www.veidas.lt1,70 EUR / 5,88 Lt

2015 kovo 20Nr. 11

GINČAS: KAM ATITEKS BUVĘSPRANCIŠKONŲ VIENUOLYNAS 33 p.

VU REKTORIUS: BUS PERTVARKOMAĮSTAIGOS VADYBA 30 p.

Jonas GUDAUSKASTS-LKDP, Šilalės r.

Vaclovas DAČKAUSKASLSDP, Klaipėdos r.

Dalia ŠTRAUPAITĖLLS, Visaginas

Saulius GEGIECKASLLS, Pakruojo r.

Gintautas GEGUŽINSKASTS-LKD, Pasvalio r.

Nijolė DIRGINČIENĖLSDP, Birštonas

Saulius GRINKEVIČIUSLLS, Kėdainių r.

Antanas ČERNECKISLRLS, Rietavas

Marija REKSTLRA/RA, Vilniaus r.

REVOLIUCIJOS PRELIUDIJA

Vietos valdžios rinkimai perbraižė partinį žemėlapį.Kokios permainos laukia toliau?

Gediminas ČEPULISLRLS, Joniškio r.

Vitalijus MITROFANOVASLSDP, Akmenės r.

Vytautas GRUBLIAUSKASLRLS, Klaipėdos m.

V.GRIGARAVIČIUS„Alytaus piliečiai“Alytus

Remigijus ŠIMAŠIUSLRLS, Vilnius

Ričardas MALINAUSKASLSDP, Druskininkai

V.MATIJOŠAITIS„Vieningas Kaunas“Kaunas

Alvydas KATINASLSDP, Utenos r.

Vytenis TOMKUS TS-LKDKaišiadorių r.

Vytautas KANEVIČIUSLRLS, Kazlų Rūda

Valerijus MAKŪNASLSDP, Kauno r.

Artūras MARGELISTS-LKD, Lazdijų r.

S.MOCKEVIČIUS(išsikėlė pats) Jurbarko r.

Rolandas JANICKASDP, Ukmergės r.

Antanas ČEPONONIS TS-LKD Radviliškio r.

Šarūnas VAITKUSTS-LKD, Palanga

Juozas MAŽEIKATS-LKD, Kretingos r.

Rimantas KLIPČIUSLLS, Švenčionių r.

Vytautas LAURINAITISTT, Šilutės r.

Algirdas VRUBLIAUSKASTS-LKD, Alytaus r.

Antanas TENYSLSDP, Mažeikių r.

Audrius KLIŠONISLRLS, Plungės r.

Juozas BERTAŠIUSLVŽS, Šakių r.

Vidmantas BRAZYSLSDP, Marijampolė

Darius JASAITISLSDP, Neringa

Sigitas MIČIULISLRLS, Tauragės r.

Nikolajus GUSEVASLSDP, Zarasų r.

Vincas PLIKAITISTT, Kalvarija

Petras PUŠINSKASTS-LKDP, Skuodo r.

Valdemaras VALKIŪNASRP, Biržų r.

Mindaugas SINKEVIČIUSLSDP, Jonavos r.

R.M.RAČKAUSKAS„Kartu“ Panevėžio m.

Henrikas ŠIAUDINISLVŽS, Ignalinos r.

Alvydas VAICEKAUSKASLSDP, Prienų r.

Kęstutis VAITUKAITISLRLS, Elektrėnai

Virginijus KOMSKISTT, Pagėgiai

Antanas VAGONISLSDP, Rokiškio r.

Kęstutis TUBISLRLS, Anykščių r.

Zdislav PALEVIČ LRA/RAŠalčininkų r.

Algirdas NEIBERKALSDP, Vilkaviškio r.

A.VISOCKASA.Visocko neparti-nis sąrašas Šiauliai

Povilas ŽAGUNISLVŽS, Panevėžio r.

Stasys ŽVINYSTS-LKDP, Molėtų r.

Trakų r.Rinkimų rezultataipanaikinti

Živilė PINSKUVIENĖDP, Širvintų r.

Dainius BARDAUSKASTS-LKD, Kupiškio r.

Algirdas GRICIUSDP Raseinių r.

Algis KAŠĖTALRLS, Varėnos r.

Vaclovas ANDRULISLSDP, Kelmės r.

Antanas BEZARASLVŽS, Šiaulių r.

Vytautas KLEIVALSDP, Telšių r.

GINKLAI: KADA AMERIKA JŲDUOS UKRAINAI? 58 p.

2015–03–20 ● 3

Turinys

Nr. 11, 2015 m. kovo 20 d.

24 p.Daug ambicijų ir mažai vietos manevramsPer pastarąjį dešimtmetį Lietuva kėlė sau ambicingus užsienio politikos tikslus, tačiau ikišiol labiausiai vis dar džiaugiamės tuo, kur esame ir ką pavyko padaryti 2004-aisiais, – na-ryste Europos Sąjungoje bei NATO.

36 p.Grandioziniųutopijų kūrėjasPietų Afrikoje gimęs ElonasMuskas į verslą žengė prieš dvi-dešimtmetį. Jo pirmasis didelisprojektas, kurį jis pristatė kartusu broliu Kimbalu – programi-nės įrangos kompanija „Zip2“,bet jo ryškiausias karjeros po-kytis – elektroninė mokėjimosistema „PayPal“

61 p.Gatvės veidasPalyginti su senosiomis Eu-ropos sostinėmis, Vilniausgatvės gyvenimas nebuvospalvingas ir triukšmingas.Tačiau tiek viduramžiais,tiek Renesanso laikotarpiudidikų dvaruose smagausšurmulio netrūko.

Ekspresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

Viršelio temaRevoliucijos nuojauta: vietos valdžios rinkimai

perbraižė politinį žemėlapį . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .10

Savaitės interviu R.Šimašius: niekas aiškiai nežino,

kokio dydžio iš tiesų yra Vilniaus skolos . . . . . . . . . . . . .16

LietuvaReportažas: „Veido“ išrinktas

Metų vadovas pagerbtas Prezidentūroje . . . . . . . . . . . .20

Atmintis: laisvės simboliu tapusi

mergina po 25 metų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .22

Užsienio politika: dešimtmečio

šalies diplomatijos vingiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .24

Lietuvos mokslo premija: ją gavo

Biotechnologijos instituto tyrėjai . . . . . . . . . . . . . . . . . . .27

VU rektorius: rimti ketinimai optimizuoti

universiteto vadybą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .30

Bažnyčios turtas: ginčai dėl

pranciškonų pastogės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .33

VerslasE.Muskas: utopijų kūrėjas ar kitas S.Jobsas? . . . . . . . . .36

VisuomenėCukrus: saldusis sveikatos priešas . . . . . . . . . . . . . . . . .40

Papročiai: pasninkas ne tas pat, kas sveika mityba . . . .44

Kulinarija: sveikieji turkai ir LDK litvinai . . . . . . . . . . . . . .48

PasaulisUkraina: kurie dabartinės vyriausybės

ministrai bus paaukoti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .52

Klimatas: žmonija nežino, kaip jį atvėsinti . . . . . . . . . . . .54

Musulmonai: neapykantos nusikaltimų aukos . . . . . . . . .56

Karas: ar JAV apginkluos Ukrainą . . . . . . . . . . . . . . . . . .58

KultūraGatvės menas: praeitis smelkiasi į dabartį . . . . . . . . . . . .61

R.Stauskaitė: „Titaniko“ parodų salėje –

žymios grafikės kūrybinė biografija . . . . . . . . . . . . . . . . .64

Ansamblis „FortVio“: nepakeičiamų draugų

muzikinis trio . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .68

SportasPavasaris: po nejudrios žiemos pats laikas

daugiau judėti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .70

Dviratis: ne vien susisiekimo priemonė,

bet ir filosofija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .76

Skaitiniai: ko nenupirksi už pinigus . . . . . . . . . . . . . . . . .80

KomentaraiRedaktoriaus laiškas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4

P.Jurkevičius: maistologija – cepelinų ataka Milane . . . .51

V.Portnikovas: V.Putino pasirinkimas –

chanas ar imamas? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .82

16 p.R.Šimašius„Miestas beskolų – taiįmanoma“Dabar Vilnius jau skoli-nasi tam, kad išgyven-tų, o ne tam, kad gy-ventų geriau ir klestėtų.Naujasis Vilniaus me-ras per finansinių minųlauką miestiečius žadaišvesti į saugų ir šviesųkrantą.

VIRŠELYJE PANAUDOTA „BFL“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „SCANPIX“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

„Veido“ užsakymu atlik-ta apklausa atskleidė,kad 76,2 proc. atsa-

kiusiųjų abejoja, jog tiesioginiaimerų rinkimai pagerins savival-dybių darbą (žr. 8 p.) Reikia pa -sa kyti, kad šio komentaro auto-rius irgi tuo abejoja. Prie to gali-ma pridurti mažai ką reiškiantįpasakymą „pagyvensime – pa -ma tysime“.

Iki šiol merų ir savivaldybiųadministracijų žemasis ir aukštasis pilotažaskoncentravosi į tai, kaip pagrąžinti gyvenimąnaudojant ribotus išteklius: ES lėšas, bankųpaskolas, luobas po luobo ploninamus valsty-bės asignavimus, savivaldybės žinioje palie-kamų mokesčių skatikus. Žaidimo sąlygostikrai nesikeis dėl rinkimų. Pasikeitė žaidėjai.

Per šiuos vietos valdžios rinkimus atsi-skleidė tendencijos, kurias vainikuos 2016-ųjų Seimo rinkimai. Apie tai jau dūzgia dau-giau ar mažiau kvalifikuoti ekspertai nuopolitologų iki žurnalistų. Liberalų sąjūdis ro -do kilimo ženklų, Tėvynės sąjungos-Lietuvoskrikščionių demokratų pasiekimai prieštarin-gi, toje partijoje keisis vadovybė, „Tvarkos irteisingumo“, Darbo partijos elek toratasmąžta (Kėdainiai!).

Iš 60 lopinėlių susiūta Lietuva atrodo kaiptvarkinga demokratija, kuriai daugiausiaipretenzijų turi patys Lietuvos piliečiai. Ilgaibrandinti, traukti į politinių partijų progra-mas tiesioginiai merų rinkimai tapo tuo vož-tuvu, per kurį išleista tautos politinė energija– tikėkimės, nevisiškai bergždžiai.

Tai, ką stagnuojančioje, korupcijos apim-toje Ukrainoje išjudino Maidanas, „norma-liose“ demokratijose įgyvendinama nuobo-džiomis procedūromis. Demokratija mažiauspalvinga. Net ir milijoninės eisenos, pavyz-džiui, paminint „Charlie Hebdo“ redakcijosaukas, blanksta prieš Ukrainos revoliucijosvaizdus: šalmais, lazdomis, skydais ginkluo-tus kovotojus, gaisrus, barikadas, susidūri-

mus su valdžios pajėgomis. Lietuvoje viso to greitai nesu-

lauksime dėl vienos priežasties:„orumo revoliucija“, kaip dauge-lis vadina Ukrainos įvykius,mūsų šalyje vyksta per eiliniusrinkimus.

Lietuviško orumo kraštutinu-mas – minkštasuolį vietoj balsa-dėžės pasirinkęs pilietis, kurisnėjo balsuoti. Kitas polius – gat-vės kovų pasiilgęs protestuotojas,

kurio nelepina galimybės: nuo 2009-ųjų sausioriaušių būta vieno „maidanėlio“ Garliavoje.Tarp šių kraštutinumų vingiuoja gana ramusdemokratijos srautas. Aistroms iškrauti nerei-kia deginti padangų ir daužyti langų – pakan-ka žiūrėti TV ir ko mentuoti politines naujie-nas (patartina tai daryti blaiviems).

Pasitelkę žodyną, kiekvieną šalies savivaldybęgalime vadinti beveik maidanu, žodžiu, kurisreiškia aikštę – tokią, kurioje sprendžiami bendrireikalai. „Be veik“ reiškia nemenką formalų skir-tumą, ku rį vertėtų priminti bent jau vardan isto-rinio iš prusimo. Maidanas „išrastas“ tikrai neUkrainoje ir ne Šveicarijoje, kur jis vis dar išlikodviejuose kantonuose: Apencelyje ir Glaruse.Senovės Atėnus primenantis vaizdas: visi pilie-čiai susirenka į aikštę, kur svarsto reikalus ir bal-suoja ne biuleteniais, o tiesiog pakeldami ran-kas. Tiesa, vienąkart per metus, kai renkamakantono taryba. Tokia ne itin patogi tiesioginėdemokratija atlaikė ir moterų „orumo revoliuci-ją“ – kada 1991 m. Apencelyje jos pagaliau gavobalso teisę, taigi aikštė turėjo sutalpinti dvigubaidaugiau piliečių.

Vis dėlto „netvarkinga“ revoliucija galipagreitinti reformas. Galbūt Ukraina per-tvarkydama valstybės pamatus aplenks Lie -tuvą. O Graikijos pavyzdys rodo, kad išoriš-kai „tvarkinga“ demokratija neapsaugo nuobankroto, jeigu piliečiai masiškai pritariaišlaidavimui. Todėl aptakus „pagyvensime –pamatysime“ yra patogiausias komentaras. ■

Arūnas Brazauskas

Lietuvos maidanaiŠešiasdešimt tiesiogiai išrinktų merų – anaiptol ne trys šimtai spartiečių.Vargu ar merai leistųsi sukapojami gabalais kovoje dėl savo savivaldybiųšviesaus rytojaus. Tačiau su pavasariu ateina ir politinių permainųnuojauta. Ar lūkesčiai pagrįsti?

2015 m. kovo 20 d.; Nr. 11 (1150)Leidžia UAB „Veido“ periodikos leidykla ISSN 1392-5156Steigimo liudijimas Nr. 1452Leidžiamas nuo 1992 m.

Direktorius Andrius ValackaLaikinai einantis vyr. redaktoriaus pareigasArūnas Brazauskas, tel. 264 9427

SKYRIAI:Vidaus politika – A.Lėka, tel. 264 9423,J.Kiliulienė, tel. 264 9386,D.Pabiržis, tel. 264 9436Verslas – A.Pocienė, tel. 264 9432Užsienis – R.JanužytėVisuomenė – K.Kanišauskaitė-Šaltmerė, tel. 264 9433, V.Sapetkaitė, tel. 264 9431,G.Sabaliauskaitė, tel. 264 9435Kultūra – R.Baltrušaitytė, tel. 264 9418 Fotoredaktorė – L.Gušauskienė, tel. 264 9415 Bendradarbiai – A.Bačiulis, E.Labanauskas,R.Milašiūnas, J.Rudokas, D.Urbienė,J.Laurinėnaitė-ŠimelevičinėVyr. dizainerė L.Beatričė PaukštėDizaineriai K.Katkus, R.OstrouchKalbos redaktorė V.KundrotienėReklama R.Lukšienė, tel. 264 9422,A.Papievienė, tel. 264 9421,V.Pukenytė, tel. 264 9419Platinimas ir prenumerataG.Strazdienė, tel. 264 9424

Buhalterija – tel. 264 9417Redakcijos adresas:A.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 VilniusTelefonas 262 6813, Faksas 262 2407El. paštas mailv@veidas.ltSpausdinoUAB „Spaudos kontūrai“, Vakarinė g. 1, Vilnius

Tiražas audituojamasVisos teisės saugomos © 2015 UAB „Veido“periodikos leidykla. Žurnale „Veidas“ paskelb-tą informaciją galima platinti ar naudoti kitosežiniasklaidos priemonėse tik gavus rašytinįUAB „Veido“ periodikos leidyklos sutikimą.Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami.Už laiškų, reklaminių bei PR raidėmis pažy-mėtų straipsnių turinį redakcija neatsako.2015 m. savaitraščio „Veidas“ prenumeratainternetu: www.veidas.lt, privačiose platini-mo tarnybose ir redakcijoje, Lietuvos paš-tuose – iki mėnesio 20 d.

Savaitinis iliustruotas žurnalas

SAVAITRAŠTIS „VEIDAS“ IŠEINA PENKTADIENIAIS

Redaktoriaus laiškas

Kiekvieną ketvirtadienįpo 21 val. „Apple App Store“

skaitykite naują numerį

Žvelk giliauŽvelk giliau

Skaitykitesavaitraštį

VEIDAS„Apple iPad“

Skaitykitesavaitraštį

VEIDAS„Apple iPad“

3 820 d.

Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ircivilinės aviacijos politikos departamento Saugauseismo skyriaus vedėjui Vidmantui Pumpučiui

3 KLAUSIMAI3 KLAUSIMAI

533 d.

3 d.

2 132 d.

3 190 d.

Nutariau trauktis iš Darbo partijos pirmininkės pareigų, nes darbie-čiai susimovė savivaldos rinkimuose prieš

Prisistatydama kaip Seimo pirmininkė nusišnekėjau – prisipažinau,kad esu moteriškai paslaptinga, kad prieš miegą skaitau „Senį ir jūrą“... prieš

Dalyvavau prezidento rinkimuose, kuriems mane rengė Viktoras Uspaskichas irMantas Petruškevičius, bet net nepatekau į antrą turą prieš

Lėkiau į Maskvą aplankyti V.Uspaskicho, kur jis tūnojo pasislėpęs nuo Lietuvos tei-singumo, prieš

Buvau auditore – tapau parlamentare prieš

Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės kalendorius

Šiandien – 2015 m. kovo 20 d.

6 ● 2015–03–20

Ekspresas

VEIDAS: Kokios priežastys le-mia tai, kad Lietuvos visuome-nėje niekaip nepavyksta iš-vengti girtų vairuotojų prie vai-ro? V.P.: 2014 m. Pasaulio sveika-tos organizacijos duomenimis,Lietuva yra daugiausia alkoho-lio suvartojanti šalis, mus ap-lenkė Baltarusija ir Moldova.Tokia statistika ir lemia, jog irprie vairo pasitaiko asmenų,nekreipiančių dėmesio į drau-dimą vairuoti išgėrus. Skandinavijos šalyse ar VakarųEuropoje prie vairo sulaikytasneblaivus asmuo, kuriam nu-statytas vidutinis arba sunkusgirtumo laipsnis, įvardinamaskaip alkoholikas ir nusikaltėlis.Neatsakingu savo elgesiu jiskelia didžiulę grėsmę sau ir ap-linkiniams. Tuo metu Lietuvojeprie vairo sėdamasi tikintis, jogpavyks išvengti susidūrimo supolicijos pareigūnais. Ganadažnai vairuotojas įsivaizduoja,jei bus pričiuptas, su policijasusitars. Retas jų yra pasido-mėjęs gresiančiomis sankcijo-mis bei tuo, kiek kainuos vai-ruotojo pažymėjimo susigrąži-nimas. Tačiau bene didžiausiaproblema kovojant su neblai-viais vairuotojais – visuomenėsabejingumas. Jis turi savo kai-ną: vien 2014 m. dėl neblaiviųvairuotojų kaltės netekome 45gyvybių, o tai yra 13 žmoniųdaugiau nei 2013 m. Nesu-prantama, kodėl neblaivių as-menų nesustabdo aplinkiniai.Tačiau sąmoningumo palengvadaugėja. VEIDAS: Kokios šalies pavyzdys

galėtų pagelbėti Lietuvai, sie-kiančiai išbristi iš alkoholizmoliūno?V.P.: Suomiai ir švedai prieš 40metų taip pat suvartodavogana daug alkoholio. Bet jieaiškiai įvardijo tokio elgesio pa-darinius: sužalota žmonių svei-kata, ankstyvas mirštamumas,dažnos traumos buityje, darbe,kelyje... Taigi supratę, kokia di-delė alkoholio vartojimo kaina,skandinavai ėmėsi radikaliųpermainų siekdami pakeistiydingus visuomenės įpročius.Tris mėnesius organizavo milži-niško masto švietėjišką kampa-niją (jos metu visuomenei aiški-no apie alkoholio žalą sveika-tai, apie tai, kokias ligassukelia ilgalaikis jo vartojimas,apie suluošintų žmonių liki-mus ir pan.). Po to sekė švie-tėjiškos kampanijos apiesveiką gyvenseną, žmonėsbuvo skatinami daugiau ju-dėti. Miestuose ir užmies-čiuose investavus į dviračiųtakų infrastruktūrą ir apribojusalkoholio prieinamumą situaci-ja pakito: skandinavai pakeitėsavo įpročius. VEIDAS: Kokios prie-monės, jūsų nuomo-ne, padėtų efekty-viai sumažinti atve-jų, kai girtivairuotojai sėdaprie vairo? V.P.: Norint pa-keisti situacijąiš esmės, turė-tume spręstialkoholio var-tojimo proble-

mas, o ne kovoti su jo padari-niais. Visų pirma reikėtų mažintialkoholio prieinamumą (degali-nės nėra tinkamiausia vieta joprekybai), šviesti gyventojusapie jo daromą žalą, skatinti ak-tyvesnį žmonių laisvalaikį.Skandinavų patirtis rodo, jogšis kelias būtų tinkamas. Ma-nau už sunkų girtumo laipsnįprie vairo būtina numatyti lais-vės atėmimą bent iki vieneriųmetų (šie siūlymai jau aptariamiSeime). Taip pat patvirtinti prak-tiką, jog policijos pareigūnai,sustabdę vairuotoją, privalomaitikrintų jo blaivumą. ■

PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

1,1Tiek pastaruoju metu nukrito euro kursasJungtinių Valstijų dolerio atžvilgiu. Tai –žemiausias rodiklis nuo 2003-iųjų rugsėjo.

85Tiek dolerio centų, „Deutsche Bank“prognozėmis, už vieną eurą bus galima gauti2017-aisiais.

0,7Tiek procentų, „Credit Suisse“ skaičiavimais,padėtų padidinti BVP dešimties procentųmetinis valiutos smukimas.

19 Tiek Europos Sąjungos valstybių šiuo metusudaro euro zoną - Airija, Austrija, Belgija,Estija, Ispanija, Italija, Graikija, Kipras, Latvija,Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai,Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Slovakija,Suomija ir Vokietija.

13Prieš tiek metų euras pradėjo savo kelią įeuropiečių pinigines.

16Tiek metų, nuo 1999 m. sausio 1-osios, eurascirkuliuoja kaip nepiniginė atsiskaitymopriemonė.

12Tiek euro zonos valstybių naudojasi eurais nuopat jo „gimimo“.

3Tiek Europos Sąjungos valstybių narių (DidžiojiBritanija, Danija, Švedija) neįsivedė euro irišsaugojo savo nacionalinę valiutą.

6Tiek šalių euras yra teisėta valiuta, nors josnepriklauso euro zonai. Tai Monakas, Vatikanas,San Marinas, Andora, Juodkalnija ir Kosovas.

2 600Tiek metų graikai naudojosi drachma, kol ją,menančią dar Antikos laikus, 2000-aisiaispakeitė euras.

Euro kelias

Šaltinis: „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto lyginamoji savivaldybių analizė

SŪPUOKLĖSSŪPUOKLĖS

2015–03–20 ● 7

Ekspresas

Rusijos prezidentas VladimirasPutinas po dešimties dienų din-gimo vėl pasirodė viešumoje.Nepaisant visuotinės isterijos, jisramiai susitiko su Kirgizijos prezi-dentu Almazbeku Atambajevu,patvirtinusiu, kad su juo kalbėjosine koks V.Putino antrininkas, irkad Rusijos vadovas – gyvas irsveikas. Tą patį greičiausiai pasa-kys ir kiti valstybių vadovai, tarpjų – Vokietijos kanclerė AngelaMerkel, pažadėję dalyvauti šiųmetų Gegužės 9–osios iškilmė-se. Tačiau klausimų dėl paslaptingoV.Putino dingimo iš viešosioserdvės tai neištrina. Versijų, kur jis galėjo būti dešimtdienų, kai nesirodė viešumoje, ir

kokios šio dingimo priežastys,jau prikurta begalė, pradedantpašlijusia sveikata bei kūdikio gi-mimu, baigiant politiniu pervers-mu. V.Putino atstovas spaudaiDmitrijus Peskovas viską aiškinapaprasčiausiai – esą V.Putinastiesiog buvo užsiėmęs, o visosviešos spekuliacijos yra bepras-mės. Tačiau „Statfor“ analitikaipagrįstai stebisi, kodėl, jeigu šispaaiškinimas yra arčiausiai tie-sos, V.Putinas visuomenei to tie-siog nepaaiškino iš anksto. Vadi-nasi, arba jis iš tiesų netikėtai su-sirgo, arba buvo mėginamaįvykdyti valdžios perversmą, ta-čiau V.Putino oponentams tai ga-liausiai neišdegė. Dar vienas kiek mažiau įtikina-

mas paaiškinimas – jog pervers-mas vis dėlto buvo įvykdytas, oV.Putinas visuomenei pasirodėtik todėl, kad perversmo organi-zatoriai kol kas nenori to viešinti. Gali būti ir taip, kad V.Putinasslapstėsi įtardamas galimą pasi-kėsinimą, kurį galėjo planuoti tiepatys nusikaltėliai, kurie nužudėir V.Putino oponentą Borisą Ne-mcovą. Neatmestina ir versija, kadV.Putinas siekė sukurti preceden-tą žinodamas, kad ateityje jamkuriam laikui dėl vienokių ar kito-kių priežasčių teks dingti, ir tikė-damasis, kad tuokart visuomenėjau nebus taip šokiruota, nes joišnykimas iš viešosios erdvėsbus savotiška norma. ■

Audringi protestai trečiadienį pasitiko Europos centrinio banko naujosios būstinės Frankfurte atidarymą.Mitingo dalyviai padeginėjo automobilius, į langus laidė akmenis. Protestą organizavusi „Blockupy“ grupė tei-gia atstovaujanti visuomenei, nepatenkintai tarptautinėmis finansų institucijomis ir vadinamąja „troika“ – ECB,Europos Komisija ir Tarptautiniu valiutos fondu, kurie prižiūri ES finansinę pagalbą gavusius Graikiją ir Kiprą.

SAVAITĖS NUOTRAUKASAVAITĖS NUOTRAUKA

Eimuntas Nekrošiussulaukė išskirtinio Italijos pri-pažinimo. Lietuvių teatro re-žisieriui įteiktas Komandorolaipsnio Italijos Žvaigždės or-dinas (Ordine della Stellad'Italia) už ypatingus nuopel-nus tvirtinant ir puoselėjant

šalių bendrystę kultūros srityje. Šis ordinasyra antras pagal svarbą ir prestižą valstybinisapdovanojimas Italijoje teikiamas civiliams.Juo apdovanojami Italijos piliečiai ir užsienie-čiai savo darbais ir kūryba svariai prisidėjęprie Italijos draugiškų ryšių su kitomis šalimis.E.Nekrošiui apdovanojimą Vilniuje įteikė am-basadorius Stefano Taliani de Marchio. ■

Edvardas Šileris vidaus reikalų ministro Sau-liaus Skvernelio įsakymu pa-skirtas policijos generaliniokomisaro pavaduotoju. Jisbus atsakingas už viešosiospolicijos veiklos, kriminalinėspolicijos veiklos ir ikiteismi-

nio tyrimo įgyvendinimo organizavimą polici-jos sistemoje. Iki šiol 37 metų E.Šileris dirboLietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkopavaduotoju. Nuo 1996 metų vidaus reikalųsistemoje dirbantis E.Šileris už nepriekaištin-gą tarnybinių pareigų atlikimą buvo skatintasdešimt kartų. ■

Leono Virginijaus Papirčioišrinkimą Lietuvos advokatųtarybos nariu Vilniaus miestoapylinkės teismas pripažinonegaliojančiu. Su skundu į tei-smą buvo kreipęsi keturi ad-vokatai – Rūta Čilinskaitė, Jur-gita Jurkšaitytė, Gintaris Trak-

šelis ir Ramūnas Kazlauskas. Jie teigė, kadbuvęs Advokatų tarybos pirmininkas L.V.Papirtisneteisėtai vėl kandidatavo į šias pareigas ir ne-teisėtai buvo išrinktas į Advokatų tarybą, nesįstatai numato dviejų kadencijų ribojimą. Šis te-ismo sprendimas nėra galutinis – per 30 dienųjis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. ■

Bronislovas Burgis,buvęs Kauno technologi-jos universiteto gimnazijosdirektorius, bendrauda-mas su gimnazijos taisyk-les sulaužiusia moksleive,grasino paskelbti ją nepa-kaltinama, sužlugdyti gy-

venimą, jei ji savo noru nepaliks mokyklos.Slapta įrašytus B.Burgio žodžius teismo sa-lėje citavo kaltinamąjį raštą skaitęs prokuro-ras. Dėl sistemingo 17-metės gimnazistėsbauginimo, naudojant psichinę prievartą,buvusiam gimnazijos vadovui gresia iki 4metų nelaisvės. Pats B.Burgis teigia niekoblogo nepadaręs. ■

Kreml ius

Kur buvo dingęs V.Putinas?

8 ● 2015–03–20

Ekspresas

Milda Dargužaitė „Barclays“ bankasNuo 2010-ųjų gegužės VilniujeIT paslaugų centrą įkūrusiamDidžiosios Britanijos banko„Barclays“ technologijų centruiLietuvoje vadovaus buvusi už-sienio investicijas skatinančios

agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovėM.Dargužaitė. Naująsias pareigas ji pradės eitikovo 30 dieną ir pakeis laikinąjį „Barclays“ tech-nologijų centro Lietuvoje vadovą Mariano Andra-de Gonzalezą. Šių metų sausį M.Dargužaitė pra-dėjo dirbti „Barclays“ centrinėje būstinėje Lon-done, kur užėmė Globalių technologijųinfrastruktūros paslaugų direktorės pareigas. ■

„Veidas“ šįkart uždavė du klausi-mus, kuriuos sieja nebent tai, kadklausiama apie asmenybių vaid-menį. Šiek tiek daugiau nei trysketvirtadaliai atsakiusiųjų abejoja,ar tiesiogiai išrinkti merai page-rins savivaldybių darbą. Iškartkyla kitas klausimas – kam reikiatų tiesioginių rinkimų, jeigu jųnauda abejotina? Nebandantpratęsti jau ne vienerius metustrunkančių diskusijų – reikalas juknuspręstas – vertėtų pasakyti,kad tiesioginiai rinkimai didina rin-kėjų savivertę. Netgi šuoliškai di-dina, o tai ne toks jau menkasdalykas, kada gerovė tikrai nedi-dėja šuoliškai.

Klausimas apie Rusijos prezi-dentą Vladimirą Putiną, be abejo,kilo todėl, kad jis buvo kažkur iš-nykęs maždaug nuo kovo 6 d. iki16 d. Didžioji dalis atsakiusiųjų(66 proc.) mano, kad jam pasi-traukus agresyvi Rusijos užsieniopolitika nepasikeistų. Vėlgi kylaklausimas, kas lemia Rusijosveiksmus, jeigu jų nelemia tas,kuriam priskiriama didžiausia ga-lia ir įtaka? Pripažinkime, kad„kolektyvinis Putinas“, kurio ribosgali išsiplėsti vos ne iki visų Rusi-jos piliečių (dabar jam pritaria 85proc. rusų), – šiek tiek sudėtin-gesnė teorija nei paprastas teigi-nys, jog V.Putinas – diktatorius. ■

Apklausa

Nieko nepriklauso nei nuo merų, nei nuo V.Putino

Šią savaitę Rusijoje džiugiai, oUkrainoje su kartėliu prisimena-mas lygiai prieš metus Rusijosglėbin iš Ukrainos kontrolės iš-slydęs Krymas. Pačiame pusia-salyje, kaip ir Maskvoje, ši su-kaktis pažymima su fejerverkais,o Kijeve Ukrainos prezidentasPetro Porošenka dalija pažadusneatsisakyti savo suverenių tei-sių į Krymą ir jį anksčiau ar vė-liau susigrąžinti. Ukrainai Krymo praradimas – netik skaudus pralaimėjimas, bet irlūžio taškas, pakurstęs separa-

tistų judėjimą Rytų Ukrainoje, ojau metus besitęsiantis konfliktasne tik kasdien silpnina Ukrainosekonomiką, bet ir reikalaujatūkstančių aukų. Maskvai Krymoprisijungimas – principinė perga-lė, gerokai padidinusi prezidentoVladimiro Putino populiarumąnamuose, tačiau šis „malonu-mas“ – gana brangus. Viena ver-tus, sunku išmatuoti ekonominęžalą, kurią Rusija jau patyrė dėlVakarų sankcijų. Iš kitos pusės,Krymo išlaikymas privertė Mask-vą į gerokai braškantį šalies biu-

džetą įrašyti naują ir gana ryškiąeilutę.Rusijos finansų ministerijos skai-čiavimais, bendra parama Kry-mui ir Sevastopoliui iš viso su-darė 124,7 mlrd. rublių (1,83mlrd. eurų), o didžioji šios su-mos dalis teko privalomosiomsišlaidoms – biudžetininkų atlygi-nimams, socialinėms išmo-koms, įstaigoms išlaikyti, Pensi-jų fondo biudžeto deficitui pa-dengti. Jei susumuosime dar irKrymo patirtas išlaidas bei da-bar jau Maskvai nesumokėtusmokesčius, bendra Krymo meti-nė kaina Rusijai yra apie 140mlrd. rublių (2 mlrd. eurų).Beje, aneksijos metinių progapasirodė oficialiai dar nepatvir-tinta žinia, jog Rusijos valdžiaKrymui esą ketina suteikti spe-cialiosios ekonominės zonosstatusą, panašų į galiojantį Ka-liningrado apskrityje. Tokiu at-veju Krymo gyventojai pirmuo-sius šešerius metus būtų at-leisti nuo pajamų beinekilnojamojo turto mokesčių,o ateinančius 49 metus čiaveiktų specialus fiskalinis reži-mas. ■

Ne 66,0

Taip 23,2

Apie tai negalvojau 10,8

Ar pasitraukus V.Putinui, jūsų nuomone,pasikeis agresyvus Rusijos užsieniopolitikos kursas? (proc.)

Grahamas Law„Google Lithuania“ vadovasInformacinių technologijų mil-žinė „Google“ įžengė į Lietu-vą. Registrų centro informaci-niame leidinyje nurodoma,kad UAB „Google Lithuania“įregistruota kovo 12 d., o jos

vadovas Grahamas Law – „Google“ operacijųEuropoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje finansų di-rektorius. Įstatinis „Google Lithuania“ kapitalas –100 tūkst. eurų. Lietuvoje įsikūręs „Google“ pa-dalinys vykdys pardavimus ir rinkodarą Baltijosšalyse, dirbs su stambiaisiais klientais. Lietuvoje„Google“ dar 2008 m. planavo steigti duomenųcentrą, tačiau jis buvo atidarytas Suomijoje. ■

Laura Blaževičiūtė„Tele-3“ vadovėPolicija gavo prašymą pradėtiikiteisminį tyrimą dėl pornog-rafinio turinio demonstravimotelevizijos kanale TV6, priklau-sančiame bendrovei „Tele-3“.Kad šių metų sausį televizijos

eteryje rodytuose aštuoniuose filmuose buvodemonstruojama pornografinio turinio medžia-ga, konstatavo Žurnalistų etikos inspektoriaustarnyba. „Filmuose paskelbta informacija atitin-ka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straips-nio 42 dalyje pateiktą pornografinio turinio infor-macijos apibrėžimą“, – teigia etikos inspektorėZita Zamžickienė. ■

Marijus Kirstukas„Kalnapilio-Tauro grupės“vadovasAntros pagal dydį Lietuvosalaus gamintojos „Kalnapilio-Tauro grupės“ ikimokestinispelnas pernai sumažėjo 3,8karto, iki 0,2 mln. eurų. Ben-

drovės atstovų teigimu, pernai bendrovės parda-vimai, lyginant su 2013 m., nepakito, smuko tikpelnas - dėl brangstančių žaliavų, energijos iš-teklių savikaina didėjo 0,58 mln. eurų, tiek patsumenko pelnas. 2014 metais bendrovės paja-mos siekė 51,3 mln. eurų, tiek pat kiek ir 2013-ai-siais. Planuojama, kad 2015 metų alaus pardavi-mai priklausys nuo orų ir pasikeitusių akcizų. ■

BLOG

OS N

AUJI

ENOS

GERO

S NA

UJIE

NOS

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. kovo 12–15 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyvento-jų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

Abejoju 76,2

Manau, kad pagerins15,6

Apie tai negalvojau 8,2

Ar tiesiogiai išrinkti merai pagerinssavivaldybių darbą? (proc.)

Konf l ik tas

Rusiškam Krymui – metai

2015–03–20 ● 9

Ekspresas

TAIP NE

Ar reikalingas Lietuvoje sezoninis laiko keitimas?

Diskusi ja

Giedrė Putelytė Streso mažinimo centro psichologijos konsultantė, lektorė

Laiko persukimas turi ne tik trūkumų, bet ir naudos –saulės patekėjimas ryte kaitaliojasi mažiau ir ne taipstipriai svyruoja laikas, kai žmonės išvysta šviesąryte. Jei Lietuva geografiškai būtų arčiau pusiaujo,kur saulė teka ir leidžiasi panašiu laiku, poreikio ieš-koti būdų, kaip išlaikyti pastovesnį saulės tekėjimolaiką ir pamatyti daugiau natūralios dienos šviesos,tikriausiai nebūtų. Nepersukant laiko, rytiniai svyravimai būtų didesni.Rytinė šviesa teigiamai veikia žmogaus cirkadiniusritmus – tai yra, natūralius miego ir būdravimo rit-mus. Švintant žmogus natūraliai bunda ir pasiruošiaaktyviai veiklai, jis turi daugiau energijos. Natūraliaižvalaus žmogaus darbingumas, gebėjimas susi-kaupti ir mąstyti yra didesnis, jo savijauta geresnė.Šviesūs rytmečiai žiemą gali sumažinti sezoninėsdepresijos simptomus, kuri gali pasireikšti, kai die-nos trumpėja ir žmogus mato mažiau natūraliosšviesos. Labai svarbu, kuriuo metu žmogus matonatūralią ryškią šviesą – geriausiai tokią „porciją“gauti ryte. Tie žmonės, kurių sezoninę depresiją su-kelia biologinės, o ne psichologinės priežastys, jau-čiasi geriau, nes saulė pateka anksčiau. Įprastasdirbtinis patalpų apšvietimas to negali pakeisti. Tuo tarpu vasarą ilgesni vakarai suteikia daugiau ga-limybių pabūti gryname ore, rinktis aktyvų poilsį irsportą lauke, užsiimti bendra veikla su šeimos na-riais ir artimais žmonėmis. Ne visi į laikrodžių rodyklių persukimą reaguoja vie-nodai stipriai. Kai kurie jaučiasi truputį dirglesni,greičiau pavargsta, jaučia didesnį poilsio ir mie-go poreikį. Bene sunkiausia prisitaikymo dalisyra „persukti“ savo miego laikrodį, tad reko-menduojama tuo laikotarpiu daugiau dėme-sio skirti judėjimui, buvimui gryname ore –tai gerina miegą. Taip pat rinktis sveikes-nius maisto produktus, prisiminti savomėgstamus ritualus prieš miegą, kurie pa-deda nusiraminti ir nusiteikti miegui. ■

Dalia MatačiūnienėVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos neurologė

Laikrodžių persukimas rudenį nėra toks skausmin-gas, lygiai kaip ir keliavimas į Vakarus yra lengviaupakeliamas, nes pavėlinti miegojimą ir kėlimąsi yralengviau nei paankstinti. Todėl daugiausiai disku-tuojama ir visi argumentai dažniausiai yra pateikia-mi apie pavasarinį laiko keitimą. Būtina pažymėti,kad valandos paankstinimas ar pavėlinimas reiš-kia, jog adaptuojamasi per vieną, daugiausiai perdvi savaites ir žmonės, kurie neturi sveikatos sutri-kimų, bet kokiu atveju prisitaiko. Tai padaryti yradaug paprasčiau nei, pavyzdžiui, skristi į JAV. Vis dėlto neigiamas poveikis sveikatai yra. Atlikti ty-rimai ir įrodyta, kad pirmas tris darbo dienas po va-saros laiko įvedimo padidėja miokardo infarkto rizi-ka. 2008 m. paskelbti tyrimo rezultatai rodo, kad ri-zika išauga 5 proc. Tai ypač pavojinga moterims irjaunesniems nei 65 metų žmonėms, kurie turi nau-jo režimo laikytis ir eiti į darbą. Be to, ryte kurį laiką tenka keltis tamsesniu metu, orytinė šviesa yra labai svarbi mūsų žvalumo jaus-mui ir nuotaikai. Tai yra įrodyta, nes depresiniai su-trikimai yra gydomi didesne šviesos doze rytais.Todėl yra manoma, kad staigus šviesos sumažėji-mas keliantis rytais gali turėti įtakos nuotaikos pa-blogėjimui ir žmonėms, kurie serga depresija.Žinoma, kad mūsų mieguistumo jausmui įtakosturi ne laikrodžio rodomos valandos, o biologinisžmogaus ritmas, kuris yra sinchronizuotas su švie-sos ritmu. Vidinis laikrodis yra inertiškas ir jį pasuktinėra taip lengva, tam reikia laiko. O jau patį pirmąsekmadienį, kai mes pasukame laikrodį, daugumažmonių anksčiau miegoti nenueina, ypač „pelė-dos“. Pastebėta, kad miego kokybė savaitę polaikrodžio rodyklių persukimo pablogėja ganasmarkiai.Kitas argumentas yra dėl avaringumo keliuose.Fiksuojamas tam tikras „ūmus“ periodas pirmą sa-vaitę, ypač iš karto po laikrodžio atsukimo, nesžmonės būna miegoję valandą trumpiau jiemsįprasto laiko, o miego trūkumas yra susijęs su su-mažėjusiu dėmesiu, klaidų prie vairo tikimybe. Įro-dyta, kad pirmomis dienomis po laikrodžio atsuki-

mo keliuose įvyksta net nuo 8iki 10 proc. daugiau įvykiųdėl vairuotojų kaltės.Su tuo susijęs ir darbingu-mas bei mokslo rezultatai,nes išsimušama iš ritmo.Pirmą savaitę žmonės tei-gia, kad yra mažiau dar-bingi, daro daugiau klaidų.

Moksleiviams pirmo-mis dienomis po

laikrodžio suki-mo net reko-

menduo-jama ne-

duotitestų, nesgali nu-kentėti jų rezulta-tai. ■

Kovo 27-ąją, penktadienį, minėsime Tarptautinę te-atro dieną. Tradiciniai „Auksiniai scenos kryžiai“ šį-met bus teikiami Kauno valstybiniame muzikiniameteatre. Teatro Baltojoje salėje jau 16 val. prasidės apskrito-jo stalo diskusija „Ar tikrai šis sezonas auksinis?“,kurią moderuos žurnalistė Jolanta Kryževičienė.

Diskusijoje dalyvaus muzikologė, šių metų „Auksi-nių scenos kryžių“ komisijos pirmininkė VeronikaJanatjeva, teatrologai Jurgita Staniškytė, Ina Puke-lytė ir Edgaras Klivis, profesorius Egidijus Alek-sandravičius, Muzikos ir teatro akademijos atsto-vės Elona Bajorinienė bei Ramunė Marcinkevičiū-tė. Į renginį įėjimas laisvas. Tuo tarpu sodelyje priešais teatrą jau nuo 16 val.bus rengiamos šventinės linksmybės miestie-čiams: lėlių, kaukių ir scenos kostiumų demonstra-cijos, teatralizuotas „šerno kepimas“ ir vaišės. 17.30 val. pajudės „Auksinių scenos kryžių“ nomi-nantų eisena į teatro pastatą improvizuotu „raudo-nu kilimu“. 18.15 val. prasidės kviestinis šventinisvakaras, kurį transliuos LRT Kultūros TV kanalas.Renginio, kurį režisuoti patikėta Kęstučiui Jakštui,koncertinėje programoje dalyvaus Kauno valstybi-nio muzikinio teatro artistai, taip pat vakaro viešniaKarina Krysko. Diriguos Jonas Janulevičius. Už 2014-ųjų geriausius scenos darbus metų reži-sieriais šįkart pretenduoja tapti Arūnas Areima(„Kartu“, „Ričardas II: Post factum“), Eimuntas Ne-krošius („Jobo knyga“), Jonas Vaitkus („KaraliusLyras“, „Nebylys“) ir Gintaras Varnas („Kornetas“,„Biografija: vaidinimas“). Į geriausias metų aktoresuž pagrindinius vaidmenis pretenduoja Agnė Ra-manauskaitė („Šokis Delhi“, „Maži stebuklai“),Agnė Šataitė („Dėdės ir dėdienės“, „Savižudis“) irEglė Špokaitė („Biografija: vaidinimas“, „RičardasII: Post factum“), geriausius aktorius – VytautasAnužis („Karalius Lyras“), Dainius Svobonas(„Biografija: vaidinimas“) ir Remigijus Vilkaitis(„Jobo knyga“). Metų operos solistais gali taptiJoana Gedmintaitė („Sevilijos kirpėjas“), Asmik Gri-gorian („Trubadūras“), Arūnas Malikėnas („Jonas irGreta“) ir Jovita Vaškevičiūtė („Kornetas“, „Truba-dūras“, „Jonas ir Greta“). Geriausiais baleto solis-tais pretenduoja būti paskelbti Anastasija Čumako-va („Spragtukas“), Kristina Gudžiūnaitė („Spragtu-kas“, „Sniego karalienė“) ir Genadijus Žukovskis(„Spragtukas“, „Sniego karalienė“). ■

„Auksiniai scenos kryžiai“bus dalinami Kaune

KULTŪRAKULTŪRA

G.B

EIN

OR

AV

IČIŪ

TĖS

NU

OTR

.

10 ● 2015–03–20

Paprastai būdavę patys pasyviausi ir ne -įdomiausi Lietuvoje savivaldos rinkimaišįsyk išsprogdino per ketvirtį amžiaus už -

si stovėjusio politinio liūno ramybę. Kas de -šim tas balsavo už nepartinius kandidatus.Rin kėjai ne tik triuškinamai iš vietos tarybųpra šlavė „tvarkiečius“, o iš „darbiečių“ ir kon-ser vatorių pirmąsyk tiesioginiuose merų rinki-muose atėmė jų tėvonijas, kai kurias atiduoda-mi netgi nepartiniams merams. Bet – to darnebuvo – vietos rinkimai išspyrė iš postų dvie-jų didelių partijų nacionalinius lyderius. Oliberalus pirmą kartą užkėlė ant prizininkų pa -ko pos. Maža to, neatmestina, kad tai tik poky-čių preliudija.

Rinkimai niekais pavertė daug priešrinki-mi nių prognozių. Nors prognozės, kad tiesio-gi niai merų rinkimai paakins rinkėjus balsuotiaktyviau, nelabai pasitvirtino (aktyvumas da -bar 47,2 proc., o praėjusiuose savivaldybių rin-kimuose 44,1 proc.), tačiau, gera žinia, nors irne be išimčių, nepasitvirtino ir nuogąstavimai,kad pirmąkart tiesiogiai rink dami merus rin-kėjai užkibs ant auksaburnių ar auksakišeniųpopulistų ar kad merai daug kur bus tik proto-koliniai, nes tarybų daugu mą sudarys kitų neimeras politinių jėgų at stovai.

Atvirkščiai, žmonės daugiausia baudė ne -skaidrumo skandalų krečiamus, per rinkimųkampaniją oponentus žeminusius politikus – irvisai nesvarbu, partinius ar ne.

Beje, nepartinius merus išsirinko miestie-čiai, o miestų gyventojai – labiau išsilavinę, tadpartijoms nelabai išeina žongliruoti klišėmis,kad naivius neišsilavinusius rinkėjus nuo parti-jų paviliojo populistai. Didesnė tikimybė, kadžmonėms nusibodo partinės rietenos, nes dau-gelyje tų savivaldybių, kuriose partijos dirbo, one niovėsi, nedaug atsirado ir norinčių jasnuversti visuomeninių komitetų. Iš 60-ies me -rų 34-i buvo perrinkti, iš jų aštuoniolika jaupir majame ture (šeši kitai kadencijai nekandi-datavo).

Taigi kas ir kodėl dabar atsitiko vietos val-džios rinkimuose ir kokias permainas taiužprogramavo savivaldybių ir visos Lietuvospolitiniame gyvenime?

Perbraižytas partijų žemėlapis Beveik iš fantastikos srities: Darbo partijos

gimtinė, sostinė, bastionas, citadelė, forpostas,valstybė valstybėje ar tiesiog Uspaskichgradas– Kėdainiai nušvilpė „darbietę“ kandidatę įmerus. Nors iki pergalės pirmajame ture anks-čiau jau buvusiai „darbiečių“ sostinės mereNijolei Naujokienei trūko vos 0,7 proc. balsų,o jos konkurentas Laisvės sąjungos (liberalų)kandidatas Saulius Grinkevičius teturėjo 27,8

proc. paramą, antrame ture laimėjo jis, norsvisi Kėdainiai buvo nuklijuoti „darbietės“atvaizdu, o ant jos oponento buvo tekinamosįžeidimų srutų upės.

Tiesa, taryboje „darbiečiai“ turi trylika iš 27mandatų, o zuokininkai – vos penkis. Tad netvi siems ne „darbiečiams“ susibūrus į koalicijądarnaus darbo šioje savivaldybėje sunku tikėtis.

Atėjo galas ir amžinojo Švenčionių rajonome ro „darbiečio“ Vytauto Vigelio erai. Jis čiaka raliavo nuo 1996 m. ir jį taip pat nurungėLais vės sąjungai atstovaujantis RimantasKlip čius.

Didelių praradimų patyrė ir kita neskaidru-mo šešėlių temdoma – „Tvarkos ir teisingumo“partija: ji prarado 44 proc. turėtų mandatų.

Darbo partijos pirmininkė Loreta Grau ži -nie nė po tokių rinkimų rezultatų paskelbė at -si statydinanti. „Tvarkiečių“ lyderis RolandasPak sas – neatrodo, kad susipras padaryti tąpatį.

Nors ir tarp „darbiečių“, ir tarp „tvarkie-čių“ yra gana efektyviai dirbančių politikų(kad ir „darbietė“ žemės ūkio ministrė Vir gi -nij a Baltraitienė ar geriausiu ministru vadintasdabar jau „ekstvarkietis“ Valentinas Ma zu ro -nis), kitos partijos teigia, kad su „darbiečiais“ir „tvarkiečiais“ būtų įmanoma politinė part -nerystė, jei ne susikompromitavę partijų lyde-riai Viktoras Uspaskichas (nors de jure pirmi-ninkas dabar ne jis) ir R.Paksas. Tačiau vos tikjie kiek išnyksta iš akiračio ar bent televizijoseterio, šios partijos tampa nematomos, o kitosnelinkusios ieškoti bendrų sprendimų su kuokitu, nei partijų „savininkais“.

Savivaldybių rinkimai patvirtino šių partijųreitingus apklausose: anksčiau populizmu jossuviliodavo mažiau išrankius provincijos rin-kėjus, tačiau ir jų senka, net partijų forpostuo-se laikytose savivaldybėse. Ko gero, padoriemsšių partijų nariams, partiją suvokiantiems nekaip verslo įmonę, yra vienas kelias – išeiti,kaip padarė V.Mazuronis, paskui ir jo sūnusSeimo narys Andrius Ma zuronis. Paskui dėtisprie kitų partijų, o gal, kaip spėliojama (ir ne -atrodo, kad be pagrindo), bandyti steigti naująpar tiją ar judėjimą.

Kitiems „darbiečiams“ ir „tvarkiečiams“,ku riems priimtina tokia partijos ideologija,norint išgyventi gali tekti prisiminti jungimosigalimybę. Apie tokią anksčiau labai rimtai jausvarstyta. Bet kai du savininkai jungia savoįmones, visada kyla klausimas, kuris bus josdirektorius. Be to, politikoje, kaip ir aritmeti-koje, nulių suma ir lieka nuliu. Na, „darbie-čiai“ ir „tvarkiečiai“ dar tikrai nėra politiniainuliai – tebėra vienos didžiausių partijų. Betšviesios ateities joms neprognozuojama: nors

populizmas – amžina politinė prekė, ji turibūti visuomet nauja ir blizgiai įpakuota.

Merų rinkimai – smūgis ir konservatoriams.Nors kitą rytą po rinkimų nepopuliarusis jųlyderis Andrius Kubilius dar žongliravo skai-čiais įrodinėdamas, kad jie beveik laimėjo rin-kimus, vakarop pareiškė nebekandidatuosian-tis į partijos pirmininkus ir paskelbė jo patiesgeidžiamą šio posto paveldėtoją – GabrieliųLandsbergį, mat reikia jauno lyderio.

Tiesa, naujos kartos atėjimas nebūtinaireiškia amžių: konservatorė Irena Degutienė,nors vyresnė už A.Kubilių, yra daug populia-resnė ir modernesnė bendravimo stiliumi poli-tikė. O kai kurie jaunieji konservatoriai, kaipir A.Kubiliaus flango vyresnio amžiaus partie-čiai, tiek pritvinkę neapykantos ir nepagarbosturintiesiems kitokią nei jie nuomonę, kad rin-kimų naktį sugalvojo nunešti laidotuvių vaini-ką Artūrui Zuokui. Jis labiau būtų tikęspatiems konservatoriams, nes jų kandidatasantrojo turo nė nesulaukė, o pirmajame nepel-nė nė pusės tiek vilniečių pasitikėjimo, kiekA.Zuokas. O štai jauniausiu meru buvęsKauno vadovas konservatorius Andrius Kup -čins kas per rinkimų kampaniją parodė, kad te -sugeba kovoti kai kurių sovietmečio „organų“

Revoliucijos preliudijaVietos valdžios rinkimai. Rinkėjai gerokai pakoregavo politinių jėgųžemėlapį ne tik ir netgi ne tiek regionuose, kiek nacionaliniu mastu. Kąžada Lietuvai brėkštanti nauja politikos era?

Viršelio tema

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“ N

UO

TR.

2015–03–20 ● 11

metodais – knistis keliasdešimties metų senu-mo biografijoje, mojuoti senomis laikraščiųiškarpomis, skirstyti žmones į savus ir priešus.

Beje, kam ant Visvaldo Matijošaičio galvosdėti milicininko kepurę, jei ji puikiai tiko ir netaip seniai Vilniaus meru buvusiam konservato-riui Viliui Navickui, karjerą šiame poste gėdin-gai baigusiam po to, kai ėmė spausti savivaldy-

bės kontrolierių tyrimus atlikti tik palankiaikonservatoriams. Ir net šiuose rinkimuose tarpkonservatorių merų – vienas teistas, kitas teismolaukiantis asmuo. Atrodo, kad konservatoriainesimoko iš savo klaidų Panevėžyje, kur gynėįtarimų sukėlusį partietį, bet smerkė tam nepri-tariantįjį, o tai jiems čia kainavo me ro postą.

Ar su A.Kubiliaus, išsilavinusio ir patyru-

sio, tačiau nepopuliaraus lyderio, pasitrauki-mu, tegu ir gerokai pavėluotu, pagaliau baigsissarkastiškų, nesavikritiškų, žmones į savus irsvetimus dalijančių konservatorių lyderių ir jųužduoto tono era? Kažin. Juolab A.Kubilius irtraukdamasis įpylė žibalo į ugnį, įvardydamasgeidžiamą naują pirmininką – Europos Par -lamento narį G.Landsbergį. Ar tikrai partijaiefektyviausias būtų jos naujoko, ir dar distan-cinis, vadovavimas iš Briuselio?

Socialdemokratai, nors pagal laimėtų man-datų ir merų postų skaičių, kaip įprasta, vietosvaldžioje tebelyderiauja, prarado dešimtadalįturėtų mandatų ir ketvirtadalį merų portfelių.Tiesioginiai merų rinkimai parodė, kad turėtivieną populiarų nacionalinį lyderį – maža, jųreikia bent po vieną kiekvienoje savivaldybėje.O socialdemokratų išsikeltas uždavinys laimėtidaugiau mandatų didžiuosiuose miestuose bai-gėsi ir vienintelio turėto Šiauliuose praradimu.

Tad Liberalų sąjūdis, nors pagal rinkimųstatistiką yra trečias, tituluojamas rinkimų nu -galėtoju. Liberalai nuo šiol valdys savivaldy-bes, kuriose gyvena maždaug milijonas valsty-bės piliečių, taip pat ir prestižiškiausią – Vil -niaus. O liberalas Šarūnas Gustainis laimėjo

Vietos valdžioje labiausiai pakito liberalų skaičiusPartija Merai Mandatai

2011 m. 2015 m. 2011 m. 2015 m. Socialdemokratų 21 16 328 365Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai 13 11 249 256Liberalų sąjūdis 9 9 98 219Darbo partija 3 3 165 150Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 4 4 147 142Nepriklausomi kandidatai* 2 5 76 121Tvarka ir teisingumas 3 3 155 87V.Tomaševskio blokas 2 2 61 62Laisvės sąjunga** 3 5 126 59Respublikonų partija – 1 – 8

Šaltinis: Vyriausioji rinkimų komisija. *2011 m. rinkimuose dalyvavo pavieniai kandidatai ir jų koalicijos. ** 2011 m. rinkimuose dalyvavo tuometė Liberalų ir centro sąjunga.

Modernios ir jaunatviškos Liberalų sąjungos triumfas rinkimuose signalizuoja, kad artėja kartų kaitos visuomenėje, o kartu ir politikoje valanda

�

12 ● 2015–03–20

prieš konservatorę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę ir rinkimuose į laisvą Seimonario vietą sostinės Žirmūnų apygardoje.

Atrodo, kad ginče, ar sėkmė Europos Par -la mento rinkimuose buvo liberalų, ar tik cha-rizmatiškojo Antano Guogos nuopelnas, savi-valdybių ir merų rinkimai tašką padėjo. O jeiliberalai išlaikys pastarųjų poros metų pagrei-tį, jie turi gražių šansų 2016 m. Seimo, o 2019m. – gal ir prezidento rinkimuose, juolab par-tijos lyderis Eligijus Masiulis jau bus sulaukęs„politinės pilnametystės“ (praėjusiuose rinki-muose negalėjo kandidatuoti, nes nebuvosulaukęs keturiasdešimties metų).

O rinkėjams liberalios jėgos (ne tik Li be ra -lų sąjūdis), regis, patinka: nors Artūras Zuo -kas prakišo rinkimus Vilniuje, jo Laisvės są -junga (liberalai) laimėjo penkis merų portfe-lius, du iš jų net pasiverždami iš „darbiečių“ jųforpostuose Kėdainiuose ir Švenčionyse.

Tačiau anksčiau vyravęs politinių diskusijųleitmotyvas, kad liberalų partijoms reikiajung tis, ko gero, dabar nėra aktualus, juolabA.Zuo kas deklaravo sieksiąs pats tapti valsty-bės prezidentu, o dviejų nuo vienos partijos

būtų daugoka. Beje, „darbiečiai“ ieško naujo lyderio, ir,

juo kais ar ne, pasklido gandas, kad svarsto ga -li mybę kviestis tam A.Zuoką. Mat jis nori va -dovauti, bet vis neturi kam, tad pats ima kurtiįvairius darinius, o „darbiečių“ (kaip ir ne vie-nos kitos partijos) problema atvirkštinė: parti-ja yra, o lyderių – stygius. Tačiau kažin arA.Zuo ko ir „darbiečių“ konglomeratas labiautin ka rinkimams, nei kokiai humoro laidai.

Taigi partijų žemėlapyje savivaldybių irpirmi tiesioginiai merų rinkimai nubraižėnemažai naujų linijų. O pokyčiai nepanašūs įmomentinius: regis, pribrendo laikas esmi-nėms permainoms.

Nepartiniai: pilietiškėjimo ženklas arpopulistinių partijų pakaitalas

Nors ne partijų kandidatams žadėta sėkmė,vis dėlto ji gana netikėtai didelė: 10,6 proc. rin-kėjų savo balsą atidavė už savivaldybių visuome-ninius komitetus, daugiau balsuota tik už paty-rusias, struktūrą ir finansų turinčias dideles par-tijas – socialdemokratus, konservatorius ir libe-ralus. Nepartiniai laimėjo 121 mandatą, 2011 m.

pir mą kartą galėję save išsikelti kandidatai irkoalicijos – 76. Komitetai savo atstovų turės be -veik pusėje savivaldybių. Ne par ti niai, galimasakyti, triumfavo tiesioginiuose me rų rinkimuo-se: laimėjo penkiose savivaldybėse, iš kuriųketurios – didelių miestų, o Šiauliuose net var-žėsi tarpusavyje, be partijų atstovų.

Ar tai jau visuomenės pilietiškėjimo ženklas,ar tik prieš rinkimus vis susikurdavusių trum-paamžių partijų pakaitalas, susirinkęs protestobalsus? Kol kas, ko gero, tai labiau spyris parti-joms, nei realus pagrindas formuotis naujai, po -zityvesnei nei partijų narių, politinei klasei. Betpradžia tam padaryta.

Žinoma, demokratinis pasaulis neišrado nie -ko geriau už partijų valdymo sistemą, tačiaustiprūs visuomeniniai judėjimai, atrodo, priverspabusti iš stagnacijos Lietuvos partijas, pamažuugdys žmonių pilietiškumą, o kai kurie, tikėtina,tikrai įneš teigiamą indėlį į savivaldybių plėtrą,gal išaugs į stiprius nacionalinius judėjimus.Žinoma, jei tik nepartiniai politikai nediskredi-tuos pačios idėjos ir nenuvils rinkėjų.

Jiems neturėtų įpūsti optimizmo ir toks fak-tas, kad du save per 2011 m. savivaldybių rinki-

Viršelio tema

25-iose savivaldybėse – nauji meraiVytautas GRIGARAVIČIUS (58 m.)Savivaldybė: AlytusIškėlė: VK „Alytaus piliečiai“Išsilavinimas: aukštasis, teisėDarbovietė: UAB „AS Double In-vest“ direktorius, buvęs policijosgeneralinis direktorius

Nikolajus GUSEVAS (44 m.)Savivaldybė: Zarasų r.Iškėlė: LSDPIšsilavinimas: aukštasis, mokyto-jasDarbovietė: Zarasų rajono vicemeras

Petras PUŠINSKAS (53 m.)Savivaldybė: Skuodo r.Iškėlė: TS-LKDPIšsilavinimas: aukštasis, agrono-mas, chemijos inž., mokytojasDarbovietė: Mosėdžio gimnazijosmokytojas

Visvaldas MATIJOŠAITIS (58 m.)Savivaldybė: KaunasIškėlė: VK „Vieningas Kaunas“Išsilavinimas: aukštasis, inžinie-rius mechanikasDarbovietė: UAB „Vičiūnų grupė“generalinis direktorius

Antanas VAGONIS (51 m.)Savivaldybė: Rokiškio r.Iškėlė: LSDPIšsilavinimas: aukštasis, mokyto-jasDarbovietė: AB „Rokiškio komu-nalininkas“ direktorius

Vytenis TOMKUS (35 m.)Savivaldybė: Kaišiadorių r.Iškėlė: TS-LKDIšsilavinimas: aukštasis, viešasisadministravimas, teisėDarbovietė: Centrinės kredito uni-jos skyriaus vadovas

Skirmantas MOCKEVIČIUS (50 m.)Savivaldybė: Jurbarko r.Iškėlė: pats Išsilavinimas: inžinierius mechani-kas, teisininkasDarbovietė: VMI Mokestinių prie-volių sk. Jurbarko poskyrio vedėjas

Alvydas VAICEKAUSKAS (58 m.)Savivaldybė: Prienų r.Iškėlė: LSDPIšsilavinimas: aukštasis, agronomasDarbovietė: ūkininkas,2007–2011 m. Prienų r. meras

Algis KAŠĖTA (52 m.)Savivaldybė: Varėnos r.Iškėlė: LRLSIšsilavinimas: aukštasis, istorikasDarbovietė: Seimo narys

Rytis Mykolas RAČKAUSKAS (55 m.)Savivaldybė: Panevėžio m.Iškėlė: VK „Kartu“Išsilavinimas: aukštasis, architektasDarbovietė: IĮ „Improvizacija“ savininkas

Dainius BARDAUSKAS (50 m.)Savivaldybė: Kupiškio r.Iškėlė: TS-LKDIšsilavinimas: aukštasis, veterina-ras, socialinis darbuotojasDarbovietė: Kupiškio socialinėsglobos namų direktorius

Sigitas MIČIULIS (57 m.)Savivaldybė: Tauragės r.Iškėlė: LRLSIšsilavinimas: aukštasis, inžinie-rius sistemotechnikasDarbovietė: Sigito Mičiulio IĮ „Bremena“ vadovas

Artūras VISOCKAS (47 m.)Savivaldybė: ŠiauliaiIškėlė: VK A.Visocko nepartinis sąrašasIšsilavinimas: aukštasis, mokytojasDarbovietė: IĮ „Foto 202“ savininkas

Antanas ČEPONONIS (55 m.)Savivaldybė: Radviliškio r.Iškėlė: TS-LKDIšsilavinimas: aukštasis, mokytojas, edukologasDarbovietė: UAB „Radviliškio šilu-ma“ Realizacijos sk. viršininkas

Kęstutis TUBIS (55 m.)Savivaldybė: Anykščių r.Iškėlė: LRLSIšsilavinimas: aukštasis, teisėDarbovietė: vykdo individualiąveiklą, buvęs policijos generaliniokomisaro pavaduotojas

PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

�

2015–03–20 ● 13

mus išsikėlę asmenys tarybose buvo išrinktimerais, tačiau dabar Širvintose renkant merątie siogiai Vincas Jasiukevičius (tiesa, jis – kon-servatorius, tik kandidatavo kaip nepriklauso-mas as muo) tepelnė 6,5 proc. balsų ir varžytuvesdėl mero posto antrajame ture paliko partijųatstovams. O Ukmergės nepriklausomas merasVydas Paknys į tarybą išrinktas Darbo partijossąraše, bet į merus partija kėlė kitą asmenį.

Naujoje kadencijoje, labai tikėtina, bus dau-giau nepartinių politikų sėkmės istorijų. Pa -vyzdžiui, Alytuje rinkėjai ne tik išmetė iš bal noapie savo neskaidrius reikaliukus keiksmažo-džiais besitaškantį merą, bet ir visai ištrynė išsavivaldybės tarybos su juo nuolat kovojusius„tvarkiečius“.

Žodžiu, kai du pešasi, trečias laimi, ir tas tre-čias – trylika iš 27 mandatų taryboje turintisvisuomeninis judėjimas „Alytaus piliečiai“,lyderiaujamas nacionalinio masto asmenybėsVy tauto Grigaravičiaus – buvusio policijos ge -ne ralinio komisaro, dabar vadovaujančio saugospaslaugas teikiančiai bendrovei „AS DoubleInvest“. Beje, jis vienintelis iš devyniolikos suge-bėjusių laimėti rinkimus jau pirmajame ture –

ne ligšiolinis meras. Maža to, kitas visuomeniniskomitetas „Už Alytų“ pelnė dar du mandatus,tad dauguma Alytaus tarybos – nepartiniai.

Kauną valdysiantis verslo magnatas V.Ma ti -jo šaitis – taip pat ne žmogus „iš gatvės“. Jo vi -suomeninis komitetas „Vieningas Kau nas“ jaukadenciją dirba miesto taryboje, o pats V.Ma ti -jošaitis jau 2011-aisiais netapo meru tik dėl par-tijų užkulisinių žaidimų. Tačiau debiutuojantrinkimuose laimėti mandatų lengviau, nei poketverių metų sutvirtinti savo pozicijas, o„Vieningam Kaunui“ tai pavyko su kaupu: šiąkadenciją jie buvo laimėję penkis, o dabar lyde-riaus turėdami net septyniolika iš 41 mandato.

Žinoma, stambaus verslo savininkas politiko-je visuomet kelia nuogąstavimų, ar jis susilaikysnepainioti viešųjų ir savo verslo interesų. Betpirmąją kadenciją tai V.Matijošaičiui problemųkėlė ne daugiau, nei kai kuriems partiniamspolitikams proteguojant savo aplinkos verslą.

Kitas keliamas klausimas: V.Matijošaičiuisavo verslą valdyti sekasi, bet ar tie patys princi-pai tiks valdant miestą? Verslininkas-politikaspabrėžia turintis protingą įvairaus išsilavinimokomandą. Jos narių CV tikrai neatrodo prasčiau

nei ligšiolinės Kauno valdžios, ypač panaudo-jant žinias praktinėje veikloje. O juk savivaldy-bių politiką svetur net taip ir vadina – komuna-line.

Naujasis Kauno meras teigia sieksiantis tary-boje suvienyti visas partijas, visuomeniniuskomitetus Kauno gerovei. Tačiau kažin ar taiįmanoma su konservatoriais po jų purvinos rin-kimų kampanijos.

Kitame nepartinių valdysimame mieste –Šiau liuose, kur dėl mero posto tarpusavyje var -žėsi du visuomeninių judėjimų lyderiai, dar nausdarbo perspektyvos, prognozuotina, men -kesnės, o mero pasirengimas valdyti miestą kuk-lesnis nei Alytuje ar Kaune. Meru iš rinktas Ar -tūras Visockas pasirengimą valdyti miestą api-būdino taip: „Esame žali kaip šviesoforas, bet iržali, nes daug ko nežinom, o todėl klausimežmo nių.“

Teisybės dėlei, abu konkurentai Šiauliuose,bent per viešus debatus, atrodė, varžosi dėlhumoro laidos personažo, o ne mero pozicijos.Svarbiausi klausimai, pagal kuriuos rinkėjasturėtų apsispręsti, kurį palaikyti, jiems kilotokie: ką oponentas veikia laisvalaikiu ar kokiasšviesiausias gyvenimo akimirkas prisimena.

A.Visockas savo kandidato anketoje rašė,kad jo visuomeninė veikla – minties žadinimas,o į klausimą, ką dar norėtų pasakyti apie save,atsakė, kad penkios minutės per dieną darboben dram labui pakeistų Lietuvos veidą. Jis savepristato taip: „Turėjau būti mokytojas, bet rei-kėjo išlaikyti šeimą, tad tapau smulkiu verslinin-ku.“ A.Visockas Šiauliuose turi fotopaslaugųįmo nėlę, kurioje, kaip pats skundėsi vietos ži -niasklaidai, neturi lėšų nė buhalterei samdyti.

Privalumas: jau kadenciją A.Visockas dirbaŠiaulių miesto taryboje. Beje, į ją buvo išrinktaskaip save išsikėlęs kandidatas, rinkimams teiš-leisdamas 12 litų. Išrinktasis Šiaulių meras, vie -nų požiūriu – skandalistas, kitų – pilietiškas vie-šojo intereso gynėjas, kai kas jį vadina ŠiauliųPuteikiu. Jie iš tikrųjų seni pažįstami, tad kaiA.Visocką puola vietos žiniasklaida, NaglisPuteikis imasi jo ginti.

A.Visockas pagarsėjo kova, kad Šiauliuosenebūtų „prichvatizuota“ šilumos gamyba, o jė -gai nės liktų savivaldybės nuosavybe, o apieŠiau lių kultūros fabriko projektą, kurį jis manoesant ES pinigų plovimu, surinko per 600 pusla-pių bylą. Per pirmą kadenciją Šiaulių taryboje jispagarsėjo įvairiais skundais užversdamas teisė-saugos institucijas. Bet dabar teks ne kitus kriti-kuoti, o pačiam priiminėti sprendimus.

Nepartinio A.Visocko santykis su partijomisspecifinis: jis siūlėsi konservatoriams būti pir-masis jų sąrašo numeris, bet šie tokiu siūlymunesusižavėjo. Beje, ir jo buvęs konkurentas ne -partinis Seimo narys Valerijus Simulikas anks-čiau jau yra buvęs trijų įvairių ideologinių pa -kraipų partijose: konservatorių, Naujosios są -jun gos ir socialdemokratų.

Šiauliuose darnų darbą komplikuos ne tikmero nepatyrimas, bet ir tarybos margumas: 31nario taryba sudaryta iš devynių partijų ir komi-tetų atstovų, o mero komanda teturi šešis man-datus.

Su tokia problema, kai meras priklauso

Viršelio tema

Remigijus ŠIMAŠIUS (41 m.)Savivaldybė: VilniusIškėlė: LRLSIšsilavinimas: aukštasis, teisininkasDarbovietė: Seimo narys

Rolandas JANICKAS (48 m.)Savivaldybė: Ukmergės r.Iškėlė: DPIšsilavinimas: aukštasis, inžinie-rius, investicijų valdymasDarbovietė: Ukmergės rajono vicemeras

Saulius GEGIECKAS (50 m.)Savivaldybė: Pakruojo r.Iškėlė: LLSIšsilavinimas: aukštasis, ekonomistasDarbovietė: UAB „Arkenesa“ direktorius

Živilė PINSKUVIENĖ (40 m.)Savivaldybė: Širvintų r.Iškėlė: DPIšsilavinimas: aukštasis, aplinkos ir aplinkotvarkos inžinerijaDarbovietė: UAB „Danielita“ komercijos direktorė

Saulius GRINKEVIČIUS (56 m.)Savivaldybė: Kėdainių r.Iškėlė: LLSIšsilavinimas: aukštasis, inžinie-rius hidrotechnikasDarbovietė: UAB „Daumantai LT“direktorius

Vincas PLIKAITIS (57 m.)Savivaldybė: KalvarijaIškėlė: TTIšsilavinimas: aukštesnysis, technikas mechanikasDarbovietė: EP nario Rolando Pakso padėjėjas Lietuvoje

Rimantas KLIPČIUS (30 m.)Savivaldybė: Švenčionių r.Iškėlė: LLSIšsilavinimas: aukštasis, pedagogasDarbovietė: ūkininkas

Antanas BEZARAS (60 m.)Savivaldybė: Šiaulių r.Iškėlė: LVŽSIšsilavinimas: aukštasis, agronomasDarbovietė: Šiaulių r. vicemeras

Algirdas GRICIUS (61 m.)Savivaldybė: Raseinių r.Iškėlė: DPIšsilavinimas: aukštasis, ekonomistasDarbovietė: Gerontologijos ir reabilitacijos centro direktorius

Valdemaras VALKIŪNAS (55 m.)Savivaldybė: Biržų r. Iškėlė: RPIšsilavinimas: aukštasis, psichologasDarbovietė: SIA „Voldemars“ valdybos pirmininkas

�

14 ● 2015–03–20

Viršelio tema

vienai partijai ar komitetui, o dauguma –kitai, gali susidurti apie trylika savivaldybių,nors kai kuriose, atrodo, pavyks suburti meruipalankias koalicijas. Tačiau tai sunkiai progno-zuojama ir dar viename mieste, kur partijųkandidatus į merus nušlavė nepartiniai, –Panevėžyje.

Čia meru tapo savarankiškai į Seimą išrink-to Povilo Urbšio Panevėžyje suburto visuome-ninio komiteto „Kartu“ iškeltas kandidatasarchitektas Rytis Mykolas Račkauskas.„Kartu“ turi aštuonis iš 31 mandato, konser-vatoriai – šešis. Beje, ir išrinktasis meras anks-čiau buvo pastarosios partijos narys, net vienassteigėjų, bet vėliau sakosi nusivylęs partineveikla.

Penktasis nepartinių meras – Jurbarke saveišsikėlęs mokesčių inspekcijos padalinio vado-vas Skirmantas Mockevičius. Inžinieriaus me -chaniko ir teisininko aukštąjį išsilavinimąturintis išrinktasis meras deklaruoja niekadnepriklausęs jokioms partijoms. Vyras laisva-laikiu griežia smuiku, šoka liaudies šokius, betanksčiau nei vietos, nei kokioje kitoje valdžio-je ne dirbęs, neturi ir savo komandos.

Politikos debiutantui pavyko iš postoišversti Jurbarko galvą liberalą Ričardą Juškąsavo, kaip pavyzdingo šeimos žmogaus, pavyz-džiu, kuo ligšiolinis meras, švelniai tariant,pasigirti negalėjo. S.Mockevičius – išsilavinęs,ėjęs atsakingas pa reigas, pavyzdingas asmuo.Tačiau taryboje jau užvirusios aistros ne tik dėlkoalicijų, bet ir dėl galimo balsų pirkimo rin-kimuose politikos vienišių ir debiutantą galiužgriūti sunkiai su valdoma našta.

Tarp 20 naujų partinių merų – ir jais buvęBe penkių nepartinių naujų merų, tarp kitų

naujokų daugiausiai – po keturis liberalų irkon servatorių, po tris socdemų ir Laisvėssąjungos narių. Tiesa, dalis naujų me rų jau yradirbę, kai kas ir ne vieną kadenciją savivaldy-bių tarybose.

Beje, meru pirmąkart tapo ne tik buvęs po -licijos generalinis komisaras V.Gri ga ra vi čius,bet ir jo buvęs pavaduotojas, dabar liberalasKęstutis Tubis – jis Anykščiuose nurungė įskan dalą su prostitutėmis įsivėlusį ligšiolinįmerą konservatorių Sigutį Obelevičių.

K.Tubis sovietmečiu dirbo Panevėžiovidaus reikalų skyriuje, o atkūrus nepriklauso-mybę – Pa ne vė žio, Šiaulių, Anykščių policijoskomisariatuose. Nuo 1999 m. sostinėje ėmėkilti karjeros laiptais kriminalinėje policijoje,o 2004–2008 m. buvo generalinio komisaropavaduotojas. Baigęs tarnybą policijoje, dirboįmonių saugos ir kontrolės padaliniuose. Tuometu kilo skandalas, nes paaiškėjo, kad darpusantrų metų jis gyveno tarnybiniame bute.Dabar K.Tubis užsiima individualia veikla.Beje, 2012 m. liberalų sąraše jis kandidatavo įSeimą, bet tuomet sėkmė jo nelydėjo.

Į merus atėjo daugiau nei anksčiau turtingųverslo atstovų. Turtingiausiu visų laikų Kaunomeru jau tituluojamas V.Ma tijošaitis, valdantis„Vičiūnų“ įmonių gru pę, deklaravo 13,8 mln.,skaičiuojant litais, tur tą.

Tačiau jį gerokai lenkia Biržams vadovau-

siantis negirdimos Respublikonų partijos lyde-ris, buvęs Seimo narys Valdemaras Val kiūnas,valdantis Lat vijos „Voldemars“ įmonių grupę.Jis deklaravo turįs 34,2 mln., skaičiuojantlitais, turtus, nors pernai pajamų mokesčionesumokėjo nė lito.

Tarp naujokų trečias pagal turtus (3,2 mln.,skaičiuojant litais) – Laisvės sąjungos atstovas,UAB „Dau mantai LT“ direktorius SauliusGrinkevičius, sensacingai laimėjęs rinkimusKėdainiuose.

Tiesa, jį turtais lenkia jau ne pirmą kaden-ciją meraujantys konservatorius palangiškisŠarūnas Vaitkus ir socialdemokratas druski-ninkietis Ričardas Malinauskas.

O neturtingiausias – vienas iš socialdemok-ratų merų naujokų zarasiškis NikolajusGusevas, deklaravęs vos 3,8 tūkst., skaičiuo-jant litais, turto. Dabar jis dirba Zarasų rajo-no vicemeru, tad jo turtas adekvatus kukliaialgai.

Merų algos tokios, kad net kelia įtarimų,kodėl taip aršiai ir gausiai varžomasi dėl men-kai atlyginamos darbo vietos. Pavyzdžiui,neturinčio stažo valstybės tarnyboje Kaunomero darbas įvertintas apie 1150 eurų (arbaapie 4 tūkst., skaičiuojant litais) iki mokesčių,mažesnių savivaldybių – dar mažiau.

Bet daugelis merų tikrai neskursta: Vy riau -siosios rinkimų komisijos skaičiavimais, tur tovidurkis siekia 1,4 mln., skaičiuojant li tais.

Kai kurie nauji merai – seni merai: į Prienųrajono mero postą grįžta socialdemokratasAlvydas Vaicekauskas. Sovietmečiu dirbęs irvienos apylinkės vykdomojo komiteto pirmi-ninku, ir kolūkio pirmininku, ūkininkaujantispolitikas 2003–2006 m. buvo Prienų rajono sa -vi valdybės administracijos direktorius, o 2007m. išrinktas savivaldybės meru.

Konservatorius Antanas Čepononis Rad vi -liškio rajono mero kėdę turėjo apleisti dėl įta-

rimų piktnaudžiavus pareigomis. Byla netru-kus turi pasiekti teismą, bet tai nesutrukdė rin-kėjams susigrąžinti buvusio mero. O Ku piš -kėnai nauju meru išsirinko teistą ir pripažintąkaltu konservatorių Dainių Bar daus ką. KazlųRūdos rinkėjai meru perrinko teistą Laisvėssąjungos atstovą Vytautą Kanevičių.

Ankstesni skandalai nesutrukdė rinkimusŠir vintose laimėti ir „darbietei“ Živilei Pins -kuvienei. Kaip ir Laisvės sąjungai atstovaujan-ti visaginietė Dalia Štraupaitė, dar nušalintanuo šių pareigų, bet vėl į jas perrinkta.

Trys nauji merai – ligšioliniai vicemerai:Zarasuose N.Gusevas, Ukmergėje – RolandasJanickas, Šiaulių rajone – Antanas Bezaras.Du liberalai į mero regalijas iškeis Seimo na -rio mandatus: Vilniuje – Remigijus Šimašius irVarėnoje – Algis Kašėta. Seimo nariu buvęs irnaujasis Biržų meras V.Valkiūnas. Bet Seimonario mandatas nėra sėkmės garantija: kelioli-ka parlamentarų tiesioginiuose merų rinki-muose patyrė pralaimėjimo kartėlį.

Keli nauji merai vadovauja įmonėms, kuriųsavininkai ar bendrasavininkiai dažniausiai jieyra, dar keli dirba savivaldybių pavaldumo ins-titucijose, pora ūkininkauja.

Pagal išsilavinimą nuo jau kelias kadencijasdirbančių merų naujokai skiriasi nebent ma -žesniu agrarinių profesijų populiarumu, bet,kaip ir tarp merų veteranų, nemažai pedago-gų, inžinierių, teisininkų.

Negalima teigti, kad nauji merai – jauni: tikpenktadalis jų neturi penkiasdešimties. Jau -niausi – Švenčionių rajono meras Laisvėssąjungos atstovas trisdešimties Rimantas Klip -čius ir Kaišiadorių meras konservatorius 35-erių Vytenis Tomkus.

Skaičiuojant visus merus pusė jų rinkimųdieną jau buvo perkopę 55-erius, trečdalis –45–55 metų, aštuoni – 35–45 metų, o jaunesni– vos trys.

Darbiečiai negali susitaikyti praradę savo tėvoniją – Kėdainius. Partijos pirmininkei L.Graužinienei neliko nieko kito, kaip atsistatydinti

�

K.V

AN

AG

O, „

BFL

“ N

UO

TR.

2015–03–20 ● 15

Viršelio tema

Absoliutūs rinkimų laimėtojai – veteranai

Nors rinkimus pralaimėję merai aiškina, kadpagrindinė to priežastis – noras naujų veidų,gerų merų veidai nenusibosta. 34 merai iš 59-ių(Trakuose rinkimų rezultatai panaikinti) atsilai-kė poste, net aštuoniolika jų pergalę šventė jaupo pirmojo turo, taigi galima sakyti, kad jie –absoliutūs rinkimų nugalėtojai. Beje, daugnepartinių kandidatų dažniausiai buvo būtenttose savivaldybėse, kuriose partijos smarkiaisusimovė.

Analizuojant aštuoniolikos merų, perrinktųjau per pirmąjį turą, biografijas, ryškėja toks gei-džiamo mero paveikslas. Tai dažniausiai nuogimimo toje savivaldybėje gyvenantis penkias-dešimtmetį peržengęs asmuo su pedagogo arbažemės ūkio specialybių diplomu, į vietos tarybąišrinktas jau pirmose kadencijose atkūrus nepri-klausomybę, o meru renkamas trečią ketvirtąkartą.

Dalis jų sovietmečiu spėjo pabūti ir rajonokomjaunimo pirmaisiais sekretoriais, o atkūrusnepriklausomybę iš karto šovė į vietos valdžią –tokia biografija ir konservatorių, ir Lenkų rinki-mų akcijos bei Rusų aljanso merų. Yra buvusiųkolūkių pirmininkų, sovietinių vykdomųjųkomitetų vadovų. Nemažai ir bu vusių mokyklųdirektorių.

Daugiausiai pirmūnų aštuonioliktuke, kaip irapskritai tarp visų išrinktų merų, – socialde-mokratų. Merų mero vardą ne kartą pelnęs(taip pat ir „Veido“ geriausių merų rinkimuose)socialdemokratas Ričardas Malinauskas Drus -ki nin kams vadovauja nuo 2000 m., dabar pradėssavo penktą kadenciją. Nors pastaraisiais metaisjis sulaukdavo ir nemažai kritikos, rinkimaiparodė, kad rinkėjams skandalai nublanko priešmero gerąsias savybes ir nuopelnus kurortui.

Socialdemokratai Alvydas Katinas, dar vie-nas iš „Veido“ geriausių merų galerijos, Ute nos

meru išrinktas ketvirtai kadencijai, Vid man tasBrazys Marijampolės rajono meras nuo 2000-ųjų.

Konservatorius lazdijiškis Artūras Margelispirmą kartą meru tapo dar 1997 m. Dabar (supertrauka) jo laukia ketvirta kadencija šiameposte. O Gintautas Gegužinskas pasvaliečiamsvadovaus septintą kadenciją (su viena pertrau-ka). Agronomas, sovietmečiu buvęs rajonokomjaunimo komiteto pirmasis sekretorius,rajono meru pirmąkart išrinktas dar 1990 m.Rietaviškiai meru penktai kadencijai jau perpirmąjį turą išrinko liberalą Antaną Černeckį.

Kai kur mero postas, galima sakyti, beveikpaveldimas pagal partinę ar giminystės liniją.Nors Ignalina „Veido“ savivaldybių reitinguose– prie autsaiderių, vietiniai myli „valstiečių“ iržaliųjų parinktus merus. Juo dabar perrinktasHenrikas Šiaudinis šį postą pernai paveldėjo išsavo partijos kolegos europarlamentaru išrinktoBronio Ropės, kuris čia meravo nuo1995 m.(H.Šiaudinis vis tuos metus buvo vicemeras).

O Pagėgiuose „tvarkietis“ Virginijus Koms -kis jau per pirmąjį turą užsitikrino trečią kaden-ciją mero poste, kurį 2008 m. paveldėjo iš Seimonariu išrinkto savo brolio Kęsto, čia meravusionuo 2003 m. Komskių populiarumui nekenkianė neskaidrumo šešėlis: Vy riau sioji tarnybinėsetikos komisija yra nustačiusi, kad jie buvosupainioję viešuosius ir privačius interesus.

Savo rinkėją jau turi ir jaunesnės kartos me -rai: antrai kadencijai Jonavoje išrinktas buvęsjauniausias tarp merų 31 metų socialdemokra-tas Mindaugas Sinkevičius, sulaukęs įvertinimųkaip išsilavinęs, modernus vadovas.

Kiek procentų rinkėjų balsų kandidatai įmerus gavo pirmajame ture, lėmė ir konkuren-tus skaičius, bet absoliutus lyderis – Lenkų rin-kimų akcijos ir Rusų aljanso atstovas ZdislavasPalevičius, pelnęs net 77,6 proc. šalčininkiečiųpalankumą. Sovietmečiu buvęs rajono komjau-

nimo komiteto pirmasis sekretorius, atkūrusnepriklausomybę, pirmą kartą meru išrinktas1991 m., paskui buvo vicemeras, nuo 2009 m. –vėl meras. Tad ant jo pečių gula didelė dalisatsakomybės už Šalčininkus, kurie „Veido“ savi-valdybių reitinge – antri nuo galo. Vadinasi, šal-čininkiečiai permainų nenori.

Tad rinkimuose beveik vienvaldis lyderis –nebūtinai geriausios savivaldybės meras. Bet galrinkėjai neturėjo geresnės alternatyvos?

Galų gale klausimas, ką reikėjo merui prisi-dirbti, kad pralaimėtų jau pirmajame ture?Tokių buvo šeši. Dažniausiai už antrojo turo ri -bos liko merai tų savivaldybių, kuriose virė par -tinės rietenos. Jų netrūko ne tik Alytuje, Šiau -liuose ir Panevėžyje.

Štai Raseiniai jau pirmajame ture atsisakėpustrečių metų čia meravusio „tvarkiečio“Algimanto Mielinio, išgarsėjusio istorijomis susavo sekretore, kurią paskui vedė, ir priedų priejos algos pokyčiais. Zarasiškiai nedvejodamipasakė „ne“ pusantrų metų meru dirbusiam„darbiečiui“ Arvydui Steponavičiui: nors Vy -riausioji tarnybinės etikos komisija jį ir išteisino,zarasiškiams gal liko abejonių, ar jis nesupainio-jęs viešųjų ir privačių interesų savivaldybę krė-tusiame skandale, susijusiame su mero žmonosdarboviete.

Bemaž porą dešimtmečių kovoję dėl teisėstiesiogiai rinkti merus, piliečiai ja pasinaudojogana išmintingai: nubaudė partijų rietenosepaskendusių savivaldybių merus ir ten išsirinkonaujus partinius ar nepartinius, bet paliko pos-tuose ir daug patyrusių merų. Galų gale dabarbent jau per kadenciją gal nepasikeis trys keturimerai, kaip būdavo kai kuriose savivaldybėse ligšiol. Nebus ir taip, kad rinkėjas išrinko vienus, omerais tapo visai menkutį pasitikėjimą pelniu-sios partijos atstovas.

Tačiau kas dabar iš tikrųjų bus savivaldybėsgalva, jei meras neturės daugumos palaikymo?Atsakymą į šį klausimą dar turi duoti įstatymųleidėjai, šįsyk merams suteikę daugiau postą, neigalių.

Įdomu, kaip atrodys vietos valdžios rinkimaipo ketverių metų. Ar partijos pasidarys išvadas?Ar nebus bandoma falsifikuoti nepartinių komi-tetų idėjos, partijoms kuriant dirbtinius sateliti-nius judėjimus (kai kur kilo įtarimų, kad tokiųbuvo jau ir per šiuos rinkimus)? Ar nepartiniaiišlaikys išbandymą valdžia?

Dar įdomiau, kaip jau kitąmet atrodysnacionalinis politinių jėgų žemėlapis po Seimorinkimų. Nors rinkėjų amžiaus analizė nerodo,kad daugiau būtų ėmęs balsuoti jaunimas, įvietos tarybas išrinktų narių vidutinis amžius,per beveik du dešimtmečius pakilęs nuo 46-erių iki 54-erių, pirmąkart krito žemyn – iki 50metų. Gal priartėjo prognozuojama kartų kai-tos visuomenėje, o kartu ir politikoje, valan-da? Gal to ženklas, kad žmonėms nusibodonemodernios – praeityje įstrigusios ar susite-pusios, verslo modelio principu veikiančiospolitinės jėgos, kad jie mieliau renka į valdžiąliberalą ar nepartinį verslininką, nei partijosfunkcionierių?

Bet ką žada Lietuvai toji nauja politinė era? ■

Aušra Lėka

Po pralaimėjimo savo citadelėse – Kaune ir Panevėžyje konservatorių lyderis A.Kubiliusnutarė nebekandidatuoti partijos pirmininko rinkimuose

„BFL

“ N

UO

TR.

16 � 2015–03–20

Savaitės interviu

Remigijus Šimašius: „Miestas be skolų – tai įmanoma“Rinkimai. Naujasis Vilniaus meras per finansinių minų lauką miestiečius žada išvesti į saugų ir šviesų krantą. VEIDAS: Kaip jaučiatės išrinktas meru? R.Š.: Jaučiuosi dėkingas žmonėms už palaikymąir jaučiu tą saldžią didelės atsakomybės naštą,kuri tuo pačiu metu yra ir karti. Tvirtai jaučiuo-si dėl ilgalaikių tikslų, siekiant pagerinti savival-dybės darbą. Bet artimiausias laikotarpis – šiemetai bus tikrai sunkūs, nes teks Vilnių išvestiper tikrą minų ar vilkduobių lauką. Tą rodo irpastarųjų dienų įvykiai, kai, savivaldybės situa-cijai esant sudėtingai, paskutinėmis ArtūroZuoko vadovavimo dienomis bandoma pasira-šyti sutartis dėl ilgalaikių įsipareigojimų, visasproblemas nukeliant ateičiai, kad tik dabarfasadas atrodytų gražiai. Tai tikrai netinkamas irneatsakingas darbų perdavimo būdas. Kalbuapie tarybos posėdyje svarstomą klausimą dėlkelių milijonų eurų įstatiniam bendrovės „StartVilnius“ (bendrovės „Air Lituanica“ savininkė)kapitalui perdavimo. Kitame posėdyje numaty-ta pasirašyti didžiulę sutartį dėl miesto gatviųapšvietimo.

Savivaldybė jau yra davusi sutikimus kaipskolininkė perduoti įsipareigojimus, susijusiussu darželių apšildymu, kitam kreditoriui. Labainorėčiau tikėtis geranoriško darbų perdavimo,tačiau pagal tarybos posėdžių darbotvarkęmatau, kad taip nėra, – paprastai esminiai įsi-pareigojimai paskutinę darbo dieną ar savaitęnepasirašomi. VEIDAS: Tai kaip jums atrodo – kokį palikimąperimate iš A.Zuoko? R.Š.: Dviprasmiškas tas palikimas. A.Zuo kasmeru buvo tris kadencijas, iš kurių per pirmąją

kadenciją dirbau kartu su juo. Gerai vertinutokius projektus, kaip administracinio miestocentro perkėlimas į dešinįjį Neries krantą arŠiaurės miestelio teritorijos plėtra. Ir todėlsuprantu tuos miestiečius, kurie, nepaisantvisko, antrajame rinkimų ture balsavo užA.Zuoką.

Kita vertus, pastaruoju laikotarpiu A.Zuo kąmatau įklimpusį neskaidriuose procesuose.Nepagavęs už rankos kaltinti nedrįstu, bet prie-laidų labai daug. Skaidrių ir aiškių argumentų,kodėl priimtas vienoks ar kitoks savivaldybėssprendimas, nėra. Matau arogantišką požiūrį irvisko reguliavimą iš viršaus. Tai Vilnius pagalA.Zuoką, o ne pagal vilniečius. VEIDAS: Ar ketinate savivaldybėje daryti revoliu-ciją? R.Š.: Aišku, kad pokyčių bus, bet kartu bus irtęstinumo. Yra darbų, kurie turi būti tęsiami,tačiau kai kurie dalykai turi būti nutraukti arba

pakeisti. Tokie projektai, kaip Vakarinis miestoaplinkkelis arba Sporto rūmų konversija, turėsbūti tęsiami. Bet bus peržiūrėtas pačios savival-dybės, jai priklausančių įmonių darbo efektyvu-mas. Laukia daug gerų naujovių. VEIDAS: Norint kažką padaryti reikia turėti gerąkomandą. Ar ją jau turite?R.Š.: Kol kas yra aiški politinė komanda.Administracijos vadovas tikrai bus ne politikas,o aukšto lygio vadybininkas. Turime kandidatū-rų, bet sąrašas dar kol kas nėra baigtas. VEIDAS: Kokių nepopuliarių, bet būtinų sprendi-mų imsitės, kokių pokyčių laukti? R.Š.: Sprendimų populiarumas ar nepopuliaru-mas iš dalies priklauso ir nuo to, kaip žmonėssupranta tų sprendimų reikšmę. Svarbiausia –ne kiek tie sprendimai yra populiarūs, o kiekreikalingi ir naudingi vilniečiams. Aš tikiuosi,kad palaikymo sulauks žingsniai, skirti savival-dybės išlaidavimui mažinti, taip pat sprendimai,susiję su mokyklų tinklo pertvarka. Galiu užtik-rinti, kad tie žingsniai bus atsakingi, o ar buspopuliarūs – pamatysime. Visų pokyčių dabarneįvardysiu, tačiau tikrai esame nuo pat pirmų-jų dienų nusiteikę siekti įgyvendinti savo rinki-mų programos pažadus.

Pirmiausia bus savivaldybės įmonių valdymopokyčių. Jų valdybose norime turėti nepriklau-somų profesionalių valdybos narių, pasitvirtintijų atrankos kriterijus. Su koalicijos partneriaisesame dėl to taip pat sutarę, ir džiaugiuosi, kadjie palaiko šią idėją.

Visiškai kitokį, nei buvo, matome ir seniūni-

jų vaidmenį mieste. Kovo 9 dieną Lietuvosvyriausiasis administracinis teismas pripažino,kad procedūriškai seniūnijos buvo pertvarkytosneteisėtai. Mes žiūrime į tai giliau ir manome,kad tokio dydžio miestas turi turėti regioniniuscentrus. Seniūnijos turėtų būti ne tie sovietiniai„uabai“, bet bendruomenes telkiantys centrai.Mieste turi atsirasti daugiau decentralizacijosir, be abejonės, visur daugiau skaidrumo beiatvirumo. Tai kertiniai principai, kuriais mesremsimės. VEIDAS: Ar ketinate atlikti savivaldybės ir josįmonių veiklos auditą? R.Š.: Formaliai įmonėse auditas yra atliekamas,bet situaciją pasistengsime išnagrinėti gerokaigiliau, aiškinsimės, kokie iš tiesų yra ilgalaikiaiįsipareigojimai, sandoriai. Vienokį ar kitokįveiklos auditą atliksime, kad galėtume tiksliaiįvertinti situaciją ir priimti teisingus sprendi-mus. Nes dabar neatrodo, kad savivaldybė pati

labai gerai orientuotųsi, kokia jos finansinė arbendra situacija. Buvo labai keista girdėti, kaiper rinkimų kampaniją A.Zuokas visą laiką kal-bėjo, kad nėra rezervų tvarkytis geriau, o sie-kiant pagerinti savivaldybės darbą reikia gautidaugiau pinigų, didinant gyventojų pajamųmokesčio dalį. Joks kitas būdas situacijai page-rinti nebuvo minimas – savivaldybė dirba idea-liai, tik trūksta pinigų. Institucijos, kurios apsi-meta esančios idealios, iš tiesų yra didžiausiojeduobėje. Vilniaus savivaldybė tokioje ir yra. Nekartą buvo konstatuota, kad nėra labai aiškausfinansų konsolidavimo, įsipareigojimų apskai-tos. Kitaip sakant, yra visiškas chaosas. VEIDAS: Kaip Vilnių rengiatės išvesti iš finansi-nės aklavietės, kokių permainų bus tvarkantmiesto finansus? R.Š.: Šie metai bus ypač sudėtingi ir dėl to, kadyra daugybė neapmokėtų įsipareigojimų, ir dėlto, jog biudžetas deficitinis, nepasiskolinta eina-mosioms išlaidoms, kad miestas galėtų gyventi,būti apšviestas ir valomas. Problema labai sudė-tinga. Kaip galima ją spręsti? Yra du pagrindi-niai būdai. Pradėsiu nuo antrojo – gyventojųpajamų mokesčio dalies. Bet akivaizdu, kaddidesnę pajamų mokesčio dalį gali gauti mies-tas, kuris pats tvarkosi. Todėl nuo pat pirmųjųdienų kalbu apie savivaldybės įmonių veiklosefektyvumo gerinimą, nepriklausomas valdybasir, žinoma, sąnaudų bei naudos analizę, pri-imant visus finansinius sprendimus.

Kitas, labiau momentinis sprendimas susijęssu savivaldybės nekilnojamuoju turtu. Manau,kai kurio balasto galima atsisakyti, jį privatizuo-ti ir turėti nedidelę papildomą finansinę pagal-vėlę šiuo sunkiausiu momentu. VEIDAS: Ar iš tiesų manote, kaip apie liberalussako kai kurie jūsų oponentai, kad reikia viskąprivatizuoti? R.Š.: Tokios kalbos – tai gąsdinimai, sklindantysiš socialdemokratų stovyklos. Ne kalbame neiapie viešojo transporto, nei apie bendrovės„Vilniaus vandenys“ privatizavimą, nes to dary-ti neleidžia ir įstatymai. Bet yra sričių, iš kuriųsavivaldybei reikia pasitraukti, pavyzdžiui, ištaksi paslaugų („Vilnius veža“) ar skrydžių rin-kos („Air Lituanica“), nes tai efektyviai dirbtitrukdanti ir savivaldybę į skolas gramzdinantiveikla. Esama sričių, kuriose galbūt ilgainiuigalėtų atsirasti dalis privataus kapitalo, galbūtnetgi listingavimo akcijų biržoje, kuris būtų kaiptam tikras skaidrumo standartas. Tačiau apiedidelių savivaldybės įmonių privatizavimą tikrainekalbame, neturime tokių planų ir programo-je. VEIDAS: Koks turėtų būti miesto finansavimomechanizmas, kad būtų užtikrintas nedeficitinisbiudžetas? R.Š.: Tai pirmiausia priklauso nuo savivaldybės

Tik aiškiai parodant, kad savivaldybė nešvaisto lėšų, o kruopščiaisveria, kiek naudos duoda kiekvienas išleistas euras, galima tikėtis irdidesnio Vyriausybės palaikymo.

veiklos ir atsakingo tvarkymosi su savo finan-sais. Net esant didžiausiam finansavimui biu-džetas gali būti deficitinis. Juk gyvenime yradaug uždirbančių šeimų, kurios nesugeba įsitek-ti į pajamas ir, atvirkščiai, mažai uždirbančių,kurios tą sugeba. Joks mechanizmas neapsau-gos nuo deficitinio biudžeto. Manau, kad savi-valdybės Lietuvoje apskritai turi būti savaran-kiškesnės ir mažiau tarp jų turėtų būti lėšų per-skirstymo. Natūralu, kad Vilniui tenka didžiau-sia našta, nes lieka mažiausia gyventojų pajamųmokesčio dalis, ir ji tikrai turi būti gerokaididesnė, siekianti bent 60 proc. Nors apskritaipati biudžeto perskirstymo metodika, kuri jauyra nacionalinės politikos dalykas, – tokia, kadturbūt beveik niekas iki galo ir nesupranta.Tačiau tai jau finansų ministro atsakomybės rei-kalas pasiūlyti tokią pertvarką, kuri būtų aiški irvisiems suprantama. Tai, kad Vilniui lieka tik 48proc. gyventojų pajamų mokesčio, nesąžiningavilniečių atžvilgiu. Pirmiausia reikia išspręsti šiąproblemą.. VEIDAS: Bet tą patį ne vienus metus visiems įro-dinėjo ir A.Zuokas. R.Š.: Taip, sakė, bet niekas negirdėjo. Nes savi-valdybė nebeturi pasitikėjimo nei Vyriausybės,nei kreditorių akyse, mat pati tvarkėsi neatsa-kingai. Tik aiškiai parodant, kad savivaldybėnešvaisto lėšų, o kruopščiai sveria, kiek naudosduoda kiekvienas išleistas euras, galima tikėtisir didesnio palaikymo. Bent jau mano planastoks. Pirmiausia ruošiuosi padaryti tai, kas pri-klauso nuo manęs, ir tuomet paprašytiVyriausybės sprendimų. Nieko nedarantpačiam, sunku tikėtis palaikymo iš kitų. VEIDAS: Kaip jūs paaiškintumėte, kodėl Vilniausskolos tokios didelės? Ar taip pat kaipA.Zuokas manote, kad atsakomybė už savival-dybės biudžeto planavimą tenka Vyriausybei irSeimui? R.Š.: Ne, taip nemanau. Skolos didelės visųpirma todėl, kad neatsakingai leidžiami pinigai.Antra priežastis yra per maža gyventojų pajamųmokesčio dalis, liekanti vilniečiams. Abi prie-žastys svarios. Vien kompanijos „Air Lituanica“konsoliduoti nuostoliai siekia daugiau nei 15mln. eurų. Tikrai negalėtume pasakyti, kadVyriausybė privertė savivaldybę steigti šią ben-drovę. Yra ir daugiau projektų, keliančių nema-žų abejonių. Kol kas neturiu visos informacijos,tačiau kyla abejonių ir dėl gana brangių viešųjųpirkimų bei kitų sprendimų. VEIDAS: Vilniaus savivaldybė Vyriausybę yraapskundusi teismui ir reikalauja kompensuotidaugiau kaip 260 mln. eurų, kuriuos valstybėturėjo numatyti biudžete, nes savivaldybei pave-dė funkcijas, bet neskyrė finansavimo.Bylinėsitės toliau ar ieškinį atsiimsite? R.Š.: Turėčiau detaliau susipažinti su argumen-tais, tik tuomet galėčiau atsakyti į šitą klausimą.Bylinėjimasis tikrai nėra produktyviausiasbūdas problemoms spręsti. Atėjus finansų kri-zei reikėjo priimti sprendimus, mažinančius ir

R.Šimašius: „Mieste turi atsirasti daugiau decentralizacijos ir, be abejonės, daugiau

skaidrumo bei atvirumo. Tai kertiniai principai, kuriais mes remsimės.“

A.U

FAR

TO, „

BFL

“ N

UO

TR.

�

18 � 2015–03–20

Savaitės interviu

valstybės, ir savivaldybių pajamas. Aišku, tąnaštą reikėjo pasidalyti. Kitas klausimas – arlaiku viskas buvo atstatyta. Bet teismai tikrainėra geriausias kelias. VEIDAS: Miestas be skolų – ar tai įmanoma? R.Š.: Be abejo, įmanoma. Nors, objektyviai žiū-rint, miestas su skolomis galbūt ir nebūtųdidžiausia bėda. Bet miestas be kreditorių pasi-tikėjimo – tai jau tikrai bėda. Jei šiandien Vilniuireikėtų pasiskolinti ilgalaikę grąžą teikiantiemsprojektams, būtų rimta problema, nes nėra pasi-tikėjimo. Dabar Vilnius jau skolinasi tam, kadišgyventų, o ne tam, kad gyventų geriau ir kles-tėtų. Vilnius pagal skolos, kuri dabar sudaroapie 376 mln. eurų, dydį nėra didžiausias skoli-ninkas pasaulyje, tačiau yra visiškai praradęskreditorių pasitikėjimą, o tai kur kas blogiau.

Tiesa, dėl tikrojo skolų masto nesu tikras, nes

esama įsipareigojimų, kurie nėra iki galoapčiuopiami, kai kuriais atvejais fiksuojami tikpradelsti mokėjimai. Todėl tiksliai pasakyti, kieksavivaldybė skolinga, kai finansuose nėra tvar-kos, sunku. VEIDAS: Tai būsite tas Heraklis, kuris išmėšAugijo arklides? R.Š.: Iš tiesų, dažnai draugai ir artimieji manužduoda klausimą, ko aš ten kišu savo galvą.Žinoma, viena vertus, situacija tikrai sudėtinga.Bet antra vertus, sąžiningai sau atsakant į šitąklausimą, man nebūtų įdomu ten eiti, jei savival-dybė funkcionuotų puikiai. Man visuometįdomu dirbti ten, kur galima padaryti geriau.Savivaldybėje tikrai matau tokių galimybių.Žinoma, tas priešais plytintis finansinis minųlaukas nėra labiausiai įkvepiantis dalykas.Labiau norėčiau daryti struktūrinius pertvarky-

mus ir gerinti veiklos kokybę, nes čia jaučiuosistipresnis. Bet su komanda kartu teks spręsti irtas finansines problemas. Tikiuosi, kadVyriausybė taip pat elgsis atsakingai, ir kai savi-valdybė padarys savo namų darbus, sulauksimeir atitinkamų Vyriausybės žingsnių. VEIDAS: Jūsų nuomone, ko labiausiai iki šioltrūko Vilniaus miesto valdyme? R.Š.: Yra tokia į priekį vedanti trejybė: sąžinin-gumas, drąsa ir protas. Kai nėra atviros ir skaid-rios argumentacijos, kodėl priimami vieni ar kitisprendimai, kyla abejonių dėl sąžiningumo.Sprendimai ne visada atrodo protingi, o drąsostrūksta, kai yra visiškai susipainiota. Reikia atvi-ro ir sąžiningo požiūrio, aiškių vertinimo kriteri-jų ir normalios tvarkos. Kaip rodo vilniečiųapklausos, palyginti su kitomis sostinėmis,Vilnius vertinamas kaip gera vieta gyventi,tačiau savivaldybės paslaugas miestiečiai vertinaprastai. Pastaruoju metu iš savivaldybės sklindauždarumo ir arogancijos tonas. Tą būtina keisti.VEIDAS: Kokias savivaldybės išlaidas laikotenepagrįstomis? R.Š.: Pirmiausia reikėtų kalbėti apie savivaldybiųįmonių valdymą. Blogai, kai kuriamos įmonės,negalinčios dirbti pelningai, o nuostoliai užkrau-nami ant savivaldybės pečių arba, užaukštinuskainas, gaunamas butaforinis pelnas. Tikrainegalėčiau pasakyti, kad kurios nors savivaldy-bės funkcijos ar srities nereikėtų finansuoti. Kaikam reikia netgi daugiau finansų, pavyzdžiui,turizmo plėtrai. Bet kai pradedi gilintis labiau,ar tai būtų švietimo, ar miesto ūkio sritis, matytidaug neišspręstų problemų ir neadekvatumo. VEIDAS: Kaip naujasis meras Šimašius kovos,anot Prezidentės Dalios Grybaus kaitės, su rubi-koniniu ikoru, užvaldžiusiu savivaldybės komu-nalinį ūkį?R.Š.: Kaip žinome, sutartis su „Dalkia“ dėl šilu-mos ūkio nuomos baigsis 2017 m. sausio 1 dieną.Tačiau šis atsisveikinimo procesas truks nemažiau kaip metus, todėl dėsime visas pastan-gas, kad jis būtų sklandus ir naudingas vilnie-čiams. Pasibaigus šiam procesui savivaldybėturėtų būti šilumos tiekimo tinklo, kurį valdytų„Vilniaus šilumos tinklai“, savininkė, o šilumosgamyba būtų paremta konkurencija. Be abejo,tai priklausys ir nuo to, kiek lėšų Vyriausybėskirs kogeneracinių elektrinių Vilniuje statybai.Bet kokiu atveju matau galimybę ir kitiems tie-kėjams dalyvauti rinkoje, ir tai yra geriausi skie-pai nuo pernelyg didelių biokuro kainų.

Kita sritis – daugiabučių namų administravi-mas. Du trečdaliai daugiabučių mieste admi-nistruojami „Icor“ grupei priklausančių įmonių,ir tai savaime nebūtų problema. Bet daugeliuatveju tie administratoriai su savo brangiomispaslaugomis gyventojams tiesiog nukrinta antgalvų. O gyventojų bendrijos sugeba tvarkytispigiau ir geriau. Drįstu pasakyti, kad savivaldy-bė šiandien neskatina ir neprisideda prie to, kadžmonės kurtų bendrijas, savo namuose būtų šei-mininkai. Daugiabučių namų administratoriaiyra labiau paslaugų teikėjų, o ne gyventojų inte-resų atstovai. Jei sistemą pastatytume ant kojų,sudarytume vienodas konkurencines sąlygas, odaugiabučius administruojančių įmonių kon-kursai vyktų skaidriai ir atvirai, nebūtų didelio

R.Šimašius ir jo žmona Agne Matulaite šypsosi panašiai

Naujasis meras neabejoja, kad iš tokių sričių, kaip taksi („Vilnius veža“) ar skrydžių („Air Lituanica“) paslau-gos, savivaldybei reikia pasitraukti, nes tai efektyviai dirbti trukdanti ir į skolas gramzdinanti veikla

T.U

RB

ELI

ON

IS, „

BFL

“ N

UO

TR.

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

�

Savaitės interviu

skirtumo, ar administruotų „Icor“ grupėsįmonė, ar kita. VEIDAS: Jei jau pradėjome kalbėti apie ūkį irbites, įdomu, kaip ketinate spręsti automobiliųparkavimo miesto centre, visuomeninio trans-porto ir spūsčių problemas? R.Š.: Manau, kad prie miesto centro, bet necentre, kuris turėtų priklausyti pėstiesiems,turėtų atsirasti automobilių stovėjimo aikštelių.Tačiau strategiškai kur kas svarbiau pasiekti, jogmiesto viešasis transportas būtų toks patogus,kad juo važinėti būtų malonu ir drąsu visiemsmiestiečiams. Nemanau, kad turėtume sektiTalino pavyzdžiu ir viešąjį transportą padarytinemokamą. Kaip rodo estų patirtis, tai neiš-sprendė problemos ir nepadidino keleivių srau-tų. Dalis žmonių nenorėjo naudotis viešuojutransportu anksčiau, nenori ir dabar. Tačiau nedėl bilieto kainos. Kur kas labiau atbaido viešo-jo transporto nepatrauklumas, ten kartais tvy-rantys nemalonūs kvapai ir aplinka.

Mano tikslas – padaryti, kad viešasis trans-portas būtų visų miestiečių transporto priemo-nė, kad nenustebtume ten sutikę milijonierių,nes taip keliauti yra tiesiog patogu ir tai yra civi-lizuoto vakarietiško miesto požymis. Dabarmiesto viešasis transportas valdomas neefekty-viai ir neūkiškai. Reikia, kad transportas kur-suotų dažniau, tiksliau ir būtų patrauklus.

Kaip tą padaryti? Reikia efektyvesnio valdy-mo. Dabar savivaldybės įmonei „Susi siekimo

paslaugos“ atitenka 15 proc. nuo bilietų apyvar-tos. Nors analizavome kitų Europos miestųpatirtį, neradome didesnės nei 5 proc. pajamųdalies. Be to, maršrutų planavimas turėtų būtiefektyvesnis, kad didžiuliai autobusai nevažinė-tų pustuščiai. Kova su zuikiais – tarsi ir efektyvi,tačiau labai brangiai kainuojanti, be to, labaibrutali ir atstumianti. Tam ir reikalingos nepri-klausomos valdybos įmonėse, kad profesionalaigalėtų aiškiai suformuluoti įmonių tikslus irsiekti teigiamų pokyčių. VEIDAS: Rinkimų metu teko girdėti, jog esateper daug mandagus žmogus, kad sugebėtumėtebūti meru. R.Š.: Žinau tą lietuvišką, iš dalies posovietinįmentalitetą ir požiūrį į besišypsantį žmogų.Tiesa, dabar dėl savo šypsenos sulaukiu jaugerokai mažiau priekaištų nei prieš dešimtįmetų. Daliai žmonių atrodo, kad jei šypsaisi –nesupranti kitų žmonių rūpesčių ir vargų. Kitaidaliai atrodo, jog esi per geras, kad ką nors rim-tai padarytum. Bet reikia suvokti, kad net irsunkius darbus dirbti, sunkius sprendimus pri-imti galima su gera nuotaika ir pozityviai nusi-teikus. Kaip sakydavo mano studentai – ir blo-gus pažymius jiems rašydavau su šypsena.Dirbant teisingumo ministru teko priimti sun-kių sprendimų, tačiau tai nereiškia, kad turiprarasti žmogiškumą. VEIDAS: Ar ketinate peržiūrėti 2015 metų savi-valdybės biudžetą?

R.Š.: Didžioji bėda ta, kad biudžetas patvirtintassu 63 mln. eurų deficitu ir, priešingai, nei buvoįprasta praktika dirbant Vy riausybėje, didžiau-sios išlaidos numatytos metų pradžioje, nepasi-liekant rezervo antrajai metų pusei.Savivaldybės biudžetas deficitinis, idėjų irpastangų, iš kur pasiskolinti, nėra, o pinigai lei-džiami su vėjeliu. Todėl ta peržiūra kai kur galibūti neišvengiama. Biudžetą dar vertinsime,išsiaiškinę konkrečią padėtį dėl įsiskolinimų.Aišku viena – miesto finansų valdymą būtinapastatyti ant kojų. VEIDAS: 2001–2006 m. buvote Vilniaus miestosavivaldybės tarybos Biudžeto ir finansų komi-teto narys. Ką nuveikėte?R.Š.: Buvo gana sunkus laikotarpis. Iš pradžiųbuvau kadenciją baigiančio A.Zuoko bendražy-gis, rėmiau ir aktyviai dalyvavau savivaldybėsprojektuose, konkrečiai administracinės miestodalies perkėlimo į dešinįjį Neries upės krantą,Šiaurės miestelio plėtros, tačiau ilgainiui, kaikeliai pradėjo skirtis, tiesiog neišbuvau antro-sios kadencijos iki galo. Man svarbu būti sklan-džiai funkcionuojančios komandos dalimi, kaikiekvienas į bendrą siekį gali įnešti savo dalį. Tonebuvo. VEIDAS: Koks Vilniaus miestas bus po Šima-šiaus?R.Š.: Daugiau besišypsantis, draugiškas, skaid-rus, atviras ir toks, kuriame gera gyventi. �Aušra Pocienė

Šįkart Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir vienasiš savaitraščio „Veidas“ leidėjų Al gi man tasŠindeikis prizą įteikė informacinių technolo-

gijų įmonės „Ruptela“ įkūrėjui bei generaliniamdirektoriui Andriui Rupšiui.

Į apdovanojimų ceremoniją susirinkusius šaliesverslo lyderius ir kitus svečius sveikino D.Gry -bauskaitė, A.Šindeikis ir Metų vadovą iš rin kusioskomisijos atstovas, Lietuvos pramoninin kų konfe-deracijos Ekonomikos ir finansų de partamentodirektorius Sigitas Besagirskas.

„Noriu palinkėti, kad kuo to liau, tuo daugiautu rėtume pasirinkimų; kad būtų kuo daugiau to -kių vadovų, tikrai vertų būti išrinktiems „Veido“ irgau ti šią nuostabią skulptūrą“, – sakė D.Gry baus -kai tė.

Pasak Prezidentės, kadangi pastarieji metainebuvo lengvi ir netrūko, įvairių iššūkių, galima tikpasidžiaugti, kad Lietuvoje turime tiek daug žmo-nių, išmokusių prisitaikyti, ir pasiekti puikių verslorezultatų. Svarbiausia – stiprus verslas daug prisi-deda kuriant geresnę valstybę.

A.Šindeikis pabrėžė, kad ne tik nuo verslo sėk-mės, bet ir nuo atsakomybės visuomenei suvoki-mo priklauso, kokios kokybės šalyje gyvename.

Renkant geriausią 2014 metų vadovą iš pen-kiolikos konkurse besivaržančių kandidatų, komi-sija, sudaryta iš ekonomistų, finansų analitikų irsėkmingo verslo atstovų, vertino įmonių finansi-nius pasiekimus, inovatyvumą, konkurencingumą,gaminamų produktų ir paslaugų unikalumą beisocialinę atsakomybę. Nors ne itin didelė, bet ino-vatyvi bei sparčiai auganti telekomunikacijų ben-

20 ● 2015–03–20

Lietuva

Apdovanotas Metų vadovasReportažas. Kovo 12 dieną Lietuvos Respublikos prezidentūros Kolonų salėje penkioliktą kartą įteiktas kasmetis„Veido“ apdovanojimas Metų vadovui – menininko Arvydo Ališankos skulptūra, vaizduojanti žmogų-tiltą, sukurtaPetrui Vileišiui (1851–1926) atminti.

Metų vadovo rinkimuose taip pat dalyvavoV.Ramanauskas („Enerstena“) ir G.Čeika („Snaigė“)

Renginyje buvo galima išvysti ne vieną šalies elito atstovą.Iš kairės: V.A.Bumelis, A.Avulis, G.Kadziauskas ir G.Miškinis

S.Ž

IŪR

OS

NU

OTR

.

2014 Metų vadovu tapęs „Ruptelos“ generalinis direktorius A.Rupšys mobiliuoju telefonu nufotografavo Prezidentę

drovė „Ruptela“, kurianti transporto valdymosprendimus ir gaminanti tam skirtą techninę beiprograminę įrangą, sulaukė pozityvaus komisijosįvertinimo.

Komisijos atstovo S.Besagirsko teigimu, „Rup -te los“ stiprybė ta, kad ši šeimos įmonė „ly gio je vie -toje“, nieko iš nieko ne prašydama sugebė jo grei taiišplėtoti sėkmin gą, didelę pridėtinę ver tę ku riantįverslą. Ki tas svarbus pliusas – sekto rius, ku riame šiįmonė vei kia. Juk tiek pačioje in for macinių tech-nologijų srityje, tiek transporto verslus aptarnau-jančiame sektoriuje konkurencija milžiniška. „Kaipa ma čiau jų augimo, eksporto plėt ros duomenis,net pasitikrinau, ar tie skaičiai tei singi; ar čia galibū ti šitoks augimas net keletą me tų iš eilės? Tai tik -rai fantastiška“, – pagyrų ne gai lėjo ekspertas.

Be to, svarbu, kad įmonė daug dėmesio skiriadar buotojų gerovei.

„Vieną dieną per savaitę skiriu Lietuvos įmo-nių lankymui ir kiekvieną kartą atrandu perliukų.

– sakė S.Be sa girskas. – Jų iš tiesų turime labaidaug, tad būna iššūkis, kai „Veidas“ kasmet visusjuos suberia į vieną vietą ir siūlo išrinkti patį ge -riau sią. Kartais netgi jautiesi kaltas, kad savo bal sąatiduodi ne už tą, o už kitą. Vis dėlto manau, šie-met išrinktas perliukas vertas būti geriausiu.“

Naujasis Metų vadovas A.Rupšys teigė, kad šisapdovanojimas yra didelė garbė tiek jam, kaipvadovui, tiek visam „Ruptelos“ kolektyvui, – tai

patvirtina, kad daug kas pasirinkta ir daryta teisin-gai. Kartu toks įvertinimas įpareigoja siek ti dargeresnių rezultatų. „Mane, mūsų ko mandą iššū-kiai motyvuoja“, – patikino A.Rup šys.

Antrą vietą rinkimuose užėmė „Enerstenos“di rektorius Virginijus Ramanauskas, trečiąją –„Lie tuvos energijos“ generalinis direktorius Da -lius Misiūnas. ■Vaiva Sapetkaitė

2015–03–20 ● 21

Lietuva

Projekto partneriai

Ceremonijos metu griežė styginių kvartetas „Mettis“ Lietuvos Respublikos prezidentūra sutraukė nemažai svečių

Tradiciniai pokalbiai prie vyno taurės

22 � 2015–03–20

Lietuva

Vienos nuotraukos istorijaAuksinis kadras. Lietuvių kovą dėl nepriklausomybės įamžinusių nuotraukų – nesuskaičiuojama galybė. Kiekvienajų įdomi ir savita, tačiau šiai nuotraukai lygių nėra: ji – auksinis kadras, tapęs dėl nepriklausomybės kovojančiosLietuvos simboliu.

Praėjo dvidešimt penkeri metai nuo nepri-klausomybės atkūrimo ir Lietuva vėl pri-siminė šios nuotraukos herojus – merginą

su iškelta trispalve virš metalinių kareiviųšalmų ir šią akimirką įamžinusį fotografą.Lukiškių aikštėje 48-erių Leokadija Juškienėir 80-ies greitai sulauksiantis Zinas Kazėnas įdvidešimt penkių metrų aukštį kėlė didžiausiąistorinę Lietuvos vėliavą, kuri plevėsuos tol,kol šioje vietoje bus įamžintas visų kovotojųdėl laisvės ir nepriklausomybės atminimas.

Tą istorinę 1988-ųjų rugsėjo 28-ąjąLeokadijai Ratautaitei tebuvo dvidešimt vieni.Ji su broliu Zigmu ir būsimuoju vyru Arvydudalyvavo Lietuvos laisvės lygos surengtameprotesto mitinge Gedimino aikštėje (dabartinėKatedros aikštė), kuris baigėsi garsiuoju„bananų baliumi“, kai milicija ir kariuomenėguminėmis lazdomis talžė taikaus mitingodalyvius. Mitingas buvo skirtas 1939-ųjų rugsė-jo 28 dienos sutarčiai, kuria Hitleris Stalinoprašomas Lietuvą perleido Sovietų Sąjungai,nors pagal tų pačių metų rugpjūčio 23-iąjąpasirašytą Molotovo-Ribbentropo paktąLietuva buvo patekusi į Vokietijos įtakos zoną.

Šio nesankcionuoto mitingo dalyvius apsu-po ne tik milicijos, bet ir specialiosios paskir-ties kariuomenės daliniai. L.Juškienė prisime-na, kad nepermatoma jų „siena“ visiškai užsto-jo vaizdą aikštėje, kur buvo užspausta saujelėmitingo organizatorių.

„Aš norėjau pasižiūrėti, kiek ten tų kareiviųstovi, ir brolis mane užsikėlė ant pečių.Tuomet man į rankas trispalvę padavė šaliastovintis jaunas Šv. Mikalojaus bažnyčiospatarnautojas, kurį aš pažinojau iš matymo,nes lankiausi toje bažnyčioje. Iškėliau vėliavąir ėmiau ja mosuoti. Tai buvo tikra džiaugsmoakimirka be jokio išgąsčio ar baimės“, – šiomomento ypatingumo visą gyvenimą nepamiršL.Juškienė.

Tą akimirką pagavo karo zonose užgrūdin-to žurnalisto ir fotografo Zino Kazėno akis,ranka nesudrebėjo.

Šiandien apie pripažinimo visame pasaulyjesulaukusią nuotrauką fotografas kalba be ypa-tingo patoso: „Viskas buvo labai paprastai:važiavau pro šalį, pamačiau didelį būrį žmo-nių, mečiau mašiną ir čiupau fotoaparatą.Pamačiau, kaip į viršų pakilo mergina, o josrankose atsirado vėliava. Viskas susikompona-vo automatiškai – tokie kadrai nesurežisuoja-mi, jie pagaunami.“

Patirties fotografuoti konfliktų ir karo sąly-gomis žurnalistas ir fotografas Z.Kazėnas įgijokarštuosiuose pasaulio taškuose – Libane,Sirijoje, Mauritanijoje, kur aštuntojo dešimt-mečio pabaigoje–devintojo pradžioje dirbotarptautinių organizacijų „President’s UnitedState – Soviet Exchange Initiative“ ir „Artistsfor Peaceful Coexistence“ siuntimu.

„Ne kartą teko dirbti karo sąlygomis, fotog-

rafuoti karą Beirute, palestiniečių pabėgėliųstovyklas Sirijoje, perversmą Mauritanijoje.Mačiau, kaip Beirute nušovė italų žurnalistę irniekas jos nepasigedo. Po šių įvykių tapau netik protingas, bet ir gudrus, išmokau dirbtisavo darbą kvailai nerizikuodamas. Todėl ir tądieną Vilniuje fotografavau kareivius iš nuga-rų, į akis nelindau“, – prisimena Z.Kazėnas,nuo 1988 iki 1991 m. dirbęs Sąjūdžio informa-cinės agentūros (SIA) fotografu.

Per trejus metus fotografas sako dalyvavęsdaugiau nei pustrečio šimto Sąjūdžio laikotar-pio piketų, mitingų, protesto akcijų, vykusiųįvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.Ten užfiksuotos akimirkos sugulė į fotografi-jas, apkeliavusias visą pasaulį. Apie nepriklau-somybės atkūrimo įvykius Lietuvoje Z.Ka -zėnas yra surengęs maždaug šimtą parodų netik Lietuvoje, bet ir užsienyje: JAV, Vokietijoje,Lenkijoje, Vengrijoje, Suomijoje, Latvijoje irEstijoje. Ir šiuo metu jo fotografijų paroda„Vilnius – laisvės miestas (1988–1991m.)“ eks-ponuojama Lietuvos kariuomenės Vilniausįgulos karininkų ramovėje.

„Tik nevadinkit manęs fotomenininku.Labai to nemėgstu, nes esu fotografas ir kinooperatorius“, – pabrėžia Z.Kazėnas, nors visągyvenimą ne tik fotografuoja ir filmuoja, bet irtapo, kuria spalvingus fotografikos darbus,įvairiausius koliažus, dekoratyvinius diržus,muziką.

Z.Kazėnas ir jo nuotraukos herojė L.Juškienė vėl susitiko po daugiau nei ketvirčio amžiaus

D.K

LOV

IEN

ĖS

NU

OTR

.

Z.K

AZĖ

NO

NU

OTR

.

Jis yra apkeliavęs daugybę tolimų, egzotiš-kų šalių: Havajus, Japoniją, Mauritaniją,Polineziją, Senegalą, Siriją, Pietų AfrikosRespubliką, Islandiją, Izraelį. Savo įspūdžiusiš kelionių Z.Kazėnas perteikia fotografijoseir tapybos darbuose, kurių parodas yrasurengęs daugelyje pasaulio valstybių irLietuvos miestų.

Paklaustas, ar garsioji nuotrauka įvairioje irgausioje jo kūryboje užima ypatingą vietą,Zikos pseudonimu pasivadinęs fotografassako laikantis ją vienu geriausių savo darbų,kurio vietą ne tik jo paties kūryboje, bet irLietuvos istorijoje nulėmė pati tauta. „Ši nuo-trauka – pripažinta tautos ir yra kovos dėlnepriklausomybės simbolis“, – sako fotogra-fas, nuotrauką vadinantis mažybiniu„Vėliavėlės“ vardu.

Beje, pirmą kartą kaip plakatas ši fotografi-ja dar tais pačiais 1988-aisiais buvo išspausdin-ta Amerikoje, o tuo pasirūpino ValdasAdamkus. Tuomet ant plakato atsiradožodžiai: „Lietuva – tu man viena“. Netrukusšią nuotrauką ant viršelio išspausdino ir žurna-las „Švyturys“.

Pati šios nuotraukos herojė L.Juškienė apieją išgarsinusią fotografiją pirmą kartą sužinojoper Sąjūdžio suvažiavimą, kai kartu su didžiu-le minia žmonių stovėjo prie Sporto rūmų.„Prie manęs priėjo Vytautas Bogušis ir pasakė,kad mano nuotrauka kabo salėje, įsivedė į vidųparodyti. Ten buvo surengta Z.Kazėno nuo-traukų paroda, tarp jų pamačiau ir save“, –prisiminimais dalijasi L.Juškienė.

Netrukus saugumiečių nurodymu ji buvotardoma Antakalnio klinikų, kuriose tuometdirbo, valdžios. Uolūs saugumiečių nurodymųvykdytojai tardė net ir vėžiu sergančią motersmamą, kuri neilgai trukus mirė. Saugumasužverbuoti siekė ir L.Juškienės brolį, dar kurįlaiką persekiojo juos ir baugino.

Šie žmonės nebuvo atsitiktiniai smalsuoliai,į mitingą Gedimino aikštėje patekę eidami prošalį. Jų kova dėl Lietuvos nepriklausomybėsprasidėjo dar paauglystėje, kai dalyvavo tikrųtikriausioje pogrindinėje veikloje: talkinožinomiems disidentams Nijolei Sadūnaitei,Jadvygai Bieliauskienei, Gediminui Jaku b -čioniui, platino pogrindinius leidinius, spaudą.Sesuo ir brolis įsitraukė į Motiejaus Valančiausblaivybės sąjūdžio veiklą, buvo tautinio dainųklubo „Raskila“ dalyviai. Yra tekę ir nuo sau-gumiečių bėgti, slapstytis, nenakvoti namie.Todėl prasidėjus atgimimui per mitingus irpiketus jie stovėjo pirmosiose gretose.

Beje, kaip aktyvi neginkluoto antisovietiniopasipriešinimo dalyvė, L.Juškienė pernaiValstybės dienos proga Prezidentės DaliosGrybauskaitės apdovanota Vyčio kryžiausordinu.

„Žinote, man gaila savo vaikų, nes jie netu-rėjo galimybės išgyventi tokių jausmų, kokiusišgyvenome mes, galėdami prisidėti prieLietuvos nepriklausomybės atkūrimo“, – pra-sitaria keturis vaikus užauginusi L.Juškienė.

Iki šiol moteris artimai bendrauja suN.Sadūnaite, juokais save vadindama asmeni-ne jos vairuotoja. Pasak L.Juškienės, vos tik

gavusi pensiją N.Sadūnaitė skambina, ir mote-rys važiuoja daryti gerų darbų: kam vaistų,kam maisto, kam drabužių pirkti, lanko ligo-nius, skurstančius žmones. „Man tiesiog gyve-nime pasisekė – sutikau puikių žmonių, tapu-sių man didžiuliu autoritetu“, – sako ji.

L.Juškienė – bendrosios praktikos slaugyto-ja, šiuo metu dirbanti Fabijoniškių socialiniųpaslaugų namuose, kuriuose įrengtas senyvoamžiaus žmonių pensionas ir dienos centrassenatvės psichikos ligomis sergantiems žmo-nėms. „Man labiau patiko, kai anksčiau buvo-me vadinamos medicinos seselėmis“, – prisi-pažįsta įvairiose ligoninėse ir medicinos įstai-gose tarp vaikų gimdymo ir auginimo dirbusismulkutė kukli moteris.

L.Juškienė neslepia, kad ją trikdo vėl poketvirčio amžiaus užgriuvęs dėmesys. Po to,kai Lukiškių aikštėje kartu su lenktynininkuBenediktu Vanagu jai teko garbė iškelti istori-nę Lietuvos vėliavą, jos istoriją sužinojo dardaugiau žmonių, neteko amo ir dabartiniaibendradarbiai. Daug kam tai sukėlė nemažąnuostabą, nes, matyt, sunku patikėti, kad kuklislaugytoja, dieną naktį budinti prie sunkiųligonių, kasdien iš vieno darbo skubanti į kitą,yra ta pati mergina su trispalve iš garsiosiosistorinės nuotraukos.

„Aš niekada tuo nesigyriau. Žinojo tik arti-mieji, pažįstami. Viskas taip seniai buvo, odabar vėl atsidūriau dėmesio centre. Brolis vėlrado progą juokais papriekaištauti, kad kėlė irlaikė jis, o laurai atiteko man“, – šypsosi mote-ris, kurios atvaizdas dabar yra ir ant jubilieji-nės 50 litų monetos, skirtos Lietuvos sąjūdžioįkūrimo 25-mečiui, kurią užpernai išleidoLietuvos bankas.

„Niekada negalvojau apie šią nuotraukąkaip apie savo. Toje nuotraukoje buvo visaLietuva“, – tikina moteris. Nors tapo svarbiau-sia šios garsios fotografijos heroje, sako, kadtai tikrai ne jos, o talentingo fotografoZ.Kazėno nuopelnas.

Beje, L.Juškienės teigimu, vis dar yra žmo-nių, įsitikinusių, kad vaizdas šioje nuotraukojesukurtas „fotošopu“.

Vaikus užauginusi moteris neslepia, jogteko daug ir sunkiai dirbti, kad galėtų juosužauginti, išmokslinti. „Visą save atidaviauvaikams, namams, darbams. Dabar vaikaiužaugo, galėsiu skirti daugiau laiko ir sau. Ašįpratusi, kad gyvenimas aplink mane verda irkunkuliuoja, todėl noriu naujų iššūkių“, – sakoL.Juškienė ir užsimena turinti daug įvairiausiųplanų.

Visko buvo jos gyvenime – ir krizių, ir labaisunkių akimirkų. Iš aplinkinių teko ne kartąišgirsti replikų, kad štai, žiūrėk, prisimosikavaivėliavėle. Tačiau visa tai jai suteikdavo tikpapildomą postūmį ir jėgų eiti į priekį, dirbtiuž du. Tas pats įgimtas optimizmo jausmaspalaikė, rankų nuleisti neleido ir tuomet, kaiprieš septynerius metus šeimą paliko vyras.

„Dabar aš lygiai tokia pati kaip daugumaLietuvos moterų, ne kokia nors herojė“, – šyp-sosi trapi, tačiau vidumi labai stipri moteris –amžina idealistė iš istorinės nuotraukos. �Aušra Pocienė

VEIDO prenumerata

internetupigiau ir patogiau!

11 Užtruks tik 2 minutesUžpildę reikiamą formą ir apmokėję sąskaitą jūs užsiprenumeruosite savaitraštįneatsitraukę nuo savo kompiuterio

22 Nuolaidų akcijosPrenumeruoti internetu pigiau, nei prenumeruoti Lietuvos pašte ar kitose prenumeratos vietose

Analitinis naujienų savaitraštis- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -Tik kokybiška ir svarbi informacija apiepolitiką, ekonomiką, kultūrą, socialinęšalies raidą

33 VEIDO specialūs projektaiUniversitetų, gimnazijų reitingai, turtingiausilietuviai ir kt.

44 VEIDAS PDFVEIDĄ galite skaityti PDF formatu jau ketvirtadienį

55 VEIDO archyvas nemokamaiTai sukaupti pastarųjų metų savaitraščioVEIDAS numeriai PDF formatu

www.veidas.lt

VEIDO prenumerata

internetupigiau ir patogiau!

24 ● 2015–03–20

Lietuva

Praėjus mažiau nei mėnesiui po oficialausLie tuvos įstojimo į Europos Sąjungą irNATO, po Rolando Pakso apkaltos laiki-

nai prezidento pareigas tuomet ėjęs ArtūrasPau lauskas Vilniaus universitete išdėstė naujo-sios Lietuvos užsienio politikos viziją. Narystėtarptautinėse organizacijose ir ge ri santy kiai sukaimynais – įgyvendinti, tad buvo siūloma nauja,platesnė doktrina, pagal kurią Lietuva per narys-tę ES bei NATO ir aktyviai plėtojamus kaimyni-nius santykius turėtų tapti re giono lydere, oVilnius – regiono sostine. Čia tę siamos ir gims

naujos politinės iniciatyvos, ES bus siūlomikonkretūs sprendimai, kaip žengti toliau į Rytus,skatinamas Kaliningrado srities, o per jį ir visosRu sijos atsivėrimas Europai, Bal tarusijos de -mok ratizacijos procesai ir kt.

„Buvome tik įstoję į ES bei NATO ir mumstuo met kažkaip aiškiau reikėjo apibrėžti na -cionalinius tikslus, nacionalines idėjas. Kal ban tissu Užsienio reikalų ministerija gimė po reikis ofi-cialioje aplinkoje, Vilniaus universitete, dalyvau-jant įvairių šalių ambasadoriams, išdėstyti savoužsienio politikos gaires. Prie to dokumento

dau giausiai dirbo Užsienio reikalų ministerija,bet mes ir prieš, ir po to turėjome nemažai dis-kusijų. Buvo iškelta daug idėjų: ir regiono lyde-rystės, ir Rytų kaimynystės, ir ki tos. Vienos buvopalaikomos jau vėlesnių prezidentų, o kai kuriosvisai atmestos“, – prisimena tuomet laikinai pre-zidento pareigas ėjęs A.Paulauskas.

2015-aisiais, praėjus beveik 11 metų nuo nau jo -sios Lietuvos užsienio politikos gairių su for mu la vi -mo, galima prisiminti daugelį šalies užsienio politi-kos vingių: regiono lyderystę ir aktyvią Rytų kai-mynystę keitė atsigręžimas į Skan di na viją, mėgini-

Užsieniopolitikosdešimtmetis:daugambicijų irmažai vietosmanevramsDiplomatija. Per pastarąjį dešimtmetįLietuva kėlė sau ambicingus užsieniopolitikos tikslus, tačiau iki šiol la biau -siai vis dar džiaugiamės tuo, kur esameir ką pavyko padaryti 2004-aisiais, –naryste Europos Sąjungoje ir NATO.

2004 m. gegužė. Laikinai Lie -tuvos prezidento pareigas ei -nantis Artūras Paulauskas pa -teikia naujosios Lietuvos už -sienio politikos gaires, tarp kurių– regiono lyderystės, aktyviosRytų kaimynystės, Baltarusijosdemokratizacijos ir kitos ambicingos idėjos. 2004 m. lapkritis. Lietuva pirmoji ratifikuoja taipir neįsigaliojusią Europos Sąjungos Konstituciją.2004 m. lapkritis. Ukrainoje prasideda Oranžinėrevoliucija, kurios įvykiuose aktyviai dalyvauja irtuometis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.2005 m. pavasaris. Lietuvoje intensyviai disku -tuojama, ar šalies vadovas turi vykti į Maskvojerengiamas pergalės prieš nacistinę Vokietijąiškilmes. Nusprendžiama į Maskvą nevykti.2006 m. gegužė. Europos Komisija ir Europoscentrinis bankas paskelbia, kad Lietuva neatitinka

Mastrichto kriterijų ir nuo 2007-ųjų euras šalyjenebus įvestas.2006 m. liepa. Derantis dėl naujo „Mažeikiųnaftos“ akcininko, Rusija sustabdo naftos tiekimąnaftotiekiu „Družba“.2006 m. gruodis. Pagrindiniu „Mažeikių naftos“akcininku tampa Lenkijos koncernas „PKN Orlen“.

2007 m. gruodis. Lietuva prisijungia prie bevizėsŠengeno erdvės.2008 m. lapkritis. Lietuva blokuoja mandato ES irRusijos deryboms dėl naujos partnerystėssutarties patvirtinimą.2009 m. Prezidente tapusi Dalia Grybauskaitėragina laikytis pragmatiškų ir konstruktyviųsantykių su Rusija. Taip pat suformuluojamaLietuvos, kaip Šiaurės šalies, idėja.

Svarbiausi Lietuvos užsienio politikos įvykiai 2004–2015 m.

�

�

„SCANPIX“, „BFL“, ASMENINIO ARCHYVO, LCVA ARCHYVO NUOTRAUKOS

2015–03–20 ● 25

Lietuva

mai normalizuoti bendradarbiavimą su Rusija,pašliję santykiai su kaimynine Lenkija bei bandy-mai juos taisyti ir daugelis kitų. Tačiau, kaip paste-bi kolektyvinės monografijos „Am bi cin gas de šimt -metis. Lie tuvos užsienio politika 2004–2014“ suda-ryto ja Vilniaus universiteto docentė Dovilė Jak -niūnaitė, šį dešimtmetį baigėme panašiai, kaip irpradėjome: suvokdami in tegracinių procesų svar-bą ir mąstydami apie savo rytines kaimynes.

„2004-aisiais mes džiaugėmės, kad jau pa ga -liau esame ES ir NATO. Ir kai žiūrime į da bartį,nors kontekstas žinoma yra ne tas pats, vėl

džiau giamės, kad esame ten, kur turime būti, irne rimaujame dėl tos pačios valstybės, kaip buvoir anksčiau. Įdomu tai, kad jeigu paimtume pra-džią ir pabaigą, atrodo, kad niekas nepasikeitė.Nors per šį dešimtmetį pakilimų, nuosmukių,įvai rių variacijų iš tiesų būta“, – teigia politologė.

Prieš dešimtmetį išsikelti Lietuvos užsieniopo litikos tikslai – aktyvi regioninė politika Eu ro -pos Rytų kaimynystėje, aktyvus veikimas ES beiNATO ir Lietuvos tarptautinis aktyvumas arbamatomumas buvo kartojami per visą šį laiką.

Kiek šiems tikslams buvo lemta išsipildyti?Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus

An tano Kulakausko teigimu, ambicija tapti vie -nu regiono likimą rimtai sprendžiančių cen trųne išsipildė, o ir vargu ar galėjo išsipildyti, tačiauper šį laiką pavyko tapti pasaulyje girdimu balsu,ypač dabar, tęsiantis krizei Ukrainoje. Tačiau,kaip pabrėžia politologas, girdėjimas dar tikrain e reiškia, kad yra ir kažkokia ypatinga įtaka.Įvai riose tarptautinėse studijose apie Rytų Eu -ropą Lietuva minima retai ir tikrai negali būti ly -gi nama su Lenkija, o jos balsu ir nuomone daž-niausiai naudojasi radikalesnė Vakarų žiniasklai-dos dalis, siūlanti ryžtingesnius karo Ukrainojesprendimo būdus. Tačiau ši linija tikrai nėra do -minuojanti, juo labiau ja nesivadovauja nei Pran -cūzija, nei Vokietija, nei JAV.

Pasak A.Kulakausko, negalima kritikuoti,kad buvo pasirinkta neteisinga Lietuvos, kaip re -giono lyderės, taktika, tačiau greičiau reikėtų sa -ky ti, kad tai yra Lietuvos, kaip regiono ly derėspart nerės, vizija, prisišliejant prie Len kijos, kuriiš tiesų išlieka nekvestionuojama re gio no lyderė.

Niekas negali prognozuoti, ar išliks dabar eg -zis tuojanti pasaulio ir Europos tvarka, ta čiau be -veik akivaizdu, kad tam tikras transformacijas beinaujus pavidalus ji tikrai įgaus, ir Lenkijoje, prie -

šin gai nei Lietuvoje, apie tai in ten syviai svars to -ma: parašyta dešimtys, jei ne šim tai, kny gų, šiuoklausimu dirba įvairūs institutai ir kitos moks linėsįstaigos. Kas bus, jeigu neliks ES? Koks yra Len -ki jos vaidmuo tokiame pasikeitusiame pa saulyje?Kokie išliks santykiai su kaimyninėmis ir didžio-sio mis valstybėmis? Tokius ir pa našius klau simusšiandien kelia Lenkijos analit ikai.

O štai Lietuvoje apie tai net nesvarstoma, tamnė ra nė reikiamų resursų. „Baziniu lygmeniudau gumos Lietuvos visuomenės mentalitetas visdėlto yra kaip mažos valstybės gyventojų. Kartaisku riamas regioninės valstybės vaizdinys, tačiaučia kaip reklamoje, kurioje teigiama, kad trošku-lys yra niekas, o įvaizdis yra viskas. Tad tai ir yraįvaiz dis, kuriuo pradedi tikėti, bet klausimas,kiek iš tiesų jis egzistuoja. Akivaizdu, kad realiosgalios – ekonominės, politinės, intelektualinės irkitokios – yra per mažai. Ar ji atitinka Lietuvosturimas ambicijas? Akivaizdu, kad neatitinka.To kį įvaiz dį Lietuvoje daug kas palaiko, o realiaituo besirūpinančių intelektualinių, politinių ireko nominių jėgų nėra. Čia tik pakalbėjimas“, –konstatuoja A.Kulakauskas.

Tačiau, politologo teigimu, būtina pabrėžti,kad mažos ar didelės valstybės mentalitetas šim -tu procentu ir nepriklauso vien nuo valstybės tu -ri mos galios, gyventojų skaičiaus arba teritorijos.O Lietuva turi seną valstybingumo tradiciją, norsjos šiandieninė valstybė, priešingai nei Lenkijos,natūraliai jos ir nepaveldėjo. De facto nuo šiostradicijos buvo atsiribota 1918-aisiais, nes kiloneišvengiamas konfliktas su jos pagrindine nešė-ja ir tęsėja Lenkija.

Bet užsienio politikos, o ir kitų sričių įvaizdžiopolitika, kaip sako A.Kulakauskas, Lie tu voje aiš-kiai prasilenkia su realybe. „Noras pasirodytiatei na iš ilgalaikės kultūrinės tradicijos. Pa vyz -džiui, Lietuva – drąsi šalis. Ar mes esame kuonors drąsesni už Estiją? Juk turėdami didesnįpo tencialą nepriklausomybės pradžioje mes nuojų atsilikome“, – aiškina Vy tauto Didžiojo uni-versiteto profesorius.

D.Jakniūnaitė pabrėžia, jog vienas dešimtme-čio siekių – įrodyti, kad mes išmanome Ry tų

Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius Vilniuje 2013 m. nepasirašė Ukrainos asociacijos sutarties su ES. Netrukus po to šalyjeprasidėjo Maidano revoliucija, į valdžią atvedusi provakarietiškus politikus

2009 m. rugsėjis. Lietuvoje vieši Baltarusijos pre -zidentas Aliaksandras Lukašenka, 2010 m. spalis.Į Minską darbo vizito išvyksta D.Grybauskaitė.2010 m. pradžioje įvyksta du oficialūs susitikimaisu tuomečiu Rusijos premjeru Vladimiru Putinu:

vasarį – prezidentės D.Grybauskaitės, kovą –tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus.2010 m. balandis. Lenkijos prezidentui LechuiKaczynskiui viešint Lietuvoje, Seimas nepriimaasmenvardžių rašybos įstatymo. Netrukus po

Smolensko aviakatastrofos abiejų šalių santykiaipastebimai atšąla.2011 m. sausis. Lietuva pradeda pirmininkautiESBO.2011 liepa. Nepaisant Lietuvos protestų, Austrija potrumpo sulaikymopaleidžia 1991 m.sausio 13-osiosnaktį Vilniaustelevizijos bokštąšturmavusio būrio„Alfa“ vadąMichailą Golo -vatovą, kaltinamą karo nusikaltimais.2013 m. vasaris. Viešėdamas Varšuvoje, užsienioreikalų ministras Linas Linkevičius atsiprašo lenkųtautos už tai, kad Lietuvos politikams pritrūkovalios priimti asmenvardžių rašybos įstatymą.2013 liepa–gruodis. Lietuva sėkmingai pir mi nin -kauja Europos Sąjungos Tarybai. Per šį laikotarpįpriimta rekordiškai daug – 147 teisės aktai.

2013 m. gruodis. Per Vilniuje vykstantį Rytųpartnerystės viršūnių susitikimą tuometis Ukrainosvadovas Viktoras Janukovyčius atsisako pasirašytiAsociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Netrukuspo to prasideda Euromaidano protestai, nuvedęprie prezidento nuvertimo.2014 m. kovas. Rusija aneksuoja Krymą.2015 m. sausis. Lietuva prisijungia prie eurozonos.

�

�

„SCANPIX“, „BFL“, ASMENINIO ARCHYVO, LCVA ARCHYVO NUOTRAUKOS

26 ● 2015–03–20

Lietuva

Eu ro pos regioną, buvo pasiektas. Tiek iš ES,tiek iš NATO ateina suvokimas, kad šalies eksper -tai, po litikai ir tarnautojai, komentuodami šio re -gio no procesus, turi autoritetą, ir tai prideda Lie -tu vai matomumo tarptautinėje arenoje. Tą ypačįrodė sėkmingas pirmininkavimas ES Ta ry bai.

Kita vertus, mokslininkė kvestionuoja patįnuo latinį šalies matomumo didinimą, kuris pap -ras tai vyksta per tarptautines organizacijas, kaipsa vaiminį tikslą. „Visuomet klausiu: ar suvokia-ma, kas iš to, kad mus žinos? Man atrodo, į šįklau simą nėra atsakyta. Norėtųsi, kad apie tai bū -tų susimąstoma, nes matomumas vien dėl ma to -mu mo gali virsti parodomuoju spektakliu. Pa vyz -džiui, pirmininkavimas ESBO: lyg ir viskas bu voge rai, bet mes, kaip ir buvo galima spėti, iš es mėsat likome tik techninius darbus, nepaisant to, kadbu vo įsivaizduojama, jog Lietuva kažkokią po li ti kąpakeis. Galima įsitikinti, kad ją pakeisti nėra taiplengva“, – sako Vilniaus universiteto Tarp tau ti niųsantykių ir politikos mokslų instituto docentė.

Didžiausiu dešimtmečio nusivylimu ar neiš-nau dota galimybe galima laikyti santykių su Len -ki ja suprastėjimą. Prezidento Valdo Adam kauska dencijos laikotarpiu jie buvo išskirtinai šilti, ta -čiau jau netrukus Lenkijos užsienio reikalų mi nis -tras pažadėjo į Lietuvą nekelti kojos, kol šalis ne -pradės spręsti tautinių mažumų klausimų. Kaipko lektyvinėje mo nografijoje „Am bi cin gas de šimt -metis. Lie tu vos užsienio politika 2004–2014“ pa -ste bi Galina Vaščenkaitė, Lie tu vos ir Lenkijos san -tykiams galima pritaikyti didėjančių lūkesčių teo -riją: bendradarbiavimui vis ple čiantis ir intensy vė -jant, mezgantis politiniams, kariniams, ekono -miniams ir kultūriniams saitams buvo manoma,kad tai persikels ir į dvišalių santykių plotmę, ta -čiau taip neįvyko. Savo ruožtu tai nereiškia, kad in -tensyvus bendradarbiavimas šiose srityse nutrūko.

A.Kulakausko vertinimu, šio sąstingio prie-žasčių galima atrasti daug ir jokiu būdu negalimakaltinti vien Lietuvos ar vien Lenkijos, nes tamtikrą indėlį įneša abi pusės. O tai ateina iš nacio-nalizmo paveldo, tarpukario konflik tų, iki galoneišspręstų tautinių mažumų klau simų, nepa-svertai žarstytų ir netesėtų pa žadų.

„1994-aisiais, kai Algirdas Brazauskas ir Le -

chas Walęsa pasirašė draugiškų santykių ir ge rokai myninio bendradarbiavimo sutartis, vie toj at si -prašymo formuluotė buvo pakeista į „abipusį ap -gailestavimą“, bet, ko gero, nei vie na, nei kita pu -sė paaiškinimo, ką gi iš tiesų reiškia „abipusiškaiapgailestauti“, neturi“, – komentuoja politologas.

Užsienio politika, D.Jakniūnaitės žodžiais ta -riant, Lietuvoje išlieka visiškai elitarinė ir daž nainet nesvarstoma, ar į diskusijas apie jos procesusreikia įtraukti visuomenę. Kita vertus, tokia ji yrair daugelyje kitų valstybių. Net sprendimai dėlstojimo į ES bei NATO buvo priimti beveik vienpolitinio elito – partijos pasirašė tokio pobūdžiosusitarimą. O tik įstojus į šias organizacijas pa -ma žu atėjo suvokimas, kad prisijungimas prieBen drijos praktiškai reiškia įsitraukimą į Šenge-no erdvę, ankstesnį ar vėlesnį euro įvedimą, ESdirektyvų ir reglamentų vykdymą ir kt.

O kuris per dešimtmetį įvykusių skirtingų už -sienio politikos vingių sulaukė didžiausio vi suo -me nės dėmesio? Nors specialių tyrimų ir nė raat likta, D.Jakniūnaitės manymu, daug kam įstri-go Lietuvos, kaip Šiaurės šalies ir Skan dinavijosre giono, išsiskiriančio savo turtin gumu, idėja.Juk tokia mintis skambėjo dar Atgimimo laikais,kai svajota apie greitai susikursiantį „švediškąso cializmą“.

Pritaria tam ar ne, daugelis taip pat paminėtųir aktyvų įsitraukimą į ES Rytų politikos forma-vimą bei sėkmingą pirmininkavimą ES Tarybai.O štai mažiausiai ilgą laiką buvo suvokiamaener getikos projektų svarba – jų reikšmė išaugo

iš karto po 2004-ųjų, tačiau visuomeniniu lygme-niu ji išryškėjo daug vėliau.

Nedaug lietuvius jaudina ir Baltarusijos de mo -kratizacijos bei ateities perspektyvų klausimai.

„Rinkimus su užsienio politika labai retai k a -da laimėsi – svarbiausia elektoratui visuomet yraeko nomika, socialiniai klausimai ir pan. U ž sie -nio politika valstybės lygmeniu – la bai svarbusda lykas, bet dažniausiai tai lieka ar ba paliekamael i tui. O žmonėms užsienio po litika pasidaroįdo mesnė tik tada, kai jau kyla rimtų krizių“, –aiškina D.Jakniūnaitė.

Mokslininkė pastebi, kad šia politikos sritimine itin rūpinasi ir politinės partijos – jos ne ugdoir „nekuria“ daug žmonių, gerai išmanan čių už -sie nio politika. Pavyzdžiui, tarp di džiausių parti-jų pabandę ieškoti žmonių, kurie galėtų sėkmin-gai eiti užsienio reikalų ministro pareigas, kandi-datų šiuo metu atrastu me tikrai nedaug. Todėlgalima daryti išvadą, kad partijoms tai nėra labaisvarbi sritis, apie kurią būtų intensyviai galvoja-ma, nes rinkimų kampanijoje užsienio politikosreikšmė būna maža.

Kita vertus, užsienio politika netampa ir leng -vai „parduodamu“ politinių derybų objektu. Jeipažvelgsime į pastarojo dešimtmetį Lie tu vą val-džiusias koalicines Vyriausybes, matysi me, kadužsienio reikalų ministro postas vi suo met atitek-davo svarbiausiai, koaliciją formuojančiai parti-jai ir dėl jo nebūdavo intensyviai deramasi. Be to,ministro kandidatūra itin daug priklausydavo irnuo prezidento nuomonės.

Ko galime pasimokyti iš šio banguoto Lie tuvosužsienio politikos dešimtmečio? D.Jak niū naitėsmanymu, viena pagrindinių pamokų yra suvoki-mas, kad Lietuvos galimybės manevruoti – labairibotos. „Dažnai politologai komentuodami kri-tiškai pasisako, kad esame vieno klausimo valsty-bė ir reikia daryti kažką kitaip. Tačiau alternatyvosnedidelės: esame labai apriboti geografiškai beisavo dydžiu, ir iš tikrųjų tų pasirinkimų, ypač kaibuvo nuspręsta, kad mūsų partneriai labai aiškūs,kad mūsų civilizacinė erdvė labai aiški, nelabai kasir lie k a. Taigi pagrindinė pamoka yra ta, kad labaisun ku manevruoti“, – pabrėžia mokslininkė.

Todėl, pasak jos, įvairios kalbos apie santykiųsu Rusija „perkrovimą“, „atšildymą“, norma li za -vi mą ar gerinimą dažniausiai telieka kal bomis,nes net ir JAV suprato, kad to padary ti tiesiogne įmanoma. Taigi, kad ir kiek įvairūs politikai arpar tijos pabrėžtų esančios „už dialogą“, jų vyk-do ma užsienio politika išliks labai ribota, kol Ru -si ja netaps kitokia. ■

Dovaidas Pabiržis

�

VDU profesorius A.Kulakauskas: Lietuvos kaip regioninės valstybės įvaizdį daug kas palaiko, o

realiai tuo besirūpinančių intelektualinių, politinių irekonominių jėgų nėra

VU docentė D.Jakniūnaitė: su užsienio politika rinkimus laimėsi labai retai, todėl politinės partijos

beveik neugdo ją gerai išmanančių žmonių

Lietuvos ir Lenkijos santykių pablogėjimą nulėmė neišspręsti tautinių mažumų klausimai,nepasvertai žarstyti ir neištesėti pažadai, nacionalizmo paveldas

„SCANPIX“, „BFL“, DELFI.LT, ASMENINIO ARCHYVO, LCVA ARCHYVO NUOTRAUKOS

2015–03–20 ● 27

Lietuva

Dr. Giedriui Sasnauskui, dr. GintautuiTa mulaičiui ir dr. Mindaugui Zarembaipremija įteikta už darbų ciklą „Nauji

tai kiniui specifinių endonukleazių sąveikos suDNR reguliacijos ir katalizės mechanizmai(2002–2013)“. Beje, šie mokslininkai – jau tre-čioji Biotechnologijos instituto restrikcijos-modifikacijos sistemų tyrinėtojų karta, įvertin-ta Lietuvos mokslo premija.

Nors šiųmečių laureatų darbai buvo orien-tuo ti į fundamentinius tam tikrų fermentų (kon -krečiai – restrikcijos endonukleazių) struk tūrosir veikimo mechanizmus, jų aktyvumo tyrimus,gautos žinios turi didelį praktinio pritaikymopotencialą. Šie prieš daugiau nei 40 metų atras-ti fermentai leido atsirasti šiuolaikinei genų inži-nerijai, sukėlusiai revoliuciją biomedicininiuosetyrimuose ir biotechnologijos pramonėje.

Pabrėžtinas ir tas faktas, kad restrikcijos en -

do nukleazės neatsiejamos ir nuo aukštųjųtech nologijų pramonės atsiradimo Lietuvoje,nes būtent jos leido suklestėti vienai sėkmin-giau sių aukštųjų technologijų įmonių Lie tu voje– „Fermentui“ (dabar „Thermo Fisher Scien -tific“ Vilniaus padalinys).

Restrikcijos endonukleazės neabejotinaiyra paklausūs fermentai, su kuriais siejamadaug vilčių. Tai lėmė intensyvias jų paieškas iršiuo metu jau yra aprašyta per 4 tūkst. fermen -tų, atpažįstančių daugiau nei 300 skirtingųDNR sekų. Vis dėlto susiklostė įdomi situaci-ja: jų sandaros ir veikimo mechanizmo tyrimaige rokai atsiliko nuo jų paieškos. Šį atsilikimąsa vo darbais ir bandė kompensuoti mūsų bio-chemikai.

Daugiau nei dešimtmetį jų trukusių moksli-nių tyrimų tikslas – suprasti, kaip veikia res -trikcijos endonukleazės, išmokti keisti jų savy-

bes ir pritaikyti jas naujiems tikslams. Kaip tei-gia M.Zaremba, siekiama gebėti keisti jų savy-bes, kad jos tarnautų norimoms užduotims.

Paprasčiau sakant, į restrikcijos endonuk-lea zes galima žiūrėti kaip į tam tikras žirkles,ga linčias paveikti, keisti svetimą genetinę in -formaciją – DNR. Įdomiausia ir labiausiaivaiz duotę audrinanti sritis, kuriai tai gali pasi-tar nauti, yra genų terapija. Jos esmė – įstengtižmo gaus ląstelės genome pakeisti blogą, ko -kias nors ligas lemiantį geną kitu – geru.

Nors tokio gydymo galimybės didžiulės, tainėra paprasta. Tokioms didelio tikslumo reika-laujančioms genomo „operacijoms“ reikalin-gos ypatingu specifiškumu pasižyminčios en -do nukleazės, gebančios atpažinti ir sukarpytitik blogojo geno vietoje esantį taikinį, o liku-sios – geros genetinės medžiagos dalies ne pa -veikti. Vienas esminių aspektų šiame proce-

Lietuvos biochemikų tyrimai prisidedaprie pasaulinės pažangosMokslas. Lietuvoje ką tik išdalytos šiųmetės Lietuvos mokslo premijos. Vieną jų – biomedicinos ir žemės ūkiomokslų srityse – pelnė Vilniaus universiteto (VU) Biotechnologijos instituto mokslininkai.

�

Mokslininkai G.Tamulaitis, G.Sasnauskas ir M.Zaremba pelnė Lietuvos mokslo premiją už restrikcijos endonukleazių, fermentų, leidusių atsirasti genų inžinerijai, tyrimus

V.V

ALU

CK

IEN

ĖS

NU

OTR

.

28 ● 2015–03–20

Lietuva

se yra tas, kaip tiksliai (kokio ilgio) šie fer-mentai sugeba atpažinti DNR taikinius. Kuoil gesnius taikinius atpažįsta, tuo tikslumas di -desnis (sutampančių trumpų taikinių būtų ran-dama labai daug). Tai galima palyginti su ilgutekstu: trumpi taikiniai yra tarsi pavieniai žo -džiai, o ilgi taikiniai – frazės. Jei reikalingosvie tos ieškai pagal pavienius žodžius, galimybiųyra daug, tačiau jei pasitelki ilgesnius taiki nius– frazes, tikimybė apsirikti stipriai sumažė ja.

Pasaulyje šiam tikslui bandoma konstruotiir naudoti įvairias ilgus DNR taikinius atpažįs-tan čias endonukleazes. Viena iš galimybių –prie restrikcijos fermentų prijungti papildo-mus DNR atpažįstančius elementus, taip pri-verčiant restrikcijos endonukleazes atpažintiilgesnius DNR taikinius.

Restrikcijos endonukleazės atpažįsta tiktam tikras DNR sekas (vieni fermentai atpažįs -ta vienas, kiti – kitas). Vis dėlto yra dalių, ku riųneatpažįsta niekas. Kitaip tariant, bakterijosenėra atrasta tokių fermentų, kurie galėtų atpa-žinti mokslininkus dominančias DNR se kas.

„Žinodami jų detalią struktūrą, veikimome chanizmą, kaip yra atpažįstama DNR, kaipji perkerpama, galime keisti turimų fermentųspe cifiškumą (atpažįstamas DNR sekas). Es -mė ta, kad tu rime gana didelį įrankių arsena-lą, tačiau no risi jį dar papildyti naujais speci-fiškumais“, – dėsto M.Zaremba.

Kaip paaiškina G.Sasnauskas, žmogui susi-dūrus su virusais – bakteriofagais, tai baigiasislo ga ar kita nesunkia pagydoma li ga, o viru-sams užpuolus bakterijas tai dažniausiai reiškialąstelės žūtį. Kai bakteriją apipuola vi ru sai, jie

į ląstelės vidų įleidžia savo genetinę medžiagą –dažniausiai DNR. Tai reiškia, kad bakterija neims sintetinti tuos baltymus ir tas medžiagas,ku rios reikalingos jos gyvavimui ar dalijimuisi,o pradės gaminti naujas viruso daleles. Kai jųbus prigaminta daug, ląstelė praplyš tarsi koksper pildytas maišas, naujos viruso dalelės pa sklisį aplinką ir viskas prasidės iš naujo – taip pat buspuolamos ir kitos ląstelės. Atrodo, taip vi ru saiga liausiai galėtų sunaikinti visą bakterijų po -puliaciją, juolab kad skaičiuojama, jog ap lin kojevienai bakterijai tenka bent penki ją puo lan tysvirusai. Vis dėlto realybėje taip ne nu tin ka, nesevo liucio nuodamos bakterijos su for ma vo įvai-rių kovos su bakteriofagais būdų – ap saugos sis-temų, saugančių bakterijas nuo su naikinimo.

Tarp bakterijų ir virusų vyksta arši kova: bak -terijos vis ieško naujų būdų, kaip apsiginti nuovirusų, o virusai stengiasi rasti kelių, kaip ap ei titas bakterijų apsaugos sistemas. Vaiz džiaimoks lininkai tai vadina ginklavimosi varžy -bomis, o moksliškai – koevoliucija. Taigi VUBio technologijos instituto mokslininkai savodar buose ir gilinosi į vieną iš šių bakterijų ap -saugos sistemų, padedančių ląstelei išsigelbėtinuo virusų.

„Šitos apsaugos sistemos esmė ta, kad kai priebakterijos prisitvirtinantis virusas įleidžia į ją savogenetinę medžiagą (tai galima įsivaizduo ti kaiptam tikrą ilgą siūlą), šią bandoma su nai kinti. Bak -terijos viduje yra toks fermentas, ku ris ir vadinasirestrikcijos endonukleaze. Jis, vaiz džiai tariant,yra tarsi dantuotas padaras, ties tam tikromis vie-tomis sukarpantis svetimą vi ruso genetinę me -džiagą. Kai ji sukarpoma, ląs telei tam pa nebe-

kenksminga, nes virusas ne begali dau gintis, –dėsto G.Sasnauskas. – Ži no ma, yra ir kita pusė:juk pati bakterija irgi tu ri sa vo ge netinę medžia-gą, tad kaip ją apsaugoti nuo to pik to fermento?Čia yra dar kitas fermen tas, ku ris ląstelės geneti-nę medžiagą ten, kur piktasis fer mentas karpytų,tam tikra prasme pažymi, ją mo difikuoja. Taipląstelės DNR yra ap sau goma.“

„Tai konkrečiai vadinama restrikcijos-mo di -fikacijos apsaugos sistema“, – prideda M.Za -remba.

Dėl šių žirklių kokį nors DNR fragmentąga lima perkelti iš vieno organizmo DNR į kitoorganizmo DNR. Tarkime, žmogaus baltymąkoduojantį geną galima perkelti į bakteriją irtada, pavyzdžiui, insuliną ima sintetinti bakte-rijos. „Bakterija tampa tarsi bioreaktoriumi.Anks čiau insuliną reikėdavo išgryninti iš kiau-lės kasos, jei norėjai suleisti žmogui, o šiuome tu tai gali padaryti bakterijos. Tai palengvi-na gyvenimą daugybei diabetikų pasaulyje“, –pavyzdį pateikia mokslininkai.

Biochemikų darbai, už kuriuos jie ir pelnėšią premiją, tarsi susidėjo iš kelių prasminiųdalių. Pirmiausia jie tyrė restrikcijos fermentųsąveiką su genetine medžiaga. Labiausiai juosdo mi no, kaip šie fermentai atpažįsta atitinka-mus DNR taikinius (kitaip tariant, kur reikiakirpti, o ko geriau neliesti). Tai tiriant (dėl tobendra darbiaujant ir su užsienio mokslinin-kais) jiems pavyko atrasti naują DNR taikinioatpaži nimo būdą, kada fermentas, susirišda-mas su DNR, ją stipriai deformuoja. Tai buvopavadin ta ba zės išsukimu. „Tai yra endonuk-leazėms vi siš kai naujas, pirmą kartą pasaulyje

�

Šiemet Lietuvos mokslų akademijoje iš viso buvo įteiktos šešios mokslo premijos

V.V

ALU

CK

IEN

ĖS

NU

OTR

.

2015–03–20 ● 29

Lietuva

pa ste bėtas DNR taikinio at pažinimo būdas“, –teigia G.Ta mu laitis.

Kitaip tariant, šiame tyrimo etape parody-ta, kaip, naudodami tuos pačius struktūriniuselementus, baltymai prisitaikė atpažinti skir-tingo ilgio ir sekos DNR taikinius. Tai paskati-no pradėti daugybę naujų tyrimų ir pasitarna-vo fundamentinio mokslo plėtrai.

Per kitą tyrimų etapą buvo paneigtas įsišak-nijęs įsitikinimas, kad visos endonukleazės yrapanašios, kitaip tariant, kad jos turi bendrą kil -mę, yra daugmaž panašios sandaros ir skiriasigal tik atpažįstamais taikiniais. Pa aiškėjo, kadjos priklauso net penkioms ne gi miningoms šei-moms, tarsi penkioms atskiroms grupėms. Beto, fermentai gali būti labai įvairūs net kiekvie-nos šeimos viduje ir veikti skirtingais būdais(antra vertus, skirtingoms šei moms priklausan-tys baltymai gali elgtis ir at ro dyti labai panašiai,tai rodo, kad negiminingi baltymai evo liu cio -nuodami tapo panašia, efekty viai savo apsaugi-nę funkciją atliekančia struk tūra).

„Tai, kad restrikcijos endonukleazės priklau -so skirtingoms šeimoms, reiškia, jog bakterijos,kovodamos su virusais, „atrado“ jas bent penkiskartus. Tiesiog evoliucijos eigoje jos pagriebė irpritaikė savo gynybai vis kažkokią kitokią nu -kleazę; kiekvienu atveju tai susikonstruodamosvis iš kitokių DNR atpažįstančių ir DNR ker-pančių komponentų. Kai kuriais atvejais tiekom ponentai atrodo net nesusiję su DNR, –tei gia G.Sasnauskas. – Tie fermentai yra labaikeis ti ir gali katalizuoti ne tik DNR kirpimo,bet ir visai kitokias reakcijas.“

Vadinasi, antras atrastas dalykas – pastebė-tos naujos restrikcijos endonukleazių katali-zuo jamos reakcijos, pademonstruoti nauji są -veikos būdai. Tai potencialiai gali būti panau-dojama ir kam nors kitam, ne vien genetinėsmedžiagos karpymui. Sakykime, naujos žiniosgalėtų pagelbėti bandymams sukonstruoti fer-mentus, galinčius atpažinti ilgus taikinius, ge -nų terapijai, priversti restrikcijos endonuklea-zes atpažinti ilgesnius DNR taikinius.

„Iš tikrųjų, ką bandėme padaryti – tai su -kur ti naujus įrankius, tinkamus genų terapijai,taigi prie restrikcijos fermentų, kurių esamene mažai ištyrę, pridėti papildomą modulį, taippat galintį atpažinti genetinę medžiagą. Tadabū tų reikalingas ilgas dvigubas taikinys: vienajo dalis būtų atpažįstama to prilieto modulio(tai gali būti ne tik baltymo domenas, bet ir ki -to kie dariniai), o kita dalis jau atpažintų patiesfer mento seką. Dėl to papildomo modulio fer-mentas atsidurtų ten, kur ir yra tas papildomomodulio atpažinimo taikinys, – aiškina M.Za -rem ba. – Iš to išeina, kad toks hibridinis daik-tas gali atpažinti labai ilgą taikinį ir gali būtinau dojamas genų terapijoje, kai žmogaus ge -no me ir reikia atpažinti ilgus, unikalius taiki-nius. Pademonstravome porą strategijų, kaipsu gebama kirpti tik reikiamus taikinius. Aišku,fermentai vis vien kirps savo taikinius, tačiaujau atvedus prie norimų vietų.“

Vadinasi, prie restrikcijos fermentų prijun-gus papildomus su DNR sąveikaujančius mo -dulius ir taip pailginus jų atpažįstamą taikinį,tokia DNR endonukleazė būtų nukreipiama į

konkrečią vietą, pavyzdžiui, esančią prie blo -go, nepageidaujamo geno.

Žinoma, čia irgi yra savų iššūkių. Pa grin dinis– vėlgi kaip priversti šį hibridinį fermentą atpa-žinti ir kirpti tik pailgintą savo taikinį ir neliestikitų genome esančių taikinių, nekirpti trumpes-nių. Dėl šios problemos buvo sukurta metodų,leidžiančių reguliuoti tokių hibridinių dariniųaktyvumą, kad jie imtų veikti tik tada, kai rei-kia. Tai reiškia, kad atsirado galimybių pakreip-ti procesą norima linkme. Vienas tokių būdų –su šviesa. Prie fermento galima prijungti tokiąche minę grupę, kuri neleistų susidaryti aktyviaifer mento formai. Jei ši prijungta cheminė gru -pė yra jautri šviesai, reikiamu mo mentu pašvie-tus į šį fermentą ta cheminė grupė atsijungtų,fermentas taptų aktyvus ir galėtų karpyti DNR.

Yra ir kitas būdas, kaip galima padaryti, kadfer mentas imtų veikti tik patekęs į reikiamąvie tą. Paimamas fermentas, esantis neaktyviojefor moje. Kad jis taptų aktyvus, turi susijungtidvi fermentų molekulės. Tai įvyksta, kai dvi fer-men to molekulės atpažįsta du greta esan čius il -gus taikinius, atsiduria viena šalia ki tos, susi-jun gia, fermentas tampa aktyvus, ir no rimojevietoje perkerpama genetinė me džiaga.

Galima apibendrinti, kad naujos žinios lei -do pasiūlyti būdų, kaip turimus restrikcijos fer -mentus paversti naujais pakitusio aktyvumo,di desnio specifiškumo ar kontroliuojamo ak ty -vu mo įrankiais, tinkamais sudėtingesnėms, neipaprasta genų inžinerija, užduotims atlikti.

Kas toliau? Kuria kryptimi judės Lietuvosmokslo premiją gavusių mokslininkų tyrimai?

„Palikti šią sritį būtų labai gaila, nes ji iš tiesųlabai įdomi, fermentų yra labai įvairių (kiekvie-nas jų gali vis kitaip atlikti tą pačią reakciją), beto, čia jau padarytas didelis įdirbis. Aš, pavyz-džiui, ir toliau dirbu prie tyrimų, susijusių sures trikcijos endonukleazėmis, tik jau prie kito-kio tipo. Jos naudoja tarsi degalus (ATP hidro-

lizę), kad atliktų šią funkciją. Taip pat orientuo-juosi ir į naujas bakterijų apsaugos nuo bakte-riofagų sistemas“, – sako M.Zaremba.

G.Tamulaitis jau dabar dirba prie naujos bak-terijų apsaugos sistemos – CRISPR, leidžian-čios lengviau ją programuoti ir pritaikyti genųterapijos, genų inžinerijos tikslams. Sukauptapatirtis, at liekant naują darbą, jam labai padeda,nes tai taip pat yra endonukleazė, tad kai kuriedėsningumai at sikartoja.

Galiausiai G.Sasnauskas, kaip pats sako,dar turi nesuvestų sąskaitų su restrikcijos fer-mentais, tad kol kas dar dirba prie tos pačiostemos. „Nau jų bak terijų apsaugos sistemų tyri-mai atskleidė labai daug naujų įdomių bakteri-jose vykstančių procesų, kurių prieš dešimtme-tį dar neįsivaizdavome. Kartu labai įdomu,kaip fundamentinis atradimas leido atrastinaujų įrankių, metodų. Ko gero, dabar galimelaukti realaus prover žio genų terapijos srityje,nes juos lengva tai kyti“, – svarsto mokslininkas.

„Pažanga labai staigi. Naujos bakterijų ap -saugos sistemos atrastos prieš septynerius aš -tuo nerius metus, o šioje srityje padaryta, su -prasta labai daug. Biotechnologijų mokslo tem-pas itin greitas. Tai labai karšta sritis, nors, aiš -ku, tai reiškia, kad egzistuoja didelė konkuren-cija su kitomis laboratorijomis pasaulyje“, –api bendrina G.Tamulaitis.

Žinoma, tai reiškia ir aktyvesnį mokslininkųbendradarbiavimą. Atliekant kai kuriuos ty ri -mus dirbta su lenkais, britais, amerikiečiais, vo -kie čiais, japonais, olandais... Tai naudin ga netik dėl žinių sklaidos, bet ir dėl žemiškesnių da -ly kų. Tarkime, kokia nors laboratorija užsieny-je turi mūsų mokslininkams reikalingą, tačiaulabai brangų įrenginį ir daug patirties dirbantsu juo, o šie turi įdomų tyrimų objektą, taigiben dradarbiaujant gali lengviau gimti rezulta-tas, galima atrasti naujų dalykų. ■

Vaiva Sapetkaitė

Virusai, užpuolę ląstelę, įleidžia į ją savo DNR, kad ši gamintų jų daleles, kol žūtų. Visgi bakterijos sukūrė apsaugos sistemų, viena jų - kai restrikcijos endonukleazės sukarpo ir nukenksmina svetimą genetinę medžiagą

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

30 ● 2015–03–20

Lietuva

VEIDAS: Pabrėžiate geros vadybos reikšmę ir ti kitės, kadpagerinus šią sritį VU netruktų prisi vyti pasauliniameQS universitetų reitinge 379-oje vietoje esančio Tartuuni versiteto. Dabar VU yra 551–600 vietoje. Nuo kopra dėsite? A.Ž.: Verslo valdymo programa jau parengta. Tai toks da -ly kas, kai, sakykime, universiteto ad ministracijos dar-buo tojai kurį laiką, savaitę ar dvi, turės užrašinėti viską,ką veikė (rašiau elektroninį laišką – 5 minutės, gėriauka vą – 5 mi nutės, atsakiau į telefono skambutį – 7 mi nu -tės). Tada visa informacija sueis į vieną vietą, kad bū tųiš siaiškinta, kas ką konkrečiai veikia. Pamatysime, ką ko -kiose vietose galima pa ša lin ti, ką kur vertėtų perkelti, iš -siaiškinsime, kur švaistomas laikas. Pats matau, kad kaiku rie dar buotojai sėdi iki išnaktų, o kiti kavutes gė rinėja.Taip viskas bus optimizuojama. Versle tai jau se niai su -tvarkyta, o universitete tiek visko per 400 metų pri au go,tiek daug žmonių buvo priimta... Tai nesubalan suota,nie kas netaikė mo dernių valdymo metodų. VEIDAS: Per kiek laiko tikitės optimizuoti administracijosdarbuotojų darbą?A.Ž.: Didžiausia problema yra per viešuosius pir kimusnu pirkti tą paslaugą iš specialistų. Na, o tada tereikėspo ros savaičių.VEIDAS: Kaip apskritai apibūdintumėte dabartinę VUpadėtį?A.Ž.: Daugybę metų vyko ekstensyvi plėtra: dau gėjo stu -dentų, didėjo padalinių skaičius, prie universiteto buvojungiami institutai, ad ministracijos aparatas plėtėsi, atsi-rado daug „minkštų“ struktūrinių projektų. Ma no galva,jau seniai atėjo laikas pereiti prie intensyvios plė tros. Tu -ri kilti studijų, mokslo kokybė, o kiekybinė plėtra turėtųbaigtis. Reikia spręsti ko kybinius dalykus: modernizuotistudijų organizavimą (nekalbu apie turinį – bent jau for -mą), įdiegti modulinę sistemą. Ši kai kuriuose fakulte-

A.Žukauskas:„Neišradinėkimedviračio,pasinaudokimeužsieniopatirtimi“Rektorius. Nuo balandžio Vilniausuniversitetas oficialiai turės naują rektorių.Juo netrukus bus inauguruotas akademikas,fizikos profesorius habil. dr. ArtūrasŽukauskas. Su juo ir kalbamės apieseniausio šalies universiteto laukiančiasnaujoves, iš praeities besivelkančiasproblemas ir ambicingus siekius.

A.U

FAR

TO, „

BFL

“, N

UO

TR.

Balandžio 1 d. profesoriusA.Žukauskas oficialiai taps 85-uoju Vilniaus universiteto rektoriumi

2015–03–20 ● 31

Lietuva

tuo se fragmentiškai veikia, tačiau tai turi veiktiviso universiteto mastu. Tai techninis da lykas:be veik niekas nesikeistų, tik esami mo duliai bū -tų padaromi vienodo „dydžio“.

Toliau, vėlesniu etapu, bus naikinamas dub-lia vimasis. Kam dėstyti kažkokį dalyką, jei jį dė s -to ir gretimoje katedroje? Taip bus sumažin tasbendras krūvis, atlaisvintos auditorijos, dės ty to -jai turės daugiau laiko moksliniam darbui dirb-ti. Žinoma, reikės amortizavimo, kažkiek žmo-nių liks be darbo.

Taip pat reikia sužiūrėti mokslą. Net nėra su -kurta tinkamų jo vertinimų, tad situacija ne aiški,ypač socialinių, humanitarinių mokslų srityje.Nie kas negali pasakyti, ar jų lygis iš tikrųjų aukš-tas, ar žemas. Juk ir mokslinės publikacijos dau-giausia rašomos tam, kad būtų gautos kokiosnors pareigos, o ne dėl kažkokių ino vacijų, noroko munikuoti, perduoti žinias. Kai kuriose srity-se išsikerojęs „atestacinis“ moks las. Žinoma, tu -ri me ir aukščiausio pasaulinio lygio mokslinin-kų, tarkime, biotechnologijų, genų inžinerijos,la zerių srityje.

Be to, universiteto bendruomenė išsiskai-džiu si, fakultetai dažnai dirba kas sau. Turimekažkokią fakultetų asociaciją. Taip pat apleistapartnerystės sritis. VU nukenčia ir dėl to, kadmū sų viešieji ryšiai fragmentiški, nėra nuoseklu-mo, agresyvumo, priešingai nei daugumoje pa -saulio universitetų.

Blogiausia, kad nėra aiškaus vektoriaus, aiš-kios krypties. Tai užrašyta universiteto strategi-nia me plane, patvirtintame dar 2012 m., bet jorealizavimas stringa.

„Ką daryti“ maždaug aišku, bet ta dalis „kaipdaryti“ yra problemiška. Dėl to rengiamasi ben-dradarbiauti ir su verslu. Nors universitetai tik-rai neturėtų tapti verslo įmonėmis, perimti kaikuriuos aspektus iš verslo vertėtų.

Galų gale strateginio plano punktus reikėspa skirstyti pagal svarbą. Ten prirašyta visko, okai kurių dalykų nė neįmanoma pamatuoti. Pa -vyzdžiui, „kažką pagerinti“. Kas turėtų pasakyti,ar kas nors užtektinai pagerėjo, ar ne?

Taigi VU yra bėdų dėl bendruomenės, part -nerystės, didelio mokslo kokybės netolygumo, ojeigu vertinsime studijas, tai čia sunku surastiga lus, suprasti, kam už ką moka.VEIDAS: Ar dėl modulinės sistemos neatsirastųdar daugiau darbo?A.Ž.: Kaip tik viskas taptų paprasčiau: visos au di -torijos būtų valdomos iš vieno taško, pinigai kon -tro liuojami viena programa (kiek kreditų su teik -ta, tiek pinigų ir atiteka padaliniui), o svar biau -sia, kad nuo mokymo būtų pereita prie mo ky mo -si. Nuo pat įstojimo į universitetą studen tas pri-imtų sprendimus, kaip susidėlioti stu dijų eigą.Ži noma, jam padėtų ir jį orientuotų, ta čiau galu-ti nę atsakomybę jis prisiimtų pats. Taip būtųorien tuojamasi ne į procesą (kaip baig ti kursą), oį tikslus (įgyti vienokią ar kitokią kom petenciją).Aišku, būtų privalomų dalykų, ta čiau studijas bū -tų galima labiau prisitaikyti sau. Dėstytojai pa -tar tų jaunuoliui pagal jo gabumus, motyvaciją.Ka dangi tada reikėtų ma žiau dėstyti, nes būtųmak simaliai mažinamas auditorinis krūvis, pa -daugėtų darbo akis į akį su studentais.

Svarbiausia, kad užsienyje visa tai jau veikia. Į

Lie tuvą atvažiuoja užsienio ekspertai ir sako, kadneišradinėtume dviračio – viskas jau sukurta. Beto, manau, kad tai, kaip studijos organizuoja mosdabar, yra jovalas. Kas ten gali susigaudyti? VEIDAS: Ar yra kokių nors konkrečių valstybių,kurių pavyzdžiu sekame ar vertėtų sekti?A.Ž.: Mano galva, moderniausia studijų sistemašiuo metu yra Švedijoje, Danijoje. VEIDAS: Ar galvojama ir apie mokslo optimizavi -mą? Gal galima tikėtis, kad mokslas duos di -desnės finansinės naudos?A.Ž.: Yra žmonių, manančių, kad universitetinismoks las turi išsilaikyti iš verslo. Tai absoliutusklie desys. Taip nėra net Masačusetso technologi -jų universitete (MIT), nors jis universitetų rei -tinguose yra pirmas, be to, tai technologijų uni -versitetas. Apie 70 proc. mokslo portfelio su da rovalstybės dotacijų lėšos, 17 proc. ateina iš versloir dar maždaug 13 proc. MIT apskritai gau na išlabdaros. Na, o paslaugos, apie kurias šne kama,kad universitetai gali užsidirbti, net čia sudarodešimtąsias procento. O Lietuvoje žmo nės atsi-stoja tribūnoje ir kliedi: esą visko pa sistatote, taidabar turite susirasti verslą, ku ris norėtų visašitai išlaikyti.

Apskritai universitete negalima organizuotijokio verslo vien dėl viešųjų pirkimų. Tiesiogtra gedija, jei profesoriui nupirkti naują kompiu -terį gali užtrukti porą metų. Apie kokias inova-cijas tokiu atveju galima kalbėti? Man pa čiamirgi jau pusantro mėnesio nulūžęs nešiojamojokompiuterio ekranas ir turėjau jį priklijuoti lip-nia juosta. Tuo metu, kai nuvykau į Da niją, vie-nam vietiniam profesoriui vakare kaip tik suge-do kompiuteris, jis susisiekė su administracija, iriš ryto jau turėjo naują.

Universitetas neturi užsiimti verslu. Jis „ga -mina“ žmones ir atlieka tyrimus, kad atsirastųnaujų idėjų. Nėra fundamentinių tyrimų – nėraidėjų, nėra ko pasiūlyti verslui.VEIDAS: Kalbama, kad universitetams sunku pri -traukti doktorantais tinkamų tapti studentų.Kokia padėtis yra VU?A.Ž.: Tai tiesa. Dabar doktorantų VU yra apie400. Nuo vasaros minimalus atlyginimas, tarki-me, valytojos, jau bus 375 eurai. Panašiai tiek patgauna doktorantas, baigęs šešerių metų stu dijas,jei daugiau niekur nedirba. Kokių žmo nių už to -kius pinigus tikimės pritraukti? Va dinasi, dažnai

į doktorantūrą ir stoja valytojos lygio žmonės.Aiš ku, nenoriu įžeisti, yra daug gabių vaikų, ku -rie stoja vien iš entuziazmo.VEIDAS: Ką čia galima padaryti?A.Ž.: Jei valstybė neturi pinigų, tegul du kartussumažina studentų skaičių ir du kartus padidinasti pendiją. Lietuvoje maždaug 40 proc. žmo niųtu ri aukštąjį išsilavinimą (JAV – ma žiau nei 20proc., Šveicarijoje – apie 20 proc.), ir darbo rin -ka visiškai iškraipyta. Lietuvoje diplo mai yratar si indulgencija nuo fizinio darbo. Padidinusdok torantūros studijų krepšelio dydį reikalai pa -ju dėtų. Deja, vis dar orientuojamės į kiekį.

Mums reikia išsaugoti pirmarūšius studentus,sukurti jiems geras sąlygas. Paklauskite, ko dėldaug geriausiųjų nelieka Lietuvoje? Jie žino, kaduniversitetai – „ubagynas“, dėstytojai gauna ma -žas algas, dirba antrus darbus ir čia atei na tik kadatbambėtų paskaitas. Kas iš to, jei prigamin si medaug studentų, jeigu jie ne kurs realios pridė tinėsvertės? Uždaras ratas: baigę universite tus nesu-geba kurti darbo vietų ir nemoka už dirb ti pinigų.Iš ko gyvena universitetai? Iš mo ke s čių mokėto-jų pinigų. Sutelkite resursus univer si te tuose, kadiš čia išeitų žmonės, sugebantys už dirbti pinigų, –daugiau lėšų ateis ir į biudže tą. VEIDAS: Kokia jūsų nuomonė dėl minimalių sto -jimo į aukštąsias mokyklas balų?A.Ž.: VU minimalus stojimo balas – 3. Manau, jisbūtinas. Universitetas nėra vieta, kurioje bū tųlo pomos mokyklinio išsilavinimo spragos. Jukga lima perlaikyti nepavykusius egzaminus, pa -pil domai pasimokyti – tai geriau, nei mokėti pi -nigus už kokį nors bevertį diplomą (juk dažniau -siai mokama ten už studijas, po kurių iš duo da mibe verčiai diplomai). Dabar būna taip, kad su -mo ka mi pinigai už studijas, ir tokie studentaimausto mi. Kaip vienas universitetas aiškina: pa -si mo kys porą metų, netiks – išmesime. Beje, taipir pa daro – didelė dalis studentų būna pa ša li na -mi. Bet ar sąžininga imti iš jų pinigus, kai ži nai,kad vaikai neskubės mokytis universitete?

Juk kokia nauda iš to diplomo, jei žmogus nie -ko nemoka? Sakykime, žmonės, baigę va dy bą,moka dirbti kompiuteriu, yra paskaitę apie mik -roekonomiką ir makroekonomiką, mo ka nau do -tis „Google“, „Excel“. Ar čia va dy bininkas?

Dirbu su pramone ir galiu pasakyti, kad ša -lyje nėra gerai parengtų pardavimo vadybinin- �

Akad. prof. habil. dr. ArtūrasŽukauskas (g.1956 m.) į VUrektoriaus kėdę persės iš Tai-komųjų mokslų instituto Pus-laidininkinės optoelektronikosskyriaus vedėjo kėdės. Moks-lininkas yra tikrasis Lietuvosmokslų akademijos (LMA) na-rys. Jo specializacija – puslai-dininkių fizika. A.Žukausko indėlis į Lietuvosmokslą – neabejotinai didelis.Už tai jis buvo įvertintas Lietu-vos mokslo premija, LMA var-

dine Povilo Brazdžiūno pre-mija, Nacionaline pažangospremija už svarų indėlį plėto-jant puslaidininkių fiziką Lietu-voje ir kt. A.Žukausko publi-kuotų mokslinių publikacijųskaičius viršija du šimtus, beto, jis yra trijų išradimų auto-rius. Paminėtina, kad jis – vie-nas „Saulėtekio slėnio“ prog-ramos rengėjų. Universiteto valdymo reika-luose A.Žukauskas nėra nau-jokas: jis yra VU senato narys

bent nuo 1997 m., taip patyra sukaupęs daug žinių apieužsienio aukštųjų mokyklųvaldymą. Svarbiausios sritys,į kurias jis žada orientuotisper penkerių metų rektoriauskadenciją, yra studijų organi-zavimo modernizavimas,tarptautinio lygio mokslas, iš-plėtota partnerystė, universi-teto bendruomenės stiprini-mas ir VU reputacijos beitarptautinio konkurencingu-mo didinimas. ■

Naujojo VU rektoriaus dosjė

32 ● 2015–03–20

Lietuva

kų. Ką sako pramonė? „Gaminame lygiai to -kio mis pat staklėmis, iš tokių pat medžiagų, to -kios pat kokybės produktą kaip vokiečiai, o par -duodame du tris kartus pigiau. Kodėl? Nes ne -mo kame parduoti. Kodėl nemokame? Nėra ge -rų pardavimo vadybininkų.“ Niekas Lietuvojene investavo į tokią sritį. Juk paprasčiau dėstyti išvadovėlių ir imti pinigus. O kas kviečiasi gerųdės tytojų iš užsienio bent dviem savaitėms? Jukda bar yra daugiau galimybių, universitetai yravie šosios įstaigos, gali paimti paskolą ban ke, pa -sik viesti geriausių. Tada ateis studentai ir mokėsdau giau už tokias studijas, nes tai žadės jiems di -delius pinigus pabaigus.VEIDAS: O kaip dėl planų prie mokslininkų „pa -statyti“ vadybininkus, pardavimo ekspertus?A.Ž.: Tam turi būti rengiami specialistai, vadina-mieji antrepreneriai. Jų neparengsi auditorijoje– jiems reikia daug praktikos. Tokie dalykai pa -saulyje jau daromi. Kuo dabar skundžiama si?Sa ko, yra mokslas, yra verslas ir dėl kaž ko jie tenne susitaria. Tokią spragą ir turi užpildyti šie spe-cia listai, tam reikia kurti atskiras struk tūras. Pa -teik siu pavyzdį: Suomijoje yra toks VTT centras– Suomijos techninių tyrimų centras, jį perpusišlaiko valstybė ir verslas. Jis ir atlieka tą tech-nologijų perdavimo funkciją.

Beje, Suomijoje, turinčioje 5,5 mln. gyventojų,dirba apie 30 tūkst. aukštos kvalifikacijos žmo nių,kurių pagrindinė užduotis ta, kad moks lo idėjosvirstų produktais. Tokių panašių spe cialių institu-tų yra ir kitur. Beje, noriu pa brėžti, kad jie kabone ant universitetų kaklo. Uni versitetai turi dary-ti savo darbą, verslas – sa vo, o tokie institutai – at -likti savas užduotis. Aiš ku, universitetai atsakingi,kad būtų pa reng ti tinkami žmonės.VEIDAS: Ar įmanoma antreprenerius parengtiuni versitetuose?A.Ž.: Kodėl gi ne? Tik, deja, Lietuvoje blogai iš -plėtotos tokios mokymo formos, kaip vadina-ma sis treiningas, ir daugiausia apsiribojama pa -skai tomis, rašto darbais. Tiesa, būna šiek tiek irtų pasižaidimų – simuliacijų. O Va ka ruo se trei-nin gas užima labai daug mokymosi laiko. VEIDAS: Ar dirbdamas rektoriumi sieksite, kaddaugiau dėmesio būtų skiriama praktinei mo -kymosi daliai, jūsų minėtam treiningui?A.Ž.: Taip. Pirmiausia nusiųsime žygūnus pasi-žval gyti, kaip rengiami antrepreneriai. Antra,bū tina imti rimtai rengti pardavimo vadybinin-kus, apskritai vadybos studijas pakelti į aukštes nįlygį. Jos negalima išmokti iš vadovėlių ar ko kiųnors savamokslių – reikia kviestis eksper tų iš už -sie nio. Nėra tam lėšų? Reikia jų ieško ti. Steng si -mės, nors jei valstybė to nerems – nie ko nebus.Už sienyje vyriausybės irgi skiria daug lėšų, kadbūtų parengta tokių tarpininkų. VEIDAS: Papasakokite daugiau apie laukiančiąstruktūrinę reformą VU. Kokių svarbiausių tiks -lų norite ja pasiekti?A.Ž.: Ši reforma turi keletą svarbių aspektų. Pir -ma, siekiama sumažinti struktūrinių padalinių,kuriems tiesiogiai vadovauja rektorius, skaičių.Šiuo metu turime, regis, 17 kamieninių padali-nių ir dar keletą kamieninių centrų. Iš vadybinėspusės tokia sistema jau vargiai besuvaldoma.

Vis dėlto vadybos aspektas ne pagrindinis.Es mė – padaryti pertvarką tuose struktūriniuo-

se padaliniuose. Tokių katedrų, kokios yra da -bar, turėtų nelikti. Tai turi pakeisti akademinėsko mandos, vadovaujamos lyderių profesorių.Pro fesorius veikiau turi turėti katedrą, o nedirb ti joje. Šios grupės dažniausiai būtų „minkš -tos“. Tai reiškia, kad tie patys žmonės galėtųdirb ti keliose grupėse iš karto. Atsirastų didelėkritinė masė, tyrėjų nebeskirtų tų mažų padali-nių rėmai, jie daugiau tarpusavyje bendrautų irbūtų galima prisiimti didesnių iššūkių. Kiek galinuveikti penkių žmonių padalinys? Tai yra vadi-namoji Stanfordo sistema.

Sakyčiau, dabar apskritai yra milžiniškastruk tūrinė problema viso Lietuvos viešojo val-dy mo srityje. Jis labai atsilikęs. Padėtį dar la biausugadino europinių pinigų įsisavinimas. Taididelę dalį žmonių tiesiog ištvirkino iki to kiolygio, kad pagrindiniu dalyku tapo procesas,kaip tas lėšas įsisavinti, o konkretus rezultatas –kone trečiaeilis.

Niekam nerūpi, ar mokslininkas kažką išradoar atrado, – pinigus skirstančioms institucijomsrū pi, kad savo paraiškoje parašytum, į ko kiąkon ferenciją važiuosi po trejų metų (tai dar nėnebūna paskelbta) ir kiek kainuos autobusas ta -me mieste iki viešbučio. Vadinasi, mokslininkaspasirenka, kad esą skris į San Fransiską, ir sura-šo, kas kiek jam ten turėtų kainuoti. Ži noma, potų trejų metų viskas būna kitaip. Pa dėtis tokia,kad svarbiau, jog būtų krūva popierių ir viskas„pa grįsta“, ir vienodai šviečia, kas tame SanFransiske būtų buvę.VEIDAS: Žinote daug užsienio pavyzdžių, kaipyra tvarkomas aukštųjų mokyklų valdymas, or -ganizuojamos studijos, mokslas.A.Ž.: Esu keliavęs nuo Nepalo iki JAV. Čia esu irdirbęs pusę metų. Visur, kur keliaudavau, su ko -legomis iš užsienio kalbėdavausi, domėdavau si,kaip ten veikia universitetai ar kaip perdavinė-jamos mokslo idėjos.

Taigi pirmas darbas, kurį atliksiu po visų for -ma lumų, – pasisamdysiu porą užsienio specia lis -tų, kad šie apsiuostytų ir parodytų, kokie di -džiau si mūsų skirtumai nuo sistemų Va ka ruo se,kokios bėdos labiausiai bado akis, bei nu paišytųstrateginį žemėlapį, kuriame sudėtų visus tikslusir visas priemones į vieną vietą. Tai yra strategi-jos grafinis pavaizdavimas ir tikslų išdėliojimaspagal svarbą, jų prioritetizavimas. Iš to lengvapamatyti, kur galima greitai ir su nedaug išteklių

pasiekti maksimalų rezultatą, į ką reikia daugiauinvestuoti, kas užtruks ilgesnį laiką, bet taip patduos didesnę naudą, ir ko kius sumanymusgeriau mesti į šiukšlių dėžę. Tai svarbu, nes kolkas viskas, kas dabar surašyta universiteto stra-tegijoje, yra vieno lygio. VEIDAS: O kaip VU senate buvo sutinkamos to -kios kalbos, kad štai Danijoje yra vienaip, JAVtai tvarkoma šitaip ir pan.? Ar tai sulaukdavopalaikymo?A.Ž.: Veikiau atsiliepimų, kad Žukauskas – aro-gan tiškas tipas, trukdo dirbti, vėl sužlugdė po -sėdį... VEIDAS: Galbūt VU, optimizuodamas veiklą, ke -ti na atsisakyti ir tam tikrų priklausančių pa tal pų? A.Ž.: Prieš apie tai galvojant pirmiausia reikėtųšiuolaikiškai sutvarkyti turto valdymą. Tar ki me,Biotechnologijos institutas atsikels į Sau lė tekį,kur statomas Gyvybės mokslų centas, ir Aukš -tuosiuose Paneriuose liks jo pastatas. Iki šiolVU negalėjo net jo įforminti kaip savo nuo sa -vybės, nes valdžia pasakė, kad, kol nebus įvyk-dyta valdymo reforma (suformuoti visi or ganai:naujas senatas, taryba ir išrinktas rektorius), ne -turėsime visų turto valdymo teisių.

Taigi tarp pirmųjų darbų bus paversti tai nor -malia universiteto nuosavybe. Pavyzdžiui, pa -statui Aukštuosiuose Paneriuose jau būtų ir pir -kėjas. Vadinasi, gautas lėšas jau būtų galima in -vestuoti į naujus pastatus ar dar kažkur. Ar ba,pavyzdžiui, Naugarduko gatvėje yra Che mij osfakultetas, o Matematikos ir informatikos fakul-teto pa sta tas jau suprojektuotas Visoriuose, betstatyboms trūksta pinigų. Naugarduke aplinkprasidėjusios statybos, kiek vien už tą žemę tenbūtų galima gauti.

Buvo ir daugiau apribojimų dėl to, taigi nuoba landžio, kai būsiu inauguruotas rektoriumi,uni versitetas galės daug laisviau disponuoti turtu. VEIDAS: Kaip manote, ar universitetams reikalin-ga autonomija? A.Ž.: Atsakyčiau šitaip: brandiems universite-tams – taip. Vis dėlto negali susirinkti keli žmo-nės, pasivadinti kažkokiu skambiu vardu, gautiautonomiją ir daryti, ką nori. Kitas reikalas, kaiuniversitetui jau per 400 metų ir jis jau yra įro-dęs savo vertę, daug ką nuveikęs. Juk ką iš tiesųreiškia autonomija? Atsakomybės prisiėmimą.Manau, VU turima autonomija adekvati. ■

Vaiva Sapetkaitė

�

Seniausio šalies universiteto laukia daug pokyčių, vienas svarbiausių – struktūrinė reforma

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

2015–03–20 ● 33

Lietuva

Mažesniųjų brolių konventualų ordinoats to vas Lietuvoje brolis dr. MarekasAda mas Dettlaffas pačioje praėjusių

metų pabaigoje sulaukė Ūkio ministerijosužsakymu at liktos ekspertizės išvadų. Jos pa -tvirtino tai, kas pran ciškonams jau seniai buvoakivaizdu: per laikotarpį, kol vienuolynas buvonacionalizuotas, ja me nebuvo padaryta reikš-mingų konstrukcinių pa keitimų. O tai reiškia,kad jokių kliūčių grąžinti vienuolyno pastatusordinui nebėra.

Tačiau raštas su ekspertizės išvadomis dide-lio džiaugsmo neįpūtė nei patiems vienuo-liams, nei Vilniaus šviesuomenei, remiančiai jųsie kius. Ka dangi Vyriausybė žengti tolesniųžings nių ne sku ba, o visuomenėje pasigirsta visnaujų balsų, raginančių susilaikyti nuo pastatogrąžinimo ordinui, vienuoliams belieka susitai-kyti, kad šioje istorijoje taškas dar nepadėtas.

Aukščiausiasis Teismas dar 2013 m. pradžio -je pa skelbė neskundžiamą sprendimą, pa galku rį nuo savybės teisė į vienuolyno pastatą, nuone priklausomybės atkūrimo neteisėtai val dytąprivačios bendrovės, perduota valstybės žinion.Ma žes nieji broliai konventualai (pran ciškonai)to siekė du dešimtmečius: de šimt metų bandėat gauti pa status savomis jė gomis, dar devyne-rius – bylinėdamiesi teismuose. Įdomiausia, kadVy riausybė del sė re gistruoti nuosavybės tei sę įvie nuolyno pastatus Nekilnojamojo tur to re -gistre savo vardu, todėl tai padarė ordinas ti kin -čiųjų lėšomis. Kitas žingsnis po Aukš čiau siojoTeismo sprendimo, ku riuo tu rėjo būti už baig tasrestitucijos procesas, – perduoti pastatus ordi-nui. Bet taip neatsitiko.

Vienuolynas 2013-ųjų lapkritį atsiduriaVals ty bės turto fondo, užsiimančio valstybėsval domo tur to privatizacijos reikalais, žinioje.Ir prasideda veiks mai, kuriais ieškoma pagrin-do turto negrąžin ti, reikalaujama vis naujų įro-dymų, kad pastatas nėra perstatytas, ieškantgalimybių pritaikyti Re liginių bendrijų ir teisėsį išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkosįstatymo išimtis. Pagal vie ną jų, pastatai ar kitistatiniai negrąžinami juos per stačius taip, kadbendrasis plotas padidėja dau giau negu vienutrečdaliu. Kita išimtis, suteikian ti teisę turtonegrąžinti, – daugiau kaip 50 proc. pakeista pa -grindinė konstrukcija.

Dar tebevykstant bylos nagrinėjimui teismebu vo atlikta ekspertizė ir nustatyta, kad doku-mentų, patvirtinančių vienuolyno pastato re -kon strukciją, nėra. Ir Kultūros paveldo de -

Kova dėl vienuolyno vis nesibaigiaBažnyčios turtas. Pranciškonams Vilniuje niekada nebuvo lengva. Jų gretas retino maras, represijomis baudė carovaldžia. Ir pastaruosius kelis dešimtmečius broliai garsiau linksniuojami ne dėl savo gerų darbų, bet dėl visnesibaigiančios Vilniaus pranciškonų vienuolyno ansamblio grąžinimo ordinui istorijos.

Mažesniųjų brolių konventualų ordino atstovasLietuvoje brolis Marekas Adamas Dettlaffas jau

trečią dešimtmetį mina ir valdžios, ir teismų slenksčius siekdamas, kad Vilniaus pranciškonams

būtų grąžintas sovietų nacionalizuotas turtas

�

ZNA

DW

ILII.

LT N

UO

TR.

34 ● 2015–03–20

partamento rašte, per siųstame Ūkio minis-terijai, patvirtinama, kad nebuvo atlikta jokiųreikšmingų pakeitimų – nuo 1940 m. pastatasiš siplėtė tik 41,75 kv. m, tai yra mažiau nei vie -nu procentu viso pastato ploto.

Turtą siekiantiems susigrąžinti vienuoliamsbu vo įteiktas dar vienas argumentas: Vals ty bi -nės kultūros paveldo komisijos pirmininkėGra žina Drėmaitė priminė, kad sovietiniaisme tais vienuolynas nebuvo rekonstruojamas,o tai, jog buvo perdažytos jo vidinės sienos, ne -reiškia jo konstrukcijos pakeitimų. G.Drė mai -tės nuomone, pa statai neginčytinai privalo bū -ti grąžinti vienuoliams, jei esame teisine vals-tybe, kurioje laikomasi įstatymų.

Praėjusį gruodį gavęs dar vieną Ūkio minis-

terijos raštą su dar vienos ekspertizės išvado-mis, brolis M.A.Dettlaffas kreipėsi į ministrąpirmininką prašydamas imtis iniciatyvos at -kur ti vienuolyno nuosavybės teises į pastatųkom pleksą „sklandžiai ir be nepagrįsto delsi-mo“. Laiškas išsiųstas sau sio pradžioje, tačiaujokio atsakymo iš Vy riausybės vis dar nėra.

Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miš -ki nis „Veidui“ pranešė, kad ministro sudarytadar bo grupė klausimams, susijusiems su nuo-sa vybės teisių į nekilnojamąjį turtą Vilniuje,Pran ciškonų g. 1, atkūrimu, spręsti baigiareng ti veiklos ataskai tą. Iš vados ir pasiūlymaisu galimomis alternatyvomis dėl pranciškonųvie nuolyno pastatų an samblio bus pateikti Vy -riausybei. Nagrinėjami ir Vil niaus šviesuome-

nės pateikti pasiūlymai vienuo lyno patalpaspritaikyti kultūrinėms reikmėms, negrąžinantjų vienuoliams.

„Jei ir toliau nebus paisoma teisingumo,teks vėl kreiptis į teismą. Vienuolyną stengia-mės at gau ti jau 23 metus, devynerius iš jų byli-nėjomės. Teis mo sprendimas buvo palankusmums – vienuo lynas perduotas Vyriausybei,da bar ji privalo vykdyti restituciją“, – sakė„Vei dui“ M.A.Dettlaf fas, primindamas, kaddar 1992-aisiais Vyriausybė išleido potvarkįdėl vienuolyno grąžinimo.

Kol politikai delsia priimti sprendimą dėlpran ciškonų vienuolyno, pretendentų tapti jošei mininkais atsiranda vis daugiau. Didžiulispa statų an samblis, įrėmintas Trakų, Pran ciš ko -nų, Kėdai nių ir Lydos gatvių, įsikūręs itin pa -trauk lioje sostinės vietoje, pačiame Se na mies -čio centre. Vos tik pranciškonų vienuolyno an -samb lis atsidūrė Turto fondo žinioje, jį valdytipanoro Vilniaus universitetas, po vienuolynoskliautais siekęs įkurdinti lituanistikos moks locentrą. Buvo priminta, kad šis kultūros pavel-do ob jektas itin reikšmingas iš sau gant lietuvy-bę Vil niaus krašte. Pastate yra gy venęs tautospa triarchas, Vasario 16-osios akto signatarasJo nas Basanavičius. Prieš daugiau nei šimtąmetų tarp šių sienų buvo įsteigta pirmojiVilniuje dvi klasė lietuvių mokykla, 1908–1917m. veikė Lie tuvių mokslo draugija, buvo įkur-ta biblioteka.

Pranciškonai konventualai pri-sidėjo prie švietimo ir kultūrosskleidimo, lietuvybės stiprini-mo. XVI–XVII a. prie visų pran-ciškonų konventualų parapijųveikė pradžios mokyklos,XVII–XVIII a. antrojo laipsniokolegijoje buvo vykdomos filo-sofijos ir teologijos studijos,kurių metu pranciškonų profe-soriai savo žinias, įgytas Euro-

pos universitetuose, perteikda-vo vilniečiams.Vilniaus pranciškonų vienuoly-ne buvo užrašytas pirmasis lie-tuviškų poterių tekstas. 1516m. broliai parašė laišką popie-žiui, kad Lietuvos karalaitis Ka-zimieras būtų paskelbtas šven-tuoju. Vienuolyno ordino kuni-gai pamokslavo lietuvių kalba. Pranciškonų konventualų vie-

nuolyno patalpose buvo įkurtapirmoji lietuviška mokykla. Vie-nuolyne gyveno daug žymiųžmonių, tarp jų ir Jonas Basa-navičius bei Juzefas Montvilas. Šiuo metu pranciškonų konven-tualų vienuolynai veikia Vilniuje,Klaipėdoje ir Medininkuose.Pranciškonai, atgavę vienuoly-ną, jame planuoja kurti Dvasin-gumo ir kultūros centrą. ■

Pranciškonai ir lietuvybė

Pranciškonų bažnyčioje meldžiamasi ir lenkų, ir lietuvių kalbomis, tačiau vis pasigirsta kaltinimų, esą čia įsikūrę vienuoliai atstovauja radikaliems lenkų nacionalistams

�

2015–03–20 ● 35

Lietuva

Susidomėjimą vienuolyno pastatais yra iš -reiškęs ir Lietuvos nacionalinis muziejus, irgru pė ži nomų istorikų, raginančių įkurti jamekultūros istorijos centrą, patiems vienuoliamste paliekant kelis šimtus kvadratinių metrų pa -talpų.

Atsvara šioms iniciatyvoms tapo Lietuvoska talikų mokslo akademijos narių kreipima-sis, kuriuo priminta, kad bažnyčia pranciško-nams konventualams buvo grąžinta dar 1998m., bet vienuolynas – iki šiol ne. Kreipimosiau toriai pasmerkė kam pa ni ją, anot jų, vykdo-mą pagal sovietinius ateiz mo sklei dimo ir tau -tų supriešinimo modelius, ir į ją įsitraukusiusmokslo bei kultūros veikėjus.

„Broliai svajoja apie tai, kad Lietuvoje bū -tų ger biamas teisingumas ir vykdomi LietuvosRes pub likos įstatymai. Viena iš pagrindiniųprie žasčių, dėl ko vienuolynas yra negrąžina-mas, tai ne no ras, kad būtų skleidžiamos krikš-čioniškos vertybės. Dėl to yra bandoma nusa-vinti bažnyčios nuosavybę, siekiant sumažintikrikščioniškąją materialinę ba zę. Aktualus yrafinansinis aspektas, kurį bandoma pridengtitradicijų vertybėmis, kultūriniais interesais aršvie timo mokslo idėjų plėtra“, – vi l kinimoprie žastis įvardija pranciškonas M.Dett laf fas.

Vienuolyno ansamblį sudaro daugiau nei 6tūkst. kvadratinių metrų, pastatų vertė – be -veik 9 mln. eurų. Bet kol kas pastatas tampavis blogesnės būklės, erdvėse, kur, pagal opo-nentus, turėjo bū ti skleidžiama Lietuvos kul-tūra, atsiranda vis dau giau rytietiškų okultisti-nių organizacijų, o pa tal pose, kur buvo įkurtapirmoji lietuviškas mo kyk la, vis dar veikia al -ko holinius gėrimus pardavinėjantis „pabas“.

M.A.Dettlaffą ir kitus brolius pranciškonus

skau dina visuomenėje formuojama nuomonė,esą šeši lenkų vienuoliai siekia užvaldyti pa -status, kurie priklauso Vilniui ir vilniečiams.Kon ven tua lai (pranciškonai) pabrėžia, kad or -dinas Lie tu voje veikia nuo XIII am žiaus. XIVamžiuje jis įsikūrė Vilniuje, netoli tuometinioTra kų kelio. Ko n ventualai savo misiją vykdėdau gelį amžių, ali nami karų, gaisrų, per visasoku pacijas. 1710 m. beveik visi Vilniaus pran ciš -konai užsikrėtė ma ru, pa tarnaudami sergan-tiems miestiečiams, ir iš mirė. Ne trukus broliaivėl atsigavo ir pradėjo to liau plė toti sa vo veiklą.Po 1863 m. sukilimo ca rinė Ru sijos valdžia vie-nuolyną uždarė. Pran ciš ko nai į Vil nių sugrįžoprieškariu, bet savo vienuo lyną at ga vo tik 1938m. Sovietų okupantai vie nuo ly ną 1941 m. nacio-nalizavo, o 1948-aisiais u ž darė bažny čią.

Tačiau grupė Vilniaus intelektualų, įrodi-nė jančių pranciškonų vienuolyno išsaugojimoLie tuvos visuomenei svarbą, šių pastatų sušian dien dėl jų kovojančiais vienuoliais nesie-ja. Rašte, ku ris iš siun tinėtas aukščiausiomsval džios institucijoms, tei giama, kad 1938 m.„okupacinės Len ki jos valdžios sprendimas da -bartinėje nepriklau so moje Lietuvos valstybėjeyra niekinis, prieš ta rau jantis senosios Lie tu -vos kultūros paveldui ir teisei“.

„Lietuva, pradedant nuo Vytenio, Ge di mi -no lai kų, rūpinosi pranciškonais – suteikė jiemspas ta tus, žemės valdas. Didysis kunigaikš tisVytau tas, kiti Lietuvos valdovai, svarbūs parei-gūnai, didikai do vanodavo žemes, eže rus, pie-vas, miškus... Per šimt mečius jiems vis ką teikėLietuva, todėl šiandien tai yra Lie tuvos valsty-bės ir visuomenės nuosavybė“, – aiškina vienasiš intelektualų iniciatyvos au torių, istorikas,paveldosaugininkas dr. Romas Ba tūra, kartu su

bendraminčiais ra ginantis vie nuo lyno ansamb-lyje kurti kultūros ir mokslo židinį.

Tradiciškai pranciškonų kolektyvai buvodau gia taučiai. Dabar, pasak R.Batūros, tarpVilniaus pran ciškonų – vieni lenkai, įskaitantiš Gdansko at vykusį M.A.Dettlaffą. Istorikaspri mena, kad at gimimo metais XX amžiauspradžioje susiforma vo kategoriškas reikalavi-mas vengti bet kokios Len kijos bažnyčios įta-kos, kurį taikliausiai nusako pre lato AdomoDam brausko 1906 m. suformu luo ta nuostata:im tis atgaivinti mūsų vienuolynų gali kiekvie-nas doras svetimšalis – prancūzas, italas, vo -kietis, belgas, tik ne lenkas.

„O dabar toje bažnyčioje įsikūrė lenkystėspla tin tojai. Ten trys kunigai laimino Val de ma -ro To ma ševskio Lietuvos lenkų rinkimų akci-ją, o juk jis už siima antilietuviška, antivalstybi-ne veikla“, – dės to R.Batūra.

Vis dėlto pranciškonų bažnyčia Vilniuje at -vira ne tik lenkams. Joje vyksta pamaldos irlen kų, ir lietuvių kalbomis. M.A.Dettlaffas ap -gailestauja, kad nuolat bandoma Mažesniųjųbro lių konventualų ordiną sieti su V.To ma -ševs kio partija. Or di no atstovas teigia, kad jobažnyčia atvira visiems žmonėms, įvairiomsins titucijoms, kad renginių metu čia yra lankę-si Prezidentas Valdas Adam kus, VytautasLands bergis, kiti žinomi politikai bei kultūrosveikėjai. Vilniečiai taip pat jau įsidėmėjo vie-nuolyno erdves kaip kultūros židinį. Čia nuo-lat vyksta parodos, koncertai, bendradarbiau-jama su Vil niaus dailės akademija, Lietuvosna cionaline fil harmonija, „Piano.lt“ ir „Ban -chetto musicale“ projektais, kitomis kultūrosbei visuomeninėmis institucijomis. ■

Jūratė Kiliulienė

Mantas AdomėnasSeimo narysPranciškonų vienuolyno rūmai pa-mažu tampa savotišku teisingumovykdymo, arba nevykdymo, simbo-liu. Kyla klausimas, ar teisingumasgalioja visiems vienodai ir yra aklas,kaip vaizduojama, ar vis dėlto yrakažkokie kriterijai. Bažnyčios turtorestitucijos įstatymas labai aiškus:be jokios abejonės, rūmai turi būtigrąžinti pranciškonams. Argumentai, kad vienuoliai yra len-kai, todėl pastatų grąžinti nedera,man šiek tiek primena laikus, kai išžydų buvo atiminėjamas turtas, ka-dangi jie yra žydai. Jeigu restituci-jos įstatymas galioja, jis turi galiotivisiems. Ir kai klausiama, kas tievienuoliai – lietuviai, lenkai ar čekai,tai rodo visišką teisinį nihilizmą. Vienintelis mano patarimas tiems,kurie reiškia norą įsikurti pranciško-nų vienuolyne, būtų stoti į jų ordinąir džiaugtis rūmais. Aišku, žiūrint įkokį pastatą visada kyla minčių, kąbūtų galima geriau su juo nuveikti:

steigti Lietuvos kultūros centrą ar kądar geriau. Bet tą spręs pranciško-nai, kai atgaus rūmus. Norintieji ga-lės su jais tartis, nuomotis, steigtikultūros centrą...Atiminėti privačią nuosavybę, nessugalvotas geresnis jos panaudoji-mas? Sovietai turtą nacionalizuoda-vo, nes manė geriau žinantys, kaippanaudoti privačiose rankose esantįturtą. Tad ir šis ginčas, man atrodo,yra sovietizmo atrūga su labai abe-jotino nacionalizmo priemaišomis. Niekuo nepagrįstas ir prieš pranciš-

konų teises pasisakančių asmenųteiginys, esą 1938 m. vienuolynogrąžinimas ordinui yra niekinis, nestai buvęs okupacinės Lenkijos val-džios sprendimas. Vadovaujantis tokiu argumentu išei-tų, kad visi sandoriai ir kiti sprendi-mai tarpukario Vilniuje yra niekiniai,neturintys jokio pagrindo. Taip, jei tailiečia dalykus, susijusius su Vilniauskrašto priklausymo Lietuvai neigimu,tos valdžios sprendimai yra nepripa-žįstami. Bet sprendimai, kurie liečiacivilinę teisę ir kuriuos būtų dariusikiekviena normali valdžia, be abejo,pripažįstami. Tarpukario lenkų val-džios nuteisti vagys ar kiti nusikaltė-liai būtų laikomi nuteisti bet kuriojeteisėje. Lygiai kaip pripažįstamos ci-vilinės santuokos, civiliniai sandoriai.Manau, kad šaršalą dėl pranciškonųvienuolyno užkūrė neteisėtai jį priva-tizavę bendrovių savininkai. Priešin-gai nei kiti restitucijai priderantys pa-statai, šis objektas buvo privatizuo-tas, bendrovė turėjo nemenką pelnąir, aišku, nenorėjo su juo skirtis. Tai

paskatino gintis nuo pastato grąžini-mo teisėtiems savininkams visomisįmanomomis priemonėmis. Prasidė-jo ginčai, esą vienuolynas daugiaunei 50 proc. rekonstruotas, ką pa-skui paneigė ekspertizė, ir t.t. Visaiskitais restitucijos atvejais tokių daly-kų neiškildavo. Būtent šie pranciškonai pradėjoLietuvos kultūros paveldo tam tik-ros dalies reabilitaciją ir atgaivinimą.Jie identifikavo freskas, esančias jųbažnyčios skliaute, kaip Lietuvoje irLenkijoje dirbusio baroko tapytojoPranciškaus Nemirovskio autorys-tę. Šios freskos yra didžiausias,reikšmingiausias šio dailininko dar-bų ciklas. Atgavus vienuolyną pran-ciškonams atsivertų galimybė gautilėšų freskoms restauruoti, sugrąžin-ti į kultūros apyvartą talentingą ba-rokinį dailininką. Tai būtų konkretusindėlis į mūsų visų kultūrą. O kaž-koks abstraktus kultūros centras?Jeigu yra tam poreikis, jo iniciatoriaigali susirasti tinkamas patalpas, ne-sikėsindami į svetimą turtą. ■

Komentaras

„BFL

“ N

UO

TR.

36 � 2015–03–20

Verslas

Elono Musko fenomenas: utopijųkūrėjas ar kitas JobsasAntrepreneris. Pietų Afrikoje gimęs Elonas Muskas į verslą žengė prieš dvidešimtmetį. Jo pirmas didelis projektas,kurį jis pristatė kartu su broliu Kimbalu, – programinės įrangos kompanija „Zip2“, bet jo ryškiausias karjerospokytis – elektroninė mokėjimo sistema „PayPal“, sulaukusi didelio pasisekimo.

Kai 2002 m. ją už pusantro milijardo doleriųįsigijo „eBay“, jauno verslininko vardaspradėjo ryškiai skambėti pasaulyje.

„PayPal“ išleidęs į platesnį pasaulį, ElonasMuskas ėmėsi to, iš ko jis dabar geriausiai atpa-žįstamas, – logistikos pramonės.

„SpaceX“ ir „Hyperloop“ projektai – gran-dioziniai ir dažnai vadinami utopiniais, betentuziastingasis milijardierius geba pritrauktigabių protų ir įtikinti savo idėjomis. E.Muskaspradėjo nuo programinės įrangos, o šiuo metupagrindinė jo veikla – logistikos plėtra ir inova-cijos. Elektromobiliai, daugkartinio naudojimoraketos, viršgarsiniai traukiniai – tik keli išradi-mai, prie kurių prisilietė verslininkas.

„SpaceX“ yra viena seniausiai plėtojamų

vaikystėje vunderkindu vadinto E.Musko įmo-nių, jos pagrindinis siekis – patobulinti kosmo-so tyrinėjimus. Verslininkas nepaiso pasiprieši-nimo bangos (veikiau tai įkvepia dar daugiauryžto), neeikvoja jėgų atsikirtinėdamas skepti-kams ir buria žmones, dažnai tiesiog studentus,kurie dykai dirba su startuoliu, kad prisidėtųprie „Dragon“ erdvėlaivio kūrimo. Apie trans-portavimą į Marsą žinoma ne tiek ir daug: sykįsocialinėje žiniasklaidoje E.Muskas užsiminė,kad daugiau detalių apie „Dragon“ veikimąbus atskleista 2015 m. pabaigoje.

E.Muskas skraidintų į Marsą profesionalus,o štai verslininkai Nyderlanduose ėmėsi „MarsOne“ projekto, kurio misija – siųsti žmones įMarsą ir sukurti koloniją Rau donojoje plane-

toje. Sumanytojus Basą Lansdorpą ir ArnoWielderį ne vienas kaltina prisiskaičius fantas-tinių romanų ir tikina, kad utopinis planassukurti Marse sąlygas gyventi žmonėmspasmerktas žlugti. Nepaisant paslaptingumo,šimtai tūkstančių žmonių visame pasaulyjesusižavėjo mintimi nukeliauti į Marsą ir siuntėparaiškas.

Dalyvauti „Mars One“ projekte veržėsi apie202 tūkst. įvairių specialybių bei patirties žmo-nių, šių metų vasarį iš šios minios buvo atrink-ta šimtas – po 50 moterų ir vyrų. Juokaujama,kad mirti į Marsą bus išsiųsti 99 žmonės ir vie-nas ateivis, nes vienas 38-erių asmuo išLenkijos, prisistatęs kaip MK-10, tikina esąsmarsietis, atsiųstas į Žemę, tad jis tiesiog grįš į

E. Muskas nepaiso pasipriešinimo bangos – veikiau tai įkvepia jam dar daugiau ryžto.„S

CA

NP

IX“

NU

OTR

.

2015–03–20 �37

Verslas

gimtinę. Pasisekė: šis ateivis su džiaugsmupadės kitiems atvykėliams (dauguma jų ameri-kiečiai bei europiečiai) susipažinti suRaudonosios planetos aplinka. Atkaklūs skep-tikai tvirtina, kad net ir po pratybų Žemėje,atmosferos, imituojančios Marsą, sąlygomis,atvykėliai geriausiu atveju išgyvens kelis mėne-sius. Vienpusis bilietas į Marsą kiekvienamžemiečiui kainuos apie 6 mlrd. dolerių.

E.Muskas irgi žavisi žmonių kolonijos ato-kioje planetoje įsitvirtinimu, bet jo misija tiks-lingesnė nei Nyderlandų verslininkų – jis pir-miausia rūpinasi nuoseklesniu planetos galimy-bių ištyrimu. Be abejo, tai ir NASA rūpestis,nes ši kosmoso tyrimų agentūra prie „Dragon“kūrimo finansavimo prisidėjo apie 70–80 proc.Šių metų vasario pradžioje įvyko sėkmingi ant-rojo erdvėlaivio „Dragon V2“ bandymai – kap-sulė buvo paleista iš pakilimo stotiesKalifornijoje ir, mėnesį prabuvusi Tarptau -tinėje kosminėje stotyje (TKS), po kelionėspliumptelėjo į Ramųjį vandenyną šaliaKalifornijos pakrantės.

„Dragon“ vienu metu galės skraidinti septy-nis astronautus. Verslininkas viliasi, kad pokelerių metų sėkmingų bandymų erdvėlaivisper 15 metų galės atlikti šimtus kelionių.

Kol technika tebėra tobulinama, o realūsskrydžiai – tik siekiamybė, komandai tenkaplušėti. Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriainžinieriai, yra „Dragon V2“ variklis „Super -Draco“. Jis turi būti galingesnis už „Dragon1“,bet likti lengvas. Komanda turi išspręsti sudė-tingus erdvėlaivio prisitaikymo prie erdvėsklausimus ir kurti kompleksinę įrangą. Be to,šiame erdvėlaivyje naudojama 3D spausdini-mo technologija, bet ne specialus plastikas, ometalas. Įprastai variklio dalys būna virina-mos, tačiau dėl to jis būna sunkesnis, ne tokspatvarus ir brangesnis. „SpaceX“ pasinaudojoEOS, „SLM Solutions“ ir „Concept Laser“išbandyta technologija – spausdinti detales 3Dspausdintuvu.

Kitas svarbus iššūkis – erdvėlaivio atsparu-mas karščiui. Tikimasi, jog specialistai taippagerins apsauginį sluoksnį, kad erdvėlaivis bepapildomų tvarkymų galėtų atlikti dešimt skry-džių.

Šių metų pradžioje gana įdėmiai stebėta ir„SpaceX“ sukurtos „Falcon9“ raketos, kuri irgiturėjo pakilti iš Kalifornijos, pristatyti krovinį įTKS ir nusileisti ant plaukiojančios baržos van-denyne, kelionė. Sausį kelis kartus bandytapaleisti daugkartinio naudojimo bepilotį erdvė-laivį: šis sugebėjo tik pristatyti krovinį, bet netvarkingai nusileisti ant platformos vandenyje.Bendrovė pripažino nesėkmę ir tą pačią misijąbandė įgyvendinti vasarį, bet ir po trijų kartųidealus nusileidimas nebuvo užfiksuotas.

Tai turėjo būti istorinis veiksmas astronauti-kos srityje, deja, koją kišo ir vėjuoti orai, irtechniniai nesklandumai. Tačiau reikėtų pripa-žinti, kad E.Muskas, būdamas perfekcionistas,nebandė užglaistyti iš esmės nepasisekusiosmisijos: jis skelbė nepavykusių nusileidimųnuotraukas ir trumpai informuodavo visuome-nę apie erdvėlaivio problemas.

Viešumas ir sėkmė – neatsiejami dalykai, o

fiasko atveju viešumo išvengti dar sunkiau.Nors britas Richardas Bransonas, kurio kom-panijos „Virgin Galactic“ komercinis erdvėlai-vis „SpaceShipTwo“ sudužo praėjusių metųspalį, per avariją žuvo vienas pilotas, o kitasbuvo sužeistas, fenomenaliai išvengė neigiamodėmesio – žiniasklaidoje pasirodė tik skurdūspaaiškinimai apie nelaimę. Skelbiama, kadkompanija stato trečią lėktuvą, nepaisant to,kad dar vyksta avarijos tyrimas. „VirginGalactic“ naują orlaivį tikisi pristatyti šių metųpabaigoje.

Taigi „SpaceX“ kompanijos projektai –ambicingi ir inovatyvūs: jei pavyktų sukurtidaugkartinio naudojimo raketą, tai sutaupytųmilijonus dolerių, o „Dragon“ erdvėlaivispadėtų astronautams geriau ištyrinėti paslap-tingąjį Marsą, po kurį sukiojasi marsaeigiai„Curiosity“ bei senstelėjęs „Opportunity“.

Tačiau E.Muskas svajoja ne vien apie kos-moso užkariavimą – jam aktualu, kad kuo dau-giau žmonių sužinotų apie jo veiklą. Ir ne tik.Tarkime, atokiuose regionuose bei trečiojopasaulio šalyse vis dar opus klausimas – inter-neto plėtra. Tuo susirūpinę internetinių tech-nologijų gigantai – „Facebook“ bei „Google“,kurie galbūt netgi susivienys, kad drauge kurtųpalydovus, aprūpinsiančius interneto ryšiu kuodaugiau pasaulio gyventojų. „Facebook“ vado-vas Markas Zuckerbergas neatmeta galimybėskartu su „Google“ siekti bendro tikslo, patikompanija kuria dronus, palydovus bei laze-rius, kad kuo daugiau gyventojų įsijungtų įpasaulinį interneto tinklą.

E.Muskas neišradinėja dviračio – jis taip patgalvoja apie palydovus, kurie teiktų internetoryšį atokiuose pasaulio kampeliuose. Kaip patsverslininkas pasakojo 2014 m. lapkritį, tuometu buvo tik pradinė palydovų kūrimo stadi-ja, o apie konkrečius planus pasaulis turėtųišgirsti po kelių mėnesių. Kol kas žinoma tiek,kad E.Muskas bendradarbiauja su GreguWyleriu iš „O3b Networks“, kuri užsiima paly-

dovų, skirtų interneto ryšiui užtikrinti, plėtra.Ši verslininkų pora žada pristatyti 700 naujųpalydovų, bet, kaip ir reikėtų numanyti,E.Muskas savo naujoje idėjoje yra paslėpęs„kabliuką“, kad ji išties būtų kitokia nei visųkitų pasaulio kompanijų.

Jo siekiamas pranašumas – palydovų dydis:maždaug dešimt kartų mažesni už dabartiniusE.Musko palydovai sudarys konkurenciją„Google“ palydovams bei balionams ir„Facebook“ dronams. Be abejo, ambicingasismilijardierius sugebėjo dar labiau pakurstytiaistras, pranešdamas, kad internetas, kurį tieksjo palydovai, turėtų būti „nevaržomas“ ir labaipigus.

Nors internetą transliuojantys palydovainebėra didelė naujovė, milijonų žmonių gyve-nimas bus paprastesnis, o gyventojai jausisesantys arčiau pasaulio.

Na, o viršgarsinių traukinių koncepcija pri-mena XX a. pradžią, kai buvo išbandomi pir-mieji lėktuvai, dabar tapę neatsiejama keliavi-mo dalimi. Greitas susisiekimas šiuolaikiniamepasaulyje būtinas. Dabartiniai įprasti keleivi-niai lėktuvai pasiekia 900 km/h greitį, oE.Musko sumanyti viršgarsiniai traukiniai galė-tų skrieti 1220 km/h. Tai būtų didžiausias pasi-ekiamas kelionės metu greitis, įprastai jie vežtųžmones 962 km/h greičiu. Anksčiau, dar tikprabilus apie greitųjų traukinių „Hyper loop“koncepciją, buvo minimi ir didesni greičiai,tačiau artėjant pirmiesiems bandymams nera-cionalių skaičių teko atsisakyti.

Viršgarsiniai traukiniai yra naujos kartostransportavimo idėja, paremta vakuuminiotunelio principu. Tiesa, tai vėlgi nėra visiškainaujas sumanymas: „Hyperloop“ idėja yra virš-garsinio lainerio „Concorde“, elektromagneti-nio pabūklo „Rail-Gun“ ir stalo ritulio hibri-das. Viršgarsiniai traukiniai, pagal E.Muskoviziją, niekada nepatirs avarijų, nestovės spūs-tyse ir bus tiesiog ideali susisiekimo priemonėdideliems atstumams įveikti. Be to, tikinama,�

JAV prezidentas Barackas Obama lankosi „SpaceX“ komercinių raketų gamykloje

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

38 � 2015–03–20

Verslas

kad šie kitokio tipo traukiniai kursuos nepagal tvarkaraštį, o tada, kai sulips keleiviai.

Elektromobilių kompanijos „Tesla Mo tors“projektas, kaip ir daugelis pažangesnių idėjų,sulaukė kritikos. Fiziko gyslelę turintys asme-nys įspėja, esą išties negalima teigti, jog„Hyperloop“ traukiniai niekada nepateks įavarijas, nes tuneliuose, kad ir kaip tobulai jiebūtų įrengti, gali įvykti gedimų, tada sustotų ireismas. O žaliųjų technologijų bendrovės„Navigant Research“ vyresnysis analitikasSamas Jaffe‘as tvirtina, kad didžiausia šių grei-tųjų traukinių veikimo kliūtis būtų oro suspau-dimo temperatūra. Jis įžvelgia keletą inžineri-nių trukdžių, kurie dar nėra išspręsti.

Daugelis kaltina E.Muską degant noru užsi-dirbti maišą pinigų ir apgailestauja, kad jisnutolo nuo „žemiškesnių“ projektų, tokių kaip„PayPal“. Vis dėlto 2012 m. pabaigoje viešojo-je erdvėje paskleista „Hyperloop“ idėja nebuvonumarinta ir „Tesla Motors“ įkūrėjas bei vado-vas nežada trauktis. Specialiai greitojo trauki-nio koncepcijai sukurtas startuolis „HyperloopTransportation Technologies“ rimtai užsimojopradėti statyti viršgarsinį traukinį ir išbandyti jįjau 2016 m.

Pirmąją viršgarsinio traukinio versiją žada-ma statyti Kalifornijoje, Kvėjaus slėnyje, tai yramodelinis miestas tarp Los Andželo ir SanFransisko. Mieste gyventų 150 tūkst. žmonių irvisus juos aprūpintų vien saulės energija. Jamebūtų naudojama tik žalioji ir atsinaujinantienergija, generuojama iš vietinės 600 megava-tų elektrinės. Iš pradžių siūlyta, kad miestasužimtų 12 tūkst. ha ir būtų pastatytas per 25metus. Svarstant pasiūlymus erdvė buvosumažinta iki 7500 ha, 25 tūkst. gyvenamųjųūkių ir 75 tūkst. gyventojų. Šiame saulės ener-gijos mieste taip pat būtų pramogų rajonas,medicinos centras, teminiai parkai ir lenkty-nių trasa.

Šio kol kas utopinio miesto idėja vertaatskiro dėmesio, bet svarbiausia, kadE.Musko nusamdyta specialistų komanda čiajau kitąmet žada išbandyti greitąjį traukinį.

Beje, „Hyperloop“ projektas 2008 m. buvoatidėtas dėl ginčijamų teisių, aiškinimasistęsėsi ilgą laikotarpį, tačiau atrodo, kad nauja„Hyperloop“ sistema neturės kliūčių. Pagalnaują planą traukinys šiame Kalifornijosmieste neskries taip greitai, kaip manyta, –maždaug 320 km/h vietoj žadėtų 1220 km/h.Tačiau būsimo bandymo tikslas – įrodyti, kadtraukinys gali veikti ir mažesnėje aplinkoje.Be to, tai tebus bandomoji versija – galutinėgali smarkiai skirtis.

Taigi, nors „Hyperloop“ veržiasi į priekį, irši susisiekimo priemonė bus greita kaip kelei-viniai traukiniai, bet pigesnė, didžiausiemsSilicio slėnio protams dar teks paplušėti ne tikkuriant, bet ir atremiant kritiką.

Pats E.Muskas garsėja kaip ekscentriškasperfekcionistas, iki paskutinio kraujo lašo išsi-urbiantis darbuotojus. Dėl savo užtikrintumoir genialumo jis ne be reikalo lyginamas suvienu iš „Apple“ įkūrėjų Steve‘u Jobsu.Pačiam „Tesla Motors“, „SpaceX“ vadovui –tai komplimentas, nes prisipažįsta gerbęs

S.Jobsą. Pastarasis pristatė pasauliui „iPod“,kuris sukėlė revoliuciją muzikos grotuvų rin-koje, o kur dar „iPhone“ ir „iPad“ naujovės.Po IT giganto vadovo mirties visuomenėsukluso: kas bus kitas S.Jobsas? Daugelis atsa-kymą jau turi: E.Muskas. Daugelis 43-ejųmetų verslininką mini vienoje eilėje su JAVlėktuvų genijumi Howardu Hughesu, automo-bilių kompanijos vadovu Henry Fordu, buvu-siu „Microsoft“ lyderiu Billu Gatesu.

Atrodo, ir patį E.Muską, nors jo sritis nėraIT įrenginiai, vilioja varžytis su viena vertin-giausių šios srities kompanijų. Sklinda gandai,kad savo įmonei jis žvalgosi naujų darbuotojųtarp „Apple“: elektromobilių gamintojas„Tesla“ jau pasamdė apie 150 „Apple“ institu-cijų darbuotojų. Kompanija esą siūlo 250

tūkst. dolerių atlyginimą ir 60 proc. darboužmokesčio kilimą. Pats E.Muskas prabilo,kad „Apple“ deda visas pastangas, jog pervi-liotų jo darbuotojus pas save, bet kol kas taipavyko padaryti tik su keliais žmonėmis.

Klausantis šių gandų atrodo, kad E.Muskasvaldo pačias galingiausias pasaulio įmones,nes jų darbuotojų gviešiasi net „Apple“.Vienas buvusių E.Musko pavaldinių sakė, kadvadovas simpatizuoja „Apple“ kompanijai,žavisi jos įkūrėju S.Jobsu ir jam labai patinka,kai jie yra lyginami.

Šiuo metu verslininko turtas vertinamas 10,5mlrd. dolerių, o vien „Apple“ verta daugiau nei700 mlrd. dolerių. Žinoma, kompanija veikia38-erius metus, per kuriuos nuosekliai kaupėpelną, o E.Muskui 43-eji ir jis vienas įkūrė kele-

„SpaceX“ yra viena seniausiai vystomų E. Musko įmonių

�

„SP

AC

EX

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

„SP

AC

EX

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

2015–03–20 �39

Verslas

tą sėkmingai veikiančių inovatyvių įmonių. Jei kalbėtume apie bene ryškiausius techno-

logijų srities protus, praėjusiais metais sužibėjo„Alibaba“ vadovas Jackas Ma, kurio vadovau-jama elektroninės prekybos kompanija prime-na kinišką „eBay“ versiją. Tarp turtingiausiųžmonių pasaulyje minimas 50-metis J.Ma iškilovėliau nei E.Muskas, bet jo rizika irgi buvodidelė. Į akcijų biržą žengusi Kinijos kompani-ja sulaukė milžiniško investuotojų susidomėji-mo – pirminis viešas akcijų platinimas (IPO)savo apimtimis laikomas stambiausiu pasauly-je. Nevykėlis studentas, iki 1994 m. nežinojęs,kas yra internetas, vėliau tituluotas turtingiau-siu Kinijos žmogumi, J.Ma šiemet patyrė irdidelę nesėkmę – prarado 1,4 mlrd. dolerių. Taibuvo rekordinis „Alibaba“ veiklos nuosmukis.

Minint „Alibaba“ ir jos vadovą J.Mą, kaipkonkurentą galima išskirti JAV kompaniją„Amzon“ bei jos lyderį Jeffą Bezosą. Jis likotoje vietoje, iš kurios pasitraukė E.Muskas, –elektroninėje erdvėje ir svariai prisidėjo prieinternetinės prekybos plėtros.

Negana to, J.Bezosą su E.Musku sieja kos-moso „viruso“ užkratas. „Amazon“ vadovas2000 m. įkūrė „Blue Origin“, kuri siekia, kadžmonės galėtų vykti į kosmosą. J.Bezoso šūkis– ypač mažos skrydžių kainos ir patikimumas.

Šito trūksta E.Musko mintijimams apiežmonių koloniją Marse: jis lengvabūdiškaipasakoja, kad pats nėra amžinas, tad išėjęs įpensiją mielai mirtų Raudonosios planetosdykumose, nes tai būtų neįprasta. AshleeVance‘as, rašantis E.Musko biografiją, minė-

jo, kad du verslininkai oficialiai yra paskelbękarą vienas kitam dėl užmojų privačiai skrai-dinti į kosmosą. E.Muskas, būdamas santyki-nai jaunas, vis dar drebina verslo rinką ir norsnesiūlo išskirtinai genialių idėjų, po „PayPal“pardavimo koncentruojasi į logistiką, neatsi-sakydamas kosminio ar bent jau mistinioprieskonio. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kadvisus laurus (taip pat ir nesėkmes) jis prisiimavienas, idėjas ir projektus pristato individua-liai, kurdamas iš savo vardo mitą.

Karą vienas kitam skelbia ne tik milijardie-riai. Viena buvusių „SpaceX“ darbuotojųatskleidė, ką reiškia būti vieno įtakingiausiųpastarojo dešimtmečio verslininkų pavaldi-ne. Buvusi inžinierė Dolly Singh, šiuo metuieškanti talentų virtualios realybės technolo-gijų kompanijai „Oculus“, atskleidė, kadE.Mus kas, siekdamas tobulumo, išgręžia išsavo darbuotojų viską. Kiekviena nesėkmėkainuoja milijonus, todėl toks vadovo reiklu-mas nestebina.

D.Singh pabrėžė, kad jos buvęs darbdavysniekada nebūdavo iki galo patenkintas įmo-nės pasiektais rezultatais, todėl negebėdavo irpagirti darbuotojų. Su neslepiamu apmaudukalbėdama apie patirtį „SpaceX“ inžinierėtikina, kad darbo sąlygos kėlė diskomfortą,kuris, jos manymu, neskatina tobulėti, o tikkelia įtampą, kurią nuolat augina E.Muskospaudimas sau pačiam ir aplinkiniams.

Kitas inžinierius, dirbęs „SpaceX“ pasta-ruosius penkerius metus, užsiminė apie„iškreiptą realybės suvokimą“, kuriuo pasižy-mi E.Muskas. Ir nors darbuotojas užtikrin-tas, kad ši įmonė yra bene šauniausia darbovieta, įspėja visus trokštančius dirbti suE.Musku, kad teks pamiršti darbo valandas,laisvalaikį ir šeimą, nes tam paprasčiausiaineliks laiko. Drakoniškas vadovas šauniau-sioje darbo vietoje?

Taigi, nors E.Musko asmenybė ir idėjosvertinamos labai įvairiai, jų aktualumas irsvarba šiuolaikiniame pasaulyje abejoniųnekelia. Jis tituluojamas ir arogantišku mili-jardieriumi, kuris išnaudoja darbuotojus, irantruoju S.Jobsu, kuris pakeitė pasaulį.

Iš sėkmingai veikiančios elektroninėsmokėjimo sistemos E.Muskas pasuko į logisti-ką ir smarkiai surizikavo. Nors realiausias irdaugiausiai palaikymo sulaukiantis sumany-mas – elektromobiliai, pastarųjų metų preky-ba ne itin džiugino: įmonė pardavė 9834 trans-porto priemones vietoj 11 200 planuotų.

„SpaceX“ bepilotės daugkartinio naudoji-mo raketos „Falcon“ bandymai vėlgi nebuvoidealūs, paleidimą teko keletą kartų atidėti, onuleisti raketą ant vandenyne plaukiojančiosplatformos nepavyko nei sausį, nei vasarį.„Hyperloop“ koncepcija šiuo metu racionales-nė, bet kol kas pernelyg utopinė, kad lauktųužtikrinta sėkmė.

Ko gero, E.Muskui vertėtų grįžti prie naujųelektroninės prekybos sistemos idėjų kūrimo,kad turėtų atsarginį variantą, jei neišdegtų pla-nai užkariauti Marsą ar bent jau įkurti saulėsenergija veikiantį miestą Kalifornijoje. �Deimantė Daugintytė

E. Muskas skraidintų į Marsą profesionalus

„SP

AC

EX

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

„SP

AC

EX

“ A

RC

HYV

O N

UO

TR.

Kaip matyti iš naujausių Pasaulio sveikatosorganizacijos (PSO) rekomendacijų,pakaktų savo mitybos racione peržiūrėti ir

iki 10 proc. sumažinti laisvųjų cukrų (gliukozės,fruktozės) vartojimą, ir galėtume sumažinti ant-svorio, nutukimo bei dantų ėduonies riziką.Tačiau, kad ir kaip garsiai mokslininkai skambinapavojaus varpais dėl leistinas normas peržengu-sio šiandieninio cukraus vartojimo, didžiosiosvisuomenės dalies tai neveikia.

Tai lyg ir paaiškina, kodėl cukrinio diabetodiagnozė Lietuvoje šiandien dukart dažnesnė nei

prieš dešimtmetį. Pasaulyje ši liga jau pa siekėepidemijos lygį, o jei tikėsime mokslininkų prog-nozėmis, 2025 m. ja sirgs 6 proc. 20–79 me tųamžiaus gyventojų.

„Civilizacija suteikė mums daug komforto,tačiau pridarė ir nemažai žalos. Deja, dalis žmo-nių tiesiog ignoruoja naujausius mokslininkų tyri-mus, nes jiems taip gyventi patogiau. Mano

pačios šeimoje jau daug metų niekas nevartojacukraus grynu pavidalu. Pa kan kamai jo gaunamesu kitais maisto produktais (duona, padažais,jogurtais, sūreliais, sultimis ir pan.)“, – atskleidžiagydytoja endokrinologė Birutė Vaidakavičienė.

Daugiau nei keturis dešimtmečius cukriniodiabeto pakirstus pacientus konsultuojanti spe-cialistė neslepia, kad nekeičiant gyvenimo būdojuos ištinka insultai, infarktai, tenka daryti inkstųhemodializę ar net amputuoti kojas.

Medikės teigimu, šiandien daugelis nė nesusi-mąsto, kad mūsų protėviai kai kurių produktų

visai neturėjo arba vartodavo juos tik per šventes,o mes jais gyvenimą saldiname kasdien ir nepaly-ginti mažiau judame. Pa vyzdžiui, Eu ro poje tikpasirodžius cukrui (XVIII a.), britas per metus josuvartodavo panašiai du kilogramus (tuo metutai buvo tik turtingųjų privilegija, paprastamžmogui neprieinama). Pra bėgus keliems šimtme-čiams Didžiojoje Bri ta nijoje šiandien jo suvarto-

jama jau iki 70 kg. Pa naši tendencija pastebima irkitose šalyse. Taigi, nors cukrus atsirado palygintineseniai, jo vartojimas augo tūkstančius kartų. Ocukrinio diabeto pagrindas, kaip žinome, yra fizi-nio krūvio ir mitybos neatitikimas.

„Sėdėdami prie kompiuterių ar televizorių irnuolat valgydami perdirbtą, nesveiką maistąžmonės šias proporcijas pamiršta: anksčiausunkų fizinį darbą dirbantis vyras galėdavo suvar-toti iki 6 tūkst. kalorijų per dieną, bet šiandien,nepatirdamas fizinio krūvio ir dirbdamas biure,jis neturėtų suvartoti daugiau kaip 2 tūkst. kalori-jų“, – teigia endokrinologė.

Paklausta, kas padėtų gyventojams praregėtiir sumažinti suvartojamo cukraus kiekį, ji minipadidintą akcizą cukrui ir kitiems saldėsiams(kepiniams, gėrimams ir pan.). Galbūt negalėda-mi jų įpirkti ar mokėdami brangiau nei įprastaigyventojai perrikiuotų savo mitybos prioritetus?Saldumynų vartojimą B.Vai da kavičienė vadinasavotiška narkomanijos forma ir lygina ją su pri-klausomybe nuo rūkalų ar alkoholio.

„Cukraus perteklius žmogaus organizme virs-ta riebalais, tuomet didėja rizika susirgti širdies irkraujagyslių ligomis, ateroskleroze, insultu, taip

40 ● 2015–03–20

Mokslininkai neabejoja: sustabdyti pasaulinę nutukimo epidemijąpadėtų mažesnis cukraus vartojimas.

Kodėlcukrusneigiamaiveikia mūsųsveikatąMityba. Daugiau nei 50 proc. lietuviųturi antsvorio, 20 proc. jų kenčia nuonutukimo, kasmet vis daugiaususerga cukriniu diabetu. Palygintisu latviais ir estais, atrodome benelabiausiai nutukę ir didžiausiąantsvorį turintys Baltijos šaliųgyventojai.

pat išlieka invalidumo rizika (išsivysčius antrojotipo cukriniam diabetui). Gana dažnai dėl šiosligos žmogui sutrinka mineralinių medžiagų apy-kaita (iš kaulų išsiurbiamas kalcis), o vienu metuį organizmą patenkantis didelis kiekis cukraussumažina imuniteto atsparumą (tai trunka apiedvi valandas). Tačiau pabandykite žmogui patar-ti, kad liautųsi vartoti cukrų, ir pasipils pasiteisi-nimai: jam skanu, norisi, jo tėvai vartojo ir pan.“,– ilgame te patirtimi dalijasi gydytoja.

Išties, mūsų visuomenėje daugelis savo įpro-čių nekeičia tol, kol nepakerta skausmai, –atkreipti dėmesį į kaimyno patirtį lietuviui vis darnebūdinga. Todėl šiandien gydymui išleidžiamekur kas daugiau nei prevencijai.

Paprašyta įvertinti, ar lietuviai smarkiai prasi-lenkia su PSO rekomenduojamomis cukrausnormomis, Nacionalinio maisto ir veterinarijosrizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Mitybosskyriaus vedėja Ilona Drulytė neslepia, kad cuk-raus suvartojame gerokai daugiau, nei turėtume.Viena, kiek jo įsidedame į kavą ar arbatą, ir kaskita, kiek pasisaviname su maisto produktais(pvz., gazuotais gėrimais ar saldumynais), kuriuo-se netrūksta sacharozės (cukraus), krakmolo hid-

rolizatų (pvz., gliukozės ar fruktozės sirupo).Norintiems išvengti sveikatos sutrikimų medikaipataria atidžiau rinktis maisto produktus, daž-niau gaminti namie ir palengva mažinti cukrausvartojimą. „Patikėkite, tai pripratimo reikalas.Tas, kas šiandien jums atrodo saldu ir skanu, jaupo metų sąmoningesnio gyvenimo gali kelti pasi-bjau rėjimą“, – apibendrina B.Vaidakavičienė.

Medikės žodžiais neleidžia abejoti ilgą laikąeksperimentams su laboratorinėmis pelėmisvadovavęs Jutos universiteto akademikasWayne'as Pottsas. Kuri laiką pelės buvo šeriamostuo, ką žmonės įvardytų kaip sveiką maistą, irkasdien vaišinamos trimis skardinėmis gazuotogėrimo. Po ilgalaikio stebėjimo (32 savaičių)paaiškėjo, kad pelių patelių, gavusių didesnį kiekįcukraus (palyginti su tomis, kurių ėdale cukrausnebūta), nugaišo dvigubai daugiau. Kad būtųnugaišę daugiau pelių patinėlių, užfiksuota nebu-vo, tačiau pakito jų elgsena: jie patyrė teritorijosišsaugojimo ir dauginimosi problemų. Taigi rem-damasis šiais stebėjimais mokslininkas daro išva-dą, kad cukrus labai kenksmingas žinduolių,vadinasi, ir žmonių, sveikatai.

Kitas mokslininkas, su savo kolegomis pa -

tvirtinęs, kad per didelis kiekis suvartojamo cuk-raus pagreitina onkogenezės vystymąsi, buvoYasuhito Onodera. Jis su kolegomis moks -lininkais išsiaiškino, kad glikolizės suaktyvėjimąsukelia gliukozės nešiklio ekspresija nepiktybinė-se krūtų ląstelėse. Kitaip tariant, vartojantmažiau cukraus vėžinėms ląstelėms sugrąžinamapriešvėžinė struktūra.

Taigi šio tyrimo rezultatai patvirtino būtinybęsureguliuoti mitybą, norint išvengti vėžio ar sėk-mingai jį gydyti. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kadsuvartojant mažiau cukraus ir angliavandenių, odaugiau dėmesio skiriant sveikiems riebalams irbaltymams galima įveikti net ag resyviausias vėžiorūšis.

Apžvelgus atliktus tyrimus ir įvertinus kylan-čias cukraus perdozavimo grėsmes taip ir norisisavęs perklausti, kiek šaukštelių baltosios mirtiesteko mano organizmui šiandien. Sveikos mitybosspecialistė Vaida Kurpienė kritine riba vadina 13arbatinių šaukštelių per dieną ir neslepia, kaddažnas Lietuvoje šią normą viršija (18 ir daugiauarbatinių šaukštelių). „Moterims per dieną reikė-tų gauti apie 100 kalorijų iš cukraus (30 g), ovyrams – 150 (40 g), tačiau žmonėms atrodo,

2015–03–20 ● 41

Visuomenė

�

StevijaCharakteristika: nekaloringa ir šimtus kar-tų saldesnė už cukrų.Steviją (dar kitaip vadinamą medaus žole)Europos Komisija leido naudoti maistogamyboje, tačiau Lietuvoje ji vis dardraudžiama. Saldiklis gaminamas iš PietųAmerikos augalo stevijos lapų ir yra 250–300kartų saldesnis už cukrų, tačiau nekaloringas(tinkamas ir diabetikams). Nepaisant stevijųpopuliarumo daugelyje šalių, iki šiolnesutariama, koks kiekis jų produktovartotojui yra leistinas.

KsilitolisCharakteristika: saldus kaip cukrus, ta-čiau turintis 40 proc. mažiau kalorijų.Ksilitolis yra cukraus pakaitalas. Dar kitaip jisvadinamas beržų cukrumi (pačioje pradžiojebuvo išgaunamas iš Suomijos beržomedienos). Šiandien tai – dirbtinis saldiklis.Klinikinių tyrimų metu pateikta įrodymų, kadksilitolis apsaugo nuo dantų ėduonies, todėlapibūdinamas kaip dantims palankusproduktas. Tačiau pernelyg dažnaivartojamas gali laisvinti vidurius.

MedusCharakteristika: šiek tiek saldesnis užcukrų, tačiau turintis 25 proc. mažiau ka-lorijų.Medus vadinamas bene seniausiu žmonijossaldikliu, savo sudėtyje turinčiu nedidelį kie-kį mineralų (0,2 proc.), vitaminų, baltymų(0,4 proc). Bene didžiausiu jo trūkumu laiko-mos galimos alerginės reakcijos (dėl šiospriežasties jis nerekomenduojamas kūdi-kiams iki vienų metų). Šiuo atveju ėduoniesrizika didesnė nei rafinuoto cukraus.

Cukraus pakaitalai,pasižymintys kur kasmažesniu kalorijų skaičiumi

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

42 ● 2015–03–20

Visuomenė

kad suvartoja tik tiek, kiek įsideda į kavą ararbatą. Iš saldžių gaminių, saldumynų ir gazuotųgėrimų jo gauna me didžiulius kiekius“, – atkreip-ti dėmesį į sa vo organizmo nuodijimą cukrumiragina specialistė.

Paklausta, kaip vertina atsisakymą vengti cuk -raus savo racione, V.Kurpienė patikina, kad tokiežmonės nieko naudingo nepraranda. Tai gi ji, kaipir kiti „Veido“ kalbinti ekspertai, ma no, kad išsi-vadavę iš baltojo cukraus gniauž tų tik laimime.

Deja, kai kalbama apie pavyzdinį vaikų kū nomasės indeksą, iki pergalių mums dar gana toli.Analizuojant mokinių sveikatą pagal kūno masėsindeksą Kauno miesto mokyklose matyti, kadnutukusių vaikų jau yra 1 proc., turinčių antsvo-rio – beveik 3 proc.

2013 m. pirmokų tyrimo duomenys atsklei-džia, kad antsvoris ir nutukimas palengva di dėja,taigi šiandien jau neabejojama, jog da bartinėsLietuvos vaikų kartos gyvenimo kokybė ir truk-mė bus nepalyginti prastesnė nei šiandienossuaugusiųjų.

Remiantis VU Medicinos fakulteto moksli-ninkų tyrimu Vilniaus mieste matyti, kad antsvo-rio ir nutukimo paplitimas dažnesnis tarp mer-gaičių (18,2 proc.) nei tarp berniukų (12,4 proc.).

Lietuvos sveikatos mokslų universitetoMedicinos akademijos Profilaktinės medicinoskatedros docentė Aušra Petrauskienė Lietuvosvaikų ir paauglių nutukimo dar nelinkusi vadintilabai grėsmingu: „Dideliu tarptautiškumu pasižy-minčiame moksleivių gyvensenos tyrime, kuria-me dalyvauja 40 pasaulio šalių, iki 2010 m.Lietuvos paauglės vertintos kaip pačios liekniau-sios, o antsvorio paplitimas ir nutukimas įvardy-tas kaip vienas ma žiausių.“

Tačiau dabar padėtis šiek tiek pakitusi. „Ant s -voris bei nutukimas didėja ir tarp vaikų, de ja,šiandien situacija dar nevaldoma“, – sa koA.Petrauskienė.

Priminsime, kad antsvoris ir nutukimas ne at -siejamas nuo tokių sveikatos sutrikimų, kaip cuk-rinis diabetas, širdies kraujagyslių ligos, sąnariųpatologijos, akmenligė, kepenų suriebėjimas,įvairios onkologinės ligos ir pan.

PSO duomenimis, šiuo metu pasaulyje suskai-čiuojama daugiau kaip 17,6 mln. turinčių antsvo-rio vaikų iki penkerių metų. Dau gelyje šaliųnutukusių vaikų ir paauglių skaičius per pasta-ruosius 20–30 metų padvigubėjo. O nutukusiųikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius svyruojanuo 10 iki 20 proc.

Turint prieš akis šiuos skaičius sunku su vok ti:jei cukrus toks kenksmingas, kodėl esa me prati-nami prie jo nuo pat mažens? Saldūs sūreliai,jogurtai, saldainiai... Taigi ar tik ne patys tėvaiiškasa duobę, iš kurios paskui niekaip neišlipa jųvaikai?

Londono Midlsekso ligoninės pediatrijos sky-riaus specialistas Russellas Weineris daro išvadą,kad nutukimo rizika didėja žiūrint televizijąilgiau nei dvi valandas. Laikas, praleistas pasyviaisėdint prie televizoriaus ekrano, o ne būnant gry-name ore ar užsiimant fiziniais pratimais, gresiapapildomais kilogramais ir pasyvaus laisvalaikiotradicijomis.

Lietuvos mokslininkai palengva didėjantįvaikų ir paauglių nutukimą linkę sieti su arti-

miausia jų aplinka: per mažu fiziniu aktyvumu,nepakankamai išplėtota infrastruktūra (kiemai,stadionai ir aikštynai prie namų), ne tinkamamityba (vis dažniau mintama pusfabrikačiais) beiper mažu vaisių ir daržovių vartojimu.

Sveiką mitybą propaguojančios GuodosAzguridienės teigimu, žmogaus organizmui cuk-rus naudingas tik pavieniais ir išskirtiniais atvejais(sergant, davus kraujo kitam ir pan.), tačiau visakita – mūsų patiriamas cukraus pramonės povei-kis.

Daug metų visuomenę šviečianti B.Vai da ka -vičienė atkreipia dėmesį, kad su žalingo cukrauspramonės poveikio pasekmėmis pirmoji susidūrėAmerika: „Kiek atsitokėjusi ji išvydo baltosiosmirties sėjamą žalą: aptukusius ir invalidais virtu-sius piliečius. Tačiau vos tik pabandė parodyti,kokių problemų kyla dėl cukraus pramonės, vostik paskelbė mokslininkų studijas, netrukus atsi-rado baltosios mirties sėjamą žalą paneigiančiųmokslininkų. Pinigai gali daug, tačiau visiems jaisburnos neužčiaupsi, juolab kad daugėja sąmonin-

gų, savo sveikata besirūpinančių žmonių.“ Endokrinologė mano, kad vienas svarbiausių

mūsų visuomenės uždavinių – atpratinti jau nimąnuo cukraus, parodyti, kad kur kas ge riau suval-gyti figą ar obuolį nei saldainį. Pra giedruliais Lie -tuvos padangėje, jos nuomone, galima vadinti iriš mokyklų išgyvendintus gazuotų gėrimų, trašku-čių pardavimo automatus.

„Šiandien daugelis įpratę savo problemasspręsti gerdami piliules, tačiau visuotinio nutuki-mo klausimo tokiu būdu neįveiksime: tai ne tikmedicininė, bet ir ekonominė problema, itinsparčiai besiplečianti visame pasaulyje“, – sakoVilniaus universitetinės ligoninės ab do minalinėschirurgijos gydytojas prof. ha bil. dr. GintautasBrimas. Pasak jo, nutukimas ga na dažnai įvardi-jamas kaip daugelio ligų ka tilas. Tarkime, antsvo-ris užkrauna didelį krūvį sąnariams, taip patgraso cukriniu diabetu, akmenlige, hipertenzija,moterims gali sukelti vaisingumo sutrikimų,dažną lydi psichologinės problemos.

Ne vienus metus sostinės vaikų dantis gy -

Į „Veido“klausimusatsako svei-kos mitybosspecialistėVaida Kurpienė

VEIDAS: Kaip patartumėte ma-žinti cukraus vartojimą, kad or-ganizmo neištiktų šokas?V.K.: Jeigu žmogus labai emo-ciškai prisirišęs prie saldumy-nų, didelis jo potraukis milti-niams patiekalams ir saldumy-nams gali būti ženklas, kadstokojama miego arba kenčia-ma dėl nesubalansuotos mity-bos. Tačiau, jei maitinamasisveikai, pakankamai judama,neturėtų būti poreikio nesvei-kiems produktams. Bet jei var-tojant saldumynus juntamastam tikras emocinis pasitenki-nimas, rekomenduoju šiek tiekjų sau leisti. Kategoriškasdraudimas veda prie persival-gymo. Įprastai organizmui rei-kiamą energiją turėtume gautiiš lėtai pasisavinamų maistoproduktų, tuo metu cukrus beikiti greitai pasisavinami anglia-vandeniai (balti ryžiai, balti mil-tai, pervirtos kruopos. bulvėsar daržovės) staiga virtę į gliu-kozę labai greitai išderinamūsų organizmą, alina imuni-nę jo sistemą. Šiuo atveju žmogaus organiz-mą galima palyginti su auto-mobiliu, kuriam degalai taip

pat ne iš karto supilami, o pa-duodami po truputėlį. Kita blogybė, ką daro saldu-mynai bei įprasti miltiniai pro-duktai, – skatina apetitą ir alkiojausmą.VEIDAS: Kaip vertinate dietas?Esant antsvoriui daug kas bū-tent jomis stengiasi atkurti no-rimą organizmo būseną.V.K.: Laikausi nuomonės, kadjų visai nereikėtų laikytis. Svar-bu pasiekti, kad mityba būtųsubalansuota. Kas gi nutinkają apribojus? Rizikuojame, kaddaugelio medžiagų tiesiog ne-begausime. Net jei mūsų pasi-rinktas produktas ir labai ver-tingas, pats savaime jis negaliatstoti visų organizmui reikalin-gų medžiagų. Taigi norimas re-zultatas lyg ir pasiekiamas:svoris krinta greitai, bet sutrik-domas sotumo jausmas, sulė-tėja medžiagų apykaita. Kitas dalykas – laikantis dietųdaugiau prarandama raumensaudinio negu riebalinio, o taireiškia, kad medžiagų apykaitadar sulėtinama, o prarastassvoris grįžta su kaupu.VEIDAS: Kaip vertinate cukrauspakaitalus?V.K.: Visų cukrų ir jų pakaitalųreikėtų vartoti kuo mažiau.Nėra saldžių dalykų, kuriuosbūtų galima vartoti neribotai.Pastaraisiais metais vėl išpo-puliarėjo medus. Tai puikusnatūralus maisto papildas, ge-rinantis imunitetą. Tačiau dau-

gelis jį vartoja vietoje cukrausdideliais kiekiais. Bet vėlgi, jei-gu šeima nusiperka jo 30 kgper sezoną, nereikėtų pamirš-ti, kad tai tolygu 30 kg cuk-raus. Taip pat dažnai pamirš-tama, kad tirpinamas karštojearbatoje jis praranda naudin-gąsias savybes. Per dideliaiskiekiais naudojamas jis imakenkti. Nors ir natūralus, turin-tis naudingų medžiagų, me-dus vis dėlto skatina alkį, pa-didina insulino kiekį, taigi vei-kia panašiai kaip cukrus.Nereikėtų vartoti jo neribotaiskiekiais (iškeisti cukrausšaukštelius į medaus stiklai-niukus). VEIDAS: O kaip, jūsų manymu,maitinami mūsų vaikai?V.K.: Jei vertinsime, kas siūlo-ma jiems reklamų metu perteleviziją, pradedant dešrelė-mis, saldžiais sūreliais, sulti-mis, jogurtais ir baigiant sau-sais pusryčiais, kurių dažnainet 40 proc. kiekio sudarocukrus, išeitų, kad jų mitybojenieko vertingo nėra. Tai abso-liučiai tuščios kalorijos, silpni-nančios vaikų imunitetą, didi-nančios valstybės ir sveikatosapsaugos išlaidas. Vis daž-niau vaikų maisto racionecukrus yra raktas klausimo,kodėl taip auga mamų biule-teniams skiriami pinigai, dau-gėja alergijų, lėtinių ligų, antrotipo diabeto, vis prasčiau atro-do vaikų dantys. ■

Aktualusis interviu�

2015–03–20 ● 43

Visuomenė

dantis odontologas Artūras Maršalka sako, kaddaugeliui sveikatos neprideda gerėjančios eko-nominio gyvenimo sąlygos bei vis didėjanti per-kamoji galia. Jo manymu, tai blogina ir dantųbūklę. Odontologas atkreipia dėmesį, kad šian-dieninio maisto racione labai daug chemiškai irtermiškai apdorotų produktų, kuriuose gausulengvai fermentuojamų angliavandenių, ken-kiančių dantims. Jis taip pat pastebi, kad jaukelinti metai prastėja vaikų burnos higienosįgūdžiai.

Taigi specialistas, „Veido“ paprašytas įvertintipastarųjų metų vaikų dantų būklę Lietuvoje,pateikia išvadą, kad ji prasta: „Ėduonies papliti-mas tarp mažų vaikų vis didesnis. Naujausiaisduomenimis, 7–8 metų vaikų grupėje jis siekia 86proc., 9–10 metų– 89 proc., o 12 metų grupėje –70 proc. Žvelgiant, kaip pakito situacija nuo 1991iki 2014 m., skaičiai pakankamai iškalbingi: ėduo-nies paplitimas nuo 85,4 proc. šoktelėjo iki 88proc.“

Daug pasiekusiose Vakarų Europos (Olan di -jos, Šveicarijos ir kt.) bei Skandinavijos šalyse(Norvegijoje, Švedijoje) ėduonies paplitimas tarpvaikų nepalyginti mažesnis. Švedijoje ėduoniespažeistų dantų turi 37 proc. dvylikme čių,Olandijoje – 32 proc., Danijoje – 45 proc., o Lie -tuvoje – 70 proc. Žinoma, daug prie prastėjančiosvaikų dantų būklės prisideda ir nepakankamastėvų dėmesys: odontologai sutaria, kad mažame-čiai vaikai savarankiškai dantis valosi ne itingerai, tačiau neginčijama, jog saldumynai ir cuk-rus šiuo atveju griežia taip pat ne paskutiniusmuiku.

Tad gal verta cukrų keisti stevija, ksilitoliu armedumi? Saldumą patirtume, tačiau ma žiaužalotume dantis ir netuktume?

„Turėtume suprasti, kad siekiant išgauti šiųmedžiagų koncentratą taip pat naudotas ilgascheminis procesas, taigi šios žaliavos mažiaukenksmingos nei baltasis cukrus, tačiau turėtumeapskritai atpratinti savo organizmą nuo saldumo.

Jei mityba subalansuota ir nestokojama miego,žmogaus neturėtų kankinti saldumynų ar milti-nių patiekalų protrūkis“, – teigia V.Kurpienė.

Kur kas didesne bėda už baltąjį cukrų dieto -logai vadina fruktozės sirupą. Japonų iš ku ku -rūzų išgautas sirupas maisto pramonei pasirodėdaug saldesnis ir patrauklesnis už baltąjį cukrų.Taigi šiandien viešojo maitinimo įstaigos dažnairenkasi būtent jį. Vartotojai didelio skirtumonejaučia: gardu, saldu, tik bėda, kad sveikatosneprideda.

Nesižavi „Veido“ ekspertai ir ruduoju cukru-mi. Nors teigiama, kad jis daug sveikesnis nei bal-tasis, verta žinoti, kad kai kada jis būna tiesiogdažytas.

Apibendrinant norisi pridėti, kad būtina skai -tyti produktų etiketes, sekti naujausius mokslotyrimus ir palengva atprasti nuo cukraus vartoji-mo. Galbūt vieną rytą išties nubusite nejausdaminoro pasisaldinti išaušusios dienos? ■

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

2013 m. pirmokų tyrimo duomenys atskleidžia, kad antsvoris ir nutukimas palengva di dėja, taigi šiandien jau neabejojama, jog da bartinės Lietuvos vaikų kartos gyvenimo kokybė bus nepalyginti prastesnė nei šiandienos suaugusiųjų

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

44 � 2015–03–20

Visuomenė

Vegetarai, su panieka žvelgiantys į „lavo-nėlių“ valgytojus, veganai, susirūpinę„išnaudojamų“ gyvūnų teisėmis ir

poreikiais, pagaliau žaliavalgiai, atradę vie-nintelį sveikatos šaltinį, – nemaža visuomenėsdalis, atmetusi paprastas pasninko taisykles,imasi ieškoti naujų, sudėtingesnių stebuklin-gos sveikos mitybos receptų.

Vilniaus universiteto dėstytoja sociologė dr.Gražina Rapolienė pastebi, kad ne tikLietuvoje, bet ir visame pasaulyje stiprėjadėmesys sveikatai, kūnui, jo priežiūrai. Taibūdinga postmodernybei, kuri vis labiau smel-kiasi į mūsų kasdienybę. Asmeninis tapatumaskuriamas, formuojamas, perkuriamas; jopagrindas – kūnas.

Sociologas Bryanas S.Turneris šiuolaikinesVakarų visuomenes dėl didėjančio dėmesiokūnui pavadino somatinėmis. Taip įvardytasocialinė sistema, kai kūnas sudaro centrinįkultūrinės ir politinės veiklos lauką. Šių madųar tendencijų kaita, skirtingų, netgi priešingųkūno priežiūros būdų koegzistavimas vienumetu yra charakteringas postmodernybėsbruožas, stipriai veikiamas vartotojiškumo, kaisiūlomo produkto ar paslaugos pažadaspamirštamas vos tik jį įsigijus – tuoj pat siūlo-mas kitas. Modernybės epochai buvo būdingaaiškintis klientų poreikius ir stengtis juospatenkinti, o postmodernus laikmetis bandožmogui jo poreikius įteigti.

Kaip sako gydytoja dietologė Aušra Jau -niškytė-Ingelevičienė, vienos tiesos atradimąapsunkina tai, kad kiekvienas esame labai indi-vidualus ir rekomendacijos kiekvienam turėtųbūti skirtingos: „Mitybos mokslas ir su juo susijęmoksliniai tyrimai labai sudėtingi. Medi -kamentus tirti santykinai lengva – poveikis yraarba ne. Maitinimosi pasekmės gali pasireikštipo 10–20 metų, o tiek trunkančių tyrimų – labainedaug.“

Kita priežastis, kodėl plinta įvairios sveikosgyvensenos teorijos, – reklama: žadama, kad bus

Maistas –ne nuodas,bet ir nevaistasPapročiai ir įpročiai. Septyniossavaitės griežto pasninko, kurisbuvo kiekvieno kataliko prievolė,verčianti išsivalyti kūną ir sielą,tėra niekis, palyginti su šių laikų„teisingos“ mitybos ideologijųgausa ir bekompromisiškumu.

K.V

AN

AG

AS

, „B

FL“

NU

OTR

.

2015–03–20 �45

Visuomenė

atsikratyta antsvorio arba padaugės energijos.Tai daugelio žmonių bėdos.

Gyvo maisto propaguotojas PauliusJaruševičius pasakoja, kad jį ieškoti alternatyvųįprastinei mitybai paskatino sveikatos sutriki-mai: „Sulaukęs 40 metų susirgau labai sunkiosformos alergija. Prieš ketverius metus, kai suval-giau šašlyko ir išgėriau bokalą alaus, pasijutautaip blogai, jog teko kviesti greitąją, griuvodarbo planai – negalėjau išvažiuoti į komandi-ruotę. Prieš tai kelis kartus vos nemiriau, gydy-tojai rekomendavo nešiotis adrenalino, kadužėjus priepuoliui iškart susileisčiau.“ P.Jaru -ševičius sako supratęs, kad su jo organizmu kaž-kas ne taip. Gydytojos alergologės patartas jisišbandė veganišką mitybą. „Alergija praėjo,numečiau apie 20 kg svorio ir pasijutau geriaunei prieš 20 metų. Tada ir ėmiau domėtis, nuoko priklauso mūsų sveikata, – prisimena pašne-kovas. – Supratau, kad mityba yra vienas pagrin-dinių sveikatą lemiančių veiksnių. Žinoma, svei-kata priklauso ne tik nuo mitybos, bet ji – benesvarbiausia.“

Taip P.Jaruševičius atrado mūsų tautietės,gyvenusios JAV, Onos Varapickaitės (AnnWigmore), kuri buvo natūropatė, neapdoroto,gyvo maisto bei želmenų sulčių vartojimo pradi-ninkė, sukurtą mitybos sistemą.

G.Rapolienė pabrėžia, kad sveikatos proble-mas ar antsvorį gali paskatinti ne tik gyvenimobūdas – sėdimas darbas, fizinio aktyvumo stoka,nesveika mityba ar žalingi įpročiai, bet ir sociali-nio pobūdžio veiksniai, turintys įtakos sveikatai:išsimokslinimas, pajamos, lytis, amžius ir kt.:„Struktūrinė socialinė nelygybė atsispindi irsveikatos nelygybėje.“

Rudenį Sveikatos apsaugos ministerijosorganizuotoje konferencijoje profesorius išDidžiosios Britanijos Michaelas Marmotas pri-statė naują tyrimą apie socialinių veiksniųreikšmę sveikatai. Pavyzdžiui, labai svarbu yradarbas ir jo sąlygos. Vienu procentu padidėjęsnedarbas siejamas su 0,8 proc. išaugusiu savi-žudybių ir žmogžudysčių skaičiumi. Didelėssocialinės transformacijos, pavyzdžiui, posovie-tinėje erdvėje, tikriausiai paskatino didelį ato-trūkį tarp vyrų ir moterų tikėtinos gyvenimotrukmės (Vakarų šalyse šis atotrūkis yra apie5–7 metus, Lietuvoje, Rusijoje, Ukrainoje – 10metų ir daugiau).

A.Jauniškytė-Ingelevičienė atkreipia dėme-sį, jog žmogaus psichika pasižymi tuo, kadpatiriant įtampą, susidūrus su problemomisbandoma rasti priežastį ir dažniausiai ieškomafizinių problemos sprendimo būdų. Dėmesysnukreipiamas į valgymą. Keisdamas mitybąžmogus įsivaizduoja tapsiantis laimingesnis,gražesnis, jam esą geriau seksis darbe. Taivyksta nesąmoningai.

Keičiant valgymo įpročius iš tiesų vyksta irpsichologiniai pokyčiai. Tik ne visada tokie,kokių tikimasi. „Jei maistas ribojamas, kyla dau-giau minčių apie valgį, atsiranda nuotaikų svyra-vimai. Kodėl žmonės „užkimba“? Pirmiausiajuos apninka geros emocijos – atsiranda jėgų,energijos, vilties. Kiekvienam žmogui šis laiko-tarpis trunka skirtingai. Ilgainiui ta energijaišsenka, ima varginti nuovargis, silpnumas, alkis,

vis labiau kamuoja mintys apie maistą, atsirandadirglumas, genda nuotaika. Žmonės nori vėlpajusti tą pradinę euforiją, tačiau kiekvienąkartiš naujo ribojant maistą ji dažniausiai nebepasi-kartoja“, – perspėja gydytoja.

Pasak jos, žmonės geriau pasijunta ne tikpakeitę mitybą, bet ir pradėję vengti streso, pra-dėję daugiau judėti, skirti daugiau dėmesio irlaiko savo poreikiams. Kraštutinumai – kalorijųskaičiavimas, graužatis, jeigu suvalgiau „blogo“produkto, blogina gyvenimo kokybę. Žmogusįsijaučia į ribojimą, suvalgęs netinkamo maistopradeda griaužtis, todėl, kad nereiktų išgyventigraužaties, ima save riboti dar labiau.

„Maisto skirstymas į gerą ir blogą ar sveiką irnesveiką daro daug žalos. Žmogus, suvalgęsprodukto, kuris pagal jo klasifikaciją yra „blo-gas“, pasijunta blogu žmogumi. Tačiau „blogo“maisto valgymas nepadaro žmogaus blogo, nei„gero“ valgymas nepaverčia jo šventuoju“, –sako gydytoja.

Neabejotinai tokiam teiginiui prieštarautųetinio veganizmo šalininkai. „Pasaulyje plintavadinamasis etinis veganizmas, kurio praktikuo-tojai skelbia nenorintys žudyti gyvūnų ar jų eksp-loatuoti. Tai stiprus judėjimas, dažniausiai į jį įsi-traukia jaunimas. Tie žmonės dažnai nesusimąs-to, kaip subalansuoti mitybą, kad gautų pakan-kamai kalorijų, mineralinių medžiagų, ir taikelia didžiulę riziką jų sveikatai. Kita grupė –žmonės, kurie suserga ir ieško sprendimų. Jieaiškiai ima suvokti savo negalavimų priežastis“,– pasakoja P.Jaruševičius.

Pasak jo, tikroji problema yra ta, kad klestidaug sveiką gyvenseną propaguojančių dalykų,kurie iš tiesų yra moksliškai nepagrįstas šarlata-nizmas. Tada žmonės nueina klystkeliais, nepa-keisdami iš esmės savo gyvensenos, o tik bandy-

dami įvesti kažkokių elementų. P.Jaruševičiaus manymu, Lietuvoje trūksta

ne tik valgymo kultūros, bet ir švietimo, nuo kopriklauso mūsų sveikata. „Tradicinė lietuviškavirtuvė susiformavo sunkaus fizinio darbo fone,tačiau šiandien būtų pats laikas atrasti kitokią –europietišką valgymo kultūrą, kuri atitiktų šiuo-laikinį gyvenimo būdą. Mes įsivaizduojame, kadmūsų seneliai valgė daug gyvūninės kilmės mais-to. Tai netiesa. Jie daug dirbo gryname ore, jųimuninė sistema buvo stipri. Dabar dažnai val-gome tik todėl, kad atėjo laikas pietauti, nors ištiesų nenorime – mūsų alkio pojūtis išbalansuo-tas“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jis pastebi, kad valgome vis daugiau, greitojomaisto restoranai, kuriuose patiekiamas apdo-rotas maistas, klesti. Todėl verta atsigręžti į gerą-sias mūsų tradicijas, kai žmonės daržovių užsi-augindavo patys. „Dar viena problema – nėraekologiško maisto vartojimo tradicijų. Todėlnėra ir rinkos – mažai auginama, o tai keliatokios produkcijos kainas“, – mano sveikosmitybos propaguotojas.

„Žiemą mūsų klimato zonoje beveik nėrakokybiško šviežio maisto, todėl siūlyčiau daigin-ti namie grūdus, sėklas. Tai paprastas būdaspagerinti savo mitybą, juk vasaris, kovas, balan-dis – organizmui sunkiausi mėnesiai. Beje, jeiprisiminsime senąsias mitybos tradicijas, tainėra jokia naujiena. Kaip ir raugintas, o ne kon-servuotas maistas. Šiandien tas tradicijas užgo-žia maisto pramonė, siūlanti greitų, paprastų,labai patrauklių, deja, dažniausiai nesveikųsprendimų. Pasisotinti galima labai pigiai ir grei-tai, tik pasekmės būna sunkios“, – įsitikinęsP.Jaruševičius.

Jis atkreipia dėmesį, kad daugybė maistopramonėje naudojamų kvapų yra sintetinamilaboratorijose, organizmas negali jų atskirti nuonatūralių. „Einant pro kepyklėlę mums tiesiogpakerta kojas. Sintetiniai kvapai, druska, cukrus,riebalai užgožia natūralius poreikius“, – sakopašnekovas.

A.Jauniškytė-Ingelevičienė pastebi, kadžmonės dažnai prisiklauso rekomendacijų, kągalima, ko ne, atsisako tai pieno produktų, taiangliavandenių ar mėsos. „Gerai tada, jeigu atsi-sakoma to, ko nesinori. Pavyzdžiui, yra žmonių,kurie tikrai nemėgsta mėsos ir gali būti vegeta-rai, o kiti be jos negali. Mes negalime pasakyti,kuris iš jų maitinasi sveikiau, nes visų poreikiaiindividualūs. Normaliai valgo tas, kuris įsiklausoį savo kūno poreikius ir savęs neprievartauja“, –aiškina gydytoja dietologė.

Ji atkreipia dėmesį, kad gera mityba yratokia, kuri atitinka organizmo poreikius, o jiebūna skirtingi – vaikų, besilaukiančių moterų,jaunų, vyresnių, pagyvenusių žmonių. Vienugyvenimo etapu labai svarbu gauti gyvūninių rie-balų, kitu jų reikia mažiau. Skiriasi sveikųjų irsergančiųjų poreikiai. Svarbus ir sezoniškumas:žiemą norisi daugiau valgyti – reikia daugiauenergijos kūnui sušildyti. Pavasarį laukiamešviežių salotų ir ridikėlių. Kūnas signalizuojaapie savo poreikius. Būtent alkio ir sotumopojūčiais remiasi intuityvusis valgymas.

Gydytoja dietologė primena, kad svarbu netik tai, ką valgome, bet ir kaip. Valgyti dėme-

A.Jauniškytė-Ingelevičienė: keisdamas mitybąžmogus įsivaizduoja tapsiantis

laimingesnis, gražesnis

�

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

46 � 2015–03–20

Visuomenė

singai – lėtai, atsipalaidavus, mėgaujantis – taigeriausia maisto virškinimui ir maistiniųmedžiagų pasisavinimui, nes kai žmogus jaučiastresą, virškinimas ir maisto pasisavinimassutrinka, negana to, netenkame daug maistiniųmedžiagų.

Medikė atkreipia dėmesį, kad sveikos mity-bos įpročiai diegiami nuo mažens: auginantvaiką svarbu ne tik akcentuoti valgį – jį riboti ar,priešingai, atkakliai siūlyti; labai svarbu yra ben-dravimas, vaiko emocijų „atlaikymas“, atspindė-jimas, supratimas. Juk žmogus turi ir kūną, irpsichiką, ir jų negalima atskirti.

Pasak sociologės G.Rapolienės, siektina irlabai sveikintina, kai žmonės prisiima atsakomy-bę už savo sveikatą, ja rūpinasi, buriasi į bendra-minčių grupes ir gina savo interesus. Juk toks iryra sveikatos reformos tikslas: žmogus turėtųbūti aktyvus sveikatos priežiūros sistemos daly-vis, gebantis priimti motyvuotus sprendimus, netik nuolankiai vykdantis tai, ką nurodė gydytojai,ir nesėkmės atveju juos kaltinantis. Būrimasis įinteresų grupes kuria, stiprina pilietinę visuome-nę. Sveikatos klausimas postmoderniose visuo-menėse – tokia tampa ir Lietuva – yra politinis,o vienijimasis į bendraminčių bendruomenesprimena politinius sąjūdžius.

„Vis dažniau ir Lietuvoje suprantama, kadsveikata yra gyvenimo būdo pasekmė. Sveikatosreforma siekiama paskatinti žmones labiau

rūpintis savo sveikata ir prisiimti už ją atsako-mybę. Tokios tendencijos stebimos, nors galbūtir nėra tokios dažnos, kaip norėtųsi tikėtis“, –aiškina sociologė.

Kita vertus, begalinės sveiko gyvenimo būdopaieškos, prasidėjusios interneto platybėse arrekomenduotos draugų, neretai atveda ir ikigydytojų, gydančių valgymo sutrikimus bei jųsukeltas kitas ligas, durų.

Pasak A.Jauniškytės-Ingelevičienės, Lietu -voje dietų laikosi net 60 proc. paauglių. Kartaisjie nepajunta ribos, ir maisto ribojimas virstasutrikimu. Dalis tokių žmonių yra susidūrę surimtomis psichologinėmis problemomis, kitiserga psichikos ligomis, pavyzdžiui, depresija.„Įsitikinimas, kad tai, ką aš galvoju, ir yra tiesa,– nekritinio mąstymo ypatybė. Tokia būsenabūdinga vaikams, jiems ji normali. Kai vaikasmano, kad po lova tūno vilkas, jam tai yra tikra.Suaugę žmonės kartais irgi panyra į tokią būse-ną: kaip aš galvoju, taip ir yra. Tokiam žmogui jomintys atrodo pačios teisingiausios, todėl jistampa piktas, fanatiškai gina savo poziciją. Kadžmogaus būsena nenormali, rodo tai, kad joneveikia loginiai argumentai. Dažnai susiduriusu žmonėmis, kuriems slenka plaukai, krintadantys, bet jie nepripažįsta, jog tai dėl to, kad jietapo, pavyzdžiui, žaliavalgiais, nes jų nuostata –esu žaliavalgis, todėl turiu gerai jaustis, ir sveika-ta sutriko tikrai ne todėl. Todėl ir diskusijos

būna labai aršios, nes sveikas protas jau nebe-veikia. Valgymo sutrikimai yra psichikos liga. Jipagydoma“, – darbo patirtimi dalijasi medikė.

Ji pastebi, kad žaliavalgystė gali būti valgymosutrikimo simptomas, tačiau negalime teigti, jogvisi žaliavalgiai turi valgymo sutrikimų. „Tačiaukad tai nėra normali mityba, tai faktas“, – kons-tatuoja gydytoja.

Ji atkreipia dėmesį, kad dar yra vadinamosiostarpinės būsenos, kurios vadinamos sutrikusiuvalgymu. Tai mityba, kai nepatenkinami orga-nizmo poreikiai arba, priešingai, iš valgymo tiki-masi to, ko jis negali paveikti. Pavyzdžiui, žalia-valgiai tikisi, kad valgymas apsaugos juos nuovisų ligų, visas ligas išgydys, tačiau tai nėra tiesa.„Valgymo sutrikimai susiję ne tik su fiziologija,mitybos įpročiais, bet ir su psichologija. Kaimaistas pasidaro svarbiausias dalykas gyvenime,nesvarbu, kuria forma – žaliavalgystės, visiškobadavimo, dietų laikymosi, galime kalbėti apiesutrikusį valgymą“, – sako A.Jauniškytė-Ingelevičienė.

Ieškant stebuklingos gyvensenos recepto gal-būt pravartu atsigręžti ir į savas, gerokai primirš-tas tradicijas. Vilniaus universiteto docentas dr.Rimvydas Laužikas, knygos „Istorinė Lietuvosvirtuvė“ autorius ir kulinarinio paveldo tinkla-raščio administratorius, pasakoja, kad vietinėvirtuvės tradicija formavosi nuo seniausių laikų,tad galime kalbėti apie kai kurias mitybos tradi-

Virtuvė visada buvo socialinio statuso ženklas

�

V.S

KA

RA

IČIO

, „B

FL“

NU

OTR

.

2015–03–20 �47

Visuomenė

cijas, pasiekiančias mus iš proistorės, – juk vieti-nės virtuvės ypatybes lemia klimatas, konkrečiaigamtinei zonai būdingi augalai bei gyvūnai, ūki-ninkavimo būdas.

Lietuvos valstybę sukūrė lietuvių gentiesžmonės, gyvenę nederlingame regione – RytųLietuvoje. Tad šio krašto maisto tradicijos turėjonemenkos įtakos vėlesniems laikams.Pavyzdžiui, Rytų Lietuvoje iš visų javų geriausiaiauga rugiai, todėl iki šiol pagrindinis mūsų patie-kalas – juoda ruginė duona, kuri ir iliustruojavieną iš mūsų savitumų: esame rugių gastrono-minė kultūra. Žinoma, auginti ir kviečiai, mie-žiai, avižos, bet kvietinė duona – pyragas yralabiau šventinis, nekasdienis kepinys.

Lietuvoje nuo seno auginti naminiai gyvū-nai: galvijai, kiaulės, avys, ožkos, vištos žąsys,antys. Todėl mėsos ir pieno produktai užėmėne mažiau reikšmingą vietą. Istoriniais laikaislabiausiai vertinta jautiena bei didelių paukščių– žąsų, kaplūnų, vėliau kalakutų mėsa. Nuosenų laikų žinomi prabangūs rūkyti produktai –dešros, kumpiai, skilandžiai, jiems gaminti rei-kėjo daug ir geros mėsos. Tokie pat ir zrazai,gaminami iš brangios jautienos nugarinės.Jautienos patiekalai puikavosi ant bajorijosstalo. Mažiau turtingi valgytojai tenkinosi dau-giausia kiauliena.

Didžioji pieno dalis buvo suvartojama švie-žiu ar raugintu pavidalu. Mūsų regionui būdin-giausias pieno produktas – baltas varškės sūris.Dėl klimato sąlygų (per daug šalta) ir menkokarvių produktyvumo nesukūrėme brandintosūrio kultūros.

Nederlingų žemių regione neretai pritrūk-davo grūdų ir mėsos, tad tekdavo prisidurti ir išgamtos. Miško gėrybės, patiekalai iš jų ar sujomis – nemenka lietuviškos virtuvės dalis.Ypač mėgti grybai, gėlavandenės žuvys, vėles-niais laikais (XV–XVII a.) tapusios neatskiria-ma lietuviško pasninko dalimi.

Apie baltų maistą proistorės laikais žiniųmums suteikia archeologija bei greta archeolo-gijos esantys gamtos mokslų tyrimai. NuoVytauto ir Jogailos laikų turime jau nemažairašytinių dokumentų, tad galime drąsiai kalbė-ti apie valdovo dvaro virtuvę. Išlikę šaltiniai lei-džia teigti, kad jie valgė ne prasčiau nei betkuris kitas to meto Europos valdovas. Apieankstesnius valdovus kalbėti sunkiau, nestrūksta šaltinių. Tačiau galime būti tikri – virtu-vė visada buvo socialinio statuso ženklas, todėlneabejotina, kad Mindaugas ir jo valstiečiai tik-rai nesimaitino taip pat.

Jei reikėtų ieškoti kokių nors svarbiausiųLietuvos virtuvės bruožų, tai būtų atvirumas irdaugiakultūriškumas. LDK buvo tolerantiškovaldančiojo elito šalis, kurioje sąveikavo didžio-sios ano meto Europos kultūros: katalikai, sta-čiatikiai, protestantai, žydai, net musulmonai.Todėl ir į mūsų kulinarinę tradiciją naujovėsateidavo lengvai ir greitai virsdavo savastimi.Buvo perimami įvairių tautų ir konfesijų patie-kalai. Šiuolaikinėje Europoje nerastume regio-no, iš kurio kilę patiekalai nebūtų palikę pėdsa-kų Lietuvos gastronominėje tradicijoje. Čia rasi-me ne tik italų, prancūzų ar vokiečių, bet ir grai-kų, Balkanų slavų, ispanų, anglų, škotų, skandi-

naviškosios, net turkų, totorių ir karaimų virtu-vių pėdsakų.

Skirtingais laikotarpiais šių virtuvių poveikiaiskyrėsi. Tarkime, vokiška gastronomija pažymė-toje gotikos epochoje Lietuvoje paplito šaknia-vaisiai: ropės, ridikai, pastarnokai, griežčiai.Maždaug tuo pat metu iš bizantinio pasaulioatkeliavo balandėliai, taip pat grikiai – graikųkruopos, vyšnios, slyvos, trešnės. Renesansoepocha sietina su Bonos Sforcos vardu ir itališkavirtuve. Paplinta miltiniai patiekalai – įvairūsįdaryti pyragai, makaronai, lazanijos.Pradedama valgyti žalias daržoves, nes iki tolmanyta, kad žmonės turi valgyti tik virtas daržo-ves, o žalios tinkamos vien gyvūnams. Barokoepocha – savotiškas gotikos sugrįžimas. Kartutai posūkis į „sunkią“, šiaurietišką vietos virtuvę.Klasicizmo laikotarpiu išpopuliarėja prancūziškipatiekalai, įvairūs sviestiniai padažai, paštetai.

Šiandien Lietuvą taip pat pasiekia europinėsmados. Skirtumas tas, kad XVII a. madų virtu-vėje vaikytis galėjo 3–5 proc gyventojų, o dabar– kokie 80 proc. Šiais laikais jos greičiau sklinda,labiau pastebimos. Lietuvos virtuvės daugiakul-tūris mentalitetas tebėra ryškiai pastebimas –mums smalsu išbandyti naujoves ir egzotiką.Pavyzdžiui, Vilniuje gausu įvairiausių Europos irAzijos šalių tradicijų restoranų, kavinių. Kartaistos virtuvės tikros, kartais ne itin, tačiau tai rodo,kad kitos šalies kulinarinės tradicijos mumstebėra įdomios. Bene ryškiausia mūsų pamėgtositališkos virtuvės tąsa šiais laikais – pica tapo jaubeveik nacionaliniu patiekalu.

Bulvių patiekalai taip pat neatskiriami nuomūsų tradicinės virtuvės. Daugumą jų iš ŠiaurėsVokietijos XIX a.–XX a. pradžioje atnešė Lietuvosžydai – litvakai. Bulvinių patiekalų nereikia atsisa-kyti, tačiau būtina suvokti, kad tai tik nedidelėmūsų kulinarinio paveldo dalis – jokiu būdu nevisas; yra daug kitokių tradicinių patiekalų.

Iš istorinės virtuvės galėtume nemažai pasi-mokyti: produktų sezoniškumo, jų derinimo tar-

pusavyje, maisto ruošimo namie ir kitų dalykų. Krikščioniškasis pasninkas – ryškus tokio

požiūrio pavyzdys. Tradicinėje kultūroje gavėniasutampa su laikotarpiu, kai žiema ne taip aštriairodo savo nagus, sunkių ūkio darbų dar nėra, oir mėsėdo laikotarpiu paskerstų gyvulių mėsajau baigiasi – taigi pats metas pasninkauti.

Krikščioniškojo pasninko prasmę dar XIII a.sukurtoje „Aukso legendoje“ gražiai išdėstėJokūbas Voraginietis. Pasak jo, pasninko prie-žastys yra žmogaus fizinė ir dvasinė sveikata,kurios supratimas viduramžiais glaudžiai siejosisu antikine keturių kūno skysčių – humorų(kraujo, geltonosios tulžies, juodosios tulžies irflegmos) teorija. J.Voraginietis rašė: „... pasnin-kų laikomasi keturis kartus per metus, pagalmetų laikus, o tai turi daug priežasčių <...> pir-moji – dėl to, kad pavasaris šiltas ir drėgnas<...>, taigi pasninkaujame, kad savyje sutram-dytume kenksmingą drėgmę ir geidulingumą<...>, vasara – karšta ir sausa <...>, taigipasninkaujame, kad pažabotume žalingą karštįarba godumą <...>, ruduo – šaltas ir sausas<...>, pasninkaujame tam, kad pažabotumepuikybės sausrą <...>, o žiema – šalta ir drėgna<...>, tad pasninkaujame, kad pažabotumeneištikimybės ir niekšybės speigą...“

Pavasarinis pasninkas yra gavėnia, vasaros –Sekminių savaitė, rudenį pasninkaujama priešŠv. Mykolo šventę, o žiemą – per adventą.

Krikščioniškasis pasninkas – tai susilaikymasnuo prabangos, mėsos, pieno ir kiaušinių: šiųproduktų valgymas istorinėje gastronomijojebuvo laikomas aukšto socialinio statuso ženklu.Be to, mėsai buvo priskiriamos kai kurios afro-diziakų savybės, tad valgyti ją per pasninką buvoypač nederama. Kadangi krikščionybė atsiradoViduržemio jūros regione, pasninko valgiai yrakasdieniai (neprabangūs) šio regiono valgiai:duona, aliejus, žuvys. Be to, duona – dar irKristaus simbolis, o žuvis – krikščionybės. �Regina Statkuvienė

Žaliavalgiai tikisi, kad valgymas apsaugos juos nuo visų ligų, visas ligas išgydys, tačiau tai nėra tiesa

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

48 � 2015–03–20

Visuomenė

Leidėjams vis nepabosta siūlyti įvairių šaliųvirtuvę pristatančių knygų, o skaitytojams– jomis domėtis, ieškant įvairovės ir įkvė-

pimo maitintis sveikai. Naujausia šioje lentynoje– „Turkijos virtuvė“, kurią parašė Stambulegyvenanti lietuvė Jolita Koruklu. Šiame Turkijosmegapolyje ji įsikūrė prieš aštuonerius metus irvos įsiliejusi į svetimą kultūrą pradėjo domėtiskulinarinėmis tradicijomis, rašyti populiarų tink-laraštį „Surfing the World Cuisine. Skoniųpaieškos tarp Lietuvos ir Turkijos“.

Pažintis su turkiška virtuve atskleidžia turtin-gą šios šalies istoriją. Čia vyko daugybė karų,kilo ir žlugo kelios imperijos, kūrėsi prekybiniairyšiai su kaimyninėmis valstybėmis, driekėsiŠilko kelias. Turkiška virtuvė formavosi Osmanųimperijos laikais, savo pėdsaką joje paliko kiek-viena šios galingos, gyvavusios net šešis šimtme-čius, valstybės sudėtyje buvusi tauta. Tad šiaislaikais ragaudami turkiškų patiekalų ir slavai, irarabai, ir italai, ir graikai atpažįsta jiems įprastusskonius bei maisto ruošimo būdus. O šaliesgeografinė padėtis ir klimatas lėmė tai, kad šivirtuvė, kaip ir kitos, priskiriamos prieViduržemio jūros šalių grupės, yra viena svei-kiausių. Turkija yra toje pasaulio vietoje, kursusijungia Europos ir Azijos žemynai. Puikiosklimato sąlygos leidžia auginti arbatą ir kukurū-zus vėsiuose šiauriniuose rajonuose, aitriąsiaspaprikas, alyvuoges ir melionus – pietiniuose.

Beje, turkų virtuvė yra tarp populiariausiųpasaulyje – šalia japoniškos, indiškos, graikiškos,itališkos.

Stebint kasdienį turkų gyvenimą nesunkusuprasti, kas yra jų mitybos pagrindas: iš turgausjie traukia su milžiniškais maišais daržovių, o kitųproduktų kiekiai atrodo gerokai kukliau.

„Jie kasdien valgo daug daržovių ir vaisių,būtinai – sezoninių. Po jų eina kruopos, riešutai,jogurtas, sūriai, sviestas ir alyvuogių aliejus.Diena pradedama kiaušiniais, pomidorais, agur-kais, žalumynais ir alyvuogėmis, baigiama mėsospatiekalu su ryžiais, bulguru – pirma plikomo-mis, paskui džiovinamomis kvietinėmis kruopo-mis – ir salotomis. Į daugumos mėsos ir žuviespatiekalų sudėtį įeina mažiausiai dviejų rūšiųdaržovės, prie jų dar būtinai patiekiamas dubuosu salotomis. O kur dar ilgas sąrašas meze – išdaržovių, jogurto ir alyvuogių aliejaus gaminamųužkandžių“, – vardija J.Koruklu.

Šios šalies namų virtuvės pažiba – įdarytosdaržovės: paprikos, cukinijos, baklažanai... Kainėra šviežių sezoninių, įdaromos džiovintos.Vartojama labai daug lapinių daržovių, šviežiųprieskoninių žolelių. Ir ant pusryčių, ir ant pietųstalo šeimininkės deda vešlias „šluotas“ petražo-lių, mėtų – kad kiekvienas siektų ir skabytų, norsyra patiekta ir iš žalumynų paruoštų patiekalų.

Mėsa turkų virtuvėje irgi užima garbingą vietą(žinoma, išskyrus kiaulieną – musulmonams jądraudžia Koranas), tik jos vartojama palygintinedideliais kiekiais. Ji greičiau yra tik priedas,suteikiantis skonio daržovių patiekalams, plovui,o ne pagrindinis patiekalas.

Mėsą turkai renkasi labai atsargiai, kiekvienasstengiasi turėti savo mėsininką, kuriuo galimapasitikėti. Jautiena ir aviena naudojama maltinu-kams, kebabams, troškiniams ruošti. Ypač popu-liaru avieną ruošti specialiose krosnyse – gilioseduobėse, išklotose akmenimis ar plytomis. Josįkaitinamos deginant malkas, tada dedamas visasišdarinėtas gyvulys ir sandariai uždengus keliasvalandas kepamas. Iškepusi mėsa būna labaiminkšta, tinka tiek su plovu, tiek su duona ir salo-tomis. O kebabai apskritai nėra namie ruošiamasmaistas – juos įprasta valgyti tik restoranuose..

Kadangi Turkija apsupta keturių jūrų, čianetrūksta jūros gėrybių. Šviežia žuvis restoranuo-se ruošiama labai paprastai – tiesiog kepama antžarijų ir patiekiama su svogūno galva, citrina irkeliais sultingais gražgarstės lapais. O Stambulogatvėse prekeiviai vilioja sumuštiniu su keptaskumbre, salotomis ir pomidoru – toks šiamemieste greitasis maistas.

Žolelės – neatskiriama Viduržemio jūrosšalių, taigi ir Turkijos, virtuvės dalis. Jos gerinaskonį, garantuoja gerą virškinimą, padeda degin-ti riebalus, tad lieknina. Populiariausios žolelėsturkų virtuvėje – čiobreliai, raudonėliai ir mėtos.Šiomis gardinamos beveik visos sriubos, jų beria-ma į patiekalus su jogurtu, mėsos maltinukus.

Įvairių prieskonių į valgius šeimininkės taippat beria negailėdamos. Egzotinių naudojamanedaug, daugiausia tai įvairių rūšių pipirai, džio-vintos paprikos – jos skiriasi ne tik aštrumu, betir skoniu.

Turkams labai svarbu, kad produktai būtųšvieži, sveiki, kokybiški, ir tai ne dėl ekologiškoar organiško maisto madų. Labiausiai jie verti-na tuos produktus, kurie išauginti jų regione,

net kaime, iš kurio yra kilę. 17 milijonų gyven-tojų turintis Stambulas išsiplėtė ir tebesiplečia:iš visų šalies regionų ištisais kaimais čia trau-kiama dirbti ir gyventi. O gimtinėje likę gimi-naičiai išeiviams nuolat siunčia dėžes su sezoni-nėmis gėrybėmis.

Toks „tiekimas“ labai populiarus. Ne paisantmiestuose, ypač didžiuosiuose, populiarėjančiovakarietiško maisto, turkai nuosekliai puoselėjasavo kulinarines tradicijas. Dažnas turkas,paklaustas, koks jo mėgstamiausias patiekalas,nurodytų tokį, kuris bus kilęs iš jo regiono.

„Mačiau, ką turkai valgo kasdien. Kiek vienąsavaitgalį pas mus atvažiuodavo mano vyroCengizo sesuo su šeima, būdavo ruošiama daugmaisto. Priprasti prie turkiškos virtuvės man nebu-vo sunku, nes jau nuo pat pradžių viskas pasirodėnepaprastai skanu. Stambule natūraliai pradėjauvalgyti mažiau mėsos, daugiau šviežios žuvies,ypač pamėgau špinatus, lapinius burokėlius, kuriųperkame kiekvieną kartą eidami į turgų. Taip patdidelis gardus atradimas buvo avinžirniai, juospaprastai gaminu kelis kartus per savaitę“, – apiesveiku įpročiu tapusias naujoves pasakoja lietuvė.

Sveikos mitybos požiūriu mus lenkia irturkai, ir LDK litvinaiPaveldas. Sveikos mitybos rojaus galima ieškoti ir tolimuose kraštuose, kursaulė kiaurus metus brandina šviežias gėrybes, ir Lietuvos DidžiosiosKunigaikštystės kulinariniame palikime. Bet mokslininkai patarianepamiršti „senos geros“ sveikos mitybos piramidės. Ji niekada neapgausrenkantis, ką ir kaip valgyti.

2015–03–20 �49

Visuomenė

Viename prestižiškiausių pasaulio medicinosžurnalų „The Lancet“ neseniai paskelbtas tyri-mas atskleidė, kurių šalių mitybos įpročiai yrasveikiausi. Deja, Lietuva jame nesužibėjo – netkai kurių Afrikos šalių gyventojai maitinasi daugsveikiau už mus. Didelės apimties tyrimas įverti-no 197 šalių, arba 90 proc. pasaulio gyventojų,mitybą, jo duomenys buvo renkami 1990–2010m. laikotarpiu.

„Mail Online“ skelbia, kad sveikiausiai maiti-nasi Čado, Siera Leonės, Malio, Gambijos,Dramblio Kaulo Kranto, Ugandos, Ganos,Somalio, Izraelio gyventojai, – šiose valstybėsevalgoma daugiausiai daržovių, riešutų, visogrūdo produktų. O Lietuva atsidūrė tarp dešim-ties šalių, kuriose menkaverčio maisto – kalorin-gų, riebių, saldžių ir sūrių produktų – suvalgomasantykinai daugiau nei daržovių ar vaisių.

Tiriamuoju laikotarpiu daugiausiai menka-verčio maisto valgė Jungtinių Amerikos Valstijų,Kanados, Australijos, Vakarų Europos gyvento-jai, o kai kurios Afrikos ir Azijos šalys padarėpažangą – žmonės ėmė valgyti daugiau daržovių,grūdų patiekalų. Į absoliučiai nesveikiausiai

besimaitinančių šalių dešimtuką pateko Ar -mėnija, Vengrija, Belgija, Čekija, Kazachs tanas,Baltarusija, Argentina, Turkmėnija, Mongolija,Slovakija.

Nors Lietuva šio sąrašo išvengė, ji nėra svei-kos mitybos įpročiais galinti pasigirti šalis. Įver-tinus daržovių, vaisių ir menkaverčio maistosuvartojimo santykį, Lietuva pateko tarp dešim-ties šalių, kurioje jis yra prasčiausias. Panašiaimaitinamasi, vartojant per mažai vaisių ir daržo-vių, ir JAV, Rusijoje, Baltarusijoje, Azer -baidžane, Slovakijoje, Čekijoje, Belgijoje,Islandijoje bei Kinijos provincijoje Heilonge.

Tokia mityba, kurios laikomasi nemažojepasaulio dalyje, skatina sunkias ligas – diabetą,širdies ir kraujagyslių ligas, aukštą kraujospūdį,nutukimą. Pasak tyrimui vadovavusio Kem b -ridžo universiteto daktaro Fumiaki Imamuros,2020-aisiais 75 proc. mirčių pasaulyje lems neužkrečiamosios ligos, todėl rūpinantis žmonijossveikata ir ilgaamžiškumu svarbiausias uždavi-nys – gerinti mitybą.

Vis dėlto neteisinga būtų manyti, kad tyrimeprastai mitybos požiūriu įvertinti lietuviai abe-

Į „Veido“ klausimus atsakoVilniaus universi te to Medici-nos fakulteto Visuomenėssveikatos instituto mokslinin-kas prof. Rimantas Stukas.

VEIDAS: Ar galėtumėte pateiktikokį stebuklingą sąrašą svei-

kų ir nesveikų maisto produktų, kuris padėtų ne-pasiklysti tarp vis naujų teorijų? R.S.: Jeigu vadinamojo nesveiko maisto bus val-goma labai mažai, organizmas dėl to nepatirsjokios žalos. Ir priešingai – jei bus vartojamavien, pavyzdžiui, žuvis, mityba bus neįvairi, nevi-savertė, tai yra nesveika. Turime kalbėti apiesveiką arba nesveiką mitybą, o apie produktą arpatiekalą – kaip apie visavertį, sveikatai daugiauarba mažiau palankų. VEIDAS: Kokia mityba yra sveika? R.S.: Ją puikiai iliustruoja maisto pasirinkimo pi-ramidė, kuri sudėlioja maisto produktus į atski-ras grupes, pademonstruoja jų proporcijas pa-ros maisto racione. Piramidė sudaryta remiantisPasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktaistyrimais ir jos principas yra tas, kad paros mais-to racione turi būti produktų iš kiekvienos jų gru-pės, net tų, kurie, paprastuoju vertinimu, yra ne-sveiki, kaip viršutinėje piramidės dalyje esantyssaldumynai. Daugelio valstybių sveikatos ap-saugos institucijos remiasi PSO bazinėmis reko-mendacijomis, jos visur vienodos. Mokslo pa-žanga, nauji moksliniai tyrimai jas vis pakore-guoja, piramidė šiek tiek vis pertvarkoma.Sakykim, prieš trejus metus Sveikatos apsau-gos ministerija aliejų iš sveikos mitybos pirami-dės viršūnės nuleido į antrą jos aukštą – kartu suriešutais, kaip aliejine kultūra. VEIDAS: Daroma tiek mitybos klaidų, jei sveikąmitybą atspindi paprasta ir kiekvienam aiškisveikos mitybos piramidė? R.S.: Bėda ta, kad šia tema kalba ir ne specialis-tai. Žmonės dalijasi savo asmeninėmis patirti-mis, jomis remdamiesi daro išvadas. O specia-listų, atstovaujančių institucijoms, kurios priimaatsakomybę už tas rekomendacijas, balsas tarpjų menkai girdimas. VEIDAS: Kiek mityba lemia žmogaus sveikatą? R.S.: Apie 50 procentų. Bet izoliuotai vertinti ne-galima. Šiandien mityba ir fizinis aktyvumas su-prantama kartu. Net maisto pasirinkimo pirami-dėje nurodomi abu šie rodikliai. VEIDAS: Ar lietuviai pakankamai išprusę sveikosmitybos srityje? R.S.: Prieš dvejus metus kartu su kolega dr. Va-lerijumi Dobrovolskiu atlikome tyrimą apie Lietu-vos gyventojų mitybos įpročius. Į klausimą, ko-kias kriterijais vadovaujasi rinkdamiesi maistą, tik21 proc. apklaustųjų atsakė, kad svarbiausia –produkto nauda sveikatai. Kitiems svarbiaubuvo kaina (37 proc.), skonis (28 proc.). Taigivos penktadalis žmonių labai rūpinasi savo svei-kata, gerai bent tiek, kad šiandien jau niekas ne-abejoja, jog mityba yra sveikatos pagrindas.Mūsų sveikatos raštingumas dar yra mažas. Gai-la, kad pokyčiai gerėjimo kryptimi vyksta lėtai. �

Aktualusis interviu

Turkijos virtuvė formavosi Osmanų imperijos laikais, savo pėdsaką joje paliko kiekviena šios galingos, gyvavusios net šešis šimtmečius, valstybės sudėtyje buvusi tauta

�

„BFL

“ N

UO

TR.

JOLI

TOS

KO

RU

KLU

NU

OTR

.

50 � 2015–03–20

Visuomenė

jingi sveikai gyvensenai. Dar viduramžiaisbuvo žinomos teorijos, kas valgyti sveika, o kas –ne. Suprantama, tokie klausimai rūpėjo ne vals-tiečiams ar kitiems neturtingųjų sluoksniui pri-klausantiems žmonėms – jie valgė tai, ką turėjo.Tačiau tie, kurie turėjo galimybę rinktis maistoproduktus, galėjo rūpintis ir dietomis.

„Sveikos gyvensenos suvokimas labai keitėsilaikui bėgant ir tebesikeičia iki šiol. IstorinėjeLietuvoje jos pagrindas buvo keturių humorų,arba skysčių, teorija. Manyta, kad organizme yrasanguis (kraujas), chole (tulžis), melanchole (juo-doji tulžis) ir flegma (pagal juos vėliau buvoišvesti keturi temperamentai) ir kad sveikasžmogus tas, kurio organizme yra šių keturių skys-čių pusiausvyra. Ji galėjo būti pažeidžiama įvairiaismetų laikais (keičiantis orams ima vyrauti vis kitasskystis) bei maistu. Geras maistas būdavo tas,kuris palaiko skysčių pusiausvyrą“, – pasakojaistorinės Lietuvos virtuvės tyrinėtojas, Vilniausuniversiteto Komunikacijos fakulteto mokslinin-kas dr. Rimvydas Laužikas. Pernai jis išleidoknygą „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėri-mai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikš tystėje“.

Kokios išminties rūpindamiesi sveika gyvense-na galėtų iš jos pasisemti šiuolaikiniai lietuviai?Istorinės virtuvės, ne tik lietuvių, atitinka savo kli-mato zonos gyvenimo poreikius bei žmonių gyve-nimo būdą. Imant laiko atkarpą, skiriančią musnuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų,klimatas pakito nedaug, bet problemų atsirandadėl visiškai pasikeitusio gyvenimo būdo. Anaislaikais net ir didikai pakankamai daug judėdavo,ką jau kalbėti apie valstiečius. Šiuo požiūriu isto-rinis maistas tebetinka mums pagal klimatą, betne pagal gyvenimo būdą.

Tačiau kitais atžvilgiais iš praeities žmoniųgalėtume nemažai pasimokyti. Remiantis natūra-liais gamtos ciklais ir keturių humorų teorija,vyravo sezoninė mityba. Skirtingais metų laikaisbuvo vartojamas skirtingas maistas. Viena šiuolai-kinių žmonių bėdų, tolinančių nuo sveikos gyven-senos, yra ta, kad nekreipiame dėmesio į aplinkoskaitą, mums nėra jokio skirtumo, ar vasara, aržiema – norime valgyti tą patį. O maisto sezoniš-kumas yra sveika.

„Trečias svarbus tais laikais dalykas yra tas, kadvisas maistas buvo gaminamas namuose – ir tur-tingųjų, ir valstiečių. Dabar apie „home made“kalbame kaip apie kažką išskirtinio ir labai sveiko,o tada visas maistas toks buvo. Kaip ir vadinamo-jo lėto maisto judėjimai – populiarėjanti naujovėdabar, o anksčiau visas maistas buvo lėtas. Jis buvogaminamas išlaikant tradicinę technologiją,nenaudojant jokių priedų, kurie ją paskubintų.Jeigu kepama duona – tešla auginama tiek, kiekreikia, jei daromas alus – irgi brandinamas nesku-binant. Tas pats pasakytina apie mėsos sūdymą irtaip toliau“, – vardija R.Laužikas.

Istorinė maisto gamyba rėmėsi vien natūra-liais ingredientais. Pavyzdžiui, šiandien laisvėjeauginamų vištų kiaušiniai – tam tikras vartojimostatusas, už kurį mokame brangiau, o anais laikaisvisos vištos buvo laisvėje laikomos. Maža to, verti-nant šiuolaikinės sveikos gyvensenos požiūriu,svarbu ir tai, kad anuomet visi ingredientai buvovietiniai. Tik labai nedidelė jų dalis atkeliaudavoilgesnį nei šimto kilometrų kelią, beveik viskas –

mėsa, daržovės, vaisiai, grūdai būdavo užaugina-ma trisdešimties kilometrų spinduliu aplinkgamybos ir vartojimo vietą. Žinoma, ant kilmin-gųjų stalo būdavo ir apelsinų, ir austrių, ir alyvuo-gių bei jų aliejaus, bet tai nebuvo valgiaraščiopagrindas, o tik prieskoniai ar desertai.

Iš keturių humorų teorijos išplaukia ir ingre-dientų derinimas patiekaluose. Kiek vie name val-gyje buvo privaloma pusiausvyra, tad jį sudaran-tys ingredientai turėjo neleisti jame įsivyrauti nėvienam iš keturių skysčių. Be to, derinimas pri-klausė ir nuo metų laiko. Pavyzdžiui, žiemą vyrau-ja flegma, todėl į patiekalą dėta mažinančių joskiekį produktų, pavyzdžiui, medaus.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikaisnebuvo tokio sveikos mitybos sureikšminimokaip dabar. Liaudišku lygmeniu produktų derini-mas buvo labai paprastas, natūralus. Ir šiandienbet kuris senesnis žmogus pasakys, kad mėsanedera su žuvimi, pienas – nei su mėsa, nei sužuvimi, ir t.t. Tradicinėje, etnografinėje kultūro-je tiek produktų derinimas, tiek sezoniškumasnulemtas natūralaus gamtos ir ūkio darbų ritmo.Diduomenė turėjo „aukštesnių“ interesų, nei

domėtis patiekalų receptais, bet profesionalūsdvaruose dirbantys virėjai privalėjo išmanytihumoralinę teoriją ir vadovautis ja ruošdamipatiekalus.

Dietologai šiandien vis primena būtinybę val-gyti daržoves. Deja, šio įpročio mes nepaveldė-jome. „Neturime nė vienos vietinės daržovės,išskyrus gal tik barščius. Jie buvo valgomi nuopriešistorinių laikų ir formavo šių kraštų lapiniųdaržovių valgymo tradiciją. Barščių dėka vėliaupamėgome ir burokų, kopūstų lapus, juos, kaipir barščius, virėme, rauginome, troškinome...“ –pasakoja R.Laužikas.

Lietuviška prodaržovė lankinis barštis tebe-auga laukuose, bet maistui šiais laikais nebenau-dojamas.

Viduramžių Lietuva daržovių valgymu mažaiskyrėsi nuo kaimynių. Daržovių nebuvo gausuvisoje gotikinėje Šiaurės Europoje. Mindaugolaikais jau atsiranda ropės, pastarnokai, morkos,burokai, ridikai, kitos šakninės daržovės, bet jos

taip pat valgomos tik virtos, keptos ar kitaipapdorotos. Tikrųjų – žalių daržovių tradicijaLietuvą pasiekia su Viduržemio jūros regionomaistu. Pirmoji jos banga XVI amžiaus pradžio-je siejama su Lenkijos karaliene ir Lietuvoskunigaikštiene itale Bona Sforca. Staiga visiems,ne tik karaliaus dvarui, parūpo lapinės daržovės,buvo tokia jų įvairovė, kad net ir šiandiene gausajai kažin ar prilygstame.

Antroji žalių daržovių valgymo bangaLietuvą pasiekia XVIII amžiaus antrojoje pusė-je ir siejama su prancūziška virtuve.

„Bet visa tai – aukštosios virtuvės dalis.Lapinių, žaliųjų daržovių kelionė iki kaimo gry-čios buvo labai ilga – iš esmės pasiekė ją tik tar-pukariu. Tradiciniai kaime – svogūnai, česnakai,burokai ir batviniai, ropės, tai yra viduramžiaisatkeliavusios daržovės, vėliau, XIX amžiuje,plinta ir bulvės. Jei kalbėsime apie vaisius,Lietuvoje augo laukinės obelys ir kriaušės.Seniausius obuolių valgytojus turime iš neolitolaikų Nidos gyvenvietės, tai patvirtinta archeolo-giškai. Su krikščionybe, Jogailos ir vėlesniais lai-kais, atsiranda daug kultūrinių, desertinių obuo-

lių veislių, atkeliavusių iš Europos. Šie obuoliaitiesiog valgomi, o vietiniai skiriami virtuvei,pavyzdžiui, žąsims įdaryti, padažui troškinti“, –pasakoja istorinės Lietuvos virtuvės tyrinėtojas.

Ieškodami šių laikų požiūriu sveikesnės lietu-viškos virtuvės galime atsiremti į mūsų istorinętradiciją, kurioje – ne vien spirgais aplieti cepeli-nai. Remiantis aukštąja, tai yra bajoriškąja, lie-tuviška virtuve galima sudaryti istoriškai pagrįs-tą valgiaraštį, besiremiantį įvairių šalių stiliaus –graikiško, itališko, prancūziško, vokiško, taip patir vietinio, maisto tradicijomis. LDK kultūrabuvo labai atvira įvairiems poveikiams, nes val-dovai ir diduomenė buvo tolerantiška ir religi-joms, ir tautybėms, jiems labiau rūpėjo pavaldi-nių politinis lojalumas. Tokia atmosfera sukūrėlabai geras sąlygas tarpkultūriniams mainams.

„Į savo virtuvę esame susiurbę neįtikėtinaidaug ir iš visur, tik per menkai tai tyrinėjame irkomunikuojame“, – apibendrina R.Lau žikas. �Jūratė Kiliulienė

Tas maistas, kuris buvo ant Vytauto Didžiojo ir jo aplinkos stalo, šiuolaikiniams lietuviams tinka tik pagal klimatą, bet ne pagal gyvenimo būdą – judame gerokai mažiau nei mūsų protėviai

�

LCV

A N

UO

TR.

2015–03–20 �51

Komentaras

Jeigu kažkas prieš porą metų būtų pasakęs, kad Lietuvosgastronomijai pasaulinėje parodoje atstovaus „Berneliųužeiga“, kugelis, vėdarai ir jie – „cepakai“, ne visi būtų

patikėję. Ne „Stikliai“, ne „Ida Basar“, ne „Narutis“, ne ple-jada naujųjų Lietuvos virtuvės talentų, o „Bernelių užeiga“.Bulvinė sensacija įvyko. Pamenate, ką sakė barzdotas vokie-čių filosofas Ludwigas Feuerbachas: „Der Mensch ist was erisst“? Žmogus yra tai, ką jis valgo. Mes identifikuojamės supilkaisiais iš c raidės. Tai ir bus mūsų gastronominė žiniaMilano miestui ir „Expo 2015“ pasauliui.

Gerai tai ar blogai? Labai gerai. Ir tuo pat metu – labai blo-gai. Labai gerai, kad pagaliau pripažinome: cepelinai, kugelisir kita sunkioji bulvinė artilerija yra mūsų esminė virtuvė. Kad ilgos ir nusi-bodusios diskusijos apie nelabai lietuvišką lietuviškiausių patiekalų prigim-tį pagaliau baigtos. „Cepakai“ važiuos į „Expo 2015“ ir atstovaus Lietuvosgastronomijos pasiekimams. Taškas. Labai gerai, kad nebijome parodytitikrosios savo prigimties, požiūrio į maistą ir jo realaus skonio.

Nelabai gerai, kad ant Milano podiumo lips valgyklų maistas. Netgi jeivisos tos bulvinės lietuvybės bus ne šildomos mikrobangėse, o tarkuojamosvietoje – „Expo“ lankytojų akivaizdoje tai bus proletarų, o ne bajorų mais-tas. Išvada: į karalienės Bonos Sforcos, kuri prieš penkis šimtmečius musišmokė valgyti salotas, daržoves ir lazankes, į jos didenybės namus vežti pil-kuosius iš c raidės yra drąsus sumanymas.

Dar blogiau tai, kad Lietuvai atstovaus ne vardai, ne asmenybės, o res-toranų tinklas. Pasidairykime į „Bernelių užeigos“ internetinę vitriną.„Maistas į namus“, „Dienos pietūs“, „Vaikams“, „Turistams“ ir kiti pelnin-gai maitinančio tinklo ingredientai. Tinklinė gastronomija pas mus išplė-tota stipriai. Tai, matyt, bus kita svarbi žinia pasaulinei „Expo“ parodai.„Forto dvaras“, „Delano“, „Čili“ ir kiti lietuvių skrandžiams adaptuotimakdonaldai žavi iš Baltarusijos atvykusius svečius, stebina ir automobiliųpirkėjus iš Kazachijos. Tinkliniuose restoranuose daugiau ar mažiau apieviską pagalvota, įskaitant firminį „Heinz“ arba Suslavičiaus kečupą. Armūsų skrandžiams įprasta rinkodara nustebins Milaną? Pamatysime.

Labai gerai, kad „Bernelių užeiga“ kuklinasi. Nors gal ir ne visai.Nesigiria virėjais asmenybėmis, ir tiek. Nieko apie juos nekalba. Nors šiaiprestoranuose įprasta, kad virtuvės šefas išeina nusilenkti gerbėjams,pabendrauti, pasiginčyti su kritikais, išdėstyti savo gastronominę filosofiją.Pastarąjį sykį gyvai su „Bernelių“ filosofija susidūriau važiuodamas į pajūrį.Išsukau iš kelio ties Kaunu, Šilainiuose. Nutriušusių daugiaaukščių foneišnyranti ~? la~ kaimo gryčia atrodo kaip dinozauras iš „Jurassic Park“.Sunku suvokti, kas čia yra svetimkūnis: kaimo gryčia ar daugiaaukščiai?Klausimas svarbus iš esmės, nes Milane bus kažkas panašaus. Bus„Balansas“. Tai toks labai šiuolaikiškas lietuviškos architektūros projektas,kuris laimėjo „Expo 2015“ paviljono konkursą. Beje, tas konkursas buvoabsoliučiai viešas, ir aš vertinimo komisijoje balsavau prieš „Balansą“. Netodėl, kad jis man labai nepatiktų. Tiesiog rūpėjo, ar bus minimalus balan-sas tarp formos ir turinio. Turinys, kaip žinome, – „Bernelių užeigos“ val-giaraščiuose. Ir „cepakus“ dabar teks kažkaip derinti prie „Balanso“.

Šilainių „Bernelių užeigoje“ tąsyk pavalgiau ir pajutau nenusakomą tau-tinio kičo prieskonį. Visur – lėkštėje, interjere, eksterjere. Ar buvo skanu?Ar bulvės buvo šviežiai tarkuotos? Ar iš Lietuvos ūkininkų pirktos? Tiekjau to, neaprašinėsiu valgyto maisto skonio. Jis buvo toks, kad kažkaip visaiir nesinorėjo domėtis kulinarinio paveldo ženklais, kurių savo kolekcijoješis restoranų tinklas turi net 43. Turi, bet nerodo. Permečiau internete visąmeniu, bet nė prie vieno patiekalo nebuvo to mistinio ženklo, atveriančiokelią į „Expo 2015“.

Gal Krašto apsaugos ministerijoje arba Londone įsikūrę „Berneliai“ yrakitokie? Gal ten įsikūrusi pirmoji tinklo linija yra slaptas kulinarinis hautecouture, o Šilainiai adaptuoti Šilainiams, vestuvėms, krepšinio žiūrėjimui?Galbūt.

Labai blogai, kai yra daugybė tokių „galbūt“. Galbūt reikė-jo skelbti tokį patį viešą restoranų konkursą, koks buvo skel-biamas dėl paviljono projekto? O gal reikėjo patikėti turinįLietuvos restoranų asociacijai, nes juk forma buvo patikėtaArchitektų sąjungai? Gal vertėjo suteikti galimybę valgyto-jams balsuoti interneto portaluose už „Bernelius“, „Fortodvarą“, „Stiklius“, „Monte Pacis“, „Druskos namus“, „Uoksą“ir visus kitus šiek tiek išsiskiriančius Lietuvos gastronomijospanoramoje? Arba pasitarti su kulinarijos „blogeriais“,kuriems ne tas pats, ką apie Lietuvą manys „Expo 2015“ lan-kytojai. Gal. Gal. Gal...

Portalas 15min.lt išsiaiškino, kad pergalę ir bilietą į Milaną„Bernelių užeigai“ pelnė garsieji kulinarinio fondo sertifikatai. Labai labaigerai. Norėčiau, kad fondas nuvažiuotų į Šilainių pseudokaimą ir paieško-tų tų sertifikatų virtuvėje. O paskui viešai paskelbtų: „Kaukazietiško šašly-ko, graikiškų salotų, kečupo ir mikrobangų krosnelės tėviškės meilę skel-biančiame restorane neradome.“

Ir dar norėčiau sužinoti, kas yra tasai įtakingas „Bernelių užeigos“ draugas– Lietuvos kulinarinio paveldo fondas? Kas jį įkūrė, kas jam vadovauja, kassuteikė įgaliojimus teikti sertifikatus? Kas tą fondą išlaiko? Ir kiek tai kainuo-ja? Pasižvalgius po fondo tinklalapį bus aišku tik tiek, kad tai – labai paslap-tinga (viešoji) įstaiga: „Fondas supažindina visuomenę su Lietuvos kulinarijospaveldu, jo ypatumais ir galimybėmis, moko visuomenę vertinti tradicinį mais-tą, skatina vartotojų pasitikėjimą vietinės kilmės maisto produktais.“ Kaip tasvisuomenės supažindinimas vyksta, kokiose erdvėse, kokiomis savaitės dieno-mis – nė žodžio. Paskutinio įrašo (apie fondo misiją) data – 2009 m. lapkričio16 d. Gal tai visai ne fondas, o kulinarinė masonų ložė?

Visiškai blogai, kad niekas iš esmės Lietuvoje nediskutavo, kokią virtuvęapskritai derėtų pateikti pasaulinei „Expo 2015“ parodai. Tą, kurią propa-guoja pusiau anoniminis fondas? Ar tą, kuri pateikiama portalų ir žurnalųpuslapiuose? O gal molekulinę? Arba – istorinę bajoriškąją? Galiausiai,

jeigu jau „Bernelių užeiga“ laimėjo atranką į prestižinį, šalį reprezentuo-jantį renginį, kuris truks ne tris dienas ir netgi ne savaitę, o pusę metų,tai kodėl nepasigiria? Kodėl nepateikia šalies gurmanų teismui savogastronominės koncepcijos, pasaulinės parodos valgiaraščio su cepeli-nais arba be jų?

O galėjo viskas būti kitaip. Vakarietiškai. Kažkas panašaus į tai, kasprieš keletą dienų įvyko Romoje. Italijos žemės ūkio politikos ministras įsavo kabinetą pasikvietė 25 įtakingiausius šalies virėjus, someljė, restoranųkritikus. Oficiali šio susitikimo tema – Italijos virtuvės įtaka pasaulyje. Žino-ma, kalbėta ir apie „Expo“ parodą. Ministras norėjo išgirsti virtuvės šefųnuomonę. Jie ten tarpusavyje susiginčijo, susipliekė, bet ministras sakė, kadbūtent to ir reikėjo. Jis – vyriausybės žmogus – norėjo susidaryti vaizdą, kuogyvena restoranų žmonės, kokie virtuvės kūrėjų lūkesčiai. Na, ne todėl, kadministras yra užkietėjęs gurmė, nors gal toks ir yra. Jam rūpėjo šalies įvaiz-džio ir strateginės įtakos svertai. Nes nacionalinė virtuvė ir restoranai, val-giaraščiai ir patiekalai, garsūs šefai ir garsūs gamintojai – tai ne tik snobųplepalai, „blogerių“ rašliava. Tai nacionalinės politikos dalis.

Jeigu dėl jos „Expo“ išvakarėse nerimauja Italijos žemės ūkio politikosministras, gal ir pas mus toks nerimaujantis valstybininkas atsiras? Gal.

Tiesa, žmonės kalba, kad kai kuriems mūsų ministrams nereikia niekurtoli eiti ar kviestis į kabinetą, nes „Bernelių užeiga“ – po ranka. Sertifikuotipilkieji iš c raidės – čia pat. �Paulius Jurkevičius, „Veidui“ iš Romos

Ant Milano podiumo – pilkieji iš c raidėsMaistologija. Kalbos valytojai juos vadina didžkukuliais. Karmėlavos vaikinai – „cepais“ arba „cepakais“. Šiaipvalgytojai – cepelinais. Kad ir kaip juos pavadinsime, pilkieji braunasi į sceną. Į pasaulinę „Expo 2015“gastronomijos sceną Milane.

Visiškai blogai, kad niekas iš esmės Lietuvojenediskutavo, kokią virtuvę apskritai derėtų pateiktipasaulinei „Expo 2015“ parodai.

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

52 ● 2015–03–20

Pasaulis

Vos prieš tris mėnesius Ukrainos ekono-mi kos ministru tapęs lietuvis Aivaras Ab -romavičius, kaip ir dar keturi ministrai

bei tiek pat viceministrų, gali būti atleistas. Apietai, kad prezidentas Petro Porošenka ir minist-ras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas susitarė„per formatuoti“ ministrų kabinetą ir sudarė ne -betinkamų ministrų sąrašą, užsimena „neįvardy-ti šaltiniai“ Ukrainos prezidento administracijo-je ir Aukščiausiojoje Radoje.

Tarp gresiančių permainų priežasčių – ne tikA.Abromavičiaus įgyvendinama valstybinių įmo-nių pertvarka, kelianti turtingiausių Ukrainosvers lininkų nepasitenkinimą. Gali būti, kadA.Ab romavičius, kuris, kaip ir kiti vyriausybėsekonominio bloko ministrai, į vyriausybę buvodeleguotas prezidento politinio bloko, pakliuvo įpolitinių nesutarimų tarp prezidento ir premje-ro, taip pat ir vyriausybės bei Ukrainos naciona-linio banko, girnas.

„Stratfor“ analitikai atkreipia dėmesį, kad ne -su tarimai dėl Ukrainos monetarinės politikoskur so jau pareikalavo pirmųjų galvų. Vasario pa -baigoje Ukrainos nacionaliniam bankui nu spren -dus dar labiau sustiprinti valiutos kontrolę, tai yrane tik prižiūrėti visus 50 tūkst. JAV dolerių virši-jančius išankstinius importuotojų mokėjimus, betir uždrausti vietiniams bankams skolin ti įmo-

nėms, kurios už paskolą ketina įsigyti už sieniovaliutos, vyriausybė privertė banką at šaukti šį su -manymą ir netgi prabilo apie jo vadovės ValerijosGontarevos, galbūt įsivėlusios ir į ko rupcijosskan dalą, atsistatydinimą. Tačiau A.Ab ro ma vi -čius gali būti pirmas. Mat jei pasitvir tins V.Gon ta -re vos perspėjimai, kad laikantis įsi pareigojimųTarptautiniam valiutos fondui (TVF) gamtiniųdu jų tarifai Ukrainos vartotojams gali išaugti 280proc., arba 3,8 karto, šilumos energijos kainos –66 proc., o infliacija metų pa baigoje dėl to galisiekti 25–26 proc., reikės ieš koti kaltų. Juk naujo-ji valdžia ukrainiečiams žadėjo, kad padėtis imsstabilizuotis, o ši tampa dar sudėtingesnė.

BVP pernai susitraukė beveik 10 proc. Cen -triniam bankui palūkanų normą pakėlus nuo 7iki 20 proc., grivinos vertė sumažėjo beveikdviem trečdaliais, dėl to pašėlo infliacija, pasta-ruoju metu siekianti 30 proc. Bandant suvaldytipadėtį, Ukrainos užsienio valiutos atsargos susi-traukė nuo 16 iki 7 mlrd. dolerių.

O vienas pirmųjų kaltininkų, kad niekas perdaug negerėja, sąraše – ekonomikos ministrasA.Abromavičius, be kurio pastangų ir išganinga,ir kartu pragaištinga sutartis su TVF dėl 17,5mlrd. dolerių Ukrainos kreditavimo programosgal būt visai nebūtų buvusi pasirašyta. A.Ab ro -ma vičiaus, kaip ministro, nenaudai – ir tai, kad

skan daluose skendi Ukrainos fiskalinė tarnyba,prieš kurią A.Jaceniuko nurodymu jau pradėtasikiteisminis tyrimas.

Visa ši sumaištis finansų institucijose ne tiksun kiai dera su Ukrainos įsipareigojimais Tarp -tau tiniam valiutos fondui, bet ir gali pakišti kojąUk rainai gaunant Pasaulio banko bei Europosrekonstrukcijos ir plėtros banko paramą.

Tiesa, pats A.Jaceniukas šalį neva ištikusiąpo litinę krizę neigia ir aiškina, esą bendras irdar nus vyriausybės, Aukščiausiosios Rados irpre zidento institucijos darbas vyksta nepertrau-kiamai bei sklandžiai.

„Vyriausybei pirmosios šimtas dienų nebuvolengvos, tačiau ji su jomis susitvarkė ir išliko vie-ninga. Be to, nėra jokio ministrų juodojo sąra-šo“, – tikina vyriausybės vadovas ir prisiekinėja,kad dabartinis koalicijos darbas esąs kaip nieka-da vieningas, o partneriai suprantą, kad kuriamabendra geresnės Ukrainos vizija ir ateitis.

Tiesa, Ukrainos gyventojams tai ne taip aki-vaizdu kaip A.Jaceniukui. Sociologinės apklau-sos liudija, kad politikų ir institucijų darbą visuo-menė vertina jei ne skeptiškai, tai gana atsargiai.Ir tikrai ne todėl, kad tai precedento neturintivyriausybė, kurioje amžiaus vidurkis vos vos vir-šija 44 metus, o 14 iš 20 kabineto narių – politi-nio elito naujokai. Septyni ministrai – naujokai

Ukraina: valdžioje vėl laukia permainos?Politika. Šimtadienį atšventusi Ukrainos vyriausybė ir parlamentas pateisino toli gražu ne visus ukrainiečių lūkesčius.

Aivaras Abromavičus, Ukrainos ekonomikos ministras, išsilaikė šimtą

dienų. Ar išsilaikys antra tiek?

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

2015–03–20 ● 53

Pasaulis

net politikoje apskritai, mat į vyriausybę patekotiesiai iš verslo. O trys ministrai tik prieš šimtądie nų tapo Ukrainos piliečiais: lietuviui A.Ab ro -ma vičiui, JAV pilietei Natalijai Jaresko ir Gru -zijos piliečiui Aleksandrui Kvitašviliui atitinka-mai ekonomikos, finansų ir sveikatos ministrųportfeliai buvo įteikti kartu su Ukrainos pasais.

Penkių nepriklausomų organizacijų sudarytasministerijų, Nacionalinio banko ir „Naftogazo“reitingas atskleidžia, kad vien jaunystės ir švariospo litinės praeities vyriausybėje, kuriai dirbti ten -ka ypač kebliomis aplinkybėmis, nepakanka.

Nė viena ministerija šiame reitinge negavomak simalaus galimo balo, kurį sudaro visuome-nės nuomonė ir ekspertų vertinimas. Priešingai,geriausiai įvertinta Infrastruktūros ministerijasurinko tik 12 balų iš 20 galimų. Maža to, tik pen-kių ministerijų darbas buvo įvertintas teigiamai,tarp jų – ir tų, kurioms vadovauja ministrai iš ta -ria mo juodojo sąrašo, įskaitant ir A.Ab ro ma vi -čiaus Ekonomikos ministeriją.

Regis, ukrainiečiai puikiai suvokia, kad Uk -rai noje neišvengiami nelengvi politiniai sprendi-mai. Kaip kitaip paaiškintume, kad reformų ne -pabūgusios institucijos ir ministerijos yra geriau-siai vertinamų sąrašo viršuje.

Net kylančios dujų kainos nei gyventojams,nei ekspertams nesutrukdė gana palankiai įver-tin ti dujų monopolininko valstybės valdomo„Naf togazo“, kuris anksčiau buvo ne daugiau neiko rupcijos ir grobstymo sinonimas.

O reformų vengiančios ar joms trukdančiosmi nisterijos sulaukė daugiausiai kritikos. Štaiskan dalų krečiama Energetikos ir anglies pra-mo nės ministerija vertinama blogiausiai iš visų.Be šios ministerijos, tarp prasčiausiai vertinamų– ir kitos laukiamų permainų nesiėmusios, tačiaubrangiausiai valstybei kainuojančios Socialinėspolitikos, Informacijos, Gynybos ministerijos.

Vis dėlto P.Porošenka ir A.Jaceniukas nepra-šo vė dėl ministrų amžiaus. Analitikai atrado ne -abejotiną ryšį tarp ministerijų vadovų amžiaus irjų teigiamo vertinimo. Žinoma, tokį vertinimąga lėjo nulemti ir subjektyvus noras Ukrainos po -litikoje išvysti naujų veidų, tačiau ne mažiau tikė-tina ir tai, kad jaunesni ministerijų vadovai ryž-tin giau nei politikos senbuviai ėmėsi drąsių ir ne -patogių reformų.

Ukrainos parlamentas – Aukščiausioji Radair gi sulaukė vertintojų rykščių. Neseniai Ilko Ku -cherivo vadovaujamas Demokratinių iniciatyvųfondas atliko ekspertų apklausą, prašydamasįver tinti trijų mėnesių parlamentarų pastangas.Dau giau nei trys dešimtys ekspertų pareiškė esąnu sivylę parlamento veikla ir tik dešimt Aukš -čiau siąją Radą įvertino teigiamai. Net ir pozity-vius vertinimus pateikusiems ekspertams kliuvobiudžeto priėmimo procesas, kurio metu buvogerokai nukrypta nuo koalicijos susitarimo. Šiaipar taip, iš dešimt galimų balų Aukščiausioji Radaiš ekspertų tegavo 4,2, taigi egzamino neišlaikė.

Nepaisant to, patys parlamentarai savimi la -bai patenkinti. Aukščiausiosios Rados pirminin-kas Volodymyras Hroismanas šimtadienio progaskaitytame pranešime gyrėsi, kad per tris mėne-sius parlamentarai pateikė 770 įstatymų pataisųprojektų, iš kurių beveik šimtas jau priimti. „Tailabai optimistiškai nuteikianti statistika, – pareiš-

kė jis. – Ką jau kalbėti apie tai, kiek pasistūmėtare formuojant nacionalinį saugumą ir gynybą, tei-sė saugą, kiek daug nuveikta kovojant su korup-cija“.

Be to, pasak V.Hroismano, labai reikšmingair tai, kad pamažu vyksta decentralizacija.

Tačiau tiek vietos ir užsienio ekspertai, tiekpatys ukrainiečiai jau spėjo pastebėti, kad refor-mos vykdomos per lėtai, o institucijos neretaisto koja politinės valios jas paspartinti.

Pernelyg vangiai įgyvendinami antikorupcijos

įstatymai, nedaug pasistūmėta vykdant prokura-tūros, valstybinių institucijų ir viešojo administ-ra vimo pertvarką, sukuriant palankią aplinkąvers lui, reformuojant energetikos sektorių irstiprinant šalies energetinį savarankiškumą.

Be to, Ukrainai reikalingos ir konstitucinė beirinkimų reformos, kurios sustiprintų de mok -ratinę sistemą, užtikrintų geresnį atstovavimąUkrainos piliečių interesams ir suteiktų daugiauskaidrumo politiniam šalies gyvenimui. ■

Rima Janužytė

Ukrainos institucijų veiklos vertinimas

Infrastruktūros ministerija 11,9

Agrarinės politikos ministerija 10,3

Vystymosi ir prekybos ministerija 9,2

Finansų ministerija 8,4

Užsienio reikalų ministerija 8,1

Vidaus reikalų ministerija 5,2

Teisingumo ministerija 4,7

„Naftogaz“ 4,4

Nacionalinis bankas 4,4

Aplinkos apsaugos ministerija 4,3

Švietimo ir mokslo ministerija 3,2

Sveikatos ministerija 2,7

Regioninio vystymosi ministerija -0,9

Jaunimo reikalų ir sporto ministerija -1,9

Socialinių reikalų ministerija -3,7

Gynybos ministerija -4,4

Kultūros ministerija -4,7

Energetikos ministerija -6,5

Informacijos politikos ministerija -7,7*Balą sudaro atvirumo visuomenei rodiklis, visuomenės nuomonė bei ekspertų vertinimas Šaltinis: VoxUkraine

Institucija Vertinimo balas*

Sunkiu šaliai metu piliečiai su valdžia sieja didelius lūkesčius

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

54 � 2015–03–20

Pasaulis

Šie metai – nepaprastai turtingi su klimatokaita susijusių pasižadėjimų, sprendimų,protokolų. Pats svarbiausias jų turėtų

būti pasirašytas gruodžio pradžioje Paryžiuje,kur lapkričio 30 d.–gruodžio 11 d. vyksJungtinių Tautų klimato kaitos konferencija.Jos metu numatoma pasirašyti naują visuoti-nę, teisiškai įpareigojančią klimato sutartį,pakeisiančią dabar galiojantį Kioto protokoląir įsigaliosiančią nuo 2020 m.

Konferencija kelia tiek diskusijų, kad abe-jingas neliko net Vatikanas. Praėjusiais metaisnemažai atgarsio sulaukė Popiežiškosiosmokslų akademijos (lot. Pontificia AcademiaScientiarum) parengtas pranešimas, kuriamebuvo įvardytos pasaulinio klimato atšilimokeliamos problemos ir žmonijos veiklos įtakašiam procesui. Akademijos pranešimą rengėkeliasdešimties pripažintų klimatą tyrinėjan-čių mokslininkų grupė, kuriai priklauso irNobelio premijos laureatas Paulas Crutzenasbei Kalifornijos universiteto atmosferos che-mikas Veerabhadranas Ramanathanas.

Paskelbus šią ataskaitą, popiežius Bene -diktas XVI kreipėsi į pasaulio lyderius, agituo-damas imtis kovos su klimato kaita priemonių.

Tačiau entuziazmu dėl planetos klimato,kaip ir anksčiau, trykšta tik Europos Sąjunga:jos lyderiai iš šios konferencijos tikisi ambicingųtarptautinės bendruomenės įsipareigojimų, o išsavo pusės ES yra parengusi visą pluoštą tikslų,kuriuos numatoma įgyvendinti iki 2030 m.

Europos Vadovų Tarybos išvadose pernairudenį pabrėžta, kad ES bent 40 proc. suma-žins šiltnamio efektą sukeliančių dujų

(ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 m. Tokiorezultato bus pasiekta reikšmingai (43 proc.,palyginti su 2005 m.) sumažinus dujų kiekįapyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos(ATLPS) sektoriuje, kuriam priklauso elekt-rinės, aviacija ir pramoniniai objektai. Dar 30proc. dujų išmetimas bus sumažintas neATLPS sektoriuje, kurį sudaro transportas,žemės ūkis, atliekų tvarkymas, viešojo sekto-riaus pastatai, namų ūkiai.

Be to, ES įsipareigojo, kad iki 2030 m. atsi-naujinanti energija sudarys 27 proc. Tiek pat,27 proc., tikimasi padidinti energijos vartoji-mo efektyvumą (šis tikslas dar bus peržiūrėtasiki 2020 m.).

Jei viskas priklausytų tik nuo Europos, kli-mato kaitos problemas mūsų planeta, ko gero,galėtų pamiršti. Europa ne tik nėra tarplabiausiai atmosferą teršiančių regionų, betdar ir pasiima bene didžiausią naštą pasaulyje,prisiimdama su taršos mažinimu susijusius įsi-pareigojimus.

Žinoma, ir Europoje esama išimčių. Ir čiayra valstybių, pajuodusių nuo anglių, o vienajų – artimiausia mūsų kaimynė Lenkija.Juokaujama, kad lenkai labiau nei euro bijo„žaliosios Europos“: atsinaujinančių energijosšaltinių ir ekologiškos elektros gamybos. Matnet 120 tūkst. lenkų dirba anglies pramonėje,ir Lenkija neketina rizikuoti šiomis darbo vie-tomis. Netgi per Varšuvoje prieš metus vyku-sią klimato kaitos konferenciją tuometisLenkijos premjeras, o dabar Europos VadovųTarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiš-kė, kad atsinaujinančius šaltinius Lenkija įsi-savins tik tiek, kiek priklauso pagal ES reika-lavimus, ir nė dalele daugiau. O štai angliespramonė bus plėtojama, tam tikintis net ESparamos.

Anglimis kol kas paremta ir didžioji dalisVokietijos pramonės. Šioje šalyje 80 proc.visos suvartojamos energijos pagaminamadeginant anglis, naftą arba dujas. Vokietijojeyra net 500 anglimis kūrenamų gamyklų, iškurių iki 2020 m. turėtų būti uždarytos 48, otam, kad Vokietija sutilptų į taršos normas, jųuždaryta turėtų būti antra tiek.

Tačiau ne tik šiai, bet ir kitoms atmosferąteršiančioms valstybėms panašius sprendimuspriimti, o paskui jų dar ir laikytis sekasi labaisunkiai. „Didėja nesutarimai tarp turtingųšalių, norinčių apsaugoti klimatą, ir neturtin-gų, reikalaujančių, kad turtingosios apmokėtųkovos su klimato kaita išlaidas“, – apibendri-na „Der Spiegel“ analitikai.

Tokie nesutarimai ypač išryškėjo prieš pen-kerius metus vykusioje Kopenhagos klimato

Bent 40 proc. sumažinti šiltnamio efektąsukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su1990 m.; Pasiekti ES lygiu privalomą 27 proc.atsinaujinančios energijos tikslą; 27 proc. padidinti energijos vartojimoefektyvumą. �

Europos Sąjungos 2030 m.klimato ir energetikos tikslai:

Ar planeta turi šansų atvėsti?

Kinija į atmosferą išleidžia daugiau CO2 negu JAV ir Europa kartu sudėjus.

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

Klimatas. Šiemet Paryžiuje turi būti pasirašyta nauja Kioto protokolą pakeisiantiklimato kaitos sutartis, tačiau Europa – bene vienintelė entuziastė gelbėti planetą.

2015–03–20 �55

Pasaulis

konferencijoje, kai pasaulio vadovai po ilgųdiskusijų, ginčų ir net pykčių šiaip ne taip suta-rė, kad klimatas negali atšilti daugiau nei dviemlaipsniais pagal Celsijų. Daug tai ar mažai?Anglies pramonei – labai mažai. O Mažų salųvalstybių aljansui priklausančioms 44 valsty-bėms, kurioms dviem laipsniais atšilęs klimatasgresia išnykimu, – labai daug. Dauguma politi-kų neįžvelgia čia didelės nelaimės, bet daugybėmokslininkų su tokiu požiūriu nesutinka: jųžiniomis, katastrofa neišvengiama, nes iki šiolklimatas atšilo kur kas mažiau – tik 0,8 laipsnio,o pasekmės jau yra tragiškos.

Vis dėlto, net jei ir tie du laipsniai būtųneperkopiama riba, ties kuria klimato kaitasustotų, įvyktų tikras stebuklas.

Tarptautinės energetikos agentūros vertini-mu, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emi-sija išliktų tokia kaip dabar, dviejų laipsniųpagal Celsijų riba būtų perkopta jau po 30metų. Jei ir toliau niekas nesikeistų, ikiamžiaus pabaigos klimatas atšiltų keturiaislaipsniais. Pasaulio bankas perspėja, kad tokiuatveju būtų jau visai nebejuokinga: planetąkamuotų karščio bangos, mažėtų maistoatsargos, nyktų ekosistemos ir biologinė įvai-rovė, o jūros lygis pakiltų iki gyvybei pavojin-gos ribos.

Kad taip nenutiktų, reikia labai daug valios.Vien tam, kad niekada nebūtų peržengtadviejų laipsnių riba, dujų emisija jau nuo 2017m. kasmet turėtų mažėti mažiausiai po 10proc. Tačiau tai kol kas atrodo kaip utopija.

Po nesėkmingos Kopenhagos konferenci-jos atsistatydino nevilties apimtas JT klimatokaitos konvencijos vykdomasis sekretoriusYvo de Boeris. 2013-aisiais duotame interviujis prisipažino praradęs tikėjimą klimato dip-lomatija. „Vienintelis būdas 2015 m. įgyven-dinti Kpenhagoje priimtus nutarimus yravisiškai uždaryti visą pasaulio ekonomiką“, –sako Y.de Boeris.

O ekonomika sustoti nė neketina. Pernaibendra šiltnamio efektą sukeliančių dujų emi-sija pasaulyje buvo 60 proc. didesnė negu1990-aisiais, kurie laikomi visų su klimatokaita susijusių matavimų atskaitos tašku.Daugiausiai prie to prisidedančios šalys nede-ga noru imtis iniciatyvos.

JAV, Indija, Australija ir daugybė kitų vals-tybių tik rodo vienos į kitas pirštais ir aiškina-si, kas „dėl visko“ kaltas, kas turi sumokėti ir,svarbiausia, kiek tai kainuos. Nė viena nenoriatsisakyti jai naudingų pramonės šakų ir nėviena nenori išleisti nė vieno papildomo dole-rio. Štai Australijos premjeras Tony Abbotasanglių kūrenimą laiko „žmonijos gėriu“ ir tuomėgina įtikinti visus potencialius anglių pirkė-jus. Ir sekasi jam visai neblogai, nes per pasta-ruosius keletą metų Australija eksportavodaugiausiai anglių visame pasaulyje.

Indijos premjeras Narendra Modi – irgiambicingas. Iki 2019 m. jis užsimojo padvigu-binti Indijos anglių gavybą ir taip sumažintišalyje skurdą. Kilnus tikslas, tačiau Indija jaudabar yra trečia daugiausiai į atmosferą šiltna-mio efektą sukeliančių dujų išleidžianti valsty-bė – po Kinijos ir JAV.

Galvos dėl klimato nesuka ir Amerika,tiksliau, respublikoniškoji jos pusė. Neseniairespublikonai senatoriai atmetė dvi priemo-nes, numatančias suvaržymus siekiant mažintižmogaus įtaką klimato kaitai.

Negana to, Luizianos gubernatorius BobbyJindalis klimato kaitą vadina „kairiųjų Trojosarkliu“ – priemone prisibrauti prie politiniųsprendimų priėmimo ir paveikti juos, net jeiklimatas nešiltų. Iš tiesų kaip tik dešinieji,atstovaujantys verslo interesams, Amerikojeyra įsivėlę į ne vieną nešvarų su klimato kaitasusijusį reikalą. JAV buvo sukrėtęs skandalas,kai paaiškėjo, kad naftos verslą plėtojančiųmilijardierių brolių Kochų pinigais lobistaiprastumdavo jų verslui palankius įstatymųprojektus, tokius kaip energijos apmokestini-mo prevencijos įstatymas, kuris leido apeitiAukščiausiojo teismo sprendimą, leidžiantįFederalinei aplinkos apsaugos valdybai vykdy-ti šiltnamio efektą sukeliančių dujų lygio kont-rolę. Kochų fondas apmokėdavo netgi klimatokaitos „ekspertų“ pasisakymus JAV Kongrese.

Kita vertus, net ir kairieji Amerikoje nėratokie atsidavę aplinkos išsaugojimui, kaip galipasirodyti. Štai demokratas Barackas Obamaateidamas į valdžią sakė, kad jo prioritetas –didinti atsinaujinančių šaltinių panaudojimąenergijos gamybai. Tačiau jam vadovaujantAmerikoje kaip tik imta išgauti kur kas dau-giau naftos ir dujų. Pats B.Obama pernai metųpabaigoje pasigyrė, jog „Amerikoje nutiestatiek naujų vamzdynų, kad jais galėtumeapjuosti Žemės rutulį ir dar truputį daugiau“.

Paguosti amerikiečius galėtų nebent tai,kad jie – ne patys blogiausi. Mat Kinija pagalanglių naudojimą ir dujų emisiją į atmosferąyra neabejotina pasaulio lyderė. Negana to, įatmosferą ji išleidžia daugiau CO2 negu JAV irEuropa kartu sudėjus. Vien Pekinas sunaudo-ja daugiau anglių nei visa Europa. Tiesa,pastaruoju metu, nors ir gana pavėluotai,Kinija ėmėsi kai kurių žingsnių, pavyzdžiui,griežtinamos dujų emisijos taisyklės, o pažei-dėjams skiriamos baudos. Be to, praėjusiųmetų kovą Kinijos premjeras Li Keqiangaspaskelbė „kovą su užterštumu“.

Gerų žinių Kinijoje yra ir dėl atsinaujinan-čių energijos šaltinių. Pavyzdžiui, vėjo jėgainių

pajėgumas per pastaruosius ketverius metuspadidėjo penkiagubai, o bendrai energijos išatsinaujinančių šaltinių pagaminama 40 proc.daugiau. Skaičiuojama, kad net trečdalis visoselektros energijos Kinijoje pagaminama išatsinaujinančių šaltinių, o investicijos į anglių,naftos ir dujų energetiką nuo 2008 iki 2012 m.smuko per pusę.

Jei ši valstybė Paryžiuje prisiims dar dides-nius įsipareigojimus, to pakaks, kad būtų gali-ma pasakyti, jog konferencija – pavykusi.Tačiau akivaizdu, kad į Prancūzijos sostinępasaulio lyderiai važiuos ne tik su gerų ketini-mų, bet ir su pragmatinių ekonominių intere-sų lagaminėliais. �Rima Janužytė

Rio de Žaneiras, 1992 m. Pasaulinėkonferencija, kurioje buvo susitarta dėlKlimato kaitos konvencijos, siekiantstabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujųemisiją iki aplinkai nepavojingo lygio.Kiotas, 1997 m. Pasirašytas Kiotoprotokolas – pirmas tarptautinis susitarimasdėl CO2 emisijos mažinimo. Jis įsigaliojo2005 m., sutartį ratifikavus 55 valstybėms.Pramoninės šalys išsikėlė individualiustikslus, tačiau sutarta, kad iki 2012 m. CO2

išmetimas būtų sumažintas 5,2 proc. Balis, 2007 m. Susitarta dėl programosREDD, kuria siekiama mažinti miškų nykimopoveikį klimatui. Pirmą kartą diskutuota apiespecialaus fondo besivystančioms šalimssteigimą. Kopenhaga, 2009 m. Nepavyko pasirašytisutarties, kuri būtų pakeitusi Kioto protokolą.Vienintelis šios konferencijos pasiekimas –sutarimas, kad klimatas negali atšilti daugiau nei2 laipsniais pagal Celsijų, palyginti su 1999 m. Kankūnas, 2010 m. Pramoninės šalys sutikoiki 2020 m. 25–40 proc. sumažinti išmetamoCO2 kiekį. Doha, 2012 m. Pasaulio lyderiai susitarė dėlantrojo Kioto protokolo – sutarties, kuri galiosiki 2020 m. �

Svarbiausios klimatokonferencijos

Kopenhagoje 2009-aisiais vykusią ne ypač sėkmingą klimato konferenciją,kaip įprasta, lydėjo gausūs protestai

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

56 � 2015–03–20

Pasaulis

Statistika ir mokslinės studijos rodo, kadpastaruoju metu, nors tai gali skambėtikaip paradoksas, daugiausiai akmenų

sulekia į musulmonų daržą. Vadinamųjųneapykantos nusikaltimų tradicijos kinta –pagrindiniu „nekentėjų“ taikiniu tampabūtent islamo išpažinėjai.

Remiantis įvairiais apibrėžimais, neap-ykantos nusikaltimą daugmaž galima apibrėž-ti kaip veiksmą, kai auka pasirenkamas tamtikros socialinės grupės asmuo. Ši grupė galibūti susijusi su įvairiais dalykais: etniškumu,kalba, tautybe, fizine išvaizda, religija, lytiestapatybe ir kt.

Neapykantos nusikaltimai dažniausiaineapsiriboja tiesiog grasinimais, keiksmais.Pasirinktos aukos fiziškai užpuolamos, gadi-nama jų nuosavybė, jos niekinamos, rašomineapykantos kupini laiškai (tai itin paplitointerneto, ypač feisbuko eroje).

Terminas „neapykantos nusikaltimas“

(angl. hate crime) teisėje paplito po Antrojopasaulinio karo – pirmiausia turint galvojearmėnų genocidą, kai 1915 m. turkai bei kur-dai išžudė ir ištrėmė bent 1,5 mln. armėnų (sujais ir asirų, graikų), taip pat Šoa (nacių vyk-dytą žydų naikinimą – Holokaustą).

Genocidas – senas kaip žmonija reiškinys.Tokie dalykai, kaip indėnų (tiksliau, tikrųjųAmerikų gyventojų) genocidas, taip pat „tylie-

ji“ genocidai Europoje (pvz., samių, bretonų),papuasų genocidas Indonezijoje – primirštiarba mažai žinomi. Neturėtume pamiršti, kadaštuntoji genocido stadija – jo neigimas, kurisužkerta kelią tolesniems tyrinėjimams, pri-dengiant nusikaltimus pasiteisinimais: „tiemsžmonėms tiesiog norėta padėti“, „nesugadin-kite derybų“, „nužudyta tik 5000“, „tai tiketninis valymas“, „kalta pati istorija“, „taipjau nutiko“, „jie tikri žvėrys, o ne aukos“.

Kodėl vyksta genocidai? Priežastys įvai-rios – nuo religinių įsitikinimų iki tikslingospolitikos.

Kai kuriuos įvykius Lietuvoje irgi galimavertinti kaip genocidą: tai kryžiuočių ir kalavi-juočių XIII–XIV a. vykdytas baltų genčiųužkariavimas, lietuvių asimiliacija XIX a.,kurią vykdė Rusijos imperija, SovietųSąjungos politika Lietuvoje 1939–1954 m.

Manoma, kad dėl genocido išnyko nean-dertaliečiai (pavadinimas kilo nuo nedidelio

Rasė, tautybė, kilmė 88 736Religija 24 872Lytinė tapatybė 21 788Neįgalumas 835Kitokios 90Šaltinis: JAV federalinis tyrimų biuras

Neapykantos nusikaltimųpriežastys JAV 1995–2012 m.

Neapykantos nusikaltimai: pažeidžiamiausiareligine grupe tampa musulmonaiKas kaltas? Dažnas su religijotyra, filosofija, pasaulio istorija ir propagandos teorijomis nesusipažinęs žmogus neiš piktos valios nukreipia savo pyktį prieš ką nors, kas tampa atpirkimo ožiu.

Protestas prieš ČapelHilio žudynes

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

2015–03–20 �57

Pasaulis

Neandertalio slėnio Vokietijoje, kur pirmąsykneandertaliečio kaulai rasti 1866 m.).Anksčiau būta teorijos, jog žmonių (Homosapiens) giminaičiai Homo sapiens neandertha-lensis išnyko dėl to, kad „pasiekė natūraliąevoliucijos aklavietę“, neprisitaikė prasidėjuspaskutiniajam ledynmečiui. Teigta, kad nean-dertaliečiai, neturėdami gausios populiacijos,buvo išstumti žmonių.

Neandertaliečių smegenys, palyginti sušiuolaikinio žmogaus, buvo 13 proc. didesnės(1500, o ne 1400 mililitrų), jie buvo fiziškaistiprūs, 160–175 cm ūgio, turėjo kalbą, jiemsbuvo būdingas abstraktus mąstymas, vaizduo-tė, jie turėjo savo tikėjimą, ritualus, su tuosusijusią muziką, mirties ir pomirtinio gyveni-mo suvokimą, rūpinosi mirusiaisiais (pvz., vie-noje oloje dabartinio Irako teritorijoje rastagėlių likučių). Neandertaliečiai naudojosiugnimi, gaminosi ginklus – ietis, žeberklus.Manoma, kad dabartinis žmogus turi dalįneandertaliečių kilmės X chromosomų,didžioji dalis tokių žmonių gyvena VakarųAzijoje.

Neandertaliečiai ilgai ir sėkmingai gyvenoEurazijoje, tačiau į ją atsikėlus dabartiniųžmonių padermei įvyko genocidas. 40-yjevietų Vakarų Europoje atlikti tyrimai 2014 m.parodė, kad tai įvyko maždaug prieš 40 tūkst.metų. Tikėtina, kad Europoje su žmonėmisneandertaliečiai koegzistavo apie 5 tūkst.metų.

Šiais laikais tipingi neapykantos nusikalti-mai, mažo masto genocido aktai yra linčo tei-smai. Žodis „linčiuoti“ greičiausiai atsiradopagal JAV Virdžinijos valstijoje gyvenusiokvakerių tikėjimo žemvaldžio CharlesoLyncho (1736–1796), pasisakiusio už neoficia-lius teismus, egzekucijas, pavardę.

1889–1918 m. JAV nulinčiuota daugiaukaip 3 tūkst. žmonių, iš kurių daugiau kaip 84proc. buvo juodaodžiai. Pavyzdžiui, 1920 m.birželio 15 d. JAV Minesotos valstijos Dulutomieste vyko linčo teismas, kurio metu baltiejinulinčiavo tris juodaodžius. Buvo paskleistigandai, neva šeši afroamerikiečiai išžagino irapiplėšė paauglę, tačiau gydytojas jokio žagi-nimo fakto nenustatė.

Duluto miestelyje linčo teismai vyko iranksčiau, pavyzdžiui, 1918 m. rugsėjį suomiųemigrantas Olli Kinkkonenas buvo nulinčiuo-tas dėl to, kad tariamai atsisakė kariautiPirmajame pasauliniame kare.

Ypač rasinė neapykanta klestėjo per vadi-namąją raudonąją 1919-ųjų vasarą, kaikeliasdešimtyje JAV miestų buvo puldinėja-mi juodaodžiai (daugiausiai jų nužudytaČikagoje, Vašingtone, Arkanzaso valstijoje).„Nigeriai“ tuomet apkaltinti tuo, kad jie esąbolševikai, ketinantys JAV paversti bolševi-kine valstybe. Nulinčiuoti (pakarti, nušauti,sudeginti gyvi) bent 43 afroamerikiečiai.Kilo juodaodžių pasipriešinimo judėjimai(atsirado legendiniai afroamerikiečių savigy-nos būriai „Buffalo Soldiers“, „African BloodBrotherhood“ ir kt.).

Duluto linčo teismus primena BoboDylano, gimusio šiame mieste, 1965 m. sukur-

ta daina „Desolation Row“: „Jie pardavinėjaatvirukus su kartuvių vaizdais...“

Akivaizdu, kad bet kokių nusikaltimųaukomis tampa tos rasės ir tikėjimo žmonės,kurie sudaro gyventojų daugumą. Pavyzdžiui,2008–2012 m. JAV įvykdyta daugiau kaip 1,85mln. nusikaltimų musulmonams, 5,25 mln. –žydams, 2,93 mln. – indėnams, 38,93 mln. –juodaodžiams, 50,48 mln. – ispanakalbiams,15,21 mln. – Azijos gyventojams, 223,55 mln. –baltiesiems. Smurtinių nusikaltimų statistikapanaši: 65 proc. su smurtu susijusių nusikalti-mų aukų buvo baltieji, 15 proc. – ispanakal-biai, 13 proc. – afroamerikiečiai.

O neapykantos nusikaltinų statistika kito-kia. JAV federalinio tyrimų biuro duomeni-mis, 2010 m. 48 proc. neapykantos nusikalti-mų buvo susiję su rase, 70 proc. jų – nukreip-ta prieš juodaodžius. Neapykantos skleidė-jams JAV nepatinka ir žydai, baltieji, ispana-kalbiai, musulmonai.

Nuo 2002 m. Europos Sąjungoje baudžia-ma už internetu skleidžiamą neapykantą.Nepaisant to, ne vienas, „apsigyvenęs“ feisbu-ke, žino, kad įžeidimai dėl religijos, ypač

nukreipti prieš musulmonus, dažni ir ES, irLietuvoje.

Kas skatina islamofobiją? 2015 m. vasario19 d. JAV prezidentas Barackas Obamapaneigė, kad Vakarai kovoja su islamu. Visdėlto nuo 2001 m. vykstančio „karo su teroru“pasekmė ta, kad musulmonai tampa pažei-džiamiausia neapykantos nusikaltimų istorijo-je religine grupe: 13,9 proc. visų sunkių neap-ykantos nusikaltimų JAV 2008–2012 m.

Kruvinas išpuolis prieš musulmonus įvykomaždaug prieš mėnesį vasario 12 d. JAV, ČapelHilyje, kur buvo nušauti trys jauni musulmonai.Žuvo Šiaurės Karolinos universiteto studentaiDeah Shaddy Barakatas, jo žmona YusorMohammad, jos sesuo Razan MohammadAbu-Salha. Jie buvo nušauti prie savo būstųstudentų gyvenvietėje. Žudikas – jų kaimynasCraigas Stephenas Hicksas. Teismas turėsnuspręsti, ar tai būta buitinio nusikaltimo,kurio priežastis – ginčas dėl automobilio vietos,ar motyvas susijęs su religine neapykanta.

Po tokių išpuolių ir kitų islamofobiškųveiksmų musulmonų, kaip pažeidžiamiausiospasaulyje religinės grupės, gyvenimas turėtųbūti kuo objektyviau nušviečiamas žiniasklai-doje. „Koranas – visų bėdų pasaulyje šaltinis“,– panašių absurdiškų frazių yra tekę girdėti nekartą. Vienintelis būdas kovoti su jomis –šviesti žmones. Kova su islamofobija / džahili-ja (arab. „neišmanymu“) yra būtina, antraip irtoliau didžioji dalis žmonių feisbuke ir kiturinternete musulmonus vadins „babajais“,„teroristais“ ir pan.

Rytų ir Vakarų priešstatos, kaip ją nušvietėEdwardas Saidas knygoje „Orientalizmas“(1978), seniai nebėra, visa tai senos „orienta-lizmo“ pasakos, kurių negatyvios pasekmės –tokie išpuoliai kaip nusikaltimas „CharlieHebdo“ redakcijoje (ir apskritai dėl karikatū-rų, pašiepiančių islamą, ypač žinant, kad taivienintelė monoteistinė religija, draudžiantivaizduoti Dievo ir jo pranašų veidus). �Mindaugas Peleckis

Čapel Hilio žudikas C.S.Hicksas

Linčo teismas Omahoje 1919 m.: juodaodis nužudytas, jo lavonas sudegintas

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

58 ● 2015–03–20

Pasaulis

„Aš tikiu sumanesne Amerikos ly de rys -te. Mes esame priekyje, kai su jun gia -me karinę galią ir stiprią diplo ma ti -

ją; kai savo galią atsveriame kurdami koa licijas;kai neleidžiame mūsų baimėms už sto ti galimy-bių, kurias suteikia šis naujasis am žius. Tai yrabūtent tai, ką mes darome dabar vi same pasau-lyje. Tai yra skirtumas, palyginti su tuo, kas bu -vo anksčiau“, – per savo metinį krei pimąsi įKon gresą sausio pabaigoje sakė B.Obama.

Žvalgybai pateikiant vis daugiau duomenųapie Rusijos kariuomenės dalyvavimą konflikteRytų Ukrainoje ir baiminantis, kad pavasarįprasidės naujas puolimas Mariupolio kryptimi,Baltieji rūmai sulaukia vis naujų raginimų netik antklodėmis, bet ir ginklais paremti Uk rai -nos armiją.

Kovo pradžioje Atstovų rūmų pirmininkasres publikonas Johnas Boehneris, Atstovų rū mųdaugumos lyderis, taip pat respublikonas Ke -vinas McCarthy kartu su demokratų atstovais

nusiuntė laišką prezidentui B.Obamai, ku riameparagino nedelsiant suteikti mirtinas gy nybinesginkluotės sistemas Ukrainos ka riuomenei.

„Mes neturėtume laukti, kol rusų pajėgos irjų separatistai užims Mariupolį ar Charkovą,kad imtumės veiksmų sustiprinti Ukrainos vy -riausybės galimybes sulaikyti juos ir apsigintinuo tolesnės agresijos“, – rašoma Kongresona rių laiške.

„Gerai suteikti tokią įrangą, kaip naktiniomatymo prietaisai, tačiau ukrainiečiams turėtigalimybę matyti ateinančius rusus, o ne ginklųjiems sustabdyti, nėra atsakymas“, – pareiškėpra ėjusią savaitę įtakingas demokratas Senatouž sienio reikalų komiteto narys Robertas Me -nendezas.

Skilimas, o tiksliau – spaudimas B.Obamaiatei na ir iš jo vyriausybės. Naujasis gynybossek retorius Ashtonas Carteris bei Jungtiniošta bų vadų komiteto pirmininkas generolasMar tinas Dempsey viešai parėmė ginkluotės

tie kimą Ukrainai. Į šį būrį įsiliejo ir JAV žval-gybos vadovas Jamesas Clapperis.

„Kiek žinau, kiekvienas JAV vyriausybės de -partamentas, nuo Valstybės iki Gynybos de par -tamento, pasisako už ginklų tiekimą Uk rai nai,kad ši galėtų apsiginti. Tačiau prezidentas, Bal -tie ji rūmai sako „ne“, – dar prieš kelias sa vai tesviešoje paskaitoje Arizonos valstijos uni ver s -itete teigė Serhijus Plochijus, elitinio Har vardouniversiteto profesorius.

Nuošalyje nelieka ir autoritetingi ekspertai,to kie kaip buvusi valstybės sekretorė Ma de lei neAlbright, buvęs nacionalinio saugumo patarė jasZbigniewas Brzezinskis ir kiti. Dar vasario pra-džioje net aštuoni buvę aukšti pareigūnai, dip -lomatai, o dabar įtakingų analitinių cen trų ats -tovai pateikė ataskaitą „Išsaugant Uk rainos ne -priklausomybę, pasipriešinant Ru sijos ag re si jai:ką Jungtinės Valstijos ir NATO privalo pa da -ryti“. Dokumente griežtai pasisakoma už gink lųtiekimą ir kitokią karinę paramą Uk rai nai.

Ar raktas nuo JAV ginklų sandėlioukrainiečiams yra Vokietijoje?Obamos doktrina. Nepaisant vis didėjančio spaudimo Baltiesiems rūmams, abejotina, ar JAV prezidentas BarackasObama sutiks teikti paramą ginklais Ukrainai. Nebent pasikeistų sąjungininkų Vakarų Europoje pozicija.

�

Angela Merkel ir Barackas Obama turi skirtingas nuomones dėl ginklų tiekimo Ukrainai

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

2015–03–20 ● 59

Pasaulis

Į „Veido“ klau-simus dėl Bal-tųjų rūmų pozi-cijos ginklų tie-kimo Ukrainaiklausimu atsa-ko Lietuvos ambasadorius

Vašingtone dr. Žygimantas Pavilionis.

VEIDAS: Kokios galėtų būti Baltųjųrūmų pasipriešinimo ginkluotėstiekimui Ukrainai priežastys? Pre-zidento Baracko Obamos nesan-taika su respublikonų kontroliuo-jamu Kongresu? Daug aistrų ke-liančios derybos dėl Iranobranduolinės programos nutrau-kimo, kuriose ne paskutinį vaid-menį vaidina Rusija? Vakarų Eu-ropos su Vokietija priešaky pasi-priešinimas sprendimui tiektiginkluotę Ukrainai? Ž.P.: Deja, atskirose ES šalyse beiatskirose JAV institucijose galiojaklaidinga nuomonė, kad Rusijosagresiją galima sustabdyti žo-džiais, dialogu, civilizuotu įkalbi-nejimu, diplomatinėmis derybo-mis. Tačiau iš savo tūkstantmetėspatirties žinome, kad Rusiją galisustabdyti tik aiški ir nedvipras-miška jėga, nes šalis net ir XXI a.vadovaujasi iš esmės XX a. pir-mosios pusės KGB mentalitetu arnet XIX a. carinėmis tradicijomis. Kai Rusija pagaliau atsikratys ją

užvaldžiusio ir sužlugdyti bai-giančio KGB režimo, kai Rusijojeįvyks demokratiniai pokyčiai,tada su ja ir bus galima kalbėti ci-vilizuotame pasaulyje įprasta kal-ba. Kuo daugiau Rusijai rodomenaivios pagarbos ar „supratimo“,tuo daugiau patys ją (tikiuosi, ne-sąmoningai) kviečiame imtisšiurkščių karinių sprendimų kai-mynystėje. Apibendrinant keliais žodžiais –Rusija yra vis dar atsilikusi šalis,ir dabartinė jos politika ją vėl nu-bloškė bent pusę amžiaus atgal(jeigu ne toliau), todėl jos ne tiknereikia, bet negalima sodintiprie padoraus stalo. Tokioms ša-lims visada reikia visų pirma stip-rios lazdos ir gal tik atskirais atve-jais (jeigu pradeda gražiau elgtis)– mažo meduolio.

Dabar jau kokius 15 metų augan-tį blogį, diktatūrą Rusijoje, maiti-name tortais ir dar rafinuotuoseVakarų restoranuose ginčijamės,kieno receptas geresnis – su pa-dažu, su kremu, su guliašu ar sumakaronais.VEIDAS: Ar galima numanyti, kadVašingtonas vis dėlto turi užsibrė-žęs raudoną liniją? Tam tikros ži-niasklaidos priemonės praneša,kad raudonoji riba yra Mariupoliopuolimas.Ž.P.: Raudonos linijos peržengtosjau prieš 15 metų, kada visi Vaka-rų lyderiai leido Vladimirui Putinuiiš esmės įvesti savo diktatūrą ša-lyje ir sunaikinti demokratijos li-kučius. Vakarų lyderiai, sąmonin-gai ar ne, leido gimti monstrui,kaip kažkada civilizuoti Vakaraileido gimti Hitleriui. Dabar šismonstras, susitvarkęs šalies vidu-je, tiesia rankas į visas kaimyni-nes valstybes. Raudona linija dar kartą buvoperžengta 2008-aisiais Gruzijoje,bet jau šiurkščiu kariniu būdu.2014 m. nauja riba peržengta darpavojingesniu – hibridiniu būdu,kai jau seniai ir nepastebimai ka-riaujama su kaimyninėmis valsty-bėmis, tačiau karas iš karto arbaiš viso neskelbiamas. Šiuo metujau kiekvieną dieną ši riba per-žengiama, kai iš esmės nuolatnuo V.Putino beprotybės žūvaukrainiečiai (ir patys rusai – tiek

Ukrainoje, tiek Maskvoje), o Va-karų pasaulis reaguoja tik reto-riškai, išdidžiai vaikšto savo gat-vėmis su „Je suis Charlie“ užra-šais, tačiau tik keli pagarbos vertiVakarų lyderiai prisideda priemūsų Prezidentės Dalios Gry-bauskaitės ir ES prezidento Do-naldo Tusko „Je suis Ukrainien“demonstracijoje per Maidanometines. Pavyzdžiui, už Debalce-vės užgrobimą Rusija juk taip irneliko nubausta. Negana to, Ru-sijos išlaikytiniai Vakaruose darnori sušvelninti sankcijas savošeimininkui Kremliuje – neabejo-tinai už gerą elgesį kur nors jau-kiose salose ar kitose šiltose Eu-ropos vietose. Privalome V.Putiną sustabdytišiandien, o ne rytoj, nes rytoj sutokia politika gali nebelikti tų, dėl

kurių V.Putiną reikėtų stabdyti.Tačiau tada visa atsakomybė užsukeltą chaosą pasaulyje irV.Putino KGB džino išleidimą išbutelio teks tiems paties taikiemsVakarų lyderiams. Paradoksalu, bet šiandien šie tai-kos šaukliai, patys to, matyt, nuo-širdžiai nenorėdami, provokuojaRusijos priartėjimą prie NATOsienų ir gal net konfliktą suNATO. Šio konflikto tikimybė di-dėja sulig kiekvienu „legitimizuo-tu“ V.Putinu užkariavimu.Griežtos tam tikrų sektorių eko-nominės sankcijos Rusijai, realikarinė pagalba Ukrainai – tai būtųVakarų nubrėžta raudona linija, odabar vis dar užsiimame retorika,simboliniais sąrašėliais, dalyvau-jame Kremliaus surežisuotuosecirkuose Minske, juokindami jei-gu ne pasaulį, tai bent jau Krem-lių – tikrai. Be to, jį dar ir paskati-name tokiu savo elgesiu toles-niems užkariavimams.VEIDAS: Baltųjų rūmų politika, o irJAV žiniasklaidos dėmesio stokaUkrainos atžvilgiu galbūt impli-kuoja, kad Ukraina nėra JAV inte-resų zonoje, kaip kai kurie ap-žvalgininkai tvirtina?Ž.P.: Nesutinku su šia nuomone.Iš esmės vienbalsis – tiek kairės,tiek dešinės – pritarimas Ukrai-nos laisvės aktui Kongrese ir vi-soms būtinoms paramos Ukrai-nai priemonėms rodo, kad ameri-

kiečių tauta (beje, ne taip kaip –Europos gėdai – daugelis kaimy-ninių Ukrainai tautų) puikiai su-pranta, kokiomis katastrofiškomispasekmėmis gali baigtis sėkmin-gas V.Putino agresijos įgyvendini-mas. Kalbu ne tik apie pačią Eu-ropą, bet ir apie pasaulinę tvarką,kuri net ir mums atnešė 25 metuslaisvės ir kurios taip nekenčiaKGB režimas Maskvoje, svajojan-tis apie fašistinės prievartos pa-saulį, galiojusį iš esmės iki Antro-jo pasaulinio karo. Tačiau ar atskiri politiniai lyderiaiarba atskiros Vakarų šalys ir to-liau darys esmines istorines klai-das, nė kiek nepasimokydami išskaudžių kovos su fašistine Vo-kietija (ar komunistine Rusija) pa-vyzdžių, pamatysime, manau, ne-trukus. Bent jau istorija juos tikrai

tinkamai įvertins, o mes turimedaryti savas išvadas Lietuvoje. Labai tikiuosi, kad Seimas, tik at-šventęs atkurtos laisvės 25-metį,patvirtins išmintingą sprendimądėl šauktinių gražinimo; kad ir vėlvisos politinės jėgos susitelks,kaip Lietuvoje visada sugebėda-vome svarbiausiais mūsų šaliailaikotarpiais. VEIDAS: Po pranešimų apie pen-kių „Abrams“ tankų atsiradimąLietuvoje kokios dar pagalbosLietuva galėtų tikėtis iš JAV?Ž.P.: JAV karinis buvimas Lietuvo-je – štai čia pavyzdys raudonoslinijos, kurį Maskva jau seniai su-prato. Žinoma, kuo didesnis ir il-gesnis bus šis JAV bei kitų NATOsąjungininkų fizinis karinis buvi-mas, tuo aiškiau ši linija bus ma-toma Maskvoje. Tačiau šiandien mes turime žiūrė-ti dar plačiau – Rusija prieš musnaudoja labai platų spektrą po-veikio priemonių, todėl atitinka-mai kuo daugiau JAV bus Lietu-voje, tuo lengviau bus šiuos Ry-tuose besikaupiančius debesisišsklaidyti. Tai yra šalia kuo di-desnio JAV karinio buvimo Lietu-voje turime ir toliau siekti akty-vaus JAV kompanijų dalyvavimomūsų ekonomikoje bei Lietuvosverslo – JAV. Be abejones, todėl turime darytiviską, kad Rusijos propagandi-niai šaukliai nesustabdytų derybųdėl ES ir JAV transatlantinės pre-kybos ir investicijų sutarties; siek-ti kuo aktyvesnio mūsų nevyriau-sybinių ir partinių ar politinių insti-tutų bendradarbiavimo; paragintivisas Lietuvos ministerijas, žiny-bas, net savivaldybes ne tik su-kurti, bet ir įgyvendinti savo tamtikrą „JAV planą“; pagaliau pastū-mėti ne tik suskystintų gamtiniųdujų terminalą, kuriuo taip di-džiuojamės, bet ir kitus energeti-kos projektus, kuriuose dalyvaujair JAV kompanijos. Jungtinės Valstijos tampa mumssvarbiausiomis strateginėmis są-jungininkėmis bei partnerėmis netik teoriškai, bet ir vis labiau –praktiškai. Tai neseniai Vašingto-ne mūsų užsienio reikalų minist-rui Linui Linkevičiui patvirtino irJAV valstybės sekretorius JohnasKerry. Tačiau šiame procese turi-me dalyvauti visi – ne tik valdžiaar atskiri politiniai lyderiai, nes tiktada ryšys su JAV bus tikras irstiprus. ■

Aktualusis interviu. Ambasadorius Ž.Pavilionis: „Taikos šaukliai provokuoja Rusijos konfliktą su NATO“

Jungtinės Valstijos tampa mums svarbiausiomis strateginėmissąjungininkėmis bei partnerėmis.

„DE

LFI“

NU

OTR

.

60 ● 2015–03–20

Pasaulis

„Rusijos sėkmė – tai pražūtis Ukrainosstabilumui, paskatinsianti Kremlių toliau per-žiūrėti Europos saugumo santvarką. Tai prezi-dentą Vladimirą Putiną gali paskatinti panau-doti savo doktriną ginti rusus ir rusakalbiussiekiant teritorinių pokyčių kitose kaimyninė-se valstybėse, tarp jų – ir Baltijos šalyse, me -tant tiesioginį iššūkį NATO, – sakoma ataskai-toje. – Išlaikyti Vakarų sankcijas svarbu, bet tone pakanka. Vakarai turi sustiprinti Ukrainosga limybę atgrasyti, padidinant rizikas ir kainą,bet kokį naują Rusijos puolimą.“

Būtent šių argumentų laikosi daugumagink lų tiekimo Ukrainai šalininkų.

Kita vertus, akademiniuose sluoksniuosene trūksta ir Ukrainos apginklavimo priešinin-kų. Autoritetingas „Foreign Affairs“ žurnalassu rengė ekspertų apklausą, pateikdamas klau-simą, ar Jungtinės Valstijos turėtų suteikti ka ri -

nę pagalbą, kurios Ukrainos vyriausybei reikiakovojant su Rusijos remiamais sukilėliais. Ap -klausoje dalyvavo 27 tarptautinių santykių irRu sijos politikos ekspertai. Tik keturi iš jų„tvir tai sutinka“ su šia idėja, penki „sutinka“, onet dešimt „tvirtai nesutinka“, aštuoni „ne su -tinka“. Tai yra didžioji dalis yra prieš tokį Bal -tųjų rūmų sprendimą.

„Pirma, V.Putinas neatsitrauks, kad ir kas nu -tiktų. Ginklų siuntimas Ukrainai pateisintų joteiginius Rusijos visuomenei, kad konfliktas i š t -ies vyksta su JAV ir NATO, kurios bando pa žeis -ti Rusijos interesus ir suverenumą. Tai vėl pakelsjo reitingus ir suteiks pretekstą atvirai Ru sijoska rinei intervencijai, kurią parems Ru sijos vi -suomenė. Antra, nėra aiškaus plano, ką Va šing -to nas darys toliau, jei ginklų siuntimas tik eska-luos konfliktą. Jungtinės Valstijos ga li įsi traukti įkonfliktą be aiškaus išėjimo iš jo tikslo. Trečia,

nesiunčiant JAV kariškių į kon flikto vie tas Uk -rainoje, Vašingtonas negalės kontroliuo ti, kaiptie ginklai naudojami. Pa vyzdžiui, JAV prieš tan -kiniai ginklai gali būti naudojami tiek ko votojų,kuriuos kontroliuoja Ukrainos vy riau sy bė, tiekRusijos agentų Uk rainos ka riuo me nėje. Bet ko -kiu atveju tai ne ati tiks JAV interesų. (...) V.Pu -tino noras laimė ti Ukrainoje, be abejonės, yradidesnis nei Ame rikos visuome nės no ras gin tiUk rainą da lyvaujant JAV ar mi jai ir tiesiogiaiko vojant su Ru sija. JAV ginklų siuntimas prail-gins, padarys intensyvesnį ir eskaluos karą – visatai kar tu padidins V.Putino reputaciją na muo -se“, – priežastis, kodėl „tvirtai nepritaria“ Uk -rai nos apginklavimui, vardijo viena „ForeignAffairs“ apklausos dalyvių Kim ber ly Marten,po litikos mokslų, Rusijos, Eu razijos ir Rytų Eu -ropos ekspertė iš Kolumbijos universiteto.

Kiti ginkluotės tiekimo priešininkai piešia

dar labiau apokaliptinius scenarijus, neatmes-dami branduolinio karo galimybės.

Patys Baltieji rūmai viską aiškina papras-čiau. „Rusija yra sukaupusi didžiulius ginkluo-tės ir karinius pajėgumus prie pat sienos su Uk -raina. Jei mes pradėtume tiekti ginklus, Ru sijaimtųsi dvigubai, trigubai ar net keturgubai di -desnio atsako“, – dėstė valstybės sekre to riauspavaduotojas Antony Blinkenas.

Vis dėlto dar yra kelios papildomos aplinky -bės, kurios dažnai praslysta pro akis. Karas vyks -ta ne tik Ukrainoje. Santykius tarp B.Oba mos irrespublikonų kontroliuojamo Kongreso taip patga lima įvardyti ne kuo kitu, o karu. Kiek vienapre zidento iniciatyva sulaukia di džiu lio pasi -prie šinimo. Net ir jo partiečiai de mok ratai ne -gai li kritikos prezidentui (JAV pre zi dento rinki-mai jau 2016-aisiais). B.Oba ma irgi nelieka sko-lingas, imdamasis vienašališkų veiksmų.

Ar kalbėsime apie imigracijos politiką, arapie naftotiekio „Keystone“ projektą, ar apiede rybas dėl Irano branduolinio nusiginklavi-mo, – visur Baltųjų rūmų ir Kongreso nuomo-nė išsiskiria ir kiekviena pusė bando kišti pa -galius į ratus priešininkams. Ne išimtis ir gink-lų paramos Ukrainai klausimas.

Beje, derybos dėl Irano branduolinio nusi-ginklavimo Baltiesiems rūmams daug svarbes-nės nei Ukrainos reikalai. Priešingai nei Iranoklausimas, Rytų Europa niekada nebuvo da -bartinės Baltųjų rūmų administracijos priorite-tas. Tik šiandieninės aktualijos per prievartą jąįtraukė į darbotvarkę. O štai Irano branduo li nėsprogramos nutraukimo klausimas buvo nuo patpradžių kertinis B.Obamos administra cijos pali-kimo akmuo (kaip ir vadinamasis „Oba macare“sveikatos apsaugos projektas vi daus politikoje).

Praėjusią savaitę prasidėjusiose deryboseŽe nevoje dalyvauja ne tik JAV ir Iranas, betdar keturios JT Saugumo Tarybos narės – Ki ni -ja, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Rusija beine Saugumo Tarybos narė Vokietija. Apie Ru -sijos įtaką Iranui, o kartu jos galimybes su žlug -dyti derybas tikriausiai nereikia daug pa sakoti.Ir taip aišku, kad Maskva yra viena svar biausiųžaidėjų šioje diplomatijos partijoje. Ginklų tie-kimo Ukrainai klausimas – galbūt vienintelisJAV koziris šiame žaidime.

Be to, Prancūzija ir Vokietija taip pat yragriež tos ginklų tiekimo Ukrainai priešininkės.Dar prieš antrąjį Minsko susitikimą dėl konf-lik to Rytų Ukrainoje Vokietijos kanclerė An -ge la Merkel apsilankė Vašingtone ir nedvipras -miškai pareiškė, kad ginklai – „ne tai, ko Uk -rainai reikia“. Vokietijos pozicija nepasikeitė.

„Manau, kad turėtume atidžiai įvertinti, aršis sprendimas (ginklų tiekimo) nesuteiks Ru -si jai preteksto ir nesukels priešiškos Rusijosva dovybės reakcijos“, – praėjusią savaitę Ber -ly no poziciją pakartojo Vokietijos ambasado-rius JAV Peteris Wittigas.

Ar Jungtinės Valstijos yra taip priklauso-mos nuo Vokietijos, kad negalėtų veikti viena-šališkai? Ne, bet tik ne B.Obamos administra-cija. Dabartiniai Baltieji rūmai neturėtų palai-minti karinės paramos tiekimo Ukrainai, koltam nepritars Vokietija ir kiti JAV sąjunginin-kai Vakarų Europoje, nes tai prieštarautų va -dinamajai Obamos doktrinai arba, kaip minė-ta straipsnio pradžioje, – „sumanesnei Ame ri -kos lyderystei“, kurios vienas iš pagrindų yrakoalicijų kūrimas.

Paprastai tariant, dabartinės JAV užsieniopolitikos principas toks: Amerika imsis inicia-tyvos suburiant regiono jėgas prieš tam tikrąiššūkį, bet neveiks vienašališkai.

„Klausimas – ne ar Amerika turėtų lyderiau -ti, bet kaip ji tai turėtų daryti. Užsienyje mes ro -dome, kad, veikdami ne vienašališkai, bet mo -bilizuodami kolektyvinius veiksmus prieš grės -mes ir gindami savo esminius interesus, mesesame stipresni. Būtent todėl mes va dovaujametarptautinėms koalicijoms susidorojant su agre-sijos, terorizmo ir ligų iššūkiais“, – vasario mė -ne sį paskelbtoje JAV nacionalinės saugumostra tegijos įžangoje rašo B.Oba ma. ■

Evaldas Labanauskas

�

Ukrainiečiai dabar daugiausiai ginkluoti jų šalyje pagamintais ginklais

G.G

AR

AN

ICH

NU

OTR

.

2015–03–20 �61

Kultūra

Kultūrinis miesto gatvių pulsasapčiuopiamas sunkiaiGatvės veidas. Palyginti su senosiomis Europos sostinėmis, Vilniaus gatvės gyvenimas nebuvo toks spalvingas irtriukšmingas, kaip daugelis įsivaizduoja. Tačiau tiek viduramžiais, tiek Renesanso laikotarpiu didikų dvaruosesmagaus šurmulio netrūko.

„Rėžti į akis nepatogias tiesas, pašiep-ti visuomenės ydas ir nevykusiąpolitiką, sugebėti pasijuokti iš

savęs, o tada jau ir iš kito – tam tikras stipry-bės ženklas, kuriuo anksčiau pasižymėdavo pokauke veidą slepiantis juokdarys“, – pasakojagatvės teatro festivalių užsienyje dalyvis, benevienintelis šio žanro puoselėtojas Lietuvojeaktorius Viačeslavas Mickevičius.

„Le Artist“ pseudonimu prisistatantis 31metų artistas ir šiandien geba įsijausti į vidu-ramžių ar Renesanso laikotarpio juokdariovaidmenį: žongliruoti, važiuoti vienračiu,užburti gatvės žiūrovus taip, kad šie pamiršęviską akimirksniui sustotų.

Kratytis gana dažnai lipdomos juokdarioetiketės V.Mickevičius neskuba: jo teigimu, šiąprofesiją daug kas interpretuoja neteisingai.„Pasakyti tiesą į akis šiandien reikia ne mažes-nės drąsos nei anuomet“, – savo argumentąpateikia Jono Vaitkaus auklėtinis.

„Tai, kad Lietuvos dvaruose buvo juokda-rių, – Vytauto Didžiojo nuopelnas. Jis patsturėjo jų net keletą“, – patvirtina Valdovųrūmų direktoriaus pavaduotoja istorikėJolanta Karpavičienė.

Tačiau išties juokdario fenomenas Lietuvojesuklestėjo Žygimanto Senojo, jo žmonos Bo -nos Sforcos bei jų sūnaus Žygimanto Augustovaldymo laikais. Jam iki gyvos galvos tarnavodešimtimis skaičiuojami juokdariai lenkai,vokietis, graikas ir pan. Vieni jų miegojo prievaldovo miegamojo, kiti lydėdavo jį kelionėse irnuolat patarinėjo, linksmino. Jie turėjo skaitytiar groti jam valgant. Mirus juokdariui, valdovasskubiai jį pakeisdavo kitu. Juokdariai buvo raš-tingi, grojo kokiu nors instrumentu, išmanėistoriją, gerai orientavosi užsienio realijose irkaip penkis pirštus išmanė dvaro gyvenimą.

Renesanso epochoje, kai žmogus išmokopasijuokti iš savęs, valdančiųjų dvarai buvosunkiai įsivaizduojami be juokdario vaidmens.Šiuo metu bene žinomiausias ir į istoriją įėjęsŽygimanto Senojo mylimas juokdarys –Stanislovas Stančikas, garsėjęs savo gebėjimuitin taikliai pasijuokti iš dvarui nepalankiųasmenų. Rašytiniuose šaltiniuose išlikę duome-nų, kad amžininkai jo labai nemėgo, nes bijojojo įžvalgų.

Jei tikėsime istoriniais duomenimis, XVIIIa. juokdario reikšmė valdovo rūmuose menko,ir, tikėtina, persikėlė į gatvės gyvenimą.

Taigi, kaip tuo metu atrodė Lietuvos gatvės? XVII a. tyrinėjantis kultūros istorikas

humanitarinių mokslų daktaras MindaugasPaknys sako, kad šurmulio, tarkime,Sostinės gatvių veidas daugiau spalvų ir gyvybės įgauna miesto švenčių ir mugių metu

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“ N

UO

TR.

�

62 � 2015–03–20

Kultūra

Vilniaus gatvėse nebūdavo daug: sauleinusileidus žmonių jose praktiškai nelikdavo.Tai lėmė mūsų miesto specifika. Žiburiai atsi-rado tik XIX a., o XVII–XVIII a. ieškoti nuo-tykių tamsoje ryždavosi retas.

To meto visuomenės gyvenimo neapibūdin-si kaip itin liberalaus: net ir iš kitų šalių atvy-kę amatininkai turėdavo įsirašyti į miesto ben-druomenę ir mokėti mokesčius. Viešesnivisuomenės renginiai buvo bažnytinės šventėsir didikų atvykimas į Vilnių, tuomet būdavorengiamos medžioklės, repetuojami šokiai,vykdavo iškilmingos didikų puotos.

Dailės istorikės Jolitos Mulevičiūtės teigi-mu, keliaujantys gatvės artistai ir jų trupės įmūsų kraštą dažniau užsukti ima po 1862 m.,pradėjus eksploatuoti geležinkelį Var -šuva–Sankt Peterburgas. Taigi gatvėse vis daž-niau galima pamatyti vaidinimą, ypač populia-rus tampa įvairių mokslo pasiekimų demonst-ravimas.

Tiesa, bet kokiam viešam susibūrimui būti-nas valdžios leidimas. „Netgi norint surengti

teatro trupės pasirodymą ar koncertą visuo-met reikia leidimo. Repertuaras turi būti išanksto suderintas. Net jei dainininkė atliekabiso nenumatytą kūrinį, ir dar, neduok Dieve,lenkų kalba, gali tikėtis labai didelių nemalo-nų“, – istorija virtusius įvykius primenaJ.Mulevičiūtė.

Panašūs pasirodymai būdavo rengiamigeležinkelio stotyje, nuomojamose salėse, ogatvėse praeivių nuotaiką skaidrindavo tikbarzdotų rusų rylininkų melodijos bei gazuotovandens ir ledų prekeiviai.

Apie ankstesnį Vilniaus gatvės gyvenimąpaklaustas etnologas Libertas Klimka skai-čiuoja jį nuo savo vaikystės metų. „1947 m.Vilnius skendėjo griuvėsių krūvose. Jos buvovirtusios to meto vaikų žaidimo aikštelėmis.Jose rasdavome visko, ko reikia žaisti karui“, –pokario metus prisimena pašnekovas.

Bet gyvenimas palengva tvarkėsi: J.Stalinasliepė griuvėsius sutvarkyti, tada radosi aikščiųir skverų, Vilniaus senamiesčio gatvės prapla-tėjo. Tiesa, šurmulio ir linksmybių jose dėl todaugiau neatsirado. Kaip bene didžiausią to lai-kotarpio pramogą etnologas prisimena vaikųpamėgtą reginį – kartą per savaitę pasirodančiusšungaudžius, kurie gaudydavo benamius šuniu-kus. Vaikai kaip įmanydami mėgindavo nelaimė-lius išlaisvinti, bet šungaudžiai būdavo akyli.

Iš kultūrinių to laikotarpio pramogų „Veido“pašnekovai mini visų lauktą cirką, kurio palapinėnusidriekdavo ties Baltuoju tiltu, vasaros teatrus,tačiau akivaizdu, kad šurmulio nebūdavo daug:žmonės nesijautė saugūs, bijojo dėl savo likimo(saugumiečiai iš pamokų išsivesdavo vaikus, betkam galėdavo būti užvesta asmens byla).

Bėgant metams gatvės gyvenimo daugėjo,radosi neformalių judėjimų: vadinamuoju brodusu kompanija vaikštinėjo Vytautas Kernagis,Lukiškių aikštėje šurmuliavo mūsų kultūros eli-tas – Tomas Venclova su bendraminčiais ir kt.

L.Klimka linkęs apgailestauti, kad iki šiol

Lietuvoje nesama tikros miestelėnų kartos (norsnepriklausomos Lietuvos dvidešimtpenkmetisleidžia to tikėtis): tebežalojama architektūra,apstu neskoningų iškabų. Kartais išties susidaroįspūdis, kad kaimiečiai, atsikėlę į miestą, tvarko-si pagal savo supratimą, tačiau vis dar nejaučiaVilniaus specifikos, grožio, unikalios jo istorijos.

Nepaisant paminėtų tamsiųjų pusių, vis dėltoakivaizdu, kad situacija šiandienos miestų gatvė-se nepalyginti šviesesnė nei ankstesniais dešimt-mečiais.

Viduramžių dvasia alsuojančius pasirodymusšiandien Vilniaus skveruose didžiųjų švenčiųmetu miestelėnams rengiantis Rusų dramosteatro aktorius V.Mickevičius svajoja, kad irLietuva ateityje galėtų pasigirti savu Monmartru.Nors daugelis teatralų nėra susižavėję dainasrašančio ir jas atliekančio bardo artistine veiklagatvėje, jis pats sako, jog tai artima jo širdžiai,

todėl nesiliauja svajoti, kad gatvės artistų veiklailgainiui galėtų pakeisti miesto veidą.

Žinoma, prie to turėtų prisidėti ir miesto val-džia. „Tarkime, šiandien dažną artistą atbaidovien popierizmas: nesu girdėjęs, kad kitoje kurio-je šalyje gatvės artistams reikėtų vietos valdžiospritarimo norint rodyti savo trukius. O Vilniujenet policija nežino, kaip reaguoti į ugnimi spjau-dantį gatvės juokdarį. Kitas momentas – dalisišdailintų miesto erdvių vilniečiams tapo nepriei-namos. Tarkime, atnaujintame Bernardinų sodelankytojus pasitinka lentelė su užrašu, kad drau-džiama važiuoti dviratininkams ir vaikščioti sušunimis. Įsivaizduokite, kokia dalis žmonių jauatkrinta. Nors vieta sutvarkyta, be žmonių ji – lygautomobilis be degalų. Reikia gyvybės suteikti,įsileisti gatvės artistus, o ne leidimais riboti šur-mulį“, – įsitikinęs V.Mickevičius.

Išties pakanka įsivaizduoti, kaip tai trauktųvietinių ir miesto svečių dėmesį. Kodėl Vilniausar Pilies gatvė negalėtų panėšėti į VakarųEuropos gatves? Anglija garsėja KovenGardenu, Prancūzija – Monmartru, Barselona,Olandija taip pat turi senas, savo istorija ir gyvy-be pulsuojančias gatves, kuriose rengiami įspū-dingi artistų pasirodymai. Vienas labiausiai turis-tų ir pasaulio artistų dėmesį prikaustančių rengi-nių kasmet vyksta Škotijoje. Kodėl nepasekusšios šalies pavyzdžiu?

„Būtent joje pirmą kartą ir išvydau profesio-nalų gatvės teatrą. Galima sakyti, kad jis taposavotiška mano mokykla bei galimybe tobulėti“,– pasakoja gatvės praeiviams savas žaidimo tai-sykles primetantis artistas.

Stebint jo pasirodymus sunku atsakyti, kasbūtent praeivius priverčia stabtelėti ir išstovėtinekrustelėjus kone valandą. Žongliruojantis,balansuojantis, vienračiu važinėjantis, spjaudan-tis ugnimi ir pavydėtinai puikų ryšį su publikaišlaikantis V.Mickevičius daugelį savo gerbėjųpirmųjų pasirodymų metu pribloškia tuo, kadneprašo pinigų.

Kiekvienam reikėtų pamatyti, kas nutinka supublika po šio žmogaus triukų: tiek seni, tiekmaži nekantraudami laukia, kada galės įmesti pobanknotą ar monetą. Taigi šio gatvės artistokepurė netrukus sužvanga ir suspindi naujomiseurų monetomis ir kupiūromis.

Paklaustas, ar bent įtaria, kodėl gatvės praei-viai jam tokie dosnūs (per vieną gatvės pasiro-dymą Viačeslavas susižeria apie šimtą eurų),pašnekovas neslepia, kad beprotišku tempualsuojančiame gyvenime sustabdyti savais reika-lais užsiėmusį ir skubantį žmogų nėra paprasta.Tačiau jis turi savų gudrybių, kaip išlaikyti dėme-sį, todėl žmogus dažnai ir pamiršta kur ėjęs, o popasirodymo negaili pinigėlio.

Iš keturių vaikų šeimos kilęs V.Mickevičiussako, kad didžiosiose Europos sostinėse gatvėspasirodymai išsigimsta: „Daugėja pliurpalų,mažėja triukų, o liūdniausia – artistas ima nuro-dinėti, kiek žiūrovas jam turėtų mokėti.Tarkime, iš tų, kurie atėjo po vieną, prašomasvaro, o iš visos šeimos – jau penkių. Žinote, tuo-met visa magija ir prigęsta. Gatvės artisto hono-raras – lyg Kalėdų stebuklo laukimas. O čia stai-ga viso to nebelieka, pasirodymas išvirsta į eilinįapsipirkimą prekybos centre... Žmones atbaido

Viduramžių dvasia alsuojančius gatvės pasirodymus rengiantis aktorius V.Mickevičius norėtų, kad ir Lietuva ateityje turėtų savo Monmartrą

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

�

2015–03–20 �63

Kultūra

kas kelias minutes su kepure praeinantys ir užvieną ar kitą pokštą susimokėti prašantys juok-dariai.“

Iš aktorinio bado (po uostamiestyje baigtųstudijų, dramos teatrą uždarius dėl itin prastosbūklės, Viačeslavui, kaip ir daugeliui jo bendra-kursių, teko galvoti, kuo verstis) bene seniausioamato ėmęsis aktorius pripažįsta: šis užsiėmi-mas viliojo jį nuo mažumės. Įsiklausęs į savotėvų (istorikų) patarimą gyvenime užsiimti tuo,kas iš tiesų patinka, sako šiandien suprantantis,kad jis ne dirba, o mėgaujasi mėgstama veikla.

Kandumą, aštrų protą ir liežuvį iš savo amži-ną atilsį temperamentingos močiutės paveldėjęsV.Mickevičius gimė ir augo Vilniuje, tačiau koneseptynetą metų su visa šeima praleido Trakųrajone, kur vertėsi tuo, ką užsiaugindavo savameūkyje. „Prieš eidamas į mokyklą pamelždavaukarves, o į parduotuvę su tėvais vykdavomekartą per pusmetį degtukų ir kavos“, – prisime-na ypatingą meilę žirgams ir knygoms iki šiolpuoselėjantis pašnekovas.

Ne kartą kritęs nuo žirgo, susilaužęs stuburąir pėdos kaulus, jis medikų buvo raginamas per-eiti per kabinetus ir „susiveikti“ invalidumą,tačiau į tokius pasiūlymus numojo ranka.Nepaprastai įdomų gyvenimą susikūręsV.Mickevičius sako šiandien gyvenantis iš teatro,renginių vedimo ir gatvės cirko.

Savo pasirodymus miesto gatvėse vadinda-mas Dievo dovana, jis linki kiekvienam aktoriuiišmėginti šį kelią „Jei tikėsime, kad yra karjeroslaiptai, tai gatvė – kiekvieno aktoriaus karjerosliftas“, – juokauja rusiško kraujo turintisViačeslavas.

Savo dainų tekstais ir pasirodymais jis pasa-koja aplinkiniams unikalias istorijas ir svarsto,kad dainuoti apie vidinius savo išgyvenimus beipatiriamas būsenas neverta: jos įdomios tik jampačiam. O štai socialinė tematika ir vadinamo-sios nepatogios dainos randa atgarsį daugeliožmonių širdyje. Taigi pasirodymų temas jamdažniausiai diktuoja gyvenimas, draugai, kuriedosniai dalijasi įvairiomis nuorodomis sociali-niuose tinklalapiuose, taip pat šeimos nariai.

Priešingai nei daugelis jaunų žmonių,Viačeslavas šiandien nesiblaško: jis žino, kadgerasis vyrų amžius teatre prasideda tik nuopenkiasdešimties (būtent tada galima tikėtisdaugiausiai vaidmenų). O gatvėje vaidinti, jonuomone, galima dar ilgiau. Kaip pavyzdį jismini kone 70 metų sulaukusį italą Dino Lampair žada sekti jo pėdomis.

Įsipareigoti ir susituokti lietuvis neskuba:žavėdamasis savo tėvų santuoka prasitaria, kadir pats norėtų moters visam gyvenimui. Bet atsi-trenkti į tokią, kuri daug skaitytų ir suprastų jįvos iš poros žodžių esą nėra lengva.

Silpnybę XIX a. ir viskam, kas su juo susiję,jaučiantis menininkas daug ką tinkamo savonamams randa sendaikčių turguose, o tuomettelieka daiktus atgaivinti ir prikelti naujamgyvenimui.

Buvusiame tėvų sodo namelyje (12 km užVilniaus) šiandien įsikūręs aktorius tikina kar-tais nė nežinantis, kur dėti savo algą, – joporeikiai gana kuklūs. Pamatęs, kad drabužiaiišeina iš mados, o mašinos sugenda,V.Mickevičius vis dažniau investuoja į gyvena-mąją erdvę ir jo gatvės pasirodymams būtinąatributiką.

„Reiklus sau, nuolat atnaujinantis ir per-žiūrintis repertuarą ir pastebintis, ką daro jokolegos kituose kraštuose“, – paklaustas, koreikia norint būti geru gatvės artistu, vardijaViačeslavas.

Amerikiečių rašytojas Markas Twainas yralabai gerai pasakęs apie lobių ieškotojus:negalima nustoti kasti, net jei ir labai pavar-gote, – gal kaip tik šią akimirką iki aukso skry-nios tetrūksta vienintelio kastuvo grybšnio.„Kartais visiems mums atrodo, kad labaipavargome, nebeturime jėgų, bet tokiomisakimirkomis iki tikslo, iki didžiojo lūžio būnalikusios penkios minutės“, – neabejojaV.Mickevičius. �Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Svarstant, kaip pritraukti daugiau kultūrinio šurmulio į miesto gatves, norėtųsi aktyvesnio ir vietinės valdžios indėlio

„SH

UTT

ER

STO

CK

“, „

SC

AN

PIX

“, „

BFL

“, A

SM

EN

INIO

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

Prieš metus Vilniaus vaikų ir jaunimo galeri-jos „Vėjas“ organizuotoje parodoje „Kai ašmažas buvau 2“ eksponuoti Jū ra tės Staus -

kai tės mokyklos laikų darbeliai – neįtikėtinaikruopščios, smulkiausių realistinių detalių kupi-nos spalvotos literatūrinės iliustracijos. To kruop-štumo regime ir „Titanike“ vykstančioje parodojeneatsitiktinai atsiradusiame grafikės diplominiodarbo oforte, o toliau – detalių vis mažiau, erdvėsžiūrovo interpretacijoms – vis daugiau, dailinin-kės darbai kryptingai lakoniškėja iki lengvaisuskaičiuojamų potėpių popieriaus lapo vakuu-

me. Kas turi nutikti žmogaus gyvenime, kad kūry-boje atsispindėtų būtent tokie virsmai?

„Tiesiog turi nutikti pats gyvenimas. Džiau -giuo si, kad niekada neteko savęs prievartauti lau-žant galvą, kaip čia paišyti, ką naujai sugalvoti...Keistas pasakymas, kad dailėje nuolat reikia ieš-koti kažko nauja: man tie ieškojimai asocijuojasisu grybavimu miške, kai randi baravyką arba ne.Pats ieškojimas yra beprasmis, nes ieškotojas nie-kada nebūna įsitikinęs, ar jo radinys – tikras atra-dimas“, – sako grafikė.

Būdama maža mergaitė, ji, kaip dauguma vai -

kų, kalbėjusi ir mąsčiusi piešiniais. Pa sa ko davopopieriuje sau įdomias istorijas apie ka ra laites irraganas, tokias, kokias regėdavo skai tydama kny-gas. Net neabejojo, kad kiti skaitantieji pasakųveikėjus irgi regi kaip gyvus. Netgi diplominiamdarbui 1971 m. pasirinko Hanso Christiano An -derseno „Undinėlę“ – sa vo svajonių pasaką. Visdar tikėjo šviesiu gy ve nimu ir pakylėta meile, norstuo metu jau pati augino dvejų metukų dukrą...

„Manau, įžvalgesnis psichologas ar menotyri-ninkas pagal kūrybos braižą ir nuotaikas galėtųlengvai atsekti mano biografiją, dramatiškus virs-mus iš drugelio į normalią subrendusią moterį“, –atvirai konstatuoja J.Staus kai tė.

O štai palikti lape tuščios, neužpaišytos vietosto meto grafikoje buvo „blogas tonas“, tiesiognuodėmė. Kadangi informacijos apie užsieniomenininkų veiklą labai stigo (sostinės studentaigaudavo pavartyti vienintelį Len ki jos dailininkųžurnalą „Sztuka“), jauniesiems menininkamsnelikdavo nieko daugiau, kaip dairytis kūrybiniųinspiracijų savyje, o ne tikėtis vertingų impulsų iš

64 ● 2015–03–20

Jūratės Stauskaitėsdienoraščiai ant sienų Paroda. Vilniaus dailės akademijos „Titaniko“ parodų salėje – žymiosgrafikės kūrybinės biografijos „Judesiai“.

Savo parodą „Titaniko“ salėje J.Stauskaitėpavertė atvira laboratorija jauniesiems menininkams

kultūrinės aplinkos. „Man niekada nerūpėjo, ar kas nors kitas da ro

taip kaip aš, ar nedaro, ar mano menas ma doj, arne madoj. Tiesiog madoj ar ne ma doj būni tu pats.Aš tikrai buvau „ne madoj“, nes dekoratyvus,liaudiškai stilizuotas aštuntojo dešimtmečiomenas atrodė svetimas. Norėjosi laisvesnės savi-raiškos, formos, leidžiančios primiršti stabdžius“,– pasakoja grafikė.

Oforto technika lyg ir dėkinga menininko fan-tazijai, nes kiekvienas gaunamas darbo atspaudasšiek tiek skirtingas. Tačiau ilgainiui ir ši technikapradėjo varžyti. Taigi netrukus išmušė valandapaskutiniajam, anot pačios J.Stauskaitės, ofortui,kuris taip pat eksponuojamas šioje parodoje. Tai„Nemiga ir tie patys vyrai“ – aliuzija į Sigito Pa -rulskio knygos pavadinimą „Miegas ir kitos mote-rys“. Vis dėlto tik itin akylas žiūrovas kūrinį vis darpriskirtų prie ofortų – ant blyškių atspaudo linijųnepagailėta kontrastingų spalvinių dėmių.

Menininkei nesustingti vienąkart jau įvaldyto-je meistrystėje padeda tai, kad ji niekada nepri-

klausė dailininkams, kasdien dorai keliaujantiemsį studiją su nuostata, jog privalo kažką sukurti. Jiniekam nieko neprivalo – piešia tik tuomet, kaijau nebetelpa savyje.

Todėl lygia greta sugeba plėtoti kitokias daugenergijos reikalaujančias veiklas: J.Stauskaitėsįsteigta pirmoji šalyje privati vaikų ir jaunimo dai-lės mokykla netrukus minės 25-erių metų jubilie-jų, jos vadovaujama vaikų ir jaunimo meno gale-rija gyvuoja jau dešimtmetį.

Retrospektyvinės personalinės parodos „Ti ta -nike“ postūmiu tapo įvairių metų darbus vienijan-ti judesio tema. Bekilnojant senus darbus grafikeikilo noras ištraukti viešumon ir kitų motyvų cik-lus, pavyzdžiui, garsiuosius savo paukščius, natiur-mortus arba niekada nerodytus portretus.

„Tačiau Vilniuje rimtoms ekspozicijoms, lygiaikaip ir klasikinei muzikai, trūksta salių. Šiuolaiki-nio meno centre vyrauja kitos nuotaikos, o tam,kad patektum į Nacionalinę dailės galeriją, reikiaarba numirti, arba sulaukti itin solidaus jubilie-jaus. Tačiau po to vis tiek beliktų numirti“, – iro-

nizuoja Jūratė. Iš atrinktų judesio tematikos darbų „Titaniko“

salėse irgi pavyko eksponuoti tik penktadalį.Grafikė dėkinga pagalbininkams, padėjusiemsišgryninti parodos koncepciją, nes pačiam auto-riui, žvelgiant į savo senų piešinių krūvą, tai būnasudėtinga užduotis.

„Jautiesi sutrikęs ir beveik išprotėjęs, kai būnipriverstas sugrįžti prie tokio savęs, koks jau nebe-si. Čia eksponuojami piešiniai yra mano dienoraš-tis, o skaityti savo senus dienoraščius ne visuometmalonu. Pamatai dalykus, kurių norėtum nebe-matyti, mieliau užmirštum juos visiems laikams“,– prisipažįsta pašnekovė.

Bet juk niekas nedraudžia menininkui to, kasne bemiela, pastūmėti į šalį, nuslėpti nuo reiklių žiū -rovų akių... Jūratė juokdamasi sako, kad to ne lei -džia noras sąžiningai afišuoti savo gyvenimą to kį,koks jis buvo, be nutylėjimų. Nes gyvenimas ir yrakūryba, o kūrybai reikia publikos, reikia žiūrovų...

Tik neklauskite grafikės, kodėl moteriškųkūno linijų parodoje gerokai daugiau nei vyriš-

2015–03–20 ● 65

Kultūra

�

V.S

KA

RA

IČIO

, „B

FL“

NU

OTR

.

Iliustracija E.Mieželaičio poezijos knygai „Laida“

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

V.S

KA

RA

IČIO

, „B

FL“

NU

OTR

.

kų. „Todėl, kad pati esu moteris“, – išdidžiaikrestelėjusi galvą paprotins. Taigi ant popieriauslapų pučia primityvių vilionių trimitus moteriškiarlekinai, o pagal menamą jų melodiją sklandoore besimankštinančios akrobatės.

Tačiau medituojant prie senų darbų krūvosbūna ir atradimų: tarkim, įžvelgiamos pirmosios,dar intuityvios vėliau išplėtotų temų ar motyvųvariacijos. Štai kad ir tos viena kitą dengiančiosskirtingų pozų moterų figūros, „susibėgusios“ įvieną galerijos kampą: tarsi panašios, visos vienaipoezijos knygai (Eduar do Mieželaičio „Laidai“)skirtos, tačiau davusios toną vėlesniems judesio„gaudymo“ ieškojimams.

„Jums neatrodo, kad aš kartojuosi?“ – klausiaJū ratė, įtariai nužvelgdama tą lanksčių akrobačiųsu sibūrimą. Numykiu, kad gal iš bandymų gausosme ne ir tegali gimti kažkas vertinga... Tačiau auto-rė – ne iš tų, kurioms reikėtų paguodos: be išlygųrė žia, kad jai nemalonu žiūrėti nei į besikartojan-čią save, nei į kolegas. Potraukis prie didelių ciklų,

dai lininkės supratimu, kyla iš nenugalėto vaikiškoįpro čio piešiant pasakoti istorijas – ilgas ir nuo-seklias.

„Mano iliustracijų pageidavo pats poetas, tačiaujo sumanymas mane išgąsdino: paskutiniojoje savopoezijos knygoje E.Mie že lai tis kalbėjo apie nuei-nantį nuo gyvenimo avan scenos žmo gų, o ne tą,kurį kadaise aukštino ir kėlė ant pjedes talo. Žmo-gus šioje knygoje paties poeto rankomis nu vai -nikuojamas, savo valia senatvėje pasitrau kia į tam -są. Tai mane labai sukrėtė. Nežinau ko dėl, bet su -galvojau tą egzistencinį virsmą perteikti figūros ju -de siu, jos atsisveikinimo šokiu“, – sako J.Staus kai tė.

Šokti dailininkė visą gyvenimą mėgo ir nedve-jodama tvirtina praeitame gyvenime buvusi šokė-ja. Po šiuolaikinio šokio pasirodymų kūrybinėsidėjos vaizduotę plūste užplūsta... Iš jų gimė,pavyzdžiui, „Bolero“ ciklas, nupieštas prieš de -šimt metį, o prisimintas tik dabar. Tuos piešiniusVilniaus dailės akademijos leidykla sudėjo rariteti-nėn faksimilinėn knygon, kurios, sulankstytos lyg

armonika ir dėžute apkabintos, išleista vos dešim-tis eg zempliorių. Šis „Bolero“ ant ilgo stalo iš -skleis tas ir parodoje, o menininkė, buvusi J.Staus -kaitės studentė Eglė Lekevičiūtė cik lo piešiniuspanaudojo filmui, pripildančiam „Ti taniko“ erd-ves jaukia Maurice'o Ravelio muzika.

„Bolero“ ritmui pranašingai aštrėjant, žengia -me į finalinę parodos salę, kurioje karaliauja„ruloninis“ plačiai braukiamo tušo menas. Ge -dulinga žmonių-paukščių eisena (roposena?),pasibaigianti (prasidedanti?) karsto (lopšio?) for-mos dėžutėje. Ir kruvinai raudona paukščio galva,iš viršaus varvinanti syvus konvulsiško šokio pozasustingusiai begalvei figūrai.

Po tokios egzistencinės dramos telieka pagany-ti akis tuščiuose skirtingo baltumo popieriaus sta-čiakampiuose ir išvysti juose savo paties iki kauloįgrisusį atvaizdą. Išvysti ten, „giliai kur baltos mūsųmirtys“, anot dabar Jūratės atidžiai studijuojamobalto sniego apologeto Donaldo Kajoko.

„Gauti iliustruoti geros poezijos knygą – vis

Kultūra

Iš ciklo „Rytinė mankšta“

J.Stauskaitės piešiniuose – šokančių moterų judesių poezija

66 ● 2015–03–20

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

�

rečiau pasitaikanti šventė. Bet man sekėsi: beE.Mieželaičio, dar buvo Onė Baliukonytė, DaliaJazukevičiūtė, Marcelijus Martinaitis, o dabar –Donaldas Kajokas. Visi tokie skirtingi... Pavartęknygas įsitikintumėte, kad ir mano iliustracijosskirtingos, nes negaliu savo stiliaus imti ir įbruktikito žmogaus dvasiniam pasauliui. D.Kajoko eilė-raščius gal metus laikiau po pagalve, nes jaučiausinepribrendusi jo meditatyvinei zen estetikai.Ieškojau būdų, kaip man pačiai nurimti, susitvar-kyti su savo neramiu gyvenimu ir jo problemomis.Sprendimai iš lėto kaupiasi viduje, o kai prisikau-pia pakankamai – čiumpu ruloną popieriaus, sėduį Palangos autobusą ir vykstu į Dailininkų sąjun-gos kūrybos namus. Kadangi tai būna arba anks-tyvas pavasaris, arba vėlyvas ruduo, dažnai ketu-rių aukštų pastate gyvenu viena, ir visi koridoriaibūna mano. Išvynioju juose savo rulonus, ir posavaitės darbas baigtas, nes apie nieką daugiau tąsavaitę negalvoju. O jei nėra galimybių išvažiuoti,sulaukusi savaitgalio patiesiu popierių savo

mokyklos koridoriuje Mokytojų namuose. No -rėdamas paišyti vietos visuomet atrasi. Bet ar su -prantate, koks džiaugsmas dailininkui visą mėne-sį turėti „Titaniko“ galerijos dydžio studiją?“ – tei-raujasi grafikė.

Šiuo džiaugsmu Jūratė noriai dalijasi suVilniaus dailės akademijos studentais, kurie, meni-ninkės padrąsinti, išsidėlioja savo lapus šalia dra-matiškųjų menininkės rulonų ir stengiasi „sugauti“dviejų galerijos salėje tarp kolonų šokančių mergi-nų judesius. Švysčioja „Airos“ teatro artisčių kūnospalvos suknelės, krebžda studentų braukiami pieš-tukai ir pastelės, o Jūratė ragina jaunuosius piešė-jus nebandyti suvokti šokio prasmės, tiesiog įam-žinti judesio ekspresiją čia pat, šią akimirką.

Muzikai nutilus ir šokėjoms pasislėpus už kru-vinos paukščio galvos, studentų piešiniai iš visųkampų sustumiami aptarimui į salės vidurį: štaijums ir dar vienas lanksčių moteriškų figūrų susi-būrimas. ■

Renata Baltrušaitytė

Studentų pozuotojomis tapo „Airos“ teatro šokėjos

V.S

KA

RA

IČIO

, „B

FL“

NU

OTR

.

„Bolero“ knygos lankstinys ir E.Lekevičiūtės filmas ekrane

V.S

KA

RA

IČIO

, „B

FL“

NU

OTR

.

Kultūra

68 ● 2015–03–20

Kultūra

Praėjusią savaitę fortepijonis trio „FortVio“vienintelis iš muzikos atlikėjų šįmet buvoapdovanotas Lietuvos Vy riau sybės premi-

ja. Valstybinio lygio pripažinimas tris draugus –pianistę Indrę Baikštytę, smuikinin kę IngridąRupaitę-Petrikienę ir violončelinin ką Povilą Ja -cuns ką pasiekė pačiu laiku: jų an samblis ruošia-si išleisti antrą lietuviškos ka merinės muzikoskom paktinę plokštelę, be to, derina repertuarądešimtmečio jubiliejiniam kon certui, kuris Na -cionalinėje filharmonijoje turėtų įvykti maždaugpo metų.

„Jau girdėjome klausimų, kodėl tokiemsjau niems, kodėl taip anksti... Tačiau premijosprasmingiausios būtent tuomet, kai skatinažmo nes dirbti toliau, o ne pasiekia juos kaip se -niai pelnytas atlygis“, – svarsto pianistė In drė.

Fortepijoninis trio „FortVio“ susibūrė jo na -riams, buvusiems „čiurlioniukams“, studijuojantMuzikos ir teatro akademijoje. Šiuo metu visitrys ansamblio nariai joje dėsto patys ir netgi

dirba toje pačioje – Kamerinio ansamblio ka -ted roje. Tačiau groja skirtinguose orkestruose:violončelininkas Povilas griežia Lietuvos vals -tybiniame simfoniniame orkestre, o In gri da yraŠv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertmeis-terė.

Ansambliečiai teigia, kad išlaikyti daug me -tų darniai grojantį muzikinį kolektyvą reika-lauja ne mažiau pastangų, nei išlaikyti santy-kių darną šeimoje. Juolab visi ansamblio na -riai turi po dvi tris darbovietes.

„Tačiau pirmiausiai esame draugai ir ben-draminčiai, todėl rasti laiko bendram muzika-vimui nėra sunku. Jei reikia – susitinkam repe-tuoti akademijoje naktimis arba septintą ryto.Su Indre esame bendraklasės, draugaujam nuomokyklos suolo, tik Povilas – keleriais metaisjaunesnis“, – neslepia I.Rupaitė.

2006-ųjų pradžioje studentai, paakinti In -drės mamos – profesorės Dalios Balsytės, ėmėdrauge ruoštis tarptautiniam Stasio Vainiūno

pia n istų ir kamerinių ansamblių konkursui. Ja -me jaunieji muzikantai laimėjo pirmą vietą. Jautuomet kamerinių ansamblių žiuri pirmininkasprof. Avedis Kouyoumdjian iš Austrijos pabrė-žė, kad šis trio spinduliuoja labai gerą, sielą gy -dan čią energiją. Kilo dar didesnis įkvėpimasgroti...

Nuvažiavę į tarptautinę vasaros muzikosaka demiją Reichenau mieste Austrijoje, muzi-kantai ten pat surengtame konkurse atliko ne -seniai išmoktą Josepho Haydno kūrinį, o kitąrytą sužinoję, kad konkursą laimėjo, patys tuonegalėjo patikėti. Rudenį buvo apdovanoti darviename tarptautiniame Johanneso Brahmsokon kurse Austrijoje: tuomet jau skraidė kaipant sparnų.

„O tada nusileidi Vilniaus oro uoste lauraisap tekęs ir dairaisi, kur tas raudonas kilimas, kurdū dų orkestras... Nei vieno, nei kito nėra. Ne -tru kus įsitikini, kad ir muzikantų pergalės Lie tu -voje įdomios tik patiems muzikantams. Tuomet

Nepakeičiamų draugų muzikinis trioAnsamblis. „FortVio“ nariai prisimena, kad sunkiausia susikaupti ir „neišbyrėti“ buvo tuomet, kai po pergaliųužsienio konkursuose šuoro tėvynėje muzikantus pasitiko abejinga tyla.

I.Rupaitė-Petrikienė, I.Baikštytė ir P.Ja cuns kas „FortVio“ vadina bendraminčių sambūriu

H.L

AC

KIN

GE

R N

UO

TR.

2015–03–20 ● 69

Kultūra

nebelieka motyvacijos, nusvyra rankos. Siūlaitarp tautinių laureatų koncertą, bet niekam jonereikia“, – prisimena Po vi las.

Po pirmojo pergalių antplūdžio būta ir ne -sėkmių, kai trio nepatekdavo netgi į antrąjį kon -kurso turą. Tuomet išlaikyti tikėjimą savo jė go -mis ir „neišbyrėti“ būdavo dar sudėtingiau... Visdėlto šiandien „FortVio“ muzikantai tvirtina,kad pralaimėjimai irgi buvo reikalingi: jie leidopajusti, kad yra žmonių, palaikančių ko lektyvą irtokiomis nedėkingomis akimirkomis.

„Kai po ilgo tylos laikotarpio vėl susitikomeakademijos auditorijoje, po pirmų kartu su gro -tų akordų neišlaikę puolėm vienas kitam į glėbįkartodami, kaip to skambėjimo pasiilgome“, –pasakoja Ingrida.

Lietuvoje žinomi trys profesionalūs fortepi-joniai trio: Armonų trio, „Kaskados“ ir„FortVio“. Kadangi visi jie – skirtingų kartųmu zikantų, klausytojų auditorijos irgi šiek tiekskiriasi. Tad aštrios tarpusavio konkurencijosnė ra, vietos po saule visiems užtenka. Kaipaka demijos dėstytojai, ansamblio nariai netgidžiaug tųsi, jei jų studentams pavyktų sukurtidar vieną panašų ilgai gyvuojantį ansamblį.

Fortepijoniniai trio nėra nuskriausti reper-tuaru: šiai atlikėjų sudėčiai kompozitoriai rašomuziką jau nuo klasicizmo epochos pradžios.Ap skritai fortepijoniniai trio kilę iš šeimyniniomu zikavimo tradicijų, o profesionalioje scenojepa našūs ansambliai pradėjo rodytis tik nuokom pozitoriaus J.Haydno laikų. Šiuo metu Va -ka rų Europoje gausu prestižinių kamerinių an -samblių festivalių, ką jau kalbėti apie kamerineimuzikai skirtas puikios akustikos koncertų sales.

Tačiau Lietuvoje, kur namų muzikavimo tra -dicijos istoriškai nebuvo plačiai įsišaknijusios,ka merinės muzikos mėgėjų ir šiandien nėradaug, o klasikos gerbėjai pirmenybę teikia sim-foninių orkestrų koncertams. Pastarieji labiauma tomi ir rėmėjų, todėl „FortVio“ nariai lai-min gi atradę savo mecenatą – verslininką, vienąkon certų salės „Piano.lt“ įkūrėjų Joną Žiburkų.Tai jo dėka trio stygininkai gali griežti nuosta-biais devyniolikto amžiaus pabaigos Pran cū zi -jos meistrų pagamintais instrumentais.

„Piano.lt“ salėje su prabangiu „Fazioli“ for-tepijonu buvo įrašyta ir „FortVio“ kompaktinėplokštelė. Būtent fortepijonai, kurių kokybei la -bai jautri pianistė I.Baikštytė, apriboja galimųtrio koncertinių erdvių pasirinkimą Lie tu vo je.

„Su styginių kvartetu „ArtVio“ vasarą esa megroję netgi rugių lauke. Tačiau fortepijoniniotrio pasirodymui būtinas padorus koncertinisfor tepijonas, o jo dėl vieno koncerto į laukus tik-rai niekas negabentų“, – juokiasi P.Jacunskas.

Muzikantai pasakoja, kad nauju smuiku irviolončele kone labiausiai apsidžiaugė būtentpianistė Indrė, nes prie kokybiškų, garsiai gro-jančių styginių jai priderinti tinkamą fortepijo-no skambesį tapo gerokai lengviau.

„Kai Ingrida su Povilu užgrojo naujaisiaisinstrumentais, man siela uždainavo. Ne be rei -kia savęs prilaikyti, stengiantis skambinti ty -liau, galiu laisvai muzikuoti ir džiaugtis. O ta -da atsiveria daugybė naujų tembrinių galimy-bių“, – įsiterpia pati I.Baikštytė.

Ar fortepijoniniame trio pianisto žodis visa-

da būna galutinis? „Nebūtinai, tačiau mūsų an -samblyje taip susiklostė, kad vadybininkės dar-bas patikėtas man. Kai tuo užsiima visi, reikalųgalai nebesueina, pasimeta. Tačiau tai neturijokios įtakos muzikavimui: scenoje visi esamelygiaverčiai partneriai, dėl bendro rezultato pa -siryžę kompromisams“, – tvirtina Indrė.

Žinoma, niekas neabejoja, kad turėti profe-sionalų vadybininką, ieškantį progų koncer-tuoti, o patiems užsiimti vien „si bemoliais irfa diezais“ būtų gerokai paprasčiau. Siūlyti sa -vo paslaugas muzikantams nėra smagu – kiek-vienąkart tenka peržengti orumo barjerą.

„Tarkim, išleidome savo kompaktinę plokš-telę. Jos pristatyma parengsime patys, leng-viausia būtų gauti salę Muzikos ir teatro aka-demijoje, tačiau joje susirinktų vien mūsųkolegos dėstytojai ir studentai, o norėtųsi pla-tesnės kamerinės muzikos mėgėjų auditorijos.Tačiau tam tinkamos salės nuoma kainuoja.

I.Baikštytė džiaugiasi, kad šalies miesteliųkultūros centruose randasi salių su tinkamaisskambinti fortepijonais, nors dažniausiai jieper kami kabinetiniai, o ne koncertiniai. Sos -tinėje taip pat daugėja vietų su padoriai skam-bančiais instrumentais: fortepijoniniai koncer-tai jau rengiami ir Vytauto Kasiulio muziejuje,ir Valdovų rūmuose. Tačiau koncertinių orga-ni zacijų, galinčių pasiūlyti atlygį kamerinėsmu zikos atlikėjams, tėra vos kelios: Na cio na li -nė filharmonija, Kauno filharmonija ir Klai pė -dos koncertų salė. Kiekvienoje jų yra ga limybėpasirodyti ne dažniau nei kartą per trejus me -tus. O kur atlikėjui užsidirbti likusiu metu?

„Užregistravau mūsų ansamblį tinklalapyjeversliukai.lt ir nuo to laiko reguliariai gaunulaiš kų su pasiūlymais groti vestuvėse, nes tuok-tu vių ceremonijos dvarininkų stiliumi dabar la -bai populiarios. Dažniausiai siūlytojai tikisi, kadfortepijoninis trio į nuošalią provincijos bažny-

čią už juokingą atlygį atsigabens ir nuosavą for-tepijoną“, – su šypsena pasakoja I.Baikš tytė.

Tačiau muzikantai džiaugiasi, kad jų nepa-miršta lietuvių kompozitoriai. „FortVio“ turiir specialiai jam dedikuotą kūrinį, kurį parašėkompozitorius Jurgis Juozapaitis. Šis kūrinysvadinasi „Trys nuotaikos“, o trio nariai iki šiolneišsiaiškina, kuri nuotaika kuriam iš jų skirta.Koncertuose „FortVio“ dažnai atlieka ir Ana -tolijaus Šenderovo bei Fausto Latėno kūri-nius, kurie sulaukia puikių atsiliepimų.

Trio karjerai padeda ir draugystė su DaviduGeringu, kurio pastangomis atlikėjai gaunakvietimų groti bendruose koncer tuose už sie -nyje. Žymus violončelininkas pa dėjo ansamb-liečiams rasti užsienyje ir vertus įsigyti koky-biškus instrumentus.

Nuo 2012 m. trio „FortVio“ dalyvauja tarp-tautinėje ECMA (European Chamber MusicAcademy / Europos kamerinės muzikos akade-mija) programoje. Šios organizacijos centrinėbūstinė yra Vienoje, o jos veikloje dalyvaujaįvai rių Europos šalių muzikos akademijos. At -rink ti kolektyvai per dvejus metus dalyvaujama žiausiai aštuoniose meistriškumo kursų se -si jose, vykstančiose skirtingose valstybėse.Taip trio nariai jau tobulinosi Anglijoje, Aus -tri joje, Norvegijoje. Būtent ECMA programosdėstytojams jie dėkingi už galimybę ugdyti ka -me rinio muzikavimo profesionalumą.

„Žinoma, savojo instrumento profesiona-lais buvome ir iki dalyvavimo ECMA progra-moje, tačiau muzikuojant ansamblyje reikiašio to daugiau – gebėjimo preciziškai girdėtivie nas kitą. Ir jeigu nors vienas iš mūsų dėlkaž kokių priežasčių daugiau nebegalėtų grotikartu, pamainos neieškotume – „FortVio“ tie-siog nebeliktų“, – bendrą kolektyvo apsispren-dimą išdėsto I.Baikštytė. ■

Renata Baltrušaitytė

Vyriausybės premija, muzikantų tvirtinimu, juos paskatins nenuleisti rankų, nors honorarą už fortepijoninio trio koncertus pavyksta gauti retai

„FO

RTV

IO“

AR

CH

YVO

NU

OTR

.

70 ● 2015–03–20

Sportas

Jeigu būtų žinomiausių posakių konkursas,„sportas – sveikata“ tikrai patektų į pirmą-jį dešimtuką. Esmę žinome, tik vargu ar

visiems šis žinojimas padeda sąmoninga fizinioaktyvumo veikla stiprinti nuosavą sveikatą.Kaip rodo kitokie dešimtukai, tarp mūsų esa -ma nemažai apsileidėlių, kurių mėgstamiau-sias sportas – rankos pirštų miklinimas perjun-ginėjant televizoriaus pultelį arba maigantkompiuterio ar telefono klaviatūrą.

„Praktiškai tai kova su žmonių gyvenimąlengvinančiomis naujosiomis technologijomis,– konstatuoja Sveikatos apsaugos ministerijos(SAM) Sveikatos stiprinimo valdybos Mitybosir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Al man -tas Kranauskas. – Juk dabar ką nors įsigyti,padaryti ar nusipirkti galima patogiai sėdint irjudinant vos vieną pirštą. Bet technologijos irtoliau eis į priekį, nei interneto, nei automobi-lių neuždrausi, vadinasi, mes tegalime žmonesraginti būti sąmoningesnius, labiau žiūrėti

savęs ir savo sveikatos. Juk už savo sveikatą ga -lutiniame etape atsako pats žmogus – tą teigiair įvairūs ES dokumentai. Valstybė gali daug kožmogui siūlyti, nurodyti ir net nemoka maiduoti, bet jeigu jis pats nenorės, niekas jo ne -pri vers“, – dėsto pašnekovas, kartu primin da -mas, kad piliečių fizinis pasyvumas pratrūkstane tik ligomis, bet ir ekonominiais pa da riniais.

Štai vien dėl nutukimo šalis patiria apie 7proc. biudžeto nuostolių. „Lietuva pagal ant-svorį ir nutukimą patenka į pirmąjį Europosšalių dešimtuką. Nutukimas pas mus daugiau-sia suaugusiųjų bėda, nors pastarųjų metųrezultatai rodo, kad ir vaikai bei jaunimas juosvejasi: kažkada buvę pirmieji tarp šalių, turin-čių mažiausią vaikų ir jaunimo antsvorį, dabarEuropos Sąjungoje jau esame ketvirti“, –pateikia statistikos SAM mitybos ir fizinioaktyvumo specialistas.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lie tu -vos gyventojų sveikatos rodikliai yra gana

prasti, ypač širdies ligų srityje. Kodėl taip yra,priežasčių galima rasti įvairių. Pasak SAM spe -cialisto, pirmiausia kalta nesubalansuota mi -tyba ir fizinio aktyvumo stoka. Be to, kitos ša -lys apie sveikatą pradėjo galvoti daug anks-čiau, nes ten kitaip sutvarkytos sveikatos ap -sau gos paslaugos ir atsiskaitymas už jas. „Mū -sų Konstitucijoje parašyta, jog šalies pilie-čiams medicininė pagalba teikiama nemoka-mai, gal dėl to žmonės yra atsipalaidavę ir ma -no, kad jei susirgs – bus kas už tai mokės. Va -ka ruose yra kitaip, ten seniai įsisąmoninta,kad būti sveikiems ekonomiškai naudinga, osirg ti brangiai kainuoja. Juk ekonominė moty-va cija yra viena svarbiausių. Žmogus suprantapi nigų vertę, o štai savo sveikatos reikšmės ne -suvokia“, – paradoksalia situacija stebisiA.Kra nauskas.

Siekiant padidinti žmonių sąmoningumą irpridėti motyvacijos imti rūpintis savo sveikatagriebtasi įvairių iniciatyvų. Viena tokių – vi -

Užduotis – pakeisti sąmonęSveika gyvensena. Dažną pavasarį po nejudrios žiemos ne vienas savigraužos pagautas pilietis prisižada daugiaujudėti ir sveikiau maitintis. Vieniems duotus pažadus pavyksta įgyvendinti, kiti šios minties išsižada vos įsisukę įkasdienę rutiną. Paprastų ir pigių būdų pagelbėti antriesiems yra ne toliau nei artimiausias parkas, stadionas araikštelė, bet prieš nurodant kryptį laukia neįprasta misija – pakeisti šių žmonių sąmonę.

Vilniečius susipažinti su įvairiomis sporto šakomis ragina renginys „Sekmadienis – sporto diena“

K.V

AN

AG

O, „

BFL

“, N

UO

TR.

2015–03–20 ● 71

Sportas

suo menės sveikatos biurai, kurie pradėti steig-ti prieš devynerius metus ir dabar jau veikiapra k tiškai visose Lietuvos savivaldybėse. Taidaugiausia savivaldybių ir iš dalies Svei katosapsaugos ministerijos finansuojamos įstaigos,to dėl nuo savivaldos valdžios požiūrio labiau-siai priklauso šių biurų veiklos užmojai ir dar -bo sėkmė. Tokių biurų darbas – skleisti ir pro-pa guoti informaciją apie sveiką gyvenseną,ska tinti įvairių gyventojų grupių atsakomybęuž savo sveikatą, teikti informaciją apie svei-ka tinimo priemones, renginius ir pan.

„Šis biurų tinklas gana unikalus – kažko pa -na šaus esama tik Olandijoje ir šiek tiek Jung -tinėje Karalystėje. Tai įstaigų kompleksas, ku -rio uždavinys – keisti žmonių mąstymą, susiju-sį su sveika gyvensena, fiziniu aktyvumu, mity-ba ir ligų prevencija. Tirdami gyventojų žiniasapie sveikatą pastebėjome, kad Lietuvoje labaistokojama žinių apie sveikos mitybos ir gyven-senos naudą, daug kur vadovaujamasi pasenu-siomis tradicijomis ir mitais, mažai rūpinama-si vaikų sveikata“, – dėl ko buvo nuspręsta sa -vivaldybėse steigti visuomenės sveikatos biu-rus, paaiškina SAM mitybos ir fizinio aktyvu-mo specialistas A.Kranauskas.

Ketvirtus metus veikianti Vilniaus savival-dybės viešoji įstaiga „Sveikas miestas“, atsira-dusi reorganizavus Vilniaus visuomenės svei-katos biurą, rūpinasi, kad sostinėje sportuotibū tų madinga. „Dirbame su dviračių žygių,pus maratonio, maratono bei kitų sporto rengi-nių organizatoriais ir tiek, kiek pajėgiame,jiems gelbstime: pasirūpiname reikalingais lei-dimais renginiui organizuoti, padedame sava-noriais ir panašiai. Kita mūsų veiklos dalis –bandome visokeriopai žmones skatinti judėti“,– pasakoja šios įstaigos direktorius MantasPaulauskas.

Renginių organizatoriaus patirties turintispats prisiekęs sportininkas M.Paulauskaspaaiškina, kad vienas būdų paskatinti pajudėtiir sudominti sportu – kviesti į kuo įvairesniusnemokamus sporto užsiėmimus ir taip padėtižmonėms atrasti, kuri sporto veikla jiems pri-

imtiniausia. Taigi Vilnius šį kovą skelbia tikruRytų dvikovos sporto šakų ir šokių mėnesiu:visą mėnesį praktiškai kasdien galima eiti įnemokamas taiči mankštas arba muai tai araiki do treniruotes, 5–9 metų vaikai laukiamidziu do ir sambo trenerių, o tie, kuriems patin-ka šokti, viliojami lotynų muzikos ritmų, hip-hopo ir hauso stiliaus šokių pamokomis. Prienuolatinių vilniečiams siūlomų nemokamų ini-ciatyvų dar reikia pridėti būsimoms mamomsir senjorams skirtas mankštas, kurias savo pa -talpose bei sostinės poliklinikose rengia Vi l -niaus visuomenės sveikatos biuras.

„Atšilus fizinės veiklos padaugės – Vingioparke kartu su patyrusiais treneriais vyks ne -mokamos bėgimo treniruotės, futbolo turny-rai, toliau propaguosime šiaurietišką vaikščio-jimą, vėl kviesime į jau keleri metai nuo pava-sario iki rudens kas savaitgalį vykstantį ren ginį„Sekmadienis – sporto diena“: į Gedimino

pro spekto atkarpą nuo Lietuvos pašto iki Ka -tedros aikštės prikviečiame įvairių sporto klu -bų, būrelių, mokyklų, kad besidomintieji artiesiog praeiviai pamatytų ir sužinotų, ką jiesiūlo, ir čia pat išbandytų daugybę sporto šakų– stalo tenisą, lauko futbolą, badmintoną arkurią nors Rytų dvikovos sporto šaką“, – pasa-koja M.Paulauskas.

Kalbinti pašnekovai sutinka: dažnai reikiavisai nedaug, tik atsiversti kitą, nei esi įpratęs,interneto puslapį, nueiti į artimiausią parką araikštelę ir pasidomėti, kas vyksta aplinkui. Opasidomėjus nebijoti pabandyti, nes jeigužmogus kratysis fizinės veiklos, jo pajudėti ne -priversi, net jeigu po langais pastatysi auksinęsporto aikštelę. „Per prievartą nieko neįbruk-si, reikia keisti žmonių sąmonę. Todėl mes no -ri me, kad į Vilnių ateitų mada sportuoti: jukkai visi aplink tuo užsiima ir apie tai šne ka,smal su ir kitam išbandyti“, – paaiškina sosti-

Minimumas investicijų, maksimumas naudos Suomijoje atsiradęs ir pirmiausiaSkandinavijoje išpopuliarėjęs šiau-rietiškas vaikščiojimas sparčiaiplinta po visą pasaulį. Tai pati po-puliariausia ir mūsų visuomenėssveikatos biurų gyventojams siūlo-ma fizinė veikla. Didžiausias šiau-rietiško vaikščiojimo privalumas –nesudėtinga, nebrangi, tinkamabet kokiomis oro sąlygomis ir betkokio amžiaus žmonėms fizinėveikla.Taisyklingai vaikščiojant su specia-liomis lazdomis aktyviai dirba netik kojų, bet ir viršutinės kūno da-lies raumenys: nugaros, pilvo, ran-kų, pečių ir krūtinės, todėl efekty-viau deginamos kalorijos. Ši spor-to šaka, itin rekomenduojama

mažai judantiems ir sėdimą darbądirbantiems žmonėms, padeda iš-laikyti taisyklingą laikyseną, lavinakoordinaciją, stiprina širdį ir krau-jagysles. Be to, kaip ir bet koks

sportas, suteikia energijos ir page-rina nuotaiką.„Kokybiškų šiaurietiško vaikščioji-mo lazdų galima įsigyti bet kuriojesporto prekių parduotuvėje. Jų kai-

na senąja valiuta prasideda nuošimto litų, bet jos yra praktiškai am-žinos. Tai minimali investicijas įsave ir maksimumas, ką gali iš togauti. Vienintelis patarimas – įsigi-jus lazdas, jei nėra galimybių ateitipas trenerius ir pasimokyti, ėjimotechnika reikėtų pasidomėti inter-nete ar kitur. Taisyklingai einant dir-ba 90 proc. raumenų – tiek, kiek irplaukiant. Bet ne visi gali sau leistiplaukioti, pagaliau gal ne visi irmoka, o su lazdomis nuo mažo ikiseno gali vaikščioti. Svarbu laikas,kiek eini: reikėtų bent pusvalandįarba dar geriau valandą, o kiek pertą laiką nueisi – tavo reikalas“, – pa-tarimų dalija VšĮ „Sveikas miestas“direktorius Mantas Paulauskas. ■

Bėgimas populiarėja: į pirmąjį pusmaratonį Vilniuje prieš trejus metus susirinko apie 2 tūkst. bėgikų, o pernai bėgo per 7 tūkst. dalyvių

�

K.K

AV

OLE

LIO

NU

OTR

.

V.S

KA

RA

IČIO

, „B

FL“,

NU

OTR

.

72 ● 2015–03–20

Sportas

nės gyventojų sveikata besirūpinančios įstai-gos vadovas.

Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ ge -neralinis sekretorius Giedrius Grybauskas su -tinka, kad kai kuriems piliečiams netgi pa pras -čiausias išėjimas į lauką pasivaikščioti reika lau -ja daug pastangų. Bet tie, kurie išeina, pa judėtitikrai randa kur, nors tokių vietų, ypač didžiuo-siuose miestuose, niekada nebus per daug.„Jei gu žmonėms, norintiems išeiti pa si vaikš -čioti, nereikėtų automobiliu važiuoti iki Vingioparko Vilniuje arba Ąžuolyno Kau ne, būtųidea lu – kuo daugiau nutiestų pėsčiųjų ir dvira-čių takų turėtų būti kiekvieno miesto siekiamy-bė, nes kuo arčiau žmogaus fizinio judėjimo in -fras truktūra, tuo geriau“, – sako G.Gry baus -kas, primindamas žinomo keliautojo, ne nuils -tan čio fizinio aktyvumo puoselėtojo ir ilgame-čio asociacijos „Sportas visiems“ darbuotojoAl gi man to Jucevičiaus mėgstamus kartoti žo -džius, kad geriausias stadionas yra gamta.

„Negali nepritarti, todėl belieka vadovau-tis. Jeigu žmogus iš darbo grįžta susinervinęs,už tenka persirengti ir išeiti į lauką – aplankytipar ką, apsukti kelis ratus aplink kvartalą ir vi -siškai kitokios nuotaikos grįžti namo“, – pa -prastą patarimą, kaip malšinti per dieną susi-kaupusį stresą ir įtampą, duoda pašnekovas.

Šis receptas nesenstantis ir universalus, betap skritai sporto mados linkusios keistis. Tar ki -me, anksčiau buvo madinga rengti riedučių irriedlenčių parkus, o dabar ryškėja naujos ten-den cijos: miestų centruose ir miegamuosiuosera jonuose pageidaujama turėti lauko treni ruok -liais apstatytų fizinio aktyvumo aikštelių ir tokiųvietų, kuriose būtų paprasčiausių skersinių.

Erdvių sportuoti kuo arčiau namų, daugia-bučių kiemuose ir netoli jų daugiau norėtųmatyti ir „Sveiko miesto“ direktorius M.Pau -laus kas. Jo tikinimu, apleistoms skersinių aikš-telėms, kuriose būtų galima užsiimti stipriaipopuliarėjančia gatvės gimnastika ar tiesiogpamankštinti raumenis, įrengti ar renovuotinereikia didelių investicijų. „Vilnius yra žaliasmiestas, erdvių sportuoti netrūksta: be Vingioparko, žalių plotų pasivaikščioti, pabėgiotiužtektinai yra Žvėryne, Antakalnyje, Laz dy -nuose, sostinės paplūdimiai tinkliniui žaistinaudojami, prie Baltojo tilto nestinga nuolatsportuojančiųjų. Beje, prie šio tilto sporto klu-bas „Impuls“ dar žada įrengti ir miestui dova-noti treniruoklių aikštelę. Ir Liepkalnis tapoVilniaus perliuku, aplink šią vietą dar tvarko-ma infrastruktūra, todėl kitą žiemą bus galimašliuožti ne tik kalnų, bet ir lygumų slidėmis.Smagu sulaukti ir privačių iniciatyvų: štai prieOzo parko statytojų iniciatyva atsirado disk-golfo aikštynas – šeimos gali žaisti skraidančiųlėkščių golfą“, – sostinėje matomus pokyčiusvardija M.Paulauskas.

Žalumos netrūksta ir Kaune, kaip ir nemo-ka mai sportuoti tinkamų stadionų, aikštelių,par kų, senesnių ir naujai nutiestų dviračių ta -kų, apie trisdešimt fizinio aktyvumo aikštelių.

Koks objektas artimiausias ir kokie renginiainumatomi, miesto gyventojai gali pasiieškotižvilgtelėję į interaktyvųjį fizinio aktyvumo že -mėlapį.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenėssvei katos biuro specialistės Giedrės Ber no tai tėsįsitikinimu, labiausiai žmonėms stinga ne vietųar erdvių sportuoti, o noro, motyvacijos ir suvo-kimo, dėl ko tą reikia daryti – dėl savo sveika-tos. „Juk fizinis aktyvumas ir sveikesnė mitybapri lyginami vaistams. Stengiamės diegti tokįpo žiūrį, bet tikrai nelengva, ypač vyres nie msžmo nėms“, – prasitaria G.Bernotaitė, pa ti ve -dan ti šiaurietiško vaikščiojimo treni ruo tes.

Be kitų projektų, kauniečiams paskatintispor tuoti buvo sugalvotas sportiškiausio Kau -no miesto kolektyvo konkursas, savaitgaliaiskvietęs darbo kolektyvus į „Rio“ smėlio arenąpasivaržyti paplūdimio tinklinio turnyre.„Stengiamės organizuoti kuo daugiau rengi-nių, kad žmogus rastų, iš ko pasirinkti. Žiemąmankštoms nuomojame patalpas, penkiasde-

šimčiai senjorų visą mėnesį po kartą per savai-tę sudarome galimybę nemokamai lankyti ba -sei ną, kviečiame į paskaitas. Šiltuoju sezonusiū lome daugiau sporto renginių: kviečiamegy ventojus į įvairias mankštas, bėgimus, nuopa vasario iki rudens į šiaurietiško vaikščiojimotreniruotes, vasarą vesti mankštų prikalbina-me sporto klubų trenerius. Į savanorišką fizi-nio aktyvumo veiklą mielai įsitraukia ir Lie -tuvos sporto universiteto studentai“, – apiekau niečių sportavimo ypatumus pasakojaG.Ber notaitė.

Sostinėje bendradarbiavimu su partneriaisir rėmėjais besirūpinantis M.Paulauskas pasa-koja ne tik apie nemokamas sporto klubų tre-nerių mankštas, bet ir apie banko perimtą mo -kėjimą už šiaurietiško vaikščiojimo treniruotesar mineralinio vandens gamintoją, kuris užsavo pinigus samdė jogos ir kalanetikos trene-rius. „Tiems, kurie veda treniruotes, mes mo -kame, nors yra ir neatlygintinai tą darančių, tikžmonėms būna nemokamai. Juk negali daryti

Kasmet kiekvienos didžiosios dviračių sporto mėgėjų lenktynės papildomai sutraukia iki dviejų šimtų naujų dalyvių

�

T.LU

KŠ

IO, „

BFL

“, N

UO

TR.

2015–03–20 ● 73

Sportas

gera kito sąskaita. Bet kai atsiranda rėmėjų,kurie perima projekto finansinę pusę, būnalabai smagu“, – džiūgauja „Sveiko miesto“ va -dovas.

Rajonų savivaldybių gyventojams dažnaisudarytos galimybės nemokamai individualiaisportuoti ne tik lauko sąlygomis, bet ir turimo-se sporto salėse, tereikia sutarti dėl laiko. Ute -niškiai pažaisti futbolo, krepšinio, pabėgioti arpasimankštinti ant lauko treniruoklių galitraukti į prieš metus renovuotą „Utenio“ sta-dioną, nors sportuojančiųjų reikmėms puikiaipritaikyti ir trys miesto parkai.

„Ir Utenos daugiafunkcio sporto centro sa -lė nėra mokama, tiesiog jeigu ten vyksta ko -kios nors varžybos, susimokama už teisėjų dar -bą, ne už salę“, – patikina Utenos rajono savi-valdybės administracijos Švietimo, sporto irjaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojasAl vydas Gražys, pridurdamas, kad pačiojeUte noje daug kas sutvarkyta – parkai, aikšte-lės, renovuoti mokyklų stadionai.

Utenos rajono miesteliuose irgi netrūkstavietų žmonėms sportuoti. A.Gražio tikinimu,daugiau sportuoja jaunų uteniškių, bet yra iraktyvių suaugusių žmonių, kurie dalyvauja se -niūnijų žaidynėse, įvairių sporto šakų miestopirmenybėse.

Suaugusiųjų rajono varžybas, seniūnijų žai-dynes, kaip ir savivaldybės gyventojams nemo-kamas sporto sales, daugiafunkces aikšteles,mini ir Panevėžio rajono savivaldybės Švieti-mo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistasAl vidas Savickas. „Rajonas nėra mažas, todėldi džiausia bėda – dėl pavėžėjimo, kad visi ga -lė tų susiburti į vieną vietą ir pasportuoti. Kiek -vie noje iš dvylikos mūsų savivaldybės seniūni-jų dirba po sporto metodininką, kurio užduo-tis – įtraukti paprastus žmones į sportą, todėlir šventės, tokios kaip Joninės, be sportiniųele mentų neapsieina“, – apie panevėžiečių fi -zinę veiklą pasakoja A.Savickas.

Jis atkreipia dėmesį į svarbų aspektą – pa -vienius iniciatyvius žmones. Tarkime, Pa ne vė -žio rajone ilgą laiką buvo stipri moterų virvėstrau kimo komanda „Šauksmas“, gal dešimt-metį šalyje neužleidusi nugalėtojų pozicijų, odabar auginanti jaunąją pamainą.

Pašnekovas mini ir kitą aktyvių šio rajonomoterų iniciatyvą. „Susibūrė nedidelio miestu-ko Upytės moterys, susirado trenerį, kuris pasjas važinėja iš Panevėžio, ir dabar visas jų bū -re lis, apie trisdešimt, užsiima pilatesu. Tokiagru pė mieste gal būtų maža, bet rajone maste-liai šiek tiek kitokie. Tarkime, jei krepšinio tur-nyre dalyvauja dešimt komandų, sakome, kaddaug“, – lygina A.Savickas.

Tėvai turėtų nepamiršti, kad vaikų įprotį ju -dėti, sveikai gyventi ir maitintis visų pirma for-muoja jie, sveikos gyvensenos pagrindų vaikasturi išmokti šeimoje. Jeigu mes norime daug irsočiai valgyti, o po to sėdėti ant sofos arba priekompiuterio, nereikėtų kažko kito tikėtis ir išsavo vaikų. Specialistai sutinka, kad pakeistimitybos įpročius sunku, nes juos koreguodamikė sinamės į šimtmečių ar net tūkstantmečiųnuostatas ir tiek laiko besiformavusį skonį.Vadinasi, reikia, kad pasikeistų sąmonė. „Esa -

me emocinio mąstymo žmonės, todėl mumssvarbiau momentinis malonumas nei pa sek -mės, kurios bus vėliau. Betgi protas turėtų bū -ti aukščiau už skonį“, – įsitikinęs A.Kra -nauskas.

Tiems, kurie mėgsta griebtis žinomo lygini-mo, esą lašiniai padėjo išgyventi mūsų sene-liams, vadinasi, ir mums nepakenks, SAM mi -tybos ir fizinio aktyvumo specialistas patariane pamiršti, kaip ir kokiomis sąlygomis tai vy -ko: visų pirma tie seneliai gyveno praktiškaiekologiškomis sąlygomis – nei oro tarša, neiįva iri spinduliuotė, nei kiti aplinkos veiksniaitokios įtakos sveikatai neturėjo, antra, jie nuo-lat dirbo fizinį darbą, trečia, maistas, oras irbui ties aplinka buvo be cheminių medžiagų,jie nesusidūrė ir su nuolatiniu mūsų palydovu– kasdieniu stresu. Vadinasi, negalime būtiabejingi tam, kaip gyvename ir kokios negaliosateityje mūsų laukia.

„Aišku, nesame tokie turtingi kaip skandi-navai ar britai, skiriantys daugybę lėšų žmoniųsveikatai gerinti, bet ką su mūsų finansaisgalima padaryti – tą darome. Vis dėlto rezul-tatas ypač priklauso nuo paties žmogaus, nuojo są moningumo. Jeigu žmogui geriau iškęstiketurias širdies kraujagyslių šuntavimo opera-cijas, nei atsisakyti besaikio riebių produktųar rūkytų dešrų valgymo, tai yra jo pasirinki-mas, tik apmaudu, kad už tas jo operacijas tu -

ri mokėti ir kiti žmonės“, – atkreipia dėmesįA.Kra nauskas.

M.Paulauskas miesto sporto renginiuosema to entuziastingų tėvų, su vaikais dalyvau-jan čių dažnoje savaitgalio sporto šventėje. Ki -ta grupė šeimomis sportuojančiųjų – buvęspor tininkai tėvai ir jų atžalos. Ne paslaptis,kad suaugusiųjų įpročius pakeisti sunkiau, to -dėl reikia vadovautis žinomu posakiu ir lenk timedį, kol jaunas. „Jeigu su vaikais bent kas an -trą dieną nors pusvalandžiui išeiname pasi-vaikščioti, mes jau formuojame jiems šį įprotį.Be to, žinome, kokia tragiška tėvų bendravimosu vaikais statistika – vos 20 minučių per die -ną. Vadinasi, su vaikais išėję pasivaikščioti ga -li me atlikti du didelius darbus: ir ilgiau pa ben -drau ti, ir skatinti juos judėti“, – paprastąspren dimą siūlo G.Grybauskas.

Pomėgius ir fizinius gabumus atitinkančiossporto šakos ieškantiems vaikams ir jų tėvams„Sveiko miesto“ vadovas siūlo pasidomėti sos-tinės „Litexpo“ parodų centre rengiamu Vil -niaus sporto festivaliu, į kurį po vienu stogusu sirenka įvairių sporto klubų, būrelių, mo -kyk lų atstovų – pernai jų buvo per 130.

„Tai daug informacijos vienoje vietoje, te -rei kia ją pasiimti. Galima ateiti su vaikais,kiek vieną dominančią sporto šaką pamatyti išarti ar netgi išbandyti ir susirinkti daug ki -tokios informacijos, kad vienam būreliui ne -

Nuo vaistų prie sveikatos stiprinimo kursųŠiemet Sveikatos apsaugos ministerija drauge susavivaldybių visuomenės sveikatos biurais ir pir-minėmis asmens sveikatos priežiūros įstaigomispradėjo įgyvendinti naujovę – širdies ir kraujagys-lių ligų rizikos grupei priklausantiems asmenimsne tik siūlo nueiti pas gydytoją, išsitirti ir gau ti re-ceptą vaistams įsigyti, bet ir palankyti spe cia -lizuotus sveikatos stiprinimo kursus, laikytis iš-moktų nuostatų, po trijų mėnesių aptarti išmoktąprogramą, o po metų vėl viską prisiminti ir darkartą pasitikrinti sveikatą, įvertinti jos pokyčius.

Kursų metu širdies ir kraujagyslių ligų rizikosgrupės pacientams paskaitas, seminarus, dis-kusijas veda kviestiniai kardiologai, dietologai,psichologai, psichiatrai, kineziterapeutai ir kitisveikatos specialistai, kurie moko sveikos gy-vensenos ir mitybos, aiškina apie streso valdy-mą, fizinio aktyvumo reikšmę ir svarbą bei kitassveikatinimo priemones. Tuo siekiama objekty-vaus, išmatuojamo lankytojų sveikatos būklėspagerėjimo bei visos šios veiklos efektyvumoįvertinimo. ■

�

Miestų aikštėse ir parkuose vykstančių nemokamų sporto renginiųtikslas – supažindinti žmones su kaip įmanoma daugiau sporto šakų

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

74 ● 2015–03–20

Sportas

pa tikus nereikėtų iš naujo ieškoti, – siūloM.Pau laus kas. – Be to, vyksta ir sporto prekiųpa ro da, galima išsiaiškinti, kokie drabužiai,ba tai tinka, tarkime, bėgioti šlapiu oru, kokiųmaisto papildų vartoti, ir panašiai.“

Neprofesionalaus sporto bei poilsio rengi-nių įvairaus amžiaus žmonėms siūlo ir daugiaunei dvi dešimtis metų veikianti Lietuvos aso-ciacija „Sportas visiems“, šiuo metu vienijantibeveik 500 sveikatą stiprinančių mėgėjų spor-to klubų, visuomeninių kūno kultūro, sporto irturizmo organizacijų.

Šios asociacijos gen. sekretorius G.Gry -baus kas vardija pagrindinius veiklos banginius:tai tradiciniai su savivaldybėmis bendradar-biaujant organizuojami tęstiniai renginiai, to -kie kaip aštuntą kartą vykstančios Lietuvos se -niū nijų žaidynės (šiemet jose dalyvauja 54 savi-valdybės), pernai perkopusios 150 tūkst. daly-vių ribą, arba šią gegužę jau dvidešimt an trąkar tą į Palangą kviesiantis festivalis „Spor tasvi siems“, nesunkiai sutraukiantis 5–7 tūkst.žmo nių. „Šiųmetis festivalis Palangoje bus skir-tas Lietuvos nepriklausomybės 25-me čiui,reng sime laisvės bėgimą, bus dar 50 kitokiųspor to varžybų, – pasakoja G.Grybauskas. –Vi si laukia šio festivalio, dalyvių raginti at vyktinebereikia.“

„Sporto visiems“ asociacijos taip pat laukiaaktyvaus gyvenimo būdo skatinimo projektas„Judėkim.lt“ ir du konkursai – vienas skirtasmo kykloms, o kitas darželiams. „Su švietimo įs -taigomis dirbame konkursine linkme, stengia -mės joms duoti impulsą ir šiek tiek sujudinti.Ieš kome ir inovatyvesnių priemonių: ne tiksporto renginiais, bet ir socialiniais klipais ska-ti name visuomenę sportuoti“, – pasakoja pa -šne kovas. Ir atskleidžia naują projektą: su vie nudidžiųjų portalų sutarta dėl keliolikos vaizdosiužetų, todėl bus rengiama speciali vadinamo-jo fitneso programa mamoms, kurios auginavaikus ir negali išeiti pasportuoti. Jos galės ne -mokamai prisijungti prie tiesioginės transliaci-jos ir kartu su profesionaliais instruktoriais

daryti 20 min. trukmės pratimus tiesiog namie. Pasak G.Grybausko, renginiai – tai kaip im -

pul sai, skirti sužadinti, suaktyvinti žmones,kad jie pajustų varžymosi, sportavimo, buvimokartu džiaugsmą. Kokybiškiems, dideliemsren giniams reikia nemažai ir žmogiškųjų ištek-lių, ir pinigų. Aišku, sporto renginių turėtų bū -ti daugiau, bet ne kas savaitgalį, nes ilgainiuijie taptų nebelankomu dalyku.

„Sportui visiems“ plačiau veikti, telkti visusmė gėjus ir neabejingus sportui padeda devy-nio lika skėtinių organizacijų, tokių kaip Lie tu -vos šaulių sąjunga, sporto draugija „Žalgiris“,Studentų sąjunga ar Sveikuolių asociacija.Ben dradarbiaujama ir su savivaldybių sveika-

tos biurais bei savivaldybių sporto skyriais.Ska tinti toliau nuo miestų gyvenančius žmonessportuoti padeda jau minėtos Lie tuvos seniūni-jų, kurių šalyje yra per penkis šimtus, žaidynės.

„Nesusiduriame nė su viena savivaldybe, ku -ri būtų visiškai pasivyti ir niekur nenorėtų daly-vauti. Tiek mūsų asociacijos, tiek kitų su mumisdirbančių įstaigų vienas tikslų – kad žmogusjaus tų poreikį individualiai išeiti sportuoti. Žiū-rint į paraiškas, pateiktas šių metų finansavimuigauti, matyti, kad poreikis burtis į organizuotasgrupes ir sportuoti kasmet didėja, vadinasi, di -dėja sąmoningumas ir sporto vi siems judėjimasplečiasi“, – neabejoja G.Gry bauskas. ■

Inga Jarmalaitė-Necelienė

�

Per didžiausią mėgėjų „Sportas visiems“ festivalį Palanga sulaukia 5–7 tūkst. šios sporto šventės dalyvių

Sporto organizacijos2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvojebuvo 1673 sporto organizacijos, išjų 150 nacionalinių ir 1523 miestųbei rajonų (35 daugiau negu 2012 m). Padaugėjo sporto klubų irviešųjų įstaigų.Lietuvos mietuose ir rajonuosebuvo 1240 įvairių sporto šakų klubų(59 daugiau nei 2012 m.), veikė 27 sporto federacijos, sąjungos,asociacijos, komitetai, 120 viešųjųįstaigų (17 daugiau nei 2012 m.), 6 sporto įmonės. Sportininkai savo meistriškumą to-bulino 98 sportininkų ugdymo cent-ruose, 57 iš jų priklausė kūno kultū-ros ir sporto padalinių reguliavimosričiai, 34 – švietimo, 7 – privatūs.

Sportininkų ugdymo centruosedidžiausias organizuotai sportuo-jančių žmonių skaičius pagalsporto šakas: krepšinis 9 870 futbolas 6 413lengvoji atletika 4 178plaukimas 4 734rankinis 3 026dziudo imtynės 1 900tinklinis 1 888stalo tenisas 1 4022013 m. visos Lietuvos sporto orga-nizacijos surengė 22 661 varžybas(7336 daugiau), kuriose dalyvavo796 358 dalyviai (39 236 mažiaunegu 2012 m.). 7301 sporto visiemsrenginyje dalyvavo 506 711 dalyvių(2449 mažiau negu 2012 m.).

Sportuojantieji2013 m. Lietuvoje organizuotaisportavo 143 960 žmonių (1413žmonių mažiau nei 2012 m.), iš jų50 848 sporto ugdymo centruose(3505 daugiau negu 2012 m.), 74 606 įvairaus amžiaus šalies gy-ventojai sporto klubuose (8518 ma-žiau negu 2012 m.), 17 987 asme-nys – kitose organizacijose.

Darbuotojai 2013 m. gruodžio 31 d. šalies vals-tybinėse, visuomeninėse ir kitosesporto struktūrose dirbo 7975 kūnokultūros ir sporto darbuotojai (251mažiau negu 2012 m.), tarp jų 2421treneris (59 mažiau). Treneriai dirbo: 1269 – savivaldy-

bių sporto padalinių sportininkų ug-dymo centruose, 576 – švietimopadalinių ir 122 – privačiuose spor-tininkų ugdymo centruose; 261 –sporto klubuose, 127 – viešosioseįstaigose.

Daugiausiai trenerių dirbo šiųmiestų sportininkų ugdymo cent-ruose (SUC): Kauno – 313, Vil-niaus – 241, Klaipėdos – 150, Šiau-lių – 128, Panevėžio – 88, Alytaus –72; šių rajonų SUC: Kauno – 41,Ukmergės – 29, Tauragės, Utenos– po 27, Kėdainių – 26, Jonavos,Plungės, Telšių – po 25. ■

Šaltinis: Lietuvos sporto statistikos metraštis, 2013 m.

Apie sportą skaičiais

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

KOVO 27 d.

Prenumerata – www.veidas.ltReklama „Veide“ – tel. (8 5) 264 9422

STUDIJŲVADOVAS

Kur, ką ir už kiek studijuoti

76 � 2015–03–20

Laisvalaikis

„Mes su bendraminčiais keliautojaiskelionėms dviračiais ieškome tokiųvietų, kurios būtų mažiau paliestos

žmogaus, kad ten būtų galima atitrūkti nuo civi-lizacijos ir pasidžiaugti tikru natūraliu gamtosgrožiu“, – pasakojimą pradeda keliautojasAlgirdas Gurevičius, dviračiais numynęs tūks-tančius kilometrų Gruzijoje, Himalajuose,Altajaus Respub likoje ir kitose šalyse.

Algirdui antrina ir prisiekęs kelionių dvira-čiais gerbėjas, dviračiu išmaišęs daugybę tolimųir egzotiškų šalių, Gintautas Deksnys. „Visosšalys keliauti įdomios, tačiau man labiausiaipatinka ten, kur mažiau civilizacijos. Kai pradė-jau keliauti, bene labiausiai patiko ir itin stipriųprisiminimų paliko Centrinė Azija – Turkija,Turkmėnija, Uzbekija, tačiau man įdomios irEuropos šalys, kuriose daug laukinės gamtos“, –sako Gintautas, vos prieš kelias dienas grįžęs išsavo antrosios kelionės dviračiais po Maroką.

Negi įmanoma dviračiais keliauti tokioješalyje, kaip Marokas? Ar nebaisu? Pasirodo, netik įmanoma, bet ir labai patogu. Pasak

Gintauto, dviračių takų nėra, tačiau keliai geri,ir ten, kur mažesnis automobilių eismas, važiuo-ti dviračiais apskritai puikios sąlygos. Be to,Maroke pakankamai saugu, nes žmonės nėraagresyvūs, atvirkščiai – draugiški ir malonūs.Pasirodo, Maroke net galima vietoje išsinuomo-ti neblogus dviračius ir jais keliauti.

„Maroke keliauti dviračiais yra geros sąly-gos. Visos baimės ir nerimas dėl kelionės įsi-vaizduojamo sudėtingumo kyla tik dėl situacijosnežinojimo“, – pabrėžia keliautojas.

Beje, keliautojai apsistodavo ne tik viešbu-čiuose – nevengdavo pernakvoti ir laukinėjegamtoje (tokių nakvynių buvę apie pusę). Tiesa,jų poilsį sergėdavo pareigūnai, numigdami šaliadviratininkų stovyklavietės.

„Kadangi dviračiais keliavo apie 20 žmonių,tai mus pastebėjo valdžios atstovai ir policija.Mūsų kompaniją pareigūnai lydėjo, prižiūrėjo,rūpinosi. Mums išsirinkus nakvynės vietą lauki-nėje gamtoje pareigūnai pasilikdavo ir nakvo-davo šalia dėl mūsų saugumo. Jei keliautųmažesnė grupė, manau, būtų galima susirasti

vietą ir pernakvoti kur nors gamtoje be nuolati-nės pareigūnų palydos“, – pasakoja Gintautas irpriduria, kad norint galima rasti itin vaizdingųnakvynės vietų.

Pasak mūsų pašnekovo, orų keliaujant pasi-taikė visokių. Kelionės pradžioje merkė lietus,truputį vėliau kilo toks smarkus vėjas, kad dau-guma dviratininkų nebegalėjo važiuoti ir tekonulipus nuo transporto priemonės varytis jąpėstute, prie vandenyno keliautojai gaivinosivėsesniu oru. „Tačiau apskritai orai buvo kaipmums įprastą lietuvišką vasarą, tik daugiausiašvietė saulė“, – sako pašnekovas.

Keliautojai nuo vasario 17-osios iki kovo 9-osios per lygumas, palei vandenyną ir vaizdin-gus Atlaso kalnus nuriedėjo apie 1300 km.Maroko gamta akį džiugino įvairove, juk ne vel-tui vietiniai keliautojus vilioja girdamiesi, kad šišalis – daugiaveidė ir peizažas čia kinta kaskeliasdešimt kilometrų.

Kompanija ne tik džiaugėsi laukine gamta,bet ir nemažai dėmesio skyrė Maroko mies-tams, garsėjantiems savo istorija bei tradicijo-

Dviračiais po istorinius miestus ir laukinius kalnusKelionės. Marokas, Vietnamas, Gruzija, Altajus ar Himalajai – tai tik kelios tolimos vietos, kuriose įdomupasižvalgyti su bendraminčių kompanija minant dviračių pedalus.

Maroko miestų aikštėse prieš akisatgyja arabiškų pasakų personažai

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

2015–03–20 �77

Laisvalaikis

mis, Tanžerui, as Suvairai, Kasablankai ir, aišku,keturiems imperatoriškiesiems miestams –Fesui, Meknesui, Rabatui, Marakešui.Miestuose keliautojai apsistodavo ir ilgiau, kar-tais net porą naktų pernakvodavo, apžiūrėdavoįspūdingus senovinius architektūros paminklus,klaidžiodavo viduramžiškomis gatvelėmis,vaikštinėdavo po medinas.

Dviratininkai kelionę pradėjo nuo Marokošiaurės – istorinio miesto Tanžero. Legendospasakoja, kad miestą įkūręs Antėjas – Gajosir Poseidono sūnus. Motina apdovanojusisūnų nepaprastomis galiomis. Jei jis liesda-vosi prie žemės, savo motinos, įgaudavotokią nepaprastą jėgą, kad niekas negalėdavojo įveikti. Antėjas, besididžiuodamas savojėga, į dvikovas kviesdavo visus prašalaičiusbei atvykėlius ir be gailesčio nugalabydavo.Nelaimėlių kaukoles pasiimdavo, mat svajojoiš jų suręsti šventyklą, kurią paskirtų savotėvui Poseidonui.

Tačiau čia atsibastė Heraklis ir kautyniųmetu pastebėjo, kad Antėjas, iškeltas į orą,praranda savo jėgas. Tad pusdieviui telikopakelti Gajos sūnų ir šiek tiek palaikyti, kol šisprarado visas jėgas ir mirė. Na, o miestas, įkur-tas Antėjo, buvo pavadintas jo žmonos Tinijos(kiti vardo variantai Tinga, Tenga) vardu. Įam-žintas ir nugalėtojas. Netoli Tanžero yraHeraklio uola, savo forma primenanti Afrikosžemyno kontūrą.

O pats Tanžeras, ėjęs iš rankų į rankas –

kartaginiečių, bizantiečių, arabų, portugalų,ispanų, 1956 m. Marokui paskelbus nepriklau-somybę galiausiai atiteko šiai šaliai. Dar šian-dien mieste galima išvysti visų šeimininkų pėd-sakų, na, jei ne gatvėje ar archeologinėje vie-tovėje, tai bent muziejuje.

Bet ne to čia keliautojai ieško: pasirodo,atvykėlius domina vis dar rusenanti hipiškadvasia ir garsiosios legendinės aktorių bei rašy-tojų mėgtos kavinės.

Paviešėję Tanžere keliautojai patraukė perneaukštus kalnus vienu klaidžiausių pasaulyjelaikomo Feso miesto link. Fesas garsėja ne tikgatvelių, rodos, neišeinamais labirintais, bet irtuo, kad yra Marko amatų ir menų centras.Mieste gausybė dirbtuvėlių, kuriose audžiamišalikai, kilimai, įvairiausi audiniai, kalami varioar sidabro indai ir gaminami auksiniai papuoša-lai, verdamas muilas, išgaunami kvapieji aliejai,rauginamos odos ir iš jų gaminami drabužiai araksesuarai. Sakytum, kas čia ypatinga?Pasirodo, amatininkai, išsaugoję senovinespaslaptis, viską gaminą taip kaip viduramžiais.

Žingsniuojant siaurutėmis, kartais vos metroar pusmetrio pločio gatvelėmis, akys tiesiograibsta nuo audinių spalvų, galva svaigsta nuorytietiškų saldumynų, stiprios mėtų arbatoskvapo, smilkalų ir kvepalų aromato, kurį daž-nokai permuša aitrus rauginamos odos dvokas.Tas šlykštokas rauginamų odų kvapas ir turėtųbūti orientyras, vedantis į vieną įdomiausiųFeso rajonų – pas odadirbius.

Odos čia apdorojamos senoviniu būdu – ran-komis ir kojomis, rauginamos didžiuliuose atvi-ruose kubiluose, dažomos natūraliais dažais irišdžiovinamos saulėje. Kiekviena savaitę kvar-talas sušvinta vis kokia nors kita spalva.Pavyzdžiui, vieną savaitę visos odos dažomoskobaltu mėlynai, kitą savaitę aguonų žiedlapiųekstraktu spalvinamos raudonai, trečią savaitęšafranu dažomos geltonai ir t.t.

Iš klaidžių senovinių Feso gatvelių labirintonet nesinori išeiti, taip įtraukia čia verdantisgyvenimas, tačiau šiaip ne taip išsivadavus išviduramžių kerų visai įdomu pereiti per buvusįžydų auksakalių, juvelyrų ir bankininkų mellahrajoną ar paganyti akis į arabų bei maurų stati-nius, tokius kaip karališkieji Marinidų rūmai,stabtelėti pasigrožėti Al Karavijino mečete,pastatyta IX a.

Apžiūrėję Fesą mūsų pašnekovas su kompa-nija patraukė palei vandenyną Maroko sostinėsRabato link, pakeliui stabtelėdami Meknese,kuris turistų dėmesio sulaukia dėl istorinį sena-miestį apjuosusios apie 25 km ilgio gynybinėssienos.

Rabate esama nemažai įdomių antikai arMaroko istorijai bei menui skirtų muziejų, akįvilioja ir grakštūs XII a. minaretai, puošniosmečetės, dėmesio verti karaliaus rūmai beiUdajo tvirtovė.

Vis dėlto už sostinę gerokai garsesnis kitasmiestas – Kasablanka. Jo pavadinimas dauge-liui žmonių asocijuojasi su legendine 1942 m.amerikiečių kino drama „Kasablanka“. Filmąkūrė režisierius Michaelas Curtizas, vaidino ryš-kiausios tuometės kino žvaigždės – HumphreyBogartas ir Ingrida Bergman. Filmas, pasako-jantis vidines herojaus kančias renkantis tarpmeilės moteriai ir būtinybės atlikti savo pareigą,dar ir šiandien itin mielai žiūrimas ir garbina-mas kino mėgėjų bei kritikų.

Nenuostabu, kad tokios šlovės sulaukęs fil-mas į Kasablanką privilioja daugybę turistų,kurie čia tikisi aptikti daugiau kaip prieš 70metų nufilmuotų vaizdų. Kai kurie lieka labainusivylę, mat miesto veidas per dešimtmečiussmarkiai kito. Tad keliautojams tenka pasižval-gyti po modernų pramonės, finansų ir prekyboscentrą, akinantį stikliniais dangoraižių bokštaisir šiuolaikiniais vaizdais. Tokių miesto peizažųgalima prisižiūrėti dažname Europos didmies-tyje.

Vis dėlto ir Ksablankoje yra kai kas, ką pri-valu pamatyti keliautojams. Į šį miestą vertaužsukti vien dėl Didžiosios Hasano II meče-tės – tai vieninteliai musulmonų maldosnamai, į kuriuos gali įeiti ir juos apžiūrėti kitųtikėjimų žmonės. Įdomu, kad tai antra pagaldydį mečetė pasaulyje, o jos 200 metrų aukš-čio minaretas pasaulyje yra aukščiausias.Beje, mečetė visai nauja – pastatyta vos prieštrisdešimt metų.

Tai viena įspūdingiausių ir prabangiausiųmečečių pasaulyje, mat pinigų negailėta: akįtraukia marmuro, onikso grindys ir granitokolonos, stebina kruopščiausi kedro raižiniaiir gausybė mozaikų detalių.

Beje, ne tik Kasablankos mečetėje nuo pra-bangių detalių negali atitraukti akių – visa

Bendraminčiai keliautojai ieško mažiau civilizacijos ir žmogaus paliestų gamtos kampelių

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

�

78 � 2015–03–20

Laisvalaikis

vandenyno pakrantė stebina spalvomis ir vaiz-dais. Čia pabirę nedideli spalvingi kurortai,ypač dėmesio verta ryškiaspalvė balta ir mėlynaas Suvaira, apjuosta galingais XVI a. įtvirtini-mais ir sienomis, ar baltumu akinanti Lagzira. Ovandenyno pakrantė stebina uolų, smingančių įbangas, formomis – nuo rūsčių smailių iki ele-gantiškai laiko ir erozijos išlenktų raudonų arkų.

Atsisveikinę su pakrante keliautojai perAtlaso kalnus patraukė į Marakešą. Šiame isto-riniame mieste architektūros paminklų apstu,stūkso XII a. sienos ir Kutubijos mečetės mina-retas, kiekvienas nuo saulės ir kaitros gali atsi-pūsti XIX a pr. dailininkui Jacques’uiMajorelle’iui priklausiusiame, tarsi iš pasakosperkeltame, žydinčių augalų pilname sode arprabangiuose El Bahia rūmų kiemeliuose sufontanais, tačiau vis tiek vilios ne kartą grįžtiten, kur prieš tavo akis atgyja tikra arabiškapasaka, – į Džma el Fna aikštę.

Šioje aikštėje šimtmečiais vykdavo turgūs,valdovai demonstruodavo ant iečių pamautaspriešų galvas, na, o šiandien vakarėjant čia pasi-pila ugnį ir kardus ryjantys fakyrai, melodingaisuvirpa gyvačių kerėtojų fleitos, akis apdumtibando magai ir žonglieriai, į kakofoniją susilie-ja gatvės muzikantų melodijos ir vandens, vaisiųar saldumynų pardavėjų šūkčiojimas.

Vietiniai labiausiai apspinta istorijų pasako-tojus, kurie ne tik naujienų pažeria, bet ir nevieną legendą, pasaką ar istoriją apie valdovuspaporina. Verta paminėti, kad istorijų pasako-tojai – tai sena, tradicinė ir labai marokiečiųgerbiama profesija. Mat Rytų šalyse vis darišsaugota žodinė kultūra – taip iš kartos į kartąperduodamos tradicijos, žinios, šalies istorija.

Na, o Gintautas rekomenduoja mėgautismarokietišku maistu, gausiai paskanintu pries-koniais. Prisiminus apie maistą galima paminė-ti, kad lygiai taip pat skanu keliauti ir pietinėjeVietnamo dalyje, kurią visą Gintautas su ben-draminčiais išmaišė mindami dviračius. „Tenoras važiuoti dviračiu labai geras – karšta, betne taip labai, kad nebūtų galima keliauti. Šalis

nebrangi, galima rasti viešbučių, siūlančiųnedaug kainuojančią nakvynę, tačiau kartkartė-mis pernakvodavome ir gamtoje“, – prisimenakeliautojas.

O gamta įspūdinga – tiek šilta Pietų Kinijosjūra su smėlėtais laukiniais paplūdimiais irjuose lakstančiais krabais, tiek Vietnamo Švei-carija vadinami kalnai. O ir egzotikos čia netrū-ko: keliautojai apžiūrėjo Mekongo deltą, garsė-jančia tuo, kad čia yra ne tik didžiausias pasau-lyje turgus ant vandens, bet ir, rodos, kasdienisgyvenimas vyksta tik ant vandens. Įdomu aplan-kyti ir Hošiminą (angl. Saigonas), dažnai vadi-namą Tolimųjų Rytų brangakmeniu.

Net ir neturint laiko Hošimine įdomu žvilgte-lėti į miesto centre esančią Notre Dame katedrą,prancūzų pastatytą katalikų bažnyčią, tada apžiū-rėti grakščią ir puošnią Thien Hau pagodą, skirtąjūrų deivei, seniausią keturis šimtus metų skai-čiuojančią Quan Am pagodą ir kitas šventyklas.

Įdomu dviračiais keliauti ne tik istorinėmis

vietomis, bet ir kalnuose, kuriuose net patyru-siems žygeiviams nesaldu būna. Tačiau sunku-mai laukinių vietų ieškančių žmonių neatbaido.Štai kelionių dviračiais būdą propaguojantisA.Gurevičius svajoja šiais metais pakeliautiKirgizijoje, į pietus nuo Karakolio ežero.

„Nuvažiuosime nedaug – kokius 500–700km, tačiau tai bus vienas sudėtingiausių manoįveiktų maršrutų. Važiuosime per negyvenamus(čia net porą savaičių gali nesutikti žmogaus)kalnus, o trasos aukštis vietomis sieks iki ketu-rių kilometrų. Jei pavyks įgyvendinti šią svajonę,įspūdžių parsivešiu visam gyvenimui“, – planuo-ja Algirdas, praėjusią vasarą dvi savaites kelia-vęs po atokų Gruzijos regioną Tušetiją.

Pasak mūsų pašnekovo, Gruzija nėra ta šalis,kurioje galima visiškai atitrūkti nuo civilizacijos,tačiau čia yra nemažai atkampių ir mažai apgy-vendintų vietų, tokių kaip Tušetija, į kurią vedavienui vienas kelias, o juo tegalima išvažiuotivasaros mėnesiais. Žiemą kelias užverčiamassniegu ir į Tušetiją pakliūti praktiškai neįmano-ma. Todėl prieš žiemą dauguma čia gyvenančiųžmonių pasitraukia, pasilieka tik vienas kitas.

„Čia fantastiškai gražu, ypač lietuvio akiai,pripratusiai prie lygumų. Viskas keri laukiniugrožiu – nuo kalnų viršūnių, smingančių į 5 kmaukštį, iki slėnių, sraunių upių ar išskirtinio gro-žio miškų. Tai tokia pasaulio vieta, kur tu galiatsisėsti ant šlaito ir žiūrėti į tuos vaizdus, irnesinorės niekur daugiau važiuoti“, – nepamirš-tamais įspūdžiais dalijasi Algirdas.

Pasak keliautojo, vietiniai gyventojai taip patpuikūs – šilti, draugiški ir malonūs. Ir nors sako-ma, esą gruzinai lietuvius mėgsta, tačiau kolnenuvažiuoji pats, tol neįsitikini, kad taip yra ištikrųjų. Štai dviratininkai važiavo pasikabinęLietuvos vėliavas, tad gruzinai netrukus išsiaiš-kindavo, iš kokios šalies atvyko turistai, ir tuojkur nors iš už kampo pasigirsdavo šaukiant:„Laba diena! Laba diena!“

Beje, Tušetijoje stebina ne tik gamta, bet irlabai savotiški beveik keturių aukštų gynybiniaibokštai, kurių seniausi skaičiuoja ir bene tūks-tantį metų. Pirmame aukšte būdavo laikomiDviračiais keliauti galima ir, rodos, sunkiai įveikiamuose kalnuose

Hošiminas – Tolimųjų Rytų perlas

�

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

„SC

AN

PIX

“ N

UO

TR.

2015–03–20 �79

Laisvalaikis

belaisviai ir gyvuliai, antrame trečiame, gyvena-mose patalpose, įsitaisydavo moterys ir vaikai, na,o ketvirtame įsikurdavo kariai.

Įdomu, kad bokštai statyti be rišamųjų medžia-gų, tiesiog kraunant akmenis vienas ant kito,tačiau tvirtumu nenusileidžia net saugiausiomstvirtovėms, atlaikančioms pikčiausias armijas.Verta paminėti, kad tušetinai statė ne tik šiuosbokštus, – jie gerai įtvirtindavo ir savo gyvenvietes.

Pasak Algirdo, gynybiniai bokštai stovi ten, kurper šimtmečius traukdavo didžiulės ordos karių,ketinusių pasiglemžti čia esančias žemes. Vis dėltonet gerokai didesniam skaičiui užpuolikų įveiktitušetinų tvirtovių nepavykdavo.

„Bokšte įsitaisę trylika karių sugebėdavoatlaikyti kad ir šimto priešų būrį. Tiesiog reikiapamatyti tą bokštą: į jį išorine siena ir šiaip būtųsunku užlipti, o jei dar kažką pila ant galvos iršaudo? Išties juos užimti labai sudėtinga buvo.Labai įdomūs tie bokštai, neteko niekur bentkažko panašaus matyti“, – tikina Algirdas.

Beje, apie kelionę po Gruziją Algirdas subendraminčiais yra sukūręs filmą „Dviračiaisper Gruziją“. Filmo žiūrovas šiek tiek supa-žindinamas su Gruzija, tačiau, pasak mūsųpašnekovo, tai nėra dokumentika, skirtaaplankytai šalies istorijai ar turistinėms vie-toms. Filme daugiau dėmesio skiriama kelio-nėms dviračiais ir žmonių santykiams.

„Mes neturime nusistovėjusio rato žmo-nių, su kuriais keliaujame, – ieškome visnaujų pakeleivių. Ir būna nemažas iššūkis, kaitau reikia su nepažįstamais žmonėmis susigy-venti ir praleisti kartu 24 valandas per parą“,– šypteli keliautojas, pridurdamas, kad filmasvasario pabaigoje buvo rodomas Gruzijosfilmų festivalyje „Eu film festival“.

O kaip kilo tokia idėja – filmuoti kelionę irsukurti filmą? Pasak A.Gurevičiaus, jis tiesiogsuderino pomėgį filmuoti ir keliauti. „Ir pačiamsmagu, ir džiugu, kad dar gali pasidalyti sukitais. Be to, prieš kelerius metus su bendra-minčiais vien dėl savo pomėgių įkūrėme nepelno siekiančią organizaciją VšĮ „Špikis“, irtaip keliaudami bei filmuodami raginame dvira-čiais keliauti kitus žmones“, – tikina Algirdas.

Pasak jo, yra sukurti filmai ne tik apieGruziją, bet ir apie kitas keliones į AltajausRespubliką, Himalajus.

Altajus keliautoją sužavėjo savo laukinežalia gamta, o Himalajai – įspūdingo aukščiouolėtais kalnais. Didžiausias dviratininkų įveiktasaukštis buvo 5,3 km perėja. „Gyvenime nėra tekęnieko panašaus patirti. Įspūdis fantastiškas.Kelionėje po Himalajus prie mūsų prisidėjo duužsieniečiai – indas ir vokietis. Jie pirmiejipakilo ant perėjos, aš važiavau iš paskos. Matau,kad jie viršuje dūksta, šokinėja, džiaugiasi. Et,užsieniečiai, pamaniau sau, aš šaltesnio kraujo,lietuvis, tikrai nestrikinėsiu kaip be galvos.Tačiau pakilus į viršų viduje sukilo visos emoci-jos, kažkas sprogo, užplūdo milžiniško pasieki-mo džiaugsmas. Juk buvo taip beprotiškaisunku, tačiau man pavyko, ir leidausi šokinėti,rėkauti, džiaugtis. Tokie potyriai kaip narkoti-kas – norisi dar ir dar, ir dar“, – pasakojimąbaigia Algirdas. �Daiva Urbienė

1. Olandija – žydinčių tulpių laukais TiekAmsterdame, tiekmažesniuose miestukuosegyvenimas be dviračiųneįsivaizduojamas. Šalyjeišplėtota dviratininkams itinpatogi infrastruktūra: šalisišraižyta dviračių takais, gausupuikiai įrengtų kempingų,kuriose galima apsistotinakvynei su palapine. Patsįspūdingiausias regionaskeliauti dabar – vadinamasisgėlių kelias, vedantis pro gėliųlaukus iki pat Leideno irNordviko pro Harlemą irKoikenhofą. Čia jau skleidžiasiįvairiaspalviai hiacintai, narcizai,tulpės, kurių lysvės tolumojesusilieja su dangumi, o malonuskvapas tiesiog svaigina.2. Fachverkiniai miesteliaiMozelio ir Reino upiųslėniuose Maži vokiškifachverkiniai miestukai pakerisavo trapumu, romantiškumu irjaukumu, o jei dar šalia šlaitas,užsodintas vynuogėmis, o antšlaito pūpso nedidelė pilaitė sugrėsmingais įtvirtinimais, tainieko daugiau keliautojui irnebereikia. Tokių vaizdų ikisoties prisižiūrėsi keliaudamasMozelio ir Reino slėniais.

Keliaujant Mozelio slėniu vertaužsukti į Bernkastelio-Kuso arKochemo miestelius, okeliaujant palei Reiną – įRiudesheimą ar Koblencą. 3. Dviračiais paleiugnikalnius ir geizeriusIslandijojeGeizerių, ugnikalniųir ledynų apžiūrėti reikia trauktiį Islandiją. Čia, aišku, patoguišsinuomoti automobilį irkeliauti juo. Tačiau jei nebijoteiššūkių – kodėl po saląnepasidairius keliaujantdviračiu. Prieš akis versisįvairiaspalviai lavos laukai,rūkstantys ugnikalniai,geizeriai, karštosios versmės iržėrintys sniegynai. Kelionęgalima susiplanuoti taip, kadvisą atostogų laiką praleisilaukinėje gamtoje,nesutikdamas žmogaus.4. Palei Norvegijos fiordusNorvegija – labai graži šalis,tačiau joje keliauti sudėtingadėl nemažų kainų ir dideliųatstumų tarp įdomiausiųturistinių objektų. Kita vertus,sėdus ant dviračio ir patraukuspalei artimiausius fiorduskelionė tampa neskubri, rami irilgam prisimenama dėlįspūdingų fiordų vaizdų. Visdėlto panorus pamatyti kelias

garsiausias vietas, tokias kaipTrolio Liežuvio ar Sakyklosuolos, arba keliaujant paleiSognės fiordą apžiūrėti bentvieną garsią medinę bažnyčią,pavyzdžiui, Borgundo, reikėtųkelionę dviračiais derinti sukelione automobiliu.5. Kuršių nerijossmėlynuose Vienasgražiausių dviračių maršrutųvingiuoja Kuršių nerija. Tiesa,Lietuvai priklauso tik mažanerijos dalis, kita dalis –Kaliningrado sričiai. Drąsesnikeliautojai, kurių negąsdinageopolitinė padėtis, galimėgautis puikiais laukiniaispaplūdimiais, aukštomiskopomis ir tankiais miškais,besitęsiančiais iki patKaliningrado (Karaliaučiaus)miesto. Kuršių nerijoje yrakeletas istorinių gyvenviečių,tačiau istorinių paminklų josebeveik nelikę. Vis dėlto įdomuužsukti į Morskoję (Pilkupa),Rybačyje (Rasytė) vertaužmesti akį į neogotikinėsbažnyčios pastatą, kuriamedabar veikia cerkvė. ĮdomuKrante, pervadintame įZelenogradską. Čia dar išlikępuošnių XX a. pradžios namųir vilų. Deja, jie labai apleisti. �

Penki vaizdingiausi dviračių takai Europoje

Kalnų gamta žavi didybe ir ramybe

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

80 � 2015–03–20

Laisvalaikis

Du priekaištai rinkai Skaitiniai. Šiedu priekaištai skamba ir diskusijose dėl to, kas turėtų būti prieinama už pinigus ir kas neturėtų.Priekaištaujant dėl teisingumo stokos kreipiamas dėmesys į rinkos nulemtą nelygybės problemą, o priekaištaujantdėl vertybių nuosmukio tenka svarstyti nuostatas ir normas, kurias rinkos santykiai gali iškreipti ar suvis sunaikinti.

Pasvarstykime apie prekybą inkstais.Tiesa, kad jų galima įsigyti už pinigus irnuo to jų vertė nė kiek nesumenks.

Tačiau ar turėtume leisti pirkti ir parduotiinkstus? Atsakantieji į šį klausimą neigiamaidažniausiai savo nuomonę grindžia vienu išdviejų argumentų: arba vadovaujasi nuostata,kad tai išnaudojimas vargšų, kurių apsispren-dimas parduoti savo inkstą ne visada būna ištiesų savanoriškas (teisingumo problema),arba teigia, kad šitokia prekyba skatina visiš-kai nederamą, iškreiptą požiūrį į žmogų, kuristokiu būdu sudaiktinamas ir imamas vertinti,lyg būtų tik atskirų organų rinkinys (vertybiųnuosmukio problema).

O dabar pažvelkime į įvaikinimo už pinigusgalimybę. Kūdikių įvaikinimo rinką sukurtiįmanoma. Tačiau ar dera tai daryti?Prieštaraujantieji tam pateikia du argumen-tus. Viena vertus, įteisinus tokią prekybąmažiau pasiturintys potencialūs įtėviai vei-kiausiai arba iš viso prarastų galimybę įsivai-kinti, arba turėtų tenkintis „pigiausiais“,mažiausiai norimais vaikais (teisingumo prob-lema). Kita vertus, ėmus nustatyti rinkos kai-

nas už įvaikinimą būtų pakirsta besąlygiškostėvų meilės norma, o neišvengiamai atsiran-dantys kainų skirtumai skatintų įsitikinimą,kad vaiko vertė priklauso nuo jo rasės, lyties,tikėtino būsimo intelekto, sveikatos būklės arkitų ypatybių (vertybių nuosmukio problema).

Čia verta truputį išsamiau paaiškinti šiuosdu argumentus už moralines rinkos ribas.Kalbant apie teisingumo problemą atkreipti-nas dėmesys į neteisybę, kuri gali pasireikšti,kai žmonės ką nors perka ir parduoda esantnelygioms galimybėms ar priversti ekonomi-nės būtinybės. Anot šio požiūrio šalininkų,rinkos mainai nėra visais atvejais savanoriški,kaip kad teigia rinkos entuziastai. Neturtingasvalstietis gali ryžtis parduoti savo inkstą arakies rageną vien dėl to, kad išmaitintųbadaujančią šeimą, tačiau vargu ar šitokį san-dorį derėtų laikyti savanorišku. Tiesą sakant,veikiausiai žmogus taip pasielgs priverstasaplinkybių.

Priekaištai dėl vertybių nuosmukio grįstikitkuo. Šiuo atveju kalbama apie neigiamąpoveikį tam tikriems dalykams, kai jie tamparinkos mainų objektu ir kai nustatyti jų vertę

paliekama rinkai. Pasak kritikų, tam tikrosmoralinės ir pilietinės gėrybės, ėmus jomisprekiauti, sumenksta arba įgyja kitokią pras-mę. Šiuo atveju vertybių nuosmukis niekurnedingtų net ir užtikrinus teisingas prekybossąlygas. Nesvarbu, ar vertybės būtų prieina-mos visiems vienodai, ar ne, minėto nuosmu-kio išvengti vis tiek nepavyktų.

Šių dviejų priekaištų skirtumus geraiatskleidžia niekaip nesiliaujantys ginčai dėlprostitucijos. Dalis nepritariančiųjų prostitu-cijos įteisinimui savo poziciją grindžia tuo,kad šis užsiėmimas dažniausiai, o gal net irvisada pasirenkamas ne laisva valia. Jų įsitiki-nimu, prekyba savo kūnu yra prievartos pada-rinys – prostitucija pradedama užsiimti arba išskurdo, arba dėl priklausomybės nuo narkoti-kų, arba susidūrus su tiesioginio smurto grės-me. Iš esmės tai interpretuotina kaip teisingu-mo stokos problema. O štai kiti prostitucijąkritikuoja todėl, kad, jų manymu, ši veiklažemina moterį – ir nesvarbu, ar tuo ji užsiimalaisva valia, ar spaudžiama gyvenimo aplinky-bių. Taigi, prostitucija laikoma tam tikra ver-tybių nuosmukio forma – toleruojant prekybą

„SH

UTT

ER

STO

CK

“ N

UO

TR.

2015–03–20 �81

Laisvalaikis

kūnu nuvertinama moteris ir skatinamasnederamas požiūris į lytinius santykius.Vadinasi, argumentas dėl vertybių nuosmukionėra susijęs tik su prievartos aspektu, šiuoatveju prostitucija būtų smerkiama net irtokioje visuomenėje, kurioje nėra skurdo, netir tais atvejais, kai kalbama apie elitines pros-titutes, pasirinkusias šį amatą laisva valia.

Abu šie priekaištai paremti skirtingaismoraliniais idealais. Argumentas dėl teisingu-mo paremtas laisvos valios, tiksliau tariant,laisvos valios, kuri pasireiškia esant visiemsvienodai sąžiningoms sąlygoms, idealu.Vienas pagrindinių argumentų pasitelktirinką paskirstant gėrybes yra tai, kad rinkaužtikrina pasirinkimo laisvę. Ji suteikia žmo-nėms galimybę patiems nuspręsti, ar parduotivieną ar kitą prekę už esamą kainą.

Tačiau teisingumo stokos problemos esmėkaip tik ir yra tai, kad kai kuriais atvejais minė-tas apsisprendimas iš tiesų nėra laisvas. Rinkanegali užtikrinti pasirinkimo laisvės, jei dalisžmonių yra visiški skurdžiai arba neturi gali-mybių įgyti vieną ar kitą dalyką sąžiningomissąlygomis. Vadinasi, norėdami išsiaiškinti, arpasirinkimas susiformavus atitinkamai rinkaiyra iš tiesų laisvas, turime paklausti, kokie dėlsusidariusių sąlygų pasireiškiantys nelygybėsaspektai daro įtaką laisvai valiai. Galų galekokiu mastu per šią nelygybę pasireiškia prie-varta prieš nepalankioje padėtyje sudarant vie-nokius ar kitokius sandorius atsidūrusius žmo-nes ir kaip tai pakerta teisingumo principus.

Kritikos dėl vertybių nuosmukio atvejuremiamasi kitais moraliniais idealais. Šiuoatveju dėmesys kreipiamas ne į laisvos valiosir ribotų galimybių priimti sprendimus proble-mą, bet į pačių suprekinamų dalykų moralinęsvarbą, į tai, kaip šie dalykai sumenksta, kaitampa rinkos mainų objektu ir nustatyti jųvertę paliekama rinkai. Todėl norint išsiaiš-

kinti, ar galimybė studijuoti aukštojojemokykloje turėtų būti perkama ir parduoda-ma, būtina apsvarstyti, kokias moralines irpilietines vertybes šios įstaigos turėtų ugdyti, irpaklausti savęs, ar priimant mažiau gabius jau-nuolius studijuoti už pinigus šios vertybės nėrapakertamos. Svarstant, ar galimybes įsivaikintiderėtų perduoti reguliuoti rinkai, reikia klaus-ti, kokiomis normomis turėtų būti grįsti tėvų irvaikų santykiai ir ar perkant ir parduodant vai-kus šios normos nebūtų devalvuotos.

Priekaištai dėl teisingumo stokos ir verty-bių nuosmukio grįsti skirtingu požiūriu įrinką: gvildenant teisingumo stokos argumen-tą, tam tikrų dalykų suprekinimui priešinama-si ne todėl, kad jie laikomi neįkainojamais ar

net šventais. Šiuo atveju pagrindinis motyvasprieš vienokių ar kitokių dalykų suprekinimąyra tai, kad, konkrečioje srityje ėmus taikyti rin-kos dėsnius, būtų įtvirtinta nelygybė, neužtikri-namas vienodas prieinamumas. Tad pateikian-tieji šį argumentą iš esmės neprieštarautų rin-kos santykių atskirose srityse (nesvarbu, ar kal-bama apie prostituciją, prekybą inkstais, ar apiepriėmimą į aukštąją mokyklą) įvedimui, jei tikbūtų garantuota, kad visiems bus sudarytos ištiesų vienodos sąlygos ir kiekvienas žmogussprendimus galės priimti iš tiesų laisva valia.

O štai priekaištaujantieji dėl vertybių nuo-smukio dėmesį sutelkia į pačių suprekinamųdalykų prigimtį ir normas, apibrėžiančias tik-rąją šių dalykų paskirtį. Taigi, šiuo atvejuvisiems sudarius vienodas sąlygas ir garanta-vus, kad žmonės turėtų galimybę priimti spren-dimus iš tiesų laisva valia, kritika, besiremiantivertybių nuosmukio argumentu, niekurnedingtų. Net ir visuomenėje, kurioje žmoniųturima galia ir turtai nevaidintų lemiamo vaid-mens, vis tiek liktų dalykų, kuriais nedera pre-kiauti. Todėl, kad rinka nėra tiesiog mechaniz-mas – ji įkūnija tam tikras vertybes. Ir kaikuriais atvejais rinkos vertybės išstumia žmo-giškąsias normas, kurias derėtų išsaugoti.

Kaip šios normos išstumiamos? Kaip rinkosvertybės pakerta, iškreipia ar suvis sunaikinažmogiškąsias? Žvelgiant iš įprastinės ekonomi-kos logikos pozicijų, suprekinus tam tikrą daly-ką, tai yra ėmus jį pardavinėti, jo pobūdis nepa-kinta. Rinkos mainai tiesiog padidina ekono-minį efektyvumą, nesukeldami jokių neigiamųpadarinių. Būtent dėl to ekonomistai dažniau-siai palankiai vertina tiek finansinių skatinamų-jų priemonių taikymą motyvuojant žmones,tiek bilietų į anšlaginius koncertus, varžybas arnet popiežiaus aukojamas mišias perpardavi-nėjimą, tiek prekybą taršos leidimais ir galimy-be susilaukti palikuonių, tiek leidimo gyventiimigrantams suteikimą už pinigus, tiek grynųjųteikimą vietoj dovanos, tiek rinkos dėsnių tai-kymą atotrūkiui tarp pasiūlos ir paklausosmažinti absoliučiai visais atvejais, netgi kai kal-bama apie prekybą inkstais. Pasitelkus rinkosmainus laimi abi dalyvaujančios pusės ir niekasdėl to nenukenčia – žinoma, jei tik teisinga lai-kysime prielaidą, kad rinkos santykiai ir jųdiegiamos nuostatos nesumažina dalykų,tapusių prekybos objektu, vertės.

Vis dėlto toks požiūris toli gražu nėraneginčytinas. Jau apsvarstėme daugybę su tuosusijusių pavyzdžių. Rinkai prasiskverbus įgyvenimo sritis, kurios tradiciškai paklusdavosu ja nieko bendra neturinčioms normoms,įsitikinimas, kad tai nepaveikia ar nesuteršiamainų objektu tapusių dalykų, tampa vislabiau abejotinas. Vis gausesni tyrimai tikpatvirtina tai, ką jau ir taip sufleruoja sveikasprotas: ėmus taikyti finansines skatinamąsiasar drausminamąsias priemones ir kitus rinkosmechanizmus, gali būti išstumtos anksčiaugaliojusios, su rinka nieko bendra neturėju-sios normos. Kartais pasiūlius užmokestį,kuris turėtų motyvuoti, gaunamas visiškaipriešingas rezultatas. �Michaelas J.Sandelis

MichaelasJ.Sandelis –JAV politikosfilosofas,Harvardouniversitetoprofesorius,knygų auto-

rius. Išgarsėjo parašęs knygą„Teisingumas: kaip elgtis tei-singa?“ (Justice: What’s theRight Thing to Do?). 2002 m.išrinktas prestižinės Amerikosmenų ir mokslų akademijosnariu. M.J.Sandelio kūriniai iš-versti į aštuoniolika kalbų, jopaskaitos apie teisingumątransliuojamos per televiziją irskelbiamos internete. Jo knyga „Ko nenusipirksi užpinigus“, tapusi „New York Ti-mes“ bestseleriu, kelia daug

trikdančių klausimų, į kuriuosatsakymų, ko gero, ieško irdaugelis iš mūsų. Ar turėtumemokėti vaikams, kad jie skaity-tų knygas arba gautų geruspažymius? Ar turėtume įkainotižmogaus gyvybę, kad nu-spręstume, koks aplinkos už-terštumas priimtinas? Ar etiškamokėti žmonėms, kad šie su-tiktų bandyti naujus, ką tik su-kurtus vaistus arba tapti orga-nų donorais? O siųsti samdi-nius kariauti už mūsųinteresus, steigti pelnosiekiančius kalėjimus, skelbtivietų į elitinius universitetusaukcionus, pardavinėti piliety-bę galintiems susimokėti imig-rantams? M.J.Sandelis keliavieną svarbiausių mūsų laikųetinių klausimų: ar išties mūsų

pasaulyje, gyvenančiame pa-gal rinkos taisykles, viskas turikainą? Ar egzistuoja rinkosmoralinės ribos?Pastaraisiais dešimtmečiaisrinkos vertybės išstūmė nerinkos santykiais grindžiamasnormas beveik iš visų gyveni-mo sričių. Patys to nesuvok-dami, kaip tvirtina profesorius,užuot turėję rinkos ekonomi-ką, mes jau tapome rinkos vi-suomene.Autorius provokuoja diskusiją,kurios taip trūksta rinkos valdo-mame mūsų amžiuje: koks ištiesų turėtų būti rinkos vaid-muo demokratinėje visuome-nėje ir kaip turėtume ginti mo-ralines bei pilietines vertybes,kurių rinka nepripažįsta, o pini-gais negalima nupirkti? �

Apie knygą ir autorių

AS

ME

NIN

IO A

RC

HYV

O N

UO

TR.

82 ● 2015–03–20

Paskutinis puslapis

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai dar uoliaidomėjausi rusiškomis respublikomis ir jų gali-mybėmis tapti suverenioms, nuskridau į

Tatarstano respublikos sostinę Kazanę susitikti su šiosrespublikos prezidentu Mintimeru Šaimijevu. SovietųSąjunga tuo metu jau buvo sugriauta, tad buvo aki-vaizdu, kad siekis paversti Ta tars taną „16-ąja respubli-ka“, kurios simboliu buvo tapęs M.Šai mijevas, patyrėvisišką fiasko. Nepaisant to, M.Šai mi je vas savo res-publikos politinę ir verslo aplinką kontroliavo kur kasgriežčiau ir ryžtingiau negu Borisas Jelcinas – visą Ru siją. Kad tuo įsiti-kintume, pakanka peržvelgti šiuolaikinio Ta tarstano lyderių biografijas.

Per ketvirtį amžiaus šioje respublikoje pasikeitė vos du prezidentai. Fa -ridas Muhametšinas vadovavo Tatarstano parlamentui nuo 1991 m. (su ne -didele pertrauka, kurios metu užėmė premjero postą), o premjerų tebuvoketuri, iš kurių du ir toliau vadovauja Tatarstanui: vienas užima prezidentopostą, kitas – parlamento pirmininko. Jei tai nėra nomenklatūrinio stabilu-mo modelis, tuomet kas iš viso yra tas nomenklatūrinis stabilumas?

Žinoma, tuo metu Kazanės kremliuje būtų buvę sunku net įsivaizduo-ti, kad M.Šaimijevo sistema sugebės pasiekti tokių įspūdingų rezultatų, ožmonės, kuriuos sutikdavai Tatarstano valdžios koridoriuose, savo kabi-netų neužleis net ir po kelių dešimtmečių.

Vis dėlto jau tada buvo akivaizdu, kad Tatarstano modelis gerokai ski-riasi nuo rusiško. Ir aš nepasikuklinau tų skirtumų paminėti pačiamM.Šaimijevui. Išmintingasis M.Šaimijevas gudriai į mane pažvelgė irpasakė maždaug taip (žinoma, dabar tikslios citatos neprisiminsiu, tačiauesmė buvo tokia pati), kad Tatarstanas visiškai neprivalo keistis pagalRusijos pavyzdį, priešingai – pati Rusija gali pasikeisti, jei yra suintere-suota Tatarstanu. Esą taip istorijoje jau yra buvę.

Neslėpsiu, kad tada šia fraze ne itin patikėjau. Tačiau įsiminiau. O pra-bėgus daugeliui metų įsitikinau, kad M.Šaimijevas visiškai teisus.Integracija su Tatarstanu, o ir su kitomis Rusijos respublikomis, pagalvisuomenės kontrolės lygį galėjusiomis rungtyniauti su Kazane, Rusijai

kainavo demokratinę perspektyvą. Praėjus vos keleriems metams pomūsų pokalbio su M.Šaimijevu, Kazanės ir Maskvos kremlius buvo gali-ma sukeisti vietomis. Kalbant apie nomenklatūros ir verslo susipynimą,valdžios įtaką žiniasklaidai bei pilietinei visuomenei, rinkimų proceso irvisuomenės nuomonės kontrolę, niekas nebūtų pastebėjęs nė menkiausioskirtumo.

M.Šaimijevui nepavyko išsikovoti savo šalies nepriklausomybės, tačiauprieš Maskvos politikus jis iškovojo pergalę, apie kurią Kazanė svajojonuo Ivano Rūsčiojo laikų: Tatarstanu pavertė visą Rusiją.

Beje, vietos „baronų“ politinė partija, kurią M.Šaimijevas įkūrė ir ėmėvadovauti B.Jelcino erai einant į pabaigą ir kuri tvirtu žingsniu artinosiprie valdžios drauge su Lužkovo-Primakovo „Tėvyne“, taip ir vadinosi –„Visa Rusija“.

Tuo metu buvo likęs dar vienas Kremliaus neužkariautas šalies regio-nas – Čečėnija. Šalis, su kuria kovėsi ir Peterburgo carai, ir bolševikai, irB.Jelcinas bei Vladimiras Putinas. Ir tik pastarasis, bombomis išpurenęsjos teritoriją ir tankais atskyręs nuo likusios Rusijos, pasiekė santykiniopaklusnumo – bent jau to klano, kuris pažadėjo kontroliuoti visus kitus.Kad būtų apramintas maištingas kalnų kraštas, šiam klanui buvo leistaveikti savo nuožiūra ne tik pačios respublikos teritorijoje, bet ir už josribų. Teko užmerkti akis prieš konkurentų naikinimą, „savos“ diasporos

kontrolę ir jos finansavimo šaltinius – žodžiu, teko susi-taikyti su tuo, kad Čečėnija tapo respublika respubli-koje. Ir vis dėlto tai dar nebuvo Tatarstanas. Nes Ru si -ja tebegyveno savo gyvenimą, o Čečėnija – savo.

Boriso Nemcovo žūtis visa tai pakeitė, nepaisant to,kiek prie šio politiko nužudymo iš tiesų prisidėjo čečė-nų „jėgos struk tūros“. Jau vien pati idėja – šaltakrau-jiškai sunaikinti nepatogų oponentą tiesiai po vyriausy-bės vadovo langais – savo esme yra čečėniška, o nerusiška. Ir jei sutiksime, kad tokia idėja Rusijoje turi

teisę egzistuoti ir net yra akcentuojama centrinės valdžios, tuomet jaunetrukus ir visa Rusija taps Čečėnija. O tai ir bus nepaklūstančio regionointegracijos ir klusnumo kaina, kurią užkariautojas anksčiau ar vėliau turisumokėti užkariautiesiems.

V.Putinui iš tiesų tenka sunkus pasirinkimas: jis turi nuspręsti, kuo jambūti – M.Šaimijevu ar Ramzanu Kadyrovu, Maskvos chanu ar Kremliausimamu.

Chanatui vadovauti jis, šiaip ar taip, jau išmoko, nes būtent chanatąkaip palikimą gavo iš B.Jelcino rankų. O štai vadovavimas imamatui – kurkas sudėtingesnis ir kruvinesnis mokslas, kurio teks mokytis negailestin-gai atsikratant oponentų, dosniai apdovanojant sargybinius, negalvojantapie tarptautinę reputaciją ir ekonomines tokios savo politikos pasekmes.

Kitas klausimas – ar Rusija, jau įpratusi būti chanatu, iš viso gali atlai-kyti persikūnijimą į imamatą.

Sovietiniais laikais pamėginti suprasti, kas dedasi anapus Kremliaussienų, buvo įmanoma nebent iš atsitiktinių nuogirdų arba į rankas pakliu-vusių prierašų po oficialiais nekrologais – tik šitaip buvo galima susidarytinuomonę apie vieno ar kito tarnautojo autoritetą arba nuopuolį priešmirtį. Dar vienas paprastas triukas, beje, kone visiškai neprieinamas Va -karų sovietologams, užtat žinomas visiems politika besidomintiems sovie-tiniams piliečiams, buvo TSKP CK politbiuro narių portretų iškabinimotvarka prieš gegužės 1-ąją ir lapkričio 7-ąją. Priešingai nuo laikraščiuoseįprastos abėcėlinės tvarkos, portretai buvo iškabinami pagal iš aukščiaunuleistą seką – taip buvo galima įvertinti sovietinių vadukų įtakos lygį.Šiuose portretuose būta daugiau sakralinio žinojimo nei analitiniuosestraipsniuose.

1982 m. lapkričio 7 d. ant Kijevo operos teatro fasado nepasirodė po -litbiuro nario ir TSKP CK sekretoriaus Andrejaus Kirilenkos portretas,nors oficialiai šis marazmatikas buvo laikomas antru žmogumi partijoje.Būtent iš šios aplinkybės Vakarų žiniasklaida suuodė apie A.Kirilenkosnuopuolį. O kai praėjus keletui dienų po švenčių įvykusiose iškilmingoseLeonido Brežnevo laidotuvėse jo ilgametis pavaduotojas stovėjo jau netarp politbiuro narių, o su velionio artimaisiais, tai jau nieko nebestebino.

V.Putino „dingimo“ istorija man priminė vaikystės pasivaikščiojimuspo Kijevą, kai stingstančia širdimi dairiausi, kuriame gi lanke bus paka-bintas Grigorijaus Romanovo ar Dmitrijaus Ustinovo portretas, ir mėgi-nau suvokti, ką galėtų reikšti nuotraukų perkabinimas. V.Putinas su savošutve atvedė Rusiją iki tokios būklės, kad niekas nežino, kas laukia šaliespo jo. Gyventojai galėtų dalyvauti sprendžiant valstybės likimą nebentpasiryžę įvykdyti kokias nors rusams įprastas riaušes – beprasmes ir negai-lestingas, nes balsavimo teisė iš jų atimta. Apie tikrąsias prie sosto sėdin-čių įtakos grupių nuotaikas mes nežinome nieko, nes jos atitinka dabarti-nę psichinę pirmojo asmens būseną ir gali greitai pasikeisti po jo pasi-traukimo – taip jau buvo nutikę po 1953 m. kovo 5 d., kai ištikimieji JosifoStalino „sakalai“ staiga pasirodė esą už visiškai kitokį SSRS vystymosikelią, nei įsivaizdavo jų paskutinį kvapą išleidęs šeimininkas.

Trumpai tariant, Rusijos praeitis liūdna, dabartis – pasibjaurėtina, oateitis – nenuspėjama. ■

Vitalijus PortnikovasLaidos „Keliai į laisvę“ („Radio Svoboda“) autorius ir vedėjas

Chanas ar imamas?Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su savo parankiniais pasistengė, kad tai, kas vyksta už Kremliaus durų,šiandien keltų daugiau klausimų nei sovietiniais metais, o ir apie šalies ateitį pasibaigus V.Putino erai būtųgalima tik spėlioti.

Paskutinis puslapis

Jau vien idėja šaltakraujiškai sunaikinti nepatogųoponentą tiesiai po premjero langais Maskvojeliudija, kad visa Rusija pamažu tampa Čečėnija.

RA

DIO

SV

OB

OD

A N

UO

TR.

TRUKMĖ KAINA INTERNETEJURIDINIAMS ASMENIMS

KAINA INTERNETEFIZINIAMS ASMENIMS

6 mėn. 42,83 EUR / 147,88 Lt* 33,97 EUR / 117,29 Lt*50,39 EUR / 174 Lt 39,97 EUR / 138 Lt

3 mėn. 21,42 EUR / 73,96 Lt* 16,98 EUR / 58,63 Lt*25,20 EUR / 87 Lt 19,98 EUR / 69 Lt

1 mėn. 7,14 EUR / 24,65 Lt* 5,66 EUR / 19,54 Lt*8,40 EUR / 29 Lt 6,66 EUR / 23 Lt

Savaitraščio VEIDAS prenumeratai 15 proc. nuolaida

Užsisakykite http://prenumerata.veidas.lt* kaina su 15 proc. nuolaida. Akcija galioja iki š.m. kovo 25 d.

Tik prenumeratoriams nemokama savaitraščio VEIDASelektroninė versija (pdf) jau ketvirtadieniais

Galimybė nemokamai naudotis archyvu