murine dalimi. Tyrimq metu fiksuotas tik suar-d1'tas kulturinis sluoksnis su XX-XXI a. Siuk5-Iemis, tarp kurirl aptiktas arbaleto streles ant-galis (2 pav.) bei pora XVII-XVIII a. datuojamqplok5tinig kokliq fragmentq. Nustatyta, kadgynybine siena jungesi su i R nuo tyrimo plotoesaniiu muro konstruktlvu.

0rc:::::::t::w3m

t pav. S boklto muro konstrukcijos.UAB,,Terra mo dus" ortofotografij a.

Fig. 1. The masonrl structures of the N tower.

0ru:::::::::::rc3 cm

2 pav. Arbaleto strdlts antgalis. R. Smigelsko nuotr.

Fig. 2. The crossbow bolt head.

ARCHEOLOGINIAI TYRINEJIMAILIETUVO]E 2Oi4 METAIS

Taip pat rykdl'ti archeologiniai Zvalgymaikalno centre, kur kalno viriuje i5lcyla ventilia-cijos Sachta i5 po kalnu irengtos sleptuves. Siojevietoj e tyrimai r,ykdlti j au I 995 m. vadovauj antdr. G. Rackevidiui. eia Zvalgltas 10,5 m2 plotas,archeologinig radiniq ir sluoksnio neaptikta.

The survey on GediminasHill in vilnius

ln 2074, a survey was conducted at the siteof N tower on Gediminas Hill in Vilnius. Aninvestigation had been conducted at this samesite in 1940. After cleaning off the masonrywall, it was recorded using a 3D laser scanner(Fig. 1). A survey was also conducted in thecentral saddle area where a ventilation shaft forthe refuge under the hill had been dug.

A trench was excavated down to a depthof 60 cm to the E of the N tower. It was deter-mined that masonry fragments of defensivewall have survived under the ground and areconnected to the masonry structures unearthedin 1940. No archaeologically valuable culturallayer was reached during the investigation andonly a crossbow bolt head was found (Fig.2).

Gintautas Zabiela,Egidijus Abromavidius,Rokas Kraniauskas,Migle Urbonaitd,Edvinas Ubis

Klaipddos pilies rytindskurtinos vietos tyrimai

207 4 m. Iiepos-lapkridio menesiais BRIAIr,ykde Klaipedos piliavietes (pilies g. 44, UK10303) R kurtinos vietos detaliuosius archeo-

210

ioginius tyrimus. Tai buvo didiiausia tiriamojiekspedicija ne tik Klaipedos piliavieteje, bet irviena didesniq visoje Lietuvoje. loje kaip tiriamq

plotq archeologai ir pagalbinis personalas dirbo

iki 10 KU darbuotojq bei studentq. Zemes kas-

imo darbus atliko statybos darbus rykdZiusiosUAB,,Pamario restauratorius" darbininkai - iki20 vienu metu (1 pav.). Radinius tvarkd MLIMdarbuotojai. Klaipedos pilies R kurtinos vietoje

pagal UAB ,,Uostamiesiio projektas" parengtq

projekt4 atkuriamas 1920-1922 m. sunaikintos

nukasant bastioninds pilies kurtinos iSorinis

vaizdas, vietoj Zemiq uZpildo jos pylime iren-giant daugiafunkcing salg. Kartu regeneruoja-

mas ir dabar R kurtinos S dalyje esantis beto-

ninis sandelis, pastaqtas apie 1943 m. ir pra-

dZioje naudotas kaip kuro sandelis, kuriame

tarybiniu laikotarpiu saugoti daZai. Naujos pa-

talpos bus skirtos MLIM bei visuomeniniams

renginiams.Klaipedos piliaviete yra seniausia ir svar-

biausia Klaipedos miesto vieta, nuo kurios pra-

sidejo ir padios Klaipedos istorija. 1252 m' i-kurta Klaipedos pilis nuo 1253 m' tapo m[rine'

v6liau ne kartE remontuota, XV a. ptadLioie

perstatl'ta i konvento tipo pili. Pastaroji 1516-

1519 m. rekonstruota i bastejing, viduramZiq

laikotarpio pill paliekant rekonstruotosios pilies

kieme. XVII a. pradZioje Kiaipddos pilis rekons-

truota ! bastioninq (su Zemiq pylimais), kuri

kaip karin€s fortifikacijos obj ektas fi'datyla

l77O m.Nuo to laiko pilies istorijoje prasid€jo

jos nykimo ir naikinimo etapas, trukgs maL'daug

iki XX a. 8 deiimtmedio pabaigos. Nuo tada

piliaviete pradeta tyrineti, pradedant nuo jos S

dalies. Archeologinig kasinejimq pradininkas

buvo Adolfas Tautavidius (1925-2006), juos

pradejgs 1968 m. (ATL 1968 ir 1969 metais,Y',

197 0, p. 36-39).Nuo 1975 m. juos kone kasmet

iki 2002 m. rykde Vladas Zulkus (ATL 1974 ir

1pav. Tyrimy akimirka. E.Ubio nuotr.

Fig. 1. During the investiSalion.

1975 metais,V., 1977, p. 4I-45; ATL 1978 ir1979 metais, V., 1980, p. 43-45; ATL 1980 ir1981 metais, V., 1982, p. 83-85; ATL 1992 ir199i metais,V., 1994, p. 205-207; ATL 1994 ir

1995 metais,Y., 1994,p. 193-196; ATL 1996 ir

1997 metais,V., 1994, p. 268-270; ATL 1998 ir

1999 metais, V., 2000, p.364-369; ATL 2000

metais,V.,2OO2,p. 140-l4l; ATL 2002 metais,

V., 2005, p. 156-157). Nuo 2007 m. juos tqs€

G. Zabie\a (ATL 2007 metais,Y.,2008, p' 226-

230;,\TL 200 8 metais,Y., 2009, p. 202-207 ; ATL

2009 metais, V., 2010' p. 189-194; ATL 2010

metais,Y., 2011, p. 199 -210) - 2012 m. piliavie-

tes kiemq tyrindjo E. Abromaviiius (ATL 2012

metais, V., 2013, p. 229 -233), 2013 m. R itvir-tinimqvietq - R. Songailaite (ATL 2013 metais,

V.,2014,p. 193-195).

Kartu su archeologiniais tyrimais pamaZu

lrykdomi ir piliavietds regeneravimo darbai' Iki

2014 m. piliavieteje nugriauta dauguma tary-

binio laikotarpio statinig, nustatytas buvqs bas-

tionin€s pilies konturas, atkurta dalis R gyny-

binio griovio. Iki2Ol4 m. tyrimq piliavietes R

VI, PILYSCASTLES 2tl

l-T_I_

I2

3

2 pav. Klaipidos pilies tyrimqphnas: 1 - ankstesni

tyrimai; 2 - 2014 m. tyrim4 plotai; 3 - 2014 m.

Lvalgymq vietos. R. Kraniausko brdL.

Fig. 2. Plan of the intestigation of Klaipida Castle:

1 - previos investigations; 2 - 2014 excavation sites;

3 - 2014 surveyed localities.

dalis buvo menkai paiistama. I5 2010 m. dia

vykdltq Zvalgomqir+ tyrimqbuvo Zinoma, kad

iioje vietoje susiformavg labai stori (iki 6 m),radiniq turtingi kultrlriniai sluoksniai, yra neZi-

nomos paskirties murine siena. Sig sluoksnirlapatin€ iki 3 m storio dalis slugso Zemiau dabar-

tinio juros lygio, susiforma"'usi buvusio vidur-amZiq pilies griovio vietoje.

Visa R kurtinos vietoje iikilsiandio pastato

vieta tyrimq metu buvo padalinta i 4 didZiuliusplotus, kurig kiekvienas tyrinetas atskirai. I5

ARCHEOLOGINIAI TYRINEIIMAI

viso 2014 m. tyrinetas bendras 1110 m2 plotas

(2 pav.), kuriame buvo 5-6 m storio kulturinissluoksnis. |o apating iki 3 m storio dall, bwusi4Zemiau juros lygio, teko nuolat sausinti siurbiant

i tiriamq viet4 patenkanti vandeni. Del didZiu-lio gylio tiriamq plotq kra5tuose teko darytiterasas, ipirmE tiriamE plotE dar isiterpe 1943 m.

statytos betoninds kuro saugyklos dalis, tad iZe-mio lygyje tlrimai apeme 815 m'zplotq. Visgi2014 m. tyrimq metu buvo perkasta apie apie

6000 m3 grunto, kuriame aptikta daug tiek lvai-rig strukurq, tiek ir radiniq. Visa mediiaga dar

apdorojama, o jos laboratoriniai t1'rimai i5vis

dar tik praddti, tad toliau pateikiami tik preli-minarus Wrimq rezultatai.

Yisq20l4 m. Klaipddos pilies R kurtinosvietos lauko t1'rimg metu sukauptq archeologing

212

medZiagE galima suskirstyti i 4 pagrindinesdalis: paleogeografinius duomenis, sluoksniqstratigrafijq, surastas struktriras ir radinius.

I5 raS)tiniq Saltiniq ir ankstesnirl V Zulkaustyrimq buvo Zinoma, kad Klaipedos pilis buvopastat)'ta Zemoje vietoje ties Danes upes iteke-jimu i Kur5iq marias. 2014 m. t1'rimai tai visiS-

kai patvirtino. Dabartines piliavietes R dalis yra

irengta buursioje Zemoje Slapioje vietoje - uZlie-jamoje Danes upes salpoje ar deltoje. I V pusg

ne2ymiai kylantis reljefas rodo, kas KlaipedosviduramZig pilis buvo pastatyta smeletoje auk5-

tumoje ar saloje ir tik dia pritrukus vietos jaunaujaisiais laikais (XVI a.) ji buvo i5plesta iaplinkines teritorijas. Paimti grunto meginiai,bus atlikti paleobotaniniai tyrimai, kurie suteiks

naujos informacijos apie buvusi4 gamting ap-link4 piliavietes vietoje.

Tyrinetoje vietoje susiklostg stori kulturi-niai sluoksniai yra XVI a. pradZioje konventingKlaipedos pill rekonstruojant I bastejing (su

Zemiq pylimais) buvusios viduramZig pilies

griovig vietoje suformuottl pylimq pagrindosluoksniai. Grioviq viduramZiq pilyje bnta dvie-jq. Abu jie plokddiadugniai, apie I m gylio. |uosskyre iki 10 m skersmens pylimas - murindssienos (apie jE 2r. toliau) pagrindas. GrioviaiuZversti XVI a. pradZioje per vien4 kartE aplin-kiniu gruntu. |uose ir buvusios sienos vietojesupiltas apie 19 m ploiio kurtinos pylimas.Veliau jis buvo maZiausiai 2 kartus i5pldstas priejo Sonq pripilant horizontalius Zemiq laiptus(3 pav.). Zemes pylimui imtos i5 aplinkos, kasant

naujus griovius. Velesnis pylimas buvo apie 25 mskersmens ties pagrindu, dar velesnis - apie32 m. ViduramZiq griovig dugne susiklostgsluoksniai Zymi bent kelis pilies puolimus beipatirl grioviq uZlaikymE taikos metu. Tada i5o-rinis pilies griovys buvo uZlietas vandeniu, jame

veisesi Zurys, augo ivairios vandens Zolds.

i pav. Kurtinos pylimo formavimo sluoksniai perkasos 3

S sienelije i! P. G. Zabielos nuotr.

Fig. 3. The layers forming the curtain rampart visible inthe N wall of trench 3, as seen from the S.

"J^."-llli zr:

4 pav. Murini parchamo siena plote 3 i! S.

E. Ubio nuotr.

Fig. 4. The masonry outwork wall in area 3,

as seen from the N,

5 pav. Pylimq iiords mediniai sutuirtinimai Plote 2 ii V.

G. Zabielos nuotr.

Fig. 5. The ramparts' exterior wooden reinforcements in

area 2, as seen from the W.

ARcHEoLoGINIAI TYRINEJIMAILIETUVOIE 2014 METAIS2t4

Aptiktas strukturas galime skirsQrti i muri_nes ir medines. Aptiktos murin€s strukturos _

ne trumpesniame negu 40 m ilgio ruoZe beveikS-P kryptimi (lygiagreiiai viduramZiq pilies Rsienai) einanti 1,1-1,3 m plodio siena, iilikusiiki 1,75 m auk5dio. ]i muryta i6 36x16x9 cm irpanaiaus dydZio raudonq plytrl, detq ilgosiomiskra5tinemis, ristq baltu kalkingu skiediniu. Sie_

na su arkiniais pamatais, tinkuota vidine puse(4 pav.). li preliminariai identifikuojama kaippilies prieSpilio siena (parchamas) ir datuojamagreiiiausiai XV a.pradLia,nors gali buti ir anks_tesn€.

Gausq medinirl strukturq i5likimq s4l6ojojq buvimas Slapioje aplinkoje - Zemiau juroslygio esaniiame grunte. Daugum4 sudaro medi-niai poliai, lentos ir kuolai (5 pav.). polirl irkuolq tiriamoje vietoje suskaidiuota netoli 300.

fie ivairirl dydi:ir1ir skersmeng: nuo maZdaug50 cm ilgio ir 5 cm storio iki 5,5 m ilgio ir 35 cm

skersmens. Dauguma polig priklauso pylimoiSores kraito sutyirtinimo strukturoms. Kurti_nos Rpuseje atkastos 3 jrl eiles, datuojamos X[XVI ir XVII a. Ketvirtoji polig eil€, skiriamaXVIII a., Zymi dabar matomq bastionines pilieskontur4 ir buvo atkasta 2008 m. XVI ir XVII a.poliai kurtinos papedeje laike horizontaliai pa_detas iki 30 cm plodio ir 5 cm storio medinesIentas, neleidusias griovio vandeniui skalautikurtinos papdd€s. pylimo vidineje puseje joiemes laike plonesniq kuolg eile, sukalta stat_menai kurtinos Slaitui.

Prie kitg medinig strukturq priskiriamosXVII a. vidurf e nugriuvusio pilies pR bokSto

6 pav. Per parchamo sienos arkin! pamatq perkiltasmedinis yandens nuleidimo latakas perkasoje 1 ii R.G. Zabielos nuotr.

Fig.6. The wooden water drain passing throughthe arched foundation of the outwork waII,as seen from the E in trench L

VI. PILYSCASTLES 215

)G)(>

stogo pagrindo medinig konstrukcijq detal6s,

XV a. datuojamas 6 m ilgio i5 rqsto iiskobtas

medinis vandens nuleidimo latakas (6 pav.).

fvairiuose sluoksniuose ir gyliuose taip pat rasta

I pylimo sampil4 ar griovl sumestq paskirgmediniq lentg ar rqstg. Atskirai pamindtinas

ties murine siena ant iZemio aptiktas Zidinys (itiriamq perkasq pakliuvo tik jo dalis), kuri da-

tuoti bus galima tik radiokarbono brldu (jame

radinig nerasta, tik perdegg akmenys).

2014 m. piliavieteje surinkta lpad gausi

radiniq kolekcija, kuri tiek savo skaidiumi (apie

25 trlkst. vienetq), tiek ir verte (dauguma radi-

nig yra i5 viduramZiq laikotarpio - XIII*XV a.)

beveik prilygsta kone visai iki tol Klaipedos

piliavietds tyrimq metu sukauptai radiniq kolek-

cijai. Tarp jq daugiau kaip 3 trikst. ypadiqjq

radiniq: per 800 geleZinig ir bronzinig kabliu-kg, daugiau kaip 500 laivrl remontinig apkalq

(7 pav.), per 200 itveriamqjg ir imovinig arba-

leto streliq antgaliq, apie 460 akmeninig, moli-niq ir Svininiq tinklg pasvarq, daugiau kaip 200

ARCHEoLoGINIAI TYR]NEJIMAI

8 pav. Dvilakis ginklas riestais aimenimis.

D. Nikitenkos nuotr.

Fig. 8. The forked weapon with curved blades.

geleZinig peilig ir jq fragmentq, daugiau kaip

200 odos ir tekstiles dirbiniq fragmentg, 70

bronziniq segiq ar jq daliq, 67 sagtys, 48 spynos

ar jg fragmentai, 41 smeigtukas, iki 40 i:iedy,36 pakabudiai,28 raktai, 14 pasagg,9 Zvakig

Iaikikliai, 8 gintariniai karoliai, 7 pentinai,3verpstukai,3 ietigaliai, 3 Zvanguiiai, 3 svoreliai

ir kt. Datavimui svarbios 45 sidabrines mone-

tos, seniausia kurig yra XIV a. 3 de5imtmedio

kryiiuodiq brakteatas, naujausia - Gdansko

Zygimanto 1533 m. I gra5is. Taip pat rasta apie

10 Svininig prekybinig plombg, 2 pinigg skai-

diavimo i:,etonai. Tarp radinirl yra nemaZai uni-kaliq daiktq, kaip kad kaulinio skridinio su

Zenklais fragmentas, geleZinds kepimo groteles,

dvi5akis ginklas riestais aimenimis (8 pav.),

9 pav. Segi su udralu. M. Zabielaitis pie!.

Fig.9. The brooch with an inscription.

, -,,1- 7 pav. Laivry remontiniai

{c:,\ apkatai. M' Zabietaitis pier.

f Fig.7. Repairfittingsfor ships.

216

gintarinis kauliukas, pincetas, kalavijas, Zirkles,fleitos fragmentas, XV a. pradZios brakteatqlobis (apie 10 monetq), apvali sege su uZraiu,,AMOR VINCIT OMI" (9 pav.), sege su her_bais, akmeninio laivinio kirvio puse ir kt. Ma_sing medZiagq sudaro daugiau kaip 13 trlkst.geleZinirl viduramZiq laikotarpio viniq, 3800keramikos Sukiq (keramika daugiausia atveLtai5 Vakanl Europos), per lB00 lvairiq metaliniqdirbiniq fragmentq, daugiau kaip 950 Svinofragmentrl (dalis jq - Zvejybos svareliai), 113kg kaulrl fragmentrl (per 2500 kaulg) ir kt.

Be detaliqjg tyrimq, 2014 m. Klaipedospilies R prieigose buvo vykdomi ZvalgomojopobudZio tyrimai i piliavietg tiesiamrl poZemi_nig komunikaciniq trasq vietoje. Joms kasta2-3 m plodio, I,7-3 m gylio tranieja, kuriostpineta 280 m ilgio vingiuota atkarpa nuo piliesgatves iki AB ,,Blatijos laivg statykla., teritorijostvoros. Joje fiksuoti tikXIX-XX a. supiltiniai arsumaiSyti sluoksniai su to meto radiniais. Sluoks_niai suformuoti Zemoje ilapioje vietoje, buvu_siose neuZstatytose pilies prieigose.

Klaipedos piliavietes 2014 m. archeologiniqtyrimq metu sukaupta gausi medZiaga ilgamliks pagrindine paiistant viduramZiq laikotarpioKlaiped4, ji praturtins ir i5ples MLIM ekspozi_cqE. Siuo metu ji apdorojama ir analizuojama,vykdomi jos konservavimo ir ivairiq tyrimqdarbai. Dall jos planuojama paskelbti rengia-mame leidinyje apie Klaipedos pilies tyrinejimus.

The investigation at the site of Ecurtain rampart of Klaipeda Castle

In 2014, BRIAI excavated a total of 1 1 10m'z(Figs. 1,2) at the site of Klaipeda Castle's Ecurtain rampart, which is being recreated, andfound a 5-6 m thick cultural layer. The mate-rial discovered during the investigation can be

divided into four main groups: palaeogeogra_phic data, layer stratigraphy, discovered struc_tures, and finds. Based on the investigation, itwas determined that the E part of the castle hadbeen built in a former low wet location, i.e. thewetland floodplain or mouth of the River Dane.During the Middle Ages, two ditches were dugat this site and a rampart (outwork) with a1.1-1.3 m wide brick wall created between them(Fig. a). Water passed from the inner ditchthrough a wooden drain (Fig. 6) that ran thro_ugh an arch in the outwork's foundation intothe exterior ditch. In reconstructing the con_vent-type castle into a bastion wall in the early16th century, the outwork was demolished andthe ditched filled in, a curtain rampart beingbuilt at this location (Fig.3); later (in the 17th

and 18'h centuries) it was expanded and rein_forced at least two times using hammered pilesand horizontal planks (Fig. 5). The soil for therampart was taken from ditches and from thesurrounding area and therefore it contains agreat abundance ofvery diverse finds datingmainlyto the medieval period (l3th - early l6,hcentury), including more than 3 000 specialfinds: over 800 iron and bronze hooks, over 500repair fittings for ships (Fig. 7), over 200 tangedand socketed crossbow bolt heads, about 460stone, clay, and lead net weights, over 200 ironknives and knife fragments, over 200 leatherand textile artefact fragments, tens each ofbroo_ches, buckles, locks, pins, ring pendants, keys,etc., and 45 various early 14,h century _ 1533coins, including a hoard often early l5th-centurybracteates. There are also unique artefacts likea forked weapon with curved blades (Fig. g), abrooch with an inscription (Fig. 9), etc. Thehuge quantity of material accumulated duringthe 2014 investigation will long remain a basislor learning about medieval Klaipeda.

i^."jiii zrz