· Web viewSanglaudos politika yra laikoma vienu pagrindinių Lietuvos narystės ES privalumų, o ES fondų investicijos yra pripažįstamos svarbiu Lietuvos ūkio ekonomikos varikliu

1

2021–2027 m. ES fondų investicijų programa Lietuvai

CCIPavadinimas anglų k. Programme for the EU funds’

investments in 2021–2027Pavadinimas

nacionaline (-ėmis) kalba (-omis)

2021–2027 m. ES fondų investicijų programa

RedakcijaPirmieji metai 2021Paskutiniai metai 2027Tinkama finansuoti nuo 2021Tinkama finansuoti iki 2029Komisijos sprendimo

numerisKomisijos sprendimo

dataValstybės narės

sprendimo dėl keitimo numeris

Valstybės narės sprendimo dėl keitimo įsigaliojimo data

Nedidelis lėšų perkėlimas (19 straipsnio 5 dalis)

Taip / Ne

NUTS regionai, kuriuose vykdoma programa (netaikoma EJRŽF)

Sostinės regionasVidurio ir Vakarų Lietuvos regionas

Susijęs fondas ERPF Sanglaudos fondas ESF+ EJRŽF

2

1. Programos strategija: pagrindiniai plėtros uždaviniai ir priemonės

Ekonominiai, socialiniai ir teritoriniai skirtumai, rinkos nepakankamumas

Sanglaudos politika yra laikoma vienu pagrindinių Lietuvos narystės ES privalumų, o ES fondų investicijos yra pripažįstamos svarbiu Lietuvos ūkio ekonomikos varikliu. Atlikti vertinimai patvirtina, kad pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programą įgyvendinami projektai reikšmingai paskatins Lietuvos ūkio plėtrą ir šalies ekonominę konvergenciją. ES investicijos 2023 m. užtikrins 2,5% punkto spartesnę Lietuvos ekonominę konvergenciją, matuojant pagal BVP, tenkančio vienam gyventojui, santykį su ES-27 vidurkiu. 2023–2027 m. spartesnį BVP augimą ilgalaikiu laikotarpiu galėtų užtikrinti reformos, nukreiptos į tris pagrindinius veiksnius: darbo jėgos skaičiaus didinimą, investicijų skatinimą bei efektyvumo prielaidų sukūrimą. Švietimo sistemos reforma, didinant jos atitikimą rinkos ir visuomenės poreikiams, yra esminis veiksnys, suteikiantis postūmį visiems trims įvardintiems ilgalaikiams ekonomikos augimo veiksniams.

Lietuvos ekonomika ir toliau išlaiko tolygų bei tvirtą augimo tempą. Palankios verslo aplinkos sąlygos, atsparios šalies finansų ir stabilios valstybės finansų sistemos sukūrė sąlygas Lietuvai 2015 m. prisijungti prie eurozonos, o 2018 m. prie EBPO, taip dar labiau prisidedant ir užtikrinant sparčią konvergenciją su kitomis ES valstybėmis.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, Lietuvoje pirmą kartą po 28-erių metų padidėjo nuolatinių gyventojų skaičius. 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – tai 145 daugiau negu prieš metus. 2019 metais fiksuota teigiama neto tarptautinė migracija – 10,8 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo, ir neigiama natūrali kaita – 10,7 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė.

Labiausiai šalies augimą pastaruoju metu skatina vidaus vartojimo veiksniai – 2019 m. augimas siekė 3,2%, kurį daugiausiai lėmė didėjantis darbo užmokestis bei lėtėjanti infliacija, leidusi sparčiai augti vidaus ir namų ūkių vartojimo išlaidoms. Pastaruosius trejus metus augo valstybės mokestinės pajamos, leidusios Lietuvai išlaikyti perteklinį biudžetą bei palaikyti valstybės skolos dydį, neviršijant 40% BVP.

2019 m. Lietuvos gyventojų užimtumo lygis sudarė 82,9% (2016 m. – 75,2%) ir buvo aukščiausias per pastaruosius dešimtmečius bei viršija ES vidurkį. Nedarbo lygis 2019 m. siekė 6,4% (2016 m. – 7,9%). Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje 2019 metais išaugo 7%. Jis yra nulemtas didėjančio kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, senkančių darbo jėgos išteklių, neigiamų demografinių tendencijų ir įvairių darbo rinkos politikos priemonių (pavyzdžiui, spartaus MMA ar neapmokestinamų pajamų didinimo), todėl tikėtina, kad išlaikant tokį kasmetinį augimą Lietuva gali prarasti konkurencingumą, o tai neišvengiamai gali paveikti eksporto rodiklius, kuriuos lyg šiol amortizavo verslo pelnų maržos. Todėl labai svarbu padidinti darbo našumą.

Lietuva padarė nedidelę pažangą skatindama investicijas ir darbo našumo augimą. Našumas didėja, bet lėčiau nei prieš krizę, o lygis vis dar yra gerokai mažesnis už ES vidurkį. Tai daugiausia susiję su lėtu bendro gamybos veiksnių našumo augimu, kuris rodo nepakankamą inovatyvių technologijų įvaldymą įmonėse. Išlaikyti teigiamus pokyčius ir vėl imti mažinti atotrūkį padėtų žiniomis grindžiamos veiklos dalies ekonomikoje didinimas, atnaujinant gebėjimus ir technologijas.

Gerėjantys ekonominiai ir užimtumo rodikliai nepadėjo sumažinti skurdo šalyje: skurdo rizikos ir socialinės atskirties lygis, pajamų nelygybė ir toliau išlieka aukšti. Be to, nuolat didėja spaudimas darbo rinkai ir socialinei sistemai, o kartu išlieka nepašalinti švietimo ir sveikatos priežiūros sektoriaus trūkumai. 2017 m. skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje gyveno 29,6% Lietuvos gyventojų, 2018 m. šis rodiklis šiek tiek sumažėjo ir siekė 28,3%, ES vidurkis - 21,9%.

3

Regioniniai skirtumai Lietuvoje išlieka dideli, nepaisant visos šalies konvergencijos ES. 2016 m. Lietuva buvo padalinta į du regionus: Sostinės regioną, kuriame BVP vienam gyventojui pasiekė beveik 112% ES vidurkio bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną, kuriame BVP vienam gyventojui regionuose svyruoja nuo 42% iki 77%. Tačiau Sostinės regione yra nemažai iššūkių, susijusių su neigiamu miestų plėtros poveikiu aplinkai (transporto spūsčių, triukšmo, atliekų kt.); darbo vietų ir viešųjų paslaugų tolygiu pasiekiamumu ir prieinamumu atokiau nuo miesto centro; miesto bendruomenės sutelktumu miestų teritorijų planavimo ir projektavimo procese. Regionų BVP skirtumus lemia darbo našumo skirtumai tarp minėtų Lietuvos regionų. Tikimasi, kad toks regionų padalinimas padės nukreipti daugiau investicijų į mažiau išsivysčiusį regioną, sumažinti ekonominius ir socialinius netolygumus, taip pat užtikrins regioninės politikos įgyvendinimo priemonių ilgalaikį poveikį tolygiai ir tvariai plėtrai, atsižvelgiant į kintančią ekonominę, socialinę, demografinę šio regiono atskirų ūkio šakų būklę.

Investicijų poreikiai ir papildomumas kitų fondų parama

Esminiai pokyčiai, būtini Lietuvos pažangai užtikrinti ateinantį dešimtmetį, numatyti 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) projekte. Pagrindinis tikslas – įgalinti žmogų aktyviai veikti ir kokybiškai dirbti, gauti orias pajamas, gyventi saugioje, sveikoje ir švarioje aplinkoje. NPP įgyvendinti bus sutelktos visos pokyčiams skirtos investicijos, integruojant ES fondų, kitų tarptautinių šaltinių, privačias ir nacionalinio biudžeto lėšas. Tokiu būdu bus užtikrinamas ES fondų lėšų papildomumas kitais finansiniais šaltiniais.

2019 m. parengtas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m. (toliau – NEKS). Šis planas yra svarbus siekiant energetikos ir klimato tikslų, rengiant naują šalies augimo modelį, nustatant investicijų poreikį žaliosioms technologijoms ir darniems sprendimams.

Svarbiausi iššūkiai Lietuvai: žemas ekonomikos produktyvumas, socialinė atskirtis ir nelygybė, nepakankama švietimo kokybė ir ugdymo netolygumai, regioniniai skirtumai, spartėjanti klimato kaita bei neoptimali aplinkos būklė.

Lietuvoje inovacijų diegimo rodikliai pagerėjo, ES inovacijų švieslentėje 2018 m. Lietuva užėmė 20 vietą ir išliko nuosaikių inovatorių grupėje. 2019 m. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) indėlis į inovacijų sistemą (inovacijoms palanki aplinka, kitos inovacijų išlaidos) buvo pakankamas, tačiau rezultatai išliko silpni (nepatrauklios tyrimų sistemos, nedidelis poveikis užimtumui). Įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl inovacijų skatinimo ir siekiant pagerinti Lietuvos inovacijų ekosistemos veikimą, toliau buvo tęsiami darbai konsoliduojant mokslo, technologijų ir inovacijų sistemą. Esminis konsoliduotos agentūros tikslas bus užtikrinti viešųjų investicijų ir paslaugų prieinamumą verslo klientams.

Lietuva vis dar atsilieka nuo strategijos „Europa 2020“ nacionalinio tikslo 1,9% BVP investuoti į MTEP. Bendros išlaidos MTEP 2018 metais sudarė 0,88% nuo BVP (arba 397 mln. eurų). Mokslinių tyrimų infrastruktūros sistemos fragmentacija lemia žemą mokslinių tyrimų kokybę, todėl vykdant švietimo ir mokslo reformą tam skiriamas dėmesys. Inovacijas diegiančios įmonės yra dažniausiai mažos, nepakankamai integruotos į globalias vertės grandines. Bendros pridėtinės vertės aukštųjų ir vidutinio lygio technologijų gamybos ir žinioms imlių paslaugų sektoriuose Lietuvos rodiklis yra žemas ir nesikeičia nuo 2007 m. MTEPI srityje toliau turi būti siekiama pritraukti privačias investicijas į mokslinius tyrimus, įgalinti sukurtus pajėgumus mokslo rezultatams komercinti bei padidinti mokslui imlių įmonių skaičių, skiriant papildomą dėmesį mokslinių tyrimų infrastruktūrų įveiklinimui, platesnio finansinių priemonių naudojimo, diegiant sistemingą inovacijų konsultacijos ir paramos sistemą, užtikrinančią kokybiškų idėjų ir projektų srautą.

Įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl nuoseklios mokslo ir verslo bendradarbiavimo sistemos sukūrimo, kuriamas Mokslo ir inovacijų sklaidos centras, kuris svariai prisidės prie

4

mokslo ir inovacijų sklaidos Lietuvoje gerinimo ir netiesiogiai – prie investicijų į MTEP didinimo. Vykdomos veiklos orientuotos į: taikomuosius mokslinius tyrimus, skirtus inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti; eksperimentinės plėtros veiklas, klasterizaciją, inovacijų populiarinimą ir sklaidą, įmonių tarptautiškumo didinimą, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą į MTEPI, inovacijų paklausos didinimą.

2019 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) Lietuva užėmė 14 vietą, o bendras DESI balas yra aukštesnis už ES vidurkį. Lietuva padarė nemažą pažangą ir pasiekė palyginti aukštą sparčiojo plačiajuosčio ryšio (naujos kartos prieigos) aprėpties lygį, tačiau išlieka didelė kaimo vietovių skaitmeninė atskirtis. Pažymėtina, kad jau 2019 metais 81% šalies gyventojų naudojosi internetu, ir 61,2% įmonių naudojosi sparčiuoju internetu. O itin spartaus plačiajuosčio ryšio (4G) aprėptis ir skverbtis Lietuvoje siekia 98 % ir yra žymiai didesnė nei visoje ES. Vis dar 4% namų ūkių negali namuose turėti fiksuotojo interneto ryšio, o kartu tik nedidelė namų ūkių dalis jį turi, nepaisant egzistuojančios galimybės (64%, palyginti su 77% ES vidurkiu). Skaitmeninės visuomenės srityje išlieka svarbi tolimesnė elektroninių ryšių plėtra ir priemonių, užtikrinančių vartotojų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis galimybes, įgyvendinimas, taip pat aktualus valstybės informacinių išteklių konsolidavimas ir apsauga. Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje Lietuva viršija vidutinius rodiklius, pasiekta puikių rezultatų didinant naudojimąsi e - valdžios paslaugomis. Taip pat padaryta pažanga verslo skaitmeninimo srityje, tačiau esamos galimybės nevisiškai išnaudojamos.

Pagal kasmet skelbiamą Pasaulio banko tyrimą „Doing Business“ indeksą, kuriuo matuojamas verslo aplinkos patrauklumas ir išsivystymas, Lietuva 2019 m. užėmė 14 vietą tarp 190 pasaulio valstybių. Tarp ES valstybių narių Lietuva užima 6 vietą. Lietuvos „Doing Business indekso“ pozicijos pagerėjo 2017–2018 metais įvykdžius tris verslo sąlygas gerinančias reformas smulkiųjų investuotojų apsaugos, mokesčių mokėjimo ir užsienio prekybos srityse.

Nepaisant ganėtinai sėkmingai ištobulintos verslo aplinkos Lietuvoje, toliau svarbu didinti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) konkurencingumą Lietuvos ir Europos rinkose, skatinti jų kūrimąsi ir plėtrą, didinti produktyvumą ir tarptautiškumą, skatinti inovatyvumą. Taip pat būtina spartinti pramonės transformacijos procesą, aktyviai taikant skaitmenines technologijas, padėti įmonėms integruotis į globalias vertės kūrimo grandines.

Lietuvos pažanga įgyvendinant švietimo reformą yra nepakankama. Atsižvelgiant į demografinę situaciją, Lietuvoje svarbu sukurti į demografinius ir visuomenės pokyčius reaguojančią lanksčią ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo švietimo sistemą. Nors nuo 2015 m. mokymo rezultatai mokyklose pagerėjo, tačiau nesiekia ES vidurkio. Nepatrauklios darbo sąlygos lemia nepakankamą pedagoginių darbuotojų bendruomenės atsinaujinimą/ kartų kaitą. Pasenusi mokymo praktika ir žema mokymo kokybė tikėtina yra mokinių žemų rezultatų priežastis. Dalyvavimas ikimokyklinio vaikų ugdymo programose didėja, tačiau visiems dar nėra užtikrintas. Taip pat, su iššūkiais susiduria ir aukštojo mokslo sistema – mažėja besimokančių studentų skaičius, o aukštojo mokslo sistemos reforma įgyvendinama lėtai. Toliau vyksta profesinio mokymo tiekėjų konsolidacija. Išlieka žemas stojančių į profesines mokyklas skaičius – vos 27,4% visų 2017 m. baigusiųjų vidurines mokyklas, palyginti su ES vidurkiu 47,8%.

2018 m. tik 6,6%, suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą veiklose, o tai gerokai mažiau nei ES vidurkis – 11,1%. Suaugusiųjų švietimo sistema nereaguoja į senėjančios visuomenės iššūkius ir įgūdžių pokyčius, susijusius su naujovėmis, darbo robotizavimu ir žalių darbo vietų paklausa. Skaitmeniniai įgūdžiai nėra paplitę tarp gyventojų, nors vis daugiau lietuvių naudojasi internetu. Reikia peržiūrėti mokymosi visą gyvenimą veiksmų planus ir strategijas, siekiant užtikrinti kompleksines švietimo ir tobulėjimo galimybes visų amžiaus grupių asmenims. Lietuvai pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, reikia pritaikyti švietimo sistemą ir darbo rinką, įskaitant darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą ir

5

perkvalifikavimą. Svarbu sustiprinti profesinio mokymo vaidmenį, ruošiant kvalifikuotus specialistus, ir patrauklumą, sukurti tęstines paskatas šalies gyventojams, ypač nekvalifikuotiems ir žemesnės kvalifikacijos, dalyvauti mokymosi visą gyvenimą sistemoje.

Įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl švietimo ir mokymo sistemos gerinimo, buvo gerinama švietimo ir mokymo sistemos bei suaugusiųjų mokymosi kokybė ir efektyvumas, vykdoma švietimo reforma ir mokymo įstaigų konsolidavimas.

Energetikos srityje padaryta pažanga integruojant Lietuvos elektros ir dujų rinkas bei sistemas į Europos energetikos rinką ir sistemą. Iki 2018 m. ne ATL (prekybos taršos leidimais sistema) išmetamų ŠESD kiekis padidėjo 7%, palyginti su 2005 m., tai rodo, kad Lietuva pasieks 2020 m. tikslą, tačiau vargu ar sumažins išmetimus 9% iki 2030 m. Bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygis vienam gyventojui yra mažesnis už ES vidurkį, tačiau išliko beveik nepakitęs nuo 2010 m. dėl tokio paties iškastinio kuro sunaudojimo kiekio gamybos ir žemės ūkio srityse bei didėjančio kiekio transporto sektoriuje.

Toliau didinant šalies energetinę nepriklausomybę bei mažinant energetinį skurdą išlieka svarbios investicijos, didinančios energijos, pagamintos iš AEI, dalį elektros ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje bei visame energijos balanse. AEI dalis sudarė 24,4% galutiniame energijos vartojime ir 68% centralizuotai teikiamos šilumos gamyboje. Išlieka didelis poreikis labiau išnaudoti AEI potencialą, diegiant atsinaujinančių išteklių energiją naudojančias ir kaupiančias technologijas. Lietuvai, siekiant klimato neutralumo tikslo iki 2050 m., itin svarbu toliau skatinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir AEI dalį galutiniame vartojime bei transporto sektoriuje.

Įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl energijos ir išteklių naudojimo efektyvumo didinimo, imtasi veiksmų spartinti pastatų renovaciją, atnaujinta energetikos infrastruktūra, labiau integruojami ir daugiau naudojami AEI energijos gamybai.

Nemaži iššūkiai laukia ir transporto sektoriuje. 2018 m. Lietuvoje elektrifikuotų geležinkelių dalis nuo viso geležinkelių tinklo padidėjo iki 8%, tačiau yra viena žemiausių ES. Nemaža dalis TEN-T tinklo Lietuvoje neatitinka jam keliamų reikalavimų, šalyje nėra šiaurę ir pietus jungiančio geležinkelio, viešojo transporto dalis, palyginti su ES vidurkiu (17,3%), yra labai maža (8,9%), o naudojimasis lengvaisiais automobiliais vis dar yra didžiausias ES. Būtina kurti ir gerinti multimodalinę transporto infrastruktūrą, kad ji būtų integruota į ES transporto tinklą bei tolygiai išdėstyta Lietuvos teritorijoje, taip sudarant sąlygas subalansuotai šalies regionų plėtrai bei stiprinant Lietuvos transporto infrastruktūros tarpvalstybinį ir regioninį sujungiamumą. Taip pat siekiant užtikrinti darnų judumą ir avaringumo mažinimą, išlieka svarbios investicijos į kelių techninių parametrų pagerinimą, eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių, intelektinių transporto sistemų diegimą.

Pasiekta nedidelė pažanga didinant AEI naudojimą transporto sektoriuje bei mažinant sektoriuje sukuriamo CO2 emisiją. Lietuvoje didžiausiomis taršaus transporto problemomis išlieka neefektyvus ir senas automobilių parkas, nepatrauklus viešasis transportas, nepakankamos paskatos gyventojams naudoti mažataršius automobilius, neišplėtotos darnaus judumo priemonės miestuose, infrastruktūros, reikalingos elektromobilių plėtrai, stoka, nenustatyti privalomi reikalavimai valstybės institucijoms ir transporto infrastruktūros objektų valdytojams įsigyti mažai teršias transporto priemones.

Įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl darnaus transporto plėtros, NEKS numatytos priemonės transporto sektoriaus tvarumui didinti. Lietuva planuoja padidinti transporto priemonių parko ir transporto sistemos efektyvumą, alternatyvių degalų naudojimą, novatoriškas transporto technologijas, taip pat geležinkelių elektrifikavimą ir komercinio transporto apmokestinimą pagal principą „teršėjas moka“. Numatoma speciali parama elektromobiliams, įskaitant jų įkrovimo infrastruktūrą.

6

Lietuva susiduria su daugeliu svarbių aplinkosauginių aspektų kaip efektyvus energijos vartojimas pastatuose, pramonėje, infrastruktūroje, aplinkos taršos mažinimas ir žiedinės ekonomikos vystymas. Ir toliau planuojama skatinti diegti pastatuose energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, taip gerinant pastatų energinio naudingumo klasę. Atnaujinimo laukia apie 35 000 neefektyvių daugiabučių (iš jų 4000 yra renovuoti) bei apie 700 viešųjų pastatų. Tačiau darbų tempas yra per lėtas, kad poveikis būtų pasiektas laiku. Energijos vartojimo efektyvumą būtų galima dar labiau padidinti modernizuojant pastatų pasenusias šilumos apskaitos ir šilumos valdymo bei reguliavimo sistemas.

Žemas išteklių našumas tebėra iššūkis Lietuvos ekonomikai. Nuo 2010 m. šis rodiklis nepadidėjo ir 2018 m. siekia 0,8 Eur/kg bei yra gerokai mažesnis už ES vidurkį – 2,24 Eur/kg. Lietuva taip pat nesiekia ES vidurkio ekoinovacijų srityje, kuri gali pagerinti išteklių našumą ir sudaryti sąlygas pereiti prie žiedinės ekonomikos.

Lietuvoje sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekiai vis mažėja: 2011 m. – 77,2%, 2015 m. – 54%, 2018 m. – 25%. Komunalinių atliekų paruošimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimas 2018 m. siekė 52,5% (2015 m. – 45,5%). Taip pat 2017 m. apie 15% komunalinių atliekų buvo sudeginta. Nepaisant pozityvių tendencijų ir pastangų gerinti atliekų prevenciją, pakartotinį panaudojimą, rūšiuojamąjį atliekų surinkimą jų susidarymo vietoje, atliekų tvarkymas Lietuvoje tebėra iššūkis.

Lietuvoje tik 53% (2015 m.) paviršinių vandens telkinių yra geros ar labai geros būklės. Didžiausią neigiamą poveikį jiems daro tarša iš žemės ūkio ir iš kitų nenustatytų taršos šaltinių, kaip netinkamai tvarkomos individualios nuotekos. Tik 77,6% Lietuvos gyventojų nuotekos tvarkomos centralizuotai. Siekiant sumažinti taršą, būtina didinti centralizuotai surenkamų nuotekų kiekius ir tinkamai jas valyti.

Dėl nedarnios urbanizacijos ir priemiesčių plėtros, aplinkos taršos, neracionalaus gamtos išteklių naudojimo, invazinių rūšių plitimo ir klimato kaitos veiksnių kinta šalies kraštovaizdis, nyksta biologinė įvairovė, didėja buveinių ir rūšių populiacijų fragmentacija ir sutrinka ekosistemų funkcijos bei jų paslaugų teikimas. Lyginant 2019 m. duomenis su 2013 m. pastebėta, jog Lietuvoje aptinkamų 5% Europos Bendrijos svarbos rūšių apsaugos būklė pagerėjo, o 9% buveinių – pablogėjo. Tai kelia pavojų ir visuomenės gerovei ir sveikatai, daro žalą ekonomikai ir jau šiandien reikalauja didelių išlaidų.

Į aplinką išmetamų teršalų kiekis kasmet mažėja, tačiau toliau išlieka svarbios investicijos, kuriomis mažinamas neigiamas oro taršos poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekis šiuo metu neviršija nacionalinių ribų, vis dėlto miestų oro kokybė Lietuvoje nėra gera pagal PSO rekomenduojamus lygius. Siekiant mažinti išmetamų teršalų kiekį ir koncentraciją aplinkos ore, didžiausias dėmesys skiriamas energetikos, transporto ir žemės ūkio sektoriams.

Užimtumas po krizės tolygiai atsigauna, nedarbo lygis yra žemas, 2019 m. migracija tapo teigiama, tačiau demografiniai iššūkiai išlieka. Darbo jėgos pasiūla toliau mažėja, o darbingo amžiaus gyventojų skaičius nuo 2010 m. sumažėjo 350 000 (16%) Jeigu ši migracijos tendencija išliks, tai dar labiau apsunkins socialinės apsaugos sistemą, kuri ir taip kenčia nuo gyventojų senėjimo. Neigiamos pasekmės gali būti sušvelnintos perkvalifikuojant ir keliant žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų kvalifikaciją bei gerinant bendrą dirbančiųjų sveikatą.

Žemos kvalifikacijos darbuotojai turi mažiau galimybių įsidarbinant nei kitose ES valstybėse, asmenų įgyjamo išsilavinimo ir specializacijos pobūdis neatliepia darbo rinkos poreikių. Todėl toliau turi būti didinama individualizuotų aktyvios darbo rinkos politikos (toliau –ADRP) priemonių aprėptis, skatinamas savarankiškas darbas, verslo steigimas, atsakingų institucijų tarpusavio ir išorės bendradarbiavimas su verslo struktūromis bei socialinio dialogo plėtojimas.

7

Skurdas ir nelygybė Lietuvoje kelia susirūpinimą, nors imamasi priemonių keisti situaciją. Skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis (28,3%) tebėra vienas aukščiausių ES (21,7%). Vienas iš penkių žmonių patiria skurdą (22,9%, palyginti su 17,1% ES). Kartu, ryški ir bendra pajamų nelygybė šalyje – 2019 m. – turtingiausiųjų 20 % namų ūkių pajamos buvo maždaug 7 kartus didesnės nei skurdžiausių 20% namų ūkių. Didelis materialinis nepriteklius mažėja, tačiau išlieka dvigubai didesnis nei ES vidurkis (2018 m. - 11,1%, palyginti su 5,9% ES). 2018 m. 43% neįgaliųjų grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, palyginti su 29 % ES. Tokia situacija susidaro dėl riboto mokesčių ir socialinių išmokų sistemos veiksmingumo – palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai išlieka tarp mažiausių ES.

Socialinės atskirties riziką padidina ir ribotos galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis. Galimybė gauti ilgalaikę priežiūrą yra iššūkis. Mažinant socialinę atskirtį ir įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, toliau išlieka poreikis plėtoti socialines paslaugas, pagrindinę investicijų dalį skiriant bendruomenėje teikiamų paslaugų plėtrai, užtikrinant institucinės globos pertvarkos įgyvendinimą. Kartu, svarbu diegti socialines inovacijas, užtikrinti žmogaus teisių standartus, skatinti socialinį aktyvumą, kad būtų atliepti įvairių socialinių grupių iššūkiai ir poreikiai. įgyvendinti

Sveikatos apsaugos sektoriuje Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai, palyginti su ES šalimis, nėra geri: gyvenimo trukmė yra 5 metais trumpesnė nei ES; išvengiamo mirtingumo rodiklis buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei ES vidurkis 2016 m. Rimtu iššūkiu išlieka dėl demografinių pokyčių ir naujų technologijų plėtros augantis sveikatos priežiūros finansavimo poreikis, tuo tarpu sveikatos sektoriaus išlaidos išlieka vienos mažiausių: EBPO duomenimis (2018 m.), Lietuvoje išlaidos sveikatos apsaugai sudarė 6,8% BVP (EBPO šalių (35) vidurkis 8,8% BVP).

Svarbiausi iššūkiai išliko nepasikeitę: sveikatos sistemos reformos įgyvendinimas, platesnis e-sveikatos naudojimas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės didinimas, mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių mažinimas, sveikatos priežiūros teisinio ir finansinio reguliavimo tobulinimas, sveikos gyvensenos principų skatinimas. Kyla tam tikrų iššūkių, susijusių su sveikatos apsaugai skiriamų išlaidų veiksmingumu bei sveikatos priežiūros paslaugų kokybe. Taip pat akivaizdus tampa sveikatos priežiūros darbuotojų teritorinis disbalansas, įskaitant jų emigraciją į užsienio šalis.

Siekiant pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, numatomos: pirminės sveikatos priežiūros stiprinimo, prevencijos, lėtinių ligų (kraujotakos sistemos ir onkologinių ligų) bei sunkių traumų valdymo, ilgalaikės priežiūros plėtojimo priemonės bei skaitmeninės sveikatos priemonės, skirtos sveikatos sistemos valdymo gerinimui, pažangių gydymo metodų ir naujų finansavimo modelių diegimui.

Tarybos rekomendacijos dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo įgyvendinimą apsunkino lėta ligoninių restruktūrizacija. 2019 metais pradėtas įgyvendinti projektas, skirtas parengti naują Ligoninių tinklo pertvarkos modelį. Gerinant pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, 2019 metais išplėtotos slaugytojų kompetencijos, suteikiant jiems teisę pagal kompetenciją savarankiškai konsultuoti pacientus, sumažinta administracinė našta šeimos gydytojams atsisakius perteklinių pažymų išdavimo. Siekiama plėsti ambulatorines slaugos paslaugas paciento namuose, įdiegti inovatyvias mobilias slaugos paslaugas ir integruotas ilgalaikės priežiūros paslaugas. 2019 metais parengta integruotų ilgalaikės priežiūros (socialinės globos ir slaugos paslaugų) koncepcija. Diegiami skaitmeninės sveikatos sprendimai, mažinamos mažas pajamas gaunančių asmenų išlaidos sveikatos priežiūrai.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje išlieka dideli teritorinio išsivystymo skirtumai, toliau turi būti investuojama į priemones jiems mažinti. Užimtumo skirtumai tarp miesto ir kaimo skiriasi dvigubai ir ši tendencija linkusi nežymiai svyruoti kaimiškų vietovių nenaudai.

8

Lietuvoje stipri depopuliacijos tendencija. Spartus regionų mažėjimas (mažėja gyventojų skaičius, visuomenės senėjimas) sukelia spaudimą viešosios infrastruktūros ir paslaugų efektyvumui. Santykinai stabilus darbingo amžiaus gyventojų skaičius yra tik Vilniaus mieste ir aplink didžiuosius miestus išsidėsčiusiose žiedinėse savivaldybėse ir kurortuose. Kaimiškųjų regionų konkurencingumui kenkia tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stoka, didelė ekonomiškai neaktyvių gyventojų dalis bei žemesnė viešųjų paslaugų kokybė atskiruose regionuose. Susisiekimo spragos periferiniuose ir pasienio regionuose vis dar yra didelės, o infrastruktūros kokybė tebėra prasta. Taip pat yra ryškūs kultūros vartojimo teritoriniai netolygumai tarp regionų ir didžiųjų miestų (30,6% miestuose ir 14,6% kaimiškose vietovėse) bei stipriai skiriasi pati kultūros kokybė ir sklaida.

Administraciniai gebėjimai

Atsižvelgiant į parengtą kompetencijų žemėlapį, ES fondų administravimo sistemos darbuotojų ir paramos gavėjų administraciniai gebėjimai buvo nuolat stiprinami. Vadovaujančioji institucija organizavo visos sistemos centralizuotus bei vidinius institucijų ir tarpinstitucinius mokymus; buvo keičiamasi aktualia informacija per esamus ar naujai sukurtus informacinių technologijų (IT) įrankius; vykstama į komandiruotes, kuriose susipažįstama su kitų institucijų darbo veikla, gerosios praktikos pavyzdžiais; dalyvaujama Europos Komisijos ar kitų ES institucijų organizuojamuose renginiuose bei įvairiose darbo grupėse ir susitikimuose dėl sistemos administravimui aktualių klausimų, sprendžiant kylančias problemines situacijas ir tuo pačiu kaupiant vertingą ES fondų administravimo patirtį.

Taip pat buvo stiprinami ir pareiškėjų administraciniai gebėjimai. Atitinkamos ministerijos, siekdamos užtikrinti tinkamą projektų rengimo ir įgyvendinimo kokybę, suorganizavo informacinius renginius potencialiems pareiškėjams ne tik miestuose, bet ir regionuose, kurie buvo skirti pristatyti projektų finansavimo galimybes ir sąlygas. Regionų kompetencijos, siekiant tinkamai pasiruošti naujam programavimo laikotarpiui, bus stiprinamos iš ES Struktūrinių reformų paramos programos.

Tam, kad ES fondų lėšos būtų investuojamos dar sparčiau ir efektyviau, didesnis dėmesys buvo skiriamas administracinės naštos projektų vykdytojams bei pareiškėjams mažinti. Tuo tikslu nuo 2018 m. pradėtas diegti LEAN metodas ES fondų administravimo procesų efektyvumui įvertinti. Vienas pirmųjų buvo peržiūrėtas ir jau iš dalies optimizuotas mokėjimo prašymų tikrinimo ir išmokėjimų projektų vykdytojams procesas (pavyzdžiui, techninės paramos projektams pradėtos taikyti išlaidų atrankinės metodikos, sutrumpėjo išmokėjimų procedūros, įgyvendinti patobulinimai IT sistemoje patogesniam mokėjimų administravimui ir kt.).

Makroregioninės strategijos

Rengiant 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą vertinamos galimos sąsajos su ES Baltijos jūros regiono strategija (toliau – ES BJRS) bei jos veiksmų planu, taip pat finansavimo sritimis, kurios gali prisidėti prie šios strategijos įgyvendinimo. Identifikuota, kad visų numatomų prioritetų atitinkamos veiklos gali prisidėti prie tam tikrų ES BJRS politinių krypčių.

Atitinkamai ES struktūrinių fondų investicijas reglamentuojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose bus įtvirtintos nuostatos, kuriomis sukuriamos geresnės sąlygos įgyvendinti ES BJRS. Taipogi bus numatyta galimybė organizuoti bendrus tarptautinius kvietimus teikti paraiškas projektams, prisidedantiems prie ES BJRS įgyvendinimo; skirti papildomą finansavimą naujoms projekto veikloms, įgyvendinamoms su tarptautiniais partneriais pagal ES BJRS numatytus tikslus; išleisti tam tikrą projektui skirtų ES struktūrinių fondų lėšų dalį ne programų įgyvendinimo teritorijoje. Informacinėje projektų administravimo sistemoje bus padaryta galimybė pažymėti kokie projektai prisideda prie ES BJRS įgyvendinimo.

9

1 lentelėPolitikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)1. Pažangesnė Lietuva 1.1 Stiprinti

mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir diegti pažangiąsias technologijas

Remiantis Europos inovacijų švieslentės rezultatais, Lietuvos inovacijų sistemos augimas ilguoju 2011–2018 m. laikotarpiu buvo didžiausias ES (25,7% pagerėjimas). Visgi, dėl ilgą laiką buvusio žymaus atsilikimo ir pastaruosius dvejus metus besitęsiančio kuklaus augimo, Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio (pagal suminį inovatyvumo indeksą siekia 75% 2018 m. ES vidurkio), kovodama su tokiais iššūkiais, kaip žema ekonomikos geba pasinaudoti naujausiomis mokslo žiniomis ir diegti inovacijas, žemas investicijų į MTEP lygis, fragmentuota inovacijų paramos sistema, žemas mokslo ir verslo bendradarbiavimo lygis. Žiniomis bei naujomis technologijomis grindžiamos veiklos dalies ekonomikoje didinimas padėtų paspartinti našumo augimą ir mažinti atotrūkį nuo ES.Atsižvelgiant į tai, svarbu toliau didinti inovatyvių įmonių skaičių sumaniosios specializacijos sektoriuose, turinčiuose didžiausią potencialą, atsižvelgiant į regionų specializacijas; taip pat didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pasiūlą ir paklausą bei mokslinių tyrimų sistemos patrauklumą ir konkurencingumą.Lietuva ženkliai atsilieka nuo kitų regiono šalių pagal šalyje sukauptų TUI dalį nuo BVP, todėl TUI pritraukimas bei skatinimas investuoti į MTEPI yra aktualus.Prieš pradedant investuoti į aukšto lygio žinių kūrimą bei tarptautinį bendradarbiavimą, turi būti užtikrintos sąlygos tyrėjų karjeros patrauklumui.Siekiant įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl inovacijų skatinimo, svarbu numatyti priemones, skirtas mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti.NPP numatyta pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi, siekiant, kad Suminiame inovatyvumo indekse 2030 m. Lietuva pakiltų iš 21 vietos (2018 m.) į 12 vietą.Siekinat ES BJRS politinės srities „Inovacijos“ tikslų, reikia sukurti inovacijų ir verslumo ekosistemą, pagrįsta sumania specializacija, ir siekti konkurencingumo tvaraus augimo.

1.2. Pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms ir vyriausybėms

Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) Lietuva 2019 m. užėmė 14 vietą tarp 28 ES valstybių narių. Elektroninių viešųjų paslaugų srityje Lietuva daro didelę pažangą (DESI, 2019a), tačiau toliau skaitmenizuojant valstybės paslaugas svarbus viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas.2014–2020 m. laikotarpiu buvo pradėta įgyvendinti IRT infrastruktūros konsolidavimas: parengti teisės aktai ir pradėtos įgyvendinti veiklos, todėl svarbu tęsti prdėtas IRT konsolidavimo veiklas, siekiant

10

Politikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)optimizuoti IRT infrastruktūrą.Remiantis Nacionalinio kibernetinio saugumo centro metine ataskaita, nuo 2017 m. buvo užfiksuotas didėjantis kibernetinių incidentų kiekis. Lietuvos gyventojai vis dažniau nukenčia nuo įvairių kibernetinių pažeidimų, kurių nuolat daugėja, todėl svarbu didinti kibernetinį saugumą.Viešojo sektoriaus institucijos disponuoja vienu svarbiausių skaitmeninės ekonomikos resursų – duomenimis. Tačiau šalies rezultatai atvirų duomenų srityje tebėra žymiai prastesni už ES vidurkį (Lietuva užima 25 vietą tarp ES šalių, DESI, 2019a). Įgalinus atvirus duomenis, Lietuva per metus gautų papildomus 2% BVP (800 mln. Eur) (WISE Institute, 2014).NPP siekiama, kad iki 2030 m. Lietuva Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) pakiltų iš 14 vietos (2019 m.) į 7 vietą tarp ES šalių.EBPO Lietuvos ekonominėje apžvalgoje 2018 m. nurodyta, kad Lietuva turi efektyvinti skaitmeninių tinklų naudojimąsi visuomenėje ir įmonėse, didinti investicijas į skaitmeniniais įgūdžiais, žiniomis grįstą kapitalą ir priemones, kurios didins įmonių dinamiškumą ir skaitmeninę transformaciją.Siekiant ES BJRS politinės srities „Inovacijos“ tikslų ir tobulinant verslo aplinką, būtina visapusiškai išnaudoti skaitmeninės ekonomikos ir inovacijų diegimą, sudarant vienodas priėjimo galimybes MVĮ ir vartotojams prie skaitmeninių rinkųvisame Baltijos jūros regione bei stiprinti bendradrabiavimą kuriant Europos skaitmeninę ekonomiką.

1.3. Stiprinti MVĮ augimą ir konkurencingumą

Lietuva pagal darbo našumo augimą yra viena sparčiausiai augančių ES valstybių narių – per du dešimtmečius Lietuvos darbo našumas per vieną dirbtą valandą išaugo daugiau nei dvigubai (apie 103%), kai per tą patį laikotarpį ES valstybių narių – 21%. Kita vertus, nepaisant augimo, atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą, 2017 m. darbo našumas Lietuvoje siekė tik 75%. ES vidurkio.Žiniomis bei naujomis technologijomis grindžiamos veiklos dalies ekonomikoje didinimas padėtų paspartinti našumo augimą ir mažinti atotrūkį nuo ES. Be to, našumui reikšmingą poveikį daro ir mažėjantis gyventojų skaičius – mažėjanti darbo jėgos pasiūla ir jos nulemtas didelis darbo užmokesčio augimas kuria poreikį skatinti įmones investuoti į našumą didinančias technologijas, tokias kaip automatizavimas ir robotizavimas. Šios investicijos darosi vis svarbesnės atsižvelgiant į augančias vienetui tenkančias darbo sąnaudas ir jų poveikį sąnaudų konkurencingumui.Lietuvoje įmonės yra gana mažos ir nepakankamai integruotos į vietos bei tarptautinius klasterius ir pasaulines vertės grandines. Iššūkį ir kartu galimybes

11

Politikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)pramonės modernizavimui ir visos ekonomikos struktūrinei kaitai sukurs technologinė kaita bei su ja susietos ketvirtosios pramonės revoliucijos („Pramonė 4.0“) iniciatyvos. Naujos skaitmenizavimo technologijos sukuria prielaidas ženkliam veiklos lankstumo augimui ir leidžia pasiekti aukštą produktyvumo lygį. Tačiau tik 24% įmonių planuoja investicijas į „Pramonė 4.0“ technologijas (LIC, InTech Centras, 2018).NPP siekiama, kad Lietuva Pasaulio konkurencingumo indekse pakiltų iš 39 vietos (2019 m.) į 30 vietą.Siekiant ES BJRS politinės srities „Inovacijos“ tikslų, reikia skatinti verslumą ir stiprinti MVĮ augimą, ypač užtikrinant naujų MVĮ įtraukimą į rinką bei priėjimą prie finansavimo šaltinių, žmogiškųjų išteklių ir žinių.

1.4 Ugdyti pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir verslumui reikalingus įgūdžius.

Lietuvos rodiklio, matuojančio žmogiškojo kapitalo skaitmeninius gebėjimus, įvertis žemiausias tarp penkių Europos Komisijos Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI) sudarančių rodiklių. Pagal 2019 m. DESI indeksą vos 55%. Lietuvos gyventojų turėjo bent pagrindinių skaitmeninių įgūdžių (ES vidurkis – 57%). Lietuvos įmonėse darbuotojų IRT gebėjimai nepakankamai išnaudojami ir gerinami. Tik 44% darbuotojų įmonėse naudojasi kompiuteriais savo darbe (tai – 19-a vieta ES, kurios vidurkis – 54%), 63% darbuotojų ir bedarbių turi bent bazinius skaitmeninius gebėjimus (tai – 16-a vieta ES, kurios vidurkis – 65%). Įmonės taip pat nepakankamai investuoja į darbuotojų IRT įgūdžių gerinimą: tik 9% įmonių rengia mokymus savo darbuotojams, kad šie galėtų tobulinti ir atnaujinti IRT įgūdžius, ir tai yra gerokai mažiau nei ES vidurkis (23%).Žinių perdavimo ir komercinimo apimtys Lietuvoje, lyginant su bendru ES lygiu, išlieka labai mažos. Taip yra todėl, kad Lietuvos ūkio struktūroje vyrauja žinioms mažai imlios įmonės ir MSI žinių perdavimo verslui tarpininkų gebėjimai nėra pakankamai išplėtoti.Žemas darbuotojų skaitmeninis raštingumas ir silpnos inovacijos stabdo Lietuvoje perėjimą prie naujų technologijų, todėl labai svarbu ugdyti mažųjų ir vidutinių įmonių darbuotojų skaitmeninius įgūdžius, siekiant padidinti tų įmonių našumą, mokyti valdyti inovacijas, ugdyti mokslo ir studijų institucijų verslumo gebėjimus.Lietuvoje būtinas nuolat veikiantis antrepreneriškos paieškos procesas (angl. EDP), kuris galėtų apimti mokslo-verslo bendradarbiavimo fasilitavimą, mokslo ir studijų institucijų ir verslo forumus ir kt.Numatoma įgyvendinti EBPO Lietuvos ekonominėje apžvalgoje 2018 m. pateiktą

12

Politikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)rekomendaciją – teikti daugiau finansinių paskatų įmonėms ir darbuotojams dalyvauti viso gyvenimo mokymosi veiklose, siekiant atnaujinti, įgyti naujų įgūdžių.

2. Žalesnė Lietuva 2.1. Skatinti naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones ir mažinti šiltnamio dujų išmetimus

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš svarbiausių ES ir Lietuvos nacionalinių tikslų. Energijos vartojimo efektyvumas didina verslo konkurencingumą, mažina išmetamų ŠESD kiekį ir gerina aplinkos oro kokybę. Be to, yra gerinama valstybės gyventojų finansinę būklę ir mažinamas būtinosios energijos poreikis. Tai ypač aktualu Lietuvai, kurioje 2018 m. gyveno 27,9% asmenų, susiduriančių su energetinio skurdo problema.Lietuva yra energijai imli šalis, priklausoma nuo energijos importo, jos energetinis intensyvumas – 1,72 karto didesnis, o energijos produktyvumas 43% mažesnis nei ES vidurkis. Dėl minėtų priežasčių Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau – NENS) nustatytas tikslas siekti, jog pirminės ir galutinės energijos intensyvumas 2030 m. būtų 1,5 karto mažesnis negu 2017 m. Didžiausias energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas Lietuvoje slypi transporto, suvartojančio 39 % galutinės energijos, ir pramonės sektoriuje, kurios energijos sąnaudos yra 20 % didesnės negu ES vidurkis. Taip pat, pastatų sektoriuje, ypač daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose, suvartojančiuose 54% galutinės šilumos energijos.Siūlomos energijos efektyvumo veiklos kyla iš NEKS ir prisideda prie NPP strateginio tikslo, siekiančio užtikrinti gerą Lietuvos aplinkos kokybę, gamtos išteklių naudojimo darną ir šalies poveikio klimato kaitai švelninimą, siekiant nuo 2020 m. iki 2030 m. sutaupyti 27 TWh galutinės energijos. Energijos efektyvumo veiklų įgyvendinimas Lietuvoje grindžiamas ekonominio pagrįstumo, aktyvaus energijos vartotojų mokymo ir švietimo bei konkurencijos įgalinimo principais. Taip pat, sistemingas energetinio efektyvumo veiklų įgyvendinimas ir tęstinumas prisidės prie Tarybos rekomendacijos – didinti energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą.Lietuvos koordinuojama ES BJRS politikos sritis „Energetika“ įgalina tinklo narius tarpusavyje bendradarbiauti ir diegti gerąsias praktikas, siekiant 2030 m. klimato ir energetikos strategijos tikslų įgyvendinimo

2.2. Skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją

Siekiant mažinti energijos gamybos ir naudojimo poveikį klimatui bei aplinkai pereinama prie AEI naudojimo. Iki 2030 m. Lietuva įgyvendina vieną ambicingiausių tikslų visoje ES, siekiant, jog AEI dalis sudarytų 45% bendro galutinio elektros energijos suvartojimo. Tuo pačiu, AEI plėtra

13

Politikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)prisideda prie energetinio saugumo ir sumažėjusios priklausomybės nuo importo iš trečiųjų šalių bei mažėjančių energijos kainų.AEI plėtra vykdoma remiantis NENS, kurioje nustatyti ilgalaikiai tikslai energetikos srityje bei vadovaujantis palaipsnio AEI integravimo į rinką, įperkamumo ir skaidrumo bei aktyvaus energijos vartotojų dalyvavimo principais. Yra siekiama jog 2030 m. sau reikalingą energiją gamintųsi 500 tūkst. vartotojų.Šiuo metu AEI šalyje potencialas nėra pilnai išnaudotas. Todėl NEKS bus kompleksiškai siekiama šalinti pagrindines kliūtis, kurios trukdo AEI plėtrai, taip pat tobulinamas teisinis reguliavimas ir plėtojama infrastruktūra, prižiūrimi ir spartinami administraciniai procesai. Siūlomos AEI veiklos prisidės prie NPP strateginių tikslų – užtikrins gamtos išteklių naudojimo darną ir valstybės poveikio klimato kaitai švelninimą. Taip pat, AEI naudojimas padės įgyvendinti Tarybos rekomendaciją – sutelkti dėmesį į energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą.Prie didėjančios AEI dalies bendrame energijos suvartojimo balanse prisidės diegiamos energinio efektyvumo veiklos, o kartu AEI plėtra turės teigiamos įtakos aplinkos kokybei ir klimato kaitos švelninimui. Ypač energetikos sektoriuje (įskaitant elektros, šilumos ir transporto sektorius), kuris sugeneravo 55,5 % ŠESD Lietuvoje bei pramonėje – išmetusių 17,6 % visų ŠESD 2017 m.ES BJRS politinė sritis „Energetika“, kurią koordinuoja Lietuva, skatina savanoriškais pagrindais prisidėti prie bendrų mechanizmų kūrimo, teritorinio bendradarbiavimo ir inovacijų skatinimo AEI srityje

2.3. Kurti pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus už TEN-E ribų

Siekiant didinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje, vis aktualesne problema tampa AEI integracija į elektros energetikos sistemą dėl sunkiau prognozuojamos ir visiškai nuo oro sąlygų priklausančios gamybos, mažų kintamų kaštų. Elektros energetikos sistemos lankstumo didinimui, kaip įvardija ES Švarios energijos paketas, tenka esminis vaidmuo, siekiant elektros energijos sistemą pritaikyti prie kintamos ir paskirstytos AIE gamybos.Pereinant prie klimatui neutralios energijos gamybos susiduriama su poreikiu vystyti pajėgumus, galinčius operatyviai reaguoti į energijos paklausos rinkoje pokyčius, poreikiu naudoti išmanųjį tinklą, decentralizuoti energijos akumuliavimą. Siekiama sudaryti palankias sąlygas elektros rinkos konkurencijai, privačių investicijų pritraukimui į sisteminių paslaugų užtikrinimą. Didėjant prieinamų duomenų kiekiui, gerėja energijos valdymo bei tiekimo kokybė, tinklo patikimumas, stabilumas,

14

Politikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)mažėja energijos nuostoliai ir tinklo priežiūros sąnaudos.Nauji skirstomojo tinklo patobulinimai yra būtini Lietuvai decentralizuojant elektros energijos gamybą, siekiant 2030 m. turėti 500 tūkst. sau gaminančių elektrą vartotojų ir tvarios jų integracijos į rinką.Visos pažangios elektros energijos sistemos ir tinklai bei energijos kaupimo modernizavimo ir tobulinimo kryptys veiklos yra lygiagrečiai suderinamos ir įveiklinamos kartu su AEI plėtros ir energetinio efektyvumo didinimo planais, numatant konkrečias priemones tiek NENS, tiek NEKS, tiek prisidedant prie Tarybos rekomendacijos, tiek prie NPP strateginių tikslų įgyvendinimo, gerinant šalies vidinį ir išorinį energetinį sujungiamumą bei darnaus išteklių naudojimo.Diegiamos pažangios elektros energijos sistemos prisidės prie ES BJRS politinės srities „Energetika“ įgyvendinimo, siekiančio, jog tinklo nariai plėstų AEI pajėgumus ir tvariai integruotų juos į rinką bei būtų sudaromos palankesnės techninės sąlygos energijos rinkos dalyviams.

2.4. Skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms, atsižvelgiant į ekosistemos pagrįstus metodus

Tarptautinių organizacijų, ES bei mokslinėse ataskaitose aplinkos ir klimato kaita yra įvardijama kaip vienas svarbiausių šio amžiaus iššūkių. Klimato kaitos poveikis pastebimas jau dabar ir prognozuojama, kad jis taps vis akivaizdesnis, ypač natūralioms ekosistemoms, vandens ištekliams ir visuomenės sveikatai. Klimato kaita Lietuvoje sukelia 0,8 % BVP siekiančius nuostolius.Lietuvoje prie jautriausių klimato kaitai priskiriami žemės ūkio, visuomenės sveikatos, energetikos, pramonės, transporto ir komunikacijų, miškininkystės sektoriai, ypatingai jautrios ekosistemos, biologinė įvairovė, kraštovaizdis ir vandens ištekliai, pajūrio zona ir urbanizuotos teritorijos.Lietuvos nacionalinių rizikų analizėje nustatyta, jog Lietuvos aplinkai, klimatui, ekonomikai ir gyventojų sveikatai ir socialinei gerovei labai didelę riziką kelia stichiniai, katastrofiniai hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai, epizootijos, potvyniai, epidemijos ir pandemijos ar didelės pramoninės avarijos tikimybė. Kartu su aplinkos stebėjimo, gyventojų perspėjimo ir kitomis techninėmis ir gamtinėmis prisitaikymo bei atsparumo didinimo priemonėmis, lygiagrečiai turi vykti ir socialiniai pokyčiai. Siekiama, jog 2030 m. 50 % Lietuvos gyventojų sąmoningais veiksmais prisidėtų prie aplinkos saugojimo, o 75 %. Lietuvos gyventojų būtų užtikrintas perspėjimas apie ekstremalius įvykius. NEKS bei NPP yra įtvirtintas siekis sumažinti gamtinių ekosistemų ir šalies ūkio sektorių pažeidžiamumą bei sustiprinti jų atsparumą,

15

Politikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)gebėjimą prisitaikyti ir reagavimą į klimato kaitos pokyčius, kartu siekiant užtikrinti palankias visuomenės gyvenimo ir ūkinės veiklos sąlygas darniam vystymuisi.Prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir atsparumo nelaimėms veiklos prisidės prie ES BJRS horizontalaus tikslo „Klimatas“, siekiančio įgalinti regiono valstybės minkštosiomis veiklomis spręsti klimato kaitos problemą, ypatingą dėmesį skiriant prisitaikymo aspektui.

2.5. Vandens prieinamumo ir tvaraus vandens išteklių valdymo skatinimas

Vienas iš Europos žaliojo kurso tikslų yra siekiamybė apsaugoti, išsaugoti ir sustiprinti ES gamtinį kapitalą bei atkurti natūralias požeminio ir paviršinio vandens funkcijas. Darnus geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas reikšmingai prisideda prie šių siekių įgyvendinimo.Didžiausią neigiamą poveikį Lietuvos paviršiniams vandenims daro išsklaidytoji tarša, kurią labiausiai sukelia žemės ūkis, taip pat netinkamai tvarkomos individualios nuotekos. Lietuva yra jautri zona azoto ir fosforo atžvilgiu. Per didelis maistmedžiagių kiekis neigiamai veikia vandens telkinių būklę ir sukelia eutrofikaciją visuose vandens telkiniuose. Atsižvelgiant į tai, svarbu imtis priemonių vandens telkinių būklės atstatymui.Lietuvos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės yra nerentabilios, todėl planuojama įgyvendinti vandentvarkos sektoriaus įmonių reforma. Jos metu vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės bus konsoliduojamos, siekiant mažinti paslaugų kainų skirtumus, efektyviau planuoti infrastruktūros plėtrą ir mažinti aplinkos teršimą nuotekomis.Pagrindinis NPP tikslas iki 2030 m. pasiekti, jog visi vandens telkiniai būtų geros būklės. Siekiant šios ambicijos reikia padidinti nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą iki 95% šalies gyventojų (+17proc. p., lyginant su 2018 m.), o geriamojo vandens srityje – iki 90 % (+8 proc. p., lyginant su 2018 m.).Darnios vandentvarkos veiklos tiesiogiai prisideda prie ES BJRS politinės srities „Nutri“, siekiančios gerinti vandens ir nuotekų padėtį bei turi netiesioginę įtaką sritims „Pavojai“ bei „Sveikata“.

2.6. Skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir tausiai išteklius naudojančios ekonomikos

Augant gyventojų skaičiui ir BVP kartu auga ir žaliavų paklausa bei susidarančių atliekų kiekis. Europos žaliajame kurse įtvirtintas siekis skatinti žiedinę ekonomiką, kurioje stengiamasi kuo ilgiau išlaikyti produktų, medžiagų ir išteklių vertę ekonomikos cikle, atveriant galimybes esamą linijinę ekonomiką visiškai pertvarkyti, padidinti tvarumą ir konkurencingumą, o to naudą tiesiogiai pajaus piliečiai ir pramonės sektoriai.Lietuva yra ištekliams imli šalis, priklausoma nuo

16

Politikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)išteklių importo. Išteklių produktyvumas Lietuvoje tebėra mažas – nuo 2010 m. šis rodiklis nepadidėjo ir sudaro 0,66 Eur/kg, t. y. gerokai mažesnis už 2,0 Eur/kg ES vidurkį. Didinti išteklių produktyvumą ir atgautų medžiagų panaudojimą galėtų padėti ekologinės inovacijos – 2017 m. duomenimis Lietuvos ekologinių inovacijų indeksas – 82, o ES vidurkis – 100. NPP užfiksuotas strateginis tikslas užtikrinti gamtos išteklių naudojimo darną bei švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai. Išteklių produktyvumas 2030 m. turi siekti 1,1 Eur/kg, o ekologinių inovacijų indeksas 133 balus, atgautų medžiagų panaudojimas padvigubėtų – iki 10,6%. Taip pat, paruoštų pakartotinai naudoti ir perdirbtų atliekų kiekis siektų 60% komunalinių atliekų kiekio, o sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau 5 % komunalinių atliekų.Konkrečios priemonės įtvirtintos NEKS, siekiant, kad žiedinė ekonomika Lietuvoje vystytųsi pagal atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo principus bei būtų atsižvelgta į bendruosius aplinkos apsaugos aspektus – atsargumą, tvarumą, technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą, išteklių apsaugą, taip pat į bendrą poveikį aplinkai.Įgyvendinamos žiedinės ekonomikos veiklos leis siekti ES BJRS politinės srities „Pavojai“ ir horizontalios srities „Klimatas“ tikslų, siekiant sąmoningo visuomenės ir verslo prisidėjimo prie atliekų prevencijos ir žiedinio išteklių naudojimo.

2.7. Skatinti biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą

Pastaraisiais dešimtmečiais stebima itin intensyvi žmonijos ekonominė ir socialinė raida, sąlygojanti klimato kaitą, taršą, nedarnią urbanizaciją, neefektyvų gamtos išteklių naudojimą ir invazinių rūšių plitimą, kelia grėsmę biologinei įvairovei. Bioįvairovė yra neatsiejama Europos žaliojo kurso dalis, o jos dėka vyksta daug svarbių gamtos procesų, užtikrinančių bendrą žmonijos gerovę ir ateitį.Lietuvoje dėl nedarnios urbanizacijos ir priemiesčių plėtros, aplinkos taršos, neracionalaus gamtos išteklių naudojimo, invazinių rūšių plitimo ir klimato kaitos veiksnių kinta šalies kraštovaizdis, nyksta biologinė įvairovė, didėja buveinių ir rūšių populiacijų fragmentacija ir sutrinka ekosistemų funkcijos bei jų paslaugų teikimas. Tai kelia pavojų ir visuomenės gerovei ir sveikatai, daro žalą ekonomikai.NPP siekiama iki 2030 m. pagerinti 30% buveinių ir rūšių būklę. Šiai ambicijai realizuoti planuojama įgyvendinti priemones nustatytas „Natura 2000“ Prioritetinių veiksmų 2021–2027 m. programoje, visų pirma, nukreipiant resursus į kompleksinius taikomuosius tyrimus ir efektyvią stebėseną.Biologinės įvairovės veiklos prisidės prie ES BJRS politinis srities „Pavojai“ realizavimo, siekiančioms padėti VN efektyviau įgyvendinti prisiimtus ES ir

17

Politikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)tarptautinių organizacijų bendrus įsipareigojimus ir reikalavimus bei „Bioekonomika“, atkuriant natūralią žmogaus pažeistos aplinkos struktūrą.

2.8. Skatinti darnų įvairiarūšį judumą miestuose

Transporto sektorius generuoja didžiausią ŠESD dalį Lietuvoje – 40%. 95% transporto sektoriaus emisijų sudaro kelių transportas. ŠESD išmetimai iš lengvųjų automobilių 2018 m. sudarė 56,68%, o iš sunkiųjų krovininių automobilių – 33% visų transporto sektoriaus ŠESD. ŠESD augimas transporto sektoriuje, palyginti su 2000 m., kasmet sudarė 3,7%.Transporto priemonių intensyvus eismas ilgalaikėje perspektyvoje turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai, ypač miestuose ir gausiai gyvenamose urbanizuotose vietovėse. Neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms daugiausiai kelia taršus, techniškai pasenęs asmeninių transporto priemonių naudojimas miestuose ir aukštas automobilizacijos lygis. Lietuvoje 70% žmonių gyvena miestuose, o asmeninės kelionės sudaro didžiąją dalį visų kelionių. Pavyzdžiui, 2017 m. Vilniuje beveik 50% visų gyventojų kelionių vyko lengvuoju automobiliu, 24% viešuoju transportu, 1,5% dviračiu, 1% – kitu autotransportu. Siekiant keisti žmonių keliavimo įpročius ir didinti kelionių atliekamų nemotorizuotomis transporto priemonėmis procentą bendrame kelionių sraute, būtina įgyvendinti darnaus judumo planus ir gerinti susisiekimo dviračiu ir pėsčiomis keliavimo sąlygas miestuose bei priemiesčiuose, didinti skirtingų rūšių transporto suderinamumą ir viešojo transporto patrauklumą.NPP yra numatytas tikslas užtikrinti transporto sektoriuje išmetamo NOx kiekio pokyčio mažėjimą nuo –18,6 iki –51%, lyginant su 2005 m. Taip pat siekiama, kad autobusų ir traukinių dalis visam keleiviniam transportui nuo 8,9% išaugtų iki 16%.Atsižvelgiant į ES BJRS prioritetinės srities „Transportas“ tikslus, turėtų būti siekiama sumažinti transporto poveikį aplinkai, gerinti eismo saugą, optimizuoti infrastruktūros naudojimą, didinti jos atsparumą stichinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms.

3. Geriau sujungta Lietuva

3.1 Gerinti skaitmeninį junglumą

Elektroninių ryšių sektorius yra pamatinis visos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės sektorius. Pagal Europos gigabitinės visuomenės viziją itin aukšto pralaidumo tinklų prieinamumas ir pateikimas rinkai sudaro sąlygas plačiai naudoti produktus, paslaugas ir prietaikas, kurie tiesiogiai sąlygos Lietuvos ekonomikos augimą.Kai kurie gyventojai Lietuvoje vis dar negali pasinaudoti skaitmeninės ir technologinės pertvarkos nauda: namų ūkių, patenkančių į fiksuoto plačiajuosčio ryšio aprėptį, procentinė dalis yra mažesnė nei ES vidurkis (atitinkamai 85% ir 97%), o spartaus plačiajuosčio ryšio tinklas pasiekia tik 63%

18

Politikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)namų ūkių (ES vidurkis – 83%). Miesto ir kaimo atskirtis pagal fiksuoto plačiajuosčio ryšio įdiegimą didelė: tik 87% kaimo namų ūkių turi prieigą prie interneto, kai tuo tarpu ES – vidurkis 92%.EBPO pažymi, kad didelių ryšio spragų esama periferiniuose ir pasienio regionuose.Lietuvos gyventojai vis dažniau nukenčia nuo įvairių kibernetinių pažeidimų, kurių nuolat daugėja. 2017 metais buvo gauta daugiau kaip 54 tūkst. pranešimų apie kibernetinius incidentus.Atsižvelgiant į tai, turėtų būti orientuojamasi į skaitmeninio junglumo gerinimą, investicijas telkiant teritoriniams skirtumams mažinti, kibernetiniam bei fizikiniam saugumui užtikrinti bei itin didelio pralaidumo viešųjų tinklų plėtrai.Nacionaliniame pažangos plane iki 2030 m. yra numatyta pasiekti, kad Lietuvos skaitmeninio junglumo indeksas (DESI subindeksas) iš 26 vietos (2018 m.) pakiltų į 5 vietą (2030 m.).Siekiant ES BJRS politinės srities „Inovacijos“ tikslų, itin svarbus informacinių ryšių technologijų (IRT) bei bendros skaitmeninės rinkos gerinimas. Prioritetas turėtų būti teikiamas prieigos prie didelės spartos ryšio užtikrinimui, kad visuomenei, verslo bei mokslo organizacijoms būtų sudarytos sąlygos sklandžiam informacijos srauto perdavimui, bendradarbiavimui, mainams, e. paslaugoms.

3.2. Kurti tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų, saugų ir įvairiarūšį transeuropinį transporto tinklą

Esminis susisiekimo sistemos iššūkis Lietuvoje – užtikrinti efektyvią, nepertraukiamą transportavimo grandinę TEN-T tinkle ir gerinti skirtingų transporto rūšių junglumą. To turėtų būti siekiama per transporto infrastruktūros techninių parametrų gerinimą, trūkstamų grandžių / jungčių tiesimą, pralaidumo didinimą. Svarbu užtikrinti, kad TEN-T infrastruktūra Lietuvoje atitiktų TEN-T gairėse nustatytus reikalavimus. Lietuvos susisiekimo sistema turi didelę teigiamą įtaką vidaus rinkai ir piliečių, besinaudojančių laisve keliauti, dirbti ir konkuruoti bendroje ES rinkoje, gyvenimo kokybei bei verslo plėtrai.Transporto sektorius, būdamas vienas didžiausių ekonomikos sektorių Lietuvoje, generuoja ne tik reikšmingą BVP dalį, bet ir stipriai veikia aplinką. EBPO apžvalgoje pažymima, kad šis sektorius ženkliai prisideda prie oro taršos kietosiomis dalelėmis.TEN-T kelių ir geležinkelių tinklas Lietuvoje yra mažiausiai išvystytas. ES transporto duomenų suvestinėje Lietuva užima 21-ą vietą. Siekiama, kad TEN-T tinklo dalis, atitinkanti ES reikalavimus nuo 7% 2016 m. padidėtų iki 100% 2030 m.Lietuvos pagrindiniai iššūkiai: transporto infrastruktūros trūkumas, santykinai žema sauga keliuose, transporto kuriamas neigiamas poveikis

19

Politikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)klimato kaitai, oro taršai ir kokybei.Elektriniai traukiniai yra viena švariausių transporto priemonių, todėl planuojama geležinkelių elektrifikaciją padidinti nuo 7% 2018 m. iki 35% 2030 m.Numatyta siekti, kad Lietuvos vieta ES transporto infrastruktūros ir paslaugų švieslentėje iš 14 vietos 2018 m. pakiltų į ne žemesnę kaip 10 vietą 2030 m.Siekiant ES BJRS politinės srities „Transportas“ tikslų, būtina spręsti šiuos dėl globalizacijos, skaitmeninimo ir didėjančio mobilumo kylančius iššūkius: kelių spūstys, aplinkos tarša, triukšmas, eismo sutrikimai, pavojingų krovinių judėjimas, tinkamos mobilumo paslaugos senėjančiai visuomenei.

3.3. Kurti tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regiono ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą.

Šalies vidaus susisiekimo sistema yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių tvarų regionų centrų ekonomikos augimą ir turinčių didelę reikšmę Lietuvos ekonominei ir socialinei raidai. Darni susisiekimo infrastruktūra yra regioninės plėtros ir junglumo pagrindas.Tiek Europos Komisijos, tiek EBPO vertinimu, reikėtų užtikrinti saugesnę transporto infrastruktūros kokybę, gerinti eismo dalyvių elgesį bei skatinti naudoti saugesnius automobilius, nes žuvusiųjų keliuose skaičius, nors ir sumažėjo, vis dar viršija ES vidurkį. Žuvusiųjų dėl eismo įvykių keliuose skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų, 2018 m. sudarė 61, kai tuo tarpu ES – 49.NPP yra numatyta pasiekti valstybinės reikšmės kelių, kurių suminio kelio dangos būklės indekso (DBI) reikšmės viršijančios leistinas ribas, dalies mažėjimą nuo 41 iki 17%. Taip pat siekiama žuvusiųjų keliuose skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų, nuo 61 sumažinti iki 30.Siekiant ES BJRS prioritetinės srities „Transportas“ tikslų, svarbu ne tik spręsti tvarios plėtros, mobilumo, įvairiarūšio transporto logistikos, miestų mazgų integravimo, intelektinių transporto sistemų diegimo, švaraus kuro skatinimo, saugos didinimo klausimus, bet ir ieškoti bendrų sutartų tarpvalstybinių veiksmų, skirtų visuomenei teikti veiksmingas, į ateitį orientuotas, aukštos kokybės transporto paslaugas.

4. Socialiai atsakinga Lietuva

4.1 suteikti daugiau galimybių įsidarbinti visiems darbo ieškantiems asmenims, visų pirma jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams, taip pat neveikliems žmonėms,

Darbo rinkos situacija toliau gerėja ir nedarbo rodikliai yra žemi: 2019 m. nedarbas (20–64 m. amžiaus) buvo 6,4 %, o užimtumas (20-64 m. amžiaus) pasiekė 78,2 %. Pastovus nedarbo mažėjimas jaučiamas stebint ilgalaikių bedarbių įsidarbinimą (2018 m. ilgalaikis nedarbas buvo 2 %, tai yra žemiau ES vidurkio – 2,9 %) bei jaunimo (15-24 m. amžiaus) užimtumą (2018 m. jaunimo nedarbas yra 11,1%).

20

Politikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)propaguoti savarankišką darbą ir socialinę ekonomiką

Nepaisant aukšto bendro nacionalinio užimtumo lygio, Lietuvoje susiduriama su demografiniais iššūkiais. Darbo rinka nėra pakankamai įtrauki, egzistuoja dideli dalyvavimo darbo rinkoje skirtumai tarp regionų ir atskirų socialinių grupių – gana aukštas pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų nedarbo lygis. Vyresnių žmonių nedarbas yra aukščiau nei ES vidurkis (2018 metais Lietuvoje buvo 6,7%, ES – 5,2%). Negalią turinčių ir jos neturinčių asmenų užimtumo skirtumas yra 31 proc. punktas (lyginant su ES vidurkiu 26 proc. punktai). Pažymėtina, kad Lietuvoje žmonės su negalia yra viena iš visuomenės grupių, kurių galimybės visapusiškai dalyvauti įvairiose veiklose yra apribotos. Gebėjimų stoka ir menkas profesinis pasirengimas trukdo neįgaliesiems integruotis į darbo rinką.Siekiant įtraukaus ir kokybiško užimtumo, investicijos bus skiriamos didinant galimybes įsidarbinti, siekiant darbo jėgos pasiūlos atitikties darbo rinkos poreikiams ir naujiems pramonė 4 iššūkiams bei skatinant verslumą ir savarankišką užimtumą, atskirai teikiant didelį dėmesį neįgaliųjų užimtumui, taip pat stiprinant socialinį dialogą bei gerinant amžiui ir sėkmingam senėjimui palankias darbo vietas. Siekiant didinti nedirbančiųjų įtraukimą į darbo rinką NPP yra numatyta padidinti užimtumą iki 80% bei mažinti ilgalaikio nedarbo lygį iki 1,5%.

4.2. Didinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir rezultatyvumą

Bus papildyta vėliau.

4.3. Didinti švietimo prieinamumą sudarant vienodas galimybes gauti kokybiškas ir įtraukias švietimo ir mokymo paslaugas


4.4. Skatinti lanksčias kompetencijų kėlimo, kvalifikacijos įgijimo ir persikvalifikavimo galimybes


4.5. Gerinti švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą kiekvienam paslaugas tobulinant


21

Politikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)infrastruktūrą (ERPF)4.6. Skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes ir aktyvų dalyvavimą ir gerinti įsidarbinamumą

Vienas iš svarbiausių iššūkių Lietuvai yra socialinė atskirtis ir nelygybė.Aukšti skurdo ir nelygybės lygiai rodo, kad norint sumažinti skurdo ir socialinės atskirties problemą reikia investicijų į socialinės apsaugos gerinimą, siekiant šalinti kliūtis naudotis paslaugomis ir įvairiomis galimybėmis, kurios trukdo visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Prie socialinės gerovės ir įtraukties didinimo prisidėtų bendruomenių stiprinimas. Nuo skurdo ir socialinės atskirties labiausiai kenčia socialiniams ir ekonominiams pokyčiams jautresnės grupės, tokios kaip senyvo amžiaus žmonės, vaikus auginantys vieniši tėvai (dažniausiai moterys), žmonės su negalia, vieniši asmenys, vaikai ir bedarbiai.Lietuvoje yra ypač žema lyčių lygybė – paplitęs tradicinis šeimos modelis bei stereotipiniai lyčių vaidmenys. Remiantis Eurobarometro 2017 metais pateikta ataskaita, Lietuvoje net 73 % apklaustųjų mano, kad moters pagrindinė rolė yra rūpintis šeima bei namų ruoša. Moterys dėl įvairių, dažniausiai su šeima susijusių, įsipareigojimų mažiau dalyvauja darbo rinkoje, kas vėliau lemia didesnį jų skurdą.NPP yra numatyta „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį“. Siekiant įgyvendinti Tarybos rekomendaciją Lietuvai dėl socialinės atskirties svarbu gerinti rizikos grupių galimybse dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenėje. Lietuvai reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiektas NPP numatytas procentas asmenų, gyvenančių skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje iki 21% .

4.7. Suteikti daugiau vienodų galimybių už prieinamą kainą laiku gauti kokybiškų ir tvarių paslaugų; modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, be kita ko, siekti, kad būtų socialinės apsaugos galimybių

Be jau minėtų aukštų socialinės atskirties ir nelygybės rodiklių, šalyje taip pat didelis vaikų skurdas (31,6%. vaikų susiduria su skurdo ir socialinės atskirties rizika, negauna tinkamų ugdymo ir sveikatos priežiūros paslaugų). Tyrimai rodo, kad dažniausiai skurdą ir socialinę atskirtį vaikai patiria, jei tėvai yra bedarbiai arba turi žemas pajamas, vieniši, migrantai ar pabėgėliai, didelės šeimos ar Romai, taip pat institucijose gyvenantys vaikai. Taip pat socialinės atskirties riziką didina ribotas viešųjų paslaugų prieinamumas.2015 m. Lietuvoje pradėta įgyvendinti institucinės globos sistemos pertvarka ir 2014–2020 m. ES fondų investicijų periodu planuojama baigti likusių be tėvų globos vaikų institucinės globos pertvarką. Tačiau išlieka poreikis plėtoti bendruomenines paslaugas vaikams bei tęsti neįgaliųjų, turinčių proto ar psichikos negalią, institucinės globos pertvarką.Siekiant užtikrinti pagalbą pažeidžiamoms grupėms ir asmenims, sudaryti sąlygas spręsti socialines problemas ir mažinti socialinę atskirtį, prisidėtų

22

Politikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)pakankama socialinių paslaugų aprėptis ir jų rezultatyvumas. Atsižvelgiant į skurdo, socialinės atskirties, visuomenės senėjimo tendencijas, didelį skurde ir atskirtyje gyvenančių skaičių, labai svarbu sustiprinti socialinių paslaugų teikimą.Problema Lietuvoje išlieka, kad tarp socialinių paslaugų teikėjų dominuoja savivaldybių ar valstybės įstaigos, o perdavimas privatiems subjektams ar NVO vyksta sunkiai. Perdavimo procesas vykdomas jau nuo 2012 m., NPP iki 2030 m. bendruomenėms, nevyriausybiniam ar privačiam sektoriui numatyta perduoti 20% socialinių paslaugų, tuo tarpu iki šiol perduota tik 7% paslaugų.

4.8. Didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą (ERPF)

Lietuvoje socialinis būstas suteikiamas mažiausiai ekonomiškai pajėgiems asmenims ir šeimoms. 2015–2020 m. laikotarpiu planuojama, kad socialinio būsto fondas iš viso bus papildytas 2 049 būstais. Tai leis sumažinti asmenų, laukiančių socialinio būsto nuomos, skaičių iki 30 proc. (lyginant su 2012 m. poreikiu). Atsižvelgiant į tai, kad socialinio būsto fondo plėtra perkant ar statant būstus yra labai brangi investicija, atliekami reguliaciniai pakeitimai teisės aktuose ir planuojama didinti socialinio būsto prieinamumą, prioritetą teikiant būstų nuomai rinkoje. Tačiau socialinio būsto poreikis išlieka didelis. Kaip pažymėta 2020 m. Apie 10 tūkst. gyventojų laukia socialinio būsto nuo 3 iki 12 metų priklausomai nuo savivaldybės. Ypatingai didelis socialinio būsto poreikis yra gausioms šeimoms (šeimos, auginančių tris ir daugiau vaikų) bei neįgaliesiems asmenims, kadangi šioms tikslinėms grupėms tinkamo būsto pasiūlos nėra arba ji nepakankama.2014–2020 m. ES fondų investicijų periodu bus baigta įgyvendinti likusių be tėvų globos vaikų institucinės globos pertvarka, tačiau lieka didelis poreikis investuoti kuriant bendruomenines paslaugas negalią turintiems asmenims. Negalią turinčių asmenų institucinės globos pertvarkos planavimas yra sudėtingas ir kompleksinis procesas, apimantis ir veiklas žmonių su negalia grąžinimui į bendruomenę, ir prevencines paslaugas, kad dabar bendruomenėje gyvenantys asmenys su negalia nepatirtų institucionalizavimo.Siekiant didinti skurdo, socialinės atskirties problemų sprendimo efektyvumą, numatyta skatinti socialinio verslo kūrimąsi, plėtrą.

4.9. Gerinti sveikatos priežiūros sistemų ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, rezultatyvumą ir tvarumą

Bendra Lietuvos gyventojų sveikatos būklė išlieka tarp prasčiausių šalių Europoje. Lietuvoje išlieka trumpa Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė. Tai lemia aukšti Lietuvos gyventojų mirtingumo rodikliai ir maža gyventojų, nurodančių, kad jų sveikata gera, dalis. Be to, remiantis demografinėmis prognozėmis, Lietuvoje

23

Politikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)sparčiai augant 65 m.+ žmonių skaičiui ir Lietuvai esant viena sparčiausiai senėjančių valstybių ES, daugėja gyventojų, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra ir toliau didėja ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikis. Atitinkamai mažėja darbingo amžiaus gyventojų dalis visuomenėje, o priežiūra šeimoje riboja prižiūrinčių artimųjų galimybes įsitraukti į darbo rinką ir kurti pridėtinę vertęSiekiant įgyvendinti NPP numatytą tikslą „<..> stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“ padidinant vidutinę tikėtiną sveiko gyvenimo trukmę ir Tarybos rekomendaciją Lietuvai sveikatos srityje „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, įperkamumą ir sistemos efektyvumą“, numatytos investicijos į visuomenės sveikatos gerinimą, keičiant žmonių gyvenimo būdą, elgseną, skatinant atsakingą požiūrį į sveikatą, vaikų ir suaugusių fizinį aktyvumą, taip pat pirminės sveikatos priežiūros stiprinimą ir labiau į asmenį orientuotų kokybiškų paslaugų modelį, lėtinių ligų (onkologinių, kraujotakos, psichikos) ir sunkių traumų veiksmingus valdymo modelius, ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą.Siekiant ES BJRS politinės srities „Sveikata“ tikslų, labai svarbu šiame senėjančios visuomenės kontekste stiprinti gyventojų sveikatą ir socialinę gerovę, gerinti užkrečiamų ligų ir infekcijų valdymą, didinti kokybiškų sveikatos paslaugų prieinamumą

4.10. Užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis plėtojant infrastruktūrą, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą (ERPF)

2019 m. buvo patvirtintos naujos šeimos gydytojo medicinos normos, išplėstos šeimos gydytojų komandos, taip pat išplėstos slaugytojų kompetencijos, sudarytos galimybės teikti didesnės apimties sveikatos priežiūros paslaugas pirminiame lygyje. Tam reikės investicijų į pirminės sveikatos priežiūros infrastruktūros pritaikymą.Vykdant ligoninių tinklo optimizavimą (atsisakant teikiamų paslaugų ligoninėse ar reorganizuojant paslaugų teikimą) ir plėtojant integruotos sveikatos priežiūros paslaugas, didėja GMP paslaugų poreikis, didėja pervežimų skaičius, todėl reikalingos investicijos į GMP infrastruktūros plėtrą. Taip pat dėl aktyviojo gydymo stacionarinių paslaugų konsolidavimo investicijos bus reikalingos skubiosios medicinos pagalbos infrastruktūrai modernizuoti pagal naują paslaugų teikimo modelį, padidinti atliekamų procedūrų ir stebėjimo paslaugų skaičių.Kadangi Lietuvoje mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų išlieka ženkliai didesnis už ES vidurkį, reikalinga šioje srityje didinti prevencinių ir gydymo priemonių veiksmingumą bei rezultatus.Pertvarkant ligoninių tinklą, stiprinama kardiologijos, ūminio insulto, sunkių traumų klasterių veikla, išskiriami IT poreikiai susiję su klasterių veiklos

24

Politikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)procesų skaitmenizavimo užtirkinimu.Mirštamumas nuo onkologijos ligų taip pat yra ženkliai didesnis už ES vidurkį, tarpiniai (2018 m.) ES priemonių įgyvendinimo rodikliai kol kas gerėja lėtai, be to, nėra išnaudojamas prevencijos programų potencialias, būtinas tolesnis paslaugų kokybės gerinimas.Siekiant sukurti ir išplėtoti ilgalaikės priežiūros paslaugų tinklą, būtini infrastruktūriniai pokyčiai, kurie apimtų šias paslaugas teikiančių tarnybų bazių įrengimą, transporto priemonių, skirtų pacientų lankymui namuose, įsigijimą, inovatyvių technologijų diegimui ir plėtrai, mobilios įrangos įsigijimui, techninės pagalbos priemonių įsigijimui.

5. Piliečiams artimesnė Lietuva

5.1. Skatinti integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos vietos plėtrą, puoselėjant kultūros paveldą ir saugumą, įskaitant kaimų ir pajūrio vietovėse, taip pat pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą

Regioniniai skirtumai Lietuvoje yra didesni nei ES vidurkis ir pastaruosius du dešimtmečius didėja. Sparčios Lietuvos konvergencijos teigiamą poveikį daugiausiai junta dvi miestų zonos, o likusi Lietuvos dalis susiduria su rimtais iššūkiais dėl nepalankių demografinių pokyčių, pajamų nelygybės, kokybiškų viešųjų paslaugų prieinamumo ar perteklinių optimizavimo, ypatingai periferinėse vietovėse, ir regionų investicinio potencialo (teritorinio kapitalo) išgryninimo siekiant pritraukti investicijas ir kelti juose gyvenimo kokybę.NPP siekiama geografiškai subalansuoto, regioninę specializaciją atitinkančio ekonomikos vystymosi bei pakankamo kokybiškų viešųjų paslaugų visiems Lietuvos gyventojams užtikrinimo, planuojama, kad Vidutinis Gyvenimo kokybės indekso (GKI) nuokrypis savivaldybėse, palyginti su savivaldybių GKI vidurkiu sumažėtų 2,5 punkto (nuo 6,03 (2016 m.) iki 3,53 (2030 m.).Europos Komisija akcentuoja, kad regionų vystymosi strategijoms parengti ir įgyvendinti turi būti pakankami vietos ir regionų plėtros dalyvių gebėjimai, ypač mažuosiuose miestuose ir savivaldybėse. Taip pat svarbu įgalinti regioninį lygmenį, paskatinti piliečių dalyvavimą sprendimų procese.Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane siūloma mažinti ekonominės veiklos teritorinę poliarizaciją, skatinti integruotą miestų, kaimo ir konkrečių regionų plėtrą, sudaryti prielaidas funkciniams regionams formuotis, skatinti verslumą, vietinių centrų prieinamumą periferinėse vietovėse bei užtikrinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir pasiekiamumą.Siekiant ES BJRS tikslo ,,Padidinti regiono gerovę“ skatinimas regionų bendradarbiavimas, dalijimasis gerąja praktika sprendžiant bendras problemas ir didinant regiono konkurencinį pranašumą ir taip užtikrinant darnų regiono vystymąsi bei pažangą. Siekiant ES BJRS tikslo ,,Sujungti regioną“

25

Politikos tikslas Konkretus tikslas Pagrindimas (santrauka)sudaromos sąlygos plėtoti bendras sistemas (energetikos, informacijos, kt.), sustiprinti regiono konkurencingumą ir gyvenimo kokybę regione

26

1 Prioritetas. Pažangesnė Lietuva

Konkretus uždavinys – 1.1. Stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir diegti pažangiąsias technologijas

Įgyvendinamos veiklos

Sieikiant ekonomikos transformacijos į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, numatoma: Sąlygų aukščiausio lygio MTEP vykdymui mokslo ir studijų institucijose sudarymas, skatinant

tarpinstitucinį, tarpsektorinį ir tarptautinį bendradarbiavimą įgyvendinant MTEP veiklas (visa Lietuva);

Sąlygų dalyvauti tarptautinėse MTEP programose, tinkluose ir infrastruktūrose sudarymas, stiprinant MSI gebėjimus dalyvauti MTEP programose ir vadovauti tarptautiniams konsorciumams (visa Lietuva);

Žinių perdavimo ir komercinimo sistemos stiprinimas, stiprinant MSI gebėjimus valdyti intelektinę nuosavybę ir kuriant prielaidas MSI finansiniam tvarumui (visa Lietuva);

Startuolių akseleravimo ir plėtros skatinimas: produkto idėjos vystymas (įskaitant idėjų hackatonus), verslo modelio ir strategijos rengimas, investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, apyvartinį kapitalą, pardavimų ir rinkodaros veiklas, konsultavimą, mentorystę ir darbo erdvės suteikimą (ang. soft landing), prieigos prie pradinio kapitalo užtikrinimas (visa Lietuva);

Inovacijų pasiūlos skatinimas: naujų aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo veiklos, apimančios nuo naujo produkto idėjos koncepcijos iki produkto prototipo sukūrimo veiklas, intelektinės nuosavybės kūrimą, apsaugą ir licencijavimą, ankstyvąją naujai sukurtų produktų bandomąją gamybą ir parengimą rinkai, ypatingą dėmesį skiriant komercializavimo ir specializuoto konsultavimo veikloms (Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas);

Inovacijų paklausos skatinimas: ikiprekybiniai pirkimai ir inovatyvūs viešieji pirkimai (visa Lietuva); Įmonių tarptautinės tinklaveikos skatinimas ir aukšta pridėtine verte paremtų brandžių klasterių

stiprinimas, apimantis bendrų strategijų ir produktų kūrimą, jų dalyvavimą tarptautinėse programose, prieigos prie užsienio rinkų didinimą, įsitraukimą į MTEPI klasterius ir tarptautines vertės grandines, įskaitant įsijungimą į ES pagrindines strategines vertės grandines (visa Lietuva);

Aukštos pridėtinės vertės TUI pritraukimo veiklos, skirtos paskaitinti bendradarbiavimą ir (ar) technologijų perdavimą tarp didelių įmonių ir MVĮ MTEPI srityje (visa Lietuva).

MTEP veiklas vykdančių įmonių poreikius atitinkančių finansavimo modelių, užtikrinančių finansinių šaltinių prieinamumą, rėmimas (Sostinės regionas).

Pagrindinės tikslinės grupės

Didelės įmonės, labai mažos, mažos, vidutinės įmonės, mokslo ir studijų institucijos, mokslininkai ir kiti tyrėjai, kitas mokslo ir studijų institucijų personalas, viešojo sektoriaus subjektai

Veiksmai, užtikrinantys lygybę, įtrauktį ir nediskriminavimą

Vykdant numatytas veiklas bus siekiama užtikrinti lygybės, įtraukties ir nediskriminavimo principus.

Konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planuojamą teritorinių priemonių naudojimą

Visa Lietuva

Tarpregioniniai, tarp sienų ir tarpvalstybiniai veiksmai

Numatoma sudaryti visas galimybes juos atlikti esant poreikiui.

Planuojamas finansinių priemonių naudojimas

Planuojama taikyti finansines priemones, atsižvelgiant į išankstinio (ex ante) vertinimo rezultatus

27

Konkretus uždavinys – 1.2. Pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms ir vyriausybėms


Siekiant didinti ekonomikos ir visuomenės skaitmenizavimą, numatoma:

Europinių skaitmeninių inovacijų centrų įsteigimas Lietuvoje ir jų integravimasis į Europinį skaitmeninių inovacijų centrų tinklą, siekiant skaitmeninti įmones ir viešojo sektoriaus organizacijas;

Inovatyvių ir vartotojui patrauklių viešųjų skaitmeninių paslaugų kūrimas ir plėtra, įskaitant technologinius sprendimus, kurie leistų piliečiams ir verslui bendrauti valstybine kalba (rašytine ir sakytine) ir sąveikių sprendimų viešajame sektoriuje diegimas ir tobulinimas, siekiant sudaryti geresnes sąlygas piliečiams ir MVĮ naudotis technologijomis;

Naudojimosi elektroninės atpažinties priemonėmis ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugomis, įskaitant kibernetinio saugumo užtikrinimą, skatinimas;

Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo metu sukurtos bendro naudojimo infrastruktūros įveiklinimas, sudarant galimybes užtikrinti valstybės informacinių sistemų ir registrų sąveikumą ir integralumą;

Viešųjų institucijų duomenų atvėrimas, skatinant šių duomenų naudojimą inovatyviems sprendimams ir skaitmeninėms paslaugoms kurti;

Atvirosios prieigos prie mokslinės informacijos, ir jungimosi į Europos atvirojo mokslo debesį skatinimas.


Įmonės, mokslo ir studijų institucijos, valstybės institucijos, viešojo sektoriaus organizacijos ir visuomenė.




Visa Lietuva

Tarpregioninia, tarp sienų ir tarpvalstybiniai veiksmai

Numatoma sudaryti visas galimybes juos atlikti esant poreikiui


Neplanuojama taikyti finansinių priemonių, tačiau pasikeitus rinkos sąlygoms gali būti numatyta taikyti finansines priemones

Konkretus uždavinys – 1.3. Stiprinti MVĮ augimą ir konkurencingumą


Siekiant didinti MVĮ konkurencingumą ir mažinti ekonominio vystymosi neigiamą poveikį aplinkai, numatoma:

Inovatyvių technologijų diegimas „Pramonė 4.0“ aktualiose ir kitose didelio poveikio technologijų srityse, sudarant sąlygas masinei inovatyvių produktų gamybai plėtoti ar inovatyvioms paslaugoms teikti (Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas);

Investicijos į netechnologines (prekės ženklų, e-komercijos sprendimų proceso, dizaino, verslo modelių, technologijų ir skaitmeninimo audito ir pan.) inovacijas (Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas);

Investicijos į mažataršias technologijas (ekoinovacijas), tvarių „žiedinių“ produktų gamybą ir paslaugų teikimą, siekiant pramonės transformacijos laikantis žiedinės ekonomikos principų ir

28

neutralaus poveikio aplinkai (Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas); MVĮ inovatyvios veiklos tarptautinimo ir naujų eksporto rinkų identifikavimo veiklos, įskaitant rinkų

tyrimus, rinkodaros veiksmus, ryšių su strateginiais partneriais vystymą, galimybių pristatymą užsienyje, MVĮ inovatyvių produktų sertifikavimą (Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas);

Inovatyvių MVĮ poreikius atitinkančių finansavimo modelių, užtikrinančių finansinių šaltinių prieinamumą, rėmimas (Sostinės regionas);

Finansinių šaltinių prieinamumas verslo steigimui ir plėtrai, pre-akseleravimo programų kūrimas ir vystymas, akseleravimo veiklos pradedančioms MVĮ regionuose (Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas).


Labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės




Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas, Sostinės regionas





Konkretus uždavinys – 1.4. Ugdyti pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir verslumui reikalingus įgūdžius


Siekiant didinti mokslo ir verslo gebėjimus kurti ir komercinti žinias, numatomas:

MVĮ reikiamų kompetencijų, nustatytų antrepreneriškos paieškos metu, ugdymas; MVĮ gebėjimų diegti technologijas ir plėtoti inovacijas, stiprinimas, pritraukiant tyrėjus, technologus,

inžinierius; Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas, įgyvendinant antrepreneriškos paieškos procesą,

siekiant mokslo žinias pritaikyti produktų kūrimui ir diegimui rinkoje; Tyrėjų gebėjimų stiprinimas, didinant tyrėjų karjeros patrauklumą, ir protų cirkuliacijos skatinimas

didžiausią potencialą turinčiuose sumanios specializacijos prioritetuose; Verslumo gebėjimų mokslo ir studijų institucijose stiprinimas, diegiant vieno langelio principą ir

kuriant prielaidas finansiniam veiklos tvarumui.


MVĮ, mokslo ir studijų institucijos (įskaitant mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijas (angl. RTO)




Visa Lietuva

29





Rodikliai

Produkto rodikliai

Prioritetas Konkretus uždavinys

Fondas Regiono kategorija

Identifikavimo numeris [5]

Rodiklis [255] Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė (2024 m.)

Siekinys (2029 m.)

1. Pažangesnė Lietuva

1.1. ERPF Sostinės regionas

RCO 01Paramą gavusios įmonės (iš kurių: labai mažos, mažosios vidutinės ir didelės)

Įmonės

Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas

RCO 01Paramą gavusios įmonės (iš kurių: labai mažos, mažosios vidutinės ir didelės)

Įmonės

Sostinės regionas

RCO 02Paramą dotacijomis gavusios įmonės Įmonės


RCO 02Paramą dotacijomis gavusios įmonės Įmonės

Sostinės regionas

RCO 03Paramą finansinėmis priemonėmis (FP) gavusios įmonės

Įmonės


RCO 03Paramą finansinėmis priemonėmis (FP) gavusios įmonės

Įmonės

Visa Lietuva

RCO 04Nefinansinę paramą gavusios įmonės Įmonės

Sostinės regionas

RCO 05Paramą gavusios veiklą pradedančios įmonės Įmonės


RCO 05Paramą gavusios veiklą pradedančios įmonės Įmonės

Visa Lietuva

RCO 06Mokslinių tyrimų įstaigose, kurioms teikiama parama, dirbantys mokslininkai

Metinės etato ekvivalentas

Visa Lietuva

RCO 07Bendruose moksliniuose tyrimuose dalyvaujančios mokslo tiriamosios institucijos

Mokslo tiriamosios institucijos

30






Siekinys (2029 m.)

Visa Lietuva

RCO 08Nominalioji mokslinių tyrimų ir inovacijų įrangos vertė EUR

Visa Lietuva

RCO 10Su mokslinių tyrimų institucijomis bendradarbiaujančios įmonės

Įmonės

Sostinės regionas

RCO 96Tarpregioninės investicijos į ES projektus EUR


RCO 96Tarpregioninės investicijos į ES projektus EUR

Sostinės regionas

RCO 103Paramą gavusios didelio augimo potencialo įmonės Įmonės


RCO 103Paramą gavusios didelio augimo potencialo įmonės Įmonės



RCO 13Įmonėms, sukurtų skaitmeninių paslaugų, produktų ir procesų vertė

EUR


RCO 13Įmonėms, sukurtų skaitmeninių paslaugų, produktų ir procesų vertė

EUR

ERPF Sostinės regionas

RCO 14 Viešosios institucijos, kurioms skirta parama

Viešosios institucijos

Visa Lietuva

RCO 14 Viešosios institucijos, kurioms skirta parama skaitmeniniams produktams, paslaugoms ir taikomosioms programoms kurti

Viešosios institucijos



RCO 01 Paramą gavusios įmonės (iš kurių: labai mažos, mažosios vidutinės ir didelės

Įmonės


RCO 01 Paramą gavusios įmonės (iš kurių: labai mažos, mažosios vidutinės ir didelės

Įmonės


RCO 02 Paramą dotacijomis gavusios įmonės

Įmonės

Sostinės regionas

RCO 03 Paramą finansinėmis priemonėmis (FP) gavusios įmonės

Įmonės


RCO 03 Paramą finansinėmis priemonėmis (FP) gavusios įmonės

Įmonės

Vidurio ir Vakarų

RCO 05 Paramą gavusios veiklą Įmonės

31






Siekinys (2029 m.)

Lietuvos regionas

pradedančios įmonės


1.4. Sostinės regionas

RCO 101 Į įgūdžių ugdymą sumanios specializacijos, pramonės transformacijos ir verslumą, investuojančios MVĮ

Įmonės


RCO 101 Į įgūdžių ugdymą sumanios specializacijos, pramonės transformacijos ir verslumą, investuojančios MVĮ

Įmonės

Sostinės regionas

RCO 16Suinteresuotosios šalys, dalyvaujančios verslumogalimybių paieškos procese

Institucijų dalyviai


RCO 16Suinteresuotosios šalys, dalyvaujančios verslumogalimybių paieškos procese

Institucijų dalyviai

Rezultato rodikliai

Prioritetas

Konkretus uždavinys

Fondas

Regiono kategorija



Pradinė reikšmė arba pamatinė vertė

Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duome

nų

šaltinis

[200]

Pastab

os [200]


1.1. ERPF

Sostinės regionas

RCR 01 Paramą gavusiuose subjektuose sukurtos darbo vietos

Darbo vieta


RCR 01 Paramą gavusiuose subjektuose sukurtos darbo vietos

Darbo vieta

Sostinės regionas

RCR 02Privačiosios investicijos, atitinkančios viešąją paramą (iš kurių: dotacijos, finansinės priemonės)

EUR


RCR 02Privačiosios investicijos, atitinkančios viešąją paramą (iš kurių: dotacijos, finansinės priemonės)

EUR

32

Prioritetas


Fondas

Regiono kategorija




Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duome

nų

šaltinis

[200]

Pastab

os [200]

Sostinės regionas

RCR 03Produktų ar procesų inovacijas diegiančios MVĮ

Įmonės


RCR 03Produktų ar procesų inovacijas diegiančios MVĮ

Įmonės

Sostinės regionas

RCR 05Inovacijas vietoje diegiančios MVĮ

Įmonės


RCR 05Inovacijas vietoje diegiančios MVĮ

Įmonės

Sostinės regionas

RCR 06Europos patentų tarnybai pateiktos patentų paraiškos

Patentinių paraiškų skaičius


RCR 06Europos patentų tarnybai pateiktos patentų paraiškos


Sostinės regionas

RCR 07Prekių ženklo ir dizaino paraiškos

Prekių ženklo ir dizaino paraiškų skaičius


RCR 07prekių ženklo ir dizaino paraiškos

Prekių ženklo ir dizaino paraiškų skaičius

Visa Lietuva

RCR 08Bendri viešojo ir privačiojo sektorių leidiniai

Publikacijų skaičius

Sostinės regionas

RCR 19Didesnės apyvartos įmonės

Įmonės


RCR 19Didesnės apyvartos įmonės

Įmonės


1.2. ERPF

Sostinės regionas

RCR11 Naujų viešųjų skaitmeninių paslaugų ir taikomųjų programų naudotojai

Metinis vartotojų skaičius

33

Prioritetas


Fondas

Regiono kategorija




Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duome

nų

šaltinis

[200]

Pastab

os [200]


RCR11 Naujų viešųjų skaitmeninių paslaugų ir taikomųjų programų naudotojai


Sostinės regionas

RCR12 Įmonių sukurtų naujų skaitmeninių produktų, paslaugų ir taikomųjų programų naudotojai



RCR12 Įmonių sukurtų naujų skaitmeninių produktų, paslaugų ir taikomųjų programų naudotojai


Sostinės regionas

RCR13 Aukštą skaitmeninio intensyvumo lygį pasiekusios įmonės

Įmonės


RCR13 Aukštą skaitmeninio intensyvumo lygį pasiekusios įmonės

Įmonės


1.3. ERPF

Sostinės regionas

RCR 02 Privačiosios investicijos, atitinkančios viešąją paramą (iš kurių: dotacijos, finansinės priemonės

EUR


RCR 02 Privačiosios investicijos, atitinkančios viešąją paramą (iš kurių: dotacijos, finansinės priemonės

EUR


RCR 03 Produktų ar procesų inovacijas diegiančios

Įmonės

34

Prioritetas


Fondas

Regiono kategorija




Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duome

nų

šaltinis

[200]

Pastab

os [200]

MVĮ


RCR 04 Rinkodaros ar organizacines inovacijas diegiančios MVĮ

Įmonės


RCR 17 Naujos įmonės, sugebėjusios išlikti rinkoje

Įmonės


RCR 25 Paramą gavusiose MVĮ vieno darbuotojo sukuriama bendroji pridėtinė vertė

Įmonės


1.4.ERPF

Sostinės regionas

RCR 06 Europos patentų tarnybai pateiktos patentų paraiškos


Vidurio ir Vakarų Lietuva

RCR 06 Europos patentų tarnybai pateiktos patentų paraiškos


Sostinės regionas

RCR 98 MVĮ darbuotojai, išėję mokymus sumanios specializacijos, pramonės transformacijos ir verslume (pagal įgūdžio rūšį: techninis, valdymo, verslumo, ekologijos, kitas)

Darbuotojai


RCR 98 MVĮ darbuotojai, išėję mokymus sumanios specializacijos, pramonės transformacijos ir verslume (pagal įgūdžio rūšį:

Darbuotojai

35

Prioritetas


Fondas

Regiono kategorija




Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duome

nų

šaltinis

[200]

Pastab

os [200]

techninis, valdymo, verslumo, ekologijos, kitas)

2 Prioritetas. Žalesnė LietuvaKonkretus uždavinys – 2.1. Skatinti naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones ir mažinti šiltnamio dujų išmetimus


Siekiant padidinti sutaupytos galutinės energijos kiekį, numatoma:

Atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir viešuosius pastatus, diegiant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių naudojimo priemones;

Diegti energijos vartojimo efektyvumą didinančias ir atsinaujinančių išteklių naudojimą skatinančias priemones įmonėse bei namų ūkiuose, neprijungtuose prie CŠT;

Modernizuoti ir plėsti centralizuoto šilumos ir vėsumos perdavimo tinklą, diegiant energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones;

Diegti šiluminės energijos valdymo ir reguliavimo priemones bei modernizuoti šilumos punktus, šildymo ir karšto vandens sistemas, didinant energijos vartojimo efektyvumą;

Įrengti elektromobilių ir kitų alternatyvių degalų užpildymo / įkrovimo taškus.


Fiziniai (gyventojai) ir juridiniai asmenys



Konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planuojamą teritorinių priemonių panaudojimą

Visa Lietuva





Konkretus uždavinys – 2.2. Skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją


36

Siekiant padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame galutiniame energijos suvartojime, numatoma:

Didinti AEI naudojimą šiluminės ir elektros energijos gamybai, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir energijos importo;

Skatinti alternatyvaus kuro gamybą ir infrastruktūros kūrimą jo vartojimui, mažinant neigiamą transporto sektoriaus poveikį aplinkai ir klimatui;

Didinti AEI panaudojimą šilumos ir vėsumos gamybai centralizuoto šilumos ir vėsumos perdavimo tinkle, efektyviau išnaudojant saulės energiją bei mažinant pikinės elektros energijos poreikį.


Fiziniai (gyventojai) ir juridiniai asmenys




Visa Lietuva





Konkretus uždavinys – 2.3. Kurti pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus už TEN-E ribų


Siekiant didinti elektros energijos tiekimo patikimumą, kokybę ir lankstumą, numatoma:

Diegti išmaniuosius (AEI integravimo, energijos kaupimo, tinklo patikimumo didinimo, elektros energijos kokybės gerinimo) sprendimus elektros energijos tiekimo sistemoje.


Juridiniai asmenys




Visa Lietuva



37



Konkretus uždavinys – 2.4. Skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms, atsižvelgiant į ekosistemos pagrįstus metodus


Siekiant sumažinti klimato kaitos keliamą riziką ir žalą, bei padidinti atsparumą klimato kaitos pokyčiams, numatoma:

Potvynių rizikos valdymo ir mažinimo priemonių, numatytų Potvynių rizikos valdymo planuose, įgyvendinimas (Vidurio-Vakarų Lietuvos regionas);

Pajūrio krantotvarka, mažinant kranto eroziją aplinkai draugiškomis priemonėmis ir nusausintų šlapynių, šlapžemių ir pažeistų upių hidromorfologinių savybių atstatymas (Vidurio-Vakarų Lietuvos regionas);

Modernizuoti paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir užtikrinti jos plėtrą urbanizuotose teritorijose, siekiant apsaugoti urbanizuotas teritorijas nuo perteklinio vandens keliamos rizikos ir užkirsti kelią teršalų patekimui į aplinką (Visa Lietuva);

Metereologinių ir hidrologinių stebėjimų, klimato kaitos poveikio vertinimo, rizikos ir galimų padarinių prognozavimo sistemos tobulinimas (Visa Lietuva);

Plėsti gyventojų perspėjimo ir informavimo infrastruktūrą, užtikrinant prisitaikymą prie klimato kaitos sukeliamų nelaimių ir nevaldomų rizikų prevenciją pavojingose teritorijoje (Vidurio-Vakarų Lietuvos regionas);

Visuomenės ir suinteresuotų grupių informavimas oro taršos, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais (Visa Lietuva).


Fiziniai asmenys (gyventojai), savivaldybės, juridiniai asmenys




Visa Lietuva

Tarpregioniniai, tarp sienų ir tarpvalstybiniai veiksmaiNumatoma sudaryti visas galimybes juos atlikti esant poreikiui



38

Konkretus uždavinys – 2.5. Vandens prieinamumo ir tvaraus vandens išteklių valdymo skatinimas


Siekiant pagerinti vandens telkinių būklę ir padidinti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą, numatoma:

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų plėtra miestuose ir gyvenvietėse (nuo 50 GE), įgyvendinant vandentvarkos sektoriaus įmonių konsolidacijos planą/strategiją;

Vandens išteklių valdymas ir vandens telkinių būklės gerinimas (vagų renatūralizavimas, žuvų migracijos sąlygų gerinimas, įžuvinimas, perteklinės makrofitų biomasės šalinimas, nešmenų nusėsdinimas Nemuno slėnyje, siekiant sumažinti eutrofikacijos mastą į Kuršių marias ir Baltijos jūrą, ir kt.).


Gyventojai, savivaldybės, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės, aplinkos apsaugos valstybinės institucijos




Visa Lietuva





Konkretus uždavinys – 2.6. Skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir tausiai išteklius naudojančios ekonomikos


Siekiant mažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį, numatoma:

Didinti komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, pakartotinio naudojimo, paruošimo perdirbti ir perdirbimo pajėgumus, prioritetą skiriant plastiko ir tekstilės atliekoms;

Didinti visuomenės, įmonių, viešojo sektoriaus sąmoningumą atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais bei skatinti vykdyti žaliuosius viešuosius pirkimus.


Gyventojai, savivaldybės, valstybės institucijos, atliekų tvarkytojai (įmonės), atliekas perdirbančios įmonės

39




Visa Lietuva





Konkretus uždavinys – 2.7. Skatinti biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą


Siekiant išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų ir jų paslaugų kokybę bei sumažinti taršos pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, numatomas:

„Natura 2000“ teritorijų steigimas ir valdymas (tyrimai), rūšių ir buveinių geros būklės palaikymas ir atkūrimas, invazinių rūšių naikinimas, saugomų rūšių daromos žalos prevencija ir kitos papildomos žaliosios infrastruktūros priemonės, numatytos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ prioritetinių veiksmų programoje1.

Saugomose teritorijose (nacionaliniai ir regioniniai parkai) gamtos paveldo vertybių tvarkymas, teritorijų pritaikymas lankymui ir gamtosauginis švietimas;

Praeityje pažeistų ir užterštų teritorijų tvarkymas; Stiprinti aplinkos taršos prevenciją, monitoringą ir kontrolę.


Gyventojai, savivaldybės, valstybės institucijos




Visa Lietuva



1 http://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/saugom_teritorijos_kraštov/natura_2000/PAF-2019-03-27.pdf

40



Konkretus uždavinys – 2.8. Skatinti darnų įvairiarūšį judumą miestuose


Siekiant mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, siūloma: Įgyvendinti Darnaus judumo planuose (angl. SUMP) numatytas darnaus judumo priemones

miestuose bei rajonų savivaldybėse; Plėtoti dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą miestuose ir priemiesčiose, kurie neįgyvendina Darnaus

judumo planų; Skatinti gyventojus naudotis viešuoju transportu ir įsigyti AEI naudojančias vietinio susisiekimo

viešojo transporto priemones.


Savivaldybės




Visa Lietuva


Numatoma sudaryti visas galimybes juos atlikti esant poreikiui.


Neplanuojama taikyti finansinių priemonių, tačiau pasikeitus rinkos sąlygoms gali būti numatyta taikyti finansines priemones.

Rodikliai

Produkto rodikliai


Fondas

Regiono kategorija




Siekinys (2029 m.)

2. Žalesnė Lietuva

2.1. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCO 01Paramą gavusios įmonės (labai mažos, mažos, vidutinės, didelės)

Įmonės

Sostinės RCO 18Būstai su geresniu energijos efektyvumu Būstai

41


Fondas

Regiono kategorija




Siekinys (2029 m.)

regionas


RCO 18Būstai su geresniu energijos efektyvumu Būstai

Sostinės regionas

RCO 19Viešieji pastatai su geresniu energijos efektyvumu Kvadratini

metrai


RCO 19Viešieji pastatai su geresniu energijos efektyvumu Kvadratini

metrai

Visa Lietuva

RCO 20Naujai nutiesti ar modernizuoti centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklai

Kilometrai

Visa Lietuva

RCO 104Didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių skaičius Kogenerac

ijos įrenginiai


2.2. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCO 22Papildomi AEI pajėgumai

MW

Visa Lietuva

RCO 59Alternatyvaus kuro infrastruktūra (kuro užpylimo/pakrovimo stotelės)

Kuro užpylimo/pakrovimo stotelės

Visa Lietuva

RCO 97Paramą gavusių AEI bendrijų skaičius Atsinaujin

ančios energijos bendruomenės


2.3. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCO 23Skaitmeninės valdymo sistemos pažangioms energetikos sistemoms

Sistemos

Visa Lietuva

RCO 105Energijos saugojimo sprendimai MWh


2.4. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCO 24Naujos arba atnaujintos gamtinių nelaimių (žemės drebėjimai, miškų gaisrai, potvyniai, sausra) stebėsenos, pasirengimo joms, įspėjimo apie jas ir reagavimo į jas sistemos.

Eurai


RCO 25Naujai įrengtos ar pagerintos pakrančių ruožų, upių ir ežerų krantų apsaugos ir apsaugos nuo nuošliaužų priemonės siekiant apsaugoti žmones, turtą ir natūralią aplinką

km

Visa Lietuva

RCO 27Nacionalinės / regioninės / vietos strategijos, kuriomis sprendžiamas prisitaikymo prie klimato kaitos Visa Lietuva

strategijos

42


Fondas

Regiono kategorija




Siekinys (2029 m.)

klausimas priemonės


2.5. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCO 30Naujų ar atnaujintų namų ūkių vandentiekio vamzdynų ilgis km

Visa Lietuva

RCO 31Naujų ar atnaujintų kanalizacijos tinklų ilgis km

Visa Lietuva

RCO 32Nauji arba atnaujinti nuotekų valymo pajėgumai Gyventojų

ekvivalentas


2.6. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCO 34Papildomi pajėgumai, siekiant perdirbti atliekas Tonos per

metus

Visa Lietuva

RCO107Investicijos, skirtos atskiro atliekų surinkimo pajėgumams Eurai


2.7. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCO 36Žaliosios infrastruktūra, remiama kitais nei prisitaikymo prie klimato pokyčių tikslais

Hektarai

Visa Lietuva

RCO 37„Natura 2000“ teritorijų, kurioms pagal prioritetinių veiksmų programą taikomos apsaugos ir atkūrimo priemonės, plotas

Hektarai

Visa Lietuva

RCO 38Rekultivuotos žemės, kuriai suteikta parama, plotas Hektarai

Visa Lietuva

RCO 39Įrengtos oro taršos stebėsenos sistemos Hektarai


2.8. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCO 59Alternatyvaus kuro infrastruktūra / įkrovimo taškai Kuro

užpylimo/pakrovimo stotelės

Rezultato rodikliai

Prioritetas


Fondas

Regiono kategorija




Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duom

enų

šaltini

s [200]

Pasta

bos

[200]


2.1. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCR 26Metinis pirminės energijos suvartojimas (būstuose, viešuosiuose pastatuose,

MWh per metus

43

Prioritetas


Fondas

Regiono kategorija




Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duom

enų

šaltini

s [200]

Pasta

bos

[200]

įmonėse ir kitur)

Visa Lietuva

RCR 29Apskaičiuotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kiekis

Tonos CO2 ekvivalentu per metus


2.2. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCR29Apskaičiuotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kiekis

Tonos CO2 ekvivalentu per metus

Visa Lietuva

RCR 32Papildomai veikiantys AEI gamybos pajėgumai

MW


2.3. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCR 33Vartotojai, prijunti prie pažangiųjų energetikos sistemų

Galutiniai naudotojai per metus

Visa Lietuva

RCR 34Išmaniųjų energetikos sistemų projektų diegimas

projektai


2.4. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCR 35Gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo potvynių priemonėmis

asmenys

Visa Lietuva

RCR 37Gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo su klimatu susijusių gaivalinių nelaimių (išskyrus potvynius ir miškų gaisrus) priemonėmis

asmenys

Visa Lietuva

RCR 96Gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo su klimatu nesusijusios gamtinio pavojaus rizikos ir nuo su žmogaus veikla susijusios rizikos priemonėmis.

Asmenys


2.5. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCR 41Gyventojai, prisijungę prie pagerintų vandens tiekimo sistemų

Asmenys

44

Prioritetas


Fondas

Regiono kategorija




Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duom

enų

šaltini

s [200]

Pasta

bos

[200]

Visa Lietuva

RCR 42Gyventojai, prisijungę bent prie antrinių nuotekų valymo įrenginių

Asmenys

Visa Lietuva

RCR 43Vandens nuostoliai

Kūbinių metrų per metus


2.6. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCR 47 Perdirbtos atliekosTonos per metus

Visa Lietuva

RCR 48Perdirbtos atliekos, naudojamos kaip žaliavos

Tonos per metus

Visa Lietuva

RCR103Atskirai surinktos atliekos Tonos per

metus


2.7. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCR 52Rekultivuota žemė, naudojama žaliesiems plotams, socialiniams būstams, ekonominei ar bendruomeninei veiklai

Hektarai

Visa Lietuva

RCR 95Gyventojai, galintys naudotis nauja ar atnaujinta žaliąja infrastruktūra

asmenys


2.8. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCR 62 Kasmetiniai naujų ar modernizuotų viešųjų transporto priemonių naudotojai

Naudotojai

Visa Lietuva

RCR 64 Pritaikytos dviračių infrastruktūros metinis naudotojų skaičius

Naudotojai

3 Prioritetas. Geriau sujungta Lietuva

Konkretus uždavinys – 3.1. Gerinti skaitmeninį junglumą


Siekiant užtikrinti tolygią didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų plėtrą vietovėse, kuriose ryšio tinklų diegimas nėra ekonomiškai naudingas ir sumažinti ryšio paslaugų prieinamumo skirtumus tarp miesto ir

45

kaimo vietovių, numatoma:

plėtoti itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklus, atitinkančius kibernetinio ir fizinio saugumo reikalavimus pagal atliktą investicinių poreikių analizę identifikuotuose „baltosiose dėmėse“ bei skatinti diegti 5G ir 6G technologijas.


Fiziniai asmenys (gyventojai) ir juridiniai asmenys (įmonės)









Konkretus uždavinys – 3.2. Kurti tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų, saugų ir įvairiarūšį transeuropinį transporto tinklą


Siekiant užtikrinti efektyvią, nepertraukiamą transportavimo grandinę TEN-T tinkle ir gerinti skirtingų transporto rūšių junglumą Lietuvos teritorijoje bei užtikrinti, kad TEN-T infrastruktūra Lietuvoje atitiktų TEN-T gairėse (Reglamentas Nr. 1315/2013) nustatytus reikalavimus, numatoma:

atnaujinti, tobulinti ir plėtoti TEN-T tinklo geležinkelių infrastruktūrą, diegti intelektines transporto sistemas (ITS), gerinti aplinkosauginius parametrus ir didinti eismo saugą TEN-T tinklo geležinkeliuose, užtikrinant sąveiką su kitais TEN-T tinklo koridoriais ir kitų transporto rūšių infrastruktūra,

atnaujinti, tobulinti ir plėtoti TEN-T kelių tinklą, diegti ITS, eismo saugumo ir aplinkosaugines priemones, kad būtų pasiekti TEN-T kelių techniniai parametrai, kurie tenkintų kelių transporto apkrovimo reikalavimus, užtikrintų tinkamą TEN-T tinklo pralaidumą ir eismo saugumą,

plėtoti skirtingų transporto rūšių (daugiarūšio vežimo jungčių) sąveikos efektyvumą didinančią infrastruktūrą, įskaitant multimodalinio transporto terminalus ir miestų transporto mazgus, užtikrinant keleivinio ir krovininio skirtingų transporto rūšių infrastruktūros sujungimą, skirtingų transporto rūšių stočių sujungimą su regioninio bei vietinio eismo ir krovinių vežimo mieste infrastruktūra, įskaitant logistikos konsolidavimą ir skirstymo centrus.


Juridiniai asmenys, valdantys kelių, geležinkelių bei kitų transporto rūšių infrastruktūrą




46

Visa Lietuva





Konkretus uždavinys – 3.3. Kurti tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų, saugų ir įvairiarūšį nacionalinį, regiono ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis (TEN-T) bei tarpvalstybinį judumą


Siekiant sudaryti geresnes sąlygas miesto ir kaimo vietovių junglumui numatoma:

tiesti, atnaujinti ir rekonstruoti valstybinės reikšmės kelius (regionų jungtis su TEN-T tinklu), gerinant jų techninius parametrus, didinti eismo saugą bei atitiktį aplinkosaugos reikalavimams, diegti ITS, užtikrinant tinkamus kelių techninius parametrus, padidinant jų pralaidumą ir eismo saugą.


Juridiniai asmenys, valdantys kelių infrastruktūrą




Visa Lietuva





Rodikliai

Produkto rodikliai






Siekinys (2029 m.)


3.1. ERPF Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas

RCO 41Namų ūkiai turintys galimybę prisijungti prie itin didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklo

47






Siekinys (2029 m.)


RCO 42Įmonės turinčios galimybę prisijungti prie itin didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklo


3.2. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCO 43 Naujų ar atnaujintų TEN-T tinklo kelių ilgis

RCO 45 Rekonstruotų ar modernizuotų TEN-T tinklo kelių ilgis

RCO 47 Naujo ar atnaujinto TEN-T tinklo geležinkelio ilgis

RCO 49 Rekonstruoto ar modernizuoto TEN-T tinklo geležinkelio ilgis

RCO 54 Naujos ar modernizuotos intermodalinės jungtys

RCO 108 TEN-T tinklo kelių ilgis su naujomis ar modernizuotomis eismo valdymo sistemomis

RCO 109 Eksploatuojamos Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos ilgis TEN-T tinkle


3.3. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCO 44 Naujų ar atnaujintų ne TEN-T tinklo kelių ilgis

RCO 46Rekonstruotų ar modernizuotų ne TEN-T tinklo kelių ilgis

RCO 110 Ne TEN-T tinklo kelių ilgis su naujomis ar modernizuotomis eismo valdymo sistemomis

Rezultato rodikliai


Fondas

Regiono kategorija




Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duomenų

šaltinis

[200]

Pastabos

[200]


3.1. ERPF Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas

RCR 53

Namų ūkiai prisijungę prie itin didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklo


RCR 54

Įmonės prisijungę prie itin didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklo

48


Fondas

Regiono kategorija




Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duomenų

šaltinis

[200]

Pastabos

[200]


3.2. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCR 55

Naujai pastatytų, rekonstruotų, atnaujintų ar modernizuotų kelių metinis naudotojų skaičius

RCR 56

Laiko sutaupymai dėl pagerintos kelių infrastruktūros

RCR 58

Naujai pastatytų, atnaujintų, rekonstruotų ar modernizuotų geležinkelių metinis naudotojų (keleivių) skaičius

RCR 59

Krovinių pervežimas geležinkeliais

RCR 101

Laiko sutaupymai dėl pagerintos geležinkelių infrastruktūros


3.3. ERPF ir SaF

Visa Lietuva

RCR 55

Naujai pastatytų, rekonstruotų, atnaujintų ar modernizuotų kelių metinis naudotojų skaičius

RCR 56

Laiko sutaupymai dėl pagerintos kelių infrastruktūros

4 Prioritetas. Socialiai atsakingesnė Lietuva

Konkretus uždavinys – 4.1. suteikti daugiau galimybių įsidarbinti visiems darbo ieškantiems asmenims, visų pirma jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams, taip pat neveikliems žmonėms, propaguoti savarankišką darbą ir socialinę ekonomiką


Sieikiant suteikti daugiau galimybių įsidarbinti visiems darbo ieškantiems asmenims, numatoma: Didinti galimybes įsidarbinti ar grįžti į darbo rinką, siekiant optimalios darbo jėgos pasiūlos atitikties

darbo rinkos poreikiams ir naujiems „Pramonė 4.0“ (didieji duomenys, dirbtinis intelektas, daiktų internetas, robotika ir pan.) iššūkiams per aktyvias darbo rinkos politikos priemones (Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas);

49

Skatinti neįgaliųjų užimtumą, siekiant mažinti jų skurdą ir atskirtį (didinant (atkuriant) neįgaliųjų profesinius gebėjimus, ugdant bendruosius ir specialiuosius gebėjimus bei atliepiant individualios pagalbos poreikius) (visa Lietuva);

Kurti amžiui ir sėkmingam senėjimui palankias darbo vietas, siekiant didinti vyresnio amžiaus asmenų potencialą dalyvauti darbo rinkoje (diegti amžiui ir sėkmingam senėjimui palankių darbo vietų kūrimo programas ir priemones, ugdyti šiuolaikinei darbo vietai reikalingus bendruosius gebėjimus, formuoti pozityvų požiūrį į vyresnio amžiaus darbuotojus) (visa Lietuva);

Skatinti verslumą, siekiant plėtoti savarankišką užimtumą ir darbo vietų kūrimą, prioritetą teikiant socialiniam verslui ir tiems, kurie turi ribotas galimybes gauti finansavimą rinkos sąlygomis (visa Lietuva);

Atsižvelgiant į tai, kad socialiniams partneriams vis dar trūksta gebėjimų, vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas, prioritetą teikiant privačiam sektoriui (visa Lietuva);

Kurti saugesnę ir geriau pritaikytą darbo aplinką efektyvinant profesinės rizikos valdymą (visa Lietuva).


Bedarbiai, prioritetą teikiant ribotas ir vidutines įsidarbinimo galimybes turintiems bedarbiams bei nekvalifikuotiems asmenims, ilgalaikiams bedarbiams, migrantams, vyresnio amžiaus asmenims, nesimokančiam, nedirbančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam (NEET) jaunimui, taip pat žemos kvalifikacijos užimti asmenys;Neįgalūs suaugę asmenys;Vyresnio amžiaus asmenys; Darbdaviai ir jų organizacijos; Darbuotojai ir jų organizacijos; Įmonės ir organizacijos;Šeimos verslai;Fiziniai asmenys;Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;Visuomenė.




Visa Lietuva





Konkretus uždavinys – 4.2. Didinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir rezultatyvumą

Informacija bus pateikta vėliau.

Konkretus uždavinys – 4.3. Didinti švietimo prieinamumą sudarant vienodas galimybes gauti kokybiškas ir įtraukias švietimo ir mokymo paslaugas

50


Konkretus uždavinys – 4.4. Skatinti lanksčias kompetencijų kėlimo, kvalifikacijos įgijimo ir persikvalifikavimo galimybes


Konkretus uždavinys – 4.5. Gerinti švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą kiekvienam paslaugas tobulinant infrastruktūrą (ERPF)


Konkretus uždavinys – 4.6. Skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes ir aktyvų dalyvavimą ir gerinti įsidarbinamumą


Siekiant didinti labiausiai nutolusių asmenų įtrauktį, lygias galimybes ir aktyvų dalyvavimą bei geresnį įsidarbinimą, numatoma:

Didinti socialinę aprėptį, užtikrinant pagalbą tiems, kuriems labiausiai jos reikia (socialinės integracijos ir galimybių dalyvauti darbo rinkoje kliūčių šalinimas socialiai jautrioms grupėms; paslaugų grįžusiems iš įkalinimo įstaigų sistemos sukūrimas; mažiau galimybių turinčio jaunimo socialinės integracijos didinimas). Siekiant socialinių įgūdžių ir socialinės atskirties mažinimo investicijos skiriamos specializuotoms tikslinių grupių kultūros edukacijos ir kūrybingumo skatinimo programoms;

Skatinti moterų ir vyrų lygybę, siekiant gerinti žmogaus teisių padėtį ir šalinti seksizmo padarinius (visuomenės nuostatų keitimas ir lyčių lygybės integravimas vietos savivaldos lygiu, siekiant mažinti paplitusius stereotipus apie lytis, profesinių bei asmeninių ir (ar) profesinių įsipareigojimų derinimui palankių sąlygų kūrimas);

Skatinti bendruomeniškumą per bendruomenės inicijuotas veiklas, kuriomis mažinama vaikų skurdo ir socialinės atskirties rizika, taikant prevencines priemones nepalankiose sąlygose gyvenantiems vaikams padedama skurdą, socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams įsitraukti į visavertį visuomenės gyvenimą, socialiai pažeidžiamiems gyventojams įsitraukti į darbo rinką ir joje išsilaikyti (įskaitant bendruomenės inicijuotą socialinio verslo plėtrą), taip pat per paramą vietos plėtros strategijų rengimui, įgyvendinimui, vietos veiklos grupių atstovų kompetencijų stiprinimui (įskaitant tinklaveiką ir bendradarbiavimą su vietos valdžia bei socialiniais ekonominiais partneriais) ir bendruomenių įsitraukimo skatinimui.


Socialiai pažeidžiami, socialinę riziką (atskirtį) patiriantys asmenys; Asmenys, esantys skurdo ir socialinės atskirties rizikoje;Asmenys, besiruošiantys išeiti ir išėję iš įkalinimo vietų;Romai;Mažiau galimybių turintis jaunimas;Savivaldybės;Asmenys, kurie ketina diegti naujos rūšies šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo priemones;Smurtą galintys patirti, patiriantys ar patyrę asmenys; Smurtą patiriančių (patyrusių) artimieji; Asmenys, siekiantys atsisakyti smurtinio elgesio; Žiniasklaida;

51

Savanorius priimančios organizacijos; Savanoriškoje veikloje dalyvaujantys asmenys; Visuomenė.




Visa Lietuva





Konkretus uždavinys – 4.7. Konkretus uždavinys Suteikti daugiau vienodų galimybių už prieinamą kainą laiku gauti kokybiškų ir tvarių paslaugų; modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, be kita ko, siekti, kad būtų socialinės apsaugos galimybių;


Didinant socialinių paslaugų kokybę, įvairovę ir prieinamumą, ir taip siekiant užtikrinti labiausiai nutolusių asmenų socialinę gerovę, numatoma:

Vystyti kompleksines paslaugas šeimoms, siekiant kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką;

Užtikrinti perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų;

Užtikrinti nestacionarių, bendruomeninių paslaugų asmenims, kuriems nustatytas socialinių paslaugų poreikis (išskyrus proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimus turinčius asmenis), vystymą, siekiant užtikrinti jų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę;

Vykdyti nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomų asmenų psichosocialinę reabilitaciją ir reintegraciją;

Stiprinti socialinės srities paslaugų ir pagalbos sistemą;

Skatinti socialinę ekonomiką, perduodant socialinės srities viešąsias paslaugas NVO sektoriui.


Šeimos (asmenys); Asmenys, turintys proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimus ir jų šeimos (globėjai, rūpintojai); Vaikai ir jauni asmenys, netekę tėvų globos; Šeimos (globėjai, rūpintojai);Asmenys, kuriems nustatytas socialinių paslaugų poreikis, išskyrus proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimus turinčius asmenis, bei jų artimieji;Nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomi asmenys;Organizacijos (įstaigos); Paslaugas teikiantys ir (ar) administruojantys darbuotojai

52




Visa Lietuva





Konkretus uždavinys – 4.8. Didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą (ERPF)


Siekiant gerinti galimybes apsirūpinti būstu ir stiprinti socialines paslaugas, numatoma:

Plėtoti socialinį būstą, siekiant didinti nepalankias sąlygas turinčių asmenų, ypač neįgaliųjų ir gausių šeimų, integraciją;

Plėtoti ir modernizuoti nestacionarių socialinių paslaugų ir paslaugų, reikalingų pereiti prie bendruomeninių paslaugų, infrastruktūrą, siekiant didinti gyventojų socialinę gerovę;

Plėtoti ir modernizuoti socialinės globos namų senyvo amžiaus asmenims infrastruktūrą bendruomenėje, siekiant didinti jų socialinę gerovę;

Skatinti bendruomenės inicijuotą socialinio verslo plėtrą, sudarant sąlygas naujų darbo vietų kūrimui sunkiai integruojamoms visuomenės grupėms, trūkstamų paslaugų (socialinių ar kitų, kurios reikalingos mažinti skurdą, socialinę atskirtį, skurdo, socialinės atskirties, sveikatos problemų rizikas) sukūrimui.


Neįgalūs asmenys; Gausios šeimos;Asmenys, turintys proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimus, jų šeimos (globėjai, rūpintojai);Socialiai pažeidžiami, socialinę riziką (atskirtį) patiriantys asmenys (pvz., nusikaltimų aukos, benamiai, priklausomybėmis sergantys asmenys, grįžę iš įkalinimo įstaigų asmenys, mažiau galimybių turintys jaunuoliai ir kt.);Asmenys, kuriems nustatytas socialinių paslaugų poreikis (išskyrus proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimus turinčius asmenis), pvz., asmenys su kompleksine negalia, senyvo amžiaus asmenys;Senyvo amžiaus asmenys;Nepalankias sąlygas turintys vietos gyventojai;Nepalankias sąlygas turintys vaikai, mokiniai, ikimokyklinio ir priešmokylinio amžiaus vaikai.




53

Visa Lietuva





Konkretus uždavinys – 4.9. gerinti sveikatos priežiūros sistemų ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, rezultatyvumą ir tvarumą


Siekiant gerinti sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, rezultatyvumą ir tvarumą, numatoma:

Prevencinėmis priemonėmis stiprinti visuomenės sveikatą bei psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą, siekiant sumažinti išvengiamą mirtingumą: gerinti sveikatos rizikos veiksnių valdymą bei padidinti visuomenės sveikatos raštingumo lygį, siekiant suformuoti pozityvius gyventojų sveikatos elgsenos pokyčius; stiprinti psichikos sveikatą ir gerinti psichikos bei elgesio sutrikimų, savižudybių prevenciją, siekiant sumažinti priklausomybių ir savižudybių riziką bei didinti gyventojų psichologinę gerovę; stiprinti užkrečiamųjų ligų valdymą, siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų;

Pagerinti pirminės sveikatos priežiūros kokybę, prieinamumą, veiksmingumą, siekiant sumažinti hospitalizacijų skaičių ir prevencinėmis bei gydymo priemonėmis išvengiamą mirtingumą: plėtoti pirminės sveikatos priežiūros komandos teikiamas paslaugas; diegti ir plėtoti nuotolines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas; diegti ir plėtoti inovatyvius ir efektyvius paslaugų teikimo modelius, siekiant pagerinti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūrą;

Plėtoti integruotas ilgalaikės priežiūros paslaugas, siekiant patenkinti ilgalaikės priežiūros poreikį bendruomenėje ir pagerinti gyvenimo kokybę tikslinių grupių asmenims;

Didinti lėtinių ligų ir sunkių traumų valdymo efektyvumą, gydymo priemonių veiksmingumą ir rezultatus, siekiant sumažinti gydymo priemonėmis išvengiamo mirtingumo lygį.


Lietuvos savivaldybių gyventojai;Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai ir kiti veiklas vykdantys specialistai;Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai.




Visa Lietuva




54


Konkretus uždavinys – 4.10. Užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis plėtojant infrastruktūrą, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą (ERPF)


Siekiant gerinti sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, rezultatyvumą ir tvarumą, plėtojant infrastruktūrą, numatoma:

Pagerinti pirminės sveikatos priežiūros kokybę, prieinamumą, veiksmingumą, siekiant sumažinti hospitalizacijų skaičių ir prevencinėmis bei gydymo priemonėmis išvengiamą mirtingumą: plėtoti pirminės sveikatos priežiūros komandos teikiamų paslaugų plėtros užtikrinimui reikalingą infrastruktūrą, diegti ir plėtoti nuotolinių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą; diegti ir plėtoti inovatyvių ir efektyvių paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą;

Didinti lėtinių ligų ir sunkių traumų valdymo efektyvumą, gydymo priemonių veiksmingumą ir rezultatus, siekiant sumažinti gydymo priemonėmis išvengiamo mirtingumo lygį: plėtoti greitosios medicinos pagalbos paslaugų infrastruktūrą, siekiant užtikrinti pacientų, kuriems reikalinga skubi stacionarinė priežiūra, transportavimą į šią priežiūrą teikiančias ligonines; užtikrinti visiems šalies gyventojams galimybę laiku gauti kokybiškas ir veiksmingas skubiosios medicinos pagalbos paslaugas, mažinant atskirtį tarp miesto ir kaimo; stiprinti kraujotakos sistemos ir onkologinių ligų prevencinių ir gydymo priemonių veiksmingumą ir rezultatus, siekiant trumpinti hospitalizacijos laiką, labiau tausoti žmogaus organizmą, greičiau atstatyti darbingumą; tobulinti integruotos sveikatos priežiūros paslaugų (ligų klasterių) teikimą, siekiant sudaryti sąlygas rajonų gyventojams gauti laiku aukščiausio lygio, geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas miokardo infarkto, insulto, sunkių traumų atvejais; plėtoti psichikos sveikatos priežiūros specializuotų paslaugų infrastruktūrą, siekiant užtikrinti šių paslaugų kokybę ir prieinamumą bendruomenei;

Plėtoti integruotas ilgalaikės priežiūros paslaugas, siekiant patenkinti ilgalaikės priežiūros poreikį bendruomenėje ir pagerinti gyvenimo kokybę tikslinių grupių asmenims.


Lietuvos savivaldybių gyventojai;Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai ir kiti veiklas vykdantys specialistai;Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai.




Visa Lietuva




55


Rodikliai

Produkto rodikliai

Prioritetas






Siekinys (2029 m.)

4. Socialiai atsakingesnė Lietuva

4.1. ESFVidurio ir Vakarų Lietuvos regionas

Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius

Asmenys


Ilgalaikiai bedarbiaiAsmenys


Jaunesni nei 30 metų asmenysAsmenys


Vyresni nei 54 metų asmenysAsmenys


Trečiųjų šalių piliečiaiAsmenys

Visa Lietuva

Neįgalūs asmenysAsmenys

Visa Lietuva

Darbdaviai ir darbuotojai, dalyvavę veiklose

Asmenys

Visa Lietuva

Paramą gavę asmenys ir įmonės Asmenys/įmonės

Visa Lietuva

Darbdaviai ir darbuotojų organizacijos, dalyvavusios veikloje

Organizacijos

Visa Lietuva

Asmenys, dalyvavę veiklose Asmenys

Visa Lietuva

Įmonės ir organizacijos, dalyvavusios veiklose

Įmonės ir organizacijos

4.Socialiai atsakingesnė Lietuva

4.2. ESF Bus papildyta vėliau


4.3 ESF Bus papildyta vėliau


4.4 ESF Bus papildyta vėliau


4.5 ERPF Bus papildyta vėliau

4.Socialiai atsakingesnė

4.6 ESFVisa Lietuva

Asmenys, dalyvavę veiklose Asmenys

56

Prioritetas






Siekinys (2029 m.)

Lietuva

Visa Lietuva

Savivaldybės, dalyvavusios veiklose

Savivaldybės

Visa Lietuva

Asmenys, dalyvavę kvalifikacijos (kompetencijos) tobulinimo veiklose

Asmenys

Visa Lietuva

Organizacijos, dalyvavusios veikloje

Organizacijos

Visa Lietuva

Projektai, kuriuos įgyvendino / iš dalies įgyvendino NVO / socialiniai partneriai .

Projektai


4.7 ESFVisa Lietuva

Asmenys, gavę paslaugas Asmenys

Visa Lietuva

Asmenys, dalyvavę kvalifikacijos (kompetencijos) tobulinimo veiklose

Asmenys

Visa Lietuva

Savivaldybės, dalyvavusios paslaugų perdavimo bandomosiose veiklose

Savivaldybės


4.8. ERPFVisa Lietuva

Naujai įrengi ar įsigyti socialiniai būstai

Infrastruktūros objektai

Visa Lietuva

Investicijas gavę socialinių paslaugų infrastruktūros objektai

Infrastruktūros objektai


4.9. ESF Visa Lietuva

Asmenys, kurie dalyvavo švietimo, mokymo bei sveikatos raštingumą didinančiose ESF veiklose

Asmenys

Visa Lietuva

Sveikatos priežiūros ir kiti specialistai, dalyvavę mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją

Asmenys

Visa Lietuva

Nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu paremtos viešojo administravimo ar viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos

Skaičius


4.10. ERPF Visa Lietuva

RCO69 Naujos ar modernizuotos sveikatos priežiūros infrastruktūros pajėgumas

Asmenų skaičius per metus

Produkto rodikliai


Fondas

Regiono kategorija




Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duomenų

šaltinis

[200]

Pastabos

[200]

4. Socialiai atsakingesnė Lietuva

4.1. ESFVidurio ir Vakarų Lietuvos regionas

Dalyviai, kurie baigę dalyvauti pradėjo mokytis

Proc.

57


Fondas

Regiono kategorija




Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duomenų

šaltinis

[200]

Pastabos

[200]


Dalyviai, kurie baigę dalyvauti įgijo kvalifikaciją

Proc.


Dalyviai, kurie baigę dalyvauti pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą

Proc.


Dalyviai, kurie baigę dalyvauti per šešis mėnesius pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą

Proc.

Visa Lietuva

Dalyviai, kurie baigę dalyvauti įgijo kvalifikaciją

Proc.

Visa Lietuva


Proc.

Visa Lietuva

Dalyviai, kurie baigę dalyvauti įgijo bendruosius gebėjimus

Proc.

Visa Lietuva

Darbdaviai bei darbuotojai, kurių nuomonė apie vyresnio amžiaus asmenis pagerėjo po dalyvavimo veiklose

Proc.

Visa Lietuva

Sėkmingai veikiančių paramą gavusių asmenų ir įmonių gavėjų dalis

Proc.

Visa Lietuva

Organizacijos ir įmonės, kuriose po dalyvavimo įvyko pokytis (įsisteigė profesinė sąjunga, padaugėjo profesinės sąjungos narių, pasirašyta kolektyvinė sutartis, pagerėjo kolektyvinės sutarties sąlygos ir kt.)

Proc.

Visa Lietuva

Dalyviai, įgiję (patobulinę) profesinės rizikos vertinimo ir priežiūros (kontrolės)

Proc.

58


Fondas

Regiono kategorija




Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duomenų

šaltinis

[200]

Pastabos

[200]

kompetencijasVisa Lietuva

Įmonės ir organizacijos, po dalyvavimo taikančios patobulintas profesinės rizikos vertinimo ir priežiūros (kontrolės) metodikas

Proc.


4.2. ESFBus papildyta vėliau


4.3 ESFBus papildyta vėliau


4.4 ESFBus papildyta vėliau


4.5 ERPFBus papildyta vėliau


4.6 ESFVisa Lietuva

Dalyviai, sėkmingai baigę jiems skirtas integracijos veiklas

Proc.

Visa Lietuva

Dalyviai, kurie baigę dalyvauti įgijo (patobulino) kompetencijas

Proc.

Visa Lietuva

Dalyviai, kurie baigę dalyvauti pradėjo ieškoti darbo

Proc.

Visa Lietuva

Dalyviai, kurie baigę dalyvauti pradėjo mokytis

Proc.

Visa Lietuva


Proc.

Visa Lietuva

Dalyviai, kurie išsilaikė darbo rinkoje ar švietimo sistemoje ne trumpiau kaip 6 mėn.

Proc.

Visa Lietuva

Dalyviai, kurie baigę dalyvauti per šešis mėnesius pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą

Proc.

59


Fondas

Regiono kategorija




Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duomenų

šaltinis

[200]

Pastabos

[200]

Visa Lietuva

Nuteistieji, kuriems iki išėjimo į laisvę likus ne daugiau kaip 6 mėn., yra teikiamos paslaugos, skirtos padėti integruotis į visuomenę

Proc.

Visa Lietuva

Dalyviai, kuriems baigus dalyvauti integracijos priemonėse įkalinimo įstaigose, savivaldybėse teikiama socialinė parama

Proc.

Visa Lietuva

Dalyviai, kurie baigę dalyvauti įsitraukė arba tęsia dalyvavimą bendruomeniniame ir visuomeniniame gyvenime

Proc.

Visa Lietuva

Savivaldybės, po dalyvavimo į strateginio planavimo dokumentus įtraukusios lyčių lygybės principą

Proc.

Visa Lietuva

Dalyviai, kurių nuostatos, susijusios su lyčių lygybe, pagerėjo po dalyvavimo

Proc.

Visa Lietuva

Dalyviai, kurie baigę dalyvauti pradėjo diegti naujos rūšies šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo priemones

Proc.

Visa Lietuva

Paslaugų gavėjai, palankiai vertinantys gaunamų paslaugų kokybę

Proc.

Visa Lietuva

Asmenys, kurie po dalyvavimo įgijo (patobulino) kvalifikaciją (kompetencijas)

Proc.

Visa Lietuva

Sukurta ir išbandyta nacionalinė savanoriškos veiklos sistema

Skaičius

Visa Lietuva

BIVP projektų veiklų dalyviai, kurie per 6 mėn.

Proc.

60


Fondas

Regiono kategorija




Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duomenų

šaltinis

[200]

Pastabos

[200]

po dalyvavimo įsitraukė arba tęsia dalyvavimą socialinės integracijos veiklose ar darbo rinkoje.


4.7 ESFVisa Lietuva

Asmenys, kurie mano, kad dėl dalyvavimo pagerėjo jų gyvenimo kokybė

Proc.

Visa Lietuva

Dalyviai, sėkmingai baigę psichosocialinės reabilitacijos ir reintegracijos programą

Proc.

Visa Lietuva


Proc.

Visa Lietuva

Dalyviai, kurie po dalyvavimo veiklose įgijo (patobulino) kvalifikaciją (kompetenciją);

Proc.

Visa Lietuva

Klientų pasitenkinimas paslaugomis, kurias teikia veikoje dalyvavusios organizacijos

Proc.

Visa Lietuva

Savivaldybės, kurios po dalyvavimo perdavė ar ketina perduoti dalies viešųjų paslaugų teikimą NVO

Proc.


4.8 ERPFVisa Lietuva

Asmenų (šeimų), kuriems išnuomotas paremtas socialinis būstas, skaičius

Skaičius

Visa Lietuva

Asmenų, besinaudojančių paremta socialinių paslaugų infrastruktūra, skaičius

Skaičius


4.9 ESFVisa Lietuva Asmenys, kurie

nurodė, kad dėl dalyvavimo švietimo, mokymo bei sveikatos raštingumą

Proc.

61


Fondas

Regiono kategorija




Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duomenų

šaltinis

[200]

Pastabos

[200]

didinančiose ESF veiklose, pakeitė gyvenseną

Visa Lietuva Dalyviai, kurie

baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją

Proc.

Visa Lietuva Pirminės

sveikatos priežiūros paslaugų gavėjai, palankiai vertinantys gaunamų paslaugų kokybę

Proc.


4.10 ERPF Visa Lietuva

RCR72

Naujų ar modernizuotų e. sveikatos priežiūros paslaugų vartotojai

Vartototojų skaičius per metus

Visa Lietuva

RCR73

Asmenys, kurie pasinaudojo įstaigų teikiamomis naujomis ar modernizuotomis sveikatos priežiūros paslaugomis

Asmenų skaičius per metus

5 Prioritetas. Piliečiams artimesnė Lietuva

Konkretus uždavinys – 5.1. Skatinti integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos vietos plėtrą, puoselėjant kultūros paveldą ir saugumą, įskaitant kaimų ir pajūrio vietovėse, taip pat pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą


Documents

· Web viewSanglaudos politika yra laikoma vienu pagrindinių Lietuvos narystės ES privalumų, o ES fondų investicijos yra pripažįstamos svarbiu Lietuvos ūkio ekonomikos varikliu