zum.lrv.lt · Web viewPasiūlymą dėl Programos keitimo svarstoma teikti EK 2019 m. pradžioje. 2) Priemonės M08 veiklos sritis 8.1 „Miško veisim as“ Planuojant šią veiklą,

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS2014–2020 METŲ PROGRAMA(versija 6.1)

Patvirtinta Europos Komisijos 2015-02-13 sprendimu Nr. C(2015)842(Su paskutiniuoju pakeitimu, patvirtintu Europos Komisijos 2018-12-06 sprendimu Nr. C(2018) 8637)

1

685

Turinys

1. Kaimo plėtros programos pavadinimas12

1.1. Pakeitimas12

1.1.1. Pakeitimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 rūšis12

1.1.2. Pakeitimas, kuriuo keičiama partnerystės sutartyje pateikta informacija12

1.1.3. Pakeitimas susijęs su Reglamento (ES) Nr. 808/2014 4 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa (neatsižvelgiant į tame straipsnyje nustatytas ribas):12

1.1.4. Konsultacijos su stebėsenos komitetu (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 49 straipsnio 3 dalis)12

1.1.5. Pakeitimo aprašymas. Reglamento (ES) Nr. 808/2014 4 straipsnio 1 dalis13

2. Valstybė narė arba administracinis regionas35

2.1. Geografinė vietovė, kurioje įgyvendinama programa35

2.2. Regionų klasifikacija35

3. Ex ante vertinimas36

3.1. KPP proceso pagrindinių etapų aprašymas, nurodant pagrindinių įvykių ir tarpinių ataskaitų tvarkaraštį.36

3.2. Struktūrinė lentelė, kurioje pateikiamos ex ante vertinimo rekomendacijos ir nurodoma, kaip į jas buvo atsižvelgta38

3.2.1. 01. Ankstesnių laikotarpių pamokų įtraukimas41

3.2.2. 02. Struktūravimas ir apimtis42

3.2.3. 03. Konteksto rodikliai42

3.2.4. 04. Socialinė ir ekonominė situacija bei žemės ūkio ir kitų sektorių situacija43

3.2.5. 05. Aplinkos situacija43

3.2.6. 06. SSGG veiksnių formulavimas44

3.2.7. 07. SSGG veiksnių formulavimas44

3.2.8. 08. Poreikių nustatymo logika45

3.2.9. 09. Suderinamumo su „Europa 2020“ pagrindimas45

3.2.10. 10. Suderinamumas su Struktūriniais fondais (PS): 3 tematinis tikslas46




3.2.14. 14. Takoskyros tarp struktūrinės paramos VP ir KPP remtinų investicijų48

3.2.15. 15. Finansinių instrumentų tipai48

3.2.16. 16. Finansinių instrumentų taikymas Programos priemonėms49

3.2.17. 17. Finansinių instrumentų taikymo schemos49

3.2.18. 18. Naujo pobūdžio priemonių įgyvendinimas50

3.2.19. 19. Tikslų suderinamumas50

3.2.20. 20. Tikslinių sričių pasirinkimas51

3.2.21. 21. Tikslinių sričių ir priemonių pasirinkimas51

3.2.22. 22. Naujo pobūdžio priemonių įgyvendinimas51

3.2.23. 23. Intervencijos logikos aprašymas52

3.2.24. 24. Intervencijos logika: poreikių, tikslinių sričių, priemonių ir veiklos sričių sąsajos53

3.2.25. 25. Atskirų tikslinių sričių intervencijų logikos (prielaidos)53

3.2.26. 26. Atskirų tikslinių sričių intervencijų logikos (veiksmų-produktų-rezultatų-poveikio ir poreikių sąsajos)54

3.2.27. 27. Atskirų tikslinių sričių intervencijų logikos (1A)54

3.2.28. 28. Atskirų tikslinių sričių intervencijų logikos (6C)55

3.2.29. 29. Teminių/ su prioritetais susijusių ir bendrųjų ex-ante sąlygų įgyvendinimo vertinimas55

3.2.30. 30. LEADER įgyvendinimo priemonės aprašymas (Paramos vietos projektams pagal VPS tinkamumo sąlygos)56

3.2.31. 31. LEADER įgyvendinimo priemonės aprašymas (Paramos vietos projektams pagal VPS tinkamumo sąlygos)56

3.2.32. 32. NKT veiklos aprašymas (LKT veiksmų planas)57

3.2.33. 33. NKT veiklos aprašymas (struktūra)57

3.2.34. 34. NKT veiklos aprašymas (žmogiškieji ištekliai)57

3.2.35. 35. NKT intervencijų logika58

3.2.36. 36. Bendrosios rekomendacijos dėl rodiklių plano: specialieji programos rodikliai58

3.2.37. 37. Bendrosios rekomendacijos dėl rezultato rodiklių59

3.2.38. 38. Bendrosios rekomendacijos dėl rodiklių plano: rodiklių reikšmės60

3.2.39. 39. Rodiklių skaičiavimo metodika (6B ir 6C)61

3.2.40. 40. 1A TS rodikliai ir tikslinės reikšmės61

3.2.41. 41. 1B TS rodikliai ir tikslinės reikšmės62

3.2.42. 42. 2B TS rodikliai62

3.2.43. 43. Papildomos 2C TS rodikliai63

3.2.44. 44. Stebėsenos duomenų surinkimas63

3.2.45. 45. Stebėsenos duomenų kokybė63

3.2.46. 46. VI ir MA bendradarbiavimas renkant stebėsenos duomenis64

3.2.47. 47. Stebėsenos duomenų naudojimas64

3.2.48. 48. Programos įgyvendinimo sistemos institucijų aprašymas65

3.2.49. 49. Programos įgyvendinimo sistemos tarpinstitucinis bendradarbiavimas65

3.2.50. 50. Žmogiškieji ir administraciniai ištekliai65

3.2.51. 51. Administracinės naštos mažinimo pareiškėjams sritys66

3.2.52. 52. Supaprastintų išlaidų taikymas66

3.2.53. 53. Administracinės naštos mažinimo koncepcija, būdai ir principai67

3.2.54. 54. Metodinė pagalba pareiškėjams67

3.2.55. 55. Duomenų bazių apie pareiškėjus derinimas68

3.2.56. 56. Gerosios praktikos panaudojimas mažinant administracinę naštą68

3.2.57. 57. Parengtų įgyvendinimo dokumentų analizė administracinės naštos požiūriu69

3.2.58. 58. Lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įtvirtinimas69

3.2.59. 59. Tvarios plėtros principo vertinimas70

3.2.60. 60. Tyrimas dėl konsultacijų poreikio70

3.2.61. 61. Konsultantų kvalifikacijos tobulinimas71

3.2.62. 62. Aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimo prioritetai71

3.2.63. 63. Sausinimo sistemų finansavimas72

3.3. Ex ante vertinimo ataskaita72

4. SSGG ir poreikių nustatymas73

4.1. SSGG73

4.1.1. Išsamus bendras programavimo srities esamos padėties aprašymas, grindžiamas bendraisiais ir konkrečios programos aplinkybių rodikliais ir kita kokybine atnaujinta informacija73

4.1.2. Programavimo srityje nustatytos stiprybės85

4.1.3. Programavimo srityje nustatytos silpnybės86

4.1.4. Programavimo srityje nustatytos galimybės87

4.1.5. Programavimo srityje nustatytos grėsmės88

4.1.6. Bendri su kontekstu susiję rodikliai89

4.1.7. Konkrečios programos aplinkybių rodikliai102

4.2. Poreikių vertinimas104

4.2.1. 01. Sudaryti sąlygas gamintojams, konsultantams, mokslininkams bendradarbiauti keičiantis žiniomis, informacija, gerąja praktika107

4.2.2. 02. Mažinti skurdo riziką kaimo vietovėse, didinant užimtumo galimybes108

4.2.3. 03. Padidinti žemdirbių pajėgumus parduoti produkciją užsienio rinkose, skatinant žemdirbių bendradarbiavimą šioje srityje108

4.2.4. 04. Skatinti žinių, kurios spręstų technologinius, klimato kaitos, aplinkosaugos ir socialinius iššūkius, kūrimą ir sklaidą108

4.2.5. 05. Padidinti kaimo gyventojų pajamų lygį ir sumažinti jų priklausomybę nuo socialinių išmokų110

4.2.6. 06. Remti darbo vietų, ypač reikalaujančių kvalifikuotos darbo jėgos, išlaikymą ir kūrimą kaimo vietovėse, ypač ne žemės ūkyje110

4.2.7. 07. Padidinti kaimo gyventojų mobilumo galimybes, remiant susisiekimo infrastruktūros ir paslaugų prieinamumo gerinimo projektus111

4.2.8. 08. Skatinti kaimo ir miesto sąveiką, remiant miesto ir kaimo subjektų bendradarbiavimo projektus111

4.2.9. 09. Skatinti vietinės maisto produktų rinkos vystymąsi, stiprinant ryšius tarp vartotojų ir gamintojų, bei diegiant inovacijas111

4.2.10. 10. Remti viešosios infrastruktūros kūrimą ir tvarkymą, skatinti ekonominę, socialinę, kultūrinę veiklą sutvarkytuose pastatuose112

4.2.11. 11. Skatinti biomasės, ypač atliekinės panaudojimą energijos gamybai113

4.2.12. 12. Panaudoti rekreaciniu požiūriu vertingas teritorijas, kultūros paveldo objektus, didinti miškų rekreacinį potencialą113

4.2.13. 13. Sudaryti palankias sąlygas jaunimui įsikurti, kurti verslą ir skatinti užimtumą kaimo vietovėse114

4.2.14. 14. Skatinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą114

4.2.15. 15. Įgyvendinti projektus, skirtus verslo logistikos sprendimams115

4.2.16. 16. Skatinti gamtai draugišką ūkininkavimą ir gamtosauginių inovacijų diegimą115

4.2.17. 17. Pagerinti vidutinių ir smulkių ūkių galimybes investuoti ir skatinti jų kooperaciją117

4.2.18. 18. Vykdyti mokymą, patirties sklaidą ir konsultavimą kaimo vietovėse117

4.2.19. 19. Stiprinti žemės ūkio konkurencingumą, ypatingai gyvulininkystės ir daržovių bei vaisių sektoriuose119

4.2.20. 20. Remti CO2 mažinimo būdus, ypač miškų želdinimą apleistose ir ne žemės ūkio paskirties žemėse, pažeistų miškų atkūrimą119

4.2.21. 21. Skatinti gyvulių augintojus diegti ūkininkavimo metodus, mažinančius poveikį aplinkai ir klimato kaitai120

4.2.22. 22. Sudaryti galimybes NVO projektais skatinti verslumą ir užimtumą kaime bei užtikrinti vietinės iniciatyvos tęstinumą121

4.2.23. 23. Remti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, valdyti riziką, susijusią su gyvūnų ar augalų ligų ir kenkėjų antpuoliais122

4.2.24. 24. Racionalizuoti žemėnaudą, atnaujinant melioracijos sistemas bei vykdant žemės konsolidaciją122

4.2.25. 25. Skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto produktų gamybą122

4.2.26. 26. Suteikti plačiajuosčio interneto prieigą visoms šalies kaimo vietovėms ir išplėtoti viešųjų elektroninių paslaugų teikimą123

4.2.27. 27. Gerinti kaimo gyventojų gyvenimo kokybę remiant vietinių vandens tiekimo sistemų tvarkymą, mažinant asbesto keliamą riziką124

4.2.28. 28. Didinti kaimo vietovių gyvybingumą remiant vietinių kelių sukūrimą ir gerinimą kaimo gyvenamųjų vietovių ribose124

5. Strategijos aprašymas126

5.1. Poreikių, kurie turi būti patenkinti taikant KPP, atrankos ir tikslų, prioritetų ir tikslinių sričių atrankos bei siektinų reikšmių nustatymo remiantis SSGG analizės išvadomis ir poreikių vertinimu pagrindimas. Kai tinkama, pateikiamas į programą įtrauktų teminių paprogramių pagrindimas. Pagrindžiant visų pirma nurodomi reikalavimai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 8 straipsnio 1 dalies c punkto i ir iv papunkčiuose126

5.2. Kiekvienos tikslinės srities kaimo plėtros priemonių pagrindimas ir jų deriniai, įskaitant finansinių asignavimų priemonėms pagrindimą ir finansinių išteklių tinkamumą Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 8 straipsnio 1 dalies c punkto ii ir iii papunkčiuose nustatytiems tikslams. Į intervencinių veiksmų loginį pagrindą įtrauktas priemonių derinys grindžiamas SSGG analizės įrodymais ir 5.1 punkte nurodytų poreikių pagrindimu ir prioritetiškumo nustatymu.130

5.2.1. P1. Skatinti žinių perdavimą ir inovacijas žemės ūkio, miškininkystės srityse ir kaimo vietovėse130

5.2.2. P2: didinti ūkių perspektyvumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą visuose regionuose, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą132

5.2.3. P3: skatinti maisto grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje:134

5.2.4. P4. Atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas136

5.2.5. P5. Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose139

5.2.6. P6. Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse141

5.3. Aprašoma, kaip bus siekiama bendrųjų tikslų, įskaitant konkrečių reikalavimų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 8 straipsnio 1 dalies c punkto v papunktyje, laikymąsi144

5.4. Apibendrinamoji lentelė, kurioje pateikiamas intervencinių veiksmų loginis pagrindas, rodantis atrinktus KPP prioritetus ir tikslines sritis, kiekybines siektinas reikšmes ir priemonių, naudotinų jiems pasiekti, derinį, įskaitant planuojamas išlaidas (lentelė automatiškai generuojama remiantis 5.2 ir 11 skirsniuose pateikta informacija)146

5.5. Konsultavimo gebėjimų, kuriais užtikrinamos tinkamos konsultacijos ir parama reguliavimo reikalavimų ir su inovacijomis susijusių veiksmų klausimais, aprašymas, kuriame nurodomos priemonės, kurių buvo imtasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 8 straipsnio 1 dalies c punkto vi papunktį148

6. Ex ante sąlygų vertinimas150

6.1. Papildoma informacija150

6.2. Ex ante sąlygos151

6.2.1. Veiksmų, kurių turi būti imtasi bendrosioms ex ante sąlygoms įvykdyti, sąrašas172

6.2.2. Veiksmų, kurių turi būti imtasi su prioritetu susijusioms ex ante sąlygoms įvykdyti, sąrašas173

7. Veiklos rezultatų plano aprašymas174

7.1. Rodikliai174






7.2. Alternatyvūs rodikliai183



7.3. Rezervas185

8. Atrinktų priemonių aprašymas187

8.1. Bendrųjų sąlygų, taikomų daugiau nei vienai priemonei, aprašymas, įskaitant, kai tinkama, kaimo vietovės nustatymą, pradines reikšmes, kompleksinį paramos susiejimą, numatomą finansinių priemonių naudojimą, numatomą avansų naudojimą, bendras investicijų nuostatas, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 45 ir 46 straipsnių nuostatas187

8.2. Aprašymas pagal priemonę192

8.2.1. M01. Žinių perdavimas ir informavimo veikla (14 straipsnis)192

8.2.2. M02. Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos (15 straipsnis)204

8.2.3. M03. Žemės ūkio produktų ir maisto produktų kokybės sistemos (16 straipsnis)213

8.2.4. M04. Investicijos į materialųjį turtą (17 straipsnis)220

8.2.5. M06. Ūkio ir verslo plėtra (19 straipsnis)254

8.2.6. M07. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (20 straipsnis)280

8.2.7. M08. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą (21–26 straipsniai)300

8.2.8. M09. Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas (27 straipsnis)329

8.2.9. M10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (28 straipsnis)336

8.2.10. M11. Ekologinis ūkininkavimas (29 straipsnis)437

8.2.11. M12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos (30 straipsnis)452

8.2.12. M13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių (31 straipsnis)470

8.2.13. M15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (34 straipsnis)491

8.2.14. M16. Bendradarbiavimas (35 straipsnis)493

8.2.15. M17. Rizikos valdymas (36 straipsnis)508

8.2.16. M19. Parama LEADER programos vietos plėtrai (bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)) (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsnis)521

9. Vertinimo planas552

9.1. Tikslai ir paskirtis552

9.2. Valdymas ir koordinavimas552

9.3. Vertinimo temos ir veikla555

9.4. Duomenys ir informacija556

9.5. Tvarkaraštis557

9.6. Komunikacija558

9.7. Ištekliai559

10. Finansavimo planas561

10.1. Metiniai EŽŪFKP įnašai (EUR)561

10.2. Bendra EŽŪFKP įnašo norma visoms priemonėms, suskirstyta pagal regionus, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 59 straipsnio 3 dalyje.563

10.3. Suskirstymas pagal priemonę arba atitinkamų rūšių veiksmus, kuriems taikoma konkreti EŽŪFKP įnašo norma (EUR, per visą 2014–2020 m. laikotarpį)564

10.3.1. M01. Žinių perdavimas ir informavimo veikla (14 straipsnis)564

10.3.2. M02. Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos (15 straipsnis)565

10.3.3. M03. Žemės ūkio produktų ir maisto produktų kokybės sistemos (16 straipsnis)567

10.3.4. M04. Investicijos į materialųjį turtą (17 straipsnis)568

10.3.5. M06. Ūkio ir verslo plėtra (19 straipsnis)570

10.3.6. M07. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (20 straipsnis)571

10.3.7. M08. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą (21–26 straipsniai)572

10.3.8. M09. Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas (27 straipsnis)574

10.3.9. M10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (28 straipsnis)575

10.3.10. M11. Ekologinis ūkininkavimas (29 straipsnis)577

10.3.11. M12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos (30 straipsnis)578

10.3.12. M13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių (31 straipsnis)580

10.3.13. M15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (34 straipsnis)581

10.3.14. M16. Bendradarbiavimas (35 straipsnis)582

10.3.15. M17. Rizikos valdymas (36 straipsnis)583

10.3.16. M19. Parama LEADER programos vietos plėtrai (bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)) (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsnis)584

10.3.17. M20 Techninė parama (valstybės narės) (51–54 straipsniai)585

10.3.18. M113. Ankstyvas išėjimas į pensiją586

10.3.19. M131. Bendrijos teisės aktais pagrįstų standartų laikymasis587

10.3.20. M341. Įgūdžių įgijimas, aktyvus pritaikymas ir įgyvendinimas588

10.4. Preliminarus suskirstymas pagal priemonę kiekvienai paprogramei589

11. Rodiklių planas590

11.1. Rodiklių planas590

11.1.1. P1. Skatinti žinių perdavimą ir inovacijas žemės ūkio, miškininkystės srityse ir kaimo vietovėse590






11.2. Planuojamo produkto ir planuojamų išlaidų pagal priemonę ir tikslinę sritį apžvalga (generuojama automatiškai)614

11.3. Antrinis poveikis: potencialaus kaimo plėtros priemonių / priemonių dalių, programuojamų pagal tam tikrą tikslinę sritį, įnašo kitoms tikslinėms sritims / tikslams nustatymas619

11.4. Paramos lentelė, skirta parodyti, kaip aplinkos apsaugos priemonė / schemos yra programuojamos, siekiant įgyvendinti vieną (ar daugiau) aplinkos / kovos su klimato kaita tikslą (-us)622

11.4.1. Žemės ūkio paskirties žemė622

11.4.2. Miško plotai626

11.5. Konkrečios programos tikslas ir produktas627

12. Papildomas nacionalinis finansavimas631

12.1. M01. Žinių perdavimas ir informavimo veikla (14 straipsnis)632

12.2. M02. Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos (15 straipsnis)632

12.3. M03. Žemės ūkio produktų ir maisto produktų kokybės sistemos (16 straipsnis)632

12.4. M04. Investicijos į materialųjį turtą (17 straipsnis)632

12.5. M06. Ūkio ir verslo plėtra (19 straipsnis)632

12.6. M07. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (20 straipsnis)632

12.7. M08. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą (21–26 straipsniai)633

12.8. M09. Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas (27 straipsnis)633

12.9. M10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (28 straipsnis)633

12.10. M11. Ekologinis ūkininkavimas (29 straipsnis)633

12.11. M113. Ankstyvas išėjimas į pensiją633

12.12. M12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos (30 straipsnis)633

12.13. M13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių (31 straipsnis)634

12.14. M131. Bendrijos teisės aktais pagrįstų standartų laikymasis634

12.15. M15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (34 straipsnis)634

12.16. M16. Bendradarbiavimas (35 straipsnis)634

12.17. M17. Rizikos valdymas (36 straipsnis)634

12.18. M19. Parama LEADER programos vietos plėtrai (bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)) (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsnis)634

12.19. M20 Techninė parama (valstybės narės) (51–54 straipsniai)635

12.20. M341. Įgūdžių įgijimas, aktyvus pritaikymas ir įgyvendinimas635

13. Duomenys, reikalingi valstybės pagalbos vertinimui atlikti636

13.1. M01. Žinių perdavimas ir informavimo veikla (14 straipsnis)638

13.2. M02. Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos (15 straipsnis)638

13.3. M03. Žemės ūkio produktų ir maisto produktų kokybės sistemos (16 straipsnis)639

13.4. M04. Investicijos į materialųjį turtą (17 straipsnis)639

13.5. M06. Ūkio ir verslo plėtra (19 straipsnis)640

13.6. M07. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (20 straipsnis)640

13.7. M08. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą (21–26 straipsniai)641

13.8. M09. Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas (27 straipsnis)641

13.9. M10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (28 straipsnis)642

13.10. M11. Ekologinis ūkininkavimas (29 straipsnis)642

13.11. M12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos (30 straipsnis)643

13.12. M13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių (31 straipsnis)643

13.13. M15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (34 straipsnis)643

13.14. M16. Bendradarbiavimas (35 straipsnis)644

13.15. M17. Rizikos valdymas (36 straipsnis)644

13.16. M19. Parama LEADER programos vietos plėtrai (bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)) (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsnis)645

13.17. M113. Ankstyvas išėjimas į pensiją645

13.18. M131. Bendrijos teisės aktais pagrįstų standartų laikymasis646

13.19. M341. Įgūdžių įgijimas, aktyvus pritaikymas ir įgyvendinimas646

14. Informacija apie papildomumą647

14.1. Priemonių aprašymas, nurodant jų veiklos papildomumą / nuoseklumą (su):647

14.1.1. Papildomumas su kitomis Sąjungos priemonėmis, visų pirma, su ESI fondais ir 1 ramsčiu, įskaitant ekologizavimą, ir su kitomis bendrosios žemės ūkio politikos priemonėmis647

14.1.2. Jei valstybė narė pasirinko pateikti nacionalinę programą ir regioninių programų rinkinį, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 6 straipsnio 2 dalyje, pateikiama informacija apie jų tarpusavio papildomumą653

14.2. Jei tinkama, informacija apie papildomumą su kitomis Sąjungos finansinėmis priemonėmis, įskaitant LIFE653

15. Programos įgyvendinimo tvarka654

15.1. Visos valstybės narės paskirtos institucijos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 65 straipsnio 2 dalyje, ir programos valdymo ir kontrolės struktūros aprašo santrauka, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 55 straipsnio 3 dalies i punktą, ir tvarka pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 74 straipsnio 3 dalį654

15.1.1. Institucijos654

15.1.2. Programos valdymo ir kontrolės struktūros aprašo santrauka ir nepriklausomo skundų nagrinėjimo tvarka654

15.2. Numatoma stebėsenos komiteto sudėtis657

15.3. Nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad programa būtų viešinama, įskaitant nacionalinį kaimo tinklą, darant nuorodą į informavimo ir viešinimo strategiją, nurodytą Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 808/2014 13 straipsnyje658

15.4. Mechanizmų, kuriais užtikrinamas suderinamumas su vietos plėtros strategijomis, įgyvendinamomis pagal LEADER, su veikla, numatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 35 straipsnyje nurodytą bendradarbiavimo priemonę, su pagrindinių paslaugų ir kaimų atnaujinimo kaimo vietovėse priemone, nurodyta to reglamento 20 straipsnyje, ir su kitais ESI fondais, aprašymas660

15.5. Veiksmų, kuriais siekiama sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 27 straipsnio 1 dalyje, aprašymas660

15.6. Naudojimosi Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta technine parama, įskaitant veiksmus, susijusius su programos rengimu, valdymu, stebėsena, vertinimu, informavimu apie ją bei jos kontrole ir su jos įgyvendinimu, taip pat veiklą, susijusią su ankstesniais arba vėlesniais programavimo laikotarpiais, aprašymas661

16. Veiksmų, kuriais siekiama į veiklą įtraukti partnerius, sąrašas665

16.1. 1. 2011 m. partneryste pagrįstos darbo grupės sudarymas, siekiant aptarti 2014-2020 m. kaimo plėtros politines gaires665

16.1.1. Atitinkamų konsultacijų tema665

16.1.2. Rezultatų santrauka665

16.2. 2. 2012 m. VI vykdytas informavimas apie Reglamento dėl EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai projektą (toliau – Reglamentas), konsultacijos ir diskusijos dėl žemės, miškų ūkio ir kaimo plėtros perspektyvų665



16.3. 3. 2013 m. vykusios konsultacijos ir diskusijos dėl žemės, miškų ūkio ir kaimo plėtros poreikių bei prioritetų 2014–2020 m. laikotarpiu ir priemonių aprašymo projektų rengimo666



16.4. 4. 2014 m. vykusios konsultacijos ir diskusijos dėl priemonių aprašymų ir kitų Programos dalių projektų rengimo667



16.5. (neprivaloma) paaiškinimai arba papildoma informacija veiksmų sąrašui papildyti669

17. Nacionalinis kaimo tinklas670

17.1. Nacionalinio kaimo tinklo (toliau – NKT) sukūrimo tvarka ir tvarkaraštis670

17.2. Numatytas tinklo veiklos organizavimas, t. y. kaimo plėtroje dalyvaujančių organizacijų ir institucijų, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 54 straipsnio 1 dalyje nurodytus partnerius, vaidmuo ir tinklo veiklos palengvinimo būdai670

17.3. Pagrindinių veiklos, kurią turi vykdyti NKT siekiant programos tikslų, kategorijų aprašo santrauka671

17.4. Nacionalinio kaimo tinklo (NKT) sukūrimo ir veikimo ištekliai673

18. Galimybių tikrinti, kontroliuoti ir klaidų rizikos valdymo ex ante vertinimas675

18.1. Vadovaujančiosios institucijos ir mokėjimo agentūros pareiškimas dėl galimybių tikrinti ir kontroliuoti pagal kaimo plėtros programą remiamas priemones675

18.2. Funkciškai nuo institucijų, atsakingų už programos įgyvendinimą, nepriklausomos įstaigos pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad standartinių išlaidų, papildomų išlaidų ir negautų pajamų apskaičiavimai yra tinkami ir tikslūs676

19. Pereinamojo laikotarpio tvarka677

19.1. Pereinamojo laikotarpio sąlygų (pagal priemonę) aprašymas677

19.2. Preliminari lėšų perkėlimo lentelė679

20. Teminės paprogramės681

Dokumentai682

Kaimo plėtros programos pavadinimas

Lithuania - Rural Development Programme (National)

PakeitimasPakeitimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 rūšis

b) Sprendimas pagal 11 straipsnio a punkto ii arba iii papunktį

Pakeitimas, kuriuo keičiama partnerystės sutartyje pateikta informacija

· a) Pakeitimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 30 straipsnio 2 dalį

Pakeitimas susijęs su Reglamento (ES) Nr. 808/2014 4 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa (neatsižvelgiant į tame straipsnyje nustatytas ribas):

Konsultacijos su stebėsenos komitetu (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 49 straipsnio 3 dalis)Data

21-06-2018

Stebėsenos komiteto nuomonė

Stebėsenos komitetas siūlomiems pakeitimams pritarė 2018-06-21 posėdyje (2018-07-20 protokolas Nr. 8D-375) ir per apklausas raštu, vykusias 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn. (2018-08-06 protokolas Nr. 8D-399) bei 2018 m. spalio–lapkričio mėn. (2018-11-12 protokolas 8D-576).

Pakeitimo aprašymas. Reglamento (ES) Nr. 808/2014 4 straipsnio 1 dalis01. Priemonės M06 veiklos srities 6.1 nuostatų, susijusių su jaunojo ūkininko išsilavinimu, amžiumi, įsisteigimo pradžia bei aktyvaus ūkininko reikalavimo taikymu, keitimasPriežastys ir (arba) įgyvendinimo problemos, kuriomis pagrindžiamas pakeitimas

1. Keitimas atliekamas dėl to, kad yra siūloma tikslinti reikalavimą dėl išsilavinimo, įtraukiant veterinarijos mokslų išsilavinimą.

Dabartinės KPP redakcijos 8.2.5.3.1.4 punkto „Paramos gavėjai“ dalį apie išsilavinimą siūloma išdėstyti taip:,,Ūkininkas (fizinis asmuo, įregistravęs žemės ūkio valdą ir ūkį savo vardu), kuris paramos paraiškos pateikimo metu atitinka šiuos reikalavimus:1....2. Turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos, t. y. atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:2.1. turi profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą;2.2. turi aukštąjį žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimą;2.3. yra baigęs jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą.Jei pareiškėjas neatitinka nei vieno 2.1 – 2.3 papunkčiuose nurodyto reikalavimo, jam nuo sprendimo skirti paramą suteikiamas ne ilgesnis kaip 36 mėn. laikotarpis, per kurį jis turi įgyti šių įgūdžių ir kompetencijos.3. ...."

2. Keitimai, kurie atliekami atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1305/2013 pakeitimus, patvirtintus 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2393, ir į tai, kad Žemės ūkio ministerija 2018 m. kovo 12 d. notifikavo aktyvaus ūkininko reikalavimo netaikymą Lietuvoje (ISAMM formos (notifikacijos) Nr. 000329) yra :2.1. Dabartinės KPP redakcijos 8.2.5.3.1.4 punkto „Paramos gavėjai“ nuostatą dėl pareiškėjo amžiaus siūloma išdėstyti taip:„Ūkininkas (fizinis asmuo, įregistravęs žemės ūkio valdą ir ūkį savo vardu), kuris paramos paraiškos pateikimo metu yra ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus.“Atitinkamai jaunojo ūkininko amžiaus apibrėžimas keičiamas ir M04 veiklos srities 4.1 ,, Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (taikytinos) sumos ir paramos normos (8.2.4.3.1.8) 1 dalies 1.4.1 papunktyje.

2.2. Dabartinės KPP redakcijos 8.2.5.3.1.4 punkto „Paramos gavėjai“ nuostatos dėl jaunojo ūkininko įsisteigimo proceso atsisakoma ir jaunojo ūkininko įsisteigimo laikotarpio apibūdinimas išdėstomas taip:,,Jaunojo ūkininko įsisteigimo diena yra ūkio įregistravimo pareiškėjo vardu arba valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena, t. y. ta diena, kuri yra iš šių dienų ankstesnė. Paramos paraiška turi būti pateikta ne vėliau kaip per 24 mėn. po įsisteigimo dienos. Paramos paraiškos pateikimo metu jaunasis ūkininkas negali būti pateikęs paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti.“

2.3. Dabartinės KPP redakcijos 8.2.5.3.1.6 punkto „Tinkamumo finansuoti sąlygos“ 2 dalies nuostata išdėstoma taip:,,2. Pareiškėjas per 18 mėn. nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo dienos turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 str., kaip taikoma valstybėje narėje, ir tai turi būti numatyta jo verslo plane;"

Numatomas pakeitimo poveikis

1. Patikslinus reikalavimą dėl išsilavinimo bus sudarytos lengvesnės sąlygos veterinarijos išsilavinimą turintiems ar įgyjantiems pareiškėjams pretenduoti gauti paramą.2. Nustatytas ilgesnis paraiškų teikimo laikotarpis po įsisteigimo dienos, aktyvaus ūkininko reikalavimo atsisakymas sudaro palankesnes sąlygas paramai gauti.

Pakeitimo poveikis rodikliams

Neturi įtakos.

Pakeitimo ir partnerystės sutarties ryšys

Neturi įtakos.

02. Priemonės M 17 nuostatų, susijusių su paramos intensyvumu, draudžiamų nuostolių dydžiu ir aktyvaus ūkininko reikalavimu, pakeitimasPriežastys ir (arba) įgyvendinimo problemos, kuriomis pagrindžiamas pakeitimas

1. Paramos intensyvumo padidinimas

Šiuo metu Programoje priemonės M17 „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ aprašymo 8.2.15.3.1.8 punkte „(Taikytinos) sumos ir paramos normos“ nustatyta, kad teikiamos paramos intensyvumas – 65 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos, neviršijant priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytų paramos dydžio apribojimų.

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2393 („Omnibus“ priemonių paketas) nustatė, kad didžiausias galimas paramos lygis paramos pagal priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ teikimo atveju – 70 proc. mokėtinos draudimo įmokos.

Programoje nustatytos ribos patikslinimas atsižvelgiant į minėtu reglamentu leidžiamą nustatyti paramos dydžio ribą didintų priemonės patrauklumą žemės ūkio gamybos subjektams ir skatintų priemonės įgyvendinimą.

2017 m. draudimo įmokoms, sumokėtoms už apdraustus pasėlius ir augalus, kompensuoti skirta apie 1,4 mln. Eur, o sumokėtoms už apdraustus gyvūnus – apie 0,2 mln. Eur. Paramos intensyvumo padidinimas iki 70 proc. pareikalautų apie 100 tūkst. Eur papildomo finansavimo pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimui, esant tam pačiam apdraustų pasėlių plotui, ir apie 15 tūkst. Eur – gyvūnų draudimo įmokų kompensavimui

2. Draudžiamo nuostolio dydžio sumažinimas

Šiuo metu Programoje priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ aprašymo 8.2.15.3.1.6 punkte „Tinkamumo finansuoti sąlygos“ nustatyta tinkamumo sąlyga paramai gauti, susijusi su draudžiamo nuostolio dydžiu – pagal draudimo sutartį numatomi padengti nuostoliai, kai sunaikinama daugiau kaip 30 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio produkcijos arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinės trejų metų laikotarpio produkcijos, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės.

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Reglamento ir tarybos reglamentas (ES) 2017/2393 („Omnibus“ priemonių paketas) nustato, kad, parama skiriama draudimo sutartims, kuriomis padengiami nuostoliai, kai buvo sunaikinta daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio produkcijos arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinės trejų metų laikotarpio produkcijos, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės.

Programoje nustatytos ribos patikslinimas atsižvelgiant į minėtu reglamentu leidžiamą nustatyti draudžiamo nuostolio dydžio ribą didintų priemonės patrauklumą žemės ūkio gamybos subjektams ir skatintų priemonės įgyvendinimą.

3. Reikalavimo būti aktyviu ūkininku panaikinimas

Šiuo metu Programoje priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ aprašymo 8.2.15.3.1.6 punkte „Tinkamumo finansuoti sąlygos“ yra nustatyta, kad „pareiškėjas yra aktyvus ūkininkas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 1307/2013 9 str.“Siūloma šio reikalavimo atsisakyti atsižvelgiant į tai, jog Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1305/2013, 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkininkas – aktyvus ūkininkas kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnyje, kaip taikoma atitinkamoje valstybėje narėje. Žemės ūkio ministerija 2018 m. kovo 12 d. notifikavo aktyvaus ūkininko netaikymą Lietuvoje (ISAMM formos (notifikacijos) Nr. 000329).Ar ūkininkas vykdo veiklą, įvertinama paraiškos administravimo metu:administruojant ūkinių gyvūnų draudimo paraišką, atskiro ūkininko registruotų gyvūnų skaičius įvertinamas pagal ūkinių gyvūnų registrą;administruojant pasėlių ir augalų draudimo paraišką, atskiro ūkininko pasėlių ir augalų plotas įvertinamas pagal pasėlių deklaravimo duomenis.


1. 2017 m. draudimo įmokoms, sumokėtoms už apdraustus pasėlius ir augalus, kompensuoti skirta apie 1,4 mln. Eur, o sumokėtoms už apdraustus gyvūnus – apie 0,2 mln. Eur. Paramos intensyvumo padidinimas iki 70 proc. pareikalautų apie 100 tūkst. Eur didesnio finansavimo pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimui, esant tam pačiam apdraustų pasėlių plotui, ir apie 15 tūkst. Eur – gyvūnų draudimo įmokų kompensavimui. Papildomų lėšų priemonės įgyvendinimui skirti nereikės. Dėl šio pakeitimo numatomas didesnis pareiškėjų skaičius.2. Dėl šio pakeitimo numatomas didesnis pareiškėjų skaičius.3. Sumažės administracinė našta, paspartės kompensacijų išmokėjimas, padidės pareiškėjų skaičius.


Neturi įtakos.


Neturi įtakos.

03. Paramos intensyvumo keitimas priemonės M19 veiklos srityje 19.2 „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS“ Priežastys ir (arba) įgyvendinimo problemos, kuriomis pagrindžiamas pakeitimas

Šiuo metu Programos veiklos srities 8.2.16.3.2. dalies 2 punkte nurodytas galimas didžiausias paramos intensyvumas vietos projektams, kurie yra ne pelno arba socialinio verslo arba kuriuos teikia viešieji juridiniai asmenys arba nevyriausybinės organizacijos (NVO), yra 80 proc.

Atsižvelgdami į vietos veiklos grupių (VVG) ir NVO motyvuotą prašymą bei į tai, kad šis prašymas atspindi esamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką siekiant mažinti Lietuvos socialių problemų mastą, siūlome iki 95 proc. padidinti paramos intensyvumą bendruomeninio ir NVO socialinio verslo vietos projektams, teikiamiems viešųjų juridinių asmenų (t. y. kaimo bendruomenių ir kitų NVO).

Socialinių problemų mastas Lietuvoje yra vienas didžiausių ES ir jos labai opios kaimiškosiose vietovėse. Bendruomeninis ar socialinis verslas Lietuvoje yra naujos verslo rūšys, orientuotos ne į organizacijos pelno generavimą ir jo paskirstymą nariams, bet į visuomenės gerovę, problemų sprendimus, socialinio poveikio matavimą.

Siūlome išskirtinai didinti paramos intensyvumą viešųjų juridinių asmenų teikiamiems bendruomeninio ir NVO socialinio verslo vietos projektams todėl, kad paramos lėšos būtų nukreiptos į didesnės pridėtinės vertės kūrimą bei didesnį teigiamą socialinį poveikį. Didesnė pridėtinė vertė sukuriama todėl, kad, skirtingai nei privačių juridinių asmenų atveju (20 proc. pelno gali nereinvestuoti į socialinę misiją, o paskirstyti akcininkams ar kt. verslo dalyviams), viešieji juridiniai asmenys (NVO) reinvestuoja visą (100 proc.) pelną į socialinių problemų sprendimus bei socialinę misiją. Kuo didesnė pelno reinvestavimo suma, tuo didesnis socialinis poveikis, arba geresnė teikiamų paslaugų kokybė.


Didinant paramos intensyvumą NVO socialinio verslo projektams tikimasi proveržio, kad NVO socialinių verslų pagalba socialinės problemos bus sprendžiamos kompleksiškiau. Skirtingai nuo privataus sektoriaus, kuris labiau orientuojasi į kiekybinius konkrečios problemos pokyčius, pvz., sukurti darbo vietas, NVO pagalba sprendžiami kokybiniai socialinių problemų aspektai, pvz., suteikti reikiamų įgūdžių, išsiaiškinti problemas, įtraukti į darbo rinką, stebėti dalyvavimą darbo rinkoje, suteikti reikiamas papildomas paslaugas, kad asmuo neiškristų ir darbo rinkos pakartotinai.


Rezultato rodikliams šis pakeitimas poveikio neturės, rodikliai, susiję su projektų skaičiumi, VVG veiklos teritorija, planuojamomis sukurti naujomis darbo vietomis nebus mažinami.


Neturi įtakos.

04. Finansinio plano ir rodiklių pakeitimasPriežastys ir (arba) įgyvendinimo problemos, kuriomis pagrindžiamas pakeitimas

Siūlomas Programos finansavimo plano pakeitimas:

Bendra finansavimo plano pakeitimo lentelė pateikta paveikslėlyje.

Pagal pakeitimus, detaliai aprašytus žemiau, atitinkamai koreguojamos šios Programos dalys:

· 10. „Finansavimo planas“ (10.1 ir 10.3 skyriai);

· 11. „Rodiklių planas“;

· 12. „Papildomas nacionalinis finansavimas“;

· 15. „Programos įgyvendinimo tvarka“ (15.6 skyrius);

· 19. „Pereinamojo laikotarpio tvarka“ (19.2 skyrius).

1. Programos lėšų padidinimas 123,5 mln. Eur, skiriant jas priemonėms M11 „Ekologinis ūkininkavimas“ ir M13 „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“

Dėl M11 „Ekologinis ūkininkavimas“ priemonės.

Pagal 2007–2013 KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ bei pagal KPP priemonę M11 „Ekologinis ūkininkavimas“ 2015 ir 2016 m. surinktoms paraiškoms finansuoti per įsipareigojimų laikotarpį preliminariais skaičiavimais reikalinga apie 182 mln. Eur. Tikslus lėšų poreikis šiai priemonei finansuoti priklauso nuo daugelio faktorių – ūkininkų pasirenkamų auginti kultūrų, administravimo metu nustatytų pareiškėjų neatitikčių kiekio, paramos administravimo taisyklių stabilumo bei kitų faktorių. Programoje šiai priemonei skirta 150,7 mln. Eur. Įvertinant šias aplinkybes prognozuotina, kad per įsipareigojimų laikotarpį trūksta apie 31 mln. Eur.

Dėl M13 „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ priemonės.

Į mažiau palankias ūkininkauti vietoves, kurios 2017–2013 m. programavimo laikotarpiu atitiko reikalavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 str. a punkto ii papunktį, pateko daugiau kaip 44 proc. ž. ūkio paskirties žemės ploto, t. y. iš 3 361 862 ha Lietuvoje 1 502 355 ha – mažiau palankios ūkininkauti vietovės. Įsikūrusieji tokiose vietovėse pagal šią Programos priemonę buvo remiami iki 2017 metų įskaitytinai.

Priemonei įgyvendinti 2014–2020 m. skirta daugiau kaip 287 mln. Eur. Kasmetinis lėšų poreikis sudarė apie 63 mln. Eur. Didžioji dalis šių lėšų jau panaudota, lėšų likutis 2018–2020 m. sudaro apie 53 mln. Eur ir tai yra nepakankama suma, siekiant vykdyti paramos gavėjų atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus.

2018 m. įgyvendinus mažiau palankių ūkininkauti vietovių reformą pasikeitė net tik remtinų vietovių sąrašas, bet ir bendras plotas (1 025 102 ha). Be to, 500 276 ha plotui 2018 m. taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos, t. y. bus skiriama minimali metinė 25 Eur/ha dydžio kompensacinė išmoka. Kol kas neaišku, kokią įtaką 2018 metais deklaruojančiųjų skaičiui turės reikalavimas dėl gyvulių deklaruojamose pievose, tačiau, prognozuojama, kad lėšų trūkumas gali siekti apie 92,5 mln. Eur.

Primename, kad 2017 m. lapkričio 23 d. EK deleguotuoju reglamentu Nr. 2018/162 buvo patvirtintas 50 mln. Eur perskirstymas iš BŽŪP I ramsčio (tiesioginių išmokų) į II ramstį (kaimo plėtrą). Atitinkamai pagal šį reglamentą koreguojamas Programos 10.1 skyrius „Metiniai EŽŪFKP įnašai (EUR)“.

Taip pat ministerija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Finansų ministeriją dėl galimybės skirti papildomų lėšų iš nacionalinio biudžeto šių priemonių įgyvendinimui. Buvo gautas leidimas nemažinti bendrojo finansavimo lėšų 2018 ir vėlesniais metais, išlaikant 2017 m. biudžete numatytą bendrojo finansavimo lėšų poreikį. T. y., Programos įgyvendinimui (M11 ir M13 priemonėms) papildomai leista panaudoti 73,5 mln. Eur iš nacionalinio biudžeto.

Iš viso Programai papildomai leista skirti 123,5 mln. Eur.

Siūloma keisti Programos finansinį planą, padidinant Programos lėšas iš anksčiau minėtų šaltinių, taip:

· padidinti priemonei M11 „Ekologinis ūkininkavimas“ lėšas 31 mln. Eur iš nacionalinio biudžeto lėšų ir jas Programoje numatyti kaip papildomą nacionalinį finansavimą (pagal EP ir T reglamento Nr. 1305/2013 82 str.). Atitinkamai koreguojama Programos 12 dalis „Papildomas nacionalinis finansavimas“;

· padidinti priemonei M13 „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ skirtas lėšas 92,5 mln. Eur. Iš jų:

· 50 mln. Eur, perskirstytų iš BŽŪP I ramsčio, numatyti kaip 100 proc. EŽŪFKP (pagal EP ir T reglamento Nr. 1305/2013 59 str. 4 punkto e papunktį). Atitinkamai koreguojamas Programos 10 dalies „Finansavimo planas“ 10.3 skyrius „Suskirstymas pagal priemonę <...>“;

· 42,5 mln. Eur – iš nacionalinio biudžeto lėšų, numatyti kaip papildomą nacionalinį finansavimą (pagal EP ir T reglamento Nr. 1305/2013 82 str.). Atitinkamai koreguojama Programos 12 dalis „Papildomas nacionalinis finansavimas“.

Atitinkamai bus pakoreguoti Programos 11 dalyje „Rodiklių planas“ 4 prioritete produkto rodikliai „Bendros viešosios išlaidos (EUR)“. Šis pakeitimas neturi įtakos priemonių M11 ir M13 produkto rodikliams „Plotas (ha): perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo (11.1)“, „Plotas (ha): ekologinio ūkininkavimo išlaikymas (11.2)“, „Plotas (ha): kalnuotos vietovės (13.1 punktas)“ ir „Plotas (ha): kitos vietovės, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių (13.2 punktas)“, nes šiose priemonėse vykdomi kasmetiniai įsipareigojimai. Taip pat pažymėtina, kad papildomos lėšos pagal priemonę M11 skiriamos 2015–2016 m. prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, todėl suplanuotas paremti ekologinio ūkininkavimo plotas nekeičiamas.

2. Dėl priemonės M02 „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir pavadavimo paslaugos“ lėšų perskirstymo tarp tikslinių sričių

Pagal NMA pateiktą informaciją (2018-03-14 raštas Nr. BRK-1155) Programos Finansavimo plane priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ 4 prioritetui ,,Atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas“ numatytos lėšos (195 000 Eur EŽŪFKP lėšų) yra išnaudotos, o 5D tikslinei sričiai ,,Žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekio mažinimas“ numatytų lėšų (234 000 Eur EŽŪFKP lėšų) panaudota 66 proc.

F510(FocusArea)

Finansiniame plane numatyta per 2014–2020 (EŽŪFKP dalis)

Iš EK prašoma suma pagal ketvirčio / metų deklaracijas iki 2017-12-31

Likusi Finansinio plano suma (EŽŪFKP dalis)

Įvykdymo %

2A

1 476 500,00

6 487,20

1 470 012,80

0,44%

2B

415 000,00

79 125,07

335 874,93

19,07%

2C+

253 500,00

53 799,72

199 700,28

21,22%

3A

390 000,00

933,78

389 066,22

0,24%

5C

39 000,00

0,00

39 000,00

0,00%

5D

234 000,00

154 737,42

79 262,58

66,13%

5E

117 000,00

233,08

116 766,92

0,20%

6A

780 000,00

0,00

780 000,00

0,00%

P4

195 000,00

190 347,36

4 652,64

97,61%

Lėšų trūkumas 4 prioritetui ir 5D tikslinei sričiai atsirado dėl to, kad naudodamiesi konsultavimo paslaugomis ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai daugiausia renkasi konsultavimo paslaugas susijusias su aplinkosauga ir efektyviu išteklių valdymu (konsultacijos dėl teisės aktų nustatytų žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų laikymosi; vandens apsaugos reikalavimų įgyvendinimo, integruotų augalų apsaugos priemonių, kurios mažintų pesticidų naudojimą, taikymo, klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikos taikymo), kurios yra susijusios su 4 prioritetu ir 5D tiksline sritimi. Šioms sritims buvo suplanuota per maža lėšų suma. Planuojant lėšas pagal tikslines sritis, buvo prognozuojama, kad didžiausiais konsultacijų poreikis bus susijęs su konsultavimu dėl žemės ūkio, miškų ūkio subjektų ir kaimo vietovėse veikiančių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumo didinimo, modernizavimo, inovacijų taikymo, orientavimosi į rinką bei verslumo skatinimo ir kitų ekonominių veiklų (2A, 3A ir 6A tikslinės sritys).

Išnaudojus suplanuotas lėšas, nebebus galimybės mokėti paramos pagal minėtus prioritetus ir tikslines sritis ir laiku neišmokėti lėšų pagal atrinkto konsultavimo paslaugų teikėjo (Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos) pateiktus mokėjimo prašymus. Todėl siūloma perskirstyti lėšas skiriant daugiau lėšų 4 prioritetui ir 5D tikslinei sričiai, atitinkamai mažinant lėšas 2A, 3A ir 6A tikslinėms sritims.

Siūloma keisti Programos finansavimo planą, perskirstant priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir pavadavimo paslaugos“ lėšas tarp tikslinių sričių taip:

· P4 prioritetui papildomai skirti 730 000 Eur EŽŪFKP lėšų (iš viso 858 824 Eur);

· 5D tikslinei sričiai papildomai skirti 700 000 Eur EŽŪFKP lėšų (iš viso 823 529 Eur).

Visas trūkstamas lėšas perskirstant:

· iš 2A tikslinės srities – 600 000 Eur EŽŪFKP lėšų (iš viso 705 882 Eur);

· iš 3A tikslinės srities – 230 000 Eur EŽŪFKP lėšų (iš viso 270 588 Eur);

· iš 6A tikslinės srities – 600 000 Eur EŽŪFKP lėšų (iš viso 705 882 Eur).

Atitinkamai bus pakoreguoti Programos 11 dalyje „Rodiklių planas“ 4 prioritete, 2A, 3A, 4P, 5D ir 6A tikslinėse srityse produkto rodikliai „Konsultuojamų paramos gavėjų skaičius (2.1 punktas)“ ir „Visos viešosios išlaidos (EUR) (2.1–2.3 punktai)“. Tikslinėse srityse produkto rodikliai „Konsultuojamų paramos gavėjų skaičius (2.1 punktas)“ perskaičiuoti proporcingai pagal tikslinėms sritims sumažintas/padidintas lėšas (duomenys suapvalinti) – padidinus lėšas bus atitinkamai pakonsultuota daugiau paramos gavėjų. Bendras pagal šią priemonę suplanuotų pakonsultuoti paramos gavėjų skaičius ir priemonei skirtos lėšos nepasikeis.

3. Dėl priemonės „Techninė pagalba“ lėšų didinimo

Rengiant Programą M20 priemonės 20.1 veiklos srities (Programos įgyvendinimas) lėšos, reikalingos tinkamam Programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei užtikrinti, buvo planuojamos atsižvelgiant į istorinius duomenis, t. y., į faktiškai patirtas išlaidas analogiškų funkcijų vykdymui 2007-2013 m.. Be to, atsižvelgta tai, kad bendras Programos biudžetas lyginant su Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (2007-2013 m. KPP) biudžetu, buvo planuojamas apie 14 proc. mažesnis, atitinkamai priemonės „Techninė pagalba“ 20.1 veiklos srities lėšos 2014-2020 m. buvo suplanuotos proporcingai (apie 14 proc.) mažesnės, nei buvo 2007-2013 m.

Tačiau faktinės 2014-2017 m. Programos priemonės „Techninė pagalba“ 20.1 veiklos srities įgyvendinimo išlaidos (24,572 mln. Eur yra didesnės nei atitinkamai buvo patirtos 2007-2010 m. (23,544 mln. Eur). Tai sąlygojo keletas veiksnių:1. Darbo užmokesčio išlaidų didėjimas. Darbuotojų, atliekančių tiesiogiai su 2007-2013 m. KPP įgyvendinimu susijusias funkcijas, darbo užmokesčio faktinės išlaidos 2007–2010 m. sudarė 49 proc. priemonės „Techninė pagalba“ pirmosios veiklos srities išlaidų, kai tokių pačių funkcijų vykdymui darbo užmokesčio išlaidos 2014-2017 m. sudaro daugiau nei 59 proc. visų priemonės „Techninė pagalba“ 20.1 veiklos srities išlaidų (padidėjo dėl po ekonominės krizės pabaigos darbuotojams atstatytų pareiginių algų koeficientų ir už kvalifikacines klases suteikiamų priedų bei iš dalies atstatyto pareiginės algos bazinio dydžio. Be to, 2014-2017 m. iš priemonės „Techninė pagalba“ 20.1 veiklos srities lėšų yra apmokamas ir darbuotojų, tik dalį darbo laiko (ne mažiau nei 50 proc.) skiriančių Programos įgyvendinimui, kai praeitame programiniame periode tokios išlaidos buvo finansuojamos tik nuo 2009 m. pabaigos);2. Priemonių ir įrangos išlaidų didėjimas. Išlaidos didėjo, nes perkami ne tik automobiliai, kompiuterinė technika ar informacinių sistemų tarnybinės stotys, bet ir atnaujinama tinklo įranga, diegiamos atsarginių duomenų kopijavimo sistemos, perkama patikrų vietoje atlikimui reikalinga įranga ir pan.;3. Darbuotojų išlaikymo išlaidų didėjimas. Dėl padidėjusių kainų už komunalines, ryšio paslaugas, patalpų nuomos, darbuotojų išlaikymo išlaidos didėjo daugiau nei 13 proc., lyginant su 2007-2010 m.;4. Dėl N+3 taisyklės, lyginant su praėjusiu programiniu laikotarpiu, vieneriais metais pailgėja ir Programos administravimo laikotarpis.

Tinkamai neįvertinus aukščiau išvardintų veiksnių buvo suplanuotas per mažas priemonės „Techninė pagalba“ 20.1 veiklos srities biudžetas, ir atitinkamai trūksta lėšų NMA, ŽŪM ir ŽŪIKVC administraciniams resursams, reikalingiems tinkamam Programos įgyvendinimui užtikrinti, pagal priemonės „Techninė pagalba“ 20.1 veiklos sritį. Iš viso trūksta apie 8,470 mln. Eur, kurių vieną dalį ketinama gauti perskirsčius lėšas priemonės „Techninė pagalba“ viduje, kitą dalį – iš priemonės 113 „Ankstyvas pasitraukimas“.

Programos viešinimui 2015–2017 m. panaudojus apie 25 proc. priemonės „Techninė pagalba“ 20.2 veiklos sričiai (Programos informavimas ir viešinimas) skirtų lėšų (skirta 13,902 mln. Eur, panaudota 3,542 mln. Eur), vidutiniškai rodiklių pasiekimas taip pat siekia 25 proc.

Veiklos rodikliai

Matavimo

vienetai

iektina reikšmė (2023 m./ per metus)

2015-2017 m. pasiekta

Vnt.

Proc.

Organizuotų seminarų, konferencijų, mokymų, kitų viešinimo ir informavimo renginių skaičius

vnt.

700

243

35

Organizuotuose seminaruose, konferencijose, mokymuose, kituose viešinimo ir informavimo renginiuose dalyvavusių asmenų skaičius

vnt.

35 000

9 096

26

Publikuojamos informacijos apie Programą kiekis

cm2

2 500 000

429 430

17

Programos viešinimo per radiją, televiziją trukmė

min.

20 000

4 600

23

Atliktos reprezentatyvios Programos paramos gavėjų apklausos rodo, kad, 45,2 proc. respondentų įvairiais informacijos kanalais gautos informacijos visiškai pakako, o 44,2 nurodė, kad veikiau pakako (2017 m. apklausa).Informacija apie Programą tampa vis labiau prieinama (kai Programos viešinimo išlaidų nepatiriant pasitelkiami socialiniai tinklai, portalai). Todėl planuojama, kad papildomai optimizavus viešinimo kanalus ir per juos skleidžiamos informacijos turinį, gerų pareiškėjų ir visuomenės informuotumo rezultatų pavyks pasiekti su mažesniais finansiniais ištekliais. Taip pat pažymėtina, kad dėl beveik 60 proc. visų Programos įgyvendinimui skirtų lėšų jau sudarytos sutartys, išmokėta 43 proc. Programos lėšų).

Todėl ministerija priėmė sprendimą 4 mln. Eur mažinti priemonės „Techninė pagalba“ viešinimui (20.2 veiklos sritis) skirtas lėšas ir padengti dalį 20.1 veiklos srities (Programos įgyvendinimui užtikrinti) lėšų trūkumo, atitinkamai bus keičiami priemonės su viešinimo veikla susiję rodikliai, nurodyti Programos 15.6 skyriuje (išsamesnis aprašymas pateiktas pakeitimo poveikio rodikliams skiltyje).Atsižvelgiant į tai, kad dalis (4 mln. Eur) priemonės „Techninė pagalba“ 20.1 veiklos sričiai (Programos įgyvendinimas) trūkstamų lėšų numatoma skirti iš tos pačios priemonės 20.2 veiklos srities (Programos viešinimas), lėšų trūkumas priemonei „Techninė pagalba“ yra 4,470 mln. Eur.Tęstiniams įsipareigojimams vykdyti pagal priemonę „Ankstyvas pasitraukimas“ lėšų poreikis sumažėjo. Nepanaudotų lėšų likutis gali būti 10–20 mln. Eur (prognozės kasmet kinta).Atsižvelgiant į tai, siūloma priemonei „Techninė pagalba“ skirtas lėšas padidinti 4,470 mln. Eur perskirstant atitinkamą sumą iš priemonės 113 „Ankstyvas pasitraukimas“. Atitinkamai koreguojamas ir Programos 19 dalies „Pereinamojo laikotarpio tvarka“ 19.2 skyrius „Preliminari lėšų perkėlimo lentelė“.

Pažymėtina, kad priemonei „Techninė pagalba“ skirtos EŽŪFKP lėšos neviršys 4 proc. visų Programos įgyvendinimui skirtų EŽŪFKP lėšų.

Finansavimo plano keitimas


Atlikus siūlomus finansinius pakeitimus:

· bus ženkliai sumažinta rizika neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal priemones M11 „Ekologinis ūkininkavimas“ ir M13 „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“;

· papildomai bus pakonsultuota 1 160 paramos gavėjų aplinkosaugos ir efektyvaus išteklių valdymo klausimais;

· priemonės „Techninė pagalba“ lėšų pakaktų tinkamam Programos įgyvendinimui užtikrinti.


Siūlomas pakeitimas turi įtakos Programos 2–6 prioritetų rodikliams – atitinkamai koreguojami tiesiogiai su perskirstomomis tarp priemonių lėšomis susiję rodikliai.

Priemonėje „Techninė pagalba“ koreguojami numatyti informavimo ir viešinimo veiklos rodikliai.

Keičiamų rodiklių pagrindimai pateikti pakeitimo aprašymo 1 dalyje. Šioje dalyje nurodomi keičiami rodikliai pagal priemones.

Priemonės M02 rodiklių pakeitimai 2A, 3A, 5D ir 6A tikslinėse srityse ir 4 prioritete.

Kadangi priemonėje M02 lėšos perskirstomos tarp tikslinių sričių, prioritetų, atitinkamai koreguojami produkto rodikliai „Visos viešosios išlaidos (EUR) (2.1–2.3 punktai)“ ir „Konsultuojamų paramos gavėjų skaičius (2.1 punktas)“ (rodiklis apvalinamas) šiose tikslinėse srityse:

Tikslinė sritis, prioritetas

Visos viešosios išlaidos (EUR) (2.1–2.3 punktai)

(po perskirstymo)

Konsultuojamų paramos gavėjų skaičius (2.1 punktas)

Pokytis, proc.

2A

1 031 176,47

1240

750

-41%

3A

188 235,30

325

140

-57%

4P

1 088 235,29

220 (žemės ūkis)

785 (žemės ūkis)

357%

5D

1 098 823,53

195

795

408%

Pastaba. Konsultuojamų skaičius paskaičiuotas proporcingiau skirtai sumai negu buvo ankstesnėje versijoje.

6A

211 764,70

655

175

-73%

Pakeitimai neturi įtakos šių tikslinių sričių tikslo rodikliams.

Specifinių Programos rodiklių nenumatyta.

Finansiniai pokyčiai tarp prioritetų, lyginant su prioritetams skirtomis lėšomis, nedideli, todėl įtaka veiklos rezultatų plano peržiūros rodikliams (Programos 7 skyrius) minimali.

Priemonių M11 ir M13 rodiklių pakeitimai 4 prioritete.

Kadangi priemonėms M11 ir M13 lėšos padidinamos, atitinkamos naujos viešojo finansavimo lėšos nurodomos 4 prioriteto finansiniuose rodikliuose „Bendros viešosios išlaidos (EUR)“. Konkrečios reikšmės nurodytos finansavimo plano lentelėje.

Pakeitimai neturi įtakos 4P tikslo rodikliams.

Specifinių rodiklių, susijusių su šiomis priemonėmis Programoje nenumatyta.

Kadangi 4 prioritetui lėšos padidinamos 123,5 mln. Eur, tai turi ženklią įtaką veiklos peržiūros plano (Programos 7 skyrius) 4 prioriteto rodiklio „Bendros viešosios išlaidos P4 (EUR)“ orientyro absoliučiai reikšmei. Ji padidėja 21,3 proc. Tačiau nėra grėsmės jo nepasiekti iki 2018 m. pabaigos.

Priemonės M20 informavimo ir viešinimo veiklos srities rodiklių pakeitimai

Kadangi numatoma vykdyti Programos viešinimo veiklas mažesne apimtimi nei planuota ir tam skirti 4 mln. eurų mažesnę sumą (-29 proc.), atitinkamai būtų pasiekti mažesni priemonės „Techninė pagalba“ antrosios veiklos srities „Programos informavimas ir viešinimas“ veiklos rodikliai. Todėl siūloma veiklos rodiklių reikšmes taip pat sumažinti 29 proc.:

Veiklos rodikliai

Matavimo vienetai

Siektina reikšmė (2023 m.)

Organizuotų seminarų, konferencijų, mokymų, kitų viešinimo ir informavimo renginių skaičius

vnt.

(buvo 700)

500

Organizuotuose seminaruose, konferencijose, mokymuose, kituose viešinimo ir informavimo renginiuose dalyvavusių asmenų skaičius

vnt.

(35 000)

25 000

Publikuojamos informacijos apie Programą kiekis

cm2

(2 500 000)

1 775 000

Programos viešinimo per radiją, televiziją trukmė

min.

(20 000)

14 200

Rodiklių pakeitimai pateikti Programos 15.6 skyriuje pridėtoje lentelėje.


50 mln. Eur perskirstymas iš BŽŪP I ramsčio į Programą atitinkamai padidina EŽŪFKP lėšas. Jas siūloma skirti 4 prioritetui, kuris prisideda prie Partnerystės sutarties 5 ir 6 tematinių tikslų įgyvendinimo. Patvirtinus šį pakeitimą bus siūloma atitinkamai tikslinti Partnerytės sutarties 1.4.1 skyrių „Indikatyvus finansinių išteklių pasiskirstymas pagal teminius tikslus ir ESI fondus“.

05. Veiklos rezultatų plano 5 ir 6 prioritetų orientyrų keitimasPriežastys ir (arba) įgyvendinimo problemos, kuriomis pagrindžiamas pakeitimas

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1303/2013 30 str. ir II priedo 5 punktu, siūloma mažinti Programos 7 skyriuje „Veiklos rezultatų plano aprašymas“ nustatytus 5 ir 6 prioritetų orientyrus „Bendros viešosios išlaidos, Eur“.

Dėl 5 prioriteto orientyro mažinimo

Prie 5 prioriteto (P5) įgyvendinimo prisideda priemonės ir veiklos sritys, kurios yra labai skirtingos masto, ankstesnio įgyvendinimo patirties, veiklų požiūriu. Programos įgyvendinimo metu pradėjo aiškėti, kad kai kurios svarbios prielaidos nepasiteisino, paaiškėjo naujų aplinkybių ar įgyvendinimo sunkumų, kuriuos buvo sunku iš anksto numatyti, dalis veiklų perprogramuota. Visi šie aspektai lėmė didelius nuokrypius ir poreikį tikslinti tarpinių rodiklių reikšmių nustatymo prielaidas, nes vienu ar kitu būdu paveikė tris sritis, kurioms numatyta didžioji dalis (98 proc.) visų P5 viešųjų lėšų: paramai biodujų gamybai (28 proc.), miškų įveisimui (47 proc.) bei agrarinei aplinkosaugai ir klimatui (23 proc.), o bendras šioms veikloms numatytas viešųjų išlaidų orientyras – 35 proc.

Toliau pateikiami išsamesni paaiškinimai dėl situacijos pagal kiekvieną sritį ir siūlomų keitimų.

1) Parama biodujų gamybai M04 ir M06 priemonėse

Esminiai aplinkos pokyčiai Lietuvoje. 2015–2017 m. įvykusi pieno krizė, taip pat užsitęsusi epizootinė situacija kiaulininkystės sektoriuje - Afrikinis kiaulių maras (toliau – AKM). Lietuvoje siaučiant AKM, dėl taikytų rizikos valdymo priemonių siekiant užtikrinti Lietuvos kiaulininkystės sektoriaus stabilumą ir apsaugoti nuo afrikinio kiaulių maro protrūkių, 2014–2017 m. kiaules išskersti buvo priversti daugiau kaip 5 000 kiaulininkystės ūkių. AKM protrūkis turėjo didesnį poveikį mažiems kiaulių ūkiams, nes jiems sunkiau užtikrinti biologinės saugos reikalavimus. Dėl to, siekiant stabilizuoti situaciją, kaip papildoma priemonė rengiama kampanija, kurios metu bus siūloma mažiems kiaulių ūkiams atsisakyti kiaulių auginimo ir gauti kompensaciją už kitų rūšių gyvūnų įsigijimą arba įsidiegti papildomas saugos priemones. 2018-07-24 Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, dėl minėtų nepalankių sąlygų, nuo 2015 m. iki 2018 m. šalyje žymiai (t. y. 27 proc.) sumažėjo galvijus ir kiaules auginančių ūkių. Nestabili ir nuolat kintanti situacija gyvulininkystės sektoriuje didino rizikas, kas galėjo turėti įtakos ir galimų investuotojų planams. Taip pat prie mažo susidomėjimo parama biodujų gamybai galėjo prisidėti analizuojamu laikotarpiu atpigusi nafta, dėl to investicijos į biodujų jėgainių statybą tapo galimai per brangios. Rengiant Programą šių aplinkybių nebuvo įmanoma numatyti. Tačiau jos neigiamai paveikė mažesnį potencialių pareiškėjų susidomėjimą. Nepaisant to, likusių gyvulininkystės ūkių ir juose auginamų gyvulių skaičius kol kas nėra kritiškas, kad nebūtų galima pasiekti suplanuoto biodujų produkcijos kiekio, juolab, kad kaip minėta, AKM grėsmės didesniems ūkiams, kurie vertinami kaip potencialus žaliavos šaltinis, vertinamos kaip sąlyginai mažesnės.

Taip pat itin svarbu yra tai, kad tokio pobūdžio veikla remiama pirmą kartą, todėl trūko planavimo ir įgyvendinimo patirties, o lėšų panaudojimo skaičiavimai buvo grindžiami teorija, išsikelti rodikliai pasirodė pernelyg ambicingi. Rengiant programą buvo sudėtinga tinkamai įvertinti biodujų jėgainių kūrimo sąlygas ir projektų sudėtingumą, vertinimo etape išryškėjo poreikis pagrįsti biodujų panaudojimo galimybes, tikslingumą, kitus aspektus. Dėl šių priežasčių gerokai užsitęsė projektų vertinimo ir administravimo laikas.

Aukščiau minimos priežastys turėjo lemiamos įtakos šių veiklų įgyvendinimo eigai: pagal priemonės M04 veiklos sritį 4.1 „Investicijos į žemės ūkio valdas“, kur parama buvo siūloma biodujų jėgainių statybai ūkio reikmėms, negauta nė vienos paraiškos (rodiklių plane numatytos 8 paraiškos ir 3 mln. Eur viešųjų išlaidų), o pagal priemonės M06 veiklą 6.4.2. „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų” (remiama komercinė biodujų gamyba) nepaisant to, kad 2015–2017 m. buvo skelbti net 4 kvietimai teikti paraiškas, gauta tik 13 paraiškų (rodiklių plane šiai veiklai numatytos 29 paraiškos ir 45,2 mln. Eur viešųjų išlaidų). Galiausiai parama buvo patvirtinta 9 projektams (14,1 mln. Eur), tačiau dauguma sutarčių pasirašytos tik 2017 m. antroje pusėje arba 2018 m. Nors visuose 9 projektuose iki 2018 m. gruodžio mėnesio numatyta pateikti po pirmąjį mokėjimo prašymą, projektų įgyvendinimas atidžiai stebimas ir daugelyje įžvelgiama įvairių rizikų (pavyzdžiui, galimas įmonių susietumas), keliančių abejonių dėl galimybės išmokėti lėšas dar 2018 m.

Planuojant šių veiklų indėlį į bendrą P5 viešųjų išlaidų orientyrą buvo daroma prielaida, kad didesnių sunkumų nekils, ir pavyks išmokėti 35 proc. visos joms skirtos sumos. Deja, dėl aukščiau minėtų priežasčių ši prielaida nepasitvirtino, todėl bendrą P5 viešųjų išlaidų orientyrą siūloma mažinti visa biodujų gamybos veiklų dalimi 5 prioritete, t. y 28 proc.

Pažymėtina, kad patvirtintiems projektams patvirtinta suma sudaro apie 28 proc. nuo visos biodujų gamybai remti numatytos sumos (48,2 mln. Eur). Jei visi patvirtinti projektai būtų įgyvendinti anksčiau, bendras pagal šias veiklas numatytas 35 proc. dydžio viešųjų išlaidų orientyras (iš viso 16,86 mln. Eur), būtų pasiektas apie 80 proc., o paremtų projektų skaičiaus (iš viso 37) orientyras (35 proc., t. y. 5,5 projekto) – 164 proc. Be to, numatytų gaminti dujų kiekis būtų pasiekęs 90 proc. partnerystės sutartyje planuoto rodiklio jau pirmaisiais metais po galutinio investicijų užbaigimo (partnerystės sutartyje numatyta kasmet pagaminti 20 mln. kub. m.; bendras patvirtintuose projektuose pirmaisiais metais numatytas pagaminti kiekis - apie 18 mln. kub. m., o vėlesniais - daugiau kaip 28 mln. kub. m).

Pažymėtina, kad, nepaisant sudėtingos situacijos, kol kas neatsisakoma ketinimų remti šio pobūdžio veiklą. Paaiškėjus jau patvirtintų projektų įgyvendinimo perspektyvoms, bus sprendžiama dėl tolimesnio šių veiklų įgyvendinimo ir paramos sąlygų tobulinimo, įskaitant ir svarstomus planus dalį šiai veiklai numatytų lėšų perskirstyti į kitas Programos priemones. Atitinkamai būtų peržiūrėti ir kiti su šia veikla susiję Programos rodikliai – planuojamų paremti projektų skaičius. Pasiūlymą dėl Programos keitimo svarstoma teikti EK 2019 m. pradžioje.

2) Priemonės M08 veiklos sritis 8.1 „Miško veisimas“

Planuojant šią veiklą, buvo vadovaujamasi bendra Europos Komisijos rekomendacija nustatant orientyrus vadovautis bendrąja praėjusio laikotarpio analogiškų priemonių įgyvendinimo patirtimi neskiriant daug dėmesio smulkmenoms. Iš esmės ši veikla P5 prioritete buvo vienintelė, turėjusi analogą ankstesniame laikotarpyje. Lėšų išmokėjimas pagal želdinimo mišku priemones 2007-2011 m. siekė 35 proc., per šį laikotarpį buvo patvirtinta 64 proc. bendro paraiškų kiekio. Toks pats orientyras ir lūkesčiai buvo nusimatyti ir naujam laikotarpiui, tačiau įgyvendinimo eigoje pradėjo ryškėti aspektai, į kuriuos planavimo metu atsižvelgta nebuvo.

Teikiant 4-ąjį Programos keitimą (EK patvirtintas 2018-06-12), buvo paminėta menko pareiškėjų aktyvumo problema, su kuria susiduriama įgyvendinant M8.1 veiklą, ir galimos šios problemos priežastys (teisinis reguliavimas, ilgalaikės liūtys, konkurencija dėl žemės plotų su kitomis veiklomis ir kt.). Dėl to buvo 7 mln. Eur – nuo 88,6 iki 81,6 mln. Eur - sumažinta bendra veiklos sričiai skirta suma ir net 33 proc. (nuo 8000 iki 5300 ha) - iki 2023 m. planuojamas naujai įveisti miškų plotas. Sumažėjęs paraiškų ir galimų paremti hektarų plotas buvo pagrindinė priežastis lėmusi ir lėtesnį paramos mokėjimą. Tačiau skaičiuojant šio pokyčio įtaką orientyrui, hektarų skaičiaus sumažinimo proporcija dauginama iš 2014–2020 m. laikotarpiu įveisto miško mokėjimams (įveisimui ir palaikymui) skirtos pirminės sumos (53,94 mln. Eur) „svorio“ visoje priemonėje, t. y. 60 proc., ir gaunama, kad įtaka bendram M8.1 orientyrui yra tik apie 20 proc.

Įgyvendinimo eigoje pastebėta ir daugiau aspektų, kurie skyrėsi, lyginant su praėjusiu laikotarpiu ir visi kartu sudėjus darė papildomą įtaką bendram paramos išmokėjimui. Pvz. 2017 m. vasarą bei rudenį užsitęsę ilgalaikiai lietūs bei jų pasekmės, dėl kurių 2017 m. spalio mėn. paskelbta ekstremali situacija, ne tik sutrukdė kreiptis naujiems pareiškėjams, bet ir vertė atidėti miško įveisimo pradžią iki liūčių patvirtintuose projektuose (miškui įveisti nuo paramos patvirtinimo skiriami 3 sezonai arba 1,5 metų). Lyginant su ankstesniu, dabartiniu paramos laikotarpiu gerokai keitėsi išmokų skaičiavimo metodika, preliminariai matoma, kad vidutinis išmokos dydis ir už įveistą mišką, ir už jo priežiūrą yra taip pat kiek mažesnis. Yra ir daugiau smulkių faktorių (sodinamų medžių rūšių santykis, naujų ir tęstinių įsipareigojimų santykio abiem laikotarpiais skirtumas, dėl vėlesnio programos patvirtinimo šiek tiek trumpesnis pradžios įgyvendinimo laikotarpis ir kt.), kurie, kaip matoma, kartu su kitais turi įtaką bendram lėšų srauto judėjimui, tačiau juos buvo sunku prognozuoti arba jie buvo laikomi mažai reikšmingais planavimo metu. Apytikriai vertinama, kad visi papildomi faktoriai paramos išmokėjimo greitį, lyginant su praėjusiu laikotarpiu, papildomai lėtino dar 2-3 proc.

Kaip jau minėta, planuojant M8.1 veiklų indėlį į bendrą P5 viešųjų išlaidų orientyrą buvo daroma prielaida, kad, kaip bus išmokėta 35 proc. visos suplanuotos sumos. Dėl aukščiau minėtų priežasčių, šią orientyro reikšmę bendrai siūloma mažinti 23 proc.. Proporcingai M8.1 sumos dydžiui 5 prioritete, mažėtų ir viso P5 viešųjų lėšų orientyras.

Pažymėtina, kad iki 2018 m. birželio mėn. pagal šias veiklas iš viso išmokėta 25 proc. (20,3 mln. Eur) visos skirtos sumos, miškas naujai įveistas ir tvarkomas 2 187 ha plote (41 proc. nuo plano). Taip pat paminėtina, kad su šia veiklos sritimi susijęs paremto ploto (ha) rodiklis sudaro nedidelę dalį viso P5 rodiklio (5 300 ha iš 91 300 ha). Todėl jo pasiekimas neturi esminės įtakos P5 orientyro, susijusio su paremtu plotu, pasiekimo reikšmei (žr. paaiškinimą dėl pokyčių M10).

Žemės ūkio ministerija, nepaisant kylančių sunkumų, kol kas neketina atsisakyti ar radikaliai sumažinti galutinių naujo miško plotų įveisimo planų. Aplinkos ministerija, socialiniai partneriai pateikė siūlymų, kokių veiksmų būtų galima imtis artimiausioje ir tolimesnėje ateityje, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus iki 2023 metų. Situacija ir galimi veiksmai analizuojami. Šiais metais buvo skelbiamas dar vienas paraiškų surinkimas, kuriam pasibaigus bus sprendžiama dėl galimų pokyčių Programoje. Taip pat atliekama kompensacinių išmokų peržiūra, kadangi galiojančios išmokos gali būti per mažos ir dėl to potencialiems paramos gavėjams nepatrauklios.

3) Priemonės M10 „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos

Priemonės M10 veiklos, prisidedančios prie P5, buvo iš esmės perprogramuotos 2018 metais. Iki 4-ojo Programos pakeitimo rodiklių ir veiklos peržiūros planuose buvo numatyta, kad priemonė M10 prie P5 tiesiogiai prisidės 2 veiklomis (M10.2 ir M10.3): 39,31 mln. Eur viešųjų išlaidų suma bei 94 000 ha remiamo ploto. 4-uoju keitimu (Europos Komisija jį patvirtino 2018-06-12) su P5 tiesiogiai susiję veiklos ir jų indėlis buvo pakeisti iš esmės. Bendra suma liko nepakitusi (39,31 mln. Eur), tačiau iš jos net 18,55 mln. (50 proc. M10 priemonės 5 prioritetui skirtų lėšų) Eur buvo paskirta naujoms veikloms (M10.13 ir M10.14), taip pat prisidedančioms prie P5 įgyvendinimo. Bendro remiamo ploto rodiklis sumažintas nežymiai – nuo 94 000 ha iki 86 000 ha, tačiau šiame skaičiuje „senosioms“ (M10.2 ir M10.3) veikloms numatyta tik 30 000 ha (t. y. 35 proc. bendro ploto), o likusieji 56 000 ha (65 proc.) – „naujosioms“ veikloms. Atkreiptinas dėmesys, kad 4-uoju Programos keitimu buvo pakeistos „senųjų“ veiklų sąlygos siekiant išplėsti galimų remti plotų dydį, todėl „senosioms“ veikloms palikta 50 proc. priemonėje M10 P5 skirtų lėšų. Tikėtina, kad paramai išmokėti pagal naujai priskirtus plotus prireiks apie 15 proc. p. „senosioms“ veikloms skirtų lėšų ir jie bus panaudoti tik nuo 2019 m.

Planuojant M10 veiklų indėlį į bendrą P5 viešųjų išlaidų orientyrą buvo daroma prielaida, kad bus išmokėta 35 proc. visos suplanuotos sumos. Nors pagal „naująsias“ veiklas (M10.13 ir M10.14) pirmosios paraiškos buvo surinktos jau 2018 m., mokėjimus pagal jas bus galima atlikti tik 2019 m. – patikrinus, kaip pareiškėjai laikosi paraiškose prisiimtų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, bendrą M10 indėlį į P5 viešųjų išlaidų orientyrą (t. y. 23 proc.) siūloma sumažinti 65 proc. - proporcingai „senųjų“ priemonių hektarų skaičiaus sumažėjimui, nes tik pagal šias veiklas iki 2018 metų pabaigos būtų galima atlikti mokėjimus.

Kaip jau minėta, paraiškos pagal „naująsias“ veiklas 2018 metais jau buvo priimamos ir, preliminariais 2018 birželio mėn. duomenimis, jose veiklas planuojama vykdyti apie 52 tūkst. ha plote. Šie plotai, kaip prisiimti ir jau 2018 m. realiai pradėti vykdyti įsipareigojimai, būtų pridėti skaičiuojant P5 orientyro „Žemės <...> plotas, kuriame vykdomos valdymo sutartys <...>, ha“ pasiekimą (tai sudarytų beveik 57 proc. viso P5 paremto ploto rodiklio ir gerokai viršytų orientyrą). Preliminari pagal naujas veiklas mokėtina suma yra apie 5,8 mln. Eur. (daugiau kaip 3 proc. P5 skirtų lėšų). Pagal „senąsias“ veiklas iki šiol buvo išmokėta apie 1,39 mln. Eur paramos (apie 7 proc. visos joms numatytos sumos) už beveik 6 000 ha plotą (20 proc. šioms veikloms suplanuoto rodiklio). Remiantis šiais duomenimis tikėtina, kad naujų veiklų įvedimas taip pat anksčiau vykdytų („senųjų“) veiklų nuostatų pakeitimai gerokai padidins galimybes M10 priemonės veiklomis prisidėti prie P5 tikslų siekimo. Panašaus arba didesnio pareiškėjų aktyvumo tikimasi ir vėlesniais metais. Todėl prognozuojama, kad M10 prie P5 prisidedančių veiklų 2023 m. tikslai bus pasiekti.

Iki 2018-06-28 pagal P5 išmokėta 22 mln. Eur, t. y. 37 proc. orientyro reikšmės. Tačiau iki 2018 m. pabaigos, kad būtų pasiekta bent 75 proc. orientyro reikšmės, reikėtų išmokėti bent 45,2 mln. Eur. Kaip jau minėta, dėl objektyvių priežasčių, kurių dauguma pasireiškė įgyvendinimo metu, ir kurių neįmanoma buvo numatyti, orientyro reikšmę būtina tikslinti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad su P5 susiję pirmojo prioriteto priemonių veiklos kol kas įgyvendinamos taip pat itin vangiai (bendra suma sudaro apie 2 proc. P5), P5 veiklos peržiūros orientyrus „Bendros viešosios išlaidos“ siūloma mažinti tokiais dydžiais: biodujų gamybos veiklų – 100 proc.; M8.1 miško veisimas – 23 proc.; M10 agroaplinkosauga ir klimatas – 65 proc.; atitinkamai viso P5 orientyro reikšmę – 57 proc. (t. y. orientyro reikšmę siūloma mažinti nuo 35 proc. iki 15 proc.).

Dėl 6 prioriteto orientyro mažinimo

Atitinkama P6 orientyro reikšmė turėtų būti sumažinta, nes, kaip ir P5 atveju, nebuvo įvertinti svarbūs veiksniai, galėję turėti neigiamos įtakos orientyro reikšmės pasiekimui. Planuojant P6 orientyrų reikšmes buvo remiamasi 2017–2013 m. patirtimi (per atitinkamą 2007–2011 m. laikotarpį pagal III ir IV krypčių priemonių pasiekimus), tačiau neįvertinti atskirų priemonių įgyvendinimo procesų pokyčiai, naujumas bei jų finansinis svoris prioritete. Teikiant siūlymą dėl programos pakeitimo buvo įvertinta situacija visose prie P6 įgyvendinimo prisidedančiose priemonėse.

1) Priemonė M19 LEADER

- neįvertintos laiko, kurį vyko vietos plėtros strategijų atranka (ypatingai jų kokybės vertinimas), sąnaudos, nors vietos plėtros strategijos atrinktos iki 2016 m. birželio 17 d., užtruko pasirengimas jas įgyvendinti, o šis laikas taip pat nebuvo įskaičiuotas planuojant orientyro reikšmę. Taip pat neįvertintas pasirengimo įgyvendinti dvisektores vietos plėtros strategijas (kaimo vietovių ir žuvininkystės) laikas, nors jų Lietuvoje yra tik 3, tačiau jų rengimo ir įgyvendinimo kokybė, fondų nuostatų suderinamumas ypatingai svarbūs ne tiek dėl finansinio svorio, kuris sudaro 4,35 proc. visos vietos plėtros strategijos įgyvendinti skirtos sumos (iškilus klausimui, koks turi būti tinkamas vietos plėtros strategijų įgyvendinimo modelis, ŽŪM 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 2D-5130 (12.97) kreipėsi į EK (DG AGRI ir DG MARE) paaiškinimo. EK atsakymą, dėl kurio reikėjo atlikti sudėtingus administravimo proceso, taikomo tiek kaimo vietovių, tiek dvisektorėms vietos plėtros strategijoms, pakeitimus, pateikė 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. Ares(2017)1597356-24/03/2017. Naujasis VPS administravimo modelis (pagal EK išaiškinimą) buvo patvirtintas 2017-09-01.

- 2007–2013 m. daugiausia dėmesio buvo skirta viešosios infrastruktūros tvarkymo ir pritaikymo bendruomenės reikmėms projektams (ne mažiau kaip 73 proc.). Šios 2014–2020 m. programos įgyvendinimo metu LEADER priemonė orientuota į socialinės atskirties, skurdo mažinimo bei naujų darbo vietų kūrimo veiksmus, mažesnes projektų finansines apimtis ir kuriems įgyvendinti reikia daugiau laiko pasirengti (LEADER priemonės tikslai paskatino naujų verslo formų, modelių kūrimąsi). Naujumo veiksnys nebuvo įvertintas planuojant 2018 m. orientyro reikšmę, nors LEADER priemonės įgyvendinimas vyksta dinamiškai (visos (49) vietos veiklos grupės organizuoja kvietimus, atrenka vietos projektus (pagal NMA duomenis iki 2018 m. liepos 1 d. VVG gavo 611 vietos projektų, kuriuose prašoma paramos suma 22,03 mln. Eur), finansinio rodiklio reikšmės (25 proc.) pasiekti neįmanoma.

- vidutine VVG projektu įgyvendinimo trukme yra 24 mėnesiai, tačiau, priklausomai nuo projekto pobūdžio (pvz. infrastruktūros atveju), gali siekti ir 36 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad visos vietos plėtros strategijos buvo patvirtintos 2016 m. birželio 17 d., o dauguma pareiškėjų planuoja ilgą projektų įgyvendinimo laiką, tai didelė dalis projektų bus užbaigti tik 2019 metais – ganėtinai per vėlai juos įtraukti į P6 finansinio orientyro pasiekimus.

2) Priemonė M07 „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“, įgyvendinama regionų planavimo būdu

Planuojant orientyro reikšmę taip pat buvo klaidingai įvertintos prielaidos dėl M07 priemonės dalies, įgyvendinamos regioninio planavimo būdu, t. y. į procesą yra įtraukiant regionų plėtros tarybas, ir Regionų plėtros departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, kurie vertina ir atrenka projektinius pasiūlymus, sudaro prioritetinius ir rezervinius projektinių pasiūlymų sąrašus. Nustatant orientyro reikšmę daugiausia dėmesio buvo skirta 2007–2013 m. patirčiai (per atitinkamą 2007–2011 m. laikotarpį pagal šią priemonę buvo pasiekta 29 proc. išmokėjimo reikšmė), tačiau neįvertintos laiko sąnaudos dėl šios priemonės įgyvendinimo modelio pakeitimo (paraiškų priėmimui taikomas sudėtingas dviejų etapų modelis ir kt.), pagal kurį projektų atranka užtruko ilgiau nei planuota, be to, pagal šią priemonę įgyvendinami projektai susiję su viešąja infrastruktūra, todėl projektų parengimas ir įgyvendinimas ypač prailgsta dėl viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, pagal šią priemonę pareiškėjai yra savivaldybės, jų įsteigti viešieji juridiniai asmenys, o planuojant orientyro reikšmę nebuvo numatyta, kad beveik vienu metu bus pradėtos įgyvendinti priemonės pagal skirtingų ESI fondų priemones ir susidarys projektų grūstis.

Šių 2 priemonių lėšos P6 sudaro 64 proc., todėl jų įgyvendinimas turi didelę reikšmę P6 orientyro pasiekimui. Iki 2018-06-28 pagal 6 prioritetą išmokėta 27,1 mln. Eur, t. y. 37 proc. orientyro reikšmės. Tačiau iki 2018 m. pabaigos reikia išmokėti ne mažiau kaip 54,6 mln. Eur, kad būtų pasiekta bent 75 proc. orientyro reikšmės.

Dabartinis lėšų pasiskirstymas P6 yra toks: LEADER priemonei skirta 39 proc., priemonei „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ – 25 proc.

Pažymėtina, kad darbo vietų kūrimas ir užimtumo skatinimas kaimo vietovėse yra svarbūs vyriausybės politiniai tikslai - skirtumas tarp užimtumo kaimo ir miesto vietovėse 2017 m. padidėjo ir yra 12,5%. Šiuo metu užimtumo lygis kaimo vietovėse yra 62%, o miestuose - 74,5%. Taip pat svarbu paminėti, kad galimų pareiškėjų susidomėjimas parama pagal verslo priemones yra didelis - bendra prašomos paramos suma pagal M6.2 gautose paraiškose yra 70% numatyto biudžeto, o M6.4.1 – atitinkamai 115%. Todėl planuojama numatytus priemonės rodiklius pasiekti iki 2023 m. Be to, kartu su šiuo keitimu, teikiame techninį M6.2 pakeitimą, kuris turėtų suteikti daugiau lankstumo teikiant paramą skirtingoms paramos gavėjų grupėms ar įmonėms.

Pažymime, kad nusimatytus 6 prioriteto tikslus 2023 m., įskaitant ir priemonės M06 „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričių „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ ir „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ numatytus rodiklius, planuojama iki 2023 m. pasiekti, įskaitant ir 6 prioritetui skirtų lėšų panaudojimą.

Analizuojant 2007–2013 patirtį matome, kad Programoje numatyta pradinė 25 proc. orientyro reikšmė buvo pernelyg ambicinga, nes faktinis 2007–2011 m. laikotarpio pasiekimo rodiklis siekė 21,8 proc. Atsižvelgiant į Programos P6 priemonių, prisidedančių prie P6 įgyvendinimo specifiką ir realią įgyvendinimo eigą, kuri, lyginant su 2007–2013 metų programos įgyvendinimo patirtimi, vėlavo 14 mėn. (apie 30 proc. orientyro pasiekimo laiko), siūlome atitinkamai 30 proc. mažinti patikslintą pradinę orientyro „Bendros viešosios išlaidos“ reikšmę – nuo 20 proc. iki 15 proc. (arba 43,6 mln. Eur).


Naujos 5 ir 6 prioritetų orientyrų „Bendros viešosios išlaidos, Eur“ reikšmės bus tikslesnės, nes jas apskaičiuojant atsižvelgta į naujausias aplinkybes bei sąlygas, kurias buvo sudėtinga ar neįmanoma numatyti Programos rengimo metu.


Šis pakeitimas neturi įtakos 5 ir 6 prioritetų numatytiems 2023 m. produkto ir tikslo rodikliams.


Neturi įtakos.

06. Priemonės M02 ir jos veiklos srities 2.1 nuostatų, susijusių su konsultavimo paslaugų teikėjų atrankos būdu, keitimas (papildomas)Priežastys ir (arba) įgyvendinimo problemos, kuriomis pagrindžiamas pakeitimas

Atsižvelgiant į Omnibus reglamento (2017/2393) nuostatas ir supaprastinimus bei į tai, kad viešųjų pirkimų procedūros yra sudėtingos, ilgai trunkančios, ribojančios galimybes atrinkti kelis paslaugų teikėjus siūloma atsisakyti reikalavimo konsultacijas teikiančius asmenis atrinkti viešųjų pirkimų būdu tam kaimo plėtros programoje atliekant tokius pakeitimus M02 priemonės ir veiklos srities 2.1. "Parama, skirta padėti pasinaudoti konsultavimo paslaugomis" aprašymuose:

1. 8.2.2.3.1.3. punkte „Nuorodos į kitus teisės aktus“ iš teisės aktų sąrašo išbraukiant LR viešųjų pirkimų įstatymą.2. 8.2.2.3.1.4. punkte „Paramos gavėjai“ išbraukiant "viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka", vietoj jos įrašant, kad paramos gavėjai atrenkami vykdant nešališką atrankos procedūrą, kurioje gali dalyvauti viešos ir privačios įstaigos, savo veikloje neturinčios komercinio intereso, kuris turėtų įtakos konsultavimo turiniui.3. 8.2.2.3.1.7. punkto „Atrankos kriterijų nustatymo principai“ 1 dalyje išbraukiant "vadovaujantis viešųjų pirkimų procedūromis", vietoj jų įrašant nuostatą, kad atranka vyksta vykdant nešališką atrankos procedūrą. Šio punkto 2 dalies nuostata, kad tam, kad būtų atrinkti geriausias paslaugas teikiantys juridiniai asmenys, pagal kokybės ir kainos kriterijus ir, kad konsultantų kvalifikacija ir pasirengimas teikti atitinkamos srities konsultavimo paslaugas vertinamas VI nustatyta tvarka ir, kad detalūs atrankos kriterijai nustatomi viešųjų pirkimų dokumentuose, pagal kuriuos vykdoma konsultavimo paslaugas teikiančių juridinių asmenų atranka, keičiama įrašant, kad atrankos kriterijai nustatomi siekiant tikslesnės projekto atitikties veiklos srities tikslams, efektyvesnio lėšų panaudojimo, vienodų sąlygų ir reikalavimų taikymo visiems pareiškėjams bei proporcingumo veiksmo dydžiui principo taikymo, ypatingas dėmesį skiriant konsultavimo paslaugas teikiančių juridinių asmenų patirčiai ir gebėjimams teikti konsultacijas, turintiems konsultantų, kurie yra specifinių sriči�

Documents

zum.lrv.lt · Web viewPasiūlymą dėl Programos keitimo svarstoma teikti EK 2019 m. pradžioje. 2) Priemonės M08 veiklos sritis 8.1 „Miško veisim as“ Planuojant šią veiklą,