ŠVIETIMO MAINŲ PARAMOS FONDO 2007–2011 METŲ …...turinys Švietimo mainŲ paramos fondo 2007–2011 metŲ veiklos apŽvalga 2

ŠVIETIMO MAINŲ PARAMOS FONDO 2007–2011 METŲ VEIKLOS APŽVALGA

Turinys

ŠVIETIMO MAINŲ PARAMOS

FONDO 2007–2011 METŲ

VEIKLOS APŽVALGA

2

Turinys

ĮŽANGA ......................................................................................................... 4

1. BENDROJI VEIKLA ....................................................................................... 5

1.1. Personalas (darbuotojų išsilavinimas, kvalifikacijos tobulinimas) ...............7

Fondo struktūra ir pareigybės .................................................................................6

1.2. Misija, vertybės, vizija .................................................................................................9

1.3. Fondo tradicijos ..........................................................................................................10

1.4. Kokybės užtikrinimo sistema .................................................................................11

2. PROGRAMOS IR PROJEKTAI....................................................................... 12

2.1. MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMA ........................................................ 12

2.1.1. Comenius......................................................................................................... 12

2.1.2. Erasmus ............................................................................................................ 38

2.1.3. Leonardo da Vinci .......................................................................................... 49

2.1.4. Grundtvig ......................................................................................................... 67

2.1.5. Pažintiniai vizitai ........................................................................................... 97

2.1.6 Europos kalbų ženklas ...............................................................................106

. PROJEKTŲ VALDYMAS IR MONITORINGAS ..........................................................109

2.3. KITOS PROGRAMOS IR PROJEKTAI ....................................................................121

2.3.1. NORDPLUS PROGRAMA .............................................................................121

2.3.2. VALSTYBINĖS STIPENDIJOS .......................................................................125

2.3.3. Europass projektas .......................................................................................134

2.3.4. Euroguidance projektas ..............................................................................140

2.3.5. Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė ................................................142

2.3.6. Erasmus Mundus programa ......................................................................144

2.3.7. Tempus programa ........................................................................................147

2.3.8. Sklaidos projektai .......................................................................................151

2.4. ESF PROJEKTAI ...........................................................................................................156

2.4.1. Neformaliojo švietimo sistemos sukūrimas

Lietuvos savivaldybėse .............................................................................157

2.4.2. Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra .............................................158

3. INFORMACIJOS SKLAIDA .........................................................................161

4. BENDRADARBIAVIMAS ............................................................................166

5. FINANSAVIMAS IR TURTAS ......................................................................173

BAIGIAMASIS ŽODIS ............................................................................... 179

TURINYS

3

ĮŽANGA Penkerius metus veikiančiam Švietimo mainų paramos fondui (toliau tekste – Fondas) 2011-ieji įsimins kaip ypatingi metai: greta įprastos veiklos – Europos Komisijos (toliau tekste – EK) remiamos Mokymosi visą gyvenimą programos (toliau – MVGP), Šiaurės ministrų tarybos finansuojamos Nordplus iniciatyvos ir kitų švietimo ir profesinio ugdymo programų administravimo – aktyviai da-lyvavome EK finansuojamuose sklaidos projektuose, skirtuose surinkti, įvertinti ir paskleisti gerąją projektų patirtį, paskatinti platesnį realizuotų projektų rezul-tatų panaudojimą, remti projektų rengėjų bei sprendimus priimančių institu-cijų bendradarbiavimą, pradėjome įgyvendinti du Europos socialinio fondo finansuojamus projektus, kuriuose numatyta veikla buvo tikras iššūkis Fondo darbuotojams.

4

Turinys

1. BENDROJI VEIKLAFondas savo veiklą pradėjo 2007 m., sujungus ES Leonardo da Vinci progra-mos koordinavimo paramos bei ES Socrate programos koordinavimo pa-ramos fondus. Nuo pat Fondo įkūrimo gerinama Fondo valdymo ir darbo kokybė, plėtojama profesinė bei vadybinė darbuotojų kompetencija.Fondas yra atskaitingas Valdymo komitetui, kurio sudėtį tvirtina Švietimo ir mokslo ministras. Valdymo komiteto nariai teikia visuotiniam Fondo dalinin-kų susirinkimui (steigėjui) ir Fondui pasiūlymus dėl švietimo programų įgy-vendinimo Lietuvoje, vertina Fondo veiklos rezultatus, teikia pasiūlymus dėl Fondo pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo, nustato nacionalinius administruojamų programų prioritetus bei priima strateginius sprendimus. Nuo 2007 m. pradžios įvyko 16 valdymo komiteto posėdžių.

1.1. Personalas

Didėjant administruojamų projektų ir veiklos sričių skaičiui, spartėjo ir Fondo plėtra: nuo 2007 m. iki 2011 m. darbuotojų skaičius Fonde išaugo 11 proc., šiuo metu dirba 46 specialistai.

1 pav. Personalo dinamika

0

10

20

30

40

50

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

5

Turinys

2 pav. Fondo struktūra (patvirtinta 2011 m. kovo 7 d.)

Visi Fonde dirbantys specialistai turi aukštąjį išsilavinimą, iš jų 54 % – ma-gistro laipsnį, vienas darbuotojas – mokslų daktaras. 11 % darbuotojų tęsia bakalauro ar magistrantūros studijas. 20 % darbuotojų turi daugiau nei vie-ną aukštojo mokslo diplomą. Per penkerius Fondo veiklos metus trečdalis Fondo darbuotojų įgijo magistro laipsnį.

Direktorius(1)

Direktoriaus

pavaduotojas

(1)

Proj

ektų

sky

rius

(5)

Prof

esin

io m

okym

o pr

ogra

mų

skyr

ius

(6)

Aukš

tojo

mok

slo

prog

ram

ų sk

yriu

s (6

)

Bend

rojo

ugd

ymo

ir su

augu

siųj

ų šv

ietim

o p

rogr

amų

skyr

ius

(10)

Fina

nsų

ir ap

skai

tos

skyr

ius

(5)

Padė

jėja

s be

ndrie

ms

reik

alam

s (1

)

Adm

inis

trat

oria

i (2)

Kom

unik

acijo

s sk

yriu

s (5

,5)

Direktoriaus

pavaduotojas

(1)

Vyr.

finansininkas

(1)

Teisininkas

(1)

Personalo

specialistas

(1)

6

Turinys

3 pav. Darbuotojų išsilavinimas

Darbuotojų išsilavinimas pagal sritis: humanitariniai mokslai – 30 %, verslo vadyba ir administravimas bei politikos mokslai – 22 %, ekonomika ir mate-matika – 15 %, teisė ir valdymas – 15 %, kiti mokslai – 18 %. 2011 m. vienas Fondo darbuotojas įgijo Project Management Professional (PMP) sertifikatą.Šiuo metu Fonde dirba 28 % vyrų ir 72 % moterų. Nuo 2007 m. vyrų skaičius Fonde išaugo 47 %. Darbuotojų amžiaus vidurkis – 35 metai.

Turintys a

ukštąjį

išsila

vinimą

Turintys a

ukštąjį

universitetin

į išsil

avinimą

Turintys d

aktaro la

ipsnį

Turintys m

agistro

laipsn

į

Studiju

ojantys0

10

20

30

40

50

7

Turinys

Vyrų ir moterų, dirbančių fonde skaičius (%)

Moterys Vyrai

72%

28%

4 pav. Vyrų ir moterų skaičius

Daug dėmesio Fonde yra skiriama darbuotojų profesinei kompetencijai ugdyti bei motyvacijai stiprinti, profesinėms žinioms ir įgūdžiams tobulin-ti. Darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas ir toliau lieka vienu iš svarbiausių personalo politikos prioritetų. Visi darbuotojai turi galimybę tobulinti kvali-fikaciją įvairiuose vietiniuose ir tarptautiniuose renginiuose – seminaruose, kursuose, mokymuose ar konferencijose. Darbuotojai dalyvavo efektyvaus vadovavimo, finansų valdymo, teisės, personalo vadybos, projektų valdymo, prezentacijos rengimo bei kituose mokymuose. Išaugus naujų ar pakaitinių darbuotojų skaičiui (2010 m. iki 24 %), ypač daug dėmesio buvo skirta šių darbuotojų adaptacijai ir sėkmingam integravimuisi į Fondo kolektyvą. Nuo Fondo įkūrimo pradžios pagrindinis prioritetas buvo skiriamas darbuo-tojų užsienio kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių) mokymuisi bei tobulinimui. Per visą laikotarpį kalbos žinias pagilino 95 % visų Fondo darbuotojų, iš jų: anglų kalbos – 71 %, prancūzų – 19 % ir vokiečių kalbos – 10 % darbuotojų.

8

Turinys

1.2. Misija, vertybės, vizija

2010 m. buvo įvardinta Fondo misija, vizija bei apibrėžtos Fondo vertybės.

Fondo kaip organizacijos išskirtinumas: vienintelė organizacija Lietuvoje, siūlanti visų amžiaus grupių žmonėms galimybę dalyvauti tarptauti-niuose švietimo projektuose, turinti didžiausią švietimo projektų adminis-travimo patirtį Lietuvoje, subūrusi kompetentingų žmonių komandą.

Koks galutinis veiklos tikslas (ko siekiame)?Siekiame įtraukti kuo daugiau Lietuvos žmonių į mokymo(si) procesą, kitose šalyse įgytą patirtį pritaikyti Lietuvoje.

VERTYBĖS:

Pagarba (Fondo darbuotojų santykiai ir bendravimas su klientais grin-džiamas abipuse pagarba ir pasitikėjimu).

Atsakomybė (kiekvienas Fondo darbuotojas prisiima asmeninę atsako-mybę už rezultatus, jų kokybę, klientų poreikių patenkinimą bei Fondo įvaizdžio ir reputacijos formavimą;

Fonde aiškiai apibrėžtos darbuotojų ir vadovų funkcijos; asmeninė atsa-komybė yra svarbesnė nei veiklos procesai ir procedūros).

Bendradarbiavimas (suprantamas kaip veikla, siekiant bendrų tikslų su Fondo užsakovais, partneriais, kolegomis).

Tobulėjimas (nuolatinis Fondo veiklos procesų ir klientų aptarnavimo tobulinimas;

darbuotojams sudaromos sąlygos mokytis ir tobulėti, naujai įgytų kom-petencijų pripažinimas ir įvertinimas).

Skaidrumas (sprendimų priėmimo organizacijos viduje aiškumas, argu-mentavimas ir pagrindimas; teisingos ir savalaikės informacijos viešini-mas; informacijos prieinamumo užtikrinimas).

MISIJA: Skleisti mokymosi visą gyvenimą idėją ir suteikti galimybę kiekvienam įgyti tarptautinės patirties.

9

Turinys

1.3. Fondo tradicijos

Nuo 2007 m. Fondas organizavo 4 kalėdines labdaros akcijas, kurių metų darbuotojų paaukoti daiktai bei pinigai buvo perduoti Trakų vaikų globos namų auklėtiniams, Vilniaus Santariškių konsultaciniam mokymo centrui, nepasiturintiems ir neįgalius vaikus auginantiems asmenims. Nuo 2009 m. Fondo darbuotojai su savo šeimomis yra aktyvūs akcijų Darom dalyviai.Siekiant pritraukti ne tik geriausius specialistus, bet ir gabius absolventus, Fonde yra sudarytos sąlygos aukštųjų mokyklų studentams įgyti praktikos įgūdžių ir susipažinti su projektų vykdymo veikla. Praktikos metu dviem sėkmingai pasirodžiusiems studentams buvo pasiūlytos projektų koordina-torių pozicijos. 2008–2010 m. Fonde praktiką atliko 22 studentai iš šių aukš-tųjų mokyklų: Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Tarptautinės teisės ir verslo mokyklos, Vilniaus kolegijos, Socialinių mokslų kolegijos.

VIZIJA: 2015 m. Fondas yra pažangi, socialiai atsakinga ir atvira organizacija, kuri užtikrina aukščiausią klientų poreikių patenkinimo lygį, o jos dar-buotojai yra savo srities ekspertai.Pažangi – besimokanti, nuolat tobulinanti valdymo ir veiklos proce-sus, naudojanti naujausias technologijas; Socialiai atsakinga supančiai aplinkai, klientams, darbuotojams, užsa-kovams, bendruomenei;Atvira darbuotojams ir visuomenei, priimami sprendimai yra skaidrūs ir aiškiai pateikiami viešojoje erdvėje.

10

Turinys

5 pav. Praktiką atlikusių studentų skaičius

1.4. Kokybės užtikrinimo sistema

Fondo veiklos procesus reglamentuojantys dokumentai yra parengti ir sistema veikia vadovaujantis ISO 9001:2008 standarto reikalavimais (to-liau – kokybės vadybos sistema). Kokybės vadybos sistema yra sertifikuota 2007 m. lapkričio 27 d. UAB Bureau Vertitas LIT ir pakartotinai sertifikuota 2010 m. lapkričio 2 d. Nurodytu laikotarpiu ir sertifikuojančiai organizaci-jai 2011 m. spalio 6 d. atlikus priežiūros auditą, kokybės vadybos sistema įvertinta kaip nuolat prižiūrima, tobulinama, siekiant jos rezultatyvumo ir efektyvumo bei atitinkančia ISO 9001:2008 standarto reikalavimus. Fondas ne kartą yra įvertintas už nuolatinę kokybės vadybos sistemos priežiūrą ir jos tobulinimą, kuri pripažinta viena pažangiausių Lietuvoje tarp projektus administruojančių organizacijų. Kiekvienais metais vykstančių priežiūros auditų (įskaitant paskutinįjį) metu nustatyta, kad taikoma kokybės vadybos sistema įgalina Švietimo mainų paramos fondą siekti nustatytos kokybės politikos ir kokybės tikslų. Vadovy-bės lygiou analizė atliekama nustatytu periodiškumu, yra išsami,,jos pagrin-du priimami sistemos tobulinimo sprendimai. Priežiūros audito nuomone, taikoma kokybės vadybos sistema yra pavyzdinga dėl pozityvaus vadovy-bės ir personalo požiūrio į jos teikiamą naudą, dėl aktyvių ir efektyvių tobu-linimo veiksmų bei novatoriškų IT priemonių taikymo galimybių panaudoji-mo, siekiant užtikrinti teikiamų viešųjų paslaugų aukštą kokybę.

11

Turinys

2. PROGRAMOS IR PROJEKTAI2.1. MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMA2.1.1. Comenius

Comenius programa skirta mokykliniam ugdymui. Jos tikslas gerinti mo-kyklinio ugdymo kokybę ir stiprinti europinę švietimo dimensiją, remiant tarptautinį mokyklų bendradarbiavimą bei mobilumą.2007 m. prasidėjusioje Mokymosi visą gyvenimą programoje Comenius pro-grama pratęsė pačių populiariausių veiklos sričių gyvavimą: mokyklų par-tnerystės projektai, individualus kvalifikacijos tobulinimas, Comenius asis-tentų praktika priimančiose šalyse. Nuo 2009 m. pradėti įgyvendinti Come-nius Regio partnerysčių projektai, o nuo 2012 m. Lietuva įsitrauks į Comenius individualaus mokinių mobilumo veiklą.2010 m. buvo minimas 15 metų Comenius programos jubiliejus. Comenius dalyviai programą vertina kaip labai naudingą šiais atžvilgiais: naujų me-todų ir patirties įvaldymo, susipažinimo su kitų šalių švietimo sistemomis, bendrųjų gebėjimų (ypač socialinių bei komunikacinių), naudojimosi IKT, vadybos metodų tobulinimo bei kitų kultūrų pažinimo. Dalyvavimas Come-nius projektų veikloje didina mokinių motyvaciją mokytis. Kaip labai svarbų dalyvavimo rezultatą mokytojai įvardija kintantį mąstymą, pasikeitusį po-žiūrį į mokinį ir savo profesiją, vertybių kaitą, skatinančią demokratėjimą ir toleranciją. Kiekvienais metais kokybiškiausiai įgyvendintų veiklos sričių dalyviai yra ap-dovanojami Kokybės renginio metu.

2.1.1.1. Comenius mokyklų partnerystė

Comenius mokyklų partnerystė – tai mokyklų bendradarbiavimo projek-tas, bendrai veiklai jungiantis mokymo institucijas iš Mokymosi visą gyveni-mą programoje dalyvaujančių šalių. Projektai gali būti dvišaliai ir daugia-šaliai, jų trukmė – 2 metai. Veiklos tikslinė grupė – ikimokyklinio ugdymo įs-taigos ir visų tipų mokyklos, teikiančios žemesnio nei aukštųjų studijų lygio išsilavinimą. . Šios veiklos tikslas yra stiprinti europinę dimensiją bendrame ugdyme, skatinant bendradarbiavimą tarp Europos mokyklų.

Comenius mokyklų partnerysčių veiklos biudžetas 2007 m. – 1.454.250,00 eurų (dvišalėms mokyklų partnerystėms –163.000,00 eurų, daugiašalėms

12

Turinys

mokyklų partnerystėms –1.291.250,00 eurų).2008 m. iš Comenius programos biudžeto mokyklų partnerystėms skirta – 1.491.000,00 eurų (dvišalėms mokyklų partnerystėms – 204.000,00 eurų, daugiašalėms mokyklų partnerystėms –1.287.000,00 eurų).2009 m. buvo skirta 1.646.000,00 eurų (dvišalėms mokyklų partnerystėms – 105.000,00 eurų, daugiašalėms mokyklų partnerystėms – 1.541.000,00 eurų).2010 m. Comenius mokyklų partnerysčių biudžetas buvo 1.767.000,00 eurų (dvišalėms mokyklų partnerystėms – 136.000,00 eurų, o daugiašalėms mo-kyklų partnerystėms – 1.631.000,00 eurų. 2011 m. šiam projektų tipui skirta 1.750.000,00 eurų (dvišalėms mokyklų partnerystėms skirta 97.000,00 eurų, o daugiašalėms – 1.653.000,00 eurų).

6 pav. Gauti ir finansuoti Comenius dvišalių ir daugiašalių mokyklų partnerysčių projektai 2007 m.,

2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.

* Šios veiklos projektai iš rezervinio sąrašo gali būti finansuojami iki 2011 m. gruodžio 31 d.

13

Turinys

7 pav. Gauti ir finansuoti Comenius daugiašalių mokyklų partnerysčių projektai 2007 m., 2008 m., 2009

m., 2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis

14

Turinys

8 pav. Gauti ir finansuoti Comenius dvišalių mokyklų partnerysčių projektai 2007 m., 2008 m., 2009 m.,

2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis

15

Turinys

9 pav. Gauti ir finansuoti Comenius daugiašalių mokyklų partnerysčių projektai 2007 m., 2008 m., 2009

m., 2010 m. ir 2011 m. pagal institucijų tipus

16

Turinys

10 pav. Gauti ir finansuoti Comenius dvišalių mokyklų partnerysčių projektai 2007 m., 2008 m., 2009 m.,

2010 m. ir 2011 m. pagal institucijų tipus*

* Pagal iki 2007 m. galiojusias taisykles dotacija projektui skiriama viene-riems metams. Mokymosi visą gyvenimą programos etape 2007 m. instituci-jos teikė paraiškas projektų pratęsimui (1 arba 2 metams) ir pagal Europos Komisijos pakeistas projektų finansavimo taisykles naujiems projektams, kurių trukmė 2 metai.

17

Turinys

Nuo 2008 m. visų projektų trukmė yra 2 metai. Nuo 2009 m. teikiamų dau-giašalių partnerysčių skaičius kiekvienais metais auga, tačiau dėl riboto biudžeto finansuotų kokybiškų projektų skaičius kasmet lieka stabilus ar auga tik nežymiai. 2007-2011 m. laikotarpiu daugiausiai paraiškų Comenius mokyklų partnerystėms buvo gauta iš Kauno (310), Šiaulių (278) ir Vilniaus (273) apskričių institucijų. Daugiausiai projektų buvo finansuota Kauno (109), Šiaulių (104) ir Vilniaus (85) apskrityse. Mažiausiai aktyvios mokyklos yra iš Telšių, Tauragės, Marijampolės ir Utenos apskričių, nors pastaraisiais metais Telšių apskrities mokyklos vis aktyviau teikia Comenius mokyklų par-tnerysčių projektų paraiškas. Palyginus 2007 ir 2011 m. pateiktų paraiškų skaičius didžiausias augimas stebimas Panevėžio apskrityje: 2007 m. gauta 13, o 2011 m. – 33 paraiškos. Comenius dvišalėse mokyklų partnerystėse, kurios yra mažiau populiarios, 2007-2011 m. laikotarpiu daugiausiai paraiš-kų buvo gauta iš Kauno (34), Vilniaus (34) ir Šiaulių (22) apskričių institucijų. Atitinkamai daugiausiai projektų buvo finansuota Kauno (12), Šiaulių (7) ir Vilniaus (6) apskrityse Mažiausiai aktyvios mokyklos buvo Telšių, Tauragės ir Marijampolės apskrityse. Utenos apskrities mokyklos pateikė daugiausiai paraiškų dvišaliams projektams, skirtiems kalbų mokymui. Kaip ir kiekvienais metais, daugiausiai paraiškų gaunama iš bendrojo ugdymo (pagrindinių, vidurinių mokyklų, gimnazijų) institucijų. 2007-2011 m. buvo gautos 1133 paraiškos (2011 m. buvo pateikta 266), 373 paraiškos buvo fi-nansuotos.Specialiojo ugdymo institucijos, kurioms buvo teikiamas nacionalinis pri-oritetas dalyvauti šiuose projektuose, per visą 5 metų laikotarpį pateikė 47 paraiškas, iš jų 17 buvo finansuotos. Pagrindinės problemos, kurias įvardijo šių institucijų darbuotojai, – įgyvendinant projektus trūko užsie-nio kalbos žinių ir projektų rengimo bei įgyvendinimo patirties.Comenius dvišalių mokyklų partnerysčių projektų mokinių mainuose gali dalyvauti mokiniai, kurie yra ne jaunesni nei 12 metų amžiaus, todėl, kaip ir daugiašalėse partnerystėse, daugiausiai paraiškų gaunama iš bendrojo ugdymo (pagrindinių ir vidurinių mokyklų, gimnazijų) institucijų. 2007-2011 m. laikotarpiu buvo gautos 123 paraiškos, iš jų 31 buvo finansuota.Populiariausios partnerystės šalys tiek daugiašalėse, tiek dvišalėse moky-klų partnerystėse buvo Vokietija, Lenkija, Turkija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Ispanija.Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria dotacijų gavėjai, įgyvendinda-mi partnerysčių projektus, yra laiko, skirto projektinei veiklai stygius – pro-jektų koordinatoriams neretai sunku suderinti projekto administravimą su kasdieniu darbu, taip pat didelis administracinio darbo krūvis rengiant

18

Turinys

ataskaitas, vykdant veiklų administravimą ir kt. Projekto administravimas daugumai mokytojų nėra jų tiesioginio darbo dalis, o laikoma savanoriška veikla.Institucijos, dalyvavusios Comenius mokyklų partnerysčių projektuose, ypatingai vertino suteiktą galimybę:

susipažinti, įvertinti ir taikyti institucijose naujus mokymo metodus; pasikeisti gerąja patirtimi tarp dalyvaujančių institucijų; susipažinti su partnerinių šalių kultūromis, gyvenimo būdu, tradici-jomis ir papročiais; susipažinti su šalių - partnerių švietimo sistemomis; padrąsinti ir motyvuoti mokinius bei mokytojus mokytis užsienio kalbų; sukurti virtualią erdvę, kurioje keičiamasi idėjomis tarp iųšalių - par-tnerių ir vietos bendruomenių.

2.1.1.2. Parengiamieji vizitai

Veiklos tikslas – padėti institucijoms, norinčioms parengti Comenius mokyklų partnerystės, Comenius Regio partnerystės, Daugiašalį, Te-minių tinklų ar Papildomų priemonių projektą, susipažinti su būsimos partnerystės institucijomis ir suteikti galimybę kartu parengti projek-to, partnerystės ar Teminių tinklų paraišką. Dalyvaudami parengia-mųjų vizitų veikloje, institucijų atstovai vyksta parengiamojo vizito į potencialių partnerių instituciją, arba dalyvauja kontaktiniame semi-nare, siekdami rasti planuojamo projekto partnerius.

Comenius parengiamųjų vizitų biudžetas 2007 m. buvo 55.500,00 eurų, 2008 m. Šiai veiklai buvo skirta 65.116,50 euro, 2009 m. – 40.000,00 eurų, 2010 m. – 30.000,00 eurų, o 2011 m. – 20.000,00 eurų.

19

Turinys

11 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius parengiamiesiems vizitams 2007 m., 2008 m., 2009 m.,

2010 m. ir 2011 m. pagal vizito tipą

* Šios veiklos konkursai dar nėra pasibaigę

20

Turinys



21

Turinys


2010 m. ir 2011 m. pagal institucijų tipus

2007-2011 m. buvo gautos 396 paraiškos parengiamiesiems vizitams. Tiek Lietuvos mokyklų norėjo užmegzti partnerystę su kitų šalių mokyklomis ir vėliau teikti parengtą projekto paraišką vienai iš Comenius projektinių veiklų. Populiariausias būdas susirasti partnerius projektui tarp mokytojų – dalyva-vimas kitos šalies nacionalinės agentūros organizuojamame kontaktiniame seminare. Didžiausi konkursai vyko siekiant dalyvauti kontaktiniuose semi-naruose, pietų šalyse: Ispanijoje, Italijoje, Turkijoje, Kipre, Maltoje (į dažniau-siai 3 seminare skirtas vietas būdavo pateikiama vidutiniškai 13 paraiškų).

22

Turinys

Per penkerių metų laikotarpį iš viso buvo gauta 230 paraiškų. 166 paraiškos buvo pateiktos individualiems vizitams, skirtiems susitikti su projekto par-tneriais ir drauge parengti projekto paraišką. 2007-2011 m. laikotarpiu daugiausiai paraiškų Comenius parengiamiesiems vizitams buvo gauta iš Kauno (98), Vilniaus (62), Šiaulių (59) ir Klaipėdos (45) apskričių mokyklų. Atitinkamai daugiausia finansuota paraiškų iš šių apskričių: Kauno (41), Šiaulių (36), Klaipėdos (27) ir Vilniaus (26). Mažiausiai aktyvios buvo Telšių ir Tauragės apskričių mokyklos. Kaip ir Comenius mokyklų partnerystėse, daugiausiai paraiškų gauta iš bendrojo ugdymo (pagrindinių ir vidurinių mokyklų, gimnazijų) institucijų. 2007-2011 m. laikotarpiu buvo gautos 294 paraiškos (daugiausiai jų buvo gauta 2007 m. – 82). Iš jų 143 Lietuvos bendrojo lavinimo institucijos turėjo galimybę dalyvauti parengiamuosiuose vizituose.Daugelis Comenius parengiamųjų vizitų dotacijos gavėjų ataskaitose pažy-mi, kad su sunkumais veiklos įgyvendinimo laikotarpiu nesusidūrė.Beveik visi Comenius parengiamųjų vizitų dotacijų gavėjai (apie 95 %) vėliau pateikė Fondui Comenius mokyklų partnerysčių projektų paraiškas.

2.1.1.3. Kvalifikacijos tobulinimas

Veiklos tikslas – suteikti galimybę mokytojams ir kitiems švietimo institucijų darbuotojams gilinti žinias, tobulinti profesinius įgūdžius ir kompetenciją, susipažinti su švietimo sistemomis ir naujovėmis Eu-ropoje.

Comenius kvalifikacijos tobulinimo biudžetas 2007 m. buvo 277.365,00 eurų, 2008 m. šiai veiklai buvo skirta 280.191,15 euro, 2009 m. – 291.000 eurų, 2010 m. – 331.833 eurų, o 2011 m. – 308.381,11 euro.

23

Turinys

14 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius kvalifikacijos tobulinimui 2007 m., 2008 m., 2009 m.,

2010 m. ir 2011 m.

2011 m.2010 m.2009 m. 2008 m.2007 m.

215

127

428

108

326*

108

310**

117

355

109***

*Pagal Europos Komisijos reikalavimus 2008 m. Comenius kvalifikacijos to-bulinimo veiklai buvo nustatyti 4 paraiškų pateikimo etapai. Nuo 2009 m. šiai veiklai nustatyti 3 paraiškų teikimo terminai, todėl sumažėjo pateiktų paraiškų skaičius. **Manoma, kad 2010 m. kvalifikacijos tobulinimo pateiktų paraiškų skaičius sumažėjo nes 2010 m. paraiškos forma pirmą kartą buvo elektroninė.***Kol kas nėra aiškūs paskutinio paraiškų teikimo etapo rezultatai.

24

Turinys



*Kol kas nėra aiškūs paskutinio paraiškų teikimo etapo rezultatai.

Vilniaus apskritis

Utenos apskritis

Kauno apskritisAlytaus apskritis

2011

m.*

2010

m.

2009

m.

2008

m.

2007

m.

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

Finansuotos

Pateiktos

25

Turinys



*Kol kas nėra aiškūs paskutinio paraiškų teikimo etapo rezultatai.

26

Turinys

2007-2011 m. laikotarpiu daugiausiai paraiškų Comenius kvalifikacijos tobu-linimui gauta iš Vilniaus (372), Kauno (335), Klaipėdos (252) ir Šiaulių (241) apskričių institucijų. Atitinkamai daugiausiai paraiškų finansuotaKauno (119), Vilniaus (116), Klaipėdos (93) ir Šiaulių (90) apskrityse. Iš viso per mi-nėtą laikotarpį gautos 1635 paraiškos dalyvavauti kvalifikacijos tobulinimo veikloje.Mažiausiai aktyvios buvo institucijos iš visų likusių Lietuvos apskričių, kie-kvienos iš jų pateiktų paraiškų skaičius neviršija 70. Palyginus pateiktų pa-raiškų skaičių 2007 ir 2011 m., labiausiai aktyvumas išaugo Klaipėdos aps-krityje: 2007 m. buvo gauta 19, o 2011 m. – 68 paraiškos. Atitinkamai šioje apskrityje 2007 m. buvo finansuotos 9, o 2011 m. – 22 paraiškos.Kaip ir kiekvienais metais daugumoje Comenius programos veiklos sričių, daugiausiai paraiškų buvo gauta iš bendrojo ugdymo (pagrindinių ir vidu-rinių mokyklų, gimnazijų) institucijų. 2007-2011 m. laikotarpiu buvo gautos 1295 paraiškos. Iš jų 425 Lietuvos bendrojo lavinimo institucijų mokytojų ir kitų darbuotojų turėjo galimybę tobulinti kvalifikaciją kitose šalyse. Šioje veikloje buvo gauta 50 paraiškų iš mokytojus ruošiančių aukštojo mokslo institucijų, iš kurių 17 buvo finansuota. Čia taip pat aktyvios buvo ir profesi-nės mokyklos, kurių darbuotojai pateikė 77 paraiškas, o 32 iš jų buvo skirtos dotacijos.Specialiojo ugdymo institucijos per visą 5 metų laikotarpį pateikė 26 paraiš-kas (2007 m. buvo gauta 1, o 2011 m. – jau 13 paraiškų), iš jų 6 buvo skirtas finansavimas. Dauguma pareiškėjų (825) pasirinko kursus Didžiojoje Britanijoje. Tai suda-ro šiek tiek mažiau nei pusę visų 2007-2011 m. pateiktų paraiškų. 236 iš jų buvo patvirtintos (be 2011 m. Ffinansuotų paraiškų duomenų). Antroje vie-toje pagal populiarumą buvo Prancūzija (gautos 106, iš jų 39 finansuotos). 2007-2009 m. gautos tik 27 paraiškos į šią šalį, o 2010 m. – net 41 paraiš-ka. 99 paraiškų teikėjai norėjo vykti į kursus Italijoje, 24 mokytojams buvo skirtos dotacijos. Malta yra vienintelė šalis, kurioje vykstančiuose kursuose norinčiųjų dalyvauti skaičius nuolat augo – nuo 10 paraiškų 2007 m. iki 32 paraiškų 2011 m. (2008 m. – 13, 2009 m. – 16, 2010 m. – 21).Apie 90 % pareiškėjų rinkosi dalyvavimą kursuose, kurių trukmė ne mažes-nė nei 5 darbo dienos. Likusiose paraiškose buvo planuojamas dalyvavimas konferencijose ar seminaruose. Mažiausiai patraukli buvo darbo stebėjimo veikla. Mokytojai dažniausiai rinkosi užsienio kalbų mokymo metodikos kursus (apie 50 % pateiktų paraiškų), bendrieji kvalifikacijos tobulinimo kursai sudarė apie 40 %, o likusieji 10 % pareiškėjų planavo dalyvauti už-sienio kalbos mokymosi kursuose. Apie 80-90 % paraiškų teikėjų kursus rin-

27

Turinys

kosi iš Europos Komisijos Comenius-Grundtvig kursų duomenų bazės. 90 % finansuotų paraiškų buvo skirtos mokytojų dalyvavimui kursuose. Likusios dotacijos buvo skirtos dalyvavimui konferencijoje ar seminaruose ir darbo stebėjimui. Įvertinus pateiktas Comenius kvalifikacijos tobulinimo ataskaitas, galima da-ryti išvadą, jog dalyvavimas kursuose turėjo teigiamą poveikį ne tik patiems dalyviams, bet ir jų kolegoms bei institucijoms. Dauguma dalyvių ataskaito-se pažymėjo, kad:

patobulino užsienio kalbos įgūdžius, nes kursai vyko užsienio kalba; patobulino savo profesinę bei asmeninę kompetenciją, galėjo pri-taikyti įgytas žinias bei patirtį profesinėje veikloje; įgyta patirtimi dalijosi su savo kolegomis, kad ir jie galėtų taikyti naujus metodus, žinias savo veikloje; užmezgė ir pasibaigus kursams palaikė ryšius su kitais kursų daly-viais, ateityje ketino kartu inicijuoti Comenius partnerystės projektą.

2.1.1.4. Asistentų praktika

Veiklos tikslas – suteikti būsimiems mokytojams galimybę gilinti su-pratimą apie europinę dimensiją bendrame ugdyme, patobulinti už-sienio kalbų žinias, pažinti kitas Europos šalis ir jų švietimo sistemas, tobulinti mokymo įgūdžius.

Comenius asistentų praktikos biudžetas 2007 m. buvo 92.454,00 eurų, 2008 m. šiai veiklai buvo skirta 101.020,00 eurų, 2009 m. – 81.262,00 eurai, 2010 m. – 126.562,00 eurai, o 2011 m. – 93.700,00 eurų.

28

Turinys

17 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius asistentų praktikai 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m.

ir 2011 m. pagal mokomąjį dalyką

29

Turinys

18 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius asistentų praktikai 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m.

ir 2011 m. pagal apskritis

Mokymosi visą gyvenimą programoje Comenius asistentų praktikos veikla tapo atvira visiems būsimiesiems mokytojams, tuo tarpu ankstesnėje pro-gramoje (Socrates) galėjo dalyvauti tik būsimieji užsienio kalbų mokytojai. 2007-2011 m. laikotarpiu daugiausiai paraiškų šiai veiklai pateikė būsimieji kalbų mokytojai (91 paraiška), įskaitant ir 8 paraiškas, kurias pateikė gimtąją kalbą studijuojantys ar ką tik studijas baigę asmenys. Kaip ir kitose Come-nius veiklose, čia taip pat vyrauja anglų kalba (70 paraiškų). Kitų disciplinų būsimieji mokytojai sudarė mažesnę dalį (47 paraiškos), čia aktyviausi buvo dailės, pilietinio ugdymo, tikybos/etikos būsimieji mokytojai. 2007-2011 m. laikotarpiu buvo finansuota 41 būsimųjų kalbų mokytojų paraiškų. Dauguma Comenius asistentų atliko praktikas bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, jos sudarė apie 60-70 procentų visų priimančiųjų institucijų kiekvienais metais. Kitos populiariausios institucijos - pradinės

30

Turinys

ir profesinės mokyklos. Apie 90 procentų būsimųjų mokytojų darbo kalba buvo anglų.Populiariausios šalys tarp Comenius asistentų buvo: Italija, Ispanija, Por-tugalija, Graikija. Kipras ir Malta - taip pat pageidaujamos, tačiau šių šalių mokyklų pasiūla yra maža, todėl jose Lietuvos būsimiesiems mokytojams praktikų atlikti neteko . Kiekvienas asistentas, teikdamas paraišką Švietimo mainų paramos fondui, gali rinktis nuo 0 iki 6 šalių, todėl Fondas, derinda-mas praktikos vietą stengiasi, kad ne daugiau kaip 2-3 asistentai vyktų į tą pačią šalį tais pačiais metais. Pastaraisiais metais praktikos buvo atliekamos ir Slovėnijoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Islandijoje. Reikėtų pažymėti, kad šalies pasirinkimas priklauso ir nuo to, iš kokios šalies būsimųjų mokytojų pagei-dauja priimančios mokyklos.Labai pasiteisino praktika su Didžiosios Britanijos mokyklomis, kai asistentas paskiriamas į mokyklą, kurioje mokosi lietuvių imigrantų vaikai. Tais atvejais asistentas buvo ne tik mokytojo pagalbininkas pamokų metu, bet ir padė-jo mokiniamsprisitaikyti ir integruotis naujoje aplinkoje, kartu ruošė namų darbus, bendravo su šeima. Comenius asistentų praktikos veiklos dotacijų gavėjai savo ataskaitose nu-rodė vykdę įvairią veiklą: vedė pamokas klasėje, taikė įvairius mokymo me-todus, skatino mokinius kalbėti užsienio kalba, dalyvavo įvairiuose projek-tuose, pristatė Lietuvą ir jos kultūrą, tobulino vaikų supratimą apie kultūrų įvairovę, organizavo popamokinę veiklą, dirbo su specialiųjų poreikių vai-kais, pavadavo pamokose nedalyvaujančius mokytojus. Vidutinis asistento užimtumas atitiko Europos Komisijos rekomenduojamą 12-16 savaitinių valandų trukmę.Pagrindinės problemos, su kuriomis susidūrė būsimieji mokytojai, dalyvau-dami Comenius asistentų praktikos veikloje:

priimančios mokyklos mentoriaus dėmesio stoka; menkos priimančios šalies kalbos žinios praktikos pradžioje ir mo-kymo patirties stoka; žema mokinių motyvacija - mokiniai nenorėjo dalyvauti veiklose, mokytis naujų kalbų; ilga atrankos procedūra paraiškos teikimo etape; lėšų trūkumas paskutinį praktikos mėnesį, už kurį stipendija perve-dama tik patvirtinus galutinę ataskaitą.

Kaip didžiausią praktikos poveikį Comenius asistentai nurodė įgytą prakti-nio darbo mokykloje patirtį, naudojant įvairius mokymo metodus klasėje, organizuojant veiklą pamokoje ir valdant situaciją “čia ir dabar”, paneigiant stereotipus, įgyjant naujų kompetencijų. Nemažam skaičiuistudentų prakti-

31

Turinys

ka padėjo apsispręsti ateityje dirbti mokytoju, dalis Comenius asistentų tęsė mokslus arba liko dirbti praktikos šalyje.

2.1.1.5. Mokyklos, norinčios priimti asistentus

Šios veiklos tikslas – suteikti mokykloms galimybę priimti Comenius asistentą iš kitos Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujan-čios Europos šalies. Tokia praktika padeda stiprinti Europos dimensiją institucijoje, integruoto užsienio kalbos ir dalyko mokymo metodo (CLIL) diegimą, skatina mokytis kitų kalbų, didina siūlomų užsienio kalbų įvairovę mokykloje.

19 pav. Informacija apie mokyklų, norinčių priimti asistentus, paraiškas 2007-2011 m.

2011 m.2010 m.2009 m. 2008 m.2007 m.0

10

20

30

40

50Su asistentais suderintos mokyklos

Netinkamos

Pateikta

32

Turinys

20 pav. Mokyklų, norinčių priimti asistentus, gautos ir suderintos paraiškos 2007-2011 m. pagal institucijų

tipus

33

Turinys

21 pav. Gautos ir suderintos mokyklų, norinčių priimti asistentus, paraiškos 2007-2011 m.

pagal apskritis

2007-2011 m. buvo gautos 124 Lietuvos mokyklų paraiškos. Šios institucijos pageidavo priimti Comenius asistentą, t.y. būsimąjį mokytoją, iš kitos šalies. Daugiausiai paraiškų buvo gauta iš Vilniaus (31), Kauno (29) ir Šiaulių (18) apskričių. Mažiausiai aktyvios buvo institucijos iš apskričių, kurios nėra ak-tyvios ir kitose Comenius programos veiklos srityse, išskyrus Klaipėdos aps-kritį. Iš šios apskrities tik viena mokykla pareiškė norą priimti būsimąjį mo-kytoją iš kitos šalies.Daugiausia paraiškų buvo gauta iš bendrojo ugdymo (pagrindinių ir vidu-rinių mokyklų, gimnazijų) institucijų. 2007-2011 m. šios institucijos pateikė 89 paraiškas. Iš jų į 32 atvyko Comenius asistentai. Nors dotacijos priiman-

34

Turinys

čiosioms institucijoms nėra skiriamos (atvykstantis Comenius asistentas gauna stipendiją, kuri padengia visas kelionės bei pragyvenimo išlaidas), šioje veikloje aktyviai dalyvauja tiek bendrojo lavinimo, tiek ikimokyklinio ugdymo, tiek pradinio ugdymo įstaigos bei profesinės mokyklos. Kiekvienais metais sulaukiama asistentų iš Italijos, Ispanijos, Turkijos ir Len-kijos. Kiti Comenius asistentai atvyko iš Bulgarijos, Belgijos, Graikijos, Vengri-jos, Latvijos, Portugalijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos, Danijos, Islandi-jos ir Airijos. Lietuvos priimančiosios mokyklos savo ataskaitose minėjo sekančią naudą:

padidėjo mokinių susidomėjimas ir motyvacija mokytis užsienio kalbų, mokiniai turėjo galimybę praktiškai pritaikyti kalbos žinias; mokyklos bendruomenė daugiau sužinojo apie asistento šalį; mokiniai turėjo galimybę mokytis Europoje rečiau vartojamų kalbų.

2.1.1.6. Comenius Regio partnerystės

2009 m. pradėta Comenius Regio partnerysčių veikla remia tarpRegioninį bendradarbiavimą švietimo srityje Europoje. Bendradarbiavimas vyksta aiš-kiai apibrėžta, abiems partneriams-Regionams aktualia tema (pvz., mokyklų vadybos sunkumai, mokytojų mokymas, nuoseklus bendradarbiavimas mokyklinio mokymo temomis Europos lygiu, integracinis mokymas, prie-varta mokykloje, rasizmas, ksenofobija, ankstyvas mokinių išėjimas iš mo-kyklos ir pan.).

Comenius Regio partnerystės projektų veiklos biudžetas 2009 m. – 199.530,00 eurų, 2010 m. – 96.019 eurų (dėl mažo gautų paraiškų skaičiaus biudžetas mažėjo), 2011 m. – 248 918,89 euro. Palyginus su 2009 m., išaugo vidutinė projektui skiriama dotacija (nuo 25.000 iki 35.000 eurų).

35

Turinys

22 pav. Gautos ir finansuotos Comenius Regio partnerysčių projektų paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.

23 lentelė. Gautos ir finansuotos Comenius Regio partnerysčių projektų paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis

36

Turinys

24 pav. Gautos ir finansuotos Comenius Regio partnerysčių projektų paraiškos 2009 m., 2010 m. ir

2011 m. pagal Lietuvos partnerystės institucijų tipus

37

Turinys

Veiklos pradžioje 2009 m. savivaldybių švietimo padalinių susidomėjimas buvo didžiausias. Gauta 14 paraiškų, tačiau 2010 m. - tik 5 paraiškos. Ši tendencija paste-bėta daugumoje Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančių šalių.Aktyviausiai veikloje dalyvavo Kauno apskrities savivaldybės. Jos pateikė 7 paraiš-kas, iš kurių 5 buvo finansuotos. Vienintelė apskritis, iš kurios nebuvo gauta nei viena paraiška, – Marijampolės. Džiugu, kad visose kitose apskrityse bent viena savivaldybė dalyvavo ar šiuo metu dalyvauja Comenius Regio projektuose.Per trejus veiklos gyvavimo metus viso buvo pateikta 30 projektų paraiškų, kurio-se partneriais buvo įvardintos 123 Lietuvos institucijos, vidutiniškai po 4 institu-cijas viename projekte. 71 institucija gavo finansavimą projektų su partneriais iš kitų šalių įgyvendinimui. Kadangi pirmieji Comenius Regio projektų dalyviai 2011 m. pabaigoje patei-kė ataskaitas, šių projektų rezultatai, nauda ir poveikis dalyviams bei institu-cijoms bus apibendrinti artimiausiu metu.

2.1.2. Erasmus

Erasmus programa yra didžiausia savo apimtimi mainų programa Euro-poje ir Lietuvoje. Programa skirta skatinti aukštųjų mokyklų bendradarbia-vimą užtikrinti studijų kokybę remti studentų ir dėstytojų ar kito adminis-tracinio personalo mainus, intensyvių studijų programų kūrimą, kalbų kursų organizavimą. 2007 m. prasidėjo naujas Erasmus programos etapas. 2007-2011 m. buvo sėkmingai įgyvendintos naujos veiklos sritys: studentų praktika užsie-nio įmonėse, aukštojo mokslo institucijų akademinio ir administracinio per-sonalo mokymai bei stažuotės užsienyje, Erasmus parengiamieji vizitai bei Erasmus intensyvių programų projektai Erasmus programos svarbą ir indėlį į tarptautiškumo skatinimą įvertino ne tik Europos Komisija, kasmet didinanti programos finansavimą, tačiau ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Studentų ir personalo mainams bei projektų įgyvendinimui iš valstybės biudžeto kasmet papildomai skiriamas nemažas finansavimas. 2011 m. studentų stipendijoms papildomai buvo skirta lėšų ir iš Europos socialinio fondo.

38

Turinys

25 pav. Erasmus programos finansavimas 2007-2011 m., eurais

* 2011-2012 m. skiriamas papildomas finansavimas iš LR valstybės biudžeto bei ESF lėšų, suma yra preliminari.

2.1.2.1. Erasmus mobilumas

Veiklos tikslas – skatinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijos (toliau tekste – MSI) vykdomus studentų, dėstytojų ir kito personalo mainus su užsienio aukštosiomis mokyklomis bei įmonėmis. Erasmus pro-grama yra populiariausia Europos mainų programa Lietuvoje, kurioje dalyvauja beveik visos aukštojo mokslo institucijos, jos mobilumo ro-dikliai yra didžiausi.

39

Turinys

26 pav. Erasmus mobilumo programoje dalyvaujančių institucijų skaičius

40

Turinys

27 pav. Patvirtinta 2011 m. mobilumo paraiškų pagal veiklos sritis

41

Turinys

28 pav. Erasmus mobilumo įgyvendinimas 2000- 2010 m. Studentų mobilumo dinamika 2000-2010 m.

29 pav. Dėstytojų ir personalo darbuotojų mobilumo dinamika 2000-2010 m.*

* Erasmus mobilumo įgyvendinimo 2010-2011 mokslo metais rezultatai yra vertinami, galutiniai mobilumo skaičiai bus žinomi 2012 m. pradžioje.

Reorganizuojant ar jungiantis aukštosioms mokykloms, bendras progra-moje dalyvaujančių institucijų skaičius mažėjo. 2007 m. Fondui paraiškas

624829

10011194

1473

19102082

2392 2425 2277

261575 725

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

2000-2001

2001-2002

2002-2003

2003-2004

2004-2005

2005-2006

2006-2007

2007-2008

2008-2009

2009-2010

174258

332427

571648

755821

932 966

167 196 180

0

200

400

600

800

1000

1200

2000-2001

2001-2002

2002-2003

2003-2004

2004-2005

2005-2006

2006-2007

2007-2008

2008-2009

2009

42

Turinys

mobilumo organizavimui pateikė 45 MSI, o 2011 metais – tik 41 MSI: 18 uni-versitetų ir 23 kolegijos. Nuo 2007 m. visos programoje dalyvaujančios institu-cijos vykdė studentų mobilumo studijoms bei dėstytojų ir personalo mainus, o į studentų praktikos organizavimą įsijungė palaipsniui – nuo 23 institucijų 2007 m. iki 39 institucijų 2011 m. Svarbu pažymėti, kad nuo Erasmus progra-mos pradžios studentų, dalyvaujančių programoje, skaičius kasmet didėja, nuo 2009 m. stebimas tik studentų, vykstančių studijoms į užsienį, skaičiaus mažėjimas, tuo tarpu praktikos užsienio įmonėse populiarumas kasmet augo. Pastarųjų dvejų metų bendras išvykstančių Erasmus studentų skaičius buvo stabilus. Tikimasi, kad papildomas finansavimas, skirtas 2010 m. iš Lietuvos valstybinio fondo lėšų bei 2011 m. iš Europos socialinio fondo lėšų, studentų skaičių žymiai padidins. Dėstytojų ir personalo, dalyvaujančių Erasmus pro-gramoje, skaičius kasmet didėjo 10-15 %. Per pastaruosius metus pastebima tendencija, kad pagrindiniai Lietuvos Erasmus studentų srautai vyksta į Vokie-tiją, Skandinavijos šalis, Portugaliją bei Ispaniją. Didžiausi į Lietuvą tvykstančių į studentų srautai - iš Lenkijos, Turkijos, Prancūzijos ir Ispanijos. Lietuvos dėsty-tojai ir personalo darbuotojai dažniausiai išvyksta į Vokietiją, Latviją ir Lenkiją.

Siekiant sudaryti sėkmingos integracijos sąlygas asmenims , turintiemsspeci-alialiųjų poreikių ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių mokslo ir studijų institucijose bei skatinanti juos aktyviau dalyvauti Erasmus mobilumo programoje, šiems asmenims buvo skirta papildoma dotacija specialiųjų poreikių patenkinimui.

30 pav. Gautų ir finansuotų paraiškų papildomam finansavimui dėl specialiųjų poreikių ir negalios

Erasmus mobilumo programoje statistika

43

Turinys

2011 m. papildomai dotacijai dėl specialiųjų poreikių Erasmus studijoms ar praktikai bei personalo dėstymo armokymosi vizitams, kurie vyks 2011-2012 mokslo metais, buvo gautos ir finansuotos 4 paraiškos. Tikėtina, jog pateiktų paraiškų skaičius nėra galutinis, kadangi paraiškos papildomai do-tacijai 2011-2012 m. gali būti teikiamos Fondui iki 2012 m. balandžio 30 d.

2.1.2.2. Erasmus intensyvūs kalbų kursai

Veiklos tikslas – specializuotų kalbų kursų, skirtų mokytis mažiau žinomų ir rečiau vartojamų kalbų, organizavimas.Erasmus intensyvūs kalbos kursai (toliau tekste – EILC) organizuojami 26 šalyse, dalyvaujančiose Erasmus pro-gramoje, tarp jų ir Lietuvoje.

31 pav. EILC veiklai skirtas biudžetas 2007-2011 m.

44

Turinys

32 pav. EILC kursų atrankos rezultatai 2007-2011 m.

33 pav. EILC kursuose dalyvavusių studentų skaičiai 2007-2011 m.

* 2011 m. žiemos EILC kursai vyks 2012 m. sausio mėn., galutiniai mobilumo skaičiai bus žinomi 2012 m. pradžioje.

Kasmet skiriamas biudžetas iš Europos Komisijos lėšų šiai veiklai didėjo, taip pat atitinkamai didėjo valstybės biudžeto lėšos, skiriamos kursų parengimui. Didėjantis finansavimas leido papildomai didinti ir kursus organizuojančių institucijų bei studentų grupių skaičių. 2011 m. EILC kursų organizavimui

45

Turinys

2011-2012 mokslo metais paraiškas pateikė 7 MSI, buvo atrinktos ir finan-suotos 6 paraiškos, kurias pateikė 3 institucijos iš Vilniaus, 2 iš Kauno ir 2 iš Klaipėdos. Patvirtintų studentų grupių skaičius išaugo – net 3 patvirtintos institucijos surinko po dvi studentų grupes.2011 m. vasarą kursus organizavo 5 aukštojo mokslo institucijos: Lietuvos edukologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos uni-versitetas, LCC Tarptautinis universitetas, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla. Kauno technologijos universitetas EILC kursus organizuos 2012 m. sausio mėn.

2.1.2.3. Erasmus intensyvios programos

Erasmus intensyvios programos – intensyvi programoje dalyvaujančių ša-lių universitetų studentus ir dėstytojus suburianti studijų programa. Veiklos tikslas – sudaryti sąlygas studentams ir dėstytojams dirbti kartu tarptautinėse grupėse, ypatingoje mokymosi ir mokymo aplinkoje, pa-žvelgti į studijuojamą discipliną iš naujos perspektyvos, pasidalinti mokymo turinio ir studijų programų metodikos patirtimi.

34 pav. Erasmus intensyvių programų 2007-2011 m. rezultatai

* 2007 m. ir 2008 m. atnaujinamų projektų kokybė nebuvo vertinama.

46

Turinys

1 lentelė. 2011 m. projektus įgyvendina šios institucijos

Vilniaus kolegija Social Responsibility Strategies for Medium Sized Enterprises

Vilniaus kolegija Web Information System Data Organisation Modelling

Vilniaus dailės akademija Contemporary past: moving images as a fluid memory

Mykolo Romerio universitetas

Theories and Comparative Research of Social Welfare


Challenges to Identity in the Context of Globalization: Multidisciplinary and Multicultural Perspectives

Lietuvos kūno kultūros akademija

European Identity through Volunteering in Sport

Kauno kolegija Implementation of the new Lisbon Strategy (2nd edition)

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Session of the European Chamber Music Academy

Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla

Conference Tourism as a Remedy for Low-season Tourism Market

Vilniaus dizaino kolegija Micro sustainable design - eco friendly productsTarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla

Security, Human Rights and Democratisation/ globalisation: New challenges for European Union

Kauno kolegija Promotion of wellness tourismKlaipėdos verslo aukštoji mokykla

Consumer Rights Protection within EU

Vilniaus kooperacijos kolegija

Focus on Creativity and Innovations

Klaipėdos verslo aukštoji mokykla

CRSUST: Sustainability of Cruise Tourism

Nors šiai veiklai yra skiriama mažiau nei 5 % viso metinio Erasmus papro-gramės biudžeto, ji kasmet populiarėja: paraiškų skaičius, lyginant su 2007 m., kai šią veiklą pradėjo administruoti Nacionalinės agentūros (anks-čiau ši veikla buvo centralizuota, ją administravo Vykdančioji agentūra), iš-augo 4 kartus. 2011 m. kovo 11 d. buvo pateikta 26 paraiškų, iš jų 22 įver-tintos kaip tinkamos, joms buvo atliekamas kokybinis vertinimas. Buvo at-

47

Turinys

rinkta ir finansuota 15 projektų (7 tęstiniai ir 8 nauji projektai). Nuo 2007 m. pastebimas augantis kolegijų dalyvavimas IP projektuose (2011 m. 66 proc. finansuojamų projektų sudarė kolegijų pateiktos paraiškos). Didžioji dalis teikiamų paraiškų yra socialinių mokslų krypties, orientuotos į studentų so-cialinių ir verslumo įgūdžių lavinimą.

2.1.2.4. Erasmus parengiamieji vizitai

Veiklos tikslas – vykti į būsimąją partnerystės instituciją siekiant ini-cijuoti:

• naujus (bet ne pratęsiamus) tarpinstitucinius susitarimus dėl Erasmus studentų ir (arba) personalo mobilumo orga-nizavimo; Erasmus studentų praktikas;Erasmus intensyvias programas;Erasmus centralizuotos veiklos projektus: tinklus, daugiašalius bei papildomų priemonių projektus.

35 pav. Parengiamųjų vizitų rezultatai 2007-2011 m.

48

Turinys

Nors MSI suinteresuotumas šia veikla nėra labai didelis, tačiau galimybėmis išvykti į parengiamąjį vizitą ar kontaktinį seminarą nuo 2007 m. pasinaudojo 55 institucijų atstovai. Ypač naudinga šioje veikloje buvo dalyvauti instituci-joms, kurios naujai įsijungė į Erasmus programą bei siekė susirasti potenci-alių partnerinių institucijų užsienyje. 2009 metai buvo patys produktyviausi šiai programai - buvo finansuotas 21 aukštųjų mokyklų atstovų vizitas į kon-taktinį seminarą bei 4 individualūs parengiamieji vizitai į partnerines insti-tucijas. Iki 2011 m. lapkričio 1 d. buvo gautos 4 paraiškos Erasmus parengia-miesiems vizitams, iš kurių 3 finansuotos dalyvavimui Vengrijoje vykusiame kontaktiniame seminare.

2.1.2.5. Iniciatyva Erasmus – Lietuvos mokykloms

Erasmus programoje įgytą patirtį studentai perduos mokiniams. Minint Europos savanoriškos veiklos metus, Švietimo mainų paramos fondas pra-dėjo įgyvendinti naują iniciatyvą – Erasmus – Lietuvos mokykloms.Šia iniciatyva siekiama paskatinti studentus savanoriškai veiklai mokyklose, t.y. vykti į mokyklas ir dalintis su mokiniais savo gyvenimiška ir profesijos pasirinkimo patirtimi bei įgyvendinti nedidelės apimties projektus. Iniciatyvoje Erasmus – Lietuvos mokykloms gali dalyvauti Lietuvos universi-tetų ir kolegijų studentai, dalyvavę Erasmus programoje, užsienio studentai, atvykę į Lietuvą studijuoti pagal Erasmus programą, taip pat ESN Lithuania tinklo bei kitų studentų organizacijų nariai, dalyvaujantys mentorystės vei-kloje.Kasmet dalyvaudami Erasmus mobilumo programoje galimybe tam tikrą laikotarpį studijuoti užsienyje pasinaudoja apie 3000 Lietuvos studentų, daugiau nei 1000 studentų į mūsų šalį atvyksta iš užsienio. Jų pasakojimai apie asmeninę patirtį ir įgytas tarpkultūrines žinias, įvairūs projektai moki-niams padės suprasti tolerancijos ir savanoriškos veiklos svarbą. Tikimasi, kad ši iniciatyva paskatins bendradarbiauti Lietuvos universitetus ir bendro-jo ugdymo institucijas.

2.1.3. Leonardo da Vinci programa

Leonardo da Vinci programos tikslas – remti ir skatinti Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimą, tobulinant profesinį mokymą, diegiant naujoves šalių švietimo sistemose bei puoselėjant europietiškumą. 2010 m. buvo minimas 15 metų Leonardo da Vinci programos įgyvendini-mas Europos šalyse. Programa turėjo įtakos reformuojant dalyvaujančių

49

Turinys

šalių nacionalines profesinio mokymo sistemas, prisidėjo prie nacionalinių kvalifikacijų sistemų kūrimo, rėmė socialiai pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką ir skatino bendradarbiavimą tarp profesinio mokymo teikėjų – mokyklų bei įmonių, socialinių partnerių ir valdžios institucijų. 2007 m. prasidėjusioje Mokymosi visą gyvenimą programoje Leonardo da Vinci programa pratęsė savo gyvavimą, pasiūlydama visuomenei naujus projektus. Bandomuosius projektus pakeitė naujovių perkėlimo projektai, pradėti finansuoti parengiamieji vizitai, nuo 2008 m. pradėti įgyvendinti partnerysčių projektai. Mobilumo projektai buvo ir išliko populiariausia Le-onardo da Vinci programos dalis, sulaukianti didžiausio paraiškų skaičiaus. 2009 m. ir 2010 m. pabaigoje organizuotuose kokybės konkursuose buvo apdovanoti 13 kokybiškiausių Leonardo da Vinci programos projektų: 2 nau-jovių perkėlimo ir 2 partnerysčių projektai bei 9 mobilumo projektai.

1.1.3.1. Mobilumo projektai

Mobilumo projektai skirti profesiniame mokyme dalyvaujančių asmenų, profesinio švietimo ir mokymo srities specialistų, įmonių darbuotojų, o taip pat profesinių ar aukštųjų mokyklų absolventų, pameistrių, profesinio orien-tavimo specialistų profesinėms stažuotėms užsienyje. Mobilumo projektų dalyviai turi galimybę vykti į 32 programoje dalyvaujančias Europos šalis tobulinti kvalifikaciją bei profesines žinias ir įgūdžius, atlikti praktiką verslo įmonėse, susipažinti su profesinio rengimo naujovėmis, naujausiomis tech-nologijomis, keistis patirtimi su kolegomis.

50

Turinys

36 pav. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų pateiktų ir finansuotų paraiškų skaičius pagal

tikslines grupes

51

Turinys

37 pav. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų prašomos ir skirtos dotacijos, eurais

2011 m.2010 m.2009 m. 2008 m.2007 m.

13 000 000

12 000 000

11 000 000

10 000 000

9 000 000

8 000 000

7 000 000

6 000 000

5 000 000

4 000 000

3 000 000

2 000 0001 000 000

Prašoma dotacija eurais Skiriama dotacija eurais

Iš viso

52

Turinys

38 pav. Leonardo da Vinci mobilumo projektų pateiktų ir finansuotų paraiškų pasiskirstymas pagal

organizacijos tipą

05 0 100 150 200

Kitos organizacijos

Profesinio mokymo institucijos

53

Turinys

39 pav. Pateiktų ir finansuotų Leonardo da Vinci mobilumo projektų skaičius pagal apskritis

01 02 03 04 05 06 0

Telšiai

Utena

Alytus

Šiauliai

Kaunas

Vilnius

54

Turinys

40 pav. Leonardo da Vinci mobilumo projektų dalyvių skaičius

Nuo pat Mokymosi visą gyvenimą programos pradžios, t. y. nuo 2007 m., Fon-dui kasmet pateikiama apie 15 % daugiau mobilumo projektų paraiškų, o tai rodo, kad susidomėjimas šiais projektais nuolat auga. Ypač akivaizdus augimas stebimas tarp darbuotojų mobilumo projektų (PLM): lyginant 2007 m. ir 2011 m. duomenis, darbuotojų stažuočių paraiškų padidėjo net 93 %. Europos Komisija skatina mobilumo projektų finansavimą, todėl šiems pro-jektams Fondas kasmet skiria vis didesnę sumą iš bendrojo Leonardo da Vinci programos biudžeto, tačiau finansuotų paraiškų procentas išlieka apie 60 %. Šį skaičių lemia didėjantys projektų biudžetai, pvz., lyginant 2010 m. ir 2011 m. duomenis, prašomos dotacijos suma išaugo beveik dvigubai, ta-

0 300 600 900 1200 1500

Iš visoProfesinio mokymo specialistai (VETPRO)

Darbuotojai (PLM)

Pirminio profesinio lygmens moksleiviai (IVT)

55

Turinys

čiau dėl lėšų stygiaus Fondo skiriama suma padidėjo tik kiek mažiau nei 10 %. Projektų biudžetai didėja dėl vis gerėjančio profesinių mokyklų bendra-darbiavimo mobilumo projektuose bei siekio išsiųsti į stažuotes kuo daugiau dalyvių. Lyginant pirmuosius programos metus – 2007 m., ir 2011 m., stebi-mas daugiau nei 27 % dalyvių, vykstančių į stažuotes užsienyje, skaičiaus pa-didėjimas. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų paraiškos kas-met gaunamos iš visų dešimties Lietuvos apskričių. Organizacijos iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos apskričių aktyviausiai siekia dalyvauti programoje, joms kasmet skiriamas didžiausias finansavimas. Mažiausiai paraiškų gau-nama iš Telšių, Tauragės ir Marijampolės apskričių, nors net trejus metus iš eilės, t. y. 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. organizacijų iš šių neaktyvių apskričių dalyvavimas buvo vienas iš nacionalinių programos prioritetų. Aktyviausiai programoje dalyvauja profesinės mokyklos. Iš 86 valstybinių profesinio mo-kymo įstaigų net 68 yra teikusios bet vieną paraišką mobilumo projektui 2007-2011 m. konkursams. Net 61 jų gavo dotaciją projekto įgyvendinimui. 10 valstybinių profesinio mokymo įstaigų paraiškų nėra teikusios, bet da-lyvavo partnerio teisėmis kitų mokyklų projektuose. Apibendrinus galima teigti, kad daugiau nei 82 % Lietuvos profesinių mokyklų aktyviai dalyvauja mobilumo projektuose. Nemažiau aktyviai paraiškas teikia ir kito tipo orga-nizacijos: asociacijos, nevyriausybinės ar valdžios institucijos, įmonės.2007-2011 m. Vokietija buvo populiariausia šalis, kurioje darbo praktiką at-liko pirminio profesinio lygio mokiniai. Ši šalis garsėja gerai išvystyta pro-fesinio rengimo sistema ir noriai priima stažuotojus iš kitų šalių. Ne mažiau populiarios stažuočių šalys yra Turkija ir Italija. Ypač džiugina didėjantis kaimyninės Latvijos kaip stažuočių vietos populiarumo augimas. Profesi-nio mokymo specialistai, be jau išvardintų šalių, dažnai renkasi stažuotes Didžiojoje Britanijoje. Mažiau populiarios šalys – Rumunija, Bulgarija, Pran-cūzija ir Vengrija.

1.1.3.2. Naujovių perkėlimo projektai

Naujovių perkėlimo projektai – tai daugiašaliai projektai, skirti mokymo sis-temų tobulinimui, daugiausia dėmesio skiriant naujovių profesinio moky-mo srityje perkėlimui, įskaitant skirtingomis sąlygomis sukurtų naujoviškų produktų ir procesų kalbinį, kultūrinį bei teisinį pritaikymą nacionaliniams poreikiams.

56

Turinys

41 pav. Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektų pateiktų ir finansuotų paraiškų

skaičius

Iš viso0

20

40

60

80

100

120

57

Turinys

42 pav. Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektų prašomos ir skirtos dotacijos

santykis, eurais

Iš viso0

1 000 000

2 000 000

3 000 000

4 000 000

5 000 000

8 000 000

23 000 000Skirta dotacija eurais

Prašoma dotacija eurais

58

Turinys

43 pav. Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo pateiktų ir finansuotų paraiškų

pasiskirstymas pagal teikiančių organizacijų tipus

59

Turinys

44 pav. Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo pateiktų ir finansuotų paraiškų

pasiskirstymas pagal apskritis

60

Turinys

Didžiausias Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektų kon-kursas vyko 2009 m., gavus net 36 projektų paraiškas. Tačiau dėl biudžeto trūkumo buvo finansuoti tik 6 geriausiai parengti projektai. 2009 m. finan-suotų paraiškų procentas siekė mažiau nei 17 % ir buvo pats žemiausias tarp 32 programoje dalyvavusių Europos šalių. Tikėtina, kad toks skirtumas tarp poreikio bei galimybių turėjo įtakos paraiškų teikėjų entuziazmui, nes 2010 m. bei 2011 m. paraiškų naujovių perkėlimo projektams buvo pateikta gerokai mažiau. Nors kasmet finansuojami vidutiniškai 5 naujovių perkėli-mo projektai, bendra skiriamų lėšų suma mažėja, nes mažėja rengiamų pro-jektų biudžetai. Tai rodo, kad paraiškas rengiantys asmenys tiksliau planuoja būsimas projekto išlaidas, siekia suformuoti realų, veiklą atitinkantį projekto biudžetą. Prie to nemažai prisideda įvairūs Fondo organizuojami mokymai bei individualios paraiškų rengėjų konsultacijos.Aukštojo mokslo institucijos 2007-2010 m. pateikė daugiausiai paraiškų – 48. Daugiau nei pusė visų finansuotų projektų (56 %) įgyvendino universi-tetai ir kolegijos. Galima teigti, kad aukštosios mokyklos yra savo Regiono mokslo, studijų, inovacijų kūrimo centrai, turintys pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių bei pajėgumų kokybiškai įgyvendinti naujovių perkėli-mo projektus bei sukurti aktualius rezultatus. 2010-iesiems ir 2011-iesiems metams patvirtinti nacionaliniai prioritetai skatino profesinio mokymo įstai-gų dalyvavimą naujovių perkėlimo projektų konkurse, todėl šiais metais net 3 projektai įgyvendinami profesinio mokymo įstaigose. Aktyvus aukštųjų mokyklų dalyvavimas konkurse ir jų išsidėstymas didžiuo-siuose Lietuvos miestuose lemia tai, kad daugiausiai paraiškų gaunama iš didžiųjų Lietuvos apskričių – Vilniaus ir Kauno. Skatinant organizacijas iš ma-žiau aktyvių apskričių – Marijampolės, Utenos, Alytaus, 2009-2011 m. patvir-tintas nacionalinis prioritetas, suteikiantis papildomus balus organizacijoms iš šių apskričių. Toks paskatinimas padidino neaktyvių Regionų susidomėji-mą naujovių perkėlimo projektais ir 2009-2011 m. Fondas gavo 6 bei finan-savo 2 paraiškas iš Marijampolės ir Utenos.

1.1.3.3. Partnerysčių projektai

Partnerysčių projektai – tai bendradarbiavimo projektai, kurie suteikia gali-mybę profesinio mokymo įstaigoms ir jų atstovams įgyvendinti projektus, bendradarbiaujant su kitų šalių organizacijomis. Bendradarbiauti gali ne tik profesinės mokyklos, bet ir įmonės, socialiniai partneriai arba kitos profe-siniu mokymu suinteresuotos šalys. Organizacijos, dalyvaudamos projekte, siekia abipusės naudos ir kuria bendrus rezultatus.

61

Turinys

45 pav. Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektų teiktų ir finansuotų paraiškų skaičius

46 pav. Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektams prašyta ir skirta dotacijų, eurais

62

Turinys

47 pav. Leonardo da Vinci programos pateiktų ir finansuotų paraiškų pasiskirstymas pagal organizacijos tipą

63

Turinys

48 pav. Leonardo da Vinci programos gautų ir finansuotų paraiškų pasiskirstymas pagal apskritis

Iš viso

64

Turinys

Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektai pradėti įgyvendinti nuo 2008 m. Kasmet jų populiarumas auga – 2011 m. gauta 25 % daugiau pa-raiškų nei 2008 m. Per šiuos metus išaugo ir finansuojamų projektų skai-čius, tačiau partnerysčių projektų konkursas dėl lėšų trūkumo išlieka pats didžiausias, lyginant su kitų tipų Leonardo da Vinci programos projektais. Finansuotų paraiškų procentas 2010-2010 m. mažesnis nei 20 %. Siekiant didesniam institucijų skaičiui suteikti galimybę gauti finansavimą, Fondas nuo 2009 m. partnerysčių projektams patvirtino nacionalinį reikalavimą, ku-ris neleidžia skirti dotacijos organizacijoms, kurios įgyvendina Leonardo da Vinci programos projektus paraiškos teikimo metu. Tik baigus vieną partne-rysčių projektą, galima teikti paraišką naujam projektui.Partnerysčių projektų konkursuose aktyviausios yra profesinės mokyklos. 32 % visų finansuotų paraiškų įgyvendinamos šiose mokymo institucijose. Profesinio mokymo įstaigų dalyvavimas partnerysčių projektuose skatina-mas, nes jos tiesiogiai atsakingos už profesinį ugdymą Lietuvoje, kita vertus, profesinio ugdymo problemas projektų pagalba gana aktyviai sprendžia ir aukštosios mokyklos, asociacijos bei kitos organizacijos. Tikimasi, kad at-einančiuose konkursuose padidės įmonių teikiamų paraiškų skaičius, nes įmonių, kaip profesinės veiklos partnerių, įtraukimas į projektą tapo priva-lomas nuo 2011 m., siekiant užtikrinti, kad rezultatai atitiktų darbo rinkos poreikius. Partnerystė šiuose Leonardo da Vinci programos projektuose labai įvairi, apima nuo 3 iki 24 partnerių. Pastaruoju metu stebima partnerių skaičiaus viename projekte mažėjimo tendencija – vidutiniškai nuo 8 partnerių viena-me projekte sumažėjo iki 6. Ypatingai aktyviai dalyvauti Europos Komisijos finansuojamuose partnerysčių projektuose siekia Turkijos organizacijos. Jau antri metai iš eilės šio tipo projektuose, kuriose dalyvauja ir Lietuvos organi-zacijos, daugiau nei 15 % partnerių yra iš Turkijos. Kitos populiarios bendra-darbiaujančios šalys – Italija, Rumunija, Lenkija ir Vokietija.

2.1.3.4. Parengiamieji vizitai

Parengiamieji vizitai skirti pasirengti naujam Leonardo da Vinci programos mobilumo, naujovių perkėlimo ar partnerysčių projektui, dalyvaujant užsie-nio nacionalinių agentūrų organizuojamuose kontaktiniuose seminaruose ar vykstant susitikti su potencialiais projekto partneriais užsienyje.

65

Turinys

50 pav. Leonardo da Vinci programos parengiamųjų vizitų projektų prašytos ir skirtos dotacijos santykis, eurais

49 pav. Pateikta ir finansuota paraiškų Leonardo da Vinci programos parengiamiesiems vizitams

* Pateikti skaičiai negalutiniai

* Pateikti skaičiai negalutiniai

66

Turinys

Parengiamieji vizitai – nauja veikla Leonardo da Vinci programoje, kuri prasi-dėjo 2007 m. Vidutiniškai per metus gaunamos 75 paraiškos vykti į kontak-tinius seminarus arba pas užsienio partnerius rengti naujų projektų. Finan-suotų projektų skaičius dažniausiai priklauso nuo programai skirtų lėšų bei kontaktinių seminarų skaičiaus. Nuo 2010 m., kai kontaktinių seminarų or-ganizavimas nacionalinėms agentūroms tapo neprivalomas, seminarų skai-čius vidutiniškai sumažėjo nuo 18 (2008 m.) iki 9 (2009 m. ir 2010 m.) bei iki 6 (2011 m.) Mažesnį finansuojamų vizitų skaičių taip pat lėmė kontaktinių seminarų organizatorių nustatytas dalyvių iš vienos šalies skaičiaus limitas.Daugiau kaip 70 % visų dalyvių keliavo į kontaktinius seminarus. Į partnerių organizacijas vyko vidutiniškai 7-8 asmenys per metus. Apie 85 % finansa-vimą gavusių organizacijų pateikė paraiškas naujiems mobilumo, naujovių perkėlimo ar partnerysčių projektams. Pateikti paraiškas naujam konkur-sui įpareigoja ir nuo 2010 m. patvirtinta taisyklė, pagal kurią organizacija, gavusi dotaciją Leonardo da Vinci programos parengiamųjų vizitų veiklai, tačiau nepateikusi projekto paraiškos naujam konkursui, negali gauti do-tacijos ateinančių metų parengiamųjų vizitų veiklai. Ši taisyklė įpareigoja aktyviai dalyvauti seminarų metu organizuojamoje veikloje, inicijuoti nau-jus projektus.Didžioji dauguma dalyvių, vykusių į parengiamuosius vizitus, teigia, kad da-lyvavimas vizite jiems buvo naudingas. Jie susipažino su projektinės veiklos galimybėmis, susirado partnerių būsimiems naujovių perkėlimo, partnerys-čių, mobilumo projektams, suformulavo planuojamo projekto tikslus, vei-klas ir rezultatus.

2.1.4. Grundtvig

Siekis mokytis visą gyvenimą kelia naujus ugdymo tikslus ir uždavinius, koreguoja tradicinius santykius tarp mokymo/si įstaigų, išsilavinimo ir pro-fesijos, transformuoja nusistovėjusią švietimo struktūrą, keičia mokymosi kultūrą ir mokyklos paskirtį. Šiame procese vis svarbesnį vaidmenį atlieka Grundtvig programa, kuri 2010 m. šventė 10-ąjį gimtadienį Lietuvoje ir Eu-ropoje.Per 10 metų Lietuvoje buvo finansuota daugiau nei 750 Grundtvig projektų, juose dalyvavo įvairios suaugusiųjų švietimo institucijos bei individualūs as-menys iš visos Lietuvos, kurie prisidėjo prie šios programos tikslų įgyvendinimo: skatinti tarptautinį bendradarbiavimą mokymosi visą gyvenimą kontekste, plėtoti Europos tęstinį švietimą; pagerinti ir palengvinti galimybes moky-tis žmonėms, nežiūrint jų amžiaus; skatinti diskusijas apie mokymąsi visą

6767

Turinys

gyvenimą ir padėti skleisti vertingą patirtį. Įgyvendintose veiklos srityse atsispindi Europos Sąjungos politikos ir kultūros skatinimas; lygių galimy-bių plėtra, socialiai apleistųjų gyventojų grupių švietimas; konkrečių dalykų programų ir mokymo metodikos adaptavimas (kalbų, chemijos ir kt.); švie-tėjų, dėstytojų, suaugusiųjų mokytojų kvalifikacijos tobulinimas; naujų in-formacinių tinklų kūrimas; švietimo vadyba, senjorų saviraiška, suaugusio žmogaus asmenybės plėtra ir pan.

2.1.4.1. Grundtvig mokymosi partnerystė

Veiklos tikslas yra tobulinti suaugusiųjų švietimo procesą. Tai nedideli, 2 metų trukmės bendradarbiavimo projektai, skirti suaugusiųjų švietimo institucijoms. Projektų metu dalijamasi patirtimi, praktika ir metodais. Ypa-tingas dėmesys yra skiriamas suaugusiųjų švietimo vadybai ir mokymų metodams, taip pat besimokantiems suaugusiesiems, asmenims iš pažei-džiamų socialinių grupių. Grundtvig mokymosi partnerysčių biudžetas 2007 m. buvo 585.077,00 eurų, 2008 m. šiai veiklai buvo skirta 577.000.00 eurų, 2009 m. – 726.000.00 eurų, 2010 m. – 697.500.00, o 2011 m. – 691.000,00 eurų;

51 pav. Gautos ir finansuotos 2007-2011 m. Grundtvig mokymosi partnerystės paraiškos

* Šios veiklos projektai iš rezervinio sąrašo gali būti finansuojami iki 2012 m. kovo 31 d.

68

Turinys

52 pav. Gautos ir finansuotos 2007-2011 m. Grundtvig mokymosi partnerystės paraiškos pagal apskritis

69

Turinys

53 pav. Gautos ir finansuotos 2007-2011 m. Grundtvig mokymosi partnerystės paraiškos pagal institucijų tipus

*Pagal iki 2007 m. galiojusias taisykles dotacija projektui buvo skiriama vie-neriems metams. Mokymosi visą gyvenimą programos etape 2007 m. institu-cijos teikė paraiškas projektų pratęsimui (1 arba 2 metams) ir pagal Europos

70

Turinys

Komisijos pakeistas projektų finansavimo taisykles naujiems projektams, kurių trukmė 2 metai. Nuo 2008 m. visų projektų trukmė yra 2 metai, dotaci-ja skiriama taip pat dvejiems metams.

Nuo 2009 m. teikiamų daugiašalių partnerysčių skaičius kiekvienais metais augo, tačiau skiriamas biudžetas veiklai kito nežymiai. 2007-2011 m. laiko-tarpiu daugiausiai paraiškų Grundtvig mokymosi partnerystėms buvo gauta iš Vilniaus (262), Kauno (140) ir Šiaulių (110) apskričių suaugusiųjų švietimo institucijų. Atitinkamai daugiausiai ir finansuota projektų buvo iš Vilniaus (93), Kauno (39), Šiaulių (29) ir Klaipėdos (22) apskričių.Mažiausiai aktyvios suaugusiųjų švietimo institucijos buvo iš Tauragės ir Marijampolės apskričių. Nuo 2008 m. Vilniaus ir Šiaulių apskričių institucijų skaičius šioje veikloje kiekvienais metais augo. Palyginus 2007 ir 2011 m. pa-teiktų paraiškų skaičius, didžiausias pokytis vyko Šiaulių apskrityje, 2007 m. buvo gauta 12, o 2011 m. – 48 paraiškos. Aktyviausiai veikloje dalyvavo nevyriausybinės organizacijos (toliau teskte – NVO). 2007-2011 m. laikotarpiu šios organizacijos pateikė 183 paraiškas (2011 m. jų buvo pateikta daugiausiai – 70). Iš jų 57 buvo skirtas finansa-vimas. Nuo nevyriausybinių organizacijų nedaug atsiliko suaugusiųjų švie-timo paslaugų teikėjai. Per minėtąjį laikotarpį jos pateikė 164 paraiškas, iš jų 51 buvo finansuotos. Šioje veikloje taip pat aktyviai dalyvavo aukštojo mokslo institucijos (gautos 76 paraiškos, finansuotos – 23) ir ne pelno sie-kiančios organizacijos (gauta 70 paraiškų, finansuota – 24).Pagrindinės šalys, su kurių suaugusiųjų švietimo institucijomis užmezgė ry-šius Lietuvos institucijos, buvo Vokietija, Turkija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Ispanija. Per visą Mokymosi visą gyvenimą programos laikotarpį tendencija išliko ta pati.Remiantis Grundtvig mokymosi partnerystės projektų dotacijos gavėjų ataskaitomis, projektai buvo įgyvendinti pasitelkiant įvairias mokymo prie-mones ir metodus. Populiariausios veiklos sritys, nurodomos partnerysčių projektuose, buvo: praktiniai seminarai, kuriuose projektų dalyviai buvo su-pažindinti su partnerystės šalių kultūra; susipažinimas ir informacijos pasi-keitimas apie suaugusiųjų mokymo metodus, socialinis švietimas; paskaitos ir seminarai apie suaugusiųjų švietimo kokybės standartus; projekto rezul-tatų skleidimas vietinėse ir nacionalinėse konferencijose, seminaruose, ty-rimai, kurių pagrindu buvo rengiama įvairi mokymo ar mokymosi medžiaga ir produktai. Grundtvig partnerysčių dalyviai savo ataskaitose pažymi, kad projektas turi teigiamą poveikį:1. Besimokantiesiems – dalyvavimas Grundtvig mokymosi partnerysčių pro-

71

Turinys

jekte pagilino žinias apie partnerių šalis, kultūrą, patobulintos užsienio kal-bos žinios ir komunikavimo įgūdžiai. Ir pasibaigus projektams besimokan-tieji bendrauja vieni su kitais, susirašinėja laiškais, dalijasi informacija apie projekto produktus. Besimokantiesiems tai puiki galimybė susipažinti su Europos kultūra, istorija ir suaugusiųjų švietimu, tobulinti savo gebėjimus..2. Darbuotojams – dalyvavimas Grundtvig mokymosi partnerysčių projekte pagilino žinias apie partnerių šalis, kultūrą, mokymo metodus bei įvairias sistemas. Suaugusiųjų švietėjai turėjo galimybę įgyti naujos praktinės pa-tirties. 3. Vietos bendruomenei – dalyvavimas Grundtvig mokymosi partnerysčių projekte skatino glaudesnį bendradarbiavimą su įvairiomis vietos organi-zacijomis. Dauguma projektų buvo skirtipatirties ir rezultatų sklaidai. Infor-macijos apie projekto įgyvendinimą viešinimas ir geriausių partnerysčių pa-vyzdžių pateikimas Regioniniu bei nacionaliniu lygiu sustiprino domėjimąsi Grundtvig projektais.

2.1.4.2. Grundtvig senjorų savanorystės projektai

Grundtvig senjorų savanorystės projektai skatina formalų, neformalų ar (ir) savaiminį mokymąsi. Savanorystė – tai būdas pasiūlyti naujas mokymosi galimybes vyresnio amžiaus žmonėms Europoje. Pabrėžiama vyresnio am-žiaus žmonių svarba visuomenėje. Vyresnio amžiaus žmonės yra išminties ir patirties šaltinis, iš kurio visuomenė galėtų gauti didesnę naudą. Šioje veikloje numatomas senjorų savanorių darbas, kuris būtų įgyvendinamas kitoje šalyje. Siūloma nauja mobilumo forma vyresnio amžiaus Europos pi-liečiams, kuri suteikia jiems galimybę mokytis, dalintis žiniomis ir patirtimi.Veikla yra atvira visiems penkiasdešimties ar vyresnio amžiaus žmonėms, kurie yra registruoti vienos iš šalių, įgyvendinančių Mokymosi visą gyvenimą programą, piliečiai. Ypatingas dėmesys skiriamas socialiai remtinoms žmo-nių grupėms ir tautinėms mažumoms. Savanorystės projektai remia ne pelno siekiančias organizacijas ar visuome-niniu pagrindu kuriamas iniciatyvas, taip pat skatina bendradarbiavimą tarp savanorius deleguojančiųjų ir savanorius priimančiųjų organizacijų.

Grundtvig senjorų savanorystės projektų veiklos biudžetas 2009 m. – 45.000,00 eurų, 2010 m. biudžetas –76.350,00 eurų, 2011 m. biudžetas - 83.204,00 eurai.

72

Turinys

54 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig senjorų savanorystės projektų paraiškos

2009 m., 2010 m. ir 2011 m.

73

Turinys


2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis

74

Turinys


2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal institucijų tipus

75

Turinys

2009 m. prasidėjusiai Grundtvig senjorų savanorystės projektų veiklai dau-giausia paraiškų buvo gauta 2011 m. 2009-2011 m. laikotarpiu aktyviausios buvo institucijos iš Vilniaus, Kauno ir Utenos apskričių.Šalys, į kurias vyksta vyresnio amžiaus savanoriai, yra Bulgarija, Vokietija, Es-tija, Italija, Lenkija, Rumunija, Danija ir kitos. Dažniausiai savanoriai renkasi 3 savaičių savanoriško darbo kitoje šalyje laikotarpį.Kadangi pirmieji projektų dalyviai 2011 m. pabaigoje pateikė ataskaitas, šių projektų rezultatai, nauda ir poveikis dalyviams bei institucijoms bus api-bendrinti artimiausiu metu.

2.1.4.3. Grundtvig seminarų organizavimas

Grundtvig seminarų organizavimo tikslas – sudaryti sąlygas besimokantiems suaugusiesiems dalyvauti mokymo renginiuose, kurie vyksta kitoje Europos šalyje, Mokymosi visą gyvenimą programos narėje. Seminarų metu susitinka individualiai besimokantieji iš keleto šalių, kad pasidalintų tarptautine mo-kymosi patirtimi, reikalinga tolimesniems jų mokymosi poreikiams paten-kinti ar asmeninam tobulėjimui.

Grundtvig seminarų organizavimo veiklos biudžetas 2009 m. – 137.500,00 eurų, 2010 m. veiklos biudžetas – 95.940,00 eurų, 2011 m. biudžetas - 92.092,00 eurai.

57 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig seminarų organizavimo paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.

76

Turinys

58 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig seminarų organizavimo paraiškos

2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis

77

Turinys

59 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig seminarų organizavimo paraiškos


78

Turinys

Grundtvig seminarų organizavimo veikla nuo jos atsiradimo yra labai popu-liari. Per trejus veiklos gyvavimo metus seminarus panoro organizuoti 60 Lietuvos institucijų. Aktyviausia buvo Vilniaus apskritis (gauta du trečdaliai visų paraiškų), iš Kauno apskrities – 12 paraiškų, o iš Klaipėdos apskrities – 4. Daugiausia dotacijų buvo skirta institucijoms iš Vilniaus (10) ir Kauno (3) apskričių. Aktyviausios šioje veikloje yra ne pelno siekiančios asociacijos (pateikė pa-raiškas 32, gavo dotacijas 6).Dauguma Grundtvig seminarų organizavimo dotacijų gavėjų įvardijo šias pagrindines seminarų veiklos sritis:

namų darbų pristatymas; darbas grupėse ar porose; individualūs situaciniai vaidmenys; meno terapija; teatras, dainos; dalyvavimas apžvalginėse vietovės ekskursijose mokymosi tikslais ar vykdant specialias užduotis; tam tikrų mokymosi užduočių įgyvendinimas filmuojant ir fotogra-fuojant. ; mokymosi metodologijų išbandymas ir testavimas ir pan.

Dauguma seminarų dalyvių iš užsienio jų turinį ir organizavimą įvertino kaip labai gerai arba gerai.

1.1.1.2 2.1.4.4. Parengiamieji vizitai

Veiklos tikslas – padėti suaugusiųjų švietimo institucijų atstovams, norin-tiems parengti Grundtvig mokymosi partnerystės, senjorų savanorystės ar centralizuotos veiklos projektą, susipažinti su būsimomis partnerinėmis institucijomis ir kartu parengti kokybišką paraišką projektui arba dalyvauti kontaktiniuose seminaruose ir susirasti partnerius.

Grundtvig parengiamųjų vizitų biudžetas 2007 m. buvo – 20.000,00 eurų, 2008 m. šiai veiklai buvo skirta 18.426,50 euro, 2009 m. – 20.000,00 eurų, 2010 m. – 20.000,00 eurų, o 2011 m. – 10.000,00 eurų.

2010 m. ir 2011 m. aktyviausios buvo Vilniaus apskrities suaugusiųjų švieti-mo institucijos, kurios pageidavo inicijuoti Grundtvig mokymosi partnerys-čių projektus.

79

Turinys

60 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Grundtvig parengiamiesiems vizitams 2007 m., 2008 m., 2009 m.,

2010 m. ir 2011 m. pagal vizito tipą

80

Turinys



81

Turinys



82

Turinys

2007-2011 m. buvo gautos 186 paraiškos parengiamiesiems vizitams. Tiek Lietuvos suaugusiųjų švietimo institucijų norėjo užmegzti partnerystę su kitų šalių suaugusiųjų švietėjais ir vėliau jau teikti parengtą paraišką vienai iš Grundtvig projektinių veiklos sričių.Pats populiariausias būdas susirasti partnerius projektui – dalyvavimas kitos šalies nacionalinės agentūros organizuojamame kontaktiniame seminare. Populiariausios kontaktiniams seminarams buvo šios pietų šalys: Italija, Tur-kija, Ispanija, Kipras. Konkursuose į šias šalis sulaukiama daugiausiai norin-čiųjų, paprastai apie 8-12 paraiškų į 3 vietas seminare. Šiai veiklai gauta iš viso 160 paraiškų (finansuota 76). Likusiose 26 paraiškose (finansuota 17) suaugusiųjų švietėjai išreiškė norą susitikti su projekto partneriais vienoje iš partnerystės institucijų ir šio susitikimo metu parengti projekto paraišką. 2007-2011 m. laikotarpiu daugiausiai paraiškų Grundtvig parengiamiesiems vizitams buvo gauta iš Vilniaus (72), Kauno (36) ir Šiaulių (25) apskričių suau-gusiųjų švietimo institucijų. Atitinkamai daugiausiai finansuota paraiškų da-lyvavimui kontaktiniuose seminaruose ar vizituose į institucija buvo Vilniaus (48), Šiaulių (16) ir Kauno (14) apskrityse.Mažiausiai aktyvios buvo institucijos iš Telšių, Tauragės, Utenos ir Marijam-polės apskričių. Daugiausiai paraiškų Grundtvig parengiamiesiems vizitams gaunama iš su-augusiųjų švietimo teikėjų. 2007-2011 m. laikotarpiu buvo gautos 47 paraiš-kos (daugiausiai jų buvo gauta 2007 m. – 15). Iš jų 21 Lietuvos suaugusiųjų švietimo institucija turėjo galimybę dalyvauti kontaktiniame seminare arba vykti į vieną iš partnerystės institucijų ir susitikti su visais būsimo projekto partneriais. Čia taip pat aktyvios nevyriausybinės organizacijos (NVO) (gau-ta 37, finansuota 19 paraiškų) ir universitetai ar aukštojo mokslo institucijos (gauta 32, finansuota 18 paraiškų). Beveik visi Grundtvig parengiamųjų vizitų dotacijų gavėjai (apie 95 %) vė-liau pateikė projektų paraiškas. Paprastai apie pusė projektų, sukurtų kaip dalyvavimo kontaktiniuose seminaruose rezultatas, gauna dotaciją projekto įgyvendinimui. Galima daryti išvadą, kad taip parengti projektai yra koky-biškesni.

83

Turinys

2.1.4.5. Kvalifikacijos tobulinimas

Veiklos tikslas – suteikti galimybę mokytojams, suaugusiųjų švietėjams ir kitiems asmenims, dirbantiems suaugusiųjų švietimo srityje, dalyvauti Eu-ropos kvalifikacijos tobulinimo kursuose.

Grundtvig kvalifikacijos tobulinimo biudžetas 2007 m. buvo 67.231,00 eurų, 2008 m. šiai veiklai buvo skirta 75.245,47 eurų, 2009 m. – 65.000,00 eurų, 2010 m. – 95.531,00 eurų, o 2011 m. – 93.840,00 eurų.

63 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Grundtvig kvalifikacijos tobulinimui

2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.

* Neaiškūs trečiojo paraiškų pateikimo etapo rezultatai.

Šiais metais padidėjo Telšių apskrities institucijų aktyvumas, lyginant su 2009 m.

84

Turinys

64 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Grundtvig kvalifikacijos tobulinimui 2007 m., 2008 m., 2009 m.,


Iš viso

85


Turinys 86

65 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Grundtvig kvalifikacijos tobulinimui 2007 m., 2008 m., 2009 m.,


Turinys

2007-2011 m. laikotarpiu daugiausiai paraiškų Grundtvig kvalifikacijos tobu-linimui buvo gauta iš Vilniaus (337), Kauno (160), Klaipėdos (95) ir Šiaulių (43) apskričių institucijų, galinčių dalyvauti šioje veikloje. Atitinkamai dau-giausiai finansuota paraiškų buvo Vilniaus (83), Kauno (40), Klaipėdos (25) ir Šiaulių (13) apskrityse. Iš viso per minėtą laikotarpį buvo gautos 706 paraiš-kos dalyvavimui kvalifikacijos tobulinimo veikloje.Mažiausiai aktyvios buvo institucijos iš visų likusių Lietuvos apskričių, kie-kvienos iš jų pateiktų paraiškų skaičius neviršija 30. Palyginus pateiktų pa-raiškų skaičius 2007 m. ir 2011 m., didžiausias skirtumas Vilniaus apskrityje: 2007 m. gautos 52, o 2011 m. – 76 paraiškos. Kaip ir kasmet, didžioji dalis Grundtvig programos veiklos sričių daugiausiai paraiškų gauna iš universitetų ar aukštojo mokslo institucijų, suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO). 2007-2011 m. laikotarpiu buvo gautos 706 paraiškos. Iš jų 54 Lietuvos suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjų darbuotojų turėjo galimybę tobulinti kvalifikaci-ją užsienio šalyse (pateiktos 168 paraiškos). Šioje veiklos srityje buvo gauta 201 paraiška iš universitetų ar aukštojo mokslo institucijų, iš kurių 44 buvo finansuotos. Nevyriausybinių organizacijų darbuotojai pateikė 103 paraiš-kas, iš jų buvo skirtos dotacijos, dėl kurių jie galėjo dalyvauti šios veiklos renginiuose.Iš visų gautų paraiškų 126 buvo nurodyta, kad suaugusiųjų švietėjai ar kiti darbuotojai pasirinko kursus, kurie vyksta Italijoje. Tai sudaro beveik 18 % visų pateiktų paraiškų 2007-2011 m. laikotarpiu. 40 iš jų buvo patvirtintos (čia nėra įskaičiuotos 2011 m. finansuotos paraiškos). Antroje vietoje pagal populiarumą yra Didžioji Britanija, buvo gautos 98 paraiškos, iš jų 21 finan-suota. 66 paraiškų teikėjai pageidavo vykti į kursus, organizuojamus Grai-kijoje, 10 suaugusiųjų švietėjų buvo skirtos dotacijos. Kitos populiariausios šalys buvo Kipras (gauta 63 ir finansuota 19 paraiškų) ir Malta. Pastaroji šalis yra vienintelė, į kurioje vykstančius kursus pageidaujančiųjų dalyvauti skai-čius auga kiekvienais metais nuo 2 paraiškų 2007 m. iki 16 gautų paraiškų 2011 m. (2008 m. – 7, 2009 m. ir 2010 m. – po 14).Teikdami paraiškas kursams suaugusiųjų švietėjai dažniausiai renkasi ben-druosius kvalifikacijos tobulinimo kursus (apie 60 %), užsienio kalbos meto-dologijos kursus renkasi apie 30 % paraiškų teikėjų, o likusieji 10 % planuoja dalyvauti pačios užsienio kalbos mokymosi kursuose. Apie 80-90 % paraiškų teikėjų kursus renkasi iš Europos Komisijos Comenius-Grundtvig kursų duo-menų bazės. Panašios proporcijos, kaip ir su pateiktomis, taip ir su finansuo-tomis paraiškomis, išlieka pasirenkant kursų tipą. Likusieji dalyvauja konfe-rencijos ar seminaruose ir įgyvendina darbo stebėjimo veiklą.

87

Turinys

Grundtvig kvalifikacijos tobulinimo veiklos srities dalyviai pažymėjo, kad ši veikla buvo naudinga ne tik patiems dalyviams, bet ir jų kolegoms, instituci-joms. Pirmiausiai jie visi patobulino užsienio kalbos įgūdžius, nes visi kursai vyko kita kalba, nei jų gimtoji. Dalyviai pagerino savo profesinę bei asmeni-nę kompetenciją, naudojo įgytą patirtį profesinėje veikloje. Taip pat įgyta patirtimi dalijosi su savo kolegomis, kad ir jie galėtų taikyti naujus metodus, žinias savo darbo veikloje. Daugelis dalyvių ataskaitose pažymėjo, kad buvo užmegzti ir pasibaigus kursams palaikomi ryšiai su kitais kursų dalyviais bei planuojama bendradarbiauti įgyvendinant partnerysčių projektus. Suaugu-siųjų švietėjai atkreipė dėmesį į tai, kad naujus mokymo metodus taiko savo darbe ir dėl to išaugo besimokančiųjų motyvacija mokytis.

2.1.4.6. Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitai

Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitai – puiki galimybė asme-nims, dirbantiems ar ateityje ketinantiems dirbti formalaus, neformalaus ar savaiminio suaugusiųjų švietimo srityje, išvykti į kitą šalį, dalyvaujančią Mokymosi visą gyvenimą programoje, įgyti žinių apie suaugusiųjų mokymąsi Europoje bei, atsižvelgiant į vizito tikslą, patobulinti mokymo, konsultavimo, vadybos įgūdžius ir pasidalinti savo patirtimi su užsienio kolegomis. Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų veiklos biudžetas 2009 m. – 15.800,00 eurų, 2010 m. m. – 8.600,00 eurų, 2011 m. – 10.000,00 eurų.

88

Turinys

66 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų paraiškos

2009 m., 2010 m. ir 2011 m.


89

Turinys

67 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų paraiškos 2009 m., 2010 m.

ir 2011 m. pagal apskritis


90

Turinys

68 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų paraiškos 2009 m., 2010 m.

ir 2011 m. pagal institucijų tipus

91

Turinys

Per trejus veiklos metus 31 institucija iš Vilniaus apskrities pareiškė norą da-lyvauti Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų veikloje, iš Kau-no apskrities – 22. Utenos, Tauragės, Marijampolės ir Panevėžio apskričių suaugusiųjų švietimo institucijos paraiškų nepateikė. Suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjai, nevyriausybinės organizacijos ir universitetai ar aukštojo mokslo institucijos yra patys aktyviausi. Taip pat paraiškas dalyvauti šioje veikloje pateikė nemažai nedirbančių asmenų (14) . Įvertinus Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų dalyvių pateik-tas ataskaitas galima daryti išvadą, jog darbuotojų vizitų veikla buvo nau-dinga ne tik patiems dalyviams, bet ir jų kolegoms, institucijoms. Dalyviai pagerino savo profesinę bei asmeninę kompetenciją, kurią galėjo praktiškai pritaikyti profesinėje veikloje. Taip pat įgyta patirtimi buvo dalijamasi ir su kolegomis. Dauguma dalyvių ataskaitose pažymėjo, kad veiklos metu buvo užmegzti nauji ryšiai ir planuojama ateityje bendradarbiauti įgyvendinant partnerysčių projektus.

2.1.4.7. Grundtvig asistentų praktika

Grundtvig asistentų praktika suteikia galimybę formaliojo, neformaliojo ir savaiminio suaugusiųjų švietimo srityse dirbantiems ar ateityje dirbsian-tiems žmonėms 12-45 savaitėms išvykti dirbti Grundtvig asistentu suaugu-siųjų švietimo įstaigoje ar organizacijoje kitoje Europos valstybėje, Moky-mosi visą gyvenimą programos narėje.Programos tikslas – suteikti dalyviams galimybę geriau suprasti europinę suaugusiųjų švietimo dimensiją, patobulinti užsienio kalbų žinias, pažinti kitas Europos šalis ir jų švietimo sistemas, pagerinti profesinę ir kultūrinę kompetenciją.

Grundtvig asistentų praktikos veiklos biudžetas 2009 m. – 14.928,00 eurų, 2010 m. – 21.546,00 eurai, 2011 m. – 6.864,00 eurai.

92

Turinys

69 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig asistentų praktikos veiklos paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.

* tikimasi finansuoti 3

93

Turinys


pagal apskritis

94

Turinys

71 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig asistentų praktikos veiklos paraiškos


95

Turinys


pagal priimančiąsias šalis

96

Turinys

Per 3 metų laikotarpį buvo pateikta tik 19 paraiškų. Paraiškų teikėjai išreiškė norą atlikti Grundtvig asistentų praktiką dažniausiai Italijos, Didžiosios Brita-nijos institucijose. Dotacijos buvo skirtos asistentų praktikai Italijoje, Belgi-joje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje. Įvertinus Grundtvig asistentų praktikos dalyvių pateiktas ataskaitas galima daryti išvadą, jog ši veikla buvo naudinga ne tik patiems dalyviams, bet ir juos priimančioms institucijoms, t. y. vyko abipusis pasidalijimas patirtimi ir mokymasis vieniems iš kitų. Dalyviai veiklos metu mokė užsienio kalbų pri-imančioje institucijoje, tuo pačiu Grundtvig asistentai mokėsi vietos kalbos, dalyvavo įvairiuose seminaruose, pristatė savo šalį, lygino šalių švietimo sis-temas suaugusiųjų švietimo srityje. Kaip vieną iš rezultatų dalyviai nurodė ateityje planuojantys vykdyti projektus su priimančiąja institucija.Grundtvig asistentų praktikos dotacijų gavėjai nurodė, kad pagrindiniai sun-kumai, su kuriais jie susidūrė, buvo priimančiosios institucijos nepasirengi-mas priimti darbui asmenį iš kitos šalies, užsienio kalbos įgūdžių trūkumas.

2.1.5. Pažintiniai vizitai

Pažintiniai vizitai – tai švietimo ir profesinio rengimo specialistų ir sprendi-mus šiose srityse priimančių asmenų vizitai, skirti tarptautinių informacijos ir patirties mainų palengvinimui. Šios programos tikslas – remti politikos formavimą ir bendradarbiavimą Europos mastu mokymosi visą gyvenimą srityje.

97

Turinys

Pažintinių vizitų organizatoriai

73 pav. Pažintinių vizitų organizavimas Lietuvoje

* 2011 m. lapkričio 5 d. duomenimis

98

Turinys

Žvelgiant į 2007-2010 m. pažintinių vizitų organizatorių statistiką pastebi-mas spartus teiktų paraiškų skaičius augimas. Didėjantį Lietuvos švietimo ir mokymo institucijų suinteresuotumą dalintis patirtimi bei užmegzti tarp-tautinius kontaktus nulėmė tiek platesnė programos sklaida, tiek ir nuo 2008 m. Švietimo mainų paramos fondo skiriama finansinė parama pa-žintinių vizitų organizavimui Lietuvoje. Nuo 2011 m. pastebimas paraiškų skaičiaus mažėjimas, kurį galėjo lemti tiek didėjantys reikalavimai paraiškų kokybei, tiek ir žemas sėkmės rodiklis ankstesniais metais. Iš viso per 2007-2011 m. Lietuvoje buvo gauti 47 pasiūlymai organizuoti pažintinius vizitus Lietuvoje, iš kurių atrinkti ir suorganizuoti 13 pažintinių vizitų, o tai sudaro tik 28 % visų gautų paraiškų.

Atsižvelgiant į tai, kad kasmet Lietuva turi pasiūlyti ne daugiau kaip 3-4 vi-zitus pažintinių vizitų programos katalogui bei ribotas finansavimo galimy-bes, nuo 2011 m. daugiau dėmesio buvo skirta vizitų kokybei, todėl šiais metais kvietimo teikti pasiūlymus organizuoti pažintinius vizitus Lietuvoje konkurso sklaida buvo tikslingai nukreipta į potencialius organizatorius.

99

Turinys

Pažintinių vizitų programos dalyviai

74 pav. Gauta ir finansuota pažintinių vizitų paraiškų 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal institucijų tipus

*2011 m. 1-ojo kvietimo teikti paraiškas duomenys.

100

Turinys

75 pav. Gauta ir finansuota pažintinių vizitų paraiškų 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. * pagal apskritis

*2011 m. 1-ojo kvietimo teikti paraiškas duomenys.

101

Turinys

76 pav. Gauta ir finansuota pažintinių vizitų paraiškų 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. *

pagal dalyvių pareigas

2011 m. * 1-ojo kvietimo teikti paraiškas duomenys

102

Turinys

77 pav. Finansuota pažintinių vizitų paraiškų 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal vizitų šalis

103

* Pateikiami tik 2007 m. 2-ojo kvieti-mo duomenys, kadangi nuo tų metų antrojo pusmečio buvusių Cedefop ir Arion vizitų programos buvo su-jungtos į dabartinę Pažintinių vizitų programą.** Nagrinėjami 2011 m. 1-ojo kvieti-mo teikti paraiškas duomenys.

Turinys

2007-2011 m. laikotarpiu pastebimas gautų Pažintinių vizitų programos pa-raiškų skaičiaus augimas, kurį nulėmė kelios priežastys. Visų pirma, plačiau ir tikslingiau vykdoma programos sklaida bei puikūs programos dalyvių at-siliepimai paskatino didesnį švietimo ir profesinio rengimo specialistų bei sprendimus švietimo srityje priimančių asmenų susidomėjimą šia progra-ma. Taip pat pastebėta sąsaja tarp gaunamų paraiškų skaičiaus didėjimo ir kvietimų teikti paraiškas skaičiaus per metus. 2007-2008 m. buvo skelbia-mas vienas kvietimas teikti pažintinių vizitų paraiškas per metus. Šiuo lai-kotarpiu sėkmės procentas vidutiniškai siekė 47 %. Nuo 2009 m. skelbiami du kvietimai teikti paraiškas per metus – kovo ir spalio mėn. Šis pasikeiti-mas žymiai padidino gaunamų paraiškų skaičių, tačiau sumažino tikimy-bę gauti finansavimą dalyvavimui programoje vidutiniškai iki 29 %. Iš viso 2007-2011 m. gautos 544 pažintinių vizitų paraiškos, iš kurių tik 189 pa-raiškoms skirtas finansavimas, tai sudaro 35 % visų gautų paraiškų.

Pagal atstovaujamas institucijas aktyviausi paraiškų teikėjai 2007-2011 m. buvo bendrojo lavinimo, profesinių ir kitų mokyklų atstovai – jiems skirta 23 % visų Pažintinių vizitų programos dotacijų. Taip pat aktyvūs buvo įvai-rių švietimo ir mokymo centrų darbuotojai. Šių institucijų atstovams buvo skirta net 22 % visų programos dotacijų. Nuo 2009 m., pradėjus skelbti kvie-timus teikti paraiškas du kartus per metus, pastebėtas aktyvesnis aukštojo mokslo įstaigų (kolegijų ir universitetų) atstovų dalyvavimas. Šių instituci-jų atstovams skirta net 20 % visų dotacijų. Nors Pažintinių vizitų programa yra skirta švietimo ir profesinio mokymo specialistams ir šiose srityse dir-bantiems politikos kūrėjams, nuo 2009 m. pastebėtas valdžios institucijų aktyvumo mažėjimas. Nepaisant to, valdžios institucijų atstovų aktyvumas išlieka pakankamai didelis. Iš viso per penkerius programos įgyvendinimo metus valdžios institucijų atstovams buvo skirta 15 % programos dotacijų. Taip pat pastebėtas mažas privataus sektoriaus bei įvairių asociacijų ir sąjun-gų susidomėjimas galimybėmis dalyvauti programoje.

Teritoriniu atžvilgiu per visus penkerius programos įgyvendinimo metus patys aktyviausi buvo Vilniaus apskrityje dirbantys paraiškų teikėjai. Tačiau tokie rezultatai nestebina, nes šiame Regione didžiausia valdžios, švietimo ir mokymo institucijų bei kitų į programos tikslinę grupę patenkančių or-ganizacijų koncentracija. Vilniaus Regione dirbantiems specialistams buvo skirta net 52 % visų programos dotacijų. Antri pagal aktyvumą buvo Kauno apskrities specialistai, kuriems skirta 16 % dotacijų, treti – Klaipėdos apskri-ties specialistai, kuriems skirta 10 % visų Pažintinių vizitų programos dota-

104

Turinys

cijų 2007-2011 metais. Patys neaktyviausi buvo Telšių, Tauragės ir Marijam-polės apskričių švietimo ir profesinio rengimo specialistai. Deja, per visus programos įgyvendinimo metus nefinansuota nei viena paraiška iš Telšių apskrities. 2007-2011 m. didžiausia tikimybė gauti finansavimą dalyvimui pažintinia-me vizite buvo Panevėžio apskrities specialistams, nes iš šios apskrities fi-nansavimą gavo net 50 % visų pateikusiųjų paraiškas. Nemažas finansuotų paraiškų skaičius yra ir iš Vilniaus bei Utenos apskričių, jose finansavimas skirtas 38 % visų pateikusiųjų paraiškas.

Pagal pareigas dauguma paraiškų teikėjų priklauso aukštesnės arba vidu-riniosios grandies vadovaujančiam personalui arba specialistų kategorijai (mokytojai, dėstytojai, įstaigų specialistai, metodininkai ir pan.). Išanalizavus 2007-2011 m. duomenis ryškesnių kaitos tendencijų pagal paraiškų teikėjų pareigas nematyti.

Analizuojant dalyvavimo pažintiniuose vizituose duomenis pagal šalis, rei-kia pabrėžti, jog pačios šalies patrauklumas Pažintinių vizitų programoje nėra svarbiausias – dalyviai vizitus renkasi daugiausiai pagal jų temą ir turi-nį. Šalies reitingas priklauso nuo to, kiek ir kokių vizitų kasmet ji pasiūlo pro-gramos katalogui. Populiariausios Pažintinių vizitų programoje yra didžio-sios šalys – Europos Sąjungos senbuvės, kurių siūlomi vizitai iš esmės sudaro didžiąją dalį visų vizitų (Jungtinė Karalystė, Italija, Vokietija, Ispanija, Prancū-zija). Vieną iš lyderių pozicijų užimančios Jungtinės Karalystės patrauklumą taip pat lemia anglų kalba. Turkijos lyderystę galima paaiškinti ypatingai dideliu šios šalies organizacijų aktyvumu – Turkijoje kasmet rengiama itin daug vizitų populiariomis temomis. Mažiau populiarios yra mažesnės šalys, ES naujokės, sunkiau pasiekiamos valstybės (pvz., Malta, Islandija, Kipras) bei kaimyninės šalys (Latvija). Apibendrinus galima teigti, kad atskirų šalių populiarumas yra labiau nulemtas ne šalies patrauklumo, bet jos galimybių pasiūlyti daugiau ir įvairesnių vizitų aktualiomis temomis.

2.1.6 Europos kalbų ženklas

Europos kalbų ženklas – tai apdovanojimas, kuriuo skatinamos naujos kalbų mokymo ir mokymosi iniciatyvos, vertingos naujos kalbų mokymo techni-kos, informacijos apie jas ir gerosios patirties sklaida. Europos kalbų ženklas

105

Turinys

skirtas visoms švietimo ir mokymo sritims, nepaisant amžiaus ar taikomų metodų. Didžiausias dėmesys yra skiriamas kalbų mokymosi inovacijų sklai-dai. Ši veiklos sritis, remdama vietinės ir nacionalinės reikšmės naujoviškus projektus, siekia kelti kalbų mokymosi standartus visoje Europoje. Kiekvie-nais metais Europos kalbų ženklo apdovanojimas yra suteikiamas už pačius novatoriškiausius projektus ar iniciatyvas visose Europos šalyse.

78 pav. 2007-2009 m. Europos kalbų ženklui teiktų paraiškų statistika

Kiekvienienais metais Europos Komisija paskelbia Europos kalbų ženklo apdovanojimo prioritetus, kuriais vadovaujantis Švietimo mainų paramos fondas organizuoja konkursą šiam apdovanojimui įteikti. Kadangi Europos kalbų ženklo tikslas – skatinti daugiakalbystę įvairiose srityse, Švietimo mai-nų paramos fondas stengiasi aprėpti kuo įvairesnes iniciatyvas, skiriant ap-dovanojimus skirtingų sričių atstovams.

106

Turinys

2007-2008 m. Europos kalbų ženklu buvo apdovanoti Metų kalbų projek-tas, Metų kalbų mokytojas ir Metų kalbų mokinys. 2007-aisiais metais Ma-rijampolės kolegijos dėstytoja Lionė Galinienė nugalėjo Metų kalbų moky-tojo nominacijoje, Metų kalbų mokiniu tapo Vytauto Didžiojo universiteto studentė Margarita Santos Cuesta, o Metų kalbų projektu buvo paskelbtas Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto projektas Socrates Lingua 1 Open to Every Citizen 2004-2007 (liet. kalba – visiems). Metų kalbų mokyto-ju 2008-aisiais metais buvo išrinktas VDU Užsienio kalbų centro mokytojas Ugnius Mikučionis, Metų kalbų mokinio titulu apdovanotas Kauno Saulės gimnazijos mokinys Jonas Vaitaitis, VšĮ Soros International House projektas Mokykis kalbų kelyje paskelbtas Metų kalbų projektu.

2009 m. Europos kalbų ženklas buvo skirtas skatinti kalbų mokytojų inici-atyvą – organizuotas tik Metų kalbų mokytojo konkursas. Konkurse kviesti dalyvauti bendrojo lavinimo mokyklų kalbų mokytojai, aukštųjų mokyklų kalbų dėstytojai, privačių kalbų mokymo centrų dėstytojai ir visi, kurių dar-bo arba laisvalaikio veikla susijusi su kalbų mokymu. Konkurso dalyviai var-žėsi dėl trijų nominacijų: Metų ankstyvojo užsienio kalbų mokymo mokytojo, Metų gimtosios kalbos mokytojo ir Metų užsienio kalbos mokytojo. Pirmosios vietos atiteko Onutei Baumilienei (Metų gimtosios kalbos mokytojo nomina-cijoje), Vidai Sinkevičienei (Metų ankstyvojo užsienio kalbų mokymo moky-tojo nominacijoje) bei Tatjanai Kriliuvienei (Metų užsienio kalbos mokytojo nominacijoje).

2010 m., įgyvendinant Europos kalbų ženklo programą, pirmą kartą Lietu-voje buvo renkamas Metų kalbų ambasadorius – žinomas ir charizmatiškas Lietuvoje gyvenantis asmuo, mokantis lietuvių ir ne mažiau nei 4 užsienio kalbas, kuriam kalbų mokėjimas padėjo siekti profesinės karjeros. Europos kalbų ženklo atrankos komisija iš įvairių institucijų rekomenduotų asmenų sąrašo atrinko penkis kandidatus, kurie buvo nominuoti dalyvauti 2010 metų kalbų ambasadoriaus rinkimuose: grupės Skamp narys Viktoras Diawara, VU Užsienio kalbų instituto ispanų kalbos dėstytoja, filosofė Jor-dana Gonzales Kruz, gidė Ullastina Avik, operos solistas Edmundas Seilius ir švedų žurnalistas, vertėjas, dokumentinių filmų kūrėjas Jonas Ohmanas.

2010 metų kalbų ambasadorių rinko naujienų portalo Delfi.lt skaitytojai. Daugiausia rinkėjų balsų surinko estė Ullastina Avik, 20 metų gyvenanti Lietuvoje, laisvai kalbanti estų, suomių, lietuvių, italų, prancūzų kalbomis, susikalbanti ispanų, rusų, anglų kalbomis.

107

Turinys

2011 m., įgyvendinant Europos kalbų ženklo programą, vėl buvo renkamas Metų kalbų ambasadorius. 2011 m. ypatingas dėmesys buvo skiriamas vers-lo įmonėms bei organizacijoms, savo veikloje naudojančioms novatoriškus kalbų mokymosi ir skatinimo metodus. Įmonės ar organizacijos, siūlomos Metų kalbų ambasadoriaus titului, pagrindinė veikla neturėjo būti kalbų mo-kymas, tačiau esminis reikalavimas - įmonės darbuotojų kalbų mokymasis kaip papildoma veikla.

79 pav. 2011 m. Europos kalbų ženklo apdovanojimo statistika

2011 m. rugsėjo 23 d. minint Europos kalbų dieną, Lietuvių kalbos institute įvykusiame reginyje 2011 m. Metų kalbų ambasadoriaus titulu buvo apdova-nota tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė WorldOne, kuriai atiteko Europos Komisijos įsteigtas Europos kalbų ženklo pažymėjimas.

108

Turinys

Metų kalbų ambasadoriaus rinkimų komisija įvertino UAB WorldOne vykdo-mą kalbų vartojimo bei mokymosi skatinimo politiką. Lietuvoje veikiančia-me skambučių centre – viename iš įmonės departamentų – bendraujama net devyniomis kalbomis: anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, rusų, len-kų, olandų, arabų. Darbuotojai skatinami mokytis užsienio kalbų, bendrau-jant tarpusavyje.

Specialiais prizais apdovanojimų renginyje buvo pagerbtos ir kitos įmonės bei organizacijos, kurios pretendavo į 2011 m. Metų kalbų ambasadoriaus apdovanojimą. Tai AB ORLEN Lietuva, UAB Wärtsilä BLRT Lietuva, UAB Rūta, Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

2.2. PROJEKTŲ VALDYMAS IR MONITORINGAS (skyrių vadovai)

2.1. PROJEKTŲ VALDYMAS IR MONITORINGAS

Mokymosi visą gyvenimą programos veiklos sritys administruojamos vado-vaujantis kokybės vadybos ISO 9001 standarto reikalavimais ir programi-niais dokumentais, reglamentuojančiais atskirų paprogramių administravi-mo ypatumus.

Projektų monitoringo tikslas yra užtikrinti kokybišką projekto veiklų įgy-vendinimą bei efektyvų, skaidrų ir tikslingą skirtos dotacijos panaudojimą. Todėl Mokymosi visą gyvenimą programos projektų monitoringo veiklos sri-tys yra itin svarbios ir užima didžiąją dalį Fondo darbuotojų darbo laiko.

2009 m. buvo parengta Projektų monitoringo ir patikrų strategija, kuri buvo tobulinama atsižvelgiant į Europos Komisijos reikalavimus ir jų įgy-vendinimo praktinius aspektus. Dotacijos gavėjų atrankai patikros vietoje, išsamiai finansų patikrai ir kitoms veiklos sritims buvo sukurtas ir pradėtas naudoti naujas elektroninis Fondo darbuotojų sukurtas įrankis, užtikrinan-tis atsitiktinę jų atranką.

Mokymosi visą gyvenimą programos decentralizuotų veiklų projektų ir indi-vidualių dotacijos gavėjų monitoringui taikomi šie metodai:

• konsultavimas• monitoringo seminarai• monitoringo vizitai

109

Turinys

• patikros vietoje projekto veiklos laikotarpiu• ataskaitų vertinimas• išsami finansų patikra• finansų kontrolė ir išorės auditas• sisteminė patikra

Ne visoms veikloms taikomi aukščiau išvardinti metodai, kai kurie iš jų tai-komi tik atskiroms Mokymosi visą gyvenimą programos veiklos sritims. Že-miau pateikiami atskirų metodų paaiškinimai bei 2007-2011 m. statistiniai duomenys.

Konsultavimas. Fondo darbuotojai nuolat konsultuoja dotacijos gavėjus su projekto įgyvendinimu susijusiais klausimais raštu, el. paštu, telefonu, in-dividualių susitikimų bei renginių metu.

80 pav. Konsultacijos

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2007-2011 m.

0

50000

100000

150000

200000Pa intiniai vizitai

Leonardo da Vinci

Grundtvig

Erasmus

Comenius

110

Turinys

Monitoringo seminarai. Tai konsultaciniai seminarai dotacijų gavėjams projektų įgyvendinimo klausimais. Dažniausiai jie organizuojami pasirašius dotacijos sutartis, prieš tarpinių bei galutinių ataskaitų rengimą bei kitais atvejais, siekiant aptarti kokybiškam projekto įgyvendinimui būtinas veiklos sritis bei pasidalinti gerosios patirties pavyzdžiais.

81 pav. Monitoringo seminarai dotacijos gavėjams

* Planuojama įgyvendinti iki 2011 m. pabaigos.

Monitoringo vizitai. Fondo darbuotojų vizitai į projektą vykdančią orga-nizaciją, siekiant suteikti informacijos bei pakonsultuoti dotacijos gavėjus projekto įgyvendinimo klausimais. Monitoringo vizitai organizuojami kaip prevencinė priemonė projektų kokybei užtikrinti, taip pat vykdomi ir pro-bleminiais atvejais. Tai užtikrina glaudų dotacijos gavėjų bei fondo bendra-darbiavimą. Fondo darbuotojai informaciją teikia ir konsultuoja dalyvaudami ir projektų partnerių susitikimuose, baigiamosiose konferencijose, parodose ir kt. ren-giniuose. 2010 m. taip pat taip pat vyko ir projekto dalyvių vizitai į Fondą kartu su už-sienio partneriais. Be to, pirmą kartą ŠMPF darbuotojai vyko į monitoringo vizitus pas užsienio partnerius.

111

Turinys

82 pav. Monitoringo vizitai dotacijos gavėjų organizacijose

* Planuojama įgyvendinti iki 2011 m. pabaigos

Patikros vietoje projekto veiklos laikotarpiu. Fondo darbuotojų vizitai į projektą vykdančią organizaciją, siekiant susitikti su projekto administraci-ne grupe, dalyviais, susipažinti su projekto dokumentacija, produktais, pro-jekto viešinimo strategija, įvertinti projekto pažangą ir padėti išspręsti pro-jekto metu kilusias problemas. Pasibaigus patikros vietoje vizitui, projekto vykdytojams pateikiamos vizito išvados bei rekomendacijos. Šis monitoringo metodas taikomas tik projektų monitoringui, tačiau nenau-dojamas individualaus mobilumo veiklų dalyviams.

112

Turinys

83 pav. Patikros vietoje dotacijos gavėjų organizacijose

* Planuojama įgyvendinti iki 2011 m. pabaigos.

Ataskaitų vertinimas. Dotacijos gavėjų projektų bei individualaus mobi-lumo veiklų įgyvendinimo ataskaitas (tarpinę, jei tinka, ir galutinę) vertina Fondo darbuotojai. Išoriniai vertintojai ataskaitas bei projektų rezultatus vertina, jei Europos Komisija to reikalauja.

113

Turinys

84 pav. Dotacijos gavėjų ataskaitų vertinimas 2007–2011 m.

114

Turinys

Išsami finansų patikra. Tai projektų ataskaitų vertinimas, apimantis projek-to išlaidas pateisinančių dokumentų vertinimą.

85 pav. Dotacijos gavėjų išsami finansų patikra

* 2011 m. lapkričio 5 d. duomenimis

115

Turinys

Finansų kontrolė. Jos metu Fondo finansų ir apskaitos skyriaus darbuotojai arba (ir) išorės auditorius vertina projektą įgyvendinančiose institucijose, ar dotacija yra naudojama tinkamai, tikrina su projektu susijusius originalius finansinius dokumentus bei jų apskaitymą buhalterinėje apskaitoje.

86 pav. Dotacijos gavėjų finansų kontrolė

Išorės auditas. Atliekamas išorinės organizacijos vadovaujantis nustatytais nacionaliniais ir Europos Komisijos reikalavimais, siekiant patikrinti origina-lius su projektu susijusius finansinius dokumentus bei jų apskaitymą buhal-terinėje apskaitoje.

116

Turinys

Sisteminė patikra. Fondo darbuotojų atliekamas tikrinimas, siekiant nu-statyti, ar įgyvendinant Erasmus mobilumo veiklas yra užtikrinama kokybė, vadovaujamasi Erasmus universiteto Chartija, programos administravimo bei lėšų panaudojimo taisyklėmis. 2010 m. sisteminės patikros nebuvo vyk-domos, kadangi visos mokslo ir studijų institucijos, kurioms Erasmus pro-gramai skiriama dotacija buvo didesnė nei 250.000 eurų, buvo patikrintos 2009 m.

88 pav. Dotacijos gavėjų sisteminė patikra

87 pav. Dotacijų gavėjų auditai

117

Turinys

Teminio monitoringo renginiai

Teminis monitoringo seminarų ar konferencijų tikslas – didinti Mokymosi visą gyvenimą“ programos projektų žinomumą bei poveikį, tobulinant pro-jektų kokybę, gerinti pasikeitimą informacija, žiniomis ir gerąja patirtimi tarp projektų dalyvių, įvertinti projektų rezultatus ir pritaikomumą. Teminio monitoringo seminaruose dalyvauja pasirinktą temą atitinkančių projektų įgyvendintojai, esami bei galimi projektų rezultatų naudos gavėjai. Šiais ren-giniais siekiama išryškinti tam tikros temos kokybiškų projektų pasiekimus, panagrinėti jų problematiką ir taip paskatinti naujus dalyvius įsijungti į pro-jektinę veiklą. Teminio monitoringo renginiai organizuoti atsižvelgiant į Europos Komisijos skelbiamus metų prioritetus bei nacionaliniu lygiu aktualią problematiką. 2009 metus Europos Komisijai paskelbus Europos naujovių ir kūrybiškumo metus, organizuotas teminio monitoringos seminaras Kūrybiškumas projek-tų valdyme. 2010 metai buvo paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, todėl organizuotas seminaras Tarptautinė patirtis sociali-nės integracijos kontekste. Nuo Mokymosi visą gyvenimą programos pradžios 2007 m. siekiama apjung-ti skirtingų paprogramių patirtį ir organizuoti bendrus Grundtvig, Leonardo da Vinci, Comenius teminio monitoringo seminarus. 2011 m. organizuotas pirmasis, net penkių skirtingų paprogramių – Comenius, Erasmus, Leonardo da Vinci, Grundtvig bei Pažintinių vizitų – patirtį apjungęs teminio monitorin-go seminaras Mobilumas – grėsmės ar galimybės?.

2007–2011 m. organizuoti šie teminio monitoringo renginiai

2007 m. lapkričio 23 d. organizuotas Grundtvig bei Leonardo da Vinci programų teminio monitoringo seminaras tema Lygios galimybės socialinės atskirties grupėms. Seminaras buvo skirtas socialinės atskirties grupių inte-gravimui į visuomenę, mokymo procesus bei darbo rinką. Renginio metu pristatyta teminio monitoringo iniciatyva Europoje, apžvelgta socialinės in-tegracijos poreikio raiška Lietuvoje, bei pristatyti projektai, orientuoti į soci-alinės atskirties grupių integravimą ir lygių galimybių užtikrinimą, ypatingą dėmesį skiriant tėvų švietimui, įsidarbinimo galimybių didinimui bei profe-sinio orientavimo svarbai.

118

Turinys

2008 m. lapkričio 28 d. organizuotas Grundtvig bei Leonardo da Vinci programų teminio monitoringo seminaras tema Informacinės komunikaci-nės technologijos tarpkultūriniam bendravimui. Konferencijoje kalbėta apie virtualių universitetų idėją ir jos įgyvendinimą Lietuvoje, IKT įtaką mokymui-si, apžvelgti Leonardo da Vinci ir Grundtvig projektų rezultatai ir jų reikšmė suaugusiųjų mokymui(si). Renginyje buvo kalbama apie valorizacijos reikš-mę pasibaigus projekto finansavimui iš Europos Komisijos.

2009 metų lapkričio 5 d. organizuotas Comenius partnerysčių ir Leonardo da Vinci partnerysčių bei mobilumo projektų monitoringo konferencija Kū-rybiškumas projektų valdyme. Šios konferencijos tikslas – pasidalinti gerąja patirtimi įgyvendinant projektus organizacijose ir tokius pavyzdžius skleisti būsimiems ir esamiems projektų vykdytojams. Konferencijos rezultatai api-bendrinti leidinyje, kur pristatomi darbo grupių diskusijų ir pasidalijimo pa-tirtimi rezultatai.

2010 m. balandžio 30 d. organizuotas teminio monitoringo seminaras Tarptautinė patirtis socialinės integracijos kontekste. Renginio tikslas - at-skleisti socialinės integracijos problematiką Lietuvoje ir Europoje bei pri-statyti Mokymosi visą gyvenimą programos Leonardo da Vinci ir Grundtvig projektus, kurie savo veiklos sritimis prisideda prie socialinės atskirties maži-nimo bei skatina skirtingas socialinės atskirties grupes dalyvauti visuomeni-niame gyvenime ir darbo rinkoje, vertingą projektų patirtį. Seminaro metu buvo pristatyti 2010-ieji – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai, sėkmingai įgyvendinti projektai ir iniciatyvos, apžvelgtas atliktas to-lerancijos tyrimas Lietuvoje.

2010 m. rudenį vyko 3 Regioniniai monitoringo susitikimai su mokslo ir studijų institucijų, dalyvaujančių Erasmus programoje, atstovais. Susitikimų metu aptartas Erasmus programos įgyvendinimas 2010-2011 mokslo metais bei 2009-2011 mokslo metais, peržiūrėtos Erasmus mobilumo veiklų atas-kaitų formos.

2010 m. balandžio 16 d. organizuotas Comenius programos ir Eurogui-dance projekto teminio monitoringo seminaras Profesinio orientavimo as-pektų integravimas į Comenius mokyklų partnerysčių projektus. Šio renginio metu buvo aptarta profesinio orientavimo Lietuvoje situacija bei profesinio orientavimo aspektų integravimo į Comenius mokyklų partnerysčių projek-tus galimybės.

119

Turinys

2011 m. gegužės 27 d. organizuotas teminio monitorinio seminaras Mobi-lumas – grėsmės ar galimybės?, kurio tikslas buvo plačiau pristatyti mobilu-mą mokymosi tikslais. Tarptautinis mobilumas, siekiant įgyti naujų įgūdžių yra vienas iš asmeninio tobulėjimo skatinimo būdų , didinantis žmonių įsidarbinimo galimybes ateityje. Seminare savo patirtį pristatė organizacijų, įgyvendinusių projektus, atstovai. Įvairių projektų – Comenius, Erasmus, Leonardo da Vinci, Grundtvig bei Pažintinių vizitų – dalyviai nuotaikingai dalijosi patirtimi ir įspūdžiais apie dalyvavimo mobilumo programose nau-dą bei iššūkius. Renginio pabaigoje Viešosios politikos ir vadybos instituto atstovė pristatė Mokymosi visą gyvenimą programos I-ojo etapo vertinimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Mokymosi visą gyvenimą programos po-tencialas nėra visiškai išnaudotas, programą būtina tobulinti, šalinti mobi-lumo kliūtis ir taip didinti ne tik išvykstančių asmenų skaičių, bet ir paties mobilumo kokybę.

2007-2011 m. buvo suorganizuoti 3 Baltijos šalių teminiai seminarai, skirti Erasmus studentų praktikų organizavimo kokybei gerinti. Renginiai vyko Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. Renginių metu aukštųjų mokyklų ir įmonių at-stovai diskutavo apie Erasmus studentų praktikos organizavimo galimybes Baltijos šalyse, bendradarbiavimo su įmonėmis gerinimą bei kitus aktualius klausimus.

120

Turinys

Monitoringo ataskaitos

Siekiant apibendrinti dotacijų gavėjų patirtį bei ją panaudoti kokybiškam naujų projektų įgyvendinimui, nuo 2009 m. pradėtos rengti paprogramių monitoringo veiklų ataskaitos. Comenius, Grundtvig, Leonardo da Vinci, Eras-mus bei Pažintinių vizitų programų monitoringo veiklų ataskaitos patalpin-tos internete www.smpf.lt.Comenius – http://www.smpf.lt/lt/programos/Comenius; Erasmus – http://www.smpf.lt/lt/programos/erasmus; Grundtvig – http://www.smpf.lt/lt/programos/grundtvig; Leonardo da Vinci – http://www.smpf.lt/lt/dokumentai/ataskaitos/20092011_m_leonardo_da_vinci_programos_monitoringo_veiklu_ataskaitos Pažintiniai vizitai – http://www.smpf.lt/lt/dokumentai/ataskaitos/pazintiniu_vizitu_pro-gramos_20102011_ak ademiniu_metu_monitor ingo_atask aita .

2.3. KITOS PROGRAMOS IR PROJEKTAI

2.3.1. NORDPLUS PROGRAMA

2008-2011 m. Bendroji Nordplus programa

2011 m. – ketvirtieji metai, kai Lietuvos švietimo institucijos dalyvavau-ja Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui skirtoje Bendrojoje Nordplus programoje. Ši programa remia mobilumo, projektų ir tinklų veiklas bei yra atvira visoms institucijoms ir organizacijoms, dirbančioms švietimo ir moky-mosi visą gyvenimą srityje. Bendrojoje Nordplus programoje dalyvauja pen-kios Šiaurės šalys, trys autonominės Šiaurės šalių sritys bei trys Baltijos šalys. Bendrąją Nordplus programą sudaro 4 paprogramės, orientuotos į mokykli-nio, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo tikslines grupes.

121

http://www.smpf.lt/

http://www.smpf.lt/lt/programos/comenius

http://www.smpf.lt/lt/programos/erasmus

http://www.smpf.lt/lt/programos/grundtvig

http://www.smpf.lt/lt/dokumentai/ataskaitos/20092011_m_leonardo_da_vinci_programos_monitoringo_veiklu_ataskaitos

http://www.smpf.lt/lt/dokumentai/ataskaitos/20092011_m_leonardo_da_vinci_programos_monitoringo_veiklu_ataskaitos

http://www.smpf.lt/lt/dokumentai/ataskaitos/pazintiniu_vizitu_programos_20102011_akademiniu_metu_monitoringo_ataskaita

http://www.smpf.lt/lt/dokumentai/ataskaitos/pazintiniu_vizitu_programos_20102011_akademiniu_metu_monitoringo_ataskaita

Turinys

89 pav. 2008-2011 m. Bendrosios Nordplus programos kvietimų teikti paraiškas rezultatai

122

Turinys

* Įtraukti ir papildomiems paraiškų teikimo terminams 2009 m. spalio 15 d. Nordplus Junior (3 paraiškos) ir Nordplus Adult (1 paraiška) ir 2010 m. spalio 15 d. Nordplus Junior (2 paraiškos) ir Nordplus Adult (1 pro-jektas) parengiamiesiems vizitams pateikti projektai. ** Įtraukti ir 2009 m. spalio 15 d. finansuoti 2 Nordplus Junior ir 1 Nordplus Adult parengiamųjų vizitų projektai ir 2010 m. spalio 15 d. finansuoti 2 Nordplus Junior parengiamųjų vizitų projektai, Nordplus Adult projektas finansuotas nebuvo.

Nordplus Junior paprogramė skirta bendrojo ugdymo institucijų iš Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui stiprinti. Siekiant skatinti naujovių bei ko-kybės diegimą bendrojo ugdymo srityje, remiami 3 pagrindiniai Nordplus Junior veiklos tipai: mobilumo veikla, projektai ir tinklai.

Nordplus Junior paprogramės bendras visų šalių 2011 m. biudžetas – 2.180.928,00 eurai. Iš viso šiais metais Nordplus Junior paprogramei pateik-tos 222 paraiškos, patvirtintos - 138 paraiškos. Lietuvos institucijos pateikė 16 koordinuojamų projektų paraiškų, iš kurių 9 buvo patvirtintos.16 Lietuvos institucijų dalyvauja kaip partneriai Nordplus Junior paprogra-mės patvirtintuose projektuose. 2011 m. spalio 15 d. buvo paskelbta papildoma paraiškų teikimo data Nordplus Junior parengiamiesiems vizitams, tačiau paraiškų atrankos rezul-tatai dar nėra žinomi. Nordplus Higher Education paprogramė remia aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą ir mobilumą Šiaurės ir Baltijos šalyse, siekiant stiprinti glaudesnius Regiono aukštųjų mokyklų ryšius, kurių pagal-ba studentai ir dėstytojai galėtų pasinaudoti vieni kitų žiniomis ir gerąja pa-tirtimi.

Nordplus Higher Education paprogramės bendras visų šalių 2011 m. biudže-tas – 4 420 205,00 eurai. Iš viso Nordplus Higher Education paprogramei pateiktos 214 paraiškų, o patvirtintos 189 paraiškos. Lietuvos institucijos pateikė 3 koordinuojamų projektų paraiškas, iš kurių 3 buvo patvirtintos. 61 Lietuvos institucija dalyvauja kaip partnerė Nordplus Higher Education pa-programės patvirtintuose projektuose.

Nordplus Adult paprogramė skirta suaugusiųjų švietimo institucijų ben-dradarbiavimui bei mobilumui Šiaurės ir Baltijos šalyse. Šia paprograme siekiama gerinti suaugusiųjų švietimo kokybę ir skatinti inovacijų die-gimą bei plėtoti formalų, neformalų ir savaiminį suaugusiųjų švietimą.

123

Turinys

Nordplus Adult paprogramės bendras visų šalių 2011 m. biudžetas – 1.146.135,00 eurai. Iš viso Nordplus Adult paprogramei pateiktos 76 paraiš-kos, o patvirtintos 52 paraiškos. Lietuvos institucijos pateikė 3 koordinuo-jamų projektų paraiškas, iš kurių 2 buvo patvirtintos. 7 Lietuvos institucijos dalyvauja kaip partneriai Nordplus Adult paprogramės patvirtintuose pro-jektuose. 2011 m. spalio 15 d. buvo paskelbta papildoma paraiškų teikimo data Nordplus Adult parengiamiesiems vizitams, tačiau paraiškų atrankos rezulta-tai dar nėra žinomi. Informacija apie 2009 m. ir 2010 m. papildomo paraiškų teikimo termino rezultatus nurodyta po žemiau šiame dokumente pateikta lentele. Nordplus Horizontal skersinė paprogramė remia tarpsektorinių tinklų ir pro-jektų veiklą: darbo grupių veiklą, patirties mainų seminarus, konferencijas, tyrimus, statistikos projektus, mokslinių projektų valorizaciją, inovacinių kursų ir modelių kūrimą, inovatyvių kalbų mokymo ir mokymosi priemonių kūrimą, gerosios praktikos sklaidą ir kt. Nordplus Horizontal paprogramės bendras visų šalių 2011 m. biudžetas – 908.628,00 eurai. Iš viso Nordplus Horizontal paprogramei pateiktos 34 paraiškos, o patvirtintos 23 paraiškos. Lietuvos institucijos pateikė 1 koor-dinuojamo projekto paraišką, kuri buvo patvirtinta. 12 Lietuvos institucijų dalyvauja kaip partnerės Nordplus Horizontal paprogramės patvirtintuose projektuose.

2011 m. Nordplus programos sklaida bei įgyvendinamų projektų stebėsena

2011 m. Nordplus programos sklaida buvo vykdoma sekančiais būdais: Sausio 20 d. vyko Nordplus programos informacinis seminaras būsimiems paraiškų teikėjams. Dalyviai sužinojo apie Nordplus programos paprogra-mių veiklas, finansavimo galimybes bei susipažino su paraiškų pildymu elektroninėje sistemoje ARS. Vasario 3-5 d. d. vykusioje parodoje Studijos.Mokslas. Karjera 2011 buvo dalinami bendrąją Nordplus programą pristatan-tys lankstinukai, o besidomintieji programa - konsultuojami.Vasario 23 d. Prezidento rūmuose vyko tarptautinė konferencija Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas: nuolatinio mokymosi patirtis ir bendrosios vertybės. Jos metu mokslo ir švietimo, verslo, kultūros, politikos atstovai pasidalijo bendradarbiavimo patirtimi, pristatė Lietuvos ir Šiaurės šalių par-

124

Turinys

tnerystei aktualias temas. Konferencijos metu Nordplus programa buvo pri-statyta kaip viena iš bendradarbiavimo galimybių mokslo ir švietimo srityje tarp Šiaurės ir Baltijos šalių. Kasmet Fondas organizuoja renginį Kokybės konkurso apdovanojimai. Šio renginio metu pagerbiami ir apdovanojami kokybiškiausiai Mokymosi visą gyvenimą projektus įgyvendinę asmenys ir institucijos. 2011-ieji – pirmieji metai, kai buvo apdovanoti ir kokybiškiausi Nordplus programos projektai. Gruodžio mėn. Estijoje (Taline) Baltic Expro+ parodoje buvo eksponuojama po 1 Lietuvos institucijų koordinuojamą Nordplus Junior, Nordplus Adult ir Nordplus Higher Education projektą.Nordplus programos galimybės buvo pristatytos ir kitų renginių metu: rugsė-jo 23 d. įvadiniame seminare 2011 m. finansuotų Comenius, Grundtvig ir Leo-nardo da Vinci partnerystės projektų darbo grupių atstovams; rugsėjo 26 d. seminare, vykusiame Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje; rugsėjo 30 d. parengiamųjų vizitų informacinio seminaro metu.Pagrindiniam Nordplus administratoriui buvo pateikti 2 Lietuvos institucijų koordinuojamų projektų pavyzdžiai ir patalpinti oficialioje Nordplus progra-mos svetainėje www.nordplusonline.org. Kvietimai teikti paraiškas bei kita su Nordplus programa susijusi informacija talpinama Fondo svetainėje www.smpf.lt/nordplus 2011 m. patvirtintuose Nordplus programos projektuose dalyvauja 111 Lietuvos institucijų. Viena iš priežasčių, dėl kurių sumažėjo dalyvaujančių Lietuvos institucijų projektuose skaičius, galėtų būti ta, kad Lietuvos ins-titucijoms, ypač mokykloms ir suaugusiųjų švietimo institucijoms, sunku rasti partnerių iš Šiaurės šalių. 2010 m. Nordplus projektuose dalyvavo 123 Lietuvos institucijos, 2008 m. – 91 institucija ir 2009 m. – 107 institucijos. Nordplus Junior ir Nordplus Adult projektų skaičius, kuriuose dalyvauja Lietu-vos institucijos, gali padidėti gavus 2011 m. spalio 15 d. pateiktų parengia-mųjų vizitų paraiškų atrankos rezultatus.

2.3.2. VALSTYBINĖS STIPENDIJOS

Lietuvos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija yra pasirašiusios 32 tarptautines sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityse. Šių sutarčių pagrindu kiekvienais me-tais Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų institucijų atstovams (studentams, mokslininkams, dėstytojams) siūlomos valstybinės stipendijos dalinėms arba visoms studijoms, mokslinėms stažuotėms bei vasaros kalbos ir kul-tūros kursams šiose šalyse: Baltarusijoje, Belgijoje (Flandrijos ir Valonijos

125

http://www.nordplusonline.org/

http://www.smpf.lt/nordplus

Turinys

Regionuose), Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Italijoje, Izraelyje, Kinijoje, Latvijo-je, Lenkijoje, Meksikoje, Slovakijoje, Turkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje. Dar 3 šalys, t. y. Šveicarija, Japonija ir Islandija, kasmet siūlo stipendijas Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų institucijų atstovams, nors sutartys dėl bendra-darbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityse su šiomis šalimis nėra pasirašytos.Kvietimai teikti paraiškas skelbiami Švietimo mainų paramos fondo inter-neto svetainės http://www.smpf.lt/lt/programos/valstybines_stipendijos skiltyje Programų konkursai kartą per metus, dažniausiai kalendorinių metų pradžioje arba pabaigoje.

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIAI

2011-2012 mokslo metams (toliau tekste – m. m.) Fondas paskelbė 20 kon-kursų Lietuvos Respublikos piliečių dalinėms studijoms, mokslinėms sta-žuotėms ir vasaros kursams šiose šalyse: Baltarusijoje, Belgijoje (Flandrijos ir Valonijos Regionai), Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Islandijoje, Italijoje, Izraelyje, Japonijoje, Kinijoje, Latvijoje, Lenkijoje (2 konkursai), Meksikoje, Slovakijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje. Lyginant su 2010-2011 m. m., 2011-2012 m. m. skelbta 3 konkursais mažiau, kadangi tokios šalys kaip Ja-ponija, Kinija ir Meksika atsiuntė tik po 1 kvietimą teikti paraiškas, kai tuo tarpu 2010-2011 m. m. iš šių šalių gauta po 2 kvietimus teikti paraiškas.

Apibendrinant valstybinių stipendijų veiklą 2007-2011 m. galima teigti, kad Fondo organizuojamų konkursų skaičius augo (2007 m. skelbta 14, 2008 m. – 19 konkursų), kadangi sutartys dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityse pasirašomos su naujomis užsienio šalimis.

126

http://www.smpf.lt/lt/programos/valstybines_stipendijos

Turinys

90 pav.Lietuvos Respublikos piliečių pateiktų bei finansuotų paraiškų skaičius pagal šalis

* Duomenų apie pateiktų paraiškų skaičių Fondas neturi** Duomenų apie skirtų stipendijų skaičių Fondas neturi*** Paraiškos teikiamos ne Fondui

127

Turinys

91 pav. Lietuvos Respublikos piliečiams skirtų stipendijų tipai

Lietuvos Respublikos piliečių pateiktų bei finansuotų paraiškų skaičius 2011-2012 m. m. yra mažesnis nei 2010-2011 m. m. 2011–2012 m. m. studi-joms, mokslinėms stažuotėms, vasaros kursams visose šalyse, išskyrus Švei-cariją, Izraelį, Turkiją, Vokietiją ir Italiją, pateikta mažiau paraiškų nei 2010-2011 m. m. Tikėtina, kad tam galėjo turėti įtakos:- elektroninės paraiškos įvedimas, kadangi nemažą dalį paraiškų teikėjų (ypač pretenduojančių į mokslines stažuotes) sudaro vyresnio amžiaus dės-tytojai, tyrėjai, kuriems šis įrankis galėjo pasirodyti nepatrauklus. Pavyzdžiui, 2010-2011 m. m. paraiškas mokslinėms stažuotėms Baltarusijoje pateikė 13 dėstytojų, tyrėjų, tuo tarpu 2011-2012 m. m. – tik 3;- kritiškesnis paraiškų teikėjų savo galimybių vertinimas. Pastebima, kad kasmet daugėja paraiškų teikėjų, kurie kreipiasi klausdami, kokios realios jų galimybės gauti stipendiją. Pavyzdžiui, Belgijos (Valonijos Regiono) prancū-zų bendruomenė Lietuvos studentams ir dėstytojams siūlo tik 2 stipendijas prancūzų kalbos vasaros kursams, tuo tarpu pageidaujančiųjų jas gauti yra labai daug (2010 m. gauta 30, 2011 m. – 15 paraiškų). Kvietime teikti pa-raiškas nurodyta, kad prioritetas rekomenduojant kandidatus bus skiriamas studentams, kurie šiuo metu nėra paskutinio (baigiamojo) kurso studentai, todėl atsižvelgdami į tai, vis daugiau paraiškų teikėjų realiai vertina savo galimybes gauti valstybinę stipendiją;- informacijos apie valstybines stipendijas sklaidos stoka. Siekiant padidin-ti paraiškų skaičių ateityje bus organizuojami individualūs vizitai į Lietuvos universitetus, kolegijas, kurių metu bus pristatomos galimybės teikti paraiš-

128

Turinys

kas ir gauti valstybines stipendijas studijoms, mokslinėms stažuotėms ir va-saros kursams įvairiose užsienio šalyse.

Nepaisant nežymaus paraiškų skaičiaus sumažėjimo 2011-2012 m. m., ga-lima teigti, kad nuo 2007 m. iki 2011 m. Fondui teikiamų paraiškų skaičiai didėjo. Kaip ir kasmet, daugiausia paraiškų dalinėms studijoms, moksli-nėms stažuotėms ir vasaros kursams teikiama šiose šalyse: Vokietijoje, Ita-lijoje, Lenkijoje, Japonijoje, Turkijoje (valstybinės stipendijos siūlomos nuo 2010 m.), Šveicarijoje ir Belgijoje (Valonijos Regione). Populiariausia veikla išlieka vasaros kursai. Tikėtina, kad vykdant aktyvią informacijos apie vals-tybinių stipendijų sklaidą Lietuvos universitetuose ir kolegijose, pateiktų paraiškų skaičius 2012-2013 m. m. išaugs.

UŽSIENIO ŠALIŲ PILIEČIAI

Nuo 2011 m. užsienio šalių piliečiai, norintys studijuoti arba stažuotis Lietu-vos mokslo ir studijų institucijose, taip pat turi užpildyti elektronines paraiš-kas, tačiau akivaizdu, kad tai neturėjo neigiamos įtakos pateiktų paraiškų skaičiui. 2011-2012 m. m. gautos 125 paraiškos, t. y. 3 paraiškomis daugiau nei 2010-2011 m. m., tačiau valstybinių stipendijų skirta 7 mažiau nei 2010-2011 m. m. Tam įtakos turėjo tai, kad nuo 2011 m. vertinamas ne tik teikia-mų paraiškų tinkamumas, bet ir kokybė.2011-2012 m. m. daugiausia paraiškų gauta iš Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Uzbekistano ir Baltarusijos. Pažymėtina, kad pirmą kartą gautos 4 paraiškos lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams iš Kinijos bei 1 paraiška lituanisti-kos (baltistikos) studijoms iš Indonezijos.2011-2012 m. m. daugiausia stipendijų skirta užsieniečių dalyvavimui lie-tuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose, kurie buvo organizuojami 3 ins-titucijose: Klaipėdos universitete (dalyvavo 25 asmenys), Vytauto Didžiojo universitete (dalyvavo 8 asmenys) ir Lietuvos edukologijos universitete (da-lyvavo 14 asmenų). Tie patys universitetai vasaros kursus organizuos ir 2012 m. Valstybinių stipendijų lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams dėl įvai-rių asmeninių priežasčių atsisakė 8 užsieniečiai. Vykdant monitoringo vizitus vasaros kursus organizavusiuose universite-tuose pastebėta, kad tarp dalyvių yra nemažai motyvuotų studentų, norin-čių ir toliau mokytis lietuvių kalbos, tačiau valstybinės stipendijos lituanisti-kos (baltistikos) studijoms tam tikrų šalių (pavyzdžiui, Uzbekistano, Ukrainos ir kt.) grupių atstovams nėra siūlomos. Siekiant spręsti šią problemą Tarptau-tinių studijų komisijos sprendimu 2012-2013 m. m. šių šalių grupių atsto-vams valstybines stipendijos bus skiriamos ne tik lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams, bet ir lituanistikos (baltistikos) studijoms.

129

Turinys

92 pav. Užsienio šalių piliečių pateiktų bei finansuotų paraiškų skaičius pagal šalis

130

Turinys

93 pav. Užsienio šalių piliečiams skirtų stipendijų tipai

131

Turinys

94 pav. Bendra Valstybinių stipendijų veiklos apžvalga

132

Turinys

metams)

133

Turinys

2011 m. Valstybinių stipendijų veiklos rezultatai nežymiai skiriasi, palygintus su 2010 m. ir 2009 m. rodikliais. Apibendrinant valstybinių stipendijų veiklą 2007-2011 m. galima teigti, kad Fondui teikiamų užsieniečių paraiškų skai-čiai didėjo (2007 m. valstybinės stipendijos skirtos 31 užsieniečiui, 2008 m. – 86 užsienio šalių piliečiams). Džiugina tai, kad kasmet atsiranda vis naujų užsienio šalių, kurių piliečiai siekia mokytis Lietuvoje. 2.3.3. Europass projektas

Europass projekto Lietuvoje tikslas – skatinti naudoti Europass dokumentus, padedančius lengviau įsidarbinti, atlikti praktiką ar tęsti studijas tiek gimto-joje, tiek kitose ES šalyse. Pagrindinės Europass projekto Lietuvoje veiklos sritys – teikti informaciją apie Europass dokumentų gavimo galimybes, kon-sultuoti Europass CV ir Europass kalbų paso dokumentų pildymo klausimais, informuoti apie Europass pažymėjimo priedėlio ir diplomo priedėlio do-kumentų išdavimą Lietuvoje, koordinuoti Europass mobilumo dokumento išdavimą, bendradarbiauti su suinteresuotomis organizacijomis, dalyvauti informaciniuose seminaruose, konferencijose, parodose ir kituose rengi-niuose bei vykdyti projekto sklaidą Lietuvoje.

2007-2011 m. veiklos laikotarpiu Europass projektas pristatytas daugiau nei 120-yje renginių, įvairioms tikslinėms grupėms. Europass. Europass išleido daugiau nei 70 leidinių ir gaminių, projekto koordinatoriai atsakė į beveik 8000 užklausų telefonu ir el. paštu, publikavo 19 straipsnių žiniasklaidos priemonėse:

134

Turinys

95 pav. Europass projekto veikla

* 2011 m. spalio 21 d. duomenimis.

135

Turinys

Pastebėtina, kad per penkerius projekto įgyvendinimo metus, vykdant akty-vią dokumentų sklaidą, 2011 m. lankytojų iš Lietuvos aktyvumas, palyginus su 2007 m., padidėjo net 43 %.

96 pav. Europass.cedefop.europa.eu svetainės lankomumas iš Lietuvos

* 2011 m. lapkričio 7 d. duomenys

Europass CV ir kalbų pasas

2007-2011 m. laikotarpiu Europass CV forma buvo integruota į pagrindinius darbo paieškos portalus (cv.lt, naujasdarbas.lt, cvmarket.lt), kuriuose įvestą gyvenimo aprašymą mygtuko paspaudimu galima konvertuoti į Europass CV formą. Europass projekto lėšomis buvo organizuoti gyvenimo aprašy-mo pildymo bei pasiruošimo darbo pokalbiui mokymai, kuriuose dalyvavo Lietuvos teritorinių darbo biržų, Jaunimo darbo centrų atstovai bei EURES patarėjai. Europass CV ir kalbų paso sklaida aktyviai vykdyta per kalbų mo-kyklas, kasmetinę studijų parodą, aukštųjų ir profesinių mokyklų organizuo-tas karjeros dienas, Mokymosi visą gyvenimą programos ir kitus renginius. 2011 m. sukurtas internetinis žaidimas Kodas Europass, kurį lankytojai gali

136

Turinys

žaisti internete www.kodaseuropass.lt arba socialiniame tinkle Facebook. Žaidimo metu lankytojai gali plačiau susipažinti Europass dokumentais ir jų panaudojimu, o daugiausiai taškų surinkę žaidėjai gavo vertingų prizų.

2011 m., lyginant su 2007 m., susidomėjimas Europass CV ir kalbų paso do-kumentais žymiai išaugo. Atsisiųstų šablonų skaičius išaugo net 47 %, o in-ternetu užpildytų dokumentų skaičius padidėjo daugiau nei 3 kartus. Tam įtakos turėjo aktyvi ir tikslinga sklaida, nemažą įtaką padarė ir ekonominio nuosmukio įtakotas nedarbo lygio augimas.

97 pav. Atsisiųstų Europass CV ir kalbų paso šablonų skaičius:

* 2011.11.07 d. duomenys

137

http://www.kodaseuropass.lt/

Turinys

2 lentelė. Internetu užpildytų Europass CV ir kalbų paso dokumentų skaičius

* 2011.11.07 d. duomenys

Europass mobilumo dokumentas

Europass centras Lietuvoje inicijavo ir sukūrė elektroninę mobilumo doku-mentų sistemą, kurioje visi dokumentai registruojami ir pildomi internetu. 2010 metų pabaigoje dokumentų sistema buvo atnaujinta. Šiuo metu do-kumentų sistema pasiekiama adresu www.smpf.lt/europass/emds. Atnauji-nus programinę įrangą, atsidaro galimybė registruotis individualiems mo-bilumo programų dalyviams, tapo lengvesnis anketų pildymas keliems da-lyviams. Kad dokumentus pildantiems asmenis kiltų mažiau klausimų apie sistemos veikimą bei darbą joje, buvo sukurta video instrukcija (žr. adresu http://www.youtube.com/watch?v=N3T3ut-D9TI). Siekiant užtikrinti efek-tyvų priimančiosios organizacijos darbą pildant Europass mobilumo doku-mentus dalyviams, buvo sukurta video instrukcija anglų kalba, aprašanti kiekvieną dokumento skiltį ir pateikianti pavyzdžius, kaip teisingai užpildyti dokumentą. Europass dokumentai daugiausia išduodami Mokymosi visą gyvenimą pro-gramos dalyviams, kurių skaičius per pastaruosius 5 metus smarkiai nekito, nepastebimas ir žymus mobilumo dokumento išdavimo skaičiaus didėji-mas. Nepaisant to, 2011 m., palyginus su 2007 m., išduotų dokumentų skai-čius išaugo 33 %.

CV EKP Viso2007 9967 354 103212008 15937 637 165742009 17901 409 183102010 27143 580 27723

2011* 32630 422 33052

138

http://www.smpf.lt/europass/emds

Turinys

99 pav. Užpildyti Europass mobilumo dokumentai

* 2011.11.07 d. duomenys

Europass pažymėjimo priedėlis

Glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija pasiekta, kad visi Europass pažymėjimo priedėliai į sistemą būtų integruoti automatiškai, gavus patvirtintus profesinių mokyklų mokymosi programų aprašus. Visi dokumentai yra saugomi 2 kalbomis (lietuvių ir an-glų) ir talpinami atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje (AIKOS) adresu www.aikos.smm.lt.

Vykdant EPP sklaidą buvo išleistas plakatas ir skrajutės apie Europass pažy-mėjimo priedėlį ir jo naudą moksleiviui. Reklaminė medžiaga buvo išpla-tinta visoms Lietuvos profesinio mokymo įstaigoms. Bendradarbiaujant su profesinėmis mokyklomis, jų internetinėse svetainėse buvo patalpintas re-

139

http://www.aikos.smm.lt/

Turinys

klaminis skydelis (banner) su nuoroda į Europass interneto svetainėje esan-čią informaciją. Šį reklaminį skydelį savo internetinėse svetainėse šiuo metu yra patalpinusios 16 profesinių mokyklų.

Europass diplomo priedėlis

Visiems aukštųjų mokyklų studentams Europass diplomo priedėlis yra iš-duodamas kartu su diplomu. Europass komanda nuolat vykdo šio doku-mento sklaidą tikslinei auditorijai studijų mugėje, per aukštųjų mokyklų organizuojamas karjeros dienas, reklaminius leidinius ir pan.

2.3.4. Euroguidance projektas

Euroguidance projekto Lietuvoje tikslas – skatinti profesinio informavimo ir konsultavimo plėtrą. Pagrindinė Euroguidance projekto veikla apima: meto-dinių ir informacinių leidinių apie mobilumo galimybes rengimą, lei dybą bei sklaidą; informavimą apie mobilumo ir kvalifikacijos tobulinimo galimybes; in-formacijos apie mokymosi galimybes Lietuvoje ir Europos Są jungoje bei kai ku-riose kitose užsienio šalyse sklaidą; internetinių profesi nio informavimo ir kon-sultavimo priemonių kūrimą; mokymo seminarų ir konferencijų organizavimą; informavimą apie Lietuvos ir kitų šalių švietimo bei profesinio orientavimo sis-temas, projektinę veiklą, me todus, vertingą patirtį Lietuvoje; bendradarbiavimą su Lietuvos ir Europos institucijomis, europiniais tinklais, kitose šalyse veikiančių Euroguidance projektų koordinatoriais bei koordinuojančiomis institucijomis. 2007-2011 metų projekto įgyvendinimo laikotarpiu Lietuvoje iš viso buvo su-organizuota ir dalyvauta 123 renginiuose, kuriuose pristatytas Eurogui dance projektas ir jo veiklos sritys. Buvo organizuoti informaci niai renginiai, įvairūs mokymai ir konferencijos, skirti ne tik profesinio orien tavimo specialistams, dir-bantiems švietimo bei darbo rinkos sektoriuose, bet ir profesinio orientavimo politikos kūrėjams.Nuo 2009 m. įgyvendinant Euroguidance projektą aktyviai vykdoma profe sinio informavimo ir konsultavimo specialistų mobilumo skatinimo veikla. Profesinio orientavimo specialistai supažindinami su mobilumo galimybėmis, procedūro-mis, jiems pristatomos potencialių projektų partnerių idėjos ir pasiūlymai. Įgyvendinant Euroguidance projektą Lietuvoje aktyviai bendradarbiaujama ne tik su Mokymosi visą gyvenimą programa, bet ir su kitais europiniais tinklais bei organizacijomis. Aktyviausiai bendradarbiaujama su Jaunimo tarptautinio ben-dradarbiavimo agentūra ir Eurodesk.

140

Turinys

100 pav. Euroguidance projekto veiklos sritys

*2010 m. spalio 24 d. duomenimis

2007-2011 m. didelis dėmesys buvo skirtas tarptautinio bendradarbiavi-mo ir tarptautinės veiklos stiprinimui. Šiuo laikotarpiu dalyvauta įvairiose tarp tautinėse darbo grupėse, konferencijose, renginiuose, susitikimuose, o gau ta geroji patirtis, žinios ir informacija perduota Lietuvos profesinio orienta vimo specialistams ir politikos kūrėjams. Pavyzdžiui, 2010 m. ir 2011 m. siekiant pristatyti naujausias orientavimo srities tendencijas Europoje, Euroguidance projektas, bendradarbiaudamas su užsienio partneriais ir eks-pertais, surengė dvi nacionalines konferencijas, skirtas kompetencijų val-dymo ir ankstesnio mokymosi pripažinimo, nacionalinės karjeros valdymo

141

Turinys

kompetencijų koncepcijos klausimams ir šių kompetencijų ugdymo specifi-kai, tarpsektorinio tolydumo svarbai įgyvendinant nacionalinę orientavimo sistemą ir kt.Viena svarbiausių tarptautinės veiklos sričių – aktyvus dalyvavimas Europos visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos tinklo (angl. European Lifelong Guidance Policy Network) veikloje kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Lietuvos Res-publikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais, kuris vyksta nuo 2008 m. iki dabar.

2007-2011 m. Euroguidance projektas Lietuvoje specialų dėmesį skyrė įvairių gaminių, metodinių, informacinių bei kitų leidinių, skirtų profesinio orientavimo spe cialistams ir jų klientams (mokiniams, studentams, bedar-biams, tėvams ir kt.), leidybai ir gamybai. Aprašomu laikotarpiu iš viso buvo išleisti ar pagaminti 72 leidiniai ir gaminiai. Taip pat per penkerius projekto įgyvendinimo metus buvo parengta ir išspausdinta nemažai straipsnių, publikacijų įvairiuose ak tualiuose leidiniuose.

2.3.5. Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė

2007-2011 m. Fondas įgyvendino 4 Bolonijos ekspertų grupės projektus ir šiuo metu įgyvendina penktąjį projektą. Projektų tikslai buvo sekantys:

sistemingai skleisti informaciją, supažindinančią aukštųjų mokyklų akademinių bendruomenių narius (studentus, dėstytojus, adminis-tratorius) ir organizacijų, dirbančių aukštojo mokslo srityje, darbuo-tojus su Bolonijos proceso tikslais, nuostatomis, svarbiausiais doku-mentais. mokyti aukštųjų mokyklų akademinių bendruomenių narius ir or-ganizacijų, dirbančių aukštojo mokslo srityje, darbuotojus (organi-zuojant nacionalinio lygio renginius, Bolonijos proceso propaguoto-jų susitikimus su aukštojo mokslo institucijų ir organizacijų, dirbančių aukštojo mokslo srityje, atstovais), kaip Bolonijos proceso nuostatas diegti konkrečioje akademinėje ar kitoje veikloje.

Lietuvos nacionalinėje Bolonijos ekspertų grupėje dirbo 6 arba 7 ekspertai iš Lietuvos aukštojo mokslo institucijų bei studentų organizacijų. Projektų įgyvendinimo metu Bolonijos ekspertai skleidė informaciją ir teikė reko-mendacijas, vertinimus Bolonijos proceso įgyvendinimo Lietuvoje klausi-

142

Turinys

mais, pagrindinį dėmesį skirdami sekančioms Bolonijos proceso prioriteti-nėms sritims:

kokybės užtikrinimas (vidinis ir išorinis), trijų ciklų sistema (studijų programų reforma, kvalifikacijų sistema), pripažinimas (ECTS, diplomo priedėlis, Europass, Lisabonos konvencija).

Per šį laikotarpį Bolonijos ekspertai suorganizavo 10 nacionalinių teminių renginių tikslinėms grupėms, 16 vizitų į Lietuvos aukštojo mokslo instituci-jas. Bolonijos ekspertai parengė ir paviešino 6 straipsnius. Per šį laikotarpį taip pat buvo išleisti 3 reklaminiai ir informaciniai leidiniai.Nuo 2008 m. Lietuvoje pradėta įgyvendinti Europos komisijos iniciatyva – Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos / Diplomo priedėlio etiketės su-teikimas aukštosioms mokykloms.Per šį laikotarpį Fondas gavo 26 paraiškas, iš kurių 7 buvo ECTS etiketei gauti ir 19 DS etiketei gauti. Iš šių paraiškų 1 ECTS ir 8 DS paraiškos etiketei buvo nominuotos EK ir šioms institucijoms suteiktos ECTS ir DS etiketės.

Bolonijos papildomos veiklos projektas 2009-2011 m.

2009-2011 m. Fondas įgyvendino papildomo Bolonijos ekspertų grupės projektą, kurio pagrindinis tikslas – išanalizuoti situaciją ir užmegzti koky-bišką dialogą tarp aukštojo mokslo ir verslo sektorių, paskatinti glaudesnį šių sektorių bendradarbiavimą.

Projekto metu atlikta Lietuvos darbdavių požiūrio į Lietuvos ir Europos aukštojo mokslo sektorių analizė. Buvo apklausta daugiau nei 1000 Lietuvos darbdavių sektoriaus atstovų, atlikta analizė ir pateikti pasiūlymai, kaip pa-didinti Bolonijos proceso žinomumą šiame sektoriuje.

Projekto metu buvo išleistas leidinys apie atliktą darbdavių sektoriaus ty-rimą, kuriame pateikta tyrimo medžiaga bei Bolonijos ekspertų analitiniai straipsniai. Leidinys išleistas lietuvių ir anglų kalbomis.

Leidinio ir tyrimo pristatymui 2011 m. sausio ir kovo mėnesiais buvo sureng-ti 2 seminarai. Renginiuose dalyvavo aukštojo mokslo institucijų, darbdavių bei aukštojo mokslo politikos formavimo sektorių atstovai.2011 m. balandžio mėn. buvo pateikta projekto Nacionalinė Bolonijos eks-pertų grupė paraiška 2011-2013 metams.

143

Turinys

Europos Komisija projektą įvertino teigiamai, jam skirtas finansavimas tęsti veiklą iki 2013 m. Naujasis projektas yra tęstinė Bolonijos ekspertų grupės veikla, kurioje dalyvauja 8 Bolonijos ekspertai. Be jau įgyvendinamų veiklos sričių projektas skleis informaciją apie šias Europos Komisijos iniciatyvas:

1. Judrus jaunimas (Youth on the Move) iniciatyvos sklaida;2. Švietimo ir kvalifikacijos tobulinimo strategijos (Education and Trai-ning 2020 Agenda) sklaida;3. Mokymosi visą gyvenimą sklaida;4. Informacijos apie Erasmus programos centralizuotos veiklos sritis skaida.

Projektenumatyta toliau skleisti informaciją apie Bolonijos procesą, konsul-tuoti suinteresuotus asmenis, išleisti metodinį leidinį, organizuoti semina-rus apie Bolonijos procesą, parengti keletą publikacijų bei dalyvauti Boloni-jos ekspertų tinklo veiklos srityse dalijantis patirtimi apie Bolonijos proceso įgyvendinimą Lietuvoje ir Europoje.

2.3.6. Erasmus Mundus programa

2007-2011 m. programa Erasmus Mundus baigė savo pirmąjį programavimo etapą 2004-2008 m. bei pradėjo naująjį etapą 2009-2013 m.

Erasmus Mundus programa skirta skatinti Europos aukštojo mokslo kokybės gerinimą ir kultūrų tarpusavio supratimą bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, organizuojant aukštos kokybės Europos magistrantūros ir dokto-rantūros studijas, kurios ne tik leidžia studentams bei mokslininkams iš viso pasaulio studijuoti Europos aukštosiose mokyklose, bet ir suteikia galimybę Europos studentams išvykti į trečiąsias šalis.

Lietuvos aukštosios mokyklos, dalyvaudamos programoje, turi varžytis su Europos ir pasaulio aukštojo mokslo institucijomis dėl projektų finansavi-mo, todėl dėl didelių konkursų patvirtintų projektų skaičius nebūna labai di-delis. Nepaisant to, Lietuvos institucijos yra labai konkurencingos ir kasmet intensyviai teikia paraiškas bei gauna finansavimą projektų veiklos sritims įgyvendinti.

144

Turinys

1 veiklos sritis: Erasmus Mundus jungtinės (magistrantūros ir dokto-rantūros) studijų programos – labai aukštos akademinės kokybės magis-trantūros ir doktorantūros studijų programos, įskaitant ir stipendijų sistemą.

2008-2011 m. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos pateikė Europos Komi-sijai 3 paraiškas, iš kurių 1 projektas yra finansuotas.

101 pav

145

Turinys

Kvie-timo

metaiProjekto pavadinimas Partnerystė Institucijos

pavadinimas

2007 EMSRHS - EUROPEAN MASTER IN SUSTAINABLE REGIONAL HEALTH SYSTEMS

Koordinuojanti institucija

Vilniaus universitetas

2007 EMBC - ERASMUS MUNDUS MASTER OF SCIENCE IN MARINE BIODIVERSITY AND CONSERVATION

Partnerystės institucija

Klaipėdos universitetas

2009 Erasmus Mundus Master in Adapted Physical Activity


Lietuvos kūno kultūros

akademija2010 Doctoral Programme in

Marine Ecosystem Health and Conservation


Klaipėdos universitetas

2011 DOC NOMADS EMMC - exploring without borders-documentary film directing LISBON-BUDAPEST-BRUSSELS


Lietuvos muzikos ir teatro

akademija

2011 Joint International Doctoral (Ph.D) Degree In Law, Science And Technology



2 veiklos sritis: Partnerystė – Europos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų partnerystė, kaip pagrindas struktūriškai apibrėžtam bendradar-biavimui, mainams ir mobilumui visuose aukštojo mokslo lygiuose, įskai-tant stipendijų sistemą. Pagal šią veiklą studentai ir mokslininkai gali vykti į trečiųjų šalių institucijas–partneres. 2011 m. iš viso programai pateikta 12 paraiškų, kuriose 13 Lietuvos institucijų dalyvauja kaip partnerystės ar koor-dinuojanti institucija. Finansavimas skirtas 3 projektams, kuriuose Lietuvos institucijos dalyvauja kaip partneriai, ir 1 projektui, kuris yra koordinuoja-mas Mykolo Romerio universiteto.

3 veiklos sritis: Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumo didi-nimas – veikla, didinanti Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumą ir žinomumą kaip pasaulinio kompetencijos centro ir aukštojo išsilavinimo institucijos.

3 lentelė

146

Turinys

2.3.7. Tempus programa

Tempus programa (tarpeuropinio mobilumo programa universitetinėms studijoms) – tai viena iš Europos Bendrijos programų, skirtų paremti Rytų Europos, Vidurio Azijos, Vakarų Balkanų bei Viduržemio jūros Regiono šalių aukštojo mokslo pertvarką.

102 pav

103 pav

147

Turinys

Programos tikslas – skatinti šių šalių aukštojo mokslo sistemų plėtrą bei tobulinti socialinių ir ekonominių reformų procesus, bendradarbiaujant su ES šalių narių institucijomis.

Jungtiniai projektai

Jungtiniais projektais siekiama patobulinti pačias mokslo ir studijų instituci-jas vienoje ar daugiau šalių partnerių. Jie pagrįsti ES ir šalių partnerių mokslo ir studijų institucijų daugiašalėmis partnerystėmis. Tokiais projektais turėtų būti skatinami žinių ir gerosios patirties mainai tarp ES mokslo ir studijų ins-titucijų bei šalių partnerių institucijų jei prireikia - tarp pačių šalies partnerės institucijų. Jungtinius projektus įgyvendina pačios institucijos. Svarbiausios jungtinių projektų temos – mokymo programos tobulinimas, mokslo ir stu-dijų institucijų valdymas, geresnių aukštojo mokslo ir visuomenės ryšių kū-rimas.

Struktūrinės priemonės

Struktūrinės priemonės, skirtos remti aukštojo mokslo sistemų struktūri-nes reformas ir strateginę plėtrą nacionaliniu lygmeniu, pagrįstos priorite-tais, kuriuos nustatė atitinkamos šalių partnerių institucijos. Jomis gali būti sprendžiami klausimai, susiję su valdymo sistemų reforma (kvalifikacijų sistemos, kokybės užtikrinimas ir pan.), kuriami geresni aukštojo mokslo ir visuomenės ryšiai.2008-2011 m. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos Europos Komisijai patei-kė 144 paraiškas, 49 iš jų – koordinuojamiems projektams. Tai sudarė nuo 5 iki 9 % visų Europos Komisijai pateiktų paraiškų.

148

Turinys

4 lentelė. Patvirtinti projektai:

Kvie-timo me-tai

Pro-jekto tipas

Projekto pavadinimas Partnerystė Institucijos pavadi-nimas

2008 JPTHN Western-Eastern Teacher Education Network

Koordina-torius

Kauno technologi-jos universitetas

2008 JPCR Advancing the three cycle system in social work education in six European countries

Partneris Vilniaus pedagogi-nis universitetas

104 pav.

149

Turinys

2008 JPCR Fostering Entrepreneurs-hip in higher education - FoSentHE

Partneris ISM Vadybos ir ekonomikos univer-sitetas

2008 SMHES Plan to Establish Rese-arch-Science-Enterprise oriented Universities for the benefit of Society

1 partneris Saulėtekio slėnis2 partneris Vilniaus universi-

tetas

2009 JPCR Higher Education Initiati-ve for Informatics in Cen-tral Asia

Partneris Kauno technologi-jos universitetas

2010 JPCR Practice oriented Master Programmes in Enginee-ring in RU, UA and UZ

Partneris Vilniaus Gedimino technikos universi-tetas

2010 JPCR Engineering Curricula De-sign aligned with EQF and EUR-ACE Standards


2010 JPCR Etablierung eines Blen-ded-Learning basierten Bachelor-Studiengangs “Energiemanagement“ in Kasachstan und Turkme-nistan


2010 JPCR Reform der Hochschu-lausbildung in der Bio-technologie: Entwicklung und Modernisierung der BSc/MSc-Lehrangebote

Partneris Lietuvos žemės ūkio universitetas

2011 JPCR Modernization and deve-lopment of curricula on pedagogy and educatio-nal management in the Central Asian countries

Partneris Lietuvos edukologi-jos universitetas

2011 JPCR Enhanced three-level competency-based cur-ricula in Applied Marine Science

Partneris Klaipedos universi-tetas

2011 JPCR Introducing interdisci-plinarity in music studies in the Western Balkans in line with European pers-pective

Partneris Lietvos muzikos ir teatro akademija

150

Turinys

2011 SMGR Enhancement of Qua-lity Assurance System through Professional De-velopment of Academic Leaders

Partneris Vytauto Didžiojo universitetas

2011 JPCR Two cycle E-Commerce curricula to serve Infor-mation Society in RU,UA and IL

Koordina-torius

Vilniaus Gedimino technikos universi-tetas

2011 SMGR STUdents self-governance & Democratic Involve-ment in Kazakhstan

1 partneris Lietuvos žemės ūkio universitetas

2 partneris Lietuvos žemės ūkio universiteto Studen-tų atstovybė

2011 JPCR Development And Impro-vement Of Automotive And Urban Engineering Studies In Serbia

Partneris Vilniaus Gedimino technikos universi-tetas

Panašios tendencijos buvo stebimos visu 2008-2011 m. laikotarpiu: progra-moje sėkmingiau dalyvauja technikos universitetai arba ilgalaikiuose tin-kluose dirbančios institucijos; intensyviau bendradarbiaujama su Rytų Eu-ropos ir Centrinės Azijos šalimis. Kasmet buvo finansuota apie 10 % pateiktų paraiškų, išskyrus 2009 m., kai iš 30 pateiktų paraiškų buvo patvirtintas tik 1 projektas. Tai sietina su pasikeitusiomis Europos Komisijos nuostatomis – tikslinė grupė skatinama vykdyti didelės vertės ir apimties projektus.

2.3.8. Sklaidos projektai

NEW SKILLS NETWORK

Sklaidos projektas New skills network, kurio metu plėtojama anksčiau įgy-vendintų sklaidos projektų Developing of competencies and skills within com-panies, SME‘s, competence at sectoral level ir Keeping on track tema, ypatingą dėmesį skiria įgūdžių tobulinimui, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius.Projekto partneriai: Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos ir Vengrijos Mokymosi visą gyvenimą programos nacionalinės agentūros.Projekto trukmė: 36 mėn.Projekto pradžia: 2009-12-01

151

Turinys

Projekto pabaiga: 2012-11-30Projekto biudžetas: 499.000 eurų. Projekto tikslai:

Užtikrinti, kad Mokymosi visą gyvenimą programa Europos Sąjun-gos valstybes nares remtų įgūdžių tobulinimo ir jų atitikimo darbo rinkos poreikiams srityje. Sukurti tinkamą aplinką naujų įgūdžių naujame darbe plėtojimui partnerių šalyse. Surinkti, įvertinti ir paskleisti gerąją patirtį įgūdžių tobulinimo ir jų atitikimo darbo rinkos poreikiams srityje. Skatinti sėkmingų projektų rezultatų tolesnį pritaikymą ir naudo-jimą. Akcentuoti Mokymosi visą gyvenimą programos svarbą. Remti projektų rengėjų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą.

2010-2011 m. pasiekti projekto rezultatai: Atliktos ir nuolat papildomos situacijos analizės dalyvaujančiose šalyse apie naujų įgūdžių naujame darbe temos plėtojimą. Formuojami suinteresuotųjų šalių tinklai partnerių šalyse. Užbaigtas įgyvendintų projektų rezultatų ir nacionalinių iniciatyvų gerosios patirties tyrimas, atrinkti gerosios praktikos pavyzdžiai. Suorganizuotas tarptautinis seminaras Vengrijoje, rengiama rengi-nio ataskaita su rekomendacijomis. Atnaujintas ir aktualia informacija papildytas projekto internetinis puslapis www.newskillsnetwork.eu. Parengti 2 el. informaciniai leidiniai apie projekto eigą ir pasiektus rezultatus.

PASIDALINTI EUROPOS LOBIAI

Švietimo mainų paramos fondas kartu su kitomis Mokymosi visą gyvenimą programos nacionalinėmis agentūromis vykdo projektą Pasidalinti Europos lobiai (angl. European Shared Treasure, EST (toliau tekste – EST). Projekto tiks-las – parengti virtualią projektų duomenų bazę, skirtą vykdyti Mokymosi visą gyvenimą projektų sklaidą ir valorizaciją. EST duomenų bazė pradėta kurti 2006 m. kartu su 18 nacionalinių agentūrų. Iš pradžių duomenų bazėje buvo pristatyti Comenius ir Grundtvig programų partnerysčių projektai. 2010 m. duomenų bazė buvo atnaujinta ir papildyta informacija apie Leonardo da Vinci programos partnerystes. 2011 m. duomenų bazė buvo plečiama įtrau-

152

http://www.newskillsnetwork.eu/

Turinys

kiant Comenius Regio partnerysčių ir Grundtvig senjorų savanorystės projek-tus. 2010 m. ir 2011 m. partnerysčių projektų dotacijos gavėjai pildė infor-maciją apie įgyvendintus projektus ir skelbė jų rezultatus.

ADAM

Nuo 2007 m. Leonardo da Vinci programos projektų metu pasiekti rezulta-tai viešinami ADAM projektų ir produktų duomenų bazėje (Advanced Data Archive and Management System) www.adam-europe.eu. Pagrindinis duo-menų bazės tikslas – didinti sėkmingai įgyvendintų projektų ir jų metu su-kurtų produktų žinomumą ir prieinamumą visoje Europoje, siekiant tolesnio jų pritaikymo ir panaudojimo.Pagrindinė duomenų bazėje esanti informacija pateikiama anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, taip užtikrinant informacijos įvairiomis kalbomis priei-namumą daugiakalbėje Europos Sąjungoje. Duomenų bazėje galima rasti ne tik finansuotus projektus ir produktus profesinio mokymo srityje, bet ir nuolat atnaujinamą įvykių ir naujienų sąrašą – nacionalinių agentūrų orga-nizuojamus kontaktinius seminarus, tarptautines konferencijas, projektų re-zultatų sklaidos renginius.Šiuo metu duomenų bazėje galima rasti virš 4 200 projektų ir 6 000 rezultatų iš 32 šalių, o ją per mėnesį vidutiniškai aplanko 12 000 lankytojų.

AKTYVUS DALYVAVIMAS Erasmus Mundus PROGRAMOJE. 2 DALIS

2010 m. Fondas kartu su kitomis nacionalinėmis Erasmus Mundus struktūro-mis pradėjo įgyvendinti projektą Aktyvus dalyvavimas Erasmus Mundus programoje. 2 dalis (EMAP 2: Erasmus Mundus Active Participation vol. 2), skirtą Erasmus Mundus kokybiškoms jungtinėms magistrantūros ir dokto-rantūros programų paraiškoms parengti.

Projekto partneriai: Čekijos (projekto koordinatorius), Austrijos, Belgijos, Graikijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Vengrijos Vokietijos nacionali-nės struktūros, administruojančios Erasmus Mundus programą.Projekto trukmė: 23 mėn. Projekto pradžia: 2010-10-01Projekto pabaiga: 2012-08-30Biudžetas: bendras projekto biudžetas – 253.838 eurai. Lietuvai skirta 14.330 eurų.

153

http://www.adam-europe.eu/

Turinys

Projekto tikslai: Teikti metodinę paramą universitetams iš nepakankamai aktyviai programoje dalyvaujančių ES šalių; Tobulinti Erasmus Mundus nacionalinių struktūrų personalo kom-petenciją dalijantis informacijos sklaidos ir tikslinių grupių konsulta-vimo patirtimi. Taip tikimasi padidinti dalyvaujančių šalių institucijų konkurencingumą programoje bei jų rengiamų paraiškų kokybę. Projekto rezultatai: Potencialių Erasmus Mundus programos paraiškų teikėjų identifi-kavimas ES šalyse bei paraiškų teikėjams skirti mokymai; Mokymų medžiagos rinkinys, skirtas Erasmus Mundus programos paraiškų teikėjams.

2011 m. pasiekti rezultatai:

2011 m. sausio 30-31 d. suorganizuotas mokomasis seminaras Varšuvoje (Lenkija). Seminare dalyvavo Mykolo Romerio Universite-to atstovai, kurie planavo teikti projekto European Financial Markets paraišką Erasmus Mundus programai. 2011 m. vasario 17-20 d. suorganizuotas mokomasis seminaras Rygoje (Latvija). Seminare dalyvavo Mykolo Romerio Universiteto atstovai, kurie planavo teikti projekto Comparative Social Policy and Welfare (COSOPO) paraišką Erasmus Mundus programai. Vykdyta informacijos apie projektą sklaida.

AUKŠTOJO MOKSLO TARPTAUTIŠKUMAS. INTERNETINIAI KURSAI Erasmus Mundus ADMINISTRATORIAMS

2011 m. Fondas kartu su kitomis nacionalinėmis Erasmus Mundus struktū-romis pateikė paraišką ir gavo finansavimą projektui Aukštojo mokslo tarp-tautiškumas. Internetiniai kursai Erasmus Mundus administratoriams (INTER-HED - THE INTERNATIONALISATION OF HIGHER EDUCATION An on-line training course for Erasmus Mundus Administrators).Projekto partneriai: Italijos (projekto koordinatorius), Belgijos (prancūzų bendruomenės), Portugalijos, Maltos, Airijos ir Lietuvos nacionalinės struk-tūros, administruojančios Erasmus Mundus programą.Projekto trukmė: 35 mėn. Projekto pradžia: 2011-11-07Projekto pabaiga: 2014-09-27

154

Turinys

Biudžetas: bendras projekto biudžetas – 370.430 eurai. Lietuvai skirta 20.000 eurų.Projekto tikslai:

Parengti aukštojo mokslo tarptautiškumo mokymo programą, skir-tą aukštojo mokslo administratoriams ir Erasmus Mundus nacionali-nių struktūrų atstovams; Parengti internetinių mokymų kursą; Sukurti institucijų ar asmenų, dalyvausiančių kursuose, tinklą, ku-riame bus dalijamasi gerąja patirtimi.

Numatomi projekto rezultatai: Sukurta mokymų medžiaga bus patalpinta internete, ja galės nau-dotis visi suinteresuoti asmenys ir organizacijos; Suorganizuotos 2 mokymų sesijos, kurios truks po 9 mėn. Baigusie-ji mokymus dalyviai gaus sertifikatus.

KŪRYBIŠKI, NAUJOVIŠKI IR PRITAIKOMI MOKYTOJŲ IR PEDAGOGINIO PERSONALO MOKYMO METODAI FORMALIAME IR NEFORMALIAME MO-KYME

2009 m. gruodį Fondas pradėjo įgyvendinti projektą Kūrybiški, naujoviški ir pritaikomi mokytojų ir pedagoginio personalo mokymo metodai for-maliame ir neformaliame mokyme (Creative, Innovative and Transferable Methods in the Training of Teachers and Training Staff (Formal and Non-for-mal Education).Partnerystėje dalyvauja 15 nacionalinių agentūrų, administruojančių Mo-kymosi visą gyvenimą programą (toliau tekste – MVGP): Rumunijos (projekto koordinatorius), Lenkijos, Vengrijos, Kipro, Lietuvos, Švedijos, Danijos, Nor-vegijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Belgijos.Projekto trukmė: 24 mėn.Projekto pradžia: 2009-12-01Projekto pabaiga: 2011-12-01Biudžetas: bendras projekto biudžetas – 470.521euras. Lietuvai skirta 18.255 eurų.Projekto tikslai: tobulinti mokytojų ir pedagoginio personalo mokymą bei gerinti projektų, finansuotų iš MVGP lėšų, pasiektų rezultatų ir sukurtų pro-duktų panaudojimą.

155

Turinys

Numatomi projekto rezultatai: Moodle platforma, kurioje partneriai dalinsis informacija, geriau-sios praktikos pavyzdžiais, dalyvaus diskusijų forume; Kūrybiškų, naujoviškų ir pritaikomų mokytojų bei pedagoginio personalo mokymo metodų rinkinys (katalogas) visomis partnerių kalbomis; Ataskaita anglų kalba, kurioje bus pateiktos išvados bei rekomen-dacijos. Baigiamoji projekto konferencija 2012 m. kovo mėn.

2010 m. pasiekti rezultatai: Iš visų Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančių šalių at-rinkti Comenius, Grundtvig ir Leonardo da Vinci programų projektai, susiję su mokytojų ir pedagoginio personalo mokymo metodų na-grinėjimu; Parengta anketa, kurioje atrinkti projektai pateikė duomenis apie pasiektus rezultatus; Sukurta vertinimo forma, kurią naudojant bus vertinami ir atrenka-mi kūrybiški, naujoviški ir praktiškai pritaikomi mokytojų ir pedago-ginio personalo mokymo metodai; Projekto internetinis puslapis www.city-m.eu dar kuriamas) ir Moo-dle platforma www.city-m.eu/moodle; Partnerių susitikimas Madride (Ispanija). Teminio monitoringo konferencija Kelne (Vokietija).

2011 m. pasiekti rezultatai: Pagal sukurtą vertinimo formą įvertinti Comenius, Grundtvig ir Leo-nardo da Vinci programų projektai, susiję su mokytojų ir pedagoginio personalo mokymo metodų nagrinėjimu; Nustatytos temos gerosios patirties projektų atrankai; Atrinkti gerosios patirties projektai, informacija apie juos bus tal-pinama kūrybiškų, naujoviškų bei praktiškai pritaikomų mokytojų ir pedagoginio personalo mokymo metodų kataloge; Partnerių susitikimas ir teminio monitoringo seminarai Švedijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

2.4. ESF PROJEKTAI

Įgyvendinant 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos Žmo-

156

http://www.city-m.eu/

http://www.city-m.eu/moodle/

Turinys

giškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto Mokymasis visą gyve-nimą priemonių Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra ir Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra tikslus, Švietimo ir mokslo ministerija Fondui pavedė parengti ir įgyvendinti 2 valstybinio planavimo Europos Socialinio Fondo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansuojamus projektus.

2.4.1. Neformaliojo švietimo sistemos sukūrimas Lietu-vos savivaldybėse

Šiuo metu Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas formaliajam švietimui, tačiau neformalusis švietimas yra neatsiejama mokymosi visą gyvenimą dalis. Projektu siekiama sukurti kokybiškai naujas neformaliojo švietimo paslaugas Lietuvoje, ugdyti neformaliojo švietimo teikėjų kompetenciją ir skatinti naujų neformaliojo ugdymo metodų naudojimą.

Projekto trukmė: 24 mėn.Projekto pradžia: 2010-07-01Projekto pabaiga: 2012-06-30Projekto biudžetas: 10.110.485 Lt.

Projekto tikslas. TAPK (tobulėk, auk, pažink, kurk) projekto tikslas – plėtoti pilietinio ir tautinio ugdymo pavienių iniciatyvų ir vaikų socializacijos bei užimtumo veiklos sritis, savivaldybėse, ugdyti kokybiškų neformaliojo švie-timo paslaugų teikimui reikalingus gebėjimus.

Projekto uždaviniai: Užtikrinti mokinių socializacijos ir užimtumo formų plėtrą, įgyven-dinant neformaliojo švietimo programas; Plėtoti pilietinį ir tautinį ugdymą savivaldybėse įgyvendinant ne-formaliojo švietimo programas; Ugdyti kokybiškų neformaliojo švietimo paslaugų teikimui reika-lingus mokymosi visą gyvenimą sistemos administratorių gebėjimus.

157

Turinys

2010-2011 m. įgyvendintos projekto veiklos sritys ir pasiekti rezultatai: Įgyvendintos 24 neformaliojo švietimo programos stacionariose vaikų vasaros poilsio stovyklose. Programose dalyvavo 11378 vaikai, iš kurių 1141 – socialiai remtini; Įgyvendintos neformaliojo vaikų švietimo programos 52 savival-dybėse. Programose dalyvavo 6485 vaikai, iš kurių 2496 - iš kaimo vietovių mokyklų. Neformaliojo vaikų švietimo programos bus įgy-vendinamos ir 2012 m.; Papildomai įgyvendintos 5 vasaros edukacinės programos ir 2 so-cialinės atskirties vaikų vasaros edukacinės programos. Šiose progra-mose dalyvavo 1026 vaikai, 252 iš jų - turintys negalią; Suorganizuoti pirmieji neformaliojo švietimo paslaugų teikėjų (mokytojų) ir Mokymosi visą gyvenimą švietimo sistemos administra-torių mokymai. Planuojama, kad mokymuose dalyvaus 250 mokytojų ir 50 administratorių; Įgyvendinamos 4 pilietinio ir tautinio neformaliojo vaikų švietimo programos savivaldybėse. Programose 2011 m. dalyvavo 6603 vaikai, iš kurių 2277 iš kaimo vietovių mokyklų. Pilietinio ir tautinio neforma-liojo vaikų švietimo programos bus įgyvendinamos ir 2012 m.; Suorganizuota pirmoji projekto konferencija, kurioje dalyvavo 185 dalyviai, sukurta projekto interneto svetainė www.tapk.lt, sukurti ir per televiziją transliuoti 4 projektą viešinantys video klipai, sukurti ir visoje Lietuvoje eksponuoti 5 projektą viešinantys plakatai, paga-minti ir programų dalyviams išdalinti ženkliukai, parengti ir spaudoje išspausdinti 3 straipsniai.

2.4.2. Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra

Stiprėjant globalizacijai aukštojo mokslo tarptautiškumo lygis tampa vienu iš pagrindinių veiksnių, gerinančių studijų kokybę. Lietuvos ekspertų pa-rengtose studijose apie Lietuvos aukštąjį mokslą pabrėžiama, jog plėtojant aukštojo mokslo tarptautiškumą šalyje būtina aktyvesnė informacijos apie Lietuvos aukštąjį mokslą sklaida ir kita tarptautinė rinkodaros veikla. Būti-na įgyvendinti aukštojo mokslo pristatymo tarptautiniu mastu koncepciją

158

http://www.tapk.lt/

Turinys

ir priemones, kuo plačiau įtraukti tikslines grupes į aukštojo mokslo popu-liarinimo veiklą, vieningai pristatyti Lietuvos aukštąjį mokslą tarptautinėje erdvėje. Taip bus skatinamas Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinis žinomu-mas, pritraukiama daugiau užsienio studentų, taip prisidedant prie Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumo stiprinimo ir žinių visuomenės kūrimo.

Šio projekto tikslas – didinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos žinomumą užsienio šalyse bei jo patrauklumą užsienio šalių piliečiams, paremti Lietu-vos aukštųjų mokyklų studentų mobilumą pagal Europos Sąjungos (toliau tekste – ES) mainų programas.

Projekto uždaviniai: 1. Lietuvos aukštojo mokslo politikos ir reformos sklaida prioriteti-nėse užsienio šalyse, skatinant užsienio universitetų susidomėjimą Lietuvos aukštojo mokslo sistema;2. Lietuvos universitetų pristatymas užsienio šalyse, siekiant pritrauk-ti į Lietuvą užsienio studentus;3. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mobilumo pagal ES aukštojo mokslo programas skatinimas.

Projekto tikslinės grupės – dėstytojai, studentai, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai (įskaitant Lietuvos Respublikos švieti-mo ir mokslo ministerijos ekspertinių institucijų ekspertus bei vertintojus), kiti asmenys, suinteresuoti aukštojo mokslo tarptautiškumu.

Projekto veiklos sritys:1. Lietuvos aukštojo mokslo (toliau tekste – AM) viešinimo priemonių sukūrimas.2. Lietuvos AM viešinimo tinklo sukūrimas ir palaikymas.3. Užsienio šalių AM viešinimo tarptautiniu mastu patirties analizė ir strategijos gairių parengimas.4. Lietuvos AM sistemos ir geriausiųjų mokslo bei studijų institucijų pagal 3 Lietuvos Regionus pristatymo tarptautinėje erdvėje progra-mos parengimas.5. Lietuvos AM sistemos ir geriausiųjų mokslo bei studijų institucijų pagal 3 Lietuvos Regionus pristatymo tarptautinėje erdvėje progra-mos įgyvendinimas.6. Mokymai viešinimo tinklo nariams apie Lietuvos AM tarptautišku-mo skatinimo metodus ir priemones.

159

Turinys

7. Mokymai Lietuvos AM viešinimo tinklo nariams Studijų Lietuvoje dienos.8. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mobilumo stipendijų, remia-mų ES struktūrinių fondų, administravimo modelio sukūrimas.9. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mobilumo pagal ES aukštojo mokslo programas rėmimas.

Projekto trukmė: 30 mėn.Projekto pradžia: 2010-09-28Projekto pabaiga: 2013-05-28Projekto biudžetas: 9.788.827,00 Lt.

2011 m. pasiekti projekto rezultatai:

Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu atnaujintas Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo prekės ženklas ir parengtas sti-liaus vadovas; Siekiant užtikrinti efektyvesnę Lietuvos AM prekės ženklo sklai-dą bei žinomumą, sukurti pristatomųjų suvenyrų paketai; Siekiant pristatyti išskirtinius Lietuvos AM aspektus bei sudo-minti užsienio studentus studijuoti Lietuvoje, parengti ir paga-minti atvirukai; Sukurta ir pagaminta 10 mažo formato mobilių stendų su aukš-tojo mokslo prekės ženklu. Šie stendai naudojami įvairiose tarp-tautinėse parodose, konferencijose, siekiant atkreipti didesnį tiks-linės grupės dėmesį; Siekiant Lietuvos AM populiarinamo užsienyje suorganizuo-ti vieni iš šešių mokymų, skirtų Lietuvos studentams ir Lietuvoje studijuojantiems užsienio studentams, aukštojo mokslo institu-cijų studentams-mentoriams, mokslo ir studijų tarptautinių ryšių skyrių koordinatoriams,. Mokymuose skatinama tapti Lietuvos AM ambasadoriumi užsienyje bei skleisti informaciją apie studijų galimybes Lietuvoje. Taip pat buvo apžvelgta ir pristatyta Lietuvos AM sistema, kultūra; Parengtas studentų finansavimo ir stipendijų administravimo modelis; Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms skiriamos stipendijos finansuoti Lietuvos studentų dalines studijas ir praktiką užsienio aukštosiose mokyklose bei įmonėse.

160

Turinys

3. INFORMACIJOS SKLAIDA Nuo 2007 m. Fondas, planuodamas informacinę veiklą, remiasi Komuni-kacijos strategijoje numatytomis gairėmis. Metų pradžioje, įvertinus pra-ėjusių metų patirtį, parengiama Komunikacijos strategija, kurioje numa-tomos informacinės priemonės, labiausiai atitinkančios ateinančių metų veiklos prioritetus bei lūkesčius. Planuojant ateinančių metų Komunika-cinę strategiją pagal poreikius numatomi ir metų prioritetai., ačiau vienu iš prioritetų visuomet lieka ES paskelbti ateinantys metai. 2012 m. bus Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metai.

Per pastaruosius penkerius metus Fondas, vykdydamas informacijos sklaidą, naudojo sekančius pagrindinius komunikacijos kanalus:

Informaciniai, monitoringo ir kiti renginiai; Įvairūs leidiniai, lankstinukai, plakatai; Fondo internetinis puslapis; Dalyvavimas parodose bei kitų organizacijų iniciatyvose.

Siekiant išsamiau pristatyti Fondo vykdomą informacinę veiklą, paminė-tini svarbiausi pastarojo penkmečio renginiai, leidiniai bei įgyvendinti sklaidos projektai.

Viena svarbiausių Fondo naudojamų komunikacinių priemonių – renginiai. Fondas per metus suorganizuoja ir įgyvendina vidutiniškai 97 renginius, kuriuose apsilanko virš 25 600 dalyvių. Be kiekvienais metais organizuojamų informacinių renginių, skirtų tiek potencialius, tiek jau esamus paraiškų teikėjus supažindinti su naujausia ir svarbiausia infor-macija, Fondas organizuoja monitoringo seminarus, mokymus, temines konferencijas, valorizacijos seminarus, kitus sklaidos renginius. Paminėtini keletas tradicija tapusių Fondo renginių.

Kokybės apdovanojimų renginys organizuojamas kiekvienais metais (pradėtas nuo 2008 m.) siekiant pagerbti ir įvertinti paraiškų teikėjus, tikslinę auditoriją. Įvertinus gautas paraiškas ir atrinkus kokybiškiausias bei geriausias, metų pabaigoje organizuojamas renginys, kuriame šiems projektams įteikiama Fondo kokybės statulėlė. Per pastaruosius 4 metus šią statulėlę gavo ir buvo įvertintos 62 institucijos arba asmenys. Kie-kvienais metais skiriamas ir specialusis prizas, kuriuo apdovanojamas

161

Turinys

kokybiškiausias projektas, savo tema ir realizacija atitinkantis ateinan-čių metų Europos paskelbtus teminius metus. 2011 metais bus apdo-vanota institucija, kuri įgyvendino projektą, savo tema artimą 2012 m. Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metams. Taip dalyviai yra supažindinami su ateinančių metų tema. SKokybės apdovanojimų ren-ginyje norima pagerbti ir įvertinti ne tik kokybiškiausius projektus bei individualius asmenis, bet ir kitus programų dalyvius. Todėl kiekvienais metais organizuojami papildomi konkursai, skatintamas žmonių aktyvu-mas bei kūrybiškumas. 2010 m. buvo surengtas video konkursas mano Comenius/Erasmus/Leonardo da Vinci ir t.t. patirtis projektų dalyviai buvo pakviesti kurti trumpus filmukus, parodančius projekte patirtus įspū-džius bei gautą patirtį. Kiekvienos veiklos kategorijoje įvertinami geriau-si. 2011-aisiais metais, siekiant įtraukti daugiau veiklos sričių, pirmą kartą Kokybės konkurse bus apdovanoti ne tik Mokymosi visą gyvenimą, bet ir Nordplus programos dalyviai. Nordplus projektams ir iniciatyvoms šiais metais bus skirtos 4 kokybės statulėlės. Kiekvienais metais organizuo-jami renginiai siekia parodyti projektų ir įvairių veiklų dalyviams, kad jų veikla ir iniciatyvos yra vertinamos, o kiti paraiškų teikėjai turi progą su-pažindinti su kokybiškais projektais.

Baltic Expro – tai didžiausia Baltijos šalių geriausių projektų paroda. Bal-tic expro renginys – estų Nacionalinės Agentūros idėja, kuri pirmą kartą buvo įgyvendinta 2008 m. Nuo to laiko renginys kasmet vyksta paeiliui kiekvienoje Baltijos šalyje - Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.) 2011 m. šis atviras visuomenei renginys – paroda vyks Taline.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, Fondas kiekvienais metais organizuoja valorizacijos renginius. Vienas įdomiausių ir įsimintiniausių renginių - Grundtvig miestelis, skirtas paminėti Grundtvig (suaugusiųjų švietimas) programos dešimtmetį. Grundtvig miestelis“ – tai gyvas, patrauklus ir linksmas miestelis, kuriame virė edukacinis gyvenimas. Remdamiantis Grundtvig miestelio idėja bei šūkiu Mokytis niekada ne vėlu! buvo siekia-

162

Turinys

ma patraukliai ir neįprastai paviešinti Grundtvig programoje dalyvavusių projektų rezultatus. Tam, kad informacija ir programos rezultatai pasiek-tų ne tik vilniečius, renginys buvo organizuojamas Ukmergėje, miesto šventės metu. Grundtvig miestelis susilaukė didžiulio žmonių susidomėji-mo. Renginyje buvo galima susipažinti su pačios programos idėja, pama-tyti projektų rezultatus, išbandyti save įvairiose dirbtuvėse, kur veiklos galėjo rasti tiek jaunas, tiek senas.

2009 m. Europos Sąjunga paskelbė Kūrybiškumo ir naujovių metais, Fon-dui buvo pavesta administruoti šiuos metus. Pasibaigus metams ir pa-rengus ataskaitą, Fondo veikla buvo įvertinta puikiai ir pateikiama kaip pavyzdys. 2009 m. Vilnius tapo Europos kultūros sostine, vienas iš po-puliariausiųšio projekto renginių buvo Tebūnie naktis. Visą naktį Vilniuje vyko įvairūs projektai ir pasirodymai. Fondas, administruodamas Europos kūrybiškumo ir naujovių metus taip pat prisijungė prie šios iniciatyvos su savo renginiu Svajok. Kurk. Pasidalink. Dalyvauk kultūros naktyje Vil-niuje. Visą vakarą Moniuškos skvere, šalia šv. Kotrynos bažnyčios pasta-tytoje scenoje vyko pasirodymai, apjungę trijų Mokymosi visą gyvenimą programos projektus vykdančių institucijų p dalyvavimo tarptautiniame projekte patirtį. UAB Jolingva pristatė Grundtvig (suaugusiųjų švietimo) programos projektą Socialinė integracija, teatro ir muzikos pagalba mo-kantis Europos kalbų. Senjorai saviveiklininkai anglų kalba vaidino ištrau-ką iš spektaklio Eglė žalčių karalienė.Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro lankytojai scenoje pristatė meninę programą: pačių kurtus spektaklius, dainuojamąją poeziją, atliko savo kūrybos ir populiarias liaudies dainas. Centras jau 10 metų kviečia savo lankytojus dalyvauti meninėje užim-tumo veikloje, o šiuo įgyvendina Mokymosi visą gyvenimą Grundtvig (su-augusiųjų švietimo) programos projektą Mes – pasaulio dalis!. Paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras supažindino su Leonardo da Vinci (profesinio mokymo) programos projektu Miestų gynybinė siena – kultūrinio paveldo palikimas. Parodoje eksponuota 15 Vilniaus mies-to gynybinės sienos nuotraukų, o kartą per valandą fotografijų autoriai pristatė savo darbus ir pasakojo įdomius istorinius faktus apie miesto gynybinę sieną.

163

Turinys

Tarptautinė paroda Mokymasis. Studijos. Karjera

Fondas nuo 2008 m. kasmet dalyvauja tarptautinėje mokslo ir studijų parodoje, kur,įdomiame ir informatyviame, įspūdingai apipavidalintame stende pristatomos visos Fondo teikiamos galimybes. Daugiausia susi-domėjimo kelia Erasmus programa, kurios teikiamos galimybės labiau-siai atitinka parodos lankytojų poreikius. 2011 m. (paroda vyksta vasario mėn.) Fondas dalyvauti parodoje kartu, viename stende su šūkiu Europa jaunimui pakvietė kitas 2 savo veikla Fondui giminingas institucijas – In-formacinių technologijų centrą (eTwinning programa) ir ES iniciatyvą Vei-klus jaunimas. Kita svarbi komunikacinė priemonė, padedanti skleisti informaciją ir įgyvendinti idėjas – informaciniai ir reklaminiai leidiniai.

Fondas per metus parengia ir išleidžia vidutiniškai 40 leidinių. Nuo 2009 m., siekdami labiau tausoti gamtą ir aplinką, pradėta rengti daugiau elektroniniųleidiniųme. Dėl šios priežasties gerokai sumažėjo leidinių tiražai. Jei 2008 m. išleista 74 200 vienetų, tai 2011 m. bus publikuota tik 13 800 vienetų. Visi, tiek elektroniniai, tiek ir tradiciniai leidiniai yra pateikiami Fondo interneto puslapyje www.smpf.lt Būtina paminėti, kad siekdamas išskirtinumo nuo 2010 m. Fondas turi savo stiliaus vadovą.

Keletas kasmetinių ir tradicinių Fondo leidinių:Švietimo mainų paramos laikraštis – 2-3 kartus per metus leidžiamas periodinis leidinys, , kuriame pateikiama visa pagrindinė informacija – paraiškų teikimo terminai, atskirų programų aktualijos, įvykę ir vyksian-tys renginiai, kitos naujienos. Laikraščio pabaigoje skaitytojų laukia kry-žiažodis bei komiksas. Artėjant svarbiam įvykiui, laikraštis jam dedikuo-jamas, pvz., Grundtvig programos dešimtmečiui, studijų parodai ir pan. Kokybės apdovanojimų leidinys. Šis leidinys – tai kokybiškiausių pro-jektų sąvadas. Projektai, kurie buvo nominuoti ar apdovanoti kokybės konkurse buvo, patenka į šį leidinį. Čia pristatoma projektų veikla, patei-kiamos nuotraukos Leidinio santrauka pateikia ir anglų kalba - yra įver-tinus projektą, gera naujiena norisi pasidalinti ir su bendražygiais iš kitų ES šalių.Organizaciją reprezentuojantis leidinys – 2011-aisiais metais išleistas leidinys, skirtas pačios organizacijos pristatymui. Leidinyje išvardijami ne tik administruojami projektai bei veiklos sritys, bet ir pateikiama Fon-

164

http://www.smpf.lt/

Turinys

do misija bei vizija, tikslai, supažindinama su personalu bei organizacijos politika.Metinė veiklos apžvalga – kasmetinis leidinys, išleidžiamas metų pa-baigoje. Jame pristatomi metų rezultatai, pateikiama įvairi statistika. 2011 m. metinė apžvalga apibendrins ne vienerius metus, bet visą orga-nizacijos veiklos penkmetį.

Informacija internete – vienas svarbiausių komunikacijos kanalų. Fondo internetinis puslapis veikia nuo 2007 metų, 2011 m. buvo atlik-tas tinklalapio turinio ir naudojimo patogumo tyrimas. Remiantis tyrimo išvadomis, fondo tinklalapis patobulintas, atnaujinta integruota progra-mų veiklos sričių paieška pagal tikslines grupes, ne pagal programas, kaip senesnėje versijoje. Vartotojui dabar lengviau ir patogiau surasti reikiamą informaciją. konsultuojantis su Fondo stiliaus vadovu sukurtas naujas tinklalapio dizainas. Fondas taip pat administruoja ir www.euro-guidance.lt, skirtą profesijos konsultantams bei asmenims, kurie renkasi profesiją arba nori ją pakeisti.Fondo tinklalapyje vartotojai turi galimybę skaityti elektroninius leidi-nius neatsisiunčiant jų į savo kompiuterius, o reikiamą dokumentą ar lei-dinį gali lengvai rasti internetinėje Fondų dokumentų talpykloje adresu www.slideshare.net/smpf.

165

http://www.euroguidance.lt/

http://www.euroguidance.lt/

http://www.slideshare.net/smpf

Turinys

4. BENDRADARBIAVIMAS Siekdamas populiarinti administruojamas programas bei skatinti veiklos su giminingomis organizacijomis sinergiją, Fondas aktyviai bendradarbiauja su partnerystės institucijomis Lietuvoje.

1. Švietimo informacinių technologijų centrasOrganizacijos veiklos apibūdinimas: Švietimo informacinių technologijų centras (toliau tekste – ITC) Lietuvoje administruoja Europos Komisijos Švieti-mo ir kultūros direktorato eLearning programos iniciatyvą, eTwinning progra-mą. Programa skirta visiems jauniems Europos piliečiams, besimokantiems mokyklose, sudaryti sąlygas dalyvauti švietimo projektuose su savo moky-tojais bei jų kolegomis iš Europos. Svarbiausi programos tikslai ir uždaviniai - skatinti mokyklų bendradarbiavimą, naudojantis IKT, įtraukti kuo daugiau mokyklų į tarptautinę projektinę veiklą, tobulinti mokytojų bei mokinių IKT ir kalbinius gebėjimus. Programa yra remiama Europos Centrinės koordinavimo paramos tarnybos (toliau tekste – CPT) bei nacionalinių koordinavimo para-mos tarnybų (toliau tekste – NPT). Bendradarbiavimo aprašymas: 2007 m. spalio mėn. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp ŠMPF ir ITC.Gruodžio mėn. Lietuvos NPT interneto svetainėje (http://www.etwinning.lt/) ir ITC administruojamame švietimo portale (http://portalas.emokykla.lt/) buvo pirmą kartą patalpinta informacija apie Comenius ir eTwinning progra-mų galimybes, tarpusavio sąsajas ir pridėtinę programų integravimo vertę.2008 m. vasario mėn. ŠMPF informaciniame leidinyje Mokomės visą gyveni-mą Nr. 2 buvo pirmą kartą patalpinta informacija apie Comenius ir eTwinning programų galimybes, tarpusavio sąsajas ir pridėtinę programų integravimo vertę. Lapkričio mėn. vykusio Comenius programos informacinio seminaro metu buvo pristatyti ir apdovanoti 3 geriausi eTwinning – Comenius projektai. Organizuodamas kasmetinį Kokybės apdovanojimų renginį, ŠMPF aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos NPT. Renginio metu buvo apdovanotos moky-klos, savo veikloje geriausiai pritaikiusios eTwinning programos galimybes. 2009 m. balandžio-gegužės mėn. eTwinning programos dalyviai aktyviai da-lyvavo Europos Komisijos Comenius savaitė 2009 iniciatyvoje. ŠMPF interneto svetainės, Comenius skilties, Comenius savaitė 2009 dalyje (http://www.eesf.lt/index.php?id=2512) patalpintame renginių kalendoriuje Comenius ir eT-winning programų dalyviai galėjo viešinti savo iniciatyvas ir iniciatyvų atgar-sius. Comenius ir eTwinning programų dalyviai dalyvavo Čekijos Respublikos nacionalinės agentūros organizuotame Comenius atviruko kūrimo konkurse

166

http://www.etwinning.lt/

http://www.etwinning.lt/

http://portalas.emokykla.lt/

http://www.eesf.lt/index.php?id=2512


Turinys

Atvirukas Comenius ir ŠMPF organizuotame Comenius esė rašymo konkurse. Esė nugalėtojas buvo apdovanotas spalio mėn. ŠMPF organizuojamame kas-metiniame Kokybės apdovanojimų renginyje. Minėto renginio metu Lietuvos NPT apdovanojo ir geriausią eTwinning projektą. 2010 m.balandžio mėnesį ŠMPF teminio monitoringo seminare Profesinio orientavimo aspektų integravimas į Comenius mokyklų partnerysčių projektus buvo pristatytose Twinning programos galimybės, Comenius ir eTwinning pro-gramų tarpusavio sąsajos ir pridėtinė programų integravimo vertė. Birželio mėn. Lietuvos NPT kolegos ŠMPF darbuotojams organizavo mokymus eTwin-ning platformos galimybės. Spalio mėn. abiejų organizacijų atstovai dalyvavo Comenius and eTwinning School Partnerships Experience Sharing“ konferen-cijoje Prahoje. Organizuodamas kasmetinį Kokybės apdovanojimų renginį, ŠMPF aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos NPT. Renginio metu nominacijoje Už efektyvų eTwinning programos įrankių naudojimą Comenius mokyklų par-tnerysčių projektuose“ padėkos raštu apdovanotas Kauno lopšelis-darželis Rokutis. Informacija apie Comenius ir eTwinning programų galimybes, tarpu-savio sąsajas ir pridėtinę programų integravimo vertę patalpinta Lietuvos NPT leidinyje eTwinning bendravimui ir bendradarbiavimui. Iš viso 2010 m. Come-nius programa buvo pristatyta 20 Lietuvos NPT renginių, eTwinning programa pristatyta 14 ŠMPF renginių.2011 m. gegužės mėn. eTwinning programos dalyviai aktyviai dalyvavo Euro-pos Komisijos iniciatyvoje Comenius savaitė 2011. ŠMPF interneto svetainės, Comenius skilties, Comenius savaitė 2011 dalyje (http://www.eesf.lt/index.php?id=4106) ir Lietuvos NPT interneto svertainės skiltyje Comenius ir eTwin-ning organizuojami konkursai (http://www.etwinning.lt/?p=69) patalpintuose renginių kalendoriuose Comenius ir eTwinning programų dalyviai galėjo vie-šinti savo iniciatyvas ir iniciatyvų atgarsius. Comenius ir eTwinning programų dalyviai dalyvavo ŠMPF ir Lietuvos NPT organizuotuose esė konkursuose mokiniams Ką aš naujo sužinojau apie profesijas dalyvaudamas Comenius pro-jekte“ ir mokytojams Kaip buvo panaudotos eTwinning galimybės Comenius projektuose“. Esė konkursų nugalėtojai bus apdovanoti lapkričio mėn. ŠMPF organizuojamame kasmetiniame Kokybės apdovanojimų renginyje. Minėto renginio metu Lietuvos NPT apdovanos 6 eTwinning projektus (mokyklas). Birželio mėn. Vilniuje vykusio tarptautiniame eTwinning programos profesi-nio tobulinimo seminare Web 2.0 technologijos švietime ŠMPF darbuotojas pri-statė Comenius ir eTwinning programų tarpusavio sąsajas ir pridėtinę programų integravimo vertę. Lapkričio mėn. Lietuvos NPT organizavo Europos Komisijos inicijuotą eTwinning programos renginį eTwinning ir Comenius programų inte-gravimo galimybės meniniame ugdyme. Gerosios patirties sklaida.

167



http://www.etwinning.lt/?p=69

Turinys

2. Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JTBA)Organizacijos veiklos apibūdinimas:. Valstybinės jaunimo reikalų tarybos (šiuo metu – Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LJOT) įsteigta viešoji įs-taiga, kurios svarbiausias tikslas – užtikrinti jaunimo tarptautinio bendradarbia-vimo vystymą bei sėkmingą Lietuvos jaunimo dalyvavimą Europos Sąjungos programose jaunimui.Bendradarbiavimo aprašymas: 2010 m. buvo parengtas ir išleistas bendras leidinys Susipažink. Įvertink. Važiuok. Gidas studentams, savanoriams, praktikan-tams, darbuotojams. JTBA atstovas 2010 m. rugsėjo 29 d. skaitė pranešimą apie savanorystę ŠMPF renginyje Mokymosi visą gyvenimą programos galimybės pro-fesinio orientavimo specialistams. Naujovės profesinio orientavimo srityje. 2011 m. suorganizuotas bendra diskusija-seminaras Savanorystė ir profesinis pasirin-kimas. Nuolat bendradarbiaujama, skleidžiant informaciją apie ŠMPF adminis-truojamus Euroguidance ir Europass projektus.

3. Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje Organizacijos veiklos apibūdinimas:. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje atstovauja Europos Komisiją Lietuvoje. Ji teikia informaciją Lietuvos visuomenei ir žiniasklaidai apie EK veiklą, pozicijas ir planus, organizuoja renginius ir įvairius projektus, informuoja EK apie procesus, nuomones ir įvykius mūsų šalyje, rengia ir koordinuoja EK narių ir pareigūnų vizitus Lietuvoje.Bendradarbiavimo aprašymas: Nuolat bendradarbiaujama viešinant abiejų organizacijų vykdomas iniciatyvas. Per EK atstovybę Lietuvoje skleidžiama in-formacija apie ŠMPF administruojamą Europass projektą.

4. EurodeskOrganizacijos veiklos apibūdinimas: Eurodesk yra Europos jaunimo informa-cijos tinklas, veikiantis 30 Europos šalių ir teikiantis išskirtinę europinę informa-ciją, skirtą jaunimui ir dirbantiems su jaunimu. Eurodesk teikia informaciją apie programas, remiančias jaunimo iniciatyvas bei mobilumą (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje.Bendradarbiavimo aprašymas: 2010 m. buvo parengtas ir išleistas bendras leidinys Susipažink. Įvertink. Važiuok. Gidas studentams, savanoriams, praktikan-tams, darbuotojams. 2011 m. suorganizuota bendra diskusija-seminaras Sava-norystė ir profesinis pasirinkimas. Nuolat bendradarbiaujama skleidžiant infor-maciją apie ŠMPF administruojamas programas ir projektus: Pažintiniai vizitai, Europos kalbų ženklas, Europass ir Euroguidance.

168

Turinys

5. EURESOrganizacijos veiklos apibūdinimas: EURES – Europos užimtumo tarnyba yra bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis – užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą Europos ekonominėje erdvėje (toliau tekste – EEE). Tinklas jungia visų EEE vals-tybių narių valstybines įdarbinimo tarnybas ir kitas regionines bei valstybines organizacijas, kurios rūpinasi įdarbinimo klausimais (profesines sąjungas, darb-davių organizacijas ir vietos bei regionines valdžios įstaigas). Tinklą koordinuoja Europos Komisija.Bendradarbiavimo aprašymas: 2010 m. buvo parengtas ir išleistas bendras leidinys Susipažink. Įvertink. Važiuok. Gidas studentams, savanoriams, praktikan-tams, darbuotojams. 2010 m. balandžio mėn. ŠMPF atstovai dalyvavo Eures Adwanced Training renginyje, kuriame pristatė Europass ir Euroguidance veiklą. Aktyviai bendradarbiaujama skleidžiant informaciją apie Europass CV (EURES interneto svetainėje pateikiama informacija apie Europass CV, ten galima rasti užpildytų pavyzdžių).

6. Lietuvos studentų sąjunga ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungaOrganizacijos veiklos apibūdinimas: Nacionalinės studentų organizacijos, , atstovaujančios Lietuvos studentų interesus ir ginančios jų teises.Bendradarbiavimo aprašymas: Bendrų renginių organizavimas, dalyvavimas ŠMPF ir studentų organizacijų organizuojamuose renginiuose. Bendradarbiau-jama skleidžiant informaciją studentams apie Bolonijos procesą ir tarptautines mainų programas. LSAS atstovai dalyvauja ŠMPF inicijuotose Nacionalinėje Bolonijos ekspertų grupėje ir Tarptautinių studijų komisijoje, LSS atstovas – ES aukštojo mokslo programų įgyvendinimo Lietuvoje ekspertų komisijoje. 2010 m. ŠMPF atstovas abiem organizacijoms pristatė ŠMPF įgyvendinamą ESF projektą Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimas. Taip pat ŠMPF at-stovas skaitė pranešimą LSAS nacionalinės asamblėjos metinėje konferencijoje.

7. Erasmus studentų tinklas (ESN Lietuva)Organizacijos veiklos apibūdinimas: ESN yra pagrindinė savanorių studentų organizacija, dalyvaujanti Europos tarptautinio aukštojo mokslo erdvėje. Orga-nizacijos tikslas – sudaryti galimybes studentų tarpkultūriniams mainams ir to-bulėjimui, kuris grindžiamas principu studentai padeda studentams.Bendradarbiavimo aprašymas: Bendrų renginių organizavimas, informacijos apie Erasmus programos galimybes ir mentorių programas pateikimas studen-tams, savanorystės skatinimas. Kartu organizuotos Mentorių dienos renginys 2010 m. gegužės 14-15 d., ŠMPF finansiškai parėmė ESN Lietuva organizuotą Nacionalinių ESN atstovų susirinkimą Vilniuje 2010 m. rugsėjo 23-27 d. d.

169

Turinys

8. Organizacijos pavadinimas: Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijaOrganizacijos veiklos apibūdinimas: nevalstybinė, pelno nesiekianti asme-nų ir įvairių tipų organizacijų savarankiška sąjunga, kuri, bendradarbiaudama su Lietuvos bei kitų šalių suaugusiųjų švietėjais ir institucijomis, telkia pavienius asmenis bei įvairių organizacijų narius nuolatinio mokymosi visuomenėje nuos-tatos ugdymui ir tęstinio mokymosi galimybių plėtrai.Bendradarbiavimo aprašymas: Bendradarbiaujama skleidžiant informaciją apie Grundtvig, Nordplus Adult bei Nordplus Horizontal programas. Jau tapo tra-dicija bendradarbiauti organizuojant nacionalinę Suaugusiųjų švietimo savaitę, kurios iniciatorė Lietuvoje yra Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija. Taip pat organizuoti bendrus renginius, pristatant suaugusiųjų švietėjams ir besimokan-tiesiems aukščiau minėtų, ŠMPF administruojamų programų galimybes. 2007 m. lapkričio 23 d. šios savaitės metu buvo organizuotas seminaras Lygios galimybės socialinės atskirties grupėms. Seminaro tikslas – pristatyti Mokymosi visą gyvenimą programos paprogramių Grundtvig ir Leonardo da Vinci bei Eu-ropos bendrijos iniciatyvos EQUAL projektus, skirtus socialinės atskirties grupių integravimui į visuomenę, mokymo procesus bei darbo rinką.2008 m. lapkričio 28 d. Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija organizavo valorizacijos konferenciją Informacinės komunikacinės technologijos tarpkultūri-niam bendravimui. 2010 m. Suaugusiųjų švietimo savaitės metu ŠMPF suorganizavo informacinį seminarą Grundtvig ir kitų Mokymosi visą gyvenimą programų galimybės, skirtą žmonėms su negalia.2011 m. ŠMPF organizavo seminarą, skirtą Lietuvos suaugusiųjų švietimo savai-tei Grundtvig programa - trečiojo amžiaus žmonėms.

9. Tarptautinių kultūros programų centro Kultūros kontaktų biurasOrganizacijos veiklos apibūdinimas: Tarptautinių kultūros programų centro Kultūros kontaktų biuras koordinuoja Europos Sąjungos programą Kultūra 2007 Lietuvoje, skatina Lietuvos kultūros operatorių tarptautinį bendradarbiavimą.Bendradarbiavimo aprašymas: Bendradarbiaujama skleidžiant informaciją apie Grundtvig ir Leonardo da Vinci programas. Šių programų galimybės Lietu-vos kultūros organizacijų atstovams buvo pristatytos 2010 m. vasario ir gegužės mėnesiais. Informacija apie ŠMPF ir jos administruojamos veiklos sritis yra pa-teikta Tarptautinių kultūros programų centro Kultūros kontaktų biuro leidinyje apie institucijas, teikiančias paramą.

170

Turinys

10. Lietuvos žmonių su negalia sąjungaOrganizacijos veiklos apibūdinimas: Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (toliau tekste – LŽNS) – savanoriška, nepriklausoma, nepolitinė, visuomeninė organizacija, jungianti organizacijas, dirbančias žmonių su negalia integracijos srityje.Bendradarbiavimo aprašymas: ŠMPF yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga renginių organizavimo srityje. ŠMPF per metus organizuoja apie 60-70 renginių, kuriems reikalinga dalyvių registravimo paslauga. Šią paslaugą teikia negalią turintys asmenys. Nuo sutarties pasirašy-mo pradžios (2010 m.) iki šių metų Lietuvos žmonių su negalia sąjungos nariai savo paslaugas teikė 27 ŠMPF organizuotuose renginiuose. 2010 lapkričio 18 d. kartu su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga buvo suorganizuotas Grundtvig ir kitų mokymosi visą gyvenimą programos paprogramių galimybių informaci-nis seminaras, kurio tikslinė grupė ir dalyviai buvo žmonės su negalia. 2010m. gruodžio 6 d. tradiciniame metiniame Kokybiškiausių projektų apdovanojimo renginyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovybei buvo įteikta ŠMPF padėka už bendradarbiavimą.

11. Klaipėdos teritorinė darbo birža Organizacijos veiklos apibūdinimas: Klaipėdos teritorinė darbo birža – Lietu-vos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinis pada-linys. Klaipėdos teritorinė darbo birža įgyvendina valstybines užimtumo garan-tijas darbo rinkoje. Jos veikla apima Klaipėdos miesto, rajono, Neringos, Šilutės, Kretingos, Palangos ir Skuodo savivaldybes. Bendradarbiavimo aprašymas: Vystomas bendradarbiavimas, informuo-jant Vakarų Lietuvos verslo įmones, socialines įmones bei neįgaliųjų sociali-nes įmones apie Leonardo da Vinci, Erasmus ir Europass galimybes. 2010 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje organizuotas seminaras vers-lo įmonėms, socialinėms įmonėms bei neįgaliųjų socialinėms įmonėms apie Le-onardo da Vinci, Erasmus ir Europass galimybes.

12. VšĮ Vilko valiaOrganizacijos veiklos apibūdinimas: meninių ir socialinių projektų inicijavi-mas bei įgyvendinimasBendradarbiavimo aprašymas: 2010 m. sėkmingai įgyvendintas VšĮ Vilko valia inicijuotas ir Europos Komisijos remtas projektas Tremties diena. Gyva istorijos pamoka. Tai EK paskelbtos programos Aktyvi Europos atmintis, skiriamos stali-nizmo ir nacizmo aukoms atminti, dalis. Tarpininkaujant Fondui, teatralizuoto-je išgyvenimo sovietiniame bunkeryje dramoje dalyvavo 171 pagal Erasmus

171

Turinys

mainų programą Lietuvoje studijuojantys studentai iš 21 šalies. Ši teatralizuota ekskursija suteikė jaunuoliams unikalią galimybę sugrįžti į sovietinių laikų išgy-venimo stovyklą.

13. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrasOrganizacijos veiklos apibūdinimas: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plė-tros centras (toliau tekste – Centras) – pagalbą švietimo teikėjui, mokytojui, mokiniui teikianti švietimo įstaiga, įgyvendinanti valstybinę Lietuvos profesinio mokymo sistemos plėtros politiką.Bendradarbiavimo aprašymas: 2007-2011 m. vyko nuolatinis Fondo ir Cen-tro bendradarbiavimas keičiantis aktualia informacija apie Lietuvos bei Europos profesinio mokymo aktualijas. Leonardo da Vinci programos projektų rezulta-tai prisidėjo prie Centro rengiamų metinių pranešimų apie profesinį mokymą Lietuvoje, kurių užsakovas buvo Europos profesinio mokymo plėtotės centras (CEDEFOP). 2011 m. Fondas prisidėjo prie kasmetinio Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro organizuojamo gerosios profesinio mokymo patirties sklaidos konkurso bei skyrė apdovanojimą profesinei mokyklai už sėkmingą Leonardo da Vinci programos projekto rezultatų naudojimą savo organizacijos vykdomo profesinio mokymo procese.

14. Britų tarybos Lietuvos biurasOrganizacijos veiklos apibūdinimas: Britų taryba yra tarptautinė Jungtinės Karalystės organizacija švietimo bei kultūros ryšiams su užsienio valstybėmis, veikianti daugiau nei 100 pasaulio šalių. Meno, švietimo ir mokymo, mokslo ir technologijų srityse Britų tarybos veikla kasmet pasiekia daugiau nei 85 milijo-nus žmonių. Britų taryba Lietuvoje vykdo švietimo, meno ir mokslo projektus, bei administruoja tarptautinius IELTS ir Kembridžo anglų kalbos egzaminus.Bendradarbiavimo aprašymas: 2011 m. vyko 2011 metų kalbų ambasadoriaus rinkimai, kuriuos organizavo Švietimo mainų paramos fondas, įgyvendindamas Europos kalbų ženklo programą, kartu su Britų taryba, įgyvendinančia Europos kalbų lobyno projektą. Rinkimų tikslas - išrinkti Metų kalbų ambasadorių – įmonę ar organizaciją, turinčią ir vykdančią patrauklią bei novatorišką kalbų mokymosi skatinimo politiką. 2011 m. rugsėjo 23 d. Lietuvių kalbos institute įvyko iškilmin-gi apdovanojimai, kurių metu buvo paskelbtas 2011 Metų kalbų ambasadorius – rinkos tyrimų bendrovė WorldOne.

172

http://www.cedefop.europa.eu/

Turinys

5. FINANSAVIMAS IR TURTASPATALPOS

Fondas įsikūręs Vilniuje, Geležinio Vilko g. 12. Bendras panaudos teise valdo-mų patalpų plotas – 775 m². TURTAS

2007 m. sujungus ES Leonardo da Vinci programos koordinavimo ir ES Socra-tes programos koordinavimo paramos fondus, jų bendras turtas, kurio liku-tinė vertė perdavimo metu sudarė 19.878 Lt, buvo perduotas naudoti Švie-timo mainų paramos fondui. 2011 m. rugsėjo 30 d. duomenimis fondo turtas sudarė 30.368.052 Lt. Fon-do turtas, palyginus su 2007 m., išaugo daugiau kaip 2 kartus. Tai susiję su naujomis administruojamomis programomis ir išaugusiu jų finansavimu. Didžiąją Fondo turto dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos ir lė-šos banko sąskaitose.

105 pav. Fondo turto dinamika 2007-2011 metais

173

Turinys

ILGALAIKIS TURTAS

Fondo ilgalaikis (materialus) turtas, kurį sudaro kita įranga, prietaisai, įran-kiai ir įrenginiai, 2011 m. rugsėjo 30 d. duomenimis sudarė 9.331,68 Lt. Nematerialus turtas, kurį sudaro programinė įranga, 2011 m. rugsėjo mėn. 30 d. duomenimis yra lygus nuliui. Fondas finansinio turto neturi. Fondo il-galaikis turtas, palyginus su 2007 m., sumažėjo 16 kartų. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpis yra 36 mėn., veiklos administravi-mo projekto trukmė – 12 mėn., todėl Fondas pasirinko politiką ilgalaikį turtą ne pirkti, o nuomotis. Fondas yra pasirašęs 3 kompiuterinės įrangos nuomos, 2 kopijavimo įran-gos ir 1 automobilio nuomos sutartis.

106 pav. Fondo ilgalaikio turto dinamika 2007-2011 metais

174

Turinys

TRUMPALAIKIS TURTAS

Fondo trumpalaikis turtas 2011 m. rugsėjo 30 d. duomenimis buvo 30.358.720 Lt. Per vienerius metus gautinos sumos sudarė 6.556.052 Lt. Pinigai ir pinigų ekvivalentai – 23.802.667 Lt.Fonde visos prekės, kurių kaina mažesnė nei 1.000 Lt (be PVM), priskiriamos trumpalaikiam turtui. Atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių fondas neturi. Kito trumpalaikio turto (t.y. trumpalaikės investicijos, terminuoti indėliai, kt. trumpalaikis turtas) nėra. Trumpalaikis turtas fonde apskaičiuojamas kiekiniu būdu.Fonde kiekvienais metais prieš su da rant me ti nę fi nan si nę at skai to my bę in-ven to ri zuo ja mas tu ri mas tur tas (įskai tant gry nuo sius pi ni gus), įsipa rei go ji-mai tre tie siems as me nims bei atsargos.

5. FINANSAVIMAS

2007- 2011 metais Fondo veikla buvo finansuota iš Europos Komisijos Di-rektorato Švietimas ir kultūra, Šiaurės Šalių Ministrų Tarybos ir Lietuvos Res-publikos biudžeto, vadovaujantis sutartimis su Švietimo ir mokslo ministeri-ja, Europos Komisijos Direktoratu Švietimas ir kultūra, Šiaurės Šalių Ministrų Taryba ir Europos Socialiniu Fondu.2011 m. finansavimas iš Europos Komisijos Direktorato Švietimas ir kultūra” Mokymosi visą gyvenimą programoms, palyginus su 2007 m., išaugo 39 %. Tame tarpe skirta 7,9 mln. Lt daugiau lėšų Erasmus programos finansavimui, apie 1,9 mln. Lt Leonardo da Vinci programai, apie 2,0 mln. Lt Comenius ir 1,1 mln. Lt Grundtvig programoms. Finansavimas vien šių veiklos sričių admi-nistravimui išaugo 26,2 % . Tuo pačiu 2007-2011 m. laikotarpiu žymiai mažėjo finansavimas iš nacio-nalinio biudžeto. Palyginus su 2007 m., 2011 m. gauta 5,5 mln Lt, arba 42 % mažiau lėšų Erasmus programai, 38,2 % mažėjo finansavimas Fondo veiklos sričių administravimui. Bendras finansavimo mažėjimas sudarė 33,5 %.2010 m. Fondas pradėjo administruoti 2 Europos Socialinio Fondo pro-jektus, kurių bendras biudžetas yra 19.899,3 tūkst. Lt. 2010 m. panaudota 1.705,1 tūkst. Lt, arba 8,6 % skirtų projektinių lėšų. 2011 m. planuojama įsi-savinti iki 70 % skirtų lėšų.

175

* 2011.11.01 duomenimis.Turinys

5 lentelė. BENDRA FONDO FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ DINAMIKA 2007–2011 m.

Eil. Nr. Pavadinimas2007 m.

BIUDŽETAS tūkst. Lt

2008 m. BIUDŽETAS

tūkst. Lt

2009 m.BIUDŽETAS

tūkst. Lt

2010 m. BIUDŽETAS

tūkst. Lt

2011 m. BIUDŽETAS*

tūkst. Lt I. MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMA 50.629,,6 53.674,2 56.763,3 54.540,3 57.315,9

1 Veiklos administravimas 4.578,6 4.560,0 4.343,1 3.740,3 3.760,2

2 Leonardo da Vinci programa 8.537,8 9.357,1 10.068,7 10.216,9 10.479,2

3 Comenius programa 6.384,5 6.663,9 7.764,8 7.962,1 8.359,24 Grundtvig programa 2.321,3 2.379,0 3.536,4 3.577,1 3.407,9

5 Erasmus programa 28.648,3 30.505,4 30.860,4 28.854,0 31.116,0

6 Pažintiniai vizitai 159,1 208,8 189,9 189,9 193,4

II. DVIŠALĖS SUTARTYS 650,0 835,0 847,5 749,0 935,0

III. PROGRAMOS 161,2 1.165,5 1.433,1 122,8 709,41 NordPlus programa 106,2 1.099,5 1.379,1 101,6 655,32 Erasmus Mundus programa 21.0 23.0 32,3 13,2 22,63 Tempus programa 34.0 43.0 22,5 8,0 31,5

IV. PROJEKTAI 919,5 850,8 857,5 1063,0 1.006,31 Euroquidance projektas 345,3 345,3 345,3 345,2 310,82 Europas projektas 345,3 366,0 322,8 428,1 421,23 Nacionalinė Bolonijos propaguotojų grupė - projektai 111.8 113,6 113,0 192,8 110,14 Sklaidos projektai 106,7 12,4 64,9 85,4 152,75 Europos pažymėjimas 10,4 13,5 11,5 11,5 11,5V. ESF PROJEKTAI 0 0 0 1.705,1 11.987,3

1 Neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimas savivaldybėse 0 0 0 1.376,9 7.406,2

2 Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra 0 0 0 328,2 4.581,1VI. KITOS INICIATYVOS 60,0 57,7 17.7 0 01 LDB, LDRMT, konferencija 60 57.7 17.7 0 0

176

6 lentelė. FONDO FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ IŠ NACIONALINIO BIUDŽETO DINAMIKA

Eil. Nr. Pavadinimas2007 m.

BIUDŽETAS tūkst. Lt

2008 m. BIUDŽETAS

tūkst. Lt

2009 m,BIUDŽETAS

tūkst. Lt

2010 m. BIUDŽETAS

tūkst. Lt

2010 m. BIUDŽETAS*

tūkst. Lt I. MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMA 15.410,8 15.795,5 14.068,8 9165,6 8.977,21 Veiklos administravimas 2.524,8 2.609,5 2.235,5 1.563,6 1.561,22 Leonardo da Vinci programa 0,0 0,0 0,0 0,0 0,03 Comenius programa 0,0 0,0 0,0 0,0 0,04 Grundtvig programa 0,0 0,0 0,0 0,0 0,05 Erasmus programa 12.886,0 13.186,0 11.833,3 7.602,0 7.416,06 Pažintiniai vizitai 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0II. DVIŠALĖS SUTARTYS 650,0 835,0 847,5 749,0 935,0III. PROGRAMOS 68,6 1.066,0 1.332,8 21,2 606,11 NordPlus programa 13,6 1.000,0 1,278,7 0,0 552,02 Erasmus Mundus programa 21,0 23,0 31,5 13,2 22,63 Tempus programa 34,0 43,0 22,5 8,0 31,5

IV. PROJEKTAI 384,6 406,0 416,7 504,2 506,71 Euroquidance projektas 172,6 172,6 172,6 172,6 155,42 Europas projektas 172,6 183,0 161,4 214,0 210,6

3 Nacionalinė Bolonijos propaguotojų grupė - projektai 29,0 34,0 47,1 50,9 6,9

4 Sklaidos projektai 0,0 2,9 24,1 55,2 122,35 Europos pažymėjimas 10,4 13,5 11,5 11,5 11,5V. ESF PROJEKTAI 0,0 0,0 0,0 255,7 1.828,1

1 Neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimas savivaldybėse 0,0 0,0 0,0 206,5 1.140,9

2 Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra 0,0 0,0 0,0 49,2 687,2

VI. KITOS INICIATYVOS 60,0 57,7 17.7 0,0 0,0

1 LDB, LDRMT, konferencija 60 57.7 17.7 0,0 0,0* 2011.11.01 duomenimis.

177Turinys

Turinys

107 pav. Fondo finansinių išteklių dinamika 2007-2011 metais

108 pav. Fondo finansinių išteklių dinamika iš nacionalinio biudžeto 2007-2011 m.

178

Turinys

BAIGIAMASIS ŽODISŠioje apžvalgoje pateikti skaičiai ir faktai – tai Fondo darbuotojų kasdienės veiklos rezultatai. Įžvalgos ir apibendrinimai siūlomi pasitelkus penkerių metų įdirbį, administruojant mokymosi visą gyvenimą programos ir kitus švietimui remti skirtus projektus, o poreikis tai pateikti paremtas ilgalaikio bendradarbiavimo su tikslinių grupių atstovais patirtimi.Fondas – unikali organizacija. Ne todėl, kad tai vienintelė švietimo ir profesi-nio mokymo tarptautinius projektus administruojanti nacionalinė struktūra, jo stiprybė – brandūs žmonės, susibūrę dėl juos vienijančių vertybių ir tikslų. Per penkerius metus mokėmės patys ir mokėme kitus, tobulinome įgūdžius ir bendrąsias kompetencijas, kūrėme santykius tarpusavyje ir su aplinkiniais, didžiavomės pripažintais pasiekimais ir analizavome nesėkmes. Viliuosi, kad mūsų administruojami projektai suteikė džiaugsmo ir naudos daugumai jų įgyvendintojų, o mūsų pagalba buvo ir bus vertinama kaip ly-giavertė partnerystė mokantis visą gyvenimą.

Fondo direktorė Daiva Šutinytė

179

Geležinio Vilko g. 12, 01112 VilniusTel.: (8 5) 261 0592; 212 3364; 249 7134; 249 8189. Faks. (8 5) 249 7137

El. paštas [email protected] www.smpf.lt

Šis leidinys finansuojamas remiant Europos KomisijaiŠis leidinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga

už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.Mums svarbi Jūsų nuomonė!

Komentarus ir pastabas apie leidinį prašome siųsti elektroniniu paštu [email protected]© Švietimo mainų paramos fondas, 2011

Documents

ŠVIETIMO MAINŲ PARAMOS FONDO 2007–2011 METŲ …...turinys Švietimo mainŲ paramos fondo 2007–2011 metŲ veiklos apŽvalga 2