Matematikos dėstymo iššūkiai rengiant inžinerijos mokslų specialistus

Antanas AugaitisRomutė AugaitienėKauno technikos kolegija2015 11 05

Problema Mokant matematikos I kurso studentus kiekvienais metais susiduriame su faktu: dalies studentų prastos matematikos žinios, nesusiformavę matematiniai gebėjimai ir tokių studentų daugėja. Šiais metais rugsėjo pradžioje atlikus diagnostinį matematikos žinių patikrinimą, gauti rezultatai vėl nuvylė: iš 360 studentų teigiamą įvertinimą gavo tik 11 proc. studentų. Todėl iškyla problema – kaip paruošti inžinerijos mokslų specialistą be tiksliųjų mokslų žinių pagrindų? Prastas matematikos ir gamtos mokslų išmanymas – neišspręsta ne tik Lietuvos, bet ir Europos problema.

Pranešimo tikslas Vis dažniau viešojoje erdvėje pripažįstama, kad Lietuvos perspektyvos išlikti stabiliai besivystančia šalimi technologijų amžiuje, priklauso nuo visuomenės narių matematikos ir gamtos mokslų svarbos suvokimo, nuo mokėjimo susikoncentruoti į vertės kūrimą, nuo gebėjimo kūrybingai taikyti įgytas žinias. Todėl šio pranešimo tikslas - dar kartą atkreipti švietimo reikalais suinteresuotų visuomenės grupių dėmesį į jau eilę metų egzistuojančią problemą

Iššūkiai Ieškant problemos sprendimo susiduriame su iššūkiais:kaip „išgelbėti“ studentą, kuriam eilę metų buvo

klijuojama nevykėlio etiketė, kuris gaudavo teigiamą matematikos įvertinimą vien dėl to, kad neišeitų į kitą mokyklą ar nelaikytų valstybinio matematikos egzamino?

kaip organizuoti aukštosios matematikos dėstymą, kad studentai, turintys minimalias matematikos žinias, susidomėtų matematika, o likusieji - nenustotų domėjęsi matematika? Esant didelėms žinių spragoms, dalį laiko reikia skirti vidurinės mokyklos kurso kartojimui lygiagrečiai dėstant aukštosios matematikos kursą.

Uždaviniai

1. Susipažinti su kitų Lietuvos kolegijų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų atliktais tyrimais šiuo klausimu.

2. Palyginti KTK pirmojo kurso studentų diagnostinio matematikos žinių patikrinimo ir pirmojo kontrolinio darbo rezultatus su laikiusių valstybinį matematikos egzaminą studentų skaičiumi grupėse.

Išvados1. Susipažinus su kitų Lietuvos kolegijų dėstytojų atliktais tyrimais ir straipsniais, susijusiais su matematikos dėstymo problemomis, visur akcentuojamos nepakankamos studentų mokyklinės matematikos žinios ir žemas matematikos pagrindų lygis. Kolegijų dėstytojai bando šią padėtį taisyti įvairiais būdais: skiria papildomas paskaitas ir konsultacijas, tobulina programas, taiko inovatyvius dėstymo metodus. Rezultate: daliai studentų nepadeda jokios priemonės, nes jie patys negali, nesugeba arba tingi imtis kokios nors veiklos.

Išvados2. Palyginus I kurso studentų diagnostinio matematikos žinių patikrinimo ir pirmojo kontrolinio darbo rezultatus su laikiusių valstybinį matematikos egzaminą studentų skaičiumi keliose grupėse matome, kad po pusantro mėnesio darbo su studentais : konsultacijų (kurias lankė keli studentai), įvairių dėstymo metodų taikymo, buvo pakartotas mokyklinės matematikos kursas , bet gauti rezultatai tiesiogiai priklauso nuo laikiusių valstybinį matematikos egzaminą studentų skaičiaus. Peršasi išvada, kad privalomas mokyklinis matematikos brandos egzaminas turėtų pagerinti padėtį bent jau inžinerinių mokslų srityje.

Palyginimas

ATE-5/1 ATE-5/2 ATE-5/3 ATE-5/4 MAI-5 EE-5 ET-5 TESI-50

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Valstybinį egzaminą laikė (proc.)

Pirmojo kontrolinio darbo balo vidurkis

Diagnostinio kon-trolinio darbo balo vidurkis

Proc

enta

i Balai

Galutinė išvada Optimistiškai nuteikia tai, kad jau pradedama kalbėti apie švietimo sistemos problemas visuose lygmenyse. Atsirado televizijos laidos „IQ presingas“, „Alchemija“, kuriose analizuojama situacija, susidariusi švietimo sistemoje. Plačioji visuomenė gali susipažinti su problemomis, kurios dar ne taip seniai nebuvo pripažįstamos ir apie kurias galėjome išgirsti tik apkalbų lygmenyje.