komercializavimą bus sukuriama tokia ekonominė – socialinė nauda: skatinama mokslinė – techninė veikla, ţmonių susidomėjimas aviacija, išradimas taip pat prisidės prie Lietuvos kaip aviacijos entuziastų valstybės įvaizdţio kūrimo ir sklaidos.

VERSLO PLANAS


72

10. VERSLO SCENARIJŲ ANALIZĖ Verslo modelio parinkimas Intelektinė nuosavybė (išradimas) gali atnešti realią komercinę naudą ne tik tinkamai ją apsaugojus ir apgynus, tačiau taip pat ir tik tinkamai strategiškai ją valdant. Veloplano komercializavimui galimų pritaikyti verslo modelių analizė yra pateikta lentelėje ţemiau. Lentelė Nr. 20. Verslo modelių analizė

Verslo modelis Apibūdinimas Pritaikomumas

Intelektinės nuosavybės licenzijavimas/ frančizės suteikimas (angl. Licensing)

Licenzijavimas – tai susitarimas, kuriuo viena šalis – licenciaras – duoda kitai šaliai – licenciatui – sutikimą atlikti intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančiuose įstatymuose numatytus veiksmus. Tuo atveju, jei neketinama gaminti produkcijos, ar ketinama tai atlikti tik ribotu mastu, licenzijavimas gali būti priimtiniausias intelektinės nuosavybės komercializavimui. Licenzijuojant be didelių sąnaudų ir rizikos gaunamos tęstinės, periodinės pajamos. Licenzinės sutartys gali būti išimtinės ir neišimtinės, gali būti ribotos laike ar teritorijoje, tačiau negali būti neatšaukiamos. Vadinasi, suteiktų teisių naudojimas gali būti grąţintas licenciarui, kas labai aktualu tampa tuo atveju, kai licenciatas paţeidţia licenzinio mokečio mokėjimo įsipareigojimą. Licencijavimas suteikia galimybių gauti maksimalią naudą tuo atveju, kai neketinama gaminamos produkcijos realizuoti pasauliniu mastu. Licenzijavimo trūkumas – galimas intelektinės nuosavybės nuvertėjimas per laiką, kas reiškia ir licenzinių mokėjimų sumaţėjimą.

Šiuo metu išradimas neturi galiojančio patento, tačiau yra gaminamas

mokomojo autoplano išradimo pagrindu (LR patentas Nr. 4083, patentas galiojo iki 2002-03-09);

Produktas pagal savo specifiką yra daugiau atrakcinio pobūdţio, o ne tenkinantis konkrečius fiziologinius poreikius (ne pirmo būtinumo prekė);

Nišinė produkto rinka, netinkama masinei prekybai.

Modelis vertinamas kaip sunkiai pritaikomas pagal esamas sąlygas.

Intelektinės nuosavybės perleidimas (pardavimas) (angl. Intellectual property transfer).

Perleidimas, skirtingai nei licenzijavimas, yra galutinis, nes reiškia nuosavybės teisės pakeitimą. Tai yra pardavėjo nuosavybės teisės į intelektinę nuosavybę perleidimas perėmėjui uţ tam tikrą mokestį. Šis komercializavimo būdas pasiteisina tuo atveju, kai intelektinės nuosavybės savininkas nenori rinkti licenzinių mokesčių periodiškai, nenori rizikuoti dėl šios nuosavybės nuvertėjimo, o pageidauja iškart gauti visą jos vertę atspindinčią sumą. Perleidimo trūkumas – stadijoje, kol nėra gaminamas produktas, sunku įvertinti realią intelektinės nuosavybės vertę ir tikėtina gauti maţesnį pelną, nei ši nuosavybė sukurtų vėliau ir komercializuojama kitais būdais.



Produktas pagal savo specifiką yra daugiau atrakcinio pobūdţio, o ne tenkinantis konkrečius poreikius (ne pirmo būtinumo prekė);

Produktas vis dar nėra galutinai išbandytas, nepristatytas potencialiems vartotojams, todėl egzistuoja didelė neapibrėţtumo rizika;

Nišinė produkto rinka, netinkama masinei prekybai.

Modelis vertinamas kaip sunkiai pritaikomas pagal esamas sąlygas.

Produkto gamyba vykdoma savo jėgomis, arba pasitelkus trečiuosius asmenis ir įsteigus įmonę, įnešant intelektinę nuosavybę į steigiamą bendrovę (angl. „spin-off“).

Gamyba reiškia intelektinės nuosavybės realizavimą per gaminamą produkciją, pasinaudojant monopolio teise ir taip gaunant išskirtinumą rinkoje. Šis komercializavimo būdas reikalauja didelių finansinių investicijų, yra rizikingas, tačiau tikėtinai atneša ir didţiausią pelną intelektinės nuosavybės savininkui iš visų galimų komercializavimo būdų.



Išradėjas pageidauja išlaikyti intelektinę nuosavybę (bent jau artimiausiu metu);

Tikimasi pelningo produkto komercializavimo.

VERSLO PLANAS


73

Verslo modelis Apibūdinimas Pritaikomumas

Modelis vertinamas kaip pritaikomas pagal esamas sąlygas.

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis G. Sakalaitė „Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo, studijų ir verslo

centruose (slėniuose)“, 2011.

Jautrumo analizė Jautrumo analizė parodo, kaip vienų ar kitų sąnaudų elementų nukrypimai paveikia analizuojamo investicijų projekto rezultatus. Projekto jautrumo analizė atlikta atsiţvelgiant į projekto rezultatų jautrumą pagrindinių prielaidų pasikeitimui, t.y. koks būtų paklausos pokyčio (parduodamų ir nuomojamų vienetų skaičiaus) (15 proc. ribose) ir savikainos pokyčio efektas ankstesniuose skyriuose skaičiuotiems projekto gyvybingumo rodikliams. Savikainos pokytis Analizuojant bazinės alternatyvos rodiklių jautrumą savikainos pokyčiams buvo vertintos dvi alternatyvos: pirmoji (bazinė) – planuojama Veloplano savikaina yra 2.600 LTL/vnt. (išradėjo vertinimas), ir antroji – produkto savikaina yra 20.000 LTL/vnt. (gamintojų vertinimas). Abiejų scenarijų – bazinio (nagrinėto verslo plane), ir antrojo – poveikiai Projekto atsipirkimo rodikliams pateikti lentelėje ţemiau: Lentelė Nr. 21. Jautrumo analizės rezultatai

RodiklisBazinis

variantas

Antroji

alternatyva

Gamybos savikaina, LTL/vnt. 2.600 20.000

Grynoji dabartinė vertė, LTL 9.311 (18.097)

Investicijų atsipirkimo laikas, metais 7 8

Iš lentelės matyti, kad išradimo gamybos savikainos dydis daro esminę įtaką Projekto vertinimo rodikliams. Savikainą vertinat pagal galimų gamintojų skaičiavimus, Projekto grynoji dabartinė vertė yra neigiama. Nuo produkto gamybos savikainos priklauso ir tikėtinos gaminio paklausos apimtys. Paklausos pokytis Analizuojant bazinės alternatyvos rodiklių jautrumą paklausos pokyčiui, buvo vertintos dvi papildomos alternatyvos: optimistinė – planuojama Veloplano paklausa bus 25% didesnė nei planuota, ir pesimistinė – planuojama paklausa bus 25% maţesnė nei planuota. Visų trijų scenarijų – bazinio (nagrinėto verslo plane), optimistinio ir pesimistinio – poveikiai Projekto atsipirkimo rodikliams pateikti lentelėje ţemiau: Lentelė Nr. 22. Jautrumo analizės rezultatai keičiantis

RodiklisPesimistinis

scenarijus

Bazinis

variantas

Optimistinis

scenarijus

Parduodamų vnt. skaičius (per laikotarpį) 62 72 93

Grynoji dabartinė vertė, LTL (6.494) 9.311 11.986

Investicijų atsipirkimo laikas, metais 8 7 6 Iš lentelės matyti, kad Veloplano paklausos pokytis (parduodamų ir nuomojamų vienetų skaičiaus sumaţėjimas ar padidėjimas) 25% daro reikšmingą įtaką Projekto gyvybingumo rodikliams. Esant pesimistiniam scenarijui, Projekto grynoji dabartinė projekto vertė yra neigiama. Investicijų atsipirkimo laikas svyruoja tarp 6 – 8 metų.


Įvertinus galimų Veloplano komercializavimo verslo modelių pritaikomumą, kaip tinkamiausias modelis pagal esamas sąlygas įvertintas produkto gamyba vykdoma savo jėgomis, arba pasitelkus trečiuosius asmenis ir įsteigus įmonę (angl. „spin-off“).

Jautrumo analizės rezultatai parodė, kad Projekto gyvybingumas yra labai priklausomas nuo galimos produkto savikainos ir paklausos.

VERSLO PLANAS


74

11. RIZIKA Projekto įgyvendinimui įtakos turi įvairūs išorinės aplinkos veiksniai, kurių nepalankūs pokyčiai gali sukelti rizikas Projekto įgyvendinimui ir taip pat įmonės veiklai. Pagrindiniai Veloplano komercializavimo ir verslo rizikos faktoriai ir įmonės galimybės šias rizikas valdyti yra apibendrinti ir pateikti ţemiau esančioje lentelėje. Lentelė Nr. 23. Rizika ir jos mažinimo priemonės

Rizika

Tikimybės įvertinimas

Poveikio įvertinimas

Aktualumo įvertinimas Rizikos mažinimo priemonės

0-1 1-10

Netikslaus kainos įvertinimo rizika. Numatomo komercializuoti produkto kaina gali būti įvertinta netiksliai. Nustačius per maţą kainą bus nepasiektas galimas pelningumas, per didelę – bus parduodamas per maţas produkto kiekis ir negaunamos pakankamos pajamos. Dėl šių prieţasčių gali maţėti projekto gyvybingumas bei iškilti veiklos tęstinumo rizika. Netiksli kaina, naudota Projekto atsipirkimo skaičiavimuose, daro tiesioginę įtaką Projekto gyvybingumo rodikliams ir lemia klaidingą produkto konkurencingumo įvertinimą.

0,8 8 6,4

Siekiant sumaţinti šią riziką, verslo plano rengimo metu numatomo komercializuoti produkto kaina nustatyta, detaliai įvertinus visas galimas su jo komercializavimo veikla susijusias išlaidas ir atsiţvelgiant į situaciją rinkoje, taip pat buvo gauti preliminarūs gamintojų pasiūlymai. Todėl galima teigti, kad ir finansinėse prognozėse taikytos pagrįstos kainos.

Plagijavimo rizika. Kadangi

išradimas yra neapsaugotas patentu, egzistuoja jo nuplagijavimo rizika.

0,2 5 1,0

Kol išradimas (sėkmingas produktas) yra neţinomas, kopijavimas yra maţiau tikėtinas. Komercializavimo metu išradimas turės ribotą pranašumo turėjimo trukmę, kadangi išradimo kopijavimui konkurentams reikės tam tikro laiko. Tam, kad būtų sustiprintas šis pranašumas (produkto originalumo rinkoje laikotarpis) iki ir po konkurentų atėjimo į rinką, numatoma parengti į produkto išskirtinumą orientuotą rinkodaros programą.

Esant poreikiui, bus svarstoma ir patento paraiškos padavimo galimybė.

Terminų rizika. Dėl įvairių

nenumatytų prieţasčių produkto komercializavimo (gamybos, pardavimų, marketingo ir kt.) veiklos gali uţtrukti, kas sąlygotų viso komercializavimo proceso išsitęsimą arba nesėkmingą produkto komercializavimą.

0,5 9 4,5

Produkto komercializavimo procesui kontroliuoti bus sudarytas detalus veiklų planas su konkrečiais terminais. Iškilus poreikiui, planas bus koreguojamas. Su gamintojais bei kitais paslaugų tiekėjais, kurių paslaugomis bus naudojamasi Veloplano komercializavimo metu, bus pasirašytos sutartys, kuriose bus nurodyti darbų atlikimo terminai, netesybos dėl įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo).

Technologinė rizika. Sparčiai besivystant technologijoms rinkoje didėja siūlomų modernesnių, daugiafunkcinių įrenginių skaičius, t.y. intensyvėja konkurencija.

0,5 7 3,5

Siekiant sumaţinti technologinę riziką bus vykdoma nuolatinė rinkos stebėsena, Veloplanas bus tobulinamas ir atnaujinamas pagal klientų poreikius. Didėjant konkurencijai, bus taikomos atitinkamos rinkodaros priemonės,

VERSLO PLANAS


75

Rizika

Tikimybės įvertinimas

Poveikio įvertinimas

Aktualumo įvertinimas Rizikos mažinimo priemonės

0-1 1-10

leidţiančios įgyti konkurencinį pranašumą.

Paklausos rizika. Reali Veloplano paklausa gali būti maţesnė nei numatyta prognozėse, kas gali nulemti maţesnes pardavimų apimtis.

0,8 10 8,0

Potenciali Veloplano paklausa yra įvertinta remiantis tikslinės pardavimo rinkos vystymosi prognozėmis bei atsiţvelgiant į konkurencinę padėtį rinkoje.

Gamybos užtikrinimo rizika. Atsiţvelgiant į išradimo specifiką, gali būti sudėtinga surasti tinkamus gamintojus.

0,6 10 6,0

Šią riziką galima sumaţinti atliekant rinkos analizę, identifikuojant potencialius gamintojus Lietuvoje ir uţsienyje bei palaikant su jais ryšius. Susiklosčius nepalankiai situacijai, t.y. neradus tinkamo gamintojo, Veloplanas galės būti gaminamas savo jėgomis ir ištekliais.

Riboto funkcionalumo rizika. Esamas treniruoklio funkcionalumas gali būti nepakankamas potencialiems vartotojams sudominti.

0,8 10 8,0

Susiklosčius tokiai situacijai, išradimas turėtų būti tobulinamas, didinamas jo funkcionalumas ir plečiamos techninės galimybės.

Iš viso: 37,4

* 50 - 70 balų - labai rizikingas projektas, 70 balų - toleruotina rizikos riba


Atlikus svarbiausių Projekto rizikų aktualumo įvertinimą, Projektas surinko 37,4 balus iš 70,0. Tai reiškia, kad Projekto rizikingumas yra toleruotinas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad riboto funkcionalumo, gamybos užtikrinimo rizika ir paklausos rizika yra kritinės ir gali daryti esminę įtaką sėkmingam Projekto įgyvendinimui.


Rizikų vertinimo metu nustatytas Projekto rizikingumas yra toleruotinas. Svarbiausios rizikos, galinčios turėti esminę įtaką sėkmingam projekto įgyvendinimui yra riboto funkcionalumo, gamybos uţtikrinimo ir paklausos rizikos.

VERSLO PLANAS


76

12. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS Išradimo idėjos vertinimo metu buvo atlikta numatomo produkto, potencialios jo rinkos ir konkurentų, rinkodaros ir pardavimo strategijos, produkto gamybos ir tiekimo, finansinė analizė, taip pat idėjos komercializavimo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas, identifikuotos pagrindinės rizikos. Atsiţvelgiant į analizės rezultatus, toliau pateikiamo pagrindinės išvados ir rekomendacijos:

1. Analizės metu identifikuotos sėkmingam Simuliatoriaus komercializavimui būtinos veiklos: verslo plano parengimas, treniruoklio prototipo gamyba, serijinė produkto gamyba, komercializavimo komandos suformavimas, produkto įvedimo į rinką strategijos parengimas ir įgyvendinimas, pardavimų pradţia.

2. Produkto SSGG (stiprybių ir silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė parodė, kad nors išradimas yra įdomios konstrukcijos, turi aiškią paskirtį ir jį galima realizuoti keliais būdais, egzistuoja rizika dėl produkto pateikimo rinkai: dėl riboto funkcionalumo (iš esmės, tik pusiausvyros išlaikymo pojūčio suteikimas naudotojui) potencialios produkto realizavimo galimybės yra itin maţos, dėl produkto specifikos gali būti sunku surasti patikimus ir nuolatinius gamybos partnerius, kurie uţtikrintų reikiamas produkto gamybos apimtis uţ konkurencingą kainą, o norint įsiskverbti į rinką ir siūlyti patrauklias išradimo įsigijimo galimybes (įrenginio nuoma) reikalingas pradinis apyvartinis kapitalas, kuris dėl verslo specifikos ir galimų didelių neapibrėţtumų yra ribotas ir (arba) brangus.

3. Atlikus rinkos analizę, kaip tikėtinos išradimo realizavimo rinkos išskirtos aviacijos ir pramogų rinkos.

4. Aviacijos rinka uţima svarbią vietą tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikoje. Aviacijos sektorius sukuria daugiau nei 4,2 mln. darbo vietų Europoje ir daugiau nei 235 mlrd. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP). Aviacijos rinka yra nuosekliai auganti rinka – tą iliustruoja didėjančios skrydţių ir keleivių skaičiaus tendencijos. Aviacijos rinkos svarbą ir potencialą rodo ir nemaţas aviatorių skaičius. Lietuvoje šiuo metu veikia apie 20 įstaigų, kurios gali rengti įvairaus lygio ir įvairių orlaivių pilotus, išduodamų pilotų licencijų skaičius nuo 2004 m. auga.

5. Oro transporto rinka yra nuolat auganti rinka – oro transporto eismas padvigubėja vidutiniškai kas 15 metų. Prognozės rodo, kad per ateinančius 15 metų oro transporto eismas turėtų padvigubėti (2030 m. sieks daugiau nei 10 trilijonų RPK). Iki 2030 m. dvigubai išaugti turėtų ir lėktuvų skaičius iki daugiau negu 31 tūkst. Oro linijų bendrovėms per metus vidutiniškai reikės 23.300 naujų pilotų bei 30.000 naujų aptarnaujančio personalo darbuotojų nuo 2010 m. iki 2029 m. Lietuvoje taip pat prognozuojamas ţymus keleivių ir skrydţių skaičiaus augimas.

6. Lietuvoje ir uţsienio valstybėse kasmet organizuojama daug įvairių, su aviacija susijusių pramoginių renginių, aviacijos švenčių ir pan. Aviacijos šventės sutraukia didelį skaičių lankytojų – tiek aviatorių profesionalų, tiek aviacijos entuziastų ar kitų aviacija besidominčių ţmonių. Augant aviacijos rinkai ir atitinkamai didėjant su aviacija susijusių ir ja besidominčių ţmonių bei naujų produktų ir paslaugų skaičiui, su aviacija susijusių renginių ir švenčių skaičius tiek Lietuvoje, tiek uţsienio valstybėse taip pat turėtų didėti.

7. Atlikus produkto konkurentų analizę, nustatyta, kad Lietuvoje bei uţsienio rinkose išradimui egzistuoja tiek horizontalioji, tiek vertikalioji konkurencija. Kaip tiesiogiai su išradimu konkuruojantys produktai išskirti mechaniniai įrenginiai, lavinantys vestibiuliarinį aparatą arba skirti pramogai, netiesiogiai su treniruokliu konkuruojantys produktai – daugiafunkciniai įrenginiai, naudojami profesionalų pilotų rengimui bei pramogų rinkoje. Profesionaliam naudojimui skirtų mechaninių aerodinaminių treniruoklių gamintojų ir platintojų Lietuvoje nėra, tačiau tokius treniruoklius galima uţsisakyti iš uţsienio.

8. Galimų treniruoklio realizavimo rinkų analizės metu kaip vienintelė reali treniruoklio realizavimo rinka išskirta pramogų organizatoriai. Dabartinėms sąlygoms treniruoklio realizavimas aviacijos rinkoje būtų sudėtingas dėl išradimo trūkumų: riboto funkcionalumo – numatytas treniruoklio funkcijas šiuo metu atlieka kiti įrenginiai – realaus skrydţio treniruokliai, sklandytuvai, kt.; suteikiamų ribotų pojūčių – treniruoklio naudotojas patiria tik pusiausvyros praradimo ir jos išlaikymo pojūčius, kuomet realaus skrydţio treniruokliuose yra modeliuojamas visas realus lėktuvo skrydis, o vaikų mokymo proceso metu taip pat naudojami realūs skrydţiai; saugumo klausimų – dinamiškai eksploatuojant treniruoklį šoninis vėjas gali treniruoklį pakelti į orą arba apversti.

9. Įvertinus galimų išradimo komercializavimo verslo modelių pritaikomumą, kaip tinkamiausias modelis pagal esamas sąlygas įvertintas produkto gamyba vykdoma savo jėgomis, arba pasitelkus trečiuosius asmenis ir įsteigus įmonę (angl. „spin-off“). Treniruoklio gamybai rekomenduojama pasitelkti gamybos įmonę iš išorės, produkto gamybą vykdyti pagal atskirus individualius uţsakymus, todėl pradinės investicijos į gamybą nėra reikalingos.

VERSLO PLANAS


77

10. Produkto konkuravimo strategijos, rinkodara, projekto socialinis ekonominis vertinimas buvo nagrinėjami plačiąja prasme, darant prielaidą, kad išradimas gali būti siūlomas visoms numatytoms rinkoms. Lietuvos rinkoje rekomenduojama koncentruotis į produkto neįprastumą tiek taikant konkuravimo strategiją, tiek formuojant kainodarą (unikalus pardavimo pasiūlymas), uţsienio rinkose – orientuotis į produkto kaštus ir konkurentų kainas. Produkto pasiekiamumas turėtų būti didinamas siūlant skirtingus jo įsigijimo būdus – pardavimą ir nuomą (ilgalaikę ir trumpalaikę), marketingo priemones rekomenduojama taikyti ne maţiau kaip 9 mėn., skiriant 10 – 15 proc. pardavimo pajamų biudţetą produkto įvedimo į rinką stadijoje ir 3 – 5 proc. pardavimo pajamų biudţetą tolesniam rėmimui.

11. Projekto finansinė analizė iliustruoja, kad Projekto komercializavimo sėkmė nėra uţtikrinta ir labai priklauso nuo kelių pagrindinių kintamųjų – savikainos, kuri atsispindi galutinėje produkto kainoje, ir paklausos, atsiţvelgiant į produkto projektuojamą funkcionalumą ir paskirtį. Tai atsispindi ir Projekto jautrumo analizėje.

12. Jeigu projekto atsipirkimo rodiklių skaičiavimuose įvertintume ir jau patirtas pradines investicijas (kurias finansavo KMTP), rodikliai būtų blogesni.

13. Atlikus Projekto rizikos vertinimą nustatytas toleruotinas rizikingumas, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad riboto funkcionalumo, gamybos uţtikrinimo rizika ir paklausos rizika yra kritinės ir gali daryti esminę įtaką sėkmingam Projekto įgyvendinimui.

14. Atsiţvelgiant į atliktos analizės rezultatus ir išvadas, galima teigti, kad dabartinės išradimo realizavimo galimybės yra labai ribotos, todėl norint pasiūlyti išradimą aviacijos rinkai, rekomenduojama išradimą tobulinti, išplečiant jo funkcines galimybes ir suteikiamus pojūčius naudotojui, pavyzdţiui, sudarant galimybę treniruokliui, veikiamam oro srauto saugiai pakilti į tam tikrą aukštį ir jame manevruoti.

VERSLO PLANAS


78

13. PRIEDAI

Priedas Nr. 1 Lietuvos aviacijos rinkoje veikiančios įmonės, įstaigos ir organizacijos

Priedas Nr. 2 Lietuvos aviacijos rinkoje veikiančios pilotų mokymo įstaigos

Documents

VERSLO PLANAS - kmtp.lt planas.pdf · maţos, dėl produkto specifikos gali būti sunku rasti gamybos partnerius, taip pat reikalingas pradinis apyvartinis kapitalas, kuris dėl verslo