2 p. 3 - 4 p. 5 p. 6 p. Tikisi kultûriniø mainø miesto ...gyvenimas.eu/G_DS2/gyvenimas_05_24.pdf · stebimi daugelyje Afrikos ir Azijos ðaliø. Paskutinius 2000 metø intensy-viausiai

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 39 (9999) * 2017 m. geguþës 24 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

6 p.

Geguþës 13 dienà, vëluojant pavasariui, dalis jieznieèiø sodino bulves, kai miestelá su kultûrinemisija uþgriuvo pilietiðkø Vytauto Didþiojo universiteto studentø, dëstytojø, Lietuvos þurnalistø draugijosnariø ið Kauno ir Vilniaus, kraðtieèiø „desantas“, pasiryþæs sutvarkyti Paukðèiø (Dukurnoniø) piliakalná,nusiteikæs artimiau pabendrauti su vietos gyventojais, padiskutuoti apie piliakalniø reikðmæ jø gyvenime,kultûrinio paveldo iðsaugojimo problemas.

„Jieznas gali tapti dar didesniu“...Piliakalniømetams

(Nukelta á 4 p.)

Ðiandien – mënulio delèia, rytoj prasideda jaunatis. Saulë teka 4 val.59 min., leidþiasi 21 val. 34 min. Dienos ilgumas 16 val. 35 min.

Vardadieniai: ðiandien – Vena, Veneranda, Venë, Ventûra, Vilimantas,rytoj – Almanta, Almantas, Grigalius, Grigas, Urbonas, penktadiená –Algimanta, Algimantas, Algmina, Algminas, Algvilas, Evelina, Milvainas,Milvarda, Milvina, Milvardas, Milvydas.

Geguþës 25 – Tarptautinë dingusiø vaikø diena. Ðeðtinës.

Prienø miesto ðventës dienomisPrienø rajono savivaldybëje vieðëjodelegacijos ið Naugarduko rajono(Baltarusija), Talsi savivaldybës(Latvija) ir Busko (Ukraina). Su balta-rusiais ir latviais prienieèiai uþmez-gæ gerus ryðius ávairiose srityse. Tri-ðalë bendradarbiavimo sutartis tarpTalsi miesto, rajono ir Prienø rajonosavivaldybiø pasiraðyta 1999 m. irkas penkerius metus atnaujinama.Draugystës ryðiai su Naugarduko ra-jono municipalitetu sutartimi sutvir-tinti 2007 m.

Tikisi kultûriniø mainøir bendrø projektø

(Nukelta á 2 p.)

Sveikiname!Dienos barstë dþiaugsmo þiedlapius,Kaip rudens lapai krito rûpesèiai, Kaip vanduo upëje nuskubëjo metai Negràþinamai uþvertët dar vienà savo gyvenimoKnygos puslapá.Tegul skausmai ir rûpesèiai praeina, Tegul vargus nuplauna tekantys vandenys,Tegul Jus lydi maþi ðeðëliai ir didþiulë ðviesa,Tegul niekad Jums netrûksta didelës kasdienës laimës.

Brangià mamytæ StanislavàTAMOÐIÛNIENÆ, gyvenanèià Pakam-piðkiø kaime, Prienø r., gimusià ge-guþës 24 d., sveikiname su 75 -tuojugimtadieniu. Linkim stiprios sveikatos,neiðblëstanèios energijos, ilgø gyve-nimo metø ir Dievo palaimos.

Vyras Antanas, dukra Auksë suðeima, du sûnûs, trys marèios, 10 anû-kø ir 2 proanûkiai.

Prienø rajono vadovai Latvijos, Baltarusijos ir Ukrainos delegacijas pakvietë apþiûrëti UAB „Doleta“.

Prienø rajono savivaldybës meras A.Vaicekauskas ir Lvovo sritiesBusko rajono administracijos direktorius M.P.Stepanovièius pasiraðobendradarbiavimo ketinimø protokolà.

Garbës pilieèio regalijas Prienø rajono savivaldybës meras A.Vaice-kauskas áteikë Eksperimentinës sportinës aviacijos gamyklos tradicijastæsianèios UAB „Sportinë aviacija ir Ko“ generaliniam direktoriui VytautuiMaèiuliui. Vëliau regalijos bus perduotos Prienø kraðto muziejui.

(Nukelta á 8 p.)

Vytautui Pakarskui - Prienømiesto Garbës pilieèio vardas

Prienø miestui ðvenèiant 515-tàjá gimtadiená, geguþës 19 d.Laisvës aikðtëje improvizuotojeposëdþiø salëje buvo surengtasiðkilmingas Prienø rajono savi-valdybës tarybos posëdis, kuriometu buvo svarstomas vienasklausimas – dël Prienø miestoGarbës pilieèio vardo suteikimonusipelniusiam inþinieriui, lakû-nui sklandytojui, sporto meistruiir teisëjui, Prienø eksperimentinëssportinës aviacijos gamyklosákûrëjui bei ilgameèiam vadovui Vytautui Pakarskui (po mirties).Sprendimo projektui pritarë visi Tarybos nariai.

Savivaldybës turëtøsukrusti, kad gautødotacijas asbestoatliekomsðalinti 2 p.

Kraðto ðviesametø kloduose

3 - 4 p.

GintarësMarèiulynaitëspaveiksløpasaulyje 5 p.

JubiliejinësPrienø kraðtovasarosðventësakimirkos

2017 m. geguþës 24 d. Nr. 39 (9999) 2 p.

Lvovo srities Busko rajonosavivaldos atstovams ðis vizitas áPrienus yra pirmasis, tikimasi, kadjis peraugs á vaisingà kultûriná,sportiná bendradarbiavimà, busrengiami bendri projektai.

Geguþës 20 d. Prienø arenoje su-rengtoje konferencijoje visø trijø sa-vivaldos institucijø atstovai pristatëatstovaujamø savivaldybiø admi-nistracinæ, projektinæ veiklà, papa-sakojo apie tai, kuo garsëja jø pra-monë, verslas ir þemës ûkis, kokietraukos objektai sulaukia iðskirtinioturistø dëmesio, supaþindino su eko-nominiu, kultûriniu, bendruomeni-niu ir sportiniu gyvenimu. Kalbëtair apie tolimesnes tarptautinio bend-radarbiavimo perspektyvas.

Talsi kultûros centro direkto-riaus pavaduotoja Lolita Weilande– Friedenberg pasidþiaugë praëju-siais metais abiejose savivaldybësesurengtomis latviø ir lietuviø kultû-ros dienomis. Ðiemet á Prienø rajoneorganizuojamà tautiniø ðokiø fes-tivalá „Ringio ringiai“ atvyks Talsiðokëjai. Prienø rajono mokyklø va-dovø ir ðvietimieèiø delegacija kvie-èiama atsakomajam vizitui á Talsi pa-sidalinti savo patirtimi. Kiti bendra-darbiavimo pavyzdþiai: Prienø moks-leiviai ne vienerius metus stovyklaujaLatvijoje, jaunøjø krepðininkø ko-manda sëkmingai dalyvavo tarptau-tiniame krepðinio turnyre.

Prienus ir Naugardukà sieja netik Nemunas, Prienø atstovai Bal-tarusijoje lankësi su verslo misija, ne-maþai tikimasi ið bendro projekto,kuris parengtas pagal Europos Sà-jungos geros kaimynystës programà„INTERREG“. Gavus finansavimàðiam projektui, suaktyvëtø tarptau-tinë Naugarduko miesto ir Prienøkraðto muziejø veikla, bûtø keièia-masi parodomis, rengiamos stovyk-los ir kt. Naugarduko vykdomojo ko-miteto pirmininko pavaduotoja Ele-

na L. Seleviè teigë, kad baltarusiaisuinteresuoti turizmo plëtra ir kvietëpartnerius pasinaudoti beviziu re-þimu bei penkioms dienoms atvyktipasiþvalgyti á Naugardukà, apþiûrëtirestauruotas jo áþymybes, juolab kadvienu istorijos laikotarpiu ðis miestasbuvo Lietuvos Didþiosios Kunigaikð-tystës centru, èia gimë didis poetasAdomas Mickevièius.

Konferencijos metu Prienø ra-jono savivaldybës meras AlvydasVaicekauskas ir Busko rajono admi-nistracijos direktorius Morozas Pet-ro Stepanovièius pasiraðë ketinimøprotokolà, pagal kurá ketinama uþ-megzti dviðalius ryðius kultûros,ðvietimo, sporto, jaunimo srityse.Oficiali bendradarbiavimo sutartissu ukrainieèiais bus pasiraðyta, kaiðiam protokolui pritars abiejø savi-valdos institucijø tarybos. M.P.Ste-panovièius teigë, kad ukrainieèiaidaug vilèiø sieja su naryste EuroposSàjungoje, ieðkoma investuotojø, to-dël jiems ypaè svarbus partneriø iðLietuvos palaikymas.

Kai sutartis su ukrainieèiais buspasiraðyta, Ukraina taps aðtuntàja ða-limi partnere Prienø rajono savival-dybës tarptautinio bendradarbiavi-mo istorijoje.

Ðeimininkai pasirûpino, kadsveèiø ið kitø ðaliø vieðnagë bûtø kuoádomesnë ir jie parsiveþtø naujos in-formacijos bei naudingø kontaktø.Be dalyvavimo miesto ðventës kul-tûriniuose renginiuose, delegacijøatstovai pakviesti apþiûrëti moderniàmediniø langø gamybos ámonæ UAB„Doleta“ Jiezne, ukrainieèiams su-rengta iðvyka á Alytaus regioniná at-liekø tvarkymo centrà. Sveèiams bu-vo sudaryta galimybë pasigroþëtipuikiu kraðtovaizdþiu – jie kopë á Le-pelioniø piliakalná, plaukë laivu Ne-muno upe, buvo pavaiðinti lietuvið-kais patiekalais, dovanoms ásigijo ða-koèiø.

Dalë Lazauskienë

Tikisi kultûriniø mainøir bendrø projektø

(Atkelta ið 1 p.)

Ámonëje sveèius maloniai sutiko, pristatë verslo galimybes UAB „Doleta“ákûrëjas ir vadovas V.Silevièius. Sveèius suþavëjo ámonës filosofija, nustebinomaþame miestelyje ásikûrusios langø gamybos ámonës paþangi technologinëáranga, aukðti kokybës standartai ir iðskirtinë produkcija, tenkinanti iðran-kiausiø klientø poreikius. Dalës Lazauskienës nuotraukos

Þydrûnas PREIKÐA

Milþiniðkais tempais didëjantþmoniø skaièiui Þemëje ir þmo-nëms vis labiau uþvaldant pasau-lá, daugeliui organizmø rûðiø ið-kyla realus iðnykimo pavojus.Kiekvienam ið mûsø reikia paval-gyti, apsirengti, patenkinti kitusgyvenimo poreikius, kas veda ádidesná vartojimà.

Jei prieð 7000 metø visoje Þe-mëje gyveno tik 6 mln. þmoniø, taidabar jø skaièius grësmingai artëjaprie 8 mlrd. ribos. Lietuvoje mumstai sunku suprasti, turint neigiamusdemografinius rodiklius. Pavyz-dþiui, pietinës Afrikos valstybëje –Zambijoje prieð 50 metø gyveno 3,5mln. þmoniø, t.y. tiek pat, kiek irLietuvoje, taèiau dabar jø skaièiusjau perkopë 13 mln. Tokie pokyèiaistebimi daugelyje Afrikos ir Azijosðaliø.

Paskutinius 2000 metø intensy-viausiai þmoniø gyvenimas virëEuropoje. Tai labiausiai atsiliepë irðio senojo þemyno gamtiniam krað-tovaizdþiui – natûraliø pievø beveiknebeliko, dauguma pelkiø nusausin-tos, buvæ didþiuliai miðkø masyvaipaversti dirbamais laukais. Cent-rinës ir Rytø Europos vidutiniø pla-tumø miðrûs plaèialapiø miðkai pri-skiriami prie labiausiai Þemëje nu-niokotø ar sunaikintø ekosistemø.Tik maþyèiai pirmykðèiø miðkø lo-pinëliai liko kalnuose arba toli ðiau-rëje, tuo tarpu lygumose esanèiø þmo-gaus nepaliestø miðkø jau ið viso ne-beliko. Net ir paèiame vertingiau-siame Europos lyguminiame miðke– Beloveþo girioje, plytinèioje Len-kijoje ir Baltarusijoje, galima rastinemaþai ðimtameèiø àþuolø kelmø.Taigi galima sakyti, kad natûralûsprocesai miðkuose jau yra pertrauk-ti, ir dalis miðko rûðiø jau yra iðny-kusios arba ant iðnykimo ribos. Da-lyje Europos valstybiø, tokiose, kaipDanija, Belgija, Nyderlandai, sen-giriø jau beveik nebeliko. Laimë,kad Lietuvoje mes dar jø turime ðiektiek daugiau. Galime didþiuotis,kad Alytaus, Prienø ir Birðtono apy-linkëse, Nemuno kilpø regioninioparko teritorijoje, oðia vienas ver-tingiausiø miðkø Europoje – Puniosðilas. Tai maþiausiai iðkirstas miðkas

Lietuvoje. Jame dar galima pamatytipirmykðèiø miðkø bruoþus iðlaikiu-sius medynus su artimais natûraliammiðkui negyvos medienos kiekiaisar apkabinti 400 ir daugiau metøþaliuojanèius senolius didingusàþuolus. Negyva mediena yra vienassvarbiausiø miðko elementø, kurissuteikia prieglobstá 5000 ávairiø rû-ðiø, kas sudaro penktadalá visø Lie-tuvoje sutinkamø rûðiø. Dël medy-nø ir kraðtovaizdþio ávairovës, paly-ginti neintensyviø kirtimø masto,ðile aptinkama per 110 saugomø rû-ðiø, áraðytø á Lietuvos raudonàjàknygà, ið kuriø net 30 rûðiø yra ran-damos tik èia arba èia sutinkamosgausiausios jø populiacijos Lietu-voje.

Taèiau net ir tokiame ypaè ver-tingame europiniu mastu miðke visdar vykdomi ávairûs miðko kirtimai,ir daugeliui rûðiø iðlieka iðnykimogrësmë. Kà jau bekalbëti apie kitusLietuvos miðkus, kur seno miðkogabaliukai sutinkami itin retai irfragmentiðkai.

Neatsitiktinai tokia prasta ir visblogëjanèia situacija miðkuose irkitose ekosistemose susidomëjo iraukðèiausiasis Katalikø Baþnyèiosvadovas – Romos popieþius Pran-ciðkus. Jo paskelbtoje enciklikoje„Laudato si“ daug kalbama apie eko-logines problemas, rûðiø nykimà irþmogaus santyká su gamta. Pasau-lieèiø praðoma susimàstyti apie be-saiká, vis didëjantá vartojimà, vedantábuveiniø bûklës prastëjimo ir deg-radavimo, rûðiø resursø maþëjimoar iðnykimo, taip pat ir þmogaus,kaip gamtos dalies, gyvenimo ap-

linkos prastëjimo link. Popieþiuskvieèia atnaujinti dialogà apie pla-netos ateities kûrimà. Ta intencijaPopieþiaus pasiuntinys Baltijosðalims nuncijus arkivyskupas PedroLopez Quintana neseniai lankësiPunios ðile ir susipaþino su ðilo ver-tybëmis ir problemomis. Daug pa-saulio maèiusiam dvasininkui ðilaspaliko didelá áspûdá. Apsilankymometu buvo daug diskutuota apiemiðkø esamà padëtá ir ateitá. Aki-vaizdu, kad labai daug ðvietëjiðkodarbo reikia padaryti, norint, kadmûsø vaikai gyventø ne prastesnëjeaplinkoje, nei gyvename mes. Pa-bandykime kiekvienas prie to prisi-dëti, nes viskas yra tik mûsø paèiørankose.

Aplinkosauga Apaðtaliðkasis nuncijus lankësi Puniosðile, domëjosi jo vertybëmis ir problemomis

Su Apaðtaliðkuoju nuncijumi Pedro Lopez Quintana Punios ðile.

Sveèias susipaþásta su Lietuvosistorija Dainavos apygardos par-tizanø ðtabo bunkeryje.

Lieka nepilnos dvi savaitës,kai savivaldybës gali teikti pa-raiðkas asbesto turinèiø gaminiøatliekø surinkimo apvaþiavimobûdu transportavimo ir saugausðalinimo finansavimui gauti. Norskvietimà teikti paraiðkas Lietuvosaplinkos apsaugos investicijøfondas joms iðsiuntë balandþio3 d., ligi ðiol nesulaukë në vie-nos paraiðkos.

„Raginame visas savivaldybessukrusti ir nepramiegoti galimybësgauti dotacijà, o gyventojus, bendrijasir seniûnijas, kuriø teritorijose vis daryra asbesto turinèiø gaminiø atliekø,– kreiptis á savivaldybes ir nurodytitø atliekø kiekius“, – sako aplinkosviceministras Mindaugas Gudas.

Dotacijos asbesto turinèiø ga-miniø atliekø surinkimui apvaþiavi-mo bûdu, transportavimui ir sau-giam ðalinimui bus skirtos ið Atliekøtvarkymo programos lëðø. Tokiamtikslui ðiø lëðø naudojimo 2017 m.

priemoniø plane numatyta 790 tûkst.eurø.

Visos asbesto atmainos yra Ikategorijos kancerogenai. Ekspertøvertinimais, Lietuvoje gali bûti su-naudota apie 1 mln. tonø asbestce-menèio gaminiø. Apie 96 proc. jøsudaro ðiferinë stogø danga. Asbestàir visus jo turinèius gaminius á mûsøðalá draudþiama áveþti ir naudoti nuo2005 m. Taèiau jø daug likæ sovietiniolaikotarpio statiniuose.

Savivaldybës turëtø sukrusti, kad gautødotacijas asbesto atliekoms ðalinti

Ligi ðiol asbesto atliekø tvarky-mas buvo tarsi posûnis. Padëèiaikeisti aplinkos ministras KæstutisNavickas kovo pabaigoje patvirtinoAsbesto ðalinimo veiksmø planà. Ja-me ketveriems metams (2017-2020m.) numatytos teisinës, organiza-cinës ir ekonominës priemonëspadës siekti, kad kuo daugiau tokiøatliekø bûtø paðalinta ið aplinkos.

Parengta pagal Aplinkosministerijos informacijà

Vasarà pasitikite kartu su„Gyvenimu“

Jauskite Prienø ir Birðtono kraðto ávykiøpulsà poilsiaudami ir dirbdami!

Nepamirðkite pratæsti „Gyvenimo“ laikraðèioprenumeratà 2017 m. II pusmeèiui – pas laiðkaneðius,redakcijoje, agentûroje ir paðte.

2017 m. geguþës 24 d.3 p. Nr. 39 (9999)

Ir padirbëjo, ir pabendravoIð pat ryto Paukðèiø piliakalnyje

prasidëjæ darbai gausiame Lietuvosþurnalistø, Jiezno seniûnijos, kultû-ros, Prienø rajono savivaldybës dar-buotojø, gimnazijos ðauliø, Dukur-noniø ir Kaðoniø bendruomeniø at-stovø bûryje tirpte sutirpo – papëdëjebuvo kertamos nendrës, menkaver-èiai krûmokðniai, renkamos ðakos,ðienaujama ir grëbiama þolë, iðardytisupuvæ laiptai. Senjorai þurnalistainetgi apgailestavo, kad Jiezno seniû-nija kai kuriuos darbus dar ið vakaronudirbo, kita vertus, liko daugiaulaiko ðiltam miesto ir kaimo þmoniøpabendravimui, pasigroþëjimui þy-dinèia gamta. Dukurnoniø bendruo-menë (seniûnaitë Vida Ivanovienë)talkininkus vaiðino bandomis ir sula,Jiezno KLC – Sergejaus Smalsko ið-virta þuviene, o Jiezno KLC folkloroansamblis (vadovë Ingrida Valen-tienë) atliko ðiame kraðte uþraðytødainø.

Projektas keliauja per LietuvàAnt iðvaizdaus, turinèio net kelis

pavadinimus, senø þmoniø pasakoji-mais apipinto Jiezno kraðto Paukð-èiø piliakalnio surengta talka, disku-sija ir paroda „Mûsø protëviø dva-sia“, yra vienas ið ðeðiø projekto „Pi-liakalnio papëdëje. Istorijos dabar-tis“ renginiø. Ðá projektà, minint Lie-tuvos valstybës atkûrimo ðimtmetáir Piliakalniø metus, vykdo VDUHumanitariniø mokslø fakultetas irVDU kûrybinë grupë „Declamatio-nes“. Prasidëjæs balandá Papilës (Kra-þiai) ir Rudaminos piliakalniuose,projektas aplankë Jiezno kraðtà, ru-dená pakvies á talkà Sudargo piliakal-nyje, seminarà Telðiuose, o lapkritáVytauto Didþiojo universitete bussurengta baigiamoji konferencija.

Po prasmingo pasibuvimo gam-toje visiems susirinkus á Jiezno KLCsalæ, VDU literatûrologë prof. IrenaBuckley pristatë ðio projekto tikslus,pasidþiaugë renginio dalyviø bend-ryste, padëkojo atvykusiems á dis-kusijà. Áþanga á pokalbá tapo studentøatlikta poetinë - muzikinë kompo-zicija „...ðviesa nuo Kernavës pilia-kalniø“ (pagal poetës Juditos Vaièiû-naitës eilëraðèiø ciklà „Kernavë“).

Nors renginio nepagerbë në vie-nas kviestas archeologas, nuoðirdþiaiir atvirai iðsakytomis mintimis po-kalbá aktualizavo VDU studentai irjø dëstytoja, Kauno botanikos sodovadovas, gamtininkas dr. Nerijus Jur-konis, Prezidento V.Adamkaus bib-liotekos – muziejaus vadovas ArûnasAntanaitis, kolegas þurnalistus jauantrai piliakalniø tvarkymo talkaiPrienø rajone suburiantis plunksnosbrolis Juozas Pugaèiauskas, seniû-nas Algis Bartusevièius, Jiezno bend-

ruomenës centro pirmininkë IrenaUrbanavièienë (visi – Jiezno kraðtoþmonës), etnologas prof. LibertasKlimka, Aukðtadvario regioninioparko lankytojø centro darbuotoja,folklorininkë ir þolininkë Rita Bal-sevièiûtë, Lietuvos þurnalistø drau-gijos pirmininkë Graþina ViktorijaPetroðienë ir kiti renginio dalyviai.

Gamtos dalis, dvasinëbaþnyèia ar praeities

paþinimo ðaltinis?Lietuvoje priskaièiuojama per

900 piliakalniø, ir, anot þinovø, tiklaiko klausimas, kada priartësimeprie registruoto tûkstanèio – nema-þai jø stûkso apaugæ medþiais ir pa-sislëpæ nuo tyrinëtojø akiø. Diskusijømetu pabrëþta, kad kiekvienas ið jøyra iðskirtinis, turintis savo istorijàir legendas, kurios didina jø papë-dëse gyvenanèiø þmoniø savivertæ,orumà, daro átakà tautinei savimonei.Lietuviams nuo seno piliakalniai bu-vo ne tik gamtos dalis, bet ir dvasinësbaþnyèios, suteikianèios laisvës po-jûtá, uþsispyrimo ginti savo princi-pus, stiprybës atsispirti prieð insti-tucijø galià. Pasauliui modernëjantistoriðkai susiklosèiusio þmogaus ir

piliakalnio santykio nebeliko, susi-tikimo dalyviai pasidalino mintimis,kà kiekvienam asmeniðkai reiðkiapiliakalnis.

Jaunimui tai labiau draugø susi-bûrimo vieta, vaikystëje - galimybënusileisti rogutëmis þemyn. NerijusJurkonis, kilæs ið Sobuvos, neslëpë,kad, ko gero, jo, kaip gamtininko,profesijos pasirinkimui turëjo átakosvaikystëje ant Paukðèiø piliakalniopatirtos emocijos, iðvystas kraðto-vaizdis. Jam norëtøsi, kad þmonësûkininkaudami nesivaikytø naudos,nepakenktø savo veikla aplinkai,iðlaikytø protingà santyká su ja.

Libertui Klimkai uþlipus ant pi-liakalnio atsiveria giluminiai tauto-sakos klodai, susijæ su ávairiais liau-diðkais tikëjimais, spëjimais, legen-domis. Piliakalniai jam – geguþiniø,pirmøjø Lietuvos Nepriklausomy-bës ðaukliø, inteligentijos elito kul-tûrinio susirinkimo vieta.

Anot Irenos Buckley, ið bioregio-nalizmo pozicijø atrodytø, jog Jiez-nà, kaip vietovæ, labiau apibrëþia eþe-ras, keliø þiedas, nei atokiau esantyspiliakalniai, taèiau jie padëjo vietosgyventojams susikurti artimà dvasiná

„Jieznas gali tapti dar didesniu“...Kraðto ðviesa metø kloduose

Projektà remia

(Atkelta ið 1 p.)

Ugdomoji veikla vyko netradici-nëje aplinkoje. Vaikams buvo labaiádomu susipaþinti su Norkûnø pilia-kalnio istorija, ákopti á já, pasiþvalgytiið aukðtai á Nemuno platybes bei upe-lytës Mikasos juostà. Mokiniai turëjogalimybæ ne tik ið vadovëliø iliustra-cijø, o ir realybëje pamatyti, kokiosevietose buvo statomos pilys, kad jaskuo sunkiau pasiektø prieðas.

Kieliðkio piliakalnis pasitiko pa-sipuoðæs raktaþolëmis, þydinèiø ievøaromatu.

Mokytoja Ramutë Ðvedienë bu-vo mûsø iðvykos gidë. Vaikai suþi-nojo apie senovëje lietuviø naudotàsutartiná þenklà - ugná, matomà iðvienos pilies kitos pilies gynëjams irgyventojams, áspëjantá apie artëjantá

pavojø. Pasididþiavimo, meilës gim-tinei, gimtajai kalbai pamokos antpiliakalniø ilgam iðliks vaikø atmin-tyje.

Dþiaugiamës, kad mûsø gimtinëturtinga praeitá menanèiø piliakal-niø, juos supanèios gamtos groþio.Juk daþnai ieðkome ádomybiø tolinuo namø, o iðvykoje ásitikinome,kad neatrasti gimtinës lobiai èia pat.

Iðvyka po Norkûnø ir Kieliðkiopiliakalnius prisidëjome prie Pilia-kalniø metø paminëjimo bei pasi-jutome daugiau þinantys miestelioistorijos, pasitikdami Balbieriðkio515 metø jubiliejø.

Graþina AntanavièienëDirektoriaus pavaduotoja

ugdymui

Pamokos ant piliakalnioPo ðalnos pabudusá geguþës 11 dienos rytà, apðviestà pavasario

saulës spinduliais, Balbieriðkio pagrindinës mokyklos prieðmokykliniougdymo grupës ir pradiniø klasiø auklëtiniai su savo mokytojomisaplankë net du Balbieriðkio apylinkiø piliakalnius.

Uþlipus pagalvojame ne tik apiekraðtovaizdá, kuris dþiugina aká, betir apie tuos, kurie kadaise èia gyveno,kovojo, kûrë savo kraðto istorijà.

Nemuno kilpø regioninio parkolankytojø centre Birðtone vyko pa-moka, skirta Piliakalniø metams pa-minëti. Á pamokà atvyko Birðtonogimnazijos 2 - 4 klasiø moksleiviai,kurie turëjo progà pabendrauti suSeimo nariu Andriumi Palioniu irapþiûrëti parodà „Istorinë atmintis.Kà sako mûsø piliakalniai“.

Nemuno kilpø regioninio parkovyr. specialistë Ramutë Miluðaus-kienë moksleiviams papasakojo apieBirðtono kraðto piliakalnius, jø svar-bà kraðto istorijoje, dar negirdëtaslegendas apie Vytauto kalnà, apie ar-cheologø atliktus kasinëjimus Pa-verkniø piliakalnyje, kokià istorijàmena Babroniø piliakalnis ir kaipvietiniai gyventojai vadindavo Ma-tieðioniø piliakalná.

Birðtono savivaldybës teritorijojeyra 8 piliakalniai: ðeði þinomi seniai– Vytauto, Babroniø, Paverkniø, Ði-lënø, Ðaltinënø, Nemajûnø; Matie-ðioniø atrastas prieð trejus metus,

Pelëðiðkiø dar nëra registruotas. Nevisi piliakalniai lankomi, bet norintsurasti tikrai galima pagal nurodytaskoordinates arba pastatytus þenklus.Gal ne nuo visø piliakalniø ðiuo me-tu pamatysime graþius vaizdus, betdirbdami visi kartu to galime pasiek-ti. O pats didþiausias dþiaugsmas bustada, kai patys turësime kur savosveèius pasikviesti ir papaskoti ávai-riausias legendas.

Seimo narys Andrius Palionispamokoje prisiminë pasakojimus,kuriuos jam apie piliakalnius pasa-kodavo senelis. Baigiantis pamokai,pristatë parodà, kurioje ne tik vaikøkûrybiniai darbai, bet ir kurianèiøPrienø kraðto ir Birðtono savivaldy-bës suaugusiø þmoniø mintys apiepiliakalnius, jø dvasià ir net emocijasskaitant istorinius ðaltinius.

Kvieèiame visus aplankyti parodà„Istorinë atmintis. Kà sako mûsøpiliakalniai“, ðiuo metu eksponuo-jamà Birðtone, Nemuno kilpø regio-ninio parko lankytojø centre. Parodaveiks iki birþelio 10 d.

NKRP direkcijos informacija

„Istorinë atmintis. Kàsako mûsø piliakalniai“

Daþnas, lipdamas ant piliakalnio, uþduoda sau klausimà: „Kodëlpiliakalnis yra ðitoje vietoje? Kokia jo istorija?“

Vietos gyventojai talkininkus vaiðino krosnyje keptomis bandomis, sulair þuviene, pabendravimà suðildë drauge atliekamos dainos.

VDU dëstytoja prof. I.Buckley aktualiai diskusijai pakvietë garbius sveèius, kraðtieèius ir studentus.

(Nukelta á 4 p.)

Geguþës 13 d. Paukðèiø piliakalnyje aplinkos tvarkymo talkà surengëLietuvos þurnalistø draugijos nariai, VDU studentai ir dëstytojai, Jieznoseniûnijos, bendruomeniø, kultûros, gimnazijos atstovai.

2017 m. geguþës 24 d. Nr. 39 (9999) 4 p.

ryðá su aplinka, prieraiðumà jai. Arû-nas Antanaitis buvo ið dalies teisus,sakydamas, kad emociðkai susisieju-siems su aplinka sunkiau emigruoti.

Kalbant plaèiau – ne apie vienokurio nors piliakalnio teritorijà, oapie visà Jiezno kraðtà, I.Buckley rû-pëjo iðgirsti daugiau nuomoniø, kaippiliakalniø buvimas ðalia veikia kas-diená gyvenimà. Kraðtieèiai susimàs-të apie tai, kaip bûtø galima apibû-dinti Jieznà ir jo þmones, kokia ðiosvietovës dvasia. Galbût þmoniø sà-monëje Jieznas iðlikæs kaip sena jot-vingiø gyvenvietë, susiformavusi prieeþero? O gal dauguma sieja save sudidinga baroko laikotarpio kultûra,kuomet miestelyje klestëjo Pacø rû-mai? Dalies þmoniø atmintyje dargyva ir pavasarininkø, savanoriø, po-kario partizanø dvasia...

Sutvarkyti bent po vienà kalnelá,atnaujinti santyká su juo

Prof. L.Klimka palinkëjo, kad ðiskuklus bendraminèiø susibûrimasJiezno kraðto kultûrinëje veiklojebûtø tam tikras postûmis. Jo palin-këjimas neliko be atgarsio. Yra entu-ziastø þmoniø, kurie renka su Jieznokraðto piliakalniais susijusià medþia-gà. Nemaþa su Paukðèiø (Dukur-noniø, Steponiðkiø, Vilko, Bobø irkt.) piliakalniu susijusiø padavimøuþraðë ir susirinkusiems perteikëþurnalistas Juozas Pugaèiauskas, jápapildë etnologë Rita Balsevièiûtë,kuriai „iððifruoti“ keleto ðio piliakal-nio pavadinimø kilmæ padëjo nema-terialusis etnokultûros paveldas –archainë ðnekamoji kalba, senojotikëjimo atspindþiai, ið kartos á kartàperduodami paprastø kaimo þmoniøpasakojimai.

Jiezno bendruomenës centropirmininkë Irena Urbanavièienë in-formavo, kad bendruomenë taip patpasiryþusi surinkti kuo daugiau pa-davimø apie ðá kraðtà ir sudaryti lan-kytinø objektø seniûnijoje þemëlapá.

Diskusijos dalyviams norëtøsi,kad nuo piliakalnio pasiþvalgæ jiez-nieèiai nepamirðtø kas esà, kas jøprotëviai, prasmingais darbais ásiam-þintø patys, pagerbtø bent kokiu at-minties þenklu garbingus kraðtieèius,kuriø pastangø dëka Jiezno vardasbuvo tariamas su pasididþiavimu irpagarba. Pavyzdþiui, ðalia Jiezno gim-nazijos esantis skveras galëtø bûti pa-vadintas mokytojo Jono Marcinkausvardu, o vienai ið miestelio gatveliøsuteiktas buvusio muzikos mokyk-los direktoriaus Anatolijaus Berna-tavièiaus vardas. „Jieznas gali taptidar didesniu,“ – sakë Irena Buckley,turëdama omenyje miestelá - traukoscentrà su perspektyva, kurá repre-zentuoja ne tik didinga baþnyèia.

Ruoðiamoje monografijoje apieJiezno kraðto valsèiø kol kas lapaituðti, todël susirinkusieji paragintiprisidëti prie medþiagos rinkimo irraðymo, finansiðkai paremti leidybà.Jiezno KLC direktorë Dalia Vertins-kienë papraðë susibûrimo dalyviøpirmiausia knygoje palikti áraðusapie praëjusià dienà. Anot jos, ren-ginys po renginio, susitikimas po su-sitikimo – ir baltø lapø istorijoje liksvis maþiau...

Jiezno seniûnijoje yra penki pi-

„Jieznas gali tapti dar didesniu“...(Atkelta ið 3 p.)

liakalniai. Iðsakytas rûpestis dël Li-ciðkënø ir vieno ið Pelekoniø pilia-kalniø, pirmasis melioracijos darbøbuvo nuniokotas, kitas - paplautasNemuno vandens. Seniûno A.Bar-tusevièiaus teigimu, þinomas archeo-logas Gintautas Zabiela Pelekoniøketvirtàjá piliakalná pavadino didinguir dëmesio vertu perliuku, taèiau ðisir greta esantys bendravardþiai ne-pelnytai pamirðti, apaugæ medþiais,sunkiai pasiekiami ir netvarkomi dëlveiklos regioniniame parke apribo-jimø.

Lietuvos þurnalistø draugijospirmininkë Graþina ViktorijaPetroðienë ásitikinusi, kad sutvarkytidar vienà piliakalná ðiame kraðte –tai maþiausia, kà gali padaryti tal-kininkai, ir paþadëjo atvykti rude-nëjant, jei tik organizatoriai pakviesá talkà. Atrodo, kad pirmasis tokssusibûrimas padarë graþià pradþiàtolimesniam bendravimui ir inicia-tyvoms, buvo apsikeista padëkos þo-dþiais ir dovanomis, o renginio pa-baigai nuskambëjo visø renginio da-lyviø kartu su studentais meilës dei-vës Mildos garbei atlikta daina.

Dalë Lazauskienë

Auto

rës

ir or

gani

zato

riø n

uotra

ukos

Su KPD Kauno skyriaus atsto-vais, Kauno miesto, Kauno, Këdai-niø, Jonavos, Kaiðiadoriø, Raseiniørajonø ir Birðtono paveldosaugosspecialistais susitikæs Prienø rajonosavivaldybës meras Alvydas Vaice-kauskas pasidþiaugë graþiai tvarko-mo paveldo pavyzdþiais. Jo teigimu,didþiausia problema – Prienø miesteesanèiø buvusiø kareiviniø pastatøir teritorijos sutvarkymas.

Savivaldybiø specialistai papasa-kojo, kokius svarbiausius darbus nu-matæ atlikti. Kadangi ðie metai yraskirti piliakalniams, todël jiems irskiriamas ypatingas dëmesys: nuopiliakalniø ðalinami krûmai ir men-kaverèiai medþiai, árengiami laiptai.Artëjanèio Lietuvos valstybës ðimt-meèio proga siekiama atnaujinti pa-minklus ir kitus atminimo þenkluskapinëse bei vieðosiose erdvëse.Kauno miesto atstovai pasidþiaugë,kad bus atnaujinti net 50 -ties namøfasadai, Këdainiuose tikimasi gautifinansavimà treèiosios sinagogos re-novavimui, Kauno rajono Èekiðkësmiestelyje bus atnaujinti pagrindinëjegatvëje esanèiø senø mediniø namøfasadai, Kaiðiadoriø rajono Þieþma-riø miestelyje esanti sinagoga bus su-remontuota ir pritaikyta kultûrosreikmëms.

Birðtono savivaldybës Archi-tektûros ir kraðtotvarkos skyriausvyriausioji specialistë Greta Jonkutë„Gyvenimui“ pasakojo, kad jau pa-rengtas didelës apimties (3 mln.eurø vertës) Vytauto parko sutvar-kymo projektas, rengiamasi tvarkytiVytauto kalnà.

KPD Kauno skyriaus vedëjasSvaigedas Stoðkus informavo apiepasitaikanèius atvejus, kai rusø kariøkapinëse, nesuderinus su savivaldy-be, pakeièiamos lentelës, iðtaisomoslentelëse uþraðytos pavardës.

Pasak Prienø rajono savivaldy-bës Kultûros, sporto ir jaunimo sky-riaus vyriausiosios specialistës Edi-tos Jakimavièiûtës, Prienø rajone,kaip ir visoje Lietuvoje, ðiais metaisdaug dëmesio skiriama piliakalniøtvarkymui. Savivaldybë kompensuo-ja medienos ásigijimo kaðtus, o dar-bus atlieka seniûnijos, bendruome-nës. Jau sutvarkyti Lepelioniø pilia-kalnio laiptai, netrukus bus atnau-jinti Paðlavanèio, Dukurnoniø pilia-kalniø laiptai. Ji pasidþiaugë, kad jaubaigtas Kæstuèio paminklo renova-vimas, tvarkomi savanoriø ir kiti ka-pai. Labai tikimasi, kad pavyks iðnuo-moti buvusá „Revuonos“ vieðbutá.

Vienas didþiausiø skauduliø –buvæs Prienø karinis miestelis, ku-riame visi pastatai privatûs. Vyk-domos nuolatinës apþiûros, savi-ninkams uþ pastatø neprieþiûràyra taikomos administracinësnuobaudos. Jau pradëti rengti do-

Auto

rës

nuot

rauk

os

Þurnalisto J.Pugaèiausko inicia-tyva kolegos talkino tvarkant Stak-liðkiø ir Jiezno seniûnijø piliakalnius. LÞD pirmininkë G.V.Petroðienë.

Vienas ið renginio organizatoriø -Jiezno seniûnas A.Bartusevièius.

I.Buckley uþ bendradarbiavimà padëkojo Jiezno KLC (direktorë D.Vertinskienë).

Prienuose tarësi Kaunoregiono paveldo specialistai

Prienuose buvo surengtas Kultûros paveldo departamento (KPD)Kauno skyriaus organizuotas Kauno apskrities savivaldybiø pavel-dosaugos specialistø iðvaþiuojamasis pasitarimas, kuriame buvo ap-tarti kultûros paveldo objektø stebësenos, prieðgaisrinës apsaugosádiegimo, Europos paveldo dienø rengimo ir kiti aktualûs klausimai.

Pasitarimo dalyviai Prienø savivaldybëje.

kumentai dël vieno pastato pripaþi-nimo beðeimininkiu. Visai neseniaiKultûros paveldo komisijos verti-nimo taryba sutikslino vertingàsiassavybes ir praplëtë Prienø kariniomiestelio teritorijos ribas, 11 pastatøgavo unikalius numerius. Todëlsaugotinø elementø, o kartu ir rû-pesèiø, atsirado daugiau.

E.Jakimavièiûtës teigimu, beKarinio miestelio, yra ir kitø prob-lemø. Lepelioniø piliakalnio skly-pas yra padalintas á dvi dalis: vienadalis priklauso savivaldybei, kita –privaèiam asmeniui. Prienø, Bag-rëno pilkapiø vietoje yra ávaþiavi-mas á autoservisà. Norint áregist-ruoti kapiniø sklypà, reikia panai-kinti dar nuo tarybiniø laikø nau-dojamà keliukà. Ketinama Kari-niame miestelyje esanèiam vandensbokðtui suformuoti atskirà sklypà,taèiau tai prieðtarauja Naciona-linës þemës tarnybos reikalavimams.Dar viena problema - Pagermuoniodvaras, kuris prieð kurá laikà jau buvoparduotas, taèiau vël gráþo á Prienøsavivaldybës rankas. Planuojama jamieðkoti naujø pirkëjø.

Kauno apskrities savivaldybiøpaveldosaugininkai apsilankë Stak-liðkëse, kur apþiûrëjo UAB „Lietu-viðkas midus“, kurioje nuo 1959 me-tø, laikantis senøjø gamybos tra-dicijø, gaminami originalûs gërimaiið natûralaus bièiø medaus. Lydimivadybininko Kæstuèio Stalionio,susipaþino su ámone, apsilankë mu-ziejuje, kuris ákurtas buvusios alausdaryklos „Gintaras“ salyklo dþio-vyklos bokðte. XIX a. statytas bokð-tas, kuris yra átrauktas á Kultûros pa-veldo vertybiø sàraðà, 2014 m. buvorestauruotas.

Tai puikus pavyzdys, kaipverslas gali prisidëti prie paveldoobjektø iðsaugojimo.

Laima Duoblienë

Salyklo dþiovinimo bokðtas.

Dainuoju Lietuvà kaip dþiaugsmà,iðaugusá ið pelenø,

kaip savo rûpestá didþiausià,kuriuo lyg vieðkeliu einu.

Justinas Marcinkevièius

Veiveriø vardas didelëmis raidë-mis áraðytas á Lietuvos istorijà. Èiakasmet labai graþiais renginiais pa-minimos svarbios mûsø kraðtui da-tos. Ðiais metais Partizanø pager-bimo, kariuomenës ir visuomenësvienybës dienà miestelio gyventojaidþiaugësi matydami gimnazijosmokinius, linksmai þygiuojanèiusSkausmo kalnelio link. Pradiniø irprieðmokykliniø klasiø mokiniai,skautai kartu su mokytojais, biblio-tekos bei muziejaus darbuotojomisvasariðkos saulës spinduliuose besi-plaikstanèiø vëliavø pavësyje dai-navo dainas, skaitë eiles. Renginyjedalyvavæs seniûnas V. Ramanaus-kas dþiaugësi jaunimu ir dëkojo mo-kytojams bei vadovams uþ nuoðirdø

tautiná ugdymà. Prie legendinio par-tizano Juozo Lukðos - Daumantopaminklo muziejininkë J. Kaþdai-lienë priminë susirinkusiems skau-dþias partizaninio karo dienas, kvie-të didþiuotis savo kraðto didvyriais.Vaikø pieðiniai ant asfalto „pasakojoLietuvà“ ir skambios dainos aidëjoMeno mokyklos àþuolø paunksmë-je, kur patys graþiausi þodþiai spal-vomis suþydëjo prie Veiveriø kraðtoistorijos muziejaus. Kiekvienas ren-ginys augina savo kraðtà mylintá þmo-

gø. Uþ tai dëkingi esame jø mokyto-joms, skautø vadovei J. Joneliûnienei,muziejininkei J. Kaþdailienei,bibliotekininkei O. Venckûnienei.

Eilëraðèiai, skirti Lietuvai, iðvaikø lûpø sklindanti lietuviø liau-dies daina, Lietuvos vaizdai,nupieðti maþøjø rankelëmis privertæsusimàstyti apie mûsø brangø turtà– LAISVÀ LIETUVÀ.

Daiva VenclovienëVeiveriø seniûnijos

bendruomenës pirmininkë

Dainuoju Lietuvà

Kraðto ðviesa metø kloduose

2017 m. geguþës 24 d.5 p. Nr. 39 (9999)

Sigita BARTKUTËSekmadienis. Oras graþus. Sëdþiu sodelyje prie mokyk-

los (Stakliðkiø pradinë mokykla). Ðalia þaidþia Graþina irKæstutis. Ateina ir Povilas [oficialiai Paulius Sinkus - þr.1941 m. mokytojø tremtiniø sàraðà Broniaus Kaðelionioknygoje „Dainavos partizanai: Ðarûno rinktinë: Doku-mentai ir prisiminimai.“ V., 1999 – pastaba S. B.]. Visidþiaugiamës gamta, oru, savo ðeima, laime, gyvenimu.1940 metø vasara. (…)

Vienà dienà (...) á Stakliðkiø mokyklà atvyko bûrysrusø kareiviø ir trys karininkai. Apsistojo kieme. Uþëmë irabi didþiules klases [iðryðkinta S. B.]. Karininkai ásikûrëmûsø salone (…). Tais paèiais metais Kaune buvo su-ðauktas gimnazijø ir pradþios mokyklø mokytojø suva-þiavimas (...). (...) Baigiant suvaþiavimà, kaþkas staigauþgiedojo „Tautos himnà“, ir visa halë já galingai uþtraukë(...). Garbës prezidiumas ið inercijos atsistojo, bet tuojatsisëdo, nes neatsistojo ágaliotinis ið Maskvos. (...)

Mokytojos moterys daugiausia buvo [suvaþiavime –S. B.] su tautiniais drabuþiais. Að – irgi.

(…) baigiantis atostogoms mudu ið Stakliðkiø perkëlëá Krikðtoniø mokyklà. Ið Krikðtoniø mokyklos á mûsø vietàatkëlë mokytojus Miliutæ ir Rapolà Lekavièius su 3 metødukrele Nijole. (…)

(...) Stakliðkiø mokykla buvo gana gera [èia, regis,turimas omeny vien pastatas – S. B.]. Miestelyje, nuoðalyant kalnelio, medinis aukðtas namas. Dvi didelës klasëssu dideliu prieðklasiu ir rûbine. Mokytojams trys kambariai,virtuvë. Sodelis, didelis darþas, ðiek tiek pievos, graþi ap-linka. (...)

Á Stakliðkes atvykau 1933 m. iðtekëjusi uþ Povilo. Povi-las èia jau senokai mokytojavo. Buvo mokyklos vedëjas.Toliau nuo mokyklos buvo dar du mokyklos „filialai“,kurie priklausë Stakliðkiø mokyklai. Povilo þinioje buvo irþydø mokykla su dviem mokytojais. Taigi ið viso ðeði mo-kytojai. Abudu buvome laimingi, á turtus ir miestus nesi-verþëme (...).

Tai vos keletas mano „iðkarpytø“ fragmentø ið buvu-sios Stakliðkiø mokytojos Onos Sinkienës, 1941 m.tremtinës, gráþusios net nuo Laptevø jûros, prisiminimøteksto „Gyvenimo nuotrupos“ (þr. knygoje „Leiskit á Të-vynæ“ - „Ðviesa“, 1989, p. 49 – 61). Su jais á Stakliðkiø gim-nazijos proginá leidiná „Daugiau nei 100 metø istorijos:mokyklos metraðtis“ (Alytus: UAB Alytaus spaustuvë,2016), „braunuosi“ dël to, kad pradëjusi jame ieðkoti iðuþmarðties prikeltos ne tik mano, ne tik mano seserø, netik mûsø amþinàtilsá Mamos, bet ir kitø stakliðkieèiøbuvusios mokyklos kûrimosi ir raidos istorijos, deja, bu-vau priversta vien gana nejaukiai sutrikti. Juk iðsamiaunuðviestus (ir tai vien per nuotraukas!) èia radau tik pa-èius vëlyviausius ðios mokyklos gyvavimo metus. O kaipgraþiai ðis leidinys pradedamas: Mokyklos ðimtmetis...Tai iðtisas amþius, paþymëtas susiformavusiomis tradicijo-mis, nuveiktais darbais, iðugdytais mokiniais. – p. 3. Tikto, kas konkreèiai Stakliðkiø mokykloje tas tradicijasper daugiau nei ðimtà metø formavo, kas ir kokiais bûdaisskatino augantá þmogø pozityviai veikti, kad bûtøið(si)ugdytas ne tik jo intelektas, bet ir ið(si)mokyta itinatsakingai rinktis vertybes, ðiame albume (að ðá leidinátik taip suvokiu) niekaip neradau. Atsipraðau – radau!..Tikrai èia (p. 7) yra nusakyta ir mokyklos Misija ir ávar-dintos Vertybës. Taèiau… Jos tëra jau vien Stakliðkiø gim-nazijos ugdymo(si) siekiamybë – „Mûsø vizija“, bet neðimtametës mokyklos radimosi, jos istorinës raidos fak-tø (savi)analizës (ir ið profesionaliø istorikø, ir ið buvu-siø pedagogø, ir ið buvusiø mokiniø pozicijø) rinkinys.NORS...

Jeigu kai kas ið ankstesnës pastraipos susidarë nuo-monæ, kad esu nusiteikusi prieð ðá albumà, tai TAIPNËRA. Kà tik ávardintas leidinys ir bendruoju struk-tûriniu, ir estetiniu aspektais (sudarytojos Loreta Ðer-nienë, Ona Andrulevièienë, Kristina Gaubienë, make-tuotoja Laima Mazëtytë) yra pakankamai tikslingai

Stakliðkiø mokyklos ðimtmeèiui iðleistas albumas „Daugiau nei 100 metøistorijos: mokyklos metraðtis“ kraðtietæ S.Bartkutæ paskatino problemiðkai

replikai su áterpta prieðkarinës Stakliðkiø mokyklos atkarpële... Redakcija

Ar tikrai (ne)verta kà nors pri(si)minti?..sumanytas: já sudaro svari áþanga (p.3), keturi glaustaivizualûs mokyklos statuso kitimo akcentai (p. 4) ir skyriai„Stakliðkiø gimnazija“(p. 5 - 50), „Mokykla prisiminimuo-se“(p. 51 – 66), „Ið gimnazijos sveèiø knygos“ (p. 67 - 72)bei reziumë anglø kalba (p.73). Apie prabangø áriðimàjau net nediskutuojama – stakliðkieèiai tikrai turi kuodþiaugtis. Apskritai toks ALBUMAS, reprezentuojantisgimnazijos vardà (tam skirti 58 leidinio puslapiai ið73), yra vien SVEIKINTINAS. Tik pavadinimas jo ðiuoatveju privalëjo bûti kiek kitoks (leidinio redaktorëL.Ðernienë). Pvz., „[Ið] [d]augiau nei 100 metø istorijos[metraðèio]“ bûtø kur kas labiau adekvati antraðtë (norsji irgi jokiu bûdu neperðama) tam turiniui, kuris yra èiapateiktas. Gal tuomet ne taip kristø á akis tos baltos dëmës,kurios jame taip ir liko be iðsamesnës informacijos (pvz.,visas 1915 – 1944 m. m. laikotarpis). Be to, ir apie tuoskeliolika memuariniø fragmentø, kurie uþpildo ðio albu-mo skyriø „Mokykla prisiminimuose“ faktiðkai vien nuo1956 m., irgi gana keista raðyti... Juk vienas jø „priklauso“ir man... Tik, deja, að jo neatpaþástu... Nors visi tø keturiøsakiniø þodþiai, kurie kompiliacijos bûdu pateko á ðáleidiná ið keleto puslapiø raðinio, rodos, tikrai mano. Ta-èiau ne teksto prasminë kryptis, ne jo emociniai akcentai.Beje, patyriau asmeniðkai, jog ir kai kuriems kitiems ðioskyriaus „autoriams“ buvo gana netikëta pamatyti tai,kas liko ið jø atsakymø á Stakliðkiø gimnazijos padiktuotàtemà „Mano gyvenimo sëkmës“... Dël ko? Pritrûkta lëðø?Ar tekstai buvo pernelyg menkaverèiai? Bet juk abiematvejais leidëjai kai kurios medþiagos galëjo tiesiog atsi-sakyti, þinoma, apie tai informavæ autorius. Beje, kaipkad privalëjo pasitarti su ðiais ir prieð imdamiesi itinradikalaus tekstø trumpinimo bei kitø „kombinacijø“:elementarus leidybinis etiketas...

Taèiau ir ne tai ðiuo atveju yra apmaudþiausia... Bentman apmaudþiausia buvo ið itin patikimø ðaltiniø patirti,kad net XXI amþiuje Lietuvos gimnazijos vadovas galiturëti nuostatà, kad „NIEKAM TA PRAEITIS NEÁ-DOMI“. O juk kà tik pristatytas Stakliðkiø gimnazijosalbumas ðiuo metu, kad ir kaip tai atrodytø paradoksalu,jau irgi yra VIEN PRAEITIS. VADINASI?.. Kokia ið-vada ironiðkai perðasi, remiantis jau tokia logika?..

Vis dëlto ir visai nejuokais susirûpinant: argi Stak-liðkiø pradþios mokyklëlë (þr. aptariamo leidinio p. 3 -paðaipiai iðryðkinta S. B.) ið tikrøjø buvo vien tokia niekoverta, kad apie jà albume nebuvo kà pasakyti?.. Bet á ðioraðinio prieðistoræ águlusios mokytojos Sinkienës reflek-sijos tarsi teigia visai prieðingus dalykus... O jeigu Stak-liðkiø gimnazijos kraðtotyrininkai dar bûtø paakinæ bentvienà kità ið gyvø aðtuoniasdeðimtmeèiø stakliðkieèiø pri-siminti savo mokyklinius metus?.. Ar tikrai Stakliðkiøpradþios mokykla jø atmintyje bûtø buvusi tik „mo-kyklëlë“?.. Bent man, kai vaikystëje (o ir vëlesniais gyveni-mo metais) klausydavausi mûsø Mamos, mergautine pa-varde Urðulës Þidanavièiûtës, pa(sipa)sakojimø ið josmokymosi laikotarpio (apie 1928 - 1932 mokslo metus),ta „mokyklëlë“ kaþkodël atrodydavo vien kaip begalinisGërio ir Groþio pasaulis... O jau jos mokytojai!.. YpaèKaminskas su Sinkevièiumi (taip taip! – tai tas pats mo-kyklos vedëjas Paulius Sinkus, kuris, matyt, mûsø Mamosmokykliniais metais pavardës dar nebuvo susilietuvinæs,todël jai taip ir liko vien mokytoju Sinkevièiumi: juk pe-dagogø vardai anø laikø mokiniams buvo lyg ir „tabu“)...Ne Mokytojai, o Ikonos... Tokios Ðviesios, tokios Ðventos,jog dabar tiesiog baugu prie Jø liestis, kad tik kokia dul-kelë netyèia neuþkristø... O juk ðalia Jø derëtø tinkamaiárëminti dar ir kunigo Vlado Jazukevièiaus, buvusio mû-sø Mamos tikybos mokytojo, Paveikslà... Tad ðiame raði-nyje ir drástu priminti tik Jø Vardus, pasitenkindama vienbuvusios Stakliðkiø mokytojos Sinkienës itin iðkalbausistorinio liudijimo nuotrupomis.

...Tik ar tikrai buvo verta man èia ir tai priminti? Galið tikrøjø nëra jokios prasmës kà nors prisiminti? Bet irUÞMARÐÈIAI PASMERKTI jau vien mûsø velioneiMamai buvusiø tokiø brangiø Asmenybiø Vardus manbûtø BAISI NUODËMË...

Kultûra

Jau ðeðioliktà kartà surengtamekonkurse dalyvavo 35 mokiniai, ku-rie pateikë 116 kûriniø. Mokiniø kû-riniuose – paèios ávairiausios temos:pavasaris, mama, vaikystë, berþas,aidas, besmegenis, knygos, Lietuva...Kaip pastebëjo vertinimo komisijosnarë Prienø Justino Marcinkevièiausvieðosios bibliotekos metodininkëDalia Bredelienë, skaitant konkursuipateiktus kûrinius, stebuklingø at-radimø nebuvo, bet komisijos nariaikasmet su malonumu gilinasi á visnaujus naujø auganèiø jaunøjø kû-rëjø kûrinius. Patys maþiausieji at-randa arèiausiai savæs esantá pasaulá:þaislus, tëvus, namus, gamtà. Augantkeièiasi tematika, þodynas, sakiniøir kûriniø sandara, atsiranda naujosunikalios prasmës.

D.Bredelienë dþiaugësi kûrëjøaugimu ir iðreiðkë viltá, kad ðie moki-niai daþnai atsivers ir kitas knygas.

Nuo kitø metø konkursà orga-nizuos Prienø Justino Marcinkevi-èiaus vieðoji biblioteka, kuri leidþiaknygeles ir kurios direktorë yra ðiokonkurso sumanytoja.

Komisijos sprendimu buvo at-rinkti trys laureatai ir 21 prizininkas,kuriø kûriniai bus suguldyti á ðeðio-liktàjá almanachà „Prienø kraðto vy-turiai“. Laureatais tapo: Eglë Zujûtë(II klasë, „Þiburio“ gimnazija, mo-kyt. L.Karèiauskienë), Austë Kukan-kaitë (5 klasë, Balbieriðkio pagr. mo-kykla, mokyt. R.Ðalèiûtë) ir Austëja

Vyturiai á Prienø kraðtàatskris ðeðioliktàjá kartà

„Àþuolo“ progimnazijoje buvo surengta mokiniø konkurso „Prienøkraðto vyturiai“ baigiamoji ðventë.

Skrupskaitë (5 kl., Iðlauþo pagr. mo-kykla, mokyt. A.Klimavièienë).

Ávairûs apdovanojimai buvo skir-ti visiems konkurso dalyviams. Ir gai-la, kad ðventëje dalyvavo tik „Àþuo-lo“ progimnazijos ir „Þiburio“ gim-nazijos atstovai.

Prienø J.Marcinkevièiaus vieðojibiblioteka specialiu prizu apdova-nojo „Þiburio“ gimnazistes: EglæZujûtæ, Darijà Ustilaitæ, GabrielæÈerniauskaitæ ir Simonà Jakubaus-kaitæ. Merginoms buvo áteikti ne tikpuodeliai su bibliotekos logotipu,bet ir pasiûlymas bibliotekoje sureng-ti savo kûrybos popietæ.

Laima Duoblienë

Konkurso laureatës: „Àþuolo“ progimnazijos mokinës Emilija Muliuolytë,Augustë Bisikirskaitë, Aistë Radzevièiûtë ir jø mokytoja Lina Venclovaitë.

„Þiburio“ gimnazistæ Eglæ Zujûtæspecialiu prizu apdovanoja PrienøJustino Marcinkevièiaus vieðosiosbibliotekos metodininkë Dalia Bre-delienë. Autorës nuotraukos

Geguþës 3 - 18 dienomis Aðmintos laisvalaikio salëje veikë tautodailininkësRomutës Gylienës darbø paroda. Geguþës 15 d. susitikti su parodos lankytojaisatvyko pati darbø autorë, kuri papasakojo apie savo pomëgius ir kûrybà, pristatësavo kûrinius. Maloniai pasidalijo mintimis apie gimtojo kraðto groþá, kurisatsispindi jos nutapytuose paveiksluose.

Tautodailës paroda Aðmintoje

Prisimintas AlgirdasJulius Greimas

Prienø miesto ðventës metu Prienø KLC buvo surengta konferencija„Algirdo Juliaus Greimo ðimtmetis: nuo Prienø iki Paryþiaus“, skirtasemiotiko, kalbininko, mitologo, eseisto Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinëms. Konferencijà kartu su Prienø rajono savivaldybeir Prienø Justino Marcinkevièiaus vieðàja biblioteka rengë Vilniausuniversiteto A.J.Greimo semiotikos ir literatûros teorijos centras.Konferencijos metu veikë Lietuvos centrinio valstybinio archyvo parengtaparoda, praneðimus apie Algirdà Juliø Greimà skaitë Lietuvos centriniovalstybinio archyvo ir Vilniaus universiteto A.J.Greimo semiotikos irliteratûros teorijos centro atstovai.

Plaèiau apie konferencijà ir Algirdà Juliø Greimà – kituose laikraðèionumeriuose.

Jauna trapi dailininkë savo ið-vaizda maþai skyrësi nuo susirinku-siø devintokø, taèiau jau toli nuþen-gusi – yra tapybos magistrë ir nuo2016 metø Lietuvos dailininkø sà-jungos narë su nemenka parodø eks-ponavimo geografija, su savo tvirtamenine pozicija ir poþiûriu.

Parodos Pakuonyje paveiksluoseðalia vieno peizaþo matome darbus,kuriuose vaizduojami þmogausaugintiniai. Autorë sako esanti dau-giau gamtos, ne miesto, vaikas, ten jiir ieðkanti tobulumo. Juk þmonësper skubëjimà tà ryðá praranda. Tokiajos bûtis – lyg ir rami, bet subtili ir subuities þiburëliais. Ið èia kilæs ir susi-

domëjimas gyvûnais, jø santykiu suþmogumi; pastarojo paveiksluosenesimato, bet jauèiamas jo egzista-vimas. Gintarei dþiugu, kai þmogus,pamatæs jos darbus, prisimena savoaugintiná ir atveria savus iðgyveni-mus.

Apie savo kûrybà apskritai Gin-tarë taip kalba: „Mano vaizduojamaspasaulis labai þemiðkas, visos akimir-kos paimtos ið kasdienybës, nesume-luotos ir mielos. Tapyba man kaipmeditacija, panirimas á save ir iðgy-ventø momentø prisiminimas, per-keliant juos á drobæ, todël tikiuosi,kad parodos lankytojui þiûrësis jau-kiai ir suprantamai.“

Gintarës Marèiulynaitëspaveikslø pasaulyje

Tapo áprasta beveik kiekvienà Pakuonio bibliotekoje veikianèià ta-pybos darbø parodà pristatyti pagrindinës mokyklos mokiniams ir jødailës mokytojui. Ðásyk, mokslo metø pabaigoje, susitikta su tapytojaGintare Marèiulynaite, kraðtiete ið Iðlauþo.

Na, o mokiniai? Jie, regis, kruopð-èiai ásitraukë ir á paveikslø analizæ,ir á autorës pasakojimà, ir á savo mo-kytojo Kæstuèio Grigonio komenta-rus. Yra þinoma, kad japonai tiekdaug pasiekæ technologijose ir kitosesrityse dël to, kad nuo maþens jiemsiðsamiai ir rimtai diegiamas estetinispojûtis labiau negu kitose ðalyse. Ja-ponai japonais, bet þmogus, atran-dantis ir vertinantis groþá kasdie-niame gyvenime, kiekviename bui-ties daikte, manykime, kelia daugiaupasitikëjimo.

Marytë Þaromskienë

2017 m. geguþës 24 d. Nr. 39 (9999) 6 p.

Á VA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSAmþinàj á a t i ls á . . .

Papraðytas pasidalinti receptais,Artûras ðyptelëjo, jog negalima, mattuomet patiekalai keièia skoná... Oagurkø, pomidorø, paprikos daigaskainavo – 0,40 - 0,60 euro, kopûstø– 0,12 - 0,20 euro. Pigesni gëliø dai-gai: 0,20 - 1,50 euro. Svyranèià gëlægalima iðsirinkti uþ 3 - 12 eurø, vazo-nëliuose – 1 - 5 eurus.

Gyvuliø turgavietëje, kaip ir deraankstyvà rytà, giedojo gaidþiai. Èiaþmonës labiau tarpusavyje bend-rauja, domisi veislëmis. Susitikusiosdvi poros, atvykusios dedekliø viðtø,kuriø viena kainavo 6 eurus, ir an-èiukø (trijø savaièiø kainavo po 3eurus), èia pat ir diskusijà „áplieskë“.O ðalia atsirado ir visai nepaþástamøþmoniø, kuriems tema ádomi. Irenasu Jonu ið tolimesnës rajono seniû-nijos uþsiminë apie tai, jog yra gir-dëjusi, neva galima „nusipirkti eurø“.Moteris juokavo, kad tuomet statytødidesnæ fermà ir pirktø gyvuliø, tikkad neþino, kur ieðkoti „pardavëjø“.„Dauguma „daro“ pinigus, gal pasau-lis eina ið proto? – jai antrino ir Ma-rija. – Dël pinigø tiek pykèio per savonetrumpà gyvenimà nesu regëjusi neitarp politikø, nei tarp paprastø kai-mieèiø. Ne taip seniai ið gyvenimopasitraukë klasës draugas, turëjæsdidelá verslà, „pilaitæ“. Klausdavom,kam jam tiek daug reikia. Sakydavo,kad viskas labai sudëtinga ten, kurdideli pinigai. Taip ir likom jo nesu-pratæ“. Moteris „paguodë“ pirkëjasVytas: „Ko negali dideli pinigai, tàgali labai dideli pinigai. Taigi pirkitviðtø ir ramiai sau kaime gyvenkit,kol turit vieni kitus“. O pats rinkosijaunikliø triuðiø, kad vasarà turëtø

„Dauguma „daro“ pinigus – galpasaulis eina ið proto?“...

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!!!

Palma PUGAÈIAUSKAITË

kuo uþsiimti ið uþsienio gráþæs anû-kas. Triuðiai kainavo po 5 - 12 eurø,vyresni – iki 30 eurø.

Naminiø viðtø deðimtis kiauði-niø kainavo 1 - 1,20 euro, araukanøir rodailendø veisliø viðtø deðimtárudø ir þalsvø kiauðiniø galima nu-pirkti uþ 3 eurus.

Ûkininkai uþ centnerá mieþiø,kvieèiø, aviþø praðë 10 eurø, uþ sëk-liniø grûdø centnerá – 12 eurø. Dau-giameèiø þoliø, jø miðiniø kilo-gramas kainavo iki 5 eurø.

Dar perkamos ir ávairios tràðos:10 kg „Pavasaris“ tràðø kainavo 10eurø; 15 kg tràðø bulvëms – 15 eurø;10 kg „Yara Mila Complex“ – 12eurø; populiariø þuvø miltø 2 kg – 4eurus; universali tràða visiems auga-lams „Amonio salietra“ 1 kg – 1,60euro; universalios kompleksinëstràðos su mikroelementais „Kemi-ra“ – 1 kg – 4 eurus; granuliuotasekologiðkas paukðèiø mëðlas 4 kg –3,50 euro; tràðos braðkëms, þemuo-gëms 1 kg – 1 eurà, ilgo veikimo bio-logiðkai aktyvi organinë tràða eko-loginio derliaus auginimui 5 kg –6,50 euro; tràðos vejai (samanø nai-kiklis) 4 kg – 5,70 euro; universaliostràðos „Pavasaris – vasara“ 4 kg –5,40 euro; karbamidas 3 kg – 3,60euro, 100 proc. natûralios universa-lios organinës tràðos 2 kg – 3,50 euro.

Agroplëvelës storiausios - 300mikronø - vienas bëginis metraskainavo 3,50 euro, ploniausios - 100mikronø – 1,20 euro.

Bitininkai darbðèiøjø bièiø su-neðto medaus kilogramà pardavë uþ5 - 6 eurus, 100 gramø þiedadulkiø– uþ 2,50 euro, duonelës – uþ 2 eurus,

apie 50 gramø pikio – uþ 3 eurus.Sëmenø aliejaus puslitris kaina-

vo 3 – 3,50 euro. Pernykðèio derliausdarþoviø galima buvo ásigyti ir di-desniais kiekiais pas ûkininkus. 5 ki-logramø maiðelis morkø, burokëliøkainavo 1 eurà. Kilogramas bulviøkainavo 0,13 - 0,25 euro, morkø –0,30 euro, burokëliø – 0,30 euro, svo-gûnø – 0,40 euro, viena vasariniøèesnakø ropelë – 0,30 - 0,70 euro.

Kilogramas trumpavaisiø agur-kø kainavo 1,50 - 2,30 euro, nestan-dartiniø – 0,80 -1,30 euro, graþi sa-lota – 1 eurà, ryðelis ridikëliø – 0,50euro, saujelë svogûnø laiðkø – 0,30euro; uþ ekologiðkas anksti ryte su-rinktas rûgðtynes ðeimininkë praðëeuro. Jø ásigijusi prieniðkë Lina pa-tarë su rûgðtynëmis pasigaminti ðal-tibarðèiø. Sako, kad labai puikusskonis.

Buvo perkama ðvieþia ávairi kiau-liena, paukðtiena raugti ðaðlykamsnaminiu bûdu. Kilogramas perka-miausios sprandinës kainavo 4,80euro. Iðlieka populiarûs ir kaimiðkilaðinukai, kuriø kilogramà galimanupirkti uþ 5 - 8 eurus, priklausomainuo kumpio storio.

„Ar pasirinksime miesto ðventësðurmulá, ar kepsime ðaðlykus gam-toje, nutarsime iki pavakarës visaðeima“, - sakë pirkëjai ið Prienø, ne-ðini dideliais krepðiais pirkiniø iðturgaus.

Geguþës prieðpaskutiná savaitgalá turguje daugelis pirkëjø nuoankstyvo ryto rinkosi ávairiø gëliø bei pomidorø, paprikø, kopûstødaigus, pirko gëliø - ir svyranèiø, ir þydinèiø vazonëliuose. O jø buvolabai didelis pasirinkimas. Sutiktas prieniðkis Artûras Antonovaspatikino, kad pirks paprikø ir pomidorø ávairiausiø rûðiø, nes virtuvëjelabai mëgsta improvizuoti, ruoðdamas patiekalus, ypaè savo firminius– plovà ir chaðlamà. Sako, kad maþai kas Prienuose jø neskanavæ.

Liûdesio ir skausmo valandà nuoðirdþiai uþjauèiame VladàDÞIAUGÁ dël mylimos Mamos mirties.

UAB „Prienø vandenys“ darbuotojai

Artëjant vasarai, vis daugiau þmoniø leidþialaikà gamtoje - prie jûros, eþerø, upiø ir tvenki-niø. Deja, poilsis gamtoje ne visada suteikia tikdþiugiø akimirkø. Prieðgaisrinës apsaugos ir gel-bëjimo departamentas informuoja, jog per pen-kerius metus ugniagesiai gelbëtojai ið vandenstelkiniø iðtraukë 815 skenduoliø, ið jø 35 vaikus.Vien pernai jie iðtraukë 156 nuskendusius, ið jø8 vaikus. Kodël vanduo kasmet pasiglemþia tiekdaug gyvybiø? Daþniausia prieþastis – þmoniøneatsargumas ir alkoholio vartojimas.

Skaudþiausia, kai pramogø prie vandens metu pra-randamos vaikø gyvybës. Kad taip neatsitiktø, Lietuvosvaikø ir jaunimo centras kartu su Vilniaus apskritiesprieðgaisrine gelbëjimo valdyba, Sveikatos mokymo irligø prevencijos centru bei Vilniaus visuomenës svei-katos biuru, atsiþvelgdami á ðvietimo ástaigø praðymusdël saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens telkiniømetodikos pateikimo, parengë prevencinæ paskaità„Vandeny bûk atsargus – tu ne þuvis, o tik þmogus“.

Paskaita skirta 1–5 ir 6–12 klasiø moksleiviams. Josjau pradëtos rengti ir vyks visose ðalies ugdymo ástai-gose. Paskaitos metu ir patys maþiausieji, ir vyresniejibus supaþindinami su skendimø statistika, pagrindi-nëmis saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens taisyk-lëmis. Iðklausæ paskaità moksleiviai þinos, kà turi su-gebëti gerai plaukiantis þmogus, kokie pavojai tyko jûroje,eþere, upëje, baseine ir kt. Vaikams bus priminta ir apieelgesá ant ledo þiemà.

Kad jûsø ðeimos ir artimøjø neiðtiktø tragedija, ug-niagesiai dar kartà primena: nesimaudykite neþinomose,nuoðaliose vietose, neplaukite uþ plûdurø, nors ir esategeras plaukikas, neðokinëkite á vandená neþinomoje vie-toje, nes galite susiþaloti atsitrenkæ á dugne esanèius daik-tus, nesimaudykite iðkart po valgio, iðgëræ alkoholiniøgërimø, perkaitæ saulëje, neðokite staiga á vandená, ne-plaukiokite ant pripuèiamø èiuþiniø, padangø kamerø,savadarbiø plaustø ar kitø priemoniø, nevaikðèiokitevaltyje ir nesupkite jos, nes valtis gali apvirsti. Ir svar-biausia – nepalikite prie vandens be prieþiûros maþa-meèiø vaikø, nepatikëkite jø prieþiûros kitam vaikui.

www.vpgt.lt

Ugniagesiai gelbëtojai perspëja:bûkite budrûs prie vandens

Birðtono kurhauze geguþës 25 d. 19 val. - gitaros virtuozai„Gantriis - Zimmermann Guitar Dou“ (Danija).

Birðtono kultûros centre geguþës 27 d. 12 val. - VI respublikinismodernaus ðokio festivalis - konkursas „Judanèios spalvos“.

Birðtono kurhauze birþelio 4 d. 15 val. - romantinës muzikospopietë. Programoje: Niccolo Paganini kûriniai smuikui ir gitarai.Gediminas Dalinkevièius (smuikas), Simonas Buðma (gitara).

Prieniðkis Artûras pirks kuoávairesniø veisliø pomidorø beipaprikø daigø.

2017 m. geguþës 24 d.7 p. Nr. 39 (9999)

Reklama Reklama.

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

Á VA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛS

Nekilnojamasis turtasPerka miðkà, gali bûti su bendrasa-vininkais neatidalinta ið bendros nuo-savybës. Tinka ávairûs plotai. Sutvar-ko dokumentus ir atsiskaito grynais.Tel. 8 644 55 355.

Gyvuliai, gyvûnaiUAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34 503.

ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvarkovalstybës iðmokas, sveria elektroni-nëmis svarstyklëmis, pasiima savotransportu. Tel.: (8 319) 43386, 8 69828 063, 8 685 86 121.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“ kai-nomis), taip pat perka arklius irtraumuotus galvijus. Tel. 8 616 43 646.

Brangiai perka verðelius, avis. Mo-ka 6 arba 21 proc. priemokà. Tvarkovisas valstybës teikiamas iðmokas.Tel.: 8 611 69 265, 8 686 27 927.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:(8 319) 69 541, 8 699 93 682.

Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

Ávairios prekësSuperka ávairius automobilius, galibûti be T.A. ir nevaþiuojantys. Tel. 8683 00 890.Perku maistines bulves, pasiimu, at-siskaitau. Tel. (8 37) 545 842, 8 68581 393.Perku presuotus ðiaudus kitkomis irkokybiðkà ðienà kitkomis, pasiimu.Tel. 8 679 56 446.

verðelius.Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAIPERKA

Brangiai perka arkliusarba keièia á ramiusdarbinius.Tel. 8 648 85 777.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

Nekilnojamasis turtasParduoda sodybà su 5 ha gero derlin-gumo þemës Jiezno seniûnijoje. Yrasodas, tvenkinukas, netoli - Kaðoniøir Valiûniðkiø eþerai. Kaina - sutartinë.Tel. 8 604 86 779.Parduoda 20 arø gyvenamosios pa-skirties þemës sklypà Verknës g., Birð-tono vienkiemyje. Tel. 8 614 08 731.Parduodami sklypai netoli Jiezno. 18ha Anglininkø k., naðumo balas 41, ir11 ha Voðiðkiø k., naðumo balas 48.Tel. 8 606 07 000.Parduoda 57 a þemës ûkio paskirtiesþemës prie Alðios eþero, Pieðtuvënøk. Tel. 8 608 47 357.Parduoda gyvenamà namà Prie-nuose, Vaitkaus g. Nr. 50. Yra ûkinispastatas 18,5 aro þemës. Tel. 8 68267 377.Prienuose, vaizdingoje vietoje, Lakð-tingalø g. 18, parduodamas naujai su-formuotas, neuþstatytas 9,92 aro na-mø valdos sklypas. Atlikti kadastri-niai matavimai, patvirtintas detalusisplanas. Ávesta elektra. Naujas asfaltuotasprivaþiavimas. Yra galimybë ásigytigretimà sklypà. Kaina 9900 Eur.Tel. 8 648 29 180.Prienuose, Drubengio g., graþausgamtovaizdþio paðonëje, parduoda-

mas perspektyvus namø valdos pa-skirties 14 arø sklypas. Geras priva-þiavimas. Elektra uþ 50 m. Sklypaskraðtinis, be pastatø. Atlikti geode-ziniai matavimai, parengtas ir pa-tvir tintas detalusis planas. Kaina:8300 Eur. Tel. 8 676 23 193.Parduoda 4,4 aro þ.û. paskir ties þe-mës Ðiltnamiø g. 19, Prienuose. Kai-na - 7000 eurø. Taip pat stumdomàbalkono plastikiná langà 3,35 x 1,55,kaina - 200 eurø. Tel. 8 682 92 851.

Ávairios prekësPigiai parduoda malkas (skroblo,àþuolo, uosio, juodalksnio, berþo). At-veþa nemokamai. Tel. 8 635 82 808.

Parduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Taikomos nuolaidos! Parduodaminauji ðaldytuvai ir ðaldikliai „Snaigë“.Naujas dizainas, antibakterinë siste-ma. Garantija 2 metai. Pristatymas ánamus nemokamas. Tel. 8 656 12 550.

Parduodamas automobilis „OPELASTRA“, 1993 m., sedanas, benzinas,1400 cm2, vyðninë, TA iki 2017.07.28.Tvarkinga, pavirinta, rida 187 tûkst. km.Kaina - 450 eurø. Tel. 8 615 91 464.

Naujai gautà „DPK“ ir „DO“rûðies akmens anglá.

Palaidà ir sufasuotà maiðais po40 ir 25 kg.

Sandëliai Prienuoseir Mauruèiuose jau dirba.

Praðome laiku apsirûpinti anglimi!Adresai: Prienai, Kæstuèio g. 99,tel.: 8 687 36 216, (8 319) 51606. Mauruèiai, tel.: 8 686 40

250, (8 319) 69 122.

UAB „GRASTA“ VASAROSKAINOMIS IÐPARDUODA:

parduoda ir pr istato- BALTARUSIÐKUS durpiø briketus;- AKMENS ANGLÁ (fasuotà);Tel.: 8 618 45 540, 8 685 24 553.

UAB „Tvirtasis siûlas“

UAB „Dameta“ parduodakokybiðkà akmens anglá ir angliesgranules (kaina nuo 130 Eur).Turime maiðais po 25 ir 50 kg.Prekiaujame ir nefasuota anglimi.Tel.: 8 612 877 55, ( 8 37) 561 350.

Remontuoja ir prijungia: skalbykles,el.virykles, dþiovykles, indaploves,orkaites. Atvyksta á namus, suteikiagarantijà. Tel. 8 676 08 313.Liejame pamatus, betonuojame.Montuojame gipso kartonà, glaisto-me, daþome, kalame dailylentes, de-dame visø tipø grindis, klojame ply-teles, atliekame santechnikos dar-bus, elektros instaliacijos darbai, pri-lydome stogo dangà, lankstome skar-das. Tel. 8 600 96 399.Ðlifuojame, dedame ir lakuojameparketà, dengiame stogus, skardina-me, lankstome, ðiltiname ir daþomenamø fasadus. Kasame pamatus,mûrijame, tinkuojame, betonuojame,montuojame tvoras, langus, duris, at-liekame langø apdailà, griovimo dar-bus. Statome karkasinius namus. Tel.8 620 85 350.Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel. 8 64587 304.

Dengiame stogus, kalame ávairiasdailylentes, ðiltiname sienas, statomekarkasus, atliekame kitus apdailosdarbus. Tel. 8 672 05 253.VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos,katiliniø árengimo. Komplektuojamekokybiðkas santechnikos medþiagassu nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

GAMINA DURIS nuosaviemsnamams, ûkiniams pastatams ir rû-siams. Durys ðiltos ir saugios. Tel. 8653 93 193.* Statome vidaus þidinius * Nebran-giai klojame plyteles * Atliekamesantechnikos darbus. Tel. 8 677 92397.Þemës kasimo darbai su mini eks-kavatoriumi, poliø græþimas, savivar-èio su fiskaru paslaugos, ekskava-torinio krautuvo („Raèioko“) paslau-gos. Tel. 8 677 30 642.Atliekame ávairius þemës kasimo irlyginimo darbus. Kasame, valome tven-kinius, darome pylimus, ðlaitus, lygina-me, tvarkome teritorijas. Konsultuo-jame, turime patirties. Tel. 8 640 50 090.Atliekame visus santechnikos dar-bus. Árengiame vandentiekio, nuotekøir ðildymo sistemas. Græþiame sky-

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Automobiliø këbuløremontas. Tel. 8 648 10 424.

les betone. Tel.: 8 604 35 126, 8 68545 851.Ðiltiname sienas, stogus ir grindisekovata - sausuoju ir ðlapiuoju bûdu.Uþpildome oro tarpus. Tel.: 8 698 47767, 8 682 37 022.Pjauname metalà su programuoja-momis CNC staklëmis, darome brë-þinius, metalo turime vietoje, maksi-malus plieno pjovimo storis 40 mm.Tel.8 652 53 294, [email protected], valome geriamojovandens ðulinius. Tel. 8 612 60 250.

Reikalingas „E“ kategorijà turintis skiedroveþio vairuotojas. Darbas Lietuvoje.Tel. 8 687 12 637 (Antanas).

Reikalinga kambarinë - valytoja ir barmenë - padavëja, turinti patirties, beþalingø áproèiø. Tel. 8 687 53 756.

Ieðkomi tolimøjø reisø vairuotojai darbui Europoje arba Lietuva - Vokietija -Lietuva. Tel. 8 650 74 331.

PIRKITE AB VILNIAUS PAUKÐTYNO VIÐÈIUKUS !ANÈIUKAI, ÞÀSIUKAI, KALAKUÈIUKAI, VIÐTAITËS GEGUÞËS 26 d., penktadiená, prekiausime AB Vilniaus paukðtyno mësiniais

broileriniais, vienadieniais ROSS – 308 veislës viðèiukais, paaugintais 3-4sav. COBB-500 mësiniais, broileriniais viðèiukais,anèiukais, þàsiukais, 3-6sav. BIG-6 veislës kalakuèiukais(uþsisakius), jaunomis 4 - 6 mënesiø rudomis,juodomis, raibomis, baltomis dedeklëmis viðtaitëmis, paðarais:

Naujojoje Ûtoje – 8 val., Þemaitkiemyje – 8.10 val., Jiestrakyje –8.25 val., Ingavangyje –8.35 val., Klebiðkyje – 8.45 val., Ðilavote –8.55 val., Leskavoje – 9.10 val., Skriaudþiuose – 9.20 val., Veiveriuose– 9.40 val., Iðlauþe – 10.45 val., Pakuonyje – 11 val., Aðmintoje –11.30 val., Strielèiuose – 11.45 val., Prienø turguje – 12 val.,Balbieriðkyje – 12.20 val., Paprûdþiuose – 12.40 val., Vartuose –12.50 val., Birðtono Vienkiemyje – 13.15 val., Nemajûnuose – 13.30val., Vëþionyse – 13.45 val., Jiezne – 14 val., Kaðonyse – 14.15 val.,Pieðtuvënuose – 15.45 val., Uþuguostyje – 16 val., Stakliðkëse –16.10 val. Tel. 8 612 17 831.

Ásilauþta á namusGeguþës 18 d. apie 12 val. 15

min. Birðtono seniûnijoje, Siponiøkaime, Dvaro gatvëje, 52 -ejø metømoteris, atvykusi á sodybà, rado ið-lauþtas kambario duris, o viduje,sekcijoje, pasigedo 80 eurø, seno-viniø monetø ir buto raktø. Padarytanuostolio uþ 150 eurø.

Neteisëti veiksmaiGeguþës 18 d. Prienø r. PK gau-

tas vyriðkio pareiðkimas apie tai, jog,prisijungæs prie elektroninës ban-kininkystës, pastebëjo, kad ið jo sà-skaitos pervesta 236,99 euro á kitàsàskaità. Pareiðkëjas nurodë, jog jispinigø nepervedë, ir kaþkas neteisëtai

pasinaudojo jo mokëjimo priemo-nëmis ir jam neþinant pervedë pi-nigus.

SmurtasGeguþës 18 d. Ðilavoto seniû-

nijoje, Ingavangio kaime, Paðilës g.,neblaivus (2 prom.) vyras smurtavoprieð savo neblaivià (1,66 prom.) su-gyventinæ. Átariamasis buvo sulaiky-tas ir uþdarytas á areðtinæ.

Geguþës 21 d. apie 17 val. Bal-bieriðkio seniûnijos Kieliðkio kaime,kaimo turizmo sodyboje, konfliktometu vyras smurtavo prieð savobuvusià sugyventinæ. Átariamasisbuvo sulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ.

Parengta pagal Alytausapskrities VPK pirminæ

informacijà

UAB „Prienø vandenys“ nuomoja ðiuos mechanizmus: ekska-vatoriø (iki 0,25 m3 kauðo talpa) – 32,49 Eur - 1 d. val., mini ekskavatoriø- 22,27 Eur - 1d. val., savivartá automobilá su manipuliatoriumi 39,96Eur - 1d. val., hidrodinaminá automobilá – 88,84 - 1d. val. Nurodytiákainiai su PVM. Taip pat árenginëja vandentiekio ávadus ir nuotekøiðvadus, kaina skaièiuotina atskirai. Tel. pasiteiravimui: +370 650 60881; +370 650 60 879.

Gyvuliai, gyvûnaiParduoda dalmantinø grynaveisliusðuniukus (2,5 mënesio). Tel. 8 653 93193.

Balsuokite uþ graþiausià Lietuvos piliakalnáIki geguþës 31 d. ðalies gyventojai gali, balsuodami in-

ternetu, rinkti graþiausià Lietuvos saugomø teritorijø piliakalná.Jis bus paskelbtas birþelio 1 -àjà.

Ðiuos rinkimus organizuoja Valstybinë saugomø teritorijø tarnybaprie Aplinkos ministerijos ir portalas www.pamatykLietuvoje.lt.

Balsuojantieji gali pasirinkti piliakalnius ið pasiûlytojo tris-deðimtuko arba pateikti savo kandidatus. Tarp pasiûlytøjø - ir Vytautokalnas Birðtone, ir Napoleono kepurë (Lepelioniø piliakalnis). Visainformacija apie rinkimø organizatoriø atrinktus 30 piliakalniøpaskelbta specialiai sukurtoje svetainëje su þemëlapiu.

Ðunø dresavimas Prienuose. Tel. 8 685 84 187. www.augintinis.eu

2017 m. geguþës 24 d. Nr. 39 (9999) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS: (60523, [email protected]); SOCIALINËS PROBLE-MOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]); Angelë Bajorienë,komunikacijos ir rinkodaros direktorë (8 687 98 985, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS, APLINKOSAUGA:Laima Duoblienë (8 682 12 642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: OnaLodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

Apie Vytautà Pakarskà papasa-kojo jo bendraþygis ir ilgametis jopavaduotojas Vytautas Mekðriûnas.

- Prienams pasisekë, kad èia ke-liolika metø dirbo Vytautas Pakars-kas. Nors jis yra kilæs ið Radviliðkio,taèiau visam Lietuvos aviacijos spor-tui yra padaræs tiek daug, kad vos nekiekvienas miestas galëtø já paskelbtiGarbës pilieèiu. Utopija bûtø ga-lima pavadinti jo idëjà senoje pie-ninëje ákurti gamyklà, suburti bend-raminèius ir sukurti toká skraidymoaparatà, kokius pasaulyje gamino tikketurios gamyklos. Ir dabar sunkuásivaizduoti, kaip buvo galima toká

Vytautui Pakarskui - Prienø miestoGarbës pilieèio vardas

darbà atlikti neturint finansavimo,jauèiant nuolatiná Maskvos „pagaliøkaiðiojimà á ratus“. Taèiau per dvejusmetus pavyko pagaminti Balio Kar-velio sukonstruotà sklandytuvà BK-7! – kalbëjo V.Mekðriûnas.

Garbës pilieèio regalijas merasA.Vaicekauskas áteikë Eksperimen-tinës sportinës aviacijos gamyklostradicijas tæsianèios UAB „Sportinëaviacija ir Ko“ vadovui Vytautui Ma-èiuliui. Vëliau regalijos bus perduo-tos Prienø kraðto muziejui.

Nuo ðiol Prienai turi ðeðis Gar-bës pilieèius: poetà Justinà Marcin-kevièiø, monsinjorà Juozapà Uþupá,raðytojà Vytautà Bubná, klebonà Ka-zimierà Skuèà, partizanà dimisijos

Jubiliejinës Prienø kraðto vasaros ðventës akimirkos

(Atkelta ið 1 p.)

Tradicinë Prienø kraðto vasaros ðventë, skirta Prienø miesto vardo 515-osioms metinëms, tris dienasdidelius ir maþus viliojo ávairiais kultûriniais, sportiniais ir sveikatingumo renginiais, kurie vyko Laisvës aikðtëje,Kultûros ir laisvalaikio centre, Prienø kraðto muziejuje, Prienø sporto arenoje, Pociûnuose ir Paprienëje: estradoje,stadione, aikðtëje prie Nemuno.

Vytauto Pakarsko bendraþygiai.

Apie Vytautà Pakarskà kalbëjo jobendraþygis Vytautas Mekðriûnas.kapitonà Antanà Lukðà ir aviacijosinþinieriø Vytautà Pakarskà.

Po iðkilmiø susirinkusiems kon-certavo puèiamøjø orkestras „Pane-vëþio garsas“.

Tradicinëje dainø ir ðokiøðventëje „Tykiai tykiai Nemu-nëlis teka...“ vasaros estradojeprie Nemuno pasirodë menomëgëjø kolektyvai ið Prienø ra-jono savivaldybës ir sveèiai iðVarënos, Kauno rajono Raudon-dvario, Ukmergës, Birðtono.

- Didþiausia Prienø vertybë –darbðtûs, atkaklûs ir kûrybingi mûsøkraðto þmonës, - sveikindamas ðven-tës dalyvius kalbëjo Prienø rajonosavivaldybës meras Alvydas Vaice-kauskas.

Prienø miesto gimtadienio ðven-tës proga prienieèius ir miesto sve-èius sveikino LR Seimo narys And-rius Palionis, Talsi (Latvija), Nau-garduko (Baltarusija), Lvovo srities(Ukraina) delegacijø vadovai, kai-myniniø Kauno rajono, Alytausmiesto ir rajono, Birðtono savival-dybës atstovai.

Po saviveiklininkø pasirodymøkoncertavo atlikëjas Tadas Juod-snukis su grupe, atlikëjas VytautasÐiðkauskas, grupë „Iðjunk ðviesà“,áspûdingà pasirodymà surengë ðokioir ugnies studija „Èiutyta“, o ðventævainikavo áspûdingas fejerverkas.

Laima Duoblienë

„Tykiai tykiai Nemunëlis teka...“

Grafø Butleriø atminimuiPrienø kraðto muziejuje buvo atidaryta paroda „Grafai Butleriai –

Prienø seniûnai, Marijampolës miesto kûrëjai“. Parodà Marijampolës„butlerininkai“ parengë, Varðuvos senøjø aktø archyve, Suvalkø miestoarchyve, Nacionaliniame Baltarusijos archyve Gardine, Prienøparapijos baþnytinëse knygose radæ gausybæ dokumentø, juos papildæinformacija ið Kvietiðkio dvaro savininko Mykolo Butlerio, MorkausAntano Butlerio ir Pranciðkos Ðèiukaitës - Butlerienës sûnaus, kelionësið Karaliauèiaus á Italijà dienoraðèio, ðvedø mokslininko Knuto OlafoFalko Suvalkø vietovardþiø studijos. Parodà pristatë Kauno regioniniovalstybës archyvo Marijampolës filialo vedëjas Rimvydas Urbonavièiusir kraðtotyrininkas Arûnas Kapsevièius.

Paroda Prienuose veiks iki birþelio vidurio.

Pociûnuose prasidëjoLietuvos èempionatas

Sekmadiená Pociûnuose prasidëjo 2017 m. Lietuvos atviros klasësèempionatas. Dël apdovanojimø varþosi 22 sportininkai ið Kauno(14), Vilniaus (3), Klaipëdos, Birþø, Panevëþio, Ridali (Estija) ir Vid-zeme (Latvija) (po vienà) sklandymo klubø.

Po iðkilmingo varþybø atidarymo sklandytojai pradëjo kovà pa-dangëje. Pirmajam pratimui buvo skirta 276,44 km uþduotis. Nugalëjokaunietis Artûras Klimaðauskas, antras – birþietis Gintaras Drevinskas,treèias – Adomas Grabskis. Varþybose dalyvauja ir keturi Prienø kraðtosklandytojai. Pirmajame pratime Vytautas Sabeckis iðkovojo penktàvietà, Vytautas Paulauskas – tryliktà, Gvidas Sabeckis – keturioliktà,Vytautas Maèiulis – ðeðioliktà.

Varþybos baigsis ir nugalëtojas paaiðkës birþelio 3 d.

Daugiau apie ðventinius renginius - ðeðtadienio „Gyvenime“.

Documents

2 p. 3 - 4 p. 5 p. 6 p. Tikisi kultûriniø mainø miesto ...gyvenimas.eu/G_DS2/gyvenimas_05_24.pdf · stebimi daugelyje Afrikos ir Azijos ðaliø. Paskutinius 2000 metø intensy-viausiai