Upload
lyderiu-laikas
View
916
Download
8
Embed Size (px)
Citation preview
Longitudinis Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas
III etapo rezultatai
Vilnius2015 09 29
Tyrėjų grupė
Vadovė – dr. Jūratė Valuckienė, Šiaulių universitetasNariai: • Prof. dr. Eglė Katiliūtė, Kauno technologijos
universitetas • Doc. dr. Berita Simonaitienė, Kauno technologijos
universitetas • Doc. dr. Brigita Stanikūnienė, Kauno technologijos
universitetas • Sigitas Balčiūnas, Šiaulių universitetas
Projekto “Lyderių laikas” nuostatos ir susitarimai
• Mokinių mokymasis yra švietimo lyderių veiklos epicentras.
• Švietimo lyderis pirmiausia yra lyderis mokymuisi.
• Lyderystė traktuojama kaip procesas, o ne padėtis, kurią asmuo oficialiai užima organizacijoje.
• Švietimo lyderystei stiprėti būtini kultūriniai pokyčiai visais švietimo lygmenimis.
Tyrimo probleminiai klausimai
• Kokia yra lyderystės mokymuisi raiška Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose?
• Kaip siejasi mokyklos vadovų ir mokytojų lyderystė mokymuisi?
• Koks yra švietimo skyriaus vaidmuo, palaikant lyderystę mokymuisi mokyklose?
• Koks yra lyderystės mokymuisi poveikis mokykloje vykstantiems mokymo(si) procesams ir mokinių pasiekimams?
Tyrimo tikslas Nustatyti lyderystės mokymuisi raišką bendrojo
ugdymo mokyklose, įvertinant projekto „Lyderių laikas“ veiklų paveikumą.
Lyderystės mokymuisi subjektai: • mokyklų direktoriai • viduriniosios grandies vadovai• metodinių ir kitų mokytojų grupių vadovai• mokytojai• savivaldybės švietimo padalinio specialistai
LYDERYSTĖS PROJEKCIJOS ŠVIETIME
Teorinės tyrimo prieigos
Bass transformacinės lyderystės modelis (pagal Sosik, Jung, 2010)
TRANSFORMACINĖ LYDERYSTĖ
Lyderio įtaka
Įkvepianti motyvacija
Intelektualus stimuliavimas
Asmeninis dėmesys
PARTNERYSTĖ SU ŽEMESNIŲ PASIEKIMŲ MOKYKLOMIS
PARTNERYSTĖ SU ŽEMESNIŲ PASIEKIMŲ MOKYKLOMIS
STRATEGINIS ĮŽVALGUMAS
STRATEGINIS ĮŽVALGUMAS
ORGANIZACIJOS VYSTYMAS
ORGANIZACIJOS VYSTYMAS
ASMENINIS TOBULĖJIMAS
ASMENINIS TOBULĖJIMAS
MOKYMO IR MOKYMOSI VALDYMAS
MOKYMO IR MOKYMOSI VALDYMAS
PASEKĖJŲ KOMPETENCIJŲ
VYSTYMAS
PASEKĖJŲ KOMPETENCIJŲ
VYSTYMAS
MORALINIS TIKSLAS
Sisteminės lyderystės modelis (Hopkins ir Higham, 2007)
Sisteminis besimokančios organizacijos modelis (Senge, 1990)
Teorija, metodai ir priemonės
Infrastruktūros naujovės
Gilaus mokymosi ciklas: ilgalaikių pokyčių
sritis
Požiūriai ir įsitikinimai
Įgūdžiai ir gebėjimai
Žinios ir supratimas
Pagrindinės idėjos
Organizacinė struktūra:
veiksmų sritis
Organizacinė struktūra:
veiksmų sritis
Lyderystės mokymui modelis (Hallinger, Murphy, 1985)
Suformuluoti aiškius mokyklos tikslus
Komunikuoti aiškius mokyklos tikslus
Prižiūrėti (saugoti) mokymui skirtą laiką Skatinti mokinius
Skatinti mokytojus
Palaikyti aukštą skaidrumo lygį
Remti profesinį tobulinimąsi
Stebėti mokinių pažangą
Koordinuoti ugdymo turinį (curriculum)
LYDERYSTĖ MOKYMUI
Valdyti ugdymo turinį
ir mokymo procesą
Apibrėžti mokyklos
misiją
Užtikrinti palankią mokyklos mokymosi
aplinką
Prižiūrėti ir vertinti mokymo procesą
Pasidalytosios lyderystės modelis (Harris, 2011)
Organizacijos ir individualūs
mokymosi rezultatai
Pasidalytoji lyderystė
Tarp mokyklų
Pasidalytoji lyderystė
Už mokyklos ribų
Pasidalytoji lyderystė
Mokyklose
LYDERYSTĖS MOKYMUISI MODELIS BENDROJO UGDYMO MOKYKLOJE
Integruotas penkių principų lyderystės mokymuisi modelis
(pagal Swaffield ir MacBeatch, 2009)
Lyderystės mokymuisi raiškos modelis
Dėmesys mokymuisi ir pažangai
Sąlygos mokymuisi
Dialogas apie mokymąsi ir lyderystę
Pasidalytoji lyderystė
Rezultatas(i)Tikslai ir
įsipareigojimaiAtskaitomybė ir
įsivertinimas
Duomenimis grįsti sprendimai
LYDERYSTĖS RAIŠKOS BENDROJO UGDYMO MOKYKLOJE
TYRIMO METODOLOGIJA
Grupinė diskusija su Švietimo ministerijos darbuotojais (N= 12)
Mokymosi pasiekimaiVBE PUP2013 m. ir 2014 m.
Mokyklų direktorių apklausa (N=101 )
Mokinių apklausa(N= 3935)
Tėvų apklausa(N=941 )
Savivaldybių švietimo padalinių apklausa (N=109)
Kiekybinis tyrimas
Pedagogų apklausa (N= 1833)
Lyderystės mokymuisi sąsajos
Atvejų analizė(3 atvejai)
Savivaldybių lyderystės modelių analizė
Grupinės diskusijos su mokytojais(N= 53)
Grupinės diskusijos su mokyklų vadovais (N= 14)
Grupinės diskusijos su savivaldybės darbuotojais (N= 14)
Lyderystės mokymuisi raiška
Lyderystės mokymuisi raiškos bendrojo ugdymo mokykloje tyrimo dizainas
Lyderystės mokymuisi kiekybinio tyrimo modelis
Švietimo skyriaus lyderystė
mokymuisi
Viduriniosios grandies
vadovų lyderystė
mokymuisi
Mokymo organizavimas Mokymosi rezultatai (VBE, PUP rezultatai)
Mokyklos direktoriaus lyderystė mokymui
Mokytojų lyderystė
mokymuisi
Mokyklos aplinka
Bendroji lyderystės mokymuisi tyrimo imties charakteristika
Tikslinė grupė Dalyvavo „Lyderių laiko“ projekte
Nedalyvavo „Lyderių laiko“ projekte
Iš viso
Mokytojų apklausa Savivaldybių skaičius 15 15 30 Mokyklų skaičius 75 34 109 Respondentų skaičius 1163 670 1833
Mokyklų direktorių apklausa
Respondentų skaičius 70 31 101
Savivaldybių švietimo padalinių darbuotojų apklausa
Savivaldybių skaičius 12 31 43 Respondentų skaičius 35 74 109
Mokinių apklausa Mokyklų skaičius 28 30 58 Mokinių skaičius 1655 2270 3935
Tėvų apklausa Mokyklų skaičius 32 26 58 Tėvų skaičius 585 356 941
IŠ VISO RESPONDENTŲ 3508 3401 6909
Lyderystės mokymuisi plėtojimo savivaldybėje atvejo analizės modelis
Švietimo skyriaus lyderystė
Mokyklos direktoriaus lyderystė mokymui
Viduriniosios grandies vadovų
lyderystė mokymuisi
Mokytojų lyderystė mokymuisi
Mokyklos aplinka
Savivaldybės lyderystės modelis
Statistinė lyderystės mokymuisi raiška
Sutelktų diskusijų grupių imties charakteristikos
Savivaldybė Tikslinė grupė Iš visoMokytojai Mokyklų vadovai Steigėjo
atstovai
Kėdainių rajono 16 5 5 26
Šiaulių miesto 7 3 4 14
Prienų rajono 30 (dvi grupės: 19 ir 11)
6 5 41
Iš viso 53 14 14 81
LYDERYSTĖS MOKYMUISI RAIŠKA: LIETUVOS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ KAITOS PRAKTIKOS
Tyrimo rezultatai ir išvados
„Lyderių laikas“ veiklų vertinimas Projekte dalyvavusių mokytojų ir vadovų nuomonė (N=1233)
Knygų vertimą, leidybą ir pristatymą švietimo bendruomenei
Savivaldybių lyderystės modelių kūrimą ir jų įgyvendinimą
Virtualią lyderių laiko aplinką (tinklalapį „Lyderių laikas“)
Dalijimąsi gerąja praktika tarp savivaldybių ir mokyklų
Neformalias lyderystės studijas* (N=201)
Projekto dalyvių vizitus į užsienio šalis
Lyderystės studijas magistrantūroje* (N=73)
0% 20% 40% 60% 80% 100%
18%
19%
23%
28%
33%
39%
59%
61%
56%
66%
52%
47%
48%
29%
20%
24%
10%
19%
19%
11%
10%
Labai gerai Gerai Patenkinamai Blogai
Savivaldybių lyderystės plėtros modelių vertinimas Projekto mokyklų vadovų ir mokytojų (N=1233) ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų (N=109) nuomonė
Labai gerai Gerai Patenkinamai Blogai Nežinau0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
15%
47%
21%
1%
16%
36%
61%
4%0%
Mokyklų personalas Savivaldybių specialistai
Projekto „Lyderių laikas“ idėjų sklaida šalies mokyklose (N=101)
Idėjos yra kartu aptariamos ir įgyvendinamos
Bandoma jas taikyti individualiai
Idėjos yra aptariamos, tačiau dar neįgyvendinamos
Nesidomima šiuo projektu
0% 20% 40% 60% 80% 100%
27%
40%
27%
7%
84%
14%
1%
0%
Dalyvavusios mokyklos Nedalyvavusios mokyklos
Lyderystės mokymuisi dimensijų raiška projekte „Lyderių laikas“ dalyvavusiose ir nedalyvavusiose mokyklose. Mokyklų vadovų ir mokytojų apklausa (vidurkis skalėje nuo 1 iki 5)
Lyderystės mokymuisi raiškos vertinimo skalėsAr mokykla yra projekto „Lyderių laikas“ dalyvė?
d**Ne (Nmokyklų=31) Taip (Nmokyklų=72)Dėmesys mokymuisiAukšti direktoriaus lūkesčiai dėl mokyklos rezultatų 4,1 4,1 0,01
Mokytojų orientacija į mokinių mokymosi sėkmę 3,95 3,98 0,11
Sąlygos mokymuisi Parama ir pagarba mokytojo darbui 3,91 4 0,23
Direktorius, kaip ugdymo profesionalas 3,99 4,01 0,01
Dialogas apie mokymąsi Atviras mokytojų dialogas apie ugdymą* 3,92 4,01 0,38
Direktoriaus dėmesys mokinių mokymosi sėkmei* 3,95 3,96 0,005
Pasidalytoji lyderystė Mokytojų iniciatyvi veikla tobulinant mokyklą 3,98 4 0,003
Tikėjimas vadovų lyderyste 3,92 4 0,19
Mokytojų lyderystės pripažinimas ir palaikymas* 3,68 3,8 0,41
Mokytojų tarpusavio pagalba* 3,84 3,95 0,32
Tėvų ir mokinių iniciatyvų palaikymas* 4,07 4,15 0,28
Pasidalytoji atskaitomybė Mokyklos susitarimai dėl veiklos prioritetų 4,14 4,2 0,21
Vadovų komandos įsipareigojimas ugdymui 3,99 4,08 0,23
Direktoriaus atsidavimas mokyklai 4 4,05 0,09
Lyderystės mokymuisi raiška mokykloje (N=1855)
Lyderystės mokymuisi dimensijų sąsajosDirektoriaus lyderystė mokymuisi
Vadovų komandos įsipareigojimas ugdymui
Mokytojų iniciatyvus veikimas mokyklos tobulinimui
Parama ir pagarba mokytojo darbui
Mokyklos susitarimai dėl veiklos prioritetų
Mokytojų lyderystės pripažinimas ir palaikymas
Atviras mokytojų dialogas apie ugdymą
Mokytojų tarpusavio pagalba
0,81 0,620,690,75
0,29
0,36
0,29
0,11
0,300,120,48
0,36
0,430,12
Mokyklos direktoriaus lyderystės mokymuisi vertinimas (N=1833, mokyklų svoris vienodas)
Iškelia mokinių interesus aukščiau už savo asmeninius ar politinius siekius / ambicijas
Asmeniškai domisi kiekvieno mokytojo profesiniu tobulėjimu
Žino, kas vyksta klasėse
Supranta, kaip mokiniai mokosi
Kelia aukštus standartus mokinių mokymuisi ir rezultatams
Inicijuoja produktyvias diskusijas dėl mokymo(si) gerinimo
Mano, kad vadybinės veiklos prioritetas yra mokymo(si) tobulinimas
Sprendimus apie svarbius mokyklos pokyčius grindžia ugdymo tyrimų rezultatais
Aktyviai klausia visų nuomonės, gilinasi į kitų požiūrius
Mokosi kartu su mokytojais, kaip pagerinti mokinių mokymą(si)
Išmano ir gali diskutuoti apie mokinių mokymą(si) ir didaktines sistemas
Pasitiki mokytojais lyderiais
Tarnauja visos mokyklos, o ne atskirų mokytojų grupių interesams
Kelia aukštus reikalavimus visų mokytojų darbui
Yra įsipareigojęs mokyklos vertybėms ir tiki jos ateitimi
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
22.2
22.8
23.3
23.6
25.0
25.0
26.6
27.3
28.2
28.8
31.6
33.0
34.8
37.5
42.1
44.7
49.6
56.8
61.7
59.4
58.7
51.4
58.0
52.2
55.1
51.7
52.4
49.0
52.6
49.1
22.0
13.6
11.2
9.0
7.4
4.9
16.8
7.7
6.1
7.4
9.6
10.0
7.5
4.3
5.9
8.8
12.1
7.4
4.9
7.6
10.5
4.8
6.3
11.2
7.7
6.4
3.6
6.7
4.9
Visiškai sutinku Daugiau sutinku, nei nesutinku Nežinau Daugiau nesutinku, nei sutinku Visiškai nesutinku
Lyderystės mokykloje įtaka pagrindinio ugdymo pasiekimams
Direktoriaus įsipareigojimas mokyklai
Direktoriaus dėmesys mokymuisi
Direktoriaus lūkesčiai mokyklos rezultatams
Direktoriaus lyderystė mokymuisi
Lyderystės pripažinimas ir palaikymas
Mokytojų iniciatyvus veikimas mokyklos tobulinimui
Mokytojų orientacija į mokinių mokymosi rezultatą
Pagrindinio ugdymo pasiekimai
0,760,800,73
0,820,63
0,150,14
0,55
0,13-0,06
Lyderystės mokykloje įtaka brandos egzaminų rezultatams
Direktoriaus įsipareigojimas mokyklai
Direktoriaus dėmesys mokymuisi
Direktoriaus lūkesčiai mokyklos rezultatams
Direktoriaus lyderystė mokymuisi
Lyderystės pripažinimas ir palaikymas
Mokytojų iniciatyvus veikimas mokyklos tobulinimui
Mokytojų orientacija į mokinių mokymosi rezultatą
Brandos egzaminų rezultatai
0,780,820,75
0,79
0,36
0,040,70
0,13
-0,010,19
Savivaldybės lyderystės dimensijų raiškos vertinimo skirtumai Mokyklų vadovų ir mokytojų apklausa (vidurkis skalėje nuo 1 iki 5)
Mokyklos ir skyriausi sąveikos vertinimo skalės
Ar mokykla yra projekto „Lyderių laikas“ dalyvė
d **Ne (Nmokyklų=31)Taip
(Nmokyklų=72)Švietimo skyriaus ir mokyklų veikimas kartu*
3,42 3,6 0,42
Švietimo skyriaus iniciatyva imtis sisteminės kaitos*
3,38 3,61 0,56
Unikalių lyderystės plėtros modelių įgyvendinimas vietos savivaldos lygmenyje
Atvejų analizės rezultatai
Savivaldybės lyderystės modelių kūrimo ir įgyvendinimo vertinimas
Visos LL projekte dalyvavusios mokyklos
Kėdainių r.
Prienų r.
Šiaulių m.
0% 20% 40% 60% 80% 100%
15%
11%
15%
24%
47%
52%
51%
49%
21%
18%
22%
13%
16%
17%
11%
13%
Labai gerai Gerai PatenkinamaiBlogai Nežinau
Unikalių savivaldybės lyderystės plėtros modelių kryptys
• Veiksminga lyderystė – Kėdainių rajono lyderių klubo veikla švietimo bendruomenei: vadovų iniciatyva stiprinant lyderystę mokymuisi.
• Socialinių kompetencijų ugdymo sistemos sukūrimas Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose: sisteminis ugdymo inovacijos diegimas ir palaikymas.
• Mokytojų kūrybiškumo ir lyderystės plėtra Prienų rajone: įsipareigojimas refleksyviam dialogui.
Mokyklų skirtumai vertinant dvi lyderystės dimensijas (vidurkis z-skalėje)
Rekomendacijos
Švietimo politikams ir administratoriams
• Rekomenduojamas tinkline partneryste grindžiamas Švietimo skyriaus darbo su mokyklomis modelis, veiksmingiau palaikantis lyderystės mokymuisi raišką mokyklose.
• Siūloma permąstyti švietimo skyriaus funkcijas ir ryšius su mokykla, įvertinant jų paveikumą mokinių mokymosi pasiekimų gerinimui.
Bendrojo ugdymo mokyklų vadovams
• Rekomenduojama vadybiniais veiksmais ir sprendimais įprasminti ir demonstruoti mokyklos veiklos prioritetus.
• Siūloma incijuoti ir palaikyti disciplinuotą dialogą ugdymo ir mokymosi klausimais.
• Rekomenduojama skirti dėmesį viskam, kas daro tiesioginę įtaką mokinių ir visos bendruomenės mokymuisi: pradedant ugdymo turiniu ir baigiant tėvų dalyvavimu ugdymo procese.
Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams
Plėtoti lyderystės mokymuisi raišką:• keliant iniciatyvas ir telkiant kolegas mokinių
mokymuisi ir pažangai;• kuriant kolegialaus mokymosi tradiciją;• vystant atvirą, duomenimis grįstą dialogą
apie mokinių mokymąsi;• dalinantis lyderyste su kolegomis ir suvokiant
lyderio atsakomybes
Projekcijos ateičiai arba vietoje apibendrinimo... (1)
• Lyderystės mokymuisi plėtra sėkminga konkrečios ugdymo inovacijos planavimo ir įgyvendinimo atveju.
• Mokymosi inovacija (tiek mokinių, tiek personalo) yra ne tik lyderystės švietime plėtotės tikslas, bet ir turinys bei pagrindinė priemonė.
• Efektyvus būdas mokytojų lyderystei plėtoti – profesinio tobulinimosi, ypač kolektyvinio patirtinio mokymosi, sistemos ir tradicijų kūrimas.
Projekcijos ateičiai arba vietoje apibendrinimo... (2)
• Lyderystės formų plėtotė nesuteikiant jai konkretaus turinio (lyderystė dėl lyderystės) yra mažiausiai veiksmingas lyderystės mokymuisi vystymo būdas.
• Lyderystės plėtojimas naudojant lozungus „būk iniciatyvus“, „būk lyderis“ ir pan. yra neperspektyvi ir mokinių lyderystės kompetencijų ugdymo atveju.
Projekcijos ateičiai arba vietoje apibendrinimo... (3)
Iš tikrųjų, šis projektas labai orientuotas į žmogiškąjį faktorių. Ne kažkokių priemonių įsigijimą, bet į bendradarbiavimą, ypatingai bendradarbiavimą tarp visų lygmenų, ką ne kiekvienas projektas turi. Dažniausiai vis tiek jis turi tam tikrą tikslinę grupę ir viskas ...
Klausimai ...