Verslo vertinimas Europos ekonominėje erdvėje ir …paramaverslui.eu/wp-content/uploads/2015/04/1_dalis_AD.pdf–Kritinių veiksnių verslo sėkmei identifikavimas, PEST ir SWOT

Verslo vertinimas Europos ekonominėje erdvėje ir kapitalo

pritraukimas verslo plėtrai užsienio rinkose

dr. Audrius Dzikevičius

2013 m. lapkričio 26 d.

dr. Audrius Dzikevičius

• 2000 – 2009: banko “DnB” Verslo bankininkystės departamentas

• 2004 – dabar: VšĮ „Eurokonsultantų grupė“

• 2005 – dabar: klubas “Pinigų srautas“

• 2007 – dabar: VGTU Finansų inžinerijos katedra

• 2009 – dabar: Kauno LEZ valdymo bendrovė

• 2012 – dabar: UAB agrofirma “Sėklos“ valdyba

Seminaro turinys

• Verslo vertės paieškos neapibrėžtoje Europos ekonominėje erdvėje – Verslo vertinimo pagrindai: sąvokos, principai, metodai

– Europos regiono makroekonominė apžvalga

– Kritinių veiksnių verslo sėkmei identifikavimas, PEST ir SWOT analizė

• Įmonių įsigijimai Europoje ir jų finansavimo būdai

• Rizikos kapitalo fondai ieško įmonių investicijoms: kaip paruošti įmonę siekiant sėkmingo sandorio?

Verslo vertės paieškos neapibrėžtoje Europos ekonominėje erdvėje

Verslo vertinimo samprata, principai ir metodų grupės

Verslo vertinimo samprata (1)

• Verslo vertinimą galima apibrėžti kaip procesą, kurio metu pagal pasirinktą vertinimo metodą nustatoma vertinamo objekto vertė.

• Vertė - prekių (paslaugų) naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą vertinimo metodą.

• Vertės ekonominė koncepcija atspindi rinkos požiūrį į naudingumą.


• Kaina - pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas). Kaina už konkrečias prekes (paslaugas) yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų (paslaugų teikėjų) ir pirkėjų (paslaugų gavėjų) tam tikromis aplinkybėmis.

• Atstatomoji vertė (išlaidos) - vertinimo metu nustatyta pinigų suma, kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti.

IŠLAIDOS: pinigai, būtini nuosavybės atkūrimui

KAINA: pinigai, mokami už nuosavybę

Investuotojas Vertinama nuosavybė VERTĖ: piniginis nuosavybės

ekvivalentas



• Nėra teisingos kainos;

• Nėra teisingos nuomonės;

• Yra rinkos kaina.

Verslo vertinimo tikslai Subjektas Vertinimo tikslas

Įmonė kaip juridinis asmuo – Užtikrinti ekonominį saugumą – Parengti įmonės plėtros planus – Akcijų emisija – Įvertinti valdymo efektyvumą

Savininkas – Rasti turto panaudojimo būdą – Restruktūrizacija – Pagrįsti įmonės ar jos dalies pardavimo kainą – Nustatyti įmonės likvidavimo rezultatus

Kredito įstaigos – Patikrinti skolininko finansinę veiklą – Nustatyti paskolos užstato vertę

Draudimo įmonės – Nustatyti draudimo įmokos dydį – Nustatyti draudimo išmokos dydį

Vertybinių popierių biržos – Apskaičiuoti konjunktūros charakteristikas – Patikrinti vertybinių popierių kainų pagrįstumą

Investuotojai – Pagrįsti investavimą į įmonę – nustatyti įmonės, kurią norima pirkti, vertę

Valstybės institucijos – Paruošti įmones privatizacijai – Nustatyti mokesčių bazę – Bankroto procedūros vykdymas ir likvidacija – Įvertinimas teisiniu tikslu

Verslo vertei įtaką darantys veiksniai

Kiekvienas verslas funkcionuoja tam

tikroje makro bei mikro aplinkoje, kuri vienaip

ar kitaip daro įtaką verslui bei jo

pasiekiamiems rezultatams

Išoriniai makro

veiksniai

Rinkos veiksniai

Nematerialus turtas

Vadovų komanda

Finansinė būklė ir

perspektyvos

Turtas ir įsipareigojimai

Bendra šalies ekonominė, politinė, demografinė situacija, kreditavimo sistema, nedarbas, švietimo sistema ir darbuotojų kvalifikacija, kt.

Užimama rinkos dalis, konkurencijos pobūdis, paklausos ir pasiūlos būklė, vartotojai ir jų perkamoji galia,

Patentai, barjerai įeiti į rinką, vartotojų lojalumas, verslo augimo potencialas, kt.

Vadovaujančio personalo kvalifikacija ir gebėjimas siekti tikslų, priklausomybės laipsnis nuo tam tikrų pagrindinių žmonių, kitų pagrindinių darbuotojų kvalifikacija ir įsipareigojimai įmonei

Istorinė, dabartinė ir prognozuojama įmonės finansų būklė, pelningumas, laisvi pinigų srautai, kaštų valdymo efektyvumas, kt.

Disponuojamo turto vertė, įrengimų būklė, gautinų ir mokėtinų sumų valdymo efektyvumas, atsargų valdymo efektyvumas

Verslo vertinimo principai

Žemės, statinių, įrengimų ir kito turto, sudarančio vieningą įmonės turtinį kompleksą, vertinimo principai:

•likutinis produktyvumas;

•indėlis;

•didėjantis ar mažėjantis produktyvumas;

•subalansuotumas;

•optimalus dydis;

•nuosavybės teisių paketo išskaidymas ir sujungimas.

Įmonės naudotojo principai:

•naudingumas;

•(pa)keitimas;

•laukimas.

Rinkos išorinės aplinkos principai:

•priklausomybė;

•atitikimas;

•pasiūla ir paklausa;

•konkurencija.

Geriausio ir efektyviausio

įmonės turtinio komplekso

panaudojimo principas

Įmonės naudotojo principai(1)

• Naudingumo principas. Įmonė turi vertę, jei ji gali būti naudinga potencialiam savininkui. Įmonė gali būti naudinga tik tiek, kiek ji yra būtina realizuoti visuomenei naudingą funkciją - gaminti tam tikrą produkciją rinkai ir gauti pelną. Įmonė taip pat gali būti naudinga konkrečiam savininkui, jei jos turėjimas sukelia jam išdidumo jausmą ar patenkina kitus savininko psichologinius poreikius.

Įmonės naudotojo principai(2)

• (Pa)keitimo principas. Maksimali įmonės vertė nustatoma kaip mažiausia kaina, už kurią gali būti nupirkta kita įmonė su ekvivalenčiu naudingumu.

• Laukimo principas. Įmonės naudingumas paprastai susijęs su būsimų pelnų laukimu (pelnas gali būti gautas iš įmonės turto panaudojimo, taip pat piniginių lėšų, gautų perpardavus turtą). Nustatant būsimų pelnų, laukiamų iš įmonės naudojimo, dabartinę vertę, būtina prognozuojamą pelną pakoreguoti jo vertės laike pataisa (t. y. didkontuoti).

Žemės, statinių, įrengimų ir kito turto, sudarančio vieningą įmonės turtinį kompleksą, vertinimo

principai(1) • Likutinis žemės sklypo produktyvumas. Bet kuri ūkinė veikla paprastai

reikalauja šių keturių gamybos veiksnių: darbo, kapitalo, valdymo ir žemės. Kiekvienas naudojamas gamybos veiksnys turi atsipirkti naujai sukurta verte.

• Pavyzdžiui, įmonės, gaminančios apdailines marmuro plyteles, naudotojas galės maksimizuoti savo pelną, jei žemės sklypas, kuriame įsikūrusi nagrinėjama įmonė, bus šalia karjero, kuriame išgaunamas marmuras. Tai jis galės padaryti transporto išlaidų minimizavimo sąskaita. Todėl įmonės naudotojas už šią įmonę sumokės didesnę kainą, nei už analogišką įmonę, nutolusią nuo žaliavų kasyklos.


principai(2) • Indėlis - tai suma, kuria padidėja arba sumažėja įmonės vertė arba

grynasis pelnas dėl gamybos veiksnių (darbo, kapitalo, valdymo, žemės) tam tikrų patobulinimų ar pakeitimų.

• Didėjantis arba mažėjantis našumas. Principas teigia, kad prie pagrindinių gamybos veiksnių pridedant lėšų, grynasis pelnas turi tendenciją didėti augančiais tempais iki tam tikro momento, po kurio bendroji grąža nors ir auga, bet lėtėjančiais tempais.

Gamybos veiksniai


principai(3) • Įmonės subalansuotumas (proporcingumas). Principas teigia, kad bet

kuriai gamybai yra atitinkami optimalūs gamybos veiksnių deriniai, kuriems esant pasiekiamas maksimalus pelnas, vadinasi, ir maksimali įmonmės vertė.

• Optimalus dydis (mastelis). Pagal šį principą bet kuris gamybos veiksnys turi būti optimalaus dydžio - ar tai būtų pati įmonė (kai esant optimaliam įmonės pajėgumui, gaunamas maksimalus pelnas), ar jos atskiros gamybos, ar žemės sklypas, kuriame įsikūrusi įmonė.


principai(4)

• Nuosavybės turtinių teisių suskaidymas ir sujungimas. Principas teigia, jog turtines teises reikia suskaidyti ir sujungti taip, kad padidėtų bendroji įmonės vertė. Galimi tokie teisių suskaidymai: ·fizinis suskaidymas: teisių naudotis oro erdve, žemės sklypu ir jo gelmėmis išskyrimas; ·suskaidymas pagal valdymo trukmę: įvairios nuomos rūšys, valdymas iki gyvenimo pabaigos, būsimos turtinės teisės; ·suskaidymas pagal įmonės valdymo teises: ribota teisė naudotis įmonės turtu, licenzijos, turto panaudojimo apribojimai; ·suskaidymas pagal turtinių teisių rūšis: bendroji nuoma, partnerystė, trastas, korporacija, opcionas, kontraktas su aptartomis pardavimo sąlygomis; ·suskaidymas pagal kreditoriaus teises į įmonės nuosavybę: įkeitimai, užstatai, teisminiai užstatai, dalyvavimas valdyme.

Rinkos išorinės aplinkos veiksniai(1)

• Priklausomybė. Priklausomybės principas teigia, kad įmonės vertė priklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, stambių pramoninių įmonių vertė priklauso nuo ekonominės aplinkos, regiono, kuriame veikia įmonė, nuo nacionalinio šalies charakterio, tarptautinių ryšių ir pan.

• Priklausomybės principas pasireiškia ir tuo, kad pati vertinama įmonė įtakoja aplinkinių nekilnojamojo turto objektų ir kitų įmonių vertę, esančių šiame regione. Taigi yra svarbu ištirti ryšius bei nustatyti priklausomybes tarp įmonės vertės ir ją lemiančių veiksnių. Tai leistų tiksliau ir patikimiau nustatyti įmonės vertę.

• Atitikimas. Bet kuri įmonė turi atitikti rinkos ir miesto plėtros standartus, būdingus tam tikram regionui


• Pasiūla ir paklausa. Įmonės vertei didelę įtaką daro santykis tarp paklausos ir pasiūlos. Jeigu produkcijos paklausa viršija pasiūlą, tai, kitiems veiksniams nekintant, jos kainos kyla, jei pasiūla viršija paklausą tai kainos krenta, o jei paklausa atitinka pasiūlą, - kainos stabilizuojasi.

• Paprastai paklausa įmonės kainai daro didesnę įtaką, nei pasiūla, nes paklausa yra labiau kintama nei pasiūla.

• Konkurencija - tai verslininkų varžybos gauti pelną; ji aštrėja tose ekonomikos sferose, kur numatomas pelno augimas.


• Pasikeitimas. Pasikeitimo principas teigia, kad įmonės vertė nuolat keičiasi veikiama vidinių veiksnių, supančios aplinkos ir rinkos kitimo. Dėl šios priežasties ekspertai-vertintojai įmonės vertę nustato tam tikrai konkrečiai datai.

Įmonė

Geriausio ir efektyviausio įmonės turtinio komplekso panaudojimo principas.

• Geriausio ir efektyviausio įmonės turtinio komplekso

panaudojimo principas - tai protingas ir teisiškai galimas,

finansiškai naudingas įmonės panaudojimas, kuomet

vertinamas turtas įgauna didžiausią vertę.

• Tai pagrindinis vertinimo principas, nes jis nustato veiksnių, darančių įtaką įmonės vertei, rinkinį ir tuo pačiu apsprendžia kitus žinomus principus - naudingumo, (pa)keitimo, laukimo, likutinio produktyvumo, indėlio, didėjančio arba mažėjančio našumo, subalansuotumo, optimalaus (ekonomiško) dydžio, nuosavybės teisių ekonominio suskaidymo, priklausomybės, pasiūlos ir paklausos, atitikimo, konkurencijos ir pasikeitimo.

Verslo vertinimo reglamentavimas Europos ekonominėje erdvėje

• Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (Žin., 1999,

Nr. 52-1672; 2011, Nr. 86-4139). • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 1389

„Dėl Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1999, Nr. 106-3081; 2012, Nr. 47-2301).

• Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 50-2502).

• Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1K-160 „Dėl turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 50-2503).

• Tarptautiniai vertinimo standartai 2011 (International Valuation Standards 2011).

• Europos vertinimo standartai (European Valuation Standards 2012).

Verslo vertinimo metodai (1)

• Turto ar verslo vertės nustatymo metodas parenkamas atsižvelgiant į tai, kokia turto vertė aktuali užsakovui ir kas, vertintojo požiūriu, geriausiai rodo turto vertę atviroje rinkoje.

• Didžiausią specialistų pripažinimą įgavo verslo vertės nustatymo metodų ir būdų klasifikacija, kuomet jie apjungiami į tris grupes:

Verslo vertinimo metodai (2)

•Esmė yra palyginimas, t.y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus.

Palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) požiūris

•Pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

Atstatomosios vertės (kaštų) požiūris

•Turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną.

•Metodo pagrindą sudaro būsimų grynųjų pinigų srautų prognozės ir jų dabartinė vertė.

•Taikomas tada, kai tikimasi, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai atspindės turto vertę rinkoje.

Naudojimo pajamų vertės požiūris

Europos regiono makroekonominė apžvalga

Realusis BVP Dėl politinio netikrumo ir neigiamų darbo rinkos tendencijų BVP

augimas prognozuojamas busiantis lėtas.

Šaltinis: European Economic Forecast, Spring 2013

Infliacija Infliacija nuo 2012 m. rugsėjo mėn. stabilizavosi. Dėl lėto ES ir euro

zonos ekonominio augimo, infliacija išliks stabili - 1½% euro zonoje ir 1¾% ES.


Įsiskolinimai

Įsiskolinimai išlieka netvarūs tiek privačiame, tiek ir viešajame sektoriuose, korporacijų įsikolinimų tendencija smuko nuo 2009

metų, bet 2012 m. vėl ėmė kilti dėl žemo pelningumo.


Privatus vartojimas Privatus vartojimas ES ir euro zonoje dar labiau sumažėjo dėl

staigaus disponuojamų pajamų sumažėjimo ir bendrojo vartotojų pasitikėjimo smukimo.


Eksportas


Per 2013 m. ES eksportas išaugs 2%, o euro zonos 2¼%. Dėl kur kas aukštesnės paklausos 2014 m. eksportas išaugs

apie 5% ES ir euro zonoje.

Europos šalių einamosios sąskaitos balansai

2012 m. einamujų saskaitų balansų tendencijos tapo pozityvios tiek ES, tiek ir euro zonoje. Ryškiausiai pasižymėjo eksportas iš silpniausių

ES šalių, kurių konkurencingumas padidejo dėl sumažėjusios darbo jėgos kainų. Ši tendencija turetų tęstis ir visais 2013-aisiais.


Darbo rinka Dėl silpno ekonominio augimo ir darbo rinkos pasikeitimų, nuo 2012 m. pabaigos ES ir euro zonos darbo rinkos pozicija blogėja. Nedarbo lygio skirtumas tarp skirtingų ES šalių tapo didesnis nei kada nors anksčiau.


Bankų skolinimas Pagerėjusi bankų finansinė pozicija kol kas nepasireiškė

lengvesniu kredito suteikimu ar kreditų pasiūlos gausa. Tai atspindi padidėjęs rizikos vengimas ir įsiskolinimų mažinimas.


Ilgalaikių valstybinių obligacijų palūkanų norma

Nuo vasario mėn. pabaigos silpnesni nei buvo tikėtasi ekonominiai rodikliai ir išaugę politiniai bei ekonominiai netikrumai šiek tiek

padidino palūkanas, tačiau kol kas jų vertė kur kas mažsne nei buvo 2012 m.


ES valstybių finansinė pozicija

Bendrųjų valstybinių biudžetų deficitų mažėjimas turėtų tęstis 2013 ir 2014 m.


Investicijos į įrangą

Investavimas į įrangą smarkiai krito 2012 m. pabaigoje. Prognozuojama, jog tai artimiausiu metu tęsis (neskaitant

statybų sektoriaus), tačiau tempas sumažės.


Kritinių veiksnių verslo sėkmei identifikavimas,

SWOT ir PEST

Verslo aplinka ir jos skirstymas

• Plačiąja prasme verslo aplinka – tai išorinė pasaulio dalis, esanti už verslo organizacijos ribų (išorės veiksniai, reiškiniai, žmonės, kitos organizacijos).

• Siaurąja prasme – tai išorinių objektų, jėgų, veiksnių visuma, kuri juntamai veikia įmonę (jos veiklą ir rezultatus).

• Verslo įmonę įtakoja daug veiksnių.

• Pagal poveikio pobūdį jie yra skirstomi į dvi grupes:

1. Mikroaplinkos (dar vadinama specialiosios, artimosios arba tiesioginio poveikio aplinkos) veiksniai.

2. Makroaplinkos (dar vadinama bendrosios, tolimosios arba netiesioginio poveikio aplinkos) veiksniai.

Makroaplinka

Mikroaplinka

Organizacija

Verslą įtakojantys mikroaplinkos veiksniai

Organizacija

Tiekėjai

Konkurentai

Finansų institucijos

Žiniasklaida

Pakaitalai

Vartotojai

Mikroaplinka

Verslą įtakojantys makroaplinkos veiksniai

Mikroaplinka

Organizacija

Makroaplinka

Politinė ir teisinė

Technologinė

Socialinė

Ekonominė

Ekonominiai veiksniai

• Ekonominė situacija šalyje tiesiogiai veikia verslą. Jį sąlygoja valstybės valdymo organų vykdoma mokesčių ir pinigų, kapitalo judėjimo, investicinės aplinkos, paskolų teikimo ir palūkanų normos politika.

• Ekonominę aplinką taip pat sąlygoja paklausos, pasiūlos, konkurencijos, kainodaros, BVP lygis prekių ir paslaugų eksportas ir importas, einamosios sąskaitos deficitas ir kiti ekonominiai veiksniai.

Politiniai ir teisiniai veiksniai

• Politinė santvarka tiesiogiai veikia verslą. Politinei aplinkai turi įtakos valstybės valdymo organų veikla ir bendros politikos kryptys. Be to, įmonei turi įtakos ne tik valstybės, kurioje ji veikia, politinis gyvenimas, bet ir tarpvalstybinių institucijų darbas.

• Politinę ir teisinę verslo aplinką sudaro: politinė sistema; teisės aktai; nuosavybės teisė; valstybinio reguliavimo lygis; valstybinės ir visuomeninės įstaigos ir organizacijos.

Technologinė aplinka

• Technologinė aplinka apima fundamentinių mokslo šakų, tokių kaip fizika, laimėjimus, taip pat produktų, procesų ir medžiagų tobulinimą.

• Technologiniai šuoliai skatina naujų gamybos metodų ir gaminių, naujų rinkų atsiradimą. Vadovai privalo sekti technologijos plėtrą bei numatyti jos poveikį organizacijai.

• Technologinių pokyčių svarba verslo įmonei labai didelė, nes juos galima vadinti kūrybine destrukcija, jie padeda atnaujinti įprastas prekes, procesus ir darbo praktiką.

Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

• Socialiniai ir kultūriniai veiksniai apima visuomenės vertybių ir gyvenimo būdo pokyčius. Kiekviena organizacija veikia tam tikroje kultūrinėje aplinkoje, kurią sudaro konkrečios tradicijos, papročiai bei jų paisantys žmonės.

• Svarbiausi socialinės aplinkos veiksniai yra

demografija,

gyvenimo būdas ir

socialinės vertybės.

SWOT analizė

• SWOT(SSGG) analizė yra įrankis, padedantis suprasti organizacijos padėtį, aplinką ir aplinkos įtaką. SWOT - tai kompanijos esminių vidinių stiprybių ir silpnybių bei išorinių galimybių ir pavojų apibendrintas sąrašas.

• Analizės tikslas- išsiaiškinti, kokios yra įmonės stiprios ir silpnos pusės, kokiomis kompetencijomis, galinčiomis užtikrinti ilgalaikį pasisekimą rinkoje, ji disponuoja ir ką ji gali daryti geriau nei konkurentai.

• SWOT yra stipribių, silpnybių, galimybių ir grėsmių akronimas (Strengths, Weaknesses, Opportunities, Threats).

SWOT analizės struktūra

Padeda pasiekti įmonės tikslus

Trukdo pasiekti įmonės tikslus

Apima vidinius veiksnius

Stiprybės (Strenghts)

Silpnybės (Weaknesses)

Apima išorinius veiksnius Galimybės

(Opportunities)

Grėsmės (Threats)

SWOT analizė. Į ką atkreipti dėmesį: stiprybės ir silpnybės

Verslo sritis Stiprybės Silpnybės

Rinka Rinka plečiasi, rinkos lyderis Brandi rinka, didelė konkurencija, mažai rinkos

Asortimentas Didelis asortimentas Mažas asortimentas

Produktai Kokybė aukšta, inovatyvūs Kokybė vidutiniška, savybės pan.

Procesai Didelis produktyvumas Lėti procesai

Valdymas Profesionali komanda Prastas valdymas

Rinkodara ir pardavimas Geri tiesioginiai pardavimai Prastas rinkos ištyrimas

Patirtis Sėkminga patirtis Neskėkminga patirtis

Intelektinė nuosavybė Prekių ženklai, profesinės paslaptys

Pasibaigęs patento galiojimo laikas

Patalpos Puiki vieta Problemos su nuoma

Įranga ir mašinos Specialūs nauji įrengimai Nusidėvejusi įranga

Informacinės technologijos Geras valdymo informavimas Mažai automatizavimo

Finansai Geras pinigų srautas, pelnas Skolos

SWOT analizė. Į ką atkreipti dėmesį : galimybės ir grėsmės

Galimybės:

• Ekonominis klimatas;

• Demografiniai pokyčiai;

• Rinka;

• Technologiniai pokyčiai;

• Kt.

Grėsmės:

• Konkurentų veikla;

• Su prekių paskirstymu susiję klausimai;

• Demografiniai pokyčiai;

• Kainodaros politika.

• Kt.

PEST analizė

• Analizės tikslas: pagrįsti įmonės tikslų perspektyvumą ir įvardinti aplinkos keliamus reikalavimus įmonės strategijai.

Politinė ir teisinė aplinka. Politinė sistema ir valstybės reguliavimo lygis; Teisės aktai, kurie daro įtaką organizacijos sprendimams ir jų įgyvendinimui; Nuosavybės teisė; ES ir Lietuvos prioritetinės verslo skatinimo kryptys ir galimybės gauti finansavimą

iš ES struktūrinių fondų; Visuomeniniai politinių struktūrų veiksmai; Įvertinti galinimus teisinius barjerus, kvotas, muitus ir pan. Ekonominė aplinka - tai ūkio raidos dėsningumai ir tendencijos, kurie daro įtaką

įmonės sprendimams ir veiksmams: BVP vystymasis; Šalies gyventojų/ dirbančių skaičius (nedarbas) ir struktūros tendencijos; Pramonės augimo tempai; Gyventojų pajamų vystymasis ir pragyvenimo lygis; Investicijų lygis ir pan.

PEST analizė

Technologinė aplinka: apima žinių, naujų technologijų praktinio pritaikymo poveikį įmonės sprendimams ir jų įgyvendinimui. Ši analizė būtina įmonėms, kurių veikla susijusi su aukštosiomis technologijomis.

Socialinė ir kultūrinė aplinka: atspindi visuomenės poveikį įmonei, jos sprendimams ir jų įgyvendinimui. Socialinę ir kultūrinę aplinką apibūdina demografiniai rodikliai. Tai leidžia nustatyti potencialių vartotojų skaičių, jų pasiskirstymą pagal įvairius kriterijus (amžių, lytį ir pan.).

• Įmonei svarbūs psichografiniai rodikliai: Laisvalaikio praleidimo įpročiai; Kultūrinės normos ir tendencijos; Vartojimo kultūra ir elgesio normos; Požiūrio į darbą pokyčiai;

PEST analizė

Verslo aplinkos analizė geografiniu principu

• Regiono makroekonominių tendencijų įvertinimas

• Šalies makroekonominių tendencijų įvertinimas

• Ūkio šakos tendencijų įvertinimas

• Įmonės tendencijų įvertinimas

Regiono makroekonominių perspektyvų įvertinimas

• Įmonės vertinimas negali būti atsietas nuo regiono, kuriame veikia verslas, makroekonominių perspektyvų įvertinimo.

• Taip pat būtina įvertinti ir tuos regionus/rinkas į kuriuos įmonė pardavinėja savo produkciją ir/ar iš kurių importuoja žaliavas / komplektuojamąsias detales, energetinius resursus ir pan.

Ūkio šakos perspektyvų įvertinimas

• Įmonės vertinimas negali būti atsietas nuo ūkio šakos, kurioje veikia verslas, makroekonominių perspektyvų įvertinimo.

• Čia būtina įvertinti kaip keisis:

Šakoje sukuriamos pridėtinės vertės augimas;

Produkcijos paklausa;

Rinkos struktūra; Konkurencijos lygis;

Investicijų poreikis; Technologijų novatoriškumas;

Pelningumo lygis; Lobistinių organizacijų veikla;

Kreditavimas; ES paramos perspektyvos;

Kokie įsigijimai/susiliejimai planuojami ir pan.

Įmonės perspektyvų įvertinimas

1. Išsamus ekonominių reiškinių tyrimas, tų reiškinių ar jų techninių ekonominių rodiklių kitimą nulemiančių veiksnių ir priežasčių nustatymas;

2. Objektyvus įmonės veiklos įvertinimas atsižvelgiant į organizacinį ir techninį lygį ir veiklos ypatybes;

3. Vidaus ir išorės rezervų, nepanaudotų galimybių atskleidimas ir tyrimas;

4. Veiklos gerinimo priemonių nustatymas ir jų įgyvendinimo kontrolė;

5. Įmonės ateities perspektyvų numatymas – finansinio modelio parengimas.

Documents

Verslo vertinimas Europos ekonominėje erdvėje ir …paramaverslui.eu/wp-content/uploads/2015/04/1_dalis_AD.pdf–Kritinių veiksnių verslo sėkmei identifikavimas, PEST ir SWOT