Žydrė JautakytėKristina Žebrauskaitė-Šileikienė

3

TURINYS

Įvadas 4Susipažinkime 8

I SKYRIUS. PAKARTOKITE IR PASITIKRINKITE 101. Muzika ir šiuolaikinės technologijos 122. Kompozitorius ir muzikos kūrinys 16 3. Muzikos kūrinio interpretavimas 18 4. Muzikos atlikėjai 225. Muzikos notacija 24

II SKYRIUS. NUO VIDURAMŽIŲ IKI APŠVIETOS 281. Stiliaus samprata 302. Viduramžių muzikos ypatumai 323. Renesanso muzikos ypatumai 364. Baroko epochos ypatumai 405. Baroko orkestras ir instrumentinės muzikos žanrai 446. Baroko opera ir vokalinės instrumentinės muzikos žanrai 487. Apibendrinkite žinias ir pasitikrinkite 52

III SKYRIUS. KlASIcIzMAS: RAcIONAlUMAS IR PAPRASTUMAS 541. Mokytis madinga 562. Klasicizmo muzikos ypatumai 603. Klasicizmo muzikos formos 644. Klasicizmo orkestras 685. Klasicizmo opera 726. Kamerinės muzikos žanrai ir namų muzikavimo tradicijos 76 7. Vienos klasikai: skirtingi genijai 78 8. Apibendrinkite žinias ir pasitikrinkite 82

IV SKYRIUS. ROMANTIzMAS: KŪRYBOS KANČIOS 84 1. Bėgimas nuo tikrovės 862. Svarbiausi romantinės miniatiūros žanrai 903. Romantizmo muzikos ypatumai 924. Apibendrinkite žinias ir pasitikrinkite 96

V SKYRIUS. KO ŠIEMET IŠMOKOTE? 981. Stilius ir epocha 1002. Ką galite pasakyti apie muzikos kūrinį? 1023. Kaip pasirengti klasės koncertui? 104

Priedai 106Žodynėlis 121Literatūra 124

56 57

52–54

1. Mokytis Madinga„Turėk drąsos naudotis savo protu!“ Šis XVIII amžiaus lietuvių kilmės prūsų filosofo Imanuelio Kanto posakis puikiai perteikia klasicizmo epochos dvasią. O koks galėtų būti šiuolaikinio žmogaus gyvenimo credo?

Žanas Žakas Ruso (Jean-Jacques Rous-seau, 1712–1778) išaukštino žmogaus mąstymo ir vaizduotės galimybes: „Žmo-gus ne tik palenkia savo norams gyvulius ir gamtos stichijas, savo mintimis jis moka pakilti iki žvaigždžių. Parodykit man kitą būtybę žemėje, kuri naudoja ugnį ir džiaugiasi saule...“

Atnų akropolis

Enciklopedininkų sąjūdžio įkvėpėjas Deni Didro (Denis Diderot, 1713–1784)

SVARBUSąjūdžio „Audra ir veržimasis“ atstovo Johano Gotfrydo Herderio 1778–1779 m. išleistame liaudies dainų rinkinyje „Tautų balsai dai-nose“ paskelbtos 8 lietùvių liáudies dainos, išverstos į vokiečių kalbą.

Klasicizmo menininkai, ypač archi-tektai, kūrybinio įkvėpimo sėmėsi studijuodami antikinę kultūrą, kuria tuo metu ypač domėtasi. Antikos kūriniai jiems atrodė idealūs, todėl laikyti klasikiniais. Galbūt dėl pana-šumo į antikos meną XVIII amžiaus meno stilius ir buvo pavadintas kla-sicizmu. Be to, klasicizmo meninin-kai buvo įsitikinę, kad meno kūriniai turi auklėti visuomenę, rodyti doros pavyzdį ir smerkti ydas.

sąstingiu ir siekė įtvirtinti demokratines teises, savaran-kiškai tvarkyti savo gyvenimą ir prisidėti prie valstybės kūrimo ir valdymo. Buržua salonuose vyko mokslininkų, visuomenininkų ir menininkų diskusijos, brendo naujos šiuolaikinės demokratijos ir Prancūzijos revoliucijos idėjos.

Svarbių naujovių atsirado ir visuomenės pasaulėžiūroje. Jos susijusios su mokslo reikšmės didėjimu ir švietėjų veikla. Reikšmingiausios – priešinima-sis religiniam fanatizmui ir kitokio, geresnio gyvenimo siekis. Volteras kvietė „sutriuškinti niekšę“ − krikščionybę. Žanas Žakas Ruso skelbė, kad „žmo-gus yra gimęs laisvas“, o jo šūkis „Atgal į gamtą!“ veikė klasicizmo epochos visuomenę. Vokietijoje susibūrusio sąjūdžio „Audra ir veržimasis“atstovai Frydrichas Šileris, Johanas Volfgangas Gėtė ir kiti žavėjosi kaimu, paprasto žmogaus gyvenimu. To meto šviesuoliai pradėjo rinkti, užrašinėti, tyrinėti ir skelbti visuomenei tautosaką, žinoma, ir liaudies dainas.

Epochos dvasiaBaroko epochoje kilusios apšvietos idėjos – žavėjimasis protu, žmogaus galiomis – XVIII amžiuje įgavo pa-greitį. Klasicizmo epochoje išaukštinamas racionalus protas – savarankiškai mąstantis, laisvas, tolerantiškas, pažabojantis gamtą ir galintis tvarkyti valstybės reikalus žmogus.

Iš XVIII amžiuje dominavusios Ánglijos po Europą plito demokratijos idėjos. Jos sukėlė atgarsį visuomenėje įsi-tvirtinusiame naujame, trečiajame, buržuazijos luome, kurį daugiausia sudarė pasiturintys, išsilavinę miestie-čiai. Jie nenorėjo taikstytis su absoliutinės monarchijos

Vlniaus arkikatedra bazilika

5756

Prisiminkite, ką apie šiuos veikėjus

sužinojote per istorijos pamokas.

58 59

Diskusijai

Apibūdinkite klasicizmo epochos idealus. Kurie iš jų artimi jums?

Palyginkite baroko ir klasicizmo pasaulėžiūrą. Kuri jums priimtinesnė? Savo atsakymą pagrįskite.

Kuri iš minimų klasicizmo epochos as-menybių jums patraukliausia? Kodėl?

Išvardykite pagrindinius klasicizmo epochos įvykius.

Kristijonas Donelaitis (1714–1780) – tikras klasicizmo epochos meninin-kas. Savo poemoje „Metai“ jis kelia prigimtinės žmonių lygybės idėją, aukština darbą ir dorą, tautiškumą gretina su aukščiausiomis dorybė-mis. Donelaičio kūriniuose pasako-jama apie kasdieniškus, paprastam žmogui svarbius dalykus. Savo tematika ir net ritmu tie kūriniai artimi šiuolaikinei repo poezijai. Donelaitis yra sukūręs ir giesmių, joms parašęs muziką.

Epocha ir muzikaKlasicizmo epochoje muzika buvo ypač populiari meno šaka. Tuo metu suformuluota muzikos kalbos univer-salumo idėja – muzikos kalba turi būti suprantama bet kurios šalies, bet kokio pasirengimo žmogui. Kiekvienas išsilavinęs klasicizmo epochos žmogus mokėjo groti kokiu nors muzikos instrumentu. Miestiečių namuose klestėjo muzikavimo tradicijos. Juose skambėjusi tauri, išraiškinga, natūrali, be perdėto techninio įmantrumo muzika buvo buržuazijos luomo atsakas rafinuotam aris-tokratijos skoniui.

Epochos idėjos, klasikinio antikos meno išmanymas paskatino operos reformą, grynosios muzikos ir instru-mentų tobulėjimas – orkestro plėtrą. Kadangi didžiuo-siuose Europos miestuose buvo labai domimasi opera, pradėti steigti vieši operos teatrai. Grynosios muzikos koncertai taip pat tapo prieinami ne tik didikams, bet ir paprastiems miestiečiams. Tokie vieši koncertai varžėsi su privačiais koncertais didikų rūmuose. Koncertinį

gyvenimą skatino Parỹžiuje, Leipcige, Vienoje, Berlyne, Lòndone pradėtos steigti koncertinės organizacijos.Šiuo laikotarpiu kūrė daugybė kompozitorių. Mūsų dienomis iš jų populiariausi vadinamieji Vienos klasikai: Francas Jozefas Haidnas, Volfgangas Amadėjus Mocar-tas ir Liudvigas van Bethovenas.

klasicizmas LietuvojèKlasicizmo laikotarpiu Lietuvõs muzikinė kultūra la-biausiai plėtota didikų dvaruose. Kunigaikščiai Ogins-kiai, Radvilos ir kiti savo rūmuose steigė operos teat- rus, muzikos mokyklas, patys muzikavo, kūrė muziką. XVIII a. pabaigoje Vilniuje įsteigtas pirmas viešas ope-ros teatras, jame buvo statomos baroko laikų operos. Koncertuodavo žymūs to meto Europos atlikėjai – ins-trumentininkai ir operos dainininkai. Vilniaus univer-siteto muzikiniu gyvenimu rūpinosi vokiečių kilmės kompozitorius Johanas Davidas Holandas ( Johann Da-vid Holland, 1746–1827). Vilniaus universitete jis dėstė muziką, vadovavo chorui ir orkestrui.

klasicizmo muzikos ženklai šiuolaikiniame pasaulyjeNeabejotinai šiandien dažniausiai minimas klasicistinės muzikos at-stovas Volfgangas Amadėjus Mocartas. Austrai taip didžiuojasi savo įžymiuoju tėvynainiu, kad jo atvaizdu net puošia turistams skirtus suvenyrus ir saldainius. Kompozitoriaus gimtajame mieste Zalcburge įkurta viena žymiausių pasaulyje muzikos mokymo įstaigų – Mocar-teumas.

Mocarto fenomenas domina ir mokslininkus – jie sudaro kompiute-rinius algoritmus, nagrinėjančius šio genijaus kūrinius, o vėliau pagal juos kuria Mocarto stiliaus muziką. Atkreiptas dėmesys ir į gydomąjį Mocarto muzikos poveikį, todėl ji plačiai taikoma muzikos terapijoje ir ypač tinka ankstyvajam vaikų lavinimui.

Europos Sąjungos himnu patvirtintos trys Liudvigo van Bethoveno Devintosios simfonijos finalo aranžuotės fortepijonui, pučiamųjų or-kestrui ir simfoniniam orkestrui. Aranžuočių autorius – Herbertas fon Karajanas. Himno žodžiai – Frydricho Šilerio odė „Džiaugsmui“.

Klasicizmo muziką ne tik gana dažnai interpretuoja šiuolaikiniai rim-tosios muzikos atlikėjai, ją mėgsta aranžuoti ir populiariosios muzikos kūrėjai. Paieškokite ir paklausykite. Apskritai šiuolaikinė populiarioji muzika remiasi klasicizmo epochoje suformuotais kūrinio struktūros ir harmonijos principais.

Jua saulelė vėl atkopdama budino svietą Ir žiemos šaltos trūsus pargraudama juokės. Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo, Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto.

Tuo laukus orai drungni gaivydami glostė Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė.Krūmai su šilais visais išsibudino keltis, O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas.

Volfgango Amadėjaus Mocarto paminklas Zalcburge

REikšminiai žoDžiai

CredoDemokrãtijaJAV nepriklausomýbės kãrasKlasiczmasPrancūzjos revoliùcijaImanuelis KantasŽanas Žakas RusoVolterasDeni DidroKristijonas Donelaitis

GRojaRaštis

Grigališkasis choralas „Kyrie“ („Vieš-patie, pasigailėk“)

klaudijus monteverdis. Madrigalas „Si, ch’io vorrei morire“ („Taip, aš noriu mirti“)

Fransua kuperenas. „Les barricades mystérieuses“ („Paslaptingosios barikados“)

jozefas Haidnas. Styginių kvartetas Nr. 62 C-dur „Imperatoriškasis“. II dalis

Volfgangas amadėjus mocartas. Simfonija Nr. 40 g-moll. I dalis

Liudvigas van Bethovenas. Simfonija Nr. 9 d-moll. Finalas