Ergonomika

“Ergon” darbas, “nomas” – dėsnis.Suformuluota 1857 m. Lenkijoje.

Fizinė argonomika – susijusi su žmogaus anotominiu antropologiniu fiziologiju ir biomechaniniu charakteristiku susidėdimu su fizinio darbo statiniais ir dinaminiais parametrais.

Pažinimo ergonomika – susijusi su žmogaus protiniais procesais. Apima suvokimą, dėmesį, sprendimo priemimą, atmintį ir erudiciją.

Socialinė ir organizacinė ergonomika - susijusi su darbo sistemos optimizavimu.Apima komandinį darbą, nagrinėja sistemą „žmogus – darbo aplinka“.Darbas: statistiškas ir dinamiškas.

Kuriant darbo vietas ir naujus produktus reikia atsižvelgti į tris žmogaus veiksnius :

Žmonės skirtingi Žmonių galimybės yra ribotos Žmonęs linkę elgtis kaip tikimasi ir jų reakcija nuspėjama

10 fizinės ergonomikos principų:

1. Reikia dirbti patogia kūno padėtimi (3)2. Darbui reikalinga erdvė, panaikinkime kliūtis (7)3. Sukurkime tinkamą darbo aplinką (10)

a) apšvietimasb) didelis temperatūrų sviravimasc) vibracija

4. Per didelės naudojamos jėgos sumažinimas (4)5. Sumažinti nuovargį (5)6. Sumažinti nebūtinus pasikartojimus (6)7. Sumažinti tiesioginę kontaktinę įtampą (8)8. Viskas turi būti lengvai pasiekiama (1)9. Darbui reikia pasirinkti tinkamą aukštį (2)10.Teikime galimybę judėti ir keisti kūno padėtį (9)

10 pažinimo principų :

1. Būtinas normavimas (1)2. Stereotipų naudojimas: raudona spalva rodo pavojų arba „stop“ laikrodžio rodyklės visada pagal laikrodžio rodyklę (2)3. Suvokimo susiejimas su veikimu (3)4. Supaprastintas Informacijos pateikimas (8)5. Tinkamas detalių kiekis pateikiant informaciją (6)6. Aiškaus atvaizdo panaudojimas (4)7. Naudok perteklių (7)8. Grafinės modelinės informacijos naudojimas (5)9. Besikeičiančio jaudiklio naudojimas (4)10. Tiesioginio grįžtamojo ryšio naudojimas (9)

Darbos vietos įrengimo principai

Atstumas tarp objekto ir akies turi būti tinkamiausias ( turi būti penkios įstrižainės). Vengti lenkimosi ar nenaturalios padėties. Vengti laikyti ištiestą į šoną ar į priekį ranką. Geriau kai dirba abi rankos. Įrankai turi būti vietose, kurias lengva pasiekti lenkiant alkūnes arti kūno. Kuo daugiau dirbti sėdint. Darbas gali būti palengvintas naudojant atramėles po alkūnėmis, dilbiais ir delnais.

Darbas su kompiuteriuDarbas turi neigiamą poveikį :

regėjimui (40%) stuburui ir raumenims (75%) psichinei būsenai sukelia galvos skausmus akims naturaliausias žvilgsnis

Dirbti kompiuteriu ne ilgiau kaip 2 val. po to 10 - 15 min pertraukėlės.

Apsauga nuo elektros

Elektros srovės poveikis sveikatai: stiprumo kintamos srovės dažnio Įtampos

Pratekėjimo per žmogaus kūną kelio Žmogaus kūno varžos Asmeninių žmogaus psichinių, fizinių savybių

Žmogui pavojingiausia 50 – 60 Hz ar 0,1 A ir didesnio stiprumo srovėKūnu patenkanti 0,1 A stiprumo ir žemo dažnio kintama srovė žmogui yra mirtina

Poveikiai: Terminis Elektrinis Biologinis – psichinis

Sužalojimai: Išoriniai Vidiniai

Elektros smūgiai 4 laipsnių: Sutraukia raumenis, samonė išlieka Sutraukia raumenis, netenka samonės, bet širdis ir plaučiai dirba Prarandama samonė ir sutrinka širdies veikl ir\ar kvėpavimas Klinikinė mirtis

Sužalojimo sunkumą lemiantys veiksniai Laikas Srovės pratekėjimo kelias

Priežastys: Atsitiktinai priilietus prie atvirų įtampą turinčių elementų Prie turinčių įtampą izoliuotų laidų bei pažeistos įzoliacijos vietų Prie įrenginių, metalinių dalių, kuriuose esant n.s. įtampa neeina Priartėjus prie atvirų srovinių dalių, didesnės kaip 1000V įtampos atstumu

pavojingu iškrovom

Apsauga nuo elektros

Apsauginėmis priemonėmis vadinami kilnojami ir kiti įrenginiai skirti elektros irenginiais dirbantiems darbuotojams apsaugoti nuo elektros srovės poveikio:

Guminės pirštinės, avalinė, kilimėliai, apsauginiai šalmai, akiniai Įrankiai: replės, įtampos indikatoriai Izoliuojančios kopečios, aikštelės Kilnojami įžemikliai, ekranuojantys komplektai, laikini aptvarai, įspėjimo

plakatai

Apsaugos priemonės Pagrindinės Papildomos Kiekvienas prieš naudojant apsauginę priemonę turi įsitikinti, kad ji yra

išbandyta, patikrinta, ar jos paskirtis atitinka naudojimosi salygoms

Apsauga nuo elektrosReguliuojant įtampą ir srovę:

Atjungti įtampą Pažeminti įtampą Kontroliuoti įtampą Naudoti skyriamuosius transformatorius Įžeminti elektros srovės laidžių korpusus Panaudoti papildomą izoliaciją

Atitveriant pavojingus įrenginius Aptvarai, sienos Apdangalai ar gaubtai Ekranuojantys komplektai

Ženklinti pavojingas vietas ir įrenginius Garsinė ar vizualinė signalizacija Signalinės spalvos ir ženklai

Įžeminti būtina Visus 380V ir daugiau ~ srovei 440V pastoviosios sovės Aukštesnės nei 50V ~ srovės ir 75V nuolatinės srovės įrenginius pavojingose

vietose, lauke

Personalo kvalifikacija – suprantantys žmonėsKategorijos:

Aukštos kvalifikacijos AK

Vidutinės kvalifikacijos VK Pradinės kvalifikacijos PK

Savarankiškai gali dirbti 18+ metų Mediciniškai patikrinti sveikatos apsaugos ministerijos Išklausę įvadinį instruktažą Žinoti teoriją, praktiką ir taisykles Mokėti atpalaiduoti nuo elektros srovės ir suteikti pirmąją pagalbą

Žmogaus saugumas priklauso nuo: Patalpų drėgmės, temperatūros, grindų laidumo, aplinkos Prakaitavimas mažina žmogaus kūno varžą Srovės laidžios dulkės nuėda ant elektros junginių gali sukelti sprogimą

Patalpų klasifikacijaLabai pavojingas

Santykinis oro drėgnis (apie 100%) Patalpoje egzistuoja chemiškai arba organiškai aktyvi aplinka

Pavojingas Oro drėgnis > 75% arba yra laidžių dulkių Temperatūra 35˚C, laidžios grindys, vambzdynai Patalpose yra galimybė vienu metu kūno dalimis prisiliesti prie neįžemintu

elektros įrenginių, turinčių itampą ir prie patalpose esančių su žeme turinčiu kontaktų srovei laidžių konstrukcijų

Nepavojingos – nebudingi aukščiau paminėti požymiai

Statinė elektra

SE atsiranda bet kur, kur yra trintis: vežant sausas, byrias statybines medžiagas, kuras cisternose, valant konstrukcijas smėlio srove

Gali tapti gaisro ar sprogimo priežastimi Kai kuriais atvejais SE išlydis gali traumoti žmogų

Norint ja sumažinti reikia Įžeminti visas dalis Mažinti medžiagųpaviršių Drėkinant Padininti patalpos laidumą Riboti skysčio tekėjimo greitį Transportuoti elektrai laidžiuose įrenginiuose

Žaibas ir apsauga nuo joSaugo žaibolaidžiai, kurie yra sudaryti iš:

Žaibo priėmiklis Atramos, prie kurių jis yra pritvirtintas Srovės nuvediklis, laidininkas, kuris nuveda srovę į žemę

Įžemiklis, išskiriantis žaibo srovę žemėje

Žaibolaidžiai skirstomi į: Strypinius – buitinius, su vertikaliais žaibo priėmikliais Lyninius – ištiestuosius, su horizontaliu žaibo priėmikliu, pritvirtintas prie dviejų

įžemiklių Tinklinius – daugiakartinius, susikertančius stačiu kampu ir matuojamos ant

saugomo pastato ar statinio

Įžemikliai gali būti Naturlūs Dirbtiniai

Darbo vietų apšvietimasŠviesa- įkaitusiu >500˚C kūnų elektromagnetinis spinduliavimas0,38µm≤λ≤0,76 µmŠi matoma spinduliuotė matuojama liumenaisApšvietos vienetas luxas - lxNaturalūs šaltiniai – salė, menulisVasarą vidurdienį – 70 000 – 100 000 lx

Naturali apšvieta išreiškiama NAK:NAK=( / )100%

Saulės spindulių intensyvumas priklauso nuo paros laiko, debesuotumo, geografinės padėtiesApšvieta gali būti:

Natūrali Dirbtina

Priklauso nuo paskirties, architektūrinio sprendimo, atliekamų procesųDirbtinę apšvietą sukuria elektros prietaisai. Sistemos:

Bendroji Vietinė Mišrioji (bendro ir vietinio)

Apšvietimo derinys. Bendras apšvietimas turi būti ne mažiau kaip 10%. Vienas vietinis apšvietimas draudžiamas.

Specialaus apšvietimo sistemos Avarinė (procesai turi būti tęsiami tais atvejais, kai staiga išjungia pagrindinę

darbo apšvietą) Evakuacinė (užtikrina saugu žmonių evakuavima iš pastatų. Įrengiama

pavojingose žmonių judėjimo srauto vietose)

Signalinė (skirta įėjimams ir įšėjimams apšviesti, kontroliuoti įrenginių, technloginų procesų darbą)

Dirbtiniam apšvietimui įrengti naudojamos: Elektrinės kaitrinės lemputės Dujų išlydžio lempos

Kaitrinių lempų veikimas pagrįstas šiluminio spinduliavimo principu. Šių lempų volframinis kaitrinimo siūlelis įkaista iki 2500 – 3000 ˚C ir jis ima švytėtiTrūkumai:

Eksploatavimo laikas labai trumpas Daugiau vyrsta šilumine energija nei šviesa

Dujų išlydžio lempos: Liuminescentrinės žemo slėgio Lankinės aukšto slėgio gyvsidabrinės

Apšvietimo sistemų eksploatacija

Eksploatuojant apšvietimo sistemas būtina: kasmet ją tikrinti. Tai atliekama liuksmetrais nustatant apšvietą darbo vietose

užtikrinti regiuliarų šviestuvų ir langų valymą

užtikrinti elektros tinklo įtampos ir jo būklės kontrolę

tinkamai utilizuoti panaudotas lempas

valant ir keičiant lempas išjungti elektros įtampą

Specialūs šviestuvai, pritaikyti eksploatuoti dulkėtose, drėgnose, sprogimui pavojingose patalpose

Nepakankamas, netinkamas apšvietimas: Vargina akis, apsunkina darbą, mažina darbo našumą, gali tapti traumų ar

nelaimingų atsitikimų priežastimi. HN98:200 HN nustato ir reglamentuoja:

minimalias ribines vertes

apšvietos matavimo bendruosius reikalavimus

Apšvietimo normavimasDarbo patalpų natūrali apšvieta normuojama pagal NAK vertę, ji įvertinama atskirai šoninei ir viršutinei apšvietai.

šoninė > minimal NAK dydis

viršutinė ir kombinuota > vidutinis NAK dydis

Apšvietimo matavimasMatuojama liuksmetrais, kurie būna: fotoelektriniai

elektroniniai

Matavimo sąlygos matuojama įprastinio darbo metu darbo vietose

prietaiso jautrusis elementas turi būti orientuotas pagal darbinę plokštumą

šviesos srautas neturi buti užstotas matavimą atliekančio asmens

natūrali apšvieta apšvieta, esant šoniniam vienpusiam apšvietimui matuojama 1m nuo sienos toliausiai nuo lango

dirbtinė šviesa matuojama įjungus visus ddirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius arba tamsiuoju paros metu

Triukšmo poveikis žmogui.

Žmogus girdi garsus Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu

Didesni ultragarsu

120 dB – žmogus mirs.Poveikis – klausai – visam organizmui Iš visų profesinių ligų - 40% klausos.

Triukšmo poveikis klausai

Klausos praradimas – laikinas, – pastovus (nuolatinis)

Poveikis organizmui

Hipertonija, opaligė, niurozė, virškinimo sistemos, odos ligos, susijusios su nervų sistemoma Triukšminga aplinka darbo ar poilsio metu erzina, sukelia nuovargį, susilpnina dėmesį, vargina nervų sistemą Sunku bendrauti , girdėti garsinius signalus, įsiminti reikšmingą informaciją, susikaupti Sukelia agresyvumą

Triukšmo normavimas

Techninės Higienos normos Leistina įrenginių HN33-2001 garso slėgio lygį

- Darbo vietoje garso lygis negali viršyti 85dB.

Triukšmo mažinimo būdai1 – triukšmo mažinimas kilimo šaltinyje2 – garso sugertis ir asorbcija (garsų sudėtis)3 – garso izoliacija4 – aktyvus triukšmo mažinimas (interferencija)

a – Organizaciniai – administraciniai b – Architektūrinės statybinės priemonėsc – Asmeninės apsauginės priemonės 1-Efektyviausias triukšmo mažinimo būdas, jei įmanoma, būtent juo ir mažinti

- Pakeisti smūginą veikimą nesmūginiu, monetų kalimą spaudimu- Susilpninti virpesius, sujungiant deteles ir atskirus mazgus madžiagomis, kurios turi

didelią vidinę trintį (gumą, plastmasę)- Įrengti lanksčius ryšius tarp detalių ir mazgų (automobilinius amoetizatorius)

- Metalines detales pakeisti detalėmis iš plastmasės ar kitų neskambių medžiagų- Riboti oro dujų ar skysčių srautų judėjimą greičiu 11,1m/s dujų

2 - Parengus patalpas vidaus paviršių garsą sugerenčiomis medžiagomis - Patalpoje pastačius garsą sugeriančias konstrukcijasGarsa sugeriančios medžiagos :

- Mineralinė vata- Polisterinis putplastis- Pordonas

3 - Apsaugo patalpas nuo išorės triukšmo. Tam naudojamos tvirtos, tankios, masyvios medžiagos bei konstrukcijos

- metalas, mediena, plytos, betonas, plastmasės - Triukšmo įrenginį galima uždengti gaubtais, kurie garsą izoliuoja ir sugeria (išvengus stambaus kontakto) - Ploni metaliniai gaubtai padengti virpesius sugeriančiomis medžiagomis

4 - Vykdoma naudojant prietaisus, kurie naudojant sukelia bangą, kuri interferuos (iš dalies) kitą bangą. (lėktuvuose, automobiliuose, koncertų ar konferencijų salėse, klausos arganų apsaugai)

a) – pernešti darbo vietą toliau nuo triukšmo ar izoliuotuose patalpuose – ribojamas triukšmingoje patalpoje buvimas

– tylos oazių sudarymas– dirbančių perkilimas į mažiau triukšmingą vietą

b)– dieninių patalpų langai – į gatvę, darbo kabinetus ir miegamuosius – į kiemą– pastatus išdėstyti gatvių atžvilgiu, šoniniu paradu– langų rėmai užpildyti stikloblokais ar langai 3-jų stiklų

c)– kamšteliai – ausinės– šalmas (uždengia visą galvą)

Kenksmingos cheminės medžiagos ir preparatai (toliau – KMP)KMP klasifikacija:

Veikia per kvėpavimo takus Veikia per virškinimo sistemą Veikia per odą

Ką daryti, teikiant pirmąją pagalbą:1. Per kvėpavimo takus (dujomis)

Saugotis pačiam Išnešti nukentėjusį arba išvedinti patalpą Daryti (jei reikia(!))dirbtinį kvėpavimą, kviesti pagalbąDraudžiama jungti elektros prietaisus ir uždegti ugnį

2. Per virškinimo sistemą Kuo greičiau praskiesti nuodą dideliu kiekiu vandens, sulčių ar arbatos Išgerti aktyviosios anglies Kreiptis į gydytoją (parodyti etiketę)

3. Per odą Neliesti apsinuodijusio rankomis Visiškai nurengti ir nuplausti tekančiu vandeniu ir muilu (būna medžiagų, kurios sąveikaudamos su

vandeniu stiprėja)4. Per akis

Plauti tekančiu vandeniu 10 – 15 minučių Kreiptis pas gydytoją

KMP priklauso nuo: Koncentracijos Pavojingumo (toksiškumo) KMP patiekimo į organizmą būdo

Lietuvos higienos norma HN23-2001 KM: KM naudojamų gamyboje koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore Matavimo tvarka

Pagal pavojingumą sveikatai KMP skirstomi:1. Labai toksiškos KMP – labai mažais kiekiais sukelia mirtį arba ūmius ar lietinius sveikatos

sutrikimus. Tokioms medžiagoms suteikiamas pavojingumo simbolis T+ir „Labai toksiška“. (Pvz.: aksenas, kai kurių gyvūnų nuodai, medžiai)

2. Toksiškos KMP – mažais kiekiais sukelia mirtį arba ūmius ar lietinius sveikatos sutrikimus. Tokioms medžiagoms suteikiamas pavojingumo simbolis Tir „Toksiška“ (radioaktyviosios medžiagos)

3. Kenksmingos KMP – pateikę į žmogaus organizmą sukelia mirtį arba ūmius ar lietinius sveikatos sutrikimus. Tokioms medžiagoms suteikiamas pavojingumo simbolis Xn ir „Kenksminga“

4. Ardančios (ėdančios) KMP – sąveikaudamos su gyvais audiniais gali juos suardyti. Tokioms medžiagoms suteikiamas pavojingumo simbolis C ir „Ardinanti“. (rūgštys, šarmai)

5. Dirginančios KMP – po vienakartino ilgalaikio ar pakartotino susilietimo su oda gali sukelti uždegimą. Tokioms medžiagoms suteikiamas pavojingumo simbolis Xi ir „Dirginanti“. (azbestas, stiklovata)

6. Jautrinančios KMP – įkvėpti ar prasiskverbę per odą gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją ir tolesnis medžiagos ar preparato poveikis gali sukelti kenksmingus padarinius. Tokioms medžiagoms suteikiamas pavojingumo simbolis Xn ir „Kenksminga“

7. Kancerogeninės KMP – patekę į žmogaus organizmą gali sukelti vėžį arba padidinti sergamumą vėžiu. Klasifikuojant ir ženklinant skirstomos į tris kategorijas: 1) Žmogui kancerogeninės (įrodyta); 2) Turi būti laikomos kancerogeninės. 3) Medžiagos, kurios gali būti laikomos kancerogeninės. 1 ir 2 kategorijos žymimos „Toksiška“ ir T. 3 kategorija – „Kenksmonga“ ir Xn.

8. Mutageninės KMP – patekę į žmogaus organizmą gali sukelti paveldinius genetinius pakeitimus arba padidinti jų dažnumą. Klasifikuojant ir ženklinant skirstomos į tris kategorijas: 1) Žmogui kancerogeninės (įrodyta); 2) Turi būti laikomos kancerogeninės. 3) Medžiagos, kurios gali būti laikomos kancerogeninės. 1 ir 2 kategorijos žymimos „Toksiška“ ir T. 3 kategorija – „Kenksmonga“ ir Xn.

9. Toksiškos reprodukcijai KMP – patekę į žmogaus organizmą gali sukelti nepaveldinius palikuonių nepaveldimus arba padidinti jų dažnumą, gali pakenkti vyro ar moters lytiniam pajėgumui. Klasifikuojant ir ženklinant skirstomos į tris kategorijas: 1) Žmogui kancerogeninės (įrodyta); 2) Turi būti laikomos kancerogeninės. 3) Medžiagos, kurios gali

būti laikomos kancerogeninės. 1 ir 2 kategorijos žymimos „Toksiška“ ir T. 3 kategorija – „Kenksmonga“ ir Xn.

Saugos priemonės tvarkant KMP. Už tai turi būti atsakingi: Gamintojai > Importuotojai > Profesionalūs naudotojai. Reikia būti užtikrintais.

Turėti duomenis apie medžiagas Tiekti vartotojams informaciją apie KMP Numatyti ir taikyti priemones, šalinančias ar mažinančias poveikį žmogaus sveikatai

ir aplinkai.Apsauga nuo KMP: (Susijusios su žmonėmis)

Dirbančiųjų informavimas Asmeninis monitoringas Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas(Susijusios su darbo procesu) KMP keitimas mažiau kenksmingomis ar nekenksmingomis Gamybą organizuoti taip, kad dirbantys neturėtų tiesioginio sąlyčio

Patalpų vedinimas Dūmams, dujoms, garams, drėgniui, temperatūrai, dulkėms pašalinti iš patalpos ir mikroklimato

parametrams normalizuoti joje, sistemaVedinimo sistema gali būti: Natūrali mechaninė, ištraukiamoji, tiekiamoji, bendroji, vietinę, mišrioji, avarinė

VIRPESIAI (toliau - V)VIRPESIŲ CHARAKTERISTIKA

Virpesiai – periodiškai pasikartojantys mechaniniai svyravimai. Tai taškiniai arba visos sistemos svyravimai laiko atžvilgiu. Juos sukelia nesubalansuotos tam tikros sistemos dalys, esant sukimosi judesiui arba pasikartojantiems smūgiams.

V generuoja įvairūs pneumatiniai instrumentai, rankiniai prietaisai vibro-aikštelės ir transporto priemonės.

Pagrindiniai V charakterizuojantys dydžiai: Periodas Dažnis Amplitudė Greitis Pagreitis

VIRPESIŲ POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZMUI: Bendrasis nuovargis Silpnumas Žaloja nervų sistemą

Nuolat veikiant V susergama vibracine liga (po 5-6 metų). Profilaktikai taikomas ultravioletinis švitinimas, B ir C vitaminų grupės.

Pagal poveikį žmogaus organizmui V skirstomi į: Bendruosius (žemo dažnio, veikia visą organizmą; skirstomi į: transporto, transporto-technologinius,

technologinius)

Vietinius (aukšto dažnio, veikia atskiras kūno dalis). Pavojingiausi yra 6-9 Hz dažnio V, nes jie sutampa su žmogaus organizmo vidaus organų savais dažniais. V gali mechaniškai pažeisti organus.

VIRPESIŲ NORMAVIMAS:Atliekamas higieninis ir techninis V normavimas:

1. Nustatomi liestini V dažniai darbo vietose, atsižvelgiant į fiziologinius reikalavimus, kad išvengtumėme vibracines ligas.

2. Atsižvelgiama į mechanizmų V normavimą.Kadangi gali būti horizontalūs ir vertikalūs V, normose yra išskiriami V dydžiai horizontaliomis ir vertikaliomis ašimis. Normose atskirai pateikiamos V lygių vertės atskirai bendriems ir vietiniams V.HN50 – 1994

VIRPESIŲ MAŽINIMO BŪDAI: Slopinti paties šaltinio V, konstrukcijų paviršių padengiant V slopinančia medžiaga. Reguliuojant mechanizmų judančių detalių darbą.Jeigu V yra žemų ir vidutinių dažnių, naudojamos kietos daugiasluoksnės dangos. Jeigu aukštų – minkštos vienasluoksnės.Jeigu pačiame V šaltinyje mažinti V nėra galimybės, naudojami V mažinantys jų sklydimo kelyje metodai (įrenginių pamatas, izoliuojamas akustine siūle) arba įrengiamos plaukiojančios grindys (laminatas). Tam, kad konstrukciniai pastatu elementai nevirpėtų, tarp V sukeliančių įrenginių ir grindų įtaisomi amartizatoriai (plėninės spyruoklės).Jeigu techninėmis priemonėmis V sumažinti iki leistinų lygių negalimą, naudojamos asmeninės apsaugos priemonės (pirštinės, batai su spyruoklėmis).

ELEKTROMAGNETINĖ SPINDULIUTĖ (toliau – ES)ES CHARAKTERISTIKA

ES gali skleisti gamtiniai ir žmogaus sukurti šaltiniai: kosmosas, atmosfera, žemės elektromagnetinis laukas (toliau – EL), radio ir TV stotys, matavimo prietaisas, elektroterminė krosnis.

ES charakterizuoja bangos dažnis ir ilgis

ES POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZMUI

Natūralus EL nuolat veikia žmogų. Jo poveikis nėra žymus ir sustiprėja tik per magnetines audras.EL organizmą įkaitina. Veikiant jam sutrinka nervų ir kraujo apytakos veikla, sumažėja (kartais padidėja) kraujospaudis, sulietėja pulsas.Nuolatinio EL poveikio rezultatas:

Nuovargis Irzlumas Galvos skausmas Temperatūros pokyčiai Imuninės sistemos susilpnėjimas Katarakta

EL HN80-2000

APSAUGA NUO ELEL intensyvumą galima sumažinti:

Didinant darbo vietos atstumą nuo spinduliavimo šaltinio Mažinant būvimo spinduliavimo zonoje laiką Įrengiant ekranus Naudojant asmenines apsaugos priemones.Efektyviausias ir dažniausias – darbo vietos ar spinduliavimo šaltinio ekranavimas.

Ekranai gali būti sugeriantys arba atspindintys elektromagnetines bangas. Jie turi būti įžeminti, Patalpas, kuriose eksploatuojami ES šaltiniai, reikia įrengti taip, kad elektromagnetinės bangos neprasiskverbtų per duris, sienas ar langus. Jei šių priemonių naudoti neįmanoma – naudoti asmeninės apsaugos priemones (specialūs drabužiai iš metalų: šalmas, kostiumas, batai, pirštinės. Visos kostiumo dalys turi būti sujungtos laidininkais. Batų padai laidūs elektrai. Akių apsaugai naudojami akiniai, kurių stiklai padengti alavo dioksido.

JONIZUOJANČIOJI SPINDUOLIUOTĖ (toliau - JS)

JS CHARAKTERISTIKA

JS – spinduliuotė, kuri jonizuoja aplinką: iš atomų ir molekulių sukuria teigiamas ir neigiamas daleles.

JS sudaro: α ir β dalelės, γ ir rentgeno spinduliai, neutronai ir kosminiai spinduliai.

α dalelės – dalelių srautas, kurį skleidžia radioaktyviosios medžiagos nuo 2,5 iki 8 cm, į audinius prasiskverbia 31 – 100 μm. Mažas skvarbumas, didelė galia.

Apsaugai naudojama: kelių milimetrų storio stiklai, aliuminio popieriaus ar keliolikos centimetrų oro sluoksnis. β dalelės – elektronų (e-) arba pozitronų srautas, sklindantis radioaktyvaus sklydimo metu. Ore

sklinda nuo 8 iki 18 metrų, į audinius prasiskverbia nuo 1 iki 2,5centimetrų. Mažas skvarbumas, didelė galia.

Apsaugai naudojama: maža atominę masę turinčios medžiagos (Al), dažniausiai įrengiami dviejų sluoksnių ekranai: vidinė dalis iš vielos medžiagos, išorinė – sunkesnės medžiagos. γ ir rentgeno spinduliai – atsiranda atomams pereinant iš vieno energetinio lygio į kitą, vykstant

branduolinėms reakcijoms arba radioaktyviam sklydimui. γ ir rentgeno spinduliai pasižymi maža jonizacijos galia ir dideliu skvarbumu (ore iki 100 metrų, žmogaus organizmą pereina kiaurai).

Apsaugai naudojama: didelę atominę masę turinčios medžiagos (Pb, volframas, dažnai pigesnės medžiagos – vario lydiniai, betonas).Apžiūros sistemos gaminamos iš skaidrių medžiagų: švinuoto stiklo su skystu užpilu (Br, Zn). Apsauginiai drabužiai gaminami iš švinuotos gumos. Neutronų spinduliuotę sukelia neutronų srautas. Sąveikauja su medžiaga, no ją jonizuoja arba sukelia

spinduliuotę, susidaro γspinduliai ir dalelės, turinčios krūvį. Skvarbumas priklauso nuo energijos ir medžiagos, su kuria sąveikauja.

Apsaugai naudojama: nuo spinduliuotės naudojamos medžiagos, turinčios H+ (H2О, parafinai) ir grafitas. Apsaugai nuo neutronų ir γ spindulių naudojami ekranai iš sunkių medžiagų ir vandens (Fe – H2О, betonas – H2О, švinas – H2О).

JS poveikis priklauso nuo šaltinio padėties žmogaus organizmo atžvilgiu. Pagal tai apšvyta skirstoma į išorinę (radionuklidai veikia iš išorės) ir vidinę (radioaktyviosios medžiagos patenka su vandeniu, maistu, per žaizdas).

Esant išorinei apšvytai pavojingiausi γ ir no spinduliai, nes jie yra skvarbiausi.Esant vidinei – α ir β dalelės, turinčios didžiausią jonizuojančią galią.Radioaktyvioji medžiaga gali kauptis organizme.

JS veikia žmogaus organizmą jonizuodama audinių molekules ir atomus. Dėl to nutrūksta molekuliniai ryšiai ir pakinta cheminė junginių struktūra. Toks JS poveikis vadinamas tiesioginiu. Dėl jo po kelių valandų žmogų pradeda pykinti, svaigsta galva, padažnėja pulsas, kartais 0,5 – 1,5 oC pakyla temperatūra.Radiaciją traukia grybai, tabakas, pienas.

Žmogaus organizme yra vandens, kuris veikiamas JS sukuria teigiamus ir neigiamus jonus, kurie skyla, sudarydami vadenilių (H+) ir hidroksidinius (OH-) jonus. Jie, jungdamiesi, sudaro chemiškai aktyvų HO2, kuris ardo audinius. Toks JS poveikis vadinamas netiesioginiu ir sukelia didesnę žalą, nei tiesioginis.

JS labai pavojinga žmogaus imuninei sistemai, kuri saugo žmogų nuo svetimų medžiagų (virusų, bakterijų). Ši sistema atpažįsta svetimas medžiagas ir jas sunaikina. Kai nuodingų junginių yra daug, visos imuninės sistemos jėgos skiriamos kovai su jais. Dėl to virusai gali laisvas daugintis organizme ir žmogus tampa nebeatsparus alerginėms, onkologinėms ir infekcinėms ligoms.

APSAUGA NUO JS Teisinės (normos, taisyklės) Fizinės TecnologinėsJų tikslas užtikrinti žmonių saugą vežant, saugant, naudojant, demontuojant JS šaltinius ir avarijų metu

HN73-2001Nustatoradiacinės saugosreikalavimus, veikiantvisoms JS rūšimsir JS šaltinių saugumo reikalavimus.Norma reglamentuoja gyventojų ir darbuotojų veiklą su JS šaltiniais normaliomis ir avarijų sąlygomis.Normaliomis sąlygomis gyventojų ir darbuotojų sauga turi būti vykdoma laikantis tokių principų:

1. Pateisinamos veiklos. Bet kokia veiklia, susijusi su JS naudojimu draudžiama, jei tokios veiklos žala žmogui ir visuomenei yra didesnė, nei nauda.

2. Dozių normavimas. Draudžiama viršyti normomis nustatytų individualių dozių ribas.3. Saugos optimizavimas. Kiekvieni JS šaltiniai turi būti pateisinamos kuo žemesnio lygio, kuo mažiau

žmonių.

Darbuotojai, turintys reikalų su JS šaltiniais turi būti aprūpinti asmeninės apsaugos priemonėmis. Kas 6 mėnesius patikrinama jų sveikata. Jei apsaugoti darbo neįmanoma, būtina riboti būvimo JS veikimo lauko laiką.

Draudžiama, jei tokios veiklos žala padaryta žmogui ir visuomenei yra didesnė, nei nauda.2. Dozių normavimas. Draudziama viršyti normomis normomis nustatytų dozių ribas.3. Saugos optizavimas. Kiekvienos JS šaltinio dozės turi būti pateisinamos kuo žymesnio lygio, kuo mažiau žmonių.Darbuotojas, turintis reikalą su JS šaltiniu turi būti aprūpintas AAP. Kas 6 mėnesius patikrinama jū sveikata. Jei aps. darb. Neįmanoma, bųtina riboti buvimo aplinkoje (JS) laiką.

Darbuotojo sveikata ir saugaDarbuotojo SS reglamentuojantys dokumentai:

1. Konstitucija (48 ir 49 straipsniai).48. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ir verslą ir turi turėti teisę į tinkamas SS darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.49. Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas.

LRS 2000m. spalio 17d. priėmė naują LR darbuotojų SS įstatymą. Jame numatyti darbuotojų SS principai:1. Darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetas palyginus su darbo arba

gamybos rezultatais.2. Darbuotojų SS mokslo plėtojimas3. Darbuotojų SS specialistų rengimo nelaimingų atsitikimų (NA) profesinių ligų (PL) priežasčių

tyrimo vienodos tvarkos nustatymas.4. Darbuotojų pareiga vykdyti darbuotojų SS teisės aktų (TA) reikalavimus.5. Trišalės valstybės darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimas darbuotojų SS srityje.

6. Ekonominės priemonių, skatinančių saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymas, taikymas.

7. Vienoda valstybinė darbuotojų SS kontrolė.

Darbų saugos dokumentai:1. Įstatymai: pagrindinės iš jų LR darbuotojų SS įstatymas2. LRS ir LRV nutarimai.3. Nustatyta tvarka patvirtinti valstybiniai arba įmonių standartai, nuostatai, normos, taisyklės,

instrukcijos.

Darbdavių ir darbuotojų pareigos SS srityje:Darbdavys privalo:

Popieriai:1. Laikytis SS TA reikalavimų.2. Tvirtinti SS ir pareigines instrukcijas ir pareigas3. Instruktuoti ir mokyti saugiai dirbti.4. Kontroliuoti, kaip jų laikonąsi.5. Nustatytą tvarką apdrausti darbuotojus nuo NA ir PL.6. Sudaryti normalų darbo ir poilsio rėžimą.

Saugumas:1. Aprūpinti darbo priemonėmis2. Sudaryti SS darbo sąlygas3. Organizuoti medicinines paslaugas.4. Nemokamai aprūpinti darbo drabužiais, avalyne, asmeninėmis ir kolektyvinėmis saugos

priemonėmis.5. Organizuoti drabužių laikymą, skalbimą, džiovinimą.

Darbuotojas privalo:1. Susipažinti su SS TA reikalavimais ir saugiai dirbant (su spec. drabužiais ir AAP saugojant savo

ir kitų sveikatą) jas vykdyti.2. Pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, avarijas arba apie tai nedelsiant informuoti

darbdavį, informuoti darbdavį apie darbo metu gautas traumas, įvykusius NA.3. Vykdyti darbdavių, pareigūnų, kontroliuojančių SS teisėtus nurodymus.

Pavojingu darbu laikomas darbas su potencialiai pavojingais įrenginiais ir KMP (šuliniuose, tuneliuose, po vandeniu).Potencialiai pavojingų įrenginių ir darbų sarašus tvirtina LRV.Valstybinė darbų SS kontrolė:

1. Ją vykdo valstybinė darbo inspekcija (VDI) prie SADM (soc. apsaugos ir darbo ministerijas).2. valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie SAM.3. Valstybinės energetikos inspekcija prie ūkio ministerijos.4. Valstybinė AE inspekcija.5. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM (vidaus reikalu ministerija).

Darbuotojų atestavimas.Vadovai darbuotojų SS klausimais atestuojami:

1. Prieš pradedant vadovauti padaliniui.2. Pakeitus darbo pobūdį.3. Pasikeitus gamybos technologijai.4. Komisijos tyrinėjančios NA nurodymu

5. Kai darbo inspektorius ar darbdavys įžvelgia, kad vadovas nežino/nevykdo darbuotojų SS TA reikalavimų.

6. Berečiau nei kas 5 metus.

Privalomi instruktavimai:1. Įvadinis (sudarant darbo sutartį išklauso visi darbuotojai; instruktuota darbdavys arba jo įgaliotas

asmuo turintis atestavimo pažymėjimą).2. Pirminis (darbo vietoje) išklauso darbuotojai, kurių darbas susijęs su rizikos veiksniais PPI

(potencialiai pavojingais įrenginiais).3. Periodinis (nerečiau kaip kartą per 12 mėnesių).4. Papildomas:

1. Pasikeitus gamybos technologijai.2. Pakeitus darbo vietą ar darbo pobūdį.3. Įsitikinus, kad darbuotojų žinios yra nepakankamos, įvykus NA.4. Patvirtinus naujas darbuotojų SS instrukcijas ar padarius jose pakeitimus.

5 Specialusis (paskyra leidimai; rašytiniai nurodymai, vienkartinė užduotis, nesusijusi su nuolatiniu darbu.Atsakomybės formos, pažeidus DS reikalavimus:

1. Drausminė (pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo (galima skirti vieną drausmę)2. Administracinis (piniginės baudos, skiria įgalioti asmenys).3. Materialinė (padarius žalą įmonei ar asmeniui taikoma pilnutinė ar ribota materialinė atsakomybė).4. Baudžiamoji ( baudžia kad 141 straipsnis: iki 1 metų ar bauda (veiksmas galėjo sukelti NA

žmonėms, avariją ar kitas pasekmes). Iki 5 metų ar bauda (veiksmas sukėlė NA žmonėms, avarijas ar kitas pasekmes)).

NA būna: 1. Lengvi (netenka darbingumo nors vienai dienai, gali grįžti, pasveiksta be pasekmių).2. Sunkūs (sveikatai ir/ar gyvybei pavojinga trauma (kaulo lūžiai, galūnių amputavimai, 3-4 laipsnio

nudegimai)3. Mirtini (sveikatai ir/ar gyvybei pavojinga trauma, po kurios iškarto ar po kurio laiko miršta)4. Grupiniai (nukentėjo dar daugiau darbuotojų)

PL būna ūmios ir lėtinės.

Gaisrinė saugaDegimas- fizinis cheminis procesas, kurio metu vyksta greita medžiagos oksidacijos reakcija.Degimui reikalinga degi medžiaga, oksidatorius ir uždegimo šaltinis.Degimas buna:

1. katageninis (vienalytis)- degioji medžiaga ir oras yra susimaišę, dega tik dujinės medžiagos.2. Hetuogeninis - reakcija vyksta tarp skirtingos būsenos medžiagų: kietų ir dujų, skystų ir dujų.

Savaiminis užsidegimas:Kai kurios medžiagos (šienas, durpės ir tepalai) užsiliepsnoja esant atmosferos slėgiui ir tam tikrai temperatūrai. Kuoemesnė medžiagos savaiminio užsidegimo temperatūra, tuo ji yra pavojingesnė.Jos skirstomos į tris grupes:

1. Savaime užsidegančios dėl sąveikos su oru.2. Savaime užsidegančios dėl sąveikos su vandeniu.3. Jungiantis vienai su kita.

Gamyba prietaisų gaisrinė klasifikacija. Jie skirstomi į penkias kategorijas pagal veiklos pobūdį, naudojamų medžiagų savybes (ABCDE). Pastatai, kuriose vyksta A ir B kategorijos gamybos procesai- sprogūs ir pavojingi gaisrui. C- pavojingi gaisruiA kategorija:

1. Degios dujos, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių garų pliuksnio temperatūra yra iki +28 C2. Medžiagos, kurios sprogsta ir degant, sąveikaudamos su H2O, O2 arba viena sumkita.

B kategorija:1. Degios dulkės arba pluoštas, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių garų pliuksnio 7 C yra

aukštesnė už 28 C2. Deginiai skysčiai įkaitinti iki pliuksnio ir aukštesnės temperatūros3. Degieji skysčiai, kurie avarijos atveju gali sudaryti sprogius aerozolius

C kategorija:1. Degieji ir sunkiai degūs skysčiai, degiosios ir sunkiai degios kietosios medžiagos (dulkės),

sąveikaujamosios su O2, H2O arba viena su kita gali tik degti.

D kategorija: 1. Karštas, įkaitintas arba išlydytas nedegančios medžiagos, kurios garuojant išsisklaidoma šiluma,

liepsna (vyksta metalų apdorojimas)2. Kietos, skystos ir dujinės medžiagos, kurios deginamos ir utilizuojamos kaip kuras.

E kategorija:1. Nedegios medžiagos apdorojamos šaltai.

Medžiagų ir konstrukcijų degumai:Pagal degimą medžiagos skirstomos į:

1. Nedegios (ugnyje neužsiliepsnoja, nerusena, neanglieja (betonas, metalas)2. Sunkiai degios ( ugnyje užsiliepsnoja, rusena, arba pašalinės ugnies šaltinių degimas ir rusenimas

baigiasi (plastmasė).3. Degios (ugnyje dega ir rusena, pašalinius ugnies šaltinį toliau dega.

Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad kilus gaisrui:1. Atlaikytų apkrovas tam tikrą laiką.2. Žmonės spėtų išeiti arba būtų išgelbėti.3. Būtų užtikrintas ugniagesių saugumas.4. Ugnies ir dūmų plitimas statinyje būtų apribotas.5. Gaisro plitimas į gretimus statinius būtų apribotas.

Euro kodų reikalavimaiEksolotaciniai kriterijai:Pagrindiniai:

1. Atlaikyti apkrovas2. Sandarumas3. Termoizoliacija

Papildomi:1. Laidumas spinduliavimui2. Atsparumas mechaniniam poveikiam3. Užsidaromumas4. Dūmų plytimo ribojimas

Žmonių evakavimas iš pastatų.Evakuaciniai išėjimai tai durų angos, per kurias galima išeiti:

1. Iš pirmojo aukšto patalpos į lauką tiesiai ar koridoriais.2. Iš kitų aukštų esančių patalpų, esančių išėjimą į koridorių, vedantį į laiptinę, vedantį į lauką.

Gaisrų gesinimo būdai:Fizinis:

1. Atšaldymas gesinimo medžiagomis (H2O, CO2)2. Oras prpildomas inertinių dujų ar garų.3. Gaisro židinys izoliuojamas nedegiomis medžiagomis.4. Sprogdinimas5. Patalpų angos izoliavimas.

Cheminės:1. Cheminių degimo reakcijų slopinimas ir stabdymas, tiekiant gesinimo medžiagas arba paviršių

atleidimas specialiomis medžiagomis.

Gesinimo medžiagos turi būti:1. Nekenksmingos žmogaus organizmui.2. Nedidelis kiekis efektyviai gesina gaisrą.3. Nesudėtinga paruošti gesinimui.

Vanduo naudojamas:1. Gesinant kietas degias medžiagas.2. Gesinant sunkius naftos produktus (mazutas)3. Sudarant uolaidas4. Valdant šalia esančios prie degimo šaltinio

Negalima: 1. Gesinti elektros įrenginių2. Medžiagomis kurios išskiria deguonį.3. Gesinti šarminius metalus.4. Kai vanduo gali sugadinti dirbtines.

Kitos medžiagos:1. Inertinės dujos (CO2; N2; He)2. Benzinas3. Šarminiai metalai4. Suslėgtas oras (degūs skysčiai)5. Kietos gesinimos medžiagos (smėlis)

Sprogstamosios medžiagos:1. Trotilas2. Amonitai

Šios medžiagos gesinamos dujas ir dujų naftas.Putomis gesinamas benzinas, kerosinas.

Darbo aplinkos meteorologinės sąlygos (DAMS)Sudaro:

1. Oro temperatūra

2. Šiluminis spinduliavimas3. Santykinis oro drėgmis4. Oro judėjimo greitis5. Slėgis

Temperatūra neturi svyruoti, turi būti iki 28 C, nes aukštesnėje temperatūroje sutrinka organizmo termoreguliaciniai procesai (savybė išlaikyti nuolatinę kūno temperatūrą keičiantis DAMS ir darbo sunkumui). Karštame ore organizmas perkaista, pavargsta, sutrinka medžiagų apykaitos procesas, sulietėja reakcija, padidėja kraujo spaudimas.Esant oro temperatūrai aukštesnei, negu 35 C sutrinka šilumos atidavimas į aplinką konvekcijos būdu. Žmogus pradeda intensyviai prakaituoti ir garuodama nuo odos paviršiaus drėgmė jį atvėsina, tačiau su prakaitu prarandama daug druskų ir vitaminų, kurie svarbūs normaliai kasdieniniai veiklai.Perkaitusį žmogų gali ištikti šiluminiai smūgiai, prasidėti traukuliai.Esant žemai temperatūrai sulietėja kraujo apytaka rankomis ir kojomis. Organizmas gali peršalti.Dirbant lengvą fizinį darbą oro temperatūra turi būti 16-20 C, o sunkų 10-15 C. Pakilusios temperatūros žalingas poveikis padidėja, esant dideliam santykiniam oro drėgniui.

Šiluminis spinduliavimasIntensyvus [is] ( kalvės, katelinės džiovinimo ir kaitinimo krosnelės) sutrikdo žmogaus organizmo termoreguliacija, pakinta širdies kraujagyslių ir kvėpavimo organu veiklaIŠ intensyvumas didesnis kaip 700 W/mkvadrat. yra kenksmingas ir darbo vietoje neleidžiamas (turi būti taikomas apsaugos priemonės). Matuojama aktimometru.Santykinis oro drėgnis patalpose turi būti 40-60 %.Didelės drėgmės esant žemai temperatūrai gali sukelti organizmo peršalimą, o aukštai temperatūrai- organizmo perkaitimą.SOD nustatomas psichrometrais, hidrometrais, hidrografais.Oro judėjimo greitis.OJ sukelia natūralios konvencinės srovės arba mechaninė ventiliacija. Žmogus pradeda jausti OJ, kurio greitis 0,15 m/s.Palankiausias oro judėjimo greitis 0,1-0,2 m/s. Intensyvus OJ nepageidaujamas, nes susidaro skersvėjai, dėl kurių žmogus gali peršalti.Šaltuoju metu OJ greitis neturi viršyti 0,5 m/s; šiltuoju- 1 m/sOJ greitis matuojamas sparneliniais, kiaušininiais anemometrais.Oro slėgisJūros lygyje atmosferos slėgis yra 101325 Pa. Atm. Slėgis priklauso nuo vandens garų kiekio, esančio ore. Padidėjus drėgmei oro atmosferos slėgis sumažėja.Dėl šios priežasties slėgis gali keistis 6000 Pa ribose. Toks atm. slėgio pokytis poveikio organizmui neturi. Į jį reaguoja jautresni ir senyvo amžiaus žmonės

Dd MS normavimasHN 69 – 1997 šiluminis komfortas ir pakankamo šiluminė aplinka darbo patalpose

Juose nurodomiLeisti (privalomi)Tinkamiausi / rekomenduojami

Temperatūra, oro judėjimo greitis, santikinis oro drėgnis

DAMS gerinimas. Priemonės:Organizacinės:Sunkaus darbo mechanizacija; šiltos patalpų į kraštines pastatų sienaras virš aukštus.Bendrosios:Ventiliaciniai kaloriferiai, kondicionieriai.Individualus:

Rūbai, avalynė, apdangalai, pirštinės.Psichologinės:Spalvomis sumažinamas jautrumas. Žmogaus poveikis aplinkai

1. Aplinkos ir jos pagrindinių komponentų tarša2. Išteklių poreikio didėjimas3. Urbanizacijos plėtra (miškų plotas)4. Žemės ūkio naudmenų naudojimas, mažėjimas5. Ariamos žemės ploto mažėjimas6. Socialiniai veiksniai7. Politinės krizės

Aplinkos ištekliai (AI) – gyvosios ar negyvosios aplinkos komponentai kurie naudojami / gali būti naudojami žmogaus reikšmėms tenkinti.

(Nuolatiniai)1. Pastovieji – jų negalima pakeisti, be jų negalima gyventi (oras, maistas, vanduo)2. Atsikuriantys sunaudoti gali atsikurti savaime / žmogaus padedami (mediena, maistas)3. Neatsikuriantys – Naudingos iškasenos (organinės kuras, mineralinės iškasenos)

Aplinkos tarša (AT) – cheminių, fizinių ir biologinių taršalų, neigiamai veikiančių gyvuosius organizmus ir fizinius aplinkos komponentus, patekimas į aplinką.

Cheminiai C, N2, S, oksidai , nafta, sunkieji metalai, pesticidai, nitratai, nefritai, fosfatai.Fiziniai: radijacija, triukšmas, šiluminė Pagrindiniai taršos šaltiniai

Gamtiniai: ugnikalniai; miškų gaisrai, jūros pursliaiAntropogeniniai:

1. Stacionarieji2. Mobilieji3. Lokalieji (tolstant užterštumas mažėja)4. Pasklidieji (teršia didelį plotą)

Žmogaus veiklos padariniai1. Klimato atšilimas2. Ozono sluoksnio mažėjimas3. Rūgštieji krituliai4. Vietinis oro užterštumas5. Vandens telkinių eutrofikacija6. AT nafta ir jos produktai7. Miškų nykimas ir džiūvimas8. Biologinės įvairovės nykimas

Ekobalansas: Tikslai1. Mažinti pramonės poveikį aplinkai.2. Energiją tausojančių, analoginės paskirties statybinių medžiagų technologijų ruošimas ir

įgyvendinimas, siekiant jomis pakeisti dabar naudojamas energijai

AB MTONG metodas1. Poveikis žmogaus sveikatai2. Šiltnamio efektas

3. Ozono sluoksnio nemažėjimas4. Rūgštingumo padidėjimas5. Vandens toksiškumas6. Užpelkėjimas7. Uždruskėjimas8. Teršalų defonavimo apimtis

Atliekos ir jų tvarkymas1. Komunalinės 1.Organinės2. Gamybos 2.Neorganinės3. Žemės ūkio

1. Inertinės (stiklo, betono, keramikos, akmens)2. Nepavojingos (maisto, popieriaus, tekstilės)3. Pavojingos (medicininės, naftos atliekos, minkštieji metalai)

Atliekų tvarkymasLR atliekų tvarkymo įstatymasBūtinybė:

1. Turi būti mažinamas atliekų pavojingumas2. Mažinamas atliekų kiekis sąvartynuose3. Atliekos paverčiamos naudingais produktais

Aplinkosaugos uždaviniaiES užduotis sumažinti išmetamų atliekų kiekį 20 % 2010m ir 50 % 2050m

Atliekų tvarkymo principai1. Prevencija2. Teršėjas moka3. Atsargumas 4. Artumas