1 tema. Baudţiamosios teisės specialioji dalis ir jos sistema

1. Baudţiamosios teisės specialiosios dalies samprata. Baudţiamosios teisės bendrosios ir specialiosios

dalių vienybė.

BT specialioji dalis yra baudţiamojo įstatymo nustatytos normos, nustatančios veikų, pripaţintų

nusikalstamomis, sistemą ir poţymius ir pagal BT bendrosios dalies principus ir teiginius nustatančių atsakomybė ir

bausmę tą veiką įvykdţiusias asmeniui. Baudţiamosios teisės specialiosios dalies normos apibrėţia baudţiamųjų

įstatymų tikslus, jų galiojimo ribas, baudţiamosios atsakomybės pagrindus, nusikaltimo padarymo formas, nustato

bausmių sistemą bei bausmių skyrimo tvarką ir sprendţia kitus bendruosius klausimus, susijusius su asmens

patraukimu baudţiamojon atsakomybėn ir nubaudimu.

BT specialiosios dalies normos nustato konkrečių nusikaltimų rūšinius poţymius, apibūdinančius

atitinkamą nusikaltimo sudėtį, bei apibrėţia sankciją, kuri gali būti pritaikyta uţ realiai padarytą nusikaltimą.

Baudţiamosios teisės specialiosios dalies normos, palyginus. su bendrosios , turi tam tikrų savitumų:

1. jos paprastai, pateikia baigtinį sąrašą veikų, priskirtų prie nusikaltimų (nullum crimen sine lege); todėl ar

veika yra nusikaltimas galima tik jai pritaikius specialiosios dalie s normas.

2. Jos taip pat duoda atsakymą, kokio susikaltimo sudėtį ta veika atitinka.

2. Baudţiamosios teisės specialiosios dalies sistema ir jos sudarymo principai. Naujo Lietuvos

Respublikos baudţiamojo kodekso specialiosios dalies sistema.

BT specialiosios dalies sistema yra moksliškai pagrįstas normų, kuriose numatoma atsakomybė uţ vienus.

ar kitus nusikaltimus priklausomai nuo jų charakterio ir visuomeninio pavojingumo laipsnio, išdėstymas tam

tikromis grupėmis priklausomai nuo jų bendrumo rūšiniam objektui, o taip pat logiškai pagrįstas normų išdėstymas

viena kitos atţvilgiu grupės (skyriaus) viduje.

Paprastai šiuolaikinai baudţiamieji įstatymai numato gana platų draudţiamų veikų ratą. Todėl jau vien jų

paktinio pritaikymo sumetimais reikia tam tikros jų išdėstymo ir grupavimo tvarkos. Šiam išdėstymui gali būti

parinkti įvairūs kriterijai; ţalos dydis, bausmės grieţtumas, visuomenės nuomonė ir kt.

Įstatymų leidėjas privalo išnagrinėti bent tris klausimus:

1) kaip į tam tikras grupes suskirstyti visą normų visumą;

2) kokiu eiliškumu išdėstyti sudarytas grupes;

3) kokiu eiliškumu normas išdėstyti pačioje grupėje.

Normos turi būti išdėstytos taip, kad:

1) būtų lengva atrasti reikalingą normą;

2) išdėstymas pašalintų vidinius normų prieštaravimus;

3) leistų išvengti įstatymų spragų.

Šiuolaikiniuose rašytiniuose BT šaltiniuose normos paprastai grupuojamos pagal ginamuosius gėrius, t.y.

atsiţvelgiant į rūšinį nusikaltimo objektą. Tačiau gali būti, kad tam tikra normų grupė normų bus sujungta į vieną

skirsnį ne pagal vieną, o pagal kelis rūšinius objektus. Skirsnių išdėstymo nuoseklumas tradiciškai yra sudaromas

nuo pavojingesnių nusikaltimų einant prie maţiau pavojingų. Tačiau sprendţiant šiuos klausimus iškart kyla

aksiologinė problema – kuriuos baudţiamųjų įstatymų ginamus gėrius laikyti vertingiausiais, o kuriuos – ne tokiais

vertingais.Naujajame LR BK priimta tokia specialiosios dalies skyrių išdėstymo tvarka:

Specialioji dalis

15 skyrius

Nusikaltimai ţmoniškumui ir karo nusikaltimai

16 skyrius

Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai

17 skyrius

Nusikaltimai ţm.ogaus gyvybei

18 skyrius

Nusikaltimai ţm.ogaus sveikatai

19 skyrius

Nusikaltimai, pavojingi ţm.ogaus sveikatai ir gyvybei

20 skyrius

Nusikaltimai ţm.ogaus laisvei

XXI skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai ţm.ogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui

22 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai asmens garbei ir orumui

23 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai vaikui ir šeimai

24 skyrius

Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui

25 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai asmens lygiateisiškumui ir sąţinės laisvei

26 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai piliečių rinkimų teisėms ir Lietuvos respublikos prezidento,

seimo bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai

27 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai asmens socialinėms teisėms

28 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams

29 skyrius

Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei

30 skyrius

Nusikaltimai informatikai

31 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai ekonomikai ir verslo tvarkai

32 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai finansų sistemai

33 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams

34 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai teisingumui

35 skyrius

Nusikaltimai visuomenės saugumui

36 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis,

sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medţiagomis

37 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis,

nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medţiagomis

38 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai aplinkai ir ţmonių sveikatai

39 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai transporto eismo saugumui

40 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai viešajai tvarkai

41 skyrius

Nusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai

42 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai valdymo tvarkai

43 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių

klastojimu

44 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai dorovei

45 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai mirusiojo atminimui

46 skyrius

Nusikaltimai ir baudţiamieji nusiţengimai krašto apsaugos tarnybai

PASTABA: BK (naujajame) skyrių numeravimui panaudoti lotyniški skaitmenys, bet, kad būtų patogiau

skaityti, numeruojame arabiškais skaitmenimis, išskyrus 21 skyrių apie seksą, kur panaudotas ţymėjimas (XXI)

nieko bendro neturi su lotynišku numeravimu, o panaudotas internetinis ţymėjimas sekso ir pornografijos saitams.

2 tema. Nusikaltimų kvalifikavimo pagrindai

1. Nusikaltimų kvalifikavimo samprata.

Kvalifikavimas (gr. Qualitas – kokybė ir facere – nustatyti) baudţiamosios teisės moksle yra apibrėţiamas

kaip tapatumo tarp padarytos juridiškai reikšmingos veikos (daţnai vadinamos faktinės sudėties) ir nusikaltimo

sudėties, aprašyto BK spec. dalies straipsnio normoje, nustatymas bei įtvirtinimas teisės normos taikymo akte.

Teisės aktai, kuriais įtvirtinamas faktinės įstatyme aprašytos nusikaltimo sudėties tapatumas, gali būti:

- nutarimas patraukti asmenį kaltinamuoju;

- teismo ar teisėjo sprendimas atiduoti kaltinamąjį teismui ir paskirti bylą nagrinėti teisme;

- pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir kt.

Nusikaltimo kvalifikavimas kaip tapatumo nustatymas,gali būti apibūdinamas dviem aspektais:

a) kaip tam tikras procesas;

b) kaip atitinkamas rezultatas.

Tapatumo nustatymo procesas – tai visų pirma veikos faktinės sudėties tikslaus išaiškinimo eiga ir BK

normoje aprašytos nusikaltimo sudėties parinkimas. Šis procesas gali būti suskirstytas į tam tikrus etapus ir

kiekviename jų pasiekus tam tikrą rezultatą – įtvirtinamas teisės normos taikymo akte.

Nusikaltimų kvalifikavimas tai tik dalis klausimų, kuriuos sprendţia tardytojas, prokuroras ir teismas.

Daţnai yra manoma, kad nusikaltimų kvalifikavimas yra BT bendrosios dalies dalykas. Tačiau reikia

įsidėmėti, kad BK bendroji dalis reglamentuoja nusikaltimo sampratą, jo padarymo formas, aptaria bendruosius

bausmės skyrimo pradmenis. Joje reglamentuojami institutai iš dalies yra panaudojami nusikaltimų kvalifikavimui.

Tačiau normų, kurios tiesiogiai nustatytų,, kokią nors nusikaltimo kvalifikavimo tvarką ar procesus nėra. Šiuo metu

nusikaltimų kvalifikavimas paliktas nusikaltimų kvalifikavimo teorijai, kuri yra baudţiamosios teisės mokslo

sudedamoji dalis. Kartu nemaţai klausimų , kurie yra svarbūs nusikaltimų kvalifikavimui, sprendţia greta

baudţiamosios teisės bendrosios dalies, baudţiamojo proceso teisė, teisės teorijos dogmatika ir pan.

Kaip ţinoma, baudţiamojoje byloje tiesa nustatoma dviem aspektais:

a) nustatyti, ar buvo padarytas nusikaltimas, t.y. tiksliai išaiškinti visas nusikaltimo aplinkybes, nustatyti

veiką padariusio asmens kaltumą`bei kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės teisingam bylos išsprendimui;

b) pagal objektyviai ir kruopščiai ištirtas aplinkybes parinkti jas tiksliai atitinkančias baudţiamojo įstatymo

normas.

Būtent remiantis šiomis prielaidomis formuojamas ir visas nusikaltimo kvalifikavimo procesas.

Galime padaryti išvadą, kad objektyvi tiesa kvalifikavimo procese visų pirma reiškia faktų, kuriasi

remiantis galima vienareikšmiškai tvirtinti apie nusikalstamos veikos ir kalto asmens, ją padariusio, buvimą, ir antra,

tų faktų tikslų juridinį vertinimą pagal galiojančius baudţiamuosius įstatymus. (21 p.)

Pagal LR BK 8 str. nusikaltimu yra laikoma baudţiamojo įstatymo numatyta pavojinga veika (veiksmas ar

neveikimas), kuria kėsinamasi į LR visuomeninę santvarką, jos politinę ir ekonominę sistemą, nuosavybę, piliečių

asmenybę, politines, darbines, turtines ir kitas jų teises bei laisves, taip kitokią baudţiamojo įstatymo numatytą

veiką, kuria kėsinamasi į L nustatytą teisėtvarką. Šis apibrėţimas leidţia daryti prielaidą, kad pagrindiniai

nusikaltimo poţymiai yra veikos baudţiamumas ir pavojingumas. Tai ir reikia įrodyti kvalifikuojant veiką.

Įstatyme numatytos nusikaltimo sudėties poţymių atitikimas faktinėms aplinkybes nulemia vienos ar kitos

veikos pripaţinimą nusikaltimu. Vadinasi, tik tuomet, kai padaryta veika (faktinė sudėtis) visiškai atitinka įstatymo

aprašytąją nusikaltimo sudėtį (modelį), yra pagrindas padarytą veiką vadinti nusikaltimu. Aišku, kad netikslumas

nustatant bet kurio BK specialiosios dalies straipsnyje aprašytos nusikaltimo sudėties poţymius, nulemia ir

kvalifikavimo klaidas. Iš BK straipsnio analizės visuomet būtina nustatyti, kas laikytina poţymiu, būdingu

nusikaltimo sudėčiai. BT doktrina nurodo, kada nusikaltimo poţymiai turi atitiki tokius reikalavimus:

a) turi būti tiesiogiai nustatyti įstatyme arba vienareikšmiai išplaukti iš jo;

b) negali būti išvestiniai iš kitų poţymių;

c) turi būti būdingi visiems tos rūšies nusikaltimams;

d) vienas poţymis ar kartu su kitais leidţia atskirti šį nusikaltimą nuo kitų;

e) bent vieno nusikaltimo sudėties poţymio, aprašyto baudţiamajame įstatyme,veikoje nebuvimas leidţia

tvirtinti, kad nusikaltimo nepadaryta.

2. Baudţiamosios teisės bendrosios ir specialiosios dalių normos, naudojamos kvalifikuojant

nusikaltimus.

Baudţiamojo ir baudţiamojo proceso kodeksai , spręsdami baudţiamosios atsakomybės klausimus,

visuomet pabrėţia būtinumą pritaikyti atitinkamą BK straipsnį. Antai BK 3 str. 1 d. Nustato, kad asmuo gali būti

baudţiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikos baudţiamumas buvo numatytas įstatymo, įsigaliojusio iki jo padarymo”.

Bk 4 STR. 12 D. NUS.TAO, KAD “Visi asmenys, padarę nusikaltimus Lietuvos teritorijoje atsako pagal Lietuvos

baudţiamuosius įstatymus”. Tokia nuoroda į baudţiamuosius įstatymus yra ir kituose BK straipsniuose.

Baudţiamojo proceso normos, reglamentuodamos atskirus procesinius veiksmus, reikalauja nuorodos ir į

Baudţiamąjį įstatymą. Antai nutarime patraukti asmenį kaltinamuoju, be kitų duomenų turi būti nurodytas

baudţiamasis įstatymas, kuris numato inkriminuojamą nusikaltimą (BPK 162 str.), apkaltinamojo nuosprendţio

rezoliucinėje dalyje, be kitų duomenų turi būti nurodytas ir baudţiamasis įstatymas, pagal kurį teisiamasis yra

pripaţintas kaltu (BPK 347 str.).

Taigi baudţiamieji ir baudţiamojo proceso įstatymai baudţiamosios atsakomybės klausimą sieja su

atitinkamo BK straipsnio taikymu. Vadinasi, tik tie poţymiai, kurie nurodyti BK straipsnyje, numatančiame

atsakomybę uţ padarytą „nusikaltimą, turi reikšmės kvalifikuojant padarytą veiką. Nė vienu atveju įstatymo

nenumatytų poţymių negalima imti pagrindu veiką pripaţįstant nusikaltimu.

Analizuojant nusikaltimo sudėčių aprašymus pastebime, kad jis yra nevienodas atskiroms sudėtims. Pvz.,

BK 104 str. nustato: “Tyčinis nuţudymas -baudţiamas”. Baudţiamajame įstatyme nėra atsakymo, kas laikytina

gyvybės pradţia ir kas jos pabaiga (mirtimi). Tokiu būdu priklausomai ne tik nuo teisės, bet ir kitų mokslo šakų (šuo

atveju – medicinos), sprendţiamas veikos pripaţinimo nusikalstama klausimas.

Specifinės

4. Baudţiamosios teisės specialiosios dalies normų konkurencija. Normų konkurencijos rūšys.

Kvalifikuojant nusikaltimus, susiduriama su normų sutaptimi, pakartotinumu, nusikaltimų recidyvu, t.p. su

normų konkurencija. Kai asmuo padaro 2 ir daugiau nusikaltimų ir nė uţ vieną iš jų nėra teistas, ir tie Nusikaltimai

numatyti skirtinguose BK straipsniuose ar straipsnio dalyse, jo veiką kvalifikuojame kaip normų sutaptį, pvz.,

išţaginimas + plėšimas – realioji dviejų nusikaltimų sutaptis. Idealioji sutaptis – kai viena veika padaromi 2

Nusikaltimai, pvz., padega namą – sudega ir ţm.ogus – ţm.ogaus nuţudymas + tyčinis turto sugadinimas – idealioji

sutaptis.

Kai asmuo padaro 2 vienarūšius nusikaltimus (pvz. 2 vagystės) – t.y. nusikaltimų pakartotinumas – abi

veikos kvalifikuojamos pagal 271str. – 2 epizodai.

Dabar galiojantis BK – daţnai pakartotinumas nurodomas kaip nusikaltimą kvalifikuojantis poţymis,

perimtas iš tarybinės teisės. Vakarų Europoje tai nepriimtina – pakartotinumas nerodo didesnio asmens

pavojingumo. Naujajame BK atsisakyta pakartotinumo kaip kvalifikuojančio poţymio – į pakartotinumą atsiţvelgs

teismas, kaip į sunkinančią aplinkybę.

Recidyvas yra tais atvejais, kai asmuo, padaręs nusikaltimą ir uţ jį nubaustas vėl padaro kitą nusikaltimą,

jei iki to laiko neišnyko teistumas ar teistumas nebuvo panaikintas.

Recidyvas pagal galiojantį BK daugeliu atvejų yra veiką kvalifikuojantis poţymis. NBK to atsisakyta.

Recidyvas (ir itin pavojingas recidyvistas) nelaikomas nusikaltimą kvalifikuojančiu poţymiu.

Normų konkurencija – kai asmuo padaro vieną nusikaltimą (skirtingai nuo sutapties, recidyvo,

pakartotinumo) tačiau tas nusikaltimas turi poţymių, numatytų ne vienoje, o dvejose ar net keliose BK specialiosios

dalies normose. Kurią normą inkriminuoti? Tarp konkuruojančių normų yra ryšys – konkuruojančioms normoms

bendra tai, kad jos numato tuos pačius nusikaltimo poţymius ir tuo jos sutampa, tačiau tik iš dalis jos sutampa.

Skiriasi konkurencinių normų apimtis, rečiau skiriasi turinys. Pagal tai skiriamos 2 normų konkurencijos rūšys:

1. Normų apimties konkurencija;

2. Normų turinio konkurencija.

Normų apimties konkurencija – kai viena jų numato platų veikų ratą, o antroji numato siauresnį veikų

ratą. Pvz., 285str. Atsakomybė uţ piktnaudţiavimą tarnyba:

Kyšio priėmimo norma;

Įgaliojimų viršijimo norma;

Pareigų neatliko norma;

Tarnybinio suklastojimo norma.

Šios normos konkuruoja pagal apimtis – normos numatytos skirtinguose straipsniuose.

Normų konkurencija g.b. ir vieno straipsnio ribose, pvz., išţaginimas (118str. 1d.) – atsakomybė uţ

išţaginimą bendrai, 3d. – BA uţ išţaginimą nepilnametės, 4d. – BA uţ išţaginimą maţametės.

Normų konkurencijos pagal apimtį atveju turime bendrosios ir specialiosios dalies normų konkurenciją:

Piktnaudţiavimas tarnyba – bendra norma, kyšio paėmimas – speciali norma. 118str. 1d. – bendra norma, 118str. 3d.

– speciali norma 1d. atţvilgiu, 118str. 4d. – speciali norma 3d. atţvilgiu.

Konkuruojant bendrai ir specialiai normai, inkriminuojant taikoma speciali norma.

Normų turinio konkurencija (rečiau sutinkama) – tarp šių normų logiško pavaldumo nėra. Šios normos

numato skirtingus nusikaltimus: 118str. - išţaginimas, 111str. – sunkus kūno suţalojimas; 271str. – plėšimas, 111str.

– sunkus kūno suţalojimas.

BK yra normų, kurios numato BA ir uţ išţaginimą, ir uţ sunkų kūno suţalojimą, ir uţ plėšimą, ir uţ sunkų

kūno suţalojimą. Tais atvejais, kai suţalojama išţaginant, t.p. ir kai suţalojama plėšiant – nors faktiškai yra du

Nusikaltimai – taikoma viena norma: pvz., išţaginimas, sukėlęs sunkias pasekmes (118str. 4d.).

Įstatymų leidėjas sąmoningai numato specialias normas, siekdamas pabrėţti veikos pavojingumą tik

apibendrinimo prasme (rečiau). Tai nėra labai gerai, nes įneša netikslumų į kriminalinę statistiką – Nusikaltimų

struktūra – jie fiksuojami pvz., tik kaip plėšimai, neatsispindi sunkūs kūno suţalojimai.

3 tema. Nusikaltimas ţmonijai ir ţmoniškumui.

3.1. Genocido samprata ir poţymiai.

Pavadinimas genocidas yra kilęs iš lotynų liaudies kalbos ţodţio genus – tauta, grupė, caedere – ţudyti.

1948 12 09 JT Konvencijos “Dėl kelio uţkirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo uţ jį” (klaikus

stilius) 2str. nustatyta, kad “Genocidu laikomi veiksmai, kuriais ketinama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors

nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, būtent:

a) tokios grupės narių ţudymas;

b) rimtų fizinių ar psichikos suţalojimų padarymas tokios grupės nariams;

c) kokiai nors grupei tyčinis sudarymas tokių gyvenimo sąlygų. Kuriomis siekiam ją visiškai ar iš dalies

fiziškai sunaikinti;

d) priemonių, kuriomis siekiama riboti gimstamumą grupėje, panaudojimas;

e) prievartinis vienos grupės vaikų perdavimas kitai.

Sąrašas BAIGTINIS!

Genocidas apibrėţtas kaip ţmonių naikinimas uţ jų priklausomumą tam tikrai grupei. Lietuvai

aktualiausias Sovietinės okupacijos bei Vokiečių okupacijos metu vykdytas genocidas prieš ţydus.

Genocidas ypatingas nusikaltimas tuo, kad įstatymas, numatantis atsakomybę uţ genocidą turi atgalinę

galią ir neturi senaties.

Sekant tarptautinėmis konvencijomis, 1992 metais Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė statymą dėl

atsakomybės uţ Lietuvos gyventojų genocidą. Šis įstatymas ilgą laikas buvo savarankiškas ir neinkorporuotas į BK.

1998 m. šios įstatymo nuostatos inkorporuotos į BK 71 str. tarp itin pavojingų nusikaltimų valstybei. Šios normos

vieta nereiškia, kad tai nusikaltimas valstybei – tai nusikaltimas ţmonijai. Šio straipsnio vieta neapsprendţia jo

pobūdţio.

Genocidas – toks nusikaltimas, kuris daromas pačios valstybės, t.y. politika. Kadangi valstybė savo

politikos nelinkusi pripaţinti nusikaltimu ir tokios normos baudţiamieji kodeksai nereglamentuoja. Būtent todėl,

formuluojant atsakomybę uţ genocidą, nustatyta išimtis – ši norma galioja atgal. Būtent remiantis tuo ir traukiami

baudţiamojon atsakomybėn asmenys, prisidėję prie ţydų genocido ir prie Lietuvos ţmonių genocido, vykdyto

sovietinės aneksijos metu.

BK 71 str. išdėstytos veikos, pripaţįstamos genocidu:

Genocidas – veiksmai, kuriais siekiama fiziškai sunaikinti visus ar dalį gyventojų, priklausančių kokiai

nors nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, pasireiškę šių grupių narių ţiauriu

kankinimu, sunkiu kūno suţalojimu, protinio vystymosi sutrikdymu, tyčiniu sudarymu tokių gyvenimo sąlygų,

kuriomis siekiama sunaikinti visą ar dalį tokios ţmonių grupės; prievartiniu vaikų perdavimu iš šių grupių į kitas ar

priemonių, kuriomis siekiama prievarta apriboti gimstamumą, panaudojimu.

Genocido samprata suformuluota tarptautiniuose dokumentuose, o nacionaliniai įstatymais (taip pat ir LR)

perėmė tą sampratą su tam tikrais papildymais.

Papildymas LR nacionaliniuose įstatymuose: šalia visuotinai pripaţintų grupių, LR įstatyme nurodoma į

socialinę ir politinę grupę.

OBJEKTAS. OBJEKTYVIOJI PUSĖ.

Genocido OBJEKTAS - ţmonija ir ţmogiškumas. Kėsinantis į ţmonių (gyventojų) grupę dėl jų

priklausomumo tautai, rasei., religinei ara socialinei politinei grupei, daroma ţala visai ţmonijai, nes arba

sunaikinama fiziškai araba sudaromos sąlygos tai ţmonijos daliai išnykti.

Ţmonija – pagrindinis genocido objektas.

Ţmogiškumas – PAPILDOMAS GENOCIDO OBJEKTAS. Ţmogaus gyvybė, sveikata, kiti gyvybiški

interesai, įskaitant grupės tęstinumo interesą. Objektyviai genocidas gali pasireikšti įvairiais veiksmais, kurie sudaro

pavojų objektui. Tai gali būti tiesioginis naikinimas – ţudymas, taip pat gali būti sąlygų sudarymas tai ţmonijos

grupei išnykti. Genocido atveju ţmonės naikinami dėl jų:

1. priklausomybės atitinkamai grupei;

2. priklausomybės atitinkamai nacijai;

3. priklausomybės ţmonių bendrijai, susidariusiai istorijos, kultūros, kalbos, gyvenamosios teritorijos,

bendrumo pagrindu;

4. priklausomybės etninei grupei (tautai) – ţmonėms, turintiems sąsajų su konkrečia tauta;

5. priklausomybės tam tikrai rasei – ţmonių grupei, išsiskiriančiai savo plaukų, odos spalva, galvos, akių

formos ypatumais;

6. priklausomybės religinei grupei – ţmonių, susibūrusių į grupę pagal tikėjimą;

7. priklausomybės socialinei grupei.

Naikinimas gali pasireikšti įstatyme išvardintais būdais:

- ţiaurus kankinimas;

- sunkus kūno suţalojimas;

- protinio vystymosi sutrikdymas

- tyčinis sudarymas tokių gyvenimo sąlygų, kuriomis siekiama sunaikinti visą ar dalį tokios ţmonių grupės;

- prievartinis vaikų perdavimas iš šių grupių į kitas;

- priemonių, kuriomis siekiama prievarta apriboti gimstamumą, panaudojimas.

SUBJEKTAS. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ.

Genocidas – tyčinis nusikaltimas. Tai seka iš dipozicijos “… veiksmai, kuriais siekiama…”. Tiesioginė

tyčia akivaizdi genocido politikos sumanytojų, įgyvendintojų, organizatorių ţmonių naikinimo veiksmuose.

Atsakomybė pirmiausia įkvėpėjams. Be to, uţ genocidą atsakomybė kyla ir tiems asmenims, kurie

tiesiogaia kaknkino, ţudė, ţalojo, trėmė ţmones. Šių vykdytojų veikoje motyvacija kitokia. Ţmogus vykdytojas

veikia turėdamas savų motyvų (tikslų), kurie nebūtinai susuiję su ţmogaus noru sunaikinti grupę ţmonių. Ţmogus

gali tai padaryti siekdamas pats išsigelbėti. Tokių amsneų veikas linkstama laikyti genocidu, nes jie suvokia,

kokioje akcijoje dalyvauja ir nors subjektyviaia tokio siekio neturi, bet sąmoningai ddalyvauja tuo sumanymus

vykdant. Kokiu tikslu vykdyta anksčiau minėta veika (pvz. ţudymas), baudţiamajai atsakomybei reikšmės neturi.

Jokie aptariamų veiksmų motyvia, tikslai, kurių kalstininkas dalyvavo genocido vykdyme, nešalina atsakomybės uţ

tai.

1992 m. įstatymas “Dėl Lietuvos gyventojų genocido” įsakmiai nurodė, kad Lietuvos gyventojų ţudymas,

kankinimas, deportavimas, padaryti Komunistinės Sovietų okupacijos ir aneksijos metais (1940-1990), o t.p.

nacistinės Vokietijos okupacijos metais, atitinka tarptautinės teisės normose, o dabar ir BĮ nustatytą genocido

nusikaltimo poţymį. Uţ LR gyventojų genocidą privalo atsakyti visi tiek Vokietijos, tiek Sovietinių okupantų,

represinių institucijų darbuotojai ir asmenys, bendradarbiavę, kolaboravę su okupacinėmis represinėmis

struktūromis, sąmoningai prisidėję, padėję šioms represinėms struktūroms vykdyti anti ţmogiškąją politiką.

Šis įstatymas turi atgalinę galią, galioja ir 1940 m. atliktų veikų atţvilgiu, nors priimtas tik 1992 m.

Kadangi genocidas kaip nusikaltimas neturi senaties, LR teisėsaugos institucijos įpareigotos tirti ir prieš 50 m.

padarytus nusikaltimus Lietuvoje prieš Lietuvos gyventojus, o nustačius tokius faktus, kaltuosius traukti

atsakomybėn. Dėl objektyvių prieţasčių praktiškai tai sunku įgyvendinti, nes daugelis genocido vykdytojų,

organizatorių, liudininkų jau mirę.

BK papildymas 18 skirsniu palengvina nubausti asmenis, vykdţiusius genocidą, baudţiant juos uţ karo

nusikaltimus.

3.2. Rūšinė karo nusikaltimų sudėtis.

Karo nusikaltimai siejasi su genocidu, nes juose numatyta atsakomybė uţ tarptautinės humanitarinės teisės

saugomų asmenų ţudymą. LR BK papildytas 18 skirsniu, kai Lietuva 1993 metais prisijungė prie 4-rių 1949 m.

Ţenevos konvencijų.

Pirmoji iš jų - 1864 m. Ţenevos konvencija dėl suţeistųjų, reglamentavo kariaujančiųjų pusių elgesį su

suţeistaisiais (kariais ir civiliais). Naujos konvencijos buvo priimamos nuolat. Naujausia 1997 m. Oktavos

konvencija dėl priešpėstinių minų uţdraudimo bei sunaikinimo. Priimant šias konvencijas ir šalims įsipareigojant

jas vykdyti, tos tarptautinės normos perkeliamos į nacionalinius įstatymus. Todėl 1998 m. BK ir papildytas “Karo

nusikaltimų” skirsniu. Šio skirsnio vieta parinkta netinkamai, nes tai turėtų būti reglamentuota pirmuosiuose BK

specialiosios dalies skirsniuose prie nusikaltimų ţmonijai. Tai padaryta NBK. I-ame skyriuje “Nusikaltimai ţmonijai

ir karo nusikaltimai” reglamentuotas genocidas ir karo nusikaltimai. Numatyta 12 karo nusikaltimo sudėčių. Bendra

karo nusikaltimams yra tai, kad šios normos galioja tam tikru metu: karo, tarptautinio ginkluoto konflikto,

okupacijos ir aneksijos metu. Karo nusikaltimui būtinas laiko poţymis. Pirmosios 5 sudėtys turi atgalinę galią ir

neturi senaties. Tai:

1. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų ţudymas;

2. Okupuotos valstybės civilių asmenų trėmimas;

3. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų ţalojimas, kankinimas ar kt. Neţmoniškas elgesys su

jais;

4. Tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų teisių apsaugos karo metu paţeidimas.

3.3. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų ţudymas.

BK 333 str. Tarptautinės humanitarinės teisės normų paţeidimas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto ar

okupacijos metu įsakant ţudyti ar ţudant: asmenis, kurie kapituliavo sudėdami ginklus ar neturėdami kuo priešintis;

suţeistuosius, ligonius ar ţūvančio karo laivo jūreivius; karo belaisvius; okupuotoje, aneksuotoje, uţgrobtoje ar karo

veiksmų teritorijoje buvusius civilius ar kitus asmenis, kuriems karo metu suteikiama tarptautinė apsauga.

3.4. Okupuotos valstybės civilių trėmimas

334 str. Karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis civilių

trėmimas (deportavimas) iš okupuotos ar aneksuotos teritorijos į okupavusios ar aneksavusios arba trečiosios šalies

teritoriją.

Nukentėjusieji - tarptautinės humanitarinės teisės saugomi asmenys:

- karo belaisviai;

- suţeistieji

- ligoniai

- civiliai asmenys (ne kariškiai).

Atsako(subjektai): kombatantai (kariškiai). Kombatantais pripaţįstami asmenys, tarnaujantys

kariuomenėje, policijoje, kitose represinėse institucijose, kurie turi savo uniformas ir yra ginkluoti. Lietuvoje

kombatantais pripaţįstami visi tarnavę sovietinėse represinėse struktūrose (KGB, NKVD, stribai ir kt.)

3.5. Karo nusikaltimų ir genocido panašumai ir skirtumai.

Karo nusikaltimai su genocidu ir panašūs tuo, jog galioja atgal ir neturi senaties. Nuo genocido šios veikos

skiriasi tuo, kad nereikalaujama siekio sunaikinti visus ar dalį ţmonių nuo jų priklausomumo atitinkamai

nacionalinei, etninei ar kitai grupei. Nukentėjusieji karo nusikaltimų atveju yra tarptautinės humanitarinės teisės

saugomi asmenys (karo belaisviai, suţeistieji, ligoniai, civiliai asmenys). Skirtingai nuo genocido, uţ karo

nusikaltimus atsako tie kombatantai, kurie įsakė tremti ţudyti, nors patys ir nevykdė šių veiksmų bei tie kurie vykdė

įsakymus ţudyti, kankinti, tremti ţmones bei tie, kurie savo iniciatyva, be įsakymo tai darė. Eiliniam genocido

vykdytojui lengviau inkriminuoti karo nusikaltimą, nes nereikia įrodinėti siekio ar tikslo nuţudyti grupę ţmonių

pagal priklausomybę.

3.6. Marodieriavimas (BK 341str.)

Tai įsakymas grobti arba pagrobimas kautynių lauke daiktų iš nukentėjusiųjų ar suţeistųjų.

Marodieriavimo OBJEKTAS – tai visuotinai pripaţinta elgesio su nukautaisiais bei suţeistaisiais tvarka.

Papildomas OBJEKTAS – tai turtas, esantis pas nukautuosius arba suţeistuosius.

Nusikaltimo DALYKU gali būti bet koks turtas – drabuţiai, avalynė, pinigai ir pan. Nusikaltimo

kvalifikavimui reikšmės neturi nei daiktų vertė, nei kaina ar teisinė priklausomybė ir pan.

OBJEKTYVIOJI nusikaltimo pusė pasireiškia dvejopo pobūdţio veika:

1) Įsakymu grobti kautynių lauke daiktus iš nukautųjų ar suţeistųjų;

2) Pagrobimu kautynių lauke daiktų iš nukautųjų ar suţeistųjų.

Įsakymas grobti – tai vado (karinio viršininko) raštiškas arba ţodinis nurodymas pavaldiems kariams grobti

kautynių lauke daiktus iš nukautųjų ir suţeistųjų. Pagrobimas – tai slaptas ar atviras pas nukautuosius ar

suţeistuosius (priklausančius tiek savo, tiek priešo ginkluotosioms pajėgoms) esančių daiktų paėmimas

savanaudiškais tikslais.

Kautynių lauku laikoma vandens ar sausumo teritorija, kurioje vyksta arba ką tik vyko ginkluotas

susirėmimas su priešu. Kautynių lauku g.b. ir uţnugario rajonas, jeigu jame vyksta ar vyko ginkluotas susirėmimas.

Marodieriavimu pripaţįstami ir tokie veiksmai, kai pagrobiami daiktai iš suţeistųjų, veţamų ar nešamų iš

kautynių lauko į medicinos įstaigas. Smurtas prieš suţeistąjį marodieriavimo atveju sudarys dviejų nusikaltimų

(marodieriavimo ir nusikaltimo ţmogui) sutaptį.

Marodieriavimas laikomas baigtu įsakius grobti (formalioji sudėtis) arba uţvaldţius daiktus, buvusius pas

nukautuosius ar suţeistuosius (materialioji sudėtis).

Šio nusikaltimo SUBJEKTYVIAJAI PUSEI būdinga tik tiesioginė tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad jis

įsako grobti arba grobia daiktus, esančius pas nukautuosius ar suţeistuosius, ir siekia juos pagrobti savanaudiškais

tikslais.

Marodieriavimo SUBJEKTU g.b. vadas (karinis viršininkas) – įsakymo pagrobti atveju arba bet kuris

karys – pagrobimo atveju.

Marodieriavimas nuo turtinių ir panašių nusikaltimų atribojamas pagal nusikaltimo dalyką, nusikaltimo

padarymo vietą ir būdą bei nusikaltimo subjektą.

Baudţiamas laisvės atėmimu iki 5m.

4 tema. Itin pavojingi Nusikaltimai Lietuvos valstybei

1. Nusikaltimų valstybei samprata ir klasifikavimas

Nus.-mais v-bei vad. Veikos, numatytos BĮ, kuriomis kėsinamasi į L v-bę. K 1 ir 2 str. skelbia, kad L v-bę

kuria Tauta, kad L yra nepr. dem. Respublika ir kad suverenitetas priklauso Tautai. K 3 str. Nustato, kad niekas

negali varţyti ar riboti suvereniteto. Vad. K 3 str., LR BK yra nustatyta A uţ veikas, kuriomis kėsinamasi į v-bės

suverenitetą – jos neprikl., teritorijos vientisumą, K-nę santvarką. BK pagrindas, nors ir nemaţai padaryta

pakeitimų, - LSSR BK. Nus. V-bei yra reglamentuoti BK SD I skirsnyje ir vad. v-niais nus.

I dalyje “Itin pavojingi v-niai nus.” reglamentuoti būtent nus. v-bei – kuriais kėsinamasi į LR suverenitetą –

nepr., ter. vientisumą, K-nę santvarką bei į v-bės saugumą. Genocidas (71 str.), nors ir numatytas tarp šių nus., nėra

nus. v-bei, nes šiuo nus. kėsinamasi į kitus gėrius – ţmoniją ir ţmoniškumą.

II d. “Kiti v-niai nus.” dauguma reglamentuotų nus. nėra nus. v-bei, nes jais kėsinamasi į kitus gėrius ir

interesus, ne į suv. ar saugumą. Tik v-bės paslapties atskleidimą, neteisėtą disponavimą v-bės paslaptimi, v-bės

paslapties praradimą, sunaikinimą ar sugadinimą bei piktnaudţiavimą oficialiais įgaliojimais galima laikyti nus. v-

bei.

NBK – skyrius “Nus. L v-bei”. Numatytos šios sudėtys (12): v-bės perversmas; kėsinimasis į aukšč. LR

pareigūnų gyvybę; kėsinimasis į kitos v-bės atstovo gyvybę; v-bės išdavimas; padėjimas kitai v-bei vykdyti veiklą,

priešišką LR; kolaboravimas; antiv-nės org-jos ar ginkluotos grupės kūrimas ir dalyvavimas jos veikloje; vieši

raginimai smurtu paţeisti LR suver.; piktnaudţiavimas oficialiais įgaliojimais; v-bės paslapties pagrobimas ar kitoks

neteisėtas jos įgijimas, suţinojimas; v-bės paslapties atskleidimas; v-bės paslapties praradimas; v-bės simbolių

išniekinimas.

Rūšinis objektas – v-bės suverenitetas. Objektyviai šie nus. padaromi veika, kuria siekiama padaryti ţalą v-

bės suver. arba jos saugumui. Daugelis šių nus. įmanomi aktyviais veiksmais, išimtis – kenkimas. Dauguma sudėčių

– formalios (nus. baigtas pradėjus atitinkamai veikti, padariniai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui). Nus.

subjektu g b tiek L piliečiai, tiek uţsieniečiai. Uţ k.k. nus. A iškyla tik L piliečiams – v-bės išdavimas ir

kolaboravimas.

Itin pavojingi v-niai Nusikaltimai

Rūšys:

v-bės išdavimas

kolaboravimas

antiv –nių org. kūrimas

vieši raginimai smurtu paţeisti L suver

kėsinimasis į S skiriamų pareigūnų gyvybę

kėsinimasis į uţs. V-bės atstovo gyvybę

šnipinėjimas

diversija

kenkimas

karo kurstymas.

1. V-bės išdavimas (62 str.). Tai tyčinis LR piliečio dalyvavimas kitos v-bės ar uţs. org-jos veikloje, kuria

siekiama paţeisti LR suverenitetą, jos ter. neliečiamybę, gynybos galią ar jėga nuversti LR K-ja paremtą v-bės

valdţią, baudţiamas l.a.10-15 m. (1d.). Nuo BA atleidţiamas LR pilietis, uţs.ienio organų ar org-jų uţverbuotas

vykdyti LR atţvilgiu priešišką veiklą, jeigu jis gautai nusikalstamai uţduočiai vykdyti nepadarė jokių veiksmų ir

savo noru LR valdţios organams pareiškė apie savo ryšį su uţs. organais ar org-mis (2 d.).

OBJEKTAS. Išduodant v-bę kėsinamasi į jos suverenitetą – ter.. neliečiamybę, gynybos galią, K

grindţiamą v-bės valdţią.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Būtinas poţymis – kaltininko dalyvavimas kitos, ne L, v-bės ar

uţs. org. veikloje, kuri yra nukreipta prieš LR, t.y. turi tikslą paţeisti jos neprikl ar ter. neliečiamumas, gynybos

galią arba K grindţiamą v-bės valdţią. Dalyvavimas uţs. v-bės veikloje g.b. išreikštas įv. formomis ir būdais.

Svarbus kaltininko dalyvavimo poţymis yra asmens veikos ir uţs. v-bės ar org-jos ryšys, kuris būtent ir nulemia tą

asmens veiką. Tas ryšys, susitarimas g.b. tiesioginis arba per tarpininką – kitos v-bės ar org-jos atstovą – nustatytas,

uţmegztas įsipareigojant veikti jos interesams. Įsipareigota g.b. neapibrėţtai arba konkrečiai veiklai. Asmens,

nedalyvaujančio tokioje veikloje, nus. v-bės išdavimu negali būti kvalifikuojamas. Tačiau tais atvejais, kai

kaltininkas taip veikia turėdamas tikslą nustatyti ryšį su priešiška v-be arba dar nieko nepadaręs stengiasi nustatyti

tokį ryšį, uţsiverbuoti tokiai veiklai, jo veikla traktuotina kaip rengimasis išduoti v-bė.

Rengimosi išduoti v-bę forma yra ir sutikimas, duotas kitai v-bei dalyvauti priešiškoje L veikloje.

Pavedimų pobūdis ir turinys reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Tai g.b. įsipareigojimas rengti ar daryti itin

pavojingą v-nį ar kitą nus., pvz. šnipinėti, viešai raginti smurtu paţeisti L suv. ir pan. Bet tai g.b. ir susitarimas atlikti

legalius, akivaizdţių kito nus. poţymių neturinčius veiksmus, jeigu jais sudaromos sąlygos kitai v-bei toliau rengti

ar daryti nus., kėsintis į LR suver. Pvz. susitarimas, uţduotis apsigyventi nurodytoje vietovėje, įsidarbinti

konkrečioje įst., uţsiimti t.t. verslu,susipaţinti su nurodytos kategorijos ţmonėmis ir t.t.

V-bės išdavimas baigtu nus. laikytinas nuo to momento, kai uţverbuotas asmuo pradeda dalyvauti kitos v-

bės ar uţs. org-jos veikloje, kuria siekiama paţeisti LR suver., t.y. nuo tada, kai jis pradeda vykdyti bent 1 jos

uţduotį, pavedimą, veikti jos nurodymu. Pavedimų pobūdis reikšmės neturi. Kiti nus., padaryti asmens,

dalyvaujančio tokioje veikloje, kvalifikuotini savarankiškai, sudaro idealiąją sutaptį su v-bės išdavimu.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. V-bės išdavimas yra tyčinis nus., padaromas ties tyčia. Asmuo

supranta, kad jis sutinka, įsipareigoja dalyvauti kitos v-bės ar uţs. org-jos veikloje, arba kad jau vykdo jos pavedimą,

ir suvokia, kad ta v-bė ar uţs. org-ja siekia paţeisti LR suver ir jį panaudoja tiems tikslams siekti. Motyvai reikšmės

neturi. Tau g.b. padaroma dėl idėjos, įsitikinimų, priešiškų L suver., dėl savanaudiškų paskatų – uţ atlyginimą, dėl

karjeros, kitokio suinteresuotumo ar iš baimės – dėl grasinimų, šantaţo.

V-bės išdavimo SUBJEKTU, nus. vykdytoju g.b. tik LR pilietis: tiek kariškis, tiek civilis asmuo,

pakaltinamas, nejaunesnis nei 16 m. Uţsieniečiai, asmenys be pil., įskaitant ir LR gyventojus, uţ v išdavimą gali

atsakyti tik kaip šio nus. bendrininkai – organizatoriai, kurstytojai ir padėjėjai.

Atleidţiamas nuo BA asmuo, LR pilietis, uţsiverbavęs ar uţverbuotas, t.y. sutikęs, susitaręs dalyvauti kitos

v-bės ar uţs. org-jos veikloje, esant 2 įstatyme nurodytoms sąlygoms:

1. gautai nusikalstamai uţduočiai vykdyti nepadarė jokių veiksmų (išimtis- asmens veiksmai, nesukėlę

ţalingų pasekmių, jeigu jie atlikti siekiant įvykdyti 2 atleidimo nuo BA sąlygą);

2. savo noru pranešti LR valdţios institucijoms apie savo tokio pobūdţio ryšį su kita v-be. Pranešimas

laikytinas savanorišku, jei padaromas iki patraukiant asmenį BA uţ rengimąsi išduoti v-bę. Pranešama VSD arba

kitoms teisėsaugos inst-joms.

Ši norma yra prevencinė, suteikianti galimybę asmeniui, patekusiam į priešiškos L v-bei ţvalgybos

voratinklį, atsisakyti savo įsipareigojimų ir išvengti A.

NBK v išdavimas traktuojamas kur kas siauriau. Išdavimu pripaţįstamas perėjimas į priešo pusę bei

padėjimas priešui tik karo metu ar esant akivaizdţiai karo grėsmei. Kiti v-bės išdavimo pgl. dabar galiojantį BK

atvejai laikomi lengvesniu nus.-mu – padėjimu kitai v-bei vykdyti veiklą, priešišką LR.

2. Kolaboravimas (621). LR piliečio padėjimas priešiškai v-bei vykdyti veiklą, nukreiptą prieš LR, karo,

karinio konflikto, okupacijos arba aneksijos metu baudţiamas l.a.5-10 m.

Šia norma BK papildytas 98 07 21 įst. Kolaborantas (lot. Collaboro – bendradarbiauju) reiškia v-bės,

tėvynės išdaviką, asmenį, bendradarbiaujantį su okupantu. Ši sąvoka pradėta vartoti Pranc II PK metu ir tapo tarpt.

OBJEKTAS. Kol. yra v-bės išdavimo rūšis, o šis str. – specialioji norma, kurioje suformuluota

privilegijuota v-bės išdavimo sudėtis. Bendradarbiaujant su okupavusios ar aneksavusios L ar jos dalį v-bės valdţios

inst-mis, padedama įtvirtinti okupacinę valdţią L ter.., t.y. veikiama prieš L v-bę, jos suverenitetą.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Kol. yra veika, iš esmės analogiška v-bės išdavimui, nes L pilietis

dalyvauja kitos v-bės veikloje, kuri yra priešiška L interesams, jos suver, padeda įtvirtinti okupaciją. Padėjimu

laikytini pvz., tarnavimas okupacinės valdţios inst-jose, okupantų ideologijos skleidimas, dalyvavimas L gyv.

represijose, trėmimuose ir pan. Būtinas objektyvus poţymis – su priešu bendraujama, jam padedama okupacijos

arba aneksijos sąlygomis. Dėl to ši veika yra lengvesnis nus. Kol. sudėtis yra formalioji.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Kol. yra tyčinis nus., kolaboruojama tiesiogine tyčia. L pilietis

suvokia, kad jis padeda okupantui, maţina galimybę atkurti savo v-bės suver. Motyvai ir tikslai nus. kvalifikavimui

neturi. Į tai, ar savo iniciatyva jis taip veikė, ar buvo verčiamas tai daryti grasinimais, šantaţu, atsiţvelgiama

individualizuojant bausmę.

SUBJEKTU g.b tik LR pilietis, veikęs okupacijos ar aneksijos sąlygomis. Ne pilietis (nors ir L gyv.)

neatsako.

NBK kolaboravimu laikomas padėjimas priešui tik okupacijos ir aneksijos sąlygomis.

3. Antivalstybinių organizacijų (AO)kūrimas ir aktyvus dalyvavimas jų veikloje (70str.). Organizacijų,

siekiančių sutrikdyti LR K paremtą v-nę ar visuomeninę tvarką, apriboti suverenias L v-bės teises (galias), jėga

atskirti LR ter. dalį, kūrimas ar aktyvus dalyvavimas jų veikloje baudţiamas l.a. 4-12 m.

Šiuo nus. kėsinamasi į K-nę santvarką, neprkl. Arba ter.. vientisumą. OBJEKTAS – LR suverenitetas.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. AO yra nusikalstama bendrija, t.t. nuolatinis 3 ar > asmenų

susivienijimas, kurio paskirtis – siekti įv priemonėmis paţeisti L suver. AO kūrimas – tai organizatoriaus (-ių)

veiksmai, kuriais siekiama sukurti AO ir sudaryti sąlygas daryti ţalą v-bės suver. Kūrimas gali pasireikšti l įvairiai:

susitarimas kurti tokią org., narių jai verbavimas, kurstymas, lenkimas, vertimas dalyvauti jos veikloje, AO veiklos

planų sudarymas, nus. rengimas, finansavimo aprūpinimas ir pan. Sudėtis formalioji – pakanka organizatoriaus

pastangų sukurti AO. Tačiau jei asmuo 1 rengiasi padaryti v-nį nus., nors ir turi bendrininkų, tačiau nesiekia sukurti

AO, 70 str. Jam negali būti inkriminuotas.

Aktyvus dalyvavimas AO yra:

vadovavimas jau sukurtai organizacijai, o jos organizatoriumi galėjo būti ir kitas asmuo;

buvimas AO nariu, kuris ne tik ţino antiv-nius tikslus, bet ir aktyviai veikė jos interesams;

dalyvavimas rengiant nus., akcijas, vykdant įv. AO pavedimus.

Nėra dalyvavimas 1-kartinis ar epizodiškas padėjimas (suteikiant patalpas ir pan.), jeigu asmuo nėra AO

narys. Tokie veiksmai traktuojami kaip bendrininkavimas darant 70 str. numatytą nus. formalus dalyvavimas AO

veikloje, jeigu asmuo neturėjo ir neatliko jam pavestų f-jų, nėra pagrindas inkriminuoti šį str.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. AO kuriama ir aktyviai dalyvaujama jos veikloje tik tiesiogine

tyčia, t.y. suvokiant O pobūdį ir turint tikslą bet kuriuo būdu paţeisti v-bės suver. Organizatorius supranta, kad

telkia, kuria būtent AO ir nori ją sukurti. Dalyvis ţino, kad yra AO narys, suvokia jos tikslus ir aktyviai dalyvauja

jos nelegalioje veikloje. Aktyvus dalyvis yra ir tas, kuris veikia ne tik savo iniciatyva, bet ir įbaugintas grasinimais,

šantaţu ar papirktas.

AO rengiami ar padaryti savarankiški itin pavojingi v-niai ir kiti Nusikaltimai inkriminuojami tik tiems O

nariams, kurie faktiškai dalyvavo juos rengiant ir vykdant.

Šio nusikaltimo SUBJEKTU g.b. kiekvienas pakaltinamas 16 m. asmuo nepriklausomai nuo jo pilietybės.

Kai LR pilietis organizuoja ar aktyviai dalyvauja AO vykdydamas kitos v-bės, uţs. org-jos ar jų atstovo uţduotį arba

suvokdamas, kad ta AO yra kontroliuojamas iš uţsienio, jo veika sudaro BK 62 ir 70 str. numatytų nusikaltimų

sutaptį.

NBK AO pripaţįstama ginkluota grupė, turinti analogiškų tikslų.

4. Vieši raginimai smurtu paţeisti LR suverenitetą (68 str.). Vieši raginimai smurtu paţeisti LR

suverenitetą, ter. vientisumą, nuversti v-nę valdţią arba vieši raginimai šiais tikslais padaryti sunkių nusikaltimų

baudţiami l.a.iki 3 m. (1 d.). Tie patys veiksmai, padaryti organizuotos grupės, baudţiamas l.a.iki 6 m. (2d).

Veiksmai, numatyti šio str. 1 ir 2 dalyse, padaryti vykdant kitos v-bės, uţs. org-jos ar jų atstovo uţduotį, baudţiami

l.a.iki 10 m. (3d).

Nus. OBJEKTAS yra LR suverenitetas, veika kėsinamasi į v-bės neprikl., ter. vientisumą, teisėtą valdţią.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Nus. padaromas ţodţiu ar raštu raginant, kurstant ţmones

smurtauti, prievarta nuversti teisėtą valdţią visoje L ar jos dalyje, arba daryti sunkius, t.y. išvardytus 8¹ str., nus. ir

taip paţeisti LR suverenitetą. Raginimas – tai ţmonių apskritai ar jų grupės skatinimas, lenkimas, kurstymas

atitinkamai veikti. Raginimai g.b. adresuoti uţs. v-bei, jos org-joms ar piliečiams, L gyventojams ar jų daliai,

atskiroms kategorijoms (pgl. tautybę, profesiją), soc grupei ar pan. Raginimai.(ţr. pav.) t.b. vieši. G.b. ţodţiu –

mitinge, susirinkime, per radiją, TV ar raštu – platinamuose atsišaukimuose, rezoliucijose, spaudoje arba platinant

atitinkam. turinio garso, vaizdo įrašus, literatūrą, kt. kūrinius. Privatus neviešas konkretaus asmens ar asmenų

raginimas. nesudaro šio nus. sudėties. tokie raginimai traktuotini kaip kurstymas daryti atitinkam. nus., t.y. kaip

konkretaus nus. rengimas. Vieši raginimai . yra baigtas nus. paskelbus, paskleidus, pateikus adresatui raginimus

nepriklausomai nuo padarinių. Tokio turinio ir paskirties pasisakymų ir pan. Dalykų kūrimas, gaminimas ar

laikymas, turint tikslą juos platinti, skelbti, t.y. viešai raginti., yra rengimasis padaryti šį nus.

SUBJEKTYVIOS PUSĖS poţymiai. Nus. yra tyčinis, padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas

supranta, kad viešai ragina smurtauti, daryti sunkius nus. ir siekia, turi tikslą taip veikdamas paţeisti L suver.

Nus. SUBJEKTU g.b. pakaltinamas 16 m. LR pilietis, uţsienietis arba asmuo be pilietybės.

Kvalifikuojamieji poţymiai. Kai šį nus. padaro organizuota grupė (daro ne 1, o 2 ar > asmenų bendrai

veikdami), veika kvalifikuojama pgl. 68str. 2 dalį. Organizuota yra tokia grupė, kuri turi veiklos planą, yra

numačiusi jo įgyvendinimo būdus, pasiskirsčiusi, kas ką turi daryti, ir yra pastovesnė uţ iš anksto susitarusių

asmenų grupę.

Kai asmuo ar asmenys tai padaro vykdydami kitos v-bės, uţs. org-jos ar jų atstovo uţduotį, veika

kvalifikuojama pgl. BK 68 str. 3d. Ši aplinkybė inkriminuotina tik tiems nus. bendrininkas, kurie ţinojo, kad nus.

daromas pgl. uţsakymą.

5. Kėsinimasis į LR prezidento, S nario, MP, ministro arba kito pareigūno gyvybę (64 str.).

Kėsinimasis į LRP, S nario, MP, ministro arba S skiriamo pareigūno gyvybę ryšium su jų v-ne ar visuomenine

veikla baudţiamas l.a.nuo 10 – 15 m.

OBJEKTAS. Kėsinantis į anksčiau išvardyta, kėsinamasi į L v-bės saugumą (pagr. objektas) ir į ţm.ogaus

gyvybę. Gyvybė šiuo atveju yra papildomas objektas. Nukentėjusiuoju g.b. tik įstatyme nurodyta LR pareigūnas.

Kėsinimasis į kitų pareigūnų, ne S skiriamų, gyvybę, nėra nus. v-bei.

OBJEKTYVIOSIO PUSĖS poţymiai atitinka tyčinio nuţudymo sunkinančiomis aplinkybėmis, num. BK

105str. 6 ir 10 punktuose, poţymius. Tačiau šis nus. laikomas baigtu nuo kėsinimosi atimti gyvybę pradţios

nepriklausomai nuo veikos padarinių. Ir rengimasis padaryti nus., numatytą 64 str., kuriame nurodyta A uţ

“kėsinimąsi”, yra baigtas nus. ir kvalifikuotinas be nuorodos į 16 str.

Tik grasinimas nuţudyti 1 iš šių asmenų ryšium su jų v-ne veikla, nesant rengimosi realizuoti tokį

grasinimą poţymių, negali būti kvalifikuotas pgl. 64 str. Grasinimas nuţudyti yra nus. valdymo tvarkai.

Kėsinimas į minėtų pareigūnų sveikatą, laisvę, orumą, nesiekiant atimti gyvybės, negali būti

kvalifikuojamas pgl. šį str. Jeigu tokia veika nesudaro kurio nors kito nus. v-bei sudėties, ji traktuotina kaip nus.

ţmogui.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Kėsintis įmanoma tik tyčia, todėl ir šis nus. g.b. padaryta tik

tyčia. Kaltininkas, rengdamasis arba pasikėsindamas atimti gyvybę tokiam asmeniui, veikia tiesiogine tyčia. Baigto

nuţudymo atveju g.b. ir netiesioginė tyčia padarinių atţvilgiu. Kėsinimasis į minėtų asmenų gyvybę yra nus. v-bei

tik tuo atveju, kai tai daroma ryšium su tų asmenų v-ne ar vis. Veikla. Tai reiškia, kad kaltininko nusiteikimą

kėsintis atimti ţm. gyvybę lėmė nukentėjusiojo uţimama postas v-bėje, jo veikla vykdant savo pareigas ir

įgaliojimus. Kėsinimasis, nesusijęs su jo, kaip pareigūno, v-ne ar vis veikla, kvalifikuotinas tik kaip nus. ţm.

gyvybei. Veikos motyvai ir tikslai g.b. įvairūs, tačiau jie t.b. susiję su nukentėjusiojo pareigūno v-ne ar vis-ne veikla.

Tai g.b. padaryta, pvz., keršijant uţ tokią veiklą, siekiant tokią veiklą nutraukti, reikalaujant atitinkam. veiklos

ateityje. Ryšium su veikla reiškia, kad kaltinimui nukent., kai pareigūno, elgesys yra nepriimtinas.

SUBJEKTU g.b. pakaltinamas, 16 m. asmuo, tiek LR pilietis, tiek ir ne. Jeigu LR pilietis padaro šį

nusikaltimą dalyvaudamas kitos v-bės org-jos priešiškoje veikloje, t.y. esant v-bės išdavimo poţymiams veika

kvalifikuojama ir pgl. 62 str.

Turint galvoje, kad šis nus. turi ir tyčinio nuţudymo sunk aplinkybėmis poţymių, numatytų 105 str., ir kad

105 S nustatytos grieţtesnės bausmės – l.a.10 – 20 m. arba iki gyvos galvos, akivaizdu, kad 64 str. 105 neapima.

Todėl visais 64 str. inkriminavimo atvejais veika kvalifikuotina ir pgl. 105 str. 6 ir 10 punktus. T.y. idealioji šių nus.

sutaptis.

NBK smarkiai susiaurintas nukentėjusiųjų ratas jais pripaţįstant tik aukščiausius v-bės pareigūnus. – LRP,

SP ir MP.

6. Kėsinimasis į uţsienio v-bės atstovo gyvybę (65 str.). Kėsinimasis į uţs. v-bės ar Vyr. vadovo ar kito

uţs. v-bės atstovo, oficialiai esančio LR, gyvybę, baudţiamas l.a.10 – 15 m.

Uţs. v-bės atstovo nuţudymas, pasikėsinimas arba rengimasis tai padaryti gali sukelti tarpt konfliktą,

sudaryti pavojų v-bės, kurioje tai daroma, saugumui. Kėsinantis atimti gyvybę uţs. v-bės atstovui, kėsinamasi į 2

OBJEKTUS – L v-bės saugumą (pagrindinis) ir uţs. v-bės atstovo, t.y. ţm.ogaus gyvybę (papildomas).

Nukentėjusiuoju, į kurio gyvybę kėsinamasi, g.b. bet kurios uţs. v-bės atstovas, oficialiai esantis L teritorijoje. Tai

uţs. v-bės ar Vyr. vadovas, uţs. šalies delegacijos vadovas ar narys, diplomatas, akredituotas LR ar atvykęs su

specialia misija, kitas v-bės veikėjas, atstovaujantis uţs. v-bei ar tarpt uţs. v-bių org-jai. Kėsinimasis į uţs. šalies

pilietį, esantį L privačiai, turistą arba verslininką, mokslininką arba ţurnalistą, kad ir atstovaujantį savo firmai,

įmonei, org-jai, bet ne v-bei, nėra aptariamasis nus.

OBJEKTYVIOSIO PUSĖS poţymiai yra analogiški nus., numatyto 64 str., poţymiams.

Kėsinimasis į 65 str. numatytų asmenų sveikatą, laisvę, orumą, bet nesikėsinant į gyvybę, negali būti

kvalifikuojamas pgl. šį str. Jeigu tokia veika nesudaro kurio nors kito nus. v-bei (v-bės išdavimo sudėties), ji

kvalifikuojama kaip nus. ţmogui.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Tai nus., padaromas tyčia. Kaltininkas, kėsindamasis atimti

gyvybę tokiam asmeniui, suvokia, kad nukent atstovauja uţs. v-bei ar tarpt v-bių org-jai ir siekia jį nuţudyti, t.y.

veikia ties. tyčia. Baigto nuţudymo atveju – nukentėjusiojo mirties atţvilgiu g.b. ir netiesiogine tyčia. Kėsinimasis į

65 str. nurodytų asmenų gyvybę yra nus. v-bei nepriklausomai nuo to, ar tai daroma ryšium su jų, kaip uţs. v-bės

atstovų, veikla ar dėl kitų prieţasčių. Motyvai ir tikslai g.b. nesusiję su nukentėjusiojo, kaip uţs. v-bės atstovo,

statusu ar veikla. Pakanka, kad suvokia, jog nukent atstovauja uţs. v-bei. Tokio asmens nuţudymas, pasikėsinimas

ar rengimasis tai padaryti, pvz., dėl chuliganiškų, savanaudiškų ar kitų asmeniškų paskatų, vis tiek yra nus. v-bei.

Vien grasinimas nuţudyti uţs. v-bės atstovą, nesant rengimosi įgyvendinti šį grasinimą poţymių, nesudaro

šio nus. sudėties.

SUBJEKTU g.b. LR pilietis, uţsienietis, 16 m. ir pakaltinamas asmuo. Jeigu LR pilietis padaro šį nus.

dalyvaudamas uţs. v-bės ar org-jos priešiškoje L veikloje, t.y. esant v-bės išdavimo poţymių, veika kvalifikuojama

ir pgl. 62 str.

Kėsinimasis į uţs. atstovo gyvybę visada sudaro šio nus. ir tyčinio nuţudymo, darant kitą sunkų nus., t.y.

65 ir 105 6 p idealiąją sutaptį.

7. Šnipinėjimas (63str.). ţinių, kurios yra LR v-bės paslaptis, perdavimas, t.p. jų pagrobimas arba

rinkimas, turint tikslą perduoti uţs. v-bei, uţs. org-jai arba jų agentūrai, baudţiami l.a.7 – 15 m. (1d.). perdavimas

arba pgl. uţs. ţvalgybos uţduotį rinkimas kitokių ţinių baudţiami l.a.3 – 10 m. (2d.). nuo BA atleidţiamas asmuo,

pradėjęs daryti šiame str. numatytus nus., tačiau savanoriškai nutraukęs tokią nusikalstamą veiklą ir apie padarytus

veiksmus pranešęs valdţios institucijai, jeigu prisipaţinimas ir jo pagrindu priimtos priemonės uţkirto kelią ţalos

LR atsiradimui (3d.). dėmesio! Nuo 2000 m. galiojantis V-bės ir tarnybos paslapčių įst. V-bės ir tarnybos paslaptis

įvardija ne “ţiniomis”, o “informacija”.

Š OBJEKTAS yra L v-bės saugumas. Renkant, perduodant kitai v-bei informaciją, kuri yra v-bės paslaptis

arba kad ir ne paslaptis, bet kurią ţinoti suinteresuota kita v-bė, t.y. Šnipinėjant, sudaromas pavojus v-bės, apie kurią

informacija renkama, saugumui, nes ji g.b. panaudota prieš v-bės interesus. Š dalykas yra t.t. informacija ir, ţinoma,

materialūs dalykai, tokią inf. suteikiantys. Š dalyku g.b. dvejopo pobūdţio inf.:

1) inf., esanti LR v-bės paslaptimi;

2) inf., nesanti v-bės paslaptimi.

Dalyko rūšis, t.y. inf., kuri renkama ar perduodama uţs. v-bei, pobūdis lemia nus. pavojingumo laipsnį,

skirtingą kvalifikaciją pgl. 1 ar 2 63 str. dalį.

LR v-bės paslaptimi g.b. pripaţinti svarbūs ekonomikos, mokslo, gynybos, teisėtvarkos ir kt. duomenys,

kurių sąrašas yra nustatytas Valst. paslapčių įst. V-bės paslaptį sudarančios inf. ar dalykų rinkimas turint tikslą

perduoti ar perdavimas uţs. v-bei, org-jai ar jų agentūrai visada yra Š nepriklausomai nuo to, ar tai yra daroma

vykdant uţs. ţvalgybos uţduotį, uţsakymą, pavedimą, ar savo iniciatyva, dar nenustačius ryšio su adresatu. Kitokia

inf., kaip Š dalykas – tai bet kurie duomenys ar materialūs dalykai, teikiantys inf. Ji nėra v-bės paslaptis ir nėra

nurodyta minėtame įstatyme. Tai g.b. tarnybos ar komercinė paslaptis, inf. apie administravimą, soc. reiškinius ir

pan. Tiek konfidenciali, tiek ir visiškai neslapta. Kitokios inf. rinkimas, turint tikslą ją perduoti uţs. ţvalgybai, ir jų

perdavimas nus., t.y. Š pripaţįstamas tik tuo atveju, kai tai daroma vykdant uţs. ţvalgybos uţduotį, t.y. uţsakymą,

pavedimą. Įst. leidėjas preziumuoja, kad inf., nors ir neslapta, jeigu ji uţs. ţvalgybos uţs.akyta, g.b. panaudota prieš

LR interesus ir padaryta ţala v-bės saugumui. Tokios inf. rinkimas savo iniciatyva, ne pgl. uţsakymą iš uţs., nors ir

turint tikslą ją perduoti uţs. ţvalgybai, t.p. tokio inf. perdavimas jai, Š sudėties nesudaro. Tačiau tai galima vertinti

kaip rengimosi šnipinėti formą, jeigu kaltininkas tokiais veiksmais siekia gauti uţs. šnipinėti.

OBJEKTYVIOSIO PUSĖS poţymiai. Š poţymiai yra inf. rinkimas, pagrobimas arba perdavimas uţs. v-

bei, uţs. org-jai arba jų agentūrai. Rinkimas gali pasireikšti l įvairiais veiksmais. Tai bet kuriuo būdu inf. ar dalykų,

teikiančių inf., kuri yra v-bės paslaptis, arba neslaptos inf., kuri yra uţs. agentūros uţs.akyta, gavimas, pvz., stebint

objektus, reiškinius, juos fiksuojant, pasiklausant ar įrašant pokalbius, paimant atitinkam.inkam. daiktus, juos

perkant ar pagrobiant. Inf. ar ją teikiančių dalykų pagrobimas yra jų rinkimo forma. Tai g.b. slaptas ar atviras jų

pavogimas, pasisavinimas sukčiaujant, naudojant smurtą, grasinimus ar šantaţuojant. Inf. perdavimas uţs. agentūrai

– tai atitinkam. duomenų pranešimas ţodţiu, raštu, pateikiant susipaţinti ir pan., t.p. t.t.dalykų, daiktų perdavimas,

persiuntimas, parodymas ir pan. Š uţsakovas ir adresatas g.b. uţs. v-bė ar org-ja arba jų agentūra, t.y. agentai,

esantys tiek uţsienyje, teik L. Š yra baigtas nus., kai kaltininkas pradeda rinkti atitinkam. inf. ir bent dalį jos jau

įgyja, ţinoma, turėdamas tikslą perduoti ją adresatui. Tais atvejais, kai kaltininkas tokią inf. turi legaliai, Š laikomas

baigtu nus. ją perdavus adresatui nepriklausomai nuo to, ar adresatas susipaţino su jos turiniu, ar ne, perdavė ją į

uţs. ar ne. Š sudėtis yra formalioji ir ţalingų padarinių L saugumui gali ir nesukelti.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Tyčinis nus., padaromas ties tyčia. Kaltininkas suvokia, kad

atlieka veiksmus, nurodytus str. dispozicijoje, t.y. renka, pagrobia, turėdamas tikslą perduoti atitinkam. adresatui

atitinkam. pobūdţio inf. arba ją perduoda, ir nori tai daryti. Motyvai g.b. įvairūs: savanaudiškumas, ideologiniai

motyvai, noras pakenkti L arba baimė, kai tai daroma psichinės prievartos poveikyje.

Š SUBJEKTU g.b. tiek uţs. v-bės ar org-jos agentas,uţverbuotas šnipinėti, tiek asmuo, veikiantis savo

iniciatyva. Juo g.b. uţs. pilietis, asmuo be pilietybės arba pilietis, pakaltinamas, 16 m. Tais atvejais, kai šnipinėja LR

pilietis, kaltininkas atsako ir pgl. 62 str., t.y. uţ v-bės išdavimą. Kai pilietis šnipinėja savo iniciatyva, turėdamas

tikslą dalyvauti kitos v-bės priešiškoje L veikloje, t.y. ir rengimasis išduoti v-bę.

Nuo BA atleidţiama esant 3 nurodytoms sąlygoms:

1) asmuo savo noru nutraukia tokią nus. veiklą: tokios inf. neberenka ir neperduoda adresatui. Jeigu jau yra

perdavęs – imasi aktyvių veiksmų, kad jo veikla nesukeltų ţalos LR interesams.

2) apie padarytus nus. veiksmus pranešė LR valdţios inst-jai – VSD ar kitai teisėsaugos įstaigai. Tai t.b.

padaryta iki pateikiant jam kaltinimą šnipinėjimu. Tais atvejais, kai asmuo tik rinko inf., bet jos neperdavė, atleisti

nuo BA pakanka 2 pirmų sąlygų.

3) jeigu asmens prisipaţinimas lėmė tai, kad išvengta ar buvo uţkirstas kelias ţalingiems padariniams

atsirasti, išvengta ţalos LR interesams. Įst. neįpareigoja, kad kaltininkas pats uţkirstų kelią tai ţalai atsirasti.

Pakanka, kad jam prisipaţinus. tai pavyktų padaryti valdţios inst-jos.

Tais atvejais, kai kaltininkas yra LR pilietis ir šnipinėja uţs. ţvalgybos pavedimu, ir jeigu dalyvauja kitos

v-bės veikloje, priešingoje LR interesams, asmens veika sudaro ir Š, ir v-bės išdavimo nus. sutaptį. Esant sąlygoms,

num.. 63 str. 3 d., asmuo atleidţiamas nuo BA uţ Š, tačiau uţ v-bės išdavimą jis privalo atsakyti.

NBK Š reglamentuotas kaip padėjimas kitai v-bei vykdyti veiklą, priešišką LR.

8. Diversija (65 str.). Sprogdinimai, padegimai arba kitokie veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti ţmones,

padaryti kūno suţalojimų ar kitaip pakenkti sveikatai, sunaikinti įmones, susisiekimo kelius bei priemones, naftos,

dujų, elektros energijos tiekimo linijas, ryšių priemones arba kitą v-nį ar vis-nį turtą, turint tikslą susilpninti L v-bę,

t.p. veiksmai, kuriais siekiama sukelti masinius apsinuodijimus, skleisti epidemijas ar epizootijas, turint tą patį

tikslą, baudţiami l.a.8-15 m.

D – uţs. ar vidaus priešo ardomieji veiksmai, kuriais siekiama susilpninti v-bę. Pagr. D OBJEKTAS yra L

v-bės saugumas. Papildomas – g.b. ţmonių gyvybė, sveikata, nuosavybė.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. D padaroma pasikėsinant sunaikinti ar sugadinti nus. dalyką ar

pakenkti ţmonėms bet kuriuo visuotinai pavojingu būdu – sprogdinimu, padegimu, uţtvindymu, katastrofos, griūties

sukėlimu ir pan. arba bandymu apnuodyti daug ţmonių, paskleisti epidemiją ar epizootiją. Veiksmai g.b. įvairūs ir

kvalifikavimui reikšmės neturi, svarbu, kad taip sudaromos sąlygos kilti epidemijai.

D yra baigtas nus. sukėlus sprogimą, atlikus padegimą ar kitus veiksmus, kuriais siekiama sukelti įst.

nurodytus ţalingus padarinius net ir tuo atveju, jeigu tų padarinių neatsirado, t.y. jau pasikėsinimo stadijoje.

Padariniai ir ar buvo pakenkta L reikšmės neturi.

SUBJEKTYVIOSIO PUSĖS poţymiai. Tiesioginė tyčia, t.y. siekiama ţalingų padarinių. Būtinas šio nus.

poţymis yra specialus tikslas – susilpninti L v-bę, t.y. padaryti ţalą jos ekonomikai, pakenkti saugumui. Nesant ar

neįrodţius šio tikslo, veika negali būti pripaţinta D. Tai g.b. teroro aktas (1273).

SUBJEKTU g.b. bet kuris pakaltinamas 16 m. asmuo, L pilietis ar ne. 14 – 16 m. baudţiami kaip uţ nus.

ţmogui, nuosavybei, vis. saugumui. Pilietis , kaltas D aktu, jeigu jis tai padarė dalyvaudamas kitos v-bės ar uţs. org-

jos veikloje, kuria siekiama paţeisti L interesus, atsako ne tik pgl. 66 str., bet ir pgl. 62, t.y. uţ v-bės išdavimą. T.y.

idealioji sutaptis, o jeigu D padarinys buvo bent 1 ţm.ogaus ţūtis, kaltininkams inkriminuotinas ir 105 str. – tyčinis

nuţudymas darant kitą sunkų nus.

NBK D sudėties nėra. Tokie veiksmai bus kvalifikuojami kaip padėjimas kitai v-bei vykdyti veiklą,

priešišką LR, ir teroro aktas.

9. Kenkimas (67 str.) veikimas arba neveikimas, kuriuo siekiama pakirsti pramonę, energetiką, transportą,

ţū, pinigų sistemą, prekybą ar kitas ūkio šakas, t.p. v-bės inst-jų veiklą, turint tikslą susilpninti L v-bę, jeigu ši veika

padaryta panaudojant v-nes ar kitas įmones ar įstaigas arba kliudant joms normaliai dirbti, baudţiami laisvės atėmimu iki 10

metų.

OBJEKTAS - šiuo nusikaltimu kėsinamasi į L valstybės saugumą, jis yra pagrindinis kenkimo objektas.

Valstybės institucijų ir ūkio šakų interesai, kuriems padaroma ar gali būti padaryta ţala, yra papildomas objektas.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Kenkimas gali pasireikšti valstybės ar kitų institucijų panaudojimu

antivalstybiniams tikslams arba kliudymu jų normaliai veiklai. Tai gali būti daroma tiek aktyviai veikiant, tiek neveikimu, t y.

turimų pareigų ne v yk d y m u. Kur i o j e ū k i o s r i t y j e a r va l s ty b ės ins t i t u c i j ų s fe r o je ke n k i a m a , n e t u r i

r e i kš m ė s . Va l s t y bė s i r k i t ų į m on ių , a r į s t a i g ų p an a u do j i m as r e i š k i a , ka d k a l t in i n ka s p i k t na u dţ i a u ja

sa v o t a r n y bo s va l s ty b i n ė je a r n ev a l s ty b i n ė je ins t i t uc i jo j e padėtim v daro nusikaltimą ar nusikaltimus valstybės

tarnybai, ūkininkavimo tvarkai, finansams siekdamas susilpninti L valstybę. Pvz., teisėsaugos inst. pareigūnas

nepagrįst.ai sulaiko banko vadovus, siekdamas sukelti indėlini piką, banko ţlugimą, bankų veiklos krizę ir tuo

susilpninti pačią v.

Kliudymas v-nių ar nevalstybinių inst-jų normaliam darbui reiškia, kad kaltininkas sudaro ar bent siekia

sudaryti tokią situaciją, kuriai esant kuri nors institucija negalėtų atlikti savo funkcijų. Pvz., bandymas apyvarton

paleisti labai didelį kiekį netikrų pinigų, kad pakirstų valstybės pinigų sistemą ir susilpnintų pačią valstybę.

Kenkimo nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir nusikaltimas laikomas baigtu jau pradėjus atitinkamai veikti

arba neatliekant savo pareigų, jais siekiama BK 67 str. nurodytų tikslų. Ar ta veika įstatyme nurodytoms šakoms ar

valstybės institucijų veiklai buvo padaryta realios ţalos, ar susilpnėjo L valstybė, ar ne, veikai kvalifikuoti reikšmės

neturi.

Siekiant įgyvendinti BK 67 str. nurodytus tikslus, gali būti padaroma keletas nusikaitimų, pvz.,

piktnaudţiaujama oficialiais įgaliojimais (BK 742 piktnaudţiaujama tarnyba (BK 285 str.), neatliekamos tarnybos

pareigos 288 str.), pagaminami, laikomi arba paleidţiami apyvarton netikri pi vertybiniai popieriai (BK 327 str.) ir

t.t. Kai šie nusikaltimai yra kenkimo? būdas, kenkimo sudėtis juos apima, papildomai veikos kvalifikuoti

atitinkamais BK straipsniais nereikia.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Kenkimas yra tyčinis n-mas, padaromas tiesiogine tyčia,

siekiant pakirsti kurią nors ūkio šaką, v-bės įstaigos veiklą ir susilpninti L valstybę. Veikos motyvacija paprastai yra

antivalstybinė. Tačiau BK 67 str. inkriminuotinas ir tais atvejais, kai kaltininkas sąmoningai siekia šių tikslų ne dėl

antivalstybinių, o turėdamas kitų motyvų, pvz., dėl savanaudiškų paskatų atitinkamai veikia uţ atlyginimą, iš

baimės, dėl šantaţo ir pan. Kai asmens veika, įskaitant v-nius nusikaltimus, pakerta ūkio šakos ar v-bės institucijos

veikią ir v-bei padaro net labai didelės ţalos, ji negali būti traktuojama kaip kenkimas, jeigu buvo veikta neturint

specialaus tikslo susilpninti Lietuvos v-be, arba toks tikslas lieka neįrodytas.

Kenkimo SUBJEKTU gali būti pakaltinamas 16 m. L pilietis, uţsienietis, tiek pareigūnas, tarnautojas, tiek

ir kitas asmuo. Kai LR pilietis, kaltas kenkimu, šį nusikaltimą padaro dalyvaudamas kitos valstybės ar uţsienio org-

cijos veikloje, kuria siekiama paţeisti L valstybes interesus, yra idealioji kenkimo ir valstybės išdavimo sudėtis ir

veika kvalifikuotina pagal BK 67 ir 62 str.

NBK kenkimo sudėtis nenumatyta. Tokios veikos bus traktuojamos kaip padėjimas kitai v-bei vykdyti

veiklą, priešišką LR.

10. Karo kurstymas 969 str. Kk yra vieši raginimai sukelti karą. Baudţiama iki 5 m.

Kurstant, kad kuri nors v-bė pradėtų karą, sudaroma grėsmė ir L v-bei, todėl Kk OBJEKTAS yra L v-bės

saugumas.

OBJEKTYVIOS PUSĖS poţymiai. Vieši raginimai sukelti karą yra agresyvių militaristinių idėjų,

skatinančių, lenkiančių bet kurią konkrečią v-bę ar apskritai v-bes spręsti santykius su kita valstybe ginkluotu

konfliktu, karo veiksmais, propagavimas. Kk t b išreikštas viešais raginimais pradėti karą, t.y. tokios idėjos t b

skleidţiamos viešai daugeliui ţmonių. Privatus konkretaus asmens kurstymas negali būti kvalifikuojamas kaip Kk.

Sudėtis formalioji.

SUBJEKTYVIOS PUSĖS poţymiai. Tyčinis n-mas, tik ties tyčia. Motyvai veikos kvalifikavimui įtakos

neturi.

SUBJEKTU g.b. pakaltinamas 16 m. LR pilietis arba asmuo be pilietybės. Uţsienio pilietis uţ karo

kurstymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis tai daro L teritorijoje ir neturi diplomatinio neliečiamumo. Kai LR pilietis

viešai ragina sukelti karą vykdydamas uţsienio v-bės ar org-jos uţduotį, jo veika sudaro v-bės išdavimo ir karo

kurstymo n-mų sutaptį.

NBK Kk yra n-mas ţmonijai.

5 tema. KITI NUSIKALTIMAI VALSTYBEI.

BK spec. d. I skirsnio 2 dalis įvardyta “Kiti valstybiniai nusikaltimai”. Čia sudėti N, kurie nepriskiriami

prie itin pavojingų valstybinių N.

2. Banditizmas (75 str.) – ginkluotos gaujos organizavimas turint tikslą uţpulti valstybines ar kt. įmones,

įstaigas, or-cijas ar atskirus asmenis, taip pat dalyvavimas tokioje gaujoje arba jos daromuose N. Baudţiama LA 3 –

15 m. arba LA iki gyvos galvos.

Pagrindinis banditizmo OBJEKTAS yra visuomenės saugumas. Papildomu objektu gali būti nuosavybė

bei ţm.ogaus laisvė, sveikata, gyvybė.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Banditizmą sudaro kiekviena iš trijų dispozicijoje nurodytų

veikų: banditų gaujos organizavimas; dalyvavimas banditų gaujoje; dalyvavimas banditų gaujos daromame N.

Banditų gauja yra ginkluotas pastovus keleto asmenų nusikalstamas susivienijimas daryti uţpuolimus.

Tikslas yra uţpulti bet kurias įstaigas, įm., or-cijas ar asmenis, t.y. uţpuolant daryti bet kuriuos N. Ginkluotumo

poţymis reiškia, kad bent 1 gaujos narys turi ginklą, o kiti ţino, kad ginklas gali būti panaudotas uţpuolimui. Ginklu

laikomi šaunamieji, sprogstamieji ir nešaunamieji ginklai (suomiškas peilis, durklas, kastetas,…). Buitinės paskirties

daiktų (kirvių, lauţtuvų,…) turėjimas ar panaudojimas nėra ginkluotumo poţymis. Gauja pripaţįstama ginkluota

nepriklausomai nuo to, ar ginklas buvo panaudotas, ar ne. nuo nusikalstamo susivienijimo (BK 2271 str.) banditų

gauja skiriasi tuo, kad būtinas jos poţymis yra ginkluotumas.

Gaujos organizavimas yra aktyvūs veiksmai siekiant sutelkti ginkluotą trijų ar daugiau asmenų

nusikalstamą susivienijimą uţpuolimams ar uţpuolimui daryti. Gauja gali būti dar nesuburta, nepadariusi nė vieno

uţpuolimo, vien pastangos suorganizuoti tokią gaują yra banditizmas.

Dalyvavimas gaujoje yra konkretūs veiksmai parengiamojoje jos subūrimo stadijoje, taip pat rengiant ir

vykdant konkretų uţpuolimą. Dalyvavimu gaujoje pripaţįstamas ir iš anksto paţadėtas gaujos narių, jos padaromų

N, turto, įgyto tais N, slėpimas.jeigu asmuo, sutikęs dalyvauti gaujos veikloje, dar nėra padaręs jokių veiksmų, kad

padėtų įgyvendinti jos tikslus, jis nelaikomas gaujos dalyviu.

Dalyvavimas užpuolime yra tais atvejais, kai asmuo, nesantis gaujos nariu, savo veiksmais prisijungia prie

gaujos vykdomo uţpuolimo, tampa uţpuolimo bendravykdytoju, t.y. suvokdamas, kad banditų gauja vykdo

uţpuolimą, pats smurtauja, grobia, naikina turtą ar padaro kitą N, kuris tampa gaujos uţpuolimo epizodu.

Banditizmas apima visus N, kurie padaromi uţpuolimo metu, įskaitant ir tyčinį nuţudymą sunkinančiomis

aplinkybėmis.

Atskiriant banditizmą (75 str.) nuo nusikalstamo susivienijimo (2271 str.), vadovautasi tuo, kad 227

1 str. yra

bendroji norma, o 75 str. – specialioji. Nusikalstamas susivienijimas, turintis banditizmo poţymių (manau kalba eina

apie ginkluotumą), kvalifikuotinas pagal 75 str.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Banditizmas yra tyčinis N, padaromas tiesiogine tyčia.

Konkretaus uţpuolimo ir konkretaus jo dalyvio motyvai ir tikslai gali būti skirtingi.

SUBJEKTAS – pakaltinamas 16 m. asmuo.

NBK banditizmo sudėtis nenumatyta.

3. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas (82 str.). Uţ tyčinį neteisėta LR valstybės sienos perėjimą

baudţiama LA iki 3m. arba bauda. Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų,

baudţiama LA iki 5m. arba bauda. Šis str. neapima tų atvejų, kai uţsienio pilietis neteisėtai atvyksta į LR,

norėdamas pasinaudoti prieglobsčio teise arba siekdamas iš LR teritorijos neteisėtai patekti į trečiąją šalį.

LR valstybės siena yra linija ir ja einanti vertikalė, apibrėţianti valstybės teritorijos – sausumos, vandenų,

ţemės gelmių bei oro erdvės – ribas. LR valstybės sienos reţimą reglamentuoja Valstybės sienos ir jos apsaugos įst.

bei Įst. dėl uţsieniečių teisinės padėties.

Neteisėtai pereinant valst. sieną kėsinamasi į valdymo tvarką, tiesioginis OBJEKTAS – valst. sienos

neliečiamumas.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Valst. sienos perėjimas yra sienos kirtimas bet kuriomis

priemonėmis ir būdais. Perėjimas yra neteisėtas, ka tai daroma neturint paso kito dokumento, arba ir turint

dokumentus, tačiau pereinant sieną ne nustatytoje vietoje. N laikomas baigtu neteisėtai perėjus sieną.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. N padaromas tiesiogine tyčia. Dėl neatsargumo ar būtinojo

reikalingumo atveju nėra N. Motyvai ir tikslai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, išskyrus numatytas išimtis

(prašyti prieglobsčio, pereiti į trečią šalį). SUBJEKTU gali būti LR pilietis ir uţsienietis, turintis 16 m.

Pakartotiniu N pripaţįstamas, kai asmuo 2 ar daugiau kartų neteisėtai pereina sieną, nepriklausomai nuo

teistumo uţ ankstesnįjį. Grupė iš anksto susitarusių asmenų reiškia 2 ar daugiau asmenų susitarimą padaryti šį N iki

jo pradţios.

Netrauktinas BA uţsienietis, jeigu jis neteisėtai perėjęs sieną siekė pasinaudoti prieglobsčio teise.

Uţsieniečiu laikomas asmuo, kuris nėra LR pilietis. 82 str. 4 d. numato galimybę atleisti nuo BA vadinamuosius

nelegalius migrantus, t.y. uţsieniečius, neteisėtai perėjusius sieną, kai jie tai padaro siekdami dar kartą neteisėtai

pereiti sieną ir patekti į trečiąją šalį.

Neteisėtas uţsieniečių gabenimas per LR valstybės sieną arba neteisėtai valstybės sieną perėjusių

uţsieniečių slėpimas ar gabenimas (821 str.). Neteisėtai valstybės sieną perėjusių uţsieniečių slėpimas LR

teritorijoje baudţiamas LA iki 5 m. arba bauda (1 d.). neteisėtas uţsieniečių gabenimas per LR valstybės sieną arba

neteisėtai valstybės sieną perėjusių uţsieniečių gabenimas LR teritorijoje baudţiamas LA 5 – 10 m. su bauda (2 d.).

2 d. numatytų veikų organizavimas baudţiamas LA 10 – 15 m. su bauda.

N kėsinamasi į valdymo tvarką ir į valstybės sienos neliečiamumą. Tiesioginis OBJEKTAS – valstybė

sienos neliečiamumas. Dalykas – ţmonės, uţsieniečiai, nelegaliai gabenami per LR valstybės sieną ar jos teritoriją.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Nelegalių migrantų slėpimas yra prieglaudos jiems suteikimas

(būstas, maistas, padėjimas išvengti demaskavimo); gabenimas – asmenų, siekiančių neteisėtai pereiti sieną

perveţimas, pervedimas, perskraidinimas, perplukdymas per ją, taip pat veţimas, vedimas ir pan, Lietuvos teritorija.

Organizavimas – planų tai daryti sudarymas, norinčių nelegaliai pereiti valstybės sieną paieška, sąlygų tai padaryti

sudarymas, vedlių, slėpėjų verbavimas bei vadovavimas vykdant numatytus veiksmus.

SUBJEKTYVIOSIO PUSĖS poţymiai. N padaromas tik tiesiogine tyčia. Nėra N, jeigu asmuo gabena

ţmones, suteikia būstą ar kitaip padeda neţinodamas, kad jie yra neteisėtai perėję valstybės sieną. Veţantis,

apnakvindinantis ar kitaip padedantis ţm.ogus ne tik neprivalo, bet ir neturi teisės reikalauti iš jo veţamų asmenų

dokumentų, įrodančių jų teisėtą buvimą Lietuvoje. SUBJEKTU gali būti ir LR pilietis ir uţsienietis (greičiausiai 16

m.?).

Diskriminavimas dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, tikėjimo ar kitos grupinės priklausomybės. Šitas

str. BK atsirado tik nuo 2000 09 01, o vadovėlis – iki 2000 07 01, tad apie tai nė ţodţio nėra.

4. Valstybės paslapties atskleidimas (73 str.). informacijos, kuri yra LR valstybės paslaptis,

atskleidimas,jeigu tai padarė asmuo, kuriam ta informacija buvo patikėta arba kuris ją suţinojo ryšium su tarnyba

arba su darbu baudţiamas LA iki 5 m. arba bauda su atėmimu teisės iki 5 m. (1 d.). Ta pati veika sukėlusi sunkių

padarinių – LA iki 8 m. (2 d.).

OBJEKTAS – valstybės saugumas.

OBJEKTYVIOSIO PUSĖS poţymiai. Valstybės paslaptis laikoma atskleista, kai ją suţino bent vienas

pašalinis asmuo. Pašaliniais laikomi visi asmenys, neturintys leidimo dirbti arba susipaţinti su ta paslaptimi. Tai gali

būti padaryta ir veikimu ir neveikimu.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Valstybės paslaptis gali būti atskleista tiek tyčia, tiek dėl

neatsargumo. Tyčia gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Jeigu kaltininkas, tyčia atskleisdamas paslaptį pašaliniams,

suvokia, kad dėl to paslaptis taps ţinoma uţsienio valstybei, veika sudaro itin pavojingą N valstybei – šnipinėjimą,

valstybės išdavimą. SUBJEKTAS yra 16 m. asmuo, kuriam ta informacija buvo patikėta, jis ją ţinojo legaliai, t.y.

turėjo leidimą dirbti ar susipaţinti su ja arba kuris ją suţinojo ryšium su tarnyba arba su darbu.

Neteisėtas disponavimas valstybės paslaptimi (731 str.). Informacijos, kuri yra LR valstybės paslaptimi,

pagrobimas, neteisėtas rinkimas, pirkimas, laikymas, pardavimas ar kitoks platinimas, nesant šnipinėjimo ir

valstybės paslapties atskleidimo poţymių, baudţiamas LA iki 5 m. arba bauda su atėmimu teisės iki 5 m., arba

bauda.

OBJEKTAS – valstybės saugumas. Dalykas – informacija, kuri yra LR valstybės paslaptis.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Neteisėtas disponavimas valstybės paslaptimi gali pasireikšti bet

kuria str. numatyta veika. Pagrobimas – tai, pvz., dokumento, įrašo vagystė; neteisėtas rinkimas – fotografavimas,

pasiklausymas, įrašymas, informacijos pirkimas, įgijimas mainais ir kt.; neteisėtas laikymas – informacijos, kuri yra

valstybės paslaptis, turėjimas; platinimas – informacijos pardavimas, perdavimas, pranešimas asmeniui, neturinčiam

teisės ja disponuoti; paskelbimas – informacijos paviešinimas bet kokia forma. Disponavimas yra neteisėtas visais

atvejais, kai asmuo neturi legalaus, nustatyta tvarka išduoto jam leidimo dirbti ar susipaţinti su ta valstybės

paslaptimi, kuria disponuoja, o laikymo atveju ji nėra jam patikėta saugoti.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. N padaromas tyčia – disponuojama, suvokiant, kad tai yra

valstybės paslaptis, tačiau neturint tikslo informaciją perduoti uţsienio valstybei. Esant tokiam tikslui, veika yra

šnipinėjimas. SUBJEKTAS yra 16 m. pakaltinamas asmuo, neturintis leidimo dirbti ar susipaţinti su disponuojama

informacija, kuri yra valstybės paslaptis.

5. Vengimas eilinio šaukimo į būtinąją krašto apsaugos tarnybą (79 str.) arba jai alternatyvią (darbo)

tarnybą baudţiamas LA iki 2 m. arba bauda (1d.); ta pati veika, padaryta susiţalojant kūną arba simuliuojant ligą,

suklastojant dokumentus arba kitokios apgaulės būdu – LA iki 5 m. (2 d.).

Kėsinamasi į valdymo tvarką, o tiesioginis OBJEKTAS – Lietuvos kariuomenės komplektavimo interesai.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Vengimas – šaukiamojo, kuriam sukako 19 m., be pateisinamos

prieţasties per 15 d. neatvykimas į vietinę teritorinę karinę įstaigą. Pateisinamos neatvykimo prieţastys – liga,

artimo giminaičio mirtis, stichinė nelaimė, nelaimingas atsitikimas. Vengimas yra ir tais atvejais, kai šauktinis,

atvykęs į naujokų šaukimo komisiją ir pripaţintas tinkamu būtinajai karo tarnybai, be pateisinamos prieţasties

neatvyksta į paskirtą dalinį.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. N padaromas tyčia. SUBJEKTAS – šauktinis, t.y. LR pilietis

karo prievolininkas nuo 19 iki 27 m., neatlikęs būtinosios karo tarnybos ir nuo jos neatleistas dėl karo prievolės įst.

numatytų prieţasčių, taip pat buvęs atleistas išnykus atleidimo prieţastims.

Kvalifikuojantis atsakomybę poţymis – šaukimo vengimas apgaulės būdu. Apgaulės būdai gali būti įvairūs.

NBK nusikaltimu pripaţįstamas vengimas tik panaudojant apgaulę.

6 tema. Nusikaltimai ţmogui

6.1. Nusikaltimų ţmogui samprata ir klasifikacija

Vienas iš pagrindinių baudţiamosios teisės uţdavinių yra ţm.ogaus, esminių jo vertybių apsauga nuo

nusikalstamų kėslų. LR Konstitucija skelbia, kad ţm.ogaus gyvybę saugo įstatymas, ţm.ogaus laisvė neliečiama,

ţm.ogaus asmuo yra neliečiamas, ţm.ogaus orumą gina įstatymas. Šios nuostatos realizuojamos tiek dabar

galiojančiame, tiek naujame BK.

Objektyviai kiekvienas nusikaltimas paţeidţia ţm.ogaus interesus, tačiau nusikaltimais ţmogui (asmeniui)

vadinama tik ta grupė nusikaltimų, kurių rūšinis ir tiesioginis, be to, pagrindinis objektas (ne papildomas) yra būtent

ţm.ogus kaip gamtos kūrinys, jo pagrindinės, įgimtos savybės.

Daugumos šalių BK nusikaltimams ţmogui teikia prioritetą, tuo tarpu sovietinėje BT prioritetas buvo

socialistinės nuosavybės apsauga.

Rūšinis nusikaltimų ţmogui objektas yra pats ţm.ogus, t.y. biologinė būtybė, individas. Tiesioginis šių

nusikaltimų objektas gali būti ţm.ogaus gyvybė, sveikata, laisvė, orumas.

Nusikaltimai ţmogui yra klasifikuojami pagal tiesioginį objektą ir vadinami:

1) nusikaltimai asmens gyvybei (tyčinis nuţudymas, prived.prie saviţudybės);

2) nusikaltimai asmens sveikatai(įv. kūno suţalojimai, neteis.aborto padarymas, palikimas pavojingoje

gyvybei padėtyje);

3) nusikaltimai asmens laisvei (pagrobimas arba sukeitimas vaiko, neteisėtas laisvės atėmimas, įkaitų

paėmimas);

4) lytiniai nusikaltimai (išţaginimas, prispyrimas moters lytiškai santykiauti tvirkinamieji veiksmai);

5) nusikaltimai asmens garbei ir orumui (šmeiţimas, įţeidimas).

Naujame BK klasifikavimo kriterijus tas pats. Tačiau nusikaltimų įvardijimas tikslesnis. Terminas “asmuo”

keičiamas terminu “ţm.ogus”. Nusikaltimai klasifikuojami: nusikaltimai ţm.ogaus gyvybei; sveikatai; laisvei;

seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui; garbei ir orumui.

Ne visada veikos, turinčios visus poţymius, numatytus normoje, reglamentuojančioje atsakomybę uţ

nusikaltimą ţmogui, traktuojamas kaip toks nusikaltimas. Kai tokia veika padaroma darant kitą, sunkesnį, grieţčiau

baudţiamą nusikaltimą, ji yra to kito, sunkesnio nusikaltimo poţymis ir savarankiškai nekvalifikuojama.

2. Nusikaltimai gyvybei

Nusikaltimai ţm.ogaus gyvybei galiojančiame BK vadinami nuţudymais, išskyrus vieną – privedimą prie

saviţudybės.

2.1. Nuţudymo sąvoka ir rūšys galiojančiame ir naujajame LR BK.

Nuţudymą BT pagal galiojantį įstatymą apibrėţia kaip neteisėtą gyvybės atėmimą kitam ţmogui tyčia arba

dėl neatsargumo. Nurodymas į neteisėtumą reiškia, kad gali būti ir teisėtas gyvybės atėmimas (mirties bausmės

įvykdymas; būtinosios ginties situacijoje; karo mūšyje). Nuţudymas gali būti padarytas tiek aktyviais veiksmai, tiek

neveikimu turint pareigą ir galimybę atitinkamai veikti. Nuoroda į kito ţm.ogaus gyvybę reiškia, kad sava gyvybė

nėra nuţudymo objektas. Nusikaltimo OBJEKTAS – kito ţm.ogaus gyvybė. nBK nuţudymas laikomas neteisėtu

gyvybės atėmimu kitam ţmogui tik tyčia.

Baudţiamieji įstatymai saugo kiekvieno ţm.ogaus gyvybę nepriklausomai nuo amţiaus, sveikatos būklės,

socialinės padėties, pilietybės ir pan. Nuţudymo objektas yra tiek ką tik gimusio, tiek mirštančio ţm.ogaus gyvybė.

Gyvybės pradţios samprata – laikoma gimdymo pradţia. Iki gimdymo pradţios – abortas. Mirtis laikoma biologinė

mirtis – negrįţtamai nutrūkus ţm.ogaus kraujotakai ir kvėpavimui arba nustačius ţm.ogaus smegenų mirtį.

Nuţudymo būdas esminės reikšmės kvalifikavimui neturi.

Nusikaltimas laikomas baigtu tik atsiradus padariniams, turi būti juridiškai reikšmingas prieţastinis ryšys.

Jeigu veika siekiama sukleti mirtį, t.y. veikiama tiesiogine tyčia, tačiau rezultato nepasiekiama – pasikėsinimas

nuţudyti. Jei veika siekiama nuţudyti, tačiau nukentėjusysis mirė dėl kitų prieţasčių – pasikėsinimas nuţudyti.

Nukentėjusiojo sutikimas, net prašymas atimti jam gyvybę baudţiamosios atsakomybės nešalina.

Nusikaltimo SUBJEKTU pripaţįstamas fizinis pakaltinamas asmuo nuo 14 metų. Atsakomybė anksčiau,

nes tokios veikos pavojingumas akivaizdus kiekvienam paaugliui. Atsakomybė tiek uţ baigtą nusikaltimą, tiek uţ

pasikėsinimą ar rengimąsi.

Nuţudymas gali būti padaromas tiek tiesiogine tyčia, tiek netiesiogine.

Nuţudymo kvalifikavimui ir bausmės individualizavimui didelę reikšmę turi nusikaltimo motyvas, t.y.

vidinė prieţastis, kodėl tas asmuo ryţosi tai padaryti. Bet kalbant apie motyvą reikia turėti omenyje, kad motyvas

būna ne vienas, todėl reikia kalbėti apie motyvaciją – motyvų ir tikslų kompleksą. Tarp kelių motyvų būtina

nustatyti pagrindinį ir tai įtakoja veikos kvalifikavimą. Pats savaime motyvas nėra nei geras nei blogas, svarbu kaip

jis yra išreikštas.

Pagal BK skiriamos nusikaltimų rūšys:

Pagal kaltės formą skiriami tyčiniai ir neatsargūs nuţudymai.

Tyčiniai nusikaltimai pagal sunkumo laipsnį klasifikuojami į:

1) paprastas nuţudymas – nuţudymas be kvalifikuojančių ir privilegijuojančių poţymių (BK 104 str.).

Pagal veikos motyvą jie skirstomi į nuţudymus dėl:

a) ţemų, blogų paskatų (kerštas, pavydas),

b) neutralių paskatų (darant moksl.eksperimentą),

c) altruistinių paskatų (iš pasigailėjimo, nukentėjusiojo prašymu);

2) kvalifikuotas nuţudymas (BK 105 str.). Nuţudymą kvalifikuojantys poţymiai klasifikuojami pagal tai,

kurį nusikaltimo sudėties elementą jie apibūdina – objektą, objektyviosios, subjektyviosios pusės poţymius ar

subjektą. nBK kvalifikuojančių subjektą poţymių nebėra numatyta;

3) privilegijuotas nuţudymas (BK 106 ir 107 str.):

a) staiga labai susijaudinus.,

b) naujagimio nuţudymas, kai tai padaro motina.

nBK skirstymo pagal kaltės formą nebėra.

2.2. Nuţudymų atskyrimas nuo kitų nusikaltimų, susijusių su gyvybės atėmimu nukentėjusiajam.

Pagrindinis atskyrimo kriterijus yra kaltės forma. Tik esant tyčiai turėsime nuţudymą. Tuo tarpu neatsargus

gyvybės atėmimas galiojančiame BK suprantamas dvejopai. Dalis gyvybės atėmimo dėl neatsargumo pripaţįstama

nuţudymu. Didţioji dalis, pvz., paţeidus kelių eismo taisykles ir pan. vadinama taisyklių paţeidimu sukėlusiu mirtį.

Tik buityje turime neatsargų nuţudymą. Tyčinio ir neatsargaus nuţudymo labai skirtingas pavojingumo laipsnis ,

todėl nBK neatsargus gyvybės atėmimas nevadinamas nuţudymu.

2.3 Paprastas nuţudymas

Paprastas nuţudymas – tai bendroji nuţudymų norma, inkriminuojama uţ neteisėtą kito ţm.ogaus

gyvybės atėmimą tyčia, kai nėra nei vieno iš BK nurodytų kvalifikuojančių ar privilegijuojančių poţymių. Teismų

praktikoje paprastu nuţudymu pripaţįstami tyčiniai nuţudymai šeimyninių, kitų buitinių kivirčų metu, abipusių

muštynių metu, nuţudymai iš keršto, pavyduliavimo, pavydo ir pan.

Paprasti nuţudymai pagal veikos motyvą klasifikuojami į nuţudymus dėl:

a) ţemų, blogų paskatų. Tai sunkiausieji iš paprastų nuţudymų. Tokios paskatos yra kerštas, kai nuţudoma

uţ tikrą ar tariamą nuoskaudą; pavyduliavimas, kai nuţudoma dėl intymios neištikimybės; pavydas – dėl to, kad

jaunas, graţus ir pan.

b) neutralių paskatų – darant moksl.eksperimentą, paţeidţiant šaunamojo ginklo naudojimo taisykles.

c) altruistinių paskatų – iš pasigailėjimo, nukentėjusiojo prašymu.

Paprasto nužudymo OBJEKTAS – kito ţm.ogaus gyvybė. Neturi reikšmės, ar ţm.ogus jaunas, sveikas,

protingas ir stiprus, ar vos gimęs, senas, ligotas, bejėgis, mirštantis.

Nužudymo dalykas – pats ţm.ogus, jo kūnas. Ţudomas ţm.ogus turi būti gyvas, fiziologiškai

funkcionuojantis. Jis turi būti gimęs ir dar nemiręs.

OBJEKTYVIOJI PUSĖ. Nuţudoma daţniausiai aktyviais veiksmais – fiziniu, mechaniniu, cheminiu,

psichiniu poveikiu. Nuţudymas gali būti padarytas ir neveikimu, turint pareigą ir galimybę atitinkamai veikti.

Nusikaltimas laikomas baigtu tik atsiradus padariniams – kito ţm.ogaus mirčiai, turi būti juridiškai reikšmingas

prieţastinis ryšys. Nukentėjusiojo sutikimas, net prašymas atimti jam gyvybę baudţiamosios atsakomybės nešalina.

Kitos objektyvios aplinkybės – nusikaltimo priemonės, laikas, vieta veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

SUBJEKTYVIOJI PUSĖ. Tyčinis nuţudymas gali būti padarytas ir tiesiogine ir netiesiogine tyčia.

Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, jog dėl jo veikos kitas ţm.ogus mirs, numato nukentėjusiojo mirtį

kaip realią galimybę, ir jos siekia. Netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad taip veikdamas, pvz.,

mušdamas, gali sukalti kito ţm.ogaus mirtį, bet nenori ir nesiekia tokių padarinių. Jo tikslas nėra atimti gyvybę, tuo

metu jam nesvarbu, koks bus rezultatas, vadinasi, tokiems padariniams jis leidţia kilti sąmoningai.

Nuţudymo kvalifikavimui ir bausmės individualizavimui didelę reikšmę turi nusikaltimo motyvacija. Tarp

kelių motyvų būtina nustatyti pagrindinį lemiamą motyvą, kuris svarbiausias teisiškai įvertinant nusikaltimą.

Daţniausiai nuţudoma iš keršto – apie 50 procentų.

NUSIKALTIMO SUBJEKTU pripaţįstamas fizinis pakaltinamas asmuo nuo 14 metų.

Paprastas nuţudymas apima gan įvairaus pavojingumo laipsnio nuţudymus, todėl sankcijoje numatytos

bausmės – laisvės atėmimo ribos plačios (7 m.). Taip teismui sudaroma galimybė individualizuoti bausmę.

Didţiausią reikšmę individualizuojant bausmę uţ paprastą nuţudymą turi veikos motyvacija – ji negatyvi ar

pozityvi, bei kitos sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės.

2.4 Privilegijuoti nuţudymai.

Galiojantis BK numato dvi privilegijuotų nuţudymų rūšis: naujagimio nuţudymą (motinos tyčinis

nuţudymas savo naujagimio) ir nuţudymą afekto būklėje, t.y. staiga labai susijaudinus. (tyčinis nuţudymas didţiai

susijaudinus.).

Motinos tyčinis nuţudymas savo naujagimio. Tiksliau ši nusikaltimą būtų įvardinti naujagimio

nuţudymu. Gali būti taikomas tik gimdyvei uţ savo naujagimio tyčinį nuţudymą, jei tai ji padaro gimdymo metu ar

tuoj po gimdymo. Faktiškai šį nusikaltimą privilegijuoja tai, kad moteris gimdymo metu ir tuoj po jo yra stresinėje

būsenoje, kaip taisyklė ribotai pakaltinama. Tokią būseną sukelia gimdymas, ypač jei nėštumas nepageidaujamas,

tačiau gimdymas tokios būsenos gali ir nesukelti. Įstatymas šį nusikaltimą sieja ne su faktine būkle, o su laiku. nBK

bus siejama su faktine būkle. Paliekama teisė spręsti teismui.

OBJEKTAS – gimstančio ar jau gimusio ţm.ogaus gyvybė.

OBJEKTYVIOJI PUSĖ. Šį nusikaltimą sudaro gimdyvės veika, nuo kurios naujagimis miršta. Tai gali

būti aktyvūs veiksmai (pasmaugiant, uţdusinant, uţkasant ir pan.) arba neveikimu, kai naujagimiu nesirūpino, nors

galėjo tai padaryti (nemaitinant, paliekant be prieţiūros). Tuoj po gimdymo suprantamas laikotarpis, kai naujagimis

atsiskyrė nuo motinos ir juo dar nepradėta rūpintis – jis nenupraustas, nepamaitintas. Jeigu gimdyvė to negalėjo

padaryti dėl bejėgiškos būsenos, iki naujagimio mirties gali praeiti ilgesnis laiko tarpas. Tačiau jei gimdyvė pradėjo

rūpintis naujagimiu ir tik po to jį nuţudė – tai padaryta ne tuoj po gimdymo. 106 str. motinai inkriminuojamas ir

tuomet, kai ji sukursto ar sutinka, kad tuoj po gimdymo naujagimį numarintų kitas asmuo, t.y. bendrininkauja

padarant nusikaltimą. Tokiu atveju vykdytojas atsako ne pagal 106 str.

SUBJEKTYVIOJI PUSĖ. Nusikaltimas padaromas tik tyčia. Tyčia gali būti ir tiesioginė, ir netiesioginė.

Tyčia gali būti kilusi staiga arba iš anksto apgalvota.

SUBJEKTAS – specialusis. Juo gali būti tik gimdyvė, nukentėjusiojo motina, jei ji yra pakaltinama ir turi

14 metų. Jos bendrininkams inkriminuojamas (105 str. 13 p.) nuţudymas maţamečio asmens ar bejėgiškos būklės

asmens.

Tyčinis nuţudymas didţiai susijaudinus. (107 str.).

Medicinos mokslas skiria dvi afekto būsenas – fiziologinį ir patologinį. Nuţudymas esant patologinio

afekto būsenoje nėra nusikaltimas, nes asmuo yra nepakaltinamas dėl staigaus trumpalaikio psichikos

sutrikimo.Fiziologinio afekto atveju (107 str.) ţm.ogaus sugebėjimas suprasti savo veiksmų prasmę ir valdytis yra

sumaţėjęs, tačiau jis vis tik suvokia ką daro ir turi galimybę susivaldyti. Ţm.ogus yra ribotai pakaltinamas ir todėl jo

nusikaltimas gali būti pripaţintas privilegijuotu, lengvesniu.

Ar buvo ţm.ogus afekto būklėje ir jo rūšį, spręsti turi medikai psichologai. Kilus abejonei ar nebuvo asmuo

afekto būklėje turėtų būti skiriama psichologinė ekspertizė (praktikoje neskiriamas).

Fiziologinio afekto būklė švelnina atsakomybę, bet ne visais atvejai, o tik esant įstatyme nurodytoms

sąlygoms:

1) kaltininko didelį susijaudinimą turi sukleti nukentėjusysis ir ne bet kaip, o tik neteisėtais veiksmais. Kai

kaltininkas nors ir labai susijaudina dėl teisėtų veiksmų, pvz., dėl sulaikymo, nėra lengvinanti sąlyga.

2) Afektą gali sukelti įţeidimas ir tik sunkus. Kuris sunkus, kuris ne sprendţia teismas. Vertinant įţeidimo

sunkumą reikia vadovautis subjektyviuoju kriterijumi, būtent kaip tas įţeidimas paveikė konkretų asmenį. Įţeidimas

turi būti padaromas tiesiogine veika. Akivaizdi neištikimybė bus sunkus įţeidimas, tik kai tai daroma specialiai tai

pademonstruoti. Jei paaiškėja atsitiktinai – nėra įţeidimas.

Pats nukentėjusysis savo veiksmais išprovokuoja nusikaltimą ir nuţudymas yra reakcija į neteisėtus

veiksmus. Veiksmai gali būti nukreipti tiek į kaltininką, tiek į kitus asmenis. Veiksmai, be įţeidimo, gali būti

smurtas (fizinis, psichinis) bei grasinimas tuoj pat jį panaudoti, taip pat dėl neatsargumo padaryta didelė ţala.

Kita sąlyga – tyčia turi kilti staiga ir turi būti realizuota tuoj pat. Jeigu sumanymas kilo anksčiau ir

nusikaltimas buvo numatytas arba jeigu staiga kilusi tyčia nebuvo realizuota tuoj, tiesiogiai reaguodamas į neteisėtus

veiksmus, o vėliau, atsipeikėjęs, yra ne privilegijuotas, o paprastas arba kvalifikuotas nuţudymas.

Nuţudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Motyvacija yra kerštas. Nors jis pripaţįstamas

ţema paskata, šiuo atveju yra iš dalies pateisinamas tiek moraliai, tiek fiziologijos poţiūriu. Jei toks nuţudymas turi

ir kvalifikuojančių nuţudymą poţymių, veikia vis tiek traktuojama, kaip privilegijuotas nuţudymas. Jeigu tokioje

situacijoje gyvybė atimama dėl neatsargumo, tai nėra nusikaltimas.

Šio nusikaltimo SUBJEKTAS – asmuo pakaltinamas, turintis 14 metų.

2.5 Atsisakymo nuo nuţudymo perţengiant būtinosios ginties ribas argumentai

Iki 1995 m. BK 108 str. numatė nuţudymą, perţengus būtinosios ginties ribas. Sovietinių teismų praktikoje

šis straipsnis buvo taikomas ne tik tais atvejais, kai besiginantis objektyviai be reikalo atimdavo gyvybę uţpuolikui

dėl didelio susijaudinimo neteisingai įvertinęs uţpuolimo pavojingumą ar nesuvokęs, kad uţpuolimas jau baigėsi,

bet ir tada, kai ginties ribos apskritai nebuvo perţengtos. Nuostata, kad gyvybės atėmimą perţengiant būtinosios

ginties ribas, pripaţinti nors ir privilegijuotu, bet nuţudymu, labai daug prisidėjo prie to, kad teisė į gynybą,

deklaruojama įstatyme, teismų praktikoje buvo ignoruojama. Dabar veikos, kai gyvybė besikėsinančiajam atimama

perţengiant būtinosios ginties ribas, esant 141 str. nurodytoms aplinkybėms (neuţtraukia b.a. toks veikimas, kai

būtinosios ginties ribos buvo perţengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, arba

ginantis nuo įsibrovimo į būstą), vertinamos kaip būtinoji gintis, o jų nesant – kaip tyčinis nuţudymas. Kitaip ir būti

negali, nes, nors ir esant kėsinimuisi, jeigu jis atremiamas aiškiai neadekvačiai, sąmoningai be reikalo atimant

gyvybę, tai yra tyčinis nuţudymas. Pvz., jeigu asmuo, uţtikęs vagį – neginkluotą paauglį, jį be reikalo nušauna,

akivaizdu, kad tai nėra būtinoji gintis, o tyčinis nuţudymas, nors formaliai perţengiant ginties ribas. Tai yra

europietiška gyvybės atėmimo perţengiant būtinosios ginties ribas traktuotė, kuri neabejotinai sudaro sąlygas

ţmonėms realiai naudotis savo teise į gynybą.

2.6 Kvalifikuotas nuţudymas

Tai sunkiausias nusikaltimas ţmogui ir apskritai vienas sunkiausių, nes tik uţ jį ilgą laiką buvo numatyta

mirties bausmė. Dabar išskirtinumo neliko.

Galiojančiame BK straipsnio “Tyčinis nuţudymas sunkinančiomis aplinkybėmis” yra netikslus, nes jame

išvardytų aplinkybių esmė yra ne tai, kad jos sunkina atsakomybę uţ nuţudymą, o tai, kad jos yra alternatyviai

būtini nuţudymą kvalifikuojantys poţymiai. O sunkinančiomis šiuo, kaip ir visais atvejais, yra tos aplinkybės,

kurios nurodytos BK 41 str. Esant bent vienam iš 105 str. nurodytų veikos poţymių (ir nesant privilegijuojamų

poţymių) nuţudymas laikomas labai sunkiu. 105 str. dispozicijoje išvardintų nusikaltimą kvalifikuojančių poţymių

sąrašas išsamus ir teismas neturi galimybės jo aiškinti plečiamai. Kvalifikuotas nuţudymas: 1) savo motinos arba

tėvo; 2) dviejų ar daugiau asmenų; 3) nėščios moters; 4)pavojingu daugelio ţmonių gyvybei būdu; 5) itin ţiauriai; 6)

darant kitą sunkų nusikaltimą; 7) turint tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą; 8) dėl savanaudiškų paskatų; 9) dėl

chuliganiškų paskatų; 10) ryšium su nukentėjusiojo vykdymu savo valstybinės ar pilietinės pareigos; 11) jeigu tai

(išskyrus privilegijuotus nuţudymus) padarė itin pavojingas recidyvistas; 12) jeigu tai padarė asmuo, anksčiau

nusikaltęs tyčiniu nuţudymu, numatytu BK 104 ir 105 str.; 13) maţamečio asmens ar bejėgiškos būklės asmens.

2.7 Nuţudymą kvalifikuojantys poţymiai

Nuţudymą kvalifikuojantys poţymiai klasifikuojami pagal tai, kurį nusikaltimo sudėties elementą jie

apibūdina – objektą, objektyviosios, subjektyviosios pusės poţymius ar subjektą.

Kvalifikuojantys objektą, tiksliau nukentėjusįjį – 105 str. 1, 2, 3, 13 p.

Savo motinos ar tėvo nuţudymas. Savo motinos (ypač) tėvo nuţudymas yra akivaizdţiai priešgamtiška

veika. Tokie nusikaltimai drastiškiausiai paţeidţia krikščioniškąją ir apskritai ţmogiškąją moralę. Poţymis “savo

motinos ar tėvo” reiškia, kad kaltininkas yra kraujo ryšiu susijęs su nukentėjusiuoju ir tai ţinojo. Pamotės, patėvio,

įvaikintojų nuţudymas nesudaro šio poţymio.

Dviejų ar daugiau asmenų nuţudymas. Inkriminuojamas tada, kai kaltininkas siekia nuţudyti 2 ar

daugiau ţmonių ir tai padaro, kaip taisyklė, vienu metu. Tai ne atskiri nusikaltimai, ne realioji nusikaltimų sutaptis,

o vienas nusikaltimas su 2 ar daugiau asmenų mirtimi. Kaltininko veiksmus apsprendţia nusikalstamo sumanymo

vieningumas. Laikas gali nesutapti, kai kaltininkas turėdamas sumanymą nuţudyti kelis ţmones dėl to paties

motyvo, nuţudo vieną, paskui kitą, nebūtinai tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pvz., vyras ţmoną pakloja

namie, o paskui suranda (nebūtinai pasislėpusį spintoje) jos meiluţį ir jam taip pat nusuka sprandą.

Vieno ţm.ogaus nuţudymas ir pasikėsinimas nuţudyti kitą nekvalifikuojamas pagal šį punktą. Kai toje

pačioje vietoje ne tais pačiais veiksmais gyvybė atimama 2 ţmonėms, tačiau vienam tyčia, o kitam dėl neatsargumo,

kvalifikuojama kaip 2 nusikaltimų sutaptis.

Nėščios moters nuţudymas. Nėščia moteris yra ypatingoje padėtyje – psichologiniu, fiziologiniu,

moraliniu, socialiniu poţiūriu. Jos apsauga sustiprinama. Atimant gyvybę nėščiai moteriai, sunaikinamas ir vaisius.

Todėl tai labai sunkus nusikaltimas. Inkriminuojant šią aplinkybę reikia nustatyti ne tik tai, kad nukentėjusioji buvo

nėščia, bet ir tai, kad kaltininkas apie tai ţinojo, tai numatė ar bent turėjo ir galėjo numatyti. Nėštumo stadija bei tai,

kad nuţudymo motyvai nesusiję su nėštumo faktu, nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

Maţamečio asmens ar bejėgiškos būklės asmens. Maţamečiu asmeniu pripaţįstamas vaikas nuo gimimo

iki 14 metų. Bejėgiškos būklės pripaţintinas ţm.ogus dėl savo amţiaus, fiziologinių ar kitų prieţasčių negalintis

veiksmingai pasipriešinti ţudikui. Šis punktas inkriminuotinas ir uţ įkaito, ţm.ogaus, kuriam atimta laisvė,

nuţudymą, uţ miegančio, apalpusio, be sąmonės dėl ligos ar apsvaigimo esančio, sunkiai sergančio ar nusenusio

nuţudymą. Be to, reikia nustatyti, kad kaltininkas suvokė nukentėjusįjį esant tokios būklės ir pasinaudojo tuo

bejėgiškumu.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai 4, 5, 6 p.

Nuţudymas pavojingu daugelio ţmonių gyvybei būdu. Pavojingas daugelio ţmonių gyvybei būdas yra,

kai kaltininkas, siekdamas atimti gyvybę konkrečiam ţmogui, veikdamas tiesiogine tyčia, sąmoningai panaudoja

priemones ar būdus, dėl kurių gali ţūti ir kiti ţmonės, pvz., šaudo minioje, apnuodija vandens rezervuarą.

Analogiški veiksmai veikiant nekonkretizuota, neapibrėţta tyčia, net jei jie nesukėlė ţm.ogaus mirties, taip pat

sudaro šį poţymį, t.y. pasekmės nebūtinos, uţtenka grėsmės.

Sąlygos: pavojus neapibrėţtam asmenų ratui; kaltininkas turėjo suvokti, kad veikia pavojingu daugeliui

ţmonių būdu.

Jeigu taip veikiant suţalojami kiti ţmonės, inkriminuojamas ir suţalojimas.

Nuţudymas itin ţiauriai. Nuţudymas laikomas itin ţiauriu, kai nukentėjusiajam sukeliamos didelės

fizinės kančios – jis kankinamas, sudeginamas, numarinamas badu ir pan. Tokiais laikytini ir tie atvejai,kai prieš

mirtį tyčiojamasi iš nukentėjusiojo ir taip jam ar jo artimiesiems sukeliama didelių dvasinių kančių, pvz., vaiko

nuţudymas motinos akivaizdoje.

Tais atvejais kai iš nukentėjusiojo lavono pasityčiojama: jis pjaustomas, badomas ir pan., tai liudija

kaltininko ţiaurumą, bet šio poţymio nesudaro. Teismų praktika traktuoja taip: kai siekiama paslėpti nusikaltimą –

nėra kvalifikuojantis poţymis, o jei tai daro savo malonum.ui – kvalifikuojantis.

Veika turi būti tyčinė. Veikti galima tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

SUBJEKTO YPATUMAI. Poţymiai nepagrįst.i, nes subjekto ypatumai neturi lemti veikos kvalifikacijos,

tai gali turėti įtakos individualizuojant bausmę sankcijos ribose. (nBK jų nebėra)

Pakartotinumas. Jeigu tai padarė asmuo, anksčiau nusikaltęs tyčiniu nuţudymu, numatytu BK 104 ir 105

str. Nuţudymas laikomas pakartotinu, kai asmuo, anksčiau padaręs tyčinį paprastą ar kvalifikuotą nuţudymą , vėl

tyčia nuţudo, nepriklausomai nuo teistumo uţ ankstesnį nuţudymą. Nėra pakartotinumo, jei uţ ankstesnį

nusikaltimą baigėsi baudţiamojo persekiojimo senaties terminas arba išnyko ar buvo panaikintas teistumas uţ jį.

Itin pavojingas recidyvistas. Jeigu tai (išskyrus privilegijuotus nuţudymus) padarė itin pavojingas

recidyvistas. Nuţudymas, jeigu tai padarė itin pavojingas recidyvistas, t.y. asmuo iki šio nuţudymo pripaţintas

tokiu, kvalifikuojamas pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, uţ kokių nusikaltimų padarymą jis buvo pripaţintas

itin pavojingu recidyvistu. Neinkriminuojamas kai padaro privilegijuotą nuţudymą.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai.

Nuţudymas dėl savanaudiškų paskatų.

Nuţudymas yra savanaudiškas, kai šiuo nusikaltimu siekiama gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų ar

įsigyti turtinę teisę, arba išvengti materialinių išlaidų: grąţinti skolą, daiktą, įvykdyti turtinį įsipareigojimą.

Klasikinis savanaudiško nusikaltimo pavyzdys – uţ atlyginimą, pagal uţsakymą. Ţinoma, jeigu uţsakymas

priimamas ir vykdomas dėl kitų paskatų, ne dėl atlyginimo – šio poţymio nėra. Savanaudiškumo negalima apriboti

materialinės naudos siekimu sau. Savanaudišku pripaţintinas nuţudymas ir siekiant sudaryti materialinę naudą

kitam asmeniui, kuriuo kaltininkas suinteresuotas. Tai, kad kaltininkas ar asmuo, kurio materialiniais interesais

nusikaltimas padarytas, tos naudos negauna arba ja nepasinaudojo ar net atsisako, nusikaltimo kvalifikavimui įtakos

neturi.

Jei nuţudyta dėl kitų paskatų, o tik po to buvo pasinaudota situacija, inkriminuoti savanaudiškų paskatų

negalima. Jeigu nuţudoma siekiant išlaikyti savo turtą nuo nusikalstamų kėslų, t.p. norint atgauti skolą – nėra

savanaudiškumo. Nuţudymas ginčo metu dėl turto nėra savanaudiškas.

Nuţudymas dėl chuliganiškų paskatų.

Chuliganiškomis paskatomis laikome tuos atvejus, kai nusikaltimas padaromas iš šalies ţiūrint be

prieţasties. Nėra paaiškinimo tokiam veiksmui, o taip pat kai nuţudoma esant tik pretekstui, pvz., nuţudė nes

nedavė uţrūkyti. Taip pat kai yra pretekstas, bet veiksmai neadekvatūs: uţ įţeidimą nuţudoma. Subjektui sudaro

malonumą pati nusikalstama veika.

Šis nuţudymas gali būti padarytas ir tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Daţniausiai kaltininkas veikia

neapibrėţta, nekonkretizuota tyčia padarinių atţvilgiu. Kai nuţudymą sąlygoja tarpusavio santykiai: kerštas,

pavydas, nors nusikaltimas padaromas ir viešoje vietoje (gatvėje, restorane) ir šiukščiai paţeidţiant viešąją tvarką,

nelaikoma nuţudymu dėl chuliganiškų paskatų.

Nuţudymas ryšium su nukentėjusiojo vykdymu savo valstybinės ar pilietinės pareigos.

Tai atvejai, kai kaltininko sumanymą nuţudyti sukėlė nukentėjusiojo valstybei, visuomenei naudinga

veikla, vykdant savo, kaip pareigūno, tarnautojo, piliečio, gyventojo pareigas. Nukentėjusiuoju gali būti pareigūnas,

valdţios atstovas, tarnautojas, visuomenės atstovas ar eilinis ţm.ogus, jeigu jis nuţudomas todėl, kad vykdo savo

tiesiogines ar bendras pilietines pareigas: teisėjas nuteisia nusikaltėlį, asmuo sulaiko nusikaltėlį, praneša apie

paţeidimą, ţurnalistas paskelbia demaskuojančią informaciją (Dekanidzės byla) ir pan.

Ši aplinkybė yra kai:

1) kai kerštaujama uţ veiklą praeityje;

2) kai tuo siekiama nutraukti tokią veiklą;

3) siekiant uţkirsti kelią tokiai veiklai ateityje.

Kaltininko klaida, neteisingas nukentėjusiojo veiklos vertinimas, kai pastarasis nedarė ar nesirengė daryti

to, dėl ko jį nuţudė, kvalifikavimui reikšmės neturi. Kai nuţudoma dėl aiškiai neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų: uţ

tarnybos įgaliojimų viršijimą, piktnaudţiavimą tarnyba, melagingus parodymus, šmeiţimą – inkriminuoti šį poţymį

pagrindo nėra.

Nuţudymas turint tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą.

Sunkūs nusikaltimai, kuriuos siekiama nus.lėpti, išvardyti BK 81 str.Slepiamas nusikaltimas gali būti

padarytas anksčiau, tuo metu daromas ar parengiamas daryti ateityje tiek paties kaltininko, tiek kito asmens.

Slėpimu suprantamas siekis nuţudant nus.lėpti patį nusikaltimo faktą arba nus.lėpti savo ar kito asmens, jį

padariusio ar darančio, dalyvavimą. Pavyko ar ne pasiekti šį tikslą, reikšmės neturi.

Nuţudymas darant kitą sunkų nusikaltimą. (papildyta, kai mirties bausmė buvo palikta uţ itin pavojingą

nuţudymą).

Inkriminuojamas kai nuţudyta darant kitą sunkų (BK 81 str.) nusikaltimą. Tokiais atvejais veika

kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis, išskyrus banditizmą ir teroro aktą, kurių sudėtys, jų sankcijas papildţius

laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, apima ir tyčinį nuţudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Nusikaltimų

sutaptis yra tiek tais atvejais, kai, pvz., diversija sukėlė ţm.ogaus ţūtį, tiek tais atvejais, kai nuţudomas ţm.ogus,

kuris buvo pagrobtas įkaitu arba kai panaudojus fizinį smurtą, kaip turto prievartavimo priemonę, nukentėjusysis

miršta. Šio nuţudymo nBK nebėra.

2.8 Privedimas prie saviţudybės (BK 110 str.)

Nusikaltimu pripaţįstamas privedimas prie saviţudybės, o taip pat privedimas prie pasikėsinimo

nusiţudyti., jeigu tai padaro ţm.ogus ţiauriai ar panašiai elgdamasis ir tai padaro ţm.ogus, nuo kurio nukentėjusysis

yra priklausomas.

Paprastai ţm.ogų nusiţudyti paskatina kitų konkrečių asmenų elgesys su juo. Tačiau tai nereiškia, kad

kiekvienu atveju yra minėto nusikaltimo poţymių. Nors privedimo prie saviţudybės ar pasikėsinimo nusiţudyti

atvejų, įstatyme traktuojamų nusikaltimu, yra nemaţai, tačiau 110 str. pritaikomas išimtinai retai. Pagrindinė

prieţastis ta, kad ypač sunku, daţnai net neįmanoma nustatyti, tuo labiau įrodyti, kad ţm.ogus nusiţudė būtent dėl

konkretaus kaltininko veiksmų, o ne dėl kitų prieţasčių, o taip pat teisėsaugos institucijų pareigūnai ignoruoja

įstatymą ir arba visiškai netiria tokių atvejų, arba atlieka tai formaliai.

OBJEKTAS – kito ţm.ogaus gyvybė.

OBJEKTYVIOJI PUSĖ. Privedimas prie saviţudybės yra asmens veiksmai, dėl kurių kitas ţm.ogus pats

nusiţudo arba pasikėsina nusiţudyti.110 str. galima inkriminuoti tik esant visoms jo dispozicijoje nurodytoms

sąlygoms: 1) ţiaurus ar kitoks panašus kaltininko elgesys; 2) nukentėjusiojo saviţudybė ar pasikėsinimas nusiţudyti;

3) prieţastinis ryšys tarp kaltininko elgesio ir atsiradusių padarinių; 4) materiali ar kitokia nukentėjusiojo

priklausomybė nuo kaltininko.

Objektyviai ţiaurus elgesys – mušimas, kankinimas, ţalojimas, fizinių kančių sukėlimas, tyčiojimasis,

orumo įţeidimas, kitoks skriaudimas. Vienkartinis sumušimas, įţeidimas ar kitokia skriauda negali būti laikomi

ţiauriu ar kitokiu panašiu elgesiu. Turi būti tokių poelgių sistema. Ţiauriu elgesiu nelaikomas santuokos, draugystės

nutraukimas, atsisakymas vesti, girtavimas, kritika ir pan., jeigu tai nebuvo susiję su ţiauriu elgesiu nukentėjusiojo

atţvilgiu.Kaltininko elgesys turi būti arba neteisėtas, arba akivaizdţiai nederamas, ţeidţiamas.

Nukentėjusiojo pasiryţimą nusiţudyti turi sukelti būtent kaltininko ţiaurus ar kitoks panašus elgesys, ir šis

pasiryţimas turi būti įgyvendintas arba pasikėsinta jį įgyvendinti. Nesant šių padarinių, asmuo atsako uţ savo

neteisėtus veiksmus, jeigu jie sudaro kito nusikaltimo sudėtį – mušimą, kankinimą, tvirkinimą ir pan. Jeigu jis tuo

siekė, kad priklausomas asmuo nusiţudytų, inkriminuotinas ir pasikėsinimas privesti prie saviţudybės.

Nukentėjusiojo saviţudybė turi būti tyčinė, pasikėsinimas nusiţudyti - realus (ne imituotas).

Būtinas juridiškai reikšmingas prieţastinis ryšys. Reikia įrodyti, kad nukentėjusysis tai padarė dėl

konkretaus ţm.ogaus ţiauraus elgesio. To nenustačius inkriminuoti 110 str. nėra pagrindo.

Šio straipsnio inkriminavimo galimybes gerokai sumaţina tai, kad šios sudėties būtinas poţymis yra

nukentėjusiojo priklausomumas nuo kaltininko. Priklausomumas gali būti materialus ir kitoks. Materialus – kai

nukentėjusysis buvo kaltininko išlaikomas ar gavo iš jo privalomą teikti materialinę pagalbą (sutuoktiniai, tėvai ir

vaikai). Kitoks priklausomumas gali būti tarnybinis – pavaldinio ir viršininko, mokinio ir mokytojo, piliečio ir

pareigūno ir pan. Priklausomumas nustatomas pagal juridinius tų asmenų santykius.

SUBJEKTYVIOJI PUSĖ. Privedimas prie saviţudybės yra tyčinis nusikaltimas. Tiek ţiauraus ar kito

panašaus elgesio atţvilgiu, tiek padarinių turi būti tyčinė kaltė. Esant tiesioginei tyčiai padarinių atţvilgiu, veika gali

sudaryti nuţudymo sudėtį tik tuo atveju, kai taip veikiamas nepakaltinamas asmuo – maţametis, psichikos ligonis.

Tada yra nuţudymas nukentėjusiojo rankomis, nes pastūmėtas nusiţudyti, jis veikia ne visai sąmoningai.

SUBJEKTAS – pakaltinamas 16 metų asmuo, nuo kurio nukentėjusysis yra materialiai arba kitaip

priklausomas.

NBK nusikaltimu pripaţįstamas tik privedimas prie saviţudybės, be to kriminalizuojamas sukurstymas

nusiţudyti. Atsisakoma dabar būtino nukentėjusiojo priklausomumo nuo kaltininko poţymio. Ţiauraus ar kitokio

panašaus elgesio poţymis formuluojamas “ţiauriu ar klastingu elgesiu”. Ši formuluotė poţymio esmės nekeičia,

tačiau aiškiau išreiškia tuos privedimo prie saviţudybės atvejus, kai ţm.ogus klastingai elgdamasis, apgaulės būdu

suklaidina nukentėjusįjį, pastumia jį į beviltišką padėtį, dėl ko šis nusiţudo.

2.9 Gyvybės atėmimas dėl neatsargumo (109 str.)

Neatsargaus gyvybės atėmimo atveju ir veika, ir jos motyvacija labai skiriasi nuo tyčinio, tik padariniai

sutampa. Neatsargiu nuţudymu kvalifikuojami ţm.ogaus ţūties atvejai, ai tai atsitinka kaltininkui dėl neapdairumo,

neatidumo ar nepagrįst.o pasitikėjimo, paţeidus bendrąsias atsargumo buityje, gamyboje taisykles ir kai ta veika

neturi poţymių nė vienos specialiosios normos, kuri šį padarinį laiko nusikaltimą kvalifikuojančiu poţymiu.

OBJEKTYVIOJI PUSĖ. Nusikaltimas gali būti padarytas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, t.y.

nevykdant pareigos, kai yra galimybė atitinkamai veikti ir išvengti kito ţm.ogaus mirties. Tai gali būti padaryta ir

nusikalstamais, ir nenusikalstamais veiksmais, kurie gali būti draudţiami specialiomis taisyklėmis (šaunamojo

ginklo panaudojimo) arba neatitinkantys įprastų atsargumo reikalavimų. Būtina nustatyti teisiškai reikšmingą

prieţastinį ryšį.

SUBJEKTYVIOJI PUSĖ. Kaltė neatsargi. Veikos atţvilgiu gali būti ir neatsargumas, ir tyčia, tačiau

padarinių – tik neatsargumas, t.y. 1) nusikalstamas pasitikėjimas arba 2) nusikalstamas nerūpestingumas.

Pirmu atveju kaltininkas suvokia, kad jo veika, daţniausiai nenusikalstama, gali padaryti ţalą kitam

ţmogui, bet yra įsitikinęs, kad šiuo konkrečiu atveju tai neatsitiks ir tas įsitikinimas paremtas savo sugebėjimais,

patirtimi, įţvalgumu, kitų veiksmais. Tačiau pasirodo, kad jis klydo. Kai kaltininkas numato ne abstrakčią tokių

padarinių galimybę analogiškomis aplinkybėmis, o jų tikimybę šiuo konkrečiu atveju, arba kai tikisi išvengti

nepageidaujamų padarinių remdamasis ne realiomis aplinkybėmis, o tik sėkme, laime, jis atsako uţ tyčinį

nuţudymą.

Antru atveju kaltininkas nenumato, kad dėl veikos, kaip taisyklė nenusikalstamos, gali kas blogo nutikti,

tačiau ţm.ogus ţuvo. Nenumatė, tačiau iš visų aplinkybių privalėjo ir galėjo numatyti, jei būtų buvęs atidesnis,

rūpestingesnis, apdairesnis.

Kvalifikuoja atsakomybę, kai tai padaroma sąmoningai nesilaikant atsargumo taisyklių, t.y. kai veikta

tyčia, tokie veiksmai yra uţdrausti įstatymu, specialiomis taisyklėmis arba jie paţeidţia elementarias, visiems

ţinomas, nors ir nerašytas, atsargumo taisykles. Dviejų ar daugiau asmenų nuţudymas yra, kai dėl kaltininko veikos

ţūva ne vienas, o keli ţmonės, ir tai yra vieno, o ne kelių neatsargių nusikaltimų padarinys.

NBK šis nusikaltimas netraktuojamas nuţudymo rūšimi ir įvardijamas ne nuţudymu, o neatsargiu gyvybės

atėmimu.

2.10 Nusikaltimai gyvybei naujame LR BK.

Nusikaltimai gyvybei naujame BK yra išskirti į atskirą skyrių (XVII).

Galima išskirti tris nusikaltimų grupes: nuţudymas, neatsargus gyvybės atėmimas ir padėjimas,

sukurstymas nusiţudyti ar privedimas prie saviţudybės.

Nuţudymas laikomas neteisėtu gyvybės atėmimu kitam ţmogui tik tyčia. Nuţudymą kvalifikuojantys

poţymiai reglamentuoti ne atskirame straipsnyje, o straipsnio, nustatančio atsakomybę uţ paprastą nuţudymą,

antrojoje dalyje. Poţymiai, apibūdinantys subjektą nelaikomi kvalifikuojančiais. Naujas kvalifikuojamasis poţymis

– tikslas įgyti nukentėjusiojo organą ar audinį transplantavimui.

Privilegijuoti nuţudymai išlieka, tačiau esminis pakeitimas yra tai, kad motinai nuţudţiusiai savo

naujagimį, naujagimio nuţudymo inkriminavimas siejamas su faktišku gimdymo poveikiu gimdyvės psichofizinei

būsenai. Taigi inkriminuoti ar ne naujagimio nuţudymą teisė spręsti paliekama teismui.

Neatsargus gyvybės atėmimas nebevadinamas nuţudymu, o kaip ir daugelyje valstybių įvardijamas

Neatsargiu gyvybės atėmimu.

Nusikaltimu pripaţįstamas tik privedimas prie saviţudybės, be to kriminalizuojamas sukurstymas

nusiţudyti. Atsisakoma dabar būtino nukentėjusiojo priklausomumo nuo kaltininko poţymio. Ţiauraus ar kitokio

panašaus elgesio poţymis formuluojamas “ţiauriu ar klastingu elgesiu”. Ši formuluotė poţymio esmės nekeičia,

tačiau aiškiau išreiškia tuos privedimo prie saviţudybės atvejus, kai ţm.ogus klastingai elgdamasis, apgaulės būdu

suklaidina nukentėjusįjį, pastumia jį į beviltišką padėtį, dėl ko šis nusiţudo.

Taip pat kriminalizuojamas padėjimas beviltiškai sergančiam ţmogui jo prašymu nusiţudyti.

3. Nusikaltimai ţm.ogaus sveikatai ir keliantys pavojų sveikatai arba gyvybei. Nusikaltimų sveikatai

samprata ir rūšys galiojančiuose įstatymuose ir naujame LR BK.

Sveikatos sutrikdymas kodekse įvardijamas kūno suţalojimu, uţkrėtimu liga ar kitokiu susargdinimu. Tai

yra neteisėtas be tyčios atimti gyvybę, ţalos padarymas kito ţm.ogaus sveikatai, bet kuriuo būdu tyčia ar dėl

neatsargumo paţeidţiant ţm.ogaus kūno audinius, organus. ar jų funkcijas.

Šių nusikaltimų OBJEKTAS yra kito ţm.ogaus sveikata. Kėsinimasis į savo sveikatą nėra nusikaltimas,

išskyrus atvejus, kai tokia veika sudaro kito nusikaltimo sudėtį. Ţm.ogaus sutikimas padaryti ţalą jo sveikatai, bent

formaliai pagal galiojančius įstatymus, išskyrus lengvą kūno suţalojimą ar susargdinimą bei sumušimą, nešalina

baudţiamosios atsakomybės, kaip ir atėmus gyvybę, tačiau taip yra tik formaliai. Faktiškai be nukentėjusiojo skundo

byla nekeliama nei dėl apysunkio, nei dėl sunkaus suţalojimo ar susargdinimo.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai:

Sveikata gali būti sutrikdyta veika, veiksmais arba neveikimu. Būtinas šių nusikaltimų objektyviosios pusės

poţymis yra jų padarinys – ţala sveikatai, bei prieţastinis kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių ryšys. Sveikatos

sutrikdymas yra materialioji sudėtis, o padariniai sveikatai reiškia, kad paţeista ţm.ogaus kūno audinių, organų

anatominė sandara arba fiziologinės funkcijos. Ţalos dydis ir sveikatos sutrikimo laipsnis gali būti labai įvairūs, ir

tai lemia nusikaltimo sunkumą. Jeigu padarinius lėmė aiški individo patologija, o kaltininkas jos nenumatė, uţ

tokius padarinius atsakomybės negali būti, nes nėra kaltės.

Susargdinimas nuo suţalojimų gali skirtis objektyviaisiais poţymiais, nes šiuo atveju gali būti ir

nesmurtinis poveikis ţmogui. Uţkrėsti įmanoma tik infekcine liga: tiek pačiam ja sergant, tiek nesergant.

Pagal objektyvųjį kriterijų – faktiškai sukeltų padarinių sveikatai sunkumą ir laipsnį įstatymas skiria sunkų,

apysunkį ir lengvą sveikatos sutrikdymą (suţalojimą, uţkrėtimą liga, kitokį susargdinimą). Nustatant sveikatos

sutrikdymo laipsnį, kriterijai yra suţalojimo, susargdinimo pavojingumas gyvybei, realus arba siektas ţalos sveikatai

dydis ir tos ţalos pastovumas. Tam reikalui dabar galioja Kūno suţalojimo sunkumo nustatymo teismo medicinos

laikinosios taisyklės.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai

Sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas ir tyčia ir dėl neatsargumo (išskyrus lengvą, kuris gali būti tik

tyčinis). Atsakomybė uţ suţalojimą, susargdinimą diferencijuojama ir pagal kaltės formą. Tyčia gali būti tiesioginė

– kai siekiama padaryti apibrėţto sunkumo ţalą sveikatai. Taip būna retai. Tyčia ţm.ogus suţalojamas daţniausiai

smurtaujant, nusikaltimai sveikatai padaromi netiesiogine, neapibrėţta, nekonkretizuota tyčia padarinių atţvilgiu.

Tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal faktiškai padarytą ţalą sveikatai – kaip lengvas, apysunkis ar sunkus

suţalojimas, susargdinimas. Jeigu taip veikiant nukentėjusiajam atimama gyvybė, yra nuţudymas.

Tyčinio sunkaus ir apysunkio, taip pat lengvo suţalojimo, sukėlusio sveikatos sutrikimą (BK 111, 112 str.

bei 110 str. 2 d.), SUBJEKTU pripaţįstamas asmuo, sulaukęs 14 metų, o neatsargaus ar tyčinio, nesukėlusio

sveikatos sutrikimo, - nuo 16 metų.

111 straipsnis. Tyčinis sunkus kūno suţalojimas, uţkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas.

Tyčinis ţm.ogaus kūno suţalojimas, uţkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas, pavojingas gyvybei arba

sukėlęs regėjimo, girdėjimo ar kurio nors kito organo ar jo funkcijų netekimą, psichinę ligą, nėštumo nutrūkimą,

uţkrėtimą ţm.ogaus imunodeficito virusu (ŢIV), taip pat kitokį sveikatos sutrikimą, susijusį su pastoviu ne maţiau

kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimu, arba nepataisomą veido subjaurinimą, baudţiamas laisvės atėmimu

nuo 2 iki 7 metų.

Ta pati veika, padaryta itin pavojingo recidyvisto ar ţiauriai kankinant, taip pat sunkus kūno suţalojimas

ryšium su nukentėjusiojo vykdymu tarnybinės ar visuomeninės pareigos bei sunkaus kūno suţalojimo padarymas

maţamečiam asmeniui ar bejėgiškos būklės asmeniui – nuo 5 iki 10 metų.

Suţalojimas ir kitoks susargdinimas pripaţįstamas sunkiu esant bent vienam iš poţymių įvardintų

straipsnio dispozicijoje. Kadangi įstatyme nurodyti sunkaus suţalojimo, susargdinimo poţymiai yra medicininio

pobūdţio, todėl kiekvienu suţalojimo ar susargdinimo atveju, ar bent vienas jų yra padarytas, nustato medikai

ekspertai ir tik po to vertina teisininkai.

Taisyklėse teigiama, kad pavojingi gyvybei sunkūs kūno suţalojimai yra tokie, kurie sukelia pavojų

nukentėjusiojo gyvybei, ir tie, kurie, nesuteikus medicinos pagalbos, baigtųsi mirtimi. Sąrašas pateiktas nepilnas.

Žm.ogaus organo ar funkcijų netekimas yra sunkaus kūno suţalojimo, uţkrėtimo liga ar kitokio

susargdinimo poţymis. Organu laikoma ţm.ogaus kūno dalis, atliekanti savarankišką funkciją. Funkcija – organo

paskirtis.

Regos netekimas yra pastovus visiškas aklumas abiem akimis, taip pat pastovus regėjimo stiprumo

sumaţėjimas iki 0,04 ir maţiau, t.y. kai dviejų metrų atstumu ţm.ogus nemato dviejų pirštų. Vienos akie netekimas

taip pat yra sunkus kūno suţalojimas, tačiau pagal kitą poţymį – pastovaus darbingumo netekimas daugiau kaip

vienu trečdaliu. Nereginčios akies suţeidimas, dėl kurios ją reikėjo pašalinti, turėtų būti vertinamas kaip

nepataisomas veido subjaurojimas.

Klausos netekimas yra nepraeinantis visiškas kurtumas arba tokia būklė, kai ţm.ogus negirdi normalios

šnekamosios kalbos uţ 3-5 cm nuo ausies kaušelio. Dėl kurtumo viena ausimi ţm.ogus netenka maţiau kaip trečdalį

darbingumo, todėl toks suţalojimas laikomas apysunkiu (BK 112 str.).

Kurio nors kito organo ar jo funkcijos netekimas. Netekus lieţuvio, netenkama kalbos funkcijos. Rankos

netekimas yra, kai jos netenkama ne ţemiau alkūnės sąnario, o kojos – ne ţemiau kelio sąnario. Arba jų funkcijų

netekimas (paralyţius ar kitoks funkcijų praradimas). Kiti šių organų netekimo atvejai laikomi galūnės dalies

netekimu ir vertinami pagal pastovaus darbingumo netekimo poţymį.

Psichikos ligą diagnozuoja ir jos ryšį su trauma, susargdinimu ar kitokiu poveikiu nustato teismo

psichiatrijos ekspertizė. Šiuo nusikaltimo poţymiu pripaţįstama bet kuri psichiatrijai ţinoma psichikos liga, įskaitant

laikinus. psichikos sutrikimus.

Nėštumo nutrūkimas turi būti kūno suţalojimo ar kitokios poveikio nėščiai moteriai, ligos jai sukėlimo

padarinys. Šis padarinys neturi priklausyti nuo individualių nukentėjusiosios organizmo savybių, anomalijų, kurių

kaltininkas neţinojo ir tuo nepasinaudojo. Nėštumo stadija reikšmės neturi.

Užkrėtimas žm.ogaus imunodeficito virusu (ŽIV) kelia realią grėsmę susirgti AIDS. Objektyviai

uţkrėtimas ŢIV yra lytinio santykiavimo su infekuotu asmeniu padarinys. Daţniausiai ŢIV uţsikrečiama per kraują,

rečiau kitu būdu perduodant virusą į kito ţm.ogaus organizmą. Kaltė – tik tyčinė. Jeigu kaltininkas yra infekuotas

ŢIV arba serga AIDS ir tai ţino, ir lytiškai santykiaudamas nesiima atsargumo priemonių, jis veikia arba tiesiogine,

arba netiesiogine tyčia ir padarinių atţvilgiu.

Nepataisomas veido subjaurojimas. Veido subjaurojimas reiškia, kad dėl suţalojimo ar susargdinimo

nukentėjusysis pasidarė nemalonios išvaizdos, atstumiantis. Tai nustato teisingumo institucijos, vadovaudamosi

estetiniais kriterijais. Subjaurojimo nepataisomumą konstatuoja teismo medicinos ekspertai. Nepataisomu

pripaţįstamas toks subjaurojimas, kuris neišnyks natūraliai, arba kurio negalima pašalinti terapijos priemonėmis, o

tik plastine operacija ar apskritai to padaryti neįmanoma.

Kitoks sveikatos sutrikimas, susijęs su pastoviu, ne mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo

netekimu, reiškia bet kokį susirgimą, organizmo funkcijų sutrikimą, dėl ko prarandamas darbingumas. Darbingumo

netekimo laipsnį nustato medikai. Profesinio darbingumo netekimas nesudaro aptariamojo poţymio.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai.

Tyčinis sunkus kūno suţalojimas, uţkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas gali būti padarytas tiesiogine

tyčia arba tik suvokiant tokių padarinių galimybę šiuo konkrečiu atveju ir jų nesiekiant, bet numatant galimybę

jiems kilti. Daţniausiai padaromas neapibrėţta, nekonkretizuota tyčia – atsakomybė iškyla pagal faktiškai sukeltus

padarinius.

Tyčinio suţalojimo ar kitokio susargdinimo kvalifikuojamieji poţymiai nurodyti BK 111 str. 2 dalyje.

Tyčinis sunkus kūno suţalojimas ar kitoks susargdinimas, padarytas darant kitą nusikaltimą, kurio

kvalifikuojamuoju poţymiu nurodytas tyčinis sunkus suţalojimas ar susargdinimas (išţaginimo, plėšimo)

papildomai pagal BK 111 str. nekvalifikuojamas.

112 straipsnis. Tyčinis apysunkis kūno suţalojimas, uţkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas

Tyčinis ţm.ogaus kūno suţalojimas, uţkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas, nepavojingas gyvybei ir

nesukėlęs šio kodekso 111 straipsnyje numatytų pasekmių, bet sukėlęs ilgalaikį kurio nors organo funkcijų sutrikimą

ar kitokį ilgalaikį sveikatos sutrikimą arba ţymų pastovų maţiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimą,

baudţiamas laisvės atėmimu iki 4 metų arba pataisos darbais iki 2 metų.

Ta pati veika, padaryta ryšium su nukentėjusiojo vykdymu tarnybinės ar visuomeninės pareigos arba itin

pavojingo recidyvisto ar ţiauriai kankinant, taip pat apysunkio kūno suţalojimo padarymas maţamečiam asmeniui

ar bejėgiškos būklės asmeniui baudţiamas laisvės atėmimu iki 5 metų.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai.

Nėra pavojingas nukentėjusiojo gyvybei ir nesukelia 111 str. 1 d. nurodytų padarinių. Pozityvūs apysunkio

suţalojimo ar kitokio susargdinimo poţymiai, atskiriantys jį nuo lengvo suţalojimo ar kitokio lengvo sveikatos

sutrikdymo, yra:

ilgalaikis kurio nors organo funkcijų sutrikimas;

kitoks ilgalaikis sveikatos sutrikimas (liga), kai sergama daugiau negu 21 dieną;

ţymus pastovus maţiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimas ( kai netenkama nuo 10% iki 33%

bendrojo darbingumo).

Tai yra alternatyvūs poţymiai ir pakanka bent vieno iš jų, kad suţalojimas ar susargdinimas būtų

pripaţintas apysunkiu. Pvz.: nedideli kaulų įskilimai, sąnarių išnirimai, kurtumas viena ausimi, piršto netekimas ir

pan.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai

Gali būti padarytas ir tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Praktiškai beveik be išimčių tyčia būna neapibrėţta,

nekonkretizuota. Kaltininkas smurtauja ir sąmoningai elgiasi nepaisydamas atsargumo, numatydamas, kad dėl toko

elgesio gali būti padaryta ţala kito ţm.ogaus sveikatai, ir daro prielaidą, jog ţala gali kilti. Taigi BK 112 str.

inkriminavimą ar neinkriminavimą lemia tai, kokio dydţio ţala buvo faktiškai padaryta. Jeigu nukentėjusysis sirgo

21 dieną – suţalojimas lengvas, jeigu 22 – apysunkis.

Nors formaliai tai viešojo kaltinimo deliktas, faktiškai bylos keliamos tik esant nukentėjusiojo skundui.

112 str. 2 dalyje nurodytos kvalifikuojančios aplinkybių turinys atitinka analogiškų aplinkybių,

kvalifikuojančių tyčinį sunkų kūno suţalojimą, turinį. Aplinkybės, kvalifikuojančios tyčinį apysunkį sveikatos

sutrikdymą, yra identiškos tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis. Šios veikos skiriasi

tik pagal ţalos ţm.ogaus sveikatai padarymo laipsnį, sunkumą.

113 straipsnis. Tyčinis sunkus ar apysunkis ţm.ogaus kūno suţalojimas didţiai susijaudinus.

Tyčinis sunkus ar apysunkis ţm.ogaus kūno suţalojimas, staiga didţiai susijaudinus. dėl nukentėjusiojo

pavartoto priešingo įstatymams smurto ar sunkaus įţeidimo, Baudţiamas laisvės atėmimu iki 2 metų arba pataisos

darbais tam pačiam laikui.

Tai privilegijuotas nusikaltimas ţm.ogaus sveikatai. BK 113 str. yra speciali norma BK 111 ir 112

straipsnių atţvilgiu. Tai kad atsakomybė uţ sunkų ir apysunkį ţm.ogaus suţalojimą reglamentuota viename

straipsnyje, rodo, jog tarp sunkaus ir apysunkio suţalojimo nėra esminio skirtumo. Tai, kad tyčinis sunkus ar

apysunkis ţm.ogaus suţalojimas BK 113 str. traktuojamas kaip lengvesnis nusikaltimas, lemia išskirtinė kaltininko

emocinė, psichikos būsena, sukelta paties nukentėjusiojo neteisėtais veiksmais, ir maţinanti subjekto galimybę

suvokti savo veiksmus ir tvardytis.

Būtina nustatyti, kad kaltininkas labai susijaudino, susijaudino staiga, susijaudino dėl nukentėjusiojo

neteisėtų veiksmų – smurto ar sunkaus įţeidimo ir tuoj, būdamas labai susijaudinęs, padarė veiksmus, numatytus BK

113 straipsnyje.

Aptariamasis nusikaltimas gali būti padarytas tik suţalojant ţm.ogaus kūną.

Tyčia gali būti tiesioginė ir netiesioginė, bet tik staigioji. Kaltininkas gali siekti būtent tokių padarinių –

sunkiai ar apysunkiai suţaloti, arba, kaip daţniausiai būna, veikti neapibrėţta, nekonkretizuota tyčia.

115 straipsnis. Sunkus ar apysunkis ţm.ogaus kūno suţalojimas, uţkrėtimas liga ar kitoks

susargdinimas dėl neatsargumo

Sunkus ar apysunkis ţm.ogaus kūno suţalojimas, uţkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas dėl neatsargumo

– Baudţiamas laisvės atėmimu iki 2 metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

Ir šioje normoje sunkus ir apysunkis ţm.ogaus sveikatos sutrikdymas traktuojami vienodai. Kokio laipsnio

padarinių suţalojimas, susargdinimas sukėlė, turi įtakos tik individualizuojant bausmę.

Neatsargus sunkus ar apysunkis suţalojimas, susargdinimas gali būti padarytas:

kaltininkui atliekant veiksmus ar susilaikant nuo veiksmų tyčia, numatant abstrakčią galimybę, kad dėl to

kito ţm.ogaus sveikatai gali būti padaryta ţala, ir lengvabūdiškai tikintis, jog pavyks tos ţalos išvengti, arba

nenumatant tokios ţalos galimybės, nors kaltininkas privalėjo ir galėjo ją numatyti;

kaltininkui veikiant neatsargiai ir nenumatant ţalingų padarinių, kai juos privalėjo ir galėjo numatyti.

Jeigu sunkiai ar apysunkiai ţm.ogus suţalojamas paţeidus transporto eismo saugumo taisykles,

atsakomybė kyla ne pagal BK 115 str., o pagal BK 246 str., nes tai yra speciali norma 115 str. atţvilgiu.

116 straipsnis. Tyčinis lengvas kūno suţalojimas, uţkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas

Tyčinis lengvas kūno suţalojimas, uţkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas nesukėlęs sveikatos sutrikimo,

baudţiamas laisvės atėmimu iki šešių mėnesių, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda, arba uţtraukia

visuomeninio poveikio priemonių taikymą.

Ta pati veika, sukėlusi trumpalaikį sveikatos sutrikimą, arba neţymų pastovų darbingumo netekimą,

Baudţiama laisvės atėmimu iki 1 metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

Sistemingas tyčinių lengvų kūno suţalojimų padarymas baudţiamas laisvės atėmimu iki 3 metų.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai

Lengvu kūno suţalojimu ar susargdinimu, nesukėlusiu sveikatos sutrikimo, objektyviai laikoma veika,

kuria kitam ţmogui padaromas toks kūno suţalojimas, dėl kurio sveikata visai nesutrinka arba sutrinka, bet ne ilgiau

kaip šešias dienas. Tai gali būti negilios ţaizdos, kraujosruvos, sutrenkimai ir panašūs suţalojimai, paliekantys

trumpalaikes ţymes, tačiau ţm.ogus dėl to nesuserga, nesumaţėja jo darbingumas. Laikoma, kad suţalojimas

nesukėlė sveikatos sutrikimo, jeigu dėl suţalojimo nukentėjusysis vieną ar šešias dienas sirgo, buvo nedarbingas.

Analogiška veika, t.y. ţm.ogaus kūno suţalojimas ar kitoks susargdinimas, sukėlęs trumpalaikį sveikatos

sutrikimą ar neţymų pastovų darbingumo netekimą taip pat laikomas lengvu sveikatos sutrikdymu, tačiau grieţčiau

baudţiamu, t.y. kvalifikuotu. Veiką kvalifikuoja sunkesni nei pirmoje dalyje nurodyti padariniai – ilgiau trukusi liga

arba pastovus nedidelės nedarbingumo dalies netekimas. Taisyklėse nustatyta, kad trumpalaikiu sveikatos

sutrikdymu pripaţįstama liga, laikinas nedarbingumas, jeigu tai truko ilgiau kaip 6 dienas, bet ne ilgiau kaip 21

dieną. Alternatyvus poţymis – kai dėl suţalojimo, ligos nukentėjusysis neteko maţiau kaip 10% pastovaus bendrojo

darbingumo. Vertinant kūno suţalojimą ir jo padarinius, taigi ir kitas ligas, negali turėti įtakos ankstesnių ligų

paūmėjimai ir medicinos pagalbos teikimo trūkumai.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai

Gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, be to, daţniausiai padaromas neapibrėţta,

nekonkretizuota tyčia, ir veikos kvalifikaciją lemia faktiškai padarytos ţalos sveikatai dydis.

BK 116 str. 3 d. nurodytas sistemingas tyčinių lengvų kūno suţalojimų darymas apima būtent tik kūno

suţalojimus, bet neapima kitų susargdinimų ir reiškia, kad kaltininkas tą patį asmenį tyčia lengvai suţalojo ne

maţiau kaip tris kartus. Sistemingumo poţymiui neturi reikšmės, kokie lengvi kūno suţalojimai buvo padaryti –

sutrikdę ar nesutrikdę sveikatą.

Smurtas, sukėlęs lengvą suţalojimą, padarytas ne dėl asmeninių kaltininko ir nukentėjusiojo santykių, kol

galioja BK 225 str., traktuojamas ne kaip nusikaltimas ţm.ogaus sveikatai, o kaip chuliganizmas.

SUBJEKTU pripaţįstamas pakaltinamas 16 metų asmuo, o sukėlusio sveikatos sutrikimą – nuo 14 metų.

Tyčinis lengvas kūno suţalojimas, susargdinimas, tiek nesukėlęs sveikatos sutrikimo, tiek sukėlęs, yra

privataus kaltinimo deliktas; baudţiamasis persekiojimas pradedamas tik esant nukentėjusiojo skundui ir gali būti

nutrauktas jam susitaikius su kaltininku (iki įsiteisėjant nuosprendţiui).

Lengvas ţm.ogaus kūno suţalojimas, uţkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas dėl neatsargumo, tiek sukėlęs

sveikatos sutrikimą, tiek ir nesukėlęs, nelaikomas nusikaltimu, nes tokia veika baudţiamajame įstatyme nenumatyta.

Kaip ir visais nusikaltimų ţm.ogaus sveikatai atvejais, jeigu lengvas suţalojimas, susargdinimas padarytas

siekiant didesnės ţalos ţm.ogaus sveikatai, veika sudaro pasikėsinimo į sunkesnį nusikaltimą sudėtį, o jeigu

kėsinamasi į gyvybę, - nuţudymo.

117 straipsnis.Smūgių sudavimas ir ţiaurus kankinimas

Tyčinis smūgio sudavimas arba kitoks smurto veiksmas, sukėlęs fizinį skausmą, baudţiamas pataisos

darbais iki 1 metų, arba bauda, arba uţtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą.

Sistemingas smūgių sudavimas arba kitokie ţiaurūs kankinimo pobūdţio smurto veiksmai baudţiami

laisvės atėmimu iki 1 metų.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai

Smūgio sudavimas ar kitoks smurto veiksmas reiškia ţm.ogaus mušimą ar kitokį poveikį ţm.ogaus kūnui,

siekiant sukelti jam fizinį skausmą, tačiau jo nesuţalojant, nesusargdinant. BK 117 str. 1 d. apima tik tuos atvejus,

kai toks mušimas ar kiti smurto veiksmai nesukėlė kūno suţalojimo, susargdinimo, bei padarinių, numatytų BK 111,

112 ar 116 straipsniuose, ir nebuvo padaryti siekiant tokių padarinių. Mušimu suprantame smurtavimą,

nukentėjusiajam sukėlusį fizinį skausmą, bet nepalikusį ant jo kūno pėdsakų, kuriuos galėtų uţfiksuoti medikai –

audinių anatominių paţeidimų ar organų funkcijų sutrikimų. Tačiau sveikata dėl to galėjo būti trumpam ir sutrikusi,

bet ne ilgiau kaip 6 dienas.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai

Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Kvalifikuojamieji poţymiai. Sistemingas smūgių sudavimas yra, kai kaltininkas tą patį asmenį tyčia

sumuša tris ar daugiau kartų. Ne tris smūgius suduoda vienu kartu, bet tris kartus muša (analogiškai sistemingam

tyčinių lengvų kūno suţalojimų padarymui). Ţiauraus kankinimo pobūdţio smurto veiksmai reiškia, kad

nukentėjusysis mušant, kitaip smurtaujant tyčia kankinamas, jam sukeliamos didelės fizinės kančios, smurtaujama

ilgai. Tai gali būti ilgai tęsiamas mušimas, suduodant daug kartų, kankinimas ilgai laikant karštyje, šaltyje ar kitaip

fiziškai veikiant nukentėjusiojo kūną. Kankinimu 117 str. 2 d. poţiūriu negali būti pripaţintas moralinių kančių

sukėlimas, psichologinis kankinimas tyčiojantis iš ţm.ogaus, ţeminant jo orumą grasinimais, ţodţiais, bet ne fiziniu

poveikiu. Tokie veiksmai traktuojami kaip įţeidimas, grasinimas suţaloti, nuţudyti.

Tiek mušimas, tiek kankinimas, numatyti BK 117 str., daţnai yra kito, sunkesnio nusikaltimo, pvz.,

neteisėto laisvės atėmimo, chuliganizmo ir kitų poţymis. Tada veika pagal šį straipsnį nekvalifikuojama.

Tai privataus kaltinimo deliktas.

124 straipsnis. Neteisėtas aborto padarymas

Gydytojo neteisėtas padarymas aborto –

baudţiamas pataisos darbais iki dvejų metų arba bauda.

Aborto padarymas antisanitarinėmis sąlygomis arba neturint aukštojo medicinos mokslo baudţiamas

laisvės atėmimu iki 3 metų.

Neteisėtas aborto padarymas pakartotinai arba sukėlęs nukentėjusiajai ilgalaikį sveikatos sutrikimą ar mirtį

baudţiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 7 metų.

Abortu vadinamas dirbtinis moters nėštumo nutraukimas, t.y. ţm.ogaus gemalo, vaisiaus sunaikinimas.

Tai gali būti chirurginė operacija ar kitoks poveikis moters organizmui ar gemalui, kurio padarinys – nėštumo

nutrūkimas.

Aborto operacijas leidţiama daryti tik gydytojui akušeriui ginekologui, tik gydymo įstaigoje ir laikantis

kitų nustatytų sąlygų. Abortas, padarytas paţeidţiant nustatytus reikalavimus, išskyrus būtinojo reikalingumo

atvejus, pripaţįstamas neteisėtu, t.y. nusikaltimu.

Abortas laikomas nusikaltimu ţm.ogaus sveikatai, nes sukelia pavojų moters sveikatai ar net gyvybei, nors

tiesiogiai į gyvybę ar sveikatą nesikėsinama. Abortas yra nusikaltimas, kai nėštumas nutraukiamas neteisėtai, tyčia,

tačiau nėščiajai prašant, jai sutinkant. Nėštumo nutraukimas prieš nukentėjusiosios valią, be jos sutikimo vertinamas

ne kaip abortas, o kaip suţalojimas. Tai gali būti tyčinis arba neatsargus kūno suţalojimas, susargdinimas (BK 111,

115 str.). Jeigu nėščioji pati pasidaro abortą, dirbtinai nutraukia nėštumą – nelaikoma nusikaltimu. Ir moters

kurstymas darytis abortą, padėjimas jį pasidaryti ar kurstymas, kad kitas asmuo tai padarytų, nėra nusikaltimas. Tai

pripaţintina baudţiamųjų įstatymų spraga.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai

Abortas laikomas neteisėtu, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:

abortą padaro asmuo, neturintis teisės daryti šios operacijos;

abortas padaromas ne gydymo įstaigoje;

abortas neleistinas medicinos poţiūriu.

Aborto sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu nutraukus nėštumą. Nepavykusios pastangos

tai padaryti – pasikėsinimas. Jeigu tokie veiksmai sukelia priešlaikinį gimdymą ir kūdikis gimsta gyvas, abortas taip

pat laikomas pabaigtu, nes nėštumas buvo nutrauktas.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai

Tai tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais dirbtinai

nutraukia moters nėštumą, be to, jos sutikimu, ir siekia tai padaryti. Kaltininkas suvokia, kad jis neturi teisės daryti

abortą, arba kad daro operaciją ne medicinos įstaigoje, arba neįsitikinęs, kad nėštumas nėra didesnis nei 12 savaičių

ir nėra kontraindikacijos nėštumui nutraukti. Jeigu toks gydytojas yra įsitikinęs, kad veikia verčiamas būtinojo

reikalingumo – veika nėra nusikaltimas. Motyvai įtakos veikai kvalifikuoti neturi, į juos atsiţvelgtina tik

individualizuojant bausmę.

SUBJEKTU gali būti pakaltinamas 16 metų asmuo. Nėščioji gali būti tik nukentėjusia. Padėjimas neteisėtą

abortą darančiam asmeniui, tiek fizinis, tiek verbuojant klientes, yra bendrininkavimas.

Bet kurios specializacijos gydytojas, turintis aukštojo mokslo diplomą, uţ neteisėto aborto padarymą atsako

pagal BK 124 str. 1, o ne 2 dalį ( išskyrus atvejus, kaip abortas padaromas antisanitarinėmis sąlygomis). Gydymo

įstaiga pripaţįstami tik stacionaro ginekologijos skyriai, atliekant mikroabortus – moterų konsultacijos, kuriose

įrengtos operacinės ir šias sąlygas atitinkantys privačių gydytojų akušerių – ginekologų kabinetai.

Abortas leidţiamas esant iki 12 savaičių nėštumui, jei nėra kontraindikacijų. Kontraindikacijos nėštumui

nutraukti yra:

ūminiai ir poūminiai genitalijų uţdegimai;

ūminiai ir poūminiai kitos lokalizacijos uţdegimai;

ūminės infekcinės ligos.

Nėštumo terminas ir tai, ar nėra kontraindikacijų, visada turi būti nustatoma prieš operaciją; to neatlikus,

abortas pripaţintinas neteisėtu.

Ne gydytojo, t.y. neturinčio aukštojo medicinos mokslo padarytas abortas visada yra neteisėtas ir

kvalifikuojamas pagal BK 124 str. 2 dalį. Asmuo, neturintis gydytojo diplomo, pripaţįstamas neturinčiu aukštojo

medicinos mokslo.

BK 124 str. 3 d. inkriminuotina tiek gydytojui, tiek ne gydytojui, kuris neteisėtą abortą padaro pakartotinai,

t.y. ne pirmą kartą, ir kai neteisėtas abortas sukelia nukentėjusiajai ilgalaikį sveikatos sutrikimą arba mirtį. Šių

padarinių atţvilgiu turi būti kaltė, tačiau tik neatsargi – nusikalstamas nerūpestingumas arba pasitikėjimas. Jeigu šie

padariniai atsiranda dėl teisėto aborto, BK 124 straipsnis negali būti inkriminuotas.

128 straipsnis Palikimas pavojingoje gyvybei padėtyje

Nesuteikimas būtinos ir aiškiai neatidėliotinos pagalbos asmeniui, esančiam pavojingoje gyvybei padėtyje,

jeigu kaltininkas ţinomai galėjo ją suteikti be rimto pavojaus sau ar kitiems asmenims, taip pat nepranešimas

atitinkamoms įstaigoms ar asmenims apie būtinumą suteikti tokią pagalbą baudţiami pataisos darbais iki 6 mėnesių

arba uţtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą.

Ţinotinis palikimas be pagalbos asmens, esančio pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčio imtis

savisaugos priemonių, jeigu kaltininkas privalėjo nukentėjusiuoju rūpintis ir galėjo suteikti jam pagalbą arba pats

sudarė pavojingą jo gyvybei padėtį, baudţiamas laisvės atėmimu iki 2 metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

Palikimas pavojingoje gyvybei padėtyje yra bendroji pagalbos nesuteikimo norma. Šiame straipsnyje

numatytos dviejų labai panašių nusikaltimų sudėtys: nesuteikimas ţmogui pagalbos, esančiam pavojingoje gyvybei

padėtyje, kai kaltininkas yra pašalinis įvykiui asmuo, neturėjęs specialiosios pareigos juo rūpintis (1 d.), ir palikimas

be pagalbos ţm.ogaus, esančio pavojingoje gyvybei padėtyje, kai kaltininkas privalėjo juo pasirūpinti.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai

Abiem atvejais yra pavojinga ţm.ogaus gyvybei padėtis. Tai tokia kritinė situacija, kai ţmogui gresia realus

mirties pavojus dėl stichinės nelaimės, nelaimingo atsitikimo, nusikaltimo, ligos ir pan. Ir yra akivaizdu, kad jam

reikia neatidėliotinos pagalbos, t.y. kai pavojus gresia ne ateityje, o dabar, ir manytina, kad ţm.ogus negalės to

pavojaus pašalinti pats. Pagalbos nesuteikimas arba palikimas be pagalbos – tai pasyvus elgesys, neveikimas,

pagalbos nesuteikimas galint ją suteikti. Palikimas be pagalbos gali pasireikšti ir pasišalinimu iš tos vietos

nesuteikus pagalbos. Nusikaltimas laikomas baigtu nesuteikus pagalbos galint ją suteikti, neatsiţvelgiant, sukėlė tai

kokių nors padarinių nukentėjusiajam ar nesukėlė. Šios sudėtys yra formaliosios. Pagalba – tai veiksmai, kuriais

pašalinama ar kurie gali padėti pašalinti pavojų. Tai gali būti ir pranešimas atitinkamoms įstaigoms ar asmenims

apie reikalą suteikti pagalbą. Jeigu asmuo pats negalėjo suteikti pakankamai efektyvios pagalbos, pranešimas šalina

atsakomybę. Taigi nepranešimas tokiais atvejais gali reikšti pagalbos nesuteikimą.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai

Šie nusikaltimai padaromi tyčia. Kaltininkas suvokia kitą ţm.ogų esant tokios būklės, kad pagalba jam

reikalinga neatidėliojant ir jis gali ją suteikti ar bent pamėginti suteikti, tačiau nesuteikia.

SUBJEKTAS yra pakaltinamas 16 metų asmuo. Pagal kurią BK 128 straipsnio dalį kaltininkas atsako,

lemia jo santykis su nukentėjusiuoju ir įvykiu. Pagalbos nesuteikimas nėra nusikaltimas, jeigu ją suteikti nebuvo

įmanoma arba asmuo negalėjo jos suteikti be didelio pavojaus sau ir kitiems. Dideliu pavoju laikomas pavojus

svarbiems interesams – gyvybei, sveikatai, nuosavybei. Nedidelė rizika nešalina atsakomybės. Kitų asmenų teisių

paţeidimas suteikiant pagalbą turi turėti būtinojo reikalingumo poţymių.

Atsakomybė atsiranda pagal šio straipsnio antrąją dalį, jeigu tai padaro (nesuteikia pagalbos) asmuo, turėjęs

ne tik galimybę, bet ir specialią pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, arba pats sudaręs pavojingą kito ţm.ogaus gyvybei

situaciją. Tokiais atvejais didelio pavojaus grėsmė teikiant pagalbą nešalina asmens baudţiamosios atsakomybės uţ

jos nesuteikimą, jis privalo rizikuoti. Specialią pareigą rūpintis nukentėjusiuoju gali lemti įstatymas (tėvai privalo

rūpintis nepilnamečiais vaikais), asmens profesija, darbas (auklė, slaugė turi rūpintis savo priţiūrimuoju),

įpareigojantys veiksmai (asmuo, pasikvietęs paauglį ar invalidą iškylauti, maudytis, privalo juo rūpintis, prireikus –

gelbėti). Uţ palikimą pavojingoje gyvybei padėtyje atsako motina, kuri siekdama atsikratyti naujagimio, palieka jį

be prieţiūros. Taip pat uţ palikimą be pagalbos atsako autotransporto priemonės vairuotojas, dalyvavęs

autoavarijoje ar autoįvykyje, kurio metu nukentėjo ar galėjo nukentėti ţm.ogus, ir palikęs nukentėjusįjį be pagalbos,

nuvaţiavęs ar kitaip pasišalinęs iš įvykio vietos. Tai, kad pagalbą nukentėjusiajam suteikė ar galėjo suteikti kiti,

baudţiamosios atsakomybės nešalina. Dėl autoavarijos kaltas vairuotojas pasišalinęs nesuteikęs pagalbos atsako ir

uţ nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 128 str. 2 d. ir 246 str. sutaptis).

Padariniai, ţala, kurią patyrė nukentėjusysis, paliktas pavojingoje gyvybei padėtyje, yra uţ aptariamojo

nusikaltimo sudėties ribų.

129 straipsnis. Nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbos

Be svarbios prieţasties nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbos, jeigu tai padarė asmuo, kuris pagal

įstatymą ar specialią taisyklę privalo ją suteikti baudţiamas pataisos darbais iki vienerių metų arba bauda, arba

uţtraukia visuomeninio poveiki priemonių taikymą.

Ta pati veika, jeigu ji sukėlė ar ţinomai galėjo sukelti ligonio mirtį ar kitokias sunkias jam pasekmes,

baudţiama laisvės atėmimu iki dvejų metų su atėmimu teisės dirbti profesinį darbą iki trejų metų.

Tai yra specialioji norma BK 128 str. 2 d. atţvilgiu – pagalbos nesuteikimo rūšis pagal subjektą.

Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, kai ligoniui be pateisinamos prieţasties nesuteikia medicinos asmuo, privalantis

ją suteikti pagal įstatymą ar specialią taisyklę, t.y. medikas, medicinos darbuotojas. Ţinoma, iš mediko reikalaujama

suteikti pagalbą pagal savo kompetenciją.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai

Pagalbos nesuteikimas – tai neveikimas, pasyvus elgesys, be svarbios pateisinamos prieţasties neatlikimas

būtinų konkrečiu atveju veiksmų ligoniui gelbėti, jo kančioms maţinti. Ar konkrečios prieţastys, dėl kurių nebuvo

suteikta medicinos pagalba, yra svarbios ir pateisinamos, sprendţiama atsiţvelgiant į visas įvykio aplinkybes.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai

Tai tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad ligoniui reikia neatidėliotinos pagalbos, supranta, jog jis

tai privalo ir gali padaryti, tačiau dėl nepateisinamų prieţasčių to nedaro.

Nusikaltimo subjektu gali būti medikai praktikai – gydytojai, felčeriai, medicinos seserys, akušeriai,

farmacininkai. Asmuo, turintis aukštąjį ar vidurinį medicininį išsilavinimą, tačiau nedirbantis mediku, nėra šio

nusikaltimo subjektas. Jeigu medicinos pagalbos nesuteikia medicinos įstaigos tarnautojas eidamas savo pareigas,

veika kvalifikuotina kaip dviejų nusikaltimų – nesuteikimo ligoniui medicinos pagalbos ir tarnybos neatlikimo (BK

288 str.) idealioji sutaptis.

BK 139 str. 1 d. inkriminuotina, kai nėra poţymių, nurodytų šio straipsnio antrojoje dalyje, - jeigu veika,

t.y. medicinos pagalbos nesuteikimas nesukėlė ir ţinomai negalėjo sukelti ligonio mirties ar kitokių sunkių

padarinių. BK 129 str. 2 d. inkriminuotina, jeigu remiantis konkrečiomis įvykio aplinkybėmis nustatoma, kad,

nesuteikus medicinos pagalbos, ligonis galėjo mirti arba jam galėjo atsirasti sunkių padarinių, numatytų BK 111 str.,

ar kitų sunkių padarinių sveikatai, ir kaltininkas tokią galimybę numatė, nors tų padarinių ir neatsirado. Jeigu tokių

padarinių atsiranda, nustačius prieţastinį jų ir pagalbos nesuteikimo ryšį, ir jų atţvilgiu esant kaltininko

neatsargumui ar net netiesioginei tyčiai, pagal įstatymo raidę inkriminuotina BK 129 str. 2 d. Tačiau tai nelogiška,

nes pirmuoju atveju yra nesuteikimo ligoniui medicinos pagalbos ir neatsargaus nuţudymo sutaptis, o antruoju –

tyčinis nuţudymas.

130 straipsnis. Laivo kapitono nesuteikimas pagalbos nelaimės ištiktiems ţmonėms

Laivo kapitono nesuteikimas pagalbos vandens kelyje nelaimės ištiktiems ţmonėms, jeigu ši pagalba galėjo

būti suteikta be rimto pavojaus savo laivui, jo įgulai ir keleiviams, baudţiama laisvės atėmimu iki dvejų metų arba

pataisos darbais tam pačiam laikui.

Šiame straipsnyje numatyta veika – laivo kapitono neveikimas sudaro pavojų vandens keliuose ţūstančių

ţmonių gyvybei. Nukentėjusiaisiais gali būti tarptautiniuose vandenyse nelaimės ištikti ţmonės nepriklausomai nuo

to, kokios valstybės laivas patiria avariją ar kyla avarijos grėsmė, kokios valstybės ţm.nes ištinka nelaimė.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai

Nusikaltimas yra neveikimas, neatlikimas tų veiksmų, kuriuos, vadovaujantis jūrų ir upių laivynuose

galiojančiomis taisyklėmis, laivo kapitonas privalo atlikti konkrečioje situacijoje, suţinojęs, kad vandens kelyje, jo

laivui pasiekiamoje vietoje, ţmones ištiko nelaimė. Kapitono pareiga yra gelbėti vandens kelyje nelaimės ištiktus

tiek savo, tiek bet kurio kito laivo ţmones. Kapitonas neprivalo teikti pagalbos tik tais atvejais, kai jos teikimas labai

rizikingas, kelia didelį pavojų jo laivui, jo įgulai, keleiviams. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai laivo kapitonas,

galėdamas be didelio pavojaus suteikti pagalbą nelaimės ištiktiems ţmonėms, jos nesuteikia nepriklausomai, kas

ištiko nelaimėn patekusius ţmones. Padariniai gali turėti įtakos tik skiriant bausmę.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai

Tai yra tyčinis nusikaltimas. Laivo kapitonas ţino, kad jo laivui pasiekiamoje vietoje dreifuoja, dega, skęsta

laivas, jo ţmonėms gresia ţūtis, o kapitonas supranta, jog jis ir jo komanda be didelio pavojaus savo laivui, jo

ţmonėms gali suteikti pagalbą, bent pabandyti gelbėti, tačiau to nedaro. Prieţastys – nereikšmingos.

SUBJEKTU gali būti bet kurio laivo – karo, ţvejybos, prekybos ir panašiai kapitonas arba kapitono

pareigas einantis asmuo, nes laive kapitono įsakymai yra privalomi visiems.

4. Nusikaltimai ţm.ogaus laivei.

Objektas – laisvė plačiąja prasme, laisvė pasirinkti kaip elgtis, įskaitant laisvę pasirinkti buvimo vietą.

Laisvės pasirinkti buvimo vietą suvarţymas:

1) neteisėtas laisvės atėmimas 131 str.

2) įkaitų paėmimas 131-1 str.

3) neteisėtas atidavimas į psichiatrijos ligoninę 131-2 str.

4) vaiko pagrobimas ar sukeitimas 127 str.

laisvės pasirinkti kaip elgtis suvarţymas:

1) asmens šantaţas 131-1 str.

2) prekyba ţmonėmis 131-3 str.

Nukentėjusysis – bet kuris ţm.ogus. Taip pat vaikas, nepakaltinamas asmuo – tokia veika kėsinamasi į

tėvų, globėjų teisę nulemti jų poelgius, buvimo vietą.

Subjektas – bet kuris pakaltinamas 16 metų asmuo. Kai laisvę apriboja pareigūnas, pasinaudodamas

tarnybine padėtimi – tai nusikaltimas tarnybai - piktnaudţiavimas tarnyba, įgaliojimų viršijimas, tarnybos pareigų

neatlikimas (285, 287, 288 str.) (Jei ţm.ogų neteisėtai suima, įmeta į daboklę – nusikaltimas tarnybai. Jei

policininkas tai padaro nepasinaudodamas įgaliojimais – nusikaltimas ţm.ogaus laisvei).

Padaromi aktyviais veiksmais tiesiogine tyčia.

1321 str. Asmens šantaţas. (nuo 1998 m. vasario 19 d.)

Reikalavimas atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo ar kitaip elgtis

pagal kaltininko nurodymą, tiesiogiai arba uţuominomis grasinant asmeniui ar jo artimiesiems smurtu, turto

sunaikinimu ar suţalojimu arba kompromituojančių ţinių pagarsinimu, - baudţiamas laisvės atėmimu iki

trejų metų.

Šios sudėties vieta nelogiška – įterpta tarp šmeiţimo ir įţeidimo, o turėtų būti šalia nusikaltimų ţm.ogaus

laisvei.

Neatspindi straipsnio turinio. Šantaţas – reikalavimas grasinant paskelbti kompromituojančias ţinias.

Nusikaltimas bus ir tuo atveju, kai reikalaujama atitinkamai elgtis, grasinant panaudoti fizinį smurtą,

sunaikinti turtą, atleisti iš darbo ir pan.

OBJEKTAS – ţm.ogaus laisvė pasirinkti savo elgesį veiksmus.

SUBJEKTAS – bet kuris asmuo pakaltinamas 16 m., tačiau jei valstybės tarnautojas – nusikaltimas

valstybės tarnybai (sunkesnis n-mas).

Sudėtis formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo reikalavimo, grindţiamo grasinimu, pateikimo

momento, nukentėjusiajam suvokus, kad jis verčiamas veikti prieš savo valią.

Nusikaltimo esmė – psichinė prievarta poveikis į ţm.ogų (psichinis) – siekiant paveikti ţm.ogų elgtis ne

taip, kaip jis nori, o kaip kaltininkas nori.

OBJEKTYVIAI gali pasireikšti įvairiai. Būtini poţymiai:

1) reikalavimas elgtis kaltininko nurodymu,

2) grasinimas padaryti ką nors nepageidaujama, ţalą.

Reikalavimas elgtis. Reikalavimo išraiškos forma įvairi: raštu, ţodţiu, konkliudentiniais veiksmais,

tiesiogiai ir per tarpininkus.

Įstatymas reikalauja: 1) atlikti neteisėtus veiksmus, 2) susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, 3) kitaip

elgtis pagal kaltininko nurodymą.

Elgtis kaltininko nurodymu reiškia – kaltininko reikalavimas elgtis prieš ţm.ogaus valią grasinant.

Grasinimas padaryti ką nors nepageidaujama. Grasinimas gali būti išreikštas: raštu, ţodţiu,

konkliudentiniais veiksmais – atvirai, uţmaskuotai.

Grasinimo turinys – jei neįvykdo reikalavimo, bus nemalonumai: 1) smurto panaudojimas prieš nukentėjusį

ar jo artimuosius, 2) turto sunaikinimas ar sugadinimas, 3) kompromituojančių ţinių paskelbimas.

Grasinimų įgyvendinimas, ţalos sveikatai, nuosavybei padarymas nėra kvalifikuojamuoju šio nusikaltimo

poţymiu. Grasinimų realizavimo atvejais yra šio ir kitų nusikaltimų ţmogui ar nuosavybei realioji sutaptis.

Tiesioginė tyčia tik.

Specialios normos:

1) turto prievartavimas 273 str.,

2) vertimas lytiškai santykiauti 119 str.

Konkuruojant spec. normai ir bendrajai – taikoma spec. norma.

131 str. Neteisėtas laisvės atėmimas. (nuo 1998 m. liepos 29 d.)

Neteisėtas laisvės atėmimas ţmogui

- baudţiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba nepilnamečio atţvilgiu, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų,

arba itin pavojingo recidyvisto,

- baudţiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Bendroji norma ţm.ogaus laisvei pasirinkti savo buvimo vietą.

Ţm.ogaus laisvės atėmimas yra teisėtas šiais atvejais:

1) būtinosios ginties,

2) būtinojo reikalingumo,

3) profesinės pareigos įstatymo vykdymo,

4) nusikaltėlio sulaikymo ir kt. įstatymo nustatytais.

OBJEKTAS - ţm.ogaus laisvė pasirinkti savo buvimo vietą.

Nukentėjusysis – asmuo turintis 14 m. (analogiška veika jaunesnio atţvilgiu – vaiko grobimas 127 str.).

Nusikaltimas baigtas, kai asmuo suvokia, kad jo laisvė apribota. Kai laisvė atimama vaikui, psichikos

ligoniui – jis gali to nesuprasti, tačiau tai kėsinimasis į tėvų, globėjų teises. Vadovėlis: kai nukentėjusiajam

sudaroma tokia padėtis, kai jis ar uţ jį atsakingas asmuo negali lemti jo buvimo vietos.

Neteisėtas LA bus, kai:

1) daroma prieš ţm.ogaus valią,

2) net ir tada, kai daroma nukentėjusiojo naudai, išskyrus būtinąjį reikalingumą,

1) sulaikymas tam tikroje vietoje,

2) patalpinimas tam tikroje vietoje.

Tai gali būti daroma:

1) apgaulės būdu,

2) grasinant.

Ţala padaryta jo sveikatai, atimant jam laisvę, sudaro nusikaltimų sutaptį. Kai laisvės atėmimas yra

kito sunkesnio nusikaltimo (pvz. Turto prievartavimo) poţymis, tada jis savarankiškai nekvalifikuojamas.

Tiesiogine tyčia tik, dėl neatsargumo – nebus nusikaltimo.

Subjektas – asmuo turintis 16 m., pareigūnas veikęs kaip privatus asmuo, kitu atveju – nusikaltimas

tarnybai

Speciali norma – 127 str. pagrobimas arba sukeitimas vaiko.

131 str. 2d – kvalifikuojantys poţymiai:

1) pakartotinumas (asmuo šį nusikaltimą padaro ne pirmą kartą),

2) grupiškumas (du ar daugiau iš anksto susitarę asmenys),

3) padaro asmuo iki tol pripaţintas itin pavojingu recidyvistu,

4) nukentėjusiojo nepilnametystė (neturi 18 m.) ir kaltininkas tai ţinojo ar turėjo ir galėjo numatyti.

Nesuderintos 131 str. 2 dalies (neteisėtas nepilnamečio (iki 16m.) LA – 4-8 metai LA) ir 127 str. (vaiko (iki 14m.)

pagrobimas – iki 6 metų LA) sankcijos gaunasi vaiko iki 14 m. grobimas lengvesnis nusikaltimas, nei nepilnamečio

(iki16 m.). Tai daro 127 str. niekiniu. (taip mano Nocius).

127 str. Pagrobimas arba sukeitimas vaiko

Pagrobimas svetimo vaiko arba sukeitimas vaiko savanaudišku tikslu ar dėl kitokių ţemų paskatų -

baudţiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Speciali norma.

Paţeidţiamos tėvų ir globėjų teisės.

Nukentėjusieji – vaikai iki 14 metų. Vaiko sukeitimas – tik naujagimio.

Tik tyčinis nusikaltimas.

Nesuderintos 131 str. 2 dalies (neteisėtas nepilnamečio (iki 16m.) LA – 4-8 metai LA) ir 127 str. (vaiko (iki

14m.) pagrobimas – iki 6 metų LA) sankcijos gaunasi vaiko iki 14 m. grobimas lengvesnis nusikaltimas, nei

nepilnamečio (iki16 m.). Tai daro 127 str. niekiniu. (taip mano Nocius).

131-1 str. Įkaitų paėmimas (nuo 1998 m. birţelio 3 d.)

Asmens kaip įkaito paėmimas ar laikymas, susijęs su grasinimu nuţudyti, padaryti kūno suţalojimą arba

tolesnio šio asmens laikymu, turint tikslą priversti valstybę, tarptautinę organizaciją, fizinį arba juridinį asmenį ar

grupę asmenų atlikti kokį nors veiksmą arba atsisakyti nuo jo kaip įkaito atleidimo sąlygą,

- baudţiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Tie patys veiksmai, jeigu jie sukėlė sunkias pasekmes,

- baudţiami laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

Spec. norma, tačiau tik iš dalies.

OBJEKTAS – pagrindinis – visuomenės saugumas, papildomas – ţm.ogaus laivė.

Nukentėjusysis – bet kuris asmuo, įskaitant vaiką.

Būtinas objektyvus poţymis – 3-tiems asmenims skirti grasinimai įkaitą nuţudyti, suţaloti ar toliau laikyti

nelaisvėje.

Grasinimai g.b. adresuoti – 1) valstybei, 2) tarptautinei organizacijai, 3) jų pareigūnams, 4) juridiniam, 5)

fiziniam asmeniui.

G.b. išreikšti raštu arba ţodţiu. Jais siekiama priversti adresatą elgtis taip, kaip reikalauja įkaito

pagrobėjas ar laikytojas.

Reikalavimai g.b. ir teisėti. Įkaito paleidimo sąlygos – atlikti kokį nors veiksmą ar susilaikyti nuo veiksmų

– l. įvairios.

Formalioji sudėtis.

Tiesioginė tyčia, siekiant tam tikrų rezultatų.

Motyvai, reikalavimų pagrįstumas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kvalifikuojantis poţymis (131-1 str. 2 d.) – sunkūs padariniai, pvz.: sukelia tarptautinių komplikacijų, ţala

įkaito, kitų ţm. interesams.

Įkaito nuţudymas ar suţalojimas – savarankiškas n-mas, t.y. nusikaltimų sutaptis. Kai tikslas pakenkti LR

interesams - g.b. n-mas valstybei.

131-2 str. Neteisėtas atidavimas į psichiatrijos ligoninę (nuo 1995 m. sausio 1 d.)

Atidavimas į psichiatrinę ligoninę ţinomai psichiškai sveiko asmens

- baudţiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui su atėmimu teisės eiti

tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba uţsiimti tam tikra veikla nuo vienerių iki trejų metų arba be

atėmimo šios teisės.

Speciali LA norma.

OBJEKTAS – ţm.ogaus, nesergančio psichikos liga, arba sergančio, bet kai liga nereikalauja laisvės

apribojimo, laisvė.

Nukentėjusiajam objektyviai nereikia gydytis psichiatrinėje ligoninėje. Hospitalizacijos pagrindus ir tvarką

nustato Psichikos sveikatos prieţiūros įstatymas. Ţm., sergančio psichikos liga negalima laikyti psichiatrijos

ligoninėje be jo ar jo atstovų, globėjų sutikimo, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai asmuo pavijingas sau ir

aplinkiniams.

Laikomas baigtu – neteisėtai hospitalizavus, ir tęsiasi, kol ţm. laikomas ligoninėje.

Tiesioginė tyčia. Jeigu padaroma per klaidą dėl neteisingos diagnozės, ar įsitikinus., kad veikiama teisėtai –

131-2 str. nusikaltimo nėra

Motyvai reikšmės kvalifikavimui neturi.

SUBJEKTAS – pakaltinamas 16 m. asmuo – privatus asmuo, nukentėjusiojo giminaičiai, globėjai,

gydytojai psichiatrai, kiti asmenys, inicijavę, dalyvavę ar neteisėtai uţdarę į tokią įstaigą. Kai tai padaro valstybinės

gydymo įstaigos pareigūnas ar bet kuris tarnautojas, pasinaudojęs savo tarnybos padėtimi, veika – n-mas valstybės

tarnybai.

131-3 str. Prekyba ţmonėmis (nuo 1998 m. liepos 29 d.)

Asmens pardavimas ar kitoks perleidimas arba asmens įgijimas turint tikslą jį seksualiai išnaudoti, priversti

uţsiimti prostitucija arba gauti materialinę ar kitokią asmeninę naudą, taip pat asmens gabenimas prostitucijai į

Lietuvą arba uţ Lietuvos ribų

- baudţiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba nepilnamečio atţvilgiu, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų,

arba itin pavojingo recidyvisto,

- baudţiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų.

Disponavimas ţmogumi kaip daiktu, preke – jį parduoti, kitaip perleisti, įgyti, gabenti, elgtis su ţmogumi

kaip su daiktu, preke, įmanoma jam esant priklausomam, pagrobtam ar kitaip suvarţius jo laisvę.

Nusikaltimo specifika – disponavimas kitu ţmogumi siejamas su jo seksualiniu išnaudojimu, tiesiogiai

tenkinant savo ar kitų poreikius arba siekiant materialinės naudos ir be seksualinio išnaudojimo.

OBJEKTAS – ţm.ogaus laisvė.

Nukentėjusysis – bet kuris ţm.ogus, kurio laisvė yra suvarţyta ar kuris jos neturi (yra priklausomas).

Prekyba ţm. gali pasireikšti –

1) ţm. pardavimu ar kitokiu neteisėtu perleidimu. BA uţ ţm. pardavimą ar perleidimą neribojama jokiomis

sąlygomis.

2) neteisėtu ţm. įgijimu. Net ir formaliai teisėtas ţm.ogaus įgijimas, jeigu faktiškai įgijimo tikslas yra tas,

kuris nurodytas 131-3 str. dispozicijoje, yra nusikaltimas. Uţ įgijimą atsakomybė ribojama įstatyme nurodytais

tikslais.

3) ţm. gabenimu prostitucijai į LR ar iš LR. Nepriklauso nuo to, nelegaliai ar legaliai ţm. gabenamas per

sieną, prieš gabenamo valią ar apgaulės būdu (gabenimo tikslo – prostitucijos atţvilgiu), su ţm. sutikimu ar jam

prašant, siekiant verstis prostitucija. Jei asmuo per sieną gabenamas tokiais tikslais nelegaliai jam su tuo sutinkant

BA gabentojui iškyla ir pagal 82-1 str. gabenimu traktuojamas ir gabenimo organizavimas ir padėjimas tai padaryti.

Nusikaltimų sutaptis - kai ţm. pagrobiamas ar šantaţuojamas ir parduodamas ar perleidţiamas.

Tiesioginė tyčia.

Tikslas. Pardavimui perleidimui reikšmės neturi. Įgijimui ir gabenimui – turi, kitaip nebus BA.

Įgijimo tikslas: 1) seksualiai išnaudoti 2) priversti uţsiimti prostitucija 3) gauti materialinės naudos 4) gauti

kitokios naudos. Seksualiai išnaudoti reiškia kaltininko ar kitų asm. lytinį santykiavimą ar kitokį lytinės aistros

tenkinimą su nukentėjusiuoju.

Gabenimo per LR sieną tikslas: kad ţm. uţsiimtų prostitucija.

Kvalifikuojantys poţymiai (131-3 str. 2 d.): 1) pakartotinumas, 2) grupiškumas, 3) itin pavojingas

recidyvistas, 4) nukentėjusiojo nepilnametystė (neturi 18 m.).

5. NUSIKALTIMAI ŢM.OGAUS GARBEI IR ORUMUI.

Konstitucijos 21 str. – ţm.ogaus orumą gina įstatymai. BK numato dvi nusikaltimų ţm.ogaus orumui rūšis:

šmeiţimą (132 str.), įţeidimą (133 str.). Šios normos yra bendrosios, visaapimančios. Ţm.ogaus garbė, orumas

paţeidţiamas darant daugelį nusikaltimų (ypač smurtiniai nusikaltimai), tačiau tada garbės ir orumo paţeminimas

yra kito, sunkesnio nusikaltimo poţymis ir savarankiškai, papildomai pagal BK 132 ir 133 str. nekvalifikuojamas.

Garbė ir orumas – glaudţiai susijusios vertybės paţeidţiamos tiek šmeiţimu, tiek įţeidimu. Garbė ir

orumas – dorovinės vertybės, kurios parodo tiek kitų poţiūrį į individą ir vertinimą, tiek paties ţm.ogaus poţiūrį į

save, tiek savęs vertinimą

Šmeiţimas (132 str.) – skleidimas ţinomai melagingų prasimanymų, ţeminančių kito ţm.ogaus garbę (1

d.). Ta pati veika, padaryta spaudinyje ar kitokiu būdu paskleistame kūrinyje, anoniminiame laiške ar asmens

turinčio teistumą uţ šmeiţimą (2 d.). Šmeiţimas susijęs su kaltinimu sunkaus nusikaltimo padarymu (3 d.).

OBJEKTAS. Kito ţm.ogaus garbė ir orumas. Garbė, nes siejama su tuo kaip aplinkiniai ţmonės vertina tą

konkretų individą (jo padėtį visuomenėje, gabumus, dorovingumą ir t.t.), šmeiţiant nukentėjusysis ţeminamas kitų

akyse. Orumas, nes siejama su tuo kaip pats ţm.ogus save vertina, jo paties poţiūriu į save. Nukentėjusiuoju gali

būti bet koks ţm.ogus: ir nesuvokiantis garbės paţeidimo fakto, neveiksnus., nepakaltinamas, miręs ir t.t., tada byla

keliama jo artimųjų iniciatyva, nes jie suvokia garbės ir orumo paţeidimą suvokia.

OBJEKTYVIOJI PUSĖ. Šmeiţimas – tai melagingų prasimanymų, ţeminančių kito asmens garbę,

skleidimas, t.y. perdavimas, pranešimas (ţodţiu, raštu) bent vienam trečiajam asmeniui. Šmeiţimo nebus, jei bus

pranešta jam pačiam (tada bus įţeidimas). Ţinios turi būti melagingos, prasimanytos ir ţeminančios. Jos turi

neatitikti tikrovės. Šmeiţimo nebus, jei skleis teisingas nors ir ţeminančias ţinias. Šmeiţimas gali būti ir nenurodant

konkrečių faktų, bet sudarant įspūdį, kad jie turimi omenyje. Nusikaltimas baigtas – ţinias paskelbus, perdavus bent

vienam asmeniui. Patikėjo ţiniomis ar ne nesvarbu. Svarbu, kad ţinios buvo paskleistos ir nukentėjusysis pasijautė

apšmeiţtas.

SUBJEKTYVIOJI PUSĖ. Tai tyčinis nusikaltimas, nes skleidţiami ţinomai melagingi prasimanymai.

Kaltininkas ţinias gali būti sugalvojęs pats, gali būti išgirdęs iš kitų, bet supranta, kad jos yra melagingos.

Literatūroje nurodoma, kad tai gali būti tik tiesioginė tyčia, t.y. asmeniui sąţiningai suklydus dėl ţinių melagingumo

ir jas perdavus ne kaip savo nuomonę – šmeiţimo nebus, nes nėra kaltės. Šmeiţimą kvalifikuojančios aplinkybės – 2

ir 3 d.

Įţeidimas (133 str.). – tyčinis asmens garbės ar orumo ţeminimas ţodţiu, raštu ar veiksmu (1 d.).

Įţeidimas spaudinyje ar kitokiu būdu paskleistame kūrinyje, taip pat įţeidimas, jei jį padarė asmuo, turintis teistumą

uţ įţeidimą (2 d.). Tai neigiamas kito ţm.ogaus vertinimas tokia forma, kuri prieštarauja visuomenėje

vyraujančioms elgesio taisyklėms.

OBJEKTAS. Įţeidimu kėsinamasi į ţm.ogaus garbę ir orumą. Nukentėjusiuoju gali būti kiekvienas

ţm.ogus, apie kurį neigiamai, nepadoriai atsiliepiama ar kuris paţeminamas veiksmu.

OBJEKTYVIOJI PUSĖ. Įţeidimas tai neigiamas, nepadorus ţm.ogaus įvertinimas, uţgaulus veiksmas

ţeminantis ţm.ogų jo paties ar kitų akyse. Įţeidimas bus ir kai paţeminamas kitas asmuo (tėvas, mama, miręs

artimas) jei asmuo tai suvokia kaip savo paties paţeminimą. Ar įvertinimas, veiksmai yra įţeidţiantys vertina pats

nukentėjusysis. Įţeidimo atveju neturi reikšmės ar vertinimas atitinka tikrovę ar ne, yra pagrįsti ar ne. Nuo šmeiţimo

skiriasi tuo, kad čia nenurodomi konkretūs faktai, aplinkybės, įvykiai, o neigiamai, nepadoriai atsiliepiama apie

ţm.ogų, jo savybes, būdą.

Įţeidimas veiksmus visada padaromas uţgaulia forma (antausis, nepadorūs gestai, spjūvis), bet skirtingai

nuo suţalojimo, mušimo, įţeidimu nesiekiama fizinio skausmo, o morališkai įskaudinti ţm.ogų. Kai tai padaroma ne

dėl asmeninių paskatų, tai traktuojama kaip chuliganizmas. Įţeidimas gali būti viešas (kitų akivaizdoje), neviešas

(tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat ir jo nesant, bet suvokiant, kad apie tai nukentėjusysis suţinos).

Nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami veiksmai ir nekentėjusysis tai įvertina kaip įţeidimą. Įţeidimo

nebus kritika (neigiamų savybių bruoţų), jei tai padaroma tinkama, neuţgaulia forma.

SUBJEKTYVIOJI PUSĖ. Tai tyčinis nusikaltimas. Padaromas tiesiogine tyčia (ţeminantis, uţgaulus

savo veikos pobūdis yra suvokiamas). Yra kelios spec. sudėtys: valdţios ar visuomenės atstovo, policijos rėmėjo,

policininko įţeidimas ryšium su jo tarnybinių pareigų ėjimu, laikomas nusikaltimu ne ţm.ogaus garbei ir orumui, o

valdymo tvarkai. Įţeidimas tarp pavaldţių karių laikomas nusikaltimu krašto apsaugai.

NAUJAS BK. Liko ir šmeiţimas (154 str.) ir įţeidimas (155 str.). Jie sudaro atskirą skyrių. Abiejų šiek tiek

susiaurintos sąvokos. 154 str.: tas, kas paskleidė apie kitą ţm.ogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią

paniekinti ar paţeminti kitą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo. 155 str.: tas, kas viešai veiksmu, ţodţiu ar raštu

uţgauliai paţemino ţm.ogų.

6. Nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei.

Nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei trumpai vadinami lytiniais nusikaltimais.

6.1. Lytinių nusikaltimų sąvoka ir rūšys galiojančiuose įstatymuose. Šių įstatymų spragos. Lytinių

nusikaltimų traktuotė teismų praktikoje.

Lytiniai nusikaltimai – tai objektyviai seksualūs veiksmai, kurie daro fizinę ir moralinę ţalą konkrečiam

ţmogui ir paţeidţia visuomenėje susiformavusią lytinių santykių sanklodą. Šie nusikaltimai paţeidţia K pripaţintas

ţm.ogaus teises į laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą. Seksualinis, lytinis gyvenimas – tai fizinių, psichinių,

psichologinių, somatinių ir socialinių procesų bei santykių, kurie biologiškai nulemti ir jais siekiama patenkinti

seksualinį ir giminės pratęsimo instinktą, visuma. Seksualiniam elgesiui didelę įtaką turi socialinė ir kultūrinė

aplinka, visuomenėje susiformavusios seksualinės moralės normos, kurios koreguoja lyčių tarpusavio santykius. Jau

seniausios civilizacijos vienas seksualines gyvenimo formas skatino, kitas – smerkė. Nepakantus poţiūris į

seksualinį gyvenimą, net teorinis šių temų aptarimas vertinamas kaip kėsinimasis į visuomenės moralę, todėl lytinis

auklėjimas, seksualinis švietimas buvo ignoruojami ir taip padaryta didelė ţala ţmonių intymiam gyvenimui.

Rūšys. LR BK numatyti šie lytiniai nusikaltimai:

1. Išţaginimas (118 str.);

2. Prispyrimas moters lytiškai santykiauti (119 str.);

3. Lytinis santykiavimas su lytiškai nesubrendusiu asmeniu (120 str.);

4. Tvirkinamieji veiksmai (121 str.);

5. Vyro lytinis santykiavimas su vyru (122 str.).

Visos šios nusikaltimų sudėtys yra perimtos iš sovietinių baudţiamųjų įstatymų ir nenumato, neapima,

nereglamentuoja atsakomybės uţ daugelį akivaizdţiai pavojingų objektyviai seksualių veikų. Tai:

1) Prievartinis lytinės aistros tenkinimas oraliniu ir analiniu būdu;

2) Prievartinis lytinės aistros tenkinimas kitais būdais – fiziškai kontaktuojant, bet neįsiskverbiant (inter.

femora);

3) Prievartinis lytinis aistros tenkinimas bet kuriuo būdu, kai tai daro moteris;

4) Lytinės aistros tenkinimas panaudojant grasinimus, kurie nesudaro išţaginimo sudėties grasinimo

poţymio;

5) Vertimas lytiškai santykiauti ar tenkinti lytinę aistrą kitais būdais, panaudojant šantaţą;

6) Seksualinis persekiojimas ir priekabiavimas;

7) Kraujomaiša – lytinis santykiavimas su artimais giminaičiais (tėvais, vaikais, broliais, seserimis).

Lytiniais nusikaltimais seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nelaikomi ir negali būti laikomi

prostitucija, sąvadavimas, suteneriavimas, kitoks pelnymasis iš prostitucijos, nepilnamečio įtraukimas į prostituciją,

ištvirkavimo landynių laikymas, nes šiomis veikomis kėsinamasi į kitus objektus, o lytinis santykiavimas, lytinės

aistros tenkinimas tėra jų padarinys.

Įstatymų spragos. Lytinių nusikaltimų traktuotė teismų praktikoje.

Sovietiniai įstatymai, reglamentavę atsakomybę uţ lytinius nusikaltimus, buvo neišsamūs, teoriškai nebuvo

analizuojami, tobulinami, faktiškai nebuvo jų raidos. Suformuluoti RTFSR BK, vėliau jie, be jokio įvertinimo ir

aptarimo, automatiškai buvo perrašyti į kitų respublikų baudţiamuosius kodeksus. Negausi teisės literatūra šiais

klausimais buvo skirta tik tarnybiniam naudojimui, t.y. slapta. Todėl šie įstatymai, be korektyvų perkelti į LR BK,

yra netikslūs, palieka daug spragų, t.y. nenumato atsakomybės uţ daugelį akivaizdţiai pavojingų objektyviai

seksualių veikų. Todėl taikant šiuos įstatymus iš inercijos, kaip sovietiniais laikais, jie aiškinami plačiai, nesilaikant

principinės teisės nuostatos, kad veika, nenumatyta baudţiamajame įstatyme, negali būti pripaţinta nusikaltimu.

Vienintelis esminis pakeitimas – savanoriško lytinės aistros tenkinimo vyro su svyru (BK 122 str. buvusi 1d.)

dekriminalizavimas 1993m.

LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1968 07 30 nutarime, atsiţvelgiant į tai, kad BK nenumatyta

atsakomybė uţ prievartinį vyro lytinės aistros tenkinimą su moterimis kitomis formomis (analiniu, oraliniu būdu, t.p.

inter. femora (tarp šlaunų, krūtų, rankų ir pan.), uţuot papildţius BK atitinkamomis normomis, buvo išaiškinta, kad

lytiniu santykiavimu BK 118 str. poţiūriu reikia laikyti ir lytinės aistros tenkinimą kitomis formomis. Nutarime

kitos formos įvardintos “iškreiptomis”. Tai nėra teisinga, nes, išskyrus seksualines perversijas ir deviacijas, oralinis,

analinis, ar kitoks seksualinio pasitenkinimo būdas yra normalus, nes ţm.ogaus seksualumo ypatybė yra ta, kad jo

išgyvenimai, susiję su lytinio potraukio patenkinimu, yra atitinkam.rūkę nuo pirminio biologinio tikslo – giminės

tęsimo. Teismų praktika iki šiol vadovaujasi šiuo nutarimu, tačiau nuo pat pradţių aiškina jį siauriau, t.y. lytiniu

santykiavimu pripaţįsta ne visas kitas lytinės aistros tenkinimo formas, o tik dvi iš jų – oralinį ir analinį. Taigi, nors

praktiškai lytinės aistros tenkinimas oraliniu bei analiniu būdu ir prilyginamas lytiniam santykiavimui, galima teigti,

kad baudţiamoji atsakomybė uţ prievartinį lytinės aistros tenkinimą su moterimi šiomis formomis nenustatyta ir tai

yra įstatymų spraga. Lytinės aistros tenkinimas kitomis formomis – seksualiniai veiksmai inter. femora lytiniu

santykiavimu nepripaţįstami ir, nors tai padaroma panaudojant smurtą ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios

būkle, išţaginimu nelaikomi. Kai nukentėjusioji neturi 16m., veika kvalifikuojama kaip tvirkinamieji veiksmai, o kai

vyresnė – nebent 225 str., nes chuliganizmas, kaip traktuoja sovietiniai įstatymai, yra universali norma visoms

esamoms ir nesamoms baudţiamųjų įstatymų spragoms uţkamšyti. Šiuo atveju yra akivaizdi įstatymų spraga.

Tokiais atvejais paţeidţiama ţm.ogaus seksualinio apsisprendimo laisvė bei kūno neliečiamumas ir tai t.b.

traktuojama kaip nusikaltimas seksualinio apsisprendimo laisvei.

Nukentėjusiuoju išţaginimo atveju įstatymas nurodo tik moterį. Prievartinis vyro lytinės aistros tenkinimas

su vyru sudaro kitą nusikaltimą (speciali norma 122 str.). Kai su nukentėjusiąja prievarta lytinę aistrą tenkina kita

moteris arba moteris prievarta tenkina lytinę aistrą su vyru – nelaikoma nusikaltimu seksualinio apsisprendimo

laisvei, nes BK tokios normos nėra. Tai akivaizdţios baudţiamojo įstatymo spragos.

6.2. Išţaginimas. Lytinio santykiavimo samprata. Išţaginimą kvalifikuojantys poţymiai.

Išţaginimas (BK 118 str.) lytinis santykiavimas, pavartojant fizinį smurtą ar grasinimus arba

pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, baudţiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 7m. (1d.). Ta pati veika,

padaryta asmens, pirmiau padariusio t.p. nusikaltimą, baudţiama laisvės atėmimu nuo 5 iki 10m. (2d.). Išţaginimas,

jeigu tai padarė grupė asmenų, arba išţaginimas nepilnametės baudţiamas laisvės atėmimu nuo 5 iki 15m. (3d.),

jeigu tai padarė itin pavojingas recidyvistas arba tai sukėlė itin sunkių padarinių, t.p. išţaginimas nepilnametės – 8 –

15m. (4d.).

Išţaginimas – vienas sunkiausių ir daţniausiai padaromas lytinis nusikaltimas. Labai latentiškas

nusikaltimas.

Išţaginimo OBJEKTAS yra moters seksualinio apsisprendimo laisvė (kai nukentėjusioji lytiškai

subrendus) ir seksualinis neliečiamumas (kai nukentėjusioji lytiškai nesubrendusi). Tai pagrindiniai šio

nusikaltimo objektai.

Papildomas OBJEKTAS – garbė ir orumas, t.p. fizinė laisvė, sveikata. Šiuo nusikaltimu padaroma

fizinė ţala, pvz., defloracija, paţeidţiamas kūno neliečiamumas, padaroma suţalojimų, sukeliamos psichikos

traumos – vaginizmas, įvairios fobijos.

Nukentėjusiuoju išţaginimo atveju įstatymas nurodo tik moterį. Prievartinis vyro lytinės aistros tenkinimas

su vyru sudaro kitą nusikaltimą (speciali norma 122 str.). Kai su nukentėjusiąja prievarta lytinę aistrą tenkina kita

moteris arba moteris prievarta tenkina lytinę aistrą su vyru – nelaikoma nusikaltimu seksualinio apsisprendimo

laisvei, nes BK tokios normos nėra. Tai akivaizdţios baudţiamojo įstatymo spragos.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Išţaginimas yra vyro lytinis santykiavimas su moterimi prieš jos

valią, be jos sutikimo, esant nors vienam iš trijų alternatyvių poţymių: 1)panaudojant fizinį smurtą, 2) panaudojant

grasinimus (psichinį smurtą) arba 3) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle.

Lytinis santykiavimas reiškia natūralų lytinį aktą, kurio metu vyro varpa įkišama į moters lytinius

organus., vaginą. Lytiniu santykiavimu medicinos poţiūriu nėra, ir BK 118 str. poţiūriu neturėtų būti laikomas

aistros tenkinimas analiniu būdu, oraliniu būdu t.p. inter.femora. Šie seksualinio pasitenkinimo būdai neturėtų būti

prilyginti lytiniam santykiavimui jau vien todėl, kad jie negali sukelti ir praktiškai nesukelia tokių sunkių padarinių,

kaip natūralus lytinis aktas – defloracijos, nėštumo, uţkrėtimo ŢIV, venerine liga, ilgalaikio psichikos sutrikimo, dėl

ko išţaginimas ir laikomas labai sunku nusikaltimu ir taip grieţtai baudţiamas. Tačiau, buvo išaiškinta, kad lytiniu

santykiavimu BK 118 str. poţiūriu reikia laikyti ir lytinės aistros tenkinimą kitomis formomis. Teismų praktika

lytiniu santykiavimu pripaţįsta ne visas lytinės aistros tenkinimo formas, o tik dvi iš jų – oralinį ir analinį. Lytinės

aistros tenkinimas kitomis formomis – seksualiniai veiksmai inter. femora lytiniu santykiavimu nepripaţįstami ir,

nors tai padaroma panaudojant smurtą ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, išţaginimu nelaikomi. Kai

nukentėjusioji neturi 16m., veika kvalifikuojama kaip tvirkinamieji veiksmai, o kai vyresnė – nebent 225 str., nes

chuliganizmas, kaip traktuoja sovietiniai įstatymai, yra universali norma visoms esamoms ir nesamoms baudţiamųjų

įstatymų spragoms uţkamšyti.

Išţaginimas panaudojant smurtą – tiek fizinį, tiek psichinį (grasinimas), objektyviai susideda iš 2-jų

stadijų: 1) fizinis ar psichinis smurtas; 2) lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas oraliniu ar analiniu

būdu, kaip smurto padarinys.

Fizinis smurtas išţaginimo sudėtyje – tai mušimas, smūgių sudavimas, smaugimas, surišimas ir panašūs

veiksmai nukentėjusiajai, siekiant nuslopinti, palauţti jos pasipriešinimą arba išvengti pasipriešinimo ir lytiškai

santykiauti, tenkinti lytinę aistrą nurodytais būdais prieš jos valią. Nustačius, kad moters elgesys iki panaudojant

prieš ją smurtą liudijo jos nenorą santykiauti su tuo asmeniu tuo metu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti

išţaginimą. Smurtas yra priemonė, kuria palauţiamas nenoras, rodomas ar tikėtinas pasipriešinimas. Smurtas turint

tikslą lytiškai santykiauti jau yra pasikėsinimas išţaginti. Jeigu smurtaujama siekiant patenkinti aistrą kitais būdais –

inter. femora, išţaginimo nėra, atsakomybė iškyla uţ faktiškai padarytus veiksmus, sukeltą ţalą. Smurto padarinius

– fizinį skausmą, lengvą ar apysunkį kūno suţalojimą išţaginimo sudėtis apima, o sunkus suţalojimas ar

susargdinimas yra kvalifikuojantis poţymis.

Alternatyvus poţymis – grasinimai, t.y. psichinis smurtas. Įstatyme turinys nenurodytas. Nepamatuota

įstatyme esanti daugiskaitos forma, nes pakanka ir vieno grasinimo. Tai – įstatymo netikslumas. Grasinimas t.b.

kryptingas, kaip ir fizinio smurto atveju, tai t.b. priemonė tikslui pasiekti – santykiauti, pasitenkinti prieš moters

valią ir gali pasireikšti jos bauginimu tokiais ţodţiais, gestais ir veiksmais (demonstravimu dujinio pistoleto, peilio,

flakono su sieros rūgštimi ir pan.), kurie aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia ketinimą panaudoti fizinį smurtą prieš ją

ar artimus jos giminaičius (vaikus, tėvus). Grasinimas panaudoti fizinį smurtą ateityje arba paskleisti garbę

ţeminančias, kompromituojančias ţinias, arba sunaikinti ar sugadinti turtą, nepaisant tuojau ar ateityje,

nepripaţįstamas išţaginimo poţymiu. (Taip dar 1964m. išaiškino SSRS AT plenumas. Toks išaiškinimas yra

siauras, keičia įstatymą. Mūsų teismų praktika iki šiol laikosi šio išaiškinimo, nors tai nėra privaloma). Tokie

grasinimai, tiek kaltininkui pasiekus tikslą, tiek jo nepasiekus, yra akivaizdţiai pavojingi ir turėtų būti baudţiami.

Kita vertus, laikyti visus grasinimus išţaginimo poţymiu vargu ar priimtina.

Grasinimas ţodţiu – tai grasinimas sumušti, suţaloti ar nuţudyti.

Grasinimas veiksmais – tai atitinkamos situacijos sudarymas ar gestai, kai be ţodţių yra aišku, kad bus

blogai, jeigu priešinsis.

Daţniausiai išţaginama ir smurtaujant, ir grasinant sunkesniu smurtu. Smurtavimas ar grasinimas

smurtauti, siekiant lytiškai santykiauti, jeigu rezultatas nebuvo pasiektas dėl prieţasčių, nepriklausančių nuo

kaltininko valios, sudaro pasikėsinimą išţaginti. Jei atsisakyta buvo savanoriškai – atsako uţ smurtą.

Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiosios būkle – alternatyvus išţaginimo poţymis – yra tada, kai

lytiškai santykiaujama su moterimi, kuri dėl psichinės ar fizinės būklės arba nesupranta, nesuvokia su ja atliekamų

veiksmų prasmės, reikšmės, arba, nors ir supranta, tačiau dėl fiziologinių prieţasčių negali priešintis ar net išreikšti

savo nuomonės: nei sutikimo, nei nesutikimo. Psichinį bejėgiškumą gali lemti lėtinė psichikos liga, silpnaprotystė,

laikinas psichikos sutrikimas, kitos liguistos būsenos, t.p. maţametystė, nesąmoninga būklė dėl hipnozės, girtumo,

apsvaigimo nuo narkotikų, toksinių medţiagų ir pan. Inkriminuoti pasinaudojimą bejėgiška nukentėjusiosios būkle

galima tik tais atvejais, kai kaltininkas ţinojo arba privalėjo ir galėjo numatyti, kad moteris yra tokios būklės.

Praktiškai labai sudėtinga įvertinti atvejus, kai santykiaujama su psichikos ligone, nuo alkoholio ar narkotikų

apsvaigusia, su 14 neturinčia paaugle. Psichikos ligonės daţnai turi padidėjusį seksualinį poreikį ir yra iniciatorės.

Jeigu vyras tai ţinodamas tuo pasinaudoja – yra išţaginimas. Lengvas, vidutinis girtumas, apsvaigimas nuo

narkotikų nesudaro bejėgiškos būklės. Stiprus apsvaigimas, tuo labiau, kai moteris praradusi sąmonę – yra bejėgiška

būklė. Lytinis santykiavimas su maţamete, neturinčia 14m., nors ir jai sutinkant, laikomas išţaginimu pasinaudojant

bejėgiška būkle. Tačiau kai yra akivaizdu, kad nors ir neturinti 14m., paauglė suvokia akto reikšmę, ypač jeigu pati

yra iniciatorė, turi patyrimo šioje srityje, o partneris jaunas, nors ir turintis 14m., išţaginimo gali ir nebūti, nes ji

nebuvo bejėgiškos būklės. Lytinis santykiavimas, kai tai pasiekiama apgaulės būdu, piktnaudţiaujant pasitikėjimu,

pvz., melagingai ţadant vesti, amţinai mylėti, nėra nusikaltimas, nes moteris nėra bejėgiškos būklės. Patiklumas,

kvailumas nėra patologija. Tačiau apgaule sukėlus bejėgišką moters būklę, pvz., apnuodijus, apsvaiginus. ir tuo

pasinaudojant santykiavus – yra išţaginimas.

Savanoriškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą, bent teoriškai įmanoma tik pirmojoje stadijoje – smurtaujant,

grasinant, rengiantis pasinaudoti bejėgiška būkle. Tačiau labai sudėtinga atskirti, kada tai padaryta savo noru, kada –

ne. Išţaginimas laikomas baigtu nusikaltimu pradėjus natūralų lytinį aktą arba tenkinti lytinę aistrą oraliniu ar

analiniu būdu.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Išţaginimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine

tyčia. Kaltininkas suvokia, kad lytinio akto jis siekia ir atlieka prieš moters valią arba be jos sutikimo ir tai daro

panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas tuoj smurtauti arba pasinaudodamas moters bejėgiška būkle. Jeigu vyras

sąţiningai klysta dėl moters nusiteikimo, nenoro lytiškai santykiauti arba jos bejėgiškumo, nusikaltimo nėra.

Išţaginimo SUBJEKTU g.b. tik vyriškos lyties asmuo, pakaltinamas, sulaukęs 14m. amţiaus. Moteris

g.b. tik ţaginimo bendrininke, organizatore, kurstytoja, padėjėja. Ir tais atvejai, kai ji smurtauja, grasina, siekdama

padėti vykdytojui, bendravykdytoja ji nepripaţintina.

Moters veiksmai, analogiški išţaginimui, t.y. siekiant lytiškai santykiauti, prieš vyrą, t.p. prieš moterį,

siekiant tenkinti lytinę aistrą, išţaginimo sudėties nesudaro. Kad tokios veikos netraktuojamos kaip lytiniai

nusikaltimai (išskyrus prieš paauglį ar paauglę ir sudaro lytinio santykiavimo su lytiškai nesubrendusiu asmeniu arba

tvirkinamųjų veiksmų sudėtį) yra baudţiamųjų įstatymų spraga.

Baudţiamoji byla pagal 118str. 1d. turėtų būti keliama tik esant nukentėjusiosios skundui. Teoriškai ji

neturėtų būti nutraukiama nukentėjusiajai susitaikius su kaltininku, atsiėmus pareiškimą dėl išţaginimo. Tačiau

faktiškai šios nuostatos nesilaikoma. L. retai moteris patraukiama BA uţ melagingą pranešimą apie nusikaltimą ar

melagingą asmens įskundimą. Ši bylų kategorija ypatinga ir tuo, kad yra galimybė nepagrįst.ai apkaltinti ţm.ogų

išţaginimu, siekiant savo tikslų – kerštaujant, dėl savanaudiškų paskatų. Buvo ar nebuvo nusikaltimas – išţaginimas,

niekas kitas iki iškeliant bylą negali spręsti, nes tai lemia tik moters apsisprendimas.

Išţaginimas – sunkus nusikaltimas, net nesant kvalifikuojančių poţymių, numatytų BK 118 str. 2, 3, 4

dalyse, ir baudţiamas labai grieţtai – sankcijoje numatytas tik laisvės atėmimas nuo 3 iki 7m.

Išţaginimą kvalifikuojantys poţymiai yra įvairaus laipsnio.

Pakartotinumas (118 str. 2d.) yra tada, kai išţagina asmuo, pirmiau padaręs t.p. nusikaltimą. Tokiu

laikomas asmuo, tiek nuteistas uţ anksčiau padaryta išţaginimą (jei teistumas neišnyko ar nebuvo panaikintas), tiek

nenuteistas (jei buvo iškelta ar gali būti keliama byla ir nėra suėjęs patraukimo BA senaties terminas).

Anksčiau padarytas nusikaltimas g.b. baigtas išţaginimas, pasikėsinimas išţaginti ir bendrininkavimas

išţaginant. Pakartotinumo nėra, kai ţaginimas ar pasikėsinimas išţaginti yra tęstinis, t.y. nukentėjusioji ţaginama

kelis kartus iš eilės ir tai sudaro vieno nusikaltimo sumanymo epizodus.

Anksčiau faktiškai padarytas išţaginimas, jei dėl to nukentėjusioji nesiskundė, pakartotinumo poţymio

nesudaro. Tačiau jei ji pasiskundė po to, kai kaltininkas vėl nusikalto, įrodţius buvus pirmąjį nusikaltimą, antras

pripaţįstamas pakartotinu.

Grupiškumas (118 str. 3d.) yra tada, kai ţagina grupė asmenų. Tai reiškia, kad nusikaltimą padarė ne

vienas, o du ar daugiau asmenų, turėdami tikslą išţaginti. Bendravykdytojai – ne tik lytiškai santykiavę ir tenkinę

lytinę aistrą su nukentėjusiąja oraliniu ar analiniu būdu, bet ir smurtavę, grasinę, kitaip padėję įgyvendinti

nusikalstamą sumanymą, kai lytiškai santykiauja tik vienas. Grupiškumas inkriminuojamas ir tiems asmenims, kurie

patys nesmurtavo, bet pasinaudodami tuo, kad moters pasipriešinimas buvo palauţtas kito ar kitų asmenų, jiems

nesant iš anksto susitarus, pasinaudojo tokia bejėgiška būkle. Grupiškumas yra ir tada, kai kaltininkai, bendrai

veikdami, smurtauja kelių nukentėjusiųjų atţvilgiu, o lytiškai santykiauja kiekvienas su viena iš jų. Asmuo,

organizavęs ar dalyvavęs išţaginant, kai kiti grupės dalyviai negali būti patraukti BA, t.y. pripaţįstami

nepakaltinamais, neturi 14m arba nepajėgūs lytiškai santykiauti BK 118 str. poţiūriu – yra impotentai arba moterys,

tai atsako uţ grupinį išţaginimą. Kvalifikuojant asmenų, nepajėgių lytiškai santykiauti BK 118 str. poţiūriu,

dalyvavusių grupiniame išţaginime, veiką nurodytinas BK 18 str. Kurstymas, intelektualus padėjimas išţaginti

grupiškumo nesudaro.

Alternatyvus grupiškumui išţaginimą kvalifikuojantis poţymis yra nukentėjusiosios nepilnametystė (118

str. 3d.). Nepilnametės išţaginimas yra tais atvejais, kai nukentėjusioji neturi 18m. (bet yra 14m. ir vyresnė) ir

kaltininkas tą aplinkybę ţinojo, numatė arba, sprendţiant iš įvykio aplinkybių, turėjo ir galėjo numatyti. Šio

poţymio atţvilgiu turi būti bent neatsargi kaltė. Jei kaltininkas sąţiningai klydo dėl nukentėjusiosios amţiaus, ne tik

nenumatė, bet ir neturėjo ar negalėjo numatyti, ši aplinkybė jam negali būti inkriminuojama, bent teoriškai.

Ypač sunkus nusikaltimas – maţametės išţaginimas (118 str. 4d.). Maţamete pripaţįstama mergaitė,

neturinti 14m. Šio nusikaltimo ypatumas tas, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas oraliniu ar

analiniu būdu su maţamete ir nenaudojant fizinio smurto ar grasinimų, t.y. jai sutinkant, pripaţįstamas išţaginimu,

nes maţametystė prilyginama bejėgiškai būklei. Tačiau ir neturinti 14m. paauglė g.b. nepripaţinta buvusi bejėgiška.

Lytinės aistros tenkinimas su maţamete kitais būdais, inter. femora traktuojamas kaip tvirkinamieji veiksmai.

Tačiau kai paauglė 12 – 13m., įmanoma ir sąţininga klaida vertinant amţių – maţametė ar tik nepilnametė. Kai

mergaitė akivaizdţiai vaikas – neaiškumų nekyla. Kaip ir nepilnametės išţaginimo atveju – aplinkybę, kad partnerė

– maţametė, subjektas suvokia arba bent privalėjo ir galėjo numatyti.

Alternatyvus maţametystei nusikaltimą kvalifikuojantis poţymis – itin sunkūs išţaginimo padariniai.

Išţaginimas gali sukelti labai įvairių padarinių. Kurie iš jų itin sunkūs, įstatyme nenurodyta. Teismų praktika itin

sunkiais padariniais (vadovaujantis tuo pačiu LSSR AT plenumo nutarimu) pripaţįsta išţaginant padarytą sunkų

suţalojimą, susargdinimą (tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo padarytą), pvz., psichikos sutrikimą, uţkrėtimą sifiliu,

suţalojimą bandant išvengti išţaginimo ir nukentėjusiosios mirtį bei sunkų suţalojimą ar susargdinimą.

Kvalifikuojantis poţymis yra tiek tyčinis, tiek neatsargus gyvybės atėmimas nukentėjusiajai, tiek jos saviţudybė.

Kai gyvybė atimam tyčia išţaginimo metu, yra išţaginimo ir tyčinio nuţudymo sutaptis, kai dėl neatsargumo –

inkriminuojama tik 118 str. 4d. Saviţudybė laikoma išţaginimą kvalifikuojančiu poţymiu, kai moteris nusiţudo

siekdama išvengti išţaginimo, tuoj po išţaginimo ar vėliau, jei tai padaro dėl išţaginimo. Nusikaltimą kvalifikuoja

išţaginant nukentėjusiajai padarytas sunkus kūno suţalojimas ar susargdinimas, tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo,

pvz., psichikos sutrikimas, uţkrėtimas sifiliu ir nukentėjusiosios susiţalojimas bandant išvengti išţaginimo arba dėl

išţaginimo.

Defloracija (mergystės plėvės paţeidimas), t.p. nėštumas teismų praktikoje nepripaţįstami itin sunkiais

išţaginimo padariniais. Itin sunkiais padariniais laikytini tik realiai atsiradę, o ne grėsę padariniai, pvz., tai, kad

išţaginimo metu nukentėjusiajai buvo padarytas kūno suţalojimas, pavojingas gyvybei, tačiau realiai nesukėlęs

sunkių padarinių, negali būti pagrindas inkriminuoti 118 str. 4d.

Išţaginimą kvalifikuoja ir tai, kad nusikaltimą padaro itin pavojingas recidyvistas, t.y. asmuo, kuris iki

išţaginimo buvo pripaţintas tokiu uţ kokių nors nusikaltimų padarymą. Ši aplinkybė, kaip kvalifikuojanti

nusikaltimą, teoriškai nėra pagrįst.a, nes nusikaltimo sunkumą lemia ne tai, kas jį padaro, o ką ir kaip padaro. NBK

subjekto ypatumai nepripaţįstami kvalifikuojančiu poţymiu.

Sankcijos uţ kvalifikuotą išţaginimą yra labai grieţtos. BK 118 str. 3 ir 4d. numatytas max. bausmė –

laisvės atėmimas iki 15m. (Iki 1991m. ir mirties bausmė). Mirties bausmė uţ šį nusikaltimą nepriimtina jau vien

todėl, kad veikos nusikalstamumą lemia moters nenoras, jos nesutikimas tuo metu tai daryti, o objektyviai nustatyti,

ar buvo nusikaltimas, daţnai praktiškai neįmanoma. Visada nemaţa teismo klaidų galimybė.

6.3. Vertimas (prispyrimas moteries) lytiškai santykiauti BK 118 str.

Moters prispyrimas lytiškai santykiauti arba kitokia forma tenkinti lytinę aistrą, jeigu tai padarė asmuo, nuo

kurio moteris yra materialiai ar tarnybiškai priklausoma, baudţiamas laisvės atėmimu iki 3m.

OBJEKTAS. Prispiriant, priverčiant moterį lytiškai santykiauti ar kt. tenkinti lytinę aistrą, kaip ir

išţaginimo atveju, kėsinamasi į moters seksualinio apsisprendimo laisvę, nes moteris verčiama tai daryti prieš savo

valią, to nenorint. Skirtingai nuo išţaginimo tai padaroma nenaudojant smurto, grasinimų, nesinaudojant bejėgiška

būkle, o pasinaudojant moters priklausomumu nuo kaltininko.

Nukentėjusioji – tik lytiškai subrendusi moteris, materialiai ar tarnybiškai priklausoma nuo kaltininko –

visiškai ar iš dalies jo išlaikoma, jam pavaldi ar priklausoma nuo kaltininko tarnybinės padėties. BK 119 str.

suformuluotas taip, kad apima l. siaurą veikų ratą, neapimant seksualinio priekabiavimo, t.p. atvejų, kai lytiškai

santykiauti priverčiama moteris, formaliai nepriklausoma nuo kaltininko. Tai vėlgi akivaizdţios BĮ spragos.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Prispyrimas yra moters privertimas lytiškai santykiauti

pasinaudojant jo priklausomumu. Prispyrimas yra lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas kitomis

formomis su priklausoma moterimis prieš jos valią, naudojant grasinimus padaryti ţalą ar faktiškai darant ţalą jos ir

jos artimųjų interesams arba prispyrimas tai daryti su kitu, kaltininko nurodytu asmeniu. Grasinimo pobūdis skiriasi

nuo grasinimo išţaginimo atveju, nes tai nėra psichinis smurtas. Nusikaltimas laikytinas baigtu nukentėjusiajai

sutikus. Pastangos prispirti, priversti priklausomą moterį tai daryti vertintinos kaip pasikėsinimas padaryti

nusikaltimą. Tai poveikis priklausomos moters psichikai, kad ji, nors ir nenorėdama, lytiškai santykiautų su

kaltininku ar kitu jo nurodytu asmeniu ar kitaip (oraliniu, analiniu būdu arba inter. femora) tenkintų lytinę aistrą. Tas

poveikis g.b. faktiškas ţalos darymas moters ar jos artimųjų interesams, leidţiant suprasti, kad nusileidus to nebus,

arba grasinimas padaryti ţalą, šantaţas siekiant sutikimo. Privilegijų teikimas, paţadai padaryti ką nors gera, yra

įsiteikimas, ne spyrimas, vertimas. Prispyrimas yra nusikaltimas, kai tai daroma pasinaudojant moters

priklausomumu. Pasiūlymas, kad ir priklausomai moteriai, nėra spyrimas. Seksualinis priekabiavimas BK

nenumatytas.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta,

kad priklausoma moteris to nenori, ir pasinaudodamas priklausomumu priverčia tai daryti.

SUBJEKTU gali būti tiek vyras, tiek moteris, nuo kurių nukentėjusioji yra materialiai ar tarnybiškai

priklausoma. Tai vienintelis atvejis, kai lesbietiškas lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiosios valią

pripaţįstamas nusikaltimu.

6.4. Prievartinis homoseksualizmas (Vyro lytinis santykiavimas su vyru) BK 122 str. Vyro lytinis santykiavimas su vyru, panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus arba pasinaudojant

nukentėjusiojo priklausoma padėtimis ar bejėgiškumu, t.p. padarytas nepilnamečio atţvilgiu (nors jam ir sutinkant),

baudţiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 8m.

Tai nusikaltimas vyro seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui.

Straipsnio pavadinimas – vyro lytinis santykiavimas su vyru – ne visai logiškas, lytiniu santykiavimu

laikytinas tik natūralus lytinis aktas. Šiame str. numatyta atsakomybė uţ vyro lytinės aistros tenkinimą su vyru. Toks

aktas pats savaime yra nenatūralus, prieštarauja absoliučios daugumo ţmonių prigimčiai. Vyrų lytinės aistros

tenkinimas yra lytinė deniacija, kuri g.b. tiek įgimta, tiek ir įgyta.

Priverstinio lytinės aistros tenkinimo vyro su vyru nusikaltimo sudėties poţymiai yra labai panašūs į

išţaginimo sudėties poţymius.

OBJEKTAS – seksualinis vyro apsisprendimas, o nepilnamečio ir lytiškai nesubrendusio –

neliečiamumas. Nukentėjusysis – vyriškos lyties asmuo. Įstatymo nuoroda į tokius veiksmus nepilnamečio atţvilgiu

reiškia, kad nusikaltimu laikomi ne tik pederastijos atvejai, bet ir lytinės aistros tenkinimas su lytiškai nesubrendusiu

asmeniu (nuo 14 iki 16m.) ir su lytiškai subrendusiu, bet nepilnamečiu, t.y. neturinčiu 18m. Ir jam sutinkant.

Pripaţindamas nusikaltimu vyro lytinės aistros tenkinimą su vyru, lytiškai subrendusiu, nors ir nepilnamečiu, šiam

sutinkant, įstatymas yra nenuoseklus, nes tokiais atvejais nepaţeidţiamas nei vyro seksualinis apsisprendimas, nei

neliečiamumas. Varţomas lytiškai subrendusių asmenų seksualinis apsisprendimas.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Kaip ir išţaginimo atveju, BA atsiranda uţ prievartinį lytinės

aistros tenkinimą vyro su vyru analiniu ar oraliniu būdu. Uţ kitus prievartinius seksualinius veiksmus inter. femora

tarp vyrų atsakomybė pagal BK neiškyla, tai nepripaţįstama lytiniu nusikaltimu ir yra baudţiamojo įstatymo spraga.

Poţymiai, apibūdinantys priemones, kuriomis siekiama išvengti ar palauţti nukentėjusiojo pasipriešinimą –

pavartojant fizinį smurtą, grasinimus ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo padėtimi – yra analogiški išţaginimo

poţymiams, o pasinaudojant nukentėjusiojo padėtimi – panašiai, kaip moters prispyrimo lytiškai santykiauti, tik

neapribojant materialiniu ar tarnybiniu nukentėjusiojo priklausomumu. (Akivaizdus įstatymų nenuoseklumas, nes

119str. nurodytas priklausomybės apribojimas, o 118str. pasinaudojimo priklausoma nukentėjusiojo būkle poţymis

tenkinant lytinę aistrą prieš moters valią oraliniu ar analiniu būdu visai nenurodytas).

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Atsakomybė uţ

homoseksualų lytinės aistros tenkinimą su nepilnamečiu pastarajam sutinkant ir pasinaudojant jo priklausomumu

iškyla tik tais atvejais, kai kaltininkas ţino apie jo amţių arba turėjo ir galėjo numatyti, kad partneris nepilnametis.

SUBJEKTAS – vyriškos lyties asmuo, turintis 16m. Uţ savanorišką homoseksualų aktą tarp asmenų nuo

16 iki 18m. pagal BK 122 str. atsako abu dalyviai.

6.5. Lytinis santykiavimas su lytiškai nesubrendusiu asmeniu BK 120 str.

Baudţiamas laisvės atėmimo iki 5m. Tai nusikaltimas lytiškai nesubrendusių asmenų seksualiniam

neliečiamumui.

OBJEKTAS – lytiškai nesubrendusių asmenų seksualinis neliečiamumas, veika paţeidţia arba gali

paţeisti paauglių normalų seksualinį, moralinį, psichinį vystymąsi. Nukentėjusiuoju g.b. ir berniukas (nuo gimimo

iki 16m.), ir mergaitė (nuo 14 iki 16m.) arba mergaitės ir berniukai iki 18m., jeigu jie nėra lytiškai subrendę. Šis

nusikaltimas yra nesant atitinkamo išţaginimo ir vyro lytinio santykiavimo su vyru numatytų poţymių.

OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Lytiniu santykiavimu laikomas ne tik natūralus lytinis aktas,

bet ir lytinės aistros tenkinimas analiniu ar oraliniu būdu (kaip ir išţaginimo atveju). Lytinės aistros tenkinimas

šiomis formomis galimas tik tarp skirtingos lyties asmenų, nes vyriškojo homoseksualizmo atvejais

inkriminuojamas 122 str., o moteriškojo homoseksualizmo atvejai apskritai nebaudţiami. Be to, lytinis

santykiavimas su mergaite, neturinčia 14m., yra išţaginimas (118str.).

BK 120str. apima:

1. Neprievartinį, savanorišką lytinį santykiavimą su paaugle, turinčia 14m., bet lytiškai nesubrendusia;

2. Lytinį santykiavimą su tokia mergaite naudojant grasinimus, nesudarančius išţaginimo poţymio –

grasinant panaudoti smurtą ateityje, sunaikinti, sugadinti turtą, paskleisti ţeminančias ţinias, t.y. šantaţuojant;

3. Tiek neprievartinį, tiek prievartinį lytinį santykiavimą su nesubrendusiu berniuku.

Smurtas ir jo padariniai sveikatai šiuo atveju, skirtingai nuo išţaginimo, nėra nusikaltimo poţymis ir

kvalifikuojamas savarankiškai, kaip nusikaltimų sutaptis.

Nusikaltimas laikomas baigtu pradėjus lytinį aktą arba pradėjus tenkinti lytinę aistrą oraliniu ar analiniu

būdu.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Veikos neteisėtumą lemia ne pati veika, o nukentėjusiojo

asmens nesubrendimas. Lytinis santykiavimas su lytiškai nesubrendusiu asmeniu yra nusikaltimas tik tuo atveju,

jei kaltininkas ţinojo, kad partneris yra lytiškai nesubrendęs, arba, vertinant pagal įvykio aplinkybes ir santykius su

nukentėjusiuoju, numatė ar turėjo ir galėjo tai numatyti. Jeigu sąţiningai dėl šios aplinkybės klydo – nusikaltimo

nėra.

SUBJEKTAS – abiejų lyčių, 16m. pakaltinamas asmuo. Kai santykiauja paaugliai, neturintys 16m.,

nusikaltimo nėra. Kai tai daro 16-mečiai, pripaţinus. vieną iš jų lytiškai nesubrendusiu, partneris baustinas, o abu

pripaţinus nesubrendusiais, baustini abu.

6.6. Tvirkinamųjų veiksmų samprata BK 121str.

Tvirkinamieji veiksmai jaunesnio kaip 16m. asmens atţvilgiu baudţiami laisvės atėmimu iki 3m.

Nusikaltimu pripaţįstamas fizinis ir moralinis jų tvirkinimas.

Tvirkinamųjų veiksmų OBJEKTAS – vaikų ir paauglių, nesulaukusių 16m. seksualinis neliečiamumas,

normalus jų vystymasis. Nukentėjusiaisiais g.b. mergaitės ir berniukai iki 16m. Būtinasis nukentėjusiojo poţymis

– lytinis nesubrendimas.

OBJETYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Tvirkinamieji veiksmai – tai objektyviai seksualus elgesys,

galintis sukelti vaikui, paaugliui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, seksu,

nesveiką, negatyvų lyčių santykių įsivaizdavimą.

Pagal 121str. kaip tvirkinamieji veiksmai dabar kvalifikuojami:

1. Kaltininko seksualiniai veiksmai, gašlavimas vaiko, paauglio atţvilgiu ne tik siekiant sukelti

susijaudinimą, bet ir patenkinti savo lytinę aistrą, dirginant savo lytinius organus. ar kitas kūno dalis inter. femora

(ne analiniu ar oraliniu būdu), įskaitant moteriškąjį homoseksualumo patenkinimą;

2. Vaiko, paauglio vertimas ir privertimas atlikti seksualinius veiksmus (išskyrus lytinį santykiavimą,

lytinės aistros tenkinimą oraliniu, analiniu būdu) su kaltininku ar kitu jo nurodytu asmeniu.

3. Seksualinių veiksmų atlikimo vaiko, paauglio akivaizdoje (lytinis santykiavimas, masturbacija);

4. Vaikų, paauglių lenkimas, vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp savęs;

5. Pornografijos demonstravimas vaikams, paaugliams, įskaitant amoralius pasakojimus apie seksualinių

poreikių tenkinimą, ar kitoks intelektualinis tvirkinimas.

Tvirkinimo sudėtis yra formalioji, pakanka pačių veiksmų atlikimo. Tai, kad vaikui, paaugliui tvirkinimas

nepadarė įspūdţio arba jis jau yra patyręs šioje srityje ar net ištvirkęs, neturi reikšmės. Tvirkinamieji veiksmai nuo

kitų lytinių nusikaltimų atskiriami pagal tai, kad šiuo atveju nėra lytiškai santykiaujama su paaugliu, t.y. nėra nei

natūralaus lytinio, nei oralinio ar analinio lytinės aistros tenkinimo.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSĖS poţymiai. Tvirkinamieji veiksmai yra tyčinis nusikaltimas, padaromas

tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Be to, ši sudėtis yra ir tais atvejais, kai jų adresatas arba atsitiktinis

stebėtojas yra vaikas arba paauglys, neturintis 16m., ir kaltininkas tai ţinojo, numatė arba turėjo ir galėjo numatyti.

SUBJEKTAS. Uţ vaikų ir paauglių tvirkinimą atsako abiejų lyčių asmenys, sulaukę 16m.

6.7. Pakeitimai, reglamentuojantys šiuos nusikaltimus, naujajame BK.

NBK, reglamentuojant nusikaltimus ţmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, yra

uţpildomos spragos, esančios galiojančiame BK, eliminuojamas platus šių įstatymų aiškinimas praktikoje.

Išţaginimo, daţniausiai padaromo lytinio nusikaltimo, traktuotė šiek tiek keičiasi. Nukentėjusiuoju g.b. ir vyras, o

subjektu – ir moteris. Lytiniu santykiavimu pripaţįstamas tik natūralus, vaginalinis lytinis aktas, o lytinės aistros

tenkinimas oraliniu ar analiniu būdu, jeigu tai daroma prieš nukentėjusiojo valią, sudaro kitą, truputį lengvesnį

nusikaltimą. Tai nauja nusikaltimo sudėtis – seksualinė prievarta. Ši norma apima prievartinio lytinio santykiavimo,

nesudarančio išţaginimo sudėties, atvejus bei visus prievartinio lytinės aistros tenkinimo atvejus, įskaitant vyro

lytinės aistros tenkinimą su vyru, bei uţpildo daugumą galiojančio įstatymo spragų, įskaitant prievartinį moters

lytinį santykiavimą bei lytinės aistros tenkinimą su vyru bei prievartinį lytinės aistros tenkinimą su moterimi.

Dalį lytinių nusikaltimų spragų uţpildo norma, nustatanti atsakomybę uţ seksualinį išnaudojimą. Ji apima

visus privertimo lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą atvejus, nepriklausomai nuo kaltininko ir

nukentėjusiojo asmens lyties.

NBK uţpildţius esamas šio pobūdţio spragas, gerokai sumaţės veikų, kvalifikuotinų tvirkinamaisiais

veiksmais, nes prievartinis lytinės aistros tenkinimas su paaugliais bus traktuojamas kaip sunkesnis nusikaltimas.