PE575.908/ 1
LT
15.1.2016 A8-0133/ 001-051
PAKEITIMAI 001-051 pateikė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešimas
Nathalie Griesbeck A8-0133/2015
Nekaltumo prezumpcija ir teisė dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme
Pasiūlymas dėl direktyvos (COM(2013)0821 – C8-0427/2013 – 2013/0407(COD))
_____________________________________________________________
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
-1 konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(-1) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo (SESV) 82 straipsnio 1 dalį
„teisminis bendradarbiavimas
baudžiamosiose bylose Sąjungoje
grindžiamas nuosprendžių ir teismo
sprendimų tarpusavio pripažinimo
principu ...“; o pagal sprendimų
baudžiamosiose bylose tarpusavio
pripažinimo principą, būtina išankstinė
sąlyga, kad valstybės narės pasitikėtų
viena kitos baudžiamojo teisingumo
sistemomis;
PE575.908/ 2
LT
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
-1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(-1a) 1948 m. Jungtinių Tautų visuotinės
žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus,
kaltinamas nusikaltimo padarymu,
laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas bus
nustatytas įstatymo tvarka viešo teisminio
nagrinėjimo metu, kur jam bus
sudaromos visos būtinos gynybos
garantijos. Tarptautinio pilietinių ir
politinių teisių pakto (TPPTP)
14 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas
asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos
padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo
kaltė neįrodyta pagal įstatymą, ir
nustatoma teisė dalyvauti savo bylos
nagrinėjime ir gintis pačiam arba
padedamam savo pasirinkto gynėjo.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK)
6 straipsniu užtikrinama teisė į teisingą
bylos nagrinėjimą, kuri reiškia, kad
kiekvienas žmogus, kaltinamas
nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu
tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal
įstatymą, ir turi teisę gintis pats arba per
savo paties pasirinktą gynėją. Europos
Sąjungos pagrindinių teisių chartijos
(toliau – Chartija) 47 ir 48 straipsniuose
teigiama, kad kiekvienas kaltinamas
padaręs nusikaltimą asmuo laikomas
nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta pagal
įstatymą. Kiekvienam, kuris kaltinamas
padaręs nusikaltimą, užtikrinama teisė į
gynybą;
PE575.908/ 3
LT
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(1) šia direktyva siekiama sustiprinti teisę į
teisingą bylos nagrinėjimą baudžiamajame
procese, nustatant būtiniausias taisykles dėl
tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės
dalyvauti nagrinėjant bylą teisme
elementų;
(1) šia direktyva siekiama sustiprinti teisę į
teisingą bylos nagrinėjimą baudžiamajame
procese, nustatant būtiniausias taisykles dėl
tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės
dalyvauti nagrinėjant bylą teisme elementų,
ir užtikrinti, kad įtariamiesiems ir
kaltinamiesiems baudžiamojo proceso
metu valstybėse narėse būtų teikiama
tokia pati ir aukšto lygio apsauga
visapusiškai visoje Sąjungoje laikantis
procesinių garantijų ir nedarant poveikio
aukštesnio lygio apsaugos garantijoms,
kurios gali būti taikomos tam tikroje
valstybėje narėje;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(2) nustačius direktyvoje būtiniausias
taisykles dėl įtariamųjų arba kaltinamųjų
procesinių teisių apsaugos, turėtų padidėti
valstybių narių pasitikėjimas kitų valstybių
narių baudžiamojo teisingumo sistemomis,
todėl sprendimų baudžiamosiose bylose
tarpusavio pripažinimas turėtų tapti
paprastesnis. Nustačius tokias bendras
būtiniausias taisykles, turėtų dingti kliūtys
laisvam piliečių judėjimui valstybių narių
teritorijomis;
(2) nustačius direktyvoje būtiniausias
taisykles dėl įtariamųjų arba kaltinamųjų
procesinių teisių apsaugos, turėtų padidėti
valstybių narių pasitikėjimas kitų valstybių
narių baudžiamojo teisingumo sistemomis,
todėl sprendimų baudžiamosiose bylose
tarpusavio pripažinimas turėtų tapti
paprastesnis;
Pagrindimas
Nors pagal šią direktyvą gali būti netiesiogiai daromas poveikis laisvam piliečių judėjimui,
pasiūlyme nėra nė vieno elemento, kuriuo būtų konkrečiai siekiama tokio tikslo.
PE575.908/ 4
LT
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(2a) nors valstybės narės yra EŽTK ir
TPPTP šalys, patirtis rodo, kad tai
savaime ne visada suteikia pakankamai
pasitikėjimo kitų valstybių narių
baudžiamosios teisės sistemomis;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(6) ši direktyva turėtų būti taikoma tik
baudžiamajam procesui. Į šios direktyvos
taikymo sritį nepatenka administracinės sankcijos, taikomos administracinių
institucijų, pvz., atliekančių
konkurencijos, prekybos, mokesčių,
finansinių paslaugų arba kitus tyrimus,
taip pat civilinės teisės sankcijos;
(6) ši direktyva turėtų būti taikoma
baudžiamajam procesui, taip pat panašiam
baudžiamojo pobūdžio procesui, kuriame
skiriamos panašios baudžiamojo ir
atgrasomojo pobūdžio sankcijos,
pavyzdžiui, laisvės atėmimas,
neatsižvelgiant į tai, ar procesas
priskiriamas baudžiamojo proceso
kategorijai. Atsižvelgiant į Europos
Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos
Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,
kai ginčas patenka į baudžiamąją sritį,
kaip apibrėžta EŽTT, taikomos teisingo
bylos nagrinėjimo garantijos. Todėl
siekiant nustatyti, ar procesas priklauso
baudžiamajai sferai, ne visada pakanka
atsižvelgti į tai, kaip procesas
kvalifikuojamas pagal nacionalinę teisę,
bet reikia atsižvelgti ir į patį
nusikalstamos veikos pobūdį ir (arba) į
atitinkamam asmeniui gresiančios
bausmės griežtumo laipsnį. Todėl šioje
direktyvoje numatytas garantijas reikėtų
taikyti visuose baudžiamojo pobūdžio
procesuose, kuriuose kaip bausmės gali
būti taikomos ribojamosios priemonės, pvz., laisvės atėmimas, išskyrus procesus,
PE575.908/ 5
LT
kurie dėl savo pobūdžio, trukmės ir
įgyvendinimo sąlygų negalėtų sukelti
didelės žalos, taip pat procesuose, kurie
gali baigtis įrašu nuosprendžių registre;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(7) šia direktyva turėtų būti remiamas
teisės į nekaltumo prezumpciją ir įvairių su
ja susijusių elementų, įskaitant teisę
dalyvauti nagrinėjant bylą, taikymas
praktikoje, siekiant apsaugoti teisę į
teisingą bylos nagrinėjimą;
(7) šia direktyva turėtų būti remiamas
teisės į nekaltumo prezumpciją ir įvairių su
ja susijusių elementų, įskaitant teisę
dalyvauti nagrinėjant bylą, taikymas
praktikoje, siekiant apsaugoti teisę į
teisingą bylos nagrinėjimą, laikantis
rungimosi ir šalių teisių pusiausvyros
principų;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(8) ši direktyva turėtų būti taikoma
fiziniams asmenims, kurie yra įtariami arba
kaltinami padarę nusikalstamą veiką. Ji
turėtų būti taikoma visose proceso
stadijose, netgi prieš tai, kai valstybės
narės kompetentingos institucijos tiems
asmenims oficialiai ar kitaip praneša, kad
jie yra įtariami arba kaltinami padarę
nusikalstamą veiką, tol, kol šis procesas
nebus baigtas;
(8) ši direktyva turėtų būti taikoma
fiziniams ir, tam tikrais atvejais,
juridiniams asmenims, kurie yra įtariami
arba kaltinami padarę nusikalstamą veiką.
Ji turėtų būti taikoma visose proceso
stadijose nuo momento, kai šie asmenys
įtariami arba kaltinami padarę
nusikalstamą veiką, tol, kol šis procesas
nebus baigtas, t. y. iki tol, kol bus galutinai
išspręstas klausimas, ar įtariamasis arba
kaltinamasis įvykdė veiką;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
PE575.908/ 6
LT
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(8a) keleto valstybių narių nacionalinėje
teisėje jau numatyta juridinių asmenų
baudžiamosios atsakomybės sąvoka.
Tokiais atvejais ši direktyva turėtų būti
taikoma, tačiau pagal ją nereikalaujama,
kad valstybės narės, kurios nenaudoja
juridinių asmenų baudžiamosios
atsakomybės sąvokos, pradėtų ją naudoti;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(10) šiuo nacionalinės teisėkūros ir
nacionalinių teismų bei Teisingumo
Teismo praktikos raidos etapu ankstoka
Sąjungos lygiu priimti teisės aktus,
reglamentuojančius juridinių asmenų
teisę į nekaltumo prezumpciją;
Išbraukta.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(11) juridinių asmenų teisės į nekaltumo
prezumpciją apsauga turėtų būti
užtikrinta nustatytomis teisinėmis
apsaugos priemonėmis ir teismų praktika,
nuo kurios raidos ateityje turėtų
priklausyti Sąjungos veiksmų būtinybė;
(11) jei asmuo, kuris nėra įtariamasis
arba kaltinamasis, pavyzdžiui, liudytojas,
tampa įtariamuoju arba kaltinamuoju,
turėtų būti gerbiama to asmens teisė į
nekaltumo prezumpciją ir teisė neduoti
parodymų prieš save, be to, jis turėtų
turėti teisę tylėti, kaip patvirtinta EŽTT
praktikoje. Todėl šioje direktyvoje
pateikiama aiški nuoroda į praktinį atvejį,
kai asmuo per policijoje, kitoje
teisėsaugos institucijoje arba teisminėje
institucijoje atliekamą apklausą
baudžiamajame procese tampa
įtariamuoju arba kaltinamuoju;
PE575.908/ 7
LT
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(11a) ši direktyva taip pat turėtų būti
taikoma SESV 86 straipsnio 1 dalyje
nurodytiems Europos prokuratūros
inicijuotiems procesams;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(12a) teisė į veiksmingą teisių gynimo
priemonę galėtų apimti, pvz., nuobaudų
taikymą, teisę į bylos nagrinėjimą iš naujo
ir žalos atlyginimo priemones;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(13) nekaltumo prezumpcija pažeidžiama,
jeigu, neįrodžius tinkamai kaltinamųjų
kaltumo pagal įstatymą, teismo sprendime
arba viešame teisminės arba kitos valdžios
institucijos pareiškime įtariamieji arba
kaltinamieji apibūdinami kaip nuteistieji;
(13) nekaltumo prezumpcija pažeidžiama,
jeigu, neįrodžius tinkamai kaltinamųjų
kaltumo pagal įstatymą, teismo sprendime
arba viešame teisminės arba kitos valdžios
institucijos pareiškime įtariamieji arba
kaltinamieji apibūdinami taip, tarsi jų
kaltė jau būtų aiškiai įrodyta;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
PE575.908/ 8
LT
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(13a) šioje direktyvoje sąvoka „viešas
pareiškimas“ turėtų reikšti bet kokį
oficialų, neoficialų arba neformalų
teisminės ar valdžios institucijos
pareiškimą ar kitą aktą, kuriame
pateikiama informacija apie vykstantį
baudžiamąjį procesą ir kurio turinys yra
susijęs su nusikalstama veika. Tai apima
pareiškimus apie susijusius procesus,
kurie buvo užbaigti galutiniu įtariamojo
arba kaltinamojo išteisinamuoju
nuosprendžiu, ir pareiškimus teisme
ikiteisminiu laikotarpiu;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(13b) šioje direktyvoje sąvoka „valdžios
institucijos“ turėtų būti suprantama kaip
visi asmenys, einantys pareigas valstybės
– teismo, administracijos ar politikos
tarnyboje – ar visi valdžios institucijų
darbuotojai ar pareigūnai;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(13c) nepažeidžiant spaudos laisvės ir
teisės gauti ir skleisti informaciją,
nekaltumo prezumpcija taip pat
pažeidžiama kiekvieną kartą, kai spaudoje
įtariamieji arba kaltinamieji apibūdinami
kaip nuteistieji. Valstybės narės turėtų
priimti priemones, kuriomis būtų
draudžiama valdžios institucijoms teikti ar
atskleisti žiniasklaidai informaciją apie
PE575.908/ 9
LT
vykstančius baudžiamuosius procesus,
pažeidžiant nekaltumo prezumpciją,
įskaitant interviu ir žiniasklaidos ar kartu
su žiniasklaida parengtus pranešimus,
taip pat informacijos, kuria galėtų būti
kenkiama įtariamajam arba kaltinamajam
ir kuri galėtų būti šališka jo atžvilgiu,
teikimą žiniasklaidai iki galutinio
apkaltinamojo nuosprendžio. Valstybės
narės turėtų imtis reikiamų priemonių,
kad apsisaugotų nuo viešų pareiškimų
apie kaltę prieš priimant apkaltinamąjį
nuosprendį ir turėtų skatinti
bendradarbiaujant su žiniasklaida priimti
etikos kodeksus. Be to, valstybės narės
turėtų vykdyti nepriklausomus bet kokios
informacijos apie baudžiamąjį procesą
atskleidimo visuomenei tyrimus;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 d konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(13d) siekdamos tinkamai apsaugoti
įtariamuosius arba kaltinamuosius nuo
viešo kaltės paskelbimo iki galutinio
apkaltinamojo nuosprendžio, valstybės
narės turėtų užtikrinti, kad įtariamojo
arba kaltinamojo pasirodymas ar
pristatymas teismo salėje prieš teismo
procesą arba per jį būtų tinkamas,
kadangi stiklinėse būdelėse laikomų,
atskirtų, antrankiais surakintų,
surakintomis kojomis vaizduojamų ar
kalėjimo drabužiais vilkinčių įtariamųjų
arba kaltinamųjų pristatymas
žiniasklaidoje iš karto gali sudaryti
kaltumo įspūdį;
PE575.908/ 10
LT
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(15) tačiau kai kuriais atvejais prievolės
įrodyti perkėlimas gynybai nekaltumo
prezumpcijos principą turėtų atitikti tol,
kol garantuojamos tam tikros apsaugos
priemonės: reikėtų užtikrinti, kad fakto
arba teisės prezumpcijoms būtų taikomi
pagrįsti apribojimai, atsižvelgiant į tai, kas
svarbu, neatimant gynybos teisių, ir kad
jas būtų įmanoma paneigti, pvz., pateikus
naujus įrodymus dėl švelninančių
aplinkybių arba esant force majeure;
Išbraukta.
Pagrindimas
Prievolės įrodyti perkėlimas baudžiamuosiuose procesuose nepriimtinas. Principas, pagal
kurį prievolė įrodyti tenka kaltintojui, turi būti paliktas nepakeistas.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(15a) prievolė įrodyti įtariamųjų arba
kaltinamųjų kaltumą tenka baudžiamąjį
persekiojimą vykdančiai šaliai, o visos
abejonės vertinamos įtariamojo ar
kaltinamojo naudai. Tai nedaro poveikio
teisėjo ar kompetentingo teismo pareigai
rinkti apkaltinamuosius ar
išteisinamuosius įrodymus;
PE575.908/ 11
LT
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(16) teisė savęs neapkaltinti ir neduoti
parodymų prieš save yra svarbus
nekaltumo prezumpcijos elementas.
Įtariamieji arba kaltinamieji, paprašyti
išdėstyti faktus arba atsakyti į klausimus,
neturėtų būti verčiami duoti parodymus
arba pateikti dokumentus ar informaciją,
kuria remiantis jie apkaltintų save padarius
kokią nors nusikalstamą veiką;
(16) teisė neduoti parodymų prieš save ir
teisė nebendradarbiauti bei teisė tylėti yra
svarbūs nekaltumo prezumpcijos
elementai. Šios teisės reiškia, kad
kompetentingoms institucijoms
draudžiama įtariamųjų arba kaltinamųjų,
paprašytų išdėstyti faktus arba atsakyti į
klausimus, kokiais nors būdais reikalauti
ar juos versti duoti parodymus arba
pateikti dokumentus ar informaciją, kuria
remiantis jie apkaltintų save padarius kokią
nors nusikalstamą veiką;
Pagrindimas
Il est nécessaire d'insister davantage sur l'interdiction de contraindre ou forcer les personnes
accusées ou poursuivies. Il faut qu'apparaisse clairement dans la Directive que toute
utilisation de violence physique ou psychologique ou de menace contre une personne
soupçonnée ou accusée est interdite, en ce qu'elle violerait le droit à la dignité humaine et à
un procès équitable. Cet amendement se fonde sur la jurisprudence de la CEDH (arrêt
Gäfgen c. Allemagne 2005, arrêt El-Masri c. Macédoine, 2012, arrêt El-Haski c. Belgique,
2012).
Il est également nécessaire de préciser clairement que le droit de garder le silence ne se
borne pas aux affaires dans lesquelles l'accusé a été soumis à une pression ou bien dans
lesquelles on a carrément passé outre sa volonté ; ce droit se trouve également compromis
lorsque, le suspect ayant choisi de garder le silence pendant l'interrogatoire, les autorités
usent d'un subterfuge pour lui soutirer des aveux ou d'autres déclarations l'incriminant
qu'elles n'ont pu obtenir au cours de l'interrogatoire, selon la jurisprudence de la Cour Allan
c. UK du 5 novembre 2002.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(16a) nepažeidžiant teisės tylėti ir teisės
neduoti parodymų prieš save, medžiagą iš
PE575.908/ 12
LT
įtariamųjų arba kaltinamųjų galima gauti
naudojant teisėtą prievartą, kai ta
medžiaga egzistuoja nepriklausomai nuo
įtariamųjų arba kaltinamųjų valios, kaip
antai pagal teismo orderį surinkta
medžiaga, medžiaga, kurią teisiškai
privaloma saugoti ir paprašius pateikti,
iškvepiamo oro, kraujo ir šlapimo
mėginiai ir kūno audiniai;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(17) turėtų būti ribojama bet kokia
prievarta, kurios tikslas – priversti
įtariamąjį arba kaltinamąjį pateikti
informaciją. Siekiant nustatyti, ar
panaudojus prievartą nebuvo pažeistos
šios teisės, reikėtų atsižvelgti į toliau
nurodytus veiksnius ir į visas su byla
susijusias aplinkybes: parodymams
išgauti panaudotos prievartos pobūdį ir
laipsnį, viešojo intereso svarbą tyrimui ir
bausmę už padarytą veiką, bet kokias
susijusias procesines apsaugos priemones
ir taip gautos medžiagos panaudojimo
paskirtį. Tačiau prievartos prieš
įtariamuosius arba kaltinamuosius,
siekiant priversti juos teikti informaciją,
susijusią su prieš juos pateiktais
kaltinimais, laipsnis net dėl priežasčių,
susijusių su saugumu ir viešąja tvarka,
neturėtų užgožti pačios teisių savęs
neapkaltinti ir tylėti esmės;
Išbraukta.
Pagrindimas
Direktyvoje minėti, kad valdžios institucijos gali naudoti prievartą prieš įtariamuosius arba
kaltinamuosius, kad gautų iš jų informacijos, yra nepriimtina. Direktyvoje reikia aiškiai
nurodyti, kad prieš įtariamuosius ar kaltinamuosius draudžiama naudoti bet kokią fizinę ar
psichologinę prievartą ar jiems grasinti, nes tai pažeistų teisę į žmogaus orumą ir teisingą
bylos nagrinėjimą.
PE575.908/ 13
LT
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(19) teisė tylėti yra svarbus nekaltumo
prezumpcijos elementas. Ja turėtų būti
naudojamasi kaip apsauga nuo savęs
apkaltinimo;
(19) teisė tylėti yra svarbus nekaltumo
prezumpcijos elementas. Ja turėtų būti
naudojamasi kaip apsauga nuo parodymų
prieš save davimo. Teisė tylėti jokiu būdu
negali būti panaudota prieš įtariamąjį
arba kaltinamąjį, taip pat negali būti
laikoma kaltinimų patvirtinimu;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(19a) naudojimasis teise tylėti niekada
negali būti laikomas faktų patvirtinimu.
Naudojimasis teise tylėti jokiame proceso
etape negali būti panaudotas prieš
įtariamąjį ar kaltinamąjį. Be to, jokia
sankcija negali būti taikoma įtariamajam
ar kaltinamajam, kuris vykstant tyrimui
atsisako bendradarbiauti ar duoti
parodymų prieš save arba pageidauja
pasinaudoti savo teise tylėti;
Pagrindimas
Reikia aiškiai nurodyti, ką praktiškai reiškia naudojimasis teise tylėti, ir kad naudojimasis šia
teise negali būti laikomas faktų patvirtinimu.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(19b) galimi teisės tylėti ir teisės neduoti
parodymų prieš save pažeidimai turėtų
būti vertinami atsižvelgiant į visus
PE575.908/ 14
LT
susijusius veiksnius, be kita ko, fizinę
prievartą, atitiktį pranešimo
įsipareigojimams pagal Direktyvą
2012/13/ES ir valdžios institucijų
rėmimąsi galimu kardomuoju kalinimu,
kad būtų atgrasoma nuo naudojimosi
teise tylėti;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(20a) bet kokie įrodymai, gauti
pažeidžiant šioje direktyvoje nustatytas
teises – teisę neduoti parodymų prieš save,
teisę nebendradarbiauti arba teisę tylėti –
turėtų būti pripažįstami nepriimtinais. Bet
kokie įrodymai, gauti pažeidžiant EŽTK 3
straipsnį dėl kankinimų draudimo, yra
nepriimtini. Jei baudžiamojo proceso
metu pasitelkiami pareiškimai arba
įrodymai, gauti pažeidus šias teises, visas
procesas automatiškai tampa neteisingas.
Šie principai turėtų būti taikomi ne tik tais
atvejais, kai nuo elgesio, kuriuo
pažeidžiamas EŽTK 3 straipsnis,
nukenčia pats kaltinamasis, bet ir kai
nukenčia trečiasis asmuo;
Pagrindimas
Cet amendement est en lien avec l'amendement concernant l'article 10 sur les voies de droit.
Il se fonde sur la Convention des Nations Unis contre la torture et autres peines ou
traitements cruels, inhumains ou dégradants du 10 décembre 1984 et son article 15 qui
dispose que "tout Etat partie veille à ce que toute déclaration dont il est établi qu'elle a été
obtenue par la torture ne puisse être invoquée comme un élément de preuve dans une
procédure, si ce n'est contre la personne accusée de torture pour établir qu'une déclaration a
été faite", sur l'observation générale n°20 du Comité des Droits de l'Homme des Nations Unis
qui dispose qu'il "importe que la loi interdise d'utiliser ou déclare irrecevables dans une
procédure judiciaire des déclarations et aveux obtenus par la torture ou tout autre traitement
interdit", ainsi que sur la jurisprudence de la CEDH (arrêt de la Grande Chambre Gäfgen c.
Allemagne 2005, arrêt El-Haski c. Belgique, 2012...).
PE575.908/ 15
LT
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(20b) visų įrodymų, gautų pažeidžiant
teisę neduoti parodymų prieš save,
nebendradarbiauti ir teisę tylėti,
nepriimtinumas taip pat turėtų būti
taikomas įrodymams, surinktiems
procesuose, kurie oficialiai nėra
baudžiamieji procesai, tačiau kuriuose
gali būti taikomos baudžiamosios
sankcijos;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(21) teisė į teisingą bylos nagrinėjimą
demokratinėje visuomenėje yra vienas
pagrindinių principų. Įtariamojo teisė
dalyvauti nagrinėjant bylą teisme yra
pagrįsta minėta teise ir turi būti užtikrinta
visoje Sąjungoje;
(21) teisė į teisingą bylos nagrinėjimą
demokratinėje visuomenėje yra vienas
pagrindinių principų, įtvirtintų Chartijos
47 straipsnyje ir EŽTK 6 straipsnyje.
Įtariamojo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą
teisme yra pagrįsta minėta teise ir turi būti
užtikrinta visoje Sąjungoje;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(21a) teisė dalyvauti nagrinėjant bylą
teisme yra pagrindinė teisė. Todėl
procesas gali vykti nedalyvaujant
įtariamajam ar kaltinamajam tik tuo
atveju, jei įtariamasis ar kaltinamasis
aiškiai ir nedviprasmiškai, po to, kai buvo
tinkamai informuotas, atsisakė teisės
dalyvauti nagrinėjant jo bylą teisme ir
PE575.908/ 16
LT
jeigu jam tame procese yra atstovaujama.
Įtariamasis arba kaltinamasis gali
nedalyvauti procese tik tuo atveju, jei už
nusikalstamą veiką, dėl kurios iškelta ši
byla, skiriama bauda, ir privalo dalyvauti,
jei už šią veiką baudžiama laisvės
atėmimo bausme;
Pagrindimas
Baudžiamasis procesas, vykstantis kaltinamajam nedalyvaujant, yra akivaizdus kaltinamojo
procesinių teisių pažeidimas. EŽTT praktika (2006 m. kovo 1 d. Sprendimas Sejdovic prieš
Italiją; 2005 m. kovo 24 d. Sprendimas Stoichkov prieš Bulgariją) aiškiai rodo, kad asmens
fizinis dalyvavimas procese yra EŽTK 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta pagrindinė teisė.
Todėl būtina itin griežtai apriboti atvejus, kai teismo sprendimas gali būti priimtas in
absentia.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(22) tačiau kaltinamojo teisė dalyvauti
nagrinėjant bylą teisme nėra absoliuti. Tam
tikromis sąlygomis kaltinamasis savo valia
gali tiesiogiai arba nebyliu sutikimu,
tačiau nevienareikšmiškai tos teisės
atsisakyti;
(22) tačiau kaltinamojo teisė dalyvauti
nagrinėjant bylą teisme nėra absoliuti. Tam
tikromis sąlygomis kaltinamasis savo valia
gali tiesiogiai ir nevienareikšmiškai tos
teisės atsisakyti;
Pagrindimas
Teisės dalyvauti savo procese negalima atsisakyti nebyliu sutikimu.
Baudžiamasis procesas, vykstantis kaltinamajam nedalyvaujant, savaime yra kaltinamojo
procesinių teisių pažeidimas. EŽTT praktika (2006 m. kovo 1 d. Sprendimas Sejdovic prieš
Italiją; 2005 m. kovo 24 d. Sprendimas Stoichkov prieš Bulgariją) aiškiai rodo, kad asmens
fizinis dalyvavimas procese yra EŽTK 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta pagrindinė teisė.
Todėl būtina itin griežtai apriboti atvejus, kai teismo sprendimas gali būti priimtas in
absentia.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
PE575.908/ 17
LT
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(23a) kai įtariamasis arba kaltinamasis
nedalyvauja bylos nagrinėjime dėl
priežasčių, kurios nuo jo nepriklauso,
arba esant force majeure, tas įtariamasis
arba kaltinamasis visada turėtų turėti
teisę į bylos nagrinėjimą teisme iš naujo;
Pagrindimas
Direktyvoje turėtų būti numatyta teisė reikalauti bylas iš naujo nagrinėti teisme, kai žmonės
negali skubiai dalyvauti dėl priežasčių, kurių jie negali kontroliuoti, pvz., dėl ligų ar didelių
problemų, susijusių su transportu.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(24) ši direktyva neturėtų reglamentuoti
formų ir metodų, įskaitant procesinius
reikalavimus, kuriais vadovaujamasi
siekiant šioje direktyvoje nurodytų
rezultatų, susijusių su teise dalyvauti
nagrinėjant bylą teisme, kadangi tai yra
valstybių narių nacionalinės teisės
klausimas;
Išbraukta.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(25) sprendžiant, ar būdas, kuriuo teikiama
informacija, yra tinkamas norint užtikrinti,
kad asmuo žinotų apie teisminį
nagrinėjimą, tam tikrais atvejais taip pat
būtų galima ypač atsižvelgti į atitinkamo
asmens pastangas sužinoti jam skirtą
informaciją;
(25) sprendžiant, ar būdas, kuriuo teikiama
informacija, yra tinkamas norint užtikrinti,
kad asmuo žinotų apie teisminį
nagrinėjimą, tam tikrais atvejais taip pat
reikia ypač atsižvelgti į valdžios institucijų
pastangas informuoti atitinkamą asmenį
ir į atitinkamo asmens pastangas sužinoti
jam skirtą informaciją;
PE575.908/ 18
LT
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(26) Sąjungos teisės veiksmingumo
principas reikalauja, kad valstybės narės
numatytų tinkamas ir veiksmingas pažeistų
teisių, kurios asmenims suteiktos pagal
Sąjungos teisę, gynimo priemones.
Pažeidus kurį nors iš šioje direktyvoje
nustatytų principų ir pasirinkus veiksmingą
teisių gynimo priemonę, įtariamųjų arba
kaltinamųjų padėtis turėtų kuo labiau
atitikti tą padėtį, kurioje jie būtų, jeigu
pažeidimo būtų nebuvę;
(26) Sąjungos teisės veiksmingumo
principas reikalauja, kad valstybės narės
numatytų tinkamas ir veiksmingas pažeistų
teisių, kurios asmenims suteiktos pagal
Sąjungos teisę, gynimo priemones,
įskaitant teisę į apskundimą apeliacine
tvarka. Pažeidus kurį nors iš šioje
direktyvoje nustatytų principų, galimą
veiksmingą teisių gynimo priemonę turėtų
sudaryti tinkamas žalos atlyginimo
mechanizmas, taip pat ją pritaikius
įtariamųjų arba kaltinamųjų padėtis turėtų
atitikti tą padėtį, kurioje jie būtų, jeigu
pažeidimo būtų nebuvę;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(27a) pažeidžiamiems asmenims turėtų
būti suteiktas tam tikras apsaugos lygis,
todėl atsižvelgiant į tam tikras šioje
direktyvoje numatytas teises, turėtų būti
taikomos papildomos procesinės
garantijos. Turi būti užtikrinta ypatinga
vaikų, kurie yra labiausiai pažeidžiami,
apsauga, todėl atsižvelgiant į kai kurias
šioje direktyvoje nustatytas teises turėtų
būti taikoma papildoma procesinė
apsauga, nustatyta pagal direktyvą dėl
procesinių garantijų baudžiamosiose
bylose įtariamiems ar kaltinamiems
vaikams;
PE575.908/ 19
LT
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(29) šia direktyva nustatomos būtiniausios
taisyklės, todėl valstybės narės gali išplėsti
šioje direktyvoje nustatytas teises, kad
užtikrintų aukštesnio lygio apsaugą. Tokia
aukštesnio lygio apsauga neturėtų
sudaryti kliūčių teismo sprendimų
tarpusavio pripažinimui, kurį tomis
būtiniausiomis taisyklėmis siekiama
palengvinti. Apsaugos lygis jokiais atvejais
neturėtų būti žemesnis už Europos
Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje arba
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijoje nustatytus
standartus, kaip išaiškinta Teisingumo
Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo
praktikoje;
(29) šia direktyva nustatomos būtiniausios
taisyklės, todėl valstybės narės gali išplėsti
šioje direktyvoje nustatytas teises, kad
užtikrintų aukštesnio lygio apsaugą.
Apsaugos lygis jokiais atvejais neturėtų
būti žemesnis už Europos Sąjungos
pagrindinių teisių chartijoje arba Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijoje nustatytus
standartus, kaip išaiškinta Teisingumo
Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo
praktikoje;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
(29a) šios direktyvos perkėlimu turėtų būti
prisidedama kuriant laisvės, saugumo ir
teisingumo erdvę Sąjungoje, kurios
svarbiausia vertybė yra pagarba
pagrindinėms teisėms. Todėl, jeigu yra
rimtas pagrindas manyti, kad šia
direktyva gali būti keičiama viešųjų
valdžios institucijų prievolė gerbti
Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje
įtvirtintas pagrindines teises ir teisinius
principus, įskaitant asmenų, kurių
atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas,
teises, tokioms prievolėms neturėtų būti
daromas poveikis;
PE575.908/ 20
LT
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
Ši direktyva taikoma baudžiamosios veikos
padarymu įtariamiems arba kaltinamiems
fiziniams asmenims iki pat baudžiamojo
proceso pabaigos.
Ši direktyva taikoma baudžiamajam
procesui ir panašiam baudžiamojo
pobūdžio procesui, kuriame baudžiamosios veikos padarymu
įtariamiems arba kaltinamiems fiziniams ir,
kai taikoma, juridiniams asmenims
skiriamos panašios baudžiamojo ir
atgrasomojo pobūdžio sankcijos,
nepaisant tų asmenų pilietybės,
gyvenamosios vietos arba registracijos ar
įsisteigimo vietos, visais baudžiamojo
proceso etapais nuo to laiko, kai jie tampa
įtariamaisiais arba kaltinamaisiais, iki pat
jo pabaigos, kai priimamas galutinis
sprendimas.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji
arba kaltinamieji, kol jų kaltumas nėra
įrodytas įstatymo nustatyta tvarka, būtų
laikomi nekaltais.
Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir
kaltinamieji, kol jų kaltumas nėra įrodytas
galutiniu teismo sprendimu, priimtu įstatymo nustatyta tvarka vykdant teismo
procesą, kuriame jiems būtų suteiktos
visos jų gynybai būtinos apsaugos
priemonės, būtų laikomi nekaltais.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
4 straipsnis 4 straipsnis
Vieši pareiškimai apie kaltumą iki Vieši pareiškimai apie kaltumą iki kaltės
PE575.908/ 21
LT
apkaltinamojo nuosprendžio įrodymo
Valstybės narės užtikrina, kad iki galutinio
apkaltinamojo nuosprendžio viešuose
pareiškimuose ir oficialiuose sprendimuose
valdžios institucijos įtariamųjų arba
kaltinamųjų neapibūdintų kaip nuteistųjų.
1. Valstybės narės turi imtis reikiamų
priemonių kad užtikrintų, kad iki galutinio
apkaltinamojo nuosprendžio arba prieš
galutinį išteisinamąjį nuosprendį ar po jo viešuose pareiškimuose, oficialiuose
sprendimuose, įskaitant kardomąjį
kalinimą, ir kituose aktuose valdžios
institucijos įtariamųjų arba kaltinamųjų
neapibūdintų kaip kaltųjų.
Visų pirma pareiškimai neturėtų
atspindėti nuomonės, kad asmuo yra
kaltas, ir būti tokie, kad jais būtų galima
skatinti visuomenę manyti, kad asmuo yra
kaltas, ir (arba) būtų kenkiama
kompetentingos teisminės institucijos
atliekamam faktų vertinimui.
2. Valstybės narės priima atitinkamas
priemones, kuriomis draudžiama valdžios
institucijoms teikti ar atskleisti
žiniasklaidai informaciją apie vykstančius
baudžiamuosius procesus, pažeidžiant
nekaltumo prezumpcijos principą.
Valstybės narės užtikrina, kad pažeidus šį
reikalavimą būtų taikomos atitinkamos
priemonės.
3. Pažeidus šį reikalavimą, valstybės narės
užtikrina, kad būtų taikomos atitinkamos
priemonės, jos atlieka nepriklausomus
pažeidimo tyrimus ir užtikrina, kad
įtariamasis arba kaltinamasis, kurio teisė
į nekaltumo prezumpciją buvo pažeista,
turėtų teisę į veiksmingą teisinę gynybą,
užtikrintą 10 straipsnyje.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
4a straipsnis
Įtariamųjų arba kaltinamųjų pristatymas
1. Valstybės narės užtikrina, kad
įtariamieji arba kaltinamieji nebūtų
pristatomi teisme arba visuomenėje taip,
kad jų kaltė būtų nurodoma iki galutinio
PE575.908/ 22
LT
apkaltinamojo nuosprendžio.
2. Šia nuostata valstybėms narėms
nedraudžiama taikyti priemonių, kurių iš
tiesų reikia su konkrečia byla susijusio
saugumo reikmėms, atsižvelgiant į
konkretų nustatytą atskiro įtariamojo
arba kaltinamojo keliamą pavojų.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
5 straipsnis 5 straipsnis
Prievolė įrodyti ir įrodymo kriterijai Prievolė įrodyti ir įrodymo kriterijai
1. Valstybės narės užtikrina, kad prievolė
įrodyti įtariamųjų arba kaltinamųjų
kaltumą tektų baudžiamąjį persekiojimą
vykdančiai šaliai. Tai nepažeidžia jokių ex
officio faktų nustatymo įgaliojimų, kuriuos
turi bylą nagrinėjantis teismas.
1. Valstybės narės užtikrina, kad prievolė
įrodyti įtariamųjų arba kaltinamųjų
kaltumą tektų baudžiamąjį persekiojimą
vykdančiai šaliai. Tai nepažeidžia jokių ex
officio faktų nustatymo įgaliojimų, kuriuos
turi bylą nagrinėjantis teismas, ir atsakovo
teisės pateikti įrodymus pagal taikytinas
nacionalines taisykles.
2. Valstybės narės užtikrina, kad bet kokia
prielaida, kuria remiantis prievolė įrodyti
perkeliama įtariamiesiems arba
kaltinamiesiems, būtų pakankamai
reikšminga, kad būtų galima pagrįsti to
principo atmetimą, ir kad ją būtų
įmanoma paneigti.
2. Valstybės narės užtikrina, kad abejonės
vykstant baudžiamajam procesui visada
būtų vertinamos įtariamojo arba
kaltinamojo naudai.
Siekiant paneigti tokią prielaidą, gynybai
pakanka pateikti užtektinai įrodymų,
kuriais remiantis kiltų pagrįstų abejonių
dėl įtariamųjų arba kaltinamųjų kaltumo.
3. Valstybės narės užtikrina, kad bylą
nagrinėjančiam teismui vertinant
įtariamojo arba kaltinamojo kaltumą ir
kilus bet kokiai pagrįstai abejonei jo
kaltumu minėtas asmuo būtų išteisintas.
3. Valstybės narės užtikrina, kad bylą
nagrinėjančiam teismui vertinant
įtariamojo arba kaltinamojo kaltumą ir
kilus bet kokiai abejonei jo kaltumu
minėtas asmuo būtų išteisintas.
PE575.908/ 23
LT
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
6 straipsnis 6 straipsnis
Teisė savęs neapkaltinti ir neduoti
parodymų prieš save
Teisė neduoti parodymų prieš save ir teisė
nebendradarbiauti
1. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji
arba kaltinamieji turėtų teisę savęs
neapkaltinti ir neduoti parodymų prieš
save baudžiamajame procese.
1. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji
arba kaltinamieji turėtų teisę neduoti
parodymų prieš save ir teisę
nebendradarbiauti baudžiamajame
procese.
1a. Valstybės narės įtariamiesiems arba
kaltinamiesiems nedelsdamos praneša
apie teisę neduoti parodymų prieš save ir
nebendradarbiauti ir paaiškina, koks yra
šios teisės turinys, jos atsisakymo ir
pasinaudojimo ja pasekmės. Tai reikėtų
padaryti prieš bet kokias valdžios
institucijų atliekamas apklausas, prieš
įtariamajam arba kaltinamajam teikiant
parodymus teisme ir suėmimo metu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė
netaikoma baudžiamajame procese
naudojamai medžiagai, kurią iš įtariamųjų
arba kaltinamųjų galima gauti naudojant
teisėtą prievartą, tačiau kuri egzistuoja
nepriklausomai nuo įtariamųjų arba
kaltinamųjų valios.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė
netaikoma baudžiamajame procese
naudojamai medžiagai, kurią iš įtariamųjų
arba kaltinamųjų galima teisėtai gauti
naudojant teisėtą prievartą, tačiau kuri
egzistuoja nepriklausomai nuo įtariamųjų
arba kaltinamųjų valios.
2a. Naudojimasis teise neduoti parodymų
prieš save ir nebendradarbiauti niekada
neturi būti laikomas faktų patvirtinimu ar
pagrindu taikyti laisvės apribojimo
priemones ar pratęsti jų taikymą, kol jų
kaltumas nebus patvirtintas galutiniu
nuosprendžiu.
2b. Tačiau valstybės narės gali atsižvelgti į
įtariamojo ar kaltinamojo duotus
parodymus kaip į švelninančią aplinkybę,
kai sprendžiama, kokią faktiškai sankciją
taikyti.
3. Įtariamųjų arba kaltinamųjų 3. Įtariamųjų arba kaltinamųjų
PE575.908/ 24
LT
apsisprendimas pasinaudoti teise savęs
neapkaltinti ir neduoti parodymų prieš
save neturi būti panaudotas prieš juos
vėlesnėje proceso stadijoje ir neturi būti
laikomas faktų patvirtinimu.
apsisprendimas pasinaudoti teise neduoti
parodymų prieš save ir teise
nebendradarbiauti neturi būti panaudotas
prieš juos bet kurioje proceso stadijoje.
4. Bet kokie įrodymai, gauti pažeidžiant
šio straipsnio nuostatas, teisme
nepriimami, nebent, pasirėmus tokiais
įrodymais, nebus pažeistas bendras
proceso teisingumas.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
7 straipsnis 7 straipsnis
Teisė tylėti Teisė tylėti
1. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji
arba kaltinamieji turėtų teisę tylėti, kai
policija arba kitos teisėsaugos ar teisminės
institucijos juos apklausia dėl
nusikalstamos veikos, kurią jie yra įtariami
arba kaltinami padarę.
1. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji
arba kaltinamieji turėtų teisę tylėti, kai
policija arba kitos teisėsaugos ar teisminės
institucijos juos apklausia dėl
nusikalstamos veikos, kurią jie yra įtariami
arba kaltinami padarę.
2. Valstybės narės įtariamiesiems arba
kaltinamiesiems nedelsdamos praneša apie
teisę tylėti ir paaiškina, koks yra šios teisės
turinys, jos atsisakymo ir pasinaudojimo ja
pasekmės.
2. Valstybės narės įtariamiesiems arba
kaltinamiesiems nedelsdamos praneša apie
teisę tylėti ir paaiškina, koks yra šios teisės
turinys, teisinės jos atsisakymo ir
pasinaudojimo ja pasekmės. Ši informacija
turi būti nedelsiant suteikta įtariamajam
arba kaltinamajam prieš bet kokias
valdžios institucijų atliekamas apklausas
teisme ir suėmimo metu.
2a. Naudojimasis teise tylėti niekada
neturi būti laikomas faktų patvirtinimu,
taip pat niekaip negali būti panaudotas
siekiant nustatyti baudžiamąją
atsakomybę ar pagrindu taikyti laisvės
apribojimo priemones ar pratęsti jų
taikymą, kol jų kaltumas nebus
patvirtintas galutiniu nuosprendžiu.
3. Įtariamųjų arba kaltinamųjų
apsisprendimas pasinaudoti teise tylėti
neturi būti panaudotas prieš juos vėlesnėje
3. Taigi naudojimasis teise tylėti
vėlesniame proceso etape neturi būti
panaudotas prieš įtariamąjį arba
PE575.908/ 25
LT
proceso stadijoje ir neturi būti laikomas
faktų patvirtinimu. kaltinamąjį.
4. Bet kokie įrodymai, gauti pažeidžiant
šio straipsnio nuostatas, teisme
nepriimami, nebent, pasirėmus tokiais
įrodymais, nebus pažeistas bendras
proceso teisingumas.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
8 straipsnis 8 straipsnis
Teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme Teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme
1. Valstybės narės užtikrina, kad
įtariamiesiems arba kaltinamiesiems būtų
suteikta teisė dalyvauti nagrinėjant bylą
teisme.
1. Valstybės narės užtikrina, kad
įtariamiesiems arba kaltinamiesiems būtų
suteikta teisė dalyvauti nagrinėjant bylą
teisme.
2. Valstybės narės gali numatyti atvejus,
kuriais bylą nagrinėjantis teismas gali
priimti sprendimą dėl kaltumo
nedalyvaujant įtariamajam arba
kaltinamajam, su sąlyga, kad įtariamajam
arba kaltinamajam:
2. Valstybės narės gali numatyti atvejus,
kuriais bylą nagrinėjantis teismas gali
priimti sprendimą dėl kaltumo
nedalyvaujant įtariamajam arba
kaltinamajam, su sąlyga, kad įtariamajam
arba kaltinamajam:
a) laiku: a) laiku:
i) buvo asmeniškai įteiktas teismo
šaukimas ir tokiu būdu jis buvo
informuotas apie numatytą teismo posėdžio
laiką ir vietą, arba jis kitomis priemonėmis
faktiškai gavo oficialią informaciją apie
numatytą teismo posėdžio laiką ir vietą
tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta,
jog jis žinojo apie numatytą teismo posėdį;
i) buvo asmeniškai įteiktas teismo
šaukimas ir tokiu būdu jis buvo aiškiai ir
nedviprasmiškai informuotas apie
numatytą teismo posėdžio laiką ir vietą ir
ir
ii) buvo pranešta, jog sprendimas gali būti
priimtas, net jeigu jis neatvyks į teismo
posėdį; arba
ii) buvo pranešta, jog sprendimas gali būti
priimtas, net jeigu jis neatvyks į teismo
posėdį, ir apie nepateisinamo
nedalyvavimo pasekmes; arba
b) žinodamas apie numatomą teismo
posėdį, asmuo įgaliojo savo arba valstybės
paskirtą advokatą jį ginti teismo posėdžio
b) žinodamas apie numatomą teismo
posėdį, asmuo įgaliojo savo arba valstybės
paskirtą advokatą jį ginti teismo posėdžio
PE575.908/ 26
LT
metu ir tas advokatas teismo posėdžio metu
jį iš tiesų gynė.
metu ir tas advokatas teismo posėdžio metu
jį iš tiesų gynė.
2a. Valstybės narės negali numatyti
galimybės bylą nagrinėjančiam teismui
priimti sprendimą dėl kaltumo
įtariamajam arba kaltinamajam
nedalyvaujant, nebent už nusikalstamą
veiką, dėl kurios iškelta ši byla, skiriama
bauda, ir jokiomis aplinkybėmis negali
numatyti šios galimybės, jei už šį
pažeidimą baudžiama laisvės atėmimo
bausme.
3. Jeigu 2 dalies sąlygų nepaisoma,
valstybė narė gali vykdyti toje dalyje
nurodytą sprendimą, jeigu asmuo, kuriam
tas sprendimas yra įteikiamas ir kuriam
aiškiai pranešama apie teisę į bylos
nagrinėjimą iš naujo arba į apskundimą
apeliacine tvarka, suteikiant taip galimybę
iš naujo įvertinti bylos aplinkybes, įskaitant
naujų įrodymų vertinimą, ir panaikinti
pirminį sprendimą:
3. Jeigu 2 dalies sąlygų nepaisoma,
valstybė narė gali vykdyti toje dalyje
nurodytą sprendimą, jeigu asmuo, kuriam
tas sprendimas yra įteikiamas ir kuriam
aiškiai pranešama apie teisę į bylos
nagrinėjimą iš naujo arba į apskundimą
apeliacine tvarka, suteikiant taip galimybę
iš naujo įvertinti bylos aplinkybes, įskaitant
naujų įrodymų vertinimą, ir panaikinti
pirminį sprendimą:
a) aiškiai nurodo, kad neginčija sprendimo; a) aiškiai nurodo, kad neginčija sprendimo;
arba arba
b) per pagrįstą laiką nepareikalauja
išnagrinėti bylos iš naujo arba nepateikia
apeliacinio skundo.
b) per pagrįstą laiką nepareikalauja
išnagrinėti bylos iš naujo arba nepateikia
apeliacinio skundo.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju,
jei įtariamieji arba kaltinamieji nedalyvavo
nagrinėjant bylą teisme, kaip nurodyta 8
straipsnio 1 dalyje, ir nėra paisoma 8
straipsnio 2 ir 3 dalių sąlygų, atitinkamas
asmuo turėtų teisę dalyvauti nagrinėjant
bylą iš naujo ir iš naujo įvertinti bylos
aplinkybes, įskaitant naujų įrodymų
vertinimą, o tai gali būti priežastimi
panaikinti pirminį sprendimą.
Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju,
jei įtariamieji arba kaltinamieji nedalyvavo
nagrinėjant bylą teisme, kaip nurodyta 8
straipsnio 1 dalyje, ir nėra paisoma 8
straipsnio 2 ir 3 dalių sąlygų, atitinkamas
asmuo turėtų teisę dalyvauti nagrinėjant
bylą iš naujo ir iš naujo įvertinti bylos
aplinkybes, taip pat turėtų galimybę
pateikti naujus įrodymus ir prireikus iš
naujo įvertinti ankstesnius įrodymus, o tai
gali būti priežastimi panaikinti pirminį
PE575.908/ 27
LT
sprendimą.
Pagrindimas
Galimybė ne tik pateikti naujus įrodymus, bet ir iš naujo apsvarstyti ankstesnius įrodymus
(pvz., liudytojų parodymus), kurie buvo surinkti nedalyvaujant kaltinamajam, yra pagrindinė
sąlyga siekiant laikytis teisingo bylos nagrinėjimo principo.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
9a straipsnis
Pažeidžiami asmenys
Valstybės narės užtikrina, kad taikant šią
direktyvą būtų atsižvelgiama į
specialiuosius pažeidžiamų asmenų
poreikius, kai jie tampa įtariamaisiais
arba kaltinamaisiais.
Pagrindimas
Reikalinga nuostata, kurios tikslas – apsaugoti pažeidžiamus asmenis taikant šią direktyvą.
Be to, ji yra daugelyje kitų veiksmų plano, skirto įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinėms
teisėms baudžiamosiose bylose stiprinti, direktyvų.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
10 straipsnis 10 straipsnis
Taisomosios priemonės Taisomosios priemonės
1. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji
arba kaltinamieji turėtų teisę pasinaudoti
veiksmingomis pažeistų teisių, nustatytų
šioje direktyvoje, gynimo priemonėmis.
1. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji
arba kaltinamieji turėtų teisę pasinaudoti
veiksmingomis pažeistų teisių, nustatytų
šioje direktyvoje, gynimo priemonėmis.
2. Po teisių gynimo priemonės taikymo
įtariamųjų arba kaltinamųjų padėtis turėtų
kuo labiau atitikti tą padėtį, kurioje jie
2. Teisių gynimo priemonę sudaro
tinkamas žalos atlyginimo mechanizmas
ir po jos taikymo įtariamųjų arba
PE575.908/ 28
LT
būtų, jeigu pažeidimo būtų nebuvę, siekiant
išsaugoti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą
ir teisę į gynybą.
kaltinamųjų padėtis turi atitikti tą padėtį,
kurioje jie būtų, jeigu pažeidimo būtų
nebuvę, siekiant išsaugoti teisę į teisingą
bylos nagrinėjimą ir teisę į gynybą.
3. Bet kokie įrodymai, gauti pažeidžiant
šio 6 ir 7 straipsnių nuostatas, yra
nepriimtini.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
11a straipsnis
Pranešimas
Komisija ne vėliau kaip [2 metai nuo
perkėlimo termino] pateikia Europos
Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje
įvertinama, kokiu mastu valstybės narės
ėmėsi priemonių, būtinų šiai direktyvai
įgyvendinti.
Pagrindimas
Kitose veiksmų plano, skirto įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinėms teisėms baudžiamosiose
bylose stiprinti, direktyvose nustatyta ši Europos Komisijos ataskaitos prievolė.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas
Ši direktyva nekeičia pareigos gerbti
pagrindines teises ir teisės principus,
įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 6
straipsnyje, įskaitant asmenų, kurių
atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas,
teises, ir neturi įtakos jokioms valdžios
institucijų pareigoms šioje srityje.