2011•2912

Svarbu saugoti ne tik veidą, bet ir orumą

aktuali tema

šus pro šalį slenkančias vaizdingas Kauno marių pakrantes.

Tebūnie lygiaTeisiškumas

Prisimintos ir anekdotinės situacijos, kai vienas parlamentarų susirūpino, ar nenukentės pats, jei grįžęs namo ir apti-kęs pas žmoną meilužį jį apkuls. Moterys juokėsi, nes meilužis buvo priskirtas arti-mai aplinkai, prilygintas vos ne šeimos na-riui, nors pagal įstatymą taip nėra. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenan-tys ar tvarkantys bendrą ūkį.

Beje, įstatyme nėra minimos ir žmonių lytys – smurtautoju ir auka bent jau teoriškai gali būti tiek moterys, tiek vyrai. Nors aiš-ku, kad paprastai smurtauja fiziškai stipres-nis. Tačiau tebūnie lyčių lygiateisiškumas...

kurTi saugią aplinką

Parlamentarė Dalia Teišerskytė papasa-kojo istoriją, kurios liudininke jai teko būti. Tai atsitiko Norvegijoje. Pasivaikščioti išėjo trise – moteris, vyras ir vaikas. Suaugusieji dėl kažko susiginčijo ir vyras trenkė mote-riai per veidą. Tai pamatęs policininkas tuo-jau pat jam uždėjo antrankius, o iš moters pa-ėmė vaiką, nes ši buvo neori ir parodė blogą pavyzdį leisdama vyrui taip su ja pasielgti.

Lietuvos moterų lobistinė organizacija vienija 18 šalies nevyriausybinių organizacijų. Balionais išpuoštu laivu į iškylą Kauno mariose išsirengusios jų lyderės turėjo progą švęsti: po dešimtmečio atkaklios kovos pagaliau priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Plaukiant garlaiviu buvo diskutuota, kaip elgtis, kad naujasis įstatymas neliktų tik popierinė pergalė.Daiva Valevičienė

užburTas raTas

Tokio įstatymo, reglamentuojančio smurtą artimoje aplinkoje, iki šiol neturė-jome vieninteliai visoje Europos Sąjungo-je. Išties yra pagrindo džiaugtis, bet ir veik-ti dar yra ką.

„Reikia, kad būtų pataisyti kiti doku-mentai, įstatymai ir sukurta specialių įs-taigų sistema. Tik tuomet pasikeis įprastinė Lietuvoje, ypač kaime, situacija, kai įstaty-mo raidė ir gyvenimo realybė gerokai prasi-lenkia“, – sakė lobistinės organizacijos vei-klą šiuo metu koordinuojančio Kauno mo-ters užimtumo informacijos centro vadovė Jūratė Puidienė.

...Įsiutęs vyras vaikosi žmoną su kirviu po kiemą, paskui juo daužo sandėliuko duris, už kurių pasislėpė moteris. Kaimynai jau įpratę prie panašių scenų, tačiau šįsyk jiems neramu – vyras girtesnis nei

paprastai, o jo rankose ne lazda, bet kirvis. Kviečiama policija, kuri tuo adresu jau ke-lissyk buvo važiavusi skriaudžiamos mo-ters prašymu. Tik ji vis nenorėdavo rašy-ti pareiškimo, tad, sudrausminę siautėjantį sutuoktinį, pareigūnai išvažiuodavo. Parei-gūnai važiuoja vėl. Situacija ir jiems atrodo grėsmingesnė, tad jie vyriškį išsiveža, o po kelių valandų paleidžia. Grįždamas namo jis nusiperka stipraus alaus bambalį ir vos įžengęs į kiemą žmonai pareiškia: „Dabar tai prisidirbai...“

Iki šiol taip būdavo anaiptol ne retai. Kai kada trukdavo ne vienus metus. Tame užburtame rate susivelia įstatymas, šeimos vertybės ir žmonių jausmai. Smurtautojas išsiblaivęs atsiprašo, auka pavojingai ilgai tiki jo jausmais ir pažadais, o aplinkiniai linkę pasmerkti moterį, atiduodančią poli-cijai savo vaikų tėvą.

Panašu į visus jau išvarginusią absurdo karuselę, kurią pagaliau mėginama sustab-dyti. Štai apie ką sukosi kalba visai užmir-

Nevyriausybinių organizacijų lyderės žino: galima didžiuotis vienybės rezultatu, bet tai dar tik pirmas žingsnelis ilgame įstatymo kelyje iki realybės.Bi

rutė

s Kur

tinai

tienė

s nuo

trau

ka

2011•2913

Svarbu saugoti ne tik veidą, bet ir orumą

aktuali tema

Vaikas vėliau buvo grąžintas motinai, o vyras įkalintas dvejiems metams. Esant tokioms tradicijoms moterys tikriausiai rečiau būna sumušamos iki rimtos grėsmės gyvybei.

„Manau, reikia ne kovoti su smurtu, bet sudaryti aplinką, kurioje moters tiesiog ne-galima skriausti. Tokią aplinką, kad moteris jaustųsi saugi darbe, gatvėje ir namie. Junki-mės stiprios, kad padėtume silpnoms“, – ne-prarasti entuziazmo paragino parlamentarė.

smurTauTojų pažabojimas

Pagal naują jį įstatymą policijos parei-gūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplin-koje įvykį, turės nedelsdamas imtis prie-monių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir pradėti baudžiamąjį procesą. Smurtą arti-moje aplinkoje patyrusiam asmeniui pareiš-kimo rašyti nereikės.

Numatyta, kad smurtas užtraukia bau-džiamąją atsakomybę. Teisės aktų nustaty-ta tvarka atsakys ir asmuo, melagingai pra-nešęs apie smurtą artimoje aplinkoje ar pik-tnaudžiavęs smurtą artimoje aplinkoje pa-tyrusio asmens teisėmis.

Minėtos priemonės galėtų būti taikomos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, bet ne trum-piau negu 14 dienų. Įtariamas smurtautojas galės gauti iš policijos pareigūno informa-ciją apie įstaigas, teikiančias nakvynės pas-laugas, kai bus taikomas įpareigojimas išsi-kelti iš gyvenamosios vietos.

Tačiau kol kas tų nakvynės paslaugas teikiančių įstaigų nėra, jei nelaikysime jo-mis benamius priglaudžiančių nakvynės namų. Todėl sudaryta darbo grupė, kuri turi sukurti tokių įstaigų sistemą ir numa-tyti, kokio reikės finansavimo.

DelsTi pavojinga

„Turime labai skubėti, kad suspėtume pateikti duomenis formuojant kitų metų biu-džetą. Jei jame nebus numatyta lėšų, nebus kaip ir įstatymą įgyvendinti. Reikia ne tik sukurti centrus, bet ir apmokyti policijos pareigūnus. Delsti negalima, nes pernai na-

muose nužudytos 26 moterys. Tai nutikdavo po ilgalaikio smurto, dažniausiai, kai mo-teris pagaliau nuspręsdavo ilgiau nekentė-ti. Smurtautojai paprastai nesiliauja ir tikė-tis, kad nustos, moterims nevertėtų“, – rea-liai vertina situaciją Kauno moterų draugi-jos vadovė Daiva Baranauskienė, priklau-santi minėtai darbo grupei prie Socialinių reikalų ministerijos.

„Mes teikiame psichologinę pagalbą smurtą patiriančioms moterims. Kaip joms padėti psichologinėmis priemonėmis, jeigu smurtautojas gyvena šalia ir bet kada gali tapti agresyvus? Šito įstatymo priėmimas palengvins ir specialistų darbą“, – sakė or-ganizacijos „Moters pagalba moteriai“ va-dovė Marina Bautrėnienė.

„Tik dėl savo solidarumo dabar turime šį įstatymą. Dar 1990 metais buvo sukurta pirmoji grupė, prabilusi apie jo būtinumą“, – prisiminė Lilija Vasiliauskienė, Vilniaus moterų namų krizių centro vadovė, viena pirmųjų sukūrusi organizaciją, padedan-čią smurto aukoms.

ką gins įsTaTymas? z Apsaugos nuo smurto artimoje aplin-

koje įstatymas turėtų sudaryti galimy-bes nubausti prieš šeimos narius smur-taujančius asmenis, net jei auka yra įbau-ginta ir nesiryžta rašyti skundo polici-jai ar po smurtautojo pažadų pasikeisti jam atleidžia.

z Įstatyme numatyta, kad aukos interesams atstovautų valstybė, o smurtautojas teismo sprendimu galėtų būti atskirtas nuo šeimos, jam taip pat galima būtų uždrausti bendrauti su auka. Įrodžius kaltę, agresyvusis šei-mos narys galėtų būti iškeldinamas iš šeimos būsto.

z Nors sąvoka „artima aplinka“ dau-geliui pirmiausia asocijuojasi su šei-ma, ji gali apimti ir partnerystės, svai-nystės ar kitais artimais ryšiais sieja-mus asmenis, taip pat kartu gyvenan-čius žmones, turinčius bendrą ūkį, ar buvusius sutuoktinius.

z Smurtu teisės aktas įvardija veiki-mu ar neveikimu daromą tyčinį fizinį, psichinį, seksualinį, ekonominį ar kitą poveikį, dėl kurio auka patiria fizinę, materialinę ar moralinę žalą.

z Smurtas artimoje aplinkoje arba teis-mo nustatytų aukos apsaugos priemonių pažeidimas gali užtraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę. Fizinis, seksualinis smurtas, jei tai sukelia svei-katos sutrikdymą, užtrauktų tik baudžia-mąją atsakomybę, smurtautojui taip pat gali būti priteista atlyginti padarytą žalą.

...Įsiutęs vyras vaikosi žmoną su kirviu po kiemą, paskui juo daužo sandėliuko duris, už kurių pasislėpė moteris. Kaimynai jau įpratę prie panašių scenų, tačiau šįsyk jiems neramu – vyras girtesnis nei paprastai, o jo rankose ne lazda, bet kirvis.

Užs.12

3