ISTORIJA

V.Mironas:ieškojęs vidurio kelio

2013 m. kovo 29 d. / Penktadienis / Nr. 72 (13 497)

ORAI

Debesuota su pragiedruliais.Temperatūra dieną 1-3 laipsniaišilumos.

19p.

Seimo nariai draugystę su kitomis valstybėmis stiprinapuoselėdami saitus su jų parlamentarais. Politologaiperspėja - nors tai didelės įtakos užsienio politikai neturi, tokia veikla gali būtinet žalinga.

Tautos atstovybėje šiuo metu vei-kia 48 tarpparlamentinių ryšių gru-pės. Seimo statutas numato, kad tokiedariniai kuriami parlamentarų inicia-tyva ir į jų veiklą įsitraukiama sava-noriškai. Draugystė užmegzta ne tiksu užsienio šalimis, kurios su Lietuvapalaiko diplomatinius santykius, bet

ir su valstybių statuso neturinčiais re-gionais. Politologai pažymi, kad kar-tais neapgalvoti parlamentarų veiksmaigali net įžiebti nesutarimų užsieniopolitikoje. Nenuostabu, kad SeimoUžsienio reikalų komitetas sieks, jogtarpparlamentiniai tiltai būtų tie-siami jam kontroliuojant.

Draugystės tiltai apsunko nuo Seimo narių

Kaina1,99 Lt

www.lzinios.lt

12p.

Lietuvos žiniosKELIONĖS

Pasižvalgymaspo rytinęIspanijos pakrantę

DIENOS TEMOS

Galų gale laimėjo meilė 4p.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

14p.

UŽSIENIS

M.Zuckerbergasžengia į politiką

Socialinį tinklą “Facebook” įkūręsMarkas Zuckerbergas tapo pasa-kiškai turtingas, tačiau jam pabo-do nerūpestingas turtuolio gyve-nimas. Vyrukas panoro būtipolitiku, tad artimiausiomis savai-tėmis įkurs politinę partiją, kuridaugiausia dėmesio skirs imigra-cijos reformai. Ši reforma būtina,nes besiplečiančiai informaciniųtechnologijų pramonei reikalinginauji darbuotojai. M.Zuckerber-gas mano, kad Amerika, neišduo-dama ilgalaikių vizų, praranda ge-riausius pasaulio talentus. Jis jauparašė laišką prezidentui BarackuiObamai ir paprašė imtis efekty-vios imigracijos politikos. 8p.

Dai

vos

Baro

nien

ės n

uotr

auka

DAIVA BARONIENĖ

Trisdešimtmetė Simona ir trejais metais vyresnis Nerijus Tubiai augina “gandrų atneštą” penkiametę dukrytę bei devynisglobotinius. Juos Tubiai juokaujapaveldėję iš Nerijaus mamos,globotiniai - savotiškas šio jaunovyro kraitis, teikiantis laimę.

Devynių globotinių šeimyną Jo-kūbavos kaime įkūrę anykštėnai dartokie jauni, kad vaikai nedrįsta jų va-dinti mama ir tėčiu.

Šeimynos tėvais Simona ir Nerijustapo kiek mažiau nei prieš dvejus me-tus. Jiems atiteko vaikai, anksčiau gy-venę Anykščių rajono Ažuožerių vai-kų globos namuose, o juos likvidavustapę buvusios šios įstaigos direktorėsįkurtos šeimynos globotiniais. Ši mo-teris ir yra Nerijaus mama. Sulaukusigarbaus amžiaus, ji įkalbėjo sūnų irmarčią tęsti jos pradėtą darbą ir taptišeimynos tėvais. Ilgai nedvejoję Tubiai,tuomet auginę trimetę dukrelę, pasiū-lymą priėmė. Dabar abu pabrėžia, kadįgyta gausios šeimynos tėvų patirtis ne-nuvylė - esant reikalui, jaunų žmoniųsprendimas būtų toks pat.

3p.

6p.

IIššsskkiirrttiinnėėllaaiimmėė

2013 03 29Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

JONAS ČIČINSKAS

Kipras tapo dar viena - po Islandi-jos, Airijos, Graikijos - nacionalineekonomika, nesusidorojusia su savofinansais ir patyrusia didelę krizę. Šie-met Kiprui prognozuojamas 3,5 proc.bendrojo vidaus produkto (BVP) kri-timas, kitais metais - 1,3 proc., bet, at-rodo, tai dar pernelyg optimistinėprognozė.

Pasaulyje seniai nebebūna krizių dėldidelių realios ekonomikos sutrikimųgaminant prekes ar teikiant paslaugas.Kad ir kokia būtų kur nors kilusi saus-ra, bulvių maras, karvių kempinligė arkavos derlių pražudžiusios šalnos, kadir kaip užkaistų ekonomika dėl to ar ki-to technologinio gamybos perversmo,visa nacionalinė ekonomika tik pasiū-buoja įprastu cikliškumu.

Didžiausius sukrėtimus ekonomikaisukelia ekscesai finansų srityje. Pakan-ka nurodyti 1929-1933 metų Didžiąjąkrizę ir, žinoma, visas pokario krizes.

Taip yra todėl, kad tarptautinis kapi-talo judėjimas per pastaruosius trisde-

šimt metų gavo didžiulę laisvę ir pasie-kė milžinišką mastą. Metiniai tarptau-tiniai kapitalo srautai nuo 5 proc. pa-saulio BVP 1997-aisiais padidėjo ikibeveik 20 proc. 2007 metais. Kapitalodisponuotojams (privatiems kaupė-jams ir pensijų fondams, draudimobendrovėms, bankams) investicijos už-sienyje teikė galimybę pelningiau pa-naudoti savo kapitalą, o besivystan-čioms ir augančioms ekonomikoms jis,suprantama, buvo papildoma ekono-mikos kėlimo jėga.

Toks abipusis pasitenkinimas lėmėlabai liberalų požiūrį į tarptautinio ka-pitalo judėjimo kontrolę. Investuoto-jai patys tapo valdžia sau. Užtenka pri-siminti Lietuvos 2002-2007 metųpatirtį, kai užsienio kapitalas plūdo įšalį. Perkaitęs ūkis netruko pasukti dvi-ženklės infliacijos link, ji tapo fatalinegrėsme valstybės eksportui. Lito deval-vavimo klausimas buvo įtraukiamas netį oficialias darbotvarkes. Lietuvai grė-sė, devalvavus litą, dar didesnė infliaci-ja ir ekonomikos augimo sustabdymas.Nuo susikompromitavimo (šalis būtųpasižymėjusi kaip nesuvaldžiusi inflia-cijos ir neįvykdžiusi įsipareigojimo iš-laikyti stabilų lito kursą euro atžvilgiu)Vyriausybę išgelbėjo pasaulinė ūkiokrizė. Mūsų ekonominė politika likoniekuo dėta, išsaugojo gerą vardą, kal-tė dėl krizės atiteko išorės jėgoms.

Esant laisvam kapitalo judėjimui jo-kia vyriausybė negali jo reguliuoti, ne-rizikuodama pakenkti sau. Jei dėl toslaisvės patiriama nuostolių, vyriausybėpaprastai praranda valdžią. Jos nariusdar galima bandyti teisti (kaip Islandi-joje), bet griežtesnių taisyklių kapitaluidėl to neatsiranda.

Todėl kartu su vis didesniu tarptau-tinio kapitalo naudojimusi laisve pa-gausėjo ir finansų ekscesų, ir ūkio kri-zių židinių įvairiose pasaulio dalyse.Kurį laiką ekonomikos viešpačiai iš

aukšto žiūrėjo į Meksikoje, Argentino-je, Rusijoje ar Tailande kylančias finan-sines nelaimes ir žmonių ekonominiuspraradimus. Bet kai krizė parklupdė la-biausiai išsivysčiusias pasaulio ekono-mines galybes, jos net ėmėsi iniciaty-vos bandyti šiek tiek reguliuoti tąjudėjimą. Tai daroma per grupę G-20,tačiau, be ryžtingų frazių, konkrečiųdarbų iš ten nematyti.

Būtų klaidinga iš tų sukrėtimų, ku-riuos sukelia nevaldoma ir nevaržomapasaulinė finansų rinka nacionalinėmsekonomikoms, skubėti daryti išvadą

“saugokis užsienio kapitalo”. Mūsųkrašte jau net ir vienas kitas politikaskeikteli tardamas: “Tie skandinaviškibankai...” Tai didelė klaida. Ekonomi-niu požiūriu esame atsilikusi valstybė,todėl tik daugiau kapitalo padės mumsgreičiau vytis lyderius.

Tačiau yra didelis skirtumas tarp ka-pitalo, atvykstančio į šalį kaip tiesiogi-nės užsienio investicijos (kai įmonėsperimamos, modernizuojamos ir plė-tojamos arba steigiamos naujos), ir ka-pitalo, kuris atvyksta kaip portfelinės

investicijos, t. y. paskolos, obligacijos.Arba siekiama nusipirkti nedidelį kie-kį akcijų, o vėliau jas parduoti ir užsi-dirbti iš palūkanų.

Pakanka atkreipti dėmesį į tai, kaddidesnius negu kitos sunkumus pati-riančios šalys turi peraugusius, nepro-porcingai didelius bankų ar finansųsektorius, ir jau matome kandidatę įkrizę ar jos auką. Islandija - keturiskart,Kipras - septyniskart (Lietuvos bankųturtas sudaro apie 65 proc. BVP).

Po 1997 metų finansų krizės Pietry-čių Azijos valstybėse buvo padarytos

gana griežtos išvados, kad įvežant ka-pitalą į šalį būtina neleisti įsivyrautiportfelinėms investicijoms, nes jos vi-sada turi trumpalaikius tikslus, ryškiąspekuliavimo nuostatą ir stiprų miniosinstinktą. Tačiau praktikoje, t. y. tiekcentrinių bankų veikloje, tiek valstybiųekonominėje politikoje, to skirtumodarymo lengvai neįžiūrėsime. O pra-siskolinusios valstybės daugiausia gausbūtent tokio kapitalo, užgožiančio tie-siogines investicijas.

Lietuvoje dabar, pradedant 2009metais, didžiąją dalį į šalį įplaukiančioužsienio kapitalo, deja, sudaro portfe-linės investicijos. Tačiau reikėtų pažy-mėti, kad tas kapitalas - tai valstybėspriverstinis skolinimasis (platinant ob-ligacijas), siekiant padengti ankstesnesskolas ir finansuoti nesibaigiantį val-džios finansų deficitą.

Pabaigoje - paguodos žodis. Nese-niai paaiškėjo, kad deivės Afroditės, t.y. Kipro, salos teritoriniuose vandeny-se plyti didžiulės naftos ir dujų atsargos.Išžvalgius tik pirmą iš dvylikos pers-pektyvių plotų nustatyta - jame gali bū-ti 300 mlrd. eurų vertės naftos ir dujų.Turint galvoje, kad Kipras grumiasi dėl10 mlrd. eurų paskolos ir kad jo meti-nis BVP yra 18 mlrd. eurų, šalies atei-tis atrodo daugiau negu optimistinė.Kaip, beje, ir visų valstybių, sugebančiųtramdyti finansų pasaulį.•

Kipro finansų krizė ir ekonomikos drama

Tarptautinis kapitalo judėjimas per pastaruosiustrisdešimt metų gavo didžiulę laisvę ir pasiekė

milžinišką mastą.

Seimo narys socialdemokratasDomas Petrulis ragina atlikti išsamius tyrimus apie naujuosiusemigrantus, kad galėtume nusibrėžti veiklos gaires didžiulei emigracijai sutramdyti.

- Esate Seimo naujokas. Ar jau apsip-ratote su parlamentaro pareigomis?

- Spėjau pažinti Seimo virtuvę iš vi-daus: teisėkūros procesą, personaląir kolegas. Iš žmogiškosios pusės darsunku priprasti prie to, kad esu Seimonarys. Pats niekada neskirstau žmoniųpagal socialinį statusą ar piniginės sto-rį, visuomet vertinu žmogiškąsias sa-vybes, paprastumą ir nuoširdumą.

- Lietuvoje daug kalbama apieemigracijos žalą valstybei, svarstoma,kaip susigrąžinti išvykusius tautiečius.Kaip spręsti emigracijos problemą?

- 1990-2011 metais iš Lietuvos išvy-ko apie 670 tūkst., o sugrįžo tik apie 110tūkst. žmonių. Dėl emigracijos per dudešimtmečius, vien oficialiais duome-nimis, netekome daugiau kaip pusėsmilijono gyventojų. Tai katastrofiškasmastas, keliantis rimtą grėsmę nacio-naliniam saugumui.

Tačiau emigracija turi ir teigiamųdalykų. Pagalvokime, kiek išvykusiejiparemia šalies ekonomiką, neimdamipašalpų iš skylėto valstybės biudžeto.Priešingai, net prisideda prie jo didi-

nimo, nes siunčia pinigus į tėvynę irčia juos leidžia.

Sprendžiant emigracijos problemąvisų pirma reikalingas nuoširdus ir at-viras visų valdžios institucijų dialogasbei bendradarbiavimas. Pradedant se-niūnijomis, savivaldybėmis, baigiantministerijomis, Vyriausybe ir Seimu.Kaip pavyzdį paminėsiu Biržų rajono

tarybos sprendimą pasirašyti sutartissu studentais. Savivaldybė įsipareigojojuos remti studijų metais, o studentai -baigę mokslus keletą metų dirbti savi-valdybės įstaigose. Ministerijų lygiukaip pavyzdį galiu pateikti iniciatyvą“Specialistų ir kompetencijos poreikiožemėlapis”. Jos esmė - sudaryti aiškiąduomenų bazę, kad būtų žinoma, kur

ir kiek turime specialistų, kada jie bai-gę mokslus, koks yra darbo rinkos po-reikis. Įdiegus šią sistemą mokiniai ga-lėtų planuoti savo karjerą ir rinktisprofesiją pagal realų rinkos poreikį beiperspektyvas. Deja, šiuo metu ji dar ne-veikia. Nors Ūkio ministerija suintere-suota tokia duomenų baze, “Sodra”pagal dabar galiojančius teisės aktus ne-gali teikti privačių asmens duomenų.

Jei susišnekėtume valdžios lygme-niu, atliktume kiekybinius ir kokybi-nius tyrimus apie naujuosius emigran-tus, juos identifikuotume, turėtumeaiškų vaizdą ir tolesnės veiklos gairesemigracijos mastui pažaboti.

- Esate Seimo ir Pasaulio lietuviųbendruomenės komisijos pirmininkopavaduotojas. Su kokiomis proble-momis susiduria po pasaulį išsibarstęlietuviai?

- Šiuo metu ruošiamės komisijospavasario sesijai ir labai prašome vi-sų, kam rūpi Lietuva, lietuvybė ir popasaulį išsibarstę lietuviai, siūlyti dis-kusijų temas. Pasaulio lietuvių pro-blemos yra įvairios: psichologinės,emocinės, bendravimo, kalbos, adap-tacijos, susijusios su darbu. Taip patsocialinės - apie 20 tūkst. vaikų pa-likti be tėvų priežiūros, nes šie išvykouždarbiauti į užsienį. Be to, kyla pro-blemų dėl jų auklėjimo, priežiūrossvetimose šalyse. Pavyzdžiui, Norve-

gijoje vaiko teisių apsaugos sistemalabai griežta. Ten tėvai jaučia tam tik-rą įtampą, kad tik nesuklystų, tinka-mai atliktų savo pareigas.

- Konstitucinis Teismas išaiškino, kadnaujosios kartos emigrantai dvigubąpilietybę galėtų turėti tik tuo atveju, jeireferendumu būtų pakeista Konstituci-ja. Ar pritariate dvigubos pilietybės įtei-sinimui?

- Kiekvienos valstybės suvereni tei-sė nacionaliniais įstatymais nustatytipilietybės įgijimo sąlygas ir tvarką. Pa-gal dabartinį Pilietybės įstatymą dvi-gubą pilietybę leidžiama turėti tiems,kurie iš Lietuvos pasitraukė iki ne-priklausomybės atkūrimo 1990 me-tais, taip pat tiems, kurie pilietybę ga-vo automatiškai - gimdami arba persantuoką. Kita vertus, kodėl dviejųvalstybių pilietybę galima turėti ka-denciją baigusio prezidento ValdoAdamkaus žmonai, o paprastai Lietu-vos moteriai, skurdo išgintai uždar-biauti į JAV, - ne?

- Valdžia deklaruoja norinti išlaikytikuo glaudesnius ryšius su svetur išvyku-siais tautiečiais. Kaip tai padaryti?

- Jei drauge nuoširdžiai ir atsakingaidirbsime, sugrąžinsime žmones Lie-tuvai, o Lietuvą - žmonėms.•Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Seimo tribūna

Emigracijai pažaboti būtina aiški vizija

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

D.Petrulis: “Jei drauge nuoširdžiai ir atsakingaidirbsime, sugrąžinsime žmones Lietuvai,

o Lietuvą - žmonėms.”

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)

K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Istorija” remia Spau-dos, radijo ir televizijosrėmimo fondas.Šiandien - 12, 13 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Dienos temos 32013 03 29Lietuvos žinios

RAIMONDA RAMELIENĖ

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)turi naują vadovą - Seimas pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimui į šį postąskirti laikinai STT vadovavusįSaulių Urbanavičių.

Teisininko išsilavinimą turintisS.Urbanavičius taps septintuoju 16metų gyvuojančios STT direktoriu-mi. Už keturiasdešimtmetį kandida-tą vakar balsavo 95 Seimo nariai,prieš buvo 6, 3 parlamentarai susilai-kė, 8 biuleteniai pripažinti negalio-jančiais. Tačiau jau prieš slaptą balsa-vimą buvo aišku, kad S.Urbanavičiuspelnė visuotinį parlamentarų palai-kymą. Visų be išimties frakcijų ir suteisėsauga susijusių komitetų atsto-vai gyrė kandidato kompetenciją beižmogiškąsias savybes.

Pernai spalį pasibaigus tuomečioSTT direktoriaus Žimanto Pacevi-čiaus kadencijai, S.Urbanavičius buvopaskirtas laikinuoju tarnybos vadovu.STT direktorių skiria prezidentas Sei-mo pritarimu.

Priima kritikąNacionalinio saugumo ir gynybos

komiteto pirmininko Artūro Pau-lausko teigimu, kad ir kur dirbo S.Ur-banavičius, “visur atsiliepimai apie jįyra teigiami”. “Žmogus santūrus, in-teligentiškas, kultūringas, bet draugegana griežtas ir principingas, kai rei-kia spręsti jo kompetencijos klausi-mus”, - sakė politikas. Komiteto va-dovas pasidžiaugė, kad tuomet darlaikinasis STT vadovas atsižvelgė į

politikų ir visuomenės kritiką dėl pa-rodomųjų akcijų, kai sulaikyti asme-nys demonstratyviai buvo vedžiojamisu antrankiais bei filmuojami. “Taižmogus, kuris reaguoja į savo veiklostrūkumus ir kritiką priima”, - aiški-no A.Paulauskas. Socialdemokratųpartijos frakcijos seniūnė Irena Šiau-lienė vylėsi, kad STT ne tik vykdysbaudžiamąsias funkcijas, bet ir stip-rins prevencinį darbą. Lenkų rinki-

mų akcijos frakcijos seniūnė Rita Ta-mašunienė pageidavo, kad STT dau-giau dėmesio skirtų pažeidimų, susi-jusių su europinių lėšų skirstymu irnaudojimu, taip pat viešaisiais pirki-mais, prevencija.

Sieks didesnio finansavimoPo balsavimo S.Urbanavičius tiki-

no iki šiol nejautęs jokios politikų da-romos įtakos. “Tikiuosi, kad jos ir

nejausiu”, - vylėsi jis. S.Urbanavičiussakė matantis STT kaip gerai dirban-čią tarnybą, tačiau visada yra darbų,“kuriuos atlikus galima pasiekti ge-resnių rezultatų”. Paklaustas apie ga-limus STT veiklos pokyčius, S.Urba-navičius teigė, kad daugiau dėmesiobus skiriama finansiniams tyrimams,stengiantis atskleisti didžiausią žaląvalstybei darančius nusikaltimus, ko-vai su neteisėtu praturtėjimu, išplės-tiniam turto konfiskavimui, analiti-nei veiklai.

Vienas naujojo vadovo siekių busir didinti STT finansavimą. “Dėl su-prantamų priežasčių finansavimaskeletą metų mažėjo, tačiau argumen-tuotai ir pagrįstai sieksiu jo didėji-mo”, - pažymėjo S.Urbanavičius.

Naujos kartos atstovasSeimui praėjusią savaitę teikda-

mas S.Urbanavičiaus kandidatūrą įSTT vadovus prezidentės patarėjasJonas Markevičius jį apibūdinokaip naujos kartos atstovą, savo tar-nybą pradėjusį nepriklausomojeLietuvoje. “Keturiasdešimtmečioprofesionalo vertybės formavosi irdirbant kartu su Lietuvos teisėsau-ga, ir glaudžiai bendradarbiaujantsu užsienio partneriais”, - tąkartpabrėžė patarėjas.

“Gimiau, augau, mokiausi ir visągyvenimą dirbu Vilniuje”, - prisista-tydamas Seimo nariams pasakojoS.Urbanavičius. Baigęs teisės moksluskarjerą pradėjo Vilniaus kriminali-nėje policijoje, dirbo Organizuotonusikalstamumo tyrimo tarnyboje.Vėliau veiklą tęsė Muitinės departa-mente. “Nuosekliai kilau karjeroslaiptais, perėjau visas grandis ir pa-

staruosius ketverius metus vadova-vau Muitinės kriminalinei tarnybai”, -sakė S.Urbanavičius.

Pernai vasarį jis atėjo į STT, buvo pa-skirtas šios tarnybos direktoriaus pir-muoju pavaduotoju, atsakingu už bau-džiamąjį persekiojimą. Kalbėdamasapie tolesnę STT veiklą, S.Urbanavi-čius teigė, kad tarnyba toliau dirbs tri-mis pagrindinėmis kryptimis - bau-džiamojo persekiojimo, korupcijosprevencijos bei antikorupcinio visuo-menės švietimo ir informavimo. Kartujis apgailestavo dėl didelės STT dar-buotojų kaitos. “Būtina didinti tarny-bos patrauklumą ir konkurencingumątarp kitų institucijų”, - pabrėžė jis.•

S.Urbanavičius: “Kol kas nejaučiau politikų įtakos. Tikiuosi, kad jos ir nejausiu.”

Romo Jurgaičio nuotrauka

Buvę STT vadovai

Vidmantas Bruzgys1997 m. balandis -1998 m. kovas

Juozas Gaudutis1998 m. balandis -1998 m. spalis

Andrius Pečkys1999 m. kovas - 1999 m. liepa

Valentinas Junokas1999 m. rugsėjis -2004 m. spalis

Povilas Malakauskas2004-2007 m.

Žimantas Pacevičius2007 m. spalis - 2012 m. spalis

Naujasis STT vadas žada likti atsparus

TOMAS BAŠAROVAS

Seimo nariai draugystę su kitomis valstybėmis stiprinapuoselėdami saitus su jų parla-mentarais. Politologai perspėja -nors aktyviai buriamos tarppar-lamentinių ryšių grupės didelėsįtakos užsienio politikai neturi,jų veikla gali būti net žalinga. To-kių darinių kontrole susirūpintair Seimo vadovybėje.

Tautos atstovybėje šiuo metu veikia48 tarpparlamentinių ryšių grupės. Sei-mo statutas numato, kad tokie dariniaikuriami parlamentarų iniciatyva ir į jųveiklą įsitraukiama savanoriškai. Drau-gystė užmegzta ne tik su užsienio šalimis,kurios su Lietuva palaiko diplomatiniussantykius, bet ir su valstybių statuso ne-turinčiais regionais. Politologai pažymi,jog kartais neapgalvoti parlamentarųveiksmai gali net įžiebti nesutarimų už-sienio politikoje. Nenuostabu, jog SeimoUžsienio reikalų komitetas (URK) sieks,kad tarpparlamentiniai tiltai būtų tiesia-mi jam kontroliuojant.

Populiariausios - Ukraina ir Rusija

Šią savaitę Seime įsteigta tarpparla-mentinių ryšių su Rusija grupė, jos vado-vu išrinktas “darbiečių” lyderis ViktorasUspaskichas. Bendradarbiauti su rusųparlamentarais panoro 66 Seimo nariai.

Vienu nariu daugiau gali pasigir-ti tarpparlamentinių ryšių su Ukrainagrupė. Daug šios kadencijos Seimo na-rių pasiryžę bendradarbiauti su kolego-mis iš JAV, Gruzijos, Kinijos ir Japonijos.

Mažiausiai - vos po 6 Seimo narius -dirba ryšių su Slovėnija ir Iraku grupėse.

Ryšininkas rekordininkasVieni Seimo nariai draugystę stiprina

su vos kelių užsienio valstybių parla-mentarais, kiti dalyvauja kelių dešim-čių tokių grupių veikloje. Seimo senbu-vis konservatorius Egidijus Vareikispriklauso 36 tarpparlamentinių ryšiųgrupėms. Net šešioms jų - ryšių su Ira-ku, Afganistanu, Slovakija, Italija, Bul-garija bei Europos parlamentarų aso-ciacija Afrikai - šis parlamentarasvadovauja. “Mano sritis - užsienio po-litika, asmeniškai šių grupių veikla manyra įdomi”, - LŽ aiškino E.Vareikis.

Jo teigimu, tokių darinių veikla ir jųreikšmingumas dažnai priklauso nuopačių parlamentarų, grupių vadovųaktyvumo. “Žinoma, ne visose grupė-se esu ypač aktyvus, bet stengiuosi ne-praleisti progos dalyvauti per tų šaliųparlamentarų ar ministrų vizitus. Ma-no gyvenimo patirtis rodo, kad tiesio-giniai kontaktai su kitų šalių politikaisyra labai naudingi”, - tikino E.Vareikis.

Užsienio šalys ir Lietuvoje veikian-čios ambasados, pasak konservatoriaus,tokias grupes vertina rimtai. “Parla-mentarai kartais padaro tai, ko neatlie-ka Vyriausybė. Kita vertus, nereikia per-vertinti šių grupių veiklos, nes kai kuriepolitikai, ypač nauji parlamentarai, sto-ja į jas manydami, kad tai bus galimy-bė pakeliauti”, - kalbėjo E.Vareikis. Jisaiškino, esą tarpparlamentinių ryšiųgrupės nėra turistinės organizacijos. “Ištikrųjų vizitų ar apsikeitimų būna ma-žai”, - tikino E.Vareikis.

Galiausiai konservatorius pareiškėįsteigęs dar vieną tarpparlamentinę ry-šių grupę - “Už demokratinę Baltaru-siją”. “Ji stengsis palaikyti ryšius su va-dinamąja Baltarusijos opozicija”, - sakėparlamentaras. Tačiau dalis Seimo na-rių šią žinią įvertino itin skeptiškai. Jie

pabrėžė, kad toks darinys negali būtisudarytas, nes parlamentarai jau yrasusibūrę į tarpparlamentinių ryšių suBaltarusija grupę.

Įves kontrolęSeimo nariai palaiko ir tarpparla-

mentinius ryšius su kelių didžiųjų vals-tybių regionais, dėl kurių nepriklauso-mybės siekių tarptautinėje arenoje būtaįtampos. Pavyzdžiui, bendraujama suTibeto ir Čečėnijos atstovais.

“Taip yra pažeidžiamas Seimo sta-tutas. Pagal jį tarpparlamentinių ryšiųgrupės kuriamos su tomis valstybėmis,kurios su Lietuva turi užmezgusios dip-lomatinius santykius. Dabar rengiamosstatuto pataisos, pagal kurias bus griež-čiau reglamentuojamas tokių grupiųkūrimasis, atsiras mūsų komiteto prie-žiūra”, - LŽ tvirtino URK pirmininkassocialdemokratas Benediktas Juodka.

Šiai iniciatyvai jau pritarė ir Seimovaldyba. Bus siekiama, kad tik gavusURK pritarimą būtų galima įregistruo-ti tarpparlamentinių ryšių grupę, o josveikla, organizuojami susitikimai ar de-legacijų priėmimai taip pat privalės bū-ti derinami su šiuo komitetu. “Seimopirmininkui ir visai valdybai pasakiau,kad turime įvesti tvarką”, - pažymėjoB.Juodka.

Sambūriai interesams tenkintiSeimui, politologo Tomo Janeliūno

teigimu, užsienio politikoje tenka tikantraeilis vaidmuo. Jis dažniausiaiapsiriboja įvairiomis deklaracijomisir tarptautinių susitarimų ratifikavi-mu. “Parlamentas niekada net ir pa-

gal personalinę sudėtį nebuvo stipriinstitucija, kuri reikšmingai veiktųužsienio politikos srityje, o tarppar-lamentinių ryšių grupės veikiau yratam tikrų interesų turinčių Seimo na-rių sambūriai, realiai labai nedaugįtakos darantys mūsų šalies užsieniopolitikai”, - LŽ sakė politologas.

Kita vertus, tokios grupės ir jųveikla, pasak politologo, gali išpro-vokuoti neigiamą užsienio valstybiųreakciją. “Ne visi parlamentarai yratiek kompetentingi, kad tikrai suvok-tų visą situaciją, kas ir kaip pasauly-je atrodo. Kartais jų galbūt labai nuo-širdūs norai užmegzti ryšius sukeliatam tikrą užsienio šalių reakciją, ku-ri ne visada naudinga Lietuvai”, - pa-brėžė T.Janeliūnas.•

Draugystės tiltai apsunko nuo Seimo narių

Romo Jurgaičio nuotrauka

E.Vareikis: “Stengiuosi nepraleisti progos dalyvautiper tų šalių parlamentarų ar ministrų vizitus.”

2013 03 29Lietuvos žinios4 Dienos temos

AUDRIUS MAKAUSKAS

Kunigas V.Aliulis - vienaryškiausių pastarųjų de-šimtmečių Lietuvos ka-talikų bažnyčios asme-nybių. Jis buvo vienas

lotyniškojo mišiolo vertimo į lietu-vių kalbą autorių, dėstė slaptoje ku-nigų seminarijoje, Atgimimo me-tais buvo Sąjūdžio Seimo Tarybosnarys, o vėliau - visame pasaulyjeveikiančio Marijonų ordino gene-ralinis vikaras. Apie Jėzaus gyveni-mą, kančią ir prisikėlimą, tikrąsiasir netikrąsias evangelijas bei sunkųkelią šventumo link - LŽ interviusu kun. Vaclovu Aliuliu MIC.

Užderėjo evangelijų- Kai tarėmės susitikti velykinio po-

kalbio, liepėte man pasiruošti - perskai-tyti šių metų “Bažnyčios žinių” antramenumeryje išspausdintą Gedimino Žukostraipsnį “Paskutinė Jėzaus savaitė”,parengtą pagal vokiečių tyrinėtojoMichaelio Hesemanno knygą. Kodėlsvarbu žinoti Jėzaus gyvenimo ir kan-čios istoriją?

- Tikinčiajam natūralu norėtikuo daugiau sužinoti apie Jėzų - jukJėzus mums labai savas. O jo gyve-nimas - ypač du įvykiai, kuriais re-miasi krikščionybė, jo gimimas irprisikėlimas, - domina ne tik religi-ja gyvenančius žmones, bet ir isto-rikus, kitus tyrinėtojus. Jėzaus gyve-nimu susidomėta ne šiandien - juodomėtasi jau netrukus po Kristausgyvenimo laikų, kai jo mokiniai ra-šė laiškus, evangelijas.

- Iš kur galime žinoti, kad tikra bū-tent ta Jėzaus gyvenimo istorija, kurisurašyta Šventajame Rašte? Juk ne-trūksta ir kitų jos versijų.

- Taip, laikui bėgant užderėjo netir evangelijų. Keturios jų, visų pri-pažįstamos, yra parašytos pirmojoamžiaus antrojoje pusėje. Kelios de-šimtys jų mėgdžiojimų, vadinamųjųapokrifų, parašytos vėliau - pusant-ro, porą šimtų metų po Kristausmirties, taigi nėra patikimos.

Prieš keletą metų furorą sukėlė ži-nia apie Judo evangeliją, kurios pir-mieji užrašai datuojami maždaug180 m. po Kristaus. Bet ši evangeli-ja akivaizdžiai yra vaizduotės pro-duktas.

Joje galima perskaityti, esą Judasdalyvavo Jėzaus laidotuvėse, o paskuigalų gale jį pričiupo ir nugalabijoPoncijus Pilotas. Joks I a. šaltinis to-kios versijos neliudija.

- Tačiau nėra ir jokio liudytojo,kuris būtų matęs, kaip Jėzus prisikė-lė. Pasakojimas apie Kristaus kančiąir mirtį skamba įtikimai. Bet kodėlreikėtų tikėti, jog jis, kad ir koks bu-vo geras žmogus ir didis mokytojas,staiga ėmė ir prisikėlė? Juk žmonėsiš numirusiųjų, kiek žinome, nepri-sikelia.

- Pirmiausia, Jėzus - ne tik žmo-gus, bet ir Dievo Sūnus, esme lygusdangaus Tėvui. Kaip apsireiškęs an-gelas Gabrielius gražiai sakė Mari-jai, Dievui nėra negalimų dalykų.Tiek, kad jis nedaro kvailysčių.

O ir žmogų Dievo galybė gali pri-kelti. Mums žadama, kad pasibaigusžmonijos buvimui žemėje, kiekvie-no mūsų nemirtingoji siela vėl susi-jungs su kūnu, kuris bus prikeltasnaujam, perkeistam gyvenimui.

Tiesa, nėra žinomo liudytojo, ku-

ris būtų matęs Kristų išeinantį iš ka-po. Jį, be abejo, matė kareiviai, kuriestovėjo sargyboje, bet nežinome jųvardų. Evangelistas rašo, kad žydųvyresnybė papirko juos, kad šieskelbtų, jog Kristaus kūną išvogė mo-kiniai.

Bet yra liudytojų, kurie sutiko Jė-zų prisikėlusį. Jis buvo pasikeitęs, jokūnas turėjo kitokių savybių - prisi-kėlęs Jėzus net įeidavo į kambarį prouždaras duris. Tačiau jis kalbėjo, val-gė, buvo paliečiamas. Vieną kartąprisikėlusįjį matė apie 500 žmonių.

Kai Jėzus buvo suimtas, visi jomokiniai išsilakstė, Petras net išsigy-nė jį pažįstąs. Tik vienas Jonas bu-vo būrelyje, kuris lydėjo Jėzų į Gol-gotos kalvą.

O po kelių dienų tų išsilaksčiusiųmokinių įsitikinimas Jėzaus pergaletapo toks nepaprastas, kad dabar jiebuvo pasirengę už jį guldyti galvą.Jeigu Kristus nebūtų prisikėlęs, to-kia apaštalų permaina būtų buvusivisiškai neįsivaizduojama. Kas norėsguldyti galvą už tokį kad ir mielą mo-kytoją, kuris viską pralaimėjo? Iš kurta jų nepaprasta drąsa?

Reikia apsispręsti- Kai prisikėlęs Jėzus pirmą kartą

susitiko su apaštalais, tarp jų nebuvoTomo. Prisidėjęs prie jų, jis nenorėjopatikėti Jėzaus prisikėlimu. Kad įtikė-tų, jam reikėjo paliesti jo žaizdas.

- Taip, Tomas buvo žmogus, ger-biantis savo nuomonę...

- Ar mūsų laikų žmonės nėra pana-šūs į Tomą - nelinkę tikėti tuo, kasnematoma, neapčiuopiama ir nepas-kaičiuojama?

- Visuomet reikia apsispręsti, arpasitikime liudytojais, ar nepasiti-kime. Jėzaus naudai, be abejo, bylo-

ja ir tie nepaprasti viską pralaimėju-sio mokytojo vaisiai: jo mokslas irjo įsteigta tikinčiųjų bendrija išpli-to po visą pasaulį - dabar vos ne kastrečias pasaulio žmogus yra krikš-čionis.

O laisvai žmogaus valiai visada tu-ri likti erdvės - tai ir yra tikėjimas.

Ar man priimtina, kad esu prik-lausoma būtybė, kad yra kažkas aukš-čiau manęs, ar aš pats sau noriu vis-ką nustatyti? Šis pasirinkimas turi irmoralinį atspalvį: ar prisiimu mora-linį kodeksą ir esu pasiryžęs pagal jįgyventi, ar man maloniau niekam ne-silenkti, viską kurti pačiam, nors iržinau, kad galiu suklysti? Istorija ro-do, kad kai žmonės patys nusistato,ką jie laikys dora, o ką - nedora, priei-nama iki Aušvico ir gulago.

Užduotis, kuriai esame pašaukti

- Grįžkime prie Jėzaus. Jis, būda-mas Dievo Sūnus, niekieno neverčia-mas priėmė kančią. Kodėl kelias į pri-sikėlimą turėjo eiti per kančią?Kodėl Dievas pasirinko būtent tokįžmonių atpirkimo kelią?

- Na, reikėtų klausti jo paties. Taipjis parodė didelę meilę, didelį drau-giškumą žmogui, kurio gyvenimasjuk irgi pilnas visokių vargų. Kaip sa-ko Šventasis Raštas, žmogumi tapęsDievo Sūnus norėjo būti į mus vis-kuo panašus.

Svarbu yra tai, ką įžiūrėjo šv. Pau-lius: kad ir mes savo vargais galime

prisidėti prie Jėzaus darbo - žmoni-jos atpirkimo, jei tik savo vargusjungsime su Kristaus pasiaukojimu.Kristaus kančia nebuvo ilga - ji tru-ko keliolika valandų, tik visą gyveni-mą Jėzų lydėjo jos numatymas.Mums kartais tenka ir metų metussu sopuliais gyventi, bet Kristauskančia visada yra padrąsinimas var-go paliestajam ir kvietimas stipres-niajam, kad varguoliui pagelbėtų.

- Jei krikščionys iš tiesų tiki, kadDievas dėl žmonių pakėlė tokią kan-čią, kodėl jie neseka jo pavyzdžiu?Kodėl daugelis jų, net ir kunigų, ne-gyvena švento gyvenimo?

- Kadangi tai nelengva. “Ir kūnosilpnybė, ir žemės puikybė, ir praga-ro juoda dvasia į pražūtį stumia”, -dejavo Maironis. Žmonės vieni ki-tiems pridirba daugiau bėdų negugamta. Jokie potvyniai, jokie žemėsdrebėjimai žemėje nesukuria tokiopragaro, kokį kartais vieni kitiemssukuria žmonės. Bet nuoširdžiaidarbuodamasis, draugaudamas suKristumi, žmogus gali pasiekti šven-tumą. Matome, kad daugeliui taipavyksta. Tačiau tai yra sunki už-duotis. Užduotis, kuriai visi esamepašaukti.

- Jėzus buvo pasmerktas myriopdėl to, kad turėjo pretenziją būti žy-dų karaliumi - ar bent taip teigė jį įs-kundę žydų vadovai. Ar Jėzus iš tikrų-jų buvo revoliucionierius?

- Jis buvo tik moralinis revoliucio-nierius. O žydų tautos vyresnybė no-

rėjo politinio vado ir Jėzumi nusivy-lė. Kadangi jis turėjo per didelę įta-ką, reikėjo jį likviduoti. O kad romė-nai nuteistų jį myriop, reikėjo rastitokią kaltę.

Juk Pilotui Jėzus aiškiai pasakė:“Mano karalystė ne iš šios žemės.”

- Jei Jėzus neturėjo politinių tikslų,kodėl tada vyskupai nurodinėja, arvalstybė turėtų leisti abortus, ar juosdrausti, ginti šeimą ar ne, siekti so-cialinio teisingumo ar nesiekti?

- Taigi visa tai visuotiniai morali-niai dėsniai, pažįstami žmogaus pri-gimtuoju protu! Kristus juos patvir-tino, ir Bažnyčia privalo juos skelbti.

Asmens orumas, šeimos sampra-ta nėra vien Bažnyčios, vien krikš-čionių reikalas. Šie dalykai yra uni-versalūs, suprantami ir išaiškinamisveiku protu. Tik tiek, kad žmonėsne kartą yra nukeverzoję į šoną. Kadir dabar Europoje besiskinantis ke-lią auklėjimas pagal “gender” ideolo-giją - juk tai gryniausia nesąmonė!Norima, kad berniukas nebūtų ber-niukas, o mergaitė nebūtų mergaitė.Lietuviškai tai vadinama “nei velnias,nei gegutė”.

Smūgis propagandininkams- Kalbant su kunigu neįmanoma

nepaklausti: koks yra svarbiausiaspopiežiaus Benedikto XVI palikimasir kokia didžiausia viltis, kurią galimedėti į popiežių Pranciškų?

- Didžiausias popiežiaus Bene-dikto XVI palikimas yra tai, kad jispadarė daug, jog Bažnyčioje ir pa-saulyje sugrąžintų pagarbą protui.Jis priminė, kad Kristaus moksląskelbti reikia ne kaip patinka, o koksjis iš tiesų yra. Jis priminė visiems,kad ne svajonėmis krikščionys tiki,o realybe.

Pranciškus vaduojasi iš kai kuriųsusiklosčiusių, bet popiežiui nebū-tinų tradicijų. Kad ir garsusis papa-mobilis - popiežiaus automobilis.Jonui Pauliui II važinėti šarvuotuautomobiliu buvo neišvengiama.Vienąkart pasikėsinimas į jį nepavy-ko, bet kas nors galėjo bandyti jį pa-kartoti. Benediktas XVI irgi juonaudojosi ir nedarė iš to proble-mos. O Pranciškaus dvasiai tai, ma-tyt, svetima, todėl jis ir atsisakė jo.Tikimės, kad su juo patirsime dau-giau tarnaujančią negu valdančiąBažnyčią.

- Velykos - tai, viena vertus, gražiostradicijos, kiaušinių marginimas irvalgymas, kita vertus, proga susi-mąstyti apie svarbiausius gyvenimoklausimus. Kokia yra Velykų pamokašiuolaikiniam žmogui?

- Pradėkime gal nuo tradicijų irkiaušinių. Reikia žinoti, kad kiauši-nis, kurį valgome, iš tikrųjų nėra Ve-lykų simbolis. Velykų simbolis yra taskiaušinis, iš kurio per lukštą išsikalapaukščiukas, kaip Kristus išėjo iš ka-po - gyvybės simbolis.

Beje, gražus yra mirtinas smūgis,kurį mūsų žmonės suduodavo ateiz-mo propagandininkams. Klausdavotų propagandininkų, kas pirmiau at-sirado - višta ar kiaušinis? Ir atsakyktu man, kad gudrus, jei niekas niekonesukūrė.

Kokia yra Velykų pamoka? Di-džiausia neapykanta nužudė di-džiausią meilę. Bet nužudė ją ne ga-lutinai. Galų gale laimėjo meilė, ir jinekeršijo. Tokia tad ir mums keliorodyklė.•

Galų gale laimėjo meilėJėzaus gyvenimą istorikai tyrinėja jau ištisus du tūkstantmečius. Kunigo Vaclovo Aliulio įsitikinimu, daugiau apie jį sužinoti turėtų ir paprasti tikintieji. Vilniaus marijonų vienuolyno vyresnysis perspėja,kad visuomenei, kuri pati nustato, kas yra gera, o kas - bloga, gresia kelias Aušvico ir gulago link.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Mūsų žmonės klausdavo ateizmo propagandininkų, kas pirmiau atsirado - vištaar kiaušinis? Ir atsakyk tu man, kad gudrus, jei

niekas nieko nesukūrė.

Dienos temos 52013 03 29Lietuvos žinios

MORTA VIDŪNAITĖ

Minimalios mėnesio algos (MMA)pakėlimas nuo 850 iki 1000 litų2012 metų sausio 1 dieną sukėlė didelį nepasitenkinimą tarp buvusios Vyriausybės ministrųbei jų šalininkų, vis mažėjančiųLietuvos laisvosios rinkos institutogerbėjų ir tų visuomenės narių,kuriems paprasčiausiai pavykobūti ne tik sėkmingiems, bet ir ciniškiems.

Tokia opozicija MMA didinimui- sunkiai suvokiama tiek morališkai,tiek ekonomiškai. Pirmu atveju pa-rodoma „tolerancija“ dirbančiųžmonių išnaudojimui, skurdas ir so-cialinė atskirtis, deja, laikomi nor-ma, o ne reiškiniu, su kuriuo reikiakovoti. Antru atveju nesuvokiama,kad laipsniškas MMA kėlimas - ele-mentari skurdo, socialinės nelygy-bės ir atskirties mažinimo priemonė.Juk jei bus geriau labiausiai vargs-tantiems visuomenės nariams, busgeriau ir visai visuomenei. Moksli-niai tyrimai aiškiai rodo: kuo visuo-menė socialiai lygesnė, tuo ji turtin-gesnė ir labiau klestinti.

Todėl nuolatinis minimalios algoskėlimas, atsižvelgiant į infliaciją irekonomikos augimą, yra minimalipagarbos dirbančiam žmogui sąlyga.

MMA dinamika 1995-2013 metais

Šiek tiek MMA Lietuvoje istorijos.1995 metais ji buvo 180 litų, nuo 1996-ųjų rugsėjo pakelta beveik dvigubai -iki 300, 1997 metais - iki 400, o 1998-aisiais - iki 430 litų. Paskui penkeriusmetus MMA nesikeitė. Nuo 2003-ių-jų rugsėjo 1 dienos minimalus atlygi-nimas padidintas iki 450 litų, 2004 me-tų gegužės 1 dieną - iki 500 litų, 2005metų liepos 1-ąją - iki 550 litų, lygiai pometų - iki 600 litų, dar po vienerių - iki700 litų, o nuo 2008-ųjų sausio 1 die-nos - iki 800 litų. Tada vėl - ketveriųsu puse metų sąstingis, kol pernai va-sarą MMA buvo pakelta 50 litų. Nuošių metų sausio 1 dienos minimali al-ga siekia 1000 litų.

Ministras pirmininkas AlgirdasButkevičius įsitikinęs, kad nuolati-nis MMA didinimas yra būtinybė,bet jis neturi tapti populistine mani-puliacija - būtina žiūrėti realiai. Šie-met MMA daugiau nebus keliamas.Tokia nuostata paremta objektyviaisveiksniais: tai būtų per didelė naštadabartiniam valstybės biudžetui. Beto, reikia laiko prisitaikyti verslui irapskritai įvertinti pastarojo MMAdidinimo poveikį.

Vyriausybės užsibrėžta intensyvinedarbo mažinimo ir užimtumo po-litika (su kovą startavusia masinėsdaugiabučių namų renovacijos pro-grama) turėtų generuoti daugiau įp-laukų į valstybės biudžetą ir „Sod-rą“, taip pat atitinkamai padidintigalimybes, kad MMA būtų keliamair kitąmet bei apskirtai reguliariai.

Aktualu jauniems žmonėms MMA didinimas itin aktualus jau-

niems žmonėms, mažesnių Lietuvosmiestų ir miestelių gyventojams. Dėldarbo ir gyvenimo patirties stokosjaunuoliai dažnai įdarbinami būtentuž minimalią algą. Tokios savaran-kiško gyvenimo pradžios perspekty-vos nevilioja nieko, ypač kai MMAnekeliama, o valdžia tik atsikalbinė-

ja ir nieko nedaro, kaip buvo esantkonservatorių, liberalų ir liberalcent-ristų Vyriausybei.

Vienas jauniausių Seimo narių Ju-ras Požela (30 m.), buvęs ilgametisLietuvos socialdemokratinio jaunimosąjungos lyderis, mano, kad MMApadidinimas iki 1000 litų nuo šių me-tų sausio yra smarkiai pavėluotas.„Teisindamasi ekonomikos krize irgriežta lėšų taupymo politika, A.Ku-biliaus Vyriausybė labai ilgai delsė,kol pagaliau pernai ryžosi kilstelėtiMMA turbūt minimaliai įmanoma

suma. Jei minimali alga būtų buvusipadidinta mažiau nei 50 litų, tai jaubūtų peržengę absurdo ribas. Tokiospozicijos laikytasi, nors Trišalėje tary-boje tiek darbdaviai, tiek profsąjun-gos buvo jau prieš tai uždegę žaliąšviesą kelti MMA, - tvirtina jaunasisparlamentaras, dirbantis Seimo So-cialinių reikalų ir darbo komitete(prieš tai Vilniaus miesto savivaldy-bės taryboje daug metų irgi darbavo-si analogiškame komitete). - Dar ge-rokai prieš pernykštę vasarą verslopelningumas Lietuvoje buvo pasiekęsgeriausius 2008 metų rezultatus, vers-lininkų gaunami dividendai padidė-jo, darbo našumas išaugo, o darbuo-tojų atlyginimai, kurie per krizę kritoiki 2005-ųjų lygio, ten ir užsilaikė.Taigi buvo visos prielaidos didintiMMA. Be to, rudenį valdžios nete-kusi Vyriausybė elgėsi veidmainiškai:skelbė kovą su šešėline ekonomika,nors, nekeldama minimalaus atlygi-nimo, leido tam šešėliui klestėti.“

J.Požela kritikuoja ankstesnės Vy-riausybės vykdytą politiką. „Liūdniau-sia, kad buvo pamirštas žmogus, ypačjaunas, o tuometinė valdžia parodė sa-vo abejingumą jo likimui ir kasdie-niams rūpesčiams. Per krizę gyvento-jų pajamos ir perkamoji galia sumažėjo

kokiais 20 procentų. Daugybė jų likoskolingi komunalinių paslaugų tiekė-jams ir greitųjų kreditų įmonėms. Ga-lima sakyti, kad buvusi vyriausybėvykdė socialinio apartheido politikąmažiausiai uždirbančių gyventojųatžvilgiu. Juk skurstantis žmogus tam-pa atskirtas nuo visuomenės, nes daugko sau negali leisti. Krizės sąlygomistoliau buvo stekenamas šalies ūkis,nors MMA padidinimas būtų anks-čiau išjudinęs įšaldytą vidaus rinką, pa-skatinęs ekonomikos augimą“, - įsiti-kinęs J.Požela.

Išsigelbėjimas provincijai Lietuvos provincijoje už minima-

lų darbo užmokestį dirba daugiaužmonių negu didmiesčiuose. Tačiaukai MMA ilgą laiką nedidėja, o kai-nos nenumaldomai kyla, žmonėspatiria skurdą, kuris dažnai varo įneviltį ir sukelia visą virtinę proble-mų: socialinę izoliaciją, alkoholiz-mą, nuolatinę įtampą, patyčias mo-kykloje ir užgauliojimus darbe,depresiją bei kitas psichines ligas.Tai, kad skurdas pastūmėja ir į savi-žudybę, taip pat negalima neigti, juolabiau - ignoruoti.

Kitas jaunosios kartos Seimo na-rys socialdemokratas Domas Petru-lis (31 m.), kilęs iš Panevėžio rajonoir keletą metų dirbęs Panevėžio rajo-no savivaldybės taryboje, puikiai su-pranta šiuos Lietuvos provincijos irypač jaunimo skaudulius. „Reikia su-vokti, kad MMA kėlimas yra labaireikšmingas regionų, kuriuose atlygi-nimai apskritai mažesni, vystymuisi.Tai tiesiog efektyvi priemonė, lei-džianti mažinti regioninius sociali-nius skirtumus Lietuvoje. Be to, di-desnė minimali alga yra tam tikrasišsigelbėjimas ir sezoniniams, ir biu-džetinių įstaigų darbuotojams, - sakojis. - Jaunimui provincijoje MMA dy-

dis ypač aktualus. Juk dažnai tai su-siję su pirmu darbu, o rajonuose re-tas darbdavys pasiūlys didesnį neiminimalų atlyginimą. Tai žeidžia jau-nus žmones, griauna jų ambicijas. Kątuomet daryti ambicingam jaunuo-liui? Išvažiuoti. Jeigu ne į Londoną,tada į Vilnių. Todėl esu šimtu pro-centų ir daugiau už reguliarų MMAkėlimą.“

D.Petrulis pirmą kartą tapo Sei-mo nariu, bet nenutolo nuo savi-valdos reikalų. Jis dirba Valstybėsvaldymo ir savivaldybių komitete.

Kas verslui iš didesnės MMA? Socialdemokratų partijos vicepir-

mininkas Algirdas Sysas, šešiolikametų dirbęs Seimo Socialinių reika-lų ir darbo komitete, neteikia daugreikšmės duomenims, kad realiaiMMA padidėjo tik valstybiniamesektoriuje, o nemaža dalis privatausverslo tiesiog sumažino darbuotojųetatų dydį. Pasak jo, manyti, jog togalėjo ir neatsitikti, turint galvoje dargajų lietuvių įprotį apeiti įstatymus irtai, kad panaši situacija susiklosty-davo kaskart pakėlus MMA, būtųnaivoka. Tačiau buvęs ilgametisprofsąjungų lyderis viliasi, jog šiosproblemos tėra laikinos, o žmonėsanksčiau ar vėliau išmoks ir įpras visveiksmingiau ginti savo teises, išsi-reikalaus, kad jų algos būtų kelia-mos iki minimumo.

A.Sysas taip pat mano, kad verslasilgainiui irgi turėtų prisitaikyti ir tie-siog priprasti prie dažnesnio MMAdidinimo. „Socialdemokratų vyriau-sybės (1992-1996 m., 2001-2008 m.)minimalią algą keldavo net keletą kar-tų per savo kadenciją. Tuo metu anks-tesnė konservatorių vadovaujama Vy-riausybė MMA padidino vos kartą -pernai vasarą, ir tik varganais 50 litų.Nors verslas gali savo iniciatyva keltiatlyginimus, realiai tai dažnai priklau-so nuo valdžios pastangų: kai padidi-namas MMA, tada ir verslas būna pri-verstas susizgribti“, - aiškina jis.

A.Sysas įsitikinęs, jog tam tikraMMA kėlimo disciplina didina Lie-tuvos verslo socialinę atsakomybę.„Darbo užmokestis turėtų būti bentjau toks, kad žmogus galėtų susimokė-ti visas būtinas sąskaitas ir daugiau.Kitaip nėra normalu, verslininkai tu-ri tai suprasti ir gerbti darbuotoją. Jeižmogus gauna labai mažą algą, jis daž-nai ir dirba blogiau, nes nuolat jaučiaįtampą, neteisybę, nepasitenkinimą,gal net alkį. Atsakinga darbo užmo-kesčio politika įmonėje - tai socialinėinvesticija į verslo ateitį. Šiandien ga-li klestėti tik tas verslas, kuris rūpina-si jam dirbančiais žmonėmis“, - pa-brėžia A.Sysas. RS-2496

Minimalios algos kėlimas - pagarba dirbančiam žmogui

Kuo daugiau lygybės, tuo visuomenė laimingesnė. / Valdo Šereikos nuotraukos

“Galima sakyti, kad buvusi Vyriausybė vykdėsocialinio apartheido politiką mažiausiai

uždirbančių gyventojų atžvilgiu.”

TrumpaiN.VENCKIENĖS LIKIMĄSPRĘS VISAS SEIMAS

Seimo komisija siūlo parlamentuipanaikinti “Drąsos kelio” partijos frakcijos seniūnės Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę. Už tokį sprendimąbalsavo 7 komisijos nariai, 5 buvo “prieš”.

Komisija vakar patvirtino rezoliuci-jos projektą, kuriame siūlo tenkintigeneralinio prokuroro Dariaus Valioprašymą leisti patraukti baudžiamo-jon atsakomybėn, suimti ar kitaip su-varžyti Seimo narės N.Venckienėslaisvę. Pasak laikinosios tyrimo ko-misijos pirmininko socialdemokratoVytauto Saulio, balsuota, ar duoti lei-dimą suimti Seimo narę. Kadangibalsai pasiskirstė po lygiai, nutartageneralinio prokuroro prašymą ten-kinti visa apimtimi. Sprendimą ko-misija priėmė, kai pažiūrėjo dalįvaizdo įrašo iš praėjusių metų gegu-žės 17 dieną vykusios mažametėsperdavimo motinai Laimutei Stan-kūnaitei operacijos. Anksčiau proku-ratūra buvo atsisakiusi pateikti vaiz-do įrašą, motyvuodama, kad negaliatskleisti ikiteisminio tyrimo medžia-gos, kurioje matoma mažametė. Popakartotinio žodinio prašymo vakarištraukos iš vaizdo medžiagos pasie-kė Seimą. V.Saulio teigimu, šios me-džiagos pakako nuomonei susidary-ti. “Tas įrašas buvo peržiūrėtas nevieną kartą komisijos posėdžio metuir padėjo susiformuoti nuomonę ko-misijos nariams būtent pagal tuoskaltinimus, kurie užfiksuoti generali-nio prokuroro kreipimesi”, - po po-sėdžio sakė jis. Plačiau komentuotivaizdo įrašų V.Saulis sakė negalįs,nes pasirašė pasižadėjimą neatskleistiikiteisminio tyrimo medžiagos. Ko-misijos narys, “Drąsos kelio” partijosfrakcijos atstovas Povilas Gylys tiki-no, kad buvo parodyta vos 12 sekun-džių trukmės ištrauka. “Tai nėra pa-kankamai informatyvu, nes nėrakonteksto”, - pažymėjo jis. Dėl rezo-liucijos dar balsuos visas Seimas. Kadparlamentaro neliečiamybė būtų pa-naikinta, už tai turi balsuoti ne ma-žiau kaip 71 Seimo narys. Sausįkreipdamasis į Seimą dėl N.Venc-kienės neliečiamybės panaikinimogeneralinis prokuroras iš viso nuro-dė šešis Baudžiamojo kodeksostraipsnius, pagal kuriuos norimabuvusiai teisėjai pateikti įtarimus.Anot D.Valio, įtariama, kad ji priešdvejus metus Panevėžio miesto apy-linkės teismo patalpose viešai užgau-liai pažemino teismą, nevykdė 2011metų gruodį priimto Kėdainių teis-mo sprendimo skubiai perduotimergaitę motinai L.Stankūnaitei,praėjusių metų gegužę trukdė ants-tolei vykdyti teismo sprendimą, pikt-naudžiavo vaiko atstovo teisėmispsichiškai gniuždydama vaiką ir pa-naudodama fizinį smurtą pasiprieši-no policijos pareigūnui, o perduo-dant vaiką jo motinai sukėlė nežymųsveikatos sutrikdymą.

BNS, LŽ

2013 03 29Lietuvos žinios6 Dienos temos

RITA KRUŠINSKAITĖ

Šiandien Alytaus pataisos na-muose bus skelbiami kiaušiniųmarginimo konkurso nugalėto-jai. Prizininkų laukia dovanos -saldainiai ir pačių bei draugų išdailinti margučiai.

Artėjančių šv. Velykų šurmulys pra-sismelkė visur, net kai kurie nuteistiejineliko abejingi vienam pagrindinių šiosšventės simbolių - margučiui. Į Alytauspataisos namų administracijos ragini-mą dalyvauti pirmąkart surengtamekiaušinių marginimo konkurse atsilie-pė 10 iš 1400 ne vienąsyk teistų vyrų.

Praėjusio trečiadienio popietę kon-kurso dalyviai suskubo į pataisos na-mų psichologinės tarnybos kabinetą.Ten jų laukė viskas, ko reikia kiauši-niams marginti. Ant laikraščiais už-dengtų stalų buvo sudėti pataisos namųvirtuvėje išvirti kiaušiniai, guašas, spe-cialūs marginimo dažai, pirštinės, tep-tukai ir dubenėliai su vandeniu. Anotpsichologinės tarnybos viršininkės Vil-mantės Gintaraitės, 50 kiaušinių, ke-liolika buteliukų guašo ir dažų tūbe-lių bei teptukų buvo nupirkta išSocialinės paramos nuteistiesiemsfondo lėšų.

Konkursu susidomėjo ir tie, kurieanksčiau niekada nebuvo marginękiaušinių, ir tie, kurie tai buvo patyręprieš daugelį metų arba matė tai da-rant artimuosius. Dalyvauti jame vie-

nus suviliojo noras išreikšti savo me-ninius gebėjimus ir paįvairinti nykiasnelaisvės dienas, kitus - šviesūs vai-kystės prisiminimai ir namų jauku-mo ilgesys.

Vyriausias konkurso dalyvis 69 me-tų šiaulietis Simas Jonikas LŽ prisipa-

žino, kad kiaušinius margino pirmąkartą. “Norėjau išbandyti savo išra-dingumą, juk grožio niekada nebūnaper daug”, - šypsojosi šešiskart teistassenelis. Pastarąjį sykį už sunkų kūnosužalojimą įkalintas vyras teigė įtikėjęsDievą ir taip išugdęs savo kantrybę,kad net nelaisvėje jaučiasi esąs laisvas.“Buvau savanoris, priklausiau Šauliųsąjungai, bet paskui prisidirbau”, - dėlnevykusiai susiklosčiusio gyvenimoapgailestavo S.Jonikas.

Šaltkalvio remontininko profesijąturintis 49 metų kaunietis AndrejusKudriavcevas džiaugėsi galimybe da-lyvauti konkurse. Kadangi tai vis šioks

toks gyvenimo paįvairinimas, jis visa-da noriai įsitraukia į nelaisvėje orga-nizuojamus renginius. “Kiaušiniusmarginu nuo vaikystės”, - atviravo užnužudymą ilgiems 15 metų nelaisvėsnuteistas A.Kudriavcevas. Šįsyk vyrasne tik margino kiaušinius, bet ir pri-piešė spalvingų velykinių atvirukų.

Jauniausias konkurso dalyvis - dvi-dešimtmetis alytiškis Martynas Dap-kevičius - taip pat kali už nužudymą.Vaikinas tvirtino, kad kiaušinių mar-ginimo ėmėsi norėdamas papramo-gauti, atsipalaiduoti. “Dabar dažaupagal instrukciją, nes namie mama da-rydavo kitaip”, - tepdamas ant kiauši-

nio dažus kalbėjo M.Dapkevičius. Nors daugelis nuteistųjų kiaušinius

margino pirmą kartą arba po ilgospertraukos, jie noriai demonstravovienas kitam savo žinias apie Velykas,jų simbolius ir papročius. Po maž-daug porą valandų trukusio darbo antstalo jau žėrėjo įvairiaspalviai margu-čiai: vieni papuošti subtiliais ažūri-niais ornamentais, kiti - negudriais,neįgudusių rankų nupieštais raštais.

V.Gintaraitės nuomone, tokie ren-giniai į visuomenės užribį pateku-siems žmonėms labai reikalingi, nesskatina prisiminti savo šeimas ir sau-goti tradicijas.•

Nuteistieji margino Velykų kiaušinius

Atkelta iš • 1 p.

Sutuoktiniai įsitikinę, kad būti šei-mynos tėvais - pašaukimas.

Simona prisipažino nuo pat vaikys-tės taip mylėjusi vaikus, kad dar bū-dama mergaitė, o paskui - panelė sva-jojo įsivaikinti kokį mažylį.

Nerijus prisiminė didžiulę laimę,patirtą mamai ėmus globoti kūdikėlį,kuris dabar tapo jo globotiniu. “Aš jįir maitindavau, ir keisdavau sauskel-nes. Taip pripratau, kad jis tapo tikrųtikriausiu mano broliu. Todėl kai ma-ma nutarė, kad nebeglobos šeimynos- vaikams dėl to būtų tekę išvažiuoti įvaikų namus, negalėjau to leisti”, - pa-sakojo Nerijus.

Retos atokvėpio valandėlėsSimona ir Nerijus - pedagogai,

mokslų sėmęsi sostinėje. “Manasispradinukų mokytojo, o vyro dailės pe-dagogo diplomas buvo mums tarsi ke-lialapis į šeimynos gyvenimą. Bent taipsakė vaiko teisių apsaugos specialistai,mums, tuomet dar tokiems jauniems,patikėję vaikus”, - pasakojo Simona.Ji teigė, kad kai su vyru svarstė, kurtišeimyną ar ne, kone visi argumentaibuvo “už”, ir tik vienas “prieš”. Tėvainerimavo, ar tokioje didelėje šeimy-noje bus gera augti jų pačių mažylei.Tačiau bent jau kol kas Tubiams neat-rodo, kad jų dukrelė jaustųsi kaip norsnuskriausta.

Simonos ir Nerijaus globojamašeimyna įsikūrusi už keturių kilomet-rų nuo Anykščių, Jokūbavos kaime.Visi gyvena pastate, kuriame kadaiseveikė vaikų namai. Didžiuliam ap-leistam statiniui remontuoti pinigųnėra. Pastatą juosia didžiulis sodas,vasarą jame atsiranda ir nemažasdaržas, po kiemą vaikšto žąsų būriai,aptvaruose savo grožiu puikuojasi fa-zanai. Nerijus pasakojo, kad paukš-

čių priežiūra teikia jam poilsį, tai iryra jauno vyro laisvalaikis. Simonaprisipažino, kad atokvėpio valandė-lė jai ateina vaikus išleidus į mokyk-lą. Tuomet moteris prisėda prie kom-piuterio, skaito knygas. Visą kitądienos dalį užima buitis, pagalba vai-kams ruošiant pamokas.

Nori, kad žmonės pavydėtų“Mums auginti vaikus, gyventi su

jais tikrai gera. Noriu, kad žmonės

tai žinotų, o galbūt net pavydėtų todžiaugsmo ir laimės”, - kalbėjo Si-mona. Tačiau daugiau nei pavydo jisulaukia nuostabos dėl didelės šei-mynos. Kai ėmė ją kurti, anot sutuok-tinių, patys artimiausi žmonės palai-

kė. Labiausiai šią idėją jiems piršo,žinoma, abiem pasitikėdama, Neri-jaus mama, sumanymui pritarė ir Si-monos tėtis.

S.Tubienė pasakojo, kad dar būda-mi studentai ir nevedę jiedu su Neri-

jumi vasaromis įsidarbindavo jo ma-mos vadovaujamuose vaikų namuo-se ir tikrai džiaugėsi.

Abu dabar teigia, kad vaikų augini-mas jiems nėra darbas, tad ir ilsėtisnuo jo nereikia. Atostogas jauni tėvaileidžia drauge su vaikais, jos praeinatriūsiant namuose, uogaujant ar gry-baujant, be to, porą kartų per vasarąkeliaujama į Simonos tėviškę Drus-kininkus. Gyvenimas paįvairinamasvisai šeimynai susiruošus į filmą, pra-mogų parką ar pasirinkus kitokiasįdomybes.

Sunkumų nebijoSimonos ir Nerijaus globojamiems

vaikams - nuo 10 iki 17 metų. Su-tuoktiniai nemano, kad rūpintis to-kio amžiaus globotiniais jiedu yra perjauni. Tubiai juokavo ir patys nese-niai buvę tokie pat, tad labai gerai pri-simena, ką reiškia būti paaugliu armokyklą baigiančiu jaunuoliu. Jiedukalbasi su globotiniais kone kaip ly-gūs su lygiais, šie jaučiasi savo globė-jų suprasti.

Paklausta, kas sunkiausia turintšeimyną, Simona nedvejodama atsa-kė: “Popierizmas.” Moteris apgailes-tavo, kad įvairių dokumentų pildy-mas, čekių už prekes rinkimas iš josatima labai daug energijos. Nerijustikino dokumentų nepildantis, tadjam nėra nieko sunkaus.

Prieš tapdami šeimynos tėvais Si-mona su Nerijumi dirbo užsienyje,vėliau vyras buvo paniręs į verslą.Jiedu neabejoja, kad neturėdamišeimynos gyventų kuo puikiausiai,tačiau nežinia ar jaustųsi tokie lai-mingi. “Juk didelė šeimyna yra ir di-delis džiaugsmas. Kiek joje klegesio,šurmulio, kiek įspūdžių”, - tikino Si-mona.

Kai užaugins dabar globojamusdevynis vaikus, bus tėvais jau kitiemsglobotiniams.•

Šeimynos tėvai džiaugiasi išskirtine laime

Simona ir Nerijus Tubiai augina ne tik “gandrų atneštą” dukrytę, bet ir devynis “paveldėtus” vaikus.Asmeninio albumo nuotrauka

N.Tubis: “Kai mama nutarė, kad nebeglobos šeimynos - vaikams dėl to būtų tekę išvažiuoti

į vaikų namus, negalėjau to leisti.”

S.Jonikas: “Norėjau išbandyti

savo išradingumą, jukgrožio niekada

nebūna per daug.”

Po maždaug porą valandų trukusio darbo ant stalo jau žėrėjo įvairiaspalviai margučiai.

Konkursas bent trumpam praskaidrino nuteistųjų gyvenimą nelaisvėje.Ritos Krušinskaitės nuotraukos

Lietuva ir Europa 72013 03 29Lietuvos žinios

ALGIMANTAS DEGUTISSpecialiai LŽ iš Lenkijos

Kol Lietuvoje niekaip nesuranda-ma bendros kalbos dėl skalūnųdujų paieškos, Lenkija ne tikspartina šį procesą, bet ir jau rengiasi išgauti dujas.

Didžiausių Lenkijos energetiniųbendrovių vadovai surengė pokalbįprie apskritojo stalo, kad aptartų skalū-nų dujų išgavimą. Lenkijos finansų mi-nistras Mikolajus Budzanowskis pra-nešė, kad tai, kiek bus galima išgautiskalūnų dujų, bus žinoma jau po keliųmėnesių.

Lenkijos naftos ir kalnakasybospramonės valdyba tikisi, jog pirmiejiskalūnų dujų telkiniai bus pradėtieksploatuoti 2015 metais, tačiau bend-rovė “Orlen Upstream” nėra tokia op-timistė ir mano, kad tai pavyks padary-ti tik 2016-aisiais.

Optimistiškiausiai nusiteikęs finan-sų ministras M.Budzanowskis. Jis sa-ko, kad Lenkija galės pradėti išgauti ska-lūnų dujas ne po kelerių metų, o jau pokelių mėnesių. Tačiau jis pabrėžia, kadnors Lenkijoje jau padaryta 40 gręži-nių, tai dar neleidžia kalbėti apie rimtas

investicijas, nors Lenkijos didžiausiomsenergetinėms bendrovėms pakeitus sa-vo veiklos strategiją pavyko garantuotiskalūnų dujų paieškų finansavimą, tamskiriant 10 mlrd. zlotų.

Pagrindiniai skalūnų dujų išgavimoiniciatoriai - Naftos ir kalnakasybospramonės valdyba, Lenkijos energeti-nė grupė, bendrovės “Tauron” ir“Enea”, taip pat Angliakasybos valdy-ba, kurios bendradarbiavimo sutartįpasirašė 2012 metų liepos 4 dieną,konkrečių darbų ketina imtis po gegu-žės 4 dienos.•

Spartina skalūnų dujų išgavimą

Europos centrinis bankas (ECB)pareikalavo, kad Latvija nepriim-tų iš Kipro pervedamų rusiškųpinigų, nes bus blokuojamas josprašymas įsivesti eurą.

Šią žinią panešė Latvijos radijas “MixFM”. “Mūsų draugams latviams buvoaiškiai pasakyta: jeigu jie nori prisijung-ti prie euro zonos, neturi suteikti prieg-lobsčio iš Kipro “bėgantiems” rusiš-kiems pinigams”, - vieno iš euro zonosšalių centrinio banko atstovo žodžiuscitavo radijas. Tačiau Latvijos ministraspirmininkas Valdis Dombrovskis teigianeturintis informacijos, kad ECB būtųpasirašęs kokią nors sutartį su Latvijosbankais dėl to, kad šie nepriimtų rusiš-kų pinigų iš Kipro.

Kipro pinigai plūsta į Latviją jau nuospalio. Būtent dėl jų labai sustiprėjo Ry-goje esantis ABLV bankas, o ir kiti ša-lies bankai ėmė garsėti kaip Rusijos beigretimų valstybių “lengvatinio apmo-kestinimo bankininkystės centrai”.ABLV vadovas Ernestas Bernis džiū-gavo, kad jo bankas tik augs dėl PietųEuropoje kilusios krizės. Šiuo metuLatvijos bankuose net 50 proc. visų in-dėlių sudaro ne šios valstybės piliečiųdepozitai, o tai nepaprastai daug.

Gandai, kad rusai masiškai puls per-vesti savo pinigus iš Kipro bankų kitur,ypač sustiprėjo, kai saloje paaštrėjo fi-nansinė padėtis. Kovo viduryje tapoaišku, jog Nikosija ketina apmokestin-ti bankų indėlius, kad surinktų 5,8mlrd. eurų, kitaip negaus 10 mlrd. eu-rų paskolos Kipro bankų sektoriuirestruktūrizuoti. Vokietijos kanclerėAngela Merkel aiškiai pasakė, jog Kip-ro verslo modelis pelnė “mokesčių ro-jaus” reputaciją, o netrukus ir užsieniospaudoje ėmė rodytis pranešimų, kadLatvija gali tapti “antru Kipru” neaiš-kios kilmės rusiškiems pinigams.

Latvijos finansų ir reguliavimo ko-misijos vadovas Kristapas Zakulis to-kius pranešimus paneigė. Bet patvirti-no, kad šalies vyriausybė paprašėbankų sustiprinti į jų sąskaitas perveda-mų pinigų kontrolę. Tačiau Latvijojeyra ir tokių politikų, kurie teigia, jog bū-tina pasinaudoti Kipre susidariusia pa-dėtimi. Tarp jų - Europos Parlamentonarė Inese Vaidere. Duodama interviu

“Rietumu Radio” ši politikė aiškino,esą Latvijai reikėtų pasirengti priimti išKipro “bėgančius” pinigus, bet kartu jipabrėžė, kad galima priimti tik “šva-rius” pinigus.

Tuo metu Kipro finansų ministrasMichalis Saris įvedė laikinas kapitalokontrolės priemones, įskaitant grynų-jų pinigų išėmimo ribojimą iki 300 eu-rų per dieną. Gyventojams taip pat už-drausta išvežti iš salos daugiau kaip1000 eurų grynaisiais. Muitininkamsleista tikrinti žmones, be to, uždraustagryninti čekius. Tokia kontrolė įvesta

todėl, kad vakar vėl buvo atidaryti Kip-ro bankai, neveikę nuo kovo 16-osios.Tiesa, jie dirbs tik 6 valandas per dieną.

M.Saris teigė, jog tokie suvaržymainustatyti dėl “didelio likvidumo sty-giaus ir indėlių nutekėjimo rizikos, kadnežlugtų kreditų institucijos” ir kad ne-kiltų “grandininė reakcija, galinti nu-lemti finansų sistemos nestabilumą beidestabilizuoti visą ekonomiką”.

Kipro gyventojams taip pat nustaty-tas 5000 eurų per mėnesį limitas atsis-kaitant kreditinėmis ar debetinėmiskortelėmis užsienyje.•

Latvija nepriims pinigų iš KiproČekijos Konstitucinis Teismas(KT) nutarė nenagrinėti buvu-siam šalies prezidentui VaclavuiKlausui pateiktų kaltinimų valstybės interesų išdavimu.

Apie tai pirmiausia po Brno miesteįvykusio posėdžio pranešė V.Klausoadvokatas Marekas Nespala. Tai pat-virtino ir KT generalinis sekretorius IvoPospišilas. “Konstitucinis Teismas va-dovavosi tuo, kad po KT sprendimoprezidentas privalėtų atsistatydinti, ta-čiau šiuo atveju tai būtų neįmanoma,nes V.Klauso, kaip valstybės vadovo,įgaliojimai jau yra pasibaigę”, - paaiš-kino I.Pospišilas. “Mes laukėme tokiosprendimo”, - V.Klauso, kuris šiuo me-tu yra Jungtinėse Valstijose, kur skaitopaskaitas apie ekonomiką, žodžius ne-trukus pacitavo jo advokatas.

71 metų euroskeptikas V.Klausas vi-suomet labai smarkiai poliarizavo Če-kijos visuomenę. Paskutinis didelį pa-sipiktinimą sukėlęs jo žingsnis buvosausio 1 dieną paskelbta amnestijadaugiau kaip 6000 kalinių. Taip pat jispaliepė nutraukti kelių žinomų šaliesverslininkų, kurie buvo kaltinami su-kčiavimu ir korupcija, teisminį perse-kiojimą. Čekus šie veiksmai taip pa-piktino, kad daugybėje mokyklų irvalstybinių įstaigų buvo nukabinti joportretai.

Kaltinimus valstybės išdavimuV.Klausui kovo 4 dieną pateikė ČekijosSenatas. Pagal šalies įstatymus tokiuskaltinimus galima pateikti tik valstybės

vadovui, ir tai padaryti gali tik Senatas.Jeigu buvęs prezidentas būtų pripažin-tas kaltu, jis netektų visų privilegijų,priklausančių jam kaip buvusiam vals-tybės vadovui, t. y. 50 tūkst. kronų (6700litų) per mėnesį prezidento pensijos,tarnybinio automobilio ir apsaugos.

Šiuo metu Čekijos Senate dominuo-ja politiniai V.Klauso oponentai, kurieir nutarė pateikti jam kaltinimus vals-

tybės interesų išdavimu. Senatorė Eliš-ka Wagnerova pareiškė, kad jis neger-bia Konstitucijos.

Dingstį apkaltinti prezidentą valsty-bės interesų išdavimu Senatui davė joatsisakymas pasirašyti Lisabonos sutar-ties papildymą, kuriam buvo pritaręsparlamentas, taip pat jo atsisakymas pa-teikti Senatui svarstyti savo kandidatusį Konstitucinio Teismo teisėjus.

V.Klauso - septintojo Čekijos prezi-dento - įgaliojimai baigėsi kovo 8 die-ną, kai naujuoju prezidentu buvo pri-saikdintas Milošas Zemanas. Dienąprieš tai Prahoje čekai susirinko į ma-nifestaciją, kad pasidžiaugtų jo pasit-raukimu iš valstybės vadovo posto.•Reuters, “The New York Times”,Mix FM, AFP, LŽ

V.Klausas nebus teisiamas

Pasipuošę V.Klauso kaukėmis Prahos gyventojai atėjo pasidžiaugti jo kadencijos pabaiga. / AFP/Scanpix nuotrauka

Latvijos bankas ABLV suklestėjo, kai ėmė priimti iš Kipro pervedamus pinigus. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Gręžinys Vidurio Lenkijoje.

Čekus amnestija taippapiktino, kad

mokyklose ir kiturbuvo nukabinti

V.Klauso portretai.

2013 03 29Lietuvos žinios8 Pasaulis

Socialinio tinklo “Facebook”įkūrėjas ir jį valdančios bendrovės vadovas Markas Zuckerbergas Jungtinėse Amerikos Valstijose kuria politinę organizaciją. Ji rūpinsisįvairiomis problemomis: švietimo reforma, imigracija ir mokslo tyrimais.

Socialinį tinklą “Facebook” įkūręsM.Zuckerbergas tapo pasakiškai tur-tingas. Apie jį net buvo sukurtas ne-mažai prestižinių kino apdovanojimų -“Oskarų” - susižėręs filmas “Socialinistinklas”. Tačiau M.Zuckerbergui, ma-tyt, pabodo nerūpestingas turtuoliogyvenimas. “Facebook” įkūrėjas noribūti politiku, tad artimiausiomis sa-vaitėmis steigs politinę partiją.

Surinks geriausius protus28 metų M.Zuckerbergo naujoji

partija daugiausia dėmesio skirs imig-racijos reformai. Ji būtina, nes besiple-čianti informacinių technologijų pra-monė stokoja naujų darbuotojų.“Sparčiai besiplečiančiai informaciniųtechnologijų pramonei reikia naujų ta-lentų. Ketiname surinkti guviausiusprotus iš viso pasaulio. Tačiau mūsųplanams trukdo dabartinė imigracijospolitika. Sieksime, kad prezidento Ba-racko Obamos administracija imtųsiįgyvendinti imigracijos reformą ir ta-lentingiausi žmonės galėtų dirbti Ame-rikos informacinių technologijų sek-toriuje”, - kalbėjo M.Zuckerbergas.

Šį mėnesį “Facebook” įkūrėjas irkiti 99 informacinių technologijųkompanijų vadovai nusiuntė B.Oba-

mai laišką. Jame Amerikos preziden-tas raginamas “pakeisti dabartinę pa-senusią ir neefektyvią imigracijos po-litiką”. Laiške taip pat teigiama, jogaukštos kvalifikacijos darbuotojai išužsienio dažnai negauna nuolatiniųvizų ir yra priversti išvykti iš Jungti-nių Valstijų, o tai stabdo JAV infor-macinių technologijų sektoriauskonkurencingumą bei plėtrą.

Lobistų nereikėsNaująją politinę jėgą turėtų suda-

ryti informacinių technologijų sekto-

riuje dirbantys žmonės. Pavadinimoorganizacija kol kas neturi, tačiau jisbus sumanytas artimiausiomis savai-tėmis. “Facebook” įkūrėjas politineiorganizacijai ketina atseikėti dešim-tis milijonų dolerių. Prie jos finan-savimo prisidės ir kitų informaciniųtechnologijų kompanijų vadovai.

“M.Zuckerbergas nori, kad infor-macinių technologijų bendrovės ne-liktų kvailių vietoje. Naujoji politinėorganizacija sieks paveikti politikusir pati dalyvauti politikoje. Daugelisnaudojasi lobistų paslaugomis, ta-

čiau jos ne visada būna efektyvios.Naujajai politinei jėgai lobistų nerei-kės. Šios organizacijos nariai patysbus lobistai”, - sakė žurnalo “For-bes” apžvalgininkas Gregas Sattelas.

Jo manymu, naujoji politinė orga-nizacija neturėtų apsiriboti vien švie-timo, mokslo ir imigracijos problemo-mis. “M.Zuckerbergui turėtų rūpėtine vien švietimo, mokslo ar imigraci-jos klausimai. Informacinių techno-logijų pramonę kamuoja ir kitos bė-dos - finansų, mokesčių, darbo rinkos.Neabejoju, kad joms bus skirta vieta

šios politinės organizacijos darbot-varkėje”, - svarstė G.Sattelas.

Pasak “Forbes” apžvalgininko,naujoji politinė jėga nesunkiai ras se-kėjų ir rėmėjų. “M.Zuckerbergas -žinomas žmogus. Jo sukurtu sociali-niu tinklu “Facebook” naudojasi mi-lijardai gyventojų. Manau, ši politi-nė organizacija perspektyvi, todėllengvai pritrauks naujų narių ir rė-mėjų. Ateityje ji galėtų tapti rimta po-litine jėga”, - pabrėžė G.Sattelas.

Dovanojo akcijųM.Zuckerbergas - ne naujokas

politikoje. Spręsdamas svarbius po-litinius klausimus jis ir anksčiaunaudojosi “Facebook” sukauptu ka-pitalu. M.Zuckerbergas dovanojo100 mln. dolerių (270,4 mln. litų)vertės “Facebook” akcijų NaujojoDžersio Niuarko miesto mokyk-loms. Jis taip pat paskelbė planuo-jantis įteikti beveik 500 mln. dolerių(1,35 mlrd. litų) vertės akcijų vienaiSilicio slėnyje įsikūrusiai ne pelnoorganizacijai, finansuojančiai svei-katos apsaugos ir švietimo progra-mas. Vasarį M.Zuckerbergas savonamuose Palo Alte, Kalifornijoje,vedė vieną Naujojo Džersio guber-natoriaus Chriso Christie kampani-jos renginį.•

“Facebook” įkūrėjas žengia į politiką

M.Zuckerbergas politinei organizacijai ketina atseikėti dešimtis milijonų dolerių. / Reuters/Scanpix nuotraukos

“M.Zuckerbergas nori,kad informacinių

technologijų bendrovės neliktų

kvailių vietoje.”

BRICS valstybių blokas kurianaujus planus, kad galėtų padidinti savo galią pasaulyje.Tačiau tie planai gali nueiti šuniui ant uodegos, jeigu šalys nesusidoros su jas kamuojančiomis vidinėmis ir išorinėmis problemomis.

Sparčiausiai besivystančių pasau-lio valstybių blokas BRICS nori tap-ti alternatyva Jungtinėms AmerikosValstijoms ir Europos Sąjungai.BRICS bloko šalys - Brazilija, Rusi-ja, Indija, Kinija ir Pietų AfrikosRespublika - puoselėja dideles am-bicijas. Tačiau tos ambicijos ne vi-sada atitinka realybę. BRICS blokovalstybes kamuoja ekonominės irsocialinės bėdos, kurių joms niekaipnepavyksta pažaboti.

Susiduria su problemomisEkonomikos sulėtėjimas neaplen-

kė ir į galingųjų areną žengiančiųBRICS bloko narių. Šių šalių ekono-

mika auga nepakankamai sparčiai,o kai kurių net stagnuoja. BRICSvalstybės nesugeba užtikrinti gyven-tojams nei sotaus ir kokybiško gyve-nimo, nei švarios aplinkos.

Indija ir Kinija kenčia nuo didžiu-lio atotrūkio bei socialinės įtampostarp miesto ir kaimo gyventojų. Šiasšalis, be kita ko, kamuoja ir aplinko-saugos problemos. Kinijos sostinėPekinas, taip pat kiti didieji miestaiskendi dulkėse ir dūmų debesyse, oaugančios pramonės įmonės į aplin-ką išmeta vis daugiau nuodingųjųdujų bei kenksmingų medžiagų.

Rusijoje irgi ne pyragai. Šalį kamuo-ja demografinės ir socialinės proble-mos. Didžiausioje pagal plotą pasauliovalstybėje jau kelis dešimtmečius mir-tingumas viršija gimstamumą. Dauge-lis rusų negali sudurti galo su galu. Silp-niausią BRICS narę - Pietų AfrikosRespubliką - persekioja ekonominėsproblemos. Šalis net gali prarasti Afri-kos lyderės vardą. Sparčiai auganti Ni-gerijos ekonomika meta rimtą iššūkįPietų Afrikos Respublikai.

Siekia alternatyvųTačiau ne viskas BRICS klube yra

taip blogai, kaip atrodo iš pirmožvilgsnio. BRICS šalys stiprina bend-radarbiavimą ir integraciją, siekia su-kurti organizaciją, panašią į Pasauliobanką (PB) ir Tarptautinį valiutosfondą (TVF).

Neseniai Kinija ir Brazilija pasirašėsutartį, kad sudarydamos finansiniussandorius naudos nacionalines valiu-tas. Kinijos juaniais ir Brazilijos realaisbus apmokami iki 30 mlrd. dolerių (81mlrd. litų) vertės finansiniai sandoriai.Šios sutarties terminas - treji metai.

Brazilijos centrinio banko vadovasAlexandre’as Tombini pabrėžė, kad su-sitarimo tikslas - glaudesnis Kinijos irBrazilijos bendradarbiavimas. “Nesie-kiame naujų santykių su Kinija. Nori-me sustiprinti esamus. Sutartis turėtųpagelbėti, kai prasidės neramumai fi-nansinėse rinkose”, - teigė A.Tombini.

Jis taip pat minėjo, kad BRICS vals-tybės planuoja steigti savo plėtros ban-ką ir fondą, kurie sudarytų konkuren-ciją PB ir TVF. “Bandysime sukurtiBRICS valstybių finansines instituci-jas, kurios taptų alternatyva PB ir TVF.Šios finansinės organizacijos siekia do-minuoti Jungtinėse Valstijose ir Euro-poje, o mes norime daugiau finansinėsir politinės galios likusiame pasauly-je”, - kalbėjo A.Tombini.•

BRICS - bejėgis milžinas

BRICS valstybės nesugeba užtikrinti

gyventojams nei sotaus ir kokybiško

gyvenimo, nei švarios aplinkos.

BRICS šalių lyderiai norėtų, kad blokas turėtų daugiau galios.

Parolimpinių žaidynių didvyrioOscaro Pistoriaus advokatai nori, kad teismas savo merginosnužudymu kaltinamam sporti-ninkui sušvelnintų griežtaspaleidimo už užstatą sąlygas.

“Kodėl šis sportininkas turėtų vyk-ti į užsienio šalį be ekstradicijos arslėptis? - aukštesnės instancijos teis-mo klausė advokatas Barry Rouxas. -Jis niekur nevažiuos.” 26 metų O.Pis-torius apskundė paleidimo už užsta-tą sąlygas, tarp jų - griežtą kelioniųsuvaržymą, kurios, pasak jo, yra ne-teisingos ir nereikalingos.

Praėjusį mėnesį paleistas už 1 mln.randų (289 tūkst. litų) užstatą O.Pisto-rius turėjo atiduoti savo pasą, jam bu-vo nurodyta kaskart informuoti parei-

gūnus, kai jis norės išvykti iš Pretorijos.Tačiau B.Rouxas sakė, kad šios griež-tos sąlygos prilygsta “namų areštui”.Advokatai taip pat prieštarauja pasi-rinktinai atliekamiems alkoholio irnarkotikų testams, kurie numatyti pa-leidimo už užstatą sąlygose. Sportinin-kui taip pat uždrausta grįžti į savo pra-bangius aptvertus namus Pretorijoje,kur buvo nušauta Reeva Steenkamp.

O.Pistorius tvirtina, jog draugę nu-šovė palaikęs ją įsibrovėliu, tačiaukaltintojai teigia, kad tai buvusi tyči-nė žmogžudystė. Šis sprinteris pernaiLondone tapo pirmuoju abiejų kojųneturinčiu sportininku, kuris olim-piadoje varžėsi su įgaliais atletais.•“Digital Journal”, AP, “SueddeutscheZeitung”, “Frankfurter Allgemeine”,AFP, BNS, LŽ

O.Pistorius nori švelnesnių sąlygų

O.Pistorius nepatenkintas “namų arešto” sąlygomis.

DOMINYKAS JARUTIS

Daugiau nei 40 metų sklandytu-vus ir motorinius sklandytuvuskuriančiai bei gaminančiai Lietuvos bendrovei „Sportinėaviacija ir Ko“ įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje padeda irEuropos Sąjungos (ES) parama.

Pasinaudojusi priemone „Ino-čekiai LT“ bendrovė atlieka sparnoelastingumo tyrimus, kurie leis pa-gamintiems lėktuvams suteikti il-gesnį eksploatavimo laiką.

Ilgės skraidymo laikas„Pasaulyje yra vos kelios sertifikuo-

tų sklandytuvų gamintojos. Trysbendrovės Vokietijoje, viena kuriamaPietų Afrikos Respublikoje ir mūsų.Tačiau konkurencija didelė, norintgaminti sertifikuotus, pasauliniussaugumo reikalavimus atitinkančiussklandytuvus reikia nemenkų nuola-tinių investicijų“, - pasakoja bendro-vės „Sportinė aviacija ir Ko“ rinko-daros vadybininkas Stasys Skalskis.

Šiuo metu bendrovė pagal ES fi-nansuojamą priemonę „InočekiaiLT“ kartu su Vilniaus Gediminotechnikos universiteto mokslinin-kais atlieka tyrimus, kurių metubus nustatyta sklandytuvo sparnokonstrukcijos elastingumo įtakasparno apkrovoms neramiu oru.

„Sklandytuvas, kaip ir bet kuris ki-

tas orlaivis, turi tam tikrą skraidymovalandų resursą, o vėliau reikia atlik-ti kapitalinį remontą, keisti detales.Juk tai ne automobilis, kuris sugedęstiesiog sustos, sklandytuvas - kris, tadsaugumo reikalavimai čia labai di-deli. Norint įrodyti, kad vienos arkitos detalės gali būti naudojamosilgiau, reikia atlikti detalius moksli-nius tyrimus. Manome, kad išban-dę savo sparno konstrukciją galėsi-me padidinti jo skraidymo resursą,o tai mūsų sklandytuvus padarys

patrauklesnius rinkoje, mat bus ga-lima gerokai pailginti jų eksploata-ciją“, - sako S. Skalskis.

ES parama padeda konkuruoti

Pasak įmonės rinkodaros vadovo,moksliniai tyrimai yra brangūs, tadįmonei savarankiškai juos atlikti su-dėtinga. „Sportinė aviacija ir Ko“ jaune kartą naudojosi ES parama plėto-dama savo veiklą. Pavyzdžiui, vyk-dant projektus pagal tarptautinius rei-

kalavimus testuojami nauji įmonėsproduktai, kad juos būtų galima par-duoti tarptautinėse rinkose, įrengtassklandytuvų dažymo cechas.

S. Skalskio teigimu, be ES para-mos būtų sudėtinga konkuruoti supagrindiniais konkurentais - Vo-kietijos įmonėmis. Šių bendroviųtyrimus remia ne tik ES, bet ir Vo-kietijos žemių savivaldos fondai.

Viena iš nedaugelio pasauliosertifikuotų sklandytuvų gamin-tojų „Sportinė aviacija ir Ko“ or-laivius projektuoja, gamina ir to-bulina. Vienas populiariausiųlietuvių sukurtų modelių - sklan-dytuvas LAK-17BFES, turintiselektrinį grįžimo variklį, kuris lei-džia sklandytuvo pilotui savaran-kiškai grįžti į oro uostą. Sklandy-tuvas be variklio priklauso tik nuooro sąlygų ir dažniausiai skrydįbaigia patogiame nusileisti lauke,iš kurio į oro uostą grąžinamasantžeminiu transportu. Tokio ti-po sklandytuvų, su panašia elekt-rine jėgaine, pasaulyje gaminamitik du modeliai.

Šiuo metu su partneriais Slovė-nijoje „Sportinė aviacija ir Ko“pradeda kurti sklandytuvo prototi-pą, kuris bus gaminamas su elekt-riniu pakilimo varikliu. Užs. V-2085

2013 03 29Lietuvos žinios Verslas 9

TOMAS KUNDROTAS

Šiemet paskelbtas jau antrasiskvietimas verslininkams pasinaudoti Europos Sąjungos(ES) struktūrinių fondų finansuojama priemone „Inočekiai LT“, skirta naujiemsproduktams ar paslaugoms kurti naudojantis mokslo laimėjimais.

Sulaukus didelio verslininkų su-sidomėjimo, kvietimą teko sustab-dyti anksčiau laiko.

Sustabdė dėl dalyvių gausosKaip pasakojo šią priemonę admi-

nistruojančios LR Ūkio ministerijosES paramos koordinavimo departa-mento direktorė Rita Armonienė,nors planuota, kad kvietimas galiosiki š. m. balandžio 15-osios, dėl da-lyvių gausos jis sustabdytas anksčiau,mat dalyvių pateiktiems projektamsprašoma suma gerokai viršijo numa-tytąją skirti.

Pagal galiojančią tvarką, kvietimaspasinaudoti ES finansuojama prie-mone sustabdomas anksčiau laiko,jei surenkama paraiškų, kurių bend-ra prašomos finansuoti sumos vertėyra 20 proc. didesnė nei kvietime nu-matyta suma. Paskelbus šį kvietimąpriemonei „Inočekiai LT“ numaty-ta skirti 2,5 mln. litų, tačiau jau ko-vo 14-ąją sulaukta prašymų skirtidaugiau kaip 3 mln. litų paramos.

„Inočekiai LT“ - viena populia-riausių Ūkio ministerijos kuruoja-mų priemonių. Kaip pasakojo R. Ar-monienė, dėl paraiškų gausosanksčiau laiko buvo sustabdytas ir2012-aisiais vykdytas kvietimas pagalšią priemonę.

Priemonė skatina inovacijasKaip sakė priemonės „Inočekiai

LT“ dotacijų valdytojo, Mokslo,inovacijų ir technologijų agentū-ros (MITA), direktorius ArūnasKarlonas, šios priemonės populia-rumas tarp verslininkų nė kieknestebina.

„Inovaciniai čekiai - tai „greitipinigai“ verslui, kurie sudaro gali-mybę įmonėms investuoti į naujųdidelę pridėtinę vertę duodančiųproduktų kūrimą ir verslo produk-tyvumą. Pasinaudodamos ES para-ma, įmonės plečia inovacinę veik-lą, užmezga tvirtesnius ryšius sumokslo institucijomis, didėja abi-pusis suinteresuotumas ir pasitikė-

jimas. Inovaciniai čekiai sudaroįmonėms sąlygas sėkmingai įsigytipaslaugų iš mokslo ir studijų insti-tucijų“, - pasakoja MITA vadovas.

Šiuo metu įmonės gali pasirinktiiš daugiau kaip 1000 paslaugų sąra-šo, atsižvelgdamos į savo poreikius,kokių aktualių darbų pageidautųužsisakyti iš universitetų ar moksloinstitutų. Vienoms įmonėms reikiaatlikti technines galimybių studijas,kitoms aktuali technologijų plėtra,trečios domisi moksliniais tyrimais.Pasinaudodamos inovaciniais če-kiais įmonės gali artimiau susipa-žinti su mūsų šalies mokslo institu-tų pajėgumais ir jų gebėjimu atitiktiverslo lūkesčius ir poreikius.

LaimėjimaiPriemonės „Inočekiai“ modelis

kilęs iš Europos Sąjungos valsty-bių. Pirmoji jį pradėjo diegti Ny-derlandų Karalystė, o dabar sėk-mingai naudoja daugelis ES šalių,tokių kaip Jungtinė Karalystė, Ai-rija, Danija ir kt. Inovaciniai čekiaiLietuvoje dalijami nuo 2010 metų.Šiuo metu jais pasinaudojo dau-giau kaip 400 smulkiojo ir viduti-nio verslo subjektų.

Vien 2012-aisiais MITA pagalES struktūrinės paramos priemonę„Inočekiai LT“ patvirtino finansa-vimą 185 pareiškėjams. Skirta pa-ramos suma siekia 2,5 mln. litų, obendra tinkama finansuotų išlai-dų dalis sudaro 3,5 mln. litų. Įmo-nės vidutiniškai prisideda prie pro-jekto apie 27 proc. nuosavų lėšų.

Siekiant įvertinti inovacinių čekiųteikiamą naudą 2010-2011 metaisbuvo atlikta įmonių, pasinaudojusiųinovaciniais čekiais, apklausa. Kaipnurodė jų vadovai, 44 įmonės ino-vacinius čekius panaudojo esamomstechnologijoms ar produktams to-bulinti, 35 - naujoms technologijomssukurti, 22 - netechnologinėms ino-vacijoms įdiegti, 54 - naudingomsmokslinėms žinioms gauti, 25 - me-todinei medžiagai parengti ir kt.

Per pirmus dvejus metus net 111įmonių pirmą kartą pradėjo bendra-darbiauti su mokslo institucijomis,28 įmonės pratęsė užmegztą part-nerystę ir toliau bendradarbiaujaįgyvendindamos kitus projektus, 32įmonės palaiko nuolatinius ryšiussu mokslo institucijomis.

Dažniausiai pasinaudojusiosinovaciniais čekiais įmonės atlikotaikomuosius mokslinius tyrimus(45 proc.), šiek tiek mažiau - eks-perimentinės plėtros darbus (28

proc.) bei technines galimybių stu-dijas (27 proc.).

2012 metais verslininkai dau-giausia paslaugų užsakė iš Kaunotechnologijos universiteto, VilniausGedimino technikos universiteto,Vilniaus universiteto, Valstybiniomokslinių tyrimų instituto Fiziniųir technologijos mokslų centro,Mykolo Romerio universiteto irBaltijos pažangių technologijų ins-tituto.

Inovaciniai čekiai naudojami at-likti patiems įvairiausiems darbams:nuo lazerių technologijų tyrimų, ro-botechnikos įrangos diegimo, elekt-romobilių studijų iki keramikos ga-mybos technologijų ar maisto sritiestyrimų.

„Inočekiai LT“ - viena populiariausių ES priemonių

Tikisi pailginti sklandytuvų eksploataciją

MITA direktorius A. Karlonas:

„Inočekiai LT“ leidžia įmonėms

lengviau pasinaudoti Lietuvos mokslininkų

laimėjimais.

„Sportinė aviacija ir Ko“, pasinaudojusi priemone „Inočekiai LT“, tikisi pailginti gaminamų sklandytuvų ilgaamžiškumą. / „Sportinė aviacija ir Ko“ nuotrauka

„Inočekiai LT“ Priemonė „Inočekiai LT“ skirta inovacinęveiklą pradedantiems ar vykdantiemssmulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) sub-jektams. Pagal šią priemonę verslininkaigali gauti nustatyto dydžio finansinę pa-ramą, kuria pasinaudodami galės įsigy-ti paslaugas iš mokslo ir studijųinstitucijų.

2013 metų kvietimui numatyta paskirs-tyti 2,5 mln. litų.

Didžiausia galima projekto vertė yra 20tūkst. litų. Finansavimo intensyvumassiekia iki 80 proc. prašomos sumos, to-dėl likusią dalį įmonės turi pasidengti sa-vo lėšomis, t. y. ne mažiau kaip 20 proc.projekto vertės. Įmonės gali kreiptis tikdėl vieno inovacinio čekio gavimo. Ši pa-rama įmonėms bus skiriama kaip de mi-nimis pagalba (per trejus metus neturiviršyti 200 tūkst. eurų įmonėms). Gautąinovacinį čekį įmonė turės panaudoti per6 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.

Daugiau informacijos rasite:MITA interneto svetainėje adresuhttp://inocekiai.mita.lt/

MITA nuotrauka

LINA MRAZAUSKAITĖ

Nors gyventojų pradelsti įsipareigojimai šių metų vasarįtoliau didėjo, tempas buvo dukart lėtesnis nei prieš metus.

Gyventojų pradelsti įsipareigoji-mai per vasario mėnesį padidėjo 12mln. litų ir mėnesio pabaigoje sie-kė 3,26 mlrd. litų. Praėjusio mėne-sio augimo tempas buvo dukart lė-tesnis nei tuo pačiu laikotarpiu

prieš metus, be to, 42 proc. mažes-nis, palyginti su ankstesnių trijųmėnesių vidurkiu. Tokius duome-nis pateikė asmeninės kredito isto-rijos sistema Manocreditinfo.lt.

Daugiau nei 30 dienų pradelstųskolų vasario mėnesį turėjo 252tūkst. šalies gyventojų. Vidutinė vie-no gyventojo skola siekė 6526 litus -šis rodiklis buvo mažiausias nuopraėjusių metų sausio. Praėjusį mė-nesį gyventojai taip pat padengė 62mln. litų anksčiau susidariusių sko-lų. Vidutiniškai vienas gyventojas sa-

vo kreditoriams per vasario mėnesįpadengė 1606 litus skolų.

Ryškių pokyčių nebylojaAkivaizdų pradelstų įsipareigo-

jimų augimo sulėtėjimą “Swed-bank” Asmeninių finansų institu-to vadovė Odeta Bložienė vertinodvejopai. Anot jos, nors ši tenden-cija yra teigiama, tai nebyloja, kadryškiai pagerėjo gyventojų finansi-nė padėtis.

“Praėjusiais metais gana sparčiaikuriamos naujos darbo vietos galė-jo kai kuriems namų ūkiams padėtispręsti savo finansines problemas irnet šiek tiek susimažinti finansiniusįsipareigojimus. Pradelstų įsiparei-gojimų augimo sulėtėjimas mumsparodo, kad neatsiranda naujų sko-lų, t. y. žmonės labiau gyvena pagalsavo galimybes ir nesiskolina neap-galvotai”, - sakė ji.

Tačiau O.Bložienė atkreipė dė-mesį į tai, kad bendras skolų port-felis toliau auga. “Todėl negalimateigti, kad gyventojų finansinė pa-dėtis kaip nors stebuklingai pasi-keitė. To nerodo ir jokia kita statis-tika: nei darbo užmokesčio, neinedarbo ar kiti rodikliai”, - sakė ji.

Pašnekovė nesiėmė prognozuoti,kada pradelstų skolų portfelis galėtųpradėti trauktis. Ji tik pabrėžė, kadtai gali nutikti gerokai sumažėjus ne-darbui ir išaugus darbo užmokesčiui.“Tačiau ryškus gyventojų finansinėssituacijos gerėjimas yra labai ilgas, nevienus metus trunkantis procesas”, -pridūrė O.Bložienė.

Nepasiruošė šildymo sąskaitoms

Andriaus Bogdanovičiaus, kreditųbiuro “Creditinfo” generalinio direk-toriaus, teigimu, sparčiausias gyven-tojų skolų augimas praėjusį mėnesįteko komunalinių paslaugų bendro-vėms - šioms įmonėms vėluojamamokėti suma išaugo 7 procentais. Tuotarpu telekomunikacijų ir finansųsektoriui pradelsti įsipareigojimai be-veik nepakito, finansų sektorius taippat išsiskyrė nedaug sumažėjusiu gy-ventojų skolų skaičiumi.

O.Bložienė pabrėžė, kad sparčiau-siai augusios skolos komunalinių pa-slaugų bendrovėms yra ir vienos ma-žiausių, palyginti su telekomunikacijųir tuo labiau finansų sektoriumi.“Bendrame portfelyje skolos komuna-lines paslaugas teikiančioms bendro-vėms nėra didelės, tačiau sąskaitos užšias paslaugas gyventojus paprastai už-klumpa netikėtai. Nors jau šildymo se-zono pradžioje visi prognozavo, jogsąskaitos bus rekordinės, bet juk retasgyventojas kaupia pinigų atsargą vasa-rą, kad galėtų lengviau apmokėti sąs-kaitas žiemą”, - sakė pašnekovė.

Ji patikino, kad apmokėdami sąs-kaitas už šildymą gyventojai nepikt-naudžiauja ir nėra linkę sukauptididelių skolų. Kituose sektoriuose,anot O.Bložienės, skolos yra ir di-desnės, ir dažnesnės.

Dideles sumaskontroliuoja patys

Nors tiesioginio debeto paslauga,kaip tvirtino O.Bložienė, padeda ne-

atidiems gyventojams išvengti pra-delstų mokėjimų, tokiu būdu atsis-kaityti už šildymą ir elektrą ar komu-nalines paslaugas lietuviai vengia.“Matyt, kai suma yra didelė, žmonėsnori ją kontroliuoti patys ir sąskaitasapmokėti be tarpininkų”, - sakė ji.

Vidutinė skola vienam gyvento-jui šiuo metu didžiausia tarp palan-giškių ir siekia daugiau nei 2900 li-tų. Pagal didžiausių skolų vidurkįtoliau rikiuojasi Klaipėda ir Šilutė,kur vidutinė skola sudaro atitinka-mai 1530 litų ir 1360 litų. Skolos vi-durkis mažiausias tarp Švenčionių(77 litai), Šakių (132 litai) ir Biršto-no gyventojų (132 litai). •

2013 03 29Lietuvos žinios10 Verslas

LINA MRAZAUSKAITĖ

Specialistai pastebi, kad verslininkų gretas vis aktyviaupapildo jaunimas. Neturėdamidaug santaupų jaunieji verslininkai dažniausiai imasiinformacinių technologijų (IT)verslo, o patirties stygių kompensuoja veržlumu.

“Ko gero, per savo daugiametękonsultavimo patirtį esu ne kartą nu-žudęs jauną strazdą giesmininką, kaiapskaičiavęs jo verslo planą paro-džiau šio beviltiškumą. Tačiau nesutikras, kad visais atvejais tos idėjos ištiesų beviltiškos - kai kurie žmonės,ignoruodami objektyvią teisybę, su-kuria sėkmingą verslą”, - pasakojokonsultacijas teikiančios įmonės“Ekonominės konsultacijos ir tyri-mai” direktorius Gintas Umbrasas.

Jo manymu, kuriant visiškai nau-ją nišinį verslą patirtis nebūtinai yradidžiausias pranašumas - gali pakak-ti vien jaunatviško maksimalizmo irtikėjimo savo idėja. Tuo metu norintužsiimti tradiciniu verslu prieš tai pa-tartina padirbėti samdomu darbuo-toju ir pasisemti darbo patirties.

Sėkmę neša partnerystėG.Umbrasas įsitikinęs, kad plė-

toti naujas verslo šakas yra jaunųžmonių užsiėmimas, todėl šiuolai-kinis verslas dažniausiai gimsta jau-nų žmonių terpėje.

G.Umbrasas atkreipė dėmesį, kadpagyvenę žmonės kurti savo verslą pa-prastai nusprendžia ilgą laiką dirbęsamdomais darbuotojais ir galiausiainutarę, jog patys tokio paties pobū-džio įmonę galėtų valdyti sėkmingiau.“Naujų idėjų įgyvendinimas paprastaisiejamas su didele rizika, o juk kuo

žmogus vyresnis, tuo labiau įklimpęsį pastovumo gniaužtus ir rizikuoti ne-linkęs”, - sakė jis.

Konsultacijas teikiančios įmonėsUAB “Finansų sprendimai” direk-torė Edita Slavinskienė patvirtino,kad pastaruoju metu jaučiamasverslininkų jaunėjimas, vidutinis jųamžius siekia apie 30 metų. Pašne-kovės manymu, tai lemia geresnėinformacijos apie verslo kūrimąsklaida, be to, žmonės tampa lais-vesni - daugiau keliauja, taigi ir pa-tys iš užsienio pasisemia žinių.

Vis dėlto E.Slavinskienė patikino,kad įmones steigia įvairaus amžiausasmenys: jų amžius svyruoja nuo 20iki 60 metų. “Geriausia, kai patirtisderinama su jaunatviškumu. Pavyz-

džiui, kai yra du įmonės akcininkai:vienas turi patirties, yra apie 40 me-tų ar vyresnis, o kitas - jaunas, nesverslui taip pat labai reikalinga ener-gija”, - sakė ji.

Nori patys sau vadovauti“Swedbank” smulkiojo verslo ap-

tarnavimo departamento direktorėsJurgitos Blazgienės teigimu, per pa-staruosius dvejus metus aktyviausi

naujo verslo steigėjai yra 30-40 metųsulaukę asmenys. Jie sudaro 35-36proc. visų pradedančiųjų savo verslą.

“Taip pat įdomu, jog per pastaruo-sius dvejus metus pastebime tenden-

ciją, kad verslą pradėjo steigti jauni-mas iki 20 metų. Pernai tokių steigėjųbuvo 1 proc., kai 2010-aisiais beveikvisai neužfiksuota”, - sakė ji.

Virginijus Doveika, SEB bankoprezidento pavaduotojas ir Maž-

meninės bankininkystės tarnybosdirektorius, teigė, kad nuosavąverslą Lietuvoje aktyviausiai norikurti ir kuria 25-30 metų žmonės.Anot jo, taip pat pastebima, kadbaigęs aukštąjį mokslą jaunimas visdažniau nori būti pats sau darbda-vys, o ne samdomas darbuotojas.

Bankai amžių vertina iš daliesJ.Blazgienė sakė, kad bendrąja

prasme verslo kreditavimui įmonėsvadovo amžius įtakos neturi, nesbankas nėra rizikos kapitalo orga-nizacija ir finansavimą suteikia pa-gal klientų finansines galimybes: fi-nansus, turtą, apyvartą, istoriją irpanašius rodiklius.

Tai, kad vertinant galimybę suteik-ti paskolą amžius įtakos neturi, teigėir Aidas Ignatvičius, “Danske Bank”Verslo bankininkystės tarnybos va-dovas. Anot jo, svarbiausia pati vers-lo idėja, rizikos valdymas, galimybėpritraukti kitų finansavimo šaltiniųir konkurencinis idėjos pranašumas.

Tačiau V.Doveika neslėpė, kadtam tikra prasme bankas į amžių at-sižvelgia, nes verslininko įgūdžiaivystyti verslą, jo piniginė situacija irgalimybė vykdyti finansinius įsipa-reigojimus iš dalies siejasi su versli-ninko amžiumi. “Tačiau amžius nė-ra esminis rodiklis - net 22 metųžmogus, turintis gerą ir potencialiąverslo idėją, gali gauti paskolą”, - pa-tikino pašnekovas.

Anot jo, jaunimo segmente vyrau-ja IT pakraipos verslo idėjos ir siekiai.Nemažai jaunų verslininkų koncent-ruojasi prie internetinių puslapių,kompiuterinių programų mobilie-siems įrenginiams kūrimo. “Iš esmėsjaunimas orientuojasi į kūrimą tokiųpaslaugų, kur, bent jau pačioje pra-džioje, nereikėtų didelių investicijų”, -reziumavo V.Doveika.•

Į verslininko batus šoka vos baigę mokslus

Gyventojų skolų augimas stabtelėjo

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6984 +0,1964%

10 000 Baltarusijos rublių 3,1160 +0,0834%

1 Šveicarijos frankas 2,8320 +0,0282%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3425 +0,1773%

10 Čekijos kronų 1,3407 -0,1641%

10 Danijos kronų 4,6317 -0,0216%

1 DB svaras sterlingų 4,0906 +0,2762%

100 Japonijos jenų 2,8641 +0,7123%

100 Kazachstano tengių 1,7892 +0,2571%

1 Latvijos latas 4,9224 +0,0163%

10 Norvegijos kronų 4,6116 -0,0911%

10 Lenkijos zlotų 8,2451 -0,0898%

100 Rusijos rublių 8,6984 -0,1724%

10 Švedijos kronų 4,1392 -0,0942%

1 Turkijos naujoji lira 1,4863 +0,2759%

10 Ukrainos grivinų 3,3124 +0,1509%

2013 03 29, LB

Sparčiausiai vasarį didėjo skolos komunalinių paslaugų bendrovėms, tačiau gerokai didesnės skolos pradelstos finansų ir telekomunikacijųsektoriams. / LŽ archyvo nuotraukos

Per pastaruosius dvejus metus aktyviausi naujo verslo steigėjai yra 30-40 metų sulaukę

asmenys. Jie sudaro 35-36 proc. visų pradedančiųjų savo verslą.

G.Umbrasas (nuotr. dešinėje) įsitikinęs, kad vyresni žmonės, kitaip nei jaunimas, linkę mažiau rizikuoti, o naujųidėjų įgyvendinimas yra rizikingas.

Žemės ūkis 112013 03 29Lietuvos žinios

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) balandžio 4-6dienomis vyks tarptautinė že-mės ūkio paroda “Ką pasėsi...2013”. Tai aštuonioliktoji pavasa-rinė ir iš viso trisdešimt šeštojiparoda, rengiama universitete.

Jau daug metų žemės ūkio paroda“Ką pasėsi...” yra didžiausia iš visų pa-rodų, rengiamų Lietuvoje. “Kartais tuonet sunku patikėti”, - su šypsena sakoASU Mokslo technologijų parko(MTP) vadovas doc. Virginijus Vens-kutonis.

Paroda keičiasi“Ką pasėsi... 2013” dalyvaus 275 fir-

mos, įstaigos, organizacijos, apie 300smulkiųjų augintojų, gamintojų, ama-tininkų. Dvylika firmų atvyks iš užsie-nio - Lenkijos, Danijos, Latvijos, Itali-jos. Apie 17 proc. dalyvių - parodosnaujokai. Paroda domisi ir lankytojai iššalių kaimynių - Baltarusijos, Ukrai-nos, Lenkijos, Latvijos.

Pasak V.Venskutonio, parodos da-lyvių ir lankytojų daugėjo greičiausiaidėl dviejų pagrindinių priežasčių - ge-ro organizavimo ir Europos Sąjungosstruktūrinių fondų paramos. Finansi-nę pagalbą pagal įvairias programas ga-li gauti ir norintieji prisistatyti, ir no-rintieji susipažinti su jų produkcija argaminiais.

“Prieš 18 metų pirmoje parodoje da-lyvavo gal apie 20 įmonių. Mums tuo-met ir tai atrodė daug. Važinėjome poLietuvą, klijavome reklaminius lapelius.Viskas atrodė ir solidu, ir sudėtinga”, -su šypsena pasakojo V.Venskutonis.

Pernai “Ką pasėsi... 2012” prisistatėapie 220 stambių kompanijų ir beveik

tiek pat smulkiųjų gamintojų. MTP va-dovo teigimu, šįmet paroda rekordinė.Nors ASU teritorija atrodo didžiulė, vi-sų norinčiųjų dalyvių organizatoriainegalėjo sutalpinti. Maždaug 10 proc.pageidavimų teko nepatvirtinti. “Jukturime spręsti ir įvažiavimo į parodą,automobilių statymo problemas”, - sa-kė pašnekovas. Jo teigimu, pirmą kar-tą “Ką pasėsi...” lankytojai bus kviečia-mi automobilius palikti prie prekyboscentro “Mega” ir iš ten iki ASU atvyk-ti specialiu autobusu. Visas tris dienasparodos laiku viešasis transportas į uni-versitetą važiuos kas pusvalandį.

Pristatys naujausią technikąASU MTP Parodų organizavimo

centro vadovė Birutė Steikūnienė pa-sakojo, kad, kaip ir kasmet, gausiausiaparodoje bus žemės ūkio technikosekspozicija. Jos reikmėms parengtas30 200 kv. m asfaltuotos dangos plo-tas. “Vertinant stambiosios technikoseksponavimo ypatumus, saugos reika-

lavimus, tokio pobūdžio ekspozici-joms ploto reikia dar bent 30 proc.daugiau. Dėl to iš tradicinių sektorių įkitas vietas teko perkelti sodinukus”, -sakė B.Steikūnienė.

Daug parodos eksponatų į Lietu-vą atkeliauja tiesiai iš gamintojų, tadlankytojai pirmieji turi galimybę sujais susipažinti. Pasak parodos rengė-jų, tai yra neabejotinas parodos įver-tinimas Lietuvoje jau 15-20 metų sėk-mingai dirbančių žemės ūkio verslokompanijų.

Anot V.Venskutonio, “Ką pasėsi...2013” lankytojai vieni pirmųjų pama-tys šįmet geriausiu Europoje už dizai-ną pripažintą traktorių. “Daug techni-kos, kurią išvysite, bus atkeliavusi tiesiaiiš gamintojų ir atstovaus naujausiemstechnologiniams sprendimams”, - tvir-tino pašnekovas.

Naujausias technologijas parodojepristatys fermų įrangą ir gyvulininkys-tės produktus siūlančios įmonės. Gau-sios bus vandentvarkos ir šilumos ūkio

įrangos, trąšų bei augalų apsaugos prie-monių, daržininkystės, sodininkystėsir gėlininkystės ekspozicijos.

Lauks jaunų žmoniųMokslo ir valdžios įstaigos, organi-

zacijos bei kitas įvairias paslaugas arsmulkesnius žemės ūkio produktuspristatančios įmonės įsikurs paviljo-nuose. Kadangi, pasak B.Steikūnienės,norinčiųjų turėti ekspoziciją po stogubuvo gerokai daugiau, nei stacionaria-me paviljone yra vietos, teko ieškoti ga-limybių greta pastatyti laikiną, bet taippat patogiai įrengtą paviljoną. Jis bus

šildomas, išklotas grindimis. Staciona-raus paviljono plotas - 2400 kvadratiniųmetrų. Laikinai suręsto statinio - 1000kvadratinių metrų.

Pagrindiniame parodos paviljone įsi-kūrusioje Aleksandro Stulginskio uni-versiteto ekspozicijoje bus ypač laukia-ma jaunuolių, norinčių studijuoti šiameilgametes tradicijas turinčiame univer-sitete. Jie galės susipažinti su kasmet visatnaujinamomis studijų programomis,pasikalbėti su dėstytojais, studentais, ap-žiūrėti universiteto miestelį.

Pagrindinė šiųmetės parodos rėmė-ja - Lietuvos žemės ūkio konsultavimotarnyba, švenčianti 20-metį, kvies visusapžiūrėti erdvų stendą ir gauti kompe-tentingų konsultacijų, dalyvauti nuo-taikingoje fotosesijoje.

Stebins suvirintojų varžybosŽemės ūkyje dirbantiems žmo-

nėms reikia daugybės įvairių gebėji-mų ir įgūdžių. Todėl “Ką pasėsi...” pa-rodose nuolat vyksta įvairios varžybos,demonstravimai ir net šou. Šiais me-tais parodoje savo sugebėjimus galėsparodyti suvirinimo įgūdžių turintysžmonės.

“Be suvirinimo darbų neišsiverčianė vienas ūkis. Todėl ūkininkams tu-rėtų būti įdomu ir dalyvauti, ir susipa-žinti su geriausiais šios srities sprendi-mais”, - sakė V.Venskutonis.

Kaip ir kasmet, “Ką pasėsi... 2013”lankytojų laukia ypač gausi šviečiamo-ji programa. Trisdešimt vienas semina-ras apima pačias įvairiausias temas nuogeros patirties sklaidos iki Lietuvos kai-mo plėtros perspektyvų 2014-2020 me-tais. Daug dėmesio šįmet skiriama žu-vininkystei. Gausu ir bendresnių temų,gvildenančių šilto būsto, kompiuteri-nio raštingumo, verslo finansavimo,kraštovaizdžio aktualijas. Veiks nuot-raukų paroda.•

V.Venskutonis: “Naujausias žemės

ūkio tendencijas pristatančioje parodoje

visi norintieji dalyvauti netilpo.”

Parodoje - žemės ūkio naujovės

JONAS AUGULIS

Visuomeninė organizacija sambū-ris “Patirtis” išplatino viešą laiškąprezidentei Daliai Grybauskaitei,Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui, ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui.

Žinomi visuomenės veikėjai ragi-na šalies vadovus imtis iniciatyvos iš-saugoti Lietuvos žemių vientisumą irstiprinti lietuviškų šeimos ūkių kaimą.Į sambūrį “Patirtis” susijungę žinomišalyje mokslo bei kultūros žmonės ke-

lia naujos sudėties Seimui ir koalici-nei Vyriausybei, jų nuomone, pama-tinius valstybės dabarties ir ateities už-davinius: būtinybę išsaugoti žemėsvientisumą, kaip svarbiausią valstybėsnacionalinį turtą, Lietuvos piliečiamsbei šeimos ūkių atkūrimą ir visapusiš-ką jų rėmimą.

Neparduoti žemės“Mes be jokių išlygų pasisakome

prieš galimą laisvą žemės ūkio ir miš-kų paskirties žemės, vidaus vandenųbei žemės gelmių - pamatinių lietu-vių tautos ir jos Valstybės vertybių -pardavimą ne Lietuvos piliečiams bei

saviems verteivoms”, - sakoma laiškešalies vadovams, kurį pasirašė dr. Ro-mas Pakalnis, prof. habil. dr. IrenaRegina Merkienė, prof. LibertasKlimka, prof. Jonas Stankus, buvęsdisidentas Petras Plumpa, menotyri-ninkas Romualdas Budrys, doc. dr.Zigmas Urbonas, prof. Stasys Vėlyvisir daugelis kitų.

Sambūrio “Patirtis” narių manymu,Lietuvai ir jos kaimui būtini naciona-liniai žemių vientisumo išsaugojimosaugikliai, panašūs į kitų Europos Są-jungos valstybių įdiegtas teisines nor-mas. Jų požiūriu, būtina pavesti Tei-singumo ministerijai ir jai pavaldžiam

Registrų centrui neregistruoti įsigytųžemės valdų užsienio ir Lietuvos as-menims, o Vyriausybė raginama“nuspręsti, kokios vieningos politikosbūtina laikytis saugant Lietuvos žemiųteritorinį vientisumą”, numatantgriežtus nacionalinius saugiklius, var-žančius žemių įsigijimą užsieniečiamsnuo 2014-ųjų pavasario ar nuo bet ku-rios kitos datos.

Pasigenda šeimos ūkiųŽinomi visuomenės veikėjai taip pat

kviečia Vyriausybę, Žemės ūkio mi-nisteriją su Žemės ūkio rūmais nedel-siant parengti ir viešai paskelbti apie

prioritetinę Lietuvos kaimo šeimosūkių plėtros kryptį su visa reikalingaveiksmų ir kooperacijos programa.“Šeimos ūkiai turi tapti pagrindineLietuvos kaimo ir žemės ūkio ateitiesveiklia struktūra”, - sakoma visuome-nininkų pareiškime.

Sambūrio “Patirtis” dalyviai taip patpareiškė pritarią Žemės ūkio ministe-rijos skelbiamam smulkių ūkininkųūkių konsolidavimo idėjai, tačiau ma-no, kad “vertėtų mažinti konsolidavi-mo dalyvių minimumo ribą ir atsisa-kyti gigantiškumo užmojų”. Dabar esąmažiausias konsoliduojamų žemiųplotas siekia 100 hektarų.•

Ragina išsaugoti Lietuvos žemių vientisumą

Kaip ir kasmet, gausiausia parodoje bus žemės ūkio technikos ekspozicija - ji užims 30 200 kv. m plotą.

Daug parodos “Ką pasėsi...” eksponatų į Lietuvą atkeliauja tiesiai iš gamintojų, tad lankytojai pirmieji turi galimybę su jais susipažinti. / Erlendo Bartulio ir LŽ archyvo nuotraukos

2013 03 29Lietuvos žinios12 Istorija

ARAS LUKŠAS

1939metų kovo 27-ojitapo paskutineV.Mirono diena

Lietuvos Vyriausybės vadovo poste. Tądieną prezidentas Antanas Smetonaatstatydino savo gimnazijos laikų bi-čiulį iš pareigų, o naująjį kabinetą pa-vedė sudaryti buvusiam kariuomenėsštabo valdybos viršininkui generoluiJonui Černiui.

Galima drąsiai teigti, kad V.Mironas,kaip ir jo pirmtakas - taip pat A.Smeto-nos svainis ir jaunystės draugas JuozasTūbelis, tapo tuomet susiklosčiusiostarptautinės padėties įkaitu ir Lietuvosužsienio politikos auka. Politinės val-džios olimpe žinomas kunigas atsidū-rė 1938 metų kovo 22 dieną. Tada, Lie-tuvai priėmus Lenkijos ultimatumą irpriverstinai užmezgus diplomatiniussantykius su Varšuva, visuomenėje ki-lo neregėta pasipiktinimo banga, tadA.Smetonai nebeliko nieko kita, kaippriimti smarkiai pasiligojusio J.Tūbelioatsistatydinimą ir į jo vietą paskirtiV.Mironą.

Nežinia, ar vienas iš tautininkų par-tijos šulų numanė, kad priimti siūly-mą sudaryti Vyriausybę tais neramiaismetais buvo tolygu politinei savižudy-bei. Per tuos metus, kai V.Mironas va-dovavo ministrų kabinetui, Lietuvą už-griuvusi politinė ir moralinė krizė visgilėjo, o valdančiųjų tautininkų auto-ritetas ėmė katastrofiškai smukti.

Po metų Lietuvą ištiko naujas smū-gis, kurio nebūtų atlaikiusi jokia Vy-riausybė. 1939 metų kovo 22 dieną Lie-tuva, priėmusi hitlerinės Vokietijosultimatumą, buvo priversta atiduotiReichui vienintelį savo uostą ir visą Klai-pėdos kraštą. Po šių įvykių V.Mironovadovaujamam devynioliktajam mi-nistrų kabinetui beliko tik pasitraukti.

Vis dėlto metus trukęs V.Mironopremjeravimas - tai tik nedidelis ir nepats ryškiausias šio NepriklausomybėsAkto signataro biografijos tarpsnis.Kaip kabineto vadovas jis nesužibėjonei originaliais, nei savarankiškaissprendimais. Beje, toks būdo bruožaskaip nuosaikumas ir atsargumas buvoįžiūrimas jau V.Mirono politinės kar-jeros pradžioje, jam dirbant LietuvosTaryboje. Net ir susidūręs su sovieti-niais okupantais kunigas laikėsi kiekkitaip nei nemaža dalis jo bendražygių.Atsisakęs išvykti iš Lietuvos, jis ne tikvengė konfrontacijos su sovietų valdžia,bet ir pasirašė formalų sutikimą bend-radarbiauti su okupantų saugumostruktūromis. Tiesa, šio įsipareigojimokunigas nevykdė, o tokių dalykų sovie-tai niekada niekam neatleisdavo.

Taigi, kas iš tiesų buvo V.Mironas? Ko-dėl būdamas kunigu jis prisidėjo ne priekrikščionių demokratų, o prie tautinin-kų stovyklos? Kas lėmė jo politinę karje-rą? Kodėl sovietiniai okupantai prieš nu-teisdami buvo jį suėmę net keturis kartus,bet ilgai nerado, už ką būtų galima jį nu-teisti? Norėdami atsakyti į šiuos klausi-mus, peržvelkime V.Mirono kelią nuoMintaujos gimnazijos maištininko ikiVladimiro kalėjimo kalinio, taip ir ne-beišvydusio nei laisvės, nei Lietuvos.

Nuo maištininko iki kunigoV.Mironas gimė 1880 metų birželio

22 dieną Rokiškio apskrities Čedasųvalsčiaus Kuodiškių vienkiemyje, pasi-turinčių ūkininkų Zigmo ir Onos Mi-

ronų šeimoje. Tris sūnus auginę Miro-nai jauniausiąjį Vladą nutarė išleisti įmokslus. Taigi, baigęs Panemunio pra-džios mokyklą, vaikinas įstojo į garsią-ją Mintaujos (dabar - Jelgava) gimnazi-ją, iš kurios išėjo daug žinomų žmonių,vėliau tapusių nepriklausomos Lietu-vos politikais.

Pats Mintaujos miestelis buvo tik-ras lietuvybės židinys. Čia buvo įsikū-rę ir 1863 metų sukilimo dalyviai bei jųpalikuonys, teisės dirbti savo krašte ne-turintys inteligentai ir kunigai, dėl lie-tuviškos veiklos neįtikę Bažnyčios vyres-nybei. Bene žinomiausias iš jų tuometbuvo Juozas Tumas-Vaižgantas. Dės-tė čia ir žymusis lietuvių kalbininkasJonas Jablonskis. Tai jo dėka Mintau-

jos gimnazija buvo viena lietuviškiau-sių to meto mokyklų - kone trečdalisjos mokinių buvo lietuviai.

Vyresnieji gimnazistai buvo susibūręį slaptą “Kūdikio” draugiją, kuri visaippriešinosi rusifikacijai. 1896 metais drau-gijos narių laukė pirmoji kaktomuša sucarine švietimo sistema. Viskas prasidėjonuo to, kad gimnazistams katalikams -lietuviams ir lenkams - buvo uždraustamelstis gimtąja kalba, o latviams ir vo-kiečiams toks draudimas negaliojo.

“Kūdikio” draugijos nariai nutarėpasipriešinti gimnazijos vadovybei. Vie-ną dieną gimnazistas J.Tūbelis (vėliautapsiantis Lietuvos ministru pirminin-ku ir V.Mirono pirmtaku), kuriam pir-mam teko skaityti maldą, atsisakė mels-tis rusiškai ir už tai buvo nedelsiantpašalintas iš gimnazijos. Mokslo drau-gą energingai ėmėsi ginti kiti lietuviai,tarp kurių buvo ir V.Mironas.

Už tai jis ir dar 32 moksleiviai, tarpkurių buvo ir būsimas Lietuvos prezi-dentas A.Smetona, taip pat buvo išva-ryti su “vilko bilietu”. Tačiau gimnazis-tai nutarė nenusileisti. Per dideliusvargus jie gavo Rusijos švietimo mi-nistro audienciją, be to, nusiuntė laiš-ką popiežiui. Po kurio laiko katalikams

buvo leista melstis lietuviškai, o visiemspašalintiesiems grąžinta teisė tęstimokslus Mintaujoje.

Tačiau V.Mironas į gimnaziją ne-begrįžo - 1897-aisiais jis įstojo į Vil-niaus kunigų seminariją. Sunku pa-sakyti, kas paskatino tokį jo žingsnį -ar J.Jablonskio raginimai rinktis to-kią profesiją, kurią įgijus būtų galimadirbti Lietuvoje, ar didelis tėvų no-ras, kad sūnus taptų kunigu.

Seminarijoje V.Mironas prisidėjoprie čia veikiančio slapto lietuvių klie-rikų būrelio. Tokią pat slaptą organiza-ciją buvo įkūrę ir seminarijoje besimo-kantys lenkai. Palyginti su šiais, lietuviainebuvo itin aktyvūs ir jų veikla neišėjouž seminarijos sienų. Vis dėlto būtent

šio būrelio dėka lenkiška dvasia pers-melktoje kunigų kalvėje atsirado vietosir lietuviškam žodžiui.

Beje, lietuviškas būrelis nebuvo toksjau slaptas - seminarijos vadovybė apiejį žinojo, tačiau toleravo - tiek lietu-viai, tiek lenkai vienodai neapkentėcarinio režimo ir priešinosi jam visaisprieinamais būdais.

1901-aisiais baigęs seminariją V.Mi-ronas dar negalėjo būti įšventintas įkunigus, mat nebuvo sulaukęs tam rei-kiamo amžiaus. Taigi, gavęs siuntimą,jis išvyko mokytis į Sankt Peterburgodvasinę akademiją, ją 1904 metais bai-gė, gavo teologijos kandidato laipsnį.Tais pačiais metais įšventintas į kuni-gus, jis sugrįžo į Vilnių.

Čia V.Mironas buvo paskirtas ke-lių miesto mokyklų kapelionu. Šispaskyrimas sutapo su lietuviškosspaudos draudimo pabaiga, tad jau-nam kunigui iš karto atsivėrė ligi tolneregėtos galimybės. 1905 metais josuburta lietuvių dvasininkų grupėkreipėsi į Vilniaus vyskupą Edwar-dą Roppą prašydama lietuviškoseparapijose leisti skaityti pamokslusir giedoti lietuvių kalba. Jau vien šiuožingsniu V.Mironas išsikovojo dide-

lį populiarumą tarp lietuvių kunigų.Šis populiarumas lėmė ir pirmuosiusjo žingsnius į politiką.

Pirmieji žingsniai politikojeBūtent tuomet J.Tumas-Vaižgantas

pakvietė V.Mironą ir kitus lietuvybeineabejingus kunigus į Didįjį VilniausSeimą. Tiesa, ryškesnių V.Mirono veik-los pėdsakų šiame Seime neišliko, ta-čiau žinoma, kad jis uoliai darbavosiorganizaciniame komitete ir priklausėbeveik šimto kunigų grupei, sudariu-siai krikščionių demokratų partijos už-uomazgą. Pasibaigus Seimui, V.Miro-nas, kaip Vilniaus vyskupijos atstovas,dalyvavo gruodžio 6 dieną vykusiamelietuvių kunigų susirinkime, kur buvonutarta “suorganizuoti visoje Lietuvo-je krikščionių demokratų susivieniji-mą”. Tačiau E.Roppo pritarimo šis su-manymas nesulaukė, mat vyskupasturėjo kiek kitokių planų. Jis ketinosteigti bendrą Lietuvos ir Baltarusijoskonstitucinę krikščionių demokratųpartiją (LBKKP), kurioje lemiamas žo-dis būtų tekęs lenkų kunigams.

V.Mirono, kaip ir kitų už plačiąLietuvos autonomiją DidžiajameVilniaus Seime pasisakiusių kunigų,tokia idėja nežavėjo, tad netrukus jisiš LBKKP centro komiteto pasitrau-kė. Nuo to laiko būsimas signataraspasuko tautinės ideologijos link.

Ne mažesnės reikšmės tokiam ap-sisprendimui turėjo ir bendravimas sugimnazijos laikų bičiuliu A.Smetona.Tuo metu Antano ir Sofijos Smetonųbute Vilniuje šeštadieniais rinkdavosidaug menininkų ir inteligentų, tarp ku-rių buvo J.Tūbelis, Liudas Gira, broliaiMikas ir Kipras Petrauskai, AntanasŽmuidzinavičius, kartais užsukdavoMikalojus Konstantinas Čiurlionis.Šiuose susibūrimuose ėmė palengvaformuotis vidurio kelias tarp pirmei-viais vadintų socialistų ir atžagareivių,rėmusių senąją tvarką. Būtent čia ryškė-jo ir tautininkų ideologija, kurią, sek-damas savo vyresniuoju draugu A.Sme-tona, pasirinko ir V.Mironas.

Bažnytinės vyresnybės kunigo vi-suomeninė veikla nesužavėjo, todėltais pačiais metais jis buvo išsiųstas įatkampią gudišką Choroščio para-

piją, o 1910-aisiais paskirtas Valki-ninkų klebonu ir Merkinės dekanu.Tačiau ir ten V.Mironas nesėdėjorankų sudėjęs: rūpinosi lietuviškaspauda, drauge su grupe Vilniausvyskupijos lietuvių kunigų įsteigėšvietimo draugiją “Rytas”, įkūrė 28lietuviškas mokyklas, blaivybės drau-gijos skyrių. Prieš pat Pirmąjį pasau-linį karą jis buvo perkeltas į Daugus.

Į politinę veiklą V.Mironas sugrįžo1917-ųjų vasarą, kai buvo pakviestas įVilniuje rengtos Lietuvių konferenci-jos organizacinį komitetą. Šis etapaslaikomas vienu reikšmingiausių jo po-litinio gyvenimo tarpsnių. Rugpjūčio1 dieną įvykusiame organizacinio ko-miteto posėdyje V.Mironas ne tik ak-tyviai reiškė nuomonę dėl taktikossantykiuose su Lietuvą okupavusiaisvokiečiais, bet ir tapo vienu iš 24 kan-didatų į Lietuvos Tarybą. Konferencijo-je V.Mironas išrinktas Lietuvos Tary-bos nariu, o po poros dienų - antruojujos vicepirmininku.

A.Smetonos pėdomisTaryboje V.Mironas besąlygiškai rė-

mė A.Smetoną ir kitus besiformuojan-čios tautininkų ideologijos atstovusJurgį Šaulį bei Jokūbą Šerną, pasiryžu-sius drauge nepriklausomybės labuidaryti nuolaidas vokiečiams. “Jei perdaug reikalausime, tai nieko neteksi-me”, - taip pats V.Mironas aiškino, ko-dėl reikėtų pritarti okupantų reikalavi-mams dėl bendrų abiejų šalių karo irkomunikacijų konvencijų, bendrosmuitų sistemos. V.Mironas pasisakė iruž 1917-ųjų gruodžio 11 dienos Ne-priklausomybės aktą, kurio daugelįformuluočių padiktavo vokiečių oku-pacinės valdžios - Oberosto atstovai.

Deklaracijoje skelbiama, kad ne-priklausomai Lietuvai “tvarkyti ir josinteresams ginti taikos derybose Lietu-vos Taryba prašo Vokietijos valstybęapsaugos ir pagalbos. Atsižvelgdama įgyvybinius Lietuvos interesus, kuriereikalauja nieko nelaukiant sueiti į il-galaikius ir glaudžius santykius su Vo-kietijos valstybe, Lietuvos Taryba pasi-sako už amžiną, tvirtą Lietuvosvalstybės sąjungą su Vokietijos valsty-be”. Ar V.Mironas, balsuodamas už

Ieškojęs vidurio kelio1939 metų kovo 27 dieną buvo priversta atsistatydinti devynioliktoji Lietuvos Vyriausybė,kuriai vadovavo kunigas Vladas Mironas. Šiandien prisiminkime šio Vasario 16-osios Aktosignataro gyvenimo kelią.

Lietuvos Taryboje V.Mironas besąlygiškai rėmė A.Smetoną ir kitus besiformuojančios

tautininkų ideologijos atstovus.

V.Mironas (sėdi antras iš kairės) su Respublikos prezidentu A.Smetona (centre) ir XIX ministrų kabineto nariais. Kaunas, 1934 m. sausio 4 d.Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotraukos

Istorija 132013 03 29Lietuvos žinios

tokią formuluotę, suprato, kad šitaipLietuva pila vandenį ant vokiečiųaneksionistų malūno? Greičiausiai su-prato, tačiau tiek jis, tiek dar 14 jai pri-tarusių valstybės Tarybos narių nematėkitokio pasirinkimo. Dėl paties V.Miro-no, jo apsisprendimui, matyt, užtekovien A.Smetonos nuomonės.

Po vasario 16-osios antruoju Lietu-vos Tarybos vicepirmininku išrinkusJustiną Staugaitį, V.Mironas atsisakėsiūlomų Tarybos sekretoriaus pareigųir liko eiliniu jos nariu.

Pradėjus darbą 1920 metų gegu-žės 15-ąją sušauktam SteigiamajamSeimui, jis sugrįžo klebonauti į Dau-gus ir kuriam laikui pasitraukė iš ak-tyvios politinės veiklos.

Tiesa, šis pasitraukimas nebuvo visaisavanoriškas - tiesiog Tautos pažangospartijai, kuriai nuo 1918 metų priklau-sė V.Mironas, fatališkai nesisekė - nei įPirmąjį, nei į Antrąjį Seimą nė vienastautininkas nepateko. Šiai ne itin po-puliariai partijai buvo sunku atlaikytiBažnyčios remiamų krikščionių de-mokratų, kuriems priklausė didžiojidalis dvasininkų, konkurenciją, ypačkaime. Iš tautininkams priklausiusių arbent jau jiems simpatizavusių kunigųryškiau matomos asmenybės buvo ne-bent J.Tumas-Vaižgantas, prof. Izido-rius Tamošaitis ir pats V.Mironas. Tadnenuostabu, kad 1924 metų rugpjūčio17-19 dienomis Šiauliuose įvykusiamesuvažiavime Tautos pažangos partijaiir Ekonominei politinei žemdirbių są-jungai įkūrus Lietuvių tautininkų są-jungą, V.Mironui buvo patikėtos jos vy-riausiosios valdybos nario pareigos.

Reorganizacija davė šiokių tokiųrezultatų. 1926 metų pavasarį rinki-muose į Trečiąjį Seimą tautininkaigavo bent jau tris vietas. Kartu suA.Smetona ir Augustinu VoldemaruSeimo atstovu tapo ir V.Mironas.

Tačiau posėdžiauti kairiųjų domi-nuojamame Seime jam teko neilgai.Po 1926 metų gruodžio 17-osios per-versmo Seimas buvo išvaikytas, oV.Mironas paskirtas Švietimo ministe-rijos kuruojamo Tikybos departamen-to direktoriumi. Vėliau, iki pat 1938-ųjų, jis ėjo vyriausiojo kariuomenėskapeliono pareigas.

Pasmerktoji Vyriausybė1938 metų kovo 19-ąją Lietuva bu-

vo priversta nusileisti karine jėga gra-sinančios Lenkijos reikalavimams už-megzti tarp Kauno ir Varšuvosdiplomatinius santykius. Kitą dienąprezidentūroje sukviestame ministrųkabineto posėdyje buvo nutarta pert-varkyti Vyriausybę. Vietoj pasiligoju-sio ir tuo metu Šveicarijoje besigydan-čio J.Tūbelio naująjį ministrų kabinetąpavesta sudaryti V.Mironui.

Kovo 25-ąją ELTA paskelbė prane-šimą, kuriame sakoma, kad dėl perso-nalinių pokyčių Vyriausybės politika išesmės nesikeis. Tiesą sakant, kitaip ne-galėjo ir būti - pagal tuomet galiojusią1928 metų Konstituciją, Vyriausybę su-darė prezidentas ir ministrų kabinetas.Kadangi tiek J.Tūbelis, tiek V.Mironasbuvo ne tik prezidento mokslo draugai,bet ir vienminčiai, lemiamas žodis tiekvidaus, tiek užsienio politikoje ir toliaupriklausė A.Smetonai.

Tai netruko patvirtinti ir patspremjeras. Balandžio 9 dieną prista-tydamas Seimui Vyriausybės progra-mą jis sakė, kad “turime užsienių irvidaus politikoje pastovią linkmę, ku-rią yra nustatęs mūsų prityręs valsty-bės Vairininkas, Tautos Vadas, da-bartinis Respublikos Prezidentas” irkad “jo raštu ir žodžiu pareikštos gi-lios mintys yra ir turi būti tikros gai-rės tautinei Vyriausybei”.

“Vienintelė reali ir sveika mūsų už-sienio politika yra ta, kuri neišleidžiaiš akių Lietuvos geopolitinės padėtiesir kuri atsiremia į mūsų krašto laisvėsir nepriklausomybės išsaugojimą”, -pridūrė premjeras, reaguodamas į pa-stabas, kad Lietuvos užsienio politikaesanti pernelyg nepaslanki.

Dar drąsesnis V.Mironas buvobalandžio 25 dieną vykusiame Tau-tininkų sąjungos Šiaulių skyriaus su-važiavime. Čia jis kategoriškai pa-reiškė: “Turime išsklaidyti iliuzijas,kad Lietuva su bet kieno padiktuo-ta būtimi paaimanavusi susigyvens.”

Nejau premjeras nežinojo, kad to-kiais tuščiais žodžiais jis pasirašo saupolitinės mirties nuosprendį? Juk darprieš mėnesį Vokietijos užsienio reika-lų ministerija pateikė Lietuvos atstovuiBerlyne Jurgiui Šauliui 11 Klaipėdoskonvencijai prieštaraujančių reikalavi-mų, tarp jų - grąžinti pilietines teisesKlaipėdos krašto nacionalsocialis-tams. O lygiai po metų Kaunas sulau-kė Berlyno ultimatumo nedelsiantperduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai.Kitaip nei prieš metus tvirtino V.Mi-ronas, Lietuvai teko “paaimanavus su-sigyventi” su šiais reikalavimais. 1939metų kovo 22 dieną Lietuvos Vyriau-sybė Berlyno ultimatumą priėmė, opačiam V.Mironui teko atsistatydinti.

Daugiau į politiką V.Mironui grįž-ti nebebuvo lemta. Jis grįžo į savo dva-relį Bukaučiškėse, kurį su 20 ha žemėsdar 1930 metais buvo gavęs kaip Va-sario 16-osios Akto signataras. Iš nu-sigyvenusių dvarininkų nusipirko dar22 ha žemės, geros veislės gyvulių, tech-nikos, pasistatė vėjo jėgainę, užveisėdidelį daugiau nei 200 obelų sodą.

Netrukus Bukaučiškės lyg magne-tas ėmė traukti senus kunigo bičiulius.Nors A.Voldemaras prisiminimuoseir tvirtino, kad po atstatydinimoA.Smetonos ir V.Mirono draugystė iš-iro, kiti amžininkai sako, jog prezi-dentas Bukaučiškėse ir vėliau buvo ne-

retas svečias. Čia lankydavosi ir žvejo-ti mėgstantis K.Petrauskas, ir dauge-lis kitų žinomų žmonių.

Sovietinio saugumo gniaužtuose

Idilija baigėsi 1940-aisiais, užėjus so-vietams. Pirmuoju nelaimės pranašu ta-po laikraštyje “Darbo Lietuva” išspaus-dintas reportažas “Kaip gyvena ponasMironas”. Apsilankęs Bukaučiškėse, joautorius nupiešė tokį vaizdelį: “Pasižiū-ri žmogus į 42 ha plotą, pasižiūri į tro-besius ir į visus esančius juose patogu-mus ir širdį suspaudžia. Juk prie viso toMironas dar gavo po 800 litų pensijoskas mėnesį. Tai paskutiniausias pasity-čiojimas iš liaudies, visiškas sąžinėsbankrotas, kurioje gyveno buržuazinė,klerikalinėmis tendencijomis atmiežta,smetoniška klika. Turėjo trenkti perkū-nas ir jis trenkė.”

Praėjus maždaug mėnesiui, kai pa-sirodė minėtas reportažas, kunigas bu-vo suimtas.

Tiesa, kad nei suimti, nei teisti V.Mi-rono nelabai yra už ką, pripažino netpatys enkavėdistai. Rugsėjo 9 dieną iš-duotame arešto orderyje rašoma: “Da-bar V.Mironas atvira antisovietine veik-la neužsiima, stengiasi prisitaikyti priesovietų valdžios pareikšdamas, kad ge-riau gyventi prie sovietų, nei prie vo-kiečių.” Vis dėlto rugsėjo 12-ąją V.Mi-ronas buvo suimtas ir po dviejų savaičiųatsidūrė Kauno kalėjime.

Po pusmetį trukusių tardymų buvu-siam premjerui pateikti kaltinimai, kadjis “buvo aktyvus tautininkų partijos na-rys nuo 1922 m. ir vienas iš šios anti-liaudinės partijos organizatorių, akty-

viai kovojo prieš Lietuvos darbo liaudį.1927 m., būdamas tautininkų partijosvaldybos nariu, ir nuo 1938 m. kovomėn. iki 1939 m. kovo mėn. - fašistinėsvyriausybės ministru pirmininku, ak-tyviai kovojo prieš darbininkų klasę irrevoliucinį judėjimą Lietuvoje”.

Tačiau tokių kaltinimų pagrįstumusuabejojo net sovietinis “teisingumas”,tad net NKVD skyriaus prokurorasbylą grąžino tardymui papildyti. Nau-ją kaltinamąją išvadą tardytojai sufor-mulavo 1941 metų birželio 14-ąją, li-kus vos savaitei iki SSRS ir Vokietijoskaro pradžios. Į teismą byla nepate-ko - V.Mironą iš kalėjimo išlaisvinoBirželio sukilimas.

“Iš kalėjimo išėjau 1941 m. birželio23 d. 7 val. ryto. Keletą dienų gyvenaupas pažįstamą kunigą Kęstučio gatvė-je, o po to persikėliau pas operos dai-nininką Kiprą Petrauską Žaliakalny-je, pas kurį gyvenau iki 1941 m. liepos17 d., po to grįžau į savo ūkį Bukauciš-kėse”, - taip jau po karo tardytojui pa-sakos vėl suimtas V.Mironas.

1944-aisiais, nepaisydamas draugųįkalbinėjimų ir savo karčios patirties,buvęs ministras pirmininkas tvirtaiapsisprendė į Vakarus nesitraukti.

Rugpjūčio pabaigoje kunigas pa-teko į sovietų karinės kontržvalgybosSMERŠ rankas. Jį tardęs majorasLivšicas suformulavo kaltinimą, ne-va V.Mironas, “būdamas buržuazi-nės Lietuvos ministru pirmininku,vidaus ir užsienio politikoje orienta-vosi į Vokietiją”, “palaikė dalykiniusryšius su lietuvių nacionalistinių or-ganizacijų vadovais, taip pat su vo-kiečių karinės vadovybės nariais”. Visdėlto karinei žvalgybai buvęs premje-ras pasirodė neįdomus ir nereikalin-gas, tad suimtasis buvo perduotasMGB, o 1945-ųjų vasario 27 dienąpaleistas.

Ištrūkti iš MGB nagų po tokiųkaltinimų buvo tik viena galimybė -sutikus bendradarbiauti su sovieti-niu saugumu. Būtent šiam žingsniuiryžosi V.Mironas.

LSSR valstybės saugumo liaudieskomisaro Aleksandro Gudaičio Gu-zevičiaus patikintas, kad jam nereikėsnei sekti, nei skųsti savo bičiulių, kuni-gas raštu įsipareigojo teikti enkavėdis-tams operatyvines žinias. Slapyvardį“Kuodas” gavęs agentas buvo paleistasir paskirtas Žvėryne esančios Šven-čiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčiosklebonu. Tačiau savo naujuoju agentusaugumiečiai netruko nusivilti.

“Nuo užverbavimo momento ikidabar su organais bendradarbiautivengė, slepia savo antisovietinius ry-šius.” Tokį įrašą galima rasti 1946 me-tų kovo mėnesį išduotame naujameV.Mirono arešto orderyje. Iš tikrųjųV.Mironas nepranešė, kad jo namuo-se buvo apsilankęs svainis Tadas Cho-dakauskas. Tačiau kunigas sugebėjoįrodyti, kad šis lankėsi ir pas aukštussovietų valdžios pareigūnus, taigi į Vil-nių atvyko legaliai. Kovo 23 dienąsuimtasis ir vėl buvo paleistas.

Tačiau palikti ramybėje nepaklus-naus agento saugumiečiai neketino.Tardytojai ir toliau ieškojo bet kokiųbuvusį Vyriausybės vadovą kompro-mituojančių faktų.

Buvęs Daugų dekanas buvo apkal-tintas tuo, kad traukiantis vokiečiamsagitavo miestelio vyrus neiti į sovieti-nę kariuomenę. Tačiau apklausus liu-dytojus paaiškėjo, kad kunigas kaip tiksiūlęs verčiau eiti tarnauti sovietams,nei trauktis į miškus, kur, jo nuomo-ne, laukė garantuota pražūtis.

Tuomet senesnės bylos protoko-luose saugumiečiai rado vieno liu-dytojo parodymus, kad V.Mironas1944 metų vasarį agitavęs miesteliojaunimą stoti į generolo Povilo Ple-chavičiaus steigiamą Vietinę rinkti-nę. Paneigti šio fakto nepavyko - jįpatvirtino dar keli apklaustieji.

To pakako, kad 1947 metų sausio 3dieną V.Mironas būtų suimtas ketvir-tą kartą. Po pusmetį trukusio tardymojam buvo suformuluoti tokie kaltini-mai: “dalyvavo antisovietinėse nacio-nalistinėse organizacijose, kovojo priešrevoliucinį judėjimą ir nevykdė slap-tųjų užduočių”. Suprasdamas, kad sa-vo lemties nebepakeis, kunigas su pir-maisiais dviem kaltinimais sutiko.

Tų pačių metų rugpjūčio 23-iąjąMGB Ypatingasis pasitarimas nuteisėjį 7 metams nelaisvės. Atlikti bausmėsjis buvo išvežtas į Vladimiro kalėjimą.

MGB “troika” padarė viską, ką ga-lėjo, kad silpnos sveikatos nuteistasisdaugiau nebeišvystų laisvės. Bausmėslaikas jam buvo skaičiuojamas nenuo pirmųjų areštų, o nuo paskutiniosuėmimo. Visi nuteistojo prašymai įs-kaičiuoti į bausmę iki tol kalėjimuo-se praleistą laiką liko be atgarsio.

1953 metų vasario 18-ąją, kai kalė-ti buvo likę vos metai, Nepriklauso-mybės Akto signataras mirė. Jo mirtiesaplinkybės taip ir būtų likusios paslap-timi, jei ne drauge kalėjęs britų kari-ninkas Frankas Kelly, aprašęs pasku-tines kunigo gyvenimo akimirkas.Anglo prisiminimų knygoje galimarasti tokias eilutes: “1953 m. pradžia.Nuvarė mus į pirtį. Vanduo buvo šal-tas, akmeninės grindys taip pat labaislidžios ir šaltos. (...) Kai buvome du-še su kitais kaliniais, staiga kažkassmarkiai subildėjo: kunigas Mironasnugriuvo ant akmeninių grindų, irkraujas tekėjo iš pramuštos galvos. (...)Jis, matyt, paslydo ant slidžių grindųakmenų. Buvo labai išdžiūvęs ir silp-nas. Jis gulėjo ir nekalbėjo, bet mačiau,kad pažino mane. (...) Man atrodo,kad Mironas mirė per minutę ar dvi.”

Nepanoręs pasitraukti iš Lietuvosir nuolankiai pasitikdamas savo lem-tį, V.Mironas sakė trokštąs tik vieno -“atsigulti Lietuvos žemėje, kurios šil-tą kvapą norėtų jausti”. Sovietinėrepresijų mašina atėmė iš jo ir tokiągalimybę. Nepriklausomybės Aktosignataras ir buvęs ministras pirmi-ninkas atgulė bendroje duobėje su ki-tais bevardžiais Vladimiro kalėjimokaliniais. •

Atsisakęs išvykti iš Lietuvos, jis ne tik vengėkonfrontacijos su sovietų valdžia, bet ir

pasirašė formalų sutikimą bendradarbiauti suokupantų saugumo struktūromis. Tiesa, šio

įsipareigojimo kunigas nevykdė.

V.Mironas (antroje eilėje antras iš dešinės) viename iš šventinių pokylių. Kaunas, apie 1930 m. / LCVA nuotraukos

V.Mironas (pirmas iš kairės) pirmosios tautinės olimpiados atidarymo iškilmėse. Kaunas, 1938 m. liepos 17 d.

V.Mironas - Lietuvos Tarybos narys,1918 m.

2013 03 29Lietuvos žinios14 Kelionės

VAIDAS MIKAITIS

Patekti į bet kurią Ispanijosvietovę paprasta ir nebran-gu. Pigios oro linijos skraidi-na į daugybę šalies oro uos-tų. Iš Vilniaus tiesiogiai ga-

lima pasiekti Barseloną, o Kauno orouostas jau nuo balandžio siūlys tiesio-ginius skrydžius į Ispanijos kurortusAlikantę ir Palma de Maljorką.

Mes skridome į sostinę Madridąpasirinkę Čekijos oro linijas, kuriospasiūlė patogų skrydžio tvarkaraštį išVilniaus, ir tik nedaug brangiau neipigios oro linijos.

Madridas pasitiko tikru pavasariu,tačiau atidėję pažintį su miestu susku-bome pirkti traukinio bilietus į Valen-siją, mat savaitgalį, kai vyksta festiva-lis “Las Fallas”, gali jų pritrūkti. Šįkartmums pasisekė, nes nusprendėmevykti į lėktuvą panašiu greituoju trau-kiniu. Trijų su puse šimto kilometrųatstumą jis įveikia per dvi valandas,stoja tik dviejose stotelėse. Automobi-liu šį atstumą įveikti trunka bene ke-turias valandas.

Pametę galvas dėl dviračiųValensija - trečias pagal dydį Ispa-

nijos miestas Valensijos autonominia-me regione. Jis net turi savo kalbą -valensiečių, kuri yra katalonų kalbosdialektas. Nemokant katalonietiškainekils problemų susikalbėti ispaniš-kai - Valensijos gyventojai, skirtingainei barseloniečiai, nejaučia diskom-forto bendraudami ispaniškai.

Tai senas ir žaismingas Ispanijosmiestas, jis yra nacionaliniu laikomoIspanijos patiekalo - paelijos - tėvynė.Dabar miestas žinomas dėl žymaus ar-chitekto Santiago Calatravos kūrinio -meno ir mokslo miestelio. Šis penkiųstatinių architektūros kompleksas -operos teatras, planetariumas, galerija,mokslo muziejus ir okeanografijosparkas po atviru dangumi - įkurdintasant nusausintos Turijos upės dugno.Tai turbūt žymiausias ispanų moder-niosios architektūros pavyzdys.

Nors Valensija yra prie jūros, ne-oficialiai kalbama, esą miestas nusig-ręžęs nuo jos: čia vykstantys renginiaiir pramogos dažniausiai nesusiję sujūra. Nors yra paplūdimių, jie - netraukos objektas, dėl kurio turistui de-rėtų vykti į Valensiją.

Miestas gražus, žalias, turi jaukiųparkų ir įspūdingų pastatų, tokių kaipValensijos katedra, centrinio turgauspastatas, kiti. Čia gausybė muziejų,bažnyčių, smalsu pasivaikščioti nusau-sintos Turijos upės vaga, tačiau benemaloniausia tiesiog sėdėti atsipalaida-vus senamiesčio lauko kavinėse irgurkšnojant kokį gėrimą stebėti kas-dienį gyvenimą.

Valensijoje kursuoja patogūs auto-busai ir metro. Tačiau pastaraisiais me-

tais miestiečiai tiesiog pamišę dėl dvi-račių. Turistams irgi patogu pažintimiestą dviračiu, nes jų nuomos punk-tų daugiau nei du šimtai ir už 14 eurųgali išsinuomoti jį visai savaitei. Jei ne-planuojate vykti į paplūdimius ar menoir mokslo miestelį, svarbiausius traukosobjektus nesunku apeiti pėsčiomis.

Aukso vertės nakvynėPavasaris yra puikiausias metas ap-

lankyti Valensiją ir dar dėl vieno nuo-

tykio - žymiausio Ispanijoje festivalio“Las Fallas”. Tai tarsi gamtos pabudi-mo šventė, panaši į mūsų Užgavėnes.

Penkias dienas trunkantis fejerverkųir procesijų reginys skirtas darbininkųglobėjo šv. Juozapo garbei. Teigiama,kad visą miestą įtraukiančios šventėstradicija kilo iš senos dailidžių gildijosšventės. Minėdami savo globėjo dienądailidės išeidavo į lauką ir degindavoper metus susikaupusius senus, nerei-kalingus daiktus.

Dabartiniais laikais mieste festivaliodienomis statomos didžiulės politikusir visuomenės veikėjus vaizduojančios,iš popieriaus bei medžio pagamintos

lėlės. Paskutinį vakarą jos padegamos.Kiekviename skersgatvyje degančioslėlės kuria įspūdį, kad dega ir sprogi-nėja visas miestas: liepsna suryja benepenkis šimtus skulptūrų.

“Las Fallas” - ir nepakartojamų fe-jerverkų šventė. Nors jie dieną sprogi-nėja triskart, paskutinį vakarą tiesiogatima žadą. Reikia čia pabūti, kad su-prastum. Po kelių dienų fejerverkų jau-tiesi tarsi apimtas transo, kai nenorinei valgyti, nei miegoti. Tačiau viskampasibaigus atrodo, kad krisi negyvas.Taip yra ne tik dėl įspūdžių, bet ir dėlžmonių gausos. Į festivalį “Las Fallas”plūsta milijonai turistų ir vadina jį pa-

Pasivažinėjimas rytine Ispanijos pakranteKol niekaip neišsivaduojame iš žiemos gniaužtų, verta keliauti ten, kur nėra sniego ir nereikiamaukšlintis kepurių. Pasirinkome Ispanijos pietus. Kadangi iki Valensijos tik dvi valandos greituojutraukiniu nuo sostinės Madrido, nusprendėme į kelionės maršrutą įtraukti ir šį miestą.

Valensijos gyventojai, skirtingai nei barseloniečiai,nejaučia diskomforto bendraudami ispaniškai.

Paplūdimiai dar apytuščiai, tačiau vandens temperatūra siekia apie 18 laipsnių šilumos.

Pavasaris yra puikiausias metas aplankyti Valensiją ir dėl smagaus nuotykio - žymiausio Ispanijoje “Las Fallas” festivalio. / Vaido Mikaičio nuotraukos

Valensijos senamiestį nesunku išvaikščioti pėsčiomis.

čiu įspūdingiausiu ugnies bei triukš-mo renginiu pasaulyje.

Festivalio dienomis miesto centrasbūna uždarytas, automobiliu neatva-žiuosi. Be to, nakvyne būtina pasirū-pinti iš anksto, nes kitaip teks miegotitiesiog gatvėje. Mes suklydome, kadatvykdami nerezervavome vietų išanksto. Po visos dienos beviltiškųpaieškų atėjus nakčiai netikėtai priva-čiame name radome brangų, mažą irnešvarų kambariuką be lango, kuria-me tilpo tik viena dvigulė lova. Norspatalpa buvo panaši į palėpę, o ne įkambarį, tąkart džiaugėmės bene la-biau, nei būtume laimėję milijoną.

Paplūdimiai jau bruzdaIš Valensijos traukiniu vykome į

piečiau esančią Alikantę. Tai žinomasIspanijos kurortas prie Viduržemiojūros, garsus savo paplūdimiais. Į šįkurortą tiesiogiai galima nuskristi“Ryanair” avialinijų lėktuvais iš Kau-no oro uosto.

Alikantė bemaž Kauno dydžio, ant-ras pagal dydį Valensijos autonominioregiono miestas. Šiuo metu jis yra vie-nas labiausiai augančių miestų Ispani-joje, nes daugelis ispanų jį laiko geriau-siu šalies kurortu ir kraustosi tengyventi. Dėl to mieste sparčiai kylanauji namai. Vietinę ekonomiką taippat labai skatina turizmas.

Alikantė, skirtingai nei Valensija, at-sisukusi tarsi veidu į jūrą. Nors miestegausu kavinių, restoranų, pasilinksmi-nimo ar pasivaikščiojimo vietų, dau-giausia veiksmo vyksta būtent prie jū-ros. Kovo pabaigoje dar nekaršta,tačiau vandens temperatūra siekia 18laipsnių ir paplūdimiuose jau bruzda-ma. Svarbiausias yra Postiguet paplū-dimys. Jis populiarus ne tik dieną, betir vakare, nes gretimose alėjose užside-gus natrio lempoms paplūdimys ir jū-ros bangos įgauna tarsi siurrealų efek-tą. Žmonėms tai patinka ir jie mielaileidžia laiką prie jūros.

Iš miesto šurmulio - į saląMiesto autobusu galima pasiekti San

Juano paplūdimį, kuris laikomas vienugeriausių šalyje. Taip pat iš Alikantėssiūlomos ekskursijos į netoliese esančiąTabarkos salą. Ten plaukia turistai, no-rintys šiek tiek atitrūkti nuo triukšmo,nes Alikantė, kad ir koks geras kurortasbūtų, vis dėlto yra didelis miestas.

Kovą ir balandį miestas pradedasezoną, tad turistų antplūdžio dar nė-ra. Čia palyginti ramu, o nakvynę ga-li gauti nesunkiai ir nebrangiai. Kaskita vasarą, per sezono įkarštį. Jei bū-site Alikantėje birželį, būtinai daly-vaukite didžiausioje miesto šventėje“Las Hogueras de San Juan”. Tai va-saros saulėgrįža, arba Joninės. Čiakaip ir Valensijoje deginamos lėlės irskulptūros.

Kai jūra išvargina, galima maloniaipasivaikščioti labai kompaktiškame se-namiestyje. Tai įprastas šio Ispanijosregiono senamiestis su viduramžių pa-statais, siauromis ir vingiuotomis gat-velėmis. Verta aplankyti rotušę, mies-to katedrą, bažnyčias, muziejus arbatiesiog išgerti kavos vienoje iš daugeliomažų kavinukių.

Tačiau žymiausias po paplūdimiųmiesto traukos objektas yra Santa Bar-baros pilis. Tai viena didžiausių vidu-ramžių pilių, IX amžiuje statyta mu-sulmonų. Nuo jos atsiveria puikusvaizdas į miestą, uostą ir paplūdimius.Pilis iškilusi Benakantilo kalno viršū-nėje (166 metrai). Įkopti nesunku pės-čiomis, tačiau galima naudotis funi-kulieriumi ar automobiliu. Įėjimas įpilį nemokamas.

Keletą dienų pailsėję Alikantėje pat-raukėme ten, kur dar šilčiau, - į Ispa-nijos pietinį Andalūzijos regioną.•

Kelionės 152013 03 29Lietuvos žinios

Žymiausias Ispanijojefestivalis “Las Fallas” -

gamtos pabudimošventė, panaši į mūsų

Užgavėnes.

Viešėdami Valensijoje aplankykite miesto katedrą.

Santa Barbaros pilis Alikantėje iškilusi Benakantilo kalno viršūnėje (166 metrai).

Mūsų Užgavėnes primenantis “Las Fallas” festivalis sutraukia miniasžmonių.

Valensijos meno ir mokslo miestelio okeanografijos parkas įkurdintas ant nusausintos Turijos upės dugno.

Pakrantės alėja.

“Prienų” krepšininkai iškovojopirmąjį trofėjų šį sezoną - jiemsatiteko Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurė.

Varžybų finale “Prienai” kovojosu Pasvalio “Pieno žvaigždžių” ko-manda. Nugalėtoją lėmė bendrasdviejų rungtynių rezultatas. Pirma-me finalo susitikime Pasvalyje prie-niškiai buvo pralaimėję 75:77, ta-čiau vakar savo arenoje pasiekėsolidų revanšą - 81:60 (18:18, 15:18,26:10, 22:14).

“Prienams” nebuvo taip papras-ta, kaip gali pasirodyti sprendžiantiš rezultato. Po dviejų kėlinių jie at-siliko 33:36. Tačiau per pertraukąšeimininkų treneriui Virginijui Šeš-kui pavyko sustyguoti auklėtiniųžaidimą. Trečią ketvirtį “Prienai”pradėjo taiklių tritaškių kruša irgreitai persvėrė rezultatą, o dau-giausiai Gintaro Kadžiulio pastan-gų dėka nutolo 59:46. Paskutinia-me ketvirtyje Prienų komanda darlabiau nutolo.

Nugalėtojams 16 taškų pelnė Ge-diminas Orelikas, 14 - G.Kadžiulis,12 - Arnas Labuckas, 11 - ArminasUrbutis, 10 - Artūras Milaknis. Pa-

svaliečių gretose pasižymėjo Tyrel-las Biggsas (12 tšk.), Šarūnas Vasi-liauskas (11 tšk.) ir Gediminas Ma-ceina (10 tšk.).

“Prienai” tapo trečiąja komanda,iškovojusia LKF taurę. Anksčiau taipadaryti pavyko tik Kauno “Žalgi-

riui” (1990, 2007, 2008, 2011 ir2012 m.) bei Vilniaus “Lietuvos ry-tui” (1998, 2009 ir 2010 m.). Šį se-zoną du stipriausi šalies klubai dėlLKF taurės nesivaržė.•LŽ

2013 03 29Lietuvos žinios16 Sportas

SAULIUS RAMOŠKA

Gavę vieno mėnesio atlyginimąKauno “Žalgirio” krepšininkai šį vakarą Berlyno “O2 World”arenoje priešpaskutines Euroly-gos TOP 16 etapo rungtynes žaissu Vokietijos klubu “Alba”.

Abu klubai kovos tik dėl garbės. 7-ojoje vietoje esantys vokiečiai (2 per-galės/10 pralaimėjimų) žemiau nebe-nukris ir aukščiau nebepakils. 6-ąjąvietą užimantys žalgiriečiai (5/7) darturi galimybių E grupės varžybasbaigti būdami penktojoje pozicijoje.Abi pergales Berlyno komanda iško-vojo prieš kito Vokietijos klubo Bam-bergo “Brose Baskets” krepšininkus.

Remsis jaunais žaidėjaisPirmajame rate Kaune Lietuvos

čempionai nepasigailėjo Sašos Obra-dovičiaus treniruojamos “Albos” -svečiai įveikti net 36 taškų skirtumu -92:56. Tąsyk labiausiai - 22 taškais -prie kauniečių pergalės prisidėjęssnaiperis iš Kroatijos Marko Popo-vičius šiandien negalės padėti. “Žal-girio” vyriausiasis treneris JoanasPlaza nutarė nerizikuoti atsigaunan-čio 30-mečio sveikata, Marko buvopasitempęs šlaunį ir susimušęs blauz-dos raumenį. Šiandien medikai darkartą įvertins kroato sveikatą ir tuo-met paaiškės, ar pirmadienį jis žaisKlaipėdoje Lietuvos krepšinio lygos(LKL) rungtynes su “Neptūnu”.

“Daugiau remsimės jaunais žaidė-jais, nes tai viena paskutinių progų leistijiems daugiau pasireikšti Eurolygoje,” -prieš išvyką į Vokietiją teigė J.Plaza.

“Rungtynės Berlyne mums buspuiki repeticija ruošiantis atkrinta-mosioms LKL ir VTB Jungtinės ly-gos kovoms”, - treneriui pritarė 7,8taško per rungtynes pelnantis gynėjasRimantas Kaukėnas.

Vokiečiai pagavo ritmą“Žalgirio” strategas neabejoja, jog

šiandien jo auklėtiniams bus gerokaisunkiau nei per pirmojo rato dvikovąKaune. Palyginti su sausio 31 dieną vy-kusiomis rungtynėmis, šį kartą Lietuvos

čempionams nepadės minėtas M.Po-povičius, iki sezono pabaigos dėl trau-mos iškritęs ekipos kapitonas PauliusJankūnas ir komandą palikęs Tremellas

Dardenas. O Vokietijos klubas tik su-stiprėjo - jį papildė iš Krasnodaro “Lo-komotiv-Kuban” atvykęs 208 cm ūgiovidurio puolėjas prancūzas Ali Traore.

Pastaruoju metu “Alba” žengia per-galių keliu, iš kurio neketina išklysti iršį vakarą. Praėjusią savaitę Eurolygo-je Berlyno krepšininkai Bamberge nu-galėjo Vokietijos čempionato lyderę“Brose Baskets” ekipą ir pirmą kartąklubo istorijoje TOP 16 etape iškovo-jo pergalę išvykoje. “Albos” niekas ne-sustabdė ir savaitgalį Vokietijos taurėsfinalo ketverto varžybose. Berlyno eki-pa pusfinalyje 92:83 įveikė Miunche-no klubą “Bayern”, o finale 85:67triumfavo prieš Ulmo “Ratiopharm”ir septintą kartą iškovojo taurę.

“Kaune žalgiriečiai sužaidė puikiasrungtynes ir labai gerai atakavo iš toli,tačiau dėl to negalima žiūrėti į vokie-čių komandą pro pirštus, - specialiojeŽalgiris TV” laidoje vokiečių žaidimąanalizavo VTB Jungtinės lygos vykdo-masis direktorius Tomas Pačėsas.“Žalgirio” treneris skautas MindaugasBrazys išskyrė Berlyno komandospriekinę liniją papildžiusį aukštaūgįA.Traore, kuris Vokietijos ekipai turė-tų suteikti daugiau jėgos po krepšiu.

“Nors turime problemų, važiuoja-me kovoti tik dėl pergalės”, - pabrė-žė “Žalgirio” strategas J.Plaza.

Įkvėpė oroKalbėdamas apie nuotaikas eki-

poje J.Plaza vaizdžiai apibūdinonaujojo klubo generalinio direkto-riaus Pauliaus Motiejūno atėjimą:“Jis tarsi gaivus oras, leidęs visiemslengviau įkvėpti. Visi juo tiki.”

Tiesa, per treniruotes niekas nepa-sikeitė. Žaidėjai, anot trenerio, ir to-liau noriai dirba. “Galima pasiduotiarba kovoti iš visų jėgų iki pabaigos.Pasirinkome antrą variantą”, - kalbė-jo “Žalgirį” treniruojantis ispanas.

Jo žodžius patvirtino R.Kaukė-nas: “Esame apsisprendę toliaudirbti, tobulėti. Ruošiamės toliautreniruotis ir žaisti.”

“Stengiuosi daryti viską, kad ko-mandai būtų lengviau laikytis duotožodžio. Tikėjimas veda į priekį”, - žai-dėjų ir trenerio pasiryžimu kovoti ikisezono pabaigos džiaugėsi P.Motie-jūnas. Sykiu jis prižadėjo pasistengti,kad klubo kasą kuo greičiau papildy-tų Jungtinėje lygoje per reguliarųjį se-zoną iškovoti piniginiai prizai.•

Repeticija prieš atkrintamąsias kovas

Praėjusio sezono Nacionalinėskrepšinio lygos (NKL) vicečem-pionė Vilniaus “Statybos”komanda šiemet į finalinio ketverto varžybas nepateko.

NKL ketvirtfinalio serijoje “Staty-ba” 1:2 pralaimėjo reguliariojo sezo-no nugalėtojams “Mažeikių” krepši-ninkams. Pirmąsias serijos rungtynesMažeikiuose 92:82 laimėjo šeiminin-kai, bet Vilniuje “Statyba” atsirevanša-vo 76:69. Lemiamose, trečiosioserungtynėse vakar namie rungtyniavęmažeikiškiai neleido suabejoti savopranašumu - 89:64 (21:17, 23:19, 22:12,23:16). “Mažeikių” strategas Aloyzas

Rudys dar prieš rungtynes akcentavo,kad nugalėtoją lems geresnė gynyba.

Nugalėtojams Rokas Giedraitis pel-nė 20 taškų, Osvaldas Mačernis 17,Arvydas Gydra 13, Eigirdas Žukaus-kas - 10. Vilniaus ekipos gretose pasi-žymėjo Ovidijus Varanauskas (13tšk.), Tadas Rinkūnas bei Karolis Bru-sokas (po 12 tšk.).

NKL Finalinio ketverto turnyre“Mažeikiai” kovos su Kauno “Žalgi-rio” komandos dubleriais. Kitame pus-finalyje susitiks Alytaus “Dzūkija” ir Jo-navos “Triobet”. Finalinio ketvertovaržybos įvyks Alytaus sporto rūmuo-se, data dar tikslinama.•LŽ

Sulaukęs trenerio pasitikėjimo, M.Kuzminskas per pastarąsias ketveriasrungtynes tapo vienu svarbiausių “Žalgirio” krepšininkų. / AFP/Scanpix nuotrauka

“Statyba” pasitraukė

JAUNŲJŲ ŠACHMATAI

Panevėžyje surengtų Lietuvos jaunių(iki 18 metų) šachmatų pirmenybiųnugalėtoju tapo kaunietis Tomas Lau-rušas (ELO koeficientas 2377). Čem-piono sąskaitoje - 6,5 taško iš 7 galimų.Sidabro medalis atiteko kitam Kaunoatstovui Tomui Tvarijonui (2062), jįnuo čempiono atskyrė pusantro taško.Po 4,5 taško surinko ir 3-5 vietas pasi-dalijo plungiškis Gytis Vaičekauskas(2113), šiaulietis Rokas Klabis (2150)bei panevėžietis Tadas Vanagas (2098).Iš viso varžėsi 19 vaikinų. Merginų pir-menybėse konkuravo tik 5 dalyvės. Nu-galėtoja tapo kaunietė Miglė Lepeškaitė(1802), ji surinko 6 taškus iš 10 galimų.

TRENERIS PRISIŠNEKĖJO

Po antradienio pralaimėjimo Panevė-žio “Lietkabelio” ekipai Vilniaus “Sa-kalų” vyriausiasis treneris RomualdasPetronis pareiškė, jog pasibaigus Lie-tuvos krepšinio lygos (LKL) sezonuipaliks sostinės klubą. “Įsivaizduokite,kaip per visą sezoną reikėjo nuteikinė-ti žaidėjus kovoti, kai mums nėra su-mokėta nė vieno atlyginimo”, - po ke-turiolikto pralaimėjimo čempionatekalbėjo treneris. Tačiau sezono pabai-gos strategas nesulaukė. Jau kitą dieną“Sakalų” komandos prezidentas Vy-tautas Kiaušas jį atleido. Pasak prezi-dento, tokio drastiško sprendimo jisėmėsi dėl to, kad R.Petronio žodžiuo-se nebuvo teisybės. “Taip, atlyginimaivėluoja, tačiau situacija nėra tokia,kaip kalbėjo R.Petronis”, - sakėV.Kiaušas. R.Petronį pakeis asistentopareigas ėjęs Virginijus Sirvydis.

LŽ

Trumpai

R.Petronis sezono “Sakaluose” nepabaigė. / LŽ archyvo nuotrauka

“Statyba” (tamsi apranga) jau baigė pasirodymą NKL. / nkl.lt nuotrauka

Prienų triumfo šokis

“Prienų” treneris V.Šeškus geriausiai žino, kiek nervų kainuoja pergalė finale. / Erlendo Bartulio nuotrauka

BUTAIPARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuoniųbutų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kamba-riai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina -125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

KEIČIA2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukš-tų namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime Vilniausr., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

PASLAUGOSProfesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo pa-tirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taisokailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel.+370 684 49 195.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOSTeismo medicinos profesorius konsultuoja, at-lieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikataipadarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310,(8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTASEkologiški buitiniai vandens minkštinimo įren-giniai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikiagarantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

ĮVAIRŪSParduodu skardą (1,25x2,5 m, 3 mm), nerūdi-jančią skardą (1x2 m, 3 mm), naudotaspadangas (255x55x18), restauruotas padangas(8,4x15), padangas (180-406), vairo sraigtą.Tel.: (8 444) 45 337, 8 670 39 598.

PRANEŠIMAIParduodamos BUAB „Pamario būstas“ prik-lausančios automobilių stovėjimo aikštelės,adresu: Kauno g. 9A, Klaipėdoje. Paraiškosrenkamos 10 dienų nuo skelbimo išspausdi-nimo. Detalesnė informacija - tel. 8 614 44810, www.forumregis.lt. Užs. LM-2483

Parduodamas BUAB „Kruonio hidroakumulia-cinės elektrinės statyba“ priklausantis ilgalaikisturtas. Pasiūlymai renkami UAB „Admivita“, Jogailos g. 7, Vilnius. Daugiau informacijos UAB „Admivita“, Jogailos g. 7, Vilnius, tel. 8 686 88 884. Užs. LM-2487

Likviduojama Kalvarijos sveikatos apsaugos dar-buotojų profesinė sąjunga. Kodas 165833489,buveinės adresas: Vytauto g. 9, LT-69216 Kalva-rija, Kalvarijos savivaldybė. Pasiteiravimuipirmininkės tel. +370 611 51 243. Užs. LM-2477

Pranešimas BUAB „Salininkai“ kreditoriams. Vilniaus apygardos teismo posėdyje 2013 m. ba-landžio 9 d. 8.45 val. (adresas: Gedimino pr. 40,Vilnius) paskirtas nagrinėti BUAB „Salininkai“(kodas 286116470) bankroto administratoriausprašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabai-gos. Bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“įgaliotas asmuo A.Zajankauskas, tel. 8 678 25 252,e. p.: az@vermosa.lt. Užs. R-197

Ginto Kulikausko IĮ (kodas 147318060, bu-veinė - Panevėžio m., Staniūnų g. 33B-29),registras - VĮ Registrų centro Panevėžio filia-las, pertvarkoma į Ginto miškas, MB. Tel.pasiteirauti 8 604 12 810. Užs. R-196

2013 04 03 d. 14.00 val. šaukiamas BUAB „Staty-bų era“ kreditorių susirinkimas, kuris vyksadresu: K.Donelaičio g. 62/Putvinskio g. 53, Kau-nas. Informacija tel. 8 687 44 847. Užs. LM-2492

Klasifikuoti skelbimai 172013 03 29Lietuvos žinios

UAB „BIOFABRIKAS“, įm. kodas 182705844, valdybos sprendimu 2013 m. balandžio 25 d. bendrovės buveinėje adresu: Statikų k., Deltuvos sen.,

Ukmergės r. sav., įvyks eilinis bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.Susirinkimo iniciatoriai: bendrovės valdyba.Susirinkimo pradžia 9.00 val. Susirinkimo dalyviai registruojami nuo 8 val. 45 min.Susirinkimo darbotvarkė:1. Bendrovės vadovo metinis pranešimas;2. Auditoriaus išvada apie bendrovės 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinį;3. 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;4. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymas;5. Bendrovės valdybos narių rinkimas;6. Audito įmonės 2013 m. rinkimai ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.Vykstant į susirinkimą, prašome turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jei į susirinki-mą atvyks Jūsų atstovas, jis papildomai turi turėti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.Informacija teikiama tel. +370 340 63 647.UAB „BIOFABRIKAS“ generalinis direktorius Benediktas Urbonavičius. Užs. R-195

UAB „DEKORAS“Pranešame, kad 2013 m. balandžio mėn. 30 d. 15.00 val. Švitrigailos g. 7/16, Vilniuje

(bendrovės patalpose) įvyks ataskaitinis akcininkų SUSIRINKIMAS.Susirinkimo dienotvarkės projektas:1. Bendrovės veiklos ataskaita;2. Revizoriaus išvados apie bendrovės veiklą;3. Nutarimo dėl pelno (nuostolio) paskirstymo priėmimas;4. Bendrovės 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas.Dalyvių registravimo pradžia 14 val. 30 min.Savo pasiūlymus dėl darbotvarkės projekto prašome pateikti iki balandžio mėn. 15 d.Informacija teikiama telefonu (8 5) 233 8305.UAB „Dekoras“ valdyba Užs. LM-2464

Pranešame, kad UAB „Koopverslas“,

įmonės kodas 300592423, buveinė: Sulupės g. 7, Klaipėda,

2013 m. kovo 22 d. eiliniame visuotiniame

akcininkų susirinkime priimtas sprendimas sumažinti

įstatinį kapitalą 100,00 litų, anuliuojant pačios bendrovės supirktą vieną nuosavą akciją.

Užs. LM-2467

UAB „BOEN Lietuva“, Ilgio g. 5, Naujosios Kietaviškės, LT-21412 Elektrėnų r. sav., tel. +370686 55 155, faks. +370 346 44 707, prijungiamuose žemės sklypuose planuoja pastatyti13-tą, 14-tą ir 15-tą cechus, kuriuose bus gaminamas parketas ir durų detalės.Šiuo metu UAB „BOEN Lietuva“ parketo gamybos cechams ir kogeneracinei jėgainei yranustatyta SAZ, kurią numatoma koreguoti dėl plečiamos gamybos.Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą parengė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, adresas: Žolyno g. 36, LT-10210Vilnius, telefonas (8 5) 270 9229, faksas (8 5) 210 4848, el. paštas: nvspl@nvspl.lt.Su ataskaita per 10 darbo dienų nuo 2013 04 02 galima susipažinti Kietaviškių seniū-nijos patalpose, adresas: Bažnyčios g. 24, N. Kietaviškės LT-21412 Elektrėnų r. sav., nuo8.00 iki 16.00 val. darbo dienomis, iki visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo.Visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimas įvyks 2013 04 16 d. Kietaviškių se-niūnijos patalpose 17.00 val. Bažnyčios g. 24, N. Kietaviškės, LT-21412 Elektrėnų r. sav.Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita pasiūlymus ataskaitos klausimais teikti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai registruotu laišku adresu: Žo-lyno g. 36, LT-10210 Vilnius, arba faksu Nr. (8 5) 210 4848, ir UAB „BOEN Lietuva“, Ilgio g. 5,Naujosios Kietaviškės, LT-21412 Elektrėnų r. sav., tel. +370 686 55 155, faks. +370 346 44 707,mob. tel.8 614 36 787. Užs. LM-2469

Parengtos Vilniaus rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus r. Vėliučionių vaikų darželio reorganizavimo slygos.

Vilniaus r. Vėliučionių vaikų darželis, buveinė - Gandrų g. 13, Vėliučionių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r., kodas - 191326462,duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi valstybės įmonės Registrų centro

Juridinių asmenų registre, reorganizuojama prijungimo būdu, prijungiant Vilniaus rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos

Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos, buveinė - V.Sirokomlės g. 2, Nemėžio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kodas 191316169, duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi valstybės įmonės registrų centro

Juridinių asmenų registre. Po reorganizavimo veiklą tęs Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos Vėliu-čionių ikimokyklinio ugdymo skyrius. Vilniaus r. Vėliučionių vaikų darželio teisės ir pareigosnuo 2013 m. rugsėjo 1 d. pereina Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijai.

Su reorganizavimu susijusiais dokumentais galima susipažinti Vilniaus rajono savivaldybėsadministracijos Švietimo skyriuje, tel. (8 5) 275 2821. Užs. LM-2479

PRANEŠIMAS

Akcinės bendrovės „Dainavos siuvimas“ akcininkams

Akcinės bendrovės „Dainavos siuvimas“ (įmonės kodas 302443061) valdybos iniciatyvair sprendimu šaukiamas eilinis visuotinis akcinės bendrovės „DAINAVOS SIUVIMAS“ ak-cininkų susirinkimas, kuris įvyks 2013 m. balandžio 29 d. 11.00 val., bendrovės buveinė-je adresu: Ulonų g. 16, Alytuje.

Susirinkimo darbotvarkė:

1. Bendrovės 2012 metų metinis pranešimas;

2. Audito išvada apie 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą;

3. Bendrovės 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;

4. Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymas;

5. Bendrovės valdybos rinkimai;

6. Einamieji klausimai.

Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena - 2012 04 22.

Bendrovės valdyba. Užs. LM-2480

Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2013 m. balandžio 25 d. 15.00 val. šaukiamaseilinis visuotinis AB „Dantis“ (kodas 122666529, buveinė: Vilniaus g. 25, Vilniuje) akcinin-kų susirinkimas, kuris įvyks Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje, UAB „Medicinos bankas“ patalpose.

Akcininkai registruojami nuo 14.45 val.

Susirinkimo dabotvarkė:1. Metinis pranešimas;2. Auditoriaus išvada;3. Bendrovės 2012 metų finansinių atskaitų rinkinio tvirtinimas;4. Bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymas;5. Bendrovės valdybos nario rinkimai;6. Audito įmonės rinkimai ir apmokėjimo sąlygų tvirtinimas.

Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena yra 2013 m. balandžio 18 d.

Dalyvauti ir balsuoti susirinkime turi teisę tik asmenys, buvę bendrovės akcininkais visuoti-nio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje.

Su sprendimų projektais ir kitais dokumentais akcininkai gali susipažinti bendrovės buveinėje.

Vadovas Užs. LM-2485

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - Vilniaus aps. VPK) rengia nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės materialiojo turto

pardavimo viešą aukcioną, kuris vyks 2013 m balandžio 18 d. 10.00 val.Vilniaus aps. VPK Autoūkyje, Vilniuje, Durpių g. 2.

Neįvykus pirmajam pardavimo aukcionui, pakartotinis aukcionas įvyks tuo pačiu adresu 2013 m. balandžio 25 d. 10.00 val.

Viešame pardavimo aukcione parduodamo turto sąrašasEil. Turto Inventorinis Valstybinis Pagaminimo Pradinė Pastabos AvansinisNr. pavadinimas Nr. numeris metai pardavimo mokestis,

kaina, Lt Lt1 2 3 4 5 6 7 8

1. Automobilis VW VENTO 8223000007 CFV 024 1993 450,00 100,00

2. Automobilis VW PASSAT 8220000093 SVM 682 1990 400,00 100,00

3. Automobilis FIAT MAREA 8223000355 OVN 775 2000 1200,00 200,00

4. Automobilis VW PASSAT 8220000055 BFO 445 1991 350,00 100,00

5. Automobilis VW VENTO 8223000324 KVL 607 1997 400,0 100,00

6. Automobilis VW PASSAT 8220000079 HVY 469 1992 450,00 100,00

7. Automobilis VW GOLF 8223000031 LVU 321 1998 550,00 150,00

8. Automobilis VW GOLF 8223000425 ZMG 971 1995 400,00 100,00

9. Automobilis OPEL VECTRA 8226000197 YUJ 266 1993 600,00 150,00

10. Automobilis VW GOLF 8223000310 JVV 080 1997 450,00 100,00

11. Automobilis VW GOLF 8223000047 SVY 823 1994 500,00 150,00

12. Automobilis VW VENTO 8220000086 HVV 494 1996 500,00 150,00

13. Automobilis OPEL ASTRA 8223000068 TVJ 671 2002 1000,00 200,00

14. Automobilis VWTRANSPORTER 1206000021 OVC 596 1993 1200,00 250,00

15. Automobilis OPEL ASTRA 8110000029 UVT 747 2003 700,00 200,00

16. Automobilis AUDI 80 8226000464 UVK 440 1987 400,00 100,00

17. Autobusas MAN NG 272 8030000001 AZV 968 1992 14363,00 500,00

18. Automobilis FORD TRANSIT 1079 BVJ 094 1993 2500,00 300,00

19. Automobilis 8220000048 1995 600,00 Bendra VW VENTO FVM 831 pardavimo 150,00Dujinė įranga 8810000020 2000 30,00 kaina - 630 Lt

20. Dujinė įranga VW VENTO 8810000023 CVE 258 2000 30,00

Atsakingas asmuo - Vilniaus aps. VPK Autoūkio vedėjas Antanas Antanavičius, tel. (8 5) 271 7615,informacija teikiama tel. (8 5) 271 7616.

Parduodamo turto apžiūra - 2013 m. balandžio 15-17 dienomis nuo 8.00 iki 16.00 val. Vilniaus aps. VPK Autoūkyje, adresu: Durpių g. 2, Vilnius.

Avansinį mokėjimą aukciono laimėtojas sumoka grynaisiais pinigais aukciono metu. Nesu-mokėjus avansinio mokesčio, prekė tame pačiame aukcione parduodama iš naujo, o nesą-žiningas pirkėjas, nesumokėjęs avansinio mokesčio, praranda teisę toliau dalyvauti aukcio-ne. Nesumokėjus likusios sumos, avansinis mokėjimas negrąžinamas, prekė parduodamakitame aukcione.

Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma per tris darbo dienas po aukciono pabaigos pavedi-mu į Vilniaus aps. VPK banko sąskaitą Nr. LT327044060001188548 AB SEB banke, banko ko-das 70440 arba grynaisiais pinigais.

Aukciono dalyvio bilieto kaina - 10 litų. Užs. LM-2484

Informuojame, kad yra rengiamas žemės sklypo, esančio

Vilniaus r., Zujūnų sen., Antežerių k.,Ežero g. 22, formavimo ir pertvarkymo

projektas, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą valstybinėje žemėje.

Planavimo organizatorius - Lilija Smyko-va, Tamara Potapova. Projekto rengėjas - UAB „GEONORMA“.Gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0700:637savininkus (Pelagėja Krasnopiorova, Jele-na Zubanova) susipažinti su projektu beipateikti pasiūlymus, gali šiuo adresu: Rau-donės g. 3, Vilniuje, nuo 2013 m. balan-džio 2 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. Atsakingas asmuo - matininkas Andrius Stripeikis, tel. 8 683 81 626, el. p.: andrius_stripeikis@yahoo.com.

Užs. LM-2488

UAB „ROKIŠKIO PIENAS“ (adresas: Pramonės g. 8, LT-28216 Utena, tel. +370 389 64 402, faks. +370 389 64 404,el. paštas: rokiškio.pienas@rokiskio.com)

SKELBIA KONKURSĄ

šaldymo kompresorinei modernizuoti (galimos trys skirtingų darbų grupės: šaldymoįrengimai, pastatai šaldymo įrengimams ir transformatorinės modernizavimas).

Atsiliepimus į skelbimus pateikti adresu:UAB „Rokiškio pienas“Pramonės g. 8, LT-28216 Utena,Faksas +370 389 64 404El. paštas: rokiškio.pienas@rokiskio.com

Vokai su pasiūlymais atplėšiami 2013 m. gegužės 7 d. 14 val. 00 min. Užs. LM-2489

Uždarosios akcinės bendrovės „Baltfora“ Kodas 135675193, PVM kodas LT35675193, buveinės adresas: Mindaugo g. 6-18, Vilnius

PRANEŠIMAS (apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą) 2013 03 29

2013 m. balandžio mėn. 30 d. 12.00 val. UAB „Baltfora“ direktoriaus iniciatyva ir sprendimu, šau-kiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris vyks adresu: S.Dariaus ir S.Girėno g. 99, Vilnius.

Darbotvarkė:1. Metinis pranešimas;2. Dėl 2012 finansinių metų metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo;3. Dėl pelno (nuostolių) paskirstymo ir rezervų sudarymo bei naudojimo.Direktorius Užs. LM-2490

VILNIUSNACIONALINIS DRAMOS TEATRAS03 29 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai”JAUNIMO TEATRAS03 29 d. 18 val. “Kovos klubas”RUSŲ DRAMOS TEATRAS03 29 ir 30 d. 18 val. “Romeo ir Džiuljeta”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS03 29 d. 18.30 val. “Trys seserys”03 30 d. 16 val. “Berniukas ir žuvėdros”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Mažoji salė03 30 d. 14 val. “Kiškių sukilimas”MENŲ SPAUSTUVĖ03 30 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Stalo teatras”.“Avinėlio kelionė”RAGANIUKĖS TEATRAS03 30 d. 12 val. “Stebuklingoji spanguolė”“DOMINO” TEATRAS03 29 d. 19 val. “Sex guru”03 30 d. 19 val. “Meilė pagal grafiką”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS03 29 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS03 29 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Antigonė Sibire”03 29 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “TegyvuojaBušonas”03 30 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”03 30 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar mo-ters”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS04 01 d. 18 val. “Aida”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS04 01 d. 12 val. “Šeimynėlė iš Didžiosios girios”KAUNO KAMERINIS TEATRAS03 29 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS03 29 d. 18 val. Tarptautinės Teatro dienos minėjimas03 30 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS03 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS03 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”TEATRAS “MENAS”03 30 d. 12 val. “Trys paršiukai”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS03 30 d. 12 val. “Zuikelių mokykla”PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI03 29 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”

ALYTUSALYTAUS MIESTO TEATRAS

03 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

2013 03 29Lietuvos žinios18 TV programos

PENKTADIENIS 29 D.

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 10.30, 13.30, 15.45,18.45, 21.30 val.“Sielonešė” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 20.50 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 16 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 15, 17.45, 20.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 21.40 val.“Tapatybės vagilė” - 21.50 val.“Tamsus dangus” - 15.15, 20.30 val.“Parkeris” - 14, 19 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15, 21.10 val.“Krudžiai” - 11.30, 14.15, 17, 19.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 21.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 13, 18.30 val.“Gimtadienis” - 16.45 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 18 val.“Legendos susivienija” - 11.15 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 11.10, 16.30, 19, 21.40 val.“Sielonešė” - 11.30, 14.45, 18.20, 21 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 13.45 val.“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10, 17.45, 20.30 val.“Krudžiai” - 12, 14.30, 17 val.“Krudžiai” (originalo kalba) - 14.20, 19.40 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 15.20, 18.20, 21 val.“Tapatybės vagilė” - 11.15, 18.40 val.“Mama” - 16.30, 21.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 14, 21.15 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 14, 18.40 val.“Gimtadienis” - 16.10 val.Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 29-4 d.

“Šalutinis poveikis” - 22 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 16.50 val.“Linkolnas” - 15.45, 21.15 val.“Argo” - 16, 21.30 val.“Valentinas vienas” - 13.40, 19 val.“Hičkokas” - 13.20, 18.45 val.SKALVIJA“Pi gyvenimas” - 17 val.“Aurora” - 19.30 val.PASAKA“7 dienos Havanoje” - 16.30 val.“Nenustok šypsotis” - 19.15 val.Trumpametražių filmų naktis - 21.30 val.“Saugus prieglobstis” - 16.45 val.“5-oji styga” - 19 val.“Medžioklė” - 21 val.“Optimisto istorija” - 17.30 val.OZO KINO SALĖ“Česlovo Milošo amžius” - 16 val.

“Aurora” - 18 val.MULTIKINO“Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19, 21.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 11, 14.30, 17, 19.30, 21 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14, 19.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 16.15, 20.45 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 14.15, 16.45, 19, 21.30 val.“Parkeris” - 22 val.“Tamsus dangus” - 18.30, 22 val.“Krudžiai” (3D) - 11, 12, 13.30, 16, 18.30 val.“Krudžiai” - 10.15, 14, 12.45, 15.15, 17.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.15, 16.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 20 val.“Gimtadienis” - 11.45, 21.45 val.“Sniego karalienė” (3D) - 10 val.“Sniego karalienė” - 12 val.

KAUNASCINAMON“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 17.30 val.“Sielonešė” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19.45, 22 val.“Pagalbos šauksmas” - 15, 19.30 val.“Krudžiai” (3D) - 10.40, 13, 15.15 val.“Krudžiai” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.“Tapatybės vagilė” - 12.45, 21.30 val.“Gimtadienis” - 12.15, 20.45 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 17.15 val.“Sniego karalienė” - 11 val.

“Valentinas vienas” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.FORUM CINEMAS“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 20.50, 23.30 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 11.45, 14.15, 16.30, 18.45 val.“Sielonešė” - 11.15, 16, 18.45, 21.30, 23.59 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13.30 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 13, 17.30, 21.50 val.“Pagalbos šauksmas” - 15.15, 19.40 val.“Tapatybės vagilė” - 15.45 val.“Tamsus dangus” - 20.30 val.“Parkeris” - 18, 22.45 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 val.“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16.15, 18.45 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 21.15, 23.45 val.“Mama” - 18.30, 23 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 20.40 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14 val.“Gimtadienis” - 19, 23.15 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.45 val.“Legendos susivienija” - 11 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.15, 15.45, 18.30, 21 val.

“Sielonešė” - 11, 13.30, 16.15, 19.15, 21.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30 val.“Pagalbos šauksmas” - 13, 18 val.“Tamsus dangus” - 20.45 val.“Krudžiai” (3D) - 11.15, 13.45, 16.30, 19 val.“Krudžiai” - 10.15, 12.30, 15, 17.30, 20.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 15.30, 20.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14.45, 17.45 val.“Valentinas vienas” - 22 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Eilinis Džo. Kerštas” - 10.30, 13.30, 16.30, 19.15,21.45 val.“Sielonešė” - 15.45, 21.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 13.15, 18.15 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.15, 13.45 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 19, 21.15 val.

“Mama” - 16.15, 20.45 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 13, 18.45 val.“Krudžiai” - 11.45, 14.15, 16.45 val.“Gimtadienis” - 18.30 val.“Valentinas vienas” - 10.45, 16, 21 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Krudžiai” (3D) - 11, 12.50 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14.40 val.“Sielonešė” - 16.45 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19, 21.05 val.I SALĖ“Parkeris” - 12, 16.20 val.“Pagalbos šauksmas” - 14.20, 18.40, 20.40 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.15 val.“Sielonešė” - 18.15 val.“Šalutinis poveikis” - 21.40 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15 val.“Mama” - 18.40 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.“Krudžiai” - 11.15, 14, 16.30, 19.10 val.“Valentinas vienas” - 15.45, 20.45 val.

LRT televizija

6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Lietuvos tūkstantmečio

vaikai”20.25 Loterija “Perlas”21.15 “Laukimo valanda”.

Koncertas22.00 Loterija “Perlas”22.15 “Kryžiaus kelias iš Romos

Koliziejaus”. Tiesioginėtransliacija

0.00 Vaid. f. “Atsisveikinimas” N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Žvaigždžių duetai”. Istorija

prasideda iš naujo (k.)

TV1 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Namelis prerijose” (k.) 11.00 “LRT Aktualijųstudija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietu-va”. Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15“Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietu-vos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas”21.15 “Laukimo valanda”. Koncertas 22.00 Loterija“Perlas” 22.15 “Kryžiaus kelias iš Romos Kolizie-jaus”. Tiesioginė transliacija 0.00 Vaid. f. “Atsisveiki-nimas” N-7

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “La-bas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigždėms”.Koncertas (k.) 12.30 “Kultūra”. Dainininkė Veroni-ka Povilionienė (k.) 12.45 “Savęs link”. Ugniesapeigos (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Asistentasvienai dienai” (k.) 15.00 “Durys atsidaro” 15.30“Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00“Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Ke-liaukim!” 18.45 “Tūkstantmečio pokalbiai” 19.30“Šv. Mišios - vilties simbolika” (k.) 20.30 “Tarmiųmetai”. Speciali laida Tarptautinei gimtosios kal-bos dienai. “Tarmė - sava giesmė” 21.55 “Pergalėskaina” 22.20 A.Dvoržakas. “Requiem”. DalyvaujaLNOBT simfoninis orkestras, choras, Kauno valsty-binis choras. Solistai S.Stonytė, J.Vaškevičiūtė,V.Vyšniauskas, L.Norvaišas 0.00 Panorama (k.)0.40 10-asis “Vilniaus Gospel muzikos festivalis2012”. Dalyvauja gospel muzikos chorai iš Lietu-vos ir Švedijos

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30“Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Išli-kimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “CSI Maja-mis” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama”14.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 14.30“Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konanonuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kast-las” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau

su jūsų mama” 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Pabėgi-mo karaliai” 23.00 “Nokautas” 0.00 “Gelbstint Grei-sę” 1.00 “Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimųskyrius” 1.55 Eurolygos rungtynės. TOP 16. Berlyno“Alba” - Kauno “Žalgiris”. Vaizdo įrašas 3.35 “Paslap-čių namai”

Lietuvos ryto TV 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Reporte-ris” 7.50 “Velykų skanėstai” 7.55 “Lietuva tiesiogiai”8.30 “Nuoga tiesa” 9.30 “Padėkime augti” 10.05“Kas tu toks?” 11.00 “Sodo detektyvės” N-7 12.00“Reporteris” 12.55 “TV pokštai” N-7 13.25 TV par-duotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Įspūdingiausigamtos reiškiniai”. 1 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok.f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 1 d. tęsinys N-717.00 Žinios 17.20 “TV pokštai” N-7 18.00 Žinios18.35 “TV pokštai” N-7 19.35 “Velykų skanėstai”19.40 Dok. f. “Putinas. Nauja pradžia” N-7 21.00“Reporteris” 21.45 “Mad Men. Reklamos vilkai” N-723.55 “Velykų skanėstai” 0.00 “Gyvenimo būdas”

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Trys įtemptos dienos” N-7 9.10 Kome-dija “Didysis Bakas Hovardas” 11.00 Drama “Nemir-tingieji” N-7 13.00 Komedija “Nekenčiu Valentinodienos!” 15.00 Drama “Karaliaus kalba” 17.00 Dra-ma “Babelis” N-7 19.20 Komedija “Tarnybinis roma-nas. Dabartiniai laikai” 21.00 Komedija “Nepagei-daujami genai” 23.00 Komedija “BernvakarisAustralijoje” N-7 1.00 Trileris “Grįžimas namo” N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose”

9.00 Žinios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų10.20 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija”12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios.Budėtojų dalis 13.00 Teisė į susitikimą 14.00 “Kil-mingų mergelių instituto paslaptys” 15.00 Žinios15.30 Žinios. Maskva 15.50 Žinios. Sportas 15.55“Svetimos paslaptys” 16.40 “Pagaminta SSRS”17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesiogi-

nis eteris 19.20 Vladimiro Vinokuro vakaras 22.25Vaid. f. “Visam gyvenimui” 0.10 Vaid. f. “Moterys”2.05 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Futbolas. Anglijos premier lygos žurnalas11.30 Golfas. PGA turo užkulisiai 12.00 Golfas. Eu-ropos turo savaitės apžvalga 12.35 Krepšinis. Euro-lyga. CSKA - “Real” 14.25 Tenisas. Majamio SonyOpen turnyro ketvirtfinalis 18.25 Futbolas. UEFAČempionų lygos apžvalga 18.55 Krepšinis. Euroly-ga. “Alba” - “Žalgiris”. Tiesioginė transliacija 21.10“Futbol Mundial” žurnalas 21.40 Krepšinis. Euroly-ga. “Montepaschi” - “Barcelona”. Tiesioginė trans-liacija 23.40 Tenisas. Majamio Sony Open turnyropusfinalis

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pa-gaminta? 12.40 “USS Bush” lėktuvnešis 13.35Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų grio-vėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas lai-mikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai vei-kia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Visureigiųvairavimo taisyklės 22.00 Ekspedicija į Everestą23.00 Režisieriaus W.Hercogo interviu su mirtiesbausme nuteistu kaliniu 0.00 Specialusis būrys1.00 Kalintys svetur

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Porsche” automobiliųgamyklos 11.00 NSO virš Europos 12.00 Paranor-malūs reiškiniai 13.00 Liūtė išgelbėjo antilopę14.00 Žuvys grobikės 15.00 NSO virš Europos16.00 Paranormalūs reiškiniai 17.00 Pasaulio pabai-gos belaukiant 18.00 “Maserati” automobiliai 19.00Kalintys užsienyje 20.00 Prekyba senais ginklais21.00 Tunų žvejyba 22.00 Kalintys užsienyje 23.00Prekyba senais ginklais 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nak-ties programa

Kinas

12.55 “iKarli”13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”13.55 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-716.00 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2 Penktadienis”.

Paskutinis pokalbis su IrenaMatijošaitiene

21.00 “Farai” N-1422.00 Veiksmo f. “Pavojingas

turas” N-1423.55 Veiksmo trileris “Anakonda

3. Palikuonis” N-141.45 “Mentalistas” (k.) N-7

TV36.45 “Teleparduotuvė”7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Choras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Chorų karai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 Animac. komedija

“Simpsonų filmas”

21.00 Nuotykių f. “Aplink pasaulįper 80 dienų”

23.20 Veiksmo komedija “Šan-chajaus riteriai”

1.40 Siaubo trileris “Smaguspasivažinėjimas 2. Mirtiskelyje”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Juoko kovos” (k.) N-79.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)10.00 “Amerikos talentai”11.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Auksarankiai” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Komikų klubas” N-721.30 Detektyvas “Rezervistas 3.

Savų nepaliekame” N-1423.20 “Amerikietiškos imtynės”

N-140.20 “N-uoga” S0.50 “Laukinis” (k.) N-71.50-5.59 “Bamba” S

Teatras

“Dugne” Oskaro Koršunovo teatre.

“Kovos klubas” Jaunimo teatre.

Orai 192013 03 29Lietuvos žinios

Avinas. Šiandien jausitės ganprastai, mat vakar per daug irper drąsiai kalbėjote. Vis dėlto

net ir šiuo atveju pasidalykite savo jaus-mais su kuo nors, ką gerai pažįstate.

Jautis. Mėgstate valdyti situa-ciją, tačiau netikrumas, kuris at-siras jūsų gyvenime, gali turėti

įtakos pozityviems pokyčiams. Suvokite,kad kartais geriau plaukti pasroviui.

Dvyniai. Nemanykite, kad at-skleidžiamas pyktis - silpnumoįrodymas. Tačiau slėpti šį jausmą

kenksminga jums patiems, todėl pasistenki-te išlieti jį kaip įmanoma konstruktyviau.

Vėžys. Galite pasijusti visų pa-miršti ir apleisti. Būkite nuošir-dūs, draugiški, ir jums bus at-

sakyta tuo pačiu. Šį vakarą skirkite laikobrangiausiems žmonėms.

Liūtas. Kažkas privalo baigtis,tačiau nebūsite tam pasiruošę.Didės įtampa, mat suprasite,

jog dabartinės situacijos išlaikyti nesugeba-te. Gerų pokyčių laukite jau netrukus.

Mergelė. Nesate iš tų, kuriepraranda kontrolę kalbėdami.Tačiau šiandien galite prišne-

kėti nereikalingų dalykų. Gerai pagalvokiteprieš atverdami burną.

Svarstyklės. Iš visų jėgų steng-sitės išlikti objektyvūs, tačiauišmintingiau būtų nuoširdžiai

išreikšti savo jausmus. Pasimėgaukite lais-vu laiku su šeima, neišlaidaukite.

Skorpionas. Diena be jokiųrūpesčių ir galvos skausmo.Galite planuoti svarbius reika-

lus, susitikimus. Gerai spręsti finansines,verslo, veiklos plėtimo problemas.

Šaulys. Jausitės maloniai ap-tingę, net pamiršite darbus irpasinersite į patinkančią veik-

lą. Palanku priimti svarbius sprendimus,prisipažinti, kad mylite.

Ožiaragis. Būsite nusiteikę iš-klausyti artimą draugą ar part-nerį. Jei sugalvosite duoti pata-

rimą, darykite tai atsargiai, gerai apgalvoję.Nebijokite rizikuoti.

Vandenis. Negalite atsikraty-ti jausmo, kad kažkas greitumetu turi nutikti. Susiorien-

tuoti padės racionalumas ir kruopšti padė-ties analizė. Nepasikliaukite jausmais.

Žuvys. Privalote daug ką baig-ti, jei norite judėti į priekį. Di-džiuositės, kad sugebėjote

tiek daug nuveikti. Diena nebloga finansi-niams klausimams spręsti.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 6:02leidžiasi 18:45dienos ilgumas 12:45

MĖNULISTrečiojipilnatiesdiena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+17

+3

+2 -7

+2 -6

+2

+1 -9

+1 -9

-7

-4

Lisabona

+20Malaga

+14Madridas

+21Alžyras

+22Tunisas

+17

Atėnai+20

Larnaka

+11Stambulas

+20Barselona

+16Bordo

+3Dublinas

+8Paryžius

+6Londonas

+16 Nica

+17Roma

+17Dubrovnikas

+11Sofija

+6Bukareštas

Varna

+3Maskva

-1 Helsinkis

+5Kijevas

+1Berlynas

+4

Kopenhaga+3

Stokholmas

+5

Oslas

+4Amsterdamas

+7Miunchenas

+6Praha

+1Vilnius

+3Talinas

+3Ryga

-1

Minskas

+2Sankt Peterburgas

Bratislava

+3Varšuva

+4Viena

+3Budapeštas

PilnatisIII 27

DelčiaIV 03

JaunatisIV 10

PriešpilnisIV 17

Šiandien: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota, daugelyje rajonų snigs.Temperatūra naktį 3-7laipsniai šalčio, dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 0 laipsnių.

88-oji metų diena. Kovo dvidešimt devintoji, penktadienis, penktoji 13-osios metų savaitės diena,iki Naujųjų metų lieka 277 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Almantė, Bertoldas, Manvydas, Narcizas.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį aržodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!Šios savaitės nugalėtoją skelbsimebalandžio 15 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Avinas 03 21 - 04 20

Kovo 28 d. sudoku sprendimas.

2013 03 29Lietuvos žinios20 Margumynai

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno kolegijos studentaikiaušiniams marginti pasirinkosunkų, bet įdomų būdą.

Per šv. Velykas Kauno kolegijos Jus-tino Vienožinskio menų fakulteto stu-dentai savo artimiesiems ir draugamsįteiks itin originaliai išmargintų kiau-šinių - su mokslo įstaigos, savo argamtos atvaizdu. Apie tai, kad vaizdąiš negatyvo galima perkelti ant įvairiųdaiktų, žinoma seniai, tačiau nuotrau-kos ant kiaušinių atsiduria retai.

Kad fotoaparatu užfiksuotus vaiz-dus galima atgaminti ant kiaušiniolukšto, studentams papasakojo šį bū-dą išmėginę dėstytojai.

Pirmiausia nufotografuojama tai,ką pageidaujama matyti ant kiauši-nio. Tuomet kiaušiniai išverdami ar-ba pradūrus skylutę ištuštinamas jųvidus. Pasirinkę antrąjį variantą

Kauno studentai daugiau nei 70kiaušinių taip apdorojo per keliasvalandas, paskui juos nuplovė ir pa-liko išdžiūti per naktį.

Kitą dieną kiaušinių margintojaipasigamino specialią, šiek tiek dre-bučius primenančią emulsiją. Ji pa-kaitinama tamsoje, o kai suskystėja,teptuku užtepama ant lukšto. Vėliaukiaušiniai maždaug pusvalandžiuipaliekami džiūti visiškoje tamsoje,nes emulsija, kaip ir fotopopierius,jautri šviesai.

Antroji tokio kiaušinių margini-mo dalis - vaizdo iš negatyvo perkė-limas ant lukšto. Negatyvas su no-rimu matyti peizažu ar portretudedamas į didintuvą ir apšviečia-mas 9-13 sekundžių. Tada beliekakiaušinį minutei atsargiai įmerkti įryškalą, vandenį, fiksažą ir vėl į van-denį, o paskui padėti išdžiūti. Pa-skutinės procedūros turi būti atlie-kamos itin atidžiai, nes tiek per ilgasmirkymas skysčiuose, tiek neatsar-

gus lukšto lietimas sugadina pa-veikslą.

“Procesas buvo neįprastas, betlabai įdomus. Juk ne kasdien kiau-šiniai marginami nuotraukomis”, -sakė fotografiją studijuojanti VilijaŽigaitė. Ji paaiškino, kad norintgauti puikų rezultatą reikia kantry-bės ir ne vienos valandos darbo.“Bet tai, ką vėliau pamatai, sukeliaeuforiją”, - džiaugėsi mergina.

Nors toks netradicinis kiaušiniųmarginimas yra kantrybės reikalau-jantis ir nepigus procesas, vienu me-tu apdorojant didelį kiekį kiaušiniųsavikaina sumažėja.

Tiems, kurie daro nuotraukas na-muose, studentai siūlo prieš šv. Ve-lykas patiems pasigaminti netradici-nių ir itin mielų dovanų gražiausiaipavasario šventei. “O tie, kurie ne-turi tokio darbo patirties, tegul ver-čiau kreipiasi į alternatyviais proce-sais besidominčias laboratorijas”, -patarė studentai. •

Nuotraukos ant kiaušinių

Prancūzijoje prasidėjo moters, apvilkusios 3 metų sūnų terorizmą šlovinančiaismarškinėliais, teismas. Įdomiausia, kad šio vaiko vardas Jihadas, t. y. Džihadas.

Teisiama ne tik vaiko motina 35metų Bouchra Bagour, bet ir jos bro-lis Zeyadas Bagouras, nes būtent jispadovanojo berniukui marškinėlius.

Skandalas kilo, kai praėjusių metųrugsėjį motina atvedė tais marškinė-liais apvilktą sūnų į vaikų darželį.Marškinėlių priekyje buvo užrašyta“Aš - bomba”, o ant nugaros - “Dži-hadas, gimęs rugsėjo 11-ąją”. Motinąį teismą padavė darželio auklėtojas.

Teisme abu Bagourai savo kaltęneigia. Bouchra aiškina, kad apvilkosūnų marškinėliais net nesusimąs-čiusi, kas ant jų užrašyta. Motina tei-gia, kad marškinėliai nereklamavo te-rorizmo, tiesiog ant jų buvo užrašytajos sūnaus Džihado gimimo diena,nes berniukas iš tiesų yra gimęs rug-sėjo 11-ąją. Jos brolis Zeyadas taippat įrodinėja, kad marškinėlius pa-dovanojo sūnėnui jo gimtadienioproga.

Tačiau prokuroras tuo patikėti ne-linkęs. Teisme jis aiškina, kad užrašastiesiogiai atspindi 2001 metų rugsė-jo 11 dieną teroristų įvykdytas tero-ro atakas Jungtinėse Valstijose. Jissiūlo vaiko motinai skirti 1000 eurų,o jo dėdei - 3000 eurų baudą. •

3 metų Džihadas

Garsus Rusijos aktorius ir režisierius Nikita Michalkovasnusprendė imtis vyndarystės.

Su savo partneriu KonstantinuTuvykinu N.Michalkovas nusipir-ko 100 hektarų žemės Toskanoje.Pirmieji 16 tūkst. butelių šiameūkyje pagaminto vyno jau atkeliavoį Rusiją. Vieno režisieriaus filmogarbei jis pavadintas “12”. Be to,N.Michalkovui patinka, kaip šis

skaičius skamba itališkai - “dodici”.N.Michalkovas tikisi, kad netrukus

jo ūkyje bus galima pagaminti 250tūkst. butelių vyno per metus. Ateity-je jis žada gaminti ir baltąjį vyną. Šiuometu režisieriui svarbiausia, kad jo gė-rimas patektų į Rusijos rinką, nors kolkas nelinkęs jo reklamuoti, nes “vyn-darystė - nepaprastai įdomus ir kil-nus užsiėmimas, tai visa kultūra”. Re-žisierius jau pasiūlė savo vyno Rusijosprezidentui Vladimirui Putinui.

N.Michalkovas jau kuris laikas

turi verslą, nesusijusį su kinu. Praė-jusių metų balandį tapo žinoma,kad jis yra Čeliabinske esančios dei-mantų bendrovės “ČelProm-Dia-mond” akcininkas. Tačiau pagrin-dinis jo verslas vis dėlto siejamas sukinu. Jam priklauso 60 proc. vienoskino studijos akcijų, taip pat 7,5proc. kompanijos “Bradbury Lab”,kuri teikia paslaugas kino ir televi-zijos operatoriams, akcijų. Be to,N.Michalkovas vadovauja Rusijosautorių teisių sąjungai. •

Ėmėsi vyndarystės

Garsi prancūzų aktorė, tapusine mažiau garsia gyvūnų globėja, Brigitte Bardot neteko mylimos katės.

Dingus jos dvejų metų augintineiB.Bardot kreipėsi į žmones ir prašėpadėti ją rasti, už tai pažadėjo dos-niai atsilyginti. “Esu siaubingai nu-bausta. Negaliu miegoti”, - sakė bu-vusi aktorė vietos laikraščiui.

B.Bardot numylėtinė vardu Ron-tonton pražuvo prieš savaitę. Tuo-met aktorės namuose Sen Tropeze so-dininkai genėjo medžius. Manoma,kad katė galėjo pabėgti išsigandusibenzininio pjūklo keliamo triukšmo.

Vienas kaimynas sakė pastebėjęs ka-tę, einančią keliu netoli aktorės na-mų, tačiau daugiau jokių pranešimųapie pražuvėlę negauta.

B.Bardot kreipėsi į vietos laikraš-čius. Žurnalistams savo augintinęapibūdino kaip “mažytę apvalutę”.Rontonton neturėjo nei antkaklio,nei lusto. Tam, kuris grąžins katę,aktorė pažadėjo sumokėti 600 eurų.

B.Bardot duodama interviu visuo-met pasakoja, kaip myli gyvūnus irkokią paguodą jie teikia. Aktorė įkū-rė labdaros fondą gyvūnams remti,o jos namuose prieglaudą randa šim-tai benamių kačių ir šunų, kol jiemsieškoma šeimininko. •

Pabėgo mylima katė

“Le Figaro”, RIA Novosti, “Gala”, LŽ

N.Michalkovas su dukterimi Nadežda.

B.Bagour su savo advokate.

Prieš imantis darbo reikia kiaušinį ištuštinti. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Taip atrodo neįprastu būdu išmargintaskiaušinis.

B.Bardot išgyvena dėl dingusios “mažytės apvalutės” Rontonton. AFP/Scanpix nuotraukos