Baudiamosios teiss specialioji dalis

Baudiamosios teiss specialioji dalis

A. Abramaviius

1 tema. BT SD ir jos sistemaBT SD svoka ir jos normosBT baudiamj teiss norm, apibriani NV poymius ir nustatani kriminalines bausmes u j padarym, visuma.

Bendrosios dalies normos apibria baudiamojo statymo tikslus, baudiamosios atsakomybs pagrindus ir kt. ia reguliuojami bendri, su asmens baudiamja atsakomybe susij, klausimai.

Specialiosios dalies normos apibria konkreias nusikalstamas veikas. Apraomos konkreios NV sudtys ir numatomos bausms u j padarym. Specialij dal bendriausia prasme galima apibrti kaip norm, numatani konkreias NV ir nustatani atitinkamas bausmes u j padarym, visum.

SD norm specifika:

1. SD normos pasiymi didesniu konkretumo laipsniu. Jos susijusios su atitinkam NV padarymu.

2. Ne visada vien tik i paios SD normos galima isiaikinti konkreios NV poymius. Kartais baudiamojo statymo SD straipsni dispozicija tik bendrais bruoais apibdina nusikalstamos veikos poymius. O konkretus i poymi turinys atskleidiamas kituose teiss aktuose.

3. Kartais NV poymiai baudiamuosiuose statymuose sukonstruoti taip, kad i paio BK straipsnio nra aikus io poymio turinys. Tokie poymiai vertinamieji. J turinys nra atskleidiamas nei BK, nei kituose teiss aktuose. Pvz., didel ala, didel nelaim ir pan. i poymi turin nustato pats asmuo, kuris taiko i norm. Nustatomas remiantis sisteminiu, loginiu, gramatiniu aikinimo metodais.

4. Pasitaiko norm definicij. Tai normos, kuriose paaikinamos BK SD vartojamos svokos.

5. BK SD yra norm, kuriose reglamentuojami asmens atleidimo nuo BA pagrindai (227 str.).

6. BK SD norm struktra.

Dvi nuomons:

1. Susideda i dispozicijos ir sankcijos.

2. Susideda i hipotezs, dispozicijos ir sankcijos.

Baudiamasis statymas numato didel draudiam veik rat. Bdinga, kad BT normos idstomos ir grupuojamos tam tikra tvarka.

BK SD sistema ir jos sudarymo principai

Naujas BK ir jo SD

1. Naujajame BK ir jo SD yra ymiai daugiau skyri nei senajame BK (buvo 13, dabar 32). Pagrindinis kriterijus i skyri iskyrimui rinis NV objektas. Viena vertus, detali NV reglamentacija padeda tiksliau nustatyti NV objekt ir NV viet sistemoje. Kita vertus, vargu ar pateisinamas tam tikr SD skyri, susidedani tik i dviej str., iskyrimas (pvz. 27 sk.). Tai kiekybinis poymis.

2. Buvo ginas, nuo kokio skyriaus turi prasidti naujasis BK. I skyrius nusikaltimai mogikumui ir karo nusikaltimai. Taigi SD sudaryta priklausomai nuo ginamo teisinio grio vertingumo.

3. Reglamentuojant BA, atsisakyta administracins prejudicijos.

4. Atsisakyta pakartotinumo ir teistumo kaip NV kvalifikuojani poymi.

5. BK SD kai kuriuose straipsniuose tiesiogiai nurodoma, kad BA atsiranda tik esant nukentjusio asmens skundui, jo teisto atstovo pareikimui ar prokuroro reikalavimui.

6. Asmuo baudiamas u NV padarym dl neatsargumo tik tada, kai tai numatyta BK SD straipsnyje.

7. SD straipsniuose nurodoma, kada u NV atsako juridinis asmuo.

8. Konstruojant NV sudtis ir numatant konkrei bausm, vartojama formuluot tas, kas padar,...baudiamas.... Taigi akcentuojamas subjektas.

9. Visos NV suskirstytos baudiamuosius nusiengimus ir nusikaltimus.

2 tema. NV kvalifikavimo teoriniai pagrindaiNV kvalifikavimas viena i plaiai BTe vartojam svok. Ji taikoma teissaugos institucij veikloje. Yra mokykl, kuriose NV kvalifikavimas priskiriamas BPT-s sriiai. Lietuvoje prie BT-s.

NV kvalifikavimo taisykls susijusios ir su materialija, ir su procesine teise.

Kvalifikavimas kokyb (lot. kvalis).

BT moksle NV kvalifikavimas pripastamas BK normos parinkimas ir pritaikymas asmens, padariusio NV, atvilgiu.

NV kvalifikavimas kaip procesas ir kaip rezultatas, tvirtintas procesiniu dokumentu (nuosprendis). Tai skirtingos nuomons. Bet norint procesiniame dokumente tvirtinti tam tikr rezultat, reikia, vis pirma, itirti padaryt NV. Taigi NV kvalifikavimas turi dvejop reikm:

1. Kaip tam tikras procesas, kurio metu asmens veikoje nustatomi vieni ar kiti NV poymiai.

2. Kaip io proceso rezultatas, konstatuojant, kad asmens padarytos NV poymiai atitinka NV sudties poymius.

Dl svokos dvi nuomons:

1. NV kvalifikavimas tik tapatumo (atitikties) tarp poymi, esani asmens padarytoje NV, ir NV sudties poymi, numatyt BK normoje, nustatymas.

2. NV kvalifikavimas ne tik tokio tapatumo nustatymas, bet ir io tapatumo tvirtinimas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose.

Taigi i i dviej nuomoni galima skirti NV kvalifikavim siaurja ir plaija prasme. Mums plaija, t.y. ne tik nustatymas, bet ir tvirtinimas.

Pagal tai, kas kvalifikuoja NV, skiriami:

1. Oficialus NV kvalifikavimas. Atlieka galiotos institucijos (prokuratra, teismai) ir tai sukelia teisinius padarinius.

2. Neoficialus. Atlieka, kas tik nori. Nesukelia joki teisini padarini.

NV kvalifikavimo teisinis pagrindas

Paprastai nurodoma, kad tai yra baudiamasis statymas. Pagal A. Abramavii, ne baudiamasis statymas, o NV sudtis, kuri yra aprayta baudiamajame statyme, nes NV sudtis yra teorinis asmens, padariusio NV, patraukimo BA-n pagrindas.

Kokie turi bti NV sudties poymiai, kad bt galima jais remtis kvalifikuojant NV:

ie poymiai turi bti tiesiogiai nustatyti statyme arba vienareikmikai i jo iplaukiantys.

ie poymiai turi bti bdingi visoms tos ries veikoms.

NV sudties poymiai negali bti ivestiniais i kit poymi.

Vienas ar keli poymiai turi keisti ar atskirti NV, t.y. negali bti NV sudi su identikais poymiais.

Bent vieno NV sudties poymio, aprayto baudiamajame statyme, nebuvimas leidia tvirtinti, kad NV yra nepadaryta.

BK SD norm konkurencija

BK SD norm visuma nesudaro idealios logins sistemos, tad egzistuoja viena i problem norm konkurencija. Tai tie atvejai, kai atsakomyb numato kelios BK SD normos. Veika yra viena, bet ioje veikoje yra dviej ar daugiau BT norm poymi. Pvz. kyininkavimas yra vienas i piktnaudiavimo tarnyba atvej. Bet BK yra du skirtingi straipsniai: vienas nustato BA u kyininkavim, kitas u piktnaudiavim tarnyba.

Tarp konkuruojani norm visada yra glaudus ryys ir priklausomyb. Bendras konkuruojani norm bruoas jos apibria tos paios NV poymius. Taiau tokio apibrimo apibendrinimo kryptis bei pilnumas skiriasi.

Konkuruojanios normos pagal apimt ir turin dalinai sutampa, todl ir kyla konkurencija.

BK SD norm konkurencijos formos:

1. Bendrj ir specialij norm konkurencija. Bdinga tai, kad viena norma numato tam tikr veik rat, o kita tik atskirus toki veik atvejus. ios normos skiriasi pagal abstrakcijos laipsn. Pvz. BK 129 str. 1 d. Nuudymas ir 130 str. nuudymas labai susijaudinus. Specialioji norma, be bendrojoje normoje esani poymi, turi ir tam tikrus specifinius poymius. Tokiu atveju taikoma specialioji norma, kadangi tiksliau atspindi padarytos NV poymius. Sunkiausia nustatyti, kuri norma bendroji, o kuri specialioji. is atvejis tai pat vadinamas BT norm konkurencija pagal apimt.

2. Specialij norm konkurencija. Trys atvejai:

1. Kai konkuruoja normos su kvalifikuojaniais veik poymiais. Pvz. vagyst, vagyst sibraunant patalp ir didelio turto vagyst. Tokiu atveju taikoma norma, kuri numato sunkesn kvalifikuojant poym.

2. Kai konkuruoja norma su kvalifikuojaniais poymiais ir norma, turinti privilegijuojani poymi. Pvz. kvalifikuotas dviej ir daugiau moni nuudymas ir nuudymas didiai susijaudinus. Turt bti taikoma norma, turinti privilegijuojani poymi.

3. Kai konkuruoja normos su privilegijuojaniais poymiais. Taikoma ta norma, kuri turi labiau privilegijuojant poym.

3. Visumos ir dalies konkurencija (pagal turin). Pvz. BK 138 str. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

BK 180 str. plimas, kurio sudtis apima ir nesunk sveikatos sutrikdym. Tokiu atveju bus kvalifikuojama pagal plim, t.y. taikoma norma, kuri nustato visum.

Reikia skirti BT norm konkurencij nuo BT norm kolizijos. Kolizija yra tada, kai normos viena kitai prietarauja. Vienintelis kolizijos paalinimo kelias vienos i norm panaikinimas. Tai neigiamas dalykas. O konkurencija nra prietaravimas. Jos ivengti nemanoma.

5 tema. Nusikaltimai mogaus gyvybei (BK XVII sk.)Anksiau galiojusiame BK nebuvo tokio savarankiko BK SD skyriaus. Jame buvo III skyrius, kuriame buvo reglamentuota atsakomyb u nusikaltimus gyvybei, sveikatai, laisvei ir asmens orumui. Jie buvo vadinami nusikaltimais mogui. Kuriant naujj BK tas III skyrius buvo iskaidytas 6 savarankikus skyrius, kuriuose buvo konkretizuotas ksinimosi objektas (17 22 sk. imtinai).

Nusikaltim mogaus gyvybei bendra charakteristika.

Visus iuos nusikaltimus galima suskirstyti dvi grupes:

Nuudymus (129 131 str.)

Ir kitus nusikaltimus mogaus gyvybei (132 134 str.)

Iki naujo BK nuudymu buvo laikomas ir neatsargus gyvybs atmimas. Bet naujajame BK jis priskiriamas prie antros kategorijos.

Nuudymo svoka, poymiai, rin sudtis ir sistema

Svoka

Nuudymas tai tyinis, neteistas gyvybs atmimas kitam mogui.

Nuudymo poymiai:

1. Tai gyvybs atmimas kitam mogui.

2. Tai neteistas gyvybs atmimas kitam mogui.

3. Tai tyinis gyvybs atmimas kitam mogui. Kitu atveju tai bus neatsargus gyvybs atmimas.

Rin nuudymo sudtis:

Objektas

Tai kito mogaus gyvyb. Nuo kurio momento yra saugoma mogaus gyvyb ir kada ta apsauga baigiasi? Ji vardijama kaip gyvybs pradios ir pabaigos problema. Gimimo momento ir gyvybs pradios svok negalima tapatinti. Du statymai skirtingai nustato gimimo moment. CK 2.3 str. nurodo, kad vaiko gimimo momentas tai pirmas savarankikas naujagimio kvpimas. Vaiko gimimo momento nustatymo statymas nurodo, kad vaiko gimimas yra gyvo vaisiaus istmimas arba itraukimas i moters organizmo; vaiko gimimo momentu yra viso gyvybingo vaisiaus pasirodymas i moters organizmo. A. Abramaviius mano, kad gyvybs pradia yra tada, kai gyvybingas vaisius pasirodo i moters organizmo. Ir nuo io momento, jei tokiam vaisiui bus atimta gyvyb, tokia veika bus traktuojama kaip nuudymas. Jei tas vaisius sunaikinamas iki to pasirodymo, tai veika gali bti kvalifikuojama kaip neteistas abortas.

Gyvybs pabaiga yra mogaus biologin mirtis. Tai tas laikas, kai negrtamai nutrksta mogaus kraujotaka ir kvpavimas arba negrtamai nutrksta vis mogaus galvos smegen struktr veikla. Nukentjusiuoju gali bti tik gyvas mogus nepriklausomai nuo jo gyvybingumo, amiaus, socialini psichofizini poymi. Nukentjusiojo sutikimas atimti jam gyvyb neatleidia kaltininko nuo BA.

Objektyvioji pus

Nuudymas gali pasireikti ir aktyviais veiksmais, ir neveikimu. Daniausiai nuudoma aktyviai veikiant. Gali bti bet koks poveikis mogui: cheminis, psichinis, mechaninis, fizinis.

Neveikimu paprastai nuudoma tada, kai asmuo turi pareig ir galimyb atitinkamai veikti, taiau tos pareigos neatlieka.

Nuudymai yra materialios sudtys ir laikomas baigtu, kai atsiranda padariniai, t.y. mirta nukentjusysis. Svarbu nustatyti prieastin ry tarp kaltininko veikos ir padarini.

Subjektas

Tam tikrais atvejais subjektu gali bti nuo 14 met (129 str.), o tam tikrais nuo 16 met (130 ir 131 str.).

Subjektyvioji pus

Padaromi tik tyia. Ir tiesiogine, ir netiesiogine. Tam tikri motyvai ir tikslai atitinkamais atvejais turi kvalifikuojani reikm.

Nuudymo rys:

1. Paprastas nuudymas. Tai nuudymas be nuudymo pavojingum didinani ar mainani aplinkybi (BK 129 str. 1 d.)

2. Kvalifikuotas nuudymas. Tai nuudymas, kai yra nuudymo pavojingum didinani aplinkybi (BK 129 str. 2 d.).

3. Privilegijuoti nuudymai. Tai nuudymas, kai yra aplinkybi, mainani nuudymo pavojingum (BK 130 ir 131 str.)

Nuudymas 129 str.

is straipsnis susideda i dviej dali. Pirmoje dalyje yra paprasta sudtis, o antroje kvalifikuota. Senajame BK buvo atskiri straipsniai.

Kaltininko veika pagal io straipsnio 1 dal yra kvalifikuojama, kai nra nei io straipsnio 2 dalyje nusikaltim kvalifikuojani, nei 130, 131 str. numatyt privilegijuojani poymi. Daniausiai padaroma abipusi mutyni, buitini konflikt metu, i pavydo, kerto ir pan.

Vienas i daugelio kvalifikavim pagal subjektyvij pus:

1. Nuudymai, padaryti dl negatyvi paskat (pavojingiausi paprasti nuudymai).

2. Nuudymai, padaryti i altruistini paskat.

3. Nuudymai i neutrali paskat. Perengiant btinosios ginties ribas, darant mokslin eksperiment.

SubjektasFizinis asmuo nuo 14 met.

Subjektyvioji pus

Padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyia.

Nuudymas padaromas tiesiogine tyia, kai kaltininkas supranta, kad jis savo veika ksinasi kito mogaus gyvyb, numato, kad gali atimti gyvyb kitam mogui, ir nori tai padaryti.

Netiesiogin tyia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika ksinasi kito mogaus gyvyb, numato, kad gali atimti gyvyb kitam mogui, ir nors nenori kitam mogui atimti gyvybs, taiau smoningai leidia iems padariniams atsirasti, t.y. padarini atvilgiu kaltininkas yra abejingas.

Jeigu kaltininkas numato padarini neivengiamum, tai nuudymas pripastamas padarytas tiesiogine tyia.

BK 129 str. 2 d.

Nuudym kvalifikuoja ioje dalyje nurodytos aplinkybs. Jas galima bt suskirstyti tris dideles grupes:

1. Apibdina nukentjusj (objekt). Tai aplinkybs vardintos BK 129 str. 2 d. 1 - 5 punktuose. a) Pagal pirm punkt nuudymas kvalifikuojamas tada, kai nuudomas asmuo, nesulauks 14 met amiaus. Bet ia svarbus ir subjektyvusis kriterijus: kai kaltininkas inojo ar pagal veikos aplinkybes turjo ir galjo suvokti, kad nukentjusysis dar neturjo 14 met. Asmuo turjo ar galjo inoti pagal savo asmenines savybes, kad nukentjusiajam nra 14 met.

b) Pagal antr punkt: bejgikos bkls mogaus nuudymas. iuo atveju bejgikos bkls mogumi yra pripastamas asmuo, kuris dl fizini ar dl psichini savybi arba negali suprasti kaltininko veikos pobdio ir dl to negali gintis ar kitaip vengti pavojaus, arba negali aktyviai pasiprieinti kaltininkui. Bejgikumo bkl gali sukelti liga, invalidumas, senatv, stiprus apsvaigimas nuo alkoholio, narkotik ir pan. Kai asmuo miega, pagal dstytoj, nelabai gali bti bejgikumo poymis. Kaltininkas turi suvokti, kad udo bejgikos bkls mog. c) Pagal 3 punkt, savo motinos, tvo ar vaiko nuudymas. Nuudymas yra kvalifikuojamas pagal poym tada, kai kaltininkas nuudo savo motin, tv ar vaik, kurie tokie yra jam pagal kilm ir kaltininkas turi tai inoti. Ar tai tik pagal kraujo ry, ar pagal teisin status? Lemiam reikm turi kraujo ryys (pagal kilm). Pagal konvencijas vaikas yra iki 18 met. Taiau iuo atveju terminas vaikas apima asmenis nepriklausomai nuo j amiaus. Svarbiausia, kad kaltininkui nukentjusysis bt vaikas pagal kilm. Pagal dstytoj, kad jeigu nuudant asmen yra ir daugiau kvalifikuojani aplinkybi, tai jos visos turi bti nurodytos. Nuudomas vaikas pagal kilm, kuriam nra 18 met.

d) Pagal 4 punkt, nios moters nuudymas. Svarbiausia tai, kad kaltininkas turi inoti arba pagal bylos aplinkybes turi numanyti, kad nukentjusioji yra nia. Ntumo stadija nusikaltimo kvalifikavimui neturi.

e) Pagal 5 punkt, dviej ar daugiau moni nuudymas.

1. is poymis reikia, kad kaltininkas vienu metu nuudo bent du asmenis. iuo atveju tyia prie pat nuudym gali ir neapimti dviej ar daugiau moni nuudymo.

2. Pagal punkt kaltininko veika kvalifikuojama ir tada, kai kaltininkas skirtingu laiku, taiau veikdamas tiesiogine tyia pagal bendr nusikalstam sumanym nuudo bent du asmenis. Reikia rodyti, kad kaltininko tyia apm tiksl nuudyti bent du asmenis.

Pagal dstytoj pagal punkt nesvarbu vieninga tyia ar ne, tas pats nuudymo laikas ar ne, jei nuudo kaltininkas bent du asmenis, jam turi bti pritaikytas is punktas.

2. Apibdina objektyvij pus. Tai aplinkybs vardintos BK 129 str. 2 d. 6 ir 7 punktuose. a) Pagal 6 punkt, nuudymas kankinant ar kitaip itin iauriai.

Kankinimas tai tam tikr laik trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kanias nukentjusiajam. iuo atveju kankinimas gali bti susijs su tiesioginiu ar netiesioginiu poveikiu nukentjusiojo knui (deginant, marinant badu, panaudojamas aldytuvas ir kt. bdais). Nuudymas kitaip itin iauriai yra tada, kai gyvyb atimama itin skausmingu bdu (numetimas i didelio aukio ir kt.). is poymis inkriminuojamas tada, kai nukentjusiajam sukeliamos itin didels fizins ar dvasins kanios (udoma artimj akivaizdoje ir kt.). Kai po nuudymo sudarkomas lavonas ir kaltininkas ino, kad mogus yra mirs, tai paskesni kaltininko veiksmai nereikia nuudymo itin iauriai. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal 129 str. 1 ar 2 dal ir 311 str. 1 dal.

b) Pagal 7 punkt, nuudymas pavojingu kit moni gyvybei bdu. Tai tie atvejai, kai kaltininkas, siekdamas nuudyti nukentjusj, panaudoja tok bd, kuris pavojingas ne tik siekiamo nuudyti mogaus, bet ir bent vieno kito mogaus gyvybei. Pavojus kito mogaus gyvybei turi bti realus. Kai vienas asmuo nuudomas, o kitiems padaromi tam tikri sveikatos sualojimai, tai veika kvalifikuojama kaip nuudymo ir atitinkam sveikatos sualojim sutaptis.

3. Apibdina subjektyvij pus. Tai aplinkybs vardintos BK 129 str. 2 d. 8 - 12 punktuose. a) Pagal 8 punkt, nuudymas dl chuliganik paskat. is nuudymas yra tada, kai nuudymas padaromas dl aikaus mogaus ar visuomens negerbimo, elementari morals ir dorovs norm paneigimo. Dstytojas teigia, kad is poymis galt bti inkriminuojamas, kai nuudoma visai be dingsties arba panaudojant savo veiksmams, kaip pretekst, maareikm dingst.

b) Pagal 9 punkt, nuudymas dl savanaudik paskat. is nuudymas yra susijs su siekimu gauti materialins naudos. Tas noras dl nuudymo gauti materialin naud yra akstinas atimti gyvyb kitam mogui. iuo atveju materialios naudos gali bti siekiama tiek sau, tiek ir kitam asmeniui. Galimi trys tokio nuudymo atvejai: a) Nuudymas u atlyginim. iuo atveju ir organizatorius, ir kurstytojas atsako u tokio nuudymo organizavim ar kurstym. b) Kai nuudoma siekiant uvaldyti turt ar gyti turtines teises. c) Nuudymas siekiant ivengti materialini ilaid.

iuo atveju reikms neturi, ar materialin nauda buvo gauta, ar nebuvo gauta.

Anksiau buvo, kad jei nuudoma per plim ar per turto prievartavim, tai nuudymas buvo kvalifikuojamas kaip paprastas nuudymas ir pagal atitinkamus straipsnius. Dabar tokiu atveju, kai per plim ar per turto prievartavim nukentjusysis yra nuudomas, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip nuudymo dl savanaudik paskat ir atitinkamo nusikaltimo nuosavybei sutaptis.

Galimi atvejai, kai nuudymo motyv formavimsi nulemia turtiniai interesai, bet iomis veikomis nesiekiama gauti materialins naudos. Tokiais atvejais savanaudik paskat poymio inkriminuoti kaltininkui negalima.

c) Pagal 10 punkt, nuudymas dl nukentjusio asmens tarnybos ar pilieio pareig vykdymo. is kvalifikuojamasis poymis yra tada, kai mogus nuudomas dl tarnybos ar pilieio pareig vykdymo. 1) Kai yra kertaujama u asmens tarnybos ar pilieio pareigos vykdym. 2) Kai asmuo nuudomas siekiant nutraukti toki veikl dabartyje. 3) Kai nuudoma siekiant ukirsti keli tokiai veiklai ateityje.

Tarnybos pareig vykdymas tai ne tik valstybs tarnautojo veikla, bet ir kiekvieno asmens, vykdanio tarnybos pareigas, veikla. Nukentjusysis gali dirbti vairiose monse, staigose ir organizacijose. Tiek valstybinse, tiek privaiose. iuo atveju svarbiausia yra tai, kad nukentjusysis nuudomas u tam tikrus savo teistus veiksmus. Jei nuudoma u neteistus nukentjusiojo veiksmus, tai ito poymio inkriminuoti kaltininkui negalima.

Pilieio pareig vykdymas tai asmens veiksmai, tiek vykdant specialias jam pavestas pareigas visuomens labui, tiek ir atliekant kitus visuomenei naudingus veiksmus. Pilieio svoka vartojama plaija prasme, t.y. pilieio kaip mogaus pareig vykdymas.

d) Pagal 11 punkt, nuudymas siekiant nuslpti nusikaltim. Siekis nuslpti nusikaltim reikia, kad nuudyta turint tiksl nuslpti anksiau padaryt, daroma ar rengiam padaryti nusikaltim. Nusikaltimo, kur siekiama nuslpti, sunkumas reikms neturi. Pagal punkt negali bti kvalifikuojamos tokios veikos, kai siekiama nuslpti baudiamj nusiengim arba administracin teiss paeidim. ito poymio kvalifikavimui reikms neturi, ar siekiama nuslpti savo ar kito asmens padaryt nusikaltim.

e) Pagal 12 punkt, nuudymas siekiant gyti nukentjusiojo asmens organ ar audin transplantavimui. Jeigu nukentjusysis nuudomas vien tik dl to, kad tik paimti tam tikr organ. is kvalifikuojantis poymis bus tik tada, kai organas ar audinys yra gyjami siekiant juos panaudoti transplantavimui. Kaltininko tyia panaudoti organ ar audin transplantavimui turi susiformuoti iki gyvybs atmimo kitam asmeniui.

Galimi atvejai, kai veika kvalifikuojama pagal kelis iuos punktus.

Nuudymas labai susijaudinus BK 130 str.

Tai viena i privilegijuoto nuudymo ri. J privilegijuoja tai, kad kaltininkas veikia staiga labai susijaudinus, t.y. faktikai bdamas riboto pakaltinamumo bsenoje. is nuudymas yra maiau pavojingas u paprast nuudym ir todl, kad toki kaltininko bsen sukelia pats nukentjusysis. Visi ie poymiai daro maiau pavojing negu paprastas nuudymas.

Objektas

Kito mogaus gyvyb. Nukentjusysis iuo atveju tai asmuo, kuris kaltininko atvilgiu atliko neteistus veiksmus ar j itin eid. Jis savo neteistas veiksmai ar eidimu iprovokuoja kaltinink j nuudyti.

Objektyvioji pus

is nuudymas pagal dstytoj gali bti padaromas tik veikimu. io nuudymo specifika yra ta, kad nukentjusysis nuudomas, kaltininkui esant didelio susijaudinimo bsenoje. Didelis susijaudinimas tai tam tikru fiziologiniu afektu. Kaltininkas patiria tam tikr emocin stres, dlto jis gali ne visikai suvokti ir valdyti savo veiksmus. Vertinant tokios bsenos buvim ar nebuvim, didelis vaidmuo tenka ekspertams ir specialistams. Yra skiriamos vairios ekspertizs. Reikia nustatyti ar kaltininkas nebuvo patologinio afekto bsenoje, kai asmuo tiek susijaudina, kad gali visikai nevaldyti savo veiksm. Svarbu nustatyti, kas sukl didel susijaudinim. J turi sukelti paio nukentjusiojo neteistas poelgis ar itin eidiantis poelgis kaltininko atvilgiu. BA pagal straipsn atsiranda tik tada, kai toki bsena sukelia pats nukentjusysis. Jei kaltininko toki bsen sukl kiti veiksniai, tai jo veika nebus kvalifikuojama pagal straipsn. Neteistas poelgis tai bet koks prie kaltinink ar jam artim mog nukreiptas prieingas teisei nukentjusiojo elgesys. Tas elgesys gali bti ir tyinis ir neatsargus elgesys, gali pasireikti ir veikimu, ir neveikimu. Neteist poelg reikia suprasti plaiau. Tai ne tik teiss norm paeidimas, bet ir morals, dorovs norm paeidimas. Vertinant, ar tas nukentjusiojo poelgis yra eidiantis, reikia atsivelgti: kiek ie veiksmai esmingai prietarauja morals bei dorovs principams, kokiu laipsniu jie paeidia mogaus garb ir orum (objektyvusis kriterijus) ir reikia atsivelgti tai, kaip is poelgis paveikia pat kaltinink (subjektyvus kriterijus). Itin eidiantis poelgis gali bti atliekamas odiu, veiksmu, ratu. Santuokin neitikimyb nra laikoma savaime itin eidianiu poelgiu, taiau, jeigu tokia neitikimyb yra tyia liai, cinikai, demonstratyviai parodoma, yra pripastamas kaip aplinkyb, reikianti itin didel kito asmens eidim.

BK 130 str. yra inkriminuojamas ir tais atvejais, kai neteistas ar itin eidiantis poelgis nukreiptas ne tik pat kaltinink, bet ir kit jam artim asmen. Artimas kaltininkui asmuo tai asmenys, kurie gali bti eimos nariai, giminaiiai (jie visada patenka i svok) ir kiti asmenys, su kuriais kaltinink sieja glauds ryiai.

itas nuudymas turi vykti staiga. Tokia bsena trunka tik neilg laiko tarp, todl tas nuudymas turi vykti gan greitai po neteist ar eidiani veiksm atlikimo. Sumanymas nuudyti nukentjusj turi bti realizuotas staiga.

Pagal straipsn nebus kvalifikuojami kaltininko veiksmai, jeigu didelio susijaudinimo bsena pas j atsirado dl teist nukentjusiojo veiksm.

Subjektas

Asmuo nuo 16 met.

Subjektyvioji pusis nusikaltimas padaromas esant afektinei tyiai. Jei kaltininkas pats iprovokavo nukentjusiojo neteistus ar eidianius veiksmus, tai is straipsnis netaikomas. Nuudymas labai susijaudinus, nors ir padarytas esant nuudym kvalifikuojani poymi, bus kvalifikuojamas pagal BK 130 str.

Naujagimio nuudymas BK 131 str.

Pagal straipsn veika kvalifikuojama tada, kai naujagim nuudo motina dl gimdymo nulemtos bsenos. Btent tokia bsena ir yra ta aplinkyb, kuri maina io nuudymo pavojingum. Gimdymas gali sukelti motinai tam tikrus psichinius, psichologinius pakeitimus. Tokia bsena gali atsirasti dl psichologini prieasi: gimdymas nepageidautinas, kenia nuo baims, pergyvena dl savo ntumo ir pan. Gimdymas gali nulemti ir tam tikrus laikinus psichinius sutrikimus. is straipsnis inkriminuojamas tada, kai motina dl gimdymo nulemtos bsenos yra tam tikroje psichofiziologinje padtyje. Ir dl tokios bsenos yra ribotai pakaltinama. Tokia bsena paprastai gali tstis iki dviej mnesi.

Objektas

Naujagimio gyvyb. Nukentjusysis (dalykas) yra naujagimis. iuo atveju medicininiai naujagimio svokos kriterijai reikms neturi.

Objektyvioji pus

Gali bti padaromas ir veikimu, ir neveikimu.

Subjektas

Subjekto specifika leidia atskirti nuo kit nuudymo ri. Subjektu gali bti tik nukentjusiojo naujagimio motina, jei jai yra 16 met. Jei kartu su motina naujagim nuudo kiti asmenys, tai j veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 1 p. Anksiau galiojusiame BK i sudtis buvo suformuluota kitaip. Tada nusikaltimas buvo siejamas su tuo, kada nuudomas naujagimis: kai motina naujagim nuudydavo gimdymo metu ar tuojau po gimdymo.

Jeigu sumanymas nuudyti kilo i anksto iki gimdymo, tai visais atvejais jos veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. atitinkam punkt.

Subjektyvioji pus

Gali bti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyia. nusikaltim reikia skirti nuo naujagimio palikimo be pagalbos BK 158 str. jeigu motina siekdama atsikratyti naujagimio, j palieka be prieiros, bet tokioje vietoje, kur jos supratimu j turt rasti ir juo pasirpinti, tai jai atsakomyb ikyla pagal BK 158 str. iuo atveju motina veikia be tyios nuudyti naujagim.

Neatsargus gyvybs atmimas BK 132 str.

Iki naujo BK sigaliojimo neatsargus gyvybs atmimas buvo vadinamas nuudymu dl neatsargumo.

Objektas

Kito mogaus gyvyb. Nukentjusysis yra mogus

Objektyvioji pus

Praktikai nieko nesiskiria nuo nuudymo objektyviosios puss. Labai svarbu nustatyti prieastin ry tarp veikos ir padarini.

Subjektas

Fizinis 16 met asmuo. O pagal 132 str. 3 d. gali atsakyti ir juridinis asmuo.

Subjektyvioji pus

Neatsarg gyvybs atmim nuo nuudym leidia atskirti subjektyvioji pus. Gali bti padaromas dl nusikalstamo pasitikjimo arba dl nusikalstamo nerpestingumo. Neatsargus gyvybs atmimas dl nusikalstamo pasitikjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito mogaus mirt, taiau lengvabdikai tikisi i padarini ivengti. iuo atveju yra tam tikras kaltininko tikjimas, kad kito mogaus mirtis nevyks. Kaltininko tikjimas iuo atveju turi bti paremtos aplinkybmis, kurios jo manymu turi ukirsti keli kito mogaus miriai ir ios aplinkybs turi bti objektyvaus pobdio. Bet kaltininkas i aplinkybi nevertina arba jas pervertina. Jeigu kaltininkas, darydamas toki veik, savo tikjim, kad ukirs keli kito mogaus gyvybs atmimui, grindia abstrakiomis aplinkybmis (pranaysts, skm ir pan.), tai jo veika kvalifikuojama kaip nuudymas. Tikjimas konkreiomis aplinkybmis, kurios kaltininko manymu objektyviai gali padti ivengti kito mogaus mirties, yra pagrindinis poymis, leidiantis atskirti neatsarg gyvybs atmim nuo nuudymo, padaryto esant netiesioginei tyiai.

Neatsargus gyvybs atmimas dl nusikalstamo nerpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumat, kad jo veika gali atimti gyvyb kitam mogui, taiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turjo ir galjo tai padaryti. Turjimas numatyti padarinius yra objektyvus kriterijus, o galjimas subjektyvus. Jeigu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes matyti, kad asmuo nenumat galim padarini ir neturjo ar negaljo j numatyti, tai iuo atveju kaltininko veikoje nebus nusikaltimo sudties.

Pirmoje dalyje yra bendroji sudtis. Antroje ir treioje dalyse yra kvalifikuotos sudtys.

Pagal antr dal kaltininkas atsakys, kai jis gyvyb atima dviem ar daugiau moni. Tai atvejai, kai dl kaltininko neatsargumo na ne vienas mogus ir tai yra vienos, o ne keli veik padarinys.

Straipsnio treioje dalyje nustatyta BA u neatsarg gyvybs atmim, paeidiant teiss akt nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Reikia nustatyti konkreias elgesio saugumo taisykles, kurias paeidus bent vienam asmeniui neatsargiai buvo atimta gyvyb. Kai kuriuose BK SD straipsniuose irgi yra numatyta BA u neatsarg gyvybs atmim, kai tai padaroma dl tam tikr speciali teiss akt paeidim (278 str. 2 d. ir kt.). Kai yra specialus straipsnis, kuriame numatyta BA u neatsarg gyvybs atmim, paeidus konkreius specialius teiss aktus, tai kaltininkui turi bti taikomas ne BK 132 str. 3 d., bet konkretus straipsnis. Tai bendrosios ir specialiosios norm konkurencija.

Sukurstymas nusiudyti arba privedimas prie saviudybs (BK 133 str.)

Buvo pakeista dispozicija taip, kad isiplt io straipsnio taikymo ribos. Ankstesniame BK buvo BA tik u privedim prie saviudybs. Naujajame atsirado objektyvusis poymis sukurstymas nusiudyti. Senajame BK subjektu galjo bti tik toks asmuo, kurio atvilgiu nukentjusysis buvo tam tikroje priklausomybje (materialinje ar kitokioje).

Saviudyb gyvybs atmimas sau nra nusikaltimas. Todl nra nusikaltimas ir pasiksinimas nusiudyti. Padjimas nusiudyti negali bti laikomas bendrininkavimu darant nusikaltim.

io nusikaltimo pavojingumas yra tas, kad kitas asmuo paskatina bet kokiomis formomis mog atimti gyvyb sau.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas kito mogaus gyvyb. Nukentjusysis yra bet kuris fizinis asmuo. Taiau jei sukurstomas nusiudyti maametis ar nepakaltinamas asmuo, tai kaltininkas atsako pagal BK 129 str. u tyin nuudym (nuudymas nukentjusiojo rankomis).

Objektyvioji pus

J apibdina dvi alternatyvios veikos:

1. Sukurstymas nusiudyti. Tai yra privedimo prie saviudybs ris, kai to pasiekiama ne iauriu ir ne klastingu elgesiu, o kitais bdais: kalbinjimu, raginimu, vertimu, lenkimu ir pan. Taiau tie argumentai neturi tapti grasinimais. Kitu atveju tai bus privedimas prie saviudybs. Sukurstymas nusiudyti galimas tais atvejais, kai mint nusiudyti inicijuoja nukentjusiajam pats kaltininkas, arba galimas ir tais atvejais, kai kaltininkas tik paskatina nukentjusiojo ketinim nusiudyti. Sukurstymas nusiudyti yra materiali nusikaltimo sudtis ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai nukentjusysis pats sau atima gyvyb. Jei kaltininkas sukurst asmen nusiudyti, taiau tas asmuo dl kakoki prieasi nenusiud, tai tokiu atveju yra pasiksinimas padaryti nusikaltim. Taip pat kaip pasiksinim reikt laikyti nepavykus sukurstym. Pagal dstytoj is nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai nukentjusysis realizavo savo ketinim nusiudyti nepriklausomai nuo to, ar jam pavyko, ar nepavyko atimti sau gyvyb. Asmen sukurstyti nusiudyti galima tik veikimu;

2. Privedimas prie saviudybs. Pagal dstytoj sukurstymas nusiudyti yra vienas i galim privedimo prie saviudybs atvej. Tai asmens veika, dl kurios kitas mogus atima sau gyvyb. Privedimu prie saviudybs pripastamos tik veikos, kurios yra susijusios su iauriu ar klastingu kaltininko elgesiu nukentjusiojo atvilgiu. iaurus elgesys tai muimai, kankinimai, sualojimai, vertimas dirbti nepakeliamus darbus, atlikti neteistus ar eminanius veiksmus. Taip pat jis gali pasireikti ir tuo, kad nukentjusiajam ar jo artimiesiems yra grasinama. Klastingas elgesys tai iorikai neiaurus, taiau apgaulingas, skaudinantis, dvasikai lugdantis kit mog elgesys. Laikomas baigtu nusikaltimu, kai nukentjusysis atima sau gyvyb. Galimi atvejai, kai nukentjusiajam neigiama situacija susidaro dl teist kito asmens veiksm.

Labai svarbu rodyti, kad btent kaltininko veikos nulm nukentjusiojo apsisprendim atimti gyvyb sau.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas 16 met asmuo.

Subjektyvioji pus

Gali bti padaromas tik tyia. iuo atveju kaltininkas nukentjusiojo atvilgiu atlieka tam tikras veikas, jis suvokia ir numato, kad dl jo veik nukentjusysis gali nusiudyti ir tiesiogins tyios atveju to nori, o netiesiogins tyios atveju nors to nenori, taiau smoningai leidia tam atsirasti.

Privedimas prie saviudybs gali pasireikti tam tikru iauriu elgesiu. iauriai elgdamasis, kaltininkas nukentjusiajam gali padaryti vairaus masto sveikatos sutrikdymus. Jei padaro sunk ar nesunk sveikatos sutrikdym, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip ito nusikaltimo ir atitinkamo nusikaltimo mogaus sveikatai sutaptis.

Padjimas nusiudyti (BK 134 str.)

Reikia skirti eutanazij nuo padjimo nusiudyti. Eutanazija tai nuudymas i pasigailjimo. Skiriamos pasyvioji ir aktyvioji eutanazijos rys. Pasyvioji eutanazija yra tada, kai asmeniui, kuriam btinas tam tikras gydymas, kad jis igyvent, toks gydymas nra teikiamas. Tai tam tikras neveikimas, kai asmuo mirta. Nukentjusysis turi pats ireikti vali, kad jam nebt teikiama medicinin pagalba. Aktyvioji eutanazija tai atvejai, kai asmuo tam tikrais aktyviais veiksmais sunkiai serganiam asmeniui atima gyvyb. Daugelyje valstybi u aktyvij eutanazij baudiama kaip u nuudym.

Slygos, kurios turt bti, jeigu padjimas nusiudyti bt dekriminalizuotas:

1. Turi bti nustatyta, kad nukentjusysis serga sunkia, nepagydoma liga, kurios neivengiamas padarinys yra nukentjusiojo mirtis ir tai turi nustatyti kompetentinga medik komisija;

2. Turi bti nukentjusiojo laisvas apsisprendimas. Jei jis negali ireikti savo valios, tai gali bti ireikta artimj valia;

3. Gyvybs atmim nukentjusiajam turi nulemti atitinkami tokios veikos tikslai ir motyvai. Motyvas yra gailestis, o tikslas yra asmens ivadavimas nuo kani.

Objektas

Kito mogaus gyvyb. Nukentjusiuoju yra beviltikai sergantis mogus.

Objektyvioji pus

Pasireikia padjimu nusiudyti. iuo atveju padjimas nusiudyti gali bti intelektualus ir fizinis. Intelektualus tai patarimai, kokiomis priemonmis, kokiu bdu, kur ir kaip bei kada nusiudyti. Fizinis padjimas tai tam tikr priemoni parpinimas, slyg sudarymas, klii paalinimas. Kaltininkui is straipsnis gali bti taikomas tik tada, kai yra nukentjusiojo praymas. Jei asmuo atlieka tam tikrus veiksmus, kurie atima nukentjusiojo gyvyb jo praymu, tai jam bus taikomas BK 129 str. Viena nuomon ta, kad nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atliko tam tikrus padjimo veiksmus. Antra nuomon ta, kad nusikaltimas laikomas baigtu, kai nukentjusysis nusiud. Dstytojas sutinka su pirma nuomone.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas nuo 16 met.

Subjektyvioji pus

Padaroma tyia. Asmuo suvokia, kad savo veika padeda nusiudyti. Motyvai ir tikslai neturi reikms.

6 tema. Nusikaltimai mogaus sveikatai (BK XVIII sk.)Samprata

141 str. tiesiogiai nenustato BA, taiau iaikina svokas. Nusikaltimais sveikatai faktikai pripastami labai vairaus laipsnio ir pobdio sveikatos sutrikdymai. Tik BK 140 str. BA numatyta ne tik u tam tikr sveikatos sutrikdymo r, bet ir u fizinio skausmo suklim. Pagal pavojingumo laipsn ir pobd iame skyriuje iskiriamos tris sveikatos sutrikdymo rys: sunkus, nesunkus ir neymus sveikatos sutrikdymas. Jie skiriasi vienas nuo kito pagal sveikatos sutrikdymo mast. BK 141 str. nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo poymius apibdina LR Vyriausybs ar jos galiotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto taisykls. Remiantis jomis yra nustatoma, kokio masto sveikatos sutrikdymas buvo padarytas. 2003 05 23 sveikatos apsaugos, teisingumo ministro ir socialins apsaugos ir darbo ministr sakymu patvirtintos ios taisykls. Visus sveikatos sutrikdymus galima suskirstyti tam tikras ris pagal kalts formas: tyiniai ir neatsargs. BA u neatsarg sveikatos sutrikdym atsiranda, kai padaromas sunkus arba nesunkus sveikatos sutrikdymas. BK 136 str. yra iskiriamas sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus.

Rin sudtis

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas kito mogaus sveikata. Sveikata mogaus organizmo fiziologin bsena. Ksinimasis savo sveikat nra nusikaltimas mogaus sveikatai. Bet tam tikrais atvejais ksinimasis savo sveikat gali bti laikomas kitos NV (vengimas atlikti karo tarnyb) poymiu. Nukentjusysis yra kitas mogus nepriklausomai nuo fizini, psichini savybi, amiaus ir t.t.

Objektyvioji pus

i nusikaltim objektyvioji pus pasireikia i esms sveikatos sutrikdymu. O BK 140 str. ir fizinio skausmo suklimu. Sveikatos sutrikdymas tai mogaus sualojimas ar susargdinimas, paeidiant jo kno audini, organ vientisum ar sutrikdant j funkcijas. Sualojimas tai mogaus kno audini ar organ anatominio vientisumo ar j funkcij paeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Susargdinimas tai mogaus organizmo funkcij sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu ar nesuteikiant btinos medicinos pagalbos. Minti sveikatos sutrikdymai gali bti padaromi ir veikimu, ir neveikimu. Nusikaltimai sveikatai yra materialiosios nusikaltim sudtys. Btinaisiais i nusikaltim poymiais yra tam tikri padariniai. Nusikaltimai laikomi baigtu nuo momento, kai nukentjusiajam vienu ar kitu mastu sutrikdoma sveikata.

Subjektas

Tai fizinis asmuo. O u BK 137 str. 3 d. numatyt veik gali bti traukiamas ir JA. U visus nusikaltimus sveikatai, iskyrus tyin sunk sveikatos sutrikdym (nuo 14 met), BA asmeniui atsiranda nuo 16 met.

Subjektyvioji pus

Dauguma nusikaltim mogaus sveikatai yra padaromi tyia. Sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai gali bti padaromi ir neatsargiai.

Nusikaltimai mogaus sveikatai tai neteistas, be tyios atimti gyvyb alos padarymas kito mogaus sveikatai, paeidiant mogaus kno audini vientisum ar j funkcijas.

Kai nukentjusiajam jo sveikata sutrikdoma jam praant, tai BA neatsiranda tik tais atvejais, kai nukentjusiajam jo praymu padaromas tik neymus sveikatos sutrikdymas (tokia vyraujanti nuomon).

Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)

Tai yra pats pavojingiausias nusikaltimas mogaus sveikatai ir btent, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, nukentjusiajam pagal mast padaromi patys pavojingiausi sveikatos sutrikdymai. iame straipsnyje statym leidjas apibria tuos padarinius, kurie atsiranda padarius sunk sveikatos sutrikdym. Ir btent bent vieno, i iame straipsnyje nurodyt padarini, buvimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

Sunkiu sveikatos sutrikdymu yra pripastamas sualojimas ar susargdinimas, dl kurio:

1. mogus neteko regos. Regos netekimas tai arba visikas aklumas, arba abiej aki regos susilpnjimas. Kai asmuo praranda regjim viena akimi, tai (ne)gali(?) bti traktuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, taiau kaip bendrojo ar profesinio darbingumo netekimas.

2. mogus netenka klausos. Tai visikas kurtumas arba abiej aus klausos susilpnjimas.

3. mogus netenka kalbos. Tai negaljimas reikti mini suprantamais odiais.

4. mogus netenka vaisingumo. Tai yra lytins veiklos sutrikimas, kuris atima gebjim natraliu bdu apvaisinti, pastoti, ineioti ar gimdyti.

5. moteris netenka ntumo. Ntumo trukm reikms neturi.

6. mogus sunkiai suluoinamas. Tai yra labai sunks sualojimai, susargdinimai arba j sukeltos komplikacijos. Tai tokie suluoinimai, kurie, nesuteikus skubios medicinins pagalbos, gali baigtis nukentjusiojo mirtimi.

7. mogus suserga sunkia nepagydoma ar ilgai trunkania liga, kuri realiai gresia gyvybei. Pastarasis poymis apima tik ilgai trunkani lig. Sunkios nepagydomos ligos tai: IV, stablig, maras, raupai ir pan. Ilgai trunkanti liga yra: sifilis, narkomanija ir pan.

8. mogus susargdinamas ilgai trunkania liga, kuri stipriai sutrikdo mogaus psichik.

9. mogus praranda didel dal profesinio ar bendro darbingumo. Tai atvejai, kai prarandama 30 ir daugiau procent tokio darbingumo. Bendras darbingumas tai mogaus gebjimas dirbti darbus, kuriems atlikti nereikia speciali gdi, kvalifikacijos. Profesinis darbingumas tai mogaus gebjimas dirbti darbus, kuriems atlikti reikia speciali gdi, kvalifikacijos.

10. mogaus knas yra nepataisomai subjaurotas. T fakt, ar knas yra subjaurotas nepataisomai, sprendia medikai. O t fakt, ar knas yra subjaurotas, ar ne, sprendia asmuo, taikantis BK straipsn. Vertinant tai, ar knas buvo subjaurotas, ar ne, reikia atsivelgti : 1) pat sualojim pobd ir laipsn ir 1) kaip tuos sualojimus vertina pats nukentjusysis.

BK 135 str. 2 d. nustato i veik kvalifikuojanius poymius. Jie identiki nuudym kvalifikuojaniams poymiams.

9 punktas nustato sualojim dl savanaudik paskat. iuo atveju kaltininko veik, kai sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas plimo metu, reikia kvalifikuoti kaip plimo ir kaip kvalifikuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo sutaptis (LAT praktika).

Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (BK 136 str.)

Poymiai tokie patys kaip ir nuudymo labai susijaudinus. Skiriasi tik padariniai.

Sunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo (BK 137 str.)is straipsnis susideda i keturi dali.

Pirmoje dalyje numatyta bendroji sunkaus sveikatos sutrikdymo dl neatsargumo norma. Nesant joki kitu poymi. Nuo tyinio sveikatos sutrikdymo skiriasi tik kalts forma.

Kai yra nusikalstamas pasitikjimas, tai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kitam asmeniui sunk sveikatos sutrikdym, taiau lengvabdikai tikisi to ivengti.

Kai yra nusikalstamas nerpestingumas, tai kaltininkas nenumato, kad dl jo veikos nukentjusiajam gali bti padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nors turi ir gali tai numatyti.

Antroje dalyje numatyta grietesn BA tam, kas dl neatsargumo sualojo ar susargdino du ar daugiau moni (gali bti vienas susargdintas, o kitas sualotas).

Treioje dalyje yra numatyta pati grieiausia atsakomyb tam, kas padar sunk sveikatos sutrikdym dl neatsargumo, paeisdamas teiss akt numatytas elgesio saugumo taisykles. U toki veika gali bti baudiamas ir JA. Reikia surasti tok teiss akt, kurio reikalavimai buvo paeisti.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)

Objektas

Kito mogaus sveikata.

Objektyvioji pus

mogaus sualojimas ar susargdinimas.

Nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo ir neymaus sveikatos sutrikdymo skiriasi pagal padarinius. Lyginant su sunkiu sveikatos sutrikdymu, nesunkus sveikatos sutrikdymas nesukelia BK 135 str. numatyt padarini. Nesunkus sveikatos sutrikdymas paprastai nesukelia toki padarini, kurie yra pavojingi mogaus gyvybei. Tai labai vairs sveikatos sutrikdymai, pvz. tai tam tikras regjimo, kalbos, klausos sutrikdymas arba tam tikras kno anatominio vientisumo paeidimas..

Nesunk sveikatos sutrikdym reikia skirti nuo neymaus sveikatos sutrikdymo. BA u neym sveikatos sutrikdym numatyta BK 140 str. Lyginant su neymiu sveikatos sutrikdymu, nesunkus sveikatos sutrikdymas sukelia sunkesnius padarinius. Neymus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai nukentjusysis dl tokio sutrikdymo serga ne daugiau kaip 10 dien. Kai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dien laikotarpiui. Taip pat nuo neymaus sveikatos sutrikdymo skiriasi pagal tai, kiek nukentjusysis praranda darbingumo. Kai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai prarandama nuo 5 iki 30 procent darbingumo. Kai yra neymus sveikatos sutrikdymas, prarandama iki 5 procent darbingumo. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas nuo neymaus sveikatos sutrikdymo skiriasi pagal tai, kiek nukentjusysis serga dien ir koki dal darbingumo praranda.

Bendrai apibdinant nesunk sveikatos sutrikdym nusikaltim mogaus sveikatai sistemoje, reikia paymti, kad pagal pavojingum, kur i esms lemia padariniai, is nusikaltimas yra maiau pavojingas u sunk sveikatos sutrikdym, taiau pavojingesnis u neym sveikatos sutrikdym

Galimos situacijos, kai nukentjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taiau dl tam tikr prieasi atsiranda sunkaus sveikatos sutrikdymo padariniai. Pvz. nesuteikimas skubios medicinins pagalbos. Tokiu atveju kaltininkui inkriminuojamas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kai nesunkus sveikatos sutrikdymas dl komplikacij perauga sunk sveikatos sutrikdym dvi nuomons:

1. turi bti kvalifikuojama atsivelgiant tik tyios kryptingum (atsako tik u nesunk sveikatos sutrikdym)

2. kaltininkas atsako u tyin nesunk sveikatos sutrikdym ir u sunk sveikatos sutrikdym, padaryt neatsargiai. Taigi pagal sutapt.

A. Abramaviius laikosi pirmosios nuomons.

Straipsnio antroje dalyje numatyti nesunk sveikatos sutrikdym kvalifikuojantys poymiai. Jie tokie patys kaip ir sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo (BK 139 str.)

Pirmoje dalyje numatytas paprastas nesunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo.

Antroje dalyje numatyta grietesn BA.

Treioje dalyje numatyta BA, kai sveikatos sutrikdymas padaromas dviems ir daugiau moni.

Iki naujojo BK u toki veik buvo baudiama ir tada, kai dl eismo vykio, paeidus taisykles, nukentjusiajam buvo padaromas apysunkis kno sualojimas. Naujajame BK u toki veik (281 str.) nebuvo atskirai numatyta BA u eismo vyk, dl kurio buvo nesunkiai sutrikdoma mogaus sveikata. Vliau 281 str. papildytas.

Fizinio skausmo suklimas arba neymus sveikatos sutrikdymas (BK 141 str.)

BA numatyta u dvi veikas:

1. fizinio skausmo suklim ir

2. neym sveikatos sutrikdym.

Objektyvioji pus

Ji pasireikia tuo, kad kaltininkas, mudamas ar kitaip smurtaudamas sukelia mogui fizin skausm ar neymiai j sualoja arba trumpam susargdina. Taigi objektyvij pus apibdina tam tikri veiksmai, padariniai ir prieastinis ryys tarp veiksm ir padarini.

is nusikaltimas pasireikia muimu ar kitokiu smurtavimu. Muimas ar kitoks smurtavimas tai poveikis mogaus kn siekiant sukelti fizin skausm. Gali bti vienkartiniai ar daugkartiniai veiksmai. Pvz. smogimas ranka, kietu daiktu ir kt. svarbu, kad ie veiksmai nesukelt nesunkaus ar sunkaus sveikatos sutrikdymo padarini.

Veika padaroma tik veikimu.

Btinas io nusikaltimo poymis yra tam tikri padariniai, kurie atsiranda dl muimo ar smurtavimo. Gali atsirasti alternatyvs padariniai, kuri bent vieno atsiradimas leidia kaltininko veik kvalifikuoti pagal straipsn:

1. Fizinio skausmo suklimas arba

2. Neymus sualojimas ar trumpas susargdinimas. Nekentjusysis serga ne ilgiau kaip 10 dien arba netenka iki 5 procent darbingumo.

Straipsnio antroje dalyje numatyti nusikaltim kvalifikuojantys poymiai. Nusikaltim kvalifikuoja tai, kad veika padaryta maameiui arba kankinant. Kankinimas smurtauta buvo ilgai, buvo sukeliamas ne tik fizins, bet ir moralins, dvasins kanios.

7 tema. Nusikaltimai, pavojingi mogaus sveikatai ir gyvybei (BK XIX skyrius)Tai specifiniai nusikaltimai. ala kito mogaus sveikatai ar gyvybei tiesiogiai nra padaroma. Darant iuos nusikaltimus kyla tik grsm tokiai alai atsirasti.

Neteistas abortas (BK 142 str.)

Lyginant BK 142 str. nustatyt nusikaltimo sudt su senajame BK esania sudtimi, kad BK 142 str. neapima sunki aborto padarini.

Abortas tai dirbtinis moters ntumo nutraukimas, t.y. mogaus gemalo vaisiaus sunaikinimas iki naujagimio gimimo. Abortas pasireikia tam tikru poveikiu moters organizm ar gemal, kurio padarinys yra negimusio vaisiaus tis. Lietuvoje abortai yra leidiami. Pagal BK 142 str. BA atsiranda tik u neteist abort. Neteistas abortas tai:

1. Abort padaro asmuo, neturintis teiss j daryti.

2. Abortas padaromas ne sveikatos prieiros staigoje.

3. Abortas padaromas esant kontraindikacij.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra sveikata ar gyvyb. Pavojingumas yra tas, kad paeidiant aborto darymo taisykles padidja alos moters sveikatai ar gyvybei atsiradimo grsm. Nukentjusiuoju yra nia moteris.

Objektyvioji pus

Neteisti abortai gali bti daromi tik aktyviais veiksmais (veikimu). Btinuoju poymiu yra tam tikr padarini atsiradimas. Btent neteistas abortas yra laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai yra dirbtinai nutraukiamas moters ntumas.

BA pagal straipsn atsiranda tik tada, kai abortas daromas nukentjusiosios praymu. Jei daromas prie jos vali, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyinis sunkus sveikatos sutrikdymas.

Subjektyvioji pus

Abortas padaromas tik tyia.

Pirmoje dalyje BA numatyta gydytojui, turiniam teis daryti abortus, atsiranda, kai abortas padaromas ne sveikatos prieiros staigoje, arba buvo kontraindikacij darant abort. Kontraindikacijos tai tam tikros prieastys, kurioms esant aborto operacija apskritai negalima. Paprastai tai tam tikros nukentjusiosios ligos. Joms priskiriamas ir dvylik savaii virijantis ntumas.

Pagal galiojanius teiss aktus gydytojas, turintis teis daryti abortus, yra asmuo, baigs auktj medicinos moksl ir turintis akuerio ginekologo specializacij.

Formuluot ne sveikatos prieiros staigoje reikia, kad aborto operacija gali bti daroma tik tam tikslui pritaikytose patalpose.

Antroje dalyje BA numatyta sveikatos prieiros specialistui, neturiniam teiss daryti aborto operacij, kuris ias operacijas padar sveikatos prieiros staigoje. Tai vis kit, iskyrus akuerio ginekologo, specializacijos gydytojai. Tai ir vidurinysis medicinos personalas (pvz. med. sesels). Jei minti asmenys aborto operacij padaro ne sveikatos prieiros staigoje, tai jie atsako pagal io straipsnio treij dal.

Treioje dalyje BA nustatyta asmeniui, kuris padaro aborto operacij ir tam neturi teiss.

Galimos situacijos, kai padarius neteist abort, nukentjusioji mirta arba sutrikdoma sunkiai sveikata, tai tada veika kvalifikuojama kaip neteisto aborto ir atininkamo nusikaltimo sutaptis. Neteistas abortas apima neym ir nesunk sveikatos sutrikdym, o sunk neapima.

Privertimas daryti neteist abort (BK 143 str.)

Senajame BK tokio straipsnio nebuvo. Tai specialioji norma BK 148 str. atvilgiu.

Objektas

Nios moters sveikata arba gyvyb. Kai darant nusikaltim ir naudojant psichin prievart, grasinama paskleisti asmens orum ar garb eminani informacij, papildomu io nusikaltimo objektu yra mogaus garb ir orumas. Nukentjusioji yra nia moteris.

Objektyvioji pus

Ji pasireikia privertimu ni moter darytis neteist abort. Objektyvij pus apibdina veika, padariniai ir prieastinis ryys. Veika tai psichins prievartos panaudojimas nios moters ar jos artimj atvilgiu, siekiant priversti ni moter darytis neteist abort. Psichin prievarta iuo atveju naudojama nukentjusiosios ar jos artimj atvilgiu. Pabrtina, kad tokia psichine prievarta siekiama ni moter darytis ne apskritai abort, o btent neteist abort, u kur baudiama pagal BK 142 str. Jei moteris veriama darytis apskritai abort, tai paprastai tokia veika kvalifikuojama kaip mogaus veiksm laisvs varymas pagal BK 148 str. Psichin prievarta ioje nusikaltimo sudtyje tai grasinimas reikalavimo darytis neteist abort nevykdymo atveju padaryti alos nukentjusiosios ar jos artimj interesams. is nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai nia moteris dl psichins prievartos pasidaro abort. Jei psichin prievarta buvo panaudota, taiau moteris nesutiko pasidaryti neteist abort, tai tokiu atveju bus pasiksinimas padaryt nusikaltim.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas asmuo nuo 16 met.

Subjektyvioji pus

Tyinis nusikaltimas.

Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus mogaus gyvybei (BK 144 str.)

Objektas

Kito mogaus gyvyb. Pavojingumas tas, kad nukentjusysis paliekamas tokioje bsenoje, kai jo gyvybei kyla rimtas pavojus. Nukentjusiuoju yra toks mogus, kurio gyvybei gresia pavojus. Nukentjusysis turi bti pavojingoje gyvybei padtyje. Pavojinga gyvybei padtis yra tokia kritin situacija, kai mogui gresia realus mirties pavojus dl stichins nelaims, nelaimingo atsitikimo ir pan. ir jam aikiai reikalinga neatidliotina pagalba. iuo atveju pavojus gresia ne ateityje, o dabar ir mogus negali jo paalinti savo jgomis.

Objektyvioji pus

Padaromas neveikimu, t.y palikimu be pagalbos mogaus, kurio gyvybei gresia pavojus. is poymis BK 144 str. apibdinamas nepagelbjimo svoka. Nepagelbjimas pagal BK 144 str. tai pirmins, btinos ir neatidliotinos pagalbos nukentjusiajam nesuteikimas. BA pagal straipsn atsiranda tik tada, jeigu asmuo turi galimyb toki pagalb nukentjusiajam suteikti. Jeigu tokios galimybs nra, tai asmuo apie susidariusi padt privalo praneti atitinkamoms institucijoms. Jei jis nepranea, tai toks asmuo atsako pagal straipsn.

Reikia nustatyti tai, kad asmuo nukentjusiajam suteikia pirm ir btin pagalb. Jeigu i pagalba nukentjusiajam nepadjo, asmuo, suteiks toki pagalb, negali bti traukiamas BA pagal straipsn. io nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi tai, ar asmuo pagalb suteik tinkamai ar netinkamai. Bet reikia kiekvien situacij vertinti individualiai. Tai formali nusikaltimo sudtis. Laikomas jis baigtu nuo to momento, kai kaltininkui atsiranda pareiga pagelbti, o is nevykdo tokios pareigos. Jeigu dl ios veikos nukentjusiajam atsiranda tam tikri padariniai, tai kaltininko veika gali bti kvalifikuojama pagal keli straipsni sutapt.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas 16 met asmuo. Taiau jis turi turti tam tikrus specialius poymius. Taigi subjektu gali bti tik asmuo, kuris arba turjo pareig rpintis nukentjusiuoju, arba pats sukl pavoj mogaus gyvybei. Pareiga rpintis nukentjusiuoju gali bti nustatyta statyme arba kilti dl asmens profesijos. i pareiga rpintis gali atsirasti ir dl tam tikr konkliudentini veiksm.

Subjektyvioji pus

Padaromas tik tiesiogine tyia.

Grasinimas nuudyti ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat arba mogaus terorizavimas (BK 145 str.)

Pagal senj BK mintos veikos buvo laikomos nusikaltimais visuomens saugumui ir vieajai tvarkai.

BA numatyta iame straipsnyje u du skirtingus nusikaltimus, t.y. u grasinim nuudyti ir u mogaus terorizavim.

Pagal pirm dal.

Objektas

Kito mogaus gyvyb ir sveikata. Pavojingumas yra ir tas, kad darant nusikaltim nukentjusysis yra psichikai traumuojamas.

Objektyvioji pus

J apibdina tam tikr aktyvi veiksm padarymas: grasinimas nuudyti mog ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat. Grasinimas tai kaltininko aktyvs veiksmai, kuriais praneama nukentjusiajam, kad jis bus nuudytas arba sunkiai sualotas ar susargdintas. Tai gali bti padaryta odiu, ratu, gestais ir kitais vairiais bdais. Toks grasinimas gali bti isakytas nukentjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis, ar vieai pareikiant. BA atsiranda tik tada, kai grasinimas yra realus. BA atsiranda tada, kai yra rimto pagrindo manyti, kad is grasinimas bus realizuotas. Tokiu atveju reikia atsivelgti kaltininko ir nukentjusiojo santykius, grasinimo motyvus ir tai, kaip tuos grasinimus suprato pats nukentjusysis. Grasinimas turi bti nukreiptas prie konkret asmen ar konkrei asmen grup. Tai formali nusikaltimo sudtis. Jis laikomas baigtu nuo grasinimo pareikimo. Kiti mano, kad baigtas yra tada, kai apie grasinim suino nukentjusysis. Dstytojas nesutinka

Subjektas

Fizinis pakaltinamas 16 met asmuo.

Subjektyvioji pus

Padaromas tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai gali bti labai vairs.

Pagal antr dal.

Objektas

Kito mogaus gyvyb ir sveikata bei turtas. Pavojingumas yra ir tas, kad darant nusikaltim nukentjusysis yra psichikai traumuojamas.

Objektyvioji pus

Terorizavimas tai tam tikr veiksm atlikimas mogaus atvilgiu, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitoki pavojing gyvybei, sveikatai ar turtui veik. Tai padaroma tik aktyviais veiksmais, kai nukentjusiajam praneama apie mint veik padarym. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo minto grasinimo pareikimo. Formali sudtis. Paprastai mogaus terorizavimas reikia tam tikros veiksm visumos padarym, o ne kaip vienkartinis veiksmo padarym.

Asmuo baudiamas pagal i dal ir tada, kai jis sistemingai baugino mog, naudodamas psichin prievart. Sistemingumas reikia, kad bauginama ne maiau kaip tris kartus. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai trei kart atliko bauginimo veiksm.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas 16 met asmuo.

Subjektyvioji pus

Padaromas tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai gali bti labai vairs.

Jeigu iame straipsnyje nurodyti grasinimai yra gyvendinami, tai jis atsako pagal kitus BK straipsnius. Ir is straipsnis neinkriminuojamas.

11 tema. Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams (XXVIII skyrius)Svoka ir sistema

iame skyriuje tvirtintos vairios nusikalstam veik sudtys. 193 str. pateiktas turto verts iaikinimas.

Nuosavyb uima labai svarbi viet ms gyvenime. Nuosavyb yra vienas i kiekvieno asmens socialinis gris. Nuosavyb ginama labai vairiomis teisinmis priemonmis: pagal CK, pagal ATPK. Kai tam tikromis veikomis iurkiausiai paeidiamos asmens nuosavybs teiss, tai tada traukiamos BK normos. Nuosavybs nelieiamumas yra tvirtintas ir LR Konstitucijoje 23 str.: nuosavyb nelieiama ir nuosavybs teises saugo statymas.

Pagal CK turtins teiss tai daiktins teiss ir prievolins teiss. Tai reikt, kad io skyriaus normos saugot ir intelektins nuosavybs objektus, taiau BK yra atskiras skyrius nusikalstamoms veikoms, kurios paeidia intelektin nuosavyb. Tad BK 28 skyriaus pavadinimas yra per platus. Pagal dstytoj bt pakak skyri pavadinti nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei.

Iki 1995 met BK buvo du savarankiki skirsniai, kuriuose buvo reglamentuota atsakomyb u nusikaltimus nuosavybei: nusikaltimai valstybs nuosavybei, o kitas skirsnis nustat BA u nusikaltimus asmeninei nuosavybei. Tai buvo soviet laik liekanos.

Rin sudtis

Objektas

Objektas yra nuosavyb. Yra nuomoni, kad riniu objekt yra turtins teiss ir turtiniai interesai. Pagal dstytoj nuosavyb apima ir turtinius interesus, ir turtines teises. taip pat dstytojas mano, kad iomis nusikalstamomis veikomis yra paeidiama ne tik asmens teis laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausant turt, bet ir i to disponavimo, valdymo ir naudojimo paeidiami turtiniai interesai ir turtins teiss. Nuosavyb io skyriaus prasme apima ir teisto turto valdytojo, kuris nra turto savininkas, bet turt valdo pagal statym ar sutart, teis t turt valdyti ir juo naudotis.

Kai kurios i nusikalstam veik nuosavybei turi ir papildomus objektus (plimas, kada ksinamasi ne tik nuosavybs santykius, bet ala padaroma mogaus sveikatai ir laisvei).

Tik teisingas NV nuosavybei dalyko apibrimas yra tinkama prielaida atskirti nuo kit NV. Bendriausia prasme NV nuosavybei dalyku yra turtas. Taigi yra dvi kratutins nuomons.

Vieni autoriai pateikia plai turto kaip NV nuosavybei dalyko samprat. Turtu jie laiko bet kokius ekonominius iteklius, kurie turi vert ir savinink. Kiti autoriai turt apibria kaip materialius daiktus, kurie mogaus darbu atskirti nuo gamtins aplinkos ar sukurti gamybos procese. Dstytojas pritaria antrajai nuomonei. Pagal dstytoj turtas tai daiktai, kurie yra pasisavinti i gamtos ar yra sukurti gamybos procese. Tai gali pinigai, vertybiniai popieriai, fauna, flora ir kt. Kyla klausimas ar NV nuosavybei dalyku gali bti em, augalija, gyvnija. Vienu atveju pastarieji dalykai yra NV nuosavybei dalyku, o kitu atveju NV gamtinei aplinkai dalyku. NV aplinkai dalyku yra laukiniai vrys, esantys natralioje gamtinje aplinkoje. Ir jei jie yra naikinami neteistai, tai kaltininkas traukimas BA pagal 272 str. NV nuosavybei gali bti ne tik gyvnija, bet ir em ir tam tikra augmenija (mikai). Taiau reikia turti omeny, jeigu naikinami mikai ar kita augmenija, esanti saugomose gamtos objektuose, tai kaltininko veika pripastama NV ne nuosavybei, bet NV aplinkai. NV nuosavybei dalyku gali bti tik tokie daiktai, kurie turi tam tikr ekonomin vert ir savinink. NV nuosavybei dalyko reikm turi didel reikm turi ir NV kvalifikavimui (kai pagrobiamas nedidels verts ar didels verts svetimas turtas). Jei pagrobiamas nedidels verts turtas, tai NV pripastama baudiamuoju nusiengimu, o jei pagrobtas didels verts turtas, tai jau kvalifikuojantis poymis.

NV dalyku gali bti tiks svetimas turtas, t.y. toks, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybs teise ar kitaip nra jo teistai valdomas. Tam tikri veiksmai nuosavo turto atvilgiu irgi gali bti NV, bet tik ne NV nuosavybei.

NV nuosavybei dalyku apskritai negali bti antspaudai, spaudai ar dokumentai, nes u j pagrobim BA numatyta BK 302 str., t.y. nusikaltimai valdymo tvarkai. Taiau tam tikr dokument pagrobimas gali bti susijs su NV nuosavybei. Pvz., pagrobiamas pasas, kad kito vardu atlikti kakokius veiksmus.

NV nuosavybei dalyku negali bti dokumentai, kurie personifikuotiems asmenims suteikia teis gauti tam tikr turt (ekiai, kvitai ir pan.). Jie neturi savaime patys jokios verts. Jie tik yra rankiu uvaldyti turt. Mokjimo priemons (kredito kortels ir kt.) taip pat nra NV nuosavybei dalyku, o prisipastama NV finansams. Taiau jei su ja iimama pinig i bankomato, tai tokiu atveju yra sukiavimo ir BK 214 str. (nusikaltimas finansams) sutaptis.

NV nuosavybei dalyku nra intelektins veiklos rezultatai. Jie NV, numatyt BK 29 skyriuje, dalyku.

NV nuosavybei dalyku nra iimti i apyvartos ar ribotos apivartos tam tikri daiktai: aunamieji ginklai, narkotins mediagos, radioaktyviosios mediagos ir kt. ia NV objektu bus visuomens saugumas.

NV nuosavybei dalyku negali bti mogus ar jo dalys bei organai. Taip pat dalyku nra mirusiojo palaikai, nes BK numato BA u mirusiojo palaik iniekinim. BK 311 str. 2 d. numato BA u daikt pavogim i kapo.

ilumos, elektros energija, dujos ir ryio paslaugos yra NV nuosavybei dalyku.

Objektyvioji pus

Beveik visos NV nuosavybei padaromos veikimu. Tik turtins alos padarymas apgaule yra padaromas neveikimu. Turto sunaikinimas ar sugadinimas gali bti padaromi ir veikimu, ir neveikimu. Yra nuomoni, kad sukiavimas gali bti padaromas ir neveikimu. Dstytojas nesutinka. Dauguma NV nuosavybei yra materialiosios nusikaltim sudtys. Tik turto prievartavimas ir nusikalstamu bd gauto turto gijimas yra formaliosios sudtys.

Kai kuri NV nuosavybei btinuoju poymiu yra padarymo bdas ir tas bdas skiria nuo kit panai NV nuosavybei. Sukiavimo atveju turtas uvaldomas apgaule.

Subjektas

Daugelio NV nuosavybei subjektu gali bti ir fizinis, ir juridinis asmuo. U daugel NV BA atsiranda nuo 16 met. O u vagyst, plim ir turto sunaikinim ar sugadinim esant kvalifikuojanioms aplinkybms BA atsiranda asmeniui nuo 14 met. Yra NV, kuri subjektai be bendrj poymi turi turti ir tam tikrus specialiuosius poymius. Turto pasisavinimo atveju yra nurodyta, kad subjektu gali bti tik asmuo, kuriam turtas patiktas ar yra jo inioje.

Subjektyvioji pus

Dauguma NV nuosavybei yra tyiniai nusikaltimai. Neatsargiai gali bti padaromas tik turto sunaikinimas ar sugadinimas dl neatsargumo. Turto ivaistymas gali bti padaromas ir tyia ir neatsargiai. Dstytojas nelabai su pastaruoju atveju nelabai sutinka.

Motyvai ir tikslai nra btinuoju poymiu, nors dauguma NV nuosavybei padaromi savanaudikais motyvais ir tikslais.

NV nuosavybei tai BK SD 28 skyriuje numatytos veikos, kuriomis ksinamasi nuosavyb ir tuo paprastai padaroma turtin ala asmeniui.

NV nuosavybei galima bendriausia prasme galima suskirstyti dvi grupes:

1. NV nuosavybei, susijusios su nusikalstamu praturtjimu. Tai visos veikos, iskyrus veikas, numatytas BK 187, 188, 189 (dl 189 str. nra vieningos nuomons) straipsniuose.

2. NV nuosavybei, nesusijusios su nusikalstamu praturtjimu. Tai 187, 188, 189 straipsniai. Dstytojas dl 189 str. nesutinka, kad ji galima priskirti prie antros grups.

Vagyst (BK 178 str.)

Vagyst tai slaptas ar atviras nesmurtinis svetimo turto pagrobimas.

Vagyst yra tipin pagrindin svetimo turto uvaldymo forma.

Objektas

Tiesioginis objektas atitinkamo asmens konkreti nuosavyb. Nuosavyb ir privati, ir viea, ir t.t. darant vagyst kiti teisiniai griai nra paeidiami. Vagysts dalykas svetimas turtas. Dalyk apibdina trys momentai:

1. is turtas visada yra materialus.

2. Vagysts dalyku gali bti tik daiktas, turintis ekonomin vert (ekonominis vagysts dalyko poymis).

3. Teisinis poymis, kuris reikia, kad vagysts dalyku gali bti tik svetimas turtas, t.y. esantis kito asmens nuosavybje ar kito asmens teistai valdomas. Kaltininkas gali bti traukiamas BA u savo turto pagrobim pagal sukiavimo sudt. Tais atvejais, kai asmuo paima turt, kuris yra jo ir kito asmens bendroji nuosavyb, be bendraturio inios, tai byla keliama tik esant nukentjusiojo skundui.

Galima pagrobti dar kart jau pagrobt turt. Vagysts dalyku gali bti ir nekilnojamieji daiktai.

Vagysts dalyko vert turi reikms vagysts kvalifikavimui (vir 250 MGL, arba nuo 1 iki 3 MGL, iki 1 MGL, bus pagal ATPK 50 str., jeigu nra BK 178 str. 2 d. numatyt kvalifikuojani poymi).

Objektyvioji pusPasireikia svetimo turto pagrobimu. Pagrobimas tai slaptas ar atviras, neteistas ir neatlygintinas svetimo turto pamimas ir jo uvaldymas. Padaromas tik veikimu. Neteistumas reikia, kad vagyst yra padaroma ne tik tokiu bdu, kuris udraustas statymo, bet ir tai, kad kaltininkas iuo atveju neturjo joki teisi turt. Neatlygintinumas reikia, kad kaltininkas ekvivalentikai (pinigais ar kitu turtu) neatlygina pagrobto turto verts. Apie io poymio nebuvim galima kalbti, kai pamus svetim turt yra vykdytos dvi slygos:

1. u turt turi bti atlyginta jo pamimo metu ar arba ikart po pamimo.

2. turi bti atlyginama visa jo vert.

Gali bti padaroma slaptai ar atvirai. Paprastai atviras svetimo turto pagrobimas laikomas pavojingesniu vagysts atveju ir yra baudiamas grieiau. Vagyst padaromas slaptai tada, kai turtas yra pagrobiamas nematant turto savininkui ar kitiems asmenims arba nors ir matant, taiau nesuvokiant, kad yra grobiamas svetimas turtas. O atviras yra tada, kai savininkas ar kiti asmenys mato ar suvokia, jog yra grobiamas turtas.

Kalbant apie pagrobim kaip vagysts objektyvij pus apibdinant poym, tai pagrobimas pasireikia svetimo turto pamimu. Pamimas neteistas svetimo turto perklimas i vienos vietos kit.

Uvaldymas neatlygintinas svetimo turto pasisavinimas, kai kaltininkas turi galimyb turt naudoti savo nuoira. Vagyst yra laikoma baigta NV nuo turto uvaldymo momento, kai kaltininkas gyja reali galimyb su tuo turtu elgtis savo nuoira.

Paprastai teism praktikoje pats pamimo faktas yra vertinamas kaip pasiksinimas padaryti vagyst.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas ar ribotai pakaltinamas asmuo nuo 14 met.

Subjektyvioji pus

Padaroma tik tyia. Diskusija dl to, ar yra netiesiogin tyia, ar ne. Dstytojas nesutinka. Motyvai ir tikslai nra btinuoju poymiu.

Vagyst kvalifikuojantys poymiai.

1. BK 178 str. 2 d. kvalifikuoja pat pagrobimo bd. sibrovimas neteistas, atviras arba slaptas kaltininko patekimas patalp, saugykl ar saugom teritorij.

Iskiriami keturi daniausiai pasitaikantys sibrovimo atvejai:

sibrovimas, pasireikiantis silauimu nugalint klitis, susijusias su daikt naikinimu. Teism praktikoje toki sibrovim atveju kaltininko veika kvalifikuojama kaip vagysts ir turto sunaikinimo ar sugadinimo sutaptis.

patekimu patalp nugalint moni pasiprieinim. Neturi virsti tokiu smurtu, kad bt kvalifikuojama kaip apiplimas.

patekimas patalp panaudojant apgaul.

(diskutuotinas) kai svetimas turtas pagrobiamas panaudojant technines priemones kai daiktai paimami, uvaldomi neeinant patalpas.

Neteistas naudojimasis energija ir ryio paslaugomis (BK 179 str.)

Bendriausia prasme BT doktrinoje iuo klausimu galima iskirti tris nuomones:

1. Kai kurie mokslininkai silo vertinti energijos neteist naudojim kaip vagyste, nes ilumos, elektros energija yra vagysts dalykas. Taip yra Olandijoje.

2. Kiti mokslininkai tokius veiksmus silo kvalifikuoti kaip turtins alos padarym apgaule. Taip yra Rusijoje.

3. Dar kiti mano, kad ivengti toki diskusij, tai reikia vesti baudiamuosius statymus straipsnius, reglamentuojanius u neteist naudojimsi energija. Taip yra Lietuvoje.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra nuosavyb. Taiau iuo atveju nuosavybs teisi paeidimas yra specifinis ta prasme, kad paeidiamos energijos ar ryi savinink turtins teiss.

Dalykas yra specifinis. Pagal dalyk is nusikaltimas yra skiriamas nuo kit panai nusikaltim nuosavybei. Dalyku yra:

Elektros energija.

ilumos energija.

Dujos.

Vanduo.

Telekomunikacij teikiamos paslaugos (ryi paslaugos).

Kiti ekonomin vert turintys dalykai.

Objektyvioji pus

J apibdina:

Atitinkamas kaltininko veikimas, t.y. neteistas naudojimasis energija ir ryi paslaugomis. Neteistas naudojimasis energija ir ryio paslaugomis gali pasireikti:

neteistu prisijungimu prie energijos tiekimo, ryi tinklo ar saugyklos;

skaitikli rodmen ikraipymu, kad kaltininkas turt maiau mokti u sunaudot energij;

kitoks neteistas naudojimasis energija ar ryio paslaugomis. Tai reikia, kad energija ar ryio paslaugomis paeidiant nustatyt tvark.

Tam tikri padariniai, t.y. turtins alos kitam asmeniui padarymas. Tai btinasis io nusikaltimo poymis. Turtin ala gali bti padaroma tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kitam asmeniui yra padaroma turtin ala. Nuo padarytos turtins alos dydio kaltininko veika kvalifikuojama pagal straipsnio pirm, antr ar trei dalis. Jeigu asmeniui padaroma didel turtin ala, tai kaltininko veika bus kvalifikuojama pagal BK 179 str. 2 d. Jeigu kitam asmeniui padaroma nedidel turtin ala, tai kaltininko veika pripastama baudiamuoju nusiengimu ir jis yra baudiamas pagal treij dal. Kada yra didel, o kada nedidel, o kada normali ala? Tai vertinamasis poymis. Ir visais atvejais sprendiant, ar turtin ala yra didel ar ne, reikia atsivelgti atsiradusios alos dyd ir asmens, kuriam ta ala padaryta, turtin padt. iuo atveju aikinant turtins alos turin, negali bti taikomos BK 190 str. nuostatos dl turto verts iaikinimo.Prieastinis ryys tarp veikimo ir atsiradusi padarini.

Subjektas

Juo gali bti ir fizinis ir juridinis asmuo. Jeigu is nusikaltimas padaromas pasinaudojant savo tarnybine padtimi, tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 228 str.

Subjektyvioji pus

Gali bti padaromas arba tiesiogine, arba netiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai gali bti labai vairs, bet jie paprastai susij su savanaudikumo tikslais.

Galimi atvejai, kad darant nusikaltim yra iardomi ar sugadinami tam tikri energij tiekiantys ar ryi renginiai. Tai iuo atveju kaltininko veika bus kvalifikuojama kaip nusikaltim sutaptis pagal straipsn ir BK 187 str.

Plimas (BK 180 str.)

Lyginant plim su vagyste, tai plimas yra pavojingesnis nusikaltimas nei vagyst. Bendriausia prasme plim galima bt apibrti kaip neteist, smurtin svetimo turto pamim ir neatlygintin jo pasisavinim. Pagrindinis i veik skirtumas yra tas, kad plimas yra smurtinis svetimo turto pagrobimas.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra konkreti nuosavyb. Papildomas objektas yra asmens sveikata, laisv ir orumas. Pagal dstytoj mogaus gyvyb nra papildomas objektas.

Dalyku yra svetimas turtas. Taip pat specifika dalyko poiriu yra ir ta, kad darant plim yra pagrobiamas svetimas turtas, bet ir daroma ala nukentjusiojo sveikatai. Todl plimo dalyku gali bti ir mogus, kuris iuo atveju yra vadinamas nukentjusiuoju.

Objektyvioji pus

Plimas padaromas tam tikrais aktyviais veiksmais. Plim nuo kit NV nuosavybei skiria jo padarymo bdas. Konkreiai plimo atveju svetimas turtas yra pagrobiamas:

1. panaudojant fizin smurt. iuo atveju fizinio smurto panaudojimas plime gali pasireikti:

smgio ar smgi sudavimu nukentjusiajam;

kitais smurtiniais veiksmais, kuriais nukentjusiajam sukeliamas fizinis skausmas;

bet kokio sveikatos sutrikdymo nukentjusiajam padarymu. Kaip kvalifikuoti plim, jeigu darant nusikaltim nukentjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas? iuo atveju yra nusikaltim sutaptis pagal plimo ir kvalifikuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo sutaptis (BK 135 str. 2 d. 9 p.);

kaip fizinis smurtas plimo atveju suprantami ir tam tikri kiti veiksmai, kuriais tiesiogiai nukentjusiojo sveikatai ala nepadaroma, bet atsiranda grsm tokiai alai kilti;

2. grasinant tuoj pat j panaudoti. Tai viena i psichinio smurto ri. iuo atveju gali bti grasinama panaudoti ir tok smurt, kuris yra pavojingas nukentjusiojo gyvybei. Tok smurt grasinama panaudoti ne ateityje, o tuoj pat. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizin smurt gali bti ireikiamas labai vairiai: odiais, gestais, smurtini veiksm imitavimu, ginkl rodymu ir kt. Nukentjusysis turi suprasti smurto realum. Taigi grasinama panaudoti fizin smurt ir tuoj pat j panaudoti.

3. kitaip atimant galimyb nukentjusiajam prieintis:

kai nukentjusysis yra izoliuojamas;

nukentjusiojo suriimas, prirakinimas antrankiais;

kai prie nukentjusj panaudojamos stipriai svaiginaniai veikianios tam tikros priemons.

Plimo nebus, jei alojamas nukentjusiojo turtas.

Plimo esm yra ta, kad smurtas yra naudojamas tam, kad pasiekti tiksl pagrobti turt. Smurto panaudojimo tikslas yra palauti ar susilpninti nukentjusiojo pasiprieinim.

Plimu nelaikomas toks turto uvaldymas, kai kaltininkas nugali tam tikr nukentjusiojo pasiprieinim ne smurtu, o tam tikrais netiktais veiksmais.

Fizinis smurtas, grasinimai gali bti panaudoti ne tik prie pat turto savinink ar jo valdytoj, bet ir prie kitus asmenis, kurie siek ar galjo sutrukdyti kaltininkui pagrobti turt.

Plimas yra materiali NV sudtis ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas turi reali galimyb elgtis su pagrobtu turtu savo nuoira.

Subjektas

Gali bti tik fizinis pakaltinamas asmuo nuo 14 met.

Subjektyvioji pus

Plimas padaromas tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui reikms neturi.

Plimo atveju labai svarbu nustatyti, kada svetimo turto pagrobimo procese pas kaltinink susiformavo ketinimas panaudoti smurt turto uvaldymui. Jeigu ketinimas pagrobti turt atsirado po smurto panaudojimo, tai kaltininko veika kaip plimas paprastai negali bti kvalifikuojamas. Taigi plimo atveju smurtas turi bti naudojamas kaip priemon turtui pagrobti.

Tam tikrais atvejais vagyst gali peraugti plim.

Jeigu asmuo pagrobia turt nenaudodamas smurto, o po to siekdamas turt ilaikyti panaudoja smurt, tai kaltininko veika i vagysts perauga i plim.

Plim kvalifikuojantys poymiai

Pagal straipsnio 2 d. plim kvalifikuoja svetimo turto pagrobimas sibrovus patalp, panaudojus neaunamj ginkl, peil ar kit specialiai mogui sualoti pritaikyt daikt.

Neaunamas ginklas tai vairs daiktai, kurie nepripastami aunamaisiais. Tai sprendia ekspertai.

Kai naudojamas peilis (bet kokio dydio ir pan.), tai plimas visada kvalifikuojamas pagal 2 d.

Kai naudojami kiti specialiai pritaikyti daiktai, skirti sualoti mog, tai reikia nustatyti ar kaltininkas siek sualoti mog panaudodamas tok daikt.

Pagal straipsnio 3 d. plim kvalifikuoja tai, kad pagrobiamas didels verts turtas arba apipliama dalyvaujant organizuotai grupei, arba panaudojamas aunamasis ginklas ar sprogmuo. Pagal BK aunamasis ginklas suprantamas kaip tam tikras veikiantis renginys ar daiktas. aunamasis ginklas plimo metu turi bti panaudojamas pagal savo tikslin paskirt, tai tik tada gali kaltininko veika bti kvalifikuojama pagal io straipsnio 3 d.

Turto prievartavimas (BK 181 str.)

Turto prievartavimas tam tikra prasme yra artimas plimui, nes abu nusikaltimus sieja atitinkamas panaus nusikaltimo padarymo bdas ir darant plim, ir darant turto prievartavim nukentjusiojo atvilgiu yra naudojama prievarta.

Objektas

Tiesioginis nuosavyb. Papildomas asmens sveikata, garb ir orumas, laisv.

Dalykas yra svetimas turtas (tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas).

Objektyvioji pus

Bendriausia prasme turto prievartavimas pasireikia dvejopo pobdio veiksmais:

1. vertimu nukentjusj atlikti tam tikrus turtinio pobdio veiksmus ar nuo j susilaikyti. Turto prievartavimo atveju nukentjusysis yra veriamas:

arba perduoti turt;

arba suteikti turtin teis. iuo atveju kaltininkas gali reikalauti, kad nukentjusysis perduotu tam tikras turtines teises;

arba atleisti kaltinink nuo turtins pareigos;

arba atlikti kitus turtinio pobdio veiksmus ar nuo j susilaikyti.

Vertimas nukentjusj atlikti aukiau ivardintus veiksmus ar nuo j susilaikyti gali bti padaromas tik aktyviais veiksmais. Vertimas gali bti atviras (odin ar raytin forma, gestais, ginkl demonstravimas ir pan.), kuris gali bti pareikiamas tiek tiesiogiai savininkui ar jo artimiesiems, arba umaskuotas vertimas (nukentjusiojo ar jo artimj asmen, turto apsauga, sutari sudarymas; bendriausia prasme iuo atveju vertimas gali bti umaskuojamas tam tikr paslaug silymu). Svarbu nustatyti, kad aukiau pamintiems veiksmams nebuvo teisto pagrindo. Jeigu tok vertim lemia tam tikra esanti ar ginijama kaltininko teis, tai kaltininko veika negali bti kvalifikuojama kaip turto prievartavimas. Bet tokiu atveju kaltininko veika gali bti kvalifikuojama pagal kitus straipsnius (savavaldiavimas ir kiti.). Turto prievartavimas yra tik tada, kai kaltininkas neturi joki teisi reikalaujam turt.

2. grasinimu, kad jeigu nukentjusysis nesielgs taip, kaip kaltininkas reikalauja, tai jo atvilgiu bus panaudotas smurtas. Kaltininkas iuo atveju reikalauja atlikti tam tikrus turtinio pobdio veiksmus ir prieingu atveju ada panaudoti prie nukentjusj panaudoti tam tikr prievart. Tuo atveju, jeigu nukentjusysis nevykdys kaltininko reikalavimu, jam grasinama:

prie j panaudoti fizin smurt (sumuti, sukelti fizin smurt ir pan.);

sunaikinti ar sugadinti nukentjusiojo turt;

paskelbti nukentjusj ar jo artimuosius kompromituojani informacij.

Taigi turi bti vertimas atitinkamai elgtis ir tas vertimas turi bti paremtas atitinkamu grasinimu.

Turto prievartavimas yra formali nusikaltimo sudtis ir jis laikomas baigtu nuo to momento, kai nukentjusiajam pateikiamas atitinkamas reikalavimas, kuris yra paremtas mintais grasinimais.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas ar ribotai pakaltinamas asmuo nuo 14 met.

Subjektyvioji pus

Gali bti padaromas tik tiesiogine tyia.

2 d.:

Numatytas fizinio smurto panaudojimas kaip kvalifikuojantis poymis. iuo atveju smurtas naudojamas kaip nukentjusiojo bauginimo priemon. Jeigu turto prievartavimo atveju naudojant fizin smurt bus padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai bus kvalifikuoto sunkaus sutrikdymo ir turto prievartavimo sutaptis.

Turto prievartavimas sunaikinant ar sugadinant nukentjusiojo turt. iuo atveju nesvarbu, ar tas turtas yra paio nukentjusiojo ar kit jam artim asmen.

Turto prievartavimas atimant asmeniui laisv. Tai visi neteisti laisvs atmimo atvejai.

Didels turtins alos padarymas.

3 d.:

didels verts turto prievartavimas (pagal BK 190 str.). taip pat is poymis apims ir tuos atvejus, kai reikalaujama perduoti teis didels verts turt.

turto prievartavimas dalyvaujant organizuotoje grupje.

Turto prievartavimo ir plimo atskyrimas

1. Formalus pagrindas: plimas yra materiali nusikaltimo sudtis. O turto prievartavimas yra formali nusikaltimo sudtis.

2. Plimo atveju visada, kai yra grasinama panaudoti fizin smurt, smurt grasinama panaudoti tuoj pat. Turto prievartavimo atveju paprastai fizin smurt grasinama panaudoti ateityje.

3. Plimo atveju yra ymiai siauresnis psichins prievartos turinys, t.y. grasinama panaudoti tik nedelsiant fizin smurt, o turto prievartavimo atveju gali bti grasinama ne tik pavartoti fizin smurt, bet ir paskleisti kit asmen kompromituojani informacij.

Turto prievartavimas panaudojant fizin smurt (kvalifikuojantis turto prievartavim poymis). Kai yra kvalifikuota turto prievartavimo sudtis, tai atskyrimo kriterijumi ilieka tai, kad turt reikalauja perduoti ne tuoj pat, o ateityje.

Turto prievartavimo atveju paprastai reikalaujama tam tikro apibrto turto dydio.

Turto prievartavimo atveju bdinga tam tikra motyvacija, kodl reikalaujama tam tikro turto.

Sukiavimas (BK 182 str.)

Sukiavim nuo kit NV veik nuosavybei skiria specifinis jo padarymo mechanizmas. Sukiavim nuo kit NV nuosavybei skiria tai, kad darant nusikaltim svetimas turtas yra gyjamas panaudojant apgaul.

1998 12 28 LAT nutarimas.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra vis ri nuosavyb. Dalykas svetimas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, kur apgaule gyja kaltininkas.

Objektyvioji pus

Ji pasireikia tam tikr alternatyvi veiksm padarymu:

1. Svetimo turto gijimu. Svetimo turto gijimas tai aktyvs kaltininko veiksmai, kai jis panaudodamas apgaul paima ir pasisavina svetim turt. iuo atveju nukentjusysis pats paprastai perduoda kaltininkui turt. Sukiavimu nebus pripastamos tokios veikos, kai prie turto yra patenkama panaudojant apgaul, tai yra turtas nra uvaldomas apgaule, o tik patenkama prie jo panaudojant apgaul.

2. Svetimos turtins teiss gijimu. Jis daniausiai pasireikia tuo, kad kaltininkas apgaule gyja ir panaudoja vairius dokumentus, kuriuose tvirtinta teis kaltininkui gauti svetim turt, juo naudotis ir disponuoti.

3. Turtins prievols ivengimu ar panaikinimu. Daniausiai pasireikia tuo, kad kaltininkas apgaule gyja vairius dokumentus, kuri pagrindu yra ivengiama turtin prievol ar i turtin prievol yra panaikinama. Pagal BK 182 str. u sukiavim baudiama nepriklausomai nuo to, ar buvo ivengta paio kaltininko turtin prievol, ar kit asmen turtins prievols.

Btinuoju sukiavimo poymiu yra io nusikaltimo padarymo bdas. Sukiavimo esm ta, kad gyjant svetim turt, teis, ivengiant ar panaikinant turtin prievol yra panaudojama apgaul.

Btinuoju poymiu yra pagauls panaudojimas. iuo atveju apgaul panaudojama turint tiksl suklaidinti turto savinink ar kit asmen, kurio inioje turtas, ir pastarieji savanorikai perleidia turt ar turtin teis. Apgaul gali pasireikti odiu, ratu arba konkliudentiniais veiksmais. Apgaul skirstoma aktyvij ir pasyvij apgaul. Aktyvioji apgaul bus tada, kai yra pateikiamai tam tikri apgaulingi duomenys. Pasyvi apgaul yra tada, kai yra nutylimi tam tikri duomenys.

Sukiavimas yra materiali arba tam tikrais atvejais formali (kai gyjama turtin teis) NV sudtis ir yra susijs su turtins alos padarymu.

Subjektas

Fizinis arba juridinis asmuo. Fizinis asmuo tik niuo 16 met.

Subjektyvioji pus

Padaromas tik tiesiogine tyia. Vyrauja nuomon, kad sukiavimo btinuoju poymiu yra savanaudikumas kaip sukiavimo tikslas.

Sukiavimo atveju turtas yra gyjamas panaudojant apgaul. Vienas i apgauls galim atveju yra tada, kai panaudojami suklastojami dokumentai. Kaip vertinti kaltininko veik, kai jis svetima turt ar svetim turtin teis gyja suklastodamas dokument, nes BK 300 str. yra numatyta BA u dokumento suklastojim ir tokio dokumento panaudojim. Jei kaltininkas tik panaudojo suklastot dokument, tai BK 182 str. apima tok veiksm. O jei kaltininkas pats suklastojo dokument ir po to j panaudojo, tai bus BK 182 str. ir BK 300 str. sutaptis.

Kaip atskirti sukiavim, numatyt BK 182 str., nuo kreditinio sukiavimo, numatyto BK 207 str.?

Galimo situacijos, kai kaltininkas panaudoja apgaul ir uvaldo turt i asmens, kuris dl amiaus ar tam tikr fizini ar psichini savybi, negali suvokti su juo atliekam veiksm. Tokiu atveju yra ne sukiavimas, o vagyst.

Kaip kvalifikuoti kaltininko veik, kai svetimas turtas yra gyjamas panaudojant netikrus pinigus? Pagal dstytoj, tokiu atveju yra sukiavimo ir netikr pinig realizavimo sutaptis.

Kvalifikuojantis poymiai

2 d.: didels verts turto gijimas ir didels verts turtins teiss gijimas bei didels verts turtins prievols ivengimas ar panaikinimas.

3 d.: sukiavimas pripastamas baudiamuoju nusiengimu, kai yra gyjamas nedidels verts turtas ir t.t.

Turto pasisavinimas (BK 183 str.)

Objektas

Tai vis form nuosavyb. Dalykas yra specialus ir dalyko poymiai leidia atskirti nusikaltim nuo kit panai NV nuosavybei. Dalykas tai svetimas turtas ar svetima turtin teis, kuri kaltininkui yra patikta ar buvo jo inioje. Patiktas turtas ar patikta turtin teis tai uimam pareig, speciali pavedim bei sutari pagrindu teistame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas arba turima svetima turtin teis, kuri atvilgiu kaltininkas turi teisikai apibrtus galinimus. Taigi yra trys poymiai:

1. turto ar turtins teiss valdytoju yra kaltininkas;

2. toks turtas valdomas ar turtin teis turima teistu pagrindu;

3. asmuo, valdantis turt ar turintis turtin teis, turi ir tam tikrus galiojimus io turto ar turtins teiss atvilgiu.

Patiktu turtu reikt pripainti ir tok turt, kur gauna tam tikrus galiojimus turintys asmenys (policininkai surenka baudas, u stovjim surenka rinkliavas ir pan.).

Buvs kaltininko inioje yra toks turtas, kai kaltininkas dl savo uimam pareig turi teis pavaldiniams, kuriems patiktas tas turtas, duoti nurodymus dl io turto.

Pagal dstytoj svokos kaltininkui patiktas turtas ir buvs kaltininko inioje yra sinonimikos.

Objektyvioji pus

Turto pasisavinimas pasireikia tam tikra veika, kai kaltininkas jam patikt ar buvus jo inioje turt ar turtin teis neteistai paveria savo turtu arba savo turtine teise.

Pagal dstytoj turto pasisavinimas gali bti padaromas tik aktyviais veiksmais. Bet yra nuomoni, kad turto pasisavinimas gali bti padaromas neveikimu.

Tai materiali formali NV sudtis. Kai yra pasisavinamas turtas, tai nukentjusiajam yra padaroma turtin ala ir tai yra btinasis poymis, o kai yra pasisavinama turtin teis, tai yra formali NV sudtis, nes tai nereikia alos atsiradimo.

Subjektas

Juo gali bti arba fizinis, arba juridinis asmuo. Fizinis asmuo turi bti ne jaunesnis nei16 met. be bendrj poymiu subjektas turi ir tam tikrus specialiuosius poymius, kurie iplaukia i kaltininko santykio su pasisavintu turtu. Subjektu gali bti tik asmuo, kuriam svetimas turtas yra patiktas ar buvo jo inioje.

Jei kaltininkas jam patikt turt pasisavina kaip valstybs tarnautojas ir tais jis padaro vykdydamas savo tarnybines funkcijas, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip turto pasisavinimo ir piktnaudiavimo sutaptis.

Subjektyvioji pus

Gali bti padaromas tik tiesiogine tyia.

Galimi atvejai, kai kaltininkas tik laikinai gauna pasinaudoti tam tikru turtu, tai tokiu atveju bus vagyst, o ne turto pasisavinimas.

Kaip vagyst bus kvalifikuojami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobia tok turt, kuris perduotas kaltininkui tam, kad su tuo turtu bt atliktos tam tikros technins operacijos.

Kvalifikuojantys poymiai:

2 d.: didels verts svetimo turto ar didels verts turtins teiss pasisavinimas.

3 d.: turto pasisavinimas bus baudiamuoju nusiengimu, jei turtas ar turtin teis bus nedidels verts.

Turto ivaistymas (BK 184 str.)

Objektas

Vis form nuosavyb. Dalykas yra analogikas turto pasisavinimo dalykui.

Objektyvioji pus

Ji pasireikia arba kaltininkui patikto ar jo inioje buvusio turto ivaistymu, arba turtins teiss ivaistymu. Taigi padaromas tik aktyviais veiksmais. Turto ivaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikt turt ar buvus joje inioje turt ar turtin teis neteistai parduoda, dovanoja ar kitaip neteistai perleidia tretiesiems asmenims. Tai materiali formali NV sudtis.

Turto pasisavinimas nuo turto ivaistymo skiriasi tuo, kad turtas ivaistomas jo nepasisavinus, t.y. neuvaldius bent trumpam laikui. Jei turtas uvaldomas bent trumpam laikui, o po to jis yra ivaistomas, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip turto pasisavinimas.

Paprastai kai turtas yra ivaistomas, tai pas kaltinink turto nebelieka, o turto pasisavinimo atveju turtas pas kaltinink ilieka, taiau iuo atveju teistas turto valdymas pakeiiamas neteistu turto naudojimu ir disponavimu.

Subjektas

Pagal BK subjektu gali bti tik fizinis asmuo. Turi ir specialiuosius poymius. Jie tokie patys kaipo ir turto pasisavinimo atveju.

Subjektyvioji pus

Gali bti padaromas tyia arba atsargiai.

Turto ivaistymas skiriasi nuo turto pasisavinimo objektyvija puse ir subjektyvija puse.

Radinio pasisavinimas (BK 185 str.)Objektas

Vis ri nuosavyb. Pagal dalyk atskiriama i veika nuo vagysts, turto pasisavinimo. Dalykas yra arba lobis, arba didels verts radinys, arba kaltininkui atsitiktinai pateks didels verts svetimas turtas.

Lobis pagal CK tai emje ukasti ar kitaip paslpti pinigai ar vertingi daiktai, kuri savininkas paprastai negali bti nustatytas dl to, kad prajo daug laiko nuo j ukasimo. Dstytojas mano, kad lobis turi bti didels verts. Didel vert nustatoma pagal BK 190 str. Vertinant, ar lobis yra didels verts, reikia atsivelgti ir kitus kriterijus: istorin, socialin, mokslin, kultrin vert. Nuosavoje emje ar nuosavybs teise asmeniui priklausaniame objekte rastas lobis yra to asmens nuosavyb.

Didels verts radinys pagal CK radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas neinomas. Asmuo, rads pamest daikt, turi perduoti t daikt jo savininkui, o jei savininkas neinomas, tai per savait reikia praneti policijai.

Yra nuomon, kad kai asmuo ino rasto daikto savininko asmenyb, tai bus vagyst, o jei neinoma savininko asmenyb, tai bus radinio pasisavinimas.

Atsitiktinai kaltininkui pateks didels verts svetimas turtas tai tie atvejai, kai toks turtas kaltininkui patenka ir kaltininkas j gauna neteistai ir nesant kaltininko tyios. iuo atveju kaltininkas prie jam gaunant tok turt ar io turto gavimo metu neturi ty