Ačiū už begalinę drąsą !

Dėl labai retos ligos Jesika gimė be rankų.

Ji stebėjosi, kodėl ji neturi rankų, kaip kiti vaikai.

,,Jai buvo sunku būti kitokiai”.

Bet ji to nepaisė.

Ėmėsi: gimnastikos, šokių, žaidimų, pasirodydavo renginiuose.

Paauglystėje ji dažnai jausdavosi atstumta ir vos galėdavo neverkti iš apmaudo, kad neturi rankų. Dėl to ji visą savo energiją skyrė sportui.

Pagrindinis iššūkis Jesikai buvo savo fizinio išskirtinumo suvokimas.

,,Labai nusimindavau, kai žmonės į mane žiūrėdavo vaikščiojant gatvėje arba valgant su kojomis. Tačiau aš išmokau į tai žvelgti palankiau. Ir tas man davė galimybę šį teigiamą požiūrį paversti optimizmu”.

Tėvai Jesikai - kaip pavyzdys ir atrama. ,,Mama yra man pavyzdys. Ji visada man sakydavo, kad aš galiu padaryti viską, ko panorėsiu. Tėvas nuo pat mano gimimo neparodė nė vienos ašaros, nes jis nemanė, kad aš esu auka. Sunku būti tėvu neįgalaus vaiko. Bet jis sunkiais mano gyvenimo momentais visada buvo didelė atrama ir tik jis suformavo mane tokią, kokia esu šiandieną."

,, Įtaisius automobilyje tam tikrus palengvinimus aš pirmą kartą išmokau vairuoti. Kai turėjau pakankamai įgūdžių, nutariau tuos palengvinimus pašalinti iš automobilio. Dabar aš vairuoju turėdama teises be jokių apribojimų.

Arizonos universiteto psichologijos bakalaurė atkreipė visų dėmesį,

kai degalinėje užpildo dujomis.

Ji sugeba parašyti 25 žodžius per minutę, išsidžiovinti plaukus, pasidažyti ir pasigražinti.

Ji naudoja kontaktinius lęšius taip lengvai,

kaip ir bet kuris kitas.

Jesikai 26 metai, jos ūgis 1,55 cm. Ji yra pirmoji žmonijos istorijoje mergina, kuri pilotuoja lėktuvą

be rankų.

Ši visiems įkvėpimą kelianti mergina, daugelio žmonių laikoma heroje, visada spinduliuoja džiaugsmu, turi labai gera humoro jausmą. Pernai, per moters dieną ji pati viena nuskrido pas motiną. Šiuo skrydžiu ji pasveikino motina, sakydama:

,,Žiūrėk, mama, aš skrendu be rankų”.

,,Dažniausiai baimė kyla iš nežinojimo. Kai aš pradėjau skraidyti, supratau, kad mano baimė kilo iš to, kad per daug žinau. Tačiau yra ir universali baimė, kylanti iš nepasitikėjimo savimi”.

Tą dieną ji viena skrido 130 valandų.

Dėka pasitikėjimo, pasiruošimo, atkaklaus tikslo siekimo Jesika sugebėjo nueiti ilgą kelią ir tapti tuo, kuo ji yra šiandieną.

Tapusi puikia kalbėtoja

ji paskutinius penkerius metus buvo vaikų su amputuotomis galūnėmis tarptautinio tinklo vadovė. www.rightfooted.com

Juokaudama sako, kad sunkiausias momentas jaunikiui, kai jis turės tėvų paprašyti mano rankos.

Ji tikisi ištekėti ir turėti vaikų.

,,Žinau, kad man bus sunku sukurti šeimą, bet taip pat žinau, kad būsiu gera mama”.

,,Kad žmogus gyvenime patirtų jaudinančių momentų jis turi pergyventi ir sunkių akimirkų”.

,,Mes labai bijome būti ne tokie kaip visi. Tačiau svarbiausia yra tai, kad mes galime būti stipresni ir pakilti

virš šio supratimo”.

,,Aš neturiu rankų, bet ne tai nulemia mano gyvenimo kryptį”.