VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBAvpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/VPT_2016_veiklos... · 2017-05-08 · 25 PAŽEIDIMŲ PREVENCIJA IR KONTROLĖ 25 Skelbimai apie pirkimus 26 Rizikos

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBA

2016

VEIKLOS ATASKAITAVEIKLOS ATASKAITA

TURINYS

6 I. TARNYBOS VEIKLOS PRIORITETŲ, NUMATYTŲ 2016–2018 m. STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS

12 II. TARNYBOS STRATEGINIO 2016–2018 m. VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

13 MOKYMAI IR KONSULTAVIMAS13 Konsultavimas

13 VPĮ ir Kuro taisyklių nuostatų taikymas, vykdant pirkimus15 Konsultacijos dėl skelbimų ir ataskaitų16 Gynybos ir saugumo įstatymo nuostatų taikymas, vykdant pirkimus

17 Mokymai 17 VPĮ ir Kuro taisyklių nuostatų taikymas, vykdant pirkimus20 VPĮ nuostatų taikymas, sutarčių sudarymo, vykdymo ir keitimo klausimais20 Gynybos ir saugumo įstatymo nuostatų taikymas, vykdant pirkimus21 Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos naudotojų mokymai

22 TEISĖKŪRA IR METODINĖ PAGALBA

24 ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSUOJAMI PROJEKTAI

25 PAŽEIDIMŲ PREVENCIJA IR KONTROLĖ25 Skelbimai apie pirkimus26 Rizikos vertinimas / skundų nagrinėjimas28 Viešų jų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos veiksmingumo įvertinimas28 Viešų jų pirkimų kontrolė

28 VPĮ ir Kuro taisyklių nuostatų taikymas33 GSĮ nuostatų taikymas

34 Prevencija ir pirkimo sutarčių priežiūra34 Sutikimai35 Sutarčių vertinimai

38 Nepatikimų tiekėjų sąrašas39 Ekspertiniai vertinimas ir konsultacijos

41 TARNYBOS INFORMACINĖS SISTEMOS41 Centrinė viešų jų pirkimų informacinė sistema42 Rizikos valdymo informacinė sistema

43 SEKTORINĖS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ APŽVALGOS

45 ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ / VIEŠOJO INTERESO GYNIMAS

47 ŽALIEJI VIEŠIEJI PIRKIMAI

50 INOVATYVŪS PIRKIMAI

51 ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

53 III. TARNYBOS PLANAI 2017 m.

3V I S I V I E Š I E J I P I R K I M A I W W W.F R E E D ATA .LT/ V P T

Viešųjų pirkimų sistema KAIP SKAIDRI, AIŠKI IR EFEKTYVI rinkos dalyvių VERTINAMA 6 BALAIS (10 balų sistemoje)

Pakeista konsultavimo praktika IŠ KONSULTACIJŲ TELEFONU Į KONSULTACIJAS EL. BŪDU

2016 m., palyginti su 2015 m., gauta 43 proc. daugiau pranešimų apie galimus pažeidimus – išaugo rinkos dalyvių pasitikėjimas Tarnyba

Atlikti parengiamieji darbai naujajai Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai sukurti

Investicijų projektas (galimybių studija)

Pasirengta naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimui

Parengti Viešųjų pirkimų įstatymą įgyvendinančių teisės aktų projektai

15 mokymų įvairiuose regionuose5 atvirų durų dienos

Iš beveik 5 000 gautų paklausimų 95 proc. atsakyti per 3 darbo dienas,

iš jų – 33 proc. tą pačią dieną

Mokymuose dalyvavusių perkančiųjų organizacijų SPECIALISTŲ SKAIČIUS – 1 474

95 proc. dalyvavusiųjų įvertino GERAI IR LABAI GERAI

87 % 33 %

Tarnybos rizikos vertinimo sistemos atrinkti vertinti pirkimai ir sutartys –

87 proc. su pažeidimais

Įvertintų pirkimų ir sutarčių vertė – 33 proc. visos 2016 m. įvykusių

viešųjų pirkimų vertės

4V I E Š ŲJ Ų P I R K I M Ų TA R N Y B A 2016 M E T Ų V E I K LO S ATA S K A I TA

VADOVO ŽODIS

Tarptautiniai ekspertai viešuosius pirkimus ne kartą yra pavadinę strategine politikos formavimo priemo-ne, galinčia padėti spręsti daugelį viešosios politikos klausimų. Ar mes savo valstybėje naudojame šią prie-monę spręsdami jautrias ekonomines, socialines ar ekologines problemas? Ar įsiklausom į Europos ben-dradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) reko-mendacijas, kad, sutaupydami bent vieną procentą nuo viešiesiems pirkimams kasmet išleidžiamų lėšų, į valstybės biudžetą galėtume grąžinti 40 mln. eurų? Matyt, dar esame kelyje. Visuomenėje vis dar tvyro ciniškas požiūris į valstybės bei savivaldybių viešų-jų finansų naudojimą. Ir, deja, tam esama pagrindo. Mums visiems dar reikės daug ką nuveikti keičiant požiūrį, didinant atsakomybę, mažinant korupciją, stiprinant profesionalumą.

2016 metais viešojoje erdvėje daug diskutuota apie viešuosius pirkimus. Ne visada tos diskusijos ir tei-giniai buvo malonūs, dažniau priešingai – kalbėjom apie mūsų neatsakingumą, neracionalumą, neefek-tyvumą, korupciją. Ačiū tiriamajai žiniasklaidai, atvė-rusiai daug viešojo sektoriaus ir verslo piktžaizdžių.

Yra toks posakis – naktis tamsiausia prieš aušrą. Ar viešuosiuose pirkimuose jau pasiekėme dugną ir pra-dėsime kilti, o viešųjų pirkimų padangė ims šviesėti? Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) sako – taip. Tikime tuo ir šį tikėjimą norime perduoti Jums visiems. Matyt, viešas skaudulių apnuoginimas įrodo jau esant sveikimo požymių.

Kuo galime pasidžiaugti, ką nuveikėme 2016 metais? 2016 m. viduryje pakeitėme konsultavimo praktiką, nuo telefoninių konsultacijų pereidami prie konsul-tacijų raštu. Per pusę metų iš beveik 5 000 gautų paklausimų į 95 proc. jų atsakyta per 3 darbo dienas, iš jų į 33 proc. – tą pačią dieną.

Pirmą kartą atlikome klientų apklausą, norėdami iš-siaiškinti, kaip vertinama viešųjų pirkimų sistema ir kur turėtume investuoti, siekdami gerinti teikiamų paslaugų kokybę. 2016 m. antrąjį ketvirtį Tarnybos užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ atliko reprezenta-tyvų rinkos dalyvių pasitenkinimo tyrimą. Apklausta 1 519 respondentų: 512 perkančiųjų organizacijų ir 1 007 tiekėjai.

Džiaugiamės, kad rizikos vertinimo sistemoje Tarny-bos įvykdyti pokyčiai davė rezultatų – gerokai išau-go rinkos pasitikėjimas Tarnybos skundų nagrinėjimo sistema: 2016 m., palyginti su 2015-aisiais, buvo gauta 43 proc. daugiau pranešimų apie galimus vie-šųjų pirkimų pažeidimus.

Rinkdamasi vertintinus pirkimus, Tarnyba siekė orientuotis į rizikingiausias viešųjų pirkimų sritis (sta-tybos, kelių tiesimo, medicinos, informacinių tech-nologijų). Džiaugiamės, kad į vertinant viešuosius pirkimus nustatytus pažeidimus ir pastabas perkan-čiosios organizacijos atsižvelgė. Lietuvos automobilių kelių direkcijos pirkimų skaidymas ir padidėjusi kon-kurencija leido sutaupyti pirkimams planuotų lėšų.


Džiaugiamės 2016 m. pradėtais sisteminiais ver-tinimais. Bendradarbiaujant su Aplinkos projektų valdymo agentūra, pavyko sistemiškai pasižiūrėti į vandentvarkos projektų pirkimus, užkardyti pažei-dimų simptomų turinčius pirkimus.

Nors patikrintų pirkimų procedūrų ir sutarčių ap-imtys nėra didelės, pažeidimų pirkimuose nusta-toma gana daug. Šie faktai, žinoma, nedžiugina. Pirkimų vertinimuose procentinė visų įvertintų pirkimų pažeidimų dalis išliko beveik nepakitusi: 2015 m. – 85 proc., 2016 m. – 83 proc. Sutar-čių vertinimuose procentinė visų įvertintų sutarčių su pažeidimais dalis sudarė daugiau kaip 90 proc.: 2015 m. – 92 proc., 2016 m. – 93 proc. Iš visų įvertintų pirkimų 142 pirkimai patikrinti pagal ex-ante taisyklę (iki sutarties sudarymo – 54 proc.; 2015 m. buvo 28 proc.).

Kadangi Tarnybos atliekamų vertinimų dalis yra la-bai nedidelė – apie 3,5 proc. visų vidutiniškai per metus įvykstančių viešųjų pirkimų, siekdama nu-statyti sistemines viešųjų pirkimų sistemos pro-blemas, Tarnyba vis daugiau dėmesio skiria vie-šųjų pirkimų sektorinei analizei. 2016 m. atlikome 5 sektorių viešųjų pirkimų apžvalgas. Džiaugiamės, kad jos sulaukia susidomėjimo rinkoje ir turi įtakos priimant viešosios politikos sprendimus.

2017 m. Tarnyba užsibrėžė šiuos veiklos prioritetus:

- naujosios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos priėmimas pareikalaus susitelkimo ir įtempto darbo, siekiant kuo sklandžiau pereiti prie nau-jo įstatymo taikymo praktikoje. Tuo tikslu pla-nuojame mokymų ciklą; atnaujinti esamą bei parengti naują konsultacinę medžiagą; siekiant efektyvinti teisėkūros procesus – pateikti ati-tinkamų rekomendacijų; optimizuoti elektro-ninių paklausimų ir atsakymų procesus; plėtoti mokomosios ir konsultacinės medžiagos plat-formą;

- labai svarbu, kad praplėstume supratimą apie viešųjų pirkimų esmę – dėmesys turėtų būti orientuotas į galutinį rezultatą, ką ir kokios ko-kybės norime įsigyti, o ne tik į procedūras, kainą

bei terminus. Reikia pakeisti požiūrį ir pakanka-mai dėmesio skirti visam projektų įgyvendinimo ciklui: pasirengimo etapui (projektų planavimui, asignavimų skyrimui, investicinių projektų ko-kybei, rinkos analizei), pirkimo procedūroms bei sutarties vykdymui. Kiekviename pirkimo etape egzistuoja tos pačios rizikos, todėl svarbu jas įvertinti nustatant atsakomybes, užtikrinti rezultatų stebėseną bei priežiūros kokybę;

- galvojant apie kelerių metų viešųjų pirkimų pertvarkos strategiją: būtina pasinaudoti kitų Europos valstybių patirtimi – centralizuoti, specializuoti bei profesionalizuoti atskiras vie-šųjų pirkimų sritis įkuriant specializuotus pir-kimų centrus infrastruktūros, informacinių technologijų, gynybos, medicinos, švietimo srityse. Orientuotis reikėtų į tas sritis, kuriose išleidžiama daugiausia valstybės viešųjų finansų ir kuriose būtinos specialios kovos su korupci-jos apraiškomis ir racionalaus lėšų panaudojimo kompetencijos.


I. TARNYBOS VEIKLOS PRIORITETŲ,

NUMATYTŲ 2016–2018 m. STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE, ĮGYVENDINIMO

VERTINIMAS

Viešųjų pirkimų tarnybos 2016–2018 m. strateginiame veiklos plane, patvirtintame Viešųjų pirkimų tarny-bos direktoriaus 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1S-3 (toliau – Strateginis veiklos planas), buvo numatyti šie pagrindiniai Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) veiklos prioritetai bei jiems įgyvendinti atliktini darbai:

1. Pasirengti sukurti ir įdiegti patogią, sistemos vartotojų teigiamai vertinamą naują Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – CVP IS)

1.1. Inicijuoti parengiamuosius darbus1.2. Įtraukti suinteresuotąsias šalis (klientus, sistemos vartotojus)1.3. Išnagrinėti ir taikyti užsienio gerąją patirtį1.4. Suformuoti poreikį pagal naujausią Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją, Tarnybos ir rinkos

lūkesčius2. Efektyvinant teisėkūros procesus, užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų aiškumą

2.1. Atlikti esamų teisės aktų analizę2.2. Parengti Pirkimo vertės skaičiavimo metodiką2.3. Parengti Maitinimo paslaugų pirkimo vykdymo rekomendacijas2.4. Parengti interaktyvius standartinius dokumentus.

3. Įgyvendinti Tarnybos veiklos procesų optimizavimą3.1. Persvarstyti ir sutrumpinti administracijos padalinių vykdomus procesus3.2. Optimizuoti tikrinimo procesus, koncentruojantis į rinkos poreikius3.3. Užtikrinti Tarnybos pasiekiamumą ir laiku suteikiamą aktualią pagalbą 3.4. Pagerinti vidinės komunikacijos sklaidą3.5. Įdiegti kokybės vadybos standartus


Numatytos pagrindinės šios veiklos efektyvumo didinimo kryptys:

1. Didinti Tarnybos veiklos efektyvumą, kuris pasireikštų:- vidaus procesų optimizavimu ir tobulinimu;- šiuolaikinių vadybos metodų taikymu;- vykdomomis vidinėmis ir išorinėmis apklausomis dėl Tarnybos veiklos įvertinimo ir tobulinimo

galimybių;- investicijomis į klientų aptarnavimo kokybę.

2. Užtikrinti IT, statybos, medicinos sektoriaus ekspertų pasitelkimą vertinant viešųjų pirkimų proce-sus (viešojo pirkimo procedūras ir sutarties vykdymą).

1. PASIRENGTI SUKURTI IR ĮDIEGTI PATOGIĄ, SISTEMOS VAR-TOTOJŲ TEIGIAMAI VERTINAMĄ NAUJĄ CENTRINĘ VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ INFORMACINĘ SISTEMĄ (TOLIAU – CVP IS)

Įgyvendindama vieną iš savo 2016 m. veiklos prioritetų Pasirengti sukurti ir įdiegti patogią, sistemos vartotojų teigiamai vertinamą naują Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – CVP IS), Tarnyba atliko šiuos parengiamuosius darbus: buvo įvykdytas investicijų projekto (galimybių studijos) ir pirminės techninės speci-fikacijos parengimo paslaugų pirkimas; 2016 m. gegužės 23 d. pasirašyta sutartis su UAB „Ecocost“.

2016 m., rengiant investicijų projektą, buvo apklausti CVP IS sistemos vartotojai – perkančiosios organiza-cijos ir tiekėjai. Apklausoje dalyvavo 512 perkančiųjų organizacijų atstovai ir 1 007 tiekėjų atstovai. Investicijų projektas (galimybių studija) rengiamas, atsižvelgiant į naują Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją ir įvertinant rinkos lūkesčius. Esminis pokytis, kuris numatomas diegiant naują CVP IS versiją, – sistema, veikianti struk-tūrizuotų duomenų, o ne dokumentų, kaip esamoje informacinėje sistemoje, pagrindu.

Rengiant investicijų projektą (galimybių studiją) ir išnagrinėjus galimas alternatyvas bei standartinius šiuo metu rinkoje siūlomus IT produktus, buvo nustatyta, kad dažnu atveju yra integruotos ir rizikų valdymo posistemės. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas sprendimas Rizikos valdymo informacinės sistemos projektą pagal Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano 4.1.8. priemonę Viešųjų pirkimų rizikos valdymo informacinės sistemos kūrimas, plėtra, tobulinimas ir diegimas integruoti į CVP IS projektą. Sprendimas 2016 m. buvo suderintas su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

2. EFEKTY VINANT TEISĖKŪROS PROCESUS, UŽTIKRINTI VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCEDŪRŲ AIŠKUMĄ

Tarnybos Strateginiame veiklos plane išdėstytam vienam iš 2016 m. veiklos prioritetų Efektyvinant teisėkūros procesus, užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų aiškumą įgyvendinti buvo numatyta: atlikti esamų teisės aktų ana-lizę; parengti Pirkimo vertės skaičiavimo metodiką; parengti Maitinimo paslaugų pirkimo vykdymo rekomen-dacijas; parengti interaktyvius standartinius dokumentus.

Įgyvendinant šį prioritetą, parengta Pirkimo vertės skaičiavimo metodika, Maitinimo paslaugų pirkimo vyk-dymo rekomendacijų, standartinių dokumentų projektai, kurie šiuo metu dar yra tobulinami. Pirkimo vertės


skaičiavimo metodika nebuvo patvirtinta, o interaktyvūs standartiniai dokumentai nebuvo įdiegti, nes šie do-kumentai tiesiogiai susiję su Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-3750 (toliau – VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų su-bjektų, įstatymo Nr. XIIP-3751 (toliau – KĮ) projektų nuostatų įgyvendinimu. Šie teisės aktai bus priimti kartu su naujaisiais įstatymais.

Rengiant Maitinimo paslaugų pirkimo vykdymo rekomendacijų projektą, vienas iš veiksnių, apsunkinusių re-komendacijų projekto rengimą, buvo nesureguliuotas mokinių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimo re-glamentavimas, seni neatnaujinti valgiaraščiai ir panašiai. Šiuo metu tobulinamas sprendimas dėl kokybiško maitinimo užtikrinimo ir tinkamos sutarties vykdymo priežiūros.

2016 m. buvo planuojama priimti naują VPĮ ir KĮ, todėl vienas iš neįvardytų prioritetų buvo ir intensyvus dalyvavimas rengiant šių įstatymų projektus bei pasirengimas jų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, buvo iša-nalizuoti visi privalomieji VPĮ įgyvendinantys teisės aktai, parengti nauji projektai, pritaikant juos prie naujo reguliavimo. Atnaujintų teisės aktų projektai susipažinimui paskelbti Tarnybos svetainėje adresu http://vpt.lrv.lt/lt/apie-naujaji-viesuju-pirkimu-istatyma/kiti-viesuju-pirkimu-istatyma-igyvendinanciu-teises-aktu-projektai/viesuju-pirkimu-tarnybos-direktoriaus-isakymu-projektai.

Pažymėtina, kad naujų įstatymų projektai dar nėra priimti. Lietuvoje viešųjų pirkimų tema itin opi, ja daug diskutuojama, todėl ir dėl parengtų įstatymo projektų buvo gauta labai daug perkančiųjų organizacijų, tiekėjų, įvairių visuomenės atstovų ir institucijų pastabų bei pasiūlymų. Atsižvelgdamas į išsiskyrusias suinteresuotų institucijų nuomones, 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas grąžino įsta-tymų projektus jų iniciatoriui tobulinti.

Įstatymų projektai buvo koreguojami ir taisomi pakartotinai. Tarnyba aktyviai dalyvavo teikdama pastabas ir siūlymus, taip pat vyko į susitikimus (su įvairiomis perkančiosiomis organizacijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, atsakingais Lietuvos Respublikos Seimo komitetais ir t. t.).

Taip pat pažymėtina, kad 2016 m. dalyvauta naujojo Koncesijų įstatymo projekto rengimo procese.

3. ĮGY VENDINTI TARNYBOS VEIKLOS PROCESŲ OPTIMIZAVIMĄ

2016 m. Tarnyba, įgyvendindama Strateginiame veiklos plane numatytas veiklos efektyvumo didinimo kryp-tis, tobulino Tarnybos vidaus procesus. Buvo tęsiamas 2015 metais bendrai su viešosios įstaigos „Kurk Lie-tuvai“ atstovais pradėtas Tarnybos veiklos procesų optimizavimas, vykdomos vidinės ir išorinės apklausos dėl Tarnybos veiklos įvertinimo ir tobulinimo galimybių.

Kadangi viena iš Tarnybos funkcijų – konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, labai svarbi Tarnybos veiklos efektyvumo didinimo kryptis – investicijos į klientų aptarnavimo kokybę. 2016 m. Tarnybos darbuotojai tobulino savo žinias ne tik Lietuvoje (viešojo kalbėjimo, pristatymo, suaugusiųjų mokymo ir kt.), jie kėlė kvalifikaciją mokymo programose bei konferencijose ir užsienyje viešųjų pirkimų reglamentavimo Europos Sąjungoje, konkurencinio dialogo ir derybų vykdymo, kovos su korupcija viešuosiuose pirkimuose srityse. 2016 m. Tarnyba pasinaudojo programos TAIEX REGIO PEER 2 PEER tei-kiama nauda – surengė užsienio ekspertų mokymus ekonominio naudingumo kriterijų taikymo viešuosiuose pirkimuose tema.

http://vpt.lrv.lt/lt/apie-naujaji-viesuju-pirkimu-istatyma/kiti-viesuju-pirkimu-istatyma-igyvendinanciu-teises-aktu-projektai/viesuju-pirkimu-tarnybos-direktoriaus-isakymu-projektai




2016 m. Tarnybos Strateginiame veiklos plane numatytam veiklos prioritetui Tarnybos veiklos procesų opti-mizavimas įgyvendinti buvo taikoma viena iš priemonių – užtikrinti Tarnybos pasiekiamumą ir laiku suteikiamą aktualią pagalbą.

Mokymų ir konsultavimo veikla, jos metu kylančios problemos, perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų lūkesčiai, apklausų metu gaunami atsiliepimai buvo analizuojami, o pati veikla keičiama, siekiant užtikrinti geresnį Tarny-bos pasiekiamumą ir tikslesnių konsultacijų suteikimą: 2016 m. liepą konsultacijų telefonu praktika buvo pa-keista konsultacijomis el. būdu; skirta investicijų tiek Tarnybos darbuotojų įgūdžiams tobulinti, tiek investuota į elektroninę konsultavimo ir mokomosios medžiagos viešinimo platformą. Taip pat buvo tęsiamos 2015 m. pradėtos naujos mokymų rūšys, kurias labai palankiai įvertino perkančiosios organizacijos (atvirų durų dienos renginiai, mokymai regionuose).

2016 m. buvo tobulinama viešųjų pirkimų ir sutarčių rizikos vertinimo sistema, savo darbą sėkmingai tęsė 2015 m. sukurta pranešimų apie galimus pažeidimus, vykdant pirkimus ar sutartis, nagrinėjimo darbo grupė. Gautų pranešimų nagrinėjimo trukmė 2016 m., palyginti su 2015-aisiais, ženkliai sutrumpėjo, o vertinti at-rinktų pirkimų su pažeidimais dalis sudarė 87 proc. visų įvertintų pirkimų (2015 m. – 80 proc.).

2016-aisiais, palyginti su 2015 m., Tarnyba gavo 43 proc. daugiau pranešimų apie galimus pažeidimus – tai rodo išaugusį rinkos dalyvių pasitikėjimą Tarnyba.

2016 m. buvo struktūrizuota Tarnybos vertinimo išvadų forma – tapo paprastesnė, aiškesnė. Naujojoje for-moje nustatytų VPĮ pažeidimų aprašymai atskirti nuo pastabų ir rekomendacijų, pagrindžiant priimtą spren-dimą konstatuotais pažeidimais. Patobulinta, supaprastinta skundų pateikimo Tarnybai forma (tinklalapyje pateikta nuoroda į struktūrizuotą formą).

Siekiant užtikrinti ekspertų pasitelkimą viešųjų pirkimų procesams (viešojo pirkimo procedūroms ir sutarties vykdymui) Tarnybos nusistatytose strateginėse srityse (IT, medicinos sektoriai) vertinti, Tarnyboje 2016 m. įsteigtas savarankiškas Projektų administravimo ir ekspertinio vertinimo skyrius, kurio vienas pagrindinių tikslų – užtikrinti, kad Tarnybos darbuotojams būtų teikiami specifiniai ekspertiniai vertinimai, mokymai ir konsultacijos klausimais, susijusiais su Tarnybos vykdomomis funkcijomis.

Tarnybos strateginio tikslo – Supaprastinti viešųjų pirkimų vykdymą, užtikrinant efektyvų valstybės lėšų panaudojimą – pasiekimui įvertinti Tarnybos Strateginiame veiklos plane buvo numatyti du efekto vertinimo kriterijai:

1. Per kalendorinius metus sutaupytos lėšos tobulinant CVP IS (tūkst. eurų).2. Rinkos dalyvių dalis (proc.), kuri vertina viešųjų pirkimų sistemą kaip skaidrią, aiškią ir efektyvią.

1 EFEKTO VERTINIMO KRITERIJUS. PER KALENDORINIUS METUS SUTAUPYTOS LĖŠOS TOBULINANT CVP IS (tūkst. eurų)

Lėšų sutaupymas vykdant elektroninius viešuosius pirkimus (toliau – pirkimai): sutaupytos lėšos per atas-kaitinius metus (mln. Eur); pirkimus vykdant elektroninėmis priemonėmis (toliau – elektroniniai pirkimai); jų pokytis (didėjimas), palyginti su praėjusiais ataskaitiniais metais (proc.).


Efekto kriterijaus reikšmė nustatoma įvertinant per ataskaitinius metus įvykusių viešųjų pirkimų vertę ir elek-troninių viešųjų pirkimų dalį (proc.) nuo bendros įvykusių viešųjų pirkimų vertės, palyginti su praėjusių atas-kaitinių metų rezultatais ir remiantis Pasaulio Banko skaičiavimais, kad, viešuosius pirkimus vykdant elektroni-nėmis priemonėmis, sutaupoma 6–13,5 proc. viešųjų pirkimų vertės.

Elektroninėje terpėje vykdomų viešųjų pirkimų dalis kasmet auga, o dėl to viešieji pirkimai vykdomi skaidriau, efektyviau, taupant valstybės lėšas.

1 pav. SUTAUPYTOS LĖŠOS, 2015–2016 m., mln. Eur

Tarnyba, siekdama supaprastinti viešųjų pirkimų vykdymą ir užtikrinti racionalų valstybės lėšų panaudojimą, 2016 m. vystė ir tobulino esamą CVP IS. Buvo atlikti pakeitimai, kurie pagerino sistemos greitaveiką ir gali-mybę kaupti didesnius duomenų kiekius.

Vykdydama vieną iš savo Strateginiame veiklos plane numatytų prioritetų Pasirengti sukurti ir įdiegti patogią, sistemos vartotojų teigiamai vertinamą naują CVP IS, 2016 m. Tarnyba atliko parengiamuosius darbus.

2 pav. ELEKTRONINIŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ DINAMIKA, 2012–2016 m., proc.

2015

2012 2013 2014 2015 2016

2016

349,28368,35

97,9

83,187,2

90,792,8

75,2

90,0

95,897,9

99,3

Skelbtų elektroninių viešųjų pirkimų vertės dalis, proc. Skelbtų elektroninių viešųjų pirkimų skaičiaus dalis, proc.


2 EFEKTO KRITERIJUS. RINKOS DALY VIŲ DALIS (proc.), KURI VERTINA VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SISTEMĄ

KAIP SKAIDRIĄ, AIŠKIĄ, EFEKTY VIĄ

Šis kriterijus parodo, kaip rinkos dalyviai vertina viešųjų pirkimų sistemą; siektina 2016 m. kriterijaus reikšmė buvo numatyta ne mažiau nei 60 proc. teigiamų rinkos dalyvių vertinimų.

2016 m. II ketvirtį reprezentatyvų rinkos dalyvių pasitenkinimo tyrimą Tarnybos užsakymu atliko UAB „Spinter tyrimai“ (toliau – Viešųjų pirkimų dalyvių apklausa). Tyrimo metu apklausta 1 519 respondentų: 512 perkan-čiųjų organizacijų ir 1 007 tiekėjai. Viešųjų pirkimų dalyvių apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu būdu, naudojant su Tarnyba suderintą klausimyną.

Tyrimo rezultatai parodė, jog apskritai viešųjų pirkimų sistema vertinama patenkinamai: tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjai šią sistemą vertina panašiame lygmenyje – atitinkamai 5,9 balo ir 6,0 balo (10 balų skalėje). Pirkimų sistemos elementai taip pat vertinami pakankamai nuosaikiai – vidutiniai vertinimai svyruoja nuo 5,4 balo iki 6,2 balo (10 balų skalėje).

Viešųjų pirkimų sistema pagal atskirus parametrus (skaidrumą, efektyvumą ir aiškumą) rinkos dalyvių verti-nama vidutiniškai 6 balais (10 balų skalėje).

3 pav. RINKOS DALYVIŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SISTEMOS VERTINIMAS 10 BALŲ SISTEMOJE

Viešųjų pirkimų sistema apskritai

vertinama 6 balais

skaidri – 5,86 balo aiški – 5,97 balo efektyvi – 5,54 balo

Viešųjų pirkimų sistema vertinama kaip:


II. TARNYBOS STRATE GINIO 2016–2018 m. VEIKLOS

PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Siekdama vykdyti patvirtintą programą, Tarnyba Strateginiame veiklos plane numatė šį pagrindinį strateginį tikslą:

Aiškių ir supaprastintų procedūrų užtikrinimas viešųjų pirkimų dalyviams

Tarnyba, atlikdama VPĮ, viešųjų pirkimų, vykdomų gynybos ir saugumo srityje (toliau – GSĮ), Įmonių, veikian-čių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, pa-tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 (toliau – Kuro taisyklės), jai pavestas funkcijas ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstituciniame veiklos plane priskirtus uždavinius, nusistatė veiklos prioritetus ir priemones jiems pasiekti.

1.1 TIKSLAS. LAIKU IR AIŠKIAI TEIKTI METODINĘ PAGALBĄ

Numatytam tikslui įgyvendinti Tarnyba nusimatė uždavinį „Viešųjų pirkimų dalyvių vertinimas (apklausos duomenys, ar Tarnybos teikiama metodinė pagalba aiški ir teikiama laiku, %)“.

Viešųjų pirkimų dalyvių apklausos duomenimis, aiškios ir laiku teikiamos metodinės pagalbos vertinimas 10 balų sistemoje buvo toks:

Rodiklio Metodinės pagalbos aiškumas reikšmė gauta, apklausos metu vertinant konsultacijų aiškumą (telefo-nu, el. paštu, konsultacijas raštu), rodiklio Metodinės pagalbos operatyvumas – vertinant konsultacijų operaty-vumą (telefonu, el. paštu. raštu, atvirų durų dienų metu).

Apibendrinant apklausos rezultatus, galima teigti, kad 2016 m. planuotas rezultatas dėl aiškios ir laiku suteik-tos metodinės pagalbos daugiau nei pusės respondentų teigiamo vertinimo pasiektas – Tarnybos teikiama metodinė pagalba vertinama gerai (apie 70 proc. teigiamų atsakymų).

1 tikslas. Laiku ir aiškiai teikti: 2 tikslas. Gerinti elektroninių viešųjų pirkimų informacinių sistemų kokybę

Metodinės pagalbos aiškumas – 6,9

Tarnybos metodinė pagalba aiški ir suteikiama laiku – 6,7

Metodinės pagalbos operatyvumas – 6,4

1.1 metodinę pagalbą 1.2 išvadas


1 3711 030

2014 2015 2016

4 663

MOKYMAI IR KONSULTAVIMAS

KONSULTAVIMAS

VPĮ IR KURO TAISYKLIŲ NUOSTATŲ TAIKYMAS, V YKDANT PIRKIMUS

Siekiant vieno iš Tarnybos Strateginiame plane numatytų tikslų – laiku ir aiškiai teikti metodinę pagalbą – buvo numatytas uždavinys – padidinti atsakytų skambučių skaičių. Atlikus konsultacijų teikimo telefonu analizę, pa-stebėta, kad interesantai ne visada suteikia tikslią su pirkimu susijusią informaciją, pateikia skirtingus nevie-nodo turinio paklausimus, o tai turi itin didelę įtaką teikiamų konsultacijų kokybei, jų tikslumui, aiškumui. Be to, nepakanka turimų žmogiškųjų išteklių konsultacijoms telefonu suteikti, vienodai praktikai formuoti bei kitai konsultacinei ir mokymų veiklai vykdyti. Praėjusių metų viduryje Tarnyba, siekdama pagerinti teikiamų konsultacijų kokybę, ėmėsi ryžtingų priemonių – nuo 2016 m. liepos 1 d. konsultacijas viešųjų pirkimų vyk-dymo klausimais perkėlė į elektroninę erdvę ir pradėjo jas teikti nebe telefonu, o elektroniniu paštu (klausimai teikiami elektroniniu paštu arba užpildant Tarnybos tinklalapyje paklausimo anketą).

Suprantant perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų lūkesčius Tarnybos konsultacijas gauti kuo greičiau, įsipareigota konsultacijas VPĮ ir Kuro taisyklių nuostatų taikymo klausimais suteikti ne vėliau nei per 3 darbo dienas, išsky-rus atvejus, kai reikalinga nuodugnesnė analizė, kitų institucijų nuomonė.

Pakeitus konsultavimo praktiką, per 6 mėnesius gauta daugiau kaip 4 000 el. paklausimų. Raštu ir el. paštu gautų paklausimų skaičius 2016 m., palyginti su 2015 m., išaugo 4,5 karto.

4 pav. RAŠTU IR EL. BŪDU 2014–2016 m. GAUTI PAKLAUSIMAI


5 % NEŽINAU

34 % NE

31 % TĄ PAČIĄ DIENĄ

TĄ PAČIĄ ARBA KITĄ DIENĄ 63 %

37 % 61 %

PATOGUMO KLAUSTI IR ATSAKYMĄ GAUTI EL. BŪDU VERTINIMAS

AR ATSAKYMAI TIKSLESNI NEI KONSULTUOJANTIS ŽODŽIU?

L ABAI GERAI TAIP

GERAI34 %

8 % BLOGAI

8 % LABAI BLOGAI

13 % PATENKINAMAI

Kas trečias el. paklausimas atsakomas gavimo dieną. Gavimo arba kitą darbo dieną atsakoma 2/3 visų gautų el. paklausimų. Per 3 darbo dienas atsakyta į daugiau nei 3 600 el. paklausimų (95 proc.).

5 pav. ATSAKYMŲ Į EL. PAKLAUSIMUS PATEIKIMO TRUKMĖ 2016 m.

Siekdama įvertinti šių pokyčių naudą, Tarnyba apklausė el. paklausimus teikusias perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus. 71 proc. interesantų gerai ir labai gerai įvertino patogumą klausti ir gauti atsakymą el. būdu.

6 pav. EL. BŪDU TEIKIAMŲ KONSULTACIJŲ VERTINIMAS, 2016 m.


10 % BLOGAI

3 % LABAI BLOGAI

32 % PATENKINAMAI

21 % 16 %

ATSAKYMŲ TIKSLUMO, AIŠKUMO VERTINIMAS

ATSAKYMŲ PATEIKIMO GREIČIO VERTINIMAS

L ABAI GERAI L ABAI GERAI

GERAI GERAI34 % 45 %

2016 m. gruodį Tarnyba, atsižvelgdama į nuomonę dėl patogesnio konsultacinės medžiagos prieinamumo ir tobulindama elektroninių konsultacijų teikimą, pristatė ir pradėjo naudoti naują mokomosios ir konsultacinės medžiagos platformą, skirtą perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams.

Naujojoje platformoje skelbiami dažniausiai užduodami klausimai su atsakymais. Pateikiant klausimus ar įra-šant raktinius žodžius, iš karto rodomi panašūs galimi klausimai ir atsakymai. Ateityje ketinama čia skelbti visą su viešaisiais pirkimais susijusią mokomąją medžiagą. Registruoti sistemos vartotojai gali patogiau pateikti klausimus, sekti paklausimo statusą, matyti visus Tarnybai pateiktus savo klausimus ir gautus atsakymus vie-noje vietoje.

KONSULTACIJOS DĖL SKELBIMŲ IR ATASKAITŲ

Kadangi buvo pradėtas taikyti kitoks požiūris į skelbimų kvalifikaciją, t. y. Tarnyba pradėjo tikrinti, ar kvalifika-cijos visuma neriboja konkurencijos, 2016 m., palyginti su 2015 m., įeinančiųjų skambučių skaičius padidėjo vidutiniškai 409 skambučiais per mėnesį – konsultacijų buvo suteikta 20 proc. daugiau nei 2015-aisiais.

10 % BLOGAI

8 % LABAI BLOGAI

21 % PATENKINAMAI

https://klausk.vpt.lt/hc/lt


7 pav. ĮEINANČIŲJŲ SKAMBUČIŲ DĖL SKELBIMŲ IR ATASKAITŲ VIDURKIS PER MĖNESĮ 2015–2016 m.

Vidutinis skambučių skaičius per mėnesį

GYNYBOS IR SAUGUMO ĮSTAT YMO NUOSTATŲ TAIKYMAS, V YKDANT PIRKIMUS

Dėl GSĮ nuostatų taikymo per 2016 metus buvo gauti 204 elektroniniai paklausimai. 85 proc. jų buvo atsa-kyti tą pačią dieną, kiti – ne ilgiau nei per 3 darbo dienas.

8 pav. ATSAKYMŲ Į EL. PAKLAUSIMUS PATEIKIMO TRUKMĖ 2016 m.

2015 2016

12861692

15 %

85 %

PER 3 d. d.

PER 1 d. d.


MOKYMAI

VPĮ IR KURO TAISYKLIŲ NUOSTATŲ TAIKYMAS, V YKDANT PIRKIMUS

SEMINARAI

2016 m. organizuoti 3 seminarų ciklai perkančiosioms organizacijoms:

— Nepatikimų tiekėjų sąrašas: įgyvendinimas ir praktika;— kelionių paslaugų pirkimas; — tiekėjų kvalifikacijai keliami reikalavimai, dažniausiai daromos klaidos.

Seminarų ciklai buvo vykdomi atsižvelgiant į perkančiosioms organizacijoms itin aktualias temas.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo perkančiųjų organizacijų itin laukti VPĮ pakeitimai, numatantys galimybę netinka-mai sutartis vykdančius tiekėjus įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir tokius tiekėjus 3 metams eliminuoti iš viešųjų pirkimų konkursų. Šią naujovę Tarnybos specialistai pristatė perkančiosioms organizacijoms seminarų cikle.

2016 m. pirmajame pusmetyje, atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 18 d. įsigaliojusias Kelionių organizavimo pas-laugų viešojo pirkimo rekomendacijas, buvo vykdomi seminarai kelionių organizavimo paslaugų įsigijimo tema.

Tarnybos atliktų vertinimų analizė parodė, kad vieni dažniausių perkančiųjų organizacijų daromų pažeidimų – kvalifikacijos reikalavimų nustatymas tiekėjams. Atsižvelgiant į atliktos analizės rezultatus, buvo inicijuotas seminarų ciklas tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų tema; jis sulaukė itin didelio perkančiųjų organiza-cijų susidomėjimo. Seminarų metu Tarnybos specialistai dalijosi ne tik praktiniais patarimais, bet ir nurodė dažniausias perkančiųjų organizacijų daromas klaidas. Taip pat įsigyjančiosioms organizacijoms buvo skirtas seminaras „Energijos išteklių pirkimas atviro konkurso būdu“.

9 pav. MOKYMUOSE DALYVAVUSIŲ PERKANČIŲJŲ ORGANIZACIJŲ SPECIALISTŲ SKAIČIUS 2014–2016 m.

96 proc. seminaruose dalyvavusių perkančiųjų organizacijų specialistų seminarų kokybę įvertino gerai ir labai gerai.

432

970

2014 2015 2016

1 110


MOKYMAI REGIONUOSE

Ne visos perkančiosios organizacijos turi galimybių atvykti į Tarnyboje (Vilniuje) organizuojamus mokymus, be to, regionuose vykdomų viešųjų pirkimų specifika kitokia nei didžiųjų perkančiųjų organizacijų atliekamų viešųjų pirkimų. Todėl 2015 m., atsižvelgiant į tokių perkančiųjų organizacijų specifiką, pradėta mokymus rengti ir regionuose.

Ši praktika buvo labai gerai įvertinta viešuosius pirkimus vykdančių specialistų. Pradėta iniciatyva sulaukė ne-mažo susidomėjimo, kvietimų VPT specialistams atvykti ir į kitus miestus. 2016 m. regionuose surengta 12 mokymų.

10 pav. MOKYMAI REGIONUOSE 2015–2016 m.

AlytusPanevėžys, Šiauliai, Šilalė, Jurbarkas, Ignalina, Kėdainiai, Anykščiai, N. Akmenė, Švenčionys, Prienai, Birštonas, Biržai

2016 m.2015 m.

Šiuose mokymuose mokyta, kaip atlikti dažniausiai mažųjų perkančiųjų organizacijų vykdomus mažos vertės pirkimus, atsakyta į praktikoje kylančius klausimus, atkreiptas dėmesys į dažniausiai daromas klaidas, pareng-tos atmintinės. Tokie mokymai bus tęsiami ir 2017 metais.

11 pav. MOKYMŲ REGIONUOSE KOKYBĖS VERTINIMAS, 2016 m.

MOKYMŲ KOKYBĖ 92 proc. GERAI IR LABAI GERAI

REKOMENDUOTŲ KITIEMS 93 proc. TAIP

ATVIRŲ DURŲ DIENA

Siekiant padidinti pagalbos teikimą perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, ieškoma naujų konsultavimo formų. 2015 m. įvyko pirmas atvirų durų dienos renginys, kurio metu perkančiosios organizacijos ir tiekėjai galėjo atvykę į Tarnybą tiesiogiai susitikti ir pabendrauti su jos specialistais, išgirsti rūpimus atsakymus viešųjų pirkimų, sutarčių vykdymo ir kt. klausimais.

Naujovė buvo labai gerai įvertinta, todėl atvirų durų dienos renginiai bus organizuojami ir toliau. 2016 m. įvyko 5 atvirų durų dienos renginiai įvairiomis temomis ir skirtingoms tikslinėms grupėms (ataskaitų teikimo klausimais, VPĮ taikymo klausimais, atskirai – tiekėjams dėl viešųjų pirkimų praktikoje kylančių klausimų ir problemų). Kiekvieną kartą sulaukiama vis daugiau atvirų durų dienų dalyvių.


12 pav. ATVIRŲ DURŲ DIENOS RENGINIŲ METU GAUTŲ KONSULTACIJŲ VERTINIMAS, 2016 m.

GAUTŲ KONSULTACIJŲ KOKYBĖ 92 proc. GERAI IR LABAI GERAI

AR ATVYKTŲ DAR KARTĄ? 100 proc. TAIP

KONSULTACINĖ IR MOKOMOJI MEDŽIAGA

Siekdama didinti aktualios pagalbos perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams teikimą laiku, Tarnyba analizuoja daž-niausiai gaunamus paklausimus, vertinimo išvadas, dažniausias perkančiųjų organizacijų klaidas, pagal tai rengia įvairią mokomąją medžiagą:

— gerąsias patirtis (7);— klausimus ir atsakymus;— atmintines, infografikus (20); — animuotą mokomąją medžiagą (1).

2016 m. nemažai pažeidimų nustatyta netinkamai skaičiuojant pirkimo vertes ar nevykdant verčių skaičiavimo pirkimo pradžioje, taip pat dėl pasiūlymų vertinimo, netinkamo pirkimo skaidymo į dalis, todėl parengtos ir paskelbtos Tarnybos rekomenduojamos gerosios patirtys:

— susijusios su galimybe didinti suplanuotas pirkimui skirtas lėšas;— kaip paprasčiau atlikti pirkimus, kai pirkimo vertės didelės; kaip tinkamai skaičiuoti pirkimo vertes, kai pirkimas

skaidomas į dalis; kaip tinkamai taikyti VPĮ nustatytas išimtis; pateikiama praktinių skaičiavimo pavyzdžių; — į ką atkreipti dėmesį, siekiant pirkti racionaliai: planuojant pirkimus, rengiant pirkimo dokumentus, vyk-

dant pirkimo procedūras ir vertinant tiekėjų pasiūlymus.

Kadangi tarp perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų kyla nemažai ginčų dėl pasiūlymuose nustatomos konfiden-cialios informacijos, jos atskleidimo, parengtas išsamus rekomenduojamas gerosios patirties pavyzdys, kaip viešuosiuose pirkimuose turi būti suprantamas konfidencialumas.

Vienoje iš Tarnybos 2016 m. prioritetinių sričių – medicinos srities – atliktos apžvalgos parodė, kad perkan-čiosiose organizacijose nusistovėjusi ydinga praktika, kai įsigyjami ar išsinuomojami arba tiekėjų dovanojami uždaro tipo analizatoriai, o po to jiems reikalingos medžiagos perkamos be realios konkurencijos, neužtikrinant racionalaus lėšų panaudojimo. Sprendžiant problemas, buvo parengta gerosios patirties rekomendacija, kaip vykdyti tokius pirkimus.

Vieni dažniausiai Tarnybai teikiamų prašymų keisti sutartį – dėl sutarčių terminų pratęsimo ar stabdymo. Atsižvelgiant į praktikoje kylančias darbų sutarčių vykdymo problemas, parengta darbų vykdymo terminų nu-statymo gerosios patirties rekomendacija, kurioje pateikiama praktinių patarimų, kokias sąlygas nustatyti su-tartyse, kad jų vykdymas perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams būtų paprastesnis.

Nors naujas VPĮ 2016 m. nebuvo priimtas, nauja su VPĮ projektu susijusi mokomoji medžiaga buvo rengiama (per 1 500 DUK, taip pat infografikai, atmintinės).

http://vpt.lrv.lt/lt/konsultacine-medziaga/perkanciosioms-organizacijoms/vpi/geroji-praktika

http://vpt.lrv.lt/lt/duk?query=&search=&category%5B%5D=5

http://vpt.lrv.lt/lt/konsultacine-medziaga/perkanciosioms-organizacijoms/vpi/apie-viesuosius-pirkimus-paprastai

http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/LT_versija/Kaip_isigyti_automobili_auto_rekomendacijos.ppsx

http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/LT_versija/Konsultacine_medziaga/Perkanziosioms_organizacijoms/VPI/Geroji_praktika/per%20didele%20kaina_tekstas%20(2)(1).pdf

http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/Blankas_9-14-2-15-2.pdf

http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/Racionalumui%20uztikrinti_fnl2.pdf

http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/konfidencialumas20160729.pdf

http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/konfidencialumas20160729.pdf

http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/VPT_reagentai_29_11_16%2B.pdf

http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/GEROJI%20PRAKTIKA_U%C5%BDDARO%20TIPO%20ANALIZATORIAUS%20IR%20JAM%20REIKALING%C5%B2%20REAGENT%C5%B2%20BEI%20EKSPLOATACINI%C5%B2%20MED%C5%BDIAG%C5%B2%20%C4%AESIGIJIMAS(2).pdf

http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/GEROJI%20PRAKTIKA_U%C5%BDDARO%20TIPO%20ANALIZATORIAUS%20IR%20JAM%20REIKALING%C5%B2%20REAGENT%C5%B2%20BEI%20EKSPLOATACINI%C5%B2%20MED%C5%BDIAG%C5%B2%20%C4%AESIGIJIMAS(2).pdf


VPĮ NUOSTATŲ TAIKYMAS SUTARČIŲ SUDARYMO, V YKDYMO IR KEITIMO KLAUSIMAIS

Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytą didelį perkančiųjų organizacijų sutarčių vykdymo pažeidimų skaičių, 2016 m. nusprendė savivaldybėms ir joms pavaldžioms įstaigoms organizuoti mokymus pirkimo sutarčių sudarymo, vykdymo ir keitimo klausimais. Tokius mokymus rengė ir vedė skyriaus, atsakingo už sutarčių vykdymo prie-žiūrą, darbuotojai, kurie mokymų metu nagrinėjo konkrečias praktines situacijas, konkrečias pirkimo sutarčių nuostatas, jų keitimo galimybes ir pan.

2016 m. praktiniai mokymai apie pirkimo sutarčių sudarymą, vykdymą ir keitimą buvo suorganizuoti 3 savi-valdybėse, jų metu mokyta beveik 300 darbuotojų. Kadangi tokie praktiniai mokymai pasiteisino, Tarnyba planuoja savivaldybėms ir jų pavaldžioms įstaigoms mokymus rengti ir kitais metais.

13 pav. MOKYMUOSE DALYVAVUSIŲ SAVIVALDYBIŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS 2016 m.

GYNYBOS IR SAUGUMO ĮSTAT YMO NUOSTATŲ TAIKYMAS, V YKDANT PIRKIMUS

Gynybos ir saugumo pirkimų skyrius 2016 m. surengė mokymus 64 specialistams. 88 proc. seminaruose dalyvavusių perkančiųjų organizacijų specialistų seminarų kokybę įvertino gerai ir labai gerai.

14 pav. GSĮ NUOSTATŲ TAIKYMO SRITIES MOKYMUOSE DALYVAVUSIŲ PERKANČIŲJŲ ORGANIZACIJŲ SPECIALISTŲ SKAIČIUS 2014–2016 m.

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖMAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

IŠ VISO MOKYMUOSE DALYVAVO 300 DARBUOTOJŲ

2014 20162015

103

187

64

2016 m., palyginti su praėjusiu laikotarpiu, mokymuose dalyvavusių specialistų skaičius buvo mažesnis: 2016 m. nebuvo su GSĮ reglamentavimu susijusių pokyčių, viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje vykdančių perkančiųjų organizacijų skaičius yra palyginti nedidelis – kasmet apie 60.


Taip pat 2014–2015 ir 2016 m. laikotarpiais mokymuose dalyvavusių specialistų skaičiaus skirtumui įtaką darė tai, kad 2014–2015 m. papildomai pagal atskirus prašymus buvo mokytas didelis skaičius Valstybės saugumo departamento ir Krašto apsaugos ministerijos tarnautojų.

CENTRINĖS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ INFORMACINĖS SISTEMOS NAUDOTOJŲ MOKYMAI

2016 m. Tarnyba ir toliau daug dėmesio skyrė CVP IS naudotojų konsultacijoms ir mokymams:

1. Atliko CVP IS naudotojų mokymus tokiomis temomis:

- „Įvadiniai CVP IS mokymai“; - „Mažos vertės pirkimo vykdymas CVP IS priemonėmis (vertinimo kriterijus – ekonomiškai

naudingiausias pasiūlymas)“;- „Aukciono vykdymas CVP IS priemonėmis“; - „Kainų pasiūlymų šifravimas“; - „CVP IS funkcijos ir galimybės“;- „SFM IS2014 ir CVP IS integracijos rezultatų pristatymas“.

CVP IS mokymų metu buvo mokoma daugiau kaip 400 perkančiųjų organizacijų atstovų.

2. Tarnyba teikiamas konsultacijas perkėlė į elektroninę erdvę (įdiegė konsultavimo portalą). Tai leido užtikrinti kokybiškesnį konsultacijų teikimą bei atsakymų teikimo terminų stebėseną.

3. Siekdama užtikrinti sklandų CVP IS naudotojų darbą, gebėjimą tinkamai naudotis sistema bei teikti pagalbą, Tarnyba sukūrė ir internetinėje svetainėje paskelbė CVP IS mokomuosius vaizdo filmukus šiomis temomis:

— „Kaip sukurti organizacijos naudotoją“; — „Kaip paskelbti techninių specifikacijų projektą“; — „Kaip nustatomos pirkimo dalys kuriant pirkimą CVP IS“; — „Kaip naudotojui suteikti teisę pasirašyti organizacijos vardu“; — „Kaip užsiprenumeruoti pirkimų skelbimus RSS būdu“; — „Registracija CVP IS“;— „Kaip įkelti šabloną CVP IS“; — „Kaip pasirinkti pirkimo šabloną CVP IS“; — „Kaip įgyvendinančioms institucijoms patikrinti pirkimą“; — „Kaip sudaryti viešųjų pirkimų komisiją“; — „Kaip vykdoma vokų atplėšimo procedūra, kai vertinimo kriterijus – mažiausia kaina“;— „Kaip vykdomas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kai pirkimą atlieka pirkimo organizatorius“; — „Kaip CVP IS vykdomi skelbiami pirkimai“; — „Kaip dalyvauti elektroniniuose viešuosiuose pirkimuose CVP IS (tiekėjams)“; — „Kaip vykdoma vokų atplėšimo procedūra, kai vertinimo kriterijus – ekonomiškai naudin-

giausias pasiūlymas“.


TEISĖKŪRA IR METODINĖ

PAGALBA

Numatytam tikslui teisėkūros ir metodinių rekomendacijų kūrimo srityje įgyvendinti Tarnyba nusimatė už-davinį „Padidinti rekomendacijų praktinio naudojimo procentą“ ir vertinimo kriterijų „Ar perkančiosios organizacijos parengtas rekomendacijas taiko praktikoje“.

Viešųjų pirkimų dalyvių apklausos duomenimis, perkančiosios organizacijos nurodė, kad 61,1 proc. iš jų vado-vaujasi rekomendacijomis.

AR PERKANČIOSIOS ORGANIZACIJOS TAIKO REKOMENDACIJAS?61,6 proc. – TAIP

2016 m. buvo parengta 13 teisės aktų projektų:

— 9 privalomųjų teisės aktų projektai;— 4 rekomendacinio pobūdžio dokumentų projektai.

15 pav. PARENGTŲ TEISĖS AKTŲ / PROJEKTŲ SKAIČIUS 2015–2016 m.

2015 2016

7

13

Didelį pokytį, palyginti su 2015 m., nulėmė tai, jog 2016 m. buvo intensyviai ruošiamasi naujų įstatymų pro-jektų tinkamam įgyvendinimui ir iš naujo išnagrinėti visi privalomieji VPĮ įgyvendinantys teisės aktai.


PRIVALOMIEJI TEISĖS AKTAI

2016 m. buvo parengti šie privalomųjų teisės aktų projektai:

— Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodika;— Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės;— Mažos vertės pirkimų taisyklės; — Supaprastintų skelbimų formos;— Informacijos viešinimo CVP IS tvarkos aprašas;— Ataskaitų formos ir tvarkos aprašas; — Lietuvos Respublikos įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų

įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašas; — Viešojo pirkimo komisijos vokų atplėšimo procedūros protokolų privalomųjų rekvizitų aprašas;— Nešališkumo deklaracija.

REKOMENDACIJOS

2016 m. buvo parengti šie rekomendacinio pobūdžio dokumentų projektai:

— Neįprastai mažos kainos rekomendacijos;— Tarptautinių skelbimų pildymo rekomendacijos;— Etiško elgesio priemonė; — Maitinimo paslaugų pirkimo rekomendacijos.

Didžioji dalis teisės aktų ir rekomendacijų projektų susiję su nauju viešųjų pirkimų reglamentavimu, jie bus priimti ir įsigalios kartu su naujaisiais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais įstatymais. Atskirai būtų galima paminėti Etiško elgesio priemonę. Šis dokumentas parengtas įgyvendinant Šakinę korupcijos prevencijos vie-šuosiuose pirkimuose 2016–2019 m. programą. Etiško elgesio priemonę sudaro Etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose gairės ir Etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose atmintinė. Šios priemonės paskirtis – apibrėžti viešųjų pirkimų specialistų profesinės etikos ir elgesio principus pirkimuose, skatinti jų taikymą profesinėje veikloje, užkirsti kelią neetiškam elgesiui bei padėti priimti sprendimus, profesinėje veikloje susidūrus su skir-tingomis vertybėmis ir interesais.

Maitinimo paslaugų pirkimo rekomendacijų projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į 2015 m. rugsėjo 30 d. Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybėse atlikto finansinio (teisėtumo) audito“ pateiktas su mokinių maitinimu susijusias rekomendacijas, taip pat siekiant užtikrinti ko-kybišką mokinių maitinimą ir, sprendžiant tiekėjų konkurencijos klausimus, – padidinti tiekėjų, dalyvaujančių maitinimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose, skaičių.


ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSUOJAMI

PROJEKTAI

Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstituciniame veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 648 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ (toliau – Veiklos planas), numa-tyti trys Tarnybos įgyvendintini projektai:

— Viešųjų pirkimų efektyvumo didinimas metodinėmis priemonėmis— Naujos Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos sukūrimas— Viešųjų pirkimų rizikos valdymo informacinės sistemos kūrimas, plėtra, tobulinimas ir diegimas

2016 m. Tarnybos Projektų administravimo ir ekspertinio vertinimo skyrius parengė ir gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pateikė projekto „Viešųjų pirkimų efektyvumo didinimas metodinėmis priemonėmis“ projektinį pasiūlymą . Teigiamai įvertintas, projektas buvo įtrauktas į valstybės finansuojamų projektų sąrašą, finansuojant pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų progra-mos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 10.1.2-ESFA-V-916 „Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas“. Parengus paraišką fi-nansavimui gauti, 2016 m. rugsėjo 1 d. ji buvo pateikta Europos socialinio fondo agentūrai. 2016 m. pradėtos vykdyti trys projekte numatytos veiklos:

— Tarnybos darbuotojų dalyvavimas užsienyje organizuojamuose mokymuose ir konferencijose; — Tarnybos darbuotojų dalyvavimas Lietuvoje organizuojamuose mokymuose;— metodinių priemonių sukūrimas.

2016 m. 5 Tarnybos darbuotojai kėlė kvalifikaciją užsienyje šiose mokymų programose: „Konkurencinis di-alogas ir derybų vykdymas“, „Kova su korupcija viešuosiuose pirkimuose“. 3 darbuotojai dalyvavo kasmetėje Šiaurės šalių konferencijoje viešųjų pirkimų tema, kur susipažino su viešųjų pirkimų reglamentavimo aktuali-jomis Europos Sąjungoje. Mokymų metu įgyta praktika bus pritaikyta 2017 metais rengiant rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms.

2016 m. Tarnyba pasinaudojo programos TAIEX REGIO PEER 2 PEER teikiama nauda – surengė užsienio ekspertų vedamus mokymus ekonominio naudingumo kriterijų taikymo viešuosiuose pirkimuose tema. Buvo pakviesti net 6 lektoriai iš Suomijos, Lenkijos, Italijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, kurie pravedė prakti-nius mokymus viešųjų pirkimų ekspertams Lietuvoje. Praktinių mokymų metu specialistai mokėsi atpažinti esmines klaidas taikant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, mokėsi išskirti tinkamiausius kriterijus IT, medicinos ir darbų pirkimų atvejais. Įgytos praktinės žinios bus panaudotos rengiant rekomendacijas viešųjų pirkimų dalyviams.


PAŽEIDIMŲ PREVENCIJA IR

KONTROLĖ

1.2 TIKSLAS. LAIKU IR AIŠKIAI TEIKTI IŠVADAS

Numatytam tikslui įgyvendinti Tarnyba nusimatė uždavinį „Viešųjų pirkimų dalyvių vertinimas (apklausos duomenys, ar Tarnybos išvados aiškios ir parengiamos laiku, %)“.

2016 m. pradžioje surengtos viešųjų pirkimų dalyvių apklausos metu buvo nustatyta, kaip perkančiosios orga-nizacijos vertina Tarnybos atliktus patikrinimus ir skundų nagrinėjimą. Apklausos rezultatai parodė, kad dau-guma tikrintų perkančiųjų organizacijų Tarnybos atliktus patikrinimus vertina teigiamai (labai gerai / gerai). Palankiausiai vertinamas bendradarbiavimo geranoriškumas / mandagumas (80 proc.) ir profesionalumas (80 proc.). 69 proc. teigiamai įvertino vertinimo išvadų aiškumą. 68 proc. – vertino išvadų argumentavimą, pa-grįstumą. 61 proc. labai gerai / gerai įvertino vertinimo išvadų pateikimo spartą.

Dauguma (57 proc.) besikreipusiųjų su skundu teigiamai (labai gerai / gerai) vertina Tarnybos bendravimo gerano-riškumą, mandagumą reaguojant į skundą. Profesionalumą teigiamai vertino 46 proc. skundus teikusių tiekėjų. Kiti Tarnybos reagavimo į skundą aspektai sulaukė mažiau palankių vertinimų: išnagrinėto skundo išvadų argumentavi-mą, pagrįstumą teigiamai vertino 31 proc., išvadų aiškumą – 29 proc., skundo nagrinėjimo spartą – 28 proc. tiekėjų.

BENDRA VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ DALYVIŲ PALANKIŲ ĮVERTINIMŲ DĖL TARNYBOS TEIKIAMŲ IŠVADŲ DALIS (proc.)

Išvadų aiškumas – 48,8 proc. Išvadų operatyvumas – 45,0 proc.

SKELBIMAI APIE PIRKIMUS

Tarnybos Skelbimų ir ataskaitų skyrius, vykdydamas VPĮ pažeidimų prevencijos funkciją:

— patikrina skelbimų atitiktį nustatytiems reikalavimams;— praneša ir konsultuoja perkančiąsias organizacijas apie skelbimų neatitiktis nustatytiems reikalavimams;— paskelbia perkančiųjų organizacijų skelbimus CVP IS ir TED‘e.

Aiškios ir laiku parengiamos Tarnybos išvados – 46,9 proc.


2016 m. iš esmės keitėsi požiūris į skelbimų tikrinimą. Pavyzdžiui, 2015 m., tikrinant skelbimus, į kvalifikacinius reikalavimus būdavo žvelgiama paskirai – ar jie atitinka įstatymą, o nuo 2016-ųjų į kvalifikacinius reikalavimus imta žiūrėti kaip į visumą. Buvo pakeistas požiūris, kad visuma kvalifikacinių reikalavimų gali iš esmės riboti konkurenciją, t. y. pavienis reikalavimas savaime pats neriboja konkurencijos (tik pavieniais atvejais), o, žvel-giant į kvalifikacinių reikalavimų visumą, galima matyti, kada neužtikrinama konkurencija.

2016 m. buvo pastebėta tendencija, kad daugelis perkančiųjų organizacijų pradėjo vykdyti daug ribotų kon-kursų, Lietuvoje jie įgavo neigiamą atspalvį. ES riboti konkursai pasitelkiami siekiant sumažinti labai didelį da-lyvių skaičių, kai dalyvių, galinčių pateikti pasiūlymą, yra apie 50. Lietuvoje perkančiosios organizacijos ėmė riboti galinčių pateikti subjektų pasiūlymą skaičių, kai dalyvių skaičius nesiekia 10. Tarnyba pradėjo prevenciš-kai žiūrėti į taikomus ribotus konkursus.

Buvo išleistas informacinis pranešimas – rekomendacijos, kurios iš esmės užkirto kelią nesąžiningam ir neraci-onaliam dalyvių ribojimui. 2016 m. pabaigoje perkančiosios organizacijos pakeitė požiūrį į ribotus konkursus ir beveik visai jų atsisakė. Tačiau pradėti vykdyti pirkimai pagal ekonominį naudingumą, o tai irgi kelią susirūpinimą, nes perkančiosios organizacijos netinkamai nustato ekonominio naudingumo kriterijus, dažniausiai nustato to-kius, kurie iš esmės neatneša joms jokios pridėtinės vertė. Todėl nuo 2016 m. pabaigos pradėta prašyti pagrįsti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kokią ekonominę naudą jie teikia perkančiajai organizacijai.

RIZIKOS VERTINIMAS / SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

2016 m. Tarnyba daug dėmesio skyrė pranešimams apie galimus VPĮ pažeidimus, vykdant pirkimus ar sutartis, nagrinėti. Toliau veikė 2015 m. sukurta Pranešimų nagrinėjimo darbo grupė, sudaryta iš Tarnybos struktūri-nių padalinių valstybės tarnautojų; buvo tobulinama Tarnybos rizikos vertinimo sistema; siekiant sutrumpinti skundų nagrinėjimo trukmę, optimizuojami Tarnybos vidaus procesai.

Pokyčiai Tarnybos rizikos vertinimo sistemoje davė rezultatų – gerokai išaugo rinkos pasitikėjimas Tarnybos skundų nagrinėjimo sistema: 2016 m., palyginti su 2015-aisiais, buvo gauta 43 proc. daugiau pranešimų.

16 pav. TARNYBOS GAUTŲ PRANEŠIMŲ DĖL VPĮ PAŽEIDIMŲ SKAIČIUS 2014–2016 m.

Viešųjų pirkimų sektoriai, dėl kurių dažniausiai buvo teikti pranešimai apie galimus VPĮ pažeidimus, 2016 m. buvo statybos darbai (22 proc. visų 2016 m. gautų pranešimų), medicinos įranga, farmacijos ir asmens higi-enos produktai (8 proc.), verslo valdymo paslaugos (8 proc.), IT paslaugos (6 proc.), architektūros, statybos, inžinerijos ir inspektavimo paslaugos (5 proc.), o dėl kitų viešųjų pirkimų sektorių – likę 51 proc.

2016 m., palyginti su 2015-aisiais, pranešimų, kurių pagrindu pirkimai / sutartys buvo perduoti vertinti, dalis šiek tiek mažėjo ir pakito nuo 28 iki 21 proc. dėl padidėjusio bendro 2016 m. gautų skundų skaičiaus.

2016

2015

2014

866

605

507


Pranešimų, kurių pagrindu pirkimai ar sutartys buvo perduoti tolesniems kontrolės veiksmams, 2014–2016 m. išaugo nuo 18 iki 21 proc., o, palyginti su 2015 m., sumažėjo dėl 2016 m. gerokai (43 proc.) padidėjusio gautų pranešimų skaičiaus.

17 pav. TARNYBOS GAUTI PRANEŠIMAI DĖL GALIMŲ PAŽEIDIMŲ, VYKDANT PIRKIMUS AR SUTARTIS, PERDUOTI TOLESNIEMS KONTROLĖS VEIKSMAMS ATLIKTI, 2014–2016 m.

Įvykus teigiamiems pokyčiams Tarnybos rizikos vertinimo sistemoje, išaugo vertinant Tarnybos rizikos vertini-mo sistemos atrinktus pirkimus / sutartis nustatytų pažeidimų dalis.

18 pav. VERTINANT TARNYBOS RIZIKOS VERTINIMO SISTEMOS ATRINKTUS PIRKIMUS / SUTARTIS NUSTATYTI PAŽEIDIMAI, 2014–2016 m.

Vienas iš Tarnybos strateginiam tikslui įgyvendinti 2016–2018 metų Strateginiame veiklos plane numatytų uždavinių – „Tobulinti rizikos vertinimo sistemą“, o vertinimo kriterijus – „Rizikos vertinimo sistemos at-rinktų vertinti pirkimų su pažeidimais dalis nuo visų Tarnybos atliktų vertinimų, ne mažiau nei 75 proc.“

Tarnyba 2016 m. planuotą vertinimo kriterijaus vertę pasiekė ir viršijo – rizikos vertinimo sistemos atrinktų pirkimų su pažeidimais dalis siekė 87 proc.

2016

2015

2014

87,0 %

80,0 %

63,1 %

2014 20162015

18,1 %

28,3 %

21,0 %

38

469

64

802

43

562

Gauta pranešimų dėl pirkimųGauta pranešimų dėl sutarčiųPranešimų, kurių pagrindu pirkimai / sutartys perduoti vertinti, proc.


VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO SISTEMOS VEIKSMINGUMO ĮVERTINIMAS

Tarnyba, siekdama Strateginiame veiklos plane numatytų tikslų, 2015 m. pradėjo, o 2016 m. tęsė ginčų na-grinėjimo sistemos veiksmingumo vertinimą. Prie šio proceso aktyviai prisidėjo ne tik Tarnybos darbuotojai, bet ir skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ atstovai.

2015–2016 m. Tarnybos ekspertų grupė lankėsi Estijos, Lenkijos ir Slovėnijos institucijose, kuriose susipažino su viešųjų pirkimų priežiūros sistema, gilinosi į viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo praktiką.

Išanalizavus ginčų nagrinėjimų sistemas, padaryta išvada, kad geriausia praktika, kuria būtų galima remtis to-bulinant ginčų nagrinėjimo sistemą Lietuvoje, yra Slovėnijos, nes pačios institucijos statusas labiausiai atitinka Europos Teisingumo Teismo suformuluotus kriterijus (byla C-54/96, Dorsch Consult GmbH v. Bundesbauge-sellschaft Berlin), taikomus ginčų nagrinėjimo institucijai ir jos teisiniam statusui:

— institucija įsteigta įstatymu;— institucija nuolatinė;— jos sprendimai teisiškai privalomi;— ginčų nagrinėjimo metu šalys gali pateikti savo paaiškinimus ir atsaką;— institucija laikosi viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymo nuostatų;— institucija yra nepriklausoma.

Taip pat padaryta išvada, kad tokių specializuotų institucijų steigimas turi daug privalumų (greitesnės proce-dūros, ginčus nagrinėja išimtinai viešųjų pirkimų ekspertai, turintys specialiųjų žinių, žyminio mokesčio nusta-tymas atgrasytų tiekėjus teikti nepagrįstas pretenzijas). Užsienio valstybių ginčų nagrinėjimo sistemų esminiai bruožai pateikti 1 priede.

2017 m. kartu su Ūkio ministerija planuojama išsiaiškinti, kaip Lietuvos viešųjų pirkimų subjektai vertina da-bartinę ginčų nagrinėjimo sistemą, kokie pagrindiniai jos trūkumai, privalumai. Atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus, bus pateikti siūlymai, kaip tobulinti viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemą.

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ KONTROLĖ

VPĮ IR KURO TAISYKLIŲ NUOSTATŲ TAIKYMAS

Tarnybos Kontrolės skyriaus darbuotojai 2016 m. įvertino 263 pirkimus.

Pažymėtina, kad 2016 m., palyginti su 2015-aisiais, įvertintų pirkimų skaičiaus (323) mažėjimas paaiškinamas tuo, kad į 2015 m. įvertintų pirkimų skaičių yra įskaičiuotos 87 Valstybinės ligonių kasos ortopedinių prekių (paslaugų) pirkimų sutartys.

Bendra 2016 m. įvertintų pirkimų vertė – 1 252,7 mln. Eur (221,3 mln. Eur didesnė nei 2015 m.).


19 pav. TARNYBOS KONTROLĖS SKYRIAUS ATLIKTI VERTINIMAI PAGAL RŪŠĮ 2014–2016 m.

2015–2016 m. laikotarpiu sumažėjo Tarnybos iniciatyva atrinktų vertinti pirkimų skaičius, kuris keitėsi nuo 285 (2015 m.) iki 224 pirkimų (2016 m.), tačiau žymiai padidėjo teisėsaugos institucijų pavedimu įvertintų pirkimų skaičius – nuo 5 (2015 m.) iki 22 pirkimų (2016 m.).

20 pav. TARNYBOS KONTROLĖS SKYRIAUS ATLIKTI VERTINIMAI PAGAL VERTINIMO PAGRINDĄ 2014–2016 m.

2014

2014 2014 2014

2016

2016 2016 2016

2015

2015 2015 2015

43 40

8

95

4972

138

216

17 22

224

245

335

285

Neplaniniai operatyvūs vertinimai(pagal gautus pranešimus)Neplaniniai sisteminiai vertinimai

Vertinimai įgyvendinančiųjų institucijų prašymu

Vertinimai teisėsaugos institu-cijų pavedimu (ikiteisminis)

Vertinimai VPTiniciatyva

Iš visų įvertintų pirkimų (pagal Tarnybos 2016 m. strategines kryptis) pagal sektorius daugiausia įvertinta: sta-tybos sektoriaus pirkimų – 22 proc. (nuo visų įvertintų pirkimų), medicinos įrangos ir farmacijos srities – 12 proc., IT paslaugų srities – 7 proc.


21 pav. TARNYBOS KONTROLĖS SKYRIAUS ATLIKTI VERTINIMAI PAGAL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SEKTORIUS 2016 m.

Pagal perkančiąsias organizacijas daugiausiai dėmesio buvo skirta Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdo-miems pirkimams – įvertinta 19 pirkimų, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir Nacionalinės žemės tarnybos pirkimams – po 7.

Analizuojant 2016 m. atliktų vertinimų pasiskirstymą pagal įstatyminį pagrindą, 4 įvertinti pirkimai (iš jų tik 1 pirkimas įvykdytas be pažeidimų) atlikti pagal Kuro taisykles, 244 įvertinti pirkimai buvo atlikti pagal VPĮ nuostatas ir 15 (iš jų 3 vidaus sandoriai) įvertintų pirkimų VPĮ nebuvo taikomas.

22 pav. TARNYBOS KONTROLĖS SKYRIAUS ATLIKTI VERTINIMAI PAGAL ĮSTATYMINĮ PAGRINDĄ 2014–2016 m.

Statybos darbai

IT

Radijo, televizijos, komunikacijų, telekomunikacijų ir susijusi įranga

Medicinos įranga ir farmacija

Transporto įranga ir pagalbiniai transportavimo gaminiai

Sveikatos priežiūra

Energijos išekliai

Verslo paslaugos

Architektūros, statybų, inžinerijos ir inspektavimo paslaugos

Kiti

21,7 %

6,8 %

4,5 %

12,2 %

6,4 %

2,7 %

2,7 %

10,3 %

6,1 %

26,6 %

2014 2014 20142016 2016 20162015 2015 2015

4

229

264

244

1516

218

89

Energijos išteklių pirkimai

Viešieji pirkimai

Sutartys, sudarytos netaikant VPĮ


2016 m. įvertintų pirkimų, vykdytų pažeidžiant VPĮ, dalis nuo visų įvertintų pirkimų išliko beveik nepakitusi: 2015 m. – 85 proc., 2016 m. – 83 proc.

Iš visų įvertintų pirkimų 142 pirkimai patikrinti pagal „ex-ante“ taisyklę (iki sutarties sudarymo – 54 proc.; 2015 m. buvo 28 proc.).

2016 m. atlikus pirkimų vertinimus, 56 atvejais perkančiosios organizacijos įpareigotos nutraukti pirkimo pro-cedūras (21 proc. visų sprendimų); 39 atvejais – įpareigota patikslinti pirkimo dokumentus (15 proc. visų sprendimų), 9 – įpareigota pakartotinai nagrinėti pasiūlymus (3 proc.); 34 – sutartis pripažinta niekine ir rekomenduota ją nutraukti (13 proc.); leista tęsti procedūras – 22 atvejai (8 proc.).

23 pav. TARNYBOS KONTROLĖS SKYRIAUS ATLIKTI VERTINIMAI PAGAL SPRENDIMĄ 2016 m.

Įpareigota nutraukti procedūras

Sutartis turi būti pripažinta niekine ir nutraukta

Sutartis gali būti vykdoma

Kita

Nustatyti pažeidimai - sutartis įvykdyta

Įpareigota pakartotinai nagrinėti

Neteisėtas pirkimo būdas

Skirtingi sprendimai skirtingoms pirkimo objekto dalims

Teisėtas pirkimo būdas

Įpareigota patikslinti pirkimo dokumentus

Leista tęsti procedūras

Pažeidimų nenustatyta, pirkimas pasibaigęs nesudarius sutarties

21,3 %

12,9 %

6,1 %

18,6 %

8,7 %

3,4 %

1,1 %

0,8 %

2,3 %

14,8 %

8,4 %

1,5 %

Pažymėtina, kad 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjus vertinamų pirkimų skaičiui pagal „ex-ante“ taisyklę, padaugėjo ir Tarnybos priimtų valdingo pobūdžio sprendimų, t. y. Tarnyba efektyviau vykdo jai pavestą pre-vencinę funkciją – 2015 m. perkančiosios organizacijos buvo įpareigotos:

— nutraukti pirkimo procedūras – 10 proc. visų priimtų sprendimų;— patikslinti pirkimo dokumentus – 3 proc., — panaikinti neteisėtus sprendimus ir pakartotinai nagrinėti – 4 proc.


2015 m. ir 2016 m. įvertintų tarptautinių pirkimų skaičiai yra panašūs – atitinkamai 29 proc. ir 30 proc. Tačiau 2016 m. gerokai padidėjo Tarnybos dėmesys supaprastintų pirkimų teisėtumui: 2015 m. supaprastintų atvirų konkursų įvertinta 25 proc., o 2016 m. – 38 proc.; įvertinti mažos vertės pirkimai 2015 m. sudarė 13 proc., o 2016 m. – 25 proc. Tokią tendenciją galima paaiškinti tuo, kad tarptautiniu mastu vykdomi pirkimai sulaukia daugiau tiekėjų ir kitų institucijų dėmesio laiku reaguojant (signalizuojant) į perkančiųjų organizacijų daromus pažeidimus, tačiau supaprastinti pirkimai, atliekami pagal perkančiųjų organizacijų parengtas taisykles (ypač mažos vertės pirkimai), nesąžiningoms perkančiosioms organizacijoms suteikia daugiau galimybių piktnau-džiauti, nes juose labiau dalyvauja suinteresuoti vietiniai (apsiribojant miesto, rajono ir kt. teritorija) tiekėjai. Kontrolės skyriaus darbuotojai 2016 m. atliko 6 perkančiųjų organizacijų tikrinimus: 1 buvo planinis (CPO LT) ir 5 – operatyvūs. Per tikrinimus patikrinti 87 pirkimai, iš jų 97,7 proc. buvo nustatyti VPĮ pažeidimai.

2016 m., palyginti su 2015-aisiais, patikrintų pirkimų vertė žymiai padidėjo ir sudarė 195,2 mln. Eur, 2015 m. – 22,0 mln. Eur.

24 pav. TARNYBOS KONTROLĖS SKYRIAUS ATLIKTI VERTINIMAI PAGAL PAŽEIDIMŲ GRUPES, 2014-2016 m.

Pirkimo tikslas / principai

Kvalifikacija

Pirkimo būdas

Pasiūlymo vertinimas

Pirkimo dokumentai

Kuro pirkimai

Techninė specifikacija

Kita

24,1 %

21,7 %11,1 %

16,2 %

16,3 %12,4 %

14,6 %

11,7 %12,1 %

15,9 %

6,6 %4,1 %

3,1 %

1,5 %7,6 %

1,4 %

1,3 %2,2 %

5,6 %

16,8 %9,4 %

11,6 %

41,2 %31,7 %

201420152016


GSĮ NUOSTATŲ TAIKYMAS

2016 m. Tarnybos Gynybos ir saugumo pirkimų skyrius parengė 9 vertinimo išvadas ir 6 sprendimus dėl su-tarties sąlygų keitimo. Įvertinta, kad beveik 78 proc. pirkimų atlikti su pažeidimais.

25 pav. TARNYBOS GYNYBOS IR SAUGUMO SKYRIAUS ATLIKTŲ PIRKIMŲ VERTINIMŲ SKAIČIUS / PIRKIMŲ SU PAŽEIDIMAIS DALIS, proc.

2016 m. buvo įvertinta apie 6 proc. visų gynybos ir saugumo srityje įvykusių viešųjų pirkimų.

26 pav. ĮVERTINTŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE DALIS NUO VISŲ ĮVYKUSIŲ PIRKIMŲ SKAIČIAUS 2015–2016 m., proc.

Tarnybos Gynybos ir saugumo pirkimų skyrius 2016 m. taip pat parengė apžvalgą apie pažeidimus viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityje, ji skelbiama Tarnybos tinklalapyje, adresu: http://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/vpt-skelbia-2015-m-viesuju-pirkimu-atliekamu-gynybos-ir-saugumo-srityje-pazeidimu-apzvalga

2015 2016

9,5

5,7

20162015

911

Pirkimų vertinimų skaičiusPirkimų su pažeidimais dalis, proc.

27,3 %

77,8 %

http://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/vpt-skelbia-2015-m-viesuju-pirkimu-atliekamu-gynybos-ir-saugumo-srityje-pazeidimu-apzvalga

http://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/vpt-skelbia-2015-m-viesuju-pirkimu-atliekamu-gynybos-ir-saugumo-srityje-pazeidimu-apzvalga


PREVENCIJA IR PIRKIMO SUTARČIŲ PRIEŽIŪRA

SUTIKIMAI

Tarnyba, vykdydama VPĮ nustatytą funkciją rengti išvadas dėl Tarnybos sutikimų VPĮ ir Kuro taisyklėse nu-statytais atvejais, 2016 m. parengė 1 221 sutikimus, iš kurių didžiąją dalį (588), kaip ir 2015 m., sudarė prašy-mai keisti sutarčių sąlygas, neskelbiamų derybų prašymai – 95. Šios dvi sutikimų rūšys sudarė 56 proc. visų prašymų.

27 pav. SUTIKIMŲ SKAIČIUS 2014–2016 m.

Dėl sutikimo vykdyti pirkimą VPĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytu būdu, t. y. sudaryti vidaus sandorius, 2016 m. Tarnyba gavo 467 prašymus, iš jų – daugiau nei 70 proc. sudarė AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašy-mai sudaryti vidaus sandorį.

Vidaus sandoriai – viena iš VPĮ 10 straipsnyje nurodytų išimčių, kai VPĮ netaikomas. Tarnyba, taip pat Konku-rencijos taryba ne kartą išsakė nuomonę, kad Lietuvoje vidaus sandorių galimybe piktnaudžiaujama, jie tampa labiau taisykle nei išimtimi. Vidaus sandoriams, t. y. netaikant konkurencingos procedūros, kasmet išleidžiama apie 190 mln. eurų.

28 pav. VIDAUS SANDORIŲ APIMTIS (SKAIČIUS, VERTĖ) 2014–2016 m.

Vidaus sandorių vertė, mln. EurVidaus sandorių skaičius

2014

2014

2016

2016

2015

2015

1 704

212

127,7

1 690

271

301,1

1 221

138,3

326


Per vidaus sandorius perkamos tokios paslaugos, kurias, Tarnybos nuomone, rinkoje galėtų teikti ne vienas tokių paslaugų teikėjas, pavyzdžiui, Kalėdų eglės, aplinkos puošimo ir nupuošimo švenčių metu paslaugos, fontano priežiūros paslaugos, miesto tualetų eksploatavimo ir priežiūros paslaugos, gatvių valymo ir šlavimo paslaugos, medžių genėjimo paslaugos, atliekų ir šiukšlių vežimo paslaugos ir pan.

Perkančiųjų organizacijų, pasirinkusių sprendimą netaikyti konkurencingos procedūros, t. y. sudaryti vidaus sandorį, tikslas turėtų būti toks pat kaip ir vykdant viešąjį pirkimą – racionaliai panaudoti lėšas. Tačiau abe-jotina, ar tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos kontroliuojamas subjektas nesusiduria su konkurencine aplinka, lygiais pagrindais nesivaržo su konkurentais dėl sutarties, galima kalbėti apie sudarytų sandorių efek-tyvumą.

SUTARČIŲ VERTINIMAI

2016 m. Tarnyba, vykdydama VPĮ nustatytą funkciją kontroliuoti, kaip laikomasi pirkimo sutarčių sąlygų, atliko 80 pirkimo sutarčių vertinimą. Pirkimo sutarčių vertinimų skaičius, kaip rodo pastarųjų trejų metų statistika, nuolat auga.

29 pav. VERTINTŲ SUTARČIŲ SKAIČIUS 2014–2016 m.

35

56

2014 2015 2016

80

Vertinant pirkimo sutarčių vykdymą, akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos arba neskiria, arba skiria nepa-kankamą dėmesį sudarytų pirkimo sutarčių priežiūrai. Lyginant pastarųjų trejų metų pirkimo sutarčių, kurios buvo vykdytos nesilaikant jose nurodytų sutartinių sąlygų, statistiką, tendencijos išlieka beveik tokios pat, t. y. kiekvienais metais pažeidimų nustatoma apie 90 proc. visų vertintų pirkimo sutarčių.


30 pav. VERTINTŲ SUTARČIŲ SU PAŽEIDIMAIS DALIS, proc., 2014–2016 m.

93,6

288,3

2014 2015 2016

97,4

Tarnyba, atlikdama pirkimo sutarčių priežiūrą, gali konstatuoti, kad:

— perkančiosios organizacijos dažnai nevykdo VPĮ 18 straipsnio 11 dalyje nustatytos pareigos viešinti nuo 2015 m. sudarytas pirkimo sutartis ir jų pakeitimus;

— perkančiosios organizacijos nekontroliuoja pirkimo sutarties vykdymo ir viršija pirkimo sutartyje nusta-tytus maksimalius kiekius, nevykdydamos jiems naujų viešojo pirkimo procedūrų;

— nekontroliuojama, kad būtų laikomasi pirkimo sutartyje nustatytų darbų atlikimo, paslaugų suteikimo (ypač kai darbai ar paslaugos vykdomi tam tikrais etapais) ar prekių pristatymo terminų;

— pirkimo sutartį vykdo ūkio subjektai, kurie nėra įvardyti nei tiekėjo pasiūlyme, nei pirkimo sutartyje; — atsiskaitoma ne pirkimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais;— atliekami pirkimo sutarčių pakeitimai, kurie pažeidžia viešųjų pirkimų principus;— pasitaiko atvejų, kai jau atliktiems darbams imituojamos viešojo pirkimo procedūros;— netinkamai suformuluojamos pirkimo sutarties nuostatos, dėl ko vėliau pirkimo sutarties vykdymas

tampa sudėtingesnis, keliantis ginčų tarp perkančiųjų organizacijų ir rangovų, pvz., nenumatomos pirkimo sutarties keitimo galimybės ir sąlygos; nenumatomi pirkimo sutarties nutraukimo pagrindai ir tvarka; nenustatomos pakankamos sutartinių įsipareigojimų vykdymą užtikrinančios priemonės; nenumatomos esminės pirkimo sutarties sąlygos, kurias pažeidus pirkimo sutartis būtų nutraukia-ma, o tiekėjas, pažeidęs esmines pirkimo sutarties nuostatas, būtų įtraukiamas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir pan.

31 pav. VERTINTŲ SUTARČIŲ VERTĖ 2014–2016 m., mln. Eur

2014 20162015

9,3 8,5 7,0

90,7 93,091,5Su pažeidimaisBe pažeidimų


Su pažeidimaisBe pažeidimų

2016 m. Tarnybos vertintos didžiausios vertės pirkimo sutartys

— Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetinių paslaugų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdy-mo įstaigose (darželiuose) bei švietimo įstaigose (mokyklose) teikimo sutartis (10,3 mln. eurų);

— UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras Atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimo ir statybos, biologinio apdorojimo įrenginių projektavimo ir statybos, projekto vykdymo priežiūros, vieši-nimo stendų įrengimo bei atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų sutartis (10,1 mln. eurų);

— Jonavos rajono savivaldybės administracijos Sporto, sveikatingumo ir pramogų komplekso statybos darbų sutartis (7,7 mln. eurų);

— Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Statybos darbų rangos sutartis (5,6 mln. eurų);

— Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šilumos tiekimo Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus objektams bei tokių objektų šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros ir eksploata-cijos paslaugų pirkimo sutartis (5,3 mln. eurų);

— Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos „Draudėjų, apdraustųjų ir socialinio draudimo įmokų apskaita“ priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimo sutartis (2,2 mln. eurų);

Didžiausia dalis pirkimo sutarčių tiek 2015, tiek 2016 metais Tarnybos Rizikos valdymo ir statistikos skyriaus buvo atrinktos vertinti pagal gautą informaciją (neplaniniai vertinimai).

32 pav. TARNYBOS PREVENCIJOS IR PIRKIMO PRIEŽIŪROS SUTARČIŲ SKYRIAUS ATLIKTI SUTARČIŲ VERTINIMAI PAGAL VERTINIMO PAGRINDĄ 2014–2016 m.

Planiniai

Teisėsaugos institucijos prašymu

Neplaniniai

Įgyvendinančios / administruojančios institucijos prašymu

34

1647

79

810

1

108

7

170

201420152016

Didžiausią dėmesį tiek 2015, tiek 2016 metais Tarnyba skyrė statybos sektoriui – statybos darbų, taip pat projektavimo pirkimo sutartims. Šis sektorius 2016 m. Tarnybos išskirtas kaip rizikingas, todėl reikalaujantis ypatingo dėmesio.


33 pav. TARNYBOS PREVENCIJOS IR PIRKIMO PRIEŽIŪROS SUTARČIŲ SKYRIAUS ATLIKTI SUTARČIŲ VERTINIMAI PAGAL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SEKTORIUS 2016 m.

NEPATIKIMŲ TIEKĖJŲ SĄRAŠAS

Viena iš Tarnybos Strateginiame 2016 m. veiklos plane numatytų veiklų – sukurti galimybę CVP IS skelbti duomenis apie tiekėjus, kurie neįvykdė ar netinkamai vykdė pirkimo sutartį, ir tai buvo esminis pirkimo sutar-ties dėl tiekėjo kaltės pažeidimas, dėl kurio buvo nutraukta pirkimo sutartis ar įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinka-mą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.

2016 m. įsigaliojo VPĮ pakeitimas, kuriuo numatytas reikalavimas netinkamai pirkimo sutartį vykdančius ar jos nevykdančius tiekėjus įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (kitaip – „juodasis tiekėjų sąrašas“), kai toks netinkamas vykdymas yra esminis sutarties pažeidimas. Atitinkamai perkančiosios organizacijos, vykdyda-mos viešuosius pirkimus, dokumentuose gali numatyti, kad į „juodąjį sąrašą“ įtraukti tiekėjai bus pašalinami iš viešojo pirkimo procedūrų. Šiuo pakeitimu siekta išspręsti problemą, kai viešajame pirkime pasiūlymą patei-kia tiekėjas, kuris netinkamai vykdė anksčiau sudarytą sutartį ar jos išvis nevykdė, o perkančioji organizacija, įvertinusi tokio tiekėjo pasiūlymą ir nustačiusi, kad jo pasiūlymas laimėjo, yra priversta su šiuo tiekėju sudaryti sutartį jau žinodama, jog yra didelė tikimybė, kad tiekėjas pagal naują sutartį neįvykdys savo įsipareigojimų ar juos įvykdys netinkamai.

Praktikoje šis „juodojo tiekėjų sąrašo“ modelis nepasiteisino, yra labiau teorinis ir neatgraso tiekėjų nuo ne-tinkamo sutarčių vykdymo. Šiuo metu į šį sąrašą yra įtraukti vos keli tiekėjai, nors perkančiosios organizacijos neretai skundžiasi netinkamu sutarčių vykdymu. Be to, kaip parodė UAB „Nota Bene“ pavyzdys, tiekėjai gana paprastai išvengia šio sąrašo suvaržymų, įsteigdami naujas įmones kitu pavadinimu.

42 % Darbai

12% Projektavimas

6 % Informacinės technologijos1 % Maitinimo paslaugos4 % Mokymo paslaugos

35 % Kita


EKSPERTINIAI VERTINIMAI IR KONSULTACIJOS

2016 m. Tarnyboje buvo įsteigtas savarankiškas Projektų administravimo ir ekspertinio vertinimo skyrius, ku-rio vienas pagrindinių tikslų – užtikrinti, kad Tarnybos darbuotojams būtų teikiami specifiniai ekspertų vertini-mai, mokymai, konsultacijos su Tarnybos vykdomomis funkcijomis susijusiais klausimais. Ekspertų konsultaci-jos buvo teikiamos pagal atskirus viešųjų pirkimų sektorius.

34 pav. 2016 m. TEIKTOS EKSPERTŲ KONSULTACIJOS PAGAL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SEKTORIUS

IT srities eksperto paslaugomis daugiausia naudojosi Prevencijos ir pirkimo sutarčių priežiūros skyriaus (PPSPS) specialistai, kiek mažiau – Kontrolės skyriaus (KS), taip pat Skelbimų ir ataskaitų (SAS) bei Rizikos valdymo ir statistikos skyriaus specialistai (RVSS). Daugiausia konsultacijos buvo teikiamos žodžiu, taip pat pateikiamos išvados raštu, į patikrinimą vietoje IT ekspertas 2016 m. vyko vieną kartą.

35 pav. EKSPERTINIAI VERTINIMAI IT SEKTORIUJE 2016 m.

KS RVSS SASPPSPS

18

1

4

19

IT

TV įranga

Statyba

Medicina

42

1

16

3


2016 m., įvykdžius mažos vertės viešąjį pirkimą, buvo pasirašyta eksperto konsultacijų suteikimo paslaugų sutartis su statybos srities ekspertu. Šio eksperto paslaugomis daugiausia naudojosi PPSPS specialistai, taip pat KS, SAS bei Gynybos ir saugumo pirkimų skyriaus (GSPS) specialistai. Vienu atveju ekspertas vyko į patikrinimą vietoje kartu su PPSPS ir KS specialistais.

Dažniausiai buvo teikiamos ekspertinės išvados raštu, šešis kartus statybos ekspertas vyko į patikrinimus vie-toje ir vieną kartą buvo teikiama konsultacija žodžiu.

36 pav. EKSPERTINIAI VERTINIMAI STATYBOS SEKTORIUJE 2016 m.

KSGSPS PPSPS, KS SASPPSPS

4

1 1 1

10


TARNYBOS INFORMACINĖS

SISTEMOS

2 TIKSLAS. GERINTI ELEKTRONINIŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ INFORMACINIŲ SISTEMŲ KOKYBĘ

CENTRINĖ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Vieno iš programos Aiškių ir supaprastintų procedūrų užtikrinimas viešųjų pirkimų dalyviams tikslų – Ge-rinti elektroninių viešųjų pirkimų informacinių sistemų kokybę įgyvendinimui įvertinti Strateginiame vei-klos plane Tarnyba nusimatė vertinimo kriterijus. Vienas iš jų – Užtikrinti efektyvų el. pirkimų sistemos veikimą (vartotojų palankus vertinimas, %).

2016 m. vertinimo kriterijaus reikšmė buvo nustatyta pagal viešųjų pirkimų dalyvių apklausos rezultatus. Apklausoje remtasi šiais Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) efektyvumo parametrais: 1) informacijos pakankamumas; 2) naudojimosi patogumas; 3) funkcijų pakankamumas; 4) sau-gumas; 5) operacijų greitis. 2016 m. pradžioje 54,4 proc. tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų pasirinktus pa-rametrus vertino labai gerai ir gerai.

Kita Tarnybos Strateginiame veiklos plane numatyto CVP IS efektyvumo rodiklio CVP IS pasiekiamumas 2016 m. pasiekta reikšmė – 99,8 proc. darbo valandų.

2016 m. Tarnyba ir toliau tobulino turimą CVP IS: užtikrino jos pasiekiamumą didindama viešųjų pirkimų skaidrumą, konkurencingumą, sudarydama sąlygas mažinti pirkimų sąnaudas ir pirkimų procedūrų trukmę, viešindama informaciją. Tarnyba įgyvendino šiuos uždavinius:

1. Sukūrė galimybę tiekėjui papildomai užšifruoti savo kainų pasiūlymus. Tiekėjas, į kompiuterį įsidiegęs programinę įrangą, turi galimybę ir pats rūpintis savo pasiūlymo saugumu, užšifruoti dokumentą, ku-riame yra kaina. CVP IS loginė kontrolė palengvina perkančiųjų organizacijų pirkimo ir skelbimo infor-macijos pildymą ir sumažina klaidų tikimybę.

2. Supaprastino CVP IS naudotojų registraciją (tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms). Pakeitus teisės aktus ir sisteminius pokyčius, nebeliko reikalavimo CVP IS naudotojams Tarnybai teikti „popie-rines“ registracijos formas.

3. Atliko CVP IS Sutarčių posistemės patobulinimus, sukuriant galimybę kaupti duomenis ir filtruoti vie-šųjų pirkimų sutartis pagal pirkimo tipą. Tai palengvino sutarčių pildymą perkančiosioms organizacijoms ir viešinamų sutarčių paiešką.


4. Papildė CVP IS Kontrolės ir stebėsenos posistemės funkcionalumą tikrinant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus. Tai leido įgyvendinančių institucijų atliekamus pirkimų tikrinimus vi-siškai perkelti į elektroninę erdvę, taip pat sukurta integracija su SFM IS.

5. Atnaujino CVP IS techninę įrangą, perkeldama sistemą į įsigytas naujas tarnybines stotis (serverius), taip pat buvo išplėsta CVP IS duomenų saugyklos apimtis. Atlikti pakeitimai pagerino sistemos greita-veiką ir galimybę kaupti didesnius duomenų kiekius.

2016 m. buvo planuota pritaikyti CVP IS naujam Viešųjų pirkimų įstatymui (toliau – VPĮ), tačiau, jo nepri-ėmus (buvo derinamos atskiros įstatymo nuostatos, kurios turės įtakos CVP IS funkcionalumui), CVP IS darbai nebuvo atlikti.

2017 m. planuojama atlikti CVP IS (ir jos posistemių) pritaikymo naujam VPĮ diegimo darbus. Bus sukurtos naujos viešųjų pirkimų skelbimų tarptautinės formos, supaprastintų pirkimų skelbimų formos ir mažos vertės skelbimų formos, kurių pildymas naudotojams taps paprastesnis. Dalis pildant skelbimus reikalingos informa-cijos automatiškai persikels iš pirkime anksčiau suvestos informacijos. Taip pat, remiantis naujojo VPĮ reikala-vimais, bus atnaujintos viešųjų pirkimų ataskaitų formos.

Siekiant palengvinti perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų komunikaciją, 2017 m. planuojama sukurti CVP IS ga-limybę perkančiosioms organizacijoms konsultuotis su rinka – CVP IS sistemoje bus sukurtas naujas pirkimo šablonas „Rinkos konsultacijos“. Didėjant CVP IS priemonėmis atliekamų pirkimų skaičiui (atsiradus reikala-vimui daugiau mažos vertės pirkimų vykdyti per CVP IS), didėjant naudotojų skaičiui, kaupiamos ir saugomos informacijos kiekiui, Tarnyba privalės toliau didinti CVP IS techninius pajėgumus, taip pat atlikti būtinus CVP IS programinės įrangos atnaujinimus.

Įgyvendindama šiuos uždavinius, Tarnyba sieks diegti technines ir programines priemones CVP IS saugomų duomenų konfidencialumui ir vientisumui užtikrinti. Siekdama pagerinti CVP IS prieinamumą, užtikrins ne-pertraukiamą ir stabilų CVP IS veikimą.

RIZIKOS VALDYMO INFORMACINĖ SISTEMA

Atsižvelgiant į naujų ES direktyvų perkėlimą ir būsimą naujosios VPĮ redakcijos įsigaliojimą, pokyčiai laukia ir Viešųjų pirkimų rizikos valdymo informacinės sistemos (toliau – VPRV IS). Modifikuoti VPRV IS buvo planuota 2016 m., tačiau dėl nepakankamo finansavimo ir pasikeitusių prioritetų, susijusių su naująja VPĮ redakcija, modifikavimą planuojama vykdyti 2017 metais.

Pagrindinis VPRV IS duomenų šaltinis – skelbimų apie viešuosius pirkimus ir viešojo pirkimo procedūrų atas-kaitų duomenys (toliau – skelbimai ir ataskaitos), kurie kaupiami Viešųjų pirkimų monitoringo informacinėje sistemoje (VPM IS). Įsigaliojus naujajai VPĮ redakcijai, Tarnyba privalo atnaujinti skelbimų ir ataskaitų formas, pritaikant jas naujojo VPĮ nuostatoms. Šiuo tikslu skelbimų ir ataskaitų formos bus perkeltos į Viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo posistemę (CTM). VPRV IS reikės modifikuoti, kad būtų užtikrintas skelbimų ir ataskaitų duomenų perdavimo į VPRV IS tęstinumas.

Dar vienas planuojamas pakeitimas, atsižvelgiant į naujosios VPĮ redakcijos nuostatas, – atsisakyti įvykdytos ar nutrauktos sutarties ataskaitų, kurių duomenys šiuo metu naudojami VPRV IS, ir vietoje jų pradėti naudoti e.sąskaitos duomenis.

Atsižvelgiant į minėtus su skelbimų ir ataskaitų formų atnaujinimu, perėjimu prie e.sąskaitos duomenų naudo-jimo susijusius pakeitimus, turės būti iš naujo apsvarstytas ir pakeistas Rizikos valdymo modelis.


VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SEKTORINĖS APŽVALGOS

Kadangi Tarnybos atliekamų vertinimų dalis sudaro labai nedidelę dalį (apie 3,5 proc.) visų vidutiniškai per me-tus įvykstančių viešųjų pirkimų, Tarnyba, siekdama nustatyti sistemines viešųjų pirkimų sistemos problemas, vis daugiau dėmesio skiria viešųjų pirkimų sektorinei analizei.

2016 m. Strateginiame veiklos plane Tarnyba buvome numačiusi atlikti 3–4 rizikingiausių viešųjų pirkimų sektorių apžvalgas.

2016 m. parengtos šios sektorinės apžvalgos:

— Maisto produktų ir maitinimo paslaugų pirkimai 2013–2015 m.;— Skalbimo paslaugų pirkimai gydymo įstaigose 2011–2016 m.;— Laboratorijos reagentų ir diagnostikos priemonių viešieji pirkimai 2013–2015 m.;— Kelių priežiūros automobilinės technikos viešieji pirkimai 2003–2016 m.— IT sektoriaus paslaugų viešieji pirkimai 2011–2015 m.

Parengtas šis sektorinės apžvalgos projektas:

— Statybos sektoriaus viešieji pirkimai 2015 m.

Analizuojant 2014–2016 m. laikotarpiu įvykusių viešųjų pirkimų informaciją, nustatyta, kad vidutiniškai 44 proc. viešųjų pirkimų – „vieno tiekėjo“ pirkimai, t. y. atskiroms pirkimo objekto dalims pasiūlymus pateikė vienas tiekėjas arba, atmetus kitų dalyvių pasiūlymus, pasiūlymų eilėje liko vienas tiekėjas. Kai kuriuose viešųjų pirkimų sektoriuose fiksuojama ypač didelė „vieno tiekėjo“ pirkimų dalis, ryškus ilgalaikis rinkos pasidalijimas tarp nedidelės dalies tame segmente veikiančių tiekėjų, o tai labai padidina įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kainas.

2016 m. Tarnybos atliktų sektorinių viešųjų pirkimų apžvalgų metu nustatyta, kad:

— 2013–2015 m. laboratorijos reagentų ir diagnostinių priemonių viešuosiuose pirkimuose 5 tiekėjai lai-mi apie 66 proc. viešųjų pirkimų vertės, kitiems 115 atitenka 34 proc. rinkos; 47 proc. – „vieno tiekėjo“ pirkimai;

— 2011–2016 m. skalbimo paslaugoms daugiausia išleido toli gražu ne didžiausios Lietuvos gydymo įstai-gos; su 5 tiekėjais buvo sudaryta 78 proc. visų skalbimo paslaugų sutarčių vertės, o gydymo įstaigoms teikiamų skalbimo paslaugų kainos kai kuriais atvejais skyrėsi daugiau nei 2 kartus;


— 2003–2016 m. kelių priežiūros ir automobilinės technikos viešuosiuose pirkimuose 3 tiekėjams atiteko apie 47 proc. rinkos, kitiems 110 tiekėjų atiteko 53 proc. rinkos. Mažiausia konkurencija vykdant kelių priežiūros automobilinės technikos pirkimus yra autogreiderių rinkoje; joje vienas tiekėjas – UAB „Ke-luva“ – analizuojamuoju laikotarpiu užima 99 proc. visos rinkos. Analizės rezultatai parodė, kad Lietuva už autogreiderius moka 42 proc. daugiau nei kaimyninė Lenkija, 16 proc. brangiau nei Latvija, o už ES šalis Lietuva moka vidutiniškai 8 proc. brangiau;

— 2011–2015 m. IT paslaugų viešuosiuose pirkimuose buvo sudarytos sutartys su 608 tiekėjais, bet 41 proc. visos šiame sektoriuje sudarytų sutarčių vertės atiteko 20 IT paslaugų tiekėjų. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje laimi daugiausia tiekėjų (tarptautiniuose pirkimuose 2015 m.: Lie-tuvoje – 91 tiekėjas, Latvijoje – 60; Estijoje – 59), tačiau pasiūlymai mažiausiai konkurencingi; čia di-džiausia dalis „vieno tiekėjo“ pirkimų (tarptautiniuose pirkimuose 2015 m.: Lietuvoje – 66 proc. „vieno tiekėjo“ pirkimų; Latvijoje – 50 proc.; Estijoje – 28 proc.).


ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ / VIEŠOJO

INTERESO GYNIMAS

2015 m. administracinė atsakomybė buvo pritaikyta 20 viešuosius pirkimus vykdžiusių asmenų. 2016 m. Tarnyba nagrinėjo 158 bylas dėl administracinės atsakomybės taikymo: 6 bylos buvo nutrauktos (iš jų – 2 nutraukė teismai, panaikinę Tarnybos nutarimus), 69 asmenys susimokėjo administracinius nurodymus, 65 asmenims buvo skirti įspėjimais (iš jų – 12 skyrė teismai, švelnindami Tarnybos paskirtas nuobaudas), 18 as-menų skirtos piniginės baudos.

36 administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys Tarnybos nutarimus taikyti administracines nuobaudas skundė teismams. 16 bylų teismai švelnino Tarnybos paskirtas nuobaudas – mažino baudų dydį arba baudas pakeisdavo įspėjimais, 2 kartus panaikino Tarnybos nutarimus ir bylas nutraukė, 9 bylų nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs.

VPĮ numato, kad vykdyti viešuosius pirkimus gali tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, o asmenys, kuriems yra paskirta ir galioja nuobauda (išskyrus įspėjimą) už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, nelaikomi esančiais nepriekaištingos reputacijos. Taigi, be paskirtų nuobaudų, papildomai beveik 80 asmenų neteko teisės vienus metus dalyvauti viešųjų pirkimų procese.

37 pav. SURAŠYTŲ ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ PROTOKOLŲ SKAIČIUS 2014–2016 m.

2016

2015

2013

2014

2012

158

20

22

141

43


1 883 864

2014 2015 2016

5 040

38 pav. NUOBAUDŲ SUMA 2014–2016 m., Eur

50

62

2014 2015 2016

88

Tarnybos Strateginiame 2016–2018 m. veiklos plane numatyto Laimėtų bylų procento rodiklio 2016 m. pa-siekta vertė – 76 proc. (vietoj planuotų 95 proc.). Toks procentas pasiektas dėl nedidelio 2016 m. įsiteisėjusių sprendimų skaičiaus. Bylos teismuose tęsiasi po kelerius metus. 2016 m. iš viso įsiteisėjo 13 teismų sprendimų: 10 įsiteisėjusių sprendimų buvo teigiami Tarnybai, 3 bylas Tarnyba pralaimėjo.

2016 m. teismai pradėjo nagrinėti 38 bylas pagal gautus skundus dėl Tarnybos sprendimų: 23 – administra-cinių teisės pažeidimų bylos, 15 – administracinių bylų.

2 kartus Tarnyba kreipėsi į teismą gindama viešąjį interesą (abiejose bylose teismai atmetė Tarnybos ieški-nius). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje Nr. e2-1229-513/2016 Klaipėdos apygardos teismas pasinaudojo teise išeiti iš ieškinio ribų ir pripažino sudarytą viešojo pirkimo – pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas perkančiosios organizacijos apeliacinį skundą byloje Nr. e2A-1061-302/2016, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, taikydamas pradinį Tarnybos prašymą taikyti alternatyvią sankciją – skirti baudą, pasisakė, jog atmeta Tarnybos ieškinį. Tokiu atveju susiklostė situacija, kai Tarnyba, de facto laimėjusi bylą, de jure tapo pralaimėjusiąja.

Lietuvos Respublikos teismai vis aktyviau naudojasi teise kreiptis į Tarnybą dėl išvadų teikimo jų nagrinėjamose viešųjų pirkimų bylose. Dažniausiai išvados buvo teikiamos apygardų teismų prašymu, rečiau – Lietuvos ape-liaciniam teismui ar Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

39 pav. TARNYBOS 2014–2016 m. TEISMAMS TEIKTŲ IŠVADŲ SKAIČIUS

https://e.teismas.lt/lt/Protected/Cases/Details?caseId=d5df6c59-2655-4d76-a54b-b7754c1a0910

https://e.teismas.lt/lt/Protected/Cases/Details?caseId=6862599c-3764-4f9c-bff2-2ce64ac776d8


ŽALIEJI VIEŠIEJI PIRKIMAI

Tarnybai priskirti įsipareigojimai dėl žaliųjų pirkimų įgyvendinimo, nustatyti 2015 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-840 „Dėl žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2016−2020 metų priemonių patvirtinimo“:

1. Stiprinti perkančiųjų organizacijų gebėjimus atlikti žaliuosius pirkimus, skatinti tiekėjus pateikti į rinką kuo daugiau aplinkai palankių produktų:

1.1. perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams organizuoti mokymus-seminarus žaliųjų pirkimų klausimais (2016−2020 m);

1.2. perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams rengti ir platinti rekomendacinę bei mokomąją medžiagą apie žaliuosius pirkimus, parengti ir paviešinti informaciją apie žaliųjų pirkimų gerą-ją patirtį (2016−2020 m).

2. Atlikti žaliųjų pirkimų stebėseną: 2.1. kaupti statistinius duomenis apie atliktus žaliuosius pirkimus Viešųjų pirkimų tarnybos infor-

macinėje sistemoje (2016−2020 m);2.2. žaliųjų pirkimų stebėsenos duomenis pateikti Aplinkos ministerijai (2016−2020 m).

Vadovaujantis 2016 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 125 „Dėl Lietuvos Res-publikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 804 „Dėl nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ ir jį keitusių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstaty-me apibrėžtos perkančiosios organizacijos, atlikdamos prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, turi taikyti šiuos kriterijus, skaičiuojant pagal skaičių ir pagal vertę, ne mažiau kaip 40 procentų tokių pirkimų 2016 metais, ne mažiau kaip 45 procentams – 2017 metais, ne mažiau kaip 45 procentams – 2018 metais, ne mažiau kaip 50 procentų – 2019 metais ir ne mažiau kaip 50 procentų – 2020 metais, išskyrus tuos atvejus, kai rinkoje nėra prekių, neteikiamos paslaugos ar neatlie-kami darbai, atitinkantys žaliesiems pirkimams nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus, taip pat tais atvejais, kai jų taikymo išimtys numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nu-tarimuose ir kituose teisės aktuose.

2016 m., palyginti su 2015-aisiais, žaliųjų viešųjų pirkimų apimtis sumažėjo daugiau nei penktadaliu (2015 m. – 493,2 mln. Eur; 2016 m. – 383,0 mln. Eur), o skaičius padidėjo nuo 317 iki 346, t. y. apie 9 proc. (40 pav.).


40 pav. ŽALIŲJŲ PIRKIMŲ APIMTIS 2011–2016 m.

Perkančiųjų organizacijų, kurios taiko aplinkosaugos kriterijus, žaliųjų pirkimų vertės dalis 2016 m., palyginti su 2015 m., sumažėjo 4,5 proc. ir sudarė 10,2 proc. bendros 2016 m. vykdytų viešųjų pirkimų vertės (41 pav.). O žaliųjų pirkimų skaičiaus dalis 2016 m., palyginti su 2015-aisiais, padidėjo 0,4 proc. ir sudarė 3,7 proc. bendro 2016 m. vykdytų viešųjų pirkimų skaičiaus (41 pav.).

41 pav. ŽALIŲJŲ PIRKIMŲ VERTĖS IR SKAIČIAUS DALIS NUO BENDROS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VERTĖS IR SKAIČIAUS 2011–2016 m., proc.

969

2014

2014

562

2013

2013

871

2016

2016

346

2015

2015

317

2012

2012

2011

2011

959

737,9

1 178,6

750,6

389,4 493,2 383,0

Žaliųjų pirkimų skaičiusŽaliųjų pirkimų vertė, mln. Eur

Visų perkančiųjų organizacijų žaliųjų pirkimų vertės dalis nuo bendros viešųjų pirkimų vertės, proc.Visų perkančiųjų organizacijų žaliųjų pirkimų skaičiaus dalis nuo bendro viešųjų pirkimų skaičiaus, proc.

23,5

7,48,3

32,2

7,0

19,9

5,7

8,6

3,3

14,7

3,7

10,2


36,1 %

28,9 %

29,9 %

31,1 %

22,0 %

22,0 %

22,0 %

22,0 %

27,6 %

33,0 %

31,2 %

36,5 %

36,6 %22,0 % 27,4 %

Analizuojant bendro žaliųjų pirkimų skaičiaus pasiskirstymą pagal pirkimo objekto rūšis (prekės, paslaugos, darbai), nustatyta, kad 2016 m. darbų žaliųjų pirkimų skaičius sudarė per 44 proc. bendro įvykdytų žaliųjų pirkimų skaičiaus, prekių – beveik 36 proc., paslaugų – apie 20 proc. (42 pav.).

42 pav. ŽALIŲJŲ PIRKIMŲ SKAIČIUS PAGAL PIRKIMO OBJEKTO RŪŠIS, proc.

2016 m., kaip ir 2015 m., didžiausią žaliųjų pirkimų vertės dalį sudarė darbų žaliųjų pirkimų vertė, kuri siekė 272,3 mln. Eur ir sudarė apie 71 proc. bendros 2016 m. įvykusių žaliųjų pirkimų vertės (43 pav.).

43 pav. ŽALIŲJŲ PIRKIMŲ VERTĖ PAGAL PIRKIMO OBJEKTO RŪŠIS, proc.

2016

2013

2015

2012

2014

2011

44,2 %35,8 %

36,0 %

36,3 %

38,1 %

38,9 %

32,4 %

19,9 %

Prekės Paslaugos Darbai

DarbaiPaslaugosPrekės

2016

2013

2015

2012

2014

2011

71,1 %

69,2 %20,0 %

10,9 %

74,6 %12,6 %12,8 %

69,2 %20,0 %

10,9 %

40,5%8,2 %

51,2 %

81,4 %8,6 %

10,0 %

6,9 %22,0 %


Pagal 2016 m. „žaliai“ įsigytus pirkimo objektus pirmoje vietoje – statybos darbai, kurių vertė (272,3 mln. Eur) sudarė apie 71 proc. bendros žaliųjų pirkimų vertės. Daugiausia tai – Lietuvos automobilių kelių direkci-jos prie Susisiekimo ministerijos „žaliai“ vykdyti kelių remonto, greitkelių, kelių tiesimo darbų viešieji pirkimai (172,3 mln. Eur). Iš viso šios perkančiosios organizacijos „žaliai“ vykdytų darbų viešųjų pirkimų vertė 2016 m. sudarė 210,5 mln. Eur, o tai yra apie 77 proc. visų „žaliai“ įsigytų darbų viešųjų pirkimų vertės. Antroje vietoje pagal „žaliai“ įsigytų statybos darbų apimtis – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kurios bendra sta-tybos darbų vertė siekė 12,8 mln. Eur (4,7 proc.) bendros „žaliai“ įsigytų statybos darbų vertės, iš jų didžiąją dalį sudarė gatvių dangos, inžinerijos ir statybos darbai (9,9 mln. Eur).

Įsigyjant prekes 2016 m., aplinkosaugos reikalavimai buvo taikomi brangiausiame pirkime, kurio metu Lietuvos kariuomenė sudarė preliminariąją sutartį siekiant įsigyti lauko ir laivo uniformų komplektų drėgnam orui. Šios prekių grupės „žaliai“ įsigytų prekių vertė siekė apie 33,0 mln. Eur.

Antroje vietoje, įsigyjant prekes, kai taikomi aplinkosaugos reikalavimai, – motorinių transporto priemonių viešieji pirkimai. Šios prekių grupės „žaliai“ įsigytų prekių vertė sudarė apie 15,8 mln. Eur. Didžiausias šios prekių grupės pirkimas, vykęs taikant aplinkosaugos reikalavimus, – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos greitosios medicinos pagalbos automobilių viešasis pirkimas už 4,4 mln. Eur.

Pagal paslaugų žaliųjų pirkimų vertę pirmoje vietoje – architektūros ir susijusios paslaugos. Didžiausios vertės žaliasis pirkimas šioje paslaugų grupėje – Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdytas „Investicinių projektų statybos darbų techninė priežiūra, I etapas“ pirkimas, kurio preliminari sutar-ties vertė – 5,0 mln. Eur.

INOVAT Y VŪS PIRKIMAI

Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. nutarimu Nr. 1281 (toliau – Plėtros programa), vienas iš tikslų – didinti inovacijų politikos formavimo bei įgyvendinimo efektyvumą ir skatinti inovacijas viešajame sektoriuje.

Tarnyba atsakinga už duomenų pateikimą Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, kaip įgyvendinamas Plė-tros programos uždavinys – kurti inovacijų paklausos skatinimo priemones, padedančias spręsti socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius iššūkius. Numatytas rezultato kriterijus – kiek procentų visų viešųjų pir-kimų sudaro inovatyvūs viešieji pirkimai. Siektina šio kriterijaus vertė – 2 procentai.

2016 m.. inovatyvius pirkimus vykdė 5 perkančiosios organizacijos. Šių pirkimų vertė siekė 1,8 mln. Eur ir tai sudarė 0,04 proc. bendros per šį laikotarpį sudarytų sutarčių vertės. Daugiausia šių pirkimų (9) vykdė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Šios perkančiosios organizacijos inovatyvių pirkimų vertė – 1,8 mln. Eur. Didžiausios vertės inovatyvų pirkimą taip pat įvykdė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, šio pirkimo vertė siekė 0,9 mln. Eur.


ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

Pagrindiniai sąmatų vykdymo (nevykdymo) rodikliai yra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje.

1 lentelė. 2016 m. SĄMATŲ VYKDYMO (NEVYKDYMO) PAGRINDINIAI RODIKLIAI, Eur

Ekon. klasifikacija

Valstybės biudžeto lėšos ES 2014–2020 m. techninės pa-ramos bendrojo finansavimo lėšos

ES 2014–2020 m. techninės paramos lėšos

Skirta Panaudota Nepa-naudota

Skirta Panau-dota

Nepa-naudota

Skirta Panaudota Nepa-naudota

Darbo užmokestis

827 000,00 817 594,73 9 405,27 53 500,00 53 499,75 0,25 303 500,00 303 079,67 420,33

Socialinio drau-dimo įmokos

228 300,00 227 294,96 1 005,04 18 000,00 15 567,37 2 432,63 102 000,00 88 215,14 13 784,86

Ryšiai 12 600,00 12 524,33 75,67 300,00 299,99 0,01 1 700,00 1 699,91 0,09Transportas 3 400,00 3 353,26 46,74 - - - - - -Prekės 8 000,00 7 999,99 0,01 - - - - - -Komandiruotės 12 200,00 12 181,61 18,39 - - - - - -Kvalifikacija 25 100,00 25 025,11 74,89 300,00 284,18 15,82 1 700,00 1 610,32 89,68Ekspertų paslaugos

6 000,00 5 999,97 0,03 - - - - -

Komunalinės paslaugos

29 150,00 29 109,08 40,92 600,00 599,99 0,01 3 400,00 3 399,99 0,01

Kitos paslaugos 151 250,00 143 449,84 7 800,16 21 300,00 21 299,99 0,01 120 700,00 120 699,86 0,14Materialus turtas

44 500,00 44 400,80 99,20 - - - - - -

Nematerialus turtas

67 500,00 64 063,31 3 436,69 - - - - - -

Iš viso 1 415 000,00 1 392 996,99 22 003,01 94 000,00 91 551,27 2 448,73 533 000,00 518 704,89 14 295,11

2016 m. valstybės biudžeto lėšų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms buvo panaudota mažiau, nei planuota (atitinkamai 9,4 tūkst. Eur ir 1,0 tūkst. Eur), nes nebuvo užpildytos darbo vietos, o lėšos tam buvo planuotos, taip pat dėl darbuotojų kaitos ir nesumokėto darbo užmokesčio už laiką, nedirbtą dėl ligos, kuris mokamas iš Socialinio draudimo fondo lėšų.

Nevisiškai panaudotos einamaisiais metais planuotos lėšos ilgalaikiam turtui (3,5 tūkst. Eur) dėl pigiau, nei planuota, įsigyto ilgalaikio turto.

Kitoms išlaidoms panaudota 8,1 tūkst. Eur mažiau dėl vėliau, nei planuota, t. y. vėliau nei ataskaitiniai metai, gautų sąskaitų faktūrų ir pigiau, nei planuota, įsigytų prekių ir paslaugų.

2016 m. 2014–2020 m. techninės paramos bendrojo finansavimo lėšų socialinio draudimo įmokoms (2,4 tūkst. Eur) buvo panaudota mažiau, nei planuota, dėl socialinio draudimo įmokų, kurios sumokėtos tik 2017 m. sausio pradžioje, kitoms išlaidoms (0,02 tūkst. Eur) – dėl pigiau, nei planuota, įvykdytų pirkimų.


2016 m. 2014–2020 m. techninės paramos lėšų darbo užmokesčiui (0,4 tūkst. Eur) buvo panaudota ma-žiau, nei planuota, dėl neišlaikytos 85 ir 15 proc. proporcijos sąmatoje, nes ji formuojama tūkstančiais eurų. Socialinio draudimo įmokoms (13,8 tūkst. Eur) – dėl socialinio draudimo įmokų, kurios sumokėtos tik 2017 m. sausio pradžioje, kitoms išlaidoms (0,1 tūkst. Eur) – dėl pigiau, nei planuota, įvykdytų pirkimų.

2016 m. nepanaudotų asignavimų suma sudarė apytiksliai 2 proc. visų asignavimų atitinkamais metais arba 38,7 tūkst. Eur.

44 pav. 2016 m. SĄMATŲ VYKDYMAS, proc.

Vidutinis metinis darbuotojų darbo užmokesčio dydis pagal pareigybes nurodytas 45 paveiksle.

45 pav. 2016 m. VIDUTINIS DARBO UŽMOKESTIS PAGAL DARBUOTOJŲ PAREIGYBES (BRUTO), Eur

98 % PANAUDOTAS ASIGNAVIMŲ DYDIS

NEPANAUDOTAS ASIGNAVIMŲ DYDIS

2 %

2 631

1 596

1 1221 372

1 033

2 385

1 819

835

VALST YBĖSPAREIGŪNAI

Dire

ktor

ius

Dire

ktor

iaus

pava

duot

ojas

Skyr

iaus

vedė

jas

Skyr

iaus v

edėjo

pava

duot

ojas

Pata

rėjas

Vyria

usias

spec

ialist

as

Skyr

iaus

vedė

jas

Vyria

usias

spec

ialist

as

VALST YBĖS TARNAUTOJAI

DARBUOTOJAI, DIRBANT YSPAGAL SUTARTIS


III. TARNYBOS PL ANAI 2017 m.

TARNYBOS 2017 m. PAGRINDINIAI VEIKLOS PRIORITETAI

Tarnybos struktūrinis pertvarkymas – įvertinti ir optimizuoti Tarnybos veiklą, atsižvelgiant į rinkos poreikius, pokyčius, susijusius su naujosios VPĮ redakcijos įsigaliojimu;

Sklandaus perėjimo prie naujojo teisinio reguliavimo užtikrinimas – efektyvinant teisėkūros procesus, už-tikrinti viešųjų pirkimų procedūrų aiškumą, padėti perkančiosioms organizacijoms pasiruošti naujosios VPĮ redakcijos įgyvendinimui, parengiant:

— Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos kokybės vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadovą;

— Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires;— Pirkimo sutarčių sąlygų keitimo rekomendacijas;— IT paslaugų pirkimo rekomendacijas (įskaitant kvalifikacijos dalį);— Statybos darbų pirkimo rekomendacijas;— Projektavimo paslaugų pirkimo pavyzdines sąlygas;— Viešinimo paslaugų pirkimo pavyzdines sąlygas;— Maisto produktų pirkimo rekomendacijas;— Standartines pirkimo sąlygas pagal pirkimo būdus;— Preliminariosios sutarties vykdymo rekomendacijas;— Kitas rekomendacijas dėl tų viešųjų pirkimo sričių, kurios perkančiosioms organizacijoms yra neaiškios

ir kuriose kyla daugiausia klausimų.

Dalyvavimas Koncesijų įstatymo nuostatomis Tarnybai priskirtų naujų funkcijų veikloje.

TARNYBOS 2017 m. PAGRINDINIAI VEIKLOS PLANAI

Užtikrinti Tarnybos pasiekiamumą bei aktualią laiku suteikiamą pagalbą:

— suteikti mokymus ne mažiau kaip 1 500 perkančiųjų organizacijų specialistų;— atnaujinti esamą bei parengti naują konsultacinę medžiagą, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų teisinio regla-

mentavimo pakeitimus; — optimizuoti elektroninių paklausimų ir atsakymų procesus, plėtoti mokomosios ir konsultacinės me-

džiagos platformą.

https://klausk.vpt.lt/hc/lt


2016 m. Tarnyba nustatė 5 rizikingiausias prioritetines viešųjų pirkimų sritis, todėl 2017 m. planuoja:

— atlikti 3–4 rizikingiausių viešųjų pirkimų sektorių apžvalgas;— atrenkant vertinti pirkimus, daugiausia dėmesio skirti rizikingiausiems viešųjų pirkimų sektoriams.

2017 m. numatoma parengti CVP IS modernizavimo projektinį pasiūlymą ir jį pateikti Vidaus reikalų mi-nisterijai. Įtraukus projektą į valstybės finansuojamų projektų sąrašą, parengti ir Europos socialinio fondo agentūrai pateikti projekto paraišką. Pradėti vykdyti su CVP IS sistemos modernizavimu susijusius pirkimus.

2017 m. planuojama atlikti CVP IS (ir jos posistemių) pritaikymo atsižvelgiant į naująjį VPĮ diegimo darbus:

— sukurti naujas viešųjų pirkimų skelbimų ir ataskaitų formas; — perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų komunikavimui palengvinti 2017 m. planuojama sukurti CVP IS gali-

mybę perkančiosioms organizacijoms konsultuotis su rinkos dalyviais – CVP IS sistemoje sukurti naują pirkimo šabloną „Rinkos konsultacijos“.

Tobulinti elektroninio parašo funkcionalumą.

Didėjant CVP IS priemonėmis atliekamų pirkimų skaičiui (atsiradus reikalavimui daugiau mažos vertės pirkimų vykdyti per CVP IS), didėjant naudotojų skaičiui bei kaupiamos ir saugomos informacijos kiekiui, Tarnyba privalės toliau didinti CVP IS techninius pajėgumus, taip pat atlikti būtinus CVP IS programinės įrangos atnaujinimus.

Įgyvendindama šiuos uždavinius, Tarnyba sieks:

— diegti technines ir programines priemones CVP IS saugomų duomenų konfidencialumui ir vientisumui užtikrinti; gerinti CVP IS prieinamumą, užtikrinant nepertraukiamą ir stabilų CVP IS veikimą;

— vykdyti CVP IS naudotojų mokymus, susijusius su CVP IS pritaikymu atsižvelgiant į naująjį VPĮ; — tęsti CVP IS mokomųjų vaizdo filmukų kūrimą; — gerinti CVP IS naudotojų konsultavimo kokybę, daugiau funkcijų perkeliant į elektroninę erdvę.


1 PRIEDAS

ESMINIAI GINČŲ NAGRINĖJIMO SISTEMOS BRUOŽAI KIEKVIENOJE VALSTYBĖJE

Valstybė Institucija, atsakinga už ginčų nagrinėjimą

Institucijos teisinis statutas

Privalomas ginčų na-grinėjimas perkančio-joje organi-zacijoje

Skundo pateikimo žyminis mokestis

Ginčų nagrinėjimą atliekančios institucijos teisės

Sprendimų privalomu-mas

Nagri-nėjimo termi-nas

Sprendimų apskundi-mas

Baudų dydžiai

Kita

Estija National Review Committe(Riigi-hangete vaidlustus-komisjon)

Nepri-klausoma, atskaitinga finansų ministrui, susideda iš 3 asmenų, skiria Ministras Pirmininkas finansų ministro teikimu

Nepri-valomas, kreipiamasi tiesiai į National Review Committe

680–1 280 Eur, priklauso nuo pirkimo vertės

Gali sustabdyti procedū-rą;leisti tęsti procedūrą

Privalomi 10 d. d. Galima apskųsti teismuose

Nustato specialūs įstatymai

Kontrolę atlieka ir FM esantis vie-šųjų pirkimų padalinys

Lenkija National Appeal Chamber(Krajowa Izba Odwo-ławcza)

Steigia VPT direktorius

Privalomas. National Appeal Chamber nagrinėja tik jei neišna-grinėjo PO arba tiekėjas nesutinka su PO spren-dimu

1 725 Eur supapras-tintiems pirkimams; 4 600 Eur –tarptauti-niams darbų pirkimams; 3 450 Eur –tarptauti-niams prekių ir paslaugų pirkimams

Gali pripažinti sutartį ne-galiojančia, skirti baudą, sutrumpinti sutarties galiojimo laiką

Privalomi 10–15 d. d.

Galima apskųsti teismuose. Skundą teismai privalo išnagrinėti per 1 mėn.

Priklauso nuo pirkimo vertės, tačiau negalibūti didesnės nei 20 proc.

Kontrolę at-lieka ir VPT padalinys

Slovėnija National Review Comitte (Državna revizijska komisija)

Savarankiš-ka, nepri-klausoma; specializuo-tas teismas

Nuo 750 iki 10 000 Eur

Gali anu-liuoti PO sprendimus

Privalomi. PO skundą privalo išna-grinėti per 20 dienų. Jei per šį laiką PO skundo ne-išnagrinėja – galima kreiptis tie-siai į NRC

15 d. d. Sprendimai galutiniai ir neskundžia-mi, nes pati įstaiga veikia kaip teismas

Nuo 5 000 iki 350 000 Eur (PO) ir nuo 2 000 iki 12 000 Eur fiziniam asmeniui

Nagrinėja skundus tik paties skundo ribose ir tik iki sutarties sudarymo, po sutarties sudarymo nagrinėja teismai

Documents

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBAvpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/VPT_2016_veiklos... · 2017-05-08 · 25 PAŽEIDIMŲ PREVENCIJA IR KONTROLĖ 25 Skelbimai apie pirkimus 26 Rizikos