Web viewĮėjus į susirinkimo salę negalima pirmiems iš karto sėstis prie stalo, nes japonai dažniausiai turi tam tikrą schemą, pagal kurią visi yra susodinami

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS

INFORMATIKOS „REFERATAS“

VERSLO PROJEKTAI

DARBĄ ATLIKO VFB - 5/2 gr. Studentės:

Kotryna Nagytė, Gintarė Baltrušaitytė, Karolina

Valinskaitė ir Karina Stašinskaitė

DARBĄ PRIĖMĖ: V. Punys

KAUNAS, 2015

TURINYS

TURINYS.............................................................................................................................................................2

Įvadas...................................................................................................................................................................3

Darbo metu reikės:..........................................................................................................................................3

Darbų pasiskirstymas......................................................................................................................................3

Sieksime įvaldyti tokius technologinius informacijos rengimo aspektus:....................................................4

MMB „Dvynukai“...............................................................................................................................................5

Produkto požymiai:.....................................................................................................................................5

Apie komandą:.............................................................................................................................................5

Laimėjimai:..................................................................................................................................................5

LIETUVOS JUNIOR ACHIEVEMENT.......................................................................................................6

Keitė Kuper..........................................................................................................................................................8

Problemų sprendimai........................................................................................................................................11

Keitės ir kitų darbuotojų nesutarimų priežastys.........................................................................................11

Keitės veikla (per artimiausią mėnesį), kad galėtų toliau sėkmingai dirbti Green Meadowse....................12

Tikslai ir siekiai..............................................................................................................................................12

Pradinės darbo sąlygos..................................................................................................................................12

Problemos, įžeidžiančios Keitės Kuper asmeninius lūkesčius....................................................................12

Taigi, išskirti punktai rodo, jog Keitė turi imtis tam tikro plano savo darbo sąlygoms gerinti...............13

Patarimai Keitei Kuper, kaip sukurti efektyvų dalykinį komunikavimą bei sėkmingą Green Meadows ligoninės veiklą...................................................................................................................................................15

Delegacijos iš Japonijos vizitas į Lietuvą.........................................................................................................17

JAPONIJOS KULTŪROS SAVITUMAI IR NACIONALINIAI YPATUMAI.......................................17

Japonijos kultūros specifika ir palyginimas su Lietuva..........................................................................17

Verslo susitikimų ypatumai Japonijoje....................................................................................................20

UŽSIENIEČIŲ VERSLO KELIONĖS LIETUVOJE PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS............22

Viešnagės Lietuvoje scenarijus.................................................................................................................22

2.2. Dalykinė programa.............................................................................................................................24

2.3. Svečių garbei rengiamo priėmimo vadyba........................................................................................25

SVEČIŲ VIZITO IŠLAIDŲ SĄMATOS SUDARYMAS...........................................................................26

IŠVADOS...........................................................................................................................................................27

PROBLEMINIŲ SPRENDIMŲ UŽDUOTIS..............................................................................................27

DELEGACIJOS ATASKAITA....................................................................................................................27

LITERATŪRA..................................................................................................................................................28

2

Įvadas

Tikslas – išmokti profesionaliai paruošti ir pristatyti dokumentus, įgyti darbo grupėje įgūdžius,

naudojantis interneto technologijomis: išmokti kurti, saugoti ir tvarkyti informaciją, apibendrinti,

analizuoti ir publikuoti duomenis, bendrai rengti dokumentus ir dalintis pakeitimais realiu laiku.

Esame VFB-5/2 grupės studentės: Kotryna Nagytė, Gintarė Baltrušaitytė, Karina Stašinskaitė,

Karolina Valinskaitė.

Užduotis

Darbo metu reikės:

1. Susiskirstyti į grupes po 3-4 studentus, sugalvoti savo komandai pavadinimą ir darbo temą.

2. Sukurti portalą panaudojant TVS, papildyti darbinę aplinką failais, nuorodomis ir

informaciniais šaltiniais. Sukurtas asmeninis portalas bus naudojamas kaip terpė tolimesniame

mokymosi procese. Jame bus galima kaupti informaciją, dalintis ja su kitais studentais,

koordinuoti grupinį darbą.

3. Sukurti dokumentą ir jame pateikti pasirinktos darbo temos apžvalgą (referatą).

4. Sukurti pristatymą, trumpai pateikiant informaciją apie pasirinktą temą, grupės narių

atsakomybes, indėlį.

Darbų pasiskirstymas

Kiekviena grupė darbus gali pasiskirstyti savo nuožiūra. Pavyzdžiui, vienas žmogus gali daryti

grupinio darbo svetainę, kitas – ieškoti medžiagos, trečias – kurti projekto dokumentą, ketvirtas – kurti

/ apipavidalinti prezentaciją. Alternatyvus darbų pasiskirstymo pavyzdys: visi grupės nariai renka

medžiagą ir daro savo dalies prezentaciją, o vienas grupės narys viską apjungią į vieną dokumentą /

prezentaciją.

Vienintelė ir svarbiausia darbų pasiskirstymo taisyklė – darbų apimtis / kiekis kiekvienam nariui

privalo būti kuo labiau apylygis. Priešingu atveju mažiau dirbusiems gali būti parašomas ir mažesnis

balas. Tad labai svarbu dokumente, interneto svetainėje ir pristatymo metu kuo detaliau nurodyti

kiekvieno grupės nario indėlį.

3

Sieksime įvaldyti tokius technologinius informacijos rengimo aspektus:

1. Didelės apimties teksto tvarkymo automatizacija - automatinis turinio, iliustracijų sąrašo (ir

pan.) sudarymas ()GoogleDox).

2. Bendras darbas su dokumentu - pokyčių indikacija (sekimas) ir komenarai.

3. Pateikties šablonai (master slides), įterptiniai objektai (multimedia + animacija).

4. Iliustracijų redagavimas (internetinis redaktorius https://pixlr.com/editor/ )

Informaciją, kuri pateikta skaidrėse, galite rasti mūsų internetinėje svetainėje

http://www.versloprojektaiblog.wordpress.com

4

http://www.versloprojektaiblog.wordpress.com/

https://pixlr.com/editor/

MMB „Dvynukai“

Produkto požymiai:

Dvynukas pagamintas iš plastiko atliekų, todėl yra ekologiškas

Ši medžiaga yra atspari karščiui ir šalčiui, todėl galima naudoti daug kartų.

Inovatyvus – pirmoji tokia idėja Lietuvoje.

Efektyvus – puikiai išsprendžia problemas skalbiant

Apie komandą:

Visų pirma, šią komandą su daro 5 žmonės. Kiekvienas narys atlieka tam tikras pareigas: finansininko,

prezidento, viceprezidento, marketingo analitiko ..

Komanda stipri ir vieninga lyg kumštis.

Laimėjimai:

Dalyvavo daugely konkursų.

Novatoriškiausios verslo idėjos nominacija (MMB metų konkurse)

5

LIETUVOS JUNIOR ACHIEVEMENT

1919Junior Achievement įkurta JAV. Baigiamųjų klasių mokiniai po pamokų padedami verslininkų

kurdavo mokinių bendroves ir dar mokykloje įgydavo praktinių verslininkystės įgūdžių.

1993Kovo 30 d. įkurta „Lietuvos JuniorAchievement“ (iki 1995 m. veikė kaip „Atviros Lietuvos Fondo“

padalinys). Pradėtos įgyvendinti programos 11-12 kl. mokiniams, įkurta pirmoji MMB.

1999 Pradėtos įgyvendinti ekonomikos programos 9-10 kl. mokiniams.

2001

Pirmą kartą Lietuvos komanda tapo JA verslo simuliacijos varžybų pasaulio čempione. Pasiekimą

pakartojo ir 2003, 2008 bei 2010 m. Taipogi Lietuvos komandos Europos čempionėmis tapo 2004-

2009 m. (6 metus iš eilės)

2013 LJA programas baigusių absolventų skaičius perkopė 200 000!

Faktai

- Parengta ir išspausdinta daugiau kaip 20 skirtingų vadovėlių; bendras visų

vadovėlių tiražas viršija 200 000 egzempliorių.

- Europos komisija savo dokumentuose teigiamai atsiliepia apie Junior Achievement – Young

Enterprise verslumo ugdymo programas ir veiklą, teikdama jas kaip geros praktikos pavyzdžius, ypač

akcentuodama pasiekimus vystant mokomųjų mokinių bendrovių veiklą.

- Kasmet susitikimuose su moksleiviais dalyvauja daugiau kaip 150 verslo konsultantų – privačių

įmonių savininkų, direktorių bei vadybininkų.

- Tarptautiniai tyrimai rodo, kad „Junior Achievement“ programą baigę moksleiviai 50% dažniau

įkuria savo verslą ir net 3 kartus dažniau užima vadovaujančias pareigas (aukščiausios ir vidurinės

6

grandies vadovai). Be to, programos absolventų pajamos būna net 50% didesnės, o nedarbo lygis – 25

% mažesnis nei jos nebaigusiųjų.

7

Keitė KuperSupažindinimas su verslo situacija KEITĖ KUPER

(Williams E. Stratton, Idaho State University David Efraty, University of Houston Kim Jardine )

Aš Keitė Kuper, man 31. Esu diplomuota medicinos sesuo, baigusi slaugos bakalauro studijas ir turint

6 metų ligonių priežiūros patirtį. Dirbau medicinos sesele slaugos namuose, o vėliau gavau panašų

darbą vieno didelio regioninio medicinos centro chirurginiame skyriuje. Po kiek laiko priėmiau

pasiūlymą užimti klientų aptarnavimo direktorės pareigas ir tapau atsakinga už gerantologijos skyriaus

darbuotojų, prižiūrinčių pagyvenusius žmones, nuolatinį mokymąsi ir kvalifikacijos kėlimą. Vakarais

papildomai vesdavau slaugos kursus vakarinių studijų studentams vietinėje kolegijoje. Pasiruošusi

kitam savo karjeros laipteliui, aš perėjau į kitą gydymo įstaigą ir užėmiau naują poziciją – tapau

suaugusiųjų psichiatrijos skyriaus, turinčio 20 ligonių vietų, vadove naujoje ligoninėje Green

Meadows. Tai buvo nedidelė, tik 40 palatų bendruomeninė ligoninė psichiatrijos ligoniams su aštriais

paūmėjimais. Ir tai buvo viena iš 23 ligoninių, priklausančių Pietinių Ligoninių Korporacijai (PLK) –

didžiausiam šalyje psichiatrijos ligoninių tinklui ligoniams su aštriais paūmėjimais. Nauja pozicija

mane labai sužavėjo. Vertinau ją kaip puikią galimybę tobulinti slaugos sritį bei perkelti turimą patirtį

kitoms tinklo ligoninėms. Turėjau užbaigti daug projektų dar iki suplanuoto ligoninės atidarymo, kuris

turėjo būti jau po 2 savaičių, taigi, su didžiule energija ir entuziazmu ėmiausi naujų darbų. Mane

pasamdė ligoninės administracijos vadovo asistentas Alanas Džonsas, kuris turėjo ir prižiūrėti mano

veiklą. Jis turėjo vienerių metų darbo patirtį slaugos direktoriaus pozicijoje 50-ties vietų aštrių

paūmėjimų gydymo psichiatrijos ligoninėje. Pirmąją mano darbo dieną jis mane padrąsino sakydamas

„pirmyn ir sėkmės“ mano padalinio organizavimui. Norėdama labiau susipažinti su organizacija,

kurioje pradedu darbą, paprašiau savo darbo aprašymo ir ligoninės darbo tvarkos taisyklių. Alanas man

davė darbo aprašymą ir paaiškino, kad tai yra mano susipažinimas su darbu. Tuo metu ligoninėje

nebuvo jokios bendros darbo aprašo tvarkos darbuotojams. Šį darbo pasiūlymą buvau priėmusi su

sąlyga, kad galėsiu toliau mokytis ir siekti slaugos magistro laipsnio tęstinėse studijose. Alanas mielai

su tuo sutiko, pabrėždamas, kad jis ryžtingai palaiko visų vadovų ir viso kito personalo nuolatinį

mokymąsi. Mano nuomone, pirmoji darbo savaitė Green Meadowse buvo kupina išvaistytų darbo

valandų. Niekas manęs neinformavo, kad mano pagrindinė užduotis prieš ligoninės atidarymą yra

pasamdyti ligonių slaugos darbuotojus savo 20-ties vietų padaliniui. Paklaustas Alanas pasakė, kad

turėčiau tiesiog pasamdyti mano nuomone reikalingą personalą. Todėl bandžiau susidėlioti įdarbinimo

pokalbių su potencialiais darbuotojais grafiką. Tuomet manęs laukė kita staigmena – Piteris Smitas, 18

vietų cheminių priklausomybių gydymo padalinio vadovas, anksčiau dirbęs kartu su Alanu

psichiatrijos ligoninėje netoli Green Meadows. Dabar Piteris buvo pasamdytas Alano kartu su kitais 8

dviem tos ligoninės vadovais, kol kas dar neatvykusiais į Green Meadows. Piteris samdė darbuotojus

savo padaliniui ir informavimo mane, kad norėtų pravesti įdarbinimo pokalbius ir mano būsimiems

darbuotojams, nes jie taip pat dirbs ir jo padalinyje. Dalykinis komunikavimas ir retorika (S265B108)

2015/2016 m. m. 2 Tokia informacija mane nustebino. Bandžiau susirasti organizacinę valdymo

struktūrą ir paklausiau ligoninės administratoriaus Dago Andersono, ar jis turi kokią nors, kurią

galėčiau pamatyti. Jis juokaudamas paklausė, ar aš rimtai. „Be to, manau, kad ji kasdien kinta“ –

pasakė jis. Pradžioje aš irgi nusijuokiau, bet mano linksmumas pamažu dingo, nes struktūros aš taip ir

neradau. Tuomet pagal jau turimas savo žinias apie organizaciją sudėliojau jos valdymo struktūrą į 1

paveikslą. 1 pav. Green Meadows OVS. Dagas Andersonas anksčiau vadovavo mažos ligoninės

Kalifornijoje biurui. Jo žmona, bendrosios praktikos gydytoja, taip pat dirbo Green Meadowse puse

etato. Kiti du Dago pasamdyti asmenys taip pat buvo su juo susiję nuo darbo Kalifornijoje laikų – tai

Leonardas Sneiras ir Leonardo žmona. Vienintelė Leonardo turima kvalifikacija buvo psichiatro

padėjėjo sertifikatas, įgytas lankant seminarus. Jo žmona prieš tai dirbo biuro darbus. Statybos darbai

buvo baigti. Likus vienai savaitei iki Green Meadows atidarymo ligoninės pastate pradėjo kurtis

darbuotojai. Nors dar daug ką reikėjo padaryti, o ir neaiškumų buvo nemažai likusių, aš vis tiek

džiaugiausi pagaliau galėdama įžengti į savo naują kabinetą. Per praėjusią savaitę mes su Piteriu

pasamdėme pirmuosius savo darbuotojus. Rūpindamasi, kad mano darbuotojai butų pasiruošę priimti

pacientus, darbuotojams parengiau 5 dienų orientacinę programą, apimančią, mano manymu, jiems

naudingą informaciją. Pasidalinau orientacinės programos turiniu su Piteriu, bet jis man pasakė, kad

pagal savo programą parengti naujuosius darbuotojus jam tereikės 2,5 dienų. Tai, kad jis parengė mano

darbuotojams programą savo nuožiūra, mane šokiravo ir supykdė. Per likusią vieną savaitę iki

ligoninės atidarymo abiejų įvadinių programų nebuvo įmanoma spėti įgyvendinti. Paklausiau Piterio ar

jo planas suderintas su Alanu. Jis pašaipiai atsakė: „Žinoma, tai buvo jo idėja“. Susiradusi Alaną,

paklausiau jo apie galimybę leisti abiems padaliniams veikti atskirai. Pasakiau Alanui, kad mano

padaliniui mano orientacinė programa yra taip pat svarbi, kaip Piterio programa jo padaliniui. Alanas

atsakė, kad Piteris jau turėjo paruošęs programą ir jam tereikia „poros dienų“ jai įgyvendinti. Šis

pokalbis tik padidino mano susierzinimą. Turėjau ir kitų problemų, susijusių su Alanu. Nors jis buvo

sakęs man pačiai pasirinkti naujus darbuotojus savo padaliniui, vėliau sužinojau, kad tuo pačiu metu,

kai aš dalyvavau atrankiniuose pokalbiuose, jis jau samdė žmones į tas darbo vietas. Papildomai

Alanas buvo priskyręs man paslaugų kokybės užtikrinimo funkciją, į kurią ir įėjo darbuotojų

orientacinė programa. Jis taip pat sakė, kad turėčiau būti vyriausia slaugos specialiste ir cheminių

priklausomybių skyriuje, tačiau to aš atsisakiau pasakydama, kad, mano manymu, būtų per daug

atsakomybės, nes dar dirbu ir suaugusiųjų skyriaus vadove. Alano atsakymas į mano abejones buvo

standartinis tokiose situacijose: „Esi geniali, ir aš žinau, kad tu gali su tuo susitvarkyti“. Dėl tokių ir

panašių pokalbių su Alanu, vis labiau painiojausi darbuose ir pamažu nusivyliau jo palaikymo trūkumu

9

ir jo elgesiu, kuris man atrodė nesuderinamas su duodamomis man užduotimis. Buvau užversta darbais

ir atsakomybėmis. Tačiau labiausiai erzino papildomai primesti darbai, kuriuos jaučiasi turinti kuo

greičiau padaryti. Šalia visų savo darbų, kuriuos taip pat turėjau atlikti kaip skyriaus vadovė. Alanas

akivaizdžiai turėjo sunkumų bendraudamas ir su kitais darbuotojais. Kai kurios kitos vadovės Alanu

skundėsi jau nuo pat darbo pradžios, sakydamos, kad Alanui reikėjo „parodyti jo vietą“ dėl moteris

diskriminuojančių užuominų ir elgesio. Dėl Alano nederamo elgesio Dagas gavo net keletą rašytinių

skundų. Dagas taip pat girdėjo kelis atsiliepimus apie situacijas, kai Alanas viršijo savo kaip

administratoriaus asistento įgaliojimus ir davė nurodymus, prieštaraujančius Dago pozicijai. Bendras

darbuotojų nepasitenkinimas didėjo. Praėjus trims mėnesiams po ligoninės atidarymo Alanas davė

suprasti, kad aš turiu palikti mokslus. Jis paaiškino besitikintis, kad darbuotojai nuolat bus darbe,

sakydamas „norėdama būti gera vadove tu turi visą laiką būti čia“. Toks požiūris man nepasirodė

priimtinas, todėl šiuo klausimu susitikau su Dagu. Pasirodo, kad Dagas iš viso nebuvo nieko girdėjęs

apie mano mokslus ar Alano pritarimą jiems. Alanas savarankiškai patvirtino mano grįžimą į mokslus.

Dagas pasiūlė tiesiog nueiti ir dar kartą pasikalbėti su Alanu, pasistengiant „geriau komunikuoti“.

Jausdama spaudimą keliuose frontuose aš pasiekiau savo tolerancijos Alanui ribą ir rankose jau laikiau

prašymą išeiti iš darbo. Alanas atsisakė su manim kalbėtis. Cheminių priklausomybių padalinio

vadovas pasakė, kad pasirinkau tam labai blogą laiką ir pati keliu bangas. Ir kad vietoj to labiau

turėčiau rūpintis darbu, o ne mokymusi.

10

Problemų sprendimai

Keitės ir kitų darbuotojų nesutarimų priežastys

1. Keitės Kuper niekas neinformavo apie pagrindinę jos užduotį, kad ji turi prieš ligoninės

atidarymą pasamdyti ligonių slaugos darbuotojus savo 20-ies vietų padaliniui.

Tai yra pseudokonfliktas, kai įvairūs nesusipratimai kyla dėl klaidingos informacijos, jį reikia

spręsti, užtikrinant patikimą informaciją.

2. Piteris, kai samdė darbuotojus savo padaliniui, informavo Keitę Kuper, kad jis norėtų pravesti

įdarbinimo pokalbius ir jos būsimiems darbuotojams, nes jie taip pat dirbs ir jo padalinyje.

Tai yra interesų psichologinis konfliktas, kai nesuderinti tų pačių tikslų siekimo būdai. Tokį

konfliktą reiktų spręsti derybų keliu.

3. Keitės Kuper ir Piterio nesutarimas dėl darbuotojų orientacinės programos. Keitė pasiūlė 5

dienų orientacinę programą, o Piteris 2,5 dienų. Keitę supykdė tai, kad Piteris jos darbuotojams

parengė programą savo nuožiūra, nepasitaręs su ja. Alanas palaikė Piterio programą, nes ji

buvo du kartus trumpesnė. Be to, Keitė susierzino ir supyko ant Alano, nes jis neteisingai

paskirstė darbus. Ji buvo užversta darbais bei atsakomybe. Jos pastangos nebuvo įvertintos.

Tai struktūriniai konfliktai. Darbo bei gamybos procesų atlikimo trūkumai, kai yra

darbuotojams nepaaiškinamos jų funkcijos darbe, darbuotojų funkcinis neatitikimas,

neveiksmingas administravimas. Šie konfliktai yra sprendžiami tiksliai nustatant darbuotojų

funkcijas bei pradedant vykdyti reikiamus pokyčius valdymo organizacinėse struktūrose.

4. Aplinkiniai žmonės buvo nepatenkinti Alano elgesiu ir jo priimtais sprendimais,

prieštaraujančiais Dago pozicijai. Keitė jaučia didžiulį spaudimą ir nori išeiti iš darbo.

Tai yra tarpasmeninis konfliktas, šis konfliktas kyla dėl individualybių netinkamumo bei įvairių

komunikavimo problemų. Žmogus nesugeba išklausyti, nevaldo savo emocijų elgiasi

nepriimtinai.

5. Alanas teigia kad Keitė privalo nebesimokyti, nes geras vadovas turi visada būti savo darbo

vietoje. Tai prieštarauja pradinėms darbo sutarties sąlygoms. Dagas apie Keitės mokslus net

nebuvo informuotas.

Tai yra vertybių konfliktas. Žmogaus dorovės, moralės, politikos bei estetikos nuostatos. Šį

konfliktą reiktų spręsti, tikslinant pozicijas, požiūrį bei vertybes.

11

Keitės veikla (per artimiausią mėnesį), kad galėtų toliau sėkmingai dirbti Green

Meadowse

Norint teisingai ir tiksliai suplanuoti kompetetingos darbuotojos veiksmų planą, atsiradusioms

problemoms spręsti, privalome atsakingai įvertinti darbininkės tikslus ir siekius, suvokti problemų

reikšmę, pradinių sąlygų sutarimą su darbdaviu ir svarbiausia - tikslingos ir teigiamos

komunikavimo reikšmės trūkumą.

Tikslai ir siekiai.Suagusiųjų psichiatrijos skyriaus vadovės pareigos naujoje ligoninėje Green Meadows tapo puiki

Keitės Kuper galimybė, tobulinant slaugos sritį bei perkeliant turimą patirtį kitoms tinklo ligoninėms.

Pradinės darbo sąlygos.Keitė Kuper pradėjo dirbti su sąlyga, kad galės toliau mokytis slaugos magistro laipsnio tęstinėse

studijose. Alanas su tuo mielai sutiko.

Problemos, įžeidžiančios Keitės Kuper asmeninius lūkesčius.

Pirmasis nesusipratimas Keitė Kuper nebuvo informuota, kad prieš ligoninės atidarymą

privalės pasamdyti naujus ligonių slaugos darbuotojus savo padaliniui.

Antrasis nesusipratimas. Priimtiems Keitės darbuotojams Piteris prašė pravesti asmeninius

įdarbinimo pokalbius, nes jie dirbs ir jo padalinyje.

Trečiasis nesusipratimas. Keitės orientacinis programos turinys buvo anuliuotas, nes Piteris

sudarė jį anksčiau ir, pasak Alano, žymiai trumpesnį.

Ketvirtoji bėda. Alano neteisingas darbų paskirstymas Keitę privedė prie susierzinimo ir

pykčio. Ji buvo užversta darbais ir didele atsakomybe. Svarbiausia, kad jos pastangos nebūdavo

įvertintos, arba atvirkščiai – visai anuliuojamos.

Penkta problema. Aplinkinių žmonių nepasitenkinimas Alanu ir jo priimti sprendimai,

prieštaraujantys Dago pozicijai.

Šešta problema. Alanas leidžia suprasti, jog Keitė privalo palikti mokslus. (Tai prieštarauja

pradinėms darbo sutartiems sąlygoms) Dagas apie Keitės mokslus nebuvo informuotas visą

laiką.

Viena svarbiausių problemų – „blogas komunikavimas“, įtampa, emocijos bei neapgalvotų

sprendimų priėmimas (Keitės bandymas išeiti iš darbo).

12

Taigi, išskirti punktai rodo, jog Keitė turi imtis tam tikro plano savo darbo sąlygoms

gerinti.

1. Keitė Kuper privalo suvaldyti savo emocijas, išskirti darbo sąlygas, kurios netenkina jos

poreikių, tikslus ir ją erzinančias praeityje įvykusias situacijas.

2. Pasiryžti ir ruoštis dalykinėms deryboms su Alanu. Juk derybos – tai davimo-gavimo menas,

kuris remiasi kompromisų paieška.

3. Pradėti derybų planavimą:

3.1 Suvokti derybų eigą ir organizavimą (žr. 1 pav.)

1 pav.

13

3.2 Užsipildyti derybų šabloną dėl bendro supratimo, emocijų atpažinimo ir geresnio susitikimo

vystimosi (žr. 2 pav.)

2 pav.

3.3 Nutarti susitikimo vietą ir laiką. (Vieta turėtų būti neutrali (kavinė, restoranas), kad sukeltų

kuo mažiau įtampos tarp derybininkų. Laikas patogus ir tinkantis tiek Keitei, tiek Alanui.)

3.4 Svarbiausių dalykų aptarimas. Keitė privalėtų susidaryti derybų eigos sąrašą, kuris padėtų

prisiminti tam tikrus dalykus pokalbio metu, kontroliuoti diskusijos eigą, neleistų nukrypti nuo

temos bei pagelbėtų tinkamai formuluojant klausimus.

3.5 Keitė turėtų išmokti susivaldyti nuo blefavimo. Tai veiksmai, priverčiantys kitą derybininką

manyti, kad oponentas turi labiau argumentuotą nuomonę.Blefuojant padidėja rizika, kad

supykdysite derybininką ir pokalbis baigsis net neprasidėjęs.

4. Po sėkmingų derybų, problemų išsprendimo, atsiradusių susitarimų darbe, Keitė privalės

priprasti prie naujos tvarkos įsigalėjimo, suvokti komunikavimo reikšmę bet kokioje gyvenimo

srityje ir sėkmingo tolimesnių ateities planų darbe ir mokslo srityje vykdymo.

Juk derybų įgūdžiai yra mūsų asmeninės ir kolektyvinės socialinės harmonijos pagrindas.

14

Patarimai Keitei Kuper, kaip sukurti efektyvų dalykinį komunikavimą bei

sėkmingą Green Meadows ligoninės veiklą

Sėkmingos komandos sukūrimas – vienas svarbiausių dalykų, ką turėtų padaryti Keitė Kuper,

norėdama užtikrinti efektyvią Green Meadows veiklą (komanda vadinama žmonių grupė, dirbanti

kartu bei dėl vieno tikslo. Sėkmingoms komandoms būdinga:

Darbų pasiskirstymas,

Bendras tikslas,

Atvirumas, betarpiškumas,

Išplėtoti bendravimo būdai,

Geri tarpusavio santykiai,

Reguliarūs komandos susitikimai,

Asmeninis tobulėjimas,

Puikus bendravimas su kitomis komandomis).

Keitė Kuper, kurdama savo komandą, turėtų atkreipti dėmesį į komandos narių suderinamumą. Yra

keturi suderinamumo tipai:

Funkcinis;

Psichofiziologinis;

Psichologinis;

Socialinis.

Svarbu sukurti tinkamą komandą, kadangi nuo jos priklauso veiklos rezultatai, žmonių emocinės ir

energinės sąnaudos, pasitenkinimas atliktu darbu. Suformavus tinkamą komandą bei įgalinus ją

efektyviai dirbti, bus matomi geri ilgalaikiai rezultatai Green Meadows ligoninės personalo skyriuje.

Svarbu paminėti, kad mokėdama pritaikyti reikiamą vadovavimo stilių ir elgseną, Keitė

Kuper galėtų ne tik užtikrinti pavyzdingą ligoninės veiklą, bet ir sukurti efektyvų dalykinį

komunikavimą su savo darbuotojais. Kaip žinome, Keitė Kuper ligoninėje užima gan aukštas pareigas

– ji yra suaugusiųjų psichiatrijos skyriaus vadovė, o tai reiškia, kad turi pavaldinių (arba, kaip prieš tai

minėjome, savo komandą). Sukurti su jais tvirtus bei efektyvius santykius moteriai gali padėti jos

vadovavimo stilius, ji tiesiog turi panaudoti tinkamą susidariusiai situacijai. Egzistuoja keturi

vadovavimo stiliai: autoritarinis, demokratinis, kooperacinis bei liberalus. Visi šie vadovavimo stiliai

yra gana skirtingi, tačiau kiekvienas jų turi savų privalumų ir trūkumų. Keitė Kuper turėtų mokėti

visus vadovavimo stilius ir gebėti juos pritaikyti. Taip moteris darytų reikiamą poveikį savo

pavaldiniams bei veiktų juos kryptingai.

15

Taip pat derėtų nepamiršti ir elementarių vadovo ypatybių, kurias įsisavinus Keitė Kuper galėtų

gerinti darbo atmosferą, santykius su darbuotojais bei kompanijos veiklą:

Keitė Kuper turėtų elgtis su visais darbuotojais, bendradarbiais vienodai, nieko nediskriminuoti

(pvz., kaip Alanas diskriminavo pačią Keitę ir kitas moteris), neišaukštinti savęs ir kitų

nežeminti;

Skatinti nedidelę konkurenciją tarp personalo darbuotojų, motyvuoti juos ir kitaip bandyti

užtikrinti geresnius rezultatus bei tobulėjantį darbą;

Suteikti personalui galimybę keltis kvalifikaciją, tobulėti asmeniškai, įgauti naujų žinių,

patirties (duoti galimybę papildomoms studijoms, seminarams ir t.t.).

Taigi, naudodamasi šiais patarimais, Keitė Kuper gebėtų užtikrinti ilgą ir efektyvų Green Meadows

ligoninės darbą bei džiaugtis puikiais santykiais su bendradarbiais, darbuotojais.

16

Delegacijos iš Japonijos vizitas į Lietuvą

JAPONIJOS KULTŪROS SAVITUMAI IR NACIONALINIAI YPATUMAI

Japonija – tai viena iš egzotiškiausių pasaulio salų, esanti tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos

jūros, (Rytinė Azijos dalis). Dažnai Japonija vadinama Tekančios Saulės šalimi, net ir jos vėliavoje

matome saulės simbolį. Ši šalis žmones žavi tiek savo neeiline gamta, tiek įdomia kultūra.

Japonija ženkliai skiriasi nuo Lietuvos, ne tik pagal savo vietą pasaulyje, bet ir kalbant apie

šalių vidinius gyvenimus, kalbant apie jų nacionalinius ypatumus. Nepaisant to, šios dvi šalys turi

ir panašumų bei geba bendradarbiauti.

Japonijos kultūros specifika ir palyginimas su Lietuva

Požiūris į laiką/punktualumas:

(skirtingi požiūriai)

a) Lietuvių požiūris į laiką yra daugiamatis, lankstus. Lietuviai gyvena

prisitaikydami prie kintančios kasdienybės reikalavimų, kuriuos nusako netikėtos,

įvairios situacijos, kitų žmonių (viršininkų ir t.t.) poreikiai ir pan. Lietuvoje

vėluoti yra įprasta, daugelis dalykų, pvz., dalykiniai pusryčiai, trunka

ilgiau/trumpiau, nei būna numatyta. Tad galima teigti, kad lietuviai nėra labai

punktualūs.

b) Japonų požiūris į laiką gana skiriasi nuo lietuvių, kadangi Japonijoje

punktualumas ypač vertinamas. Vėlavimą japonai vertina kaip nepagarbos ženklą,

todėl į susitikimus su jais patartina atvykti net keliomis minutėmis anksčiau.

Požiūris į naujus ryšius/pasitikėjimas:

(panašūs požiūriai)

a) Lietuviai nėra labai atviri naujoms pažintims ir naujiems santykiams, jie atsargiai

žiūri į naujus ryšius. Lietuviams svarbus pasitikėjimas, o jį jie įgauna ne iš karto.

Ilgalaikiai santykiai, ilgalaikis bendradarbiavimas ypatingai svarbus šiai šaliai.

b) Šiuo aspektu japonai panašūs į lietuvius – pasitikėjimas ir jiems yra prioritetas.

Tik įgavę pasitikėjimo kitais, japonai pasiryš sudarinėti sutartis/priiminėti bendrus

sprendimus. Ilgalaikiai santykiai jiems svarbūs.

Požiūris į praeitį, ateitį:

(skirtingi požiūriai)17

a) Lietuviai deda daug pastangų, kad sukurtų geresnę ateitį. Deja, juntama nemažai

skepticizmo, nes lietuviai įsitikinę, kad tik pasikeitus pasauliui pilietiniu mastu, gali

pagerėti ir asmeniniai gyvenimai. Praeičiai lietuviai skiria mažiau dėmesio, bet

negalime teigti, kad ji jiems visai nesvarbi.

b) Japonai ypač vertina praeitį, būtent ja jie remiasi kurdami geresnę ateitį. Tradicijos,

ritualai, senolių išmintis yra neatsiejama japonų gyvenimo dalis kasdienybėje.

Versle tradicijų svarba tampa vis mažesnė, tačiau japonai labai maloniai žiūri į tai,

jei kitataučiai išmano jų kultūrą ir žino praeitį.

Požiūris į humorą:


a) Humoras yra vienas iš populiariausių bendravimo būdų Lietuvoje, jis yra priimtinas kartais

net dalykiniuose susitikimuose ar pokalbiuose.

b) Skirtingai nuo lietuvių, japonai humoro nenaudoja dalykinėje aplinkoje, jiems yra priimtinas

rimtumas kalbant apie verslą. Humorą galima naudoti tik neformalioje aplinkoje.

Požiūris į kalbantįjį; kūno kalba:


a) Lietuviai, norėdami suprasti kalbantįjį, kliaujasi ne tik jo žodžiais, tiesiogine kalba,

tačiau ir analizuoja kalbančiojo kūno kalbą.

b) Japonai, panašiai kaip ir lietuviai, remiasi ir verbaline, ir neverbaline kalba siekdami

suprasti kitus žmones. Negalima pamiršti paminėti, kad jiems svarbus ir kontekstas.

Požiūris į formalumą:


a) Lietuviai nėra itin formalūs žmonės, jie mėgsta elgtis spontaniškai ir itin reaguoti į

vykstančius įvykius.

b) Priešingai nei lietuviai, japonai yra formalaus elgesio šalininkai, jų kultūra yra

viena iš formaliausių pasaulio kultūrų. Netgi kasdienybėje yra matyti ryškus japonų

formalus elgesys (pvz., geriant arbatą, komunikuojant su geiša ar vyrui kalbant su

žmona, tėvui bendraujant su vaiku, moteriai su anyta ir t.t.). Visiems santykiams ir

ryšiams yra priimti tam tikri nuostatai/taisyklės. Spontaniškumas yra visiškai

nebūdinga japonams savybė.

Priklausomybė nuo kitų:


18

a) Lietuviai gana priklausomi vieni nuo kitų. Niekas nėra daroma be visų

asmenų/dalyvių pritarimo.

b) Nūdien japonai garsėja kaip žmonės, labiausiai priklausomi nuo kitų žmonių. Jiems

svarbus bendrumas, savo asmeninius gebėjimus jie skiria pasiekti bendram,

grupiniam tikslui. Nuo pat mažens Japonijoje priimta vaikus auklėti pavaldžius ir

ugdyti juos taip, kad jie mokėtų bendradarbiauti su kitais ir būtų vieningi.

Valdžios struktūros ypatybės:


a) Lietuvių hierarchija yra vertikalios struktūros, viršuje – aiškus vadovas. Santykiai

tarp žmonių yra gana lygūs; kilmė, vardas ir titulas Lietuvoje nėra labai išaukštinami.

Lietuviai savęs nežemina ir nemenkina komunikuodami su, taip sakant, aukštesne

galva.

b) Visose srityse: ir namuose, ir mokyklose, ir versle, japonams svarbi konkreti struktūra

ir hierarchija. Savęs žeminimas, menkinimas yra natūralus procesas siekiant

pagarbinti hierarchiją (toks elgesys nebūdingas lietuviams). Taip elgdamiesi japonai

iškelia save kitų akyse ir garantuoja sau sėkmę. Japonijoje rodomas atitinkamas

elgesys su asmenimis priklausomai nuo jų vardo, titulo, kilmės.

Požiūris į riziką:


a) Lietuviai nėra linkę rizikuoti, jie vertina nuoseklumą ir patikimą informaciją. Jie

mėgsta stabilumą.

b) Kaip ir lietuviai, japonai nemėgsta rizikuoti. Pagal juos, rizikuodami žmonės

netenka saugumo jausmo, stabilumo. Žinoma, kartais išvengti rizikos nepavyksta,

tuomet japonai elgiasi labai apdairiai: problemą ypač detaliai analizuoja, imasi visų

įmanomų atsargumo priemonių, renka informaciją, ilgai svarsto.

Požiūris į procesą, rezultatą:


a) Lietuviai orientuojasi į darbų/veiksmų rezultatus. Rezultatams gauti jie naudojasi ne

tik faktais, statistika ir kitais patikimais šaltiniais, jiems atsakymus gali padiktuoti ir

įsitikinimai, atsitiktinumai ar net lemtis (lietuviai tiki lemtimi).

b) Japonų požiūris į rezultatų gavimą yra gana panašus. Jiems taip pat svarbus

rezultatas, o proceso metu japonai vadovaujasi ne tik logika, bet ir kitais aspektais.

Tiek deduktyviai, tiek induktyviai japonai mąsto puikiai.

Verslininkų portretas:

(skirtingi požiūriai)19

a) Lietuvoje verslo žmonėmis gali būti visi – tiek vyrai, tiek moterys. Ši sritis nėra labai

uždara ir į ją patekti gali įvairūs žmonės.

b) Japonijoje verslininkais dažniausiai būna vyrai. Moterims įprasta užsiimti namų reikalais,

buitimi, auginti vaikus ir į verslo pasaulį joms pretenduoti sudėtinga. Tipinis japonų

verslininkas yra gana seksistinių pažiūrų ir net į užsienietes moteris verslininkes žiūri

negatyviai, tad su jomis turėti kažkokių verslo reikalų vengia. Šioje šalyje labai populiarios

chemijos bei gamybos pramonės, klesti bankininkystė ir draudimas.

Verslo susitikimų ypatumai Japonijoje

Japonijoje yra labai daug įmonių, todėl yra sakoma, kad ji – įmonės darbuotojų šalis.

Japonai labai didžiuojasi priklausydami kokiai nors organizacijai, todėl verslo susitikimai

prasideda nuo vizitinių kortelių pasikeitimo. Vizitinės kortelės parodo kokiai organizacijai žmogus

atstovauja, taip pat kokias pareigas užima toje bendrovėje. Japonams labai svarbu, kaip žmogus

elgiasi su jų vizitine kortele, todėl norint palikti gerą įspūdį, reikėtų ją paimti abejomis rankomis ir

pasidėti ant stalo priešais save. Negalima su ja žaisti ir rašyti ant jos, o svarbiausiai po susirinkimo

būtinai pasiimti su savimi.

Norint padaryti gerą įspūdį labai svarbus punktualumas. Negalima vėluoti ir patartina

atvykti netgi 10-15 min. anksčiau, nes japonai vėlavimą laiko nemandagumo ir nepagarbos ženklu.

Susirinkimas turi trukti tiek laiko, kiek buvo sutarta, ir nė minutės ilgiau. Taip pat mandagu

paskambinti likus kelioms valandoms iki susirinkimo ir pranešti, kad viskas gerai ir jūs tikrai

atvyksite.

Svarbu paminėti, kad prieš susirinkimą su Japonijos verslininkais negalima pirmam prieiti

ir paspausti rankos, pagal japonus – tai yra nemandagu. Taip pat jiems labai svarbus atstumas tarp

žmonių, todėl nepatartina liestis prie japonų verslininkų. Įėjus į susirinkimo salę negalima

pirmiems iš karto sėstis prie stalo, nes japonai dažniausiai turi tam tikrą schemą, pagal kurią visi

yra susodinami.

Taip pat prieš susirinkimą siūloma verslininkams pasidomėti japonų kultūra. Jeigu japonas

verslininkas kitą pakviečią į savo namus – negalima atsisakyti, nes taip yra parodoma nepagarba ir

nepasitikėjimas.

Gera atmintis, aiški kalbėsena – būtinybė susitikime su Japonijos verslininkais. Japonai

ypač vertina teisingą informaciją, jie stebi kitus verslininkus ir įdėmiai klausosi jų pasakytų žodžių, 20

todėl labai svarbu prieš japonų verslo žmones kalbėti aiškiai ir jų neklaidinti, nesikartoti.

Rekomenduojama netgi daug ką užsirašinėti (savo pasakytą ir gautą informaciją). Be to, svarbios

informacijos užsirašymą japonai traktuoja kaip atidumą.

Verslininkai Japonijoje daug dėmesio skiria išsamiai informacijai, kuri apima ilgą

laikotarpį, pavyzdžiui, peržiūrimi planai ir projektai tam tikru klausimu, kurie buvo aptarti prieš

dešimt ar netgi dvidešimt metų. Todėl vertėtų atkreipti dėmesį į informaciją, apie kurią bus

kalbama per susirinkimą. Išanalizuoti bent jau kelerių metų organizacijos veiklos ataskaitas.

Japonams įprasta dažnai klausinėti. Taip jie stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos.

Taip pat norėdami kuo daugiau sužinoti atvyksta ne po vieną, o didelėmis grupėmis, kurios yra

sudarytos iš skirtingų sričių specialistų. Japonai niekada nepateikia atsakymų iš karto, jiems reikia

laiko viską apgalvoti ir nuspręsti. Japonams nepatinka, kai kiti juos skubina, norint užmegzti gerus

santykius su jais, reikia neskubėti ir įgyti jų pasitikėjimą. Japonijos verslininkai nemėgsta sakyti

žodžio „ne“, todėl kiti verslininkai privalo stebėti jų kūno kalbą.

Verta paminėti, kad Japonijoje priimtina per verslo susitikimus dovanoti

dovanas/suvenyrus. Tai – noro bendrauti/bendradarbiauti simbolis. Įdomu tai, kad svarbiausia yra

ne dovana, o pakuotė. Jeigu dovanojamas alkoholis, tai jis turi būti kuo stipresnis.

21

UŽSIENIEČIŲ VERSLO KELIONĖS LIETUVOJE PLANAVIMAS IR

ORGANIZAVIMAS

Viešnagės Lietuvoje scenarijus

Pirma diena

1. 13:30 val. iš Tokijo nusileidžia lėktuvas Vilniaus oro uoste

2. 13:30 -14:00 val. vyksta susitikimas su delegatais iš Japonijos. Svečius pasitinka vadybininkė

Kotryna Nagytė. Sutinkama be gėlių ir sveikinimo kalbų. Parengiama informacinė sutikimo

kortelė, naudojama oro uoste su svečių pavardėmis – atsakinga Kotryna Nagytė.

3. 14:00 – 15:30 val. svečių nuvežimas į viešbutį „Daugirdas“. (išnuomotas kiekvieno asmens

nuvežimas iš ir į Vilniaus oro uostą. Tiekėjas – „Daugirdo“ viešbutis ). Už šią mikroautobuso

nuomą ir tikslius nuvykimo adresus atsakinga vadybininkė Gintarė Baltrušaitytė.

4. 15:30 – 16:00 val. įsikūrimas apartamentuose

5. 16:15 – 17:15 val. pavakariai viešbučio restorane, už užsakymą atsakinga Kotryna Nagytė

6. 18:00 – 20:00 val. verslininkų susitikimas, susipažinimas su „Nikon“ ir „Olympus“ atstovais.

Kai svečiai atvyks į susitikimą, bus pristatomi dalyviai, keičiamasi vizitinėmis (atsakinga

Karina Stašinskaitė), įteikiami lietuviški suvenyrai, dovanos (atsakinga Gintarė Baltrušaitytė).

Asmenys, sutinkantys svečius, tiksliai žinos sutikimo ceremonijos schemą.

7. 20:30 – 21:30 val. vyno degustacija ir vakarienė „Daugirdo“ viešbutyje, atsakinga Kotryna

Nagytė

8. Nuo 22:00 val. poilsio ir ramybės laikas

Antra diena

1. 9:00 – 10:30 val. pusryčiai viešbučio restorane, užsako Kotryna Nagytė

2. 12:00 – 14:00 val. susirinkimas dėl bendrų verslo idėjų, Jonas Petraitis, Petras Jonaitis,

Algimantas Budrys, Karina Stašinskaitė, Karolina Valinskaitė. Tikslas „Olympus“ ir „Nikon“

įmonių bendradarbiavimas. Susitikimas vyks „Daugirdo“ viešbučio konferencijų salėje.

Susitikimui parengiama vieta: išdėstoma organizacijos reklaminė medžiaga, informacinis

paketas, pamerkiamos gėlės, sustatomas mineralinis vanduo „Vytautas“ ir stiklinės. Už

dalykinės programos rengimą atsakinga Gintarė Baltrušaitytė, patalpų susitikimui parengimą

Kotryna Nagytė.

3. 14:30 – 15:30 val. pietūs restorane, atsakinga Kotryna Nagytė

22

4. 16:00 – 17:00 val. susirinkimo apibendrinimas, atsakingos Karina Stašinskaitė, Karolina

Valinskaitė

5. 17:30 – 19:30 val. ekskursija po Kauną (Kauno pilis, Prisikėlimo bažnyčia, IX fortas),

atsakingi: Jonas Petraitis, Petras Jonaitis, Algimantas Budrys, Kotryna Nagytė, Gintarė

Baltrušaitytė.

6. 20:00 – 22:00 val. ansamblio „Nemunas“ pasirodymas pokylių salėje „Flambe“, pasibuvimas

drauge, vakarienė, atsakingi : Kotryna Nagytė, Gintarė Baltrušaitytė, Karina Stašinskaitė,

Karolina Valinskaitė.


Trečia diena

1. 9:00 – 10:30 val. pusryčiai viešbutyje, atsakinga Kotryna Nagytė

2. 10:30 – 11:00 val. įsėdimas į autobusą, atsakingi: Jonas Petraitis, Petras Jonaitis,

Algimantas Budrys

3. 11:00 – 12:30 val. kelionė į Vilnių, atsakingi: Jonas Petraitis, Petras Jonaitis, Algimantas

Budrys

4. 12:30 – 13:00 val. įsikūrimas Vilniaus viešbutyje „Artis“

5. 13:30 – 15:00 val. pietūs restorane „Adelia“, atsakinga Kotryna Nagytė

6. 15:00 – 19:00 val. ekskursija po Vilnių (Gedimino pilis, Katedros aikštė, Valdovų rūmai,

senamiestis), atsakingos: Kotryna Nagytė, Gintarė Baltrušaitytė.

7. 19:30 – 21:30 val. vakarienė restorane „Adelia“, paskutinė vakaronė su svečiais iš

Japonijos


Ketvirta diena

1. 7:30 – 8:30 val. pusryčiai restorane „Adelia“, atsakinga Kotryna Nagytė

2. 8:30 – 9:15 val. išvykimas į Vilniaus oro uostą, svečių išlydėjimas, atsakinga Kotryna Nagytė

3. 10:35 val. skrydis iš Vilniaus į Tokiją

23

2.2. Dalykinė programa

Pirma diena

1. 13:30 val. iš Tokijo nusileidžia lėktuvas Vilniaus oro uoste

2. 13:30 -14:00 val. vyksta susitikimas su delegatais iš Japonijos. Svečius pasitinka

vadybininkė Kotryna Nagytė

3. 14:00 – 15:30 val. svečių nuvežimas į viešbutį „Daugirdas“, atsakinga vadybininkė

Gintarė Baltrušaitytė

4. 15:30 – 16:00 val. įsikūrimas apartamentuose „Daugirdo“ viešbutyje ( adresas: T.

Daugirdo g. 4, Kaunas 44279), dėl atsiradusių problemų kreiptis į administratorę

Kotryną Nagytę

5. 16:15 – 17:15 val. pavakariai viešbučio restorane, atsakinga Kotryna Nagytė

6. 18:00 – 20:00 val. verslininkų susitikimas, susipažinimas su „Nikon“ ir „Olympus“

atstovais. Atsakinga Kotryna Nagytė. Pobūvyje dalyvauja visi „Olympus“ ir „Nikon“

atstovaujantys asmenys

7. 20:30 – 21:30 val. vyno degustacija ir vakarienė „Daugirdo“ viešbutyje, atsakinga

Kotryna Nagytė


Antra diena

1. 9:00 – 10:30 val. pusryčiai viešbučio restorane, atsakinga Kotryna Nagytė

2. 12:00 – 14:00 val. susirinkimas dėl bendrų verslo idėjų, atsakingi: Jonas Petraitis,

Petras Jonaitis, Algimantas Budrys, Karina Stašinskaitė, Karolina Valinskaitė.

Dalyvauja visi „Olympus“ ir „Nikon“ atstovaujantys asmenys

3. 14:30 – 15:30 val. pietūs restorane, atsakinga Kotryna Nagytė

4. 16:00 – 17:00 val. susirinkimo apibendrinimas, atsakingos Karina Stašinskaitė,

Karolina Valinskaitė

5. 17:30 – 19:30 val. ekskursija po Kauną (Kauno pilis, Prisikėlimo bažnyčia, IX fortas),

palydovai: Jonas Petraitis, Petras Jonaitis, Algimantas Budrys. Atsakingi asmenys:

Kotryna Nagytė, Gintarė Baltrušaitytė

6. 20:00 – 22:00 val. ansamblio „Nemunas“ pasirodymas pokylių salėje „Flambe“

(„Daugirdo“ viešbutyje), pasibuvimas drauge, vakarienė, atsakingi : Kotryna Nagytė,

Gintarė Baltrušaitytė, Karina Stašinskaitė, Karolina Valinskaitė.


Trečia diena24

1. 9:00 – 10:30 val. pusryčiai viešbutyje, atsakinga Kotryna Nagytė

2. 10:30 – 11:00 val. įsėdimas į autobusą, atsakingi: Jonas Petraitis, Petras Jonaitis,

Algimantas Budrys

3. 11:00 – 12:30 val. kelionė į Vilnių, atsakingi: Jonas Petraitis, Petras Jonaitis, Algimantas

Budrys

4. 12:30 – 13:00 val. įsikūrimas Vilniaus viešbutyje „Artis“ (adresas: Totorių g. 23, Vilnius

01120)

5. 13:30 – 15:00 val. pietūs restorane „Adelia“ („Artis“ viešbutyje, atsakinga Kotryna Nagytė

6. 15:00 – 19:00 val. ekskursija po Vilnių (Gedimino pilis, Katedros aikštė, senamiestis),

atsakingos: Kotryna Nagytė, Gintarė Baltrušaitytė.

7. 19:30 – 21:30 val. vakarienė restorane „Adelia“ („Artis“ viešbutyje). Atsisveikinimas


Ketvirta diena

1. 7:30 – 8:30 val. pusryčiai restorane „Adelia“, atsakinga Kotryna Nagytė

2. 8:30 – 9:15 val. išvykimas į Vilniaus oro uostą, atsakinga Kotryna Nagytė

3. 10:35 val. skrydis iš Vilniaus į Tokiją (Vilniaus oro uoste)

2.3. Svečių garbei rengiamo priėmimo vadyba

Priėmimo rūšies pasirinkimas

18:00 – 20:00 val. (pirmoji atvykimo diena; Gruodžio 7 d.) verslininkų susitikimas, susipažinimas

su „Nikon“ ir „Olympus“ atstovais. Kai svečiai atvyks į susitikimą, bus pristatomi dalyviai,

keičiamasi vizitinėmis, įteikiami lietuviški suvenyrai, dovanos.

25

SVEČIŲ VIZITO IŠLAIDŲ SĄMATOS SUDARYMAS

1 diena

Lėktuvo

bilietas

(Tokijas -

Vilnius)

(8 asm.)

"Daugirdas

" nakvynė

(8 asm.)

Atvežimas

iš Vilnių (8

asm.)

Pavakariai

restorane (11

asm.)

Suvenyrai ir

lietuviškos

dovanos

Konferencijų salė

"Flambe" 2 val.

Vyno

degustacija

"Daugirdo"

vyno salėje ir

vakarienė

Iš viso:

14 296,00

€448,00 € 608,00 € 165,00 € 300,00 € 34,00 € 703,00 €

16 554,00

€

4 diena

Galutinė

suma:

Pusryčia

i

"Adelia"

(14

asm.)

Mikroautobuso

nuoma 1 val.

(11 asm.)

Lėktuvo

bilietas

(Vilnius -

Tokijas)

Iš viso:

336,00 € 30,00 € 3 538,00 € 3 904,00 € 25 428,00 €

Parengta su Microsoft EXCEL programa

Pastaba: pusryčių, pietų ir vakarienės kainos surašytos didžiausios (pagal brangesnį variantą).

*Į kainą įeina lankytinų vietų kainos

26

2 diena

Pusryčiai

"Daugirde"

(11 asm.)

Konferencijų

salė

"Flambe" 3

val.

Pietūs

"Daugirdo

" restorane

(11 asm.)

Mikroautobuso

nuoma 1 val.

(13 asm.)

Ekskursija

po Kauną

(13 asm.)*

"Flambe"

2 val. ir

vakarienė

"Daugirdas

" nakvynė

(8 asm.)

Iš viso:

207,00 € 41,00 € 696,00 € 30,00 € 260,00 € 34,00 € 448,00 € 1 716,00 €

3 diena

Pusryčiai

"Daugirde"

(11 asm.)

Atvežimas į

Vilnių (8

asm.)

"Artis"

nakvynė

(14 asm.)

Pietūs

restorane

"Adelia" (14

asm.)

Ekskursija

po Vilnių

(14 asm.)*

Vakarienė

"Adelia"

(14 asm.)

Iš viso:

164,00 € 608,00 € 980,00 € 546,00 € 600,00 € 356,00 € 3 254,00 €

IŠVADOS

PROBLEMINIŲ SPRENDIMŲ UŽDUOTIS Dažniausiai įvairūs nesutarimai darbe kyla dėl darbuotojų skirtingų tikslų, didelio darbo krūvio,

specializacijos, padėties skirtumų bei konkurencijos, tačiau, kad ir kokie nesutarimai kiltų darbe (kaip ir Keitės Kuper atveju), visada yra daug būdų kaip būtų galima juos išspręsti, tik reikia, kad žmonės suprastų ir pripažintų, kad kažką padarė ne taip ir stengtųsi padaryti išvadas bei nekartotų savo klaidų. Nieko nėra geriau už puikią atmosferą darbe.

Keitė turi imtis tam tikro plano savo darbo sąlygoms gerinti, kad galėtų toliau sėkmingai dirbti Green Meadows. Keitė Kuper privalo pasiruošti dalykinėms deryboms, tikslių kompromisų ieškojimui ir stengti įvykdyti naujas sąlygas ir nutarimus. Siūloma išmokti neblefuoti ir susidoroti su problemiškomis situacijomis dalykinio komunikavimo metu.

Siekdama pavyzdingo dalykinio komunikavimo su bendradarbiais ir darbuotojais, norėdama užtikrinti ilgalaikį ir našų Green Meadows darbą, Keitė Kuper privalo sudaryti tinkamą komandą ir su ja deramai elgtis. Moteris turi būti gera personalo vadovė, gebėti atitinkamai vadovauti įvairiose situacijose.

DELEGACIJOS ATASKAITA Japonija – savitos ir įdomios kultūros šalis. Jos tradicijos, šalies gyventojų komunikavimas

lietuviams atrodo labai unikalus ir neįprastas. Kalbant apie verslą, japonai turi savas tradicijas ir taisykles, tad mums, lietuviams, „Olympus“ firmos atstovams, teko jas išanalizuoti ir pritaikyti susitikime su „Nikon“ verslininkais iš šios šalies. Siekdami, kad verslo susitikimas įvyktų sklandžiai, kad abi šalys liktų patenkintos ir rodytų norą bendradarbiauti ir ateityje, mes daug planavome, dirbome. Svarbi buvo kiekviena detalė – viešbučiai, restoranai, kainos, laikas.

27

LITERATŪRA

Misevičius V. Dalykinio bendravimo pagrindai : mokomoji knyga / Vilius Misevičius, Roma

Urbonienė. Šiaulių universitetas. Misevičius, Vilius, 1939 - Urbonienė, Roma 2006. 241 p.

ISBN 986386519.

Glinskienė R. „Kaip tapti geru derybininku“: mokomoji knyga / R. Glinksienė, L. Kazkokienė.

KTU leidykla "Technologija", 2011. 128 p. ISBN 978-9955-25-967-1.

Misevičius V., Urbonienė R. (2006). Dalykinio bendravimo pagrindai. 130-138psl., 143psl.

Foster, D. (2004). Europos šalių etiketas. Vilnius: Algarvė. 206-210psl.

Foster, D. (2004). Azijos šalių etiketas. 20-66psl.

Bylaitė – Žakaitienė A. (2012). Lietuvių etiketas ir bendravimo kultūra XXa. 58psl.

Lietuvos Junior Achievement

28

Documents

Web viewĮėjus į susirinkimo salę negalima pirmiems iš karto sėstis prie stalo, nes japonai dažniausiai turi tam tikrą schemą, pagal kurią visi yra susodinami