VU SA UKI "Akcentas" 2013 lapkritis

7/22/2019 VU SA UKI "Akcentas" 2013 lapkritis

1/9

1

Svii, Ao drugi,

Kaip gyvenate? Ar lietus nekirjo? O gal pirmasis altukas nugnybo nosyt? Ar dstytojai gsdinaartjania sesija? Kad ir kaip bt, niekada nenukabinkite nosies ir drsiai ygiuokite pirmyn su

spindiniomis akimis ir plaiomis ypsenomis. Juk mes UKI studentai, ms maai, bet mes kartu

nenugalimi.:) Smagiai laukiame Kald, o po j ramiai pasiksime iemos sesij. mnes pateikiame

Jums opmisk D. Jarmalaviiaus interviu -i jo suinosite, kad nereikia daug studentau, nes kalbos

yra reikalingas rankis ateityje. Taip pat kartu isiaikinsime, k reikia MKIC ir SMD raidi

kombinacijos, pakeliausime po teatro ukulisius ir Ispanijos piligriminiu keliu Sanago de Kompostelos

miest, imoksime, kaip reikia planuo laik, ir pasiklausysime bendraami pasakojim apie j

laisvalaik.

Na, o dabar atsipskite po dienos darb ir ramiai pagurknokite arbat su UKIAkcentu rankoje.

VU SA UKI A omd

Viigi u ud i U diyb idlii.

Pirmas kursas prasidjoIr bematant pusjo,aukia sesija baisi:

"A, studente, jau ar!"

Susims u galvos,

Tas studentas nuolatos

Fuxo pim

Nr. 17 2013 11 20

Viliu uivrioSud ovybUiio lbiu

hp://ui.vu.l

-Ei, studente, nebijok!Darbo neadliok!

Tu pajusi, kaip ramu,Kai pabaigsi j laiku.

Jeigu dirbsi isijuoss,

Bsi egzui pasiruos.

Tautvydas Mykolas Rubaenko

im umryj:

Fuxo paskanimas p. 1

MKICp. 2

Laiko planavimo patarimai p. 3

Kaip iifruo SMD? p. 3

Dr. Jekyll and Mr. Hyde p. 4

Ar eisi su manim Sanago de

Compostela keliu? p. 4UKI Kaldos p. 5

UKI arbatos grimo ritualas p. 5

UKI studentai:Mes ne k mokoms,

turime ir hobi. p. 6

Studento dienoras (II dalis) p. 7

D. Jarmalaviius:Universitete

suteikiamos inios -didiausias turtas.

p. 8


2/9

2

V U S A U K I A k c e n t a s

Trumpai drtai apie tai, kas yra VU Akademins ekos kodeksas ir k jis reglamentuja.

Svarbiausios Vilniaus universiteto veiklos gairs ukrin akademinio darbo profesionalum, akademin laisv ir demokrak, pasikjim beikrybingum skanani atmosfer Universiteto bendruomenje, puosel pagrindines akademins bendruomens vertybes: pagarb mogui,es, teisingum, siningum, profesin, mokslin, pilien atsakomyb.Vilniaus universiteto akademins ekos kodeksas numato svarbiausius vengno (nenkamo) akademinio elgesio atvejus ir tvirna pagrindineseko akademinio elgesio nuostatas, kuri esiogiai neapibria valstybs statymai, Universiteto vidaus tvarkos dokumentai.Kodeksas taikomas visiems Universiteto akademins bendruomens nariams -dstytojams, studentams ir klausytojams, mokslo ir administracijosdarbuotojams.

Ekos kodekse vartojamos pagrindins svokos:

Dstytojai Universiteto dstytojai, mokslo darbuotojai.

Darbuotojai administracijos ir ki darbuotojai, su Universitetu susij darbo santykiais.

Studijuojaneji studentai ir klausytojai, Universitete studijuojantys pagal nuoseklij ir nenuoseklij studij programas.

Universiteto bendruomen Universiteto dstytojai, mokslo darbuotojai, administracija ir ki darbuotojai.

Toliau apie kodeks skaityk internete: hp://www.vusa.lt/studijas-reglamentuojantys-dokumentai

Pareng Kamil Gumbaragyt

Vilniaus Universiteto Akademins Ekos Kodeksas

Pains su mokslins komunikacijos ir informacijos centru (MKIC)

iame numeryje norime jus supaindin su Mokslins

komunikacijos ir informacijos centru, dar kitaip inomu kaip

MKIC. Tai moderniausia biblioteka ne k Vilniaus

universitete, bet ir visoje Lietuvoje, dirban vis par ir

priiman visus mokslo itrokusius lankytojus.

Fi pi MKIC:

Mokslins komunikacijos ir informacijos centras,

suprojektuotas architekto Rolando Paleko ir adarytas 2013

vasar 6 dien, yra moderniausia biblioteka visoje Lietuvoje.

MKIC galima ras adresu Saultekio g. 5.

Biblioteka dirba 24 valandas per par, 7 dienas per

savait, iskyrus didisias met ventes. Anksiau vis par

veikiani bibliotek turjo k Mykolo Romerio universitetas,

dabar tuo gali pasigir ir ms Vilniaus universitetas.

Ji yra atvira visiems lankytojams, ne vien VU studentams.

Daiktus bibliotekoje galite susid rakinamose spintelse. Spinteles urakinsite su savo sugalvotu slaptaodiu. Ant kiekvienos

spintels rasite paaikinim, kaip jomis naudos. Jei pamirote slaptaod, galite kreips Informacijos stalo darbuotojus.

MKIC erdvje galima ras bendrsias skaityklas, kuriose gausu kompiuterizuot darbo viet, taip pat atskirus darbo kampelius,

udaras erdves, kurias galima rezervuo tylaus darbo iekaniam studentui. Visose skaityklose yra minktasuoli erdvs,

kuriose galite pails, ramiai pasikalb su kolegomis, prigul ant gult.

Centre taip pat rengtos grupinio darbo vietos. Prireikus susikvies didesn auditorij, biblioteka gali pasily ir seminar

kambarius ar konferencij sal, taiau jas reikia rezervuo i anksto.

Mokslins komunikacijos ir informacijos centre pavalgy ar pasinekuiuo prie arbatos puodelio galima C korpuso I aukto

kavinje arba Avansalje, kavinje yra mikrobang krosnel, kurioje galima pasiildy savo atsinet maist. Visuose A ir B

korpus auktuose stovi vandens renginiai.

TOLIAU SKAITYKITE 3 PUSLAPYJE
http://www.vusa.lt/studijas-reglamentuojantys-dokumentaihttp://www.vusa.lt/studijas-reglamentuojantys-dokumentaihttp://www.vusa.lt/studijas-reglamentuojantys-dokumentaihttp://www.vusa.lt/studijas-reglamentuojantys-dokumentaihttp://www.vusa.lt/studijas-reglamentuojantys-dokumentaihttp://www.vusa.lt/studijas-reglamentuojantys-dokumentaihttp://www.vusa.lt/studijas-reglamentuojantys-dokumentai


3/9

3


Mokslins komunikacijos ir informacijos centre leidinius grin galite bet kuriuos paros metu per savitarnos grinimo

rengin ek bdami pastato viduje, ek jo iorje. renginys yra alia jimo MKIC.

Nordami b bibliotekoje nuo 21 val. vakaro savo darbo vietoje turite pasid bibliotekos vartotojo paymjim, VUstudento ar darbuotojo paymjim, rodan, kad galite bibliotekoje lankys nak.

Taigi, jei susidomjote centro silomomis paslaugomis ir iaip esate itrok ini besiruodami artjaniam atsiskaitymui bnai

usukite ten kelioms valandos, o gal net ir visai nakiai. Tikims, jog i biblioteka pads Jums idealiai pasiruo egzaminams!

Skms.:)

Pareng Asta Kalueviit

Pains su mokslins komunikacijos ir informacijos centru (MKIC)

Laiko planavimo patarimai

Kaip inoma, studentai turi energijos. Jie danai sugeba atlik tokius stebuklus kaip mokys paskun dien prie egzamin, ar isd kiaur

par ir vis vien gau patenkinam paym. Taiau argi nebt geriau ilie vis turim energij veiklai ir studijoms, o ne bandymams susp visusdarbus atlik paskun dien? Todl noriau su Jumis pasidalin keliais patarimais apie laiko ir studij planavim, kuri daugum teko imok

pirmaisiais studij metais.

Pirmiausia, paskirstykite savo darbus pradkite nuo sunkiausi ir daugiausiai laiko reikalaujani uduoi, pasilikdami lengvesnisias

atsipalaidavimui pabaigoje. Pravartu kiekvien dien ad valand ar daugiau, o kartais ir vis savaitgal, mokymuisi ir kiems darbams. Jei

turite uduo, kuri reiks atsiskaity po keli savaii vis vien pradkite anks. Pakkite, rezultatas bus ymiai geresnis nei j atlikus per

dien ar dvi.

Nereikia ukrau mini stengians prisimin k, kur ir kada turite nuveik darbo kalendorius yra bene vienas svarbiausi mano pirmj studij

met atradimas, palengvins ne vien savait. Visus svarbiausius vykius galite susiray ir tai turite visos savaits ir mnesio ablon prie akis.:)

Neadliokite visko paskunei dienai turbt girdite i fraz danai ir, pakkite, krai nebe reikalo. Labai lengva adlio ruoimsi, kai

aplink yra norintys pasilinksmin draugai ir internetas, su visais savo neisenkaniais pramog alniais. Taiau nepasiduokite pagundoms,

adkite jas vlesniam laikui. Pramogos bus smagesnes, jei iki tol bsite atlik visus darbus ir nekankins kalts jausmas. Kalbant apie egzaminus,

pripainsiu, studentams pasiruo paskun dien/nak krai kartais manoma, bet is bandymas ikal vis mediag atminnai kainuojadaug nerv ir sukelia nemonik nuovarg ijus i auditorijos po egzamino.

Mano nuomone, poilsis yra lygiai toks pat svarbus norint gau ger paym, kaip ir mokymasis. Galiu prisiek, jog ilgas, ramus miegas ir sots

pusryiai man yra padj labiau nei bandymai nors dar trupu pasimoky prie ieinant.

Baigdama noriau pasaky, kad k Js patys galite suras opmaliausi laiko planavimo bd. Taiau semestrui artjant pabaig ir

egzaminams esant visai ne u kaln, kiuosi, jog mano mai pasisakymai pads Jums geriau pasiruo atsiskaitymams ir jauss ukrinems.

Kaip iifruo SMD?

Tai trys didiosios raids, vieniems asociatyvios ir mielos, kiems gi nesuprantamos ir paslapngos.SMD. K jos reikia?ios trys raids jau et deimtme reikia Student Mokslin Draugija. Ji egzistuoja daugelyjeuniversitet. Taip pat ir VU fakultetai turi savas SMD. Tai savarankika, savanorika, pelnonesiekian visuomenin organizacija, vienijan VU studentus, dalyvaujanius mokslinje veikloje,ir padedan jiems gilin mokslinio darbo gdius, profesines inias bei bendradarbiau su kitomismokslinmis organizacijomis. SMD veikl trauk ir mokslininkai, siekiantys perduo moksliniodarbo par ir gdius.Kaip ir privalu organizacijai, SMD turi savo sprendiamj instucij Taryb, vykdomj instucijValdyb, savo antspaud, simbolik, sskait ir kitus bnus atributus. Draugijos misija -ugdy VUstudent kaip brandi, piliek, ini siekiani asmenyb. Populiariai aikinant, tai organizacija,vienijan visus, kuriems, alia studenko gyvenimo malonum ir dstom dalyk, smalsu suinodar daugiau. VU SMD kraisiais nariais tampama be jokio nario mokesio utenka parody savosusidomjim moksline veikla ruoiant ir pristatant savo studenk mokslin darb SMDkonferencijoje.


4/9

4


Kai dstytoja paklaus, ar norime, kad leksikos paskaita vykt teatre, pakilo rank

mikas. O kai pasak spektaklio pavadinim, per auditorij nuvilnijo susiavjimoksniai, neliko nei vieno abejingo.

Galbt dlto, kad jau senokai buvau teatre mane taip suavjo angl leksikos dstytojosB. Paloviens ir angl morfologijos dstytojos E. idoniens pasilymas, o idja paskaitpraleis teatre, o ne prastoje auditorijoje, mane esiog privert nuei spektakl.inoma, studentai galjo pasirink nei teatr, bet kai pamaiau irov skaii, odstytoja usak vir 60 biliet vien UKI, pamaniau, kad studentus sudomino patsspektaklis Dr. Jekyll and Mr. Hyde.

Tai brit reisieriaus Paulo Stebbingso didelio pasisekimo sulaukusio spektakliopasaulinis turas. Daktaras Dekilas ir Ponas Haidas" - garsiojo kot raytojo Roberto

Louiso Stevensono krinio inscenizacija. Sukrs pon Haid, daktaras Dekilasneisilaisvina nuo blogio, prieingai -jis ileidia blog pasaul. Mokslininkui jo sukurtasponas Haidas tampa tarsi narkokas ir, kaip bet kuris narkomanas, daktaras Dekilasgalvoja, kad gali lengvai isilaisvin nuo priklausomybs. Taiau i es valiospasipriein blogiui jis neturi: jis nebegali rinks, kada b ponu Haidu, o kada daktaruDekilu. Istorijos pabaiga dviprasmika - kiekvienas mes turime polink amoralum,taiau su iuo monstru kovo galima k velgiant jam esiai akis.

Ir krai, esus vilgsnis mogaus ird privert susimsty apie save, apie supaniusmones, juk kiekvienas turime gerj ir blogj puses ir k nuo ms pai priklauso,kuriai pusei leisime dominuo.

Rus dramos teatre vyks trij aktori atliekamas vaidininimas buvo traukians -krja ta odio prasme! Pradioje irovai buvo aplakstypaslapnguoju grimu ir spektaklio personaams prisipaino, k padaryt, jeigu bt atleis nuo bausms. Taiau kai kuriems irovams

nepako aktorius, vaidinans policinink, kurio vilpuko garsas r ausis.

Kai spektaklis baigsi, sausakima sal plojo atsistojusi, irovai nenorjo skirstys. Buvo domu spektakl aptar ne k su kurso draugais, bet ir sudstytojomis. Norjosi dar ilgai dalins minmis ir spdiais... Galbt todl, kad mane visada traukia ir sunkiai paleidia knygos, lmai,spektakliai, o galbt todl, kad neatsakyt klausim liko daugiau nei atsakyt...

Pareng Neringa Dovidaityt

Dr. Jekyll and Mr. Hyde

Ar eisi su manim Sanago de Compostela keliu?

Kai buvau pakviesta Viva Espaa krybins grups organizuojam rengin susimsiau: prieakyje lauk test ir atsiskaitym maratonas,taiau kadangi domiuosi Ispanija ir jos kultra, nusprendiau, kad nueidama rengin daugiau suinosiu apie i kart al.

Tai buvo jau antras Viva Espaa renginys. Pirmojo renginio tema tradicinis Ispanijos okis-

Flamenko. Renginio metu irovai buvosupaindin su io okio atsiradimu, istorija ir iuolaikiniu Flamenko. kart tema visai kitokia ramesn. Organizatoriai pristat spariaipopuliarjan visame pasaulyje piligrimin keli Sanago de Compostela miest-El Camino de Sanago de Compostela.

Kas tai? Kodl tai svarbu? Kuo ypanga? Kodl spariai populiarja pasaulyje?.. Mane trauk ne k ie klausimai, bet ir tai, jog beveik niekoneinojau apie keli. Btent smalsumas ir noras suino kas tai yra, mane nuved rengin. Turbt e patys jausmai renginy sukvietdaugiau nei 50 vairaus amiaus ir profesijos moni, kurie vieni su kitais susipaino gerdami kart arbat. Taip pat Viva Espaa dalyvavo irtuo metu Vilniuje viejs i Barselonos atvyks ir visame pasaulyje garsus profesorius Xavier Blanco Escoda. Besirenkanems sveiams buvodalinami pagrindiniai ispan kalbos odiai, o renginiui pusjus vyko viktorina, kurios metu sveiai galjo pasikrin, ar daug ino apie Ispanij.

Viva Espaa 2 kelias Sanago de Compostela prasidjo uburianiais gitaros garsais. Vokalist Laura Navikait ir gitaristas EvgenijPodskokov atliko nuostabias dainas ispan ir lietuvi kalbomis bei linksmino irovus viso renginio metu. O scen eng e mons, kurie savokailiu patyr ir suprato, kas reikia keliau Sanago de Kompostel.



5/9

5


urnalist Krisna Stalnionyt, paraiusi knyg Kelias Sanago de Kompostel ir jau ne kart jusi iuo keliu, pirmoji praskleid io vykio yd.

Tai kelias, kuriuo piligrimai eina nuo Pranzcijos-

Ispanijos sienos, per vis iaurryn Ispanijos dal iki Sanago de Kompostelos miesto, kur yraventojo Sanago kapas. keli piligrimai daniausiai nueina per mnes, taiau joki termin, kada turi veik keli nra nustatyta. urnalist,keliaudama pirm kart utruko 41 dien, ir sako, kad keliavo ne vien dl to, kad ibandyt save, o todl, kad pamirt visk, kas supa, sijaust irsiklausyt gamt, suprast, kodl gyvena ir usibrt naujus gyvenimo kslus. Beje, yra ne vienas, o net keli keliai Santjago de Kompostel.Vieni trumpesni, ki ilgesni, kiekvienas -vis kitoks, unikalus. ie keliai apipin legendomis, kiekvienas kaimelis, mikas, pilis, griuvsiai saugo savaspaslaps... Vilniaus universiteto dstytojos Aist Kuinskien bei Jordana Gonsales Cruz taip pat pasidalino savo parmi. A. Kuinskienpaminjo, jog ne kiekvienam lemta veik keli. J pai ir jos dar 3 draugus pakirto nuovargis bei kars, nes jie keliavo paiu blogiausiu metu vasar. Tad jos nuoirdus patarimas buvo keliau pavasar arba ruden, kuomet oras leis mgaus keliavimu. Dstytoja dar pridr, kad nors iskelias skirtas keliau vienam, nes sunku pritaiky savo pajgum keliau su kitais monmis, tu niekada nebni vienas, nuolat tobulini ispankalbos gdius, nes pats ukalbini arba bni ukalbintas. Savo ruotu J. G. Cruz, kuri kalbjo ispanikai ir leido auditorijai igirs ir pajus krjispan kalb, su visais jaustukais paymjo, jog is kelias uburia nepaprasto groio peizaais ir eukalipto kvapu. Ketvirtoji kalbjusi VU UKIpirmakurs Lina Bilinskait, papasakojo, kaip pa keliavo piligriminiu keliu. Tiksliau, ne keliavo, o vaiavo autobusu. Merginos ir jos grups kslasbuvo ne pats kelias, o susikimas su popieiumi, taiau iki susiko vietos jiems teko paj piligrim pilnu keliu apie 20 km.

Taigi, renginio sveiai buvo supaindin su net keliais piligriminiais keliais Ispanijoje, igirdo ne k apie skirngus keliavimo bdus, bet ir iklauspatarimus, kaip keliau: tur ne sunkesn nei 6 kg kuprin, nes svoris keliaujant patrigubja, av patogius batus ir pirm dien nekeliaudaugiau nei 10 km., nes kit dien jausi tokias dideles pasekmes, jog gali nebepakeliau... Dar labai svarbu ino laik, nes draudiama miegopalapinse, o prieglaudos priima k iki 18 val.vakaro. Tarp kitko, prieglaudos nra brangios, jei jos priklauso valstybei mokama, kiek igalima, ojei turi eimininkus kainuoja iki 10 eur. Tad paros kaina su maistu ir prieglauda sieka iki 20 eur.

Buvau suavta iuo renginiu. Prie tai nieko neinojusi apie piligriminius kelius Ispanijoje dabar galsiu apie juos pasako savo kolegoms.Btent tuo ir pasiymi Viva Espaa rengininiai i j visada ieisi susimsts ir gerokai praplts akira.

Renginio pabaigoje sikinau, kad kart prajs tuo keliu, jau niekada gyvenim nebevelgsi taip pat: beeinant tu atols nuo kasdienybs,pajau nuostabi ramyb irdyje, atsipalaiduoji, matai banguojanius laukus, pavelgi saul, pamatai medio lap, igirs po tavo kojomisgirgdan virgd... Renginio vedjai tariant paskunius atsisveikinimo odius ir kvieiant tolimesniusViva Espaa renginius, o dalyviamsbendraujant su renginio sveiais, savo naujj paystam klausiau:Na, ar eisi su manim Santjago de Compostel?

Pareng Neringa Dovydaityt

Ar eisi su manim Sanago de Compostela keliu?

UKI Kaldos artja, o VU SA UKI ruoiasi :)

Jau gruodio mnes, kai ore esiog tvyros Kaldins nuotaikos, VU UKI Student atstovyb visus studentus kvies susirink prie arbatos puodeli

ir kaldini sausainuk universiteto aplinkoje! jauk venn vakar kviesime ir studentus, ir instuto administracij bei dstytojus. Gersime

arbat, kalbsime apie Kald paproius, klausysims venni dain ir, inoma, keisims dovanlmis!

Platesns informacijos iekokite VU SA UKI irim pulpyj rb ofilim Fboo pulpyj.

Pareng Roberta Kutulyt

Arbatos grimo ritualas Ms instute!

Norint, kad Usienio kalb instuto studentai galt dar labiau sigilin angl ir rus kultras, esiog negalima pamir arbatos grimotradicij! Jau nuo seno inome, kad btent i kultr mons didel laiko dal skyr btent arbatos grimo ceremonijai... Tad mielai visus

kviesime susirink Usienio kalb instute iger paios skaniausios arbatos, pasiklausy domi pasakojim ir puikiai praleis laik kartu.

Platesns informacijos iekokite VU SA UKI irim pulpyj arba ofilim UKI Fboo pulpyj.

Pareng Roberta Kutulyt


6/9

6


O kas bt, jei visi studentai be perstojo mokytsi? Ko gero, kiekvienas i j bt be galo nualintas ir pavargs. Norint mokys produktyviai,

reikia nepamir daugelio faktori, vienas i j- poilsis. Taiau kas yra poilsis? Vieniems

- tai drybsojimas lovoje, kiems

- tai usimimasmgstama veikla. Kadangi norint drybso lovoje kiaur dien nereikia daug imany ar losofuo, pakalbsime apie kit laisvalaikio leidimo

bd -hobius.

Pasidomjus, suinojome, jog Usienio Kalb Instuto studentai yra labai talenngi, o j pomgiai neapsiriboja kalb mokymsi, todl

irinkome 5 UKI studentus, kurie mums papasakojo apie j hobi sublybes.

Papasakok, kuo usiimi laisvu laiku?

Ti Luoiu, 1 uro gl-ip progrmo ud: Laisvalaikiu susinku su draugais, leidiu laik su panele, groju elektrine gitara.

Robr Kuuly, 2 uro gl-ip progrmo ud: Esu organizacins sries koordinator VU SA UKI, lankau aerobik, mgstu

keliau, taiau labiausiai panka ok, pirmame kurse lankiau VU oki ansambl, bet dl laiko stokos ir sveikatos, veiklos teko atsisaky.

Gir Rimdi, 1 uro gl-ip progrmo ud: Po paskait, vakarais, dirbu aukle, be to -dainuoju, taiau nesu baigusi jokios

muzikos mokyklos. Taiau esu kvieiama vairius renginius, fesvalius, dl ko esu labai laiminga, diaugiuosi, kad scenoje mans laukia.

Driu Ridi, 1 uro gl-prz progrmo ud: Laisvalaikiu mgstu ais krepin.

Ag Diui, 1 uro gl-ip progrmo ud: Kai turiu laisvo laiko -fotografuoju. Rengiu fotosesijas, o kartais ir pa jose

dalyvauju.

Ar seniai usimi savo mgstama veikla? Kaip tuo susidomjai?

Ti: Nuo 12 met lankiau privaias gitaros pamokas, maiau, kaip grojo ki, labai pako, todl ir pats pradjau gro. 2012 metais su

draugais subrme grup "The Flow". Nuo to laiko groju grupje.

Robr: okius pradjau lanky 2-oje klasje. Tai buvo sporni oki brelis, kuri lankiau por met. Po to nusprendiau, kad noriu ok

Krengos meno mokykloje. Ten okau beveik iki mokyklos baigimo. stojusi Vilniaus Universitet, suinojau, kad yra galimyb ok VU oki

ansamblyje, praejau atrank ir okau iame ansamblyje iki 1 kurso pabaigos. Po to, deja, ikilo problem su sveikata, o ir laiko pritrkdavo.

Vaikystje ok labiausiai skano mama, bet ir paiai norjosi imok.

Gir: Dainuoju nuo ma dien, mama pajuokaudama sako, kad dainuo pradjau anksiau negu kalb. Nuo 2-os klass pradjau

dalyvau vairiuose mokyklos konkursuose. Labai mgdavau dainuo, o aplinkiniai negailjo pagyr ir paskat dainuo toliau, siek b

igirstai ir verntai.

Driu: Krepini aidiu jau 11 met. Viskas prasidjo nuo to, kad mama mane ura krepinio treniruotes, o man ir paiam visai pa ko

ais. Lankiau brel iki 11 klass, baigiau Vilniaus Krepinio Mokykl, o dabar aidiu savo malonumui.

Ag: Fotograja susidomjau 14 met, taiau rimiau tuo usiim pradjau, kai prie 2 metus gavau dovan profesional fotoaparat. Man

visda pako mada, todl irdavau, kaip profesionalai fotografuoja modelius, ir pa norjau taip dary.

Kiek laiko skiri savo hobiui ? Ar tai netrukdo mokslams? Jeigu trukdo, kaip elgiesi?

Ti: Grojame etadieniais ir dar bent vien savaits dien. Mokslams tai netrukdo, nam darbus padarau grs.

Robr: Anksiau, kai okdavau kone kiekvien savaites dien, tai uimdavao i es daug laiko, po oki treniruots dary nam darbus

bdavo labai sunku, todl juos darydavau prie treniruotes.

Gir: Kai reikia ruos renginiui, mokys atlik dain savaip, tai ama iek ek laiko, taiau tai visikai netrukdo mokslams. Muzika man

netrukdo niekam.

Driu: Kelis kartus per savaite skiriu 1,5h krepiniui. Treniruots netrukd net tada, kai kasdien aisdavau po 1,5h.

Ag: Kadangi gera fotosesija utrunka beveik vis dien, rengiu jas k savaitgaliais ar per atostogas, todl tai visikai netrukdo mokslams.

Ar tavo hobis padeda tau tobul kaip asmenybei? Kaip?

Ti: Mano hobis padeda man supras save. Taip pat pradjau supras mones pagal muzikos skonius, supratau, kad kiekvienas yra

individualus.

Robr: okau grupje, kur daug moni, todl imokome palaiky vienas kit, supras, linksmins kartu, imokome bendrau

tarpusavyje, na, ir be abejons tapome labiau atsakingi u save.


UKI studentai:Mes ne k mokoms, turime ir hobi.


7/9

7


Gir: Dainavimas padjo veik scenos baim, taip pat padjo ne k igirs, bet ir pajus muzik. Muzika mane padar nuoirdesn e. iais

metais ibandiau savo laim LNK muzikiniame projekte "Lietuvos balsas" ir man visai pasisek, prajau "aklj perklaus" ir spjau pakovo"muzikinse dvikovose", kuriose savo keli baigiau, taiau per vis projekto laik gavau nekainojamos pares, neidildom spdi doz ir

prapliau dainuojani pastam rat.

Driu: gijau kr draug, imokau nebijo klys, beje, pradjau analizuo, geriau supras save.

Ag: Fotograjos dka daug suinojau apie makijao sublybes, apie pai fotograj, tapau kantresne.

Ar tavo mgstama veikla turi minus?

Ti: Taip, i es, reikia daug nans.

Robr: Manau, kad ne, negaliu sugalvo nieko blogo.

Gir: Tikrai ne, kiekvienas dalykas, kuris tau teikia malonum, negali ture minus. Muzika -tai mano pasaulis, kuriame nra joki minus.

Driu: Vienintelis ir pagrindinis minusas yra sveikatos problemos. aisdamas krepin susialojau nugara ir kelius.

Ag: Taip, turiu daug laiko praleis prie kompiuterio, tai kenkia akims.

Ar tavo hobis padeda tau usimir, kai ikyla sunkum?

Ti: Tikrai taip, gitara mane ramina. Jei kakas atsinka, paimu rankas gitar.

Robr: Padeda ne k usimir, bet ir isilie, kai ikyla problem. okis -geriausias bdas atsiribo nuo visko.

Gir: Be abejons. Muzika mane nuramina, padeda atsipalaiduo, atrodo lyg nukelia visai k it erdv, kur gali pamir visas prob lemas.

Driu: Taip, kai aidi krepini, usimirta visi sunkumai.

Ag: Taip, labai.

Kaip manai, kokie usimimai populiariausi tarp student?

Ti: Sportas.

Robr: Manau, jog studentai mgsta iei pasib su draugais, pasiir ger lm, pasportuo.

Gir: Kiek pastu student, dauguma esiog neiskiriami su daile, muzika, okiais.

Driu: Futbolas, krepinis, pokeris, klubai.

Ag: Manau, kad tai yra sportas arba dainavimas.

Pareng Agnieka Borisevi

UKI studentai:Mes ne k mokoms, turime ir hobi.

Studento dienoras (II dalis): Kaip jauiasi pirmakursis, besimokans UKI?

io mnesioStudento dienoras gvildena svarbi bei savokai domi pirmakursi adaptavimosi tem. Tuo kslu buvo atlikta pirmakursi

apklausa:Kaip jauiausi rugsj? Kaip jauiuosi dabar? Kas pasikeit?.

Apklausos rezultatai -vairs: teko igirs ir apyksliai prognozuot ir maiki, nuotaiking atsakym. Kone kiekvienas moksleivis, stodamas

universitet dar blankiai sivaizduoja, kas tai yra, kas jo laukia bei kaip pasikeis jo gyvenimas. domiausia yra tai, kad ios informacijos negali

suino tol, kol pats to nepatyrei, nes kiekvienas mogus yra individualus, o aklai pasik kit parmi bt kiek per drsu: tai, kas pako

kitam, nebnai paks ir tau.

Tai, su kuo pirmiausia susiduria mogus, stojs universitet, yra motyvacija. Vos pradjus mokys j galima ras visur: dstytoj kalbose,

aplinkoje, vyresni kurs student pasakojimuose ir net pai pirmakursi pokalbiuose. Motyvacija -tai be galo svarbus aspektas studijuojant

universitete, tai -varikliukas, kuris veria kiekvien student jud priek, veik uduos, kurios i pradi atrodo neveikiamos.

Apklausos duomenimis, rugsjis yra gana baugus mnuo. Viskas atrodo keista ir nejauku. Nauja aplinka glumina, nam ilgesys lidina, norisi

vasaros ir prast maty veid. Kai kurie studentai tvirna, jog vos prasidjus mokslams entuziazmo buvo daugiau negu dabar, po keli mokslo

mnesi.



8/9

8


Taiau ne vis pirmakursi nuomons sutampa: dalis student teigia, jog priprato prie universiteto taisykli, prisitaik prie Vilniaus kami bei

vieojo transporto sistemos, netgi jauiasi lyg namuose. Taip pat tvirna, jog jauiasi jaukiau daug geriau painodami aplink bei bendrakursius.

Kita student dalis aikina, jog vis dar sunku, norisi namo ir dar jauiasi neatsakingi, pasimet, nuolat yra pavarg. Tuo tarpu atsirado vienapirmakursi grupel, kuri pabr tam kras universiteto gyvenimo puses. Pastarieji tvirno, jog dstytojai yra labai draugiki ir padedantys, kas

be abejons prisideda prie pirmakursi skmingo adaptavimosi proceso: Dar vienas dalykas, kur pastebjome, yra tai, kad kuo daugiau laiko

prabga, tuo labiau trumpja Oliverio Twisto atsiskaitym terminai, -juokiasi dar k pirmus metus mokslus kremtantys studentai.

Kaip bebt, nepaisant vis negand, pirmakursiai vis dar ilieka motyvuo ir pozityviai mstantys, be abejo, kartais kiek apsnd ir irzls, taiau

nusiteik ir toliau mokys usienio kalb, su baime laukiantysdidiausio siaubno -pirmosios sesijos.

Pareng Agnieka Borisevi

Studento dienoras (II dalis): Kaip jauiasi pirmakursis, besimokans UKI?

D. Jarmalaviius:Universitete suteikiamos inios -didiausias turtas.

Papasakokite apie save. Kaip Js save apibdintumte bent trimis odiais?Save galiau apibdin taip: esu valgus, ryngas ir atkaklus.Koks jaunysts nukimas j prisiminus labiausiai sukelia juok? Na, gal vienas i toki bt, kai a studijavau Vokiejoje. Susiradau darb Frankfurte,

prie Maino oro uosto, pato skyriuje. Prie pat Kaldas mes turjome labai daug

darbo. Vienos nakns pamainos metu prie mans prijo mogus ir pradjau

klausin, ar reikalinga man jo pagalba. Kadangi darbo buvo be galo daug, tai a k

piktai burbteljau, kad nereikia man jokios pagalbos ir bt dar geriau, kad jis

nesipainiot man po kojom. Vliau poilsio kambaryje man bendradarbs pasak, kad

tai... ms skyriaus virininkas. Situacija baigsi tuo, kad u kruopt darb gavau dar

ir premij!r turite silpnybi?

Ar i Js apklaust moni kas nors gyrsi, kad neturi silpnybi? Manyiau, kad visi j

vienoki ar kitoki turi.Koks buvo Js pirmasis darbas?Darbas mokykloje vokiei kalbos mokytoju.

r visada svajojote b dstytoju? Kas padar tak Js sprendimui?Mokykloje puikiai mokiausi, todl ir skmingai isilaikiau stojamuosius egzaminus kelias studij programas. Bet, kaip ir dauguma absolvent,

nebuvau kras, kokios studijos man labiausiai kt, k i es noriau studijuo. Dvejojau, k pasirink: ekonomik, teis ar odontologij.

Nekt pasirinkim studijuo lologij lm domus vykis pasiraant dokumentus. Stojamj dokument primjoms isakiau savo dvejones ir

jos mane kino studijuo humanitarinius mokslus. Tiesa, su Inga ir Loreta bendrauju ir iki iol, o teiss studijas baigiau truputl vliau.

Koks buvote studentas? r daugiau studijavote ar studentavote?Atvirai sakant, niekada nesupratau ir nesuprantu moni, kurie stoja auktj mokykl ir studentauja! Dl ios prieases, beje, ir auktasis

mokslas nuvernamas, smuko jo kokyb! Studij metu sugebjau derin ir mokslus, ir laisvalaik.pibdinkite ger dstytoj. Koks jis turt b?

Reiklus, objektyvus vernant, palaikans ry su auditorija.Koki student nortumte sulauk kiekvienais metais?Krybing, siekiani ini ir kultring.



9/9

9


D. Jarmalaviius:Universitete suteikiamos inios -didiausias turtas.

Kuo dar usiimate be dstytojavimo?iuo metu daug laiko skiriu mokslui, mokslinio darbo rengimui.Film, muzikos uimama vieta js gyvenime. Ir visas kitas Js laisvalaikis.Ypangai domina dokumenniai lmai apie istorij, gamtos ar medicinos mokslus. Kai turiu laisvo laiko, vaiuoju gamt pails. Kai turiu noro,

pagroju pianinu.Kaip Jums pavyksta isaugo ger nuotaik ir ypsen veide?Labai padeda poilsis gamtoje.Kiek daug reikalaujate i savs ir i aplinkini?Visada maksimumo.Ko pasimokte i savo didiausi skmi ir neskmi?Jei galiau sugr studij laikus, semiausi daug daugiau ini, mokyiausi daugiau usienio kalb. Laikui bgant giju vis daugiau socialins irpedagogins pares, pleiasi akiras.Koki laikraio antrat kada nors Js nortumete igirs apie save? Visk darau k dl savs, nemgstu auos ir didiuos, todl laikrai antrats, manyiau, yra krai ne man.

Kaip js save sivaizduojate po 10 met?Sunku sprs, juk tokia ilga laiko atkarpa...

Kokius asmenikus patarimus nortumte duo studentams?Suvokimo, kad suteikiamos inios universitete yra didiausias turtas. Taip pat daugiau pagarbos sau ir aplinkiniams, t. y., elgs kaip pridera

akademins bendruomens nariams.Gal turite k palink kcento skaitytojams?Skming darb, prasming studij ir turiningo laisvalaikio.

koju u nuoirdius atsakymus.Pareng Kamil Gumbaragyt

Mieli UKI studentai!

Akcentas ino, kokie Js visi aunuoliai, fainuoliai ir gudruoliai, tad kvieiame

nepabijo ir drsiai prisid prie ms kurianios ir raanios apie VISK

komandos.:) Laukiami raantys, fotografuojantys ir kitaip men kuriantys

moguiai.:)

Norime nauj idj bei nauj veid, kurie padaryt ms Akcent ne k

spalvingesn, bet ir gaivesn.

Labai Js laukiansAkcentas

P.S. Kreips facebooke: Kamil Gumbaragyt

Documents

VU SA UKI "Akcentas" 2013 lapkritis