MÛSØ BALSAS 1

„Atvira, tiesi, reikli,Jeigu reikia – ir kandi.Þodþio neslepia á vatà,Netempia minties á knatà. Daug bièiuliø jos buveinëj Su idëjom sukas, ðnara. Ir vedþioja ji visus – Klaipëdos socialdemokratus.“

Ðie Irenos Ðiaulienës sveikinimo þodþiai, paraðyti Li-lijai Petraitienei gimtadienio proga, taikliai nusako, koksþmogus ji yra. Lilija ne vienus metus renkama LSDPKlaipëdos skyriaus atsakingàja sekretore. Visi renginiaiskyriuje – darbiniai susirinkimai, konferencijos, susiti-kimai, ávairios ðventës, respublikiniai sàskrydþiai – L.Pet-raitienës rûpestis. Tas nematomas organizacinis darbas– jos kasdienybë. Turi vidinæ ugnelæ – uþdegti, suburti,sukviesti visus bièiulius á talkas, ðventes, renginius. Pa-þindama visus skyriaus narius, þinodama jø pomëgiusbei gebëjimus, be didesniø pastangø partijos bièiuliamsranda tinkamà veiklos barà. Pati nestokodama ávairiøidëjø ir entuziazmo uþdega tuo ir aplinkinius.

Politika – iðreikðti save ir padëti kitiemsDràsiai priimanti akistatà su tiesa, Seimo narës I.Ðiau-

lienës padëjëja L.Petraitienë – politikoje ne naujokë. Ta-èiau politikos ir partinës veiklos netapatina su asmeninegerove ar karjera. Politika jai suteikia galimybæ iðreikðtisave ir padëti kitiems. Ypaè svarbus pilietiðkumo aspek-tas. Pasak L.Petraitienës, pilietiðkas þmogus visada turi sa-vo nuomonæ, pozicijà, jis neabejingas tam, kas vyksta ap-linkui.

„Visada buvau visuomeniðka, – pasakoja kandidatë áSeimà. – Saviraiðkos pilnatvæ pajutau tapusi Klaipëdos þu-vies konservø gamyklos profsàjungos vadove. Ðiame ko-lektyve dirbau vienuolika metø. Pradëjau nuo apskaiti-ninkës, inþinierës-normuotojos. Po keleriø metø gamyk-los kolektyvas iðrinko etatine profesinës sàjungos pirmi-ninke. Visada jauèiau ir jauèiu þmoniø palaikymà.“

1992 m. L.Petraitienë pradëjo dirbti Seimo nario Ro-mualdo Bloðkio padëjëja. O kelias pastaràsias kadenci-jas talkina Seimo narei I.Ðiaulienei. 1995 m. savivaldy-biø rinkimuose iðrinkta Klaipëdos miesto tarybos nare,kur sëkmingai dirbo Nekilnojamojo turto komitete, bu-vo opozicinës frakcijos seniûnë. Atstovavo ir gynë smul-kiøjø veþëjø interesus.

Rûpi þmoniø buitisKandidatës ásitikinimu, didelë darbo patirtis, ágyta dir-

bant su teisës aktais, gebëjimas iðgirsti ir suprasti þmogø,problemas, padëtø jai dirbant Seime. „Man, kaip ir kiek-vienam klaipëdieèiui, rûpi miesto problemos, – prisipaþás-ta L.Petraitienë. Tarp jø – komunalinis ûkis: daugiabuèiønamø administravimas, ðilumos ûkis, vanduo, ðiukðliø su-rinkimas ir iðveþimas. Tai opiausi klausimai, susijæ su kiek-vienu. Seku, gilinuosi á ðias problemas, apie jas esu para-ðiusi ne vienà straipsná „Klaipëdos“ ir „Vakarø ekspreso“dienraðèiuose.“

Ðiuo klausimu ji pradëjo bendradarbiauti su daugiabu-èiø namø savininkø bendrijø pirmininkais, kartu su jais bandopriversti miesto savivaldybës tarybà persvarstyti savo spren-dimà dël ðiukðliø rinkliavos mokesèio nustatymo metodi-

1. Áteikiamas bilietas naujai narei.

2. Sàskrydþio Giruliuose organizaciniai darbai.

3. Su partijos bièiuliais ir jø ðeimos nariais ant Lopaièiø piliakalnio.

4. Bendraminèiø bûry.

5. Áraðas Varniø katedros sveèiø knygoje apie Klaipëdos socialdemokartø vizità.

6. Arizona. Didþiajame kanjone. Leidþiamës á jo dugnà. Baisoka.

Lilija PetraitienëLSDP kandidatë vienmandatëje Klaipëdos Danës rinkimø apygardoje Nr. 19

kos. Kaip tvirtina kandidatë, ðioje srityje tiek landø ir taisy-tinø dalykø, kad bûtina keisti paèius ástatymus. Tai bûtøvienas pagrindiniø jos spræstinø uþdaviniø. Nepaisydami to,kad tai savivaldos institucijø kompetencijai priklausantysklausimai, gyventojai, neradæ atsako savivaldybëje, daþnaikreipiasi á Seimo narius. Minëtos problemos glaudþiai susi-jusios su daugiabuèiø namø renovacija. Ðioje srityje ypaèreikalingas tolesnis valstybës rûpinimasis ir investicijos.

Svarbu ne tik ûkis, bet ir pilietiðkumasL.Petraitienë þada, jeigu rinkëjai ja patikëtø, kad svar-

biausi jos tikslai Seime bûtø:- Pilietiðkumo ugdymas, pilieèiø organizacijø, sambû-

riø kûrimosi skatinimas. Tai paskatintø paèius gyventojusaktyviai dalyvauti savivaldoje, teikti pasiûlymus ir taip da-ryti átakà priimamiems sprendimams.

- Energetikos, ðilumos ûkio sektoriaus ámoniø teikia-mø paslaugø ir energijos kainø reguliavimas. Jos turëtøbûti pagrástos bûtinomis sànaudomis – mokëjimas uþ pa-slaugas neturi skurdinti Lietuvos þmoniø.

- Jauno þmogaus patriotizmo ugdymas, valstybës dë-mesys jaunimo uþimtumui, darbo vietø kûrimui. Tai padë-tø sustabdyti jaunø asmenø emigracijà ið Lietuvos.

Þavi kelionës ir poezijaL.Petraitienë tikina, kad pomëgiams laiko lieka nedaug.

Su gyvenimo branda vyko ir dvasiniø vertybiø pokyèiai. Ke-liaudama po ávairias ðalis, stebëdama paproèius, skirtingasreligijas, Lilija suvokë gimtojo kraðto groþá, istorines iðtakasir jø svarbà savo gyvenime. „Galima sakyti, gráþau prie savoprûsiðkø ðaknø, – ðmaikðtauja kandidatë. – Esu gimusi Pama-rio kraðte, Ðilutës rajone, augau liuteroniðkas tradicijas puo-selëjanèioje ðeimoje. Ko iðmokë tëvai, viskas liko. Jau ketverimetai esu aktyvi Klaipëdos evangelikø liuteronø bendruo-menës tarybos narë. Kaip „Morta susirûpinusi visokiu pa-tarnavimu“ – taip mane daþnai vadina kunigas.“ Ji verti-nama ir gerbiama bendruomenës nariø. Yra aktyviai ási-traukusi á Klaipëdos Ðv.Jono baþnyèios atstatymo iniciaty-vinës grupës veiklà.

Didþiausias L.Petraitienës pomëgis – poezija. Mëgsta kurtiprogines odes, poemas draugams, kolegoms, bièiuliams: „Ma-no maþos odës – tai dovana jiems. Skaitydama poezijà, raðy-dama eiles atgaunu jëgas, dvasios pusiausvyrà. Teko iðbandy-ti save ir tapyboje. Moterø organizuotame aliejinës tapybosseminare iðgyvenau tikrà sielos dþiaugsmà ir kûrybines kan-èias. Prie tapybos tikrai gráðiu. Tiesiog sielos atgaivai.“

1 2 3

4

5 6

Klaipëdos miestas

MÛSØ BALSAS2

Vytauto Èepo klaipëdiðkiams pristatyti nereikia. Tai,be abejo, viena ryðkiausiø figûrø miesto gyvenime.Vienas ið Sàjûdþio lyderiø, pirmasis po nepriklau-

somybës atgavimo miesto vadovas, vienintelis Lietuvojeiðdirbæs visus penkerius metus.

V. Èepo ðaltas protas ir savarankiðkas màstymas beidiplomatiniai gabumai sunkiais 1990–1992 metais padë-jo klaipëdiðkiams iðvengti aukø. Tada Klaipëda, kitaipnei kiti Lietuvos miestai, negrimzdo á nebûtá. Buvo baig-ta statyti Jûrininkø ligoninë, Jûrø muziejaus akvariumas,ásteigtas Kalvystës muziejus, K.Þilinsko teatras, Klaipë-dos universitetas, LCC tarptautinis universitetas, iðsau-gota nuo iðkirtimo Giruliø giria ir kt. Teko Vytautui ra-gauti ir nelengvos publicisto duonos, vesti televizijos lai-das, vadovauti automobiliø serviso ámonei.

V.Èepas daug kartø iðrinktas á Klaipëdos miesto tary-bà, dvi kadencijas dirbo Seime. Jo ðmaikðtûs, daþnai para-doksalûs ir netikëti komentarai, pastabos, citatos jau daugmetø yra neatskiriama Lietuvos þiniasklaidos dalis.

Neabejingas kandidatas ir gyventojø bëdoms. Reaguo-jant á jø skundus, V.Èepo iniciatyva ið miesto miegamojorajono iðkeltas liûdnai pagarsëjæs naktinis klubas „Sodþius“,sutramdyti mëgëjai naktimis kelti triukðmà. Kiekvienà pir-madiená Seimo narys priima gyventojus, kurie daþniausiaikreipiasi á já tada, kai miesto valdþia, policija, prokuratûraatsisako spræsti jø problemas. Pastaraisiais metais V.Èepas– vienas aktyviausiø ir labiausiai matomø Seimo nariø.

Savo veikla Seime V.Èepas sakosi visiðkai patenkintasniekada nebûna. Taèiau per pastaruosius ketverius metusjam pavyko padaryti gerø, þmonëms reikalingø darbø. Apiejuos seniai buvo daug kalbama, bet niekas tuo rimtai ne-uþsiëmë. Pasak jo, visi daug kalbëjo apie tragiðkà situacijàmûsø keliuose, taèiau toliau kalbø nebuvo nueita. V.Èe-pui pavyko suburti geriausiø eismo saugumo specialistøLietuvoje grupæ ir truputá daugiau kaip per pusmetá pa-ruoðti naujà Eismo saugumo automobiliø keliuose ástaty-mà. Jo pastangomis pertvarkytas Administraciniø teisiøpaþeidimo kodeksas – sugrieþtintos bausmës piktybiniamseismo paþeidëjams. Savo eilës laukia Baudþiamojo kodeksopataisos, kurios leis paþaboti ásisiautëjusius keliø chuliga-nus, neturinèius teisës vairuoti, apsvaigusius... „Dabar, kaivaþiuoju greitkeliu ir matau, kad þuvusiøjø skaièius nesie-

kia në deðimties, viduje jauèiu lyg ir prisidëjæs prie þmo-niø gyvybiø iðsaugojimo ir, patikëkite, tai malonus jaus-mas“, – tvirtina Seimo narys.

Vien V.Èepo pataisos leido þuvusiøjø skaièiø suma-þinti 40 proc. Kandidato ásitikinimu, priëmus kitus ástaty-mus, kurie laukia savo eilës Seime, situacija dar pagerës.

Ið viso V.Èepas per Seimo nario kadencijà paruoðæs iruþregistravæs daugiau nei 270 teisës aktø. Tai vienas aukð-èiausiø rodikliø Seime. Dalis jø jau priimta. „Daug buvokalbëta apie gimstamumo didinimà, – sako V.Èepas. – Ta-èiau vël, be verkðlenimo, niekas nieko nedarë. Uþregistra-

Vytautas ÈepasLSDP kandidatas vienmandatëje Klaipëdos Baltijos rinkimø apygardoje Nr. 20

vau ir greitai pavyko priimti ástatymà, pagal já gimus vie-nam vaikui vienam ið tëvø pirmus metus mokamas 100 proc.atlyginimas, antrus – 75 proc.“

Parlamentaras tiki, kad, ko gero, Lietuvos þmonës ne-turëtø ant jo pykti ir uþ kitus 270 parengtø teisës aktø, iðkuriø jis iðskiria jau priimtus ástatymus: gràþinti pensinin-kams nusavintas pensijas, pareigûnams – neiðmokëtus at-lyginimus. Eilës laukia Psichologo praktinës veiklos ásta-tymas, pridëtinës vertës (PVM), pelno mokesèio, Prezi-dento, keliø ir kt. projektai, dël kuriø dar gali tekti pako-voti átikinant kolegas, ministrus, departamentø vadovus.

Du Vytautai – senelis ir anûkas.

Su ðviesaus atminimo Alfonsu Þaliu. Renkant vietà garsiajam naftos terminalui.

Klaipëdos universitetui reikëjo pinigø... Pas tuos, kuriems gyvenimas nesiðypso, bet kurie ðypsosi patys. Ásteigus Klaipëdos universitetà.

MÛSØ BALSAS 3

Politikës Irenos Ðiaulienës lyg ir neverta ið naujo pri-statyti. Ilgametæ Seimo socialdemokratø frakcijosseniûnæ visi puikiai paþásta ið televizijos ekranø,

laikraðèiø puslapiø, daugeliui teko su ja bendrauti mies-to ðventëse ar partijos renginiuose. Ji – vienintelë mote-ris, kuri su ðeðiais Seimo nariais vyrais praëjusiø metølapkrièio 25 d. paminëjo 15 metø darbo Seime sukaktá.Didþiulë parlamentinio darbo patirtis, daugybë ástatymøprojektø, siûlymø ir vis naujos idëjos, gimstanèios politi-kës galvoje.

Svarbiausi biografijos faktai

I.Ðiaulienë gimë 1955 m. vasario 19 d. Kolainiø kaime,Kelmës rajone, tarnautojø ðeimoje. Mokësi Telðiø rajonoPavandenës vidurinëje mokykloje, jà baigë 1971 m. Tø pa-èiø metø rudená, bûdama 16 metø, ástojo á Vilniaus uni-versiteto Istorijos fakultetà. Já 1976 m. baigë su pagyrimuir ágijo istorijos ir sociologijos mokslø dëstytojos kvalifika-cijà. 1976–1992 m. buvo Kauno politechnikos instituto Klai-pëdos fakulteto (dabar Klaipëdos universitetas), Klaipë-dos universiteto Istorijos ir sociologijos katedros dëstyto-ja, docentë. 1987 m. apgynë humanitariniø mokslø kandi-datës disertacijà.

I.Ðiaulienë surengusi per 20 moksliniø praktiniø kon-ferencijø socialdemokratinës minties bei politikos temo-mis, paskelbusi per ðimtà straipsniø ið politikos ir istorijossrities. Uþ indëlá stiprinant Baltijos valstybiø vienybæ irbendradarbiavimà 2003 m. apdovanota Baltijos Asamblë-jos medaliu. 2004 m. apdovanota ordino „Uþ nuopelnusLietuvai“ Komandoro kryþiumi.

Kelias á politikos aukðtumas

I.Ðiaulienës kelias á politikà prasidëjo, kaip ir dauge-lio, su Lietuvos atgimimu. Greta profesinës veiklos Irenaaktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame ðalies gy-

Irena Ðiaulienë LSDP kandidatë vienmandatëje Klaipëdos Mariø rinkimø apygardoje Nr. 21

venime. Rûpindamasi, kad kuo daugiau moterø ateitø ápolitikà, 1991 m. ásteigë Lietuvoje vienà pirmøjø moterøorganizacijø – Lietuvos demokratinæ moterø kolegijà, ku-riai vadovavo daugiau nei 12 metø.

Per darbo Seime metus I.Ðiaulienë daugiausia dëme-sio skyrë socialiniams ir ðvietimo klausimams, lyèiø lygiøgalimybiø, ðalies vidaus politikos problemoms ir jø spren-

dimui, informacinës visuomenës plëtrai, uþsienio politi-kai. Politikë rûpinosi ir valstybës investicijomis Klaipëdosmieste, tarpininkavo dël lëðø skyrimo Klaipëdos universi-tetui, Vaikø ligoninei, Muzikinio teatro statybos galimy-biø studijai, Dramos teatro, S.Ðimkaus konservatorijos ka-pitaliniam remontui, gyventojø iðkeldinimui ið LEZ’o,J.Lankuèio bibliotekos Gargþduose ir kitø objektø rekonst-rukcijai.

Iðmintinga vadovë

I.Ðiaulienei jau antrà kadencijà tenka vadovauti Sei-mo Socialdemokratø frakcijai. Sugebëjimas vadovauti pa-tyrusiems politikos vilkams, mokëti iðklausyti, bet ir nepa-siduoti nepagrástiems norams ar reikalavimams – tai savy-bës, kurios pelnë politikei pagarbà ir pripaþinimà tarp bi-èiuliø ir politiniø oponentø.

Socialdemokratø frakcija Seime, ko gero, vienintelëfrakcija, kurios niekas nepalieka. Atvirkðèiai, ji vis pasipil-do naujais nariais. Kaip per vienà susitikimà pastebëjo par-tijos pirmininkas ir premjeras Gediminas Kirkilas, I.Ðiau-lienë turi unikalø sugebëjimà vadovauti taip, kad visi josnariai randa bendrà kalbà. Nors ginèijasi, diskutuoja, betlemiamu momentu tampa vieningi lyg kumðtis.

Klaipëdos kraðto dukra

Nuo to laiko, kai I.Ðiaulienë 1992–1996 m. á Seimàiðrinkta klaipëdieèiø Baltijos rinkimø apygardoje, ji likoiðtikima Klaipëdai. Èia jos namai ir iki skausmo paþásta-mas greitkelis Vilnius–Klaipëda, kuriuo lekia ir lekia be-veik kiekvienà savaitgalá.

Per ðiuos rinkimus kandidatuojanti Klaipëdos Ma-riø apygardoje I.Ðiaulienë pasirengusi ir toliau padëti spræs-ti aktualias Klaipëdos miesto plëtros, daugiabuèiø namø,mokyklø ir darþeliø renovavimo, jûrininkø ir jûros versloproblemas, ateiti á pagalbà kiekvienam rinkëjui.

Frakcijos iðvyka á Ðilutæ. Prie Ch.Ðojaus paminklo.

LSDP frakcija kartingø varþybose. Startui pasirengæ.

I.Ðiaulienë ir B.Vësaitë. Visi laurai... mûsø?

Su Klaipëdos socialdemokratais geguþinëje-talkoje Smiltynës miðkuose.

Konferencijoje „Solidari Lietuva“. Pasitarti verta.

MÛSØ BALSAS4

Sigitas Dobilinskas gimë 1958 m. balandþio 12 d. Ði-

lutës rajone, Þemaièiø Naumiestyje. 1976 m. baigë

Þemaièiø Naumiesèio vidurinæ mokyklà, 1981 m. –

Vilniaus inþinerinio statybos instituto (dabar Gedimino

technikos universitetas) Miestø statybos fakultetà. Ágijo

inþinieriaus statybininko-kelininko specialybæ.

1981–1982 m. dirbo Vilniaus 6-osios keliø ir remonto

valdybos remonto punkto virðininku. 1982–1988 m. – kom-

jaunimo organizacijose Vilniuje ir Kupiðkio rajone. 1988–

1990 m. buvo Kupiðkio statybiniø medþiagø gamyklos di-

rektoriaus pavaduotojas. 1990–1997 m. ëjo ávairiø Kauno

privataus kapitalo ámoniø – uþdarøjø akciniø bendroviø –

vadybininko, direktoriaus pavaduotojo, direktoriaus pa-

reigas. 1997–2002 m. tapo konsorciumo „Klaipëdos ter-

Sigitas DobilinskasLSDP kandidatas vienmandatëje Klaipëdos Pajûrio rinkimø apygardoje Nr. 22

minalas“ direktoriumi. Nuo 2002 m. kovo mënesio dirba

valstybës ámonës Klaipëdos valstybinio jûrø uosto direkci-

jos generaliniu direktoriumi.

Lietuvos socialdemokratø partijos narys S.Dobilins-

kas yra nuo 1999 m. 2007 m. iðrinktas Lietuvos socialde-

mokratø partijos Klaipëdos skyriaus pirmininku. 2003 m.

ir 2007 m. iðrinktas Klaipëdos miesto savivaldybës tarybos

nariu. 2007 m. tapo Socialdemokratø frakcijos Klaipëdos

miesto savivaldybës taryboje seniûnu.

Þmona Sandra – Klaipëdos jûrininkø ligoninës me-

dicinos biologë. Sûnus Kasparas – Vilniaus Gedimino

technikos universiteto studentas, duktë Goda – moks-

leivë.

Moka rusø ir anglø kalbas.

Rugsëjo 6 d. vykusioje LSDP konferencijoje, kurià sveèias Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas pavadino elegantiðka, buvo pavirtinta socialdemokratø 2008 m.LR Seimo rinkimø programa bei partijos kandidatø sàraðas.

„SOCIALDEMOKRATAI – UÞ VALSTYBËS RÛPESTÁ ÞMONËMIS“