7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos ... CEO PwC Survey.pdf · vadovų tikisi ekonomikos lėtėjimo, 43% mano, kad ekonomikos augimas liks toks pat ir tik apie

www.pwc.lt

Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių ateities perspektyvos

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa

2019 m., vasaris

Pasaulio ekonomikos forume Davose „PwC“ pristatė 22-ojo „PwC Global CEO“ tyrimo rezultatus. Tai yra vienas iš labiausiai laukiamų ir reprezentatyviausių verslo lyderių apklausų pasaulyje.

Pasaulinėje verslo lyderių apklausoje buvo apklausti 3 200 aukščiausio lygio vadovų iš 91 šalies. Kartu su pasauline apklausa atlikome tyrimą su aukščiausiais vadovais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pasaulinį tyrimą papildėme klausimais apie vietos ekonominę aplinką.

Dalinamės svarbiausiomis tyrimo įžvalgomis, Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių dabartinės ekonominės padėties matymu ir ateities vizija. Kaip įmonių vadovai jaučiasi dėl ateities? Kokios tendencijos jiems neleidžia užmigti? Kur slypi verslo augimo galimybės? Kokia yra Lietuvos darbo rinkos perspektyva? Atsakymus į šiuos klausimus ir kitas naudingas įžvalgas rasite ataskaitos puslapiuose.

Ačiū visiems dalyviams!

Rimvydas Jogėla„PwC“ vadovaujantis partneris Lietuvoje

2 7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa

PwC Lietuva 3

Ar tikite savo verslo apyvartos augimu per ateinančius 12 mėnesių?

2 pav. 2019 m. rezultatai apie tikėjimą, jog verslo apyvarta augs – procentas žmonių, kurie tiki augimu (pateikti atsakymai „labai tikiu“, skliaustuose – ankstesnių metų rezultatai)

Japonija

Dangus niaukiasi?Tradiciškai vienas iš pagrindinių apklausos klausimų yra tai, kokiu mastu įmonių vadovai tiki savo verslo pajamų augimu būsimais metais. Aukščiausio lygio vadovų nuomonės, kad jų pajamos augs ateinančiais metais, procentinė dalis vadinama „Optimizmo indeksu“.

1 pav.Pasaulinis „Optimizmo indeksas“ – įmonės pajamų augimu per ateinančius 12 mėnesių tikinčių vadovų procentas

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

52%50%

21%

31%

48%

40%36%

39%35%

38%42%

35%39%

37%(-7%)CEE*34%

(-10%)Vakarų Europa

39%(-26%)JAV

35%(-16%)

Pasaulio

43%(+11%)Brazilija

37%(+9%)

JK

20%(-38%)

Vokietija

35%(-10%)Kinija

19%(-18%)

27%(+1%)Afrika

55%(-16%)Indija

*Centrinė ir Rytų Europa


4 pav.Ar per ateinančius 12 mėn. Jūsų įmonės apyvarta augs? Lietuvos įmonių vadovų vertinimai pastaruosius kelerius metus

2018 m. 74% Lietuvos aukščiausio lygio vadovų tikėjo savo verslo augimu per ateinančius 12 mėnesių ir 67% dar prieš metus, tačiau šiais metais tik 57% verslininkų galvoja, kad verslas augs šiais metais. Taigi, optimizmas krenta.37% mano, kad jų apyvarta išliks tokio paties lygio, kaip ir praėjusiais metais, ir 6% mano, kad apyvarta gali sumažėti. 12 mėnesių augimo indeksas yra mažiausias per pastaruosius 5 metus. Lietuvos aukščiausio lygio vadovai ateitį vertina gerokai optimistiškiau negu latviai, beveik taip pat optimistiškai kaip kad estai.

3 pav. Ar augs Jūsų įmonės apyvarta per ateinančius 12 mėnesių (%) – Estijos, Latvijos, Lietuvos aukščiausio lygio vadovų įvertinimai

Estija

Augs

Liks tokios pat

Mažės

58%28%

14%

Latvija

Augs

Liks tokios pat

Mažės

40%50%

10%

Prognozuojamas vidutinis apyvartos augimas per 12 mėn.

13,5%

9,6%

LietuvaAugs

Liks tokios pat

Mažės

57%37%

6% 14,6%

36%

2015 2016 2017 2018 2019

79%

67%74%

57%

PwC Lietuva 5

Šiek tiek geresnis nusiteikimas, kalbant apie ilgalaikius augimo lūkesčius, nors rezultatai ir vėl ma-žesni nei pastaraisiais metais (87% pernai). Lietuviai ir toliau optimistiškiau vertina ateitį nei latviai, bet prasčiau nei Estijos įmonių vadovai. Kad per ateinančius 3 metus įmonės apyvarta augs atsakė 67% apklaustųjų, 23% manė, kad apyvarta nesikeis, o 10% kad sumažės.

Per vienerius metus vadovų lūkesčiai dėl vidutinės trejų metų perspektyvos žymiai suprastėjo. Šiais metais vadovų tikinčių, kad įmonės apyvarta augs sumažėjo 19 procentinių punktų.

5 pav.Ar manote, kad per ateinančius trejus metus Jūsų įmonės apyvarta augs? Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių vadovų vertinimai

LietuvaAugs

Liks tokios pat

Mažės

67%23%

10%

Latvija

Augs

Liks tokios pat

Mažės

60%23%

17%

Prognozuojamas apyvartos vidutinis augimas per 3 metus

17,4%

27,5%

Estija

Augs

Liks tokios pat

Mažės

75%14%

2018 2019

11% 32,9%

Ar per ateinančius trejus metus Jūsų

įmonės pajamos augs? Lietuvos įmonių

vadovų vertinimai

86% 67%


Svarbiausios augimo rinkos – kaimyninės šalys Šiais metais nuo 2010 m. mažiausia dalis pasaulio įmonių vadovų tiki, kad įmonės apyvarta per artimiausius 12 mėnesių augs. Panašiai pesimitiški ir trejų metų apyvartos augimo lūkesčiai, nuo 2009 m. ekonomikos krizės metų mažiausia pasaulio įmonių vadovų dalis tikisi apyvartos augimo per ateinančiu trejus metus.

6 pav. Pasaulio verslo lyderių 2019 m. nuomonė apie verslo augimą: apie ateinančius 12 mėnesių ir artimiausius 3 metus (%)

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

44%

52% 50%

21%

31%

48%

40%36% 39% 39%

35%38%

42%35%

42%34%

50%

51%47% 46% 46% 49% 49% 51%

45%

36%

Tiki, kad verslas augs artimiausius 12 mėnesiųTiki, kad verslas augs artimiausius 3 metus

PwC Lietuva 7

Lyginant su praėjusių metų apklausa, Lietuvos įmonių aukščiausio lygio vadovų valstybės ir pasaulio ekonomikos perspektyvos vertinimuose ima dominuoti niūresnės nuotaikos. Kad šalies ekonominė būklė gerės, prognozuoja tik 23% respondentų, o apie 20% mano, kad prastės. Praeitų metų apklausoje daugiau negu pusė respondentų atsakė, kad šalies ekonominė padėtis gerės (53%), o kad pablogės – tik 7%. 2016-2018 m. vyravo gerokai optimistiškesnės nuotaikos, o šiais metų Lietuvos įmonių vadovų lūkesčiai sugrįžta į 2015 m. lygį.Vertindami pasaulines tendencijas, 40% apklaustų Lietuvos įmonių vadovų tikisi ekonomikos lėtėjimo, 43% mano, kad ekonomikos augimas liks toks pat ir tik apie 17% prognozuoja gerėjimą.Pažymėtina, kad lietuvių vertinimas yra vienas pesimistiškiausių pasaulyje, nors ne toks pesimistiškas kaip kaimynų Estijoje (tik 8% tikisi gerėjimo), Latvijos įmonių vadovai šiek tiek optimistiškesni - 20% tikisi ekonomikos augimo, 42% pasauliniame tyrime dalyvavusių aukščiausio lygio vadovų mano, kad pasaulio ekonomikos augimas spartės (Vakarų Europa – 38%). Nors šis rodiklis taip pat kritęs. Ar per ateinančius metus (12 mėn.) augs jūsų verslo sektoriaus pajamos? Lietuvoje 43% situaciją vertina teigiamai, kad situacija išliks tokia pati manė 40% (kaip ir praėjusiais metais) ir beveik penktadalis (17%) prognozuoja pajamų mažėjimą. Panašiai vertina ir kitų Baltijos šalių įmonių lyderiai: estai prognozuoja, kad verslo sektoriaus, kuriame veikia įmonė, augimas sieks apie 42%, kad situacija išliks panaši teigė 39%, o apie 19% manė, jog pajamos mažės. Latviai augimo perspektyvas vertina kiek palankiau: 47% nusiteikę optimistiškai ir tik 7% mano, jog pajamos mažės.

7 pav. Kaip keisis pasaulio ekonomikos būklė per ateinančius 12 mėn. – Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių vadovų vertinimai

20%

23%

Globaliai

Latvija

Lietuva

Pagerės

Išliks tokia pati

Pablogės

Pagerės

Išliks tokia pati

Pablogės

Pagerės

Išliks tokia pati

Pablogės

42%

20%

17%43%40%

28%

47%

29%

33%

Lietuvos įmonių vadovų mano, kad

Lietuvos ekonomikos būklė per ateinančius

metus pagerės

Lietuvos įmonių vadovų mano, kad

Lietuvos ekonomika letės per ateinančius

metus

Estija

Pagerės

Išliks tokia pati

Pablogės

8%40%

52%


Pagerės Pablogės Iš liks tokia pati

Lietuvos aukščiausio lygio vadovai įvardino svarbiausius verslo augimo šaltinius (verslo plėtros įrankius):

Natūralus augimas

30%Naujos paslaugos ir

produktai

16%Gamybos ir paslaugų

teikimo pajėgumų plėtra

15%Naujas strateginis

partneris arba bendros įmonės įkūrimas

11%

8 pav. Kaip keisis Lietuvos ekonomikos būklė per ateinančius 12 mėn. – Lietuvos verslo lyderių vertinimai

52%

26%36%

53%

22%

42%

47%

12%

49%

15%

41%

7%

57%

20%

23%

2015 2016 2017 2018 2019

PwC Lietuva 9

Svarbiausios augimo rinkos – kaimyninės šalys Išnagrinėjus Lietuvos aukščiausio lygio vadovų atsakymus, su kuriomis užsienio rinkomis yra pir-miausiai siejami jų augimo lūkesčiai, paaiškėjo, kad svarbiausias įnašas išlieka kartu su didžiausiais mūsų eksporto partneriais. Tarp svarbiausių užsienio rinkų 34% Lietuvos aukščiausio lygio vadovų įvardijo Latviją ir Estiją ir apie 28% – Lenkiją ir Vokietiją. Estų pagrindinės eksporto rinkos atrodo taip: 45% – Suomija, 35% – Latvija, 30% – Švedija. Tuo tarpu Latvijos įmonių vadovai esmines rinkas nurodė taip: 39% – Estija, 32% – Lietuva, 20% – Vokietija.

9 pav. Jūsų verslo plėtrai per ateinančius 12 mėn. svarbiausios užsienio rinkos – Lietuvos, Latvijos ir Estijos vertinimai (iki 3 šalių kiekvienam respondentui)

Latvija

29%32%

39%Estija

Lietuva

Estija

30%Švedija

45%Suomija

28%Lietuva 35%

Latvija

17%Vokietija

Vokietija

Lietuva

28% 28%

34%Estija

34%Latvija

VokietijaLenkija


10 pav. 3 svarbiausios rinkos Jūsų verslo plėtrai per ateinančius 12 mėn. – pasaulio didžiausių įmonių vadovų vertinimai

JAV ir Kinija praranda patrauklumą kaip eksporto šalysPraėjusiais metais beveik pusė (46%) pasaulio vadovų nurodė JAV kaip didžiausią svarbą jų augimui turinčią rinką, po jos sekė Kinija (33%) ir Vokietija (20%). JAV išlieka kaip pirmaujanti rinka, tačiau rezultatai nukrito iki 27%. Taip pat sumažėjo ir Kinijos svarbai skiriamas dėmesys, bet kiek mažiau.

Itin išaugo procentas respondentų, kurių augimo lūkesčiai nėra susieti su konkrečia užsienio rinka, arba jie nėra tikri, kurią eksporto kryptį pasirinkti (15%). Trys svarbiausios augimui rinkos vis dar yra JAV (27%), Kinija (24%) ir Vokietija (13%), tačiau jų svarba sumažėjo atitinkamai 41%, 28% ir 35%. JK rinkos patrauklumui toliau didelę įtaką daro „Brexit“ ir jis per metus sumažėjo nuo 15% iki 8%.

2018 2019

JAV

46%

27%

33%

24%

Kinija

20%

13%

Vokietija

15%

8%

JK

PwC Lietuva 11

Lietuvos įmonių vadovai jaučiasi pernelyg reguliuojami ir mokantys per didelius mokesčiusLietuvių, kaip ir estų bei latvių, verslo plėtrai didžiausią įtaką daro pernelyg didelis valstybinis verslo aplinkos reguliavimas. Apie 17% respondentų tai nurodė kaip itin svarbų faktorių, greta minima nepalanki mokestinė aplinka (20%) ir neužtikrintas ekonomikos augimas (17%). Didelį susirūpinimą verslo vadovams kelia darbo jėgos demografiniai pasikeitimai ir jos trūkumas (50%), ekonomikos augimas (apie 43%) ir neužtikrinta geopolitinė situacija (37%).

Lietuvos įmonių vadovai vis dar linkę atsiriboti nuo pasaulinių tendencijų – net 73% atsakė, kad klimato kaita ir žala aplinkai yra visai neaktuali ar ne itin aktuali.

Didžiausią susirūpinimą Estijos aukščiausio lygio vadovams kelia per didelis valstybinis verslo aplin-kos reguliavimas (68% vadovų manė, kad tai yra palyginti didelė arba labai svarbi rizika) ir didėjanti mokestinė našta (59%), nepakankamas euro zonos ir Šiaurės šalių ekonomikų augimas (59%) ir darbo jėgos trūkumas (52%). Latvijos aukščiausio lygio vadovai pritarė, kad didžiausia rizika yra didėjanti mokestinė našta. Taip pat prie svarbių rizikų jie priskyrė ir darbo rinkos demografinę padėtį – gyventojų senėjimą, emigraciją, darbo jėgos trūkumą.

Mūsų praėjusių metų apklausa taip pat rodė, kad darbo jėgos trūkumas, verslo aplinkos reguliavimo mechanizmas, darbo jėgos sąnaudos yra vieni iš esminių faktorių, kurie nurodomi, kaip darantys svarbią įtaką sėkmingam verslo augimui.


11 pav. Kokią įtaką jūsų verslo augimui turės kiekvienas iš šių potencialių politinių, ekonomikos, socialinių ir aplinkos grėsmės veiksnių?

Visai neaktualu Ne itin aktualu Kažkiek svarbu Svarbu Itin svarbu

0% 20%-20% 40%-40% 60% 80%-60%

Euro zonos ir Šiaurės šalių ekonomikų augimas, paklausos šiose rinkose didėjimas

Terorizmas

BREXIT

Netikrumas dėl Eurozonos

Klimato kaita ir žala aplinkai

Socialinis nestabilumas

Valiutų kursų svyravimai

Neužtikrinta geopolitinė situacija

Netinkama bazinė infrastruktūra

Neužtikrintas ekonomikos augimas

Nedarbas

Auganti infliacija Lietuvoje

Nepalanki mokestinė aplinka Lietuvoje

Darbo jėgos demografiniai pasikeitimai

Atsigavusi paklausa Rusijoje ir kitose NVS valstybėse

Pramonės 4.0 revoliucija (gamybos skaitmenizavimas ir automatizavimas)

7%

7%

27%

37%

27%

20%

23%

20%

16%

16%

Per didelis valstybinis verslo aplinkos reguliavimas

7%

33%

7%

43%

33%

17%

30%

23%

23%

23%

27%

23%

4%

43%

10%

4%

7%

10%

13%

10%

37%

3%

13%

27%

20%

3%

37%

17%

23%

47%

47%

37%

20%

40%

47%

23%

10%

30%

23%

30%

27%

27%

23%

33%

17%

13%

20%

30%

17%

30%

37%

10%

10%

27%

27%

7%

23%

50%

10%

20%

10%

3%

6%

4%

17%

3%

7%

14%

7%

6%

10%

PwC Lietuva 13

12 pav. Svarbiausi politiniai ir ekonominiai veiksniai, kurie daro įtaką verslo augimui Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas (svarbi ir labai svarbi rizika)

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Lietuva

Pernelyg didelis teisinis reguliavimas kaip politinė ir ekonominė rizika

Latvija63%

57%

50%

53%

47%

47%

40%

44%

Estija68%

59%

59%

52%

51%

37%

40%

35%Globaliai

31%Estija

13%Latvija

17%Lietuva

33%Vakarų Europa

30%CEE

1 Darbo jėgos demografijos kaita

2 Nepakankamas arba nesaugus ekonomikos augimas

3 Geopolitinis netikrumas

4 Euro zonos ateitis

5 Teisės aktų perteklius

1 Darbo jėgos demografijos kaita

2 Didėjanti mokesčių našta


4 BREXIT

5 Darbo trūkumas


2 Didėjanti mokesčių našta

3 Euro zonos ir Šiaurės šalių ekonomikos augimas, paklausos augimas šiose rinkose

4 Darbo trūkumas

5 Nepakankamas arba nesaugus ekonomikos augimas


Didžiausia verslo rizika – darbo užmokestis ir darbo jėgos trūkumasBe politinių ir ekonominių rizikų, taip pat ištyrėme pagrindines verslo rizikas, kurias įmonių vado-vai įvardina, kaip didžiausią grėsmę ir trukdį tolesniam verslo augimui. Kaip ir praėjusiais metais, Lietuvos aukščiausio lygio vadovai mato didžiausią problemą darbo užmokesčio didėjime (77% – palyginti didelė arba labai didelė rizika) ir kvalifikacijos, reikalingų kompetencijų trūkumas, gebėjimų prieinamumas (64%). Vartotojų elgesio pasikeitimas ir perkamoji galia taip pat yra tarp grėsmių (40%). Kitos pagrindinės verslo rizikos – prastas pasiruošimas reaguoti į krizines situacijas ir mažas pasi-tikėjimas versle.Estijoje ir Latvijoje aukščiausio lygio vadovai kaip svarbiausias verslo rizikas matė darbo jėgos kaštų padidėjimą ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos prieinamumą.

13 pav. Pagrindinės verslo augimui įtaką darančios rizikos – Lietuvos aukščiausio lygio vadovų vertinimas

0% 20%-20%-40%-60% 40% 60% 80%

Korupcija ir kyšininkavimas

Tiekimo grandinės sutrukdymas

Kibernetinės atakos

Mažas pasitikėjimas versle

Sparti technologijų kaita

Kintantys/dideli energetikos kaštai

Vartotojų elgesio pasikeitimas

Reikalingų kompetencijų trūkumas

Nauji rinkos žaidėjai

Nuolat kintančios prekių kainos

Pasiruošimas reaguoti į krizines situacijas

Darbo užmokesčio didėjimas

10% 30% 33% 20%

7%

3%

13%

20%

13%

13%

17%

7%

23%

3%

13%

30%

40%

23%

20%

40%

36%

53%

23%

23%

3%

20%

23%

33%

37%

33%

27%

30%

13%

37%

37%

20%

37%

30%

14%

24%

10%

7%

20%

10%

27%

50%

27%

7%

10%

17% 3%

10%

10%

10%

7%

7%

10%

27%

Visai neaktualu Ne itin aktualu Kažkiek svarbu Svarbu Itin svarbu

PwC Lietuva 15

14 pav. Pagrindinės verslo augimui įtaką darančios rizikos – Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

1 Darbo jėgos kaštų didėjimas

2 Gebėjimų prieinamumas/įgūdžių trūkumas

3 Kyšininkavimas ir korupcija

Latvija67%

50%



3 Nesugebėjimas tinkamai reaguoti į krizes

Estija73%

73%

53%

44%



3 Vartotojų elgsenos pasikeitimai

Lietuva77%

64%

40%


15 pav. Kokią įtaką pagrindinių įgūdžių prieinamumas daro Jūsų organizacijos augimui? – Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas (svarbi ir labai svarbi rizika)

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

1 Darbo sąnaudos didėja sparčiau nei tikėtasi

2 Užkerta kelią naujoms rinkos galimybėms

3 Įmonei trūksta augimo tikslų

4 Įmonės inovacijos yra nepakankamos

5 “Kenčia įmonės kokybės standartai ir (arba) kliento patirtis”

Latvija50%

40%

30%

27%





5 Svarbi strateginė iniciatyva turėjo būti atšaukta / sustoti

Estija69%

45%

35%

29%

13%

23%




4 Įmonei trūksta augimo tikslų


Lietuva57%

30%

27%

23%

20%

Lietuvos aukščiausio lygio vadovų mano, kad

pernelyg greitai didėja darbo jėgos

kaštai

57%

PwC Lietuva 17

Nėra darbo jėgos trūkumo sprendimoŠios tyrimo dalies tikslas buvo sužinoti, kokia yra dabartinė darbuotojų įdarbinimo situacija. 86% apklausoje dalyvavusių Lietuvos įmonių vadovų mano, kad įdarbinti žmones tapo sunkiau ir tik 3,5% teigia, kad tapo lengviau. Latvijoje ši problema dar didesnė – 93% mano, jog pritraukti žmones į savo verslo sektorių tapo sudėtingiau. Estijoje šis klausimas taip pat aktualus (75% sako, kad įdarbinti sunkiau). Paklausti, kokiomis unikaliomis ar universaliomis priemonėmis planuoja pritraukti ir išlaikyti specia-listus, Lietuvos respondentai atsakė, kad planuoja peržiūrėti turimus procesus ir juos automatizuoti arba robotizuoti (53%), samdyti darbuotojus iš užsienio šalių (55 %), intensyviai dirbti su mokymo įstaigomis (45%) taip pat taikyti kitas priemones:● Keisti nuolatinių darbuotojų ir laikinai įdarbinamų specialistų skaičių įmonėje;● Marketingo ir reklamos pagalba keisti įmonės kaip prekės ženklo matymą rinkoje (gerinti įmonės

reputaciją, pasitelkiant socialinės atsakomybės ir etikos projektus);● Daugiau dėmesio skirti darbuotojų įtraukimui ir įvairovei;● Investuoti į nuolatinį mokymą ir puikias persikvalifikavimo galimybes;● Gerinti darbuotojų sveikatą ir gerovę (darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra);● Taikyti naujus lankstaus darbo būdus (pvz.: darbas nuotoliniu būdu).


17 pav. Ar tikitės, kad ateinančiais metais Jūsų įmonės darbuotojų skaičius pasikeis? – Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas

Estija

Latvija

Daugės

Liks toks pat

Sumažės

Daugės

Liks toks pat

Sumažės

41%

27%

46%

60%

13%

13%

LietuvaDaugės

Liks toks pat

Sumažės

55%38%

7%

16 pav. Ar tikitės, kad ateinančiais metais Jūsų įmonės darbuotojų skaičius pasikeis? – Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas

Padidės Išliks toks pats Sumažės

2014 2015 2016 2017 2018 2019

39%57% 51%

51% 58%

38%

9% 7% 10% 16% 14% 7%

52%37% 39% 33% 28%

55%

60%

80%

40%

20%

0%

100%

Apie 30% Lietuvos įmonių vadovų mano, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas gerokai stabdo verslo galimybių panaudojimą ir užkertą kelią naujoms rinkos galimybėms, taip pat krenta įmonės kokybės standartai ir klientų pasitenkinimas gaunamomis paslaugomis (27%). Įmonės atsisako savo augimo (23%) ir tai trukdo diegti naujas technologijas (20%). Ir tik apie 8% respondentų mano, kad darbo jėgos trūkumas nedaro įtakos bendrovės apyvartai ar pelningumui.

PwC Lietuva 19

18 pav. Ar planuojate didinti darbo užmokestį darbuotojams per ateinančius 12 mėn.? – Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas

19 pav. Ar planuojate didinti darbo užmokestį darbuotojams per ateinančius 12 mėn.? – Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas

Latvija

Lietuva

Neplanuoja didinti

Didins pagal metinės infliacijos dydį

Didins 0-5%

Didins 5-10%

Didins 10-15%

Neplanuoja didinti


Didins 0-5%

Didins 5-10%

Didins 10-15%

13%

4%

7%

17%

53%

21%

20%

41%

Estija

Neplanuoja didinti


Didins 0-5%

Didins 5-10%

Didins 10-15%

7%

12%48%

29%

4%

7%

17% Lietuvos įmonių vadovų planuoja

darbo užmokesčio pakėlimą

96%

Mes paklausėme aukščiausio lygio vadovų, ar jie planuoja ateinančiais metais padidinti darbuotojų skaičių.

Kova dėl geriausių darbuotojų verčia įmones toliau didinti darbo užmokestį, nors ir sunku surasti tam lėšų.

96% apklaustų Lietuvos įmonių aukščiausio lygio vadovų tikisi, kad jie ir toliau didins darbo užmo-kestį. 17% atlyginimus kels pagal metinės infliacijos dydį ir tik 4% neplanuoja kelti atlyginimų.

Latvijos ir Estijos įmonių vadovų numatomi darbo užmokesčio pokyčiai yra panašūs kaip ir Lietuvoje.

Neplanuoja didinti Didins pagal metinės infliacijos dydį Didins 0-5% Didins 5-10% Didins 10-15%

2015 2016 2017 2018 2019

60%

40%

20%

0%


Skaitmeniniai iššūkiai Šių metų apklausoje taip pat buvo keletas klausimų apie skaitmeninių technologijų taikymo progresą (programinės įrangos robotiką, dirbtinį intelektą (AI), duomenų analitiką, 3D spausdinimą, virtualią ir praplėstą realybę ir kt.). Aukščiausio lygio įmonių vadovų teiravomės, ar jie sutinka su teiginiu, kad skaitmeninės technolo-gijos žymiai pakeis pirmaujančias įmones jau ateinančiais metais. Įmonės, norinčios išlaikyti konku-rencinį pranašumą per penkerius metus, turi padaryti ryžtingus žingsnius dėl technologijų diegimo savo veikloje. Susipažinkite, kaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukščiausio lygio vadovai vertina skait-menizavimo procesą ir jo įtaką savo veiklai.(Jie 62%) Lietuvos vadovai lyginant su Baltijos kaimynais yra konservatyvesni, linkę skirti mažiau reikšmės skaitmeninėms technologijoms. Itin svarbu būtų mūsų verslininkams neatsilikti šioje srityje.

21 pav. Ar skaitmeninės technologijos turės reikšmingos įtakos įmonės veiklai per ateinančius 5 metus? – Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas

LietuvaSutinku

Nežinau

Nesutinku

Latvija

Sutinku

Nežinau

Nesutinku

62%28%

10%

Estija

Sutinku

Nežinau

Nesutinku

92%6%

2%

90%10%

0%

PwC Lietuva 21

22 pav.Kuris iš pateiktų teiginių geriausiai apibūdina Jūsų verslą? – Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas

6%

29%

65%

3%

27%

70%

24%

38%

38%

Estija

Estija

Estija

Latvija

Latvija

Latvija

„Artimoje ateityje mes neplanuojame vykdyti jokių naujų skaitmeninių technologijų iniciatyvų“

„Per artimiausius 3-5 metus mes planuojame pradėti skaitmeninių technologijų iniciatyvas savo įmonėje“

„Skaitmeninės technologijos sudaro mūsų organizacijos veiklos pagrindą“

Lietuva

Lietuva

Lietuva


26 pav. Ar ketinate pradėti robotikos ir procesų automatizavimo sistemų diegimą savo įmonėse? – Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas

24 pav. Ar planuojate pradėti dirbtinio intelekto (AI) diegimą savo įmonėse? – Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas

25 pav. Ar planuojate pritaikyti daiktų interneto technologijas savo įmonėje? – Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas

Lietuva Latvija Estija

Lietuva Latvija Estija Globaliai

Lietuva Latvija Estija

47%50%

23%

33%40%

35%

7%4%

33%

13%

43%55%

13%24%

23%10%

17%10%

3%

7%

6%

3%

37%72%

13%14%

33%7%

17%7%

8%

Mes neplanuojame pradėti diegti robotikos ir procesų automatizavimo sistemas

Mes planuojame per artimiausius 3 metus pradėti diegti robotikos ir procesų

automatizavimo sistemas

Mes jau įdiegėme robotikos ir procesų automatizavimo sistemas, tačiau tik ribotam

naudojimui

Robotikos ir procesų automatizavimo sistemos yra plačiai naudojamos mūsų

įmonėje

Robotikos ir procesų automatizavimo sistemos sudaro mūsų įmonės veiklos

pagrindą

Šiuo metu mes neplanuojame pradėti taikyti AI

Mes planuojame per artimiausius 3 metus pradėti taikyti AI

Mes naudojame AI savo veikloje, tačiau tik labai ribotai

Mes plačiai naudojame AI

AI sudaro mūsų įmonės veiklos pagrindą

Šiuo metu mes neplanuojame pritaikyti daiktų interneto technologijų

Mes planuojame per artimiausius 3 metus pradėti taikyti daiktų interneto

technologijas

Mes naudojame daiktų interneto technologijas savo veikloje, tačiau tik

labai ribotai

Mes plačiai naudojame daiktų interneto technologijas

Daiktų interneto technologijos sudaro mūsų įmonės veiklos pagrindą

27%

25%

21%

19%

54%

30%

14%

2%

57%

22%

16%

5%

PwC Lietuva 23

26 pav.Kokios 3 skaitmeninių technologijų sritys suteiks didžiausią vertę jūsų verslui? – Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausio lygmens vadovų vertinimas

Lietuva: Latvija:Veiklos efektyvumas

Vidaus ir išorės bendradarbiavimas

Informacijos ir duomenų analizė

63%46%

43%

Veiklos efektyvumas

Informacijos ir duomenų analizė

Klientų patirties valdymas

83%53%

43%

Estija:Informacijos ir duomenų

analizė

Veiklos efektyvumas

Klientų patirties valdymas

56%53%

44%


Aida Papšė „PwC” Marketingo ir komunikacijos vadovė

+370 63333532

[email protected]

Rimvydas Jogėla„PwC” vadovaujantis partneris Lietuvoje

+370 68244140

[email protected]

www.pwc.lt

Šioje ataskaitoje naudojami „PwC Global Leadership Survey“ 2019 m. tyrimo duomenys, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukščiausio lygio vadovų apklausa. Tyrime dalyvavo 160 įmonių. Klausimynas sudarytas remiantis „PwC“ metodika ir pagal pasaulio įmonių lyderių tyrimą, kuris kasmet pristatomas Pasaulio ekonomikos forume Davose.

Kontaktai pasiteiravimui:

PwC Lietuva 25

Documents

7-oji metinė Lietuvos įmonių vadovų apklausa Lietuvos ... CEO PwC Survey.pdf · vadovų tikisi ekonomikos lėtėjimo, 43% mano, kad ekonomikos augimas liks toks pat ir tik apie