View
225
Download
4
Category
Preview:
Citation preview
Lietuvos energetikos konferencija 20162016 m. spalio 18 d., Vilnius
Rokas MASIULISEnergetikos ministras
Energetikos strategijos kryptys
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Pasiekimai
1. Reformuoti Lietuvos elektros ir gamtinių dujų sektoriai
2. Pastatytas SGD terminalas Klaipėdoje
3. Nutiestos elektros jungtys su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“)
4. Sukurta ir veikianti bendra Baltijos šalių elektros rinka
5. Stipri, moderni vadovų komanda
6. Korupcijos energetikos sektoriuje naikinimas
7. Įkurta biokuro birža
8. Spartesnė nei planuota atsinaujinančių energijos išteklių plėtra
9. Suformuoti ir vykdomi Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektai
2/18
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Šie pasiekimai atnešė realią naudą – mažesnes energijos kainas vartotojams
0,11
0,13
0,15
0,12
0,08
0,06
0,63
0,36
0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
0,6
0,7
0,00
0,02
0,04
0,06
0,08
0,10
0,12
0,14
0,16
2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
EUR/m³,500-20.000m³EUR/kWh
Elektra Šildymas Dujos
Dujos nuo 2012 m. atpigo 43 proc.(naudojantiems būstui šildyti)
Elektra nuo 2013 m. atpigo17 proc. ir priartėjo prie2009 m. lygio
Šildymo kaina perpastaruosius 4 metussumažėjo 28 proc.
3/18
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Lietuvos energetikos sektoriaus strateginiai tikslai
1. Valstybės energetinis saugumas
2. Valstybės ekonominis konkurencingumas
3. Efektyvus energijos ir energetikos infrastruktūros naudojimas
4. Valstybės, kaip regioninio energetikos lyderio, prestižo stiprinimas
5. Skaidrus ir profesionalus šalies energetikos ūkio valdymas
4/18
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Elektros gamyba ir jungtys 3 kartus viršija dabartinį poreikį
Maksimalus elektros energijos poreikis
1920 MW
Importui prieinamostarpsisteminėsjungtys
4400 MW
Patikimai prieinami elektros gamybos įrenginiai
2253 MW
Perviršis +4733 MW
2016 m.
5/18
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Prognozuojami elektros gamybos šaltinių ir tarpsisteminių jungčių pajėgumai 2016 m.
Poreikis / įrenginiai Galia 2016 metais, MW
Maksimalus elektros energijos poreikis 1920
Patikimai prieinami elektros energijos gamybos įrenginiai
LEG 9 blokas 455
LEG 7-8 blokai 600
Kruonio HAE 225
Vilniaus TEC-3 360
KTE 170
Panevėžio TEC 35
Kitos biokuro elektrinės 108
Kitos elektrinės 300
Vilniaus kogeneracinė elektrinė 0
Kauno kogeneracinė elektrinė 0
Viso 2253
Tarpsisteminės jungtys
Švedija-Lietuva 700
Lenkija-Lietuva 500
Latvija-Lietuva 1300
Baltarusija-Lietuva 1300
Rusija-Lietuva 600
Viso 4400
6/18
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Kokia situacija laukia ateityje?
Maksimalus elektros energijos poreikis
2450 MW
Importui prieinamos tarpsisteminės jungtys
? MW
Patikimai prieinami elektros gamybos įrenginiai
? MW
Perviršis / Trūkumas
? MW
2030 m.
7/18
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Prognozuojami elektros gamybos šaltinių ir tarpsisteminių jungčių pajėgumai 2030 m.
Poreikis / įrenginiai Galia 2030 metais, MW
Maksimalus elektros energijos poreikis 2450
Patikimai prieinami elektros energijos gamybos įrenginiai
LEG 9 blokas 455
LEG 7-8 blokai 600
Kruonio HAE 225
Vilniaus TEC-3 360
KTE 170
Panevėžio TEC 35
Kitos biokuro elektrinės 108
Kitos elektrinės 300
Vilniaus kogeneracinė elektrinė 88
Kauno kogeneracinė elektrinė 24
Viso 1235
Tarpsisteminės jungtys
Švedija-Lietuva 700
Lenkija-Lietuva 500?
Latvija-Lietuva 1300?
Baltarusija-Lietuva 1300?
Rusija-Lietuva 600?
Viso 700?
8/18
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Ateityje vietinė gamyba nepatenkins maksimalaus elektros poreikio – todėl ją reikia vystyti jau dabar
Maksimalus elektros energijos poreikis
2450 MW
Importui prieinamos tarpsisteminės jungtys
700 MW
Patikimai prieinami elektros gamybos įrenginiai
1235 MW
Trūkumas -515 MW
2030 m.
9/18
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Dujos
Regioninė dujų rinka
1. Dujų infrastruktūros efektyvesnis panaudojimas. SGD terminalo išpirkimas
2. Dujų panaudojimo didinimas įvairiose srityse
3. Regioninės dujų rinkos sukūrimas 2019 m.
4. GIPL užbaigimas 2021 m.
5. SGD kompetencijų ir technologijų vystymas
6. Dujų tranzito užtikrinimas
7. Skalūninės dujos
8. Mokslo ir pramonės bendradarbiavimas
10/18
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Atsinaujinantys energijos ištekliai
Nepaisant to, kad 2015 m. jau pasiekėme 25 % AEI galutiniame šalies energijos balanse (pagal ES direktyvas 2020 m. AEI tikslas Lietuvai – 23 %), toliau naudojant ES paramos mechanizmus skatinsime AEI plėtrą:
1. Iki 2020 m. bus papildomai pastatyta 250 MW vėjo jėgainių sausumoje;
2. Bus įvertintos vėjo elektrinių jūroje plėtros galimybės. Esant teigiamiems analizės rezultatams, valstybė po 2020 metų numatys vėjo elektrinių jūroje apimtis ir konkurso sąlygas.
2050 metais AEI sudarys 70 % galutiniame elektros ir šilumos balanse**Jei nestatoma VAE
11/18
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Energijos vartojimo efektyvumas
Energijos intensyvumas vis dar yra 1,66 karto didesnis nei ES šalių vidurkis.
1. Pastatų renovacija (įskaitant ir kvartalinę): 1) Iki 2020 m. bus siekiama atnaujinti apie 25 % daugiabučių pastatų, prijungtų prie CŠT. Tai leis
bendrai sutaupyti apie 2,6-3 TWh energijos; 2) Iki 2030 m. bus siekiama atnaujinti 50 % visų daugiabučių ir bendrai sutaupyti 5-6 TWh
energijos.
2. Miesto gatvių apšvietimo modernizavimas.
3. Pramonėje diegti naujausias ir aplinkai palankias technologijas ir 2025 m. bendrai sutaupyti 620 GWh elektros energijos, o iki 2050 m. energijos intensyvumą pramonėje sumažinti 2,2 karto.
4. Transporto sektoriuje, atnaujinant šalies automobilių parką, pereiti prie modernaus ir aplinką tausojančio viešojo transporto.
Pagal energijos intensyvumą Lietuva 2030 m. pasieks ES vidurkį, o 2050 metais Lietuvos energijos intensyvumo rodiklis bus 2,4 karto mažesnis lyginant su dabartine situacija.
12/18
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Šiluma
1. Kvartalinė renovacija
2. 2021 m. biokuro dalis centralizuoto šilumos gamybos sektoriuje – 70 proc.
3. Monopolijų reguliavimo stiprinimas
4. Išnaudoti nepriklausomus šilumos gamintojus
5. Saulės energijos, šilumos siurblių (ir kt.) panaudojimas apsirūpinimui šilumos energija
13/18
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Transportas
Transporto sektorius yra vienas iš pagrindinių taršos šaltinių. Lietuvos transporto sektorius yra visiškai priklausomas nuo iškastinio kuro – jį naudoja daugiau nei 99 procentai transporto priemonių Lietuvoje.
Todėl BŪTINA transporto sektoriaus transformacija!
1. Skatinti alternatyvių degalų naudojimą transporte (biodujų, SGD panaudojimastransporto ir laivybos sektoriuose, geležinkelių elektrifikavimas).
2. Mokestinėmis paskatomis skatinti elektromobilių naudojimą transporto sektoriuje,sukurti elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą.
3. Kompleksiškai atnaujinti viešąjį transportą, juos nuosekliai keičiant elektra arbaalternatyviaisiais degalais varomu transportu.
14/18
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Naftos produktai
1. Alternatyvų (diversifikavimo) užtikrinimas
2. Gamyklos Mažeikiuose išsaugojimas
3. Naftos (konvencinės ir skalūnų) gavyba
4. Alternatyvūs degalai
15/18
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Ignalinos AE uždarymas
1. ES paramos užsitikrinimas Ignalinos AE uždarymui po 2020 metų
2. Ignalinos AE uždarymo projektų spartesnis ir taupesnis įgyvendinimas
16/18
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Pagrindiniai energetikos sektoriaus valstybės įmonių valdymo principai
1. Veiklos skaidrumas – „nulinė“ tolerancija korupcijai
2. Profesionalumas
3. Specialistų ruošimas
17/18
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
2014-2020 m. ES fondų investicijų paskirstymasenergetikos sektoriuje
Šilumos sektorius
Dujų sektorius
Elektros sektorius
Energijos vartojimo
efektyvumosektorius Gatvių
apšvietimas/pastatų
atnaujinimas
Gamyba/
tiekimas
Perdavimas/skirstymas
Perdavimas/skirstymas
70,5 mln.Eur
108,6 mln.Eur88,9 mln.Eur
323 mln.Eur
591,1 mln. Eur
18/18
Ačiū!
Recommended