"Žvilgsnis į pasaulį" 2012 m. liepos mėn

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

Tada ir dabar

3 ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

Švenčiant jubiliejų, nesvarbu kieno jis

būtų: įmonės, istorinio įvykio ar pa-

prasto žmogaus gyvenime – visada

norisi stabtelėti, pažvelgti atgal į nu-

eitą kelią ir susimąstyti, ar jis buvo

prasmingas, įvertinti, ko išmokome, ką pasiekėme,

kuo džiaugiamės ir didžiuojamės.

Šio „Žvilgsnis į pasaulį“ numerio tema – TADA IR

DABAR – pasirinkta neatsitiktinai. Lietuvoje ir

Baltijos šalyse pirmaujanti kelionių agentūra „West

Express“ šiemet švenčia 20 metų veiklos sukak-

tį. Todėl kelionių ekspertai pirmiausia atsigręžia į

savo praeitį, vertina savo pastangas ir pasiekimus

turizmo rinkoje, įgytą neįkainojamą patirtį ir dali-

jasi savo žvilgsniu į regėtą pasaulį.

Norime Jus nukelti į anuos laikus, kai troškimas ke-

liauti ir pamatyti pasaulį buvo tik slaptos svajonės...

Anuomet, maždaug prieš 20 metų, leidome sau tik

pasvajoti, kad šiandien galėsime keliauti kur tik šir-

dis trokšta: į pačius tolimiausius, mums tik tada is-

torinėse, nuotykių knygose ar kino filmuose maty-

tus kraštus. Be to, ar galėjome pagalvoti, kad kada

nors turėsime net galimybę leistis kelionėn aplink

pasaulį? Arba kad vietoje atviruko su linkėjimais

kelionių įspūdžiais dalysimės savo tinklaraščiuose,

skrisime moderniausiais lėktuvais, plauksime ištai-

gingais laivais ir mėgausimės egzotiškiausių virtu-

vių patiekalais? Turbūt pritarsite, jog dabar esame

išties laimingi turėdami tiek įvairiausių galimybių

keliauti ir pažinti pasaulį...

Taigi šiame numeryje į keliones ir keliavimo ten-

dencijas žvelgiame per istorijos prizmę: kas nau-

jo ir įdomaus įvyko pasaulio ir Lietuvos turizmo

srityje per pastarąjį dvidešimtmetį, kaip keitėsi ir

kas paveikė keliautojų įpročius. Laiko mašina nu-

sikelsime į Vietnamą ir Izraelį. Šri Lankoje seksi-

me jūrininko Sinbado pėdomis. Patarsime, kaip

pasiryžti keliauti aplink pasaulį. Mėgausimės ne-

sibaigiančiu poilsiu kruiziniais laivais. Leisimės į

ekstremalaus hobio ir povandeninio pasaulio nuo-

tykius Filipinų salose.

Sužinosime, kaip atsirado lagaminas. Grožėsimės

stiuardesių aprangos madų tendencijomis. „De-

gustuosime“ žinomų pasaulyje avialinijų meniu ir

gaminsime du „žemiškus“ patiekalus. Po to vyksi-

me ragauti vyno po saulėtus Vokietijos regionus.

Keliaudami žingsnelis po žingsnelio istorijos laiko-

tarpiais, puslapis po puslapio, pažinsime ir... save:

išgryninsime savo svajones, suvoksime, ką išmo-

kome ir ko siekiame dabar. Ir nepamiršime di-

džiuotis, jog esame iš Lietuvos!

Keliaujam?

Mieli skaitytojai,

„Po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dalykais, kurių nedarei, negu tais, kuriuos darei. Taigi, išplauk iš ramybės uosto. Pagauk pasatą savo burėms. Tyrinėk. Svajok. Atrask.“

Markas Tvenas

įžanga


Turinys

© 2012 visos teisės saugomos UAB „VESTEKSPRESS“

Redaktorė Goda Šleinytė-Mlinkauskienė

Žurnalą rengėGiedrius Drukteinis, Eglė Šimkevičiūtė, Nida Degutienė, Ieva Jonilienė, Vilius Venckevičius, Vilma Anusaitė, Alfas Ivanauskas, Agota Džiugaitė, Liepa T. Raškevičienė,Vaida Paznekaitė.

DizainerėEvelina Mačiūnaitė

Kalbos redaktorėSandra Balžekaitė

Perspausdinti bet kurį žurnalo „Žvilgsnis į pasaulį“ straipsnį galima tik gavus rašytinį UAB „VESTEKSPRESS“ sutikimą.

Žurnale panaudotos Thinkstock, Edvardo Volgino, straipsnių autorių asmeninių archyvų nuotraukos.

KELIONIŲ EKSPERTAI

6 Kelionių ekspertai apie tada ir dabar

KELIAVIMO ĮPROČIAI

12 Kaip mes keliavome

ĮVYKIAI IR DATOS

18 Kas įdomaus įvyko Lietuvoje

ir pasaulyje? 1992–2012 m.

KELIONĖS LAIKO MAŠINA

20 „Tigras ant dviračio“:

Vietnamas tada ir dabar

26 Izraelis. 8 maršruto perliukai

20

48

ŽVILGSNIS Į PASAULĮ


PAŽINTINĖS KELIONĖS

32 Kelionės kruiziniais laivais –

nesibaigiantis poilsis

35 Neringa Skrudupaitė: „Sekiau

jūrininko Sinbado pėdomis“

64 Ragauti vyno į Vokietiją

KELIONĖ ILGAM

52 Kelionė aplink pasaulį: kaip jai

pasiryžti?

LIETUVA PASAULYjE

40 O aš esu iš Lietuvos!

hObIS

70 Filipinai – aktyvaus hobio

aistruolių akimis

MADA

45 Kaip atsirado lagaminas?

48 Stiuardesių apranga:

protokolas ir mados

KELIAUTOjO MENIU

58 Maisto kultūros tendencijos

„ant žemės ir ore“

62 Receptai tada ir dabar

KELIONIŲ PSIchOLOGIjA

67 Kelionė į... save

69 Pramoginis testas „Kokiam

keliautojų tipui priklausote?“

26

70 58

35

64

52


kelionių ekspertai

KELIONIŲ EKSPERTAI apie tada ir dabar

1992-aisiais, po Lietuvos nepriklausomybės at-

kūrimo, atsivėrus durims į pasaulį, Stulgins-

kio g. 5 (tuometėje Gagarino g.) buvo atidarytas pirmasis

kelionių agentūros „West Express“ biuras Vilniuje. Pagrin-

dinis įmonės tikslas buvo pirmiesiems organizuoti korpora-

tyvines keliones ir orientuotis į verslo klientų aptarnavimą.

Dėl to 1999 m. „West Express“ tapo tarptautinio verslo ke-

lionių organizavimo tinklo „Business Travel International“

(nuo 2006 m. šio tinklo vardas pakeistas į „Hogg Robinson

Group“) nariais ir 2004 m. atidarė fi lialą Taline (Estija).

Pirmieji įmonės veiklos metai nebuvo lengvi. Tuo metu ga-

limybės organizuoti keliones į užsienio šalis buvo gana su-

dėtingos dėl riboto aviakompanijų pasirinkimo Lietuvoje,

skrydžių bilietų stokos... Tais pačiais metais, kai buvo įsteig-

tas „West Express“ biuras, Lietuvoje tik pasirodė pirmosios

užsienio aviakompanijos: SAS, „Lufthansa“, LOT, vėliau at-

sirado „Austrian Airlines“, „Finnair“ ir kt. 1993 m. bendra-

darbiaudama su „Lietuvos avialinijomis“ kompanija „West

Express“ pirmoji pasiūlė keliones į Izraelį ir Tailandą, o

1994-aisiais atidarė fi lialą Vilniaus oro uoste siekdama ope-

ratyviai reaguoti į dažną skrydžių vėlavimą ir profesionaliai

aptarnauti klientus.

Taip pat kelionių agentūros sėkmingą veiklos pradžią lėmė

keletas kitų reikšmingų įvykių. 1993 m. „West Express“ pra-

dėjo dalyvauti tarptautinėse programose, pagal kurias į Lie-

tuvą metams ir ilgiau atvykdavo stažuotis turizmo specialis-

tai iš įvairių pasaulio šalių (Portugalijos, Islandijos, Tailando,

Turkijos, JAV ir kt.). Stažuotojai iš užsienio buvo neįkainoja-

mos patirties ir žinių šaltiniai, turėję reikšmingos įtakos to-

lesnei įmonės sėkmingai veiklai. Ypač nustebino viena ameri-

kietė, kuri metus stažuodamasi kompanijoje parengė pirmąjį

„West Express“ verslo planą. Rezultatai išties nustebino, nes,

DVIDEŠIMTIES METŲ VEIKLOS SUKAKTĮ MININTI KELIONIŲ AGENTŪRA „WEST EXPRESS“ ŠIANDIEN GALI DIDŽIUOTIS SAVO PASIEKIMAIS IR PROFESIONALIA TURIZMO EKSPERTŲ KOMANDA. TAČIAU PRISIMENANT ANUOS LAIKUS, PRADŽIA NEBUVO LENGVA. PER PASTARĄJĮ DVIDEŠIMTMETĮ LIETUVOS TURIZMO SRITYJE ĮVYKO DAUG ŽENKLIŲ POKYČIŲ, SKATINUSIŲ ĮMONĘ TOBULĖTI, IRTIS Į PRIEKĮ IR KELIONIŲ BAGAŽĄ PRIPILDYTI NAUJOS PATIRTIES BEI NEPAMIRŠTAMŲ PRISIMINIMŲ.


įvykdžius šį verslo planą, viskas, kas buvo sumanyta, pasitei-

sino. Ir keisčiausia buvo tai, kad ši mergina nuspėjo tuometes

Lietuvos turizmo rinkos prognozes ir jos nuokrypius – beveik

100 proc.! Kitas stažuotojas, programuotojas, atvykęs iš Tur-

kijos, stažavęsis „West Express“ maždaug prieš 10 metų, su-

kūrė įmonei tuo metu pirmąją internetinę (online) rezervaci-

jų sistemą.

Nuo pat įmonės įkūrimo siūlydama korporatyvines paslau-

gas „West Express“ siekė sukurti tobulą produktą, todėl sam-

dė patyrusius turizmo, aviakompanijų, IT specialistus. Vers-

lą pradėjo penkių darbuotojų komanda, o dabar kompanijoje

dirba bene 200 savo srities profesionalų. Šiuo metu turėdama

17 biurų visoje Lietuvoje sukūrė didžiausią verslo ir poilsio ke-

lionių aptarnavimo tinklą.

EGIDIjUS VAIŠVILAS

„West Express“ generalinis

direktorius:

„Pagrindiniu verslo sėkmę lemiančiu veiksniu

įvardyčiau orientaciją į aukštos kvalifi kacijos

personalą. Daugelis mūsų kompanijos klientų

aptarnavimo vadybininkų turi tarptautinius IATA, rezervavi-

mo sistemų mokymų, klientų aptarnavimo specializuotų moky-

mų ir kitus sertifi katus. Be to, dauguma darbuotojų turi didžiu-

lės patirties turizmo srityje, yra apkeliavę beveik visą pasaulį,

kai kurie net ilgesnį laiką gyvenę užsienio šalyse, todėl mes gali-

me suorganizuoti kelionę į bet kurį pasaulio kraštą ir klientams

pateikti ne internetinį pasiūlymą, o iš realios specialistų patir-

ties ir žinių.

Per pastarąjį dešimtmetį labiausiai mūsų verslui įtaką darė du

pagrindiniai faktoriai: pakitę keliautojų įpročiai ir ištobulė-

kelionių ekspertai

jusios interneto galimybės. Anksčiau klientas norėjo, kad jam

viskas būtų sudėliota nuo... iki.., o dabar atėjo nauja keliauto-

jų karta: labiau išprususi, jau daug keliavusi, skaičiusi, mačiu-

si... Tai – karta, kuri laisvai kalba angliškai, nebijo į tolimas ša-

lis leistis individualiai ir rečiau jungiasi prie grupinių kelionių.

Mes jiems esame labiau reikalingi kaip konsultantai ar eksper-

tai. Taigi mūsų darbo pobūdis iš kelionės pardavimo perėjo į ke-

lionės konsultavimo lygmenį.

Verslo klientų poreikiai visuomet buvo išskirtiniai ir kitokie nei

įprastų keliautojų. Jų kelionių pobūdis apima ne tik komandi-

ruotes, bet ir konferencijų, renginių, motyvacinių išvykų į užsie-

nį, organizavimą. Todėl iš esmės mes turėtume vadintis ne ke-

lionių agentūra, o kelionių ir renginių organizatoriumi.

Pažengusios interneto technologijos dabar suteikia nepalygina-

mai daugiau galimybių prieiti prie reikiamos informacijos. Be

to, bilietų ir viešbučių užsakymo kontekste mes konkuruojame

jau nebe Lietuvoje, o visame pasaulyje. Vis dėlto tenka pripažin-

ti, kad išaugusi konkurencija smarkiai paveikė turizmo paslau-

gų kainą, kuri nuvertina agentūros darbuotojų perduodamą pa-

tirtį ir žinias. Žinoma, tai – natūrali tendencija, todėl šiandien

mūsų uždavinys – klientui pateikti ne kainos aspektą, o koky-

biškos paslaugos vertę.

Mūsų požiūris į klientą nepakito – jis visada išliks teisus. Visus

klientus aptarnaujame pagal aukščiausius standartus, nes buvi-

mas HRG nariu suteikia galimybių tobulėti ir semtis žinių apie

verslo kelionių tendencijas pasaulyje. Proaktyviai dirbame su

klientų problemomis, ir jei per kelionę įvyksta ne nuo mūsų pri-

klausantys atvejai (streikai, neramumai, ugnikalnio išsiveržimas

ar pan.), operatyviai imamės veiksmų, kad klien-

tas sėkmingai pasiektų kelionės tikslą ar namus.

Mums nėra lygių pagal į pažintines keliones iš-

vykstančių keliautojų skaičių. Anksčiau turistai

daugiausia leisdavosi į keliones po senąją Euro-

pą. Vis dar tarp populiariausių pažintinių kelionių

išlieka Izraelis, po truputį keliautojų atrandamos

Pietryčių Azijos šalys, o šiuo metu „ant bangos“ –

Vietnamas. Ateityje pasiūlysime pažintinių maršrutų paketus į

Pietų Afrikos ir Centrinės Amerikos šalis.

Poilsio kelionių segmente vis dar pirmauja Turkija (dėl tinkamo

kainos ir aptarnavimo kokybės santykio). Taip pat turime atskirą

klientų segmentą, kuris nuolat vyksta į Tenerifę. Populiarėja nau-

jos atostogų kryptys – Graikija ir Italija. Apskritai žmonės pradė-

jo ieškoti įvairovės ir rinktis tolimesnius kraštus, tokius kaip Šri

Lanka, Maldyvai, Karibų salos ar Meksika.

Kiekviena šalis yra savaip įspūdinga ir įdomi. Man viena

mieliausių šalių yra Malaizija. Keletą kartų atostogavau

„Mūsų darbo pobūdis iš kelionės pardavimo perėjo į kelionės konsul-tavimo lygmenį.“


kelionių ekspertai

Norvegijoje (vis kitame jos regione). Pusmetį esu praleidęs kelio-

nėje po Aziją. Jei norite poilsio su maloniu aptarnavimu – reko-

menduoju Tailandą, jei norite patirti truputį mažiau komforto ir

atsidurti turistų nenutryptoje vietoje – vykite į Filipinus.

Planuodami kelionę visada galite konsultuotis su agentūrų dar-

buotojais, kurie tame krašte yra buvę ir gali patarti iki smulkme-

nų (apie kurias galbūt Jūs nė nepagalvotumėte). Taip pat reko-

menduoju atostogoms paskirti kuo daugiau laiko (3–4 savaites),

kad neskubėdami galėtumėte tą šalį „pačiupinėti, paragauti, už-

uosti...“.

ALMA STANULIONIENĖ

„West Express“ Išskirtinių kelionių

departamento direktorė.

Patirtis turizmo srityje – 18 metų.

„Troškimas pažinti pasaulį skatina mus visus ke-

liauti. Juk pasaulis – be galo įvairus! Verta išvysti

ne tik senuosius, bet ir 7 naujus pasaulio ar praėju-

siais metais paskelbtus 7 naujus gamtos stebuklus. Esame skati-

nami pamatyti kai kuriuos kraštus ir dėl ekologinių aspektų, nes

dėl klimato kaitos kai kurių kraštovaizdžių po kurio laiko jau gali

ir netekti išvysti, pavyzdžiui, Maldyvų salų – dėl kylančio van-

dens lygio ar Antanalio (Brazilijoje), kuriame dėl kertamų medžių

nyksta augalija ir gyvūnija.

Mums, lietuviams, palyginti tik neseniai atsivėrė galimybės iš-

vysti egzotiškus kraštus. Tačiau dabar tokiose šalyse kaip Turki-

ja, Egiptas, Ispanija ar Graikija keliautojai yra pabuvę jau ne vie-

ną kartą. Egzotiškos šalys visada traukė ne tik mus, bet ir viso

pasaulio turistus.

Žinoma, kiekvieno keliautojo poreikiai skirtingi. Į grupines kelio-

nes pagal iš anksto sudarytą programą daugiausia mėgsta leis-

tis vyresnio amžiaus žmonės, neturintys daug keliavimo patirties

ir norintys labiau gilintis į šalių kultūrą. Tokio pobūdžio kelio-

nėse juos lydi mūsų kelionių ekspertai, kurie puikiai išmano tos

šalies kultūrinius aspektus, istoriją, tradicijas ir pasirūpina, kad

kelionės metu turistai jaustųsi saugiai ir komfortabiliai, o gru-

pės vadovai esant poreikiui pavertėjautų, patartų, vietoje spręs-

tų logistikos, apgyvendinimo ar kitus klausimus. Likus savaitei

iki išvykimo keliautojams organizuojame susitikimus norėdami

iš anksto su jais susipažinti, detaliau aptarti kelionės maršrutą ir

pateikti rekomendacijų.

Itin populiarūs tarp lietuvių tampa kruizai (ypač Viduržemio

jūra ir Šiaurės šalių regionų), kai per gana trumpą atostogų lai-

ką galima patirti daug įspūdžių. Taip pat mėgstamas „vairuoju

pats“ kelionės tipas, kai automobiliu iš Lietuvos pagal iš anksto

mūsų paruoštą maršrutą savo ar nuomotu automobiliu keliauja-

ma po Provansą, Bavariją, kitas Italijos, Ispanijos ar Skandinavi-

jos šalis. Vienas įspūdingiausių tokio tipo maršrutų – Kaliforni-

joje (JAV). Keliaujantiems po vieną ar neturintiems kompanijos

siūlome tam tikroje šalyje tam tikram maršrutui prisijungti prie

mūsų grupių (pavyzdžiui, Ispanijoje, Prancūzijoje, Azijos ar JAV

šalyse).

Pastaruoju metu, ypač jaunos kartos keliautojai, vis dažniau lei-

džiasi į keliones individualiai ir drąsiai patys vyksta į tolimiau-

sius kraštus. Jiems siūlome specialiai paruoštus

maršrutus, pateikiame rekomendacijas, užsako-

me skrydžius, viešbučius, transportą ir kt.

Atgaiviname tradiciją, kai grupes kelionėse lydi

įdomios, mėgstančios keliauti asmenybės. Esa-

me bendradarbiavę su Algimantu Čekuoliu, taip

pat draugavome ir su rašytoja – a. a. Jurga Iva-

nauskaite, o šių metų spalį yra numatyta kelio-

nė su žurnalistu Martynu Starkumi į Iraną šil-

ko keliu. Ateityje norime kviestis kartu keliauti

įdomių svečių, istorikų, Artimųjų Rytų, Azijos, Kinijos specialis-

tų, juk Lietuvoje yra tikrai daug puikių žmonių, kurie yra gyvenę

ar studijavę kitose šalyse, moka kalbų, domisi tos šalies kultūra.

Šiuo metu atnaujiname Japonijos programą, ateityje ypač išplė-

tosime maršrutus po JAV ir Centrinę Ameriką: Gvatemalą, Sal-

vadorą, Argentinos pietinę dalį – Patagoniją. Intensyviai dirba-

me ties Aliaskos ir Kanados, Afrikoje – Namibijos, maršrutų

tobulinimo.

Aš mėgstu lankytis tokiuose kraštuose, kurie dar mažai paliesti

civilizacijos. Didžiausią įspūdį paliko Jemenas: nuostabus kraš-

tovaizdis, trekingas kalnuose, Raudonosios jūros užpustytas

smėlio uostas – Mocha, vienas kitas turistas... Kartais norisi at-

sidurti kitame laikotarpyje...

Kiekvienas turime savų troškimų, kur norime nukakti ir ką pa-

„Ateityje norime kviestis kartu

keliauti įdomių svečių, istorikų, Artimųjų Rytų, Azijos, Kinijos specialistų...“


kelionių ekspertai

matyti. Vieni svajoja išvysti Eiffelio bokštą, kiti – orangu-

tangus Borneo saloje, dar kiti trokšta pakeliauti po Australi-

ją ar Naująją Zelandiją… Linkiu, kad įgyvendintumėte savo

svajonę, o mes visada mielai padėsime!“

ANŽELA LUKOŠIENĖ

„West Express“ Verslo klientų pardavimo ir

aptarnavimo skyriaus projektų vadovė.


„West Express“ kompanijoje pradėjau dirbti

aviabilietų pardavimo vadybininke, neturėda-

ma patirties turizmo srityje. Siekdama tobulė-

ti išmokau dirbti su įvairiausiomis sistemomis,

spręsti konfliktines situacijas, komfortiškai

jaustis dideliame kolektyve.

Per savo ilgametę darbo patirtį pastebėjau, kad

mūsų keliautojai tapo labiau išprusę. Jie žino, ko nori, ko gali rei-

kalauti ir kokio aptarnavimo tikisi. Džiaugiuosi, kad verslo kli-

entams profesionaliai galime patarti visais kelionių organizavi-

mo klausimais.

Esu aplankiusi per 20 pasaulio šalių. Kiekvienas apsilankymas

svetur palieka savitą pėdsaką prisiminimuose... Visada prisi-

minsiu vieną ankstyvą rytą Kosta Rikoje, kai pakeliui važiuoda-

mi apžiūrėti ugnikalnio kalnuose vietinėje kavinukėje sustojome

išgerti kavos. Aplink matytas vaizdas man išliko ilgam: begali-

nės kavos plantacijos apačioje, beribis mėlynas dangus, tekan-

ti saulė ir kvapni šviežia kava... Tai buvo nuostabiausias rytas

mano gyvenime!

Manau, kad per pastarąjį dvidešimtmetį labiausiai iš šalių pasikei-

tė Kinija. Praeitais metais lankiausi Šanchajuje. Viena pažįstama

kinė pasakojo, kad prieš dvidešimt metų jos tėvai ne visada turė-

jo ką valgyti... Dabar tai sparčiai auganti valstybė. Kinai labai di-

džiuojasi savo pasiekimais. Teko matyti Šanchajaus nuotraukas,

darytas prieš dvidešimt metų – išties

įspūdingi pokyčiai!

Visiems keliaujantiems linkiu pažinti

kuo įvairiausių šalių ir jų kultūrų ir kad

kelionėje pamatyti vaizdai paskatintų

nusipirkti naują fotoaparatą.“

OKSANA KOČURIENĖ

„West Express“ vyr. turizmo vadybininkė.


„Mano darbo specifika nuo pat darbo pra-

džios iki šiol beveik nepasikeitė: esu atsa-

kinga už kelionių į tolimuosius kraštus orga-

nizavimą išskirtiniams klientams. Beje, jų

poreikiai per 20 metų tikrai pakito. Dauguma klientų jau yra

apkeliavę nemažai pasaulio, todėl jie tapo reiklesni, smalses-

ni ir išrankesni. Juos kuo toliau, tuo labiau domina dar nepažin-

ti tolimieji kraštai, tokie kaip Ekvadoras, Galapagų salos, Peru,

Mianmaras, Filipinai ar Afrikos šalys. Be to, viešbučių atran-

ka bendraujant su klientais dabar užtrunka kur kas ilgiau nei

prieš 10 metų, nes jie nori žinoti viską iki mažiausių smulkmenų.

Aš mėgstu leistis į pažintines keliones automobiliu po senąją Eu-

ropą. Joje galima atrasti fantastiškų kampelių, kurie kartais net

neprilygsta egzotiškoms vietoms. Taip pat myliu Afriką, nes die-

vinu laukinę gamtą. Didžiausią įspūdį man paliko Zanzibaro pa-

plūdimiai Tanzanijoje ir safario kelionės Kenijoje. Pastarosiose

šalyse lankiausi prieš 10 metų ir neseniai buvau šokiruota, kaip

pasikeitė vietiniai žmonės! Anksčiau jie buvo atviri, norėjo ben-

drauti, viskuo domėjosi, o dabar už nusifotografavimą ar net

pabendravimą su jais prašo pinigų... Be to, mano pastebėjimu,

Afrika yra didžiausioje regresijoje. Labiausiai nuvylė daugybė

„Manau, kad per pastarąjį

dvidešimtmetį labiausiai iš šalių

pasikeitė Kinija.“

„Dauguma klientų jau yra apkeliavę

nemažai pasaulio, todėl jie tapo

reiklesni, smalsesni ir išrankesni.“


kelionių ekspertai

šiukšlių, kurios mėtėsi ir Kilimandžaro kalno papėdėje, taip

pat pasigedau šio kalnyno ledynų, kuriuos teko matyti prieš 10

metų... Šiokia tokia prošvaistė regima tarp jaunesnių Afrikos

gyventojų – jie pradeda mąstyti ir stengiasi suvaldyti gimsta-

mumą.

Visiems keliautojams noriu palinkėti tausoti gamtą, keliauti

ekologiškai, stengtis pajusti šalies kultūrą bendraujant su vie-

tiniais gyventojais, gerbti jų tradicijas ir nesistengti paveikti to

pasaulio krašto, į kurį vykstate.“

DAINA FIjALKAUSKIENĖ

„West Express“

Panevėžio fi lialo vadovė.


„West Express“ įmonėje buvau viena iš labiausiai

patyrusių darbuotojų, nes atėjau dirbti iš kitos didelės turizmo

kompanijos. Tačiau visi dirbome kaip stipri komanda –„petys į

petį“. Esu dėkinga tuomečiam „West Express“ vadovui p. Arka-

dijui Maizeliui už pasitikėjimą manimi ir sektiną pavyzdį, kaip

nuoširdžiai dirbant kartu galima pasiekti įspūdingų rezultatų.

Per visą savo darbo patirtį turizmo srityje turėjau, turiu ir, ti-

kiuosi, turėsiu nuostabius klientus, kurie manimi pasitiki ir ke-

liauja kartu jau nuo... 1993 m. Pildydama jų svajones (kaskart vis

įdomesnes ir sudėtingesnes) ir pateisindama jų lūkesčius aš taip

pat įgyju vertingos patirties. Be to, tobulėjančios mūsų įmonės

sistemų galimybės, besiplečiantis partnerių tinklas suteikia vis

geresnes sąlygas tenkinti klientų poreikius net 120 %!

Esu aplankiusi per 40 pasaulio šalių, tačiau mane visada trau-

kia grįžti į Meksiką. Šioje šalyje mane žavi viskas: žmonės, aplin-

ka, gamta, nepakartojamos įspūdžių ir potyrių galimybės. O per

pastaruosius 20 metų, mano akimis, kardinaliai pasikeitė Šri

Lanka. Joje pirmą kartą apsilankiau, kai dar lietuviams nereko-

menduodavo ten vykti dėl šalies šiaurėje kildavusių teroristinių

išpuolių. Turėjau progą stebėti šalies „virsmą“. Puikus įrodymas,

kaip susitelkusi tauta gali išspręsti vidines problemas. Cunamio

ir teroristų nuniokota Šri Lanka atsigauna neįtikėtinais tempais.

Nieko nėra nuostabesnio, kaip tyrinėti mus supantį pasaulį ir kar-

tu pažinti save kaip asmenybę. Linkiu keliautojams visada turė-

ti daugybę svajonių, prie kurių įgyvendinimo prisidėtume ir mes!“

NIRA KOLTUN

„West Express“ Produktų skyriaus vadovė.


„Prieš keturiolika metų pradėjusi dirbti „West Express“

įmonėje, vadovavau naujai įsteigtam Konferencijų ir už-

sienio parodų skyriui, kuris verslininkams organizuoda-

vo keliones į telekomunikacijų, IT, statybos, baldų bei

automobilių parodas užsienyje. Apskritai tuo metu besi-

plečiančioje Lietuvos turizmo srityje vystėsi daug naujo-

vių. Atsirado kita nauja turizmo niša – poilsinių kelionių

pasiūla ir užsakomųjų reisų kelionės.

Kai specializacija – turizmo produktai, be abejo, tenka daug keliau-

ti. Kiekviena aplankyta šalis yra savita ir netikslinga jas būtų lyginti

tarpusavyje. Per maždaug 20 metų daugelyje šalių, ypač Azijoje, es-

miniai pokyčiai įvyko urbanizacijos srityje: išsiplėtė miestų, viešbu-

čių infrastruktūra, išdygo dangoraižių, padaugėjo transporto ir pan.

Vis dėlto norėčiau išskirti vieną šalį – Izraelį, kurį be proto myliu!

Teko jame kurį laiką gyventi. Tai unikali šalis, tiek savo kultūra, is-

torija, architektūra, kraštovaizdžiu, ten yra visko, ir būtent šioje ša-

lyje gali pajausti tą senąją religijos dvasią ir kartu šiuolaikinio smar-

kiai pažengusio gyvenimo tempą. Manau, Izraelį būtina pamatyti

kiekvienam ir ten, norint jį pažinti ir pajausti visa širdimi, pabūti ne

vieną ir ne du kartus.

Keliautojams noriu palinkėti kiekvienoje šalyje, nesvarbu, kur nu-

vyktų, pajusti tikrąjį tos šalies skonį ir nelyginti jo su kitur patir-

tais įspūdžiais, juk tiek pipirai, tiek medus tik pagardina ir papildo

mūsų gyvenimą bei keliones.“

„Visi dirbome kaip stipri

komanda –„petys į petį“.


A

keliavimo įpročiaikeliavimo įpročiai

KAIP MES KELIAVOME

Arkliai ir vežimai, burės ir kojos – pagrindinės transpor-

to priemonės, dominavusios ištisus tūkstantmečius, pa-

kaitalo sulaukė tik 1804 m., išradus garo variklį. Po to

traukiniai ir garlaiviai teikė neišpasakytą malonumą ke-

liautojams beveik šimtą metų, kol atsirado vidaus degi-

mo variklis, dėl kurio atsirado automobilis. Tada atrodė –

tai jau transporto evoliucijos viršūnė. Bet 1903 m. žmogus

pakilo į orą lėktuvu (nors pirmaisiais istoriniais aviake-

leiviais yra laikomi avis, antis ir gaidys, perskraidinti oro

balionu Prancūzijoje dar 1783 m.), o 1950–1970 m. prasi-

dėjus reaktyvinių variklių ir viršgarsinių skrydžių erai,

atrodė, kad toliau jau ir nebėra kur tobulėti... Kol pirma-

sis turistas pakilo į kosmosą ir „Virgin Galactic“ pradėjo

siūlyti tai pakartoti bet kuriam mūsų. Taigi, dabar jau ir

nebedrąsu galvoti, kas toliau, nes mūsų turbūt laukia ir

Marsas, ir „juodosios skylės“, ir, galų gale, paraleliniai pa-

sauliai ar kelionė laiku. Vien įvertinus tai, kaip greitai ir

smarkiai pakito mūsų kelionės per pastaruosius 20 metų,

akivaizdu, kad naujovės nesibaigia, jos čia pat, už kampo.

Nes Žemės rutulys vėl pasidarė plokščias.

PASIENIAI, VIzOS IR GRUMTYNĖS PRIE AMbASADŲ Pasaulio sienos išnyko – dar atsimenate tuos laikus, kai

reikėjo grumtis minioje prie Vokietijos Federacinės Res-

publikos ambasados? Žemintis renkant ir teikiant popie-

rius, įrodančius, kad turi pinigų, darbą ir nenuginčijamą

priežastį grįžti į Lietuvą? Laukti keletą valandų prie sie-

nos kirtimo punkto į Lenkiją? Atsakinėti į beraščių pa-

reigūnų klausimus „ko čia važiuoji?“, „kada grįši namo?“.

Tai jau praeityje, tačiau tik nesakykite, kad nepasiilgstate

to meto, kai vartydamas pasą visą savo gyvenimo istoriją

galėjote matyti spalvinguose vizų lipdukuose ar antspau-

duose... Europos Sąjunga, Šengenas, reikalinga viza, gauta

paštu – pasaulis pagaliau pradėjo suvokti, kad žmonės vi-

sada turės daugiau bendrų bruožų nei skirtumų.

NUO TO LAIKO, KAI PRIEŠ PENKIS TŪKSTANČIUS METŲ ŽMOGUS IŠRADO RATĄ, MŪSŲ KELIAVIMO ĮPROČIAI, NORS IŠ PRADŽIŲ LĖTAI, NEIŠVENGIAMAI KITO, IR KUO TOLIAU, TUO GREIČIAU.

Giedrius Drukteinis


keliavimo įpročiai

KAIP MES KELIAVOMEMObILUSIS RYŠYS Visada turite mobilųjį ryšį – nugrimzdo praeitin ir tie lai-

kai, kai galėdavote kelionėje išties pasislėpti ir atsipalai-

duoti. Dabar Jus gali rasti bet kur ir bet kas, tačiau ir Jūs

iš bet kur galite susisiekti su bet kuo. Taip keliauti yra sau-

giau ir patogiau. Bet ir sunkiau žavėtis svečios šalies gro-

žybėmis, kai kažkas vis suburzgia kišenėje, o kolegos bal-

sas klausia, kur palikote „tą ataskaitą“...

ELEKTRONINIS PAŠTASElektroninis paštas visiškai pakeitė „atviruką su Londono

atvaizdu, atsiųstu iš Bulgarijos“. Bet ir suteikė galimybę bū-

nant bet kur pasaulyje tiesiogiai dalyvauti visuose gyveni-

miškuose ar savo verslo procesuose, taip, beje, atrandant ir

keistą maniją Afrikos dykumose ar Azijos džiunglėse nuo-

lat ieškoti interneto kavinių ar „Wi-fi “ ryšio.

FOTOAPARATAISkaitmeniniai fotoaparatai – o juk dar visai neseniai

laukti valandą fotolaboratorijoje buvo įprasta bet kurios

kelionės dalis. Po to ritualas nuotraukas kaišioti į albu-

mus, įkyrėti draugams primygtinai siūlant jas pažiūrėti,

raustis tarp albumų ieškant reikalingo ir t. t. Kur tie al-

bumai šiandien? Kompiuteryje, žinoma.

bAGAŽASKeliaujame lengvesni – kartu su pigių skrydžių bendro-

vėmis atsiradusios svorio apribojimo taisyklės oro uos-

tuose mus padarė lankstesnius ir gal net šiek tiek... tau-

resnius. Galima dėl to piktintis, bet galima įžvelgti ir

teigiamų to savybių – nebūtina vežtis keleto lagaminų

daiktų, kad suvoktum, jog ne tai pelno žmonių pagarbą.

Be to, kaip neabejotinai pastebėjote ir patys – kur kas

smagiau keliauti tuščiomis rankomis nei suplukus tam-

pyti krūvą bagažo.

INTERNETASPlanuojame keliones internetu – kaip pasirodė, kiekvie-

nas mūsų gali būti savo kelionių agentu. Internetas iš

esmės labiausiai paveikė visą kelionių industriją. Kai

1997 m. atsirado pirmoji internetinė kambarių rezerva-

vimo sistema „Hyatt“ viešbučių tinkle, šis procesas tapo

nebesugrąžinamas. Dabar mes galime ne tik rasti, su-

siplanuoti, užsisakyti ar gauti patarimų. Mes patys ga-

lime patarti kitiems arba savo įspūdžiais pasidalyti su

visu pasauliu.



SKRYDŽIAI ORUSkrydžiai oru pasidarė saugesni – nors ir galite sutikti tūks-

tančius žmonių, kurie bijo skristi, o paklausti, kodėl, atsa-

ko, „nes lėktuvas gali nukristi“. Tačiau tikrovėje žmonės bijo

ko kito – mums išvis būdinga vengti aplinkos, kurios mes

negalime veikti. Sacharos viduryje mes dar galime šliauž-

ti ieškodami išsigelbėjimo, iššokę iš grimztančio „Titani-

ko“ Atlanto platybėse mes dar galime plaukti, tačiau pakilę

į dešimties kilometrų aukštį mes negalime skraidyti. Iš to ir

kyla diskomfortas ir skrydžių baimė. Žinokite, lėktuvai ne-

krinta šiaip sau, ir neveiktų jokia aviakompanija, jei būtų

kitaip ar jos skrydžių saugumo nereglamentuotų griežti

įstatymai. Įvertinant pastarųjų 20 metų tradicinių Euro-

pos aviakompanijų nelaimių statistiką, pasirodo, kad ben-

dras katastrofų skaičius nesiekia net dešimties. Tačiau jei

vis tiek ruošiatės lėktuvo katastrofai ir netikite tuo, kad po-

mirtinis gyvenimas yra nepalyginamai gražesnis už tą, kurį

gyvenate dabar, ruoškitės išgyventi – vietą rinkitės ties lėk-

tuvo sparnais (ten yra patvariausia orlaivio vieta, todėl ir

laikoma saugiausia), skrydžio metu negerkite alkoholinių

gėrimų, neatsisekite saugos diržo, nenusiaukite batų, neį-

kyrėkite palydovėms ir tikėkite pilotais – paprastai tai yra

šaunūs, savo darbą išmanantys žmonės, kurie, kaip ir Jūs,

visai nenori mirti. Na, o jei piktinatės išaugusiais saugumo

patikros reikalavimais oro uostuose, tiesiog žinokite, kad jie

sukurti būtent Jums. Neužmirškite, pasaulyje vyksta karas,

ir džiaukitės, kad mes esame „gerųjų“ pusėje.

Skrydžiai oru pasidarė nepatogesni, nes jie pasidarė piges-

ni. Prieš 20 metų ekonominės klasės salone netgi statistiš-

kai buvo daugiau vietos kojoms (ir gėrimai buvo nemoka-

mi), o verslo ar pirmajai klasei maistą gamindavo geriausi

Europos restoranų vyriausieji virėjai. Bet kaip tik tada pra-

dėjo formuotis pigių skrydžių koncepcija, kuri ir pradėjo

diktuoti madą išplėsti vietų skaičių dėl keleivių komforto.

O tada ir visų kitų likusių kelionės aspektų – maisto, baga-

žo, tualeto, pramogų ir t. t. Galima tuo piktintis, bet esama

ir teigiamų savybių – galų gale, tai tik porą valandų trunkan-

tis skrydis, už kurį sumokėta keliasdešimt litų. Jei norite šiek

tiek daugiau komforto, visada galite rinktis tradicines avia-

kompanijas, nors ir ten vyksta analogiški taupymo procesai.

GERIAUSI PASAULIO ORO UOSTAI(vertinant pagal 4 kriterijus: komfortą, jaukumą, švarą ir aptarnavimo greitį)

PASTARAISIAIS METAIS PRIEŠ 20 METŲ

Džeda (Saudo Arabija) Honkongo KAI TAK (Honkongas)

Seulo INCHEON (Pietų Korėja) Singapūro CHANGI (Singapūras)

Velingtonas (Naujoji Zelandija) Seulo INCHEON (Pietų Korėja)

Singapūro CHANGI

(Singapūras)

Kvala Lampūro INTERNATIONAL

(Malaizija)

Marakešo MENARA (Marokas) Miunchenas (Vokietija)

Madrido BARAJAS (Ispanija)

Montevideo CARRASCO

(Urugvajus)

Bilbao (Ispanija)

Reikjaviko KEFLAVIK (Islandija)

Dubajaus INTERNATIONAL (JAE)

Statistiniai duomenys iš: www.cnngo.com, www.forbes.com, www.usatoday.com ir www.airtravelindustry.com.

Jei piktinatės išaugusiais saugumo patikros reikalavimais oro uostuose, žinokite, kad jie sukurti būtent Jums.



yra tai, kad žmonės yra linkę tikėti standartais. Prieš 20

metų Europoje buvo nepalyginamai daugiau kambarių su

bendrais dušais ir tualetais, dabar yra daugiau privatu-

mo (tokiose šalyse kaip Šveicarija viešbučio kambarys su

savu tualetu kainavo dvigubai brangiau nei be jo). Anks-

čiau į viešbutį galėjome atvykti be jokios kambario rezer-

vacijos, o ir patį viešbutį rasti netoli geležinkelio stoties

ar bet kur miesto centre – pasirenki, kuris patinka, užei-

ni ir deriesi dėl kainos, kuri kabodavo tiesiog prie viešbu-

čio įėjimo. Už kambarį mokėdavome grynaisiais, ir nie-

kas nereikalaudavo kreditinės kortelės kaip garanto. Bet ir

žmonės tada buvo geresni. Mini baruose gėrimai ir užkan-

džiai stovėdavo kaip stovėję, ne ant elektroninių indikato-

rių, kaip dabar. Niekas neapeliuodavo į Jūsų sąžinę versda-

mas naudoti tą patį rankšluostį kelias dienas iš eilės (atseit

„saugokime planetą“, nors tikrovėje tai yra tiesiog milijo-

nus korporacijoms sutaupantis rinkodaros triukas). Nors,

kai pagalvoji, kiek laiko tuose viešbučiuose praleidžiate, ir

ar tūnoti kambaryje čia atvažiavote? Kaip rašė Vladimiras

Majakovskis: „Greičiau miegok, turiste, tavo pagalvė reika-

linga kitam.“

BLOGIAUSI PASAULIO ORO UOSTAI(vertinant pagal 4 kriterijus: komfortą, jaukumą, švarą ir aptarnavimo greitį)

PASTARAISIAIS METAIS PRIEŠ 20 METŲ

Manilos NAIA (Filipinai) Bagdadas (Irakas)

Paryžiaus BOVĖ (Prancūzija) Delio INDIRA GHANDI (Indija)

Niujorko JFK (JAV) Maskvos ŠEREMETJEVO (Rusija)

Čikagos MIDVĖJAUS

(JAV)

Londono HITROU

(Didžioji Britanija)

Kijevo BORISPOLIS

(Ukraina)

Los Andželo INTERNATIONAL

(JAV)

Frankfurto HAHNO (Vokietija)

Londono LUTONO

(Didžioji Britanija)

Maskvos ŠEREMETJEVO (Rusija)

Paryžiaus ŠARLIO DE GOLIO

(Prancūzija)

Los Andželo INTERNATIONAL (JAV)

Statistiniai duomenys iš: www.cnngo.com, www.forbes.com, www.usatoday.com ir www.airtravelindustry.com.

GERIAUSIOS PASAULIO AVIAKOMPANIJOS1. QATAR AIRWAYS (Kataras)

2. SINGAPORE AIRLINES (Singapūras)

3. ASIANA AIRLINES (Pietų Korėja)

4. CATHAY PACIFIC AIRWAYS (Honkongas)

5. THAI AIRWAYS INTERNATIONAL (Tailandas)

PUNKTUALIAUSIOS PASAULIO AVIAKOMPANIJOS1. JAPAN AIRLINES (Japonija)

2. ALL NIPPON AIRWAYS (ANA) (Japonija)

3. SAS (Skandinavija)

4. KOREAN AIR (Pietų Korėja)

5. HORIZON AIR (JAV)

6. AIR NOSTRUM (Ispanija)

7. AMERICAN EAGLE (JAV)

8. QANTAS AIRWAYS (Australija)

9. LUFTHANSA (Vokietija)

10. BRITISH EUROPEAN (Didžioji Britanija)

SAUGIAUSI PASAULIO LĖKTUVAI 1. AIRBUS A300

2. AIRBUS A340

3. BOEING 777

4. BOEING 767

5. BOEING 737 (600-900)

SAUGIAUSIOS PASAULIO AVIAKOMPANIJOS1. BRITISH AIRWAYS

2. SAS

3. LUFTHANSA

4. ALL NIPPON AIRWAYS (ANA)

5. SOUTHWEST AIRLINES (JAV)

VIEŠbUČIAIViešbučiai pasidarė patogesni – skamba, žinoma, paradok-

saliai, tačiau didžiųjų viešbučių tinklų sėkmės paslaptis ir



TRAUKINIAI Kelionės traukiniais pasidarė greitesnės – ne tik dėl technolo-

ginio progreso, bet ir dėl to, kad traukiniai yra priversti kon-

kuruoti su pigių skrydžių bendrovėmis savo kaina ir komfortu.

Traukiniai išvis pasidarė prašmatnesni, dabar jau juose galima

rasti ir vietą dviračiui pasikabinti, ir vaikų žaidimų aikštelę.

Vietoje rėksmingos ir ūsuotos vagono palydovės, „darančios

„biznį“ iš sausainių ir arbatos“, Jus pasitinka dailiai nuaugusi

mergina, kalbanti keliomis užsienio kalbomis. Jūs jai oriai ro-

dote Vilniuje įsigytą bilietą, tinkantį kelionei po visą Europą,

visomis traukinių kompanijomis – patogumas, neregėtas ne-

matytas dar prieš dešimt metų.

Traukinių stotys pasidarė nušiurusios – kadaise traukinių

stočių restoranai buvo „legendiniai“ ir juose pietaudavo ne

tik Anglijos karalienė ar Šerlokas Holmsas, bet ir pats di-

džiausias pasaulyje sibaritas Džeimsas Bondas, laukiantis

ekspreso į Stambulą. Dabar tuos restoranus pakeitė grei-

tojo maisto „taškai“ – „McDonald’s“, KFC ar „Pizza Hut“.

Nors geležinkelio stočių architektūra, menanti tuos lai-

kus, kai jos buvo šalies galybės simboliai, išlikusi, pastatų

vidus ir turinys pakitę neatpažįstamai. Elektronika, plaz-

miniai displėjai, interneto ryšys – ar apie tai kadaise galė-

jo pagalvoti jų statytojai?

KRUIzINIAI LAIVAI Kelionės kruiziniais laivais tapo prabangesnės. Laivai pasi-

darė didesni, atsparesni supimui ir, išvis nežinia, kas juos

galėtų paskandinti... Jūrų kompanijos neriasi iš kailio, kad

prisiviliotų keleivių. Ir ne tik garbaus amžiaus senjorų – į

kruizus vis daugiau leidžiasi romantiškai nusiteikusios po-

relės ar jaunos šeimos su vaikais. Anksčiau kruiziniuose lai-

vuose nebūdavo tiek daug pramogų, kaip dabar: restoranų,

naktinių klubų, baseinų, SPA, atrakcionų, kazino, golfo, ledo

arenų... Taigi prabangios jachtos virto gigantiškomis plau-

kiojančiomis pramogų ir poilsio salomis vidury vandenyno...

Beje, kajučių durys tik neseniai tapo rakinamos elektroni-

niais raktais.

GREIČIAUSI PASAULIO TRAUKINIAICRH (Kinija) – 483 km/h

TR-09 (Vokietija) – 446 km/h

SHINKASEN (Japonija) – 440 km/h

TGV Reseau (Prancūzija) – 377 km/h

KTX 2 (Pietų Korėja) – 348 km/h

312847-prasa Pekin dla Litwy-210x297.indd 1 12-03-30 09:52


Kas įdomaus įvyko Lietuvoje ir pasaulyje?

1992–2012 m.

įvykiai ir datos

GUGGENHEIMO MUZIEJUS

1997 m. spalio 19 d. Bilbao (Šiaurės Ispanija) mieste pirmuosius lankytojus priėmė Gug-genheimo muziejus, kurio įkūrimas buvo baskų ir amerikiečių Solomono Guggen-heimo fondo bendradarbiavimo rezultatas. Muziejus pakeitė miestą ir pagyvino kultūrinį gyvenimą.

2016-ŲJŲ OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS

2009 m. spalio 2 d. Kopenhagoje Tarp-tautinis olimpinis komitetas paskelbė miestą, kuriame vyks 2016-ųjų vasaros olimpinės žaidynės. Jos vyks Rio de Žaneire (Brazilija).

HONKONGAS

1997 m. liepos 1 d. Honkongas perduo-tas valdyti Kinijos administracijai. Dabar tai ypatingas Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) administracinis rajonas, iki 2047-ųjų turėsian-tis savą pasų sistemą ir sienų režimą. Kinija perėmė gynybines funkcijas. Kasdienis gy-venimas Honkonge nepasikeitė, tik gatvėse atsirado valstybinė KLR simbolika.

PIRMOJI ORO UOSTO BIBLIOTEKA

2010 m. rugpjūčio 25 d. Amsterdamo (Olandija) Schipholio oro uoste atidaryta pirmoji oro uosto biblioteka pasaulyje. Ją per šventišką ceremoniją iškilmingai atidarė Nyderlandų karalystės princesė Laurentien. Biblioteka įkurta oro uosto poilsio ir paslaugų pasaže Holland Boulevard. Bibliotekos lanky-tojai gali rinktis knygas 25 pasaulio kalbomis, klausytis muzikos, žiūrėti fi lmus ir nemoka-mai juos parsisiųsti į savo kompiuterius.

www.airlinetrends.com nuotr.

ILGIAUSIAS AUTOMOBILIŲ TUNELIS

Ilgiausias pasaulyje Ledarlo (Laerdal) tune-lis pradėtas naudoti 2000 m. Norvegijoje. Požeminio kelio ilgis – 24,5 km. 125 mln. JAV dolerių kainavęs tunelis įrengtas per penkerius metus. Norvegų pasididžiavimu tapęs kelias Bergeną sujungė su rytine šalies dalimi, įskaitant sostinę Oslą. Iki tol susisieki-mas tarp šių teritorijų buvo keblus, nes reikėjo važiuoti per kalnus.

MIANMARAS

2006 m. kovo 26 d. Mianmaro (iki 1989 m. buvusi Birma) valdžia sostinę iš Jangono perkėlė į netoli Pjinmanos miesto pastatytą naują miestą – Neipidą.

AUKŠČIAUSIAS TRANSPORTO TILTAS

Aukščiausias pasaulyje automobilių tiltas yra Mijo (Millau) viadukas. Įspūdingas statinys atidarytas 2004 m. gruodžio 14 d. Pietų Prancūzijoje. Tai daugiau nei 300 m aukščio ir 2,5 km ilgio plieno ir gelžbetonio milžinas. Viadukas įrengtas toje vietoje, kur magistralę Paryžius–Barselona kerta giliai įsirėžusi Tarno upė. Pastačius tiltą, buvo išsklaidytos didelės transporto spūstys. Tvirti-nama, kad šis kelias yra tiesiausias ir pigiausias norintiems pasiekti Viduržemio jūrą ir Ispaniją.


KRUIZINIAI LAIVAI KLAIPĖDOJE

Pats sėkmingiausias kruizinių laivų sezonas buvo 2007 m., kai į Klaipėdą atplaukė 65 laivai, mažiausiai kruizinių laivų, tik po 15, sulaukta 1999 ir 2000 m. Šią vasarą uostamiestyje laukiama atplaukiant daugiau kruizinių laivų nei pernai. Iš viso per sezoną turėtų at-plaukti 42 kruiziniai laineriai su 30 tūkst. keleivių. Pernai sulaukta 36 laivų. 2012-ųjų vasarą uostamiestyje apsilankys 5 didieji laineriai (ilgesni nei 200 metrų), inkarą mūsų pakrantėje pirmą kartą išmes kruiziniai laivai: „Clipper Odyssey“, „Star Flyer“, „Crystal Symphony“ ir „Oriana“.

7 NAUJIEJI PASAULIO GAMTOS STEBUKLAI

2011 m. lapkričio 11 d. „New7Wonders“ fondo, įsikūrusio Šveicarijoje, iniciatyva buvo išrinkti sep-tyni įspūdingiausi pasaulio gamtos stebuklai:1. Amazonės atogrąžų miškai 2. Halongo įlanka Vietname 3. Igvasu (Iguazu) kriokliai 4. Čedžu (Jeju) sala Pietų Korėjoje5. Komodo sala Indonezijoje6. Puerto Princesos požeminė upė Filipinuose 7. Stalo kalnas Pietų Afrikos Respublikoje„New7Wonders“ fondas šiais metais renka sep-tynis geriausius pasaulio miestus. Kandidatai į šį titulą jau paskelbti. Balsuoti internetu už geriausią pasaulio miestą galite ir Jūs: http://www.n7w.com/cities.

KRIAUKLIŲ BANKAS

2002 m. Papua Naujosios Gvinėjos Rabaulo miestelyje buvo atidarytas pirmasis pasau-lyje kriauklių bankas. Salos čiabuviai jame kriaukles gali išsikeisti į monetas ar banknotus.

PIRMOJI UŽSIENIO AVIAKOMPANIJA

Prieš 20 metų Skandinavijos oro linijos SAS tapo pirmąja Vakarų oro bendrove, pradėjusia reguliarius skrydžius į Lietuvą, šaliai atgavus nepriklausomybę. Pirmasis SAS lėktuvas iš Kopenhagos nusileido Vilniaus oro uoste. 1992 m. sausio 27 d. pradėjusi reguliarius skrydžius į Lietuvą SAS iš pradžių vykdė po 5 reisus per savaitę tarp Vilniaus ir Kopenhagos. Šiuo metu SAS vykdo 34 skrydžius per savaitę iš Vilniaus ir Palangos oro uostų.

PATRAUKLIAUSIOS TURIZMO VIETOS

Europos Komisija, vykdydama Patraukliausių Europos turizmo vietovių (EDEN) projektą, skatina europiečius ieškoti neatrastų lobių savo šalyse. Kiekvienais metais renkamos geriausios šalies vietovės, kuriose kultūrinio/architektūrinio paveldo atstatyti objektai specialiai yra pritaikyti turizmo veiklai, išsaugant ir tausojant vietovės gamtos, kultūros ir istorijos išteklius.EDEN projekto iniciatyva patraukliausios vietovės – Lietuvoje paskelbtos laimėtojos: 2011 m. – Rokiškio dvaro sodyba, 2010 m. – Zarasų kraštas, 2009 m. – Nemuno deltos regioninis parkas, 2008 m. – Plateliai.

PASAULIO SŪRIŲ SOSTINĖ – DARGUŽIAI

Dargužiai – ilgiausias Lietuvoje gatvinis kai-mas. Jame stovi 155 trobos. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1566 m. Dabar vis dažniau minimas kaip Pasaulio sūrių sostinė. Kaime vis dar išlikusi tradicija bendruomeniškai ganyti gyvulius – karves ir arklius. Kiekvieną vasaros rytą ir vakarą apie 40 galvijų pražygiuoja Dargužių gatve savo bliovimu skanduodami, kad kaimas būtų gyvas! Aplink Dargužius, esančius vos 50 km nuo Vilniaus, Varėnos r., yra istorijos ir vaizdų turtingų kaimų ir gamtos stebuklų. 2010 m. Dargužiuose įsikūrė Sūrininkų namai, kurie, propaguodami vietinį maistą, skatina ir vietinį turizmą. Atvykę į kaimą svečiai Sūrininkų na-muose gali pasmaguriauti ir vietos ūkininkų pagamintų įvairiausių sūrių (fermentinių, pelėsinių, varškės, suspaustų iš avies, ožkos ir karvės pieno) kartu susipažinti su Dargužių vietove, gamta ir žmonėmis.EUROPOS

GEOGRAFINIS CENTRAS

1989 m. pagal naujus nustatytus kontinento ribų taškus Prancūzijos nacionalinio geografi jos instituto mokslininkai nustatė Europos žemyno geografi nio centro vietą. Europos centro vieta yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie Purnuškių kaimo. 1997 m. gegužės 24 d. už 25 km į šiaurę nuo Vilniaus, tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų, atidengtas Europos geografi nį centrą žymintis akmuo, o 2004 m. toje vietoje buvo pastatytas paminklas, sukurtas skulpto-riaus G. Jokūbonio. 2004 m. minėto instituto mok-slininkai patikslino Europos geografi nio centro koordi-nates. Jis atsidūrė netoli Pašilių kaimo, šiauriau Vilniaus.

ww

w.su

rinin

kuna

mai

nuo

tr.


„TIGRAS ANT DVIRAČIO“: VIETNAMAS TADA IR DABAR

kelionės laiko mašina

VIETNAMAS – VIENAS IŠ PASKUTINIŲ PABUDUSIŲ AZIJOS TIGRŲ. 1986 M. KOMUNISTŲ VALDŽIA PRIĖMĖ SPRENDIMĄ ATVERTI SAVO ŠALIES DURIS PASAULIUI, O LYGIAI PRIEŠ DU DEŠIMTMEČIUS PRIIMTA KONSTITUCIJA ĮTEISINO ESMINIUS PAKEITIMUS IR ATNEŠĖ NAUJĄ PLĖTROS ERĄ VIETNAME. KARTU ATĖJO RINKOS EKONOMIKA, INVESTICIJOS, TURIZMAS IR LEMIAMI POKYČIAI VISUOMENĖJE. ARBA, KAIP PATYS VIETNAMIEČIAI SAKO, PAJUDĖJO „TIGRAS ANT DVIRAČIO“.

Eglė Šimkevičiūtė (tiesiai iš Vietnamo) Autorės asmeninio archyvo nuotr.


1992 m. pirmą kartą į Hošiminą (bu-

vusį Saigoną) atvyko fotogra-

fė iš Prancūzijos Martine Aepli. Moteris pasakoja, jog

tais laikais Saigonas priminė didžiulį kaimą: mieste

zujo dviračiai ir rikšos, gyvenimas ir prekyba vyko ga-

tvėje, kolonijinės architektūros neužgožė reklaminės iš-

kabos, ten, kur dabar stovi prabangių vilų rajonai, – ža-

liavo laukai. „Mieste gyveno vos keliasdešimt prancūzų,

visi žinojo vieni kitus, o baseiną buvo galima rasti ne-

bent Prancūzijos konsulate“, – pasakoja kelių fotografi-

jos knygų apie Vietnamą autorė.

Vietnamo išeivis Chau Ai Phamas, draugų vadinamas

Ai, į Vietnamą grįžo 1991 m., po trisdešimties gyveni-

mo metų Šveicarijoje. Buvęs bankininkas gyvai stebė-

jo šalies plėtros procesą ir pats jame dalyvavo konsul-

tuodamas pirmuosius besikuriančius Vietnamo bankus.

Po 20 metų gyvenimo tėvynėje Ai sako, jog nedaug vie-

tų pasaulyje pasikeitė taip, kaip tai padarė Vietnamas per

pastaruosius du dešimtmečius. Nepaisant to, vyras pa-

brėžė, jog Vietnamas vis dar yra „paslaptingas gyvūnas,

kurį norisi paliesti“.

NUO DVIRAČIO ANT MOTOROLERIO

Su Ai susitariame susitikti Le Cong Kieu gatvėje. „No-

riu parodyti tau tikrąjį Saigoną, kokio greitai nebebus“, –

sako jis. Čia namus nuo saulės ir triukšmo saugo medinės

langinės, vakare gatvę apšviečia art deco stiliaus švies-

tuvai, istoriją mena iš viso miesto surinkti ir čia pat par-

davimui išstatyti antikvariniai baldai, knygos ir kiti sen-

daikčiai, atradimo džiaugsmu spinduliuoja vienas kitas

netyčia užklydęs turistas. „Vietnamą išgarsino ilga karų

istorija su Prancūzija ir Amerika, smalsumą skatino vi-

siška šalies izoliacija pokario laikotarpiu ir tik visai nese-

niai buvo suteikta galimybė atidengti šį šydą“, – sako Ai.

Viena neturtingiausių, karo sužalotų pasaulio šalių su-

gebėjo transformuotis į klestinčią tautą. Vietnamas davė

pasauliui investicijos galimybes recesijos momentu ir

pramonės bumas pakeitė šalies veidą, darė įtaką socia-

liniam-ekonominiam ir kultūriniam vietinių žmonių gy-

venimui.

Turizmas prisidėjo prie aplinkos apsaugos, atitinka-

mų sektorių plėtros, padarė didelę įtaką kultūros pavel-

do išsaugojimui ir tradicinių amatų plėtojimui, Vietna-

mas tapo patogus keliautojams. „Vos prieš penkerius ar

šešerius metus šalyje nebuvo penkių žvaigždučių viešbu-

čių, – prisimena Ai ir priduria. – Dabar svečiai gali žaisti

golfą tarptautinius standartus atitinkančiuose laukuose,

atsipalaiduoti SPA kurortuose, apsistoti pasaulinę klasę

atitinkančiuose viešbučiuose Hošimine, Hanojuje ar pa-

jūryje, o norint geriau pažinti šalį pakanka išsirinkti iš

turizmo agentūros pasiūlymų.“




KELIONĖ TURISTINIU AUTObUSUPietinė Vietnamo dalis – Mekongas, vie-

nos didžiausių pasaulio upių delta vadina-

ma „Vietnamo ryžių puodu“. Čia kažkada

nebuvo kelių, o susisiekimas vykdavo tik

upe ir jos kanalais. Per pastaruosius du de-

šimtmečius atsirado kelių, bet gyvenimas

vis dar susikoncentravęs prie vandens ir

vandenyje. Į „plaukiojantį turgų“ kiekvie-

ną ankstų rytą susirenka keli tūkstančiai

laivų, valčių ir plaustų savininkų. Kokosai,

ananasai, mangai, ličiai, duranai ir kiti eg-

zotiški vaisiai keliauja iš vieno laivo denio

tiesiai į kito laivo savininko rankas.

Vietnamo centrinė aukštuma – tai kalnai

ir slėniai su pagrindiniais šalies nacionali-

niais parkais ir drambliais, raganosiais, gi-

bonais ir kitais egzotiškais gyvūnais juose.

Taip pat kriokliai, kavamedžių plantacijos

ir vietinių žmonių kaimai. Viename jų vis

dar vyrauja matriarchatas. Merginos perša-

si, moka kraitį (jautį ir du maišus grūdų) ir

po vestuvių parsiveža jaunikaitį į savo na-

mus. Moteris čia sprendžia šeimos klausi-

mus, tvarko finansus ir dirba laukuose. Vy-

rai sėdi ant laiptų ir rūko (man pačiai teko

matyti tik tokias jų „pareigas“).

Daugiau nei 3 tūkst. kilometrų kranto li-

nija, kurios dauguma yra smėlėti paplūdi-

miai, patiks nardymo, jėgos aitvarų ir švie-

žių jūrų gėrybių patiekalus mėgstantiems

poilsiautojams. Pagrindinis kurortas Nia-

čangas ir ramybės oazė – Mui Ne, istorinė

brangenybė Hojanas ir pirmoji imperatoriš-

koji sostinė Hujė – tai miestai, kurių neva-

lia aplenkti.

Vietnamo centrinė dalis gali didžiuotis iš-

skirtine istorinių paminklų kolekcija. Dau-

gybė šventyklų ir imperatoriškų kapaviečių

buvo sunaikintos per karą, bet likę statiniai

ir jų griuvėsiai liudija kadaise buvusį inte-

lektualinį ir religinį Čampos dinastijos (II–

XIX a.) centrą.

Viena neturtingiausių, karo sužalotų pasaulio šalių sugebėjo transformuotis į klestinčią tautą.


Kylant į viršų, šiaurės centrinėje Vietnamo dalyje, rasite kitą

UNESCO saugomą teritoriją – Fongniakebango nacionalinį parką,

neseniai atrastą ir tik praeitais metais turistams atidarytą Šondongo

kalnų urvą. Po džiunglėmis pasislėpęs 31 kilometras (1 km prieina-

mas lankytojams) su požemine upe, augalija ir 244 m. aukštyje ka-

bančiais stalaktitais, prognozuoja naują traukos tašką Vietname. Tu-

riu pripažinti, pačiai čia dar neteko lankytis, bet epitetas „didžiausia

pasaulyje“ gundo kuo greičiau planuoti išvyką.

Šiauriniame krante – „Nusileidžiančio drakono“ dovana Vietnamui –

Halongo įlanka. Legenda byloja, jog skrisdamas drakonas savo uode-

ga palietė krantą ir atskyrė nuo jo 2 tūkst. salų ir įvairiausios formos

uolų. Dabar tarp jų gyvena žvejai, plaukioja turistiniai laivai, uolomis

laipioja ekstremalių pojūčių mėgėjai ir iš lūpų į lūpas sklinda kelių

mėnesių naujienos: Halongo įlanka buvo įvardyta tarp naujų septy-

nių pasaulio gamtos stebuklų.

Šiaurės vakarų Vietname rasite ryžių terasų, užburiančių aukštikalnių ir atokių kaimų, saugančių autentišką genčių kultūrą.

kelionės laiko mašinakelionės laiko mašina

Prieš 20 metų tolimas ir nepažįstamas Vietnamas šiandien dėl „West Express“ yra viena populiariausių egzotinių krypčių. Nepaprastai turiningos kelionių programos ir jų patrauklios kainos tarsi panaikina tūkstančių kilometrų atstumą. Su „West Express“ ir jos partnerių „Delta-Interservis“ bei „Wrislit“ keliautojų grupe stebėsite šalyje „čia ir dabar“ vykstančius pokyčius, aplankysite pažangai atsispiriančius kaimelius, mėgausitės nepaprastais gamtos peizažais ir egzotiškais patiekalais, atsipalaiduosite prie Pietų Kinijos jūros.



Istorinio centro šurmulys jus paklaidins, taiči pratimai prie Hoan

Kiem ežero nuramins, o Konfucijaus garbei pastatyta Literatūros

šventykla ir pirmas šalies universitetas (1076 m.) supažindins su

turtinga Vietnamo sostinės, Hanojaus, praeiti-

mi. Raudona vėliava ir propagandiniai plakatai

primins, jog čia niekas nevyksta be komunistų

partijos žinios.

Šiaurės vakarų Vietname rasite ryžių terasų, už-

buriančių aukštikalnių ir atokių kaimų, saugan-

čių autentišką genčių kultūrą. Čia žemę vis dar

aria buivolai, juos vadelioja vaikai, o vaikus au-

gina vyresni broliai ir seserys. Rankomis austų

ir siuvinėtų rūbų spalvos skiria vieną gentį nuo

kitos (čia jų daugiau nei 40) ir tik kišenėje paslėptas telefonas by-

loja apie XXI a. prošvaistę šimtmetį nepakitusioje kultūroje.

NUO MOTOROLERIO Į MAŠINASBe turistinio gido kelionėse apsieinanti fotografė Martine

sako, jog geriausi patarėjai kelionėse – vietiniai žmonės: „Viet-

namiečiai šypsosi ir džiaugiasi gyvenimu, yra smalsūs, atviri

ir svetingi. Kiekvienas, kuris yra susipažinęs su skaudžia šalies

istorija, pritars, jog vietnamiečiai – įkvėpiantis optimizmo pa-

vyzdys.“ Moteris priduria: „Vietnamiečių labai stipri savigar-

ba. Jei derėdamasis turguje perlenksi lazdą – prekybininkas

paprasčiausiai nusisuks, jei sukritikuosi savo pavaldinį – gali

tikėtis, jog kitą dieną jis neateis į darbą.“

Paklaususi Ai, kuo vietnamiečiai skiriasi nuo kitų Pietry-

čių Azijos žmonių, gavau atsakymą, jog vietnamiečiai yra ne-

paprastai natūralūs ir pirmi pradeda pažintį: „Jie nebijo ta-

vęs užkalbinti su kelių angliškų žodžių bagažu ir nevaržo savo

smalsumo“, – sako Ai ir primena man situacijas, kai pati per

pusantrų metų gyvenimo Vietname laiką dažnai pirmą kartą su-

tiktam vietiniui ženklų kalba pasakoju apie tą tolimąją šalį Litva

(vietnamietiškas Lietuvos pavadinimas), apie mūsų šalies klimatą,

populiaciją ir paplitusius gyvūnus. Kitas dalykas, ku-

rio jie visai nesidrovi paklausti, – mano atlyginimas,

buto nuomos ar telefono kaina.

Buvęs bankininkas pastebi, jog žmonės vis labiau ne-

beturi laiko. „Vietnamiečiai dirba daug, kartais net po

kelis darbus. Visi bando pasivyti greitai augančią eko-

nomiką, bet kol kas atlyginimai auga lėčiau nei kai-

nos“, – situaciją Vietname komentuoja Ai.

Be to, Vietnamas yra viena jauniausių šalių pasaulyje,

kur net 65 proc. gyventojų yra jaunesni nei 30 metų.

„Vieną dieną pasiėmiau fotoaparatą ir išvažiavau į Hanojų. Nega-

lėjau laukti, nes išsigandau, jog greitai nebeliks Vietnamo senolių.

Kita karta nebeneš nešulių ant galvos, nedažys juodai savo dantų,

nebeaugins „sėkmę nešančio“ apgamo plauko“, – pasakoja Marti-

ne. Moteris ruošiasi išleisti kitą savo fotografijų knygą, kurios pa-

grindinė tema ir bus dalykai, kurių Vietnamas pamažu netenka.

Per pastaruosius du dešimtmečius atsirado kelių, bet gyvenimas vis dar susikoncentravęs

prie vandens ir vandenyje.



Nenustebkite, jei pamatysite šventyklą, apšviestą ryškias-

palvėmis neoninėmis šviesomis. „Hošimino centre koloniji-

nius pastatus užgožia modernūs, motorolerius pamažu kei-

čia mašinos, o populiarusis stilius įsisuko ne tik į gyvenimo

būdą ir jaunimo plaukus, bet ir į istoriją“, – juokiasi Ai.

Šalis jau „įšoko į traukinį“, tempiantį visą Aziją Vakarų link.

Maršrutą rodo Kinija, Malaizija, Tailandas. Vietnamas

sparčiai žengia iš paskos, tad kyla pavojus, jog greitai

bambukinės skrybėlės, žvejų kaimai ir tūkstantis moto-

rolerių vienoje vietoje – bus tik fragmentai senose foto-

grafijose. Nepraleiskime progos pamatyti tikro Vietna-

mo gyvai.

Departing from Vilnius or Riga to Paris, and on to more than 900 destinations with our SkyTeam partners.

making the sky the best place on earth


IZRAELIS. 8 MARŠRUTO PERLIUKAI



KALNAI, NUO KURIŲ ŽIEMĄ GALIMA LEISTIS SLIDĖMIS, IR BERIBIAI SLĖNIAI, GAMTOS IŠDABINTI ŽALIAIS AUGALIJOS RAŠTAIS, KARŠČIU ALSUOJANČIOS DYKUMOS IR VAISIUS NOKINANTYS DER-LINGI LAUKAI. KETURIOS JŪROS, SMĖLĖTI PAPLŪDIMIAI IR TRYS KLIMATO JUOSTOS TERITORIJOJE, TRIS KARTUS MAŽESNĖJE UŽ LIETUVĄ. PENKI TŪKSTANTMEČIAI ISTORIJOS, MENANČIOS ŽMONIJOS PRADŽIĄ, IR ORE TVYRANTIS TIKĖJIMO STEBUKLAS. TAI – IZRAELIS. DIEVŲ IR PRANAŠŲ ŽEMĖ. DAŽNAM ATVYKĖLIUI – ĮSPŪDINGIAUSIAS IR NEPAMIRŠTAMAS GYVENIMO MARŠRUTAS.

Nida Degutienė (tiesiai iš Izraelio) Autorės asmeninio archyvo nuotr.


DIEVŲ MIESTAS – jERUzALĖEilėraščiais ir maldomis apdainuota Jeruzalė – ne vien didin-

gas trijų religijų lopšys. Tai įstabaus grožio balto akmens mies-

tas, nepaliekantis abejingo nė vieno svečio. Kai ankstyvą ryt-

metį pirmieji saulės spinduliai nutvieskia auksinį Al Aksos

šventyklos kupolą, kai ilgomis sutanomis vilkintys kunigai ir

vienuoliai tyliai skuba į popietines pamaldas, kai dienai skai-

čiuojant paskutines valandas pasigirsta žydiškų giesmių akor-

dai prie Raudų sienos, sunku nepasiduoti širdį užplūstančioms

emocijoms. Milijonai maldininkų iš viso pasaulio kasmet su-

karia tūkstančius kilometrų, kad atvyktų į Jeruzalę, kad prisi-

liestų prie šventų reliktų, pabūtų su savimi ir dar kartą atras-

tų tikėjimo stebuklą.

Painiuose Jeruzalės senamiesčio labirintuose tarsi sustojęs

laikas: siauros gatvelės mažai pasikeitė ne tik per pastaruosius

du dešimtmečius, bet, rodos, visą amžinybę. Ištisų savaičių ne-

užtektų norint aplankyti visus antikinius Jeruzalės kiemelius

ir spalvingas prekeivių krautuvėles. Kad ir kokį tikėjimą išpa-

žintumėte, Jeruzalė užburs savo ypatinga ore tvyrančia dvasia,

šen bei ten pasigirstančiu varpų gaudesiu ir moedzinų giesmės

melodija, sklindančia iš smailių minaretų bokštų.

TEL AVIVASVisiškai kitoks gyvenimas verda Tel Avive, garsėjančiame savo

spindesiu, brangiais viešbučiais, turtingu kultūriniu gyveni-

mu, įspūdingais muziejais ir meno galerijomis, jaukiais džia-

zo klubais, prašmatniais restoranais ir nesuskaičiuojama pra-

mogų galybe. Niekuomet nemiegantis didmiestis – tai pati

didžiausia linksmybių koncentracija visame Artimųjų Rytų

re-gione. Vargu ar patikėsite, kad dar prieš šimtmetį dabar-

tinio Tel Avivo vietoje buvo vien uolos ir beribiai smėlynai.

Devyniasdešimtaisiais, atidarius Rytų Europos sienas, į savo

etninę žemę ėmė plūsti milijonai žydų, todėl telaviviečiams la-

biau nei linksmybės tuomet rūpėjo buities rūpesčiai, o su-

rasti padorų restoraną ar stilingą naktinį klubą atvykėliams

būtų buvusi neįmanoma misija.

Norint pajusti tikrą šiuolaikinio Tel Avivo atmosferą geriau-

sia traukti į Senąjį uostą. Dvidešimtojo amžiaus pradžio-

je pastatyta didžiulė prieplauka taip niekada ir nesulaukė

besišvartuojančių krovininių laivų: laivybai uostas dėl se-

klaus kranto pasirodė netinkamas. Atokiau gyvenamųjų ra-

jonų pastatyti uosto sandėliai ir angarai miesto architektų

sprendimu prieš dešimtmetį virto stilingomis parduotuvė-

mis, restoranais, klubais, barais ir mėgstamiausia vietinių

šeštadieninių pasivaikščiojimų vieta.

ARAbIŠKOjI jAFA Keturis tūkstantmečius skaičiuojantis pirmasis pasaulyje

Viduržemio jūros uostas Jafa – šiandienio Tel Avivo sena-

miestis – tarsi magnetas traukia į didmiestį atvykusius tu-

ristus. Siauros arabiškų štrichų gatvelės su jaukiomis meno

galerijomis, netikėtose erdvėse surengtos dailininkų paro-

dos, stilingi dizainerių butikai ir šviežiai plikomos kavos

Kad ir kokį tikėjimą išpažintumėte, Jeruzalė užburs savo ypatinga ore tvyrančia dvasia.

Niekuomet nemiegantis Tel Avivas – pati didžiausia pramogų koncentracija visame Artimųjų Rytų regione.

Jafa – šiandienio Tel Avivo senamiestis – tarsi magnetas traukia į didmiestį atvykusius turistus.



aromatu viliojančios kavinės: Jafoje gali klaidžioti ištisą

dieną. Iš Šv. Petro aikštės keliautojai skuba ant „Norų til-

telio“. Ranka liesdami savo Zodiako ženklą, išlietą ant til-

telio turėklų, visi klusniai galvoja norus žvelgdami į Vidur-

žemio jūros tolius. Iš čia vienoje pusėje matyti Jafos uostas

su tyvuliuojančiomis senutėmis žvejybinėmis valtelėmis, o

kitoje atsiveria pati gražiausia Tel Avivo panorama: baltų

pastatų jūra, dangų remiantys modernūs biurų pastatai ir

didžiulių viešbučių nužerta jūros pakrantė.

Kitiems miela kitokia Jafa. Mažiau išpustyta, mažiau iš-

gražinta, natūralesnė. Laikas čia, rodos, sustojęs prieš gerą

šimtmetį: vitražiniais langais papuoštoje užeigoje vandens

pypkes rūko pusamžiai juodbruvi vyrukai, arbatą savo

namų kieme gurkšnoja senoliai, o ilgais apdarais vilkin-

čios musulmonės nepatikliai nužiūri kiekvieną prašalaitį.

Už aukštų tvorų kyšo aptrupėjusios arabiškos pilaitės su

prilipdytais balkonėliais ir kreivomis laiptų aikštelėmis, o

užvis patraukliausi čia – rytietiški restoranai, senienų pil-

ni antikvariatai ir bene didžiausias Izraelyje blusų turgus.

bAchAjŲ SODAIAr esate kada nors girdėję apie bachajus? Tai jauniau-

sia pasaulio religija, atsiradusi viso labo XIX a. vidury-

je. Simboliška, kad, kaip ir daugelis senųjų tikėjimų, savo

vietą ši palyginti neseniai žmonijai pristatyta religija ša-

knis įleido būtent Šventojoje žemėje. Gal bachajai, vieny-

dami apie 6 milijonus žmonių visame pasaulyje (beje, ke-

letas bachajų gyvena ir Lietuvoje), taip ir liktų nepastebėti

naujai praktikuojamų religijų ir judėjimų gausoje, jei ne

stulbinančio grožio sodai, kuriuos jie įrengė svarbiausio-

se savo religijai vietose.

Užvis įspūdingiausi – Bachajų sodai Haifoje, antrame pa-

gal dydį Izraelio mieste. Nuo didžiulio Karmelio kalno at-

siveriantis vaizdas užima kvapą: žemyn besidriekiančios

19 terasų – tarsi tobulas piešinys išsiskiria iš aplink plytin-

čio izraelietiško peizažo: pedantiškai sulygintos žalių krū-

mų tvorelės, formuojančios įstabų piešinį, ornamentais ap-

sodintos gėlės, raižiniais išpuošti metaliniai varteliai, kas

tris mėnesius keičiamos gyvų gėlių kompozicijos, čiurle-

nantys fontanai, patogūs suoleliai atsipūsti, apelsinus spė-

ję subrandinti medžiai, balti marmuriniai laiptai ir iš abie-

jų jų pusių ošiantys tyro vandens upeliai...

GURMANŲ MEKAJei į Izraelį būtumėte keliavę dešimtajame dešimtmetyje,

pirmiausia, ko gero, būtų reikėję pasirūpinti maisto atsar-

gomis: vargu ar ilgai būtumėte ištvėrę kasdien pusryčiams

ir vakarienei valgydami rytietišką humusą, falafelius bei

pitas ir gurkšnodami saldžias vynuogių sultis primenantį

vyną. Šiandien Izraelį galima drąsiai įrašyti į kulinarinių

pasaulio sostinių sąrašą: iš visų Žemės rutulio kraštelių

savo tėvynėn sugrįžę žydai kartu atsivežė pačias geriau-

sias maisto ruošimo tradicijas.

Jei svajojate Izraelyje atsiduoti gurmaniškiems džiaugs-

mams, verta ilgėliau pakeliauti po Izraelio šiaurę. Viešnagė

Galilėjoje – tarsi prisilietimas prie viso ko pradžios. Ištisus

amžius čia gyvenę žydai ir arabai, musulmonai, krikščio-

nys ir judėjai puoselėjo seniausias žmonijos kulinarines

tradicijas. Kviečiai, vynuogės ir alyvuogės – tarsi Švento-

ji Trejybė lydėjo čionykštes tautas nuo pat pasaulio civili-

zacijos pradžios ir paprastų žmonių rankomis rašė seniau-

sią kulinarinę knygą.

Jei svajojate Izraelyje atsiduoti gurmaniškiems džiaugsmams, verta ilgėliau pakeliauti po Izraelio šiaurę.

Užvis įspūdingiausi – Bachajų sodai Haifoje, nuo didžiulio Karmelio kalno atsiveriantis vaizdas užima kvapą.



Po visą Galilėją išsibarstę mažutės vyninės, alyvuogių plan-

tacijos, prieskoninių augalų ar ekologiškų daržovių augin-

tojai, šeimų valdomi įmantriausių naminių sūrių gamybos

fabrikėliai, natūralaus medaus ūkiai, šviežios duonos kepy-

klėlės jau kuris laikas tapo naująja mada Izraelyje. Tik įsi-

vaizduokite, kaip smagu drauge su vietinių arabų šeima visą

dieną raškyti prinokusias alyvuoges, vėliau ragauti tiesiai iš

šimtamečio preso lašantį skaidrų aliejų, o vakarop visiems

ilgai sėdėti prie stalo skanaujant burnoje tirpstančius šeimi-

ninkių pagamintus gardumynus. Jei pageidaujate senoviško-

je krosnyje patys išsikepti arabiškos duonos paplotėlį, jums

į pagalbą mielai atskubės patyrusios Nazareto šeimininkės.

NEGYVOSIOS jūROS STEbUKLAIPatys įspūdingiausi vaizdiniai keliautojų laukia Negyvosios

jūros prieigose. Mėnulio kraštovaizdį primenantis reljefas

kviečia patirti unikalių įspūdžių kopiant į stačius ir uolėtus

kalnų smaigalius. Čia keliaudamas greičiausiai nesutiksi nė

gyvos dvasios, nebent iš netoliese esančios beduinų stovyklos

atklydusį kupranugarį. Tačiau spengiančioje tyloje reikia iš-

likti ypač budriems, nes liūčių sezono metu nežinia iš kur at-

siritęs potvynis per kelias minutes gali pripildyti išdžiūvusią

„upės“ vagą plaudama viską, kas pasitaikys srauniai srovei

po kojomis...

Ant vieno iš Judėjos kalnų stūkso Masados pilis – lietuviškąją

Pilėnų dramą primenantis žydų tautos pasididžiavimas. Vidur-

vasarį, kai oro temperatūra pakyla iki +50 °C, Masadą pataria-

ma lankyti anksti ryte, vos tekant saulei. Nors čia veikia elek-

trinis keltuvas, dažnas pramankština kojas į kalną įkopdamas

savo jėgomis. Apsisprendus eiti „Gyvačių taku“, kuriuo prieš

šimtmečius viršun žygiuodavo pilį statę romėnai, nešini sun-

kiais nešuliais, būtina apsirūpinti pakankamu geriamojo van-

dens kiekiu.

DIDŽIAUSIAS PASAULYjE SPAPo žygio pavargusias kojas maloniausia pailsinti Negyvojoje

jūroje. Nors prie vandens, rodos, prieiti galima bet kur, mau-

dytis leidžiama tik specialiai įrengtose vietose. Visų svarbiau-

sia čia ne krantas ar gylis, o gėlo vandens dušas išlipus po

maudynių.

Jausmas Negyvosios jūros vandenyje – su niekuo nepalygi-

namas. Akmenuotu krantu įlipęs į šiltą vandenį pasijunti tar-

si tiršto aliejaus sklidiname baseine. Kūnas pats kaipmat virs-

ta aukštielninkas ir įsitaiso į patogaus gulėjimo poziciją. Prieš

akis iškyla tradicinis Izraelį pristatantis reklaminis vaizdelis:

senyvas vyriškis (ar moteriškė), plūduriuodamas vandeny-

je, skaito laikraštį. Išties knygos ar laikraščio skaitymas Negy-

vojoje jūroje – puiki idėja! Vandens temperatūra čia siekia

Negyvoji jūra dėl savo savybių jau seniai turi kitą pavadinimą – didžiausias planetos SPA.



apie +34 °C (vidurvasarį – ir visus +40 °C), o atmosferos slė-

gis tokiame žemame planetos taške taip filtruoja ultravioleti-

nius spindulius, kad apsauginiais įdegio kremais rūpintis vi-

sai nebūtina.

Įdomiausia tai, kad į Negyvąją jūrą įtekančio Jordano ir ke-

leto smulkių upelių ir požeminių šaltinių van-

duo anaiptol nėra sūrus! Tad iš kur tokia mil-

žiniška mineralų ir druskos koncentracija?

Pasirodo, dėl visko kaltas žemiausio Žemės

rutulio taško klimatas. Vandens garavimas

šiame karštyje toks intensyvus, kad, palygin-

ti su paprasta, Negyvojoje jūroje lieka net 20

kartų daugiau bromino, 15 kartų daugiau ma-

gnio ir 10 kartų daugiau jodo. Negana to, ypač

sausas regiono oras turi dešimtadaliu dau-

giau deguonies nei oras jūros lygyje. Negyvoji

jūra dėl savo savybių jau seniai turi kitą pava-

dinimą – didžiausias planetos SPA. Kurgi ne – saulė čia švie-

čia 300 dienų per metus, o jūros vanduo su 33 proc. druskos

koncentracija gydo įvairiausius susirgimus: odos alergijas,

bėrimus, artritą, bronchitą...

ELATAS – POILSIAUTOjŲ ROjUSIzraeliečiai juokauja, kad atvykus į jų šalį verta padaryti

nuodėmę Tel Avive, karštai dėl jos atgailauti Jeruzalėje tam,

kad pabaigoje atvyktum į Elatą ir tinkamai nuo viso to pa-

ilsėtum. Tarp Egipto ir Jordanijos įspraustas žemės lopinė-

lis ant šiltos Raudonosios jūros kranto kiaurus metus lepi-

na vasariška šiluma ir kaitriais saulės spinduliais. Galimybė

pasipliuškenti su delfinais, panardyti tarp įstabių koralinių

rifų, stebėti jūros gyvenimą pro stiklinį laivo dugną – tai tik

keletas iš galybės vandens pramogų, kurias

mėgsta poilsį su visa šeima vertinantys izra-

eliečiai.

Elatas, kaip tobula vieta poilsiui, ypač išpo-

puliarėjo per pastaruosius du dešimtmečius:

vis dažniau šį pramogautojų rojų renkasi

Šiaurės Europos turistai, išvarginti ilgos žie-

mos šalčių. Pasaulinės klasės viešbučiai, po

Izraeliečiai juokauja, kad atvykus į jų

šalį verta padaryti nuodėmę Tel Avive,

karštai dėl jos at-gailauti Jeruzalėje

tam, kad pabaigoje atvyktum į Elatą ir

tinkamai nuo viso to pailsėtum.

Elatas, kaip tobula vieta poilsiui, ypač išpopuliarėjo per pastaruosius du dešimtmečius.



atviru dangumi įsikūrę vandens pramogų parkai, pasiplau-

kiojimai burlaiviais ar vienadienės išvykos į aplink plytin-

čios dykumos tolius – tai malonios ir nepamirštamos aki-

mirkos, kuriomis mėgaujasi išrankūs poilsiautojai.

Nesvarbu, ar atvyktumėte atrasti dvasios pilnatvę Jeruza-

lėje, ar pašėlti triukšmingame Tel Avive, ar pakeliauti is-

toriniais turkų bei romėnų žygių maršrutais, pasigėrėti

gamta, ar pasilepinti atostogų malonumais: Šventoji žemė

tikrai nė vieno nepaliks abejingo. Izraelis – tai apetitą ke-

liauti žadinanti šalis tiems, kurie dar tik pradeda dėlioti

savo geidžiamiausių maršrutų sąrašus, ir kartu saldus de-

sertas tiems patyrusiems keliautojams, geidžiantiems soli-

daus štricho savo aplankytų horizontų geografijoje.

AUTORĖS REKOMENDUOJAMI:

TEL AVIVE:

Džiazo klubai – „Zappa“ (www.zappa-club.co.il)

ir „Shablul“ (www.shabluljazz.com).

Naktiniai klubai – „Cat&Dog“ (Karlibach 23, Tel Avivas),

HAOMAN 17 (Abarbanel 15, Tel Avivas).

Muziejai – Žydų Diasporos muziejus (www.bh.org.il),

I. Rabino centras (www.rabincenter.org.il).

Restoranai – „Manta Ray“ (www.mantaray.co.il),

„Herbert Samuel“ (www.herbertsamuel.co.il), „Afluka“ (arabų

virtuvė) – Tel Avive, 69 Kedem St., tel. +97236833339.

JERUZALĖJE:

Restoranai – „Mahneyuda“ (www.2eat.co.il),

„Ima“ (www.imarestaurant.com).

NAZARETE:

Restoranas – „Diana“ (www.2eat.co.il/diana, 51 Paulos

the 6th, Nazaretas, tel. +97246572919).

Patys įspūdingiausi vaizdiniai keliautojų laukia Negyvosios jūros prieigose.

Izraelis neabejotinai yra „West Express“ vizitinė kortelė. Keliones į šią šalį agentūra organizuoja jau 20 metų. Intensyvūs pažintiniai maršrutai, pažinties ir poilsio kombinacija, poilsio ir sveikatingumo programos, maldininkų kelionės – įvairius poreikius tenkinantys „West Express“ ir jos partnerių „Delta-Interservis“ bei „Wrislit“ kelionių pasiūlymai kruopščiai pa-rengti ir patikrinti laiko.



pažintinės kelionės

PIRMASIS KRUIzINIS LAIVAS PRIMINĖ IŠTAIGINGĄ PRIVAČIĄ jAchTĄJau nuo senų laikų žmones viliojo plačiosios jūros ir vande-

nynai. Pirmoji ofi ciali laivybos kompanija buvo atidaryta dar

1818 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir siūlė reguliarias ke-

leivių plukdymo paslaugas iš Niujorko į Angliją. Žmonės ver-

tino galimybę pamatyti pasaulį, keliauti. Tokie reisai ėmė

sparčiai populiarėti tarp to meto gyventojų. Tačiau, žinoma,

kelionės laivais buvo išskirtinė prabanga, kurią galėjo sau leis-

ti tik išties turtingi, aukštos klasės žmonės.

Netrukus pasiturintys gyventojai norėjo ne tik nuvykti iš vie-

nos vietos į kitą, bet ir pasimėgauti pačia kelione. Jie troško

daugiau prabangos, malonumų ir įvairių laisvalaikio pralei-

dimo būdų. 1900 m. žmonijai buvo pasiūlytas pirmasis krui-

zinis laivas „The Prinzessin Victoria Luise“. Laivas, kurio su-

manytojas Vokietijos verslininkas Albertas Ballinas, priminė

prašmatnią privačią jachtą, kurios ilgis siekė net 124 metrus,

o plotis – beveik 16 metrų. Šia transporto priemone keliauda-

vo tik išskirtiniai JAV ir Europos šalių gyventojai. Per Atlanto

vandenyną plukdantis laivas jau tuo metu turėjo 120 išskir-

tine prabanga ir komfortu pasižyminčių pirmos klasės kaju-

čių. Plaukdami kruiziniu laivu žmonės galėjo valgyti aukštos

klasės restoranuose, lankytis bibliotekoje, laiką leisti erdvio-

je sporto salėje ar specialiame pramogų kambaryje.

Nuo šio gražuolio ir prasidėjo tikrų kruizinių laivų era. Šian-

dien kruizai tapo viena populiariausių ir paklausiausių turiz-

mo rūšių. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais visame pa-

saulyje šia paslauga pasinaudojo per 19 milijonų keleivių,

kurie išleido beveik 30 milijardų JAV dolerių.

Didžiausiu ir brangiausiu laikomas 360 metrų ilgio kruizinis

laivas „Allure of the Seas“. Ši, per 900 milijonų eurų kaina-

vusi transporto priemonė priklauso JAV kruizų kompanijai

„Royal Caribbean“. Jame yra įrengta net 2 700 kajučių, ku-

rių prabangiausia septynioms dienoms kainuoja per 11 000

JAV dolerių žmogui. Vienu metu šis milžinas gali priimti iki

6 300 keleivių ir dar 2 165 juos aptarnaujančius darbuotojus.

Šiandieniuose kruiziniuose laivuose, kurių pasaulyje suskai-

čiuojama net keletas šimtų, galime mėgautis įvairiausiomis

paslaugomis: nuo restoranų, kavinių, naktinių klubų, basei-

nų, vandens procedūrų iki parko su tikrais medžiais, pramo-

ginio alpinizmo sienelių, golfo, ledo arenų ir kitų.

KARTĄ PAKELIAVĘS GERbĖjU LIKSI VISĄ GYVENIMĄKelionės kruiziniu laivu – tai patogus, smagus, greitas ir

ne toks jau, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, brangus


KELIONĖS KRUIZINIAIS LAIVAIS – nesibaigiantis poilsis


KELIONES MĖGSTAME DAUGELIS. JŲ METU ATSIPALAIDUOJAME, PAMIRŠTAME KASDIENIUS DARBUS, PASIKRAUNAME ENERGIJOS. NERETAI SAKOMA, KAD PATIRTI ĮSPŪDŽIAI ATPERKA VISUS KELIONĖS VARGUS. TAČIAU KELIAUDAMI KRUIZINIU LAIVU NESUSIDURSITE SU JOKIAIS RŪPESČIAIS. TAI – TIK PRABANGA, POILSIS IR PRAMOGOS VIDURYJE VANDENYNO!

Ieva Jonilienė



užsiėmimas. Šiandien kruizais keliauja įvairaus amžiaus ir

skirtingų pomėgių žmonės. Tokiuose laivuose galime pa-

matyti ir jaunavedžių, ir šeimų su mažais vaikais, ir gar-

baus amžiaus senjorų.

Neretai, nors ir pasirinkę patogią transporto priemonę,

savo svajonių vietą pasiekiame jau pavargę ir be jokios šyp-

senos veide. Taip niekada nenutiks keliaujant kruiziniais

laivais. Žmonės čia ilsisi, pramogauja ir tiesiog mėgaujasi

kelione. Sakoma, jog kartą pabandęs tokį keliavimo būdą

gerbėju liksi visą gyvenimą. Kruizinis laivas – tai išties iš-

skirtinė transporto priemonė, kurią renkantis galima ne tik

aplankyti pasaulio valstybes, pažinti išsvajotus miestus, bet

ir paskanauti įmantrių patiekalų, pasimėgauti aukštos kla-

sės aptarnavimu ir smagiai praleisti laiką.

„Plaukiant laivu nuobodžiauti tikrai neteks. Priklausomai

nuo laivo klasės ir dydžio yra siūloma daugybė pramogų ir

paslaugų. Ypač daug dėmesio kruizinės kompanijos skiria

svečių užimtumui ir komfortui. Mamoms visuomet yra gali-

mybė savo atžalas saugiai palikti auklei, o jaunieji paaugliai,

dar mažai besidomintys kultūriniais ar istoriniais objektais,

gali važinėtis riedučiais, plaukioti baseine ar susirasti kitos,

jiems priimtinos veiklos“, – teigia turizmo agentūros „West

Express“ produktų vadovė Rūta Kėrienė.

Šiuolaikiniai laivai statomi su galingais stabilizatoriais, todėl

yra atsparūs vandenyno ar jūros bangų supimui.

KRUIzAI ORGANIzUOjAMI Į VISUS PASAULIO KRAŠTUSŠiandien kelionių agentūros gali pasiūlyti įvairiausių kryp-

čių ir trukmės pažintinių kelionių. Itin mėgstami lietuvių yra

kruizai Viduržemio jūra.

„Viduržemio jūros kruizai – tai kelionė po senosios Euro-

pos istoriją, pažintis su įvairių šalių kultūra, tradicijomis, ža-

viomis ir savitomis salomis. Kiekvieną dieną pasiekiami vis

nauji uostai, mieli Viduržemio jūros miesteliai, ragaujamas

nuostabus maistas“, – teigia R. Kėrienė.

Pasak jos, Viduržemio jūros kruizai trunka nuo 5 iki 14 die-

nų, o jų metu aplankomos tokios šalys kaip Italija, Ispanija,

Graikija, Malta, Kroatija, Kipras, Turkija ir Egiptas. Išlipus

į krantą, kruizinės kompanijos siūlo pačias įvairiausias eks-

kursijas – nuo turtingų istorinių vietų ir gamtos pažinimo iki

įvairiausių pramoginių ekskursijų.

Kompanijos „West Express“ darbuotojas Sergejus Selivone-

cas džiaugiasi neseniai galėjęs išbandyti vieną iš Šiaurės Eu-

ropos kruizų.

„Mano kruizo maršrutas buvo Kopenhaga–Stokholmas–Ta-

linas–Sankt Peterburgas–Varnemiundė–Kopenhaga. Kie-

kviename iš aplankomų miestų kruizų kompanija siūlė dau-

gybę įvairiausių ekskursijų. Galima rinktis jas arba patiems

aplankyti dominančias vietas. Mes keliavome savarankiš-

kai. Stokholme apžiūrėjome du muziejus ir pasivaikščiojome

miesto gatvėmis. Sankt Peterburge spėjome pamatyti Petro-

pavlovsko tvirtovę, taip pat porą valandų paplaukiojome upe

ir susipažinome su miesto centru. Estijos sostinėje Taline

pėstute apėjome visą senamiestį, užsukome į keletą muzie-

jų, pasėdėjome jaukioje kavinukėje. Smagiai pasivaikščiojo-

me ir po vokišką miestelį Varnemiundę“, – kelionės įspūdžius

pasakoja Sergejus.


KELIONĖS KRUIZINIAIS LAIVAIS – nesibaigiantis poilsis




Anot jo, kruizai tinka tiems žmonėms, kurie mėgsta derinti kom-

fortišką poilsį ir pažintines keliones.

Per Australijos ir Azijos kruizus aplankomos tolimos ir mums

mažai pažįstamos šalys: Kinija, Korėja, Japonija, Tailandas, Ma-

laizija, Šri Lanka, Singapūras, Taivanas, Australi-

ja ir Naujoji Zelandija.

„Visos šalys yra ne tik labai įdomios, bet ir kon-

trastingos. Jos skiriasi savo kultūra, tradicijo-

mis, spalvomis ir net kvapais. Natūralios gamtos

grožis kontrastuoja su kultūrų įvairove, senove ir

modernumu. Spindintys auksu Tailando, Vietna-

mo, Rytų Kinijos miestai, senosios šventyklos ir

budizmo dvasia, dangoraižiai, civilizacijos nepa-

liesti balti paplūdimiai – tai ir dar daugiau galima

patirti išplaukus į šiuos kruizus“, – vaizdžiai pasakoja R. Kėrienė.

Pagrindiniai uostai, iš kurių išvykstama į Australijos ir Azijos

kruizines keliones, – tai Šanchajus, Honkongas, Singapūras, To-

kijas, Bankokas ir Sidnėjus.

Artimųjų Rytų kruizai iš kitų išsiskiria galimybe pažinti unika-

lias šių šalių tradicijas ir istoriją, pamatyti futuristinę architektū-

rą ir aplankyti šurmulingus, vietinius turgus. Kelionės po šias ša-

lis – tai tikras kvapą gniaužiantis arabiškų naktų potyris.

„Artimųjų Rytų kruizai prasideda Dubajuje arba Europos uos-

tuose. Atsižvelgiant į kruizo maršrutą per kelionę aplankomas

įspūdingasis Dubajus, Abu Dabis, Fudžeira, Bahreinas, Maska-

tas, Chasabas. Į kai kuriuos kelionių maršrutus įtraukti ir Indijos

uostai – Mumbajus, Goa, Mangalorė, Kočis. Jeigu iš-

plaukiama iš Europos, aplankomas ir Sueco kanalas

bei senieji Egipto miestai“, – sako pašnekovė.

Karibų jūros kruizai daugeliui asocijuojasi su nepa-

prasto grožio vaizdais. Nenuostabu, jog keliaudamas

jais gali pasijusti tarsi tikrame rojaus kampelyje. Sau-

lėti paplūdimiai, krištolo skaidrumo vanduo, įspūdin-

gos privačios salos, palmės, kriokliai – ko gi daugiau

reikia norint nepamirštamai praleisti atostogas.

Trokštantiems daugiau nuotykių siūloma aplankyti

ir atogrąžų miškus, Jamaikos džiungles, nardant stebėti spalvo-

tą jūros gyvūniją ir nuskendusius laivus, jodinėti arkliais paplūdi-

myje ar laipioti paslaptingomis majų piramidėmis.

Plaukimas kruiziniu laivu – išties išskirtinis, patogus ir ilgam įsi-

menantis keliavimo būdas. Mėgaukitės gyvenimo teikiamais ma-

lonumais – plaukite, pažinkite, atraskite!

KRUIZAI SUŽAVĖS TUOS, KURIE: • trokšta įspūdžių įvairovės! – ją patirs tiek keliaujantys dviese,

tiek su draugų kompanija ar šeima;

• mėgsta derinti poilsį su aktyviomis pramogomis: nuo pažinti-

nių ekskursijų, ramaus poilsio denyje mėgaujantis nuosta-

biais vaizdais ar ilsintis SPA centruose iki aktyvaus laisvalaikio

sporto kompleksuose ir triukšmingo naktinio gyvenimo klu-

buose, restoranuose, kazino ir pan.;

• ieško maksimalaus įspūdžių paketo už puikų kainos ir kokybės

santykį;

• vertina patogumą, nes nesvarbu, kiek šalių aplankote per

kruizą – lagaminą pakuosite tik kartą. Maitinimas įskaičiuotas

į kruizo kainą. Be to, gyvensite komfortiškose kajutėse;

• mėgsta romantiką... Kruizai puiki idėja ir jaunavedžiams!

• mėgsta poilsiauti su visa šeima – vaikams taikomos didžiulės

nuolaidos, o per kelionę jų laukia daugybė pramogų.

Kruizai tinka tiems žmonėms,

kurie mėgsta derinti

komfortišką poilsį ir

pažintines keliones.



NerINGA SkrUdUPAItė: sekiau jūrininko Sinbado pėdomisStebUkLų kUPINA SALA, dIeVIškASIS edeNo SodAS, rojAUS kAmPeLIS – tokIUS Ir PANAšIUS VILIojANčIUS APIbūdINImUS GALIme IšGIrStI Iš keLIoNIų orGANIzAtorIų Ir ŽmoNIų, jAU PAbUVUSIų eGzotIškoje šrI LANkoje. kUo šI ArbAtoS LAšeLIo formoS SALA tokIA yPAtINGA, kUo jI SkIrIASI NUo kItų AzIjoS šALIų Ir kodėL IštIeS VertA teN NUVyktI, PASI-teIrAVome ŽUrNALIStėS Ir keLIAUtojoS NerINGoS SkrUdUPAItėS.

Ieva Jonilienė Neringos Skrudupaitės asmeninio archyvo nuotr.

Kada ir kiek laiko keliavote po Šri Lanką? Kas

paviliojo jus ten nuvykti?

Po egzotiškąją salą keliavome septyniese ir praleido-

me dvi puikias spalio savaites. Nuvykti į Šri Lanką vi-

liojo noras išvysti senąjį Ceiloną, iš naujo perskaityti

salos legendas. Įprastas Šri Lankos apibūdinimas – Per-

las Indijos vandenyne, o dviejų tūkstančių metų senu-

mo legenda byloja, kad šalies istorija prasidėjo nuo indų

gražuolės ir demono, kuris kažkada atvyko į salą ir ją pa-

grobė. Keliaudami to demono nesutikome, tačiau gra-

žuolių – pilna sala. Man Šri Lankos žmonės yra šilčiausia ir

geriausia šios šalies dalis.

Juokaudama galiu sakyti, kad sekiau garsaus jūrininko

Sinbado pėdomis. Šis arabų kilmės herojus – tai vienas žy-

miausių pasaulio avantiūristų, kada nors plaukiojusių pa-

saulio jūromis ir vandenynais. Musulmonų pirkliai šią žemę

vadino Brangakmenių sala – Serendibu. Portugalai ją pa-

krikštijo Ceilao (Ceilonas), o šiandien šalis yra sugrįžusi prie

savo senojo pavadinimo – Šri Lanka. Sinhalų kalba žodis

„Šri“ reiškia tviskanti, „Lanka“ – kalnas.



Koks buvo jūsų kelionės maršrutas, kuo ir kur

keliavote?

Mūsų kelionės maršrutas driekėsi nuo Kolombo iki Trinkoma-

lio miesto, esančio šalies vakaruose. Pažintį su šalimi pradėję

nuo šurmulingos sostinės Kolombo, iš jos patraukėme į kalnų

miestą Nuvara Eliją. Pasigrožėję nuostabiais gamtos vaizdais iš

ten vykome į miestą Kandį, o kiek vėliau – į Dambulą ir Polona-

ruvą. Apžiūrėję įspūdingas senąsias šventyklas, Budos skulptū-

ras, Karalių rūmų griuvėsius ir kitus unikalius objektus išvyko-

me į šiaurinėje Šri Lankoje esantį Anuradhapurą. Miesto, kuris

kažkada buvo pirmoji sinhalų valstybės sostinė, pasididžiavimas

yra 2200 metų senumo Šri Mahabodhi medis. Ši gyvenvietė –

tai šventa pasaulio budistų vieta. Pabuvę muziejų primenančia-

me mieste, kelionę tęsėme Trinkomalio link.

Visą salą „išmaišėme“ autobusiuku. Ačiū Dievui, patiems prie

automobilio vairo sėdėti neteko. Vairuoti kairiąja kelio puse –

nesudėtinga, bet duobėtais keliais prasilenkti su visu greičiu le-

kiančiais sunkvežimiais – tikras menas. „Lenk šaltakraujiškai

arba niekada niekur laiku nesuspėsi“, – to galėjome pasimoky-

ti iš visų vietinių vairuotojų. Taip pat po šalį galima keliauti ir eg-

zotiškesnėmis transporto priemonėmis – tuktuku ar traukiniu.

Kas paliko didžiausią įspūdį?

Įsiminė senosios karalystės vietos Dambula ir Polonaruva, ku-

rios savo unikalumu varžosi su kitais UNESCO pasaulinio pavel-

do objektais. Neišdildomą įspūdį paliko Sigirijos kalnas, kuris ne

veltui vadinamas aštuntuoju pasaulio stebuklu.

Šri Lankos istorijoje vienos svarbiausių vietų – tai senosios sos-

tinės Anuradhapuras ir Polonaruva. Šie miestai įrodo, kad sin-

halų civilizacijos aukso amžius tikrai egzistavo. Tuo metu ne tik

buvo pastatyta užtvankų, sutvarkyta kanalų sistema, bet veikė ir

ligoninės. Dešimtajame amžiuje gyvavusią sostinę visai netikėtai

atrado smalsūs keliautojai. Jau šimtą metų mokslininkai ir in-

žinieriai stebisi karališko miesto planavimu ir vandens tiekimo

sistema. XII a. Polonaruvoje buvo pastatyti septynių aukštų rū-

mai, suprojektuoti parkai, iškastas dirbtinis tvenkinys, kuris iki

šiol vadinamas jūra.

Kitas nuostabus mūsų kelionės taškas – Pinavela ir jame vyks-

tančios didžiosios dramblių maudynės. Valstybinė gyvūnų prie-

glauda, įkurta sužeistiems ar pasimetusiems drambliams saugo-

ti, yra viena populiariausių turistinių atrakcijų saloje.

Ką siūlytumėte pamatyti ten keliaujančiam žmogui?

Kiekvienam keliautojui vertėtų pasiekti Dambulą. Tai gana skur-

dus miestas, tačiau jame gausu vaizdingų panoramų. Siūlau

Šri Lankos istorijoje vienos svarbiausių vietų – tai senosios sostinės Anuradhapuras ir Polonaruva.



būtinai pamatyti Auksinės uolos šventyklą ir trisdešimties metrų

aukščio Budos statulą. Senovės budistų vienuolynas – iškaltas uo-

loje, o viso penkių uolų komplekso lubos ir sienos yra išmargintos

nuostabiais piešiniais. Keliaujantiems ten derėtų žinoti, kad ke-

turis kartus per mėnesį vyksta Mėnulio pilnaties šventės – Poya

metu. Šventyklas gausiai lanko ir vietiniai.

Taip pat siūlau aplankyti ir paskutinę sinhalų karalystės sostinę –

Kandį. Šį visada žaliuojantį miestą turistai yra pamėgę dėl įspū-

dingos Budos danties šventyklos, kuri įtraukta į UNESCO pasau-

linio paveldo sąrašą.

Kandžio ežero šri lankietiški šokiai – tai kasdien rodomas spekta-

klis, kuriame įspūdinga šokio kalba pasakojama apie šalies istoriją

ir tradicijas. Atletiški jaunuolių šuoliai, krūtines juosiantys papuo-

šalai, platus vyriškas sijonas – būtina tai pamatyti!

Rekomenduoju ir viešnagę Prieskonių sode. „Citrinžolė saugo nuo

mašalų ir jų įkandimo, sandalo medis balina ir saugo dantis, mig-

dolų kremas tinka paakiams, alavijas – nudegus saulėje“, – vieną

po kito patarimus barstė gidas. Vyrams neužmiršo papasakoti ir

apie kramtomą tabaką. „Bon bon“ (liet. saldainiai), – rodė toliau

mus vedantis sodo darbuotojas. Tai konditerijoje naudojama vani-

lė. Kiek toliau paėjėję stebėjome, kaip auga šafranas, kvapnusis ci-

namonas, kurio ši šalis eksportuoja daugiausia pasaulyje.

Kokie šri lankiečiai žmonės jūsų akimis? Galbūt susi-

pažinote su vietiniais?

Senosios tradicijos, ypač sostinėje, sparčiai keičiasi. Į šalį skver-

biasi vakarietiškas gyvenimo būdas: jaunimui svarbu baig-

ti mokslus Anglijoje ar Rusijoje, tradicinį moterišką drabužį sarį

merginos vis dažniau keičia į džinsus. Tiesa, šeimos ryšiai – tokie

pat tvirti, kaip ir anksčiau. Giminėje itin gerbiami senoliai, tėvai,

moterys. Šeimos turtas ir žemė pagal tradicijas perduodami tik iš

kartos į kartą, o ne parduodami.

Mūsų autobusiuko vairuotojas Prosanas simpatijų pelnė nuo pat

pirmos kelionės dienos. Įpusėjus kelionei, vyras mus pakvietė į

savo namus, kur visa šeima laukė didelės šventės – naujo vardo

sūnėnui suteikimo. Tai – vienas svarbiausių įvykių mažylio gyve-

nime. Ta proga ant atžalos kaktos išpiešiamas ryškus, nuo piktų

akių apsaugantis, juodas ženklas.

Teko stebėti ir vestuves. Aukso siūlu surišti jaunųjų mažieji pirštai

buvo perpilami vandeniu. Taip linkima žmonėms darnos ir Budos

palaiminimo. Ceremonijos pabaigoje skaldomas kokoso riešutas,

kuris, manoma, jauną šeimą saugo nuo blogio.

Pastebėjau, jog šri lankiečiai tiesiog pametę galvas dėl kriketo. Kai

žaidžia jų nacionalinė komanda – viskas sustoja. Jei laimi žaidimą

– dangus nušvinta fejerverkais.



Ką siūlytumėte išbandyti į šią salą keliaujančiam žmogui?

Ajurveda – dar viena turistinė atrakcija, kurią tiesiog būtina išbandyti.

Šri Lankos gydymo metodais abejoti tikrai neverta. Juk dar XII a. atras-

ti chirurgijos instrumentai mažai kuo skiriasi nuo dabartinių. Apie ajur-

vedos centrų siūlomas paslaugas ir jų kokybę geriausia klausti gido. Jei

nebijote ant sienų laipiojančių driežų ar prieblandoje skambančio masa-

žistės pliaukšėjimo kaimynui per nugarą – rinkitės vietinius salonus. Pu-

santros valandos malonumas kūnui paprastai kainuoja apie 60 litų.

Norintys pažinti tikrąjį Šri Lankos žavesį gali aplankyti neįžengiamas ato-

grąžų džiungles, esančias tarp Gales ir Bentotos vietovių. Keliaujantys po

šią šalį vyrai gali matuotis šri lankietiškus sijonus, o moterys tegu sukasi

į septynis metrus spalvingo šilko! Saris – tradicinis moteriškas drabužis.

Šalis garsėja arbata. Ar vietiniai mėgsta šį gėrimą, ar daž-

nai jį geria?

Šalyje driekiasi didžiulės arbatos plantacijos. Pirmieji šioje saloje ar-

batą pradėjo auginti ir eksportuoti britai. Kylant kalnu vis aukščiau ir

aukščiau, kur auga geriausios rūšies arbata, galima matyti, kaip mote-

rėlės, turinčios didelius pintus, galvą juosiančius krepšius, vikriai skina

arbatos lapelius. Ten pat siūloma aplankyti arbatos gamyklą ir sužino-

ti visą arbatos gamybos procesą. Visiems girdėta Ceilono arbata – itin

pamėgtas vietinių gėrimas. Juo visuomet gali būti pavaišintas, užsukęs

į šri lankiečio namus.

NeriNGOs skruDuPAiTės PATArimAi keLiAuJANTiems Į Šri LANkĄ:

• Kodėl verta ten keliauti? Dėl nuostabios gamtos ir nuoširdaus vietinių svetingumo.

• Koks šalies klimatas ir kada geriausia ten vykti? Pats karš-čiausias metų laikas Šri Lankoje – kovo ir balandžio mėnesiai, tuo metu temperatūra siekia net iki 38 °C. Nuo lapkričio iki sausio mė-nesio vėsiau – iki 30 °C. Šri Lanka priklauso Pietų Azijos musonų sričiai, todėl vasarą čia iškrinta daug kritulių. Taigi, pats geriausias laikas vykti – sausasis, vėsesnis žiemos periodas.

• Ką rekomenduotumėte atsivežti lauktuvių? Siūlau atvežti pui-kių batikos gaminių, šilko, kaukių ir būtinai geros arbatos. Dėl viso kito nuspręs Jūsų fantazija ir piniginė. Tiesa, derėtis būtina!

• Ar tai saugi šalis? Šri Lanka – tikrai saugi šalis. • Ar verta kažką žinoti kalbant apie kultūrinius skirtumus? Ver-

tėtų žinoti, kad maisto negalima imti kairiąja ranka, nes ji laikoma nešvaria. Taip pat siūlau šioje šalyje nevairuoti ir turėti įvairių sal-dumynų ar niekučių vietiniams vaikams.

• Kaip patogiausia ten nukeliauti? Galima sulaukti puikių pasiū-lymų iš mūsų kelionių agentūrų. Už prieinamą kainą įmanoma įsi-gyti ir skrydį, ir viešbutį.

• Kokios sąlygos šeimai su vaikais? Šalyje išties geros sąlygos ke-liauti su vaikais. Mažieji ten tikrai nenuobodžiaus ir nepritrūks atrakcijų: safaris valtimi ar automobiliu, jodinėjimas ant dramblių ir kitos.

„Man Šri Lankos žmonės yra šilčiausia ir geriausia šios šalies dalis.“


Beveik nuo pat įkūrimo Šri Lanka – viena paklausiausių šalių iš margaspalvės „West Express“ kelionių paletės. Pradžioje keliautojai apsi-ribodavo poilsiu prie vandenyno ir keliomis ekskursijomis, o dabar „West Express“ ir jos partnerių „Delta-Interservis“ bei „Wrislit“ kelio-nių programos yra smarkiai ištobulintos: turistai apkeliauja didžiausią salos dalį, pamato ir senovės civilizacijų paminklus, ir gamtos ste-buklų, ir garsiosios Ceilono arbatos plantacijas bei pasilepina poilsiu prie vandenyno.


žinoma, bene kiekvienas Jūsų yra sutikęs

žmonių, kurie apie Lietuvą nieko neži-

no (gal tik tai, kad jos sostinė yra Ryga).

Esate sutikę žmonių, nesidominčių tea-

tru ar krepšiniu, negeriančių alaus ir ne-

bežinančių, kas tokie buvo mongolai-totoriai ir kas sulaikė jų

veržimąsi į Europą. Ir mūsų įprasti koziriai – lazeriai, Kry-

žių kalnas, A. Sabonis ir M. K. Čiurlionis – žinomi ne taip

plačiai, kaip jie yra verti ir kaip mums visiems norėtųsi... O

„Maxima“ – žinomiausias pasaulyje lietuviškas prekės žen-

klas ne visose užsienio šalyse yra. Ir netgi legenda apie tai,

kad mūsų kalba yra artimiausia sanskritui, nesukelia daug

emocijų, nes žmonės tiesiog nebežino, kas tas sanskritas

buvo. Tačiau ne veltui sakoma, kad didžiausias šalies turtas

– jos žmonės. Menininkai ir mokslininkai, kariškiai ir atle-

tai, darbininkai ir verslininkai. Įvairiais duomenimis, apie

10 Nobelio premijos laureatų yra tiesiogiai susiję su Lietuva

– joje gimę, iš jos kilę, joje gyvenę ar bent jau kadaise joje tu-

rėję senelius. Bėda tik ta, kad ne visi mūsų sutiktieji išmano

ar domisi tomis sritimis. Pavyzdžiui, ar Jūs pats žinote bent

vieną čekų operos solistą? O albaną sportininką? Kanados

o Aš eSU iŠ LieTuVOs!

PAtArImAI, kAIP PrIStAtytI LIetUVą UŽSIeNIečIUI

karvedį? Australą mokslininką? Tačiau apie visas tas šalis

turite savo nuomonę, ir jas daugiau mažiau pažįstate (net

jei jose ir nebuvęs), nes esate tiesiog išsilavinęs.

ką apie lietuvą pasakyti prekės ženklų žinovamsVis dėlto lengviausia savo šalį pristatyti žmonėmis, pa-

sižymėjusiems tokiose srityse, kurios yra visiems ma-

tomos ir pažįstamos. Pavyzdžiui, jei gyvenate „Hyatt“

viešbutyje, oru informuoti savo pašnekovus, kad šios

korporacijos įkūrėjas Nicholas Pritzkeris yra gimęs Lie-

tuvoje. O jei likimas Jus nubloškė į Pietų Afriką ir ten

apsigyvenote „Southern Sun“ tinklo viešbutyje, neven-

kite pabrėžti, kad jo įkūrėjas Solas Kerzneris (vadina-

mas „Afrikos Donaldu Trumpu“) taip pat yra kilęs iš

Lietuvos. Jei tuo metu geriate „Merrild“ kavą (Vaka-

ruose žinomą „Douwe Egberts“ pavadinimu) ar „Lip-

ton“ arbatą, pabrėžkite savo pašnekovams, kad tai yra

korporacijos „Sara Lee“ prekių ženklai (tarp jų ir tokie

kaip „Wonderbra“ ar batų tepalas „Kiwi“), o pačią kor-

poraciją įkūrusio Nathano Cummingso tėvai ne tik kad

emigravo iš Lietuvos, bet ir patį kompanijos pavadini-

mą pasisavino iš Čikagos lietuvių kepėjo dukros vardo.

Savo naujiems draugams pirštu parodykite į šviečian-

čią parduotuvės „Marks&Spencer“ vitriną ir praneš-

kite jiems, kad pirmoji pavardė priklausė kompanijos

įkūrėjui Michaelui Marksui, kuris buvo išeivis iš Lietu-

vos (nesibaiminkite, visi šie duomenys yra Vikipedijoje

arba internete, jei kas tuo suabejos). Jei esate Anglijo-

je ar bendraujate su britu, nepamirškite jam paminė-

ti, kad „Burton“ aprangos parduotuvių tinklo įkūrėjas

seras Montague Burtonas iš tiesų buvo kaunietis Mešė

Osinskis, o „John Lewis“ universalinių parduotuvių sis-

temos įkūrėjas – vilnietis Jonas Leibas. Na, o kiekvie-

nas amerikietis žinos moteriškų drabužių kompaniją

Lietuva pasaulyje

kIekVIeNoje keLIoNėje NeIšVeNGIAmAI AteINA tAS LAIkAS, kAI teNkA SUSIPAŽINtI Ne tIk SU NAUjo-mIS VIetomIS, SkoNIAIS, kVAPAIS, PojūčIAIS, bet Ir ŽmoNėmIS. tArkIme – GerAIS ŽmoNėmIS, SU kUrIAIS mIeLA beNdrAUtI, mėGAUtIS VAkArIeNe jAUkIAme reStorANe Ar VIešbUčIo terASoje. Ir NeIšVeNGIAmAI teNkA AIškINtI, kAS tA LIetUVA, kUo jI yPAtINGA, dIdINGA Ir GrAŽI.

Giedrius Drukteinis


„Lane Bryant“, kurią 1895 m. įkūrė kaunietė Lena Him-

melstein. Ji, beje, buvo pirmoji moteris pasaulyje, 1904

m. sukūrusi drabužių liniją nėščioms moterims, kas tais

laikais buvo visiškai neįprasta ir nesuprantama. Šiuolai-

kinių JAV centų dizaino „tėvu“ yra laikomas Viktoras D.

Brenneris (1871–1924), tikrovėje – Viktoras Baranauskas,

1909 m. sukūręs pirmąją dabartinės JAV valiutos monetą.

Jei Jūsų pašnekovai draudžiasi kompanijoje „Sun Life“, at-

sainiai galima priminti, kad jos įkūrėjas, „Forbes“ žurnalo

400 turtingiausių JAV žmonių sąraše esantis Eli Broadas,

kadaise buvo paprastas imigrantų iš Kauno šeimoje gimęs

vaikutis, kurio svajonė buvo tapti tiesiog buhalteriu.

...muzikos mėgėjamsO kuris žmogus nemėgsta muzikos? Ir nežino grupės

„Red Hot Chilli Peppers“? Šios grupės vokalistas Antho-

ny Kiedis nevengia pabrėžti, jog pavardę jis nešioja lietu-

višką, mat jo seneliai buvo lietuviai. Lietuvių kilmės yra

ir grupės „The Killers“ vokalistas Brandonas Flowersas.

Be mūsų net ir „The Beatles“ nebūtų tapę tokiais, kokiais

tapo – jų sėkmingojo vadybininko Briano Epsteino sene-

liai buvo imigrantai iš Lietuvos. Kaip ir garsiosios daini-

ninkės Pink, tiesa, proseneliai, pradėję tiesti savo garsia-

Lietuva pasaulyje

Montague Burtonas (Mešė Osinskis).

jai atžalai istoriją Pensilvanijos anglių kasyklose. O lietuvio

Antano įkurtos kompanijos „Zemaitis guitars“ gitaromis yra

groję ne tik „Pink Floyd“

ww

w.b

bc.c

o.uk

nuo

tr.


ar Ericas Claptonas, bet ir patys „Rolling Stones“

(priminkite tai Mickui Jaggeriui, kai gersite su juo

„Lipton“ arbatą). Sąrašą pabaikite niūriuoju daini-

ninku Leonardu Cohenu – pradžiai to užteks.

...Holivudo gerbėjamsKalbėdamas apie Holivudą pradėkite nuo aktoriaus

Jasono Sudeikio – dabartinės „Saturday Night Show“

žvaigždės. Tylos minute pagerbkite Charlesą Bronso-

ną, po to priminkite, kad tikrovėje jis buvo Kazimie-

ras Bučinskas. Garsiai pasižavėkite aktoriaus Sea-

no Penno talentu, ypač žinodami tai, kad jo seneliai

į Ameriką atvyko iš Lietuvos. Jei Jūsų draugijoje yra

vaikučių, informuokite juos, kad „Warner Bros“ ani-

macinių filmukų apie kiškį „Bugs Bunny“ ar ančiu-

ką „Duffy Duck“ įgarsintojas Melas Blancas, kvykčio-

jantis „What’s up, Doc?“, iš tikrųjų buvo Blažys ir jo

tėvai buvo kilę iš Vilniaus. Išsilavinusiems anglams

praplėskite žinias paminėdami, kad jiems neabejoti-

nai žinomas seras Johnas Gielgudas (Gelgaudas), il-

gametis Didžiosios Britanijos teatro korifėjus, buvo

tikras lietuvis. Pagyvenusiems amerikiečiams pri-

minkite ir tokius aktorius kaip Walteris Matthau ar

Laurence Harvey (kuris, beje, buvo Laurynas Škin-

kis iš Kėdainių). Lietuvių kilmės yra ir garsusis reži-

sierius Robertas Zemeckis (Žemeckis).

...skaitantiems knygasJei atsitiktinai sutiksite amerikiečių, skaitančių

knygas, užminkite jiems mįslę – kas toks buvo va-

dinamas „geriausiu Amerikos rašytoju-fantastu po

H. G. Wellso“? Teisingas atsakymas – Pasaulio fan-

tastų šlovės muziejaus narys Algis Budrys, kuriam

net ir „siaubo romanų karalius“ Stephenas Kingas

savo autobiografijoje „On Writing“ nešykšti gerų žo-

džių (dar 1963 m., kai šešiolikmetis S. Kingas buvo

niekas, o A. Budrys – didžiausio Amerikos fantasti-

nių apsakymų žurnalo „Popular Science & Fiction“

redaktorius, lietuvis pastebėjo būsimojo daugiamili-

joninių bestselerių autoriaus talentą ir skatino jį ra-

šyti toliau). O kuris mūsų vaikystėje nesižavėjome

J. D. Salingerio knyga „Rugiuose prie bedugnės“?

Tesižino sau pasaulis – jo senelis Simonas buvo gi-

męs Lietuvoje. Kaip žinoma, lietuviai mėgsta knygas.

Imigrantas iš Lietuvos Martinas Radtke visą paliki-

mą paliko Niujorko centrinei viešajai bibliotekai (jo

garbei prie šios bibliotekos įėjimo dar ir šiandien pui-

kuojasi memorialinė lenta).

„The Beatles“ ir Brianas Epsteinas (iš dešinės)

Melas Blancas (Blažys)

Lietuva pasaulyje

„Rolling Stones“

Be mūsų net ir „The Beatles“ nebūtų tapę tokiais, kokiais tapo – jų sėkmingojo vadybininko Briano Epsteino seneliai buvo imigrantai iš Lietuvos.

ww

w.a

mer

ican

rock

scen

e.co

m ir

ww

w.w

ikip

edia

.org

nuo

tr.


...besidomintiems istorijaLietuviai mokėjo ir kariauti. Mes dalyvavome ir JAV pi-

lietiniame kare, kuriame buvo sprendžiamas dabartinės

Amerikos likimas ir kurį studijuoja visi be išimties ame-

rikiečių mokiniai. Ir ką gi – priminkite jiems, kad pa-

čia pirmąja karo slauge moterimi istorija vėlgi fiksuoja

lietuvę – tai buvo sesutė Marija Veronika Klimkevičiū-

tė. Kaune gimęs JAV armijos brigados generolas Abelis

Davisas Pirmojo pasaulinio karo metu vadovavo „legen-

dinei“ 132-ajai divizijai (jei amerikiečiai nežino, kas ta

„legendinė 132-oji divizija“ – jų problema). „Normandi-

jos operacijoje“ dalyvavo JAV karo aviacijos generolas

Frankas J. Simokaitis, o Peteris Moncy (Moncevičius)

tapo pirmuoju JAV karinio jūrų laivyno admirolu, 1942

m. „už heroizmą“ apdovanotu aukščiausiu kariniu meda-

liu – „Navy Cross“. O kur dar garsieji Izraelio karvedžiai!

Beskite pirštu į bet kurį jų ir neabejotinai rasite tiesiogi-

nių sąsajų su Lietuva. Palikome savo pėdsaką ir ginkluo-

tės kūrime – ne tik Simonavičius sukūrė šiuolaikinės

artilerijos pagrindus, Antanas Bukota jau XIX a. vidury-

je Prancūzijoje buvo sukonstravęs pirmąjį karinį tanką,

kurio pagrindu jie ir buvo vėliau gaminami. O dviejų vil-

niečių sūnus Deividas Frankas-Kamieneckis buvo vie-

nas iš „Manhatano projekto“ mokslininkų, kūrusių pirmą-

ją atominę bombą.

Mūsų indėlis į kovą su komunizmu – milžiniškas. Vie-

tnamo karo memoriale Vašingtone tarp 60 tūkstan-

čių juodame bazalte iškaltų pavardžių yra ir mažiausiai

50 akivaizdžiai lietuviškų, o šimtai lietuvių, net gerai ne-

mokėjusių anglų kalbos, savanoriais stojo į JAV armiją

Lietuva pasaulyje

Viktoras D. Brenneris(Viktoras Baranauskas)

Vietnamo karo memoriale Vašingtone tarp 60 tūkstančių juodame bazalte iškaltų pavardžių yra ir mažiausiai 50 akivaizdžiai lietuviškų.


ww

w.w

ikip

edia

.org

nuo

tr.


Korėjos karo metu – į kovą su nekenčia-

mu komunizmu. „Didžiojo teroro“ Sovie-

tų Sąjungoje 1937–1939 m. „architektas“

ir vykdytojas, tuometis NKVD generali-

nis komisaras Nikolajus Ježovas, pravar-

džiuotas „kruvinuoju nykštuku“, buvo

lietuvės sūnus, kilęs nuo Marijampolės

(netgi šiek tiek mokėjęs lietuviškai). Dėl

jo uolaus darbo pasaulyje komunistų su-

mažėjo keliais šimtais tūkstančių.

Atskira ir beveik neišsemiama tema –

pasaulio žydai. Pradedant šiuolaikinės

hebrajų kalbos atkūrėju Eliezeru ben-

Yehuda ir dabartinės Izraelio vėliavos

sukūrėju Davidu Wolfsonu, baigiant Iz-

raelio premjerais ir menininkais – neap-

siriksite teigdamas, kad praktiškai visi

jie turi sąsajų su Lietuva – žydų istorijoje

mūsų šalis užima unikalią vietą.

...sporto aistruoliams Na, ir pabaigoje galima paminėti keletą

sportininkų. Pavyzdžiui, amerikietiško-

jo futbolo žvaigždę – „geriausiu pirmųjų

50-ties amerikietiškojo futbolo metų žaidėju“ tituluoja-

mą Johnny Unitas (Jonas Jonaitis) – tai yra bene vie-

nintelis lietuvis, kurio atvaizdas net keturis kartus pui-

kavosi ant „Sports Illustrated“ žurnalo. Tai žymiausias

visų laikų JAV lietuvių kilmės sportininkas, tikra ame-

rikietiškojo futbolo legenda, kuriam kol kas vieninte-

liam lietuvių sportininkui yra pastatytas paminklas

– prie Baltimorės M&T stadiono Baltimorėje. Savo kar-

jeros pabaigoje, 1973 m., J. Unitas turėjo 22 NFL rekor-

dus, iš kurių dauguma nepagerinti ligi šiol. Amerikietiš-

kasis futbolas yra JAV populiariausia ir stebimiausia per

televiziją sporto šaka Amerikoje, todėl J. Unitas (taria-

mas „Junaitis“) buvo ir yra žinomas milijonams ameri-

kiečių. Kaip yra žinomas ir kitas amerikietiškojo futbolo

Šlovės muziejaus eksponatas – Dickas Butkus, ilgame-

tis Čikagos „Bears“ žaidėjas (jo nuotrauka ant „Sports Il-

lustrated“ viršelio puikavosi tik du kartus, bet daugiau iš

lietuvių niekam nepasisekė ant jo patekti). Johnny Po-

dresas (Jonas Poderis), žaisdamas profesionalų beisbo-

lo komandoje „Brooklyn Dodgers“, 1955 ir 1959 m. tapo

„World Series“ pasaulio čempionu. Tenisininkas „Lietu-

viškasis liūtas“ Vitas Gerulaitis buvo žinomas pasauliui

kaip lietuvis net ir okupacijos laikais. JAV moterų krep-

šinio pradininke laikoma 1868 m. Vilniuje gimusi D. Ab-

bot. Golfo šlovės muziejuje puikuojasi 1931 m. pasau-

lio golfo čempiono Billo Burke (Burkauskas) pavardė.

1932 m. pasaulio profesionalų bokso čempionu sunkias-

vorių kategorijoje tapo Jackas (Juozas) Sharkey (Žu-

kauskas). O kas būtų buvusi „Manchester United“ futbo-

lo komanda be lietuvio įsikišimo? Po Antrojo pasaulinio

karo „Manchester United“ klubas buvo beveik bankru-

tavęs, kol 1945 m. jam pradėjo vadovauti Škotijos lietu-

vių sūnus Mattas Busby, vėliau už futbolo plėtros nuopel-

nus tapęs seru Matthew Busby – jo vedama „Manchester

United“ 1968 m. pirmą kartą tapo Europos klubų čempio-

ne, ir aš dar nesu sutikęs nė vieno futbolu besidominčio

brito, kuris nežinotų jo pavardės.

pabaigojeIr kai baigsite visus juos minėti, atsainiai paklauskite:

„Na, o kur yra ta jūsų Belgija? Gal iš jų irgi yra kilęs kas

nors, kas iš pagrindų pakeitė mūsų gyvenimą?“ Pama-

tysite, jų nuopelnų pasauliui sąrašas bus nepalyginamai

trumpesnis.

Lietuva pasaulyje

Matthew (Mattas) Busby Johnny Unitas (Jonas Jonaitis)

Johnny Unitas – žymiausias visų laikų JAV lietuvių kilmės sportininkas, tikra amerikietiškojo futbolo legenda, kuriam kol kas vieninteliam lietuvių spor-tininkui yra pastatytas paminklas Baltimorėje.

ww

w.u

sbal

tic.o

rg n

uotr.

45 ŽVILGSNIS Į PASAULĮ 45 ŽVILGSNIS Į PASAULĮ

mada

Kaip atsirado LAGAmINAS?

nuo pirmykšČio „lagamino“ iki skryniosPriešistorės žmogus buvo klajoklis, o pats keliavimas

tapo gyvenimo ir išgyvenimo būdu. Tad natūralu, jog

visus būtinus ir svarbius daiktus tekdavo neštis, o tam

buvo reikalingas specialus „indas“. Pirmykštis lagaminas

nė nepriminė šiuolaikinio savo proanūkio. Tai veikiau

buvo kuprinė ar tiesiog rudimentinis objektas, panašė-

jantis į ją. Iš lengvų medžio rykščių ar šakų suregztas da-

rinys priminė narvelį, kuris papildomai buvo aptraukia-

mas kailiais ar tiesiog suraišiojamas virvėmis.

Prieš du tūkstančius metų, Romos imperijos laikotarpiu,

visuomenėje jau buvo susiformavusios turizmo tradici-

jos. Romos legionieriai nuolat keliaudavo, kas paskatino

lagamino, tegul ir labai primityvaus, susiformavimą. Tai

veikiau buvo medžio ir metalo dėžė ar tiesiog skrynia, ku-

rioje buvo nešami ginklai ir gyvybiškai svarbūs daiktai.

nuo kaltinių „dėžių“ iki dekoro puošybosPirmieji kaltiniai lagaminai susiformavo apie 1770-uo-

sius, o jų karkasinė sistema gaminama iš gerai džiovin-

tos kedro, ąžuolo ar pušies medienos. Nuo pat XVII a.

pradžios tokia „dėžė“ buvo aptraukiama elnio, arklio

ar buivolo oda, neretai paliekant kailio šerius. Vėliau ši

konstrukcija buvo apkaldinama ir sutvirtinama meta-

lo plokštėmis, kniedijama ir sukalama vinimis. Lagami-

no kampai buvo apkaustomi metalo plokštelėmis, kad

greit neapsidaužytų, neapiplyštų ir laikytų ilgiau. Tačiau

įmantri ir dekoratyvi Baroko epochos estetika pakylė-

jo šį funkcinį daiktą į kitą lygmenį. Dekoras ir puošyba

pasiekė bene aukščiausią savo tašką. Metalo plokšte-

lės, rankenėlės ir apkaustai buvo raižomi, graviruoja-

mi, įliejami ornamentai, o spynos, sagtelės ir rakteliai

buvo iškalinėjami šeimininko inicialais ar net šeimos

bei giminės herbais ir emblemažu, kartais net inkrus-

tuojami brangakmeniais. Šiam kūriniui reikėjo darbš-

čių staliaus, siuvėjo ir kalvio, o kartais net ir juvelyro

rankų, priklausomai nuo užsakovo socialinio statuso

ir fi nansinio pajėgumo.

nuo staČiakampės Formos iki ovaloXIX a. lagaminas jau įgauna mums įprastą ir atpažįstamą

formą. Tampa gerokai lengvesnis ir patogesnis, pagaliau

išsilaisvina iš skrynios pobūdžio konstrukcijos. Gamybai

naudojamos lengvesnės ir atsparesnės medžiagos, kom-

paktiškesnis ir tobulesnis karkasas. Gyvulių oda buvo la-

kuojama, preciziškai išdirbama ir impregnuojama tam,

kad lagaminas galėtų geriau atlaikyti sunkias keliones ir

neprognozuojamas orų sąlygas. Įprastos, stačiakampės

formos lagaminų arsenalą papildė ovalus ar visai apva-

lus. Pirminė tokio lagamino paskirtis – brangioms, egzo-

tiškų paukščių plunksnomis dekoruotoms ar kruopščiai

siuvinėtoms ponių skrybėlėms vežti. Apvalus kelioninis

lagaminas tapo moteriško turistinio garderobo dalimi.


LAGAmINAS ŽmoGų Lydėjo jAU NUo PIrmykštėS beNdrUomeNėS. tIeSA, PrAdŽIoje jIS SAVo formA Ir StrUktūrA Net NePrImINė to, ką eSAme ĮPrAtę VAdINtI šIANdIeN. LAGAmINAS NebUVo IšrAStAS Ar SUkUrtAS VIeNo kūrėjo, o IšSIVyStė PAmAŽU, to-bULINAmAS Ir PUoSeLėjAmAS dArbščIų AmAtININkų rANkų.

Vilius Venckevičius


nuo turistinio ik prabangausLaikoma, kad pirmąjį kelionėms skirtą odinį lagaminą su

metaliniu rėmu ir viršuje pritvirtinta rankena 1826 m. su-

kūrė Prancūzijos bendrovė „Godillot“.

1930-aisiais lagaminų gamintoja „Rimowa“ pirmoji prista-

tė kelionių lagaminą su ištraukiama kompaktine rankena.

Taigi nebereikėjo lankstytis ar nepatogiai tempti bagažą.

XX a. viduryje keliavimas tampa ne būtinybe, o opcija. Eg-

zotiškos kelionės tampa naujojo statuso simboliu. Atsiran-

da nauja mada – apklijuoti turistinį bagažą aplankytų ar

lankytinų vietų ženkliukais, lipdukais, mažais atvirukais

ar fotografi jomis, etiketėmis. Turizmas ir keliavimas tapo

prabanga ir laisvalaikio pomėgiu.

garsių dizainerių išpuoselėti lagaminai„Louis Vuitton“ istorija prasidėjo nuo kelioninių lagaminų.

XIX a. pradžioje daugelis žmonių tik pradėjo justi kelionės

teikiamus malonumus ir atrasti nematytus pasaulius. Ke-

lioniniai kruizai, plėtojamas traukinių susisiekimas paska-

tino dizainerį Louisą Vuittoną (1821–1892) sukurti visiems

prieinamą stilingą ir praktišką daiktą – lagaminą. Pasaulis

norėjo keliauti – dizaineris išpildė jų svajones. Dizaineris,

sužavėjęs visą Prancūziją savo lagaminais, tapo Napoleono

III žmonos asmeninių lagaminų siuvėju. Ši patirtis jį priver-

tė susimąstyti apie nuosavą lagaminų ir kelioninių krepšių

verslą. 1854 m. „Louis Vuitton“ kompanija atidarė pirmąją

parduotuvę Paryžiuje. Daugelį metų lagaminai buvo vienin-

telis kompanijos gaminamas produktas. Tradicijos ir patir-

tis šiandienę kompaniją paskatino ir toliau kurti įžymiuo-

sius lagaminus, papuošalų ir skrybėlių dėžutes, naminių

augintinių krepšius ar net paso įmautes – viską, ko reikia

stilingai kelionei.

Kiti prancūzų mados namai „Hermès“, įkurti vokiečių siu-

vėjo Thierry Hermeso 1837 m. Paryžiuje, dabar pasaulyje ži-

nomi kaip prabangių odos dirbinių, juvelyrikos, drabužių ir

kvepalų gamintojai, verslą pradėjo nuo ištaigių ir preciziš-

kai rankomis siūtų balnų ir kitų jojimo atributų. Pervers-

mas, kompaniją iš žirgininkystės reikmenų fi rmos pavertęs

į aukštos klasės mados namus, įvyko tuomet, kai novatoriš-

ki „Hermès“ įkūrėjo palikuonys sukūrė „haut a courroie“

rankinę, į kurią buvo siūloma patogiai susidėti tiek rimbą,

mada

XIX a. atsirado moteriškas ovalus lagaminėlis, skirtas prabangioms skrybėlėms vežti.

XX a. viduryje buvo madinga apklijuoti turistinį bagažą aplankytų vietų etiketėmis ar mažais atvirukais.

ww

w.lu

xist

.com

nuo

tr. (

3)


KoKĮ laGaminą ĮsiGYti

Pigų ar brangų? Vienkartinėms, neilgoms kelio-

nėms užtenka ir pigesnio lagamino. Tiems, kurie dažnai

vyksta atostogauti į tolimas šalis arba nuolat keliauja

verslo reikalais, rekomenduojama įsigyti žinomos kom-

panijos brangesnį lagaminą, kuri garantuotų kokybę ir

patvarumą.

Didelį ar mažą? Visada patartina pirkti didesnį laga-

miną. Iš didelio daiktai neiškris, o pasiėmus per mažą

lagaminą, vargins papildomas rankinis bagažas. Tačiau

perkant didelį lagaminą vertėtų prisiminti ir apie būsi-

mo bagažo svorį. Už jo viršijimą skraidinančios bendro-

vės ima nemažus pinigus. Šeimai patogu įsigyti visą la-

gaminų seriją – nuo mažiausio iki didžiausio.

Keturratį ar dviratį? Lagaminas su keturiais ratais

itin patogus tada, kai vežamas siaurais perėjimais. Lėk-

tuve, traukinyje, metro, autobuse ar laive keturratį la-

gaminą lengva vežti šonu, o dviratį tektų nešti ranko-

se. Vieni pirmųjų kelionėse nukenčia lagaminų ratukai,

todėl rinkitės tokį lagaminą, kurio ratukai būtų kuo ma-

žiau išorėje.

Kietą ar minkštą? Kad ir kokio dydžio lagaminą vež-

tumėtės, kelionės pabaigoje jame visada pritrūksta vie-

tos... Plastikinio lagamino nepaspausite, ir šis neišsipūs.

Jame vietos yra tiek, kiek yra. Medžiaginis lagaminas yra

talpesnis. Jį galima paspausti ir susegti. Šiandien gami-

namų tekstilinių lagaminų audiniai yra impregnuoti ir

pakankamai tvirti, todėl nereikėtų bijoti, kad lagaminas

sušlaps ar suplyš.

Kokios spalvos? Jei esate praktiški, rinkitės tokios

spalvos lagaminą, kuris tiktų ir vyrui, ir moteriai. Norite

išsiskirti iš minios – madingų ryškių spalvų.

tiek pirštinaites, tiek atsargines vadeles. Rankinių, kelioninių

krepšių ir lagaminų forma, funkcionalumas ir estetika ypač pa-

tobulėjo po to, kai XX a. pirmoje pusėje E. M. Hermesas iš Ka-

nados į Europą parvežė... užtrauktuką.

Nors būta užraktų, vidinės įrangos ar korpuso medžiagos evo-

liucijos, tikrojo lagamino patobulinimo reikėjo laukti dar beveik

150 metų, kai 1994-aisiais buvo užpatentuota idėja prie lagami-

no tvirtinti ratukus. Lagaminų formoms įtakos turėjo daug veiks-

nių – viešbučių plėtra, kelionių oru ir automobiliais atsiradimas,

komforto poreikis ir pan. Šiandien lagaminams keliami dar di-

desni reikalavimai: patogus, talpus, atsparus, lengvas ir stilingas.

mada

Kelioniniai kruizai, plėtojamas traukinių susisiekimas paskatino Louisą Vuittoną sukurti stilingą ir praktišką lagaminą.

„Hermes“ krokodilo odos lagaminai


sTiuArDesiŲ APrANGA: ProtokoLAS Ir mAdoS

mada

militaristiniai atspalviaiPirmoji stiuardesių apranga buvo sukurta remiantis labai

griežtais reikalavimais. Ji turėjo būti ilgalaikė, praktiška

ir keleiviams suteikti pasitikėjimo bei psichologinio sau-

gumo pojūtį. 1933–1936 m. pirmosios „United Air Lines “

oro linijų stiuardesės nešiojo žalios spalvos beretes ir vil-

kėjo tokius pačius apsiaustus, avėjo slaugių bateliais. O ki-

tos avialinijos jas vis dar rengė slaugių apranga (nes tuomet

stiuardesėmis dirbo tiesiog slaugės). Dėl didžiulės karinės

aviacijos įtakos ir tuomečių socialinių bei politinių proce-

sų stiuardesių kostiumas turėjo tirštą militaristinį atspal-

vį – kepuraitės, tiesių, griežtų linijų švarkai ir sijonai buvo

puošti militaristinėmis detalėmis: epoletais ir kaltinėmis

ar lietomis metalo sagomis, logotipų ir ženklų siuvinėji-

mais. Dauguma kostiumų turėjo savo žieminę ir vasarinę

versiją, diferencijuotą spalvų ir audinių paletės, priklauso-

mai nuo sezono: gili granatinė mėlyna spalva buvo skirta

žiemai, o rusvai žalsvi atspalviai – vasarai.

Tačiau kai moterų, dirbančių aviacijos srityje, skaičius ėmė

smarkiai didėti, o aviakompanijos siekė pritraukti kuo dau-

giau klientų, moteriškas kostiumas ėmė pastebimai siaurė-

ti ir labiau glusti prie kūno. Uniformoje atsirado šiltesnių

ir jaukesnių atspalvių, labiau išryškinamas fi gūros silue-

tas. Aviakompanijos pradėjo teikti užsakymus tuomečiams www.i.huff post.com (2) ir www.navy-marine. com (1) nuotr.

SU PIrmAISIAIS AVIAcIjoS bANdymAIS PAkILtI Į orą PrASIdėjo Ir joS PerSoNALo APrANGoS IStorIjA. StIUArdeSėS koStIUmAS – kArINėS UNIformoS Ir kLASIkINIo koStIUmo derI-NyS – kIto Ne tAIP SmArkIAI, kAIP komercINė mAdA, NeS jĮ VeIkė GrIeŽtI ProtokoLINIAI Nor-mAtyVAI. tAčIAU LAIkUI bėGANt jIS NUSIdAŽė NetIkėčIAUSIomIS SPALVomIS, keItė SAVo formą, SUteIkė PASItIkėjImo Ir SAUGUmo PojūtĮ beI NIekAdA NeNUStojo dŽIUGINtI keLeIVIų AkIų.

Vilius Venckevičius


mada

didžiausiems drabužių pardavimo tinklams ir garsiems

dizaineriams, kad jie sukurtų stiuardesių kostiumus, ku-

rie atkreiptų keleivių dėmesį, keltų pasitikėjimą, tačiau jo-

kiu būdu nenutoltų nuo griežtų protokolinių normatyvų.

naujoji skrydžių madaDidžiausi stiuardesių aprangos pokyčiai prasidėjo septin-

tajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Drabužių dizai-

neriai startavo kaip stiuardesių uniformos kūrėjai, kurių

kiekvienas į dangų žvelgė labai individualiai ir su savita

spalvos bei formos samprata.

Jau 1966-aisiais kostiumas aiškiai pakito. Sijonas smarkiai

sutrumpėjo atidengdamas grakščias moterų blauzdas ir vos

teslėpdamas kelius. Švarkeliai taip pat su-

trumpėjo, atitolo nuo kūno, o rankovės tapo

trijų ketvirčių ilgio. Taip palengva buvo su-

formuotas labai elegantiškas ir moteriškas,

švelniai koketiškas įvaizdis, kurį pagardino

mažutė kepuraitė ir balta palaidinės apyka-

klaitė.

7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių sandūroje stiu-

ardesės įvaizdį ėmė koreguoti tuomet siau-

tėjusi „Space Age“ mada, kurios vienu pra-

dininkų buvo garsusis Pierre’as Cardinas.

Futuristinė mada palietė ir avialinijų dar-

buotojų kostiumus. Atsirado daugiau geometrijos ir labai

neįprastų detalių, dar ryškesnių spalvų. Šiuo metu garsia-

jai „Airwest“ kompanijai stiuardesių kostiumus kūrė di-

zaineris Olegas Cassini. Kūrėjas pasiūlė trumpos mini su-

knelės ir švarkelio komplektą, kurį papildė auliniai bateliai,

siekiantys kelius. Spalvinis spektras buvo pasirinktas atsi-

žvelgiant į aviakompanijų dažniausiai vykdomų skrydžių

regionus. Taip kostiume įsivyravo žemiški, tačiau sodrūs ir

gryni tonai: paparčio žalia, kanjono raudona ir gili okeani-

nė mėlyna.

Leonardas Fisheris, kūręs kostiumus „American Airlines“

stiuardesėms, pasiūlė dar įdomesnį garderobą, kurio šerdi-

mi tapo trumparankovė mini suknutė. Prie jos buvo galima

mūvėti ilgas, platėjančias kelnes arba vilkėti mažą elegan-

tišką švarkelį. Pečius buvo galima dengti maža uždara pele-

rina. Visi šie drabužių komplektai buvo siuvami iš vienspal-

vio audinio, o kostiumo kraštai kantuoti plačia granatine

mėlyna ar balta juosta, kuri stipriai įrėmino siluetą ir su-

teikė dekoratyvumo.

Garsusis italų dizaineris Emilio Pucci, kuris visam pasau-

liui buvo atpažįstamas iš skaisčiomis spalvomis ir sudė-

tingais plastiškais raštais išmargintų kostiumėlių bei su-

knelių, stiuardesių uniformą

nudažė vaiskiomis skaniomis

spalvomis ir įmantriais orna-

mentais.

Postmodernizmo epo-

choje įvykusi sekso re-

voliucija sulaužė daug

stereotipų ir standar-

tų. Spalvų spektras

nepaprastai išsiplė-

tė kartu ir su naudo-

jamais audiniais. Atsirado

netgi blizgių vinilo ele-

mentų, maksimaliai su-

trumpėjusių suknelių ar

sijonų, koketiškų ele-

mentų ir neįprastų

detalių. Stiuardesės

veidus ėmė gražinti

makiažu, ryškiais

akių šešėliais, o

lūpas – raudonu

lūpdažiu. Tačiau

ši mada pamažu

išblėso XX a. pabai-

goje, kai į madą sugrį-

žo santūresni tonai ir

klasikiniai siluetai.

„Pacifi c Southwest Airlines“ naujas stiuardesės įvaizdis 1973 m.

Tuomet, kai avia-kompanijos siekė

pritraukti kuo daugiau klientų,

moteriškas kostiu-mas ėmė paste-bimai siaurėti ir

labiau glusti prie kūno.

„United Air Lines“ stiuardesės kostiu-mas 1933–1936 m.

V. V

enck

evič

iaus

esk

izai

ir w

ww

.en.

wik

iped

ia.o

rg n

uotr.

(1)


mada

egzotiškų šalių stiuardesių kostiumasEgzotiškų šalių (Singapūro, Tailando, Kinijos ir kt.) avia-

kompanijos iki šiol diktuoja savas taisykles – stiuardesių

aprangoje išlaiko etninio kostiumo elementus ir detales.

Šių šalių stiuardesių švarkus papildo ilgi, augalų ar gyvū-

nų piešiniais išmarginti sijonai ar tam regionui būdinga

stilistika ir mažutės segės. Pavyzdžiui, Indonezijos oro li-

nijų stiuardesių kostiumai išsiskiria švelnia koralo ar tur-

kio spalva, o „Singapore Airlines“ – ypač margais, etniniais

raštais ir grynais atspalviais.

Egzotiškų šalių stiuardesių aprangai būdingi ryškūs etninio kostiumo motyvai.

Spalvinis kodas dažniausiai yra susijęs su oro linijų logotipu ar šalies tradiciniais, heraldiniais spalvų akcentais.

ww

w.e

n.w

ikip

edia

.org

, ww

w.im

ages

.smh.

com

nuo

tr.


mada

jolanta

talaikytė,

dizainerė ir vda

kostiumo dizaino

katedros dėstytoja,

profesorė (kūrusi

aprangą „lietuvos

avialinijų“

personalui):

„Stiuardesių kostiumas – karinės uniformos ir kla-

sikinio kostiumo derinys. Taigi, jis kinta taip pat ne-

žymiai, kaip ir nemarioji klasika. Uniformos, kaip ir

protokoliniai ar verslo kostiumai, labiausiai susiję su

tradicija, funkcija ir komunikacija. Stiuardesių dra-

bužis, pirmiausia dėl darbo aplinkos, turi būti funk-

cionalus, o tik po to reprezentuojantis ir teikiantis

tam tikrą vizualinę informaciją apie oro linijas.

Kadangi ten, aukštybėse, labai svarbu patogumo ir

psichologinio keleivių komforto aspektai, stiuardesių

drabužis vis labiau atitinka šiandienos aprangos rei-

kmes: patogumą, universalumą, madą, naujos kar-

tos audinių panaudojimą, tendencingą spalvų pa-

letę. Spalvinis kodas dažniausiai yra susijęs su oro

linijų logotipu ar šalies tradiciniais, heraldiniais

spalvų akcentais. Stiuardesių įvaizdis turi skleis-

ti pasitikėjimą, drausmę, ryžtą ir tuo pat metu iš-

likti malonus ir šeimyniškas: prigludę švarkeliai,

siauri moteriški sijonėliai ir mielos naminės pri-

juostėlės... Taip sukuriamas naujas, šiuolaikiškas,

patrauklus ,,dangaus mergaičių“ įvaizdis, kuris,

priklausomai nuo to, kokiam kontinentui priklauso

oro linijos, papildomas etnomotyvais. Subtili, jau-

ki stiuardesių apranga įkvepia keliautojus ir repre-

zentuoja šalį.

Šio drabužių segmento audiniai turi būti neglam-

žūs, o būtent lakūnų ir stiuardų – sunkiai degūs, kad

lengvai nuvarvėtų ir neįsigertų skysčiai, kad kūnas

laisvai kvėpuotų ir judėtų, kad palaikytų optimalią

kūno temperatūrą ir atlaikytų dažną skalbimą bei

valymą. Taigi, tikrai yra kur pasireikšti naujoms au-

dinių gamybos technologijoms!

Stiuardesių kostiumui (jei tai nėra pabrėžtinai

etnostilistika – Tailando, Kinijos ar kt.) dažniausiai

taikomos klasikinio ar uniforminio įvaizdžio deta-

lės: klasikinio švarko ar ,,V“ raidės apykaklė, retkar-

čiais stovelė, metalinės sagos, antpečiai, dirželiai,

klasikinės ar pridėtinės kišenės, skarelės, kaklas-

karės, kaklaraiščiai, nosinaitės kišenėlėje, įvairios

emblemos, logotipai… ir sijonų skeltukai ar kloste-

lės žingsniui.

Per pastaruosius 20 metų uniforminis/darbo drabu-

žis tampa vis demokratiškesnis, laisvesnis ir patrau-

klesnis, nebe toks griežtas, kartais smarkiai nutolęs

nuo tradicinio uniformos supratimo, bet yra labai

arti mados. Juk gerai žinome, kad ne vienas garsus

dizaineris yra sukūręs avialinijų darbuotojų įvaiz-

dį, kuriuo gali pelnytai didžiuotis, nes kuria ne šiaip

drabužį, o palankią keliautojui psichologinę aplin-

ką, garsina ir reprezentuoja savo šalį. Tai didžiulis

pasitikėjimas, garbė ir atsakomybė tokių drabužių

kūrėjui. Esu tai patyrusi, nes man buvo suteikta gar-

bė sukurti aprangą ,,Lietuvos avialinijų“ personalui.

Mano linkėjimai avialinijoms: nepamirškite savo

klientų pagrindinių saugaus ir malonaus skrydžio

poreikių ir kuo daugiau dėmesio skirkite savo dar-

buotojų gerovei sukurti. Na, o profesionalių dizaine-

rių sukurtas patogus ir patrauklus drabužis suteiks

sparnus...“ Stiuardesių įvaizdis turi skleisti pasitikėjimą, drausmę, ryžtą ir tuo pat metu išlikti malonus ir šeimyniškas.

foto

stud

ijos „

PIX“

nuo

tr.


Kelionė aplink pasaulį: kAIP jAI PASIryŽtI?

kelionė ilgam

PUSėS metų Ar Net ILGeSNė keLIoNė APLINk PASAULĮ Ar VIeNą jo ŽemyNų yrA PAtI NUoStA-bIAUSIA doVANA, kokIą SAU GALI PASIdoVANotI keLIAUtI mėGStANtIS ŽmoGUS. keLIAUtI, o Ne AtoStoGAUtI tokĮ ILGą LAIką yrA NePAPrAStA PrIVILeGIjA, kUrIą IkI šIoL GALI SAU LeIStI LAbAI NedIdeLIS ProceNtAS ŽmoNIjoS.

Vilma Anusaitė (Londonas)


pPasiryžti ne vieną mėnesį trunkančiai kelionei niekada nėra pa-

prasta ir lengva, nes namie lieka ne tik artimieji ir draugai, bet ir

pažįstama buitis, patogumai ir įpročiai. Tačiau tokiu savo spren-

dimu būsimas keliautojas užsimoja pradėti nuostabų, įvairiausią

ir įdomiausią patirtį žadantį gyvenimo nuotykį.

Dešimt mėnesių trukusi kelionė aplink pasaulį buvo pats didžiau-

sias mano gyvenimo nuotykis. Kartais pagalvoju: iš kur mergaitei

tiek drąsos, tiek begalinio ryžto, tačiau nors ir būta nejaukių aki-

mirkų, tą patį nuotykį nedvejodama pakartočiau ir visiems apie

tai svajojantiems pasakyčiau: „Jei tik galite, būtinai važiuokite,

skriskite ir plaukite!“

kas buvo sunkiausiaKeliauti ir pamatyti kuo daugiau naujų vietų norėjau visada, kiek

tik save atsimenu. Kai buvau mažas vaikas, veržiausi prie jūros,

vėliau – į keliones po Lietuvą, dar vėliau – po Europą ir JAV, blaš-

kiausi, nenusėdėjau vietoj, kol prisiruošiau keliauti aplink pasau-

lį. Ryžausi mesti viską, kas tuomet buvo įprasta, – gana gerai ap-

mokamą darbą ABC televizijos žinių tarnyboje Londone, buto

nuomą, sporto klubo narystę, namų valytoją, dviratį, pamėgtą te-

lefono numerį, taip pat daugybę batų ir drabužių, nes reikėjo išsi-

kraustyti ir sudėjus daiktus į dėžes užrakinti sandėliuke. Sunkiau-

sia buvo nuspręsti, kokius drabužius ir kosmetikos priemones

pasiimti ir kaip juos kuo geriau sugrūsti į specialiai kelionei nu-

pirktą kuprinę. Svėriau, kroviau ir perkroviau, kol galų gale į ją

sukišau apie 15 kg gėrybių: 1 miegmaišį, 10 apatinių kelnaičių, 5

liemenėles, 1 basutes, 1 batus, 5 marškinėlius, 1 šortus, 1 kelnes, 1

megztinį, 1 sijoną, 3 poras kojinių, 1 rankšluostį ir 1 maudymosi

kostiumėlį, lūpų blizgį, blakstienų tušą, kremą, veido valiklį ir ke-

lionėms skirtą nedidelį, bet galingą plaukų džiovintuvą.

ko bijojau pirmosiomis dienomisPrieš gerą pusmetį nusipirkau lėktuvų bilietus aplink pasaulį per

vandenynus ir dar po keletą skrydžių kiekviename žemyne. Pasi-

skiepijau nuo tropinių ligų, įsigijau kelionės draudimą, patogius

batus, kremą nuo saulės, tepalą nuo uodų ir su drauge iš Londo-

no Kasandra ir jos bičiuliu Niku išskridome į pirmąją šalį – Peru.

Pirmosiomis dienomis labai bijojau gyventi bendruose kamba-

riuose su nepažįstamais žmonėmis, tad su Kasandra dar Londo-

ne iš anksto užsisakėme šiek tiek brangesnius dviviečius kam-

barius, o Nikas pasirinko bendrabutį. Į Peru sostinę Limą dėl

perkrautų lėktuvų Madride atskridome dieną pavėlavę. Tačiau

nors miestas pasirodė gana baisus, aš jame turėjau pažįstamą

vietinę merginą, ir mums taip patiko nakvynės namuose, kad Li-

moje nieko pernelyg daug neveikdami išbuvome savaitę.

Atsimenu, tomis pirmomis dienomis negalėjau atsigauti iš lai-

mės. Galvojau, kaip nuostabu yra keliauti ir kaip norėčiau nieka-

da nesustoti ir keliauti visą savo gyvenimą. Nakvynės namuose

susipažinome su daugybe įvairiausių žmonių iš viso pasaulio, visi

kartu valgėme, bendravome, o kiekvieną vakarą nakvynės namų

šeimininkas, mus, užsieniečių gaują, vedžiodavo po barus, klubus

ir kitas pramogas, kaip viščiukus visus suskaičiuodamas kiekvie-

noje naujoje vietoje, kad, neduokdie, kuris vienas nepasimestų.

Greitai išgaravo mano baimė vienoje patalpoje miegoti su nepa-

žįstamais žmonėmis, tad, nusipirkusi ausų kamštukus, kaukę ant

akių ir užrakinusi daiktus į saugyklą, pūčiau į akį per daug negal-

vodama, kad nejauku tarp svetimų.

keliauti vienam gana lengvaTaip ir prasidėjo mano kelionė aplink pasaulį, nusidriekusi per

Peru, Argentiną, Urugvajų, Braziliją, Čilę, Boliviją, Naująją Ze-

landiją, Australiją, Honkongą, Kiniją, Tailandą, Vietnamą ir

Kambodžą. Su Kasandra ir Niku kartu sugebėjome išbūti tik apie

mėnesį, toliau keliavau viena arba su pakeliui sutiktais naujais

geriausiais draugais po keletą dienų ar savaičių. Mat supratau,

kad 24 valandas per parą drauge keliauti įmanoma tik su labai

ypatingomis asmenybėmis, o su mano bendrakeleiviais nuomo-

nės pradėjo skirtis dėl visko – kiek miegoti, ką pamatyti, kur val-

gyti, kaip kalbėti ar elgtis.

Pietų Amerikoje vienišam turistui gana lengva, nes po vieną ke-

liauja daug žmonių ir naujos draugystės įsižiebia žaibo greitumu

(tačiau taip pat greitai jos ir praeina). Nemažai žmonių apsistoja

nakvynės namuose, naudojasi tais pačiais kelionių gidais ir todėl

dažnai tuos pačius keliauninkus gali sutikti skirtinguose mies-

tuose ir šalyse. Tuomet jautiesi lyg artimą, bet seniai praras-

tą giminaitį iš naujo suradęs, nes labai smagu svetimoje ir toli-

moje vietoje pamatyti pažįstamą veidą ir vėl pabūti kartu...

kelionė ilgam

Autorė per 10 mėnesių trukusią kelionę aplankė 13 šalių. Nuotraukoje – Ujūnio druskos lygumose, bolivijoje.


kelionė ilgam

nakvoti viešbutyje ar nakvynės namuosePietų Amerikoje jaunimo nakvynės namai gana pra-

bangūs ir švarūs, dažnai – didelėse vilose su kiemu ir

hamakais ir geruose miesto rajonuose. Dažną vaka-

rą juose rengiamos įvairiausios pramogos, darbuoto-

jai padeda nusipirkti autobusų bilietus, iškviečia taksi

ir užsako turistines ekskursijas. Azijoje tokių nakvy-

nės namų mažiau ir, pavyzdžiui, Tailande ar Kambo-

džoje labiau populiarūs nebrangūs viešbučiai ir sve-

čių namai.

Kinijos sostinėje Pekine nakvynės namuose „Raudo-

nasis žibintas“ sutikau ne vieną darbo reikalais keliau-

jantį verslininką ar mokytoją. Vienas pagyvenęs vyras

man pasakojo, kad viešbutyje jam ramybės neduo-

da prostitutės ir jų suteneriai, kurie nuolatos skambi-

na ar beldžia į duris siūlydami kūniškus malonumus.

Tad, kai jis į Pekiną atvažiuoja vienas, šiam vyrui la-

biau patinka nakvynės namai, kur niekas prie jo ne-

priekabiauja. Nakvynės namų darbuotojai mus, užsie-

niečius, ne kartą gelbėjo iš keblių situacijų, kai mūsų

nesuprato taksi vairuotojai ir kiti vietiniai, nes Kini-

joje iki šiol nedaug žmonių, gerai kalbančių angliškai.

save lepinau...Aplink pasaulį keliavau gana patogiai ir save pamalonin-

dama... Beveik į visas ilgosios kelionės šalis skridau lėk-

tuvu, iš oro uostų – taksi, o kur tik buvo įmanoma, sten-

giausi gauti bilietą į patogesnį autobusą ar traukinį su

lova. Bent jau kartą kiekvienoje šalyje porą naktų apsi-

stodavau prabangiuose viešbučiuose ir išgerdavau ska-

nių kokteilių gražiuose užsieniečiams ar turtingiems

žmonėms skirtuose baruose už milžiniškas toms ša-

lims kainas.

Kai kurie keliautojai negali pakęsti prabangos ir tikina,

kad jei nepatiri diskomforto, tai nesi tikras keliautojas su

kuprine ant pečių, besiblaškantis po platųjį pasaulį. To-

kie dažnai nemėgsta ir turistų lankomų vietų. Tačiau ma-

nau, kad populiarios vietos ir yra turistinės todėl, kad jose

yra ką pamatyti ar nuveikti. Juk negi nelipsi ant Didžio-

sios kinų sienos, nekopsi į Maču Pikču ar neisi į Karaliaus

rūmus Tailande tik todėl, kad ten daug turistų? Žinoma,

Čilė

Visiems svajojantiems apie kelionę aplink pasaulį pasakyčiau: „Jei tik galite, būtinai važiuokite, skriskite ir plaukite!“

Australija


kelionė ilgam

visada nuostabu atrasti mažiau žinomų vietų ir patirti vieti-

nių kasdienybę, tačiau tam dažniausiai reikalinga ne viena ir

ne keletas dienų.

susiraskite kuo daugiau draugųDėl studijų užsienyje beveik kiekvienoje aplankytoje šalyje tu-

rėjau kurso draugų ar draugų draugų, tad šiek tiek teko para-

gauti ir vietinių žmonių gyvenimo. Limoje bičiulio iš Londono

pusseserė nusivedė į prabangių ponių sporto klubą papietau-

ti, studijų draugas Kinijoje – valgyti vėžliukų kojyčių sriubos,

Australijoje gyvenau pas draugės draugą prie pat paplūdi-

mio, Bankoke ir Pnompenyje – pas bendrakurses, Honkon-

ge – pas Kanados lietuvį Andrių ir jo draugą latvį Janį. Tad

kiekvienam, susiruošusiam į ilgą kelionę, siūlyčiau susirasti

kuo daugiau pažįstamų, draugų, taip pat nebijoti bendrauti su

vietiniais ir, pasitaikius progai, neatsisakyti kvietimo į svečius.

dėl ko neverta skųstis ir sielvartautiGeras būdas, gebėjimas bendrauti, užkalbinti nepažįs-

tamus, pralaužti ledus ir pralinksminti kitus bendrake-

leivius – būtinos savybės, ypač kai keliauji vienas ar vie-

na. Kantrybė ir geras humoras taip pat būtini, nes tikrai

neverta skųstis dėl karščių, spūsčių, kimbančių ir sukčiaujan-

čių prekeivių, sulūžusių autobusų ir vėluojančių lėktuvų. Jei to-

kie nepatogumai gąsdina, geriau atostogaukite Lietuvoje.

Honkongas

Kinija

Negi nelipsi ant Didžiosios kinų sienos, nekopsi į Maču Pikču ar neisi į Karaliaus rūmus Tailande tik todėl, kad ten daug turistų?


kelionė ilgam

Neverta sielvartauti ir dėl pavogtų ar pamestų daiktų, nes pi-

nigų visada galima uždirbti, o daiktų nusipirkti. Tik sveikata ir

saugumu reikia tokiose kelionėse rūpintis ir stengtis nepapulti

į pavojingas situacijas, o vagišiui pakišus peilį – nesipriešinti ir

viską atiduoti (man, ačiū Dievui, to daryti neteko – buvau kele-

tą kartų apiplėšta man to nepastebėjus).

kada laikas namoMano kelionė atėjo į pabaigą tada, kai vaizdingoje Halongo

įlankoje Vietname esančioje saloje užlipusi į kalną praradau ge-

bėjimą žavėtis gamtos grožiu. Visi kiti aikčiojo iš nuostabos ir

džiaugėsi peizažu, o aš pagalvojau, kad mačiau ir gražesnių vie-

tų... Tuomet supratau, kad laikas skristi namo, nes, kad ir kaip

būtų nuostabu keliauti aplink pasaulį, reikia sustoti, kai su-

pranti, kad tos kelionės nebesi vertas.

kas labiausiai patikoLabiausiai Pietų Amerikos šalyse patiko: lotynų kultūra ir gy-

venimo būdas, miestai ir kolonijinė architektūra, karnavalai,

senoji inkų civilizacija ir gamtovaizdis. Azijoje – skaniausias

maistas, Australijoje – gražiausi paplūdimiai, o Naujojoje Ze-

landijoje – geriausios sporto pramogos.

ką supratau grįžusi iš kelionėsKaip tikriausiai dažnas keliautojas, aš taip pat pastebėjau, ko-

kios skirtingos, bet kartu ir vienodos yra šalys ir jų žmonės. Grį-

žusi tikėjau savo jėgomis bei sugebėjimais ir tuo, kad viena ga-

liu keliauti bet kurioje pasaulio vietoje, jei tik joje nėra karo ar

stichinių nelaimių. Supratau, kokia iš tiesų esu laiminga, kad

gimiau Lietuvoje, normalioje šeimoje ir ne pačioje blogiausioje

santvarkoje pasaulyje, kad neteko vergauti sekso turistams ar

narkotikų prekeiviams, augti lūšnose ir patirti žiaurumų, ne-

priteklių ir nevilties. Kelionė mano gyvenimo neapvertė aukš-

tyn kojomis – grįžau į tą patį darbą, miestą ir net rajoną – ta-

čiau ėmiau daug labiau vertinti tai, ką turiu!

Tailandas

Susiruošusiam į ilgą kelionę siūlyčiau nebijoti bendrauti su vietiniais ir, pasitaikius progai, neatsisakyti kvietimo į svečius.

Kaip pasiruošti Kelionei ir Ką būtina pasiimti (checklist):• lėktuvųbilietus;

• skiepųnuogeltonosioskarštinės,hepatito,staboirkt.;

• kelionėsdraudimą;

• pinigų:šiektiekgrynųjų,kreditineskorteles(geriausia

dvi ar daugiau, suslėptas skirtingose vietose), kelionės

čekius;

• patogiąirgeroskokybėskuprinęarba

patvarųlagaminą;

• patogius,laipiotipokalnusskirtusbatus;

• striukęnuolietaus(kurisusilankstoįnedidelįryšulėlį);

• miegmaišį;

• kepuręnuosaulės;

• maudymosikelnaites/kostiumėlį;

• vaistų,kremonuosaulės,vandensvalymo

tablečių(norsašsavųtaipirnepanaudojau);

• kremoirpurškiklionuouodų;

• fotoaparatą;

• kelionėsdienoraštį.

pastaba. Kelionė 10 mėnesių aplink pasaulį man kaina-vo apie 40–50 tūkst. litų (šiek tiek taupant viešbučiams, labai rimtai netaupant geroms pramogoms bei turistinėms ekskur-sijoms ir visiškai netaupant taksi ir valgymui restoranuose).

ko nepražiopsotiperu: Maču Pikču (būtinai kalnais kopkite pėstu-

te, o ne važiuokite traukiniu, šiuo galite grįžti), Kus-

ko ir Arekipos miestai, Naskos linijos ir jūrų kiauly-

tės kepsnys.

argentina: puikiausi jautienos kepsniai pasaulyje,

raudonasis vynas Mendozoje, futbolas, tango ir Evitos

palikimas Buenos Airėse, Mar del Platos paplūdimiai

ir Igvasu krioklys pasienyje su Brazilija.

urugvajus: Montevidėjo barai, Punta del Estė kuror-

tas ir matė, geriama iš specialių puodelių prie paplūdi-

mio saulei leidžiantis.

brazilija: karnavalas, sambos šokis ir muzika,

ir futbolas Marakanano stadione Rio de Žaneire,

nuostabi Moro de San Paulo sala netoli Salvadoro

miesto Baijos valstijoje, kovos menas kapueira, pa-

plūdimiai ir dantų siūlo dydžio moterų maudymo-

si kostiumėliai.

Čilė: vynas, kalnai, ugnikalniai, ledynai ir rašytoja

Isabel Allende.

bolivija: Ujūnio druskos lygumos, Titikakos ežeras,

spalvotos įlankos ir raganų reikmenų turgus La Paso

mieste.

Naujoji Zelandija

Azijoje – skaniausias maistas, Australijoje – gražiausi paplūdimiai, o Naujojoje Zelandijoje – geriausios sporto pramogos.

naujoji zelandija: kalnai, ugnikalniai, geizeriai,

pasiplaukiojimas su delfinais, šokimas su parašiutu

virš Taupo ežero ir viskas, kas susiję su „Žiedų valdo-

vo“ filmavimu.

australija: Sidnėjaus opera, Bondajaus paplūdimys,

žuvies ir azijietiški patiekalai, kalnai, plynės, aborige-

nų muzika ir kengūros kepsnys.

Honkongas: kinų ir britų kultūros kratinys, dango-

raižių architektūra, puikiausias naktinis gyvenimas vi-

same žemyne ir eskalatorius gatvėje į kalną kilti.

kinija: karalių rūmai ir šventovės Pekine, Tianmenio

aikštė ir „Paukščio lizdo“ stadionas, Didžioji kinų siena,

opera ir geriausi pasaulyje blyneliai su ančių mėsyte.

tailandas: paplūdimiai, sveikatingumo centrai,

kasdienis masažas, maistas, Karaliaus rūmai Banko-

ke, plaukiojantys turgūs ir šventykla, kurioje galima

liesti tigrus.

vietnamas: geriausias maistas gatvėse, Hanojaus

turgūs, Vietnamo karo muziejus Hošimine ir kelionės

motociklais.

kambodža: Pnompeno muziejai, restoranai Mekon-

go upės pakrantėje, Ankor Vato šventyklų kompleksas,

kuriame būtina praleisti ne vieną dieną.

kelionė ilgam

Žmonės, kurie pasiryžta ilgai kelionei aplink pasaulį, – ypatingi „West Express“ klientai. Sklandžiai kelionei užtikrinti agentūra panaudoja visą savo ilgametę patirtį ir „lydi“ keliautoją per visą kelionę! Jei apsisprendėte padovanoti sau pa-čią nuostabiausią dovaną gyvenime – keliauti ilgiau nei pusmetį – „West Express“ bei jos partneriai „Delta-Interservis“ ir „Wrislit“ kelionių ekspertai padės Jums susidėlioti maršrutą, patars ir pasirūpins kelionės įgyvendinimu.

uo mėgaudavomės anksčiau ir kuo le-

piname gomurį dabar, kaip per dvi-

dešimtmetį keitėsi mitybos įpročiai

pasaulyje ir Lietuvoje, kokios tenden-

cijos pastebimos aviakompanijų meniu ir kuri šalis

šiuo metu diktuoja virtuvės madas – savo įžvalgomis

ir patarimais dalijasi maisto kultūros žinovas, kulina-

rinio projekto „Virtuvės mitų griovėjai“ sumanytojas,

Alfas Ivanauskas.

Alfai, kas Jums, gurmanui ir maisto eksper-

tui, yra kelionės ir maistas?

Leidžiuosi į keliones žinodamas, kad manęs visada

laukia gardus pasimatymas. Dažnai vykstant į užsie-

nį darbo reikalais, ypač atostogų metu, mane sutik-

site ne miesto aikštėje, muziejuose ir net ne paplūdi-

myje... Mano kelionių įspūdžiai ir prisiminimai parsivežami iš aplankytų įdomių

restoranų, išskirtinių barų, vietinių prieskonių krautuvėlių, didžiausių miesto tur-

gaviečių ar maisto parodų. Kiekviena šalis savitai skirtinga, kiekvienoje vyrauja vis

kita maisto kultūra, ir tai skatina atrasti naujų skonių ir idėjų, kurias stengiuosi

adaptuoti mūsų tikrojoje (nesugadintoje) lietuvių kultūros virtuvėje.


keliautojo meniukeliautojo meniu

maisto kultūros tendencijos „ant žemės ir ore“

Alfas Ivanauskas: „Leidžiuosi į keliones žinodamas, kad manęs visada laukia gardus pasimatymas.“

keLIoNėS Ir mAIStAS SVečIoSe šALySe – NeAtSIejAmI dALykAI, be to, tAI PAtS GerIAUSIAS būdAS PAŽINtI kItą kULtūrą. tAčIAU ĮVAIrIoS mAdoS teNdeNcIjoS NeAPLeNkIA Ir VALGymo trAdIcIjų beI mAISto INdUStrIjoS. Per PAStArąjĮ dVIdešImtmetĮ PASAULIo mAISto kULtūroS SrItyje ĮVyko NemAŽAI NAUjoVIų, kUrIoS AtSISPINdI Ir AVIAkomPANIjų VALGIArAščIUoSe.

Goda Šleinytė-Mlinkauskienė

Ką atspindi maisto valgymo kultūra, šalies mitybos

tradicijos?

Maistas neatsiejamas nuo šalies kultūrinio gyvenimo. Mitybos

tradicijos parodo mūsų brandą, išsilavinimą, socialinį požiūrį ar

net šalies išsivystymo lygį ir jas labai veikia laikas. Mitybos pa-

grindas susiformuoja pačioje šalies gyvenimo laikotarpio pra-

džioje, lygiai taip pat, kaip ir žmogaus gyvenime, kuris praside-

da nuo kūdikystės, o tada jau priklauso nuo kitų veiksnių: šalies

ekonominio ir kultūrinio išsivystymo bei pačių žmonių sąmonin-

gumo. Visada pabrėžiau ir pabrėšiu, kad maisto kultūra praside-

da nuo mūsų aplinkos, t. y. tėvų. Kokias jie įdiegia mitybos tradi-

cijas, tokias tęsia ir jų vaikai...

Kokie esminiai pokyčiai įvyko mūsų šalies maisto

kultūros srityje?

Atgavę nepriklausomybę mes buvome kaip kokios sausos kempi-

nės... Viską gėrėme į save, tiek geras, tiek blogas mitybos tenden-

cijas. Tai rodo tuo metu gausybė įsteigtų picerijų, burgerinių ir

didžiulių prekybos centrų. Žmonės džiaugėsi galėdami apsipirkti

savitarnos parduotuvėse. Taip pat tuo metu restoranai po trupu-

tį pradėjo gaminti europietišką maistą, atsirado renginių ir pobū-

vių aptarnavimo įmonių, kurios įvedė ištaigingų furšetų, banke-

tų madą.

Apskritai kalbant, per pastarąjį dvidešimtmetį lietuvių maisto

kultūros srityje įvyko daug pasikeitimų. Pažiūrėkime, kiek mes

šiandien turime užkandinių tipo restoranėlių ir kavinių, o kiek

jų buvo 1992-aisiais? Jų skaičius viršija dešimt–dvidešimt kartų.

Beje, ar prieš 20 metų žinojome, kas yra sušis, sašimis ar tortili-

ja? Vystantis urbanizacijai, keitėsi net kai kurių įstaigų paskirtis,

pavyzdžiui, net degalinių tinklai virto užkandinėmis ir pradėjo

siūlyti plataus spektro meniu, ne tik užkandžius, bet ir sveikas

sriubas ir salotas.

Lietuvoje dar vyrauja prieš 20 metų pasaulyje išpopuliarėju-

si mada – greitasis ir pigus maistas. O pasaulyje greitasis mais-

tas jau labai patobulėjo, jis bando tapti sveikesnis ir natūralesnis.

Vis daugiau greitojo maisto restoranų siūlo sveikus sumuštinius,

mažo kaloringumo iš natūralių produktų paruoštus saldumynus,

šviežias sultis, ekologišką arbatą ir pan. Lietuvoje tai prigyja kol

kas nesėkmingai, nes, mano nuomone, mes dar nesame pasiruo-

šę mokėti už greitą, nors ir sveiką, maistą brangiau...

Įvardysiu vieną iš turbūt labiausiai visiems įstrigusių patiekalo

sudedamųjų dalių, prieš dvidešimtmetį mados apogėjumi tapu-

sias prancūziškas gruzdintas bulvytes (angl. French Fries). Tuo

metu visi restoranai ir kavinės privalėjo jų turėti, nes tai buvo

mados klyksmas. Beje, šiandien kai kur jos išlikusios, tačiau

maža detalė: prancūzai ir belgai iki šiol jas valgo ir tai yra vie-

nas iš jų tradicinių patiekalo (pavyzdžiui, midijų) priedų. Bet ti-

krų prancūziškų bulvyčių gamybos būdas tikrai skiriasi, nei mes

įpratę valgyti mūsų kavinėse: jos gaminamos šviežios ir kepamos

šviežiame aliejuje! Tad šiandien restorane gauti prancūziškų bul-

vyčių gali būti tiek gero, tiek blogo tono ženklas. Jeigu tai eko-

logiškos bulvės – čia ir dabar supjaustytos, apibarstytos aukštos

kokybės rupia druska – tai tikrai bus „ant bangos“.

Kokios maisto kultūros tendencijos vyravo pasaulyje

per pastaruosius dvidešimt metų?

Pastarąjį dvidešimtmetį skirstyčiau į tris laikotarpius: 1992–

2000 m. – sintezės (angl. – Fusion), kai vyravo kelių virtuvių

samplaika; 2000–2009 m. – molekulinės (angl. – Molecular

Gastronomy) ir nuo 2010 m. – naujosios virtuvės (angl. – New

Cousine) tendencijos, kurios pasireiškė daugiau ar mažiau ir Lie-

tuvoje. Naujojoje virtuvėje jaučiama tiek molekulinės, tiek „fu-

sion“ virtuvės įtaka, tačiau jos išskirtinumas yra tas, jog maisto

gamyboje ir patiekime daugiausia naudojami tik vietiniai kon-

krečioje šalyje užauginti produktai. Pasaulio virtuvės atsigręžia į

natūralumą ir savo šaknis, kad ir gamindami greitąjį maistą, ku-

ris tampa kokybiškesnis.

Molekulinė gastronomija – kaip ji atsirado, ar dar te-

bemadinga?

Molekulinė gastronomija – trumpiau tariant, tai yra tiesiog

mokslas apie maistą. Šis terminas pasirodė 1988 m., nors jau

XVIII a. vyko įvairiausi cheminiai ir fi ziniai maisto bandymai. Iki

šiol šis mokslas vystosi pirmyn ir kiekvienas save gerbiantis vir-

tuvės virėjas nuolatos jo mokosi, nes tuo nesidomėti – tai tas pat,

kas baigusiam universitetą gydytojui nesidomėti medicinos pa-

žanga. Žinoma, turime dėkoti didžiausiems molekulinės virtuvės

gastronomijos asams: Ferranui Adriai („El Buli“ restoranas, Is-

panija), Hestonui Blumenthaliui („The Fat Duck“ restoranas, Di-

džioji Britanija) ir Pierre’ui Gagnaire’ui („Pierre Gagnaire“ resto-

ranas, Prancūzija). Jie daugeliui europiečių leido kitaip pajusti

visus penkis žmogaus pojūčius per maistą. Šiandien molekulinė

gastronomija išlieka ir bandymai vyksta toliau, nes tai yra atei-

ties mokslas.


keliautojo meniu


keliautojo meniu

Kokių šalių virtuvės diktuoja madas pastaruoju metu?

Pastaruoju metu pasauliui madas diktuoja skandinavų virtuvė,

jos pagrindas – švieži, natūralūs, vietiniai produktai iš to krašto,

kuriame maistas ir ruošiamas. Baigėsi laikotarpis, kai maitinimo

įstaigos bandė tarpusavyje kovoti su kuo įmantresniais jūrų gėry-

bių produktais, atvežtais iš už jūrų marių... Todėl ir Lietuvoje ge-

riausi restoranai ir jų virtuvės virėjai, norintys būti „ant bangos“,

stengiasi patiekti patiekalus iš vietinių produktų.

O pažangiausios šiuo metu šalys, pirmaujan-

čios sveiko ir greitojo maisto gamyboje, – tai

Japonija ir Didžioji Britanija. Apskritai kal-

bant, Azijos virtuvė kiekvieną sezoną vis labiau

veikia europietišką valgiaraštį. Visame pasauly-

je (taip pat ir Lietuvoje) išplito sušių barai, ja-

ponų restoranai ar greitasis azijiečių maistas.

Net ir nuo pjedestalo nesitraukiančioje skandi-

navų virtuvėje galima pamatyti Azijos virtuvės

užuomazgų, jeigu ne patiekalų gamyboje, tai jų patiekime tikrai.

Šiemet ypač yra ir bus madinga tailandiečių virtuvė.

Kaip ekologijos manija paveikė maisto kultūrą?

Ekologiškų produktų vartojimą paskatino netinkami mitybos

įpročiai ir iš to atsiradusios pasekmės: nutukimas, įvairios lėtinės

ligos, alergijos, kiekvienas pradėjo mąstyti, ką daro ne taip. Vis

dėlto ekologijos mada dažnai yra tiesiog rinkodaros triukas, ku-

rio tikslas – pritraukti daugiau pajamų. Realiai mokame daugiau

už vadinamąjį ekologišką produktą, nors jis ne visada išties būna

užaugintas ekologiniuose ūkiuose... Ekologijos tendencijos atsi-

spindi mano minėtos naujosios virtuvės patiekalų gamyboje, kai

grįžtama prie gamtos ir natūralių produktų. Šį mėnesį lankiausi

maisto parodoje Briuselyje, kurios didžioji dalis buvo skirta eko-

logijos temai, ir šie stendai sulaukė ypač didelio žmonių susido-

mėjimo. Ekologiškas požiūris į maistą ir jo gamybą yra puiki ten-

dencija, tik svarbiausia juo nemanipuliuoti.

Keliautojai, vykstantys į tolimus kraštus, neišvengia-

mai skrenda lėktuvu ir susiduria su mityba ore. Kaip

maisto kultūros tendencijos atsispindi aviakompani-

jų meniu?

Kaip ir visur, tendencijos kinta, todėl neaplenkė ir ore gauna-

mo maisto. 1936 m. amerikiečiai pradėjo tiekti keleiviams mais-

tą lėktuve. Tada ir prasidėjo perversmas skrydžių

maitinimo rinkoje. Pradžioje maistas buvo ben-

dras visiems skrydžio keleiviams, bet po truputį

aviakompanijos, ypač nuo 1990 m., pradėjo siū-

lyti patiekalus vegetarams, veganams, dietinius ir

pan. Atsirado net atskiri katalogai, iš kurių gali-

ma išsirinkti ne tik sėdėjimo vietą lėktuve, bet ir

užsisakyti visą vakarienės meniu. Žinoma, labai

daug priklauso nuo pačios aviakompanijos, skry-

džio klasės, kelionių atstumo, pačios šalies, kurios oro linijomis

skrendame, ir pan. Ekonominės klasės keleiviams įprastai mais-

tas patiekiamas vienkartiniuose induose, o verslo klasės klien-

tams – būtini keraminiai, stikliniai ar porcelianiniai indai ir me-

taliniai stalo įrankiai.

Kuo ypatingas pasaulyje gerai žinomų aviakompa-

nijų meniu?

Dažnai pažintis su šalimi būtent ir prasideda nuo maisto ore.

Skrisdami prancūzų avialinijomis dažniausiai meniu rasite kro-

saną (pranc. croissants), o japonų – sašimių. Kuo prestižiškesnė

aviakompanija, tuo ir maistas joje yra labiau išieškotas. Žinoma,

maistu lėktuvą aprūpina kompanijos, kurios tuos užkandžius ga-

mina mažiausiai prieš 3–12 val., todėl tikėtis labai sveiko mais-

to skrydžio metu tiesiog neįmanoma. Be to, vadinamasis „šiltas

maistas“ į lėktuvus atkeliauja visiškai užšaldytas ir tik skrydžio

metu pašildomas (išskyrus geriausių oro linijų pirmosios klasės

keleivių maistą, kuris į lėktuvus pristatomas nešaldytas).

Ypatinga pažanga išsiskiria Singapūro ar Jungtinių Arabų Emy-

ratų aviakompanijos, kurios daro viską, kad savo keleiviams pa-

siūlytų šviežius produktus ir aukščiausios kokybės maistą net ir

ore. Singapūro oro linijos, sudarydamos meniu, bendradarbiau-

ja su tarptautinio lygio virėjais, pavyzdžiui, britų virtuvės žvaigž-

de Gordonu Ramsay.

Skrisdami „Virgin Atlantic“ maistą galite užsisakyti tiesiog iš juti-

minio ekrano. Ir padėklo, ant kurio atnešamas maistas keleiviui,

dizainas sukurtas taip, kad primintų gurmaniškos parduotuvės

maisto rinkinuką.

Pasaulyje pirmaujančios aviakompanijos „Qatar Airways“ pen-

kių žvaigždučių lėktuve maistas tiekiamas per visą kelionę. Kiek-

vienam pirmosios klasės klientui stalas padengiamas balta stal-

tiese, išlankstyta balta servetėle, stiklo taurėmis, druskinėmis,

Šiemet ypač yra ir bus madinga tailandiečių virtuvė.

Pastaruoju metu pasauliui madas diktuoja skandinavų virtuvė.

Singapūro oro lini-jos, sudarydamos meniu, bendra-

darbiauja su britų virtuvės žvaigžde

G. Ramsay.


pipirinėmis ir duonos krepšeliu. Verslo ir pirmosios klasės ke-

leiviams niekuomet meniu nerodomas ekranuose, įmontuotuo-

se prieš tai esančios sėdynės nugarėlėje. Skrydžio valgiaraštis

visuomet pateikiamas spausdintas, įdėtas į prabangų odinį dė-

klą. Didžiausios Kataro oro linijų bendrovės lėktuvuose pirmo-

sios klasės keleiviams meniu visada siūlomi juodieji ikrai, ir jų

čia galima valgyti tiek, kiek širdis geidžia (tik stiuardesės taktiš-

kai nuolat informuoja, kad lėktuvas nėra guminis ir esant 10 km

aukštyje svoris jame ribojamas (juokiasi). „Qatar Airways“ oro

bendrovės maistas prieš skrydį į lėktuvą pristatomas folijos ta-

roje, tačiau klientui visuomet patiekiamas pašildytuose porcelia-

no induose. Taip pat šios kompanijos lėktuvuose pirmosios kla-

sės keleiviai visuomet gaus ką tik suplaktų alkoholinių kokteilių,

šviežių vaisių ir uogų. Taip pat nepamiršti yra ir veganai, tam ti-

kriems maisto produktams alergiški keleiviai bei sergantys dia-

betu ar valgantys tik košerinį maistą. Dar galima užsisakyti pa-

tiekalų be riebalų ar prieskonių. Tiesiog keleiviai apie savo meniu

pageidavimus aviakompaniją turi informuoti ne vėliau kaip likus

72 val. iki skrydžio. Ir visi jų norai bus patenkinti nemokamai!

Beje, skrydis „Qatar Airways“ kompanijos lėktuvu pirmosios kla-

sės, verslo klientams, pavyzdžiui, iš Londono į Paryžių kainuoja

apie 4 000 eurų...

Ką patartumėte keliautojams, norintiems aplankyti

garsius pasaulio restoranus?

Kiekvienoje šalyje tikrai galime atrasti įdomių restoranų, užkan-

dinių ir barų. Vadovaukitės tos šalies rekomenduotinomis vie-

tomis. Be to, visuomet galite išsirinkti iš geriausių pasaulio res-

toranų sąrašo, kuris kiekvienais metais skelbiamas interneto

svetainėje www.theworlds50best.com/awards/1-50-winners.

Geriausius pasaulio restoranus nuo 2002 m. renka speciali ko-

misija, suburta iš 806 teisėjų (maisto kritikų, virtuvės virėjų, res-

toranų savininkų, kulinarinių knygų rašytojų ir kt.). Išsirinkite iš

šio sąrašo vieną – ir niekuomet neprašausite. Tačiau norėčiau

patarti, kad prieš kiekvieną apsilankymą tokio lygio restorane

nusiteiktumėte ir žinotumėte, ko tikėtis, kad netektų nusivilti,

nes ir geriausieji gali nuvilti, jeigu tikėsitės vieno, o gausite vi-

sai ką kita... Todėl pasirinkus restoraną, būtina gerai išstudijuo-

ti jo valgiaraštį. Svečiuodamasis užsienio šalyje ir svarstydamas,

kuriame restorane apsilankyti, pirmiausia pabendrauju su toje

šalyje gyvenančiais draugais, pažįstamais, naršau internete, do-

miuosi, skaitau žinynus, maisto kritikų atsiliepimus. Ir jei mane

sudomina to restorano koncepcija, virtuvė, interjeras ar kitos

detalės – nusprendžiu visa tai išbandyti savo visais jutimo re-

ceptoriais ir leidžiuosi į gardų pasimatymą.

2011-AisiAis iŠriNkTi GeriAusi PAsAuLiO resTOrANAi*:

NOMA (Danija) ALINEA (JAV)

EL CELLER DE CAN ROCA (Ispanija) D.O.M. (Brazilija)

MUGARITZ (Ispanija) ARZAK (Ispanija)

OSTERIA FRANCESCANA (Italija) LE CHATEAUBRIAND (Prancūzija)

THE FAT DUCK (Jungtinė Karalystė) PER SE (JAV)

*duomenys iš www.theworlds50best.com.

DIDŽIAUSIOS PASAULIO ORO LINIJŲ BENDROVĖS,

TIEKIANČIOS GERIAUSIĄ MAISTĄ SKRYDŽIŲ METU:

„Cathay Pacifi c Airways“

(Honkongo oro linijos)

„Air France“

(Prancūzijos)

„Qatar Airways“

(Kataro oro linijos)

„Thai Airways“

(Tailando)

„Singapore Airlines“

(Singapūro oro linijos)

„Japan Airlines“

(Japonijos)

„Turkish Airlines“

(Turkijos)

„British Airways“

(Jungtinės Karalystės)

„Malaysia Airlines“

(Malaizijos) „Virgin Atlantic Airways“

(Jungtinės Karalystės)„Emirates Airlines“ (JAE)

keliautojo meniu

Kuo prestižiškesnė aviakompanija, tuo ir maistas joje yra labiau išieškotas.

Skrisdami prancūzų avialinijomis dažniausiai meniu rasite krosaną, o japonų – sašimių.


keliautojo meniu

kAdANGI PAStArUojU metU PASAULIo mAISto SrItyje mAdAS dIktUojA SkANdINAVų VIrtUVė (kAI mAIStAS GA-mINAmAS Iš VIetINIų šALyje UŽAUGINtų/PAGAUtų ProdUktų) – ŽUVIeS PAtIekALAI yrA tAIP PAt „ANt bANGoS“. SILkIų PAtIekALAI – NUo SeNų LAIkų mėGStAmI LIetUVIų Ir IšLIkę PoPULIArūS IkI šIų dIeNų. VISI eSAme rAGAVę Ar GAmINę SILkę „PAtALUoSe“... tAI PAtIekALAS, kUrĮ tUrbūt SUNkIAUSIA SkANIAI Ir, SVArbIAUSIA, eStetIškAI PAtIektI.

„Virtuvės mitų griovėjai“ siūlo du lietuvių mėgstamo silkių patiekalo su burokėliais receptus: vieną populiarių TADA, maž-

daug prieš 20 metų, ir dalijasi to paties patobulinto recepto interpretacija DABAR – pagal šiuolaikines kulinarijos tendencijas.

Skanaus!

tAdASilkė su burokėliais ir pupelėmis 4 asmenims

Jums reikės:200 g sūdytos silkių filė;2 vidutinio dydžio virtų nuluptų burokėlių;1 vidutinio dydžio nulupto svogūno;½ stiklinės virtų pupelių; 5 šaukštų majonezo (geriausia naminio);4 šaukštų alyvuogių aliejaus; petražolių lapelių papuošimui;žiupsnelio juodųjų pipirų.

1. Silkę supjaustome smulkiais gabalėliais, ją sumaišome su panašaus dydžio kubeliais pjaustytais burokėliais, suberiame virtas pupeles, paskaniname grūstais juodaisiais pipirais.

2. Keptuvėje ant aliejaus ap-kepiname smulkiai pjaustytus svogūnus ir atvėsiname.

3. Į paruoštą mišinį sudedame kepintus svogūnus ir viską gerai išmaišome su majonezu.

4. Į metalinę formelę dedame paruoštą masę ir formuojame bokštelį. Puošiame virto burokėlio „rože“ ir petražolės lapeliu.

Anksčiau buvo madinga lėkštėje

maistą dėlioti bokšteliais, kad

suteiktų patiekalui įdomesnę formą.

dabar tai yra atgyvena (išskyrus desertų

patiekimą). Prieš 20 metų atsirado naujovė patiekalus

dekoruoti iš morkų, burokėlių ar kt. daržovių

raižytomis, išpjaustytomis „gėlėmis“. tiesa, tai vėl grįžta

į madą, tik kitu pateikimu. 62


keliautojo meniu

dAbArSilkė su pupelių kremu ir burokėlių „popieriumi“

4 asmenims

Jums reikės:200 g sūdytos silkių fi lė;400 g vidutinio dydžio virtų nuluptų burokėlių;½ vidutinio svogūno;½ stiklinės virtų pupelių; 4 šaukštų alyvuogių aliejaus; ½ stiklinės saulėgrąžų aliejaus; 1 šaukšto natūralių citrinos sulčių;2 šaukštelių rudojo cukraus;100 g petražolių (negarbanotų);20 g „Xanthan Gum“ (tirštiklio);1 šaukšto alyvuogių dribsnių; druskos, juodųjų pipirų.

Pupelių kremas 1. Smulkiai supjaustome svogūną

ir pakepiname alyvuogių aliejuje, pagardiname druska ir juodaisiais pipirais, tuomet sumaišome su virtomis pupelėmis ir viską gerai sutri-name virtuviniu kombainu.

Smaragdinis aliejus 2. Petražoles sumalame virtu-

viniu kombainu su ½ stiklinės saulėgrąžų aliejaus. Plakite apie 10 min., kad aliejaus temperatūra pakiltų iki 45 oC, tuomet turėsite puikios spalvosaliejaus įvairiems patiekalams gardinti ir kurį dar galėsite apie 2 savaites laikyti šaldytuve ir naudoti kitiems patiekalams ruošti.

Burokėlių „popierius“ 3. Virtus burokėlius sumalkite

su „Xanthan Gum“ (tirštikliu) ir paruošta mase patepkite silikoninį padėkliuką. Pašaukite į 60 oC orkaitę ir džiovinkite, kol bus traškus (apie 12 valandų).

Marinuoti svogūnai4. Smulkiai supjaustykite

svogūnus, pagardinkite juos 2

šaukšteliais rudojo cukraus, 1 šaukštu natūralių citrinos sulčių, druska ir juodaisiais pipirais. Viską labai gerai išmaišykite ir leiskite pastovėti apie 15 min.

Serviravimas 5. Ant lėkštės dėkite supjaustytą

norimo dydžio silkę, ant jos užberkite šaukštelį marinuotų

svogūnų. Iš krašto konditeriniu maišeliu suformuokite kelis pupelių kremo bokštelius, šalia pašlakstykite vieną šaukštą smaragdinio aliejaus. Viską papuoškite plėšytu burokėlių „popieriumi“ ir burokėlių lape-liais (išpjaustytais per apvalią formelę).

Naujosios virtuvės („New cousine“) išskirtinumas –

patiekalas „mįslė“: ne visada iš pirmo žvilgsnio suprasite,

kas patiekta lėkštėje ir ką ragaujate.

madingas asimetriškumas,

lengva netvarka, tačiau išlaikoma

kompozicija.

Penas ne tik skonio receptoriams, bet ir akims! Anksčiau

stengtasi nustebinti skoniu ir buvo

svarbu pasisotinti, dabar maistu labiau

mėgaujamasi: ragaujant, uostant, žiūrint... ir patiriant

kuo daugiau pojūčių.

edvardo Volgino nuotr.

63

Patiekalų idėja ir įgyvendinimas


pažintinės kelionėspažintinės kelionės

rAGAUtI VyNo Į VokIetIją

Vokietija – kraštas, kuriame ga-

lima rasti visko: plytinčių že-

mumų, kalnagūbrių, nuostabų

Reino upės aukštupį, viduram-

žių architektūros ir nepamirš-

tamą Bavariją. Prieš vykdami į šią šalį iš anks-

to nuspręskite, ką norite pamatyti. Ir, pasitarę

su kelionių agentūros specialistu, nepamirškite

į savo kelionės maršrutą įtraukti saulėtų vyno

regionų.

Vokietijoje yra 13 vynuogių auginimo regionų,

turinčių savitą kultūrą bei tradicijas ir siūlančių

itin didelį vyno pasirinkimą. Saulėtiems Vokie-

tijos vyno regionų šlaitams, upių išvagotiems

kraštovaizdžiams (kurie lemia puikią vyno ko-

kybę) ir idiliškiems vyno kaimeliams lieka nea-

bejingi ne tik vyno mėgėjai.

būkIme AtVIrI – dAUGeLIUI mūSų VokIetIjA ASocIjUojASI SU ALUmI. tAčIAU tUrbūt dAUGeLIUI bUS NetIkėtA SUŽINotI, kAd VokIetIjA SAVo bALtojo VyNo kokybe LeNkIA ItALIją Ir ISPANIją, 70 Proc. VISų PAGAmINAmų rISLINGo VyNo rūšIų NUo SeNų LAIkų tIekIA būteNt VokIečIų VyNdArIAI.

Agota Džiugaitė



Kada vokiečiai pradėjo gaminti vyną? – klausiame

vyno konsultanto, someljė Mindaugo Paliuko.

– Jau Romos imperijos laikais Vokietija gamino vyną. Anks-

tyvaisiais viduramžiais Vokietijos vyno kultūros varikliu

buvo įvairūs vienuolių ordinai. Savo reikmėms ir prekybai

skirtą vyną kai kurie vienuolynai gamino ištisus šimtmečius.

Reingau regione esantis valstybinis Ėberbacho vienuolyno

vyno ūkis – anksčiau vyną gaminantis vienuolynas – buvo

įsteigtas net 1136 m.

XVII–XVIII a. populiariausias ir brangiausias Vokietijos vy-

nas būdavo gaminamas Reino vynuogynuose. Vokietija buvo

pirmoji šalis Vakarų Europoje, pažinusi vėlyvojo skynimo

derliaus privalumus, kai 1775 m. dėl Fuldos kunigaikščio-ar-

kivyskupo nerangumo buvo pavėluota nuskinti derlių dabar

legendiniame Reino Schloss Johannisberg ūkyje.

XIX a. – Vokietijos vyno epocha, kai išpopuliarėjo ir buvo la-

biausiai vertinamas Mozelio vynas (tuomet bene brangiau-

sias baltasis vynas pasaulyje).

Kokios šiais laikais auginamos vynuogės ir koks

gaminamas vynas?

– Vokietijos vynas nuo senų laikų iki šiol yra labiausiai ver-

tinamas dėl baltojo vyno rislingo, kurio pavadinimas ir ki-

lęs nuo vynuogės veislės. Kitos svarbios vyno rūšys iš bal-

tų vynuogių veislių yra Silvaner, Rivaner, Müller Thurgau,

Gewürztraminer, Bacchus, Chardonnay ir kt., o iš raudonų-

jų – Pinoit Noir (Spätburgunder), Dornfelder, Schwarzries-

ling ir kt. Apskritai Vokietijoje vyno stilių įvairovė stulbinan-

ti: nuo labai paprasto vaisinio charakterio, salstelėjusio iki

visiškai sauso, brandaus vyno. Taip pat dėmesio vertas sal-

dus vėlyvojo skynimo derliaus vynas. Vyno žinovų vertina-

mo žurnalo „Wine Spectator“ ekspertai vokišką vyną vertina

aukščiausiais balais (98–100/100).

Ar vokiečiai gamina ekologišką vyną?

– Vokiečiai gamina ne tik ekologišką, bet ir biodinaminį vyną. Ir

Vokietija yra viena lyderių šioje srityje. Biodinaminės vyndarys-

tės šalininkai ūkį supranta kaip gyvą organizmą ir remiasi ligų

prevencija. Stiprinami vynmedžiai, energiškai įkraunama dirva,

gamtai suteikiama laisvė – leidžiama pačiai priimti sprendimus.

Tam tikrais ciklais, priklausančiais nuo dangaus kūnų judėjimo,

naudojamos priemonės, skatinančios dirvos gyvybingumą. Pa-

vyzdžiui, daug kas daroma atsižvelgiant į Mėnulio fazes – per

pilnatį į žemę užkasamas karvės ragas dirvai pagerinti...

Vokietijos biodinaminių vyno rūšių gamintojams tai yra natūra-

lu ir jie to net nenurodo savo vyno etiketėse.

Kokie esminiai pokyčiai įvyko Vokietijos vyno kul-

tūroje per pastaruosius 20 metų?

– Per pastaruosius du dešimtmečius Vokietija atgimė kaip

sauso baltojo vyno šalis. Taip pat pradėjo gaminti rimtą rau-

donąjį vyną (tačiau šiandien jis labai brangus...). Kai kurie

gamintojai nuo priekinės vyno etiketės „nukrapštė“ sudėtin-

gą vokiško vyno ženklinimą ir pradėjo jį ženklinti paprasčiau

nurodydami tik gamintojo vardą ir vynuogės arba vietovės

pavadinimą.

Kuo vokiškas vynas skiriasi nuo Italijos, Prancūzi-

jos ar Ispanijos vyno?

– Esminis skirtumas – baltojo vyno dominavimas. Be to, vo-

kiškas vynas sugeba būti labai skirtingas, net jei pagamin-

tas naudojant vien ‘Riesling’ vynuogių veislę. Vokietijos vy-

nas lengvai suprantamas tiek pradedantiems, tiek tikriems

gurmanams. Vyno kainą atitinka kokybė ir vis dar sąlyginai

nebrangus, palyginti su kitų šalių tokios pat kokybės vynu.

Vokietijoje vyno suvartojama panašiai kaip ir alaus. Para-

doksalu, bet šios šalies gyventojai vartoja daug ne vietinės

Pavasaris ir ruduo – gražiausias metas lankytis Vokietijos vyno regionuose.

ww

w.m

v.lt

nuot

r. (2

)


gamybos vyno. Daugiausia jie suvartoja prancūziško, itališko

ir ispaniško raudonojo vyno.

Kokius vyno regionus Vokietijoje verta aplankyti?

– Nuo Reinheseno iki Badeno, nuo Frankonijos iki Saksoni-

jos atrasite skirtingus vokiško vyno kilmės regionus. Ypač re-

komenduoju aplankyti Reingau, Mozelio, Reinheseno ir Nahė

regionus. Reingau krašte dauguma vyno ūkių tebepriklauso se-

niesiems dvarininkams. Reino krašte-Pfalce vynuogynai tiesiog

klesti unikaliame kultūriniame kraštovaizdyje. Visame pasau-

lyje yra puikiai žinomas prie Mozelio upės slėnio augančių vy-

nuogių vynas. Vidurio Reinas (Mittelrein) – labiausiai į šiau-

rę nutolęs vyno kraštas, žymus dar ir savo pilimis. Piečiausias

Vokietijos vynininkystės kraštas – Badenas, kurio ilgis daugiau

nei 400 km. Prie Maino gyvenančių vokiečių vyno pasaulis visai

kitoks. Čia ilgą laiką favoritu buvo Silvaner vynas, tačiau jį vė-

liau išstūmė, sukryžminus Silvaner ir Riesling rūšių vynuoges,

gautas Müller-Thurgau. Frankonija visada buvo sausojo vyno

garbintoja. Šio regiono vynas visuomet išsiskyrė tuo, jog jis pa-

teikiamas įvairiausių formų buteliais.

Ką patartumėte keliautojams, norintiems pasisve-

čiuoti pas Vokietijos vyndarius?

– Pavasaris ir ruduo – gražiausias metas lankytis Vokietijos

vyno regionuose, tačiau važiuoti pas vyndarius rudenį, per patį

derliaus nuėmimą, – nerekomenduoju.

Po vyno regionus galite keliauti automobiliu, motociklu ar dvi-

račiu ir apsistoti nuostabaus grožio miesteliuose ar kaime-

liuose. Paragaukite vokiečių virtuvės patiekalų, tiesa, jų mais-

tas pakankamai riebus, tačiau jį puikiai neutralizuoja baltasis

vynas. Būdami Vokietijoje pasikliaukite vyndarių patarimais.

Iš anksto susitarę dėl vizito pas garsius vyndarius galėsite ne

tik įsigyti puikaus vyno už prieinamą kainą, bet patirsite ne-

užmirštamą degustaciją. Ir tai nekainuoja daug! Jei pasiro-

dys per brangu, aplankykite Burgundiją (Prancūzijoje), ir jūsų

nuomonė pasikeis...

VYNDAriAi, kuriuOs VerTA APLANkYTi:

• REINGAU krašte: Ėberbacho vienuolyno

(www.kloster-eberbach.de) ir Schloss Johannisberg

(www.schloss-johannisberg.de), Schloss Schönborn

(www.schoenborn.de), Georg Breuer (www.georg-breuer.com).

• PFALCO regione – Dr. Bürklin-Wolf (www.buerklin-wolf.de).

• MOZELYJE: Bernkasteller Doctor, Selbach-Oster

(www.selbach-oster.de – P.S. svečių asmeniškai nepriima,

bet galima įsigyti vyno ir pasivaikščioti po vynuogynus) ,

Joh. Jos. Prüm (www.jjpruem.com), Fritz Haag

(www.weingut-fritz-haag.de), Von Othegraven

(www.von-othegraven.de).

• NAHĖ regione – Gunderloch (www.gunderloch.de).

• BADENE – Dr. Heger (www.heger-weine.de).

• FRANKONIJOJE – Schloss Castell (www.castell.de).

Vokietijos vynas nuo senų laikų iki šiol yra labiausiai vertinamas dėl baltojo vyno rislingo.

Galimybė skanauti nuostabų maistą ir gėrimus – vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Todėl gurmaniškų ir vyno degus-tavimo kelionių paklausa nuolat auga. Kelionių agentūros „West Express“ ir jos partnerių „Delta-Interservis“ bei „Wrislit“ „vyno kelių“ geografija plečiasi – klientams siūlomi įvairiausi maršrutai po Italiją, Prancūziją, Vokietiją, Austriją, PAR, Pietų Ameriką, JAV, Australiją ir net Azijos šalis.

ww

w.m

v.lt

nuot

r. (4

)


keLIoNė Į... SAVe

kelionių psichologija

apie kelionių... vaikystęPriespaudos metais po uždraustas šalis klajojome simboline

prasme: skaitydami knygas, uostydami siuntinius iš Ameri-

kos, klausydamiesi tolimos jūros ošimo egzotiškoje kriauklė-

je... Prisimenu save, valgančią tortą kaimynystėje gyvenusio

a. a. režisieriaus P. Abukevičiaus virtuvėje – tai buvo namai,

kupini įdomiausių daiktų, menančių visiškai nepažinto pa-

saulio istorijas. Tai buvo laikai, kai net močiutės papuošalų

dėžutė su lauktuvėmis iš tolimo užsienio tapdavo iliustruotu

geografijos žinynu. Turbūt tuomet mūsų tradicija keliauti iš-

gyveno pasakų periodą – vaikystę.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tarsi ištrūkome iš narve-

lio ir uždrausto vaisiaus kerai po truputį išsisklaidė: iš pradžių

nuo besišypsančių žmonių, prekių gausos ir bidė viešbučio tu-

alete linkdavo kojos, o vėliau grįždavome net nusivylę, kad

pusryčiai prie švediško stalo visame pasaulyje – vienodi! Už-

drausti vaisiai masina, kol yra uždrausti, kol prie jų pripran-

ta akis... Taigi, prasidėjo svarstymai, kas dar galėtų mus nuste-

binti. Ištyrinėję pasaulio ribas (ir suvokę, kad jis – anaiptol ne

bekraštis, kaip atrodė vaikystėje) mes po truputį leidžiamės ty-

rinėti savųjų. Ir mūsų tradicija keliauti pamažu tampa suau-

gusi.

ko iš tiesų mes ieškome?Dabar keliaudami ieškome ne kaukių, kurias užsidėjo turis-

tų numylėtoji pasaulio dalis, o autentiško, tikrojo veido (to-

dėl tikrieji tarpkultūriniai kontaktai tampa vis labiau ir la-

biau vertinami). Ne tik vietovės, po kurią keliaujame – savo

paties tikrojo veido taip pat. Anot psichologijos mokslų dr.

R. W. Fullerio, kelionė mus kviečia ne tik apžiūrėti pasaulį, bet

suteikia retą galimybę pažvelgti į save. Vadinasi, kad ir kaip

kartais norėtųsi pabėgti nuo savęs, kelionė nepadeda – grei-

čiau ji paskatina pasimatymą su savimi. Kelionių psichologas

dr. M. Breinas teigia, kad tik patekę į dar nepatirtas situacijas

rAmIAI SAU GyVeNome tArybINėje tIkroVėje, koL VIeNą dIeNą šI SANtVArkA ŽLUGo: drAUGe SU „bUNdANčIA bALtIjA“ PrAbUdo kAŽkAS, IšVILIojęS mUS Iš NAmų. tUomet keLIoNėS SUkeLdAVo NUoStAboS PotVyNĮ Ir tArSI PAdėdAVo AtSIGrIebtI UŽ defIcItINIUS LAIkUS – PAmeNAte, kAIP NUo PrAeIVIų šyPSeNų Ir UŽSIeNIetIškų PArdUotUVIų VItrINų LINkdAVo kojoS? tIeSA, NeILGAI trUkUS AkyS PrIe VISko PrIPrAto Ir NUoStAbA tArSI AtSLūGo. LAImeI, Į mūSų dUrIS VėL beLdŽIA kAŽkAS, VILIojANtIS Iš NAmų...

Liepa T. Raškevičienė


mes išbandome savo ribas: ką iš tiesų mes galime ir ko nega-

lime padaryti? Drybsant turistų numylėtame kurorte su spal-

votais fontanais neįmanoma sužinoti, ar sugebėtume išlik-

ti džiunglėse. Lygiai taip pat, kaip sekdami Mauglio pėdomis

nepatirsime, ką reiškia nakvoti traukinio kupė su įtartinais

nepažįstamaisiais... Taigi, kaskart, kai ryžtamės naujai patir-

čiai, mes ryžtamės susitikimui su savimi. Kad pamatę savo at-

vaizdą veidrodyje galėtume ištarti: „Puikiai pažįstu šį žmogų.“

O jei dar pavyktų nuoširdžiai pridurti: „Juo galima pasitikėti“...

apie drąsą susitikti su savimiTiesa, savęs tyrinėjimas – kur kas baisiau už šuolį parašiutu ar

nardymą su rykliais. Taip jau sutvarkyti esame – bijome neži-

nomybės ir permainų: kas gi bus, jei pažinęs save parduosiu

„Ferrari“ ir tapsiu vienuoliu? Taip, psichologai prilygina ke-

liones tiesos serumui, iškristalizuojančiam idėjas ir svajones.

Laimei, kelionės išlaisvina iš sunkios savęs pažinimo baimės

siūlydamos savęs tyrinėjimą tarsi nuotykį – čia nereikia išei-

ti į vienuolyną, užtenka sėsti į plaustą ir nusileisti labai srau-

nia kalnų upe...

Žinoma, išlįsti iš apsauginio kokono susigundo ar yra pasiruošę

ne visi – pavyzdžiui, kelionių psichologai teigia, kad dauguma

japonų turistų keliauja tik fiziškai (pageidautina – esant dvasi-

nio komforto būsenos): gidas, griežta dienotvarkė, pulkas ben-

drataučių ir aplinkos stebėjimas per fotoaparato objektyvą pa-

deda išvengti tikrojo sąlyčio su svetima kultūra ir pačiu savimi.

Savo kokonuose užsitūnoję žmonės apie pasiryžusius keliau-

ti kitaip sako: „Žilė galvon, velnias uodegon“, „Tikrai nebeturi

kur pinigų dėti“, „Kai nusisuks sprandą, žinos!“ Bet, laimei, šie

pasakymai – jų, o ne keliaujančių į savo sielos vidurį ribožen-

kliai. Kokia taikli atrodo anglų rašytojo Gilberto Keitho Ches-

tertono įžvalga, kad kelionės tikslas – ne pastatyti koją sveti-

moje žemėje, o pagaliau pakelti ją nuo savosios.

keliauti, kad augtumKodėl mes kartais rizikuojame nusisukti sprandą? Mūsų kasdie-

nis gyvenimas gana „sterilus“ ir automatinis procesas, tad tik su-

sidūrę su iššūkiu ar sukrečiančia patirtimi tarsi pabundame iš

letargo miego – ir vėl, visai kaip vaikystėje, gebame pamatyti pa-

saulį „šviežiai“. Juk niekuo nebesistebintis ir savo baimių neįvei-

kiantis žmogus nustoja augti. Dr. R. W. Fulleris teigia, kad per

atostogas patiriama baimė yra tarsi cukrus, kuris grįžus į bes-

konės kasdienybės rutiną ją pasaldina: juk po žygio per džiun-

gles pjauti pabodusią veją savo kieme – ir vėl malonus darbelis...

Be to, kelionė – tai eliksyras savigarbai: pavyzdžiui, po sunkių

išgyvenimų ir patys save labiau gerbiame, ir iš kitų daugiau pa-

garbos sulaukiame. Kuo didesnis iššūkis, tuo stipresniu pasie-

kimo jausmu jis mums atsilygina. Todėl kelionės – tarsi degalai

žmogaus psichikai. Maža to, kelionės – tai mūsų gyvenimo pa-

tvirtinimas. Jos leidžia pažvelgti į savo praeitį (prisiminkite tuos

laikus, kai bidė viešbučio tualete dar stebino) ir dabartį, kupi-

ną nuojautos, kad gyvenimas yra dosnus tiems, kurie naudojasi

progomis jį patirti. Kelionės padeda sužinoti savo tapatybę – pa-

vyzdžiui, pajusti savo šaknis tautybės ar religijos prasme. Galbūt

todėl žmonės joja žemaitukais iki Juodosios jūros ir tvarkydami

protėvių kapus stoja akis į akį su Sibiro taiga? Maža to, kelionės,

kuriose išbandome save, iš tiesų yra įsimintinos, o tai labai svar-

bu, nes kažkur giliai nujaučiame savo būties laikinumą: ar pras-

mingą ir ne pilkšvą kino filmą pamatysiu, kai lemiamą akimirką

gyvenimas prabėgs man prieš akis?

Taigi, ar dvidešimtmetis yra daug? Jei laukimo – nemažai. Jei

meilės – galėtų būti dar daugiau. Jei tai dvidešimt metų laisvės

– priklausomai nuo to, kaip ilgai truko priespauda. O jei... savęs

pažinimo?


Per atostogas patiriama baimė yra tarsi cukrus, kuris grįžus į beskonės kasdienybės rutiną ją pasaldina.

Psichologai prilygina keliones tiesos serumui, iškristalizuojančiam idėjas ir svajones.



PrAmOGiNis TesTAs „kokIAm keLIAUtojų tIPUI PrIkLAUSote?“

Prie kiekvieno teiginio pažymėkite, ar su juo sutinkate

A) Atostogos parodo, ar žmogus domisi naujienomis, yra šiuolaikiškas.

B) Turiu svajonių šalį, kurioje norėčiau pagyventi.

C) Atostogos – tai improvizacija!

D) Vakarinė apranga užima dalį mano kelionių lagamino.

e) Mano atostogas suplanuoja draugai/kelionių agentai.

A) Aplankiau tas šalis, kuriose taip pat buvo mano draugai/pažįstami.

B) Kitos kultūros gana greitai tampa man artimos, savos...

C) Keletą kartų grįžau iš atostogų vėliau nei planavau.

D) Keliaudamas susipažįstu su daug pasiekusiais žmonėmis.

e) Atostogos – tai metas, kai viskuo už mane rūpinasi kiti.

A) Manau, kad kelionės į Turkiją ar Egiptą – atgyvena.

B) Jei reinkarnacija egzistuoja, žinau, kur gyvenau praėjusiuose

gyvenimuose.

C) Pedantiški lankytinų vietų planuotojai negali su manimi atostogauti...

D) Atostogos – tai metas idėjų paieškai.

e) Jei galiu, renkuosi „viskas įskaičiuota“/gido paslaugas.

A) Man svarbu, kad drabužiai/aksesuarai būtų madingi.

B) Atostogos – tarsi vietos po šia saule ieškojimas.

C) Kelionėse esu patyręs toookių nuotykių...

D) Man nesunku sugalvoti, kur ir kodėl važiuosiu atostogauti šįkart.

e) Atostogauti pasiryžtu tik tada, kai iš nuovargio linksta kojos...

Suskaičiuokite, su kokiu teiginiu A, B, C, D ar E sutikote dažniau-

siai, ir sužinokite, kokiam keliautojo tipui priklausote:

A. Net velnias dėvi Prada! Atostogos – tai mada, o būti madingam

– kainuoja. Jei išpopuliarėtų kelionės į Mėnulį, nuvyktumėte ir ten.

Sutikę seną pažįstamą klausiate, kuriame kurorte ji(s) ketina slidi-

nėti ateinančią žiemą, o išgirdę, kad tokių atostogų neplanuoja, nu-

stembate: tai tas pats, kas neturėti mobiliojo telefono (pageidauti-

na – išmaniojo)! Kur keliautumėte, jei atostogos... išeitų iš mados?

B. Sunaikinta tapatybė. Atostogos – tai tapatybės paieškos.

Keliaudama(s) po Italiją nudžiungate aplinkinių palaikyta(s) vie-

tiniu (ta proga dar daugiau gestikuliuojate rankomis), po atos-

togų Indijoje susižavite joga. Turbūt jums nesvetimas svečios

šalies įsimylėjimo jausmas – ak, kaip norėtumėte šen bei ten

pagyventi... Kas jūs esate iš tikrųjų? Grynaveislis lietuviškas že-

maitukas, mišrūnas žirgas Pegasas, o gal... intensyviai savęs ieš-

kantis žmogus?

C. Kelyje. Atostogos – tai nuotykių virtinė. Kai atostogaujate, il-

sitės nuo savo statuso ir amžino planavimo: pavyzdžiui, kurorte

padauginate viskio su naujais pažįstamais, o po to nustemba-

te prabudę kitame mieste... Kartais jumyse prabunda Džeimsas

Bondas, kartais – Mauglis. Jei kada nors parašysite savo atosto-

gų memuarus, tai bus tarsi Jacko Kerouaco knygos „Kelyje“ tę-

sinys. Tik ar nepavargote laviruoti tarp laisvės protrūkių ir su-

varžymų?

D. Didysis kombinatorius. Atostogos – tai lobio ieškojimas.

Keliaudami ieškote idėjų, pažinčių ir visko, kas galėtų duoti šio-

kios tokios naudos. Jūsų iniciatyva kaskart vykti vis į kitą stebu-

klų kraštą pritraukia būrį pasekėjų. Bet kėdžių – dvylika, o bri-

liantai – vienoje, tad gudresnių pakeleivių nemėgstate. Kada

ilsisi jūsų protas?

E. Prisukamas apelsinas. Atostogos – tai reabilitacija (dažniau-

siai po to, kai išsunkiate save it apelsiną). Į klausimus, kur va-

žiuosime atostogauti, neatsakinėjate – veikiau juos užduodate

kitiems. Kažkur giliai tikite, kad be kambarių tvarkytojų, masa-

žistų ar kelionių vadovų pasaulis sugriūtų. Svarbiausia, kad ju-

mis būtų pasirūpinta. O po atostogų ir vėl lekiate it prisukta(s)...

Už ką taip savęs nemylite?

?


Filipinai – išskirtinė šalis. Neįprastai

Azijos žemynui katalikiška ir angla-

kalbė. Didžiajam salynui priklauso

7 107 salos. Gyvenamų salų vos dau-

giau kaip 1 000... Salynas, išsimėtęs

Indijos vandenyne, Pietryčių Azijoje (Tailando ir

Vietnamo užnugariuose), labiausiai žavi kiekvie-

ną ten nuvykusįjį savo laukine, dar mažai civili-

zacijos paliesta gamta ir optimizmu trykštančiais,

nuoširdžiais gyventojais. O kas į Filipinus vilioja

aktyvaus hobio entuziastus?

Filipinuose nėra vertingų architektūros paminklų,

išlikusių šventyklų ar kitų statinių – ko paprastai

važiuojama žiūrėti į svečius kraštus. Ši šalis – gam-

hobishobis

FiLiPiNAi – aktyvaus hobio aistruolių akimis

tos stebuklas, garsėjantis kaip viena nuostabiausių

nardymo vietų pasaulyje. Nardytojai – profesionalai

ir mėgėjai čia plūsta iš viso pasaulio. Filipinai – idea-

lus rojaus kampelis ir ekstremalaus hobio mėgėjams

– jėgos aitvarų, burlenčių ar banglenčių sporto ais-

truoliams. Taigi šiame salyne puikiai išplėtota van-

dens sporto ir pramogų infrastruktūra.

O ką jau kalbėti apie profesionalo ar mėgėjo fotogra-

fijose užfiksuotą tūkstančių salų šalies neišpasakytą

gamtos grožį...

Savo asmeniniais įspūdžiais, parsivežtomis nuotrau-

komis, patirtimi ir patarimais sutiko pasidalyti trys

entuziastingi keliautojai, kurie būtent savo hobio pa-

skatinti lankėsi Filipinų salose.

dAUGeLĮ keLIAUtojų, ProPAGUojANčIų AktyVų PoILSĮ, SIejA mėGStAmAS HobIS, kUrIS ĮkVePIA keLIAUtI Po toLImIAUSIUS eGzotIškUS PASAULIo krAštUS, SkAtINA jUoSe IeškotI NAUjų VIetų PomėGIUI reALIzUotI Ir PAtIrtI kUo dAUGIAU NeIšdILdomų ĮSPūdŽIų.

Goda Šleinytė-Mlinkauskienė


hobis

karolis malinauskas,

jėgos aitvarų instruktorius, moky-

klos Kaitavimas.lt įkūrėjas, Filipi-

nų salose praleidęs beveik dvejus

metus:

„Lietuvos klimato sąlygos neleidžia

šia ekstremalia sporto šaka užsiim-

ti ištisus metus, tenka nuolat vykti

į egzotiškus kraštus. Filipinų salose

idealiausios sąlygos plaukioti jėgos

aitvarais ar burlentėmis: puikus klimatas, kasdien pučia vėjas, ne-

brangus pragyvenimas, unikali beveik civilizacijos nepaliesta gam-

ta, be galo draugiški ir nuoširdūs vietiniai gyventojai.

Todėl užsiimdamas banglenčių su aitvarais sportu Filipinuose

2007 m. įgijau tarptautinį IKO (International Kiteboarding Or-

ganization) standartus atitinkantį profesionalaus jėgos aitvarų ins-

truktoriaus sertifi katą. Kaitavimu (angl. kite – aitvaras) užsiimti

galima bet kur, tereikia vėjo ir erdvės, nors esu kaitavęs ir Pietų

Amerikoje, kitose egzotiškose šalyse, tačiau Filipinai išsiskiria tuo,

kad čia jaukiau, šiltesni, nuoširdesni žmonės, gerai išvystyta van-

dens sporto infrastruktūra ir, svarbiausia, gerokai saugiau jautiesi

nei kitur. Praleidęs salose beveik dvejus metus nesusidūriau su va-

gystėmis ar apgaule.

Vaikystėje gyvenau Palangoje, mane visada traukė jūra ir bangos.

Todėl, sužinojęs apie jėgos aitvarų sportą, prieš 7-erius metus bu-

vau vienas pirmųjų, pradėjęs plaukioti jėgos aitvarais Baltijos jūro-

je ir skatinti šį hobį Lietuvoje. Jėgos aitvarai yra nauja ekstremali

sporto šaka, kurią išpopuliarino prancūzai Dominikos Respubli-

koje, nuo 1996 m. išplitusi po visą pasaulį, todėl palyginti neseniai

šiuo pomėgiu susidomėjo ir lietuviai.

Nuo senų laikų tarp ekstremalaus sporto mėgėjų populiaresnės iš-

lieka burlentės, jomis plaukti paprasčiau išmokti, nes lengviau val-

dyti, o jėgos aitvarų didžiausias privalumas, kad, traukiamas vėjo

vandens paviršiumi ant banglentės ar kaitlentės, turi kur kas dau-

giau laisvės atlikti triukų ir patirti ekstremalių pojūčių. Be abejo,

kaituojant kur kas labiau padidėja rizika susižeisti nei plaukiant

burlente, tačiau šiandien jėgos aitvarai tampa vis saugesni dėl po-

kyčių aitvaro dizaine, saugumo sistemų, o svarbiausia, kad prade-

dantysis kaituoti nepatirtų traumų, privalo mokytis kartu su profe-

sionaliu instruktoriumi, kuris pasirūpintų jo saugumu.

Norint išmokti valdyti tiek jėgos aitvarus, tiek banglentes, ne-

reikia ypatingos fi zinės jėgos ar nepaprastų sugebėjimų. Tačiau

vis dėlto lengviau bus išmokti tam, kuris yra sportiškas ir iš-

tvermingas. Nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties, visi gali sėk-

mingai ir netgi gerai kaituoti. Filipinuose valdyti jėgos aitvarus,

be lietuvių, mokiau rusus, švedus, norvegus, suomius. Tarp jų

buvo ir moterų, ir net 70-metis senukas...

„Filipinų salose idealiausios sąlygos plaukioti jėgos aitvarais ar burlentėmis: puikus klimatas, kasdien pučia vėjas, nebrangus pragyvenimas, unikali beveik civilizacijos nepaliesta gamta, be galo nuoširdūs vietiniai gyventojai.“

Burlenčių ir jėgos aitvarų sportui būtinas vėjas. Todėl norin-

tiems užsiimti šiuo pomėgiu į Filipinus patarčiau vykti lapkri-

čio–balandžio mėn. Šiuo sezonu geriausios klimato sąlygos

plaukioti banglentėmis su aitvarais ir apskritai viešėti salose.

karolio malinausko nuotr.

hobis

Jėgos aitvaras – puikus užsiėmimas per atostogas. Vieni mėgs-

ta pasyvias atostogas, linksmintis nuo ryto ligi vakaro, o aš tik

kaituodamas jaučiuosi, kad 100 procentų gyvenu, jokiu kitu

gyvenimo momentu aš taip nesijaučiu, ką patiriu plaukdamas

banglente su aitvaru. Labiausiai žavi tai, kad plaukdamas visiš-

kai tampi gamtos dalimi, niekada nebus tos pačios bangos, to

paties vėjo ir vaizdo...

Burlentes ar jėgos aitvarus taip pat nesunku pasiimti išsiruo-

šus į tolimiausius pasaulio kraštus. Jėgos aitvaras užima ne-

daug vietos, o kaitlentę galima sutalpinti į kuprinę. Burlentę

dėl dydžio sudėtingiau transportuoti, ji už papildomą mokestį

atiduodama oro uoste į bagažą. Patarčiau į kelionę vežtis savo

įrangą, tačiau Filipinuose, Borakajaus (Boracay) saloje, įsikū-

rusiose jėgos aitvarų mokyklose galite ją ir išsinuomoti (30–40

JAV dolerių/h).

Tačiau jei norite pajusti tikrą fi lipiniečių gyvenimo ritmą ir kas-

dienybę, patarčiau ilgai neužsibūti turistų pamėgtoje pramogų

gausa išsiskiriančioje Borakajaus saloje. Aš taip pat kaitavau

ir buvau apsistojęs kitose atokesnėse salose: Tablas, Palawan,

Carabou, Cebu, Caticlan, Mindanao. Mažiau ar visai civiliza-

cijos nepaliestos salos – kur kas labiau žavi ir palieka neišdildo-

mų įspūdžių.

Beveik 3 mėnesius gyvenau Tablaso saloje pas vietinius fi lipinie-

čius. Gyvenome bungaluose, be elektros, kartu su jais plaukdavo-

me žvejoti – tokia jų kasdienybė ir pagrindinė veikla. Nors fi lipi-

niečiai gyvena gana vargingai ir tik šia diena, jiems nesuprantami

kaupimo, taupymo, ateities planavimo rūpesčiai – jie trykšta lai-

me, optimizmu ir perdėtu draugiškumu! Be to, nepaisant jų skur-

džių buities sąlygų, fi lipiniečiai, kiek teko susidurti, visada atrody-

davo švarūs, nusiprausę, o moterys – kvepiančios.

Trokštantiems dar daugiau nuotykių ar neįprastų potyrių siūlau

nuvykti į atokią, negyvenamą salą (kur neplaukioja laivai) ir nak-

tį įbristi į vandenį. Braukiant ranka per vandens paviršių – visas

vanduo, tarsi fėjos burtų lazdele pamojus, sužėri aukso spalva. Tai

matant, asmeniškai mane, apėmė neapsakomai keistas jausmas!

Pasirodo, šį vandens žėrėjimo efektą sukelia planktono sąnašos.

Mano įspūdžiai iš šios šalies – vieni maloniausių! Tie, kam patin-

ka vandens sportas ir ekstremalūs potyriai, ras savo vietą Filipi-

nuose. Jau svarstau, kur šiemet trauksiu kaituoti, arba į Majamį,

arba į Venesuelą, bet į Filipinus tikrai dar grįšiu!“

borakajaus sala: seniau ir dabar

Garsiausia Filipinuose – Borakajaus sala. Pasaulinės šlovės

vertas Borakajus tėra 9 km ilgio ir 1 km pločio žemės lopinėlis.

Iki aštuntojo dešimtmečio tebuvo trijų kaimelių sala su tuo, ką

turi daugybė kitų panašių Filipinų salų – su iki vandens palin-

kusiomis palmėmis, smaragdinio vandens ir balto smėlio paplū-

dimių deriniu. Visa tai išliko iki šiol, tačiau kai per pastarąjį de-

šimtmetį šis mažytis rojaus kampelis buvo tris kartus išrinktas

geriausiu pasaulio paplūdimiu, jame išaugo globalus mažasis

metropolis: trys kaimeliai virto nesibaigiančia viešbučių, resto-

ranų, naktinių klubų, parduotuvių, kitų poilsio pramogų virtine.

Per maždaug dvidešimtmetį Borakajuje turizmo pramonė pa-

siekė neregėtų aukštumų.

„Tie, kam patinka vandens sportas ir ekstremalūs potyriai, ras savo vietą Filipinuose.“

karolio malinausko nuotr.

„West Express“ veiklos pradžioje į „tūkstančių salų“ šalimi vadinamus Filipinus dažniausiai išvykdavo tik pavieniai keliautojai. Šiandien Filipinus galima drąsiai vadinti sparčiausiai augančia „West Express“ ir jos partnerių „Delta-Interservis“ bei „Wrislit“ ke-lionių su grupe kryptimi. Čia kartu su kitais aktyvių atostogų mėgėjais papildysite savo istorinių ir kultūrinių žinių bagažą, pama-tysite unikalių gyvūnų, kilsite į kalnus, plauksite, nardysite, o grįžę grožėsitės parsivežta neįprastų ir įspūdingų nuotraukų galerija.

hobis

egidijus vaišvilas,

UAB „West Express“ generali-

nis direktorius, turintis 10 metų

nardymo patirties, Tailande įgi-

jęs profesionalaus nardymo gido

licenciją:

„Nuo vaikystės esu užsidegęs keliau-

tojas, labiau orientuotas į gamtos pa-

saulį, todėl mano keliavimo būdas

susijęs su aktyviu poilsiu ir pomė-

giu: laipiojimu po kalnus, nardymu ir pan.

Filipinuose nardymo vietos – vienos geriausių pasaulyje. Žino-

miausias ir populiariausias tarp nardytojų yra Sabango (Sabang)

salos Puerto Galeros kurortas (šalia Mindoro salos). Vertos dėme-

sio Anilao bei Malapaskvos (Malapasqua) salos, kurios taip pat yra

Filipinų geriausių nardymo vietų dešimtuke. Jos pasižymi įvairove

ir labiausiai išvystytomis nardymo galimybėmis. Mėgstantiems la-

biau tropinį nardymą patiks Borakajaus (Boracay) sala ir Apo rifas.

Filipinuose galite rinktis įvairaus lygio nardymo centrus, nuo vadi-

namųjų butikų (kuriuos aš mėgstu labiausiai) iki masinių nardymo

centrų, kurie aptarnauja iki 100 narų per dieną.

Anilao saloje buvau apsistojęs jaukiame japonų įkurtame nardymo

centre, kuriame sužavėjo aukšto lygio aptarnavimas ir jų tradicinės

virtuvės maistas.

Sabango ir Anilao kurortai yra netoli vienas kito, tačiau Anilao ku-

rorte patiks tiems, kurie ieško ne turistinės, o ramios vietos. Saban-

ge turistų daugiau ir jame verda triukšmingas naktinis gyvenimas.

Malapaskvos sala (šiauriau Sebu salos) išskirtinė tuo, kad čia pava-

sarį (balandį, gegužę) ir rudenį atplaukia kūjarykliai (angl. thresher

sharks), kurių uodega sudaro beveik tiek pat ilgio kiek kūnas...

Teko juos stebėti po vandeniu, pakankamai arti priplaukti ir nufo-

tografuoti. Koks jausmas juos pamačius? Išvydus vien tik jų gigan-

tiškumą – pulsas pagreitėja...

Mano nardymo specifika nėra ta, kad neriu tik tam, kad apsi-

dairyčiau... Aš iš anksto susidarau sąrašą ar išsikeliu tikslą, kokį

konkretų objektą ar vandens gyvį noriu surasti, stebėti ir nupa-

veiksluoti. Kartais atrodo, kad jau pasiekiu tokią nardymo stadi-

ją, kai bendras koralų grožis nebeatima žado – vis labiau norisi

„kabėti“ virš kelių koralų ir stebėti juose verdantį gyvenimą. Tie-

sa, man patinka Muck Diving stilius, t. y. nardymas palei dugno

sąnašas ieškant įvairiausių mažyčių žuvyčių ar retų vandens gy-

vių – sraigių, aštuonkojų, jūros arkliukų, krevečių, krabų, kitų

keisčiausių vandens būtybių. Filipinų salose tikras rojus fotogra-

fams po vandeniu!

Beje, nardymas Filipinuose įdomus dar ir tuo, kad čia per Antrą-

jį pasaulinį karą, 1944 m., vyko amerikiečių–japonų mūšiai ir yra

nemažai išlikusių nuskandintų laivų. Nardytojams tikrai ten yra ką

pamatyti ir kur paplaukioti!“

„Filipinuose nardymo vietos – vienos geriausių pasaulyje. Populiariausias tarp nardytojų – Puerto Galeros kurortas.“

egidijaus Vaišvilo nuotr.


hobis

egidijaus vaišvilo patarimai

vykstantiems nardyti į Filipinus:

• rinkitės tuos nardymo centrus, kuriuos operuoja europiečiai

(nes labiau orientuojamasi į saugumą);

• labai svarbu, kad nardymo gidas būtų vietinis, nes jis gali paro-

dyti ar papasakoti kur kas daugiau nei užsienietis;

• atkreipkite dėmesį į nuomojamos nardymo įrangos kokybę, ar

ji tinkamai prižiūrėta. Kad ir kur vykčiau nardyti, visada ve-

žuosi savo įrangą, nes jaučiuosi saugiau, patikimiau ir malo-

niau. Niekada nesivežu tik ląstų, kurie sveria ir užima vietą ba-

gaže. Nors vandens temperatūra ir +29 °C, ilgai nardant po

vandeniu pradeda krėsti šaltis... Todėl vežuosi savo hidrokos-

tiumą, kuris yra šiltesnis ir pritaikytas europiečiams, nei nuo-

mojami tropiniai kostiumai vietoje;

• geriausia vykti gruodžio–gegužės mėnesiais, nes nuo birželio

iki rugsėjo tęsiasi liūtys ir +40 °C kaitra, taigi nėra komfortiš-

kas mums, europiečiams, klimatas. Apskritai planuojant ke-

lionę nardymui reikėtų pasianalizuoti potvynių ir atoslūgių

kalendorių, kad nardydami išvengtumėte nemalonių stiprių

srovių ir ilgiau galėtumėte išbūti po vandeniu;

• pradedantiesiems nardyti patarčiau gerai išmokti ir baigti kur-

sus Lietuvoje, o į tokias šalis kaip Filipinai, Tailandas ar Malai-

zija vykite nardymu mėgautis.

„Malapaskvos sala išskirtinė tuo, kad čia pavasarį arba dažniau rudenį atplaukia kūjarykliai.“

„Man patinka Muck Diving stilius, t. y. nardymas palei dugno sąnašas ieškant įvairiausių mažyčių žuvyčių ar retų vandens gyvių.“

egidijaus Vaišvilo nuotr.


hobis

giedrius dagys, fotografas

(www.abu2.com), vaizdo ir grafi-

kos dizaineris, 17 metų po pasaulį

keliavęs ir dirbęs, į Lietuvą sugrį-

žo praėjusių metų vasarą. Dvejus

metus keliavęs Azijoje – tris mė-

nesius viešėjo Filipinuose:

„Visada troškau nardyti ir pasi-

dairyti po pasakišką povandeni-

nį pasaulį. Būtent prieš porą metų Filipinuose tą svajonę įgy-

vendinau. Filipinai mane suviliojo savo nardymo pasiūlos ir

salų bei jūrinio grožio įvairove, taip pat patraukliomis nardy-

mo paslaugų kainomis.

Per 3 mėnesius Filipinuose pabuvau 7 salose, kurios nėra la-

bai žinomos, į kurias sunkiau nusigauti ir mažiau yra lankomos

turistų. Man keliaujant labiau patinka pažinti tos šalies auten-

tiką, vietinių gyvenimą ir apčiuopti jų kasdienybę. Todėl savo

kelionės niekada detaliai neplanuoju. Žinojau, kad į Filipinus

vykstu panardyti, o jau atvykęs orientavausi pagal situaciją: iš-

sinuomojau motorolerį ir leidausi, kur akys mato.

„Filipinuose pabuvau 7 salose, kurios nėra labai žinomos ir į kurias sunkiau nusigauti...“

„Man kelionė ir fotografija – neatsiejami dalykai. Manau, kad būtent fotografija mane įkvepia kažkur judėti po pasaulį.“

Mėgstu bendrauti su vietiniais, stebėti jų gyvenimą, kas-

dienybę ir tai užfiksuoti nuotraukose. Atsitiktinai susi-

pažinau su vienu belgu, profesionaliu nardytoju (angl.

free diver), gyvenančiu Filipinuose, kuris man pasiūlė

panardyti pietinėje Leyte (Southern Leyte) salos daly-

je esančiame draustinyje Padres Burgos, netoli Boho-

lio (Bohol) salos. Šis draustinis garsus tuo, kad pavasarį

čia atplaukia banginiai–rykliai (angl. whale sharks),

Giedriaus dagio (www.abu2.com) nuotr.


hobis

kurių dydis – maždaug apie 10 metrų. Man pasisekė porą

tokių vandens milžinų nufotografuoti. Beje, po vandeniu

jie atrodo dar didesni... Banginiai–rykliai nėra pavojingi,

gana ramūs, į žmones nereaguoja, plaukioja panirę mis-

dami planktoną, kartais pasirodydami paviršiuje. Dabar,

siekiant juos apsaugoti ir nedrumsti jų ramybės, drau-

džiama nardyti su balionais ten, kur šie vandens gigan-

tai pasirodo, nes nardant išpučiamų deguonies burbuliu-

kų garsas kelia stresą ir juos gąsdina.

Žmonija man keista terpė, mes daug ko esame pridarę

„ant žemės“, o po vandeniu dar galima kažkiek atsijung-

ti, užsiblokuoti nuo kartais taip varginančios civilizacijos.

Juk paneri į visai kitokį natūraliai išlikusį pasaulį, ku-

riame tvyro begalinė ramybė... Mėgstu nerti ne į gylį, o

maždaug 6–9 m po vandeniu, kur gali grožėtis saulės ap-

šviestu pasauliu: liūliuojančiomis žuvytėmis ir spalvin-

gais koralų sodais... Plaukiojau ne tik minėtame drausti-

nyje, Moalboale (Cebu), Palawan ir kitose salose – taip

pat gražios vietos nardymui. Apskritai Filipinuose yra be-

galė nuostabių vietų povandeninio pasaulio stebėjimui.

Man kelionė ir fotografija – neatsiejami dalykai. Manau,

kad būtent fotografija mane įkvepia kažkur judėti po pa-

saulį. Fotografuodamas nebandau sudaryti ar veikti situ-

acijos, neprašau pozuoti, aš esu stebėtojas ir priimu tai,

„kas nukrinta iš dangaus“. Kuo mažiau esu pats matomas

ar pastebimas, tuo natūralesnis išeina kadras. Man patin-

ka fotografuoti vietinius žmones, jų išlikusią autentišką

kultūrą, žmonių sąlytį su gamta. Man įdomu užfiksuoti

žmonijos intervenciją į senąsias kultūras. Kiek teko ke-

liauti po Aziją, vakariečių civilizacija smarkiai skverbia-

si į šio žemyno kultūrą, ir ypač tai pastebima Filipinuose.

Juose nėra likusios senosios kultūros, papročių, vietinės

unikalios virtuvės ir tradicijų. Jie rengiasi vakarietiškai,

puikiai kalba angliškai. Gyvena gana skurdžiai, ypač sos-

tinėje Maniloje pastebėjau daug benamių, purvo, chaoso,

žiauraus užterštumo, netvarkos, šiukšlių.

„Man patinka fotografuoti vietinius žmones, jų išlikusią autentišką kultūrą, žmonių sąlytį su gamta.“

„Filipinai mane suviliojo savo nardymo pasiūlos ir salų bei jūrinio grožio įvairove.“



hobis

Tikra atgaiva buvo atsidurti Sikihoro (Siquijor) salo-

je, vietos gyventojų vadinamojoje – raganų saloje, į ku-

rią patekti vengia net jie patys, nes, anot vietinių, čia dar

nuo senų laikų gyvena raganos. Būtent tik šioje saloje pa-

dvelkė filipiniečių autentika ir kitu pasauliu, nes joje dar

galima aptikti senolių, kurie praktikuoja vietinę medici-

ną, arbatų ritualus ir senąsias tradicijas.

Iš salų, kuriose verta atsidurti, dar išskirčiau Boholio

(Bohol) salą. Joje įsikūrusiuose rezervatuose gyvena be

galo mieli gyvūnėliai – filipininiai ilgakulniai (angl. Tars-

hier). Šių vienų mažiausių primatų pasaulyje (kurių po-

puliacija paplitusi tik keliose Indonezijos ir Filipinų salo-

se) labai užburiančios didelės akys, juos pamatęs nejučia

pradedi šypsotis. Jie gyvena medžiuose, šokinėja nuo ša-

kos ant šakos, daugiausia minta vabzdžiais ir mielai po-

zuoja prieš fotoobjektyvą.

Taip pat Boholio saloje gražu pasidairyti po Šokolado

kalvas (angl. Chocolate Hills), neįprastas gamtinis reiš-

kinys ir jų susiformavimo istorija. Vienodo dydžio kalne-

liai išsidėstę daugiau nei 50 km2 plote. Kalvos žaliuoja ža-

lia žole, kuri paruduoja sausuoju laikotarpiu – nuo to ir

kilęs šokoladinių kalvų pavadinimas. Tačiau pastebėjau,

kad jie nuotraukose atrodo kur kas įspūdingiau nei rea-

lybėje...

Pabuvau ir Mindanao saloje, kuri yra musulmonų au-

tonominis regionas. Šioje saloje po teroristinio inci-

dento turistams nerekomenduojama lankytis. Tačiau

šiaurinėje salos dalyje įsikūrusiame miestelyje Cagay-

an de Oro važiuodamas motoroleriu grožėjausi nuos-

tabia gamta, vietove ir sutikau labai mielų draugiškų

žmonių.

Bendraudamas su vietiniais gali sužinoti įdomiausių

dalykų apie tą šalį ir atrasti netikėtų, turistų nelanko-

mų vietovių, kurios mane intriguoja ir leidžia patirti

daugiau nuotykių.

Filipiniečiai mielai leidžiasi fotografuojami, daug šyp-

sosi, prieš objektyvą jaučiasi drąsiai, ramiai ir neįky-

riai, skirtingai nei Indijoje, kur vietiniai žmonės tie-

siog patys prašosi nufotografuojami ir lenda į kadrą,

kas šiek tiek vargina...

Mėgstantiems fotografuoti pirmiausia patarčiau su vie-

tiniais pabendrauti, susidraugauti ir tik tada juos foto-

grafuoti, tuomet kadrai bus tikrai natūralesni ir išieš-

koti. Niekada neskubėkite, ramiai stebėkite situaciją,

juo daugiau stebėsite aplinką, tuo labiau lavinsite akį.

Be abejo, keliaudami nesiskirkite su fotoaparatu, nes

dažniausiai tai yra tiesiog laimės dalykas, ką pavyks už-

fiksuoti.“



kryžiažodis

P. S. Langeliuose užšifruota garsi Kristupo Kolumbo ištarta frazė.

Vertikaliai:1. Vietnamo miestas įlankoje. 2. Kelionės tipas laivu. 3. Darbinio gyvulio patelė. 4. Miestas, kuriame ilgą laiką gyveno ir mirė kompozitorius W. A. Mozartas. 5. Azijos valstybė, besivadinanti kaip gleivinės uždegimas. 6. Tauta, gyvenanti prie Volgos. 10. Lašišinių šeimos šlakuo-tos gėlavandenės žuvys. 11. Kelioninė talpyklė, kurioje vežami daiktai. 13. Populiariausias atostogų ... Lietuvoje – vasara. 14. Piečiausias Vokietijos vynininkystės kraštas. 15. Nedidelė valstybė Europos pietuose, apsupta Italijos – San ... . 21. Vandenynas, kuriame nuskendo „Titanikas“. 23. Senasis vietinis tam tikros vietovės gyventojas. 24. Salų valstybė Karibų jūroje – Antigva ir … . 25. Didelė Indonezijos sala. 28. Miestas Graikijoje, šiaurės rytų Peloponese. 29. „Net ir tūkstančio ... kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnio“.

Horizontaliai:7. Miestas, kuriame vyks 2016-ųjų vasaros olimpinės žaidynės – Rio de … . 8. … jūra yra tarp Graikijos ir Turkijos. 9. Labiausiai vertina-mas Vokietijos baltasis vynas. 12. Viena populiariausių poilsinių kelionių krypčių Šiaurės rytų Afrikoje. 15. JAV miestas Floridos valstijoje. 16. Didžiausias ežeras Kaukazo kalnuose, Armėnijoje. 17. Iš Uralo kalnų ištekanti upė, Tobolo kairysis intakas. 18. Tradicinis moterų drabu-žis Šri Lankoje. 19. Garsus vyno regionas Vokietijoje. 20. Arbatos lašelio formos sala Indijos vandenyne – Šri … . 22. Inkų miestas, įspūdin-giausias Pietų Amerikos indėnų paminklas – Maču … . 24. Malio sostinė. 26. Prancūzijos regionas, kurio sostinė Strasbūras. 27. Valstybė Šiaurės rytų Afrikoje, viena didžiausių žemyne. 30. Miestas Škotijoje, Šiaurės jūros pakrantėje. 31. Valstybė Pietryčių Azijoje, prie Tailando įlankos. 32. Valstybė, kuri ribojasi su Libanu, Sirija, Jordanija ir Egiptu.

Parengė Vaida Paznekaitė.


„Koralinė“ ekonominė klasė „Perlinė“ verslo klasė „Šešių pojūčių“ SPA Maisto ir gėrimų vadybininkas skrydžio metu

Bankokas

Delis

Nagoja

Seulas

Pekinas

Honkongas

Osaka

Šanchajus

Helsinkis

Singapūras

Tokijas

Čongčingas

Skrydžiai į Čongčingą - nuo 2012 m. gegužės 9 dienos

B A N K O K A S | Č O N G Č I N G A S | D E L I S | H O N K O N G A S | N A G O J A | O S A K A | P E K I N A S | Š A N C H A J U S | S E U L A S | S I N G A P Ū R A S | T O K I J A S

GREITI SKRYDŽIAIĮ AZIJĄ

Finnair yra pirmaujanti oro bendrovė Šiaurės Europoje, teikianti didžiausią dėmesį skrydžiams tarp Europos ir Azijos. Per patogų ir neperpildytą Helsinkio oro uostą, kuris dažnai vertinamas kaip geriausias oro

uostas Europoje, su Finnair iš Vilniaus galite nuskristi į 11 maršrutų Azijoje, virš 50 Europoje bei į Niujorką. Nuo 2012 metų gegužės mėnesio pradedami vykdyti skrydžiai į Čongčingą.

Skrisdami greitais Finnair skrydžiais jūs taupote laiką bei saugote gamtą. Skrydžius planuokite bei bilietus užsisakykite www.fi nnair.com/lt arba savo kelionių agentūroje. Daugiau apie mūsų skrydžius,

modernų lėktuvų parką bei pasaulinio lygio kokybę sužinokite feel.fi nnair.com

Niujorkas

Documents

"Žvilgsnis į pasaulį" 2012 m. liepos mėn