zum.lrv.lt · Web viewgrūdų eksportas padidėjo 19 tūkst. t. Tokia situacija susidaro dėl didesnių ekologiškos produkcijos kainų užsienio šalyse. Ekologiškų grūdų kainų

LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS

2014–2020 M. KAIMO PLĖTROS PRIEMONIŲ IŠMOKŲ DYDŽIŲ MODELIAVIMAS

STUDIJOS

GALUTINĖ ATASKAITA

PROJEKTO VADOVĖ

Dr. Irena Kriščiukaitienė

VILNIUS, 2013

1

VYKDYTOJAI:

Dr. Irena Kriščiukaitienė

Danutė Juškevičienė

Aistė Galnaitytė

Šarūnas Eirošius

Dr. Gediminas Kuliešis

Virginia Namiotko

2

TURINYSSANTRAUKA............................................................................................................................................7

ĮVADAS......................................................................................................................................................8

I. PRIEMONIŲ IŠMOKŲ MODELIAVIMO TEORINIAI PRINCIPAI, SIEKIANT TVARAUS ŽEMĖS ŪKIO VYSTYMOSI...................................................................................................................11

II. LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 M. PROGRAMOS II KRYPTIES PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO 2007–2012 METAIS REZULTATAI.........................................................................14

II.1. AGRARINĖS APLINKOSAUGOS IŠMOKOS............................................................................17

II.2. EKOLOGINIS ŪKININKAVIMAS..............................................................................................27

II.3. PIRMASIS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU............................28

II.4. PIRMASIS NE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES IR APLEISTOS ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU..................................................................................................................................................28

II.5. MIŠKŲ APLINKOSAUGOS IŠMOKOS......................................................................................29

II.6. „NATURA 2000“ IŠMOKOS IR IŠMOKOS, SUSIJUSIOS SU DIREKTYVA 2000/60/EB (PARAMA „NATURA 2000“ VIETOVĖSE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖJE).......................31

II.7. „NATURA 2000“ IŠMOKOS (PARAMA „NATURA 2000“ VIETOVĖMS MIŠKUOSE).........32

II.8. IŠMOKOS ŪKININKAUJANTIEMS VIETOVĖSE SU KLIŪTIMIS, IŠSKYRUS KALNUOTAS VIETOVES (MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS)........................34

III. ES ŠALIŲ TAIKOMŲ AGRARINĖS APLINKOSAUGOS PRIEMONIŲ IŠMOKŲ NUSTATYMO METODIKŲ PALYGINAMOJI ANALIZĖ.............................................................................................36

III. 1. AGRARINĖ APLINKOSAUGA IR KLIMATAS.......................................................................36

III.1.1. Šlapynių tvarkymas................................................................................................................36

III.1.2. Ražienų laukai per žiemą.......................................................................................................37

III.1.3. Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje...............................39

III.1.4. Dirvožemio ir vandens apsaugos programa...........................................................................40

III.1.5. Tausojanti aplinką grūdinių kultūrų, vaisių ir daržovių auginimo sistema.............................42

III.1.6. Nykstančių senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas....................................43

III.2. EKOLOGINIS ŪKININKAVIMAS.............................................................................................46

III.3. MIŠKO ĮVEISIMAS IR MIŠKINGŲ PLOTŲ KŪRIMAS..........................................................56

III.4. MIŠKŲ APLINKOSAUGOS IR KLIMATO PASLAUGOS IR MIŠKŲ IŠSAUGOJIMAS.......62

III.5. SU „NATURA 2000“ IR VANDENS DIREKTYVA SUSIJUSIOS IŠMOKOS.........................63

III.6. IŠMOKOS UŽ VIETOVES, KURIOSE ESAMA GAMTINIŲ AR KITOKIŲ SPECIFINIŲ KLIŪČIŲ..............................................................................................................................................70

III.7. GYVŪNŲ GEROVĖ....................................................................................................................72

3

IV. MATEMATINIS MODELIS AGRARINĖS APLINKOSAUGOS PRIEMONIŲ IŠMOKOMS NUSTATYTI............................................................................................................................................76

V. PRIEMONIŲ KOMPENSACINIŲ IŠMOKŲ SKAIČIAVIMO METODIKA, DYDŽIAI IR JŲ PAGRINDIMAS.......................................................................................................................................98

V.1. PRIEMONĖ „AGRARINĖ APLINKOSAUGA IR KLIMATAS“................................................98

V.1.1. KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO PROGRAMA...............................................................98

V.1.1.1.VEIKLA „NATŪRALIŲ IR PUSIAU NATŪRALIŲ PIEVŲ TVARKYMAS”..............98

V.1.1.1.1. SUBVEIKLA „PIEVŲ TVARKYMAS GANANT GYVULIUS“...........................98

V.1.1.1.2. SUBVEIKLA „PIEVŲ TVARKYMAS ŠIENAUJANT IR LAIKANT GYVULIUS“.................................................................................................................................................100

V.1.1.1.3. SUBVEIKLA „PIEVŲ TVARKYMAS“................................................................102

V.1.1.2.VEIKLA „ŠLAPYNIŲ TVARKYMAS”........................................................................103

V.1.1.3.VEIKLA „RAŽIENŲ LAUKAI PER ŽIEMĄ“..............................................................105

V.1.1.4.VEIKLA „VANDENS TELKINIŲ APSAUGA NUO TARŠOS IR DIRVOS EROZIJOS ARIAMOJE ŽEMĖJE“...............................................................................................................107

V.1.1.5.VEIKLA „MELIORACIJOS GRIOVIŲ TVARKYMAS“.............................................108

V.1.2. PROGRAMA „RIZIKOS VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS GERINIMAS“......................110

V.1.3. PROGRAMA „DIRVOŽEMIO IR VANDENS APSAUGA“..............................................111

V.1.4. PROGRAMA „TAUSOJANTI APLINKĄ GRŪDINIŲ KULTŪRŲ, VAISIŲ IR DARŽOVIŲ AUGINIMO SISTEMA“...........................................................................................112

V.1.5. PROGRAMA „NYKSTANČIŲ LIETUVOS SENŲJŲ VEISLIŲ GYVULIŲ IR NAMINIŲ PAUKŠČIŲ IŠSAUGOJIMAS“......................................................................................................118

V.2. PRIEMONĖ „EKOLOGINIS ŪKININKAVIMAS“...................................................................122

V.3. PRIEMONĖ „MIŠKŲ ĮVEISIMAS IR MIŠKINGŲ PLOTŲ KŪRIMAS“................................131

V.3.1. JAUNUOLYNŲ UGDYMAS..............................................................................................137

V.4. PRIEMONĖ „MIŠKŲ GAISRŲ, GAIVALINIŲ NELAIMIŲ IR KATASTROFINIŲ ĮVYKIŲ PREVENCIJA IR JŲ PADARYTOS ŽALOS MIŠKUI ATLYGINIMAS“........................................138

V.5. PRIEMONĖ „MIŠKŲ APLINKOSAUGOS IŠMOKOS“...........................................................139

V.6. PRIEMONĖ SU „NATURA 2000“ SUSIJUSIOS IŠMOKOS....................................................140

V.6.1. PROGRAMA „NATURA 2000“ IŠMOKOS (PARAMA „NATURA 2000“ VIETOVĖSE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖJE)”.......................................................................................140

V.6.1. PROGRAMA „NATURA 2000“ IŠMOKOS (PARAMA „NATURA 2000“ VIETOVĖMS MIŠKUOSE)”.................................................................................................................................142

4

V.8. PRIEMONĖ „IŠMOKOS UŽ VIETOVES, KURIOSE ESAMA GAMTINIŲ AR KITOKIŲ SPECIFINIŲ KLIŪČIŲ“.....................................................................................................................145

VI. LĖŠŲ POREIKIS 2014-2020 METŲ KAIMO PLĖTROS KOMPENSACINĖMS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI.......................................................................................................................................148

VII. KOMPENSACINIŲ IŠMOKŲ ĮTAKA ŪKIŲ EKONOMIKAI......................................................167

VII.1. KI ĮVERTINIMAS ES-27 ŠALIŲ KONTEKSTE....................................................................167

VII.2. PARAMOS STRUKTŪRA IR JOS ĮVERTINIMAS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO SUBJEKTAMS...................................................................................................................................169

VII.3. KI ĮTAKA ŠALIES ŪKIŲ EKONOMIKAI.............................................................................174

VIII. PRIEMONIŲ KOMPENSACINIŲ IŠMOKŲ SKAIČIAVIMO METODIKA, DYDŽIAI IR JŲ PAGRINDIMAS (VERTIMAS Į ANGLŲ KALBĄ)..............................................................................186

VIII.1. AGRO-ENVIRONMENT-CLIMATE PAYMENTS...............................................................186

VIII.1.1. LANDSCAPE STEWARDSHIP SCHEME.....................................................................186

VIII.1.1.1. ACTIVITY “MANAGEMENT OF NATURAL AND SEMI–NATURAL MEADOWS”...............................................................................................................................186

VIII.1.1.1.1. SUB–ACTIVITY “MANAGEMENT OF MEADOWS BY GRAZING LIVESTOCK”.........................................................................................................................186

VIII.1.1.1.2. SUB–ACTIVITY “MANAGEMENT OF MEADOWS BY MOWING AND KEEPING LIVESTOCK”.......................................................................................................188

VIII.1.1.1.3. SUB–ACTIVITY “MANAGEMENT OF MEADOWS”....................................190

VIII.1.1.2. ACTIVITY “MANAGEMENT OF WETLANDS”...................................................191

VIII.1.1.3. ACTIVITY “STUBBLE FIELD IN WINTER SEASON”.........................................193

VIII.1.1.4. ACTIVITY „PROTECTION OF WATER BODIES AGAINST POLLUTION AND SOIL EROSION ON THE ARABLE LAND“............................................................................194

VIII.1.1.5. ACTIVITY “MANAGEMENT OF RECLAMATION DITCHES”...........................196

VIII.1.2. SCHEME FOR IMPROVING THE STATUS OF WATER BODIES AT RISK..............197

VIII.1.3. SCHEME FOR PROTECTING OF SOIL AND WATER................................................199

VIII.1.4. ENVIRONMENTALLY FRIENDLY CEREALS, FRUITS AND VEGETABLES CULTIVATION SYSTEM..............................................................................................................200

VIII.1.5. RARE BREEDS SCHEME...............................................................................................205

VIII.2. ORGANIC FARMING............................................................................................................209

VIII.3. AFFORESTATION AND CREATION OF WOODLAND.....................................................218

VIII.3.1. THINNING OF YOUNG STANDS.................................................................................224

5

VIII.4. PREVENTION AND RESTORATION OF DAMAGE TO FORESTS FROM FOREST FIRES AND NATURAL DISASTERS AND CATASTROPHIC EVENTS..................................................225

VIII.5. FOREST ENVIROMENT COMPENSATORY PAYMENTS................................................226

VIII.6. NATURA 2000 PAYMENTS..................................................................................................228

VIII.6.1. NATURA 2000 PAYMENTS (SUPPORT FOR NATURA 2000 AREAS IN AGRICULTURAL LAND).............................................................................................................228

VIII.6.2. NATURA 2000 PAYMENTS (SUPPORT FOR NATURA 2000 AREAS IN FORESTS).........................................................................................................................................................229

VIII.7. PAYMENTS TO AREAS FACING NATURAL OR OTHER SPECIFIC CONSTRAINTS. .233

LITERATŪROS IR DUOMENŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS......................................................................236

PRIEDAI.................................................................................................................................................239

6

SANTRAUKA

Studija parengta pagal Žemės ūkio ministerijos užsakymą (2013 balandžio 26 d. Sutartis

Nr. 8P–13–088/3 (3–37). Šios studijos tikslas – modeliuoti 2014–2020 m. kaimo plėtros

kompensacinių priemonių kompensacinių išmokų dydžius, siekiant racionaliai ir tikslingai

panaudoti Europos Sąjungos teikiamą paramą žemės ūkiui ir miškininkystei priklausančioms

ekosistemoms atkurti, išsaugoti ir pagerinti. Kompensacinių išmokų dydžiai modeliuoti

atsižvelgiant į teorines ir teisines nuostatas bei bendruosius metodinius principus, kurie vienodi

visoms ES šalims narėms.

Analizuojant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos II krypties priemonių

įgyvendinimo 2007–2012 metais rezultatus buvo naudoti ekonominės analizės ir apibendrinimo

metodai. Atliekant kai kurių ES šalių taikomų analogiškų priemonių kompensacinių išmokų

nustatymo metodikų palyginamąją analizę, pagal numatytus kriterijus, buvo pasirinktos ES šalys.

Ištyrinėtos Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Suomijos ir kt. šalių KI dydžio nustatymo

metodikos ir kai kurie jų elementai pritaikyti nustatant atskirų priemonių kompensacines išmokas

Lietuvai. Priemonių išmokų skaičiavimui sukurtas matematinis modelis, pagrįstas

kompensacinių išmokų nustatymo principais ir reikalavimais dalyvaujantiems priemonėse. Darbe

naudoti Ūkių duomenų apskaitos tinklo duomenys ir duomenys iš kitų institucijų ir/ar žemės

ūkio subjektų.

Studijoje pateikiami svarbiausių Priemonių (Agrarinės aplinkosauga ir klimatas, Miško

įveisimas ir miškingų plotų kūrimas, Miškų aplinkosaugos išmokos, „Ekologinis ūkininkavimas,

Su „Natura 2000“ susijusios išmokos, Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių

specifinių kliūčių ir kt.) preliminarūs kompensacinių išmokų dydžiai ir jų agronominis,

ekonominis bei technologinis pagrindimas, įvertinta šių išmokų įtaka įvairių tipų ūkių

ekonomikai, apskaičiuotas lėšų poreikis šioms išmokoms.

Darbo pagrindinė dalis „Priemonių kompensacinių išmokų skaičiavimo metodika,

dydžiai ir jų pagrindimas“ ir jos priedai išversti į anglų kalbą. Parengta medžiaga pranešimui

(pridedama 31 skaidrė).

7

ĮVADAS

Agrarinė aplinkosauga – viena svarbiausių ES politikos sričių, kuria siekiama patenkinti

visuomenėje didėjantį aplinkosaugos paslaugų poreikį. Agrarinės aplinkosaugos išmokos -

didžiausios finansinės apimties priemonė, skirta ES kaimo plėtros politikai įgyvendinti. Ši

priemonė į BŽŪP pirmą kartą buvo įtraukta 1987 m. (taikyta pasirinktinai), o nuo 1992 m. ji

valstybėms narėms tapo privaloma, bet žemės ūkio subjektai gali rinktis. Šiuo metu

reglamentuojama Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsniu.

Lietuva agrarinės aplinkosaugos schemų kūrime ir valdyme turi nemažą patirtį. Ypač

didelis dėmesys skiriamas kompensacinių išmokų įtakos numatytų tikslų įvertinimui, siekiant,

kad jų dydžiai nebūtų kliūtis pasiekti numatomus strateginius uždavinius aplinkosaugos srityje.

Šios studijos tikslas – modeliuoti 2014–2020 m. kaimo plėtros kompensacinių priemonių

(Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas, Agrarinė aplinkosauga ir klimatas, Ekologinis

ūkininkavimas, Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos, Išmokos už

vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, Gyvūnų gerovė, Miškų

aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas ir, esant poreikiui, kitos priemonės)

(toliau – Priemonės) išmokų dydžius, siekiant racionaliai ir tikslingai panaudoti Europos

Sąjungos teikiamą paramą žemės ūkiui ir miškininkystei priklausančioms ekosistemoms atkurti,

išsaugoti ir pagerinti.

Konkretūs uždaviniai, įgyvendinant studijoje užsibrėžtą tikslą:

1. Pateikti Priemonių kompensacinių išmokų modeliavimo teorinius principus, siekiant

tvaraus žemės ūkio vystymosi.

2. Įvertinti kompensacinių išmokų poveikį Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m.

programos II krypties priemonių tikslams ir uždaviniams pasiekti.

3. Atlikti kai kurių ES šalių (ne mažiau kaip šešios šalys) taikomų analogiškų priemonių

išmokų nustatymo metodikų palyginamąją analizę.

4. Parengti Priemonių išmokų skaičiavimo metodiką.

Išmokų skaičiavimas atliktas tokia seka:

parengti matematinį modelį ir duomenis Priemonių išmokoms nustatyti;

8

detaliai apskaičiuoti išmokų dydžius ir pateikti jų pagrindimą (agronomines, ekonomines ir

technologines prielaidas);

įvertinti šių išmokų poveikį ūkių ekonomikai pagal skirtingus gamybos būdus ir veiklas;

apskaičiuoti lėšų poreikį šioms išmokoms.

5. nustatyti ir pagrįsti konkrečius Priemonių išmokų dydžius 2014–2020 m. paramos

gavėjams:

įveisiantiems mišką ir kuriantiems miškingus plotus bei juos prižiūrintiems, taip pat

vykdantiems agrarinės miškininkystės sistemas (parama už žemės plotą, kuriame įveisiamas

miškas);

įgyvendinantiems agrarinės aplinkosaugos ir klimato įsipareigojimus (parama už vienmečių

augalų (numatoma, jog Lietuvos kaimo plėtros programos 2007–2013 programos

„Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikla „Ražienų laukai per žiemą“ bus įgyvendinama ir

naujuoju laikotarpiu), už specializuotų daugiamečių augalų plotus, už kitoms reikmėms

naudojamą žemę (numatoma, jog Lietuvos kaimo plėtros programos 2007–2013 programos

„Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikla „Šlapynių tvarkymas“ bus įgyvendinama ir naujuoju

programavimo laikotarpiu“), už vietinės veislės gyvulius, už genetinius išteklius pagal vieną

ar kelis agrarinės aplinkosaugos ir klimato įsipareigojimus, ir kitos (pagal priemonę

„Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ programos ar veiklos);

įgyvendinantiems ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimus (parama už vienmečių augalų,

už specializuotų daugiamečių augalų plotus, už kitoms reikmėms naudojamą žemę);

įgyvendinantiems ūkinės veiklos ribojimo ,,Natura 2000“ teritorijose įsipareigojimus

(parama už žemės ūkio naudmenų, už miško žemės plotus);

įgyvendinantiems ūkinės veiklos ribojimo Vandens pagrindų direktyvą įgyvendinančiose

teritorijose įsipareigojimus (parama už žemės ūkio naudmenų plotus);

ūkininkaujantiems vietovėse su gamtinėmis ar kitokiomis specifinėmis kliūtimis (parama už

žemės ūkio naudmenų ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis bei ūkininkaujantiems

vietovėse su kitokiomis specifinėmis kliūtimis plotus);

įgyvendinantiems miškų aplinkosaugos bei klimato ir miškų išsaugojimo įsipareigojimus

(parama už miško žemės plotą).

Darbo metodika. Analizuojant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos II

krypties priemonių įgyvendinimo 2007–2012 metais rezultatus buvo naudoti ekonominės

9

analizės ir apibendrinimo metodai. Atliekant kai kurių ES šalių taikomų analogiškų

priemonių išmokų nustatymo metodikų palyginamąją analizę, visų pirma, pagal numatytus

kriterijus, buvo pasirinktos ES šalys. Ištyrinėtos šių šalių KI dydžio nustatymo metodikos:

Agrarinė aplinkosauga ir klimatas –Latvija, Suomija, Švedija, Škotija ir kt.

Ekologinis ūkininkavimas – Lenkija, Čekija, Vokietija.

Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas –Čekijos Respublika ir Lenkija.

Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas – Vokietija.

Su „Natura 2000“ ir Vandens direktyva susijusios išmokos – Lenkija, Čekijos

Respublika, Vokietija ir Italija.

Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių –Suomija,

Vokietija ir Graikija.

Gyvūnų gerovė – Suomija, Vokietija ir Italija.

Priemonių išmokų skaičiavimui sukurtas matematinis modelis, pagrįstas kompensacinių

išmokų nustatymo principais ir reikalavimais pareiškėjui. Šį modelį sudaro keletas modulių:

atskirų Priemonių aprašymo modulis, KPP reikalavimai Priemonėms, baziniai reikalavimai (TI

gauti), KI diferencijavimo galimybės ir matematinis aparatas su smulkiu detalizavimu iki

pradinio skaitmens. Šiame modelyje yra galimybė naudoti du atskirus duomenų blokus: 1) Ūkių

duomenų apskaitos tinklo duomenis ir 2) duomenis iš kitų institucijų ir/ar žemės ūkio subjektų.

Darbo rezultatai: pateikiama galutinė Studijos medžiaga. Studijos galutinėje ataskaitoje

išanalizuoti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos II krypties priemonių

įgyvendinimo 2007–2012 metais rezultatai, atlikta pasirinktų ES šalių taikomų analogiškų

priemonių išmokų nustatymo metodikų palyginamoji analizė, parengta Priemonių

kompensacinių išmokų skaičiavimo metodika ir matematinis modelis, kompensacinių išmokų

dydžiams nustatyti. Be to, medžiagoje pateikiami Priemonių KI dydžiai ir jų agronominis,

ekonominis bei technologinis pagrindimas įvertinta šių išmokų įtaka įvairių tipų ūkių

ekonomikai, apskaičiuotas lėšų poreikis, reikalingas priemonėms įgyvendinti.

Darbo pagrindinė dalis „Priemonių kompensacinių išmokų skaičiavimo metodika,

dydžiai ir jų pagrindimas“ ir jos priedai išversti į anglų kalbą. Parengta medžiaga pranešimui

(pridedama 31 skaidrė).

10

I. PRIEMONIŲ IŠMOKŲ MODELIAVIMO TEORINIAI PRINCIPAI, SIEKIANT TVARAUS ŽEMĖS ŪKIO VYSTYMOSI

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos II kryptyje „Aplinkos ir kraštovaizdžio

gerinimas“ sutelktos neinvesticinės priemonės, skirtos gerinti aplinką ir kraštovaizdį bei stabdyti

biologinės įvairovės mažėjimą, racionaliai naudojat žemės išteklius, remiant subalansuotą žemės

ir miškų ūkio plėtrą. Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas yra viena svarbiausių ES kaimo

plėtros politikos sričių, kuriai per metus skiriama apie 2,5 milijardo eurų ES lėšų, siekiant

patenkinti visuomenėje vis didėjantį aplinkos paslaugų poreikį.

Esminis vaidmuo įgyvendinant šią politiką tenka žemdirbiams, todėl labai svarbu, kad jie

būtų tinkamai remiami teikiant jiems rekomendacijas, o išmokų dydis, palyginti su

įsipareigojimais, kuriuos reikės įvykdyti, ir susijusiomis sąnaudomis, būtų pakankamai

patrauklus. Parama yra skiriama tik atlyginant už papildomas išlaidas ir pajamas, prarastas

vykdant agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus, taip pat yra galimybė į išmoką įtraukti sandorių

sąnaudas. Atsižvelgiant į šalių narių regionines ar vietos sąlygas, parama gali būti

diferencijuojama.

Nustatant išmokos dydį, naudojami bent trijų paskutinių metų faktiniai duomenys,

išmoka nustatoma panaudojant vidutines jų reikšmes. Į skaičiavimus turi būti įtraukti visi

svarbūs elementai, pagrindinės naudojamos prielaidos ir parametrai tinkamai parinkti. Negali

būti viršytos „Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo

plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis“ nustatytos

maksimalios kompensacinių išmokų sumos.

Šiomis išmokomis negali būti atlyginta už ūkininkavimo veiklą, privalomą pagal

įstatymus. Padėtis, su kuria lyginami papildomi įsipareigojimai, yra „pradinės padėties“ arba

„referencinis lygis“. Viršijus šį lygį, numatoma nauda aplinkai gali labai skirtis – ji priklauso nuo

to, kiek sąnaudų reikalauja atitinkama ūkininkavimo praktika.

Ši politika įgyvendinama sudarant sutartis, kurių įprasta trukmė 5–7 metai, nustatomi

įsipareigojimai, kuriuos žemdirbiai privalo prisiimti. Sudarius sutartį, už ūkininkavimo veiklos

vykdymą atsakoma pagal pasirašytos sutarties sąlygas. Esminis šios politikos principas yra tas,

kad žemdirbio apsisprendimas sudaryti sutartį yra savanoriškas.

11

Apibendrinant galima išskirti tokius pagrindinius kompensacinių išmokų taikymo kriterijus:

sudedamosios dalys turi būti tokios, kurias galima patikrinti;

paremtos atitinkamų kompetentingų institucijų pripažįstamais rodikliais;

nurodomi aiškūs duomenų šaltiniai;

diferencijuojamos atsižvelgiant į regionines ar vietinės sąlygas bei faktinį žemės

naudojimą;

neturi elementų, susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Tokiu būdu išmokų

dydžiai nustatomi, atsižvelgiant tik į kintamas išlaidas, kurios turi būti realios ir

atitinkančios prisiimamus įsipareigojimus.

išmokų valdymo atsakomybe dalijasi Komisija ir valstybės narės.

Išmokų nustatymo pagrindiniai principai:

• pagal agro-aplinkosauginių priemonių programas kompensuojamas skirtumas

(papildomos išlaidos ir prarastos pajamos) tarp įprastinės ūkininkavo praktikos ir

ūkininkavimo praktikos, įgyvendinant papildomus agro-aplinkosauginius įsipareigojimus;

• taip pat į išmokos dydį gali būti įtraukiamos transakcinės sąnaudos, kurios gali siekti iki

20 proc. apskaičiuotų papildomų išlaidų ir prarastų pajamų;

• išmokų nustatymui naudojami žemės ūkio augalų derlingumai ir produkcijos

pardavimo kainos turi būti apskaičiuoti kaip vidurkiai iš ne trumpesnio nei trejų metų

laikotarpio;

• išmokų dydžiuose negalima nustatyti skatinamojo elemento.

Mokslinėje literatūroje skiriamas ne mažas dėmesys KI įvertinimui. Daugiausia

diskutuojama dėl galimų Priemonių įgyvendinimo metodų, kuriuos apsprendžia KI dydžiai:

„platesnio ir paviršutiniškesnio“ ir „Nuodugnesnio ir siauresnio“ metodo, „pradinio lygio“ ir

„aukštesnio lygio“ arba „pagrindinės“ ir „daugiau sąnaudų reikalaujančios“ schemos. Toks

atskyrimas pagrįstas koncepcija, kad taikant abu metodus vadovaujamasi visiškai skirtinga

agrarinės aplinkosaugos išmokų politikos įgyvendinimo logika: plotai, kuriems taikomos

paprogramės, yra skirtingi, taip pat nevienodas yra atitinkamų naudos gavėjų skaičius, patirtos

biudžetinės ir administracinės išlaidos.

12

Autoriai teigia, kad pagrindinės agrarinės aplinkosaugos paprogramės gali būti ekonomiškai

veiksmingas būdas įgyvendinti agrarinės aplinkosaugos išmokų politiką, kai reikia imtis veiksmų

didelėje teritorijoje. Šioms paprogramėms būdingi paprasti, apibendrinti veiksmai (pvz., pievų,

žemės ūkio paskirties augalų priežiūra) ir didelis naudos gavėjų skaičius. Kadangi ūkininkams

keliami reikalavimai yra riboti, pagalbos sumos būna santykinai nedidelės. Priešingai, daugiau

sąnaudų reikalaujančios paprogramės, gali būti taikomos atsižvelgiant į vietos aplinkybes, joms

reikia sudėtingesnio ir daugiau sąnaudų reikalaujančio ūkio valdymo. Šios specifinės schemos

paprastai įgyvendinamos mažesnėse teritorijose ir įtraukia mažesnį naudos gavėjų skaičių.

Kadangi ūkininkams keliami didesni reikalavimai, o tai sąlygoja didesnes sąnaudas ir (arba)

pajamų praradimą, paramos sumos būna santykinai didelės. Autorių nuomone, dėl didesnių

konkrečioms teritorijoms taikomų reikalavimų daugiau sąnaudų reikalaujančios paprogramės

gali teikti didesnę aplinkosauginę naudą kiekvienam remiamam hektarui, bet už didesnę kainą.

Išimtis – ekologinis ir tausojantis ūkininkavimas, kuris yra vienas iš daugiausia sąnaudų

reikalaujančių ūkio valdymo tipų, tačiau įgyvendinamas didesnėje teritorijoje.

Agrarinės aplinkosaugos išmokos – viena iš politikos priemonių, naudojamų aplinkos

apsaugos ir gerinimo tikslais. Valstybės narės taip pat gali veikti, taikydamos, pavyzdžiui, re-

glamentavimo nuostatas, specialius mokesčius ar rengdamos specializuotus mokymus, teikdamos

patarimų. Apsvarsčius tokias alternatyvias politikos priemones būtų lengviau išsiaiškinti, kuriais

atvejais agrarinės aplinkosaugos išmokos yra geriausias nustatytų problemų sprendimo būdas.

Perspektyvoje, kaip teigia Prancūzijos mokslininkai, galėtų būti sukurtas naujas agrarinės

aplinkosaugos išmokų modelis, kurio pagrindas nacionalinės ir ES politikos sąveika. Ypač į šias

nuostatas reikėtų atkreipti dėmesį tuomet, kai siūlomi ES kompensacinių išmokų dydžiai

neadekvatūs šalies ekonominei, ekologinei ir technologinei situacijai.

13

II. LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 M. PROGRAMOS II KRYPTIES PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO 2007–2012 METAIS

REZULTATAI

Sėkmingą Priemonių įgyvendinimą ir tuo pačiu Agrarinės aplinkosaugos tikslų

įgyvendinimą didžia dalimi lemia kompensacinių išmokų dydžiai. Šioje dalyje apžvelgta su

agrarine aplinkosauga susijusios II krypties tikslų įgyvendinimas ir atskirai pateikta šios krypties

priemonių įgyvendinimo 2007–2012 metais rezultatų analizė.

II krypties tikslų įgyvendinimas. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, vis daugiau

dėmesio ir lėšų pradėta skirti aplinkos apsaugai. Tai sudaro prielaidas subalansuotai šalies

plėtrai, nes užtikrina atsakingą išteklių vartojimą ne tik neužteršiant aplinkos, bet dar ir ją

gerinant.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos II krypties bendrasis tikslas – gerinti aplinką ir

kraštovaizdį bei stabdyti biologinės įvairovės mažėjimą, racionaliai naudojant žemės išteklius,

remiant subalansuotą žemės ir miškų ūkio plėtrą. Šiam tikslui įgyvendinti išskirti trys prioritetai:

Aplinką tausojanti ūkininkavimo praktika;

Klimato kaitos mažinimas;

Biologinės įvairovės išsaugojimas ir didelės gamtinės vertės bei tradicinių agrarinių

vietovių plėtra.

Pirmąjį prioritetą įgyvendina priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programa

„Ekologinis ūkininkavimas“. Ši programa yra labai populiari. Prie jos sėkmingo vykdymo daug

prisideda kompensacinės išmokos.

Antrąjį prioritetą įgyvendina priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės

apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir

prevencinių priemonių įdiegimas“ ir „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Tarp

pareiškėjų labai populiari yra priemonė „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių

priemonių įdiegimas“. Itin didelį susidomėjimą ja lėmė 2010 m. buvusio škvalo padariniai, nes

miškų savininkai savo valdas siekė sutvarkyti paramos lėšomis. Priemonių „Pirmas žemės ūkio

paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“

populiarumą skatino gerosios patirties pavyzdžių sklaida tarp potencialių pareiškėjų. Priemonės

14

„Miškų aplinkosaugos išmokos“ įgyvendinimą stabdė už savanoriškus kirtimo veiklos

apribojimus mokamos nekonkurencingos (palyginti mažos) kompensacinės išmokos, nes miško

savininkai suinteresuoti gauti pajamas už parduodamą medieną. Šios priemonės sėkmingam

įgyvendinimui trukdė ir tai, kad pareiškėjai neturi tokių veiklų įgyvendinimo patirties.

Trečiąjį prioritetą įgyvendina priemonės „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su

kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“, „Natura 2000“

išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/EB/60“, „Natura 2000“ išmokos (parama

„Natura 2000“ vietovėms miškuose)“, priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos

„Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių

išsaugojimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas. Priemonė „Išmokos

ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios

ūkininkauti vietovės)“ yra populiariausia tarp II krypties priemonių. Tai lėmė palyginti dideli

išmokų dydžiai, numatyti nesudėtingi įsipareigojimai ir priimtina administravimo tvarka.

Priemonių „Natura 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/EB/60“ ir „Natura

2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėms miškuose“ įgyvendinimą ribojo neadekvačios

keliamiems reikalavimams kompensacinės išmokos. Prie to taip pat prisidėjo žinių ir patyrimo

stoka.

Visus tris II krypties prioritetus įgyvendinančių priemonių rodikliai pateikti 1 priede. 2.1

pav. pateikiami II krypties priemonių finansiniai rodikliai.

Prašoma paramos suma

Patvirtinta paramos suma

Išmokėta paramos suma

0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%

100%

100%

100%

88%

78%

73%

33%

21%

32%

2012 m. Iki 2013 m. balandžio 22 d. Skirta iš viso

2.1 pav. Programos II krypties finansiniai rodikliai

Šaltinis: Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys.

15

Iš paveikslo matyti, kad iki 2013 m. balandžio 22 d. II krypties priemonės buvo

įgyvendinamos pakankamai sėkmingai. Per visą laikotarpį buvo patvirtinta 78 proc. visam krypties

įgyvendinimui skirtos paramos, o išmokėta – 73 proc. Svarbu pažymėti, kad 2012 m. buvo ypač

sėkmingi, nes tais metais buvo surinkta 33 proc. paraiškų, panaši dalis paramos buvo ir išmokėta.

Pirmojo prioriteto įgyvendinimą parodo rodikliai, susiję su ekologinio ūkininkavimo

plotu, vandens ir dirvožemio kokybe. Ekologinio ūkininkavimo plotai padidėjo nuo 102 tūkst. ha

2006 m. iki 163 tūkst. ha 2012 m. Svarbu pažymėti, kad pastaraisiais metais šalyje buvo

stebimas ekologinių ūkių stambėjimo procesas – vidutinis ekologinės gamybos ūkio dydis 2012

m. perkopė 60 ha ribą.

Vienas iš vandens kokybę atspindinčių rodiklių yra mineralinio azoto kiekis dirvožemyje.

Šis rodiklis 2006–2012 m. nebuvo pastovus, tam įtakos turėjo tiek dirvožemio savybės, tiek

klimato veiksniai (temperatūra, krituliai). Mineralinio azoto kiekis dirvožemyje 2012 m.,

palyginti su 2011–aisiais, padidėjo. Viena vertus, mažesnis azoto kiekis buvo išplautas į

gruntinius vandenis, jų tarša nedidėjo ir tai prisidėjo prie Nitratų direktyvos tikslų įgyvendinimo.

Kita vertus, dirvos buvo tręštos didesniais azoto kiekiais, todėl jis dirvožemyje kaupėsi.

Antrojo prioriteto įgyvendinimą parodo rodiklis apie atsinaujinančios energijos gamybą

iš žemės ūkio ir miško ūkio žaliavų. Statistiniai duomenys rodo, kad tiek biodyzelino ir

bioetanolio, tiek malkų ir medienos atliekų gamyba 2011 m., palyginti 2006–aisiais, padidėjo.

Tikėtina, kad šiuos pokyčius lėmė didėjanti biokuro paklausa dėl iškastinio kuro brangimo. Be

to, energetinių augalų (pvz., rapsų) poreikis buvo alternatyva žemdirbiams, sudariusi galimybes

realizuoti produkciją tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Prie biokurui reikalingų miškų ūkio

žaliavų gamybos prisideda apželdinimo mišku priemonės, nes miško kirtimo atliekas skatinama

naudoti būtent biokurui.

Trečiojo prioriteto įgyvendinimą parodo tokie rodikliai kaip paukščių populiacija ŽŪN,

didelės gamtinės vertės teritorijų plotas, medžių rūšių struktūros dinamika. Biologinės įvairovės

išsaugojimą parodo kaimo paukščių populiacijos indeksas (KPPI). Lietuvos ornitologų draugijos

tyrimų rezultatai rodo, kad nuo 2003 m. iki dabar tęsiasi pakankamai tolygus paukščių

populiacijos mažėjimas. Svarbu pažymėti, kad neigiamą žemės ūkio veiklos įtaką paukščiams

sumažino KPP priemonės. Didžiausią teigiamą poveikį turėjo 214 priemonė „Agrarinės

aplinkosaugos išmokos“. Pastaraisiais metais pagal Programą remiamų nykstančių paukščių ir

16

gyvulių skaičius didėjo ir 2012 m. sudarė 7316. Taigi galima daryti išvadą, kad siekiant retų

veislių gyvulių ir paukščių išsaugojimo, Programos indėlis buvo pakankamai reikšmingas.

Toliau pateikiama kompensacinių išmokų poveikio Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m.

programos II krypties priemonių tikslams ir uždaviniams pasiekti įvertinimas. Atlikta analizė

parodė, kad daugumos kompensacinių išmokų poveikį priemonių įgyvendinimui ir jų rodiklių

pasiekimo lygiui galima vertinti teigiamai.

II.1. AGRARINĖS APLINKOSAUGOS IŠMOKOS

Priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ bendrasis tikslas yra gerinti kraštovaizdį

ir aplinką, subalansuotai naudojant žemės išteklius bei remiant tausojančio žemės ūkio plėtrą. Šią

priemonę 2007–2013 m. sudarė 5 programos: Kraštovaizdžio tvarkymas, Ekologinis

ūkininkavimas, Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas,

„Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas ir Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo

sistema.

Pagrindinis „Kraštovaizdžio tvarkymo programos“ tikslas yra biologinės įvairovės

išsaugojimas. Biologinė įvairovė – tai organizmų rūšių visuma ir įvairovė ekosistemoje ar

ekosistemų kompleksuose, taip pat genetinė rūšies vidaus, pačių ekosistemų ir tarprūšinių

santykių įvairovė. Nors nemaža dalis organizmų žmogaus nėra naudojami ir tiesioginės

ekonominės naudos jų išsaugojimas neduoda, vis dėlto jie (augalai ir gyvūnai) dalyvauja

medžiagų ir energijos apykaitoje, sudarydami sąlygas kitų organizmų egzistavimui. Be to, šie

organizmai gali tenkinti žmonijos poreikius, susijusius su menu, kūryba, poilsiu ar pomėgių

tenkinimu. Šių biologinės įvairovės funkcijų dažniausiai neįmanoma įvertinti pinigine išraiška.

Išmokų poveikį biologinei įvairovei parodo kaimo paukščių populiacijų indikatorius. Šis

rodiklis 2007 m., palyginti su 2000–aisiais, sumažėjo ir atitinkamai sudarė 100 ir 140 (baziniai

metai – 1994). Nuo Programos įgyvendinimo pradžios paukščių populiacija palaipsniui augo, ir

net 2011 m., kuomet šis rodiklis šiek tiek sumažėjo, išliko aukštesnio lygio nei prieš pradedant

įgyventi Programą. Remiantis šiuo rodikliu, galima daryti išvadą, kad pagrindinis

„Kraštovaizdžio tvarkymo programos“ tikslas buvo pasiektas.

Pagal „Kraštovaizdžio tvarkymo programą“ iki 2013 m. buvo numatyta paremti 200

tūkst. ha. 2012 m. duomenimis, parama skirta 135 tūkst. ha. Didžiausią dalį šio ploto sudarė

veiklos „Ražienų laukų per žiemą“ (71 tūkst. ha) bei „Natūralių ir pusiau natūralių pievų

17

tvarkymas“ (60 tūkst. ha). Šioms veikloms teigiamą poveikį darė santykinai didesnės

kompensacinės išmokos.

Veiklos „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ tikslas yra išsaugoti ir

tinkamai tvarkyti natūralias ir pusiau natūralias pievas, išsaugoti arba prireikus atkurti

ekstensyvias ūkininkavimo sistemas pievose, mažinti ūkininkavimo intensyvumą intensyviai

naudojamose pievose, apsaugoti biologinę įvairovę ir pusiau natūralias buveines.

Pievos yra ypač vertingos biologinės įvairovės buveinės, augavietės. Kai kurioms

organizmų rūšims pastaruoju metu pievos tapo vienintele buveine. Nuo pievos tipo labai

priklauso jos augalų, o kartu ir gyvūnų, ypač vabzdžių, paukščių, bendrijų rūšinė sudėtis bei jų

populiacijų gausa (Kurlavičius, 2010).

Kaip rodo 2.2 pav. duomenys, šios priemonės populiarumo raida vertintina palankiai.

Nuo Programos įgyvendinimo pradžios plotai, kuriuose buvo įgyvendintas palankaus biologinės

įvairovės išsaugojimui gyvūnų ganymo ir šienavimo režimas, išaugo 4,3 karto.

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

13999

28790

36451

49834

6058960043

hekt

arai

2.2 pav. Programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklos „Natūralių ir pusiau natūralių

pievų tvarkymas“ pareiškėjų deklaruotų plotų dinamika 2007–2012 metaisŠaltinis: ŽŪM duomenys.

Veiklos plėtotę lėmė palyginti paprastas paraiškų teikimo mechanizmas, aiškūs

reikalavimai pareiškėjams, optimalus kompensacinės išmokos dydis. Pažymėtinas reikšmingas

teigiamas aktyvios aplinką tausojančių ūkininkavimo būdų sklaidos poveikis. Gamtą

18

tausojančios ūkinės veiklos propagavimas kartu su administracinėmis aplinkosaugos, augalų

apsaugos ir kitomis kontrolės priemonėmis padarė įtaką ūkininkų racionaliai elgsenai.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

460000

465000

470000

475000

480000

485000

490000

495000

500000

496826

487768

480749476554

475556 475884

475257

477173475469he

ktar

ai

2.3 pav. Pievų ir natūralių ganyklų plotai Lietuvoje 2005–2013 m. sausio 1 d.Šaltinis: Lietuvos Respublikos žemės fondas 2005 m. sausio 1 d., 2006 m. sausio 1 d., 2007 m. sausio 1 d.,

2008 m. sausio 1 d., 2009 m. sausio 1 d., 2010 m. sausio 1 d., 2011 m. sausio 1 d., 2012 m. sausio 1 d., 2013 m. sausio 1 d. http://www.nzt.lt/go.php/Lietuvos%20Respublikos%20žemės%20fondas28

Natūralių ir pusiau natūralių pievų naudotojams teikiama parama vertintina kaip

pakankamai efektyvi, nes jos pagalba pavyko stabilizuoti iki 2008 m. sparčiai mažėjusį šių

naudmenų plotą (2.3 pav.).

Tolesnę remiamų tinkamai tvarkomų natūralių ir pusiau natūralių pievų plotų augimą

riboja tai, kad daugelis pievų sklypų yra nedideli ir mažai tinkami šienavimui šiuolaikinėmis

techninėmis priemonėmis, didesnių gyvulių bandų ganymui, o pievų teikiama ūkinė nauda ženkliai

mažesnė nei sėtinių žolių. Be to, nemaža natūralių pievų dalis priklauso neaktyviems ūkininkams,

kurie neatitinka būtinųjų reikalavimų: neįregistravę valdų arba neteikia pasėlių deklaracijų, nes

stokoja gebėjimų prisiimti paramos gavėjams privalomus įsipareigojimus.

Kaip rodo paramos gavėjų nuomonių tyrimai, natūralių pievų naudotojų ūkininkavimo

vizijos ir galimybės yra skirtingos. Siekiant plėtoti šią efektyvią veiklą, tikslinga sukurti labiau

priimtinų pareiškėjams nustatomų reikalavimų variantus, kurie iš esmės atitiktų darnaus pievų

naudojimo principus: savalaikis šienavimas ir ekstensyvus ganymas.

19

http://www.nzt.lt/go.php/Lietuvos%20Respublikos%20%C5%BEem%C4%97s%20fondas28

Veiklos „Šlapynių tvarkymas” tikslas – išsaugoti ir tinkamai prižiūrėti biologinę

įvairovę, skatinant šlapynėse ekstensyvų ūkininkavimą: gyvulių ganymą ir šienavimą nustatytais

laikotarpiais.

Tinkamas šlapynių tvarkymas turi teigiamos įtakos daugelio paukščių ir augalų rūšių

išsaugojimui.

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 0

500

1,000

1,500

2,000

2,500

3,000

3,500

4,000

4,500

733 882 1,103

1,317

2,112

4,151

hek

tara

i

2.4 pav. Veiklos „Šlapynių tvarkymas“ pareiškėjų deklaruoti plotaiŠaltinis: ŽŪM duomenys.

Nors išmokoms pagal šią priemonę gauti plotai buvo deklaruojami nuo programavimo

laikotarpio pradžios, patvirtinta suma buvo žymiai mažesnė, nei prašoma: 2007 m.- 18,2 proc.,

2008 m.-59,6 proc. Tai sąlygojo gana sudėtinga šlapynių nustatymo tvarka. Žemės ūkio ministro

2009 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. 3D-228 „Dėl šlapynių nustatymo tvarkos aprašo

patvirtinimo” panaikino buvusias šlapynių nustatymo kliūtis. Nuo 2010 metų deklaruojamų

prižiūrimų šlapynių plotai sparčiai augo, o 2011 m. mokėjimui patvirtinta 73,3 proc. pareiškėjų

prašomų paramos lėšų.

Ši veikla plėtotina ir naujajame programavimo laikotarpyje, kaip svarbią aplinkosauginę

reikšmę turinti priemonė.

Veiklos „Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų tvarkymas pievose” tikslai – biologinės įvairovės išsaugojimas pakrančių apsaugos juostose ir vandens

telkinių apsauga nuo taršos.

20

Buvo nustatytos dvejų dydžių išmokos: už papildomai įrengtų vandens telkinių pakrančių

apsaugos juostų tvarkymą ir privalomų pagal nacionalinės teisės aktus pakrančių apsaugos juostų

tvarkymą.

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 0

5

10

15

20

25

30

35

0

17

7

30

21

11

hekt

arai

2.5 pav. Veiklos „Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų tvarkymas pievose“

pareiškėjų deklaruoti plotaiŠaltinis: ŽŪM duomenys.

Šios veiklos eiga per visą 2007-2013 m. programavimo laikotarpį buvo neaktyvi. 2008 m.

gautos tik 4 paraiškos, 2009 m. – 7, 2010 m. – 16. Vėlesniais metais veiklos aktyvumas nepadidėjo.

Iš viso buvo gauta 51 paraiška, iš jų patvirtinta tik 12. Patvirtinta paramos suma nesiekia 6 tūkst.

Lt.

Šios veiklos vykdymo 2014-2020 m. laikotarpyje tikslingumas abejotinas ir reikalauja

papildomo svarstymo.

Veiklos „Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje” tikslai - vandens telkinių

apsauga nuo taršos ir dirvožemio erozijos, skatinant aplinkai palankius ūkinės veiklos metodus ir

ekonominę veiklą derinant su gamtosaugos reikalavimais vietovėse, kuriose yra didelė dirvos

erozija ir vandens taršos rizika bei laukinių augalų ir gyvūnų buveinių apsaugos plotų įrengimas

vietovėse, kuriose intensyviai dirbama žemė.

21

Ši veikla, kaip ir kita, anksčiau aptarta su vandens telkinių pakrančių apsauga susijusi

veikla nesulaukė žemės ūkio valdų savininkų susidomėjimo. Per visą KPP 2007-2013 laikotarpį

šiai veiklai patvirtinta tik 6,8 tūkst. Lt paramos suma. Galima teigti, kad ši veikla tik iš dalies

padėjo įgyvendinti numatytus tikslus.

Veiklos „Ražienų laukai per žiemą” tikslai – biologinės įvairovės išsaugojimas

intensyviai dirbamuose plotuose ir dirvožemio erozijos stabdymas. Parama dalyvaujantiems šioje

veikloje skiriama siekiant kompensuoti dėl prisiimtų aplinkosauginių įsipareigojimų prarastas

pajamas ir papildomas sąnaudas. Nors veikla pradėta vėliau nei kitos kraštovaizdžio tvarkymo

programos veiklos, ji programoje tapo pirmaujančia tiek dalyvių, tiek patvirtintų paramos lėšų

dydžiu (45 proc. programos lėšų) ir sparčiai plėtojasi toliau. Čia teigiamą įtaką turėjo santykinai

didelės kompensacinės išmokos (2.6 pav.).

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 0

10,000

20,000

30,000

40,000

50,000

60,000

70,000

80,000

0

22,512

41,649

56,821

64,82871,139

hekt

arai

2.6 pav. Veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ pareiškėjų deklaruoti plotaiŠaltinis: ŽŪM duomenys.

Viena dažnai pasitaikiusių veiklos įgyvendinimo klaidų ta, jog pareiškėjai palieka

didesnį plotą ražienoms, nei nustatyta programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ įgyvendinimo

taisyklėse šiai veiklai, t.y. daugiau kaip 30 proc. kompensacinėms išmokoms gauti deklaruoto

ražienų laukams tinkamų augalų rūšių ploto.

Veiklos dalyviai pažymi teigiamus veiklos vykdymo ir administravimo elementus:

reikalavimų aiškumas ir paprastumas, prarandamoms pajamoms adekvatus išmokos dydis.

Drauge atkreipiamas dėmesys į mokslininkų ir specialistų patarimų stoką dėl dirvos dirbimo

22

ypatumų po žiemai paliktų ražienų. Išsakomos abejonės dėl šios priemonės taikymo lygumose ir

sunkias dirvas turinčiuose ūkiuose.

Veiklos „Medingų augalų juostos ar laukai ariamoje žemėje” tikslas – pagerinti

biologinę įvairovę intensyviai dirbamoje žemėje. Žydinčių augalų plotų įterpimas didina

žiedadulkėmis ir nektaru mintančių vabzdžių, įskaitant drugelius ir kamanes, skaičių.

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

0

4

7

9

4

1

hekt

arai

2.7 pav. Veiklos „Medingų augalų juostos ar laukai ariamoje žemėje“ pareiškėjų

deklaruoti plotaiŠaltinis: ŽŪM duomenys.

Dėl sudėtingai įgyvendinamų reikalavimų šioje veikloje dalyvaujančių ir deklaruotų plotų

(2.7 pav.) buvo nedaug. Tik vienam pareiškėjui patvirtinta 214 Lt paramos suma. Ši veikla

naujajame programiniame laikotarpyje turėtų būti iš esmės peržiūrėta, įskaitant ir kompensacines

išmokas.

Analogiškai galima vertinti veiklos „Kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymas” eigą ir rezultatus. Iš 114 pagal šios veiklos reikalavimus gyvatvores tvarkyti

siekiantiems 11 pareiškėjų patvirtinta tik 1,6 tūkst. Lt paramos suma.

Dėl ilgalaikės nepakankamos melioracijos įrenginių priežiūros daugelis melioracijos

griovių šlaitų apaugo krūmais, medžiais, daugelį metų nešienauta žole. Veiklos „Melioracijos

griovių tvarkymas” tikslas – apsaugoti vandens telkinius nuo taršos ir saugoti biologinę

įvairovę. Siekiant apsaugoti melioracijos griovius nuo erozijos ir taršos iš žemės ūkio veiklos,

juos reikėtų tinkamai tvarkyti. Susidomėjimas parama melioracijos griovių tvarkymui augo (2.8

23

pav.). Jis didėja ir toliau. Tai lėmė reikalavimų supaprastinimas ir kompensacinių išmokų

padidinimas.

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 0

5

10

15

20

25

30

35

0

11

30 32

26

30

hekt

arai

2.8 pav. Veiklos „Melioracijos griovių tvarkymas“ pareiškėjų deklaruoti plotaiŠaltinis: ŽŪM duomenys.

Žemės ūkio valdų savininkai mano, kad ši priemonė yra naudinga, nes magistraliniai

melioracijos grioviai pravalomi nuo krūmų šaknų, atlaisvinamos pralaidos, kad pratekėtų

vanduo. Kartu su kraštovaizdžio gerinimu ir biologinės įvairovės išsaugojimo nauda gaunamas

žemės ūkio veiklos rezultatų gerėjimo efektas. Šiuo metu dauguma griovių tvarkymo darbų

atliekama rankomis. Tačiau tikimasi, kad ateityje melioracijos grioviai bus tvarkomi

kompleksiškai ir su specialia technika, jos įsigijimui bus skiriama investicinė parama.

Programos „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių

išsaugojimas“ tikslas yra skatinti laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius ir

naminius paukščius.

Programos „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių

išsaugojimas“ 2013 m. tikslas buvo 7 tūkst. gyvūnų. Šis rodiklis buvo pasiektas 2012 m. Žemės

ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų

skaičius yra didesnis. Paskutiniais duomenimis, 2011 m. Lietuvoje šių gyvūnų laikyta daugiau

nei 12 tūkst. (2.9 pav.).

24

2006 2007 2008 2009 2010 20110

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

1027 1125 1129 1411 1691 25471701 1578 1984 2113

3015

6033

1259 1276 1269 1266

1274

478

2210 28263166 2548

2527

3249

340335

255 255104

250

Arkliai Galvijai Kiaulės Avys Paukščiai

2.9 pav. Lietuvos senųjų veislių gyvūnų skaičiaus dinamika 2006–2011 metaisŠaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys

2011 m., palyginti su 2006–aisiais, padidėjo beveik visų gyvūnų skaičius. Ypač padidėjo

galvijų skaičius Tačiau stebima lietuviškų veislių kiaulių mažėjimo tendencija. Tai galima būti

sieti su pakankamai nedideliu remiamų kiaulių skaičiumi, nes 2012 m. parama buvo suteikta 130

Lietuvos vietinių ir baltųjų kiaulių. Be kiaulių, sumažėjo ir vištinių žąsų skaičius (2012 m.

paramą gavo tik du vištinių žąsų augintojai). Šiuo metu išmoka už kiaules yra maždaug trečdaliu

mažesnė nei už galvijus. Tikėtina, kad toks skirtumas skatina imtis galvijų veisimo ir nesudaro

prielaidų kiaulininkystės plėtrai. Bendrai vertinant, ši Programa įgyvendinama sėkmingai, jos

indėlis saugojant nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulius ir naminius paukščius yra didelis,

siūloma padidinti kompensacines išmokas kiaulėms ir vištinėms žąsims.

„Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programos“ tikslas yra padėti pasiekti gerą

būklę vandens telkiniuose, kurie dėl ypač didelio neigiamo žemės ūkio veiklos poveikio

(vandens taršos maistinėmis ir organinėmis medžiagomis) yra priskirti telkiniams, kurių geros

būklės gali nepavykti pasiekti iki 2015 m. (kaip reikalaujama pagal Bendrosios vandens politikos

direktyvą 2000/60/EB ir LR Vandens įstatymą).

Pagal šią Programą buvo siekiama paremti 23 tūkst. ha. 2012 m. duomenimis, parama

buvo skirta tik 664 ha. Tai leidžia teigti, kad „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo

programos“ tikslas pasibaigus 2007–2013 m. programiniam laikotarpiui nebus pasiektas. Čia

25

atkreipiamas dėmesys ne tik į kompensacinių išmokų peržiūrėjimą, bet ir į kiekybinį rodiklių

teisingesnį prognozavimą.

2.1 lentelė. „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programos“ deklaruoti žemės plotai, ha

Programa 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas 0 476 308 384 481 665

Šaltinis: ŽŪM duomenys

Pagal Aplinkos apsaugos agentūros paskelbtą paviršinių rizikos vandens telkinių sąrašą,

2008 m. Lietuvoje buvo 5566 rizikos vandens telkiniai. Šia Programa siekiama tokių vandens

telkinių skaičių sumažinti 4 proc. Tai reiškia, įgyvendinus „Rizikos vandens telkinių būklės

gerinimo programą“, turėtų pagerėti 223 telkinių būklė, kurių plotas – 23000 ha. Atsižvelgiant į

plotus, kuriems 2007–2012 m. buvo skirta parama, mažai tikėtina, kad šis skaičius bus pasiektas.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje 2010 m. buvo 85 upės, kurių būklė

vertinama kaip gera, o 2011 m. jų skaičius sumažėjo iki 58. Taigi, stebint šias tendencijas,

galima daryti išvadą, kad Programos tikslai tik iš dalies bus įgyvendinti.

Programos „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ tikslas yra

paskatinti žemdirbius, auginančius vaisius ir daržoves, diegti aplinkai palankesnes gamybos

technologijas ir mažinti aplinkos taršą. Dalyvaujantys programoje „Tausojanti aplinką vaisių ir

daržovių auginimo sistema“ žemės ūkio veiklos subjektai vaisius ir daržoves augina laikantis

griežtesnių nei įprastiniai privalomi išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat

jų perdirbtų produktų specifikacijoje išdėstytų reikalavimų, yra sertifikuoti ir turi tai patvirtinantį

sertifikatą. Kadangi ši programa pradėta įgyvendinti tik 2012 m., įvertinti kompensacinių išmokų

poveikį jos tikslams ir uždaviniams yra per anksti. Galima pažymėti tik tai, kad pagal šią

Programą 2012 m. buvo deklaruotas 2801,17 ha, o tikslas yra 3000 ha.

II.2. EKOLOGINIS ŪKININKAVIMAS

26

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=419010

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=419010

Programos „Ekologinis ūkininkavimas“ bendrasis tikslas yra remti ekologinį

ūkininkavimą, kaip gamybos sistemą, kuri užtikrina kokybiškų maisto produktų, turinčių geras

perspektyvas rinkoje, gamybą.

VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, ekologinės gamybos plotas nuo 2007 m. stabiliai augo ir

2012 m. siekė beveik 163 tūkst. ha. Kadangi šiuo metu ekologinės gamybos plotai sudaro 4,8

proc. šalies žemės ūkio naudmenų, galima teigti, kad Programos tikslas (170 tūkst. ha arba 5

proc. žemės ūkio naudmenų) pasibaigus 2007–2013 m. programiniam laikotarpiui bus pasiektas.

Svarbu pažymėti, kad prie šios Programos sėkmingo įgyvendinimo daug prisideda

kompensacinės išmokos.

2007 2008 2009 2010 2011 20120

20000

40000

60000

80000

100000

120000

140000

160000

180000

2300

2400

2500

2600

2700

2800

2900

125457 127362134955

149096157995 162655

Plotas, ha Ūkių skaičius

2.10 pav. Ekologinės gamybos ploto ir ūkių skaičiaus dinamika 2007–2012 metais

Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

Ekologiškų produktų gamyba taip pat rodo teigiamus pokyčius. Pavyzdžiui, ekologiško

žaliavinio natūralaus riebumo pieno 2010 m. spalio mėn., palyginti su 2009–ųjų spalio mėn.,

buvo supirkta 254 t arba 35 proc. daugiau, ekologiškų grudų supirkimas padidėjo nuo 10 tūkst. t

2010 m. iki 30 tūkst. t 2011 m. Tačiau svarbu pažymėti, kad per tą patį laikotarpį ekologiškų

grūdų eksportas padidėjo 19 tūkst. t. Tokia situacija susidaro dėl didesnių ekologiškos

27

produkcijos kainų užsienio šalyse. Ekologiškų grūdų kainų Lietuvoje analizė rodo, kad, palyginti

su įprastinės gamybos grūdais, jos yra 15–30 proc. didesnės.

II.3. PIRMASIS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU

Priemonės „Pirmasis žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ tikslas yra

skatinti žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamos žemės apželdinimą mišku kaip alternatyvų

žemės panaudojimą, skatinti miškininkystės plėtrą ir miškų vaidmenį mažinant klimato kaitą,

užtikrinti vietos aplinkos sąlygų gerinimą ir padėti spręsti nedarbo problemas kaimo vietovėse.

2007–2011 m. apželdinto mišku žemės ploto rodiklis buvo pasiektas 42 proc., o vidutinis

apželdinto sklypo plotas siekė 4,1 ha. Daugiausia buvo įveista lapuočių medžių (52 proc. viso

apželdinto ploto), nes už šią medžių rūšį buvo skiriamos didesnės išmokos. Svarbu pažymėti, kad

planuota buvo didesni spygliuočių miškų plotai. Mažiausiai populiarūs analizuojamu laikotarpiu

buvo trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai, už kuriuos nemokamas metinis priedas dėl

nevykdomos žemės ūkio veiklos prarastoms pajamoms padengti. Reikia paminėti, kad spartesnį

apželdinimą mišku apsunkina kompensacinis paramos mokėjimo būdas, nes miško įveisimui

reikia naudoti gana dideles nuosavas lėšas. Priemonės įgyvendinimas prisidėjo prie šalies

miškingumo gerinimo, bet šis poveikis buvo pakankamai nedidelio masto. 2007–2011 m. pagal

priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įveistas miškų plotas sudarė

0,19 proc. viso šalies miškų ploto arba 0,07 proc. šalies teritorijos. Siekiama, kad šis rodiklis

sudarytų 0,15 proc. šalies teritorijos.

II.4. PIRMASIS NE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES IR APLEISTOS ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU

Priemonės „Pirmasis ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės apželdinimas

mišku“ tikslas yra skatinti ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės apželdinimą mišku kaip

alternatyvų žemės naudojimo būdo, skatinti miškininkystės plėtrą ir jos vaidmenį mažinant

klimato kaitą, gerinti vietos aplinkos sąlygas ir padėti spręsti nedarbo problemas kaimo

vietovėse.

2007–2011 m. apželdinto mišku žemės ploto rodiklis buvo pasiektas 63 proc., daugiausia

įveisiant lapuočių medžių (55 proc. viso pagal priemonę apželdinto ploto) ir mišrių želdinių (40

proc. įveisto miško). Pagal įveistų medžių rūšinę sudėtį buvo siekiama prisidėti prie Lietuvos

28

miškininkystės politikos tikslų įgyvendinimo, skatinant veisti mišrius miškus, kuriuose vyrautų

lapuočiai medžiai. Kaip ir žemės ūkio paskirties žemės atveju, yra suplanuota įveisti didesnį

spygliuočių plotą, tačiau dėl mažesnių kompensacinių išmokų šie želdiniai analizuojamu

laikotarpiu buvo mažiau populiarūs ir tikslinis rodiklis buvo pasiektas tik 6 proc. Šis patyrimas

rodo, kad 2014 – 2020 m. reikėtų peržiūrėti kompensacines išmokas, reikalavimus pareiškėjams

ir kitas procedūras.

Ši priemonė prisidėjo prie miškingumo 2007–2011 m. Lietuvoje didinimo (1.11 pav.).

2006 2007 2008 2009 2010 201132.4

32.5

32.6

32.7

32.8

32.9

33

33.1

33.2

33.3

33.4

32.7

32.8

32.9

33.1

33.2

33.3

proc

.

2.11 pav. Lietuvos miškingumas, proc.Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys

Kadangi pagal šią priemonę šalies miškų teritoriją siekiama padidinti 0,2 proc., todėl

2011 m. pasiektas rodiklis atrodo pakankamai geras. Taigi kompensacinių išmokų poveikis

vertinamas teigiamai.

II.5. MIŠKŲ APLINKOSAUGOS IŠMOKOS

Priemonės „Miškų aplinkosaugos išmokos“ bendrasis tikslas yra finansiškai skatinti

miškų savininkus vykdyti aplinkosaugos požiūriu tinkamesnę miškų ūkio veiklą, išsaugoti

kertines miško buveines (KMB) ir ugdyti miško savininkų ekologinį sąmoningumą, išsaugoti

aukštos kokybės biologinę įvairovę miško buveinėse.

29

Vertinant priemonės įtaką miškų ūkiui, pastebėtina, kad 2007–2011 m. ji buvo gana

nedidelė: pagal priemonę paremtas plotas sudarė tik 0,08 proc. viso šalyje esančio privačių

miškų ploto, kuris siekia 837 tūkst. ha. Tačiau svarbu paminėti neformaliąją priemonės funkciją

– aplinkosauginį miško savininkų švietimą, skatinant juos prisiimti kraštovaizdžio ir aplinkos

išsaugojimui reikalingus, nors teisės aktuose ir nenumatytus, įsipareigojimus.

Priemonės įgyvendinimui daugiausia įtakos turėjo bendras medienos žaliavos kainų

augimas, kuris didino privačių miškų savininkų suinteresuotumą užsiimti miškų kirtimu ir

atitinkamai mažino norą taikyti veiklos apribojimus turimose miško valdose. Lietuvos miško

savininkų asociacijos duomenimis, apvaliosios medienos kaina 2011 m., palyginti su 2010–

aisiais, padidėjo daugiau nei 20 proc. Miškininkystės, medienos ruošos produktų ir susijusių

paslaugų eksporto vertė 2011 m., palyginti su 2010–aisiais, padidėjo 63 proc. ir siekė 134,962

mln. EUR bei net viršijo 2007 m. apimtis, kuomet medienos ruošos produktų eksporto vertė

buvo didžiausia nuo Lietuvos įstojimo į ES (117,585 mln. EUR).

Vertinant miškų ploto, už kurį išmokėtos miškų aplinkosaugos išmokos, tikslinio rodiklio

pasiekimą, paminėtina, kad 2007–2011 m. buvo pasiekta tik 6 proc. numatyto rodiklio, o

paremtas plotas sudarė 745 ha. Vidutinis plotas, už kurį mokama kompensacinė išmoka, buvo

mažas ir siekė 4,4 ha. Apie nedidelį miškų aplinkosaugos išmokų poveikio mastą, siekiant plėtoti

aplinkosaugos požiūriu tinkamesnį ūkininkavimą, galima spręsti lyginant paremtą neplynų

kirtimų plotą (454 ha) su vidutiniškai per metus šalyje plynai iškertamų miškų plotu (apie 7

tūkst. ha), kurių santykis sudaro tik 6,4 proc. Pagal priemonę paremtas išsaugotų KMB

privačiuose miškuose plotas (291 ha) sudarė 8,3 proc. viso privačiuose miškuose nustatyto KMB

ploto. Atsižvelgiant į nedidelį šios priemonės produkto rodiklių pasiekimą, galima teigti, kad

paramos poveikis pagrindiniams aplinkosauginiams tikslams, išreikštiems rezultato rodikliu

(pvz., biologinės įvairovės išsaugojimui, kovai su klimato kaita), buvo minimalus.

Pagrindinės mažo šios priemonės populiarumo priežastys, visų pirma, yra susijusios su

nedideliu smulkių miško valdų savininkų (vidutinis miško valdos dydis siekia apie 4 ha)

suinteresuotumu už esamą kompensacinę išmoką prisiimti savanoriškus aplinkosauginius

įsipareigojimus turimuose miškuose, nes gaunama išmoka nėra didelė, o priemonės pareiškėjams

taikomi tinkamumo kriterijai nėra adekvatūs paramos dydžiui. Antra, kai kuriais atvejais KMB

savininkai nežino, kad jų valdose yra tokių buveinių, todėl ir nepretenduoja į pagal priemonę

teikiamą paramą. Trečia, tik dalis KMB yra teisės aktų saugomose teritorijose, o likusioms

30

buveinėms teisės aktuose jokie veiklos apribojimai nėra nustatyti, todėl privačių miškų

savininkai vykdo juose ūkinę veiklą. Kompensacinių išmokų dydžiai yra kelis kartus mažesni už

vykdant miško kirtimus gaunamas pajamas. Ketvirta, priemonė yra nauja ir nebuvo

įgyvendinama 2004–2006 m. programiniu laikotarpiu, todėl potencialiems pareiškėjams trūksta

informacijos apie paramos teikimo sąlygas. Siekiant didinti priemonės populiarumą ir kelti

miško savininkų ekologinį sąmoningumą, reikėtų vykdyti informacijos sklaidos kampaniją apie

savanoriškų aplinkosauginių įsipareigojimų prisiėmimo galimybes ir jų teikiamą naudą.

II.6. „NATURA 2000“ IŠMOKOS IR IŠMOKOS, SUSIJUSIOS SU DIREKTYVA 2000/60/EB (PARAMA „NATURA 2000“ VIETOVĖSE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES

ŽEMĖJE)

Priemonės „Natura 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB

(parama „Natura 2000“ vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje)“ tikslas yra padėti spręsti

konkrečius sunkumus, patiriamus atitinkamose vietovėse dėl direktyvų 79/409/EEB, 92/43/EEB

ir 2000/60/EB įgyvendinimo, taip padedant gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir ugdyti

vietos bendruomenių ekologinį sąmoningumą.

Teikiant paramą pagal šią priemonę, sudaromos sąlygos spręsti sunkumus, kylančius

saugomose teritorijose dėl Laukinių paukščių ir Natūralių buveinių direktyvų įgyvendinimo, o

šie sunkumai dažniausiai būna susiję su „Natūra 2000“ teritorijose ūkininkaujančių asmenų

veiklos apribojimais, mažinančiais jų gaunamas pajamas ir didinančias veiklos išlaidas. „Natura

2000“ teritorijose, siekiant apsaugoti gyvūnų ir augalų rūšis bei natūralių buveinių plotus,

taikomi ūkininkavimo apribojimai numatyti specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose,

saugomų teritorijų nuostatuose ir jų valdymo planuose. Teritorijos naudojimas ūkininkavimui

išlaikomas ankstesnių apimčių, jei jis nedaro ilgalaikio neigiamo poveikio natūralioms rūšims ir

buveinėms. Kompensuojant dėl taikomų apribojimų prarastas pajamas ar padidėjusias išlaidas,

ūkininkai skatinami rūpintis savo žemės ūkio valdomis ir jų neapleisti. 2007–2011 m. pagal

priemonę paremtas žemės ūkio paskirties žemės plotas sudarė 13 proc. ŽŪN ploto, esančio

„Natura 2000“ teritorijose, todėl priemonė prisidėjo prie geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės

išlaikymo saugomose teritorijose.

2007–2011 m. paremtų valdų skaičiaus rodiklis buvo viršytas ir pasiektas 215 proc.,

tačiau paremto žemės ūkio paskirties ploto, kuriame taikomi apribojimai, rodiklis pasiektas 35

31

proc. (parėmus didesnį nei 18 tūkst. ha plotą). Paremtų žemės ūkio valdų savininkų ir ploto tikslų

įgyvendinimo netolygumai susidarė dėl mažo privačių žemės ūkio paskirties valdų ploto.

Vertinant priemonės rezultato rodiklių įgyvendinimo mastą, pastebėtina, kad priemonės

įgyvendinimas prisidėjo prie visų sėkmingos žemėvaldos vietovių parametrų įgyvendinimo, t. y.

turėjo teigiamą poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui, vandens ir dirvožemio kokybės

gerinimui, atskirties ir žemės apleidimo mažinimui, kovai su klimato kaita.

Galima išskirti keletą priežasčių, kurios riboja dar didesnį pareiškėjų aktyvumą pagal šią

priemonę. Pirma, mažas išlaidų ir naudos santykis, kadangi į daugelio privačios žemės savininkų

valdas patenkantis „Natura 2000“ plotas nėra didelis (iki 1 ha), todėl išmokos už šį plotą yra

mažesnės nei laiko ir kitos sąnaudos, reikalingos dokumentams dėl išmokų gavimo parengti.

Antra, padidėjusi administracinė našta, nes 2011 m. daliai pareiškėjų atsirado būtinybė turėti ir

įgyvendinti tręšimo planus, vesti buhalterinę apskaitą, valdoje naudojamų trąšų ir augalų

apsaugos produktų žurnalus. Trečia, aplinkosauginio raštingumo stoka, nes dėl nepakankamos

informacijos bazės gamtotvarkos politikos, teisinio ir ekonominio reguliavimo, saugomų

teritorijų tvarkymo ir valdymo srityse tiek pareiškėjai, tiek juos konsultuojantys savivaldybių

(seniūnijų) darbuotojai ne visuomet tinkamai supranta priemonės tikslus. Ketvirta, netinkama

gamtotvarkos planavimo praktika, vykdoma „iš viršaus į apačią“, nesudarant tinkamų galimybių

procese dalyvauti saugomų teritorijų darbuotojams ir vietos gyventojų bendruomenėms.

II.7. „NATURA 2000“ IŠMOKOS (PARAMA „NATURA 2000“ VIETOVĖMS MIŠKUOSE)

Priemonės „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėms miškuose)“ tikslas

yra užtikrinti sėkmingą direktyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB įgyvendinimą, teikiant specialią

paramą privačių miškų savininkams, siekiant padėti jiems spręsti konkrečias problemas,

kylančias dėl šių direktyvų įgyvendinimo, taip pat padėti gerinti gyvenimo kokybę kaimo

vietovėse ir ugdyti vietos bendruomenių ekologinį sąmoningumą.

„Natura 2000” teritorijų tinklas – tai svarbiausias ES taikomas biologinės įvairovės

išsaugojimo mechanizmas, todėl aktualu, kad „Natura 2000“ teritorijoms priklausančiuose

miškuose būtų laikomasi tęstinio miškų valdymo užtikrinimo reikalavimų. Šių saugomų teritorijų

steigimo dokumentuose yra numatyti ūkininkavimo ir miško kirtimų veiklos apribojimai, kurie

gerina retų ir nykstančių gyvūnų bei augalų, natūralių ir pusiau natūralių buveinių apsaugos

32

būklę, tačiau mažina ūkininkų ar miškų savininkų gaunamas pajamas, reikalauja didesnių veiklos

išlaidų. Siekiant kompensuoti „Natura 2000“ teritorijų tinklui priklausančių miškų savininkų

prarastas pajamas dėl taikomų pagrindinių kirtimų uždraudimo, pagal 224 priemonę skiriamos

išmokos kompensuoti prarandamai medyno grynajai vertei – visoms pajamoms, kurios būtų

gautos, iškirtus esamą medyną, bei ilgo laikotarpio ateities pajamoms.

2007 – 2011 m. laikotarpiu buvo paremta daugiau nei 3 tūkst. ha miškų ūkio paskirties

žemės plotas ir pasiekta 4 proc. planuoto rodiklio. Svarbu pažymėti, kad pagal priemonę

paremtas miškų plotas sudarė vos 0,64 proc. viso miškų ploto, priskiriamo „Natura 2000“ tinklui,

todėl priemonės poveikis miškų išsaugojimui „Natura 2000“ teritorijose buvo minimalus.

Analizuojant priemonės rezultato rodiklių įgyvendinimą, pastebėtina, kad visame paremtame

plote buvo prisidėta prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir dirvožemio kokybės gerinimo,

tačiau dėl ženkliai mažesnio nei planuota paremto ploto nustatyti tiksliniai rodikliai buvo pasiekti

pakankamai maža apimtimi.

Galima išskirti keletą nepakankamo priemonės populiarumo priežasčių. Pirma, nepalanki

miškų ūkio valdų struktūra, nes privatūs miškų ūkiai Lietuvoje yra labai maži, o jų skaičius

šalyje siekia apie 254 tūkst. Miškų valdos iki 5 ha sudaro 40 proc. visų privačių miško valdų

ploto ir jungia 84 proc. savininkų. Be to, daugelis miško valdų jungtinės ar dalinės bendrosios

nuosavybės teise priklauso keletui savininkų, todėl jose nėra vykdoma miškų ūkio veikla. Antra,

„Natura 2000“ išmokos skiriamos už saugomos teritorijos plotą ir joje taikomus aplinkosaugos

apribojimus, tačiau paramos suma, skiriama už pakankamai griežtų reikalavimų įgyvendinimą,

nėra didelė ir nemotyvuoja miško savininkų siekti paramos. Ribojantis veiksnys taip pat yra

sudėtingas paramos administravimo procesas. Trečia, dažnai miško savininkai net nežino, kad jų

miško valdos patenka į „Natura 2000“ tinklą. Informaciją apie valdos priklausymą saugomoms

teritorijoms miškų savininkai dažniausiai gauna tuomet kai kreipiasi dėl leidimo kirsti mišką.

Galima daryti išvadą, kad yra būtina peržiūrėti išmokų dydžius, kadangi šiuo metu tikslai

nėra pasiekiami. Prie priemonės patrauklumo pareiškėjams didinimo taip pat galėtų prisidėti

tęstinė paraiškų rinkimo procedūra, renkant jas ištisus metus, nes šiuo metu galiojanti paraiškų

rinkimo tvarka ne visuomet yra palanki miškų savininkams.

II.8. IŠMOKOS ŪKININKAUJANTIEMS VIETOVĖSE SU KLIŪTIMIS, IŠSKYRUS KALNUOTAS VIETOVES (MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS)

33

Priemonės „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas

vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“ bendrasis tikslas yra išsaugoti kraštovaizdį,

biologinę įvairovę bei palaikyti gyvybingą kaimo bendruomenę mažiau palankiose ūkininkauti

vietovėse. Svarbu pažymėti, kad šia priemone ypač siekiama suvienodinti pajamas tarp skirtingų

kaimo vietovių gyventojų.

2011 m. parama buvo skirta 782 tūkst. ha plotui. Tai pakankamai geras rezultatas, nes

šios priemonės tikslas yra 1000 tūkst. ha.

2007 2008 2009 2010 2011-200

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

MPUV pelnas su subsidijomis PUV pelnas su subsidijomisMPUV pelnas be subsidijų PUV pelnas be subsidijų

2.12 pav. MPŪV ir PŪV rezultatinių rodiklių dinamika 2007–2011 metaisŠaltinis: ŪADT duomenys

Iš paveikslo matyti, kad 2007 ir 2011 m. palankių ir nepalankių ūkininkavimui vietovių

ūkininkų pelnas buvo beveik vienodo dydžio, kas leidžia teigti, kad šios išmokos savo funkciją

atliko. Tačiau 2009 ir 2010 m. MPŪV ūkininkų bendrasis pelnas buvo gerokai didesnis, palyginti

su ūkininkaujančiais palankesnėse vietovėse. Tokia padėtis susiklostė dėl to, kad minėtais metais

bendrasis pelnas be subsidijų buvo sumažėjęs ir beveik susilyginęs skirtingose vietovėse, tad

papildomos išmokos MPŪV ūkininkams sudarė palankesnę finansinę situaciją. Todėl remiant

ūkininkus reikėtų stebėti ne tik žemės derlingumą, bet ir pajamas, nes nepalankių ūkininkavimui

vietovių ūkininkai gali gauti pajamų ne vien iš žemės ūkio, bet ir iš kitų veiklų.

34

Apibendrinant galima teigti, kad dėl didelio paremtų valdų skaičiaus ir kompensacinių

išmokų indėlio parama pagal priemonę užtikrino pakankamą pajamų lygį daugeliui MPŪV

ūkininkaujančių kaimo gyventojų, tačiau palyginti mažai prisidėjo prie gyventojų migracijos

stabdymo, demografinės padėties mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse gerinimo, kaimo

bendruomenės gyvybingumo išlaikymo. Šiems procesams pagerinti reikalingos kompleksinės

priemonės, neužtenka vien kompensacinių išmokų.

35

III. ES ŠALIŲ TAIKOMŲ AGRARINĖS APLINKOSAUGOS PRIEMONIŲ IŠMOKŲ NUSTATYMO METODIKŲ PALYGINAMOJI ANALIZĖ

Įvertinant ES šalių taikomų kompensacinių priemonių išmokų nustatymo metodikas, visų

pirma, buvo pasirinktos tos šalys, kurios turi analogiškas Lietuvai 2007-2013 m. Kaimo plėtros

programos „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemones. Antras pasirinkimo kriterijus – panašios

gamybinės ir ekonominės sąlygos. Čia išskirtina Lenkija, kuri be minėtų sąlygų viešai paskelbusi

medžiagą apie kompensacinių išmokų nustatymo metodus. Trečia, tyrinėtos ir tos šalys, kurios

pasirinko Lietuvai aktualią priemonę „Gyvūnų gerovė“, kurios šalyje minėtu laikotarpiu nebuvo. Visos

pasirinktos šalys turi ilgalaikę kompensacinių išmokų skaičiavimo patirtį, įskaitant ir priešįstojiminį į

ES laikotarpį. Žemiau pateikiama analizė pagal atskiras taikomų kompensacinių priemonių išmokas.

Atlikti tyrimai parodė, kad skaičiuojant kompensacinių išmokų dydžius galima išskirti tris

pagrindinius ir vieną „hibridinį – suvestinį“ metodologinius principus:

lyginant faktinius ūkio dalyvaujančio ir nedalyvaujančio schemoje bendrąjį pelną (gross

margins);

kai nedalyvaujantis schemose ūkis imamas, kaip išeities taškas ir dalyvaujančiam ūkiui

taikomi kai kurie to ūkio išlaidų ir pajamų elementų koregavimai;

ad hock principas, kai taikomas specifinis metodas konkrečiai problemai spręsti;

„Hibridinis – suvestinis“ - kai taikomi tuo pat metu keli aukščiau paminėti principai.

Visais atvejais yra lyginamos dviejų grupių ūkių, turinčių tuos pačius ūkininkavimo modelius,

nedalyvaujančių ir dalyvaujančių schemose visi išlaidų ir pajamų elementai ir apskaičiuojamas

bendrasis pelnas abejoms ūkių grupėms. Teigiama, kad susidarantis skirtumas ir yra ūkio dalyvavimo –

nedalyvavimo schemoje pasekmė.

III. 1. AGRARINĖ APLINKOSAUGA IR KLIMATAS

III.1.1. Šlapynių tvarkymas

Škotijoje išmoka už šlapynių tvarkymą apskaičiuojama darant prielaidą, kad dėl ganyklų

teritorijos sumažėjimo, viename hektare vidutiniškai 2,5 avims prireikia papildomos ganymosi

36

teritorijos. Tai sudaro apie 0,33 ha. Pati išmoka susideda iš trijų komponentų. Didžiausią dalį sudaro

žemės nuomos mokestis, kuris yra lygus 63 EUR. Be to, išnuomota ganykla reikalauja priežiūros, o

šios sąnaudos apskaičiuojamos valandinį darbo įkainį dauginant iš priežiūrai skirto laiko. Ši dalis lygi

60 EUR. Paskutinė dalis yra avių transportavimas – 7 EUR. Škotijoje išmoka už šlapynių tvarkymą yra

130 EUR.

Suomijoje kompensacinės išmokos apskaičiavimo principai iš esmės skiriasi nuo Škotijos. Čia

pagrindinę sąnaudų dalį sudaro susikaupusio dumblo lygio kontrolė, dumblo šalinimas ir

transportavimas, šlapynės ir gretimų žemių augmenijos šienavimas. Pajamos už nušienautą žolę ir jos

realizavimo (pvz. transportavimo) sąnaudos laikomos lygiomis. Prie sąnaudų taip pat priskiriama

tvarkymo plano parengimas, išlaidos konsultacijoms, su tuo susijusios sandorių sąnaudos, tokios kaip

informacijos paieška ir sutarčių sudarymas. Kompensacinė išmoka už šlapynių tvarkymą yra 450 EUR.

Švedijoje kompensacinė išmoka apima papildomas šlapynių tvarkymo išlaidas ir

alternatyviuosius žemės kaštus. Išmoka grindžiama valdymo ir priežiūros išlaidomis, sumažėjusiu

derliumi ir išlaidomis, patiriamomis laikantis tam tikrų apribojimų. Derliaus nuostoliai įvertinami

remiantis vidutiniu derlingumu iš pelningiausių alternatyvų naudojimo (grūdų gamyba). Vietovėse, kur

derliaus nuostolis yra gerokai didesnis nei vidutinis, yra galimybė gauti papildomą išmoką. Šlapynių

priežiūra apima atkasimus, vamzdžių ir šulinių priežiūrą ir pakeitimus, įtekančių ir ištekančių vandenų

valymą, nepageidaujamos augmenijos šalinimą, transportavimo paslaugas. Sąnaudos įtrauktos į

apskaičiavimą apima darbo jėgos ir su technika susijusias sąnaudas. Švedijoje išmoka ganykloms yra

panaši į Suomijos – 167 EUR. Tačiau išmoka už ariamos žemės plotus yra gerokai didesnė – 333 EUR.

III.1.2. Ražienų laukai per žiemą

Kompensacinė išmoka yra apskaičiuojama grindžiant ją veiklos rezultatų skirtumais taikant

veiklos reikalavimus pagal priemonę atitinkančius ir tradicinius gamybos būdus. Papildomos išlaidos ir

negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į reikalavimą, kad po derliaus nuėmimo yra

paliekamos ražienos iki kitų metų kovo mėnesio. Be to, draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus

ir chemines trąšas ražienų lauke po derliaus nuėmimo. Daroma prielaida, kad prarandama 15% pasėlių,

nes pasikeitė produkcijos struktūra ir laukas ariamas pavasarį. Sėjos data yra vėlesnė, todėl pasėliai gali

būti paveikti ligų ir piktžolių.

37

3.1 lentelė. Kompensacinės išmokos „Ražienų laukai per žiemą“ apskaičiavimas Latvijoje

Tablo 3.1. Compensatory payment “Stubble field in winter period” calculation in Latvia

Augalai/Crop Bendrasis pelnas / Gross margin LVL/ha

Pasėlių dalis / share of spring crops, %

Bendras pelnas pasėlių daliai / Gross margin LVL/ha to % of spring crops

Pajamos / Incomes

Pasėlių praradimas / Lost crop -15%

Bendras pelnas – pasėlių praradimas / Gross margin – lost crop

Bendras pelnas – pasėlių praradimas pasėlių daliai / Gross margin – lost crop to % of spring crop

Vasariniai kviečiai / Spring wheat

84,21 16,16 13,61 407 61,05 23,16 3,74

Vasariniai miežiai / Spring barley

22,08 42,68 9,42 300 45 -22,92 -9,78

Avižos / Oat -21,15 17,7 -3,74 220 33 -54,15 -9,58Grikiai / Buckwheat

-18,15 3,06 -0,56 186 27,9 -46,05 -1,41

Pavasariniai rugiai / Spring rape

44,47 14,06 6,25 364 54,6 -10,13 -1,42

Bulvės / Potatoes

651,3 6,34 41,29 1870 280,5 370,8 23,51

Iš viso / Total 100 66,27 5,06Kompensacinė išmoka / Compensatory payment LVL 61,21Kompensacinė išmoka / Compensatory payment EUR 87

Šaltinis: Latvijos kaimo plėtros programa 2007-2013 / Source: Latvian rural development programme 2007-2013

Bulgarijoje analogiška išmoka yra lygi 61 EUR. Apskaičiavimo principai yra panašūs į

Latvijos, kuomet kompensuojama tik sumažėjęs derlingumas dėl paliktų ražienų.

3.2 lentelė. Kompensacinės išmokos „Ražienų laukai per žiemą“ apskaičiavimas Škotijoje

Table 3.2. Compensatory payment “Stubble field in winter period” calculation in Scotland

Prarastos pajamas / Income foregone

Bendrasis pelnas / Gross MarginŽieminių kviečių bendrasis pelnas / Gross Margin of winter wheat £434.00

Žieminių miežių bendrasis pelnas / Gross Margin of winter barley £385.00

Vasarinių miežių bendrasis pelnas / Gross Margin of spring barley £282.00

Bendroj pelno vidurkis / Gross Margin average £367.00

15% derliaus sumažėjimas / 15% yield reduction £55.05Papildomos išlaidos / Additional costs

Papildomos džiovinimo išlaidos / Additional drying costs £18.93

Papildomos dirvos ruošimo išlaidos / Additional dressing costs £18.13

38

Rangovo mokestis už lauko arimą pavasarį, kai įprasti ūkio darbuotojai vykdo kitas piko laikotarpio veiklasContractor's charge for ploughing field in spring-time when regular farm staff engaged in other peak-time activities

£42.00

50% rangovo mokesčio, darant prielaidą, kad pusę ražienų laukų pavasarį bus suarta, panaudojant vidinius darbo jėgos resursus50% of Contractor's charge, assuming that farmers will plough at least 50% of their spring crop stubbles in the springtime using their own labour/farm staff.

£21.00

Sutaupytos išlaidos / Costs saved

Herbicidų ir insekticidų purškimo išlaidos / Spraying (herbicides & insecticides) costs

£-16.60

Iš viso / Total

£96.52/140 EUR

Šaltinis: Škotijos kaimo plėtros programa 2007-2013 / Source: Scottish rural development programme 2007-2013

Škotijoje kompensacinė išmoka apskaičiuojama kiek sudėtingiau nei Latvijoje. Čia yra

atsižvelgiama ne tik į sumažėjusį derlingumą, bet ir į papildomas bei sutaupytas išlaidas. Ši dalis

sudaro beveik pusę visos išmokos Škotijoje, tad ji gerokai didesnė nei dvejose prieš tai aptartose

valstybėse.

III.1.3. Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje

Čia pateiksime „Apsauginių juostų“ (Buffer zones) programos KI skaičiavimo patirtį Lenkijoje

Šioje programoje yra numatytos 4 veiklos. Apsauginė juosta – tai 2 arba 5 m. išilginė žalioji juosta

aplink saugomą vandens telkinį, siekiant apsaugoti jį nuo taršos. Čia aptarsime vieną – 2 metrų

apsauginės juostos formavimą. Veiklai nustatyti reikalavimai:

žalioji juosta turi būti ne mažesnė, kaip 2 m. pločio;

turi būti šienaujama vieną kartą per metus arba bent jau 1 kartą per 2 metus iki rugsėjo 30 d.

išsaugant ten augančius krūmus ir medžius;

trąšos ir cheminės medžiagos neturi būti naudojamos;

privaloma nušienautą masę pašalinti ne vėliau kaip per 2 savaites.

Be to, ūkis, dalyvaudamas schemoje, turi prisiimti įsipareigojimus palaikyti pievų, ganyklų ir

kraštovaizdžio elementų, nenaudojamų žemės ūkio produkcijos gamybos tikslams, geroje agrarinėje

būklėje.

Išmokų skaičiavimo schema yra pateikiama lentelėje.

39

3.3. lentelė. Išmokos dydžio apskaičiavimo apsauginėms juostoms metodikos schema Lenkijoje

Table 3.3. Methodics of payment calculation for buffer zones in Poland

Išlaidos /costs Nauda / BenefitPrarastos pajamos / Lost income

1. BP netekimas / Loss of standard gross Margin x2. Prarastos tiesioginės išmokos / Lost area payment x3. Prarastos MPŪV išmokos / Loss of LFA payment x

Papildomos išlaidos /Additional costs4. Šienavimas / mowing x5. Nušienautos žolės pašalinimas / removal of cut biomass x

Papildomos pajamos / Additional income6. Šieno kraikui vertė / Value of hay for bedding x

Apskaičiuotas pajamų ir išlaidų skirtumas / Estimated balance of costs and benefits 2243 PLN

Siūlomas KI dydis /Proposed level of premium (82 proc.) 2243 PLN/ha (574,6 EUR/ha)Šaltinis: RDP2007-2013 of Poland3, annex 10, package 9. Buffer zones

BP netekimas apskaičiuojamas išimtam iš žemės ūkio gamybos plotui Prarastos TI ir MPŪV

išmokos apskaičiuojamos išimtą plotą padauginus iš atitinkamų išmokų dydžio. Išlaidos šienavimui

nustatomas pagal MPŪV, kuriose yra dalis ir rankinio šienavimo. Nušienautos žolės pašalinimo

išlaidos, susijusios su nupjautos biomasės pašalinimu iš dirvos ir apskaičiuojamos darbo laiką

dauginant iš vidutinio valandinio įkainio. Šieno kraikui vertė – papildomos pajamos - apskaičiuojamos,

kaip šieno kiekio ir jo kainos sandauga.

Apibendrinant galima teigti, kad „Apsauginių juostų“ programos KI apskaičiuojama, kaip

prarastų pajamų (žemės išėmimas iš ŽŪN, prarastų TI ir MPŪV išmokų) ir papildomų išlaidų

(išlaidos šienavimui ir nušienautos biomasės pašalinimui iš lauko), o taip pat papildomai gautų

pajamų, kurios susidaro papildomai nušienautą biomasę išdžiovinus panaudojant kraikui,

skirtumas. Ji nediferencijuojama.

III.1.4. Dirvožemio ir vandens apsaugos programa

Atsižvelgiant į panašias gamtines ir gamybines sąlygas ir į tai, kad Lenkija detaliai 2007-

2013m. programoje pateikė „Dirvožemio ir vandens apsaugos programos“ KI nustatymo metodinius

principus, buvo pasirinkta ši šalis. Lenkijoje minėta programa turi tris veiklas. Čia aptarsime vieną iš

jų: „Žieminiai įsėliniai augalai (winter catch crop)“.

40

Reikalavimai: įsėlis žiemai po javų derliaus nuėmimo (winter cach crop); sėjamas nuėmus javų

derlių rugsėjo pabaigoje; galima tręšti tik organinėmis (natural) trąšomis; įsėlio biomasė turi būti

aparta, išskyrus beariminės sistemos taikymo atveju; leidžiama ganyti arba naudoti įsėlio biomasę

gyvulių šėrimui pavasarį. Be to, ūkis, dalyvaudamas schemoje, turi prisiimti įsipareigojimus: palaikyti

pievų, ganyklų ir kraštovaizdžio elementų, nenaudojamų žemės ūkio produkcijos gamybos tikslams,

geroje agrarinėje būklėje.

KI skiriamos atsižvelgiant į ŽŪN plotą:

100 proc. bazinio išmokos dydžio, kai plotas yra nuo 1 iki 100 ha;

50 proc. bazinio išmokos dydžio, kai plotas yra nuo 100,01 iki 200 ha;

10 proc. bazinio išmokos dydžio, kai plotas yra ≥ 200 ha;

Lentelėje žemiau pateikiame išmokos dydžio apskaičiavimo metodikos schemą.

3.4 lentelė. Išmokos apskaičiavimo metodikos schema veiklai „Žieminiai įsėliniai augalai“

Lenkijoje

Table 3.4 Methodology of payment calculation for winter cath crop in Poland

Rodikliai Išlaidos/ Cost Nauda / BenefitPrarastos pajamos / Lost ingome

1. BP iš „sėjomaininių augalų“ 30 proc. mažesnis / GM from subsequent harvest lower by 30 percent x

Papildomos išlaidos / Additional costs2. Sėklų pirkimas / purchase of seed x3. Sėjimo išlaidos / cost of plantation/sowing x

Papildomos pajamos / Additional income4. Mažesnis azoto poreikis ateinantiems metams / Reduction of

nitrogen dose for subsequent harvest x

Apskaičiuotas pajamų ir išlaidų skirtumas / Estimated balance of costs and benefits 751 PLN

Siūlomas išmokos dydis / Proposed level of premiums (82 proc.) 420 PLN/ha (107,6 EUR/ha)Šaltinis: RDP2007-2013 of Poland3, annex 10, package 8. Protection of soil and water

BP iš „sėjomaininių augalų“ 30 proc. mažesnis. Jis apskaičiuojamas vidutinį standartinį

bendrąjį pelną dauginant iš aukščiau minėto prarasto derliaus (30 proc.). Duomenis teikia Žemės ūkio

apskaitos Departamentas prie Žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto ir Dirvožemio ir augalų

institutas (Institute of Soil and Plant Cultivation in Pulawy).

Papildomą sėklų poreikį nustato Dirvožemio ir augalų institutas ir Žemės ūkio apskaitos

Departamentas prie Žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto. Vertine išraiška šis kiekis

apskaičiuojamas dauginant jį iš sėklos rinkos kainos. Papildomos sėjimo išlaidos apskaičiuojamos

darbo laiką, reikalingą pirmajam sėjimui, dauginant iš žmogaus darbo valandos vertės. Skaičiavimai 41

yra atliekami pagal Dirvožemio ir augalų instituto ir Žemės ūkio apskaitos Departamento prie Žemės

ūkio ir maisto ekonomikos instituto informaciją.

Nauda (papildomos pajamos), kuri gaunama dėl to, kad reikia mažiau tręšti azotinėmis

trąšomis apskaičiuojama padauginant sutaupytų azotinių trąšų kiekį iš jų kainos. Duomenys imami iš

Žemės ūkio apskaitos Departamento prie Žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto ir Dirvožemio ir

augalų instituto.

Ši išmoka yra diferencijuota pagal ŽŪN plotą ir siekia nuo 10 iki 100 proc. bazinės

apskaičiuotos išmokos sumos. Išmoka apskaičiuojama kaip prarastų pajamų (kultūros, kuri sėjama

sekančiais metais tame lauke derlingumas yra 30 proc. mažesnis), papildomų išlaidų (išlaidos

papildomai perkamai sėklai ir sėjos darbams) ir papildomai gautų pajamų (sutaupoma azoto trąšų

kitiems metams), susijusių su priemonės diegimu, skirtumu.

III.1.5. Tausojanti aplinką grūdinių kultūrų, vaisių ir daržovių auginimo sistema

Lietuvoje tausojantį ūkininkavimo būdą pradėta daugiau propaguoti ir remti tik prieš pora

metų. Kaimyninės šalys turi didesnes tradicijas, ypač šiuo požiūriu išskirtina Lenkija. Pateikiame

Lenkijos tausojančio ūkininkavimo valdymo sistemos (sustainable management system) veiklos

kompensacinių išmokų metodinius skaičiavimo principus. Šios veiklos esmė – saugoti aplinką nuo

žemės ūkio veiklos mažesnės ar didesnės taršos. Ūkis, dalyvaudamas šioje schemoje privalo:

rengti tręšimo (NPK ir Mg balansus dirvoje) ir sėjomainos planus;

šienauti ir ganyti daugiametes pievas ir ganyklas;

prisiimti įsipareigojimus puoselėti kraštovaizdžio elementus, kurie nėra naudojami žemės

ūkio produkcijos gamybos tikslais.

Šios išmokos mokamos atsižvelgiant į ŽŪN plotą:

100 proc. bazinio išmokos dydžio, kai plotas yra nuo 1 iki 100 ha;

50 proc. bazinio išmokos dydžio, kai plotas yra nuo 100,01 iki 200 ha;

10 proc. bazinio išmokos dydžio, kai plotas yra ≥ 200 ha;

Lentelėje žemiau pateikiame išmokos dydžio apskaičiavimo metodikos schemą.

42

3.5 lentelė. Išmokos dydžio apskaičiavimo metodikos schema Lenkijoje

Table 3.5. Methodical scheme of Payment calculation in Poland

Rodikliai / Indicators Vertė, Nac.valiuta;EUR/haPrarastos pajamos / Income lost

1. Prarastas bendrasis pelnas (pajamos-kintamosios išlaidos) dėl ekstensyvaus ūkininkavimo / income lost due to the extensive production

x

Papildomos išlaidos / Additional costs2. Dirvožemio tyrimas dėl NPK ir Mg nustatymo / Soil analysis x3. Tręšimo plano vidutinio dydžio ūkiui sudarymas / the cost of preparing

nitrate balanse for the average size of agricultural holdingx

Pajamų - išlaidų skirtumas /Estimated balance of costs and benefits 440 PLNSiūlomas išmokos dydis / Proposed level of premiums (82 proc.) 360 N (92,2 EUR / ha)

Šaltinis. RDP2007-2013 of Poland, Annex 10

Prarastos pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas vidutinio Bendrojo Pelno (standard gross

margin) ir Bendrojo Pelno, kuris gaunamas ekstensyviai ūkininkaujamose teritorijose. Informaciją

kompensacinių išmokų nustatymui teikia Centrinė Statistikos Valdyba ir Žemės ūkio apskaitos

Departamentas prie Žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto ir Nacionalinio tyrimo instituto.

Papildomos išlaidos dirvožemio tyrimui dėl NPK ir Mg nustatymo susidaro vieną kartą per

penkerius metus. Duomenys imami iš regioninių agrocheminių stočių. Tręšimo plano parengimo

išlaidos vienam vidutiniam ūkiui metams apskaičiuojamos pagal Lenkijos augalų ir dirvožemio

instituto teikiamą informaciją.

III.1.6. Nykstančių senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas

Išskirtinos Lenkijos, Ispanijos programos „Nykstančių senųjų veislių gyvulių ir naminių

paukščių išsaugojimas“ išmokų nustatymo metodikos.

Lenkijoje saugojamų gyvūnų sąraše – vietiniai galvijai, arkliai, avys ir kiaulės. Saugojami šių

veislių galvijai (Lenkijos raudonieji, Lenkijos baltnugariai, Lenkijos raudonieji-baltieji ir Lenkijos

juodieji-baltieji). Jiems skiriama 292 EUR/vnt. parama. Prie saugojamų arklių priskiriami Lenkijos,

Hucul, Mažosios Lenkijos, Šlionsko, Didžiosios Lenkijos, Sokolski, Štumski arkliai. Jiems nustatyta

384,2 EUR/vnt. parama. Pažymėtinas net 13 avių veislių saugojimas, kurioms paskirta vieninga 82/

EUR vnt. parama. Saugojamos trejų veislių kiaulės : Pulavska, Zlotnicka baltoji ir Zlotnicka dėmėtoji.

Paršavedėms nustatyta 146 EUR/vnt. parama.

43

3.6 lentelė. Nykstančių gyvūnų (galvijų) KI nustatymo metodika LenkijojeTable 3.6. Agri-environment Payment calculation in Poland for rare cattle

Priemonės rodikliai/ Measures undertaken Išlaidos/Cost Nauda/BenefitPapildomos išlaidos/ Additional cost1. Dokumentų tvarkymo išlaidos/ Keeping breeding documentation xPrarastos pajamos/ Lost income2. Prarastas Standartinis bendrasis pelnas / Lost Standard Gross Margin xPajamų ir išlaidų skirtumas /Estimated balance of costs and benefits 1142 PLNApskaičiuotas KI dydis/ Proposed level of premiums (100%) 292 EUR/vnt.

292 EUR/unitŠaltinis. RDP2007-2013 of Poland, Annex 10

Galvijams numatyta kompensuoti dokumentų tvarkymo išlaidas, kurios apskaičiuojamos pagal

Nacionalinio galvijų veislininkystės centro duomenis. Įvertinant Standartinį prarastą bendrąjį pelną dėl

mažesnio galvijų produktyvumo duomenys imti iš Statistikos departamento ir Gyvulių produktyvumą

kontroliuojančios institucijos.

Pažymėtina, kad apskaičiuojant KI arkliams yra įvertinamos ne tik papildomos išlaidos ir

prarastos pajamos, bet ir gautos papildomos pajamos. Lenkijoje kompensuojamos papildomas

reprodukcijos, ganyklų pritaikymo, arklių paruošimo pasirodymams ir dokumentų tvarkymo išlaidos.

Reprodukcijos išlaidas sudaro kumelės nugabenimo pas eržilą išlaidos (atstumas (km) x transportavimo

kaina (Lt/km) ir vidutinė apsėklinimo kaina. Šios išlaidos nustatomos remiantis Lenkijos Statistikos

departamento, arklių veisėjų asociacijos ir Gyvulininkystės instituto duomenimis. Remiantis minėtų

šaltinių duomenimis nustatomos ganyklų pritaikymo (įrengiant elektrines tvoras), arklių paruošimo

pasirodymams ir dokumentų tvarkymo išlaidos.

Apskaičiavimo metodika pateikta žemiau lentelėje.

3.7 lentelė. Nykstančių gyvūnų (arklių) KI nustatymo metodika Lenkijoje Table 3.7. Agri-environment Payment calculation for rare breeding horses in Poland

Priemonės rodikliai / Measures undertaken Išlaidos/Cost Nauda/BenefitPapildomos išlaidos/ Additional cost1. Išlaidos reprodukcijai / Reproduction cost x2. Ganyklos pritaikymas (elektrinės tvoros įrengimas) / Preperation of pasture (isolation of plots with electric fence)

x

3. Paruošimas pasirodymams / Preparation to performance tests x4. Dokumentų tvarkymo išlaidos / Keeping breeding documentation xPrarastos pajamos/ Lost income5. Prarastas Standartinis bendrasis pelnas / Lost Standard Gross Margin xPapildomos pajamos / Additional income6. Kumeliukų pardavimo pajamos / Revenue from sale of foal x7. Pramoginių pasijodinėjimų pajamos / Revenue from recreation rides xPajamų ir išlaidų skirtumas/Estimated balance of costs and benefits 1503 PLNApskaičiuotas KI dydis/ Proposed level of premiums (100%) 384,2 EUR/vnt.

384,2 EUR/unitŠaltinis. RDP2007-2013 of Poland, Annex 10

44

Įvertinant prarastas pajamas – standartinį bendrąjį pelną – duomenys imti iš Lenkijos Statistikos

departamento ir Žemės ir maisto ūkio ekonomikos nacionalinio tyrimų instituto.

Lenkijos KI nykstantiems gyvūnams analizės patirtis rodo, kad jų dydžiai buvo didesni

visoms gyvūnų rūšims, negu numatytos EK leistinos lubos (200 EUR/SG) ir žymiai didesni negu

numatyta Lietuvoje: arkliams didesnės du kartus; galvijams atitinkamai 1,6 karto, kiaulėms -2,2

karto, avims -2,9 karto. Apskaičiuotieji dydžiai buvo KI pagrindas, nes kai kuriose šalyse jos

sumažintos dėl lėšų stokos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskiroms gyvūnų rūšims, nepriklausomai

nuo jų veislės KI vienodo dydžio.

Retų veislių išsaugojimo praktika Ispanijoje, Navaros regione. Paramos dydis buvo

nustatytas, apskaičiuojant prarastas pajamas, kurios susidaro realizuojant keturių retų veislių galvijus

(betizu, casta Navarra, burguete ir jaca Navarra), lyginant su tradicinių galvijų pajamomis. Lentelėse

žemiau pateikiamas prarastų pajamų skaičiavimo pavyzdys imant pagrindu betizu veislės galvijus.

3.8 lentelė. Nykstančių gyvūnų (galvijų) KI nustatymo metodika Ispanijoje

Table 3.8. Agri-environment Payment calculation in Spain for rare beef cattle

Tradicinių mėsinių galvijų vertiniai rodikliai

(beef cattle), EUR/SG

Nykstančių galvijų (Betizu) vertiniai

rodikliai, EUR/SG

Skirtumas / Difference EUR/SG

Bendrosios pajamos (Gross income) 1259 853 406Kintamosios išlaidos (Variable costs) 579 330 249Bendrasis pelnas (Gross Margin) 680 523 157Pastoviosios išlaidos (Fixed costs) 368 368 0Grynasis pelnas (Net Margin) 311 155 156

Šaltinis. Methodological grids for payment calculations in rural development measures in the EU. Review of

payment calculations.

Analogiškai apskaičiuotas grynasis pelnas ir kitoms gyvūnų rūšims pateikiamas lentelėje žemiau.

3.9 lentelė. Kitų nykstančių galvijų rūšių KI nustatymo metodika Ispanijoje

Table 3.9 Agri-environment Payment calculation in Spain for other rare beef cattle

Galvijų rūšys / Rare Breeds Grynasis pelnas / Gross Margin, EUR/SGBetizu 156Casta Navara 156Burguete 141Jaca Navarra 184

Šaltinis: Methodological grids for payment calculations in rural development measures in the EU. Review of payment

calculations

45

Atsižvelgiant į tai, išmokos buvo nustatytos tokios: Betizu, Casta Navarra, Burguete - 140

EUR/SG, ir Jaca Navarra - 180 EUR/SG.

Ispanijos KI nykstantiems galvijams analizės patirtis rodo, kad jų dydžiai buvo mažesni, negu

numatytos EK leistinos lubos (200 EUR/SG) ir apie 10 proc. mažesni, negu buvo apskaičiuoti.

Tikėtina, kad šie apskaičiuotieji dydžiai buvo sumažinti dėl lėšų stokos. Atkreiptinas dėmesys į tai,

kad pastoviųjų sąnaudų dydis vienodas tradiciniams ir nykstantiesiems galvijams. Pastoviosios

sąnaudos nėra rėmimo objektas, todėl kaip sudėtinio metodikos elemento iš viso galėjo nebūti.

Retų veislių išsaugojimas Slovėnijoje. Slovėnijos KPP 2007-2013 yra numatyta remti 6 retas

gyvūnų tipus, kuriose yra 25 skirtingos gyvūnų rūšys:

Galvijai (cika);

Kiaulės (Krško Polje, Slovenian landrase (11 linija), Slovenian landrase (55 linija), didžioji

baltoji);

Avys (Jezersko solčava, Bovec, Istrian pramenka, Bela kraina pramenka, Pagerintos Jezersko

solčava veisės avys);

Ožkos (Drežnica, Slovėnų Saanen, Slovėnų Alpine);

Paukščiai (višta Styrian, Slovėnų margai dryžuota višta, Slovėnų rudoji višta, Slovėnų anksti

vedanti višta, Slovėnų vėlai vedanti višta; Slovėnų sunkioji višta).

Kompensacijų dydžiai apskaičiuoti kaip skirtumas realizuojant tradicinių ir retų veislių gyvūnus,

taip pat atsižvelgiant ir įvertinant laiko sąnaudas, kurios reikalingos retų gyvūnų kilmės knygų vedimui

ir mokymams (kaip laikantis technologijų auginti retus gyvūnus).

III.2. EKOLOGINIS ŪKININKAVIMAS

Išskirtinos Čekijos, Vokietijos ir Lenkijos šalių ekologinio ūkininkavimo išmokų nustatymo

metodikos. Žemiau pateikiama Čekijos KI pievoms ir ganyklos bei augalams ariamoje žemėje

apskaičiavimo metodikų pavyzdžiai.

46

3.10 lentelė. Čekijos kompensacinių išmokų dydžių nustatymo metodika už pievas ir ganyklas,

EUR/ha

Table 3.10. Payment calculation for grassland in Czeck Republic

KI apskaičiavimo procesas / CZK/SG Duomenų šaltinis Metai Prarastos pajamos / Income foregone Bendrasis Pelnas (BP) vienam sąlyginiam gyvūnui (SG) tradiciniame ūkyje (TŪ) / Gross Margin (GM) for 1 livestock unit (LU) within conventional farming (CF)

(2001- 2004)

2001 metai / for the year 2001 BP penimiems galvijams (jų dalis nuo visų SG = 31.22%) / GM for cattle for fattening (share in LU number = 31.22%)

4 335 FADN / (gyvulių skaičius) 2001

BP melžiamoms karvėms (jų dalis nuo visų SG = 68.78%) / GM for dairy cow (share in LU number = 68.78%)

14 299 - // - 2001

BP(svertinis vidurkis) 2001 11 188 x x Analogiškai 2002 BP(svertinis vidurkis) -2002 13 292 x x Analogiškai 2003 BP(svertinis vidurkis) -2003 12 633 x x Analogiškai 2004 BP(svertinis vidurkis) -2004 13 115 x x BP už pievas ir ganyklas (įskaitant ir daugiametes ir vienmetes žoles)

12 557 = 12 560

x x

Bendrasis Pelnas (BP) vienam sąlyginiam gyvūnui (SG) ekologiniame ūkyje (EŪ) (2001- 2004) 2001 metaiBP penimiems galvijams (jų dalis nuo visų SG = 81.06%)

6 907 FADN + SD + ūkių duomenys 2001

BP melžiamoms karvėms (jų dalis nuo visų SG = 18.94 %)

8 456 - // - 2001

BP(svertinis vidurkis) 2001 7 201 x x Analogiškai 2002 BP(svertinis vidurkis) -2002 9 829 x x Analogiškai 2003 BP(svertinis vidurkis) -2003 7 018 x x Analogiškai 2004 BP(svertinis vidurkis) -2004 8 539 x x BP už pievas ir ganyklas (įskaitant ir daugiametes ir vienmetes žoles)

8 147 x x

Iš viso prarastos pajamos (skirtumas tarp BP tradiciniame ir ekologiniame ūkyje

4 413

Iš viso prarastos pajamos – perskaičiavimas (0,6 SG/ha) 2 648 = 2 650 Papildomos išlaidos x Iš viso papildomos išlaidos / Total Additional Costs x Siūloma KI / Payment proposed 2 100 (70.51 EUR/ha)

Šaltinis: Methodological grids for payment calculations in rural development measures in the EU. Review of

payment calculations

47

Iš šios nustatymo metodikos išskirtini du sudėtingiausi KI nustatymo elementai: 1) BP už

pievas ir ganyklas (įskaitant ir daugiametes bei vienmetes žoles) tradiciniame ūkyje ir 2) BP už

pievas ir ganyklas (įskaitant ir daugiametes ir vienmetes žoles) ekologiniame ūkyje. Abiem atvejais

nustatomas BP, kaip svertinis vidurkis už parduotą pieną ir mėsą, imant už pagrindą 4 metų

aritmetinį vidurkį. Apskaičiuojant KI, imamas minėto BP skirtumas ir dauginamas iš SG šalies

nustatytojo vidurkio (0,6 SG/ha pievų ir ganyklų). Šis rodiklis apskaičiuojamas kaip vidurkis

faktinio SG skaičiaus ekologiniuose ūkiuose (0,35 SG/ha pievų ir ganyklų) ir kaip vidutinė reikšmė

(0,85 SG/ha pievų ir ganyklų), kuri yra kaip aritmetinis leistinų reikšmių vidurkis: Čekijos atveju 0,2

ir 1,5 SG/ha pievų ir ganyklų.

3.11 lentelė. Čekijos kompensacinių išmokų dydžių nustatymo metodika už ariamą žemę, EUR/ha

Table 3.11. Methodology for payment calculation for arable land in Czech Republic, EUR/ha

Išlaidų elementai/Cost componentsTradicinis

ūkininkavimas/Conventional farming

Ekologinis ūkininkavimas/Organic

farmingPrarastos pajamos/Income foregone

BP (svertinis vidurkis) – pagrindinių augalų 2001/ Weighted GMs average of main crops - 2001

311,5 172,8


208,0 167,0

BP (svertinis vidurkis) – pagrindinių augalų 2003 / Weighted GMs average of main crops - 2001

x 114,1


361,8 272,1

BP (aritmetinis vidurkis) – pagrindinių augalų 2001-2004 / Average GM 2001-2004

293,8 181,5

Iš viso prarastos pajamos (skirtumas tarp BP ūkininkaujant tradiciškai ir ekologiškai) / Total income foregone (difference between GMs)

112,3

Papildomos išlaidos / Additional costsĮsėliui / Additional cost for catch crops 11,7Išlaidos, susijusios su tręšimu mėšlu / Costs for increase application of farmyard manures

31,1

Iš viso papildomos išlaidos / Total additional costs 42,8Siūloma KI / Proposed amount of payment, EUR/ha 155,1

Šaltinis: Methodological grids for payment calculations in rural development measures in the EU. Review of payment

calculations

Kaip matyti iš Čekijos pavyzdžių, KI skaičiuojamos iš mažiausiai trijų metų faktinių duomenų,

į išlaidas neįtraukiant pastoviųjų išlaidų. Duomenys imti iš ŪADT.

48

Vokietijoje skaičiuojant KI yra tokie metodiniai skirtumai: skaičiuojami atskirai

pereinantiems į ekologinį ūkininkavimą ir ekologiškai ūkininkaujantiems; įvertinama tik žieminių

augalų ekonominiai rodikliai, į KI įtraukiamos išlaidos pūdymui.

Žemiau pateikiama Vokietijos KI apskaičiavimo metodikų pavyzdžiai augalams ariamoje

žemėje (ūkininkams pereinantiems į ekologinį ūkininkavimą ir ekologiškai ūkininkaujantiems).

49

3.12 lentelė. Vokietijos kompensacinių išmokų dydžių nustatymo metodika už ariamą žemę, ūkininkams pereinantiems į ekologinį

ūkininkavimą, EUR/ha

Table 3.12 Methodology for payment calculations for farms on a transition from conventional to Organic farming in Germany,

EUR / ha

Rodikliai/Indicators Tradicinis ūkininkavimas/Conventional farming Ekologinis ūkininkavimas/Organic farmingSkirtumas tarp tradicinio ir ekologinio ūkininkavimo/ Difference

Žieminiai Kviečiai/ Winter wheat

Žieminiai miežiai/ Winter barley

Žieminiai rapsai/ Winter rape

Gamybai nenaudojama žemė/ Set-aside area

Vidurkis/ Average

Žieminiai Kviečiai/ Winter wheat

Žieminiai miežiai/ Winter barley

Žieminiai rapsai/ Winter rape

Gamybai nenaudojama žemė/ Set-aside area

Vidurkis/Average

Pasėlių struktūra, proc./ Ratio on agricultural area 0 30% 40% 20% 10% 22% 43% 15% 20%Pajamos/IncomeDerlingumas/Yield (100kg/ha) -22 71.4 61.5 31.9 0.0 45.2 39.4 22.3 0.0Kaina/Price (EUR/ha) 3.42 11.3 9.8 22.3 0.0 21.30 17.11 20.88 0.00Pajamos/Income (EUR/ha) -53 804 601 712 0 962 674 466 0TI/Area payment (EUR/ha) 0 0 0 0 0Iš viso pajamos/Total income (EUR/ha) -53 804 601 712 0 962 674 466 0Išlaidos/CostsSėklos/Seeds (EUR/ha) 63 63 57 21 18 145 99 150 70Trąšos/Fertiliser (EUR/ha) -88 120 96 142 0 20 20 18 0Cheminės augalų apsaugos produktai/Pesticides (EUR/ha)

-95 117 101 99 0 0 0 0 0

Kintamos išlaidos (mechanizuotieji ir rankų darbai)/Variable machine costs + labour costs (EUR/ha)

48 132 132 123 44 213 213 141 44

Kiti/Miscellaneous (EUR/ha) 128 32 30 46 0 237 207 119 0Palūkanos/Interest (EUR/ha) 2 14 12 13 2 18 16 13 3Iš viso kintamųjų išlaidų/Sum variable costs 58 478 428 444 64 634 555 441 117

50

(EUR/ha)Bendrasis pelnas I/Gross Margin I (EUR/ha) -111 325 174 268 -64 214 329 119 25 -117 104Labour requirement (man hours/ha) 11.65 9.40 9.40 8.11 3.06 8.51 14.81 14.81 9.42 3.06 20.16Labour costs (12,5 EUR/man hours) 39 118 118 101 38 106 185 185 118 38 146Gross margin II (EUR/ha) -150 208 56 166 -102 108 144 -66 -93 -156 -42Following costs refer to 1 ha marketable areaIncome loss (EUR/ha) 187Transactions costs (EUR/ha) 0Proposed amount of payment (EUR/ha) 187

Šaltinis: Methodological grids for payment calculations in rural development measures in the EU. Review of payment calculations

3.13 lentelė. Vokietijos kompensacinių išmokų dydžių nustatymo metodika už ariamą žemę ekologiškai ūkininkaujantiems

ūkininkams, EUR/ha

Table 3.13. Methodology for payment calculations for organic farms in Germany, EUR / ha

Išlaidų elementai/Cost components

Conventional farming Organic farming

DifferenceWinter wheat

Winter barley

Winter rape

Set-aside areas Average Winter

wheatWinter barley

Field bean

Set-aside areas Average

Ratio on agricultural area 0 30% 40% 20% 10% 22% 43% 15% 20%IncomeYield (dt/ha) -29 71.4 61.5 31.9 0.9 34.8 30.8 17.4 0.0Price (EUR/ha) 7.91 11.3 9.8 22.3 0.0 28.00 22.00 27.00 0.00Income (EUR/ha) -48 804 601 712 0 975 677 471 0Area payment (EUR/ha) 0Total income (EUR/ha) -48 804 601 712 0 975 677 471 0CostsSeeds (EUR/ha) 63 63 57 21 18 145 99 150 70Fertiliser (EUR/ha) -88 120 96 142 0 20 20 18 0Pesticides (EUR/ha) -95 117 101 99 0 0 0 0 0Variable machine costs + labour costs (EUR/ha) 48 132 132 123 44 213 213 141 44Miscellaneous (EUR/ha) 94 32 30 46 0 184 163 94 0Interest (EUR/ha) 1 14 12 13 2 17 15 12 3Sum variable costs (EUR/ha) 22 478 428 444 64 579 510 415 117Gross margin I (EUR/ha) -70 325 174 268 -64 214 396 167 56 -117 144

51

Labour requirement (man hours/ha) 3.14 9.40 9.40 8.11 3.06 8.51 14.81 14.81 9.42 3.06 11.65Labour costs (12,5 EUR/man hours) 39 118 118 101 38 106 185 185 118 38 146Gross margin II (EUR/ha) -110 208 56 166 -102 108 211 -18 -62 -156 -2Following costs refer to 1 ha marketable areaIncome loss (EUR/ha) 137Transactions costs (EUR/ha) 0Proposed amount of payment (EUR/ha) 137


52

Metodiniu požiūriu Vokietijos KI nustatymo procesas skiriasi nuo aukščiau

analizuotos Čekijos pavyzdžių tuo, kad tarp išlaidų elementų yra įjungtos kintamosios

mechanizuotų ir rankų darbų išlaidos bei išlaidos palūkanoms. Be to, skaičiuojant KI,

priešingai, negu Lietuvoje, kur KI skaičiuojama pagal vyraujančią lauko kultūrą, Vokietijoje

KI ariamai žemei nustatoma pagal vyraujančių lauko kultūrų svertinius gamybinius bei

ekonominius rodiklius.

Pažymėtini du skirtingi KI Vokietijoje dydžiai pagal tai, ar ūkininkai yra pereinantieji į

ekologinį ūkininkavimą ar pilnai ekologiškai ūkininkauja. Pilnai ekologiškai

ūkininkaujantiems apskaičiuota 27 proc. mažesnė KI, dėlto, kad vartotojai už ekologinę

produkciją Vokietijoje sumoka didesnę kainą.

Įvertinus šalių ekologinio ūkininkavimo išmokų nustatymo metodikas, atkreiptinas

dėmesys į tai, kad apskaičiuoti KI dydžiai yra pasiūlyti mažesni už faktiškai prarastas pajamas

ir/ar patirtas papildomas išlaidas.

3.14 lentelė. Lenkijos kompensacinių išmokų dydžių nustatymo metodika už ariamą žemę,

ūkininkams pereinantiems į ekologinį ūkininkavimą ir ekologiškai ūkininkaujantiems

ūkininkams, EUR/ha

Table 3.14. Methodology of payment calculation of AEM - Organic farming (arable land) in

Poland, EUR/ha

Išlaidų elementai / Cost components

Metai prieš sertifikavimą / a year before the

certication

Turint sertifikatą / with

certificate

Prarastos pajamos / Income forgone Vertė, PLN/ha Vertė, PLN/haPrarandamos augalininkystės pajamos (atitinkamai: 20% ir 15% nuo 2 640 PLN) / Loss on crop value (respectively: 20% or 15% of 2 640 PLN) 138,91 104,2

Išlaidų pasikeitimas / Cost savings Lyginant su tradiciniu ūkininkavimu nepatiriamos išlaidos (trąšos, augalų apsaugos produktai) / Savings in directly costs (fertilisers, sprays) 50,0 50,0

Papildomos išlaidos / Additional costsDarbo užmokestis (20 žmogaus darbo valandų) / Costs of labour (20 man-hours) 44,7 44,7

Didesnės kuro sąnaudos automatizuotai piktžolių kontrolei / Higher fuel consumption due to machine weed control 11,8 11,8

Išlaidos mėšlo paskleidimui: naudojama žemės ūkio mašinos nuomai / Costs of hire machine to manure spreading 99,5 99,5

Iš viso papildomos išlaidos / Total additional costs 156,0 156,0

53

Apskaičiuotas KI dydis / Balance 244,9 210,2Siūlomas išmokos dydis, EUR/ha (atitinkamai 86% ir 94%) / Proposed amount of payment (EUR/ha) -86%/94% 210 197

Šaltinis: Methodological grids for payment calculations in rural development measures in the EU. Review

of payment calculations

3.15 lentelė. Lenkijos kompensacinių išmokų dydžių nustatymo metodika už pievas ir ganyklas,

ūkininkams pereinantiems į ekologinį ūkininkavimą ir ekologiškai ūkininkaujantiems

ūkininkams, EUR/ha

Table 3.15 Process of payment calculation of AEM - Organic farming (grasslands) – PL,

EUR/ha

Išlaidų elementai / Cost components EUR/haPrarastos pajamos / Income forgoneŠieno derlingumas sumažėja 2 t / Hay yield decreased by 2 t 142Išlaidų pasikeitimas / Cost savingsLyginant su tradiciniu ūkininkavimu nepatiriamos išlaidos trąšoms (87,4 kg NPK gryna veikliąja medžiaga) / Savings in costs of fertilisers (87,4 kg pure NPK) 35

Apskaičiuotas KI dydis / Balance 107Siūlomas išmokos dydis metams prieš sertifikavimą / Proposed amount of payment a year before certification (81%) 86

Siūlomas išmokos dydis turint sertifikatą / Proposed amount of payment with certificate (64%) 68


Lenkijos KI patirtis už ekologinį ūkininkavimo būdą Lietuvai svarbi tuo, kad esant

panašioms gamybinėms sąlygoms galim palyginti atskirus išlaidų straipsnius. KI

pereinantiems į ekologinį ūkininkavimą ir gaminantiems ekologinę produkciją yra skirtingos,

tuo tarpu kai Lietuvoje yra vienodos.

Škotijoje į sandorių išlaidas įtrauktos išlaidos dėl sudėtingesnio ūkio valdymo. Jos

sudaro apie 48,45 EUR/ha per metus. Pažymėtina, kad trečiaisiais ūkininkavimo metais,

gaunama ekologinė produkcija, kurią pakankamai apmoka vartotojas ir dėlto, prarandama

mažiau pajamų. Šalis nekompensuoja visų prarastų pajamų, o tik apie 80 proc. Prarastos pajamos

apskaičiuojamos kaip svertinis vidurkis, imant vyraujančių augalų ekonominius rodiklius

(pajamas ir išlaidas). Šie rodiklių skirtumai palyginti tradiciniuose ir ekologiniuose ūkiuose

pateikti žemiau lentelėje.

54

3.16 lentelė. Jungtinės Karalystės (Škotijos) kompensacinių išmokų dydžių nustatymo metodika

už ariamą žemę, EUR/ha /

Table 3.16 Process of payment calculation of AEM - Organic farming (arable land) - SCO

Išlaidų elementai / Cost components 1 metai /Years 1

2 metai /Years 2

3-10 metai / Years 3 - 10 Iš viso / Total

Bendrojo pelno praradimas/ Gross margin loss 406,5 406,5 0 813,0

Sertifikavimo išlaidos/ Cost of certification 18,0 18,0 144,0 180,0Sudėtingesnis valdymas/ Management effort 484.5Iš viso prarastos pajamos / Total income foregone 424,5 424,5 144,0 1 477,5

Apskaičiuotas KI dydis / Proposed payment of payment (EUR/ha) | 330,0 330,0 720 (90,0*8) 1 380,0



3.17 lentelė. Bendrojo pelno apskaičiavimas ariamoje žemėje Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje)

(trijų metų vidutiniai duomenys), EUR/ha

Table 3.17. Calculation of GM losses for arable land conversion (3 years average) – SCO

Rodikliai/Indivators

Žieminiai kviečiai / Winter wheat

Vasariniai miežiai / Spring barley Avižos / Oats Pupos / Baens

TŪ /CF

EŪ/ OF

Skirtumas /diff.

TŪ /CF

EŪ/ OF

Skirtumas /diff.

TŪ /CF

EŪ/ OF

Skirtumas /diff.

TŪ /CF

EŪ/ OF

Skirtumas /diff.

Pajamos/ Revenue 1314 562,5 751,5 912 486 426 892,5 514,5 378 519 420 99

Grūdai/grain 1069,5 513 669 373,5 604,5 384 519 420

Šiaudai/straw 244,5 49,5 213 112,5 288 130,5 - -Išlaidos/Cost 432 217,5 214,5 276 217,5 58,5 282 217,5 64,5 318 246 72Sėklos/seed 85,5 135 75 135 82,5 135 105 148,5Trąšos/fertilisers 174 52,5 76,5 52,5 85,5 52,5 33 52,5Cheminiai augalų apsaugos produktai/spray

147 103,5 93 108 -

Kiti/ other 25,5 30 21 30 21 30 72 45BP/GM 882 345 537 636 268,5 367,5 610,5 297 313,5 201 174 27Pasėlių plotas/ No. hectares

95544 (25,7 %) 257449 (69,3 %) 15824 (4,3 %) 2717 (0,7 %)

Prarasta pajamų/ Loss income, /EUR/ha

406,5

Šaltinis: Methodological grids for payment calculations in rural development measures in the EU. Review

of payment calculations

55

Analogiškai apskaičiuojamos išmokos už pievas ir ganyklas. Čia taip pat į sandorių

kaštus įtrauktos sudėtingesnio ūkio valdymo išlaidos. Ekologiškai ūkininkaujantieji praranda

mažiau pajamų ir todėl išmokos, palyginti su pereinamuoju į ekologinį ūkininkavimą laikotarpiu,

yra žymiai mažesnės (apie trečdalį).

3.18 lentelė. Jungtinės Karalystės (Škotijos) kompensacinių išmokų dydžių nustatymo metodika

už pievas ir ganyklas, EUR/ha /

Table 3.18. Process of payment calculation of AEM - Organic farming (grasslands) – SCO

Išlaidų elementai / Cost components 1 metai /Years 1

2 metai /Years 2

3-10 metai / Years 3 - 10 Iš viso / Total

Bendrojo pelno praradimas/ Gross margin loss 310,5 310,5 0,0 621,0

Sertifikavimo išlaidos/ Cost of certification 18,0 18,0 144,0 180,0Sudėtingesnis valdymas/ Management effort 484,5Iš viso prarastos pajamos / Total income foregone 328,5 328,5 144,0 1285,5

Apskaičiuotas KI dydis / Proposed payment of payment (EUR/ha) | 180,0 180,0 720,0 1080,0



Škotijos patirtis rodo, kad KI išmokų už ariamą žemę ir pievas ir ganyklas santykis 1:0,55.

Lietuvoje šis santykis labai panašus 1:0,59, kiek didesnis dėlto, kad siekiama paskatinti gyvulininkystę.

Be to, Škotai išsiskiria tuo, kad numato nedidelę išmoką (26 Lt/ha) už natūralių ganyklų plotus.

III.3. MIŠKO ĮVEISIMAS IR MIŠKINGŲ PLOTŲ KŪRIMAS

Priemonių „Pirmasis žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmasis ne

žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“

kompensacinių išmokų nustatymo principai skiriasi nedaug. Lentelėse pateiktos minėtų

priemonių kompensacinių išmokų nustatymo metodikos Čekijos Respublikoje ir Lenkijoje. Šios

šalys pasirinktos todėl, kad jos turi ilgametę šių KI skaičiavimo patirtį.

56

3.19 lentelė. Spygliuočių miško želdinių įveisimo išlaidų apskaičiavimas priemonei „Pirmasis

žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ Čekijos Respublikoje

Table 3.19 Example for calculation of establishment costs in the Czech Republic: Conifers

Rodikliai / Indicators Vertė / Value, EUR/ha

Dirvos paruošimas / Soil preparation 112,01Miško sodmenys / SeedlingsVidutiniškai 6050 vnt. sodmenų 1 ha / Average (6050 pc.) of two version of minimal pieces per ha

1058,35

Sodinimas / Labour costs for planting 869,09Sodmenų transportavimas / Transportation of seedlings 106,70Miško pagerinimas (padidės 30 proc. dėl būtinybės išlaikyti rekomenduojamą medžių skaičių, reikalaujamą pagal nacionalinius teisės aktus) / Forest improvement (increase by 30 per cent due to necessity to keep recommended number of trees according to national rules for state supporting contributions and to renew tree losses as well)

643,84

Iš viso papildomos išlaidos / Total additional costs 2789,99Siūloma kompensacinė išmoka (70-80 proc. apskaičiuotos sumos) / Proposed amount of payment (70-80 per cent of calculated amount)

1952,99 / 2231,99

Šaltinis: Ekspertinis tyrimas paremtas Ataskaita apie\ miškų ir miškininkystės būklę Čekijos Respublikoje / Expert

study – based on the Report on the State of Forests and Forestry in Czech Republic

Ši KI apskaičiuota, kai žemės ūkio paskirties žemėje auginamos žalienos. Metodika

analogiška ir Priemonei „Pirmasis ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties

žemės apželdinimas mišku“. Kaip rodo žemiau pateiktos lentelės duomenys, KI metodiniai

principai už miško priežiūrą ir apsaugą yra analogiški miško želdinių įveisimo KI. Ją taip pat

sudaro papildomos išlaidos.

3.20 lentelė. Išlaidų už želdinių priežiūrą ir apsaugą apskaičiavimas Čekijos Respublikoje (221

priemonė „Pirmasis žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“)

Table 3.20. Example for calculation of maintenance costs in the Czech Republic (measure 221)

Rodikliai / Indicatorss Vertė / Value, EUR/haPiktžolių kontrolė / Weed control 268,60Apsauga nuo žvėrių / Protection against animals 117,51Apsauga nuo graužikų / Protection against rodents 33,58Kita apsauga / Other protection 16,79Iš viso papildomos išlaidos / Total additional costs 438,48Siūlomas išmokos dydis 438,48

Šaltinis: Ekspertinis tyrimas paremtas Ataskaita apie\ miškų ir miškininkystės būklę Čekijos Respublikoje / Expert study – based on the Report on the State of Forests and Forestry in Czech Republic

57

3.21 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos dydžio apskaičiavimas Čekijos Respublikoje 221

priemonė „Pirmasis žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“)

Table 3.21. Example for calculation of the agricultural income foregone payment in the

Czech Republic: Afforestation on grassland (measure 221)

Rodikliai / Indicators Vertė / Value, CZK/ha

Trąšos / Costs of fertilizers 450Sėkla / Costs of seeds 97Augalų apsaugos produktai / Costs of crop protection 26Kitos tiesioginės medžiagos / Other direct material 101Kitos tiesioginės išlaidos ( paslaugos) / Other direct costs ( services) 393Pakavimas / Costs of baling 900Iš viso kintamosios išlaidos / Total variable costs 1967Šieno derlingumas (t/ha) / Hay yield (ton/ha) 3,40Šieno kaina (CZK/t) / Sales prices of hay (CZK/ton) 1880Iš viso pajamos / Total income 6362Iš viso prarastos pajamos / Total income foregone (GM) 4425

Siūlomas kompensacinės išmokos dydis / Proposed amount of support 4425(148,57 EUR/ha)

Šaltiniai: „Žemės ūkio produktų išlaidos Čekijos Respublikoje“ / „Costs of agricultural products in CZ, VUZE duomenys. ,2001–2004 m.suvestinių vidurkis / Average of annual reports, years 2001–2004;

Žemės ūkio ekonomikos instituto apklausos / own (VUZE) survey, 2005;Mokslinė literatūra, tyrimai „Žemės ūkio produktų išlaidos Čekijos Respublikoje“ / „Costs of agricultural

products in CZ“/ Scientific literature, research, own (VUZE) survey“, 1989, 1993, 2004 ir 2000–2004 ir 2005.

Čekijos Respublikos patirtis rodo, kad didelis dėmesys kreipiamas į tręšimo

reikalavimą. Todėl Metodikoje bendrasis pelnas apskaičiuotas esant 40 kg/ha azoto tręšimui.

Analogiškas Lietuvos KI palyginus su aukščiau minėtomis matyti kai kurie metodiniai

skirtumai : Lietuvoje į papildomas išlaidas nėra įtraukiama miško pagerinimas. Atkreiptinas

dėmesys ir į KI už želdinių priežiūrą ir apsaugą sudedamąją dalį „Pakavimas“. Be to,

skaičiuojant KI prarastų pajamų dalį už miško įveisimą žemės ūkio paskirtie žemėje pernelyg

didelės ir nepagristos „Kitos išlaidos“, kurios sudaro net ketvirtadalį visų kintamųjų išlaidų.

Lietuvoje visų su mišku, susijusių išmokų KI dydžiai yra santykiškai mažesni.

Ištyrus Lenkijos patirtį Priemonėje: „Pirmasis žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas

mišku ir pirmasis ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas

mišku“ matyti, išskirtinis KI komponentų detalumas, t.y. iki pradinio skaitmens. Tą pasiekti

įgalina išsami miško ir jo darbų statistika. Kaip ir Čekijos Respublikoje KI skiriama už miško

želdinių įveisimą, jų priežiūrą ir apsaugą bei prarastas pajamas. Pirmaisiais dviem atvejais

metodikoje vyrauja papildomų išlaidų komponentai, trečiuoju – prarastos pajamos dėl nustatytų

58

reikalavimų. Žemiau lentelėje pateikta miško želdinių įveisimo išlaidos. Pažymėtina, kad KI

vieninga tiek žemės ūkio paskirties žemėje, tiek ir ne žemės ūkio paskirties bei apleistoje žemės

ūkio paskirties žemėje.

3.22 lentelė. Miško želdinių įveisimo išlaidų palankiose ūkininkauti vietovėse apskaičiavimas

Lenkijoje (žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir ne žemės ūkio paskirties ir

apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku).

Table 3.22. Example for calculation of establishment costs in Poland: Payment calculation

process for afforestation of agricultural and non-agricultural land in areas with favourable

configuration (measures 221 and 223)

Išlaidų rūšis / Costs

PLN/haSpygliuočių miškai / Coniferous

Plačialapiai miškai / Broadleaf

Dirvos paruošimas / Preparation of soil-Arimas panaudojant kelmų frezerį–smulkintuvą (95 PLN * 12h) / Ploughing up lanes with a stumk cutter -Pilnas gilus arimas (55 PLN * 8h) / Complete deep ploughing -Pilnas gilesnis arimas (55 PLN * 9,5h) / Complete deeper ploughing-Arimas ir vagų darymas (55 PLN * 13,5h) / Ploughing up and cultivating of furrows

715

Miško sodmenys / Seedlings-Spygliuočių miškai (8000 * 0,32 PLN) / Coniferous -Plačialapiai miškai (6000 * 0,49 PLN) / Broadleaf -Krūmai (500 * 0,35 PLN) / Bonitation shrubs

2560 3115

Papildomi miško sodmenys, naudojami antraisiais metais (20 proc.) / Seedlings used for replacement in the second year of cultivation (1600 * 0,32 PLN, 1200 * 0,49 PLN)

512 588

Sodmenų transportavimas ir gydymas (40 km * 2 PLN + 140 PLN – pakrovimas, iškrovimas, gydymas) /2 / Supply and healing in of seedlings (40 km * PLN 2 + PLN 140 – unloading, loading, healing in) /2

110

Sodinimas (spygliuočių miškai – 10 PLN * 200 h, plačialapiai miškai – 10 PLN * 220 h) / Planting (coniferous – PLN 10 * 200 h, broadleaf – PLN 10 * 220 h) 2000 2200

Sodmenų papildymas (spygliuočių miškai – 10 PLN * 60 h, plačialapiai miškai – 10 PLN * 65 h, tiekimas – 220/2 PLN) / Replacement of seedlings (coniferous – PLN 10 * 60 h, broadleaf – PLN 10 * 65 h, supply – PLN 220/2)

710 760

Iš viso miško želdinių įveisimo išlaidos / Total costs of establishment of a forest culture 6607 7488

Išmoka (70 proc. apskaičiuotos sumos) / Payment (70 % of investment costs) 4625 5241Siūloma išmoka / Payment rate suggestion 4620 (1215

EUR)5240 (1378

EUR)Šaltinis: Methodological grids for payment calculation in rural development measures in the EU. Review of payment calculation for forest measures.

Kaip matyti iš lentelės, plačialapių miškų įveisimo išmoka yra 13 proc. didesnė už

spygliuočių miškų KI. Nustatytų KI dydžiai sudaro 70 proc. visų apskaičiuotų miško įveisimo

59

išlaidų. Analogiškai nustatomos ir miško želdinių priežiūros ir apsaugos išlaidos. Jos

pateikiamos lentelėje žemiau.

3.23 lentelė. Miško želdinių priežiūros ir apsaugos išlaidų palankiose ūkininkauti vietovėse

apskaičiavimas Lenkijoje (žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir ne žemės ūkio

paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku)

Table 3.23. Example for calculation of maintenance costs in Poland: Calculation of payments

for maintenance of a forest culture in areas with favourable conditions (measures 221 and 223)

Išlaidų rūšis / Costs elements Vertė/Value,

PLN/ ha1-3 metai / 1-3 years -Piktžolių šalinimas (2 kartai per metus, 10 PLN * 40 h) / Cutting out of weeds (twice a year, PLN 10 * 40 h)-Dirvos prie sodmenų priežiūra (1 operacija 2 proc. paviršiaus ploto, 10 PLN * 8 h) / Cultivation of soil around the seedlings (1 operation per 2 % of the surface area, PLN 10 * 8 h)

480

4–5 metai / 4-5 years-Jaunuolyno ugdymas (1 operacija 10 PLN * 46 h) / Tending felling (1 operation in mixed cultures PLN 10 * 46 h)

460

Apsauga nuo vabzdžių ir grybų / Protection of the forest against insects and fungi 27Apsauga nuo gaisrų / Protection of the forest against fires 10Iš viso miško želdinių priežiūros ir apsaugos išlaidos / Total cost of forest culture maintenance 977

Siūloma išmoka / Payment rate suggestion 970 (255 EUR)

Šaltinis: Methodological grids for payment calculation in rural development measures in the EU. Review of payment calculation for forest measures.

3.24 lentelė. Prarastų pajamų apskaičiavimas Lenkijoje (Priemonė „Pirmasis žemės ūkio

paskirties žemės apželdinimas mišku“)

Table 3.24 Example for calculation of the agricultural income foregone payment in Poland

(measure 221)

Prarastos pajamos / Lost Gross margin Vertė/Value, PLN/ha

Prarastas bendrasis pelnas mažo našumo žemėse / Lost gross margin for land of poor quality 1029

Tiesioginių išmokų praradimas / Direct payments lost 560Iš viso prarastos pajamos / Total income foregone 1589Siūlomas kompensacinės išmokos dydis / Payment rate suggestion 1589 (415 EUR)

Šaltinis: Methodological grids for payment calculation in rural development measures in the EU. Review of payment calculation for forest measures.

Palyginus Čekijos Respublikos ir Lenkijos kompensacinių išmokų už pirmąjį žemės ūkio

paskirties žemės apželdinimą mišku ir ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties

60

žemės apželdinimą mišku nustatymo metodikas, matyti, kad siūlomi kompensacinių išmokų

dydžiai šiose šalyse yra mažesni nei apskaičiuoti išmokų dydžiai. Miško želdinių įveisimo

išlaidos Lenkijoje ir Čekijos Respublikoje skiriasi nedaug. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad

pastarojoje į šias išlaidas nėra įskaičiuotos miško želdinių apsaugos (įskaitant ir tvoros įrengimą)

išlaidos. Miško želdinių priežiūros išlaidų sudedamosios dalys taip pat yra beveik vienodos.

Vienintelis skirtumas yra tas, kad Lenkijoje į šias išlaidas yra įskaičiuotos ir išlaidos kitiems

darbams ir gana didelės. Prarastų pajamų sudedamosios dalys Čekijos Respublikoje ir Lenkijoje

skiriasi tik tuo, kad pastarojoje įvertinamas ir tiesioginių išmokų praradimas.

3.25 lentelė. Kompensacinių išmokų už spygliuočių miškų įveisimą palankiose

ūkininkavimui vietovėse palyginimas, EUR/ha

Table 3.25. The comparison of the amount of payments, EUR/ha

Rodikliai Čekija Lenkija LietuvaKompensacinė išmoka už želdinių įveisimą 1952 1215 1361Kompensacinė išmoka už želdinių priežiūrą ir apsaugą 438 255 385Kompensacinė išmoka už netektas pajamas 149 415 111

Lietuvoje visi minėti KI dydžiai yra mažesni nei Čekijoje, o išmoka už prarastas pajamas

beveik keturis kartus mažesnė nei Lenkijoje. Šios išmokos skiriasi dėl nevienodų papildomų

išlaidų elementų ir dėl atskirų papildomų išlaidų ir pajamų dydžių. Antai, išlaidos miško

įveisimui Lietuvoje mažesnės dėl mažesnių sodmenų ir sodinimo paslaugų kainų.

Pažymėtina, kad pagrindiniai metodologiniai KI nustatymo principai visose šalyse beveik

nesiskiria. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvoje nebuvo įvertintos prarastos TI. Tai sudarė

ženklų skirtumą palyginti Lietuvos ir Lenkijos išmokas už prarastas pajamas. Apskaičiuojant

kompensacines išmokas, Lenkijoje naudojami valandiniai darbo įkainiai ir sodmenų kainos, o

Lietuvoje imamos tik sodmenų kainos. Esminis skirtumas tarp Lietuvos ir kitų nagrinėtų šalių

yra išmokų diferencijavimas. Pavyzdžiui, Lenkijoje yra dviejų tipų išmokos – spygliuočių ir

lapuočių miškams. Lietuvoje yra taikomos net septynios skirtingų želdinių tipų išmokos. Tai

ne tik apsunkina išmokų administravimą, bet ir mažina jų patrauklumą išmokų gavėjams.

61

III.4. MIŠKŲ APLINKOSAUGOS IR KLIMATO PASLAUGOS IR MIŠKŲ IŠSAUGOJIMAS

Priemonė naujam programavimo laikotarpiui papildyta „Klimato paslaugų ir miškų

išsaugojimo“ dalimi. Toliau medžiagoje pateikiama 2007-2013 m. KPP priemonės „Miškų

aplinkosauga“ kompensacinės išmokos skaičiavimas Vokietijos žemėje Meklenburgas–

Pomeranija. KI metodinius principus, susijusius su miško vertinimu (rekomendacijas) pateikė

Finansų ministerija.

Apskaičiuojant KI buvo remtasi tokiais nustatytais kriterijais:

medynas yra pasiekęs tai miškų grupei nustatytą mažiausią amžių pagrindiniam kirtimui;

atrinkti pavieniai medžiai ar medžių grupės nėra kertami 20 metų;

medžių ekonominė vertė apskaičiuojama remiantis aukščiau minėtomis

rekomendacijomis.

Priemonės KI nustatymo metodika. Miško savininkas tam tikrą nustatytą laiką

savanoriškai įsipareigoja nevykdyti pagrindinių miško kirtimų. Dėl tokių įsipareigojimų

prarandamos pajamos, lygios palūkanų normai, kurį miško savininkas galėtų gauti investavęs

savo grynąjį pelną. Po 20 metų miško savininkui pradėjus vykdyti pagrindinį miško kirtimą, jo

pajamos už parduotą medieną yra mažesnės, palyginti tomis, kurios būtų gautos nevykdžius

papildomų įsipareigojimų. Šių dviejų nuostolių suma sudaro bendrąjį pajamų praradimą.

1. Palūkanų praradimas dėl įsipareigojimo nevykdyti pagrindinių miško kirtimų

Jei palūkanų norma yra 3 proc., įsipareigojimų laikotarpis – 20 metų, tai gaunama 1,0320 = 1,806.

2. Vertės praradimas dėl pablogėjusios medienos kokybės

Per 20 metų laikotarpį priklausomai nuo medžių rūšies prarandama nuo 10 iki 20 proc.

Skaičiavimai. Pvz., bukas kiekvienas metais praranda 1 proc. savo vertės, išeiga – 10 m3,

pajamos be eksploatavimo išlaidų – 30 EUR/ m3, vertė be eksploatavimo išlaidų – 300 EUR /

medžiui.

Taigi, laikantis prielaidos, kad metinė palūkanų norma yra 3 proc. ir grynasis pelnas

kiekvienais metais yra investuojamas, dėl įsipareigojimo nevykdyti pagrindinių miško kirtimų

kiekvienais metais prarandama 9 EUR (300 * 0,03). Metinis vertės praradimas dėl pablogėjusios

medienos kokybės yra lygus 2,7 EUR (300 – 300/1,0120 = 54,14; 54,14/20 = 2,7). Kadangi abi

62

šios sumos teikiamos lygiomis dalimis per penkerius metus, jos turi būti sudėtos ir padaugintos iš

20. Tuomet gaunama: (9 EUR + 2,7 EUR) * 20 = 234 EUR.

Diskontavus bendrąjį pajamų praradimą, gaunama:

K0=K n

1,0 pn =234 EUR

1,0320 =129,56 EUR

Metinis anuiteto dydis yra lygus:

K 0=r∗(1,0 pn−1 )0,0 p∗1,0 pn ⇒r=

K0

(1,0 pn−1 )0,0 p∗1,0 pn

= 129,56(1,035−1 )

0,03∗1,035

=28,52EUR

Šis dydis parodo pajamų praradimą dėl palūkanų ir vertės nuostolių. Tačiau dėl ne itin

didelio susidomėjimo šia priemone, 2006 m. apskaičiuota suma buvo 10 proc. padidinta iki 31,37

EUR/medžiui. Esant 200 EUR/ha metinei išmokai, įsipareigojimai galėtų būti prisiimti 6

medžiams.

Įvertinus Vokietijos žemės Meklenburgas–Pomeranija kompensacinės išmokos už

miškų aplinkosaugą nustatymo metodiką, matyti, kad išmoką sudaro tik prarastos miško

savininko pajamos, bet nėra vertinamos kaip daugelyje ES šalių (pvz., Graikijoje, Ispanijoje,

Škotijoje) kai kompensacinę išmoką sudaro ir papildomos išlaidos dėl prisiimtų įsipareigojimų

ir miško plano parengimo išlaidos.

Lietuvai naudinga būtų atsižvelgti į tai, jog nevykdant kirtimų yra prarandama

pajamos ir dėl pablogėjusios medienos kokybės. Šiuo metu Lietuvoje išmoka apskaičiuojama

tik pagal negautas pajamas už parduotą medieną, tačiau atidedant kirtimus pablogėja

medienos kokybė, tad kompensacinė išmoka nepadengia visų realiai prarandamų pajamų.

III.5. SU „NATURA 2000“ IR VANDENS DIREKTYVA SUSIJUSIOS IŠMOKOS

Šiame skyrelyje pateikiamos priemonės „Natura 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su

direktyva 2000/60/EB (parama „Natura 2000“ vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje)“

kompensacinių išmokų nustatymo metodikos Čekijos Respublikoje, Italijoje ir Lenkijoje.

Priemonės „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje kompensacinė išmoka Čekijos

Respublikoje apskaičiuota kaip bendrojo pelno, esant įprastiniam žalienų tręšimo lygiui (hektarui

63

sunaudojant 80 kg azoto) ir nenaudojant trąšų, skirtumas. Dėl draudimo naudoti trąšas susidaręs

mažesnis šieno derlius lemia daugiau nei perpus mažesnes žemdirbių pajamas (3.26 lentelė).

3.26 lentelė. „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje kompensacinės išmokos

apskaičiavimas Čekijos Respublikoje

Table 3.26. Process of payment calculation of Natura 2000 on agricultural land in Czech

Republic

Rodikliai / Indicators

Vertė / Value, EUR/ha

Įprastinis žalienų tręšimo lygis (hektarui

sunaudojant 80 kg azoto) / Grassland with typical

fertalisation (80 kg N/ha)

Draudimas naudoti trąšas /

Grassland without

fertalisationSėkla / Costs of seeds 3,26 3,26Trąšos / Costs of fertilizers 30,2 0Augalų apsaugos produktai/ Costs of crop protection 0,9 0,9Kitos tiesioginės medžiagos / Other direct material 3,4 3,4Kitos tiesioginės išlaidos ir paslaugos / Other direct costs and servines 13,2 13,2

Iš viso kintamosios išlaidos / Total variable costs 50,9 20,7Šieno derlius (t/ha) / Hay yield (ton/ha) 5,1 2,4Šieno kaina (EUR/t) / Sale price of hay (EUR/ton) 52,9 52,9Iš viso pajamos / Total ingome 269,8 126,9Bendrasis pelnas / Gross margin 218,8 106,2Kompensacinė išmoka (EUR/ha) / Amount of payment (EUR/ha) 112,64

Šaltinis: Methodological grids for payment calculation in rural development measures in the EU. Review of payment calculation for Natura 2000 payments on agricultural land (213) and on forestry land (224).

„Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje kompensacinė išmoka Italijos regione

Umbrija apskaičiuota dviem būdais. Pirmuoju atveju papildomos išlaidos susidaro dėl būtinumo

pirkti šieną. Antruoju atveju ganykla nuomojama, todėl papildomas išlaidas sudaro išlaidos jos

nuomai, ganyklos naudojimo išlaidos (pvz., šienavimas), taip pat transakcinės ir administravimo

išlaidos. Remiantis tuo, kad Italijoje penktadalyje ganyklos ploto draudžiama ganyti,

kompensacinė išmoka sudaro 20 proc. apskaičiuotų papildomų išlaidų sumos.

64

3.27 lentelė. „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje kompensacinės išmokos

apskaičiavimas Italijos regione Umbrija

Table 3.27. Process of payment calculation of Natura 2000 on agricultural land in Italy –

Umbria region

I variantas / 1st approach

II variantas / 2nd approach

Papildomos išlaidos / Additional costsGanyklų derlingumas (pašariniai vienetai iš hektaro) / Yield of pastures (FU/ha) 1050Perskaičiuotas ganyklų derlingumas (kg/ha) / Recalculated yield of pastures (kg/ha) 2625

Šieno kaina (EUR/t) / Price of hay (EUR/ton) 75,75Ganyklos nuoma (EUR/ha) / Rent of a new pasture (Eur/ha) 129,00Ganyklos naudojimo išlaidos (EUR/ha) / Management costs of the new pasture (EUR/ha) 59,30

Sandorių ir administravimo sąnaudos (EUR/ha) / Transaction and administrative costs (EUR/ha) 10,00

Iš viso papildomos išlaidos / Total additional costs 198,84 198,30Iš viso papildomos išlaidos (20 proc. apskaičiuotos sumos) / Total additional costs (20 per cent of calculated amount) 39,77 39,66

Kompensacinė išmoka (EUR/ha) / Amount of payment (EUR/ha) 40,00 40,00Šaltinis: Methodological grids for payment calculation in rural development measures in the EU. Review of payment calculation for Natura 2000 payments on agricultural land (213) and on forestry land (224).

Lenkijoje visoms 10 priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ sub–priemonėms, orientuotoms

į „Natura 2000“ teritorijas, naudojama ta pati išmokos skaičiavimo metodika. „Natura 2000“

žemės ūkio paskirties žemėje kompensacinę išmoką Lenkijoje sudaro keturios dalys:

dėl vykdomos ekstensyvios ūkinės veiklos ir mažesnio leistino gyvulių tankumo prarastos

pajamos;

papildomos išlaidos (pvz., šieno gamyba, gyvulių gabenimas į ganyklą);

papildomos pajamos už parduotus gyvulius (pajamos, tenkančios 1 SG, perskaičiuojamos

1 hektarui, atsižvelgiant į leistiną gyvulių tankumą);

sandorių sąnaudos (vienkartinė išmoka, kurios maksimalus dydis priklauso nuo buveinės

ploto: iki 1 ha – 131 EUR; 1,01 – 5 ha – 263 EUR; 5,01 – 20 ha – 526 EUR; 20,01 – 50

ha – 790 EUR; virš 50 ha – 1053 EUR).

65

3.28 lentelė. „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje kompensacinės išmokos apskaičiavimas LenkijojeTable3.82. Process of payment calculation of Natura 2000 on agricultural land in Poland

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10Prarastos pajamos / Income OregonePajamų praradimas dėl vykdomos ekstensyvios ūkinės veiklos (EUR/ha) / Lost of GM because of extensiveness (EUR/ha)

97,63 97,63 97,63 97,63 97,63 97,63 97,63 97,63 97,63 97,63

Pajamų praradimas dėl mažesnio leistino gyvulių tankumo (0,76 gyvulio viename hektare) / Lost GM from LU for fattening (0.76 LU)

160,52 160,52

Papildomos išlaidos / Additional costs Šieno gamyba / hay–making 135,00 75,00 30,00 75,00 120,00 135,00 135,00Pašarai / Purchase of fodder for animals 61,84 30,92 30,92 30,92 30,92 92,76 154,61

Nupjauto šieno sukrovimas į kūgius ir išvežimas / Moving away cutting hay and stacking

59,20 32,98 13,15 32,89 52,63 59,20 59,20

Gyvulių gabenimas į ganyklą / Bringing the animals to the pasture 167,76 118,84 167,76 118,84 118,84 167,76 167,76

Žemės ūkio darbų sudėtingesnis atlikimas / Difficulties in rural activities near this area

2,63

Kultivavimo veikla / Cultivation activities Papildomos pajamos / Additional incomePajamos už parduotus gyvulius / Income from LU for fattening 160,40 42,20 105,53 210,05 210,05 126,63 105,53

Kompensacinė išmoka (EUR/ha) / Amount of payment (EUR/ha) 366 370 243 317 368 224 224 232 318 147

Šaltinis: Methodological grids for payment calculation in rural development measures in the EU. Review of payment calculation for Natura 2000 payments on agricultural land (213) and on forestry land (224). Sub–measures: 1 – protecting habitats in bird‘s ground nesting sites, 2 – moss, 3 – rushes with tall sedge, 4 – meadows, moor–grass and selernicowe, 5 – warm likes meadows, 6 – semi natural wet hay–meadows, 7 – semi natural meadows fresh habitats, 8 – meadows rich of species: sod of white bent–grass, 9 – halophyte, 10 – ecological compensation area.

66

Palyginus Čekijos Respublikos, Italijos ir Lenkijos „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties

žemėje kompensacinių išmokų nustatymo metodikas, matyti, kad Lenkijoje išmoką sudaro

keturios dalys: prarastos pajamos, papildomos išlaidos, papildomos pajamos ir sandorių

sąnaudos. Italijoje kompensacinė išmoka nustatyta pagal papildomas išlaidas ir sandorių

sąnaudas, o Čekijos Respublikoje ji apskaičiuota kaip bendrojo pelno, esant įprastiniam žalienų

tręšimo lygiui (hektarui sunaudojant 80 kg azoto) ir nenaudojant trąšų, skirtumas. Lietuvoje

„Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje kompensacinės išmokos nustatymo metodika

analogiška Čekijos Respublikos metodikai.

Priemone „Natura 2000“ miškuose Čekijos Respublikoje siekiama parinkti aplinkos

apsaugai labiau tinkamas medžių rūšis. Kompensacinė išmoka apskaičiuota pagal vidutinio pelno

kirtimo metais, padalinto iš rotacijos laikotarpio, esamiems ir galimiems medynams bei esamų

medynų rotacijos laikotarpio rodiklius. Kompensacinė išmoka nustatyta pagal vidutinio pelno

esamiems ir galimiems medynams skirtumus visoms penkioms medžių rūšims ir apskaičiavus jų

vidurkį.

3.29 lentelė. „Natura 2000“ miškuose kompensacinės išmokos apskaičiavimas Čekijoje

Table 3.29 Process of payment calculation of Natura 2000 on forestry land in Czech Republic

Medžių rūšys „Natura 2000“ teritorijose / Typical forests

types within Natura 2000 areas

Vidutinis pelnas kirtimo metais, padalintas iš rotacijos

laikotarpio / AFI of species composition divided by its

rotation period for:

Vidutinio pelno kirtimo metais,

padalinto iš rotacijos

laikotarpio, esamiems ir galimiems medynams

skirtumo ir esamų medynų rotacijos

laikotarpio sandauga /

Difference of AFI multiply by rotation

of current stand

Vidutinė svertinė metinė išmoka per

20 metų laikotarpį / Total annual payment

divided by 20 years and weighted by

area, EUR/ha

esamų medynų / current stands,

EUR/ha

galimų medynų / possible stands,

EUR/ha

Eglė / Fir 141,0 160,0 2662,2 39,52Ąžuolas / Oak 170,0 173,8 393,1 4,60Bukas / Beech 117,9 123,5 223,7 0,94Kiti plačialapiai medžiai / Other broadleaved trees 160,8 187,7 1065,4 5,71

Tuopos / Poplar 125,1 127,5 483,6 6,75Iš viso prarastos pajamos (EUR/ha) / Total income foregone (EUR/ha) 57,52Siūloma išmoka (EUR/ha) / Amount of payment (EUR/ha) 60,44


67

Italijos regione Umbrija priemonės „Natura 2000“ miškuose kompensacinė išmoka yra

lygi prarastoms pajamoms dėl buko miško, pasiekusio rotacijos amžių, pagrindinių kirtimų

nevykdymo (3.30 lentelė).

3.30 lentelė. „Natura 2000“ miškuose kompensacinės išmokos apskaičiavimas Italijos regione

Umbrija

Table 3.30. Process of payment calculation of Natura 2000 on forestry land in Italy – Umbria

region

Sudedamosios dalys / Components

Buko miško, pasiekusio rotacijos amžių, pagrindinių kirtimų

nevykdymas / Exclusion from felling of beech coppice–woods having reached the rotation age

Prarastos pajamos / Income foregoneVidutinis buko medienos tūris (m3/ha) / Mean volume of beech coppice woods (m3/ha) 157,5

Vidutinis brandžiojo miško medienos tūris (m3/ha) / Mean volume of high forests (m3/ha) 360

Medienos kaina (EUR/m3) / Timber price (EUR/m3) 30 30Pajamos – nenukirsto miško vertė (EUR/ha) / Income – stumpage value (EUR/ha) 4725 10800

Palūkanų norma (proc.) / Interest rate (per cent) 2–7Kapitalizuota nenukirsto miško vertė (EUR/ha) / Capitalized stumpage value (EUR/ha) 1067 – 7376 25 – 2185

Iš viso prarastos pajamos / Total income Oregone 1042 – 5191Iš viso metinės prarastos pajamos (/ 5 metai) / Total annual income foregone (/ 5 years) 254 – 1101

Siūloma metinė išmoka (EUR/ha) / Amount of payment (EUR/ha) 200Šaltinis: Methodological grids for payment calculation in rural development measures in the EU. Review of payment calculation for Natura 2000 payments on agricultural land (213) and on forestry land (224).

Priemonės „Natura 2000“ miškuose kompensacinė išmoka Vokietijos žemėje Šiaurės

Reinas–Vestfalija susideda iš 6 dalių, atspindinčių privačių miškų savininkų savanoriškai

prisiimtus įsipareigojimus: prižiūrėti senus (120 metų amžių pasiekusius) ir išdžiūvusius

medžius; prižiūrėti biotopus; kartą per 10 metų, t.y. du kartus per visą įsipareigojimų laikotarpį,

pašalinti nepageidaujamas rūšis; prižiūrėti lapuočių miškus; nevykdyti plynų kirtimų; naudoti

gamtinės brandos dar nepasiekusius medžius (3.31 lentelė).

68

3.31 lentelė. „Natura 2000“ miškuose kompensacinės išmokos apskaičiavimas Vokietijoje

Table 3.31. Process of payment calculation of Natura 2000 on forestry land in Germany

Sudedamosios dalys / Components Papildomos išlaidos / Additional costs

Prarastos pajamos / Income

foregone1. Senų ir išdžiūvusių medžių priežiūra / Maintenance of old and deadwood proportions

Priežiūros išlaidos, tenkančios vienam medžiui per 20 metų laikotarpį (EUR/ha) / Maintenance costs per tree over 20 year (EUR/ha)

187,50

Miško plotas, kuriame auga 120 metų amžių pasiekę medžiai (ha) / Estimated area with trees older than 120 years (ha) 5880

Senų ir išdžiūvusių medžių tankumas (medžiai/ha) / Estimated old and deadwood tree densities (tree/ha) 10

Privačios nuosavybės miškai, esantys natūralių buveinių bei laukinės faunos ir floros apsaugos teritorijose (ha) / Privately owned forest areas located in FFH areas in NRW (ha)

28000

Iš viso papildomos išlaidos (EUR/ha) / Total additional costs (EUR/ha) 393,75

2. Biotopų priežiūros priemonės, kuriomis siekiama išsaugoti nykstančias rūšis / Biotope specific development measures for endangered specines

Priežiūros išlaidos, tenkančios biotopui per 20 metų laikotarpį (EUR/ha) / Maintenance costs of particular biotope over 20 years (EUR/ha)

6125

Biotopo plotas (ha) / Estimated area with particular biotopes (ha) 185Privačios nuosavybės miškai, esantys natūralių buveinių bei laukinės faunos ir floros apsaugos teritorijose (ha) / Privately owned forest areas located in FFH areas in NRW (ha)

28000

Iš viso papildomos išlaidos (EUR/ha) / Total additional costs (EUR/ha) 40,46

3. Nepageidaujamų rūšių šalinimas / Removal of undesired generations Darbo užmokestis (EUR/val.) / Labour costs (EUR/hour) 20Darbo valandų skaičius per 20 metų laikotarpį / Number of hours over 20 years 2

Iš viso papildomos išlaidos (EUR/ha) / Total additional costs (EUR/ha) 40

4. Lapuočių miškų priežiūra / Maintenance of deciduous forestPrarastos pajamos / Income reductions 40Perskaičiuotos prarastos pajamos (lapuočių miškai užima 45 proc. natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos teritorijų) / Recalculated income reduction (45 per cent on FFH–area)

18

Iš viso prarastos pajamos per 20 metų laikotarpį / Total income foregone over 20 years 360

5. Draudimas vykdyti plynus kirtimus / Clear cutting prohibitionMedžių, pasiekusių gamtinę brandą, vidutinė vertė (EUR/ha) / Average value of trees reached exploitable stages (EUR/ha) 14391,60

Palūkanų praradimas dėl miško kirtimų atidėjimo 6 metams per 20 metų laikotarpį (EUR/ha) / Average interest loss due to a delay in usage of 6 years related to a time horizon of 20 years (EUR/ha)

18709,08

Vidutinis medžių rotacijos amžius (metai) / Average rotation period (years) 136

Iš viso prarastos pajamos per 20 metų laikotarpį / Total income foregone over 20 years 137,57

6. Nepageidaujamų, gamtinės brandos dar nepasiekusių medžių naudojimas (spygliuočiai) / Pre–

69

mature usage of undesirable tree species (coniferous)Iš viso prarastos pajamos per 20 metų laikotarpį / Total income foregone over 20 years 37,00

Papildomų išlaidų ir prarastų pajamų per 20 metų laikotarpį suma (EUR/ha) / Sum of additional costs and income foregone over 20 years (EUR/ha)

1008,78

Siūloma metinė išmoka (EUR/ha) / Amount of payment (EUR/ha) 50,00


Palyginus Čekijos Respublikos, Italijos ir Vokietijos „Natura 2000“ miškuose

kompensacinių išmokų nustatymo metodikas, matyti, kad jos yra pakankamai skirtingos.

Detaliausia šios priemonės kompensacinės išmokos nustatymo metodika naudojama Vokietijoje,

kurioje atsižvelgiama tiek į papildomas išlaidas, tiek prarastas pajamas.

III.6. IŠMOKOS UŽ VIETOVES, KURIOSE ESAMA GAMTINIŲ AR KITOKIŲ SPECIFINIŲ KLIŪČIŲ

Išskirtinos Vokietijos, Graikijos ir Suomijos šios priemonės išmokų nustatymo

metodikos, kurios iš pagrindų skiriasi nuo Lietuvos analogiškų KI dydžių nustatymo.

Vokietijos Šiaurės Rhine-Vestphalia žemėse MPŪV išmokos yra skiriamos išskirtinai už

pievų, ganyklų (grassland), dobilų (clover-grass), lęšių (leys) ir liucernų plotus. Išmokos yra

apskaičiuojamos atsižvelgiant į išlaidas, kurių reikia pievų-ganyklų derliaus praradimui

kompensuoti. Jos diferencijuotos ūkių grupėms, atsižvelgiant į žemės kokybę.

Vokietijoje yra nustatytos 5 žemės ūkio paskirties žemės našumo kategorijos (ŽNK). Jei

ŽNK > 35, išmokos nemokamos. Daroma prielaida, kad labiausiai nepalankiose žemių grupėse,

kur ŽNK ≤ 15, žolės derlius yra 25 proc. mažesnis palyginti su vidutiniu derlingumu. Ir toliau,

visose kitose grupėse jis atitinkamai mažėja 20, 15, 10 ir paskutinėje grupėje (30 ≤ ŽNK <35)

mažėja 7 procentais.

Ūkių derliaus praradimai kiekvienoje žemės našumo grupėje yra perskaičiuojami

energetine verte (MJ), kuri apskaičiuojama imant pagrindu kviečių 1 tonos kainą (115 EUR/t), o

tai lygu 0,153 EUR / 10 MJ. Konkretaus ūkio išmoka apskaičiuojama dauginant fizinį tos žemės

našumo grupės, kurioje yra ūkis, derliaus praradimo dydį iš šio koeficiento. Ši sistema yra tiek

70

lanksti, kad įgalina labai tiksliai perskaičiuoti išmokų dydžius atsižvelgiant į priemonei skirto

voko pokyčius. Išmokų dydžiai pateikiami lentelėje.

3.32 lentelė. Išmokų dydžių pasiskirstymas pagal žemės našumo kategoriją Vokietijos

Šiaurės Rhine-Vestphalia žemėse

Table 3.32. Payment calculation for LFA in Rhine – Vestphalia region, Germany

ŽNK grupė ŽNK ≤ 15 15 < ŽNK ≤ 20

20 < ŽNK ≤ 25

25 < ŽNK ≤ 30

30 < ŽNK ≤ 35

Išmokos dydis, EUR / ha ≤ 115 ≤ 90 ≤ 60 ≤ 35 ≤ 25Šaltinis: Methodological grids for payment calculation in rural development measures in the EU. Review

of payment calculation

Suomijoje MPŪV išmokos yra mokamos ūkiams visoje šalies teritorijoje, nes visa šalis

priskirta MPŪV arba kalnuotoms vietovėms. Išmokų dydžiai yra apskaičiuoti trims regionų

grupėms (A, B-C1 ir C2-C4), kurios buvo išskirtos Suomijai stojant į ES ir ruošiantis gauti

paramą pagal MPŪV. Kiekvienas Suomijos ūkis priklauso vienai ar kitai grupei, o išmokos dydis

ūkiui didėja kylant nuo pietų į šiaurę. Regionai Suomijoje buvo išskirti atsižvelgiant į tokias

rodiklių grupes: metinė temperatūrų suma, apmokestinamų pajamų dydis, apmokestinamų

pajamų dydis iš žemės ūkio veiklos, miežių derlingumas, žemės našumo balas, dirvožemio tipas,

teritorijos pasiekiamumo laipsnis, nedarbo lygis, grynoji migracija.

Svarbu pažymėti, kad nustatant išmokų dydžius šiems regionams buvo atsižvelgta ir į kitą

paramą, kurią gauna tų regionų ūkiai. Galima teigti, kad ši parama yra kaip balansuojanti visą

kitą paramą, kuri yra gaunama per kitas priemones. Iš dalies jie kompensuoja nepakankamą

tiesioginių išmokų dydį šiuose regionuose. Žemiau pateikiamoje lentelėje parodytos MPŪV

išmokos.

3.33 lentelė. MPŪV KI dydžiai Suomijoje

Table3.33. Amounts of compensatory payments for LFA in Finland

Regionų grupės A B1, B2, C1 C2, C3, C4Išmokos dydis, EUR / ha 150 200 210

Šaltinis: Methodological grids for payment calculation in rural development measures in the EU. Review

of payment calculation

Graikijoje nustatytos dvi MPŪV išmokų schemos: kalnų vietovėms ir kitoms

nepalankioms ūkininkauti vietovėms. Abiejose schemose išmokos yra diferencijuotos

71

atsižvelgiant į regiono, ūkininko ir žemės naudojimo charakteristikas. Lentelėje parodyta, kaip

priklauso išmokos dydis atsižvelgiant į šiuos veiksnius.

3.34 lentelė. MPŪV išmokų dydžiai Graikijoje, EUR/ha

Table3.34. LFA amounts of compensatory payments in Greece, EUR/ha

Išmokos sąlygos TeritorijosL1 L2 L3 L4

Jaunieji ūkininkai turintys „žaliąjį“ sertifikatą 125 65 165 125Jaunieji ūkininkai ir/arba asmenys anksti išėję į pensiją 110 65 140 110Egėjo jūros salose ūkininkaujantys 100 65 125 100Kita 100 65 110 90

Šaltinis: Methodological grids for payment calculation in rural development measures in the EU. Review of

payment calculation

Kur: L1 – teritorijos, kur ūkininkaujama ekologiškai, pašarai auginami pardavimui,

auginami aromatingi ir vaistiniai augalai, ankštinės kultūros, javai ir nemaistiniai augalai;

L2 – Kiti augalai;

L3 – plotai, kur žalienų derlius naudojamas nuosavoms reikmėms;

L4 – plotai skirti nuganymui (rough grazing) (nešienaujant pašarui);

Skaičiuojant išmokas buvo vadovaujamasi tokiomis nuostatomis:

skaičiuojant bendrojo pelno skirtumus ūkiuose ūkininkaujančiuose MPŪV ir ne

MPŪV;

didinant išmokų dydžius tokių teritorijų strateginių nuostatų įgyvendinimui, kaip:

jaunų ūkininkų įsikūrimas, gyvenančių ir ūkininkaujančių Egėjo jūros salose

rėmimas, naudojančių modernias technologijas (ekologinis ūkininkavimas,

integruotos gamybos sistemos ir pan.) rėmimas;

nėra remiama produkcija auginama šiose teritorijose, kuri turi paklausą rinkose ir už

kurią gaunama santykinai didelė kaina.

III.7. GYVŪNŲ GEROVĖ

Šiame skyrelyje pateikiamos priemonės „Gyvūnų gerovė“ kompensacinių išmokų

nustatymo metodikos Italijoje, Suomijoje ir Vokietijoje.

Italijos regione Emilija–Romanija, be papildomų išlaidų ir sandorių sąnaudų, vertinamas

dar vienas elementas, vadinamas „sutaupymu“. Šiame regione jis yra lygus veterinarinėms

72

išlaidoms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šis elementas šiek tiek sumažina kompensacinės išmokos

dydį.

3.35 lentelė. „Gyvūnų gerovės“ kompensacinės išmokos apskaičiavimas Italijos regione Emilija–Romanija

Table3.35. Process of payment calculation for animal welfare in Italy – Emilia–Romagna region

Žemės naudojimas / ūkininkavimo pokyčiai / Land use / management changes

Papildomos išlaidos (EUR / sutartinis gyvulys) /

Additional cost (EUR / LSU)Pašarų pirkimas / Purchase of feed and fodder 58,74Kintamosios išlaidos pašarų priedams/ Variable costs for farm fodder add 4,41Darbo užmokestis / Labour costs 135,48Išlaidos elektros energijai ir vandeniui / Expenditure for energy and water 18,58Išlaidos dėl ūkio sudėtingesnio valdymo / Know–how 1,01

Veterinarinės išlaidos / Veterinary costs –21,73 („santaupos“ / „savings“)

Iš viso / Total 196,49Kompensacinė išmoka / Approved payment 196,49

Šaltinis: Methodological grids for payment calculations in rural development measures in the EU. Review of payment calculations in animal welfare measures (215).

Italijos regione Emilija–Romanija taip pat nustatytos papildomos išlaidos, tenkančios

sutartiniam gyvuliui/ha: + 5 proc. pašarams, + 15 darbo užmokesčiui, + 10 elektros energijai, –

15 proc. veterinarinėms paslaugoms. Be to, apskaičiuota, kad sandorių sąnaudos, tenkančios

vienam ūkiui, yra lygios 100 EUR. Šios išlaidos susidaro dėl ūkio sudėtingesnio valdymo

(know–how) įgijimo. Atsižvelgiant į kiekvienos subpriemonės reikšmingumą, pagal apskaičiuotą

kompensacinės išmokos dydį yra nustatomas kiekvienos jų išmokos dydis (lentelė).

3.36 lentelė. „Gyvūnų gerovės“ kompensacinės išmokos apskaičiavimas Italijos regione

Emilija–Romanija

Table 3.36. Process of payment calculation for animal welfare in Italy – Emilia–Romagna

region

Ūkio valdymo gerinimas /

Improvement of farm and private

management

Veisimo ir gyvulių laikymo sistemos

gerinimas / Improvement of

breeding and stalling systems

Aplinkos apsaugos priežiūros gerinimas /

Improvement of environmental

monitoring

Šerimo ir vandens tiekimo gerinimas /

Improvement of feeding and

watering

Švaros, gyvūnų sveikatos ir kitų elgsenos aspektų

gerinimas / Improvement of

cleanliness, health and behavioural

aspects5 proc. 30 proc. 25 proc. 15 proc. 25 proc.

9,82 EUR / sutartiniam





73

gyvuliui / 9,82 EUR / LSU






Priemonės „Gyvūnų gerovė“ kompensacinė išmoka Suomijoje apskaičiuota vertinant

papildomas išlaidas, prarastas pajamas ir papildomą pelną. Be to, į išmoką yra įsumuojamos ir

sandorių sąnaudos, kurios yra lygios 20 proc. išmokos dydžio.

3.37 lentelė. „Gyvūnų gerovės“ kompensacinės išmokos apskaičiavimas Suomijoje, EUR/SG

Table 3.37. Process of payment calculation for animal welfare in Finland, EUR/LSU

Sutartiniai įsipareigojimai /

Contractual obligations

Veiklos / Activities

Papildomos išlaidos /

Additional costs

Prarastos

pajamos / Income foregone

Sandorių sąnaudos /

Transaction costs

Pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas / Improving livestock keeping conditions

Mažesnis gyvūnų tankumas 1 hektare; pakankamo vandens kiekio užtikrinimas; atsarginė vėdinimo ir šėrimo įranga, kuria būtų galima naudotis sugedus pagrindinei; tikrinimas ir priežiūra / Decreased density of LSU/ha, watering, backup systems for ventilation, feeding equipment, failure,

testing and maintenance of the unit

11,42 7,56

20 proc. išmokos dydžio (33,05 + 27,95 – 46,42) *

0,2 = 2,92 / 20 per cent of the payment

elements

Pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas / Improving livestock keeping conditions

Mažesnis gyvūnų tankumas 1 hektare; pakankamo vandens kiekio užtikrinimas; atsarginė vėdinimo ir šėrimo įranga, kuria būtų galima naudotis sugedus pagrindinei; tikrinimas ir priežiūra / Decreased density of LSU/ha, watering, backup systems for ventilation, feeding equipment, failure,

testing and maintenance of the unit

11,42 7,56

20 proc. išmokos dydžio (33,05 + 27,95 – 46,42) *

0,2 = 2,92 / 20 per cent of the payment

elements

Pagerinti gyvūnų sveikatą / Improving health care requirements

Gyvūnų sveikatos planai, susitarimai, veterinarijos gydytojo vizitai, apsauga nuo

ligų, apsauga nuo patogenų išplitimo / Health care plans, agreements, visits, farm

level disease protection, preventing of spreading faecal pathogens

10,65 11,87

Įvesti gamybos priežiūrą / Introduction of production monitoring

Gamybos priežiūra / Production monitoring 0,20 5,72

Sudaryti šėrimo planus / Introduction of feeding plans

Šėrimo planai / Feeding plans 10,78 2,80

Iš viso / Total 33,05 27,95 2,92Papildomas pelnas / Additional profit

46,42

Kompensacinė 33,05 + 27,95 – 46,42 + 2,92 = 17,50

74

išmoka (EUR/SG) / The payment (EUR/LSU)


Priemonės „Gyvūnų gerovė“ kompensacinė išmoka Vokietijoje apskaičiuota vertinant tik

papildomas išlaidas. Lentelėse pateikiama kompensacinės išmokos apskaičiavimas melžiamoms

karvėms ir paršavedėms.

3.38 lentelė. „Gyvūnų gerovės“ kompensacinės išmokos apskaičiavimas Vokietijos žemėje

Meklenburgas–Pomeranija (melžiamos karvės)

Table 3.38. Process of payment calculation for animal welfare in Germany – Mecklenburg

West–Pomerania (dairy cows)

Išmokos sudedamosios dalys / Payment components Vertė / Value, EUR/gyvuliuiKreikimas / Littering 16,25Mėšlo išvežimas / Mucking 8,75Šiaudų gamyba/pirkimas / Straw production/purchasing 6,75Sandėliavimas / Storing 6,75Nuoma / Rent 15,00Iš viso papildomos išlaidos / Additional costs 53,50Kompensacinė išmoka / Amount of payment 53,50


3.39. lentelė. „Gyvūnų gerovės“ kompensacinės išmokos apskaičiavimas Vokietijos žemėje

Meklenburgas–Pomeranija (paršavedės)

Tablo 3.39. Process of payment calculation for animal welfare in Germany – Mecklenburg

West–Pomerania (breeding pigs)

Išmokos sudedamosios dalys / Payment components Vertė / Value, EUR/gyvuliuiKreikimas / Littering 7,25Mėšlo išvežimas / Mucking 10,97Šiaudų gamyba/pirkimas / Straw production/purchasing 14,64Sandėliavimas / Storing 14,64Iš viso papildomos išlaidos / Additional costs 47,50Kompensacinė išmoka / Amount of payment 47,50


Palyginus Italijos, Suomijos ir Vokietijos priemonės „Gyvūnų gerovė“ kompensacinių

išmokų skaičiavimo metodikas, matyti, kad Suomijoje, nustatant išmoką, atsižvelgiama tiek į

papildomas išlaidas, tiek prarastas pajamas. Šioje šalyje į išmoką taip pat įsumuojamos sandorių

sąnaudos ir papildomas pelnas. Pastarasis rodiklis parodo tam tikrą šios priemonės įgyvendinimo

75

naudą. Italijoje yra vertinamos papildomos išlaidos ir sandorių sąnaudos, o Vokietijoje – tik

papildomos išlaidos. Svarbu pažymėti, kad atskirose šalyse naudojami skirtingi sandorių sąnaudų

vertinimo būdai. Suomijoje sandorių sąnaudos yra lygios 20 proc. apskaičiuotos išmokos dydžio,

o Italijoje prie kompensacinės išmokos papildomai pridedamas tam tikras pastovus dydis.

IV. MATEMATINIS MODELIS AGRARINĖS APLINKOSAUGOS PRIEMONIŲ IŠMOKOMS NUSTATYTI

LAEI mokslininkai, šios studijos rengėjai, 2007–2008 m. kartu kitų šešių ES šalių

(Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Graikijos, Čekijos, Suomijos ir Italijos) mokslininkai tyrinėjo

pasirinktų ES šalių patirtį nustatant aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimo priemonių

kompensacinių išmokų dydžius. Vienas iš tuomet vykdyto projekto rezultatų – tai matematinio

modelio ir kompiuterinio paketo sukūrimas, kurio pagalba galima apskaičiuoti kompensacinių

išmokų dydžius. Remiantis gautais rezultatais parengtas patobulintas ir Lietuvos sąlygomis

adaptuotas matematinis modelis, kurio pagalba nustatomi priemonių kompensacinių išmokų

dydžiai. Matematinio modelio ir kompiuterinės programos naudojimo principai ir paaiškinimai

pateikiami priemonės „Gyvūnų gerovė“ kompensacinės išmokos nustatymo pavyzdžiu.

Pradedant skaičiuoti išmoką, aktyvuojamas AGRIGRID kompiuterinis paketas (ikona

paprastai saugoma pagrindiniame kompiuterio darbalaukyje) ir atsidaro pirminis programos

langas.

4.1 pav. Pirminis AGRIGRID programos langas.

Atsidarius pirminiam programos langui, galima sukurti naują ar atsidaryti jau turimą

kompensacinės išmokos skaičiavimo dokumentą, peržiūrėti turimus dokumentus, kurie saugomi

76

archyvavimo kataloge „Library“, taip pat rasti detalią informaciją apie kompiuterinio paketo

naudojimą.

Prieš pradedant skaičiuoti kompensacinės išmokos dydį sukuriamas/pasirenkamas išmokų

apskaičiavimui reikalingų duomenų dokumentas. Kompiuterinė programa pagal nutylėjimą siūlo

vartotojui sukurti naują dokumentą kataloge „Library“. Aktyvavus mygtuką „Library“, ekrane

atsiveria kitas programos langas.

4.2 pav. Katalogo „Library“ langas.

Šiame lange galima koreguoti įsipareigojimų, pradinės padėties, diferencijavimo

duomenis, pirminius duomenis formulėse, pajamas, išlaidas ir technologijas.

Mūsų analizuojamo pavyzdžio atveju, reikia sukurti naują katalogo „Library“ dokumentą.

Tam reikia aktyvuoti mygtuką „Config“ šalia užrašo „Library Management“. Naujai

atsivėrusiame lange galima sukurti naują ar pasirinkti jau esamą katalogo „Library“ dokumentą.

77

4.3 pav. Katalogo „Library“ pasirinkčių langas.

Norint sukurti naują katalogo „Library“ dokumentą, reikia aktyvuoti mygtuką „New“ ir

suteikite naujam dokumentui vardą, pavyzdžiui „Germany“ kaip mūsų analizuojamame

pavyzdyje. Sukūrus naują dokumentą ir paspaudus mygtuką „Back“, sugrįžtama į katalogo

„Library“ langą, pakartojus minėtą veiksmą dar kartą, sugrįžtama į pirminį AGRIGRID

programos langą.

Sekančiu žingsniu sukuriamas/pasirenkamas kompensacinės išmokos apskaičiavimo

dokumentas. Šiame kompensacinės išmokos apskaičiavimo etape, kuriamas naujas arba

pasirenkamas jau turimas dokumentas, kuriame skaičiuojama išmoka. Mūsų analizuojamo

pavyzdžio atveju, paspaudus mygtuką „New“ sukuriamas naujas dokumentas. Jei analogiška

išmoka jau buvo skaičiuota anksčiau, tuomet, paspaudus mygtuką „Open“, atidaromas jau

turimas dokumentas.

4.4 pav. Kompensacinės išmokos apskaičiavimo sukūrimo langas.

Čia nurodomas priemonės pavadinimas ir aprašomi skaičiavimams naudojami duomenys.

Skaičiavimams gali būti naudojami dviejų tipų duomenys: 1) FADN („Balance sheet“) arba

2) technologiškai pritaikomi („Practices“) duomenys. Išanalizavus priemonės „Gyvūnų gerovė“

pobūdį, pastebėta, kad FADN duomenų rinkinys nėra pakankamas šiai išmokai apskaičiuoti,

todėl reikėtų rinktis technologiškai pritaikomus duomenis. Užpildžius laukelius, pasirinktis

patvirtinama mygtuko „Create“ paspaudimu. Kompiuterinė programa vartotoją automatiškai

nukelia į pagrindinį išmokų apskaičiavimo langą. Svarbu pažymėti, kad čia yra vienintelė

vieta, kur galima pasirinkti kokie duomenys bus naudojami kompensacinės išmokos

skaičiavimui, ir pasirinkties vėliau keisti nebus galima.

78

Pagrindinis išmokų apskaičiavimo langas yra naudojamas visuose tolimesniuose

kompensacinių išmokų nustatymo etapuose. Šiame lange galima apibūdinti priemonę, prireikus

sukurti ir įvesti sub-priemones (programas, veiklos sritis ir pan.), regionuoti, įvesti pagrindinius

nustatymus, skaičiuoti išmokas ir peržiūrėti gautus rezultatus.

4.5 pav. Pagrindinis išmokų apskaičiavimo langas

Mūsų analizuojamu atveju ir pasirinktu Gyvūnų gerovės priemonės kompensacinės

išmokos nustatymo Vokietijos Mecklenburgo Vakarų-Pomeranijos regione pavyzdžiu sub-

priemonės šioje priemonėje nėra, todėl laukelyje „Sub-measure“ įrašoma „Unset“. Toliau

įrašoma šalis ir regionas, kuriam skaičiuojama kompensacinė išmoka: Vokietija, Mecklenburgo

Vakarų-Pomeranijos regionas. Prieš pradedant duomenų įvedimą ir skaičiavimus,

rekomenduojama išsaugoti darbą pasirenkant funkciją „Save As“.

Tolesniame etape pasirinktai priemonei reikia nurodyti pagrindinius nustatymus. Šiuo

tikslu aktyvuojama funkcija „Edit“, esanti šalia užrašo „General Settings“. Atsidariusiame lange,

nurodoma tokia informacija kaip matavimo vienetas, kuriam skaičiuojama išmoka ir naudojama

valiuta. Čia taip pat gali būti pateikiamas detalus pačios priemonės ar skaičiavimų aprašymas.

79

4.6 pav. Pagrindinių nustatymų įvesties langas

Kaip jau minėta aukščiau, mūsų pavyzdžiu pasirinkta priemonė „Gyvūnų gerovė“ yra

taikoma Vokietijos Mecklenburgo Vakarų-Pomeranijos regione, todėl kaip skaičiavimų valiuta

parenkami Eurai, o matavimo vienetas – sąlyginis gyvulys. Papildomam priemonės ir jos

nustatymo aprašymui yra numatyta vieta, tačiau ši įvestis nėra privaloma t.y. net ir neužpildžius

šio lauko, kompensacinė išmoka bus skaičiuojama. Patvirtinant pasirinktis paspaudžiamas

mygtukas „Ok“. Pažymėtina, kad čia negalima pakeisti duomenų įvedimo tipo („Data entry

approach“) ir valiutos kurso, kuris perskaičiuojamas automatiškai.

Įvedus ir patvirtinus pagrindinius nustatymus programa sugrįžta į pagrindinį išmokų

apskaičiavimo langą, ir kitu žingsniu jau bus skaičiuojama kompensacinė išmoka. Tam reikia

aktyvuoti pasirinktį „Edit“, esančią greta užrašo „Calculation“.

Kompensacinės išmokos apskaičiavimas pradedamas nuo „Sąsajų lango“. Šiame lange

pateikiamas trumpas nurodytų sąsajų aprašymas. Sąsajų lange išvardijami reglamentuoti kaimo

plėtros įsipareigojimai, susijusi pradinė situacija („baseline“), veiksmai, lemiantys pajamų ir

išlaidų susidarymą.

80

4.7 pav. Sąsajų langas

Prireikus papildyti susijusią pradinę situaciją naujomis sąsajomis, šiame lange

aktyvuojama pasirinktis „New“ ir atsidarius naujam langui, pildomas detalus naujos sąsajos

aprašymas.

81

4.8 pav. Sąsajų aprašymo langas

Mūsų pavyzdžiu pasirinktai priemonei „Gyvūnų gerovė“ reikia įvesti naują kaimo plėtros

reglamentuotą įsipareigojimą. Įsipareigojimas įvedamas aktyvavus pasirinktį „Set“, esančią greta

užrašo „RD Commitment“. Atsidarius naujam kaimo plėtros reglamentuotų įsipareigojimų

langui, galima sukurti naują, koreguoti ar ištrinti jau egzistuojantį įsipareigojimą.

82

4.9 pav. Kaimo plėtros reglamentuotų įsipareigojimų langas

Priemonei „Gyvūnų gerovė“ kaimo plėtros įsipareigojimą reglamentuoja ES teisės aktai ir

jis skamba taip: gyvūnų gerovės įsipareigojimai vykdomi savanoriškai. Svarbu pažymėti, kad

naujus reglamentuotus kaimo plėtros įsipareigojimus, jei juos papildomai numato šalių ar

regionų kaimo plėtros reglamentai ar kiti nacionalinės teisės aktai, galima sukurti mygtuko

„New“ paspaudimu. Atsidariusiame kaimo plėtros reglamentuotų įsipareigojimų įvesties lange

aprašomas naujas įsipareigojimas.

4.10 pav. Kaimo plėtros reglamentuotų naujo įsipareigojimo įvesties langas

83

Įvedus naują kaimo plėtros įsipareigojimą, jo sukūrimas patvirtinamas mygtuko „Ok“

paspaudimu ir kompiuterinė programa automatiškai vartotoją sugrąžina į kaimo plėtros

reglamentuotų įsipareigojimų langą. Pažymėjus norimą įsipareigojimą, pasirinktis patvirtinama

mygtuko „Ok“ paspaudimu, ir kompiuterinė programa automatiškai vartotoją sugrąžina į sąsajų

langą, kur tolesnis kompensacinių išmokų skaičiavimo žingsnis yra – susijusios pradinės

situacijos („baseline“) apibrėžimas. Tuo tikslu šalia užrašo „Baseline“ aktyvuojama pasirinktis

„Set“. Atsidariusiame pradinės situacijos („baseline“) lange galima įtraukti ir aprašyti pradinės

situacijos („baseline“) savybes, surašyti ar ištrinti jas reglamentuojančius teisės aktus.

4.11 pav. Pradinės situacijos („baseline“) įvesties langas

Mūsų pavyzdžiu pasirinktos priemonės „Gyvūnų gerovė“ pradinė situacija („baseline“)

yra tradicinis ūkininkavimas, neprisiėmus papildomų įsipareigojimų gyvūnų gerovės srityje. Tai

pažymima šiame lange, šalia užrašo „Type“ pasirenkamas įrašas „No obligatory presently“

84

(angl. šiuo metu nėra privaloma“) ir pasirinktys patvirtinamos mygtuko „Ok“ paspaudimu.

Kompiuterinė programa automatiškai vartotoją sugrąžina į sąsajų langą, kur tolimesniu žingsniu

apibrėžiami pajamų elementai, susiję su kompensacinės išmokos apskaičiavimo procesu. Mūsų

pavyzdyje pajamų elemento nėra, tačiau praktikoje šis elementas egzistuoja ir yra nurodomas

šiame etape.

4.12 pav. Pajamų įvesties langas

Pasirinktys patvirtinamos mygtuko „Ok“ paspaudimu ir kompiuterinė programa

automatiškai vartotoją sugrąžina į sąsajų langą, kur tolimesniu žingsniu apibrėžiami išlaidų

elementai, susiję su kompensacinės išmokos apskaičiavimo procesu.

Kompiuterinė programa leidžia kurti naujus, koreguoti ar ištrinti jau esamus išlaidų

elementus. Taip pat juos galima pridėti ir saugoti ar šalinti iš archyve saugomo sąrašo.

85

4.13 pav. Išlaidų įvesties langas

Vokietijos Mecklenburgo Vakarų-Pomeranijos regione įgyvendinant priemonę „Gyvūnų

gerovė“ atsiranda nemažai išlaidų, susijusių su įsipareigojimais gerinti gyvūnų gerovę. Visų

pirma, pažymėjus varnelę greta užrašų, pasirenkami išlaidų elementai „Removing stock or other

restriction on grazing“ (angl. gyvulių išvedimas iš ganyklų ar kitokie ganymo apribojimai) ir

„Mapping environmental aspects of farm“ (angl. aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo ūkyje

planavimas) ir pasirinktis patvirtinama mygtuko „Ok“ paspaudimu, o kompiuterinė programa

automatiškai vartotoją sugrąžina į sąsajų langą. Šiame kompensacinės išmokos skaičiavimo

etape rekomenduojama patikrinti visas įvestis ir išsaugoti duomenis.

Kitas svarbus kompensacinės išmokos nustatymo etapas – yra išmokos diferencijavimas.

Sąsajų lango apačioje aktyvavus pasirinktį „Next“ atsiveria kompensacinių išmokų

diferencijavimo langas. Čia galima pasirinkti diferencijavimo kategorijas ir jų elementus.

86

4.14 pav. Kompensacinių išmokų diferencijavimo langas

Vokietijos Mecklenburgo Vakarų-Pomeranijos regione priemonės „Gyvūnų gerovė“

kompensacinės išmokos diferencijuojamos atsižvelgiant į: 1) gyvūnų rūšis bei 2) planavimą ir

valdymą.

Kompensacinių išmokų diferencijavimo lange aktyvavus pasirinktį „Next“, galima

įtraukti naujus, koreguoti ar pašalinti jau esamus diferencijavimo elementus. Taip pat juos galima

pridėti ir saugoti ar šalinti iš archyve saugomo sąrašo.

87

4.15 pav. Kompensacinių išmokų diferencijavimo kriterijų sąrašas

Mūsų pavyzdžiu pasirinktai priemonei „Gyvūnų gerovė“ Vokietijos Mecklenburgo

Vakarų-Pomeranijos regione, pažymint varnelę šalia gyvulių pavadinimų pasirenkamos

diferencijavimo subkategorijos „Cattle“ (angl. galvijai) ir „Pig“ (angl. kiaulės) (prieš tai

paspaudus „+“ ženklą šalia užrašo „Type of animals“ (angl. gyvūnų rūšis). Pasirinktys

patvirtinamos paspaudus mygtuką „Ok“.

Pažymėtina, kad kompensacinių išmokų diferencijavimo kategorijas ir jų elementus

galima detaliai aprašyti, pridėti naujas, koreguoti ar pašalinti.

88

4.16 pav. Diferencijavimo kategorijos, subkategorijos ir elementų aprašas

Pagal mūsų pasirinktą pavyzdį, diferencijavimo kategorijos „Type of animals“ (angl.

gyvūnų rūšis) subkategorijoje „Cattle“ (angl. galvijai) pasirenkami elementai: „Breeding heifers“

(angl. veislinės telyčios) ir „Dairy cows“ (angl. melžiamos karvės). Pažymėjus šiuos du minėtus

elementus pasirinktis patvirtinama mygtuko „Ok“ paspaudimu.

Aktyvavus pasirinktį „Edit“ šiame lange galima koreguoti diferencijavimo elementų

pavadinimus.

4.17 pav. Diferencijavimo elemento aprašas

89

Be to, yra galimybė pakeisti diferencijavimo elementus. Pavyzdžiui, norint pakeisti

diferencijavimo elementą į „Suckler cows“ (angl. karvės žindenės), įrašomas naujasis

pavadinimas ir patvirtinamas mygtuko „Ok“ paspaudimu.

Nenaudojamus diferencijavimo elementus galima ištrinti pasirinkus funkciją „Delete“.

Tai nėra būtina – jų galima paprasčiausia nepasirinkti. Diferencijavimo kategorijos ir elementai

pasirenkami pažymint varneles šalia reikalingų pavadinimų ir pasirinkimas patvirtinamas

mygtuko „Ok“ paspaudimu.

Įvedus diferencijavimą, seka kitas etapas – kompensacinių išmokų nustatymas.

Kompensacinių išmokų dydžių įvertinimui programoje skirtas išmokų apskaičiavimo langas.

Jame pateikiami anksčiau pasirinkti pajamų ir išlaidų elementai. Kairiojoje lango pusėje

pasirinkus atskirą išlaidų ar pajamų elementą, dešiniojoje pateikiama lentelė, kurioje pasirinktas

elementas atvaizduojamas pagal visas diferencijavimo kombinacijas. Kiekvienoje lentelės

eilutėje detalizuojama diferencijavimo kombinacija, o stulpeliuose – pradinė situacija

(„baseline“), įsipareigojimas ir skirtumas tarp jų.

4.18 pav. Išmokų apskaičiavimo langas

90

Skirtumas vertine išraiška tarp įsipareigojimo vykdymo ir pradinės situacijos („baseline“)

įvedamas arba apskaičiuojamas pajamų/išlaidų komponento lange.

4.19 pav. Pajamų/išlaidų komponento langas

Šiame lange pateikiamas pajamų/išlaidų komponento aprašymas pagal atskirą

diferencijavimo kombinaciją. Čia įvedami duomenys ir nurodomas duomenų šaltinis. Prireikus,

yra sudaryta galimybė apskaičiuoti vertes naudojant formą, kurioje reikalingas rodiklis

apskaičiuojamas iš pirminių duomenų.

91

4.20 pav. Vertės apskaičiavimo forma

Vertės apskaičiavimo formą galima papildyti specialiais reikalingais elementais, o

skaičiavimams naudoti reikalingas formules, įrašant jas laukelyje formos apačioje.

Rekomenduotina įvestus duomenis ir aprašymus saugoti taip vadinamame archyve paspaudus

mygtuką „Save to Library“ ir patvirtinus pasirinktį „Ok“. Kompiuterinė programa automatiškai

vartotoją sugrąžina į pajamų/išlaidų komponento langą. Svarbu pažymėti, kad archyve išsaugotus

duomenis galima naudoti ir kitų išmokų nustatymui.

92

4.21 pav. Vertės apskaičiavimo formų sąrašas archyve

Archyve saugomame vertės apskaičiavimo formų sąraše galima sukurti, naujas, koreguoti

ar ištrinti jau esamas vertės apskaičiavimo formas.

Sugrįžus į pajamų/išlaidų komponento langą, analogiškai suregistruojami visi

išlaidų/pajamų komponentai pagal visas diferenciacijos kombinacijas. Visiškai aprašius ir

įvertinus visus pajamų/išlaidų komponentus, aktyvuojama funkcija „Next“ ir pereinama prie

sandorių išlaidų nustatymo. Sandorių išlaidų nustatymui pasirenkamas vienas iš jų įvertinimo

būdų: 1) tam tiktas procentas nuo apskaičiuotos kompensacinės išmokos (ne daugiau 20 proc.)

arba 2) tiksliai apskaičiuota vertė. Šiame lange taip pat galima sukurti, naujas, koreguoti ar

ištrinti jau esamas vertės apskaičiavimo formas.

93

4.22 pav. Sandorių išlaidų nustatymo langas

Mūsų pavyzdžiu pasirinktai priemonei „Gyvūnų gerovė“ Vokietijos Mecklenburgo

Vakarų-Pomeranijos regione sandorių išlaidos nėra įtraukiamos į kompensacinės išmokos

nustatymą, todėl šiuo atveju aktyvuojama funkcija „Next“ ir iškart pereinama prie kaimo plėtros

reglamentuojamų išmokos dydžio apribojimų pagal kiekvieną diferencijavimo elementą.

94

4.23 pav. Diferencijavimo elementų pasirinktis kaimo plėtros reglamentuotų apribojimų

įvedimui

Mūsų pavyzdžiu pasirinktai priemonei „Gyvūnų gerovė“ kaimo plėtros reglamentas

numato 1726 Lt (500 EUR) vienam SG per metus kompensacinės išmokos apribojimą. Todėl

šiame lange pasirenkam visi diferencijavimo elementai, ir mygtuko „Ok“ paspaudimu,

patvirtinama, kad jiems bus taikomas kompensacinės išmokos apribojimas. Kompiuterinė

programa automatiškai vartotoją perkelia į kaimo plėtros reglamentuotų apribojimų įvedimo

langą.

95

4.24 pav. Kaimo plėtros reglamentuotų apribojimų įvedimo langas

Kaimo plėtros reglamentuotų apribojimų įvedimas baigiamas kompensacinės išmokos

apskaičiavimo procesas. Norint peržiūrėti rezultatus aktyvuojama funkcija „View“ greta užrašo

„Output“. Atsidaro apskaičiuotosios išmokos peržiūros pasirinkčių langas, kuriame galima

pasirinkti kokiu detalumu bus peržiūrima apskaičiuotoji išmoka.

96

4.25 pav. Apskaičiuotosios išmokos peržiūros pasirinkčių langas

Iliustruojant mūsų pavyzdį pasirenkama peržiūrėti pagrindinė informacija, pradinė

situacija, kaimo plėtros reglamentuojami įsipareigojimai, pajamos ir išlaidos pagal pagrindines

diferencijavimo kategorijas. Tam pelės spustelėjimais sužymimos varnelės laukeliuose,

esančiuose greta atitinkamų elementų ir aktyvuojama funkcija „Show“.

97

4.26 pav. Apskaičiuotosios išmokos peržiūros langas

Apskaičiuotosios išmokos peržiūros lange matricos pavidalu, pagal pasirinktus elementus

pateikiama detali išmokos apskaičiavimo suvestinė. Čia aiškiai matyti prarastų pajamų,

papildomų išlaidų ir sandorių išlaidų elementai pagal atskirus kaimo plėtros reglamentuojamus

įsipareigojimus ir apskaičiuotosios išmokos dydis. Visa informacija pateikiama pagal atskiras

diferencijavimo kategorijas.

98

V. PRIEMONIŲ KOMPENSACINIŲ IŠMOKŲ SKAIČIAVIMO METODIKA, DYDŽIAI IR JŲ PAGRINDIMAS

Skaičiuojant kompensacines išmokas buvo naudoti tokie bendrieji kompensacinių išmokų

nustatymo principai: KI kompensuojami tik tie įsipareigojimai, kuriais viršijami baziniai

įsipareigojimai, t.y. kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai (teisės aktais nustatyti

valdymo reikalavimai, GAAB); I ramsčio žalinimo priemonėms (sėjomaina, ekologiniams

tikslams skirtas plotas, daugiametės ganyklos) taikomi reikalavimai; privalomi reikalavimai dėl

trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir kiti nacionaline teise nustatyti atitinkami

įsipareigojimai; išmoka skaičiuojama 1 ha ŽŪN, siekiant padengti dėl prisiimtų įsipareigojimų

patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas; į išmoką įskaičiuojamos sandorių sąnaudos,

kurios gali sudaryti iki 20 proc. išmokos dydžio; išmokos dydis už tam tikrą augalų grupę

nustatomas pagal joje vyraujančius augalus (didžiausias sertifikuotas plotas); produktyvumo

rodikliams ir kainoms nustatyti naudojami paskutinių trijų metų duomenys.

V.1. PRIEMONĖ „AGRARINĖ APLINKOSAUGA IR KLIMATAS“

V.1.1. KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO PROGRAMA

V.1.1.1.VEIKLA „NATŪRALIŲ IR PUSIAU NATŪRALIŲ PIEVŲ TVARKYMAS”

V.1.1.1.1. SUBVEIKLA „PIEVŲ TVARKYMAS GANANT GYVULIUS“

Pagrindiniai kompensacinės išmokos nustatymo principai:

kompensacine išmoka kompensuojamos dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus

privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų prarastos pajamos ir patirtinos

papildomos išlaidos;

išmoka skaičiuojama 1 ha natūralios arba pusiau natūralios pievos, siekiant padengti dėl

prisiimtų įsipareigojimų patirtinas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas;

išmoka skaičiuojama kaip pajamų ir išlaidų skirtumas tvarkant 1 ha natūralios arba pusiau

natūralios pievos tradiciniu būdu ir taikant nustatytus aplinkosauginius reikalavimus;

99

pajamos ir išlaidos apskaičiuojamos naudojant šalies vidutinius 2010-2012 metų natūralių

pievų produktyvumo rodiklius, vidutinį žemės ūkio darbuotojo darbo užmokestį,

patvirtintas tų pačių metų biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos kainas, skelbiamų

mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainių duomenis.

į išmoką įskaičiuojamos sandorių sąnaudos, kurios gali sudaryti iki 20 proc.

kompensacinės išmokos dydžio.

Subveikla taikoma pienininkystės ūkiams. Kompensacinės išmokos dydis skaičiuotas

remiantis tokiais numatomais reikalavimais pareiškėjams paramai gauti pagal šią subveiklą:

pievose nenaudoti pesticidų ir mineralinių trąšų;

laikyti gyvulius ir turėti ne mažiau 0,3 SG/ha įsipareigoto ploto pagal priemonės veiklą

„Pievų tvarkymas ganant gyvulius“;

pievose ganyti gyvulius, ganymo pradžia nenustatoma, maksimalus gyvulių tankis bus

nustatytas nacionaliniais teisės aktais:

po liepos 15 d. privaloma nenuganytos žolės likučius nušienauti iki rugsėjo 30 d.;

susmulkintą nušienautą žolę paskleisti draudžiama;

nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis;

neįrengti naujų drenažo ar laistymo sistemų;

pievose išsaugoti pavienius medžius;

nekultūrinti, neįsėti kultūrinių žolių.

Siūlomas kompensacinės išmokos dydis

Laikantis aplinkosauginių reikalavimų pagal subveiklos „Pievų tvarkymas ganant

gyvulius“ schemą dėl reikalavimo ganyti galvijus didėja išlaidos, patiriamos išginant ir parginant

gyvulių bandą. Nurodytu laikotarpiu nušienauti nenuganytos žolės likučiai, kurių negalima

susmulkinti ir paskleisti, o reikia surinkti ir išvežti, netinkami gyvulių pašarui. Pavienių medžių

saugojimas didina žolės pjovimo išlaidas. Nepagerinant žolių sudėties produktyvesnėmis

rūšimis, palaipsniui mažės derlingumas ir galimybė ganyti didesnį karvių skaičių. Mineralinių

trąšų pakeitimas organinėmis (mėšlu) nesuteiks ekonominės naudos, nes tręšimo išlaidos

nemažės, o, esant galimybei įsipareigotuose plotuose naudoti daugiau mėšlo, didėjant išlaidoms

ženklaus žolės derlingumo padidėjimo nebus dėl susiformuosiančios sudėties žolės

produktyvumo potencialo ribotumo. Ganomų karvių primilžis sumažės vidutiniškai 10 procentų,

todėl bus prarandamos pieno pajamos. Kartu su ganomų karvių tankumo sumažėjimu 1 ha

100

natūralios pievos pajamas gali sumažėti daugiau nei perpus. Tuo tarpu išlaidų sutaupymas

neženklus. Siūlomos kompensacinės išmokos apskaičiavimas toliau pateiktoje lentelėje. Detalūs

skaičiavimai pateikti 2 a priede.

5.1 lentelė. Subveiklos „Pievų tvarkymas ganant gyvulius“ kompensacinės išmokos natūralioms

ir pusiau natūralioms pievoms tvarkyti apskaičiavimas

Rodikliai Vertė, Lt/ha

Tradicinės gamybos ūkio pajamos 3150Ūkio pajamos, kai taikomi apribojimai 1323Prarandama pajamų 1827Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 1109Ūkio išlaidos, kai taikomi apribojimai 967Papildomos išlaidos -136Kompensacinė išmoka 1691

Šaltinis: LAEI skaičiavimai

V.1.1.1.2. SUBVEIKLA „PIEVŲ TVARKYMAS ŠIENAUJANT IR LAIKANT GYVULIUS“







išmoka skaičiuojama kaip pajamų ir išlaidų skirtumas tvarkant žolę tradiciniu būdu

laikant galvijus tvartuose ir natūralioje pievoje ganant penimus galvijus ir vieną kartą po

liepos 1 d. pjaunant žolę, kuri naudojama gyvulių šėrimui tvartuose;


pievų, galvijų produktyvumo rodiklius, vidutinį žemės ūkio darbuotojo darbo užmokestį,


mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainių duomenis;

101



Kompensacinės išmokos dydis skaičiuotas remiantis tokiais numatomais reikalavimais

pareiškėjams paramai gauti pagal šią subveiklą:


laikyti gyvulius ir turėti ne mažiau kaip 0,3 SG/ha, įsipareigoto ploto pagal priemonės

veiklą „Pievų tvarkymas šienaujant ir laikant gyvulius“. Gyvulių tankis bus nustatytas

nacionaliniais teisės aktais;

pievas pradėti šienauti nuo liepos 1 d., išvežti nušienautą iki rugsėjo 30 d. Nušienautą

žolę smulkinti draudžiama;




nekultūrinti, neįsėti kultūrinių žolių;

ganymo pradžia nenustatoma.


Laikantis aplinkosauginių reikalavimų pagal subveiklos „Pievų tvarkymas šienaujant ir

laikant gyvulius“ schemą nepagerinant žolių sudėties produktyvesnėmis rūšimis, palaipsniui

mažės derlingumas ir galimybė laikyti didesnį galvijų skaičių. Mineralinių trąšų pakeitimas

organinėmis (mėšlu) nesuteiks ekonominės naudos, nes tręšimo išlaidos nemažės, o, esant

galimybei įsipareigotuose plotuose naudoti daugiau mėšlo, ženklaus žolės derlingumo

padidėjimo nebus dėl susiformuosiančios sudėties žolės produktyvumo potencialo ribotumo. Iš

po liepos 1 d. nupjautos žolės pagaminti žoliniai pašarai mažesnės maistinės vertės, todėl taikant

nustatytus aplinkosauginius apribojimus sumažėja galimų laikyti gyvulių tankis, mažėja

pajamos. Tačiau sutaupomos išlaidos dėl mažesnės darbų apimties. Šį sumažėjimą sąlygoja

mažesnis žolės kiekis ir vienkartinis šienavimas. Siūlomos kompensacinės išmokos

apskaičiavimas nurodytas toliau pateiktoje lentelėje. Detalūs skaičiavimai pateikti 2 b priede.

102

5.2 lentelė. Subveiklos „Pievų tvarkymas šienaujant ir laikant gyvulius“ kompensacinės išmokos

natūralioms ir pusiau natūralioms pievoms tvarkyti apskaičiavimas



Šaltinis:LAEI skaičiavimai.

V.1.1.1.3. SUBVEIKLA „PIEVŲ TVARKYMAS“
















pareiškėjams paramai gauti pagal šią subveiklą:


ganymo pradžia nenustatoma;

103

pievas pradėti šienauti nuo liepos 1 d., išvežti nušienautą iki rugsėjo 30 d.;

nušienautą žolę smulkinti draudžiama;




nekultūrinti, neįsėti kultūrinių žolių.


Iš po liepos 1 d. nupjautos žolės pagamintas šienas dažniausiai netinka gyvulių šėrimui,

todėl taikant nustatytus aplinkosauginius apribojimus pajamos neuždirbamos, tačiau sutaupomos

išlaidos dėl mažesnės darbų apimties. Šį sumažėjimą sąlygoja mažesnis žolės kiekis ir

vienkartinis šienavimas, trąšų ir augalų apsaugos produktų nenaudojimas. Siūlomos

kompensacinės išmokos apskaičiavimas nurodytas toliau pateiktoje lentelėje. Detalūs

skaičiavimai pateikti 2 c priede.

5.3 lentelė. Subveiklos „Pievų tvarkymas“ kompensacinės išmokos natūralioms ir pusiau

natūralioms pievoms tvarkyti apskaičiavimas

Rodikliai Vertė, Lt/haTradicinės gamybos ūkio pajamos 516Ūkio pajamos, kai taikomi apribojimai 0Prarandama pajamų 516Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 365Ūkio išlaidos, kai taikomi apribojimai 89Papildomos išlaidos -276Kompensacinė išmoka 240

Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

V.1.1.2.VEIKLA „ŠLAPYNIŲ TVARKYMAS”



privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų patirtinos papildomos išlaidos;

išmoka skaičiuojama 1 ha šlapynės, siekiant padengti dėl prisiimtų įsipareigojimų

patirtinas papildomas išlaidas;

104

išmoka žemės ūkio naudmenose skaičiuojama kaip pajamų ir išlaidų skirtumas tvarkant 1

ha šlapynės, taikant nustatytus aplinkosauginius reikalavimus bei žolės tvarkymo darbus

(vienas šienavimas, vartymas, grėbimas, surinkimas ir išvežimas) atliekant rankomis;

išmoka ne žemės ūkio naudmenose nustatoma žolei ir krūmams sutvarkyti patiriamų

išlaidų dydžio, darbus atliekant rankomis;




mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainių duomenis, melioracijos darbo laiko sąnaudų ir

materialinių resursų normomis ir įkainiais;



Veiklos „Šlapynių tvarkymas“ dalyviai turi laikytis nustatytos šienavimo, gyvulių

ganymo tvarkos, kitų apribojimų. Kompensacinės išmokos dydis skaičiuotas remiantis tokiais

numatomais reikalavimais pareiškėjams paramai gauti pagal šią veiklą:

šlapynėse nenaudoti pesticidų ir trąšų;

šlapynes kasmet šienauti arba ganyti jose gyvulius, laikantis šių reikalavimų (pareiškėjas

gali laisvai nuspręsti, ar ganyti, ar šienauti):

šienavimas pradedamas ne anksčiau kaip liepos 15 d.;

gyvulių ganymas pradedamas ne anksčiau kaip liepos 1 d.;

ganant gyvulius, gyvulių tankumas nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 1 d. neturi būti

didesnis kaip 1 SG/ha. Ganymo pradžia nenustatoma;

pašalinti nušienautą žolę ir iškirstus krūmus iki kitų metų kovo 1 d. (jei nacionaliniai

teisės aktai nenurodo kitaip);

šlapynėse išsaugoti pavienius medžius;

neįrengti naujų drenažo sistemų.

Siūlomi kompensacinių išmokų dydžiai

Žemės ūkio reikmėms šlapynes naudoti yra sudėtinga, daugelį ar visus darbus galima

atlikti rankomis, ne visur galimas gyvūnų ganymas. Šlapynėse išauginta žolė nenoriai ėdama

gyvulių. Siūlomos kompensacinės išmokos apskaičiavimas nurodytas toliau pateiktoje lentelėje.

Detalūs skaičiavimai pateikti 2 d priede.

105

5.4 lentelė. Veiklos „Šlapynių tvarkymas“ kompensacinės išmokos žemės ūkio naudmenose

apskaičiavimas


Pajamos 315Išlaidos 1035Kompensacinė išmoka 720


Žemės ūkio veiklai nenaudojamose, krūmais apaugusių šlapynių tvarkymui patiriamos

didesnės išlaidos nei žemės ūkio naudmenose, nes reikia iškirsti ir pašalinti ne tik nušienautą

žolę, bet ir krūmus. Pajamos šioje veikloje neuždirbamos. Išmoka siekiama kompensuoti patirtas

žolės ir krūmų sutvarkymo išlaidas. Siūlomos kompensacinės išmokos apskaičiavimas nurodytas

toliau pateiktoje lentelėje. Detalūs skaičiavimai pateikti 2 e priede.

5.5 lentelė. Veiklos „Šlapynių tvarkymas“ kompensacinės išmokos ne žemės ūkio naudmenose

apskaičiavimas


Pajamos 0Išlaidos 1374Kompensacinė išmoka 1374


V.1.1.3.VEIKLA „RAŽIENŲ LAUKAI PER ŽIEMĄ“





išmoka skaičiuojama 1 ha pasėlių, siekiant padengti dėl prisiimtų įsipareigojimų

patirtinas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas;

106

išmoka skaičiuojama kaip pajamų ir išlaidų skirtumas tvarkant 1 ha pasėlius po derliaus

nuėmimo tradiciniu būdu ir paliekant ražienas per žiemą bei taikant nustatytus

reikalavimus;

pajamos ir išlaidos apskaičiuojamos naudojant šalies vidutinius 2010-2012 metų

produktyvumo rodiklius, vidutinį žemės ūkio darbuotojo darbo užmokestį, patvirtintas tų

pačių metų biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos kainas, skelbiamų mechanizuotų

žemės ūkio paslaugų įkainių duomenis;




pareiškėjams paramai gauti pagal šią veiklą:

po derliaus nuėmimo sutvarkyti šiaudus, surišti juos į ryšulius (ritinius) arba susmulkinti

ir paskleisti dirvos paviršiuje;

po derliaus nuėmimo nenaudoti ant ražienų trąšų, pesticidų ir herbicidų, taip pat ražienų

nekalkinti ir neganyti gyvulių;

nupjovus ražienoms tinkamus augalus, laukus palikti nesuartus iki kitų metų kovo 1 d.;

būtina įsėti žieminių rapsų įsėlį.


Dėl vėlesnio pavasarinių dirvos dirbimo ir sėjos darbų atlikimo iki 15 proc. sumažėja

augalų derlingumas. Dėl to prarandama dalis pajamų. Prarastų pajamų skaičiavimams buvo

naudoti trijų didžiausius pasėlių plotus užimančių augalų duomenys: žieminių kviečių, vasarinių

miežių ir žieminių kvietrugių. Taikant aukščiau nurodytus apribojimus patiriamos tokio pačio

dydžio išlaidos, kaip ir ūkininkaujant tradiciniu būdu. Tačiau, dėl nustatyto reikalavimo į

ražienas įsėti žieminius rapsus, naudojant didesnę, nei įprasta, sėklos normą, patiriamos

papildomos išlaidos. Siūlomos kompensacinės išmokos apskaičiavimas nurodytas toliau

pateiktoje lentelėje. Detalūs skaičiavimai pateikti 2 f priede.

107

5.6 lentelė. Veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ kompensacinės išmokos apskaičiavimas


Tradicinės gamybos ūkio pajamos 1999Ūkio pajamos, kai taikomi apribojimai 1699Prarandama pajamų 300Papildomos išlaidos 91Kompensacinė išmoka 391


V.1.1.4.VEIKLA „VANDENS TELKINIŲ APSAUGA NUO TARŠOS IR DIRVOS EROZIJOS ARIAMOJE ŽEMĖJE“

Pagrindiniai kompensacinės išmokos nustatymo principai ir prielaidos:




išmoka skaičiuojama 1 ha pievos, siekiant padengti dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtinas

papildomas išlaidas ir prarastas pajamas;

išmoka skaičiuojama kaip pajamų ir išlaidų skirtumas tvarkant 1 ha tradiciniu būdu ir

taikant nustatytus reikalavimus;







Kompensacinės išmokos dydis skaičiuotas remiantis tokiais numatomais specialiais

reikalavimais pareiškėjams paramai pagal šią veiklą gauti:

paversti pieva 10 m. pločio juostoje greta privalomos pagal teisės aktus pakrantės

apsaugos juostos, apsėjant ją daugiamečių žolių mišiniu iki liepos 1 d.;

nearti, nenaudoti trąšų ir pesticidų;

108

nušienauti iki privalomos pagal teisės aktus pakrantės apsaugos juostos kartą per metus

arba ganyti gyvulius pagal nacionalinės teisės aktuose nurodytus reikalavimus (pareiškėjas gali

laisvai nuspręsti, ar ganyti, ar šienauti):

šienauti pradėti ne anksčiau kaip birželio 15 d. ir baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d.;

nušienautą žolę pašalinti iki rugsėjo 30 d.;

ganydamas gyvulius, išlaikyti teisės aktų numatytus atstumus iki vandens telkinio.


Dėl ariamosios žemės pavertimo pieva prarandamos pajamos, tačiau dėl ekstensyvesnės

technologijos sutaupomos išlaidos. Siūlomos kompensacinės išmokos apskaičiavimas nurodytas

toliau pateiktoje lentelėje. Detalūs skaičiavimai pateikti 2 g priede.

2.7 lentelė. Veiklos „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje“

kompensacinės išmokos apskaičiavimas




V.1.1.5.VEIKLA „MELIORACIJOS GRIOVIŲ TVARKYMAS“


išmoka skaičiuojama 1 ha melioracijos griovio šlaitų ploto, siekiant padengti dėl prisiimtų

įsipareigojimų patirtinas papildomas išlaidas;

nušienauta žolė netinkama gyvulių šėrimui, todėl pajamos neuždirbamos;

šios veiklos pareiškėjas bus dalyvavęs priemonėje „Pelno nesiekiančios investicijos“ ir

sutvarkęs melioracijos griovius pagal priemonės reikalavimus;

109

išmoka skaičiuojama kaip patirtos išlaidos tvarkant 1 ha griovio šlaitų: vienas žolės

šienavimas, vartymas, grėbimas, surinkimas ir išvežimas, krūmų atžalų kirtimas

surinkimas ir išvežimas) pusę darbų atliekant rankomis, kitą pusę mechanizuotai;

išlaidos apskaičiuojamos naudojant šalies vidutinius 2010-2012 metų natūralių pievų

produktyvumo rodiklius, vidutinį žemės ūkio darbuotojo darbo užmokestį, skelbiamų

mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainių duomenis, patvirtintus melioracijos darbo

laiko sąnaudų ir materialinių resursų normas ir įkainius;





nušienauti melioracijos griovio šlaitą kartą per metus (pradėti šienavimą ne anksčiau kaip

birželio 15 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.);

nušienauta žolė gali būti smulkinama, nesusmulkinta žolė negali būti palikta pradalgėse

ant melioracijos griovio šlaito;

iškirsti krūmus ir jų ataugas, augančias melioracijos griovių šlaituose iki rugsėjo 30 d.;

draudžiama suarti 1 metro melioracijos griovio apsauginę juostą;

draudžiama naudoti pesticidus, mineralines ir organines trąšas apsauginėje juostoje ir

melioracijos griovio šlaite.


Šios veiklos išlaidas sudaro melioracijos griovių šlaitų šienavimo ir atžalų pjovimo

išlaidos. Siūloma kompensacinė išmoka nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Detalūs

skaičiavimai pateikti 2 h priede.

2.8 lentelė. Veiklos „Melioracijos griovių tvarkymas“ kompensacinės išmokos apskaičiavimas


Pajamos 0Išlaidos melioracijos grioviams tvarkyti 1418Kompensacinė išmoka 1418


110

V.1.2. PROGRAMA „RIZIKOS VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS GERINIMAS“



privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų prarastos pajamos ir patirtinos išlaidos;

išmoka skaičiuojama 1 ha daugiametės ganyklos (pievos) kaip pajamų ir išlaidų

skirtumas tvarkant 1 ha javų pasėlių ir ariamojoje žemėje įrengus daugiametę ganyklą

(pievą) bei taikant nustatytus aplinkosauginius reikalavimus;









daugiamete ganykla (pieva) verčiamas ariamos žemės plotas turi būti ne mažesnis kaip

0,5 ha, proporcingai mažėjant ariamos žemės plotui ir būti „Rizikos“ vandens telkinio baseino

teritorijoje;

paramos gavėjas, įsipareigojęs įgyvendinti šią priemonę, privalo pirmaisiais programos

dalyvavimo metais iki liepos 1 d. įsėti daugiametes žoles;

daugiamete ganykla (pieva) paverstame lauke leidžiamas ganymas;

draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus ir mineralines trąšas;

antraisiais ir paskesniais metais po įsėjimo pirmąją žolę nupjauti ir ją išvežti iki rugpjūčio

1 d. (pagal Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašą).

Antrąjį žolės pjovimą pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., šienavimą baigti ne vėliau kaip

rugsėjo 30 d.;

antrosios pjūties žolę išvežti iki rugsėjo 30 d. Visais atvejais nušienautą susmulkintą žolę

paskleisti draudžiama.

111


Siūloma kompensacinė išmoka nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Detalūs skaičiavimai

pateikti 2 i priede.

2.9 lentelė. Veiklos „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ kompensacinės išmokos

apskaičiavimas




V.1.3. PROGRAMA „DIRVOŽEMIO IR VANDENS APSAUGA“


kompensacine išmoka kompensuojamos dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus

standartus viršijančių įsipareigojimų prarastos pajamos ir patirtinos papildomos išlaidos;

išmoka skaičiuojama 1 ha ariamosios žemės, siekiant padengti dėl prisiimtų įsipareigojimų

patirtinas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas;

išmoka skaičiuojama kaip pajamų ir išlaidų skirtumas tvarkant 1 ha pagal programą įsipareigotos

ariamos žemės;

pajamos ir išlaidos apskaičiuojamos naudojant šalies vidutinius 2010-2012 metų produktyvumo

rodiklius, vidutinį žemės ūkio darbuotojo darbo užmokestį, patvirtintas tų pačių metų

biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos kainas, skelbiamų mechanizuotų žemės ūkio

paslaugų įkainių duomenis, žemės ūkio įmonių oficialiosios statistikos suvestines

ataskaitas;

į išmoką įskaičiuojamos sandorių sąnaudos, kurios gali sudaryti iki 20 proc. kompensacinės

išmokos dydžio.

112

Kompensacinės išmokos dydis skaičiuotas remiantis numatomu specialiu reikalavimu

pareiškėjams paramai pagal šią veiklą gauti auginti ankštinius augalus arba jų mišinius

kiekvienais metais ne mažiau kaip 30 proc. viso įsipareigoto pagal programą ariamos žemės

ploto.


Įsipareigotame pagal šią programą plote padidinus ankštinių augalų plotus iki nustatyto

dydžio beveik penktadaliu sumažėtų vidutinės 1 ha tenkančios pajamos. Išlaidų sutaupymas

neženklus. Tikėtina, kad padidėjus rinkoje ankštinių grūdų pasiūlai sumažėtų jų kainos. Tai

mažintų ūkio pajamas Siūloma kompensacinė išmoka nurodyta toliau pateiktoje lentelėje.

Detalūs skaičiavimai pateikti 2 j priede.

2.10 lentelė. Programos „Dirvožemio ir vandens apsauga“ kompensacinės išmokos

apskaičiavimas




V.1.4. PROGRAMA „TAUSOJANTI APLINKĄ GRŪDINIŲ KULTŪRŲ, VAISIŲ IR DARŽOVIŲ AUGINIMO SISTEMA“

Pagrindiniai kompensacinių išmokų nustatymo principai:

kompensacine išmoka kompensuojami tik tie įsipareigojimai, kuriais viršijami baziniai

įsipareigojimai: kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai (teisės aktais nustatyti

valdymo reikalavimai, GAAB), privalomi reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos

produktų naudojimo ir kiti nacionaline teise nustatyti atitinkami privalomi reikalavimai;

išmoka skaičiuojama 1 ha ŽŪN, siekiant padengti dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas


113

į išmoką įskaičiuojamos sandorių sąnaudos, kurios gali sudaryti iki 20 proc. išmokos

dydžio;

produktyvumo rodikliams ir kainoms nustatyti naudoti paskutinių trejų metų Statistikos

departamento, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, LAMMC Sodininkystės ir

daržininkystės instituto duomenys.

Kompensacinių išmokų dydžiai skaičiuoti remiantis tokiais numatomais specialiais

reikalavimais pareiškėjams paramai pagal šią programą gauti:

laikytis agroaplinkosauginių įsipareigojimų, griežtesnių negu privalomieji reikalavimai:

antroje augalų vegetacijos pusėje piktžoles naikinti tik mechaninėmis

priemonėmis;

pesticidus, turinčius tos pačios veikliosios medžiagos, naudoti ne dažniau kaip 2

kartus per vegetacijos laikotarpį;

draudžiama grūdinių kultūrų, vaisių, uogų ir daržovių apsaugai naudoti toksiškus

ir labai toksiškus, paženklintus „T“ ir „T+“ pesticidus;

naudoti tik minimalius, būtinus normaliai augalų vegetacijai trąšų kiekius,

apskaičiuotus pagal mitybinį balansą;

pateikti sertifikatą, išduotą nepriklausomos sertifikavimo įstaigos.


Programoje „Tausojanti aplinką grūdinių kultūrų, vaisių ir daržovių auginimo sistema“

kompensacinės išmokos apskaičiuotos: 1) grūdinėms kultūroms, 2) obuoliams, 3) serbentams, 4)

aronijoms, 5) šaltalankiams, 6) braškėms, 7) morkoms, 8) bulvėms.

Grūdinės kultūros. Kompensacinė išmoka už grūdinių kultūrų auginimą tausojančiame

aplinką ūkyje apskaičiuota miežių pagrindu. Miežius, auginamus tausojančiame aplinką ūkyje,

palyginti su tais, kurie auginami tradiciniu būdu, daugiausia skiriasi pajamos iš jų. 18 proc.

mažesnes pajams tausojančiame aplinką ūkyje lemia mažesnis miežių derlingumas. Siūlomos

kompensacinės išmokos už grūdines kultūras apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės

išmokos pagrindimas pateiktas 3 a priede.

2.11 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už miežius, auginamus tausojančiame aplinką

ūkyje apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)

114

Rodikliai Vertė, Lt/haTradicinės gamybos ūkio pajamos 1426Tausojančios aplinką ūkio pajamos 1169Prarandama pajamų 257Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 875Tausojančios aplinką ūkio išlaidos 885Papildomos išlaidos 10Kompensacinė išmoka 266


Obuoliai. Obuolius, auginamus tausojančiame aplinką ūkyje, palyginti su tais, kurie

auginami tradiciniu būdu, skiriasi tiek jų auginimo išlaidos, tiek pajamos. Obuolius auginant

tausojančiame aplinką ūkyje, didesnės išlaidos pagrindinai susidaro dėl didelio rankų darbo

poreikio ir sandorių sąnaudų. Pajamų praradimą dėl mažesnio obuolių, auginamų tausojančiame

aplinką ūkyje, derlingumo šiek tiek kompensuoja 15 proc. didesnė jų kaina. Siūlomos

kompensacinės išmokos už obuolius apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės išmokos

pagrindimas pateiktas 3 b priede.

2.12 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už obuolius, auginamus tausojančiame aplinką




Serbentai. Juoduosius serbentus, auginamus tausojančiame aplinką ūkyje, palyginti su

tais, kurie auginami tradiciniu būdu, skiriasi tiek jų auginimo išlaidos, tiek pajamos. Juoduosius

serbentus auginant aplinką tausojančiame ūkyje, didesnės išlaidos pagrindinai susidaro dėl

sandorių sąnaudų, o mažesnes pajamas lemia daugiau nei 6 proc. mažesnis derlingumas.

Siūlomos kompensacinės išmokos už serbentus apskaičiavimas pateiktas lentelėje.

Kompensacinės išmokos pagrindimas pateiktas 3 c priede.

115

2.13 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už serbentus, auginamus tausojančiame aplinką




Aronijos. Aronijas, auginamas tausojančiame aplinką ūkyje, palyginti su tomis, kurios

auginamos tradiciniu būdu, skiriasi tiek jų auginimo išlaidos, tiek pajamos. Aronijas auginant

aplinką tausojančiame ūkyje, didesnės išlaidos pagrindinai susidaro dėl sandorių sąnaudų, o

mažesnes pajamas lemia daugiau nei 6 proc. mažesnis derlingumas. Siūlomos kompensacinės

išmokos už serbentus apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės išmokos pagrindimas

pateiktas 3 d priede.

2.14 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už aronijas, auginamas tausojančiame aplinką




Šaltalankiai. Šaltalankius, auginamus tausojančiame aplinką ūkyje, palyginti su tais,

kurie auginami tradiciniu būdu, daugiausia skiriasi jų auginimo išlaidos. Šaltalankius auginant

aplinką tausojančiame ūkyje, didesnės išlaidos susidaro dėl didesnio trąšų ir augalų apsaugos

produktų poreikio bei sandorių sąnaudų. Pajamų praradimą dėl mažesnio šaltalankių, auginamų

tausojančiame aplinką ūkyje, derlingumo dalinai kompensuoja beveik 7 proc. didesnė jų kaina.

116

Siūlomos kompensacinės išmokos už šaltalankius apskaičiavimas pateiktas lentelėje.

Kompensacinės išmokos pagrindimas pateiktas 3 e priede.

2.15 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už šaltalankius, auginamus tausojančiame

aplinką ūkyje apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)



Braškės. Braškes, auginamas tausojančiame aplinką ūkyje, palyginti su tomis, kurios

auginamos tradiciniu būdu, skiriasi tiek jų auginimo išlaidos, tiek pajamos. Braškes auginant

tausojančiame aplinką ūkyje, mažesnės išlaidos susidaro dėl mažesnio sunaudojamo trąšų ir

augalų apsaugos produktų kiekio. Ūkio, plėtojančio aplinką tausojantį braškių auginimo būdą,

pajamų praradimą lemia 3 proc. mažesnis braškių derlingumas. Siūlomos kompensacinės

išmokos už braškes apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės išmokos pagrindimas

pateiktas 3 f priede.

2.16 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už braškes, auginamas tausojančiame aplinką

ūkyje apskaičiavimas

Rodikliai Vertė, Lt/haTradicinės gamybos ūkio pajamos 66667Tausojančios aplinką ūkio pajamos 64667Prarandama pajamų 2000Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 41008Tausojančios aplinką ūkio išlaidos 40644Papildomos išlaidos -364Kompensacinė išmoka 1636


117

Morkos. Morkas, auginamas tausojančiame aplinką ūkyje, palyginti su tomis, kurios

auginamos tradiciniu būdu, skiriasi tik jų auginimo išlaidos. Morkas auginant tausojančiame

aplinką ūkyje, didesnės išlaidos susidaro dėl didesnio rankų darbo poreikio ir sandorių sąnaudų.

Siūlomos kompensacinės išmokos už morkas apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės

išmokos pagrindimas pateiktas 3 g priede.

2.17 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už morkas, auginamas tausojančiame aplinką




Bulvės. Bulves, auginamas tausojančiame aplinką ūkyje, palyginti su tomis, kurios

auginamos tradiciniu būdu, skiriasi tiek jų auginimo išlaidos, tiek pajamos. Bulves auginant

tausojančiame aplinką ūkyje, didesnės išlaidos susidaro dėl didesnio sodinamosios medžiagos

poreikio, didelio rankų darbo poreikio ir sandorių sąnaudų. Ūkio, plėtojančio aplinką tausojantį

bulvių auginimo būdą, pajamų praradimą lemia 10 proc. mažesnis bulvių derlingumas. Siūlomos

kompensacinės išmokos už bulves apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės išmokos

pagrindimas pateiktas 3 h priede.

2.18 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už bulves, auginamas tausojančiame aplinką




118

V.1.5. PROGRAMA „NYKSTANČIŲ LIETUVOS SENŲJŲ VEISLIŲ GYVULIŲ IR NAMINIŲ PAUKŠČIŲ IŠSAUGOJIMAS“


išmoka skaičiuojama 1 gyvūnui, siekiant kompensuoti dėl prisiimtų įsipareigojimų

patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas;


dydžio;

kompensacinių išmokų skaičiavimui naudoti Lietuvos SMU Lietuvos gyvulininkystės

instituto pateikti procedūrų aprašymai (technologinės kortelės), kuriose nurodyta

procedūroms atlikti reikalingas laikas ir vykdant atitinkamą veiklą patirtų faktinių

materialinių sąnaudų duomenys;


departamento, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ir Lietuvos SMU Gyvulininkystės

instituto duomenys;

valdymo ir kitos kintamosios išlaidos nustatytos panaudojant faktinius duomenis.


reikalavimais pareiškėjams paramai pagal šią programą gauti:

pareiškėjas privalo laikyti bent 1 gyvulį arba 10 naminių paukščių, priklausančių Lietuvos

senosioms veislėms, kurioms gresia išnykimas;

gyvulius veisti galima tik grynuoju veisimu, t.y. veisimui galima naudoti tik tos pačios

veislės gyvulius;

gyvulių bandą leidžiama papildyti tik gyvuliais iš nykstančių senųjų veislių gyvulių

bandų arba naminių paukščių būrių, arba gyvuliais, kurių priklausomumas tai bandai

patvirtintas genetiškai;

laikytis gyvūnų gerovės, gyvulių registravimo ir identifikavimo reikalavimų;

išlaikyti paraiškoje nurodytą nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių

paukščių skaičių per visą programos įgyvendinimo laikotarpį, t.y ne trumpiau kaip 5

metus.

119


Programoje „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių

išsaugojimas“ kompensacinės išmokos apskaičiuotos: 1) arkliams, 2) galvijams, 3) kiaulėms, 4)

avims, 5) vištinėms žąsims.

Arkliai. Lietuvoje saugomos šios arklių veislės: žemaitukai, stambieji žemaitukai ir

Lietuvos sunkieji. Tyrimai rodo, kad visų šių veislių arklių ekonominiai rodikliai skiriasi 5–10

proc., todėl jiems siūloma taikyti vienodą kompensacinę išmoką. Atliekant skaičiavimus buvo

daryta prielaida, kad kartą per penkerius metus parduodama kumelė ir jos atvesti du kumeliukai.

Retų veislių arklių auginimą, palyginti su įprasta arklių auginimo praktika, jų auginimo

išlaidos skiriasi daugiau nei 10 proc. Didesnes retų arklių auginimo išlaidas lemia didesnis

medikamentų ir veterinarinių paslaugų poreikis, didesnės sandorių sąnaudos ir kitos kintamosios

išlaidos. Siūlomos arklių išsaugojimo kompensacinės išmokos apskaičiavimas pateiktas lentelėje.

Kompensacinės išmokos pagrindimas pateiktas 4 a priede.

5.19 lentelė. Arklių išsaugojimo kompensacinės išmokos apskaičiavimas

Rodikliai Vertė, Lt/arkliuiPajamos taikant įprastą ūkininkavimo praktiką 1275Pajamos auginant retų veislių arklius 1275Prarandama pajamų 0Išlaidos taikant įprastą ūkininkavimo praktiką 5161Išlaidos auginant retų veislių arklius 5853Papildomos išlaidos 692Kompensacinė išmoka 692Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

Galvijai. Lietuvoje prie saugomų retų veislių galvijų priskiriami Lietuvos šėmieji

galvijai, Lietuvos baltnugariai galvijai, senojo genotipo Lietuvos žalieji ir juodmargiai galvijai.

Tyrimai rodo, kad visų šių veislių galvijų gamybiniai ir ekonominiai rodikliai yra analogiški,

todėl jiems siūloma taikyti vienodą kompensacinę išmoką. Svarbu pažymėti, kad į pajamas yra

įskaičiuotos piniginės įplaukos, gautos pardavus karvę, pieną, mėsą ir veršelį (imant pusę

veršelio vertės, nes parduodami tik buliukai, kurie gimsta kas antrus metus).

Retų veislių galvijų auginimą, palyginti su įprasta galvijų auginimo praktika, pajamos yra

beveik trečdaliu mažesnės. Auginant retus galvijus, mažesnes pajamas lemia mažesnis

parduodamas pieno ir mėsos kiekis bei mažesnė mėsos kaina. Mažesnės išlaidos susidaro dėl,

120

palyginti su įprasta galvijų auginimo praktika, mažesnio pašarų poreikio. Siūlomos galvijų

išsaugojimo kompensacinės išmokos apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės išmokos

pagrindimas pateiktas 4 b priede.

5.20 lentelė. Galvijų išsaugojimo kompensacinės išmokos apskaičiavimas

Rodikliai Vertė, Lt/galvijuiPajamos taikant įprastą ūkininkavimo praktiką 3329Pajamos auginant retų veislių galvijus 2389Prarandama pajamų 940Išlaidos taikant įprastą ūkininkavimo praktiką 3442Išlaidos auginant retų veislių galvijus 3193Papildomos išlaidos –249Kompensacinė išmoka 691Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

Kiaulės. Lietuvoje prie saugomų retų veislių kiaulių priskiriamos Lietuvos vietinės ir

senojo genotipo Lietuvos baltosios kiaulės. Tyrimai rodo, kad šių kiaulių gamybiniai ir

ekonominiai rodikliai yra panašūs, todėl joms siūloma taikyti vienodą kompensacinę išmoką.

Retų veislių kiaulių auginimą, palyginti su įprasta kiaulių auginimo praktika, pajamos yra

13 proc. mažesnės. Auginant retas kiaules, mažesnės pajamos susidaro dėl to, kad parduodama

mažiau paršelių ir mėsos. Mažesnes retų kiaulių augintojų išlaidas visų pirma lemia mažesnis

pašarų ir veterinarinių paslaugų poreikis. Siūlomos kiaulių išsaugojimo kompensacinės išmokos

apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės išmokos pagrindimas pateiktas 4 c priede.

5.21 lentelė. Kiaulių išsaugojimo kompensacinės išmokos apskaičiavimas

Rodikliai Vertė, Lt/kiauleiPajamos taikant įprastą ūkininkavimo praktiką 2684Pajamos auginant retų veislių kiaules 2329Prarandama pajamų 355Išlaidos taikant įprastą ūkininkavimo praktiką 2146Išlaidos auginant retų veislių kiaules 2101Papildomos išlaidos –45Kompensacinė išmoka 310Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

Avys. Lietuvoje prie saugomų retų veislių avių priskiriamos Lietuvos šiurkščiavilnės ir

senojo genotipo Lietuvos juodgalvės avys. Pagrindiniai ekonominiai rodikliai šių veislių avių yra

121

panašūs, todėl joms siūloma taikyti vienodą kompensacinę išmoką. Skaičiuojant pajamas buvo

daryta prielaida, kad vienai ėriavedei vidutiniškai per metus tenka du ėriukai, kurie yra

parduodami. Išbrokuota ėriavedė parduodama po penkerių metų.

Retų veislių avių auginimą, palyginti su įprasta avių auginimo praktika, jų auginimo

išlaidos skiriasi 5 proc. Didesnes retų avių auginimo išlaidas lemia didesnis medikamentų

poreikis ir didesnės sandorių sąnaudos. Mažesnės retų veislių avių augintojų pajamos susidaro

dėl mažesnių mėsos pardavimų. Siūlomos avių išsaugojimo kompensacinės išmokos

apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės išmokos pagrindimas pateiktas 4 d priede.

5.22 lentelė. Avių išsaugojimo kompensacinės išmokos apskaičiavimas

Rodikliai Vertė, Lt/aviaiPajamos taikant įprastą ūkininkavimo praktiką 447Pajamos auginant retų veislių avis 389Prarandama pajamų 58Išlaidos taikant įprastą ūkininkavimo praktiką 826Išlaidos auginant retų veislių avis 865Papildomos išlaidos 39Kompensacinė išmoka 97Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

Vištinės žąsys. Vištinių žąsų auginimą, palyginti su įprasta žąsų auginimo praktika,

pajamos skiriasi 6 proc. Šiek tiek didesnes vištinių žąsų auginimo išlaidas lemia sandorių

sąnaudos. Siūlomos vištinių žąsų išsaugojimo kompensacinės išmokos apskaičiavimas pateiktas

lentelėje. Kompensacinės išmokos pagrindimas pateiktas 4 e priede.

5.23 lentelė. Vištinių žąsų išsaugojimo kompensacinės išmokos apskaičiavimas

Rodikliai Vertė, Lt/vištinei žąsiaiPajamos taikant įprastą ūkininkavimo praktiką 245Pajamos auginant retų veislių vištines žąsis 231Prarandama pajamų 14Išlaidos taikant įprastą ūkininkavimo praktiką 160Išlaidos auginant retų veislių vištines žąsis 163Papildomos išlaidos 3Kompensacinė išmoka 17Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

122

V.2. PRIEMONĖ „EKOLOGINIS ŪKININKAVIMAS“


kompensacine išmoka kompensuojami tik tie įsipareigojimai, kuriais viršijami baziniai

įsipareigojimai: kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai (teisės aktais nustatyti

valdymo reikalavimai, GAAB), privalomi reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos

produktų naudojimo ir kiti nacionaline teise nustatyti atitinkami privalomi reikalavimai;

išmoka skaičiuojama 1 ha ŽŪN, siekiant padengti dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas



dydžio;

išmokos dydis už tam tikrą augalų grupę nustatomas pagal joje dominuojančią kultūrą (5

a priedas);


departamento, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, LAMMC Sodininkystės ir

daržininkystės instituto, VšĮ „Ekoagros“, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro

duomenys.


reikalavimais pareiškėjams paramai pagal šią priemonę gauti:

laikytis ekologinės žemės ūkio gamybos taisyklių, patvirtintų Europos Sąjungos ir

nacionalinės teisės aktais, ne trumpiau kaip pareiškėjo įsipareigojimuose numatytą

agrarinės aplinkosaugos laikotarpį;

pateikti ekologinio ūkio sertifikatą, išduotą ekologinių ūkių sertifikavimo įstaigos;

kasmet deklaruoti žemės ūkio naudmenas;

bent dalį produkcijos parduoti ir teikti į rinką. Šio reikalavimo taikymo taisyklės

patvirtintos žemės ūkio ministro įsakymu, kuriame nurodoma, kad šios priemonės dalyvis

gaus išmokas tik tuomet, kai Nacionalinei mokėjimo agentūrai pristatys dokumentus apie

parduotą produkciją.


Priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“ kompensacinės išmokos apskaičiuotos: 1)

miežiams, 2) kviečiams, 3) kvietrugiams, 4) žirniams, 5) javams (miežiai) sėklai, 6)

123

daugiametėms pupinėms žolėms sėklai 7) daugiametėms žolėms 8) morkoms, 9) bulvėms, 10)

obuoliams, 11) serbentams, 12) šaltalankiams, 13) aronijoms 14) braškėms, 15) vaistinėms

ramunėms, 16) kmynams. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurių išmokų dydžiai yra panašūs,

išskiriamos šios grupės: 1) varpiniai javai, 2) ankštiniai javai, 3) javai sėklai, 4) daugiametės

žolės sėklai, 5) daugiametės žolės, 6) daržovės, 7) bulvės, 8) sodai 9) uogynai, 10) vaistažolės,

11) prieskoniniai augalai.

Varpiniai javai. Varpinių javų grupei priskiriami miežiai, kviečiai ir kvietrugiai.

Nustatyta, kad kompensacinės išmokos už šiuos javus skiriasi nedaug, todėl siūloma

kompensacinė išmoka už varpinius javus, nustatyta miežių pagrindu. Miežius, auginamus

ekologinės gamybos ūkyje, palyginti su tais, kurie užauginami tradiciniu būdu, daugiausia

skiriasi jų auginimo išlaidos. Ekologiškai auginant miežius, didesnės išlaidos susidaro dėl

didesnio sėklos poreikio, trąšų ekologiniams ūkiams, sideracinio pūdymo, sandorių sąnaudų.

Pajamų praradimą dėl mažesnio ekologiškų miežių derlingumo šiek tiek kompensuoja daugiau

kaip ketvirtadaliu didesnė jų kaina. Siūlomos kompensacinės išmokos už varpinius javus

apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės išmokos pagrindimas pateiktas 5 b priede.

Kompensacinių išmokų už kviečius ir kvietrugius apskaičiavimas ir pagrindimas pateiktas

atitinkamai 5 c ir 5 d prieduose.

5.24 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už miežius, auginamus ekologinės gamybos


Rodikliai Vertė, Lt/haTradicinės gamybos ūkio pajamos 1426Ekologinės gamybos ūkio pajamos 1372Prarandama pajamų –54Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 875Ekologinės gamybos ūkio išlaidos 1760Papildomos išlaidos 885Kompensacinė išmoka 939Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

Ankštiniai javai. Kompensacinė išmoka už ankštinius javus apskaičiuota žirnių

pagrindu. Žirnius, auginamus ekologinės gamybos ūkyje, palyginti su tais, kurie užauginami

tradiciniu būdu, daugiausia skiriasi jų auginimo išlaidos. Ekologiškai auginant žirnius, didesnės

išlaidos susidaro dėl brangesnės sėklos, trąšų ekologiniams ūkiams, sideracinio pūdymo,

124

sandorių sąnaudų. Pajamų praradimą dėl mažesnio ekologiškų žirnių derlingumo pilnai

kompensuoja beveik trečdaliu didesnė jų kaina. Siūlomos kompensacinės išmokos už ankštinius

javus apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės išmokos pagrindimas pateiktas 5 e

priede.

5.25 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už žirnius, auginamus ekologinės gamybos ūkyje

apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)

Rodikliai Vertė, Lt/haTradicinės gamybos ūkio pajamos 1050Ekologinės gamybos ūkio pajamos 1160Prarandama pajamų –110Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 1632Ekologinės gamybos ūkio išlaidos 3119Papildomos išlaidos 1487Kompensacinė išmoka 1377Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

Javai sėklai. Kompensacinė išmoka už javus sėklai apskaičiuota miežių pagrindu.

Miežius sėklai, auginamus ekologinės gamybos ūkyje, palyginti su tais, kurie užauginami

tradiciniu būdu, daugiausia skiriasi jų auginimo išlaidos. Ekologiškai auginant miežius sėklai,

didesnės išlaidos susidaro dėl didesnio sėklos poreikio, trąšų ekologiniams ūkiams, sideracinio

pūdymo, sandorių sąnaudų. Pajamų praradimą dėl mažesnio ekologiškų miežių sėklai

derlingumo šiek tiek sušvelnina daugiau nei ketvirtadaliu didesnė jų kaina. Siūlomos

kompensacinės išmokos už javus sėklai apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės

išmokos pagrindimas pateiktas 5 f priede.

5.26 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už miežius sėklai, auginamus ekologinės

gamybos ūkyje apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)

Rodikliai Vertė, Lt/haTradicinės gamybos ūkio pajamos 1337Ekologinės gamybos ūkio pajamos 1194Prarandama pajamų 143Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 847Ekologinės gamybos ūkio išlaidos 1941Papildomos išlaidos 1094Kompensacinė išmoka 1237Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

125

Daugiametės pupinės žolės sėklai. Daugiametes pupines žoles sėklai, auginamas

ekologinės gamybos ūkyje, palyginti su tomis, kurios auginamos tradiciniu būdu, skiriasi tiek jų

auginimo išlaidos, tiek pajamos. Ekologiškai auginant daugiametes pupines žoles sėklai,

didesnės išlaidos susidaro dėl didesnio sėklos poreikio, trąšų ekologiniams ūkiams ir sandorių

sąnaudų. Mažesnes daugiametes pupines žoles sėklai auginančių ekologinių ūkių pajamas lemia

beveik perpus mažesnis jų derlingumas. Siūlomos kompensacinės išmokos už daugiametes

pupines žoles sėklai apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės išmokos pagrindimas

pateiktas 5 g priede.

5.27 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už daugiametes pupines žoles sėklai, auginamas

ekologinės gamybos ūkyje apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)

Rodikliai Vertė, Lt/haTradicinės gamybos ūkio pajamos 4050Ekologinės gamybos ūkio pajamos 3167Prarandama pajamų 883Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 1457Ekologinės gamybos ūkio išlaidos 1984Papildomos išlaidos 527Kompensacinė išmoka 1410Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

Daugiametės žolės. Kompensacinė išmoka už daugiametes žoles apskaičiuota pagal

pieno ir mėsos gamintojų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas. Skaičiavimams

naudoti pienininkystės ir žolėdžių gyvulių specializacijos ūkių ekonominiai rodikliai,

atsižvelgiant į karvių ir penimų galvijų santykius. Siūlomos kompensacinės išmokos už

daugiametes žoles apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Karvių ir penimų galvijų santykių

tradiciniuose ir ekologiniuose ūkiuose apskaičiavimas pateiktas 5 h priede.

126

5.28 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už daugiametes žoles, auginamas ekologinės gamybos ūkyje apskaičiavimas

Žolėdžių gyvulių tipo ūkiai

Rodikliai2011 2010 2009

Tradicinis ūkininkavimas

Ekologinis ūkininkavimas





Ūkio dydis, ha 71,84 80,21 62,51 94,36 55,72 92,04Iš viso gyvulininkystės produkcija, Lt 118677 54664 95053 52532 85118 69244Iš viso gyvulininkystės produkcija Lt/SG 2599,72 1493,55 2342,36 1228,53 2700,44 1614,08

SG skaičius 45,7 36,6 40,6 42,8 31,5 42,9Iš viso kintamosios išlaidos, Lt 72743 59303 62694 58213 52951 53732Iš viso kintamosios išlaidos, Lt/SG 1593,49 1620,30 1544,95 1361,39 1679,92 1252,49

Bendrasis pelnas, Lt/SG 1006,22 -126,75 797,41 -132,86 1020,53 361,59

SG skaičius, tenkantis 1 ha 0,64 0,46 0,65 0,45 0,57 0,47

Bendrasis pelnas, Lt/ha 639 -58 518 -60 577 169Kompensacinė išmoka, Lt/ha 697 578 409

Pienininkystės tipo ūkiai

Rodikliai2011 2010 2009







Ūkio dydis, ha 90,38 104,21 93,12 82,91 79,85 104,88Iš viso gyvulininkystės produkcija, Lt 263902 193967 229253 152446 174395 178919Iš viso gyvulininkystės produkcija Lt/SG 4641 3522 3836 3450 3076 2994

SG skaičius 56,9 55,1 59,8 44,2 56,7 59,8Iš viso kintamosios išlaidos, Lt 29346 17744 105302 76052 96480 102111Iš viso kintamosios išlaidos, 516 322 1762 1721 1702 1709

127

Lt/SGBendrasis pelnas, Lt/SG 4125 3200 2074 1729 1374 1285SG skaičius, tenkantis 1 ha 0,63 0,53 0,64 0,53 1 1Bendrasis pelnas, Lt/ha 2595 1691 1331 921 976 732Kompensacinė išmoka, Lt/ha 904 410 243Aritmetinis vidurkis 801 494 326Svertinis vidurkis 1092 346 383Kompensacinė išmoka 607Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

128

Daržovės. Kompensacinė išmoka už daržoves apskaičiuota morkų pagrindu. Morkas,

auginamas ekologinės gamybos ūkyje, palyginti su tomis, kurios auginamos tradiciniu būdu,

skiriasi tiek jų auginimo išlaidos, tiek pajamos. Didesnės morkas auginančių ekologinių ūkių

išlaidos pagrindinai susidaro dėl brangesnės sėklos, trąšų ekologiniams ūkiams, didelio rankų

darbo poreikio ir sandorių sąnaudų. Didesnes ekologinių ūkių pajamas, nors ir esant mažesniam

ekologiškų morkų derlingumui, lemia beveik trečdaliu didesnė jų kaina. Siūlomos

kompensacinės išmokos už daržoves apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės išmokos

pagrindimas pateiktas 5 i priede.

5.29 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už morkas, auginamas ekologinės gamybos


Rodikliai Vertė, Lt/haTradicinės gamybos ūkio pajamos 20029Ekologinės gamybos ūkio pajamos 22729Prarandama pajamų –2700Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 4673Ekologinės gamybos ūkio išlaidos 9215Papildomos išlaidos 4542Kompensacinė išmoka 1842


Bulvės. Bulves, auginamas ekologinės gamybos ūkyje, palyginti su tomis, kurios

auginamos tradiciniu būdu, skiriasi tiek jų auginimo išlaidos, tiek pajamos. Didesnės bulves

auginančių ekologinių ūkių išlaidos susidaro dėl brangesnės sodinamosios medžiagos, didelio

rankų darbo poreikio ir sandorių sąnaudų. Didesnes ekologinių ūkių pajamas, nors ir esant

mažesniam ekologiškų bulvių derlingumui, lemia trečdaliu didesnė jų kaina. Siūlomos

kompensacinės išmokos už bulves apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės išmokos

pagrindimas pateiktas 5 j priede.

5.30 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už bulves, auginamas ekologinės gamybos ūkyje

apskaičiavimas

Rodikliai Vertė, Lt/haTradicinės gamybos ūkio pajamos 10629Ekologinės gamybos ūkio pajamos 12006Prarandama pajamų –1377Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 5326Ekologinės gamybos ūkio išlaidos 8514Papildomos išlaidos 3188Kompensacinė išmoka 1811


129

Sodai. Kompensacinė išmoka už sodus apskaičiuota obuolių produkcijos pagrindu.

Obuolius, auginamus ekologinės gamybos ūkyje, palyginti su tais, kurie auginami tradiciniu

būdu, skiriasi tiek išlaidos, tiek pajamos. Didesnės obuolius auginančių ekologinių ūkių išlaidos

susidaro dėl brangesnių trąšų ir augalų apsaugos produktų ekologiniams ūkiams bei sandorių

sąnaudų. Pajamų praradimą dėl mažesnio ekologiškų obuolių derlingumo šiek tiek sušvelnina

daugiau nei trečdaliu didesnė jų kaina. Siūlomos kompensacinės išmokos už sodus

apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės išmokos pagrindimas pateiktas 5 k priede.

5.31 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už obulius, auginamus ekologinės gamybos


Rodikliai Vertė, Lt/haTradicinės gamybos ūkio pajamos 16975Ekologinės gamybos ūkio pajamos 16080Prarandama pajamų 895Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 3033Ekologinės gamybos ūkio išlaidos 4184Papildomos išlaidos 1151Kompensacinė išmoka 2046


Uogynai. Uogynams priskiriami serbentai, šaltalankiai, aronijos ir braškės. Nustatyta,

kad kompensacinės išmokos už šiuos uogynus skiriasi nedaug, todėl siūloma kompensacinė

išmoka, nustatyta juodųjų serbentų pagrindu. Serbentus, auginamus ekologinės gamybos ūkyje,

palyginti su tais, kurie auginami tradiciniu būdu, skiriasi tiek jų auginimo išlaidos, tiek pajamos.

Didesnės serbentus auginančių ekologinių ūkių išlaidos susidaro dėl brangesnių augalų apsaugos

produktų ekologiniams ūkiams bei sandorių sąnaudų. Pajamų praradimą lemia ketvirtadaliu

mažesnis derlingumas. Siūlomos kompensacinės išmokos už uogynus apskaičiavimas pateiktas

lentelėje. Kompensacinės išmokos pagrindimas pateiktas 5 l priede. Kompensacinių išmokų už

šaltalankius, aronijas ir braškes apskaičiavimas bei pagrindimas pateiktas atitinkamai 5 m, 5 n ir

5 o prieduose.

130

5.32 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už serbentus, auginamus ekologinės gamybos




Vaistažolės. Kompensacinė išmoka už vaistažoles apskaičiuota vaistinių ramunių

pagrindu. Vaistines ramunes, auginamas ekologinės gamybos ūkyje, palyginti su tomis, kurios

auginamos tradiciniu būdu, pagrindinis skirtumas susidaro dėl beveik penktadaliu mažesnių

pajamų, kurias lemia mažesnis ekologiškų vaistinių ramunių derlingumas. Didesnės vaistines

ramunes auginančių tradicinių ūkių išlaidos susidaro dėl didesnio trąšų ir augalų apsaugos

produktų bei rankų darbų poreikio. Siūlomos kompensacinės išmokos už vaistažoles

apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės išmokos pagrindimas pateiktas 5 p priede.

5.33 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už vaistines ramunes, auginamas ekologinės

gamybos ūkyje apskaičiavimas

Rodikliai Vertė, Lt/haTradicinės gamybos ūkio pajamos 17920Ekologinės gamybos ūkio pajamos 14933Prarandama pajamų 2987Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 18504Ekologinės gamybos ūkio išlaidos 17549Papildomos išlaidos –955Kompensacinė išmoka 2032


Prieskoniniai augalai. Kompensacinė išmoka už prieskoninius augalus apskaičiuota

kmynų pagrindu. Kmynus, auginamus ekologinės gamybos ūkyje, palyginti su tais, kurie

auginami tradiciniu būdu, pagrindinis skirtumas susidaro dėl daugiau nei dvigubai didesnių

išlaidų, kurias lemia brangesnės trąšos ekologiniams ūkiams, sideracinis pūdymas ir sandorių

sąnaudos. Pajamų praradimą dėl mažesnio ekologiškų kmynų derlingumo šiek tiek sušvelnina 40

131

proc. didesnė jų kaina. Siūlomos kompensacinės išmokos už prieskoninius augalus

apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Kompensacinės išmokos pagrindimas pateiktas 5 r priede.

5.34 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už kmynus, auginamus ekologinės gamybos




V.3. PRIEMONĖ „MIŠKŲ ĮVEISIMAS IR MIŠKINGŲ PLOTŲ KŪRIMAS“


kompensacinė išmoka susideda iš dviejų dalių. Pirmoji kompensuoja ūkininko prarastas

pajamas, antroji – patiriamas apželdinimo ir miško priežiūros išlaidas;

išmoka už prarastą pajamų dalį apskaičiuojama kaip ūkininkų pajamų vidurkis už 2007 –

2011 m. laikotarpį, neįtraukiant ženkliai nuo vidurkio nutolusių reikšmių už 2009 m.;

išmoka už patiriamą išlaidų dalį buvo apskaičiuota remiantis miško apželdinimo ir

priežiūros kainomis 2011 – 2013 m. Šios kainos nustatytos atlikus 40 Lietuvos miškų

urėdijų, teikiančių apželdinimo ir priežiūros paslaugas, kainynų analizę;

miško apželdinimo išlaidas sudaro apželdinimo plano parengimas, dirvos paruošimas,

sodinių ir sodinukų kainos ir transportavimo, sodinimo, apsaugojimo tvorelėmis,

priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo darbų vertė;

išmokos lygios 80 proc. įvertintų miško želdinių įveisimo vidutinių išlaidų mažiau

palankiose ūkininkauti vietovėse ir 70 proc. – palankiose ūkininkauti vietovėse;

miško priežiūros išlaidas sudaro iš nunykusių sodinukų atsodinimas, sodinukų priežiūra,

apsaugojimas repelentais, tvorelių atnaujinimas, priešgaisrinių mineralizuotų juostų

priežiūra ir atnaujinimas.

132


Priemonėje „Miškų įveisimas ir miškingų plotų kūrimas“ kompensacinės išmokos buvo

apskaičiuotos dviem skirtingiems diferencijavimo atvejams. Pirmajame išskirtos 7 grupės: 1)

spygliuočių su lapuočiais (ne mažiau kaip 20 proc.) ar vien minkštųjų lapuočių želdiniams; 2)

spygliuočių ir (ar) minkštųjų lapuočių želdiniams su ne mažiau kaip 20 proc. kietųjų lapuočių ir

(arba) liepų priemaiša; 3) kietųjų lapuočių ir (arba) liepų želdiniams su spygliuočių ir (arba)

minkštųjų lapuočių priemaiša iki 40 proc.; 4) kietųjų lapuočių, liepų ar selekcinių drebulių

(įskaitant hibridines drebules) gryniems želdiniams; 5) ąžuolo želdiniams, kai pasodinta ir

individualiomis apsaugomis apsaugota ne mažiau kaip 2500 vnt./ha ąžuolo sodmenų; 6) greitai

augančių hibridinių drebulių trumpos rotacijos plantaciniams želdiniams; 7) kitų greitai augančių

rūšių trumpos rotacijos plantaciniams želdiniams. Į išmokas, kompensuojančias priežiūros

išlaidas nėra įtraukiami greitos rotacijos želdinių tipai. Antras diferencijos tipas išskiria tris

išmokas: 1) spygliuočių želdiniams; 2) minkštųjų lapuočių želdiniams; 3) kietųjų lapuočių

želdiniams.

Kompensacinė išmoka už prarastas pajamas skaičiuojama bendra visoms želdinių

grupėms.

5.35 lentelė. Kompensacinės išmokos dalis už negaunamas pajamas apskaičiavimas

Rodiklis 2007 2008 2010 2011 Kompensacinė išmoka, Lt/ha

Kompensacinė išmoka, EUR/ha

Pelnas, Lt/ha 610 407 201 256 369 107

Šaltiniai:1. ŪADT duomenys;2. LAEI skaičiavimai.

Spygliuočių su lapuočiais (ne mažiau kaip 20 proc.) ar vien minkštųjų lapuočių

želdiniai. Minkštųjų lapuočių želdinių įveisimo ir priežiūros išlaidos nustatytos remiantis beržų

ir juodalksnių želdinių rodikliais, o spygliuočių – pušų ir eglių. Želdinių įveisimo išlaidos, pagal

kurias buvo įvertintos kompensacinės išmokos, buvo apskaičiuotos kaip minkštųjų lapuočių ir

spygliuočių su 20 proc. lapuočių želdinių įveisimo išlaidų vidurkis. Didžiąją dalį išlaidų sudaro

sodinukų kaina, sodinimo darbai. Šios išlaidos skiriasi visoms medelių rūšims, kadangi priklauso

nuo sodinuko kainos ir kiekio, sodinamo viename hektare. Mažesnė dalis išlaidų yra fiksuota:

133

plano parengimas, dirvos paruošimas, transporto išlaidos, priešgaisrinių mineralizuotų juostų

įrengimas. Labiausiai fiksuotoje dalyje išsiskiria tvoros pastatymo kaina. Ji apskaičiuota

panaudojus vidutinį mišku apželdinamo sklypo dydį 2007 – 2011 m. ir laikantis prielaidos, kad

sklypas yra kvadrato formos, randamas jo perimetras, kurį dauginant iš tvoros bėginio metro

kainos, gaunamos sąnaudos sklypui. Vėliau gauta suma dalinama iš sklypo ploto, taip gaunant

aptvėrimo sąnaudas vienam hektarui. Transporto išlaidoms įvertinti naudojamas vidutinis

atstumas, apskaičiuojamas šalies plotą padalinant iš urėdijų skaičiaus, taip gaunant vidutinį

vienos urėdijos aptarnaujamą plotą. Tuomet geometriniu būdu randamas šios teritorijos

spindulys. Vidutinis atstumas yra prilyginamas pusei gauto spindulio.

5.36 lentelė. Kompensacinės išmokos spygliuočių su lapuočiais (ne mažiau kaip 20 proc.) ar

vien minkštųjų lapuočių želdinių įveisimui ir priežiūrai apskaičiavimas, Lt/ha

Rodiklis Įveisimas PriežiūraPušų želdinių įveisimo ir priežiūros išlaidos 7310 1978

Eglių želdinių įveisimo ir priežiūros išlaidos 6258 1354

Beržų želdinių įveisimo ir priežiūros išlaidos 7260 1624

Juodalksnių želdinių įveisimo ir priežiūros išlaidos 6950 1520

Spygliuočių želdinių įveisimo ir priežiūros vidutinės išlaidos 6784 1666

Minkštųjų lapuočių želdinių įveisimo ir priežiūros vidutinės išlaidos 7105 1572

Spygliuočių su lapuočiais (20 proc.) želdinių įveisimo ir priežiūros vidutinės išlaidos 6848 1647

Želdinių įveisimo ir priežiūros išlaidos, nuo kurių skaičiuojama kompensacinė išmoka 6977 1610

Kompensacinė išmoka, Lt/ha 6977 1610

Šaltiniai: LAEI skaičiavimai.

Spygliuočių ir (ar) minkštųjų lapuočių želdiniai su ne mažiau kaip 20 proc. kietųjų

lapuočių ir (arba) liepų priemaiša. Kietųjų lapuočių įveisimo ir priežiūros išlaidos įvertintos

remiantis klevų ir uosių duomenimis. Želdinių įveisimo išlaidos, pagal kurias buvo įvertintos

kompensacinės išmokos, buvo apskaičiuotos kaip svertinis vidurkis imant 0,8 svorį spygliuočių

ir minkštųjų lapuočių želdinių įveisimo bei priežiūros vidutinėms išlaidoms ir 0,2 svorį kietųjų

lapuočių ir liepų želdinių įveisimo bei priežiūros vidutinėms išlaidoms. Skirtumas tarp šių dviejų

grupių želdinių įveisimo išlaidų atsiranda dėl to, kad kietųjų lapuočių ir liepų sodinukų kainos

yra gerokai didesnės. Be to, šios grupės sodinukai paprastai apsaugomi individualiomis apsaugos

priemonėmis. Kadangi nėra privalomo reikalavimo šiam apsaugos tipui ir ne visi paramos

134

gavėjai gali jį pasirinkti dėl mažėjančio jo populiarumo, išlaidų dydis, nuo kurio skaičiuojamos

kompensacinės išmokos, mažinamas per pusę.

5.37 lentelė. Kompensacinės išmokos spygliuočių ir (ar) minkštųjų lapuočių želdinių su ne

mažiau kaip 20 proc. kietųjų lapuočių ir (arba) liepų priemaiša įveisimui ir priežiūrai

apskaičiavimas, Lt/ha

Rodiklis Įveisimas PriežiūraKietųjų lapuočių (klevai ir uosiai) želdinių įveisimo ir priežiūros išlaidos 14158 1969

Liepų želdinių įveisimo ir priežiūros išlaidos 14372 1891

Kietųjų lapuočių ir liepų želdinių įveisimo ir priežiūros vidutinės išlaidos 14265 1930

Spygliuočių ir minkštųjų lapuočių želdinių įveisimo ir priežiūros vidutinės išlaidos 6977 1610



Kietųjų lapuočių ir (arba) liepų želdiniai su spygliuočių ir (arba) minkštųjų lapuočių

priemaiša iki 40 proc. Želdinių įveisimo išlaidos, pagal kurias buvo įvertintos kompensacinės

išmokos, buvo apskaičiuotos kaip svertinis vidurkis imant 0,4 svorį spygliuočių ir minkštųjų

lapuočių želdinių įveisimo bei priežiūros vidutinėms išlaidoms ir 0,6 svorį kietųjų lapuočių ir

liepų želdinių įveisimo bei priežiūros vidutinėms išlaidoms. Išlaidų apskaičiavimo principai yra

tokie patys, kaip ir ankstesnių želdinių tipų.

5.38 lentelė. Kompensacinės išmokos kietųjų lapuočių ir (arba) liepų želdinių su spygliuočių ir

(arba) minkštųjų lapuočių priemaiša iki 40 proc. įveisimui ir priežiūrai apskaičiavimas, Lt/ha

Rodiklis Įveisimas PriežiūraKietųjų lapuočių ir liepų želdinių įveisimo ir priežiūros vidutinės išlaidos 14265 1930

Spygliuočių ir minkštųjų lapuočių želdinių įveisimo ir priežiūros vidutinės išlaidos 6977 1610

Želdinių įveisimo ir priežiūros išlaidos, nuo kurių skaičiuojama kompensacinė išmoka 11350 1802



Kietųjų lapuočių, liepų ar selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) gryni

želdiniai. Kietųjų lapuočių, liepų ar selekcinių drebulių grynų želdinių įveisimo išlaidos

apskaičiuotos remiantis uosių, klevų ir liepų duomenimis. Didžiąją dalį išlaidų sudaro sodinukų

135

kaina, sodinimas, apsauga tvora bei individualiomis apsaugos priemonėms. Pastarosios išlaidos

imamos sumažintos per pusę, kadangi nėra privalomo reikalavimo tokiai apsaugai.

5.39 lentelė. Kompensacinės išmokos kietųjų lapuočių, liepų ar selekcinių drebulių (įskaitant

hibridines drebules) grynų želdinių įveisimui ir priežiūrai apskaičiavimas, Lt/ha

Rodiklis Įveisimas PriežiūraŽeldinių įveisimo ir priežiūros išlaidos, nuo kurių skaičiuojama kompensacinė išmoka 14265 1930

Kompensacinė išmoka palankiose ūkininkavimui vietovėse, Lt/ha 14265 1930


Ąžuolo želdiniams, kai pasodinta ir individualiomis apsaugomis apsaugota ne

mažiau kaip 2500 vnt./ha ąžuolo sodmenų. Ąžuolo želdinių įveisimas yra brangiausias

palyginti su kitų medžių želdiniais. Sodinukai yra brangesni nei kitų medžių. Taip pat yra

reikalavimas, kad sodinukai būtų apsaugoti individualiomis priemonėmis, t.y. apsauginėmis

tvorelėmis ar gaubtais. Todėl į išlaidas, nuo kurių skaičiuojama kompensacinė išmoka,

įtraukiama visa suma nuo individualios apsaugos priemonių. Be to, ąžuolo sodmenų sodinimo

kaina yra šiek tiek didesnė nei kitų medžių.

5.40 lentelė. Kompensacinės išmokos ąžuolo želdinių, kai pasodinta ir individualiomis

apsaugomis apsaugota ne mažiau kaip 2500 vnt./ha ąžuolo sodmenų, įveisimui ir priežiūrai

apskaičiavimas, Lt/ha

Rodiklis Įveisimas PriežiūraŽeldinių įveisimo ir priežiūros išlaidos, nuo kurių skaičiuojama kompensacinė išmoka 18462 2010

Kompensacinė išmoka palankiose ūkininkavimui vietovėse, Lt/ha 18462 2010


Greitai augančių hibridinių drebulių trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai.

Hibridinių drebulių želdinių įveisimas yra apskaičiuojamas pagal šiam augalui reikalingas

išlaidas. Kadangi hibridinių drebulių neveisia miškų urėdijos, kurių duomenimis buvo įvertintos

kitų augalų kainos, drebulės vidutinės sodinukų kainos nustatytos remiantis UAB Euromediena,

kuri yra pagrindinė tiekėja Lietuvoje, duomenimis. Prie hibridinės drebulės įveisimo sąnaudų

priskaičiuojami ir repelentai, kurie paprastai priskiriami priežiūros išlaidoms. Taip yra todėl, kad

136

šio tipo želdiniams nėra mokamos priežiūros išlaidos, o apsauga repelentais pirmaisiais metais

yra būtina.

5.41 lentelė. Kompensacinės išmokos greitai augančių hibridinių drebulių trumpos rotacijos

plantacinių želdinių įveisimui apskaičiavimas, Lt/ha

Rodiklis ĮveisimasŽeldinių įveisimo ir priežiūros išlaidos, nuo kurių skaičiuojama kompensacinė išmoka 10956

Kompensacinė išmoka palankiose ūkininkavimui vietovėse, Lt/ha 10956


Kitų greitai augančių rūšių trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai. Kitų greitai

augančių rūšių želdinių kompensacinė išmoka apskaičiuota remiantis gluosnio įveisimo

sąnaudomis. Šio tipo želdiniai išsiskiria itin dideliu sodmenų skaičiumi, kuris vidutiniškai

svyruoja apie 15 tūkst. vienetų hektare. Sodinimas – nesudėtingas ir spartus darbas, lyginant su

kitų tipų medžiais. Todėl sodinimo sąnaudas tikslinga skaičiuoti ne už sodinuką, o už visą darbą.

Šis dydis įvertinamas sudauginus reikiamų darbo valandų skaičių su vidutiniu šalies darbo

užmokesčiu (įskaitant Sodros mokesčius).

5.42 lentelė. Kompensacinės išmokos kitų greitai augančių rūšių trumpos rotacijos plantacinių

želdinių įveisimui apskaičiavimas, Lt/ha

Rodiklis ĮveisimasŽeldinių įveisimo ir priežiūros išlaidos, nuo kurių skaičiuojama kompensacinė išmoka 7278

Kompensacinė išmoka palankiose ūkininkavimui vietovėse, Lt/ha 7278


Taip pat išmokos buvo apskaičiuotos ir taikant kitą diferencijavimo būdą. Buvo

apskaičiuotos trijų tipų išmokos spygliuočiams, minkštiesiems lapuočiams ir kietiesiems

lapuočiams. Šis diferencijavimo būdas siūlomas dėl paprastesnio administravimo ir didesnio

aiškumo.

137

5.43 lentelė. Kompensacinės išmokos spygliuočių, minkštųjų lapuočių ir kietųjų lapuočių

įveisimui ir priežiūrai apskaičiavimas, Lt/ha

Rodiklis Įveisimas (Lt/ha)

Priežiūra (Lt/ha)

Pušų želdinių įveisimo ir priežiūros išlaidos 7310 1978Eglių želdinių įveisimo ir priežiūros išlaidos 6258 1354Siūloma kompensacinė išmoka spygliuočiams, Lt/ha 6784 1666Beržų želdinių įveisimo ir priežiūros išlaidos 7260 1624Juodalksnių želdinių įveisimo ir priežiūros išlaidos 6950 1520Siūloma kompensacinė išmoka minkštiesiems lapuočiams, Lt/ha 7105 1572Kietųjų lapuočių (klevai ir uosiai) želdinių įveisimo ir priežiūros išlaidos 14158 1969Liepų želdinių įveisimo ir priežiūros išlaidos 14372 1891Ąžuolų želdinių įveisimo ir priežiūros išlaidos 18462 2010Siūloma kompensacinė išmoka kietiesiems lapuočiams, Lt/ ha 15664 1957


Trijų tipų išmokos buvo apskaičiuotos pagal tam medžių tipui priskiriamų medžių

apželdinimo išlaidas. Detalesni skaičiavimai pateikiami 6 priede.

V.3.1. JAUNUOLYNŲ UGDYMAS

Visi miškų savininkai ir valdytojai privalo vykdyti jaunuolynų ugdymo kirtimus.

Mišriuose medynuose šviesinimo kirtimai pradedami tuomet, kai nepageidaujamos medžių rūšys

pradeda stelbti tikslines, o grynuose – kai prasideda medžių diferenciacija į augimo ir vystymosi

klases.

5.44 lentelė. Kompensacinės išmokos už jaunuolynų ugdymą apskaičiavimas, Lt/ha

Metai Vertė2011 6952012 7262013 615

Sūloma kompensacinė išmoka, Lt/ha 679Šaltiniai: LAEI skaičiavimai.

138

Išmoka už jaunuolyno ugdymą yra apskaičiuota remiantis Lietuvos miškų urėdijų

kainininkų duomenimis už 2011 – 2013 metus. Vidutinės išlaidos šių darbų atlikimui yra

prilyginamos trijų metų jaunuolyno ugdymo darbų įkainių vidurkiui.

V.4. PRIEMONĖ „MIŠKŲ GAISRŲ, GAIVALINIŲ NELAIMIŲ IR KATASTROFINIŲ ĮVYKIŲ PREVENCIJA IR JŲ PADARYTOS ŽALOS MIŠKUI ATLYGINIMAS“

Išmoką miško atsodinimui gali gauti tie savininkai, kuriems stichinės nelaimės pažeidė

daugiau kaip 50 proc. valdomo miško ploto. Išmoka nekompensuoja pažeistų medžių išvežimo.

5.45 lentelė. Kompensacinės išmokos už miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių prevencija ir jų padarytos žalos miškui atlyginimą apskaičiavimas, Lt/ha

Rodiklis VertėPušų želdinių atsodinimo išlaidos 3390Eglių želdinių atsodinimo išlaidos 2195Beržų želdinių atsodinimo išlaidos 3252Juodalksnių želdinių atsodinimo išlaidos 2921Kietųjų lapuočių (klevai ir uosiai) želdinių atsodinimo išlaidos 4097Liepų želdinių atsodinimo išlaidos 5046Ąžuolų želdinių atsodinimo išlaidos 5048Siūloma kompensacinė išmoka spygliuočiams, LT/ha 2792Siūloma kompensacinė išmoka minkštiesiems lapuočiams, LT/ha 3086Siūloma kompensacinė išmoka kietiesiems lapuočiams, LT/ha 4730


Išmoka apskaičiuojama remiantis sodinukų ir sodinimo darbų kainomis 2011-2013

metais. Spygliuočių miškų išmoka apskaičiuota remiantis pušų ir eglių sodinukų ir sodinimo

kaina. Minkštųjų lapuočių išmoka remiasi, beržų ir juodalksnių, o kietųjų lapuočių – klevų,

uosių, liepų ir ąžuolų rodikliais.

139

V.5. PRIEMONĖ „MIŠKŲ APLINKOSAUGOS IŠMOKOS“


kompensacinė išmoka yra prilyginama miško savininko pajamoms, kuris jis būtų gavęs

atlikęs kirtimą;

išmokos apskaičiavimui naudojami 2009 – 2011 m. duomenys iš Valstybinės miškų

tarnybos, Statistikos departamento, Lietuvos banko;

likvidinės medienos išeiga yra apskaičiuota kaip skirtingų medžių šio rodiklio vidurkis ir

yra lygi 84 proc.;

vidutinė neiškirsto miško kaina apskaičiuojama iš medienos kainos atimant miško kirtimo

sąnaudas. Šios išlaidos įvertintos atliktų kirtimo ir ištraukimo vertę padalinus iš iškirstos

medienos tūrio kasmet 2009 – 2011 m. laikotarpiui.

Išmoka apskaičiuota kaip vidutinis dydis įvairios rūšinės sudėties medynams,

diferencijuojant pagal veiklos sritis: 1) išmokos už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą KMB

teritorijose; 2) išmokos už neplynus miško kirtimus vietoj galimų plynų.

Išmokos už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą KMB teritorijose. Kompensacinė

išmoka apskaičiuojama sudauginus vidutinį brandžių medynų tūrį, likvidinės medienos išeigą,

vidutinę neiškirsto miško kainą ir ilgalaikių indėlių palūkanų normą. Pastaroji naudojama, nes

daroma prielaida, kad miško savininkas, iškirtęs mišką ir pardavęs medieną, galėtų į banką padėti

ilgalaikį indėlį ir tokiu būdu gauti pajamas.

5.46 lentelė. Kompensacinės išmokos už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą KMB

teritorijose apskaičiavimas

Vidutinis brandžių medynų tūris, kub. m/ha 291

Likvidinės medienos išeiga, koeficientas 0,84

Vidutinė neiškirsto miško kaina, Lt/kub. m 79,2

Metinė ilgo laikotarpio indėlių palūkanų norma komerciniuose bankuose, proc. 5,9

Kompensacinė išmoka, Lt/ha 1138


140

Išmokos už neplynus miško kirtimus vietoj galimų plynų. Kompensacinė išmoka

apskaičiuojama sudauginus vidutinį brandžių medynų tūrį, likvidinės medienos išeigą, palikto

miško dalį, vidutinę neiškirsto miško kainą ir ilgalaikių indėlių palūkanų normą.

5.47 lentelė. Siūlomos kompensacinės išmokos už neplynus miško kirtimus vietoj galimų plynų

apskaičiavimas



Vidutiniškai palikta miško po pirmo kirtimo, proc. 50





Lietuvoje ne plyni miško kirtimai dažniausiai vykdomi per du kirtimus. Todėl laikomasi

prielaidos, kad vidutiniškai palikta po pirmo kirtimo miško dalis yra lygi 50 proc.

V.6. PRIEMONĖ SU „NATURA 2000“ SUSIJUSIOS IŠMOKOS

V.6.1. PROGRAMA „NATURA 2000“ IŠMOKOS (PARAMA „NATURA 2000“ VIETOVĖSE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖJE)”


kompensacine išmoka kompensuojamos dėl privalomų laikytis papildomų apribojimų

(bent vieno iš jų), nustatytų Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose,

patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343

(Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), ir saugomos teritorijos nuostatuose, apsaugos

reglamente ar tvarkymo plane, ar apsaugos sutartyje su privačios žemės savininku ar

valstybinės žemės valdytoju („Natura 2000“ teritorijų, kuriose yra taikomi tokie veiklos

apribojimai prarastos pajamos ir patirtinos papildomos išlaidos);

141

išmoka skaičiuojama 1 ha į „Natura 2000“ teritoriją patenkantį žemės ūkio naudmenų

plotą, siekiant padengti dėl privalomų laikytis papildomų apribojimų patirtinas








į išmoką įskaičiuojamos sandorių sąnaudos, kurios gali sudaryti iki 20

proc.kompensacinės išmokos dydžio.


pareiškėjams paramai gauti pagal šią priemonę:

draudžiama suarti pievas ar persėti jas kultūrinėmis žolėmis;

anksčiausia pievų šienavimo data yra birželio 15 d., konkreti šienavimo pradžios data

yra nustatyta saugomos teritorijos nuostatuose, apsaugos reglamente ar tvarkymo plane,

ar apsaugos sutartyje su žemės savininku ar valdytoju;

draudžiama naudoti trąšas, pesticidus ar kalkinti žemės ūkio naudmenas;

pareiškėjas privalo laikytis visų apribojimų, kurie taikomi jo deklaruotam laukui.


Vėlesniais nei liepos 1 d. laikotarpiais nupjauta žolė netinkama naudoti gyvūnų pašarui.

Todėl pajamos iš žolės neuždirbamos. Nenaudojant pesticidų ir mineralinių trąšų bei dorojant

mažesnę žolių masę patiriamos mažesnės išlaidos. Tačiau išlaidų sutaupymas nepadengia pajamų

netekimo, kuris turi būti kompensuotas. Siūlomos kompensacinės išmokos apskaičiavimo

metodika toliau pateiktoje lentelėje. Detalūs skaičiavimai pateikti 7 priede.

142

5.48 lentelė. Programos „Natura 2000“ (parama „Natura 2000“ vietovėse žemės ūkio paskirties

žemėje)“ kompensacinės išmokos apskaičiavimas




V.6.1. PROGRAMA „NATURA 2000“ IŠMOKOS (PARAMA „NATURA 2000“ VIETOVĖMS MIŠKUOSE)”


kompensacinė išmoka yra prilyginama miško savininko pajamoms, kurias jis būtų gavęs

už iškirstą medieną;

išmokos apskaičiavimui naudojami 2009 – 2011 m. duomenys iš Valstybinės miškų

tarnybos, Statistikos departamento, Lietuvos banko;

likvidinės medienos išeiga yra apskaičiuota kaip skirtingų medžių šio rodiklio vidurkis ir

yra lygi 84 proc.;

vidutinė neiškirsto miško vertė apskaičiuojama iš medienos vertės atimant miško kirtimo

sąnaudas. Šios išlaidos įvertintos atliktų kirtimo ir ištraukimo vertę padalinus iš iškirstos

medienos tūrio kasmet 2009 – 2011 m. laikotarpiui.


Išmoka apskaičiuota kaip vidutinis dydis įvairios rūšinės sudėties medynams,

diferencijuojant pagal tokias ūkinės veiklos apribojimų grupes: 1) kai draudžiama vykdyti

pagrindinius miško kirtimus medyne, kuris yra pasiekęs IV miškų grupės miškams taikomą

kirtimų amžių, arba pagrindiniai miško kirtimai yra atidėti vėlesniam laikui (išmoka tik kirtimo

atidėjimo laikotarpiui); 2) kai leidžiami pagrindiniai, tačiau ne plyni miško kirtimai (išmoka

mokama tik laikotarpiui nuo pirmojo kirtimo iki paskutiniojo kirtimo); 3) kai plynose

pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių

143

medžių; 4) kai draudžiama retinimų amžių pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose sanitariniais

kirtimais iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius, t. y. turi būti paliekamas tam tikras

džiūstančių medžių ar sausuolių skaičius viename hektare.

Draudžiama vykdyti pagrindinius miško kirtimus medyne. Kompensacinė išmoka

apskaičiuojama sudauginus vidutinį brandžių medynų tūrį, likvidinės medienos išeigą, vidutinę

neiškirsto miško kainą ir ilgalaikių indėlių palūkanų normą. Pastaroji naudojama, nes daroma

prielaida, kad miško savininkas, iškirtęs mišką ir pardavęs medieną, galėtų į banką padėti

ilgalaikį indėlį ir tokiu būdu gauti pajamas.

5.49 lentelė. Kompensacinės išmokos, kai draudžiama vykdyti pagrindinius miško kirtimus

medyne, apskaičiavimas







Leidžiami pagrindiniai, tačiau ne plyni miško kirtimai. Kompensacinė išmoka

apskaičiuojama sudauginus vidutinį brandžių medynų tūrį, likvidinės medienos išeigą, palikto

miško dalį, vidutinę neiškirsto miško kainą ir ilgalaikių indėlių palūkanų normą. Lietuvoje ne

plyni miško kirtimai dažniausiai vykdomi per du kirtimus. Todėl laikomasi prielaidos, kad

vidutiniškai palikta po pirmo kirtimo miško dalis yra lygi 50 proc.

5.50 lentelė. Kompensacinės išmokos, kai leidžiami pagrindiniai, tačiau ne plyni miško kirtimai,

apskaičiavimas



Vidutiniškai palikta miško po pirmo kirtimo, proc. 50





144

Plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse paliekamas papildomas skaičius

neiškirstų žalių medžių. Kompensacinė išmoka apskaičiuojama sudauginus vidutinį vieno

medžio tūrį, likvidinės medienos išeigą, paliktų medžių skaičių ir vidutinę neiškirsto miško

kainą. Vidutinis medžio tūris apskaičiuotas atsižvelgiant į medyne kaupiamą prieaugio dalį.

Kadangi šis rodiklis dėl savo pobūdžio yra itin stabilus, jis per 2009 – 2011 laikotarpį praktiškai

nesikeičia. Paliktų medžių skaičius yra parinktas atsižvelgiant į Natura 2000 reikalavimus tam

tikrose teritorijose vykdant pilnus kirtimus palikti vidutiniškai 10 neiškirstų medžių hektare.

5.51 lentelė. Kompensacinės išmokos, kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse paliekamas

papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių, apskaičiavimas

Vidutinis vieno medžio tūris, kub.m/ha 0,81


Vidutinė neiškirsto medžio kaina, Lt/kub. m 79,2

Paliktų medžių skaičius, vnt./ha 10



Draudžiama retinimų amžių pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose sanitariniais

kirtimais iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius. Kompensacinė išmoka

apskaičiuojama sudauginus vidutinį vieno seno ir išdžiūvusio medžio tūrį, likvidinės medienos

išeigą, paliktų medžių skaičių ir vidutinę neiškirsto miško kainą. Seno ir išdžiūvusio medžio

tūris, laikomasi prielaidos, yra 25 proc. mažesnis už sveiko bei brandaus medžio vidutinį turį.

5.52 lentelė. Kompensacinės išmokos, kai draudžiama retinimų amžių pasiekusiuose ir

vyresniuose medynuose sanitariniais kirtimais iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius,

apskaičiavimas

Vidutinis vieno seno ir išdžiūvusio medžio tūris, kub.m/ha 0,61


Vidutinė neiškirsto medžio malkoms kaina, Lt/kub. m 42,6

Paliktų medžių skaičius, vnt./ha 15


145


Skaičiavimuose naudojama ne bendra apvaliosios medienos kaina, o kurui skirtos

medienos arba malkų kaina. Daroma prielaida, kad paliekama 15 vienetų tokių medžių viename

hektare.

V.8. PRIEMONĖ „IŠMOKOS UŽ VIETOVES, KURIOSE ESAMA GAMTINIŲ AR KITOKIŲ SPECIFINIŲ KLIŪČIŲ“


Priemonės išmokos buvo apskaičiuotos remiantis EK pasiūlymu (toliau – Pasiūlymas) dėl

paramos kaimo plėtrai, EŽŪFKP lėšomis (2011/0282(COD)), Žemės ūkio ministerijos pateiktais

pasiūlymais dėl MPŪV teritorijų išskyrimo, oficialia Lietuvos statistikos departamento,

nacionalinės mokėjimo agentūros, mokslo studijų ir kita prieinama informacija.

Pagal Pasiūlymo 33 str. nuostatas Lietuvos žemės ūkio ministerija išskyrė 3 kategorijas

MPŪ vietovių: bendrojo nepalankumo ir specifines vietoves, kurias sudaro karsto vietovės ir

potvynių užliejamos vietovės.

Vadovaudamasi Pasiūlymo 33 straipsnio 3 punktu1 Žemės ūkio ministerija išskyrė 104

seniūnijas, esančias 26 savivaldybėse, kurios atitinka pasiūlymo nuostatas dėl 66 procentų jų

žemės ūkio naudmenų atitikimo bent vienam išskyrimo kriterijų. Toliau jas vadinsime bendrojo

nepalankumo vietovėmis. 9 a priede pateikiama detalus MPŪ vietovių sąrašas ir plotai.

Vadovaudamasi Pasiūlymo 33 straipsnio 4 punktu2 Žemės ūkio ministerija išskyrė 2

kategorijas specifinių MPŪV: karsto ir potvyniams jautrias teritorijas, kurias sudaro atitinkamai

11 ir 15 seniūnijų.

1 33 str. 3 punktas. Kad ne kalnų vietovės atitiktų išmokų skyrimo pagal 32 straipsnį reikalavimus, laikoma, kad jose esama didelių gamtinių kliūčių, jei mažiausiai 66 proc. jų naudojamų žemės ūkio naudmenų atitinka bent vieną II priede pateiktą kriterijų, atsižvelgiant į nurodytą ribinę vertę. Atitiktį šiai sąlygai patvirtina tinkamo lygio (LAU 2 lygio) vietos administraciniai vienetai. Nustatydamos vietovių, kurioms taikoma ši dalis, ribas, valstybės narės taiko objektyviais kriterijais grindžiamą tikslaus nustatymo metodą, kurio tikslas išbraukti vietoves, kuriose didelės gamtinės kliūtys pagal pirmą dalį buvo dokumentuotos, bet jos buvo įveiktos investicijomis arba ekonomine veikla.2 33 str. 4 punktas. 2 ir 3 dalyse nenurodytos vietovės atitinka išmokų skyrimo pagal 32 straipsnį reikalavimus, jei jose esama specifinių kliūčių ir jei žemės valdymas jose turėtų būti tęsiamas, kad būtų išsaugota arba pagerinta aplinkos būklė, apsaugotas kaimas ir išlaikytas vietovės turizmo potencialas arba apsaugota pakrantė. Prie vietovių, kuriose esama specifinių kliūčių, priskiriamos ūkininkavimo teritorijos, kurios natūralios apsaugos sąlygų požiūriu yra vienarūšės ir kurių bendra apimtis neviršija 10 proc. atitinkamos valstybės narės teritorijos.

146

Pilnas naujųjų specifinių MPŪV sąrašas pateikiamas 9 b ir 9 c prieduose. 5.53 lentelėje

pateikiamas galiojančios ir naujosios bendrųjų ir specifinių MPŪ vietovių plotų palyginimas.

5.53 lentelė. 2007-2013 m. ir 2014-2020 m. MPŪ vietovių plotų palyginimas, ha

MPŪV 2007-2013 MPŪV 2014-2020Iš viso MPŪV ŽŪN plotai 1 404 431 669 207

Bendrojo nepalankumo vietovėsIš viso ŽŪN 1 214 336 470 797Sutampantys ŽŪN plotai 242 817

Karsto vietovėsIš viso ŽŪN, 84 257 92 572Sutampantys ŽŪN plotai 63 602

Potvynių užliejamos vietovėsIš viso ŽŪN 105 838 105 838Sutampantys ŽŪN plotai 105 838

Šaltinis: parengta autorių pagal Žemės ūkio ministerijos informaciją.

Kompensacinės išmokos buvo skaičiuojamos kiekvienai iš MPŪ vietovių kategorijų.

Bendrojo nepalankumo vietovės ir specifinės MPŪ vietovės - potvynių užliejamos teritorijos -

yra panašios tuo, kad ūkininkaujantys juose ūkio subjektai dėl šių vietovių specifikos (blogesnių

dirvožemio, klimato, paviršiaus kriterijų, o taip pat dėl potvynių patiriamų nuostolių) negauna

tiek bendrojo pelno ploto vienetui, kiek palankių ūkininkauti vietovių ūkio subjektai. Specifinių

MPŪ vietovių - karsto vietovių atveju čia ūkininkaujantys ūkio subjektai pajamas negauna kai

dėl smegduobių užimamo ploto yra prarandama tam tikras ŽŪN plotas ir atitinkamo šių vietovių

reglamentavimo, kai ūkio subjektams yra ribojama žemės ūkio veikla (ribojamos tręšimo ir

cheminių medžiagų panaudojimo apimtys, vietoje šioms teritorijoms būdingų grūdinių kultūrų

auginimo turi daugiau auginti daugiamečių žolių ir pievų, kurios neleidžia jiems gauti šiose

teritorijose įprastų ūkinės veiklos rezultatų).

Skaičiavimo metodika. KI skaičiavimui buvo naudoti 2009-2011 metų Ūkių apskaitos

duomenų tinklo (ŪADT) duomenys. Atlikta analizė parodė, kad iš į ŪADT apskaitą įtrauktų

1302 ūkių, į MPŪ vietoves pateko 309 ūkiai arba 24 procentai visų į apskaitą įtrauktų ūkių.

Likusius 992 ūkius, nepatekusius į šių vietovių sąrašą, priskyrėme kaip ūkininkaujančius

palankiose ūkininkauti vietovėse.

Atsižvelgiant į Pasiūlymo 38 str. 1 punkto nuostatą, kad „papildomos sąnaudos ir

prarastos pajamos apskaičiuojamos lyginant su vietovėmis, kuriose nėra gamtinių ar kitų

specifinių kliūčių...“, palankių ūkininkauti vietovių ūkių duomenys už 2009-2011 metus buvo

147

lyginami su atitinkamo nepalankumo vietovėse esančių ūkių duomenimis. Tokiu rodikliu yra

bendrasis pelnas, kuris pagal ŪADT metodiką apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp bendrosios

produkcijos vertės ir kintamųjų išlaidų.

Apskaičiuoti išmokų dydžiai yra parodyti 5.54 lentelėje. Bendrojo nepalankumo

vietovėse ūkininkaujantys ūkiai, palyginti su ūkiais, ūkininkaujančiais palankiose ūkininkauti

vietovėse gauna 150 Lt/ha per metus bendrojo pelno mažiau, o potvynių užliejamose teritorijose

– 95 Lt/ha mažiau. Tokiu atveju kompensacinių išmokų dydžiai šioms MPV kategorijoms yra

atitinkamai 150 ir 95 Lt/ha. Atsižvelgiant į tai, kad karsto vietovės Lietuvoje yra vienuose iš

derlingiausių Biržų ir Pasvalio savivaldybėse ir jų ūkinės veiklos rezultatai pagal ŪADT

duomenis dažnai būna geresni už Lietuvos palankiose vietovėse ūkininkaujančių ūkių duomenis,

KI skaičiavome lygindami bendrąjį karsto vietovėse ūkininkaujančių ūkių pelną su tų pačių

savivaldybių ne karsto vietovėse ūkininkaujančių ūkių pelnu. Tokiu būdu apskaičiuota KI sudaro

205 Lt/ha.

5.54 lentelė. Kompensacinių išmokų apskaičiavimas, Lt/ha

Rodikliai Lt/haBendroji produkcija

Palankiose ūkininkauti vietovėse 2 197Bendrojo nepalankumo vietovėse 1 965Spec. nepalankumo vietovėse: karstas 2 487Nekarsto vietovėse 2 859Spec. nepalankumo vietovėse: potvynių užliejamos 2 074

Kintamosios išlaidosPalankiose ūkininkauti vietovėse 876Bendrojo nepalankumo vietovėse 794Spec. nepalankumo vietovėse: karstas 982Nekarsto vietovėse 1 149Spec. nepalankumo vietovėse: potvynių užliejamos 848

Bendrasis pelnasPalankiose ūkininkauti vietovėse 1 321Bendrojo nepalankumo vietovėse 1 171Spec. nepalankumo vietovėse: karstas 1 505Nekarsto vietovėse 1 710Spec. nepalankumo vietovėse: potvynių užliejamos 1 226

Kompensacinė išmoka Bendrojo nepalankumo vietovėse 150Spec. nepalankumo vietovėse: karstas 205Spec. nepalankumo vietovėse: potvynių užliejamos 95

Šaltinis: parengta autorių pagal ŪADT duomenis.

148

VI. LĖŠŲ POREIKIS 2014-2020 METŲ KAIMO PLĖTROS KOMPENSACINĖMS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

Šiame skyriuje pateikta medžiaga, kurioje pagrįstas lėšų poreikis šioms 2014-2020 metų

Kaimo plėtros kompensacinėms priemonėms:

Agrarinė aplinkosauga ir klimatas, išskiriant programas ir veiklas;

Ekologinis ūkininkavimas pagal atskiras augalų rūšis;

Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas.

Su „Natura 2000“ susijusios išmokos;

Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas;

Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių;

Lėšų poreikio skaičiavimo pagrindiniai metodiniai principai. Lėšų poreikio

apskaičiavimui buvo naudoti 1) pagal ekonomines, technologines ir agronomines prielaidas

nustatyti KI dydžiai ir 2) žemės ūkio naudmenų ar jose auginamų augalų plotai ir/ar gyvūnų

skaičius. KI apskaičiavimas pateiktas 5 studijos skyriuje „Priemonių kompensacinių išmokų

skaičiavimo metodika, dydžiai ir jų pagrindimas“ bei prieduose. Žemės ūkio naudmenų ir jose

auginamų augalų plotai ir/ar gyvūnų skaičius prognozuotas iki 2020 m., pagal 2007-2013 metų

analogiškų priemonių faktiškai deklaruotus plotus ir/ar gyvūnų skaičių. Prognozavimui buvo

naudotas trendo, išskiriant dažniausiai naudojamą dėl jos patikimumo ir koreliacinio ryšio

stiprumo logaritminę funkciją, ekspertinis ir kt. metodai. Svarbiausi duomenų šaltiniai – Žemės

ūkio ministerijos, Lietuvos Agrarinės ekonomikos instituto, Statistikos departamento,

Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio ir kaimo verslo centro ir Všį „Ekoagros“

duomenys.

„Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ priemonės lėšų poreikio pagrindimas. Šios

priemonės atskirų veiklų prognozės pateikiamos pagal jų subveiklas. Veiklos „Natūralių ir

pusiau natūralių pievų tvarkymas“ lėšų poreikis nustatytas 3 subveikloms (I subveikla –

„Pievų tvarkymas ganant gyvulius“, II subveikla – „Pievų tvarkymas šienaujant ir laikant

gyvulius“, III subveikla –„Pievų tvarkymas“). Potencialus veiklos plotas Statistikos

departamento duomenimis yra 3,7 karto didesnis nei deklaruotas. Iš viso trijų subveiklų plotas

prognozuotas pagal trendo logaritminę funkciją ir vidutiniškai per 2014-2020 m.laikotarpį

numatytas 19 proc. didesnis už 2012 m deklaruotą plotą. 10 a. priede pateikta plotų prognozė.

149

Veiklos plotas pagal atskiras subveiklas prognozuotas Delfi metodo pagalba. I-subveikla

galėtų būti taikoma pienininkystės ūkiams. Nustatant santykinai mažesnį šios subveiklos plotą

darytos prielaidos, kad karves laikant ganykloje yra didesnės melžimo sąnaudos, patiriamos

didesnės transportavimo išlaidos pervežant melžimo įrangą. Taip pat ganant jas ganykloje -

mažesnis pieno primilžis.

6.1 lentelė. Veiklos „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ lėšų poreikis, 2014-2020 m.

Subveiklos Faktinis plotas, ha

2012 m. deklaruotas plotas, ha

Prognozuotas plotas, ha

KI, Lt/ha

KI, EUR/h

a

Lėšų poreikis, Lt/per metus

Lėšų poreiki

s iš viso,

mln.Lt

Lėšų poreikis iš viso, mln.EU

R

I subveikla n.d. n.d. 5000 1691 490 8455000 59,185 17,141

II subveiklan.d. n.d. 25000 433 125 1082500

075,775 21,946

III subveikla

n.d. n.d. 41273 240 70 9905636 69,339 20,082

Iš viso 219478 60043 71273 x x2918563

6204,299 59,169

Šaltiniai: 1. Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai. (2012). Lietuvos statistikos

departamentas;2. Informacija apie 2012 metais Lietuvoje deklaruotas žemės ūkio naudmenas, miškus ir kitus plotus.(2013).

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras;3. LAEI skaičiavimai.

Tikėtina, kad II –oji subveikla bus patrauklesnė potencialiems paramos gavėjams, nes

karvės turėtų būti laikomos tvarte ir dėlto, patiriamos mažesnės galvijų priežiūros sąnaudos ir

nesumažėja pieno primilžis. III –oji subveikla, ekspertų nuomone, populiariausia dėlto, kad

numatyti reikalavimai nesudėtingai įgyvendinami Lietuvos sąlygomis.

KI dydžiai pagrįsti studijos V dalyje.

Veikla „Šlapynių tvarkymas“ turi dvi subveiklas: 1) „Šlapynių tvarkymas“ (žemės ūkio

naudmenose) ir 2) „Šlapynių tvarkymas“ (ne žemės ūkio naudmenose). Veiklos „Šlapynių

tvarkymas“ lėšų poreikis buvo nustatytas naudojant 2007-2013 m. laikotarpio veiklos faktinius

subjektų duomenis apie deklaruotus plotus. Tyrimai rodo, kad minėtieji plotai pagal faktines

tendencijas galėtų didėti apie 50 proc. Be to, apskaičiuotos, palyginti su praėjusiu laikotarpiu 24

ir 74 proc. didesnės KI atitinkamai žemės ūkio ir ne žemės ūkio naudmenose. Atsižvelgiant į šias

prielaidas numatomas toks lėšų poreikis (6.2 .lentelė ir 10 b priedas).

150

6.2 lentelė. Veiklos „Šlapynių tvarkymas“ lėšų poreikis, 2014-2020 m.

Faktinis plotas, ha



KI, Lt/h

a

KI, EUR/ha


Lėšų poreikis iš viso, mln.Lt


RŽemės ūkio naudmenose 67561 3516 5240 720 209

3772938 26,411 7,649

Ne žemės ūkio naudmenose 46763 654 975 1374 398

1339470 9,376 2,716

Iš viso 114324 4170 6215 x x511240

8 35,787 10,365Šaltiniai:

1. Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai. (2012). Lietuvos statistikos departamentas.

2. Informacija apie 2012 metais Lietuvoje deklaruotas žemės ūkio naudmenas, miškus ir kitus plotus.(2013). Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

3. Lietuvos Respublikos Žemės fondas 2013 m. sausio 1 d. (2013). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

4. 2012 m. pasėlių deklaravimo statistika pagal savivaldybių žemės ūkio skyrius (SŽŪS). (2012). Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

5. LAEI skaičiavimai.

Palyginti su praėjusiu laikotarpiu lėšų poreikis žymiai padidėtų, t.y. – 3,8 karto dėl KI

padidėjimo žemės ūkio ir ne žemės ūkio naudmenose.

Veiklos „Ražienų laukai per žiemą“. Pažymėtina, kad ši veikla 2007-2013 m.

programavimo laikotarpyje vertinama nevienareikšmiškai dėl jos poveikio reikšmingumo

aplinkosaugai. Viena vertus dėlto, kad šis poveikis yra trumpalaikis, antra, be įsėlio ražienos

teikia mažą naudą gyvūnijai žiemos sezonu. Trečia, palikus ražienų laukus nesuartus didėja

dirvožemio paviršiaus suslėgimas, mažėja humuso sluoksnis. Dėl šių priežasčių buvo iš esmės

konsultuotasi su Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkais, kurie pasiūlė peržiūrėti buvusius

reikalavimus, siekiant sustiprinti priemonės aplinkosauginę reikšmę.

Tyrimai rodo, kad vidutinis metinis lėšų poreikis 2014-2020 m. laikotarpiu galėtų siekti

vidutiniškai 29 mln.Lt per metus, o per visą programavimo laikotarpį sudarys 205 mln.Lt. (6.3

lentelė).

Šios prognozės numatytos atsižvelgiant į faktinį deklaruotų paramai ražienų plotų augimo

tempą ir apskaičiuotas KI. Matematiškai nustatytas prognozės, taikant patikimiausią šiam

151

atvejui, trendo logaritminę funkciją praktiškai naudoti dėl patikimumo negalima (10 c priedas),

nes ekspertų nuomone, sumažėjus išmokai, ploto augimas nebus toks žymus. Rezultate

numatoma, kad ražienų plotai pagal faktines tendencijas galėtų padidėti apie 5 proc. KI dydžiai

apskaičiuoti mažesni penktadaliu, palyginti su 2007-2013 m. laikotarpiu, t.y. nuo 500 Lt/ha iki

393 Lt/ha. Tokio sumažėjimo pagrindinė priežastis: pasikeitę reikalavimai ir dėlto ekonominės

sąlygos.

6.3 lentelė. Veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ lėšų poreikis, 2014-2020 m.

Faktinis plotas, ha



KI, Lt/h

a

KI, EUR/h

a


Lėšų poreiki

s iš viso,

mln.Lt


R

Rodikliai 319410 71139 75000 391 1132932500

0205,275 59,452

Šaltiniai: 1. Lietuvos žemės ūkis. (2012). Lietuvos statistikos departamentas;2. Informacija apie 2012 metais Lietuvoje deklaruotas žemės ūkio naudmenas, miškus ir kitus plotus.

(2013). Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras;3. LAEI skaičiavimai.

Palyginti su praėjusiu laikotarpiu lėšų poreikis nežymiai padidėtų (11 proc.) dėl 5 proc.

ploto padidėjimo.

Veikla „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje“.

Prognozuojant lėšų poreikį šiai veiklai buvo atsižvelgta į jos mažą populiarumą praėjusiame

laikotarpyje ir įvertinant tik iš dalies pasiektus tikslus. Prognozuojant plotus buvo remtasi tuo

faktu, kad deklaruoti paramai plotai turėjo mažėjimo tendenciją. Matematiškai tai atspindi

trendas su neigiamomis reikšmėmis, taikant logaritminę ir eksponentinę funkcijas (žr. 6.4

priedą). Autorių nuomone, toks matematinis prognozavimas šiuo atveju nėra tinkamas. Ekspertų

nuomone, minėtieji plotai galėtų turėti nežymią didėjimo tendenciją. Šiuo tikslu buvo taikytas

vidurkių metodas, kurio pagalba gautas apie 12 proc. padidėjimas (žr. 6.4 lent.).

6.4 lentelė. Veiklos „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje“

lėšų poreikis, 2014-2020 m.

Faktinis plotas, ha



KI, Lt/h

a

KI, EUR/h

a


Lėšų poreiki

s iš viso,


152

mln.Lt RRodiklis n.d. 3,41 3,82 605 175 2311,1 0,016 0,005

Šaltiniai: 1. Lietuvos žemės ūkis. (2012). Lietuvos statistikos departamentas;2. Informacija apie 2012 metais Lietuvoje deklaruotas žemės ūkio naudmenas, miškus ir kitus plotus.(2013).


Prognozuojamas lėšų poreikis yra gana menkas, o problema, kaip teigiama literatūros

šaltiniuose ir vykdomų projektų rezultatuose, aktuali nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Pažymėtina, kad veikla „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje

žemėje“ turi gana griežtus reikalavimus, dėl kurių ši veikla yra gana nepopuliari ir mažai

prisideda prie tikslų įgyvendinimo.

Palyginti su praėjusiu laikotarpiu lėšų poreikis būtų 2,6 karto mažesnis (2007-2013 m. -

41 tūkst. Lt., o numatytas 2010-2020 m. laikotarpiu - 16 tūkst.) (10 d. priedas).

Veikla „Melioracijos griovių tvarkymas“. Atsižvelgiant į palankesnes paramos sąlygas

pareiškėjams, tikėtina, kad prognozuotas plotas palyginti su faktiškai deklaruotu plotu, padidės

vidutiniškai 30 proc. Toks padidėjimas gautas pagal trendo logaritminę funkciją.

6.5 lentelė. Veiklos „Melioracijos griovių tvarkymas“ lėšų poreikis, 2014-2020 m.

Faktinis ilgis, km



KI, Lt/ha

KI, EUR/h

a


Lėšų poreiki

s iš viso,

mln.Lt


RRodikliai 52481 30 39 1418 411 55302 0,387 0,112




Veikla turėtų būti populiaresnė ir dėl numatytos didesnės išmokos, įgalinančios iš esmės

sutvarkyti melioracijos griovius.

Numatant didesnius plotus (9 ha) ir didesnes KI, lėšų poreikis – 387 tūkst. Lt per visą

2014-2020 m. laikotarpį ir palyginti su praėjusiu laikotarpiu lėšų poreikis būtų žymiai mažesnis

10 e priedas).

153

Programa „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“. Prognozuojant lėšų poreikį

šiai programai buvo atsižvelgta į tai, kad faktinių vandens telkinių, kurių būklę reikėtų gerinti yra

palyginti daug, o tvarkymo darbai vyksta labai lėtai. 2007-2013 m. laikotarpyje ši programa

pareiškėjų tarpe buvo nepopuliari ir tik iš dalies pasiekė numatytus tikslus. Siekiant pagerinti

susiklosčiusią padėtį, KI dydis numatytas 1,8 karto didesnis už buvusią ir pagrindinai dėl

numatomų papildomų reikalavimų. Prognozuojant plotus buvo remtasi tuo faktu, kad

pastaraisiais metais deklaruoti paramai plotai turėjo didėjimo tendenciją. Matematiškai tai

atspindi trendas, taikant tiesinę funkciją (10 f priedas). Autorių nuomone, toks matematinis

prognozavimas tinkamesnis, negu taikant logaritminę funkciją. Taigi, minėti plotai

prognozuojami trečdaliu didesni.

6.6 lentelė. Programos „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ lėšų poreikis, 2014-2020 m.

Faktinis plotas, ha



KI, Lt/ha

KI, EUR/h

a


Lėšų poreiki

s iš viso,

mln.Lt


RRodikliai 616703 665 803 728 211 584584 4,092 1,185




Pagal minėtas prielaidas, lėšų poreikis, palyginti su praėjusiu programavimo laikotarpiu

galėtų padidėti 1,5 karto dėl numatomos didesnės KI ir plotų padidėjimo.

Programa „Dirvožemio ir vandens apsaugos programa“. Tai nauja programa, kurios

tikslas – remti maistinių medžiagų valdymo planavimą. Pagal preliminarius reikalavimus

pareiškėjams apskaičiuota KI – 205 Lt/ha ir pateikta penktoje darbo dalyje. Prognozuojami plotai

apskaičiuoti tokiu būdu: 1) apskaičiuotas potencialus ariamos žemės plotas, tinkamas paramai

pagal šią veiklą; 2) nustatytas deklaruotinas ariamos žemės plotas šiai veiklai.

Visų pirma, apskaičiuotas potencialus ariamos žemės plotas – 1 184 519 ha, t.y. iš

ariamosios žemės ploto 1 720 986 ha (2013 m.) atimta prognozuotas pagal kitas veiklas plotas –

536 476 ha). Į pastarąjį plotą įtraukta „Ekologinis ūkininkavimas“ – 169 500 ha, „Tausojanti

aplinką grūdinių kultūrų, vaisių ir daržovių auginimo sistema“ – 267 628 ha, „Ražienų laukai per

154

žiemą“ – 92 076 ha; „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje“ -

4 ha, „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ – 803 ha, programos „Natura 2000“ išmokos

(parama „Natura 2000“ vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje)“ – 6 456 ha. Antra,

deklaruotinas ariamos žemės plotas šiai veiklai, nustatytas pagal panašios veiklos „Ražienų

laukai per žiemą“ dalyvavimo aktyvumą 2007-2013 m. KPP. Atsižvelgus į beveik dvigubai

mažesnę KI veikloje „Dirvožemio ir vandens apsaugos programa“, darome prielaidą, kad ir

pareiškėjų aktyvumas bus tuo pačiu santykiu mažesnis ir sudarys 3,85 proc. nuo pareiškėjų

potencialaus ariamos žemės ploto. Pagal minėtas prielaidas deklaruotinas ariamos žemės plotas

„Dirvožemio ir vandens apsaugos programa“ veiklai bus 45 000 ha. (6.7 lentelė).

6.7 Lentelė. Programos „Dirvožemio ir vandens apsaugos programa“ lėšų poreikis, 2014-

2020 m.

Faktinis plotas,

ha



KI, Lt/ha

KI, EUR/ha



Lėšų poreikis iš viso,

mln.EUR

Rodikliai 1184519 x 45000 205 59 9225000 64,575 18,702Šaltiniai:

1. Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai. (2012). Lietuvos statistikos departamentas;

2. Informacija apie 2012 metais Lietuvoje deklaruotas žemės ūkio naudmenas, miškus ir kitus plotus.(2013). Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras;


Taigi, lėšų poreikis, pagal apskaičiuotą 205 Lt/ha KI ir aukščiau pateiktą deklaruotą plotą

gana didelis ir sudaro 65 mln. Lt per visą 2014-2020 m. laikotarpį. Ekspertų nuomone, reikėtų

padiskutuoti dėl šios naujos veiklos tikslingumo.

Programa „Tausojanti aplinką grūdinių kultūrų, vaisių ir daržovių auginimo

sistema“. Numatyti lėšų poreikį šiai programai gana sudėtinga, nes yra tik dviejų metų praktika,

auginant vaisius ir daržoves. Jų deklaruotas paramai plotas 2012 m. sudarė 2801 ha.

Prognozuojant plotus 2014-2020 m. laikotarpiui daryta prielaida, kad plotų didėjimas kiekvienais

metais bus ne mažesnis kaip ekologinių plotų. Kaip buvo minėta anksčiau ekologinių plotų

vidutinis metinis didėjimo tempas 2007-2012 m.laikotarpiu buvo 35 proc. Darant tokią prielaidą

tikėtina tokia tausojančių aplinką vaisių ir daržovių auginimo plotų dinamika (6.8 lentelė).

155

Tausojančių aplinką grūdinių kultūrų plotų prognozė, pasitelkus ekspertus, numatyta

pagal vidutinį metinį ekologinių javų plotų didėjimo tempą, darant prielaidą, kad dėl palankesnių

reikalavimų tausojančių aplinką grūdinių kultūrų deklaruoti plotai bus dvigubai didesni už

deklaruotus ekologinius plotus.

6.8 lentelė. Priemonės „Tausojanti aplinką grūdinių kultūrų, vaisių ir daržovių auginimo sistema“ plotų prognozė iki 2020 m.

Augalų rūšys2012 m.

deklaruotas plotas, ha


2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Vidutiniš-kai per metus

2014-2020 m.

Sodaifaktinis 585 859

prognozinis 585 859 1019 1132 1221 1293 1353 1406 1453 1268

Uogosfaktinis 198

7 2916

prognozinis 1987 2916 3460 3845 4145 4389 4596 4775 4933 4306

Daržovėsfaktinis 241 354

prognozinis 241 354 420 467 504 533 558 580 599 523Grūdinės kultūros prognozinis x x 91003

122977

166185

224574

303175

409286 552536 267105

Šaltiniai:1. Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai. (2012). Lietuvos statistikos



6.9 lentelė. Programos „Tausojanti aplinką grūdinių kultūrų, vaisių ir daržovių auginimo sistema“ lėšų poreikis, 2014-2020 m.

Augalų rūšysFaktinis plotas,

ha



KI, Lt/ha

KI, EUR/vnt.




RJavai 74792 x 267105 266 77 71049930 497,350 144,042Daržovės ir bulvės 354 354 523 1364 395 713372 4,994 1,446Sodai 859 859 1268 1467 425 1860156 13,021 3,771Uogynai 2916 2916 4306 1349 391 5808794 40,662 11,776

Iš viso 78921 4129 273202 x x 79432252 556,026 161,036Šaltiniai:


156



Ekspertų nuomone, javų sektoriaus aplinkosauginės naudos ir lėšų poreikio santykis nėra

adekvatus.

Programa „Nykstančių senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.

Lietuvoje palyginti nedidelis senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių skaičius, kuris kelia

pavojų išnykti. Ypač tai liečia Lietuvos vietines ir senojo genotipo baltąsias kiaules bei vištines

žąsis.

Prognozuojant nykstančių senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių, atskiroms gyvūnų

rūšims skaičių buvo naudojami skirtingi metodai: logaritminis – arklių, galvijų, kiaulių ir avių ir

ekspertinio vertinimo metodas – vištinių žąsų skaičiaus nustatymui. Daugiausia turėtų didėti

žąsų, kiaulių ir avių skaičius, atitinkamai 2,2; 1,4 ir 1,3 karto (2011 m. palyginti su 2020 m.).

Toks pokytis numatytas atsižvelgiant į praėjusio laikotarpio gyvūnų skaičiaus dinamiką ir

gerėjančias ekonomines sąlygas gyvulių augintojams. Nykstančių senųjų veislių gyvulių ir

naminių paukščių skaičiaus prognozė ir apskaičiuotas lėšų poreikis iki 2020 m. pateiktas 6.10

lentelėje.

6.10 lentelė. Programos „Nykstančių senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ lėšų poreikis, 2014-2020 m.

GyvūnaiFaktinis skaičius

, vnt.

2012 m. deklaruotas paramai skaičius,

vnt.

Prognozinis skaičius,

vnt.

KI, Lt/vnt.

KI, EUR/vnt

.


Lėšų poreiki

s iš viso,

mln.Lt


RArkliai 2547 1614 1911 692 200 1322412 9,257 2,681Galvijai 6033 2207 2578 690 200 1778820 12,452 3,606Kiaulės 1276 130 187 310 90 57970 0,406 0,118Avys 3249 3228 4317 97 28 418749 2,931 0,849Vištinės Žąsys 250 137 300 17 5 5100 0,036 0,010Iš viso x x x x x 3583051 25,081 7,264




157

Tikėtina, kad pareiškėjų, auginančių nykstančių senųjų veislių gyvulius ir naminių

paukščius, dalyvavimo remiamoje programoje aktyvumas didės, tačiau skirtingai ir daugiausia

paramos nuo visų turimų gyvūnų galėtų atitekti avių augintojams. Atsižvelgiant į numatomą

nedidelį KI padidėjimą vištinėms žąsims ir kiaulėms, iš viso lėšų poreikis naujajame

programavimo laikotarpyje numatytas 1,5 didesnis. Detalus prognozinių rodiklių pagrindimas,

naudojant matematinius metodus, pateiktas 10 g priede.

Priemonė „Ekologinis ūkininkavimas“. Šio gamybos būdo reikšmė nemažėja, nes tai

rodo žymus ekologinių plotų augimas. 2007 m. palyginti su 2013 m. šie plotai padidėjo net 7

kartus ir 2012 m. sudarė 155 781 ha. Šio laikotarpio vidutinis metinis plotų augimo tempas yra

35 proc. Tačiau, atsižvelgiant į pastarųjų metų ekologinių plotų lėtesnį augimą, ir, atsiradus

paramai tausojančiam ūkininkavimo būdui, kuris iš dalies priimtinesnis ūkininkams,

prognozuojamas mažesnis ekologinių plotų augimas. Tyrimai rodo, kad iš viso minėtų plotų

augimas labiausiai tikėtinas pagal trendo logaritminę funkciją. Atskirų augalų rūšių struktūra

apskaičiuota pagal 2012 m. faktinius duomenis, ir aproksimuota 2014-2020 m. laikotarpiui.

112,287

48,015

7,7584,6421,367

Javai Daugiametės žolės Vaistažolės Uogynai Sodai

6.1 pav. Prognozuojama priemonės "Ekologinis ūkininkavimas“ plotų struktūra vidutiniškai 2014 – 2020 metais

Šaltiniai:

158



3. Ekologinių sėklinių pasėlių aprobavimo ataskaita (pagal augalų rūšių grupes) 2012 m. (2013). Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;


Prognozuojama, kad javai ir daugiametės žolės, kaip ir ankstesniu laikotarpiu, sudarys

didžiausią dalį nuo visų ekologinių plotų (žr. pav. aukščiau). Kitas elementas KI dydžiai,

palyginti su ankstesniu laikotarpiu su nedidelėmis išimtimis (kai kurie uogynai) turi didėjimo

tendenciją. Pagal minėtas prielaidas lėšų poreikis pateikiamas 6.11 lentelėje.

6.11 lentelė. Priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ lėšų poreikis, 2014-2020 m.

Augalų rūšys

Faktinis plotas, ha


Progno-zuotas

plotas, ha

KI, Lt/ha

KI, EUR/h

a




RJavai 99027 99027 104888 939 272 98489567 689,427 199,672Javai (sėklai) 638 638 675 1237 358 835347 5,847 1,694Daugiametės žolės 42133 42133 44626 607 176 27088001 189,616 54,917Daugiametės žolės (sėklai) 485 485 514 1410 408 724409 5,071 1,469Daržovės ir bulvės 501 501 530 1811 525 960193 6,721 1,947Vaistažolės 6886 6886 7293 2032 589 14819905 103,739 30,045Sodai 1214 1214 1286 2046 593 2630266 18,412 5,332Uogynai 4120 4120 4364 1617 468 7056458 49,395 14,306Kiti (tabakas, kanapės, kitos vaistažolės) 778 778 824 607 176 500313 3,502 1,014

Iš viso 155781 155781 165000 x x15310446

01071,73

1 310,395Šaltiniai:



3. Ekologinių sėklinių pasėlių aprobavimo ataskaita (pagal augalų rūšių grupes) 2012 m. (2013). Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;

159


Palyginti su 2007-2013 m laikotarpiu būsimam programavimo laikotarpiui (2014-

2020 m.) numatyta 2,2 karto didesnis lėšų poreikis dėl nežymiai didesnių KI ir vidutiniškai

6 proc. numatomo ekologinių augalų ploto padidėjimo palyginti su 2012m. deklaruotais plotais.

Pažymėtina, kad lėšų poreikis išaugs dėlto, kad 2007-2013 m. laikotarpio pradžioje stebimi

santykinai maži ekologinių augalų plotai (10 h priedas).

Priemonė „Miškų aplinkosaugos išmokos“. Lėšų poreikis pateikiamas dviems šios

priemonės veikloms:

išmokos už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą kertinių miško buveinių (toliau

tekste – KMB) teritorijose;

išmokos už neplynus miško kirtimus vietoj galimų plynų.

Veiklos „Išmokos už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą KMB teritorijose“

deklaruotinų plotų prognozė gauta remiantis logaritmine trendo funkcija. Ši funkcija pasižymi

lėtėjančiu augimo tempu, kuris yra tinkamas šiai veiklai, nes, taikant tiesinę trendo funkciją,

prognozės gautųsi gerokai didesnės, nei didžiausias buvęs deklaruotas plotas per 2008 – 2012 m.

laikotarpį. Be to, determinacijos koeficientas, kuris rodo ryšio stiprumą žymiai nesiskyrė, taikant

tiesinę ar logaritminę trendo funkcijos formas (6.12 lentelė).

6.12 lentelė. Veiklos „Išmokos už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą KMB teritorijose“


Faktinis plotas,

ha

Deklaruotas plotas, ha*


KI, Lt/ha

KI, EUR/ha




mln.EUR

Rodikliai 26965 232 258 1138 330 293604 2,055 0,595Šaltiniai:

1. Generalinė miškų urėdija;2. Valstybinė miškų tarnyba;3. LAEI skaičiavimai.

* - didžiausia reikšmė per 2008 – 2012 m. laikotarpį.

Išlaikant esamas tendencijas, prognozuojamas plotas turėtų būti 11 proc. didesnis nei

2007-2013 m. laikotarpiu. Per metus deklaruotas plotas vidutiniškai sudarė tik 0,6 proc. visų

KMB teritorijų. Vadinasi, yra didelis potencialas augimui. Susidomėjimas šia priemone yra

160

glaudžiai susijęs su situacija medienos rinkoje. Kainoms augant, kaip rodo tyrimai, miško

savininkai linkę parduoti medieną, o ne dalyvauti priemonėje (10 i1 priedas).

Veiklos „Išmokos už neplynus miško kirtimus vietoj galimų plynų“ deklaruojamų

plotų prognozė gauta remiantis logaritmine trendo funkcija. Ši funkcija rodo stabilų lėtėjantį

augimą. Logaritminės trendo funkcijos determinacijos koeficientas buvo šiek tiek didesnis nei

tiesinės formos, kas taip pat rodo pasirinktos funkcijos tinkamumą.

6.13 lentelė. Veiklos „Išmokos už neplynus miško kirtimus vietoj galimų plynų“


Faktinis plotas,

tūkst. ha

Deklaruotas plotas, ha*


KI, Lt/ha

KI, EUR/h

a




RRodikliai 2055 260 341 569 165 193817 1,357 0,393

Šaltiniai:1. Generalinė miškų urėdija;2. Valstybinė miškų tarnyba;3. LAEI skaičiavimai.

* - didžiausia reikšmė per 2008 – 2012 m. laikotarpį.

Iš viso dviems, aukščiau minėtoms, miškų aplinkosaugos veikloms lėšų poreikis per

metus vidutiniškai turėtų siekti 487 421 Lt, o per visą laikotarpį – 3,412 mln. Lt.(6.13 lentelė ir

10 i2 priedas). Pažymėtina, kad 2007-2013 m. laikotarpyje analogiškai lėšų buvo numatyta

18,549 mln. Lt, įsisavinta tik 1,681 mln. Lt.

Programos “Miškų įveisimas ir miškingų plotų kūrimas” lėšų poreikis buvo

apskaičiuotas įveisimui, priežiūrai ir negautoms pajamoms už žemės ūkio veiklą pagal bendrus

apželdintus plotus ir vidutinę kompensacinę išmoką. Pastarasis dydis buvo apskaičiuotas pagal

šiuos principus (6.14 ir 6.15 lentelės):

buvo įvertintas skirtingų tipų želdinių deklaruotas plotas 2010 – 2012 m. (nes tik šiais

metais buvo prieinama informacija);

apskaičiuota kiekvieno tipo želdinių dalis bendrame apželdintame plote;

taikant svertinį vidurkį, buvo apskaičiuotas vidutinis kompensacinės išmokos dydis;

nustatyti želdinių tipų svoriai pagal apželdinto ploto dalis.

161

6.14 lentelė. Programos „Miškų įveisimas ir miškingų plotų kūrimas“ vidutinės išmokos

pagrindimas

Želdinių tipai

Dalis visame deklaruotame želdinių plote,

%

Įveisimo KI,

Lt/ha

Priežiūros KI, Lt/ha

Įveisimo KI

vidurkis, Lt/ha

Priežiūros KI

vidurkis, Lt/ha

Spygliuočių su minkštaisiais lapuočiais (ne mažiau kaip 20 proc.) ar tik minkštųjų lapuočių želdiniai 28,1% 6977 1610 1961 452Spygliuočių ir (ar) minkštųjų lapuočių želdiniai su ne mažesne kaip 20 proc. kietųjų lapuočių ir (arba) liepų priemaiša 17,0% 8434 1674 1434 285Kietųjų lapuočių ir (arba) liepų želdiniai, kuriuose spygliuočių ir (arba) minkštųjų lapuočių priemaiša iki 40 proc. 5,6% 11350 1802 635 101Kietųjų lapuočių, liepų ar selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) gryni želdiniai 24,3% 14265 1930 3466 469Ąžuolo želdiniai, kai pasodinta ir individualiomis apsaugomis apsaugota ne mažiau kaip 2500 vnt./ha ąžuolo sodmenų 24,9% 18462 2010 4597 500Vidurkis x x x 12097 1798

Šaltiniai: 1. Generalinė miškų urėdija;2. Valstybinė miškų tarnyba;3. LAEI skaičiavimai.

6.15 lentelė. Programos „Miškų įveisimas ir miškingų plotų kūrimas“ lėšų poreikis, 2014-2020

m.

Faktinis plotas, ha

Deklaruotas plotas,ha

Prognozuotas

plotas, ha

Vidutinė KI, Lt/ha

KI, EUR/ha

Lėšų poreikis,

tūkst. Lt/per metus



mln.EUR

Įveisimas

n. d. 3336 2923

12097 3503 35355 247,48 71,676Priežiūra 1798 521 5255 36,786 10,654Negautos pajamos 369 107 1078 7,549 2,186Iš viso: n.d. 3336 2923 x x 41688 291,8 84,5

Šaltiniai:

162

1. Generalinė miškų urėdija;2. Valstybinė miškų tarnyba;3. LAEI skaičiavimai.

Plotas prognozuotas remiantis laipsnine trendo funkcija. Ji pasirinkta todėl, kad trendas

gaunamas neigiamo nuolydžio, o palikus tiesinę formą, deklaruojami plotai priartėtų prie nulio,

kuris yra mažai tikėtinas. Bendra programai reikalinga suma numatyta 292 mln. Lt per visą

2014-2020 metų laikotarpį, arba 42 mln. Lt per metus. Per 2007 – 2013 m. KPP laikotarpį pagal

analogiškas miškų įveisimo programas buvo numatyta 393,048 mln. Lt., o įsavinta 188,696 mln.

Lt ( nuo 2007 iki 2013 m. antro pusmečio) (10 j priedas).

Numatomas lėšų poreikis priemonei „Miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių, įskaitant

kenkėjų antplūdžius ir ligų protrūkius, katastrofinius įvykius ir su klimatu susijusių

pavojų prevencijai ir jų padarytos žalos miškams atlyginimas” buvo apskaičiuotas

atsižvelgiant į pažeistų miškų plotus, laikantis ekspertų nuomonės, kad kasmet 10 proc. tokių

miškų plotų yra sutvarkomi su valstybės parama.

6.16 lentelė. Programai “Miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių, įskaitant kenkėjų antplūdžius

ir ligų protrūkius, katastrofinius įvykius ir su klimatu susijusių pavojų prevencijai ir jų padarytos

žalos miškams atlyginimas“ lėšų poreikis, 2014-2020 m.

Vidutinė KI, Lt/ha 838Pažeisto miško plotas tūkst. ha 55Atsodinamų miškų dalis, proc. 10%Lėšų poreikis, tūkst. Lt/per metus 4607Lėšų poreikis iš viso, mln.Lt 32,248

Šaltiniai: 1. Generalinė miškų urėdija;2. Valstybinė miškų tarnyba;3. LAEI skaičiavimai.

Veiklos „Jaunuolynų ugdymas“ lėšų poreikis buvo apskaičiuotas remiantis KI dydžiui

pateiktu V-oje darbo dalyje ir jaunuolynų plotu šalies teritorijoje. 2009-2011 m. jaunuolynų

plotas sudaro 21,3 proc. visų miškų, o 40 proc. jaunuolynų yra želdiniai. Vadinasi, pareiškėjai

galėtų pretenduoti į išmokas už 8,44 proc. nuo visų miškų plotų.

6.17 lentelė. Veiklos “Jaunuolynų ugdymas“ lėšų poreikis, 2014-2020 m.

Miškų plotas, tūkst. ha 2055Apželdintų jaunuolynų dalis, proc. 8.44%

163

Apželdintų jaunuolynų plotas, tūkst. ha 173Ugdomų jaunuolynų dalis, proc. 5%KI, Lt/ha 679Lėšų poreikis, tūkst. Lt/per metus 5885Lėšų poreikis iš viso, mln. Lt 41,196

Šaltiniai:1. Generalinė miškų urėdija;2. Valstybinė miškų tarnyba;3. LAEI skaičiavimai.

Ekspertų vertinimu, pareiškėjai kreipsis dėl 5 proc. jaunuolynų plotų ugdymo per metus.

Tokia dalis pasirinkta, atsižvelgiant į jaunuolynų ugdymo poreikį. Atliekant bent vieną ugdymą

per 20 metų laikotarpį, kol miškas laikomas jaunuolynu, per 7 metus būtų sutvarkyta maždaug

trečdalis ploto. sutvarkymas. Numatytas lėšų poreikis per 2014-2020 m. laikotarpį - 41 mln. Lt.

Programos „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėse žemės ūkio

paskirties žemėje)“. Pastaraisiais metais deklaruoti paramai plotai turėjo didėjimo tendenciją,

todėl prognozuojant plotus buvo remtasi šiuo faktu. Matematiškai tai atspindi trendas, taikant

logaritminę funkciją (žr. 6.12 priedą). Rezultate prognozuojami plotai tik 6 proc. didesni už

didžiausią deklaruotą plotą, t.y. 2012 m. deklaruotą plotą (6.18 lentelė ir 10 k priedas).

6.18 lentelė. Programos „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėse žemės ūkio

paskirties žemėje)“ lėšų poreikis, 2014-2020 m.

Faktinis plotas, ha



KI, Lt/ha

KI, EUR/h

a


Lėšų poreiki

s iš viso,

mln.Lt


R

Rodikliai 147000 12149 12912 240 70 3098761 21,691 6,282Šaltiniai:




Palyginti su praėjusiu laikotarpiu, lėšų poreikis padidėtų 2,2 karto, t.y. nuo 9,851 mln.Lt

iki 21,691 mln.Lt, dėl padidėjusios KI nuo 138 Lt/ha (2007-2013 m.) iki 240 Lt/ha (2014-

2020 m.) ir 6 proc. numatomo padidėti ploto.

164

Numatomas lėšų poreikis programai „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“

vietovėms miškuose)“ buvo apskaičiuotas bendrai visoms programos veikloms. Buvo

naudojama vidutinė išmoka, lygi 642 Lt/ha. (6.19 lentelė ir 10 l priedas).

6.19 lentelė. Programos „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėms miškuose)“


Faktinis plotas, ha



KI, Lt/ha

KI, EUR/h

a




RRodikliai 812 665 511 642 186 327729 2,294 0,664

Šaltiniai: 1. Generalinė miškų urėdija; 2. Valstybinė miškų tarnyba;3. LAEI skaičiavimai.

Plotas prognozuojamas remiantis ankstesnio laikotarpio vidurkiu. Šis metodas pasirinktas

todėl, kad visos trendo funkcijos turi neigiamą nuolydį, o tai reiškia, kad pareiškėjai,

nedeklaruotų plotų. Tai mažai tikėtina, nes 2014-2020 m. numatyta išmoka 7,4 proc. didesnė už

vidutinę (598 Lt/ha) 2007-2013 m. laikotarpiu buvusią KI. Be to, egzistuoja pakankamai didelis

apsaugotų teritorijų plotas. Todėl ši priemonė turi nemažą potencialą. Pažymima ir tai, kad jos

populiarumas glaudžiai susijęs su medienos kainomis.

Palyginti su 2007-2013 m laikotarpiu būsimam programavimo laikotarpiui (2014-

2020 m.) numatytas 4,4 karto mažesnis lėšų poreikis dėl mažo įgyvendinimo lygio (20 proc.).

Numatytas lėšų poreikis 16 proc. didesnis už faktiškai įsavintas lėšas dėl didesnių KI ir

vidutiniškai 23 proc. numatomo ploto sumažėjimo.

Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių. Lėšų

poreikis priemonei 2014-2020 m. buvo apskaičiuotas, atsižvelgiant į „Pasiūlymo“ nuostatas

165

išmokas pareiškėjams mokėti 1) MPŪV plotams, kurie patvirtinti 2007-2014 m.3, ir 2) plotams

pagal naujai suformuotas MPŪV. Apskaičiuojant lėšų poreikį pagal pirmąją dalį, buvo

vadovaujamasi tokiais principais:

pagal „Pasiūlymo“ 32 str. 5 dalį numatoma plotams, nepatekusiems į naujai suformuotas

MPŪV, 4 metus mokėti išmokas numatytas KPP 2007-2013, kurios didesnio

nepalankumo vietovėms (DNV) sudaro 260 Lt/ha, o mažesnio nepalankumo vietovėms

(MNV) 195 Lt/ha;

atsižvelgiant į tai, kad pagal MPŪV priemonę deklaruoti plotai kasmet vidutiniškai po 0,8

proc. didėjo buvo apskaičiuotas vidutinis metinis deklaruotinas 2014-2017 m. DNV ir

MNV plotas;

iš 2007-2014 m. MPŪV plotų buvo eliminuotas plotas, kuris pateko į naująsias MPŪV ir

už kuriuos bus mokamos naujai apskaičiuotos išmokos;

2014-2017 m. išmokos dydis atitinkamai buvo mažinamas nuo 80 proc. 2014 metais iki

20 proc. 2017 metais (6.20 lentelė ir 10 m priedas).

6.20 lentelė. Lėšų poreikio pagrindimas įtrauktoms į dabartiniu metu galiojančias MPŪV ir

nepatenkančias į naująsias MPŪV

Vidutinė išmoka

2007-2013 m. Lt/ha

Deklaruotinas

plotas, ha

Lėšų poreikis, tūkst.. Lt

2014 2015 2016 2017 2018-2020 Iš viso 2014-2020

m.80 proc. 60 proc. 40 proc. 20 proc. 0 proc.DNV 260 134 294 27 933 20 950 13 967 6 983 0 69 833MNV 195 728 658 113 671 85 253 56 835 28 418 0 284 177

Iš viso 862 952 141 604 106 203 70 802 35 401 0 354 009Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

Lėšų poreikis dabartiniu metu galiojančioms MPŪV mažės nuo 141,6 mln. Lt 2014

metais iki 35,4 mln. Lt 2017 m. 2018-2020 m. už teritorijas, įtrauktas į dabartiniu metu

galiojančias MPŪV ir nepatenkančias į naująsias MPŪV, KI nenumatytos. Bendras lėšų poreikis

2014-2020 m. išmokoms MPŪV nepatenkančioms į naująsias MPŪV yra 354 mln. Lt.

3 1 str. 5. Valstybės narės išmokas pagal šią priemonę gali skirti 2014–2017 m. ūkininkams, įsikūrusiems vietovėse, kurios 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu atitiko paramos skyrimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto ii papunktį reikalavimus, tačiau po 46 straipsnio 3 dalyje nurodyto ribų nustatymo jų nebeatitinka. Šios išmokos proporcingai mažinamos nuo 2014 m., kuriais mokama 80 proc. 2013 m. mokėtos išmokos, iki 2017 m., kuriais mokama 20 proc. tos išmokos

166

Apskaičiuojant lėšų poreikį pagal antrąją dalį, buvo:

daryta prielaida, kad 2014-2020 m. bus nedeklaruojama 13 proc. arba 582,2 tūkst. ha nuo

tinkamo deklaruoti ploto. Darant prielaidą, atsižvelgta į tai, kad 2007-2013 m. pagal šią

priemonę buvo vidutiniškai nedeklaruojama 27 proc. nuo faktiškai tinkamo deklaruoti

MPŪV ploto ir į tai, kad naujas MPŪV plotas sudaro apie 40 proc. 2007-2013 m. MPŪV

ploto,

atitinkamų kategorijų MPŪV plotas dauginamas iš atitinkamo išmokos dydžio ir tokiu

būdu apskaičiuotas bendras lėšų poreikis priemonei (6.21 lentelė.).

6.21 lentelė. Lėšų poreikio pagrindimas naujosioms MPŪV Kompe

nsacinė išmoka, Lt/ha

Deklaruotinas

plotas, ha

Lėšų poreikis, tūkst.. Lt

2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020Iš viso

2014-2020 m.

MPŪV: 60 nepalankios 150 409 593 61 439 61 439 61 439 61 439 61 439 61 439 61 439 430 073

Spec. nepalankumas: karstas

205 80 538 16 510 16 510 16 510 16 510 16 510 16 510 16 510 115 572

Spec. nepalankumas: potvyniai

95 92 079 8 748 8 748 8 748 8 748 8 748 8 748 8 748 61 233

Iš viso: 2014-2020 m. 582 210 86 697 86 697 86 697 86 697 86 697 86 697 86 697 606 877

Iš viso: 2007-2020 m. 228 301 192 900 157 499 122 098 86 697 86 697 86 697 960 887


Iš viso lėšų poreikis priemonei mažės nuo 228,3 mln. Lt 2014 m. iki 86,7 mln. Lt

2020 m., o lėšų poreikis iš viso visam laikotarpiui turėtų sudaryti 961 mln. litų.

2007-2013 m. šiai priemonei buvo patvirtinta 1 116,3 mln. Lt lėšų. Prognozuojamas lėšų

poreikis 2014-2020 m. sudaro 86 proc. praėjusio programavimo laikotarpiui numatytos lėšų

sumos.

167

VII. KOMPENSACINIŲ IŠMOKŲ ĮTAKA ŪKIŲ EKONOMIKAI

Šiame skyriuje kompensacinių išmokų (KI) įtaka ūkių ekonomikai vertinama ES-27 šalių

kontekste ir Lietuvos nacionaliniu lygiu. Nors KI tikslas užtikrinti aplinkosauginį aspektą,

siekiant sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį klimatui, dirvožemiui ir bioįvairovei, tačiau jos

turi ir svarbią ekonominę reikšmę, kompensuojant negautas pajamas ir papildomas išlaidas dėl

nustatytų papildomų rikalavimų. Platesne prasme KI svarbios ne tik žemės ūkio produktų

gamyboje, bet ir jų perdirbime bei vartojime. Svarbus jų vaidmuo tenka užtikrinant sveikus,

natūralius ir visaverčius maisto produktus.

Lietuvoje yra palyginti nedaug tyrimų KI įvertinimo klausimais. Pažymėtini tik LAEI

tyrimai, inicijuoti LR žemės ūkio ministerijos (žr. literatūros sąraše).

VII.1. KI ĮVERTINIMAS ES-27 ŠALIŲ KONTEKSTE

Žemės ūkyje svarbios visos paramos rūšys, nes turi vieną bendrą tikslą – užtikrinti tvarią

žemės ūkio ir kaimo plėtrą, didinant ūkių konkurencingumą ir diegiant efektyvesnes, tačiau

draugiškas aplinkai technologijas.

Tyrimai rodo, kad atskirose ES šalyse kompensacinių išmokų vaidmuo gana skirtingas.

Surangavus pagal tai, kokią dalį KI užima visoje paramoje, matyti, kad didžiausias dėmesys

aplinkosaugos srityje skiriamas Slovėnijoje, Suomijoje ir Austrijoje, t.y. KI sumos sudaro beveik

pusę visos paramos skirtos kaimui ir žemės ūkiui. Atvirkščiai, mažiausias dėmesys

aplinkosaugos srityje skiriamas Rumunijoje ir Danijoje (nesiekia 5 proc.).

7.1 lentelė. Paramos žemės ūkiui struktūra ES šalyse 2010 m., Lt/ha

Šalis TI KI Investicinė parama Iš viso parama

KI dalis nuo iš visos paramos,

proc.Slovėnija 1147 1474 537 3158 47Suomija 1697 1504 52 3253 46Austrija 1123 996 258 2378 42Slovakija 676 409 113 1198 34

168

Liuksemburgas 1067 796 583 2446 33Švedija 862 343 6 1211 28Estija 349 198 174 721 27Latvija 499 206 87 792 26Portugalija 606 211 49 865 24Airija 1081 436 389 1905 23Čekijos Respublika 884 262 60 1206 22Lenkija 750 215 32 997 22Jungtinė Karalystė 782 190 37 1009 19Prancūzija 1115 264 44 1423 19Malta 5193 1055 0 6248 17Lietuva 472 173 421 1066 16Bulgarija 545 106 16 667 16Italija 1036 197 47 1280 15Vengrija 761 153 120 1035 15Graikija 2465 389 21 2875 14Ispanija 774 116 25 915 13Kipras 1389 250 488 2128 12Vokietija 1281 171 17 1468 12Belgija 1618 193 143 1954 10Nyderlandai 1641 181 14 1835 10Danija 1337 62 2 1401 4Rumunija 503 7 9 519 1

Šaltinis: ŪADT duomenų bazė, 2013.

Lietuva pagal minėtą rodiklį patenka į šešioliktą vietą iš 27 šalių. Tai reikšminga vieta,

nes Lietuva aplenkia tokias ES senąsias šalis nares kaip Danija, Nyderlandai, Vokietija ir kt.

Tačiau skaičiuojant absoliutų KI dydį vienam hektarui ŽŪN, Lietuvai tenka 21 vieta iš 27 šalių,

ir palyginti su didžiausias KI turinčia Suomija, Lietuvos KI dydis yra 8,7 karto mažesnis.

Palyginti su kaimyninėmis šalimis Lenkija, Latvija ir Estija, Lietuvos KI faktiniai dydžiai -

atitinkamai 24, 19 ir 14 proc. mažesni. Į šiuos rodiklius svarbu atsižvelgti naujajame 2014-2020

metų programavimo laikotarpyje.

169

VII.2. PARAMOS STRUKTŪRA IR JOS ĮVERTINIMAS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO SUBJEKTAMS

2011 m. ŪADT duomenimis vienam hektarui žemės ūkio naudmenų teko 888 Lt/ha

paramos. Paramos pagal visas rūšis struktūroje didžiausią dalį sudarė TI. Santykinai KI dalis pati

mažiausia. Iš jų MPŪV tenka 46 proc. ir ekologiniam ūkininkavimui – 54 proc.

48354%

13215%

27331%

Tiesioginės išmokosKompensacinės išmokosInvesticinė parama

7.1. pav. Paramos struktūra Lietuvos ūkiuose 2011 metais, Lt/ha; proc.Šaltinis: ŪADT duomenų bazė, 2012.

Vertinant šią struktūrą, ateičiai siūlome didinti KI proporcinę dalį tam, kad pasiekti

tvarios ūkininkavimo plėtros, nes tik jų dėka galima užtikrinti KPP tikslų įgyvendinimą. Ypač

išskirtinos MPŪV KI, nes šios priemonės tikslai apima labai įvairų spręstinų problemų spektrą:

siekia gerinti aplinką ir saugoti kraštovaizdį;

palaikyti ūkininkavimą, išsaugant gyvybingą kaimo bendruomenę;

skatina įgyvendinti aplinkosaugos apribojimus ir subalansuotai naudoti žemės ūkio

paskirties žemę.

Ekologinio ūkininkavimo KI rėmimas turi didelę reikšmę visuomenės vystymuisi. Jų

nemažą svarbą siekiant išlaikyti ir gerinti dirvožemio produktyvumą, mažinti vandens taršą bei

emisijas į atmosferą, išsaugoti ekosistemos stabilumą ir bioįvairovę, puoselėti senąsias,

draugiškas aplinkai žemdirbystės tradicijas, išlaikyti kaimo socialinę struktūrą bei autentišką

170

agrarinį kraštovaizdį suvokia tiek akademinė bendruomenė, tiek politikai, tiek žemės ūkio

produktų vartotojai. Tačiau ekologiškai ūkininkaujančiųjų nuomone, pastaraisiais metais šis

ūkininkavimo būdas darosi vis sudėtingesnis. Griežtėjantys esami reikalavimai, taip pat naujų

reikalavimų įvedimas riboja ar net stabdo ūkio plėtrą, iškreipia rinkoje susiklosčiusius santykius.

Ekologiniu ūkininkavimu užsiimantiems ūkininkams nuolat tenka ieškoti sprendimų kaip

įvykdyti visus reikalavimus. Be to, apklausų rezultatai rodo, kad kita nemažiau svarbi problema

Lietuvoje yra palyginti su kitomis ES šalimis mažos KI, sukuriančios nevienodas konkurencines

galimybes tiek vidaus, tiek užsienio rinkose.

7.2 lentelė. Paramos struktūra skirtingo dydžio Lietuvos ūkiuose 2011 metais, Lt/ha

Grupės pagal ūkio dydį

Tiesioginės išmokos

Investicinė parama

Mažiau palankios ūkininkauti

vietovės

Ekologinis gamybos būdas

>150 471 134 46 3410-<20 496 136 57 52Vidutiniškai 483 273 60 7240-<50 458 658 82 7830-<40 490 326 94 85<10 632 124 19 9720-<30 510 140 65 98100-<150 478 248 64 10150-<100 480 412 68 107


Detaliau paanalizavus paramos struktūrą pagal ūkio dydį, matyti, kad tiesioginių išmokų,

skaičiuojant vienam hektarui žemės ūkio naudmenų daugiausia gavo mažesni nei 10 hektarų

ūkiai, investicinės paramoms daugiausia gavo nuo 40 iki 50 hektarų ūkiai. Pažymėtina, kad ši

ūkių grupė žymiai išsiskyrė, nes investavo 2,4 karto daugiau nuo Respublikos vidurkio ir 5,3

karto nuo mažiausiai investuojamų smulkesnių nei 10 hektarų ūkių. Didžiausia MPŪV KI atiteko

nuo 30 iki 50 hektarų dydžio ūkiams, mažiausia – ūkiams iki 10 ha. Ekologinės gamybos būdo

ūkininkai išsiskiria tuo, kad didžiausi ūkiai, t.y. didesni nei 150 hektarų gavo mažiausiai KI,

skaičiuojant vienam hektarui žemės ūkio naudmenų. Pagrindinė priežastis KI diferencijavimas

pagal ūkio dydį, taikant mažesnę išmoką.

171

>150

40-<5 0

<10

10-<20

Vidutiniškai

50-<100

30-<40

100-<150

20-<30

0 5 10 15 20 25

12

13

13

15

15

16

18

19

20

7.2 pav. KI dalis nuo visos paramos pagal ūkio dydį 2011 metais, proc.Šaltinis: ŪADT duomenų bazė, 2012.

Nustačius KI dalį nuo visos paramos pagal ūkio dydį 2011 metais matyti, kad didžiausia

– 20 proc. atiteko 20-30 ha ūkiams, o mažiausia, t.y. 12 proc. – patiems stambiausiems ūkiams

(žr. paveikslą aukščiau).

Paramos struktūra skirtingos veiklos tipo Lietuvos ūkiuose. Giliau paanalizavus

paramos struktūrą pagal skirtingos veiklos rūšis, matyti, kad tiesioginių išmokų, skaičiuojant

vienam hektarui žemės ūkio naudmenų daugiausia gavo žolėdžių gyvulių ūkiai, t.y. 17 proc.

daugiau už vidutiniškai Respublikoje. Investicinės paramoms daugiausia gavo kiaulių ir paukščių

ūkiai viršydami Respublikos vidurkį beveik tris kartus, o nuo mažiausiai investuojančių žolėdžių

gyvulių veiklos tipo ūkių – 4,6 karto. Didžiausia MPŪV KI atiteko pienininkystės ūkiams,

mažiausia – kiaulių paukščių specializacijos ūkiams. Skirtumas tarp minėtų veiklos rūšių – 6,3

karto. Didžiausia ekologinė išmoka, skaičiuojant vienam hektarui žemės ūkio naudmenų, kaip ir

numatyta 2007-2013m. KPP faktiškai teko daržininkystės ir sodininkystės ūkiams, o mažiausia

pienininkystės tipo ūkiams. Skirtumas tarp minėtų veiklos rūšių – net 11 kartų.

Įvertinant KI pagal veiklos tipus, matyti kad ateityje gyvulininkystės sektoriui galėtų

būti skiriama santykinai didesnė parama, ypač atkreipiant dėmesį į ekologinę pienininkystę.

172

7.3 lentelė. Paramos struktūra skirtingos veiklos tipo Lietuvos ūkiuose 2011 metais, Lt/ha

Grupės pagal ūkio veiklos tipą Tiesioginės išmokos Investicinė

parama

Mažiau palankios

ūkininkauti vietovės


Pienininkystės 535 267 76 34Kiaulių, paukščių 517 795 12 50Mišrus augalininkystės-žolėdžių gyvulių 504 488 70 69Vidutiniškai 483 273 60 72Javų, rapsų 437 211 52 82Žolėdžių gyvulių 587 171 73 84Augalininkystės 449 361 49 96Kiti ūkiai 480 285 40 97Daržininkystės, sodininkystės 393 190 29 376


Įvertinus KI dalį nuo visos paramos pagal veiklos tipus 2011 metais matyti, kad

didžiausia KI dalis – 41 proc. atiteko sodininkystės ir daržininkystės veiklos tipo ūkiams, o

mažiausia. t.y. 5 proc. – kiaulių ir paukščių ūkiams (žr. paveikslą žemiau). Kaip ir minėta,

sodininkystės ir daržininkystės veiklos tipo ūkiai gavo santykinai didesnes ekologines išmokas, o

kiaulių ir paukščių ūkiai, atvirkščiai – gavo tik už MPŪV. Pastarieji mažai turi žemės ūkio

naudmenų, todėl KI yra santykinai mažos.

Kiaulių, paukščių

Pienininkystės

Mišrus augalininkystės-žolėdžių gyvulių

Vidutiniškai

Kiti ūkiai

Augalininkystės

Žolėdžių gyvulių

Javų, rapsų

Daržininkystės, sodininkystės

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

5

12

12

15

15

15

17

17

41

7.3 pav. KI dalis nuo visos paramos pagal veiklos tipus 2011 metais, proc.Šaltinis: ŪADT duomenų bazė, 2012.

173

Paramos struktūra atskirų Lietuvos apskričių ūkiuose. Išanalizavus paramos

struktūrą pagal atskiras Lietuvos apskritis, matyti, kad tiesioginių išmokų, skaičiuojant vienam

hektarui žemės ūkio naudmenų daugiausia gavo Tauragės apskrityje esantys ūkiai, t.y. 10 proc.

daugiau už vidutiniškai Respublikoje. Investicinės paramos daugiausia gavo Klaipėdos apskrities

ūkiai, viršydami Respublikos vidurkį apie 50 proc., o nuo mažiausiai investuojančių

Marijampolės apskrities ūkių – 5,9 karto. Didžiausia MPŪV KI teko Utenos ir Vilniaus

apskrityse esantiems ūkiams, mažiausiai – Marijampolės ir Kauno apskričių ūkiams, kurie turi

santykinai labai mažai nepalankių ūkininkavimui teritorijų. Didžiausia ekologinė išmoka,

skaičiuojant vienam hektarui žemės ūkio naudmenų, teko Vilniaus apskrities ūkiams, o

mažiausiai – Marijampolės apskrities ūkiams. Skirtumas tarp minėtų apskričių – net 14 kartų. Tai

sąlygojo gera žemės kokybė ir dėlto intensyvus ūkininkavimas Marijampolės apskrities ūkiuose.

7.4 lentelė. Paramos struktūra Lietuvos ūkiuose 2011 metais pagal apskritis, Lt/ha

Grupės pagal apskritis Tiesioginės išmokos Investicinė parama

Mažiau palankios

ūkininkauti vietovės


Marijampolės 516 101 8 19Šiaulių 495 119 26 24Panevėžio 462 211 58 52Klaipėdos 471 593 41 53Tauragės 538 399 38 55Telšių 475 418 108 55Utenos 465 308 139 57Vidutiniškai 483 273 60 72Kauno 464 265 11 79Alytaus 514 186 93 83Vilniaus 460 202 136 257


Išanalizavus KI dalį nuo visos paramos pagal apskritis 2011 metais matyti, kad

didžiausia KI dalis – 37 proc. atiteko Vilniaus apskrities ūkiams, o mažiausia. t.y. 4 proc. –

Marijampolės apskrities ūkiams (žr. paveikslą žemiau).

174

Marijampolės

Šiaulių

Klaipėdos

Tauragės

Kauno

Panevėžio

Vidutiniškai

Telšių

Alytaus

Utenos

Vilniaus

0 5 10 15 20 25 30 35 40

4

8

8

9

11

14

15

15

20

20

37

7.4 pav. KI dalis nuo visos paramos pagal apskritis 2011 metais, proc.Šaltinis: ŪADT duomenų bazė, 2012.

Parama KI būdu pagal regionus vertinta gana teigiamai, nes ūkininkaujantieji

palankesnėse žemės ūkio veiklai teritorijose, gavo santykinai mažiau.

Vilniaus regionas išsiskiria ekologinės gamybos būdu. Pažymėtina, kad šiame regione

ekologiškai ūkininkauti skatina ne tik KI, bet ir didelė vartotojų paklausa, mažos

transportavimo išlaidos.

Kaip ir tikėtasi, mažiausiai KI tenka Marijampolės apskrities ūkiams, nes tradiciškai

jie patenka į palankias ūkininkuti vietoves ir plėtoja intensyvų ūkininkavimo būdą.

VII.3. KI ĮTAKA ŠALIES ŪKIŲ EKONOMIKAI

Pagrindiniai rodikliai įgalinantys įvertinti ūkių ekonomiką yra bendroji produkcija, jai

pagaminti reikalingos išlaidos, pelnas ir parama. Bendrąją produkciją sudaro kalendoriniais

metais gauto bendro derliaus, daugiamečių ir dekoratyvinių sodinių produkcijos, jaunų sodų ir

uogynų išauginimo vertė, gyvulių ir paukščių auginimo produkcijos ir gautų gyvulininkystės

produktų, švelniakailių žvėrelių išauginimo ir jų produkcijos vertė to meto gamintojų kainomis.

Išlaidas, reikalingas produkcijai pagaminti, sudaro visų prekių ir paslaugų, vartojamų kaip

gamybos proceso sąnaudos, vertė. Tokiu būdu išlaidas žemės ūkyje sudaro sėklos ir sodinamoji

175

medžiaga, pašarai, augalų apsaugos priemonės, trąšos ir dirvos gerintojai, farmaciniai produktai

ir veterinarinės paslaugos, energija (elektra, kuras, tepalai ir kt.), įrenginių, įrankių bei ūkinių

pastatų priežiūra ir remontas, trečiųjų šalių atliekami žemės ūkio darbai pagal sutartis, kitos

prekės ir paslaugos. Bendrasis pelnas, skaičiuojant KI, apibrėžiamas kaip skirtumas bendrosios

produkcijos vertės ir kintamųjų išlaidų. Parama – mokesčių mokėtojų lėšų perdavimas žemės

ūkio produkcijos gamintojams, siekiant padidinti žemės ūkio darbuotojų pajamas, pagerinti

technologijas ir tausoti aplinką. Šioje studijoje prie paramos priskiriamos tiesioginės išmokos,

kompensacinės išmokos (išmokos, ūkininkaujantiems MPŪV ir ūkininkaujantiems ekologiškai)

bei investicinė parama.

Panagrinėjus ŪADT svarbiausius ekonominius rodiklius pagal gamybos būdą, matyti,

kad valstybės politikos dėka buvo pasiekti numatyti tikslai. Tai galima įsitikinti ištyrinėjus visą

eilę aukščiau minėtų ekonominių rodiklių.

Bendroji produkcija, skaičiuojant vienam hektarui žemės ūkio naudmenų plėtojant

ekologinį gamybos būdą palyginti su vidutiniškai Respublikoje mažesnė apie 40 proc., o

palyginti su palankiomis ūkininkauti vietovėmis mažesnė beveik 50 proc. (žr. pav.).

Ekol. gamybos ūkiai Nepalankios ūk. vietovės

Respublika Palankios ūk. vietovės -

500

1000

1500

2000

2500

3000

1453

1926

2373

2736

7.5 pav. Bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė Lietuvos ūkiuose 2011 m., Lt/haŠaltinis: ŪADT duomenų bazė, 2013.

176

Pagrindinės priežastys – gana sudėtingi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai, kuriems

užtikrinti būtinos papildomos išlaidos. Be to, gaunamas mažesnis derlius ir negaunama tiek

bendrosios produkcijos vertės, kiek gauna tradiciniai ūkiai.

Tyrimai rodo, kad buvo palanki žemės ūkio politika ir taikant KI MPŪV. Pažymėtina,

kad bendroji produkcija, skaičiuojant vienam hektarui žemės ūkio naudmenų MPŪV palyginti su

vidutiniškai Respublikoje mažesnė apie 20 proc., o palyginti su palankiomis ūkininkauti

vietovėmis mažesnė kiek daugiau - 30 proc.

Analizuojant išlaidų rodiklį, matyti kiek mažesni skirtumai. Antai, propaguojantiems

ekologinį ūkininkavimo būdą, išlaidų vienam hektarui žemės ūkio naudmenų tenka penktadaliu

mažiau, negu vidutiniškai Respublikoje ir beveik trečdaliu mažiau, negu palankiose ūkininkauti

vietovėse.


Respublika Palankios ūk. vietovės -

500

1000

1500

2000

2500

16811844

2117

2338

7.6 pav. Išlaidų vertė Lietuvos ūkiuose 2011 m., Lt/haŠaltinis: ŪADT duomenų bazė, 2013.

Tokia situacija vertinta nevienareikšmiškai. Viena vertus, skiriant paramą kompensacinių

išmokų būdu už ploto vienetą, neskatinamas ekologinės produkcijos gamybos didėjimas.

Duomenys rodo, kad ekologinės produkcijos kainos yra beveik vienodos su tradicinių produktų

kainomis. Giliau paanalizavus matyti, kad darant kuo daugiau išlaidų, tuo didesni nuostoliai.

177

Taigi, be KI ekologinė gamyba būtų nuostolinga. Antra, ekologinis gamybos būdas skatinamas

tik gamybos fazėje, paliekant perdirbimą ir realizavimą savieigai. Stokojant patirties,

nepatyrusiam Lietuvos ūkininkui, sudėtinga įsigalėti ekologinių produktų vietinėje ir užsienio

rinkose. Trečia, didelė dalis Lietuvos vartotojų turi nepakankamą perkamąją galią pastoviai

vartoti ekologinę produkciją. Be to, vartotojams kyla problemos dėl produkcijos ekologiškumo

(nėra sukurtos patikros sistemos galutiniam produktui).

Kaip rodo žemiau pateikto paveikslo 2011m. duomenys, ekologiniai ūkiai, be KI vietoj

pelno, būtų patyrę nuostolį. Pažymėtina, kad tokia situacija stebima ir prieš tai buvusiais metais.

MPŪV esantys ūkiai – priešingai nei ekologiniai – generavo pelną.


Respublika Palankios ūk. vietovės

-300

-200

-100

-

100

200

300

400

500

-228

83

256

398

7.7 pav. Pelnas Lietuvos ūkiuose 2011 m., Lt/haŠaltinis: ŪADT duomenų bazė, 2013.

Duomenys iliustruoja žymius ekologinio ir tradicinio ūkio pelno, o tuo pačiu ir

rentabilumo skirtumus. Tai dar kartą įrodo, kad parama MPŪV ir ekologiškai ūkininkaujantiems

ūkiams prie esamų gamybinių ir ekonominių sąlygų yra būtina.

Patyrinėjus Valstybės teikiamą paramą pagal visas jos minėtas rūšis, matyti, kad

daugiausia jos gavo ekologiniai ūkiai. Vidutiniškai ekologiniai ūkiai paramos gavo net 38 proc.

178

daugiau palyginti su vidutiniškai Respublikoje, o palyginti su palankiomis ūkininkauti

vietovėmis – 50 proc. Giliau patyrinėjus matyti, kad atskirų kultūrų augintojai (sodų, uogynų,

daržovių ir vaistažolių) paramos gavo dar daugiau.

Pažymėtina, kad esant vieningai KI, t.y. nediferencijuojant jų pagal regionus, atsiranda

nepelnytai laimėjusių ir pralaimėjusių. Siekiant to išvengti reikėtų detalesnės apskaitos pagal

regionus, kurios Lietuvoje per trumpą laikotarpį dėl brangaus administravimo ir lėšų stygiaus

sudėtinga pasiekti, tačiau tolimesnėje perspektyvoje apskaitos ir atskaitomybės problemą reikėtų

išspręsti.

Palankios ūk. vietovės Respublika Nepalankios ūk. vietovės

Ekol. gamybos ūkiai -

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

712

863

1047

1398

7.8 pav. Parama Lietuvos ūkiuose 2011 m., Lt/haŠaltinis: ŪADT duomenų bazė, 2013.

Detalesni ekologinių ūkių tyrimai rodo, kad nors ekologinės gamybos ūkiai gauna žymiai

daugiau paramos už tradicinio ūkininkavimo ūkius, tačiau kiekvienais metais paskirta parama

būna mažesnė už faktiškai gautą paramą. Tokia ekologinių ūkių situacija galėtų būti paaiškinama

tuo, kad gamintojai nesugebėjo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, dėl kurių gavo mažesnes KI

sumas.

179

Palankios ūk. vietovės Respublika Nepalankios ūk. vietovės

Ekol. gamybos ūkiai -

200

400

600

800

1000

12001110 1119 1129

1170

7.9 pav. Pelnas su parama Lietuvos ūkiuose 2011 m., Lt/haŠaltinis: ŪADT duomenų bazė, 2013.

Galutinis ūkio rezultatinis rodiklis, pagal kurį galėtų būti vertinamas žemės ūkio politikos

priemonių poveikis ūkių ekonomikai – pelnas su parama. Tyrimai rodo, kad šiuo atžvilgiu žemės

ūkio politika buvo sėkminga: ekologinių ūkių pelnas su parama, skaičiuojant vienam hektarui

žemės ūkio naudmenų buvo tik 5 proc. didesnis negu analogiškas tradicinių ūkių rodiklis. MPŪV

ūkiams ekonominės sąlygos palyginti su Respublikos vidurkiu buvo beveik visiškai išlygintos

(skirtumas 10 Lt/ha arba 1 proc. MPŪV naudai) (žr. pav. aukščiau).

KI įtaka ūkių ekonomikai pagal ūkininkavimo būdą vertinta teigiamai tiek MPŪV tiek

ekologinės gamybos ūkiams. Pastariesiems, kaip rodo tyrimai KI galėtų būti didesnės. Viena

vertus, už iniciatyvą ekologinių ūkių galutinis rezultatinis rodiklis - pelnas su parama -

galėtų skirtis iki 20 proc., o iš kitos pusės, reikia atsižvelgti į turimas finansines galimybes,

paramos skyrimo prioritetus bei politikos tęstinumą ir subalansuotumą.

KI įtaka ūkių ekonomikai pagal veiklos pobūdį. Priešingai, įvertinus KI įtaką ūkių

ekonomikai pagal veiklos pobūdį, skirtingi rezultatai. Pažymėtina, kad veiklos arba

180

specializacijos arba ES, taip vadinami, ūkininkavimo tipai nustatomi pagal santykinę kiekvienos

ūkyje gaminamos standartinės produkcijos (SP) dalį bendroje ūkio SP. ES ūkių tipologija apima

21 pagrindinį ūkininkavimo tipą (lentelė). Jie gali būti stambinami iki 8 ar 14 arba smulkinami

iki 60. Lietuvoje pagal ES galiojančią tvarką numatyti 8 ūkininkavimo tipai. Jų apibūdinimas

pateiktas žemiau lentelėje.

7.5 lentelė. Pagrindinių Lietuvos ūkininkavimo tipų apibūdinimasŪkininkavimo

tipasŪkininkavimo tipas Sąlyginis veiklos indėlis į bendrąją standartinę

produkciją1. Javų, rapsų Javų, rapsų, ankštinių augalų

grūdams Javai, ankštiniai augalai grūdams, rapsai > 2/3

2. Augalininkystės Mišrus, vyraujant augalininkystei Augalininkystė > 1/3, bet ≤ 2/3; daržininkystė > 1/3, bet ≤ 2/3; sodininkystė > 1/3, bet ≤ 2/3, o jų suma >2/3

Augalininkystės Augalininkystė (įskaitant pašarinius augalus, jei ūkyje nėra žolėdžių gyvulių) > 2/3, bet javai, rapsai, ankštiniai augalai ≤ 2/3

3. Daržininkystės, sodininkystės

Daržininkystės Daržininkystė > 2/3 Sodininkystės Sodininkystė > 2/3

4. Pienininkystės Pienininkystės Melžiamos karvės > 3/4 žolėdžių gyvulių ir žolėdžiai gyvuliai > 1/10 žolėdžių gyvulių ir pašarinių augalų

5. Žolėdžių gyvulių Galvijų auginimo Visi galvijai > 2/3 žolėdžių gyvulių, melžiamos karvės ≤ 1/10 žolėdžių gyvulių ir žolėdžiai gyvuliai > 1/10 žolėdžių gyvulių ir pašarinių augalų

Pienininkystės ir galvijų auginimo Visi galvijai > 2/3 žolėdžių gyvulių, melžiamos karvės > 1/10 žolėdžių gyvulių ir žolėdžiai gyvuliai > 1/10 žolėdžių gyvulių ir pašarinių augalų

Avių, ožkų ir kitų žolėdžių gyvulių auginimo

Žolėdžiai gyvuliai ir pašariniai augalai > 2/3, išskyrus 45, 46 ir 47 grupes

Mišrus, vyraujant žolėdžiams gyvuliams

Žolėdžiai gyvuliai, kiaulės, paukščiai, triušiai ir pašariniai augalai > 2/3 ir žolėdžiai gyvuliai, pašariniai augalai > kiaules, paukščius ir triušius

6. Kiaulių, paukščių

Kiaulių Kiaulės > 2/3Paukščių Paukščiai > 2/3 Kiaulių ir paukščių Kiaulės, paukščiai ir triušiai > 2/3, išskyrus 51 ir 52

grupes Mišrus, vyraujant kiaulėms ir paukščiams

Žolėdžiai gyvuliai, kiaulės, paukščiai, triušiai ir pašariniai augalai > 2/3 ir žolėdžiai gyvuliai, pašariniai augalai <= kiaules, paukščius ir triušius

7. Mišrus augalininkystės-žolėdžių gyvulių


Augalininkystė > 1/3, žolėdžiai gyvuliai > 1/3

8. Kiti mišrūs ūkiai Kiti mišrūs ūkiai Kiti atvejai, jei SP > 0 Šaltinis: ŪADT duomenų bazė, 2013.

181

Pagal vieningą ES metodiką, 2011 m. respondentinių ūkių įvairioms veikloms (tipams)

nustatyti naudota pagal 2005–2009 m. duomenis apskaičiuota žemės ūkio produkcijos rūšių SP.

Analizės rezultatai rodo, kad vyraujančią padėtį (82 proc.) respondentinių ūkininkų ūkių

struktūroje 2011 m. užėmė javų, rapsų, pienininkystės, mišrūs augalininkystės-žolėdžių gyvulių

ir augalininkystės ūkiai. Kitų ūkininkavimo tipų ūkiams teko nuo 1,4 proc. (kiaulių, paukščių) iki

8,1 proc. (žolėdžių gyvulių).

Jei pagal ūkininkavimo būdą visi ekonominiai rodikliai buvo gana panašūs, tai vertinant

pagal veiklos pobūdį matyti gana dideli skirtumai. Antai, bendrosios produkcijos daugiausia

gavo sodininkystės, daržininkystės ūkiai. Pastarieji ūkiai bendrosios produkcijos, skaičiuojant

vienam hektarui žemės ūkio naudmenų sukuria keturis kartus daugiau negu vidutiniškai

Respublikoje.


Javų, rapsų


Augalininkystės

Kiti mišrūs ūkiai

Pienininkystės


- 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000 10000

1886

1887

2291

2317

2867

2995

9282

Bendroji produkcija 2011 m., Lt/ha

Javų, rapsų


Augalininkystės


Pienininkystės



- 1000 2000 3000 4000 5000 6000

1778

1867

2040

2159

2495

2635

5533

Išlaidos 2011 m., Lt/ha

7.10 pav. Bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė ir išlaidos skirtingų specializacijų Lietuvos ūkiuose 2011 m., Lt/ha


Išlaidų, reikalingų produkcijai pagaminti, taip pat daugiausia patyrė sodininkystės,

daržininkystės ūkiai. Skaičiuojant vienam hektarui žemės ūkio naudmenų šie ūkiai išlaidų padarė

182

2,6 karto daugiau negu vidutiniškai Respublikoje. Dar didesni skirtumai pagal veiklos pobūdį

stebimi analizuojant pelno rodiklį. Vertinant situaciją, kaip rodo analizės rezultatai,

sodininkystės, daržininkystės ūkiai dirba pelningiausiai, nes skaičiuojant pelną vienam hektarui

žemės ūkio naudmenų, jis yra didžiausias. Tačiau realią situaciją šiuo atžvilgiu galėtų parodyti

tik iš viso ūkyje gautas pelnas, nes pavyzdžiui, javų rapsų ūkyje vienam sutartiniam darbuotojui

tenka apie 60 hektarų žemės ūkio naudmenų, o sodininkystės, daržininkystės ūkyje – analogiškai

dešimt kartų mažiau. Ta pati situacija stebima vertinant kiaulių ir paukščių ūkį. Į tokius

skirtumus reikėtų atsižvelgti ir teikiant bet kokios rūšies paramą. Pažymėtina, dėl šių priežasčių

sodininkystės, daržininkystės ir kiaulių sektorių gaminama produkcija metai iš metų mažėja.

Apsirūpinimas savos gamybos minėtais produktais siekia atitinkamai 33, 80 ir 55 proc. (2011

m.). Tai rezervas žemės ūkio sektoriaus pajamų didinimui, mažinant minėtų produktų importą.


Javų, rapsų



Augalininkystės

Pienininkystės



- 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000

19

109

132

232

277

500

1849

3749

Pelnas 2011 m., Lt/ha

7.11 pav. Pelnas skirtingų specializacijų Lietuvos ūkiuose 2011 m., Lt/haŠaltinis: ŪADT duomenų bazė, 2013.

Skiriant bet kokio pobūdžio išmokas šių produktų gamintojams galėtų būti suteiktas

prioritetas, nustatant skatinimo koeficientus, prisimenant priešįstojiminę KI skyrimo politiką, kai

buvo leista skirti 20 proc. dydžio priedą prie išmokos už iniciatyvą.

183

Parama, kaip buvo minėta aukščiau šioje studijoje apima visų rūšių išmokas ir investicinę

paramą. Analizės rezultatai rodo, kad kiaulių ir paukščių ūkiai gavo daugiausia iš viso paramos ir

t.y. beveik ketvirtadaliu dagiau už Respublikos vidurkį arba trečdaliu daugiau už mažiausiai

paramos gavusį javų, rapsų veiklos tipo ūkį.

Autorių nuomone, kiaulių ūkių ekonomikai pagerinti reikėtų ieškoti vidinių rezervų.

Danijos ŪADT duomenys rodo, kad iš pagrindų racionalizavus pašarų bazę galima pasiekti

optimalių gamybinių ir ekonominių rezultatų.

Pažymėtina, kad augalininkystės, pienininkystės, žolėdžių gyvulių, kiti mišrūs ūkiai ir

javų, rapsų veiklos tipo ūkiai gavo gana tolygią paramą, skaičiuojant vertine išraiška vienas

hektarui žemės ūkio naudmenų. Ir tai rodo BŽŪP vieną iš teigiamų bruožų.

Atvirkščiai, reikėtų atkreipti dėmesį skiriant paramą sodininkystės, daržininkystės

ūkiams. Žemiau pateikto paveikslo duomenys rodo, kad pastarųjų ūkių parama buvo 23 proc.

mažesnė už didžiausią paramą gavusių kiaulių ir paukščių veiklos tipų ūkius.

Javų, rapsų




Pienininkystės

Augalininkystės



- 200 400 600 800 1000 1200

782

792

807

867

879

940

1116

1128

Parama 2011 m., Lt/ha

7.12 pav. Parama skirtingų specializacijų Lietuvos ūkiuose 2011 m., Lt/haŠaltinis: ŪADT duomenų bazė, 2013.

184

Detaliau patyrinėjus matyti, kad sodininkystės, daržininkystės ūkiams parama galėtų būti

ne tik santykinai didesnė, bet ir diferencijuojama pagal produktų rūšis, šalies regionus, o,

pavyzdžiui, sodams pagal jų amžių, priežiūros intensyvumo laipsnį.

Galutinis rezultatinis rodiklis, įgalinantis įvertinti žemės ūkio politikos priemonių (ES

finansuojamų) efektyvumą yra pelnas su parama. Beveik visi autoriai šį rodiklį skaičiuoja

vienam hektarui žemės ūkio naudmenų. Šiuo atveju, galima teisingai įvertinti tik tas veiklos

rūšis, kur pajamoms generuoti pagrindinai reikalingas išteklius – žemė. Ekonomistai dažnai

naudoja šį rodiklį, lygindami ir tik iš dalies su žeme susijusius žemės ūkio produktus: kiaulių ir

paukščių veiklas ir kitas dalinai su žeme, bet daugiau su kitais ištekliais (darbu, investicijomis),

susijusius sodų ir daržovių veiklos rodiklius.

Žemiau pateiktame paveiksle matyti, kad skaičiuojant vienam hektarui žemės ūkio

naudmenų, pelno su parama daugiausia gavo sodininkystės ir daržininkystės ūkiai, t.y. keturis

kartus daugiau negu vidutiniškai Respublikoje ir penkis kartus daugiau negu mažiausia pelno su

parama gavęs javų-rapsų veiklos tipo ūkis. Skaičiuojant pelną su parama vienam sutartiniam

darbuotojui (SD) situacija priešinga: javų, rapsų ūkiai du kartus gavo daugiau negu vidutiniškai

Respublikoje ir penkis kartus daugiau negu mažiausiai pelno su parama gavę kiti mišrios veiklos

ūkiai.

185

Javų, rapsų




Augalininkystės

Pienininkystės



- 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 4500 5000

891

939

1024

1135

1217

1379

2979

4616

Pelnas su parama 2011 m., Lt/ha




Pienininkystės



Augalininkystės

Javų, rapsų

0 10000 20000 30000 40000 50000 60000

10346

11004

18350

24107

28431

28442

35501

52369

Pelnas su parama 2011 m., Lt/SD

7.13 pav. Pelnas su parama skirtingų specializacijų Lietuvos ūkiuose 2011 m., Lt/ha ir Lt/SDŠaltinis: ŪADT duomenų bazė, 2013.

KI įtaka ūkių ekonomikai pagal ūkio veiklos pobūdį vertinta tik iš dalies teigiamai:

- stebimi per dideli rezultatinio rodiklio (paramos ir pelno) skirtumai tiek skaičiuojant

vienam hektarui žemė sūkio naudmenų, tiek ir vienam sutartiniam darbuotojui;

- drastiškai mažėjo sodininkystės ir daržininkystės produkcijos gamyba, kuri turi didelę

paklausą vidaus rinkoje, tačiau neatlaiko konkurencijos su geresnes meteorologines sąlygas

turinčiomis šalimis;

- mažėja gyvulininkystės produkcija, kuriai parama galėtų būti teikiama ne tik

gamybos, bet ir tolimesnėse produkto grandinės judėjimo dalyse.

186

VIII. PRIEMONIŲ KOMPENSACINIŲ IŠMOKŲ SKAIČIAVIMO METODIKA, DYDŽIAI IR JŲ PAGRINDIMAS (VERTIMAS Į ANGLŲ

KALBĄ)

VIII.1. AGRO-ENVIRONMENT-CLIMATE PAYMENTS

VIII.1.1. LANDSCAPE STEWARDSHIP SCHEME

VIII.1.1.1. ACTIVITY “MANAGEMENT OF NATURAL AND SEMI–NATURAL MEADOWS”

VIII.1.1.1.1. SUB–ACTIVITY “MANAGEMENT OF MEADOWS BY GRAZING LIVESTOCK”

The principles of payments calculation:

the compensatory payment has been calculated on the basis of income foregone and

additional costs resulting from the commitments made;

the compensatory payment has been calculated per hectare of natural or semi–natural

meadow;

the compensatory payment has been calculated as the difference between income and

costs incurred due to management of natural or semi–natural meadow using the

traditional method and according to the environmental restrictions;

income and costs have been calculated using the data on average productivity of natural

meadows during the period 2010–2012, average wage in agriculture, normative prices of

biological assets and agricultural production, tariffs on mechanized agricultural works;

the compensatory payment also covers transaction costs to a value of up to 20 per cent

of the premium paid for the commitments.

Sub-activity applies to dairy farms.

For participation in actions foreseen under this activity, the applicant shall:

not apply pesticides and mineral fertilizers on meadows;

to keep the livestock and have at least 0.3 LU/ha committed area under the sub-activity

"Management of meadows by grazing livestock“

187

livestock grazing beginning date does not defined, the maximum stocking density will be

determined by national legislation.

after 15 July shall mow the not grazed grass remains until 30 September.;

shredding of cut grass is prohibited;

not plough meadows and not re–sow meadows with cultivated grasses;

installation of new drainage and irrigation systems is prohibited;

preserve individual trees in meadows;

not cultivate, not undersow cultivated grasses.

Proposed payment rate

In accordance with the environmental requirements under sub-activity "Management of

meadows grazing livestock” scheme for the requirement to graze livestock, costs increased due

to turning out and back the herd. The mowed in the referred period not grazed grass that cannot

be chopped and spread, but collected and removed, are unfit for livestock feed. Individual trees

preservation increases the cost of mowing the grass. Without improvement grass composition

with more productive species, the yield and the ability to feed a larger number of cows will

decline gradually. Replacement of mineral fertilizers with organic (manure) will not provide

economic benefits as a fertilizer costs do not decrease, and, if possible in committed areas to use

more manure, increasing of the costs the grass yield will not increase significantly due to grass

composition potential productivity limitations. Grazing cows’ milk yield decreases on average by

10 per cent, resulting the loss of income from milk. Along with the decrease of grazing cows’

density per 1 ha, the income of natural meadows may fall by more than half. Meanwhile, the cost

savings are modest. Proposed compensatory payment calculation is presented in the table below.

The detailed calculations are presented in Annex 11 a.

188

Table 8.1. Calculation of compensatory payment for management of meadows by grazing livestock

IndicatorsValue, Lt/ha

Income of conventional farm 3150Income of farm under environmental restrictions 1323Income foregone 1827Costs of conventional farm 1109Costs of farm under environmental restrictions 967Additional costs -136Proposed compensatory payment 1691

Source: LIAE calculations.

VIII.1.1.1.2. SUB–ACTIVITY “MANAGEMENT OF MEADOWS BY MOWING AND KEEPING LIVESTOCK”

The principles of payment calculation:




meadow;


costs incurred due to keeping cattle in the barns and natural meadow and mowing grass

once after the 1st of July, too feed livestock in barns.




the compensatory payment also covers transaction costs to a value of up to 20 per cent

of the premium paid for the commitments.



to keep the livestock and have at least 0.3 LU/ha committed area under the sub-activity

"Management of meadows by mowing and keeping livestock“. The maximum livestock

density will be determined by national legislation.

189

after 15 July shall mow the not grazed grass remains until 30 September.;





not cultivate, not undersow cultivated grasses;

livestock grazing beginning date does not defined.


In accordance with the environmental requirements under sub-activity "Management of

meadows grazing livestock” scheme without improvement grass composition with more

productive species, the yield and the ability to feed a larger number of cattle will decline

gradually. Replacement of mineral fertilizers with organic (manure) will not provide economic

benefits as a fertilizer costs do not decrease, and, if possible in committed areas to use more

manure, increasing of the costs the grass yield will not increase significantly due to grass

composition potential productivity limitations. From the 1st of July mowed grass forage has

lower nutritional value, so the application of the environmental constraints reduce the possible

livestock density and income declines. However, costs are saved due to the lower volume of

work. This decrease is resulted by lower amount of grass and a single mowing. Proposed

compensatory payment calculation is presented in the table below. The detailed calculations are

presented in Annex 11 b.

Table 8.2. Calculation of compensatory payment for management of meadows by mowing and keeping livestock

Indicators

Value, Lt/ha



190

VIII.1.1.1.3. SUB–ACTIVITY “MANAGEMENT OF MEADOWS”





meadow;


costs incurred due to management of natural or semi–natural meadow using the

traditional method and according to the environmental restrictions;




the compensatory payment also covers transaction costs to a value of up to 20 percent of

the premium paid for the commitments.



the start of grazing is not determined;

mowing period begins no earlier than 1st of July, grass shall be removed from the field

by the 30th of September;





not cultivate, not undersow cultivated grasses.


Due to late mowing, hay is unsuitable for animal feeding. Therefore income is not

received. Costs of farm under environmental restrictions are lower as compared to conventional

farm due to lower amount of work. This is caused by lower amount of grass as well as prohibited

application of fertilizers and plant protection products. Proposed compensatory payment for

191

management of meadows is presented in the table below. The detailed calculations are presented

in Annex 11 c.

Table 8.3. Calculation of compensatory payment for management of meadows

IndicatorsValue,

LTL/haIncome of conventional farm 516Income of farm under environmental restrictions 0Income foregone 516Costs of conventional farm 365Costs of farm under environmental restrictions 89Additional costs -276Proposed compensatory payment 240


VIII.1.1.2. ACTIVITY “MANAGEMENT OF WETLANDS”


the compensatory payment has been calculated on the basis of additional costs resulting

from the commitments made;

the compensatory payment has been calculated per hectare of wetland;

there are two specific cases of this activity: management of wetlands in agricultural land

and management of wetlands in non–agricultural land. In the first case, the

compensatory payment has been calculated on the basis of income foregone and

additional costs incurred due to management of wetlands according to the environmental

requirements. It was assumed that management of grass is performed manually. The

works include grass mowing, tedding, raking, collection and transportation;

in the second case, the compensatory payment has been calculated on the basis of

additional costs incurred due to management of grass and bushes. It was assumed that

grass and bushes are managed manually;



biological assets and agricultural production, tariffs on mechanized agricultural works,

192

rates and tariffs on time of reclamation activities and material resources;




not apply pesticides and fertilizers on wetlands;

mow wetlands or graze on them respecting the following requirements (the applicant may

decide on grazing and/or mowing at their own discretion):

o mowing cannot begin earlier than 15th of July;

o grazing cannot begin earlier than 1st of July;

o in case the applicant decide to graze, livestock density from the 1st of July to the 1st

of August may not exceed 1 livestock unit per ha;

remove cut grass and bushes by the 1st of March of the following year (if in national legal

acts is not determined another date);

preserve individual trees in wetlands;

not install new drainage systems.

Proposed payment rates

It is difficult to use of wetlands for agricultural purposes, almost all works are performed

manually, grazing is not allowed in some areas. Animals are reluctant to consume wetland grass.

Proposed compensatory payment for management of wetlands in agricultural land is presented in

the table below. The detailed calculations are presented in Annex 11 d.

Table 8.4. Calculation of compensatory payment for management of wetlands in agricultural land

Indicators Value, LTL/haIncome 315Costs 1035Proposed compensatory payment 720


In the second case, there are higher costs compared to the first case due to cutting and

removal of grass and bushes. There is no income. In that case, the purpose of the compensatory

payment is to cover costs related to management of grass and bushes. Proposed compensatory

193

payment for management of wetlands in non–agricultural land is presented in the table below.

The detailed calculations are presented in Annex 11 e.

Table 8.5. Calculation of compensatory payment for management of wetlands in non–agricultural

land

Indicators Value, LTL/haIncome 0Costs 1374Proposed compensatory payment 1374


VIII.1.1.3. ACTIVITY “STUBBLE FIELD IN WINTER SEASON”




the compensatory payment has been calculated per hectare of a field left as stubble for

the entire winter;


costs incurred due to management of a field where a crop has been harvested using the

traditional method and a field left as stubble for the entire winter according to the

environmental requirements;







to properly manage the straw after harvest, bale it into rolls or shred it and spread on the

surface;

not apply fertilizers, pesticides, herbicides, and lime after harvest, not graze in a stubble

194

field;

after harvest of suitable crop, stubbly fields shall rest not ploughed by the 1st of March of

the following year;

to undersow winter rape as a undersown catch crop.


Due to late spring tillage and sowing, the yield of cereals decreases by 15 percent.

Therefore it has an effect on farms’ income. The calculation of income foregone has been carried

out on the basis of data on three basic cereals: winter wheat, spring barley, and winter triticale.

According to the requirements mentioned above costs of farm under environmental restrictions

are the same as costs of conventional farm. Additional costs are incurred due to the requirement to

undersow winter rape. Proposed compensatory payment for management of a field left as stubble

for the entire winter is presented in the table below. The detailed calculations are presented in

Annex 11 f.

Table 8.6. Calculation of compensatory payment for management of a field left as stubble for the

entire winter

IndicatorsValue,

LTL/haIncome of conventional farm 1999Income of farm under environmental restrictions 1699Income foregone 300Additional costs 91Proposed compensatory payment 391


VIII.1.1.4. ACTIVITY „PROTECTION OF WATER BODIES AGAINST POLLUTION AND SOIL EROSION ON THE ARABLE LAND“


compensatory payments compensate lost income and additional costs due to voluntarily

assumed the relevant mandatory standards in excess of liabilities experiential;

in order to cover additional costs and loss of income due to requirement to comply with

additional restrictions, payment has been calculated per 1 ha

195

compensatory payment has been calculated as the difference between income and costs

managing of 1 ha in accordance with the traditional practice and requirements

expenditures have been calculated using average productivity indicators during the period

2010–2012, average wage in agriculture, tariffs on mechanized agricultural works, rates

and tariffs on time of reclamation activities and material resources;

transaction costs (up to 20% of the premium paid for the commitments) have been

calculated.


to convert arable land into perennial meadow in 10 meter width belt near the shore

security zone, obligatory according legal acts, by sowing this belt with a mixture of

perennial grass till July 1;

not to plough, not to use pesticides and fertilizers;

once a year – to mow grass up to water-line or graze live-stock in the area according to

the requirements of national legal acts (the applicant is free to choose between grass

mowing or grazing):

to start the grass mowing not earlier than 15 July and finish it not later than 30

September.;

remove grass mowed till 30 September;

to graze the live-stock in observance of distances up to the water body shore,

envisaged in legal acts.


The conversion of arable land into grassland causes loss of income, but more extensive

technology causes cost savings. Calculations of proposed compensatory payment are presented

in the table below. The detailed calculations are presented in Annex 11 g.

196

Table 8.7. Calculation of compensatory payment for protection of water bodies against pollution

and soil erosion on the arable land

Indicators Value, Lt/ha



VIII.1.1.5. ACTIVITY “MANAGEMENT OF RECLAMATION DITCHES”


in order to compensate additional costs resulting from the commitments made, the

compensatory payment has been calculated per hectare of the slopes of reclamation

ditches;

cut grass is unsuitable for animal feeding, so income is not receive;

the applicant has received support under the measure “Non–productive investments” and

already repaired the reclamation ditches according to the requirements of this measure;

the compensatory payment has been calculated on the basis of additional costs incurred

due to management of the slopes of reclamation ditches. The works include grass

mowing, tedding, raking, collection and transportation, cutting out, collection and

transportation plantlets of shrubs. It was assumed that manual and mechanized work

comprises 50 percent each;

costs have been calculated using the data on average productivity of natural meadows

during the period 2010–2012, average wage in agriculture, tariffs on mechanized

agricultural works, rates and tariffs on time of reclamation activities and material

resources;




197

to mow the slopes of reclamation ditches once a year (mowing shall not begin earlier

than 15th of June and end by the 30th of September);

to shred the cut grass, no shredded grass shall be removed from the slopes of

reclamation ditches;

bushes and plantlets of bushes that are growing on the slopes of reclamation ditches

shall be removed by the 30th of September;

it is forbidden to plough in 1 meter width along reclamation ditches;

not apply pesticides and fertilizers on protective belts and the slopes of reclamation

ditches.


Costs of this activity consist of costs of mowing slopes of reclamation ditches and costs

of cutting out plantlets of shrubs from the slopes of reclamation ditches. Proposed compensatory

payment for management of reclamation ditches is presented in the table below. The detailed

calculations are presented in Annex 11 h.

Table 8.8. Calculation of compensatory payment for management of reclamation ditches

IndicatorsValue,

LTL/haIncome 0Costs of managing reclamation ditches 1418Proposed compensatory payment 1418


VIII.1.2. SCHEME FOR IMPROVING THE STATUS OF WATER BODIES AT RISK




the compensatory payment has been calculated per hectare of a perennial pasture

(meadow) as the difference between income and costs incurred due to management of

the area under grain crops and the area of arable land converted into a perennial pasture

(meadow) according to the environmental requirements;

198







the area of arable land under conversion into a perennial pasture (meadow) shall be at

least 0.5 ha and shall results in a proportional decrease in arable land. The area of arable

land under conversion into a perennial pasture (meadow) shall be within the catchment

area of water body at risk;

to undersow perennial grass by the 1st of July of the first year of implementation of this

activity;

it is allowed to graze in the area of arable land converted into a perennial pasture

(meadow);

not apply mineral fertilizers and plant protection products;

during the second and subsequent years the first mowing shall be performed and grass

removed from the field by the 1st of August (according to the requirement to keep land in

good agricultural and environmental condition (GAEC)). The second mowing cannot

begin earlier than 15th of August and end by the 30th of September.

The grass shall be removed from the field by the 30th of September. In both cases

spreading of shredded grass is prohibited.


Proposed compensatory payment for improving the status of water bodies at risk is

presented in the table below. The detailed calculations are presented in Annex 11 i

Table 8.9. Calculation of compensatory payment for improving the status of water bodies at risk

199

Indicators Value, LTL/haIncome of conventional farm 1999Income of farm under environmental restrictions 310Income foregone 1689Costs of conventional farm 1217Costs of farm under environmental restrictions 256Additional costs -961Proposed compensatory payment 728


VIII.1.3. SCHEME FOR PROTECTING OF SOIL AND WATER



additional costs resulting from the commitment made;

the compensatory payment has been calculated per hectare of arable land;


costs incurred due to management of arable land;




the compensatory payment also covers transaction costs to a value of up to 20 percent of the

premium paid for the commitments.


The compensatory payment has been calculated on the basis of the requirement to plant

pulses or mixtures with pulses. Pulses or mixtures with pulses shall be planted annually and shall

constitute at least 30 per cent of the total arable land under commitment. This requirement will

results in a reduction of farm’s income by one–fifth, whereas costs remain nearly the same as

costs of conventional farm. An increase in supply of pulses is likely to have a negative effect on

price as well as farm’s income. Proposed compensatory payment for the protection of soil and

water is presented in the table below. The detailed calculations are presented in Annex 11 j.

Table 8.10. Calculation of compensatory payment for the protection of soil and water

200

Indicators Value, LTL/ha



VIII.1.4. ENVIRONMENTALLY FRIENDLY CEREALS, FRUITS AND VEGETABLES CULTIVATION SYSTEM


compensatory payments of environmentally friendly farming have been calculated on

the basis of income foregone and additional costs resulting from the commitments made;

compensatory payments have been calculated per hectare of agricultural area;


the premium paid for the commitments;

data on productivity and prices were obtained from Statistics Lithuania, Lithuanian

Institute of Agrarian Economics, Institute of Horticulture of the Lithuanian Research

Centre for Agriculture and Forestry databases.

For participation in actions foreseen under this scheme, the applicant shall:

follow the agri-environmental commitments going beyond the mandatory requirements:

in the second half of plants vegetation weed extermination is made by mechanical

methods;

pesticides containing the same active substance can be used only 2 times per

vegetation period;

it is prohibited to use toxic and very toxic pesticides marked as T and T+ for fruits,

berries and vegetables protection;

only the minimum amount of fertilizers required to ensure the normal vegetation of

plants, according to the calculated nutrient balances is used;

provide the certificate issued by independent certification body.

201


The calculation of compensatory payments has been carried out considering eight crops:

cereals, apples, blackcurrants, chokeberries, sea buckthorn, strawberries, carrots, and potatoes.

Cereals. The compensatory payment for cereals has been calculated on the basis of

barley. Environmentally friendly farm’s income is lower by 18 percent due to lower yield.

Environmentally friendly farm’s costs are nearly the same as costs of conventional farm.

Proposed compensatory payment for cereals grown in environmentally friendly farm is presented

in the table below. The agronomic and economic assumptions are presented in Annex 12 a.

Table 8.11. Calculation of compensatory payment for barley grown in environmentally friendly

farm (lands of average productivity)

Indicators Value, LTL/haIncome of conventional farm 1426Income of environmentally friendly farm 1169Income foregone 257Costs of conventional farm 875Costs of environmentally friendly farm 885Additional costs 10Proposed compensatory payment 266Source: LIAE calculations.

Apples. Environmentally friendly farm’s income is lower by 4 percent as compared to

conventional farm. Costs of environmentally friendly farm are higher by 24 percent as compared

to conventional farm due to use of more handwork and transaction costs. Proposed compensatory

payment for apples grown in environmentally friendly farm is presented in the table below. The

agronomic and economic assumptions are presented in Annex 12 b.

Table 8.12. Calculation of compensatory payment for apples grown in environmentally friendly

202



Blackcurrants. Environmentally friendly farm’s income is lower by 6 percent as

compared to conventional farm. Costs of environmentally friendly farm are higher by 12 percent

as compared to conventional farm due to use of more fertilizers and plant protection products

and transaction costs. Proposed compensatory payment for blackcurrants grown in

environmentally friendly farm is presented in the table below. The agronomic and economic

assumptions are presented in Annex 12 c.

Table 8.13. Calculation of compensatory payment for blackcurrants grown in environmentally

friendly farm (lands of average productivity)


Chokeberries. Environmentally friendly farm’s income is lower by 7 percent as


as compared to conventional farm due to transaction costs. Proposed compensatory payment for

chokeberries grown in environmentally friendly farm is presented in the table below. The

agronomic and economic assumptions are presented in Annex 12 d.

Table 8.14. Calculation of compensatory payment for chokeberries grown in environmentally

203



Sea buckthorn. Environmentally friendly farm’s income is lower by 3 percent as


as compared to conventional farm due to use of fertilizers and plant protection products and

transaction costs. Proposed compensatory payment for sea buckthorn grown in environmentally

friendly farm is presented in the table below. The agronomic and economic assumptions are

presented in Annex 12 e.

Table 8.15. Calculation of compensatory payment for sea buckthorn grown in environmentally



Strawberries. Environmentally friendly farm’s income is lower by 3 percent as

compared to conventional farm. Costs of environmentally friendly farm are lower by 1 percent as

compared to conventional farm due to use of less fertilizers and plant protection products.

Proposed compensatory payment for strawberries grown in environmentally friendly farm is

presented in the table below. The agronomic and economic assumptions are presented in Annex

12 f.

204

Table 8.16. Calculation of compensatory payment for strawberries grown in environmentally

friendly farm

Indicators Value, LTL/haIncome of conventional farm 66667Income of environmentally friendly farm 64667Income foregone 2000Costs of conventional farm 41008Costs of environmentally friendly farm 40644Additional costs -364Proposed compensatory payment 1636Source: LIAE calculations.

Carrots. Environmentally friendly farm’s income is the same as income of

conventional farm. Costs of environmentally friendly farm are higher by 34 percent as

compared to conventional farm due to use of more handwork and transaction costs. Proposed

compensatory payment for carrots grown in environmentally friendly farm is presented in the

table below. The agronomic and economic assumptions are presented in Annex 12 g.

Table 8.17. Calculation of compensatory payment for carrots grown in environmentally friendly

farm


Potatoes. Environmentally friendly farm’s income is lower by 9 percent as compared to

conventional farm. Costs of environmentally friendly farm are higher by 8 percent as

compared to conventional farm due to use of more planting material, handwork and

transaction costs. Proposed compensatory payment for potatoes grown in environmentally

friendly farm is presented in the table below. The agronomic and economic assumptions are

205

presented in Annex 12 h.

Table 8.18. Calculation of compensatory payment for potatoes grown in environmentally friendly

farm


VIII.1.5. RARE BREEDS SCHEME


the compensatory payments of the old Lithuanian endangered breeds of animals and

birds have been calculated on the basis of income foregone and additional costs resulting

from the commitments made;



the estimation of compensatory payments has been carried out considering normative

prepared by the Institute of Animal Science LUHS. Normative consist of labour input

and costs required to grow animals and birds;


Institute of Agrarian Economics and Institute of Animal Science LUHS databases;

management and other variable costs were estimated using actual data.

For participation in actions foreseen under this scheme, the applicant shall:

have at least 1 animal unit or 10 domestic birds units of local breeds in danger of

extinction;

animal breeding may only be done only by the way of pure breeding, i.e. using only

animals of the same breed for that purposes only;

206

animal herds may be increased only with animals purchased off herds or flocks of

endangered old native animals and domestic birds or with animals that are genetically

confirmed as belonging to this herd;

follow the requirements for animal welfare and animal registration and identification;

maintain the number of endangered Lithuanian animals and domestic birds as specified in

the application over the period of support (at least for 5 year).


The calculation of compensatory payments has been carried out considering five categories

of animals: horses, cattle, pigs, sheep, and geese.

Horses. The list of Lithuanian endangered horses includes Žemaitukai, Big Žemaitukai

and Lithuanian Weighted horses. Research shows that economic indicators of all of these

breeds are nearly the same, so it is recommended to apply uniform payment. It was assumed

that mare foals 2 times during a five–year period, two foals and culled mare are sold.

The income of farm that keeps Lithuanian endangered horses is the same as income of

farm that propagates usual practice. Costs of farm that keeps local endangered horses are

higher by 10 percent as compared to farm that propagates usual practice due to use of more

medicaments, veterinary services, higher transaction and other variable costs. Proposed

compensatory payment for keeping local endangered breeds of horses is presented in the table

below. The assumptions are presented in Annex 13 a.

Table 8.19. Calculation of compensatory payment for local endangered breeds of horses

Indicator Value, LTL/horseIncome of farm that propagates usual practice 1275Income of farm that keeps local endangered breeds of horses 1275Income foregone 0Costs of farm that propagates usual practice 5161Costs of farm that keeps local endangered breeds of horses 5853Additional costs 692Compensatory payment 692Source: LIAE calculations.

Cattle. The list of Lithuanian endangered cattle includes Lithuanian Ash–Grey, White–

backed, Lithuanian Rufous (old genotype) and Lithuanian Black and White (old genotype)

cattle. Research shows that economic indicators of all of these breeds are nearly the same, so it

207

is recommended to apply uniform payment. It should be noted that income comes from the sale

of cow, milk, meat and calf (only male calves which born every second year are sold).

The income of farm that keeps Lithuanian endangered cattle is lower by 28 percent as

compared to farm that propagates usual practice due to lower quantities of meat and milk sold

and lower price of meat. Costs of farm that keeps local endangered cattle are lower by 7 percent

as compared to farm that propagates usual practice due to use of less feed. Proposed

compensatory payment for keeping local endangered breeds of cattle is presented in the table

below. The assumptions are presented in Annex 13 b.

Table 8.20. Calculation of compensatory payment for local endangered breeds of cattle

Indicator Value, LTL/cattleIncome of farm that propagates usual practice 3329Income of farm that keeps local endangered breeds of cattle 2389Income foregone 940Costs of farm that propagates usual practice 3442Costs of farm that keeps local endangered breeds of cattle 3193Additional costs –249Compensatory payment 691Source: LIAE calculations.

Pigs. The list of Lithuanian endangered pigs includes Lithuanian White (old genotype)

and Lithuanian Native (Wattle) pigs. Research shows that economic indicators of all of these

breeds are nearly the same, so it is recommended to apply uniform payment.

The income of farm that keeps Lithuanian endangered pigs is lower by 13 percent as

compared to farm that propagates usual practice due to lower quantities of piglets and meat

sold. Costs of farm that keeps local endangered cattle are lower by 2 percent as compared to

farm that propagates usual practice due to use of less feed and veterinary services. Proposed

compensatory payment for keeping local endangered breeds of pigs is presented in the table

below. The assumptions are presented in Annex 13 c.

Table 8.21. Calculation of compensatory payment for local endangered breeds of pigs

Indicator Value, LTL/pigIncome of farm that propagates usual practice 2684Income of farm that keeps local endangered breeds of pigs 2329Income foregone 355Costs of farm that propagates usual practice 2146Costs of farm that keeps local endangered breeds of pigs 2101

208

Additional costs –45Compensatory payment 310Source: LIAE calculations.

Sheep. The list of Lithuanian endangered sheep includes Lithuanian Native Coarse–

wooled sheep and Lithuanian Blackhead (old genotype) sheep. Research shows that economic

indicators of all of these breeds are nearly the same, so it is recommended to apply uniform

payment. It was assumed that ewe lambs 2 times per year, lambs are sold. Culled ewe is sold

after five years.

The income of farm that keeps Lithuanian endangered sheep is lower by 13 percent as

compared to farm that propagates usual practice due to lower quantities of meat sold. Costs of

farm that keeps local endangered sheep are higher by 5 percent as compared to farm that

propagates usual practice due to use of more medicaments and higher transaction costs.

Proposed compensatory payment for keeping local endangered breeds of sheep is presented in

the table below. The assumptions are presented in Annex 13 d.

Table 8.22. Calculation of compensatory payment for local endangered breeds of sheep

Indicator Value, LTL/sheepIncome of farm that propagates usual practice 447Income of farm that keeps local endangered breeds of sheep 389Income foregone 58Costs of farm that propagates usual practice 826Costs of farm that keeps local endangered breeds of sheep 865Additional costs 39Compensatory payment 97Source: LIAE calculations.

Geese. The income of farm that keeps Chicken geese is lower by 6 percent as compared

to farm that propagates usual practice. Costs of farm that keeps Chicken geese are higher by 2

percent as compared to farm that propagates usual practice due to transaction costs. Proposed

compensatory payment for keeping Chicken geese is presented in the table below. The

assumptions are presented in Annex 13 e.

Table 8.23. Calculation of compensatory payment for Chicken geese

209

Indicator Value, LTL/Chicken gooseIncome of farm that propagates usual practice 245Income of farm that keeps local endangered breeds of Chicken geese 231Income foregone 14Costs of farm that propagates usual practice 160Costs of farm that keeps local endangered breeds of Chicken geese 163Additional costs 3Compensatory payment 17Source: LIAE calculations.

VIII.2. ORGANIC FARMING


compensatory payments of organic farming have been calculated on the basis of income

foregone and additional costs resulting from the commitments made;

compensatory payments have been calculated per hectare of agricultural area;



the calculation of compensatory payments has been carried out identifying some

representative crops for each of crop category;


Institute of Agrarian Economics, Institute of Horticulture of the Lithuanian Research

Centre for Agriculture and Forestry, Certification institution „Ekoagros” and

Agricultural Information and Rural Business Centre databases.

For participation in actions foreseen under this measure, the applicant shall:

follow the rules approved by EU and national legal acts of organic production at least

for the duration of agri-environmental commitments;

submit an organic farm certificate issued by an organic farm certification institution;

declare utilized agricultural area on annual basis;

partially sell/use as production that is supplied to the market. Rules for this requirement

are defined by Ministry of Agriculture. In the order of Minister of Agriculture it is

defined, that participant of this scheme will get payment after he will present to National

paying agency bill about of part sold production.


210

The calculation of compensatory payments has been carried out considering eleven

categories of crops: cereals, pulses, cereals for seed, perennial grass for seed, perennial grass,

vegetables, potatoes, orchards, berries, medical herbs, and culinary herbs.

Cereals. The compensatory payment for cereals has been calculated on the basis of

barley. Organic farm’s income is lower by 4 percent as compared to conventional farm. Costs

of organic farm are two times as high as costs of conventional farm due to use of more seed,

fertilizers for organic farming, cideral fallow and transaction costs. Proposed compensatory

payment for cereals grown in organic farm is presented in the table below. The agronomic and

economic assumptions are presented in Annex 14 a.

Table 8.24. Calculation of compensatory payment for barley grown in organic farm (lands of

average productivity)

Indicators Value, LTL/haIncome of conventional farm 1426Income of organic farm 1372Income foregone –54Costs of conventional farm 875Costs of organic farm 1760Additional costs 885Proposed compensatory payment 939Source: LIAE calculations.

Pulses. The compensatory payment for pulses has been calculated on the basis of peas.

Organic farm’s income is higher by 10 percent as compared to conventional farm due to

higher price of organic peas. Costs of organic farm are nearly two times as high as costs of

conventional farm due to use of more expensive seed, fertilizers for organic farming, cideral

fallow and transaction costs. Proposed compensatory payment for pulses grown in organic

farm is presented in the table below. The agronomic and economic assumptions are presented

in Annex 14 b.

Table 8.25. Calculation of compensatory payment for peas grown in organic farm (lands of


211


Cereals for seed. The compensatory payment for cereals for seed has been calculated

on the basis of barley. Organic farm’s income is lower by 11 percent as compared to

conventional farm. Costs of organic farm are more than two times as high as costs of

conventional farm due to use of more seed, fertilizers for organic farming, cideral fallow and

transaction costs. Proposed compensatory payment for cereals for seed grown in organic farm

is presented in the table below. The agronomic and economic assumptions are presented in

Annex 14 c.

Table 8.26. Calculation of compensatory payment for barley for seed grown in organic farm

(lands of average productivity)

Indicators Value, LTL/haIncome of conventional farm 1337Income of organic farm 1194Income foregone 143Costs of conventional farm 847Costs of organic farm 1941Additional costs 1094Proposed compensatory payment 1237Source: LIAE calculations.

Perennial grass for seed. . Organic farm’s income is lower by 22 percent as compared

to conventional farm due to nearly 2 times lower yield. Costs of organic farm are higher by 36

percent as compared to conventional farm due to use of more seed, fertilizers for organic

farming, and transaction costs. Proposed compensatory payment for perennial grass for seed

grown in organic farm is presented in the table below. The agronomic and economic

assumptions are presented in Annex 14 d.

212

Table 8.27. Calculation of compensatory payment for perennial grass for seed grown in organic



Perennial grass. The compensatory payment for perennial grass has been calculated on

the basis of income foregone and additional costs incurred by milk and meat producers. The

compensatory payment for perennial grass has been calculated on the basis of economic

indicators for dairy and grazing livestock farms according to the proportion of cows and

fattening cattle. Proposed compensatory payment for perennial grass grown in organic farm is

presented in the table below. The calculation of the proportions of cows and fattening cattle in

traditional and organic farms is presented in Annex 14 e.

213

Table 8.28. Calculation of compensatory payment for perennial grass grown in organic farm (Case 2)

Grazing livestock farms

Indicator2011 2010 2009

Traditional farming

Organic farming

Traditional farming

Organic farming

Traditional farming

Organic farming

Farm size, ha 71.84 80.21 62.51 94.36 55.72 92.04

Total animal output, LTL 118677 54664 95053 52532 85118 69244

Total animal output, LTL/LU 2599.72 1493.55 2342.36 1228.53 2700.44 1614.08

Number of livestock units 45.7 36.6 40.6 42.8 31.5 42.9

Total variable costs, LTL 72743 59303 62694 58213 52951 53732

Total variable costs, LTL/LU 1593.49 1620.30 1544.95 1361.39 1679.92 1252.49

Net income, LTL/LU 1006.22 -126.75 797.41 -132.86 1020.53 361.59

LU per hectare of UAA 0.64 0.46 0.65 0.45 0.57 0.47

Net income, LTL/ha 639 -58 518 -60 577 169Compensatory payment, LTL/ha 697 578 409

Dairy farms

Indicator2011 2010 2009

Traditional farming

Organic farming

Traditional farming

Organic farming

Traditional farming

Organic farming

Farm size, ha 90.38 104.21 93.12 82.91 79.85 104.88

Total animal output, LTL 263902 193967 229253 152446 174395 178919

Total animal output, LTL/LU 4641 3522 3836 3450 3076 2994

Number of livestock units 56.9 55.1 59.8 44.2 56.7 59.8Total variable costs, LTL 29346 17744 105302 76052 96480 102111Total variable costs, LTL/LU 516 322 1762 1721 1702 1709Net income, LTL/LU 4125 3200 2074 1729 1374 1285LU per hectare of UAA 0.63 0.53 0.64 0.53 1 1Net income, LTL/ha 2595 1691 1331 921 976 732

214

Compensatory payment, LTL/ha 904 410 243Arithmetic mean 801 494 326Weighted mean 1092 346 383Proposed compensatory payment 607


215

Vegetables. The compensatory payment for vegetables has been calculated on the basis

of carrots. Organic farm’s income is higher by 13 percent as compared to conventional farm

due to higher price of organic carrots. Costs of organic farm are nearly two times as high as

costs of conventional farm due to use of more handwork, more expensive seed and fertilizers

for organic farming, cideral fallow and transaction costs. Proposed compensatory payment for

vegetables grown in organic farm is presented in the table below. The agronomic and economic

assumptions are presented in Annex 14 f.

Table 8.29. Calculation of compensatory payment for carrots grown in organic farm


Potatoes. Organic farm’s income is higher by 13 percent as compared to conventional

farm due to higher price of organic potatoes. Costs of organic farm are higher by 60 percent as

compared to conventional farm due to use of handwork, more expensive planting material and

transaction costs. Proposed compensatory payment for potatoes grown in organic farm is

presented in the table below. The agronomic and economic assumptions are presented in

Annex 14 g.

Table 8.30. Calculation of compensatory payment for potatoes grown in organic farm


216

Orchards. The compensatory payment for orchards has been calculated on the basis of

apples. Organic farm’s income is lower by 5 percent as compared to conventional farm. Costs

of organic farm are higher by 38 percent as compared to conventional farm due to use of more

expensive fertilizers and plant protection products for organic farming and transaction costs.

Proposed compensatory payment for orchards grown in organic farm is presented in the table

below. The agronomic and economic assumptions are presented in Annex 14 h.

Table 8.31. Calculation of compensatory payment for apples grown in organic farm (lands of



Berries. The compensatory payment for berries has been calculated on the basis of

blackcurrants. Organic farm’s income is lower by 8 percent as compared to conventional farm.

Costs of organic farm are higher by 14 percent as compared to conventional farm due to use of

more expensive plant protection products for organic farming and transaction costs. Proposed

compensatory payment for berries grown in organic farm is presented in the table below. The

agronomic and economic assumptions are presented in Annex 14 i.

Table 8.32. Calculation of compensatory payment for blackcurrants grown in organic farm (lands

of average productivity)


217

Medical herbs. The compensatory payment for medical herbs has been calculated on

the basis of camomiles. Organic farm’s income is lower by 17 percent as compared to

conventional farm. Costs of organic farm are lower by 5 percent as compared to conventional

farm. Proposed compensatory payment for medical herbs grown in organic farm is presented

in the table below. The agronomic and economic assumptions are presented in Annex 14 j.

Table 8.33. Calculation of compensatory payment for camomiles grown in organic farm

Indicators Value, LTL/haIncome of conventional farm 17920Income of organic farm 14933Income foregone 2987Costs of conventional farm 18504Costs of organic farm 17549Additional costs –955Proposed compensatory payment 2032Source: LIAE calculations.

Culinary herbs. The compensatory payment for culinary herbs has been calculated on

the basis of caraway. Organic farm’s income is lower by 7 percent as compared to

conventional farm. Costs of organic farm are 2.7 times as high as costs of conventional farm

due to use of more expensive fertilizers for organic farming, cideral fallow and transaction

costs. Proposed compensatory payment for culinary herbs grown in organic farm is presented

in the table below. The agronomic and economic assumptions are presented in Annex 14 k.

Table 8.34. Calculation of compensatory payment for caraway grown in organic farm


218

VIII.3. AFFORESTATION AND CREATION OF WOODLAND

Main principles of compensatory payments calculation:

The system of compensatory payment for afforestation and creation of woodland consists

of two parts. The first part of compensatory payment is for foregone income of farmer,

and the second one for costs of afforestation and forest;

The compensatory payment for foregone income is calculated as the average income of

farmer during the 2007 - 2011 year period, excluding the value of the year 2009 which

significantly differs from the average;

compensatory payment for costs was calculated according to the average prices of

afforestation and forest maintenance in 2011 -2013 year period. These prices are

determined by price lists analysis of the 40 Lithuanian forest enterprises, providing

landscaping and maintenance services;

Forest establishment costs consist of preparation of afforestation plan, seedlings/seeds

costs and transportation, site preparation, planting and protection of seedlings, mounting

of fire break belts;

Costs for maintenance and protection of seedlings consists of maintenance of forest

seedlings, renovation of firebreak belts, replanting of lost forest seedling, renovation of

forest protection means, purchase and use of repellents.


Compensatory payments of “Afforestation and creation of woodland” was calculated for

two types of differentiation. There are seven different payments in the first type: 1) conifers with

softwood broadleaves (not less than 20 pct.) or only soft broadleaves; 2) conifers with/or

softwood broadleaves with not less than 20 pct. of hardwood broadleaves and/or lime; 3)

hardwood broadleaves and/or lime with the mixture of conifers and/or softwood broadleaves up

to 40 pct.; 4) hardwood broadleaves, lime, or aspen (including hybrid aspen) of selective origin

planted; 5) planted oak when there are 2,500 oak seedlings per hectare planted and protected

with individual protection means; 6) fast-growing hybrid aspen for short–term cultivation; 7)

fast-growing species for short–term cultivation. The stands of fast-growing species are not

applicable for payments for compensation of maintenance costs. The second type differentiation

219

identifies three payments: 1) coniferous stands; 2) softwood broadleaves stands; 3) hardwood

broadleaves stands.

Compensatory payment for foregone income was calculated the same for all types of

stands.

Table 8.35. Calculation of compensatory payment part for foregone income

Indicator 2007 2008 2010 2011 Compensatory payment, Lt/ha

Compensatory payment, EUR/ha

Income, Lt/ha 610 407 201 256 369 107

Sources: FADN data, LIAE calculations.

Conifers with softwood broadleaves (not less than 20 pct.) or only soft broadleaves.

Costs of afforestation and maintenance of softwood broadleaves were evaluated according to

birch and black alder indicators. For conifers were used pines and spruce indicators. Costs of

afforestation, which were used to estimate compensatory payments, were calculated as a

softwood broadleaves and conifers with 20 percent softwood broadleaves stands establishment

costs average. The major part of costs consists of seedlings cost and planting. These costs are

different for all tree species, because it depends on the price and quantity of seedling planted per

hectare. The lower part of the costs is fixed: the plan preparation, soil preparation, transportation

costs, mineralized fire belts. The most distinguished part in fixed costs is building of the fence. It

was calculated using average planted forest plot size in 2007 - 2011 year period and under the

assumption that the plot is square. Then the perimeter was found, which was multiplied by the

fence price per meter resulting costs for plot. Subsequently, this amount is divided by the plot

area, and getting fencing costs per hectare. The average distance used to assess transport costs is

calculated by dividing the area of the country by the number of forest enterprises, it obtains

average area served by one forest enterprise. Then the geometrical method was used to found the

territory of the radius. The average distance is equal to half of the obtained radius.

220

Table 8.36. Calculation of compensatory payment for afforestation and maintenance of conifers

with softwood broadleaves (not less than 20 pct.) or only soft broadleaves, Lt/ha

Indicator Afforestation MaintenanceCosts of afforestation and maintenance of pines 7310 1978

Costs of afforestation and maintenance of spruces 6258 1354

Costs of afforestation and maintenance of birches 7260 1624

Costs of afforestation and maintenance of black alders 6950 1520

Costs of afforestation and maintenance of conifers 6784 1666

Costs of afforestation and maintenance of softwood broadleaves 7105 1572

Costs of afforestation and maintenance of conifers with softwood broadleaves (not less than 20 pct.)

6848 1647

Compensatory payment, Lt/ha 6977 1610


Conifers with/or softwood broadleaves with not less than 20 pct. of hardwood

broadleaves and/or lime. Costs of afforestation and maintenance of hardwood broadleaves

evaluated according to smaple and ash indicators. Costs of afforestation, which were used to

estimate compensatory payments, were calculated as a weighted average of costs of afforestation

and maintenance of conifers and softwood broadleaves with 0,8 weight and costs of afforestation

and maintenance hardwood broadleaves and lime with 0,2 weight. The difference between these

two groups of plantation establishment costs is caused by the fact that the price of hardwood

broadleaves and lime seedlings are higher. In addition, this group of plants is usually protected

by individual protection means. Since there is no mandatory requirement for this type of

protection, and not all the beneficiaries may choose it for its declining popularity, the level of

expenditure on which the compensatory payment is calculated is reduced by half.

221

Table 8.37. Calculation of compensatory payment for afforestation and maintenance of conifers

with/or softwood broadleaves with not less than 20 pct. of hardwood broadleaves and/or lime,

Lt/ha

Indicator Afforestation MaintenanceCosts of afforestation and maintenance of hardwood broadleaves (maple

and ash)

14158 1969

Costs of afforestation and maintenance of limes 14372 1891

Costs of afforestation and maintenance of hardwood broadleaves and limes 14265 1930

Costs of afforestation and maintenance of conifers and softwood

broadleaves

6977 1610

Compensatory payment, Lt/ha 8434 1674


Hardwood broadleaves and/or lime with the mixture of conifers and/or softwood

broadleaves up to 40 pct. Costs of afforestation, which were used to estimate compensatory

payments, were calculated as a weighted average of costs of afforestation and maintenance of

conifers and softwood broadleaves with 0.4 weight and costs of afforestation and maintenance

hardwood broadleaves and lime with 0.6 weight. Principles of costs calculation are the same as

in the previous plantation types.

Table 8.38. Calculation of compensatory payment for afforestation and maintenance of

hardwood broadleaves and/or lime with the mixture of conifers and/or softwood broadleaves up

to 40 pct., Lt/ha

Indicator Afforestation MaintenanceCosts of afforestation and maintenance of hardwood broadleaves and limes 14265 1930

Costs of afforestation and maintenance of conifers and softwood broadleaves 6977 1610

Compensatory payment, Lt/ha 11350 1802Source: LIAE calculations.

Hardwood broadleaves, lime or aspen (including hybrid aspen) of selective origin

planted. Costs of afforestation and maintenance of softwood broadleaves evaluated according to

maple, ash and lime indicators. The major part of the costs consists of price of seedlings,

planting, the fence and individual protection measures. The latter costs are taken reduced by half,

since there is no mandatory requirement for such protection.

222


hardwood broadleaves, lime or aspen (including hybrid aspen) of selective origin planted. Lt/ha

Indicator Afforestation MaintenanceCosts of afforestation and maintenance of hardwood broadleaves and limes 14265 1930


Planted oak when there are 2,500 oak seedlings per hectare planted and protected

with individual protection means. The afforestation of oaks is the most expensive compared to

other trees. Seedlings are more expensive than other trees. There is also a requirement for the

seedlings to protect individual means, ie protective fences or enclosures. Therefore, the costs of

which the compensatory payment is calculated include the full amount of the individual

protective measures. In addition, the planting price of oak seedlings is slightly higher than the

other trees.

Table 8.40. Calculation of compensatory payment for afforestation and maintenance of oaks

when there are 2,500 oak seedlings per hectare planted and protected with individual protection

means, Lt/ha

Indicator Afforestation

Maintenance

Costs of afforestation and maintenance of oaks 18462 2010


Fast-growing hybrid aspen for short–term cultivation. The afforestation of hybrid

aspen is calculated according to the required costs of the planting . Since the hybrid aspen is not

sold by state forest enterprises according to which data of the other species prices have been

evaluated, aspen seedlings average price determined in accordance with UAB Euromediena data.

UAB Euromediena is a major supplier of hybrid aspens in Lithuania. The costs of the hybrid

aspen afforestation include repellents, which are usually attributed to maintenance costs. The

reason is that this type of plantations does not obtain compensatory payments for maintenance,

but the protection of repellents in the first year is necessary.

223

Table 8.41. Calculation of compensatory payment for afforestation of fast-growing hybrid aspen

for short–term cultivation, Lt/ha

Indicator AfforestationCosts of afforestation of hybrid aspens 10956

Compensatory payment, Lt/ha 10956Source: LIAE calculations.

Fast-growing species for short–term cultivation. Other fast-growing species

plantations compensatory payment was calculated on the basis of willow afforestation costs. This

type of plantation stands a very high number of seedlings, which is on average about 15 thousand

units per hectare. Planting is easy and fast job, compared with other types of trees. Therefore,

planting costs should be calculated not per seedling, but for all the work. This value is estimated

by multiplying the required number of hours to the average national wage (and social security

taxes).

Table 8.42. Calculation of compensatory payment for afforestation of fast-growing species for

short–term cultivation, Lt/ha

Indicator AfforestationCosts of afforestation of willows 7278

Compensatory payment, Lt/ha 7278Source: LIAE calculations.

Also, compensatory payments were calculated by using a different method of

differentiation. It was calculated three types of compensatory payments for coniferous,

softwoodbroadleaves and hardwood broadleaves. This differentiated approach is proposed for

ease of administration and greater clarity.

224


coniferous, softwoodbroadleaves and hardwood broadleaves, Lt/ha

Indicator Afforestation MaintenanceCosts of afforestation and maintenance of pines 7310 1978Costs of afforestation and maintenance of spruces 6258 1354Compensatory payment for coniferous, Lt/ha 6784 1666Costs of afforestation and maintenance of birches 7260 1624Costs of afforestation and maintenance of black alders 6950 1520Compensatory payment for softwood broadleaves, Lt/ha 7105 1572Costs of afforestation and maintenance of hardwood broadleaves (maple and ash)

14158 1969

Costs of afforestation and maintenance of limes 14372 1891

Costs of afforestation and maintenance of oaks 18462 2010Compensatory payment for hardwood broadleaves, Lt/ha 15664 1957

Source: LIAE calculations

Three types of compensatory payments have been calculated on the basis of the type of

trees afforestation costs. The detailed calculations are presented in Annex 15.

VIII.3.1. THINNING OF YOUNG STANDS

All forest owners and managers must carry out thinning of young stands. The thinning in

mixed stands is started when the unwanted species begin to smother the target objective species.

The thinning in pure stands is started when tree differentiation to the growth and development

classes starts.

Table 8.44. Calculation of compensatory payment for thinning of young stands, Lt/ha

Year Value, Lt/ha2011 6952012 7262013 615

Compensatory payment, Lt/ha 679Sources: LIAE calculations, state forest enterprises data.

225

The compensatory payment for thinning of young stands is calculated on the basis of

Lithuanian forest enterprise price lists data for 2011 - 2013 years. The compensatory payment is

equal to the thinning of young stands work rates of three last year’s average.

VIII.4. PREVENTION AND RESTORATION OF DAMAGE TO FORESTS FROM FOREST FIRES AND NATURAL DISASTERS AND CATASTROPHIC EVENTS

Reforestation compensatory payment can be obtained by those forest owners whose more

than 50% of managed forest area is affected by natural disasters. Compensatory payment does

not compensate for the damaged tree removal.

Table 8.45. Calculation of compensatory payment for prevention and restoration of damage to forests from forest fires and natural disasters and catastrophic events, Lt/ha

Indicator Value, Lt/haCosts of pines replanting 3390Costs of spruces replanting 2195Costs of birches replanting 3252Costs of black alder replanting 2921Costs of hardwood broadleaves (maple and ash) replanting 4097Costs of limes replanting 5046Costs of oaks replanting 5048Compensatory payment for coniferous, Lt/ha 2792Compensatory payment for softwood broadleaves, Lt/ha 3086Compensatory payment for hardwood broadleaves, Lt/ha 4730

Sources: LIAE calculations, state forest enterprises data.

Compensatory payment was calculated on the basis of seedlings and planting works

prices in 2011-2013. Coniferous forests compensatory payment was calculated on the basis of

pine and spruce costs on seedlings and planting. Softwood broadleaves payment is based on

birch and alder, and hardwood broadleaves on maple, ash, linden and oak characteristics.

226

VIII.5. FOREST ENVIROMENT COMPENSATORY PAYMENTS

Main principles of compensatory payments calculation:

compensatory payment is equal to forest owner‘s income, which he or she got, if the

forest would be cut and sold;

data of 2009 – 2011 years obtained from State Forest Management Service, The Bank of

Lithuania, Statistics Lithuania are used for the payment calculation;

marketable wood volume is equal to 84 proc. and calculated as average of different trees

species;

average price of uncut forest is calculated by subtracting costs of wood harvesting and

logging from the price of round wood. Costs of wood harvesting and logging are

evaluated as total value of these works divided by total quantity of wood volume every

year in 2009 – 2011 period.

Compensatory payment has been calculated as average value of various tree stands,

differentiating the activity: 1) payments for not conducting final forest cutting in WKH; 2)

payments for non-clear forest cuttings instead of clear ones.


Compensatory payments for not conducting final forest cutting in WKH.

Compensatory payment has been calculated by multiplying the mean growing stock volume of

mature forest stands, the marketable wood volume in mature forest stands, the average price of

uncut forest and the long-term deposit interest rate. The latter has been used because it was

assumed that the forest owner, could cut down the forest, sell the wood and deposit revenue to

the bank and get income from interests.

227

Table 8.46. Calculation of compensatory payments for not conducting final forest cutting in

WKH

Indicator Value

Mean growing stock volume of mature forest stands, m3/ha 291

Marketable wood volume in mature forest stands , rate 0,84

Average price of uncut forest, Lt/ m3 79,2

Annual interest rate of commercial banks for long-term deposits, % 5,9

Compensatory payment, Lt/ha 1138

Compensatory payment, EUR/ha 330


Compensatory payments for non-clear forest cuttings instead of clear ones.


mature forest stands, the marketable wood volume in mature forest stands, the average volume of

wood left after the first cutting case, the average price of uncut forest and the long-term deposit

interest rate. The non-clear cutting of forest is usually carried out in two stands in Lithuania. It is

therefore assumed that the average volume of wood left after the first cutting case is equal to 50

percent.

Table 8.47. Calculation of compensatory payments for non-clear forest cuttings instead of clear

ones

Indicator Value


Marketable wood volume in mature forest stands, rate 0,84

Average volume of wood left after the first cutting case, % 50

Average price of uncut forest, Lt/m3 79,2





228

VIII.6. NATURA 2000 PAYMENTS

VIII.6.1. NATURA 2000 PAYMENTS (SUPPORT FOR NATURA 2000 AREAS IN AGRICULTURAL LAND)


compensatory payment covers the loss of income and additional costs, which occurs due

to requirement to comply with additional restrictions (at least one of them), described in

the Special Conditions of Land and Forest Use, approved by the Government of the

Republic of Lithuania in 1992. 12 May. Resolution No. 343 (Official Gazette, 1992, Nr.

22-652, 1996, Nr. 2-43) and Protected Areas Regulations, protection regulation, or

management plan, or security agreement with a private landowner or public land manager

(Natura 2000 sites which is subject to the restrictions);

in order to cover additional costs and loss of income due to requirement to comply with

additional restrictions, payment has been calculated per 1 ha of agricultural land in

Natura 2000 area;

compensatory payment has been calculated as the difference between income and costs

managing of 1 ha of natural or semi-natural meadows with traditional method and in

accordance with environmental requirements;

income and costs are calculated using national averages of natural grassland productivity

in 2010-2012, the average agricultural worker wage, approved prices of biological assets

and agricultural produce of the same year, announced mechanized agricultural service

pricing data;

transaction costs (up to 20% of the premium paid for the commitments) have been

calculated.

Compensatory allowance calculated on the basis of these projected requirements for

applicants for support under this measure:

prohibited to plow or re-sowing grassland to culture grass;

the earliest grassland mowing date is June 15., the specific date of mowing is set to the

protected areas regulations, protection regulation, or management plan, or security agreement

with a private landowner or public land manager;

prohibited to use fertilizers, pesticides, or liming agricultural land;

229

the applicant must comply with all the restrictions that apply to the declared field.


Later than the 1st of July mowed grass is not suitable for animal feeding. The revenue

generated from the grass is not obtained. Without the use of pesticides and fertilizers, and

harvesting herbs lower mass incurred lower costs. However, the cost savings do not cover loss of

income, which must be compensated. The method of calculation of proposed compensatory

payment is presented in the table below. The detailed calculations are presented in Annex 17.

Table 8.48. Calculation of Natura 2000 payments and payments linked to directive 2000/60/EC

(support for Natura 2000 areas in agricultural land)

Indicators Value, Lt/ha



VIII.6.2. NATURA 2000 PAYMENTS (SUPPORT FOR NATURA 2000 AREAS IN FORESTS)

Main principles of compensatory payment calculation:

compensatory payment is equal to forest owner‘s income, which he or she got, if the forest

would be cut and sold;

data of 2009 – 2011 years obtained from State Forest Management Service, The Bank of

Lithuania, Statistics Lithuania are used for the payment calculation;

marketable wood volume is equal to 84 proc. and calculated as average of different trees species;

230

average price of uncut forest is calculated by subtracting costs of wood harvesting and logging

from the price of round wood. Costs of wood harvesting and logging are evaluated as

total value of these works divided by total quantity of wood volume every year in 2009 –

2011 period.


Compensatory payment is calculated as average value of various tree stands,

differentiating restrictions of the activity: 1) the final felling of forests is forbidden in the stand

that reached the age of final felling applied for IV forests group, or when the final felling of

forests is postponed (payment is only for the period of postponing the felling); 2) the final felling

is permitted but must be carried out in non-clear cutting way (the payment is paid annually,

however, only for the period from the first felling instance to the last felling instance); 3)

additional number of living trees shall be preserved and left in clear cutting areas; 4) felling of all

drying trees or dead wood by means of sanitary felling is restricted in stands that reached

thinning age and in elder stands, i.e. a certain number of drying trees or dead wood must be left

in 1 ha.

The final felling of forests is forbidden. Compensatory payment has been calculated by

multiplying the mean growing stock volume of mature forest stands, the marketable wood

volume in mature forest stands, the average price of uncut forest and the long-term deposit

interest rate. The latter is used because it is assumed that the forest owner, could cut down the

forest, sell the wood and deposit revenue to the bank and get income from interests.

Table 8.49. Calculation of compensatory payment, when the final felling of forests is forbidden

Indicator Value



Average price of uncut forest, Lt/ m3 79,2





The final felling is permitted but must be carried out in non-clear cutting way.


231

mature forest stands, the the marketable wood volume in mature forest stands, the average

volume of wood left after the first cutting case, the average price of uncut forest and the long-

term deposit interest rate. There is non-clear cutting of forest usually carried out in two stands in

Lithuania. It is therefore assumed that the average volume of wood left after the first cutting case

is equal to 50 percent.

Table 8.50. Calculation of compensatory payment, when the final felling is permitted but must

be carried out in non-clear cutting way

Indicator Value


Marketable wood volume in mature forest stands, rate 0,84

Average volume of wood left after the first cutting case, % 50

Average price of uncut forest, Lt/m3 79,.2





Additional number of living trees shall be preserved and left in clear cutting areas.

Compensatory payment has been calculated by multiplying average volume of single tree,

marketable wood volume in mature forest stands, average price of uncut forest and number of

living trees left in a clear-cut area. Average volume of single tree was estimated according to

accrued growth part of stands. This index is very stable and had not significant changes during

2009 – 2011 period. The number of living trees left are selected according to the requirements of

Natura 2000 in certain areas to leave in average 10 trees per hectare uncut after the full cutting.

Table 8.51. Calculation of compensatory payment, when additional number of living trees shall

be preserved and left in clear cutting areas

Indicator Value

232

Average volume of single tree, m3 0,81


Average price of uncut forest, Lt/m3 79,2

Average number of living trees left in a clear-cut area, unit /ha 10




Felling of all drying trees or dead wood by means of sanitary felling is restricted in

stands that reached thinning age and in elder stands. Compensatory payment has been

calculated by multipling average volume of single drying tree, marketable wood volume in

mature forest stands, average wood fuel price and number of drying and dead trees to be left in

case of clear-cutting. It was assumed, that volume of old and drying tree is 25 % less than normal

tree.

Table 8.52. Calculation of compensatory payment, when felling of all drying trees or dead wood

by means of sanitary felling is restricted in stands that reached thinning age and in elder stands

Indicator Value

Average volume of single drying tree, m³ 0.61

Marketable wood volume in mature forest stands , rate 0.84

Average wood fuel price Lt/m³ 42.6

Average number of drying and dead trees to be left in case of clear-cutting, unit/ha 15




It was used wood fuel price instead of price of round wood. It was assumed, that 15

drying and dead trees to be left in case of clear-cutting.

VIII.7. PAYMENTS TO AREAS FACING NATURAL OR OTHER SPECIFIC CONSTRAINTS

The principles of payments calculation

233

LFA measure payments were calculated based on the provisions of the Proposal for a

regulation of the EP and of the Council on support for rural development by the EAFRD,

submitted proposals of the Lithuanian MoA for LFA areas for 2014-2020, data of the Lithuanian

Department of Statistics, FADN data and other available official information.

According to the Article 33 of the Proposal Lithuanian MoA has identified three

categories of LFA areas: as facing significant natural constraints (general LFA) and areas of

specific disadvantage, which consists of karst and flooded areas.

According on the provisions of the Article 33 item 3 of the Proposal the MoA has

identified 104 wards, located in 26 municipalities as facing significant natural constraints

(general LFA). Complete list of this type of areas is provided in Annex 1. According on the

provisions of the Article 33 item 4 of the Proposal the MoA has identified two categories of

specific LFA: karst and flooded areas, which comprise of 11 and 15 wards respectively.

Complete list of this type of areas is provided in Annexes 2 and 3. Table 1 presents the

comparisons of the current (2007-2013) and the new (2014-2020) LFA areas of these types.

Table 8.53. Comparison of the LFA of 2007-2013 and 2014-2020, ha

LFA 2007-2013 LFA 2014-2020LFA tota l 1 404 431 669 207

General LFAUAA, total 1 2143 36 470 797Overlapping UAA 242 817

Karst zonesUAA, total 84 257 92 572Overlapping UAA 63 602

Flooded zonesUAA, total 105 838Overlapping UAA 105 838


Compensatory payments were calculated for each of the categories of LFA. General LFA

and specific LFA - flood areas - are similar in that way, that farming entities in these specific

areas does not get the gross profit per unit area as favored areas entities because of inferior soil,

unfavourable climate conditions, surface criteria, as well as losses due to flooding. Farming

entities operating in karst areas loose the gross profit because the sinkholes takes out some area

234

from UAA and also because of the specific regulations in these zones when the operators has to

limit their agricultural activity (limited fertilizer and chemical use, specific crop cultivation

practices when they have to grow more perennial grasses and meadows which are not so

profitable as grain production which is usual performance in these zones in Lithuania).

Calculation methodology. The FADN data for 2009-2011 were used for payments

calculations. The general LFA areas included 309 households out of 1302 or 24 percent of all

households. The remaining 992 farms of-focus areas were assigned to farming in favored areas.

According to the provisions of the article 32.1 payments to farmers in LFA shall be granted

annually per hectare of agricultural area in order to compensate farmers for additional costs and

income foregone related to the constraints for agricultural production in the area concerned.

Additional costs and income foregone shall be calculated in comparison to areas which

are not affected by natural or other specific constraints, taking into account payments pursuant to

Chapter 3 of Title III of Regulation (EU) No DP/2012.

Due to these provisions the average gross profit for 2009-2011 in favoured areas were

compared with the corresponding areas of the unfavoured farm gross profit. Calculated values

are shown in the Table. General LFA compared with farms of favored areas receive 150 Lt / ha

per year in gross profit less, and flood areas - 95 Lt / ha less. In this case, compensation

payments are respectively 150 and 95 Lt / ha. Given the fact that Lithuanian karst areas UAA are

of the most fertile their economic performance are often better than the Lithuanian-favored

farming areas, the calculations of CP for karst areas were produced by comparing karst zones

gross profit with gross profit of non karst zones. In this way, the estimated CP is 205 Lt/ha.

Table 8.54. LFA Payments calculation, Lt/ha

Indicators Lt/haIncome

Farming practices in favourable areas 2 197General LFA 1 965Specific LFA: karst zones 2 487Non karst zones 2 859Specific LFA: flooded areas 2 074

235

Indicators Lt/haCosts

Farming practices in favourable areas 876General LFA 794Specific LFA: karst zones 982Non karst zones 1 149Specific LFA: flooded areas 848

Net incomeFarming practices in favourable areas 1 321General LFA 1 171Specific LFA: karst zones 1 505Non karst zones 1 710Specific LFA: flooded areas 1 226

Proposed compensatory paymentGeneral LFA 150Specific LFA: karst zones 205Specific LFA: flooded areas 95

Source: LIAE calculation according to FADN data of 2009-2011.

236

LITERATŪROS IR DUOMENŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų,

prekiaujančių trąšomis duomenys apie trąšų ir pesticidų kainas 2009–2011 metais;

2. Anketinių apklausų rezultatai;

3. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;

4. Costs of agricultural products in Czech Republic;

5. Eurostat;

6. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos;

7. LAMMC filialas Agrocheminių tyrimų laboratorija;

8. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas;

9. LAMMC Žemdirbystės institutas;

10. Latvijos kaimo plėtros 2007-2013 programa;

11. Lenkijos kaimo plėtros 2007-2013 programa;

12. Lietuvos bankas;

13. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 programa;

14. Lietuvos miškų institutas;

15. Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai;

16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija;

17. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija;

18. Lietuvos SMU Gyvulininkystės institutas;

19. Lietuvos statistikos departamentas;

20. Mazowiecki Osrodek Doradztwa Rolniczego w Warszawie. Kalkulacje kosztow

produkcji;

21. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai. I dalis. Pagrindinio žemės dirbimo

darbai, 2013;

22. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai. II dalis. Pasėlių priežiūra ir šienapjūtės

darbai, 2013;

23. Melioracijos darbo laiko sąnaudų ir materialinių resursų normos ir įkainiai (MN-96

su papildymais). Akademija, 2004;

237

24. Methodological grids for payment calculations in rural development measures in

the EU. Review of payment calculations for agro–environmental measures;

25. Methodological grids for payment calculation in rural development measures in the

EU. Review of payment calculation for forest measures;


EU. Review of payment calculation for Natura 2000 payments on agricultural land

(213) and on forestry land (224);


EU. Review of payment calculation for LFA;

28. Methodological grids for payment calculations in rural development measures in

the EU. Review of payment calculations in animal welfare measures (215);

29. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie LR žemės ūkio ministerijos;

30. Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos;

31. Škotijos kaimo plėtros 2007-2013 programa;

32. Tręšimo rekomendacijos, 2011;

33. UAB Euromediena;

34. Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys);

35. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;

36. Valstybinė miškų tarnyba prie LR aplinkos ministerijos;

37. VšĮ „Ekoagros“;

38. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras;

39. Žemės ūkio įmonių oficialiosios statistikos formų 2010-2012 m. suvestinės

ataskaitos;

40. Žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 3D-53 „Dėl melioracijos

objektų (darbų) kainų“;

41. Žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 3D-631 „Dėl biologinio

turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2009 metais patvirtinimo“;

42. Žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 21d. įsakymas Nr. 3D-984 „Dėl biologinio


238

43. Žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 3D-1082 „Dėl

biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais

patvirtinimo“;

44. Žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 21d. įsakymas Nr. 3D-916 „Dėl biologinio


45. Žemės ūkio ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 3D-930 „Dėl biologinio

turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2013 metais patvirtinimo“.

239

PRIEDAI1 PRIEDAS. II krypties prioritetų bendrųjų rodiklių dinamika

Pradinis rodiklis, matavimo vienetas 2006 2007 2008 2009 2010 2011Dirvožemis: ekologinis ūkininkavimas (ŽŪN, skirtos ekologiniam ūkininkavimui), ha

102.000 125.457 127.362 134.955 149.096 157.995

Vietovės, kurioms gresia dirvožemio erozija, ha, 4,4 n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. Vandens kokybė: bendras maistinių medžiagų balansas: mineralinio azoto kiekis dirvožemyje, kg/ha

57,8 51,6 53,2 52,1 50,7 57,8

Biodyzelinas 9,1 21,9 57,1 92,5 78,8 70,6 Bioetanolis 6,4 9,6 11,1 15,8 25,3 13,5Malkos ir medienos atliekos 899,8 880,5 932,8 998,8 997,5 978,9

Biologinė įvairovė: paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose (paukščių populiacijų žemės ūkio naudmenose gausos kaita (dinamika)), Indeksas (2000=100, proc.

73 74 75 76 82 76

Biologinė įvairovė: didelės gamtinės vertės agrarinės vietovės ir miškų ūkis (didelės gamtinės vertės agrarinės vietovės, ŽŪN), tūkst. ha

„Natura 2000“ teritorijos: Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST)

521,9 543,3 545,8 557,2 560,749 560,749

649,3 659,5 661,2 651,7 651,625 651,625

Natūralios ir pusiau natūralios pievos

55 n. d n. d. n. d. 53,681 53,681

Didelės gamtinės vertės miškai 603 n.d n. d. n. d. 605,833 605,833

Biologinė įvairovė: medžių rūšių struktūra (miškų plotas pagal miškų rūšį (proc. FOWL)), proc.

Spygliuočiai 56,4 56,3 56,3 56,4 56,3 56,3

Lapuočiai 43,6 43,7 43,7 43,6 43,7 43,7

240

Retų saugomų veislių gyvulių bei naminių paukščių skaičius, vnt.

Iš viso: 6.537 7.140 7.803 (794 SGV pagal 214)

7.593 (424 SGV pagal 214)

8.611 (3.733 SGV

pagal 214)

12.557 (3.315 SGV

pagal 214)

Žemaitukai 257 293 340 391 421 503

Stambieji žemaitukai 163 185 230 230 280 544

Lietuvos sunkieji arkliai 607 647 559 790 990 1.500

Lietuvos šėmieji galvijai 836 743 793 790 961 2.788

Lietuvos juodmargiai galvijai - - 360 503 1.108 1.426

Lietuvos žalieji galvijai 110 130 156 150 126 30

Lietuvos baltnugariai galvijai 755 705 675 670 820 1.789Lietuvos šiurkščiavilnės avys 145 138 122 131 129 158

Lietuvos juodgalvės avys 2.065 2.688 3.044 2.417 2.398 3.091

Lietuvos vietinės kiaulės 49 56 55 52 56 56

Lietuvos baltosios kiaulės 1.210 1.220 1.214 1.214 1.218 422

Vištinės žąsys 340 335 255 255 104 250

2 PRIEDAS

2 a. Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos “Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas” subveiklos “Pievų tvarkymas ganant gyvulius” kompensacinės išmokos apskaičiavimas

Tradicinis ūkininkavimas Taikant aplinkosauginius apribojimusIšlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ ha

Pienas 3150 Pienas

1323

Trąšos, augalų apsaug. ir tręšimas 646

(4,913*1,2*0,65*822) Tręšimas ir trąšos (mėšlas) 521 (4,421*0,56*0,65*822)

Šieno gamyba 444 Nenuganytos žolės likučių nupjovimas 222

241

(šienaujama 2 kartus) Ganymas (9,4 d. val.* 16,52 Lt/d.val.) 155

Sandorių sąnaudos 69

Iš viso110

3 3150 Iš viso 967 1323Bendrasis pelnas, Lt/ha 2047 Bendrasis pelnas, Lt/ha 356

Kompensacinė išmoka, Lt/ha 1691Kompensacinė išmoka, EUR/ha 490


Agronominis ir ekonominis pagrindimasPajamos

Tradicinis ūkininkavimas Taikant aplinkosauginius apribojimusPrimilžis iš karvės, kg/karvė 4913 Primilžis iš karvės, kg/karvė 4421

2009 4811 (10 proc. sumažėjimas dėl ganymo) 2010 4901 2011 5026

Pieno kaina, Lt/t 822 Pieno kaina, Lt/t 8222009 617 2009 6172010 864 2010 8642011 985 2011 985

Pajamos, Lt/ha 3150 Pajamos, Lt/ha 1323Šaltiniai: 1. Statistikos departamento duomenys, 2009–2011.2. Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys), 2009–2011; 3. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys, 2009–2011.

TrąšosTradicinis ūkininkavimas Taikant aplinkosauginius apribojimus

2009 221 Kiekis, t 202010 220 Kaina, Lt/t 252011 249 Vertė, Lt 500

Tręšimas (2 kartai) 56 Tręšimas ir atvežimas (1,26 d.val.*16,52 Lt) 21

242

Iš viso, Lt/ha 286 Iš viso, Lt/ha 521Šaltiniai:1. Žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 21d. įsakymas Nr. 3D-984 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2010 metais

patvirtinimo“; 2. Žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais

patvirtinimo“;3. Žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 21d. įsakymas Nr. 3D-916 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2012 metais

patvirtinimo“;4. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys apie trąšų ir pesticidų kainas, 2009–2011;5. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;6. Tręšimo rekomendacijos, 2011.

DarbasTradicinis ūkininkavimas Taikant aplinkosauginius apribojimus

Tręšimas ir trąšos (NPK) 286,0 Trąšos 1 ha: Tręšimas ir trąšos (mėšlas) 520,8 Trąšos 1 ha:Augalų apsaugos produktai 360,0 N - 240kg; P-220kg; K-200kg

Nenuganytos žolės likučių nupjovimas 222,1 Mėšlas - 20t/ha. Kaina 25 Lt/t

Šieno gamyba 222,1 Augalų apsaugos priemonės 1 ha: žolės pjovimas 92,1 žolės pjovimas 92,1 Starane 1,5 l*240 Lt/ltr žolės vartymas 47,5

žolės vartymas 47,5 1 ha žalienų išlaikomos surinkimas ir 1 ha žalienų išlaikoma 0,56 karvės

surinkimas ir 1,2 karvės. transportavimas 82,5

transportavimas 82,5 Melžiama po 4,913 t pieno.Ganymas (gyvulių išgynimas, pergynimas, ) 155,3

Melžiama po 4,421 t pieno iš karvės

Pieno kaina - 822 Lt/tGirdymas ir kt.) (9,4 d. val./ha* 16,52 Lt/d.val.) Pieno kaina - 0,822Lt/kg

Iš daugiamečių žolinių pašarų

Iš natūtalių pievų žolinių pašarų pagaminama 65% pieno

pagaminama 65% pieno.Karvės laikomos tvarte Karvės ganomos.

Šaltiniai:1. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai. II dalis. Pasėlių priežiūra ir šienapjūtės darbai, 2013;2. Žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 21d. įsakymas Nr. 3D-984 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2010 metais

patvirtinimo“;

243

3. Žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais patvirtinimo“;

4. Žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 21d. įsakymas Nr. 3D-916 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2012 metais patvirtinimo“;

5. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys apie trąšų ir pesticidų kainas, 2010–2012;6. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;7. Tręšimo rekomendacijos, 2011;8. Statistikos departamento duomenys, 2013.

Sandorių sąnaudosSandorių sąnaudos Lt/ha

Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose patikroms informacijos paieškai Iš viso 69

Šaltinis: Anketinių apklausų rezultatai.

2 b. Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos “Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas” subveiklos “Pievų tvarkymas šienaujant ir laikant gyvulius” kompensacinės išmokos apskaičiavimas

Tradicinis ūkininkavimas Taikant aplinkosauginius apribojimusIšlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ ha

Mėsa, gyv.sv. 1146 Mėsa, gyv.sv. 477

Trąšos, augalų apsaug. ir tręšimas 590

0,36t*1,2galvijo/ha*0,75proc.*3537 Lt/ha) Trąšos, tręšimas 521

0,36t*0,5galvijo/ha*0,75proc.*3537 Lt/ha)

Šieno gamyba 444 Šieno gamyba 222 (šienaujama 2 kartus) Sandorių sąnaudos 69 Iš viso 1047 1146 Iš viso 812 477

244

Bendrasis pelnas, Lt/ha 99 Bendrasis pelnas, Lt/ha -334Kompensacinė išmoka, Lt/ha 433Kompensacinė išmoka, EUR/ha 146



Tradicinis ūkininkavimas Taikant aplinkosauginius apribojimusPriesvoris, kg/galvijas, metai 360 Priesvoris, kg/galvijas, metai 360

2009 360 2009 3602010 360 2010 3602011 360 2011 360

Galvijų kaina, Lt/t, gyv. sv. 3537 Galvijų kaina, Lt/t, gyv. sv. 35372009 3159 2009 31592010 3388 2010 33882011 4064 2011 4064

Pajamos, Lt/ha 1146 Pajamos, Lt/ha 477Šaltiniai:

1. Statistikos departamento duomenys, 2009–2011;2. Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys), 2009–2011; 3. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys, 2009–2011.

TrąšosTradicinis ūkininkavimas Taikant aplinkosauginius apribojimus

2009 221 Kiekis, t 202010 220 Kaina, Lt/t 252011 249 Vertė, Lt 500

Tręšimas ( 2 kartai) 56 Tręšimas ir mėšlo atvežimas 21Iš viso, Lt/ha 230 Iš viso, Lt/ha 521

Šaltiniai:

245




4. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys apie trąšų ir pesticidų kainas, 2009–2011;5. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;6. Tręšimo rekomendacijos, 2011.

Darbas

Tradicinis ūkininkavimas Taikant aplinkosauginius apribojimus

Tręšimas ir trąšos (NPK)230,

0 Galvijai laikomi tvarte Šieno gamyba222,

1 Galvijai laikomi tvarte

Augalų apsaugos produktai

360,0 Trąšos 1 ha: žolės pjovimas 92,1

Šieno gamyba222,

1 N- 240kg;P-220kg; K-200kg žolės vartymas 47,5 žolės pjovimas 92,1 Augalų apsaugos produktai 1 ha: surinkimas ir žolės vartymas 47,5 Starane 1,5 l*240 Lt/ltr transportavimas 82,5 surinkimas ir

transportavimas 82,5 1 ha žalienų išlaikoma 1,2 galvijo1 ha natūralių pievų bus laikoma

0,5galvijoPriesvorio kaina - 3537 Lt/t Priesvorio kaina - 3537 Lt/tIš daugiamečių žolinių pašarų Iš daugiamečių žolinių pašarųpagaminama 75% galvijų priesvorio. pagaminama 75% galvijų priesvorio.


patvirtinimo“;3. Žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais

patvirtinimo“; 4. Žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 21d. įsakymas Nr. 3D-916 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2012 metais

patvirtinimo“;5. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys apie trąšų ir pesticidų kainas, 2010–2012;6. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;

246

7. Tręšimo rekomendacijos, 2011.




2 c. Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos “Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas” subveiklos “Pievų tvarkymas” kompensacinės išmokos apskaičiavimas


Išlaidos, Lt/haPajamos, Lt/

ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ ha

Šienas 516

Šienas (netinkamas pašarams) 0

Darbas 87 Darbas41

Mineralinės trąšos (NPK) 99 Sandorių sąnaudos448

Augalų apsaugos produktai (purškiama pusė plotų) 180

Iš viso 365 516 Iš viso89 0

Bendrasis pelnas, Lt/ha 151 Bendrasis pelnas, Lt/ha -89

4 Sandorių sąnaudos sudaro 69 Lt/ha, tačiau dėl Reglamente nustatyto reikalavimo, kad jų dydis gali sudaryti iki 20 proc. išmokos dydžio, šios sąnaudos mažinamos iki 48 Lt/ha.

247




Tradicinis ūkininkavimas Taikant aplinkosauginius apribojimusŽolių derlingumas (šienas), t/ha 2,38 Žolių derlingumas (šienas), t/ha 1,79

2010 2,29 2010 1,722011 2,27 2011 1,702012 2,60 2012 1,95

Šieno kaina, Lt/t 217 Šieno kaina, Lt/t 02010 215 2010 02011 215 2011 02012 220 2012 0

Pajamos, Lt/ha 516 Pajamos, Lt/ha 0Šaltiniai: 1. Statistikos departamento duomenys, 2010–2012;2. Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys), 2010–2011; 3. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys, 2010–2012.

Trąšos (tradicinis ūkininkavimas)

Trąšos Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Amonio salietra 100 0,99 992010 100 0,83 832011 100 1,08 1082012 100 1,05 105

Iš viso 99Šaltiniai:1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys,

248

2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. Tręšimo rekomendacijos, 2011.

Augalų apsaugos produktai (tradicinis ūkininkavimas)

Augalų apsaugos produktai Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Starane 3602010 1,50 240 3602011 1,50 240 3602012 1,50 240 360

Iš viso 360Šaltiniai:3. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;4. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;5. Tręšimo rekomendacijos, 2011.

DarbasTradicinis ūkininkavimas Taikant aplinkosauginius apribojimus

Darbas Darbo laikas, val./ha

Kaina, Lt/val.

Vertė, Lt/ha Darbas Darbo laikas,

val./haKaina, Lt/val.

Vertė, Lt/ha

Tręšimas 0,14 16,52 2,31 Žolės pjovimas po liepos 1 d. 2,47 16,52 40,81Purškimas 0,33 16,52 5,51 žolės pjovimas 0,86 16,52 14,24Pirmas šienavimas 2,47 16,52 40,81 vartymas ir grėbimas 0,58 16,52 9,55

žolės pjovimas 0,86 16,52 14,24 surinkimas, transportavimas 1,03 16,52 17,01

vartymas ir grėbimas 0,58 16,52 9,55 Iš viso 2,47 16,52 40,81 surinkimas ir transportavimas 1,03 16,52 17,01 Antras šienavimas 2,32 16,52 38,36 žolės pjovimas 0,71 16,52 11,80 vartymas ir grėbimas 0,58 16,52 9,55 surinkimas ir transportavimas 1,03 16,52 17,01Iš viso 5,27 16,52 86,98

249




patvirtinimo“;5. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys apie trąšų ir pesticidų kainas, 2010–2012;6. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;7. Tręšimo rekomendacijos, 2011;8. Statistikos departamento duomenys, 2013.




2 d. Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos “Šlapynių tvarkymas” žemės ūkio naudmenose kompensacinės išmokos apskaičiavimas


Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Šienas 315

Darbo užmokestis 966 Sandorių sąnaudos 69

Iš viso 103 315

250

5

Bendrasis pelnas, Lt/ha Bendrasis pelnas, Lt/ha -720Kompensacinė išmoka, Lt/ha 871

Kompensacinė išmoka, EUR/ha 252Šaltinis: LAEI skaičiavimai.



Žolių derlingumas (šienas), t/ha 1,722010 1,652011 1,63

2012 1,87

Šieno kaina, Lt/t 1832010 1802011 1802012 190

Pajamos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha 315Šaltiniai:1. Žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 21d. įsakymas Nr. 3D-984 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2010 metais



patvirtinimo“;4. Statistikos departamento duomenys, 2010–2012.

Darbas


Darbas Darbo laikas, val./ha Kaina, Lt/val. Vertė, Lt/ha Darbas Darbo laikas,


Vertė, Lt/ha

Žolės pjovimas (rankomis) 58,47 965,96

251

žolės pjovimas 15,27 16,52 252,29 vartymas ir grėbimas 22,40 16,52 370,05 surinkimas ir transportavimas 20,80 16,52 343,62

Iš viso 965,96Šaltiniai:1. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai. II dalis. Pasėlių priežiūra ir šienapjūtės darbai, 2013;2. Melioracijos darbo laiko sąnaudų ir materialinių resursų normos ir įkainiai (MN-96 su papildymais). Akademija, 2004.

Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haIšlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose patikroms informacijos paieškai

Iš viso 69Šaltinis: anketinių apklausų rezultatai.

2 e. Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos “Šlapynių tvarkymas” ne žemės ūkio naudmenose kompensacinės išmokos apskaičiavimas


Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/haŽolė 0Darbo užmokestis 1305 Sandorių sąnaudos 69

Iš viso 1374 0


252



Agronominis ir ekonominis pagrindimasDarbas

Darbas Darbo val./ha Kaina, Lt/val. Vertė, Lt/ha

Žolės pjovimas (rankomis) 58,47 16,52 965,96

žolės pjovimas 15,27 16,52 252,29

vartymas ir grėbimas 22,40 16,52 370,05

surinkimas ir transportavimas 20,80 16,52 343,62

Krūmų sutvarkymas 20,50 16,52 338,66

kirtimas 11,20 16,52 185,02

surinkimas ir transportavimas 9,3 16,52 153,64

Iš viso 1304,62

Šaltiniai:1. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai. II dalis. Pasėlių priežiūra ir šienapjūtės darbai, 2013;2. Melioracijos darbo laiko sąnaudų ir materialinių resursų normos ir įkainiai (MN-96 su papildymais). Akademija, 2004.

Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haIšlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose patikroms

253

informacijos paieškai


2 f. Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos “Ražienų laukai per žiemą” kompensacinės išmokos apskaičiavimas


Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ haJavai (žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai ir žieminiai kvietrugiai) Grūdai 1999

Javai (žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai ir žieminiai kvietrugiai) Grūdai 1699

Sėja 7 Sėklos 15


Iš viso 1999 Iš viso 91 1699Bendrasis pelnas, Lt/ha Bendrasis pelnas, Lt/ha 1608



Agronominis ir ekonominis pagrindimasDarbai ir medžiagos


Mechanizuoti darbai Darbo laikas, val./ha

Kaina, Lt/val.

Vertė, Lt/ha Mechanizuoti darbai

Darbo laikas, val./ha

Kaina, Lt/val.

Vertė, Lt/ha

Sėja 0,4 16,52 6,61

MedžiagosKiekis, kg/ha Kaina, Lt/kgVertė, Lt/ha

Sėkla 8 1,93 15,44Šaltiniai:1. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai. II dalis. Pasėlių priežiūra ir šienapjūtės darbai, 2013;

254

2. Statistikos departamento duomenys, 2010–2012.

Javų (žieminių kviečių, vasarinių miežių ir žieminių kvietrugių) vidutinių pajamų iš 1 ha pasėlių apskaičiavimas

Augalas

Tradicinis ūkininkavimas Taikant aplinkosauginius apribojimus Pajamų

netekimas,Lt/ha

Pasėlių plotas,

tūkst. ha

Dalis pasėliųplote

Grūdai Grūdai

Derlingumas,100 kg/ha

Kaina,Lt/t

Vertė,Lt/ha


Kaina,Lt/t

Vertė,Lt/ha

Vasariniai miežiai 2010 23,6 350 826 20,1 350 702 124 217,0 2011 30,1 450 1355 25,6 450 1151 203 250,1 2012 33,8 490 1656 28,7 490 1408 248 211,0 Vidutiniškai 2010-2012 m. 29,2 430 1254 24,8 430 1066 188 226,0 0,34Žieminiai kvietrugiai 2010 24,3 471 1145 20,7 471 973 172 89,4 2011 25,4 557 1415 21,6 557 1203 212 73,8 2012 38,2 648 2475 32,5 648 2104 371 96,9 Vidutiniškai 2010-2012 m. 29,3 559 1637 24,9 559 1391 246 86,7 0,13Žieminiai kviečiai 2010 34,0 544 1850 28,9 544 1572 277 367,4 2011 33,2 671 2228 28,2 671 1894 334 275,2 2012 51,7 719 3717 43,9 719 3160 558 436,2 Vidutiniškai 2010-2012 m. 39,6 645 2555 33,7 645 2172 383 359,6 0,53Iš viso 1999 1699 300 672,3 1,00

Šaltiniai:1. Statistikos departamento duomenys, 2010–2012;2. LAEI skaičiavimai.

Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haIšlaidos dėl prarasto laiko 69

255

detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose patikroms informacijos paieškai


2 g. Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos “Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje” kompensacinės išmokos apskaičiavimas

Tradicinis ūkininkavimas Taikant aplinkosauginius apribojimusIšlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha

Javai (žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai, žieminiai kvietrugiai) Grūdai 1999 Daugiamečių žolių mišinys Šienas

465

Darbai 183 Apsaugines juostos įrengimo darbai (išlaidos paskirstytos 5 m.)

107

Sėkla 186 Šienavimas (79,1*1,4 šienavimai vidutiniškai per 5 metus)

111

Trąšos (NPK) 531 Sandorių sąnaudos569

Augalų apsaugos produktai 314

Iš viso 1217 1999 Iš viso287

465Bendrasis pelnas, Lt/ha 782 Bendrasis pelnas, Lt/ha 177




256



AugalasGrūdai Pasėlių

plotas,tūkst. ha


Žolių derlingumas (šienas), t/ha (10 proc. derlingumo sumažėjimas) 2,15


Kaina, Lt/t

Vertė,Lt/ha

2010 2,29

2011 2,27

Vasariniai miežiai 2012 2,60

2010 23,6 350 826 217,0 Šieno kaina, Lt/t 217 2011 30,1 450 1355 250,1 2010 215 2012 33,8 490 1656 211,0 2011 215Vidutiniškai 2010-2012 m. 29,2 430 1254 226,0 0,34 2012 220Žieminiai kvietrugiai Pajamos, Lt/ha 465 2010 24,3 471 1145 89,4 2011 25,4 557 1415 73,8 2012 38,2 648 2475 96,9 Vidutiniškai 2010-2012 m. 29,3 559 1637 86,7 0,13Žieminiai kviečiai 2010 34,0 544 1850 367,4 2011 33,2 671 2228 275,2 2012 51,7 719 3717 436,2 Vidutiniškai 2010-2012 m. 39,6 645 2555 359,6 0,53

Pajamos, Lt/ha 1999 672,3 1,00Šaltiniai:

1. Statistikos departamento duomenys, 2009–2011;2. LAEI skaičiavimai.

SėklaTradicinis ūkininkavimas Taikant aplinkosauginius apribojimus

257

Pirkta 20 proc. Pirkta 100 proc.Kiekis (pirkta) kg/ha 44 Kiekis (pirkta) kg/ha 25Kaina (pirkimo) elitas Lt/t 1200 Kaina (pirkimo) Lt/t 1420Kiekis (savos gamybos) kg/ha 176 Vertė Lt/ha 36Savikaina Lt/t 740 Iš viso Lt/ha 36Vertė Lt/ha 183Beicavimas, Lt/ha Lt/ha 2,73

Iš viso Lt/ha 186Šaltiniai:1. Žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais



patvirtinimo“;4. LAMMC Žemdirbystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos.

Darbas, trąšos ir augalų apsaugos produktai



Kaina, Lt/val.



Vertė, Lt/ha

Mechanizuoti darbai 11,11 16,52 183,49Daugiamečių žolių mišinio įsėjimas 13,37 16,52 220,81

arimas 2,22 16,52 36,71 arimas 2,22 16,52 36,71kultivavimas 1,47 16,52 24,29 kultivavimas 1,47 16,52 24,29akėjimas 2,38 16,52 39,33 akėjimas 2,38 16,52 39,33lyginimas 1,00 16,52 16,52 lyginimas 1,00 16,52 16,52skutimas 0,50 16,52 8,26 skutimas 0,50 16,52 8,26tręšimas ir purškimas 1,27 16,52 20,98 tręšimas 0,03 16,52 0,55sėja 1,00 16,52 16,52 sėja 1,00 16,52 16,52derliaus nuėmimas ir šiaudų smulkinimas 1,26 16,52 20,87

Šienavimas 4,79 16,52 79,17

Trąšos ir augalų apsaugos produktai Vertė, Trąšos Vertė,

258

Lt/ha Lt/haTrąšos (NPK) 531 Trąšos (NPK) 360Augalų apsaugos produktai 314

Šaltiniai:1. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai. I dalis. Pagrindinio žemės dirbimo darbai, 2013;2. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai. II dalis. Pasėlių priežiūra ir šienapjūtės darbai, 2013;3. Žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 21d. įsakymas Nr. 3D-984 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2010 metais



patvirtinimo“; 6. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys apie trąšų ir pesticidų kainas, 2010–2012;7. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;8. Tręšimo rekomendacijos, 2011;9. Statistikos departamento duomenys, 2013.

ŠienavimasDarbas Darbo laikas, val./ha Kaina, Lt/val. Vertė, Lt/ha

Pirmas šienavimas 2,47 16,52 40,81 žolės pjovimas 0,86 16,52 14,24 vartymas ir grėbimas 0,58 16,52 9,55 surinkimas ir transportavimas 1,03 16,52 17,01Antras šienavimas 2,32 16,52 38,36 žolės pjovimas 0,71 16,52 11,80 vartymas ir grėbimas 0,58 16,52 9,55 surinkimas ir transportavimas 1,03 16,52 17,01Iš viso 4,79 16,52 79,17



patvirtinimo“;

259


5. Statistikos departamento duomenys, 2013.




2 h. Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos “Melioracijos griovių tvarkymas” kompensacinės išmokos apskaičiavimas

Išlaidos, Lt/haŠienavimas (1 kartą) 1349


Iš viso 1418

Bendrasis pelnas, Lt/ha -1487



Agronominis ir ekonominis pagrindimasŠienavimas

Darbas Darbo vertė, Lt/haŠienavimas mechanizuotai 0,5 ha 388,96

žolės pjovimas 157,68

260

grėbimas 231,28

Šienavimas rankiniu dalgiu 0,5 ha 933,38

žolės pjovimas 702,10

grėbimas 231,28

Transportavimas 26,90

Iš viso 1349,24

Šienavimas mechanizuotai, 0,5 ha Lt 388,96

Žolės ir atžalų pjovimas 0,5 ha Lt/ha 157,68

Darbo trukmė val./ha 19,09

Darbo valandinis atlygis Lt/ha 16,52

Darbo vertė Lt 315,37

Žolės grėbimas rankiniais grėbliais Lt 231,28




Šienavimas rankiniu būdu, 0,5 ha Lt 933,38

Žolės ir atžalų pjovimas Lt/ha 702,10




Žolės grėbimas rankiniais grėbliais Lt 231,28

261




Žolės transportavimas Lt 26,90

Iš viso Lt 1349,24

Šaltiniai: 1. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai. II dalis. Pasėlių priežiūra ir šienapjūtės darbai, 2013;2. Žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 21d. įsakymas Nr. 3D-984 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2010 metais

patvirtinimo”;3. Žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais


patvirtinimo”;5. Žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 3D-53 „Dėl melioracijos objektų (darbų) kainų“;6. Melioracijos darbo laiko sąnaudų ir materialinių resursų normos ir įkainiai (MN-96 su papildymais). Akademija, 2004;7. Statistikos departamento duomenys, 2013.

Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haIšlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose patikroms informacijos paieškai

Iš viso 69Šaltinis: Anketinių apklausų rezultatai.

262

2 i. Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ programos “Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas” kompensacinės išmokos apskaičiavimas

Tradicinis ūkininkavimas Taikant aplinkosauginius apribojimusIšlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha

Javai (žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai, žieminiai kvietrugiai) Grūdai 1999 Daugiamečių žolių mišinys Šienas

310

Darbai 183 Apsaugines juostos įrengimo darbai (išlaidos paskirstytos 5 m.)

107

Sėkla 186 Šienavimas 79

Trąšos (NPK) 531 Sandorių sąnaudos69

Augalų apsaugos produktai 314


310

Bendrasis pelnas, Lt/ha 782 Bendrasis pelnas, Lt/ha 54





AugalasGrūdai Pasėlių

plotas,tūkst. ha


Žolių derlingumas (šienas), t/ha (25 proc. derlingumo sumažėjimas) 1.79


Kaina, Lt/t

Vertė,Lt/ha

2010 2,29

2011 2,27

Vasariniai miežiai 2012 2,60

2010 23,6 350 826 217,0

Šieno kaina, Lt/t (šieno kaina mažesnė 20 proc. dėl prastesnės šieno kokybės) 173

263

2011 30,1 450 1355 250,1 2010 215 2012 33,8 490 1656 211,0 2011 215Vidutiniškai 2010-2012 m. 29,2 430 1254 226,0 0,34 2012 220Žieminiai kvietrugiai Pajamos, Lt/ha 310 2010 24,3 471 1145 89,4 2011 25,4 557 1415 73,8 2012 38,2 648 2475 96,9 Vidutiniškai 2010-2012 m. 29,3 559 1637 86,7 0,13Žieminiai kviečiai 2010 34,0 544 1850 367,4 2011 33,2 671 2228 275,2 2012 51,7 719 3717 436,2 Vidutiniškai 2010-2012 m. 39,6 645 2555 359,6 0,53

Pajamos, Lt/ha 1999 672,3 1,00Šaltiniai:

1. Statistikos departamento duomenys, 2009–2011;2. LAEI skaičiavimai.

SėklaTradicinis ūkininkavimas Taikant aplinkosauginius apribojimus

Pirkta 20 proc. Pirkta 100 proc.Kiekis (pirkta) kg/ha 44 Kiekis (pirkta) kg/ha 25Kaina (pirkimo) elitas Lt/t 1200 Kaina (pirkimo) Lt/t 1420Kiekis (savos gamybos) kg/ha 176 Vertė Lt/ha 36Savikaina Lt/t 740 Iš viso Lt/ha 36Vertė Lt/ha 183Beicavimas, Lt/ha Lt/ha 2,73


patvirtinimo“;

264



4. LAMMC Žemdirbystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos.

Darbas, trąšos ir augalų apsaugos produktai



Kaina, Lt/val.



Vertė, Lt/ha

Mechanizuoti darbai 11,11 16,52 183,49Daugiamečių žolių mišinio įsėjimas 13,37 16,52 220,81

arimas 2,22 16,52 36,71 arimas 2,22 16,52 36,71kultivavimas 1,47 16,52 24,29 kultivavimas 1,47 16,52 24,29akėjimas 2,38 16,52 39,33 akėjimas 2,38 16,52 39,33lyginimas 1,00 16,52 16,52 lyginimas 1,00 16,52 16,52skutimas 0,50 16,52 8,26 skutimas 0,50 16,52 8,26tręšimas ir purškimas 1,27 16,52 20,98 tręšimas 0,03 16,52 0,55sėja 1,00 16,52 16,52 sėja 1,00 16,52 16,52derliaus nuėmimas ir šiaudų smulkinimas 1,26 16,52 20,87

Šienavimas 4,79 16,52 79,17

Trąšos ir augalų apsaugos produktai Vertė, Lt/ha Trąšos Vertė,

Lt/haTrąšos (NPK) 531 Trąšos (NPK) 360Augalų apsaugos produktai 314

Šaltiniai:1. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai. I dalis. Pagrindinio žemės dirbimo darbai, 2013;2. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai. II dalis. Pasėlių priežiūra ir šienapjūtės darbai, 2013;3. Žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 21d. įsakymas Nr. 3D-984 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2010 metais



patvirtinimo“; 6. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys apie trąšų ir pesticidų kainas, 2010–2012;

265

7. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;8. Tręšimo rekomendacijos, 2011;9. Statistikos departamento duomenys, 2013.

ŠienavimasDarbas Darbo laikas, val./ha Kaina, Lt/val. Vertė, Lt/ha

Pirmas šienavimas 2,47 16,52 40,81 žolės pjovimas 0,86 16,52 14,24 vartymas ir grėbimas 0,58 16,52 9,55 surinkimas ir transportavimas 1,03 16,52 17,01Antras šienavimas 2,32 16,52 38,36 žolės pjovimas 0,71 16,52 11,80 vartymas ir grėbimas 0,58 16,52 9,55 surinkimas ir transportavimas 1,03 16,52 17,01Iš viso 4,79 16,52 79,17




patvirtinimo“;5. Statistikos departamento duomenys, 2013.



266


2 j. Programos „Dirvožemio ir vandens apsauga“ kompensacinės išmokos apskaičiavimas


Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ ha Javai (žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai, žieminiai kvietrugiai, rapsai, žirniai, pupos)

Grūdai 2044Javai (žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai, žieminiai kvietrugiai, rapsai, žirniai, pupos)Žirniai ir pupos sudaro 30 proc. pasėlių

Grūdai 1701

Išlaidos 1 ha pasėlių 2587

Išlaidos 1 ha pasėlių 2407 Sandorių sąnaudos6 41 Iš viso 2587 2044Iš viso 2448 1701Bendrasis pelnas, Lt/ha -543Bendrasis pelnas, Lt/ha -747



Agronominis ir ekonominis pagrindimasIšlaidos

Augalas


Derlingumas100 kg/ha

Kaina,Lt/t

Vertė,Lt/ha

Pasėlių plotas,

tūkst. ha


IšlaidosLt/ ha

Dalis vykdant programą

Plotas vykdant

programąVertė,Lt/ha

Išlaidos,Lt/ ha

Vasariniai miežiai 2010 23,6 350 826 217,0 1772 2011 30,1 450 1355 250,1 2165 2012 33,8 490 1656 211,0 2400 Vidutiniškai 2010-2012 m. 29,2 430 1254 226,0 0,23 2112 0,17 167,9


267

Žieminiai kvietrugiai 2010 24,3 471 1145 89,4 2002 2011 25,4 557 1415 73,8 2453 2012 38,2 648 2475 96,9 2978 Vidutiniškai 2010-2012 m. 29,3 559 1637 86,7 0,09 2478 0,06 60,7 Žieminiai kviečiai2010 34,0 544 1850 367,4 2002 2011 33,2 671 2228 275,2 2453 2012 51,7 719 3717 436,2 2978 Vidutiniškai 2010-2012 m. 39,6 645 2555 359,6 0,37 2478 0,27 261,4 Rapsai 2010 16,5 900 1485 251,9 2409 2011 19,4 1150 2231 250,2 3245 2012 24,3 1350 3281 260,8 3373 Vidutiniškai 2010-2012 m. 20,1 1133 2332 254,3 0,26 3009 0,19 187,7 Žirniai 2010 15,7 460 722 27,1 1222 2011 18 530 954 26,5 2435 2012 20,2 650 1313 24 1907 Vidutiniškai 2010-2012 m. 18,0 547 996 25,9 0,03 1855 0,15 145,2 Pupos 2010 16,6 460 764 15 1222 2011 18,1 520 941 15,7 2435 2012 21,5 590 1269 16,5 1907 Vidutiniškai 2010-2012 m. 18,7 523 991 15,7 0,02 1855 0,15 145,2 Iš viso 2044 968 1,00 2587 1,00 968 1701 2407

Šaltiniai: 1. Statistikos departamento duomenys, 2009–2011.

268

2. Žemės ūkio įmonių oficialiosios statistikos formų 2010-2012 m. suvestinės ataskaitos;3. LAEI skaičiavimai.




3 PRIEDAS

3 a. Miežių, auginamų tausojančiame aplinką ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)

Tradicinis ūkininkavimas Tausojantis ūkininkavimasIšlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha

Miežių auginimas Grūdai142

6 Miežių auginimas Grūdai116

9 Derlingumas 3,10 t/ha Sandorių sąnaudos7 44 Derlingumas 2,54 t/ha

Sėkla197 Kaina 460 Lt/t Sėkla

216 Kaina 460 Lt/t

Trąšos (NPK)538 Trąšos (NPK)

485

Augalų apsaugos produktai140 Augalų apsaugos produktai

140

Iš viso875

1426 Iš viso

885

1169

7 Sandorių sąnaudos sudaro 144 Lt/ha, tačiau dėl Reglamente nustatyto reikalavimo, kad jų dydis gali sudaryti iki 20 proc. išmokos dydžio, šios sąnaudos

mažinamos iki 44 Lt/ha.

269

Bendrasis pelnas, Lt/ha 551 Bendrasis pelnas, Lt/ha 284Kompensacinė išmoka, Lt/ha 266Kompensacinė išmoka, EUR/ha 77



Tradicinis ūkininkavimas Tausojantis ūkininkavimas

Miežių derlingumas, t/ha 3,10 Miežių derlingumas, t/ha 2,542009 3,83 2009 3,142010 2,52 2010 2,07

2011 2,95 2011 2,42

Miežių kaina, Lt/t 460 Miežių kaina, Lt/t 4602009 317 2009 3172010 446 2010 446

2011 617 2011 617

Pajamos, Lt/ha 1426 Pajamos, Lt/ha 1169Šaltinis: Statistikos departamento duomenys, 2009–2011.

SėklaTradicinis ūkininkavimas Tausojantis ūkininkavimas

Pirkta 48 proc., savos gamybos 52 proc. Pirkta 70 proc., savos gamybos 30proc.Kiekis (pirkta) kg/ha 101 Kiekis (pirkta) kg/ha 147Kaina (pirkimo) Lt/t 1133 Kaina (pirkimo) Lt/t 1133Kiekis (savos gamybos) kg/ha 109 Kiekis(savos gamybos) kg/ha 63Savikaina Lt/t 736 Savikaina Lt/t 736Vertė Lt/ha 195 Vertė Lt/ha 213Beicavimas Lt/ha 2,73 Beicavimas Lt/ha 2,73Iš viso Lt/ha 197 Iš viso Lt/ha 216

Šaltiniai:1. Žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais

patvirtinimo“;

270



4. LAMMC Žemdirbystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos.

Trąšos

Trąšos Kiekis, kg/ha Kaina, Lt/kg Vertė, Lt/ha Trąšos Kiekis, kg/ha Kaina, Lt/kg Vertė, Lt/haAmonio salietra 300 0,99 296 Amonio salietra 246 0,99 242

2010 300 0,83 249 2010 246 0,83 2042011 300 1,08 324 2011 246 1,08 2662012 300 1,05 314 2012 246 1,05 257

Kalio chloridas 100 1,42 142 Kalio chloridas 100 1,42 1422010 100 1,35 135 2010 100 1,35 1352011 100 1,42 142 2011 100 1,42 1422012 100 1,50 150 2012 100 1,50 150

Superfosfatas 100 1,01 101 Superfosfatas 100 1,01 1012010 100 0,76 76 2010 100 0,76 762011 100 1,00 100 2011 100 1,00 1002012 100 1,26 126 2012 100 1,26 126

Iš viso 538 Iš viso 485Šaltiniai:1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. Tręšimo rekomendacijos, 2011.


MCPA, l/ha 1,0Kaina, Lt/l 111Vertė, Lt/ha 111Insekt-Fury, l/ha 0,3Kaina, Lt/l 96,00Vertė, Lt/ha 29Iš viso 140

Šaltiniai:

271

1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. Tręšimo rekomendacijos, 2011.

Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haDirvožemio tyrimai 20Sertifikavimo išlaidos 43Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose laiko patikroms


Iš viso 144Šaltiniai: 1. Anketinių apklausų rezultatai;2. LAMMC filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenys, 2013;3. Statistikos departamento duomenys, 2011–2013;4. VšĮ „Ekoagros“ duomenys, 2013.

3 b. Obuolių, auginamų tausojančiame aplinką ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)


Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/haObuolių auginimas Obuoliai 16975 Obuolių auginimas Obuoliai 16249Trąšos (NPK) 808 Trąšos (NPK) 679 Augalų apsaugos produktai 2225 Augalų apsaugos produktai 2219 Sandorių sąnaudos 172 Rankų darbai 703

Iš viso 3033 16975 Iš viso 3774 16249

272

Bendrais pelnas, Lt/ha 13942 Bendrasis pelnas, Lt/ha 12475Kompensacinė išmoka, Lt/ha 1467




Obuolių derlingumas, t/ha 20,30 Obuolių derlingumas, t/ha 19,12

Desertiniai 12,18 Desertiniai 9,562009 12,78 2009 10,482010 11,70 2010 8,70

2011 12,07 2011 9,51

Žaliaviniai 8,12 Žaliaviniai 9,562009 8,76 2009 10,482010 7,70 2010 8,70

2011 7,90 2011 9,51

Obuolių kaina, Lt/t 774 Obuolių kaina, Lt/t 890

Desertiniai 1224 Desertiniai 14082009 878 2009 10102010 1245 2010 1432

2011 1549 2011 1781

Žaliaviniai 254 Žaliaviniai 2922009 140 2009 1612010 297 2010 342

2011 325 2011 374

Pajamos, Lt/ha 16975 Pajamos, Lt/ha 16249Šaltiniai: 1. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos;

273

2. Statistikos departamento duomenys, 2009–2011.

Trąšos


TrąšosKiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha Trąšos

Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Amonio salietra 348 0,99 343 Amonio salietra 197 0,99 1942010 348 0,83 289 2010 197 0,83 1642011 348 1,08 376 2011 197 1,08 213

2012 348 1,05 364 2012 197 1,05 206Superfosfatas 100 1,01 101 Superfosfatas 100 1,01 101

2010 100 0,76 76 2010 100 0,76 762011 100 1,00 100 2011 100 1,00 100

2012 100 1,26 126 2012 100 1,26 126Kalio chloridas 100 1,42 142 Kalio chloridas 100 1,42 142

2010 100 1,35 135 2010 100 1,35 1352011 100 1,42 142 2011 100 1,42 142

2012 100 1,50 150 2012 100 1,50 150Karbamidas 55,0 1,07 59 Karbamidas 55,0 1,07 59

2010 55,0 0,93 51 2010 55,0 0,93 512011 55,0 1,00 55 2011 55,0 1,00 55

2012 55,0 1,28 70 2012 55,0 1,28 70Tradebor 4 19,00 76 Tradebor 4 19,00 76

2010 4 19,00 76 2010 4 19,00 762011 4 19,00 76 2011 4 19,00 76

2012 4 19,00 76 2012 4 19,00 76Ferticare141125 10 6,26 63 Ferticare141125 10 6,26 63

2010 10 6,26 63 2010 10 6,26 632011 10 6,26 63 2011 10 6,26 63

274

2012 10 6,26 63 2012 10 6,26 63Kalcio salietra 10,0 2,50 25 Kalcio chloridas 25,0 1,80 45

2010 10,0 2,50 25 2010 25,0 1,80 452011 10,0 2,50 25 2011 25,0 1,80 45

2012 10,0 2,50 25 2012 25,0 1,80 45

Iš viso 808 Iš viso 679Šaltiniai:1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos;4. Tręšimo rekomendacijos, 2011.


Tradicinis ūkininkavimas Tausojantis ūkininkavimasAugalų apsaugos

produktaiKiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha Augalų apsaugos produktai

Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Chorus 0,5 285 128 Chorus 0,5 285 1282010 0,5 285 128 2010 0,5 285 1282011 0,5 285 128 2011 0,5 285 128

2012 0,5 285 128 2012 0,5 285 128Funguranas 2,50 11 26 Funguranas 2,50 11 26

2010 2,50 10,5 26 2010 2,50 10,5 262011 2,50 10,5 26 2011 2,50 10,5 26

2012 2,50 10,5 26 2012 2,50 10,5 26Score 0,6 379 227 Score 0,6 379 76

2010 0,6 379 227 2010 0,2 379 762011 0,6 379 227 2011 0,2 379 76

2012 0,6 379 227 2012 0,2 379 76Dithane 6,00 30,0 180 Dithane 2,00 30,0 60

2010 6,00 30,0 180 2010 2,00 30,0 60

275

2011 6,00 30,0 180 2011 2,00 30,0 60

2012 6,00 30,0 180 2012 2,00 30,0 60Flint 0,30 863 259 Flint 0,15 863 129

2010 0,30 863 259 2010 0,15 863 1292011 0,30 863 259 2011 0,15 863 129

2012 0,30 863 259 2012 0,15 863 129Efektorius 3,00 148 444 Efektorius 1,00 148 148

2010 3,00 148 444 2010 1,00 148 1482011 3,00 148 444 2011 1,00 148 148

2012 3,00 148 444 2012 1,00 148 148Actar 0,2 551 110 Actar 0,2 551 110

2010 0,2 551 110 2010 0,2 551 1102011 0,2 551 110 2011 0,2 551 110

2012 0,2 551 110 2012 0,2 551 110Decis Mega 0,25 86 22 Decis Mega 0,25 86 22

2010 0,25 86 22 2010 0,25 86 222011 0,25 86 22 2011 0,25 86 22

2012 0,25 86 22 2012 0,25 86 22Karate Zeon 0,8 98 78 Mospilan-20 0,5 115 58

2010 0,8 98 78 2010 0,5 115 582011 0,8 98 78 2011 0,5 115 58

2012 0,8 98 78 2012 0,5 115 58Vertimec 3,00 250,0 750 Vertimec 3,00 250,0 750

2010 3,00 250,0 750 2010 3,00 250,0 7502011 3,00 250,0 750 2011 3,00 250,0 750

2012 3,00 250,0 750 2012 3,00 250,0 750

Iš viso 2225 Feromonai 8,00 89 7122010 8,00 89 7122011 8,00 89 712

276

2012 8,00 89 712

Iš viso 2219Šaltiniai:1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos;4. Tręšimo rekomendacijos, 2011.

Rankų darbai Pakavimas (12,65*4,67*8 t) 703

Šaltiniai:1. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos;2. Statistikos departamento duomenys, 2011–2013.


Dirvožemio tyrimai 20Lapų analizė 10Tręšimo planas 10Ėminių (dirvožemio) paėmimas 19Sertifikavimo išlaidos 32Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose laiko patikroms informacijos paieškai

Iš viso 172Šaltiniai: 1. Anketinių apklausų rezultatai;2. LAMMC filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenys, 2013;3. Statistikos departamento duomenys, 2011–2013;

277

4. VšĮ „Ekoagros“ duomenys, 2013.

3 c. Serbentų, auginamų tausojančiame aplinką ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)


Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/haSerbentų auginimas Serbentai 17000 Serbentų auginimas Serbentai 15923

Trąšos (NPK)111

9 Trąšos (NPK)112

3

Augalų apsaugos produktai118

3 Augalų apsaugos produktai 123

7 Sandorių sąnaudos 214

Iš viso230

2 17000 Iš viso257

4 15923

Bendrasis pelnas, Lt/ha 14698 Bendrasis pelnas, Lt/ha 13350Kompensacinė išmoka, Lt/ha 1349




Juodųjų serbentų derlingumas, t/ha 6,00 Juodųjų serbentų derlingumas, t/ha 5,622009 6,50 2009 6,102010 5,50 2010 5,20

2011 6,00 2011 5,56

Juodųjų serbentų kaina, Lt/t 2833 Juodųjų serbentų kaina, Lt/t 28332011 2500 2011 25002012 3000 2012 3000

2013 3000 2013 3000

Pajamos, Lt/ha 17000 Pajamos, Lt/ha 15923

278

Šaltiniai: 1. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 2. Žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 3D-631 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2009 metais





patvirtinimo“.

Trąšos



Kaina, Lt/kg


Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha



2010 100 0,76 76 2010 300 0,76 2282011 100 1,00 100 2011 300 1,00 300

2012 100 1,26 126 2012 300 1,26 377Kalio chloridas 300 1,42 427 Kalio chloridas 200 1,42 427

2010 300 1,35 404 2010 300 1,35 4042011 300 1,42 426 2011 300 1,42 426

2012 300 1,50 450 2012 300 1,50 450Karbamidas 55,0 1,07 59 Karbamidas 55,0 1,07 59

2010 55,0 0,93 51 2010 55,0 0,93 512011 55,0 1,00 55 2011 55,0 1,00 55

279

2012 55,0 1,28 70 2012 55,0 1,28 70Tradebor 4 19,00 76 Tradebor 4 19,00 76

2010 4 19,00 76 2010 4 19,00 762011 4 19,00 76 2011 4 19,00 76

2012 4 19,00 76 2012 4 19,00 76Ferticare141125 10 6,26 63 Ferticare141125 10 6,26 63

2010 10 6,26 63 2010 10 6,26 632011 10 6,26 63 2011 10 6,26 63

2012 10 6,26 63 2012 10 6,26 63




Augalų apsaugos produktaiKiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg


Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Signum 1,00 262 262 Signum 2,00 262 5242010 1,00 262 262 2010 2,00 262 5242011 1,00 262 262 2011 2,00 262 524

2012 1,00 262 262 2012 2,00 262 524Topas 100 EC 0,8 212 170 Topas 100 EC 0,8 212 170

2010 0,8 212 170 2010 0,8 212 1702011 0,8 212 170 2011 0,8 212 170

2012 0,8 212 170 2012 0,8 212 170Dithane NT 6,00 30,0 180 Dithane NT 4,00 30,0 120

2010 6,00 30,0 180 2010 4,00 30,0 1202011 6,00 30,0 180 2011 4,00 30,0 120

280

2012 6,00 30,0 180 2012 4,00 30,0 120Candit 0,40 220 88 Candit 0,40 220 88

2010 0,40 220 88 2010 0,40 220 882011 0,40 220 88 2011 0,40 220 88

2012 0,40 220 88 2012 0,40 220 88Effector WG 3,00 148 444 EfFector WG 2,00 148 296

2010 3,00 148 444 2010 2,00 148 2962011 3,00 148 444 2011 2,00 148 296

2012 3,00 148 444 2012 2,00 148 296Karate Zeon 0,4 98 39 Karate Zeon 0,4 98 39

2010 0,4 98 39 2010 0,4 98 392011 0,4 98 39 2011 0,4 98 39

2012 0,4 98 39 2012 0,4 98 39


Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haDirvožemio tyrimai 20Lapų analizė 10Tręšimo planas 10Ėminių (dirvožemio) paėmimas 19Sertifikavimo išlaidos 74Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai

281

konsultacijoms mokymosi kursuose laiko patikroms informacijos paieškai


3 d. Aronijų, auginamų tausojančiame aplinką ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)


Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Aronijų auginimas Aronijos 18333 Aronijų auginimas Aronijos 17142Trąšos (NPK) 652 Trąšos (NPK) 509 Augalų apsaugos produktai 667 Augalų apsaugos produktai 628 Sandorių sąnaudos 214

Iš viso 1319 18333 Iš viso 1351 17142





Aronijų derlingumas, t/ha 10,00 Aronijų derlingumas, t/ha 9,352009 11,00 2009 9,55

282

2010 9,00 2010 9,10

2011 10,00 2011 9,40

Aronijų kaina, Lt/t 1833 Aronijų kaina, Lt/t 18332011 1500 2011 15002012 2000 2012 2000

2013 2000 2013 2000

Pajamos, Lt/ha 18333 Pajamos, Lt/ha 17142Šaltiniai: 1. Mazowiecki Osrodek Doradztwa Rolniczego w Warszawie. Kalkulacje kosztow produkcji, 2012;2. Žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 3D-631 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2009 metais





patvirtinimo“.

Trąšos



Kaina, Lt/kg


Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha



2010 100 0,76 76 2010 100 0,76 762011 100 1,00 100 2011 100 1,00 100

2012 100 1,26 126 2012 100 1,26 126

283

Kalio sulfatas 160 1,66 266 Kalio sulfatas 160 1,66 2662010 160 1,66 266 2010 160 1,66 2662011 160 1,66 266 2011 160 1,66 266

2012 160 1,66 266 2012 160 1,66 266





Kaina, Lt/kg


Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Signum 1,00 262 262 Signum 1,00 262 2622010 1,00 262 262 2010 1,00 262 2622011 1,00 262 262 2011 1,00 262 262


2010 2,50 10,5 26 2010 2,50 10,5 262011 2,50 10,5 26 2011 2,50 10,5 26

2012 2,50 10,5 26 2012 2,50 10,5 26Dithane 2,00 30,0 60 Dithane 2,00 30,0 60

2010 2,00 30,0 60 2010 2,00 30,0 602011 2,00 30,0 60 2011 2,00 30,0 60

2012 2,00 30,0 60 2012 2,00 30,0 60Efektorius 1,00 148 148 Efektorius 1,00 148 148

2010 1,00 148 148 2010 1,00 148 1482011 1,00 148 148 2011 1,00 148 148

284

2012 1,00 148 148 2012 1,00 148 148Actar 0,2 551 110 Actar 0,2 551 110

2010 0,2 551 110 2010 0,2 551 1102011 0,2 551 110 2011 0,2 551 110


2010 0,25 86 22 2010 0,25 86 222011 0,25 86 22 2011 0,25 86 22

2012 0,25 86 22 2012 0,25 86 22Karate Zeon 0,4 98 39 Iš viso 628

2010 0,4 98 39 2011 0,4 98 39

2012 0,4 98 39

Iš viso 667 Šaltiniai:1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos;4. Tręšimo rekomendacijos, 2011.

Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haDirvožemio tyrimai 20Lapų analizė 10Tręšimo planas 10Ėminių (dirvožemio) paėmimas 19Sertifikavimo išlaidos 74Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai

285

konsultacijoms mokymosi kursuose laiko patikroms informacijos paieškai


3 e. Šaltalankių, auginamų tausojančiame aplinką ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)


Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha

Šaltalankių auginimas Šaltalankiai 22483 Šaltalankių auginimas Šaltalankiai2175

5Trąšos (NPK) 652 Trąšos (NPK) 710 Augalų apsaugos produktai 667 Augalų apsaugos produktai 911 Sandorių sąnaudos 214

Iš viso131

9 22483 Iš viso183

5 2175

5


0Kompensacinė išmoka, Lt/ha 1244




Šaltalankių derlingumas, t/ha 7,10 Šaltalankių derlingumas, t/ha 6,43

286

2009 7,20 2009 6,602010 7,00 2010 6,20

2011 7,10 2011 6,50

Šaltalankių kaina, Lt/t 3167 Šaltalankių kaina, Lt/t 33822011 3000 2011 32002012 3500 2012 3745

2013 3000 2013 3200

Pajamos, Lt/ha 22483 Pajamos, Lt/ha 21755Šaltiniai: 1. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 2. Žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 3D-631 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2009 metais





patvirtinimo“.

Trąšos



Kaina, Lt/kg


Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha



2010 100 0,76 76 2010 300 0,76 2282011 100 1,00 100 2011 300 1,00 300

287

2012 100 1,26 126 2012 300 1,26 377Kalio sulfatas 160 1,66 266 Kalio sulfatas 160 1,66 266

2010 160 1,66 266 2010 160 1,66 2662011 160 1,66 266 2011 160 1,66 266

2012 160 1,66 266 2012 160 1,66 266





Kaina, Lt/kg


Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Signum 1,00 262 262 Signum 2,00 262 5242010 1,00 262 262 2010 2,00 262 5242011 1,00 262 262 2011 2,00 262 524


2010 2,50 10,5 26 2010 2,50 10,5 262011 2,50 10,5 26 2011 2,50 10,5 26

2012 2,50 10,5 26 2012 2,50 10,5 26Dithane 2,00 30,0 60 Dithane 2,00 30,0 60

2010 2,00 30,0 60 2010 2,00 30,0 602011 2,00 30,0 60 2011 2,00 30,0 60

2012 2,00 30,0 60 2012 2,00 30,0 60Efektorius 1,00 148 148 Efektorius 1,00 148 148

2010 1,00 148 148 2010 1,00 148 148

288

2011 1,00 148 148 2011 1,00 148 148

2012 1,00 148 148 2012 1,00 148 148Actar 0,2 551 110 Actar 0,2 551 110

2010 0,2 551 110 2010 0,2 551 1102011 0,2 551 110 2011 0,2 551 110


2010 0,25 86 22 2010 0,50 86 432011 0,25 86 22 2011 0,50 86 43

2012 0,25 86 22 2012 0,50 86 43Karate Zeon 0,4 98 39 Iš viso 911

2010 0,4 98 39 2011 0,4 98 39

2012 0,4 98 39

Iš viso 667 Šaltiniai:1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos;4. Tręšimo rekomendacijos, 2011.

Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haDirvožemio tyrimai 20Lapų analizė 10Tręšimo planas 10Ėminių (dirvožemio) paėmimas 19Sertifikavimo išlaidos 74Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69

289

detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose laiko patikroms informacijos paieškai


3 f. Braškių, auginamų tausojančiame aplinką ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas


Braškių auginimas Braškės Braškių auginimas Braškės

(10 t * 6667 Lt)

66667

(10 t * 6667 Lt)

64667

Rankų darbai 33982 Rankų darbai3398

2 Sodinamoji medžiaga 2813 Sodinamoji medžiaga 2813 Trąšos 1417 Trąšos 945 Augalų apsaugos produktai 2796 Augalų apsaugos produktai 2615 Sandorių sąnaudos 289

Iš viso 41008 6666

7 Iš viso4064

4 6466

7

Bendrasis pelnas, Lt/ha 2565

9 Bendrasis pelnas, Lt/ha 2402

3Kompensacinė išmoka, Lt/ha 1636Kompensacinė išmoka, EUR/ha 474



290

Tradicinis ūkininkavimas Tausojantis ūkininkavimasBraškių derlingumas, t/ha 10,00 Braškių derlingumas, t/ha 9,70

2009 10,00 2009 9,602010 10,00 2010 9,702011 10,00 2011 9,80

Braškių kaina, Lt/t 6667 Braškių kaina, Lt/t 66672009 6000 2009 60002010 6000 2010 60002011 8000 2011 8000

Pajamos, Lt/ha 66667 Pajamos, Lt/ha 64667Šaltinis: LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos.

Sodinamoji medžiaga

Pirkta 1/4Kiekis (pirkta) vnt./ha 2812,5Kaina (pirkimo) Lt/vnt. 1Vertė Lt/ha 2813Iš viso Lt/ha 2813




patvirtinimo“;4. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos.

Trąšos



Kaina, Lt/kg


Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

NPK -5-16-24; 800 1,45 1159 NPK -5-16-24; 500 1,45 7252010 800 1,28 1020 2010 500 1,28 6382011 800 1,42 1136 2011 500 1,42 710

291

2012 800 1,65 1322 2012 500 1,65 826Amonio salietra 150 0,99 148 Amonio salietra 100 0,99 99

2010 150 0,83 125 2010 100 0,83 832011 150 1,08 162 2011 100 1,08 1082012 150 1,05 157 2012 100 1,05 105

Ferticare 12 7,60 91 Ferticare 10 7,60 762010 12 7,60 91 2010 10 7,60 762011 12 7,60 91 2011 10 7,60 762012 12 7,60 91 2012 10 7,60 76

Tradebor 1 19,00 19 Tradebor 1 19,00 192010 1 19,00 19 2010 1 19,00 192011 1 19,00 19 2011 1 19,00 192012 1 19,00 19 2012 1 19,00 19

Iš viso 1417 Kalcio chloridas 15 1,80 27 2010 15 1,80 27 2011 15 1,80 27 2012 15 1,80 27 Iš viso 945

Šaltiniai:1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos;4. Tręšimo rekomendacijos, 2011.

Augalų apsaugos produktaiTradicinis ūkininkavimas Tausojantis ūkininkavimas


Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha Augalų apsaugos produktai Kiekis,

kg/haKaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Kanditas 0,20 220 44 Kanditas 0,40 220 882010 0,20 220 44 2010 0,40 220 882011 0,20 220 44 2011 0,40 220 882012 0,20 220 44 2012 0,40 220 88

Swich 2,00 418 836 Swich 2,00 418 8362010 2,0 418 836 2010 2,0 418 8362011 2,0 418 836 2011 2,0 418 8362012 2,0 418 836 2012 2,0 418 836

292

Signum 3,60 262 942 Signum 3,60 262 9422010 3,6 262 942 2010 3,6 262 9422011 3,6 262 942 2011 3,6 262 9422012 3,6 262 942 2012 3,6 262 942

Rovral Aquo 4,50 50 225 Rovral Aquo 3,00 50 1502010 4,5 50 225 2010 3,0 50 1502011 4,5 50 225 2011 3,0 50 1502012 4,5 50 225 2012 3,0 50 150

Karate 0,50 98 49 Karate Zeon 0,50 98 492010 0,5 98 49 2010 0,5 98 492011 0,5 99 50 2011 0,5 99 502012 0,5 97 49 2012 0,5 97 49

Vertimec 2,00 250 500 Vertimec 2,20 250 5502010 2,0 250 500 2010 2,2 250 5502011 2,0 250 500 2011 2,2 250 5502012 2,0 250 500 2012 2,2 250 550

Envidor 0,40 500 200 Iš viso 26152010 0,4 500 200 2011 0,4 500 200 2012 0,4 500 200


Rankų darbai

Rankų darbai Darbo trukmė, val. Dienos DU, Lt/val. Darbo kaina, Lt

Skynimas rankomis, 3 kartus 890 16,52 14702,8per dieną nuskinama 6 arai 1 ha per 133 val. Sodinimas, apdengimas plėvele, ravėjimas ir kt. 1167 16,52 19278,84Iš viso 2057 33982

293

Šaltiniai:1. Statistikos departamento duomenys, 2011–2013;2. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos.


Dirvožemio tyrimai 20Sertifikavimo išlaidos 188Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose laiko patikroms informacijos paieškai Iš viso 289

Šaltiniai: 1. Anketinių apklausų rezultatai;2. LAMMC filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenys, 2013;3. Statistikos departamento duomenys, 2011–2013;4. VšĮ „Ekoagros“ duomenys, 2013.

3 g. Morkų, auginamų tausojančiame aplinką ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas


Morkų auginimas Morkos 20029 Morkų auginimas Morkos 20029

Rankų darbai8115

6 26,85*747 Rankų darbai9 2602 26,85*747

Sėkla200

0 Sėkla 2000

Trąšos (NPK)101

3 Trąšos (NPK) 1013 Augalų apsaugos produktai 504 Augalų apsaugos produktai 414 Sandorių sąnaudos 219

8 Tradicinis ūkininkavimas rankų darbai: 1 kartas 70 val. 9 Tausojantis ūkininkavimas rankų darbai: 2,5 karto 157,5 val.

294

Iš viso467

3 20029 Iš viso 6248 20029Bendrasis pelnas, Lt/ha 15356 Bendrasis pelnas, Lt/ha 13780




Morkų derlingumas, t/ha 26,802009 24,372010 26,712011 29,32

Morkų kaina, Lt/t 7472009 7142010 7142011 814

Pajamos, Lt/ha 20029Šaltinis: LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos.

Sėkla

Pirkta 100 proc.Kiekis vnt./ha 1000000Kaina Lt/vnt. 0,002Vertė Lt/ha 2000Iš viso Lt/ha 2000





295

TrąšosTrąšos Kiekis, kg/ha Kaina, Lt/kg Vertė, Lt/haCropcare (NPK) 500 1,34 672

2010 500 1,19 5952011 500 1,42 7102012 500 1,42 710

Boramin Ca (3 kartus) 3 16,99 512010 3 16,99 512011 3 16,99 512012 3 16,99 51

Kalcio salietra 200 0,86 1712010 200 0,87 1742011 200 0,87 1742012 200 0,83 166

Final K (3 kartus) 4,5 26,43 1192010 4,5 26,43 1192011 4,5 26,43 1192012 4,5 26,43 119


Augalų apsaugos produktaiTradicinis ūkininkavimas Tausojantis ūkininkavimas


Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha


Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Folikūras (2 kartai) 2,0 70 140 Folikūras 1,0 70 702010 2,0 70 140 2010 1,0 70 702011 2,0 70 140 2011 1,0 70 702012 2,0 70 140 2012 1,0 70 70

Decis, ins. (2 kartai) 0,6 65 39 Decis, ins. 0,3 65 202010 0,6 63 38 2010 0,3 63 19

296

2011 0,6 67 40 2011 0,3 67 202012 0,6 65 39 2012 0,3 65 20

Amistar 0,8 183 146 Amistar 0,8 183 1462010 0,8 150 120 2010 0,8 150 1202011 0,8 175 140 2011 0,8 175 1402012 0,8 224 179 2012 0,8 224 179

Signum 1 175 175 Signum 1 175 1752010 1 175 175 2010 1 175 1752011 1 175 175 2011 1 175 1752012 1 175 175 2012 1 175 175

Fastakas 0,1 32 3 Fastakas 0,1 32 32010 0,1 32 3 2010 0,1 32 32011 0,1 32 3 2011 0,1 32 32012 0,1 32 3 2012 0,1 32 3




Šaltiniai: 1. Anketinių apklausų rezultatai;2. LAMMC filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenys, 2013;3. Statistikos departamento duomenys, 2011–2013;

297


3 h. Bulvių, auginamų tausojančiame aplinką ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas


Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ haBulvių auginimas Bulvės 10629 Bulvių auginimas Bulvės 9699Sodinamoji medžiaga 2583 Sodinamoji medžiaga 2981 Mineralinės trąšos (NPK) 2426 Trąšos 1749 Augalų apsaugos produktai 317 Augalų apsaugos produktai 265 Rankų darbas 556 Sandorių sąnaudos 209

Iš viso 5326 10629 Iš viso 5760 9699






Bulvių derlingumas, t/ha 16,78 Bulvių derlingumas, t/ha 15,042009 17,33 2009 15,532010 16,52 2010 14,80

2011 16,50 2011 14,78

Bulvių kaina, Lt/t 633 Bulvių kaina, Lt/t 6452009 560 2009 5602010 660 2010 685

298

2011 680 2011 690

Pajamos, Lt/ha 10629 Pajamos, Lt/ha 9699Šaltiniai: 1. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 2. Statistikos departamento duomenys, 2009–2011;3. LAEI leidinys „Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys)“, 2009–2011.



Pirkta 1/3, savos gamybos 2/3 Pirkta 1/3, savos gamybos 2/3Kiekis (pirkta) kg/ha 850 Kiekis (pirkta) kg/ha 1000Kaina (pirkimo) Lt/t 1650 Kaina (pirkimo) Lt/t 1650Kiekis (savos gamybos) kg/ha 1980 Kiekis (savos gamybos) kg/ha 2300Savikaina Lt/t 470 Savikaina Lt/t 470Vertė Lt/ha 2333 Vertė Lt/ha 2731Sėklos mirkymas Lt/ha 250 Sėklos mirkymas Lt/ha 250

Iš viso Lt/ha 2583 Iš viso Lt/ha 2981Šaltiniai:1. Žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais




Trąšos



Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha Trąšos Kiekis,

kg/haKaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Yara Mila Complex12-11-18 ++mikro 1000 1,96 1960


2010 1000 1,96 1960 2010 700 1,96 1372

299

2011 1000 1,96 1960 2011 700 1,96 1372

2012 1000 1,96 1960 2012 700 1,96 1372Kalcio salietra laukams 304 1,08 329 Kalcio salietra laukams 222 1,08 241

2010 304 1,00 304 2010 222 1,00 2222011 304 1,10 334 2011 222 1,10 244

2012 304 1,15 350 2012 222 1,15 255Ferticare 14 11 24 +mikro 25 5,47 137 Ferticare 14 11 24 +mikro 25 5,47 137

2010 25 5,40 135 2010 25 5,40 1352011 25 5,40 135 2011 25 5,40 135

2012 25 5,60 140 2012 25 5,60 140





Kaina, Lt/kg


Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Dithane NT 75; fungicidas 4,0 25 100 Dithane NT 75 4,0 25 1002010 4,0 24 96 2010 4,0 24 962011 4,0 25 100 2011 4,0 25 100

2012 4,0 26 104 2012 4,0 26 104Acrobat Plus; fungicidas 2,0 61 124 Acrobat Plus 2,0 61 124

2010 2,0 61 122 2010 2,0 61 1222011 2,0 63 126 2011 2,0 63 126

2012 2,0 62 124 2012 2,0 62 124Funguranas; fungicidas 5,00 10,5 53 Mistral 0,5 82 41

300

2010 5,00 10,5 53 2010 0,5 79 402011 5,00 10,5 53 2011 0,5 82 41

2012 5,00 10,5 53 2012 0,5 82 41Mistral; herbicidas 0,5 82 41 Iš viso 265

2010 0,5 79 402011 0,5 82 41

2012 0,5 82 41


Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haDirvožemio agrocheminiai tyrimai 45Mikroelementų tyrimai dirvožemyje 12Sertifikavimo išlaidos 71Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose laiko patikroms


Iš viso 209Šaltiniai: 1. Anketinių apklausų rezultatai;2. LAMMC filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenys, 2013;3. Statistikos departamento duomenys, 2011–2013;

301


4 PRIEDAS

4 a. Arklių išsaugojimo kompensacinės išmokos apskaičiavimas

Įprasta praktika Retų veislių auginimas

Išlaidos, Lt/arkliui Pajamos, Lt/arkliui

Išlaidos, Lt/arkliui Pajamos, Lt/arkliui

Darbo užmokestis (bruto) ir socialinio draudimo įmokos

2957

Už parduotus arklius

1275

Darbo užmokestis (bruto) ir socialinio draudimo įmokos 2957

Už parduotus arklius 1275

Pašarai 1676

Pašarai1676

Medikamentai, vet. paslaugos ir kitos išlaidos 328

Medikamentai, vet. paslaugos ir kitos išlaidos 882

Sandorių sąnaudos 200 Sandorių sąnaudos 338

Iš viso516

1 127

5 Iš viso 5853 1275

Išlaidų skirtumas 692 Pajamų skirtumas 0

Kompensacinė išmoka, Lt/arkliui 692Kompensacinė išmoka, EUR/arkliui 201

Šaltinis: LAEI skaičiavimai. *Kitos kintamosios išlaidos:kanopų ir nagų karpymas, įvairios paslaugos, įsagai, druska, ir kt.

PagrindimasPajamos už parduotus arklius

Arklių grupė Kiekis, vnt. Vertė, LtBrokuota kumelė 1 983Kumelaitė 1 495Kumeliukas 1 433

Iš viso, Lt/arkliui 1275Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

302

Arklių kainos Arklių grupė 2011 2012 2013 Vidutiniškai 2011–2013

Kumelė, Lt/vnt. 5500 5500 3750 4917Kumelaitė, Lt/vnt. 1430 1430 855 1238Kumeliukas, Lt/vnt. 1250 1250 750 1083

Šaltiniai: 1. Žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais patvirtinimo“;2. Žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. 3D-916 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2012 metais patvirtinimo“;3. Žemės ūkio ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 3D-930 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2013 metais patvirtinimo“.

Pašarų suvartojimas pagal arklių grupes vidutiniškai per metus

Pašarų rūšis Kumelės Kumeliukai iki 1 m. Kumeliukai 1-2 m. Kumeliukai 2-3 m.

Šienas, kg 2520 1450 1470 2000Kaina, Lt/kg 0,22 0,22 0,22 0,22Vertė, Lt 557 320 325 442Avižos, kg 1050 600 250 912Kaina, Lt/kg 0,39 0,39 0,39 0,39Vertė, Lt 413 236 98 359Koncentruotieji pašarai, kg 73 73 73 73Kaina, Lt/kg 1,17 1,17 1,17 1,17Vertė, Lt 85 85 85 85Sultingi pašarai, kg 1050 840Kaina, Lt/kg 0,10 0,10 0,10 0,10Vertė, Lt 102 0 0 82Druska, kg 8,5 4 5 10Kaina, Lt/kg 1,73 1,73 1,73 1,73Vertė, Lt 15 7 9 17Šiaudai, kg 850 350 450 560Kaina, Lt/kg 0,04 0,04 0,04 0,04Vertė, Lt 34 14 18 23

303

Žolė, kg 6200 3500 4650 5000Kaina, Lt/kg 0,06 0,06 0,06 0,06Vertė, Lt 372 210 279 300Iš viso vertė, Lt 1578 872 814 1307

Šaltiniai: 1. Žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais



patvirtinimo“;4.Lietuvos SMU Gyvulininkystės instituto duomenys, 2013.

Pašarų kaina, Lt/t

Pašarų rūšis 2011 2012 2013 Vidutiniškai 2011-2013 m.

Šienas 215 220 227,5 220,8Žalioji masė 60 60 60 60,0Avižos 330 380 470 393,3Silosas 90 97,5 105 97,5Koncentruotieji pašarai 1025 1050 1425 1166,7Šiaudai 35 40 46 40,3Druska 1730 1730 1730 1730,0

Šaltiniai: 1. Žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais patvirtinimo“;2. Žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. 3D-916 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2012 metais patvirtinimo“. 3. Žemės ūkio ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 3D-930 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2013 metais patvirtinimo“.

Pašarų vertės apskaičiavimas*

Arklių grupė Iš viso vertė, Lt/arkliui 1 2 3 4 5 Vidutiniška

iKumelės 1578 1578,0 1578,0 1578,0 1578,0 1578,0 1578kumeliukai iki 1 m. 872 436,2 218,1 262kumeliukai 1-2 m. 814 407,0 421,6 331

304

kumeliukai 2-3 m. 1307 326,8 530,3 343Pašarų vertė, Lt/arkliui 1676

*Per penkerius metus kumelė atsiveda 2 kumeliukus, kuriems pagal amžių apskaičiuotas pašarų racionas.Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

Darbo laikas Pagalbiniai darbininkai (arklių šėrimas)

Kiekvienos dienos darbai: I II III IV V VI VIIIš viso,

min.Iš viso,

val.· lovių ir girdyklų valymas rankiniu būdu 0,30min. 30 30 30 30 30 30 30 210 3,5· rytinis arklių šėrimas ir girdymas rankiniu būdu 2val. 120 120 120 120 120 120 120 840 14,0· arklių išleidimas ir suvarymas mocionui ir suvarymas 1,0val. 60 60 60 60 60 60 60 420 7,0· mėšlo valymas (nuo pakylos) rankiniu būdu 1val. 60 60 60 60 60 60 60 420 7,0· ūkio darbai 40min. 40 40 40 40 40 40 40 280 4,7· vakarinis arklių šėrimas rankiniu būdu 2val. 120 120 120 120 120 120 120 840 14,0· kumelių rujos nustatymas ir kergimas 10 min. 10 10 10 10 10 10 10 70 1,2Savaitiniai darbai arba sezoniniai darbai: · kraiko ir pašarų atsivežimas į tvartą 2val. per savaitę (2žm.x120min) 120 120 240 4,0

· mėšlo stumdymas ir kreikimas 3val. per savaitę (2žm.x180min) 360 360 6,0

· vakcinacija 30min. per savaitę vienam žmogui (3žm.x30min) 90 90 1,5· kanopų apipjaustymas 0,30min. per savaitę (4žm.x30) 120 120 2,0· kraujo ėmimas 30min. per savaitę (3žm x30min.) 90 90 1,5· gardų remontas ir ganyklų aptvėrimas 80min per sav. 80 80 1,3Iš viso darbai, min. 560 800 530 560 560 530 520 4060

Iš viso darbai, val. 9,3313,3

3 8,839,33 9,33

8,83

8,67 67,67 67,7

Iš viso darbo užmokestis, Lt/arkliui 745,24Šaltiniai:1.Lietuvos SMU Gyvulininkystės instituto duomenys, 2013;2.Statistikos departamento duomenys, 2011–2013.

TreniravimasArklių grupė 1 2 3 4 5 Iš visoJaunų kumeliukų (Eržilai iki 2 metų) mokymas (1 kumeliukas -0,5 val.) 125,5 125,5

305

Suaugusių eržilų (nuo 3metų ir daugiau) treniravimas (1 eržilui -1:30 val.) Jaunų eržilų (Eržilai iki 3 metų ) ruošimas vertinimui (1 eržilas -1:30 val.) 376,5 376,5 Iš viso treniravimas, val. per metus 125,5 376,5 125,5 376,5 200,8Iš viso treniravimas, vidutinis val. per metus skaičius/arkliui 133,9

Iš viso darbo užmokestis, Lt/arkliui 2211,4

8Šaltiniai:1.Lietuvos SMU Gyvulininkystės instituto duomenys, 2013;2.Statistikos departamento duomenys, 2011–2013.

Medikamentai, vet. paslaugos ir kitos išlaidos (retų veislių auginimas)1.Serologinis tyrimas 1 kartą metuose 36,52.Medikamentai nuo kirminų 2 kartus metuose 803.Vitaminai (A, AD3, B gr. komp, E su selenu,druska) 404.Medikamentai (raminantys dantų tvarkymui, kojų priežiūrai, antibiotikai) 1005.Skiepai nuo gripo, stabligės 666.Rentgeno nuotrauka 5207.Druska 40Iš viso, Lt/arkliui 882,5

Šaltiniai: Lietuvos SMU Gyvulininkystės instituto duomenys, 2013.

Sandorių sąnaudos, Lt/arkliuiĮprasta praktika Retų veislių auginimas

Išlaidos dėl prarasto laikoper metus prarandama 16 dienų

200 Išlaidos dėl prarasto laikoper metus prarandamos 26 dienos

338

Iš viso 200 Iš viso 338Šaltiniai:1.Anketinių apklausų rezultatai;2.Statistikos departamento duomenys, 2011–2013.

4 b. Galvijų išsaugojimo kompensacinės išmokos apskaičiavimas


Išlaidos, Lt/galvijui Pajamos, Lt/galvijui Išlaidos, Lt/galvijui Pajamos, Lt/galvijui

306


Už galvijų produkciją 3329


Už galvijų produkciją 2389

Pašarai 2363 Pašarai 1960 Medikamentai ir kitos išlaidos 116,4 Medikamentai ir kitos išlaidos 154 Sandorių sąnaudos 115 Iš viso 3442 3329 Iš viso 3193 2389

Išlaidų skirtumas -249 Pajamų skirtumas 940

Kompensacinė išmoka, Lt/galvijui 691Kompensacinė išmoka, EUR/galvijui 200


PagrindimasPajamos už parduotus galvijus ir pieną


Produkcijos rūšis Kiekis, t; vnt.; kg

Kaina, Lt/t; Lt/vnt.; Lt/kg Vertė, Lt Produkcijos

rūšisKiekis, t; vnt.;

kgKaina, Lt/t; Lt/vnt.;

Lt/kg Vertė, Lt

Mėsa 0,45 4200 1890 Mėsa 0,25 3583,3 895,8Veršelis 0,5 558,3 279,2 Veršelis 0,5 558,3 279,2Pienas 4913 0,8 4038,2 Pienas 3700 0,8 3041,4Išbrokuota karvė 0,2 1416,7 283,3 Išbrokuota karvė 0,14 1416,7 202,4Iš viso, Lt/galvijui 3329 Iš viso, Lt/galvijui 2389


Galvijų ir jų produkcijos kainosĮprasta praktika Retų veislių auginimas

Produkcijos rūšis 2011 2012 2013 Vidutinė Produkcijos rūšis 2011 2012 2013 VidutinėMėsa, Lt/t g. sv. 3900 4200 4500 4200 Mėsa, Lt/t g. sv. 3400 3450 3900 3583,3Veršelis, Lt/vnt. 525 550 600 558,3 Veršelis, Lt/vnt. 525 550 600 558,3Pienas, Lt/t 617 864 985 822,0 Pienas, Lt/t 617 864 985 822,0Išbrokuota karvė, Lt/vnt. 1350 1400 1500 1416,7 Išbrokuota karvė, Lt/vnt. 1350 1400 1500 1416,7

307




patvirtinimo“.

Darbo apmokėjimasDarbo laiko sąnaudos, val./galvijui 58,3Valandos DU, Lt/val. 16,52Iš viso, Lt/galvijui 963

Šaltiniai:1.Lietuvos SMU Gyvulininkystės instituto duomenys, 2013;2.Statistikos departamento duomenys, 2011–2013.

Vidutinis mėnesinis, dienos ir valandos DU

Rodiklis 2011 2012 2013 Vidutiniškai 2011-2013 Vidutiniškai 2011-2013 (su SODRA)

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt

2045,9 2102,9 2173,7 2107,50 2765,04

Dienos DU, Lt/dienai 100,76 132,19Valandos DU, Lt/val. 16,52

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys, 2011–2013.

Pašarų suvartojimas pagal galvijų grupes vidutiniškai per metus


Pašarų rūšis Karvės

Veršingos telyčios nuo

2 m.

Prieauglio šėrimas veislei

Prieauglio šėrimas mėsai

Veršeliai iki 6 mėn. Pašarų rūšis Karvė

s

Veršingos telyčios

nuo 2 m.

Prieauglio šėrimas veislei

Prieauglio šėrimas mėsai

Veršeliai iki 6 mėn.

Šienas/ šiaudai, kg 440 440 330 330 201 Šienas/ šiaudai, kg 440 440 330 330 201Kaina, Lt/kg 0,22 0,22 0,22 0,22 0,22 Kaina, Lt/kg 0,22 0,22 0,22 0,22 0,22Vertė, Lt 97 97 73 73 44 Vertė, Lt 97 97 73 73 44Žolė, kg 7830 7830 3890 3890 Žolė, kg 7830 7830 3890 3890

308

Kaina, Lt/kg 0,06 0,06 0,06 0,06 0,06 Kaina, Lt/kg 0,06 0,06 0,06 0,06 0,06Vertė, Lt 470 470 233 233 0 Vertė, Lt 470 470 233 233 0Šiaudai-kraikas, kg 850 850 650 650 350 Šiaudai-kraikas, kg 850 850 650 650 350Kaina, Lt/kg 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04 Kaina, Lt/kg 0,04 0,04 0,04 0,04 0,04Vertė, Lt 34 34 26 26 14 Vertė, Lt 34 34 26 26 14Kombinuoti paš. ir koncentratai, kg 1423 1423 704 704 132

Kombinuoti paš. ir koncentratai, kg 1112 1112 550 550 132

Kaina, Lt/kg 1,17 1,17 1,17 1,17 1,17 Kaina, Lt/kg 1,17 1,17 1,17 1,17 1,17Vertė, Lt 1661 1661 821 821 154 Vertė, Lt 1297 1297 642 642 154Pienas ar pieno pakaitalas, kg 350 250

Pienas ar pieno pakaitalas, kg 350 250

Kaina, Lt/kg 0,63 0,63 Kaina, Lt/kg 0,63 0,63Vertė, Lt 222 158 Vertė, Lt 222 158

Silosas, kg1070

1 10701 3430 3430 500 Silosas, kg 8360 8360 2680 2680 500Kaina, Lt/kg 0,10 0,10 0,10 0,10 0,10 Kaina, Lt/kg 0,10 0,10 0,10 0,10 0,10Vertė, Lt 1043 1043 334 334 49 Vertė, Lt 815 815 261 261 49Iš viso vertė, Lt/vnt. 3305 3305 1488 1710 420 Iš viso vertė, Lt/vnt. 2714 2714 1235 1457 420






Pašarų rūšis 2011 2012 2013 Vidutiniškai 2011-2013

Šienas 215 220 228 221Žalioji masė 60 60 60 60Avižos 330 380 470 393

309

Silosas 90 97,5 105 98Koncentruotieji pašarai 1025 1050 1425 1167Šiaudai 35 40 46 40Druska 1730 1730 1730 1730




patvirtinimo“.

Pašarų vertės apskaičiavimas Įprasta praktika Retų veislių auginimas

Galvijų grupė Vidutiniškai Galvijų grupė Vidutiniškai

Karvės 3305 Karvės 2714Veršingos telyčios nuo 2 m. Veršingos telyčios nuo 2 m.Prieauglio šėrimas veislei Prieauglio šėrimas veislei 808Prieauglio šėrimas mėsai 1197 Prieauglio šėrimas mėsaiVeršiai nuo 6 iki 2 metų Veršiai nuo 6 iki 2 metųVeršeliai iki 6 mėn. 105 Veršeliai iki 6 mėn. 105Pašarų vertė, Lt/galvijui 2363 Pašarų vertė, Lt/galvijui vidutiniškai per metus 1960


Išlaidos medikamentams ir kitos išlaidos (įprasta praktika)

Metai Medikamentai Kitos išlaidos

2009 52 242010 61 352011 102 75Vidutiniškai 71,7 44,7

Šaltinis: LAEI leidinys „Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys“, 2009–2011.

Sandorių sąnaudos, Lt/galvijui

310

Išlaidos dėl prarasto laikoper metus prarandama 5,3 dienos 114,5

Iš viso 114,5Šaltiniai:1.Anketinių apklausų rezultatai;2.Statistikos departamento duomenys, 2011–2013.

4 c. Kiaulių išsaugojimo kompensacinės išmokos apskaičiavimas

Įprasta praktika Retų veislių auginimasIšlaidos, Lt/kiaulei Pajamos, Lt/kiaulei Išlaidos, Lt/kiaulei Pajamos, Lt/kiaulei

Darbo užmokestis (bruto) ir socialinio draudimo įmokos 193 Už kiaulių produkciją

Darbo užmokestis (bruto) ir socialinio draudimo įmokos 193 Už kiaulių produkciją

Pašarai 1812

Paršeliai (2 kartai * 8 paršeliai)

2427

Pašarai1772

Paršeliai (2 kartai * 7 paršeliai)

2123

Medikamentai 140 Mėsa (0,2 t * 3856 Lt/t)/3 257 Medikamentai 120

Mėsa (0,16 t * 3856 Lt/t)/3 206


Iš viso214

6 2684 Iš viso 2101 2329Išlaidų skirtumas –45 Pajamų skirtumas 355Kompensacinė išmoka, Lt/kiaulei 310Kompensacinė išmoka, EUR/kiaulei 90


Pagrindimas

Pajamos už parduotas kiaules


Kiaulių grupė Kiekis, vnt.; t Kaina, Lt/vnt.; Lt/t Vertė, Lt Kiaulių grupė Kiekis, vnt.; t Kaina, Lt/vnt.;

Lt/t Vertė, Lt

Paršeliai 16 151,7 2426,7 Paršeliai 14 151,7 2123,3

Penimos kiaulės 0,2 3856,0 257,1 Penimos kiaulės 0,16 3856,0 205,7

311

Iš viso 2683,7 Iš viso 2329,0


Kiaulių ir jų produkcijos kainos Produkcijos rūšis 2011 2012 2013 Vidutinė

Paršelis, Lt/vnt. 150 150 155 151,7

2009 2010 2011 Vidutinė

Kiaulės mėsa, g.sv., Lt/t 4003 3589 3976 3856,0

Šaltiniai: 1. Žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 3D-631 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2009 metais





patvirtinimo“.

Darbo apmokėjimasMetinės darbo laiko sąnaudos, val./kiaulė 12Darbo užmokestis, Lt/val. 16,52Darbo užmokestis, Lt/kiaulė 193

Šaltiniai: 1.Lietuvos SMU Gyvulininkystės instituto duomenys, 2013;2.Statistikos departamento duomenys, 2011–2013.



312


2045,9 2102,9 2173,7 2107,50 2765,04

DU, Lt/dienai 100,76 132,19Valandos DU, Lt/val. 16,52


Pašarų suvartojimas pagal kiaulių grupes vidutiniškai per metus

Pašarų rūšis Paršelis 10 - 60 d. Pagrindinės paršavedės

Kombinuoti paš. ir koncentratai, kg 15,0 1230,0Kaina, Lt/kg 1,2 1,2Vertė, Lt 17,5 1435,0Žolė, kg 240,0Kaina, Lt/kg 0,1 0,1Vertė, Lt 0,0 14,4Šiaudai-kraikas, kg 60,0 1095,0Kaina, Lt/kg 0,0 0,0Vertė, Lt 2,4 44,2Iš viso vertė, Lt 19,9 1493,6




patvirtinimo“.4.Lietuvos SMU Gyvulininkystės instituto duomenys, 2013.



Žalioji masė 60 60 60 60Koncentruotieji pašarai 1025 1050 1425 1167

313

Šiaudai 35 40 46 40Šaltiniai: 1. Žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais



patvirtinimo“.

Pašarų vertės apskaičiavimasĮprasta praktika Retų veislių auginimas

Kiaulių grupė Pašarų vertė, Lt/vnt.

Kiaulių skaičius,

vnt.

Vidutiniškai, Lt Kiaulių grupė

Pašarų vertė, Lt/vnt.

Kiaulių skaičius,

vnt.

Vidutiniškai, Lt

Paršelis 10 - 60 d. 19,92 16 319 Paršelis 10 - 60 d. 19,92 14 279Pagrindinė paršavedė 1493,565 1 1494 Pagrindinė paršavedė 1493,565 1 1494Iš viso, Lt/kiaulei 1812 Iš viso, Lt/kiaulei 1772


Sandorių sąnaudos, Lt/kiauleiIšlaidos dėl prarasto laikoper metus prarandamos 2 dienos 15,27


4 d. Avių išsaugojimo kompensacinės išmokos apskaičiavimas

Įprasta praktika Retų veislių auginimasIšlaidos, Lt/aviai Pajamos, Lt/aviai Išlaidos, Lt/aviai Pajamos, Lt/aviai


Už avių produkciją

Darbo užmokestis (bruto) ir socialinio draudimo įmokos 282 Už avių produkciją

Pašarai 488 Už mėsą (avis) 86,5 Pašarai 488 Už mėsą (avis) 57,7

Medikamentai 40 Už mėsą (ėriukai) 360,6 Medikamentai 70 Už mėsą (ėriukai) 331,7

314

Sandorių sąnaudos 16,2 Sandorių sąnaudos 25,2 Iš viso 826 447 Iš viso 865 389

Išlaidų skirtumas 39Pajamų skirtumas 58

Kompensacinė išmoka, Lt/aviai 97Kompensacinė išmoka, EUR/aviai 28


PagrindimasPajamos


Avių produkcija Kiekis, t Kaina, Lt/t Vertė,

Lt/metai Avių produkcija Kiekis, t Kaina, Lt/t Vertė, Lt/metai

Mėsa (du ėriukai) 0,05 7211,8 360,6 Mėsa (du ėriukai) 0,046 7211,8 331,7

Mėsa (avis) 0,06 7211,8 432,7 Mėsa (avis) 0,04 7211,8 288,5

Iš viso vienai aviai 793 Iš viso vienai aviai 620Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

Avienos kainos 2009 2010 2011 Vidutinė

Mėsa, Lt/t 6525 7785 7325,5 7211,8

Šaltiniai: 1. Žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 3D-631 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2009 metais



patvirtinimo“;

Darbo apmokėjimasDarbo užmokestis, Lt/aviai 282Darbo laiko sąnaudos, val./banda/sav. 29

315

Savaičių skaičius, vnt./metai 53Metinės darbo laiko sąnaudos, val./banda 1533Avių skaičius 90Metinės darbo laiko sąnaudos, val./avis 17Darbo užmokestis, Lt/val. 16,52





2045,9 2102,9 2173,7 2107,50 2765,04



Darbo laikas

Pagalbiniai darbininkai ( avių šėrimas) I II III IV V VI VII Iš viso, min.Iš viso,

val.Avidė lovių valymas ir šėrimas rankiniu būdu 2 val. 120 120 120 120 120 120 120 840 14,0ūkiniai darbai 0,30 val. 30 30 30 30 30 30 30 210 3,5Iš viso 17,5Savaitiniai arba sezoniniai darbai:ėriavedžių ėriavimasis, ėriukų priėmimas, girdymas, priežiūra 280min.per sav. 40 40 40 40 40 40 40 280 4,7 kraiko ir pašarų atsivežimas į tvartą 35min. Per sav. (2žm.x35min.) 70 70 1,2mėšlo valymas rankiniu būdu 3011min. per metus.(4žm.x3011min=12045min.: 365dien.=33min.) 33 33 33 33 33 33 33 231 3,9 kirpimas 15,2val. (15,2val.x 6žm.=91,2val x60min.=5475min.:365dienų =15min.) 15 15 15 15 15 15 15 105 1,8Iš viso 11,4

Šaltinis: Lietuvos SMU Gyvulininkystės instituto duomenys, 2013.

316

Ėriavedės su prieaugliu iki 6 mėn. pašarų suvartojimas vidutiniškai per metus

Pašarų rūšis Ėriavedė su prieaugliu iki 6 mėn.

Šienas, kg 330Kaina, Lt/kg 0,22Vertė, Lt 73Avižos, kg 158Kaina, Lt/kg 0,39Vertė, Lt 62Žolė, kg 2500Kaina, Lt/kg 0,06Vertė, Lt 150Druska, kg 3,65Kaina, Lt/kg 1,73Vertė, Lt 6Šiaudai, kg 180Kaina, Lt/kg 0,04Vertė, Lt 7Kombinuoti paš., kg 100Kaina, Lt/kg 1,17Vertė, Lt 117Silosas, kg 750Kaina, Lt/kg 0,10Vertė, Lt 73Iš viso vertė, Lt 488,39






317


Šienas 215 220 228 221Žalioji masė 60 60 60 60Avižos 330 380 470 393Silosas 90 97,5 105 98Koncentruotieji pašarai 1025 1050 1425 1167Šiaudai 35 40 46 40Druska 1730 1730 1730 1730




patvirtinimo“.

Pašarų vertės apskaičiavimas

Avių grupė Vertė, Lt/aviai

Ėriavedės su prieaugliu iki 6 mėn. 488

Iš viso 488Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

Sandorių sąnaudos (retų veislių auginimas), Lt/aviai

Išlaidos dėl prarasto laikoper metus prarandama 17 dienų 25,2


4 e. Vištinių žąsų išsaugojimo kompensacinės išmokos apskaičiavimas

318

Įprasta praktika Retų veislių auginimasIšlaidos, Lt/žąsiai Pajamos, Lt/žąsiai Išlaidos, Lt/žąsiai Pajamos, Lt/žąsiai


Žąsų produkcija

Darbo užmokestis (bruto) ir socialinio draudimo įmokos 84 Žąsų produkcija

Pašarai 59 Mėsa 58,3 Pašarai 59 Mėsa 44,0Medikamentai 17,5 Kiaušiniai 186,7 Medikamentai 17,5 Kiaušiniai 186,7

Sandorių sąnaudos 2,79 Iš viso 160 245 Iš viso 163 230,7

Išlaidų skirtumas 3Pajamų skirtumas 14

Kompensacinė išmoka, Lt/žąsiai 17Kompensacinė išmoka, EUR/žąsiai 5


Pagrindimas

Pajamos už parduotą žąsų produkciją

Įprasta praktika Retų veislių auginimasProdukcijos

rūšisKiekis, kg; vnt.

Kaina, Lt/kg; Lt/vnt. Vertė, Lt/metai Produkcijos

rūšis Kiekis, kg; vnt. Kaina, Lt/kg; Lt/vnt. Vertė, Lt/metai

Išbrokuota žąsis5 11,7 58,3

Išbrokuota žąsis4 11,0 44,0

Kiaušiniai40 4,7 186,7

Kiaušiniai40 4,7 186,7

Iš viso vienai žąsiai 245 Iš viso vienai žąsiai 230,7Šaltinis: LAEI skaičiavimai.

Žąsų ir jų produkcijos kainosĮprasta praktika Retų veislių auginimas

Produkcijos rūšis 2011 2012 2013 Vidutinė Produkcijos rūšis 2011 2012 2013 Vidutinė

Žąsis, Lt/kg11 12 12 11,7

Žąsis, Lt/kg11 11 11

11,0

319

Kiaušiniai, Lt/vnt.5 4 5 4,7

Kiaušiniai, Lt/vnt.5 4 5 4,7




patvirtinimo“.

Darbo apmokėjimasDarbo laiko sąnaudos, val./banda/sav. 38Darbo laiko sąnaudos, val./banda/metai 43Savaičių skaičius, vnt./metai 53Metinės darbo laiko sąnaudos, val./banda 2041Žąsų skaičius 400Metinės darbo laiko sąnaudos, val./žąsis 5Darbo užmokestis, Lt/val. 16,52Darbo užmokestis, Lt/žąsiai 84





2045,9 2102,9 2173,7 2107,50 2765,04



Darbo laikas

Pagalbiniai darbininkai ( žąsų šėrimas) I II III IV V VI VIIIš viso,

min.Iš viso,

val.Žąsidė

320

· lovių valymas rankiniu būdu 0,30min. 30,0 30,0 30,0 30,0 30,0 30,0 30,0 210,0 3,5

· rytinis žąsų šėrimas ir girdymas rankiniu būdu 2val.160,

0160,

0160,

0160,

0160,

0160,

0160,

0 1120,0 18,7· išleidimas į lauką ir suvarymas į tvartą 0,30min. 30,0 30,0 30,0 30,0 30,0 30,0 30,0 210,0 3,5· kreikimas 0,30min. 30,0 30,0 30,0 30,0 30,0 30,0 30,0 210,0 3,5· ūkiniai darbai 30min 30,0 30,0 30,0 30,0 30,0 30,0 30,0 210,0 3,5Savaitiniai arba sezoniniai darbai: 0,0 0,0Žąsidė 0,0 0,0· kiaušinių rinkimas ir registravimas 30val. per metus 5,0 5,0 5,0 5,0 5,0 5,0 5,0 35,0 0,6· kraiko ir pašarų atsivežimas į tvartą 52 val. per metus 9,0 9,0 9,0 9,0 9,0 9,0 9,0 63,0 1,1· mėšlo išvežimas ir kreikimas rankiniu būdu (žąsidė) 24val. per metus 4,0 4,0 4,0 4,0 4,0 4,0 4,0 28,0 0,5· žolės pjovimas 150 val. per metus 25,0 25,0 25,0 25,0 25,0 25,0 25,0 175,0 2,9Iš viso 37,7


Žąsiukų perinimas (Vienas inkubatorius - 200 kiaušinių): Laiko poreikis, val.Kiaušinių svėrimas, valymas - 2 val. 2Vartymas (rankinis ir drėkinimas) 30 min. x 2 kartus vieno inkubatorius 11-20 dienos 20 min. vėsinimas (1 kartą per dieną, 621-28 dienos 20 min. vėsinimas(2-3 kartai) 6,2529- 34 skilimas (5 kartus per dieną - 2 val. ) 1010 d. - kiaušinių ovoskopavimas 1 val. . 123 d. - kiaušinių ovoskopavimas 1 val. . 125 d. perkėlimas į peryklą 1 val. 1Vienadienių žąsiukų svėrimas, ženklinimas - 3 val. 3Neišsiritusių kiaušinių tikrinimas -1 val. 1Dezinfekcija inkubatorius, patalpos - 4 val. 4Žąsų laikymas augintuvėje 2-3 dienos (lesinimas, valymas) -3 kartus per dieną - 0,5- 1 val. 7Iš viso 43,25


1–2 metų žąsies pašarų suvartojimas vidutiniškai per metus

Pašarų rūšis 1–2 metų žąsis

321

Avižos, kg 48Kaina, Lt/kg 0,39Vertė, Lt 18,88Žolė, kg 60Kaina, Lt/kg 0,06Vertė, Lt 3,60Kombinuoti pašarai, kg 5Kaina, Lt/kg 1,17Vertė, Lt 5,83Šiaudai, kg 10Kaina, Lt/kg 0,04Vertė, Lt 0,40Išspaudos, kg 4Kaina, Lt/kg 0,02Vertė, Lt 0,09Valg. druska, kg 0,3Kaina, Lt/kg 1,73Vertė, Lt 0,52Iš viso vertė, Lt/vnt. 29







Šienas 215 220 228 221Žalioji masė 60 60 60 60Avižos 330 380 470 393Silosas 90 97,5 105 98

322

Koncentruotieji pašarai 1025 1050 1425 1167Šiaudai 35 40 46 40Cukrinių runkelių lapai 22,5 22,5 23 23Druska 1730 1730 1730 1730




patvirtinimo“.

Pašarų vertės apskaičiavimas

Žąsų grupė Vertė, Lt/žąsiai

2-metų 29,31- metų 29,3Iš viso 58,6


Sandorių sąnaudos, Lt/žąsiaiIšlaidos dėl prarasto laikoper metus prarandamos 8 dienos 2,79


5 PRIEDAS

5 a Ekologiniuose ūkiuose auginamų augalų pasėliai, ha

Pasėlis 2009 2010 2011 2009-2011Iš viso pasėliai ariamoje žemėje 81.352 77.260 79306 80578

323

Javai (įskaitant ryžius) 54.538 48.220 36.757 50695Javai (neįskaitant ryžių) 54.538 48.220 36.757 50695Kviečiai iš viso 8.149 8.627 9.378 8718Minkštieji kviečiai 8.149 8.627 9.378 8718Miežiai 5.928 0 4.139 5034Rugiai 20.890 14.554 7.804 14416Avižos 7.083 6.147 5.476 6235Kvietrugiai 7.832 7.237 7534,5 7535Kiti javai 4.657 11.656 9.959 8757Ankštiniai augalai 24.238 22.709 18.721 21889Šakniavaisiai 311 325 322 320Bulvės 299 268 255 274Kiti šakniavaisiai 13 57 67 46Techninės kultūros 1.249 4.861 13.056 6577Aliejiniai augalai 598 1.724 1.202 1362Saulėgrąžos 0 5 21 13Sojos 0 0 268 268Rapsai 595 1.719 891 1068Kiti aliejiniai augalai 3 0 22 13Tabakas 0 0 1 1Pluoštiniai augalai 2 28 21 17Kitos techninės kultūros 649 3.109 11.832 5197Šviežios daržovės, braškės 83 88 89 90Kopūstinės daržovės iš viso 4 5 4 7Kopūstai 1 0 4 3Kiti 3 5 0 4Vaisiai ir daržovės 24 23 17 22Braškės 23 22 16 20Kiti 0 1 2 2Šakniavaisiai ir gumbavaisiai 9 7 9 10Morkos 5 4 7 5Česnakai 1 1 1 1

324

Svogūnai 3 2 2 2Kiti 1 0 0 1Ankštiniai augalai 2 1 0 2Pupelės 2 1 0 2Kiti 45 51 59 52Žalieji pašarai 932 1.057 1.035 1008Vienmečiai žalieji pašarai 115 493 498 369Kukurūzai pašarui 115 65 125 102Kiti žalieji pašarai 0 428 373 267Vienmetės pievos ir ganyklos 817 564 537 639Daugiametės žolės 19.514 19.979 23.580 21024Daugiametės pievos ir ganyklos 19.514 19.979 23.580 21024Daugiamečiai augalai 4.347 4.475 5850 4247Vaisiai ir uogos 4.347 4.475 3.856 4247Vaisiai 1.055 1.202 1.057 1126Sėklavaisiai ir kaulavaisiai 743 802 774 774Sėklavaisiai 710 788 761 753Obuoliai 687 763 743 731Kriaušės 23 25 18 22Kaulavaisiai 34 15 13 21Vyšnios 3 2 1 2Slyvos 31 13 12 19Riešutai 67 127 67 87Kiti 245 273 215 244Minkštieji vaisiai 3.292 3.273 2.799 3121Pūdymas dalis sėjomainoje (įskaitant žalią mėšlą) 846 1.510 1.995 1450Iš viso 106.060 103.225 99.410 107300

Šaltinis: Eurostat duomenys, 2009–2011.

5 b. Miežių, auginamų ekologinės gamybos ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)

Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimas

Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ ha

325

Miežių auginimas Grūdai142

6 Miežių auginimas Grūdai137

2 Derlingumas 3,10 t/ha Sandorių sąnaudos 144 Derlingumas 2,34 t/ha

Kaina 460 Lt/t Sideracinis pūdymas10 525 Kaina 588 Lt/t

Sėkla197 Sėkla 232

Trąšos (NPK)538 Trąšos ekologiniams ūkiams 859


Iš viso875

1426 Iš viso

1760

1372





Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasMiežių derlingumas, t/ha 3,10 Miežių derlingumas, t/ha 2,34

2009 3,83 2009 2,622010 2,52 2010 2,26

2011 2,95 2011 2,13Miežių kaina, Lt/t 460 Miežių kaina, Lt/t 588

2009 317 2009 4662010 446 2010 493

2011 617 2011 804


10 Sideracinis pūdymas paskirstytas 5 m. (2100:4=525 Lt)

326

1. Statistikos departamento duomenys, 2009–2011;2. LAEI leidinys „Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys)“, 2009–2011; 3. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys, 2009–2011.

Sėkla

Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasPirkta 48 proc., savos gamybos 52 proc. Pirkta 26 proc., savos gamybos 74 proc.

Kiekis (pirkta) kg/ha 101 Kiekis (pirkta) kg/ha 71Kaina (pirkimo) Lt/t 1133 Kaina (pirkimo) Lt/t 1133Kiekis (savos gamybos) kg/ha 109 Kiekis (savos gamybos) kg/ha 202Savikaina Lt/t 736 Savikaina Lt/t 736Vertė Lt/ha 195 Vertė Lt/ha 229Beicavimas Lt/ha 2,73 Beicavimas Lt/ha 2,73





Trąšos


TrąšosKiekis, kg/ha Kaina, Lt/kg


Kiekis, kg/ha Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Amonio salietra 300 0,99 296 Physio mescal 200 1,65 3302010 300 0,83 249 2010 200 1,65 3302011 300 1,08 324 2011 200 1,65 3302012 300 1,05 314 2012 200 1,65 330

Kalio chloridas 100 1,42 142 Biocal 30 7,50 2252010 100 1,35 135 2010 30 7,50 225

327

2011 100 1,42 142 2011 30 7,50 2252012 100 1,50 150 2012 30 7,50 225

Superfosfatas 100 1,01 101 Žalia trąša 304,25 3042010 100 0,76 76 Iš viso 8592011 100 1,00 100 2012 100 1,26 126

Iš viso 538Šaltiniai:1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. Tręšimo rekomendacijos, 2011.


MCPA, l/ha 1,0Kaina, Lt/l 111Vertė, Lt/ha 111Insekt-Fury, l/ha 0,3Kaina, Lt/l 96,00Vertė, Lt/ha 29Iš viso 140

Šaltiniai:1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. Tręšimo rekomendacijos, 2011.

Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haDirvožemio tyrimai 20Sertifikavimo išlaidos 43Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms

328

mokymosi kursuose laiko patikroms



5 c. Kviečių, auginamų ekologinės gamybos ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)

Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasIšlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ ha

Kviečių auginimas Grūdai194

4 Kviečių auginimas Grūdai172

4 Derlingumas 3,62 t/ha Sandorių sąnaudos 144 Derlingumas 2,6 t/ha

Kaina 537 Lt/t Sideracinis pūdymas11 525 Kaina 663 Lt/t Sėkla 229 Sėkla 236Trąšos (NPK) 685 Trąšos ekologiniams ūkiams 859 Augalų apsaugos produktai 145

Iš viso105

8 194

4 Iš viso176

5 172

4Bendrasis pelnas, Lt/ha 886 Bendrasis pelnas, Lt/ha -41




Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasKviečių derlingumas, t/ha 3,63 Kviečių derlingumas, t/ha 2,6

2009 4,20 2009 3,42010 3,30 2010 2,3


329

2011 3,40 2011 2,0Kviečių kaina, Lt/t 537 Kviečių kaina, Lt/t 663

2009 396 2009 5562010 544 2010 5832011 671 2011 849



Sėkla


Kiekis (pirkta) kg/ha 96 Kiekis (pirkta) kg/ha 62Kaina (pirkimo) Lt/t 1500 Kaina (pirkimo) Lt/t 1500Kiekis (savos gamybos) kg/ha 104 Kiekis (savos gamybos) kg/ha 178Savikaina Lt/t 788 Savikaina Lt/t 788Vertė Lt/ha 226 Vertė Lt/ha 233Beicavimas Lt/ha 2,73 Beicavimas Lt/ha 2,73Iš viso Lt/ha 229 Iš viso Lt/ha 236





Trąšos ekologiniams ūkiams

Physio mescal, kg/ha 200Kaina, Lt/t 1650Vertė, Lt/ha 330

330

Biocal, kg/ha 30Kaina, Lt/kg 7,5Vertė, Lt/ha 225Žalia trąša (posėliniai augalai), Lt/ha 304Iš viso, Lt/ha 859





5 d. Kvietrugių, auginamų ekologinės gamybos ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)


Kvietrugių auginimas Grūdai 1175 Kvietrugių auginimas Grūdai131

9 (2,72t*432 Lt) Sandorių sąnaudos 144 (2,22 t*594Lt) Sideracinis pūdymas12 525


331




Iš viso737 1175 Iš viso

1815

1319

Bendrasis pelnas, Lt/ha 438 Bendrasis pelnas, Lt/ha -496Kompensacinė išmoka, Lt/ha 934Kompensacinė išmoka, EUR/ha 271



Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasKvietrugių derlingumas, t/ha 2,72 Kvietrugių derlingumas, t/ha 2,22

2009 4,56 2009 2,702010 3,44 2010 2,182011 3,43 2011 1,79

Kvietrugių kaina, Lt/t 432 Kvietrugių kaina, Lt/t 5942009 269 2009 5162010 471 2010 5522011 557 2011 715



Sėkla


332

Kiekis (pirkta) kg/ha 118 Kiekis (pirkta) kg/ha 202Kaina (pirkimo) Lt/t 1133 Kaina (pirkimo) Lt/t 1133Kiekis (savo gamybos) kg/ha 135 Kiekis (savos gamybos) kg/ha 73Savikaina Lt/t 750 Savikaina Lt/t 750Vertė Lt/ha 235 Vertė Lt/ha 284Beicavimas Lt/ha 2,73 Beicavimas Lt/ha 2,73Iš viso Lt/ha 238 Iš viso Lt/ha 286






Physio mescal, kg/ha 200Kaina, Lt/t 1650Vertė, Lt/ha 330Biocal, kg/ha 30Kaina, Lt/kg 7,5Vertė, Lt/ha 225Žalia trąša (posėliniai augalai), Lt/ha 304Iš viso, Lt/ha 859



Dirvožemio tyrimai 20Sertifikavimo išlaidos 43Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69

333

detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose laiko patikroms informacijos paieškai Iš viso 144


5 e. Žirnių, auginamų ekologinės gamybos ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)



Žirnių auginimas Žirniai105

0 Žirnių auginimas Žirniai 1160 (1,79 * 587 Lt) Sandorių sąnaudos 144 (1,52 t *763 Lt)

Sideracinis pūdymas 13 525Sėkla 588 Sėkla 882

Trąšos (NPK) 648 Trąšos ekologiniams ūkiams156

8 Augalų apsaugos produktai 395

Iš viso163

2 105

0 Iš viso311

9 1160

Bendrasis pelnas, Lt/ha -582 Bendrasis pelnas, Lt/ha -1958



Agronominis ir ekonominis pagrindimas


334

Pajamos

Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasŽirnių derlingumas, t/ha 1,79 Žirnių derlingumas, t/ha 1,52

2009 1,80 2009 1,532010 1,57 2010 1,33

2011 2 2011 1,70Žirnių kaina, Lt/t 587 Žirnių kaina, Lt/t 763

2009 530 2009 6892010 530 2010 689

2011 700 2011 910



Sėkla

Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasPirkta 100 proc. Pirkta 100 proc.

Kiekis kg/ha 240 Kiekis kg/ha 240Kaina Lt/t 2450 Kaina Lt/t 3675Vertė Lt/ha 588 Vertė Lt/ha 882





335

Trąšos


Trąšos Kiekis, kg/ha Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha Trąšos ekologiniams ūkiams Kiekis,

kg/haKaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Amonio salietra 59 0,99 58 Kalio magnezija 300 2,3 690Superfosfatas 350 1,009 353,2 2010 300 2,3 690Kalio chloridas 166,7 1,42 237 2011 300 2,3 690

Iš viso 648 2012 300 2,3 690Physio Mescal G18 350 1,65 578

2010 350 1,65 577,52011 350 1,65 577,5

2012 350 1,65 577,5Biokal 1 30 10 300

2010 30 10 3002011 30 10 300

2012 30 10 300

Iš viso 1568Šaltiniai:



MCPA (1,3-2l/ha) 1,5

Kaina, Lt/l 111Vertė, Lt/ha 167Fung-Allegro+ (1,0-1,5l/ha) 1,5Kaina, Lt/l 125,62Vertė, Lt/ha 188,43Insekt-Fury (0,1-0,3l/ha) 0,2

336

Kaina, Lt/l 96,00Vertė, Lt/ha 19Beicas-Maksim Star (1,5l/t) 0,32

Kaina, Lt/l 67,00

Vertė, Lt/ha 21,11

Iš viso, Lt/ha 395Šaltiniai:


Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haDirvožemio tyrimai 20Sertifikavimo išlaidos 43Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose laiko patikroms



5 f. Miežių sėklai, auginamų ekologinės gamybos ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)


337


Miežių sėklai auginimas Grūdai133

7 Miežių sėklai auginimas Grūdai119

4 Derlingumas 2,85 t/ha Sandorių sąnaudos 244 Derlingumas 2,26 t/ha Kaina 460 Lt/t Sideracinis pūdymas 14 525 Kaina 588 Lt/t




Iš viso847

1337 Iš viso

1941

1194



7



Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasMiežių derlingumas, t/ha 2,85 Miežių derlingumas, t/ha 2,26

2009 3,83 2009 2,52010 2,52 2010 2,2

2011 2,95 2011 2,1Miežių kaina, Lt/t 552 Miežių kaina, Lt/t 705

2009 380 2009 5592010 535 2010 592

2011 740 2011 965

Pajamos, Lt/ha 1337 Pajamos, Lt/ha 1194


338

Šaltiniai: 1. Statistikos departamento duomenys, 2009–2011;2. LAEI leidinys „Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys)“, 2009–2011; 3. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys, 2009–2011.

Sėkla


Kiekis kg/ha 210 Kiekis kg/ha 273Kaina elitas Lt/t 1133 Kaina Lt/t 1133Vertė Lt/ha 238 Vertė Lt/ha 309Beicavimas Lt/ha 2,73 Beicavimas Biojodžiu 1 Lt/ha 2,73






Physio mescal, kg/ha 200Kaina, Lt/t 1650Vertė, Lt/ha 330

Biocal, kg/ha 30Kaina, Lt/kg 7,5Vertė, Lt/ha 225Žalia trąša (posėliniai augalai), Lt/ha 304

Iš viso, Lt/ha 859Šaltiniai:

1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;

339

2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. Tręšimo rekomendacijos, 2011.

Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haDirvožemio tyrimai 20Sertifikavimo išlaidos 43Registracija fitosanitariniame registre 100Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose laiko patikroms



5 g. Daugiamečių pupinių žolių sėklai, auginamų ekologinės gamybos ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas (vidutinio

našumo žemėse)


Daugiamečių pupinių žolių sėklai auginimas

Daugiamečių pupinių žolių sėkla 4050

Daugiamečių pupinių žolių sėklai auginimas

Daugiamečių pupinių žolių sėkla 3167

Derlingumas 300 kg/ha Derlingumas - 158 kg/ha Sėkla 207 Kaina 13,5 Lt/kg Sėkla 250 Kaina - 20 Lt/kg Trąšos (NPK) 1111 Trąšos ekologiniams ūkiams 1353 Augalų apsaugos produktai 140 Sandorių sąnaudos 381

340

Iš viso 1457 4050 Iš viso 1984 3167Bendrasis pelnas, Lt/ha 2593 Bendrasis pelnas, Lt/ha 1183





Daugiamečių pupinių žolių derlingumas, kg/ha 300Daugiamečių pupinių žolių derlingumas, kg/ha 158

2009 300 2009 1552010 300 2010 1582011 300 2011 162

Daugiamečių pupinių žolių kaina, Lt/kg 13,5 Daugiamečių pupinių žolių kaina, Lt/kg 202009 14 2009 202010 14 2010 202011 14 2011 20

Pajamos, Lt/ha 4050 Pajamos, Lt/ha 3167Šaltinis: LAMMC Žemdirbystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos.

Sėkla


Kiekis (pirkta) kg/ha 9 Kiekis (pirkta) kg/ha 10Kaina (pirkimo) elitas Lt/kg 21 Kaina (pirkimo) Lt/kg 21Kiekis (savos gamybos) kg/ha 3 Kiekis (savos gamybos) kg/ha 5Savikaina Lt/kg 6 Savikaina Lt/kg 8Iš viso Lt/ha 207 Iš viso Lt/ha 250

Šaltinis: LAMMC Žemdirbystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos.

Trąšos

341



Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Trąšos ekologiniams ūkiams Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Amonio salietra 300 0,99 296 Kalio magnezija 250 2,30 5752010 300 0,83 249 2010 250 2,30 5752011 300 1,08 324 2011 250 2,30 5752012 300 1,05 313,5 2012 250 2,30 575

KAS 150 1,10 165 Physio Mescal G18 350 1,65 5782010 150 1,1 165 2010 350 1,65 577,52011 150 1,1 165 2011 350 1,65 577,52012 150 1,1 165 2012 350 1,65 577,5

Lyderis NPK 9-9-9 500 1,3 650 Biokal 1 20 10 2002010 500 1,3 650 2010 20 10 2002011 500 1,3 650 2011 20 10 2002012 500 1,3 650 2012 20 10 200

Iš viso 1111 Iš viso 1353Šaltiniai:



MCPA, l/ha 1,0Kaina, Lt/l 111Vertė, Lt/ha 111Insekt-Fury, l/ha 0,3Kaina, Lt/l 96,00Vertė, Lt/ha 29Iš viso 139,8


Sandorių sąnaudos

342

Sandorių sąnaudos Lt/haDirvožemio tyrimai 20Sertifikavimo išlaidos 180Registracija fitosanitariniame registre 100Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose laiko patikroms informacijos paieškai Iš viso 381


5 h. Karvių ir penimų galvijų santykių tradiciniuose ir ekologiniuose ūkiuose apskaičiavimas


2011

Galvijai Pervedimo į SG koeficientas Skaičius, vnt. SG skaičius

Karvės 1 4,8 4,8Buliai 1-2m. 0,7 0,7 0,49Telyčios 1-2m. 0,7 1,2 0,84Buliai >2m. 1 0,1 0,1Telyčios >2m. 0,8 0,5 0,4Iš viso 7,3 6,63Karvių dalis, proc. 72,40Penimų galvijų dalis, proc. 27,60

2010

343


Karvės 1 3,2 3,2Buliai 1-2m. 0,7 1,1 0,77Telyčios 1-2m. 0,7 1,1 0,77Buliai >2m. 1 0,1 0,1Telyčios >2m. 0,8 0,5 0,4Iš viso 6 5,24Karvių dalis, proc. 61,07Penimų galvijų dalis, proc. 38,93

2009



Šaltinis: Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys), 2009–2011.

ss

2011


Karvės 1 2,5 2,5Buliai 1-2m. 0,7 0,8 0,56Telyčios 1-2m. 0,7 0,8 0,56Buliai >2m. 1 0,1 0,1Telyčios >2m. 0,8 0,7 0,56Iš viso 4,9 4,28

344

Karvių dalis, proc. 58,41Penimų galvijų dalis, proc. 41,59

2010



2009



Šaltinis: Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys), 2009–2011.

5 i. Morkų, auginamų ekologinės gamybos ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas


Morkų auginimas Morkos 20029 Morkų auginimas Morkos 22729Rankų darbai15 1156 26,85*747 Rankų darbai16 3469 23,54*994 Sėkla 2000 Sėkla 3100

15 Tradicinis ūkininkavimas rankų darbai: 1 kartas 70 val. 16 Ekologinis ūkininkavimas rankų darbai: 3 kartai 210 val.

345

Mineralinės trąšos (NPK) 1013 Trąšos ekologiniams ūkiams 1901Augalų apsaugos produktai 504 Sideracinis pūdymas 525 Sandorių sąnaudos 219 Iš viso 4673 20029 Iš viso 9215 22729Bendrasis pelnas, Lt/ha 15356 Bendrasis pelnas, Lt/ha 13514




Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasMorkų derlingumas, t/ha 26,80 Morkų derlingumas, t/ha 23,40

2009 24,37 2009 23,252010 26,71 2010 21,712011 29,32 2011 23,54

Morkų kaina, Lt/t 747 Morkų kaina, Lt/t 9722009 714 2009 9282010 714 2010 9282011 814 2011 1058


1. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 2. Statistikos departamento duomenys, 2009–2011;3. LAEI leidinys „Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys)“, 2009–2011; 4. VšĮ „Ekoagros“ duomenys, 2009–2011.

Sėkla


Kiekis vnt./ha 1000000 Kiekis vnt./ha 1000000Kaina Lt/vnt. 0,002 Kaina Lt/vnt. 0,0031Vertė Lt/ha 2000 Vertė Lt/ha 3100Iš viso Lt/ha 2000 Iš viso Lt/ha 3100

Šaltiniai:

346




4. Žemės ūkio įmonių oficialiosios statistikos formų suvestinė, 2010–2012;5. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos.

TrąšosTradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimas


Kaina, Lt/kg


kg/haKaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Cropcare (NPK) 500 1,34 672 Kalio magnezija 300 2,30 6902010 500 1,19 595 2010 300 2,30 6902011 500 1,42 710 2011 300 2,30 6902012 500 1,42 710 2012 300 2,30 690

Boramin Ca (3 kartus) 3 16,99 51 Physio Mescal G18 350 1,65 5782010 3 16,99 51 2010 350 1,65 577,52011 3 16,99 51 2011 350 1,65 577,52012 3 16,99 51 2012 350 1,65 577,5

Kalcio salietra 200 0,86 171 Biokal 1 30 10 3002010 200 0,87 174 2010 30 10 3002011 200 0,87 174 2011 30 10 3002012 200 0,83 166 2012 30 10 300

Final K (3 kartus) 4,5 26,43 119Organinės (kompostas) (kartą per 3 m.) 13 25 333

2010 4,5 26,43 119 2010 13 25 3332011 4,5 26,43 119 2011 13 25 3332012 4,5 26,43 119 2012 13 25 333


1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos;4. Tręšimo rekomendacijos, 2011.

347

Augalų apsaugos produktai (tradicinis ūkininkavimas)Augalų apsaugos produktai Kiekis, kg/ha Kaina, Lt/kg Vertė, Lt/ha

Folikūras, 2 kartus 2,0 70 1402010 2,0 70 1402011 2,0 70 1402012 2,0 70 140

Decis, 2 kartai. ins. 0,6 65 392010 0,6 63 382011 0,6 67 402012 0,6 65 39

Amistar 0,8 183 1462010 0,8 150 1202011 0,8 175 1402012 0,8 224 179

Signum 1 175 1752010 1 175 1752011 1 175 1752012 1 175 175

Fastakas 0,1 32 32010 0,1 32 32011 0,1 32 32012 0,1 32 3


1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos;4. Tręšimo rekomendacijos, 2011.


Dirvožemio tyrimai 20Sertifikavimo išlaidos 118Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69

348

detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose laiko patikroms informacijos paieškai Iš viso 219

Šaltiniai: 1. Anketinių apklausų rezultatai;2. LAMMC filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenys, 2013;3. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 4. Statistikos departamento duomenys, 2011–2013;5. VšĮ „Ekoagros“ duomenys, 2013.

5 j. Bulvių, auginamų ekologinės gamybos ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas


Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ haBulvių auginimas Bulvės 10629 Bulvių auginimas Bulvės 12006

Rankų darbai17 1484 Sodinamoji medžiaga 2583 Sodinamoji medžiaga 4585 Mineralinės trąšos (NPK) 2426 Trąšos ekologiniams ūkiams 1901 Augalų apsaugos produktai 317 Augalų apsaugos produktai ekologiniams ūkiams 206 Sandorių sąnaudos 337

Iš viso 5326 10629 Iš viso 8514 12006






17 Rankų darbai (ravėjimas) – 130 val.

349

Bulvių derlingumas, t/ha 16,78 Bulvių derlingumas, t/ha 14,252009 17,33 2009 12,932010 16,52 2010 15,29

2011 16,50 2011 14,54

Bulvių kaina, Lt/t 633 Bulvių kaina, Lt/t 8422009 560 2009 7452010 660 2010 878

2011 680 2011 904

Pajamos, Lt/ha 10629 Pajamos, Lt/ha 12006Šaltiniai: 1. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 2. Statistikos departamento duomenys, 2009–2011;3. LAEI leidinys „Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys)“, 2009–2011.



Pirkta 1/3, savos gamybos 2/3 Pirkta 1/3, savos gamybos 2/3Kiekis (pirkta) kg/ha 850 Kiekis (pirkta) kg/ha 950Kaina (pirkimo) Lt/t 1650 Kaina (pirkimo) Lt/t 3333Kiekis (savos gamybos) kg/ha 1980 Kiekis (savos gamybos) kg/ha 2050Savikaina Lt/t 470 Savikaina Lt/t 570Vertė Lt/ha 2333 Vertė Lt/ha 4335Sėklos mirkymas Lt/ha 250 Sėklos mirkymas Lt/ha 250




patvirtinimo“;4. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos;

350

5. Žemės ūkio įmonių oficialiosios statistikos formų suvestinė, 2010–2012.

Trąšos



Kaina, Lt/kg


kg/haKaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha


Organinės trąšos, pusė pirkta, kitas savos gamybos 40000 0,025 333

2010 1000 1,96 1960 2010 40000 0,025 10002011 1000 1,96 1960 2011 40000 0,025 1000

2012 1000 1,96 1960 2012 40000 0,025 1000Kalcio salietra laukams 304 1,08 329 Patenkali 300 2,3 690

2010 304 1,00 304 2010 300 2,3 6902011 304 1,10 334 2011 300 2,3 690

2012 304 1,15 350 2012 300 2,3 690Ferticare 14 11 24 +mikro 25 5,47 137 Physio Mescal G18 350 1,65 578

2010 25 5,40 135 2010 350 1,65 5782011 25 5,40 135 2011 350 1,65 578

2012 25 5,60 140 2012 350 1,65 578 Iš viso 2426 Biokal 1 30 10 300 2010 30 10 300 2011 30 10 300

2012 30 10 300



351

Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasAugalų apsaugos


Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Augalų apsaugos produktai ekologiniams ūkiams

Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Dithane NT 75; fungicidas 4,0 25 100 Neemezal 1,00 206 206

2010 4,0 24 96 2010 1,00 200 2002011 4,0 25 100 2011 1,00 210 210

2012 4,0 26 104 2012 1,00 209 209

Acrobat Plus; fungicidas 2,0 62 124 Iš viso 2062010 2,0 61 1222011 2,0 63 126

2012 2,0 62 124Funguranas; fungicidas 5,00 10,5 53

2010 5,00 10,5 532011 5,00 10,5 53

2012 5,00 10,5 53Mistral; herbicidas 0,5 82 41

2010 0,5 79 402011 0,5 82 41

2012 0,5 82 41


Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haDirvožemio tyrimai 20Nematodų tyrimas 44

352

Sėklos tyrimas 74Sertifikavimo išlaidos 118Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose laiko patikroms


Iš viso 337Šaltiniai: 1. Anketinių apklausų rezultatai;2. LAMMC filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenys, 2013;3. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 4. Statistikos departamento duomenys, 2011–2013;5. VšĮ „Ekoagros“ duomenys, 2013.

5 k. Obuolių, auginamų ekologinės gamybos ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)


Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Obuolių auginimas Obuoliai 16975 Obuolių auginimas Obuoliai 16080Trąšos (NPK) 808 Trąšos ekologiniams ūkiams ir monitoringas 1131 Augalų apsaugos produktai 2225 Augalų apsaugos produktai ekologiniams ūkiams 2864


Iš viso 3033 16975 Iš viso 4184 16080



Agronominis ir ekonominis pagrindimas

353

Pajamos


Obuolių derlingumas, t/ha 20,30 Obuolių derlingumas, t/ha 18,83

Desertiniai 12,18 Desertiniai 7,532009 12,78 2009 8,482010 11,70 2010 6,69

2011 12,07 2011 7,43

Žaliaviniai 8,12 Žaliaviniai 11,302009 8,76 2009 12,792010 7,70 2010 10,12

2011 7,90 2011 10,98

Obuolių kaina, Lt/t 774 Obuolių kaina, Lt/t 1047


2011 1549 2011 2060


2011 325 2011 432

Pajamos, Lt/ha 16975 Pajamos, Lt/ha 16080Šaltiniai: 1. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 2. Statistikos departamento duomenys, 2009–2011.

Trąšos


Trąšos Kiekis, kg/ha Kaina, Lt/kg Vertė, Lt/ha Trąšos ekologiniams ūkiams Kiekis, kg/ha Kaina, Lt/kg Vertė, Lt/ha

Amonio salietra 348 0,99 343 Ekoplant 100 1,95 195

354

2010 348 0,83 289 2010 100 1,95 195

2011 348 1,08 376 2011 100 1,95 195

2012 348 1,05 364 2012 100 1,95 195Superfosfatas 100 1,01 101 Ragų drožlės 300 2,00 600

2010 100 0,76 76 2010 300 2 6002011 100 1,00 100 2011 300 2 600

2012 100 1,26 126 2012 300 2 600Kalio chloridas 200 1,42 142 Biokal 1 30 10 300

2010 100 1,35 135 2010 30 10 3002011 100 1,42 142 2011 30 10 300

2012 100 1,50 150 2012 30 10 300Karbamidas 55,0 1,07 59 Kalcio chloridas 20,0 1,80 36

2010 55,0 0,93 51 2010 20,0 1,80 362011 55,0 1,00 55 2011 20,0 1,80 36

2012 55,0 1,28 70 2012 20,0 1,80 36

Tradebor 4 19,00 76 Iš viso 11312010 4 19,00 762011 4 19,00 76

2012 4 19,00 76Ferticare141125 10 6,26 63

2010 10 6,26 632011 10 6,26 63

2012 10 6,26 63Kalcio salietra 10,0 2,50 25

2010 10,0 2,50 252011 10,0 2,50 25

2012 10,0 2,50 25


355

1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 4. Tręšimo rekomendacijos, 2011.




Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha


Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Chorus 2kartai 128 Čempionas 5,0 15 752010 0,5 285 128 2010 5,0 15 752011 0,5 285 128 2011 5,0 15 75

2012 0,5 285 128 2012 5,0 15 75Funguranas 2,50 11 26 Funguranas 2,5 10,5 26

2010 2,50 10,5 26 2010 2,5 10,5 262011 2,50 10,5 26 2011 2,5 10,5 26

2012 2,50 10,5 26 2012 2,5 10,5 26Score 0,6 379 227 Siera 20,00 2,8 56

2010 0,6 379 227 2010 20,00 2,8 562011 0,6 379 227 2011 20,00 2,8 56

2012 0,6 379 227 2012 20,00 2,8 56Dithane 6,00 30,0 180 Nimazalis 5,00 241 1205

2010 6,00 30,0 180 2010 5,00 241 12052011 6,00 30,0 180 2011 5,00 241 1205

2012 6,00 30,0 180 2012 5,00 241 1205Flint 0,30 863 259 Skystas kalio muilas (100*7,9) 100,00 7,9 790

2010 0,30 863 259 2010 100,00 7,9 790

2011 0,30 863 259 2011 100,00 7,9 790

2012 0,30 863 259 2012 100,00 7,9 790Efektorius 3,00 148 444 Feromonai 8,00 89 712

356

2010 3,00 148 444 2010 8,00 89 7122011 3,00 148 444 2011 8,00 89 712

2012 3,00 148 444 2012 8,00 89 712Actar 0,2 551 110 Iš viso 2864

2010 0,2 551 110 2011 0,2 551 110

2012 0,2 551 110 Decis Mega 0,25 86 22

2010 0,25 86 22 2011 0,25 86 22

2012 0,25 86 22 Karate Zeon 0,8 98 78

2010 0,8 98 78 2011 0,8 98 78

2012 0,8 98 78 Vertimec 3,00 250,0 750

2010 3,00 250,0 750 2011 3,00 250,0 750

2012 3,00 250,0 750

Iš viso 2225 Šaltiniai:


Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haDirvožemio tyrimai 20Lapų analizė 10

357

Tręšimo planas 10Ėminių (dirvožemio) paėmimas 16Sertifikavimo išlaidos 51Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose laiko patikroms informacijos paieškai


5 l. Serbentų, auginamų ekologinės gamybos ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)

Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasIšlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha

Serbentų auginimas Serbentai1700

0 Serbentų auginimas Serbentai1560

0

Trąšos (NPK)111

9 Trąšos ekologiniams ūkiams 995


3 Augalų apsaugos produktai ekologiniams ūkiams142

3 Sandorių sąnaudos 200

Iš viso230

2 1700

0 Iš viso261

8 1560

0


8 Bendrasis pelnas, Lt/ha 1298

2Kompensacinė išmoka, Lt/ha 1716Kompensacinė išmoka, EUR/ha 497

358



Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasJuodųjų serbentų derlingumas, t/ha 6,00 Juodųjų serbentų derlingumas, t/ha 4,50

2009 6,50 2009 5,002010 5,50 2010 4,002011 6,00 2011 4,50

Juodųjų serbentų kaina, Lt/t 2833 Juodųjų serbentų kaina, Lt/t 34672011 2500 2011 30002012 3000 2012 38002013 3000 2013 3600


1. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 2. Žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 3D-631 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2009 metais





patvirtinimo“.

Trąšos



Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha


Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Amonio salietra 400 0,99 394 Ekoplant 100 1,95 1952010 400 0,83 332 2010 100 1,95 1952011 400 1,08 432 2011 100 1,95 1952012 400 1,05 418 2012 100 1,95 195

Superfosfatas 100 1,01 101 Ragų drpožlės 300 2,00 600

359

2010 100 0,76 76 2010 300 2 6002011 100 1,00 100 2011 300 2 6002012 100 1,26 126 2012 300 2 600

Kalio chloridas 300 1,42 427 Biokal 1 20 10 2002010 300 1,35 404 2010 20 10 2002011 300 1,42 426 2011 20 10 2002012 300 1,50 450 2012 20 10 200

Karbamidas 55,0 1,07 59 Iš viso 9952010 55,0 0,93 51 2011 55,0 1,00 55 2012 55,0 1,28 70

Tradebor 4 19,00 76 2010 4 19,00 762011 4 19,00 76 2012 4 19,00 76

Ferticare141125 10 6,26 63 2010 10 6,26 63 2011 10 6,26 63 2012 10 6,26 63



Augalų apsaugos produktaiTradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimas


Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha


Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Signum 1,00 262 262 Funguranas 0,75 10,5 82010 1,00 262 262 2010 0,75 10,5 82011 1,00 262 262 2011 0,75 10,5 82012 1,00 262 262 2012 0,75 10,5 8

Topas 100 EC 0,8 212 170 Siera 20,00 2,8 562010 0,8 212 170 2010 20,00 2,8 56

360

2011 0,8 212 170 2011 20,00 2,8 562012 0,8 212 170 2012 20,00 2,8 56

Dithane NT 6,00 30,0 180 Nimazalis 4,00 241 9642010 6,00 30,0 180 2010 4,00 241 9642011 6,00 30,0 180 2011 4,00 241 9642012 6,00 30,0 180 2012 4,00 241 964

Candit 0,40 220 88 Skystas kalio muilas (100*7,9) 50,00 7,9 3952010 0,40 220 88 2010 50,00 7,9 3952011 0,40 220 88 2011 50,00 7,9 3952012 0,40 220 88 2012 50,00 7,9 395

EfFector WG 3,00 148 444 Iš viso 1423

2010 3,00 148 4442011 3,00 148 4442012 3,00 148 444

Karate Zeon 0,4 98 39 2010 0,4 98 39 2011 0,4 98 39 2012 0,4 98 39




Dirvožemio tyrimai 20Lapų analizė 10Tręšimo planas 10Ėminių (dirvožemio) paėmimas 19Sertifikavimo išlaidos 60Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms

361

mokymosi kursuose laiko patikroms informacijos paieškai Iš viso 200


5 m. Šaltalankių, auginamų ekologinės gamybos ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)


Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Šaltalankių auginimas Šaltalankiai 22483 Šaltalankių auginimas Šaltalankiai 21322Trąšos (NPK) 652 Trąšos ekologiniams ūkiams ir monitoringas 865

Augalų apsaugos produktai 667 Augalų apsaugos produktai ekologiniams ūkiams 824


Iš viso131

9 22483 Iš viso188

0 21322





Šaltalankių derlingumas, t/ha 7,10 Šaltalankių derlingumas, t/ha 6,732009 7,20 2009 7,002010 7,00 2010 6,50

2011 7,10 2011 6,70

362

Šaltalankių kaina, Lt/t 3167 Šaltalankių kaina, Lt/t 31672011 3000 2011 30002012 3500 2012 3500

2013 3000 2013 3000

Pajamos, Lt/ha 22483 Pajamos, Lt/ha 21322Šaltiniai: 1. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 2. Žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 3D-631 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2009 metais





patvirtinimo“.

Trąšos



Kaina, Lt/kg Vertė, Lt/ha

Trąšos ekologiniams ūkiams Kiekis, kg/ha Kaina, Lt/kg Vertė, Lt/ha

Amonio salietra 290 0,99 286 Ekoplant 100 1,95 1952010 290 0,83 241 2010 100 1,95 195

2011 290 1,08 313 2011 100 1,95 195

2012 290 1,05 303 2012 100 1,95 195Superfosfatas 100 1,01 101 Ragų drožlės 335 2 670

2010 100 0,76 76 2010 335 2 6702011 100 1,00 100 2011 335 2 670

2012 100 1,26 126 2012 335 2 670Kalio sulfatas 160 1,66 266 Iš viso 865

2010 160 1,66 266

363

2011 160 1,66 266

2012 160 1,66 266

Iš viso 652Šaltiniai:1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 4. Tręšimo rekomendacijos, 2011.




Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha


Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Signum 1,00 262 262 Skystas kalio muilas (100*7,9) 100,00 7,9 7902010 1,00 262 262 2010 100,00 7,9 7902011 1,00 262 262 2011 100,00 7,9 790

2012 1,00 262 262 2012 100,00 7,9 790Funguranas 2,50 11 26 Funguranas 3,25 10,5 34

2010 2,50 10,5 26 2010 3,25 10,5 342011 2,50 10,5 26 2011 3,25 10,5 34

2012 2,50 10,5 26 2012 3,25 10,5 34Dithane 2,00 30,0 60 Iš viso 824

2010 2,00 30,0 60 2011 2,00 30,0 60

2012 2,00 30,0 60 Efektorius 1,00 148 148

2010 1,00 148 1482011 1,00 148 148

2012 1,00 148 148Actar 0,2 551 110

364

2010 0,2 551 110

2011 0,2 551 110

2012 0,2 551 110 Decis Mega 0,25 86 22

2010 0,25 86 22 2011 0,25 86 22

2012 0,25 86 22 Karate Zeon 0,4 98 39

2010 0,4 98 39 2011 0,4 98 39

2012 0,4 98 39 Iš viso 667

Šaltiniai:1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 4. Tręšimo rekomendacijos, 2011.

Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haDirvožemio tyrimai 20Lapų analizė 10Tręšimo planas 10Ėminių (dirvožemio) paėmimas 19Sertifikavimo išlaidos 51Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose

365

laiko patikroms informacijos paieškai


5 n. Aronijų, auginamų ekologinės gamybos ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)

Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasIšlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha

Aronijų auginimas Aronijos 18333 Aronijų auginimas Aronijos 17233Trąšos (NPK) 652 Trąšos ekologiniams ūkiams 865 Augalų apsaugos produktai 667 Augalų apsaugos produktai ekologiniams ūkiams 824 Sandorių sąnaudos 191

Iš viso131

9 18333 Iš viso188

0 17233Bendrasis pelnas, Lt/ha 17014 Bendrasis pelnas, Lt/ha 15353




Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasAronijų derlingumas, t/ha 10,00 Aronijų derlingumas, t/ha 7,83

2009 11,00 2009 8,002010 9,00 2010 7,702011 10,00 2011 7,80

Aronijų kaina, Lt/t 1833 Aronijų kaina, Lt/t 22002011 1500 2011 18002012 2000 2012 24002013 2000 2013 2400

366


1. Mazowiecki Osrodek Doradztwa Rolniczego w Warszawie. Kalkulacje kosztow produkcji. Czerwiec 2012.2. Žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 3D-631 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2009 metais





patvirtinimo“.

Trąšos



Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha Trąšos ekologiniams ūkiams

Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Amonio salietra 290 0,99 286 Ekoplant 100 1,95 1952010 290 0,83 241 2010 100 1,95 1952011 290 1,08 313 2011 100 1,95 1952012 290 1,05 303 2012 100 1,95 195

Superfosfatas 100 1,01 101 Ragų drožlės 335 2 6702010 100 0,76 76 2010 335 2 6702011 100 1,00 100 2011 335 2 6702012 100 1,26 126 2012 335 2 670

Kalio sulfatas 160 1,66 266 Iš viso 8652010 160 1,66 266 2011 160 1,66 266 2012 160 1,66 266



367

Augalų apsaugos produktaiTradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimas


Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha


Kiekis, kg/ha

Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Signum 1,00 262 262 Skystas kalio muilas (100*7,9) 100,00 7,9 7902010 1,00 262 262 2010 100,00 7,9 7902011 1,00 262 262 2011 100,00 7,9 7902012 1,00 262 262 2012 100,00 7,9 790

Funguranas 2,50 10,5 26 Funguranas 3,25 10,5 342010 2,50 10,5 26 2010 3,25 10,5 342011 2,50 10,5 26 2011 3,25 10,5 342012 2,50 10,5 26 2012 3,25 10,5 34

Dithane 2,00 30,0 60 Iš viso 8242010 2,00 30,0 60 2011 2,00 30,0 60 2012 2,00 30,0 60

Efektorius 1,00 148 148

2010 1,00 148 1482011 1,00 148 1482012 1,00 148 148

Actar 0,2 551 110 2010 0,2 551 110 2011 0,2 551 110 2012 0,2 551 110

Decis Mega 0,25 86 22 2010 0,25 86 22 2011 0,25 86 22 2012 0,25 86 22

Karate Zeon 0,4 98 392010 0,4 98 39 2011 0,4 98 39 2012 0,4 98 39


368


Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haDirvožemio tyrimai 20Lapų analizė 10Tręšimo planas 10Ėminių (dirvožemio) paėmimas 19Sertifikavimo išlaidos 51Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose laiko patikroms informacijos paieškai Iš viso 191


5 o. Braškių, auginamų ekologinės gamybos ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas (vidutinio našumo žemėse)


Braškių auginimas Braškės6666

7 Braškių auginimas Braškės 63123

Rankų darbai3398

2(10 t * 6667 Lt) Rankų darbai

33040

(9,5 t * 6667 Lt)

Sėkla ir sodinamoji medžiaga 2813 Sėkla ir sodinamoji medžiaga 3375 Trąšos 1417 Trąšos ekologiniams ūkiams 1801

369

Augalų apsaugos produktai 2796 Augalų apsaugos produktai ekologiniams ūkiams 865


Iš viso4100

8 6666

7 Iš viso3937

0 63123


9 Bendrasis pelnas, Lt/ha 23752Kompensacinė išmoka, Lt/ha 1906Kompensacinė išmoka, EUR/ha 552



Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasBraškių derlingumas, t/ha 10,00 Braškių derlingumas, t/ha 9,47

2009 10,00 2009 9,412010 10,00 2010 9,482011 10,00 2011 9,52

Braškių kaina, Lt/t 6667 Braškių kaina, Lt/t 66672009 6000 2009 60002010 6000 2010 60002011 8000 2011 8000


1. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 2. Statistikos departamento duomenys, 2009–2011.

Sėkla ir sodinamoji medžiaga

Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasPirkta 1/4 Pirkta 1/4

Kiekis (pirkta) vnt./ha 2812,5 Kiekis (pirkta) vnt./ha 2812,5Kaina (pirkimo) Lt/vnt. 1 Kaina (pirkimo) Lt/vnt. 1,2Iš viso Lt/ha 2813 Iš viso Lt/ha 3375

Šaltiniai:

370




4. Žemės ūkio įmonių oficialiosios statistikos formų suvestinė, 2010–2012.

Trąšos



Kaina, Lt/kg


kg/haKaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

NPK -5-16-24; 800 1,45 1159 Kalio magnezija 300 2,30 6902010 800 1,28 1020 2010 300 2,30 6902011 800 1,42 1136 2011 300 2,30 6902012 800 1,65 1322 2012 300 2,30 690

Amonio salietra 150 0,99 148 Physio Mescal G18 350 1,65 5782010 150 0,83 125 2010 350 1,65 577,52011 150 1,08 162 2011 350 1,65 577,52012 150 1,05 157 2012 350 1,65 577,5

Ferticare 12 7,60 91 Biokal 1 20 10 2002010 12 7,60 91 2010 20 10 2002011 12 7,60 91 2011 20 10 2002012 12 7,60 91 2012 20 10 200

Tradebor 1 19,00 19Organinės (kompostas) (kartą per 3 m.) 13 25 333

2010 1 19,00 19 2010 13 25 3332011 1 19,00 19 2011 13 25 3332012 1 19,00 19 2012 13 25 333




371


Augalų apsaugos produktai Kiekis, kg/ha Kaina, Lt/kg Vertė,

Lt/ha


ekologiniams ūkiamsKiekis, kg/ha Kaina, Lt/kg Vertė, Lt/ha

Kanditas 0,20 220 44 Chemikalai 765

2010 0,20 220 44Penakas mėšlui apdoroti 2 50 100

2011 0,20 220 44 Iš viso 8652012 0,20 220 44

Swich 2,0 418 8362010 2,0 418 8362011 2,0 418 8362012 2,0 418 836

Signum 3,6 262 9422010 3,6 262 9422011 3,6 262 9422012 3,6 262 942

Rovral Aquo 4,5 50 2252010 4,5 50 2252011 4,5 50 2252012 4,5 50 225

Karate 0,5 98 492010 0,5 98 492011 0,5 99 502012 0,5 97 49

Vertimec 2,0 250 5002010 2,0 250 5002011 2,0 250 5002012 2,0 250 500

Envidor 0,4 500 2002010 0,4 500 2002011 0,4 500 2002012 0,4 500 200


1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;

372

2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 4. Tręšimo rekomendacijos, 2011.

Rankų darbaiTradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimas

Rankų darbai Darbo trukmė,

val.

Dienos DU, Lt/val.

Darbo kaina, Lt

Rankų darbai Darbo trukmė,

val.

Dienos DU, Lt/val.

Darbo kaina, Lt

Skynimas rankomis, 3 kartus 890 16,52 14702,8 Skynimas rankomis 3 kartus 833 16,52 13761per dieną nuskinama 6 arai per dieną nuskinama 6 arai 1 ha per 133 val. 1 ha per 133 val. Sodinimas, apdengimas plėvele, ravėjimas ir kt. 1167 16,52 19278,84

Sodinimas, apdengimas plėvele, ravėjimas ir kt. 1167 16,52 19279

Iš viso 2057 33982 Iš viso 2000 33040Šaltiniai: 1. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 2. Statistikos departamento duomenys, 2011–2013.



Šaltiniai: 1. Anketinių apklausų rezultatai;

2. LAMMC filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenys, 2013;3. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos; 4. Statistikos departamento duomenys, 2011–2013;5. VšĮ „Ekoagros“ duomenys, 2013.

373

5 p. Vaistinių ramunių, auginamų ekologinės gamybos ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas


Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ haVaistinių ramunių auginimas Vaistažolės 17920 Vaistinių ramunių auginimas Vaistažolės 14933Rankų darbai 13589 (0,8*18667) Rankų darbai 13176 (0,7*18667) Sėklos 3750 Sėklos 3750 Mineralinės trąšos (NPK) 690,4 Trąšos ekologiniams ūkiams 333 Augalų apsaugos produktai 474 Sandorių sąnaudos 289

Iš viso 18504 17920 Iš viso 17549 14933

Bendrasis pelnas, Lt/ha -584 Bendrasis pelnas, Lt/ha -2616




Tradicinis ūkininkavimas Ekologinis ūkininkavimasVaistažolių derlingumas, t/ha 0,96 Vaistažolių derlingumas, t/ha 0,80

2009 0,84 2009 0,702010 0,96 2010 0,80

2011 1,08 2011 0,90Vaistažolių kaina, Lt/t 18667 Vaistažolių kaina, Lt/t 18667

2010 18000 2010 180002011 18000 2011 18000

2012 20000 2012 20000


1. Statistikos departamento duomenys, 2009–2012;2. VšĮ „Ekoagros“ duomenys, 2009–2012.

374

Sėkla

Pirkta 100 proc.Kiekis kg/ha 2Kaina Lt/t 1875Vertė Lt/ha 3750




patvirtinimo“.

Trąšos


Trąšos Kiekis, kg/ha Kaina, Lt/kg Vertė, Lt/haTrąšos ekologiniams

ūkiams Kiekis, t/ha Kaina, Lt/t Vertė, Lt/ha

N 200 1,18 236 Organinės (kompostas)18 13 25 333

P 120 1,02 122,4 Iš viso 333

K 200 1,66 332

Iš viso 690,4Šaltiniai:1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. Tręšimo rekomendacijos, 2011.

Rankų darbai


18 Kartą per 3 metus

375

Rankų darbaiDarbo

trukmė, val.

Dienos DU,

Lt/val.

Darbo kaina, Lt Rankų darbai Darbo

trukmė, val.

Dienos DU,

Lt/val.

Darbo kaina, Lt

Skynimas rankomis, 3 kartus 600 16,52 9912 Skynimas rankomis 3 kartus 450 16,52 7434per dieną nuskinama 4 arai per dieną nuskinama 6 arai 1 ha per 200 val. 1 ha per 133 val. Kiti darbai rankomis 222,6 16,52 3677 Ravėjimas pirmas 68 16,52 1123

Iš viso 13589 Ravėjimas antras 57 16,52 942

Kiti darbai rankomis 222,6 16,52 3677

Iš viso 13176Šaltinis: 1. Statistikos departamento duomenys, 2011–2013;2. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenys ir mokslininkų konsultacijos.


Augalų apsaugos produktai Kiekis, l Kaina, Lt/l Vertė, LtStarane 0,5 240 120

2010 0,5 240 1202011 0,5 240 120

2012 0,5 240 120Roundap 8,0 25 176

2010 8,0 25 2002011 8,0 25 200

2012 8,0 16 128

Lontrelo 0,5 245 123

2010 0,5 245 1232011 0,5 245 123

2012 0,5 245 123Kemira MCPA 0,5 111 56

2010 0,5 111 56

376

2011 0,5 111 56

2012 0,5 111 56



Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haDirvožemio tyrimai 20Sertifikavimo išlaidos 188Sudėtingesniam ūkio valdymui 12

Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai konsultacijoms mokymosi kursuose

laiko patikroms



5 r. Kmynų, auginamų ekologinės gamybos ūkyje, kompensacinės išmokos apskaičiavimas


Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ haKmynų auginimas Kmynai 2125 Kmynų auginimas Kmynai 198

377

3Sėkla 72 0,43*5000 Sėkla 48 0,28*7000

Mineralinės trąšos (NPK) 457 Trąšos ekologiniams ūkiams190

1 Augalų apsaugos produktai 504 Sideracinis pūdymas 525



3 198

3



2




Kmynų derlingumas, t/ha 0,43 Kmynų derlingumas, t/ha 0,282009 0,43 2009 0,282010 0,43 2010 0,28

2011 0,43 2011 0,28

Kmynų kaina, Lt/t 5000 Kmynų kaina, Lt/t 70002009 5000 2009 70002010 5000 2010 7000

2011 5000 2011 7000


1. Statistikos departamento duomenys, 2009–2011;2. VšĮ „Ekoagros“ duomenys, 2009–2011.

Sėkla

378

Pirkta 100 proc.Kiekis kg/ha 8Kaina Lt/kg 18,1Vertė Lt/ha 145




patvirtinimo“.

Trąšos



Kaina, Lt/kg


kg/haKaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

N 120 1,18 141,6 Kalio magnezija 300 2,30 690

P 120 1,02 122,4 2010 300 2,30 690

K 90 1,66 149,4 2011 300 2,30 690Organinės (kompostas) (kartą per 3 m.) 20 25 500 2012 300 2,30 690

2010 20 25 500 Physio Mescal G18 350 1,65 5782011 20 25 500 2010 350 1,65 578

2012 20 25 500 2011 350 1,65 578

Iš viso 457 2012 350 1,65 578Biokal 1 30 10 300

2010 30 10 3002011 30 10 300

2012 30 10 300Organinės (kompostas) (kartą per 3 m.) 13 25 333

379

2010 13 25 3332011 13 25 333

2012 13 25 333




Augalų apsaugos produktai Kiekis, kg/ha Kaina, Lt/kg Vertė, Lt/ha

Folikūras, 2 kartus 2,0 70 1402010 2,0 70 1402011 2,0 70 140

2012 2,0 70 140Decis, 2 kartai. ins. 0,6 65 39

2010 0,6 63 382011 0,6 67 40

2012 0,6 65 39Amistar 0,8 183 146

2010 0,8 150 120

2011 0,8 175 140

2012 0,8 224 179Signum 1 175 175

2010 1 175 1752011 1 175 175

2012 1 175 175Fastakas 0,1 32 3

2010 0,1 32 32011 0,1 32 3

380

2012 0,1 32 3



Sandorių sąnaudos

Sandorių sąnaudos Lt/haDirvožemio tyrimai 20

Sertifikavimo išlaidos 188Sudėtingesniam ūkio valdymui 12Išlaidos dėl prarasto laiko 69 detalesnei buhalterinei apskaitai

konsultacijoms mokymosi kursuose laiko patikroms



6 PRIEDAS. Priemonės „Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas“ kompensacinių išmokų apskaičiavimas.

Medžių sodinukų kainos Miško įveisimo paslaugų kainos Lt/tūkst.

vnt.Rodiklis Reikšmė

381

Pušis 235 Želdinių įveisimo plano parengimas (Lt/ha) 1062011 237 2011 1042012 247 2012 1062013 222 2013 107

Eglė 468 Dirvos paruošimas (Lt/ha) 4212011 470 2011 4352012 496 2012 3662013 439 2013 463

Beržas 483 Sodinimas (Lt/vnt.) 0.292011 478 2011 0.272012 490 2012 0.372013 482 2013 0.23

Juodalksnis 505 Individualios apsaugos priemonės (Lt/vnt.) 3.032011 483 2011 3.662012 495 2012 3.752013 536 2013 1.68

Klevas/uosis 694 Apsauga repelentais (Lt/vnt.) 0.172011 850 2011 0.152012 600 2012 0.252013 633 2013 0.12

Liepa 1112 Technikos transportavimo paslaugos (Lt/km) 4.872011 1128 2011 3.802012 800 2012 6.252013 1408 2013 4.57

Ąžuolas 1353 Sodmenų transportavimas (Lt/km) 3.182011 1558 2011 3.082012 1300 2012 2.202013 1200 2013 4.25

Drebulė 2250 Priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimas (Lt/km) 145Gluosnis 180 2011 157Šaltiniai. 2012 185

382

1. Lietuvos miškų urėdijų informacija; 2013 922. UAB Euromediena. Priešgaisrinių mineralizuotų juostų atnaujinimas (Lt/km) 71

2011 111Vidutinių atstumų iki miško įveisimo vietos apskaičiavimas 2012 55Šalies plotas (kv. km) 65300 2013 49Urėdijų skaičius 42 Atsodinimas (Lt/vnt.) 0.33Vidutinis urėdijos aptarnaujamas plotas (kv. km) 1555 2011 0.32Vidutinis atstumas (km) 11 2012 0.28Šaltiniai. 2013 0.39

1. Lietuvos miškų urėdijų informacija; Priežiūra (Lt/ha) 5272. LAEI skaičiavimai. 2011 475

2012 569Tvoros pastatymo kainos vienam hektarui apskaičiavimas 2013 537Paramos gavėjų skaičius 2157 Šaltiniai.Apželdintas plotas (tūkst. ha) 12183 1. Lietuvos miškų urėdijų informacija;Vidutinis miško sklypas (ha) 6 2. LAEI skaičiavimai.Sklypo kraštinė (m) 238Sklypo perimetras (m) 951 Gluosnių sodinimo išlaidosTvoros ilgis vienam hektarui (m) 168 Darbo valandų skaičius 24Vidutinė tvoros kaina (Lt) 20 Vidutinis valandinis darbo užmokestis 17Tvoros kaina vienam hektarui (Lt) 3366 Sodinimo išlaidos 396Šaltiniai.

1. 2011 metų pažangos ataskaita;2. UAB Euromediena; 3. LAEI skaičiavimai.

Pušies želdinių įveisimo išlaidos (Lt) Eglės želdinių įveisimo išlaidos (Lt)Sėjinukų skaičius (vnt.) 6000 Sodinukų skaičius (vnt.) 2750Sėjinukų kaina 1411 Sodinukų kaina 1288Želdinių įveisimo plano parengimo išlaidos 106 Želdinių įveisimo plano parengimo išlaidos 106

383

Dirvos paruošimo išlaidos 421 Dirvos paruošimo išlaidos 421Sodinimo išlaidos 1718 Sodinimo išlaidos 787Tvoros kaina 3366 Tvoros kaina 3366Technikos transportavimo paslaugų išlaidos 108 Technikos transportavimo paslaugų išlaidos 108Sodmenų transportavimo išlaidos 35 Sodmenų transportavimo išlaidos 35Priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo išlaidos 145 Priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo išlaidos 145Bendros įveisimo išlaidos 7310 Bendros įveisimo išlaidos 6258 Atsodinama dalis 0.05 Atsodinama dalis 0.05Atsodinama medelių (vnt.) 300 Atsodinama medelių (vnt.) 138Atsodinamų medelių kaina 71 Atsodinamų medelių kaina 64Atsodinimo išlaidos 99 Atsodinimo išlaidos 45Apsaugos repelentais išlaidos 1041 Apsaugos repelentais išlaidos 477Individualių apsaugos priemonių atnaujinimo išlaidos 168.30923 Individualių apsaugos priemonių atnaujinimo išlaidos 168Priežiūros (augmenijos šalinimas) išlaidos 527 Priežiūros (augmenijos šalinimas) išlaidos 527Priešgaisrinių mineralizuotų juostų atnaujinimo išlaidos 71 Priešgaisrinių mineralizuotų juostų atnaujinimo išlaidos 71Bendros priežiūros išlaidos 1978 Bendros priežiūros išlaidos 1354 Atsodinimo išlaidos 1979 Atsodinimo išlaidos 907Sėjinukų kaina 1411 Sėjinukų kaina 1288Bendros atsodinimo išlaidos 3390 Bendros atsodinimo išlaidos 2195Šaltiniai.

1. LAEI skaičiavimai; 2. Lietuvos miškų urėdijų informacija;3. www.agroakademija.lt; 4. Lietuvos miškų instituto informacija;5. LR Aplinkos ministerija

Beržo želdinių įveisimo išlaidos (Lt) Juodalksnio želdinių įveisimo išlaidos (Lt)Sodinukų skaičius (vnt.) 4000 Sodinukų skaičius (vnt.) 3500Sodinukų kaina 1933 Sodinukų kaina 1766

384

Želdinių įveisimo plano parengimo išlaidos 106 Želdinių įveisimo plano parengimo išlaidos 106Dirvos paruošimo išlaidos 421 Dirvos paruošimo išlaidos 421Sodinimo išlaidos 1145 Sodinimo išlaidos 1002Tvoros kaina 3366 Tvoros kaina 3366Technikos transportavimo paslaugų išlaidos 108 Technikos transportavimo paslaugų išlaidos 108Sodmenų transportavimo išlaidos 35 Sodmenų transportavimo išlaidos 35Priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo išlaidos 145 Priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo išlaidos 145Bendros įveisimo išlaidos 7260 Bendros įveisimo išlaidos 6950 Atsodinama dalis 0.05 Atsodinama dalis 0.05Atsodinama medelių (vnt.) 200 Atsodinama medelių (vnt.) 175Atsodinamų medelių kaina 97 Atsodinamų medelių kaina 88Atsodinimo išlaidos 66 Atsodinimo išlaidos 58Apsaugos repelentais išlaidos 694 Apsaugos repelentais išlaidos 607Individualių apsaugos priemonių atnaujinimo išlaidos 168 Individualių apsaugos priemonių atnaujinimo išlaidos 168Priežiūros (augmenijos šalinimas) išlaidos 527 Priežiūros (augmenijos šalinimas) išlaidos 527Priešgaisrinių mineralizuotų juostų atnaujinimo išlaidos 71 Priešgaisrinių mineralizuotų juostų atnaujinimo išlaidos 71Bendros priežiūros išlaidos 1624 Bendros priežiūros išlaidos 1520 Atsodinimo išlaidos 1319 Atsodinimo išlaidos 1154Sėjinukų kaina 1933 Sėjinukų kaina 1766Bendros atsodinimo išlaidos 3252 Bendros atsodinimo išlaidos 2921Šaltiniai.

1. LAEI skaičiavimai; 2. Lietuvos miškų urėdijų informacija;3. www.agroakademija.lt; 4. Lietuvos miškų instituto informacija;5. LR Aplinkos ministerija.

Klevo/uosio želdinių įveisimo išlaidos (Lt) Liepos želdinių įveisimo išlaidos (Lt)Sodinukų skaičius (vnt.) 4000 Sodinukų skaičius (vnt.) 3500

385

Sodinukų kaina 2778 Sodinukų kaina 3892Želdinių įveisimo plano parengimo išlaidos 106 Želdinių įveisimo plano parengimo išlaidos 106Dirvos paruošimo išlaidos 421 Dirvos paruošimo išlaidos 421Sodinimo išlaidos 1145 Sodinimo išlaidos 1002Individualios apsaugos priemonių išlaidos 6053 Individualios apsaugos priemonių išlaidos 5297Tvoros kaina 3366 Tvoros kaina 3366Technikos transportavimo paslaugų išlaidos 108 Technikos transportavimo paslaugų išlaidos 108Sodmenų transportavimo išlaidos 35 Sodmenų transportavimo išlaidos 35Priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo išlaidos 145 Priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo išlaidos 145Bendros įveisimo išlaidos 14158 Bendros įveisimo išlaidos 14372 Atsodinama dalis 0.05 Atsodinama dalis 0.05Atsodinama medelių (vnt.) 200 Atsodinama medelių (vnt.) 175Atsodinamų medelių kaina 139 Atsodinamų medelių kaina 195Atsodinimo išlaidos 66 Atsodinimo išlaidos 58Apsaugos repelentais išlaidos 694 Apsaugos repelentais išlaidos 607Individualių apsaugos priemonių atnaujinimo išlaidos 303 Individualių apsaugos priemonių atnaujinimo išlaidos 265Tvoros priežiūra 168 Tvoros priežiūra 168Priežiūros (augmenijos šalinimas) išlaidos 527 Priežiūros (augmenijos šalinimas) išlaidos 527Priešgaisrinių mineralizuotų juostų atnaujinimo išlaidos 71 Priešgaisrinių mineralizuotų juostų atnaujinimo išlaidos 71Bendros priežiūros išlaidos 1969 Bendros priežiūros išlaidos 1891 Atsodinimo išlaidos 1319 Atsodinimo išlaidos 1154Sėjinukų kaina 2778 Sėjinukų kaina 3892Bendros atsodinimo išlaidos 4097 Bendros atsodinimo išlaidos 5046Šaltiniai.

1. LAEI skaičiavimai; 2. Lietuvos miškų urėdijų informacija;3. www.agroakademija.lt; 4. Lietuvos miškų instituto informacija;5. LR Aplinkos ministerija

386

Ąžuolo želdinių įveisimo išlaidos Hibridinės drebulės želdinių įveisimo išlaidosSodinukų skaičius (vnt.) 3000 Sodinukų skaičius (vnt.) 2500Sodinukų kaina 4058 Sodinukų kaina 5625Želdinių įveisimo plano parengimo išlaidos 106 Želdinių įveisimo plano parengimo išlaidos 106Dirvos paruošimo išlaidos 421 Dirvos paruošimo išlaidos 421Sodinimo išlaidos 1142 Sodinimo išlaidos 716Individualios apsaugos priemonių išlaidos 9080 Tvoros kaina 3366Tvoros kaina 3366 Technikos transportavimo paslaugų išlaidos 108Technikos transportavimo paslaugų išlaidos 108 Sodmenų transportavimo išlaidos 35Sodmenų transportavimo išlaidos 35 Priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo išlaidos 145Priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo išlaidos 145 Apsaugos repelentais išlaidos 434Bendros įveisimo išlaidos 18462 Bendros įveisimo išlaidos 10956 Atsodinama dalis 0.05Atsodinama medelių (vnt.) 150 Gluosnio želdinių įveisimo išlaidosAtsodinamų medelių kaina 203 Sodinukų skaičius (vnt.) 15000Atsodinimo išlaidos 66 Sodinukų kaina 2700Apsaugos repelentais išlaidos 521 Želdinių įveisimo plano parengimo išlaidos 106Individualių apsaugos priemonių atnaujinimo išlaidos 454 Dirvos paruošimo išlaidos 421Tvoros priežiūra 168 Sodinimo išlaidos 396Priežiūros (augmenijos šalinimas) išlaidos 527 Tvoros kaina 3366Priešgaisrinių mineralizuotų juostų atnaujinimo išlaidos 71 Technikos transportavimo paslaugų išlaidos 108Bendros priežiūros išlaidos 2010 Sodmenų transportavimo išlaidos 35 Priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo išlaidos 145Atsodinimo išlaidos 989 Bendros įveisimo išlaidos 7278Sėjinukų kaina 4058Bendros atsodinimo išlaidos 5048Šaltiniai.

1. LAEI skaičiavimai; 2. Lietuvos miškų urėdijų informacija;3. www.agroakademija.lt; 4. Lietuvos miškų instituto informacija;

387

5. LR Aplinkos ministerija

7 PRIEDAS. Priemonės „Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas“ ir Programos „Natura 2000“ išmokų

(parama „Natura 2000“ vietovėms miškuose)“ kompensacinių išmokų apskaičiavimas.

Miško kirtimo rodikliai Likvidinės medienos išeiga Vidutinis brandžių medynų tūris (kub. m/ha) 291 Pušis 0.86

2009 264 Eglė 0.852010 302 Ąžuolas 0.832011 307 Uosis 0.82

Vidutinė apvalios medienos kaina (Lt/ kub. m) 112 Beržas 0.822009 86 Juodalksnis 0.812010 110 Drebulė 0.842011 140 Baltalksnis 0.86

Iškirstos medienos tūris (tūkst. kub. m) 3210 Vidurkis 0.842009 3105 Šaltiniai. www.agroakademija.lt duomenys

2010 3219Vidutinės neiškirsto miško ir miško malkoms kainos apskaičiavimas

2011 3305 Iškirstos medienos tūris (tūkst. kub. m) 3210Atliktų kirtimo darbų vertė (mln. Lt) 105.1 Atliktų kirtimo darbų vertė (mln. Lt) 105.1

2009 85.4 Miško kirtimo kaina (Lt/kub. m) 32.82010 109.5 Vidutinė apvalios medienos kaina (Lt/ kub. m) 1122011 120.5 Malkų kaina (Lt/kub. m) 75

Metinė ilgo laikotarpio indėlių palūkanų norma komerciniuose bankuose (proc.) 5.9 Vidutinė neiškirsto miško kaina (Lt/kub. m) 79.2

2009 5.3 Vidutinė neiškirsto miško malkoms kaina (Lt/kub. m) 42.62010 7.0 Šaltiniai. 2011 5.4 1. Valstybinės miškų tarnybos duomenys,

Malkų kaina (Lt/kub. m) 75 2.LAEI skaičiavimai

2009 62

388

http://www.agroakademija.lt/

2010 692011 95

Šaltiniai. 1. Lietuvos bankoduomenys, 2. Valstybinės miškų tarnybos duomenys

Vidutinio vieno medžio tūrio apskaičiavimas

Prieaugio dalis, kaupiama medyne 1 ha, kubiniai metrai

Prieaugio dalis, kaupiama medyne 1 ha (proc.)

Vidutinis vieno medžio tūris (kub. m)

2008 ` 0.82009 1.3 0.49 0.802010 1.6 0.53 0.812011 2.1 0.68 0.81

Vidurkis 0.81

Vidutinis vieno seno ir išdžiūvusio medžio tūris (kub. m) 0.61Šaltiniai.

1. Valstybinės miškų tarnybos duomenys,

2. Lietuvos statistikos departamento duomenys,


8 PRIEDAS. Programos „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje)“ kompensacinės išmokos apskaičiavimas.


Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ ha Išlaidos, Lt/ha Pajamos, Lt/ haNatūralios ir pusiau natūralios pievos (šienas) Natūralios ir pusiau natūralios pievos (šienas)

Šienas 516 Šienas 0Darbas 87 Darbas 41 Mineralinės trąšos (NPK) 99 Sandorių sąnaudos19 48 Augalų apsaugos produktai (purškiama pusė 180

389

plotų)

Iš viso 365 516 Iš viso 89 0






Žolių derlingumas (šienas), t/ha 2,38 Žolių derlingumas (šienas), t/ha 1,432010 2,29 2010 1,372011 2,27 2011 1,36

2012 2,60 2012 1,56

Šieno kaina, Lt/t 217 Šieno kaina, Lt/t 02010 215 2010 02011 215 2011 02012 220 2012 0

Pajamos, Lt/ha 516 Pajamos, Lt/ha 0Šaltinis: Statistikos departamento duomenys, 2010–2012.

Trąšos (tradicinis ūkininkavimas)


Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Amonio salietra 100 0,99 992010 100 0,83 832011 100 1,08 108


390

2012 100 1,05 105

Iš viso 99Šaltiniai: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys apie

trąšų ir pesticidų kainas, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. Tręšimo rekomendacijos, 2011.



Kaina, Lt/kg

Vertė, Lt/ha

Starane 1,50 240 3602010 1,50 240 3602011 1,50 240 360

2012 1,50 240 360

Iš viso 360Šaltiniai: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro ir kitų firmų, prekiaujančių trąšomis duomenys apie trąšų ir pesticidų kainas, 2010–2012;2. Aplinkosaugos ir tręšimo planavimas, 2009;3. Tręšimo rekomendacijos, 2011.

Darbas


Kaina, Lt/val.



Vertė, Lt/ha

Tręšimas 0,14 16,52 2,31 Žolės pjovimas po liepos 1 d. 2,47 16,52 40,81Purškimas 0,33 16,52 5,51 žolės pjovimas 0,86 16,52 14,24Pirmas šienavimas 2,47 16,52 40,81 vartymas ir grėbimas 0,58 16,52 9,55

žolės pjovimas 0,86 16,52 14,24 surinkimas, transportavimas 1,03 16,52 17,01

vartymas ir grėbimas 0,58 16,52 9,55 Iš viso 2,47 40,81 surinkimas ir transportavimas 1,03 16,52 17,01 Antras šienavimas 2,32 16,52 38,36 žolės pjovimas 0,71 16,52 11,80

391

vartymas ir grėbimas 0,58 16,52 9,55 surinkimas ir transportavimas 1,03 16,52 17,01

Iš viso 5,27 86,98Šaltiniai: 1. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai. II dalis. Pasėlių priežiūra ir šienapjūtės darbai, 2013;2. Žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 21d. įsakymas įsakymas Nr. 3D-984 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2010

metais patvirtinimo“;3. Žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas įsakymas Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011

metais patvirtinimo“;4. Žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 21d. įsakymas įsakymas Nr. 3D-984 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2012

metais patvirtinimo“;5. Statistikos departamento duomenys, 2013.



Šaltinis: Anketinių apklausų rezultatai.9 PRIEDAS

9 a. Esamų ir naujųjų MPŪ vietovių žemės ūkio naudmenos, ha

Savivaldybė SeniūnijaEsamų MPŪV ŽŪN plotai, ha Naujųjų

MPŪV ŽŪN plotaiPagal savivaldybes Pagal

seniūnijasAlytaus Daugų sen. 5059 Alytaus Raitininkų sen. 2896 Alytaus Iš viso 7955

392



seniūnijasDruskininkų Leipalingio sen. 4620 Druskininkų Viečiūnų sen. 419 419Druskininkų Iš viso 5039 419Lazdijų Lazdijų miesto sen. Lazdijų Veisiejų miesto sen. Lazdijų Būdviečio sen. 3390 Lazdijų Veisiejų sen. 4158 4158Lazdijų Kapčiamiesčio sen. 1869 1869Lazdijų Krosnos sen. 2385 Lazdijų Kučiūnų sen. 2007 Lazdijų Lazdijų sen. 4696 Lazdijų Noragėlių sen. 2345 Lazdijų Seirijų sen. 4819 Lazdijų Teizų sen. 3802 Lazdijų Šventežerio sen. 4014 Lazdijų Šlavantų sen. 1453 Lazdijų Šeštokų sen. 3248 Lazdijų Iš viso 38186 6027Varėnos Valkininkų sen. 3701 3701Varėnos Varėnos sen. 6765 Varėnos Vydenių sen. 4555 Varėnos Kaniavos sen. 3658 3658Varėnos Marcinkonių sen. 362 362Varėnos Matuizų sen. 3031 3031Varėnos Merkinės sen. 6960 6960Varėnos Jakėnų sen. 3937 Varėnos Iš viso 32969 17712

393



seniūnijasJonavos Dumsių sen. 1082 1082Jonavos Upninkų sen. 3065 Jonavos Užusalių sen. 1387Jonavos Iš viso 4147 2469Kaišiadorių Kruonio sen. 9660 Kaišiadorių Nemaitonių sen. 2528 Kaišiadorių Palomenės sen. 6182 Kaišiadorių Paparčių sen. 2234 Kaišiadorių Iš viso 20604 Kauno r. Zapyškio sen. 2146 2146Kauno r. Kačerginės sen. 82Kauno r. Kulautuvos sen. 17Kauno r. Neveronių sen. 273Kauno r. Iš viso 2146 2518Prienų Stakliškių sen. 8336 Prienų Iš viso 8336 Raseinių Viduklės sen. 8318Raseinių Raseinių sen. 8636Raseinių Šiluvos sen. 8142 Raseinių Iš viso 8142 16954Klaipėdos r. Agluonėnų sen. 1547Klaipėdos r. Judrėnų sen. 2439Klaipėdos r. Veiviržėnų sen. 7651Klaipėdos r. Dovilų sen. 4672 Klaipėdos r. Priekulės sen. 5488 Klaipėdos r. Endriejavo sen. 4718Klaipėdos r. Iš viso 10160 16355

394



seniūnijasKretingos Darbėnų sen. 14446Kretingos Imbarės sen. 9624Kretingos Kartenos sen. 4225Kretingos Kretingos sen. 7806Kretingos Kūlupėnų sen. 3348Kretingos Iš viso 39449Skuodo Barstyčių sen. 3599 Skuodo Notėnų sen. 4494 Skuodo Iš viso 8093 Šilutės Šilutės sen. 7964 Šilutės Vainuto sen. 8171 Šilutės Gardamo sen. 6792 Šilutės Žemaičių Naumiesčio sen. 6654 Šilutės Katyčių sen. 4089 Šilutės Kintų sen. 4574 Šilutės Rusnės sen. 2356 Šilutės Saugų sen. 7293 Šilutės Usėnų sen. 5445 Šilutės Švėkšnos sen. 6518 Šilutės Juknaičių sen. 8414 Šilutės Iš viso 68270 Kazlų Rūdos Antanavo sen. 1221Kazlų Rūdos Jankų sen. 5001 Kazlų Rūdos Iš viso 5001 1221Šakių Lekėčių sen. 1760 Šakių Iš viso 1760 Vilkaviškio Vištyčio sen. 4267

395



seniūnijasVilkaviškio Gražiškių sen. 5096 Vilkaviškio Iš viso 9363 Panevėžio r, Karsakiškio sen. 8310 Biržų Biržų miesto sen. 100Biržų Papilio sen. 11462Biržų Parovėjos sen. 10443Biržų Iš viso 22005Kupiškio Kupiškio sen. 14620 Kupiškio Iš viso 14620 Rokiškio Rokiškio miesto sen. 206 206Rokiškio Kazliškio sen. 4328 Rokiškio Kamajų sen. 12127 Rokiškio Kriaunų sen. 4933 4933Rokiškio Obelių sen. 8344 8344Rokiškio Pandėlio sen. 17370 17370Rokiškio Panemunėlio sen. 5693 5693Rokiškio Rokiškio kaimiškoji sen. 13671 Rokiškio Jūžintų sen. 5977 Rokiškio Juodupės sen. 7001 7001Rokiškio Iš viso 79650 43547Akmenės Kruopių sen. 5780 5780Akmenės N. Akmenės kaim. sen. 15450Akmenės Iš viso 5780 21230Joniškio Gaižaičių sen. 3627Joniškio Žagarės sen. 8835Joniškio Iš viso 12462Kelmės Vaiguvos sen. 4102

396



seniūnijasKelmės Kražių sen. 12665 Kelmės Pakražančio sen. 8166 Kelmės Užvenčio sen. 10300 Kelmės Šaukėnų sen. 9494 Kelmės Iš viso 44727 Radviliškio Šiaulėnų sen. 9194 Radviliškio Iš viso 9194 Šiaulių r. Bubių sen. 6584Šiaulių r. Iš viso 6584Jurbarko Viešvilės sen. 589 589Jurbarko Girdžių sen. 4569Jurbarko Smalininkų sen. 908Jurbarko Šimkaičių sen. 11587Jurbarko Eržvilko sen. 13537Jurbarko Jurbarkų sen. 9341Jurbarko Iš viso 589 40531Pagėgių Lumpėnų sen. 4693 Pagėgių Vilkyškių sen. 6262 Pagėgių Pagėgių sen. 8879 Pagėgių Natkiškių sen. 4133 Pagėgių Stoniškių sen. 8113 Pagėgių Iš viso 32080 Šilalės Bijotų sen. 4763 Šilalės Bilionių sen. 1619 Šilalės Kaltinėnų sen. 8458 Šilalės Kvėdarnos sen. 7044 Šilalės Laukuvos sen. 10264

397



seniūnijasŠilalės Palentinio sen. 2117 Šilalės Tenenių sen. 1915 Šilalės Upynos sen. 6830 Šilalės Šilalės kaimiškoji sen. 6123 Šilalės Traksėdžio sen. 5713 Šilalės Žadeikių sen. 2973 Šilalės Iš viso 57819 Tauragės Tauragės miesto sen. 41Tauragės Batakių sen. 4162 4162Tauragės Gaurės sen. 6820 6820Tauragės Žygaičių sen. 11792 11792Tauragės Lauksargių sen. 3960 3960Tauragės Mažonų sen. 7249Tauragės Skaudvilės sen. 9863Tauragės Tauragės sen. 11284Tauragės Iš viso 26734 55171Mažeikių Laižuvos sen. 5057Mažeikių Mažeikių apylinkės sen. 7139Mažeikių Reivyčių sen. 5627Mažeikių Sedos sen. 7459 Mažeikių Iš viso 7459 17823Plungės Plungės miesto sen. 265 Plungės Alsėdžių sen. 2843 Plungės Babrungo sen. 4897 Plungės Žemaičių Kalvarijos sen. 6356 Plungės Žlibinų sen. 5823 Plungės Kulių sen. 4154

398



seniūnijasPlungės Nausodžio sen. 5763 Plungės Paukštakių sen. 3521 Plungės Platelių sen. 4030 Plungės Stalgėnų sen. 2183 Plungės Šateikių sen. 7762 Plungės Iš viso 47597 Rietavo Rietavo miesto sen. 87 Rietavo Medingėnų sen. 1437 1437Rietavo Rietavo sen. 7627 Rietavo Daugėdų sen. 2466 Rietavo Tverų sen. 5051 Rietavo Iš viso 16668 1437Telšių Telšių miesto sen. 9 9Telšių Varnių sen. 12294 12294Telšių Viešvėnų sen. 6076 6076Telšių Gadūnavo sen. 4977 4977Telšių Degaičių sen. 6198 6198Telšių Žarėnų sen. 3254 3254Telšių Luokės sen. 7606 7606Telšių Nevarėnų sen. 5974 Telšių Ryškėnų sen. 4209 4209Telšių Tryškių sen. 4931 Telšių Upynos sen. 7552 7552Telšių Iš viso 63080 52175Anykščių Anykščių sen. 12744 Anykščių Andrioniškio sen. 1370 Anykščių Viešintų sen. 5766

399



seniūnijasAnykščių Debeikių sen. 5919 Anykščių Kavarsko sen. 11632 Anykščių Kurklių sen. 5586 Anykščių Svėdasų sen. 6359 Anykščių Skiemonių sen. 5035 Anykščių Traupio sen. 3924 Anykščių Troškūnų sen. 14508 Anykščių Iš viso 72843 Ignalinos Ignalinos miesto sen. 194 194Ignalinos Vidiškių sen. 1496 1496Ignalinos Didžiasalio sen. 3589 3589Ignalinos Dūkšto sen. 4025 4025Ignalinos Ignalinos sen. 2237 2237Ignalinos Kazitiškio sen. 4683 4683Ignalinos Linkmenų sen. 2364 Ignalinos Mielagėnų sen. 4228 4228Ignalinos N. Daugėliškio sen. 9153 9153Ignalinos Rimšės sen. 3788 3788Ignalinos Tverečiaus sen. 1891 1891Ignalinos Ceikinių sen. 3054 3054Ignalinos Iš viso 40702 38338Molėtų Alantos sen. 7360 Molėtų Balninkų sen. 4019 Molėtų Videniškių sen. 1859 Molėtų Giedraičių sen. 5741 Molėtų Dubingių sen. 2198 Molėtų Inturkės sen. 3644

400



seniūnijasMolėtų Joniškio sen. 3287 Molėtų Luokesos sen. 2680 Molėtų Mindūnų sen. 1055 Molėtų Suginčių sen. 4783 Molėtų Čiulėnų sen. 2492 Molėtų Iš viso 39118 Utenos Utenos miesto sen. 659 Utenos Vyžuonų sen. 3946 Utenos Daugailių sen. 4977 Utenos Kuktiškių sen. 1536 Utenos Leliūnų sen. 6445 Utenos Saldutiškio sen. 2014 Utenos Sudeikių sen. 3345 Utenos Tauragnų sen. 3456 Utenos Utenos sen. 4325 Utenos Užpalių sen. 7437 Utenos Iš viso 38140 Zarasų Antazavės sen. 3086 3086Zarasų Antalieptės sen. 2297 Zarasų Degučių sen. 3764 Zarasų Dusetų sen. 4748 Zarasų Zarasų sen. 5615 5615Zarasų Imbrado sen. 4039 4039Zarasų Salako sen. 2549 Zarasų Zarasų miesto sen. 183 Zarasų Suvieko sen. 2321 2321Zarasų Turmanto sen. 4097 4097

401



seniūnijasZarasų Iš viso 32699 19158Elektrėnų Gilučių sen. 1585 Elektrėnų Elektrėnų sen. 555 Elektrėnų Pastrėvio sen. 1229 Elektrėnų Vievio sen. 3498 Elektrėnų Kazokiškių sen. 517 Elektrėnų Kietaviškių sen. 1650 Elektrėnų Semeliškių sen. 1763 Elektrėnų Beižionių sen. 760 Elektrėnų Iš viso 11557 Šalčininkų Baltosios Vokės sen. 282 Šalčininkų Akmenynės sen. 3464 Šalčininkų Butrimonių sen. 5518 Šalčininkų Gerviškių sen. 3934 Šalčininkų Dainavos sen. 2436 Šalčininkų Dieveniškių sen. 5654 Šalčininkų Kalesninkų sen. 4659 Šalčininkų Pabarės sen. 3161 Šalčininkų Poškonių sen. 1383 Šalčininkų Turgelių sen. 4242 Šalčininkų Šalčininkų sen. 6000 Šalčininkų Eišiškių sen. 5935 Šalčininkų Jašiūnų sen. 2151 Šalčininkų Iš viso 48819 Širvintų Alionių sen. 4008 Širvintų Kernavės sen. 829 829Širvintų Gelvonų sen. 5854

402



seniūnijasŠirvintų Zibalų sen. 5722 Širvintų Musninkų sen. 3374 Širvintų Čiobiškio sen. 2517 Širvintų Širvintų sen. 7321 Širvintų Jauniūnų sen. 3285 Širvintų Iš viso 32910 829Švenčionių Švenčionių miesto sen. 76 76Švenčionių Švenčionėlių miesto sen. 24 24Švenčionių Pabradės miesto sen. 51 51Švenčionių Adutiškio sen. 3927 3927Švenčionių Kaltanėnų sen. 916 Švenčionių Labanoro sen. 295 295Švenčionių Magūnų sen. 2858 Švenčionių Pabradės sen. 3070 Švenčionių Sarių sen. 1246 Švenčionių Svirkų sen. 3720 3720Švenčionių Strūnaičio sen. 2633 2633Švenčionių Cirkliškio sen. 3325 3325Švenčionių Švenčionėlių sen. 3393 3393Švenčionių Švenčionių sen. 5483 5483Švenčionių Iš viso 31017 22927Trakų Aukštadvario sen. 4290 Trakų Lentvario sen. 343 Trakų Grendavės sen. 2300 2300Trakų Onuškio sen. 3725 Trakų Paluknio sen. 1723 1723Trakų Rūdiškių sen. 4122 4122

403



seniūnijasTrakų Senųjų Trakų sen. 2105 Trakų Trakų sen. 3988 Trakų Iš viso 22596 8145Ukmergės Ukmergės miesto sen. 530 Ukmergės Vidiškių sen. 7730 Ukmergės Veprių sen. 3111 Ukmergės Deltuvos sen. 9430 Ukmergės Želvos sen. 4354 Ukmergės Žemaitkiemio sen. 4468 Ukmergės Lyduokių sen. 4666 Ukmergės Pabaisko sen. 3991 Ukmergės Siesikų sen. 8079 Ukmergės Taujėnų sen. 6964 Ukmergės Pivonijos sen. 5596 Ukmergės Šešuolių sen. 2950 Ukmergės Iš viso 61869 Vilniaus r. Buivydžių sen. 1738 Vilniaus r. Bezdonių sen. 158Vilniaus r. Pagirių sen. 1383Vilniaus r. Dūkštų sen. 1743 Vilniaus r. Marijampolio sen. 1998Vilniaus r. Medininkų sen. 1529 Vilniaus r. Nemėžio sen. 861Vilniaus r. Rudaminos sen. 911Vilniaus r. Sužionių sen. 3356 Vilniaus r. Iš viso 0 8366 5311 810770 274344 470797

404

9 b. Esamų ir naujųjų MPŪ specifinių teritorijų – karsto - žemės ūkio naudmenos, ha

Savivaldybė Seniūnija Esamų MPŪV ŽŪN plotai Naujųjų MPŪV ŽŪN plotai

Panevėžio r. Smilgių sen. 10212 Panevėžio r. Iš viso 10212 Pasvalio Daujėnų sen. 6126Pasvalio Krinčino sen. 7100 7100Pasvalio Pasvalio apylinkių sen. 12063 12063Pasvalio Pumpėnų sen. 7277

Pasvalio Saločių sen. 11169Pasvalio Namišių sen. 4398Pasvalio Iš viso 19163 48133Biržų Širvėnos sen. 19172 19172Biržų Nemunėlio Radviliškio sen. 7900 7900Biržų Pabiržės sen. 6980 6980Biržų Pačeriaukštės sen. 10387 10387Biržų Parovėjos sen. 10443 Biržų Iš viso 54882 44439 Iš viso 84257 92572

9 c. Esamų ir naujųjų MPŪ specifinių teritorijų – potvynių užliejamų - žemės ūkio naudmenos, ha


Klaipėdos r. Priekulės sen. 5488 5488Klaipėdos r. Iš viso 5488 5488Šilutės Šilutės sen. 7964 7964Šilutės Vainuto sen. 8171 8171

405


Šilutės Gardamo sen. 6792 6792

Šilutės Žemaičių Naumiesčio sen. 6654 6654Šilutės Katyčių sen. 4089 4089Šilutės Kintų sen. 4574 4574Šilutės Rusnės sen. 2356 2356Šilutės Saugų sen. 7293 7293Šilutės Usėnų sen. 5445 5445Šilutės Švėkšnos sen. 6518 6518Šilutės Juknaičių sen. 8414 8414Šilutės Iš viso 68270 68270Pagėgių Lumpėnų sen. 4693 4693Pagėgių Vilkyškių sen. 6262 6262Pagėgių Pagėgių sen. 8879 8879Pagėgių Natkiškių sen. 4133 4133Pagėgių Stoniškių sen. 8113 8113Pagėgių Iš viso 32080 32080 Iš viso 105838 105838

10 PRIEDAS

10 a. Veiklos „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ plotų prognozė iki 2020 metų

Eilės numeris Metai Deklaruotas plotas, haPrognozė pagal

tiesinę funkciją logaritminę funkciją

1 2006 13999 12914 48082 2007 13999 20787 234553 2008 28790 28659 34362

406

4 2009 36451 36532 421025 2010 49834 44405 481056 2011 60589 52278 530107 2012 60043 60150 571568 2013 60043 68023 607499 2014 75896 6391710 2015 83768 6675211 2016 91641 6931612 2017 99514 7165713 2018 107386 7381014 2019 115259 7580415 2020 123132 77660

Vidurkis 2014-2020 m. 99514 71273

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000f(x) = 7872.71428571429 x + 5041.28571428572R² = 0.925507938041927f(x) = 26902.191936059 ln(x) + 4807.61716308233R² = 0.891155582925645

Deklaruotas plotas, ha

Deklaruotas plotas, ha Linear (Deklaruotas plotas, ha)Logarithmic (Deklaruotas plotas, ha)

10 a. pav. Veiklos „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ plotų prognozės iki 2020 metų pagrindimas

407

10 b. Veiklos „Šlapynių tvarkymas“ plotų prognozė iki 2020 metų



1 2007 733 217 1212 2008 882 817 11303 2009 1103 1416 17194 2010 1317 2016 21385 2011 2112 2616 24626 2012 4151 3216 27277 2013 3816 29528 2014 4416 31469 2015 5015 331710 2016 5615 347011 2017 6215 360912 2018 6815 373613 2019 7415 385214 2020 8015 3960

Vidurkis 2014-2020 m. 6215 3584

408

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

50010001500200025003000350040004500

f(x) = 599.828571428571 x − 383.066666666667R² = 0.760172701429014f(x) = 1454.53850377879 ln(x) + 121.370964349669R² = 0.560789985280978


Deklaruotas plotas, ha Linear (Deklaruotas plotas, ha)

10 b. pav. Veiklos „Šlapynių tvarkymas“ plotų prognozės iki 2020 metų pagrindimas10 c. Veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ plotų prognozė iki 2020 metų



1 2008 22512 27663 219752 2009 41649 40066 432693 2010 56821 52469 557254 2011 64828 64872 645635 2012 71139 77275 714196 2013 89678 770207 2014 102081 817558 2015 114484 858589 2016 126887 8947610 2017 139290 92713

409

11 2018 151693 9564112 2019 164096 9831413 2020 176499 100773

Vidurkis 2014-2020 m. 139290 92076

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000f(x) = 12043.3 x + 15259.9R² = 0.948647681252896f(x) = 30720.9690135914 ln(x) + 21974.5229034337R² = 0.997212611189608



10 c. pav. Veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ plotų prognozės iki 2020 metų pagrindimas

10 d. Veiklos „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje“ plotų prognozė iki 2020 metų


logaritminę funkciją eksponentinę funkciją

1 2008 5,43 4,97 4,89

410

2 2009 3,43 4,14 4,043 2010 3,43 3,65 3,614 2011 3,41 3,31 3,335 2012 3,41 3,04 3,136 2013 2,82 2,987 2014 2,64 2,868 2015 2,48 2,759 2016 2,34 2,6610 2017 2,21 2,5911 2018 2,09 2,5212 2019 1,99 2,4613 2020 1,89 2,41

Vidurkis 2014-2020 m. 2,23 2,61

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

1

2

3

4

5

6

f(x) = − 1.19877722738724 ln(x) + 4.96982721551032R² = 0.718199541831019f(x) = 4.88683082597482 x^-0.276185492284519R² = 0.720569249782037


Deklaruotas plotas, ha Logarithmic (Deklaruotas plotas, ha)Power (Deklaruotas plotas, ha)

411

10 d. pav. Veiklos „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje“ plotų prognozės iki 2020 metų pagrindimas

10 e. Veiklos „Melioracijos griovių tvarkymas“ plotų prognozė iki 2020 metų



1 2008 11,37 19,36 16,322 2009 30,34 22,53 23,113 2010 31,56 25,70 27,084 2011 25,69 28,87 29,905 2012 29,54 32,04 32,086 2013 35,21 33,877 2014 38,38 35,388 2015 41,55 36,699 2016 44,71 37,8410 2017 47,88 38,8711 2018 51,05 39,8112 2019 54,22 40,6613 2020 57,39 41,44

Vidurkis 2014-2020 m. 47,88 38,67

412

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

5

10

15

20

25

30

35f(x) = 3.169 x + 16.193R² = 0.363908635842817f(x) = 9.79297890446803 ln(x) + 16.3232388715241R² = 0.561411782609161



10 e. pav. Veiklos „Melioracijos griovių tvarkymas“ plotų prognozės iki 2020 metų pagrindimas

10 f. Veiklos „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ plotų prognozė iki 2020 metų


tiesinę funkciją logoritminę funkciją

1 2008 476 438 4212 2009 481 479 5003 2010 481 519 5464 2011 481 560 5795 2012 665 600 6046 2013 665 641 6257 2014 670 681 6438 2015 722 6589 2016 762 671

413

10 2017 803 68311 2018 843 69412 2019 884 70413 2020 924 713

Vidurkis 2014-2020 m. 803 681

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

100

200

300

400

500

600

700

800f(x) = 40.4892857142857 x + 397.674285714286R² = 0.766704120967819f(x) = 114.134052972474 ln(x) + 420.629825945324R² = 0.612238419935423



10 f. pav. Veiklos „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ plotų prognozės iki 2020 metų pagrindimas

10 g. Programos „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ gyvūnų skaičiaus prognozės iki 2020 metų10 g1. Arklių skaičiaus prognozė iki 2020 metų

Eilės numeris Metai Arklių skaičius, vnt.Prognozė pagal


1 2007 99 -130,57 -248

414

2 2008 99 220,26 3813 2009 238 571,09 7484 2010 1024 921,92 10095 2011 1405 1272,75 12126 2012 1614 1623,58 13777 2013 1974,41 15178 2014 2325,24 16389 2015 2676,07 174510 2016 3026,9 184011 2017 3377,73 192712 2018 3728,56 200613 2019 4079,39 207814 2020 4430,22 2146

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800f(x) = 350.828571428571 x − 481.4R² = 0.912570371428226f(x) = 907.047172578311 ln(x) − 248.115201589364R² = 0.765293517392794

Arklių skaičius, vnt.

Arklių skaičius, vnt. Linear (Arklių skaičius, vnt.)Logarithmic (Arklių skaičius, vnt.)

415

10 g1. pav. Arklių skaičiaus prognozės iki 2020 metų pagrindimas

10 g2. Galvijų skaičiaus prognozė iki 2020 metų

Eilės numeris Metai Galvijų skaičius, vnt.Prognozė pagal

tiesinę funkciją logaritminę funkciją1 2007 0 -96 -2892 2008 350 355 5463 2009 686 806 10344 2010 1174 1257 13815 2011 1773 1708 16496 2012 2207 2160 18697 2013 2611 20558 2014 3062 22159 2015 3513 235710 2016 3964 248411 2017 4416 259912 2018 4867 270413 2019 5318 280014 2020 5769 2889

416

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

500

1000

1500

2000

2500f(x) = 451.2 x − 547.533333333333R² = 0.989705311504556f(x) = 1204.34215431967 ln(x) − 288.944929747089R² = 0.884625241244419Galvijų skaičius, vnt.

Galvijų skaičius, vnt. Linear (Galvijų skaičius, vnt.)Logarithmic (Galvijų skaičius, vnt.)

10 g2. pav. Galvijų skaičiaus prognozės iki 2020 metų pagrindimas

10 g3. Kiaulių skaičiaus prognozė iki 2020 metų

Eilės numeris Metai Kiaulių skaičius, vnt.Prognozė pagal

tiesinę funkciją logaritminę funkciją1 2008 13 46 302 2009 106 71 783 2010 109 96 1064 2011 121 121 1255 2012 130 146 1416 2013 171 1537 2014 195 1648 2015 220 173

417

9 2016 245 18110 2017 270 18911 2018 295 19512 2019 320 20113 2020 345 207

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

20

40

60

80

100

120

140f(x) = 24.9 x + 21.1R² = 0.693616592831252f(x) = 69.0497916477369 ln(x) + 29.6849385291278R² = 0.861686971008241Kiaulių skaičius, vnt.

Kiaulių skaičius, vnt. Linear (Kiaulių skaičius, vnt.)Logarithmic (Kiaulių skaičius, vnt.)

10 g3. pav. Kiaulių skaičiaus prognozės iki 2020 metų pagrindimas

10 g4. Avių skaičiaus prognozė iki 2020 metų

Eilės numeris Metai Avių skaičius, vnt. Prognozė pagaltiesinę funkciją logaritminę funkciją

1 2008 214 115 -141

418

2 2009 555 922 12133 2010 2052 1730 20054 2011 2599 2537 25675 2012 3228 3344 30046 2013 4151 33607 2014 4958 36618 2015 5766 39229 2016 6573 415210 2017 7380 435811 2018 8187 454412 2019 8994 471413 2020 9802 4871

419

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500f(x) = 807.2 x − 692R² = 0.960775372747116f(x) = 1954.1129866223 ln(x) − 141.459957583483R² = 0.909626071685853Avių skaičius, vnt.

Avių skaičius, vnt. Linear (Avių skaičius, vnt.)Logarithmic (Avių skaičius, vnt.)

10 g4. pav. Avių skaičiaus prognozės iki 2020 metų pagrindimas

10 g5. Vištinių žąsų skaičiaus prognozė iki 2020 metų

Eilės numeris Metai Vištinių žąsų skaičius, vnt.

Prognozė pagal Ekspertinis vertinimastiesinę funkciją logaritminę funkciją

1 2011 100 100 100 1002 2012 137 137 137 1373 2013 174 159 1604 2014 211 174 1905 2015 248 186 2106 2016 285 196 2207 2017 322 204 240

420

8 2018 359 211 2609 2019 396 217 28010 2020 433 223 300

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

20

40

60

80

100

120

140

160f(x) = 53.3797165128917 ln(x) + 100R² = 1f(x) = 37 x + 63R² = 1 Vištinių žąsų skaičius, vnt.

Vištinių žąsų skaičius, vnt. Logarithmic (Vištinių žąsų skaičius, vnt.)

Linear (Vištinių žąsų skaičius, vnt.)

10 g5 pav. Vištinių žąsų skaičiaus prognozės iki 2020 metų pagrindimas

10 h. Priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ plotų prognozės iki 2020 metų10 h1. Priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ plotų prognozė iki 2020 metų

421



422

1 2006 18652 -834 -189572 2007 22915 23798 356013 2008 26946 48430 675154 2009 51978 73062 901585 2010 96056 97694 1077226 2011 150701 122326 1220727 2012 155781 146958 1342068 2013 160000 171590 1447169 2014 196222 15398710 2015 220854 16227911 2016 245486 16978112 2017 270118 17663013 2018 294750 18293014 2019 319382 18876315 2020 344014 194194

Vidurkis 2014-2020 m. 270118 175509

423

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

20000400006000080000

100000120000140000160000180000

f(x) = 24632.2129115952 x − 25466.2774695712R² = 0.916998850504603

f(x) = 78709.6608894008 ln(x) − 18956.906660122R² = 0.772084876414526



10 h1. pav. Priemonės "Ekologinis ūkininkavimas“ plotų prognozės iki 2020 metų pagrindimas

10 i priedas. Priemonė „Miškų aplinkosaugos išmokos“10 i1. Veiklos „Išmokos už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą KMB teritorijose“ plotų prognozė iki 2020 metų

424

425



kvadratinę funkciją

1 2008 7 13 -3 172 2009 62 60 76 573 2010 151 107 123 1024 2011 81 154 155 1515 2012 232 200 181 2056 2013 247 202 2647 2014 294 219 3278 2015 341 235 3959 2016 388 248 468

10 2017 435 260 54611 2018 482 271 62812 2019 529 281 71513 2020 576 290 806

Vidurkis 2014-2020 m. 435 258 555

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

50

100

150

200

250f(x) = 46.9299966638744 x − 34.2109604569125R² = 0.726743065896285f(x) = 114.086342468952 ln(x) − 2.65845497215155R² = 0.693826951815983f(x) = 2.35069557243939 x² + 32.825823229238 x − 17.7560914498368R² = 0.729295771103924



10 i1. pav. Veiklos „Išmokos už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą KMB teritorijose“ plotų prognozės iki 2020 metų pagrindimas

10 i2. Veiklos „Išmokos už neplynus miško kirtimus vietoj galimų plynų“ plotų prognozė iki 2020 metų



1 2008 12 56 252 2009 103 107 1213 2010 260 157 1774 2011 189 208 2175 2012 222 258 2476 2013 309 2737 2014 360 2948 2015 410 3139 2016 461 329

426

10 2017 511 34311 2018 562 35712 2019 613 36913 2020 663 380

Vidurkis 2014-2020 m. 511 341

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

50

100

150

200

250

300f(x) = 50.5909738014152 x + 5.42707859575415R² = 0.643776522562381f(x) = 138.495570910848 ln(x) + 24.5907195704857R² = 0.779407944240764



10 i.2 pav. Veiklos „Išmokos už neplynus miško kirtimus vietoj galimų plynų“ plotų prognozės iki 2020 metų pagrindimas

10 j priedas. Programa „miškų įveisimas ir miškingų plotų kūrimas“10 j. Programos „Miškų įveisimas ir miškingų plotų kūrimas“ plotų prognozė iki 2020 metų



1 2008 2 2009 4837 4877 4957

427

3 2010 4283 4444 43294 2011 4454 4011 39325 2012 3336 3578 36506 2013 3145 34347 2014 2712 32628 2015 2279 31209 2016 1846 2999

10 2017 1413 289611 2018 980 280512 2019 547 272513 2020 114 2653

Vidurkis 2014-2020 m. 1413 2755

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

1000

2000

3000

4000

5000

6000

f(x) = − 432.967 x + 5742.772R² = 0.768403159737304

f(x) = 6248.04808999427 x^-0.33412820218451R² = 0.683038835470126


Deklaruotas plotas, ha Linear (Deklaruotas plotas, ha)Power (Deklaruotas plotas, ha)

10 j. pav. „Miškų įveisimas ir miškingų plotų kūrimas“ plotų prognozės iki 2020 metų pagrindimas

428

10 k priedas. Programos „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje)“ prognozės iki 2020 metų pagrindimas

10 k. Programos „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje)“ plotų prognozė iki 2020 metų



1 2009 6578 7111 77172 2010 7465 8581 90423 2011 10135 10051 99834 2012 12149 11521 107135 2013 12991 113096 2014 14461 118137 2015 15930 122508 2016 17400 126359 2017 18870 1297910 2018 20340 1329111 2019 21810 1357512 2020 23280 13837

Vidurkis 2014-2020 m. 18870 12912

429

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000f(x) = 1469.925 x + 4171.247R² = 0.884964155078105f(x) = 3269.8876500006 ln(x) + 5450.10997515943R² = 0.707465052456545



10 k. pav. Programos „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje)“ plotų prognozė iki 2020 metų

10 l priedas. Programos „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėms miškuose)“ plotų prognozė iki 2020 metų10 l. Programos „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėms miškuose)“ plotų prognozė iki 2020 metų



1 2008 853 944 9522 2009 910 856 8183 2010 1026 767 739

430

4 2011 361 678 6845 2012 683 589 6416 2013 500 6057 2014 411 5758 2015 322 5509 2016 233 527

10 2017 144 50611 2018 55 48812 2019 -34 47113 2020 -122 456

Vidurkis 2014-2020 m. 144 510

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 20200

200

400

600

800

1000

1200

f(x) = − 88.9 x + 1033.3R² = 0.296203168311488f(x) = − 193.410584350844 ln(x) + 951.790315109263R² = 0.226490845750595



10 l pav. Programos „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėms miškuose)“ plotų prognozės iki 2020 metų pagrindimas

431

ANNEX 11

Annex 11 aCalculation of compensatory payment for sub–activity “management of meadows by grazing livestock”

Traditional farming Farming under environmental restrictionsCosts, Lt/ha Income, Lt/ha Costs, Lt/ha Income, Lt/ ha

Fertilizers, plant protection and fertilization 646 Milk

Fertilizers and fertilization (manure) 521 Milk

Haymaking (mowing two times) 444 (4,913*1,2*0,65*822) 3150 Mowing of not grazed grass 222(4,421*0,56*0,65*822) 1323

Grazing (9,4 d. hour* 16,52 Lt/d.hour.) 155

Transaction costs 69 Total 1103 3150 Total 967 1323Net income, Lt/ha 2047 Net income, Lt/ha 356

Compensatory payment, Lt/ha 1691Compensatory payment, EUR/ha 490


Agronomic and economic assumptionsHaymaking

Traditional farming Farming under environmental restrictionsFertilizers and fertilization (NPK)

286,0 Fertilizers 1 ha:N - 240kg; P-220kg; K-200kgPlant protection products 1 ha:Starane 1,5 l*240 Lt/l From 1 ha grass 1,2 cows are keptMilk yield per cow – 4,913 t Milk price - 822 Lt/tThe perennial grass forage production is 65% of the milk.Cows are in the barn

Fertilizers and fertilization (manure) 520,8

Fertilizers 1 ha:Manure - 20t/ha. Price - 25 Lt/tFrom 1 ha grass 0.56 cows are kept. Milk yield per cow – 4,421 t Milk price-0,822Lt/kg.Natural meadow forage production is 65% of the milk.Cows graze.

Plant protection products 360,0

Mowing of not grazed grass 222,1

Haymaking 222,1 grass mowing 92,1 grass mowing 92,1 tedding and raking 47,5

tedding and raking 47,5 collection and transportation 82,5

collection and transportation 82,5

Grazing (turnout and back of livestock ) 155,3Watering (9,4 d. hour./ha* 16,52 Lt/d.hor.)

Sources:

432

9. Tariffs on mechanized agricultural works. II part. Crop treatment and haymaking, 2013;10. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2009, No. 3D-984);11. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);12. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);13. Data of Statistics Lithuania, 2013.14. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;15. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 16. The Fertilization Recommendations, 2011.

IncomeTraditional farming Farming under environmental restrictions

Annual milk production per cow, kg 4913 Annual milk production per cow, kg 44212009 4811 (10 per cent reduction due to grazing) 2010 4901 2011 5026

Milk price, Lt/t 822 Milk price, Lt/t 8222009 617 2009 6172010 864 2010 8642011 985 2011 985

Sources: 4. Data of Statistics Lithuania, 2009–2011.5. Statistical publication “FADN survey results”, 2009–2011; 6. Data of the Agricultural Information and Rural Business Centre, 2009–2011.

Fertilizers and fertilizationTraditional farming Farming under environmental restrictions

Fertilizers and fertilization, Lt/ha 286 Fertilizers and fertilization, Lt/ha 5212009 221 Quantity, t 202010 220 Price, Lt/t 252011 249 Value, Lt 500

Fertilization (2 times) 56 Fertilization and transportation (1,26 d.hour.*16,52 Lt) 21Sources:7. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2009, No. 3D-984);8. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);9. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);

433

10. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;11. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 12. The Fertilization Recommendations, 2011.

Transaction costsTransaction costs Lt/ha

Time loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions information search process Total 69

Source: The results of questionnaires.

Annex 11 bCalculation of compensatory payment for sub–activity “management of meadows by mowing and keeping livestock”

Traditional farming Farming under environmental restrictionsCosts, Lt/ha Income, Lt/ha Costs, Lt/ha Income, Lt/ ha

Meat, live weight Meat, live weight

0,36t*1,2cattle/ha*0,75 %*3537 Lt/ha) 1146

0,36t*0,5cattle/ha*0,75%*3537 Lt/ha) 477

Fertilizers, plant protection and fertilization 590 Fertilizers and fertilization 521 Haymaking (mowing two times) 444 Haymaking 222 Transaction costs 69 Total 1047 1146 Total 812 477

Net income, Lt/ha 99 Net income, Lt/ha -

334Compensatory payment, Lt/ha 433

434



Agronomic and economic assumptions

HaymakingTraditional farming Farming under environmental restrictions

Fertilizers and fertilization (NPK) 230,0

Cattles are in the barnFertilizers 1 ha:N- 240kg;P-220kg; K-200kgPlant protection products 1 ha:Starane 1,5 l*240 Lt/ltr From 1 ha grass 1.2 cattle are kept.Makeweight price - 3537 Lt/tThe perennial grass forage production is 75% of the makeweight.

Haymaking 222,1Cattles are in the barn From 1 ha grass 0,5 cattle are kept.Makeweight price - 3537 Lt/tThe perennial grass forage production is 75% of the makeweight.

Plant protection products 360,0 grass mowing 92,1

Haymaking 222,1 tedding and raking 47,5

grass mowing 92,1 collection and transportation 82,5

tedding and raking 47,5 collection and transportation 82,5

Sources:1. Tariffs on mechanized agricultural works. II part. Crop treatment and haymaking, 2013;2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2009, No. 3D-984);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);4. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);5. Data of Statistics Lithuania, 2013.6. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;7. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 8. The Fertilization Recommendations, 2011.

Fertilizers and income Traditional farming Farming under environmental restrictions

Fertilizers and fertilization 230 Fertilizers and fertilization, Lt/ha 5212009 221 Quantity, t 202010 220 Price, Lt/t 252011 249 Value, Lt 500

435

Fertilization ( 2 times) 56 Fertilization and transportation 21Income Income

Makeweight, kg/cattle, year 360 Makeweight, kg/cattle, year 3602009 360 2009 3602010 360 2010 3602011 360 2011 360

Cattle price, Lt/t, live weight 3537 Cattle price, Lt/t, live weight 35372009 3159 2009 31592010 3388 2010 33882011 4064 2011 4064

Sources: 1. Data of Statistics Lithuania, 2009–2011;2. Statistical publication “FADN survey results”, 2009–2011; 3. Data of the Agricultural Information and Rural Business Centre, 2009–2011.




Annex 11 cCalculation of compensatory payment for management of meadows

Traditional farming Farming under environmental restrictionsCosts, LTL/ha Income, LTL/ha Costs, LTL/ha Income, LTL/ha

436

Hay 516 Hay (hay is unsuitable for animal feeding) 0

Works 87 Works 41 Mineral fertilizers (NPK) 99 Transaction costs20 48 Plant protection products (one half of the area is spraying) 180 Total 365 516 Total 89 0Net income, LTL/ha 151 Net income, LTL/ha -89

Compensatory payment, LTL/ha 240Compensatory payment, EUR/ha 70



IncomeTraditional farming Farming under environmental restrictions

Yield of grass (hay), t/ha 2.38 Yield of grass (hay), t/ha 1.792010 2.29 2010 1.722011 2.27 2011 1.702012 2.60 2012 1.95

Price of hay, LTL/ha 217 Price of hay, LTL/ha 02010 215 2010 02011 215 2011 02012 220 2012 0

Income, LTL/ha 516 Income, LTL/ha 0Sources:1. Data of Statistics Lithuania, 2010–2012;2. Statistical publication “FADN survey results”, 2010–2011;3. Data of the Agricultural Information and Rural Business Centre, 2010–2012.

Fertilizers (traditional farming)

20 Transaction costs constitutes 69 LTL/ha, but due to requirement that transaction costs shall not exceed 20% of the premium paid for the commitments transaction costs were reduced by 21 LTL/ha.

437

FertilizerQuantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/ha

Ammonium saltpetre 100 0.99 992010 100 0.83 832011 100 1.08 1082012 100 1.05 105

Total 99Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information; 2010–20122. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009;3. The Fertilization Recommendations, 2011.

Plant protection products (traditional farming)

Plant protection productQuantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/ha

Starane 1.50 240 3602010 1.50 240 3602011 1.50 240 3602012 1.50 240 360

Total 360Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information; 2010–20122. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009;3. The Fertilization Recommendations, 2011.

Works

Traditional farming Farming under environmental restrictions

Kind of work Labour input, hours/ha

Hourly wage, LTL/hour

Value, LTL/ha Kind of work Labour input,

hours/haHourly wage,

LTL/hourValue,

LTL/ha

Fertilization 0.14 16.52 2.31Mowing (mowing period begins no earlier than 1st of July) 2.47 16.52 40.81

Spraying 0.33 16.52 5.51 grass mowing 0.86 16.52 14.24

438

First mowing 2.47 16.52 40.81 tedding and raking 0.58 16.52 9.55 grass mowing 0.86 16.52 14.24 collection and transportation 1.03 16.52 17.01 tedding and raking 0.58 16.52 9.55 Total 2.47 16.52 40.81 collection and transportation 1.03 16.52 17.01 Second mowing 2.32 16.52 38.36 grass mowing 0.71 16.52 11.80 tedding and raking 0.58 16.52 9.55 collection and transportation 1.03 16.52 17.01Total 5.27 16.52 86.98

Sources:1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011;4. Tariffs on mechanized agricultural works. II part. Crop treatment and haymaking, 2013;5. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2009, No. 3D-984);6. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);7. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);8. Data of Statistics Lithuania, 2013.

Transaction costsTransaction costs LTL/ha

Time loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions

information search process

Total 69Source: The results of questionnaires.

439

Annex 11 dCalculation of compensatory payment for management of wetlands in agricultural land


Costs, LTL/ha Income, LTL/ha Costs, LTL/ha Income, LTL/ha Hay 315

Works 966 Transaction costs 69

Total 1035 315

Net income, LTL/ha Net income, LTL/ha -720Compensatory payment, LTL/ha 871

Compensatory payment, EUR/ha 252Source: LIAE calculations.


Income


Yield of grass (hay), t/ha 1.722010 1.652011 1.63

2012 1.87

Price of hay, LTL/t 1832010 1802011 1802012 190

Income, LTL/ha Income, LTL/ha 315Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2009, No. 3D-984);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);

440

3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);4. Data of Statistics Lithuania, 2013.

Works

Traditional farming Farming under environmental restrictionsKind of

workLabour input,


LTL/hourValue,

LTL/ha Kind of work Labour input, hours/ha


Value, LTL/ha

Grass mowing (manually) 58.47 965.96 grass mowing 15.27 16.52 252.29 tedding and raking 22.40 16.52 370.05 collection and transportation 20.80 16.52 343.62

Total 965.96Sources:8. Tariffs on mechanized agricultural works. II part. Crop treatment and haymaking, 2013;9. Rates and tariffs on time of reclamation activities and material resources (MN-96 with a supplement). Akademija, 2004.





Annex 11 eCalculation of compensatory payment for management of wetlands in non–agricultural land


441

Costs, LTL/ha Income, LTL/ha Costs, LTL/ha Income, LTL/haGrass 0Works 1305 Transaction costs 69

Total 1374 0

Net income, LTL/ha 0 Net income, LTL/ha -1374Compensatory payment, LTL/ha 1374



Works

Kind of work Labour input, hours/ha Hourly wage, LTL/hour Value, LTL/ha

Grass mowing (manually)58.47 16.52 965.96

grass mowing15.27 16.52 252.29

tedding and raking22.40 16.52 370.05

collection and transportation20.80 16.52 343.62

Management of shrubs 20.50 16.52 338.66

cutting 11.20 16.52 185.02

collection and transportation 9.3 16.52 153.64

Total 1304.62

Sources:1. Tariffs on mechanized agricultural works. II part. Crop treatment and haymaking, 2013;2. Rates and tariffs on time of reclamation activities and material resources (MN-96 with a supplement). Akademija, 2004.

442





Annex 11 fCalculation of compensatory payment for management of a field left as stubble for the entire winter


Costs, LTL/ha Income, LTL/ha Costs, LTL/ha Income, LTL/haCereals (winter wheat, spring barley, winter triticale) Grain and straw 1999

Cereals (winter wheat, spring barley, winter triticale) Grain and straw 1699

Sowing 7

Seed 15

Transaction costs 69

Total 1999 Total 91 1699

Income foregone and additional costs, LTL/ha 1608

Compensatory payment, LTL/ha 391



Works and value of seed

443






LTL/hourValue,

LTL/ha Sowing 0.4 16.52 6.61 Kind of material Quantity, kg/ha Price, LTL/kg Value, LTL/ha

Seed 8 1.93 15.44Sources:1. Tariffs on mechanized agricultural works. II part. Crop treatment and haymaking, 2013;2. Data of Statistics Lithuania, 2010–2012.

Income

Kind of cereals

Traditional farming Farming under environmental restrictions Income foregone, LTL/ha

Crop area,thou. ha

Share in total crop area

Grain Grain

Yield,100 kg/ha

Price,LTL/t

Value,LTL/ha

Yield,100 kg/ha

Price,LTL/t

Value,LTL/ha

Spring barley 2010 23.6 350 826 20.1 350 702 124 217.0 2011 30.1 450 1355 25.6 450 1151 203 250.1 2012 33.8 490 1656 28.7 490 1408 248 211.0 Average 2010-2012 29.2 430 1254 24.8 430 1066 188 226.0 0.34Winter triticale 2010 24.3 471 1145 20.7 471 973 172 89.4 2011 25.4 557 1415 21.6 557 1203 212 73.8 2012 38.2 648 2475 32.5 648 2104 371 96.9 Average 2010-2012 29.3 559 1637 24.9 559 1391 246 86.7 0.13Winter wheat 2010 34.0 544 1850 28.9 544 1572 277 367.4 2011 33.2 671 2228 28.2 671 1894 334 275.2 2012 51.7 719 3717 43.9 719 3160 558 436.2 Average 2010-2012 39.6 645 2555 33.7 645 2172 383 359.6 0.53Total 1999 1699 300 672.3 1.00

Sources:1. Data of Statistics Lithuania, 2010–2012;

444

2. LIAE calculations.





Annex 11 gCalculation of compensatory payment for activity „ Protection of water bodies against pollution and soil erosion on the arable land“


Costs, LTL/haIncome, LTL/ha Costs, LTL/ha Income, LTL/ha

Cereals (winter wheat, spring barley, winter triticale) Grain 1999 Perennial grass mixture Hay

465

Mechanized works 183 Installation of protective belt (costs are distributed across 5 years)

107

Seed 186 Haymaking 111

Fertilizers (NPK) 531 Transaction costs69

Plant protection products 314

Total 1217 1999 Total287

465Net income, LTL/ha 782 Net income, LTL/ha 54



445



Income


Kind of cerealsGrain

Crop area,thou. ha

Share in total crop

area

Yield of grass (hay), t/ha (yield of grass is lower by 10 percent)

2.15

Yield,100 kg/ha

Price,LTL/t

Value,LTL/ha

2010 2.292011 2.27

Spring barley 2012 2.60

2010 23.6 350 826 217.0 Price of hay, LTL/ha ( 173 2011 30.1 450 1355 250.1 2010 215 2012 33.8 490 1656 211.0 2011 215Average 2010-2012 29.2 430 1254 226.0 0.34 2012 220Winter triticale Income, LTL/ha 465 2010 24.3 471 1145 89.4 2011 25.4 557 1415 73.8 2012 38.2 648 2475 96.9 Average 2010-2012 29.3 559 1637 86.7 0.13Winter wheat2010 34.0 544 1850 367.4 2011 33.2 671 2228 275.2 2012 51.7 719 3717 436.2 Average 2010-2012 39.6 645 2555 359.6 0.53

Income, LTL/ha 1999 672.3 1.00Sources:1. Data of Statistics Lithuania, 2010–2012;

446

2. LIAE calculations.

SeedTraditional farming Farming under environmental restrictions

20 percent purchased seed 100 percent purchased seedQuantity (purchased seed) kg/ha 44 Quantity (purchased seed) kg/ha 25Price (purchased seed) LTL/t 1200 Price (purchased seed) LTL/t 1420Quantity (own seed) kg/ha 176 Value LTL/ha 36Net cost LTL/t 740 Total LTL/ha 36Value LTL/ha 183Seed treatment LTL/ha 2.73

Total LTL/ha 186Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930);4. Data and scientific recommendations of the Institute of Agriculture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Works, fertilizers and plant protection products




Value, LTL/ha

Kind of work

Labour input, hours/ha


Value, LTL/ha

mechanized works 11.11 16.52 183.49undersowing of perennial grass mixture

13.37 16.52 220.81

ploughing 2.22 16.52 36.71 ploughing 2.22 16.52 36.71cultivation 1.47 16.52 24.29 cultivation 1.47 16.52 24.29harrowing 2.38 16.52 39.33 harrowing 2.38 16.52 39.33smoothing 1.00 16.52 16.52 smoothing 1.00 16.52 16.52scraping 0.50 16.52 8.26 scraping 0.50 16.52 8.26fertilization and spraying 1.27 16.52 20.98 fertilization 0.03 16.52 0.55

447

sowing 1.00 16.52 16.52 sowing 1.00 16.52 16.52harvesting and straw shredding 1.26 16.52 20.87

haymaking 4.79 16.52 79.17

Fertilizers and plant protection products Value, LTL/ha Fertilizers Value,

LTL/haFertilizers (NPK) 531 Fertilizers (NPK) 360Plant protection products 314

Sources:1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011;4. Tariffs on mechanized agricultural works. I part. Main cultivation works, 2013;5. Tariffs on mechanized agricultural works. II part. Crop treatment and haymaking, 2013;6. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2009, No. 3D-984);7. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);8. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);9. Data of Statistics Lithuania, 2013.

Haymaking

Kind of work Labour input, hours/ha Hourly wage, LTL/hour

Value, LTL/ha

First mowing 2.47 16.52 40.81 grass mowing 0.86 16.52 14.24 tedding and raking 0.58 16.52 9.55 collection and transportation 1.03 16.52 17.01Second mowing 2.32 16.52 38.36 grass mowing 0.71 16.52 11.80 tedding and raking 0.58 16.52 9.55 collection and transportation 1.03 16.52 17.01Total 4.79 16.52 79.17

Sources:1. Tariffs on mechanized agricultural works. II part. Crop treatment and haymaking, 2013;2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2009, No. 3D-984);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);4. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);

448

5. Data of Statistics Lithuania, 2013.




Annex 11 hCalculation of compensatory payment for management of reclamation ditches

Costs, LTL/haHaymaking (1 time) 1349


Total 1418

Net income -1487




Costs incurred in managing 1 hectare of the slopes of reclamation ditches

Work Value, LTL/haHaymaking (mechanized) 0.5 ha 388.96

Grass mowing 157.68

449

Raking 231.28

Haymaking (manual) 0.5 ha 933.38

Grass mowing 702.10

Raking 231.28

Transportation 26.90

Total 1349.24

Haymaking (mechanized) 0.5 ha, LTL388.96

Cutting out grass and plantlets of shrubs 0.5 ha, LTL157.68

Labour input, hours/ha19.09

Hourly wage, LTL/ha16.52

Value, LTL/ha315.37

Raking (manual), LTL231.28



Value, LTL/ha462.56

Haymaking (manual) 0.5 ha, LTL933.38

Cutting out grass and plantlets of shrubs, 0.5 ha, LTL702.10



Value, LTL/ha1404.20

Raking (manual), LTL 231.28

450



Value, LTL/ha462.56

Transportation, LTL/ha26.90

Total, LTL/ha1349.24

Sources:

1. Tariffs on mechanized agricultural works. II part. Crop treatment and haymaking, 2013;2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2009, No. 3D-984);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);4. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);5. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Prices of reclamation objects (works)” (2007, No. 3D-53);6. Rates and tariffs on time of reclamation activities and material resources (MN-96 with a supplement). Akademija, 2004;7. Data of Statistics Lithuania, 2013.





Annex 11 iCalculation of compensatory payment for improving the status of water bodies at risk

451


Cereals (winter wheat, spring barley, winter triticale) Grain 1999 Perennial grass mixture Hay

310

Mechanized works 183 Installation of protective belt (costs are distributed across 5 years)

107

Seed 186 Haymaking79

Fertilizers (NPK) 531 Transaction costs69

Plant protection products 314


310Net income, LTL/ha 782 Net income, LTL/ha 54




Income


Kind of cerealsGrain

Crop area,thou. ha

Share in total crop

area

Yield of grass (hay), t/ha (yield of grass is lower by 25 percent)

1.79

Yield,100 kg/ha

Price,LTL/t

Value,LTL/ha

2010 2.292011 2.27

Spring barley 2012 2.60

2010 23.6 350 826 217.0 Price of hay, LTL/ha (price of hay, is lower by 20 percent due to a lower quality of hay) 173

2011 30.1 450 1355 250.1 2010 215 2012 33.8 490 1656 211.0 2011 215Average 2010-2012 29.2 430 1254 226.0 0.34 2012 220Winter triticale Income, LTL/ha 310

452

2010 24.3 471 1145 89.4 2011 25.4 557 1415 73.8 2012 38.2 648 2475 96.9 Average 2010-2012 29.3 559 1637 86.7 0.13Winter wheat2010 34.0 544 1850 367.4 2011 33.2 671 2228 275.2 2012 51.7 719 3717 436.2 Average 2010-2012 39.6 645 2555 359.6 0.53

Income, LTL/ha 1999 672.3 1.00Sources:1. Data of Statistics Lithuania, 2010–2012;2. LIAE calculations.

SeedTraditional farming Farming under environmental restrictions

20 percent purchased seed 100 percent purchased seedQuantity (purchased seed) kg/ha 44 Quantity (purchased seed) kg/ha 25Price (purchased seed) LTL/t 1200 Price (purchased seed) LTL/t 1420Quantity (own seed) kg/ha 176 Value LTL/ha 36Net cost LTL/t 740 Total LTL/ha 36Value LTL/ha 183Seed treatment LTL/ha 2.73

Total LTL/ha 186Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930);4. Data and scientific recommendations of the Institute of Agriculture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Works, fertilizers and plant protection products

453






LTL/hourValue,

LTL/ha

mechanized works 11.11 16.52 183.49

undersowing of perennial grass mixture

13.37 16.52 220.81

ploughing 2.22 16.52 36.71 ploughing 2.22 16.52 36.71cultivation 1.47 16.52 24.29 cultivation 1.47 16.52 24.29harrowing 2.38 16.52 39.33 harrowing 2.38 16.52 39.33smoothing 1.00 16.52 16.52 smoothing 1.00 16.52 16.52scraping 0.50 16.52 8.26 scraping 0.50 16.52 8.26fertilization and spraying 1.27 16.52 20.98 fertilization 0.03 16.52 0.55sowing 1.00 16.52 16.52 sowing 1.00 16.52 16.52harvesting and straw shredding 1.26 16.52 20.87

haymaking 4.79 16.52 79.17

Fertilizers and plant protection products Value, LTL/ha Fertilizers Value,

LTL/haFertilizers (NPK) 531 Fertilizers (NPK) 360Plant protection products 314

Sources:1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011;4. Tariffs on mechanized agricultural works. I part. Main cultivation works, 2013;5. Tariffs on mechanized agricultural works. II part. Crop treatment and haymaking, 2013;6. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2009, No. 3D-984);7. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);8. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);9. Data of Statistics Lithuania, 2013.

Haymaking

Kind of work Labour input, hours/ha Hourly wage, LTL/hour

Value, LTL/ha

First mowing 2.47 16.52 40.81

454

grass mowing 0.86 16.52 14.24 tedding and raking 0.58 16.52 9.55 collection and transportation 1.03 16.52 17.01Second mowing 2.32 16.52 38.36 grass mowing 0.71 16.52 11.80 tedding and raking 0.58 16.52 9.55 collection and transportation 1.03 16.52 17.01Total 4.79 16.52 79.17

Sources:1. Tariffs on mechanized agricultural works. II part. Crop treatment and haymaking, 2013;2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2009, No. 3D-984);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);4. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);5. Data of Statistics Lithuania, 2013.





Annex 11 jCalculation of compensatory payment for the protecting of soil and water


Cereals (winter wheat, spring barley, Grain 2044Cereals (winter wheat, spring barley, winter triticale, Grain 1701

455

winter triticale, rape, peas, beans) rape, peas, beans)Peas and beans constitute at least 30 per cent of the total arable land under commitment

Costs, LTL/ha 2587 Costs, LTL/ha 2407 Transaction costs21 41

Total 2587 2044Total 2448 1701Net income, LTL/ha -543Net income, LTL/ha -747




Costs

Kind of cereals


Yield,100

kg/ha

Price,LTL/t

Value,LTL/ha

Crop area,

thou. ha

Share in total crop

area

Costs,LTL/

ha

Share in area under commitment

Area under commitment

Value,LTL/ha

Costs,LTL/ha

Spring barley2010 23.6 350 826 217.0 1772 2011 30.1 450 1355 250.1 2165 2012 33.8 490 1656 211.0 2400 Average 2010-2012 29.2 430 1254 226.0 0.23 2112 0.17 167.9 Winter triticale 2010 24.3 471 1145 89.4 2002 2011 25.4 557 1415 73.8 2453 2012 38.2 648 2475 96.9 2978 Average 2010-2012 29.3 559 1637 86.7 0.09 2478 0.06 60.7 Winter wheat

21 Transaction costs constitutes 69 LTL/ha, but due to requirement that transaction costs shall not exceed 20% of the premium paid for the commitments transaction costs were reduced by 28 LTL/ha

456

2010 34.0 544 1850 367.4 2002 2011 33.2 671 2228 275.2 2453 2012 51.7 719 3717 436.2 2978 Average 2010-2012 39.6 645 2555 359.6 0.37 2478 0.27 261.4 Rape 2010 16.5 900 1485 251.9 2409 2011 19.4 1150 2231 250.2 3245 2012 24.3 1350 3281 260.8 3373 Average 2010-2012 20.1 1133 2332 254.3 0.26 3009 0.19 187.7 Peas 2010 15.7 460 722 27.1 1222 2011 18 530 954 26.5 2435 2012 20.2 650 1313 24 1907 Average 2010-2012 18.0 547 996 25.9 0.03 1855 0.15 145.2 Beans 2010 16.6 460 764 15 1222 2011 18.1 520 941 15.7 2435 2012 21.5 590 1269 16.5 1907 Average 2010-2012 18.7 523 991 15.7 0.02 1855 0.15 145.2 Total 2044 968 1.00 2587 1.00 968 1701 2407

Sources:1. Data of Statistics Lithuania, 2013; 2. Data on agricultural enterprises, 2010–2012;3. LIAE calculations.


Time loss due to 69 more detail financial accounting

457

consultations learning courses revisions



ANNEX 12

Annex 12 aCalculation of compensatory payment for barley grown in environmentally friendly farm (lands of average productivity)

Traditional farming Environmentally friendly farmingCosts, LTL/ha Income, LTL/ha Costs, LTL/ha Income, LTL/ha

Growing barley Grain142

6 Growing barley Grain116

9 Yield 3.10 t/ha Transaction costs22 44 Yield 2.54 t/ha

Seed197 Price 460 LTL/t Seed

216 Price 460 LTL/t

Fertilizers (NPK)538 Fertilizers (NPK)

485

Plant protection products140 Plant protection products

140

Total875

1426 Total

885

1169

Net income, LTL/ha 551 Net income, LTL/ha 284Compensatory payment, LTL/ha 266Compensatory payment, EUR/ha 77



22 Transaction costs amounted to 144 LTL/ha, but due to requirement that transaction costs shall not exceed 20% of the premium paid for the commitments, transaction costs were reduced by 100 LTL/ha.

458

Income

Traditional farming Environmentally friendly farming

Yield of barley, t/ha 3.10 Yield of barley, t/ha 2.542009 3.83 2009 3.142010 2.52 2010 2.07

2011 2.95 2011 2.42

Price of barley, LTL/t 460 Price of barley, LTL/t 4602009 317 2009 3172010 446 2010 446

2011 617 2011 617

Income, LTL/ha 1426 Income, LTL/ha 1169Source: Data of Statistics Lithuania, 2009–2011.

Seed

Traditional farming Environmentally friendly farming48 percent purchased seed, 52 percent own seed 70 percent purchased seed, 30 percent own seed

Quantity (purchased seed) kg/ha 101 Quantity (purchased seed) kg/ha 147Price (purchased seed) LTL/t 1133 Price (purchased seed) LTL/t 1133Quantity (own seed) kg/ha 109 Quantity (own seed) kg/ha 63Net cost LTL/t 736 Net cost LTL/t 736Value LTL/ha 195 Value LTL/ha 213Seed treatment LTL/ha 2.73 Seed treatment LTL/ha 2.73Total LTL/ha 197 Total LTL/ha 216

Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930);4. Data and scientific recommendations of the Institute of Agriculture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Fertilizers

FertilizerQuantity,

kg/ha Price, LTL/kgValue,

LTL/ha FertilizerQuantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/haAmmonium saltpetre 300 0.99 296 Ammonium saltpetre 246 0.99 242

2010 300 0.83 249 2010 246 0.83 204

459

2011 300 1.08 324 2011 246 1.08 2662012 300 1.05 314 2012 246 1.05 257

Potassium chloride 100 1.42 142 Potassium chloride 100 1.42 1422010 100 1.35 135 2010 100 1.35 1352011 100 1.42 142 2011 100 1.42 1422012 100 1.50 150 2012 100 1.50 150

Superphosphate 100 1.01 101 Superphosphate 100 1.01 1012010 100 0.76 76 2010 100 0.76 762011 100 1.00 100 2011 100 1.00 1002012 100 1.26 126 2012 100 1.26 126

Total 538 Total 485Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011.

Plant protection products

MCPA, l/ha 1.0Price, LTL/l 111Value, LTL/ha 111Insekt-Fury, l/ha 0.3Price, LTL/l 96.00Value, LTL/ha 29Total 140

Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011.

Transaction costs

Transaction costs LTL/ha

Soil tests 20Certification 43

460

More complicated farm management 12Time loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions


Total 144Sources: 1. Data of the Agrochemical Laboratory of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry, 2013;2. Data of the Certification institution „Ekoagros”, 2013;3. Data of Statistics Lithuania, 2011–2013;4. The results of questionnaires.

Annex 12 bCalculation of compensatory payment for apples grown in environmentally friendly farm (lands of average productivity)


Growing apples Apples 16975 Growing apples Apples 16249Fertilizers (NPK) 808 Fertilizers (NPK) 679 Plant protection products 2225 Plant protection products 2219 Transaction costs 172 Handwork 703

Total 3033 16975 Total 3774 16249

Net income, LTL/ha 13942 Net income, LTL/ha 12475Compensatory payment, LTL/ha 1467



461

Income


Yield of apples, t/ha 20.30 Yield of apples, t/ha 19.12

Dessert 12.18 Dessert 9.562009 12.78 2009 10.482010 11.70 2010 8.70

2011 12.07 2011 9.51

Crude 8.12 Crude 9.562009 8.76 2009 10.482010 7.70 2010 8.70

2011 7.90 2011 9.51

Price of apples, LTL/t 774 Price of apples, LTL/t 890

Dessert 1224 Dessert 14082009 878 2009 10102010 1245 2010 1432

2011 1549 2011 1781

Crude 254 Crude 2922009 140 2009 1612010 297 2010 342

2011 325 2011 374

Income, LTL/ha 16975 Income, LTL/ha 16249Sources:1. Data of Statistics Lithuania, 2009–2011;2. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Fertilizers


FertilizerQuantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/ha Fertilizer Quantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/haAmmonium salpetre 348 0.99 343 Ammonium salpetre 197 0.99 194

2010 348 0.83 289 2010 197 0.83 164

462

2011 348 1.08 376 2011 197 1.08 213

2012 348 1.05 364 2012 197 1.05 206Superphosphate 100 1.01 101 Superphosphate 100 1.01 101

2010 100 0.76 76 2010 100 0.76 762011 100 1.00 100 2011 100 1.00 100

2012 100 1.26 126 2012 100 1.26 126Potassium chloride 100 1.42 142 Potassium chloride 100 1.42 142

2010 100 1.35 135 2010 100 1.35 1352011 100 1.42 142 2011 100 1.42 142

2012 100 1.50 150 2012 100 1.50 150Carbamide 55.0 1.07 59 Carbamide 55.0 1.07 59

2010 55.0 0.93 51 2010 55.0 0.93 512011 55.0 1.00 55 2011 55.0 1.00 55

2012 55.0 1.28 70 2012 55.0 1.28 70Tradebor 4 19.00 76 Tradebor 4 19.00 76

2010 4 19.00 76 2010 4 19.00 762011 4 19.00 76 2011 4 19.00 76

2012 4 19.00 76 2012 4 19.00 76Ferticare141125 10 6.26 63 Ferticare141125 10 6.26 63

2010 10 6.26 63 2010 10 6.26 632011 10 6.26 63 2011 10 6.26 63

2012 10 6.26 63 2012 10 6.26 63Calcium salpetre 10.0 2.50 25 Calcium chloride 25.0 1.80 45

2010 10.0 2.50 25 2010 25.0 1.80 452011 10.0 2.50 25 2011 25.0 1.80 45

2012 10.0 2.50 25 2012 25.0 1.80 45

Total 808 Total 679Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009;

463

3. The Fertilization Recommendations, 2011;4. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.


Traditional farming Environmentally friendly farmingPlant protection

productQuantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/haPlant protection

product Quantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/haChorus 0.5 285 128 Chorus 0.5 285 128

2010 0.5 285 128 2010 0.5 285 1282011 0.5 285 128 2011 0.5 285 128

2012 0.5 285 128 2012 0.5 285 128Funguran 2.50 11 26 Funguran 2.50 11 26

2010 2.50 10.5 26 2010 2.50 10.5 262011 2.50 10.5 26 2011 2.50 10.5 26

2012 2.50 10.5 26 2012 2.50 10.5 26Score 0.6 379 227 Score 0.6 379 76

2010 0.6 379 227 2010 0.2 379 762011 0.6 379 227 2011 0.2 379 76

2012 0.6 379 227 2012 0.2 379 76Dithane 6.00 30.0 180 Dithane 2.00 30.0 60

2010 6.00 30.0 180 2010 2.00 30.0 602011 6.00 30.0 180 2011 2.00 30.0 60

2012 6.00 30.0 180 2012 2.00 30.0 60Flint 0.30 863 259 Flint 0.15 863 129

2010 0.30 863 259 2010 0.15 863 1292011 0.30 863 259 2011 0.15 863 129

2012 0.30 863 259 2012 0.15 863 129Effector 3.00 148 444 Effector 1.00 148 148

2010 3.00 148 444 2010 1.00 148 1482011 3.00 148 444 2011 1.00 148 148

464

2012 3.00 148 444 2012 1.00 148 148Actar 0.2 551 110 Actar 0.2 551 110

2010 0.2 551 110 2010 0.2 551 1102011 0.2 551 110 2011 0.2 551 110

2012 0.2 551 110 2012 0.2 551 110Decis Mega 0.25 86 22 Decis Mega 0.25 86 22

2010 0.25 86 22 2010 0.25 86 222011 0.25 86 22 2011 0.25 86 22

2012 0.25 86 22 2012 0.25 86 22Karate Zeon 0.8 98 78 Mospilan-20 0.5 115 58

2010 0.8 98 78 2010 0.5 115 582011 0.8 98 78 2011 0.5 115 58

2012 0.8 98 78 2012 0.5 115 58Vertimec 3.00 250.0 750 Vertimec 3.00 250.0 750

2010 3.00 250.0 750 2010 3.00 250.0 7502011 3.00 250.0 750 2011 3.00 250.0 750

2012 3.00 250.0 750 2012 3.00 250.0 750

Total 2225 Pheromones 8.00 89 7122010 8.00 89 7122011 8.00 89 712

2012 8.00 89 712

Total 2219Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011;4. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Handwork Packing (12.65*4.67*8 t) 703

Sources:

465

1. Data of Statistics Lithuania, 2011–2013;2. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.


Soil tests 20Leaf analysis 10Fertilization plan 10Taking soil samples for testing 19Certification 32More complicated farm management 12Time loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions



Annex 12 cCalculation of compensatory payment for blackcurrants grown in environmentally friendly farm (lands of average productivity)


Growing blackcurrants Blackcurrants

17000 Growing blackcurrants

Blackcurrants

15923

Fertilizers (NPK)111

9 Fertilizers (NPK)112

3 Plant protection products 118 Plant protection products 123

466

3 7 Transaction costs 214

Total230

2 1700

0 Total257

4 1592

3

Net income, LTL/ha 1469

8 Net income, LTL/ha 1335

0Compensatory payment, LTL/ha 1349


Agronomic and economic assumptionsIncome


Yield of blackcurrants, t/ha 6.00 Yield of blackcurrants, t/ha 5.622009 6.50 2009 6.102010 5.50 2010 5.20

2011 6.00 2011 5.56

Price of blackcurrants, LTL/t 2833 Price of blackcurrants, LTL/t 28332011 2500 2011 25002012 3000 2012 3000

2013 3000 2013 3000

Income, LTL/ha 17000 Income, LTL/ha 15923Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2008, No. 3D-631);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2009, No. 3D-984);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);4. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);5. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930);6. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Fertilizers

Traditional farming Environmentally friendly farmingFertilizer Quantity, Price, Value, Fertilizer Quantity, Price, Value,

467

kg/ha LTL/kg LTL/ha kg/ha LTL/kg LTL/haAmmonium salpetre 400 0.99 394 Ammonium salpetre 200 0.99 197

2010 400 0.83 332 2010 200 0.83 1662011 400 1.08 432 2011 200 1.08 216


2010 100 0.76 76 2010 300 0.76 2282011 100 1.00 100 2011 300 1.00 300

2012 100 1.26 126 2012 300 1.26 377Potassium chloride 300 1.42 427 Potassium chloride 200 1.42 427

2010 300 1.35 404 2010 300 1.35 4042011 300 1.42 426 2011 300 1.42 426

2012 300 1.50 450 2012 300 1.50 450Carbamide 55.0 1.07 59 Carbamide 55.0 1.07 59

2010 55.0 0.93 51 2010 55.0 0.93 512011 55.0 1.00 55 2011 55.0 1.00 55

2012 55.0 1.28 70 2012 55.0 1.28 70Tradebor 4 19.00 76 Tradebor 4 19.00 76

2010 4 19.00 76 2010 4 19.00 762011 4 19.00 76 2011 4 19.00 76

2012 4 19.00 76 2012 4 19.00 76Ferticare141125 10 6.26 63 Ferticare141125 10 6.26 63

2010 10 6.26 63 2010 10 6.26 632011 10 6.26 63 2011 10 6.26 63

2012 10 6.26 63 2012 10 6.26 63

Total 1119 Total 1123Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011;

468

4. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.



productQuantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,


product Quantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/haSignum 1.00 262 262 Signum 2.00 262 524

2010 1.00 262 262 2010 2.00 262 5242011 1.00 262 262 2011 2.00 262 524

2012 1.00 262 262 2012 2.00 262 524Topas 100 EC 0.8 212 170 Topas 100 EC 0.8 212 170

2010 0.8 212 170 2010 0.8 212 1702011 0.8 212 170 2011 0.8 212 170

2012 0.8 212 170 2012 0.8 212 170Dithane NT 6.00 30.0 180 Dithane NT 4.00 30.0 120

2010 6.00 30.0 180 2010 4.00 30.0 1202011 6.00 30.0 180 2011 4.00 30.0 120

2012 6.00 30.0 180 2012 4.00 30.0 120Candit 0.40 220 88 Candit 0.40 220 88

2010 0.40 220 88 2010 0.40 220 882011 0.40 220 88 2011 0.40 220 88

2012 0.40 220 88 2012 0.40 220 88Effector WG 3.00 148 444 Effector WG 2.00 148 296

2010 3.00 148 444 2010 2.00 148 2962011 3.00 148 444 2011 2.00 148 296

2012 3.00 148 444 2012 2.00 148 296Karate Zeon 0.4 98 39 Karate Zeon 0.4 98 39

2010 0.4 98 39 2010 0.4 98 392011 0.4 98 39 2011 0.4 98 39

2012 0.4 98 39 2012 0.4 98 39

469

Total 1183 Total 1237Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011;4. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.


Soil tests 20Leaf analysis 10Fertilization plan 10Taking soil samples for testing 19Certification 74More complicated farm management 12Time loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions information search process


Annex 12 dCalculation of compensatory payment for chokeberries grown in environmentally friendly farm (lands of average productivity)


Growing chokeberries Chokeberrie 1833 Growing chokeberries Chokeberrie 1714

470

s 3 s 2Fertilizers (NPK) 652 Fertilizers (NPK) 509 Plant protection products 667 Plant protection products 628 Transaction costs 214

Total131

9 1833

3 Total135

1 1714

2







Yield of chokeberries, t/ha 10.00 Yield of chokeberries, t/ha 9.352009 11.00 2009 9.552010 9.00 2010 9.10

2011 10.00 2011 9.40

Price of chokeberries, LTL/t 1833 Price of chokeberries, LTL/t 18332011 1500 2011 15002012 2000 2012 2000

2013 2000 2013 2000

Income, LTL/ha 18333 Income, LTL/ha 17142Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2008, No. 3D-631);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2009, No. 3D-984);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);4. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);5. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930);6. Agricultural Advisory Centre of Mazowsze. Costs of agricultural production, 2012.

471

Fertilizers


FertilizerQuantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,


kg/haPrice,

LTL/kgValue,


2010 290 0.83 241 2010 145 0.83 1202011 290 1.08 313 2011 145 1.08 157


2010 100 0.76 76 2010 100 0.76 762011 100 1.00 100 2011 100 1.00 100

2012 100 1.26 126 2012 100 1.26 126Potassium sulphate 160 1.66 266 Potassium sulphate 160 1.66 266

2010 160 1.66 266 2010 160 1.66 2662011 160 1.66 266 2011 160 1.66 266

2012 160 1.66 266 2012 160 1.66 266




productQuantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,


product Quantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,


2010 1.00 262 262 2010 1.00 262 2622011 1.00 262 262 2011 1.00 262 262


472

2010 2.50 10.5 26 2010 2.50 10.5 262011 2.50 10.5 26 2011 2.50 10.5 26

2012 2.50 10.5 26 2012 2.50 10.5 26Dithane 2.00 30.0 60 Dithane 2.00 30.0 60

2010 2.00 30.0 60 2010 2.00 30.0 602011 2.00 30.0 60 2011 2.00 30.0 60

2012 2.00 30.0 60 2012 2.00 30.0 60Efektorius 1.00 148 148 Efektorius 1.00 148 148

2010 1.00 148 148 2010 1.00 148 1482011 1.00 148 148 2011 1.00 148 148

2012 1.00 148 148 2012 1.00 148 148Actar 0.2 551 110 Actar 0.2 551 110

2010 0.2 551 110 2010 0.2 551 1102011 0.2 551 110 2011 0.2 551 110


2010 0.25 86 22 2010 0.25 86 222011 0.25 86 22 2011 0.25 86 22

2012 0.25 86 22 2012 0.25 86 22Karate Zeon 0.4 98 39 Total 628

2010 0.4 98 39 2011 0.4 98 39

2012 0.4 98 39

Total 667 Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011;4. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Transaction costs

473


Soil tests 20Leaf analysis 10Fertilization plan 10Taking soil samples for testing 19Certification 74More complicated farm management 12Time loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions information search process


Annex 12 eCalculation of compensatory payment for sea buckthorn grown in environmentally friendly farm (lands of average productivity)


Growing sea buckthorn Sea buckthorn 22483 Growing sea buckthorn Sea buckthorn

21755

Fertilizers (NPK) 652 Fertilizers (NPK) 710 Plant protection products 667 Plant protection products 911 Transaction costs 214

Total131

9 22483 Total183

5 2175

5

Net income, LTL/ha 21164 Net income, LTL/ha 1992

474





Yield of sea buckthorn, t/ha 7.10 Yield of sea buckthorn, t/ha 6.432009 7.20 2009 6.602010 7.00 2010 6.20

2011 7.10 2011 6.50

Price of sea buckthorn, LTL/t 3167 Price of sea buckthorn, LTL/t 33822011 3000 2011 32002012 3500 2012 3745

2013 3000 2013 3200


Fertilizers


FertilizerQuantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,


kg/haPrice,

LTL/kgValue,


2010 290 0.83 241 2010 145 0.83 1202011 290 1.08 313 2011 145 1.08 157

475


2010 100 0.76 76 2010 300 0.76 2282011 100 1.00 100 2011 300 1.00 300

2012 100 1.26 126 2012 300 1.26 377Potassium sulphate 160 1.66 266 Potassium sulphate 160 1.66 266

2010 160 1.66 266 2010 160 1.66 2662011 160 1.66 266 2011 160 1.66 266

2012 160 1.66 266 2012 160 1.66 266




productQuantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,


product Quantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,


2010 1.00 262 262 2010 2.00 262 5242011 1.00 262 262 2011 2.00 262 524


2010 2.50 10.5 26 2010 2.50 10.5 262011 2.50 10.5 26 2011 2.50 10.5 26

2012 2.50 10.5 26 2012 2.50 10.5 26Dithane 2.00 30.0 60 Dithane 2.00 30.0 60

2010 2.00 30.0 60 2010 2.00 30.0 602011 2.00 30.0 60 2011 2.00 30.0 60

476

2012 2.00 30.0 60 2012 2.00 30.0 60Efektorius 1.00 148 148 Efektorius 1.00 148 148

2010 1.00 148 148 2010 1.00 148 1482011 1.00 148 148 2011 1.00 148 148

2012 1.00 148 148 2012 1.00 148 148Actar 0.2 551 110 Actar 0.2 551 110

2010 0.2 551 110 2010 0.2 551 1102011 0.2 551 110 2011 0.2 551 110


2010 0.25 86 22 2010 0.50 86 432011 0.25 86 22 2011 0.50 86 43

2012 0.25 86 22 2012 0.50 86 43Karate Zeon 0.4 98 39 Total 911

2010 0.4 98 39 2011 0.4 98 39

2012 0.4 98 39



Soil tests 20Leaf analysis 10Fertilization plan 10Taking soil samples for testing 19Certification 74

477

More complicated farm management 12Time loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions information search process


Annex 12 fCalculation of compensatory payment for strawberries grown in environmentally friendly farm


Growing strawberries Strawberries Growing strawberries Strawberries

(10 t * 6667 LTL)

66667

(10 t * 6667 LTL)

64667

Handwork 33982 Handwork3398

2 Planting material 2813 Planting material 2813 Fertilizers 1417 Fertilizers 945 Plant protection products 2796 Plant protection products 2615 Transaction costs 289

Total 41008 6666

7 Total4064

4 6466

7



3Compensatory payment, LTL/ha 1636Compensatory payment, EUR/ha 474


478


Traditional farming Environmentally friendly farmingYield of strawberries, t/ha 10.00 Yield of strawberries, t/ha 9.70

2009 10.00 2009 9.602010 10.00 2010 9.702011 10.00 2011 9.80

Price of strawberries, LTL/t 6667 Price of strawberries, LTL/t 66672009 6000 2009 60002010 6000 2010 60002011 8000 2011 8000

Income, LTL/ha 66667 Income, LTL/ha 64667Source: Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Planting material1/4 purchased planting material

Quantity (purchased) plants/ha 2812,5Price (purchased) LTL/plant 1Value LTL/ha 2813Total LTL/ha 2813

Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930);4. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

FertilizersTraditional farming Environmentally friendly farming

FertilizerQuantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,


kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/haNPK -5-16-24; 800 1.45 1159 NPK -5-16-24; 500 1.45 725

2010 800 1.28 1020 2010 500 1.28 6382011 800 1.42 1136 2011 500 1.42 7102012 800 1.65 1322 2012 500 1.65 826

Ammonium salpetre 150 0.99 148 Ammonium salpetre 100 0.99 992010 150 0.83 125 2010 100 0.83 83

479

2011 150 1.08 162 2011 100 1.08 1082012 150 1.05 157 2012 100 1.05 105

Ferticare 12 7.60 91 Ferticare 10 7.60 762010 12 7.60 91 2010 10 7.60 762011 12 7.60 91 2011 10 7.60 762012 12 7.60 91 2012 10 7.60 76

Tradebor 1 19.00 19 Tradebor 1 19.00 192010 1 19.00 19 2010 1 19.00 192011 1 19.00 19 2011 1 19.00 192012 1 19.00 19 2012 1 19.00 19

Total 1417 Calcium chloride 15 1.80 27 2010 15 1.80 27 2011 15 1.80 27 2012 15 1.80 27 Total 945

Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011;4. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Plant protection productsTraditional farming Environmentally friendly farming

Plant protection product

Quantity, kg/ha

Price, LTL/kg

Value, LTL/ha


Quantity, kg/ha

Price, LTL/kg

Value, LTL/ha

Candit 0.20 220 44 Candit 0.40 220 882010 0.20 220 44 2010 0.40 220 882011 0.20 220 44 2011 0.40 220 882012 0.20 220 44 2012 0.40 220 88

Swich 2.00 418 836 Swich 2.00 418 8362010 2.0 418 836 2010 2.0 418 8362011 2.0 418 836 2011 2.0 418 8362012 2.0 418 836 2012 2.0 418 836

Signum 3.60 262 942 Signum 3.60 262 9422010 3.6 262 942 2010 3.6 262 9422011 3.6 262 942 2011 3.6 262 942

480

2012 3.6 262 942 2012 3.6 262 942Rovral Aquo 4.50 50 225 Rovral Aquo 3.00 50 150

2010 4.5 50 225 2010 3.0 50 1502011 4.5 50 225 2011 3.0 50 1502012 4.5 50 225 2012 3.0 50 150

Karate 0.50 98 49 Karate Zeon 0.50 98 492010 0.5 98 49 2010 0.5 98 492011 0.5 99 50 2011 0.5 99 502012 0.5 97 49 2012 0.5 97 49

Vertimec 2.00 250 500 Vertimec 2.20 250 5502010 2.0 250 500 2010 2.2 250 5502011 2.0 250 500 2011 2.2 250 5502012 2.0 250 500 2012 2.2 250 550

Envidor 0.40 500 200 Total 26152010 0.4 500 200 2011 0.4 500 200 2012 0.4 500 200


Handwork

Handwork Labour input, hours Hourly wage LTL/hour Labor cost, LTL

Picking: 3 times a day, 6 ares; 890 16.52 14702.81 ha - 133 hours Planting, covering the soil surface, controlling weeds and other handwork 1167 16.52 19278.84

Total 2057 33982Sources:1. Data of Statistics Lithuania, 2011–2013;2. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

481


Soil tests 20Certification 188More complicated farm management 12Time loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions information search process


Annex 12 gCalculation of compensatory payment for carrots grown in environmentally friendly farm


Growing carrots Carrots 20029 Growing carrots Carrots 20029

Handwork23115

6 26.85*747 Handwork24 2602 26.85*747

Seed200

0 Seed 2000

Fertilizers (NPK)101

3 Fertilizers (NPK) 1013 Plant protection products 504 Plant protection products 414 Transaction costs 219

23 1 time = 70 hours 24 2.5 times = 157.5 hours

482

Total467

3 20029 Total 6248 20029Net income, LTL/ha 15356 Net income, LTL/ha 13780




Yield of carrots, t/ha 26.802009 24.372010 26.712011 29.32

Price of carrots, LTL/t 7472009 7142010 7142011 814

Income, LTL/ha 20029Source: Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Seed100 proc. purchased seed

Quantity plants/ha 1000000Price LTL/plant 0.002Value LTL/ha 2000Total LTL/ha 2000

Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930);4. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

FertilizersFertilizer Quantity, kg/ha Price, LTL/kg Value, LTL/ha

Cropcare (NPK) 500 1.34 672

483

2010 500 1.19 5952011 500 1.42 7102012 500 1.42 710

Boramin Ca (3 times) 3 16.99 512010 3 16.99 512011 3 16.99 512012 3 16.99 51

Calcium salpetre 200 0.86 1712010 200 0.87 1742011 200 0.87 1742012 200 0.83 166

Final K (3 times) 4.5 26.43 1192010 4.5 26.43 1192011 4.5 26.43 1192012 4.5 26.43 119


Plant protection productsTraditional farming Environmentally friendly farming


Quantity, kg/ha

Price, LTL/kg

Value, LTL/ha


Quantity, kg/ha

Price, LTL/kg

Value, LTL/ha

Folicur (2 times) 2.0 70 140 Folicur 1.0 70 702010 2.0 70 140 2010 1.0 70 702011 2.0 70 140 2011 1.0 70 702012 2.0 70 140 2012 1.0 70 70

Decis, ins. (2 times) 0.6 65 39 Decis, ins. 0.3 65 202010 0.6 63 38 2010 0.3 63 192011 0.6 67 40 2011 0.3 67 202012 0.6 65 39 2012 0.3 65 20

Amistar 0.8 183 146 Amistar 0.8 183 1462010 0.8 150 120 2010 0.8 150 120

484

2011 0.8 175 140 2011 0.8 175 1402012 0.8 224 179 2012 0.8 224 179

Signum 1 175 175 Signum 1 175 1752010 1 175 175 2010 1 175 1752011 1 175 175 2011 1 175 1752012 1 175 175 2012 1 175 175

Fastak 0.1 32 3 Fastak 0.1 32 32010 0.1 32 3 2010 0.1 32 32011 0.1 32 3 2011 0.1 32 32012 0.1 32 3 2012 0.1 32 3



Soil tests 20Certification 118More complicated farm management 12Time loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions information search process


485

Annex 12 hCalculation of compensatory payment for potatoes grown in environmentally friendly farm


Costs, LTL/ha Income, LTL/ha Costs, LTL/ha Income, LTL/ha

Growing potatoes Potatoes 10629 Growing potatoes Potatoes 9699Planting material 2583 Planting material 2981 Fertilizers (NPK) 2426 Fertilizers 1749 Plant protection products 317 Plant protection products 265 Handwork 556 Transaction costs 209

Total 5326 10629 Total 5760 9699






Yield of potatoes, t/ha 16.78 Yield of potatoes, t/ha 15.042009 17.33 2009 15.532010 16.52 2010 14.80

2011 16.50 2011 14.78

Price of potatoes, LTL/t 633 Price of potatoes, LTL/t 6452009 560 2009 5602010 660 2010 685

2011 680 2011 690

Income, LTL/ha 10629 Income, LTL/ha 9699

486

Sources:1. Data of Statistics Lithuania, 2009–2011;2. Statistical publication “FADN survey results”, 2009–2011;3. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Planting materialTraditional farming Environmentally friendly farming

1/3 purchased planting material, 2/3 own planting material 1/3 purchased planting material, 2/3 own planting materialQuantity (purchased planting material) kg/ha 850 Quantity (purchased planting material) kg/ha 1000Price (purchased planting material) LTL/t 1650 Price (purchased planting material) LTL/t 1650Quantity(own planting material) kg/ha 1980 Quantity(own planting material) kg/ha 2300Net cost LTL/t 470 Net cost LTL/t 470Value LTL/ha 2333 Value LTL/ha 2731Seed soaking LTL/ha 250 Seed soaking LTL/ha 250

Total LTL/ha 2583 Total LTL/ha 2981Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930);4. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Fertilizers


Fertilizer Quantity, kg/ha

Price, LTL/kg

Value, LTL/ha Fertilizer Quantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/haYara Mila Complex12-11-18 ++micro 1000 1.96 1960

Yara Mila Complex12-11-18 ++micro 700 1.96 1372

2010 1000 1.96 1960 2010 700 1.96 13722011 1000 1.96 1960 2011 700 1.96 1372

2012 1000 1.96 1960 2012 700 1.96 1372Calcium salpetre 304 1.08 329 Calcium salpetre 222 1.08 241

2010 304 1.00 304 2010 222 1.00 2222011 304 1.10 334 2011 222 1.10 244

487

2012 304 1.15 350 2012 222 1.15 255Ferticare 14 11 24 +micro 25 5.47 137 Ferticare 14 11 24 +micro 25 5.47 137

2010 25 5.40 135 2010 25 5.40 1352011 25 5.40 135 2011 25 5.40 135

2012 25 5.60 140 2012 25 5.60 140




productQuantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,


product Quantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/haDithane NT 75; fungicide 4.0 25 100 Dithane NT 75 4.0 25 100

2010 4.0 24 96 2010 4.0 24 962011 4.0 25 100 2011 4.0 25 100

2012 4.0 26 104 2012 4.0 26 104Acrobat Plus; fungicide 2.0 61 124 Acrobat Plus 2.0 61 124

2010 2.0 61 122 2010 2.0 61 1222011 2.0 63 126 2011 2.0 63 126

2012 2.0 62 124 2012 2.0 62 124Funguran; fungicide 5.00 10.5 53 Mistral 0.5 82 41

2010 5.00 10.5 53 2010 0.5 79 402011 5.00 10.5 53 2011 0.5 82 41

2012 5.00 10.5 53 2012 0.5 82 41Mistral; herbicide 0.5 82 41 Total 265

2010 0.5 79 402011 0.5 82 41

488

2012 0.5 82 41



Soil agrochemical tests 45Soil tests for available microelements 12Certification 71More complicated farm management 12Time loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions information search process


ANNEX 13

Annex 13 a Calculation of compensatory payment for keeping local endangered breeds of horses

Usual practice Keeping animals and birds of local endangered breeds

Costs, LTL/horse Income, Costs, LTL/horse Income, LTL/horse

489

LTL/horse

Gross wage and social security contributions 2957

From the sale of horses 1275


From the sale of horses 1275

Feed 1676 Feed 1676 Medicaments, veterinary services and other costs 328

Medicaments, veterinary services and other costs 882

Transaction costs 200 Transaction costs 338 Total 5161 1275 Total 5853 1275

The difference between costs 692 The difference between income 0

Compensatory payment, LTL/horse 692Compensatory payment, EUR/horse 201


Assumptions

Income

Kind of horse Number, head Value, LTLCulled mare 1 983Filly 1 495Colt 1 433

Total, LTL/horse 1275Source: LIAE calculations.

Prices of various kinds of horses Kind of horses 2011 2012 2013 Average price 2011–2013

Mare, LTL/head 5500 5500 3750 4917Filly, LTL/head 1430 1430 855 1238Colt, LTL/head 1250 1250 750 1083

Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);

490

3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930).

Feed consumption of various kinds of horses

Kind of feed Mare Weanling (less than one year old) Yearling (between one and two years old)

Young horses (between two and three years old)

Hay, kg 2520 1450 1470 2000Price, LTL/kg 0.22 0.22 0.22 0.22Value, LTL 557 320 325 442Oats, kg 1050 600 250 912Price, LTL/kg 0.39 0.39 0.39 0.39Value, LTL 413 236 98 359Concentrates, kg 73 73 73 73Price, LTL/kg 1.17 1.17 1.17 1.17Value, LTL 85 85 85 85Succulent feeds, kg 1050 840Price, LTL/kg 0.10 0.10 0.10 0.10Value, LTL 102 0 0 82Salt, kg 8.5 4 5 10Price, LTL/kg 1.73 1.73 1.73 1.73Value, LTL 15 7 9 17Straw, kg 850 350 450 560Price, LTL/kg 0.04 0.04 0.04 0.04Value, LTL 34 14 18 23Green mass, kg 6200 3500 4650 5000Price, LTL/kg 0.06 0.06 0.06 0.06Value, LTL 372 210 279 300Total value, LTL 1578 872 814 1307

Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930);4. Data of the Institute of Animal Science LUHS, 2013.

Prices of feed, LTL/t

Kind of feed 2011 2012 2013 Average 2011-2013

491

Hay 215 220 227.5 220.8Green mass 60 60 60 60.0Oats 330 380 470 393.3Silage 90 97.5 105 97.5Concentrates 1025 1050 1425 1166.7Straw 35 40 46 40.3Salt 1730 1730 1730 1730.0

Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930).

Value of feed*

Kind of horses Total value, LTL/horse 1 2 3 4 5 Average

Mare 1578 1578.0 1578.0 1578.0 1578.0 1578.0 1578Weanling (less than one year old) 872 436.2 218.1 262Yearling (between one and two years old) 814 407.0 421.6 331Young horse (between two and three years old) 1307 326.8 530.3 343Value of feed, LTL/horse 1676

Source: LIAE calculations. * Mare foals 2 times during a five–year period. The value of feed is calculated for mare and two foals.

Labour input Auxiliary workers (feeding)

Daily works: I II III IV V VI VIITotal, min.

Total, hours

· Cleaning out horse’s trough and water trough (manually) 30 min. 30 30 30 30 30 30 30 210 3.5· Morning feeding and watering (manually) 2 hours 120 120 120 120 120 120 120 840 14.0· Putting horse out to pasture and getting back into the stable 1 hour 60 60 60 60 60 60 60 420 7.0· Mucking (manually) 1hour 60 60 60 60 60 60 60 420 7.0· Farm works 40min. 40 40 40 40 40 40 40 280 4.7· Evening feeding (manually) 2 hours 120 120 120 120 120 120 120 840 14.0· Recognizing estrus (heat period) in mares and breeding 10 min. 10 10 10 10 10 10 10 70 1.2Weekly or seasonal works: · Bringing feed and litter into the stable 2 hours per week (2 persons x 120 min) 120 120 240 4.0

492

· Pushing manure and littering 3 hours per week (2 persons x 180 min) 360 360 6.0

· Vaccination 30 min. per week (3 persons x 30 min) 90 90 1.5· Hoof trimming 30 min. per week (4 persons x 30 min.) 120 120 2.0· Blood sampling 30 min. per week (3 persons x 30min.) 90 90 1.5· Repairing stalls and fencing pastures 80 min per week 80 80 1.3Total works, min. 560 800 530 560 560 530 520 4060

Total works, hours9.33

13.33

8.83

9.33

9.33

8.83

8.67 67.67 67.7

Total wage, LTL/horse 745.24Sources:1. Data of Statistics Lithuania, 2011–2013;2. Data of the Institute of Animal Science LUHS, 2013.

TrainingKind of horses 1 2 3 4 5 TotalTraining young horses (younger than two years old) (1 horse - 0,5 hour) 125.5 125.5 Training a stallion (three years and older) (1 stallion -1:30 hours) Preparing a stallion for assessment (younger than three years old) (1 stallion -1:30 hours) 376.5 376.5 Total training, hours per year 125.5 376.5 125.5 376.5 200.8Total training, average annual labour input in hours per horse 133.9

Total wage, LTL/horse 2211.4

8Sources:1. Data of Statistics Lithuania, 2011–2013;2. Data of the Institute of Animal Science LUHS, 2013.

Medicaments, veterinary services and other costs (Keeping animals and birds of local endangered breeds)1.Serological test (once a year) 36.52.Medicines against worms (twice a year) 803.Vitamins (A, AD3, B group, E with selenium, salt) 404.Medicaments (dental care, leg care, antibiotic) 1005.Vaccination against influenza, tetanus 666. X–ray picture 5207.Salt 40Total, LTL/horse 882.5

493

Source: Data of the Institute of Animal Science LUHS, 2013.

Transaction costs, LTL/horseUsual practice Keeping animals and birds of local endangered breeds

Costs due to time lossAverage annual time loss in days per horse is 16 200

Costs due to time loss Average annual time loss in days per horse is 26 338

Total 200 Total 338Sources:1. Data of Statistics Lithuania, 2011–2013;2. The results of questionnaires.

Annex 13 b Calculation of compensatory payment for keeping local endangered breeds of cattle


Costs, LTL/cattle Income, LTL/cattle Costs, LTL/cattle Income, LTL/cattle


From the sale of cattle

3329


From the sale of cattle 2389

Feed 2363 Feed 1960 Medicaments and other costs 116.4 Medicaments and other costs 154 Transaction costs 115

Total 3442 332

9 Total 3193 2389The difference between costs -249

The difference between income 940

Compensatory payment, LTL/cattle 691Compensatory payment, EUR/cattle 200


Assumptions

Income Usual practice Keeping animals and birds of local endangered breeds

Kind of cattle Quantity/ Price, Value, Kind of cattle Quantity/ Price, LTL/t; Value,

494

production number, t; head; kg

LTL/t; LTL/head; LTL/kg

LTL production number, t; head; kg

LTL/head; LTL/kg LTL

Meat 0.45 4200 1890 Meat 0.25 3583.3 895.8Calf 0.5 558.3 279.2 Calf 0.5 558.3 279.2Milk 4913 0.8 4038.2 Milk 3700 0.8 3041.4Culled cow 0.2 1416.7 283.3 Culled cow 0.14 1416.7 202.4Total, LTL/cattle 3329 Total, LTL/cattle 2389


Prices of cattle productionUsual practice Keeping animals and birds of local endangered breeds

Kind of cattle production 2011

2012

2013

Average 2011–2013

Kind of cattle production 2011 2012 2013 Average 2011–2013

Meat, LTL/t live weight390

0420

0450

0 4200 Meat, LTL/t live weight 3400 3450 3900 3583.3Calf, LTL/head 525 550 600 558.3 Calf, LTL/head 525 550 600 558.3Milk, LTL/t 617 864 985 822.0 Milk, LTL/t 617 864 985 822.0

Culled cow, LTL/head135

0140

0150

0 1416.7 Culled cow, LTL/head 1350 1400 1500 1416.7Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930).

Labor costLabour input, hours/cattle 58.3Hourly wage, LTL/hour 16.52Labor cost, LTL/cattle 963

Sources:1. Data of Statistics Lithuania, 2011–2013;2. Data of the Institute of Animal Science LUHS, 2013.

Average monthly, daily and hourly wage

495

Indicator 2011 2012 2013 Average 2011-2013Average 2011-2013 (with

social insurance contributions)

Average monthly gross wage, LTL

2045.9 2102.9 2173.7 2107.50 2765.04

Daily wage, LTL/day 100.76 132.19Hourly wage, LTL/hour 16.52

Source: Data of Statistics Lithuania, 2011–2013.

Feed consumption of various kinds of cattle Usual practice Keeping animals and birds of local endangered breeds

Kind of feed CowIn calf heifer

older than two years

Raising a calf for breed

Raising a calf for meat

Calf under six months of

age

Kind of feed Cow

In calf heifer

older than two years

Raising a calf for breed

Raising a calf for meat

Calf under six months of age

Hay/straw, kg 440 440 330 330 201 Hay/straw, kg 440 440 330 330 201Price, LTL/kg 0.22 0.22 0.22 0.22 0.22 Price, LTL/kg 0.22 0.22 0.22 0.22 0.22Value, LTL 97 97 73 73 44 Value, LTL 97 97 73 73 44Green mass, kg 7830 7830 3890 3890 Green mass, kg 7830 7830 3890 3890 Price, LTL/kg 0.06 0.06 0.06 0.06 0.06 Price, LTL/kg 0.06 0.06 0.06 0.06 0.06Value, LTL 470 470 233 233 0 Value, LTL 470 470 233 233 0Straw-litter, kg 850 850 650 650 350 Straw-litter, kg 850 850 650 650 350Price, LTL/kg 0.04 0.04 0.04 0.04 0.04 Price, LTL/kg 0.04 0.04 0.04 0.04 0.04Value, LTL 34 34 26 26 14 Value, LTL 34 34 26 26 14Concentrates, kg 1423 1423 704 704 132 Concentrates, kg 1112 1112 550 550 132Price, LTL/kg 1.17 1.17 1.17 1.17 1.17 Price, LTL/kg 1.17 1.17 1.17 1.17 1.17Value, LTL 1661 1661 821 821 154 Value, LTL 1297 1297 642 642 154Milk or milk substitute, kg 350 250

Milk or milk substitute, kg 350 250

Price, LTL/kg 0.63 0.63 Price, LTL/kg 0.63 0.63Value, LTL 222 158 Value, LTL 222 158

Silage, kg1070

1 10701 3430 3430 500 Silage, kg 8360 8360 2680 2680 500Price, LTL/kg 0.10 0.10 0.10 0.10 0.10 Price, LTL/kg 0.10 0.10 0.10 0.10 0.10Value, LTL 1043 1043 334 334 49 Value, LTL 815 815 261 261 49

496

Total value, LTL/head 3305 3305 1488 1710 420

Total value, LTL/head 2714 2714 1235 1457 420






Value of feedUsual practice Keeping animals and birds of local endangered breeds

Kind of cattle Average Kind of cattle Average

Cow 3305 Cow 2714In calf heifer older than two years In calf heifer older than two yearsRaising a calf for breed Raising a calf for breed 808Raising a calf for meat 1197 Raising a calf for meatCalf under 2 years of age Calf under 2 years of ageCalf under six months of age 105 Calf under six months of age 105Value of feed, LTL/cattle 2363 Value of feed, LTL/cattle 1960


Medicaments and other costs (usual practice)

497

Year Medicaments Other costs

2009 52 242010 61 352011 102 75Average 71.7 44.7

Source: Statistical publication “FADN survey results”, 2009–2011.

Transaction costs, LTL/cattleCosts due to time lossAverage annual time loss in days per horse is 5.3 114.5Total 114.5

Sources:1. Data of Statistics Lithuania, 2011–2013;2. The results of questionnaires.

Annex 13 c Calculation of compensatory payment for keeping local endangered breeds of pigs

Usual practice Keeping animals and birds of local endangered breedsCosts, LTL/pig Income, LTL/pig Costs, LTL/pig Income, LTL/pig

Gross wage and social security contributions 193 From the sale of pigs

Gross wage and social security contributions 193 From the sale of pigs

Feed 1812

Piglets (2 times * 8 piglets)

2427

Feed1772 Piglets (2 times * 7 piglets)

2123

Medicaments 140 Meat (0.2 t * 3856 LTL/t)/3 257 Medicaments 120 Meat (0.16 t * 3856 LTL/t)/3 206


Total214

6 2684 Total 2101 2329The difference between costs –45

The difference between income 355

Compensatory payment, LTL/pig 310Compensatory payment, EUR/pig 90


498

Assumptions

Income


Kind of pigs Number/quantity, heads; t

Price, LTL/head;

LTL/t

Value, LTL Kind of pigs Number/quantity,

heads; t

Price, LTL/head;

LTL/t

Value, LTL

Piglet 16 151.7 2426.7 Piglet 14 151.7 2123.3Fattening pig 0.2 3856.0 257.1 Fattening pig 0.16 3856.0 205.7Total 2683.7 Total 2329.0


Prices of pig production Kind of production 2011 2012 2013 Average

Piglet, LTL/head 150 150 155 151.72009 2010 2011 Average

Pig, LTL/t live weight 4003 3589 3976 3856.0Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2008, No. 3D-631);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2009, No. 3D-984);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);4. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);5. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930).

Labor costAnnual labour input, hours/pig 12Hourly wage, LTL/hour 16.52Labor cost, LTL/pig 193





499


2045.9 2102.9 2173.7 2107.50 2765.04



Feed consumption of various kinds of pigs

Kind of feed Piglets (from 10 to 60 days of age) Sow

Concentrates, kg 15.0 1230.0Price, LTL/kg 1.2 1.2Value, LTL 17.5 1435.0Green mass, kg 240.0Price, LTL/kg 0.1 0.1Value, LTL 0.0 14.4Straw–litter, kg 60.0 1095.0Price, LTL/kg 0.0 0.0Value, LTL 2.4 44.2Total value, LTL 19.9 1493.6




Green mass 60 60 60 60Concentrates 1025 1050 1425 1167Straw 35 40 46 40

Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);

500

2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930).

Value of feedUsual practice Keeping animals and birds of local endangered breeds

Kind of pigs Value of feed, LTL/head

Number of pigs, heads

Average, LTL Kind of pigs

Value of feed,

LTL/head

Number of pigs, heads

Average, LTL

Piglet (from 10 to 60 days of age) 19.92 16 319

Piglet ( from 10 to 60 days of age) 19.92 14 279

Sow 1493.565 1 1494 Sow 1493.565 1 1494Total, LTL/pig 1812 Total, LTL/pig 1772


Transaction costs, LTL/pigCosts due to time lossAverage annual time loss in days per pig is 2 15,27Total 15,27


Annex 13 d Calculation of compensatory payment for keeping local endangered breeds of sheep

Usual practice Keeping animals and birds of local endangered breedsCosts, LTL/sheep Income, LTL/sheep Costs, LTL/sheep Income, LTL/sheep


From the sale of sheep


From the sale of sheep

Feed 488 Meat (ewe) 86.5 Feed 488 Meat (ewe) 57.7

Medicaments 40 Meat (lambs) 360.6 Medicaments 70 Meat (lambs) 331.

7

Transaction costs16.

2 Transaction costs 25.2 Total 826 447 Total 865 389

The difference between costs 39The difference between income 58

Compensatory payment, 97

501

LTL/sheepCompensatory payment, EUR/sheep 28


Assumptions

IncomeUsual practice Keeping animals and birds of local endangered breeds

Kind of production Quantity, t Price, LTL/t Value,

LTL/year Kind of production Quantity, t Price, LTL/t Value, LTL/year

Meat (2 lambs ) 0.05 7211.8 360.6 Meat (2 lambs ) 0.046 7211.8 331.7

Meat (ewe) 0.06 7211.8 432.7 Meat (ewe) 0.04 7211.8 288.5

Total 793 Total 620Source: LIAE calculations.

Price of sheep meat 2009 2010 2011 Average

Meat, LTL/t 6525 7785 7325,5 7211.8Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2008, No. 3D-631);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2009, No. 3D-984);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082).

Labor costLabour input, hours/flock of sheep/week 29Number of weeks in a year 53Annual labour input, hours/flock of sheep 1533Number of sheep, heads 90Annual labour input, hours/sheep 17Hourly wage, LTL/hour 16.52Labor cost, LTL/sheep 282


502

2. Data of the Institute of Animal Science LUHS, 2013.





2045.9 2102.9 2173.7 2107.50 2765.04



Labour input Auxiliary workers (feeding) I II III IV V VI VII Total, min. Total, hoursSheepfold Cleaning out sheep’s trough and feeding (manually) 2 hours 120 120 120 120 120 120 120 840 14.0Farm works 30 min. 30 30 30 30 30 30 30 210 3.5Total 17.5

Weekly or seasonal works:Lambing, taking care of newborn lambs, watering 280 min. per week 40 40 40 40 40 40 40 280 4.7Bringing feed and litter into the sheepfold 35min. per week (2 persons x 35min.) 70 70 1.2Mucking (manually) 3011min. per year (4 persons x 3011min = 12045min.: 365days=33min.) 33 33 33 33 33 33 33 231 3.9 Shearing 15.2 hours (15.2 hours x 6 persons = 91.2 hours x 60 min. = 5475 min.:365 days = 15 min.) 15 15 15 15 15 15 15 105 1.8Total 11.4


Feed consumption of ewe and lamb under six months of age

Kind of feed Ewe and lamb under six months of age

Hay, kg 330Price, LTL/kg 0.22

503

Value, LTL 73Oats, kg 158Price, LTL/kg 0.39Value, LTL 62Green mass, kg 2500Price, LTL/kg 0.06Value, LTL 150Salt, kg 3.65Price, LTL/kg 1.73Value, LTL 6Straw, kg 180Price, LTL/kg 0.04Value, LTL 7Concentrates, kg 100Price, LTL/kg 1.17Value, LTL 117Silage, kg 750Price, LTL/kg 0.10Value, LTL 73Total value, LTL 488.39





504


Value of feed

Kind of sheep Value, LTL/sheep

Ewe and lamb under six months of age 488

Total 488Source: LIAE calculations.

Transaction costs, LTL/sheepCosts due to time lossAverage annual time loss in days per sheep is 17 25.2Total 25.2


Annex 13 e Calculation of compensatory payment for keeping geese

Usual practice Keeping animals and birds of local endangered breedsCosts, LTL/goose Income, LTL/goose Costs, LTL/goose Income, LTL/goose

Gross wage and social security contributions 84 From the sale of geese

Gross wage and social security contributions 84 From the sale of geese

Feed 59 Meat 58.3 Feed 59 Meat 44.0

Medicaments 17.

5 Eggs 186.7 Medicaments 17.5 Eggs186.

7 Transaction costs 2.79

Total 160 245 Total 163 230.

7

The difference between costs 3The difference between income 14

Compensatory payment, 17

505

LTL/gooseCompensatory payment, EUR/goose 5


Assumptions

Income

Usual practice Keeping animals and birds of local endangered breedsKind of

productionQuantity, kg; units

Price, LTL/kg; LTL/unit Value, LTL Kind of

productionQuantity, kg;

unitsPrice, LTL/kg;

LTL/unit Value, LTL

Culled goose 5 11.7 58.3 Culled goose 4 11.0 44.0Eggs 40 4.7 186.7 Eggs 40 4.7 186.7Total, LTL/goose 245 Total, LTL/goose 230.7


Prices of geeseUsual practice Keeping animals and birds of local endangered breeds

Kind of production 2011 2012 2013 Average Kind of production 2011 2012 2013 AverageGoose, LTL/kg 11 12 12 11.7 Goose, LTL/kg 11 11 11 11.0Eggs, LTL/unit 5 4 5 4.7 Eggs, LTL/unit 5 4 5 4.7


Labor costLabour input, hours/gaggle/week 38Labour input, hours/gaggle/year 43Number of weeks in a year 53Annual labour input, hours/gaggle 2041Number of geese, heads 400Annual labour input, hours/goose 5Hourly wage, LTL/hour 16.52Labor cost, LTL/goose 84

506






2045.9 2102.9 2173.7 2107.50 2765.04



Labour input

Auxiliary workers (feeding) I II III IV V VI VIITotal, min.

Total, hours

Goosery · Cleaning out geese’s trough (manually) 30 min. 30.0 30.0 30.0 30.0 30.0 30.0 30.0 210.0 3.5

· Morning feeding and watering (manually) 2 hours160.

0160.

0160.

0160.

0160.

0160.

0160.

0 1120.0 18.7· Putting geese out to pasture and getting back into the goosery 30 min. 30.0 30.0 30.0 30.0 30.0 30.0 30.0 210.0 3.5· Littering 30 min. 30.0 30.0 30.0 30.0 30.0 30.0 30.0 210.0 3.5· Farm works 30 min 30.0 30.0 30.0 30.0 30.0 30.0 30.0 210.0 3.5Weekly or seasonal works 0.0 0.0Goosery 0.0 0.0· Collecting and registering eggs 30 hours per year 5.0 5.0 5.0 5.0 5.0 5.0 5.0 35.0 0.6· Bringing feed and litter into the goosery 52 hours per year 9.0 9.0 9.0 9.0 9.0 9.0 9.0 63.0 1.1· Mucking and littering (manually) 24 hours per year 4.0 4.0 4.0 4.0 4.0 4.0 4.0 28.0 0.5· Moving grass 150 hours per year 25.0 25.0 25.0 25.0 25.0 25.0 25.0 175.0 2.9Total 37.7


Hatching goslings (An incubator holds 200 eggs): Labour input, hoursWeighing and cleaning eggs - 2 hours 2Turning and moistening (manually) 30 min. x 2 times 1

507

Cooling eggs 1-20 day – 20 min. (1 time a day) 6Cooling eggs 21-28 day – 20 min. (2–3 times) 6.25Cracking 29-34 day – 2 hours (5 times) 10Ovoscoping eggs (10th day) 1 hour 1Ovoscoping eggs (23rd day) 1 hour 1Transferring to the hatcher (25th day) 1 hour 1Weighing and labeling day-old goslings - 3 hours 3Testing unhatched eggs - 1 hour 1Disinfecting an incubator and other areas - 4 hours 4Keeping goslings in a brooder 2-3 days (feeding, cleaning) - 3 times a day – 0.5 - 1 hour 7Total 43.25


Feed consumption of goose (1–2 year old)

Kind of feed Goose (1–2 year old)

Oats, kg 48Price, LTL/kg 0.39Value, LTL 18.88Grass, kg 60Price, LTL/kg 0.06Value, LTL 3.60Concentrates, kg 5Price, LTL/kg 1.17Value, LTL 5.83Straw, kg 10Price, LTL/kg 0.04Value, LTL 0.40Oil cake, kg 4Price, LTL/kg 0.02Value, LTL 0.09Salt, kg 0.3Price, LTL/kg 1.73Value, LTL 0.52

508

Total, LTL/goose 29Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930);4. Data of the Institute of Animal Science LUHS, 2013.



Hay 215 220 228 221Green mass 60 60 60 60Oats 330 380 470 393Silage 90 97.5 105 98Concentrates 1025 1050 1425 1167Straw 35 40 46 40Sugar beet leaves 22.5 22.5 23 23Salt 1730 1730 1730 1730


Value of feed

Group of geese Value, LTL/goose

1 year old 29.32 year old 29.3Total 58.6


Transaction costs, LTL/gooseCosts due to time lossAverage annual time loss in days per goose is 8 2.79Total 2.79


509

2. The results of questionnaires.

ANNEX 14

Annex 14 aCalculation of compensatory payment for barley grown in organic farm (lands of average productivity)

Traditional farming Organic farming


Growing barley Grain142

6 Growing barley Grain137

2 Yield 3.10 t/ha Transaction costs 144 Yield 2.34 t/ha

Price 460 LTL/t Cideral fallow25 525 Price 588 LTL/t

Seed197 Seed 232

Fertilizers (NPK)538 Fertilizers for organic farming 859

Plant protection products140

Total 875

1426 Total

1760

1372

Net income, LTL/ha 551 Net income, LTL/ha -388




Traditional farming Organic farmingYield of barley, t/ha 3.10 Yield of barley, t/ha 2.34

2009 3.83 2009 2.622010 2.52 2010 2.26

2011 2.95 2011 2.13

25 Cideral fallow is divided across 5 years (2100:4=525 LTL)

510

Price of barley, LTL/t 460 Price of barley, LTL/t 5882009 317 2009 4662010 446 2010 493

2011 617 2011 804


Seed

Traditional farming Organic farming48 percent purchased seed, 52 percent own seed 26 percent purchased seed, 74 percent own seed

Quantity (purchased seed) kg/ha 101 Quantity (purchased seed) kg/ha 71Price (purchased seed) LTL/t 1133 Price (purchased seed) LTL/t 1133Quantity (own seed) kg/ha 109 Quantity (own seed) kg/ha 202Net cost LTL/t 736 Net cost LTL/t 736Value LTL/ha 195 Value LTL/ha 229Seed treatment LTL/ha 2.73 Seed treatment LTL/ha 2.73

Total LTL/ha 197 Total LTL/ha 232Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930);4. Data and scientific recommendations of the Institute of Agriculture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Fertilizers


FertilizerQuantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/ha FertilizerQuantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/haAmmonium saltpetre 300 0.99 296 Physio mescal 200 1.65 330

2010 300 0.83 249 2010 200 1.65 330

511

2011 300 1.08 324 2011 200 1.65 3302012 300 1.05 314 2012 200 1.65 330

Potassium chloride 100 1.42 142 Biocal 30 7.50 2252010 100 1.35 135 2010 30 7.50 2252011 100 1.42 142 2011 30 7.50 2252012 100 1.50 150 2012 30 7.50 225

Superphosphate 100 1.01 101 Green manure 304.25 3042010 100 0.76 76 Total 8592011 100 1.00 100 2012 100 1.26 126

Total 538Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011.


MCPA, l/ha 1.0Price, LTL/l 111Value, LTL/ha 111Insekt-Fury, l/ha 0.3Price, LTL/l 96.00Value, LTL/ha 29Total 140


Transaction costs


Soil tests 20Certification 43

512

More complicated farm management 12Time loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions


Total 144Sources: 1. Data of the Agrochemical Laboratory of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry, 20132. Data of the Certification institution „Ekoagros”, 2013;3. Data of Statistics Lithuania, 2011–2013;4. The results of questionnaires.

Annex 14 bCalculation of compensatory payment for peas grown in organic farm (lands of average productivity)



Growing peas Peas105

0 Growing peas Peas 1160 (1.79 * 587 LTL) Transaction costs 144 (1.52 t *763 LTL)

Cideral fallow26 525Seed 588 Seed 882

Fertilizers (NPK) 648 Fertilizers for organic farming156

8 Plant protection products 395

Total 163

2 105

0 Total311

9 1160

Net income, LTL/ha -582 Net income, LTL/ha -1958




513



Traditional farming Organic farmingYield of peas, t/ha 1.79 Yield of peas, t/ha 1.52

2009 1.80 2009 1.532010 1.57 2010 1.33

2011 2 2011 1.70Price of peas, LTL/t 587 Price of peas, LTL/t 763

2009 530 2009 6892010 530 2010 689

2011 700 2011 910


Seed

Traditional farming Organic farming100 percent purchased seed 100 percent purchased seed

Quantity kg/ha 240 Quantity kg/ha 240Price LTL/t 2450 Price LTL/t 3675

Value LTL/ha 588 Value LTL/ha 882


514

Fertilizers



Price, LTL/kg

Value, LTL/ha Fertilizer for organic farming Quantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/ha

Ammonium saltpetre 59 0.99 58 Sulfate of potash magnesia 300 2.3 690Superphosphate 350 1.009 353.2 2010 300 2.3 690Potassium chloride 166.7 1.42 237 2011 300 2.3 690

Total 648 2012 300 2.3 690Physio Mescal G18 350 1.65 578

2010 350 1.65 577.52011 350 1.65 577.5

2012 350 1.65 577.5Biokal 1 30 10 300

2010 30 10 3002011 30 10 300

2012 30 10 300

Total 1568Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. Data and scientific recommendations of the Institute of Agriculture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry;3. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 4. The Fertilization Recommendations, 2011.


MCPA (1.3-2l/ha) 1.5

Price, LTL/l 111Value, LTL/ha 167Fung-Allegro+ (1.0-1.5l/ha) 1.5Price, LTL/l 125.62Value, LTL/ha 188.43

515

Insect-Fury (0.1-0.3l/ha) 0.2Price, LTL/l 96.00Value, LTL/ha 19Seed treatment-Maksim Star (1.5l/t) 0.32

Price, LTL/l 67.00

Value, LTL/ha 21.11

Total, LTL/ha 395Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. Data and scientific recommendations of the Institute of Agriculture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry;3. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 4. The Fertilization Recommendations, 2011.


Soil tests 20Certification 43More complicated farm management 12Time loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions



Annex 14 c

516

Calculation of compensatory payment for barley for seed grown in organic farm (lands of average productivity)Traditional farming Organic farming


Growing barley for seed Grain133

7 Growing barley for seed Grain119

4 Yield 2.85 t/ha Transaction costs 244 Yield 2.26 t/ha Price 460 LTL/t Cideral fallow27 525 Price 588 LTL/t

Seed241 Seed 312

Fertilizers (NPK)461 Fertilizers for organic farming 859

Plant protection products145

Total 847

1337 Total

1941

1194



7



Traditional farming Organic farmingYield of barley, t/ha 2.85 Yield of barley, t/ha 2.26

2009 3.83 2009 2.52010 2.52 2010 2.2

2011 2.95 2011 2.1Price of barley, LTL/t 552 Price of barley, LTL/t 705

2009 380 2009 5592010 535 2010 592


517

2011 740 2011 965


Seed

Traditional farming Organic farming100 percent purchased seed 100 percent purchased seed

Quantity kg/ha 210 Quantity kg/ha 273Price (basic seed) LTL/t 1133 Price LTL/t 1133Value LTL/ha 238 Value LTL/ha 309Seed treatment LTL/ha 2.73 Seed treatment with Biojodis 1 LTL/ha 2.73


Fertilizers for organic farming

Physio mescal, kg/ha 200Price, LTL/t 1650Value, LTL/ha 330Biokal, kg/ha 30Price, LTL/kg 7.5Value, LTL/ha 225Green manure (cover crops), LTL/ha 304

Total, LTL/ha 859Sources:

518

1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011.

Transaction costs


Soil tests 20Certification 43Phytosanitary registration 100More complicated farm management 12Time loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions



Annex 14 dCalculation of compensatory payment for perennial grass for seed grown in organic farm

Traditional farming Organic farmingCosts, LTL/ha Income, LTL/ha Costs, LTL/ha Income, LTL/ha

Growing perennial grass for seed Perennial grass seed 4050

Growing perennial grass for seed Perennial grass seed 3167

Yield 300 kg/ha Yield - 158 kg/ha Seed 207 Price 13.5 LTL/kg Seed 250 Price - 20 LTL/kg

Fertilizers (NPK) 1111 Fertilizers for organic farming 1353

519

Plant protection products 140 Transactions costs 381 Total 1457 4050 Total 1984 3167Net income, LTL/ha 2593 Net income, LTL/ha 1183




Traditional farming Organic farmingYield of perennial grass seed, kg/ha 300 Yield of perennial grass seed, kg/ha 158

2009 300 2009 1552010 300 2010 1582011 300 2011 162

Price of perennial grass seed, LTL/kg 13.5 Price of perennial grass seed, LTL/kg 202009 14 2009 202010 14 2010 202011 14 2011 20

Income, LTL/ha 4050 Income, LTL/ha 3167Source: Data and scientific recommendations of the Institute of Agriculture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Seed

Traditional farming Organic farming75 percent purchased seed, 25 percent own seed 67 percent purchased seed, 33 percent own seed

Quantity (purchased seed) kg/ha 9 Quantity (purchased seed) kg/ha 10Price (purchased basic seed) LTL/kg 21 Price (purchased seed) LTL/kg 21Quantity (own seed) kg/ha 3 Quantity (own seed) kg/ha 5Net cost LTL/kg 6 Net cost LTL/kg 8Total LTL/ha 207 Total LTL/ha 250

Source: Data and scientific recommendations of the Institute of Agriculture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Fertilizers

520


FertilizerQuantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/haFertilizer for organic

farmingQuantity,

kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/haAmmonium saltpetre 300 0.99 296 Sulfate of potash magnesia 250 2.30 575

2010 300 0.83 249 2010 250 2.30 5752011 300 1.08 324 2011 250 2.30 5752012 300 1.05 313.5 2012 250 2.30 575

KAS 150 1.10 165 Physio Mescal G18 350 1.65 5782010 150 1.1 165 2010 350 1.65 577.52011 150 1.1 165 2011 350 1.65 577.52012 150 1.1 165 2012 350 1.65 577.5

Lyderis NPK 9-9-9 500 1.3 650 Biokal 1 20 10 2002010 500 1.3 650 2010 20 10 2002011 500 1.3 650 2011 20 10 2002012 500 1.3 650 2012 20 10 200

Total 1111 Total 1353Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011.

Plant protection products (traditional farming)MCPA, l/ha 1.0Price, LTL/l 111Value, LTL/ha 111Insekt-Fury, l/ha 0.3Price, LTL/l 96.00Value, LTL/ha 29Total 139.8


Transaction costs

521

Transaction costs LTL/haSoil tests 20Certification 180Phytosanitary registration 100More complicated farm management 12Time loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions information search process Total 381

Sources: 1. Data of the Agrochemical Laboratory of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry, 2013;2. Data of the Certification institution „Ekoagros”, 2013;3. Data of Statistics Lithuania, 2011–2013;4. The results of questionnaires.

Annex 14 eThe calculation of the proportions of cows and fattening cattle in traditional and organic farms

Traditional farming

2011

Kind of cattle Livestock unit coefficients Number, units Number of livestock units

Cows 1 4.8 4.8Male cattle (1–2 year) 0.7 0.7 0.49Female cattle (1–2 year) 0.7 1.2 0.84Male cattle >2 year 1 0.1 0.1Female cattle >2 year 0.8 0.5 0.4Total 7.3 6.63Proportion of cows, percent 72.40Proportion of fattening cattle, percent 27.60

2010

522


Cows 1 3.2 3.2Male cattle (1–2 year) 0.7 1.1 0.77Female cattle (1–2 year) 0.7 1.1 0.77Male cattle >2 year 1 0.1 0.1Female cattle >2 year 0.8 0.5 0.4Total 6 5.24Proportion of cows, percent 61.07Proportion of fattening cattle, percent 38.93

2009



Source: FADN survey results, 2009–2011.

Organic farming

2011


Cows 1 2.5 2.5Male cattle (1–2 year) 0.7 0.8 0.56Female cattle (1–2 year) 0.7 0.8 0.56Male cattle >2 year 1 0.1 0.1Female cattle >2 year 0.8 0.7 0.56Total 4.9 4.28

523

Proportion of cows, percent 58.41Proportion of fattening cattle, percent 41.59

2010



2009



Source: FADN survey results, 2009–2011.

Annex 14 fCalculation of compensatory payment for carrots grown in organic farm


Growing carrots Carrots 20029 Growing carrots Carrots 22729

524

Handwork28 1156 26.85*747 Handwork29 3469 23.54*994 Seed 2000 Seed 3100 Fertilizers (NPK) 1013 Fertilizers for organic farming 1901Plant protection products 504 Cideral fallow30 525

Transaction costs 219 Total 4673 20029 Total 9215 22729Net income, LTL/ha 15356 Net income, LTL/ha 13514




Traditional farming Organic farmingYield of carrots, t/ha 26.80 Yield of carrots, t/ha 23.40

2009 24.37 2009 23.252010 26.71 2010 21.712011 29.32 2011 23.54

Price of carrots, LTL/t 747 Price of carrots, LTL/t 9722009 714 2009 9282010 714 2010 9282011 814 2011 1058

Income, LTL/ha 20029 Income, LTL/ha 22729Sources:1. Data of the Certification institution „Ekoagros”, 2009–2011;2. Data of Statistics Lithuania, 2009–2011;3. Statistical publication “FADN survey results”, 2009–2011;4. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Seed


28 1 time = 70 hours 29 3 times = 210 hours 30 Cideral fallow is divided across 5 years (2100:4=525 LTL)

525

100 percent purchased seed 100 percent purchased seed

Quantity plants/ha 1000000 Quantity plants/ha100000

0

Price LTL/plant 0.002 Price

LTL/plant 0.0031

Value LTL/ha 2000 Value LTL/ha 3100

Total LTL/ha 2000 Total LTL/ha 3100Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930);4. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry;5. Data on agricultural enterprises, 2010–2012.

Fertilizers



Price, LTL/kg


kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/haCropcare (NPK) 500 1.34 672 Sulfate of potash magnesia 300 2.30 690

2010 500 1.19 595 2010 300 2.30 6902011 500 1.42 710 2011 300 2.30 6902012 500 1.42 710 2012 300 2.30 690

Boramin Ca (3 times) 3 16.99 51 Physio Mescal G18 350 1.65 5782010 3 16.99 51 2010 350 1.65 577.52011 3 16.99 51 2011 350 1.65 577.52012 3 16.99 51 2012 350 1.65 577.5

Calcium saltpetre 200 0.86 171 Biokal 1 30 10 3002010 200 0.87 174 2010 30 10 3002011 200 0.87 174 2011 30 10 3002012 200 0.83 166 2012 30 10 300

Final K (3 times) 4.5 26.43 119Organic fertilizers (compost) (once in a three year period) 13 25 333

2010 4.5 26.43 119 2010 13 25 3332011 4.5 26.43 119 2011 13 25 3332012 4.5 26.43 119 2012 13 25 333

526


Plant protection products (traditional farming)Plant protection product Quantity, kg/ha Price, LTL/kg Value, LTL/ha

Folikūras (2 times) 2.0 70 1402010 2.0 70 1402011 2.0 70 1402012 2.0 70 140

Decis (2 times) 0.6 65 392010 0.6 63 382011 0.6 67 402012 0.6 65 39

Amistar 0.8 183 1462010 0.8 150 1202011 0.8 175 1402012 0.8 224 179

Signum 1 175 1752010 1 175 1752011 1 175 1752012 1 175 175

Fastakas 0.1 32 32010 0.1 32 32011 0.1 32 32012 0.1 32 3


Transaction costs

527




Total 219Sources: 1. Data of the Agrochemical Laboratory of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry, 2013;2. Data of the Certification institution „Ekoagros”, 2013;3. Data of Statistics Lithuania, 2011–2013;4. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry;5. The results of questionnaires.

Annex 14 gCalculation of compensatory payment for potatoes grown in organic farm


Costs, LTL/ha Income, LTL/ha Costs, LTL/ha Income, LTL/haGrowing potatoes Potatoes 10629 Growing potatoes Potatoes 12006

Handwork31 1484 Planting material 2583 Planting material 4585 Fertilizers (NPK) 2426 Fertilizers for organic farming 1901 Plant protection products 317 Plant protection products for organic farming 206


Total 5326 10629 Total 8514 12006


31 Weed control – 130 hours

528





Yield of potatoes, t/ha 16.78 Yield of potatoes, t/ha 14.252009 17.33 2009 12.932010 16.52 2010 15.29

2011 16.50 2011 14.54

Price of potatoes, LTL/t 633 Price of potatoes, LTL/t 8422009 560 2009 7452010 660 2010 878

2011 680 2011 904

Income, LTL/ha 10629 Income, LTL/ha 12006Sources:1. Data of Statistics Lithuania, 2009–2011;2. Statistical publication “FADN survey results”, 2009–2011;3. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

Planting material


1/3 purchased planting material, 2/3 own planting material 1/3 purchased planting material, 2/3 own planting materialQuantity (purchased planting material) kg/ha 850 Quantity (purchased planting material) kg/ha 950Price (purchased planting material) LTL/t 1650 Price (purchased planting material) LTL/t 3333Quantity(own planting material) kg/ha 1980 Quantity(own planting material) kg/ha 2050Net cost LTL/t 470 Net cost LTL/t 570Value LTL/ha 2333 Value LTL/ha 4335

529

Seed soaking LTL/ha 250 Seed soaking LTL/ha 250

Total LTL/ha 2583 Total LTL/ha 4585Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930);4. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry; 5. Data on agricultural enterprises, 2010–2012.

Fertilizers



Price, LTL/kg


kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/haYara Mila Complex12-11-18 ++mikro 1000 1.96 1960

Organic fertilizers (50 percent purchased fertilizers, 50 percent own fertilizers) 40000 0.025 333

2010 1000 1.96 1960 2010 40000 0.025 10002011 1000 1.96 1960 2011 40000 0.025 1000

2012 1000 1.96 1960 2012 40000 0.025 1000Calcium saltpetre 304 1.08 329 Patenkali 300 2.3 690

2010 304 1.00 304 2010 300 2.3 6902011 304 1.10 334 2011 300 2.3 690

2012 304 1.15 350 2012 300 2.3 690Ferticare 14 11 24 +mikro 25 5.47 137 Physio Mescal G18 350 1.65 578

2010 25 5.40 135 2010 350 1.65 5782011 25 5.40 135 2011 350 1.65 578

2012 25 5.60 140 2012 350 1.65 578Total 2426 Biokal 1 30 10 300 2010 30 10 300 2011 30 10 300

2012 30 10 300

Total 1901

530

Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011;4. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.



Plant protection product Quantity, kg/ha

Price, LTL/kg

Value, LTL/ha

Plant protection product for organic farming

Quantity, kg/ha

Price, LTL/kg

Value, LTL/ha

Dithane NT 75; fungicide 4.0 25 100 Neemezal 1.00 206 2062010 4.0 24 96 2010 1.00 200 2002011 4.0 25 100 2011 1.00 210 210

2012 4.0 26 104 2012 1.00 209 209

Acrobat Plus; fungicide 2.0 62 124 Total 2062010 2.0 61 1222011 2.0 63 126

2012 2.0 62 124Funguran; fungicide 5.00 10.5 53

2010 5.00 10.5 532011 5.00 10.5 53

2012 5.00 10.5 53Mistral; herbicide 0.5 82 41

2010 0.5 79 402011 0.5 82 41

2012 0.5 82 41


531

Transaction costs


Soil tests 20Nematode tests 44Seed tests 74Certification 118More complicated farm management 12Time loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions



Annex 14 hCalculation of compensatory payment for apples grown in organic farm (lands of average productivity)


Costs, LTL/ha Income, LTL/ha Costs, LTL/ha Income, LTL/ha Growing apples Apples 16975 Growing apples Apples 16080Fertilizers (NPK) 808 Fertilizers for organic farming and monitoring 1131 Plant protection products 2225 Plant protection products for organic farming 2864


Total 3033 16975 Total 4184 16080


532





Yield of apples, t/ha 20.30 Yield of apples, t/ha 18.83

Desertiniai 12.18 Desertiniai 7.532009 12.78 2009 8.482010 11.70 2010 6.69

2011 12.07 2011 7.43

Žaliaviniai 8.12 Žaliaviniai 11.302009 8.76 2009 12.792010 7.70 2010 10.12

2011 7.90 2011 10.98

Price of apples, LTL/t 774 Price of apples, LTL/t 1047


2011 1549 2011 2060


2011 325 2011 432

Income, LTL/ha 16975 Income, LTL/ha 16080Sources:1. Data of Statistics Lithuania, 2009–2011;2. Data and scientific recommendations of the Institute of Horticulture of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry.

533

Fertilizers



Price, LTL/kg

Value, LTL/ha

Fertilizer for organic farming

Quantity, kg/ha

Price, LTL/kg

Value, LTL/ha

Ammonium saltpetre 348 0.99 343 Ekoplant 100 1.95 195

2010 348 0.83 289 2010 100 1.95 195

2011 348 1.08 376 2011 100 1.95 195

2012 348 1.05 364 2012 100 1.95 195Superphosphate 100 1.01 101 Horn shavings 300 2.00 600

2010 100 0.76 76 2010 300 2 6002011 100 1.00 100 2011 300 2 600

2012 100 1.26 126 2012 300 2 600Potassium chloride 200 1.42 142 Biokal 1 30 10 300

2010 100 1.35 135 2010 30 10 3002011 100 1.42 142 2011 30 10 300

2012 100 1.50 150 2012 30 10 300Carbamide 55.0 1.07 59 Calcium chloride 20.0 1.80 36

2010 55.0 0.93 51 2010 20.0 1.80 362011 55.0 1.00 55 2011 20.0 1.80 36

2012 55.0 1.28 70 2012 20.0 1.80 36

Tradebor 4 19.00 76 Total 11312010 4 19.00 762011 4 19.00 76

2012 4 19.00 76Ferticare141125 10 6.26 63

2010 10 6.26 632011 10 6.26 63

2012 10 6.26 63Calcium salpetre 10.0 2.50 25

534

2010 10.0 2.50 252011 10.0 2.50 25

2012 10.0 2.50 25




Plant protection product Quantity, kg/ha

Price, LTL/kg

Value, LTL/ha


Quantity, kg/ha

Price, LTL/kg

Value, LTL/ha

Chorus 2 times 128 Čempionas 5.0 15 752010 0.5 285 128 2010 5.0 15 752011 0.5 285 128 2011 5.0 15 75

2012 0.5 285 128 2012 5.0 15 75Funguran 2.50 11 26 Funguran 2.5 10.5 26

2010 2.50 10.5 26 2010 2.5 10.5 262011 2.50 10.5 26 2011 2.5 10.5 26

2012 2.50 10.5 26 2012 2.5 10.5 26Score 0.6 379 227 Sulphur 20.00 2.8 56

2010 0.6 379 227 2010 20.00 2.8 562011 0.6 379 227 2011 20.00 2.8 56

2012 0.6 379 227 2012 20.00 2.8 56Dithane 6.00 30.0 180 Nimazal 5.00 241 1205

2010 6.00 30.0 180 2010 5.00 241 12052011 6.00 30.0 180 2011 5.00 241 1205

2012 6.00 30.0 180 2012 5.00 241 1205Flint 0.30 863 259 Liquid potassium soap (100*7,9) 100.00 7.9 790

535

2010 0.30 863 259 2010 100.00 7.9 790

2011 0.30 863 259 2011 100.00 7.9 790

2012 0.30 863 259 2012 100.00 7.9 790Efektorius 3.00 148 444 Pheromones 8.00 89 712

2010 3.00 148 444 2010 8.00 89 7122011 3.00 148 444 2011 8.00 89 712

2012 3.00 148 444 2012 8.00 89 712Actar 0.2 551 110 Total 2864

2010 0.2 551 110 2011 0.2 551 110

2012 0.2 551 110 Decis Mega 0.25 86 22

2010 0.25 86 22 2011 0.25 86 22

2012 0.25 86 22 Karate Zeon 0.8 98 78

2010 0.8 98 78 2011 0.8 98 78

2012 0.8 98 78 Vertimec 3.00 250.0 750

2010 3.00 250.0 750 2011 3.00 250.0 750

2012 3.00 250.0 750


Transaction costs

536


Soil tests 20Leaf analysis 10Fertilization plan 10Taking soil samples for testing 16Certification 51More complicated farm management 12Time loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions



Annex 14 iCalculation of compensatory payment for blackcurrants grown in organic farm (lands of average productivity)


Growing blackcurrants Blackcurrants 17000 Growing blackcurrants Blackcurrants 15600Fertilizers (NPK) 1119 Fertilizers for organic farming 995

Plant protection products 1183 Plant protection products for organic farming 1423

Transaction costs 200 Total 2302 17000 Total 2618 15600Net income, LTL/ha 14698 Net income, LTL/ha 12982


537



Traditional farming Organic farmingYield of blackcurrants, t/ha 6.00 Yield of blackcurrants, t/ha 4.50

2009 6.50 2009 5.002010 5.50 2010 4.002011 6.00 2011 4.50

Price of blackcurrants, LTL/t 2833 Price of blackcurrants, LTL/t 34672011 2500 2011 30002012 3000 2012 38002013 3000 2013 3600


Fertilizers



Price, LTL/kg

Value, LTL/ha

Fertilizer for organic farming

Quantity, kg/ha

Price, LTL/kg

Value, LTL/ha

Ammonium saltpetre 400 0.99 394 Ekoplant 100 1.95 195

2010 400 0.83 332 2010 100 1.95 1952011 400 1.08 432 2011 100 1.95 1952012 400 1.05 418 2012 100 1.95 195

Superphosphate 100 1.01 101 Horn shavings 300 2.00 6002010 100 0.76 76 2010 300 2 6002011 100 1.00 100 2011 300 2 600

538

2012 100 1.26 126 2012 300 2 600Potassium chloride 300 1.42 427 Biokal 1 20 10 200

2010 300 1.35 404 2010 20 10 2002011 300 1.42 426 2011 20 10 2002012 300 1.50 450 2012 20 10 200

Carbamide 55.0 1.07 59 Total 9952010 55.0 0.93 51 2011 55.0 1.00 55 2012 55.0 1.28 70

Tradebor 4 19.00 76 2010 4 19.00 762011 4 19.00 76 2012 4 19.00 76

Ferticare141125 10 6.26 63 2010 10 6.26 63 2011 10 6.26 63 2012 10 6.26 63


Plant protection products Traditional farming Organic farming


Quantity, kg/ha

Price, LTL/kg

Value, LTL/ha


Quantity, kg/ha

Price, LTL/kg

Value, LTL/ha

Signum 1.00 262 262 Funguran 0.75 10.5 82010 1.00 262 262 2010 0.75 10.5 82011 1.00 262 262 2011 0.75 10.5 82012 1.00 262 262 2012 0.75 10.5 8

Topas 100 EC 0.8 212 170 Sulphur 20.00 2.8 562010 0.8 212 170 2010 20.00 2.8 562011 0.8 212 170 2011 20.00 2.8 562012 0.8 212 170 2012 20.00 2.8 56

539

Dithane NT 6.00 30.0 180 Nimazal 4.00 241 9642010 6.00 30.0 180 2010 4.00 241 9642011 6.00 30.0 180 2011 4.00 241 9642012 6.00 30.0 180 2012 4.00 241 964

Candit 0.40 220 88 Liquid potassium soap (100*7.9) 50.00 7.9 3952010 0.40 220 88 2010 50.00 7.9 3952011 0.40 220 88 2011 50.00 7.9 3952012 0.40 220 88 2012 50.00 7.9 395

EfFector WG 3.00 148 444 Total 1423

2010 3.00 148 4442011 3.00 148 4442012 3.00 148 444

Karate Zeon 0.4 98 39 2010 0.4 98 39 2011 0.4 98 39 2012 0.4 98 39


Transaction costs


Soil tests 20Leaf analysis 10Fertilization plan 10Taking soil samples for testing 19Certification 60More complicated farm management 12Time loss due to 69 more detail financial accounting

540

consultations learning courses revisions



Annex 14 jCalculation of compensatory payment for camomiles grown in organic farm


Costs, LTL/ha Income, LTL/ha Costs, LTL/ha Income, LTL/haGrowing camomiles Camomiles 17920 Growing camomiles Camomiles 14933Handwork 13589 (0.8*18667) Handwork 13176 (0.7*18667) Seed 3750 Seed 3750 Fertilizers (NPK) 690 Fertilizers for organic farming 333 Plant protection products 474 Transaction costs 289

Total 18504 17920 Total 17549 14933

Net income, LTL/ha -584 Net income, LTL/ha -2616




Traditional farming Organic farmingYield of camomiles, t/ha 0.96 Yield of camomiles, t/ha 0.80

541

2009 0.84 2009 0.702010 0.96 2010 0.80

2011 1.08 2011 0.90Price of camomiles, LTL/t 18667 Price of camomiles, LTL/t 18667

2010 18000 2010 180002011 18000 2011 18000

2012 20000 2012 20000

Income, LTL/ha 17920 Income, LTL/ha 14933Sources:1. Data of the Certification institution „Ekoagros”, 2009–2012; 2. Data of Statistics Lithuania, 2009–2012.

Seed

100 percent purchased seedQuantity kg/ha 2Price LTL/t 1875

Value LTL/ha 3750

Total LTL/ha 3750Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930).

Fertilizers


Fertilizer Quantity, kg/ha Price, LTL/kg Value, LTL/ha

Fertilizer for organic farming Quantity, t/ha Price,

LTL/tValue,

LTL/ha

N 200 1.18 236 Organic fertilizers (compost)32 13 25 333

P 120 1.02 122.4 Total 333

K 200 1.66 332

32 Once in a three year period

542

Total 690.4Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011.


Plant protection product Quantity, l Price, LTL/l Value, LTLStarane 0.5 240 120

2010 0.5 240 1202011 0.5 240 120

2012 0.5 240 120Roundap 8.0 25 176

2010 8.0 25 2002011 8.0 25 200

2012 8.0 16 128

Lontrelo 0.5 245 123

2010 0.5 245 1232011 0.5 245 123

2012 0.5 245 123Kemira MCPA 0.5 111 56

2010 0.5 111 562011 0.5 111 56

2012 0.5 111 56


HandworkTraditional farming Organic farming

543

HandworkLabour input, hours

Hourly wage

LTL/hour

Labor cost, LTL Handwork Labour

input, hours

Hourly wage

LTL/hour

Labor cost, LTL

Picking: 3 times a day, 4 ares; 600 16.52 9912 Picking: 3 times a day, 6 ares; 450 16.52 74341 ha - 200 hours 1 ha - 133 hours Other handwork 222.6 16.52 3677 First weed control 68 16.52 1123

Total 13589 Second weed control 57 16.52 942

Other handwork 222.6 16.52 3677

Total 13176Sources:1. Data of Statistics Lithuania, 2011–2013;2. The results of questionnaires.

Transaction costs





544

Annex 14 kCalculation of compensatory payment for caraway grown in organic farm



Growing caraway Caraway 2125 Growing caraway Caraway198

3Seed 72 0.43*5000 Seed 48 0.28*7000

Fertilizers (NPK) 457 Fertilizers for organic farming190

1 Plant protection products 504 Cideral fallow33 525



3 198

3



2




Yield of caraway, t/ha 0.43 Yield of caraway, t/ha 0.282009 0.43 2009 0.282010 0.43 2010 0.28

2011 0.43 2011 0.28

Price of caraway, LTL/t 5000 Price of caraway, LTL/t 70002009 5000 2009 70002010 5000 2010 7000

2011 5000 2011 7000


545

Income, LTL/ha 2125 Income, LTL/ha 1983Sources:1. Data of the Certification institution „Ekoagros”, 2009–2011; 2. Data of Statistics Lithuania, 2009–2011.

Seed

100 percent purchased seedQuantity kg/ha 8Price LTL/t 18.1

Value LTL/ha 145

Total LTL/ha 145Sources:1. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);2. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);3. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2012, No. 3D-930).

Fertilizers



Price, LTL/kg


kg/haPrice,

LTL/kgValue,

LTL/ha

N 120 1.18 141.6 Sulfate of potash magnesia 300 2.30 690

P 120 1.02 122.4 2010 300 2.30 690

K 90 1.66 149.4 2011 300 2.30 690Organic fertilizers (compost) (once in a three year period) 20 25 500 2012 300 2.30 690

2010 20 25 500 Physio Mescal G18 350 1.65 5782011 20 25 500 2010 350 1.65 578

2012 20 25 500 2011 350 1.65 578

Total 457 2012 350 1.65 578Biokal 1 30 10 300

2010 30 10 3002011 30 10 300

546

2012 30 10 300Organic fertilizers (compost) (once in a three year period) 13 25 333

2010 13 25 3332011 13 25 333

2012 13 25 333



Plant protection product Quantity, kg/ha Price, LTL/kg Value, LTL/ha

Folicur (2 times) 2.0 70 1402010 2.0 70 1402011 2.0 70 140

2012 2.0 70 140Decis (2 times) 0.6 65 39

2010 0.6 63 382011 0.6 67 40

2012 0.6 65 39Amistar 0.8 183 146

2010 0.8 150 120

2011 0.8 175 140

2012 0.8 224 179Signum 1 175 175

2010 1 175 1752011 1 175 175

2012 1 175 175Fastac 0.1 32 3

547

2010 0.1 32 32011 0.1 32 3

2012 0.1 32 3


Transaction costs





ANNEX 15

Calculation of compensatory payment for afforestation

Seedlings prices Prices of services for afforestation Lt/thousand Indicator Value

548

unitsPine 235 Preparation of afforestation plan (Lt/ha) 106

2011 237 2011 1042012 247 2012 1062013 222 2013 107

Spruce 468 Site preparation (Lt/ha) 4212011 470 2011 4352012 496 2012 3662013 439 2013 463

Birch 483 Planting (Lt/unit) 0.292011 478 2011 0.272012 490 2012 0.372013 482 2013 0.23

Black alder 505 Individual protection means (Lt/ unit) 3.032011 483 2011 3.662012 495 2012 3.752013 536 2013 1.68

Maple/ash 694 Protection by repellents (Lt/ unit) 0.172011 850 2011 0.152012 600 2012 0.252013 633 2013 0.12

Linden 1112 Machines transportation services (Lt/km) 4.872011 1128 2011 3.802012 800 2012 6.252013 1408 2013 4.57

Oak 1353 Seedlings transportation (Lt/km) 3.182011 1558 2011 3.082012 1300 2012 2.202013 1200 2013 4.25

549

Aspen 2250 Mounting of fire break belts (Lt/km) 145Willow 180 2011 157Sources: State Forest Management Service, UAB Euromediena. 2012 2012

2013 92Calculation of average distance to afforestation places Maintenance of fire break belts (Lt/km) 71Area of the country (km2) 65300 2011 111Number of directorates of state forests 42 2012 55Average area of directorate of state forests (km2) 1555 2013 49Average distance (km) 11 Replanting (Lt/unit) 0.33Sources: State Forest Management Service, LIAE calculations. 2011 2011

2012 0.28Calculation of the fence establishment price per hectare 2013 0.39Number of beneficiaries 2157 Maintenance of forest seedlings (Lt/ha) 527Planted area (thousand ha) 12183 2011 475Average forest site (ha) 6 2012 569Site border (m) 238 2013 537Site perimeter (m) 951 Source: State Forest Management Service.Fence length per hectare (m) 168Average price of fence (Lt) 20 Costs of willows plantingTvoros kaina vienam hektarui (Lt) 3366 Number of working hours 24Sources: 2011Report on Progress , UAB Euromediena, LIAE calculations Average hourly earnings (Lt) 17

Planting costs (Lt) 396Sources: Statistics Lithuania, LIAE calculations.

Costs of afforesting, maintenance and replanting of pines (Lt) Costs of afforesting, maintenance and replanting of spruces (Lt)Quantity of seedlings 6000 Quantity of seedlings 2750Seedlings 1411 Seedlings 1288Preparation of afforestation plan 106 Preparation of afforestation plan 106Site preparation 421 Site preparation 421

550

Planting 1718 Planting 787Fence 3366 Fence 3366Machines transportation services 108 Machines transportation services 108Seedlings transportation 35 Seedlings transportation 35Mounting of fire break belts 145 Mounting of fire break belts 145Total costs of afforestation 7310 Total costs of afforestation 6258 Part of replanting seedlings 0.05 Part of replanting seedlings 0.05Quantity of replanted seedlings 300 Quantity of replanted seedlings 138Replanted seedlings 71 Replanted seedlings 64Replanting 99 Replanting 45Protection with repellents 1041 Protection with repellents 477Renovation of fence 168 Renovation of fence 168Maintenance of forest seedlings 527 Maintenance of forest seedlings 527Renovation of firebreak belts 71 Renovation of firebreak belts 71Total costs of maintenance 1978 Total costs of maintenance 1354 Replanting 1979 Replanting 907Seedlings 1411 Seedlings 1288Total costs of replanting 3390 Total costs of replanting 2195

Sources: LIAE calculations according to State Forest Management Service, www.agroakademija.lt, Institute of Forestry information, consultations with experts of Ministry of Environment of the Republic of Lithuania.

Costs of afforesting, maintenance and replanting of birches(Lt) Costs of afforesting, maintenance and replanting of black alders (Lt)Birch Black alder Quantity of seedlings 4000 Quantity of seedlings 3500Seedlings 1933 Seedlings 1766Preparation of afforestation plan 106 Preparation of afforestation plan 106Site preparation 421 Site preparation 421Planting 1145 Planting 1002

551

Fence 3366 Fence 3366Machines transportation services 108 Machines transportation services 108Seedlings transportation 35 Seedlings transportation 35Mounting of fire break belts 145 Mounting of fire break belts 145Total costs of afforestation 7260 Total costs of afforestation 6950 Part of replanting seedlings 0.05 Part of replanting seedlings 0.05Quantity of replanted seedlings 200 Quantity of replanted seedlings 175Replanted seedlings 97 Replanted seedlings 88Replanting 66 Replanting 58Protection with repellents 694 Protection with repellents 607Renovation of fence 168 Renovation of fence 168Maintenance of forest seedlings 527 Maintenance of forest seedlings 527Renovation of firebreak belts 71 Renovation of firebreak belts 71Total costs of maintenance 1624 Total costs of maintenance 1520 Replanting 1319 Replanting 1154Seedlings 1933 Seedlings 1766Total costs of replanting 3252 Total costs of replanting 2921


Costs of afforesting, maintenance and replanting of maples/ashes (Lt) Costs of afforesting, maintenance and replanting of lindens (Lt)Maple/ash Linden Quantity of seedlings 4000 Quantity of seedlings 3500Seedlings 2778 Seedlings 3892Preparation of afforestation plan 106 Preparation of afforestation plan 106Site preparation 421 Site preparation 421Planting 1145 Planting 1002Individual protection means 6053 Individual protection means 5297Fence 3366 Fence 3366

552

Machines transportation services 108 Machines transportation services 108Seedlings transportation 35 Seedlings transportation 35Mounting of fire break belts 145 Mounting of fire break belts 145Total costs of afforestation 14158 Total costs of afforestation 14372 Part of replanting seedlings 0.05 Part of replanting seedlings 0.05Quantity of replanted seedlings 200 Quantity of replanted seedlings 175Replanted seedlings 139 Replanted seedlings 195Replanting 66 Replanting 58Protection with repellents 694 Protection with repellents 607Renovation of individual protection means 303 Renovation of individual protection means 265Renovation of fence 168 Renovation of fence 168Maintenance of forest seedlings 527 Maintenance of forest seedlings 527Renovation of firebreak belts 71 Renovation of firebreak belts 71Total costs of maintenance 1969 Total costs of maintenance 1891 Replanting 1319 Replanting 1154Seedlings 2778 Seedlings 3892Total costs of replanting 4097 Total costs of replanting 5046


Costs of afforesting, maintenance and replanting of oaks (Lt) Costs of afforesting of aspens (Lt)Oak Aspen Quantity of seedlings 3000 Quantity of seedlings 2500Seedlings 4058 Seedlings 5625Preparation of afforestation plan 106 Preparation of afforestation plan 106Site preparation 421 Site preparation 421Planting 1142 Planting 716Individual protection means 9080 Fence 3366Fence 3366 Machines transportation services 108

553

Machines transportation services 108 Seedlings transportation 35Seedlings transportation 35 Mounting of fire break belts 145Mounting of fire break belts 145 Protection with repellents 434Total costs of afforestation 18462 Total costs of afforestation 10956 Part of replanting seedlings 0.05 Costs of afforesting of willows (Lt)Quantity of replanted seedlings 150 Willow Replanted seedlings 203 Quantity of seedlings 15000Replanting 66 Seedlings 2700Protection with repellents 521 Preparation of afforestation plan 106Renovation of individual protection means 454 Site preparation 421Renovation of fence 168 Planting 396Maintenance of forest seedlings 527 Fence 3366Renovation of firebreak belts 71 Machines transportation services 108Total costs of maintenance 2010 Seedlings transportation 35 Mounting of fire break belts 145Replanting 989 Total costs of afforestation 7278Seedlings 4058Total costs of replanting 5048


ANNEX 16

Calculation of compensatory payments for forests environment and Natura 2000 payments (suport for Natura 2000 areas in forests)

Lumbering indicators Marketable wood volume in mature forest stands Mean growing stock volume of mature forest stands (m3/ha) 291 Pine 0.86

2009 264 Spruce 0.852010 302 Oak 0.832011 307 Ash 0.82

Average price of round wood, (Lt/m3) 112 Birch 0.82

554

2009 86 Black alder 0.812010 110 Aspen 0.842011 140 White alder 0.86

Volume of cut wood (thousand m3) 3210 Average 0.84

2009 3105Source: www.agroakademija.lt .

2010 3219Calculation of average price of uncut forest and forest for fuel wood

2011 3305 Volume of cut wood (thousand m3) 3210Total value of deforestation works (mln. Lt) 105.1 Total value of deforestation works (mln. Lt) 105.1

2009 85.4 Costs of deforestation (Lt/kub. m) 32.82010 109.5 Average price of round wood, (Lt/m3) 1122011 120.5 Wood fuel price (Lt/m3) 75

Annual interest rate of commercial banks for long-term deposits (%) 5.9 Average price of uncut forest (Lt/m3) 79.2

2009 5.3 Average price of uncut forest for fuel wood (Lt/m3) 42.62010 7.0 Sources: State Forest Service, LIAE calculations.2011 5.4

Wood fuel price (Lt/m3) 752009 622010 692011 95

Sources: Bank of Lithuania, State Forest Service.

Calculation of average volume of one tree

Accrued growth part of stands 1 ha, m3Accrued growth part of stands 1 ha, %

Average volume of one tree (m3)

2008 ` 0.82009 1.3 0.49 0.802010 1.6 0.53 0.812011 2.1 0.68 0.81

555

http://www.agroakademija.lt/

Average 0.81

Average volume of one old and dried tree (m3) 0.61Sources: State Forest Service, Statistics Lithuania, LIAE calculations

ANNEX 17

Calculation of compensatory payment for Natura 2000 payments (support for Natura 2000 areas in agricultural land)Traditional farming Farming under environmental restrictions

Costs, Lt/ha Income, Lt/ ha Costs, Lt/ha Income, Lt/ haNatural and semi-natural meadows (hay) Natural and semi-natural meadows (hay)

Hay 516 Hay 0Work 87 Work 41 Mineral fertilizers (NPK) 99 Mineral fertilizers (NPK) 0 Plant protection products (sprayed on half of area) 180

Plant protection products (sprayed on half of area) 0

Transaction costs34 48

Total 365 516 Total 89 0

Net income, Lt/ha 151 Net income, Lt/ha -89Compensatory payment, Lt/ha 240Compensatory payment, EUR/ha

Source: LIAE calculations.Agronomic and economic assumptionsIncome

Income, Lt/ha 516 Income, Lt/ha 0

Grass yield (hay), t/ha 2,38 Grass yield (hay), t/ha 1,432010 2,29 2010 1,372011 2,27 2011 1,36

34 Transaction costs constitutes 69 LTL/ha, but due to requirement that transaction costs shall not exceed 20% of the premium paid for the commitments transaction costs were reduced by 21 LTL/ha

556

2012 2,60 2012 1,56

Hay price, Lt/t 217 Hay price, Lt/t 02010 215 2010 02011 215 2011 02012 220 2012 0

Source: Statistics Lithuania data, 2010–2012.Fertilzers

Fertilizers Quantity, kg/ha Price, Lt/kg Value,

Lt/ha Fertilizers Quantity, kg/ha Price, Lt/kg Value,

Lt/haAmmonium nitrate 0,99 99 0

2010 100 0,83 83 2010 02011 100 1,08 108 2011 0

2012 100 1,05 105 2012 0

Total 99 Total 0Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011. Plant protection products

Plant protection products Quantity, kg/ha Price, Lt/kg Value,

Lt/ha Plant protection products Quantity, kg/ha Price, Lt/kg Value,

Lt/haStarane 360 0

2010 1,50 240 360 2010 02011 1,50 240 360 2011 0

2012 1,50 240 360 2012 0

Total 360 Total 0Sources: 1. AgroMax, Joniškio agrochemija, Agrochema, Baltic Agro and other fertilizer companies information, 2010–2012;2. The Planning of Environment Protection and Fertilization, 2009; 3. The Fertilization Recommendations, 2011. Works

Kind of work Labour input,

Hourly wage,

Value, Lt/ha


Hourly wage,

Value, Lt/ha

557

hours/ha Lt/hour Lt/hourFertilization 0,14 16,52 2,31 Spraying 0,33 16,52 5,51 The first hay harvest 2,47 40,81 mowing 0,86 16,52 14,24 flipping and raking 0,58 16,52 9,55 collection and transportation 1,03 16,52 17,01 The second hay harvest 2,32 38,36 Mowing after the 1st July 2,47 40,81 mowing 0,71 16,52 11,80 mowing 0,86 16,52 14,24 flipping and raking 0,58 16,52 9,55 flipping and raking 0,58 16,52 9,55 collection and transportation 1,03 16,52 17,01 collection and transportation 1,03 16,52 17,01

Total 5,27 86,98 Total 40,81

Sources:

6. Tariffs on mechanized agricultural works. II part. Crop treatment and haymaking, 2013;7. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2009, No. 3D-984);8. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2010, No. 3D-1082);9. Order of the Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania “Normative prices of biological assets and agricultural production” (2011, No. 3D-916);10. Statistics Lithuania dataTransaction costs

Transaction costs Lt/haTime loss due to 69 more detail financial accounting consultations learning courses revisions


Total 69Source: the results of questionnaires.

558

Documents

zum.lrv.lt · Web viewgrūdų eksportas padidėjo 19 tūkst. t. Tokia situacija susidaro dėl didesnių ekologiškos produkcijos kainų užsienio šalyse. Ekologiškų grūdų kainų