Karolis Žilius, Pr1-0/2V

JKM, 2011m.

Aš esu Karolis. Aš mokausi Žaliakalnio pradinėje mokykloje, lankau

muziką ir dziudo. Aš gyvenu daugiabutyje, dideliame bute su mama ir

tėčiu. Mano artimieji yra dvi močiutės - Ana ir Danutė, du

diedukai - Česlovas ir Stasys, mama Elinga ir tėtis Marius. Aš juos visus labai myliu, nes jie yra patys geriausi pasaulyje.

Man labiausiai patinka sportuoti ir žaisti su draugais. O labiausiai nepatinka - vorai ir tamsa. Aš matematikoje skaičiuoju kaip skaičiuotuvas. Į JKM atėjau, nes norėjau išmokti dirbti su

kompiuteriu.

Aš sužinojau kaip naudotis programa MS Word 2007 ir išmokau formatuoti tekstą.

Išmokau: Naudotis kompiuteriu, klaviatūra, pele; Kurti aplankus; Piešti programa Paint,; Kurti skaidres programa Microsoft PowerPoint. Man labiausiai patiko mokytis ir išmokti

dirbti kompiuteriu. Ateityje norėčiau ir toliau mokytis Jaunųjų

kompiuterininkų mokykloje ir išmokti kuo daugiau.

Sukūriau asmeninį simbolį „Užšalusią upę kare“, nes man tai atrodė gan lengva nupiešti ir buvo gražu.

Apibūdindamas skirtingas melodijas, lengviau joms parinkau simbolį, žmogų, tačiau sunkiau sekėsi sugalvoti tinkamą maisto produktą.

Atlikdamas apklausą apie gėrimus, pastebėjau, kad dažniausiai mėlynu buvo laikomas vanduo, o ruda – Coca Cola.

Įvertindamas savo kūrybiškumą supratau, kad man lengviau kurti žodžiais nei vaizdais.

Užsiėmimuose galėjau išmokti būti kūrybiškesniu; išmokau daryti apklausas.

Supratau, kad ne visos užduotys buvo lengvos. Pastebėjau, kad atlikti bendras užduotis su kitais komandos

nariais yra lengviau. Labiausiai patiko daryti apklausas ir žaisti žaidimus. Sunkiausia buvo galvoti , kokie daiktai yra labiausiai raudoni,

mėlyni ar žali... Linkiu visiems daug daug laimės.

Kartą gyveno lietuviai, rusai ir užšalusi upė.Vieną šaltą žiemos dieną, kai upė atrodė labai

gražiai, nes ant jos buvo pilna prikritusių snaigių, lietuviai susipyko su rusais, kieno yra ta upė. Lietuviai sakė: „Čia mūsų upė“. O rusai tai neigė ir sakė: „Ji mūsų pusėje, todėl ji priklauso mums“. Taip lietuviai susipyko su rusais.

Jie kariavo visą žiemą nežiūrėdami ar tai buvo šilta ar šalta diena.

Pagaliau atėjo pavasaris. Tada upė atšilo ir pamatė, kad dėl jos pešasi lietuviai ir rusai kaip maži lėliukai. Tada upė tarė: „Jūs galite draugiškai mane pasidalinti ir tada nereikėtų kariauti“.

Nuo to laiko lietuviai ir rusai draugiškai maudėsi ir žvejojo upėje bei daugiau niekada nesipyko.