Visuomenės grupių tyrimai. metinė apžValga

2013–2014 m.

lietuVos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams

Artes liberales

Vytauto DiDžiojo uniVersitetasKultūros tyrimų centras

issn 2345-0398 (spausdintas)issn 2345-038X (internetinis)

2 0 1 5

© Vytauto Didžiojo universitetas. Kultūros tyrimų centras 2015

Redakcinė kolegija:Doc. dr. Egidija Ramanauskaitė-Kiškina – Vytauto Didžiojo universitetas Prof. Ph.D. J. Rimas Vaišnys – Jeilio universitetas (JAV)Dr. Aušra Kairaitytė-Užupė – Vytauto Didžiojo universitetas

Recenzentai:Doc. dr. Mindaugas DapkusDoc. dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė

Kultūros tyrimų centras (KTC) K. Donelaičio g. 52-410, LT-44248 KaunasInterneto adresas: http://ktc.vdu.lt

Darbuotojai:Doc. dr. Egidija Ramanauskaitė-Kiškina (centro vadovė): tel. +370 662 39 947, el. paštas: egidija@hmf.vdu.ltDr. Aušra Kairaitytė-Užupė: tel. +370 662 32 470, el. paštas: a.kairaityte@hmf.vdu.ltAgnė Kalėdienė: el. paštas: a.kalediene@hmf.vdu.ltGintaras Jaronis: tel. +370 662 34 695, el. paštas: g.jaronis@hmf.vdu.lt

Kviestinis profesorius:Prof. Ph.D. J. Rimas Vaišnys: el. paštas: rimas.vaisnys@yale.edu

LMT mokslininkų grupių projektas „Studentų ir moksleivių migracijos procesų tyrimai (3–4 etapai)“Sutarties Nr. MIP-076/2014

turinys

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 4

1. AKADEMINIo JAUNIMo MIGRACIJoS KELIAMoS PRobLEMoS .................................... 7

2. AKADEMINIo JAUNIMo MIGRACIJoS TyRIMAS ................................................................. 9

2.1. TyRIMo METoDoLoGIJA .................................................................................................. 9

2.2. APLINKoS IR būSENoS KINTAMIEJI ............................................................................112.2.1. būsenų kaita per laiką ...................................................................................................112.2.2. Aplinkos įtaka ................................................................................................................14

2.3. AKADEMINė būSENA ........................................................................................................152.3.1. Studijuojami dalykai .....................................................................................................152.3.2. Plačios ar siauros studijos: kur problema? .................................................................17

2.4. ATSAKoMybė PADėTI PASIRINKTI ..............................................................................19

3. STUDIJų APLINKA ..........................................................................................................................20

3.1. AKADEMINė KLASIKA: LIbERALAUS šVIETIMo PRINCIPAI ...............................20

3.2. LIbERALAUS šVIETIMo PLėTRA DAbARTIES VISUoMENėJE .............................22

3.3. STUDIJų PobūDžIo IR SėKMINGoS KARJERoS SąVEIKA ...................................23

4. šVIETIMo VERTybIų ATPAžINIMAS ......................................................................................31

5. IšVADoS IR REKoMENDACIJoS ................................................................................................34

SUMMARy AND RECoMMENDATIoN ..............................................................................34

LITERATūRA .................................................................................................................................35

4

įVadas

Gyventojų surašymo duomenimis, 2005–2014 m. emigravo 438,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. be-veik pusė 2013 ir 2014 m. išvykusių emigrantų pasirinko Jungtinę Karalystę1. Nemažą dalį išvyks-tančiųjų sudaro akademinis jaunimas. Kai kurie studentai grįžta po studijų į Lietuvą, tačiau kiti lieka gyventi užsienyje. Emigracija, ypač jaunimo, kelia ekonominių, socialinių ir kultūrinių pro-blemų šalims, iš kurių išvykstama, ir toms, į kurias atvykstama, nes sunku numatyti, ar jaunimas sugrįš, ir planuoti socialinius procesus.

Nors studentų migracijos tyrimams pastaraisiais metais skiriama daugiau dėmesio2, jos prie-žasčių nustatymo klausimas lieka aktualus. Svarbu ne tik tyrinėti studentų sprendimo pasirinkti studijas užsienyje priežastis, bet ir stebėti išvykusiųjų tolimesnį elgesį: ar jie grįžta baigę studijas užsienyje, kas skatina jaunimą pasilikti užsienyje ar grįžti tęsti studijų arba dirbti Lietuvoje. Su-grįžusieji neabejotinai praturtina intelektinį Lietuvos gyventojų potencialą, todėl svarbu aiškintis priežastis, kodėl dalis baigusių studijas studentų vis dėlto lieka gyventi užsienyje.

Migracijos priežasčių „tikroviškumo“ atskleidimo sėkmė daugiausia priklauso nuo pasirink-tos tyrimo priemonės – metodo. Socialiniai tyrimai yra sudėtingi, todėl tikresnį vaizdą mėginama susidaryti panaudojant skirtingus jos matavimo įrankius. šalia statistinių tyrimų3, bandančių „su-gauti“ tendencijas, ieškoma kokybinių metodų, padedančių geriau aptarti individualius asmenų migracijos poreikius4.

šios apžvalgos autorių atliekamas ilgalaikis sisteminis tyrimas atveria naują tyrimo perspek-tyvą, kuri padeda įžvelgti asmenų požiūrių pokyčius patekus į naują aplinką. Tyrinėjama, kokia aplinkos įtaka skatina gimnazistus rinktis studijas užsienyje ar Lietuvoje, ar / kaip keičiasi studentų požiūris pradėjus studijas, kai jie pabūna ilgiau naujoje aplinkoje, kai geriau su ja susipažįsta, kaip jie vertina savo pasirinkimą baigdami studijas ir kokius priima tolimesnius sprendimus – tęsia stu-dijas tame pačiame universitete aukštesnėje studijų pakopoje, išvyksta studijuoti į kitą universitetą arba net į kitą šalį. Pirmieji ilgalaikio tyrimo etapai atlikti 2011–2012 m. Nustatėme, kad be eko-nominių sąlygų, nulemiančių, ar asmuo galės studijuoti pasirinktame universitete, jo sprendimui

1 Demografijos metraštis (2015), p. 114. Prieiga per internetą: http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=19938.

2 Tiriamos studentų emigracinės nuostatos ir jas lemiantys veiksniai (Merkys ir kt., 2006), analizuojami studentų motyvai išvykti dirbti į užsienį (Aidis, Krupickaitė, 2007, 2009; Skačkauskaitė, 2007), užsienyje magistrantūroje ar doktorantūroje studijuojančių asmenų reemigracijos veiksniai ir protų nutekėjimo problema (Didžgalvytė, Pukelienė, 2010), akademinio jaunimo išorinės ir vidinės migracijos tendencijos (Kvedaraitė ir kt., 2011; Repečkaitė ir kt., 2009), Lietuvos studentijos socialinio portreto bruožai (Matulio-nis ir kt., 2010). Tiriamos psichologinės emigracijos priežastys (žardeckaitė-Matulaitienė, 2010), apiben-drinami emigracijai įtaką darantys veiksniai (Kumpikaitė, žičkutė, 2012) ir kt.

3 Pavyzdžiui, statistiniais duomenimis paremtame N. Kvedaraitės ir bendraautorių tyrime dalyvavo 1 227 Lietuvos studentai, buvo analizuota studentų emigracijos darbo ir studijų tikslais patirtis. Prieita prie išvados, kad studentai emigruoja daugiau dėl darbo nei studijų, o emigraciją lemiantys veiksniai yra politiniai (mokesčių sistema, aktyvi darbo rinka, socialinė apsauga), profesiniai (karjeros galimybės, ga-limybė rasti darbą pagal specialybę) ir ekonominiai (atlyginimas, materialinės gyvenimo sąlygos, įsidar-binimo perspektyvos). Teigiama, kad šeima ir draugai daugiau paveikė tuos studentus, kurie emigruoja darbo tikslais, nei tuos, kurie renkasi studijas užsienyje (Kvedaraite ir kt., 2015, p. 198–201).

4 Pavyzdžiui, A. Tiškutės ir J. Sondaitės (2011) panaudotas focus grupės metodas grindžiamas 7 asmenų, kurie nori išvykti studijuoti į užsienį, 6 asmenų, kurie neketina išvykti, diskusijomis. Norintys emigruoti studentai savo pasirinkimą sieja su noru gyventi aukštesnio lygio kultūroje, geresne studijų kokybe, pa-lankesnėmis darbo pagal specialybę sąlygomis, kelionių motyvu, noru įgyti daugiau žinių ir patirties. o pasilikti skatina socialiniai ryšiai su draugais Lietuvoje, tautinio tapatumo išlaikymas, prisiimama atsa-komybė už Lietuvos ateitį, taip pat artimųjų paskatos (Tiškutė, Sondaitė, 2011, p. 372).

5

bene didžiausią įtaką daro studijų aplinka, įskaitant studijų programą, taip pat asmeninio bendra-vimo aplinka5. Nuo 2014 m. pavasario (po 2,5 metų pertraukos) atliekamo ketvirto tyrimo etapo hipotezė remiasi ankstesnio tyrimo išvada, kad, susidūrus su nauja aplinka, tyrimo dalyvių požiū-ris į ją keičiasi, o vėliau nusistovi. Hipotezei patikrinti pasirinkti dar du tyrimo etapai: kai tyrimo dalyviai mokosi paskutiniame kurse ir renkasi tolimesnį gyvenimo kelią, taip pat kai jie pereina į aukštesnę studijų pakopą arba pradeda dirbti.

Tyrimo tikslaiMokslinis tyrimo tikslas yra surinkti žinių apie pasirinktų populiacijų atstovų socialinės aplinkos, kurioje jie gyvena ir veikia, įtaką jų būsenai ir priimamiems sprendimams rinktis toliau gyventi ir dirbti Lietuvoje arba užsienyje. Remdamiesi šiomis žiniomis tikimės suprasti, kodėl ir kaip keičiasi požiūris keičiantis aplinkai; kaip turėtų būti keičiama aplinka ir kaip turėtų kisti būsenos, kad jau-nimas pasirinktų gyventi Lietuvoje.

Taikomasis tyrimo tikslas: moksliniu pagrindu atliktas tyrimas suteiks praktinę naudą įvairių lygmenų švietimo institucijų tarnautojams ir darbdaviams, kurie gali daryti poveikį procesams.

Uždaviniai1. Ištirti, kokias ir kaip jaunimas mato akademinę, darbo ir kitą socialinę aplinką, kaip vertina šios aplinkos pokyčius per laiką. 2. Kokia yra šios aplinkos įtaka tyrimo dalyvių sprendimui likti Lietuvoje, išvykti arba sugrįžti.

Apžvalgoje pateikiami moksleivių ir studentų migracijos procesų tyrimo daliniai rezultatai. Tęsiant tyrimą, bus analizuojami ir kiti klausimai.

Pristatomų klausimų aptarimasAnkstesni akademinio jaunimo migracijos tyrimo etapai atskleidė, kad vienas svarbiausių išvyks-tančių studijuoti į užsienio universitetus studentų studijų pasirinkimo motyvų yra patinkanti stu-dijų programa, taip pat įsitikinimas, kad užsienyje studijų lygis geresnis negu Lietuvoje. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MoSToS) atlikta apklausa, kurioje dalyvavo visų studi-jų pakopų studentai, liudija, kad studijų kokybe yra patenkinti 64 proc. universitetų absolventų, 69 proc. bakalaurantų ir 73 proc. magistrantų6. Tikėtina, kad jie savo gerais atsiliepimais dalijasi ne tik su tyrėjais, bet ir su baigiančiais gimnaziją moksleiviais. Tačiau likusi nemenka dalis studentų pateikia kitokią nuomonę. Dalis jų yra potencialūs „akademiniai emigrantai“, kurie keis studijų programas bei perteiks savo požiūrį būsimiems studentams. Mūsų tyrimas liudija, kad šios žinios daro nemenką poveikį gimnaziją baigiančių ir studijas besirenkančių gerai besimokančių gimna-zistų, taip pat ir bakalaurų sprendimui išvykti studijuoti į užsienio universitetus.

Naujame tyrimo etape analizuojame ne tik studentų požiūrį į studijų aplinką, darančią įtaką studentų pasirinkimui, bet ir pačią aplinką – tyrimo dalyvių pasirinktų studijų programų pobū-dį. bandome išsiaiškinti, kodėl vienų universitetų studentai labiau patenkinti studijų programa, kitų  – mažiau. Atlikę studentų požiūrių analizę per laiką, pastebėjome, kad, pavyzdžiui, Kem-bridžo universitetą pasirinkusių studentų požiūris jau pradiniame tyrimo etape išsiskiria gerais studijų vertinimais ir, šiek tiek pasikeitęs, toks išlieka per visus laiko etapus, o kituose užsienio ir

5 Ramanauskaitė, E., Vaišnys, J. R., Kairaitytė, A., buivydas, A. (2013). Lietuvos akademinio jaunimo migra-cija: studijų aplinkos įtaka sprendimams. Mokslo studija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga per internetą: http://ktc.vdu.lt/UserFiles/1/Akadem_jaun_migracija_Mokslo_studija.pdf.

6 MoSTA (2014). Studijų kokybė Lietuvoje: suinteresuotų šalių požiūris. Mokslo ir studijų stebėsenos ir ana-lizės centras. Prieiga per internetą: http://mosta.lt/lt/naujienos/8-naujienos/212-tyrimas-studij-kokybe-lietuvoje-suinteresuot-j-sali-poziuris-norintiems-matyti-visapusiska-studij-kokybes-vaizda.

6

Lietuvos universitetuose studijuojančio jaunimo požiūris labiau keičiasi, nes jie dažniau susiduria su netikėta aplinkos įtaka, kai studijų programos ir studento lūkesčiai nedera.

Studijų programų pobūdžio analizė padėjo suformuoti naują šios apžvalgos temą – artes li-berales7 studijų komponentai ir jų įtaka studentams. Papildomai išanalizavome kitų pasaulio uni-versitetų (Jeilio ir naujo modernaus Jeilio koledžo Singapūre) artes liberales patirtis, taip pat Ame-rikos universitetų asociacijos užsakymu 2014 m. atliktą aukštojo mokslo ir sėkmingos karjeros santykio tyrimą8, kurio tam tikrus aspektus lyginame su 2008–2014 ir 2015 m. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis9.

Nors artes liberales idėja atsirado Europoje (Vokietija), ji buvo sėkmingiausiai įgyvendinta Amerikoje, o pastaruoju metu vėl kelia didelį Europos ir kitų kraštų susidomėjimą10. Išskirtinį dėmesį skiriame Jeilio universitete (JAV) suformuotų artes liberales vertybių apžvalgai, nes ši aka-deminė bendruomenė pirmoji Amerikoje suformulavo modernios demokratinės visuomenės po-reikius atliepiančio universiteto strategijas, skatinančias kurti studijų programas, integruojančias tiksliuosius ir humanitarinius bei socialinius mokslus, kurios prisidėtų prie intelektinio kūrybinio šalies potencialo auginimo.

Apžvalgoje 1) aptariame akademinio jaunimo migracijos keliamas problemas, 2) pristatome šios apžvalgos autorių atliekamo akademinio jaunimo migracijos tyrimo naujo etapo duomenų analizės fragmentus, liudijančius užsienyje ir Lietuvoje studijuojančių studentų požiūrio į savo studijas kaitą per laiką; 3) pateikiame klasikinius artes liberales studijų principus ir jų naujausią sėkmingą įgyvendinimo pavyzdį („yale-NUS“ Singapūre), 4) pristatome Amerikos universitetų asociacijos užsakymu atlikto tyrimo atrinktus klausimus, atskleidžiančius JAV darbdavių ir stu-dentų požiūrį į svarbiausius absolventų gebėjimus, reikalingus šių dienų ir ateities darbo rinkai, bei studentų pasirengimą darbui (tyrimo išvados lyginamos su šios apžvalgos autorių atliktos ap-klausos Lietuvoje duomenimis); 5) pateikiame išvadas ir rekomendacijas.

7 Plataus pobūdžio studijų programos, integruojančios socialinių ir humanitarinių bei tiksliųjų mokslų ži-nias, siekiant suteikti gerus išsilavinimo pagrindus tolimesnei akademinei ir profesinei veiklai.

8 Hart Research Associates (2015). Falling Short? College Learning and Career Success. Prieiga per internetą: https://www.aacu.org/sites/default/files/files/LEAP/2015employerstudentsurvey.pdf.

9 MoSTA (2014). Studijų kokybė Lietuvoje: suinteresuotų šalių požiūris. 10 Pavyzdžiui, Marijk van der Wende savo straipsniuose aptaria pastaraisiais dešimtmečiais Europoje

išaugusio artes liberales studijų poreikį, šio modelio įsitvirtinimą olandijos universitetuose (Wende, 2011).

7

1. akademinio jaunimo migracijos keliamos problemos

Nemenka dalis studentų renkasi studijuoti užsienio universitetuose. Pastaruoju metu akademinio jaunimo mobilumas labai skatinamas, tačiau, jeigu išvykstantys studentai negrįš, Lietuva gali pa-tirti ir švietimo, ir darbo rinkos krizę. Laisvėjant darbo rinkai, ją užpildys imigrantai, kurie, kaip rodo Vakarų šalių patirtis, kelia šalims nemažai socialinių problemų. Siekiant suintensyvinti grįž-tamąją migraciją, vidutines pajamas gaunančioms šalims siūloma pritaikyti politinius sprendimus, pavyzdžiui, skatinti mokslinius tyrimus, gerinti verslumo ir tarptautinio investavimo sąlygas11.

2011–2012 m. apžvalgoje minėti galimi trumpalaikiai socialiniai sutrikimai dėl to, kad nepri-traukiama studentų į tam tikras universitetų studijų programas, išlieka aktualūs. Ateityje gali dar labiau didėti intelektinio potencialo ir darbo rinkos krizė. Jau dabar darbdaviai skelbia, kad yra sunku rasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Ilgalaikiai trikdžiai tampa matomi po kurio laiko, kai didėjantis minėtų kategorijų asmenų trūkumas visuomenėje pradeda veikti šalies ekonomiką ir kitas socialinio gyvenimo sritis: sveikatos apsaugą (ima stigti medikų), švietimą, mokslą, meną ir kt.

Pastaruoju metu vis labiau išryškėja tyrimo pradžioje (2011–2012 m.) pastebėtas socialinis trikdys – švietimo sistemos disbalansas, kai dėl demografinės krizės ir migracijos pradeda sutrikti universitetų funkcionavimas ir nyksta dalis akademinio potencialo. Jeigu išvyks vis daugiau ge-riausių moksleivių, Lietuvos universitetai bus priversti dirbti su mažesnių gabumų studentais ir, bėgant laikui, gali būti prarandamas aukštųjų studijų (magistrantūros ir doktorantūros) potencia-las. Mažėjant studentų, jau dabar kyla tendencija uždaryti universitetus.

Ieškant tinkamų sprendimų, kaip geriau išnaudoti imigracijos iš trečiųjų šalių procesus, siūlo-ma remtis ekonomiškai labiau išsivysčiusių šalių pavyzdžiu. Pavyzdžiui, Azijos studentų migracija į ekonomiškai išsivysčiusias Europos Sąjungos (toliau – ES) šalis sudaro sąlygas vystytis tų šalių aukštojo mokslo sistemai, kartu keičia šalies migracijos politiką12. Tačiau trečiųjų šalių studentai sudaro tik apie 2 proc. visų studijuojančiųjų Lietuvoje, universitetai nepasirengę suteikti atvyks-tantiesiems gero išsilavinimo, mažai programų užsienio kalba13. Dauguma atvykusių studentų, baigę studijas Lietuvoje, norėtų išvykti dirbti į kitas ES šalis14. Tyrėjai kelia klausimą apie būtinybę

11 Gribble, C. (2008). Policy options for managing international student migration: the sending coun-try’s perspective. Journal of Higher Education Policy and Management, 30 (1), p. 25–39, DoI: 10.1080/13600800701457830.

12 Shen, W. (2008). Chinese Student Migration in Europe: A Migration That Nobody objects To? In Migrants and Markets: Perspectives from Economics and the Other Social Sciences. Eds. H. Kolb, H. Egbert. Amster-dam University Press, p. 147–167.

13 Studentai iš trečiųjų šalių Lietuvoje (2012). Vilnius: Tarptautinė migracijos organizacija, Europos migraci-jos tinklas.

14 šumskienė, S., Sipavičienė, A. (2012). Studentų iš trečiųjų šalių patirtis Lietuvoje. Vilnius; Sipavičienė, A., Jeršovas, M., Radzevičius, L. (2013). Studentų migracija: teorinis diskursas ir situacija Lietuvoje. Lietuvos socialinė raida: Migracija ir etniškumas, 2, p. 52–70.

8

„pradėti kurti kryptingą ir nuoseklią, o ne vien trumpalaikiais ekonominiais poreikiais pagrįstą migracijos politiką ir skirti daugiau dėmesio trečiųjų šalių piliečių integracijai“15.

Lieka aktualus ir anksčiau keltas klausimas – valstybės politika mažinti socialinių bei humani-tarinių mokslų programų ir kurti daugiau inžinerinių programų. Valstybė nori reguliuoti univer-sitetų programas, jas padaryti priklausomas nuo dabarties verslo poreikių. Universiteto ir verslo santykiuose prioritetas suteikiamas verslui ne visada ieškant dialogo ir žvelgiant į tolimesnės atei-ties perspektyvas. Tendencija valdyti švietimo procesus remiantis vien tik ekonominiu veiksniu nėra labai toliaregiška. Dėmesys skiriamas vietinėms švietimo problemoms, bet mažai paisoma pasaulinių visuomenės raidos tendencijų, per menkai remiamasi sukaupta patirtimi.

Naudinga analizuoti kitų mažų Europos šalių švietimo sistemos pavyzdžius, taip pat – at-sigręžti į istorinę Vakarų šalių patirtį ir pasidomėti, kaip jų universitetai keitė švietimo politiką XIX a., kai vis sparčiau vystėsi naujos technologijos ir keitėsi visuomenė. Atsižvelgti į šią patirtį naudinga, nes sukurtos strategijos padėjo ne vienam šių universitetų tapti lyderiu, nors dažnas jų išgyveno panašių ekonominių sunkumų kaip šių dienų Lietuvos universitetai.

15 Leveckytė, E., Junevičius, A. (2014). Lietuvos migracijos politika trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu: patirtis ir tendencijos. Viešoji politika ir administravimas, 1 (13), p. 149–162.

9

2. akademinio jaunimo migracijos tyrimas

2.1. tyrimo metodologija

Tyrimas vyko 2011–2012 ir 2014–2015 m. Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tyrimo metodologinis naujumas yra dinaminių sistemų teorijos taikymas, suteikiantis gali-

mybę atidžiau atlikti tyrimą ir, tikėtina, pastebėti priežastingumo ryšius, aptikti gilesnius proce-sus. Metodas padeda atskleisti besikeičiančios aplinkos poveikį asmens mąstymui ir jo elgesiui. Tiriamai sistemai (asmeniui) apibūdinti įvedami nauji tarpusavyje susieti kintamieji: aplinkos įta-ka tiriamai sistemai, sistemos būsenos ir sistemos saviraiškos. šie kintamieji naudojami ir kitose ilgalaikėse studijose, tačiau ne koordinuotai, ne sąveikaudami vieni su kitais. Tikimės, kad ilgalai-kis tyrimas suteiks prognostines galimybes, o sistemų prieiga duos rezultatų, padedančių suprasti, kaip daryti įtaką procesams.

Ilgalaikio sisteminio tyrimo perspektyvumas: 1. Sisteminis tyrimas leidžia įžvelgti tiriamųjų būsenos pokyčius per laiko etapus, kai pereina-

ma iš vienos aplinkos į kitą.2. Pamatyti pokyčiai suteikia galimybę nustatyti būsenos perėjimo funkciją, parodančią, kaip

keičiasi būsena esant vienokiai ar kitokiai aplinkos įtakai.3. Tyrimas išplečia žinias apie visuomenės grupių elgesį. Naudodami dinaminių sistemų pri-

eigą, mažose grupėse tikimės aptikti tikimybinių ryšių, o ateityje siūlysime analizuoti di-desnes imtis. Tai leistų sukurti tikimybių modelį, kai kiekviena būsena ir įtaka vertinama tikimybiškai. (Procentų patikimumas siejamas su imties dydžiu.)

4. Tyrimas vertingas taikomuoju požiūriu, jis gali padėti suprasti mechanizmus, kurie stabdo arba intensyvina moksleivių ir studentų migracijos procesus, suteikia žinių apie jų sociali-nę patirtį ir elgesį. Jei tyrimo rezultatai parodys kintamųjų sąsajas su visuomene ar krašto politika (ypač švietimo srityje), tikėtina, galėsime teikti rekomendacijas, kaip galima šiek tiek pakeisti procesus.

Tyrimo dalyviaiTyrimui pasirinktos trijų populiacijų grupės / imtys:1) 12-ų klasių moksleiviai, kurie a) planuoja išvykti studijuoti į Vakarų universitetą (1 grupė)

(10 moksleivių); b) renkasi studijuoti Lietuvos universitete (3 grupė) (10 moksleivių);2) Lietuvoje studijuojantys ketvirto kurso bakalaurantai, kurie renkasi tolimesnes studijas:

a)  planuoja išvykti į užsienį (2 grupė) (10 studentų); b) pasilieka studijuoti Lietuvoje (4 grupė) (10 studentų);

3) užsienyje studijuojantys ketvirto kurso studentai, kurie baigė bakalauro studijas užsienyje ir grįžta tęsti studijų į Lietuvos universitetus (5 grupė) (10 studentų).

10

Tyrimo etapai ir metodaiTęsiamas sisteminis ilgalaikis tyrimas, kai per pasirinktus laiko etapus apklausiami tie patys

respondentai. 2011–2012 m. atlikti pirmieji trys tyrimo etapai: t0 etapas – kai tyrimo dalyviai ruo-šėsi studijuoti aukštesnėje studijų pakopoje; t1 etapas – kai tyrimo dalyviai mokėsi naujoje vietoje 1–1,5 mėn.; t2 etapas – po metų, kai tyrimo dalyviai geriau susipažino su nauja aplinka. 2014 m. gegužę–2015 m. rugsėjį vyko ketvirtas (priešpaskutinis) tyrimo etapas (t3). Tyrimą planuojama užbaigti 2016 m. pabaigoje.

Naujame tyrimo etape dalis studentų jau buvo pakeitę studijų vietą. Iš 23 Lietuvoje studija-vusių studentų 3 išvyko į užsienį (vienas metė bakalauro studijas Lietuvoje, kitas išvyko pagal stu-dentų mainų programą, trečias baigė magistro studijas iš išvažiavo gyventi į užsienį), o iš 18 Jung-tinėje Karalystėje studijavusių studentų 2 išvyko į kitą užsienio šalį, 2 pakeitė gyvenimo miestą ir 3 grįžo į Lietuvą (vienas metė bakalauro studijas, vienas sugrįžo baigęs bakalauro ir vienas – ma-gistrantūros studijas). (Viena Krokuvos universitete studijavusi studentė toliau tęsė studijas tame pačiame universitete.) Detaliau susipažinti su kiekvieno respondento „kelionėmis“ skirtingais lai-ko etapais galima pasitelkus interaktyvų žemėlapį, parengtą naudojantis „Tableu“ vizualizacijos programa: http://ktc.vdu.lt/migracijos_tyrimai/tableau.htm. be minėtų pagrindinių respondentų, skirtingais laiko etapais tyrime papildomai dalyvavo 16 užsienyje studijuojančių lietuvių studentų. šių respondentų duomenys naudojami platesniam kontekstui suprasti.

Duomenims rinkti taikytas išsamusis interviu ir struktūruotas klausimynas (410 klausimų). bendraujant su respondentais, klausimynų klausimai gilinami. Duomenims analizuoti naudojama Python programinė kalba.

11

2.2. aplinkos ir būsenos kintamieji

Dinaminių sistemų teorinė prieiga orientuoja tiriant išskirti aplinkos ir būsenos kintamųjų rūšis. Ieškoma, kokioms aplinkų įtakoms esant ir kaip keičiasi studento būsena ir su ja susiję sprendimai. Rinkdamasis studijas, jas pradėjęs ir tęsdamas, asmuo gali patirti ekonominių įtakų (kiek jis turi lėšų pragyventi), akademinių (ar jis pateko į motyvuotų studentų aplinką, ar jam patinka jo studijų programa, ar jis gali kolegialiai bendrauti su kitais studentais ir dėstytojais, kaip jam sekasi studi-jos), socialinių (kaip jo pasirinkimus veikia jam artimi asmenys, mokytojai, visuomenei būdingi populiarūs požiūriai), kultūrinių (papročiai, normos) ir kt. Remdamiesi tyrimo duomenimis (stu-dentų pateikiamomis žiniomis), atrinksime ekonominius, akademinius, socialinius, kultūrinius ir vietos kintamuosius – klausimus, kurių atsakymai (vertės) gali padėti aiškinantis studentų elgesį.

Toliau pateikiame preliminarią aplinkos ir būsenų kintamųjų struktūrą, kuri ateityje padės atrinkti tyrimui reikšmingiausius klausimus ir ieškoti studentų elgesio šablonų (kokioms aplinkos įtakoms esant jie priima sprendimus pasirinkti vienas ar kitas studijas arba jas keičia).

Aplinkos kintamiejiAkademinė aplinka (studijų programos pobūdis – specializuotos ir plačios studijos; dėstytojų

bendravimas; praktika; studento žinių vertinimas; motyvuoti studentai); ekonominė aplinka (eko-nominis studijų šalies lygis; studento pajamų šaltiniai; studijų mokestis); socialinė aplinka (ben-draamžių elgesys; draugų grupės elgesys; šeimos elgesys; žiniasklaidos informacija; visuomenės elgesys); kultūrinė aplinka (tradicinė aplinka, daugiakultūrė aplinka); geografinė aplinka (Lietuva, užsienio šalys).

Būsenos kintamiejiAkademinės būsenos (patinkanti studijų programa, kolegialus dėstytojų bendravimas su stu-

dentais, studijų praktika, studijavimo savivertė / studijų vertinimai, studijų motyvacijos); ekonomi-nės būsenos ((ne)pasiturinčios šalies gyventojo būsena, asmeninė finansinė būsena, (ne)mokamos studijos, noras dirbti ir galimybės); socialinio bendravimo būsenos (bendraamžių, draugų grupės, šeimos, žiniasklaidos, visuomenės įtaka); kultūrinė būsena (įprastas bendravimas, įtraukus ben-dravimas arba kultūriniai barjerai); geografinė (vietos) būsena (noras gyventi savoje šalyje; noras keisti vietą / keliauti).

2.2.1. būsenų kaita per laiką

šiame skyriuje pateikti 1–4 grafikai rodo tyrimo dalyvių būsenų kaitą per laiką. Grafikuose panau-doti studijų pasirinkimo motyvacijų klausimai. Studentai vertino teiginius, kodėl jie mano, kad jiems verta studijuoti užsienio arba Lietuvos universitetuose. Atsakymai buvo susieti su studijų programos poreikiu, geru dėstymo lygiu, motyvuotais studentais, (ne)mokamomis studijomis bei įvairiais socialiniais kultūriniais motyvais. Iliustracijai atrinkome vienos grupės duomenis (gim-nazistų, kurie išvyko studijuoti į užsienį). Kiekvienas grafikas rodo tam tikrus laiko etapus: t0 – tyrimo dalyviai planuoja išvykti studijuoti į užsienį, t1 – jie jau pasimokė naujoje vietoje 1,5 mėn., t2 – po metų, t3 – studentai mokosi 4 kurse ar jau baigė trejų metų bakalauro studijas ir tęsia studijas magistrantūroje arba pradėjo dirbti. Grafikuose x ašyje pateikti respondentai (13 resp.), y ašyje – atsakymų į klausimus vertės (0 – nėra duomenų, 1 – netaikoma, 2 – nežinau, 3 – ne, 4 – vidutiniškai, 5 – taip), z ašyje – 35 klausimai, kuriais norima sužinoti, kodėl studentai renkasi studijas Lietuvos arba užsienio universitetuose. Tyrėjai kiekvieno respondento klausia tų pačių klausimų kiekviename laiko etape ir stebi jų būsenos pokyčius. Lygindami grafikus tarpusavyje, matome, kad verčių (atsakymų į klausimus) išsibarstymas skiriasi. Vadinasi, per laiką, susiduriant su nauja aplinka, kai kurie požiūriai keičiasi.

12

1 grafikas. t0 – būsenos vertės, kai tyrimo dalyviai planuoja išvykti studijuoti į užsienį

2 grafikas. t1 – būsenos vertės, kai studentai jau pasimokė naujoje vietoje 1,5 mėn.

13

3 grafikas. t2 – būsenos vertės po metų

4 grafikas. t3 – būsenos vertės, kai studentai mokosi 4 kurse ar jau baigė trejų metų bakalauro studijas

14

2.2.2. aplinkos įtaka

Akademinės būsenos kaita, atsirandanti veikiant aplinkų įtakoms, gali per laiką paskatinti studen-tą mesti studijas, keisti studijų programą, išvykti į kitą universitetą arba į kitą šalį. 5 grafike pateik-tas užsienyje studijavusio studento, neplanuotai grįžusio į Lietuvą, duomenų fragmentas, apibūdi-nantis jo akademinės būsenos verčių pasikeitimus t0, t1, t2, t3 etapuose. Ištyrinėję kiekvieno tyrime dalyvaujančio studento būsenos pasikeitimus per laiką, galėsime nustatyti, ar jie yra panašūs, ar skirtingi. Galėsime ieškoti būdingo elgesio studentams, studijuojantiems skirtinguose universi-tetuose ir patiriantiems skirtingas akademines įtakas. Akademinės grupės elgesį modeliuojame ieškodami sąsajų tarp jos nariams reikšmingų kintamųjų verčių. Kintamuosius suformuojame iš tyrimo duomenų.

5 grafikas. Tyrimo dalyvio akademinės būsenos kaita per laiką

5 grafiko x ašyje pažymėti laiko etapai t0, t1, t2, t3; y ašyje – klausimai, o z ašyje – vertės 0 – nėra duomenų, 1 – netaikoma, 2 – nežinau, 3 – ne, 4 – vidutiniškai, 5 – taip. Akademinės bū-senos vertės susijusios su klausimais apie pasirinkto universiteto lygį, mėgstamą studijų programą, studijuojamus dalykus, akademinį bendravimą ir studijavimo sėkmę. (be minimų veiksnių, svar-bu atsižvelgti ir į kitus – ar pasirinkimui grįžti galėjo turėti įtakos ekonominė būsena, socialinis bendravimas, kultūriniai interesai, asmeninio gyvenimo ir kitos priežastys.)

15

5.1 grafikas. Nestruktūrintas tyrimo dalyvio akademinės būsenos vaizdas

5.1 grafike pavaizduoti tie patys duomenys kaip ir 5 grafike, tačiau tokiu rakursu, kai jų struk-tūra yra sunkiai įžvelgiama. Grafike pateikta aliuzija į sudėtingą asmens būsenų pasaulį, kurį so-cialiniams tyrėjams tenka tyrinėti. Sunku pasiekti rezultatą be asmeninio įžvalgumo, ilgalaikio darbo ir gerų tyrimo metodų. Grafiniai metodai suteikia vilties, kad sunkiai įžvelgiamos būsenos gali būti suprastos. Tyrimai daromi, kad atsirastų galimybė sukurti naujų sprendimų.

2.3. akademinė būsena

Toliau išsamiau aptarsime akademinės būsenos klausimus. Vertindami savo studijas, studentai mini kvalifikuotus dėstytojus, geras praktikas, dėstytojų ir studentų tarpusavio bendravimą, mo-tyvuotų studentų aplinką, taip pat universitetų prestižą, kuris jau lyg savaime garantuoja aukštą studijų lygį ir tolimesnę sėkmę turint šios įstaigos diplomą. Iš šių privalumų išsiskiria patinkančios studijų programos, kurios atliepia studento poreikius.

2.3.1. studijuojami dalykai

Renkant duomenis tyrimo pradžioje, nemažai išvykstančių į užsienio universitetus studentų, ypač būsimųjų bakalaurantų, svarbiu studijų pasirinkimo užsienyje motyvu laikė mažiau nereikalingų dalykų, kuriuos studentams reikia išklausyti užsienio universitetuose.

16

Studentai, pasirinkę studijas Lietuvos universitetuoset R24 R25 R26 R27 R28 R29 R30 R34 R36 R37 R38 R39 R40 R31 R32 R33 R41 R42 R43 R44 R45 R46 R47

t0 nežt1t2t3gr. 3 3 3 3 3 3 3 4 4 4 4 4 4 4 4 4 5 5 5 5 5 5 5

Bakalaurantai Magistrantai ir doktorantai

Studentai, pasirinkę studijas užsienio universitetuoset R6 R7 R8 R11 R12 R54 R4 R20 R1 R2 R3 R17 R5 R9 R49 R50 R51 R52 R58 R59 R57 R56

t0 ne nd taipt1 vidt2t3gr. 1 1 1 1 1 5 1 1 1 1 1 1 1 1 2 2 2 2 2 2 2 2

Bakalaurantai Magistrantai ir doktorantai

Nereikalingais studijuoti gimnazistai laikė bendruosius studijų dalykus, kuriuos studentams tenka išklausyti pirmuose kursuose, bet pasitaikė ir nereikalingų specializacijos dalykų. buvo pa-teikta nemažai pavyzdžių, gautų iš jau pradėjusių universitetines studijas bendraamžių. Kiti iš-vykstantys studentai, atvirkščiai, manė, kad plataus profilio studijos yra geriau už siaurai specia-lizuotas, ir tokias studijas jie tikėjosi rasti pasirinktame universitete. Per laiką vienų studentų požiūris keitėsi, kitų liko nepakitęs.

1 ir 2 lentelėse pateikti tyrimo dalyvių atsakymai į klausimą: „Ar manai, kad tau reikia (studi-juojant reikėjo) mokytis daug nereikalingų dalykų?“ 1 lentelėje pateikti studijuoti į užsienio uni-versitetus išvykusių gimnazistų ir bakalaurantų bei magistrantų duomenys, 2 lentelėje – Lietuvos universitetus pasirinkusių studentų duomenys.

1 lentelė. 142 kl.: „Ar manai, kad tau reikia (studijuojant reikėjo) mokytis daug nereikalingų dalykų?“

2 lentelė. 142 kl.: „Ar manai, kad tau reikia (studijuojant reikėjo) mokytis daug nereikalingų dalykų?“

1–2 lentelių pirmoje eilutėje užrašyta studentų kategorija (studijuoja užsienio ar Lietuvos uni-versitetuose), antroje eilutėje pateikti respondentų numeriai (R6, R7, R8 ir t.  t.). Kitose eilutėse pateikti respondentų kiekvieno tyrimo etapo duomenys: t0 – kai respondentai rinkosi studijas (2011 m.), t1 – kai jie pasimokė naujoje vietoje 1–1,5 mėn.; t2 – kai jie pasimokė pasirinkto univer-siteto studijų programoje metus; t3 (naujausias tyrimo etapas), kai vieni buvo bakalauro progra-mos ketvirtame kurse, kiti tęsė studijas aukštesnėje studijų pakopoje arba jau buvo pradėję dirbti. Po duomenimis lentelėse pažymėta grupė, kuriai priskirtas tyrimo dalyvis, o lentelės apačioje – tyrimo dalyvių studijų pakopos.

Lentelėse žalia spalva reiškia, kad studentas į klausimą atsakė „taip“, pilka – „ne“, melsva – „vi-dutiniškai“, geltona – „nežinau“ ir balta – „nėra duomenų“.

Lentelėse pažymėti „neįdomūs“, „nereikalingi“ dalykai rodo, kad yra dvi skirtingos studentų populiacijos. Ankstyvuose tyrimo etapuose (t0, t1) jos panašios, bet vėliau aiškiai išsiskiria: vieni pakeičia nuomonę, kiti lieka prie ankstesnio nusistatymo.

17

Studentų požiūriai į programos dalykus keičiasi tada, kai keičiasi aplinkos įtaka: jie pradeda klausyti kitų kursų arba pereina į kitą studijų pakopą ar kitus universitetus. Kitas atvejis, kai per laiką pasikeičia studentų požiūris į tą pačią programą, kurią jie iš pradžių laikė neįdomia. Ir už-sienio, ir Lietuvos universitetuose besimokančių studentų atsakymuose yra per visus laiko etapus žaliai pažymėtų langelių, kurie turėtų reikšti, kad šių studentų požiūris nepasikeitė – jie liko nepa-tenkinti savo studijų programa.

1 lentelėje labiausiai išsiskiria pirmųjų šešių respondentų (R6, R7, R8, R11, R12, R54), stu-dijuojančių Kembridžo universitete, požiūris. Visi jie mokėsi skirtingose studijų programose. Nė vienas studentas nė viename tyrimo etape nemanė, kad jo studijų programoje yra nereikalingų da-lykų. Kembridžo universiteto studijų programoms būdinga tai, kad studentai dalykus gali rinktis, kai kurie koledžai skelbia, kad organizuoja studijas artes liberales principu. Taip pat nesikeičia ir 2 lentelės paskutinių stulpelių (R44–R47) vertės. Tai iš užsienio į Lietuvą grįžę studentai, studijuo-jantys mokamame Lietuvos universitete, kuriame dėstomi tik specialybės dalykai. Jie mano, kad jų programoje nėra nereikalingų dalykų.

2.3.2. plačios ar siauros studijos: kur problema?

Respondentė, studijavusi Kembridže gamtos mokslų bakalaurą (BA Natural Sciences), teigia16: „Studijos toje programoje, kurią pasirinkau, yra lanksčios – pavyzdžiui, aš rinkausi mokslo istori-jos ir filosofijos kursą, ir popamokinius vokiečių kalbos kursus“ (R7). Pasak respondentės, „istorija ir filosofija padėjo praplėsti akiratį, susidomėti politika ir tarptautiniu vystymusi“. St. Andrewso universiteto biologijos mokslų fakulteto programa siūlo studentams įvairesnių dalykų. biologijos studijas jie gali sieti su tiksliaisiais mokslais, socialiniais ir humanitariniais mokslais, tačiau palik-tas ir trečias kelias – rinktis studijų disciplinas iš savo specializacijos dalykų. Tokia studijų formų įvairovė būdinga daugeliui tyrimo dalyvių universitetų.

2014 m. MoSToS atliktas kiekybinis tyrimas17 rodo problemos apimtis. Pavyzdžiui, iš 4 411 apklaustų bakalauro programų studentų 48 proc. teigia, kad jiems tenka mokytis daug ne-reikalingų dalykų. Taip pat pastebėta, kad geriau besimokantieji, priešingai nei blogiau besimo-kantys studentai, labiau suinteresuoti įgyti platesnį išsilavinimą. Tyrinėdami akademinės jaunimo migracijos procesus pastebėjome, kad kritiškai studijų metais nusiteikę studentai, baigę studijas, gali keisti savo nuomonę.

Tyrimo dalyvių citatos

„Kai mokiausi, atrodė, kam čia reikia tų A grupės dalykų – gamtos mokslų ir kitų. Aš studijavau lietuvių filologiją ir atrodė, kam filosofija papildomai reikalinga ar gamtos mokslai. bet dabar galvoju, kad buvo gerai įgyti platesnį supratimą. Man darbui tų dalykų nereikia, bet aš galiu to-mis temomis bendrauti su kitais žmonėmis įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, aptarinėjom GMo (genetiškai modifikuotus produktus), tai aš dalyvavau pokalbyje ir daug ką iš savo studijų žinių pasakiau, pasirėmiau tuo, ką girdėjau per paskaitas“ (R40). Per pirmus tris tyrimo etapus studentas manė, kad jam tenka studijuoti daug nereikalingų dalykų, paskui požiūris pasikeitė.

„Pas mus buvo visuomenės komunikavimo pagrindai, filosofija, ekonomika… Aš maniau, kad jie buvo nereikalingi, dabar [manau] tegul jie būna. Vis tiek yra naudingos žinios iš kitos srities. bet dėl filosofijos ir dabar manau, kad nenaudinga, bet visi kiti naudingi“ (R31, mag.). Studentas

16 Respondentų kalba netaisoma.17 MoSTA (2014). Studijų kokybė Lietuvoje: suinteresuotų šalių požiūris, p. 121.

18

kritiškai kalba apie savo bakalauro studijų programą, tačiau vėlesniuose etapuose, kai jis pereina į magistrantūros studijas, požiūris pasikeičia.

„Manau, kad [programos pasirenkamieji dalykai] reikalingi gal bendram išsilavinimui, jie rei-kalingi kažkaip pasidarė. o pirma tai atrodė, kad čia nesąmonė“ (R29, bak.). Pirmuose studijų etapuose studentas kritikavo savo studijų programą, vėliau požiūris pasikeitė.

„P. Mokymo sistemoj galbūt būtų geriau, kad nebūtų tų visų pasirenkamųjų, bent bakalaure. būna A, b, D dalykai. Ir, pavyzdžiui, man pačiai teko patirti, kai studijavau, kad specialybinių padaro kokius du dalykus ir tau paskui reikia rinktis. Kai išeini tuos A, b, D dalykus, ir kai trūksta tau specialybinių dalykų kreditų, o siaube, kai reikia prisirinkti visokių magijų, visokių tiurkų kraštų kultūrų… Geriau būtų į tą laiką koksai nors specialybinis. <…> Kad keičia tas programas kas pusmetį, tai tas labai nervuoja, nes tas staigus pasikeitimas taip šokiruoja, kad „Aaaa, reikės eit pas tą, kurio išvis nemoku, nesuprantu ir ten, kur dėstytoja nepatinka.“ Nieko nepadarai, paskui tenka eit“ (t1, R34, mag.). Nuomonė pateikta apie bakalauro studijas, mokantis magistrantūroje, programos dalykai patiko.

„A. bakalauro tai nepatiko pirmi dveji metai, kai reikėjo mokytis pašalinių tų dalykų. Aš irgi net neseniai diskutavau su drauge, kad... Gerai, aš sutinku, kad filosofija tai tikrai bent jau mano spe-cialybei svarbus dalykas, bet, tarkim, biologija. Čia, aišku, mano buvo pasirinkimas. Aš rinkausi neutraliausią kokį tik galėjau sau variantą. Tai man visiškai svetimas dalykas ir aš dar ir dabar atsimenu, kaip rašiau referatą apie dumblius, kuris man nei jokios naudos davė, nei kažko ir dar paskaitos būdavo iki 7 vakaro. Tai, kai bakalaure eini iš ryto, tai ir retai nueidavai ir tikrai jokios naudos nebuvo. Arba ten ekonomika, verslininkystės įvadas, kažkaip man labai nepatiko. Man atrodo, kad veltui tos valandos praleistos ir krito net pažymių vidurkis dėl tų pašalinių dalykų. Jau geriau tada būtum anglų vietoj to mokęsis, arba... o geriausiai tai, aišku, savo specialybės kažkokius dalykus. Nes labai viskas bakalaure tik užgriebiama“ (t1, R38, mag.). Studento požiūris nepasikeitė per visus keturis laiko etapus.

„buvo daug dalykų, kurie mums buvo visiškai nereikalingi <…>, na, tarkim, buvo tris kartus mums informacinės technologijos skirtingais pavadinimais. Kaip supratau, tai tik todėl, kad mūsų dėstytojas ten turėjo kažkokį dėstymo valandų skaičių susirinkti. Tai tiesiog, čia man tai ne paaiš-kinimas. Jeigu man tai yra visiškai neaktualu ir mus moko visiškai nereikalingų dalykų, ir tu turi mokytis ir atsiskaitinėti, tai toks kyla nusivylimas, o svarbiausia, kad per tai išstūmė kažkokius naudingus dalykus. Va tas buvo truputį...“ (R56, mag.). Studentas per tris tyrimo etapus apie stu-dijų programos dalykus atsiliepė kritiškai – ir apie bakalauro programą Lietuvoje, ir apie magistran-tūros Škotijoje.

„Programai gražus pavadinimas uždėtas, kad pritrauktų tų studentų. o ten dar nėra suformuoja-ma kažkokia tai... be abejo, tu mokaisi pagrindų, mokaisi filosofijos, istoriją ten kažkokią, psicho-logijos, sociologijos dalykų, kurie yra svarbu kiekvienam išsilavinusiam žmogui, bet tavęs niekur nenukreipia. Tai tu baigi ir lieki toksai kaip, ką man dabar daryti <...> Sunku kalbėti iš tikrųjų, <…> bet man atrodo, kad tas jausmas po dvejų metų dar labiau sustiprėjo...“ (R57, mag.). Studen-tas prisimena savo bakalauro studijas Lietuvoje, išvyko toliau studijuoti į Angliją.

Tyrimo dalyvių būsenų įvairovė skatina ieškoti daugiau pagrindimų – kodėl vieni studentai mano, kad jiems nereikalingi bendrojo lavinimo dalykai, kiti skundžiasi, kad jų studijų progra-moje nėra iš ko rinktis. Kurie negali pasirinkti, teigia, kad jiems nereikia mokytis nereikalingų dalykų arba kad trūksta pasirinkimo, kitiems ir kai kurie specialybės dalykai atrodo nereikalingi. Tie studentai, kurių studijų programos leidžia rinktis, kartais tai vertina, o kai kada mano, kad tas pasirinkimas netinkamas.

19

2.4. atsakomybė padėti pasirinkti

Studentų nuomonė, kad Vakarų universitetuose studijuoti geriau, nes ten yra mažiau nereikalin-gų dalykų, paskatino paanalizuoti tas programas, kurias studentai laiko geromis. Patyrinėjome ne vien šio tyrimo dalyvių programas, bet ir kitų universitetų, kurių studijų aprašymus galima rasti universitetų tinklalapiuose. štai Harvardo universiteto socialinių studijų programos kūrėjai studijų sėkmę sieja su studento atsakomybe pasirinkti. Pavyzdžiui, pasirinkęs socialines studijas, studentas žino, kad jis pats (padedamas dėstytojų) turės sudaryti savo studijų programą. Iškyla problema, kad tuomet, kai reikia pasirinkti, studentui dažnai būna dar neaišku, nei ką pasirinkti, nei kaip tai siejasi su jo tikslais.

Studentų vertinami programos privalumai:

• galima rinktis įvairius dalykus (jeigu pavyks gerai pasirinkti, nebus nereikalingų dalykų);

•dėstytojai, tiesiogiai bendraudami su studentu, aiškinasi jo poreikius ir prižiūri jo pasirin-kimus taip, kad jis įgytų tinkamų pagrindų, padėsiančių tiems poreikiams plėtotis naudinga kryptimi;

• žinios perteikiamos ir priimamos efektyviau, kai dėstytojai dirba su mažomis studentų gru-pėmis (10–15 studentų); su studentais taip pat dirba tutoriai, kurie kiekvienam studentui asmeniškai padeda pagerinti žinias;

• vieni dėstytojai yra susipažinę su kitų dėstytojų kursų medžiaga ir gali padėti studentui ieš-koti įvairių disciplinų sąveikų.

• Studijoms vertę suteikia tarpdalykinis pirmosios studijų pakopos pobūdis, kai siekiama in-tegruoti atrinktas socialinių, humanitarinių ir tiksliųjų mokslų disciplinas, taip padedant tolimesnio išsilavinimo pagrindus.

20

3. studijų aplinka

Tyrime dalyvaujančių studentų poreikiai, patiriamas nepasitenkinimas arba susižavėjimas savo studijomis paskatino paanalizuoti jų studijų aplinką. šiame skyriuje aptarsime artes liberales stu-dijas, suteikiančias studentams stiprią motyvaciją ir kompetencijų dalyvauti kuriant tvarią ateities visuomenę. Artes liberales studijos siejamos su kolegialaus švietimo principais, kur mokymosi pro-cesas neatskiriamas nuo akademinės bendruomenės (dėstytojų ir studentų) bendravimo, jų išskir-tinės gyvensenos. Citata: „Rinkausi Kembridžą todėl, kad tai senas universitetas. Man patiko, kad galima gyventi koledže, kuris ten šimtmečius jau stovėjo, ten ta architektūra, viskas, tas studentų gyvenimas toks yra įdomus <…>, ten reikia pabūti tiesiog, ten studentai kitokie, dėstytojai kitokie, ir tas jų gyvenimas kitoks“ (R1).

3.1. akademinė klasika: liberalaus šVietimo principai

Verta žvilgtelėti į „vieną įtakingiausių Amerikos aukštojo mokslo istorijoje dokumentų The Yale Report of 1828, kuriame analizuojamas liberalaus švietimo poreikis modernėjančioje Amerikos visuomenėje ir formuluojami jo idėjiniai principai bei įgyvendinimo mechanizmai“18. Dokumen-tas sukurtas tuo laikotarpiu, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose augo demokratija ir spartėjo eko-nomikos raida, o Europoje didėjo Vokietijos ir Anglijos universitetų prestižas. Pripažįstama, kad šis dokumentas, ypač jame akcentuojama kolegialaus gyvenimo svarba, yra aktualus šių dienų studentų ugdymui. „Laikai pasikeitė, tačiau daug kolegialaus gyvenimo aspektų liko tokie patys. Rezidencinio19 koledžo nariai, ieškodami provokuojančių (verčiančių pagalvoti) dokumentų, tin-kamų skaityti studentų diskusijų grupėje arba pirmakursiams mokyti, šioje senoje ataskaitoje gali surasti idealių pasirinkimų“20 (R. J. o’Hara).

Pateikiame keletą svarbiausių minėto dokumento minčių.

•Pagrindinis švietimas turėtų būti platus, gilus ir solidus, o universitetų tikslas yra suformuo-ti mąstymo įpročius, kurie atsiranda per nuoseklų darbą ir sistemingas pastangas.

•Dėstomų koledže dalykų tikslas yra suformuoti studento mentaliteto pusiausvyrą išlaikant literatūros ir mokslo šakų proporciją. Studijuodamas teorinę matematiką, studentas mo-kosi argumentavimo meno. Fiziniai mokslai jį supažindina su faktais, indukcijos procesais ir tikėtinų įrodymų įvairove. Senojoje literatūroje jis randa kai kurių labiausiai ištobulintų

18 The Yale Report (1828). Part I. Liberal Education and Collegiate Life. Prieiga per internetą: http://collegia-teway.org/reading/yale-report-1828/.

19 JAV residential college yra koledžas, kurio teritorijoje studentai gyvena ir mokosi. Kadangi visi gyvena kartu, atsiranda bendrų universitetinių veiklų, ugdomas bendruomeniškumas.

20 „Times have changed, but as they have changed many aspects of collegiate life have remained the same. Residential college members looking for a provocative document to read for a student discussion group or a freshman tutorial may find in this old report an ideal selection“ (R. J. o’Hara).

21

skonio modelių. Skaitydamas angliškai, mokosi savosios kalbos. Iš logikos ir filosofijos jis mokosi mąstymo meno. Retorika ir oratorinis menas jį išmoko kalbėti. Dažnai praktikuo-damas rašto kompoziciją, studentas sugeba vaizdinga kalba ir tiksliai išreikšti mintis. Da-lyvaudamas improvizuotose diskusijose jis išmoksta greitai reaguoti, sklandžiai atsakyti ir gyvai bendrauti.

•Labai svarbu, kad iškalba ir rimtas mokymasis eitų drauge, kad tas, kuris sukaupė turtin-giausių minties lobių, įgytų didžiausias oratorines galias. „Kokiam tikslui žmogus mokėsi, jeigu jis neturi, kam tų žinių perduoti? Kokia nauda iš retorinės elegancijos, jeigu šis asmuo išmano mažai arba nieko. Est enim scientia comprehendenda rerum plurimarum, sine qua verborum volubilitas inanis atque irridenda est. Cic. (Cicero, De Oratore, Book I: „Neturint daugelio dalykų žinių, daugiažodžiavimas yra beprasmis arba net absurdiškas“). Mūsų stu-dijų tikslas yra mokslo ir literatūros ryšys; solidžių įgūdžių siekimas iškalbos mene.

•Nė vienas intelektinio ugdymo sistemos bruožas nėra toks svarbus kaip pareigos ir motyvų ugdymas <…>. be pastarųjų, nei bibliotekos, nei paskaitos, nei dėstytojai negalės padėti pasiekti išskirtinio meistriškumo. Mokslininkas privalo formuoti pats save savo paties pa-stangomis (vaizduote, intelektu, atradimais). be viso to, dar reikalingas ir mokymas.

•Kolegiali sistema turi įtraukti profesorius ir tutorius. Svarbus dalyvavimas tų, kurie jau se-niai užsiima akademine veikla, ir tų, kurie patys neseniai dar buvo studentai ir gerai žino jų „jausmus, prietarus ir mąstymo įpročius“. Profesorius turėtų pasirūpinti dėstymo planu, pri-žiūrėti jo įgyvendinimą ir mokyti svarbesnių ir sudėtingesnių dalyko dalių. Tačiau koledžo studentai, kurie dar nėra gerai susipažinę su mokslu, pirmiausia turi išmokti pagrindinių tyrimo principų <…>. Turėdami tiek, kiek reikia, profesorių ir tutorių, mes galime sujungti patirties privalumus su azartu ir veikla. Mokymo procesui ne mažiau svarbus yra dažnas ir tiesioginis dėstytojų bendravimas su studentais bei aplinka, tinkama šiam bendravimui.

•Tikslas yra ne užbaigti lavinimą, o padėti pagrindus ateičiai. Jeigu studentas susipažįsta su mokslo principais, jis toliau gali mokytis pats. Jis išmokomas mokytis. Pasitelkęs knygas ir stebėjimą, asmuo gali įgyti naujų žinių. Kad ir kur jis nueitų, į kokią bendriją patektų, jis jau turės savo požiūrį į įvairius dalykus, kuris leis jam juos suvokti ir susiformuoti tinkamą nuomonę apie teiginius ir diskusijas, kurias jis girdi.

•Koledžo kursai skirti ne profesinėms studijoms. Turime tikslą dėstyti tai, kas yra bendra visoms profesijoms, o ne vienai kuriai nors iš jų. bet galite paklausti, kodėl studentas turėtų leisti savo laiką studijoms, kurios neturi tiesioginio ryšio su jo būsima profesija. Atsakant galima teigti, kad nėra mokslo, kuris neprisideda prie profesinių gebėjimų ugdymo. Kiek-vienas dalykas padeda suprasti kitą (Every thing throws light upon every thing). Įgyjami mąs-tymo įgūdžiai, charakterio savybės. Turintis pagrindinių žinių (ne vien profesinių) turės ambicijų pritaikyti tas žinias ir daryti įtaką visuomenei. <...>

•Ar gali koledžas, kurio įplaukos iš fondų yra du ar trys tūkstančiai per metus, pasiekti to paties, ko pasiekia Londono universitetas, kurio įplaukos kelias dešimtis kartų didesnės? Gal reikėtų koledžą padaryti prieinamesnį įvairių poreikių asmenims, padidinti skaičius ir taip pagausinti pajamas? Tačiau dėl to gali nukentėti teikiamo išsilavinimo kokybė ir galime prarasti tuos gerus studentus, kurie čia buvo iki šiol. Tai pavojingas eksperimentas, pirma veikti didinant skaičius, o paskui – įgyjant savitumą / išskirtinumą.

•Ten, kur laisva vyriausybė suteikia visišką laivę plėtotis ir veikti žmogaus intelektui, ugdy-mas / lavinimas turėtų būti proporcingai liberalus ir erdvus.

22

3.2. liberalaus šVietimo plėtra dabarties Visuomenėje

Amerikos universitetų asociacijos prezidento Hunterio Rawlingso nuomone, „artes liberales stu-dijos iki šiol puikiai ir veiksmingiausiai prisideda prie kritinių žinių, krašto nacionalinio saugumo ir nacionalinio ekonominio augimo“21. Nors Amerikoje atsiranda skeptiškai vertinančių artes li-berales, žmonės visame pasaulyje žavisi šia mokslo sistema ir mėgina sekti jos pavyzdžiu. 2011 m. Singapūre įsteigtas „yale-NUS“ koledžas jo atstovų apibūdinamas kaip nepriklausomas reziden-cinis liberal arts koledžas, sukurtas siekiant įsivaizduoti idealų pirmosios pakopos studijų (angl. undergraduate) švietimą XXI a.“22. bendroji programa, sutelkta į fundamentaliuosius liberaliųjų menų ir mokslų klausimus (liberal arts and science), suteikia studentams gamtos pasaulio, asmens psichologijos ir visuomenės gyvenimo, literatūros, meno ir istorijos, taip pat filosofinės ir mate-matinės minties supratimą23.

„Yale-NUS“ taikomi subalansuoto išsilavinimo komponentai http://www.yale-nus.edu.sg/curriculum/student-experience/

6 grafikas. Studijų programos sandara

Bendroji programa

šiuolaikiniams studentams svarbu žinoti, kad žinios šiandien keičiasi labai greitai ir neverta studijuo-ti siauros žinių srities. Siūlomas sprendimas – įgyti gerų gebėjimų „kirsti ribas“ (angl. become highly skilled at crossing boundaries), išmokti sparčiai prisitaikyti prie naujos aplinkos, prasmingai bendra-darbiauti ir būti partneriu, taip pat būti pasirengusiam priimti naujų iššūkių. „yale-NUS“ koledžas suteikia išskirtinį liberaliųjų menų ir mokslų išsilavinimą, kurio tikslas – parengti XXI a. lyderius.

Per bendrą pirmų dvejų metų programą (kursų rinkinį) studentai supažindinami su įvairiais tyrimų bū-dais, kai kuriomis nesenstančiomis žmonijos egzistencijos idėjomis ir daugeliu mūsų amžiaus iššūkių.

Specializuoti dalykai

Trečiaisiais metais studentai renkasi iš specializuotų kursų, tokių kaip antropologija, ekonomika, aplinkotyra, pasaulio politika, gamtos mokslai, literatūra ir psichologija. šie kursai remiasi medžiaga, išmokta bendrojoje programoje, ir moko studentus įgūdžių ir patirties, kaip atlikti nepriklausomą tyrimą. (Galima pasirinkti vieną nepagrindinį dalyką iš to paties sąrašo ir studijuoti alternatyvią studijų sritį / angl. You may also choose one minor from the same list and explore an alternative field of study).

Pasirenkamieji dalykai ir įvadiniai specializacijos dalykai

Pradedant antraisiais studijų metais suteikiama galimybė rinktis dalykus iš įvairių disciplinų – nuo žaidimo teorijos iki muzikos istorijos, moderniosios architektūros ir pan.

21 borzi, L. (2014, Apr 10). yale-NUS, a liberal arts model? Yale News. Prieiga per internetą: http://yaledaily-news.com/blog/2014/04/10/yale-nus-a-liberal-arts-model/.

22 Prieiga per internetą: http://admissions.yale.edu/faq/yale-nus#t280n2572.23 Prieiga per internetą: http://www.yale-nus.edu.sg/curriculum/common-curriculum/.

38 % 31 %

31 %

23

Partnerystės programos tarp Jeilio ir Singapūro nacionalinio universiteto kūrėjai išskiria pagrin-dinius artes liberales studijų bruožus. Pasak „yale-NUS“ prezidento Pericleso Lewiso, akademinė bendruomenė nusivylė akademiniu modeliu, reikalaujančiu veiklų pasiskirstymo, todėl norima grįžti prie to, kad universiteto nariai apie save mąstytų kaip apie mokslininkų ir kartu dėstyto-jų bendruomenę. Marko bursteino, Lorenso (Lawrence) universiteto prezidento požiūriu, „yale-NUS“ studijų modelis patrauklus dėl liberalaus mokymo, kuris eina tarpdalykinio mokymo krypti-mi, taip pat labai svarbu, kad kiekviename kurse mokoma pristatyti žinias žodžiu ir raštu, nes taip įgyjama kritinių įgūdžių, mokoma atrasti disciplinų sankirtų24. Tarp „yale-NUS“ koledžo komiteto pirmųjų metų ataskaitoje25 akcentuojamų temų yra:

– rezidencinio koledžo tikslai ir vertybės interneto amžiuje;– bendruomenės svarba, kurioje praktikuojamas nevaržomas sklandus bendravimas;– įvadinių mokslo modulių stiprinimo būdai tiems, kam tai yra pasirinktoji studijų kryptis,

ir tiems, kam tai yra pagrindinė studijų kryptis;– kaip sukurti stiprias tarpdalykines programas, išlaikant intelektinį pačių disciplinų inte-

gruotumą;– kaip geriausiai panaudoti skirtingų kultūrų tekstus ir idėjas pokalbiams su studentais26.„yale-NUS“ koledžo atliekamos studentų apklausos liudija, kad studentai patenkinti tarpdaly-

kinėmis studijomis. (Pasak profesoriaus Lewiso, jie ieško skirtingų modulių sąveikų, pavyzdžiui, logikos klausimai studijuojami matematikos, kiekybinio mąstymo ir filosofijos dalykuose.) Lite-ratūrą studijuojantys studentai džiaugiasi, kad jie įgis žinių apie mokslą, nors tai nėra pagrindinis jų studijų dalykas. Studijos patinka dėl plataus kultūrinio požiūrio, apimančio Rytų ir Vakarų ci-vilizacijas, bei dėmesio tyrimams, tačiau programa gali sulaukti ir kritikos, nes kai kurie studentai mano, kad bendroji mokymo programa (užimanti trečdalį studijų laiko) yra per daug reikalaujanti arba nereikalinga (Adrianas Stymne’as, „yale-NUS“ studentas).

Atsisveikinimo su universitetu kalboje Jeilio profesorius Kaganas teigė, kad „kiekvieno, kuris sakosi užsiimantis liberaliu švietimu, pareiga yra ginti tuos, kurie yra laisvi“. Pasak jo, liberal arts švietimas istorinėje raidoje keičiasi – krypsta nuo pagrindinių žinių ir klasikinių tekstų prie naujų specialybės žinių kūrimo. Pastarojo meto dėmesys moksliniam metodui sukėlė beprasmį meto-dologijų karą mokslo sričių viduje ir tarp jų. Paminėta ir liberalaus ugdymo problema, kylanti koledže: skatinami save suvokti kaip laisvus piliečius, studentai praranda vertybių jausmą ir įgyja „individualizmo, kuris iš tikrųjų yra izoliavimasis nuo bendruomenės“27.

3.3. studijų pobūdžio ir sėkmingos karjeros sąVeika

(Remiantis tyrimu, atliktu 2014 m. JAV)

Robertsas T. Jonesas dar 2005 m. pastebėjo, kad liberalaus išsilavinimo poreikis augs. Jo nuomone, JAV darbdaviai norėtų įdarbinti ne siauros specializacijos studentus, o asmenis, turinčius platų išsilavinimą28. Liberalaus išsilavinimo poreikį nulemia noras įgyti platų mąstymą, gebėti priimti

24 borzi, L. (2014, Apr 10). yale-NUS, a liberal arts model? Yale News. Prieiga per internetą: http://yaledaily-news.com/blog/2014/04/10/yale-nus-a-liberal-arts-model/.

25 Prieiga per internetą: http://www.straitstimes.com/singapore/yale-nus-reviewing-curriculum. 26 bailyn, Ch. (2013, Apr 08). At yale-NUS, strengthening the liberal arts. Yale News. Prieiga per internetą:

http://yaledailynews.com/blog/2013/04/08/bailyn-at-yale-nus-strengthening-the-liberal-arts/. 27 Lee, J. (2013, Apr 26). In last lecture, Kagan stresses the liberal arts. Yale News. Prieiga per internetą: http://

yaledailynews.com/blog/2013/04/26/web-yheadline-here-11/.28 Jones, R. T. (2005). Liberal Education for the business Expectations. Liberal Education, spring, 35.

24

gerus sprendimus viešajame ir privačiame gyvenime29. šioje dalyje pristatome JAV ir Lietuvoje atliktų tyrimų, kuriuose aptartas JAV darbdavių ir JAV studentų, taip pat ir Lietuvos studentų požiūris, fragmentus.

Amerikos koledžų ir universitetų asociacijos užsakymu 2014 m. atliktame darbdavių ir stu-dentų nuomonių tyrime (atliko Hart Research Associates)30 dalyvavo 400 darbdavių (kurių orga-nizacijose dirba ne mažiau kaip 25 darbuotojai, iš jų 25 proc. ir daugiau yra įgiję 2 arba 4 metų koledžo laipsnį)31. Tirtas privatus sektorius ir ne pelno organizacijos. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, koks, darbdavių nuomone, išsilavinimas tinkamiausias sėkmei šių dienų ekonomikoje ir kaip šiam darbui yra pasirengę universitetų studentai. Taip pat tirtas darbdavių požiūris į įvairaus pobūdžio studentų praktinius gebėjimus. Tyrime dalyvavo 613 koledžų studentų, tarp jų buvo 455 ketverių metų koledžų paskutinių kursų studentai ir 158 dvimečių bendruomeninių koledžų (angl. com-munity college) studentai, kurie planuoja įgyti šio koledžo diplomą arba per artimiausius 12 mėn. pereiti į 4 metų koledžą.

Lietuvos studentų apklausoje, kurią atliko VDU Kultūros tyrimų centro tyrėjai, dalyvavo 343 ketverių metų bakalauro studijų programų 4 kursų studentai, daugiausia atstovaujantys 7 uni-versitetams (iš Vilniaus, Kauno ir šiaulių miestų). Panaudoti adaptuoti minėto JAV tyrimo klausi-mai. Apklausa vyko 2015 m. lapkričio 10–gruodžio 3 d.

Visoms tiriamųjų grupėms buvo pateikti tie patys klausimai, siekiant palyginti jų požiūrį. Pateikiame atrinktų klausimų suvestinę.

Platus ar siauras / specializuotas išsilavinimas? Tyrinėta, kokių žinių ir įgūdžių svarbiausia įgyti universiteto studentams, kurie nori siekti pažangos ir sėkmingos darbo karjeros. Didžioji dalis atsakiusiųjų į klausimą JAV darbdavių ir studentų, taip pat ir Lietuvos studentų mano, kad vienodai svarbu įgyti ir plataus pobūdžio, ir specifinių žinių.

7 grafike vertikalioje ašyje pažymėtas teigiamai atsakiu-sių32 į klausimą respondentų skaičius procentais, horizon-talioje – prašomi įvertinti teiginiai: 1. Plačios ir specifinės žinios (60 proc. JAV darbdavių,

63 proc. JAV studentų, 73 proc. Lietuvos studentų). 2. Plačios žinios (atitinkamai 25 proc., 22 proc., 4 proc.).3. Specifinės žinios (15 proc., 15 proc., 22 proc.).

7 grafikas. Plačių ir specifinių žinių poreikis

29 Lind, M. (2006). Why the Liberal Arts Still Matter. The Wilson Quarterly, Autumn 2006, 30, 4, p. 57–58.30 Falling Short? College learning and Career Success (Nepasiektas tikslas? Aukštasis mokslas ir sėkmė kar-

jeroje).31 JAV college yra institucija, kuri suteikia bS (Bachelor of Science), bA (Bachelor of Arts) arba bEng (Bache-

lor of Engineering) laipsnius. Koledžų programos įprastai užtrunka aštuonis semestrus (ketverius metus), bet kartais – ir penkerius metus. JAV university yra institucija, kuri suteikia kelių sričių daktaro laipsnius, ir dažniausiai universitetui dar priklauso ir koledžas. Magistro laipsnis (MS, MA, MEng) dažniausiai su-teikiamas universitete, bet kai kurie koledžai taip pat turi programų, duodančių tokį laipsnį. Institucijų junior college arba community college programos trunka dvejus metus, o jas baigus suteikiamas Associate laipsnis. Taip pat yra ir koledžų, kurie suteikia kai kurių sričių bakalauro laipsnį, bet gali suteikti ir Associate laipsnį. Associate programos yra siauresnės apimties, jos rengia į praktiką orientuotus absolven-tus. Lietuviškos kolegijos panašesnės į community college.

32 Teigiamai atsakiusiesiems priklauso tie respondentai, kurie atsakė „visiškai sutinku“ ir „sutinku“; angliškoje versijoje – „strongly agree“, „agree“.

80

60

40

20

0

JAV darbdaviai JAV studentai LR studentai

1 2 3

25

Ar plačiai pritaikomų žinių ir gebėjimų reikia kiekvienam studentui?JAV darbdaviai ir studentai, taip pat ir Lietuvos studentai sutaria, kad, nesvarbu, kokia yra pa-sirinkta studijų sritis, visi studentai turi įgyti plačiai pritaikomų žinių ir gebėjimų, padedančių spręsti problemas, pažinti demokratijos institucijas ir vertybes, būti pilietiškiems, bendrauti, taip pat jie turi mokytis liberaliųjų menų ir mokslų (liberal arts and sciences).

8 grafikas. Plačiai pritaikomų žinių ir gebėjimų poreikis

Kurias sritis universitetai turėtų labiau tobulinti? Tyrinėta darbdavių ir studentų nuomonė, kuriose srityse universitetai turėtų labiau tobulėti: ar reikėtų skirti daugiau dėmesio specifinėms / specializacijos žinioms ir įgūdžiams, ar plačiai pritai-komoms žinioms?

Grafike vertikalioje ašyje pažymėtas teigiamai atsakiusių į klausimą respondentų skaičius pro-centais, horizontalioje – prašomi įvertinti teiginiai: 1. Užtikrinti, kad koledžų / universitetų absolven-tai įgytų žinių ir įgūdžių, pritaikomų specifinei sričiai (specializacijai). 2. Užtikrinti, kad absolventai įgytų plačiai pritaikomų žinių ir įgūdžių. 3. Svarbu tobulinti abi sritis. 4. Nereikia nieko keisti.

9 grafikas. Ką reikia tobulinti

JAV darbdaviai siūlo daugiau dėmesio skirti plačiai pritaikomoms žinioms (9 grafike 2 stul-pelis / 47 proc.). JAV studentai pritaria darbdaviams, nors pritariančiųjų yra mažiau – 31 proc., o lietuvių studentų požiūris skiriasi (10 proc. pritaria, kad universitetai turėtų telktis į plačių žinių tobulinimą). 34  proc. darbdavių mano, kad vienodai svarbu tobulinti abi sritis – ir specifines,

50

40

30

20

10

0

120

100

80

60

40

20

0

JAV darbdaviai JAV studentai LR studentai

JAV darbdaviai JAV studentai LR studentai

8 grafike vertikalioje ašyje pažymėtas teigiamai at-sakiusių į klausimą respondentų skaičius procentais, horizontalioje – prašomi įvertinti teiginiai: 1. Mokėti spręsti problemas susidūrus su skirtingų

įsitikinimų žmonėmis (96  proc. JAV darbdavių, 94 proc. JAV studentų, 94 proc. Lietuvos studentų).

2. Įgyti žinių apie demokratijos institucijas ir jų verty-bes (87 proc., 85 proc., 70 proc.).

3. Įgyti pilietiškumo žinių (86  proc., 86  proc., 73 proc.).

4. Turi mokytis liberaliųjų menų ir mokslų (liberal arts and sciences) (78 proc., 83 proc., 69 proc.).

5. Įgyti bendravimo įgūdžių su kitų kultūrų žmonė-mis (78 proc., 87 proc., 82 proc.).

1 2 3 4 5

1 specializacijos

žinios

2 plačios žinios

3 abi sritys

4 nieko nereikia

keisti

1421

45 47

34 31

45

5

17

1

31

10

26

ir plačiai pritaikomas žinias (3 stulpelis). JAV ir Lietuvos studentai pritaria JAV darbdaviams. Tik nedaug JAV darbdavių (1 stulpelis  / 14 proc.) ir JAV studentų (1 stulpelis  / 21 proc.) siūlo tobulinti vien specializacijos žinias; lietuvių studentų nuomonė išsiskiria – 45 proc. respondentų siūlo tobulinti specializacijos žinias. Mažiausiai JAV darbdavių mano, kad nieko nereikia keisti (4 stulpelis / 5 proc.). Visiškai patenkinti studijomis yra 17 proc. JAV apklaustų studentų ir 1 proc. Lietuvoje apklaustų studentų (4 stulpelis).

Kokios žinios ir gebėjimai reikalingi JAV universitetų absolventams?Tyrinėta JAV darbdavių ir studentų nuomonė, kokios žinios ir gebėjimai reikalingi JAV universi-tetų absolventams, norintiems sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje.

Reikalingiausiais JAV studentai ir darbdaviai sutartinai laiko pirmuosius šešis 10 grafike pa-teiktus gebėjimus: efektyvų bendravimą žodžiu, gebėjimą sėkmingai dirbti komandoje, gebėjimą veiksmingai bendrauti raštu, etiškų sprendimų priėmimą, analitinio ir kritinio mąstymo įgūdžius, gebėjimą pritaikyti žinias ir įgūdžius realiose situacijose.

Darbdaviams mažiausiai svarbūs yra paskutiniai keturi grafiko horizontalioje ašyje pažymėti gebėjimai: studentų domėjimasis mokslo naujovėmis, pasauliniais pokyčiais ir tendencijomis, jų žinios apie įvairias kitų kraštų visuomenes ir kultūras ir bendravimo su jomis patirtis bei užsienio kalbų mokėjimas. Patys studentai šiuos gebėjimus laiko svarbesniais negu darbdaviai. Užsienio kalbų mokėjimą JAV studentai vertina mažiausiai už kitus paminėtus gebėjimus.

10 grafikas. Svarbiausios žinios ir gebėjimai, reikalingi universitetų absolventams

Horizontalioje ašyje pažymėti 17 teiginių, susijusių su žiniomis, kurios laikomos svarbiomis studen-tui, norinčiam dalyvauti darbo rinkoje, o vertikalioje – procentai respondentų (studentų ir darbda-vių), kurie pritaria šiems teiginiams33.

1. Efektyvus bendravimas žodžiu (85 proc. darbdavių, 78 proc. studentų). 2. Gebėjimas sėkmin-gai dirbti komandoje (atitinkamai 83  proc., 77  proc.). 3. Gebėjimas veiksmingai bendrauti raštu (82 proc., 75 proc.). 4. Etiškų sprendimų priėmimas (81 proc., 74 proc.). 5. Analitinio ir kritinio mąstymo įgūdžiai (81 proc., 79 proc.). 6. Gebėjimas pritaikyti žinias ir įgūdžius realiose situacijose (80 proc., 79 proc.). 7. Gebėjimas spręsti sudėtingas problemas (70 proc., 73 proc.). 8. Gebėjimas susirasti ir analizuoti informaciją (68 proc., 73 proc.). 9. Gebėjimas kurti naujoves, kūrybiškumas (65  proc., 69  proc.). 10. Domėjimasis naujomis technologijomis ir jų taikymas darbe (60  proc., 68 proc.). 11. Gebėjimas dirbti su skaičiais ir suprasti statistiką (56 proc., 55 proc.). 12. Darbas su skirtingų patirčių ir kultūros žmonėmis (56  proc., 71  proc.). 13. žinios apie šalyje gyvenančias

33 Klausimams taikyta dešimtbalė vertinimo skalė, atrinkti tie respondentai, kurie skalėje pažymėjo 8, 9 ir 10 balų.

27

etnines grupes ir bendravimo su jomis patirtis (37 proc., 58 proc.). 14. Domėjimasis mokslo naujovė-mis (26 proc., 49 proc.). 15. Domėjimasis pasauliniais pokyčiais ir tendencijomis (26 proc., 49 proc.). 16. žinios apie įvairias kitų kraštų visuomenes ir kultūras ir bendravimo su jomis patirtis (23 proc., 46 proc.). 17. Užsienio kalbų mokėjimas (23 proc., 35 proc.).

Ar universitete studentai įgyja pakankamai žinių ir gebėjimų?11 grafike pateikti tie patys klausimai kaip ir ankstesniame, tik čia išskirta pačių studentų savivoka (raudona kreivė) ir kaip juos mato darbdaviai (mėlyna kreivė). Akivaizdu, kad visas savo savybes studentai vertina kur kas geriau negu darbdaviai. Darbdaviai geriausiai vertina JAV universitetų absolventų gebėjimą dirbti komandoje (37 proc.) ir naujų technologijų išmanymą (37 proc.).

11 grafikas. JAV darbdavių požiūris į studentus ir studentų savivertė

Teiginiai ir jų vertinimai: 1. Gebėjimas dirbti komandoje (37 proc. JAV darbdavių, 64 proc. JAV stu-dentų). 2. Naujų technologijų išmanymas (atitinkamai 37 proc., 46 proc.). 3. Etiškų sprendimų pri-ėmimas (30 proc., 62 proc.). 4. Informacijos susiradimas, struktūravimas ir įvertinimas (29 proc., 64  proc.). 5. bendravimas žodžiu (28  proc., 62  proc.). 6. Darbas su skaičiais, statistika (28  proc., 55  proc.). 7. bendravimas raštu (27  proc., 65  proc.). 8. Kritinis  / analitinis mąstymas (26  proc., 66 proc.). 9. Inovacijos / kūrybiškumas (25 proc., 57 proc.). 10. Sudėtingų problemų analizė ir spren-dimas (24 proc., 59 proc.). 11. žinių / gebėjimų pritaikymas praktikoje (23 proc., 59 proc.). 12. Įvairių šalies kultūrų pažinimas / patirtis (21 proc., 48 proc.). 13. Domėjimasis mokslo naujovėmis (21 proc., 44 proc.). 14. Darbas su skirtingų patirčių žmonėmis (18 proc., 55 proc.). 15. Domėjimasis pasauli-nėmis tendencijomis (18 proc., 43 proc.). 16. Kitos kalbos mokėjimas (16 proc., 34 proc.). 17. Kultū-rinės įvairovės už savo šalies ribų pažinimas / patirtis (15 proc., 42 proc.).

Kokie gebėjimai svarbiausi Lietuvos universitetų absolventams ir kurių daugiausia įgyjama?12 grafike pateikti Lietuvoje atliktos apklausos rezultatai. Geltona kreivė rodo, kaip Lietuvos stu-dentai vertina tuos pačius gebėjimus ir įgūdžius, kuriuos vertino JAV universitetų studentai34. Raudona kreivė žymi studentų požiūrį į tai, ar jie universitete įgyja pakankamai minėtų žinių ir gebėjimų35. 12 grafiko horizontalioje ašyje pažymėti teiginiai / gebėjimai, vertikalioje – atsakymų skaičius procentais.

34 Respondentai vertino kiekvieną iš 17 teiginių, pažymėdami vieną iš trijų galimų atsakymų: „labai svarbu“, „svarbu“, „nelabai svarbu“. Atrinkti tie respondentai, kurie teiginiams įvertinti pasirinko atsakymą „labai svarbu“.

35 Atsakymo pasirinkimas: „pakankamai“, „vidutiniškai“, „nepakankamai“. Atrinkti tie respondentai, ku-rie į kiekvieną teiginį atsakė „pakankamai“.

28

12 grafikas. Svarbiausi ir įgyjami gebėjimai

Teiginiai ir jų vertinimai: pirmasis (geltona kreivė) skaičius yra respondentų, vertinusių gebėjimų svarbą, procentai, o antrasis (raudona kreivė) – vertinusių savo pačių gebėjimų lygį, procentai.

1.  Gebėjimas pritaikyti žinias ir įgūdžius realiose situacijose (89  proc.  / 18  proc.). 2. Gebėji-mas analizuoti ir spręsti sudėtingas problemas (74 proc. / 17 proc.). 3. Užsienio kalbų mokėjimas (73 proc. / 27 proc.). 4. Analitinio ir kritinio mąstymo įgūdžiai (73 proc. / 30 proc.). 5. Gebėjimas veiksmingai bendrauti žodžiu (73 proc. / 34 proc.). 6. Gebėjimas sėkmingai dirbti komandoje su ki-tais žmonėmis (62 proc. / 35 proc.). 7. Gebėjimas susirasti, struktūruoti ir įvertinti informaciją iš įvai-rių šaltinių (54 proc. / 38 proc.). 8. Etiškų sprendimų priėmimas (55 proc. / 26 proc.). 9. Domėjima-sis besikeičiančiomis / naujomis technologijomis ir gebėjimas jas panaudoti darbovietėje (48 proc. / 18 proc.). 10. Gebėjimas analizuoti ir spręsti problemas su žmonėmis, turinčiais skirtingą patirtį ir kultūrą (48 proc. / 17 proc.). 11. Gebėjimas kurti naujoves ir kūrybiškumas (47 proc.  / 19 proc.). 12. Gebėjimas efektyviai bendrauti raštu (46 proc. / 33 proc.). 13. Domėjimasis pasauliniais pokyčiais ir tendencijomis (44 proc.  / 20 proc.). 14. Domėjimasis mokslo naujovėmis (36 proc.  / 17 proc.). 15. Gebėjimas dirbti su skaičiais ir suprasti statistiką (22 proc. / 25 proc.). 16. žinios apie įvairias kitų kraštų visuomenes ir kultūras ir bendravimo su jomis patirtis (22 proc. / 15 proc.). 17. žinios apie įvairias šalyje gyvenančias etnines grupes / kultūras ir bendravimo su jomis patirtis (13 proc. / 9 proc.).

Svarbiausi Lietuvos universitetų studentams yra 12 grafike pateikti pirmieji penki gebėjimai, juos pažymėjo per 70 proc. respondentų (žinių ir įgūdžių pritaikymas praktikoje, sudėtingų pro-blemų sprendimas, užsienio kalbų mokėjimas, analitinio ir kritinio mąstymo įgūdžiai, bendra-vimas žodžiu). Tačiau tik mažuma studentų mano, kad jie universitete įgijo pakankamai šių ge-bėjimų. Pavyzdžiui, didžiausias procentas (89  proc.) studentų svarbiausiu gebėjimu laiko žinių pritaikymą realiose situacijose, tačiau tik 18 proc. įsitikinę, kad jie jau yra pakankamai tam pa-sirengę. Panašiai vertinami gebėjimai analizuoti ir spręsti problemas, užsienio kalbų mokėjimas, analitinio ir kritinio mąstymo įgūdžiai bei gebėjimas bendrauti.

Mažiausiai svarbūs studentams yra paskutiniai trys 12 grafike pateikti gebėjimai – darbas su skaičiais ir statistikos supratimas, žinios apie kitų kraštų visuomenes ir kultūras bei žinios apie įvairias šalyje gyvenančias etnines grupes ir bendravimo su jomis patirtis. Pasak kalbintų darbda-vių, kitų kultūrų pažinimas Lietuvoje bus aktualus po 10 metų.

JAV ir Lietuvoje atliktų apklausų rezultatų tendencijos Tarp paminėtų pristatytuose tyrimuose yra įprastos žinios, pabrėžiamos įvairių šalių studijų pro-gramose, ir tos, į kurias ne taip dažnai atkreipiamas dėmesys, pavyzdžiui, kultūrinės įvairovės pa-tirtis, įskaitant įvairių savo šalies kultūrų pažinimą; darbas su skirtingų patirčių žmonėmis; domė-jimasis pasaulinėmis tendencijomis, kultūrinės įvairovės už šalies ribų pažinimas. Humanistinis

29

tikrovės pažinimas ir gebėjimas bendrauti atrodo itin svarbūs, nes „įpilietina“ studijų metais įgytas žinias, nukreipia jas praktinei veiklai, susijusiai su ateities visuomenės plėtra. Pateikti tyrimai kelia mintį, kad minėtą reikšmę geriau įvertina JAV negu Lietuvos studentai.

Lietuvos studentams gerokai mažiau svarbu žinoti apie įvairias šalyje gyvenančias etnines grupes ir įgyti bendravimo su jomis patirties negu JAV studentams, ne tokiu reikšmingu jie laiko gebėjimą analizuoti ir spręsti problemas su žmonėmis, turinčiais skirtingą patirtį ir kultūrą, jiems mažiau svarbu yra žinios apie įvairias kitų kraštų visuomenes ir kultūras ir bendravimo su jomis patirtis. šie pastebėjimai leidžia matyti JAV ir Lietuvos visuomenių skirtumus. Tačiau tai, kas JAV visuomenei aktualu šiandien, Lietuvai gali būti aktualu ateityje, todėl universitetams jau dabar vertėtų šias problemas įtraukti ir į artes liberales, ir į kitų studijų turinį. Užsienio kalbų mokėjimas Lietuvos universitetų studentams yra gerokai svarbesnis negu JAV tyrinėtiems studentams. To-kiam požiūriui atsirasti padeda mažųjų ir didžiųjų kalbų vartotojų savimonė.

Lietuvos studentams taip pat mažiau svarbu yra gebėjimas bendrauti raštu ir gebėjimas dirbti su skaičiais bei suprasti statistiką. Tačiau jiems šiek tiek labiau negu JAV studentams yra svarbus gebėjimas pritaikyti žinias ir įgūdžius realiose situacijose.

Lietuvos universitetų studentai silpniau negu JAV studentai vertina savo naujų technologi-jų išmanymą (JAV stud. 46 proc., Lietuvos stud. 18 proc.). Komentaruose Lietuvos universitetų studentai teigia, kad universitetuose jie neturi progos padirbėti su naujomis technologijomis. Tik 9 proc. respondentų mano, kad jie turi pakankamai žinių apie kitas Lietuvoje gyvenančias kultū-ras, nors jiems šios žinios ir neatrodo svarbios. JAV studentai savo žinias apie jų šalyje gyvenančius kitataučius vertina geriau (48 proc.).

Kaip jau minėjome, JAV studentai kur kas geriau vertina save, negu apie juos mano darbda-viai. Lietuvos darbdaviai čia aprašytame tyrime nedalyvavo, tačiau apklausos liudija, kad ir Lietu-voje studentai savo gebėjimus vertina geriau, negu apie juos mano Lietuvos darbdaviai. MoSToS tyrime teigiama, kad 58 proc. studentų ir tik 27 proc. darbdavių mano, kad aukštoji mokykla gerai parengia studentus36.

Tyrimas taip pat atskleidė taikomųjų žinių reikšmę patiems studentams, norintiems sėkmin-gai įsidarbinti, ir darbdaviams. JAV darbdaviai ir studentai, taip pat ir Lietuvos studentai didžiausią reikšmę teikia stažuotėms / mokymuisi bendrovėje, organizacijoje; vertinami ir bakalauro studijų projektai, rodantys žinias, tyrimus, problemų sprendimą ir bendravimo gebėjimus; kursai, kuriuo-se didelė svarba teikiama rašymui; tyrimų projektai, įgyvendinti bendradarbiaujant su bendra-moksliais; taikomojo pobūdžio projektai bendruomeninėje organizacijoje; lauko tyrimų projektai, kurie atliekami su kitokios patirties / kitos kultūros žmonėmis ir skirti bendruomenės įvairovei atskleisti. Darbdaviai kiek mažiau vertina studentų dalyvavimą studijų mainų (studijų užsienyje) programose, tačiau studentams tai yra svarbi patirtis.

ApibendrinimasKokių naujų įžvalgų suteikia pristatytos JAV ir Lietuvos studentų apklausos? Svarbu suprasti, ko gi reikia visuomenei. Jeigu visuomenėje matomas plačių studijų programų arba ir plačių, ir siaurų poreikis, naudinga atliepti šiuos poreikius. Vakarų universitetuose sėkmingai veikia ir plataus pro-filio, ir siauros specializacijos programos, o Lietuvoje, kur švietimas labiau niveliuotas, bandoma ieškoti visiems bendrų sprendimų. šiuo atveju būtų svarbu domėtis, kokios tendencijos būdingos kitoms mažoms Europos šalims.

Aprašyto tyrimo turinyje, be įprastos edukologijos, yra įdomių faktų apie Amerikos visuo-menės dalies požiūrį į plačias ir siauras studijas ir bendruosius gebėjimus, padedančius studen-tui integruotis į visuomenę ir joje sėkmingai bei naudingai veikti. Analizuojant tyrimus, atliktus

36 MoSTA (2014). Studijų kokybė Lietuvoje: suinteresuotų šalių požiūris, p. 198.

30

Lietuvoje, matoma sąvokų neatitikties problema. Jeigu kalbame apie plačių studijų sampratą, kyla klausimas, ar kalbame apie artes liberales tradiciją, ar apie kelias įgyjamas specializacijas. MoS-ToS atlikto tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje didesnė studentų ir darbdavių dalis pritaria plačioms studijoms37, tačiau plačiomis studijomis čia vadinamos tos, kurios suteikia kelias specia-lizacijas, o ne platų ir gilų išsilavinimą, todėl, remdamiesi šiuo tyrimu, negalime palyginti, kaip plačias ir specializuotas studijas vertina Lietuvos ir JAV studentai ir darbdaviai.

Grįžtant prie anksčiau aptartų akademinio jaunimo migracijos tyrime dalyvavusių studentų išsakytų minčių apie „nereikalingus dalykus“ ir kaip jie renkasi juos, atrodytų, kad problema yra formaliame požiūryje į pasirenkamus dalykus bei pačiuose universitetų dėstytojų ir studentų ben-dravimo procesuose, kai studentai neklausia, o dėstytojai nepaaiškina, ką verta studijuoti ir kodėl.

37 MoSTA (2014). Studijų kokybė Lietuvoje: suinteresuotų šalių požiūris, p. 69.

31

4. šVietimo Vertybių atpažinimas

Tyrimai ir švietimasTyrinėjant socialinius reiškinius, labai svarbu derinti kokybinius ir kiekybinius metodus. Asmeni-nis bendravimas su tyrimo dalyviais yra beveik vienintelis būdas tyrėjui sužinoti tai, ko nesitiki, ir įgyti naujų žinių. Kai remiamės tik iš anksto paruoštu klausimynu, tegalime patvirtint (geriausiu atveju modifikuoti) tai, kam esame pasirengę.

Ilgalaikiai tyrimai svarbūs, kai susiduriame su besikeičiančia aplinka arba su besivystančia sistema. Net ir Lietuvos švietimo sistema, kuri, atrodo, yra viena konservatyviausių visuomenės dalių, kai kuriose savo veiklose per pastaruosius du dešimtmečius labai pasikeitė. Matome daugy-bę problemų, kurias sukelia jos chaotiška būsena, įskaitant švietimo krizę.

Pati visuomenė paįvairėjo (tapo heterogeniškesnė), atsirado skirtingų švietimo „veikėjų“, ku-rie kelia ne tik įvairių pageidavimų, bet kartais ir nesuderinamų reikalavimų. Geriems sprendi-mams nėra įprastų „receptų“, todėl juos priimti galima tik gerai pasirengus. Iš švietimo sistemos ti-kimasi, kad ji parengs asmenis, tinkančius tokiai veiklai. Atsiranda erdvė artes liberales studijoms.

Įvairėjančioje visuomenėje yra skirtingų žmonių. Dalis visuomenės, kuri naudojasi švietimo paslaugomis, vis dar laikosi tradicinių pažiūrų, todėl švietimo sistemai sudėtinga greit pasikeisti, ji įvairėja pamažu. Ta dalis visuomenės, kuri vadinama studentais, taip pat tapo įvairesnė pagal dau-gybę rodiklių, o švietimo sistema kol kas labiausiai keitėsi tik pagal vieną – ekonominį – rodiklį.

Reikia sukaupti daugiau žinių apie užsienyje besimokančius studentus ir tas žinias atitinka-mai panaudoti svarstant Lietuvos (vidaus) studentų poreikius, visuomenės pageidavimus ir pačios švietimo sistemos savybes. Abstraktus švietimo sistemos aprašymas ir tyrinėjimas nedaug žada, svarbiau atpažinti, apibūdinti sistemos sudedamąsias dalis minty turint konkrečius asmenis.

Artes liberales ir plataus pobūdžio studijosLietuvos universitetams naudinga būtų pasiremti pasauline artes liberales / liberal arts akademi-ne patirtimi ir sukurti gero lygio studijas, kurios patrauktų motyvuotus Lietuvos studentus, taip pat dar neapsisprendusį išvykti į užsienio universitetus jaunimą arba paskatintų juos grįžti tęsti studijų Lietuvoje. Artes liberales studijos skatina visuomenės pažangą, nes moko kritiškai vertinti peršamas vertybes ir kurti naujas. Tam reikia turėti tikroviškų ir patikimų žinių.

Atsiranda valdininkų, universitetų ir darbdavių nesusikalbėjimo, kai diskutuojama apie pla-taus švietimo, plačių studijų ir plataus išsilavinimo sampratą. Vieniems tai yra kelių sričių specia-listai, kitiems – integruotos tarpdalykinės studijos, kurios aptinkamos artes liberales sampratoje.

Artes liberales sąlygosPasaulinė kolegialaus švietimo bendruomenė (http://collegiateway.org/) pristato pagrindinius universitetinio gyvenimo atnaujinimo principus: decentralizaciją, akademinę lyderystę, bendruo-menės stabilumą ir įvairovę.

32

Studijų turinys susietas su jų įgyvendinimo būdu (organizacija), todėl turi būti galimà or-ganizavimosi įvairovė skirtinguose universitetuose ir netgi to paties universiteto viduje. Siūloma įgyvendinti artes liberales principą per mažas institucijas (arba mažas bendruomenes didelių ins-titucijų viduje), iki 400 studentų, kad jie galėtų glaudžiai ir pagrįstai bendrauti. Universitetai artes liberales organizuoja įvairiai: vieni departamente, kiti bendroje universiteto programoje – ugdo tarpdalykinę mąstyseną. Rezultatą pasiekti galima įvairiais būdais.

Dažnai atsiranda aplinkybių, susijusių su švietimo centralizavimo (įstatymų), finansavimo problemomis, kai universitetai, pasirinkę artes liberales studijas, apriboja galimybę rinktis ir stu-dentai lieka nepatenkinti. Universitetai šiuo atveju priversti iškreipti savo pasirinktus ir skelbia-mus liberal arts principus. Klaidinanti reklama sukelia studentų nepasitikėjimą, mąstymą, kad universitetai juos klaidina sąmoningai, siekdami pritraukti studentų. švietimo įstatymų rengėjai turėtų labai atsakingai ir išsamiai paanalizuoti pažangiausius modernios ir greitai kintančios atei-ties visuomenės švietimo principus ir sudaryti sąlygas Lietuvos universitetams įgyvendinti artes liberales studijas.

Kaip Lietuvoje pritaikyti geriausių pasaulio universitetų patirtįbet kurį universitetą sudaro studentai, dėstytojai ir administracija. Jų savybės ir sąveika nulemia universiteto būseną. Kembridžo išskirtinumą lemia tai, kad šio universiteto studentai yra gabūs, energingi, suinteresuoti, informuoti. o jie tokie yra todėl, kad dėstytojai tik tokius priima į univer-sitetą. Natūralu, kad jeigu priimtų „netinkamus“ studentus, Kembridžo universitetas būtų kitoks. Jei priimtų, tarkim, pusę „netinkamų“ studentų, Kembridžas vis vien būtų žemo lygio, nes yra studentų sąveikos. Jeigu „netinkamų“ skaičius viršija, tarkim, 10 proc., visi kiti studentai per laiką gali tapti blogesni. Tačiau Kembridžo studentus renkasi dėstytojai, kurie tai labai gerai atlieka.

Lietuva nėra turtinga, jos intelektinė praeitis sunaikinta, todėl šalies švietimo raidos procesai yra lėti. Kaip juos būtų galima paspartinti? Esamomis sąlygomis reikėtų jau turimus studentus skirstyti į „studijuojančius“ ir „studentaujančius“. šią atranką turėtų atlikti „studijuojantys“ dėsty-tojai. būtų sukurtos sąlygos egzistuoti dviem universitetams vieno universiteto viduje. Svarbu su-daryti kritinę grupę, kuri galėtų veikti pagal savo vidaus dėsnius, būtų gana atspari kitų poveikiui, nes taip perorganizavus universitetą būtų susilpninta „studentaujančių“ įtaka.

Tarp dėstytojų taip pat yra „studijuojančių“ ir „studentaujančių“. Juos vertėtų atrinkti. Kem-bridžo sėkmė yra ta, kad būsimuosius dėstytojus atrenka patys dėstytojai, o ne administracija. Kadangi tokie dėstytojai jau yra sėkmės lydimi (gerai atrenka studentus), jie atsirenka ir tinkamus dėstytojus, kai reikia papildyti dėstytojų kartas. (Svarbu atkreipti dėmesį, kad Kembridžo dėstyto-jai turi daugiau įtakos renkant administraciją negu administracija – dėstytojus, gal dėl to Kembri-džas lieka tarp pirmaujančių universitetų.)

Ką galėtume pritaikyti Lietuvoje? Atsižvelgiant į sąlygas, tiktų panašus receptas kaip ir stu-dentams – padalyti universitetą. Viena dalis užsiimtų įprastine veikla (rengtų diplomuotus absol-ventus, įgyjančius užtektinai žinių, kurios nereikalauja didelių nei dėstytojų, nei studentų pastan-gų), kuri būtų prieinama beveik visiems norintiesiems. Kita dalis, veikianti lygiagrečiai, susidarytų iš „kembridžiukų“ – studentų ir dėstytojų. Tikėtina, kad pastarieji natūraliai pasiektų gero koledžo lygį, tinkamą artes liberales pobūdžio programai. Čia galėtų būti ir plataus lavinimo, ir speciali-zacijos komponentų. Kadangi ši bendruomenė sudarytų apie 15–20 proc. stojančiųjų, programa būtų gyvesnė ir lankstesnė.

33

Studentų galimybė rinktisSiekdami atliepti skirtingus studentų poreikius, universitetai sukuria galimybę:

•rinktisstudijųdalykuspasitenkinantsiauraspecializacija,•pasirinktosspecializacijosdalykusderintisutospačiosmokslokryptiesskirtingomisdiscip­

linomis (pavyzdžiui, tiksliųjų mokslų);•pasirinktosspecializacijosdalykusderintisukitosmokslokryptiesdisciplinomis(tiksliųjų

ir socialinių, humanitarinių mokslų).Remiantis esama studijų organizavimo patirtimi (pavyzdžiui, St. Andrewso universiteto bi-

ologijos departamento), galima įvertinti studentų individualius poreikius, sukurti sąlygas ir pa-dėti jiems naudingai pasirinkti studijų dalykus. Rekomendacija dėstytojams – patarti studentams renkantis studijų dalykus, nes jie pripažįsta, kad nežino, kaip rinktis. Artes liberales programose galimi ne tik pasirenkami kursai, bet ir rekomenduojamų kursų kompleksai. Studentams reko-menduojama rinktis ne bet kuriuos, o tam tikros krypties kursus, kurie suteiktų integruotą ir struktūruotą įvairovės pažinimą.

Darbdavių bendravimo su studentais sėkmėIr JAV, ir Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad darbdaviai kritiškai vertina studentus. Darbdavių ben-dravimą su studentais dažnai temdo vidutiniški arba nevykę studentai. Jeigu studentai geri, darbš-tūs, darbdavys bus jais patenkintas ir tuomet, kai jie ateis iš artes liberales studijų, ir tuomet, kai jie bus baigę siaurai specializuotas programas. Abiem atvejais darbštus ir gabus studentas greitai iš-moks naujų dalykų. Kai darbdavys teigia, kad jis nori studento, parengto darbo vietai, jis iš tikrųjų sako, kad yra nepatenkintas įsidarbinusiu asmeniu. Universitetams svarbu kelti studentų lygį arba žemo lygio studentų nepriimti.

Bendruomeniškumo ugdymasDėstytojai yra draugai, kai nevengia pabendrauti su studentu, kai šis turi progos papasakoti apie savo pomėgius ir požiūrį. Studentai pasigenda asmeninio ryšio. Užmezgus tokį ryšį, jis plėtojasi toliau ir gerina požiūrį į bendruomenę.

Ateities visuomenės kompetencijų ugdymasUniversitetai turėtų atidžiau reaguoti į modernėjančių demokratinių visuomenių poreikius ir mo-kyti studentus spręsti problemas kartu su žmonėmis, turinčiais skirtingą požiūrį ir įsitikinimus; atpažinti demokratijos institucijas ir suprasti jų vertybes; kaupti pilietines žinias ir ugdyti pilietiš-kumą bei bendravimo įgūdžius su kitų kultūrų žmonėmis (tarpkultūrinius gebėjimus) liberaliųjų menų ir mokslų (liberal arts and sciences) aplinkoje.

34

5. išVados ir rekomendacijos

Ketvirtame studentų migracijos ilgalaikio tyrimo etape matome aiškių požiūrio ir elgesio skir-tumų tų studentų, kurie mokosi pirmaujančiuose Didžiosios britanijos universitetuose (ypač Kembridže), ir tų, kurie mokosi žemesnio lygio universitetuose. Pirmieji ne tik patiria vadinamąjį liberal arts ugdymą, bet ir studijuodami entuziastingai pritaria, kad tokios studijos yra pranašes-nės už siaurai specializuotas, kurios galbūt buvo pageidautinos prieš jiems pradedant studijas. Priešingai, žemesnio lygio užsienio universitetų studentai gauna siauresnį išsilavinimą, kurio jie ir norėjo prieš pradėdami studijuoti. Pastarųjų entuziastingas požiūris, kurį jie išsakė prieš pradėda-mi studijas, studijuojant kinta.

Norint atliepti dabarties visuomenės poreikius, Lietuvos švietimui vertėtų remtis pasaulinės kolegialaus švietimo bendruomenės rekomenduojamais universitetinio gyvenimo atnaujinimo principais: decentralizacija, akademine lyderyste, bendruomenės stabilumu ir įvairove. Taip pat svarbu – galimà organizavimosi įvairovė skirtinguose universitetuose ir netgi to paties universite-to viduje (http://collegiateway.org/).

summary and recommendations

In the fourth stage of our study of Lithuanian student emigration we find a clear difference develo-ping between the attitudes and behavior of students attending a top british university (specifically Cambridge) and those studying in second tier universities. The former are not only getting what might be called a liberal arts education but they also feel, with considerable enthusiasm, that such an education is superior to the more narrow, specialized one they deemed to be desirable when they first began their studies. In contrast, students in second tier universities are getting the more narrow education they wanted initially, but seem to be engaged in the educational process with significantly decreasing enthusiasm.

It would be beneficial for the Lithuanian educational establishment to consider the recom-mendations made by the representatives of the world residential college community about how education of students in small universities can be improved. They arguue that the main foun-dations for university improvement are decentralization, academic leadership, social stability, and genuine diversity (http://collegiateway.org/).

35

literatūra

Aidis, R., Krupickaitė, D. (2007). Jaunimo emigracijos tyrimas: Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų studentų nuostatos emigruoti. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 3, p. 36–50.

Aidis, R., Krupickaitė, D. (2009). Kaip neiššvaistyti protų: Lietuvos studentų nuostatos emigruoti. Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

bailyn, Ch. (2013, Apr 08). At yale-NUS, strengthening the liberal arts. Yale News. Prieiga per internetą: http://yale-dailynews.com/blog/2013/04/08/bailyn-at-yale-nus-strengthening-the-liberal-arts/.

borzi, L. (2014, Apr 10). yale-NUS, a liberal arts model? Yale News. Prieiga per internetą: http://yaledailynews.com/blog/2014/04/10/yale-nus-a-liberal-arts-model/.

Demografijos metraštis (2015). Prieiga per internetą: http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=19938.Didžgalvytė, M., Pukelienė, V. (2010). Protų nutekėjimas: užsienyje magistrantūros ar doktorantūros studijas baigu-

siųjų reemigracijos analizė ir vertinimas. Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai, 4 (1), p. 123–138. Gribble, C. (2008). Policy options for managing international student migration: the sending country’s perspective.

Journal of Higher Education Policy and Management, 30 (1), p. 25–39, DoI: 10.1080/13600800701457830.Hart Research Associates (2015). Falling Short? College Learning and Career Success. Prieiga per internetą: https://

www.aacu.org/sites/default/files/files/LEAP/2015employerstudentsurvey.pdf.Jones, R. T. (2005). Liberal Education for the business Expectations. Liberal Education, spring, p. 32–37.Kumpikaitė, V., žičkutė, I. (2012). Emigracijai įtaką darančių veiksnių analizė. Economics and management, 17 (2),

p. 740–746.Kvedaraite, N., baksys, D., Repeckiene, A., Glinskiene, R. (2015). Research of Experience of Emigration for

Employment and Education Purposes of Students. Inzinerine Ekonomika-Engineering Economics, 26 (1), p. 196–203.

Kvedaraitė, N., Repečkienė, A., Glinskienė, R., bakšys, D. (2011). Akademinio jaunimo migracijos patirties tyrimas. Profesinės studijos: teorija ir praktika, 8, p. 220–226.

Lee, J. (2013, Apr 26). In last lecture, Kagan stresses the liberal arts. Yale News. Prieiga per internetą: http://yaledaily-news.com/blog/2013/04/26/web-yheadline-here-11/.

Leveckytė, E., Junevičius, A. (2014). Lietuvos migracijos politika trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu: patirtis ir tendencijos. Viešoji politika ir administravimas, 1 (13), p. 149–162.

Lind, M. (2006). Why the Liberal Arts Still Matter. The Wilson Quarterly, Autumn 2006, 30, 4, p. 52–58.Matulionis, A. V., Maniukaitė, G., Trinkūnienė, I., Krukauskienė, E., Liutikas, D. (2010). Lietuvos studentijos socialinio

portreto bruožai. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. Merkys, G., baršauskienė, V., Antinienė, D. (2006). Lietuvos studentų emigracinės nuostatos ir jas lemiantys veiks-

niai. Sportas, 3 (62), p. 36–42.MoSTA (2014). Studijų kokybė Lietuvoje: suinteresuotų šalių požiūris. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras.

Prieiga per internetą: http://mosta.lt/lt/naujienos/8-naujienos/212-tyrimas-studij-kokybe-lietuvoje-suinteresuot-j-sali-poziuris-norintiems-matyti-visapusiska-studij-kokybes-vaizda.

Ramanauskaitė, E., Vaišnys, J. R., Kairaitytė, A., buivydas, A. (2013). Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams. Mokslo studija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga per internetą: http://ktc.vdu.lt/UserFiles/1/Akadem_jaun_migracija_Mokslo_studija.pdf.

Repečkienė, A., Kvėdaraitė, N., žvirelienė, R. (2009). External and Internal Migration Insights in the Context of Glo-balization: Higher School Graduates’ Attitude. Ekonomika ir vadyba, 14, p. 603–610.

Shen, W. (2008). Chinese Student Migration in Europe: A Migration That Nobody objects To? In Migrants and Mar-kets: Perrspectives from Economics and the Other Social Sciences. Eds. H. Kolb, H. Egbert. Amsterdam University Press, p. 147–167.

Sipavičienė, A., Jeršovas, M., Radzevičius, L. (2013). Studentų migracija: teorinis diskursas ir situacija Lietuvoje. Lie-tuvos socialinė raida: Migracija ir Etniškumas, 2, p. 52–70.

Skačkauskaitė, A. (2007). Tarptautinė lietuvių migracija: studentų nuostatos, požiūris ir emigracinių galimybių verti-nimas. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 3, p. 51–60.

Studentai iš trečiųjų šalių Lietuvoje (2012). Vilnius: Tarptautinė migracijos organizacija, Europos migracijos tinklas.šumskienė, S., Sipavičienė, A. (2012). Studentų iš trečiųjų šalių patirtis Lietuvoje. Vilnius.The Yale Report (1828). Part I. Liberal Education and Collegiate Life. Prieiga per internetą: http://collegiateway.org/

reading/yale-report-1828/. Tiškutė, A., Sondaitė, J. (2011). Kokybinė studentų ketinimo emigruoti arba planuoti savo ateitį Lietuvoje socialinių

ir psichologinių veiksnių analizė. Socialinis darbas / Social Work, 10 (2), p. 365–376.Wende, M. (2011). The Emergence of Liberal Arts and Sciences Education in Europe: A Comparative Perspective.

Higher Education Policy, 24, p. 233–253. doi:10.1057/hep.2011.3.žardeckaitė-Matulaitienė, K. (2010). Ar emigravę lietuviai yra kitokie? Tarptautinis psichologijos žurnalas: Biopsicho-

socialinis požiūris, 6, p. 155–166.

VISUoMENėS GRUPIų TyRIMAI. METINė APžVALGA

2013–2014 m.

LIETUVoS AKADEMINIo JAUNIMo MIGRACIJA: STUDIJų APLINKoS ĮTAKA SPRENDIMAMS

Artes liberales

Redaktorė Ilona ČiužauskaitėMaketuotojas Rimantas Adominis

2015 12 11. Tiražas 300 egz. Užsakymo Nr. K15-148

Išleido Vytauto Didžiojo universitetas

K. Donelaičio g. 58, 44248 Kaunaswww.vdu.lt | leidyba@bibl.vdu.lt

„Versus aureus“ leidyklaRūdninkų g. 18, 01135 Vilniuswww.versus.lt | info@versus.lt

Visuomenės grupių tyrimai. Metinė apžvalga. 2013–2014 m. Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; Vilnius: „Versus aureus“ leidykla, 2015. – 36 p.

ISSN 2345-0398 (spausdintas)ISSN 2345-038X (internetinis)

Metinėje apžvalgoje aptariamos akademinio jaunimo migracijos keliamos problemos, pristatomi Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjų grupės 2014–2015 m. atlikto Lietuvos akademinio jaunimo ilgalaikio migracijos tyrimo daliniai rezultatai. Analizuojama akademinės aplinkos įtaka studentams, išskiriant artes liberales studijas. Atskleidžiama pasaulio universitetų artes liberales patirtis. Pristatomas Amerikos universitetų asociacijos 2014 m. atliktas tyrimas, atskleidžiantis JAV darbdavių ir studentų požiūrį į svarbiausius absolventų gebėjimus, reikalingus šių dienų ir ateities darbo rinkai, bei jų pasirengimą darbui. Tyrimo išvados lyginamos su 2015 m. Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis. Aptariamos švietimo vertybės, pateikiamos išvados ir rekomendacijos, skatinančios sukurti sąlygas Lietuvos universitetams įgyvendinti ne tik orientuotas į specializaciją, bet ir platų išsilavinimą suteikiančias studijų programas.