2
2013 m. liepos 7 d. 2013 m. gruodžio 20 d. Po Kūčių vakarienės praside da būrimo metas. Paimkite keturis puodelius. Taip pat tris daiktus: monetą, žiedą, tuščią popieriaus lapelį. Vieną puodelį reikia palikti tuščią, kitus uždengti ir sumaišyti taip, kad asmuo, kuriam buriama, nematytų, kas po puodeliais. Tada tas, kuriam buriama, ati dengia vieną iš puodelių. Ką pa mato po puodeliu, tas ir nutiks ki tais metais. Jei žiedą – ištekės arba susiras mylimąjį, jei monetą – bus turtingas, jei popierėlį – jaunas iš tekės, o jei po puodeliu nieko ne bus – tai artimiausiu metu gyvens be permainų. Kūčių vakarą reikia slapta prie kaimynų durų paklausyti, ką kū čiaujantys kaimynai kalba. Jei gu išgirsite „eik“ – vadinasi, tais metais išeisite iš tėvų namų (su situoksite). Jeigu „sėskis“ – dar liksit pas tėvus. Taip galima inter pretuoti ir kitus išgirstus žodžius. Reikia sugalvoti norus ir juos surašyti ant atskirų lapelių. Galima palikti ir tuščių lapelių. Juos visus sudėti į dubenį su miltais. Kokį la puką ištrauksi – tas noras turėtų iš sipildyti. Jei ištrauksi tuščią – deja, norams nelemta išsipildyti. Janė GIEDRAITIENĖ Ne vienam, dalyvavusiam Van dos ButeikytėsUrbanavičienės knygelės „Pro Usioginę, vieškeliu – tolin...“ pristatyme, ritosi ašaros. Kiek kančių, skriaudų, praradimų reikėjo iškentėti šios knygos autorei. Ji – viena iš daugelio mūsų kraštiečių, patyrusi politinės kalinės, tremtinės dalią. Jos prisiminimai, jos šeimos, krašto istorija sugulė į šios knygelės puslapius. Vanda ButeikytėUrbanavičienė gimė 1921 m. Ukmergės apskrities Deltuvos valsčiaus Obelių kaime. Šiuo metu jai 92eji. Ar ne stebuk las tokio amžiaus imtis rašyti? Knygelės sudarytoja dukra Ge nė Vaitkūnienė įžangoje rašo: „... Suspėjom. Mama labai intensy viai per žiemą užrašinėjo savo gyvenimą. Sklandžiai, gražiai, net mane nustebindama savo minčių nuoseklumu, kalbos vaizdingu mu. Nors prašė, bet neturėjau ką labai pataisyti – tik raginau dar ir dar papildyti užrašus naujais pri siminimais...“. Gruodžio 7osios popietę gimi nės, artimieji, kaimynai rinkosi Obeliuose, kur buvo pašventintas senojoje šeimos sodyboje autorės žento Albino Vaitkūno pastatytas atminimo akmuo ir kryžius. Jis skirtas atminti Vaclovui Buteikiui, ,,Stiklo“ būrio partizanui, žuvusiam savo žemėje 1948 metais ir nežinia kur palaidotam. Po Šventų Mišių Vidiškių Knygą rašyti sėdo sulaukusi 92-ejų parapijos bažnyčioje visi rinko si Šventupės kultūros namuose į knygelės pristatymo renginį. Dukros Genutės ir žento Albino cituojamos ištraukos iš knygelės ne vienam traukė ašarą. Net jį vedusios Birutės Stundienės pašmaikštavimas, kad vyrai ne verkia, iš salės atkartotas: ,,Verkia, verkia“. Šventupės kultūros dar buotojų parinktos dainos, sve čių prisiminimai ir puikus šventės vedėjos darbas padarė renginį jau kų iš šiltą. Knygelės autorę sveikino šeima, giminaičiai, kaimynai, draugai, Vi diškių ir Šventupės kultūros dar buotojai, poezijos klubo ,,Į kitą krantą“ narės, Etninės kultūros glo bos komisijos atstovai. Buvęs Šventupės melioracijos įmonės, kurioje autorė dirbo iki užtarnauto poilsio, viršininkas Vy tautas Marazauskas paprašė Van dutės dar parašyti prisiminimus ir apie senuosius melioratorius. Nukelta į 8 p. Ramunda MISIŪNIENĖ Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Žemaitkiemio kaimo padalinio vyresnioji bibliotekininkė Žemaitkiemio biblioteka ne seniai sulaukė mielos viešnios iš Kauno. Į svečius atvyko kraštietė poetė, rašytoja Genovaitė Stulpi nienėVikingė. Ne tuščiomis, o su penktąja poezijos knyga „Ties pravertu langu“, kurią paskyrė sa vo tėvelių atminimui. Pradinukių Vaivos Zinkevičiūtės ir Rusnės Petniūnaitės atlikta daina privertė ne tik poetę nubraukti jau dulio ašarą. Viešnią susirinkusie siems pristatė lietuvių kalbos moky toja Jolanta Pustovojienė. Renginį papuošė Želvos vidurinės mokyk los Žemaitkiemio progimnazijos moksleivių literatūriniai skaitymai. Poezijos žodžio sušildyti... Savo eiles skaitė, apie kūrybinį kelią, meilę gimtajam kraštui pa sakojo pati poetė. Paskutinė, penktoji knyga, pa čios poetės žodžiais, – savotiš ka ataskaita, duoklė tiems, kurie brangūs, – tėvynei, tėvams, bro liams, seserims, bičiuliams. Bibliotekoje taip pat surengta poetės kūrybos ir jos artimųjų nuo traukų paroda. Viešnia renginio organizato riams – Žemaitkiemio bibliote kos vyresniajai bibliotekininkei R. Misiūnienei ir Žemaitkiemio mokyklos lietuvių kalbos moky tojai J. Pustovojienei įteikė pa dėkos raštus. Jaunieji skaitovai apdovanoti Vlado Šlaito viešosios bibliotekos padėkos raštais ir do vanomis. Kūčių vakaro burtai Kaip išsirinkti dovanas Gailutė VĖBRIENĖ Tamsiais vakarais, kai dangus, rodos, prislėgęs žemę, medžius, trobas, o iš gauruotų debesų lyja ar drebia šlapdriba, į lauką nosies nesinori kišti. Tokiu metu iki dep resijos – vienas žingsnis. Išsigel bėjimas irgi vienas – veikla. Ne svarbu, ar naudinga, ar nelabai, svarbu, kad tavo santykis su savi mi būtų teigiamas. III Antakalnio kaimo bendruo menės organizuojami renginiai tuo tamsiuoju metu neleido nuo bodžiauti. Priešingai – taip įtrau kė, taip užėmė ir protą, ir širdį. Seniai norėjome išbandyti pie šimą ant vandens. Buvome apie jį girdėję, bet neįsivaizdavome, kaip tai daroma. O kai pas mus atvy ko VYTA atstovė, neįgyvendintos svajonės tapo tikrove. VYTA reiškia ,,Veidas Yra Tavo Atspindys“. Įsitikinome, kad pie Tamsa antakalniečiams nebaisi šiant ant vandens susijungia trys sielos gydytojai: vanduo, spalvos ir judesys. Spalvoti kūriniai ant van dens gimsta tarsi savaime, niekas nebijo suklysti. Vadovė aiškino: ,,Leiskite rankai judėti laisvai, ne galvokite apie rezultatą, atsipalai duokite“. Iš tiesų, tapybos procese atlikus vieną ar kitą judesį – vaiz das keičiasi lyg kaleidoskope! Visi buvome sužavėti. Tik gai la, kad šios veiklos negalima tęsti namuose... Kitas mūsų užsiėmimas – deku pažas. Tai kantrybės ir kruopštumo menas, kurio paslaptimis su mumis dalinasi pati bendruomenės pirmi ninkė Erika Buikauskienė. Kelis kartus per savaitę III Antakalnio kultūros namuose vakarais dega šviesa. Prie savo darbelių palinku sios ,,mokinės“ stengiasi perprasti dar vieno meno subtilybes. Nukelta į 8 p. Kalėdinės dovanos... Šimtai pa tarimų žiniasklaidoje ir kiekvienais metais pasikartojantis galvos skaus mas – ką padovanoti? O viskas yra taip paprasta. Svar biausia – atminti pagrindinius prin cipus, kas, kam ir kodėl yra dova nojama. Taip dovanų pasirinkimas taps lengvas ir linksmas. Istoriniai šaltiniai byloja, kad dovana yra kilusi socialinio veiksmo – duoklės. Dovanas visa da teikdavo nugalėtieji, pavergtieji ar kitais būdais žemesniame socia liniame sluoksnyje atsidūrę asme nys aukščiau stovintiesiems. Už daug ką – už malonę gyven ti šioje ašarų pakalnėje, už leidimą pravažiuoti per svetimas teritori jas, už privilegiją apsilankyti pas faraoną ir išeiti iš jo rūmų gyvam. Taigi, dovana visada yra šiokio tokio nusižeminimo aktas, o kitaip ir būti negali. Idealios kalėdinės dovanos kri terijus geriausiai apibrėžė, žinoma, Trys Karaliai, padovanoję pagrin diniam tos gimimo dienos jubilia tui aukso dirbinių (vertė ir pagar ba), smilkalų (sielai sujaudinti) ir miros (sveikatingumo simbolį). Tą patį dovanodavo ir romėnai, šventę savo pagoniškąsias Saturnali jas, ir Kryžiaus žygių dalyviai, grįž tantys iš Arabijos ar Lietuvos, – pa puošalai, reta tais laikais kosmetika, egzotiški augalai beigi gyvūnai. Šiais laikais, kai kvepalais ir dvasiniu penu nieko nebenuste binsi, belieka remtis tik fantazija ir originalumu. Nukelta į 8 p. Prie paminklinio akmens – jaunoji Buteikių karta su sesėmis – Vanda Urbanavičiene ir Stefa Pociūniene. Viešėjo poetė Genovaitė Stulpinienė (dešinėje).

2013 m. gruodžio 20 d. Knygą rašyti sėdo sulaukusi 92-ejų aidai 12-20.pdf · 2015-07-19 · 2013 m. gruodžio 20 d. Knygą rašyti sėdo sulaukusi 92-ejų Atkelta iš 7 p. VytautasViliūnas,prisiminęs

  • Upload
    others

  • View
    3

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: 2013 m. gruodžio 20 d. Knygą rašyti sėdo sulaukusi 92-ejų aidai 12-20.pdf · 2015-07-19 · 2013 m. gruodžio 20 d. Knygą rašyti sėdo sulaukusi 92-ejų Atkelta iš 7 p. VytautasViliūnas,prisiminęs

2013 m. liepos 7 d.

2013 m. gruodžio 20 d.

Po Kū čių va ka rie nės pra si de­da bū ri mo me tas. Pa im ki te ke tu ris puo de lius. Taip pat tris daik tus: mo ne tą, žie dą, tuš čią po pie riaus la pe lį. Vie ną puo de lį rei kia pa lik ti tuš čią, ki tus už deng ti ir su mai šy ti taip, kad as muo, ku riam bu ria ma, ne ma ty tų, kas po puo de liais. Ta­da­ tas,­ ku­riam­bu­ria­ma,­ ati­

den­gia­ vie­ną­ iš­ puo­de­lių.­Ką­ pa­ma­to­po­puo­de­liu,­tas­ir­nu­tiks­ki­tais­me­tais.­Jei­žie­dą­–­iš­te­kės­ar­ba­su­si­ras­my­li­mą­jį,­jei­mo­ne­tą­–­bus­tur­tin­gas,­jei­po­pie­rė­lį­–­jau­nas­iš­te­kės,­o­jei­po­puo­de­liu­nie­ko­ne­bus­–­tai­ar­ti­miau­siu­me­tu­gy­vens­be­per­mai­nų.Kū­čių­va­ka­rą­rei­kia­slap­ta­prie­

kai­my­nų­ du­rų­ pa­klau­sy­ti,­ ką­ kū­čiau­jan­tys­ kai­my­nai­ kal­ba.­ Jei­gu­ iš­gir­si­te­ „eik“­–­va­di­na­si,­ tais­me­tais­ iš­ei­si­te­ iš­ tė­vų­ na­mų­ (su­si­tuok­si­te).­ Jei­gu­ „sės­kis“­ –­ dar­lik­sit­pas­tė­vus.­Taip­ga­li­ma­in­ter­pre­tuo­ti­ir­ki­tus­iš­girs­tus­žo­džius.Rei­kia­ su­gal­vo­ti­ no­rus­ ir­ juos­

su­ra­šy­ti­ant­at­ski­rų­la­pe­lių.­Ga­li­ma­pa­lik­ti­ir­tuš­čių­la­pe­lių.­Juos­vi­sus­su­dė­ti­į­du­be­nį­su­mil­tais.­Ko­kį­la­pu­ką­iš­trauk­si­–­tas­no­ras­tu­rė­tų­iš­si­pil­dy­ti.­Jei­iš­trauk­si­tuš­čią­–­de­ja,­no­rams­ne­lem­ta­iš­si­pil­dy­ti.­

Janė GIEDRAITIENĖNe­ vienam,­ dalyvavusiam­Van­

dos­ Buteikytės­Urbanavičienės­knygelės­ „Pro­ Usioginę,­ vieškeliu­–­ tolin...“­ pristatyme,­ ritosi­ ašaros.­Kiek­ kančių,­ skriaudų,­ praradimų­reikėjo­iškentėti­šios­knygos­autorei.­Ji­ –­ viena­ iš­ daugelio­ mūsų­

kraštiečių,­patyrusi­politinės­kalinės,­tremtinės­dalią.­Jos­prisiminimai,­jos­šeimos,­krašto­ istorija­ sugulė­ į­ šios­knygelės­puslapius.Vanda­Buteikytė­Urbanavičienė­

gimė­1921­m.­Ukmergės­apskrities­Deltuvos­ valsčiaus­Obelių­ kaime.­Šiuo­metu­jai­92­eji.­Ar­ne­stebuk­las­tokio­amžiaus­imtis­rašyti?Knygelės­sudarytoja­dukra­Ge­­

nė­Vaitkūnienė­įžangoje­rašo:­„...Suspėjom.­ Mama­ labai­ intensy­viai­ per­ žiemą­ užrašinėjo­ savo­gyvenimą.­Sklandžiai,­gražiai,­net­mane­ nustebindama­ savo­ minčių­nuoseklumu,­ kalbos­ vaizdingu­mu.­Nors­ prašė,­ bet­ neturėjau­ką­labai­pataisyti­–­tik­raginau­dar­ir­dar­ papildyti­ užrašus­naujais­ pri­siminimais...“.Gruodžio­ 7­osios­ popietę­ gimi­

nės,­ artimieji,­ kaimynai­ rinkosi­Obeliuose,­ kur­ buvo­ pašventintas­senojoje­ šeimos­ sodyboje­ autorės­žento­ Albino­ Vaitkūno­ pastatytas­atminimo­ akmuo­ ir­ kryžius.­ Jis­skirtas­ atminti­ Vaclovui­ Buteikiui,­,,Stiklo“­būrio­partizanui,­žuvusiam­savo­žemėje­1948­metais­ir­nežinia­kur­palaidotam.­Po­ Šventų­ Mišių­ Vidiškių­

Knygą rašyti sėdo sulaukusi 92-ejų

parapijos­ bažnyčioje­ visi­ rinko­si­ ­ Šventupės­ kultūros­ namuose­į­ knygelės­ pristatymo­ renginį.­Dukros­ Genutės­ ir­ žento­ Albino­cituojamos­ ištraukos­ iš­ knygelės­ne­ vienam­ traukė­ ašarą.­ Net­ jį­vedusios­ Birutės­ Stundienės­pašmaikštavimas,­ kad­ vyrai­ ne­verkia,­iš­salės­atkartotas:­,,Verkia,­­

verkia“.­ Šventupės­ kultūros­ dar­buotojų­ parinktos­ dainos,­ sve­­čių­prisiminimai­ir­puikus­šventės­vedėjos­darbas­padarė­renginį­jau­kų­iš­šiltą.­Knygelės­autorę­sveikino­šeima,­

giminaičiai,­kaimynai,­draugai,­Vi­­diškių­ ir­ Šventupės­ kultūros­ dar­buotojai,­ poezijos­ klubo­ ,,Į­ kitą­

krantą“­narės,­Etninės­kultūros­glo­bos­komisijos­atstovai.­Buvęs­ Šventupės­ melioracijos­

įmonės,­ kurioje­ autorė­ dirbo­ iki­užtarnauto­ poilsio,­ viršininkas­Vy­tautas­ Marazauskas­ paprašė­ Van­dutės­ dar­ parašyti­ prisiminimus­ ir­apie­senuosius­melioratorius.­

Nukelta į 8 p.

Ra mun da MISIŪNIENĖVla­do­Šlai­to­vie­šo­sios­bib­lio­te­kos­Že­mait­kie­mio­kai­mo­pa­da­li­nio­­vy­res­nio­ji­bib­lio­te­ki­nin­kė

Že­mait­kie­mio­ bib­lio­te­ka­ ne­se­niai­ su­lau­kė­mie­los­ vieš­nios­ iš­Kau­no.­Į­sve­čius­at­vy­ko­kraš­tie­tė­po­etė,­ ra­šy­to­ja­Ge­no­vai­tė­ Stul­pi­nie­nė­Vi­kin­gė.­ Ne­ tuš­čio­mis,­ o­su­penk­tą­ja­po­ezi­jos­kny­ga­„Ties­pra­ver­tu­lan­gu“,­ku­rią­pa­sky­rė­sa­vo­tė­ve­lių­at­mi­ni­mui.Pra­di­nu­kių­Vai­vos­Zin­ke­vi­čiū­tės­

ir­Rus­nės­Pet­niū­nai­tės­at­lik­ta­dai­na­pri­ver­tė­ne­tik­po­etę­nu­brauk­ti­jau­du­lio­ aša­rą.­ Vieš­nią­ su­si­rin­ku­sie­siems­pri­sta­tė­lie­tu­vių­kal­bos­mo­ky­to­ja­ Jo­lan­ta­ Pus­to­vo­jie­nė.­ Ren­gi­nį­pa­puo­šė­ Žel­vos­ vi­du­ri­nės­ mo­kyk­los­ Že­mait­kie­mio­ pro­gim­na­zi­jos­moks­lei­vių­li­te­ra­tū­ri­niai­skai­ty­mai.­

Po ezi jos žo džio su šil dy ti...

Sa­vo­ei­les­skai­tė,­apie­kū­ry­bi­nį­ke­lią,­mei­lę­gim­ta­jam­kraš­tui­pa­sa­ko­jo­pa­ti­po­etė.­Pas­ku­ti­nė,­ penk­to­ji­ kny­ga,­ pa­

čios­ po­etės­ žo­džiais,­ –­ sa­vo­tiš­ka­ ata­skai­ta,­ duok­lė­ tiems,­ ku­rie­bran­gūs,­ –­ tė­vy­nei,­ tė­vams,­ bro­liams,­se­se­rims,­bi­čiu­liams.­Bib­lio­te­ko­je­taip­pat­su­reng­ta­

po­etės­kū­ry­bos­ir­jos­ar­ti­mų­jų­nuo­trau­kų­pa­ro­da.­Vieš­nia­ ren­gi­nio­ or­ga­ni­za­to­

riams­ –­ Že­mait­kie­mio­ bib­lio­te­kos­ vy­res­nia­jai­ bib­lio­te­ki­nin­kei­R.­ Mi­siū­nie­nei­ ir­ Že­mait­kie­mio­mo­kyk­los­ lie­tu­vių­ kal­bos­ mo­ky­to­jai­ J.­ Pus­to­vo­jie­nei­ įtei­kė­ pa­dė­kos­ raš­tus.­ Jau­nie­ji­ skai­to­vai­ap­do­va­no­ti­Vla­do­Šlai­to­vie­šo­sios­bib­lio­te­kos­pa­dė­kos­raš­tais­ ir­do­va­no­mis.

Kū čių va ka ro bur tai

Kaip išsirinkti dovanas

Gai lu tė VĖBRIENĖTam­siais­va­ka­rais,­kai­dan­gus,­

ro­dos,­ pri­slė­gęs­ že­mę,­ me­džius,­tro­bas,­ o­ iš­ gau­ruo­tų­ de­be­sų­ ly­ja­ar­dre­bia­šlap­dri­ba,­į­lau­ką­no­sies­ne­si­no­ri­kiš­ti.­To­kiu­me­tu­iki­dep­re­si­jos­–­vie­nas­žings­nis.­ Iš­si­gel­bė­ji­mas­ ir­gi­ vie­nas­–­veik­la.­Ne­svar­bu,­ ar­ nau­din­ga,­ ar­ ne­la­bai,­svar­bu,­kad­ta­vo­san­ty­kis­su­sa­vi­mi­bū­tų­tei­gia­mas.III­Ant­akal­nio­kai­mo­ben­druo­

me­nės­ or­ga­ni­zuo­ja­mi­ ren­gi­niai­tuo­ tam­siuo­ju­me­tu­ ne­lei­do­ nuo­bo­džiau­ti.­Prie­šin­gai­–­ taip­ įtrau­kė,­taip­už­ėmė­ir­pro­tą,­ir­šir­dį.­Se­niai­no­rė­jo­me­iš­ban­dy­ti­pie­

ši­mą­ant­van­dens.­Bu­vo­me­apie­jį­gir­dė­ję,­bet­ne­įsi­vaiz­da­vo­me,­kaip­tai­ da­ro­ma.­O­ kai­ pas­mus­ at­vy­ko­VYTA­at­sto­vė,­ne­įgy­ven­din­tos­sva­jo­nės­ta­po­tik­ro­ve.­VYTA­reiš­kia­,,Vei­das­Yra­Ta­vo­

At­spin­dys“.­ Įsi­ti­ki­no­me,­ kad­ pie­

Tam sa ant akal nie čiams ne bai si

šiant­ ant­ van­dens­ su­si­jun­gia­ trys­sie­los­gy­dy­to­jai:­van­duo,­spal­vos­ir­ju­de­sys.­Spal­vo­ti­kū­ri­niai­ant­van­dens­ gims­ta­ tar­si­ sa­vai­me,­ nie­kas­ne­bi­jo­ su­klys­ti.­ Va­do­vė­ aiš­ki­no:­,,Leis­ki­te­ran­kai­ju­dė­ti­lais­vai,­ne­gal­vo­ki­te­ apie­ re­zul­ta­tą,­ at­si­pa­lai­duo­ki­te“.­Iš­tie­sų,­ta­py­bos­pro­ce­se­at­li­kus­vie­ną­ar­ki­tą­ju­de­sį­–­vaiz­das­kei­čia­si­lyg­ka­lei­dos­ko­pe!Vi­si­bu­vo­me­su­ža­vė­ti.­Tik­gai­

la,­kad­šios­veik­los­ne­ga­li­ma­tęs­ti­na­muo­se...­Ki­tas­mū­sų­už­si­ė­mi­mas­–­de­ku­

pa­žas.­Tai­kan­try­bės­ir­kruopš­tu­mo­me­nas,­ku­rio­pa­slap­ti­mis­su­mu­mis­da­li­na­si­pa­ti­ben­druo­me­nės­pir­mi­nin­kė­ Eri­ka­ Bui­kaus­kie­nė.­ Ke­lis­kar­tus­ per­ sa­vai­tę­ III­ Ant­akal­nio­kul­tū­ros­ na­muo­se­ va­ka­rais­ de­ga­švie­sa.­Prie­sa­vo­dar­be­lių­pa­lin­ku­sios­ ,,mo­ki­nės“­sten­gia­si­per­pras­ti­dar­vie­no­me­no­sub­ti­ly­bes.­

Nukelta į 8 p.

Ka­lė­di­nės­do­va­nos...­Šim­tai­pa­ta­ri­mų­ži­niask­lai­do­je­ir­kiek­vie­nais­me­tais­pa­si­kar­to­jan­tis­gal­vos­skaus­mas­–­ką­pa­do­va­no­ti?

O­vis­kas­yra­taip­pa­pras­ta.­Svar­biau­sia­–­at­min­ti­pa­grin­di­nius­prin­ci­pus,­kas,­kam­ir­ko­dėl­yra­do­va­no­ja­ma.­Taip­do­va­nų­pa­si­rin­ki­mas­taps­leng­vas­ir­links­mas.

Is­to­ri­niai­ šal­ti­niai­ by­lo­ja,­ kad­do­va­na­ yra­ ki­lu­si­ iš­ so­cia­li­nio­veiks­mo­–­duok­lės.­Do­va­nas­vi­sa­da­teik­da­vo­nu­ga­lė­tie­ji,­pa­verg­tie­ji­ar­ki­tais­bū­dais­že­mes­nia­me­so­cia­li­nia­me­sluoks­ny­je­at­si­dū­rę­as­me­nys­aukš­čiau­sto­vin­tie­siems.­

Už­daug­ką­–­už­ma­lo­nę­gy­ven­ti­šio­je­aša­rų­pa­kal­nė­je,­už­lei­di­mą­pra­va­žiuo­ti­ per­ sve­ti­mas­ te­ri­to­ri­jas,­ už­ pri­vi­le­gi­ją­ ap­si­lan­ky­ti­ pas­fa­ra­o­ną­ir­iš­ei­ti­iš­jo­rū­mų­gy­vam.

Tai­gi,­do­va­na­vi­sa­da­yra­šio­kio­to­kio­nu­si­že­mi­ni­mo­ak­tas,­o­ki­taip­ir­bū­ti­ne­ga­li.­

Ide­a­lios­ka­lė­di­nės­do­va­nos­kri­te­ri­jus­ge­riau­siai­api­brė­žė,­ži­no­ma,­Trys­Ka­ra­liai,­ pa­do­va­no­ję­ pa­grin­di­niam­tos­gi­mi­mo­die­nos­ju­bi­lia­tui­ auk­so­dir­bi­nių­ (ver­tė­ ir­ pa­gar­ba),­ smil­ka­lų­ (sie­lai­ su­jau­din­ti)­ ir­mi­ros­(svei­ka­tin­gu­mo­sim­bo­lį).­

Tą­ pa­tį­ do­va­no­da­vo­ ir­ ro­mė­nai,­šven­tę­sa­vo­pa­go­niš­ką­sias­Sa­tur­na­li­jas,­ir­Kry­žiaus­žy­gių­da­ly­viai,­grįž­tan­tys­iš­Ara­bi­jos­ar­Lie­tu­vos,­–­pa­puo­ša­lai,­re­ta­tais­lai­kais­kos­me­ti­ka,­eg­zo­tiš­ki­au­ga­lai­bei­gi­gy­vū­nai.­

Šiais­ lai­kais,­ kai­ kve­pa­lais­ ir­dva­si­niu­ pe­nu­ nie­ko­ ne­be­nu­ste­bin­si,­be­lie­ka­rem­tis­tik­fan­ta­zi­ja­ir­ori­gi­na­lu­mu.

Nukelta į 8 p.

Prie paminklinio akmens – jaunoji Buteikių karta su sesėmis – Vanda Urbanavičiene ir Stefa Pociūniene.

Viešėjo poetė Genovaitė Stulpinienė (dešinėje).

Page 2: 2013 m. gruodžio 20 d. Knygą rašyti sėdo sulaukusi 92-ejų aidai 12-20.pdf · 2015-07-19 · 2013 m. gruodžio 20 d. Knygą rašyti sėdo sulaukusi 92-ejų Atkelta iš 7 p. VytautasViliūnas,prisiminęs

2013 m. gruodžio 20 d.

Knygą rašyti sėdo sulaukusi 92-ejų

Atkelta iš 7 p.

Vytautas­Viliūnas,­prisiminęs­jaunystėje­ sutiktus­ autorės­ brolius­Vytautą­ir­Vaclovą,­pasidžiaugė,­kad­knygelė­yra­tarsi­to­meto­Ukmergės­istorija­ir­kad­ją­turi­įsigyti­kiekviena­biblioteka­ ir­mokykla.­ Labai­ šiltai­apie­ leidinuką­ atsiliepė­ korektorė­Regina­Rindzevičienė,­pati­pirmoji­susipažinusi­su­knygelės­rankraščiu.­Vandutė,­ kaip­ sakė­ vedėja,­ yra­

tikras­ žmogus.­ Ji­ mums­ visiems­yra­pavyzdys,­kaip­reikia­gyventi,­ištverti­ visus­ sunkumus,­ nepa­siduoti,­ atjausti­ kitus­ ir­ dirbti,­dirbti,­negailint­savęs.­,,...Juk­jeigu­

žmonės­ laikytųsi­ dešimties­ Die­vo­ įsakymų,­ tai­ nereikėtų­ jokios­konstitucijos...­Kaip­būtų­gera­gy­vent...“­–­tai­ištrauka­iš­knygelės.­,,Pro­Usioginę,­vieškeliu,­tolin...“­­

–­ ne­ tik­ vienos­ šeimos­ gyveni­mo­ istorija.­ Joje­ surašyti­ ir­ mūsų­krašto­ papročiai,­ tradicijos,­ ponios­Vandutės­ išmokti­ eilėraščiai,­ pasa­kojimai­ir­net­kulinarinis­paveldas.­Kiaušiniene­ su­ lašinukais,­ sūriu,­sviestu,­ skilandžiais,­virtu­kumpiu,­pyragais,­,,piernikėliais“­ir,­žinoma,­Vandutės­alumi­buvo­vaišinami­visi­renginio­svečiai.­Alaus­receptą­taip­pat­bus­galima­rasti­knygelėje.

Autorės­ artimieji­ dėkojo­ Uk­mergės­ rajono­ savivaldybės­ Et­ninės­ kultūros­ globos­ komisijai,­iš­ dalies­ parėmusiai­ knygelės­leidybą,­ ir­ visiems,­kurie­ rėmė­ ir­padėjo­jai­išvysti­dienos­šviesą.Vakaronėje­ skambėjo­Vandutės­

sūnėno­Antano­su­šeima,­Kazimie­ro­ir­Daivos­Šermukšnių­atliekamos­dainos,­ buvo­ peržiūrimos­ seno­­sios­ šeimos­nuotraukos,­filmuotos­giminės­švenčių­akimirkos.Ačiū­ Vandutei­ Buteikytei­Urba­

navičienei­už­jos­knygelę,­ačiū­duk­rai­ Genutei­ ir­ žentui­Albinui­ –­ šio­projekto­ir­renginio­sumanytojams.

Tam sa ant akal nie čiams ne bai siAtkelta iš 7 p.

Kai­ jau­ pa­si­rin­kai­ daik­tą,­ ku­rį­ no­rė­si­ pa­puoš­ti­ pa­veiks­lė­liais,­su­si­gal­vok­ idė­ją,­ koks­ mo­ty­vas­la­biau­siai­ tik­tų,­ tuo­met­ ieš­kok­ser­ve­tė­lių­su­kuo­įdo­mes­niais­pie­ši­niais,­ juos­stro­piai­ iš­si­kirpk,­at­skirk­tik­vie­ną­ser­ve­tė­lės­sluoks­nį­(pa­si­ro­do,­jų­yra­ke­li)­ir,­pa­den­gu­si­sa­vo­daik­tą­no­ri­mos­spal­vos­da­žais,­mė­gink­kli­juo­ti...­Ne­ bet­ kaip,­ o­ la­bai­ at­sar­giai,­

kad­ne­lik­tų­pūs­le­lių,­su­si­glam­žy­mo.­Lauk,­kol­iš­džius,­ta­da­denk­la­ku,­vėl­džio­vink,­ vėl­ la­kuok...­Čia­ kaip­ toj­pa­sa­koj­apie­duo­ną,­kai­ne­kan­truo­lis­vil­kas­vis­klau­sia­vals­tie­tį:­ ,,Tai­da­bar­jau­ga­li­ma­val­gy­ti?“­Taip­ir­mes­no­rė­jo­me­sku­bė­ti­ir­la­bai­grei­tai­pa­ma­ty­ti­re­zul­ta­tą.­De­ja...­Ne­ty­čia­pa­lie­tei­pirš­tu­dar­ne­nu­džiū­vu­sią­vie­tą­–­jau­ir­nu­si­lu­po­da­žai...Da­bar­juo­kia­mės,­pa­ly­gi­nu­sios­

sa­vo­ pir­muo­sius­ ir­ pas­ku­ti­nius­dar­be­lius.­ Oi,­ kaip­ jie­ ski­ria­si!­Džiau­gia­mės,­kad­ši­veik­la­mums­bu­vo­nau­din­ga:­ga­lė­si­me­pa­do­va­no­ti­dar­be­lius­ar­ti­mie­siems­Ka­lė­dų­ pro­ga.­ Iki­ šven­čių­ te­gul­ pa­si­džiau­gia­ jais­ ki­ti­ ant­akal­nie­čiai,­ap­si­lan­kę­kai­mo­bib­lio­te­ko­je,­kur­vyks­ta­de­ku­pa­žo­pa­ro­da.Kai­ pra­ėju­sią­ sa­vai­tę­ mū­sų­

ben­druo­me­nės­pir­mi­nin­kė­su­kvie­tė­į­Ad­ven­to­va­ka­ro­nę,­kai­kas­su­abe­jo­jo,­ar­pa­vyks.­Pa­vy­ko!­Ant­bal­ta­stal­tie­se­už­deng­to­sta­

lo­jau­kiai­su­tū­pė­va­ka­ro­nės­da­ly­vių­

at­si­neš­ti­Ad­ven­to­ir­Kū­čių­pa­tie­ka­lai:­įvai­riai­pa­ruoš­ta­sil­kė,­dar­žo­vių­miš­rai­nės,­ avin­žir­nių­ troš­ki­nys,­vir­ti­nu­kai­su­gry­bais,­ la­ši­šų­kot­le­tu­kai,­mie­li­nės­teš­los­py­ra­gė­liai­su­įvai­riais­įda­rais,­net­tor­tas­su­la­ši­ša­ir­ik­rais...­Ska­na­vo­me,­gy­rė­me­vie­na­ki­tą­už­iš­ra­din­gu­mą,­da­li­no­mės­pa­ti­ku­sių­val­gių­re­cep­tais.­Jais­pa­si­nau­do­si­me­ ga­min­da­mos­ šven­ti­nius­pa­tie­ka­lus­sa­vo­šei­moms.Mąs­tau­apie­tai,­kad­pra­si­ma­ny­ti­

veik­los,­pa­tir­ti­ben­dra­vi­mo­džiaugs­mą­ga­li­ma­ne­tik­mies­te,­bet­ir­kai­me.­ Svar­bu,­ kad­ at­si­ras­tų­ ben­dra­min­čių­ bū­re­lis­ ir­ tas­ ved­lys,­ ku­ris­ve­da­pa­ži­ni­mo­ta­kais.­Mes­lai­min­gi,­nes­mū­sų­Eri­ka­–­nuo­lat­ieš­kan­ti,­ darbš­ti,­ ini­cia­ty­vi.­ Tik­ no­rė­tų­si,­kad­ben­dra­min­čių­bū­re­lis­bū­tų­gau­ses­nis.­ Dė­ko­ja­me­ ben­druo­me­nės­pir­mi­nin­kei­ir­ti­ki­me,­kad­ir­at­šuo­liuo­jan­čiais­Ar­klio­me­tais­at­ra­si­me­daug­nau­jo­ir­įdo­maus.

Uk mer gės sen jo rai mo ka links­min tis ir iš ra din gai leis ti sa vo lais­va lai kį. Tai pa ro dė kul tū ros cen tre vy kęs Uk mer gės „Bo čių“ ren gi­nys „Ru dens spal vų mo zai ka“. Jo me tu bu vo ren ka ma šau niau sia sen jo rė.

Vil ma NEMUNAITIENĖKon­kur­se­da­ly­va­vo­net­11­mo­te­

rų.­Vi­sos­ren­gi­niui­ruo­šė­si­la­bai­at­sa­kin­gai.­Tu­rė­jo­ pri­si­statyti,­ vaiz­džiai­pa­pa­sa­ko­ti­apie­sa­vo­po­mė­gius,­šok­ti­bei­de­monst­ruo­ti­skry­bė­les.­Sen­jo­rės­ bu­vo­ iš­ties­ kū­ry­bin­

gos.­Pri­sis­ta­ty­da­mos­jos­de­monst­ra­vo­ sa­vo­ ran­kų­ dar­bo­ dra­bu­žius­ir­ pa­puo­ša­lus,­ iš­mo­nin­gai­ ser­vi­ruo­tus­ sta­lus,­ vai­ši­no­ pa­čių­ pa­ga­min­tais­ pa­tie­ka­lais,­ de­kla­ma­vo­ei­les,­dai­na­vo­ro­man­sus.

Ant­ro­ji­ už­duo­tis­ –­ šo­kis­ ir­gi­ rei­ka­la­vo­ drą­sos,­ nes­ šok­ti­ val­są­ te­ko­su­ ko­mi­si­jos­ na­riais.­ Skry­bė­lės­ de­monst­ruo­tos­vil­kint­va­ka­ri­nę­suk­ne­lę.­Pa­si­reng­ti­kon­kur­sui­mo­te­rims­

pa­dė­jo­ Lie­tu­vos­ san­tar­vės­ fon­do­Ma­dos­ stu­di­jos­va­do­vė­Ra­sa­Ka­zė­nie­nė.­Ji­mo­kė­vaikš­čio­ti­po­diu­mu,­pa­rū­pi­no­pro­gi­nių­suk­ne­lių­ir­skry­bė­lai­čių.­ Nuo­tai­kin­gą­ šven­tę­ve­dė­Ka­ro­li­na­Žu­rausk­ai­tė.Po­ žais­min­gų­ pa­si­ro­dy­mų­ ko­

mi­si­ja­pa­skel­bė­nu­ga­lė­to­ją­–­„Mi­sis­ Sen­jo­ra­ 2013“­ ta­po­ 64­ me­tų­Ge­no­vai­tė­ Tro­jec­kie­nė.­ Ko­mi­si­ją­ši­daug­me­tų­me­di­kės­dar­bą­dir­bu­si­mo­te­ris­ su­ža­vė­jo­ sa­vo­ iš­kal­ba,­ele­gan­ci­ja­ ir­ pa­čios­ ran­kų­ dar­bo­dra­bu­žiais.­Mi­sis­pub­li­ka­iš­rink­ta­72­me­tų­

Šau niau sia sen jo rė ko mi si ją su ža vė jo ir mez gi niais

Au­gus­ti­na­Ra­fim­ber­gie­nė.Pen­si­nin­kų­ są­jun­gos­ „Bo­čiai“­

Uk­mer­gės­ sky­riaus­ pir­mi­nin­kė­Va­le­ri­ja­ Na­raš­ke­vi­čie­nė­ į­ ren­gi­nį­pa­kvie­tė­ vi­są­ bū­rį­ sa­vi­veik­li­nin­kų,­ku­rie­šo­ko,­dai­na­vo­ ir­su­kū­rė­pa­ki­lią­nuo­tai­ką.­Kon­kur­so­ nu­ga­lė­to­ja­ G.­ Tro­

jec­kie­nė­ pa­sa­ko­jo,­ kad­mez­gi­mas­–­jos­se­na­aist­ra.­Pir­mą­jį­rū­bą­pri­si­me­na­nu­si­mez­gu­si­bū­da­ma­vai­kas­–­tre­čio­je­kla­sė­je.­O­iš­mo­ko­iš­auk­si­nes­ ran­kas­ tu­rė­ju­sios­ sa­vo­ ma­mos.­Šei­ma­ lai­kė­ avių,­ tad­ma­ma­ne­ tik­megz­da­vo,­bet­ ir­pa­ti­verp­da­vo­siū­lus,­o­tė­ve­lis­iš­vil­nų­vė­lė­vel­ti­nius.­Vi­si­še­ši­vai­kai,­ taip­pat­ir­Ge­no­vai­tė,­gy­ve­ni­man­iš­ėjo­bū­da­mi­me­niš­kos­sie­los,­kū­ry­bin­gi.Ko­mi­si­jai­mo­te­ris­at­ne­šė­pal­tą,­

sa­ra­fa­ną,­megz­ti­nius,­ša­li­kus­–­vi­si­ pa­čios­ ran­kų­ dar­bo,­ įman­trių­raš­tų­ir­spal­vų.­Mo­te­ris­ pri­si­pa­žįs­ta,­ jog­ mez­

gi­mas­ jai­ –­ tik­ra­ pa­lai­ma,­ o­ siū­lo­gi­ja­–­ta­ry­tum­ke­lio­nė.­Sa­vo­rank­

dar­bius­ uk­mer­giš­kė­mėgs­ta­ do­va­no­ti­ drau­gams­ ir­ gi­mi­nėms.­ „Tai­lyg­ry­šys.­Ma­lo­nu­jaus­ti,­kad­ar­ti­mą­žmo­gų­šil­do­ta­vo­ran­kų­dar­bo­dra­bu­žis“,­–­pa­sa­ko­jo­ža­vi­sen­jo­rė.­Raš­tus­ mez­gi­niams­ sa­ko­ ne­re­tai­ku­rian­ti­ pa­ti,­ o­ nuo­gau­sy­bės­ siū­lų­ par­duo­tu­vė­se­ šiais­ lai­kais­ akys­raibs­ta,­tad­jų­įsi­gy­ti­–­ne­bė­da.­G.­Tro­jec­kie­nė­pri­si­pa­ži­no,­kad­

„Bo­čių“­ kon­kur­sui­ ren­gė­si­ la­bai­rim­tai­ ir­ at­sa­kin­gai.­ Tie­sa,­ nau­jų­mez­gi­nių­per­trum­pą­lai­ką­nuo­pra­ne­ši­mo­ apie­ kon­kur­są­ su­kur­ti­ne­spė­jo,­ už­tat­ bu­vo­ pui­ki­ pro­ga­at­nau­jin­ti­ ir­ de­monst­ra­vi­mui­ pa­ruoš­ti­jau­tu­ri­mus.­Lig­ šiol­ jo­kia­me­ pa­na­šia­me­

kon­kur­se­ ne­da­ly­va­vu­si,­ nie­kam­sa­vo­ su­kur­tų­ rū­bų­ ne­de­monst­ra­vu­si­G.­Tro­jec­kie­nė­sa­kė,­kad­šis­kon­kur­sas­ jai­ ta­po­ pa­ska­ta­ kur­ti,­megz­ti­ ir­ taip­ puo­se­lė­ti­ sa­vo­ su­ma­ny­mus.G.­Tro­jec­kie­nė­už­gra­žų­ren­gi­nį­

dė­ko­jo­jo­or­ga­ni­za­to­riams.­

„Mi sis Sen jo ra 2013“ ta po Ge no vai tė Tro jec kie nė. Ra­sos­Ka­zė­nie­nės­nuotr.

Kaip išsirinkti dovanasAtkelta iš 7 p.

***Ne­bi­jo­ki­te­klaus­ti,­kas­ko­no­rė­tų­

ir­ pa­gei­dau­tų.­ Ži­no­ma,­ iš­gir­si­te­ to­kias­ fra­zes­ kaip­ „ne­ži­nau“,­ „nu­ste­bink­ma­ne“,­ „su­gal­vok­pats“­ –­ ne­si­jau­din­ki­te,­dau­gu­ma­žmo­nių­iš­ties­vi­siš­kai­ne­tu­ri­nė­kris­le­lio­fan­ta­zi­jos.­

***At­min­ki­te­ –­ ge­nia­lu­mas­ sly­pi­

pa­pras­tu­me.­ Pa­do­va­no­ki­te­ kaž­ką­ iš­vai­kys­tės­ –­ ka­dai­se­ tu­rė­tą­ my­li­mą­žais­lą,­ pi­ža­mą,­ iš­mar­gin­tą­ mė­gsta­mais­sim­bo­liais,­mu­zi­ki­nį­CD­su­ab­iem­pa­tin­kan­čia­ir­abiem­kaž­ką­reiš­kian­čia­mu­zi­ka.­At­min­ki­te,­mo­te­rys­

ypač­mėgs­ta­nu­klys­ti­į­sa­vo­vai­kys­tę,­pa­bū­ki­te­jų­lai­ko­ma­ši­nos­pi­lo­tu.

***Gra­žiai­ su­pla­nuo­ta­ die­na­ taip­ pat­

ga­li­ bū­ti­ do­va­na.­ Ro­man­tiš­kas­ pa­si­vaikš­čio­ji­mas,­ re­mi­nes­cen­ci­nių­ vie­tų­ap­lan­ky­mas,­so­tūs­pie­tūs­–­ben­drų­die­nos­veik­lų­są­ra­šas­ga­li­bū­ti­be­ga­li­nis.

***Ka­lė­di­nes­at­vi­ru­tes­pir­ki­te­be­jo­

kių­spaus­tu­vė­je­jau­pa­da­ry­tų­už­ra­šų­ir­pa­si­ra­šy­ki­te­jas­tik­ran­ka.­Va­ka­rų­aukš­tuo­me­nė­ tam­net­gi­ei­na­ į­ spe­cia­lias­ka­lig­ra­fi­jos­pa­mo­kas.­

***Gau­tas­ ne­rei­ka­lin­gas­ do­va­nas­

kam­ nors­ pa­do­va­no­ki­te.­ Gal­būt­kaž­kam­iš­ties­la­biau­nei­jums­rei­kia­dar­vie­no­blan­kių­spal­vų­kak­la­raiš­čio­ar­sal­džių­kve­pa­lų­bu­te­liu­ko.

***Nie­ko­nė­ra­bjau­riau,­kaip­ma­si­

nis­SMS­ siun­ti­nė­ji­mas­ su­ lėkš­tais­kaž­kie­no­ki­to­su­kur­tais­ka­lė­di­niais­svei­ki­ni­mais.­Pa­ti­kė­ki­te,­ei­liuo­tų­ba­na­ly­bių­ skai­ty­mas­ dar­ nie­kam­ne­at­ne­šė­ džiaugs­mo,­ iš­sky­rus­ gal­tik­mo­bi­lio­jo­ry­šio­ope­ra­to­rių.­

Pa reng ta pa gal www.ele gan ci ja.eu

Dan guo lė GABINAITIENĖVla­do­Šlai­to­vie­šo­sios­bib­lio­te­kos­Žel­vos­kai­mo­pa­da­li­nio­vy­res­nio­ji­bib­lio­te­ki­nin­kėMū­sų­mies­te­lio­bib­lio­te­ko­je­su­

reng­ta­nuo­tai­kin­ga­po­pie­tė­„Tar­mė­gim­to­ji­ lū­pos­na­ įdė­ta“,­ skir­ta­Tar­mių­ me­tams.­ Į­ ren­gi­nį­ su­si­rin­ko­Žel­vos­ vi­du­ri­nės­ mo­kyk­los­ 3,­ 6­ir­8­kla­sių­mo­ki­niai­ su­mo­ky­to­jo­mis­R.­Stra­žins­kie­ne­ir­J.­But­kie­ne.­Vai­kai­ iš­ anks­to­ ruo­šė­si­ ren­gi­niui­–­ pla­na­vo­ dai­nas,­ šo­kius,­ įvai­rias­links­my­bes.

Su­do­mi­no­ vi­sus­ aš­tun­to­kas­ T.­Šikš­nys,­tar­miš­kai­pa­se­kęs­dvi­pa­

Apie sa ve ir ki tus – tar miš kaisa­kai­tes,­mo­ky­to­ja­J.­But­kie­nė­pra­juo­ki­no­ moks­lei­vius­ sa­vo­ sma­gia­is­to­ri­ja,­tre­čio­kas­D.­Na­raš­ke­vi­čius­pa­sa­ko­jo­le­gen­dą­apie­Kiauk­lius.­

Vai­kai­ pa­kvie­tė­ ren­gi­nio­ da­ly­vius­žais­ti­že­mai­tiš­kų­žai­di­mų,­pri­sta­tė­sa­vo­pie­ši­nius,­skir­tus­Tar­mių­me­tams.­

La­biau­siai­ vi­sus­ su­ža­vė­jo­ Žel­vos­ kul­tū­ros­ na­mų­me­no­va­do­vas­ar­mo­ni­kie­rius­Juo­zas­Va­si­liaus­kas,­ker­na­viš­kių­ tar­me­ pa­sa­ko­jęs­ apie­sa­vo­ jau­nys­tę,­ tar­miš­kai­ dai­na­vęs­liau­diš­kas­ dai­nas,­ kvie­tęs­ vi­sus­sma­giam­šo­kiui.

Renginio fragmentas.

Šventės dalyviai. Au­to­rės­nuotr.