Viktorija Juozaitytė DIDŽIŲJŲ MOLIŪGŲ (CUCURBITA ...PRASMINIAI ODIAI: didieji moliūgai, laikymas, sausosios mediagos, åalia ląsteliena, ali pelenai. Tyrimo objektas: laikomi

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

AGRONOMIJOS FAKULTETAS

Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas

Viktorija Juozaitytė

DIDŽIŲJŲ MOLIŪGŲ (CUCURBITA MAXIMA D.) VAISIŲ

CHEMINĖS SUDĖTIES KITIMAS LAIKYMO METU

Magistro baigiamasis darbas

Studijų sritis: Biomedicinos mokslai

Studijų kryptis: Maisto studijos

Studijų programa: Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga

Akademija, 2014

2

Magistro baigiamojo darbo valstybinė kvalifikacinė komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. .............)

Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas:

...............................

Pirmininkas: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Biochemijos ir

technologijos laboratorijos vedėjas prof. Pranas Viškelis (mokslininkas)

Nariai:

Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto profesorius habil. dr. Vidmantas Stanys

(mokslininkas – praktikas)

Agronomijos fakulteto prodekanas, Biologijos ir augalų biotechnologijos

instituto docentas dr. Aurimas Krasauskas (mokslininkas)

Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentė dr. Aurelija Paulauskienė

(mokslininkas)

Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto profesorė dr. Elvyra Jarienė

(mokslininkas)

Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentė dr. Darija Jodaugienė

(mokslininkas)

AB „Kauno grūdai technologijų ir produktų vystymo direktorė Tatjana

Tranavičienė (socialinis partneris – praktikas)

Vadovė prof. dr. Honorata Danilčenko

ASU Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas

Recenzentė lekt. dr. Jurgita Kulaitienė


Instituto direktorius doc. dr. Evaldas Klimas


Oponentė doc. dr. Sonata Kazlauskaitė

ASU Biologijos ir augalų biotechnologijos institutas

3

SANTRAUKA


Didžiųjų moliūgų (Cucurbita maxima D.) vaisių cheminės sudėties kitimas

laikymo metu

Magistro baigiamasis darbas 48 puslapių, 13 paveikslų, 3 lentelės, 120 literatūros

šaltinių, 2 priedai, lietuvių kalba. Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami

laikomų didžiųjų moliūgų minkštimo cheminės sudėties kitimo duomenys, koreliacijos ryšiai.

PRASMINIAI ŽODŽIAI: didieji moliūgai, laikymas, sausosios medžiagos, žalia

ląsteliena, žali pelenai.

Tyrimo objektas: laikomi didžiųjų moliūgų vaisiai.

Tyrimo tikslas: nustatyti cheminių junginių kiekio kitimą didžiųjų moliūgų

(Cucurbita maxima D.) vaisiuose laikymo metu.

Uždaviniai:

Nustatyti didžiųjų moliūgų vaisių minkštimo cheminę sudėtį;

Įvertinti didžiųjų moliūgų cheminės sudėties kitimą laikymo metu;

Jusliškai įvertinti moliūgų vaisių minkštimo kokybę.

Tyrimo metodai: Moliūgų vaisių derlius buvo laikomas patalpoje, kurioje aplinkos

temperatūra - 14 oC, santykinis oro dėgnis 70 %.

Tyrimo rezultatai:

Pirmoje darbo dalyje išnagrinėta moliūgų istorija, maistinė vertė, panaudojimo

galimybės.

Antroje darbo dalyje aptariamas tyrimo objektas ir metodika.

Trečioje darbo dalyje pateikiami darbo rezultatai: pagal moliūgų minkštimo cheminę

sudėtį, galime teigti, Didžiausias žalios ląstelienos (13,85 %) kiekis, askorbo rūgšties (7,73

mg 100g

-1) ir karotenoidų (17,69 mg

100g

-1) kiekis, nustatytas 'Amazonka' minkštime.

Laikymo metu pastebėtas žalių pelenų kiekio didėjimas 'Karowita' ir 'Justynka' minkštime.

Askorbo rūgšties, sausųjų medžiagų, karotenoidų, kalio ir nitratų kiekiai laikymo eigoje, visų

tirtų moliūgų minkštime, mažėjo. Jusliškai įvertinus moliūgo minkštimą, galime teigti, pagal

skonį, kvapą ir išvaizdą geriausias prieš ir po laikymo buvo 'Justynka' minkštimas.

4

SUMMARY


The changes of pumpkins ( Cucurbita Maxima D.) fruits chemical composition during

their storage

Master Graduation Theses, 48 Pages, 13 Figures, 3 Tables, 120 References, 2

Appendixes, the Lithuanian language.

KEY Words: Great Pumpkin, storage, dry matter, crude fiber, crude ash.

Research object: great pumpkin fruit storage.

Research aim: identify the chemical compounds in the evolution of great pumpkin

(Cucurbita maxima D.) fruit during storage.

Objectives:

Evaluation of chemical composition of great pumpkin fruit pulp;

Evaluation of great pumpkin chemical composition during their storage;

Pumpkin fruit pulp sesnsory analysis;

Research methods: The pumpkin fruits were stored in 14 ºC temperature and 70% air

Degn.

Research results:

o The first part will examine the history of the pumpkin, nutritional value,

usability.

o The second part deals with the study and methodology.

o The third part of the work results: The 'Amazonka' had highest amount of

crude fiber (13,85%), ascorbic acid (7,73 mg 100 g -1

) and carotenoids (17,69 mg 100 g-1

).

During the storage raw ash amount increased in 'Karowita' and 'Justynka' varieties pumpkins

pulps. Amounts of ascccorbic acid, dry matters, carotenoids, potasium and nitrate decreased

during the storage. The best taste, odour and appearance had 'Justynka' pumpkin pulp.

5

TURINYS

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS .................................................................................. 6

1. LITERATŪROS ANALIZĖ .................................................................................................. 8

1.1. Moliūgų kilmė ir paplitimas ............................................................................................ 8

1.2. Moliūgų vaisių maistinė vertė ir minkštimo cheminė sudėtis ........................................ 8

1.3. Moliūgų panaudojimo galimybės .................................................................................. 14

1.4. Moliūgų laikymas .......................................................................................................... 16

2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA .............................................................................. 17

2.1. Tyrimo objektas, vykdymo vieta ir bandymų schema ................................................... 17

2.2. Laboratorinių tyrimų ir analizių metodai ....................................................................... 19

2.3. Tyrimo duomenų matematinė-statistinė analizė ........................................................... 20

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR ANALIZĖ ............................................................................. 21

3.1. Didžiųjų moliūgų vaisių cheminės sudėties kitimas laikymo metu ............................... 21

3.1.1. Sausosios medžiagos ............................................................................................... 21

3.1.2. Žali pelenai .............................................................................................................. 22

3.1.3. Žalia ląsteliena......................................................................................................... 23

3.1.4. Tirpios sausosios medžiagos ................................................................................... 24

3.1.5. Askorbo rūgštis ....................................................................................................... 25

3.1.6. Karotenoidai ............................................................................................................ 27

3.1.7. Kalis ........................................................................................................................ 28

3.1.8. Nitratai ..................................................................................................................... 30

3.2. Didžiųjų moliūgų minkštimo juslinis įvertinimas ......................................................... 31

3.3. Koreliacijos ryšiai .......................................................................................................... 33

IŠVADOS ................................................................................................................................. 34

LITERATŪRA ......................................................................................................................... 35

DARBO APROBACIJOS IR PUBLIKACIJOS ...................................................................... 47

PRIEDAI .................................................................................................................................. 48

6

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

Lentelės:

1. 3.1 lentelė. Koreliacijos ryšys tarp tirtų didžiojo moliūgų cheminių rodiklių

Paveikslai:

1. 3.1. pav. Sausųjų medžiagų kiekio kitimas didžiųjų moliūgų vaisių minkštime laikymo

metu, %

2. 3.2 pav. Žalių pelenų kiekio kitimas didžiųjų moliūgų vaisių sausojoje medžiagoje laikymo

metu, %

3. 3.3 pav. Žalios ląstelienos kiekio kitimas didžijų moliūgų vaisių sausojoje medžiagoje

laikymo, %

4. 3.4 pav. Tirpių sausųjų medžiagų kiekio kitimas didžiųjų moliūgų vaisių minkštime, %

5. 3.5 pav. Askorbo rūgšties kiekio kitimas didžiųjų moliūgų vaisių minkštime laikymo metu,

mg kg-1

6. 3.6 pav. Karotenoidų kiekio kitimas didžiųjų moliūgų vaisių minkštime laikymo metu, mg

100 g-1

7. 3.7 pav. Kalio kiekio kitimas didžiųjų moliūgų vaisių minkštime laikymo metu, mg 100 g-1

8. 3.8 pav. Nitratų kiekio kitimas didžiųjų moliūgų vaisių minkštime laikymo metu, mg kg-1

9. 3.9 pav. Didžiųjų moliūgų minkštimo juslinis įvertinimas laikymo pradžioje

10. 3.10 pav. Dižiųjų moliūgų minkštimo juslinis įvertinimas laikymo pabaigoje

7

ĮVADAS

Racionalus ir pagrįstas augalinių žaliavų gamybos problemų sprendimas Lietuvai

tapus Europos sąjungos nare įgauna didesnę reikšmę. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos

rekomendacijas kiekvienas žmogus kasdien turėtų suvalgyti bent po 400 g. vaisių ir daržovių.

Energine verte daržovės skiriasi nuo kitų maisto produktų. Jos labai svarbios žmonių mitybai,

papildo arba visiškai aprūpina organizmą mineralinėmis medžiagomis, vitaminais, baltymais,

riebalais ir angliavandeniais, tačiau nėra kaloringos. Žmogaus mityboje jos būtinos ne tik dėl

juose esančių pagrindinių maisto medžiagų, bet ir dėl jų gebėjimo sumažinti laisvųjų radikalų

kiekį žmogaus organizme (Januškevičius ir kt., 2005; Mareczek ir Leja, 2005).

Viškelis, (2013) konstatuoja, kad nepaisant tobulėjančių daržovių saugojimo

technologijų, 5–50 proc. jų derliaus pasaulyje sunaikina kenksmingi mikroorganizmai. Nėra

abejonių, kad tokie nuostoliai, turint omenyje gilėjančią globalinę maisto krizę pasaulyje, yra

neleistini. Todėl pastarąjį dešimtmetį, stebint vaisių ir daržovių saugos technologijų plėtrą

pasaulyje, ryškėja akivaizdus poslinkis nuo cheminių link biologinių ir fizikinių

mikroorganizmų kontrolės metodų. Pagal Rickman ir kt., (2007) laikymo ir apdorojimo

technologijos buvo naudojamos šimtmečius, kad greitai gendančios daržovės ir vaisiai būtų

išlaikomi skanūs ir saugūs maisto produktai.

Moliūgai technologinėmis ir maistinėmis savybėmis ne tik nenusileidžia plačiai

paplitusioms daržovėms, bet ir pralenkia jas. Tai skani ir vertinga daržovė, turinti nemažai

biologiškai aktyvių medžiagų, pasižyminti dietinėmis savybėmis. Kad išliktų jų skoninės

savybės ir biologiškai aktyvios medžiagos, moliūgai turi būti nuimami visai subrendę.

Geriausia juos laikyti – 10–13 oC temperatūroje, 50 – 70 % santykiniame oro drėgnyje, gerai

vėdinamoje patalpoje (Danilčenko ir kt., 2003). Pilnai subrendę moliūgų vaisiai gali būti

laikomi 3–4 mėnesius, net esant įprastoms namų sąlygoms, todėl daržovių racioną papildyti

galima ir šaltuoju metų laikotarpiu (Rahman ir kt., 2013).

Hipotezė – didžiųjų moliūgų vaisių laikymo trukmė gali turėti įtakos kokybei ir cheminės

sudėties kitimui.

Tyrimo tikslas – nustatyti cheminių junginių kiekio kitimą didžiųjų moliūgų (Cucurbita

maxima D.) vaisiuose laikymo metu.

Uždaviniai:

Nustatyti didžiųjų moliūgų vaisių minkštimo cheminę sudėtį;

Įvertinti didžiųjų moliūgų cheminės sudėties kitimą laikymo metu;

Jusliškai įvertinti moliūgų vaisių minkštimo kokybę.

8

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1. Moliūgų kilmė ir paplitimas

Moliūgai priklauso seniausiai pasaulyje auginamų augalų grupei. Maistui ši daržovė

buvo pradėta naudoti gilioje senovėje – net prieš 3 tūkstančius metų. Žinoma, kad didysis

moliūgas (Cucurbita maxima D.) Meksikoje ir Peru buvo auginamas ir vartojamas maistui bei

gydymui jau prieš 4000 metų, o paprastasis (Cucurbita pepo L.) – net prieš 10 tūkstančių

metų. Moliūgų sėklų buvo rasta indėnų kapuose. Senovės Graikijos ir Romos gyventojai

naudojo išdžiovintus ir išskobtus moliūgų vaisius skysčiams laikyti. Pirmą kartą moliūgų

vaisiai paminėti prieš 8 tūkstančius metų (Kulaitienė, 2009; Černiauskienė, 2011).

Cucurbita D. – moliūgai, priklausantys Cucurbitaceae šeimai. Šioje šeimoje du

pošeimiai, apie 118 genčių ir 825 rūšių (Oloyede ir kt., 2013). Cucurbita D. genties gimtinė

yra laikoma Pietų ir Šiaurės Amerika. Apie XVI a. pradžią, to meto keliautojų, moliūgai buvo

platinami po visus pasaulio kontinentus, taip jie tapo pakankamai populiarūs, to metu tai buvo

viena iš svarbiausių vartojamų daržovių. Pagal Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio

organizacijos duomenis, 2005 metais moliūgų buvo auginama 1,5 mln ha. 2005 metais buvo

išaugintas didžiausias derliaus kiekis – apie 19 mln t: Europoje, Azijoje, bei Šiaurės

Amerikoje, o 2007 metais 20 mln t kiekis buvo išaugintas Indijoje, Kinijoje, JAV, Egipte,

Rusijoje. 2011 metais moliūgų derlius siekė 24,3 mln t išaugintų 1,7 mln ha plote (Paris ir kt.,

2006; Provesi ir kt., 2011; Sharma ir Rao, 2013). Moliūgai labiausiai paplitę yra Kinijoje,

Indijoje, Ukrainoje, JAV, Egipte, Meksikoje, Italijoje ir Turkijoje (Nur Dirim ir Çaliçkan,

2012). Moliūgai jau prisitaikė prie įvairių klimato sąlygų, tai suteikia puikią galimybę didinti

jų įvairovę, įvedant mažai vartojamas rūšis (Sharma ir Rao, 2013). Plačiausiai yra auginamos

trys Cucurbita L. rūšys, tai paprastieji (Cucurbita pepo), didieji (Cucurbita maxima), kvapieji

(Cucurbita moschata). Šių rūšių moliūgų vaisiai pasižymi labai geromis polimorfinėmis

savybėmis, taip pat greitu augimo tempu, išaugina didelius vaisius (Paris ir kt., 2006).

1.2. Moliūgų vaisių maistinė vertė ir minkštimo cheminė sudėtis

Moliūgas, tai pasaulyje gana populiari daržovė su dideliu produktyvumu, aukšta

maistine verte ir geromis išsilaikymo savybėmis. Prinokę moliūgų vaisiai dažniausiai yra

oranžinės ar geltonos spalvos su kieta žieve, kuri gali būti lygi arba briaunuota (Adebayo ir

kt., 2013). Pasak Fedha ir kt. (2010) moliūgų vaisiai gali užaugti iki 2 – 5 kg dydžio, tačiau

Cucurbita maxima L. moliūgų masė gali siekti 34 kg ir daugiau. Moliūgai - sezoninė daržovė,

9

todėl norint turėti atsargų geriausia juos, atitinkamomis sąlygomis išlaikyti (Karklelienė ir kt.,

2008; Guiñé ir kt., 2011). Moliūgų cheminei sudėčiai, bei sausosios masės kiekiui nuo 3 % iki

19,3 %, įtakos turi genotipo savybės, kritulių kiekis, saulės spindėjimas.

Šiuo metu pastebimas vis didesnis susidomėjimas moliūgų vaisiais, bei jų produktais.

Manoma, jog toks susidomėjimas kilo dėl to, kad moliūgų vaisiai nelinkę kaupti sunkiųjų

metalų ir nitratų (Sojak ir Głowacki, 2010). Moliūgo minkštime gausu vertingų maistinių

medžiagų: amino rūgščių, taip pat gausu α ir β-karotenų, liuteino, maistinių skaidulų (0,7–

0,95 %), mineralinių druskų, pektinų (4,8–12,8 %), krakmolo (1,5–20 %), o antioksidantų

kiekiu sėklose nenusileidžia kitoms populiarioms daržovėms, gausu vitamino C (9-20mg

100g-1

), tiamino (0,05 mg), riboflavino (0,11 mg), niacino (0,6 mg), vitamino B6 (0,06 mg),

folatų (0,16-0,20 mg), vitamino E (0,06 mg), vitamino K (1,1 mikrogramų), β-karoteno (2-

10mg 100g-1

), mikro ir makroelementų, pavyzdžiui, kalio (K), fosforo (P), magnio (Mg),

geležies (Fe), seleno (Se). Moliūgų vaisiai yra tinkama žaliava sulčių, uogienių, vaikų maistui,

kaip dažiklis pyragaičių gamyboje (Gajewski ir kt., 2008; Biesiada ir kt., 2009; Guiñé ir kt.,

2011; Javaherashti ir kt., 2012; Zhou ir kt., 2013;). Moliūguose gausu polisacharidų, kurie yra

imunostimuliatoriai. Jie gali pagerinti žmogaus imuninės sistemos funkcionavimą taipogi

skatina citokininų gamybą augaluose. Polisacharidai sudaryti iš gliukozės, galaktozės,

arabinozės, ksilozės ir rainozės, tai jų sudedamosios dalys, kurios turi antioksidacinį

aktyvumą. Tarp vartotojų didėja tendencijos, dėl daržovių vartojimo, kurios kol kas nėra

populiarios, tačiau pasižymi aukšta maistine verte (Huang ir kt., 2011).

Ląsteliena. Racionalios mitybos teorijoje atkreipiamas dėmesys į maistinių skaidulų

vartojimą. Dėl daržovėse esančių ląstelienos, hemiceliuliozės ir pektino kiekio, jos yra

svarbios organizmui. Pluoštas (celiuliozė) yra augalų audinių dengiamojoje dalyje, jie sudaro

ląstelių sienelių pagrindą. Žmonių organizme šios medžiagos beveik neabsorbuojamos jei

nėra fermentų, kurie skaido ląstelieną į gliukozę, o tai pagerina žarnyno motoriką, skrandžio

sulčių sekreciją ir skatina maisto judėjimą. Didelis ląstelienos kiekis produkte sumažina jo

maistinę vertę ir virškinimo procesą (Nurseitova ir kt., 2012). Pagal tirpumą, ląsteliena, gali

būti klasifikuojama kaip tirpios maistinės skaidulos arba netirpios dietinės skaidulos, ir tirpių,

ir netirpių maistinių skaidulų yra dvi frakcijos, jos abi yra susijusios su žmogaus apykaitos ir

fiziologiniais procesais (Daou ir Zhang, 2011). Naudą sveikatai ir maistinių skaidulų

fiziologines savybes sunku prognuozoti, remiantis vien jų struktūra, tačiau jos įvertinamos

atsižvelgiant į pagrindines jų fizikines ir chemines savybes, pavyzdžiui, vandens laikymo

pajėgumas, brinkimas, aliejaus arba riebalų kiekis, klampumas, katijonų mainų funkcija ir t. t.

Anot Daou ir Zhang, (2011) maistinių skaidulų fiziologinės savybės priklauso nuo

struktūrinio komplekso sudėties, bei cheminių ir fizikinių savybių.

10

Šiuo metu didėja paklausa dėl saugesnių naujos kartos maisto produktų, kurie privalo

turėti puikią juslinę kokybę, taip pat turi turėti maistinių skaidulų, kurios yra dažnas ir svarbus

ingredientas sveikuose maisto produktuose. Tačiau, šiuolaikiniai maisto tvarkymo metodai ir

apdorojimas dažnai sumažina maistinių skaidulų kiekį (Pla ir kt., 2013).

Adebayo ir kt., (2013) moliūguose nustatė 11,463 % s. m. ląstelienos kiekį.

Baltymai. Tai medžiaga, kuri yra visuose gyvuose ląstelėse, tai pagrindinė

,,statybinė“ medžiaga. Jie sudaryti iš anglies, vandenilio, deguonies ir azoto (Nurseitova ir kt.,

2012). Jenkins, (2010) moliūgų minkštime baltymų nustatė – 14,4 %, o Adebayo ir kt., (2013)

ir Ondigi ir kt., (2008) nuo 3,07 iki 5,2 %.

Mineralinės medžiagos. Šiuolaikiniam žmogui dažna problema – sutrikęs medžiagų

balansas, vitaminų bei mikroelementų kiekis (Nurseitova ir kt., 2012). Hanif ir kt., (2006)

manymu mineralinės medžiagos yra labai svarbios ir reikalingos palaikyti kūno audiniuose

normaliai medžiagų apykaitos veiklai. Iš 92 natūraliai aptinkamų mineralų, 25 aptinkami

gyvuose organizmuose. Jie yra sudedamoji dalis: kaulų, dantų, kraujo, raumenų, plaukų,

nervinių ląstelių. Taip pat jie teigia, kad be tinkamo mineralinių junginių balanso, vitaminai

negali atlikti savo funkcijų (1.1. lentelė).

1.1. lentelė. Mineralinių medžiagų kiekiai moliūgų minkštime, mg 100 g-1

(pagal įvairių

tyrėjų duomenis)

ASU, 2014

Mineralinės

medžiagos mg

100 g-1

Biesiada ir kt.,

(2009)

Blessing ir kt.

(2011)

Владимирова,

(2011)

Karanja ir

kt., (2012)

Adebayo ir

kt., (2013)

Geležis (Fe) 0,14

0,14

Kalcis (Ca) 0,21

0,52

38,4

20.26 17,90

Kalis (K) 3,96

3,17

681,1

183.2 16,03

Natris (Na) 0,02

286,6

75.56 15,90

Fosforas (P) 0,27

0,62

3,23 1,18

Magnis (Mg) 0,10

23.63

18,99

Augalų mineralinė sudėtis susieta su jų augimo sąlygomis, bei parodo peleningumo

potencialą. Mineralinių medžiagų kiekiui augale įtakos turi ne tik iš mitybinės aplinkos

11

gaunami elementai, bet ir santykis tarp jų, aplinkos pH ir kiti veiksniai (Järvan ir Poldma,

2004).

Askorbo rūgštis (vitaminas C). Šiuolaikiniame žmogaus gyvenime apstu stresinių

situacijų, todėl askorbo rūgšties kaip antioksidanto poreikis yra padidintas. Tai antioksidantas,

kuris žmogaus mityboje užima svarbiausią vietą, organizmas daugiau nei 90 % reikiamo

askorbo rūgšties kiekio pasisavina iš vaisių ir daržovių. Ši rūgštis be ,,vitamininio“ poveikio ji

dar yra vertinama dėl antioksidacinio aktyvumo, stimuliuoja imuninę sistemą, askorbo rūgštis

yra pagrindinis vandenyje tirpus maistinių medžiagų antioksidantas žmogaus kraujo plazmoje

(Liso ir kt., 2004; Wannamethee ir kt., 2006; Cvetković ir Jokanović, 2009;). Wannamethee ir

kt., (2006) teigia, kad askorbo rūgštis turi prieš uždegiminį poveikį, taip pat padeda išvengti

širdies ir kraujagyslių ligų. Vitamino C kiekis ir kontrolė yra naudojama kaip pagrindinis

rodiklis apibrėžiantis vaisių ir daržovių tehnologines savybes produktų komercinę bei

maistinę vertę (Porto ir kt., 2010; Cvetković ir Jokanović, 2009). Giannakourou ir Taoukis

(2003) manymu, laikant daržoves užšaldytas, šio vandenyje tirpaus vitamino kiekis yra tik

dalinai prarandamas.

Pagrindiniai veiksniai, kurie turi įtakos askorbo rūgšties mažėjimui yra temperatūra,

druskų ir cukrų koncentracija, pH, deguonis, šviesa, metalo katalizatoriai, pirminė askorbo

rūgšties koncentracija, askorbo rūgšties santykis su dehidroaskorbo rūgštimi, mikroorganizmų

kontrolė ir laikymo patalpos priežiūra (Cvetković ir Jokanović, 2009; Phillips ir kt., 2010).

Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad askorbo rūgšties kiekis moliūgų vaisių

minkštime svyruoja nuo 2,0 mg g-1

iki 20,2 mg g-1

(Rahman ir kt., 2008; Nawirska-Olszańska

ir kt., 2011; Guiñé ir kt., 2011; Nur Dirim ir Çaliçkan, 2012;).

1.2. lentelė. Įvairių autorių nurodomi vitamino C kiekiai moliūgų vaisių minkštime

ASU, 2014

Tyrėjai Vitamino C kiekis, mg 100-1

Karklelienė ir kt. (2009)

6,60

Biesiada ir kt. (2009)

27,90

Henriques ir kt. (2012)

12,70

Nur Dirim ir Çalıskan (2012)

20,20

Rahman ir kt. (2013)

11,20

Vitaminas E - tokoferolis. Vienas iš pagrindinių antioksidantų, kuris manoma, kad

sumažina oksidacinio poveikio dezoksiribonukleino rūgšties žalą (Madukse ir kt., 2013) yra

12

tokoferolis. Vitaminas E apsaugo ląstelę nuo oksidacinio pažeidimo, sudaro prevencija

nesočiųjų riebalų rūgščių ląstelių membranų oksidacijai. Kim ir kt., (2012) nustatė, kad

didžiųjų moliūgų minkštime yra daugiau (20.73 mg/kg) vitamino E negu kvapiųjų bei

paprastųjų rūšyse.

Karotenoidai. Tai raudonos, oranžinės arba geltonos spalvos, riebaluose tirpių

augalų pigmentai, kurie suteikia specifinę spalvą gėlėms, lapams, vaisiams (Gajewski ir kt.,

2008; Provesi ir kt. 2011). Shi ir kt., (2013) pabrėžia, kad moliūgai su ryškiai oranžiniu

minkštimu rodo, kad juose sukauptas didelis kiekis karotenoidų. Net apie 600 įvairių

karotenoidų aptinkama gamtoje, dažniausi karotenoidai – β-karotenas α-karotenas,

zeaksantinas, likopenas, liuteinas, kriptoksantinas. Manoma, kad iš visų gamtoje nustatytų

karotenoidų apie 30 - 50 jų gali aktyvuotis į vitaminą A.

Žmogaus organizme, karotenoidai atlieka dvi pagrindines funkcijas: palaiko ląstelių

antioksidacinį aktyvumą ir kai kurie karotenoidai yra paverčiami vitaminu A. Didžiausiu

antioksidaciniu veikimu pasižymi, labiausiai paplitęs – β-karotenas (Seroczyńska ir kt., 2006;

Kim ir kt., 2012a; Gajewski ir kt., 2008; Souza ir kt., 2012; Kulkarni ir Joshi, 2013). Dutta ir

kt., (2005) teigimu apie 60 proc. su maistu suvartojamo vitamino A yra gaunama iš vitamino

A provitamino. Viena iš svarbiausių karotenoidų funkcijų, kuri susijusi su antioksidaciniu

veikimu, tai oksidacinio streso sumažinimas organizmui. Taip pat tai prevencija tam tikroms

vėžio rūšims, širdies ir kraujagyslių ligoms, bei imuninei sistemai, kuri padeda išvengti akių ir

odos ligų (Souza ir kt., 2012; Kulkarni ir Joshi, 2013). Anot Hamułka ir Wawrzyniak (2011)

karotenoidai – antioksidantai, kurie gali apsaugoti žmogaus organizmą nuo laisvųjų radikalų

poveikio

Karotenoidų kiekis augalinėse žaliavose yra skirtingas. Jis priklauso nuo veislės,

temperatūros, vaisių brendimo etapo, klimato, maisto medžiagų prieinamumo, derliaus

nuėmimo laiko taip pat nuo laikymo sąlygų (Provesi ir kt. 2011; Sharma ir Rao, 2013).

Karotenoidų kiekis yra vienas iš svarbiausių kokybės indeksų, į kurį reikia atsižvelgti. Šie

junginiai yra jautrūs kai kurioms vykstančioms reakcijoms, pavyzdžiui, oksidacijos ir

izomerizavimo, todėl maisto apdorojimo ir saugojimo metu, jie praranda savo maistinę vertę

(Provesi ir kt., 2012).

Šiuo metu nėra oficialiai nustatyta rekomenduojamo, su maistu, suvartojamo

karotenoidų kiekio, tačiau yra nustatytas vitamino A kiekis, kuris turi būti suvartojamas su

maistu, o tai 1–3 mg per dieną. Daroma prielaida, kad daržovių perdirbimas pagerina

biologinį karotenoidų prieinamumą, nes yra suskaidoma celiuliozės struktūra augalų ląstelėse

(Gajewski ir kt., 2008).

13

Pasak Sojak ir kt. (2013) liuteino moliūgai gali sukaupti – 255,30 µ g-1

, β-kartoteno

iki 96,97 µ g-1

, likopeno – 7,43 µ g-1

. Provesi kt. (2011) nustatė, kad α-karotenas, β-karotenas

ir liuteinas yra pagrindiniai karotenoidai nustatomi didžiųjų moliūgų vaisiuose. Tyrėjai

nustatė, kad karotenoidų kiekis svyruoja nuo 7,4 iki 10,09 mg g-1

(Nawirska-Olszańska ir kt.,

2011; Nur Dirim ir Çaliçkan, 2012), o Guiñé ir kt., (2011) šviežiame moliūge karotenoidų

nustatė - 280 mg g-1

.

Šiuo metu, kai aplinka yra užteršta įvairiomis toksiškomis medžiagomis, tokiomis

kaip steroidai arba laisvieji radikalai, didelis dėmesys yra sutelktas į junginius ir medžiagas

pasižyminčias antioksidacinėmis savybėmis, kurie sumažina riziką ir pavojų dėl paplitusių

teršalų. Todėl vienas iš svarbiausių maisto žaliavų kokybės bruožų turi būti produkto

biologinis aktyvumas ir ypač antioksidacinis aktyvumas. Vaisiuose ir daržovėse randami

antioksidantai geba neutralizuoti laisvuosius radikalus, antioksidantai taip pat junginiai, kurie

apsaugo ląsteles nuo žalingos reaktyviosios deguonies. Laisvieji radikalai sukelia tam tikrus

žmonių sveikatos sutrikimus, tokius kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių negalavimus (Gajewski

ir kt., 2008; Nawirska-Olszanska ir kt., 2013). Campbell ir Jacobson (2013) manymu, kai

žmonės ir kiti žinduoliai valgo augalus, jie suvartoja ir tuose augaluose esančius

antioksidantus, jie saugo juos nuo laisvųjų radikalų poveikio ir lėtina ląstelių senėjimo

procesą. Tuo tarpu naudingų oksidacinių procesų jie nestabdo – neutralizuoja tik žalingus

pernelyg intensyvios oksidacijos produktus. Mokslininkai teigia, kad žmogaus organizmas

antioksidantų negamina, nes visą laiką jų gausiai gaudavo iš augalų, kurie ilgai buvo

svarbiausia mūsų mitybos dalis. Tačiau kai žmogaus mityboje atsirado daugiau gyvūninio

maisto ir sumažėjo augalinio, atsirado ir laisvųjų radikalų problema.

Maisto produktai, pagaminti iš augalinių žaliavų kuriuose gausu natūralių biologiškai

aktyvių junginių, pavyzdžiui, polifenolių, vitamino C, β-karoteno bei kitų medžiagų

pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis, turi didelę įtaką žmonių sveikatai (Nawirska-

Olszanska it kt., 2011). Epidemiologiniai tyrimai parodė, jog širdies ir kraujagyslių, vėžio

ligos yra retesnės, kai reguliariai vartojami vaisiai ir daržovės, kurių sudėtyje yra dideli

kiekiai fenolinų junginių. Fenolio junginiai priklauso antioksidantų grupei, kuri pavyzdžiui

slopina arba padidina kai kurių fermentų veiklą. Šie junginiai taip pat gali paskatinti kitų

antioksidantų veiklą, pvz.: riebaluose tirpstančių vitaminų (Nawirska-Olszanska it kt., 2013).

Mitybos požiūriu antioksidantų aktyvumas daržovėse yra labai svarbus kokybės rodiklis

(Javaherashti ir kt., 2012). Podsędek (2007) teigimu tokie antioksidantai, kaip vandenyje

tirpus vitaminas C, fenoliniai junginiai, taip pat vitaminas E ir karotenoidai, esantys

daržovėse, padeda kovoti su žmogaus organizmo oksidaciniu stresu.

14

Didesnis antioksidantų aktyvumas ir didesnė fenolinių junginių koncentracija

nustatyta subrendusiuose moliūgų vaisiuose, negu jaunuose, nesubrendusiuose vaisiuose.

Buvo nustatyta, kad biologiškai aktyvūs komponentai daugiau sunyksta vaisių brendimo

proceso metu, priklausomai nuo skirtingų biosintezės būdų, bei nuo metabolizmo reakcijų.

Antioksidantų aktyvumas moliūgų vaisiuose gali svyruoti nuo 72 iki 97 proc, nepriklausomai

nuo derliaus nuėmimo laiko, bei tręšimo (Oloyede ir kt., 2012).

1.3. Moliūgų panaudojimo galimybės

Pastaruoju metu pastebimas vis didesnis susidomėjimas moliūgų vaisiais, bei maisto

produktais iš jų. Manoma, jog toks susidomėjimas kilo dėl to, kad jie nelinkę kaupti sunkiųjų

metalų ir nitratų. Tradiciškai jie buvo vartojami tiek žmonių maistui, tiek gyvūnų pašarams.

Kulinarijos požiūriu, tai yra plačiai vartojama daržovė (Karklelienė ir kt., 2008; Guiñé ir kt.,

2011). Moliūgai gali būti vartojami įvairiai, pavyzdžiui švieži ar virti, taip pat gali būti

užšaldomi arba konservuojami. Šios daržovės puikiai tinka drebučiams, uogienėms, sirupams,

tyrėms ruošti. Džiovinta moliūgų žievė naudojama pektino gamybai (Николаевич, 2010;

Provesi ir kt., 2011; Kampuse ir kt., 2012). Dėl mažo polinkio kaupti sunkiuosius metalus,

moliūgai yra rekomenduojami kūdikių tyrėms ruošti (Javaherashti ir kt., 2012). Šios daržovės

Junginėse Amerikos Valstijose ypač populiarios per helovyną, kuomet iš jų išdrožinėjamos

įvairios kaukės, puošmenos. Cucurbita D. lapai, vaisiai, žiedai ir sėklos – sveikos mitybos

priedai, taip pat naudojami medicinoje. Lapai naudojami gydant nudegimus. Minkštimas

vartojamas siekiant palengvinti žarnyno uždegimus arba enteritą, disepsiją (Nwofia ir kt.

2012). Moliūgai naudojami tradicinėje medicinoje daugelyje šalių, pavyzdžiui, Kinijoje,

Argentinoje, Indijoje, Meksikoje, Brazilijoje, ir Korėjoje, nes jų minkštimas ir sėklos yra

turtingi ne tik baltymais, antioksidantais, vitaminais, karotenoidais, tokoferoliais ir mineralais.

Dėl šių priežasčių moliūgai kuo puikiausiai tinka antsvorio turintiems žmonėms, tai puiki

dietinė daržovė, nes yra mažo kaloringumo - apie 17 kcal 100 g moliūgo masės (Kowalska ir

kt., 2008; Kim ir kt., 2012).

Populiarėjantis moliūgų panaudojimas – miltams gaminti, ilgiau išsilaiko jų savybės

- skonis, saldumas, spalva. Pasak kitų literatūros šaltinių moliūgų miltai yra naudojami javų

miltų gerų savybių papildymui, tokie mišiniai puikiai tinka kepiniams, sriuboms, padažams,

taip pat naudojami kaip natūralūs dažikliai makaronams (See ir kt., 2007; Bhat ir Bhat, 2013;

Amin ir Thakur ir kt., 2013).

Moliūgų sėklos naudojamos tiesioginiam žmonių vartojimui, kaip užkandis

daugelyje pasaulio šalių, ypač vartojamos žalios arba skrudintos (sūdytos arba ne),

15

naudojamos kepimui, sriuboms ir kaip ingredientas duonos, salotų ir bandelių gamyboje

(Xanthopoulou ir kt., 2009; Ardabili ir kt., 2011; El-Soukkary, 2001).

Žmogaus sveikatai turi įtakos ne tik moliūgų vaisiai, taip pat puikiomis

gydomosiomis savybėmis pasižymi ir moliūgų sėklos, tai puikus baltymų šaltinis. Jos

pasižymi farmakologinėmis savybėmis, pavyzdžiui kovoje su cukriniu diabetu, pasireiškia

antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu ir antioksidacininėmis savybėmis (Atuonwu ir

Akobundu, 2010). Naudingi sveikatai moliūgų sėklose esantys mikro ir makroelementai,

baltymai, ligninai, fitosteroliai, polinesočios riebalų rūgštis, antioksidaciniai fenolių junginiai,

korotenoidai, tokoferoliai (Ardabili ir kt., 2011). Moliūgų sėklos baltymų (25,2–37%) šaltinis,

bei puikaus aliejaus (37,8–45,4%) šaltinis (Alfawaz, 2004). Sėklos taip pat vertingos dėl

juose esančio vitamino E (γ-tokoferolis), kai kuriose moliūgų veislėse gali būti apie 620 mg

kg-1

γ-tokoferolio (Caramez ir kt., 2008).

Alfawaz, (2004) moliūgų sėklose nustatė: žalių baltymų – 39,25 %, aliejų – 27,83%,

pelenų – 4,59 %, žalios ląstelienos – 16,84 %, angliavandenių – 11,48 %, kalcio (Ca) –

139,70 mg 100 g-1

, vario (Cu) – 0,30 mg 100g -1

, geležies (Fe) – 13,66 mg 100g-1

, magnio

(Mg) – 364,43 mg 100g-1

, fosforo (P) – 1036,82 mg 100g-1

, kalio (K) – 753,11 mg 100g-1

,

natrio (Na) – 68,58 mg 100g-1

, cinko (Zn) – 1,09 mg 100g-1

.

Pasaulyje didėja vartotojų susidomėjimas ne rafinuotais augaliniais aliejais, toks

susidomėjimas kilo dėl atliktų tyrimų, kurie įrodo aliejų naudą mitybai, bei sveikatai.

Nerafinuotų aliejų grupei priklauso šalto spaudimo aliejai. Pagrindinis privalumas šaltojo

spaudimo aliejų yra tai, kad gavybos metu, dėl apdorojimo žemoje temperatūroje, natūraliai

esantys sėklose bioaktyvūs komponentai nesunaikinami (Nederal ir kt., 2012). Plačiausiai

aliejinių moliūgų auginimas paplitęs Europoje (Austrija, Vengrija, Slovėnija, Kroatija ir

Serbija) (Popovic´ ir kt., 2013; Vujasinovi´c ir kt., 2012).

Moliūgų sėklų aliejus pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Jis

naudojamas kaip priemonė sumažinti prostatos ligų problemas, hipertenzijos mažinimui,

mažina tikimybę susirgti skrandžio, krūties, plaučių ir storosios žarnos vėžiu. Šiuo metu,

moliūgų sėklų aliejus yra populiarus medicinos tyrimuose, dėl savo gydomųjų savybių. Buvo

nustatyta, kad aliejinių moliūgų ekstraktas pasižymi antidiabetiniu, priešvėžiniu,

antibakteriniu, antioksidaciniu veikimu (Mitra ir kt., 2009; Salgın ir Korkmaz, 2011; Rezig ir

kt., 2012).

Įvairių moliūgų rūšių sėklose aliejaus kiekis svyruoja nuo 40 iki 60 % jų masės.

Pagrindinės riebalų rūgštys sėklų aliejuje, tai palmitino rūgštis (9,5–14,5 %), stearino rūgštis

(3,1–7,4 %), linoleno rūgšties (35,6–60,8 %) ir oleino rūgštis (21,0–46,9 %) (Salgın ir

Korkmaz, 2011).

16

1.4. Moliūgų laikymas

Mitybinės vertės praradimas maisto apdorojimo ir saugojimo metu tampa vis

svarbesnė maisto produktų gamybos problema. Ją pradėta spręsti atsižvelgiant į maisto

produktų išlaikymą po derliaus nuėmimo, perdirbimo ir transportavimo. Mokslininkų teigimu

laikant daržoves ir vaisius svarbiausi aspektai yra temperatūra ir santykinė oro drėgmė.

(Cvetković ir Jokanović, 2009).

Laikymo metu augalinėse žaliavose, įvyksta fizikiniai-cheminiai pokyčiai, kurie yra

susiję su oksidaciniu metabolizmu, kurie koreliuoja su žaliavų kokybę ir saugojimo trukmę.

Metabolizmo procesas vyksta šviežiuose vaisiuose ir daržovėse trumpą laikotarpį po derliaus

nuėmimo. Energija reikalinga palaikyti metabolizmo proceso veiklai, kvėpavimo proceso

metu susijusiu su angliavandenių oksidacijos gaminamu anglies dioksidu, vandeniu ir šiluma.

Temperatūra turi įtakos laikomų daržovių kvėpavimui, žemoje temperatūroje jį sulėtėja - taip

pratesiama laikymo trukmė. Tinkamos deguonies ir anglies dvideginio koncentracijos

palaikymas, daržovių laikomoje patalpoje taip pat veiksmingai sulėtina kvėpavimo proceso

dažnį (Cvetković ir Jokanović, 2009; Rahman ir kt, 2013).

Laikant moliūgus, turi būti parinktos optimalios sąlygos, kad laikymo metu

varojimui daržovės būtų tinkamos kokybės. Laikymui skirti moliūgai turi būti sausi, gerai

subrendę, be sužalojimų ar suskilimų. Sojak ir Głowacki, (2010) nuomone Cucurbitaceae

šeimos daržovėms, taip pat ir moliūgams laikymo metu reikalinga aukštesnė temperatūra.

Moliūgai laikomi nuo 10 iki 13 oC temperatūroje, laikant žemoje temperatūroje, vyksta

nepalankūs fiziologiniai procesai. Jie turi būti laikomi patalpoje su gera oro cirkuliacija, o

santykinė oro drėgmė turėtų būti nuo 50 % iki 70 %, nes mažesnė oro drėgmė gali skatinti

masės mažėjimą. Geriausia moliūgus laikyti apie 1–4 mėnesius nuo derliaus nuėmimo

(Kemble ir kt., 2000). Biesiada ir kt., (2009) teigimu moliūgus galima išlaikyti iki 6 mėnesių,

tačiau tai priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip veislės savybių, kritulių kiekio ir

temperatūros poveikio per vegetacijos laikotarpį, tręšimo ir laikymo sąlygų. Moliūgų

laikymas gali turėti įtakos vaisių cheminei sudėčiai, todėl kad jis tampriai susijęs su

gyvybiniais procesais: kvėpavimu, H2O garinimu, senėjimu. Šie procesai gali sukelti

nepalankius kokybės ir juslinių savybių pokyčius. Sojak ir Głowacki, 2010 teigia, kad

laikymo metu minkštime sumažėja sausųjų medžiagų, karotenoidų ir β-karoteno, bei padidėja

bendras cukraus kiekis. Cukraus kiekio padidėjimas kai kurių veislių vaisių minkštime yra

susijęs su dideliu krakmolo kiekiu, (Tan, 2006; Jayas ir Jeyamkondan, 2002). Moliūgų vaisiai

puikiai tinka ilgalaikiam laikymui ir namų sąlygomis (Владимирович, 2005).

17

2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo objektas, vykdymo vieta ir bandymų schema

2012 metais šeimos ūkyje (Ringaudai, Kauno raj.) tyrimams buvo auginami skirtingų

veislių didieji moliūgai (Cucurbita maxima D.): 'Justynka', 'Karowita' ir 'Amazonka'.

'Justynka' (2.1.1 pav.). Nauja hibridinė veislė išvesta Lenkijoje. Vaisiai elipsės

formos, su nežymiais grioveliais, užauga iki 3–3,5 kg. Vaisiaus odelė tamsiai oranžinės

spalvos su rausvais dryželiais, minkštimas tamsiai oranžinės spalvos, minkštas. Veislė

pasižymi dideliu produktyvumu (60–80 t/ha). Vaisiai išsilaiko per žiemą.

'Karowita' (2.1.2 pav.). Veislė išvesta Lenkijoje. Vaisių minkštimas ir odelė tamsiai

oranžinės spalvos. Moliūgo keras pusiau krūminės formos. Vaisiai užauga iki 3–4 kg,

pasižymi dideliu maistingumu – kaupia daug β-karoteno, cukrų ir baltymų. Tinkamai

prižiūrimi vaisiai išsilaiko iki kovo mėnesio.

'Amazonka' (2.1.3 pav.). Veislė išvesta Lenkijoje. Augalai krūminės formos.

Vaisiai plokščiai apvalūs, nedideli, 1–1,5 kg, tamsiai oranžine odele ir oranžiniu minkštimu,

turtingi karoteno ir sausųjų medžiagų. Tinka perdirbti ir laikyti.

2.1. pav. 'Justynka' veislės didieji moliūgai (doktorantės E. Juknevičienės nuotrauka)

ASU,2012

18

2.1. pav. 'Karowita' veislės didieji moliūgai (doktorantės E. Juknevičienės nuotrauka)

ASU, 2012

2.1. pav. 'Amazonka' veislės didieji moliūgai (doktorantės E. Juknevičienės nuotrauka)

ASU, 2012

Lauko eksperimentui didžiųjų moliūgų daigai buvo auginami šiltnamyje. Į dirvą

sodinami gegužės mėnesio trečioje dekadoje keturiais pakartojimais. Derlius buvo nuimamas

rugsėjo trečioje dekadoje, kai vaisiai pasiekė pilną brandą. Pakartojimų laukeliuose variantai

buvo išdėstyti sisteminiu būdu. Bendrasis laukelio plotas – 10 m2, apsauginės juostos plotis –

19

0,5 m, apskaitomojo laukelio plotas – 6 m2. Kiekvieno varianto laukelyje buvo pasodinti

keturi augalai. Po derliaus nuėmimo laikymui palikta, kiekvienos veislės po 20 vaisių.

Moliūgų vaisių derlius buvo laikomas patalpoje, kurioje aplinkos temperatūra –

14 oC, santykinis oro drėgnis 70 %.

Atliktas dviejų veiksnių eksperimentas:

Veiksnys A.

Didžiojo moliūgo veislės:

1. 'Justynka'

2. 'Karowita'

3. 'Amazonka'

Veiksnys B.

Laikymo trukmė:

1. Rugsėjis – spalis - lapkritis – gruodis

2.2. Laboratorinių tyrimų ir analizių metodai

Tyrimai buvo atlikti ASU Agronomijos fakulteto „Maisto žaliavų, agronominių ir

zootechninių tyrimų“ laboratorijoje, Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto „Augalinių žaliavų

kokybės tyrimų“. Tirtų moliūgų vaisių minkštimo cheminės sudėties tyrimams buvo imta iš

kiekvieno pakartojimo po 5 vaisius ir iš jų buvo sudarytas bendras mėginys. Analizėms iš jo

atrinkti penki vaisiai, iš kurių paimtas minkštimo mėginys sudarė ne mažiau kaip 1 kg (LST

ISO 2859-10:2007). Atskyrus moliūgo vaisių žievę, minkštimą ir sėklas jų cheminės analizės

buvo atliktos trimis pakartojimais.

Laikomų moliūgų vaisių minkštime standartiniais metodais nustatyta:

‒ sausųjų medžiagų kiekis (%) (LST ISO 751:2000);

‒ tirpių sausųjų medžiagų kiekis (%) (LST ISO 2173:2004);

‒ vitamino C kiekis (mg g-1

) (LST ISO 6557–2:2000);

‒ nitratų kiekis (jonometriniu metodu) (LST EN 12014 - 7:2001);

‒ kalio kiekis (potenciometriniu metodu) (Cheminė analizė agronomijoje, 2006);

‒ karoteno kiekis (spektrofotometrinis metodas) (LST ISO 6558-2:2002)

Sausoje medžiagoje:

‒ žalios ląstelienos kiekis (%) (Methodenbuch – VDLUFA, 1983–1999);

‒ žalių pelenų kiekis (%) (Januškevičius, Mikulionienė, 2004).

20

Juslinės savybės – moliūgų minkštimas vertintas 5 balų sistemoje (1 balas – labai

blogai, 5 balai – labai gerai) prieš ir po laikymo, įvertino moliūgų minkštimo: išvaizdą,

tekstūrą, skonį, kvapą, sultingumą. Vertintojų grupę sudarė 7 asmenys.

2.3. Tyrimo duomenų matematinė-statistinė analizė

Duomenų statistinė analizė buvo atlikta dviejų veiksnių dispersinės analizės metodu

(ANOVA), naudojant kompiuterinę programą STAT_ENG (Tarakanovas ir Raudonius,

2003). Paskaičiuoti vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Ryšio tarp kintamųjų stiprumui ir

pobūdžiui nustatyti atlikta koreliacinė analizė, naudojant kompiuterinę programą

STATISTIKA (STATISTICA 7) (Sakalauskas, 2003).

21

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR ANALIZĖ

3.1. Didžiųjų moliūgų vaisių cheminės sudėties kitimas laikymo metu

3.1.1. Sausosios medžiagos

Vienas svarbiausių kokybės rodiklių, užtikrinančių žaliavų ir produktų kokybę bei

lemiantis jų išeigą yra sausųjų medžiagų kiekis (Danilčenko, 2008; Černiauskienė, 2011). Jų

kiekis priklauso nuo tręšimo intensyvumo, veislės savybių, meteorologinių sąlygų ir kitų

veiksnių (Danilčenko ir kt., 2003; Mukhtar ir kt., 2013; Oloyede ir kt., 2013).

Mūsų vienerių metų tyrimas parodė, kad esmingai daugiausiai (15,8 %) sausųjų

medžiagų buvo nustatyta 'Justynka' moliūgo minkštime, spalio mėnesį – laikymo periodo

pradžioje (3.1 pav.). Sojak ir kt., (2013) nustatė, kad sausųjų medžiagų kiekis 'Justynka'

veislės moliūgų minkštime svyruoja nuo 19,39 iki 19,93 g 100 g. Laikymo periodo tarpsnis,

kuomet sausųjų medžiagų kiekis kito mažiausiai nustatytas nuo spalio iki lapkričio mėnesio.

3.1 pav. Sausųjų medžiagų kiekio kitimas didžiųjų moliūgų vaisių minkštime laikymo metu, %,

ASU, 2012–2013

Laikymo periodo pabaigoje (spalio mėnesį), mažiausias sausųjų medžiagų kiekis

nustatytas 'Amazonka' moliūguose – 6,37 %. Biesiada ir kt., (2009) tyrimo duomenimis

'Amazonka' veislės moliūgų minkštime sausųjų medžiagų, laikymo metu sumažėjo 18,9 %, o

'Karowita' – 20,6 %. Niewczas ir Mitek, (2007), teigia, kad šių medžiagų kiekiai 'Justynka'

22

veislės minkštime laikymo metu svyravo nuo 14,2 % iki 17,7 %. Mūsų tyrimo pasirinktuose

visų vaisių moliūgų minkštime susikaupusių sausųjų medžiagų kiekiai tolygiai mažėjo nuo

spalio iki lapkričio mėnesio t.y. laikymo periodo pradžioje, o pakankamai intensyvus šių

medžiagų mažėjimo procesas pasireiškė paskutiniuose laikymo periodo mėnesiuose – nuo

lapkričio iki sausio mėnesio.

Pasak Seroczyńska ir kt., (2006) ir Karklelienė ir kt., (2008) moliūgų minkštime,

priklausomai nuo jų rūšies ir veislės, sausųjų medžiagų kiekis gali svyruoti nuo – 4,10–

24,14 %. Tyrėjai teigia, kad moliūgų minkštime sausųjų medžiagų kaupiasi daugiau dėl

pakankamai didelio cukrų kiekio (Nawirska ir kt., 2008). Javaherashti ir kt., (2012) teigia, kad

laikomi moliūgų vaisiai sausųjų medžiagų, minkštime, sukaupia nuo 7,21 iki 11,67 %.

3.1.2. Žali pelenai

Daržovės, puikus mineralinių medžiagų šaltinis, taip pat jos papildo RPN

(rekomenduojam paros norma) pagrindinių maisto medžiagų kiekį (Hanif ir kt., 2006). Anot

Bhargava ir kt., (2013) žali pelenai – neorganinė augalų dals likusi po vandens ir organinių

medžiagų sudeginimo, jų kiekis ir sudėtis daržovėse, priklauso nuo augalų rūšies, augalo

amžiaus, tręšimo, taip pat laikymo trukmės (Paulauskienė, 2007; Kulaitienė, 2009; Momin ir

Kadam, 2011).

3.2 pav. Žalių pelenų kiekio kitimas didžiųjų moliūgų vaisių minkštime laikymo metu %,

ASU, 2012–2013

23

Mūsų eksperimento metu moliūgų minkštime, didžiausias (16,76 %) žalių pelenų

kiekis buvo nustatytas 'Karowita' veislės minkštime – laikymo pabaigoje (3.2 pav.). Esmingai

mažiausias (7,52 %) aptariamų medžiagų kiekis buvo 'Justynka' moliūgų minkštime Atlikto

tyrimo pradžioje, pastebima žalių pelenų didėjimo tendencija, visuose tirtuose moliūguose.

Tačiau lapkričio mėnesį prasidėjo atvirkščias procesas 'Amazonka' moliūgo minkštime,

kuomet žalių pelenų kiekis ima mažėti. Viso laikymo periodo metu žalių pelenų kiekis didėjo

'Karowita' ir 'Justynka' veislių moliūgų minkštime.

Fedha ir kt., (2010) nustatė, kad žalių pelenų kiekis priklauso nuo moliūgų rūšies,

(pvz.: C. moschata – 5,9 g/100g, o C. maxima – 6,5 g/100g). Mokslininkai šviežiame moliūgo

minkštime žalių pelenų yra nustatę nuo 0,69 % iki 15,98 % (Guiñé ir kt., 2011; Nur Dirim ir

Çaliçkan, 2012; Kim ir kt., 2012; Nwofia ir kt. 2012; Adebayo ir kt., 2013; Amin ir Thakur,

2013).

3.1.3. Žalia ląsteliena

Žalia ląsteliena (maistinės skaidulos) – tai augalo ląstelių ir maisto dalis. Jos

dažniausiai yra neskaidomos virškinimo fermentų, todėl praeina pro virškinamąjį traktą

nepakitusios.

Ląsteliena sudaryta iš tam tikrų komponentų, kiekvienas iš jų turi savo konkrečias

savybes, kurios naudingos žmogaus organizmui. Šie labai svarbūs komponentai yra

celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas ir pektinai ir kt. (Khanum ir kt., 2000; Nawirska ir

Kwasniewska, 2005; Mora ir kt., 2013). Žalios ląstelienos kiekis ir kokybė priklauso nuo

laikymo sąlygų: kontroliuojamoje aplinkos atmosferoje pasiekiama, kad šios medžiagos

kiekis išsilaiko stabiliai (Rodrı´guez ir kt., 2006).

Remiantis Pan ir Chen (2011) tyrimų duomenimis žalios ląstelienos kiekis laikymo

metu turi tendenciją didėti arba nesikeičia, tai patvirtina ir mūsų tyrimo duomenys, kad

laikymo metu žalios ląstelienos kiekis didėjo (3.3 pav.). Didžiausias (15,61%) žalios

ląstelienos kiekis identifikuotas 'Amazonka' vaisių minkštime – antrąjį tyrimo mėnesį.

Esmingai mažiausias (8,03 %) šių medžiagų kiekis nustatytas 'Justynka' moliūgų vaisių

minkštime, tyrimo pirmąjį mėnesį. Analizuojant atlikto tyrimo žalios ląstelienos duomenis,

pastebėtas aktyvus šių medžiagų susidarymas tirtų veislių vaisių minkštime nuo spalio iki

lapkričio mėnesio t.y. laikymo periodo pradžioje, vėliau 'Amazonka' ir 'Karowita' minkštime

šių medžiagų kiekis mažėjo. Pasak Wani ir Sood (2014) žalios ląstelienos sumažėjimas gali

būti dėl hemiceliuliozės ir kitų struktūrinių polisacharidų skilimo laikymo metu.

24

3.3 pav. Žalios ląstelienos kiekio kitimas didžijų moliūgų vaisių minkštime laikymo metu, %

ASU, 2012–2013

Užsienio tyrėjų duomenimis žalios ląstelienos moliūgų minkštime nustatyta nuo

0,81 % iki 12,24 % (Abdel-Rahman ir kt., 2011; Guiné ir kt., 2011; Nwofia ir kt. 2012; Kim ir

kt., 2012; Adebayo ir kt., 2013; Amin ir Thakur, 2013). Tuo tarpu Henriques ir kt., (2012)

žalios ląstelienos moliūguose nustatė 15,13 %.

3.1.4. Tirpios sausosios medžiagos

Anot Černiauskienės (2011) tirpios sausosios medžiagos, tai vienas iš svarbiausių

žaliavos kokybės ir technologinių savybių įvertinimo rodiklių: vertingesnės tos veislės, kurios

sukaupia didesnį jų kiekį. Šių medžiagų kiekis priklauso nuo moliūgų rūšies, veislės, vaisių

minkštimo spalvos, mokslininkų nuomone geros kokybės, maistine prasme vertingas moliūgų

minkštimas yra ryškiai geltonas arba oranžinis, sultingas. Kuo moliūgo minkštimas geresnės

kokybės, tuo jame daugiau – tirpių sausųjų medžiagų, bei geresnės juslinės savybės (Gajewski

ir kt., 2008; Karklelienė ir kt., 2008; 2009).

Mūsų gautais duomenimis tirpių sausųjų medžiagų tirtų moliūgų minkštime kiekis

svyravo nuo 2,13 iki 11,1 % (3.4 pav.). Esmingai daugiausiai (11,1 %) šių medžiagų buvo

'Justynka' minkštime, laikymo periodo pradžioje – spalio mėnesį. Ši veislė pasižymėjo dideliu

tirpių sausųjų medžiagų mažėjimo ,,tempu“, laikymo metu, nuo laikymo pradžios iki pabaigos

(sausio mėn.) tirpių sausųjų medžiagų sumažėjo – 80,88 %. Niewczas ir Mitek, (2007) atlikto

tyrimo rezultatai parodė, jog 'Justynka' moliūgų veislės minkštime laikymo metu tirpių

sausųjų medžiagų kiekiai svyravo nežymiai nuo 9,5 % iki 13,9 %. Mažiausiai (5,45 %) šių

25

medžiagų, laikymo periodo pradžioje, nustatyta 'Amazonka' veislės moliūgų minkštime.

Paskutinį laikymo periodo mėnesį, 'Karowita' ir 'Amazonka' veislių minkštime tirpių sausųjų

medžiagų kiekis beveik nekito.

3.4 pav. Tirpių sausųjų medžiagų kiekio kitimas didžiųjų moliūgų vaisių minkštime laikymo

metu, %

ASU, 2012–2013

Mokslininkų tyrimai parodė, kad tirpių sausųjų medžiagų kiekis moliūgų minkštime

gali svyruoti nuo 2,9 iki 11,9 % (Karklelienė, ir kt., 2008; 2009; Tutkienė ir Černiauskienė,

2011; Javaherashti, ir kt.,2012;). Nawirska-Olszan´ska, ir kt., (2014) nustatė, kad laikomų

moliūgų vaisiaus minkštime šių tirtų medžiagų kiekis gali sumažėti nuo 7,6 iki 2,1 %, bet ir

padidėti nuo 11,9 iki 14,0 %, tačiau Biesiada, ir kt., (2009) ir Zhou, ir kt., (2013) teigia, kad

tirpių sausųjų medžiagų kiekis laikymo metu sumažėjo nuo 8,9 iki 7.59 %. Minėtų tyrėjų

teigimu, tokiam medžiagų kiekio mažėjimui įtakos turėjo rūšis, veislė ir bendrojo cukraus

kiekio kitimas. Tuo tarpu Rahman ir kt., (2013) konstatuoja, kad tirpių sausųjų medžiagų

kiekis mažėja, o cukrų kiekis didėja.

3.1.5. Askorbo rūgštis

Literatūros analizėje minėta, kad šio vandenyje tirpaus vitamino kiekį įtakoja keletas

veiksnių, tokie kaip metalų jonų (ypač Cu2+, Ag+, Fe3) ir deguonies sąlyčiai (oksidacija),

26

šarminė pH terpė, aukšta temperatūra, šviesa (Davey ir kt., 2000; Lešková ir kt., 2006;

Phillips ir kt., 2010).

Tirtų moliūgų veislių vaisiai askorbo rūgšties kiekiu iš esmės skyrėsi (3.5 pav.).

Gautais tyrimų rezultatais, esmingai daugiausiai (7,73 mg 100 g-1

) askorbo rūgšties nustatyta

'Amazonka' moliūgo minkštime, laikymo periodo pradžioje - spalio mėnesį. 'Amazonka'

vaisiuose nuo gruodžio iki sausio, stabilizavosi šios rūgšties kiekio mažėjimo procesas.

3.5 pav. Askorbo rūgšties kiekio kitimas didžiųjų moliūgų vaisių minkštime laikymo metu, mg kg-1

ASU, 2012–2013

Mažiausiai (1,76 mg 100 g-1

) askorbo rūgšties identifikuota 'Justynka' veislės

moliūgų minkštime, sausio mėnesį – laikymo pabaigoje. Nuo laikymo pradžios iki gruodžio

mėnesio šio vitamino netektis užfiksuota visų tirtų vaisių minkštime, beveik tolygiai, visą

laikymo trukmę, tačiau intensyviau paskutinįjį mėnesį. Visiškai atvirkščiai t.y. intensyvesnis

askorbo rūgšties kiekio mažėjimas vyko 'Karowita' minkštime paskutinį eksperimento mėnesį.

Mūsų tyrimo duomenys patvirtina kituose literatūros šaltiniuose pateiktus mokslininkų gautus

rezultatus ir teiginius, kad askorbo rūgšties kiekis laikymo metu – mažėja. Rahman ir kt.,

(2013) teigimu askorbo rūgšties kiekio pokyčiai, laikymo metu, priklauso nuo derliaus

brandos, bei aplinkos temperatūros. Askorbo rūgšties kiekis nyksta sparčiau esant aukštai

aplinkos temperatūrai.

Daugelyje literatūros šaltinių teigiama, kad laikant daržoves askorbo rūgšties kiekis

mažėja (Rickman ir kt., 2007; Gonēalves ir kt., 2011; Nur Dirim ir Çaliçkan, 2012).

Henriques ir kt., (2012) šviežių moliūgų vaisių minkštime šios rūgšties nustatė 127.04

27

mg/100g žalioje medžiagoje, pagal Nawirska-Olszańska (2011) ir Zinash (2013) moliūgų

minkštime askorbo rūgšties kiekis gali svyruoti nuo 4 iki 30 mg 100g-1

, tačiau Rahman ir kt.,

(2013) teigia, kad laikomų moliūgų minkštime askorbo rūgšties kiekis svyruoja nuo 5,2 iki

11,2 mg 100 g-1

.

3.1.6. Karotenoidai

Mokslininkai nustatė, kad karotenoidų kiekis maisto produktuose yra kintamas

rodiklis. Jis priklauso nuo veislės, temperatūros, vaisių brandos, klimato, maisto medžiagų

prieinamumo, derliaus nuėmimo laiko, laikymo sąlygų (Provesi ir kt. 2011; Sharma ir Rao,

2013). Analizuojamoje literatūroje, teigiama, kad karotenoidai yra jautrūs karščiui, deguonies,

šviesos, taip pat fermentų poveikiui (Nur Dirim ir Çaliçkan, 2012), Rahman ir kt., (2013)

teigia, kad to pasekoje karotenoidų kiekis laikymo metu sparčiau kinta prie aukštesnės

aplinkos temperatūros.

Analizuojant mūsų tyrimo duomenis, matomas karotenoidų kiekio mažėjimo

procesas (3.6 pav). Esmingai daugiausiai (17,69 mg 100 g-1

) šių medžiagų nustatyta

'Amazonka' veislės moliūgų minkštime – laikymo periodo pradžioje. Esmingai mažiausias

(5,44 mg 100 g-1

) karotenoidų kiekis buvo 'Justynka' minkštime – sausio mėnesį. Ši didžiųjų

moliūgų veislė pasižymėjo sparčiausiu karotenoidų kiekio mažėjimu, nuo laikymo periodo

pradžios iki pabaigos šių medžiagų 'Justynka' minkštime sumažėjo daugiau nei 50 %.

Niewczas ir Mitek, (2007) duomenimis karotenoidų kiekis 'Justynka' veislės minkštime

laikymo metu svyruoja nuo 2,02 mg 100 g-1

iki 5,80 mg 100 g-1

. Nagrinėjant karotenoidų

kiekio gautus duomenis, pastebimas tolygus 'Amazonka' ir 'Karowita' vaisiuose karotenoidų

kiekio mažėjimas.

28

3.6 pav. Karotenoidų kiekio kitimas didžiųjų moliūgų vaisių minkštime laikymo metu, mg 100 g-1

ASU, 2012–2013

Gajewski ir kt., (2011) įrodė, kad karotenoidų kiekis priklauso nuo moliūgų veislės

savybių ir jų kiekiai svyruoja nuo 0,45 iki 7,50 mg . 100 g

-1. Pasak Provesi ir kt., (2012)

laikomų Cucurbita moschata rūšies moliūgų minkštime karotenoidų kiekis sumažėja

nežymiai - nuo 37,72 iki 36,20 µg g-1

, Cucurbita maxima rūšies – nuo 23,09 iki 18,97 µg g-1

.

Kiti užsienio mokslininkai nustatė, kad karotenoidų kiekis moliūgų vaisiuose svyruoja nuo

4,9 iki 7,4 mg·100 g-1

(Nawirska-Olszańska ir kt., 2011; Sharma ir Rao, 2013), pagal Nur

Dirim ir Çaliçkan, (2012) – 10,09 mg·100 g-1

.

3.1.7. Kalis

Epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai parodė, kalio vartojimas: mažina insulto

riziką, užkerta kelią inkstų akmenligei, mažina šlapimo kalcio išsiskyrimą, bei sumažina

druskų šalinimą iš kaulų (He ir MacGregor, 2001). Europos ir Amerikos medikų profesionalų

asociacijos rekomenduoja didinti kalio kiekį mitybos dozes – žmonių hipertenzijos

prevencijai ir valdymui. Ši mineralinė medžiaga yra natūraliuose, neapdorotuose maisto

produktuose, nustatoma kelių formų, tačiau daugiausia organinių druskų pavidalu. Maždaug

98% viso kūno kalio kiekio yra ląstelės viduje, kur jo koncentracija gali būti 30 kartų didesnė

nei tarpląstelinio skysčio. (EFSA, 2010). Šis mineralinis elementas taip pat pagerina augalų

fiziologines savybes, didina atsparumą ligoms, prailgina laikymo trukmę. Jei augaluose

trūksta kalio, nevyksta baltymų sintezė, tuomet pradeda kauptis nitratai (Better Crops, 1998).

Akubugwo ir kt., (2008) teigia, kad kalis svarbus ląstelės gyvybingumui, o maisto produktų

29

perdirbimas skatina kalio kiekio mažėjimą. Kitų užsienio tyrėjų teigimu kalis yra svarbus kitų

maistinių medžiagų įsisavinimui ir vaidina svarbų vaidmenį amino rūgščių ir baltymų

sintezėje, Adebayo ir kt., (2012) pateiktais duomenimis kalio moliūgų minkštime buvo –

160,31 mg kg-1

, Blessing ir kt., (2011) duomenimis – 3,17 – 5,57 mg 100g-1

.

Atlikus kalio kiekio analizę didžiųjų moliūgų minkštime pastebimas šios mineralinės

medžiagos kaupimasis laikymo proceso pradžioje (3.7 pav.).

3.7 pav. Kalio kiekio kitimas didžiųjų moliūgų vaisių minkštime laikymo metu, mg 100 g-1

ASU, 2012 - 2013

'Justynka' veislė laikymo pradžioje pasižymėjo mažiausiu (172,39 mg 100 g-1

) jo

kiekiu, lyginant su kitomis veislėmis. Esmingai didžiausias (295,47 mg 100 g-1

) kalio kiekis

nustatytas 'Justynka' veislės minkštime. Tačiau antrąjį laikymo mėnesį įvyko atvirkščias

procesas pirmajam mėnesiui, kalio kiekis ėmė sparčiai mažėti ir pasiekė panašų kiekį, koks

buvo nustatytas spalio mėnesį. Didžiausias (206,84 mg 100 g-1

) šios mineralinės medžiagos

kiekis nustatytas 'Karowita' veislės minkštime – laikymo periodo pradžioje, pabaigoje

'Karowita' minkštime nustatyta kalio mažiausiai (177,89 mg 100 g-1

), laikymo periodo

pabaigoje nuo jos ne daug skyrėsi 'Amazonka' veislės kalio kiekis minkštime,– 179,01 mg

100 g-1

. Pirmąjį laikymo periodo mėnesį tirtuose moliūguose kalio kiekis padidėjo, o toliau

ėmė mažėti ir laikymo paskutinįjį mėnesį visų trijų veislių kiekiai buvo panašūs.

Mūsų gauti tyrimo duomenys atitinka kitų tyrėjų gautus rezultatus, kalio kiekis

moliūgų minkštime svyruoja nuo 170 mg 100 g-1

iki 278 mg 100 g-1

(Sosińska, 2004;

Nurseitova ir kt., 2012; Suna ir kt., 2013). Rahman ir kt., (2008) tyrimų duomenys patvirtina,

30

kad kalio kiekis moliūgų minkštime priklauso nuo jų rūšies (pvz.: Cucurbita maxima– 139 mg

100 g-1

,Cucurbita moschata -139 mg 100 g-1

, Cucurbita pepo – 150 mg 100 g-1

).

3.1.8. Nitratai

Nitratų, kaupimasis daržovėse yra svarbi problema, atsižvelgiant į pranešimus apie

nitratų neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, kadangi daržovės dažnai yra pagrindinis nitratų

šaltinis. Nitratai yra santykinai netoksiški, tačiau maždaug 5% seilių ir virškinamojo trakto

fermentų suvartojami nitratai yra paverčiami į labiau toksiškus – nitritus ar nitrozaminus.

Nitratų kiekis įvairiuose moliūgų veislių vaisiuose svyruoja nuo 18 iki 520 mg kg (Gajewski

ir kt., 2008).Veiksniai, darantys įtaką nitratų kaupimuisi daržovėse: rūšis, veislės savybės,

tręšimo intensyvumas, augimo aplinkos veiksniai (temperatūra, drėgmė, šviesos

intensyvumas, fotoperiodas) derliaus nuėmimo laikas, herbicidų naudojimas ir kt.

(Santamaria, 2006; Gajewski ir kt., 2011). Gajewski ir kt., (2011) teigimu, nitratų kiekiai

laikymo metu mažėja, tai patvirtina ir mūsų gauti duomenys. Šviežiuose daržovėse laikomose

kambario (18 oC) temperatūroje, nitratų koncentracija gali sumažėti. Priešingas procesas:

nitratų koncentracija šviežiuose, nepažeistuose augalų audiniuose yra paprastai labai maža,

tačiau derliaus laikymas ir vytimo procesai skatina nitratų kiekio didėjimą taip pat teigiama,

kad nitratų kiekio didėjimas gali priklausyti nuo rūšių skirtumų, bakterinio užterštumo lygio

(EFSA, 2008).

Eksperimente išanalizavus nitratų kiekio kitimą laikomų didžiųjų moliūgų vaisių

minkštime galima teigti, kad tirtos moliūgų veislės kaupė šias medžiagas nevienodai (3.8

pav.).

31

3.8 pav. Nitratų kiekio kitimas didžiųjų moliūgų vaisių minkštime laikymo metu, mg kg-1

ASU, 2012 - 2013

Taip pat jos skirtingai reagavo i laikymą. Esmingai daugiausiai (190,23 mg kg-1

)

nitratų buvo 'Karowita' veislės moliūguose – laikymo periodo pradžioje. Esmingai mažiausiai

šių medžiagų nustatyta 'Justynka' veislės minkštime laikymo periodo pradžioje - 91,58 mg kg-1

ir 45,65 mg kg-1

- laikymo periodo pabaigoje. Nagrinėjant gautus duomenis, galime teigti, kad

'Amazonka' veislės minkštime, laikymo metu, nitratų mažėjimo procesas vyko sparčiau,

lyginant su kitomis veislėmis. 'Justynka' ir 'Karowita' minkštimuose, visą laikymo periodą

nitratų kiekis mažėjo lėčiau.

3.2. Didžiųjų moliūgų minkštimo juslinis įvertinimas

Nagrinėjant juslinio vertinimo rezultatus, galime teigti, kad pagal skonį (vidurkiai

prieš – 4,50; po – 4,90), kvapą (prieš – 4,50; po – 4,60) ir išvaizdą (prieš – 4,50; po – 4,30)

geriausiai prieš ir po laikymo įvertinta buvo 'Justynka' veislės moliūgų minkštimas (3.9 ir 3.10

pav.).

32

3.9 pav. Didžiųjų moliūgų minkštimo juslinis įvertinimas laikymo pradžioje

ASU, 2012–2013

3.10 pav. Dižiųjų moliūgų minkštimo juslinis įvertinimas laikymo pabaigoje

ASU, 2012–2013

33

'Karowita' veislės minkštimas pasižymėjo geriausiu sultingumu (prieš – 4,33; po –

4,65) ir tekstūra (prieš – 4,33; po – 4,40) .

3.3. Koreliacijos ryšiai

Stipri teigiama koreliacija pastebėta tarp sausųjų medžiagų ir tirpių sausųjų medžiagų

(r =0,787), žalių pelenų ir nitratų (r =0,858). Tarp nitratų ir askorbo rūgšties nustatyta stipri

teigiama koreliacija (r =0,727) (3.1 lentelė). Determinacijos koeficientas rodo, kad askorbo

rūgšties kiekis žalios ląstelienos kiekį sąlygoja 50 %, karotenoidų – 81 %. Stipri atvirkštinė

koreliacija nustatyta tarp sausųjų medžiagų ir žalių pelenų (r = -0,739). Nustatyti kiti, tarp

rodiklių, koreliaciniai ryšiai buvo silpni.

3.1 lentelė. Koreliacijos ryšys tarp tirtų didžiojo moliūgų rodiklių

ASU, 2012–2013

Sausosios

medžiagos

Žali

pelenai

Žalia

ląsteliena Kalis Nitratai

Askorbo

rūgštis

Tirpios

sausosios

medžiagos

Karote-

noidai

Sausosios

medžiagos 1,000 -0,739 0,413 - -0,456 - 0,787 -

Žali pelenai -0,739 1,000 - - 0,858 - -0,562 -

Žalia

ląsteliena 0,413 - 1,000 - 0,704 0,520 0,612

Kalis - - - 1,000 - -

Nitratai -0,456 0,858 - - 1,000 0,727 - 0,720

Askorbo

rūgštis - - 0,704 - 0,727 1,000 - 0,898

Tirpios

sausosios

medžiagos

0,787 -0,562 0,520 - - - 1,000 -

Karotenoidai - - 0,612 - 0,720 0,898 - 1,000

p>0,05

34

IŠVADOS

2012–2013 metais atlikus didžiųjų moliūgų (Cucurbita maxima D.) veislių 'Justynka',

'Karowita' ir 'Amazonka' laikymo tyrimus galima teigti tokias išvadas:

1. Pagal moliūgų minkštimo cheminę sudėtį, esmingai daugiausiai (15,80 %) sausųjų

medžiagų nustatyta 'Justynka' minkštime, tuo tarpu mažiausiu (7,69 %) šių medžiagų

kiekiu pasižymėjo 'Amazonka' minkštimas. 'Karowita' veislės minkštimas pasižymėjo

didžiausiu žalių pelenų (15,30 %), kalio (206,84 mg 100g

-1), bei nitratų – 190,23 mg kg

-1

kiekiu. Didžiausias žalios ląstelienos (13,85 %), askorbo rūgšties (7,73 mg 100g

-1) ir

karotenoidų (17,69 mg 100g

-1) kiekis, nustatytas 'Amazonka' minkštime.

2. Laikymo metu žalių pelenų kiekis didėjo 'Karowita' ir 'Justynka' minkštime. Žalios

ląstelienos didėjimo tendencija nustatyta 'Justynka' minkštime. Askorbo rūgšties, sausųjų

medžiagų, karotenoidų, kalio ir nitratų kiekiai laikymo eigoje, visų tirtų moliūgų

minkštime, mažėjo.

3. Jusliškai įvertinus moliūgo minkštimą, geriausias prieš ir po laikymo buvo 'Justynka'

minkštimas.

2014.04.24

35

LITERATŪRA

1. ABDEL-RAHMAN, N. A-G; MOHAMMED, M. A-R.; MUSTAFA, M. M. 2011.

Development of New Convenient Recipes from Local Sudanese Fruits and

Vegetables. Pakistan Journal of Nutrition, nr., 10 (2), p. 195-199.

2. ADEBAYO, O. R.; FAROMBI A. G.; OYEKANMI, A. M. 2013. Proximate, Mineral

and Anti-Nutrient Evaluation of Pumpkin Pulp (Cucurbita Pepo). Journal of Applied

Chemistry, nr. 5, p. 25-28.

3. AKUBUGWO I. E.; OBASI N. A.; CHINYERE G. C.; UGBOGU A. E. 2008.

Mineral and phytochemical contents in leaves of Amaranthus hybridus L and Solanum

nigrum L.subjected to different processing methods. African Journal of Biochemistry

Research, nr. 2 (2), p. 040-044.

4. ALFAWAZ, M. A. 2004. Chemical Composition and Oil Characteristics of Pumpkin

(Cucurbita maxima) Seed Kernels. Food Sci. & Agric. Res. Center, nr. 129, p. 5 – 18.

5. AMIN, T.; THAKUR, M. 2013. Cucurbita mixta (pumpkin) seeds- a general overview

on their health benefits. International Journal of Recent Scientific Research, nr. 6, p.

846 - 854.

6. ARDABILI, A. G.; FARHOOSHI, R.; KHODAPARAST, M. H. H. 2011. Chemical

Composition and Physicochemical Properties of Pumpkin Seeds (Cucurbita pepo

Subsp. pepo Var. Styriaka) Grown in Iran. Journal of Agricultural science and

Technology, nr. 13, p. 1053-1063.

7. ATUONWU, A. C.; AKOBUNDU, E. N. T. 2010. Nutritional and Sensory Quality of

Cookies Supplemented with Defatted Pumpkin (Cucurbita pepo) Seed Flour. Pakistan

Journal of Nutrition, nr. 9(7), p. 672-677.

8. Better Crops. 1998. Functions of Potassium in Plants, nr. 3, 4 p.

9. BHARGAVA, V. V.; SALUJA, A. K.; DHOLWANI, K. K. 2013. Detection of Heavy

Metal Contents and Proximate Analysis of roots of Anogeissus latifolia. Journal of

Pharmacognosy and Phytochemistry, nr., 6, p. 61 – 65.

10. BHAT, M. A.; BHAT, A. 2013. Study on Physico-Chemical Characteristics of

Pumpkin Blended Cake. Food Processing & Technology, nr. 9, 4 p.

11. BIESIADA, A.; NAWIRSKA, A.; KUCHARSKA, A.; SOKOL-LĘTOWSKA, A.

2009. The effect of nitrogen fertilization methods on yield and chemical composition

of pumpkin (Cucurbita maxima) fruits before and after storage. Vegetable Crops

Research Bulletin, nr, 70, p. 203 – 211.

36

12. BLESSING, A. C.; IFEANYI, U. M.; CHIJIOKE, O. B. 2011. Nutritional evaluation

of some Nigerian pumpkins (Cucurbita spp.). Fruit, Vegetable, and Science and

Biotechnology, nr. 5, p. 64 – 71.

13. CAMPBELL, T. C.; JACOBSON, H. 2013. Visuma. Naujas žvilgsnis į mitybos

mokslą. Kaunas, 295 p.

14. CARAMEZ, S. M. B.; STEFANI, M.; MEDEIROS, J. D.; VIEIRA, M. A.; BRUSKE,

G. R.; DE FRANCISCO, A.; AMANTE, E.R. 2008. Softening of punpkin seeds

(Cucurbita moschata) by alkaline maceration. Journal of Food Process Engineering,

nr. 31, p. 431–442.

15. CVETKOVIĆ, B. R.; JOKANOVIĆ, M. R. 2009. Effect of preservation method and

storage condition on ascorbic acid loss in beverages. Acta periodica technologica, nr.

40, p. 1-7.

16. ČERNIAUSKIENĖ, J. 2011. Skirtingų veislių aliejinio moliūgo (Cucurbita pepo L.

var. styriaca) vaisių minkštimo, sėklų aliejaus ir išspaudų kokybės analizė: daktaro

disertacija: biomedicinos mokslai, agronomija (06B). Akademija, (Kauno raj.), 94 p.

17. DANILČENKO, H.; PAULAUSKIENĖ, A.; JARIENĖ, E.; KUČINSKAS, J. 2003.

Auginimo būdų įtaka moliūgų kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, nr. 22(2), p. 141

– 149.

18. DANILČENKO, H. 2008. Agrobiologinių veiksnių įtaka moliūgų ir daigintų sėklų

kokybei, technologinėms ir maistinėms savybėms. Habilitacijos procedūrai teikiamų

mokslo darbų apžvalga, biomedicinos mokslai, 31 p.

19. DAOU, C.; ZHANG, H. 2011. Physico-chemical Properties and Antioxidant

Activities of Dietary Fiber Derived from Defatted Rice Bran. Advance Journal of

Food Science and Technology, nr. 3(5), p. 339-347.

20. DAVEY, M. W.; MONTAGU, M. V.; INZE, D.; SANMARTIN, M.; KANELLIS,

A.; SMIRNOFF, N.; BENZIEI. J. J.; STRAIN, J. J.; FAVELL, D.; FLETCHER, J.

2000. Plant L-ascorbicacid: chemistry, function, metabolism, bioavailability and

effects of processing. Journal of the Science of Food and Agriculture, nr. 80, p. 825-

860.

21. DUTTA, D.; CHAUDHURI, U. R.; CHAKRABORTY, R. 2005. Structure, health

benefits, antioxidant property and processing and storage of carotenoids. African

Journal of Biotechnology, nr. 4 (13), p. 1510-1520.

22. EL-SOUKKARY, F. A. H. 2001. Evaluation of pumpkin seed products for bread

fortification. Plant Foods for Human Nutrition, nr. 56, p. 365–384.

37

23. European Food Safety Authority (EFSA). 2008. Nitrate in vegetables Scientific

Opinion of the Panel on Contaminants in the Food chain. Nr. 689, 79 p.

24. European Food Safety Authority (EFSA). 2010. Scientific Opinion on the

substantiation of health claims related to potassium and maintenance of normal

muscular and neurological function (ID 320, 386) and maintenance of normal blood

pressure (ID 321) pursuant to Article 13(1) of Regulation (EC) No 1924/2006. Italy,

17 p.

25. FEDHA, M. S.; MWASARU, M. A.; NJOROGE, C. K.; OJIJO, N. O.; OUMA, G. O.

2010. Effect of drying on selected proximate composition of fresh and processed fruits

and seeds of two pumpkin species. Journal of Agriculture and biology, nr. 1(6), p.

1299-1302.

26. GAJEWSKI, M.; RADZANOWSKA, J.; DANILČENKO, H.; JARIENĖ, E.;

ČERNIAUSKIENĖ, J. 2008. Quality of Pumpkin Cultivars in Relation to Sensory

Characteristics. Notulae Botanicae Horti AgrobotaniciCluj-Napoca, nr. 36(1), 73 – 79.

27. GAJEWSKI, M.; SZYMCZAK, P.; BAJER, M.; SEREDA, A. 2011. Accumulation of

chemical compounds in carrot storage roots under different light conditions.

Horticulture and Landscape Architecture, nr. 32, p. 15–23.

28. GIANNAKOUROU, M. C.; TAOUKIS, P. S. 2003. Kinetic modelling of vitamin C

loss in frozen green vegetables under variable storage conditions. Journal of food

chemistry, nr. 1, p. 33–41.

29. GONĒALVES, E. M.; PINHEIRO, J.; ABREU, M.; BRANDĆO, T. R. S.; SILVA, C.

L. M. 2011. Kinetics of quality changes of pumpkin (Curcurbita maxima L.) stored

under isothermal and non-isothermal frozen conditions. Journal of Food Engineering,

nr. 106, p. 40–47.

30. GUIÑÉ, R. P. F.; PINHO,S.; BARROCA, M. 2011. Study of the convective drying of

pumpkin(Cucúrbita maxima). Food and Bioproducts processing, nr. 89, p. 422 - 428.

31. HANIF, R.; IQBAL, Z.; IQBAL, M.; HANIF, S.; RASHEED, M. 2006. Use of

vegetables as nutritional food role in human health. Journal of Agricultural and

Biological Science, nr. 1, p. 18 – 22.

32. HAMUŁKA, J.; WAWRZYNIAK, A. 2011. Karotenoidy w suplementach diety.

Probl Hig Epidemiol, nr. 92(1), p. 67-72.

33. HE, F. J.; MACGREGOR, G. A. 2001. Beneficial effects of potassium. British

Medical Journal, nr. 323, p. 497–501.

38

34. HENRIQUES, F.; GUINE, R.; BARROCA, M. J. 2012. Chemical Properties of

Pumpkin Dried by Different Methods. Croatian Journal of Food Technology,

Biotechnology and Nutrition, nr. 7 (1-2), p. 98-105.

35. HUANG, G.; CHEN, Y.; WANG, X. 2011. Extraction and deproteinization of

pumpkin polysaccharide. International Journal of Food Sciences and Nutrition, nr.

62(6), p. 568–571.

36. JANUŠKEVIČIUS, A.; VAIČIULAITIENĖ, O.; ŠERĖNAS, K. 2005. Lietuvoje

auginamų daržovių mitybinė vertė. Veterinarija ir zootechnika, nr. 31 (53), p. 59 – 62.

37. JÄRVAN, M.; POLDMA, P. 2004. Content of plant nutrients in vegetables

depending on various lime substances used for neutralising bog peat. Agronomy

Research, nr. 2 (1), p. 39 – 48.

38. JAVAHERASHTI, M.; GHASEMNEZHAD, M.; LAHIJI, H. S.; SHIRI, M. A.

2012. Comparison Of Nutritional Value And Antioxidant Compounds Of Some

Winter Pumpkin (Cucurbita Sp) Species Fruits In Iran. Advances in Environmental

Biology, nr. 6(10), p. 2611-2616.

39. JAYAS, D. S.; JEYAMKONDAN, S. 2002. Modified Atmosphere Storage of Grains

Meats Fruits and Vegetables. Biosystems Engineering, nr. 82 (3), p. 235–251.

40. JENKINS, K. H. 2010. Feed value of alternative crops for beef cattle. Beef Feeding

and nutrtion, nr. 10, p. 3 – 4.

41. KAMPUSE, S.; BERNA, E.; MUIZNIECE-BRASAVA, S.; DUKALSKA, L.;

MURNIECE, I.; SABOVICS, M.; KRUMA, Z.; RUSE, K.; SARVI, S.; KAMPUSS,

K. 2012. Influence of Active Packaging on the Quality of Pumpkin - Rowanberry

Marmalade Candies. World Academy of Science, Engineering and Technology, nr. 67,

p. 1343 – 1351.

42. KARANJA, J. K.; MUGENDI, J. B.; FATHIYA, M. K.; MUCHUGI, A. N. 2012.

Comparative study on the nutritional value of the pumpkin, Cucurbita maxima

varieties from different regions ir Kenya. Scientific Conference Proceedings, 15 p.

43. KARKLELIENĖ, R.; RUBINSKIENĖ, M.; VIŠKELIS, P. 2009. Ekologiškai augintų

skirtingo sunokimo moliūgų (Cucurbitae) biologinės ir ūkinės savybės. Žemdirbystė –

Agriculture, t. 96, nr. 4, p. 209 – 217.

44. KARKLELIENE, R.; VIŠKELIS, P.; RUBINSKIENE, M. 2008. Growing, yielding

and quality of different ecologically grown pumpkin cultivars. Sodininkystė ir

daržininkystė, nr. 27(2), p. 401 – 410.

39

45. KEMBLE, J. M.; SIKORA, E. M; ZEHNDER, G, W.; BAUSKE, E. 2000. Guide To

Commercial Pumpkin And Winter Squash Production. Alabama cooperative extension

system, 11 p.

46. KHANUM, F.; SWAMY, M. S.; KRISHNA, K. R. S.; SANTHANAM, K.;

VISWANATHAN, K. R. 2000. Dietary fiber content of commonly fresh and cooked

vegetables consumed in India. Plant Foods for Human Nutrition, nr. 3, p. 207-218.

47. KIM, M. Y.; KIM, E. J.; KIM, Y. N.; CHOI, C.; LEE, B. H. 2012. Comparison of

the chemical compositions and nutritive values of various pumpkin (Cucurbitaceae)

species and parts. Nutritional research and practice, nr. 6(1), p. 21–27.

48. KIM, M. J.; SHIM, C. K.; PARK, J. H.; HONG, S. J.; LEE, M. H.; HAN, E. J.; KIM,

Y. K.; JEE, H. J. 2012a. Introduction to Colorimetric Analysis for Assessment of

Carotenoid Pigments in Squash Germplasm. Korean Society of Breeding Science, nr.

44(4), p. 433-443.

49. KOWALSKA, H.; LENART, A.; LESZCZYK, D. 2008. The effect of blanching and

freezing on osmotic dehydration of pumpkin. Journal of Food Engineering, nr. 86, p.

30–38.

50. KULAITIENĖ, J. 2009. Agrobiologinių veiksnių įtaka paprastojo moliūgo (Cucurbita

pepo L.) vaisių kokybei: daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, agronomija (06B).

Akademija, (Kauno raj.), 79 p.

51. KULKARNI, A. S.; JOSHI, D. C. 2013. Nutritional, sensory and textural qualities of

bhajjiya supplemented with pumpkin (Cucurbita maxima) powder. International Food

Research Journal, nr. 20(5), p. 3237-3241.

52. LEŠKOVÁ, E.; KUBÍKOVÁ, J.; KOVÁČIKOVÁ, E.; KOŠICKÁ, M.; PORUBSKÁ,

J.; HOLČÍKOVÁ, K. 2006. Vitamin losses: Retention during heat treatment and

continual changes expressed by mathematical models. Journal of Food Composition

and Analysis, nr. 4, p. 252–276.

53. LISO, R.; DE TULLIO, M. C.; CIRACI, S.; BALESTRINI, R.; ROCCA, N.;

BRUNO, L.; CHIAPPETTA, A.; BITONTI, M. B.; BONFANTE, P.; ARRIGONI,

O. 2004. Localization of ascorbic acid, ascorbic acid oxidase, and glutathione in roots

of Cucurbita maxima L. Journal of Experimental Botany, nr. 408, p. 2589-2597.

54. LST ISO 6557: Vaisiai, daržovės ir jų gaminiai. Askorbo rūgšties kiekio nustatymas. 2

dalis. Įprastiniai metodai = Fruits, vegetables and derived products. Determination of

ascorbic acid content. Part 2: Routine methods. Lietuvos standartizacijos

departamentas. Vilnius. 2000, 6 p.

http://link.springer.com/search?facet-author=%22Farhath+Khanum%22

http://link.springer.com/search?facet-author=%22M.+Siddalinga+Swamy%22

http://link.springer.com/search?facet-author=%22K.R.+Sudarshana+Krishna%22

http://link.springer.com/search?facet-author=%22K.+Santhanam%22

http://link.springer.com/search?facet-author=%22K.R.+Viswanathan%22

http://link.springer.com/journal/11130

http://link.springer.com/journal/11130/55/3/page/1

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Kim%20MY%5Bauth%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Kim%20EJ%5Bauth%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Kim%20YN%5Bauth%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Choi%20C%5Bauth%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Lee%20BH%5Bauth%5D

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0889157505001067






http://www.sciencedirect.com/science/journal/08891575


http://www.sciencedirect.com/science/journal/08891575/19/4

http://jxb.oxfordjournals.org/search?author1=Mario+C.+De+Tullio&sortspec=date&submit=Submit

http://jxb.oxfordjournals.org/search?author1=Samantha+Ciraci&sortspec=date&submit=Submit

http://jxb.oxfordjournals.org/search?author1=Raffaella+Balestrini&sortspec=date&submit=Submit

http://jxb.oxfordjournals.org/search?author1=Nicoletta+La+Rocca&sortspec=date&submit=Submit

http://jxb.oxfordjournals.org/search?author1=Leonardo+Bruno&sortspec=date&submit=Submit

http://jxb.oxfordjournals.org/search?author1=Leonardo+Bruno&sortspec=date&submit=Submit

http://jxb.oxfordjournals.org/search?author1=Adriana+Chiappetta&sortspec=date&submit=Submit

http://jxb.oxfordjournals.org/search?author1=Maria+Beatrice+Bitonti&sortspec=date&submit=Submit

http://jxb.oxfordjournals.org/search?author1=Paola+Bonfante&sortspec=date&submit=Submit

http://jxb.oxfordjournals.org/search?author1=Oreste+Arrigoni&sortspec=date&submit=Submit

http://jxb.oxfordjournals.org/

http://jxb.oxfordjournals.org/content/55/408.toc

40

55. LST ISO 751:2000. Vaisių ir daržovių gaminiai. Vandenyje netirpių sausųjų medžiagų

nustatymas.

56. LST EN 12014 – 7:2001: Maisto produktai. Nitratų ir (arba) nitritų kiekio nustatymas.

7 dalis. Nitratų kiekio nustatymas daržovėse ir jų produktuose, nitratus redukavus

kadmiu. Tėkminis metodas = Foodstuffs - Determination of nitrate and/or nitrite

content - Part 7: Continuous flow method for the determination of nitrate content of

vegetables and vegetable products after Cadmium reduction. Lietuvos standartizacijos

departamentas. Vilnius. 2001, 15 p.

57. LST ISO 6558-2:2002. Vaisiai, daržovės ir jų gaminiai. Karotino kiekio nustatymas.

2 dalis. Įprastiniai metodai = Fruits, vegetables and derived products. Determination of

carotene content. Part 2: Routine methods.Vilnius. Lietuvos standartizacijos

departamentas. 6 p.

58. LST ISO 2173: Vaisių ir daržovių gaminiai. Tirpių sausųjų medžiagų nustatymas.

Refraktometrinis metodas = Fruit and vegetable products. Determination of soluble

solids. Refractometric method. Lietuvos standartizacijos departamentas. Vilnius. 2004,

8 p.

59. LST ISO 2859-10:2007. Ėminių ėmimo procedūros kontrolei pagal požymius atlikti.

10 dalis. Įvadas į ėminių ėmimo pagal ISO 2859 serijos standartus sistemą kontrolei

pagal požymius atlikti = Sampling procedures for inspection by attributes – Part 10:

Introduction to the ISO 2859 series of standarts for sampling inspection by attributes.

Vilnius. Lietuvos standartizacijos departamentas. 11 p.

60. MADUKSE, E. U.; NWABUNZE, A. M.; ONYIBALU, L. 2013. Bioavailability of

vitamins C, E and pro-vitamin A in extracts of fluted pumpkin (Tefairia occidentalis),

tomato (Lycopersicum esculentum) and eggplant (Solanum melongen). International

Journal of Basic and Applied Sciences, nr. 2 (3), p. 244 – 250.

61. MARECZEK, A.; LEJA, M. 2005. Effect of urea foliar application on antioxidative

properties of lettuce and broccoli. Sodininkystė ir daržininkystė, Nr. 24(3), p. 235 –

241.

62. MITRA, P.; RAMASWAMY, H. S.; CHANG, K. S. 2009. Pumpkin (Cucurbita

maxima) seed oil extraction using supercritical carbon dioxide and physicochemical

properties of the oil. Journal of Food Engineering, nr. 95, p. 208–213.

63. Mokomiji knyga AF magistrantams: cheminė analizė agronomijoje. Lietuvos žemės

ūkio universitetas, Chemijos katedra. Akademija, 2006. 56 p.

41

64. MOMIN, R. K.; KADAM V. B. 2011. Determination of ash values of some medicinal

plants of genus sesbania of marathwada region in maharashtra. Journal of Phytology,

nr. 3(12), p. 52-54.

65. MORA, Y. N.; CONTRERAS,J. C.; AGUILAR, C. N.; MELÉNDEZ, P.; DE LA

GARZA, I.; RODRÍGUEZ, R. 2013. Chemical Composition and Functional

Properties from Different Sources of Dietary Fiber. American Journal of Food and

Nutrition, nr. 3, p. 27-33.

66. MUKHTAR, A. A.; BABAJI, B. A.; IBRAHIM, S.; MANI, H.; MOHAMMAD, A.

A.; IBRAHIM, A. 2013. Dry Matter Production and Harvest Index of Groundnut

(Arachis hypogaea L.) Varieties Under Irrigation. Journal of Agricultural Science, nr.

8, p. 153 – 162.

67. NAWIRSKA, A.; KWASNIEWSKA, M. 2005. Dietary fibre fractions from fruit and

vegetable processing waste. Food Chemistry, nr. 2, p. 221–225.

68. NAWIRSKA, A.; UKLANSKA, C. 2008. Waste products from fruit and vegetable

processing as potential sources for food enrichment in dietary fibre. Acta Sci. Pol.,

Technol. Aliment., nr. 7(2), p. 35-42.

69. NAWIRSKA-OLSZAN´SKA, A.; BIESIADA, A.; SOKOŁ-ŁE˛TOWSKA, A.;

KUCHARSKA, A. Z. 2011. Content of bioactive compounds and antioxidant capacity

of pumpkin puree enriched with japanese quince, cornelian cherry, strawberry and

apples . Acta Scientiarum polonorum, nr.10(1), p. 51 - 60.

70. NAWIRSKA-OLSZAN´SKA, A.; KITA, A.; BIESIADA, A.; SOKOŁ-

ŁE˛TOWSKA, A.; KUCHARSKA, A. Z. 2013. Characteristics of antioxidant activity

and composition of pumpkin seed oils in 12 cultivars. Journal ofFood Chemistry,

nr.139, p. 155–161.

71. NAWIRSKA-OLSZAN´SKA, A.; BIESIADA, A.; SOKOŁ-ŁE˛TOWSKA, A.;

KUCHARSKA, A. Z. 2014. Characteristics of organic acids in the fruit of different

pumpkin species. Food Chemistry, nr. 148, p. 415 – 419.

72. NEDERAL, S.; SKEVIN, D.; KRALJIC, K.; OBRANOVIC, M.; PAPESˇA, S.;

BATALJAKU, A. 2012. Chemical Composition and Oxidative Stability of Roasted

and Cold Pressed Pumpkin Seed Oils. Journal of the American Oil Chemists' Society,

nr. 89, p. 1763–1770.

73. NIEWCZAS, J.; MITEK, M. 2007. Wpływ przechowywania nowych odmian dyni

olbrzymiej (Cucurbita Maxima) Na wybrane parametry składu chemicznego.

Żywność. Nauka. Technologia. Jakość, nr. 5 (54), p. 155 – 164.


42

74. NUR DIRIM, S.; ÇALIÇKAN, G. 2012. Determination of the effect of freeze drying

process on the production of pumpkin (Cucurbita moschata) puree powder and the

powder properties. GIDA/The Journal of Food, nr. 37 (4), p. 203-210.

75. NURSEITOVA Z. T.; KASSYMOVA M. K.; MAMAYEVA L. A. 2012. Research of

Vegetative Raw Materials for Preparation of Fermented Vegetables. Asian

Transactions on Engineering, nr. 3, p. 99 – 102.

76. NWOFIA, G. E.; NWOGU, N. V.; BLESSING, K. N. 2012. Nutritional Variation in

Fruits and Seeds of Pumpkins (Cucurbita Spp) Accessions from Nigeria. Pakistan

Journal of Nutrition, nr. 11 (10), p. 848-858.

77. OLOYEDE, F. M. 2012. Growth, yield and antioxidant profile of pumpkin (Cucurbita

pepo L.) leafy vegetable as affected by NPK compound fertilizer. Journal of Soil

Science and Plant Nutrition, nr. 12 (3), p. 379-388.

78. OLOYEDE, F. M.; AGBAJE, G. O.; OBUOTOR, E. M.; OBISESAN I. O. 2012.

Nutritional and antioxidant profiles of pumpkin (Cucurbita pepo Linn.) immature and

mature fruits as influenced by NPK fertilizer. Food Chemistry, nr. 135, p. 460–463.

79. OLOYEDE, F. M.; AGBAJE,G. O.; OBISESAN, I. O. 2013. Effect of NPK Fertilizer

on Fruit Development of Pumpkin (Cucurbita pepo Linn.). American Journal of

Experimental Agriculture, nr. 3(2), p. 403-411.

80. ONDIGI, A. N.; TOILI, W. W.; IJANI, A.S. M.; OMUTEREMA S. O. 2008.

Comparative analysis of production practices and utilization of pumpkins (Cucurbita

pepo and Cucurbita maxima) by smallholder farmers in the Lake Victoria Basin, East

Africa. African Journal of Environmental Science and Technolog , nr. 2 (9), p. 296-

304.

81. PAN, Y.; CHEN, W. 2011. Effect Mechanism of Storage Temperature on the Edible

Quality of Fresh-cut Lotus Root. International Conference on Agricultural and

Biosystems Engineering, nr. 1-2, p. 120 – 123.

82. PARIS, H. S.; DAUNAY, M. C.; PITRAT, M.; JANICK, J. 2006. First Known Image

of Cucurbita in Europe, 1503–1508. Annals of Botany, nr. 98, p. 41–47.

83. PAULAUSKIENĖ, A. 2007. Trąšų įtaka skirtingų veislių moliūgų vaisių cheminei

sudėčiai ir perdirbimo produktų kokybei: daktaro disertacija: biomedicinos mkslai,

agronomija (06B). Akademija (Kauno raj.), 108 p.

84. PHILLIPS, K. M.; TARRAGO´-TRANI, M. T.; GEBHARDT, S. E.; EXLER, J.;

PATTERSON, K. Y.; HAYTOWITZ, D. B.; PEHRSSON, P. R.; HOLDEN, J. M.

2010. Stability of vitamin C in frozen raw fruit and vegetable homogenates. Journal of

Food Composition and Analysis, nr. 23, p. 253–259.

43

85. PLA, M. E.; ROJAS, A. M.; GERSCHENSON, L. N. 2013. Effect of Butternut

(Cucurbita moschata Duchesne ex Poiret) Fibres on Bread Making, Quality and

Staling. Food Bioprocess Technol, nr. 6, p. 828–838.

86. PODSĘDEK, A. 2007. Natural antioxidants and antioxidant capacity of Brassica

vegetables: A review. Food Science and Technology, nr. 1, p. 1 – 11.

87. POPOVIC, L.; PERICˇIN, D.; VASˇTAG, Z.; POPOVIC, S.; KRIMER, V.;

TORBICA, A. 2013. Antioxidative and Functional Properties of Pumpkin Oil Cake

Globulin Hydrolysates. Journal of the American Oil Chemists' Society, nr. 90, p. 1157

– 1165.

88. PORTO, T. S.; MARQUES, P. P.; PORTO, C. S.; MOREIRA, K. A.; LIMA-FILHO,

J. L.; CONVERTI A.; PESSOA, A.; PORTO, A. L. F. 2010. Extraction of Ascorbate

Oxidase from Cucurbita maxima by Continuous Process in Perforated Rotating Disc

Contactor Using Aqueous Two-Phase Systems. Appl Biochem Biotechnol, nr. 160, p.

1057 – 1064.

89. PROVESI, J. G.; DIAS, C, O.; AMANTE, E. R. 2011. Changes in carotenoids during

processing and storage of pumpkin puree. Journal of Food Chemistry, nr. 128, p. 195–

202.

90. PROVESI, J. G.; DIAS, C. O.; AMBONI, R. D. M. C.; AMANTE, E. R. 2012.

Characterisation and stability of quality indices on storage of pumpkin (Cucurbita

moschata and Cucurbita maxima) purees. International Journal of Food Science and

Technology, nr. 47, p. 67–74.

91. RAHMAN, A. H. M. M.; ANISUZZAMAN, M.; AHMED, F.; ISLAM, A. K. M. R.;

NADERUZZAMAN A. T. M. 2008. Study of Nutritive Value and Medicinal Uses of

Cultivated Cucurbits. Journal of Applied Sciences Research, nr. 4(5), p. 555-558.

92. RAHMAN, M. A.; MIARUDDIN, M.; KHANI, M. H. H.; MASUD, M. A. T.;

BEGUM, M. M. 2013. Effect of storage periods on postharvest quality of pumpkin.

Bangladesh Journal of Agricultural Research, nr. 38(2), p. 247-255.

93. REZIG, L.; CHOUAIBI, M.; MSAADA, K.; HAMDI, S. 2012. Chemical composition

and profile characterisation of pumpkin (Cucurbita maxima) seed oil. Industrial Crops

and Products, nr. 37, p. 82– 87.

94. RICKMAN, J. C.; BARRETT, D. M.; BRUHN, C. M. 2007. Nutritional comparison

of fresh, frozen and canned fruits and vegetables. Part 1. Vitamins C and B and

phenolic compounds. Journal of the Science of Food and Agriculture, nr. 87, p. 930–

944.

44

95. RODRÍGUEZ, R.; JIMÉNEZ, A.; FERNÁNDEZ-BOLAÑOS, J.; GUILLÉN, R.;

HEREDIA, A. 2006. Dietary fibre from vegetable products as source of functional

ingredients. Trends in Food Science & Technology, nr. 1, p. 3–15.

96. SALGIN, U.; KORKMAZ, H. 2011. A green separation process for recovery of

healthy oil from pumpkin seed. The Journal of Supercritical Fluids, nr. 58, p. 239–

248.

97. SAKALAUSKAS, V. 2003. Duomenų analizė su statistica. Vilnius, 235 p.

98. SANTAMARIA, P. 2006. Review Nitrate in vegetables: toxicity, content, intake and

EC regulation. Journal of the Science of Food and Agriculture, nr. 86, p. 10–17.

99. SEE, E. F.; WAN NADIAH, W. A.; NOOR AZIAH, A. A. 2007. Physico-Chemical

and Sensory Evaluation of Breads Supplemented with Pumpkin Flour. ASEAN Food

Journal, nr. 14 (2), p. 123 -130.

100. SEROCZYŃSKA, A.; KORZENIEWSKA, A.; SZTANGRET-WIŚNIEWSKA, J.;

NIEMIROWICZ-SZCZYTT, K.; GAJEWSKI, M. 2006. Relationship between

carotenoids content and flower or fruit flesh colour of winter squash (Cucurbita

maxima Duch.). Folia Horticulturae, nr. 18/1, p. 51-61

101. SHARMA, S.; RAMANA RAO, T. V. R. 2013. Nutritional quality characteristics

of pumpkin fruit as revealed by its biochemical analysis. International Food Research

Journal, nr. 20(5), p. 2309-2316.

102. SHI, X.; WU, H.; SHI, J.; XUE, S. X.; WANG, D.; WANG, W.; CHENG, A.;

GONG, Z.; CHEN, X.; WANG, C. 2013. Effect of modifier on the composition and

antioxidant activity of carotenoid extracts from pumpkin (Cucurbita maxima) by

supercritical CO2. Food Science and Technology, nr. 51, p. 433 – 440.

103. SOJAK, M.; GŁOWACKI, S. Z. 2010. Analysis of giant pumpkin (Cucurbita

maxima) drying kinetics in various technologies of convective drying. Journal of

Food Engineering, nr. 99, p. 323–329.

104. SOJAK, M. J.; JAROS, M.; GŁOWACKI, S. 2013. Analysis of Giant Pumpkin

(Cucurbita maxima) Quality Parameters in Various Technologies of Convective

Drying After Long-Term Storage. Drying Technology, nr. 32, p. 106–116.

105. SOSIŃSKA. E. 2004. Możliwości wykorzystania miąższu dyni na cele spożywcze.

Folia Horticulturae, nr. 19/1, p. 57- 65.

106. SOUZA, C. O.; MENEZES, J. D. S.; NETO, D. C. R.; ASSIS, J. G. A.; SILVA, S.

R.; DRUZIAN, J. I. 2012. Carotenoides totais e vitamina A de cucurbitáceas do Banco

Ativo de Germoplasma da Embrapa Semiárido. Artigos Cientificos Tecnologia de

Alimentos, nr. 5, p.926-933.

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S092422440500244X






http://www.sciencedirect.com/science/journal/09242244/17/1

45

107. SUNA, S.; TAMER, C. E.; ÇOPUR, Ö. U.; TURAN, M. A. 2013. Determination of

antioxidant activity, total phenolics and mineral contents of some functional vegetable

juice. Journal of Food, Agriculture & Environment, nr. 11 (2), p. 213-218.

108. TAN, S. C. 2006. Storage conditions for fresh fruit and vegetables. Department of

Agriculture and Food, nr. 145, 4 p.

109. TARAKANOVAS, P.; RAUDONIUS, S. Agronominių tyrimų duomenų statistinė

analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT – PLOT iš paketo

Selekcija ir Irristat. Akademija, 2003. 57 p.

110. TUTKIENĖ, R.; ČERNIAUSKIENĖ, J. 2011. Aliejinio moliūgo (Cucurbita pepo L.

var. styriaca) vaisių kokybės įvertinimas. Iš Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento,

technologijų ir aplinkos optimizavimas: respublikinė mokslinė konferencija: mokslo

darbai. 2 (7), p. 94-99.

111. VIŠKELIS, P. 2013. Vaisių ir daržovių bei jų produktų kokybės bei saugos tyrimų

apžvalga. Sodininkystė ir daržininkystė, nr. 32(3–4), p. 139 – 155.

112. VUJASINOVI´C, V.; RADOˇCAJ, O.; DIMI, E. 2012. Optimization of Hull-Less

Pumpkin Seed Roasting Conditions Using Response Surface Methodology. Journal of

Food Science, nr. 5, p. 532 – 538.

113. WANI, T. A.; SOOD, M. 2014. Effect of incorporation of cauliflower leaf powder on

sensory and nutritional composition of malted wheat biscuits. African Journal of

Biotechnology, nr. 13(9), p. 1019 – 1026.

114. WANNAMETHEE, S. G.; LOWE, G. D.; RUMLEY, A.; BRUCKDORFER, K. R.;

WHINCUP, P. H. 2006. Associations of vitamin C status, fruit and vegetable intakes,

and markers of inflammation and hemostasis. Journal of clinical nutrition, nr. 83, p.

567–74.

115. XANTHOPOULOU, M. N.; NOMIKOS, T.; FRAGOPOULOU, E.;

ANTONOPOULOU, S. 2009. Antioxidant and lipoxygenase inhibitory activities of

pumpkin seed extracts. Food Research International, nr. 42, p. 641–646.

116. ZHOU, C.; LIU, W.; ZHAO, J.; YUAN, C.; SONG, Y.; CHEN, D.; NI, Y.; LI, Q.

2013. The effect of high hydrostatic pressure on the microbiological quality and

physical–chemical characteristics of Pumpkin (Cucurbita maxima Duch.) during

refrigerated storage. Innovative Food Science and Emerging Technologies, nr. 11, 11 p.

117. ZINASH, A.; WORKNEH, T.S.; WOLDETSADIK, K. 2013. Effect of accessions on

the chemical quality off resh pumpkin. African Journal of biotecnology, nr. 12 (51), p.

7092 – 7098.

46

118. НИКОЛАЕВИЧ, Ш. М. 2010. Механико-технологическое обоснование

эффективных технологий и технических средств для первичной переработки

плодов тыквы: доктор. диссертация: Технические науки, Технологии и

средства механизации сельского хозяйства (05.20.01). Волгоград, 393 p.

119. ВЛАДИМИРОВИЧ, Г. А. 2005. Видовые и сортовые особенности

формирования урожая тыквы, кабачка и патиссона в условиях Московской

области: доктор диссертация: Сельскохозяйственные науки, Агрономия

(06.01.06, 03.00.12). Москва, 230 p.

120. ВЛАДИМИРОВА, В. К. 2011. Использование эмульгирующих свойств семян

тыквы в технологии песочного полуфабриката: доктор диссертация:

Технические науки, Технология продовольственных продуктов (05.18.15). Орел,

220.

47

DARBO APROBACIJOS IR PUBLIKACIJOS

1. The sixth international scientific conference Rual Development 2013. ,,Quality

Parameters of the Great Pumpkin for Food“

2. Jaunasis mokslininkas 2014. „Bioaktyvių komponentų kiekio kitimas didžiųjų

moliūgų vaisių minkštime laikymo metu“

48

PRIEDAI

49

Forma patvirtinta Aleksandro Stulginskio

Universiteto rektoriaus

2012 m. gegužės 2 d. įsakymu

Nr. 115-Kb § 11

AUTORYSTĖS DEKLARACIJA

Aš, Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto, Augalinių maisto

žaliavų kokybės ir saugos studijų programos studentė VIKTORIJA JUOZAITYTĖ, (įrašyti vardą , pavardę)

PATVIRTINU, kad:

1. Esu teikiamo viešam gynimui magistrantūros baigiamojo darbo tema

„DIDŽIŲJŲ MOLIŪGŲ (CUCURBITA MAXIMA D.) VAISIŲ CHEMINĖS

SUDĖTIES KITIMAS LAIKYMO METU“ (toliau - Darbo) autorius, tai yra:

• šį Darbą parengiau individualiomis pastangomis ir Darbas atspindi studijų metu

mano įgytas žinias bei gebėjimus;

• Darbe naudoti kitų autorių teoriniai teiginiai, mokslinės idėjos, tyrimų metodikos ir

tyrimų rezultatai yra nustatyta tvarka cituojami (turi nuorodas į literatūros šaltinius), nėra

ištisinio teksto nurašymo iš literatūros šaltinių;

• teisingai nurodyti visi Darbe naudoti duomenų šaltiniai, taip pat pirminių duomenų

surinkimo (gavimo) būdai;

2. Darbas kaip visuma mano vardu nebuvo ir nebus pristatomas viešam gynimui

kituose Aleksandro Stulginskio universiteto fakultetuose, taip pat kitose aukštosiose

mokyklose;

3. Prisiimu atsakomybę už autorių ir gretutinių teisių, apibrėžtų Lietuvos Respublikos

autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose, pažeidimus, jeigu tokie

pažeidimai Darbe būtų išaiškinti.

4. Esu informuotas, kad, nustačius Darbe autorinių ir gretutinių teisių pažeidimus,

Darbas nebus leidžiamas viešai ginti, o nustačius šiuos pažeidimus po viešo gynimo - bus

panaikinti Darbo viešo gynimo rezultatai su visomis tolesnėmis pasekmėmis.

(vardas, pavardė) (parašas )

20__________ m. ____________ mėn. ___ d.

Documents

Viktorija Juozaitytė DIDŽIŲJŲ MOLIŪGŲ (CUCURBITA ...PRASMINIAI ODIAI: didieji moliūgai, laikymas, sausosios mediagos, åalia ląsteliena, ali pelenai. Tyrimo objektas: laikomi