Upload
ekonomikalt
View
590
Download
0
Embed Size (px)
DESCRIPTION
DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka. "Lietuva ir euras" 2013 05 06
Citation preview
Jekaterina RojakaDNB banko vyriausioji ekonomist÷ Baltijos šalims2013 m. geguž÷s 6 d.
Lietuva ir Euras
2
Euro zona v÷l išgyvena nuosmukį
2Šaltinis: MARKIT, Capital Economics
• Ekonomikos variklis užstrigęs, euro zonos ūkis šiemet smuks 0.3%• Nedarbo lygis euro zonoje 12% (Graikijoje ir Ispanijoje net ~26%)• Infliacija 1.2% (ženkliai žemiau ECB 2% taikinio)• Vartotojų ir pagrindinių sektorių lūkesčiai sminga žemyn• Periferijos problemos dar vis neišspręstos
0
0.5
1
1.5
2
2.5
3
3.5
4
4.5
2008
-05
2008
-08
2008
-11
2009
-02
2009
-05
2009
-08
2009
-11
2010
-02
2010
-05
2010
-08
2010
-11
2011
-02
2011
-05
2011
-08
2011
-11
2012
-02
2012
-05
2012
-08
2012
-11
2013
-02
2013
-05
2013
-08
2013
-11
Fed ir ECB bazin÷s palūkanų normos, proc.
Fed
ECB
3
Prasta makroekonomin÷ aplinka verčia ECB spustelti greičio pedalą
Prognoz÷
Šaltinis: Bloomberg, DNB prognoz÷s
Tačiau paskolų kaina įmon÷ms priklauso ne tik nuo ECB politikos
4Šaltinis: ECB, Capital Economics
5
Daugelis euro zonos šalių vis dar netelpa į Prokrusto lovą pagal Mastrichto kriterijus
-10.6-10.0
-7.6
-6.4 -6.3 -6.3
-4.8-4.4 -4.3 -4.1 -4.0 -4.0 -4.0 -3.9 -3.9 -3.7
-3.3 -3.2 -3.0 -2.9-2.5
-1.9 -1.9-1.2
-0.8 -0.8 -0.5 -0.3
0.2
Ispa
nija
Gra
ikija
Air
ija
Po
rtuga
lija
Kip
ras
Jung
tin÷
Kar
alys
t÷
Pra
ncūz
ija
Ček
ija
Slo
vaki
ja
Nyd
erla
nda
i
ES
-27
Dan
ija
Slo
v÷ni
ja
Be
lgija
Lenk
ija
Eu
ro z
ona
Ma
lta
Liet
uva
Italij
a
Rum
unija
Au
stri
ja
Ve
ngrij
a
Su
omija
Latv
ija
Bu
lga
rija
Liuk
sem
burg
as
Šve
dija
Est
ija
Vo
kiet
ija
Valdžios sektoriaus deficitas 2012 m., proc. BVP
Mastrichto kriterijus
6
J.M. Barroso kalbos apie fiskalinio diržų veržimosi pabaigą gali v÷l iškelti periferines šalis rinkų teismui
Diržus dar veržtis, ar jau atleisti?
Fiskaliniam varžymui – TAIP:• EZ valdžios sektoriaus skolos lygis ~91% BVP• 16 ES nar÷ms gresia Perviršinio Biudžeto Deficito Procedūra• Fiskalinio varžymosi pabaiga pasiųstų obligacijų pajamingumus
(ir valstybių skolinimosi kaštus) aukštyn• A. Merkel vargu ar nor÷tų minkštinti toną periferinių valstybių
atžvilgiu prieš Rugs÷jo rinkimus
Fiskaliniam varžymui - NE:• Prasti lūkesčiai• Rekordinis nedarbas• Ilgalaik÷s stagnacijos gr÷sm÷• Politinio nestabilumo ir
socialinių neramumų gr÷sm÷
7
Lietuva yra susižad÷jusi su euru
• Tik÷tis žemesn÷s valstyb÷s skolos kainos, kaip tai buvo ankščiau, neverta. Tačiau kainos stabilumas ir nusp÷jamumas bus didesnis.
• 72 proc. namų ūkiams išduotų paskolų yra denominuotos eurais.
• 68 proc. įmon÷ms išduotų paskolų – taip pat.
• Įsipareigojimas ESM gali siekti 2,5 milijardo eurų, o į sistemą reik÷tų įnešti apie 290 milijonų eurų.
Paskolų namų ūkiams ir įmon÷ms struktūra, 2012 m. pabaigoje, proc.
70.1
27.2
2.7
Paskolos eurais
Paskolos litais
Kitos paskolos
Šaltinis: Lietuvos bankas, DNB
Infliacijai ir euro įvedimui ne visuomet pakeliui
8
-4.0
-2.0
0.0
2.0
4.0
6.0
8.0
10.0
12.0
14.0
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Infliacija (SVKI), metinis pokytis, proc.
Euro zona
Estija
Slov÷nija
Malta
Slovakija
Kipras
Kod÷l suvokiama ir faktin÷ infliacija skiriasi?
9Šaltinis: Eurostat, Slov÷nijos CB, Europos Komisija
• Vartotojai atkreipia d÷mesį į dažniausiai perkamų prekių ir paslaugų įkainius (viešasis transportas, laikraščiai, kava ir t.t.)
• Neįvertinama svarbių išorinių veiksnių poveikis (pvz. žaliavų kainos)
• Išankstin÷ nuomon÷
Ar Lietuva atitiks Mastrichto kriterijus prieš įsivedant Eurą?
• Infliacija - Palankios sąlygos kriterijui patenkinti.
- Tačiau reikia s÷kmingai sužaisti administracinių kainų priežiūros ir mokesčių reformos partiją -susilaikyti nuo populistinių ir vartojimą skatinančių sprendimų.
- EK vertinimas – ant ribos...
10
Kriterijus Atitikimas dabar
Ilgalaikių VVP palūkanų normos 4,81 proc. 4,53 proc.
Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis, proc.
60 proc. 41 proc.
Kainų stabilumo kriterijus 2,5 proc. 2,8 proc.
Valdžios sektoriaus biudžeto deficito ir BVP santykis, proc.
3 proc. 3,2 proc.
• Biudžeto deficitas- Ekonomikos atsigavimas tur÷tų sunešti
daugiau mokestinių pajamų, tačiau išlaidos tur÷tų did÷ti daug l÷čiau.
- įsitraukimas į ilgalaikius ir daug kainuojančius projektus didina riziką nevykdyti šio kriterijaus.
Žvilgsnis atgal: 2006 m. visuomen÷s palaikymas
• Apsidraudimas nuo ateities finansin ÷s sistemos sukr ÷timų
• Valiutos kurso rizikos panaikinimas:
- Nebeliktų šios rizikos priedo įskaityto palūkanų normose;
- Nebūtų poreikio draustis nuo šios rizikos.
• Valiutos keitimo kaštų panaikinimas:
- EK vertinimu d÷l valiutos keitimo kaštų panaikinimo realus BVP gali padid÷ti 0,25-0,5%
- 2006 m. Lietuvoje euro pirkimo-pardavimo maržos panaikinimas būtų leidęs sutaupyti apie 29 mln. Lt (0,05% BVP). 2012 m. –EUR pirkimo ir pardavimo apimtys Lietuvoje siek÷ 254,5 mlrd. (iš jų grynais – 4,9 mlrd.). Vien vartotojai sutaupytų apie 40 mln. litų.
- Paprastesni, greitesni ir pigesniatsiskaitymai su euro zonos šalimis
11
44
41
15
66
25
9
0 20 40 60 80
Palankiai
Nepalankiai
N/N
%
Kaip visuomen ÷ ir verslininkai vertino euro įvedim ą Lietuvoje?(2005 m. pradžios tyrim ų duomenys)
Verslininkai Visuomen÷
Šaltinis: Lietuvos bankas
Estijos pavyzdžio patirtis
Nauda- Paprastesn÷ apskaita ir sąskaitų
išrašymas šalyje veikiančioms užsienio įmon÷ms.
- Labiausiai naudinga įmon÷ms dirbančioms didmenin÷s prekybos ir paslaugų sektoriuose.
- Postūmis ekonomikai, vidaus vartojimui.
Trukumai- Įnašas į ESM 2013-2014 m.
sieks 1,3 mlrd. eurų (iš jų grynais – 0,15 mlrd.).
- Valdžios sektoriaus skola ūgtel÷jo 4 proc. punktais iki 10,1 proc. BVP, 2 proc. punktais d÷l dalyvavimo ESM.
- Infliacijos protrūkis, nors euro keitimo poveikis minimalus (0,2-0,3 proc.).
12
Įmoka į ESM – funkcija nuo gyventojų skaičiaus ir šalies BVP dalies ES
13
0
50
100
150
200
250
300
350
Latv
ijaLi
etuv
a
Est
ijaS
lova
kija
Por
tuga
lija
Mal
taG
raik
ija
Slo
v÷ni
jaK
ipra
s
Ispa
nija
Italij
a
Pra
ncūzi
jaV
okie
tija
Bel
gija
Airi
jaS
uom
ija
Nyd
erla
ndai
Aus
trija
Liuk
sem
burg
as
BVP, tenkantis vienam gyventojui 2012 m., ES vidurkis = 100
Šaltinis: Eurostat, ESM, DNB
3/4 nuo ES vidurkio
5 mok÷jimai į ESM – iš viso 80 mlrd. eurų
Lengvatin÷ įmoka – 12 metams.
Lietuvos duokl÷ ESM siektų apie 7,5 proc. BVP
14
Įnašas į ESM Proc. nuo
proc. mlrd. eurųFaktinis,
mlrd eurų 2012 m. BVPAustrija 2.78 19.5 2.2 6.3Belgija 3.48 24.3 2.8 6.5Kipras 0.20 1.4 0.2 7.7Estija 0.19 1.3 0.2 7.6Suomija 1.80 12.6 1.4 6.5Prancūzija 20.39 142.7 16.3 7.0Vokietija 27.15 190.0 21.7 7.2Graikija 2.82 19.7 2.3 10.2Airija 1.59 11.1 1.3 6.8Italija 17.91 125.4 14.3 8.0Liuksemburgas 0.25 1.8 0.2 3.9Malta 0.07 0.5 0.1 7.5Nyderlandai 5.72 40.0 4.6 6.7Portugalija 2.51 17.6 2.0 10.6Slovakija 0.82 5.8 0.7 8.1Slov÷nija 0.43 3.0 0.3 8.4Ispanija 11.90 83.3 9.5 7.9iš viso 100 700 80 7.4Latvija 0.24 1.7 0.2 7.6Lietuva 0.35 2.5 0.3 7.6
Šaltinis: Eurostat, ESM, DNB skaičiavimai
Valdžios sektoriaus skyl÷s kol kas lopomos s÷kmingai
Šaltinis: Eurostat
Mastrichto kriterijus
1.7
4.3
3.5
2.0
5.3 5.3
4.14.0
2014 2015 2016 2017 2018 2020 2021 2022
Skolos refinansavimo poreikis ateinantiems metams, mlrd. litų
10.1
18.5
20.8
37.8
38.2
40.7
40.7
45.8
45.8
52.1
53
54.1
55.6
71.2
73.4
79.2
81.9
84.2
85.8
90.2
90.6
99.6
117.6
123.6
127.0
156.9
51
50
Estija
Bulgarija
Liuksemburgas
Rumunija
Švedija
Latvija
Lietuva
Čekija
Danija
Slovakija
Suomija
Slov÷nija
Lenkija
Nyderlandai
Austrija
Vengrija
Vokietija
Ispanija
Kipras
Prancūzija
Euro zona
Belgija
Airija
Portugalija
Italija
Graikija
Valdžios sektoriaus skola, proc. BVP
2015
2011
2012
IŠVADOS
• 2014 m. palankus periodas Lietuvos makroekonominių rodiklių atitikimui kriterijams vertinti.
• Valdžios sektoriaus skola po įstojimo į euro zoną gali ūgtelti iki 50 proc. BVP. Nepris÷mus didelių įsipareigojimų ir užtikrinus spartų augimą Lietuvos įnašas į stabilizavimo fondą nesukeltų problemų.
• Tačiau euro zonos ateitis skęsta migloje, tod÷l itin svarbu laikytis ilgalaik÷s ūkio augimo ir konkurencingumo didinimo strategijos ir nekeisti ilgalaikio kurso d÷l ambicijų patenkinimo.
• Euro nauda yra ilgalaik÷ investicija į makroekonominį stabilizavimą, tačiau n÷ra panac÷ja ir n÷ra būtinoji sąlyga s÷kmingam vystymuisi.
16
1717
Ačiū už d÷mesį!
DNB ETP publikacijas galima rasti:www.dnb.lt/apzvalgos