1
LIETUVOS AGRARINI IR MIK MOKSLO CENTRO FILIALAS
SODININKYSTS IR DARININKYSTS INSTITUTAS
TVIRTINU:
LAMMC direktorius
Zenonas Dabkeviius
EMS KIO, MAISTO KIO IR UVININKYSTS MOKSLINIAI
TYRIMAI IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROGRAMA SODININKYSTS
IR DARININKYSTS PLTRA
LIETUVOS SLYGOMS PRITAIKYT LAUKO AKNIAVAISINI
DAROVI AUGINIMO TECHNOLOGIJ TOBULINIMAS IR DIEGIMAS
KIUOSE
2015 m. GALUTIN ATASKAITA
Tyrimo vadovas
Danguol Kavaliauskait
Babtai
2015 m.
2
Vykdytojai:
Danguol Kavaliauskait duomen surinkimas, analiz, ataskaitos parengimas.
Vytautas Zalatorius bandym metodik paruoimas. Bandym rengimas. Duomen
surinkimas, analiz, ataskaitos parengimas.
Ona Bundinien - bandym metodik paruoimas. Duomen surinkimas, analiz, ataskaitos
parengimas.
Danguol Kavaliauskait
Vytautas Zalatorius
Ona Bundinien
3
Turinys
Vykdytojai............................................................................................................................................1
vadas ...................................................................................................................................................3
MTTV projekto tikslas ........................................................................................................................3
Tyrimo objektas ir metodai..................................................................................................................3
Rezultatai
Udavinys I...........................................................................................................................................5
1 klausimas. akniavaisini darovi sjos ir numimo laiko taka derliui ir jo kokybei..................5
2 klausimas. akniavaisini darovi sjos skl normos ir schemos taka drovi derliui ir
kokybei.................................................................................................................................................9
3 klausimas. Darovi mitybos makro ir mikroelementais intensyviose ir tausojaniose gamt daro
augal auginimo technologijose.........................................................................................................14
4 klausimas. Skirting azoto form takos akniavaisini darovi derliaus potencialui tyrimai.... 19
Udavinys II
5 klausimas. Optimalus akniavaisini darovi augal apsaugos priemoni naudojimas...............28
UDAVINYS III................................................................................................................................36
6 klausimas. akniavaisini darovi, auginam vairiomis slygomis ir bdais nitrat kiekio ir
biochemins sudties
nustatymas..........................................................................................................................................36
UDAVINYS IV................................................................................................................................45
7 klausimas. Priemoni, gerinani ir atstatani, bei palaikani sunki dirv struktr tyrimai,
intensyvios darininkysts slygomis.................................................................................................45
UDAVINYS V................................................................................................................................ 60
8 klausimas. Nauj chemini preparat efektyvumo tyrimai pltojant prekin darininkyst..........60
UDAVINYS VI................................................................................................................................66
9 klausimas. Ivados...........................................................................................................................66
10 klausimas. Rekomendacijos..........................................................................................................66
11 klausimas. Literatra.....................................................................................................................66
12 klausimas. Moksliniai straipsniai 2015 m.................................................................................... 66
13 klausimas. Populiars straipsniai 2015 m.....................................................................................66
14 klausimas. Seminarai ir lauko dienos 2015 m............................................................................67 15
klausimas. Daro augal auginimo technologij diegimas Lietuvos darininkysts kiuose..... 67
Priedai.................................................................................................................................................71
4
vadas.
Lietuvos klimato slygos ir natralus dirvos derlingumas yra palanks augalininkystei pltoti.
Taiau Lietuvoje inaudojamos ne visos galimybs iauginti daroves, vaisius ir uogas bei aprpinti
jais alies gyventojus. Apsirpinimo alyje uaugintomis darovmis rodiklis pastaraisiais metais
majo nuo 84 % 2008 m. iki 76 % 2012 m. Sektoriaus nestabilum takoja gamtins slygos. 2008
2012 m. lauko darovi derlingumo svyravimas siek 16,9 %., t. y. nuo 195 kg 100 ha 2008 m. iki
228 kg 100 ha. Besikeiiantis emdirbysts intensyvumas sukelia biologins vairovs struktros ir
ri skaiiaus svyravimus, taigi bet kokia ems kio veikla turi tiesiogin poveik aplinkai.
Daniausiai biologinei vairovei kenkia intensyvus kininkavimas, nors kai kuriais ne maiau
alingas yra ems kio veiklos nutraukimas vietovje. Siekiant, kad Lietuvos ems kio, maisto ir
perdirbimo pramons konkurencingumas nuolat stiprt, btina nuosekliai investuoti nauj
produkt, proces ir technologij krim, diegti inovacinius metodus, taip didinant pridtin vert ir
gerinant produkcijos kokyb. Atsivelgiant i dien aplinkosauginius ikius ypa svarbu
inovacij ssajos su naujausiomis aplinkai draugikoms technologijoms padedanioms kovoti su
klimato kaita, skatinanioms energijos gamyb i atsinaujinani energijos altini, subalansuot
vandens itekli tvarkym ir naudojim, biovairovs isaugojim
MTTV Projekto tikslas ir metodai
Klimato kaita, didjanios tr ir energetini resurs kainos, tr, chemini apsaugos
priemoni bei vandens resurs naudojimo apribojimai, didjantys vartotojo reikalavimai iauginamai
produkcijai, monopolini prekybos tinkl spaudimas kainoms veria augintojus balansuoti tarp
intensyvaus ir tausojanio auginimo, pagaminti daugiau pigesns produkcijos su maesnmis
snaudomis. Kokybinius ir kiekybinius darovi, auginam ilgam laikymui, derliaus parametrus
lemia optimalus sjos laikas, skl normos, sjimo schemos, trimo, augal apsaugos ir laistymo
optimalus suderinimas. Lietuvos augintojai, pirkdami sklas, tras ar augal apsaugos priemones,
gauna tipines rekomendacijas, neatsivelgiant Lietuvos klimato ir dirvoemio ypatumus. Btina
rasti optimalius technologinius sprendimus mork, ir burokli auginimui. Surinkti ir apibendrinti
tyrim duomenis ir pateikti ivadas dl darovi auginimo technologij tobulinimo.
Tyrim apskait ir stebjim duomenys. Atliekant substrat ir bioaktyvi mediag takos
baltagi kopst daig kokybei tyrimus buvo nustatyti daig biometriniai rodikliai: daig auktis,
lap asimiliacinis plotas, nustatytas sausj mediag ir fotosintezs pigment kiekis lapuose. Lap
plotas matuotas lap ploto matuokliu WinDias (Delta-T Devices Ltd., UK). Sausosios mediagos
nustatytos idiovinus lapus 105 C temperatroje iki nekintamos mass. Pigment kiekis nustatytas
spektrofotometru (pagal Vettein) (Wettstein, 1957). Daig lapuose nustatytas azoto, fosforo, kalio,
kalcio ir magnio kiekis. Azotas nustatytas Kjeldalio, fosforas kolorimetriniu, kalis liepsnos
fotometriniu, kalcis ir magnis atomins absorbcijos spektrometriniu metodais.
Atliekant lauko bandymus tirta: dirvoemio agrocheminiai rodikliai: organin mediaga ir
bendrasis azotas (tik prieli augalini liekan apdorojimo tyrime), humusas, pH, j. P2O5 ir j. K2O,
mineralinis azotas. miniai imami i kiekvieno laukelio ir sudaromas jungtinis minys pagal
variantus: pavasar, prie pavasarin dirvos dirbim ir ruden, numus derli. Tyrimai atlikti LAMMC
Agrochemini tyrim labaoratorijoje: pHKCl, potenciometriniu, judrieji P2O5 ir K2O, Egnerio-Rimo-
Domingo (A-L), mineralinis azotas (N-No3 + N-NH4), distiliavimo ir kolorimetriniu (1N KCl
5
itraukoje metodais. miniai Nmin nustatyti imami i ariamojo ir poarmeninio sluoksni, kitiems i
ariamojo sluoksnio.
Dirvoemio fizikiniai rodikliai: dirvoemio drgnis, dirvoemio tankis; dirvoemio kietis.
Dirvoemio drgnio ir tankio tyrimai atlikti dviejuose gyliuose (0-30 ir 31-60 cm), kietis 0-30 cm
gylyje. Dirvoemio miniai imti 2 kartus per vegetacij: vegetacijos viduryje (liepos mn.) ir
vegetacijos pabaigoje. Dirvoemio kietis nustatytas kietomaiu Wile, kurio skals yra trij spalv:
alia, slgis 0-14 kg/cm2, augalams augti tinkamas, geltona 14-21 g/cm2, augalams augti slygos
patenkinamos, neblogos ir raudona, daugiau 21 kg/cm2, augalams augti slygos blogos. Dirvoemio
drgm ir mas nustatyta svrimo metodu, idiovinus dirvoem 105 C temperatroje iki pastovios
mass. Dirvoemio tankis nustatytas Kainskio metodu. miniai i 0-30, 30-60 cm sluoksnio imti
cilindru, kurio tris 100 cm-3, dirvoemio drgnis nustatytas svorimo metodu, diovinant minius
nuolatinje +1050C temperatroje iki pastovios mass.
Dirvos tankis apskaiiuotas pagal formul:
T= D / K, kai T- tankis, g cm-3, D - sauso dirvoemio mas, g, K cilindro tri, cm-3
Tirt priemoni taka sunkaus priemolio dirvoemio armens kietumui vertinta pagal toki
gradacij: menkas, kai armens pusiausvyros tankis 1,5 g cm-3 (Tindiulis, 1979; , 1990; Lechtveer, 1992).
Derliaus numimo metu (technins brandos tarpsniu) atlikti produktyvumo rodikli matavimai
(gs ir akniavaisio mas bei skersmuo, akniavaisio ilgis, vizualiai vertinta ivaizda). Skersmuo
ir plotis buvo matuotas slankmaiu (5 kopst gs ir 30 mork akniavaisi) ilgis liniuote,
mas - pasveriant.
Derliaus numimas. Svertas prekinis ir neprekinis derlius kiekviename laukelyje,
paskaiiuojamas suminis derlius ir prekinio derliaus ieiga.
Produkcijoje atlikti kokybs tyrimai: sausj mediag (svrimo, diovinant 105o C
temperatroje iki pastovios mass), tirpi sausj mediag kiekiai (refraktometriniu), cukr kiekiai
(Bertrano), nitrat (potenciometriniu su jonoselektyviniu nitrat elektrodu), karotino kiekis mork
akniavaisiuose (Murri) metodais. Tyrimai atlikti LAMC SDI Biotechnologijos ir biochemijos
laboratorijoje.
Tyrimo duomen apdorojimas. Tyrim duomenys vertinti dispersins analizs ir koreliacins-
regresins analizs metodais, naudojant program paket Selekcija (Tarakanovas, Raudonius,
2003).
6
UDAVINYS I.
1 klausimas. akniavaisini darovi sjos ir numimo laiko taka derliui ir jo kokybei.
Sjos laikas parenkamas pagal tai, kada numatoma realizuoti produkcij. Lietuvoje vidaus rinka bna
perpildyta darovmis liepos spalio mnesiais, o danai ir iki pat met pabaigos. Taiau sausio
mnes jauiamas lietuvik darovi, ypa mork stygius. Auginimo technologijos jau isprstos,
gaunamas kokybikas ir gausus mork derlius. Morkos laikomos vairaus tipo saugyklose. Belieka
numatyti, kaip aprpinti vartotojus morkomis sausio balandio mnesiais. Vienas svarbiausi
klausim kada geriausia pasti ir nuimti daroves.
Labai ankstyvai ryulli produkcijai galima sti trim terminais. 1 - nedidel plotel pasisti
rugpjio pirmomis dienomis, kad iki ali suspt uaugti 0,5-1 cm skersmens morkos. Gerai
ubertos durpmis jos laikysis per iem, pavasar paaugs ir bus paios ankstyviausios. 2 - sti prie
pat ulant, t.y. gruodio pabaigoje. Tuo laiku sti rizikinga, nes iem bna iki 50C ilumos atlydi,
sklos pradeda dygti, o vliau sta. 3 - sjama pavasar, kai tik galima dirbti dirv, atsivelgiant
jos subrendim. Kad greiiau sudygt, lysv pridengiama polietileno plvele, o sudygusios morkos
agroplvele. Agroplvele pavasar verta pridengti visas ankstyvesnio derliaus morkas, tuomet jos
greiiau uauga.
Vasaros ir rudens derliui geriausia sti balandio pabaigoje gegus pradioje, o laikyti per
iem nuo gegus antrosios puss iki birelio 10 dienos. Galima sti ir dar vliau, bet tai rizikinga.
Svarbu, kad bt drgna dirva skloms sudygti, o iki spalio vidurio morkos susps uaugti ir gerai
laikysis iem.
Mork sklos smulkios ( 1 g apie 800 skl ) ir negreitai sudygsta, kai dirvos temperatra 11 C
sudygsta per 16 dien, o kai 8 C per 25 dienas. Mork daigeliai auga labai ltai ir tiktai prajus 20
25 dienoms po sjos pradeda augti pirmasis tikrasis lapelis. Kadangi pastos morkos ilgai nesudygsta,
kad jas nenustelbt piktols, reikia laistyti, purenti tarpueilius, naudoti herbicidus.
Morkos yra dirv struktrai yra labai jautrus augalas. Jos gerai auga sukultrintose,
puveningose, nelapiose lengvo priemolio ir priesmlio dirvose. Sunkiose dirvose blogai sudygsta,
bna akotos, maos, suskilusios, nusmailjusia virnle, ypa sausesniais metais. Morkos mgsta
vies, todl blogai auga pavsyje. Dirva turi didel tak akn formai ir spalvai. t pai viet
morkos sjamos ne anksiau kaip po 4 5 met. Kad sklos vienodiau sudygt, jos turi bti
kalibruotos, t.y. vienodo dydio, gali bti apveltos beicais ir skl gyvybingum skatinaniais
produktais.
Lauko daigumui turi takos ie faktoriai: sjos laikas ir bdai, dirvos dirbimas, skl
paruoimas prie sj, dirvoemio drgms ir temperatros reimas. Skloms sudygti utenka, kad
dirvoje bt apie 40-50 proc. drgms, netgi 30 proc. viso drgms imlumo, nes perdaug mirkusioje
dirvoje bloga aeracija ir sumaja skl lauko daigumas.
Lietuvos Sodininkysts ir darininkysts institute atlikti sjos laik ir derliaus numimo
tyrimai, nustatyta i faktori taka derliui, kokybei ir isilaikymui. Mork fenologiniai stebjimai.
Mork pasliui sudygti ir augti daugiausia takos turi dirvos temperatra ir drgm. Todl
neatsitiktinai anksiausia pastos morkos dygsta ilgai, o ylant dirvai, dygimo laikas trumpja.
Dygimo pradia, normaliai drgnais metais balandio mnesio sjos, buvo 20 dien, vlesns sjos
tolygiai trumpjo iki 12 dien po sjos. Taiau pagal kalendorin grafik morkos dviej lapeli faz
pasiek apie birelio 6 dien, kai paskutinio varianto buvo tik pradtos sti. Analogikai mnesio
7
skirtumas buvo ir kit vegetacijos tarpsni iki pat technins brandos pradios. Sausringais metais
dygimo periodas 1,5 1,7 karto pailgjo ir buvo net 35 dienos.
Mork biometriniai stebjimai. Vidutinis mork akniavaisio skersmuo tolygiai majo pagal
sjos terminus - nuo 4,3 cm (sta balandio mn.) iki 3,07 cm (sta birelio mnes). akniavaisi
ilgis tolygiai, bet labai maai trumpjo st vlesniais terminais mork (nuo 19,5 cm balandio mn.
iki 18,4 cm birelio mn.). Nuo skersmens ir ilgio tiesiogiai priklauso akniavaisio mas. St
balandio mnes mork vidutin akniavaisio mas buvo 188,1 g, o vliau st tolygiai majo - iki
135,0 g birelio sjos.
Sausringais metais labai didels takos prekiniam derliui turjo sjos laikas - juo anksiau
pasta, tuo didesnis derlius. Gauti skirtumai nuo 39,9 t/ha balandio mn. sjos iki 10,4 t/ha, arba
3,8 karto daugiau negu birelio mn. sjos. Atskirais metais, priklausomai nuo krituli kiekio
balandio mn. sjos - 52,2 t/ha, birelio - 19,0 t/ha arba 2,7 karto daugiau. Gegus mn. sjos derlius
buvo tarpinis.
1 lentel. Sjos laiko taka standartinio derliaus kiekiui.
Eil.
Nr.
Sjos laikas,
Tarpsniai
Prekinio derliaus vidurkis t/ha
1 Balandio 20-30 d. 40,1
2 Gegus 05-15 d. 35,1
3 Gegus 20-30 d. 26,0
4 Birelio 05-10 d. 22,5
Analizuojant vidutin standartin derli, gauta jo priklausomyb nuo sjos laiko. Juo anksiau
pastos morkos, tuo didesnis j derlius.
Taiau, norint gauti ne tik ger derli, bet j tinkamai ilaikyti, reikia atsivelgti ir laikymo
nuostolius. Laikymo tyrimo tikslas nustatyti, kuris sjos laikas ir numimo terminas geriausias
iauginti daugiausia standartins produkcijos.
2 lentel. Mork Svalia F1 sjos ir numimo laiko taka prekins produkcijos kiekiui po
ilgo laikymo,%
Sjos terminai Derliaus numimo laikas, mn., d.
09.18 09.25 10.02 10.09 10.16 10.23 10.30
Balandio 2031d. 67,1 78,95 79,79 76,49 79,62 79,68 79,56
Gegus 5-15d. 67,0 77,82 76,59 76,89 82,04 79,68 79,1
Gegus 20-30d. 69,83 72,95 82,91 79,43 81,48 81,9 83,04
Birelio 5-15d. 71,5 75,8 84,09 82,18 81,83 81,16 81,68
Vidutinikai 68,8 76,4 80,8 78,7 81,2 80,6 80,1
8
1 pav. Prekins produkcijos isilaikymo kiekis pagal numimo laik, %.
Po ilgo laikymo, iki gegus mn., akivaizdiai irykjo produkcijos pokyiai. Nuostoliai siek
nuo 33 iki 16%. Jie kito pagal numimo laik. Rugsjo mn. nuimtos morkos laiksi daug blogiau
negu spalio mn. nuimto. Nuostoliai vidutinikai sudar 23 - 30%. Spalio mn. nuimtos produkcijos
nuostoliai laikymo metu stabilizavosi ir sudar apie 20%, taiau ekonominiu poiriu tai nra
apsoliutus kriterijus, todl buvo atlikta analiz isiaikinti prekins produkcijos po ilgalaikio laikymo
priklausomyb nuo sjos ir numimo laiko termino. Didiausias mork kiekis liko st balandio 20
30 dienomis, o nuimt spalio mn. Produkcijos nuostoliai pagal kitus sjos laiko variantus artimi
vidurkiui.
626466687072747678808284
Rugsjo
18d.
Rugsjo
25d.
Spalio 2d.Spalio 9d. Spalio
16d.
Spalio
23d.
Spalio
30d.Pre
kin
s p
rod
uk
cijo
s k
iek
is,%
Derliaus numimo laikas
9
2 pav. Prekins produkcijos po ilgo laikymo kiekis pagal sjos ir numimo laik (t/ha)
Ivados:
1. Standartinio mork derliaus ieigai didels takos turi sjos laikas. Balandio mn. sjos
derlius vidutinikai yra 40 t/ha, vlyvesns sjos tolygiai sumaja iki 22 t/ha.
2. Numimo laikas standartinio derliaus ieigai takos neturi.
3. Laikymo nuostoliai pagal sjos laik vidutinikai skiriasi iki 2,5%. Didiausi nuostoliai
bna balandio 20 30 d. sjos iki 23%, maiausi - gegus 20 30 d. ir birelio 05 15 d. sjos -
21,2 20,2%.
4. Didels takos laikymo nuostoliams turi numimo laikas. Nuimt rugsjo 18 25 d.
mork jie sudaro iki 24 - 32%. Spalio mn. nuimto derliaus laikymo nuostoliai maai skiriasi (2%).
5. Daugiausia prekins produkcijos - 30 32 t/ha isilaiko, kai morkos stos balandio
mn. 20 30 d., o nuimtos spalio mn. Kituose variantuose prekins produkcijos tolygiai sumaja
iki 15 18 t/ha.
Rekomendacijos:
1. Morkas reikia sti ankstesniais terminais, pilnai subrendus dirvai.
2. Vlyvas morkas, skirtas ilgam laikymui, nuimti reikia spalio mnesi, atvsus orams.
Literatra:
1. Sakalauskas A., Zalatorius V. Mork auginimo technologij tyrimas // ems kio
ininerija. Mokslo darbai. 1996. 28 (2) P. 111 120.
2. Gauien O. Morkos. 2001. Babtai. P. 18 22.
Birelio 5-15d.
Gegus 5-15d.
0
5
10
15
20
25
30
35
Ru
gs
jo 1
8d
.
Ru
gs
jo 2
5d
.
Sp
ali
o 2
d.
Sp
ali
o 9
d.
Sp
ali
o 1
6d
.
Sp
ali
o 2
3d
.
Sp
ali
o 3
0d
.
Pre
kin
s
pro
du
kc
ijo
s k
iek
is, t/
ha
Derliaus numimo laikas
10
3. Staugaitis G. Lauko ir iltnamini darovi trimas azoto tromis. Habilitacinis
darbas. Babtai 1998. P. 78 81.
4. Zinikeviit D., Balelinas P. Zalatorius V. Agrotechnini ir chemini priemoni taka
mork piktoltumui ir derliui. // Integruota augal apsauga: pasiekimai ir problemos. Dotnuva
Akademija. 1997. P. 256 258.
5. Suojala T. Effect of harvest time on the storage performance of carrot // J. Hort. Sci.
Biotechnol. 1999. Vol 74(4). P. 484 492.
6. Fritz D., Weichmann J. Influence of the harvesting date of carrots on quality and quality
preservation // Acta Horticulturae. 1979. Vol. 93. P. 91 100.
7. Rosenfeld H. J., Samuelsen R. T., Lea P. The effect of tempetature on sensory quality,
chemical composition and growth of carrots (Daucus carrota L.). I. Constant diurnal temperature // J.
Hort. Sci. Biotechnol. 1998. Vol. 73. P. 275 288.
2 klausimas. akniavaisini darovi sjos skl normos ir schemos taka drovi derliui
ir kokybei., Lietuvos sodininkysts ir darininkysts institute sukurta mechanizuota mork auginimo
vagotame paviriuje technologija galina uauginti kokybikus akniavaisius, gauti didel
standartins produkcijos ieig, sumainti energetines ir rank darbo snaudas. Apvelgus ir
apibendrinus Europos ali, ypa Lietuvos augintoj, patirt bei institute atlikt tyrim rezultatus,
paaikja, kad morkos sjamos vairaus tipo tiksliomis darovi sjamosiomis (pneumatinio,
vakuuminio, dirinio), kuri konstrukcija panai ir kartu labai skirtinga. I esms skiriasi sjos
noragli tipai. Sjama 123 eilutmis, su 7075 cm tarpuvagiu ir 1,401,50 m traktoriaus
tarpvmis. Skl ibrus, prie urim eme, skla gali bti prispaudiama arba neprispaudiama.
Nemaos takos derliui, ypa jo kokybei, turi sklos beicavimas. Paslio laistymas irgi svarbus
faktorius gausiam derliui uauginti, ypa tai svarbu sausais metais ir pasliui dygstant.
Siekiant ivengti paslio iretjimo ir inaudoti patrt vagos paviriaus plot, sjamos
didesns sklos normos. Ji pasirenkama pagal kelis takojanius veiksnius:
Pagal mork derliaus paskirt 1 labai ankstyvai ryulli produkcijai sjama 2-3 mln. vnt. /
ha (AMSTERDAMO tipas); 2 - vasaros ir rudens derliui geriausia sti sumaint skl norm iki
0,8 1 mln. vnt. / ha, tam sjamos arba specialios trumpesns vegetacijos veisls (hibridai) iki 1 mln.
vnt. / ha (AMSTERDAMO, NANTO tipas), arba stambiaakns iki 0,7 0,8 mln. vnt. / ha
(NANTO/BERLICUM, arba BERLICUM tipas). Kadangi pastarosios yra didesns apie 400 gr.
svorio, ilgos. Jas vasaros laikotarpiu galima pradti realizuoti technins brandos pradioje 150-300
gr. svorio. Morkos laikymui ir ilgam laikymui sjamos didelmis sjos normomis 1 1,5 mln. vnt. /
ha. pagrindinis veisls pasirinkimo kriterijus yra j savyb isilaikyti iki 2-3 arba 6 ir daugiau
mnesi, priklausomai nuo saugojimo ir rinkos slyg.
Sklos norma parenkama pagal Lietuvos atskiro regiono agroklimatines slygas. Atlikus
respublikos darininkysts monitoring nustatyta, kad j gali bti iki deimties. Sklos norma labai
priklauso nuo pasirinktos veisls, jos kokybs, kartu vertinant j paruoimo sjai bd, naudotas
beicavimo mediagas ir sudygim skatinanius pasirinktus bdus. ie veiksniai gali bti mechaniniai
(lifavimas), cheminiai, biologiniai arba kompleksiniai.
Sklos norma tiesiogiai priklauso nuo sjimo bdo sjama eilutmis, tarpas tarp eilui 7-8
cm, ar juostomis pakrikai 8 cm. Ir, inoma, sklos norma priklauso nuo to ar naudojama veisl, ar
hibridas. Kiekvienu atveju vertinama sklos laboratorinis daigumas, atsivelgiama numatom
11
dirvos natral daigum priklausomai nuo parinkto lauko dirvoemio struktros, jo sudties,
vidutinikai 30 proc. Smulki skl sjai tinkamiausia yra grdo, rieuto su maa dulki frakcija
iki 2-3 proc. dirva.
Atlikti tyrimai kokie faktoriai daugiau takoja mork derlingum naudojant Lietuvos
sodininkysts ir darininkysts institute sukurtos mechanizuotos mork auginimo vagotame
paviriuje technologijos atskirus elementus, ar j grupes ir kaip reikt technologij modernizuoti.
Nustatyta, kokie mork auginimo faktoriai - sjos bdas, sklos paruoimas prie sj, sklos
prispaudimas ar laistymas - turi daugiausiai takos kokybikam ir gausiam derliui uauginti. Naudotos
dvi sjos schemos 2 eilutmis su 8 cm tarpu ir 8 cm ploio juosta. Manyta, kad optimaliai augal
turt bti 0,4 0,6 mln.vnt./ha augal [1,4]. Taiau pastaraisiais metais, pradjus naudoti dviej tip
sjamj noraglius, ir atsivelgus kit ali mork augintoj patirt, bei preliminarinius tyrimus,
atsirado galimyb sti dvigubai didesn skl kiek [2]. Tokiu bdu geriau inaudojamas patrtas
vagos paviriaus plotas, atsiranda galimyb gauti didel ir kokybik derli. Siekta nustatyti iki kokios
ribos galima didinti sklos norm: 0,5 mln. vnt./ha; 0,75 mln. vnt./ha; 1,0 mln. vnt./ha; 1,25 mln.
vnt./ha; 1,5 mln. vnt./ha; 1,75 mln. vnt./ha. Morkos stos Lietuvos sodininkysts ir darininkysts
institute sukurta tikslia pneumatine sjamja UPDS 2,8 su dviej sraut arba juostins sjos
noragliais. Sjos schema - 62+8. Tirtas Nanto tipo mork Svalia F1. tankumas.
Gauti tikslij bandym daugiameiai tyrim rezultatai. Atlikti stebjimai. Nustatytas mork
daig tankumas ilgio metre. Pasjus dviem eilutmis su 8 cm tarpu nustatyta, kad didjant skl
kiekiui nuosekliai didjo augal skaiius - nuo 17,9 vnt./m iki 42,1 vnt./m. Pasjus 8 cm ploio juosta,
gautas tolygus daig kiekio ilgio metre didjimas, taiau bendras kiekis buvo 6 -11% maesnis (nuo
16,0 iki 39,7 vnt./m).
Atlikti biometriniai matavimai, nustatytas akniavaisi ilgis, skersmuo, mas ir forma. Tiek
dviem eilutmis, tiek juostiniu bdu, didesne sklos norma st mork tolygiai maja akniavaisi
mas. Pasjus maas skl normas (0,5 0,75 mln.vnt./m), uaugo stambs akniavaisiai - iki 222
253 g. Jie tiko tik perdirbimui. Kituose variantuose pasjant abiem bdais, akniavaisio mas beveik
nesikeit - nuo 179,2 iki 169 g (1,0 1,5 mln.vnt./ha). Pasjus 1,75 mln.vnt./ha, akniavaisi mas
sumajo iki 153 g. Vidutinis akniavaisio ilgis nepriklaus nuo sklos normos morkos vidutinikai
buvo 17,5 18,0 cm ilgio. Isiskyr tiktai vienas variantas (0,5 mln.vnt./ha), kur akniavaisiai buvo
19,5 cm arba 9% ilgesni.
Vidutinis mork akniavaisi skersmuo priklauso nuo sklos normos. Past abiem bdais mork,
akniavaisio skersmuo labai panaus - nuo 4,4 iki 3,5 cm.
Pasjus maomis normomis (0,5 0,75 mln. vnt./ha), dalis buvo smailjanios, o didesnmis
normomis cilindrins formos akniavaisi.
Derlius ir jo kokyb. Kai morkos pastos dviem eilutmis gaunama 4,5% standartinio derliaus
ieiga didesn negu augint juostiniu bdu. Juostos viduje esanios morkos buvo prastesns kokybs,
akivaizdiai pasireikia pakraio efektas.
12
3 lentel. Sjos bd ir sklos normos taka mork akniavaisi derliui
S
jos
b
das
Sklos norma
mln.vnt./ha
Derlius t/ha
Bendras Standartinis Nestandartinis Nestandartinis derlius, %
Vidurkis Vidurkis
Vidurkis
Dvie
m e
ilut
mis
su 8
cm
tar
pu
0,5 35,6 24,3 11,2 31,5
0,75 44,4 30,7 13,6 30,6
1,0 49,5 36,9 12,7 25,6
1,25 54,8 40,6 14,2 25,9
1,5 58,1 43,1 15,0 25,8
1,75 55,2 38,8 16,9 30,6
8cm
plo
io j
uost
a
pak
rikai
0,5 27,3 20,2 10,1 37
0,75 36,6 28,8 12,0 32,8
1,0 36,6 34,6 11,3 30,9
1,25 52,9 36,7 16,2 30,6
1,50 55,3 38,3 16,9 30,6
1,75 53,0 34,6 18,3 34,5
3 pav. Sjos bd ir sklos normos taka standartini mork derliui
Visais metais gautas vidutinis arba didesnis mork derlius. Auginant dviej eilui sjos bdu
vidutinikai gautas 2 4 t/ha didesnis derlius negu juostiniu bdu visuose variantuose, arba 10 - 16%.
Padidinus sklos norm iki 1,25 mln. vnt./ha, gautas didelis derliaus priedas, pasjus 1,25 1,5
mln.vnt./ha, standartins produkcijos ieiga supanajo. Pasiekus 1,75 mln. vnt./ha norm, bendras
derlius, o ypa standartinis sumajo 10 - 12%.
10
15
20
25
30
35
40
45
0,5 0,75 1 1,25 1,5 1,75
Sta
nd
art
ini
mork
d
erli
us,
t/h
a
Sklos norma, mln.vnt/ha
Dviem
eilutmis
8cm juosta
13
Atlikta ekonomin analiz iki kurios ribos apsimoka didinti sklos norm. Nustatyta, kad
didinant sklos norm iki 1,5 mln. vnt./ha, bendras ir standartinis produkcijos derlius didjo, taiau
reikjo 1,5 karto daugiau brangios mork sklos, be to, nuimti didesn derli reikjo didesni ilaid.
Pasjus iki 1,25 mln. vnt./ha juostiniu bdu, tiek derliaus priedas, tiek papildomos pajamos
pakilo ir, po to reikms priartjo viena prie kitos. Paymtina, kad pasjus abiem bdais, papildomos
pajamos gana artimos. Didiausias derliaus ir pajam skirtumas susidaro, kai sjos norma iki 0,5
0,75 mln. vnt./ha. Didinant sklos norm, gaunamos didesns papildomos pajamos - nuo 1600 iki
4200 Lt, kai sjama 0,75 1,5 mln. vnt./ha. Pasjus 1,75 mln. vnt./ha, jos sumaja net 40%.
Derliaus ir pajam didiausi skirtumai susidaro, kai sta 0,5 0,75 mln. vnt./ha normomis.
4 pav. Sjos bd ir sklos normos taka papildomoms pajamoms
Mork paslio tankumui ir atitinkamai sjos normai labai didel reikm turi paslio lietinimas.
Atlikus stebjimus nustatyta, kad laistomame plote morkos vidutinikai buvo 30% tankesnis negu
nelaistomame - 19,3-30,7 vnt./m. Tankiausios morkos buvo pastos dviem eilutmis - atitinkamai 27-
30 vnt./m, o pastos juostomis nuo 16,9 iki 22,7 vnt./m.
Atlikti akniavaisi biometriniai matavimai: ilgis (cm), skersmuo (cm) ir mas (g). Didesni
akniavaisiai uauga, kai sta eilutmis laistomame plote - iki 154,4 g, nelaistomame - iki 156,8 g.
Visuose variantuose akniavaisio ilgis kito nuo 16,9 iki 18 cm. Daugiau skyrsi tiktai akniavaisio
skersmuo. Derliui takos turjo augal kiekis.
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
4500
0,5 0,75 1 1,25 1,5 1,75
Pap
ild
om
os
paja
mos
Lt/
ha
Sklos normos mln.vnt./ha
Dviem
eilutmis
Juosta
pkrikai
14
5 pav. Laistymo taka mork standartiniam derliui
Derlius ir jo kokyb. Laistomame plote gauta vidutinikai 8% daugiau standartins produkcijos.
Derliaus ieiga - 70,069,3%. Eilutmis ir juostomis stos morkos uaugino 7,3% didesn standartin
derli (iki 29,8 t/ha). Apdorojus skl beicu, gautas iki 3% derliaus priedas. Morkos, kuri sklos
prie ueriant eme buvo prispaustos, uaugino 30,1 t/ha, o kuri neprispaustos - 29,8 t/ha
standartins produkcijos.
Burokli skla nra vienoda. Dabar sjama kalibruota, vienodos frakcijos skla. taiau paios
sklos kamuollyje gali bti nuo 1 1,2 (vienadaig) iki 3 4 tikr skl (daugiadaig). Todl
nustatant sjos norm reikia atkreipti dmes laboratorin, lauko daigum bei kiek daig tikimasi i
vieno sklos kamuollio. Valgomj burokli derliui uauginti reikt isti vien eiluts tiesin
metr 12 18 daigi vienadaigi skl . Tada atstumas tarp augal bus 8 5,5 cm.
Valgomj burokli sjai naudojamos sjos schemos ir normos. Sklos ieiga: eiluts kas 45
cm 330-400 tkst. vnt./ha; eiluts kas 70 cm 214-257 tkst. vnt./ha; sudvejintos eiluts 62+8 cm
430-514 tkst. vnt./ha; sutankinta vienaeil sja 23 cm x 4 430-520 tkst. vnt./ha; sutankinta
dvigubomis eilutmis (8+15) cm x 4 (12-15 vnt. numatom augal eilutje teisiniame metre) - 680-
860 tkst. vnt./ha. Darniam valgomj burokli sudygimui turi lauko lietinimo galimyb, tada
galima vlyvesn sja, akniavaisiai bna vienodo standartinio dydio. Buroklius sti reikia
vienodame (lengvesnse dirvose giliau, sunkesnse sekliau) 3 4 cm gylyje. Sjai naudojamos
tikslaus isjimo sjamosios. Burokli sklos dygti pradeda prie 6 - 8C. Esant 10C dirvos
temperatrai jie pradeda dygti po 10 dien, o 15C po 6 8 dien. Jauni burokli daigai ikenia
- 3 - 4C alnas.
Ivados:
24
25
26
27
28
29
30
31
32
1 2 3 4 5 6
Variantai
Laistoma
Nelaistoma
Sta
nd
art
inis
der
liu
s, t
/ha
15
1. Mork sjos bdas dviem eilutmis su 8 cm tarpu yra pranaesnis u juostin (8 cm) sjos
bd. Gaunamas 2 4 t/ha arba 10 - 16% didesnis standartins produkcijos derlius.
2. Pasjus dviej eilui sjos bdu, o sklos norm padidinus nuo 0,5 iki 1,25 1,5 mln.vnt/ha
standartinio derliaus priedas padidja iki 1,6 karto.
3. Pasjus juostiniu bdu, o sklos norm padidinus nuo 0,5 iki 1,25 1,5 mln. vnt./ha,
standartinio derliaus priedas padidja iki 1,9 karto, o pasjus 1,75 mln. vnt./ha sklos norm, derliaus
priedas sumaja.
4. Atsivelgus produkcijos paskirt (perdirbimas, ankstyvoji produkcija, laikymas ir pan.),
veisls ypatybes, auginimo slygas (laistymas, sjamosios tipas, dirvoemis ir pan.), reikt morkas
sti tokiomis normomis: dviem eilutmis 1,0 1,5 mln. vnt./ha, 8 cm juosta 1,0 1,5 mln. vnt./ha.
5. Geriausia mork akniavaisi prekin ivaizda ir standartins produkcijos ieiga gaunama,
kai sjama abiem bdais 1,0 mln. vnt./ha sklos norma.
6. Ekonominiu poiriu, naudojant abu sjos bdus apsimoka didinti sklos norm iki 1,25
1,5 mln. vnt./ha. Gaunamos papildomos pajamos iki 4200 Lt (be papildomo darbo ir sklos kainos).
Papildomos pajamos didja tolygiai kai sjama nuo 0,75 mln. vnt./ha iki 1,25 1,5 mln. vnt./ha sklos
norma.
7. Mork sklos lifavimas ir beicavimas enklios takos derliui nedaro. Beicuot mork sklos
paslyje gaunama 25% didesn standartinio derliaus ieiga.
8. Laistomas paslis geriau sudygsta, o standartiniam derliui turi takos augal kiekis ploto
vienete. Laistomame plote gaunamas iki 42,8 t/ha derlius, kurio 70% sudaro standartin produkcija.
9. Pasjus morkas su skla prispaudianiais voliukais, gaunamas iki 42,05 t/ha derlius (71
72 % standartinio derliaus ieiga). Tai 1,42 % daugiau negu neprispaudus skl.
10. Didiausias standartins produkcijos derlius gaunamas pasjus morkas eilutmis, su 8 cm
tarpu (priedas 2,3 t/ha), beicuota arba nebeicuota skla, laistomame plote, neprispaudus skl.
Rekomendacijos:
1. Morkos sjai sklos norma nustatoma atsivelgiant derliaus paskirt, veisl ir regiono
agroklimatines slygas.
2. Mork sklos norm galima didinti iki 1,5 mln. vnt./ha.
Literatra:
1. Gauien O. Morkos. Babtai, 2001. P. 2226.
2. Zalatorius V. Mork paslio optimizavimas vagotoje dirvoje // Sodininkyst ir darininkyst.
1999. 18(3). P. 9399.
3. Sakalauskas A., Zalatorius V. Mork auginimo technologij tyrimai // ems kio ininerija.
1998. 30(1) P. 7182.
4. Baike I., Lepre L. Impac ofa sowing scheme and distances between plants on yield and
quality of nanto type carrots // Sodininkyst ir darininkyst. 2000. T. 19(1). P. 103111.
3 klausimas. Darovi mitybos makro ir mikroelementais intensyviose ir tausojaniose
gamt daro augal auginimo technologijose.
Gera augal mityba palaiko j fiziologinius procesus, leidianius augti ir duoti gaus
kokybik derli. Be vandens, sauls energijos ir i oro gaunamo anglies dioksido, augalams reikia
dar 14 mineralini element (Rom, 1994), kuriais jie paprastai apsirpina i dirvoemio.
16
Makroelement azoto (N), fosforo (P) ir kalio (K) reikalingi gana dideli kiekiai, tai pat svarbs
yra magnis (Mg), kalcis (Ca) ir siera (S). Mikroelement boro (B), chloro (Cl), natrio (Na), vario
(Cu), geleies (Fe), mangano (Mn), molibdeno (Mo) ir cinko (Zn) reikia dar maiau.
Kompleksini tr sudtis ir kiekis parenkami atsivelgiant auginam augal savybes,
derliaus paskirt, sjomain, ypa priesl ir dirvos paruoim, maisto mediag kiek dirvoemyje
bei regiono agroklimatines slygas (vedas, Januauskait, 2000).
Mikroelement poreikis dar padidja, jeigu darovs auginamos maiau sukultrintuose
dirvoemiuose ar jie reiau triami organinmis tromis. Siekiant optimali derli, jiems iauginti
reikalingi ir didesni mitybos element, tame tarpe ir mikroelement, kiekiai (Staugaitis ir kt., 2002;
, 1990; Danilenko, 1998). J reikia labai maais kiekiais, todl patogiausia naudoti
subalansuot, darovi auginimui skirt kompleksini tr sudtyje, kurios naudojamos priesjinio
trimo metu. Pastaruoju metu plaiai naudojamos bechlors (nes dauguma darovi chloro
nepakenia) kompleksins tros Yara Milla Cropcare 11 11 21 + 2,6 MgO, 10 S su mikroelementais
B, Cu, Fe, Mn, Mo, Zn; Cropcare 12 11 18 + 2,7 MgO + 8 S su mikroelementais B, Fe, Mn, Z; tra
su huminmis rgtimis Humifirst 11 07 18 + 3 MgO + 12 S + humistaras (humins ir fulvo rgtys).
Patrus ia tra yra skatinama dirvoemio mikroorganizm veikla, dl kurios augalai efektyviau
sisavina mineralines maisto mediagas. Tai tra leidianti didinti augal produktyvum efektyviau
panaudojant dirvoemio biologines, agrofizikines ir agrochemines savybes. Darininkystje taip pat
naudojamos kitos bechlors kompleksins tros, tr miiniai, arba vienanars tros. Augal
mitybos kokyb galime vertinti pagal mineralini element kiek dirvoemyje, augaluose
(daniausiai lapuose), augal bkl ir gamtini veiksni galim poveik mitybai Kai dirvoemis
nederlingas, augalus triame reikaling mineralini element tromis. Triama dirva ir (arba)
augalai purkiami tr tirpalais.
3.1. Trimo mikroelementinmis tromis taka derliaus potencialui. Taikant auginimo
technologijas, kuriose siekiama iauginti kokybik produkcij, kompleksins tros su
mikroelementais arba trimas mikroelementinmis tromis ir j naudojimas trimui per lapus
tampa neatskiriama i technologij dalimi (, ,1982, , 1989). Trimas per
lapus skirtas nepalanki klimato, dirvoemio ir kit slyg keliamiems stresams suvelninti, labai
mau papildom tr kiekiu skatinti augal intensyviau sisavinti maisto mediagas i dirvoemio ir
i pagrindinio trimo metu ibert tr (Andrews, 2002; Knittel, Albert, 2003; Charbaji et al., 2008).
I esms yra atliekamas maisto mediag galutinis subalansavimas, sustiprinamas augalo atsparumas
ligoms, apsaugoma nuo fiziologini paeidim. Morkos, kaip ir daugelis darovi, labai jautrios
trom. Labai svarbu, kad jos bt subalansuotos. Be pagrindini tr, didel poveik morkoms augti
ir brsti turi mikroelementai, taiau ne visada pakanka pagrindinio trimo biriomis kompleksinmis
tromis. Kartais pasitaiko labai lieting met, kai tras iplauna vanduo, o sausros metu jos netirpsta
ir augalai j nepasisavina.Tuomet morkos triamos papildomai tirpiomis ir skystomis tromis per
lapus.
Papildomas darovi trimas vegetacijos metu duoda teigiam rezultat: intensyviausiu
augimo metu augalai aprpinami maisto mediagomis, tros per lapus palankiai fiziologikai veikia
augal augimo ir vystymosi procesus. Literatroje nurodoma, jog trimas skystomis
kompleksinmis tromis per lapus padidina derli, bna geresns kokybs produkcija. Kol kas
nebuvo tyrinta, kaip skystos kompleksins tros su mikroelementais, purktos kelis kartus, veikia
mork derli ir kokyb.
17
Sodininkysts ir darininkysts institute atlikti daro augal trimo per lapus tyrimai
Papildomo trimo per lapus tirpiomis Ferticare 14 11 25 + mikroelementai ir kalcio salietra N-15,5
+ Ca-26,5 taka mork standartiniam derliui ir laikymuisi. Pagrindiniam trimui naudota tradicins
tros Kemira Cropcare 10 10 20 - 600 kg/ha. norma - N60 P60 K120 + mikroelementai. Tyrimais
nustatyta kompleksini, vienanari tr ir j bendro periodiko naudojimo vegetacijos metu
galimybi rezultatai.
4 lentel. Papildomo trimo per lapus tirpiomis Ferticare 14 11 25 + mikroelementai ir
kalcio salietra taka mork standartiniam derliui ir laikymuisi.
Trimas (Variantai) Vidutinis
standartinis
derlius po
numimo, t/ha
Vidutiniai laikymo
nuostoliai, %
(natrali netektis ir
atliekos)
Prekin
produkcija po
ilgo laikymo,
t/ha
Pagr. trimas (fonas F,
Cropcare 10 10 20, 600
kg/ha)
27,2 22,04 21,21
F + amonio salietra N30 24,8 17,23 20,53
F + Kemira Ferticare 14 11
25 po 13 kg 3 k., 4% tirpalu,
kas 7 10 dien.
30,0 20,5 23,83
F + 2 k. Kemira Ferticare
14 11 25 (N10 + N10) ir 1 k.
kalcio salietra (N10), kas 7
10 dien
32,0 20,6 25,41
F + 1 k. Kemira Ferticare 14
11 25 (N10) ir 2 k. kalcio
salietra (N10+ N10), kas 7
10 dien.
30,6 20,2 24,42
F + 3 k. kalcio salietra (N10
+ N10 + N10), kas 7 10
dien.
28,6 14,2 24,81
Biometriniai matavimai atlikti prie derliaus numim. Nustatyta akniavaisio mas, ilgis ir
skersmuo, vizualiai nustatyta akniavaisio forma. Didiausi vidutins mass skirtumai gauti tarp 2
5 variant, o palyginus su 4 variantu, ir nesiekia 10%, tai yra kai akniavaisis yra arti 200 g skirtumas
15 18 g. akniavaisi ilgis ir skersmuo atskiruose variantuose maai skyrsi (5 - 7% ribose).
Nitrat kiekio ir biochemins sudties nustatymas.
Numus derli, nustatytas cukraus kiekis mork akniavaisiuose. 1 2 variante (kontrolinis ir trta
biria amonio salietra) cukraus vidutinikai buvo 4,43% maiau negu papildomai trtuose per lapus.
Tirpios sausosios mediagos visuose variantuose skyrsi tik 1 - 2%. Sausj mediag maiausi
buvo kontroliniame variante, daugiausia trtame amonio salietra - 15 ir 3 kartus trtame Kemira
18
Ferticare - 9,1% daugiau. Kituose variantuose buvo 4 - 6% skirtumas. Karotino kiekis variantuose
panaus, iskyrus kontrolin variant, kur 3,5 % nesiek vidurkio.
Papildomi patrus, btina stebti nitrat kiek produkcijoje. Prie darovi numim nustatyta daug
nitrat. Kontroliniame variante 433,7 mg/kg, kituose variantuose panaiai arba keliais procentais
maiau. Po ilgo laikymo, balandio pabaigoje, nitrat kiekis visuose bandiniuose sumajo dvigubai.
Daugiausia liko kontroliniame variante - 250,6 mg/kg. Vadinasi papildomas trimas nitrat kiekiui
takos neturi.
Derlius ir jo kokyb. Pagrindinis rodiklis, kuris rodo papildomo trimo svarb, yra standartinis
mork derlius ir jo kiekis bendroje produkcijoje.
6 pav. Papildomo trimo per lapus tirpiomis Ferticare 14 11 25 ir kalcio salietra
tromis taka bendrajam, prekiniam ir nestandartiniam derliui.
Atliekant skaiiavimus remtasi gautais vidutiniais derliais. Akivaizdu, kad, papildomai
patrus per lapus, visais atvejais gaunamas nuo 3 iki 5 t/ha derliaus priedas. Taiau trtame biria
amonio salietra (N 30) (2 variantas) gaunamas 2,4 t/ha arba 9,7% derliaus nuostolis. Didiausias
standartins produkcijos derliaus priedas gautas, kai po pagrindinio trimo trta 2 kartus Kemira
Ferticare (N10 + N10) + kart kalcio salietra (N10). Palyginus gretimus variantus, gauta daugiau 2
t/ha, o palyginus su kontroliniu variantu - 4,4 t/ha arba 15% derliaus priedas. Derliaus kokyb labai
priklauso nuo papildomo trimo bdo. Kontroliniame variante gaunama iki 26% nestandartins
produkcijos. Trtame amonio salietra variante jos dar padidjo iki 33%. Variantuose, kuriuose trta
per lapus, nestandartins produkcijos sumajo iki 25%.
Tiek derliaus kokyb, tiek standartins produkcijos kiekis enkliai isiskyr kai du kartus trta
Kemira Ferticare 14 11 25 + mikroelementai + kartas kalcio salietra (4 variantas). Gaunamas iki
1540 Lt pajam priedas, o papildomos ilaidos troms tesudar 200 Lt, - mechanizuotiems darbams
45 Lt,-didesnio derliaus numimui 46 Lt. Tai yra 291 Lt/ha arba 19% pajam priedas.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
1 2 3 4 5 6
Derl
ius
,t/
ha
Trimo bdai
Prekinis derlius R1,526
Nestandartinisderlius
Bendras derlius
19
7 pav. Papildomo trimo per lapus tirpiomis Ferticare 14 11 25 ir kalcio salietra
tromis taka prekiniam derliui ir laikymuisi.
Prekins produkcijos nuostoliai laikymo metu kito apie 20 %. Prasiau laiksi kontrolinio
varianto morkos - 22,04 % nuostolio, geriausia - trtos papildomai per lapus kalcio salietra 14,2 %
nuostolio. Realizavus produkcij po ilgo laikymo gautos 10 12 % didesns pajamos negu i karto
po numimo. Laikymo ilaidos iki balandio pabaigos sudar iki 50 Lt/t. Produkcijai i hektaro
ilaikyti sudaryt 1500 Lt. Tokiu bdu abiej realizacij pajamos susivienodina. Kai morkos
papildomai triamos du kartus Kemira Ferticare ir kart kalcio salietra, realizavus produkcij
ruden, pajamos yra enkliai didesns (10 12 %). Po laikymo pajamos visuose papildomo trimo
variantuose (3 6) buvo labai artimos, skyrsi tik 2 5 %
Ivados:
1. Nustatyta tiesiogin priklausomyb tarp vidutins mork akniavaisio mass ir derliaus.
2. Mork biochemin sudtis, nepriklausomai nuo trimo bdo, i esms nesiskiria.
3. Papildomai patrus per lapus, gaunamas 10 - 13%. derliaus priedas Didiausias derliaus
priedas, iki 15% kai po pagrindinio trimo + 2 kartus triama Kemira Ferticare (N10 +N10 ) ir 1
kartas kalcio salietra (N10 ).
4. Patrus per lapus tirpiomis tromis, gaunamas iki 1500 Lt/ha pajam priedas.
5. Ilgo laikymo metu gaunama apie 20 % produkcijos nuostoli. Blogiausiai laikosi papildomai
netrtos morkos, (nuostoliai 22 %), geriausiai trtos kalcio salietra (14,2 %).
6. Pajamos u prekin produkcij tiek ruden, tiek po ilgo laikymo yra panaios.
Rekonendacijos:
1. Pramonini bdu auginamas akniavaisines daroves rekomenduojama trti specialiomis,
balansuotomis kompleksinmis tromis su mikroelementais. Tr kiekis lengvai skaiiuojamas
pagal azot.
2. Vegetacijos metu darovs triamos ir per lapus ne maiau kaip tris kartus.
3. Atskirai darovs triamos per lapus mikroelementinmis tromis po patirto streso.
Literatra:
1. Staugaitis G. Azoto tr norm ir dirvoemio mineralinio azoto taka mork derliui ir
kokybei. // Sodininkyst ir darininkyst 1995. 14. P. 80 89.
0
5
10
15
20
25
30
35
1 2 3 4 5 6
Pre
kin
p
rod
uk
cija
, t/
ha
Trimo variantai
Produkcija ruden Produkcija pavasar
20
2. Gauien O. Morkos. Babtai, 2001. P. 26 29.
3. Gauien O. Vikelis P. Meteorologini slyg taka karotino kiekiui morkose. //Biologija.
1996. Nr. 3. P. 36 37.
1. Staugaitis G. Lauko ir iltnami darovi trimo azoto tromis optimizavimas.
/Habilitacinis darbas, Babtai 1998. P. 38 39 P. 90 93.
2. Zalatorius V. Balelinas P. Zinikeviit D. Mork auginimo vagotame paviriuje
agroekonominis efektyvumas // ems kio mokslai. 1998. 2. P. 45 49.
3. Salo T. Effects of band placement and nitrogen rate on dry mater accumulation, yield and
nitrogen uptake of cabage, carrot and onion // Agricultural and Food Science in Finland. 1999. Vol.
2.P.157 232.
4. Pietola L., Salo T. Response of P, K, Mg and NO3 - N contens of carrots to irrigation, soil
compaction, and nitrogen fertilization // Agricultural and Food Science in Finland. 2000. Vol. 9. P.
319 331.
4 klausimas. Skirting azoto form takos akniavaisini darovi derliaus potencialui
tyrimai.
Darovi derlingumas ir produkcijos kokyb priklauso nuo naudojam tr form. Norint
iauginti ES standartus atitinkani ir rinkoje gebani konkuruoti produkcij, reikalingas tinkamas
darovi trimas, utikrinantis augal vegetcij ir kokybiko derliaus uauginim (Brazien Z.,
2004, Gauien O., 2001, Petronien D., 2001, ., ., 1986). Triant
optimaliai parinktomis normomis, produktyviau pasisavinami maisto elementai. Svarbiausias i j
yra azotas. Azotas, ypa nitratin jo forma, labai judrus ir lengvai iplaunamas elementas. todl esant
nepalankioms meteorologinms slygoms galimi nemai jo nuostoliai (Liet. dirvo., 1998).
4.1. Kontroliuojamo veikimo pagrindinio trimo tr naudojimo taka derliui ir jo kokybei.
Nitrifikacijos proceso sultinimas emdirbysts sistemose sudaro slygas augalams ilgesn laik
naudoti azot ir tokiu bdu padidinti azoto naudojimo efektyvum, sumainti emisij aplink
(Subbarao ir kt., 2006). Naudojant tras su maisto mediag sulaikymo mechanizmu (nitrifikacijos
inhibitoriais, stabilizatoriais ar specialiais apvalkalais), siekiama utikrinti augal poreiki
patenkinim, gerinti kokyb ir mainti aplinkos terim (Shaviv, 2001; Sanderson, Fillmore, 2012).
Tokios tros, ibrus vis kiek i karto, gali patenkinti maisto mediag poreik per vis augalo
vegetacijos laikotarp. Taip sumainamos trimo ilaidos (Scott Kelly, 2001), nesukeliama drusk
koncentracijos padidjimo augalo akn zonoje (Trenkel, 2010).
Kontroliuojamo veikimo tr nitrifikacijos inhibitorius takoja amoniako oksidacijos proces,
sulaiko nitrifikacijos proces (tai yra amonio formos (NH4+-N) azoto virtim nitratin forma (NO3
-
-N) (Weiske ir kt., 2001; Zerulla ir kt., 2001; Beltran-Rendon ir kt., 2011; Garca-Castro, 2011; Dong
ir kt., 2013 ). Esant prastoms dirvoemio slygoms, azoto tr nitrifikacija vyksta kelias dienas.
Nitrifikacijos inhibitorius sultina proces iki 6 ir daugiau savaii. Kontroliuojamo veikimo azoto
tros su nitrifikacijos inhibitoriais padidina azoto naudojimo efektyvum (Ziaeyan, Keshavarz,
2010).
Kontroliuojamo veikimo tros pagrindiniam trimui ir papildomo trimo per lapus tros
takoja augalo maitinimsi bei augalo ir aknies vystymsi. Stipresnis augalas iaugina gausesn ir
geresns kokybs derli. Kontroliuojamo veikimo tros aprpina augal maisto mediagomis per
vis augimo laikotarp, speciali tr danga sumaina maisto mediag netekimo nuostolius, o tuo
paiu ir aplinkos tar.
http://en.journals.sid.ir/SearchPaper.aspx?writer=57811http://en.journals.sid.ir/SearchPaper.aspx?writer=16931
21
Lietuvos sodininkysts ir darininkysts institute vykdyti tyrimai su azoto tromis turiniomis
dimetilpyrazilfosfato (DMPP) nitrifikacijos inhibitoriu, nustat j tak darovi derliaus potencialui
ir dirvoemio derlingumui.
Tyrim duomenys parod, kad didiausias suminis (70,1 t ha-1) ir prekinis (49,7 t ha-1 ) mork
derliai bei geriausia prekinio derliaus ieiga (70,7 %) gauta triant tra su DMPP nitrifikacijos
inhibitoriumi.
8 pav. Tr su DMPP nitrifikacijos inhibitoriumi taka mork derliui ir prekinio
derliaus ieigai.
Triant burokli ir mork paslius mineralinmis tromis (vienanars amonio salietra,
granuliuotas superfosfatas, kalio magnezija, kompleksins Cropcare 10 10 20 su mikroelementais,
tra su DMPP nitrifikacijos inhibitoriumi Entec Avant) maisto mediag kiekiai dirvoemyje
didjo, palyginti su kiekiais dirvoemyje auginant daroves be tr.
`
59,865,2 68,7
70,1
42,2 45,4 46,249,7
70,6 69,7 67,370,9
0
20
40
60
80
0
20
40
60
80
Be tr Vienanars tros Cropcare 10 10 20,
600 kg ha-1
Entec 12 7 16, 500
kg ha-1
Iei
ga,
%
Der
lius
t ha-
1
trimo variantai
R05 suminis 3,9 R05 prekinis 3,2 R05 ieiga 4,3
suminis prekinis prekinio derliaus ieiga
22
5 lentel. Tr su DMPP nitrifikacijos inhibitoriumi (Entec Avant) taka dirvoemio
agrochemini savybi kitimui burokli paslyje.
Trimo variantai
Dirvoemio agrochemins savybs
Humu
sas
%
N
min.,
kg ha-1
Judrieji, mg kg-1
P2O5 K2O Ca Mg S
prie bandymo rengim
1,53 58,7 341,5 161 10 850 2 880 8,2
ruden numus derli
Be tr 1.22 25.3 321 111 12 720 4 208 2.35
Vienanars tros 1.38 41.55 360 115.5 15 480 4 488 13.8
Cropcare 10 10 20, 600 kg ha-1 1.36 43.75 388.5 140.5 17 520 4 832 7.95
Entec Avant 12 7 16, 500 kg/ ha 1.34 41.65 357 118.5 13 640 4 242 7.15
6 lentel. Tr su DMPP nitrifikacijos inhibitoriumi (Entec Avant) taka dirvoemio
agrochemini savybi kitimui mork paslyje.
Trimo variantai
Dirvoemio agrochemins savybs
Humu
sas
%
N
min.,
kg ha-1
Judrieji, mg kg-1
P2O5 K2O Ca Mg S
prie bandymo rengim
1,53 58,7 341,5 161 10 850 1 995 8,2
ruden numus derli
Be tr 1,55 39,5 366 96 6 570 2 172 3,5
Vienanars tros 1,58 60,8 360 103 8 300 2 440 7,0
Cropcare 10 10 20, 600 kg ha-1 1,64 45,9 404 131 9 950 2 575 6,2
Entec 12 7 16, 500 kg ha-1 1,79 45,5 378 102 9 399 2 472 6,0
Panaudojus tras su nitrifikacijos inhibitoriumi burokli paslyje gauta 48,8 t ha-1 prekinio
derliaus, jo ieiga sudar 73,0%. Palyginus su trimu vienanarmis ir kompleksinmis Cropcare 10
10 20 su mikroelementais tromis gauti 3-4 t/ha standartinio derliaus priedai.
23
9 pav. Tr su DMPP nitrifikacijos inhibitoriumi taka burokli derliui ir prekinio
derliaus ieigai.
Ceolitai yra tinkama priemon, siekiant sudaryti tinkamas slygas augalams augti, tenkinantis
maesniu mitybos element ir vandens kiekiu. 2003 m. pradta gaminti azoto tra su ceolitu, kurio
pagrindin sudedamoji dalis yra klinoptilolitas. LSD institute atlikt tyrim duomenimis didiausias
prekinis burokli (54,7 t ha-1) ir mork (57,6 t ha-1) derlius bei prekinio derliaus ieiga (atitinkamai
79,6 % ir 71,4 %) gauta patrus azoto tra su ceolitu (KAN 26 + 6z). Burokli prekinis derlius,
palyginti su augint be azoto tr derliumi, padidjo daugiau nei dvigubai, mork 17,6 %, prekinio
derliaus ieiga atitinkamai 21,3 % ir 4,1 %).
Morkas triant tiek kalcio amonio salietra, tiek amonio salietra ir ceolitu gauti vienodi derliai.
Nuo azoto panaudojimo abiejuose variantuose prekinis mork derlius padidjo 6,0 t ha-1, arba 12,3
%, taiau triant amonio salietra ir ceolitu prekinio derliaus ieiga padidjo 2 %.
Pagrindiniam mork trimui panaudojus tras su nitrifikacijos inhibitoriumi Nova Tec
classic, mork derlius, palyginti su augint be tr mork derliumi, padidjo 62,7 %, prekinio
derliaus ieiga padidjo 16,0 % ; palyginti su patrt prastinmis kompleksinmis tromis mork
derliumi atitinkamai 51,3 % ir 14,8 %. Azoto normos padalijimas, tiek naudojant tr su
nitrifikacijos inhibitoriumi, tiek triant prastine kompleksine tra maino derli, palyginti su
vienkartiniu tr ibrimu prie darovi sj.
52,258,7 60,9
66,7
36,942,4 43,4
48,8
70,6 71,9 71,0 73,0
0
20
40
60
80
0
20
40
60
80
Be tr Vienanars tros Cropcare 10 10 20,
600 kg ha-1
Entec 12 7 16, 500
kg ha-1
Iei
ga,
%
Der
lius
t ha-
1
trimo variantai
R05 suminis 33 R05 prekinis 3.9 R05 ieiga 3.9
suminis prekinis prekinio derliaus ieiga
24
10 pav. Tr su DMPP nitrifikacijos inhibitoriumi taka mork derliui ir prekinio
derliaus ieigai
4.2. Liejimo ir pagrindinio trimo norm taka derliaus potencialui. Augal aprpinimas
vandeniu ir maisto mediagomis vegetacijos laikotarpiu yra vienas pagrindini derliaus formavimo
veiksni (Abdel-Mawly, 2004; Araus et al., 2002; Imtiyaz et al., 2000). Pagrindinis drgms altinis
yra atmosferos krituliai, kurie aprpina dirvoem reikalinga augalams drgme, taiau vegetacijos
laikotarpiu jie pasiskirsto labai nevienodai ir ikrits krituli kiekis daniausiai nesutampa su augalo
poreikiais (Dirs, 2001). Nuo tr mork prekinis derlius padidjo vidutinikai 3,6 t ha-1, arba 8,0
%. Efektyviausiai tros veik nelaistomame fone, o maiausiai efektyvios buvo laistant morkas
didele liejimo norma (200 m3 ha-1).
Lietinamame mork paslyje prekinis derlius padidjo vidutinikai 11,4 t ha-1 arba 28,7 %.
Didiausias prekinis mork derlius (59,0 t ha-1) buvo gautas triant vidutine kompleksini
tr norma (800 kg ha-1 Cropcare 10 10 20 su mikroelementais) ir laistant didele liejimo norma (200
m3 ha-1).
46
,1
78
,1
58
,2
57
,2
72
,4
59
,5
50
,5
33
,0
65
,3
46
,3
49
,2
58
,5
48
,5
42
,6
71,6
83,679,3
86,2
80,881,4 84,3
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Kontrol Nova Tec ,
N120
Nova Tec,
N84 + AS
N30 + per
lapus
Nova Tec,
N78 + AS,
N22 per 2
kartus
Kompl. tr.,
N120
Kompl. tr.,
N78+ASN22
per 2 k.
Kompl. tr.,
N84+AS
N30+per
lapus
ieiga, proc.derlius, t/ha
trimas
R05 suminis 5,13; prekinis 4,88; ieiga 3,30
suminis prekinis prekinio derliaus ieiga
25
11 pav. Liejimo ir pagrindinio trimo norm taka mork prekiniam derliui.
Burokli prekinis derlius nuo tr padidjo vidutinikai 26,9 t ha-1, arba 52,0 %.
Efektyviausiai tr veikimas paslyje pasireik nelaistomame fone, o maiausiai efektyvios tros
buvo laistant buroklius didele liejimo norma (200 m3 ha-1). Prekinis burokli derlius nuo tr
auginant juos be laistymo padidjo vidutinikai 39,6 t ha-1, arba beveik 2,5 karto, laistant didele
liejimo norma 18,2 t ha-1 arba 39,2 %. Laistymas prekin burokli derli vidutinikai padidino
vidutinikai 14,6 t ha-1 arba 33,7 %.
Tiek triant vienanarmis tromis, kuri normos iskaiiuojamos remiantis dirvoemio
agrochemini tyrim duomenimis ir planuojamu iauginti derliumi (N90+30P90K180), tiek maa
kompleksini tr norma (N60, tyrimuose naudota Cropcare 10 10 20 su mikroelementais, 600 kg
ha-1) ir laistant vidutine liejimo norma (60 m3 ha-1) gautas beveik vienodas ir didiausias prekinis
burokli derlius (93,8 ir 93,1 t ha-1 atitinkamai).
12 pav. Liejimo ir pagrindinio trimo norm taka burokli prekiniam derliui.
R05(A) 2,1 R05(B) 2,9 R05(AxB) 5,5
35
,8
39
,5
41
,9
37
,6
39
,746
,1
49
,1
46 51
,4
49
,3
51
,4
54
,2
49
,5
50
,1
44
,4 47
,6
45
,8
47
,2
43,6
54 5
2,8
59
51
,3
0
10
20
30
40
50
60
70
Be tr Vienanars Kompleksins
maa norma
Kompleksins
vidutin norma
Kompleksins
didel norma
vid liejimo
(veiksnys A)
trimas (veiksnys B)
derlius t ha-1
Nelaistoma Vidutin (60 m3) Didel (200 m3) Vid trimo (veiksnys B)
R05(A) 4,5 R05(B) 6,4 R05(AxB) 11,9
57
91
,7
91
,7
46
,4
71
,5
56
,1
58
,7
61
,043
,4
75
,9
69
,4 74
,7
78
,2
58
,670
,9
73
,8
59
62
,4
26
,9
93
,1
85,5
93
,8
72
,1
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Be tr Vienanars Kompleksins
maa norma
Kompleksins
vidutin norma
Kompleksins
didel norma
vid liejimo
(veiksnys A)
trimas ( veiksnys B)
derlius t ha-1
Nelaistoma Vidutin (60 m3) Didel (200 m3) Vid ( veiksnys B)
26
4.3. Trimo granuliuotomis organinmis tromis taka darovi derliui. Dl intensyvios
emdirbysts technologij naudojimo ir trimo tiktai mineralinmis maja organini mediag
kiekis dirvoemyje. Palaipsniui suprastja dirvoemio struktra, sumaja dirvoemio drgms
imlumas. Dirvoemio agrochemins savybs taip pat kinta: sumaja main katijon, daugiau
kaupiasi judrieji sunkieji metalai bei toksins mediagos. Kinta ir dirvoemio mikroorganizm
sudtis: maja svarbiausi dirvoemio ferment reikaling dar nesuirusi augal liekan
mineralizacijai. Dirvoemio derlingumas maja. Dauguma mineralini tr, vengiant maisto
mediag nuostoli (nuplovimo, iplovimo ar igaravimo) terpiamos pavasar. Naudojant
granuliuotas organines tras atsirast galimyb ivengti blogybi: dirvos suspaudimo ir struktros
sugadinimo. terptos organins tros ne tik praturtint dirvoem organinmis mediagomis, bet
pagerint dirvos agrofizikines savybes, padidint mikroorganizm ir pagrindini dirvos derlingum
utikrinani organizm, kiek ir suaktyvint j veikl. Tokiu bdu, kaip nurodoma kaimo pltros
2014-2020 m. programoje, dirvoemis bt apsaugomas nuo degradacijos ir erozijos, gerinama jo
kokyb, skatinamas biologins vairovs atkrimo, isaugojimo ir didinimo, palaikant arba atstatant
pakankamos vairovs ir ploto buveines, skatinamas draugikas aplinkai kininkavimas bei
prisitaikymas prie klimato kaitos.
Usienyje (Olandija, Italija ir kai kurios NVS alys) jau praeito amiaus pabaigoje pauki
mlas pradtas perdirbti, j biologikai praturtinant ir granuliuojant. Tokias sausas ir granuliuotas
tras patogiau naudoti ir sandliuoti. Granulse yra kelis kartus maiau vandens nei vieiame mle,
o sausj mediag kiekis priklauso nuo gamybos technologijos. Granuliuotose trose yra daug
organins mediagos (50-80 %). Tai reikia, kad terpus dirv 1 ton granuliuot organini tr,
kurios turi vidutinikai 70 % organini mediag, neama apie 350 kg ha-1 organins anglies. Tokiu
bdu yra atkuriamas metinis humuso balansas po raps, jav ar kukurz auginimo. Jei hektar
terpiama 2 t granuliuot tr, tai atstatomas humuso balansas po bulvi, cukrini runkeli,
akniavaisini ar kopstini darovi auginimo.
Dabar i problema jau isprsta ir Lietuvoje. UAB Bio Green i pauki mlo su durpe
pradjo gaminti granuliuotas organines tras. Granulse randama 90,61% sausj mediag. Trose
randama - organin mediaga (vir 80 %) ir organin anglis (beveik 42 %), azotas (4,6 %), fosforas
(P2O5, 1,19%, kalis (K2O, 2,32 %). Taip pat yra kalcio (2,9 %), magnio (0,76 %) ir sieros (0,66 %).
Azoto ir anglies santykis C:N 9:1 yra per maas greitai organini mediag mineralizacijai
dirvoemyje, todl tros yra ilgalaikio veikimo. Kadangi tros veikia gerokai ilgesn laik nei
mineralins tros, j naudojime nra sezonikumo ir galima naudoti i rudens. Trose yra nemaai
humini ir fulvo rgi (atitinkamai 14,57 % ir 1,21 %), geras j santykis (HR:FR 12:1).
LAMMC Sodininkysts ir darininkysts institute rengtuose gamybiniuose parodomuosiuose
bandymuose nustatyta, kad organins tros didino mork ir burokli derli.
7 lentel. Organini granuliuot tr taka mork derliui
27
Eil.
Nr.
Tr ibrimo
laikas derlius, t/ha stand. akniav
(variantai) bendras standar nestan svoris skersm ilgis
tinis dartinis g mm cm
1. Bio green i rudens 85.9 74.2 11.7 140.8 30.9 20.3
2.
Kompleksins
Humifirst prie sj 80.0 72.4 7.6 122.2 30.5 18.6
8 lentel. Organini granuliuot tr taka burokli derliui
Tr ibrimo laikas
(Variantai)
derlius, t/ha Prekinio
derliaus
ieiga,
%
stand. akniav
sumi
nis
preki
nis
svoris skersm
g mm
1. Bio green i rudens 82.3 72.3 10.0 266.9 78.6
2. Min. tros prie sj 78.6 68.4 10.2 256.6 79.6
Aprpinimo azotu lygis takoja augal augim, vystymsi, derli ir produkcijos kokyb
(Herrera ir kt., 2013, Sharifi, Taghizadeh, 2009). Nitrifikacijos procesas, kai augalams sunkiai
prieinama amoniakin azoto forma veriama prieinam nitratin form, yra pagrindinis aprpinimo
azotu altinis. Taiau per greitas ir per didelis, tai yra augalo poreikius neatitinkantis, azoto kiekis
lengvai gali bti nuplaunamas, iplaunamas ar igarinamas ir tokiu bdu terti aplink: dirvoem,
vandenis ir or bei sumainti naudojam tr efektyvum (Trenkel, 2010).
Ivados:
1. Mork akniavaisi standartinis derlius, triant azoto tromis su nitrifikacijos inhibitoriais,
gautas 3,5 t/ha didesnis standartinis derlius nei triant kompleksinemis ir 5,3 t/ha didesnis nei
vienanarmis tromis
2. Triant azoto tromis su nitrifikacijos inhibitoriais Entec-Avant 12 7 16 gauta 5,4 t ha-1
didesnis standartinio burokli derliaus priedas, palyginus su trimu kompleksinmis Cropcare 10
10 20 ir 3,4 t/ha didesnis nei triant vienanarmis tromis.
3. Azoto normos padalijimas, tiek naudojant tr su nitrifikacijos inhibitoriumi, tiek triant
prastine kompleksine tra maino derli, palyginti su vienkartiniu tr ibrimu prie darovi
sj.
4. Triant mineralinmis tromis (tra su DMPP nitrifikacijos inhibitoriumi Entec Avant,
Cropcare 10 10 20 su mikroelementais , vienanars tros), maisto mediag kiekis dirvoemyje
didjo. Maisto mediag gausjimas dirvoemyje lm 60 % suminio derliaus ir 70 % standartinio
derliaus.
5. Triant azoto tra su ceolitu sumajo dirvos rgtumas, buvo didesni mineralinio azoto
kiekiai. Judrij kalio, fosforo, kalcio ir magnio kiekiai dirvoemyje triant azoto tra su ceolitu
buvo didesni nei triant kitomis tirtomis tromis. Ceolitas yra tinkama priemon dirvoemio
savybi ir derliaus bei jo kokybs gerinimui.
6. Intensyviai kininkaujant ir siekiant iauginti maksimalius derlius Lietuvos klimato
slygomis, paslio laistymas daniausia yra btinas.
28
7. Optimalios liejimo normos (vienkartinis vandens iliejimas) burokli paslyje vidutin -
60 m3/ ha, morkoms, auginamoms profiliuotame paviriuje didels iki 200 m3/ ha.
8. Didiausi derliai bei geriausias tr atsipirkimas prekine produkcija gaunami triant
morkas vidutinmis, buroklius maomis, kompleksini tr normomis.
9. Organins tros didino mork ir burokli derli.
Rekomendacijos:
1. akniavaisi daovi trimui reikia naudoti azotines tras su nitrifikacijos
inhibitoriais, arba ceolitu. Tai leidia jas naudoti tik vien kart, o veikimas ilgalaikis.
2. Lauko daroves reikia laistyti, ypa sausr metu, tai pagerina sudygim ir enkliai
padidina derli, bei leidia optimaliai naudoti mineralines tras.
3. akniavaisini darovi auginimo sjomainoje reikia numatyti trim organinmis
tromis. Tai leidia ne tik padidinti kokybiko derliaus ieig, bet ir pagerina dirvoemio
agrochemines, bei fizikines savybes.
Literatra:
1. Abdel-Mawly S. E.. 2004. Growth, yield, nuptake and water use efficiency of carrot (Daucus
carota L.) plants as influenced by irrigation level and nitrogen fertilization rate. Assian niversity
Bulletin of Environmental Reseearch, 7(1): 111-122.
2. Ancuta A., Maeika R., Staneika E., Buzien A., Janiauskas M., Maauskas V., Vencknas
V., Baluvien E., Arlauskas R. (2011). Amonio tros su karbonatais ir ceolitu. Patentas LT 5723
B. Patento paskelbimo data 2011-04-26
3. Araus JL , Slafer GA, Reynolds MP, Royo C (2002) Plant breeding and drought in C3 cereals:
what should we breed for? Annals of Botany 89: 925-940.
4. Bundinien O., Bobinas ., Duchovskis P. 2006. vairi azoto tr ir ceolito taka
valgomosios morkos produktyvumui ir morfometriniams rodikliams. Sodininkyst ir darininkyst,
25(4): 211223.
5. Bundinien O., Kavaliauskait D., Starkut R., Jankauskien J., Zalatorius V., Bobinas .
2011a. Influence of fertilizers with prolongation effect on productivity of rootcrop vegetables and
biochemical composition before and after storage. In: A. I., L. Maldonado (ed.), Horticulture, 1940.
6. Bundinien O., Zalatorius V. 2007. Lap tr taka mork derliui, biometriniams rodikliams
ir pelningumui. Sodininkyst ir darininkyst, 26(4): 209218.
7. Bundinien O., Zalatorius V. 2008. Tr su nitrifikacijos inhibitoriumi DMPP taka
valgomosios morkos (Daucus carota L.) ir dirvoemio produktyvumui. Sodininkyst ir
darininkyst, 27(4): 155164.
8. Bundinien O., Zalatorius V. 2010. Naujos kartos NPK trHUMIFIRST 110717 su
mikroelementais taka mork derliui bei produkcijos laikymuisi: ataskaita UAB Baltic Agro.
Babtai, 10.
9. Bundinien O., Zalatorius V., Survilien E. 2011b. Koncentruot kristalini fosforo bei kalio
tr Turbo Seed Zn efektyvumas mork ir kopst paslyje. Agrariniai ir mikininkysts mokslai:
naujausi tyrim rezultatai ir inovatyvs sprendimai. Mokslins konferencijos praneimai, 1: 101102.
10. Bundinien O., Zalatorius V., Vikelis P. 2009. Humistaro ir papildomo trimo Final K
taka svogn ir mork produktyvumui, laikymuisi ir humuso pokyiams dirvoemyje. Sodininkyst
ir darininkyst, 22: 132139.
29
11. Bundinien O., Zalatorius V., Vikelis P. 2011. Liejimo ir pagrindinio trimo norm taka
pramoniniu bdu auginam darovi derliui bei kokybei. Naujausios rekomendacijos ems ir mik
kiui, p. 37-38.
12. Maeika R., Cigien A., Tatarikinait L. 2008. Nitratini tr tobulinimas ir nauj
sukrimas. In Nitratini tr tobulinimas, nauj sukrimas ir j efektyvumo vertinimas, R. Maeika
and V. Maauskas (Eds.), p. 18-29, AB Achema, ISBN 978-9986-9127-1-1, Jonava
13. Dong X.X., Zhang L.L., Wu Z. J., H.W. Zhang H. W., Gong P. 2013. The response of nitrifier,
N-fixer and denitrifier gene copy numbers to the nitrification inhibitor 3,4-dimethylpyrazole
phosphate. Plant Soil Environ., 59 (9): 398403.
14. Garca-Castro A., Restrepo-Daz H., Flrez-Roncancio V.J. 2013. The use of the
nitrification inhibitor 3, 4 dimethylpyrazol phosphate (DMPP) on the growth of rose plants cultivated
in soil and coconut fibre. Acta Horticulture, 1013: 285-290.
15. Imtiyaz M., Mgadla N.P., Manase S.K., Chendo K., Mothobi E. O., 2000. Yield and
economic return of vegtable crops under variable irrigation. Irrigation science Journal, 19(2): 87-93.
16. Hhndel R, Zerulla W. 2001. Effects of ammonium-stabilized N-fertilizers on yield and
quality of vegetables. Acta Horticulturae, 563: 8186.
17. Lietuvos dirvoemi agrochemins savybs ir j kaita. 1998. J. Mavila (sudaryt.). Kaunas.
UDAVINYS II.
5 klausimas. Optimalus akniavaisini darovi augal apsaugos priemoni naudojimas.
5.1. Augal apsaugos priemoni naudojimas burokli paslyje. Piktols yra paplitusios
visame pasaulyje. Dl sugebjimo prisitaikyti prie aplinkos slyg, jos padaro daug alos stelbdamos
kultrinius augalus. Piktols su kultriniais augalais varosi dl viesos, vandens ir maisto
mediag. Piktoltuose pasliuose lengviau ir greiiau plinta ligos bei kenkjai, apsunkinama
pasli prieira ir derliaus numimas. Piktoltuose pasliuose naudojamos agrotechnikos
priemons veikia daug prasiau, todl piktoli kontrol agrotechnikos priemoni sistemoje yra labai
svarbi. Piktols dygsta vis vegetacijos period, o j padaromai alai pasliuose turi takos ne tik
piktoli rin sudtis ir skaiius, bet ir j sudygimo laikas. Derliui ir jo kokybei ypa kenkia
piktols, auganios kultrini augal antroje vegetacijos pusje. Piktols turi bti pradtos naikinti
dar prie atsirandant piktoli daromai alai ir tstis tol, kol ems kio augalai patys pajgia nustelbti
vliau sudygusias piktoles (Zimdahl, 1980). Piktols dar alingesns tada, kai jos sudygsta anksiau
nei kultriniai augalai (Bell, Nalewaja, 1968; Froud-Williams, 2002). Piktolms visikai inaikinti
priemoni nra. Svarbiausia stengtis, kad pasli utertumas piktolmis bt minimalus, nealingas
auginamiems kultriniams augalams ir nemainantis j derliaus.
Burokli pasliuose labiausiai paplitusios vienmets dviskilts piktols, i j daniausiai
pasitaiko baltosios balandos, balandns, burnoiai, darins ligs, dirvins iuuts, dirviniai
garstukai, dirvins nalaits, dirvins neumirtuols, juodosios kiauliauogs, kibieji lipikai, notrels,
paprastosios ils, smulkiaieds galinsogos, trikerts vagins, veronikos, vijokliniai rgiai,
virbliarts. Vienmets vienaskilts piktols pasliuose pasitaiko reiau, vyraujanios j rys yra:
vienmet migl, paprastoji rietmen.
Piktolms naikinti pasliuose daniausiai naudojamos tiek mechanins, tiek chemins
priemons. Geriausias rezultatas pasiekiamas jas derinant.
30
Integruotai kininkaujant, tinkamas herbicid ir j panaudojimo laiko, bei norm parinkimas
visuomet padeda pakankamai ilgai ivengti piktoli sudygimo paslyje ir uauginti geros kokybs
darovi derli.
vairi herbicid tyrimai burokli pasliuose atliekami vairiose alyse, taip pat ir Lietuvoje.
Tyrim duomenimis geriausiai piktols inaikinamos burokli pasliuose, kai goltiksas
naudojamas sumaiytas su betanalu (Bttger, Denecke, 1987; Khler, 1987; Lenhmann, 1987).
Keliose Italijos vietovse vairiuose dirvoemiuose buvo tyrintas herbicid goltikso, piramino turbo
ir betanalo eksperto miini efektyvumas burokli pasliuose. Lengvuose ir vidutinio sunkumo
dirvoemiuose puiks rezultatai buvo gauti prie sj panaudojus 3,0 l ha-1 goltikso ir 2,0 l ha-1
piramino turbo miin. Sunkesniuose dirvoemiuose efektyvesnis buvo goltikso ir nedidels normos
lenacilo miinys, arba lenacilo bei betanalo miinys. Po burokli sudygimo tinkamiausia piktoli
kontrol buvo nedideli betanalo norm ipurkimas 2 kartus (Rapparini ir kt., 2000). Kit tyrim
duomenimis, mint herbicid didels ir vidutins normos buvo efektyvesns jas purkiant
lokalizuotai, o maos normos labiau tiko itisiniam purkimui (Rapparini, 2002).
20002002 m. raudonj burokli paslyje tirti herbicidai goltix 700 SC (v. m.
metamitronas), pyraminas turbo (v. m. chloridazonas 520 g l-1) ir betanalas ekspertas (v. m.
fenmedifamas, desmedifamas, etofumezatas), j miiniai ir deriniai, purkimo laikas. Tirti herbicidai,
j deriniai bei miiniai skirtingai veik vienametes dviskiltes, daugiametes dviskiltes ir vienametes
bei daugiametes vienaskiltes piktoles. Trej met vidutiniais duomenimis, burokli paslyje vyravo
vienamets dviskilts piktols 96,8%, daugiamets dviskilts sudar 2,8%, o vienamets ir
daugiamets vienaskilts piktols apie 0,5%. Nuo tirt herbicid miini ir derini vienamei ir
daugiamei dviskili piktoli sumajo i esms, palyginti su kontroliniu variantu, taiau
vienaskili piktoli sumajimas nebuvo esminis. Efektyviausiai vienametes dviskiltes piktoles
naikino goltixo 1,5 l ha-1 ir betanalo eksperto 1,5 l ha-1 miinys, ipurktas du kartus, vienamei
dviskili piktoli sumajo 87% (Kavaliauskait, Bobinas, 2003).
Valgomj burokli pasli apsaugos nuo piktoli priemons. Vienmei ir daugiamei
vienskili piktoli skaiiaus mainimui paslyje galima naudoti keturis prievarpinius herbicidus.
ie herbicidai - Agilas 100 EC, Focus ultra, Centurion Plus ir Pantera 40 EC yra profesionalaus
naudojimo augal apsaugos produkt srae.
Herbicidas Agilas 100 EC purkiamas 0,5-0,75 l/ha norma nuo vienmei vienskili piktoli
sudygimo iki krmijimosi 1 kart; 0,75-1,0 l/ha - piktoli bambljimo-krmijimosi metu 1 kart; o
1,0 l/ha purkiamas kai vienmets ir daugiamets dviskilts piktols yra 3-5 lapeli stadijoje (10-15
cm) aukio. Jis gali bti maiomas su vairiais fungicidais ir insekticidais, mikrotromis, taiau
maiant su herbicidais, skirtais naikinti vienmetms dviskiltms piktolms, gali susilpnti
prievarpinio herbicido poveikis, be to dar galima pakenkti ir ems kio augalams. Po purkimo turi
praeiti nemaiau, kaip viena valanda be lietaus, kad herbicidas ilikt veiksmingas. Kitus herbicidus
geriausia naudoti ne anksiau, kaip po 3 dien.
Herbicid Focus ultra galima purkti 2 kartus: pirm kart 1,0 l/ha Focus ultra+0,5-1,0 l/ha
Dash HC, kai piktols turi 2-4 lapelius, antr kart 1,0 l/ha Focus ultra+0,5-1,0 l/ha Dash HC, kai
ataugs varputis turi 2-3 lapelius. Purkiant per 1 kart 1,5-2,0 l/ha Focus ultra +0,5-1,0 l/ha Dash
HC, kai piktols turi 2-4 lapelius. Nupurkus pasl Focus ultra rekomenduojama nepurenti dirvos.
Herbicid Centurion Plus galima purkti 1 kart, kai yra isiskleid 2 tikrieji burokli lapeliai,
kol lapai udengia 30 proc. tarpueili (BBCH 12-33), vienamets vienskilts piktols yra nuo 3
31
lapeli iki krmijimosi pradios, o daugiamets vienaskilts 15-20 cm aukio, iki derliaus
numimo likus ne maiau kaip 56 dien.
Herbicid Pantera 40 EC galima purkti 1,0 l/ha, kai vienmets vienskilts piktols yra nuo 2
lapeli tarpsnio iki krmijimosi pabaigos 1 kart; 1,0-1,5 l/ha galima purkti, kai varpuiai yra nuo 4
lapeli tarpsnio, kol pirmas bamblys pakyla daugiau kaip 1 cm 1 kart; 1,75 l/ha galima purkti, kai
varpui yra >50 vnt./m2 ir jie yra nuo 4 lapeli tarpsnio, kol pirmas bamblys pakyla daugiau kaip 1
cm 1 kart.
Vienmei dviskili piktoli kiekiui valgomj burokli paslyje mainti yra tinkami keletas
herbicid, tai Belvedere extra, Betanal Expert, Betanal Maxx Pro OD, Goltix 700 SC, Goltix
super, Goltix Queen, Lontrel 72 SG, Nortron, Powertwin 400 SC. ie herbicidai yra Lietuvoje
registruot profesionalaus naudojimo augal apsaugos produkt srae.
Herbicidui Belvedere extra yra labai jautrios daugelis vienmei dviskili piktoli. J galima
purkti po 0,751,25 l/ha, kai piktols yra skilialapi tarpsnio, nepriklausomai nuo burokli
isivystymo tarpsnio. I viso purkti galima 4 kartus.
Herbicidui Betanal Expert yra labai jautrios daugelis vienmei dviskili piktoli ir kai
kurios vienskilts. Pasliai purkiami per 3 kartus po 1,0-1,25 l/ha nepriklausimai nuo burokli
vystymosi tarpsnio, o piktolms esant skilialapi tarpsnio, purkiant 2 kartus: pirm kart 1,3 l/ha,
antr - 1,7 l/ha, purkiant 1 kart - 3,0 l/ha, kai burokliai turi 4 tikruosius lapelius.
Herbicidui Betanal Maxx Pro OD jautrios piktols dviskilts ir kai kurios vienskilts.
Purkti per 3 kartus po 1,251,5 l/ha, pirm kart raudoniesiems burokliams esant skilialapi
tarpsnio (BBCH 10), piktolms taip pat skilialapi tarpsnio, antr kart sudygus naujoms
piktolms, t. y. po 510 dien po pirmojo purkimo, trei kart sudygus naujoms piktolms, t.
y. po 510 dien po antrojo purkimo.
Herbicidui Goltix 700 SC yra labai jautrios daugelis vienmei dviskili piktoli ir vienmet
migl, iskyrus kibj lipik ir dviskiltes daugiametes piktoles. Purkti, kai burokliai yra nuo
skilialapi iki 8 tikrj lapeli (BBCH 1018) tarpsnio, o piktols turi 24 tikruosius lapelius: per
2 kartus po 1,5 l/ha, per 3 kartus po 1,0 l/ha, per 4 kartus po 0,75 l/ha, kas 10-15 dien.
Herbicidui Goltix super yra labai jautrios vienamets dviskilts ir kai kurios vienaskilts
piktols. Purkti vegetacijos metu per 3 kartus: kai piktols yra skilialapi tarpsnio
(nepriklausomai nuo burokli augimo tarpsnio): pirm kart 1,0 l/ha, antr kart 1,0-1,5 l/ha, trei
kart 1,5-2,0 l/ha.
Herbicidui Goltix Queen yra labai jautrios vienamets dviskilts ir kai kurios vienaskilts
piktols. Purkti po 1,52,0 l/ha, kai piktols yra skilialapi tarpsnio, o burokliai skilialapi
devyni lapeli isivystymo tarpsnio (BBCH 10-19) ne daugiau, kaip 3 kartus.
Herbicidui Lontrel 72 SG yra labai jautrios dirvins usnys, kiaulpiens ir ramuns. Jei paslyje
yra nemaai i piktoli galima purkti, kai burokliai turi 2-4 tikruosius lapelius (BBCH 12-15) 1
kart. Usnims esant 15-20 cm aukio naudoti 0,165 l/ha norm.
Herbicidui Nortron yra labai jautrios vienamets dviskilts ir kai kurios vienaskilts piktols.
Purkiama miinyje su Betanal Expert per 2 kartus po 0,2 l/ha, kai piktols yra skilialapi stadijoje,
nepriklausomai nuo burokli isivystymo stadijos; per 2 kartus po 0,2l/ha, pirm kart, kai piktols
yra iki 4 lapeli stadijos, burokliai dviej lapeli stadijoje, antr - po 5-10 dien; per 1 kart 0,4 l/ha,
kai burokliai yra 4 lapeli stadijoje.
Herbicidui Powertwin 400 SC yra labai jautrios akls, baltosios balandos, balandns,
burnoiai, darins ligs, dirvins iuuts, dirviniai garstukai, dirvins nalaits, dirvins
32
neumirtuols, juodosios kiauliauogs, kibieji lipikai, notrels, paprastieji keiai, paprastosios ils,
smulkiaieds galinsogos, trikerts vagins, veronikos, vijokliniai rgiai, virbliarts. herbicid
galima naudoti keletu variantu. Kai purkiama per 3 kartus, naudojama po 1,5 1,65 l/ha: pirm kart
kai piktols yra skilialapi augimo tarpsnio (nepriklausomai nuo burokli augimo tarpsnio);
antr kart - prajus 5-10 dien po pirmojo purkimo, trei - 5-10 dien po antrojo purkimo. Kai
purkiama per 2 kartus, naudojama po 2,0 - 2,5 l/ha: pirm kart - burokliams turint 2 tikruosius
lapelius (kai piktols turi ne daugiau kaip 2 lapelius); antr kart - sudygus naujoms piktolms
(prajus 5-10 dien po pirmojo purkimo). Kai purkiama tik 1 kart, naudojama 4,5 5,0 l/ha
herbicido burokliams turint 4 tikruosius lapelius( kai piktols turi 2 ir daugiau lapeli).
Purkiant herbicidus, ar j miinius per du kartus prailgja paslio apsaugos nuo piktoli
laikotarpis iki tol, kol valgomieji burokliai patys pasiekia tok tarpsn, kai jau gali konkuruoti su
piktolmis, jas stelbti. iuo bdu ilaikius pasl nepiktolt pirm vegetacijos pus, antroje
vegetacijos pusje, jei dar paslyje pridygs piktoli, jos gali bti naikinamos mechaniniais bdais:
purenant tarpueilius ir ravint.
Insekticid valgomj burokli pasliams Lietuvoje registruot profesionalaus naudojimo
augal apsaugos produkt srae yra tik vienas. Tai Proteus OD, kur galima purkti 0,75 l/ha
amarams ar runkelinms musms pasirodius pasliuose 2 kartus per vegetacij.
Fungicid valgomj burokli pasliams Lietuvoje registruot profesionalaus naudojimo
augal apsaugos produkt srae nra.
Ivados:
1. Herbicid sraas vienmei vienskili ir dviskili piktoli kontrolei valgomj
burokli pasliuose jiems sudygus yra pakankamai platus, leidiantis sudaryti optimali piktoli
kontrols schem.
2. Nuo valgomj burokli sjos iki j sudygimo nra Lietuvoje registruoto n vieno herbicido
vienmei vienskili ir dviskili piktoli kontrolei. is laikotarpis yra lemiamas optimaliai
piktoli kontrolei paslyje.
3. Insekticid valgomj burokli pasliams Lietuvoje registruot profesionalaus naudojimo
augal apsaugos produkt srae yra labai maai. Sudaryti optimali kenkj kontrols schem yra
sudtinga.
4. Fungicid valgomj burokli pasliams Lietuvoje registruot profesionalaus naudojimo
augal apsaugos produkt srae iuo metu nra registruoto nei vieno. Tai apsunkina valgomj
burokli auginim atsiradus j pasliuose ligoms.
Rekomendacijos:
1. Rekomenduojame registruoti herbicid Pyramine Turbo, kuris yra skirtas burokli pasli
purkimui nuo piktoli po valgomj burokli sjos.
2. Rekomenduojame praplsti herbicido Goltix 700 SC registracij, leidiant j naudoti
purkimui nuo piktoli po valgomj burokli sjos.
3. Rekomenduojame registruoti insekticidus Mospilan 20 SP ir Stonkat 20 SP spektro
prapltimui
4. Rekomenduojame registruoti fungicidus Topsin M 500 SC ir Signum 33 WG lig
kontrolei valgomj burokli pasliuose.
Literatra:
33
1. Bell A. R., Nalewaja J. D. 1968. Effect of duration of wild oat competition in flax. Weed
Science, 16: 509512.
2. Bttger W., Denecke W. 1987. Kosten sparen mit Tankmischungen und verringerten
Aufwandmengen. Top agrar., 1: 102-107.
3. Froud-Williams R. J. 2002. Weed competition. In: R. E. L. Naylor, Weed Management
Handbook, 9 th edn., Blackwells, 1638.
4. Kavaliauskait D., Bobinas C. 2003. Effect of herbicides mixtures and combinations on weed
control in beetroot crop. Sodininkyst ir darininkyst, 22(3):460470.
5. Khler R. 1987. Nachauflaufspritzungen nhmen 1986 dentlich zu. Top agrar. Bd., 1:120-
123.
6. Lenhmann H. 1987. Mittel und Mischungen zur Unkraut-und Ungrasbekmpfung im
Rbenbau. Landwirfschaftliches Wochenblatt. Westfalen. Lippe, Bd. 144: 34-36.
7. Rapparini G., Campagna G., Bartolini D. 2000. Experimental monitoring of weed control in
beet. Informatore Agrario. 56 (15): 99-104.
8. Rapparini G. 2002. Weed control in beet. Informatore Agrario. 58 (2): 66-75.
9. Zimdahl R. L. 1980. Weed crop competition. A Review. USA, 8393.
5.2. Augal apsaugos priemoni naudojimas mork paslyje. Morkos dygsta ilgai ir j lapija
dar ilgai bna reta, menkai dengianti dirvos paviri, bei silpnai konkuruojanti su piktolmis. Btent
todl, mork paslyje labai svarbi teisinga piktoli kontrol jau paioje mork vegetacijos pradioje
pradedant herbicid purkimu po sjos ar iki mork sudygimo, kad anksiau sudygusios ir
paaugusios piktols nestelbt bedygstani mork, nestabdyt j vystymosi ir augimo.
Usienio literatroje yra nemaai duomen apie vairi herbicid tyrimus mork pasliuose.
Buvo lyginama mechanin ir integruota piktoli kontrols sistemos mork pasliuose (Baumann ir
Slembrouck, 1994). Tyrinjama piktoli kontrol mork pasliuose prie sudygim ir po jo (Callens
ir kt., 2004). Lenkijoje, Skiernovic darininkysts institute, buvo atlikti sumaint linurono norm
tyrimai mork pasliuose prie sudygim ir po jo. Nors ankstyvaisiais augimo tarpsniais morkos yra
jautrios didesnms herbicid normoms, panaudojus maesnes linurono normas morkoms sudygus,
piktoli skaiius sumajo labai veiksmingai (Anyszka ir Dobrzanski, 1998), o Kalifornijos
universitete buvo atliktas linurono ekonominis vertinimas mork paslyje (Bell ir kt., 2000).
Kalifornijos universitete taip pat buvo atliktas 16 vairi herbicid, ipurkt prie mork sudygim
ir po jo, tyrimas. Remiantis apibendrintais io tyrimo duomenimis, galima teigti, kad morkos yra
tolerantikesns herbicidams, ipurktiems iki mork sudygimo, nei joms sudygus (Ogbuchiekwe ir
kt., 2004).
Lietuvoje taip pat buvo atlikta keletas herbicid tyrim mork pasliuose. 20042005 m. atlikti
herbicido Fenix (v. m. aclonifenas 600 g l-1) veiksmingumo tyrimai mork paslyje. Vidutiniais dvej
met duomenimis bendras piktoli skaiius sumajo 85,2%, o vienamei dviskili 97,4%.
Jautriausios herbicidui Fenix buvo vienamets dviskilts piktols: baltosios balandos, dirvins
iuuts, trikerts vagins, smulkiaieds galinsogos, dirvins veronikos, darins liugs, bekvapiai
unramuniai ir raudonieds notrels (Kavaliauskait, 2007).
2006-2007 m. atlikti herbicid gezagardo (v. m. prometrynas), zenkoro (v. m. metribuzinas),
afolono (v. m. linuronas) veiksmingumo tyrimai mork paslyje. Maiausiai (62,3%) piktoli uvo
po sjos ipurkus gezagardo 3,0 l ha-1 norm. Zenkoro (0,5 l ha-1) ir zenkoro (0,25-0,55 l ha-1)
miini su afolonu (0,4-0,8 l ha-1), ipurkt morkoms esant 1-2 lapeli tarpsnyje, veiksmingumas
buvo labai geras. Vienmei dviskili piktoli skaiius mork paslyje sumajo nuo 83,8% iki
34
87,6%. Veiksmingiausiai vienmei dviskili piktoli skaii sumaino po sjos ipurkta
herbicido afolono 1,0 l ha-1 norma. Ji vienmei dviskili piktoli skaii paslyje sumaino 94,2%