NEPARDUOTŲ, BET TINKAMŲ VARTOTI MAISTO PRODUKTŲ PANAUDOJIMAS SOCIALINEI
PARAMAI
Vaidotas Ilgius,
“Maisto banko” plėtros konsultantas
2009 m. spalio 16 d.
Analizė apie maisto švaistymą
• Maisto švaistymo problemos ištakos,
• maisto švaistymo apimtys ir kova su juo užsienio valstybėse
– D.Britanijoje, JAV, ...
• maisto švaistymo sąsaja su aplinkosauga, ekonomika, sveikata bei skurdo mažinimu;
• atlika gyventojų apklausa apie išmetamą maistą bei
• maisto pramonės ir prekybos įmonių apklausa.
Maisto švaistymo problema
• Maisto atliekų problema imta kelti ir aptarinėti XX a. pradžioje,
• akcentuojant poreikį taupyti maisto išteklius, rūšiuoti atliekas, išmetamą maistą naudoti racionaliai –
– šeriant gyvūnus ar kompostuojant
• 6 deš. hipių subkultūra davė pradžią freegan’ų judėjimui;
• 7 deš. išmetamo maisto “nomeklatūra” susidomėjo archeologai, etnologai.
Maisto švaistymo tyrimai
• Pirmieji išsamesni maisto švaistymo tyrimai pradėti 8 dešimtmetyje;
• 1998 m. britų BBC2 parodė dokumentinį filmą apie prekybos centro Tesco didelį išmetamo maisto kiekį;
• 2000 m. JK vyriausybė priėmė “Atliektų ir išteklių veiksmo programą” (WRAP);
• 2002 m. JK vyriausybės atliekų mažinimo strategija “Waste not, want not”.
Maisto švaistymas JAV
• JAV Žemės ūkio departamento duomenys -
• vartotojai išmeta 45,5 mln t maisto (1995);
• prekybos tinklai išmeta 2,7 mln t maisto,
– tai 2% viso prekybos tinklams pristatomo maisto.
• 2004 m. JAV Arizonos universiteto Taikomosios antropologijos centro tyrimas -
• amerikiečiai kasmet išmeta maisto už 75 mlrd. USD -
– 40-50% išauginto maisto produktų lieka nesuvalgoma;
Maisto švaistymas JAV
• JAV šeimos išmeta vid. 14% maisto;
• Per metus išmetamos mėsos, grūdinių produktų, vaisių ir daržovių vertė vienam namų ūkiui tenka už 590 USD;
• JAV Žemės ūkio Departamentas –
– 5% išgelbėto išmetamo maisto galėtų pamaitinti 4 mln. JAV piliečų kasdien ;
• JAV išmetamo maisto užtektų pamaitinti badaujantiems Afrikoje.
Maisto švaistymas DB
• WRAP tyrimas 2008 “Maistas, kurį išmetame”:
• DB namų ūkiai išmeta 6,7 mln. t maisto;
– išmetamo maisto vertė - 10,2 mlrd. GBP;
• 61% (4,1 mln. t) – vartojimui tinkamasmaistas;
– 46% tinkamo vartoti išmetamo maisto sudaro žalias ar menkai apdorotas maistas,
– 27 % - pagamintas maistas ir
– 20 % - jau nupirktas maistas,
– 8 % - nesibaigusio galiojimo maisto produktai.
Maisto švaistymas DB
• Nesibaigusio galiojimo maisto išmetama už 950 mln. GBP.
• dažniausiai išmetamos bulvės, obuoliai, duona, mėsa ir žuvis;
• Maistą išmeta visi gyventojai –
• 84% britų mano, kad neišmeta maisto,
• tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad kiekvienas jų per metus išmeta vid. 88 kg maisto;
• vyresni žmonės išmeta panašiai tiek pat, kiek ir jauni žmonės.
Europos Sąjunga
• EK Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės ataskaita “Šiuolaikinių žemės ūkio technologijų plėtros etika” (2008) –
– maisto švaistymas yra viena didžiausių šių laikų problemų;
•JAV išmeta 30-50%, Japonija – 40%, DB –30%, Nyderlandai – 15% maisto.
– geriau valdomi ir skirstomi maisto ištekliai galėtų padėti visuomenės silpniausiųjų gerbūviui kelti;
– EK Žemės ūkio komisarė Marianne Fischer Boel sunkmečiu kviečia išmokti racionaliau tvarkyti maisto išteklius.
Ekonomikos aspektas
• dėl išmetamo maisto vartotojai, gamintojai ir prekybininkai patiria didžiulius nuostolius;
• gamintojai užspeisti tarp brangstančių gamybos sąnaudų ir prekybininkų poreikio palaikyti mažas kainas;
• pripažįstama, kad dalis derliaus žūva dėl prastos infrastruktūros ir logistikos;
• dėl pasaulinio maisto brangimo badauja jau virš milijardo žmonių (FAO);
• didžiausi maisto vartotojai bus Indija, Kinija.
Aplinkosaugos aspektas
• Maisto atliekos galima metano dujas – vieną didžiausių šiltnamio efekto kaltininkų;
• Tona išmetamo maisto kalta dėl 4,5 tonos anglies dvideginio emisijos padidėjimo;
• Neišmetant tinkamą valgyti maistą, anglies dioksido emisija sumažėtų 18 mln. t kasmet;
• T.Jones: perpus sumažinus išmetamo maisto kiekius, 25% sumažintume šiukšlių laidojimo, dirvožemio erozijos, trąšų, pesticidų ir herbicidų naudojimą;
Sveikatos aspektas
• “Nutukimo epidemija”: Atsvorį turinčių žmonių skaičius planetoje jau viršija badaujančiųjų skaičių -
• 66% JAV gyventojų nutukę ar turi antsvorio;
• kalbama apie priklausomybę nuo sūraus-riebaus-saldaus maisto;
• pigus maistas didina vartojimą, veikia porcijų dydį ir skatina persivalgymą;
– trečdalis europiečių gyvena vieni, dėl per didelių pakuočių nesuvartoja viso nuperkamo maisto;
Vokietija – maistui šeima išleidža $500,6/sav.
Čado pabėgėlių stovykla – $1,24 + NVO daviniai $24,37
Kovos su skurdu aspektas
• JT: 2050 m. maisto reikės 9 mlrd. žmonių;
• 43 mln. Europos sąjungos piliečių patiria skurdo riziką;
• 1/5 Lietuvos gyventojų maistui gali skirti vos 4 Lt per dieną;
• 2008 m. Lietuvoje skurdo 160 267 žmonės
– 4,8% šalies gyventojų,
– skurdo lygis – asmens pajamos 350 Lt/mėn.;
• 2010 m. skurde atsidurti gali 440 000 mūsų šalies gyventojų.
Kovos su skurdu aspektas
• Bedarbystė yra vienas didžiausių skurdo rizikos faktorių
– 2007 m. skurdo 60% bedarbių ūkių;
– be darbo mūsų šalyje 2010 m. gali būti daugiau nei 300 000 žmonių;
– jaunimas sudaro 1/4 bedarbių;
• Kitos didžiausios skurdo rizikos grupės –
– daugiavaikės šeimos, vieniši vaikus auginantys asmenys,
– mažesnę nei vidutinė pensiją gaunantys vieniši pagyvenę žmonės.
Kiek maisto išmetame?
• Atvira apklausa (klausimynas internete)
– 373 respondentai – 78,7% moterys, 21.3% vyrai;
– 54,6% apklausos dalyvių – jaunimas iki 26 m.;
– 64% turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
– 72,9% gyvena 5 didžiuosiuose miestuose
•Vilniuje – 54%, Kaune - 15%;
– 54% turi mažas ir vidutines pajamas 1200-2000 Lt;
• Statistinis anketą atsakiusio profilis -
– vilnietė moteris iki 26 metų, įsigijusi aukštąjį išsilavinimą.
Kiek maisto išmetame?
Kiek maisto išmetame?
• Beveik pusė apklaustųjų maistą išmeta nuolat (tiek vyrai, tiek moterys)
Maistą išmetame visi
• Žmonės vienodai linkę išmesti maisto produktus visose pajamų grupėse;
– tačiau juo didesnės žmonių pajamos, tuo dažniau jie išmeta patrauklią išvaizdąpraradusį, nebeskanų ar nebaigtą valgyti maistą;
• Silpna tendencija – vyresni žmonės išmeta rečiau –
– vyresni žmonės moka geriau planuoti, jų ūkiai mažesni
• Išmetamų produktų dažnumas nėra susijęs su gyvenamąja vieta.
Priežastys, dėl kurių išmetame maistą
Švaistymo tendencijos
• 51% apklaustųjų dažniausiai išmetasugedusį, netinkamą vartoti maistą;
• Išmetamų produktų dažnumas nėra susijęs su gyvenamąja vieta;
– kuo didesniame mieste gyvena, tuo dažniau išmeta sugedusį ar pasibaigusio galiojimo maistą (nuperka per daug).
• Aukštesnio išsilavinimo respondentai rečiau išmeta ilgai nenaudotą, nebeskanų, suvytusį ar pasibaigusio galiojimo maistą;
Kokį maistą išmetame?
Švaistymo tendencijos
• Didesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau išmeta beveik visų kategorijų maistą
– mėsos, duonos, konditerijos gaminius, kruopas, šviežius vaisius ir daržoves, konservus, šaldytą maistą, nealkoholinius gėrimus ir t.t.
• Aukštesnio išsilavinimo respondentai dažniau išmeta šviežius vaisius, daržoves ir grybus;
• Vyresni žmonės rečiau išmeta kruopas, dribsnius, makaronus.
Vyresni asmenys rečiau išmeta parduotuvėj pirktą maistą
Kuo daugiau žmonės uždirba ir juo aukštesnio
išsilavinimo yra, tuo didesnė išmetamo maisto vertė;
kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau išmeta.
Įmonių apklausa
• 78 maisto gamybos ir prekybos įmonės buvo pakviestos dalyvauti pilotinėje apklausoje;
• naudoti publikacijų analizės duomenys;
• atsakymus pateikė 19 įmonių;
– apklausa anonimiška, rezultatai skelbiami įmonių neidentifikuojant;
• Įmonės vengia skelbti tikslius duomenis apie išmetamus maisto produktus, dalis įmonių prašytos struktūros duomenų neturi;
– vengrų apklausa: iš 181 respondento 83 pateikė atsakymus, 25 pateikė utilizavimo duomenis.
• kita: “taip, tačiau tik greitai gendantys maisto produktai”;
• teigiamai atsakė 78,95% respondentų.
Išmetamo maisto kiekiai
• Didžiosios Britanijos WRAP tyrimai rodo, kad 50% namų ūkių išmetamo maisto nupirkta 5 didžiausiuose prekybos tinkluose;
• Lietuvos prekybos tinklai per metus utilizuoja ne mažiau nei 4300 t maisto produktų, kurie nebūtinai turi būti utilizuojami, bet galėtų būti panaudoti kitiems tikslams;
– prarandamo maisto vertė - 10,8 mln. Lt,
– juo pamaitinti kas mėnesį būtų galima 60 000 skurstančių asmenų.
• Didžiausi kiekiai netinkamo realizuoti maisto produktų susidaro prekybos ir duonos bei konditerijos pramonėje;
• Labdarai dažnai ar visada atiduoda 5 iš 19 įmonių ;
• Pusfabrikačių gamybai dažniausiai netinkamą parduotimaistą naudoja duonos, tešlos pusgaminių ir konditerijos pramonės įmonės.
• 25% įmonių atiduotų maisto produktus skurstančių maitinimu besirūpinančiai organizacijai;
• 19,5% rinktųsi žinomą geros reputacijos organizaciją;
• 13,9% paramą duotų esant galimybei reklamuotis;
• 11,1% remtų, jei parama būtų ekonomiškai naudinga įmonei.
Požiūris į paramą maistu
• Daugiausia pritariančių šiems teiginiams:
– būtina ieškoti būdų, kad tinkamas valgyti maistas patektų ant skurstančių stalo;
– teikdamos paramą maistu įmonės elgiasi socialiai atsakingai;
– netinkamas parduoti maistas bus naikinamas –džiaugtumėmės, jei jis bus panaudotas geresniems tikslams;
– praverstų daugiau informacijos apie paramos maistu teikimo galimybes ir sąlygas.
Požiūris į paramą maistu
• Mažiausiai pritarta šiems teiginiams:
– netinkami parduoti maisto produktai yra tiesiog atliekos;
– paramos maistu neduodame, nes niekas į mus nesikreipia;
– pasirinkimą, utilizuoti ar atiduoti paramai lemia ekonominė nauda;
– parduoti netinkamus maisto produktus atiduoti paramai skatina tai, kad taip elgiamasi išsivysčiusiose Vakarų šalyse;
Rekomendacijos
• Būtina pradėti plačią tarpsektorinę diskusiją apie maisto panaudojimo efektyvumą;
• Kurti darbo grupę/formuoti koaliciją/pasirašyti susitarimą;
– raginti maisto gamybos ir prekybos įmones kur įmanoma keisti politiką ir mažinti tinkamo vartoti maisto išmetimą,
– vietoj to skirti šiuos maisto produktus pavalgydinti skurstančius;
– spręsti tyrimų, stebėsenos ir paskatų mažinti maisto švaistymą sistemos kūrimo klausimą;
Rekomendacijos
• Šviesti vartotojus apie tinkamą maisto sandėliavimą, konservavimą ir buitinį kompostavimą,
• diegti naujoves daugkartinio pakavimo ir žymėjimo srityse,
• taikyti švaistymui jautrias rinkodaros ir pardavimo praktikas,
• vystyti biodujų gamybą, diegti kitą pažangių valstybių gerąją patirtį, išnaudojant ES ir kitų donorų paramos galimybes.
Rekomendacijos
• skubiai optimizuoti paramos maistu organizavimo tinklą, siekiant patenkinti dramatiškai augantį paramos maistu poreikį;
• paramos maistu organizavimo kaštai yra 10 kartų mažesni nei skurstantiems perduodamos paramos dydis;
• kreiptis į Vyriausybę su prašymu suteikti maisto švaistymui deramą prioritetą ir būtinas lėšas;
– kooperuoti prekybininkų, gamintojų, pilietinės visuomenės ir valdžios pastangas ir išteklius.