Upload
others
View
3
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS
VADYBOS KATEDRA
Skaistė Rudžionienė
Įmonės „Virana“ logistinių procesų valdymo tobulinimas
Magistro baigiamasis darbas
Firmų organizavimo ir vadybos studijų programa, valstybinis kodas 62103S108
Vadybos ir verslo administravimo studijų kryptis
Vadovas (-ė) prof., habil. dr. Jonas Čepinskis
(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta _____________________ __________ __________
(Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data)
Kaunas, 2008
2
TURINYS SANTRAUKA................................................................................................................................ 3
PAGRINDINĖS DARBO SĄVOKOS IR TERMINAI ................................................................... 5
ĮVADAS ......................................................................................................................................... 8
1. TEORINĖ PROBLEMOS ANALIZĖ .................................................................................... 11
1.1. Logistikos procesų taikymas transporto įmonės veikloje ................................................ 11
1.2. Transporto paslaugos ir vežimo procesai ....................................................................... 17
1.3. Apvaliosios medienos transportavimo ypatumai ............................................................ 23
1.4. Transportavimo poveikis klimato kaitai ......................................................................... 27
2. ĮMONĖS „VIRANA“ ŪKINĖS VEIKLOS ANALIZĖ .......................................................... 31
2.1. Apvalios medienos vežėjų konkurencinė situacija Lietuvoje .......................................... 31
2.2. Įmonės „Virana“ veiklos analizė .................................................................................... 36
2.3. Įmonės “Virana” apvaliosios medienos transportavimo kaštai........................................ 38
3. ĮMONĖS „VIRANA“ KONKURENCINIŲ PRANAŠUMŲ STIPRINIMAS ......................... 48
3.1. Įmonės „Virana“ konkurencinio pranašumas vežėjų rinkoje stiprinimas........................ 48
3.2. CO2 išmetimo mažinimo galimybės .............................................................................. 55
3.3. Pokyčiai CO2 išmetimo valdyme perimant Skandinavijos šalių patirtį ........................... 62
IŠVADOS ..................................................................................................................................... 68
LITERATŪROS SĄRAŠAS ......................................................................................................... 70
3
SANTRAUKA
Baigiamojo darbo autorius: Skaistė Rudžionienė Pilnas baigiamojo darbo pavadinimas: Įmonės „Virana“ logistinių procesų valdymo tobulinimas Baigiamojo darbo vadovas: Jonas Čepinskis, prof., habil.dr. Baigiamojo darbo atlikimo vieta ir metai: Vytauto Didžiojo universitetas, Ekonomikos ir vadybos
fakultetas, Kaunas, 2008 Puslapių skaičius: 73 Lentelių skaičius: 12 Paveikslų skaičius: 19 Priedų skaičius: 0
Darbo tikslas - įvertinti logistinių paslaugų taikymo efektyvumą, įtakojantį vežimo
paslaugos kokybę.
Šiame darbe bus pateikti UAB "Virana", užsiimančios apvaliosios medienos pervežimu,
medinių padėklų gamyba, biokuro (skiedros) pirkimu ir pardavimu duomenys. Išanalizuotos ir
įvertintos apvaliosios medienos pervežimų problemos su transportavimo verslo ekonominėmis,
ekologinėmis ir socialinėmis pasekmėmis.
Pirmoje darbo dalyje pateikiama logistikos, transporto, apvaliosios medienos reikšmė bei
klimato kaita.
Antroje dalyje analizuojama ir įvertinta apvaliosios medienos vežėjų konkurencija bei
įmonės situacija rinkoje.
Trečioje dalyje analizuota viena aplinkosauginių klausimų sritis - CO2 išmetimo kiekis ir jo
sumažinimo galimybės.
Išanalizavus ir įvertinus krovinių gabenimą, siūloma didinti bendrąją transporto priemonės
masę iki 52 tonų, tuomet reisų skaičių būtų galima sumažinti apie 23 %.
Kuro sąnaudos, padidinus didžiausią bendrąją leistinąją junginio su kroviniu masę,
sumažėtų apie 10 %, anglies dvideginio (CO2) kiekis sumažėtų tokiu pačiu santykiu.
4
ABSTRACT
Author of diploma paper: Skaistė Rudžionienė Full title of diploma paper: Impoving the logistical processes at „Virana“ Diploma paper advisor: Jonas Čepinskis, prof., habil.dr. Presented at: Vytautas Magnus University, Faculty of Economics and
Management, Kaunas, 2008
Number of pages: 73 Number of tables: 12 Number of pictures: 19 Number of appendixes: 0
The main goals of the thesis is to:
• Make analysis and evaluate the problems faced by the participants in the log supply chain
from the economical, ecological and social point of view.
• Discover the impact of the log supply chain problems on the transparency of the business
environment and on the psycho-social influence on the drivers.
• Estimate and compare the transport costs dependency upon maximum allowed carriage
weight for log trucks.
• Calculate and compare CO2 emission while log transportation with the connection to
maximum allowed carriage weight.
The first part of the thesis presents the importance of log supply logistics for the log
consumers and overviews the impact on the global climate change.
In the second part of the thesis is based on analysis and evaluation of the competition in the
log supply market and its influence on participant’s inside economy and market share.
The third part analyzes the important environmental concerns - CO2 emissions and
possible tools to minimize it.
The conclusion of the thesis is that increasing the maximum allowed carriage weight of the
log trucks up to 52 tons, would amount the decrease in the number of round trips up to 23%.
If the maximum allowed carriage weight is increased, the fuel costs would go down by
10%. Carbon Dioxide (CO2) emissions would decrease by the same ratio as well.
5
PAGRINDINĖS DARBO SĄVOKOS IR TERMINAI
Apvalioji mediena - nukirstas ir nugenėtas medis be viršūnės, kuris gali būti skersai supjaustytas
arba ne (www.girininkija.lt/media/File/dokumentai/apvalios_med.doc).
Aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio
neigiamopoveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę
veiklą ar naudojant gamtos išteklius (Aplinkos apsaugos įstatymas, Žin.,Nr.5 – 75).
Aplinka – gamtoje funkcijonuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių,
oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių
komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antrapogeninės sistemos (Aplinkos
apsaugos įstatymas, Žin.,1992, Nr.5 – 75).
Bendroji leistinoji transporto priemonės junginio su kroviniu masė - neišsiperkant specialaus
leidimo, bendroji automobilio sąstato masė (masė su kroviniu) neturi viršyti maždaug 40 tonų
(leistina ašių apkrova – po 7 – 8 tonas, priklausomai nuo tarpų tarp jų, varomąjai – 11 tonų). Vežant
medieną, beveik 40 tonų gali sverti vien pakrautas automobilis be priekabos. Vežamo krovinio su
automobiliu svorį kontroliuoja Valstybinė kelių transporto inspekcija
(www.medis.lt/bmm-straipsnis.cfm?id=10 - 29k )
CO2 - yra sudedamoji oro dalis, taip pat žinoma kaip anglies dioksidas (dvideginis), kuris susidaro
degant organinėms medžiagoms. CO2 išmetamas į orą, kai gamindami šilumą ir elektrą deginame
anglį naftą ir dujas
(www.ambvilnius.um.dk/en/menu/Politics/EnergetikaIrKlimatoKaita/.../DanaiUduodamiKlausimai
DUK/ - 70k ).
Įkainis – nustatyta kaina, vertė (http://terminu.zodynas.info/ikainis).
Kaštai - panaudoti ištekliai (išlaidos) tam tikram sprendimui įgyvendinti.
(www.fmmc.lt/biudzetas/p17-2.htm - 8k)
Kirtimo biržė - miško ruožas bei plotas, atmatuotas kirsti ir pan.
(http://terminu.zodynas.info/birze).
Konkurencija - gamintojų, vartotojų ir kitų ekonomikos subjektų varžymasis dėl rinkų, prekių ir
kitų išteklių. Konkurencija atsiranda tada, kai vienoje sferoje – prekyboje, gamyboje, prekių
paskirstyme ar kitoje veikloje atsiranda keli subjektai, užsiimantys tokia pačia veikla
(http://lt.wikipedia.org/wiki/Konkurencija).
Logistika - yra energijos, informacijos, darbo jėgos, o ypač medžiagų (žaliavų, produktų) srauto
sistemų formavimas, valdymas ir derinimas tarpusavyje. Logistika yra tokių medžiagų kaip
žaliavos, pusfabrikačiai, gatavi gaminiai ir atliekos judėjimo planavimas, valdymas ir kontrolė,
6
remiantis informacija ir vadyba, nuo gamybos pradžios iki vartojimo ir atliekų šalinimo, siekiant
efektyviai ir ūkiškai dirbti,taip pat stengiantis patenkinti klientų norus.
(www.klvtk.lt/galery/tf_saruno/log_pirma.doc).
Logistikos tikslas – planuoti ir koordinuoti visas veiklos sritis, reikalingas siekiant aukšto
aptarnavimo lygio ir kokybės mažiausia kaina; užtikrinti reikiamos kokybės, reikiamo produktų
kiekio pristatymą į tam tikrą vietą reikiamu laiku, firmai gaunant didžiausią pelną (Palšaitis
R.,2005).
Logistikos operacija – tai tam tikras logistikos proceso veiksmas, pvz., prekių iškrovimas, prekių
pakavimas ir kt.(http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/logistikos-paskaitu-konspektas-
puslapis2.html).
Logistikos grandinė - sistema, per kurią verslo organizacijos gabena savo produktus ir paslaugas tų
prekių ir paslaugų vartotojams“ (Kaminskas, 2000).
Medienvežė - transporto priemonė , motorinė transporto priemonė ar jos junginys, sukonstruota,
pritaikyta ir naudojama kroviniams vežti keliais, įskaitant traktorius ir savaeiges (visureiges)
mašinas (www.girininkija.lt/media/File/dokumentai/apvalios_med.doc).
Medienos gabenimo lapas - apvaliosios medienos gabenimą patvirtinantis laisvos formos
dokumentas, turintis visus šiame tvarkos apraše nustatytus privalomus rekvizitus
(www.girininkija.lt/media/File/dokumentai/apvalios_med.doc).
Miškų pramonė - miškų ūkio ir medienos pramonei skirti sprendimai apima visas funkcijas: nuo
miškų ūkio valdymo iki medienos tiekimo, įskaitant planavimą, kirtimą ir transportavimą, atsargų
valdymą gamyklose, finansines operacijas
(www.procapita.fi/default.asp?Path=16119,16140,16149,18374,18852 - 18k -).
Paslaugos teikimo procesas - kliento sąveika su paslaugų teikėjais (Budinaitė, Vengrauskas,
2001).
Pranašumas rinkoje - įdiegti įmonėje verslo valdymo sistemą, kurios pagrindinis tikslas yra gerinti
klientų aptarnavimo kokybę (http://www.bizlogic.lt/kokybiskas/klientu/aptarnavimas).
Privalomoji techninė apžiūra (toliau – techninė apžiūra) – Lietuvos Respublikoje įregistruotų
motorinių transporto priemonių ir jų priekabų (toliau – transporto priemonės) privalomas techninės
būklės tikrinimas, apimantis transporto priemonės ir priekabos tapatumo nustatymą ir jų techninės
būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą. (www.tuvlita.lt/lt/Apziuros_stotys - 44k -).
Šiltnamio efektas – procesas, kurio dėka atmosferos sugeriamas infraraudonasis spinduliavimas
šildo planetą (http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0iltnamio_efektas).
Tachografas - pagrindiniai šios sudėtingos techninės naujovės diegimo tikslai aiškūs: tai patikimas
būdas užtikrinti, kad vairuotojai griežtai laikytųsi darbo ir poilsio režimo, kad didėtų eismo
saugumas, kad būtų reglamentuoti vairuotojų darbo socialiniai rodikliai, tarp jų ir darbo
7
apmokėjimas, kad viską susumavus būtų maksimaliai suderintos bei suvienodintos įvairių šalių
vežėjų konkurencinės sаlygos (tp.cargo.lt/content.php?art_id=509 - 24k -).
Tarifas – mokėjimo norma (http://terminu.zodynas.info/tarifas)
Transportavimas – tai yra krovinių gabenimas ir ekspedijavimas.
(www.adrem.lt/transportavimas/).
Transporto logistika – transportas yra esminis logistikos valdymo komponentas ir apima
svarbiausias savybes, kurios turi įtakos kliento aptarnavimo lygiui, patikimumui, pristatymo
trukmei, bei gaminių pristatymo lankstumui (Palšaitis R., (2005). Logistikos vadybos pagrindai.
Vilnius: Technika).
Transporto paslauga – procesas, gaminamas ir vartojamas vienu metu
(http://209.85.135.104/search?q=cache:Lc7MhoEfDOAJ:www.klvtk.lt/galery/tf_saruno/13_tema.d
oc+kas+yra+transporto+paslauga&hl=lt&ct=clnk&cd=1&gl=lt).
Transporto priemonės naudotojo mokestis - važiuojant magistraliniais A1–A18 automobilių
keliais autobusais (M2–M3), krovininėmis transporto priemonėmis (N1–N3) ir jų junginiais bei
specialiomis kelių transporto priemonėmis turi būti sumokėtas naudotojo mokestis
(www.lra.lt/lt.php/vinjetes_naudotojo_mokestis/3040 - 29k -).
Važtaraštis - yra keletas skirtingų krovinių gabenimo važtaraščių rūšių - vietiniai važtaraščiai,
išrašomi ir apskaitomi pagal Kelių transporto kodekso reikalavimus, tarptautiniai CMR važtaraščiai,
išrašomi ir naudojami pagal CMR konvencijos reikalavimus, ir kt. Važtaraštis paprastai įvardijamas
kaip krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, kuriame siuntėjas turi nurodyti krovinio
siuntėjo ir gavėjo duomenis, transporto priemonės, gabensiančios krovinį, duomenis, krovinio
pavadinimą, jo kiekį, krovinio pakrovimo ir iškrovimo laikа, mokestį už vežimą bei kitus duomenis
(p.cargo.lt/content.php?art_id=857 - 33k).
Žaliava – medžiaga skirta apdirbimui (http://terminu.zodynas.info/zaliava).
8
ĮVADAS
Prekių ir produktų transportavimas sudaro didelę daugelio įmonių išlaidų dalį visame
pasaulyje (Židonis, 2004). Rąstų transportavimas iš miško į lentpjūvę yra pagrindinis miško
aprūpinimo grandinės komponentas. Verslo pasaulyje susiduriame su vis populiarėjančia, anksčiau
naudojama tiktai karinėje terminologijoje, logistikos mokslo sąvoka – transporto logistika.
Pagrindinis tokios logistikos tikslas – efektyviai ir ekonomiškai užtikrinti klientų aptarnavimo lygį.
Svarbiausia pristatyti reikiamus krovinius ir prekes į reikiamą vietą, kiek įmanoma mažesne kaina ir
reikiamu laiku.
Daugelyje naudotos literatūros tekstų pateikiamas gana populiarus taip vadinamas 4R
logistikos apibrėžimas: logistika turi užtikrinti reikiamo produkto, reikiamoje būsenoje ir reikiamu
laiku pristatymą į reikiamą vietą. Kartu tai turi būti atlikta su minimaliomis išlaidomis. Taip pat
logistiką galima apibrėžti kaip operacijų (susijusių su pagrindinių medžiagų srautu) planavimo, vykdymo ir
kontrolės priemonių visuma (Minalga, 2004).
Šiame darbe bus pateikti UAB "Virana", užsiimančios apvaliosios medienos pervežimu,
medinių padėklų gamyba, biokuro (skiedros) pirkimu ir pardavimu duomenys. Išanalizuotos ir
įvertintos apvaliosios medienos pervežimų problemos su transportavimo verslo ekonominėmis,
ekologinėmis ir socialinėmis pasekmėmis. Duomenų konfidencialumo išsaugojimo sumetimais,
įmonės pavadinimas šiame darbe yra pakeistas.
Remiantis pateiktais straipsniais apie atliktus tyrimus (30 metų į ateitį medienos pervežimo
poreikis Lietuvos Respublikoje). Pateiktais turimais duomenimis Lietuvoje, ir duomenimis iš
įmonės UAB „Virana“ buvo lyginamas reisų skaičius: su padidintu bendrosios leistinosios masės
su kroviniu ir su dabartiniais reikalavimais, kurie išleisti dabartiniuose LR įstatymuose. Pagal
pervežtus m3 medienos kiekius ir atliktą reisų skaičių, bei pagal sunaudotą dyzelino kiekį buvo
nustatyta koks galimas CO2 kiekio išmetimas į aplinką esant dabartiniams įstatymams ir atlikus
tyrimą.
Taip pat buvo apskaičiuota sunaudotas kuro sąnaudų kiekis, pagal atliktų reisų skaičių.
Skaičiuojama kaip pasikeitęs sunaudojamas degalų kiekis, pasikeitęs reisų skaičius sumažintų į
aplinką ir atmosferą išmetamą CO2 kiekį.
Baigiamojo darbo objektas – transporto paslaugas teikianti įmonė UAB „Virana“. Šio darbo
tikslas – išanalizuoti įmonės UAB “Virana” logistikos procesus, nustatyti galimus jų tobulinimo
kryptis bei metodus.
Baigiamajame darbe sprendžiami šie uždavinius:
9
1. Įšanalizuoti svarbiausias operacijas logistikoje, logistikos veiklos tikslas - aprūpinimo
patikimumas, vidinės ir išorinės aplinkos reikšmė pervežant prekes. Logistikos principų pritaikymas
krovinių pervežimo paslaugas atliekančiose įmonėse Lietuvoje.
2. Įvertinti transporto paslaugų teikimo veiklą, informacijos reikšmę, vežimų procesus.
Svarbą, laiku pristatyto produkto į vartojimo vietą. Paslaugos teikėjo ryšį ir bendradarbiavimą su
paslaugos naudotoju.
3. Apžvelgti Lietuvoje miškuose sukauptą medienos tūrį, kirtimo biržes, apvaliosios
medienos transportavimo ypatumus.
4. Ištirti transportavimo poveikį mūsų klimatui, kokią įtaką aplinkai daro CO2 išmetamas
kiekis.
5. Išanalizuoti ir įvertinti apvaliosios medienos vežėjų konkurenciją bei įmonės situaciją
rinkoje. Įvertinti vežimo paslaugų įkainius bei išlaidas savikainai nustayti.
6. Ištirti įmonės „Virana“ veiklą. Išsiaiškinti įmonės situaciją rinkoje, maršrutų planavimą
bei leistino svorio viršyjimą.
7. Išanalizuoti ir įvertinti apvaliosios medienos transportavimo kaštų priklausomybę nuo
transporto priemonės didžiausios leistinos bendrosios masės didinimo.
8. Išanalizuoti įmonės „Virana“ pranašumą rinkoje. Ištirti situacijos pokytį įmonės
„Virana“ dėl bandymų vežti viršsvorį. Nustatyti ir įvertinti CO2 išmetimo kiekio priklausomybę nuo
transporto priemonės didžiausios leistinos bendrosios masės didinimo.
9. Išanalizuoti anglies dvideginio išmetimą į aplinką, paskaičiuoti CO2 išmetimo kiekį į
aplinką Lietuvoje mažinimo galimybes.
10. Palyginti Lietuvos, Latvijos, Švedijos metiniam iškertamos apvaliosios medienos kiekiui
reikalingą sunkvežimių kiekį šalyje.
Baigiamąjį darbą sudaro 3 dalys. Pirmoje darbo dalyje bus pateikiama logistikos,
transporto, apvaliosios medienos reikšmė bei klimato kaita. Aprašoma transporto paslaugų teikimo
veikla, informacijos reikšmė, vežimų procesai bei CO2 išmetimo kiekis į aplinką. Taip pat bus
aprašyti leistini transporto priemonių matmenys, masė, ašių leistinos apkrovos bei transporto
priemonių kategorijos Lietuvoje. Bus aprašoma apie Lietuvos miškuose sukauptą medienos tūrį,
kirtimo biržes, miškingiausias Lietuvos apskritis.
Antroje dalyje bus analizuojama ir įvertinta apvaliosios medienos vežėjų konkurencija bei
įmonės situacija rinkoje. Taip pat įvertinti vežimo paslaugų įkainiai bei išlaidos savikainai nustayti.
bus analizuojama ir įvertinta apvaliosios medienos transportavimo kaštų priklausomybė nuo
transporto priemonės didžiausios leistinos bendrosios masės didinimo.
Trečioje dalyje buvo analizuota viena aplinkosauginiai klausimų sritis - CO2 išmetimo
kiekis ir jo sumažinimo galimybės. Čia buvo paskaičiuotas hipotetinis padidintos bendrosios
10
leistinosios krovinio masės reisų skaičius, teorinis reisų skaičius, sąlygotas dabartiniu metu
galiojančių bendrosios leistinosios krovinio masės normatyvų ir faktinis įmonės už praeitus metus
įvykdytas reisų skaičius.
Duomenys diplominiam darbui buvo rinkti ištisiniu dokumentų peržiūros metodu. Tyrimo
metodai: teisinių ir buhalterinių dokumentų retrospektyvinė, lyginamoji analizė, hipotetinės
prielaidos ir apibendrinimas.
11
1. TEORINĖ PROBLEMOS ANALIZĖ
Šioje darbo dalyje aptarsime logistikos reikšmę įmonės konkurencingumo didinimui.
Svarbiausias logistikos operacijas. Logistikos principų pritaikymą krovinių pervežimo paslaugas
atliekančiose įmonėse Lietuvoje. Bus analizuojamas logistikos tikslas, kuris atspindi klientų
aptarnavimo sritį, pirkimų valdymą bei prekių judėjimą. Taip pat bus aprašoma transporto paslaugų
teikimo veikla, informacijos reikšmė, vežimų procesai, laiku pristatyto produkto į vartojimo vietą
reikšmė. Paslaugos teikėjo ryšys ir bendradarbiavimas su paslaugos naudotoju. Bus apibūdinta
vienpakopė ir daugiapakopė transportavimo grandinė. Taip pat aptarta papildomų paslaugų
teikimas, pakrovimo – iškrovimo darbai, dokumentų pildymas bei gamybos sąsaja su transporto
paslaugų teikėjais. Bus aprašoma apie Lietuvos miškuose sukauptą medienos tūrį, kirtimo biržes,
miškingiausias Lietuvos apskritis, CO2 išmetimo kiekį į aplinką.
1.1. Logistikos procesų taikymas transporto įmonės veikloje
Šiame skyriuje bus pateikiama logistikos reikšmė. Kokios yra svarbiausios operacijos
logistikoje, logistikos veiklos tikslas - aprūpinimo patikimumas, vidinės ir išorinės aplinkos reikšmė
pervežant prekes. Logistikos principų pritaikymas krovinių pervežimo paslaugas atliekančiose
įmonėse Lietuvoje. Bus pateikiamas logistikos tikslas, kuris atspindi klientų aptarnavimo sritį,
pirkimų valdymą bei prekių judėjimą.
Nelabai seniai verslo organizacijos pripažino, kad siekiant pranašumo konkurencinėje
aplinkoje, logistikos valdymas yra gyvybiškai svarbus. Logistika yra strategiškas pirkimų valdymas,
jų judėjimas kartu su susijusios informacijos srautu įmonėje ir jos rinkodaros kanalais, rentabiliai
vykdant užsakymus ir palaikant maksimalų esamą ir siekiant būsimo pelningumo. Logistikos tikslas
– užtikrinti reikiamų produktų pristaymą į reikiamą vietą reikiamu laiku (Palšaitis,2005).
Transporto logistika apima visus procesus, jų operacijas susijusias su prekių vežimu
sąlygiškai vadinamomis - išorinio transporto rūšimis: automobilių, geležinkelių, oro, vandens,
biotransportu. Svarbiausias operacijas sudaro: prekių sukrovimas į transporto priemones, jų vežimas
ir iškrovimas. Tai svarbios logistikos operacijos, nes nuo jų priklauso prekių vežimo sėkmė, jų
pristatymo laikas, kokybė ir kaina. Lietuvoje bei daugelyje kitų šalių firmos tradiciškai
organizuojamos pagal rinkodaros ir gamybos funkcijas. Dažniausia rinkodara suprantama kaip
pardavimo procesas, o gamyba – produkto gaminimas. Tačiau daugeliui įmonių pavojinga dirbti
pagal tokį paprastą modelį, nes jame nenumatyta veikla tarp gamybos, pirkimo ir vartojimo
12
momentų, t.y. logistinė veikla, daranti įtaką ir rinkodaros, ir gamybos efektyvumui. Logistika daug
lemia tenkinant firmos klientų poreikius ir užtikrinant pelną (Palšaitis, 2005)
Šiandien gamybos ir rinkodaros neįmanoma įsivaizduoti be logistikos. Operatyvus
logistikos uždavinys – žaliavų, nebaigtos produkcijos ir baigtos produkcijos minimalių atsargų
geografinį išdėstymą organizuoti taip, kad būtų tenkinami klientų poreikiai ir reikiami produktai
pristatomi užtikrintai ir per kuo trumpesnį laiką. Logistika papildomą vertę kuria garantuodama
produktų laiko ir vietos naudingumą (Palšaitis, Paliulis, 2004).
Norint susisteminti pagrindinius logistikos uždavinius, galima nusibraižyti lentelę. Tačiau
reikia pastebėti, kad 1 lentelėje nurodyti uždaviniai yra ne izoliuoti vienas nuo kito, bet sudaro
vientisą logistikos koncepciją.
1 Lentelė
Logistikos pritaikymo sritys ir uždaviniai:
Logistikos
pritaikymo sritys
Logistikos uždaviniai
Aprūpinimo
logistika
Optimalių žaliavų ir medžiagų pristatymo iš aprūpinimo rinkos į gamyklos
sandėlius iki jų panaudojimo gamybai priemonių planavimas ir vykdymas.
Sandėliavimo
logistika
Optimalus sandėlių sistemos išdėstymo, organizavimo ir aprūpinimo
reikalinga technika planavimas ir vykdymas.
Gamybos logistika Optimalus produkcijos srauto nuo žaliavų perdirbimo iki gatavos produkcijos
perdavimo skirstytojams planavimas ir vykdymas.
Transporto
logistika
Optimalus transporto rūšių bei maršrutų parinkimo, krovimo, iškrovimo,
perdavimo planavimas ir vykdymas.
Atsarginių detalių
logistika
Optimalus atsarginių detalių aprūpinimo planavimas ir vykdymas.
Remonto darbų
logistika
Technologinių įrenginių darbo palaikant techninę būklę planavimas ir
vykdymas.
Paskirstymo
logistika
Gatavos produkcijos paėmimo iš gamybos vietų ir tolesnio pateikimo
pirkėjams planavimas ir vykdymas.
13
Atliekų šalinimo
logistika
Nereikalingų medžiagų ir atliekų šalinimo planavimas ir vykdymas.
Informacijos
logistika
Efektyvios informacijos kaupimo, analizės ir panaudojimo planavimas ir
vykdymas.
Šaltinis: (http://www.klvtk.lt/galery/tf_saruno/log_pirma.doc)
Aptariant šias operacijas ir apibrėžimus, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, ar jie
atitinka svarbiausius logistikos uždavinius. Logistinio darbo kriterijai:
� reikiamų produktų pristatymas;
� reikiamo produktų kiekio pristatymas;
� tinkamos kokybės produktų pristatymas;
� produktų pristatymas į reikiamą vietą;
� produktų pristatymas reikiamu laiku;
� palankūs produktų pristatymo kaštai;
� produktų pristatymas reikiamam klientui.
Šie kriterijai galioja tiek įmonei apsirūpinant žaliavomis (apvaliąja mediena), tiek
realizuojant produkciją. Įgyvendinant minėtuosius reikalavimus, labai svarbu viską planuoti taip,
kad būtų įmanoma praktiškai įgyvendinti ir išvengti klaidų.
Logistika yra energijos, informacijos, darbo jėgos, o ypač medžiagų (žaliavų, produktų)
srauto sistemų formavimas, valdymas ir derinimas tarpusavyje. Logistika yra tokių medžiagų kaip
žaliavos, gatavos produkcijos gaminių judėjimo planavimas, valdymas ir kontrolė, remiantis
informacija ir vadyba, nuo gamybos pradžios iki vartojimo, siekiant efektyviai dirbti, taip pat
stengiantis patenkinti klientų norus (Garalis, 2003).
Rąstų transportavimas iš miško į lentpjūvę yra pagrindinis miško aprūpinimo grandinės
komponentas. Apvaliosios medienos tiekėjai gali būti toli vienas nuo kito, tačiau turėti bendrų tikslų
vienoje vietoje - pavyzdžiui tarpiniame apvaliosios medienos sandėlyje. Derinant produkcijos
pagaminimo, perėmimo, išsiuntimo ir pristatymo į lentpjūvę terminus visi dalyviai turi nuolat
keistis informacija. Logistikos srityje itin svarbūs transportavimo ir pakrovimo – iškrovimo darbai.
Dauguma transporto įmonių užsiima ir papildomais darbais, pavyzdžiui perveža apvaliąją medieną
įmonės (lentpjūvės) teritorijoje, atlieka apvaliosios medienos iškrovimo iš medienvežio, neturinčio
manipuliatoriaus, darbus. Šie papildomi darbai yra susiję tiek su medienos pervežimu, tiek su pačia
gamybine įmone (lentpjūve).
14
Dauguma gamybos įmonių (lentpjūvių) stengiasi suderinti gamybos ir tiekimo (pirkimo)
sritis: laiku ir sinchroniškai tiekti gamybai reikiamą žaliavą (apvaliąją medieną). Šiuo atveju
lentpjūvės žaliavos tiekimo vadybininkas pasirūpina, kad iš visų regionų tiekėjų gautų reikiamą
kiekį apvaliosios medienos. Žaliavos tiekimo vadybininkas, žinant lentpjūvės (1 pav.) gamybos
pajėgumus, privalo pristatyti į lentpjūvę tiek apvaliosios medienos, kad gamyba dirbtų pilnu
pajėgumu, nesusidarytų apvaliosios medienos trūkumas ar perteklius. Taip pat turi užtikrinti, kad
atvežta apvalioji mediena atitiktų kokybės reikalavimus. Taigi, žaliavos tiekimo vadybininkas
žinodamas iš kur ir kokį apvaliosios medienos kiekį galėtų nusipirkti, ieško transporto paslaugas
atliekančios įmonės, atsižvelgdamas į pervežimo paslaugos įkainį ir transporto įmonės aprūpinimo
patikimumą.
1 pav. UAB"GKF" lentpjūvė
Dominuojantis logistikos veiklos tikslas - aprūpinimo patikimumas. Tai reiškia, kad
reikiamos medžiagos, šiuo atveju apvalioji mediena, turi būti laiku ir patikimai pristatoma net ir į
15
tolimiausią lentpjūvę. Kadangi įmonės (lentpjūvės) užsiimančios medienos perdirbimu
išsidėsčiusios įvairiose Lietuvos teritorijos vietose, transporto įmonių logistikos procesas turi būti
gerai išanalizuotas. Įmonės (lentpjūvės) apsirūpinimas jos veiklai reikalingomis medžiagomis
(apvaliąja mediena) yra pagrindinis apsirūpinimo funkcijos uždavinys.
Logistikos tikslas – sumažinti išlaidas, reikalingas pasiekti norimą aptarnavimo lygį, o ne
didinti pelną ar susigrąžinti investicijas. Bendras logistikos uždavinys – palaikyti optimalų klientų
aptarnavimo lygį mažiausiomis bendrosiomis išlaidomis (Palšaitis, 2005)
Tarptautinės logistikos reikia tada, kai įmonių neįmanoma aprūpinti vietinėmis
medžiagomis, reikia jų ieškoti užsienio rinkoje. Logistikos specialistų uždavinys yra pačiu
efektyviausiu būdu pateikti vartotojams prekes ir paslaugas pagal jų poreikius ir paklausą. Kitaip
tariant, logistikos tikslas yra pristatyti reikiamus krovinius, prekes ir paslaugas į reikiamą vietą kiek
įmanoma mažesne kaina ir reikiamu laiku.
Svarbi logistikos veiklos rūšis - užsakymų tvarkymas. Užsakymo tvarkymo sistema yra
logistikos sistemos efektyvumo pagrindas. Užsakymo ciklas apima visą laiką nuo užsakymo
pateikimo iki produkto pristatymo į kliento sandėlį ar visiško kliento užsakytos paslaugos atlikimo
(Palšaitis, Paliulis ,2004). Užsakymo sąnaudos yra išlaidos, kurios kurios atsiranda vykdant
užsakymą, prie jų taip pat priskaičiuojamos komercijos skyriaus personalo, ryšio ir buhalterinio
darbo išlaidos. Mažinti šias išlaidas galima stambinant užsakymus ir mažinant jų dydį. Užsakymo
išlaidos dažniausia išreiškiamos pinigine verte. Užsakymo išlaidos nėra labai didelės, palyginus su
transportavimo ir atsargų priežiūros išlaidomis. Nepaisant to, užsakymų tvarkymas yra svarbus
elementas viso laiko, kol klientas gauna prekes ar paslaugas. Ši veikla taip pat paspartina
produkcijos judėjimą ir paslaugų suteikimą.
Planavimas ir prognozė atliekami gamybos, marketingo ir logistikos padaliniuose.
Išskirtini trys logistinės aplinkos elementai: produktas, transportavimas ir saugojimas, kiekvienas iš
šių elementų sudaro didelę įtaką verslo logistikos efektyvumui. Paklausos planavimas ir prognozė.
Logistika valdo duomenis, kiek žaliavų/prekių reikia užsakyti iš tiekėjų ir kiek prekių reikia
pristatyti į rinkas. Žaliavų pirkimas nemažai dėmesio skiria perteklinėms atsargoms. Nupirktos
prekės turi atitikti kokybės reikalavimus bei įsigyjami už mažiausią kainą. Kai kuriose kompanijose
į logistikos funkcijas įeina ir pačios gamybos planavimas. Klientų aptarnavimas – vienas iš
pagrindinių logistikos tikslų. Pagrindinis kompanijos logistikos tikslas - efektyviai ir ekonomiškai
užtikrinti reikiamą klientų aptarnavimo lygį.
Logistikos veiklai suderinti su visos organizacijos strategija, reikia atsakyti į klausimus:
1. Kokio aptarnavimo iš kompanijos tikisi klientai ?
2. Kiek stipri yra konkurencija klientų aptarnavimo požiūriu ?
16
3. Kaip dirba kompanija palyginti su konkurentais, ypač tose srityse, kur labai svarbus klientų
aptarnavimo lygis ?
Bendras tikslas – nustatyti kokie klientų poreikiai yra nesuderinami su praktine firmos veikla.
Logistika gali būti vienas iš geriausių būdų, kaip padidinti kompanijos konkurencinį pranašumą.
Efektyviai veikianti logistikos sistema kuria klientų aptarnavimo lygio elementus - prekės
prieinamumą, pristatymo patikimumą ir pan. Daugelis firmų Lietuvoje neturi klientų aptarnavimo
strategijos, dėl to dažnai susiduria su tam tikrais sunkumais, pavyzdžiui nepastebimas finansinis
kliento naudingumas, netinkamai organizuojamas jų aptarnavimas ir panašiai. Vadybininkas turėtų
įvertinti visų logistinės veiklos dalių įtaką klientų aptarnavimo lygiui.
Pagrindinės logistikos panaudojimo sritys yra:
� aprūpinimas;
� sandėliavimas;
� gabenimas;
� paskirstymas;
� tyrinėjimas ir konstravimas;
� planavimas gamyklos mastu;
� gamybos planavimas;
� gamybos organizavimas;
� gamybos valdymas;
� remontas;
� atliekų šalinimas;
� išdėstymas;
� pardavimo planavimas;
� aprūpinimas informacija;
� informacijos apdorojimas.
Logistiką galime apibūdinti kaip vidinę ir išorinę. Vidinė logistika apima gamybos proceso
aprūpinimą žaliavomis ir visa tai galime sutapatinti, kad gamintojas yra tam tikra prasme ir pirkėjas.
Įmonė (lentpjūvė) perka žaliavas (apvaliąją medieną), kad iš jų pagamintų galutinę produkciją.
Šiuo atveju įmonė yra ne paslaugos teikėjas, bet vartotojas. Įmonės vadybininkai visada turi žinoti,
kad jų sprendimai dėl gamybos proceso aprūpinimo reikiamomis žaliavomis turės įtakos ir
galutiniam vartotojui. Tai gali paveikti galutinės produkcijos kainą, kokybę bei prieinamumą.
17
1.2. Transporto paslaugos ir vežimo procesai
Šiame skyriuje bus aprašoma transporto paslaugų teikimo veikla, informacijos reikšmė,
vežimų procesai. Svarba, laiku pristatyto produkto į vartojimo vietą. Paslaugos teikėjo ryšys ir
bendradarbiavimas su paslaugos naudotoju. Bus apibūdinta vienpakopė ir daugiapakopė
transportavimo grandinė. Taip pat aptarta papildomų paslaugų teikimas, pakrovimo – iškrovimo
darbai, dokumentų pildymas bei gamybos sąsaja su transporto paslaugų teikėjais.
Transportas ir transportavimas vienas svarbiausių logistinių procesų komponentų yra
užtikrinti produktų judėjimą iš gamybos vietų į vartojimo vietas (Palšaitis, Paliulis, 2004).
Transportavimas prideda produkcijai vietos ir laiko vertę. Transportavimo veikla reiškia produktų
judėjimo valdymą ir apima tokius komponentus kaip transporto rūšies, transporto priemonės
pasirinkimas, maršruto nustatymas, vietinių ar tarptautinių transporo įstatymų laikymasis,
konkretaus vežėjo parinkimas (Palšaitis, Paliulis, 2004).
Transportavimo išlaidos kurui dažniausia sudaro pagrindinę dalį paslaugos savikainoje.
Kelių transporto produkcija yra krovinių ir keleivių pervežimai. Transportas nesukuria naujų
produktų, naujų daiktų, o tik gabena žaliavas bei pagamintą produkciją, kuri sukurta pramonėje ar
ūkio šakose ir užtikrina, kad sinchroniškai veiktų gamybos ir gamybos procesui reikalingų
medžiagų tiekimo sistemos. Tai yra esminis momentas dėl kurio, transportas priskiriamas
paslaugoms, o ne gamybai. Produkto gamyba tik tada galutinai baigta, kai produktas yra pristatytas
į vartojimo vietą vartojimui arba tolesniam jo perdirbimui. Kelių transportas, gabendamas
krovinius, toliau tęsia gamybos procesą paskirstymo srityje.
Paslaugos turi požymių, skiriančių ją nuo gamybos: paslaugos teikėjas turi glaudesnį ryšį ar
tiesioginį bendradarbiavimą su paslaugos naudotoju, negu pramoninės gamybos sferoje. Transporto
paslaugų neįmanoma sandėliuoti, sukaupti jų atsargų. Transporto paslauga ne materialus daiktas, o
procesas (2 pav.), (krovinių gabenimo atveju paslaugos naudotojas patiria tik paslaugos rezultatą).
Transporte gamybos procesas ir produkcijos realizavimas susilieja į vieną visumą, kai kitose
materialinės gamybos šakose šie procesai yra atskiri. Dėl šios savybės transporte neįmanoma kaupti
transportinės produkcijos. Vežimo paslaugų vertė sukuriama taip pat, kaip ir kitose materialinės
gamybos šakose. Krovinių ir keleivių vežimui sunaudojamas: gyvasis darbas, t.y. kelių transporto
darbuotojų, dalyvaujančių vežimų procese, darbas. Transporto paslaugos turi aiškiai apibrėžtą
veiklos pagrindą ir išmatuojamus veiklos rezultatus (reiso laiką, nuvažiuotus kilometrus, pervežtų
krovinių kiekį ir pan.).
18
Teikėjo veikla Paslaugos vartotojo veikla paslaugos teikimo metu
2 pav. Transporto paslaugos procesas
Šaltinis: http://www.klvtk.lt/galery/tf_saruno/13_tema.doc
Prekės pervežimo kaina pridedama prie jos gamybos kainos. Gabenant produkciją susidaro
transporto išlaidos, pakinta produkcijos kaina. Transporto paslaugos turi veiklos pagrindą ir veiklos
rezultatus (reiso laiką, nuvažiuotus kilometrus, pervežtų krovinių kiekį ir pan.). Transporto
paslaugos objektas, įgavęs materializuotą autonomiškumą, gali daugiau ar mažiau tiksliai parodyti
paslaugos rezultatą. Transporto ūkio veikla susijusi su produktų gamintojų, arba tiekėjų ir šių
produktų pirkėjų pirkimo bei pardavimo sutarčių gausa. Transporto įmonės stengiasi kurti savo
rinką, užmegzdamos tiesioginius ryšius su galimais partneriais. Jų vežimų apimtis visada priklauso
nuo kitų ūkio šakų produktų paklausos. Tai reiškia, kad transportavimo paslaugų paklausa tiesiogiai
priklauso nuo to, kiek perka ar vykdo gamybinę veiklą, įvairūs ūkio subjektai. Kroviniams vežti
reikia tam tikros infrastruktūros ir tinkamų transporto priemonių. Transporto priemonių keitimo
taškuose turi būti gera krovos įranga, kad krovinį būtų galima perkrauti iš vienos transporto
priemonės į kitą. Be to, krovinius dažnai tenka sandėliuoti (tarpinis sandėliavimas), nes ne visada
juos galima iš karto pakrauti. Transporto sistemų rūšys, susisiekimo keliai, krovos priemonės
tarpusavyje glaudžiai susiję.
Norint, kad transportavimo darbai vyktų sklandžiai ir vienas po kito, transporto organizatorius
turi:
Paslaugos teikėjas
Materialinės paslaugos teikimo priemonės
Paslaugos vartotojas
Paslaugos paruošimas
Pakeistas paslaugos objektas (asmuo, krovinys)
Paslaugos veikla
Efektai
Tiesioginiai
Netiesioginiai
19
� Gauti užsakymą;
� parinkti tinkamas transporto priemones;
� gerai suderinti transportavimo laiką;
� tinkamai parinkti krovos priemones;
� parinkti tarpinius krovinio perdavimo punktus (tokius kaip jūrų uostai, oro uostai,
konteinerių terminalai, sandėliai);
� patvirtinti užsakymus;
� sutvarkyti reikiamą teisinę dokumentaciją.
Vežimo procesų tvarkymas siaurąja prasme (sandėliavimo funkcijos) yra:
� krovinių perkrovimas ir priėmimas į sandėlį;
� siuntų pakavimas ir žymėjimas;
� į tą pačią vietą ar vienu maršrutu siunčiamų krovinių surinkimas į bendrą krovinį;
� krovinių transportavimo dokumentacijos ir krovinių sąrašų išdavimas, atsiskaitymas su
krovėjais ir kitais tarpininkais;
� krovinių sandėliavimas, prekių rūšiavimas ir paskirstymas.
Atliekant transportavimo užsakymus būtina laikytis mokesčių, muitų ir užsienio prekybos teisės
normų, krovinį taip pat reikia apdrausti, atsiskaityti už papildomas paslaugas. Taigi, šiuolaikinė
transporto įmonė turi teikti daug įvairių papildomų paslaugų, nuo kurių taip pat priklauso transporto
paslaugų organizavimas. Organizuojant transporto paslaugų teikimą, būtina įvertinti daug faktorių,
keletą jų paminėsiu:
o Įmonės buvimo vieta pagal paslaugų teikimą pagrindinai nustatoma pagal paslaugos vartotojų
buvimo vietą.
o Vartotojų norų ir reikalavimų patenkinimas.
o Kalendorinis darbų planavimas sunkiai įmanomas ir priklauso nuo vartotojo poreikių.
Darbuotojai dirbantys transporto paslaugų sferoje turi turėti gerus bendravimo su klientais
pagrindus.
o Įmonės stengiasi išvengti tuščios ridos ir maksimaliai išnaudoti turimo transporto įkrovumą.
o Darbuotojo darbo efektyvumas paslaugų sferoje sunkiai nustatomas, nes palyginti žemas
našumas gali būti sąlygotas maža klientų paklausa, o ne blogu darbuotojų darbu.
o Marketingą ir gamybą transporto paslaugų sferoje dažniausiai sunku vieną nuo kito atskirti.
o Mažėjant paklausai transporto įmonės susiduria su sunkumais. Transporto įmonei sunku
persiorientuoti ir teikti kitokio pobūdžio paslaugas.
Informacijos esmė ir reikšmė transporte
Transporto valdymo procesas yra neatskiriamai susijęs su informacinio srauto procesu, kuriam
būdinga:
20
� informacijos rinkima;
� informacijos kaupimas;
� informacijos apdorojimas;
� informacijos perdavimas.
Sparčiai vystantis technikai, vis labiau auga informacijos poreikis ir operatyvumo reikalavimai.
Didėjant pervežimų skaičiui, informacijos srautų apimtis didėja dvigubai greičiau. Duomenų
apdorojimas transporto įmonei būtina kaip svarbi darbo priemonė. Kad informacija būtų naudinga
įmonės vadybos prasme, ji turi: būti orientuota į tikslus; atspindėti esmę, visumą, būti tiksli ir
išraiškinga; būti reali (t.y. atspindėti tikrovę); būti patikima, aktuali ir t.t.
Vidinio transportavimo didžiausias skirtumas dėl pagrindinės vežamų objektų savybės, tai
yra jų apdorojimui reikia naudoti skirtingą įrangą. Transporto grandinės iliustracija rodo įvairius
informacijos srautus ir jų judėjimo tarp transporto grandinės dalyvių kelius. Vidinė - vienpakopė
transporto grandinė būdinga šalies vidaus krovininiam transportui (3pav.)
3 pav. Vienpakopė – vidinė transportavimo grandinė
Daugiapakopės transporto sistemos būdingos krovinių gabenimui bei krovinių vežimams
kertant sieną sausuma arba jūra.( 4 pav.)
Siuntėjas (VĮ miškų urėdija)
Gavėjas (UAB“GKF“)
Vežėjas (Įmonė
„Virana“)
21
Šaltinis: http://www.klvtk.lt/galery/tf_saruno/11_tema.doc
Šios prekių srautų sistemos, priklausomai nuo jų suformavimo, turi įtakos organizacinėms
sąnaudoms, kurios vienam grandinės dalyviui turi užtikrinti užsakymo atlikimą, kitam grandinės
dalyviui – informacijos perdavimą, kontrolę, valdymą. Tie patys siuntimo duomenys ne kartą
perduodami transporto grandinės dalyviams. Svarbu, kad informaciją transporto grandinės dalyviai
gautų iš anksto, o ne vežant krovinį. Lentpjūvės perkančios apvaliąją medieną pagamintą Lietuvos
miškuose, naudoja vidinę – vienpakopę transporto grandinę. Daugiakopė grandinė naudojama kai
krovinys turi kirsti Lietuvos sieną.
Geležinkelio ir vandens transportas priklauso nuo kelių ilgio, o automobilių transportu galima
vežti krovinius kietos dangos neturinčiais keliais, taip pat sunkiai pravažiuojamu reljefu.
I variantas IIvariantas
4 pav. Daugiakopės transporto sistemos schema
Siuntėjas
Siuntimo ekspeditorius
Siuntėjas
Siuntimo ekspeditorius
Vežėjas
Gavėjas
Sandėlis
I Vežėjas
II Vežėjas
Sandėlis
Gavimo ekspeditorius Gavimo ekspeditorius
Gavėjas
22
Svarbiausias transportavimo automobiliais pranašumas – krovinius galima pristatyti nuo „durų iki
durų“ (Garalis, 2003). Sunkiasvoris automobilis yra svarbiausia priemonė kroviniams vežti.
Sunkvežimiai gali būti komplektuojami su priekabomis, kurios sudaro automobilių traukinį.
Kroviniai (apvalioji mediena) automobilių traukinyje kraunami į sunkvežimį ir priekabas, o
naudojant vilkikus – tik į puspriekabę. Sunkvežimių matmenys pagal Europos bendrijos standartus
(išskyrus Šveicariją ir Airiją): plotis – iki 2,5 m, aukštis – iki 4 m ir ilgis, atsižvelgiant į tai, ar tai
vilkikas su puspriekabe, - siekia 12 m, 15 m ir 18 m. Pakrovimo paviršius paprastai būna nuo 2,42
m iki 2,44 m pločio (Minalga, 1997).
Transporto paslaugų paketą sudaro pagrindinė ir papildomos paslaugos (palengvinančios ir
palaikančios)(Budinaitė ir Vengrauskas, 2001). Pagrindinė krovinių pervežimo paslauga yra
krovinio pervežimas iš vienos vietos į kitą. Prie palengvinančių paslaugų galima priskirti tinkamą
transporto parinkimą konkrečiam kroviniui, krovos darbus, krovinio įpakavimą bei reikiamų
dokumentų užpildymą bei sutvarkymą. Palaikančios paslaugos – krovinio sandėliavimas ir
saugojimas, krovinių paskirstymas pagal užsakovo pageidavimus, transporto vadybininko
bendravimas su klientu ir pan.
Paslaugos teikimo procesas - kliento sąveika su paslaugų teikėjais. Jei ši sąveika pasirodytų
per daug sudėtinga ar sukelianti papildomų rūpesčių, patiriamos paslaugos įspūdis bus prastas,
nežiūrint į suteikiamos paslaugos paketą (pvz., nelanksti apmokėjimo už pervežimo paslaugas
sistema)(Budinaitė ir Vengrauskas, 2001). Kliento dalyvavimas pervežimo paslaugos suteikimo
procese yra itin svarbus, kadangi tik klientas gali suteikti visą reikalingą informaciją transporto
įmonei, kad ši kuo efektyviau galėtų atlikti paslaugą. Gabenant smulkius krovinius, labai svarbu
tiksliai žinoti krovinio kiekį ir jo išmatavimus, reikalingus dokumentus pervežimui įvykdyti
(tarkim, važtarščio ar medienos gabenimo lapo užpildymas). Jeigu laiku nesuteikiama, arba
suteikiama netiksli informacija, yra tikimybė, kad gabenant krovinį gali kilti problemų ir paslauga
nepateisins kliento lūkesčių.
Aptarus transporto paslaugų paketo sudedamąsias dalis bei įvertinus vartotojų poreikius ir
lūkesčius, galime teigti, jog krovinių gabenimo paslaugos esmė yra užtikrinti vartotojų pirminius ir
antrinius poreikius, siūlant savo įmonės paslaugų paketą. Pagrindinė paslauga (pervežimas)
užtikrina pirminį vartotojo poreikį – pervežti krovinį iš vienos šalies į kitą, o papildomos paslaugos
yra svarbios transporto kompanijai, nes jos suteikia galimybę išsiskirti konkurencinėje rinkoje ir
būti pasirinktai klientų. Kokybiškas papildomų paslaugų teikimas patenkina antrinius vartotojo
poreikius ir gali būti daugkartinio paslaugos naudojimo pagrindine priežastimi (Budinaitė ir
Vengrauskas, 2001).
23
1.3. Apvaliosios medienos transportavimo ypatumai
Lentpjūvės veikla apima apvaliosios medienos gamybą, vadovaujantis logistikos principais,
įmonė turi rūpintis gaminamos produkcijos kokybe, todėl dalį logistikos uždavinių deleguoja
vežimo įmonei „Virana“. Įmonė „Virana“ išsprendžia visus transporto logistikos klausimus-
pakrovimą, vežimą bei produkcijos pristatymą gavėjui. Toliau apžvelgiu Lietuvos miškų statistinius
duomenis, miškuose sukauptą medienos tūrį, kirtimo biržes, miškingiausias Lietuvos apskritis,
kurie įtakoja apvaliosios medienos gamintoją.
Miškas yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, tarnaujantis valstybės ir piliečių
gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę. Miškas ne tik teikia medieną ir
kitus miško produktus, bet ir yra esminis ekologinės pusiausvyros faktorius, absorbuoja anglies
dvideginį (CO2) bei grynina orą (http://www.am.lt/VI/index.php). Šiuo metu miškai Lietuvoje
užima daugiau kaip 2 milijonus hektarų arba apie 32,7 procento valstybės teritorijos. Bendras šalies
miškuose sukauptas medienos tūris siekia 404,7 milijonus m3. Vienam šalies gyventojui tenka 0,63
hektaro miško ploto, arba 120 m3 medienos tūrio. Miškų ištekliai per paskutinius 50 metų
nuosekliai didėjo ir šiuo metu yra pakankami, kad galima būtų užtikrinti subalansuotą visuomenės
reikmių tenkinimą (http://www.am.lt/VI/index.php). Per artimiausius 30 metų Lietuvoje pagrindinių
kirtimų metinė biržė turėtų išlikti 5,1–5,3 mln. m³ likvidinės medienos. Privatūs ir restitucijai skirti
miškai per tą laiką turėtų duoti daugiau medienos negu valstybiniai, t.y. 51–56 % (Deltuvas, 2007).
Pagrindinių kirtimų metinės biržės dydį per artimiausius 30 metų lems minkštųjų lapuočių
brandžių medynų naudojimo tempas ir brandžių pušynų ploto didėjimas: drebulynų ir baltalksnynų
metinės biržės dalis, intensyviai juos naudojant, turėtų mažėti nuo 26 % pirmajame iki 7,5 %
trečiajame dešimtmetyje, beržynų ir juodalksnynų dalis turėtų didėti atitinkamai nuo 32,9 % iki
42,4 %. Pušynų dalis didės nuo 12 % iki 24,5 %, eglynų dalis nežymiai mažės – nuo 27,8 % iki 23
%. Taigi prognozės periodo pabaigoje spygliuočiai turėtų sudaryti apie 47,5 % metinės biržės.
Visais kirtimais per metus turėtų būti gaunama 8,18 mln. m3 (pirmajame dešimtmetyje) – 7,72
(trečiajame dešimtmetyje) mln. m³ likvidinės medienos, pagaminant 3,11–3,44 mln. m³ rąstų, 0,79 –
0,82 tarinių arba smulkių pjautinųjų rąstų, 0,38 – 0,34 popiermedžių ir 1,14 – 0,75 mln. m³ malkų
(Deltuvas R., 2007). Pagal plotą, Lietuvoje vyrauja pagrindinės medžių rūšys, t.y.pušynai užima
apie 37% Lietuvos miškų teritorijos, eglynai – apie 24%, beržynai – apie 19,5% , kitos medžių
rūšys sudaro apie 19,5% Lietuvos miškų teritorijos.
Lietuvos gamtos apsaugos principai ir sukurta saugomų teritorijų sistema pakankamai
racionalūs, vieni iš geresnių Europoje. Tai apibrėžia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
įstatymas: gamtos ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, atsižvelgiant į aplinkos
24
išsaugojimo bei atkūrimo galimybes ir Lietuvos Respublikos gamtos bei ekonomikos ypatumus (Nr.
IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)).
Darnaus miško ūkio principai turi tris sudedamąsias dalis: ekonominių, visuomeninių ir
aplinkosaugos aspektų suderinamumą su miško savininko, miško ir miško ūkinės veiklos tikslais.Į
miško teikiamą naudą reikia žiūrėti plačiau, tai ne vien tik medienos gamyba ir pardavimas. Be
medienos gamybos, tai gali būti gyvūnijos, kraštovaizdžio ir vandenų apsauga ir jų įtakos
stiprinimas. Europos Sąjungos šalys, stengiasi suderinti savo šalies miško ūkio veiklą įvairiais
tarptautiniais susitarimais, atsižvelgiant į 1979 m. Berne pasirašytą Europos laukinės gamtos
apsaugos konvenciją, 1992 metais Rio de Žaneire pasirašytą Biologinės įvairovės konvenciją bei
Jungtinių Tautų konferencijoje “Aplinka ir plėtra” priimtus pasaulio miškų išsaugojimo principus,
1990 metų Strasbūro, 1993 metų Helsinkio ir 1998 metų Lisabonos Ministrų konferencijų Europos
miškų išsaugojimui rezoliucijas, Europos Sąjungos miškų ūkio politikos ir strategijos principus,
Europos Sąjungos direktyvas miškų ūkio ir aplinkos klausimais. Remiantis šiais susitarimais turi
būti atsižvelgiama į visų suinteresuotų šalių nuomonę, derinami ir subalansuojami miško savininkų,
valdytojų ir naudotojų, medienos perdirbėjų, aplinkosauginių organizacijų ir visų kitų miškais ir
miško ūkine veikla suinteresuotų visuomenės grupių interesai. Siekiant patenkinti ekologines,
ekonomines ir socialines visuomenės reikmes, reikalinga ne tik išsaugoti esamus miško išteklius,
bet ir užtikrinti racionalų, tolygų ir nepertraukiamą jų naudojimą. Turi būti išsaugoti ir formuojami
ūkiškai vertingi, produktyvūs ir atsparūs medynai. Įveisiant mišką, būtina atsižvelgti į ekonominius,
o taip pat gamtos ir aplinkos apsaugos, kraštovaizdžio formavimo, kultūros paveldo išsaugojimo,
turizmo plėtros ir kitus faktorius (http://www.girininkija.lt/index.php?lang=1&sid=429&tid=449)
Miškingiausios Lietuvos apskritys:
� Alytaus
� Vilniaus
� Telšių
� Utenos
� Tauragės
� Kauno
� Panevėžio
Jei pažvelgtume į Lietuvos miškų sektoriaus viziją, kuris būtų orientuotas į šalies
ekonomikos augimą, visuomenės gerovę ir aplinkos apsaugą ir atitiktų tokius lūkesčius: tvirtėjančią
miškininkystę ir augantį miško išteklių poreikį; didėjantį atsinaujinančių energijos šaltinių poreikį;
nuolatinį vartotojų interesų/poreikių kitimą. Kalbant apie viziją iki 2030 m., manoma, kad miškų
sektorius turėtų tapti svarbia biologiniais procesais pagrįstos ekonomikos dalimi (Gaižutis, 2006).
Lietuvos miškų sektoriaus vizija iki 2030 m.:
25
Lietuvos miškai – sveiki, ekologiškai tvarūs, produktyvūs, optimaliai suskirstyti pagal
naudojimo prioritetus ir nuosavybės formas, atliekantys daugiafunkcinį ekonominį, ekologinį ir
socialinį vaidmenį darnioje visuomenėje. Miškininkystė – moderni, nuolat gausinanti miško
išteklius ir racionaliai juos naudojanti šalies ūkio šaka, turinti išplėtotą infrastruktūrą bei
kvalifikuotus darbuotojus, siūlanti darbo vietas ir kurianti visuomenės lūkesčius atitinkančią
dabarties ir ateities aplinką. Medienos produktų pramonė – technologiškai moderni, globaliu mastu
konkurencinga, į optimalų vietinių medienos resursų panaudojimą ir eksportą orientuota, aukštos
pridėtinės vertės medienos produktus (medienos plokštes, baldus, medinius namus ir jų elementus)
gaminanti, kasmet vis reikšmingesnė Lietuvos ūkio šaka. Medienos energetika – reikšmingas, šalies
energetinę nepriklausomybę didinantis, plėtros principais savo veiklą grindžiantis šiluminės ir
elektros energijos bei degalų gamybos sektorius. Mokslo institucijos – sveikos aplinkos,
visuomenės, pramonės ir energetikos poreikius atitinkančius mokslinius tyrimus vykdančios,
kompetentingos miškų sektoriaus mokslo institucijos, savo žiniomis ir tyrimais prisidedančios prie
miškų sektoriaus plėtros, miškų sektoriaus dalyvių kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijos didinimo.
Lietuvos miško savininkų asociacijos ir medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“
iniciatyva 2005 m. vasario 2 d. įvykusio susirinkimo metu iš miškų savininkų ir valdytojų,
medienos pramonės, mokslo bei valstybinių institucijų atstovų suformuota Nacionalinė paramos
grupė (NPG), kuri turi dalyvauti ES miškų sektoriaus technologijų platformos veikloje. Nuo tada
Lietuva tapo europinės ES miškų sektoriaus technologijų platformos pilnateise nare ir dalyve.
Lietuvos miškų sektoriaus vizijos įgyvendinimui yra apibrėžiami tokie tikslai:
o Užtikrinti pažangų miškų išteklių valdymą, darnų valstybės ir privačios nuosavybės
bendradarbiavimą, puoselėti socialinį miškų sektoriaus vaidmenį
o Didinti miško žaliavų pasiūlą augantiems pramonės ir energijos gamybos poreikiams
tenkinti
o Plėtoti vietiniais medienos resursais pagrįstą didžiausios pridėtinės vertės medienos
produktų pramonę: modernią lentpjūvystę, medinių namų ir jų komponentų gamybą bei i
medienos smulkinių plokščių, vidutinio tankio medienos plaušo plokščių bei korpusinių
baldų pramonę
o Atsižvelgiant į besikeičiančius rinkos ir vartotojų poreikius ir bendradarbiaujant su
pagrindiniais mažmeninės prekybos centrais nuolat diegti paklausius aukštesnės pridėtinės
vertės produktus
o Plėtoti moderniausiomis technologijomis paremtas gamybas, pirmiausia efektyviai
naudojančias medieną ir energiją
o Plėtoti šiluminės ir elektros energijos bei kitų produktų, tame tarpe ir degalų gamybos iš
miško biomasės sektorių
26
o Skatinti sektoriaus mokslinę - tiriamąją veiklą, nukreiptą į miškų ir medienos išteklių
gausinimą, geresnį jų panaudojimą, naujausių gamybos technologijų kūrimą ir panaudojimą,
tobulų, patrauklių, ilgaamžių medienos produktų kūrimą, darbo sąlygų miške ir įmonėse
gerinimą, orientuojantis į Lietuvos mokslo ir mokymo institucijų potencialą
o Plėtoti miškininkystės ir medienos produktų pramonės standartizacijos darbus, nuolat
tobulinti miško ir medienos gaminių techninių ir kokybės reikalavimų, matavimo ir
bandymų reglamentus. Prioritetinė standartizacijos darbų kryptis – Europos standartų
perėmimas
o Užtikrinti visapusišką miškų sektoriaus dirbančiųjų mokymą ir ugdymą.
Europos Sąjungoje (ES) pastebimas pastovus miškų plotų didėjimas, nuo 2000 m. iki 2005
m. miškai išsiplėtė maždaug 3 mln. ha ir dabar Europos Sąjungoje jis plyti beveik 177 mln. ha.
Miškų žemės plotas per penkerius metus didėjo vidutiniškai 6,8 tūkst. ha kasmet, medynų -
vidutiniškai 6,2 tūkst. ha. Brandžių medynų plotai kasmet plečiasi vidutiniškai 3 tūkst. ha.
Remdamiesi 2003-2007 metų nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, prof. A.Kuliešis ir
G.Kulbokas (2008) paskelbė, kad daugiausia didėja minkštųjų lapuočių medynų (3,6 tūkst. ha
kasmet) plotų privačiuose ir rezervuotuose nuosavybės teisei atkurti miškuose. ES Statistikos
agentūros „Eurostat“ duomenimis, ES šalyse narėse vidutiškai 42 proc. plote auga miškai. Europa
pasaulyje yra vienintelis kontinentas, kuriame didėja miškų plotai. „Eurostat“ duomenimis, 2005
metais daugiausia miškų ES augo Suomijoje – čia jie sudarė 77 proc. viso šalies ploto. Švedijoje
miškai plyti 75 proc. šalies ploto, Slovėnijoje – 65 proc. Mažiausia miškų ošia Maltoje – čia jie
sudaro vos vieną procentą šalies ploto. Lietuvoje 2007 m. miškai žaliavo 32,7 proc. šalies teritorijos
(apie 2136 tūkst. ha). Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 2001 m. mūsų šalyje miškingumas
išaugo beveik 2 proc. Daugiausia miškuose auga spygliuočių: pušynai sudaro 35,6 proc. visų
Lietuvos miškų, eglynai – 20,9 proc. Šalies miškų ūkyje didžiausia darbų dalis yra miškų įveisimas,
atkūrimas jų priežiūra, apsauga bei medienos ruoša, kuri yra atliekama mechanizuotai. Šiuo metu
vis plačiau naudojamos ir naujausios miško darbų technologijos, modernios ir našios mašinos
(miškovežiai, medienvežės). Ypač reikšmingomis tampa medienos ruošos tai medžių kirtimo ir
medienos transportavimo mašinos. Medžių kirtimo mašinos Lietuvoje pradėtos naudoti visai
neseniai. Medžių kirtimo mašinas valdyti operatoriai mūsų šalyje nebuvo rengiami. Medžių kirtimo
ir medienos transportavimo mašinos yra savaeigės miškų mašinos, kurių valdymas ir darbas su
jomis reikalauja specialių mokymų. Didelę reikšmę apvaliosios medienos transportavimui turi
keliai. Nukirstą apvaliąją medieną miško ruošos transporto priemonės (miškovežiai) išveža į
medienos tarpinius sandėlius, tarpiniuose sandėliuose mediena rūšiuojama pagal medienos rūšis ir
sortimentus į rietuves. Apvaliosios medienos tarpiniai sandėliai dažniausia būna šalia kelio, kad
būtų patogu ją vėliau transportuoti į lentpjūvę. Tačiau, dėl sugadintų kelių iškyla problemų
27
medienos transportavimui iš miško į lentpjūvę, tai apibrėžia Lietuvos įstatymai. Pagal Kelių
įstatymą (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492) keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių
eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės
reikšmės kelius. Miškų keliai priskiriami vietinės reikšmės vidaus keliams (vidaus keliai – tai
juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės
saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų –
kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams), nuosavybės teise priklausantys
valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims). Kelių priežiūros tvarkoje,
patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (Žin., 2004,
Nr. 25-771), nustatyta, kad vietinės reikšmės vidaus kelių, kuriems priskiriami ir miško keliai,
savininkai (valdytojai) atlieka šių kelių taisymo bei priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo šių
kelių naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Šios tvarkos 29 punkte nustatyta, kad
kelio savininkas (valdytojas) gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl eismo
įvykių, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams (25 °C ir daugiau), jeigu dėl to
gali būti sugadintas kelias, taip pat kelio priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui.
Apribojus ar nutraukus eismą, keliuose pastatomi atitinkami kelio ženklai. Dėl minėtų apribojimų
atsiradę nuostoliai eismo dalyviams ir (ar) kelio infrastruktūros objektų savininkams (valdytojams)
neatlyginami.
Taip pat primename, kad Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872;
2001, Nr. 35-1161) 9 straipsnyje nustatyta, kad miško naudotojai privalo tausoti miško kelius, o
Miškų įstatymo 12 straipsnyje teigiama, kad miško žemės sausinimo sistemų ir miško kelių,
einančių per keleto miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir remontą privalo atlikti tų valdų
valdytojai, savininkai ar naudotojai teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkos ministerijos nuomone,
minėti teisės aktai sudaro visas teisines prielaidas miško kelių savininkams ar valdytojams laikinai
apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelius, siekiant išsaugoti šių kelių būklę, o miško savininkams
ar naudotojams sugadinus miško kelius, reikalauti iš jų atlyginti padarytus nuostolius Civilinio
kodekso nustatyta tvarka (http://www.salmu.lt/get.php?f.695).
1.4. Transportavimo poveikis klimato kaitai
Šiame skyriuje aprašoma kaip transportavimas veikia mūsų klimatą, kokią įtaką aplinkai
daro CO2 išmetamas kiekis. Žmonių veiklos pasėkoje į atmosferą išmetamas CO2, o didėjanti CO2
koncentracija atmosferoje didina jos temperatūrą. Įvairūs klimato modeliai prognozuoja
temperatūros kilimą 1,4 - 5,8 ºC iki 2100 m. Jau dabar klimato kaita veikia gyvąją gamtą bei
žmonių gyvenimus (potvyniai, kritulių pasiskirstymo sutrikimai, maliarijos išplitimas dėl atšilimo ir
28
drėgmės padidėjimo nebūdingose vietovėse, padidėjęs gamtos kataklizmų pavojus). Žmonės ir
ekosistemos turi prisitaikyti prie kintančių sąlygų, todėl svarbu žinoti apie vykstančius pokyčius. O
padėčiai stabilizuoti reikia labai didelių pastangų (http://www.ateik.info/lt/klimato_kaita.php).
Europos Sąjunga prieš daug metų iškėlė konkrečius tikslus sumažinti anglies dvideginio
išskyrimą, kol kas nuo jų atsiliekama. 2007 metais Europos Parlamento (EP) patvirtintoje
ataskaitoje raginama taikyti privalomąsias šių dujų (CO2) išskyrimo iš lengvųjų automobilių ribas
nuo 2011 metų. 2015 metais naujai pagaminti automobiliai turėtų vidutiniškai išskirti ne daugiau
125 g CO2 vienam pravažiuotam kilometrui. Europarlamentarų manymu, automobilių gamintojai tai
turėtų pasiekti "vien techninėmis priemonėmis" ir iki 2020 metų CO2 išsiskyrimas neturėtų viršyti
95 g/km. Taip pat iki 2016 metų Europos Komisija turėtų patvirtinti ilgalaikius tikslus siūlyti
svarstyti galimybę iki 2025 metų sumažinti šių dujų išskyrimą bent iki 70 g/km. Europos
Parlamentas pritaria ketinimui reguliuoti nedidelės galios prekybos transporto priemonių išskiriamo
CO2 kiekį, ir taikyti sugriežtintus standartus ir reikalavimus sunkiasvorėms mašinoms. Taupiau
naudojant degalus ir tobulinant variklių technologijas bei naudojant biokurą galėtumėm sumažinti
anglies dvideginio (CO2) išsiskyrimą. Bet gamintojams prireiktų 5-7 metų norint kuo ekonomiškiau
pakeisti transporto priemonių konstrukciją (Baukys, 2007). Gamintojai mano, kad visa tai
įgyvendinti bus labai brangu, ypač dyzeliniu kuru varomuose modeliuose. Todėl dyzeliniu kuru
varomi automobiliai brangs, o tai savo paskatins pirkėjus rinktis pigesnius benzininius modelius,
kurie naudoja daugiau degalų ir kartu daugiau teršia aplinką anglies dvideginiu
(http://www.ve.lt/?rub=1078736485&data=2007-10-29&id=1193603366).
Europos automobilių gamintojams iki 2008 metų pabaigos greičiausia nepavyks sumažinti
į aplinką išmetamą CO2 kiekį iki 140 g/km. Gamintojai veikiausiai šiek tiek viršys žadėtą normą.
Pagal 1999 metų susitarimą, Europos gamintojai 140 g/km anglies dvideginio normą turėtų pasiekti
iki 2008 metų, o Japonijos ir Korėjos – iki 2009 metų. Į aplinką automobilių išmetamo CO2 kiekis
yra tiesiogiai proporcingas kuro sąnaudoms. Europos Komisija prognozuoja, kad 2008 m.
europietiškų automobilių tarša sieks maždaug 145-148 CO2 g/km. Šių metų duomenimis CO2 taršos
mažėjimą daugiausiai lėmė gamintojų pastangos kurti taupesnius variklius. Be to, į aplinką
išmetamo anglies dvideginio sumažėjo išpopuliarėjus moderniems dyzeliniams varikliams, kurie už
panašius benzininius automobilius yra net apie 20% ekonomiškesni. Europos automobilių
gamintojai visomis išgalėmis kuria naujus ekonomiškesnius variklius. Europos automobilių
gamintojų asociacijos atstovas tikina, jog gamintojai daro viską, kad iki 2008 m. pasiektų pažadėtą
anglies dvideginio taršos normą (http://www.autotyrimai.lt/autoverslas/analize/europos-
automobiliu-gamintojai-neivykdys-2008-m-co2-tikslu).
ES gamtosaugos politikoje ypač pabrėžiama būtinybė išsaugoti būdingais aplinkos
požymiais išsiskiriančias natūralias augalų ir gyvūnų buveines, kurios dėl žmogaus veiklos gali būti
29
prarastos. Iš ES buveinių direktyvoje apibūdintų tipų Lietuvoje aptinkami 55, 13 iš jų – miškuose.
Dėl klimato pokyčių – sausesnių ir lietingesnių periodų – vandens lygis pakyla, tuomet medžiai
daubose nunyksta, o jam pažemėjus, jie vėl ima želti (http://www.bmm.lt/straipsnis.cfm?id=1210).
Lietuvos miškuose yra ir nemažai sausuolių medžių, ne visada šalinamos ir vadinamos miško
(iškirtus biržę) šiukšlės, negyvi medžiai naudingi įvairiais atvejais. Sausuoliai stabdo dirvožemio
eroziją, irdami grąžina maisto medžiagas naujoms medžių kartoms, ir kol pilnai suyra praeina daug
laiko, to pasekoje ilgai sulaiko neoksiduotąją anglį – anglies dvideginį, nes (CO2) kaupimasis
atmosferoje sukelia klimato atšilimą.
Pagal iškertamos medienos metinius kiekius, galima teigti, jog pervežti tiek medienos
Lietuvoje reikia apie 1000 transporto priemonių, kurios kiekviena dažniausia nuvažiuoja apie 80
000 km per metus. Tokios medieną pervežančios transporto priemonės sunaudoja apie 36 000 litrų
dyzelinio kuro, atitinkamai išleidžiama į aplinką CO2 ir kitų teršalų. Dauguma šiltnamio dujų
natūraliai yra atmosferoje (vandens garai, anglies dioksidas, metanas, azoto oksidas, ozonas), tačiau
didelis jų kiekis yra padaromas žmogaus. Anglies dioksidas išmetamas į atmosferą deginant kietas
atliekas, įvairų kurą. Tai labiausiai šiltnamio efektą įtakojančios dujos. Dėl padidėjusios
temperatūros gali kilti daug nepageidaujamų pasekmių: neprognozuojamas klimatas, dauguma
žemės ūkiui šiandien naudojamų žemių virstų dykumomis, daug žemės paviršiaus būtų užtvindyta
tirpstant poliariniams ledynams, padaugėtų miškų gaisrų, ligų, sausrų, išnyktų kai kurios
ekosistemos ir t.t.
Pagal Lietuvos, Latvijos bei Švedijos užimamus miškų plotus ir įvertinus transporto
priemonių leistiną bendrąją junginio su kroviniu masę, galime numatyti, koks kiekis CO2 dujų yra
išmetamas į aplinką transportuojant apvaliąją medieną, ir kokį poveikį tai daro aplinkai. Švedijos
plotas sudaro apie 41 mln. ha, iš kurių 23 mln. ha - miškai. Medienos kiekis miškuose sudaro apie 3
mlrd. m3 su žieve, iš kurių 39 % sudaro pušinė, 42 % eglinė, 11 % beržinė, bei kitų lapuočių medžių
rūšių mediena. Apie 20 % miškų yra valstybiniai, kurių 15 % priklauso valstybės įmonei
"Sveaskog", įsteigtai 1999 m. Nevalstybinių miškų ūkio organizacijų nuosavybėje yra apie 20 %
miškų, o bažnyčiai, vietinės savivaldos organams ir kt. priklauso apie 10 % miškų. Daugiausia, net
apie 50 %, priklauso privatiems miškų savininkams. Šalyje yra apie 350 000 privačių miškų
savininkų, kurie turi 240 000 miško valdų. Vidutinis privačios miško valdos plotas sudaro apie 45
ha (Holmgren, 2004).
Švedijos miško įmonės transportuoja medieną į įvairias pasaulio šalis, todėl pervežimų kiekis yra
didelis. Didžiausia medienos dalis yra transportuojama į Europą (Holmgren, 2004).
Latvija kaip ir Lietuva yra miškingas kraštas, tačiau skiriasi didesniu miško teritorijos plotu.
Latvija yra patogioje vietoje ir yra labai patogu eksportuoti medieną į kitas šalis (Domkins, 2003).
Latvijoje kasmet kirtimų skaičius vis auga ir yra didesnis negu Lietuvoje. Čia daugiausia
30
apvaliosios medienos transportuojama tiek iš privačių tiek iš valstybinių miškų. Daugiausia
apvaliosios medienos yra eksportuojama į Skandinavijos šalis, taip pat ir į Europą (Lebedys, 2003).
Latvijoje miškai užima apie 45 % šalies teritorijos (3mln.ha). Mediena yra šalies labiausiai
eksportuojama medžiaga. Didžiąją miškų dalį sudaro pušynai. Visa mediena gaunama iš
pagrindinių ir ugdomųjų kirtimų. Gaunama iš kirtimų mediena sudaro 50 % metinio prieaugio (8
mln. m3 medienos) (Lebedys, 2003). Pastaraisiais metais transportuojamos ir iškertamos medienos
kiekiai labai pasikeitė. Latvijos šalies keliuose yra nustatyta didžiausia leistina bendroji junginio su
kroviniu masė, kuri siekia apie 52 t. Švedijoje krovininėms transporto priemonėms taip pat yra
nustatyta didžiausia leistina bendroji junginio su kroviniu masė. Lietuvoje tuo tarpu yra leidžiama
didžiausia leistina bendroji junginio su kroviniu masė tik iki 40 t.
CO2 išmetimo kiekio sumažinimas. Ilgesnis transporto priemonių junginys pagerintų kuro
ekonomiškumą, kuris pilnai atitiktų šiltnamio efekto CO2 dujų išmetimo kiekio sumažinimui. Tai
palengvintų Europos Sąjungos ir kitų šalių narių pasiekimus įgyvendinti pagal Kyoto protokolą.
Europos Sąjungos taisyklės sunkiasvorėms transporto priemonėms tapo daugiau apribotos, dėl dujų
išmetimo sumažinimo, kaip pavyzdys, dėl tokios priežasties, kaip sunkios sveikatos problemos.
Kinta oro kokybė, dėl dujų išmetimo, susijusi su sunkvežimių kiekiu. Sunkvežimių skaičiaus
sumažinimas keliuose, sumažintų šiuos kenksmingų teršalų išmetimo kiekius.
Pagal Švedijos transporto tyrimų institutą naudojant ilgesnius sunkvežimius kai maksimali
masė 60 t būtų sumažintas kelionių skaičius, jeigu gabentume svorį, kuris nurodytas tarptautinėje
rinkoje 32.7 %. Lietuvoje šiuo atveju reikėtų pakeisti bendrosios leistinosios masės reikalavimus
norint pasiekti tokių rezultatų, kurie sumažina kuro sąnaudas ir CO2 išmetimo kiekį. Pirmiau nei
Švedijos priėmimas į Europos Sąjungą, Švedijos transporto tyrimų institutas apskaičiavo, kad CO2
išmetimo kiekis padidės 900 000 tonų arba 20 %, jeigu Švedijai nebus duota išimtis naudoti
sunkvežimius pagal numatytus Švedijos standartus. Šie dažniausia sutinkami argumentai pristatomi
pagal tuos, kurie taip pat priešinasi Švedijos sunkvežimių ilgių ir svorių standartams visose Europos
Sąjungos šalyse:
• Padidėjęs nelaimingų atsitikimų skaičius;
• Ilgesni sunkvežimiai „vagia“ prekes iš traukinių transporto;
• Infrastruktūra turi būti išplėsta;
• Kelių nusidėvejimas;
Esančios informacijos parodo kaip išplėsta Švedijos sunkvežimių ilgių standartų sistema
galėtų padėti sumažinti degalų išmetimo kiekį į aplinką, šiltnamio efektą (CO2 išmetimą) .
31
2. ĮMONĖS „VIRANA“ ŪKINĖS VEIKLOS ANALIZĖ
Šioje darbo dalyje bus išanalizuojama ir įvertinta apvaliosios medienos vežėjų
konkurencija bei įmonės situacija rinkoje. Taip pat įvertinti vežimo paslaugų įkainiai bei išlaidos
savikainai nustayti. Bus aprašyta įmonės „Virana“ veikla. Išsiaiškinsime įmonės situaciją rinkoje,
aptarsime pervežimo įkainius, maršrutų planavimą bei leistino svorio viršyjimą, kuris sąlygoja
konkurenciją tarp vežėjų. Išanalizuosiu ir įvertinsiu apvaliosios medienos transportavimo kaštų
priklausomybę nuo transporto priemonės didžiausios leistinos bendrosios masės didinimo.
Duomenys darbui buvo rinkti ištisiniu dokumentų peržiūros metodu. Tyrimo metodai: teisinių ir
buhalterinių dokumentų retrospektyvinė, lyginamoji analizė, hipotetinės prielaidos ir
apibendrinimas.
2.1. Apvalios medienos vežėjų konkurencinė situacija Lietuvoje
Šiame skyriuje bus išanalizuojama ir įvertinta apvaliosios medienos vežėjų konkurencija
bei įmonės situacija rinkoje. Taip pat įvertinti vežimo paslaugų įkainiai bei išlaidos savikainai
nustayti.
Rinkos ekonomikos sąlygomis įmonių konkurencija yra būtina, nes skatina kelti įmonės
lygį, ieškoti naujų rinkų. Įmonės stengiasi mažinti kaštus ir šitaip didinti pelną. Konkurencinių
rinkų sąlygomis įmonės atliekančios pervežimo darbus, stengiasi teikti geresnes paslaugas ir
prisivilioti daugiau pirkėjų.
Dažniausia iš kelių vienodų teikiamų paslaugų, kurių kaina yra vienoda, pirmiausia bus
parduota ta, kuri geresnės kokybės ir turi geresnes savybes. Renkantis vienos ar kitos kelių
transporto įmonės siūlomas vežimo paslaugas, įvertinama vežimo kaina ir paslaugų užtikrinimas.
Svarbiausi paslaugų užtikrinimo yra šie faktoriai: pristatymo laikas, patikimumas, vežimų
galimybės, saugumas. Vežimo paslaugų įkainiai priklauso nuo tarifų, minimalus svorio, pakrovimo
ir iškrovimo sąlygų. Vežimo laikas – tai laikas nuo momento, kai krovinio siuntėjas paruošia prekes
(šiuo atveju apvaliąją medieną), iki to, kai vežėjas pristato jas gavėjui. Į šį laiką įeina pakrovimo ir
iškrovimo bei nuo pradinio iki galutinio taško laikas. Patikimumas - patikimumas susijęs su laiko
sąnaudomis gabenant krovinį, pastovumu. Pristatymo laikas ir patikimumas - svarbiausi dalykai
pasirenkant vežėjų paslaugas. Vežimo saugumas tai krovinio kokybė prieš perduodant jį vežėjui ir
kai jis pristato krovinį į reikiamą vietą. Vežėjas privalo atsakyti už krovinio, šiuo atveju apvaliosios
medienos, trūkumus ar pažeidimus. Medienvežių užsakovai, naudodamiesi paslaugomis vežėjų,
gabenančių nesaugiai, gali turėti daugiau nuostolių. Šiuo metu, vyrauja vežimo paslaugų kainų
įvairovė, todėl dažniausia užsakovas renkasi tokią įmonę, kurios pervežimo įkainiai yra mažiausi.
32
Transporto paslaugas teikiančios įmonės taiko skirtingus pervežimo įkainius, palyginimui pateiksiu
konkurentų ir įmonės „Virana“ pervežimo įkainius. UAB „Elektrotinklas“ apvaliąją medieną
gabena iš Druskininkų ir Valkininkų miško teritorijų. Ši įmonė turi keturias medienvežes, iš jų dvi
mašinos su manipuliatoriais. Už 1 m3 pervežtos apvaliosios medienos į UAB „GKF“ lentpjūvę,
įkainiai pateikti 2 lentelėje.
2 Lentelė
UAB „Elektrotinklas“ apvaliosios medienos transportavimo įkainiai
Eil. Nr.
Urėdija 1m3 atvežimo įkainis be pasikrovimo miške
1m3 atvežimo įkainis su pasikrovimu miške
1 Valkininkų miškų urėdija 25 Lt + PVM 30 Lt + PVM
1 Druskininkų miškų urėdija 25 Lt + PVM 30 Lt + PVM
Šiame regione yra ne viena transporto paslaugas teikanti įmonė, UAB „Rivira“ taip pat iš šių miškų
gabena medieną į minėtą lentpjūvę. Palyginimui pateiksiu UAB „Rivira“ transportavimo įkainius 3
lentelėje.
3 Lentelė
UAB „Rivira“ apvaliosios medienos transportavimo įkainiai
Eil. Nr.
Urėdija 1m3 atvežimo įkainis be pasikrovimo miške
1m3 atvežimo įkainis su pasikrovimu miške
1 Valkininkų miškų urėdija 25 Lt + PVM 31 Lt + PVM
1 Druskininkų miškų urėdija 25 Lt + PVM 31 Lt + PVM
Šiame darbe tiriamos įmonės UAB „Virana“ medienos pervežimo įkainius pateiksiu 4 lentelėje. Jie
yra nedaug mažesni nei prieš tai paminėtų dviejų įmonių, todėl lentpjūvės vadybininkas stengsis
užsisakyti įmonės „Virana“ siūlomas paslaugas, tam, kad perkamo produkto išlaidos (apvaliosios
medienos savikaina) būtų kuo mažesnės. Įmonė „Virana“ užsiima papildoma veikla, gamina
medinius padėklus, perka miškus, prekiauja įvairios rūšies apvaliąja mediena ir medžio drožlėmis.
Iš papildomos veiklos UAB „Virana“ gauna pelną, todėl transporto paslaugas gali parduoti pigiau
nei įmonės UAB „Elektrotinklas“ ar UAB „Rivira“, kurios teikia tik transporto paslaugas ir
neužsiima jokia kita papildoma veikla. Lentelėje matome transportavimo įkainius kai vežama
apvalioji mediena su medienveže be manipuliatoriaus ir įkainius, kai medienvežė nuvykusi į tarpinį
apvaliosios medienos sandėlį atlieka pasikrovimo darbus ir tik tada gabena krovinį į lentpjūvę.
33
4 Lentelė
UAB „Virana“ apvaliosios medienos transportavimo įkainiai
Eil. Nr.
Urėdija 1m3 atvežimo įkainis be pasikrovimo miške
1m3 atvežimo įkainis su pasikrovimu miške
1 Valkininkų miškų urėdija 25 Lt + PVM 31 Lt + PVM
1 Druskininkų miškų urėdija 25 Lt + PVM 31 Lt + PVM
Konkurentai:
• pagrindiniai konkurentai tarp medienos vežėjų yra tie, kurie valdo didelę transporto rinkos
dalį (tai būtų tokios įmonės kaip UAB „Aukštaitijos šilas“, UAB „Euroriba“, UAB
„Transgimas“, V.Remeikos PĮ)
• konkurentų veikla, dėl kurios juos pasirenka užsakovai (pvz. papildomi krovimo darbai);
• paslaugų teikimo forma;
• kainų politika (kuo mažesnis apvaliosios medienos pervežimo įkainis, tuo pervežimo įmonė
patrauklesnė užsakovui).
Dauguma transporto įmonių (pvz.: UAB „Virana“ ,UAB „Ekomediena“), kurios rimtai žiūri į
marketingą, turi specialistus, kurie tiria rinką. Nustato rinkos vietą, įvertina konkurentus ir parengia
tobulesnį transporto įmonei paslaugų teikimo planą, Tada klientas įvertina transporto įmonės
siūlomų paslaugų savybes. Transporto paslaugų teikimo atveju galime teigti, kad marketingas – tai
transportavimo rinkos valdymo procesas, t.y. realių ar paskatintų vartotojų poreikių nustatymo ir tos
paklausos patenkinimo per susijusias transportavimo, paskirstymo, kainų nustatymo ir skatinimo
funkcijas. Transporto įmonių vadovai, kurie orientuojasi į rinką, turi rinktis tinkamus rinkos
segmentus ir atsižvelgti į kliento poreikius paslaugoms. Tokia įmonė stato save į kliento vietą ir
aiškinasi, kokią vertę turi jos produktas potencialiam pirkėjui. Šios pozicijos realizavimas reikalauja
nuodugnios rinkos analizės. Analizės tikslas – padaryti rinkos žemėlapį ir išsiaiškinti vietas ir
rodiklius, kurių pagrindu tiksliai nustatomi siūlomų paslaugų poreikiai, kad būtų galima išplėsti
veiklą. Marketingas negali egzistuoti atskirai nuo kitų įmonės veiklos sričių. Tai įmonės gyvybinio
proceso dalis. Norint priimti teisingą marketingo sprendimą, būtina nuodugniai ištirti rinką,
potencialius klientus, padaryti esamos situacijos analizę regione arba šalyje. Transporto įmonės
marketingas yra krovinių ir keleivių transportavimo rinkos plėtimo priemonė. Marketingas krovinių
vežime reiškia: krovinių siuntėjų ir gavėjų poreikių nustatymas, sukūrimas efektyvios ir patikimos
transportavimo sistemos, kurios paslaugos gali būti parduotos tiek klientams, tiek ir įmonei
naudinga kaina, visų firmos išgalių realizavimas siekiant gauti papildomo pelno, papildomų
paslaugų klientams teikimas, paslaugų siūlymas potencialiems klientams.
Medienvežės mašinos, kurios turi krovimo įrangą t.y. manipuliatorius 5 pav., yra patogesnės
34
transporto užsakovui, šios transporto priemonės nuvykusios į mišką gali atlikti: medienos
pasikrovimo darbus pačios, šiuo atveju, užsakovas sutaupo pinigų, nes miškovežių pakrovimo
įkainiai visada yra brangesni.
Įmonės „Virana“ pranašumas rinkoje yra tas, kad ši įmonė turėdama keturias medienvežes (iš jų dvi
su manipuliatoriais) gali atlikti specialias užsakovo pageidaujamas paslaugas, ne tik pervežimo.
Paslaugos užsakovas kiekvieno užsakymo metu turi galimybę pasirinkti, kuri medienvežė, tam
tikru momentu yra reikalingesnė, su manipuliatoriumi ar be jo. Lietuvoje yra nemažai įmonių,
kurios užsiima medienos pervežimu, tačiau kai kurios turi medienvežes, kurios negali atlikti
krovimo darbų ar atvirkščiai (6 pav.). Konkurencijos atžvilgiu įmonė „Virana“ turi daugiau
pranašumų nei kitos įmonės, kurių medienvežės neturi manipuliatorių. Įmonė „Ervelita“ turi tris
mašinas, kurios atlieka apvaliosios medienos pervežimo paslaugas. Konkurencijos atžvilgiu ši
įmonė nėra labai patraukli, nes neatlieka papildomų krovos darbų. Tačiau, yra tokių medienos
pardavėjų (pvz.: VĮ miškų urėdijų), kurios įsigijusios šiuolaikiškas ir našias miško ruošos transporto
priemones, krovos darbus gali atlikti labai kokybiškai ir gritai. Dažniausia tokie apvaliosios
medienos pardavėjai pageidauja, kad į jų miško tarpinį sandėlį atvyktų ne savikrovė medienvežė.
5 pav. Medienvežė transporto priemonė su manipuliatoriumi
35
6 pav. Medienvežė transporto priemonė be manipuliatoriaus
Transporto paslaugų pardavimo savikainą sudaro išlaidos:
• vairuotojų darbo užmokestis:
• mokesčiai socialiniam draudimui;
• išlaidos degalams;
• dienpinigiai vairuotojams;
• išlaidos susijusios su komandiruote;
• išlaidos tepalams ir kitoms eksploatacinėms medžiagoms;
• išlaidos padangų remontui ir atstatymui;
• išlaidos automobilių ir priekabų techninei apžiūrai;
• automobilių ir priekabų nusidėvėjimo atskaitymai;
• draudimo išlaidos;
• išlaidos licencijoms ir kitiems vežimo dokumentams (važtaraščiams, gabenimo lapams ir
pan.);
• kitos išlaidos.
Vairuotojų darbo užmokestis priklauso nuo to, kiek reisų, vienas vairuotojas atlieka per dieną.
Tyrimui pasirinkta įmonė „Virana“ paskaičiuoja darbo užmokestį taikydama koeficintus, kurie
sudaro apie 10 % nuo pervežto apvaliosios medienos 1 m3 įkainio. Be koeficiento dar yra
36
taikomas valandinis tarifas, t.y. vairuotojas pagal grafiką dirbdamas 8 darbo valandas uždirba
9,70 Lt/h.
2.2. Įmonės „Virana“ veiklos analizė
Šiame skyriuje aprašoma įmonės „Virana“ veikla. Išsiaiškinsime įmonės situaciją rinkoje,
aptarsime pervežimo įkainius, maršrutų planavimą bei leistino svorio viršijimą, kuris sąlygoja
konkurenciją tarp vežėjų.
Tyrimui buvo pasirinkta įmonė UAB „Virana“. Įmonė įsikūrė 1995 m. 2007 metų
duomenimis, įmonėje dirba 22 žmonės, iš jų personalo darbuotojų - 10 žmonių, 4 vairuotojai, ir 10
žmonių užimančių įvairias kitas vadybines pareigas. Personalu vadinami įmonės, organizacijos ar
įstaigos darbuotojai. Kelių transporte didžiausią darbuotojų dalį (apie 60%) sudaro vairuotojai.
Kelių transporto įmonės darbuotojų sudėtis priklauso nuo įmonės tipo ir struktūros, automobilių
parko, pamainų skaičiaus per parą ir panašiai. Pagal gamybinį požiūrį visi kelių transporto įmonės
darbuotojai skirstomi į dvi grupes - gamybinį personalą ir vadybinį personalą. Gamybiniam
personalui priskiriami įmonės darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys gamybos procese, taip pat jį
aptarnaujantys ir jam vadovaujantys. Vadybiniam personalui priskiriami visi tiesioginiai kelių
transporto įmonės vadovai, taip pat užimantys pareigas tiesiogiai susijusias su techniniu
vadovavimu gamybiniam procesui ir tarnautojai.
Įmonė „Virana“ turi 4 medienvežes, 2 iš jų su manipuliatoriais (su kranu) ir 2 be
manipuliatorių. Įmonėje dirbančių medienvežių vairuotojų vidutinis amžius siekia apie 40 metų.
Vairuojant autotraukinius ir kitas krovinines transporto priemones vairuotojai turi 8 – 11 metų
patirtį (vadinami kvalifikuoti vairuotojai).
Įmonė užsiima tokia veikla:
� Gamina įvairios paskirties, rūšies medinius padėklus, juos termiškai apdirba.
� Užsiima miškų pirkimu bei jo ruoša.
� Prekiauja įvairios rūšies apvaliąja mediena ir medžio drožlėmis – skiedra.
� Atlieka medienos pervežimo paslaugas, medienos iškrovimo, pakrovimo darbus
medienvežėmis mašinomis (su manipuliatoriumi).
� Anksčiau įmonė tiekdavo savo produkciją į kitas Europos šalis, tačiau nuo šių
metų ši veikla vykdoma tik Lietuvos teritorijos ribose. Skiedra yra perkama
kaimyninėse Europos šalyse, o pardavimai vyksta tik Lietuvoje.
Įmonėje organizuojami pameistrystės mokymo kursai. Juose žmonės yra mokomi dirbti
pneumatiniais plaktukais, apmokinami hidro-manipuliatoriaus operatoriai. Kursai organizuojami kai
37
atsiranda naujų darbuotojų apmokymo poreikis. Po pastarųjų kursų darbuotojams nėra išduodamas
pažymėjimas, kuris ateityje patvirtintų turimą darbuotojo kvalifikaciją.
Duomenų konfidencialumo išsaugojimo sumetimais, įmonės pavadinimas šiame darbe yra
pakeistas.
Dauguma kainų yra tiesioginio susitarimo tarp vežėjų ir krovinių siuntėjų rezultatas. Šis
derybų procesas yra vežėjų ir krovinių siuntėjų bendradarbiavimas. Siuntėjas reikalauja, kad vežėjai
turėtų pakankamai tiksliai apskaičiuotas kainas. Prieš derybų pradžią apvaliosios medienos vežėjai
privalo nustatyti kainas konkrečioms siūlomoms paslaugoms. Šiuo atveju būtų - įmonės „Virana“
paskaičiuoti įkainiai pervežimo paslaugoms bei pakrovimo - iškrovimo darbų atlikimui. Tačiau tai
leidžia vežėjui ir krovinio siuntėjui dirbti kartu ir stengtis kiek galima sumažinti vežėjų pradinę
kainą. Daugelis vežėjų, tarp jų ir įmonė „Virana“ naudoja pačias naujausias kainų nustatymo
programas, kurios tiksliai apskaičiuoja vežėjų kainas ir krovinio siuntėjo poreikius.
Atsižvelgdami į tai, kad reikalinga pakankamai daug investicijų į naudojamą įrangą,
aparatūrą bei savo pačių veiklos išlaidas, transporto paslaugų teikėjai žino, kad norint gauti pelną ir
reikiamai aptarnauti klientus, svarbiausia yra gerai susiplanuoti maršrutą. Maršruto planavimas
svarbus yra tuo, kadangi išaugo konkurencija ir padidėjo ekonominių veiksnių poveikis (pvz.: kuro,
darbo vietų, įrangos ir pan.). Įmonė „Virana“ turi keturias medienvežes mašinas ir sugeba gauti
didelę naudą atlikdama išankstinių vežimų planavimą, bei optimizuodama maršrutus. Tai padaryti
nėra labai paprasta, apvaliosios medienos vežėjų rinkoje vyrauja daug problemų susijusių su oro
sąlygomis, bei gamtinėmis aplinkybėmis. Nauda, kurią įmonė gauna planuodama maršrutus labai
susijusi su sumažintomis krovinio (apvaliosios medienos) vežimo išlaidomis, geresniu klientų
aptarnavimu, mažesnėmis investicijomis į transporto priemonę. Didelė dalis apvaliosios medienos
vežėjų yra susiskirstę savo rinkas pagal geografinę padėtį, taip patogiau yra numatyti planuojamų
atlikti reisų skaičių žinant kiek laiko užtrunkama nuvykti iš vienos vietos į kitą. Šiuo atveju įmonė
taip pat sutaupo pervežimo kaštus.
Įmonės paslaugų savikaina priklauso nuo techninio įmonės aprūpinimo, technologinių
procesų organizavimo. Transporto įmonėse savikaina dažniausiai nustatoma vienam kilometrui
ridos arba vienai tonai krovinio pervežti tam tikru kilometrų atstumu.
Lietuvoje šiuo metu medienos gabenimo rinkoje vyrauja 1m3 pervežimo įkainis,
priklausomai nuo atstumo. Lietuvoje nelegalus vežėjas gali gabenti net iki 60 m3 (kai leidžiama
gabenti tik 20 – 25 m3) medienos t.y. didžiausia leistina bendroji junginio su kroviniu masė gali
siekti net iki 80 tonų. Taigi, viršijus didžiausia leistiną bendrąją junginio su kroviniu masę tik
keliomis tonomis (1, 2 ar 5), vairuotojui skiriama bauda siekia nuo 500 iki 1000 litų, o įmonei nuo
1000 iki 2000 litų baudos. Tuo tarpu, tiems vairuotojams kurie perveža krovinį iki 80 tonų (su
kroviniu bendroji leistinoji masė kai viršsvoris matomas „plika akimi“ iki 30 – 40 tonų) skiriama
38
tokia pati maksimali bauda. Be to yra pažeidžiama ir kiti įstatymai, dėl transporto priemonės ilgio.
Taigi, dėl valstybinių įstatymų neapdairumo, galima įžvelgti, kad vyksta diskriminacija ir
konkurencija tarp įmonių ir tarp vairuotojų.
Remiantis įmonės „Virana“duomenimis buvo nustatyta, kiek ir kokių pažeidimų gavo įmonė
ir vairuotojai už padarytus nusižengimus (t.y. vežant per didelį krovinį). Peržiūrėjus dokumentus
buvo nustatyta, kad buvo gautos tik trys baudos (per visą įmonės gyvavimo laikotarpį), kurios buvo
skirtos tik vairuotojams (dėl vežto per didelio apvaliosios medienos kiekio). Kadangi įmonėje
siekiama išlaikyti draugiškus santykius su vairuotojais, įmonė sumokėjo jiems skirtas baudas.
Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, tarptautinio įvairių kitų krovinių
pervežimo transporto priemonės vairuotojui yra leidžiama išmokėti daug didesnę komandiruotės
išlaidų sumą negu medienos pervežimo transporto vairuotojui. Dėl darbo vietų ir gerų bei patyrusių
vairuotojų vyksta konkurencija,. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis yra žinoma, kad tarptautinių
įvairių krovinių pervežimo transporto vairuotojui skiriama išlaidų suma siekia net 100 lt per dieną,
kai tuo tarpu Lietuvos Respublikoje suma 6,5 karto mažesnė. Atsižvelgiant į darbo sunkumą, būna,
kad apvaliąją medieną pervežantis vairuotojas išvažiavęs iš garažo pirmadienį, atgal sugrįžta tik
penktadienį. Todėl manau, kad Lietuvoje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys visuomenės
poreikiams, ypatingai apvaliąją medieną pervežančioms įmonėms, jų vairuotojams.
2.3. Įmonės “Virana” apvaliosios medienos transportavimo kaštai
Šiame skyriuje bus analizuojama ir įvertinta apvaliosios medienos transportavimo kaštų
priklausomybė nuo transporto priemonės didžiausios leistinos bendrosios masės didinimo.
Duomenys darbui buvo rinkti ištisiniu dokumentų peržiūros metodu. Tyrimo metodai: teisinių ir
buhalterinių dokumentų retrospektyvinė, lyginamoji analizė, hipotetinės prielaidos ir
apibendrinimas.
Miško pervežimo darbais užsiimančios įmonės konkuruoja su santykinai didelėmis
tarptautinių pervežimų firmomis, kur vairuotojų atlyginimai vejasi Vakarų Europos šalių atlygius.
Žmonių emigracija į kitas vakarų šalis sudarė didžiulį profesionalių vairuotojų trūkumą. Pagal
šiame darbe sprendžiamas problemas padidinus medienos pervežimo bendrąją leistiną masę būtų
galima išsiversti su mažesniu medienvežių skaičiumi, tuo tarpu atsirastų galimybė, mažinti
pervežimo kaštus, sutaupyti kuro išlaidas ir padidinti vairuotojų atlyginimus, atsižvelgti į vairuotojų
darbo sąlygas.
Netvarkingos transporto priemonės kelia didelį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, todėl
jos turėtų būti stebimos ir prižiūrimos nuo pačios eksploatacijos pradžios (www.vkti.gov.lt).
39
Lietuvoje nėra tokios sistemos, kuri visapusiškai įvertintų transporto priemonės kartu su
manipuliatoriumi, priekabos ir statramsčių techninį stovį, kitaip tariant nėra tokių numatytų
įstatymų tokiems reikalavimams. Pateikiu įmonės „Virana“ transportavimo kaštų struktūrą:
� medienvežių nusidėvėjimo išlaidos;
� remonto išlaidos;
� darbo užmokestis;
� padangų nusidėvėjimo išlaidos;
� tecninės apžiūros išlaidos;
� išlaidos už kranų priežiūrą;
� draudimo išlaidos;
� išlaidos už įregistruotas transporto priemones;
� transporto priemonių naudotojo mokesčio išlaidos.
5 Lentelė
Medienvežių transportavimo kaštai (%)
Kelių transporto sąnaudos Sąnaudų lyginamasis svoris (%)
Darbo užmokestis 20,0 Kuras ir eksploatacinės medžiagos 25,0 Padangų remontas ir jų priežiūra 3,0 Automobilių ir priekabų nusidėvėjimo atskaitymai 10,0 Automobilių ir priekabų TA 10,0 Draudimas, licencijos ir kt. vežimo dokumentai 12,0 Veiklos (pridėtinės) sąnaudos 20,0
Kelių transporto sąnaudos yra kintamos ir gamybinės (5 lentelė). Kintamomis vadinamos sąnaudos,
kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo bendros automobilių ridos. Tai vairuotojų atlyginimų, degalų,
tepalų ir kitų eksploatacinių medžiagų, padangų remonto ir atstatymo, automobilių TA. Pastovios
sąnaudos nepriklauso nuo bendros automobilių ridos dydžio. Joms priskiriame sąnaudas
automobilių licencijoms, draudimo sąnaudas, amortizacinius atskaitymus automobiliams, pastatams
ir įrengimams, valdymo sąnaudos, garažo ir ofiso išlaikymo sąnaudas. Pagal ryšį su gamybos
procesu kelių transporto įmonės sąnaudos skirstomos į gamybines bei negamybines (veiklos)
sąnaudas. Gamybinės sąnaudos skirstomos tiesiogines ir netiesiogines. Gamybinės sąnaudos
sudaro transporto paslaugų pardavimo savikainą. Tiesioginės sąnaudos yra tiesiogiai susijusios su
transporto darbo atlikimu (jas nesudėtinga paskaičiuoti. Tai vairuotojų ir konduktorių darbo
užmokestis su socialinio draudimo atskaitymais, komandiruotpinigiai bei pagrindinių medžiagų
(degalų) įsigijimo išlaidos.
40
Netiesioginės sąnaudos netiesiogiai susijusios su transporto darbo atlikimu. Tai įmonės tepalų ir
kitų eksploatacinių medžiagų įsigijimo išlaidos, sąnaudos automobilių techniniam aptarnavimui ir
einamajam remontui atlikti, padangų remonto ir jų atstatymo sąnaudos, nusidėvėjimo atskaitymai
automobilių kapitaliniam remontui ir visiškam atstatymui. Į savikainą įskaitoma: gamyboje
sunaudotų medžiagų, degalų, atsarginių dalių vertė, gamybos priemonių nusidėvėjimas, taip pat
darbo užmokestis, atskaitymai socialiniam draudimui, sąnaudos, susijusios su paslaugų valdymu bei
aptarnavimu. Toliau pateikiu jų detalizavimą atskirais paveikslais. Žemiau pateiktame paveiksle (7
pav.) pagal surinktus buhalterinius įmonės duomenis pateikta informacija apie transporto priemonių
nusidėvėjimą per metus kas mėnesį.
Didesnis išlaidų kiekis rodo transporto priemonių gedimus. Rugpjūčio, rugsėjo ir spalio
mėnesiais gedimų buvo daugiausia. Mažiausias gedimų kiekis buvo gruodžio ir liepos mėnesiais.
Transporto priemonių remontas, kaip ir atskirų dalių pirkimas yra neatsiejamas. Tai gana didelė
problema iškyla kiekvienoje įmonėje. Sugedus transporto priemonėms, mažėja įmonės ekonomikos
lygis ir gaunamas pelnas iš apvaliosios medienos pervežimų. Sugedus medienvežei jos remontas
gali užtrukti ilgiau nei mėnesį, tuomet įmonė yra priversta pervežti medieną su likusiomis
transporto priemonėmis, kad išlaikyti ekonominį stabilumą. Detalesnės išlaidų sumos, kada buvo
reikalingas atlikti mašinų remontas, perkamos dalys siekiant sutvarkyti sugedusias transporto
priemones pateikiamos 8 paveiksle.
0,00 Lt
2.000,00 Lt
4.000,00 Lt
6.000,00 Lt
8.000,00 Lt
10.000,00 Lt
12.000,00 Lt
14.000,00 Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Išla
ido
s,
Lt
7 pav. Įmonės „Virana“medienvežių nusidėvėjimo išlaidos per 2007 m.
41
Mažiausias išlaidas už transporto priemonių dalis įmonė patyrė gegužės mėnesį, neperkopė 5000 Lt.
ribos. Balandžio ir spalio mėnesiais išlaidos jau šiek tiek didesnės nei gegužės mėnesį. Didžiausias
išlaidas už medienvežės dalis įmonė „Virana“ turėjo lapkričio mėnesį, jų suma viršijo 20000 Lt.
Padangų nusidėvėjimas transporto priemonėms priklauso irgi nuo įvairių priežasčių. 9 paveiksle
pateikiama išlaidos už padangų nusidėjimą. Mažiausios padangų nusidėvėjimo išlaidos įmonėje
“Virana” sudarė sausio mėnesį. Didesnę išlaidų dalį padangų nusidėjimui, įmonė patyrė nuo
vasario iki rugpjūčio mėnesio.
0,00 Lt
5.000,00 Lt
10.000,00 Lt
15.000,00 Lt
20.000,00 Lt
25.000,00 Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Išla
ido
s,
Lt
8 pav. Įmonės „Virana“ transporto parko dalių išlaidos per 2007 metus
0,00 Lt
100,00 Lt
200,00 Lt
300,00 Lt
400,00 Lt
500,00 Lt
600,00 Lt
700,00 Lt
800,00 Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Išla
ido
s, L
t
9 pav. Padangų nusidėvėjimo išlaidos įmonėje „Virana“ per 2007 metus
42
Labai svarbu bent kartą per mėnesį su specialiu slėgio matuokliu patikrinti, koks slėgis yra
padangose. Nepakankamas arba per didelis slėgis gali nulemti netinkamą, pernelyg greitą padangos
nusidėvėjimą, o dėl to padanga per daug įkaista, daugiau sunaudojama degalų ir net gali kilti
padangos sprogimo pavojus. Daug įtakos pdangų nusidėvėjimui turi oro sąlygos, vairavimo greitis,
vairuotojų nuovargis.
Lietuvoje mokesčiai taip pat yra mokami už techninę mašinų apžiūrą, tačiau apžiūrima tik
sunkvežimis, o niekas nevertina manipuliatoriaus ir kitų svarbių dalių dėl techninio stovio ir
tinkamumo. Dėl tokių netikslumų kyla nepasitenkinimas, piktnaudžiavimas. Žemiau pateiktos (10
pav.) išlaidos už techninės apžiūros mokamos per metus išsamią informaciją. Visa suma už techninę
apžiūrą metams už sunkvežimius siekia 958,80 Lt. Ši suma yra išskirstoma kiekvienam mėnesiui.
Didesnės įmokos tenka metų pradžioje (daugiau pervežimų, palankesnės sąlygos dirbti miškuose).
Pervežimų savikainos lygis priklauso nuo daugelio faktorių: techninio įmonės aprūpinimo,
technologinių procesų organizavimo.
Kitame paveiksle (11 pav.) pateikiama informacija apie įmonės UAB „Virana“ kranų
priežiūros tarnybai mokamus mokesčius. Šis mokestis mokamas už prižiūrimus kranus. Mokesčiai,
kurie mokami už kranų priežiūrą atitinka kaip sunkvežimio techninė apžiūra. Visa suma už techninę
apžiūrą metams už kranų priežiūrą siekia 1.475,76 Lt.
0,00 Lt
20,00 Lt
40,00 Lt
60,00 Lt
80,00 Lt
100,00 Lt
120,00 Lt
140,00 Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Išla
ido
s, L
t
10 pav. Techninės apžiūros išlaidos įmonėje „Virana“per 2007 metus
43
11 paveiksle matome, kad mokestis už kranų priežiūrą kiekvieną mėnesį buvo toks pat ir
nekito.
Daug eismo įvykių sukelia sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai, nepastebintys
labai arti ar šalia jų transporto priemonės kitų eismo dalyvių. Šie eismo įvykiai dažnai būna susiję
su krypties keitimu sankryžose, kelių susikirtimuose ar žiedinėse sankryžose, kai vairuotojai
nepastebi kitų į vadinamuosius akluosius taškus, kurie susidaro prie pat jų transporto priemonės,
patekusių eismo dalyvių. Norint apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų vairuotojus, jų transporto
priemones bei kitus eismo dalyvius būtina turėti draudimą. Draudimas, kaip ir kiti mokesčiai, kurie
mokami už įvairias transporto priemones, įtraukiami į įmonės „Virana“ išlaidas. Perkant
sunkiasvorias ir lengvasias transporto priemones jų draudimo išlaidos yra skirtingos, nes
sunkiasvorių transporto priemonių gabaritai yra daug didesni negu lengvųjų automobilių. Visa
išlaidų suma už apdraustas įmonės UAB „Virana“ transporto priemones siekia 18.313,12 Lt.
Smulkesnės kiekvieno mėnesio draudimo išlaidos pateikiamos pteikiamos 12 paveiksle. Pirmą
pusmetį draudimo išlaidos buvo mažesnės, nuo liepos mėnesio išlaidos draudimui padidėjo, nes
pabrango draudimo įmokos. Transporto priemonių savininkai ar valdytojai už Lietuvos
Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones nurodytą mokestį moka už kiekvieną
N2/N3 kategorijos krovininę transporto priemonę, tarp jų O4 klasės priekabas ir puspriekabes,
atskirai, išskyrus už krovininių kelių transporto priemonių junginį N3+O4 (nuo 40 iki 44 tonų
bendrosios masės, vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe.
0,00 Lt
20,00 Lt
40,00 Lt
60,00 Lt
80,00 Lt
100,00 Lt
120,00 Lt
140,00 Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Išla
ido
s,
Lt
11 pav. Išlaidos už kranų priežiūrą įmonėje „Virana“ per 2007 metus
44
Įregistruotos transporto priemonės mokesčio dydis, apskaičiuojamas pagal transporto priemonės
registravimo liudijime (transporto priemonės naudotojo pažymėjime) nurodytą transporto
priemonės leidžiamą didžiausią masę (leidžiamą didžiausią svorį, bendrąją masę). Transporto
priemonės mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal transporto priemonės registravimo liudijime
(transporto priemonės naudotojo pažymėjime) nurodytą transporto priemonės leidžiamą maksimalią
masę (leidžiamą maksimalų svorį, bendrąją masę). Transporto priemonės mokesčio mokėjimo
dokumente turi būti nurodyta mokesčio mokėtojo pavadinimas (vardas, pavardė ar įmonės
pavadinimas). Mokestis nemokamas už Vidaus reikalų ministerijai bei įstaigoms prie šios
ministerijos priklausančias transporto priemones, priskirtas kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai,
rikiuotės ir transportavimo grupėms, bei už užsienio valstybių karinei apsaugos sistemai
priklausančias transporto priemones, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova, ir (ar) transporto
priemonės (jų junginio) bendroji masė viršija leidžiamus dydžius, ir už specialias kelių transporto
priemones, skirtas specialiems darbams atlikti, – šių transporto priemonių važiavimo maršrutą
būtina suderinti su Direkcija. Transporto priemonių savininkai ar vairuotojai, važiuodami
valstybinės reikšmės keliais, privalo turėti dokumentus, patvirtinančius transporto priemonės, už
kurią mokestis nemokamas, priskyrimą atitinkamai transporto grupei ir jų priklausymą
atitinkamoms institucijoms ar organizacijoms. Bendras mokestis už įregistruotas transporto
priemones metams siekia 6.099,72 Lt. Detalesnė informacija apie išlaidas pateikiama 13 paveiksle.
0,00 Lt
500,00 Lt
1.000,00 Lt
1.500,00 Lt
2.000,00 Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Išla
ido
s, L
t
12 pav. Įmonės „Virana“ draudimo išlaidos per 2007 metus
45
Pagal dabar Lietuvos Respublikoje galiojančius reikalavimus medienos vežėjai moka
transporto priemonės naudotojo mokestį už maksimalią bendrą transporto priemonės masę, pagal
techninius sunkvežimio ir priekabos duomenis. Naudotojo mokestis mokamas atskirai už kiekvieną
autobusą, krovininę kelių transporto priemonę ar transporto priemonių junginį pagal jų bendrąją
masę. Mokesčio dydis priklauso nuo transporto priemonės tipo ir klasės, bei pagal važiavimo
aukščiausios kategorijos keliais trukmę (metų, mėnesio, savaitės, dienos). Mokesčio dydis,
apskaičiuojamas, pagal transporto priemonės registracijos liudijime nurodytą transporto priemonės
leidžiamą maksimalią masę. Transporto priemonių savininkai ar valdytojai mokestį apskaičiuoja
patys ir atsako už jo apskaičiavimo teisingumą. Šioje įmonėje mokamas naudotojo mokestis yra
stabilus ir siekia 1.600 Lt vienai medienvežei per metus. Įmonėje nuo metų pradžios buvo 3
medienvežės mašinos, todėl buvo sumokėta 4.800 Lt, o nuo liepos mėnesio nupirkus dar vieną
medienvežę mašiną buvo sumokėta dar 1.600 Lt. Visa išlaidų suma siekia 6.400 Lt. Mokestis
paskirstomas kiekvienam mėnesiui pavaizduota 14 paveiksle. Taip pat visi vairuotojai, kurie
vairuoja sunkiasvores transporto priemones (šiuo atveju medienvežes) naudoja tachografo patikrą,
kuri privaloma kiekvieno reiso metu. Tokios patikros įmonėje naudojamos kaip ir licenzijos, kurios
taip pat yra privalomos. Tachografo patikra metams vienai mašinai siekia 90 Lt. Kadangi įmonėje
yra 4 transporto priemonės, todėl išlaidos už visas patikras siekia 360 Lt.
0,00 Lt
100,00 Lt
200,00 Lt
300,00 Lt
400,00 Lt
500,00 Lt
600,00 Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Išla
ido
s, L
t
13 pav. Įmonės „Virana“ Išlaidos už įregistruotas transporto priemones per 2007 metus
46
Lentelių su detalesne informacija apie šią patikrą darbe nepateikiama, kadangi didelių
pakitimų dėl vienodos išlaidų sumos nesimato. Be to norėčiau pabrėžti, kad ketvirta transporto
priemonė įmonėje buvo įsigyta tik nuo liepos mėnesio. Dažniausiai pasitaikančių medienos
pervežimui skirtų sunkvežimių didžiausia (pagal technines transporto priemonės specifikacijas)
leidžiama bendra (tiktai transporto priemonės) junginio su kroviniu masė siekia – 26 000 kg, o
daugumos priekabų (pagal technines transporto priemonės specifikacijas) leidžiama bendroji
junginio su kroviniu masė siekia – 24 000 kg. Todėl jeigu transporto priemonė atitinka aukščiau
pateiktas technines specifikacijas naudotojo mokestis (anksčiau buvo vadinamas kaip kelių
mokestis) turi būti sumokėtas už maksimalią galimą bendrą (pagal transporto priemonės technines
specifikacijas) leidžiamą junginio su kroviniu masę, kuri siekia apie 50 tonų, tačiau pagal
dabartinius LR galiojančius įstatymuose nustatytus reikalavimus, pervežant krovinį, leidžiama
maksimali transporto priemonės junginio su kroviniu masė sudaro vos 40 tonų. Galiojant tokiems
įstatymams galima teigti, jog nelegaliai pagal technines charakteristikas galima gabenti iki 1,5
karto didesnį krovinį, negu leidžia numatyti įstatymai ir pažeidinėti kitas krovinio transportavimo
taisykles ir reikalavimus. Taip iškreipiama apvaliosios medienos gabenimo rinka, pervežimo
įkainiai (nebeįmanoma įsigyti naujos technikos dėl lėšų stokos), žlugdomos įmonės, kadangi dėl
tokio elgesio įmonės plėtra stabdoma (nedirbama visu pajėgumu), skatinama nelygių darbo sąlygų
sudarymas rinkos dalyviams ir pažeidinėjamos krovinio gabenimo taisyklės, konkurencija vyksta
viršsvorio sąskaita. Norint išvengti tokių dalykų ir įvairių nesutarimų reikia pradėti tobulinti jau
0 Lt
200 Lt
400 Lt
600 Lt
800 Lt
1.000 Lt
1.200 Lt
1.400 Lt
1.600 Lt
1.800 Lt
1 2 3 4
Išla
ido
s p
er
metu
s,
Lt
14 pav. Įmonės „Virana“ transporto priemonės naudotojo mokesčio išlaidos per 2007
metus
47
esančius ir kurti naujus, specializuotus tam skirtus įstatymus, kurie reglamentuotų medienos
pervežimo tvarką.
Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys
Ilgiai:
o pavienio automobilio - 12,00 m
o priekabos - 12,00 m
o sujungtos transporto priemonės (vilkikas su puspriekabe) - 16,50 m
o autotraukinio (automobilio su priekaba) - 18,75 m
Pločiai:
o visų kelių transporto priemonių - 2,55 m
Aukštis:
o visų kelių transporto priemonių - 4,00 m
(Šaltinis: Valstybinė Kelių Transporto Inspekcija prie Susisiekimo ministerijos)
Maksimalios leidžiamos transporto priemonių bendrosios masės
Autotraukinių priekabos:
o dviašės - 18 t;
o triašės - 24 t.
(Šaltinis: Valstybinė Kelių Transporto Inspekcija prie Susisiekimo ministerijos)
Remiantis kaimyninių šalių patirtimi jeigu Lietuvoje būtų padidinta bendroji leistinoji
transporto priemonės junginio su kroviniu masė iki 52 tonų, diferencijuojant ją pagal automobilio
technines charakteristikas, (pvz.: Latvijoje yra nustatyta maksimali vienos ašies apkrova,
nepriklausomai nuo jų skaičiaus ir medienos pervežimo transporto priemonės junginio su kroviniu
bendroji masė), kad atitiktų techninius reikalavimus transporto priemonei neviršijant dabartinių
galiojančių vienos ašies apkrovos bei medienos pervežimo transporto junginio ilgio reikalavimų.
Pavyzdžiu galėtų būti toks transporto priemonės junginys, kuris turėtų turėti ne mažiau kaip 6 arba
7 ašis (tai atitinkamai sudaro: sunkvežimis su 3 ašimis, priekaba būtų 3 – 4 ašys, puspriekabė
sudaryta iš 3 ašių). Lietuvoje pagal įstaymus galimas maksimalus transporto priemonės ilgis yra
didesnis (siekia net iki 27m.) negu kaimyninėje šalyje, tačiau bendroji leistinoji junginio su kroviniu
masė daug mažesnė, tad ir nebeaiški tampa ekonomiškumo samprata. Remiantis pateiktais
duomenimis apie metinį Lietuvoje iškertamos medienos kiekį, kuris per ateinančius 30 metų
sudarys iki 8mln.m3. Lietuvoje galiojantys reikalavimai paminėti ir anksčiau šiame darbe nurodo,
jog bendra transporto priemonės su kroviniu masė neturi viršyti 40 tonų (vidutinė medienvežės su
priekaba masė be krovinio yra apie 19 000 kg), todėl apskaičiuota jog vienu metu galima vežti apie
20 – 25 m3 apvaliosios medienos. Įvertinus ir apskaičiavus metinį iškertamos medienos kiekį, būtų
galima teigti, kad tai sudarytų apie 350 000 apvaliosios medienos pervežimo reisų.
48
3. ĮMONĖS „VIRANA“ KONKURENCINIŲ PRANAŠUMŲ STIPRINIMAS
Kaip ir visos transporto įmonės Lietuvoje, taip ir įmonė „Virana“ atlieka transporto
logistikos funkcijas. Transporto logistika yra viena iš grandžių bendroje logistikos procesų
grandinėje. Transporto logistikos funkcijos yra šios: kokybiškai, laiku ir į nustatytą vietą pristatyti
kliento prekę. Šioje darbo dalyje pateiksiu įmonės „Virana“ pranašumą rinkoje. Taip pat bus
pateikti skaičiavimai, padidinus apvaliosios medienos pervežimo priemonės junginio su kroviniu
leistinąją bendrąją masę kaip pasikeistų įmonės „Virana“situacija dėl bandymų vežti viršsvorį.
Nustatysime ir įvertinsime CO2 išmetimo kiekio priklausomybę nuo transporto priemonės
didžiausios leistinos bendrosios masės didinimo. Šiame skyriuje bus analizuojama anglies
dvideginio išmetimas į aplinką.
Bus paskaičiuota CO2 išmetimo kiekis į aplinką Lietuvoje, esant medienvežės maksimaliai
vienos ašies apkrovai. Šiame skyriuje palyginsime Švedijos metiniam iškertamos apvaliosios
medienos kiekiui reikalingą sunkvežimių kiekį šalyje. Kaip pasikeistų situacija rinkoje, mažinant ar
didinant transporto, kuris gabena apvaliąją medieną, išmetamas CO2 kiekis į aplinką.
3.1. Įmonės „Virana“ konkurencinio pranašumas vežėjų rinkoje stiprinimas
Šiame skyriuje pateiksiu koks yra įmonės „Virana“ pranašumas rinkoje. Taip pat bus
pateikti skaičiavimai, padidinus apvaliosios medienos pervežimo priemonės junginio su kroviniu
leistinąją bendrąją masę kaip pasikeistų įmonės „Virana“situacija dėl bandymų vežti viršsvorį.
Nustatysime ir įvertinsime CO2 išmetimo kiekio priklausomybę nuo transporto priemonės
didžiausios leistinos bendrosios masės didinimo.
Įmonės „Virana“ pranašumas rinkoje yra tas, kad ši įmonė turi keturias medienvežes (iš jų
dvi su kranais). Užsakovui pageidaujant šios įmonės medienvežės gali atlikti specialias paslaugas.
Tai padeda įmonei „Virana“ priimti užsakymus ne tik apvaliąjai medienai pervežti, bet ir atlikti
medienos pakrovimo bei iškrovimo darbus. Iškrovimo ir pakrovimo darbai dažniausia atliekami ir
miškuose, ir lentpjūvese. Pvyzdžiui, miške, iš rąstų rietuvės pakrauti medienvežę, kuri neturi
manipuliatoriaus, ar atvežus apvaliąją medieną į lentpjūvę ją iškrauti lentpjūvės teritorijoje, pervežti
iš vienos vietos į kitą. Paslaugos užsakovas kiekvieno užsakymo metu turi galimybę pasirinkti, kuri
medienvežė, tam tikru momentu yra reikalingesnė, su manipuliatoriumi ar be jo. Lietuvoje yra
nemažai įmonių, kurios užsiima medienos pervežimu, tačiau kai kurios turi medienvežes, kurios
negali atlikti krovimo darbų ar atvirkščiai.
49
Paslaugos užsakovas visada stengiasi rinktis patraukliausią medienos pervežimo įmonę,
dažniausia tai priklauso nuo paslaugos teikimo kokybės ir jos kainos. Įmonė „Virana“
bendradarbiauja su beveik visomis Lietuvoje esamomis didžiosiomis lentpjūvėmis, kurias reikia
aprūpinti apvaliąja mediena. Lentpjūvių transporto vadybininkai dažnai teikia užsakymus įmonei
„Virana“, dėl to, kad pakankamai lengvai susiderama dėl pervežimo įkainių palyginus su kitomis
transporto paslaugų įmonėmis. Įmonės „Virana“ vadovas yra lanksčiai nusiteikęs bendradarbiauti su
lentpjūvėmis, todėl už atliekamas pervežimo paslaugas dėl įkainių geranoriškai derisi su
užsakovais. Taip elgdamasis įmonės „Virana“ vadovas turi daug didesnį pranašumą tarp kitų
pervežimo paslaugų teikėjų. Kaip minėjau, užsakovas visada renkasi patraukliausią paslaugos
kainą, todėl įmonės „Virana“ vairuotojams labai retai pritrūksta darbo.
Lietuvoje apie 50 % iškertamos apvaliosios medienos sudaro valstybinės reikšmės miškai,
tai sudaro apie 4 000 000 kietmetrių medienos. Yra atlikti skaičiavimai pagal LR įstatymus
apvaliosios medienos pervežimo išlaidas, kad šiuo metu jos sudaro apie 67 000 000 litų. Jeigu būtų
padidinta apvaliosios medienos pervežimo priemonės junginio su kroviniu bendroji masė, tuomet
būtų galima sutaupyti pervežimo kaštus apie 20 – 25 %, tai reiškia, kad bendrosios išlaidos
sudarytų apie 55 000 000 Lt valstybės lėšų. Žemiau pateikiami įmonės UAB „Virana“ duomenys,
kurie buvo apskaičiuoti įmonei vykdant apvaliosios medienos pervežimą. Įmonė per 2007 metus
pervežė 31157,57 m3 ≈ 31157,6 m3 įvairaus drėgnumo apvaliosios medienos. Iš viso buvo padaryti
1065 pervežimo reisai. Remiantis žemiau pateiktų lentelių duomenimis, vidutinis pervežtos
apvaliosios medienos kiekis per vieną reisą yra 29,3 m3.
Apskaičiuojame pervežtos apvaliosios medienos masę:
29,3 m3 / 1,13 m3/t = 25,9 t (≈ 26 t),
Vidutinė transporto priemonių, kuriomis įmonė UAB "Virana" gabena apvaliąją medieną, masė (be
krovinio) yra 18 t. Lietuvoje didžiausia bendroji leistina junginio su kroviniu medienvežės masė
yra 40 t.
Apskaičiuojame leistiną (pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius normatyvus) apvaliosios
medienos masę pervežamą su įmonės transportu vienu reisu:
40 t - 18 t = 22 t ,
40 t - Lietuvoje maksimali leistina bendroji (su kroviniu) medienvežės masė;
18 t – Vidutinė įmonės transporto priemonių (be krovinio) masė.
29,3 m3 - vidutinis pervežtos apvaliosios medienos kiekis per vieną
reisą;
1t = 1,13 m3 esant vidutiniam medienos drėgnumui.
50
Apskaičiuosime, kiek apvaliosios medienos pervežimo reisų reikės padaryti įmonei, besąlygiškai
laikantis LR nustatytų krovinių pervežimo reikalavimų, pervežant tą patį apvaliosios medienos
kiekį:
Metinis įmonės apvaliosios medienos kiekis tonomis:
31157,6 m3 / 1,13 m3= 27573,1 t
27573,1 t / 22 t = 1254 reisai
Apskaičiuosime, kiek apvaliosios medienos pervežimo reisų reikės padaryti įmonei, remiantis
kaimyninės Latvijos šalies patirtimi, kur maksimali leistina bendroji transporto priemonės junginio
su kroviniu masė yra 52 tonos, pervežant tą patį apvaliosios medienos kiekį.
Tam apskaičiuojame, kokį apvaliosios medienos kiekį (t) galėtų pervežti medienvežė.
52 t – 18 t = 34 t
27573,1 t / 34 t = 811 reisų
15 Paveiksle pateiktas skirstinys apie pervežtą apvaliosios medienos kiekį per praėjusius
metus. Raudonos rodyklės ties 25 ir 35 tonomis imtinai, rodo koks pervežamos apvaliosios
medienos kiekis yra tuomet, kai laikomasi LR galiojančiais krovinių gabenimo įstatymais ir jeigu
būtų laikomasi Latvijoje galiojančiais pervežimų įstatymais kai galima gabenti daugiau negu 35
tonas apvaliosios medienos. Medienvežės važiuoja ir nepilnai pakrautos, kai krovinio masė nesiekia
25 tonų, tai įtakoja tokios aplinkybės, kaip nepalankios oro sąlygos (šlapia miške), taip pat, jeigu
nėra tiek medienos (atvažiavus pasikrauti), kad susidarytų pilna medienvežė.
Pagal šį skirstinį, 15 paveiksle galima padaryti prielaidą, kad padidinus bendrą leistiną
junginio su kroviniu masę iki 52 tonų bandymų vežti viršsvorį sumažėtų, tačiau kad visiškai išnyktų
27573, 1 t - Metinis įmonės pervežamos apvaliosios medienos kiekis (tonomis);
22 t – Leistina (pagal LR normatyvus) pervežti masė su įmonės transportu vienu reisu.
52 t - Rekomenduojama maksimali leistina bendroji (su kroviniu) medienvežės masė;
18 t – Vidutinė įmonės transporto priemonių (be krovinio) masė.
27573, 1 t - Metinis įmonės pervežamos apvaliosios medienos kiekis (tonomis);
34 t – Medienos kiekis (t), kurį galėtų pervežti medienvežė.
31157,6 m3 - Metinis įmonės pervežamos apvaliosios medienos kiekis;
1 t = 1,13 m3 esant vidutiniam medienos drėgnumui.
51
vargu ar galima būtų tikėtis, Lietuvoje jau dabar kartais viršijamas daugiau nei kitose Baltijos šalyse
galiojantis svorio apribojimas.
15 20 25 30 35 40 45 50 55 60
Vieno reiso krovinio svoris, tonomis
0%
4%
9%
13%
17%
22%
26%
30%
35%
39%
43%
48%
52%
57%
Re
isu
ska
iciu
s,
%
15 pav. 2007 m. medienos pervežimų skirstinys pagal svorį įmonėje UAB “Virana”
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos patvirtino priemonių planą
sunkiasvorių ir didžiagabaričių transporto priemonių kontrolei stiprinti. Ypatingas dėmesys
skiriamas medienvežėms, kurių didžioji dalis vyksta į Tarptautinę jūros perkėlą Klaipėdoje. Iš čia
mediena laivais išplukdoma į užsienio valstybes. Per tris mėnesius VKTI darbuotojai kartu su
policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnais patikrino 494 transporto priemones. Tarp jų
buvo 165 medienvežės. Iš patikrintų transporto priemonių 24 proc. viršijo leistiną bendrаjį svorį ar
ašių apkrovas. Didesnė pusė (65 proc.) medieną vežusių transporto priemonių buvo per daug
pakrautos ir neturėjo tam leidimų. Per tris mėnesius VKTI pareigūnai surašė 138 administracinių
teisės pažeidimų protokolus, iš jų 91 - medieną vežusiems vairuotojams. Mediena dažnai vežama
tam nepritaikytomis ar perdirbtomis transporto priemonėmis, kurioms nustatyta tvarka neatlikta
techninė ekspertizė, o tai kelia grėsmę eismo saugumui.
Atlikę skaičiavimus, galime teigti, kad remiantis Baltijos šalių galiojančiais įstatymais,
įmonei reikėtų padaryti 443 reisais mažiau, negu pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius krovinių
gabenimo įstatymus.
Balitijos šalių apribojimai
Lietuvos apribojimai
52
6 Lentelė
Įmonėje „Virana“ pervežtos medienos kiekis (m3) per 2007 metus
Vairuotojai Mėnesiai
Vairuotojas Nr. 1, mašina su manipuliatoriumi
Vairuotojas Nr. 2, 2, mašina su manipuliatoriumi
Vairuotojas Nr. 3 mašina be manipuliatoriaus
Vairuotojas Nr. 4 mašina be manipuliatoriaus
Sausis 1296,555 1038,574 544,479
Vasaris 1047,971 781,97 840,119
Kovas 1036,548 1009,998 936,995
Balandis 636,068 625,915 535,917
Gegužė 1003,281 1063,575 947,57
Birželis 828,21 956,981 402,755
Liepa 1144,365 672,995 412,682 405,537
Rugpjūtis 900,375 826,668 535,525 643,238
Rugsėjis 739,935 650,787 753,395 716,752
Spalis 1055,849 303,936 832,655 955,547
Lapkritis 441,303 303,936 287,96 540,141
Gruodis 338,3 737,02 781,27 643,92
Viso: m3 10468,76 8972,355 7811,322 3905,135
Iš viso: per metus:
m3 31157,572
53
7 Lentelė
Medienos pervežimo reisų skaičius UAB „Virana“ per 2007 metus
Vairuotojai
Mėnesiai
Vairuotojas
Nr. 1, mašina su
kranu
Vairuotojas
Nr. 2, mašina
su kranu
Vairuotojas
Nr. 3 mašina
be krano
Vairuotojas
Nr. 4 mašina
be krano
Sausis 40 32 21
Vasaris 33 25 27
Kovas 37 37 35
Balandis 12 30 24
Gegužė 32 34 32
Birželis 27 31 14
Liepa 31 21 13 14
Rugpjūtis 30 27 19 23
Rugsėjis 26 22 25 23
Spalis 40 11 31 28
Lapkritis 17 16 11 20
Gruodis 13 28 28 25
Viso: reisų 338 314 280 133
Iš viso: per 2007 metus 1065
Pagal atliktus skaičiavimus( 6, 7 lentelės), galime padaryti išvadą, kad kiekviena įmonės
medienvežė vidutiniškai perveža per vieną reisą 4 t (tai sudaro apie 4 m3) daugiau medienos be
žievės, negu tai leidžia Lietuvos Respublikoje galiojantys reikalavimai. Ši pervežamos apvaliosios
medienos masė viršija vidutinę leistiną vežamos medienos masę (kai medienvežės masė 18 t) 18 %.
Jeigu, minėta įmonė, griežtai vadovautųsi LR nustatytais reikalavimais, tai stipriai įtakotų
jos kaštus ir atitinkamai jos gaunamą pelną. Kai kurie įmonės kaštai (amortizacija, kuro sąnaudų
54
kaina, telefonų sąskaitos, remonto išlaidos) padidėtų vos ne penktadaliu. Jų apskaičiavimai pateikti
8 lentelėje.
8 Lentelė
Įmonėje „Virana“ pervežimo išlaidų palyginimas per 2007 metus
Duomenys
Išlaidų tipai 2007 m. duomenys
Duomenys, jeigu įmonė
laikytųsi LR įstatymų
Amortizacija 113 900,97 Lt 134 403,15 Lt
Kuras 406 580,88 Lt 446 181,86 Lt
Telefonai 1 629,51 Lt 1922,82 Lt
Remontas, dalys 124 700,86 Lt 147 147,01 Lt
Viso: 646812,22 Lt 729 654,84 Lt
Pagal atliktus skaičiavimus galime teigti, kad įmonės „Virana“ transporto priemonėms bus
reikalinga atlikti mažiau reisų, negu vadovaujantis šiuo metu galiojančiais reikalavimais (kai
maksimali leistina bendroji masė yra 40 t) Lietuvos Respublikoje.
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
1 2 3 4
perv
ežta
, m
3
16 pav. Apvaliosios medienos pervežimai įmonėje “Virana“ per 2007
55
Paveiksle pateikta (16 pav.) detalesni duomenys apie kiekvieno vairuotojo pervežtą
apvaliosios medienos kiekį per 2007 metus. Pirmas vairuotojas pervežė daugiausia medienos, tai
sudaro virš 10000 m3. Mažiausiai medienos pervežė ketvirtas vairuotojas, kadangi ketvirtoji
transporto priemonė (medienvežė) buvo įsigyta tik liepos mėnesį. Kiti vairuotojai pervežė mažiau
apvaliosios medienos negu pirmasis vairuotojas todėl, kad transporto priemonės gedo, vėliau
vairuotojai sirgo, be to įtakos turėjo ir oro sąlygos. Esant nepalankioms oro sąlygoms, neįmanoma
išvežti apvaliosios medienos iš miško, nes medienvežė negali įvažiuoti ir pasikrauti.
Kitame paveiksle (17 pav.) galime pamatyti kiekvieno vairuotojo atliktus reisus, kurių metu
buvo pervežtas tam tikras apvaliosios medienos kiekis. Pirmos dvi mašinos turi manipuliatorius, o
kitos dvi mašinos manipuliatorių neturi. Reisų skaičius skiriasi dėl tokių pačių sąlygų, kurios
paminėtos aukščiau t.y. kai buvo pervežama apvalioji mediena.
3.2. CO2 išmetimo mažinimo galimybės
Šiame skyriuje bus analizuojama anglies dvideginio išmetimas į aplinką. Bus paskaičiuota
CO2 išmetimo kiekis į aplinką Lietuvoje, esant medienvežės maksimaliai vienos ašies apkrovai.
Viena iš didžiausių XXI a. problemų - aplinkos atmosferos ir klimato sistemų kaita. Sukelti
klimato pokyčiai dėl žmogaus veiksmų tapo didele globaline problema. Visos Vakarų Europos jau
daugelį metų orientuojasi į skatinimą klimato apsaugai . Deda dideles pastangas, kad būtų
sustabdytas anglies dvideginio (CO2) dujų išmetimas į aplinką.
0
50
100
150
200
250
300
350
400
1 2 3 4
Reisų
sk
aič
ius
17 pav. Įmonėje “Virana“ per 2007 metus atliktas reisų skaičius
56
Išmetamo į aplinką CO2 kiekis priklauso nuo naudojamo kuro rušies, kokybės ir vidutinių
transporto priemonės kuro sąnaudų, nepriklausomai nuo transporto priemonės tipo ir variklio
galingumo. Transporto priemonės išmeta į orą vidutiniškai 2,7 kg anglies dvideginio (CO2)
kiekvienam sunaudoto dyzelino kuro litrui (kg/l).
Vidutinis tarptautinių prvežimų automobilių transportu atstumas apytikriai yra 1000 km.
Vidutinis tarpmiestinių pervežimų ilgis Lietuvoje – apie 60 km.
Taip pat yra atliekami tyrimai, dėl kelių būklės, kuriais keliais būtų galima gabenti
padidintus krovinius gabenant ne tik apvaliąją medieną, bet ir kitas prekes. Šiuo metu Lietuvoje
taikomi reikalavimai (dėl bendrosios leistinosios junginio su kroviniu masės), nes nėra pateikta
detali informacija apie kelių, kuriais galima leisti gabenti didesnės apimties krovinius. Žemiau
pateiktose lentelėse matomos kelių dangos ir jų ilgis, km.
9 Lentelė
Lietuvos kelių dangos ir jų ilgiai, km
Dangos Valstybinės reikšmės keliai
Magistraliniai Krašto Rajoniniai Iš viso
Asfalto dangos 1665,33 4946,58 6524,38 13136,29
Cementbetonio dangos 83,13 - 1,34 84,47
Žvyro dangos - - 8091,92 8091,92
Grindinys 0,38 - 7,14 7,52
Iš viso 1748,84 4946,58 14624,78 21320,20
(Šaltinis: http://www.lra.lt/lt.php/lietuvos_keliai/keliu_dangos/31 )
Žinant iškertamos medienos metinius kiekius, galima teigti, jog pervežti tiek medienos Lietuvoje
reikia apie 1000 transporto priemonių, kurios kiekviena dažniausia nuvažiuoja apie 80 000 km per
metus. Tokios apvaliąją medieną pervežančios transporto priemonės sunaudoja apie 36 000 litrų
dyzelinio kuro, atitinkamai išleidžiama į aplinką CO2 ir kitų teršalų. Šiltnamio efektas - saulės
energijos sulaikymas atmosferoje dėl atmosferoje padidėjusio anglies dioksido kiekio. Dėl šiltnamio
efekto kyla oro temperatūra. Deginant kurą, anglies dioksido kiekis atmosferoje vis didėja.
Daugėjant atmosferoje anglies dioksido, šiltnamio efektas sustiprėja – padvigubėjus anglies
dioksido koncentracijai temperatūra pakyla. Pagrindinė šiltnamio efekto priežastis – anglies
dioksidas, kuris susidaro degimo procese. Nors anglies dioksidas yra nenuodingas, jį galima
57
priskirti prie atmosferą teršiančių medžiagų. CO2 kiekio padidėjimas atmosferoje gali sutrikdyti
šiluminę pusiausvyrą Žemėje.
Žemiau pateiktoje 10 lentelėje matomas išmetamas į aplinką CO2 kiekis įvairiose šalyse.
Daugiausia dėmesio reiketų atkreipti į Lietuvos ir kitų Europos Baltijos šalių nurodytus duomenis.
10 lentelė
Išmestas į atmosferą šiltnamio dujų kiekis CO2 ekvivalentais (išskyrus anglies telkinius) ir 2008–2012 m. Lietuvoje ir kitose šalyse
Šaltinis: http://www.eea.europa.eu/pressroom/newsreleases/2005-metais-europos-sajungoje-sumazejo-ismestas-i-
atmosfera-siltnamio-duju-kiekis/table-1-lt.jpg
58
11 Lentelė
Asfalto dangos Lietuvos keliuose ilgiai, km
Valstybės įmonė Valstybinės reikšmės keliai
Magistraliniai Krašto Rajoniniai Iš viso
„Alytaus regiono keliai“ 95,02 389,97 611,12 1096,11
„Kauno regiono keliai“ 187,07 620,05 915,23 1722,35
„Klaipėdos regiono keliai“ 76,85 488,96 646,60 1212,41
„Marijampolės regiono keliai“ 120,87 364,83 530,60 1016,30
„Panevėžio regiono keliai“ 135,03 509,76 751,69 1396,48
„Šiaulių regiono keliai“ 219,18 603,33 663,82 1486,33
„Tauragės regiono keliai“ 66,09 337,21 283,24 686,54
„Telšių regiono keliai“ 67,23 343,52 428,13 838,88
„Utenos regiono keliai“ 108,75 572,21 735,25 1416,21
„Vilniaus regiono keliai“ 172,14 716,74 958,70 1847,58
„Automagistralė“ 417,10 - - 417,10
Iš viso 1665,33 4946,58 6524,38 13136,29
Šatinis: http://www.lra.lt/lt.php/lietuvos_keliai/keliu_dangos/31
12 Lentelė
Visa kelių danga Lietuvos keliuose, km
Valstybės įmonė Valstybinės reikšmės keliai
Magistraliniai Krašto Rajoniniai Iš viso
„Alytaus regiono keliai“ 95,02 389,97 986,69 1471,68
„Kauno regiono keliai“ 187,07 620,05 1869,49 2676,61
„Klaipėdos regiono keliai“ 76,85 488,96 1513,87 2079,68
„Marijampolės regiono keliai“ 120,87 364,83 1084,40 1570,10
„Panevėžio regiono keliai“ 135,03 509,76 1797,86 2442,65
„Šiaulių regiono keliai“ 219,18 603,33 1959,62 2782,13
59
„Tauragės regiono keliai“ 66,09 337,21 833,31 1236,61
„Telšių regiono keliai“ 67,23 343,52 899,66 1310,41
„Utenos regiono keliai“ 157,78 572,21 1768,47 2498,46
„Vilniaus regiono keliai“ 206,62 716,74 1911,41 2834,77
„Automagistralė“ 417,10 - - 417,10
Iš viso 1748,84 4946,58 14624,78 21320,20
Šaltinis: http://www.lra.lt/lt.php/lietuvos_keliai/keliu_dangos/31
Remiantis duomenimis apie iškertamos apvaliosios medienos kiekius, galima įvertinti CO2
išmetamą kiekį į aplinką. Žinant iškertamos apvaliosios medienos metinius kiekius, galima teigti,
jog pervežti tiek medienos Lietuvoje reikia apie 1000 transporto priemonių, kurios kiekviena
dažniausia nuvažiuoja apie 80 000 km per metus. Tokios apvaliąją medieną pervežančios transporto
priemonės sunaudoja apie 36 000 litrų dyzelinio kuro, atitinkamai išleidžiama į aplinką CO2 ir kitų
teršalų.
Padidinus bendrąją transporto priemonės junginio su kroviniu masę, padidėtų ir
pervežamos medienos kiekis apie 12 – 16 m3. Žinoma tam reikėtų ir didesnių kuro sąnaudų, kurios
padidėtų 7 – 15 %, tačiau būtų sumažintas bendras pervežimų skaičius iki 230 000 reisų. Galima
būtų įvertinti, jog apie 11 000 000 – 12 000 000 litrų dyzelinio kuro būtų sutaupoma ir neišmetama
į aplinką (mažesnis CO2 išmetimo kiekis), tai yra mes labiau saugotume atmosferą ir aplinką, kuri
yra labai svarbi ypač visuomenei, gerintume importo ir eksporto teigiamus rezultatus ir atsižvelgiant
į išlaidas, sutaupytume valstybinių lėšų. Remiantis įmonėje surinktais duomenimis žemiau
pateiktame 19 paveiksle galima pastebėti kuro sąnaudas per 2007 metus kas mėnesį keturioms
įmonės „Virana“ transporto priemonėms. Kuro sąnaudos priklauso nuo daugelio faktorių:
o automobilio greičio;
o kelio geometrijos;
o kelio dangos būklės;
o oro sąlygų;
o nuokalnėje ir įkalnėje veikiančių pasipriešinimo jėgų;
o padangų slėgio;
60
Rugpjūčio mėnesį įmonė „Virana“ patyrė didžiausias išlaidas kurui, tai įtakojo dyzelino
kainos augimas. Įmonės transporto priemonės per metus nuvažiuoja vidutiniškai 354 000 km. 2007
metais tam jos sunaudojo apie 162 633 l dyzelinio kuro padarydama 1065 reisų. Tai atsispindėjo
tiek įmonės išlaidoms (kainavo apie 406 580,88 Lt), tiek CO2 kiekio išmetimui.
Apskaičiuosime, kiek litrų degalų įmonė sunaudotų besąlygiškai laikydamasi LR
įstatymuose nustatytų reikalavimų.
162 633 l * 1254 reisų / 1056 reisų = 193 126,7 l
Gautą rezultatą sumažiname 7%,
193 126,7 l – (193 126,7 l * 0,07) = 179 607,83 l
Apskaičiuosime, kiek degalų (litrų) įmonė sunaudotų laikydamasi Latvijoje galiojančiuose
įstatymuose nustatytų reikalavimų kai didžiausia leistina bendroji masė 52 t.
162 633 l * 811 reisų / 1056 reisų = 124 900,9 l
Gautą rezultatą padidinam 12%,
124 900,9 l + (124 900,9 l * 0,12) = 139 889,01 l
0,00 Lt
10.000,00 Lt
20.000,00 Lt
30.000,00 Lt
40.000,00 Lt
50.000,00 Lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Išla
ido
s,
Lt
19 pav. Kuro išlaidos įmonėje „Virana“ per 2007 metus
162 633 l - įmonės sunaudotas kuro kiekis 2007 m.
179 607,83 l – sunaudotas įmonės medienvežių kuras laikantis LR reikalavimų.
1056 reisai – reisų skaičius, kurį įmonė atliko 2007 m. pervežant metinį medienios kekį.
1254 reisai – reisų skaičius, kurį įmonė turėtų atlikti, kad pervežti metinį medienos kiekį
besalygiškai laikantis LR įstatymuose nustatytų reikalavimų.
61
Pagal LR nustatytus reikalvimus, įmonei tektų atlikti 1254 reisus, tai reikštų labiau
didesnes išlaidas ir CO2 išmetimo kiekį į aplinką. Jeigu būtų atsižvelgta į Baltijos valstybių patirtį
ir bendroji leistinoji junginio su kroviniu medienvežio masė būtų padidinta iki 52 tonų, tai įmonei
reikėtų atlikti tik apie 811 reisų, reiškia sumažėtų 23 % reisų skaičius atliktas per 2007 metus kaip ir
išmetamo į aplinką CO2 kiekis. Pagal aukščiau pateiktus skaičiavimus, toks leistinos masės
didinimas Lietuvos įmonėms leistų sumažinti kuro sąnaudas iki 10 %, transporto priemonių
aptarnavimo, bei kitas medienos gabenimui skirtas išlaidas. Taip pat tai turėtų didelę įtaką CO2
kiekio išmetimui į aplinką (kaip jau buvo minėta), kadangi jo kiekis taip pat ženkliai sumažėtų.
Išmetamo į aplinką CO2 kiekis priklauso nuo naudojamo kuro rušies, kokybės ir vidutinių
transporto priemonės kuro sąnaudų, nepriklausomai nuo transporto priemonės tipo ir variklio
galingumo. Transporto priemonės išmeta į orą vidutiniškai 2,7 kg anglies dvideginio (CO2)
kiekvienam sunaudoto dyzelinio kuro litrui (kg/l).
Apskaičiuojame, kiek CO2 išmestų į aplinką įmonės transporto priemonės, laikantis LR
įstatymuose nustatytų reikalavimų.
179 607,83 l * 2,7 kg/l = 484 941,14 kg = 484,9 t
Apskaičiuojame, kiek CO2 išmetė į aplinką įmonės UAB „Virana“ transporto priemonės
2007 metais.
162 633 l * 2,7 kg/l = 439109,1 kg = 439,1 t
179 607,83 l - Vidutinės visų įmonės transporto priemonių metinės kuro sąnaudos pagal LR
galiojančius normatyvus;
2,7 kg/l – Vidutinis išmetamo į aplinką CO2 kiekis vienam sudegintam dyzelinio kuro litrui.
162 633 l - įmonės sunaudotas kuro kiekis 2007 m.
139 889,01 l - sunaudotas kuras laikantis Latvijoje nustatytų galiojančių reikalavimų.
1056 reisai – reisų skaičius, kurį įmonė atliko 2007 m. pervežant metinį medienios kekį.
811 reisų – reisų skaičius, kurį įmonė turėtų atlikti, kad pervežti metinį medienos kiekį
laikantis Latvijoje galiojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų.
162 633 l - Vidutinės visų įmonės transporto priemonių 2007 m. kuro sąnaudos;
2,7 kg/l – Vidutinis išmetamo į aplinką CO2 kiekis vienam sudegintam dyzelinio kuro litrui.
62
Apskaičiuojame, kiek CO2 išmestų į aplinką įmonės transporto priemonės, remiantis
Baltijos šalių (pvz. Latvijoje) galiojančiais įstatymais.
139 889,01 l * 2,7 kg/l = 377 700,33 = 377,7
Apskaičiavus, matome, kad įmonei remiantis kaimyninių šalių patirtimi, būtų išmesta į aplinką
107,2 tonomis CO2 kiekio mažiau, negu vadovaujantis šiuo metu galiojančiais LR nustatytais
3.3. Pokyčiai CO2 išmetimo valdyme perimant Skandinavijos šalių patirtį
Šiame skyriuje palyginsime Švedijos metiniam iškertamos apvaliosios medienos kiekiui
reikalingą sunkvežimių kiekį šalyje. Kaip pasikeistų situacija rinkoje, mažinant ar didinant
transportą, kuris gabena apvaliąją medieną, išmetamą CO2 kiekį į aplinką.
Švedijoje yra nustatyta maksimali vienos ašies apkrova, nepriklausomai nuo jų skaičiaus ir
miško pervežimo transporto priemonės didžiausia leistina bendrosios masės junginio su kroviniu
medienvežio masė Švedijoje siekia net iki 60 t (dažniausia krovinio masė siekia nuo 52 - 60 t). Be
to dar eksploatuojami seno pavyzdžio traktoriai su priekabomis, tačiau dauguma įmonių vis daugiau
pradeda naudoti modernesnius medienvežius. Dėl atitinkamos teisinės bazės (skiriamų baudų,
mokesčių ir t.t.) švedai griežtai laikosi aukščiau minėtų reikalavimų.
Latvijos šalies keliuose yra nustatyta didžiausia leistina bendroji junginio su kroviniu
masė, kuri siekia apie 52 t. Kaip jau buvo paminėta aukščiau šiame darbe, Švedijoje krovininėms
transporto priemonėms taip pat yra nustatyta didžiausia leistina bendroji junginio su kroviniu masė.
Lietuvoje tuo tarpu yra leidžiama didžiausia leistina bendroji junginio su kroviniu masė tik iki 40 t.
Latvijoje kaip ir kitose šalyse yra įvestas kelių žymėjimas, ir šiek tiek skiriasi nuo Skandinaviško,
Remiantis kaimyninių šalių patirtimi (šiame darbe lyginama su Latvijos valstybės
įstatymais) jeigu Lietuvoje būtų padidinta bendroji leistinoji transporto priemonės junginio su
kroviniu masė iki 52 tonų, diferencijuojant ją pagal automobilio technines charakteristikas,
(Latvijoje yra nustatyta maksimali vienos ašies apkrova, nepriklausomai nuo jų skaičiaus ir
medienos pervežimo transporto priemonės junginio su kroviniu bendroji masė), kad atitiktų
techninius reikalavimus transporto priemonei neviršijant dabartinių galiojančių vienos ašies
apkrovos bei medienos pervežimo transporto junginio ilgio reikalavimų. Pavyzdžiu galėtų būti toks
transporto priemonės junginys, kuris turėtų turėti ne mažiau kaip 6 arba 7 ašis (tai atitinkamai
sudaro: sunkvežimis su 3 ašimis, priekaba būtų 3 – 4 ašys, puspriekabė sudaryta iš 3 ašių). Šiame
139 889,01 l - Vidutinės visų įmonės transporto priemonių kuro sąnaudos remiantis Baltijos
šalių (pvz. Latvijos) patirtimi;
2,7 kg/l – Vidutinis išmetamo į aplinką CO2 kiekis vienam sudegintam dyzelinio kuro litrui.
63
darbe taip pat pateikiama informacija ir apie Skandinavijos šalyse (šiuo atveju Švedijoje)
naudojamus ilgio ir svorio normatyvus.
Lietuvoje padidinus bendrąją transporto priemonės junginio su kroviniu masę, padidėtų ir
pervežamos medienos kiekis apie 12 – 16 m3. Žinoma tam reikėtų ir didesnių kuro sąnaudų, kurios
padidėtų 7 – 15 %, tačiau būtų sumažintas bendras pervežimų skaičius iki 230 000 reisų. Galima
būtų įvertinti, jog apie 11 000 000 – 12 000 000 litrų dyzelinio kuro būtų sutaupoma ir neišmetama
į aplinką (CO2 mažesnis išmetimo kiekis), tai yra mes labiau saugotume atmosferą ir aplinką, kuri
yra labai svarbi ypač visuomenei, gerintume importo ir eksporto saldo (teigiamus rezultatus) ir
atsižvelgiant į išlaidas, sutaupytume valstybinių lėšų, už kurias įsigyjama kasdien brangstanti nafta.
Apskaičiavus, matome, kad įmonei remiantis kaimyninių šalių patirtimi, būtų išmesta į aplinką
107,2 tonomis CO2 kiekio mažiau, negu vadovaujantis šiuo metu galiojančiais LR nustatytais
reikalavimais.
Lietuvoje leistina medienvežės ar autotraukinio bendroji masė su kroviniu - 40 tonų.
Išimtis yra Skandinavijos šalys - Suomija ir Švedija, kur automobilių su kroviniu leistina bendroji
masė 60 tonų. Minėtose šalyse kelių danga gerokai tvirtesnė, sunkiasvorės transporto priemonės
kelių dangos nedeformuoja. Mažinti sunkvežimių skaičių Europos šalių keliuose yra esminis ir
visiškai įmanomas tikslas. Yra daug galimų ir įmanomų įvairių sprendimų įgyvendinti šį tikslą.
Remiantis kaimyninių šalių patirtimi, Švedija kaip išimtina Skandinavijos valstybė jau vykdo šiuos
tikslus ir išduoda leidimus naudoti tik tokius sunkvežimius, kurie yra 25,25 m ilgio ir sveria 60
tonų. Žinoma, kad kitos Šiaurės Europos šalys laikosi skirtingų reikalavimų, kertant valstybinę
sieną transportas lėtesnis ir brangesnis. Nuo 1997 metų Švedija gavo lengvatų laikydamiesi šių
taisyklių reikalavimų, kurios leido, kad sunkvežimių ilgis siektų iki 25,25 metrų, kaip sakoma
modulinis standartas. Kai Europos Komitetas davė leidimus tik tiems sunkvežimiams, kurių svoris
siekė 40 tonų ir ilgis buvo 18,35 metrai, tuo tarpu Švedijoje jau buvo leidžiama vežti 60 tonų
pakrautą mašiną ir ilgis buvo 24 metrai. Šiandien Švedijoje metiniams medienos kirtimams (70 mln.
m3 miško) reikalingi 1888 sunkvežimiai. Europos Komiteto normatyvai rekomenduoja naudoti
papildomai 1112 sunkvežimių daugiau esant tokiam pačiam iškertamos medienos kiekiui.
Tikriausia tai labai palanki situacija tarptautinių krovinių gabenimo pramonei, tačiau tai yra daug
brangiau kai transportuojama medienos produkcija. Aplinkosaugos požiūriu tai taip pat palanki
situacija, nes būtų sumažintas išmetamas CO2 kiekis į aplinką naudojant mažiau sunkvežimių.
Švedijos Transporto Tyrimų Institutas sąlygoja kitokius skaičiavimus lyginant su Europos Komiteto
reikalavimais. Trumpesni sunkvežimių ilgiai reiškia, kad apkrautos transporto priemonės negalės
paimti daugiau negu du paketus savo priekabose. Sienų ribų teritorijoje, kol tai yra produktyvu
galima pajudėti išilgai pajūrio teritorijos, tačiau miškų pramonė bandys persikelti, kartu įsigyjant
artimesnes rinkas pietuose. Tai labai ilgai nebus pelninga naudoti tokias miškininkystės
64
technologijas tam tikrose teritorijose Švedijoje ir Europoje, kai priverstinai bus išmokamos regiono
subsidijos. Prisidedant prie aplinkosaugos argumentų, finansinių interesų, Europos sąjungos
leidimas Švedijai susigrąžinti ankstesnių jų transporto priemonių ilgių normatyvus yra
pelningiausias. Oficialūs Švedijos šalies paskaičiavimai rodo, kad jeigu Švedijos sunkvežimiai
laikytųsi privalomų Europos komiteto reikalavimų, sunkiasvorių mašinų (medienvežių) transportas
išaugtų 16 %.
1995 metų sausio mėn., prieš įstojimą į Europos Tautų komitetą, Švedijoje buvo pakeisti
kelių eismo taisyklių reikalavimai, atsižvelgiant į tai, kad Europos sąjungos standartų
įgyvendinimas, pagal Švedijos transporto tyrimų instituto paskaičiavimus, nedavė naudos. Šie
Švedijos reikalavimai leido sunkvežimiams iš Europos susijungti su kitais sunkvežimiais, tokiu
būdu formuojant didesnius transporto priemonių junginius. Šis metodas vadinamas modulinėmis
sistemomis ir jos įgalina sunkvežimiams pasiekti maksimalius Švedijoje taikomus ilgio
reikalavimus. Šis pasikeitimas išsklaido mitus, kad ilgesnis Švedijoje nustatytas pervežimo ilgis
sunkvežimiams galėtų sumažinti darbo konkurenciją. Praktiniais tikslais maksimalus sunkvežimio
ilgis nustatytas 25,25 metrai. Šis skaičius yra lygus sunkvežimio su 13,5 m ilgio
priekaba/puspriekabe bei 7,82 m ilgio papildoma priekaba su keičiamu kėbulu ilgiui. Taip pat iškyla
klausimas, kad galima būtų naudoti ir ilgesnius sunkvežimius (medienvežes) kitose šalyse ne tik
Švedijoje, ir ar būtų koks nors poveikis tarptautinėje rinkoje siekiant harmonizuoti ir stabilizuoti
kelių transporto priemonių aspektus.
2000 metų pabaigoje, Komisija pristatė oficialų dokumentą (ataskaitą): „Europos strategijos
panaudojimas energijos tiekimo saugumui užtikrinti“. Švedijos pervežimų keliais asociacija
pareiškė, kad: „leidimas gabenti krovinius Europos sąjungoje ilgesniais sunkvežimiais leis
sumažinti CO2 išmetimo kiekį. Švedijos miškų pramonė yra didesnis autoritetas už kompaniją, kuri
pakeistų sunkvežimių ilgius iš Europos Sąjungos standartų į Švediškus standartus. Švedijos miškų
pramonė 2003 metų metinėje ataskaitoje rašo: „Jeigu bus leidžiamos ilgesnio modulio ir svorio
transporto priemonės visoje Europoje, tuomet galėtų būti sumažintas sunkvežimių skaičius
keliuose, taip pat būtų žymiai mažesni kamščiai keliuose ir dujų išmetimo kiekis. Štai kodėl Šiaurės
šalys aistringai reiškia savo pageidavimus Europos Sąjungos komisijai patyrinėti šį efektą, kaip
modulinių transporto priemonių pradžia turėtų įtakos visai transporto sistemai.“
Taip pat buvo paskelbta, kad neketinama pristatyti šios modulinių transporto priemonių
sistemos tol kol nebus paskelbta komisijos ataskaita. Tačiau, keletas iš šalių grupės pabandė gabenti
su Švedijos valstybės sunkvežimių ilgiais, ir bandymas buvo palaipsniui išplėstas, tai reiškia, kad
Europos Sąjunga dabar turi daug daugiau patirties su tokiais sunkvežimiais.
Sunkvežimių ilgio ir svorio normatyvų privalumai Švedijoje
65
Leidus 25,25 metrų ilgio sunkvežimius su bendrąja krovinio mase 60 tonų visose Europos Sąjungos
šalyse padaugėtų privalumų skaičius, kai kurie iš jų yra tiesiogiai susiję su politinių sąlygų tikslais,
kad yra dabar sunku įgyvendinti:
• CO2 išmetimo kiekio sumažinimas. Ilgesnis transporto priemonių junginys pagerintų kuro
ekonomiškumą vidutiniškai 20 %, kuris pilnai atitiktų šiltnamio efekto CO2 dujų išmetimo
kiekio sumažinimui. Tai palengvintų Europos Sąjungos ir kitų šalių narių pasiekimus
įgyvendinti pagal Kyoto protokolą.
• Kitų kenksmingų teršalų išmetimo sumažinimas. Europos Sąjungos taisyklės sunkiasvorėms
transporto priemonėms tapo daugiau apribotos, dėl dujų išmetimo sumažinimo, kaip
pavyzdys, dėl tokios priežasties, kaip sunkios sveikatos problemos. Pakitusi oro kokybė, dėl
dujų išmetimo, susijusi su sunkvežimių kiekiu ir eismu, pralenkia vietiniu lygiu.
Sunkvežimių skaičiaus sumažinimas keliuose, sumažintų šiuos kenksmingų teršalų
išmetimo kiekius.
• Kamščių keliuose sumažinimas. Du Švediškų mastų sunkvežimiai gali pervežti lygiareikšmį
krovinį, kaip tuo tarpu pagal Europos Sąjungą jos standartų sunkvežimius reikėtų naudoti
tris. Europos Sąjungos platus ilgesnių sunkvežimių įdiegimas sumažintų kamščius visuose
Europos kelių tinkluose ir palengvintų dideles investicijas į kelių infrastruktūrą susijusią su
transportu.
Švedijos transporto tyrimų institutas paskaičiavo, kad Švediškų ilgių standartų sunkvežimiai gali
pervežti tokį patį svorį kaip dabar naudojami trys tokie sunkvežimiai atitinkantys Europos Sąjungos
standartus. Pagal šiandien galiojančius ES įstatymus valstybės narės gali priimti sprendimus,
leidžiančius jų keliais važinėti sunkesniems ir ilgesniems sunkvežimiams, tačiau jiems uždrausta
kirsti šalių sienas. Tokia teise jau yra pasinaudojusios Suomija ir Švedija. Šiaurės valstybėse, dėl
specifinių sąlygų (ilgų atstumų ir mažo gyventojų tankumo) tokie sunkvežimiai paspartina krovinių
judėjimą. Pažvelgus į ateitį, ir Lietuvai tokie pasikeitimai yra nepaprastai svarbūs. Be to
atsižvelgiant į kelių dangą, siekiant išsaugoti jos kokybę, sunkvežimiai turėtų nakties metu padaryti
daugiau reisų, kadangi dienos metu reisų skaičius būtų ribojamas. Kai bendras sunkvežimių ilgis
padidėjo nuo 18,75 iki 25,25 metrų, krovinių pervežimo tūris sunkvežimyje išaugo maždaug 40 m3.
Pagal Švedijos transporto tyrimų institutą, tai toks ekvivalentas padidina vieno sunkvežimio
pervežimo mastus 40 – 60 %. Tačiau, reikia atsižvelgti ir į tai, kad transportas bus sumažintas, kai
padidės pervežimo tūris, nes sunkvežimis ne visada yra išnaudojamas pilnu pajėgumu. Pagal
Švedijos transporto tyrimų institutą naudojant ilgesnius sunkvežimius kai maksimali masė 60 t būtų
sumažintas kelionių skaičius, jeigu gabentume svorį, kuris nurodytas tarptautinėje rinkoje 32,7 %
palyginus su dabartiniais skaičiavimais. Rezultatas skiriasi tarp 28 ir 35 % priklausomai nuo kelių ir
pervežimo rangovo.
66
CO2 išmetimo kiekio sumažinimas Švedijoje
Remiantis Švedijos transporto tyrimų instituto duomenimis, degalų sunaudojimas sumažėtų
vidutiniškai 14,3 %, jeigu transportavimui naudotume sunkvežimius, kurių ilgiai būtų taikomi pagal
Švedijos standartus, rezultate gautume, kad būtų sumažintas CO2 išmetimo kiekis. Transporto
sektoriui priskiriamos 13,5% išskiriamų visų pasaulinių antropogeninių šiltnamio dujų. Švedijos
vyriausybė, siekdama sumažinti CO2 ir azoto oksidų išmetimą į aplinką, leido į benziną įmaišyti 5
proc. etanolio. Skaičiuojant pagal benzino sunaudojimą (5,4 mln. m³ per metus), teorinis bioetanolio
poreikis Švedijoje sudarytų 270 tūkst. m³. Lietuvoje šiuo atveju reikėtų pakeisti bendrosios
leistinosios masės reikalavimus norint pasiekti tokių Skandinavijos šalių rezultatų. Esant
skirtingiems transporto priemonių ilgių ir svorių variantams, yra saikingi pasikeitimai nuo 12,9 iki
15,3 %, kurie sumažina kuro sąnaudas ir CO2 išmetimo kiekį. Skaičiavimai yra atlikti remiantis
prielaida, kad abu ekstra ilgiai ir ekstra svoriai yra reikalingi norint pasiekti tokių privalumų.
Tikrovėje, ekstra svoris (visas svoris siekia 60 tonų) bus retai naudojamas, kai bus pervežami
sunkvežimiais kroviniai (mediena) ir turės pakankamai mažą svorį per m3. Transporto priemonių
privalumai su didesniu tūriu yra prieinami, tačiau turimas tūris bus mažesnis ir CO2 išmetimo kiekis
bus sumažintas daugiau nei pagal aukščiau cituotus duomenis. Pirmiau nei Švedijos priėmimas į
Europos Sąjungą, Švedijos transporto tyrimų institutas apskaičiavo, kad CO2 išmetimo kiekis
padidės 900 000 tonų arba 20 %, jeigu Švedijai nebus duota išimtis naudoti sunkvežimius pagal
numatytus Švedijos standartus. Šie dažniausia sutinkami argumentai pristatomi pagal tuos, kurie
taip pat priešinasi Švedijos sunkvežimių ilgių ir svorių standartams visose Europos Sąjungos šalyse:
• Padidėjęs nelaimingų atsitikimų skaičius;
• Ilgesni sunkvežimiai „vagia“ prekes iš traukinių transporto;
• Infrastruktūra turi būti išplėsta;
• Kelių nusidėvejimas;
Pasiūlymai leisti modulines sistemas 25,25 metrų transporto priemonėms sumažintų dujų
išmetimo kiekį. Tai suteikia idealias sąlygas abiem politiniams ir komerciniams valdžios atstovams
atkakliai siekti labiau prieinamų transporto priemonių alternatyvų. Naudojantis tokiais pasikeitimais
transporto priemonėms pagrindas būtų aplinkos apsaugos, ekonominiai ir tvarumo faktoriai. Tokia
kompiliacija esančios informacijos parodo kaip išplėsta Švedijos sunkvežimių ilgių standartų
sistema galėtų padėti sumažinti degalų išmetimo kiekį į aplinką, šiltnamio efektą (CO2 išmetimą) ir
kitų kenksmingų teršalų. Kelių kamščiai tuo pačiu metu sumažės, jeigu būtų įgyvendinta nauja
infrastruktūra. Taip pat būtų galima sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių ir kelių nusidėvėjimą.
Pagal darbe pateiktus įmonės duomenis išanalizavus ir įvertinus esamą krovinių
gabenimo praktiką, bei kitų šalių patirtį ir neatsižvelgiant į numatomus negatyvius kelių būklės
pokyčius galima siūlyti didinti bendrąją transporto priemonės masę iki 52 tonų. Tuo būdu būtų
67
galima sumažinti nelygių darbo sąlygų sudarymą vairuotojų rinkoje, sutaupyti lėšas, mažinti
pažeidėjų skaičių, sudaryti sąlygas, sąžiningai konkurencijai, bei palankiai vairuotojų psichologinei
aplinkai. Remiantis analizuotos įmonės UAB „Virana“ veiklos duomenimis, jeigu būtų padidinta
didžiausia bendroji leistinoji junginio su kroviniu masė iki 52 tonų kaip kaimyninėje Latvijos
valstybėje, reisų skaičių būtų galima sumažinti apie 23 %. Kuro sąnaudos padidinus didžiausią
bendrąją leistinąją junginio su kroviniu masę sumažėtų apie 10 %. Kadangi išmetamo į aplinką
CO2 kiekis priklauso nuo sunaudoto degalų kiekio todėl galima teigti, kad CO2 kiekis sumažėtų
tokiu pačiu santykiu. Visos UAB „Virana“ įmonės medienvežės per metus į aplinką išmestų 107,2 t
CO2 mažiau. Mažinti sunkiasvorių automobilių skaičių Europos šalių keliuose yra esminis ir
visiškai įmanomas įgyvendinti tikslas. Yra daug galimų ir įvairių sprendimų įgyvendinti šį tikslą.
Remiantis kaimyninių šalių patirtimi, Švedija kaip išimtina Skandinavijos valstybė jau vykdo šiuos
tikslus ir išduoda leidimus naudoti tik tokius sunkvežimius, kurie yra 25,25 m ilgio ir kurių bendra
masė 60 tonų. Žinoma, kad kitos Šiaurės Europos šalys laikosi skirtingų reikalavimų, kertant
valstybinę sieną transportas lėtesnis ir brangesnis.
Štai kodėl Šiaurės šalys aistringai reiškia savo pageidavimus Europos Sąjungos komisijai
patyrinėti šį efektą, kaip modulinių transporto priemonių pradžia turėtų įtakos visai transporto
sistemai.“
Taip pat buvo paskelbta, kad neketinama pristatyti šios modulinių transporto priemonių
sistemos tol, kol nebus paskelbta komisijos ataskaita. Tačiau, keletas iš šalių grupės pabandė
gabenti su Švedijos valstybės sunkvežimių ilgiais, ir bandymas buvo palaipsniui išplėstas, tai
reiškia, kad Europos Sąjunga dabar turi daug daugiau patirties su tokiais sunkvežimiais.
68
IŠVADOS
1. Pirmoje darbo dalyje atlikta teorinė analizė leidžia formuluoti tokias išvadas: logistinių procesų
taikymas įmonės transporto veikloje sumažina bendrąsias išlaidas bei pagerina klientų aptarnavimą.
Tobulinant logistikos procesų valdymą siekiama pristatyti reikiamas prekes reikiamu kiekiu
reikiamon vieton reikiamu laiku reikiamu būdu už reikiamą kainą.
2. Tiekimo grandinės valdyme ypač svarbus vaidmuo tenka transporto sistemai. Logistikos kaštų
struktūroje transporto kaštų dalis yra didžiausia. Todėl transporto veiklos analizė, pastovus jos
tobulinimas daug lemia įmonės konkurencingumą.
3. Apvalios miško produkcijos transportavimas pasižymi eile specifinių bruožų. Naudojamos
specifinės transporto priemonės, pasižyminčios padidintu pranašumu, komplektuojamos su
specifiniais mechanizmais. Dėl apsunkinto pravažumo miško keliais didesni jų amortizaciniai
atskaitymo dydžiai.
4. Transportas pasižymi dideliu negatyviu poveikiu aplinkai. Reikalavimai transporto išmetamam
CO2 kiekiui pakankamai greit griežtėja. Tai įtakoja spartesnį transporto parko keitimą
naujesnėnėmis transporto priemonėmis. Pervežamos apvalios miško produkcijos apimtis Lietuvoje
turi didėjimo tendenciją. Tai palyginant pelninga verslo rūšis, todėl šioje rinkoje atsiranda naujos
įmonės, aštrėja konkurencija tarp jų.
5. Didėjant konkurencijai apvalios miško produkcijos transportavimo rinkoje UAB „Virana“
stengiasi taikyti naujus konkurencingumo didinimo būdus. Tuo siekdama išlaikyti lojalius esamus
įmonės klientus bei pritraukti naujų. Gerus rezultatus duoda ir pastoviai augantis įmonės prestižas,
kurio viena iš svarbiausių prielaidų yra logistinių operacijų patikimumo užtikrinimas.
6. Atlikta UAB „Virana" logistikos kaštų analizė, parodė, kad svarbiausios jų struktūroje yra
medienvežių nusidėvėjimo išlaidos, remonto išlaidos, darbo užmokestis, padangų nusidėvėjimo
išlaidos, tecninės apžiūros išlaidos, išlaidos už kranų priežiūrą, draudimo išlaidos, išlaidos už
įregistruotas transporto priemones, transporto priemonių naudotojo mokesčio išlaidos.
7. Siekiant išlaikyti savo pozicijas rinkoje UAB „Virana" turėtų tobulinti logistikos procesus,
mažinti kaštus, gerinti savo tiekiamų paslaugų kokybę. Kartu yra teigiamai formuojamas įmonės
įvaizdis įtakojantis naujų klientų pritraukimą.
8. Transporto priemonės į orą vidutiniškai išmeta 2,7 kg anglies dvideginio (CO2 ) kiekvienam
sunaudoto dyzelino litrui. Padidinus transporto priemonės ir krovinio bendrąją leistiną masę ir
pervežus vienu reisu didesnį krovinio svorį, sumažinam reisų skaičių, tuo pačiu sumažinam ir CO2
išmetamą kiekį į aplinką.
69
9. Išmetamas į aplinką CO2 kiekis priklauso nuo transporto priemonės techninės charakteristikos,
tai yra nuo kuro rūšies, transporto rūšies variklio galingumo. Jei būtų padidinta transporto
priemonės su kroviniu leistinoji bendroji masė iki 52 tonų, galėtume sumažinti iki 10% kuro
sąnaudų, tai CO2 kiekis sumažėtų tokiu pačiu santykiu. Įmonė „Virana“ į aplinką išmestų 107,2
tonos CO2 mažiau. Tokiu būdu būtų galima sumažinti nelygių darbo sąlygų sudarymą vairuotojų
rinkoje, sutaupyti lėšas, mažinti pažeidėjų skaičių.
10. Įvertinus Lietuvoje, Latvijoje ir Švedijoje naudojamų automobilių kiekį vežimo rinkoje, galime
teigti, kad sumažinus sunkiasvorių automobilių skaičių bei padidinus jų įkrovumą, sumažinamas
išmetamas į aplinką CO2 kiekis. Remiantis analizuotos įmonės UAB „Virana“ veiklos duomenimis,
jeigu būtų padidinta transporto priemonės didžiausia bendroji leistinoji junginio su kroviniu masė
iki 52 tonų kaip kaimyninėje Latvijos valstybėje, reisų skaičių būtų galima sumažinti apie 23 %.
70
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Baublys A., (1998). Krovinių vežimai. Vilnius: Technika.
2. Baublys A. , (1994). Keleivių ir krovinių vežimai kelių transportu. Vilnius: Technika.
3. Christopher M., (2007). Logistika ir tiekimo grandinės valdymas. Vilnius: leidykla
Eugrimas.
4. Domkins A., (2003) Naujienos iš Latvijos // Baltijas Koks. Nr.6.
5. Garalis A. , (2003). Logistika (Bendrieji pagrindai). Šiauliai: Šiaulių universiteto
leidykla.
6. Holmgren L., (2004) Miškų politika ES šalyse: Švedija // Baltijos miškai ir mediena.,
Nr. 2 (4).
7. Karanta I., Jokinen O., Mikkola T., Savola J., Bounsaythip C., (2000). Requirements for
a vehicle routing and scheduling system in timber transport // Helsinki: Timber Logistics
Club.
8. Lebedys A.,(2003). Infomedis (Informacinis biuletenis) // Privatūs miškai - didelis
potencialas ateičiai.
9. McKinnon., Alan C. (2005) The Economic and Environmental Benefits of Increasing
Maximum Truck Weight: the British Experience. – Edinburgh: Logistics Research
Centre, Heriot-Watt University.
10. Mikael Frisk & Martin Ekstrand,(2000). Development of Logistic Tools for Swedish
Forestry. -Skogforsk: Uppsala Science Park.
11. Minalga R.,(1997),V.Paciolis (1997).Krovinių gabenimas traptautiniais maršrutais
(traptautinė logistika).
12. Minalga R.,(1998). Krovinių transporto sistema (mokomoji priemonė). Vilniaus
universiteto leidykla.
13. Minalga R., (2004). Tarptautinė logistika. Vilnius: Homo Liber.
14. Palšaitis R., Paliulis N., (2004). Logistikos vadyba. „Verslo Žinios“. Konsultacijos
vadovui.
15. Palšaitis R., (2005). Logistikos vadybos pagrindai. Vilnius: Technika.
16. Paulauskas V., (2007). Logistika. Klaipėdos universiteto leidykla.
17. Sjöström K.,( 2000). Logistics in the Forest Sector. Helsinki.
18. Valstybės žinios (2002). Įsakymas „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių
matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ /
LR Susisiekimo ministerija: 2002-02-18 Nr. Nr. 3-66 //, Nr. 23-870.
71
19. Židonis Ž., (2002). Verslo logistika. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija.
20. Židonis Ž., (2002). Verslo logistika. V. Vilniaus Vadybos kolegija.
21. [Logistikos ir transportavimo reikalavimai]
http://books.google.com/books?hl=lt&lr=&id=CtoDMPDLae4C&oi=fnd&pg=PR11&dq
=transport+logistics+in+sweden&ots=VqdjW7NlrJ&sig=NYjcEBc3DTfYG19uOWUm
D3UiwWw#PPA8,M1 (žiūrėta 2008-02-05)
22. [Reikalavimai medienvežiams Europoje]
http://en.wikipedia.org/wiki/Semi-trailer_truck#Sweden_and_Finland
(žiūrėta 2008-02-05)
23. [Medienos vežimo kelių transporto reikalavimai]
http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&DL=L&TopicID=172&Arti
cleID=510&Page=8&Page2=0&Action=0&SearchTXT (žiūrėta 2008-02-05)
24. [Deltuvas R. Tvarios miškanaudos bruožai.]
http://www.bmm.lt/straipsnis.cfm?id=838 (žiūrėta 2008-02-05)
25. [VALSTYBINĖ KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJA PRIE SUSISEIKIMO
MINISTERIJOS]
http://www.vkti.gov.lt/index.php?1866891429 (žiūrėta 2008-02-05)
26. [LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO
MINISTERIJOS]
http://www.lra.lt/lt.php/svarbus_pranesimas/53 (žiūrėta 2008-02-05)
27. [LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO
MINISTERIJOS]
http://www.lra.lt/lt.php/vinjetes_naudotojo_mokestis/apmokestinti_keliai/3046 (žiūrėta
2008-02-05)
28. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas (Žin.,
2000, Nr. 92-2873; 2004, Nr. 171-6302).
29. [Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerija]
http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=4997
30. [Lietuva miškų sektorius]
http://www.fao.org/forestry/site/6452/en/ltu/ (žiūrėta 2008-02-05)
31. [Švedijos nacionalinė kelių direkcija]
http://www.vv.se/templates/page3____1629.aspx (žiūrėta 2008-02-05)
32. [Latvijos Kelių Transporto inspekcija]
http://www.lad.lv/en/?i=113 (žiūrėta 2008-02-05)
33. [Švedijos medienos kompanija]
72
http://www.skogforsk.se/templates/sf_SubStartPage____4339.aspx?cpi=4339&sm=1
(žiūrėta 2008-02-05)
34. [Švedijos mašinų normatyvai ir CO2 išmetimas]
http://www.euro-combi.de/dwl/study-sweden-oct-2004.pdf (žiūrėta 2008-02-05)
35. [Kyoto protokolo normatyvai dėl CO2 išmetimo Lietuvoje]
http://unfccc.int/resource/docs/natc/litnc1.pdf (žiūrėta 2008-02-05)
36. [Logistikos ir transportavimo reikalavimai]
http://books.google.com/books?hl=lt&lr=&id=CtoDMPDLae4C&oi=fnd&pg=PR11&dq
=transport+logistics+in+sweden&ots=VqdjW7NlrJ&sig=NYjcEBc3DTfYG19uOWUm
D3UiwWw#PPA8,M1 (žiūrėta 2008-02-05)
37. [Reikalavimai medienvežiams Europoje]
http://en.wikipedia.org/wiki/Semi-trailer_truck#Sweden_and_Finland
(žiūrėta 2008-02-05)
38. [Medienos vežimo kelių transporto reikalavimai]
http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&DL=L&TopicID=172&Arti
cleID=510&Page=8&Page2=0&Action=0&SearchTXT (žiūrėta 2008-02-05)
39. [Deltuvas R. Tvarios miškanaudos bruožai.]
http://www.bmm.lt/straipsnis.cfm?id=838 (žiūrėta 2008-02-05)
40. [VALSTYBINĖ KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJA PRIE SUSISEIKIMO
MINISTERIJOS]
http://www.vkti.gov.lt/index.php?1866891429 (žiūrėta 2008-02-05)
41. [LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO
MINISTERIJOS]
http://www.lra.lt/lt.php/svarbus_pranesimas/53 (žiūrėta 2008-02-05)
42. [LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO
MINISTERIJOS]
http://www.lra.lt/lt.php/vinjetes_naudotojo_mokestis/apmokestinti_keliai/3046 (žiūrėta
2008-02-05)
43. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas
(Žin., 2000, Nr. 92-2873; 2004, Nr. 171-6302).
44. [Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerija]
http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=4997
45. [Lietuva miškų sektorius]
http://www.fao.org/forestry/site/6452/en/ltu/ (žiūrėta 2008-02-05)
46. [Švedijos nacionalinė kelių direkcija]
73
http://www.vv.se/templates/page3____1629.aspx (žiūrėta 2008-02-05)
47. [Latvijos Kelių Transporto inspekcija]
http://www.lad.lv/en/?i=113 (žiūrėta 2008-02-05)
48. [Švedijos medienos kompanija]
http://www.skogforsk.se/templates/sf_SubStartPage____4339.aspx?cpi=4339&sm=1
(žiūrėta 2008-02-05)
49. [Švedijos mašinų normatyvai ir CO2 išmetimas]
http://www.euro-combi.de/dwl/study-sweden-oct-2004.pdf (žiūrėta 2008-02-05)
50. [Kyoto protokolo normatyvai dėl CO2 išmetimo Lietuvoje]
http://unfccc.int/resource/docs/natc/litnc1.pdf (žiūrėta 2008-02-05)
51. Logistikos pritaikymo sritys ir uždaviniai.
http://www.klvtk.lt/galery/tf_saruno/log_pirma.doc(žiūrėta 2008-09-24)
52. Transporto paslaugos procesas
http://www.klvtk.lt/galery/tf_saruno/13_tema.doc
53. Daugiakopės transporto sistemos schema
http://www.klvtk.lt/galery/tf_saruno/11_tema.doc (žiūrėta 2008-09-05)
54. Ekonominiai,gamtos ir aplinkos apsaugos, kraštovaizdžio formavimo, kultūros paveldo
išsaugojimo,turizmo plėtros ir kiti faktoriai
http://www.girininkija.lt/index.php?lang=1&sid=429&tid=449 (žiūrėta 2008-09-05)
55. Miško kelių sugadinimas, atlygis už padarytus nuostolius pagal Civilinio kodekso
nustatytą tvarką
http://www.salmu.lt/get.php?f.695 (žiūrėta 2008-09-20)
56. Transportavimo poveikis klimato kaitai
http://www.ateik.info/lt/klimato_kaita.php (žiūrėta 2008-09-05)
http://www.ve.lt/?rub=1078736485&data=2007-10-29&id=1193603366
http://www.autotyrimai.lt/autoverslas/analize/europos-automobiliu-gamintojai-neivykdys-
2008-m-co2-tikslu (žiūrėta 2008-09-05)
57. Dėl klimato pokyčiai
http://www.bmm.lt/straipsnis.cfm?id=1210 (žiūrėta 2008-09-20)
58. Kelių dangos ir jų ilgiai, asfalto dangos šalies keliuose ilgiai
http://www.lra.lt/lt.php/lietuvos_keliai/keliu_dangos/31 (žiūrėta 2008-09-20)
59. Išmestas į atmosferą šiltnamio dujų kiekis CO2 ekvivalentais(išskyrus anglies telkinius)
ir 2008–2012 m. Lietuvoje ir kitose šalyse
http://www.eea.europa.eu/pressroom/newsreleases/2005-metais-europos-sajungoje-
sumazejo-ismestas-i-atmosfera-siltnamio-duju-kiekis/table-1-lt.jpg (žiūrėta 2008-09-05)
74