Krantai 157

8

Baletas – ne tik garsūs spektakliai ir žinomos solistų bei artistų pavardės. Tai ir daugelio neišsipildžiusi svajonė, kelias, kuriuo pradėta eiti ir kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių paliktas.

Savo mamą Haliną LECHAVIČIŪTĘ (1910–1995), XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje kurį laiką studijavusią

Anatolijaus Obuchovo baleto studijoje Kaune, prisimena architektūros istorikas Vytautas LEVANDAUSKAS.

Vytautas LEVANDAUSKAS

APIE MAMĄ

Mama buvo labai kukli, drovi meniškos prigimties mo-teris, pasišventusi šeimai ir nerealizavusi kūrybinių polėkių. Halina Lechavičiūtė gimė 1910 metais Liepojoje. Prieš Pir-mąjį pasaulinį karą ten buvo didelė lietuvių bendruomenė, ten ir susipažino Mamos tėvai. Tėvas Antanas Soteris Le-chavičius, nežinia kelintos kartos „grynakraujis“ kaunietis, atvyko į Liepoją su trim broliais, įkūrė ten brolių Lechavičių fotoateljė Didžiosios g. name Nr. 4, prie tilto, ir tikriausiai galėtų būti vertinamas kaip nusipelnęs Liepojos fotografijos menui. Buvo bajoras, domėjosi menu, vaidino mėgėjiškuose vaidinimuose, ten ir susipažino su būsima žmona – Tekle Levandauskaite. Ši buvo kilusi iš valstietiškos lietuviškos aukštaitiškos šeimos ir su broliu bei dviem seserimis iš Ra-guvos irgi atkeliavo į Liepoją. Teklės brolis Kazys Levan-dauskas buvo labai aktyvus lietuviškų mėgėjiškų teatrų re-žisierius ir kūrėjas. Apie jį nemažai rašė Vytautas Maknys. Mama turėjo dvejais metais vyresnį brolį Joną Lechavičių – kompozitorių (apie jį ne kartą rašė Vytautas Landsbergis, o Birutė Landsbergytė pasirinko jo kūrybinės veiklos temą dip lominiam darbui.

Taigi Mama lyg ir buvo „užprogramuota“ meninei kultū-rinei veiklai. Dar Liepojoje Mamos dėdė Kazys Levandaus-kas padovanojo jai pianiną, bet taip susiklostė, kad jis labiau pravertė broliui. Mama svajojo tapti balerina, lankė baleto studiją, bet jos nebaigė ir profesionalia šokėja netapo. Dėl kelių priežasčių. Visų pirma – drovumas ir nepasitikėjimas savo jėgomis, scenos ir žiūrovų baimė. Neatsitiktinai jai dedikuotose nuotraukose Vera Nemčinova rašė, kad Halina neturi slapstytis nuo savo mokytojos, o Anatolijus Obucho-vas – kad „Galia gabi, bet...“ „Bet“ – ir yra tas drovumas... Nežinau, kiek kartų su mokiniais Mama pasirodė Valstybės teatro scenoje – turiu tik vieną programą. Antra priežastis – gana silpna sveikata: Mamos širdis nebuvo stipri, o baleto repeticijos dar labiau ją alino. Trečia priežastis – ekonominė. Anksti neteko tėvo, teko ieškotis įvairių darbų. Dirbo Šančių vaikų darželyje, Jono Karvelio knygyne, po karo – Dailės institute pozuotoja, o galiausiai – Kauno klinikų tarnautoja. Mane pagimdė karo metais, tėvas dingo be žinios, Mamos dėdė (ir krikšto tėvas) Kazys Levandauskas mane įvaikino ir tapo mano įtėviu.

Baleto šokėja Vera Nemčinova. Užrašas Halinai Lechavičiūtei rusų k. 1933. Šeimos archyvas

ABOUT MY MOTHER Ballet means not only the names of great productions and famous stars. Sometimes it is also an unfulfilled dream or career path, which was chosen with great hope and high expectations, but sooner or later abandoned for various reasons. The architectural historian Vytautas LEVANDAUSKAS recalls his mother Halina LECHAVIČIŪTĖ (1910–1995), who started ballet lessons at the school of Anatoly Obukchov, who worked in Kaunas from 1931 to 1935.

9

Krantai 157

Baleto studijos mokinės. Iš kairės: Tamara Pagodinaitė (šoko Valstybės teatre), Bronė Vilkevičiūtė (gastroliavo Turkijoje), Halina Lechavičiūtė, Genutė Livaitė (gastroliavo Turkijoje), Genutė (?). 1934. Šeimos archyvas