ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMASDĖL ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO

PATVIRTINIMO

2008 m. birželio 30 d. Nr. T-141Zarasai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) 17 straipsnio 15 punktu, ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr.61-1726; 2002, Nr.72-3016) 28 straipsnio 3 dalimi, Zarasų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti Zarasų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą (pridedamas).

Meras Arnoldas Abramavičius

PATVIRTINTAZarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimu2008 m. birželio d. Nr.

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO PLANAS

2

1. Pagrindinės prielaidos ir bendrieji duomenys1.1. Zarasų rajono bendrasis aprašymas

Zarasų rajonas įsikūręs pačiame Lietuvos pakraštyje, jos šiaurės rytų dalyje. Šiaurinė rajono dalis ribojasi su Latvijos Respublika, rytinė – su Baltarusijos. Artimiausi pietų ir vakarų kaimynai yra ignaliniečiai, uteniškiai ir rokiškėnai. Rajonas užima 1334 km2 plotą, kas sudaro 18,53 proc. Utenos apskrities ir 2,04 proc. šalies teritorijos.

Zarasų rajonas išsidėstęs Baltijos kalvyno Aukštaičių aukštumose. Greta kalvų, jame yra gilių daubų, vadinamų rinomis. Daugumą rinų sudaro siauri, ilgi ir gana gilūs slėniai, kurių formą kartoja kai kurie rajono ežerai. Bendras ežerų paviršiaus plotas sudaro dešimtąją rajono bendrojo ploto dalį.

Savivaldybė yra strategiškai geroje geografinėje padėtyje, nes rajoną kerta tranzitinis kelias Vilnius-Daugpilis-Sankt-Peterburgas

Dėl gamtos išteklių – Zarasų rajonas yra vienas ypatingiausių ir gražiausių Lietuvoje. Miškai, daugiausia pušynai (sudaro per 65 proc. viso miško masyvo) užima per 30 proc. jo teritorijos (51 tūkst. ha). Teritorinio miškų išdėstymo požiūriu beveik visą Zarasų rajono teritoriją galima apibūdinti kaip mažų ir vidutinių miškų optimalaus pasiskirstymo zoną. Rajono teritorijoje du regioniniai parkai – Gražutės ir Sartų.

Rajonas turtingas požeminiu vandeniu ir pakankamais kiekiais išžvalgyto požeminio geriamojo vandens. Rajone yra eksploatuojamų smėlio, žvyro ir durpių telkinių.

Zarasų rajono savivaldybės teritorija suskirstyta į 10 seniūnijų: Antalieptės, Antazavės, Degučių, Dusetų, Imbrado, Salako, Suvieko, Turmanto, Zarasų miesto ir Zarasų seniūnijos.

Didžiausią procentą Zarasų rajone užima kaimo gyvenamosios vietovės, turinčios iki 10 gyventojų – 45 %. Į šį skaičių įeina ir kaimo gyvenamosios vietovės, turinčios 1-2 gyventojus, kurie dažniausiai yra pensinio amžiaus. Kaimo gyvenamosios vietovės, kuriose nebėra gyventojų, sudaro net 22 %. Net 24 % tenka kaimams, turintiems nuo 11 iki 50 gyventojų. Mažiausias procentas po 1-2 % tenka dideliems kaimams, turintiems nuo 100 ir daugiau gyventojų.

1.2. Gyventojai Gyventojų tankumas. Gyventojų tankumas Zarasų rajono savivaldybėje - vienas mažiausių Utenos

apskrityje ir visoje Lietuvoje. Zarasus lenkia tik Ignalinos ir Varėnos rajonai. 2007 m. pradžios duomenimis, 1 kv. km teko 15,7 gyventojų (Utenos apskrityje – 24,3; Lietuvoje – 51,8). Lyginant su ankstesniais metais šis rodiklis tolygiai mažėjo dėl mažėjančio Zarasų gyventojų skaičiaus (2002 m. -17,1; 2004 m. – 16,6; 2006 m. – 16; 2007 m. 15,7).

Demografinė sudėtis. Keičiasi ir Zarasų rajono gyventojų demografinė sudėtis. Vaikų iki 15 metų amžiaus skaičius Zarasų rajone kaip ir Utenos apskrityje bei visoje Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus mažėjo: 2002 sudarė 21,6 proc., 2004 m. – 18,8 proc., 2006 m. – 17,7 proc. 2007 m. 16,9 proc. nuo visų Zarasų rajono gyventojų (2007 m. Utenos apskrityje vaikai iki 15 metų sudarė 15,7 proc., Lietuvoje – 17,4 proc.).

Darbingo amžiaus gyventojų skaičius per pastaruosius keturis metus Zarasų rajone augo: 2002 m. jie sudarė 52,2 proc., 2004 m. – 54,7, 2006 m. - 56,5 proc. 2007 m. – 57,4 proc. nuo visų Zarasų rajono gyventojų. Tačiau, lyginant šį rodiklį su Utenos apskrities ir visos Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų procentu, matyti, kad darbingo amžiaus asmenų Zarasų rajone dalis nuo visų gyventojų yra mažesnė (Utenos apskrityje 2007 m. darbingo amžiaus asmenys sudarė 61 proc, Lietuvoje – 63 proc.).

Tuo tarpu pensinio amžiaus gyventojų skaičius per pastaruosius metus Zarasų rajone tolygiai mažėjo: 2002 m. pensinio amžiaus gyventojai sudarė 27,5 proc. visų rajono gyventojų (6 263 pensininkai), 2004 m. 26,5 proc. rajono gyventojų (5 889 pensininkai), 2006 m. - 25,8 proc. visų rajono gyventojų (5 520 pensininkai), 2007 m. - 25,7 proc. visų rajono gyventojų (5 395 pensininkai). Utenos apskrityje 2007 m. pensinio amžiaus asmenys sudarė 22,68 proc. visų gyventojų, Lietuvoje – 19,4 proc.

Rajono gyventojų skaičiai valstybės Statistikos departamento pateiktais duomenimis nurodomi 1 lentelėje:

1 lentelė. Zarasų rajono gyventojai.Teritorija, Gyventojų Darbingo Pensinio Miesto Kaimo Gyventojų

km2 skaičius amžiaus gyventojai

amžiaus gyventojai

gyventojų skaičius

gyventojų skaičius

tankumas/km2

1334 20997 12045 5395 8700 12297 15,7Šaltinis: Statistikos departamentas, 2007 m.

Rajono gyventojų skaičiai rajono seniūnijų pateiktais duomenimis nurodomi 2 lentelėje:

2 lentelė. Zarasų rajono gyventojų skaičius.Savivaldybė Gyventojų

skaičius (seniūnijų

duomenimis)

Miesto gyventojai Kaimo gyventojaiDaugiab. namuose

Individ. namuose

Daugiab. namuose

Individ. namuose

Zarasų rajonas 20.700 5.261 3.452 2.361 9.626Šaltinis: seniūnijų duomenys

Toliau naudojamas seniūnijų pateiktas gyventojų skaičius.

2. Komunalinių atliekų tvarkymo esamos būklės apžvalga2.1. Komunalinių atliekų tvarkymo esama organizacinė struktūra

Utenos apskrities viršininko administracija organizuoja regioninio atliekų tvarkymo plano rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus įgyvendinant bendrą regioninę atliekų tvarkymo programą. Regioninio atliekų tvarkymo plano rengimą koordinuoja ir tvirtina Utenos regiono plėtros taryba (2007-12-11 planas patvirtintas). Savivaldybės atliekų tvarkymo planą rengia ir tvirtina savivaldybės taryba.

Zarasų rajone atliekų surinkimo paslaugą pagal sutartį su savivaldybe teikia privati UAB „Zarasų komunalininkas“. Įmonės iš atskirų atliekų turėtojų užmokestį, į kurį įtrauktas mokestis už atliekų surinkimą ir šalinimą Mockėnų (regioniniame) sąvartyne.

2.2. Komunalinių atliekų susidarymas2.2.1. Statistiniai duomenys

Statistiniai duomenys apie atliekų susidarymą gauti iš UAB „Zarasų komunalininkas“. Šie duomenys pateikiami 3 lentelėje.

2

3 lentelė. Zarasų rajono savivaldybėje susidariusių atliekų kiekis 2005, 2006 ir2007 metais, t.Savivaldybė 2005 m. 2006 m. 2007 m.Zarasų rajonas 5.000,0 5.500,0 5.500,0

4 lentelėje nurodytas atliekų kiekis apima mišrias komunalines atliekas, atskirai surinktas antrines

žaliavas, didžiąsias atliekas, statybos ir griovimo atliekas, žaliąsias atliekas bei kitas atliekas šalinamas rajono sąvartyne.

4 lentelė. Mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir kiekis vienam gyventojui 2007 m.Savivaldybė Surenkamų mišrių

komunalinių atliekų kiekis, t per metus

Susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekis vienam gyventojui per metus, kg

Zarasų rajonas 5.500 262Iš viso regione 42018 240

Šie duomenys rodo, kad 2007 m. Utenos regione susidarė 42 018 t mišrių komunalinių atliekų, tai yra 240 kg vienam gyventojui per metus Zarasų rajone daugiau t.y. 262 kg per metus (Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui – 389 kg per metus). Į šį kiekį yra įtrauktas ir mišrių komunalinių atliekų kiekis, kuris yra surenkamas iš regiono pramonės įmonių ir organizacijų. Čia neįtrauktos pramoninės atliekos, atskirai surenkamos antrinės žaliavos, didžiosios atliekos, pakuočių atliekos, statybos bei griovimo atliekos ir nuotėkų dumblas iš vandens valymo įrenginių. 8 lentelėje nurodytas vienam gyventojui susidarančių atliekų kiekis Zarasų rajone yra gerokai mažesnis negu Lietuvos vidurkis.

Zarasų rajono sąvartyne atliekos nebuvo sveriamos, todėl statistinei apskaitai pateikti duomenys, apskaičiuoti kubinius metrus pavertus tonomis, negali būti laikomi patikimais. Ir Lietuvos (pvz., Kauno m.), ir daugelio Rytų Europos šalių patirtis rodo, kad atliekų kiekiai tonomis paprastai gerokai sumažėja sąvartynuose įrengus svėrimo mechanizmus ir įvedus apskaitą. Tuo tarpu perskaičiavus iš kubinių metrų į tonas paprastai gaunami ženkliai didesni atliekų kiekiai.

Nėra duomenų ir apie komunalinių atliekų susidarymą rajono įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kadangi jų atliekos dažniausiai surenkamos tais pačiais konteineriais, į kuriuos atliekas šalina gyventojai. Remiantis įvairių Lietuvoje vykdytų studijų ir apžvalgų išvadomis, įmonėse ir organizacijose susidaro apie 20-25 % komunalinių panašių į buitines atliekų.

2.2.2. Išvados ir rekomendacijos dėl komunalinių atliekų susidarymo Rajono sąvartyne priimamos atliekos nebuvo sveriamos, o jų kiekiai buvo nustatomi kubinius metrus

perskaičiavus į tonas. Patirtis rodo, kad perskaičiavus pagal tūrį paprastai gaunami didesni nei realūs atliekų kiekiai. Kadangi panašiuose rajonuose šiuo metu patvirtintos labai skirtingos atliekų susidarymo normos,

remiantis žinomų šaltinių (LR AM) duomenimis apie atliekų susidarymą, priimta prielaida, kad vienam gyventojui atliekų susidaro Zarasų mieste – 250 kg/metus, o visuose rajono kaimuose – 150 kg/metus.5 lentelė. Atliekų susidarymas Zarasų rajono savivaldybėse.Savivaldybė Miestų vietovės Kaimų vietovės Iš

viso, t/m.

Iš viso gyvent. kg/m.

Gyventojai Atliekų susidarymas, kg/gyv.

Atliekų kiekis, t/m.

Gyventojai Atliekų susidarymas, kg/gyv.

Atliekų kiekis, t/m.

Zarasų rajonas 8.713 250 2.178 11.987 150 1.798 3.976 192Iš viso regione 99.919 312 31.200 73.075 150 10.961 42.162 244

2.2.3. Komunalinių atliekų sudėtisBuvusiame Zarasų rajono sąvartyne atliekų sudėties monitoringas nebuvo vykdomas, tačiau Lietuvoje

(Alytuje, Kaune) yra atlikti keli atliekų sudėties tyrimai rūšiavimo būdu. Nustatant komunalinių atliekų sudėtį atsižvelgta ir į kitus duomenis, pvz., įvairių Lietuvos rajonų atliekų tvarkymo planus, Lietuvos atliekų tvarkytojų asociacijos pateiktus duomenis bei duomenis, gautus atliekų praktinių tyrimų metu Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse.

Tolesniuose skaičiavimuose taikytini toliau lentelėje pateikti duomenys apie komunalinių atliekų sudėtį:6 lentelė. Komunalinių atliekų sudėtis (kg/gyv./m.) 2007 m.

Frakcija Kiekis, %Plastikai 9 %Popierius/kartonas 14 %Stiklas 9 %Metalas 3 %Tekstilė 4 %

3

Biodegraduojamosios (virtuvės ir žaliosios) atliekos 42 %Kombinuota pakuotė 2 %Statybos ir griovimo atliekos 4 %Pavojingos atliekos 2 %Kitos atliekos (oda, guma, mediena, ir t. t.) 11 %  100 %

Lietuvoje nėra duomenų apie komunalinėse atliekose esančių pakuočių atliekų kiekius. Jie buvo nustatyti remiantis kitų šalių patirtimi ir bus taikomi visam planavimo laikotarpiui:

popieriaus: 20 % pakuočių;kartono: 95 % pakuočių;plastmasės: 50 % pakuočių;metalo: 50 % pakuočių; stiklo: 95 % pakuočių.

2.3. Komunalinių atliekų surinkimas ir pervežimas Atliekų laikymo, surinkimo ir pervežimo sistemos pobūdį lemia teritorijos gyventojų tankumas,

geografija, išplanavimas ir ekonominė veikla. Zarasų rajone paplitusi konteinerinė atliekų surinkimo sistema. Atliekas įvairios talpos konteineriais

renka atliekų tvarkymo operatorius UAB „Zarasų komunalininkas“. Atliekas tvarkančios įmonės naudojamų konteinerių skaičiai pateikti 7 lentelėje:

7 lentelė. Atliekų konteineriai, naudojami Zarasų rajone atliekų surinkimo paslaugoms teikti 2007 m.Konteinerių

talpa, m3 Komunalinėms

atliekomsAntrinėms žaliavoms:

Popieriui Plastmasei Stiklui1,6 m3 45 45 451,1 m3 1500,24-0,12 m3 2000Viso: 2150 45 45 45

Didesnė dalis rajono atliekų tvarkytojo naudojamų konteinerių yra senesni kaip 5 metai, konteineriai

dažnai perkami jau padėvėti, todėl turi būti skiriamos investicijos jiems pakeisti. Daugumos naudojamų sunkvežimių modeliai taip pat pasenę ir nebetinka efektyvaus atliekų

surinkimo šiuolaikiniams poreikiams patenkinti regioninės atliekų tvarkymo sistemos sąlygomis, esant didesniems pervežimo atstumams. Technika susidėvėjusi, daugeliu atveju eksploatacijos trukmė viršija 10 metų, todėl šiam tikslui būtina numatyti investicijas. Vis daugiau naudojamos ir Vakarų šalyse pagamintos atliekas surenkančios transporto priemonės, tačiau jos dažniausiai perkamos naudotos (5-10 metų). Vis dėlto šios transporto priemonės našesnės tiek tūrio, tiek sutankinimo rodiklių požiūriu.

Visos atliekos iš aptarnaujamų teritorijų vežamos tiesiai į Mockėnų sąvartyną. 2.4. Atliekas tvarkančios įmonės

Zarasų rajone atliekas iš gyventojų ir įmonių surenka ir sąvartyną eksploatuoja privati UAB „Zarasų komunalininkas“.

8 lentelė. Utenos regione atliekas tvarkančios įmonės.

SavivaldybėĮmonės pavadinimas

Sutarties galiojimas (nuo-iki)

Aptarnaujama teritorija (seniūnija/-os)

 Zarasų r. UAB „Zarasų komunalininkas“

2003 02 07 - 2009 12 31 Zarasų rajonas

2.5. Viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo lygisKaip buvo minėta, viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne visiems rajono

gyventojams. Mažesniuose kaimuose, vienkiemiuose atliekų surinkimo paslaugos dažniausiai tiesiog nėra. Tačiau ir didesniuose kaimuose paslauga nėra teikiama šimtu procentų. Dauguma individualių namų gyventojų nėra sudarę sutarčių su atliekas surenkančia įmone. Savo atliekas jie tvarko patys įvairiais būdais, tarp jų degindami kiemuose, kompostuodami, užkasdami, neteisėtai šalindami miškuose, pakelėse ir atokesnėse vietovėse bei į daugiabučių namų bendrus konteinerius.

Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie gyventojus, sudariusius aptarnavimo sutartis. 9 lentelė. Atliekų surinkimo paslaugų teikimo lygis Zarasu rajone 2007 m. Savivaldybė Bendras

gyventojų skaičius

Aptarnaujamų gyventojų skaičius

Aptarnaujamų gyventojų dalis, %Iš viso Miestų

vietovėseKaimų

vietovėse

4

Zarasų rajonas 20.700 11.589 65 94 45Iš viso regione 172.994 102.157 59 79 32

Pagal dabar galiojančias Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano nuostatas visuotinumo principas laikomas užtikrintu, kai viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga teikiama ne mažiau kaip 95 proc. savivaldybės teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (išskyrus žemės sklypus be pastatų) ar kurie kitu pagrindu teisėtai valdo ar naudoja šiuos objektus. Zarasų rajone šiuo metu aptarnaujami tik kiek daugiau nei pusė visų rajono gyventojų, taigi šios paslaugos teikimą būtina plėsti (tikslių duomenų apie asmenis, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (išskyrus žemės sklypus be pastatų) neturime.

2.6. Atliekų perdirbimo ir antrinio naudojimo sistemos bei įrenginiai2.6.1. Antrinių žaliavų tvarkymas

Zarasų rajone centralizuotai antrinės žaliavos pradėtos rinkti nuo 2008 metų balandžio mėnesio. Kai kurios įstaigos savarankiškai antrines žaliavas pristato atliekas tvarkančioms įmonėms. Nuo 2007 m. spalio mėn. antrines žaliavas rajono gyventojai gali pristatyti į jau veikiančią didelių ir pavojingų atliekų aikštelę (Statybininkų g.11, Zarasai).

2.6.2. Statybos ir griovimo atliekų tvarkymasPatikimų duomenų apie rajone susidarančias komunalines statybos ir griovimo atliekas nėra.

Paprastai jos su bendru komunalinių atliekų srautu patenka į buitinių atliekų sąvartynus. Nuo 2007 m. spalio mėn. šiomis atliekomis rajono gyventojai tinkamai atsikratyti gali jau veikiančioje didelių ir pavojingų atliekų aikštelėje (Statybininkų g.11, Zarasai).

2.6.3. Biodegraduojamųjų (biologiškai skaidžių) atliekų tvarkymasKomunalinės biologiškai skaidžios (žaliosios bei virtuvės (maisto) atliekos rajone beveik nerenkamos

ir netvarkomos. Šiuo metu yra suprojektuotos ir pradėtos statyti dvi regioninės žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės: regioniniame Mockėnų sąvartyne bei Karlų kompostavimo aikštelėje Visagino savivaldybės teritorijoje. Dalis biologiškai skaidžių atliekų kaimo vietovėse yra kompostuojamos gyventojų „namų sąlygomis“, tačiau duomenų apie taip tvarkomų atliekų kiekius nėra. Nuo 2007 m. spalio mėn. šiomis atliekomis rajono gyventojai tinkamai atsikratyti gali jau veikiančioje didelių ir pavojingų atliekų aikštelėje (Statybininkų g.11, Zarasai).

2.6.4. Pavojingų atliekų tvarkymas Zarasų rajono savivaldybėje pavojingos atliekos, susidarančios buityje, yra beveik netvarkomos. Smulkaus verslo įmonės, tarkime autoservisai, panaudotus tepalus ir tepalų filtrus perduoda

apdorojimui įmonėms, turinčioms leidimą šių atliekų tvarkymui. Nuo 2007 m. spalio mėn. šiomis atliekomis rajono gyventojai tinkamai atsikratyti gali jau

veikiančioje didelių ir pavojingų atliekų aikštelėje (Statybininkų g.11, Zarasai).2.6.5. Pakuočių atliekų, elektros ir elektroninių atliekų bei netinkamų naudojimui

transporto priemonių tvarkymasRemiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais pakuočių ir pakuočių atliekų,

elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų bei netinkamų naudojimui transporto priemonių tvarkymą, šių atliekų atskirą surinkimą ir tvarkymą organizuoja jų gamintojai bei importuotojai.

Zarasų rajone nuo 2007 m. balandžio mėnesio veikia EEĮ surinkimo papildanti sistema (sutartis sudaryta su UAB „EMP“). Taip pat nuo 2007 m. spalio mėn. šiomis atliekomis rajono gyventojai tinkamai atsikratyti gali jau veikiančioje didelių ir pavojingų atliekų aikštelėje (Statybininkų g.11, Zarasai).

2.7. Atliekų šalinimasFaktiškai visos rajone surenkamos atliekos yra šalinamos sąvartyne (t.y., šalinamos visos mišrios

komunalinės atliekos, kurių kiekiai nurodyti 4 lentelėje). Tai kol kas vienintelis naudojamas mišrių komunalinių atliekų tvarkymo būdas.

2.8. Atliekų tvarkymo sąnaudos ir tarifai 2.8.1. Atliekų tvarkymo tarifai gyventojams

Tarifai (įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą) gyventojams nustatomi pagal fiksuotus, teoriškai apskaičiuotus atliekų tūrius ar per metus susidarančius kiekius, bei fiksuotą buitinių atliekų tankį (t/m 3).

Komunalinių atliekų surinkimo iš Zarasų rajono gyventojų ir sutvarkymo regioniniame sąvartyne kaina - 40,94 (su PVM) už 1 m3 arba 5,80 Lt (su PVM) vienam gyventojui per mėnesį.“

2.8.2. Tarifai kitiems klientamsRajone įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms atliekų susidarymo normos skaičiuojamos atsižvelgiant

į dirbančiųjų ar lankytojų, pacientų, moksleivių ir pan. skaičių.

5

3. Komunalinių atliekų susidarymo prognozės planuojamu laikotarpiu (2008-2018 m.)

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, gyventojų skaičius per artimiausius 10 metų Zarasų mieste keisis nežymiai, o kaimo gyvenvietėse mažės – 0,7-0,3 procento.

10 lentelė. Prognozinis gyventojų skaičiaus kitimas Zarasų rajone 2008 -2018 metais.

Rajonas Metai 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Zarasų rajonas

Miestas 8,713 8,678 8,643 8,618 8,600 8,600 8,600 8,609 8,617 8,635 8,652

 Kaimas 11,987 11,903 11,832 11,773 11,714 11,667 11,620 11,574 11,539 11,504 11,470

6

Iš viso   20,700 20,581 20,475 20,390 20,314 20,267 20,220 20,183 20,156 20,139 20,122

Iš viso Utenos regione

172.994

172.083

171.249

170.591

170.035

169.749

169.465

169.280

169.167

169.154

169.141

Atliekų kiekis priklausys nuo gyventojų skaičiaus kitimo ir vartojimo augimo. Todėl skaičiuojant atliekų susidarymo prognozę, naudojami trys augimo scenarijai:

lėto augimo scenarijus: vidutinis metinis vartojimo augimas 1 %;vidutinio augimo scenarijus: vidutinis metinis vartojimo augimas 3 %;spartaus augimo scenarijus: vidutinis metinis vartojimo augimas 5 %;Tolesnėse lentelėse yra paskaičiuotas atliekų kiekis kg/m tenkantis vienam gyventojui kaime ir mieste

pagal skirtingus augimo scenarijus.11 lentelė. Atliekų susidarymo normos augimas vienam gyventojui (kg/metus), esant lėto augimo scenarijui

    2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018Zarasų rajonas

Miestas 250.00 252.50 255.03 257.58 260.15 262.75 265.38 268.03 270.71 273.42 276.16

 Kaimas 150.00 151.50 153.02 154.55 156.09 157.65 159.23 160.82 162.43 164.05 165.69

12 lentelė. Atliekų susidarymo normos augimas vienam gyventojui (kg/metus), esant vidutinio augimo scenarijui

Metai   2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018Zarasų rajonas

Miestas 250.00 257.50 265.23 273.18 281.38 289.82 298.51 307.47 316.69 326.19 335.98

 Kaimas 150.00 154.50 159.14 163.91 168.83 173.89 179.11 184.48 190.02 195.72 201.59

13 lentelė. Atliekų susidarymo normos augimas vienam gyventojui (kg/metus), esant spartaus augimo scenarijui

Metai   2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018Zarasų rajonas

Miestas 250.00 262.50 275.63 289.41 303.88 319.07 335.02 351.78 369.36 387.83 407.22

 Kaimas 150.00 157.50 165.38 173.64 182.33 191.44 201.01 211.07 221.62 232.70 244.33

Atsižvelgiant į BVP augimo lėtėjimą, taikoma prielaida, kad atliekų susidarymas vienam gyventojui didės 3 % (vidutinis augimo scenarijus).

14 lentelė. Prognoziniai komunalinių atliekų susidarymo Zarasų rajone kiekiai (tonomis per metus).

  Metai 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Iš viso   9,95710,21

510,47

910,76

111,06

111,39

311,73

412,09

812,47

312,87

313,28

5Zarasų rajonas Miestas 2,178 2,235 2,292 2,354 2,420 2,493 2,567 2,647 2,729 2,817 2,907

  Kaimas 1,798 1,839 1,883 1,930 1,978 2,029 2,081 2,135 2,193 2,252 2,312

Iš viso   3,976 4,074 4,175 4,284 4,397 4,521 4,649 4,782 4,922 5,068 5,219

Iš viso Utenos regione42,16

243,21

944,31

445,48

346,71

848,07

049,46

150,93

052,45

754,07

055,73

3

Remiantis aukščiau pateikta informacija apie komunalinių atliekų sudėtį, 15 lentelėje pateikiami prognoziniai atskirų komunalinių atliekų frakcijų susidarymo kiekiai Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje:15 lentelė. Atliekų susidarymas pagal frakcijas (tonos per metus)

Zarasų rajonas 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Plastikai 253.9 348.3 357.0 366.3 376.0 386.6 397.5 408.9 420.8 433.3 446.2Popierius/kartonas 395.0 541.8 555.3 569.7 584.9 601.3 618.3 636.0 654.6 674.1 694.1

7

Stiklas 253.9 348.3 357.0 366.3 376.0 386.6 397.5 408.9 420.8 433.3 446.2

Metalas 84.6 116.1 119.0 122.1 125.3 128.9 132.5 136.3 140.3 144.4 148.7

Tekstilė 112.9 154.8 158.7 162.8 167.1 171.8 176.6 181.7 187.0 192.6 198.3Biodegraduojamos atliekos

1,185.0

1,625.4

1,665.9

1,709.2

1,754.6

1,804.0

1,854.8

1,908.0

1,963.7

2,022.2

2,082.4

Kombinuota pakuotė 56.4 77.4 79.3 81.4 83.6 85.9 88.3 90.9 93.5 96.3 99.2Statybos ir griovimo atliekos 112.9 154.8 158.7 162.8 167.1 171.8 176.6 181.7 187.0 192.6 198.3Pavojingos atliekos 56.4 77.4 79.3 81.4 83.6 85.9 88.3 90.9 93.5 96.3 99.2

Kitos atliekos 310.4 425.7 436.3 447.7 459.5 472.5 485.8 499.7 514.3 529.6 545.4

4. Zarasų rajono trumpalaikio komunalinių atliekų tvarkymo plano 2008-2011 metais tikslai, uždaviniai ir įgyvendinimo priemonės

4.1. Bendrieji atliekų tvarkymo principai Zarasų rajone ES nuostatos atliekų tvarkymo srityje perkeltos į Lietuvos Respublikos teisės aktus. Pagrindiniai

atliekų tvarkymo principai nustatomi LR Atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 2002, Nr. 72-3016; 2004, Nr. 73-2544; 2005, Nr. 84-3111), kituose teisės aktuose, nusakančiuose atliekų tvarkymą, ir Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo 2007-2013 metams plane. Zarasų rajone, eksploatuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, laikomasi pagrindinių principų:

Regioninis principas;Principas „teršėjas moka“;„Visų sąnaudų padengimo“ principas;Solidarumo principas;Artimumo ir pakankamumo principai;Visuotinumo principas;Gamintojo atsakomybės principas. Regioninis principas – siekiant didinti atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, Utenos apskrities

savivaldybės kartu su Utenos apskrities viršininko administracija kuria regioninę atliekų tvarkymo sistemą. Utenos apskrityje šio principo įgyvendinimui yra įkurtas UAB „Utenos regioninis atliekų tvarkymo centras“ (toliau –

8

Centras). Regioninis principas Utenos apskrityje įgyvendinamas, pasinaudojant Sanglaudos fondo ir valstybės lėšomis įrengiant regioninį Mockėnų sąvartyną, pilnai atitinkantį ES ir LR aplinkosauginius reikalavimus, kiekvienoje apskrities savivaldybėje įrengiant didelių ir pavojingų atliekų priėmimo aikšteles, o Visagino ir Utenos savivaldybėse – kompostavimo aikšteles. Galimi kiti lėšų šaltiniai: savivaldybių biudžeto bei Centro paskolos lėšos. Regioninius atliekų tvarkymo įrenginius projekte „Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ numatytu laikotarpiu eksploatuoja Centras, įskaitant uždaromų Utenos regiono sąvartynų priežiūrą bei monitoringą. Centras rengia visus dokumentus, reikalingus regioninei komunalinių atliekų tvarkymo sistemai eksploatuoti bei plėtoti, koordinuoja savivaldybių planus dėl naujų atliekų tvarkymo įrenginių projektavimo ir statybos Utenos apskrityje. Centras, būdamas tarpsavivaldybinė įmonė, taip pat yra atsakingas už visuomenės informavimą ir švietimą regioniniu mastu. Utenos apskrities savivaldybės organizuoja mišrių komunalinių atliekų surinkimą savo teritorijose ir surinktų atliekų pervežimą į regioninį sąvartyną, antrinių žaliavų surinkimą, kitų atliekų tvarkymo planuose numatytų atskirai surinkti atliekų surinkimą ir tvarkymą. Utenos regiono savivaldybės savo rajonų teritorijoje taip pat stato kitus atliekų tvarkymo įrenginius, reikalingus savivaldybės atliekų tvarkymo plane numatytų užduočių įvykdymui. Savivaldybės rengia ir tvirtina savivaldybių atliekų tvarkymo planus bei taisykles, tvirtina komunalinių atliekų tvarkymo įkainius, vykdo komunalinių ir kitų atskirų atliekų srautų iš bendro komunalinių atliekų srauto tvarkymo operatorių parinkimą bei jų (operatorių) priežiūrą, vykdo visuomenės informavimą bei švietimą savo teritorijose. Įgyvendinant regioninį principą, savivaldybės gali kai kurias savo funkcijas (valstybinių užduočių komunalinių atliekų surinkimui vykdymas, konkursų komunalinių atliekų tvarkytojų paslaugoms pirkti organizavimas, visuomenės švietimo ir informavimo savivaldybių teritorijoje organizavimas, kitos savivaldybių funkcijos) perduoti Centrui. Kuriamos Utenos regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pagrindiniai dalyviai yra:

Savivaldybės;Utenos apskrities viršininko administracija;UAB „Utenos RATC“;Komunalinių atliekų tvarkytojai;Komunalinių atliekų turėtojai.Principas „teršėjas moka“ – atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (arba)

medžiagų ir gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas. Vadovaujantis Gamintojo atsakomybės principu, šių gaminių gamintojai ir importuotojai turi prisiimti pilną atsakomybę už jų į vidaus rinką išleistų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai viso būvio ciklo metu nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą, Vyriausybės nustatytų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimą, informacijos apie gaminius ir pakuotes ir jų atliekų tvarkymą teikimą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams.

„Visų sąnaudų padengimo“ principas – mokėjimai už komunalinių atliekų tvarkymą turi padengti visas tiesiogines ir netiesiogines atliekų tvarkymo sąnaudas, įskaitant sistemos administravimo ir atliekų šalinimo įrenginių uždarymo ir priežiūros po uždarymo sąnaudas. Visos gyventojų išlaidos komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymui neturėtų viršyti 1 % nuo jų vidutinių (disponuojamų) pajamų.

Solidarumo principas – vienos tonos komunalinių atliekų tvarkymo išlaidos turi būti vienodos, nepriklausomai nuo to, kokioje Utenos regiono vietoje yra atliekų turėtojas. Šio principo įgyvendinimui yra taikomas“ sąvartyno vartų“ mokesčio išlyginimas, tai yra, toliau nutolusių nuo regioninio sąvartyno savivaldybių atliekų surinkėjai moka mažesnį „sąvartyno vartų“ mokestį.

Artimumo ir pakankamumo principai – atliekų tvarkymo sistemos veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo artimumo ir pakankamumo principų taikymo. Vadovaujantis šiais principais, netinkančios perdirbti ar kitaip naudoti atliekos turi būti šalinamos artimiausiame tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje. Šie principai taikomi tik šalinant atliekas, bet ne jas naudojant.

Visuotinumo principas – viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga turi būti pasiūloma ir teikiama visiems atliekų turėtojams, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

Gamintojų atsakomybės principas – atliekų tvarkymo sistema turi remtis gamintojo atsakomybės už gaminio poveikį aplinkai principu, nes gamintojas, priimdamas svarbius sprendimus gaminio ir technologinio proceso projektavimo ir gamybos organizavimo stadijose, turi didžiausią įtaką šio poveikio formavimui.

Zarasų rajono savivaldybė planuodama savo veiksmus komunalinių atliekų tvarkymo srityje, atliekų tvarkymo plane nustatydama užduotis laikosi šių atliekų tvarkymo prioritetų (svarbos mažėjimo tvarka):

prevencija;pakartotinis naudojimas;perdirbimas;atliekų naudojimas energijai gauti;šalinimas.

9

4.2. Zarasų rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo plano tikslas ir uždaviniai

Atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726, 2002, Nr. 72-3016) nustato, kad pagrindinis savivaldybių atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims. Savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.

Zarasų rajono atliekų tvarkymo planas yra suderintas su Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu, Utenos regiono atliekų tvarkymo planu, Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis ir yra parengtas Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (toliau VSATP) numatytų užduočių įgyvendinimui.

Zarasų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano tikslas yra sukurti Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (Žin., 2007, Nr. 122-5003) nuostatas atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą.

Zarasų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano pagrindiniai atliekų tvarkymo uždaviniai, remiantis Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano reikalavimais, yra šie:

iki 2009 metų vidurio Utenos regione sukurti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą;iki 2009 metų vidurio užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą,

kokybę ir prieinamumą visiems regiono savivaldybių vartotojams;nuo 2009 metų vidurio nepavojingas atliekas šalinti tik naujame regioniniame Mockėnų sąvartyne; nuo 2008 metų pastatyti specialius konteinerius, skirtus antrinėms žaliavoms surinkti;nuo 2009 metų vidurio Mockėnų sąvartyne pradėti komunalinių atliekų rūšiavimą;nuo 2010 metų ne mažiau kaip 50 % susidarančių biodegraduojančių atliekų apdoroti mechaniniame

biologiniame įrenginyje (bioreaktoriuje); nuo 2011 metų likusias po rūšiavimo bei mechaninio biologinio apdorojimo atliekas deginti deginimo

įrenginyje (Vilniuje) iki 2012 metų pabaigos uždaryti šiuo metu esantį, bet aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos

reikalavimų neatitinkantį Riešutinės sąvartyną;nuo 2011 metų atskirai surinkti ir perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų

komunalinių atliekųužtikrinti, kad nuo 2020 metų sąvartyne būtų šalinamos tik apdorotos mišrios komunalinės atliekos.Šiems uždaviniams pasiekti įgyvendinamos užduotys pateiktos žemiau esančiuose skyriuose. Pagal

įgyvendinimo laikotarpį užduotys yra skirstomos į trumpojo laikotarpio (2008-2011 metai) ir ilgojo laikotarpio (2012-2018 metai) užduotis. Skirtingai nuo bendrųjų tikslų ir principų, atliekų tvarkymo užduotys yra konkretus siektino tikslo apibrėžimas, t.y. kiekybiškai išreikštas ir laike apibrėžtas siektinas rezultatas.

4.3. Utenos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo užduotysUtenos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema jungia Anykščių, Ignalinos,

Molėtų, Utenos, Zarasų rajonų ir Visagino savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemas bei regioninius komunalinių atliekų tvarkymo įrenginius. Utenos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema kuriama, siekiant efektyviai įgyvendinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei kituose teisiniuose aktuose nustatytus reikalavimus komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms. Efektyviam regioninės sistemos funkcionavimui užtikrinti savivaldybė iki 2008 metų vidurio turi parengti rajoninį atliekų tvarkymo planą ir atliekų tvarkymo taisykles, pritaikytas kuriamai regioninei komunalinių atliekų tvarkymo sistemai.

4.3.1. Zarasų rajono savivaldybės uždaviniai, kuriant regioninės atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūrą

Už regioninės infrastruktūros (regioninio sąvartyno, atliekų priėmimo aikštelių bei kompostavimo aikštelių), numatytos investiciniame projekte „Utenos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, įrengimą ir eksploatavimą atsakingas Centras. Centras projekte „Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ numatytą laikotarpį taip pat atsakingas už netinkančių eksploatuoti regiono sąvartynų ir šiukšlynų uždarymą, rekultivavimą ir priežiūrą po uždarymo.

Įgyvendinant investicinį projektą 2007 metais (Statybininkų g.11, Zarasų mieste) įrengta atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelė toliau (APLESA). Ją eksploatuoja Centras.

Vėlesniame laikotarpyje (nuo 2010 metų) yra numatoma įrengti papildomą APLSA Zarasų rajone Dusetų mieste. Už šios aikštelės projektavimą, įrengimą ir eksploataciją taip pat bus atsakingas Centras, jos projektavimo ir statybos išlaidos bus visiškai padengtos iš ES Sanglaudos fondo.

Tačiau vien regioninės infrastruktūros (įrenginių), diegiamos panaudojant Sanglaudos fondo lėšas, gali neužtekti, kad būtų įgyvendintos VSATP užduotys. Kai kurių atliekų (žaliųjų atliekų, virtuvės ir maisto atliekų,

10

statybos ir griovimo atliekų bei kitų atliekų) surinkimui ir šalinimui ar perdirbimui, Zarasų rajono savivaldybė, išnagrinėjusi tokių atliekų atskiro surinkimo bei šalinimo ar perdirbimo galimybes, turi pagal galimybes su Centro pagalba įsirengti šių atliekų šalinimo ar persidirbimo įrenginius savivaldybės teritorijoje, leisiančias nuo 2011 metų pradėti vykdyti papildomą atliekų surinkimą bei šalinimą ar perdirbimą. Tokių įrenginių įrengimo koordinavimą Zarasų rajono savivaldybei rekomenduojama pavesti Centrui. Taip pat rajono Savivaldybė turėtų priimti sprendimą dėl tokių aikštelių projektavimo, statybos, bei jų eksploatacijos pavedimo Centrui. 16 Lentelė. Regioninės infrastruktūros sukūrimo priemonės

Priemonės Atsakinga institucija Atlikimo terminas

Papildomos (APLESA) Zarasų rajono savivaldybėje įrengimas

Centras 2010-2011 metai

Išnagrinėti statybos ir griovimo bei žaliųjų atliekų atskiro surinkimo galimybes

Savivaldybė/Centras 2009

Sprendimo dėl statybinių atliekų tvarkymo aikštelių įrengimo savivaldybėje priėmimas

Savivaldybė/Centras Iki 2009 metų pabaigos

Sprendimo dėl statybos ir griovimo atliekų tvarkymo aikštelės bei savivaldybės kompostavimo aikštelių įrengimo ir statybos koordinavimo bei eksploatacijos pavedimo Centrui priėmimas

Savivaldybė/Centras Iki 2009 metų pabaigos

Statybos ir griovimo aikštelių įrengimas savivaldybėje

Savivaldybė/Centras 2010 metai

Savivaldybės statybinių atliekų tvarkymo aikštelių eksploatacija

Konkurso būdu parinktas operatorius/-iai

Nuo 2011 metų

Kompostavimo aikštelių savivaldybėje projektavimas ir įrengimas

Savivaldybėj/Centras 2010 metai

Savivaldybės žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių eksploatacija

Konkurso būdu parinktas operatorius/-iai

Nuo 2011 metų

Sprendimo dėl deginimo įrenginio statybos priėmimo

Savivaldybė kartu su kitomis utenos regiono savivaldybėmis/Centras

Iki 2011 metų

Komunalinių atliekų deginimo įrenginių statyba, jei bus priimtas teigiamas sprendimas

Savivaldybė su kitomis Utenos regiono savivaldybėmis/Centras

Nuo 2011 metų

4.3.2. Zarasų rajono savivaldybės uždaviniai, kuriant regioninę atliekų tvarkymo sistemos organizacinės struktūrą

Regioninės sistemos veikimui užtikrinti nepakanka vien infrastruktūros sukūrimo (atliekų tvarkymo įrenginių įrengimo). Taip pat būtina parengti teisinę sistemą, reglamentuojančią regioninės atliekų tvarkymo sistemos administravimą. Tokiu būdu iki 2008 metų vidurio turi būti parengti rajoniniai atliekų tvarkymo planai, atliekų tvarkymo taisyklės, kuriose turi atsispindėti savivaldybėje naudojamos ne tik savivaldybės, bet ir regioninės infrastruktūros priemonės (regioninis sąvartynas, APP, kompostavimo aikštelė ir kitos priemonės), savivaldybių bendradarbiavimas, vykdant kitas valstybines užduotis atliekų tvarkymo srityje, tiek tarpusavyje, tiek su Centru.

Vienas iš regioninės atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimo tikslų – sumažinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos elementų ir jų tipų įvairovę regiono savivaldybėse. Įgyvendinant šį tikslą, patartina suvienodinti atliekų tvarkymo taisykles, apmokėjimo sistemas, funkcijų pasidalijimą tarp savivaldybių bei Centro, sistemos organizavimo principus, konkursinę dokumentaciją atliekų tvarkymo paslaugoms teikti, sutartis su atliekų tvarkytojais. Savivaldybė, priimdama sprendimus komunalinių atliekų tvarkymo srityje, negali neatsižvelgti į kitų savivaldybių veiksmus šioje srityje, nes kiekvienos savivaldybės veiksmai turės įtakos regioninei sistemai, o tuo pačiu ir kitoms savivaldybėms. Dėl tos pačios priežasties antrinių žaliavų surinkimas, biologiškai skaidžių atliekų surinkimas ir šalinimas, naujų regioninės infrastruktūros įrenginių projektavimas ir statyba, mokesčio už mišrių atliekų tvarkymą išlyginimas reikalauja regioninio lygio sprendimų ir koordinavimo. Todėl rengiant savivaldybės atliekų tvarkymo planą, atsižvelgta į savivaldybių ir Centro bendradarbiavimą bei numatomus veiksmus eksploatuojant regioninę sistemą.

Centras, veikdamas pagal patvirtintus įstatus trumpalaikio atliekų tvarkymo plano laikotarpiu (2008 – 2011) vykdo:

Utenos regiono komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių projektavimo, statybos ir statybos priežiūros veiklą;

Parengia teisinius dokumentus (regioninį atliekų tvarkymo planą, atliekų tvarkymo taisyklių projektą, pritaikytą visoms savivaldybėms, kitus dokumentus);

Eksploatuoja regioninius atliekų tvarkymo įrenginius;Organizuoja regiono sąvartynų uždarymo projektavimo darbus;

11

Organizuoja sąvartynų (šiukšlynų) uždarymą, priežiūrą po uždarymo (šienavimas, filtrato išvežimas ir t.t.) bei monitoringą;

Vykdo visuomenės informavimo ir švietimo programą visame Utenos regione;Koordinuoja savivaldybių veiksmus dėl naujų regioninių atliekų tvarkymo įrenginių planavimo,

projektavimo ir statybos;Kaupia informaciją apie atliekų tvarkymą Utenos regione ir teikia ataskaitas Utenos apskrities

viršininko administracijai ir savivaldybėms;Vykdo kitas Steigėjų nustatytas privalomas užduotis ir funkcijas;Teikia paramą savivaldybėms sprendžiant atliekų tvarkymo klausimus regione. Zarasų rajono savivaldybė trumpalaikio atliekų tvarkymo plano laikotarpiu (2008

– 2011) vykdo: Zarasų rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių parengimą ir tvirtinimą, užtikrina

jų vykdymą ir vykdymo kontrolę;savivaldybės atliekų tvarkymo plano parengimą ir tvirtinimą, užtikrina jo vykdymą ir vykdymo

kontrolę;organizuoja atliekų tvarkymą savo teritorijose, įskaitant komunalinių atliekų surinkimo paslaugos

plėtrą, kaip to reikalaujama Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane;parenka naujas vietas komunalinių atliekų šalinimo įrenginiams;stato reikalingus atliekų šalinimo įrenginius, užtikrina tinkamą jų eksploataciją ir techninę būklę bei

uždarymą ir priežiūrą po eksploatacijos;užtikrina pakankamą antrinių žaliavų surinkimą, kaip to reikalaujama Valstybiniame strateginiame

atliekų tvarkymo plane;užtikrina pakankamą kitų atliekų (biologiškai skaidžių, buities pavojingų atliekų, statybos ir griovimo

atliekų, didžiųjų atliekų, naudotų padangų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų srautų, įeinančių į komunalines atliekas) surinkimo lygį, kaip to reikalaujama Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane;

rengia ir vykdo įvairias atliekų tvarkymo programas;nustato (remiantis konkursų rezultatais) atliekų tvarkymo paslaugų įkainius (tarifus/rinkliavas);sudaro tinkamas sutartis su atliekų tvarkytojais ir kontroliuoja jų vykdymą;renka ir tvarko duomenis apie atliekų susidarymą ir tvarkymą savivaldybės teritorijoje;visiems atliekų turėtojams teikia informaciją apie savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą bei jos

ypatumus ir tinkamo atliekų tvarkymo reikalavimus;vykdo visuomenės informavimą bei švietimą savivaldybės teritorijoje.Eksploatuojant regioninę bei Zarasų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą savivaldybė

palaipsniui perduoda dalį savo funkcijų Centrui, jeigu rajono Savivaldybės taryba nuspręs, kad tai tikslinga:Visuomenės informavimas ir švietimas savivaldybės teritorijoje;Savivaldybių atliekų tvarkymo planų ir taisyklių rengimas;Konkursinės dokumentacijos ir kitų dokumentų, reikalingų atliekų tvarkymo sistemos

administravimui, rengimas;Specifinių atliekų surinkimo organizavimas;Antrinių žaliavų surinkimo organizavimas;Komunalinių atliekų surinkimo operatorių parinkimas ir kontrolė;Teisės aktais nustatytų valstybinių užduočių vykdymas.Atliekų tvarkymo funkcijų perdavimo ir užduočių vykdymo perdavimo Centrui klausimas gali būti

sprendžiamas atskirų susitarimų (sutarčių) sudarymo tarp Centro ir savivaldybės arba Centro įstatų keitimo (nustatant privalomąsias užduotis) būdu. Atliekų tvarkymo funkcijų, užduočių vykdymo perdavimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis struktūrinių pertvarkymų ir plataus savivaldybės bei Centro politinio susitarimo. Todėl nustatomas pereinamasis 4 metų laikotarpis (2008-2011 m.), kada šie struktūriniai pertvarkymai turi būti įvykdyti, priklausomai nuo Centro ir savivaldybės pasiektų susitarimų.17 lentelė. Regioninės organizacinės sistemos sukūrimo priemonės

Priemonės Atsakinga institucija Atlikimo terminas

Parengti ir patvirtinti savivaldybės atliekų tvarkymo planus, atliekų tvarkymo taisykles

Savivaldybė Iki 2008 metų rugsėjo 1 d.

Savivaldybei priimti sprendimus dėl funkcijų perdavimo Centrui

Centras ir savivaldybė bei Utenos apskrities viršininko administracija

2008-2011 m

Pasirašyti sutartis tarp Centro ir savivaldybės dėl funkcijų komunalinių atliekų tvarkymo srityje perdavimo (delegavimo)

Centras ir savivaldybė Pagal priimtuose sprendimuose nurodytas datas

12

Parengti ir pasirašyti sutartis dėl informacijos apie atliekų tvarkymą teikimo tarp savivaldybių ir Centro

Centras ir savivaldybė 2008

4.3.3. Informacijos teikimasRegioninės atliekų tvarkymo sistemos sėkmingam funkcionavimui, vykdant atliekų tvarkymo

užduotis, planavimą, kontroliuojant užduočių ir planų vykdymą, reikalingas apsikeitimas informacija apie atliekų tvarkymo veiklą tarp regioninės institucijos (Centro) ir Zarasų rajono savivaldybės. Savivaldybė turi užtikrinti jos teritorijoje komunalines atliekas renkančių įmonių atskaitomybę (surenkami atliekų kiekiai, jų tvarkymas, naudojamos techninės priemonės, aptarnaujama teritorija, atliekų turėtojai ir kita informacija) ir persiųsti šią informaciją Centrui. Savo ruožtu, Centras teikia informaciją apie savo eksploatuojamoje infrastruktūroje tvarkomus atliekų kiekius, sistemina iš savivaldybės administracijos gautą informaciją. Reikalavimai atliekų tvarkytojams teikti informaciją apie atliekų tvarkymą turi būti nustatyti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse bei savivaldybės sutartyse su atliekų tvarkytojais. Siekiant savalaikio ir kokybiško informacijos teikimo, nustatoma, kad:

Visi Zarasų rajone esantys atliekų turėtojai, atliekų surinkėjai bei viešųjų atliekų tvarkymo įrenginių operatoriai ir kitos atliekas šalinančios ar naudojančios įmonės privalo teikti informaciją atsakingoms institucijoms Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo taisyklėse bei atliekų tvarkymo paslaugų viešojo pirkimo konkursų sąlygose nustatyta tvarka.

Atliekų turėtojai, daugiabučių namų savininkų bendrijos bei daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr.74-2262) 4.84 straipsnį Zarasų rajono savivaldybės administratoriaus įsakymu paskirtas administratorius privalo komunalinių atliekų apskaitos tvarkytojui (savivaldybės administracijai) pareikalavus pateikti informaciją apie gyventojų skaičių bei būsto plotą, o juridiniai asmenys – apie darbuotojų arba atitinkamai moksleivių, mokinių, vaikų, vietų skaičių, užimamą plotą ir kitus parametrus, reikalingus atliekų susikaupimo kiekiams įvertinti.

Komunalinių atliekų surinkėjai, veikiantys pagal sutartį su savivaldybe, renkantys mišrias buitines, didžiąsias, žaliąsias, buities pavojingas, statybos ir griovimo, buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas bei antrines žaliavas, teikia informaciją savivaldybės administracijai pagal atliekų surinkimo paslaugų sutarties sąlygas.

Centras teikia savivaldybės administracijai metinę ataskaitą iki kitų metų vasario 15 dienos apie jo eksploatuojamuose savivaldybės teritorijoje esančiuose regioniniuose atliekų tvarkymo įrenginiuose tvarkytas atliekas bei jų kiekius.

Savivaldybės administracija teikia Centrui metinę ataskaitą iki kitų metų vasario 1 dienos pagal iš atliekų tvarkytojų bei atliekų turėtojų savivaldybės teritorijoje gautus duomenis.

Savivaldybės teritorijoje veikiantys specifinių atliekų srautų (netinkamų eksploatuoti transporto priemonių, statybos ir griovimo atliekų, pakuočių atliekų ir kitų atliekų, tvarkomų remiantis Gamintojo atsakomybės principu) tvarkytojai teikia informaciją apie tvarkomas atliekas bei sutvarkytą kiekį savivaldybės administracijai bei Centrui.18 lentelė. Informacijos teikimo sistemos sukūrimo priemonės

Priemonės Atsakinga institucija Atlikimo terminas

Parengti ir pasirašyti sutartį dėl informacijos apie atliekų tvarkymą teikimo tarp savivaldybės ir Centro

Centras ir savivaldybė 2008 m.

4.4. Atliekų prevencijaAtliekų mažinimas (prevencija) yra vienas iš svarbiausių atliekų tvarkymo tikslų. Atliekų prevencijos

sėkmingam vykdymui būtina sąlyga, kad visi su atliekų tvarkymu susiję sprendimai būtų priimami, atsižvelgiant į jų poveikį susidarančių atliekų kiekiui. Regioniniu ir savivaldybių lygmeniu atliekų prevencijai įtakos turėtų visuomenės švietimas ir informavimas bei principo „tеršėjas moka“ įgyvendinimas (šio principo įgyvendinimas aprašomas 4.1 skyriuje). Atliekų mažinimui (prevencijai) įtakos turės ir antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių ir kitų specifinių komunalinių atliekų srautų atskiras surinkimas.

Visuomenės palaikymas ir supratimas yra viena iš esminių sėkmingos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir funkcionavimo sąlygų. Visuomenė ir kitos tikslinės grupės turi būti šviečiamos apie atliekų tvarkymo svarbą, turi būti aiškinama apie atliekų naudojimo, šalinimo ir tvarkymo būdus bei jų naudą tiek ekonomine, tiek aplinkosaugine prasme.

Zarasų rajone šiuo metu nėra sistemingos ir vieningos veiklos visuomenės informavimo ir švietimo atliekų tvarkymo klausimais srityje. Taip pat Zarasų rajone nėra atlikta išsamių tyrimų apie visuomenės nuomonę atliekų tvarkymo klausimais.

Siekiant tinkamai vykdyti visuomenės informavimą, šiuo metu rengiama visuomenės švietimo ir informavimo programa, už kurią atsakingas Centras. Ši programa turi būti įgyvendinta iki 2009 metų pabaigos. Programa turi būti suderinta tiek su Aplinkos ministerijos, tiek su regiono savivaldybių vykdomomis visuomenės informavimo ir švietimo programomis. Regioninėje programoje turi būti akcentuojami pagrindiniai regioninės atliekų

13

tvarkymo sistemos privalumai, pateikiama objektyvi informacija apie regioninės atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimo eigą, atliekų tvarkymo būdus, naudą aplinkai rūšiuojant atliekas, ugdomas gyventojų sąmoningumas.

Siekiant pagerinti visuomenės informavimą ir švietimą, yra nustatoma, kad:Kiekvienais metais iki kovo 31 d. savivaldybės administracija parengia ir paskelbia vietinėje spaudoje

bei savivaldybės internetiniame puslapyje ataskaitą apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje už praėjusius metus. Ataskaitoje pateikiami duomenys apie susidariusias, surinktas, panaudotas ir pašalintas komunalines atliekas, aplinkosauginį, techninį ir ekonominį savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos įvertinimą, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos audito rezultatus ir išvadas, savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslus ir uždavinius kitiems metams ir tolimesniam laikotarpiui, planuojamas priemones komunalinių atliekų tvarkymo sistemai plėsti ir tobulinti.

Kiekvienais metais iki gruodžio 15 d. savivaldybės administracija parengia visuomenės informavimo programą kitiems metams. Šioje programoje numatomos priemonės visuomenei informuoti apie komunalinių atliekų tvarkymo įrenginius ir teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų atskiro surinkimo ir tvarkymo ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės antrines žaliavas, apie atliekų pavojingumą ir pavojingų buities atliekų surinkimo galimybes bei kitus komunalinių atliekų tvarkymo aspektus, apie kuriuos būtina informuoti komunalinių atliekų turėtojus, kad būtų efektyviau įgyvendinami šių atliekų tvarkymo reikalavimai.

Kiekvienais metais iki sausio 31 d. Centras parengia visuomenės informavimo programą einamiesiems metams. Šioje programoje, atsižvelgiant į Utenos apskrities savivaldybių visuomenės informavimo programas, numatomos priemonės visuomenei informuoti apie regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos įrenginius ir teikiamas paslaugas, kitus komunalinių atliekų tvarkymo aspektus, apie kuriuos būtina informuoti komunalinių atliekų turėtojus, kad būtų efektyviau įgyvendinami šių atliekų tvarkymo reikalavimai.

Gyventojų švietimą ir informavimą savivaldybės teritorijoje savivaldybė gali pavesti operatoriui, šią nuostatą įrašydamos į konkursinių dokumentų techninę užduotį.

Savivaldybė, perduodamos funkcijas Centrui, kaip privalomą užduotį perduoda jam vykdyti ir savivaldybių visuomenės informavimo ir švietimo programas.19 lentelė. Atliekų prevencijos principo įgyvendinimo priemonės

Priemonės Atsakinga institucija Atlikimo terminas

Sprendimo dėl visuomenės informavimo ir švietimo vykdymo savivaldybės teritorijoje perdavimo Centrui priėmimas

Savivaldybė ir Centras 2008

Savivaldybės ataskaitos apie atliekų tvarkymą teikimas visuomenei

Savivaldybė administracija, Centras

Kiekvienais metais iki kovo 31 d.

Savivaldybės visuomenės informavimo programos parengimas

Savivaldybės administracija, Centras

Kiekvienais metais iki gruodžio 15 d.

Savivaldybės visuomenės informavimo programos vykdymas

Savivaldybės administracija, Centras

2008 – 2011

4.5. Atliekų naudojimas ir perdirbimasPer metus Zarasų rajone susidaro apie 5 000 tonų komunalinių atliekų, iš kurių mažiau nei 1 % yra

panaudojamos ir perdirbamos. Plėtojant savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, Zarasų rajone nustatoma užduotis nuo 2010 metų atskirai surinkti ir perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų, tai yra 2,5 tūkst. tonų per metus. Šios užduoties įgyvendinimui trumpalaikiame Zarasų rajono atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo laikotarpyje nustatomos priemonės:

visuomenės informavimas apie atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietose ir jo svarbą, ir antrinių žaliavų atskiro surinkimo priemones;

sutarčių sudarymas su gamintojais ir importuotojais dėl papildančių sistemų įdiegimo savivaldybėje;

regioninių bei savivaldybių kompostavimo aikštelių įrengimas ir eksploatacija;

antrinių žaliavų surinkimas ir surinkimo plėtra.

Zarasų rajono savivaldybė taip pat turi dalyvauti priimant sprendimus susijusius su;

atliekų rūšiavimo linijos statyba ir eksploatacija regioninio Mockėnų sąvartyno teritorijoje;

mechaninio biologinio biodegraduojančių atliekų tvarkymo įrenginio (bioreaktoriaus) statyba Mockėnų sąvartyne ir šio įrenginio eksploatacija.

14

4.5.1. APLSA eksploatacijaAtliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelės, kaip regioninės komunalinių atliekų tvarkymo

sistemos infrastruktūros elementai, nuosavybės teise priklauso Centrui. Centras vykdo ir jų eksploataciją.Į šią aikštelę savivaldybės gyventojai gali nemokamai pristatyti buities pavojingas atliekas, didžiąsias

atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, naudotas padangas ir panašiai. Tolimesniam į APLSA priimtų atliekų naudojimui, tvarkymui ar šalinimui Centras pirks paslaugas iš atliekų tvarkymo įmonių, turinčių licenzijas šių atliekų tvarkymui. APLSA eksploatacinės sąnaudos dengiamos iš „sąvartyno vartų“ mokesčio. Dalis šių sąnaudų gali būti dengiamos Gamintojo ir importuotojo lėšomis.

2010-2011 metais iš ES Sanglaudos fondo lėšų bus įrengtos dvi papildomos APLSA Utenos ir Zarasų rajonuose, kurių eksploatacija numatoma ilgalaikio laikotarpio užduotyse (nuo 2012 metų). Tolesnė APLS aikštelių plėtra numatyta ilgalaikio atliekų tvarkymo plano užduotyse (2014-2016 metais) – po vieną (mažesnę) aikštelę kiekvienoje seniūnijoje. Šių aikštelių finansavimo šaltinis – Centro/Savivaldybių paskola. Visos išlaidos dengiamos iš mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą.20 lentelė. APLSA įrengimo ir eksploatacijos priemonės.

Priemonės Atsakinga institucija

Atlikimo terminas

APLSA eksploatacija Centras Nuo 2007 III-IV ketv.

papildomos APLSA Zarasų savivaldybėje įrengimas Centras 2010-2011 metai4.5.2. Antrinių žaliavų surinkimas

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas nenustato kiekybinių reikalavimų antrinių žaliavų surinkimui. Utenos regione už antrinių žaliavų surinkimą yra atsakingos savivaldybės, kurios šią prievolę gali perduoti:

Komunalinių atliekų tvarkytojams;Pavesti šią užduotį bendrai vykdyti vienam operatoriui visame Utenos regione;Pavesti šios užduoties vykdymą Centrui.Įgyvendinant Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, Zarasų rajono savivaldybei nustatoma

užduotis įrengti ne mažiau kaip 40 konteinerinių aikštelių antrinių žaliavų iš gyventojų surinkimui bei nustatomi minimalūs antrinių žaliavų surinkimo iš bendro komunalinių atliekų srauto reikalavimai, nurodyti 21lentelėje.21 lentelė. Minimalūs reikalavimai antrinių žaliavų surinkimui (%)

  2008 2010 2015 2018Plastikai 1.0% 1.5% 3.0% 6.0%Popierius/kartonas 3.0% 3.5% 7.0% 10.0%Stiklas 2.0% 3.0% 6.0% 7.0%Kombinuota pakuotė 1.0% 30.0% 50.0% 50.0%

22 lentelė. Minimalus antrinių žaliavų surinkimo aikštelių skaičius Savivaldybė Konteinerinių

aikštelių skaičiusKonteinerių skaičius

Zarasų 40 120Antrinių žaliavų konteineriai statomi pagal rajono Savivaldybės administracijos parengtas šių

konteinerių išdėstymo schemas/planus savivaldybės daugiabučių ir individualių namų kvartaluose, sodų ir garažų savininkų bendrijose, viešose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat statomi laikinieji specialūs konteineriai viešųjų renginių metu. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Taip pat turi būti sudaromos sąlygos atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius.

Esant tokiam antrinių žaliavų surinkimo konteinerių skaičiui, antrinių žaliavų surinkimo pajėgumai sudarys mažiau kaip 20 % antrinių žaliavų. Siekiant padidinti antrinių žaliavų surinkimą, Centras ir savivaldybė administracija turi vykdyti visuomenės informavimą ir švietimą apie atliekų rūšiavimo naudą bei priemones joms surinkti, rūšiuoti ir parengti perdirbimui.

Principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas taip pat turės įtakos antrinių žaliavų rūšiavimui. Diegiant apmokėjimo tvarką pagal naudojamų konteinerių talpą bei aptarnavimo dažnumą, gyventojai bus skatinami rūšiuoti antrines žaliavas tiek naudojant tam skirtus specialius konteinerius, tiek naudojantis APLSA teikiamomis paslaugomis. Kuo daugiau komunalinių atliekų bus išrūšiuojama, tuo mažesnius konteinerius ar jų skaičių (daugiabučių namų teritorijose) naudos gyventojai, tuo mažesnis bus mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą. Antrinių žaliavų surinkimo ir tvarkymo sąnaudos turi būti įtrauktos į mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą. Esant nedideliam antrinių žaliavų surinkimui, šios sąnaudos yra didelės, didėjant surenkamų antrinių žaliavų kiekiui šios sąnaudos mažės.

15

Antrinių žaliavų surinkimui Zarasų rajono gyventojai naudojasi ir regioninės infrastruktūros įrenginiais t.y. atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštele. Už šios aikštelės priežiūrą yra atsakingas Centras, kuris vykdo ir jos eksploataciją. Vėliau savivaldybės teritorijoje bus įrengta papildoma APLSA (žr. 4.5.1. skyrių).

Siekiant padidinti antrinių žaliavų atskyrimą iš mišrių komunalinių atliekų, iki 2009 metų turi būti įrengta ir pradėta eksploatuoti atliekų rūšiavimo linija regioniniame Mockėnų sąvartyne. Tai leis atskirti ir atiduoti perdirbti iki 40 % komunalinėse atliekose esančių antrinių žaliavų.

23 lentelė. Antrinių žaliavų surinkimo užduoties įgyvendinimo priemonės

Priemonės Atsakinga institucija Atlikimo terminas

Parengti ir patvirtinti antrinių žaliavų konteinerių aikštelių išdėstymo schemas

Savivaldybė 2008 m.

Įvertinti papildomo rūšiavimo šalinimo įrenginiuose galimybes, siekiant padidinti surinkimą

Centras/ Savivaldybė Iki 2009 m.

Rūšiavimo linijos regioniniame sąvartyne įrengimas Centras Iki 2009 metųRūšiavimo linijos regioniniame sąvartyne eksploatacija Centras Nuo 2009 metų

Antrinių žaliavų surinkimo konteinerinių aikštelių plėtra Savivaldybė/ operatorius Nuo 2010 metų

Planuojamo laikotarpio pabaigoje (2010-2012 metais) reikės, įvertinus esamą situaciją, didinti antrinių žaliavų konteinerių aikštelių skaičių ir parengti naujas konteinerinių aikštelių išdėstymo schemas.

4.5.3. Pakuočių atliekosValstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas (projektas) valstybės mastu nustato atskiras pakuočių

atliekų perdirbimo ir naudojimo užduotis Gamintojams bei Importuotojams. Užduočių įgyvendinimas yra paremtas gamintojo atsakomybės principu ir yra taikomi ekonominiai instrumentai (mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis). Už pakuočių atliekoms taikomų užduočių įgyvendinimą savivaldybė nėra atsakinga, todėl atskiros užduotys pakuočių atliekų tvarkymui šiame plane nėra nustatomos.

Tačiau savivaldybė, siekdama mažinti patenkančių į sąvartyną atliekų kiekius, turi savo teritorijoje leisti diegti papildančias atliekų surinkimo sistemas. Iki 2008 metų vidurio reikėtų sudaryti sutartis su gamintojų ir importuotojų organizacijomis dėl pakuočių atliekų atskiro surinkimo savivaldybės teritorijoje.

4.5.4. Biologiškai skaidžios atliekos Vadovaujantis Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu komunalinių biologiškai skaidžių

atliekų šalinimą sąvartynuose būtina palaipsniui mažinti: iki 2010 metų – ne daugiau kaip 75 procentus 2000 metų kiekio;iki 2013 metų – ne daugiau kaip 50 procentų 2000 metų kiekio;iki 2020 metų – ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metų kiekio. Zarasų rajone trumpalaikių užduočių vykdymo laikotarpiu numatoma iš bendro komunalinių atliekų

srauto atskirai rinkti ir tvarkyti žaliąsias biologiškai skaidžias atliekas. Žaliųjų atliekų atskyrimo iš bendro komunalinių atliekų srauto priemonės:

Namudinio kompostavimo skatinimas;Šių atliekų surinkimas per APLSA;Šių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu; Atskiras šių atliekų surinkimas specialiais konteineriais.Planuojami surinkti per APLSA kiekiai nebus dideli, todėl žaliosios atliekos bus pervežamos į

regionines kompostavimo aikšteles: aikštelę regioniniame Mockėnų sąvartyne Utenos rajone ir Karlų kompostavimo aikštelę Visagino savivaldybėje. Taip pat dalis žaliųjų atliekų bus tvarkoma naudojant namudinį kompostavimą, tai ypač aktualu kaimiškose rajonų dalyse, nes mažai tikėtina, kad kaimiškosios rajonų dalies gyventojai naudosis APLSA teikiamomis paslaugomis. Taikant šias priemones bus surenkama ir sutvarkoma apie 2 % biodegraduojančių (žaliųjų) atliekų.

Ilgalaikiame planavimo laikotarpyje (nuo 2012 metų) savivaldybė turi priimti sprendimą dėl žaliųjų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu, vėliau jas šalinant APLSA ar savivaldybės kompostavimo aikštelėse. Tokia užduotis turi būti nustatyta komunalinių atliekų surinkimo operatoriaus parinkimo konkurso techninėje užduotyje. Techninėje užduotyje Operatoriui taip pat turi būti numatytas reikalavimas teikti žaliųjų atliekų atskiro surinkimo paslaugas (pastatant tam skirtus konteinerius), esant gyventojų prašymams (pvz., pavasario-vasaros sezono metu individualių namų, sodų bendrijų teritorijose). Už tokias paslaugas gyventojai apmoka atskirai, pagal Operatoriaus pasiūlyme pateiktus įkainius.

Surenkant didesnius žaliųjų atliekų kiekius rajone bei savivaldybei priėmus sprendimus dėl šių atliekų atskiro surinkimo specialiais konteineriais, savivaldybė turės įrengti šių atliekų šalinimo (kompostavimo) aikšteles šalia APLSA, ir jų, kaip ir APLSA, eksploataciją perduoti Centrui.

Savivaldybės kompostavimo aikštelės įrengiamos savivaldybės lėšomis, šias sąnaudas įtraukiant į tarifą už komunalinių atliekų surinkimą. Kiti galimi finansavimo šaltiniai:

16

struktūrinių fondų teikiama pagalba, jei reikalingos investicijos sąlygotų žymų gyventojų įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą augimą;

Centro paskola.Iki kompostavimo aikštelių įrengimo savivaldybėje, visos surinktos žaliosios atliekos šalinamos

regioninėse kompostavimo aikštelėse (regioniniame Mockėnų sąvartyne Utenos rajone ir Karlų kompostavimo aikštelėje Visagino savivaldybėje), kurios pradės veikti 2008 metais. Šios aikštelės nuosavybės teise priklausys Centrui. Kompostavimo aikšteles kartu su kitais regioniniais atliekų tvarkymo įrenginiais eksploatuoja Centras.

Savivaldybė turi užtikrinti, kad žaliųjų atliekų, surinktų iš bendro komunalinių atliekų srauto, tvarkymo (tiek naudojimo, tiek atskiro surinkimo) sąnaudos (tiek investicinės, tiek eksploatacinės) būtų finansuojamos iš atliekų turėtojų įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą.

Savivaldybė turi skatinti atliekų turėtojus kompostuoti savo žaliąsias ir maisto atliekas namudiniu būdu. Tai taikoma gyventojams, turintiems individualius namus ar gyvenantiems sodų bendrijose. Šiems atliekų turėtojams turi būti teikiama informacija apie galimus kompostavimo būdus „namų sąlygomis“, kompostavimui reikalingų priemonių (talpų, dėžių) įsirengimą ir pačių kompostuojamų atliekų priežiūrą (parengti kompostavimo namų ūkyje taisykles).

Siekiant įgyvendinti valstybines biologiškai skaidžių atliekų atskiro surinkimo ir panaudojimo užduotis, iki 2011 metų regioninio Mockėnų sąvartyno teritorijoje turi būti suprojektuotas ir pastatytas regioninis mechaninio biologinio apdorojimo įrenginys (bioreaktorius) ir įrengtas elektros generatorius, siekiant panaudoti šio biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo metu susidarančias biodujas. Generatorius bus naudojamas ir iš sąvartyne deponuotų atliekų išsiskiriančių biodujų panaudojimui. Regioniniame mechaninio biologinio apdorojimo įrenginyje bus galima apdoroti ir netinkančias perdirbti atskirtas iš komunalinių atliekų popieriaus ir kartono atliekas, kitas biologiškai skaidžias atliekas, atskirtas sąvartyne įrengtoje rūšiavimo linijoje. Už šio įrenginio įrengimą, eksploataciją ir priežiūrą bus atsakingas Centras. Įrenginio projektavimas ir statyba bus finansuojama iš Sanglaudos fondo bei Centro paskolos, tačiau visi įrengimo ir eksploataciniai kaštai turi būti įtraukti į atliekų turėtojų įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą.

Zarasų rajono savivaldybė 2010 metų turi būti priimtas sprendimas dėl atskiro biodegraduojančių atliekų surinkimo iš gyventojų būdo (surinkimas atskirais konteineriais arba šių atliekų rūšiavimas Mockėnų rūšiavimo linijoje).

Įmonės (viešojo maitinimo ir kitos įstaigos), kurių veikloje susidaro maisto ruošimo, netinkamų vartoti maisto produktų ir kitos biologiškai skaidžios atliekos, šias atliekas privalo rinkti atskirai ir šalinti specialiuose tokių atliekų tvarkymo įrenginiuose arba regioniniame mechaninio biologinio apdorojimo įrenginyje (bioreaktoriuje).

Įmonėse, kurios užsiima gatvių, parkų ir kitų žaliųjų zonų priežiūra, susidarančios žaliosios atliekos yra šalinamos arba Centrui priklausančiose kompostavimo aikštelėse, arba tokios įmonės įsirengia aplinkosauginius reikalavimus atitinkančius kompostavimo įrenginius, arba naudojasi kitų įmonių kompostavimo įrenginiais. Sąnaudos, tenkančios šių atliekų tvarkymui, yra įtraukiamos į šių įmonių paslaugų įkainius. 24 lentelė. Priemonės biologiškai skaidžių atliekų atskiram surinkimui ir naudojimui

Priemonės Atsakinga institucija Atlikimo terminas

Žaliųjų atliekų surinkimas per APLSA Centras Nuo 2008 metųRegioninių kompostavimo aikštelių eksploatacija Centras m. 2008 Sprendimo dėl atskiro žaliųjų atliekų surinkimo (apvažiavimo būdu ir/ar specialiais konteineriais) priėmimas

Savivaldybė Iki 2010 m. sausio 1 d.

Kompostavimo aikštelių savivaldybėje projektavimas ir įrengimas

Savivaldybė/Centras 2010 metai

Sprendimo dėl atskiro biodegraduojančių atliekų surinkimo būdo priėmimas

Savivaldybė/Centras Iki 2010 metų

Kompostavimo aikštelės eksploatacijai reikalingų dokumentų (TIPK, techninio atliekų tvarkymo reglamento ir t.t.) parengimas ir suderinimas

Centras 2010 III-IV ketvirčiai

Savivaldybės kompostavimo aikštelės eksploatacija Centras Nuo 2011 metųAtskiras žaliųjų atliekų surinkimas (apvažiavimo būdu ir/ar specialiais konteineriais), jas šalinant savivaldybės kompostavimo aikštelėje

Konkurso tvarka parinktas operatorius

Nuo 2011 metų

Namudinio kompostavimo skatinimas Savivaldybė/ Centras 2008 – 2011 metaiSusitarimai su įmonėmis, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro biologiškai skaidžios gamybos atliekos, dėl investicijų į regioninio anaerobinio pūdymo įrenginio įrengimą

Centras/ savivaldybė/ įmonės

Iki 2010 metų

Regioninio anaerobinio pūdymo įrenginio projektavimas ir įrengimas

Centras 2009 – 2010 metai

17

4.5.5. Specifinių komunalinių atliekų srautų surinkimas ir tvarkymasRemiantis Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu bei Atliekų tvarkymo įstatymu (bei

taisyklėmis) savivaldybė yra įpareigojama aprūpinti gyventojus šių specifinių (buityje susidarančių) atliekų atskiro surinkimo priemonėmis, tačiau nėra nurodomi kiekybiniai šių atliekų surinkimo skaičiai:

pavojingos atliekos;elektros ir elektroninės įrangos atliekos;naudotos padangos;didžiosios komunalinės atliekos (baldai ir pan.);statybos ir griovimo atliekos.Įgyvendinant Sanglaudos fondo projektą Zarasų rajono savivaldybėje įrengta atliekų priėmimo ir

laikino saugojimo aikštelę (APLSA), kurioje iš gyventojų priimami visi aukščiau išvardinti specifiniai komunalinių atliekų srautai. Atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelių eksploatavimas aprašytas 4.5.1. skyriuje. Tokiu būdu Zarasų rajono savivaldybė atitika jai keliamus VSATP uždavinius, t.y., suteikia gyventojams bent viena galimybe tinkamai perduoti šias atliekas atliekų tvarkytojams. 2011-2012 metais bus įrengta papildoma APLSA Zarasų rajone.

Tačiau tai būtų tik dalinis sprendimas – esant tik vienai ar dviem APLSA savivaldybės teritorijoje (centriniame rajono mieste, didesniame miestelyje), nemažai daliai gyventojų, gyvenančių toliau nuo APLSA, pastangos, reikalingos pristatyti atliekas į aikštelę, atrodys neproporcingai didelės. Šiems gyventojams bus pasiūlyti alternatyvūs specifiniai atliekų surinkimo būdai (specifinių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu, ne rečiau kaip du kartus per metus)

Specifinių atliekų surinkimui turi būti skelbiami atskiri viešojo pirkimo konkursai arba šių srautų surinkimas turi būti prijungtas prie konkursinės dokumentacijos dėl mišrių komunalinių atliekų ar antrinių žaliavų surinkimo.

Specifinės atliekos bus taip pat atskiriamos iš bendro srauto regioniniame sąvartyne 2009 metais pradėjus eksploatuoti rūšiavimo liniją.

Kadangi valstybinės užduotys tam tikrų šių atliekų srautų (elektros ir elektronikos atliekų, netinkamų eksploatuoti transporto priemonių bei jų dalių (tarp jų – naudotų padangų), pavojingų atliekų (alyvų, baterijų ir akumuliatorių atliekų)) surinkimui pagal gamintojo atsakomybės principą yra nustatomos gamintojams ir importuotojams, dar viena šių atliekų surinkimo priemonė yra Gamintojų ir Importuotojų steigiamos papildančios sistemos specifinių atliekų surinkimui. Todėl savivaldybė turi kuo glaudžiau bendradarbiauti su Gamintojų ir Importuotojų asociacijomis dėl tokių sistemų diegimo savivaldybės teritorijoje. Išlaidos, tenkančios šių sistemų eksploatacijai, yra apmokamos iš Gaminio mokesčio.

Remiantis VSATP užduotimi, nuo 2008 metų buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų būtų surenkama ne mažiau kaip 4 kilogramai vienam gyventojui per metus. Tokiu būdu APLSA, specifinių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, bei įdiegus papildančias sistemas savivaldybėje per metus turi būti surenkama ne mažiau kaip 83 tonos šių atliekų per metus. Laikoma, kad esamos ir būsimos priemonės užtikrins tokį šių atliekų surinkimo kiekį.

Statybos ir griovimo atliekos iš gyventojų priimamos Zarasų rajono APLSA bei Utenos mieste veikiančioje statybinių atliekų aikštelėje. Planuojamu trumpalaikiu laikotarpiu galimybė šias atliekas pristatyti į minėtas aikšteles yra laikoma pakankama, todėl papildomos priemonės nėra būtinos. Tačiau techninėje užduotyje komunalinių atliekų surinkimo operatoriui reikia numatyti reikalavimą teikti statybos ir griovimo atliekų atskiro surinkimo paslaugas, pastatant atskirus statybos ir griovimo atliekų konteinerius gyventojams rekonstruojant ar statant individualius namus. Už tokias paslaugas gyventojai apmoka atskirai, pagal operatoriaus pasiūlyme pateiktus įkainius. Įmonės, užsiimančios statybos ar remonto darbais, susidarančias tokias atliekas tvarko Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta tvarka, tai yra, šalina šias statybos ir griovimo atliekas specialiose statybinių atliekų tvarkymo aikštelėse.

Regioniniame Mockėnų sąvartyne bus įrengta atskira sekcija statybinių atliekų, atvežamų iš APLSA, tvarkymui. Šios atliekos gali būti panaudojamos regioninio sąvartyno vidaus keliams tiesti, atliekų perdengimui ir uždaromų sąvartynų kaupams uždengti bei kitiems regioninės infrastruktūros statybos darbams.

Siekiant užtikrinti visų statybos ir griovimo atliekų tvarkymą, iki 2009 metų pabaigos turi būti priimamas sprendimas dėl statybos ir griovimo tvarkymo aikštelių įrengimo savivaldybės teritorijoje tikslingumo. Šios aikštelės įrengiamos savivaldybės lėšomis. Eksploatuojant aikšteles, šios sąnaudos bus įtraukiamos į užmokestį už šių atliekų tvarkymą.

Atsižvelgiant į VSATP nuostatą, kad už netinkamų eksploatuoti transporto priemonių bei jų dalių surinkimą atsakingi jų gamintojai ir importuotojai, Zarasų rajono savivaldybės atliekų surinkimo plane jų surinkimas ar tvarkymas nenumatomas. Tačiau Valstybinis strateginis planas įpareigoja Gamintojus ir Importuotojus bendradarbiauti su savivaldybėmis, siekiant pašalinti iš kiemų ir kitų teritorijų paliktas be priežiūros eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Turėtų būti parengta tokių transporto priemonių pašalinimo iš kiemų ir kitų teritorijų tvarka bei paskirti atsakingi vykdytojai. 25 lentelė. Priemonės specifinių atliekų srautų surinkimui ir tvarkymui

Priemonės Atsakinga institucija Atlikimo terminas

Sprendimo dėl specifinių atliekų surinkimo Savivaldybė 2009 m.

18

operatoriaus parinkimo priėmimasOperatoriaus parinkimas (konkursinės procedūros)

Savivaldybė 2009 m.

Specifinių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu

Konkurso tvarka parinktas operatorius

2009 – 2011 m. (ne rečiau kaip du kartus per metus)

Operatoriaus darbo monitoringas (priežiūra) Savivaldybė 2009 – 2011 metaiPapildančių sistemų diegimas savivaldybės teritorijoje

Savivaldybė / Gamintojų ir Importuotojų asociacijos

2008 – 2011 metai

Statybos ir griovimo atliekų tvarkymo sekcijos įrengimas ir eksploatacija regioniniame sąvartyne

Centras Nuo 2008 metų

Specifinių atliekų atskyrimas regioniniame sąvartyne

Centras Nuo 2009 metų

Sprendimo dėl statybinių atliekų tvarkymo aikštelių įrengimo savivaldybėje priėmimas

Savivaldybė Iki 2009 metų pabaigos

Statybos ir griovimo aikštelių įrengimas savivaldybėje

Savivaldybės administracija 2009-2010 metai

Statybos ir griovimo atliekų tvarkymo aikštelių operatorių parinkimas (konkursinės procedūros)

Savivaldybė administracija 2010 m. III-IV ketvirčiai

Savivaldybės statybinių atliekų tvarkymo aikštelių eksploatacija

Konkurso būdu parinktas operatorius/-iai

Nuo 2011 metų

4.5.6. Nuotekų valymo dumblasSiekiant sukurti ekonomiškai efektyvią komunalinių nuotekų valymo metu susidarančio dumblo

tvarkymo sistemą, Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane savivaldybės ir viešieji vandens tiekėjai skatinami bendradarbiauti ir apskričių pagrindu kurti regionines komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo sistemas. Regioninių dumblo tvarkymo sistemų kūrimui numatoma skirti ES ir valstybės paramą.

Kadangi nuotekų dumblo tvarkymui bus kuriamos atskiros regioninės sistemos, į regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą dumblo tvarkymas nebus įtraukiamas ir jo tvarkymui užduotys šiame plane nenustatomos.

4.6. Atliekų deginimasPagal VSATP reikalavimus, po mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo arba mechaninio biologinio

apdorojimo likusios netinkamos perdirbti, turinčios energetinę vertę atliekos turi būti panaudojamos energijai gauti. Remiantis VSATP reikalavimais 2007-2012 metais Vilniaus-Utenos atliekų tvarkymo regionuose turės būti suprojektuotas ir pastatytas mišrių komunalinių atliekų deginimo įrenginys, atliekų perkrovimo stotis Utenos regionui (regioninio sąvartyno teritorijoje) bei šlako ir pelenų šalinimo sekcija Vilniaus regioniniame sąvartyne. Tam turės būti sudaryta Vilniaus-Utenos regionų darbo grupė, atsakinga už šių įrenginių projektavimo ir statybos organizavimą. Deginimo įrenginys turės būti pradėtas eksploatuoti nuo 2013 metų, jame deginant Vilniaus ir Utenos regionų mišrias komunalines atliekas; tuo pat metu bus pradėta atliekų perkrovimo (prieš jas gabenant deginti) stoties Utenos regione bei šlako ir pelenų šalinimo sekcijos Vilniaus regioniniame sąvartyne eksploatacija.

26 lentelė. Priemonės atliekų deginimo uždaviniui įgyvendinti.

Priemonės Atsakinga institucija Atlikimo terminas

Atliekų rūšiavimo ir atskiro surinkimo skatinimas ir plėtra, užtikrinant, kad bus deginamos tik mišrios komunalinės atliekos ar po atskirai surinktų atliekų apdorojimo likusios atliekos, netinkančios kitaip panaudoti

Centras/savivaldybė 2008-2011 metai

Sudaryti darbo grupę iš Utenos regiono ir Vilniaus apskrities savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo centrų atstovų mišrių komunalinių atliekų deginimo įrenginio projektavimui ir įrengimui organizuoti

Centras/Utenos regiono savivaldybė/ Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras/Vilniaus apskrities savivaldybė

2008-2009 metai

19

Galimybių studijos dėl atliekų deginimo ir gaunamos energijos panaudojimo parengimas

Vilniaus-Utenos regionų darbo grupė/Aplinkos ministerija

2009 – 2010 metai

Suprojektuoti Vilniaus-Utenos regionų atliekų deginimo įrenginį, Utenos atliekų perkrovimo stotį bei šlako ir pelenų šalinimo sekciją Vilniaus regioniniame sąvartyne

Vilniaus-Utenos regionų darbo grupė

2010-2011 metai

Privataus sektoriaus investicijų į šių įrenginių projektavimą ir statybą skatinimas

Vilniaus-Utenos regionų darbo grupė

2008-2011 metai

Vilniaus-Utenos regionų atliekų deginimo įrenginio, Utenos atliekų perkrovimo stoties bei šlako ir pelenų šalinimo sekcijos Vilniaus regioniniame sąvartyne įrengimas

Vilniaus-Utenos regionų darbo grupė

2011-2012 metai

4.7. Saugus atliekų šalinimas4.7.1. Komunalinių atliekų surinkimo paslaugos plėtra

Pagal Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano projekto reikalavimus iki 2009 m. savivaldybė turi užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotina, kokybiška, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus. Visuotinumo principas laikytinas užtikrintu, kai atliekų tvarkymo paslauga teikiama ne mažiau kaip 95 procentams asmenų, kuriems komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikėjui priskirtoje teritorijoje nuosavybės teise priklauso ar kurie kitu pagrindu teisėtai valdo ar naudoja nekilnojamojo turto objektus (išskyrus žemės sklypus be pastatų).

Šiuo metu Zarasų rajone komunalinių atliekų surinkimo paslauga teikiama 65 proc. rajono gyventojų.Įgyvendinant Valstybiniame strateginiame plane nustatytą sąžiningos konkurencijos principą, atliekas

surenkančios įmonės savivaldybėje turi būti parenkamos konkurso tvarka. Atliekų surinkėją parenkant konkurso tvarka, už konkursų organizavimą ir atliekų surinkėjų priežiūrą ir kontrolę yra atsakinga pati savivaldybė; atskiru susitarimu šią funkciją palaipsniui bus perduodama Centrui, kaip aptarta 4.3.2. skyriuje. Reikalavimai ir užduotys atliekų surinkėjams nustatomi konkursiniuose dokumentuose ir sutartyse dėl atliekų tvarkymo paslaugų savivaldybės teritorijoje teikimo, savivaldybės atliekų tvarkymo planuose bei taisyklėse.

Į konkurso dėl komunalinių atliekų surinkimo operatoriaus parinkimo techninę užduotį įtraukiama ir kitas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas (antrinių žaliavų, specifinių atliekų surinkimas), taip pat ir visuomenės informavimas ir švietimas.

Techninėje užduotyje Operatoriui bus nurodyta komunalinių atliekų surinkimo plėtra (komunalinių atliekų surinkimo paslauga ne mažesnė kaip 95 % savivaldybėse esančių būstų), kaip privaloma užduotis.

Siekdama pagerinti atskirų atliekų srautų surinkimą ir sumažinti komunalinių atliekų tvarkymo kaštus savivaldybės valdomoje sistemoje, savivaldybės rašytinės sutarties pagrindu bendradarbiauja su gamintojais ir importuotojais arba jų įsteigtomis licencijuotomis organizacijomis dėl gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo finansavimo, šių atliekų surinkimo infrastruktūros sukūrimo ir plėtros, dalyvavimo šviečiant ir informuojant visuomenę atliekų tvarkymo klausimais ir pan.

Atliekų surinkimui iš rajono atliekų turėtojų naudojami individualūs konteineriai arba įrengiamos konteinerinės aikštelės. Didžiausias gyventojų tankis yra (ir atitinkamai didžiausi atliekų kiekiai susidaro) daugiabučiuose namuose. Todėl prie daugiabučių įrengiamos konteinerinės aikštelės su didelės (1,1 m 3) talpos konteineriais. Tuo tarpu individualūs namai tikslinga aprūpinami individualiais mažos (0,24 m 3) talpos konteineriais. Nedidelėse kaimo tipo gyvenvietėse planuojama įrengti kolektyvines konteinerines aikšteles su didelės talpos (1,1 m 3) konteineriais.

Iš atliekų surinkimo vietų, kolektyvinių konteinerių ir konteinerių aikštelių atliekos surenkamos didelės talpos sunkvežimiais su presavimo įranga ir vežamos tiesiai į šalinimo ar naudojimo įrenginius. Visose rajono gyvenvietėse atliekos surenkamos ne rečiau nei kartą per dvi savaites. 27 lentelė. Priemonės komunalinių atliekų surinkimui plėstiPriemonės Atsakinga institucija Atlikimo terminasKonteinerinių aikštelių schemų/planų parengimas

Savivaldybė 2008 m.

Trūkstamų konteinerinių aikštelių įrengimas Savivaldybė 2008-2009 m.Sprendimo dėl komunalinių atliekų surinkimo operatoriaus parinkimo būdo (rinkliava ar tarifas) priėmimas

Savivaldybė 2009 m. IV ketvirtis

Konkursinės dokumentacijos parengimas Centras/savivaldybės administracija

2009 m. IV ketvirtis

Operatoriaus(-ių) parinkimas (konkursinės procedūros)

Savivaldybė 2009 m. IV ketvirtis

Komunalinių atliekų surinkimas Konkurso tvarka parinktas operatorius

2010 – 2011 metai

20

Operatorių monitoringas (priežiūra) Savivaldybės administracija 2008 – 2011 metaiPapildančių sistemų diegimas savivaldybės teritorijoje

Savivaldybės administracija /Centras/ Gamintojų ir Importuotojų asociacijos

2008 – 2011 metai

4.7.2. Regioninių šalinimo įrenginių eksploatacijaVisos mišrios komunalinės atliekos, surinktos iš Zarasų rajono atliekų turėtojų, vežamos šalinti tiesiai

į Utenos apskrities Mockėnų regioninį sąvartyną, įrengtą pagal visus aplinkosauginius reikalavimus. Sąvartyną eksploatuoja Centras.

Visi rajone esantys mažieji (seniūnijų) sąvartynai pagal parengtą sąvartynų uždarymo programą uždaryti ir rekultivuoti, pagrindinis Riešutinės sąvartynas bus uždarytas ir rekultyvuotas iki 2008 metų pabaigos. Už sąvartynų uždarymą ir sutvarkymą, priežiūrą po uždarymo ir monitoringą atsakingas Centras.

28 lentelė. Utenos regioniniame Mockėnų sąvartyne planuojamos šalinti komunalinės atliekos (tonomis per metus)

  2008 2010 2012 2014 2018Šalinama sąvartyne iš Zarasų rajono 2,626.5 3,552.0 3,511.7 3,543.5 3,523.2Iš viso šalinama sąvartyne 31,174.5 37,699.4 37,307.3 37,702.9 37,623.429 Lentelė. Saugaus komunalinių atliekų šalinimo uždavinio įgyvendinimo priemonės

Priemonės Atsakinga institucija Atlikimo terminas

Regioninio sąvartyno eksploatacija Konkurso tvarka parinktas operatorius arba Centras

Nuo 2008 I ketvirčio

18 mažųjų sąvartynų uždarymas Centras ir savivaldybė Iki 2007 IV ketvirčio1 didžiojo sąvartyno uždarymas Centras ir savivaldybė Iki 2008 IV ketvirčio1 didžiojo sąvartyno Zarasų rajone priežiūra po uždarymo

Centras 2009-2011 metai

4.8. Zarasų rajono komunalinių atliekų sistemos finansavimasZarasų rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimo pagrindas yra principo „teršėjas

moka“ ir „visų sąnaudų padengimo“ principo įgyvendinimas. Šie principai užtikrinami, įtraukiant į įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą visas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas, įskaitant atskirą antrinių žaliavų, didžiųjų atliekų surinkimą ir jų paruošimą perdirbti, pavojingų atliekų, esančių komunalinėse atliekose, surinkimą, biologiškai skaidžių atliekų atskirą surinkimą ir jų kompostavimą ar kitą naudojimą, sąvartyno ir regioninės infrastruktūros eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo, administracines sistemos eksploatavimo sąnaudas. Visi rajono atliekų turėtojai privalo mokėti šią įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą.

Įmokos dydis nustatomas, remiantis 1 tonos palaidų atliekų surinkimo, išvežimo ir tvarkymo kaštais, įskaitant visas aukščiau išvardintas atliekų tvarkymo sąnaudas. Savivaldybė tvirtina metines atliekų susikaupimo normas ir tarifus gyventojams. Visos buitinių atliekų, sudarančių didelę komunalinių atliekų dalį, tvarkymo išlaidos neturėtų viršyti 1 procento vidutinių šeimos pajamų. Socialinė politika turi būti įgyvendinama per socialines programas, o ne atliekas tvarkančių įmonių lėšomis.

Taikant gamintojo atsakomybės principą, buityje susidarančių pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą turi finansuoti gamintojai ir importuotojai, o ne šių gaminių vartotojai. Siekiant sumažinti atliekų tvarkymo kaštus savivaldybės valdomoje sistemoje, gamintojai ir importuotojai bendradarbiauja su savivaldybe vadovaudamiesi geros partnerystės principais, pasirašydami sutartis ir (ar) kitais būdais.

Įgyvendinant principą „teršėjas moka“ Zarasų rajone, apskaičiuojant mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą (tarifą ar rinkliavą), turi būti įtrauktos šios sąnaudos:

nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimas ir pervežimas;komunalinėse atliekose esančių antrinių žaliavų atskiras surinkimas ir pervežimas;pavojingų buities atliekų, didžiųjų atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų

atskiras surinkimas ir pervežimas;kitų atskirai surenkamų atliekų (pvz., žaliųjų atliekų, virtuvės ir maisto atliekų, statybos ir griovimo

atliekų) tvarkymas;komunalinių atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelių eksploatavimas, įskaitant jose surenkamų

atliekų tvarkymo sąnaudas;savivaldybės kompostavimo aikštelių įrengimas;regioninių ir savivaldybės kompostavimo aikštelių eksploatavimas;statybos ir griovimo atliekų tvarkymo aikštelių įrengimas ir eksploatavimas;regioninio sąvartyno eksploatavimas, įskaitant uždarymą, rekultivavimą ir priežiūrą po uždarymo;kitų atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimas, jeigu šiuos įrenginius būtina įrengti įgyvendinant

komunalinių atliekų tvarkymo planų tikslus;netinkančių eksploatuoti sąvartynų uždarymas, rekultivavimas ir priežiūra po uždarymo;pardavimų organizavimas ir valdymas;

21

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos valdymas ir administravimas:regioninio ir savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo planų rengimas, jų įgyvendinimo

organizavimas ir kontrolė; galimybių studijų, techninių projektų, konkursų ir kitos dokumentacijos rengimas; konkursų atliekoms surinkti ir įrenginiams eksploatuoti organizavimas; sutarčių administravimas ir kontrolė; visuomenės informavimas komunalinių atliekų tvarkymo klausimais ir kitos veiklos, numatytos

komunalinių atliekų tvarkymo planuose. Zarasų rajone visos komunalinių atliekų tvarkymo išlaidos paskirstomos atliekų turėtojams

priklausomai nuo atliekų turėtojo naudojamo mišrių komunalinių atliekų konteinerio tūrio ir ištuštinimo dažnumo. (Atliekų turėtojo naudojamo konteinerio dydis bei tuštinimo dažnumas parenkamas atsižvelgiant į susidarančius komunalinių atliekų kiekius.) Toks sąnaudų paskirstymo būdas iki tam tikro laipsnio skatina atliekų turėtoją rūšiuoti komunalines atliekas, tai yra, atskirti nuo jų antrines žaliavas, buities pavojingas atliekas, žaliąsias ir maisto atliekas.

Įgyvendinant principą „teršėjas moka“ itin svarbią reikšmę turi apmokėjimo (finansinio) instrumento pasirinkimas.

Tarifo atveju, atliekų surinkimo paslaugos teikėjas iš atliekų turėtojų surenka ir atliekas, ir įmokas pagal tarifą. Kadangi planuojama, kad Utenos regione kiekvienoje savivaldybėje komunalinių atliekų, antrinių žaliavų ir panašiai surinkimą vykdys skirtingos įmonės (pagal viešo konkurso rezultatus arba pavedus savivaldybei), o atliekų tvarkymo objektus (regioninį sąvartyną ir atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikšteles, kompostavimo aikšteles) eksploatuos Centras, vadinasi, kiekvieno atliekas surenkančio paslaugos teikėjo tarifo dydis turi būti nustatomas toks, kad padengtų ir kitų paslaugos teikėjų (regioninio sąvartyno, atliekų priėmimo aikštelių ir kitų atliekų tvarkymo įrenginių operatorių) bei visas kitas regioninės atliekų tvarkymo sistemos išlaidas.

Tokiu būdu, komunalinių atliekų tvarkymo tarifą sudarytų savivaldybės teritorijoje atliekas tvarkančios įmonės išlaidos bei Centro išlaidų dalis, tenkanti savivaldybei, kurias savivaldybės administracijai teiktų Centras. Savivaldybės taryba tvirtintų šių išlaidų sumą. Atliekų turėtojai, atsiskaitydami už atliekų tvarkymo paslaugas, visas šias išlaidas padengiančias lėšas pervestų į atliekas surenkančio paslaugos teikėjo sąskaitą. Šis sau pasiliktų tik tą lėšų dalį, kuri padengia jo tiesiogines išlaidas. Likusiomis lėšomis turėtų būti dengiamos atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo, paskolų grąžinimo, visuomenės informavimo, atliekų tvarkymo administravimo išlaidos. Jeigu visas šias išlaidas patiria Centras, atliekas surenkantis paslaugos teikėjas ir pervestų šias lėšas Centro išlaidoms apmokėti. Šis pervedimas galėtų vykti įvairiais būdais. Tarkime, atliekas surenkantis paslaugos teikėjas, sąvartyne atsiskaitydamas už atliekų šalinimą, sumokėtų tą pinigų dalį (sąvartyno „vartų” mokestį), kuri padengtų visų regioninių objektų eksploatavimo, paskolos grąžinimo ir sistemos administravimo išlaidas.

Vietinių rinkliavų sistemą įprasta laikyti priešinga tradicinei tarifų sistemai, nes su rinkliavų įvedimu siejamas privalomas viešųjų konkursų organizavimas dėl sistemos eksploatavimo (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnis). Savivaldybės taryba, remiantis viešo konkurso rezultatais nustato (tvirtina) rinkliavos dydį. Šią rinkliavą privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esantys atliekų turėtojai. Savivaldybės administracija taip pat privalo organizuoti rinkliavos surinkimą iš atliekų turėtojų. Rinkliava surenkama į savivaldybės biudžetą. Surinktomis lėšomis atsiskaitoma su paslaugos teikėjais.

Kaip ir tarifo atveju, rinkliavą sudaro dvi dalys – savivaldybės teritorijoje paslaugas teikiančio atliekų tvarkytojo išlaidos ir regioninių (Centro) išlaidų dalis, tenkanti savivaldybei.

Priimant sprendimą, kokią apmokėjimo sistemą pasirinkti, būtina prisiminti pagrindinį principą – tiek esant rinkliavos, tiek tarifų variantui, piniginė išraiška už vienos tonos (vieno kubinio metro) komunalinių atliekų sutvarkymą yra vienoda, tai yra, abi šios įmokos turi padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas. Atsižvelgiant į esamą situaciją, Utenos regiono atliekų tvarkymo plane savivaldybei yra rekomenduojama įdiegti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą.

Solidarumo principas Utenos regione įgyvendinamas taikant nuostatą, kad vienos tonos mišrių komunalinių atliekų pervežimo (t.y., atliekų vežimo iki regioninio sąvartyno) ir šalinimo regioniniame sąvartyne sąnaudos turi būti vienodos visose apskrities savivaldybėse.

Atliekų tvarkymo paslaugos kaina atliekų turėtojui neturi priklausyti nuo atliekų turėtojo nutolimo nuo atliekų tvarkymo regiono sąvartyno. Viename atliekų tvarkymo regione visiems atliekų turėtojams turi būti pasiūlyta tokia pati atliekų tvarkymo kaina už tokį patį tvarkomų atliekų kiekį ir tokią pačią teikiamos paslaugos kokybę.

Prieš pradedant regioninių sąvartynų eksploataciją, savivaldybei ir Centrui yra būtina nusistatyti finansinį būdą, užtikrinantį, kad visose regiono savivaldybėse komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos nepasikeis dėl skirtingų atliekų pervežimo iki regioninio sąvartyno atstumų (solidarumo principas). Tvirtindamos atliekų tvarkymo planus bei taisykles ir skaičiuodamos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydį, Utenos regiono savivaldybės turi naudoti tą pačią metodiką.

Sąnaudų išlyginimas vykdomas diferencijuojant sąvartyno „vartų mokestį“ pagal savivaldybes, t.y., labiau nuo regioninio sąvartyno nutolusios savivaldybės mokėtų mažesnį sąvartyno „vartų mokestį“ nei arčiau esančios savivaldybės.30 lentelė. Priemonės regioninės atliekų tvarkymo sistemos finansavimui užtikrinti

Priemonės Atsakinga institucija Atlikimo terminas

22

Principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas Savivaldybė/ Centras 2008 metaiSprendimo dėl vietinės rinkliavos įvedimo priėmimas Savivaldybė 2009 metaiVietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą įvedimas

Savivaldybė Pagal savivaldybės sprendime patvirtintus terminus

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą administravimas

Savivaldybė arba Centras Nuo vietinės rinkliavos įvedimo datos

Į trumpalaikę Zarasų rajono atliekų tvarkymo programą (planą) įtrauktos visos priemonės, reikalingos regioninės atliekų tvarkymo sistemos ir Zarasų rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sėkmingam funkcionavimui bei plėtrai – papildomos išlaidos naujam atliekų surinkimo autotransportui, papildomiems konteineriams komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimui įsigyti, naujų įrenginių (savivaldybės žaliųjų atliekų kompostavimo bei statybos ir griovimo atliekų tvarkymo aikštelių) projektavimui ir statybai.

23

4.9. Trumpalaikės užduotys 2008-2011 m.31 lentelė. Trumpalaikės užduotys 2008-2011 m.

Uždavinys Priemonė Veikla Atsakinga institucija Atlikimo terminas Investicijos/ metinės eksploatacijos kaštai

Finansavimo šaltiniai

Regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas

Regioninės infrastruktūros

sukūrimas

Regioninio Mockėnų sąvartyno įrengimas Centras Įrengtas 2008 I

ketvirtis 28.579.000 / 1.183.854

Sanglaudos fondas/valstybės lėšos/Centro paskola

APLSA įrengimas Zarasų mieste Centras Įrengta 2007 IV

ketvirtis 814345

papildomos APLSA Zarasų rajono savivaldybėje įrengimas

Centras 2010-2011 metai 1.000.000/ 84.332 Sanglaudos fondas

Išnagrinėti statybos ir griovimo bei žaliųjų atliekų atskiro surinkimo galimybes

Centras/savivaldybė 2008 10.000 Savivaldybės lėšos

Sprendimo dėl statybinių atliekų tvarkymo ir Kompostavimo aikštelių įrengimo savivaldybėje priėmimas

Savivaldybė Iki 2009 metų pabaigos

Regioninės sistemos organizacinės struktūros sukūrimas

Parengti ir patvirtinti Zarasų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles

Savivaldybė Iki 2008 m. rugsėjo 1 d.

Savivaldybei priimti sprendimą dėl funkcijų perdavimo Centrui

Centras/savivaldybė/kitos regiono

savivaldybės/ Utenos apskrities viršininko

administracija

2008-2011 m

Pasirašyti sutartis tarp Centras ir savivaldybė Pagal priimtuose

24

Centro ir savivaldybės dėl funkcijų komunalinių atliekų tvarkymo srityje perdavimo (delegavimo)

sprendimuose nurodytas datas

Parengti ir pasirašyti sutartis dėl informacijos apie atliekų tvarkymą teikimo tarp savivaldybės ir Centro

Centras ir savivaldybė 2008

Informacijos teikimas

Parengti ir pasirašyti sutartis dėl informacijos apie atliekų tvarkymą teikimo tarp savivaldybės ir Centro

Centras ir savivaldybė 2008 1.600 Savivaldybės lėšos

Atliekų mažinimas (prevencija)

  Regioninės visuomenės informavimo ir švietimo programos parengimas ir vykdymas

Centras 2007 – 2009 m. 250.000 Sanglaudos fondo lėšos

Sprendimo dėl visuomenės informavimo ir švietimo vykdymo savivaldybės teritorijoje perdavimo Centrui priėmimas

Savivaldybė ir Centras 2008 - -

Savivaldybės ataskaitos apie atliekų tvarkymą teikimas visuomenei

Savivaldybė, Centras Kiekvienais metais iki kovo 31 d. 3.000 Savivaldybės lėšos

Savivaldybės Savivaldybė, Centras Kiekvienais metais iki 5.000 Savivaldybės lėšos

25

visuomenės informavimo programos parengimas

gruodžio 15 d.

Savivaldybės visuomenės informavimo programos vykdymas

Savivaldybė, Centras 2008 – 2011 36.000 Savivaldybės lėšos/ Atliekų turėtojų įmokos

Atliekų naudojimas ir perdirbimas

APLSA eksploatacija

savivaldybės APLSA eksploatacija Centras Nuo 2007 -IV

ketvirčio 72.600 Atliekų turėtojų įmokos

Antrinių žaliavų surinkimas

Parengti ir patvirtinti antrinių žaliavų konteinerių aikštelių išdėstymo schemas

Savivaldybė 2008 m.

15.000 Savivaldybės lėšos

Antrinių žaliavų atskiras surinkimas

operatorius Nuo 20081.300.000 Atliekų turėtojų įmokos

Įvertinti papildomo rūšiavimo šalinimo įrenginiuose galimybes, siekiant padidinti surinkimą

Centras/ Savivaldybė Iki 2009

10.000 Regiono savivaldybių lėšos

Rūšiavimo linijos regioniniame sąvartyne įrengimas

Centras Iki 2009 metų 1.500.000 Sanglaudos fondas/ Centro lėšos

Rūšiavimo linijos regioniniame sąvartyne eksploatacija

Centras Nuo 2009 metų 250.000 Centro lėšos/ Atliekų turėtojų įmokos

Antrinių žaliavų surinkimo konteinerinių aikštelių plėtra

Savivaldybė/ operatorius Nuo 2010 metų 100.000 Savivaldybės lėšos/ Atliekų turėtojų įmokos

26

Biologiškai skaidžių atliekų surinkimas ir tvarkymas

Žaliųjų atliekų surinkimas per APLSA

Centras

Nuo 2008 metų Išlaidos įtrauktos į ALPSA eksploatacijos kaštus Atliekų turėtojų įmokos

Sprendimo dėl atskiro žaliųjų atliekų surinkimo (apvažiavimo būdu ir/ar specialiais konteineriais) priėmimas

Savivaldybė Iki 2010 metų sausio 1 d.

Kompostavimo aikštelės savivaldybėje projektavimas ir įrengimas

Savivaldybė/Centras 2010 metai 133.000 Savivaldybės lėšos/ Atliekų turėtojų įmokos

Kompostavimo aikštelės eksploatacijai reikalingų dokumentų (TIPK, techninio atliekų tvarkymo reglamento ir t.t.) parengimas ir suderinimas

Centras 2010 III-IV ketvirčiai 16.600 Savivaldybės lėšos

Savivaldybės kompostavimo aikštelėse eksploatacija

Centras Nuo 2011 metų 50.000 Atliekų turėtojų įmokos

Atskiras žaliųjų atliekų surinkimas (apvažiavimo būdu ir/ar specialiais konteineriais), jas

Konkurso tvarka parinktas operatorius

Nuo 2011 metų Pagal konkurso rezultatus patvirtintus įkainius

Atliekų turėtojų įmokos

27

šalinant savivaldybės kompostavimo aikštelėseNamudinio kompostavimo skatinimas

Savivaldybė/ Centras 2008 – 2011 metai 8.300 Savivaldybės lėšos/ Atliekų turėtojų įmokos

Susitarimai su įmonėmis, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro biologiškai skaidžios gamybos atliekos, dėl investicijų į regioninio anaerobinio pūdymo įrenginio įrengimą

Centras/ savivaldybė Iki 2010 metų

Regioninio mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio (bioreaktoriaus) projektavimas ir įrengimas

Centras 2009 – 2010 metai 18.362.000 Sanglaudos fondas/valstybės lėšos/Centro paskola

Regioninio mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio (bioreaktoriaus) eksploatacija

Centras Nuo 2011 metų 511.600 Atliekų turėtojų įmokos

Specifinių komunalinių atliekų srautų surinkimas

Sprendimo dėl specifinių atliekų surinkimo operatoriaus parinkimo priėmimas

Savivaldybė 2009 m. -

Operatoriaus parinkimas (konkursinės procedūros)

Savivaldybė 2009 m.

Specifinių atliekų surinkimas

Konkurso tvarka parinktas operatorius

2009 – 2011 metai (ne rečiau kaip du

Pagal konkurso rezultatus patvirtintus įkainius

Atliekų turėtojų įmokos

28

apvažiavimo būdu kartus per metus)Operatoriaus darbo monitoringas (priežiūra)

Savivaldybė 2009 – 2011 metai 2.000 Savivaldybės lėšos/ Atliekų turėtojų įmokos

Papildančių sistemų diegimas savivaldybės teritorijose

Savivaldybė ir Importuotojų bei

Gamintojų asociacijos2008 – 2011 metai - Importuotojų bei Gamintojų asociacijų

lėšos

Statybos ir griovimo atliekų tvarkymo sekcijos įrengimas ir eksploatacija regioniniame sąvartyne

Centras Nuo 2008 metų 60.000/15.000 Centro lėšos

Specifinių atliekų atskyrimas regioninio sąvartyno rūšiavimo linijoje

Konkurso tvarka parinktas operatorius Nuo 2009 metų Pagal konkurso rezultatus

patvirtintus įkainius Įmonės lėšos

Sprendimo dėl statybinių atliekų tvarkymo aikštelių įrengimo savivaldybėje priėmimas

Savivaldybė Iki 2009 metų pabaigos

Statybos ir griovimo aikštelių įrengimas savivaldybėje

Savivaldybė 2009-2010 metai 83.300 Savivaldybės lėšos/ Atliekų turėtojų įmokos

Statybos ir griovimo atliekų tvarkymo aikštelių operatorių parinkimas (konkursinės procedūros)

Savivaldybė 2010 m. III-IV ketvirčiai

Savivaldybės statybinių atliekų tvarkymo aikštelių eksploatacija

Konkurso būdu parinktas operatorius/-iai Nuo 2011 metų 25.000 Savivaldybės lėšos/ Atliekų turėtojų

įmokos

29

Atliekų deginimas

  Atliekų rūšiavimo ir atskiro surinkimo skatinimas ir plėtra, užtikrinant, kad bus deginamos tik mišrios komunalinės atliekos ar po atskirai surinktų atliekų apdorojimo likusios atliekos, netinkančios kitaip panaudoti

Centras/savivaldybė 2008-2011 metai

Išlaidos įtrauktos į regioninę ir savivaldybės visuomenės informavimo ir švietimo programų įgyvendinimą

Savivaldybės lėšos/ Atliekų turėtojų įmokos

Sudaryti darbo grupę iš Utenos regiono ir Vilniaus apskrities savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo centrų atstovų mišrių komunalinių atliekų deginimo įrenginio projektavimui ir įrengimui organizuoti

Centras/Utenos regiono savivaldybės/ Vilniaus

apskrities atliekų tvarkymo

centras/Vilniaus apskrities savivaldybės

2008-2009 metai 30.000Centras/Utenos regiono savivaldybės/ Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo

centras/Vilniaus apskrities savivaldybės

Galimybių studijos dėl atliekų deginimo ir gaunamos energijos panaudojimo parengimas

Vilniaus-Utenos regionų darbo grupė/Aplinkos

ministerija2009 – 2010 metai 100.000

Vilniaus ir Utenos regionų Centrų lėšos/Aplinkos ministerijos lėšos/ įmonių

lėšos

Privataus sektoriaus investicijų į šių įrenginių projektavimą ir statybą skatinimas

Vilniaus-Utenos regionų darbo grupė 2008-2011 metai 20.000

Vilniaus ir Utenos regionų Centrų lėšos/Aplinkos ministerijos lėšos/ įmonių

lėšos

Suprojektuoti Vilniaus-Utenos regionų atliekų deginimo įrenginį, Utenos atliekų

Vilniaus-Utenos regionų darbo grupė

2010-2011 metai 400.000 Vilniaus ir Utenos regionų Centrų lėšos/Aplinkos ministerijos lėšos/ įmonių

lėšos

30

perkrovimo stotį bei šlako ir pelenų šalinimo sekciją Vilniaus regioniniame sąvartyneVilniaus-Utenos regionų atliekų deginimo įrenginio, Utenos atliekų perkrovimo stoties bei šlako ir pelenų šalinimo sekcijos Vilniaus regioniniame sąvartyne įrengimas

Vilniaus-Utenos regionų darbo grupė 2011-2012 metai 25.000.000

Vilniaus ir Utenos regionų Centrų lėšos/Aplinkos ministerijos lėšos/ įmonių

lėšos

Saugus atliekų šalinimas

Komunalinių atliekų surinkimo paslaugos plėtra

Konteinerinių aikštelių schemų/planų parengimas

Savivaldybė 2008 m. 16.000 Savivaldybės lėšos/ Atliekų turėtojų įmokos

Trūkstamų konteinerinių aikštelių įrengimas

Savivaldybė 2008-2009 m. 50.000 Savivaldybės lėšos/ Atliekų turėtojų įmokos

Sprendimo dėl komunalinių atliekų surinkimo operatoriaus parinkimo priėmimas

Savivaldybė 2009 IV ketvirtis

Operatoriaus(-ių) parinkimas (konkursinės procedūros)

Savivaldybė 2009 IV ketvirtis 10.000 Savivaldybės lėšos/ Atliekų turėtojų įmokos

Komunalinių atliekų surinkimas

Konkurso tvarka parinktas operatorius 2010 – 2011 metai

466.600 Atliekų turėtojų įmokosOperatorių monitoringas (priežiūra)

Savivaldybė 2008 – 2011 metai

Regioninių šalinimo

Regioninio sąvartyno eksploatacija

Centras Nuo 2008 metų I ketvirčio 1.183.854

Atliekų turėtojų įmokos

31

įrenginių eksploatacija

18 mažųjų sąvartynų uždarymas Centras ir savivaldybė Iki 2007 IV ketvirčio

4.300.000 Sanglaudos fondas/valstybės lėšos/paskola1 didžiojo sąvartyno uždarymas Centras ir savivaldybė Iki 2008 IV ketvirčio

Sąvartyno priežiūra po uždarymo

Centras 2008 – 2011 metai29.000

Centro lėšos

32

5. Ilgalaikės užduotys 2012-2018 m.

Ilgojo laikotarpio atliekų tvarkymo užduotys yra nustatomos 2012 -2018 m. laikotarpiui. Rajoniniame lygyje šiuo metu yra gana sunku nustatyti konkrečias užduotis ilguoju laikotarpiu. Konkrečių ilgalaikio plano užduočių nustatymas žymia dalimi priklauso nuo trumpalaikio atliekų tvarkymo plano užduočių įgyvendinimo. Trumpalaikiame Zarasų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane numatyti uždaviniai bei priemonės pilnai leis įgyvendinti Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano užduotis, todėl ilgalaikėje programoje praktiškai nenumatomi nauji atliekų tvarkymo įrenginiai, išskyrus tuos atvejus jei savivaldybė, siekdama antrinių žaliavų bei kitų perdirbimui skirtų atliekų surinkimo kokybės, nuspręs įrengti papildomas kompostavimo aikšteles, statybos ir griovimo atliekų tvarkymo aikšteles, atliekų priėmimo punktus. Ilgalaikis Zarasų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planas turi būti peržiūrėtas po ketverių metų, ir atsižvelgus į per tą laikotarpį gyvendintas/neįgyvendintas priemones bei pasiektus rezultatus atitinkamai koreguojamas.

Atliekų tvarkymo sistemos valdymo pokyčiai priklausys nuo Zarasų rajono savivaldybės sprendimų dėl savo funkcijų atliekų tvarkymo srityje perdavimo UAB „Utenos RATC“. Tačiau siekiant kokybiškesnio regioninės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo siektinas uždavinys yra, kad UAB „Utenos RATC“ būtų perduotos šios Zarasų rajono savivaldybės funkcijos:

Visuomenės informavimą ir švietimą tiek visame regione, tiek savivaldybės teritorijoje; Savivaldybės atliekų tvarkymo plano ir taisyklių rengimą; Komunalinių atliekų surinkimo operatoriaus(-ių) parinkimą bei jo kontrolę; Specifinių atliekų surinkimo organizavimą; Antrinių žaliavų surinkimo organizavimą; Kitas galimas atliekų tvarkymo funkcijas.Tokiu būdu savivaldybė nuo 2012 metų vykdytų tik: Atliekų tvarkymo plano ir taisyklių tvirtinimas; Mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą dydžio tvirtinimas; UAB „Utenos RATC“ veiklos kontrolė; Kitų neperduotų UAB „Utenos RATC“ funkcijų vykdymas. Zarasų rajone trumpalaikiame atliekų tvarkymo plane nustatyta užduotis nuo 2010 metų atskirai

surinkti ir perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų, taip pilnai įgyvendinant Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano užduotis. Siekiant pagerinti surenkamų perdirbimui tinkamų atliekų kokybę, savivaldybė, įvertinusi ekonominį bei aplinkosauginį naudingumą, turės priimti sprendimus dėl papildomų priemonių antrinių žaliavų, kitų perdirbimui skirtų atliekų surinkimo priemonių įdiegimo (antrinių žaliavų surinkimo aikštelių, atliekų priėmimo punktų plėtra, naujų žaliųjų atliekų kompostavimo, statybos ir griovimo aikštelių įrengimo).

2014-2016 metais planuojama įrengti po vieną (mažesnę) žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę kiekvienoje savivaldybės seniūnijoje. Šių aikštelių finansavimo šaltinis – Centro/Savivaldybės paskola. Visos išlaidos dengiamos iš mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą.

Ilgalaikiame planavimo laikotarpyje (nuo 2012 metų) turės būti priimti savivaldybės sprendimai dėl žaliųjų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu, vėliau jas šalinant APLSA ar savivaldybės kompostavimo aikštelėse. Tokia užduotis turi būti nustatyta komunalinių atliekų surinkimo operatoriaus parinkimo konkurso techninėje užduotyje. Techninėje užduotyje Operatoriui taip pat turi būti numatytas reikalavimas teikti žaliųjų atliekų atskiro surinkimo paslaugas (pastatant tam skirtus konteinerius), esant gyventojų prašymams (pvz., pavasario-vasaros sezono metu individualių namų, sodų bendrijų teritorijose). Už tokias paslaugas gyventojai apmoka atskirai, pagal Operatoriaus pasiūlyme pateiktus įkainius.

Atsižvelgiant į numatomas įdiegti atliekų tvarkymo priemones, Zarasų rajone nustatomos antrinių žaliavų surinkimo užduotys nurodytos 32 lentelėje.

32 lentelė. Antrinių žaliavų surinkimo užduotys   2015 2018Plastikai 3.0% 6.0%Popierius/kartonas 7.0% 10.0%Stiklas 6.0% 7.0%Kombinuota pakuotė 50.0% 50.0%

Įdiegus trumpalaikėje programoje numatytas priemones biodegraduojančių atliekų tvarkymui (anaerobinio pūdimo įrenginiai regioniniame sąvartyne), leis pilnai įgyvendinti ES bei Lietuvos teisės aktų reikalavimus dėl šių atliekų patekimo į sąvartynus mažinimo. .

Pagal VSATP reikalavimus, po mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo arba mechaninio biologinio apdorojimo likusios netinkamos perdirbti, turinčios energetinę vertę atliekos turi būti panaudojamos energijai gauti. Remiantis šia VSATP nuostata turi būti apsvarstytos ir įvertintos Vilniaus-Utenos mišrių komunalinių atliekų deginimo įrenginio statybos galimybes. Pastačius tokį įrenginį Vilniaus apskrityje, turės būti įrengta atliekų perkrovimo stotis Utenos regionui (regioninio sąvartyno teritorijoje) bei šlako ir pelenų šalinimo sekcija Vilniaus regioniniame sąvartyne. Tam turės būti sudaryta Vilniaus-Utenos regionų darbo grupė, atsakinga už šių įrenginių projektavimo ir statybos organizavimą. Tačiau konkrečių užduočių kol kas nenustatoma, šios užduočių kol kas nenustatoma, šios užduoties įgyvendinimas priklausys nuo regiono savivaldybių bei Centro tarpusavio susitarimų bei šių susitarimų vykdymo, taip pat nuo galimų pokyčių valstybinėje strategijoje..

Ilgalaikiai uždaviniai. 33 lentelė. Ilgalaikio atliekų tvarkymo plano užduotys

Užduotis Atsakinga institucija Terminas Finansavimo šaltinisSavivaldybės visuomenės informavimo programos vykdymas

Savivaldybė arba Centras

2012-2018 metai Atliekų turėtojų įmokos

Regioninės infrastruktūros įrenginių eksploatacija

Centras/parinktas operatorius

2012-2018 metai Atliekų turėtojų įmokos

papildomos APLSA savivaldybėje eksploatacija

Centras 2012-2018 metai Sanglaudos Fondas/Centro paskola

Atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelių plėtra, įrengiant po vieną APLSA kiekvienoje rajono seniūnijoje

Savivaldybė/Centras 2014-2016 Centro paskola/ Atliekų turėtojų įmokos

Antrinių žaliavų surinkimo konteinerinių aikštelių plėtra

Centras/Savivaldybė/ operatorius

2012-2018 metai Centro paskola/ savivaldybės lėšos/Atliekų turėtojų įmokos

Savivaldybės statybinių atliekų tvarkymo aikštelės eksploatacija

Konkurso būdu parinktas operatorius/-iai

2012-2018 metai Atliekų turėtojų įmokos

Savivaldybės žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių eksploatacija

Centras/savivaldybė 2012-2018 metai Atliekų turėtojų įmokos

Specifinių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu

Konkurso tvarka parinktas operatorius

2012-2018 metai (ne rečiau kaip du kartus per metus)

Atliekų turėtojų įmokos

Papildančių sistemų diegimas ir eksploatavimas savivaldybės teritorijose

Savivaldybės administracija ir Importuotojų bei Gamintojų asociacijos

2012-2018 metai Importuotojų bei Gamintojų asociacijos lėšos

Komunalinių atliekų surinkimo operatoriaus darbo monitoringas (priežiūra)

Centras 2012-2018 metai Atliekų turėtojų įmokos

Vilniaus-Utenos regionų atliekų deginimo įrenginio, Utenos atliekų perkrovimo stoties bei šlako ir pelenų šalinimo sekcijos Vilniaus regioniniame sąvartyne įrengimas

Vilniaus-Utenos regionų darbo grupė

2011-2012 metai Sanglaudos Fondas/Vyriausybė/Centro paskola

Vilniaus-Utenos regionų atliekų deginimo įrenginio, Utenos atliekų perkrovimo stoties bei šlako ir pelenų šalinimo sekcijos Vilniaus regioniniame sąvartyne eksploatacija

Centras/Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras

Nuo 2013 metų Atliekų turėtojų įmokos

Sąvartyno priežiūra po uždarymo ir monitoringas

Centras 2012-2018 metai Atliekų turėtojų įmokos

______________________________