2013 m. sausio 15 d. / Antradienis / Nr. 11 (13 436)

ORAI

Šiandien: debesuota, vietomis snigs, pustys. Temperatūra dieną 2-6 laipsniai šalčio.

19p.

Valstybių suverenitetas ir saugumas nėra savaime su-prantamas dalykas. Jį reikiapuoselėti, išlikti budriems verti-nant net tuos veiksnius, kurie išpirmo žvilgsnio atrodo neutra-lūs. Tokius patarimus Lietuvaidalija įtakingi JAV ekspertai.

Jie atkreipia dėmesį į Lietuvoje ir vals-tybėse kaimynėse vis dar pastebimą po-sovietinį palikimą. Buvęs JAV gynybossekretoriaus padėjėjo pavaduotojas Eu-ropai ir NATO Ianas Brzezinskis, ver-tindamas Lietuvos naujosios Vyriau-sybės kalbas apie santykių su Rusija“perkrovimą”, tikina, kad viskas bus

gerai tol, kol neišduosime savo prigim-tinių vertybių. Vašingtono tarptauti-nių studijų instituto vyresnysis moks-lo darbuotojas Robertas C.Nurickaskaip svarbiausią sritį, į kurią reikėtųsusitelkti nedelsiant, įvardija energeti-kos sektorių.

3p.

Ekspertai: saugumas savaime neatsiranda

UŽSIENIS

Atsisakys darbo stovyklų

Kinija ketina reformuoti bausmiųsistemą, pagal kurią nusižengę gy-ventojai buvo siunčiami į darbo sto-vyklas. Nuo 1957-ųjų jose be teismoiki ketverių metų galima laikyti žmo-nes, kurie ten turi būti perauklėjami.Tai seniai kritikuoja Kinijos intelek-tualai, žmogaus teisių gynėjai ir netvalstybinė žiniasklaida. Kuo pasi-baigs ši reforma, nežinoma. Neaiškuir tai, kaip bus pasielgta su žmonė-mis, šiuo metu esančiais darbo sto-vyklose, kurių Kinijoje yra daugiaukaip 350. Jose laikoma apie 160tūkst. žmonių. Darbo stovyklose at-siduria Kinijos disidentai, taip pattie, kurie bando ginti savo teises arbapasipriešina regionų valdžiai.

8p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

VERSLAS

Energetikospadangėjetemsta saulė

Darbo neturi kas ketvirtas Lietu-vos jaunuolis, ir nors statistika ro-do, kad per metus situacija page-rėjo, prezidentės Dalios Grybaus-kaitės nuomone, jaunų bedarbiųgretas tirpdo emigracija

3p.

Londono bokso ringe iškovojęspirmą olimpinį medalį nepriklau-somai Lietuvai Evaldas Petrauskasdabar laimingas - iš Airijos į Lie-tuvą grįžo mylimoji Dovilė su jų dukrele Guste

15p.

11p. 12p.

DIENOS TEMOS

Delfinai sugrąžins į muziejų lankytojus 4p.

V.Mazūras: iš daiktų susirankiotas

gyvenimas

ISTORIJA

Keramikoskarštligėsiautė irLietuvoje

MINDAUGAS KLUSAS

Scenografas ir režisierius VitalijusMazūras svajojo apie tokį lėliųteatrą, kuris nebūtų tik vaikųaikštelė, o taptų politine scena.Įvykiu. Net gūdžiais sovietme-čiais menininkas sugebėjoatkakliai ir nuosekliai brandintisavitą teatro estetiką.

Garbingiausiu apdovanojimu Vi-talijus Mazūras įvertintas už lėlių teat-ro virsmą ryškiu Lietuvos kultūrosreiškiniu ir kūrybos sąsajas su etninelietuvių pasaulėjauta. “Sovietmečiuatradome visai kitą pasaulį - daiktųpasaulį”, - LŽ teigė scenografas, tik-riausiai turėdamas mintyje ne tik sa-ve ir kartu dirbusius aktorius, bet irkitus bendražygius - Vilniaus lėliųteatro tėvą Balį Lukošių, dailininkąGintautą Žalalį, Kauno valstybinio lė-lių teatro įkūrėją Stasį Ratkevičių.

Šiaulėnų valsčiuje, Šiaulaičiuose(Radviliškio r.), gimęs V.Mazūras yratikras teatro maištininkas, įvykdęs nevieną perversmą. Pirmiausia jis atsisa-kė etalonu laikomo ir visiems teatramsprimetamo natūralistinio SergejausObrazcovo teatro realizmo. “Eglė žal-čių karalienė” (1968) sukėlė šios menosrities revoliuciją, eksperimentuojan-tiems Uralo zonos teatrams V.Mazūrokūryba tapo atspirties tašku.

13p.

Rom

o Ju

rgai

čio

nuot

rauk

a

Lėlių teatras toks, kad jame ir lubomis

galima vaikščioti - visai normaliai

atrodysi.

Su praėjusios kadencijos Seimo ir Pasaulio lietuviųbendruomenės (PLB) komisijospirmininku konservatoriumiPauliumi Saudargu, išeivijosreikalų neketinančiu išsižadėtiir šiame Seime, kalbamės apiepastarųjų dienų aktualiją - kai kurias Pilietybės įstatymo nuostatas.

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė, at-sižvelgdama į visuomenėje vykstan-čias permainas ir žmonių lūkesčius,vakar kreipėsi į Konstitucinį Teismą(KT) dėl pilietybės teikimo plėtros ga-limybių. KT klausiama, ar tam pakan-ka pataisyti Pilietybės įstatymą, ar bū-tina keisti Konstituciją. Ar, Jūsųnuomone, to išsiaiškinti nebuvo gali-ma anksčiau?

- Prezidentė pasirinko konstruk-tyvų teisinį kelią. Vis dėlto noriu pri-minti, kad į KT šalies vadovė krei-pėsi lygiai dėl tų pačių dalykų,kuriuos anos kadencijos Seimas bu-vo priėmęs 2010-ųjų rudenį. Tačiauprezidentė įstatymą vetavo. Man at-rodo, kad pasiklausti KT nuomo-nės dėl ginčytinų Pilietybės įstaty-mo nuostatų buvo galima dartuomet. Bet, kaip sakoma, geriau vė-liau nei niekada.

- Jei ne ledo šokėjos Isabellos To-bias nepavykęs bandymas gauti Lietu-vos pilietybę, pilietybės klausimai, kogero, dar ne vienus metus būtų nuk-loti storo dulkių sluoksnio?

- Džiaugiuosi, kad šia istorija domi-si žiniasklaida ir visuomenė, visi ko-mentuoja, visiems tai rūpi. Ir tai yrasvarbu. Mes gyvename demokratinė-

je valstybėje, kur visuomenės nuomo-nė - svarbiausia. Galbūt kilęs skanda-las pagaliau leis mums išeiti iš teisinėsaklavietės.

- Daugiausia aistrų keliantys Piliety-bės įstatymo sopuliai - išvykusiųjų po1990-ųjų kovo 11-osios negalėjimasišsaugoti Lietuvos pilietybės ir griežtireikalavimai norintiems ją gauti už-sieniečiams. Ar tai lygiaverčiai “lygtiesdėmenys”?

- Tai to paties konteksto, tačiau vi-siškai kitokio pobūdžio dalykai. Kaikalbame apie dvigubą pilietybę pir-muoju atveju, galvoje turime savo tau-tiečius, dalį gyvenimo praleidusiusgimtinėje. Vis didėjant emigracijaisvarbiausias tikslas yra išsaugoti ryšiussu emigrantais ir pamėginti susigrą-žinti juos namo. Vienas būdų, kaip taipasiekti, - palikti tautiečiams lietuviš-kus pasus. Ir čia nėra nieko bloga, vi-si tai suvokia. Tai suvokime ir piliety-bės požiūriu.

Dėl išimčių užsieniečiams - teisiš-kai ir politiškai kitoks klausimas. Perdešimtmečius tebuvo vienas kitas at-vejis, kai dėl pilietybės kreipėsi asmuo,tarptautiniu lygiu galintis atstovautiLietuvai. Tokius žmones norime prit-raukti, nors jie niekada nebuvo mū-sų šalies piliečiai.

- Jei KT dar kartą išaiškintų, kad iš-plėsti dvigubos pilietybės galiojimo

ribas galima tik keičiant Konstituciją,kaip įvykiai klostytųsi toliau?

- Tektų rengti referendumą, nesKonstitucijos 12 straipsnį galimakeisti tik tokiu būdu, vien Seimo jė-gų nepakaktų. Vis dėlto viliuosi, kadKT - dinamiška struktūra. Taip, tei-sinėje valstybėje turime gerbti įstaty-mus, teismo sprendimus, juos vyk-dyti. Bet diskutuoti dėl jų, turėti savonuomonę niekas nedraudžia. Nesteismai taip pat klysta. Gal kitos sudė-ties KT teisėjai turės kitokią nuomo-nę. KT išaiškinimas nėra dogma. Tuolaikotarpiu, kai jis buvo priimtas, mesjo laikėmės ir tebesilaikome. Tačiaugalbūt dabar KT pamėgins šį klausi-mą įvertinti kitaip, atsižvelgs į visuo-menės lūkesčius.

- Ne paslaptis, kad išeivijos nuosta-ta dėl dvigubos pilietybės įteisinimoreferendumu labai skeptiška.

- Manau, kad referendumo likimaspriklausys nuo to, kaip klausimas buspateiktas visuomenei, kokios vyrausnuotaikos. Tiesą sakant, prognozuoti re-ferendumo rezultatų dabar nedrįsčiau.

- Neseniai Jūs pats užsiminėte apievariantą, kuris leistų praplėsti dvigu-

bos pilietybės ribas. Ar projektas jauparengtas?

- Palaukime, ką pasakys KT. Galviskas išsispręs savaime. Jei ne, aiškin-simės Seimo nuotaikas. Mano galva,keisti Konstituciją tikrai nebūtina, pa-kanka įstatymo pataisų. Sakyčiau, irprezidentė lyg eina šia kryptimi.

- Pilietybės reikalai - teisė ar politika? - Seime teisė ir politika - neatsieja-

mi dalykai. Tačiau kartais sprendžiantteisinius klausimus politikos būna permažai. Mano požiūriu, tai yra blogai.Per sausai aiškinant Konstituciją, ne-matant prieš akis tikslo, dažnai galimaatsidurti aklavietėje. Gal teisininkai irnesutiks, bet KT, atsižvelgdamas į tątikslą ir valstybės interesą, kai kuriuosdalykus galėtų aiškinti kiek kitaip. Tai

tiktų ir dvigubos pilietybės nuosta-toms. Juk čia labiausiai kliūva vienafrazė - “atskiri atvejai”. Ką prie tokiųreikėtų priskirti, galima diskutuoti begalo ir be krašto. Todėl pirmiausiamatykime politinį tikslą ir pagal taitvarkykime teisinę bazę. •Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

2013 01 15Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Sausas Konstitucijos aiškinimas veda į aklavietę

Su istorija verta draugautiJŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Klausantis kai kurių iš verslo į po-litiką atėjusių veikėjų svarstymų ga-li susidaryti įspūdis, kad humanita-riniai mokslai ir jiems atstovaujantysmokslininkai - lyg akmuo ant liesovalstybės biudžeto kaklo, traukian-tis jį į krizę. Todėl kiekviena naujaVyriausybė pirmiausia puola “op-timizuoti” šios gyvenimo srities,apkarpydama lėšas, ribodama hu-manitarų žinių, tyrimų rezultatųtaikymą priimant sprendimus, ovadovavimą pavesdama atsitiktinaiiš partinių kadrų “kaladės” išpeš-tiems asmenims.

Tokio elgesio rezultatai bado akis.Ypač istorijos ignoravimas.

Po rinkimų atsiradusių aistrų sū-kuryje, valdžios koalicijų dėlionėse irrietenose tarp partijų mažai kas pri-simena, kad prieš Antrąjį pasaulinįkarą Lietuvos visuomenė jau spren-dė analogiškas problemas ir kad pro-tingesniems šiandienos politikams la-bai praverstų anų dienų patirtis.

Atsižvelgdama į istorinio mo-mento aktualijas, rekomenduočiauAudronės Žemaitytės-Veilentienėstyrimą “Lyderio problema parla-mentinėje valstybėje. Seimo frak-cijų vadovai parlamentinės krizėslaikotarpiu 1926 metais”, kuriame

bandoma išsiaiškinti, ar buvo gali-ma užkirsti kelią kariniam pervers-mui.

1926-aisiais į Seimą, be 22 Lietu-vos valstiečių liaudininkų partijosnarių, pateko dar šešių partijų atsto-vai ir 3 žydų, 4 lenkų, 6 klaipėdiečiųbei vokiečių atstovai, todėl Vyriau-sybę ėmė formuoti daugiausia vietųSeime gavę valstiečiai liaudininkai.Dėl įsisenėjusios politinės nesantai-kos ir šmeižto rinkimų kampanijosmetu (kaip tai mums pažįstama!) jienegalėjo sudaryti koalicijos su krikš-čionių demokratų bloko frakcijomis,todėl buvo suformuota koalicija suskirtingų programų ir interesų poli-tiniais partneriais - socialdemokra-tais ir tautinėmis mažumomis.

Ministrų kabinetui ėmęs vado-vauti Mykolas Sleževičius pakeitėšiame poste krikščionių demokratųlyderį Mykolą Krupavičių. Šis, ne-pripažindamas savo kaltės dėl pra-laimėjimo, nurodė kitas priežastis:visuomenės politinis nenusistovėji-mas ir nepakankamas susiorienta-vimas partijų siekiuose; nežabota,padorumo ir valstybingumo ribasperžengusi kairiųjų ir tautinių ma-žumų prieš rinkimus vykdyta agita-cija, finansinė krizė.

Negalima nepažymėti, kad šiospriežastys stebėtinai gajos ir aktualiosšiandien, kai Tėvynės sąjungos-Lie-

tuvos krikščionių demokratų lyderįVyriausybės vadovo poste pakeitė so-cialdemokratas.

Su mūsų dienomis siejasi, pavyz-džiui, ir M.Krupavičiaus įžvalga, jogkoalicinė M.Sleževičiaus Vyriausy-bė turėsianti tenkinti visus savo są-jungininkų ir lenkų frakcijos reikala-vimus, nes kitaip neturės daugumospalaikymo. Jo būgštavimai netrukuspasitvirtino. 1926 metų birželio 17dieną buvo priimtas įstatymas dėl ka-ro padėties panaikinimo. Taip pada-

ryta didelė klaida užsienio politiko-je, nes pirmą kartą buvo pripažinta,kad už demarkacijos linijos yra Len-kija, o ne okupuotos Lietuvos žemės.

Krikščionių demokratų atstovai,kaip aiškėja iš A.Žemaitytės- Veilen-tienės tyrimo, įžvelgė Vyriausybėsklaidų ir dėl Klaipėdos krašto. Paste-bėta, kad Klaipėdos krašte lietuviųkalbos mokymas beveik lygus nuliui,stinga lietuvių kalbos mokytojų, oLietuvos skirta valdžia toleruoja vie-tinės valdžios daromus Klaipėdoskonvencijos pažeidimus, kenkdamalietuvių tautos interesams.

Nesnaudė anuomet ir kaimyniniųvalstybių agentai. SSRS pasiuntinybėaktyviai kišosi į Lietuvos vidaus poli-tiką, siekdama susilpninti krikščioniųdemokratų įtaką, nes bijojo, kad Lie-tuva susitars su Lenkija. Pasiuntiny-bė bendravo su tautininkų lyderiais, oliaudininkų laikraščiui suteikdavokrikščionis demokratus kompromi-tuojančios medžiagos.

Vėliau savo atsiminimuose M.Kru-pavičius rašė, kad paskelbus rinki-mų rezultatus pas jį į Žemės ūkio mi-

nisteriją atėjo Antanas Merkys,tuometis Lietuvos tautininkų sąjun-gos pirmininkas, ir įkalbinėjo neper-leisti valdžios liaudininkams, nes jiesugriausią valstybę ir atiduosią jąbolševikams. A.Merkys tikino, kadtautininkų ir krikščionių koalicija yralabai natūrali, nes šios dvi partijos įdaugelį valstybės reikalų žiūrinčiosvienodai.

Dauguma tapę liaudininkai ir so-cialdemokratai, pajutę savo galią,diktavo savo sąlygas. Kairiųjų Vy-riausybė, vykdydama reformas, vi-siškai neatsižvelgė nei į opozicijos,

nei į visuomenės nuomonę ir ne tieksiekė įgyvendinti demokratines pro-gramas, kiek stengėsi pakirsti krikš-čionių demokratų įtaką šalyje.

Tokia partinėmis ambicijomis grin-džiama koalicija negalėjo būti ilgalai-kė. Nuo partijų lyderių valstybiniodarbo patirties, jų gebėjimo kartudirbti Seime, tolerancijos politiniamsoponentams ir požiūrio į visuomenėsnuomonę priklausė ir tebepriklausone tik Seimo, bet ir demokratinėssantvarkos, valstybės likimas. Anuo-metinė koalicija baigė liūdnai - gruo-džio 17 dieną Seimo posėdį nutraukėįsiveržę karininkai.

Tyrimo autorės nuomone, po ilgųokupacijos metų atsiradusioje valsty-bėje nebuvo demokratijos tradicijų,parlamentinio darbo patirties, todėlpartinės ir ideologinės ambicijos bu-vo iškeliamos aukščiau už valstybėsinteresus.

Labai naudinga ir aktuali išvada,liudijanti, jog politikams ir visuome-nei norint daryti mažiau politiniųklaidų su istorija verta draugauti.

Kuo šiandieninė padėtis skiriasinuo anuometės? Nebent tuo, kad ne-same tokia savarankiška ir nepriklau-soma valstybė, kokia buvo anuometėLietuva, o esame didelės Sąjungos da-lis. Tad yra tikimybė, jog iki pervers-mo neprieisime.

Gerai tai ar blogai? •

Mažai kas prisimena, kad prieš Antrąjį pasaulinįkarą Lietuvos visuomenė jau sprendė

analogiškas problemas.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Seimo tribūna

P.Saudargas ragina pirmiausia matyti politinį tikslą ir pagal taitvarkyti teisinę bazę.Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Galbūt dabar KT pamėgins šį klausimą įvertintikitaip, atsižvelgs į visuomenės lūkesčius.

Dienos temos 32013 01 15Lietuvos žinios

TADAS VALANČIUS

Valstybių suverenitetas ir saugu-mas nėra savaime suprantamasdalykas. Jį reikia puoselėti, išliktibudriems vertinant net tuosveiksnius, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo neutralūs. Tokius patarimus Lietuvai dalija įtakingi JAV ekspertai.

Saugumo Vidurio ir Rytų Europo-je klausimais Vilniuje diskutavę eks-pertai atkreipia dėmesį į Lietuvoje irvalstybėse kaimynėse vis dar mato-mą posovietinį palikimą. Jie taip patpabrėžia mūsų šalies energetikos sek-toriaus problemas ir primena Lietu-vos pareigas dėl Rytų kaimynystės.

- Dalyvavote diskusijose apieNATO vaidmenį XXI amžiuje, Rusi-jos interesus bei saugumą Vidurioir Rytų Europoje. Kodėl, Jūsų nuo-mone, šios problemos sulaukia to-kio dėmesio? - LŽ teiravosi buvusioJAV gynybos sekretoriaus padėjėjopavaduotojo Europai ir NATO IanoBrzezinskio.

- Apie tai būtina diskutuoti, nesvisos šios temos - fundamentalūsklausimai, liečiantys šio regionovalstybių saugumą. Kitaip tariant,tai problemos, kurias kelia Vidurioir Rytų šalių vyriausybės. Per tokiasdiskusijas iš skirtingų idėjų ir įžval-gų randasi atsakymai, kuriais galinaudotis realią politiką vykdančiosinstitucijos.

- Regiono valstybės priklausoNATO. Apie kokias grėsmes šian-dien galime kalbėti? Kiek pagrįstoskalbos apie kada nors ateityje gali-mą karinės jėgos proveržį?

- Negalite laikyti savo suverenite-to ir saugumo savaime suprantamudalyku. Tai pirma labai svarbi tai-syklė. Antra, itin svarbu suvokti, kaddėl įvairiausių politinių nesutarimų

ir ginčų, galinčių atsiliepti regionosaugumui, turite būti pasirengę. Perkonferenciją niekas nė puse lūpų ne-kalbėjo, neprognozavo artimu metugresiančios invazijos ar ginkluotokonflikto. Viskas, ką mes darome,yra bandymas numatyti ateityje gal-būt iškilsiančius sunkumus, galin-čius regione sujaukti stabilumą arvirsti potencialia grėsme jo saugu-mui. Vien užčiuopus tokių poten-cialių ateities įvykių užuomazgas rei-kia kuo skubiau jas neutralizuoti.

- Nemažai dėmesio tokiose disku-sijose skiriama Rusijai. Naujoji Lietu-vos Vyriausybė kalba apie santykiųsu Rusija “perkrovimą”. Kaip mano-te, ką tokie planai gali mums duoti?

- Kodėl gi nereikėtų to daryti?Kokią žalą tai galėtų atnešti? Viskasbus gerai tol, kol neišduosite savoprigimtinių vertybių ir tikslų. Kolišliksite principingi ir netapsite nai-

viai patiklūs dėl visko, ką tokie už-mojai gali atnešti.

- Ar dėl tokių kalbų gali nukentė-ti mūsų santykiai su JAV?

- Tikrai nemanau, kad JAV galė-tų atsukti Lietuvai nugarą vien dėlto, kad ji bandytų normalizuotisantykius su Rusija. Pavyzdžiui,Lenkijoje JAV bandė sustiprinti sa-vo karinę įtaką, tačiau ši valstybė visvien paspaudė santykių su Maskva“reset” mygtuką.

- Kuo išskirtinis yra Vidurio ir Ry-tų Europos regionas visos Europossaugumo kontekste? - LŽ paklausėVašingtono tarptautinių studijų insti-tuto vyresniojo mokslo darbuotojoRoberto C.Nuricko.

- Tai išskirtinai saugi ir taiki pa-saulio dalis. Tačiau kai kurios saugu-mo užtikrinimo problemos lieka at-viros. Esminis skirtumas nuo kitųSenojo žemyno dalių yra šio regiono

praeitis. Kai kuriose regiono vals-tybių gyvenimo srityse vis dar gali-ma matyti ryškių sovietinio periodoženklų. Pirmas - tai didžiulis susirū-pinimas dėl pokyčių Rusijoje. Tokįsusirūpinimą kelia buvusi bendra is-torija ir nedidelis geografinis atstu-mas, taip pat iš ankstesnio laikotar-pio likę neišspręsti dvišaliai santykiai.

Antras išskirtinis bruožas, kurįtaip pat pavadinčiau palikimu, yranesutvarkyta energetikos sektoriausinfrastruktūra. Kalbėdami apie Bal-tijos šalis, šį regioną energetikos eks-pertai dažniausiai apibūdina kaipenergetinę salą. Ir tai ne vien dėlvamzdynų. Trys Baltijos regionovalstybės lyg ir yra pasisukusios į Va-karus, tačiau visa šio sektoriaus inf-rastruktūra krypsta čia į vieną, čia įkitą pusę. Suprantama, kad nepap-rasta išspręsti keblią situaciją, tačiaupriemonių tam yra. Ir tai, ką pama-

žu pagaliau pavyksta įgyvendinti, -tiesiama elektros linija su Skandina-vijos šalimis. Nors ir nelengvai, taippat randasi alternatyvūs energijos iš-teklių šaltiniai.

- Kokių realių veiksmų turėtumeimtis nedelsdami, kad Jūsų minėtisusirūpinimą keliantys veiksniaibūtų išgyvendinti?

- Labai svarbų vaidmenį spren-džiant šias problemas atlieka vidauspolitika. Svarbiausia sritis, į kurią rei-kėtų susitelkti nedelsiant, yra energe-tikos sektorius. Ne mažiau svarbiproblema, kurią pažymi ekspertai, -didžiulis emigracijos mastas.

- Kuo Lietuva išsiskiria regioniniosaugumo klausimų sprendimo kon-tekste?

- Kiekvienos šalies istorija yra iš-skirtinė. Vis dėlto jau atkreipiau dė-mesį, kad Baltijos šalys ypač mėgstapabrėžti savo išskirtinumą tarp vals-tybių kaimynių. Paprastai žmonėslinkę visas tris šalis “sulipdyti” į vie-ną didelį gumulą ir didesnio išskirti-numo nepastebi. Tačiau turiu pripa-žinti, kad saugumo požiūriu, nors jussieja bendri klausimai, galima įžvelg-ti ir skirtumų. Pavyzdžiui, emigraci-jos mastas Latvijoje ir Estijoje ne toksaktualus nei Lietuvoje. Taip pat išsis-kiriate pablogėjusiais santykiais suLenkija, tuo, kad turite bendrą sienąsu Europai rūpestį keliančia Baltaru-sija, esate netoli nuo Ukrainos, kuripasižymi nestabilia politine situaci-ja. Vienas mano patarimų - Baltaru-sijai skirti kuo daugiau dėmesio. Vi-si kalba apie sankcijas režimui, tačiaunorisi matyti kur kas liberalesnę po-litiką šios šalies gyventojų atžvilgiu.

Tenka pripažinti, kad apie Lietu-vą dažniau kalbama ne kaip apie ša-lį, o kaip apie valstybę, apsuptą kai-mynų kraštų, susijusių su saugumopolitika Europoje. Tokiu būdu Lie-tuvai ne tik atsiranda konkrečių pa-reigų, bet ir nemažai galimybių.•

Ekspertai: saugumas savaime neatsiranda

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Mūsų šalyje darbo neturi kasketvirtas jaunuolis. Nors statistika rodo, kad per metussituacija pagerėjo, prezidentėsDalios Grybauskaitės nuomone,jaunų bedarbių gretas tirpdoemigracija.

Vakar prezidentė D.Grybauskai-tė jaunimo nedarbo problemas ap-tarė su socialinės apsaugos ir darboministre Algimanta Pabedinskiene.Valstybės vadovės teigimu, negalibūti dangstomasi dėl emigracijospagerinta statistika, o už jaunų žmo-nių įdarbinimą atsakingos ministe-rijos turi dirbti koordinuotai.

D.Grybauskaitė negailėjo kriti-kos Lietuvos darbo biržai (LDB)dėl neveiksnumo. Tačiau LDB di-rektorius su priekaištais nesutinka.

Būtinas veiksmingas planasD.Grybauskaitės teigimu, LDB ne-

veiksnumas yra nepateisinamas. Pre-zidentės patarėja Daiva Ulbinaitė pa-žymėjo, kad LDB būtina rimta irneatidėliotina pertvarka - kiekvienasdarbo ieškantis žmogus turi sulauk-ti konkrečios pagalbos. “Tokios dar-bo biržos, kokios yra šiandien, kai tikužsiimama bedarbių registravimu,žmonėms nereikalingos”, - preziden-tės nuomonę perdavė D.Ulbinaitė.

Anot D.Grybauskaitės, Vyriausybė

turi patvirtinti aiškų ir veiksmingą na-cionalinį jaunimo įdarbinimo planą.Pasinaudojus tarptautine praktika, tu-ri būti sukurtas ir pradėti veikti bend-ras įdarbinimo modelis, apimantis pa-galbą nuo profesinio parengimo,praktinių įgūdžių iki nuolatinio įsi-darbinimo. Taip pat būtina griežčiaukontroliuoti, kaip leidžiamos jaunimoužimtumui skirtos lėšos.

Pristatė naujas priemonesMinistrė A.Pabedinskienė po su-

sitikimo su prezidente pasakojo apienaujas priemones, padėsiančias jau-

nimui įsidarbinti. “Yra aptartos dvipriemonės. Savanorystė - tai galbūtdaugiau susiję su pilietiškumo ap-raiškomis, bet mes, žinoma, pilie-tiškumą turime sieti ir su darbu.Antra priemonė yra mobilios ko-mandos. Su jaunais žmonėmis, ku-rie nesimoko, nedirba, reikia vestidialogą ir juos bandyti integruoti įdarbinę veiklą”, - aiškino ji.

A.Pabedinskienė teigė ir iš jaunimopasigendanti noro dirbti, prisiimti at-sakomybę, užsiimti verslu. Ministrėsutiko, kad LDB reikia pertvarkyti, nesdabar ji savo funkcijas atlieka forma-

liai. Tačiau A.Pabedinskienė nenorė-jo atsakyti į klausimą, ar pasitiki LDBdirektoriumi Vidu Šlekaičiu.

Situacija gerėja?Pats V.Šlekaitis aiškina, kad LDB

itin prisideda prie nedarbo mažini-mo. “Pernai į mus kreipėsi apie 74tūkst. jaunų žmonių. Iš jų apie 40tūkst. įdarbinome, 12 tūkst. įtrau-kėme į įvairias priemones, maždaug4 tūkst. jų pradėjo savo verslą pagalpatentus. Faktai rodo, kad LDB at-lieka tam tikrą darbą”, - teigė jis.

V.Šlekaitis tikino, kad jaunimo si-tuacija darbo rinkoje gerėja. Esą permetus neturinčio darbo jaunimo su-mažėjo nuo 30 iki 25 tūkstančių. Eu-

rostato duomenys rodo, kad nedar-bas Lietuvoje mažėja sparčiausiai išvisų Europos Sąjungos valstybių”, -pažymėjo jis. Norint sumažinti ne-darbą, anot V.Šlekaičio, būtina, kadekonomika kurtų darbo vietas. Taippat reikia mokyti jaunuolius, nesdaugiau nei pusė jaunų bedarbių yranekvalifikuoti, dėl to jų įdarbinimaskomplikuotas.

Kompleksinė problemaEkonomistas Romas Lazutka įsi-

tikinęs, kad jaunimo nedarbą pri-valu mažinti drauge su bendru ne-darbo lygiu. Anot jo, būtent bendrasnedarbo lygis yra didžiausias sopu-lys, o ne tai, kad viena grupė žmo-nių labiau pažeidžiama nedarbonei kitos.

R.Lazutkos teigimu, mūsų šalyjeper mažai dėmesio skiriama darbopaklausai. Ją padidinus, didesnėsgalimybės atsivers ir jaunimui. “Jau-nimo nedarbas priklauso nuo bend-ro nedarbo lygio. Retai būna taip,kad nedarbas būtų labai mažas, ojaunų bedarbių - labai daug”, - pa-žymėjo ekspertas.

Kalbėdamas apie įvairias skati-namąsias priemones darbdaviams,įdarbinantiems jaunimą, R.Lazut-ka pabrėžė, kad tokiu būdu nuken-tėtų kitos darbo ieškančių žmoniųgrupės.•

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė vakar nenorėjoatsakyti į klausimą, ar pasitiki LDB direktoriumi V.Šlekaičiu.Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Vyriausybė nedarbo rykštės nesustabdo

R.C.Nurickas: “Svarbiausia sritis, į kurią reikėtų susitelkti nedelsiant,

yra energetikos sektorius.”

Vyriausybė turi patvirtinti aiškų ir

veiksmingą nacionalinį jaunimo

įdarbinimo planą.

STATISTIKAES statistikos agentūros Eurostatoduomenimis, jaunimo nedarbas Lietu-voje pernai lapkritį siekė 24,2 proc., t. y. 6,7 proc. mažiau nei tuo pačiu lai-kotarpiu 2011-aisiais. Bendras nedar-bo lygis mūsų šalyje 2012 metų lapkri-tį buvo 12,5 procento.ES jaunimo nedarbas lapkričio mėnesįsudarė 23,7 procento. Mažiausias jau-nimo nedarbo lygis tarp 27 Bendrijosnarių priskaičiuotas Vokietijoje - 8,1 procento.

I.Brzezinskis: “Viskas bus gerai tol,kol neišduosite savo prigimtinių

vertybių ir tikslų.”

VALDAS KVEDARAS

Prieš mūsų šalyje vykusį Europosvyrų krepšinio čempionatą Lie-tuvos krepšinio federacija (LKF)ultimatyviai reikalavo Panevė-žio miesto tarybos narių skirtijai apie 2,5 mln. litų. Jau iš ankstoplanuota dalį šių lėšų atseikėtiprivačiam verslui - viešbučio“Romantic” rekonstrukcijai.

Praėjusią savaitę kilus galimos korup-cijos skandalui Panevėžyje, kai teismasleido suimti tris asmenis, iki šiol netyladiskusijos dėl esą neadekvačios teisėsau-gininkų reakcijos. LKF prezidentas Ar-vydas Sabonis pasipiktino federacijosgeneralinio sekretoriaus Mindaugo Bal-čiūno suėmimu ir pabrėžė, kad LKF su-tartis su Panevėžio savivaldybe nebuvosudaryta slapta.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantiPanevėžio apygardos prokurorė Aureli-ja Gališanskytė nelinkusi komentuoti ty-rimo, tačiau siūlo atkreipti dėmesį ne įsutarties teisėtumo svarstymą, o į keliemsasmenims pareikštus įtarimus - jiems ga-lėjo būti žinoma, kad sutartis nebus tin-kamai vykdoma, o išrašytos sąskaitos užatliktus darbus bus suklastotos. VakarGeneralinė prokuratūra pranešė papra-šiusi Panevėžio prokurorų tyrimo me-džiagą perduoti jai patikrinti.

Išankstinis susitarimasPrieš čempionatą paaiškėjo, kad Pa-

nevėžyje, kur galėtų vykti pogrupio var-žybos, stokojama tinkamų viešbučių.Buvo nuspręsta mokesčių mokėtojų lė-šas investuoti į privatų verslą. Įstatymasto daryti neleidžia, tad nutarta rasti tar-pinį variantą - dalį miesto biudžeto lėšųatseikėti LKF sportui propaguoti, o fe-

deracija dalį jų įsipareigojo skirti vieš-bučiui rekonstruoti.

Bendrovės “Via Unica” savininkės Da-lios Kuklierienės valdomas viešbutis “Ro-mantic” buvo pasirinktas dar 2010 metųkovą. Nutarta išplėsti nepakankamą vietųskaičių turintį viešbutį. Kad iš anksto pla-nuojama mokesčių mokėtojų lėšas skirtiprivačiam verslui, neslėpė ir pati D.Kuklie-rienė. “Nuo spalio mėnesio (2009 metų -aut.) vaikščioju į savivaldybę, jau pareng-tas plėtros projektas. Dabar aiškėja, kadmiestas negali investuoti trūkstamų 2,1mln. litų. Problema užverčiama ant manovienos pečių”, - iki lemtingo Panevėžio ta-rybos posėdžio guodėsi moteris.

Federacija planų neslėpė2010 metų birželio 10 dieną Pane-

vėžio merijoje vyko tarybos posėdis,

per kurį buvo sprendžiama, ar iš mies-to biudžeto skirti apie 2,5 mln. litų. Ta-rybos posėdyje dalyvavo ir LKF tuo-metis prezidentas Vladas Garastas beifederacijos generalinis sekretoriusM.Balčiūnas. Svečių ir politikų disku-sijos buvo filmuojamos, o vaizdo įrašasneseniai pasirodė viešojoje erdvėje.

Politikai puikiai žinojo šio posėdžiotikslą - jei miestas skirs lėšų federacijai,ši pažada iš dalies finansuoti viešbučiorekonstrukciją. Mero patarėjas DariusSimėnas, kurį teismas leido suimti mė-nesiui, tąkart politikus įspėjo, kad teisi-ninkai savivaldybei neleidžia sudarytijokių sutarčių ar ketinimų protokolųsu LKF. Vienintelė išeitis - iš federaci-jos pirkti paslaugas, kurios gali būtiįvardytos kaip sporto populiarinimas.

“Mes asmeniškai čia jau visą pus-

metį važinėjame, kalbamės, šnekamės,tariamės. Dėl to tikimės, kad jūs susip-rasite ir būsite vieningi sprendžianttam tikrą klausimą. Yra variantas A,yra variantas B. Jei toje vietoje negali-ma, noriu pasakyti: kiti miestai su ma-lonumu laukia, kad jūs sugriūtumėte.Mes sakome, kad čia žais Lietuvosrinktinė. Yra miestų, kurie siūlo mumsdidžiules pinigų sumas, kad būtų Lie-tuvos rinktinė pas juos. Turite užmirš-ti ambicijas ir galvoti apie Panevėžį,apie jo žmones”, - posėdžio metuV.Garastas neslėpė, kad tik nuo politi-kų sprendimo priklausys, vyks ar nePanevėžyje tarptautinės varžybos.

Federacijos generalinis sekretoriusantrino, kad “norint atnešti tarptauti-nį renginį į Panevėžį reikia užsitikrin-ti finansavimą”.

Per posėdį ne vienam tarybos na-riui kilo klausimas, kaip bus sprendžia-mos sportininkų ir svečių apgyvendi-nimo problemos. M.Balčiūnas neslėpė:“Mūsų iniciatyva kartu su ponia Kuk-lieriene rekonstruojamas viešbutis, lė-šos jau gautos iš Europos fondų, mesturime variantą, kaip kompensuotitrūkstamą dalį. Čia ne problema. Vieš-bučio rekonstrukcija rūpintis įsiparei-goja federacija.”

Mero Vitalijaus Satkevičiaus pata-rėjo D.Simėno teigimu, politikamssutikus federacijai skirti apie 2,5 mln.litų, LKF įsipareigotų mieste per pen-kerius metus surengti 24-40 tarptau-tinių varžybų kasmet.

Panėšėjo į ultimatumąPer tarybos posėdį vis dar esant abe-

jojančiųjų, ar savivaldybės sutartis suLKF nebus korupcinio pobūdžio,V.Garastas nebeiškentė: “Nė su vienumiestu nėra problemų, išskyrus jūsųmiestą... Taigi mes turime apmokėtiviešbučiui viską. Man atrodo, čia ne-gali būti jokių klausimų. Reikia baigti,nežinau, mere, tas kalbas ir spręsti klau-simą - taip arba ne? Jeigu jūs visą laikątaip filosofuosite, aišku, kad negali(čempionatas vykti - aut.).”

Daugumai tarybos narių sutikus skir-ti prašomas lėšas, V.Garastas prisipaži-no “truputį užpykęs”, kad vyko “tokiosdiskusijos, kurių neturėtų būti”.•

2013 01 15Lietuvos žinios4 Dienos temos

Federacija spaudė Panevėžio politikus

“Taigi mes turime apmokėti viešbučiui

viską. Man atrodo, čianegali būti jokių

klausimų.”

DENISAS NIKITENKA

Jau šią vasarą Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) delfinariumaspagaliau atvers duris lankyto-jams ir po beveik trejų metųpertraukos džiugins naujais delfinų pasirodymais, paįvairintais specialiaisiais efektais.

Žaismingųjų jūrų žinduolių sugrįži-mo iš Graikijos laukia ir muziejininkai,gyvūnų treneriai, ir lankytojai, kurių“emigravus” delfinams LJM sumažė-jo net triskart. Manoma, birželio arliepos mėnesį į Klaipėdą iš Graikijos“Atikos” zoologijos sodo sugrįš 6-7 iš14 ten gyvenančių delfinų.

Bilietų nebranginsKaip LŽ teigė LJM Ryšių su visuo-

mene skyriaus vedėja Nika Puteikie-nė, delfinų sugrįžtuvėms ruošiamasidėl spartaus delfinariumą rekonstruo-jančių statybininkų darbo.

Delfinai į Graikiją iškeliavo dar 2010metais, kai prasidėjo pastato atnauji-nimo darbai. Iš pradžių juos planuotabaigti greičiau negu per metus - 2011-ųjų vasarą. Tačiau rekonstrukciją vyk-džiusi bendrovė nesugebėjo laiku at-likti įsipareigojimų ir 2011 metaissutartis su ja buvo nutraukta.

Paskui dėl pernelyg didelės dar-bų kainos ilgokai nepavyko rastinaujo rangovo. Ledai pajudėjo tiktada, kai buvo sumažinti konkursodalyvių kvalifikacijos reikalavimai.“Nenorime daug prisižadėti, tačiau

darbai vyksta sėkmingai. Tikimės,kad gal jau birželį delfinariumas at-vers duris, veiks žiūrovų salė su pa-sirodymų baseinu, nauja kavinė.Manome, jog šiais metais bilietai įpasirodymus atnaujintame delfina-riume nebrangs. Sezono laikotarpiujie vaikams iki 14 metų, studentams,pensininkams, moksleiviams kai-nuos 9 litus, suaugusiesiems - 18 li-tų”, - kalbėjo N.Puteikienė.

Taigi šią vasarą bus galima mėgau-tis pasirodymais pagrindiniame ba-seine, o iki 2015-ųjų turėtų būti ati-darytas ir lauko baseinas su pašildytujūros vandeniu, delfinų terapijos ser-gantiems vaikams centras.

Laukia naujovėsRekonstruotas delfinariumas bus ir

modernesnis, ir ekonomiškesnis. “Se-nasis pastatas statytas dar 1994 metais.Pro delfinariumo stogą bėgdavo vanduo,tarpduriuose buvo pilna plyšių, vidujeoro temperatūra žiemą siekdavo vos 16laipsnių, kaip ir vandens baseine. Vien uždelfinariumo ir Jūrų muziejaus šildymąelektra dėl perpučiamų sienų per metustekdavo mokėti apie 700 tūkst. litų. Da-bar sienos bus apšiltintos, visur - mo-dernu”, - džiaugėsi N.Puteikienė.

Ji pridūrė, kad delfinariumo uždary-mas gerokai sumažino ir lankytojų srau-tą - anksčiau vasaromis žmonių apgul-tas Kopgalis buvo apmiręs. “Priešekonomikos krizę 2007-2008 metaisdelfinariumą ir muziejų per metus ap-lankydavo maždaug pusė milijono žmo-nių, per krizę - apie 300 tūkstančių, o2010-aisiais išvežus delfinus lankytojųsumažėjo tris kartus. Pavyzdžiui, da-

bar kai kada per savaitgalį Jūrų muzie-jų aplanko vos apie pusantro šimtožmonių”, - skaičiavo N.Puteikienė.

Po rekonstrukcijos lankytojų laukianaujovės. Viena jų - permatoma siene-lė, skirianti delfinų pasirodymų basei-ną nuo žiūrovų, sėdinčių tribūnose.“Dabar ta sienelė, parapetas, yra neper-matoma, bet kai ji bus akrilinė, visi ga-lės matyti, kaip po vandeniu plaukiojadelfinai, jų treneriai. Taip pat bus pa-keisti delfinariumo baseino šonų lan-

gai. Tačiau didžiausia naujiena ir atrak-cija - garso ir šviesos efektai. Perpasirodymus bus pasitelkiamos naujostechnologinės priemonės įspūdžiui pa-didinti, naudojama net vandens siena,savotiškos vandens “užuolaidos” - taiiš baseino vertikaliai purškiamos van-dens srovės, kurios sukuria tam tikrasstruktūras”, - atskleidė N.Puteikienė.

Smagiau jausis ir delfinai, nes turėsdidesnes gyvenamąsias patalpas. Išviso po rekonstrukcijos delfinariumobaseinų plotas padidės tris kartus.

Kitokie pasirodymaiPasidomėjus, ar grįžus delfinams

keisis ir jų pasirodymai, N.Puteikie-nė patikino, kad programa tikrai busatnaujinta ir kitokia.

“Delfinai demonstruos ir jau seniauišmoktus dresūros elementus, tačiau

pasirodymų režisūra bus nauja. Galųgale ir modernios techninės priemo-nės leis jų pasirodymus padaryti darefektingesnius, patrauklesnius”, - sa-kė LJM ryšių su visuomene atstovė.

Vienas delfinariumo vyriausiųjų tre-nerių Mindaugas Lukošius LŽ tvirtino,kad ne tik treneriai, bet ir patys delfinailaukia sugrįžtuvių. “Graikijoje šie gy-vūnai gyvena po atviru dangumi, o žie-mą ten ir lyja, ir pasninga, tad jiems tik-rai nėra noro treniruotis. Klaipėdojedelfinai gyvens itin geromis sąlygomis.Lauko baseinas bus gilesnis nei dabar-

tinis delfinariume, todėl gyvūnai galėsplaukioti greičiau, giliau panerti. Ro-dysime daugiau triukų, efektų, be to, iržiūrovai dėl stiklinės baseino pakraš-čių sienelės galės matyti povandeninįvaizdą”, - pasakojo treneris.

Jo teigimu, delfinai Graikijoje ne-prarado įgūdžių, nes “Atikos” zoolo-gijos sode su šiais gyvūnais pasikeisda-mi nuolat dirba 3-4 lietuviai treneriai.

Bendra delfinariumo rekonstruk-cijos vertė - maždaug 37 mln. litų(Europos Sąjungos, Vyriausybės irLJM lėšos).•

Po rekonstrukcijos delfinariumo baseinų

plotas padidės tris kartus.

Šią vasarą delfinai iš Graikijos galės grįžti į namus Klaipėdoje. / LJM nuotrauka

Vaizdo įrašas atskleidžia, kaip LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas (kairėje) ir tuometis federacijos prezidentas V.Garastas įtikinėjo politikus skirti pinigų. / Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka

Delfinai sugrąžins į muziejų lankytojus

VALDAS KVEDARAS

Pinigų skirstymą visada lydi įtarimai, gal todėl buvusį ūkioministrą Dainių Kreivį ir po kelerių metų vejasi praeities istorijos. Politikas tikina jokių įstatymų nepažeidęs.

2008 metų pabaigoje ūkio ministrutapęs D.Kreivys neskubėjo viešinti bu-vusių interesų. Tik 2009-ųjų lapkritįvisuomenė sužinojo, kad įmonių re-gistre jis įvardijamas kaip baldų verslobendrovės “Baltic Furniture Holding”(BFH) bendraturtis ir jos valdybosnarys. D.Kreiviui priklausė 51 proc.įmonės “Baldenis” akcijų. Ši bendro-vė tapo UAB “Žeimių baldai” steigė-ja ir vienintele akcijų turėtoja. SuD.Kreiviu tuomet sieta ir Anykščių ra-jone, Naujuosiuose Elmininkuose,veikusi baldus gaminanti įmonė“Baldjoda”. Daugiau kaip 23 proc. josakcijų buvo “Baldenio” rankose.

Bankroto bylos2009 metų pabaigoje visoms trims

bendrovėms, išskyrus esančią Anykš-čių rajone, iškeltos bankroto bylos.Baigus bankroto procedūras skolasatgavo ne visi, o 1,2 mln. litų, kuriuos“Žeimių baldai” gavo kaip SAPARDparamą, gulė ant valstybės pečių.

Paaiškėjus D.Kreivio verslo intere-sams, tuometis ministras deklaravojuos Vyriausiajai tarnybinės etikoskomisijai (VTEK). Jis patvirtino esąsbendrovių “Baldenis”, “Saldo part-neriai”, BFH ir “Stamija” akcininkas.Taip pat deklaravo, kad yra BFH,“Saldo partnerių” ir bendrovės “Sili-katas” valdybų pirmininkas.

Tačiau praėjus trims dienoms D.Krei-vys patikslino deklaraciją ir nurodė,jog “Baldenio” akcijos parduotos 2008metų gruodžio 3-iąją, “Saldo partne-rių” - tų pačių metų gruodžio 10 die-ną, BFH - gegužės 14-ąją, “Stamijos”- 2009 metų sausį. Esą sudarius šiuossandorius ministras neteko ir “Balde-nio”, “Saldo partnerių”, BFH valdy-bų pirmininko posto. D.Kreivys pra-nešė “Silikato” valdybos pirmininkunebedirbantis nuo 2008 metų gruo-džio 1-osios. Jis taip pat deklaravoanksčiau VTEK nenurodytus “Saldopartnerių” ir “Stamijos” akcijų parda-vimo sandorius.

D.Kreivio pateiktais duomenimis,2008-ųjų gruodžio 3 dieną turėtas “Bal-denio” akcijas jis pardavė. Praėjus lygiaitrims mėnesiams “Baldenio” antrineiįmonei “Žeimių baldai” teisme buvoiškelta bankroto byla. Bankroto proce-dūra truko pustrečių metų. 2011-ųjų

gruodį Kauno apygardos teismas pri-pažino bankrutavusios UAB “Žeimiųbaldai” veiklą pasibaigusia.

Teismas taip pat konstatavo, kad“Žeimių baldų” galutinai nepadeng-tos kreditorinės skolos sudaro 5,353mln. litų. “Baldeniui” bankroto bylaiškelta 2009-ųjų gruodžio 16 dieną.

Patalpas įsigijo kolegos“Žeimių baldų” bankroto admi-

nistratorius Aurimas Valaitis LŽ teigė,jog per aukcioną Žeimiuose parduotosgamybinės patalpos, kuriose anksčiauveikė “Žeimių baldai” ir “Baldenis”.Jas įsigijo 2003 metų pabaigoje įkurta irKaune registruota bendrovė “ImpexHouse”. Ši įmonė anksčiau iš kitųbendrovių, užsiimančių baldų verslu,supirkdavo gaminius ir eksportuodavoį užsienį, o dabar pati gamina baldus.

“Impex House” direktorė Rasa Ba-ranauskienė patvirtino, kad buvusios“Žeimių baldų” patalpos šiandienpriklauso jos vadovaujamai bendroveiir kad su bankrutavusia įmone anks-čiau turėjo verslo reikalų. “Buvo ryšiųir su “Baldeniu”, - sakė verslininkė.R.Baranauskienė užsiminė, kad dalįįsigytų patalpų jie nuomoja irgi baldųgamybos verslu užsiimančiai bendro-vei “FPI Baltic”.

Tūkstančiai - norvegams“FPI Baltic” yra Norvegijos versli-

ninkų valdomos bendrovės “Furni-ture Produkcions International AS”(FPI) antrinė įmonė. Pagrindinė nor-vegų bendrovės veikla - jų užsakytųbaldų didmeninė prekyba. Norvegi-

jos įmonių registro duomenimis,prieš porą metų šios bendrovės apy-varta buvo apie 3,3 mln. eurų.

2010-ųjų pradžioje “FPI Baltic” ėmė-si įgyvendinti projektą konkurencingu-mui užsienio šalyse didinti. D.Kreivyssavo parašu patvirtino, kad šiam pro-jektui įgyvendinti skiriama iki 168 tūkst.litų Europos Sąjungos (ES) lėšų.

2011 metų pabaigoje bendrovė bai-gė dar vieną europinėmis lėšomis fi-nansuojamą projektą - išplėtė savo ga-mybos bazę. Tuomečio ūkio ministroD.Kreivio parašas byloja, kad tam at-seikėta beveik 600 tūkst. litų ES lėšų.

D.Kreivį ūkio ministro poste pa-keitęs Rimantas Žylius 2011-ųjų vi-duryje šiai bendrovei skyrė apie 95tūkst. litų europinių lėšų - produkty-vumui didinti įdiegiant specializuo-tą informacinę sistemą, leidžiančiąoptimizuoti su baldų gamyba susiju-sius verslo procesus.

Apie ne vieno šimto tūkstančių li-tų dotacijas, gautas iš Ūkio ministeri-jos, LŽ bandė pasiteirauti “FPI Bal-tic” direktorės Dalios Varnienės. Norseuropinės paramos gavimo taisyklėsją gavusiuosius įpareigoja viešai skelb-ti, kaip lėšos buvo panaudotos, vers-lininkė atsisakė kalbėti šia tema.

D.Kreivį su “FPI Baltic” sieja ne vientai, kad ši bendrovė įsikūrusi buvusiose“Žeimių baldų” gamybinėse patalpose.Norvegijos kapitalo įmonės atstovai ke-lerius metus teismuose bylinėjosi su bu-vusia partnere - bendrove “Baldjoda”,kurios dalis akcijų priklausė ir D.Krei-viui. “Baldjoda” tik per teismą iš norve-gų išsireikalavo 44 tūkst. litų skolą.

Reikėtų aiškintisD.Kreivio istorijos peripetijas LŽ

paprašė pakomentuoti Seimo Anti-korupcijos komisijos pirmininką Vi-talijų Gailių. “Šioje bendrovės finan-savimo istorijoje galima įžvelgti, kadgalbūt buvo pažeisti viešieji ir privatūsinteresai. Tačiau tokią išvadą turėtų

pateikti VTEK. Aš asmeniškai toje is-torijoje matau ir galimos politinės ko-rupcijos elementų. Norint tai patvir-tinti ar paneigti, specialiosios tarnybosturėtų aiškintis, ar europinė paramabendrovei skirta nepažeidžiant įsta-tymų. Pagaliau ir tai, ar pats D.Krei-vys arba jam artima aplinka sietina suminėta bendrove”, - sakė V.Gailius.

“Neturiu nieko bendra” Seimo narys D.Kreivys bendrauti su

LŽ sutiko tik raštu. Atsakydamas į klau-simą, ar skiriant europinių lėšų bendro-vei “FPI Baltic” galėjo būti supainioti vie-šieji ir privatūs interesai, politikas buvolakoniškas: “Jokio interesų konflikto nė-ra ir negali būti. Neturiu nieko bendra sunorvegų kapitalo įmone “FPI Baltic”.

“Įmonė - norvegų kapitalo. Tai sa-vaime įrodo, kad jokio interesų konf-likto nėra ir negalėjo būti. ES paramąiki 2012 metų vidurio Lietuvoje yragavusios 18 437 įmonės (t. y. kas 3-4realiai veikianti Lietuvos įmonė), todėlniekaip negaliu būti atsakingas: nei užįmones, kurios įsikūrusios vienoje arkitoje vietoje, kur kadaise buvo vienaįmonių, kurių akcijų turėjau; nei užtas įmones, kurios pirko prekių ar pa-slaugų iš įmonių, kuriose buvau, esuarba būsiu akcininkas; nei už tas įmo-nes, kurios kažkada bylinėjosi ar darbylinėsis su įmonėmis, kurių akcijųturiu ar turėjau”, - aiškino D.Kreivys.

Paprašytas atskleisti, kas kaltas dėlbendrovės “Žeimių baldai” bankro-to, buvęs ministras taip pat nedaug-žodžiavo. “Įmonės “Žeimių baldai”direktoriumi nebuvau. Todėl ir apieskolų susidarymo laikotarpius komen-tuoti negaliu”, - tikino jis.•

Dienos temos 52013 01 15Lietuvos žinios

Buvusį ministrą vejasi praeities istorijos

1,2 mln. litų, kuriuos“Žeimių baldai” gavo

kaip SAPARD paramą,gulė ant valstybės pečių.

Buvęs ūkio ministras, o dabar Seimo narys D.Kreivys LŽ tikino, kad jokio interesų konflikto nėra ir negali būti. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Naujienų portalą lzinios.ltnuo šiol galima patogiai skaityti ir išmaniajame telefone. Aktualijas, analizesir komentarus pasieksite adresu m.lzinios.lt

Mobilioji portalo versija skirtažmonėms, kuriems svarbu neatit-rūkti nuo naujienų srauto ir tuo-met, kai nėra galimybės įsitaisytipriešais kompiuterio ekraną.

“Vis daugiau lietuvių prie inter-neto prisijungia iš savo mobiliųjųtelefonų. Todėl, atsižvelgdami įpastaruoju metu vis dažnėjančiasskaitytojų pastabas, nusprendėmetapti išmanesni. Džiaugiamės, šian-dien galėdami pristatyti savo skaity-

tojams mobiliąją portalo versiją”, -sako Audrius Makauskas, lzinios.ltvyriausiasis redaktorius.

Naudotis mobiliąja portalo versi-ja paprasta ir patogu. Naršyklėje su-rinkę adresą m.lzinios.lt, išvysitesvarbiausias dienos aktualijas ir nau-jausius komentarus. Atsivertę deši-nėje ekrano pusėje esantį skirtuką“Rubrikos”, galėsite pasirinkti jusdominančią rubriką - mobiliojojeportalo versijoje pateikiame ne tiksvarbiausias naujienas, o ir portalolzinios.lt bei dienraščio “Lietuvos ži-nios” straipsnius ekonomikos, kul-tūros ar laisvalaikio temomis.

Mobiliąją portalo versiją gali-te skaityti bet kuriame išmania-jame telefone ar planšetiniamekompiuteryje.

Lzinios.lt - jau ir jūsų telefone

2013 01 15Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Šių metų liepos 1 dieną prie Europos Sąjungos (ES) prisidėsdar viena valstybė - ekonominiųsunkumų slegiama Balkanų šalis Kroatija.

Kroatija - Pietų Europos valstybė,kuriai būdingos visą regioną kamuo-jančios ekonominės bėdos. Kroatija,kaip ir ekonomiškai stipresnės Itali-ja bei Ispanija, kenčia nuo euro zonosskolų krizės, ekonominės recesijos irdidelio nedarbo. Kroatai tikisi, kaddešimties metų pastangos siekiant įsi-lieti į bendrą Europos rinką nenueisveltui - šalies ekonomika atsigaus, oprekyba suklestės. Kroatija - tik ant-ra buvusios Jugoslavijos valstybė,tapsianti Bendrijos nare. 2004-aisiaisprie jos prisidėjo šiuo metu ekono-mikos recesiją išgyvenanti Slovėnija.

Londono ekonomikos mokyklosPietryčių Europos politikos eksper-tas Jamesas Kir-Linsday sako, kad“Kroatijai pasisekė, nes ji turi gerųdraugų tarp galingiausių Europosvalstybių”. Eksperto nuomone, Kroa-tija paliko gerą įspūdį Vokietijai irAustrijai, todėl šios šalys tvirtai re-mia Kroatijos narystę ES. Jos gynėKroatiją bei atlaidžiai žiūrėjo į šalįkamavusius ir tebekamuojančiussunkumus. J.Kir-Linsday pažymi,kad Kroatijos narystė - ES plėtros įVakarų Balkanų šalis rezultatas.“Misija įvykdyta. Daugiau sąlygųKroatijai nekeliama”, - sakė Pietry-čių Europos politikos ekspertas.

Ekonominės problemosVienas svarbiausių iššūkių Kroa-

tijai - ekonomikos augimas. 2008metais prasidėjusi finansų krizėnustūmė Kroatijos ūkį į recesiją.

Eurostato ir Europos Komisijos ar-chyvo duomenimis, praėjusiais me-tais Kroatijos ekonomika susitrau-kė 1,9 proc., o nedarbo lygis pasiekėrekordines aukštumas - 17,3 pro-cento. Ją Bendrijoje “lenkia” tik eu-ro zonos skolų krizės kamuojamaGraikija ir Ispanija.

Kroatijos ekonomika gerokai prik-

lauso nuo turizmo bei pajamų, gau-namų iš valstybinių laivų statyklų.Manoma, kad šaliai įstojus į ES, šiųvalstybinių laivų statyklų laukia pri-vatizacija arba bankrotas. Kroatiją,kaip ir daugelį Pietų Europos valsty-bių, slegia didelis biudžeto deficitas,sparčiai augančios biudžeto skolos irkonkurencingumo trūkumas.

Londono ekonomikos mokyklospolitinės ekonomikos Pietryčių Eu-ropoje ekspertas Willas Bartlettasteigia, kad “ES netaps panacėjaKroatijos ekonomikai”. Jis mano,kad dėl euro zonos skolų krizės irKroatijos bankų sektoriaus, kuria-me dominuoja Vakarų Europos ša-lių bankai, Balkanų valstybės eko-nomika nesugebės išsikapanoti išrecesijos. Pasak W.Bartletto, dau-gelį mažų Kroatijos įmonių slegiapaimtos didžiulės paskolos eurais.Tai ekspertui panašu į Graikijosekonomiką. W.Bartletto nuomone,skirtingai nei Graikija, Kroatija ne-

turi prieigos prie euro zonos fon-dų, todėl ji nebent galėtų paprašytiparamos iš Tarptautinio valiutosfondo (TVF). Kroatijos ministraspirmininkas Zoranas Milanovičiusjau pareiškė, kad TVF finansinė pa-galba Kroatijai būtina.

Politinė korupcija Stojusi prie ES slenksčio, Kroati-

ja stengiasi pažaboti valdžios ko-rupciją. “Transparency Internatio-nal” duomenimis, Kroatija pagalkorupcijos suvokimo indeksą yralabiau korumpuota nei Ruanda,Jordanija ar Kuba, tačiau ji vis darlenkia labiau korumpuotą Italiją.

Kroatijos “Transparency Interna-tional” vadovas Zorislavas Petrovi-čius teigia, kad nuo XX amžiaus de-šimto dešimtmečio šalyje korupcijalėtai mažėjo, tačiau dabartinė Z.Mi-lanovičiaus vyriausybė jau ėmėsidrastiškų priemonių prieš valdžioskorupciją. Praėjusių metų lapkritį bu-vęs šalies ministras pirmininkas IvoSanaderas buvo nuteistas dešimčiaimetų kalėjimo, kai teismas pripažinojį kaltu dėl kyšininkavimo. I.Sanade-ras, kuris buvo Kroatijos premjeras2004-2009 metais, pabėgo iš šalies,bet vėliau buvo sulaikytas Austrijoje.

Vis dėlto Europos stabilumo ini-ciatyvos politikos instituto pirminin-ko pavaduotojas Kristofas Benderismano, kad “po nepriklausomybėspaskelbimo Kroatija pažengė labaitoli”. Jis teigė, kad subyrėjus Jugos-lavijai Kroatiją alino karas, okupaci-ja, masinės žudynės, etninis valymasbei Franjo Tudjmano autokratinisvaldymas. K.Benderis sako, kad na-rystė ES šiai šaliai bus labai naudin-ga ir skatins kitas Balkanų valstybesdėtis prie Bendrijos.•

Ar Kroatija džiaugsis naryste ES?

Kroatiją, kaip ir daugelį Pietų Europos valstybių, slegia didelis biudžeto deficitas,

sparčiai augančios biudžeto skolos ir konkurencingumo trūkumas.

Ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad narystė ES neišgelbės Kroatijos nuo recesijos.

Paryžius garsėja įspūdingu naktiniu apšvietimu. Tačiau pre-zidentas Francois Hollande’as irenergetikos ministrė planuojanaktimis išjungti šviesas, kadbūtų sutaupyta elektros ir pinigų. Dėl to nesidžiaugia neiverslininkai, nei turistai.

Jau nuo šių metų vasaros turis-tai, sugalvoję pavaikštinėti atnau-jintais Eliziejaus laukais, nuo 1 va-landos nakties iki 7 valandos rytoturės neštis prožektorių. Prancūzi-jos energetikos ir aplinkosaugosministrė Delphime Batho sako, kadnetrukus vyriausybė patvirtins pa-siūlymą išjungti apšvietimą tiek priesostinės visuomeninių pastatų, tiekjų viduje, taip pat nebus apšviestosįstaigų bei parduotuvių iškabos netik šalies didmiesčiuose, bet ir mies-teliuose bei kaimuose. Ministrė aiš-kina prancūzams, jog atėjo laikas“prablaivėti” ir suprasti, kad reikiataupyti energiją ir pinigus. Tokssprendimas motyvuojamas ir tuo,kad Prancūzija yra įsipareigojusi iki2020 metų 20 proc. sumažinti ener-gijos naudojimą.

Šiuo metu Paryžiuje visą naktįbūna apšviestos visos miesto įžymy-bės, taip pat daugiau kaip 300 baž-nyčių, tiltų bei paminklų, įskaitant irEifelio bokštą. Tačiau praėjusių me-tų liepą šviesos jau buvo išjungtos.Vyriausybė teigia, kad toks spren-dimas pasiteisino, nes verslininkai,parduotuvių savininkai buvo pri-versti neapšviesti iškabų nuo 1 va-landos nakties iki 6-os ryto.

Tačiau šis vyriausybės sprendi-mas daug kam nepatiko, o dabar jissulaukia dar daugiau kritikos. To-kio taupymo priešininkai aiškina,kad jis paskatins Paryžiaus gyvento-jus vakarais likti namuose, o turis-tus eiti anksčiau miegoti, todėl su-mažės ir verslo apyvarta. “Daugybėatvykėlių ir dalis miesto gyventojųlinkę ištisą naktį slampinėti iš vie-nos vietos į kitą. Mano klientai tik-rai nenorės vaikštinėti tamsiameParyžiuje, kuris vadinamas Šviesosmiestu”, - piktinosi garsus Prancū-zijos virtuvės šefas ir kulinarijoskonsultantas Didier Quemener.

Tam priešinasi ir parduotuvių beikavinių savininkai, nes šviesos prit-raukia lankytojų, be to, žmonės nak-tį miesto gatvėse jaučiasi saugūs. Jaudaugiau kaip 650 tūkst. Paryžiausprekybininkų pareiškė, kad vyriau-sybei priėmus tokį nutarimą jie ne-teks pragyvenimo šaltinio. Prekybi-ninkai aiškina, kad vyriausybėsnutarimas sumažins verslo apyvar-tą tokiu metu, kai Prancūzijai tiesiogbūtina skatinti ekonomiką.

Paryžius yra vienas labiausiai tu-ristų lankomų miestų pasaulyje. Pa-vyzdžiui, 2011 metais jame pabuvo

daugiau kaip 81 mln. užsienio turis-tų. Nemaža Prancūzijos bendrojovidaus produkto dalis taip pat gau-nama iš turizmo, be to, jis duodadarbo beveik 900 tūkst. šalies gyven-tojų, tai pripažįsta ir pati vyriausybė.

Šiuo metu Prancūzijoje nedarbasdidžiausias per pastaruosius 14 me-tų, o ekonomika neauga nuo per-nai. Prancūzijos komercijos tary-bos viceprezidentė Sofy Mulle sako,

kad turėtų būti kitas būdas pini-gams ir energijai taupyti nei šviesųišjungimas. “Juk mes galime priim-ti daugiau aplinkai palankių spren-dimų, kurie darytų mažesnį povei-kį visuomenei ir ekonomikai”, -aiškino viceprezidentė.

Tačiau yra ir palaikančiųjų vy-riausybės planą. Tai Prancūzijos ža-lieji ir kelios aplinkosaugos aktyvis-tų grupės. Energetikos ministrė

D.Batho džiaugiasi jų parama.“Vienas iš mūsų tikslų - pakeisti nu-sistovėjusius įpročius. Turime pa-daryti galą norui gaminti vis dau-giau ir daugiau vien dėl to, kaddaugiau suvartotume. Energijosvartotojai pagaliau turėtų atsipei-kėti”, - sakė neketinanti nusileistiministrė.•CNN, Bloomberg.com, “Fox News”, LŽ

Paryžiuje naktį užges šviesos

Paryžiuje visą naktį apšviečiamos miesto įžymybės. / AFP/Scanpix nuotraukos

Vyriausybės nutarimas sumažinsverslo apyvartą tokiumetu, kai Prancūzijai

tiesiog būtina skatintiekonomiką.

VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Mykolo Romerio universitetas(MRU) išsiskiria iš kitų daugeliuparametrų: nuolat atnaujinamo-mis studijų programomis, kuriosatitinka tarptautinius standartusir yra vienos populiariausių tarpjaunimo, todėl net mažėjant abiturientų netenka skelbti papildomo priėmimo, puikiomisstudijų sąlygomis, studentų namais, dėmesiu besimokantie-siems, plačiais tarptautiniobendradarbiavimo ryšiais.

Per pastarąjį dešimtmetį MRUsėkmingai įsitvirtino ne tik Europos,bet ir pasaulio aukštojo mokslo erd-vėje kaip aktyvus Pasaulio universite-tų asociacijos narys, todėl pritraukiadidelį būrį užsienio šalių studentų.Šiame universitete nuolat gausu nau-jienų: konferencijų, kongresų, įvairiųvalstybių delegacijų vizitų.

Tiesa, tas aktyvaus gyvenimo ver-petas turi ir pastovių dalykų. Vyks-tant nuolatinėms Lietuvos švietimoir aukštojo mokslo reformoms, nesi-baigiant diskusijoms apie studijų ko-kybę, universitetų ir studentų skai-čių, įvairių problemų, kurias kasmettenka spręsti Lietuvos aukštosiomsmokykloms, fone MRU rektoriausprof. Alvydo Pumpučio atsakymas įklausimą apie praėjusius metusskamba kaip įprasta ramiai: “Praėjęmetai mums buvo geri.”

Modernus... pastovumasKur nuolatinių permainų, lei-

džiančių sėkmingai žengti į priekį,paslaptis? Rektoriaus nuomone, re-forma reiškia tik viena: buvo stabte-lėta. Nesvarbu, dėl ko - norint pasi-gėrėti pasiektu rezultatu ar atsikvėpti,kiekvienas stabtelėjimas reiškia tamtikrą atsilikimą. “Drastiški sprendi-mai gal kartais ir atkreipia visuome-nės dėmesį, sukuria trumpalaikioveiksmo įspūdį, tačiau iš esmės jiekenksmingi, nes laužoma ne tik nu-sistovėjusi institucijos veiklos siste-ma, bet ir žmonių likimai. Aukštasismokslas - viena iš tokių svarbių sri-čių, kurios neabejotinai turi strate-ginę reikšmę. Todėl šios dienossprendimai privalo būti labai apgal-

voti ir atsakingi. Jų rezultatus maty-sime tik po kelerių metų, o gal net podešimtmečio, - sakė rektorius. - Mū-sų universitetas nuolat išgyvena po-kyčius. Esame taip sutvarkę vadybossistemą, kad kiekvienas pokytis tu-rėtų perimamumą ir tęstinumą.”

Kiekvieni rinkimai sukuria per-mainų laukimo situaciją. Pasikeičiaministrai, ir vėl visi laukia, kas bus.

Ką daryti, kad aukštasis mokslas ne-lauktų? “Vadybos sistemoje svarbiau-sia - kryptis. Tokia, kad joje nelabaikas priklausytų nuo konkretaus žmo-gaus, - aiškino prof. A.Pumputis. -Mūsų universitetas turi kryptį, todėlakademinė bendruomenė ramiai dir-ba, siekdama savo tikslų. Viena svar-biausių prielaidų - finansinis savaran-kiškumas. Nesame priklausomi nuovalstybės finansavimo. Ši dalis suda-ro tik apie ketvirtadalį universitetobiudžeto. Kitas lėšas užsidirbame - išmokslinių tyrimų, projektų. Esamevisuomenei reikalingos ir paklausiospaslaugos teikėjai: moksliname jauni-mą, rengiame reikalingų profesijų ab-solventus, o jie sėkmingai įsitvirtinadarbo rinkoje. MRU bendruomenė

turi išskirtinę galimybę gyventi nuo-latinės kaitos sąlygomis, reaguoti į be-sikeičiančią pasaulio, Europos ir Lie-tuvos poreikių seką.”

Prioritetas - tarptautiškumasŠie mokslo metai svarbūs ne vien

todėl, kad daug jaunų mokslininkųpapildė profesorių, docentų būrį,įsiliejo į universiteto vadybos siste-mą. Akademinei bendruomenei at-sivėrė ir naujos tarptautinio bend-radarbiavimo perspektyvos tiek sujau seniai pažįstamais didžiausiaisEuropos - Vokietijos, Italijos, Jung-tinės Karalystės - universitetais, tieksu Azijos šalių aukštosiomis mokyk-lomis. “Mūsų tradicija - ne tik bend-radarbiauti, siekiant pažangiausiąkolegų patirtį diegti savo veikloje,bet ir stebėti mus dominančių aukš-čiausio lygio universitetų veiklą beiieškoti partnerystės galimybių sujais. Todėl esame didžiausių tarptau-tinių aukštojo mokslo asociacijų,universitetų tinklų dalis. Sulaukėmeir konkrečių kelerių metų įdirbio re-zultatų - palaikome ryšius su Japoni-jos, Malaizijos, Indonezijos, Indijos,o šį rudenį pasirašėme keletą bend-radarbiavimo sutarčių su Azijos ša-lių aukštosiomis mokyklomis, tarpjų - su Pietų Korėjos universitetais:Ajou, Dongseo, Ewha Womens,Gangneung-Wonju, Seulo. Esame

įsteigę ir Azijos centrą. Kaip tik šiuometu mūsų universitete lankosiDongseo universiteto delegacija.Aptarsime su ja konkrečius bendra-darbiavimo planus - dėl jungtinėsstudijų programos, studentų ir dės-tytojų mainų, mokslinių tyrimų in-formacinių technologijų bei komu-nikacijos srityje, galbūt pakalbėsimeapie filialo steigimą. Malonu, kadsantykiai su šiuo universitetu klosto-si labai sklandžiai. Jo atstovai - žo-džio žmonės. Labiausiai noriu, kadstudentai turėtų kuo daugiau gali-mybių išvykti, susipažinti ne tik sulabai patrauklia, dinamiška valsty-be, turinčia įspūdingą technologinęaplinką, modernią vadybos sistemą,bet ir su tos šalies kultūra bei verty-bėmis, pajusti, kaip vertinamas duo-tas žodis, laikomasi pažado, kaippuoselėjami šeimos santykiai, - dės-tė prof. A.Pumputis. - Ilgą laiką ban-dėme užmegzti bendradarbiavimoryšius su JAV universitetais, tačiaukaskart pajusdavome pernelyg ryš-kius komercinius interesus, ne lygia-vertės partnerystės, o mūsų nuolai-dų, jų tikslų pirmenybės siekius.Matyt, ne vien mūsų universitetasyra tai pajutęs. Pietų Korėja visosesrityse seka JAV pavyzdžiu, perimajų veržlumą ir tai, ką pažangiausiayra pasiekęs aukštasis mokslas. Tai-gi bendraujant su šios šalies univer-

sitetais mums tampa prieinamaamerikietiškojo aukštojo mokslomodelio kvintesencija.”

Lyderių ugdymo sistemaMRU - aktyvus Pasaulio universi-

tetų asociacijos narys. Rektorius prof.A.Pumputis dalyvauja šios organizaci-jos kongresuose, per kuriuos anali-zuojamos pasaulio aukštojo moksloaktualijos, aptariamos ateities tenden-cijos, stiprybės, silpnybės ir grėsmės.Ne paslaptis, kad didžiųjų šalių poli-tikai ir aukštojo mokslo strategai jaudaug metų braižo rinkų užkariavimoschemas. Iš esmės tai milžinų kova dėlpasaulio intelekto. Visos Azijos šalys -Japonija, Kinija, Pietų Korėja, Ma-laizija - labai sparčiai žengia į priekį.Tuo metu Europoje jau kuris laikasjaučiamas tam tikras sąstingis. Kuršiuose planuose atsiduria tokios šalyskaip Lietuva? “Vienintelis būdas ne-likti nuošalyje - tapti didžiųjų tinklųdalimi, turėti stiprių partnerių, kuriebūtų suinteresuoti ir mūsų sėkme, -įsitikinęs prof. A.Pumputis. - Mąsty-dami apie savo jaunimo ateitį priva-lome žengti tuos žingsnius.”

Profesoriui, kai jis lankėsi PietųKorėjoje, didelį įspūdį paliko tai, kadį aukštojo mokslo kongreso atidary-mą buvo pakviesti ir ikimokykliniougdymo bei vidurinės mokyklos ats-tovai. “Akcentuojama, jog tai - vie-nos sistemos, apglėbiančios kiekvie-ną vaiką, kaip didžiausią šios šaliesvisuomenės vertybę, grandys. Mū-sų krašte nėra ryšio tarp tų gran-džių, sakyčiau, jaučiamas net tamtikras supriešinimas. Jį liudija bar-jerai vaikui pereinant iš vienos pa-kopos į kitą, - kalbėjo rektorius. -Mūsų universitetas stengiasi bend-radarbiauti su mokyklomis, tačiaupasigendame bendros vaiko asme-nybės ugdymo sistemos, kuri turė-tų prasidėti nuo pagarbos mokyto-jui, nuo pasitikėjimo didelėmiskiekvieno mokinio galimybėmis,nuo visokeriopo dėmesio jo ugdy-mui. Krito į akis, kad Pietų Korėjo-je nuo pat mažens vaikams diegia-ma, jog jie - lyderiai, kuriemspriklauso ateities pasaulis. Tai labaisvarbu. Jei ir mes norime neatsilik-ti nuo pažangaus pasaulio, turimetam susitelkti. Kad galėtume valdy-ti modernias technologijas, priva-lome puoselėti išlavintą žmogų.Aukštasis mokslas turi būti tam tik-ras pažangos garantas. Reikia su-vokti, kad universitetas - išlavintosmodernios visuomenės ištakos.”

2013 01 15Lietuvos žinios Studijos 7

Universitete - išlavintos visuomenės ištakos

MRU rektoriaus prof. dr. A.Pumpučio ir Dongseo universiteto rektoriaus dr. Jekuk Chango pasirašyta sutartis atveria didžiules dėstytojų, studentų mainų galimybes - MRU atstovai jau šiais metais pakviesti dalyvauti vasarosstovykloje Pietų Korėjoje. / Vidūno Gelumbausko nuotrauka

Prof. A.Pumputis: “Pasaulinės aukštojo mokslotendencijos - siekiai užvaldyti intelekto rinkas.”

- Kuo Lietuva įdomi Azijos vals-tybėms?

- Daugelis didžiųjų Azijos šaliųsparčiai plečia ekonomiką, todėlLietuvos verslui jos gali būti įdo-mios dėl savo didelių rinkų. Kolkas mūsų krašto eksportas į Azijosvalstybes labai menkas, sudarovos 1 proc. bendro eksporto. Pir-miausia dėl to, kad norint įeiti įAzijos rinką reikia labai dideliųinvesticijų, o jų dėl krizės nedide-lių Lietuvos įmonių verslininkaitiesiog negali sau leisti. Kita prie-žastis - atsargumas, tradiciškaimenkas rizikos apetitas, nepriside-da ir bankų politika. Azijos šalyselabai vertinama europietiška koky-bė, modernios technologijos, todėlLietuva, Europos valstybė, čia bū-tų sutikta palankiai. Azijai Lietuvaįdomi kaip dar neatrastas europie-tiškos kultūros, kokybės kraštas,kuriame graži gamta, ekologiškaaplinka.

Mažesnes Azijos šalis, tokias kaipMalaizija, Filipinai, Tailandas, In-donezija, domina bendradarbiavi-mas mokslo, švietimo, naujųjų tech-nologijų srityje, taip pat galimybėpasiekti Europos rinką per tarpinin-kes, vadinamąsias tranzitines valsty-bes. Viena mano idėjų - Lietuva ga-lėtų būti perdirbamosios maistopramonės centras Azijos gaminto-jams, norintiems pasiekti Europosrinkas. Tarkime, Kinija savo “languį Europą” pasirinko Vengriją. Taisėkmingo bendradarbiavimo pavyz-dys. Azijos valstybės yra sukaupu-sios daug kapitalo, todėl vertintinoskaip investuotojos. Nemažai jų akty-viai domisi europietiškomis kompa-nijomis.

- MRU rektorius prof. A.Pumputismano, kad “ekonomiškai sustiprė-jusios Azijos šalys kelia ambicingusvisuomenės mokslinimo tikslus”.Kaip Jūs vertinate universitetųbendradarbiavimo galimybes?

- Azijos valstybės keletą praėju-sių dešimtmečių labai intensyviai

plėtojo pramonę, infrastruktūrą,eksportą. Mažai pasiekta paslaugųsrityje. Tai vadinamoji Japonijos,kurios žvaigždė užgeso, nes tas mo-delis išsivadėjo, liga. PirmiausiaPietų Korėja suprato, kad vienin-telė išeitis iš šios situacijos - kurtipridėtinę vertę per aukštuosiusmokslus. Dabar daugelis Azijos ša-lių labai daug investuoja į švietimą.Tačiau jų edukacinės galimybės yraribotos. Trūksta ne tik mokytojų,dėstytojų, bet ir švietimo programųidėjų. O Azijos valstybės linkusiossiekti ir įgyvendinti tai, kas pažan-giausia. Į šią rinką jau yra atėję stip-rūs žaidėjai: Australijos universite-tai, Amerikos privačios aukštosiosmokyklos, į Pietryčių Aziją - Angli-jos universitetai. Ten jiems suteiktosteisės steigti savo filialus. Plačiai iš-naudojamos studijų mainų progra-mų galimybės. Tarkime, Anglijojekasmet mokosi apie 40 tūkst. stu-dentų iš Malaizijos. Už tai jie mokadidelius pinigus. Lietuvos universi-tetai galėtų konkuruoti, siūlyti pa-

našaus lygio ir kokybės studijaskonkurencingomis kainomis. Eko-logiška šalis, puikios sąlygos, gerastudijų sistema, aukštos kvalifikaci-jos dėstytojai, tarptautinėje rinkojevertinami diplomai - atsirastų ne-mažai studentų, kurie tuo tikrai su-sidomėtų. Juo labiau kad Azijosvalstybės gana dosniai remia aukš-tąjį mokslą ir jo siekiančiuosius.

- Viso pasaulio jaunimas siekiakiek įmanoma daugiau pažinti pa-saulį. Ką patartumėte Lietuvos jau-nimui, kuriam visi keliai prieš akis?

- Pirmiausia - mokytis kalbų. Pui-kūs anglų kalbos įgūdžiai pravers vi-sada - ir studijuojant, ir imantisverslo. Edukacija, ypač PietryčiųAzijoje, taip pat perėjo į anglų kal-bą. Tiems, ką domina Azijos šalys,verta mokytis japonų, mandarinų,korėjiečių, bahasa kalbų. Manau,tikrai verta būti drąsiems, nes Azijosrinkos yra didžiulės, jose daug neuž-pildytų nišų, kuriose tikrai galėtųįgyvendinti savo ambicijas jauni irryžtingi žmonės. •

Tiesti tiltus tarp Azijos ir Lietuvos

Paulius Kunčinas, Oksfordo verslogrupės (“Oxford Busines Group”) verslo ir ekonomikos redaktorius, rinkosanalitikas, pastarąjį dešimtmetį akylaistebintis kylančias Azijos, Rytų Europosir Artimųjų Rytų ekonomikos tendenci-jas, plačiajam verslo pasauliui skirto 300 puslapių almanacho “The Report”komandos vadovas. “Vienas mano tikslų -tiesti tiltus tarp Azijos valstybių ir Lietuvos”, - tvirtino jis. Paulius nuolatbendrauja su Lietuvos verslo organizacijųatstovais ir bando padėti jiems rasti investuotojus, išpopuliarinti Lietuvoseksporto galimybes Azijoje bei Artimuo-siuose Rytuose.

2013 01 15Lietuvos žinios8 Pasaulis

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Kinija, kurioje daugiau kaip pusę amžiaus egzistuoja prievartinio darbo stovyklos,skirtos žmonėms perauklėti,jau šiais metais planuoja jų atsisakyti.

Kinija ketina reformuoti bausmiųsistemą, pagal kurią nusižengę gyven-tojai buvo siunčiami į darbo stovyk-las. Tai pirmas teisinės reformosžingsnis. Šios reformos naujasis ko-munistų partijos vadovas Xi Jinpingaspažadėjo imtis jau šiais metais.

Nuo 1957-ųjų policija be teismoiki ketverių metų gali darbo stovyklo-je laikyti žmones, kurie ten turi būtiperauklėjami. Tai jau seniai kritikuo-ja Kinijos intelektualai, žmogaus tei-ses ginantys advokatai ir net valstybi-nė žiniasklaida. Pagaliau nutarimasjau šiais metais uždaryti darbo sto-vyklas priimtas Komunistų partijoscentrinės politinės ir teisėtvarkos ko-misijos posėdyje, tik jį dar turi pat-virtinti Kinijos nacionalinis liaudieskongresas (aukščiausias šalies val-džios organas), kuris paprastai susi-renka kovo mėnesį. Kaip sakė minė-tos komisijos sekretorius MengJianzhu, jau ir šiuo metu žmonės įšias stovyklas nesiunčiami. “Praeity-je tokia perauklėjimo sistema suvai-dino svarbų vaidmenį, tačiau dabarsąlygos pasikeitė”, - sakė jis.

Šiuo metu Kinija jau ėmė refor-muoti sistemą, paremtą saugumostruktūromis, kurios turi užtikrinti,kad šalyje nekiltų socialinių neramu-mų, galinčių sukelti pavojų partijos įta-kai ir stabilumui. Tiesa, kuo baigsis šireforma, dar nežinoma, kaip neaiškuir tai, kaip bus pasielgta su žmonėmis,kurie šiuo metu laikomi darbo stovyk-lose. Ar tai reiškia, kad bus atsisakyta

ir teisminio bylos nagrinėjimo priešpasiunčiant atsakovą į darbo stovyk-lą? Pekino universiteto teisės profeso-rius He Weifangas įsėja, kad reformagali apsiriboti tik procedūros pertvar-kymu į ką nors “švelnesnio nei admi-nistracinis sulaikymas”.

Šiuo metu Kinijoje kaip perauklė-jimo priemonė veikia daugiau kaip350 darbo stovyklų, kuriose laikomaapie 160 tūkst. žmonių. Žmogaus tei-sių gynėjų duomenimis, darbo sto-

vyklose atsiduria ir Kinijos disiden-tai, taip pat tie, kurie bando ginti sa-vo teises arba pasipriešinti regionųvaldžiai.

Šios kontroversiškos sistemos pie-šininkai primena du platų atgarsį su-kėlusius atvejus, kai žmonės buvo iš-siųsti į stovyklą be jokio pagrindo.Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį Čun-cino teismas atmetė 25 metų kinoRen Jianyu apeliaciją ir vaikinas bu-vo nuteistas dvejus metus kalėti dar-

bo stovykloje tik už tai, kad pakriti-kavo vyriausybę. Jo poelgis buvotraktuojamas kaip “neigiamos infor-macijos platinimas ir kurstymas im-tis antivalstybinės veiklos”. Kitasplačiai nuskambėjęs atsitikimas įvy-ko praėjusį rugpjūtį. Hunano pro-vincijoje 18 mėnesių darbo stovyk-los buvo nuteista Tang Hui. Ji tikreikalavo skirti didesnes bausmesseptyniems nusikaltėliams, kurie pa-grobė ir išprievartavo jos 11 metųdukterį. Tiesa, po savaitės ši moterisbuvo išleista, nes jos stojo ginti Kini-jos akademikai, visuomenės ir vals-tybės veikėjai.•

Kinija atsisakys darbo stovyklų

Dabar kubiečiai lengviau galėsaplankyti giminaičius užsieny-je, emigruoti ar tiesiogpakeliauti kaip turistai. Refor-muodama savo sovietiniostiliaus ekonomiką Kuba panai-kino piliečiams suvaržymusišvykti į užsienį. Tai taikoma irgydytojams, kurių valdžia ikišiol beveik niekur neišleisdavo.

Kubiečiams pirmą kartą per 50metų leista laisvai išvykti iš Laisvėssalos be jokio specialaus valdžios lei-dimo - toks įstatymas įsigaliojo nuovakar, o Kubos prezidentas RaulisCastro atitinkamą dokumentą pasi-

rašė dar pernai spalį. Išvykę į užsie-nį Kubos piliečiai galės ten praleistiiki 24 mėnesių neprarasdami savoturto Kuboje ir teisės į nemokamągydymą bei mokslą.

Kubiečių judėjimo laisvė buvo su-varžyta 1961 metais, nuo to laiko ikidabar reikėjo ne tik gauti leidimą iš-vykti - Kuboje taip nekenčiamą vadi-namąją baltąją kortelę, bet ir sumo-kėti 300 dolerių, o tai yra 15 kartųdaugiau nei vidutinė oficiali alga. Kadsustabdytų masinį žmonių bėgimą iššalies po Fidelio Castro vadovauja-mos revoliucijos, valdžia reikalauda-vo turėti ir iškvietimą. Nuo dabar pa-kanka galiojančio paso, lėktuvo bilietoir šalies, į kurią vykstama, vizos.

Kubos valdžia palengvino ir įvažiavi-mą į šalį tiems, kurie ją nelegaliai pali-ko. Apskritai nuo 1959 metų revoliuci-jos iš Kubos emigravo maždaug 2 mln.žmonių iš 11,2 mln. Kubos gyventojų.Dauguma emigrantų gyvena JAV (86proc.), nes jiems ten įsitvirtinti padedavadinamasis Kubos aktas, suteikiantisteisę bet kuriam kubiečiui, legaliai arnelegaliai atvykusiam, gyventi JAV.

Kita vertus, JAV riboja savo piliečiųvizitus į Kubą ir pusę šimtmečio taikokomunistinei salai ekonomines sankci-jas. Nors jos sulaukia daug kritikos, kad

menkai paveikė režimą, pastaruoju me-tu Kubos valdžia ėmė liberalizuoti šaliesekonomiką ir suteikė daugiau laisvių pi-liečiams. R.Castro mėgina gelbėti skęs-tančią valstybės ekonomiką skatinda-mas privačią iniciatyvą. Vis dėlto Kubojeir toliau nėra laisvos spaudos ir perse-kiojami disidentai, o valdžia slepia nuožmonių tiesą. Naujausias pavyzdys -choleros protrūkis, kuris nutylimas.

Cholera HavanojeViename skurdžiame ir labai gau-

siai gyvenamame Havanos rajonenuo choleros jau mirė keli žmonės,o Kubos sveikatos ministerija niekoneskelbia. Dabar viskas priklausonuo gydytojų. Jie patys ėmėsi inicia-

tyvos ir apklausia pacientus dėl gali-mų choleros simptomų (vėmimas, vi-duriavimas), o esant įtarimų siunčialigonius į Tropikų medicinos institu-tą. Jo darbuotojai sako, kad ten jaubeveik visos palatos užimtos. Gydyto-jai lanko užsikrėtusiųjų artimuosius,kaimynus, dalija jiems antibiotikus,dezinfekuoja aplinką ir ima vandensmėginius. Tame rajone uždarytadaug barų ir kavinaičių, o kitoms lei-džiama pardavinėti tik supakuotąmaistą bei gėrimus. Vaistinės parduo-da distiliuotą vandenį, bet riboja jį iki

dviejų mažų buteliukų asmeniui.Daug sostinės gyventojų nėra nė gir-

dėję apie cholerą, nebūdingą Kubai.Pasaulio sveikatos organizacija apibū-dina šią ligą kaip ypač pavojingą irmirtiną, ja užsikrečiama per vandenįir maistą. Iki praėjusios vasaros Ku-boje nėra buvę jokių choleros apraiš-kų nuo pat ikirevoliucinių laikų. Liepąsveikatos ministerija patvirtino, kadnuo choleros mirė trys žmonės rytinė-je Kubos dalyje. Ligos šaltinis buvo už-krėstas šulinys.

Visai kitoks vaizdas turistinėje se-nojoje Havanoje. Ten visos kavinės irrestoranai dirba įprastai, gatvėse par-duodamas maistas, gėrimai. Prekei-viai sako girdėję gandų apie cholerą ir

imasi atsargumo priemonių, bet nėvienas nesulaukė kokių nors oficialiųnurodymų. Tuo rūpinasi tik vietos gy-dytojai, glaudžiai susiję su savo bend-ruomenėmis.

Ar išbėgios talentai?Kaip tik gydytojai ir kiti medicinos

darbuotojai buvo vieni tų asmenų, ku-riems draudžiama išvykti iš Kubos. Ši-taip valdžia norėjo apsisaugoti nuosmegenų nutekėjimo tame sektoriuje,kuris yra Kubos komunistinių lyderiųpasididžiavimas. Septintąjį dešimtme-tį, po revoliucijos socializmui vis labiauįsigalint, Kuba prarado tūkstančiuskvalifikuotų profesionalų medicinossrityje. Dar daugiau gydytojų išvykoper dešimtojo dešimtmečio ekonomi-kos krizę. JAV teikė specialų pabėgėliostatusą Kubos gydytojams, kurie pa-bėgdavo iš tarptautinių misijų Vene-sueloje ir kitose šalyse. Šią Vašingtonolengvatą Kubos valdžia vadino talentųvagyste.

Leidimus išvykti labai sunkiai gau-davo, bet dažniausiai nebūdavo išlei-džiami ir kitų strateginių profesijųatstovai: mokslininkai, kariškiai,sportininkai.

Dabar telieka pamatyti, ar prasidėsmasinis medicinos darbuotojų bėgi-mas į Majamį. Kubos valdžia viliasi,kad to nebus, nes jiems taip pat reikėsJAV vizos. Pagal oficialią statistiką per-nai Kuba turėjo 265 tūkst. medicinosdarbuotojų, 78 tūkst. jų - gydytojai. •Reuters, BBC, AP, LŽ

Australijoje siautėjantys krūmynų gaisrai priartėjo prie pat didžiausios šalies observatorijos, bet teleskopuspavyko išsaugoti.

Naujojo Pietų Velso valstijoje kilodaugiau kaip 170 gaisrų. Ugniai pris-linkus prie pat Siding Springo observa-torijos, esančios maždaug už 460 km įšiaurės vakarus nuo Sidnėjaus, atokio-je ir aukštoje vietovėje, teko evakuotidarbuotojus. Esant karštam orui ir pu-čiant stipriam vėjui su liepsnomis grū-mėsi apie 60 ugniagesių, tačiau keliobservatorijos pastatai, įskaitant dar-buotojų butus ir lankytojų centrą,smarkiai nukentėjo. Mokslininkaidžiaugiasi, kad ugnis nepalietė teles-kopų, tačiau gaisro poveikis šiemsprietaisams paaiškės tik po techninėsapžiūros, kuri galima tik visiškai paša-linus gaisro pavojų. Observatorijoje yra10 teleskopų, tarp jų ir galingiausiasAustralijoje, 3,9 m skersmens, dirbatarptautinė mokslininkų iš Australijos,Didžiosios Britanijos, JAV, Pietų Ko-rėjos ir Lenkijos komanda.

Gaisrai siautėja ir Viktorijos valsti-joje bei Tasmanijos saloje, ten žuvovienas ugniagesys. Praėjusią savaitękarštis Australijoje pasiekė tokį lygį,kad meteorologai turėjo įtraukti į sa-vo temperatūrų spalvinę lentelę nau-ją spalvą - karščiui, viršijančiam 50laipsnių Celsijaus.•

Pavojus teleskopams

Pastaruoju metu Kubos valdžia ėmė liberalizuoti šalies ekonomiką ir suteikė

daugiau laisvių piliečiams.

Observatoriją supa išdegusismilkstanti žemė.

Havanoje nusidriekė milžiniškos eilės kubiečių, norinčių gauti pasus, kad galėtų išvykti į užsienį.

Darbo stovyklos, skirtos žmonėms perauklėti, kontroversiškai vertinamos ir pačioje Kinijoje. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Kuba atveria vartus į laisvę

Kinijoje kaip perauklėjimo priemonė veikiadaugiau kaip 350 darbo stovyklų.

ILONA STAŠKUTĖ

Metų pradžioje bankrutavusiosUkrainos oro linijos “Aerosvit”,kurios skraidino iš Kijevo į Vilnių, sugriovė daugelio lietuvių kelionių planus ir paliko išvykusius į užsienį tautiečius likimo valiai.

“Aerosvit” lėktuvai iš Vilniaus įKijevą ir atgal skrisdavo kasdien podu kartus, bet praėjusios savaitės pa-baigoje skrydžiai į Lietuvą staiga bu-vo atšaukti.

Vilnietis Tomas Šiaulys kelionęnamo prisimins kaip ilgiausią gyve-nime. Jis su persėdimu Kijeve penk-tadienio popietę turėjo grįžti į Vil-nių iš Muskato (Omanas), tačiauplanuotas skrydis iš Ukrainos sosti-nės buvo atšauktas. Pašnekovasdžiaugėsi, kad buvo išvykęs ne atos-togauti, o darbo reikalais, todėl perkelionę organizavusią agentūrą jambuvo skubiai parūpinti nauji bilie-tai. “Jei būčiau keliavęs ilsėtis, netnežinau, kaip būtų reikėję grįžti.Skubiai rasti naujus bilietus nėra neilengva, nei pigu”, - sakė jis.

Grįžo per parąKad grįžti namo sklandžiai nepa-

vyks, T.Šiaulys sužinojo likus keliomsvalandoms iki išvykimo iš Omano. Taijam pranešė kelionių agentūros atsto-vai. Prisiminęs ankstesnę patirtį su “Ae-rosvit” Tomas nenustebo - ir tą kartątaip pat buvo didelių nesklandumų.

T.Šiauliui buvo nupirkti nauji bi-lietai - “AirBaltic” skrydžiui iš Kije-vo, tik šįkart su persėdimu Rygoje.Dėl užsitęsusių formalumų lėktuvasį Rygą vėlavo pakilti ir vyras nebe-

spėjo į skrydį Vilniaus kryptimi. Orolinijos nemokamai pakeitė bilietą įkitą reisą tą pačią dieną. Pagaliauapie 20 valandą penktadienį po dau-giau nei parą trukusios kelionės To-

mas pasiekė Lietuvą. Pakeliui jis su-tiko likimo draugų, kuriems ne taippasisekė. “Rygoje susipažinau su lie-tuve Dana. Ji taip pat turėjo jungia-mąjį skrydį per Kijevą, kuris buvoatšauktas. Deja, Dana bilietus pirkosavarankiškai, todėl už naujus jai vėlteko mokėti iš savo kišenės. Bank-rotas merginos taip pat nenustebi-no, bet pinigų atgauti bent jau arti-miausiu metu ji tikrai nesitiki”, -pasakojo Tomas.

Žada kompensacijasSkolų kamuojamos bendrovės ne-

malonumai apogėjų pasiekė praėju-sį ketvirtadienį. Ji buvo įsipareigoju-si iki sausio 9 dienos atsiskaityti suKijevo Boryspilio oro uostu, tačiaujai to nepadarius reisai į Lietuvą ir ki-tomis kryptimis iš Ukrainos sostinės

buvo atšaukti, taip pat sutriko skry-džiai iš kitų oro uostų.

Didžiausia keleivių iš Lietuvos gru-pė, 21 žmogus, buvo užstrigusi Viet-name. Užsienio reikalų ministerija va-kar patvirtino, kad jie jau sėkmingaipasiekė gimtinę.

Ukrainos oro linijų bilietais pre-kiavusios kelionių agentūros “ZigzagTravel” rinkodaros vadovė DaivaBartusevičiūtė ramino nukentėjusiuskeliautojus, esą galimybė atgauti pini-gus už neįvykusius skrydžius nėra be-viltiška. “Aerosvit” elgiasi gana rū-pestingai, siunčia informaciją. Kiekyra buvę kitų oro linijų bankrotų at-vejų anksčiau, niekas taip nesirūpi-no klientais”, - tvirtino pašnekovė.Pasak jos, dėl pinigų grąžinimo užneįvykusius skrydžius reikia kreiptistiesiai į “Aerosvit”, mat kelionių

agentūros tik tarpininkauja parduo-damos bilietus.

Iš tiesų bendrovės interneto sve-tainės aerosvit.com pirmame pus-lapyje paryškinta nuoroda į prašy-mo grąžinti pinigus formą, bet argreitai pavyktų gauti kompensaciją,nežinia. Iš keliautojų diskusijų aiš-kėja, kad netrūksta laukiančiųjų orolinijų atsakymo dėl pinigų grąžini-mo už skrydžius, atšauktus prieš 4-5 mėnesius.•

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Šalies pramonininkai ir vežėjaivakar prie apskritojo stalo su atsakingų valdžios institucijųpareigūnais aiškinosi, kada Baltarusijos pasienyje sausumostransporto pralaidumas bus užtikrintas toks, kad užsakovainenurašytų Lietuvos kaip tranzitinės valstybės.

Susitikime pateikti tokie skaičiai: 1998metais atidarytas didžiausias Medinin-kų kontrolės postas Lietuvos ir Baltaru-sijos pasienyje buvo apskaičiuotas pra-leisti 200 tūkst. transporto priemoniųper metus. Dabar jis per tą patį laiką pra-leidžia 1,2 mln. mašinų. Reikėtų, kad jisbūtų dar bent pusantro karto didesnis.

Tačiau ir šiandieninis rezultataspasiektas ne dėl to, kad būtų smar-kiai pagerinta pasienio kontrolės pos-to infrastruktūra ar pastatyta daugiauvartų. Susitikimo dalyviai vieningaisutarė, jog praėjus penkiolikai metųnuo punkto atidarymo šešiskart dau-giau transporto priemonių per Me-dininkus važiuoja todėl, kad geriaudirba Valstybės sienos apsaugos tar-nybos ir Muitinės departamento pa-reigūnai.

Vis dėlto gerinti pareigūnų darbonegalima iki begalybės. Todėl Baltaru-sijos pasienį nuolat užkemša sunkve-žimių spūstys. Vienu metų laiku josmažesnės, kitu - didesnės, o didžiau-sios būna paskutinį kiekvienų metųmėnesį. Štai ir praėjusio gruodžio vi-duryje per Medininkus ir jo apylinkesbuvo nutįsusios sunkvežimių eilės.

Praras pajamas“Panaši padėtis nuolat susidaro ne

tik šiame poste, o visuose Baltarusiją ir

mus skiriančiuose postuose. Lietuvosir Baltarusijos pasienio postai yra var-tai į Nepriklausomų Valstybių Sand-raugos šalių rinkas, kuriose dirbdamivien kelių transporto atstovai per me-tus sukuria apie 3,5 mlrd. litų vertėspaslaugų. Konkuruojame dėl tranziti-nių prekių srautų su artimiausiomiskaimynėmis - Lenkija, Latvija, Estijair Suomija, todėl šis klausimas yra kurkas platesnis, nei išspręsti eilių pasie-nyje problemą”, - LŽ situaciją komen-tavo Lietuvos nacionalinės vežėjų au-tomobiliais asociacijos “Linava”prezidentas, Lietuvos pramonininkųkonfederacijos (LPK) vicepreziden-tas Algimantas Kondrusevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad jei mūsųartimiausi kaimynai suskubs pirmiejipadidinti pasienio postų pralaidumą,galime netekti svarbios dalies krovi-nių srauto per Lietuvą, o dėl to paja-mų netektų ir paslaugų sektorius - de-galų pardavėjai, stovėjimo aikštelių,autoservisų ir viešojo maitinimo įs-taigų savininkai.

“Krovinių srautų aptarnavimasšiandien sukuria apie 13 proc. bend-rojo vidaus produkto. Tačiau jei ne-sukursime reikiamos infrastruktūrosir palankesnių sąlygų vežėjams, gali-me netekti auksinius kiaušinius de-dančios verslo srities. Juk užsakovuinepaaiškinsi, kad dėl pavėluotai pris-tatyto krovinio ir patirtų nuostolių jiskreiptųsi į Lietuvos Vyriausybę. Už-sakovai paprasčiausiai nukreips srau-tus per kitas šalis”, - perspėjoA.Kondrusevičius.

Pertvarkos terminai neaiškūsŠioms mintims pritarė vidaus rei-

kalų viceministras Žimantas Pace-vičius ir susisiekimo viceministrasArnoldas Kondratovičius. TačiauPasienio kontrolės punktų direkci-

jos, kuri yra tiesiogiai atsakinga užkontrolės punktų plėtrą, direkto-rius Arnoldas Tvaronavičius buvolabai atsargus. Jis sakė, kad daranksti kalbėti apie antro tokio patposto, kokie yra Medininkai, staty-bą. Anot jo, dabartinio posto išplė-timo darbai - irgi tik tolimoje pers-pektyvoje.

“Didesnis terminalas bus supro-jektuotas tik rekonstruojant didįjįMedininkų praplėtimo projektą. Ta-

čiau tai užtruks ilgai - vien detaliojoplano kūrimas ir projektavimo darbaitrunka mažiausiai 1,5 metų”, - dėstėA.Tvaronavičius. Jo manymu, rea-liausia, kad šiuolaikinius poreikiusatitinkantį kontrolės punktą turėsi-me tik “arčiau 2020 metų”.

Jis teigė, jog egzistuoja planas, kaippasienio kontrolės punktų pralaidu-mą pagerinti jau artimiausiu metu.“Būtina paleisti elektroninę sunkve-žimių registravimo sistemą, statyti au-

tomobilių stovėjimo aikšteles, didintikitų Baltarusijos pasienyje veikiančiųpunktų - pavyzdžiui, Lavoriškių - pra-laidumą, atlikti kitus darbus”, - var-dijo Pasienio kontrolės punktų direk-cijos vadovas.

Tokiais pažadais piktinosi Sigi-tas Paulauskas, LPK Lietuvos-Bal-tarusijos ekonominio bendradar-biavimo verslo tarybos ir “Vakarųmedienos grupės” valdybos pirmi-ninkas. “Jau ketveri metai Baltaru-sijos pasienyje egzistuoja problema,tačiau iki šiol nieko nebuvo daroma.Man juokingi pareiškimai, kad de-taliajam planui sukurti reikia pus-antrų metų. Baltarusijoje toks patplanas patvirtinamas per tris mėne-sius”, - sakė jis.•

Trasa 92013 01 15Lietuvos žinios

Vežėjams reikia pralaidesnio pasienio

“Jei būčiau keliavęs ilsėtis, net nežinau,

kaip būtų reikėję grįžti. Skubiai rasti

naujus bilietus nėranei lengva, nei pigu.”

Intensyviai tarp Vilniaus ir Kijevo skraidinusi oro bendrovė “Aerosvit” skrydžius atšaukė staiga. / Juergo Vollmerio nuotrauka

Nebrangiais skrydžiais ir itin plačia marš-rutų geografija garsėjusios Ukrainos oro li-nijos iš dalies priklauso valstybei (22,4proc. akcijų), o likusios akcijos valdomoskelių Ukrainos milijonierių. Bendrovė jaukreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ir nu-rodė, kad jos skolos praėjusių metų pabai-goje siekė 4,2 mlrd. grivinų (apie 1,3 mlrd.litų). Ji nieko nelaukdama pradėjo perda-vinėti maršrutus kitoms Ukrainos oro lini-joms “Ukraine International Airlines”, sie-jamoms su vienu iš pagrindinio “Aerosvit”akcijų paketo valdytojo “Privat” grupės sa-vininku Igoriu Kolomoiskiu.Pirmieji ženklai, liudijantys “Aerosvit” ka-muojančias problemas, pasireiškė pernaivasarą, kai buvo atšaukti arba vėlavo ke-liasdešimt bendrovės skrydžių įvairiomiskryptimis. Tada bendrovė tai aiškino nevavėluojančiais naujai įsigytais lėktuvais. Vė-lavimas netrukus liovėsi.Bet “Aerosvit” skrydžiai pradėjo strigti praė-jusių metų pabaigoje. Gruodį ne vienasbendrovės skrydis dėl skolų ir nesumokėtųmokesčių buvo atidėtas. Bendrovės atsto-vai žadėjo spręsti nesklandumus mažinda-mi išlaidas ir didindami veiklos efektyvumą.Apie bankroto tikimybę tuomet nebuvoužsiminta, nors kai kurios užsienio kelioniųagentūros bei oro uostai rekomendavo ke-leiviams vengti “Aerosvit” skrydžių.

Oro linijos “dingo” įpusėjus kelionei

A.Kondrusevičius: “Jei nesukursime reikiamos infrastruktūros ir palankesnių

sąlygų vežėjams, galime netekti auksinius kiaušinius dedančios verslo srities.”

Vežėjai ir verslininkai perspėjo, kad Lietuva gali netekti svarbios dalies krovinių srauto. / Romo Jurgaičio nuotrauka

2013 01 15Lietuvos žinios10 Verslas

VIDA BORTELIENĖ

Į naujas urbanistines erdves Klaipėdą turėję kelti investiciniaiprojektai prisvilo. Buvusias nekilnojamojo turto (NT) vizijas į savo rankas perėmė teismoantstoliai ir įmonių administratoriai.

Airiško kapitalo bendrovė “EDPGroup” anksčiau prisistatinėjo esan-ti “viena didžiausių nekilnojamojoturto vystytojų Vakarų Lietuvoje”. Se-nus sandėlius atkartojančių pastatų“Žvejų rezidencija” ir “Danės vartai”sumanytojai džiaugėsi, kad pakore-guotus statybų dokumentus su Klai-pėdos savivaldybe vis dėlto pavykosuderinti. Namai atsirado, anot rek-lamos, “pačioje brangiausioje uosta-miesčio vietoje”. Tikėtasi statiniusparduoti arba naudingai išnuomoti.Buvo skelbiama, kad pirmame “Da-nės vartų” aukšte įsikurs nedidukėskavinės, restoranai, iš Žvejų gatvėspusės miestiečių ir turistų lauksiąįvairios paskirties butikai bei suveny-rų parduotuvėlės, kituose keturiųaukštų su mansarda pastato aukštuo-se veiks grožio ir SPA centrai, biurai.

Viršutiniame aukšte svarstyta atida-ryti cigarų, viskio arba vyno klubus.

Klaipėdoje greta Danės iškilo irkitas 22 apartamentų kompleksas, įkurio kavinukes gyventojai turėjo“nusileisti net su šlepetėmis”.

Tačiau reaguodama į restauruo-to pastato, kuriame veikia “Meme-lio restoranas”, savininko skundusValstybinė teritorijų planavimo irstatybos inspekcija konstatavo, jogtvirtinant detaliuosius planus buvopadaryta daug pažeidimų. Prasidė-jo teismai, kilo grėsmė, kad pastatusteks nugriauti. 2008 metų kainomisį vieną jų investuota 20 mln. litų, įkitą - 25 mln. litų.

Ginčų kainaBe “Žvejų rezidencijos” ir “Da-

nės vartų”, “EDP Group” valdėprekybos centrą “Klaipėdos Satur-nas”. Greta jo, istoriniame buvusioodos ir veneros ligų dispanseriokomplekse, ketinta įgyvendinti NTprojektą “Kūlių vartai”.

Uostamiesčio savivaldybėje nekartą pristatyti ir “Auksinio trikam-pio”, didžiulės teritorijos prie Jakųžiedo, prekybos ir pramogų centrostatybų planai taip ir nepradėti įgy-vendinti.

Kiekvienam “EDP Group” NTobjektui Klaipėdoje valdyti buvo įs-teigta atskira įmonė. Pinigus jomsskolino DNB bankas ir airių inves-ticinė bendrovė “Trans Farm Ltd”.Šiuo metu jie yra didžiausi bankru-tuojančių įmonių kreditoriai, išlei-dę ir dalinai praradę dešimtis mili-jonų litų.

Pasak “Žvejų rezidencijos” ir “Kū-lių vartų” administratoriaus PauliausPaulavičiaus, pastatas Danės kranti-nėje iš trečiųjų varžytynių pernai bu-vo parduotas DNB banko antrineiįmonei “Intractus” perpus pigiau neinustatyta pradinė 20 mln. litų kaina.Dėl to už paskolą laidavusi airių bend-rovė “Trans Farm Ltd”, kuriai teismopatvirtinta skola sudaro per 16 mln.litų, varžytynes apskundė. Bylą nagri-nės Klaipėdos apygardos teismas.

“Džiaugiamės, kad esant tokiai pras-tai rinkos situacijai objektą pavykoparduoti už tokią didelę 10 mln. litųkainą, tačiau kreditorius mano, kadper pigiai. Turto vertinimas atliekamasiš naujo”, - kalbėjo P.Paulavičius.

“Kūlių vartų” bankroto neleidžiaužbaigti ankstesni teismai. Pastatusįmonė įsigijo iš bendrovės “Kelias”,kuri negavo rekonstrukcijai lauktos13 mln. litų Europos Sąjungos para-mos. Šioji buvo pirkusi sklypą iš fizi-nio asmens. Tačiau turto perdavimonaujam savininkui procesas nėra pa-sibaigęs. Prokurorai, pasak P.Paula-vičiaus, gindami viešąjį interesą, gin-čijo žemės pardavimo teisėtumą. Matistorinėje miesto dalyje žemė negalė-jo būti parduota, o pastato be sklypopagal teisės aktus nevalia parduoti.

Parduos iš varžytynių“Danės vartų” ir “Klaipėdos Sa-

turno” administratorius Tomas Mali-nauskas teigia, kad kol kas jokių tie-sioginių derybų su niekuo nevyksta,objektai bus parduoti iš varžytynių.Pirmosios “Klaipėdos Saturno”varžytynės vyks sausio pabaigoje,pradinė prekybos centro kaina - 13mln. litų, tokią yra patvirtinę kredi-toriai. O bendra kreditorių reikala-

vimų suma sudaro maždaug 20mln. litų. “Danės vartų” varžytyniųdata dar nepaskelbta.

Pasak T.Malinausko, rinka paro-dys, ar didelė “Saturno” kaina, arne. Pastatas nuomojamas parduo-tuvėms. Prieš parduodami objektą“EDP Group” ankstesni savininkaijam rekonstruoti 2005 metais buvoišleidę 10 mln. litų, bet pirkėjųsrauto “Klaipėdos Saturnas” nesu-laukia, daug patalpų - tuščios.

“EDP Group” administruojantibendrovė “Projektų investicijos” ki-tą turtą iš varžytynių Vilniuje parda-vinėja nuo 2012 metų spalio. Buvosiūloma pirkti po 1-2 mln. litų kai-nuojančius 1,3-1,9 ha dydžio 3 že-mės ūkio sklypus (kur - nenurodyta)ir dvigubai brangesnius - Karklėskaime pajūryje, taip pat nuvertėju-sias “Klaipėdos Saturno”, “Žvejų re-zidencijos” ir “Danės vartų” akcijas.

Pasak administratoriaus ArtūroLauciaus, vyko dvejos varžytynės,turtu niekas nesidomėjo. Dabarkreditoriams teks spręsti, ką darytitoliau: ieškoti pirkėjų ar kam norsperimti sklypus. Tarp žemės sando-rių kreditorių - tie patys reikalavi-mų pareiškėjai kaip Klaipėdoje irdar keli bankai.•

Projektų atomazga - turto išpardavimas

Projektų “Danės vartai” ir “Žvejų rezidencija” kai kurie pastatai jau naudojami. / Vidos Bortelienės nuotrauka

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,5809 -0,8137%

1 Australijos doleris 2,7255 -0,9393%

10 000 Baltarusijos rublių 2,9682 -0,8726%

1 Kanados doleris 2,6231 -0,8235%

1 Šveicarijos frankas 2,8269 -0,5059%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1507 -0,8721%

10 Čekijos kronų 1,3464 -0,0297%

10 Danijos kronų 4,6271 -0,0151%

1 DB svaras sterlingų 4,1649 -0,9124%

100 Vengrijos forintų 1,1622 -0,8002%

100 Islandijos kronų 2,0188 -0,4309%

100 Japonijos jenų 2,8873 -1,2226%

100 Kazachstano tengių 1,7099 -0,7837%

1 Latvijos latas 4,9522 -0,0666%

10 Moldovos lėjų 2,1207 -0,4621%

10 Norvegijos kronų 4,6791 -0,6497%

10 Lenkijos zlotų 8,3829 -0,6203%

100 Rusijos rublių 8,5388 -0,7390%

10 Švedijos kronų 3,9944 -0,3705%

1 Turkijos naujoji lira 1,4573 -0,8372%

10 Ukrainos grivinų 3,1774 -0,7994%

2013 01 15, LB

Istorinėje miesto dalyje žemė negalėjo

būti parduota, o pastato be sklypo pagal teisės aktus nevalia parduoti.

Verslas 112013 01 15Lietuvos žinios

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Atsinaujinančią energetikąplėtojantys verslininkai pabū-go Vyriausybės sumanymostabdyti mažųjų saulės jėgainių plėtrą.

Vakar Vyriausybė pritarė Energe-tikos ministerijos (EM) parengtamAtsinaujinančių išteklių energetikosįstatymo pakeitimų projektui, kurįbus siūloma Seimui priimti skubostvarka. Kaip teigiama Vyriausybėspranešime, “siekiama apsaugoti visųelektros vartotojų interesus, užker-tant kelią elektros kainų šuoliui beiužtikrinant darnią atsinaujinančiųenergijos išteklių naudojimo elektrosenergetikos sektoriuje plėtrą”.

2011-2012 metais daugiau nei 15tūkst. asmenų pateikė prašymus iš-duoti leidimus plėsti elektros energi-jos gamybos pajėgumus. Didžioji da-lis prašymų susijusi su mažųjų saulėselektrinių iki 30 kilovatų plėtra. Uželektros, superkamos iš jų, kilovatva-landę valstybė moka apie 1,5 lito. Mi-nisterijos teigimu, jeigu būtų paten-kinti visi prašymai ir leidimus gavęasmenys įgyvendintų mažųjų saulėselektrinių projektus, jų pagamintaielektrai supirkti reikėtų papildomai90 mln. litų kasmet, o vartotojamsjos kaina išaugtų iki 5 centų už kilo-vatvalandę.

Ypatinga skubaTuo metu verslininkai, plušantys

atsinaujinančios energetikos sekto-riuje išlieja susirūpinimą. Fotoelekt-ros technologijų ir verslo asociacijaiatstovaujantis Rimvydas Karoblisspaudos konferencijoje vakar tvirti-no, jog EM skubiai rengdama pro-jektą neatsižvelgė nei į verslo, nei įTeisingumo ministerijos išreikštąnuomonę.

Skubos iš tiesų esama, mat numa-tyta, kad įstatymo pataisos įsigaliosjau kovo 1 dieną, nors, kaip teigia ad-vokatų profesinės bendrijos “Adlex”advokato padėjėjas Mantas Ger-dauskis, yra tik dvi datos - gegužės 1ir lapkričio 1 diena, kai gali įsigalio-ti verslo santykius reglamentuojantysįstatymų aktai, priimti ne anksčiaukaip prieš pusmetį. Šis principas tai-komas tam, kad verslas suspėtų pa-sirengti permainoms.

Didžiausią nerimą verslininkamskelia tai, kad numatyta kovo 1 dienąanuliuoti visus išduotus plėtros leidi-mus, jei iki to laiko pareiškėjai nesi-kreips dėl gamybos leidimų. “Tai reiš-kia, kad iki tos dienos turi būti užbaig-tas projektas ir pateiktas Valstybineienergetikos inspekcijai, - aiškina vers-lininkai. - Tačiau “Lesto” turi teisę at-sakyti pareiškėjui per 18 mėnesių nuoprašymo pateikimo, o iki kovo 1-osios- mažiau nei septynios savaitės.”

Esą turės būti anuliuoti ir leidimaiverstis atsinaujinančia energetika, jeiį projektą dar nebus investuota iki 50proc. numatytų lėšų. Pagal iki šiolveikiantį įstatymą tam yra skirtasdvejų metų laikotarpis.

Nuostoliai neišvengiamiM.Gerdauskio teigimu, bene 10

tūkst. pareiškėjų, pasišovusių plėtotisaulės jėgaines, įstatymo pataisų pa-sekmės yra “numanomos ir neišven-

giamos”. Jis vardija, kad daugelis šiųinvestuotojų jau patyrė išlaidų įsigy-dami projektams reikalingus žemėssklypus, steigdami ir išlaikydami įmo-nes, kurias vėliau tektų ir likviduoti,tvarkydami dokumentus leidimamsgauti. Jiems kainavo ir projektuotojųpaslaugos, žemės darbai, elektrinėsįranga ir pan. Be to, esą teks mokėtibaudas už kredito sutarčių su bankaisir kitais finansuotojais nutraukimą.

Jau apskaičiuota, kad nukentėju-sių verslininkų pretenzijos Vyriausy-bei turėtų viršyti pusę milijardo litų.

“Neteisinga ir neteisėta neigti tei-ses, kurias žmogus teisėtu būdu įgi-jo. Leidimus gavę asmenys jokių rei-kalavimų nepažeidė. Jie elgėsi taip,kaip įstatymų leidėjas norėjo, kad jieelgtųsi”, - primena teisininkas.

Intereso viešumasEnergetikos ministerija įstatymo

keitimo būtinybę aiškina siekiu sau-

goti viešąjį interesą. Esą energija var-totojams brangs beveik 5 centais užkilovatvalandę, jei per porą metų busįgyvendinti visi projektai, kuriemsgauti leidimai.

R.Karoblis tvirtina, jog tokiosprielaidos tik teorinės, nepagrįstosrealybe. “Tiek projektų įgyvendintiprireiktų daugiau kaip 2,5 mlrd. litų.Lietuvos sąlygomis tai nereali suma.

Bankų sektorius tam nepasirengęs”, -aiškina jis. Ir teigia nematąs ir jokiųtechnologinių galimybių tokias in-vesticijas įgyvendinti per dvejus me-tus. “Tam, kad būtų įvykdyta 16tūkst. instaliacijų po 30 kilovatų,daugiau kaip 2000 žmonių turėtųdirbti dvejus metus be laisvų dienų.Per pastaruosius pusantrų metų bu-vo įgyvendintos 179 instaliacijos, ku-rių bendra galia šiek tiek didesnėkaip 4 megavatai. Taip, per tą laikąįgyta daugiau patirties, todėl galėtųbūti pastatyta daugiau, bet tikrai nešimteriopai, kaip baiminasi ministe-rija”, - tikina jis.

R.Karoblio nuomone, blogiausiatai, kad įstatymo pakeitimas apimsne tik saulės, bet ir kitą atsinaujinan-čią energetiką.

Verslininkų atstovas nebijo ir elekt-ros kainos šuolio. “Iš tikrųjų ji brangsne daugiau kaip 1 centu, nes atsinau-jinanti energetika yra brangi tik tol, kolatsiperka investicijos, o po 12 metų,kaip numatyta pagal investicijų kom-pensavimo mechanizmą, pavyzdžiui,dar porą dešimtmečių, elektros, kurigaminama saulės jėgainėse, savikainaneviršys 1 cento už kilovatvalandę”, -tvirtina R.Karoblis. Be to, verslininkųteigimu, saulės jėgainių energiją užtek-tų supirkti po 90 centų už kilovatva-landę, kad investicijos atsipirktų, nesjėgainių įranga esą atpigo.

M.Gerdauskis primena, jog 2011metais, kai buvo priimtas dabartinis įs-tatymas, atsinaujinanti energetika Vy-riausybės buvo paskelbta prioritetu.Tąsyk buvo kalbama, kad pati gamybaiš atsinaujinančių išteklių yra viešasisinteresas savaime, tad nuspręsta, jogdėl jo energijos kaina gali būti didėles-nė. “Ar gali valstybė vieną dieną skatin-ti, o kitą dieną išsižadėti savo žodžio?” -klausia teisininkas. •

Energetikos padangėje temsta saulė

R.Karoblis: “Tiek projektų įgyvendinti prireiktųdaugiau kaip 2,5 mlrd. litų. Lietuvos sąlygomis

tai nereali suma. Bankų sektorius tam nepasirengęs.”

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų projekte siūloma:

Nustatyti garantinį mokestį investuoto-jams, priklausomai nuo planuojamos sta-tyti jėgainės instaliuotos galios - 500 litųuž kilovatą (30 kW - 15 tūkst. litų).Apriboti leistiną instaliuotos elektrinių ga-lios sumą viename sklype iki 100 kilovatų,naikinant įstatyme esantį neapibrėžtumą.Pakeisti reikiamus įstatymus taip, kad pel-no mokesčio lėšos, gaunamos į biudžetąnuo saulės jėgainių veiklos, būtų skiria-mos VIAP fondui.Padidinti pelno mokesčio tarifą elektrosenergijos gamybos iš saulės jėgainių veiklai.

Per pastaruosius pusantrų metų buvo įgyvendintos 179 saulės jėgainių instaliacijos, kurių bendra galia šiektiek didesnė kaip 4 megavatai. / LŽ archyvo nuotraukos

R.Karoblis nebijo elektros kainosšuolio.

2013 01 15Lietuvos žinios12 Istorija

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Kai į LDK Valdovų rūmųrestauratorės DeimantėsBaubaitės rankas patekofajansinės lėkštės šukės, jiilgai ieškojo analogų Eu-

ropoje, kad galėtų pasakyti, iš kur ga-minys atkeliavo ant mūsų valdovų sta-lo. “Buvo labai įdomu pasinerti į tųlaikų puodžių gyvenimo peripetijas.Iš pradžių maniau, kad tai OlandijosDelfto miesto produkcija, nes olandaivieni pirmųjų Europoje pradėjo ko-pijuoti kinų porcelianą. Šia mada už-sikrėtė ir Portugalija, Nyderlandai.Prabangios kinų lėkštės buvo net va-dinamos trylikto Mingų dinastijos im-peratoriaus Wanli vardu. Originalaibuvo populiarūs Nyderlandų natiur-mortuose”, - pasakojo restauratorė.

Perversmas puodininkystėjeXVI amžiuje į Europą atkeliavęs

labai geros kokybės imperatoriška-sis kinų porcelianas padarė tikrą per-versmą Europos puodininkystėje.XVII amžiuje jį jau visi kopijuodavo.Kada pats kinų porcelianas buvo at-rastas, tiksliai nežinoma, spėjama,jog pirmaisiais mūsų eros amžiais.Receptą kinai labai slėpė, už jo išda-vystę grėsė mirties bausmė.

Iš tuo metu Europoje populiariosrudos, pilkos, juodos keramikos šieindai smarkiai išsiskyrė. Pavyzdžiui,Valdovų rūmų teritorijoje rasta re-nesansinė lėkštė (spėjama, jog ga-minta Vokietijoje), puošta ruda, ža-lia, geltona glazūra. Šią lėkštę taip

pat jau restauravo D.Baubaitė. Bal-tas porcelianas ar fajansas, dekoruo-tas mėlyna kobalto glazūra, kaipmagnetas XVII amžiuje ėmė trauk-ti Europos didikus. Pasak D.Baubai-tės, tai tapo viena geidžiamiausių jųprekių.

“Tačiau visiškai išstumti Europo-je įprastos keramikos šiai nepavyko,nes buvo labai brangi, - teigė pašne-kovė. - Pasakojama, kad Augustas IIStiprusis (Saksonijos kurfiurstas,Lenkijos karalius ir Lietuvos didysiskunigaikštis) taip troško kinų porce-liano servizo, kad į jį iškeitė būrį stip-rių vyrų. Šis didikas Saksonijos al-chemiką Johaną Friedrichą Bottgerį

laikė uždaręs pilyje ir liepė jam at-kurti kinų receptą. Po ilgų bandymųalchemikas kažką panašaus sukūrė.Taip 1709 metais atsirado Meisenoporcelianas, kuris Europoje buvopripažintas pirmu jau prilygstančiukinų produkcijai. Nors porcelianoreceptas griežtai saugotas, greitai priedaugelio Europos karališkųjų dvarųbuvo steigiamos naujos porcelianomanufaktūros: Vienoje - 1718 me-tais, Sankt Peterburge - 1744 metais,Berlyne - 1752 metais, Sevre - 1756metais, Kopenhagoje - 1775 metais.Rusų magnatas S.Kuznecovas 1841metais Rygoje įkūrė pirmąjį porce-liano fabriką Baltijos šalyse.”

Kopijos - be budistinių simbolių

Sprogimą Europos puodininkys-tėje sukėlusi kinų keramika, pasakrestauratorės, nebuvo aklai mėgdžio-jama. “Kadangi budistiniai simbo-liai ant kinų indų europiečiams bu-vo nesuprantami, puodžiai juostransformavo, pritaikydami europie-čių skoniui, - tvirtino pašnekovė. -Vilniuje rasta ir restauruota lėkštė -vienas tokių pavyzdžių. Europoje ki-nų simboliai virto į kažkokias “vorųkojas”. Portugalai jiems net specialųterminą sukūrė - “aranhoes” (“ke-verzonės”). Pagal šią dekoravimo sti-listiką mes ir atsekėme, jog tai portu-

galų gaminys. Perverčiau daugybękatalogų. Viename radau portugališ-ką lėkštę beveik su tokiais pat pieši-niais. Apskritai tuo metu buvo deko-ruojama pagal kelis pavyzdžius. Šisstandartizuotas piešinys dekoruojantindus naudotas keletą dešimtmečių.”

Restauratorei pavyko užmegztiryšius su portugalų keramikos tyri-nėtoja, kuri, išvydusi Vilniuje rastoslėkštės šukes, labai nustebo, apsi-džiaugė ir patvirtino, jog tai iš tik-rųjų jų meistrų gaminys. “Net pa-prašė leidimo gegužę eksponuotiLisabonoje rengiamoje portugalųkeramikos parodoje, nes mūsų ra-dinys puikiai iliustruoja, kaip toli

nukeliaudavo jų keramikos produk-cija”, - pasakojo restauratorė.

Nuo Vazų staloD.Baubaitės restauruota unikali

lėkštė portugalų keramikos tyrėjųdatuojama 1635-1660 metais. Tai su-tampa su Vazų dinastijos valdymolaikais. “Apskritai buitinės kerami-kos šukių Valdovų rūmų teritorijojerandama labai daug. Tai, galima sa-kyti, didžiausia radinių dalis. Tačiautokios prabangios keramikos likučiųreta. Kadangi tai buvo brangūs daik-tai, juos saugoję, - teigė ji. - Labai pa-našios dar vienos lėkštės šukės rastosValdovų rūmų šiauriniame korpuse,kaip spėjama, buvusios virtuvės pa-talpose. Tačiau restauruoti praktiš-kai neįmanoma, nes po gaisro šukėslabai apdegusios.”

Pasak D.Baubaitės, restauratoriaiimasi gaminį restauruoti tada, jei bū-na išlikę du jo trečdaliai. “Šios buvoišlikusios mažiau. Tačiau dar reikia at-sižvelgti ir į unikalumą. Jei tai būtų bu-vusi paprasta lėkštė, restauruoti būtųneverta, o tokią - apsimokėjo, - tikino

specialistė. - Formą lėkštei suteikiauper mėnesį, bet kol viską išsiaiškinau,užtrukau apie dvejus metus.”

Suteikti formą taip pat buvo neleng-va, nes iš savotiškos subyrėjusios dė-lionės net ne visi gabalėliai buvo išlikę.

Gausėja ekspozicijaD.Baubaitės restauruota unikali

lėkštė papildys Valdovų rūmų raidąreprezentuojančią ekspoziciją. Kaippasakojo rūmų mokslinių tyrimųcentro vadovas Gintautas Striška, išviso rūmų teritorijoje aptikta apie 300tūkst. radinių. “Tačiau sunku pasaky-ti, kiek iš šito skaičiaus yra daiktų, nesvienam gali priklausyti keletas rastųvienetų. Sakysim, minėta portugališ-ka lėkštė turėjo 15 inventorinių nu-merių, - sakė jis. - Ir tik restauratoriųrankose keliolika šukių tampa vienuvienetu.”

Pasak jo, aplinkybės diktuoja, ku-riuos radinius reikia pirmiausia res-tauruoti. “Greičiausiai tenka gelbėtituos, kurie ištraukti iš žemės greičiau-siai nyksta. Keramika bene geriausiailaikosi. Tačiau atrenkame dar ir tuos,kurių labai reikia Valdovų rūmų rai-dos chronologinei ekspozicijai nuoankstyviausių laikų pristatyti, - pasa-kojo G.Striška. - Apskritai mūsų res-tauratoriai jau restauravo ir paruošėeksponuoti apie 500 radinių, o užkon-servavo apie 5 tūkstančius.” •

Kinų keramikos karštligė siautė ir LietuvojeKą tik restauruota Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Valdovų rūmuose rasta portugališka kinų stiliaus XVII amžiaus lėkštė. Tai kadaise Europą krėtusios keramikos karštligėspavyzdys. Autentiką patvirtinę portugalai prašo leidimo pavasarį lėkštę eksponuoti Lisabonoje.

Augustas II Stiprusis būrį vyrų iškeitė į geidžiamą kinų porceliano servizą.

Kol į Europą patekęs kinų porcelianas neatnešė naujų madų, žemyne dominavo įprasta ruda keramika. D.Baubaitė restauravo šią Valdovų rūmuose rastą renesansinę lėkštę, puoštą ruda, žalia, geltona glazūra. Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Taip atrodė rastos lėkštės šukės.

D.Baubaitės restauruota kinų stiliaus portugališka lėkštė. Trūks-tamą dalį restauratorė atkūrė išgipso masės, o rastas šukes sudė-liojo į buvusias vietas. Kad tai Por-tugalijoje pagaminta lėkštė, įrodėLisabonoje saugomi vietinės kera-mikos pavyzdžiai (dešinėje).

Pervertusi daugybę katalogų restauratorė aptiko labai panašiąlėkštę. Šis portugalų gaminyssaugomas Amsterdame.

Kultūra 132013 01 15Lietuvos žinios

Atkelta iš • 1 p.

“Totalinio” teatro kūrėjas taip patpastatė neprilygstamus spektaklius“Žemės dukra” (1981), “Dono Kristo-balio balaganėlis ir dono Perlimplinomeilė” (1986), “Raudonligė” (1989).V.Mazūras buvo ir ledlaužis, nusisto-vėjusių normų griovėjas, jauniesiemslėlių teatro kūrėjams nutiesęs lengves-nius ir platesnius kelius. Galingas jisir dabar, statydamas naujus spektak-lius, demonstruodamas režisūrinį irpedagoginį talentą jaunajai Vilniaus“Lėlės” teatro kartai, Panevėžio, Lie-pojos teatrų aktoriams.

- Režisieriau, kaip atsiranda spek-taklis? - “Lietuvos žinių” žurnalistasklausė Vitalijaus Mazūro.

- Šiaulėnuose, penktoje progimna-zijos klasėje, reikėjo atpasakoti JonoBiliūno “Brisiaus galą”. Gerai “išzub-rinau”. Gal kas susijuokė ir nutrūkomintis, tyliu, o mokytoja: “Kas toliau,kas toliau?” “Neprisimenu.” “Manbūtų geriausia, jei savais žodžiais...”“Aaa, savais: “Gulėjo senas šuva, atė-jo gaspadorius ir nušovė. Šuo baisiailiūdnom akim žiūrėjo į šautuvą, betką padarysi - toks gyvenimas.” Prisi-menu tai kiekvieną kartą pradėdamasbet kurį darbą. Nes kūrinyje matomeautoriaus viziją. Kol ji pasiekia teatrą,šiek tiek pasikeičia. Tada pats paskai-tai, pamatai ką nors kitaip nei auto-rius. O dar ateina aktoriai. Juos reikiaįtikinti savo vizija. Menas taip ir ku-riamas - derinant iki paskutinės mi-nutės. Arba viską atmetant ir prade-dant iš naujo.

Būriais nevaikšto- Aktoriai daug lemia?- Taip. Statėme “Jūratę ir KasTautą”

(2011). Dramaturgės Daivos Čepaus-kaitės sumanymu pjesėje atsirado toksprofesorius, išsaugojęs istorinę atmin-tį. Bet aktoriai jauni, studentai. Pasa-kė: “Mes senių nevaidinsim. Ir tu, Ma-zūrai, ką nori, tą daryk.”

- Kaip galima nepaklusti?- Sovietiniai laikai praėjo. Bet net ir

tada, menu, kai pradėdavome skaitytipjesę, tekdavo kelis mėnesius akto-riams įrodinėti. Per tą laiką ministeri-ja dėl manęs gaudavo gal penkis skun-dus, esą “iš mūsų reikalauja ir mesnesuprantam ko”. Kūryba - kaip toskosmoso kapsulės - arba jos susijungia,arba ne. Atgal neapsuksi, reikia lauk-ti, kol jų orbitos vėl priartės.

“Jūratę ir KasTautą” su “Lėlės” va-dovu Juozu Marcinkevičiumi suma-nėme kaip eksperimentą: ką lėlės ga-li? Aišku, jos galėtų ir dar daugiau, jeikiekvienas aktorius namie pasireng-tų, padirbėtų. Bet žmogus ateina iš-siblaškęs ir valandą mėgina priside-rinti prie temos.

- Reikia išgyventi, užsidirbti, pa-lakstyti į kitus teatrus, televizijas.

- Dar anais laikais visame pasaulyjepasitvirtino taisyklė, kad lėlių teatrą ku-ria entuziastai. Ši kultūros sritis trupu-tį pastūmėta į šoną. Senesnes lėlių teat-ro tradicijas turinčiuose kraštuose - kaskita. Žmonės jį priima tarsi savaime,vidumi. O kad Lietuvoje būriais eitų įlėlių teatrą - to niekada nebuvo.

Kaip pasiekti tikslą- Palyginkite Dalios Tamulevičiū-

tės lėlininkų dešimtuką ir jaunųjųkursą, kuris neseniai atėjo į “Lėlę”.

- Anas dešimtukas į teatrą atėjo so-vietiniais laikais ir tada padarė gražiau-sius savo darbus. Matot, tada nebuvojokių pagundų - tik kelias į teatrą ir at-gal. Žmogus turėjo tą tunelėlį ir buvopriverstas mąstyti, norom nenorom.Nors D.Tamulevičiūtė mažai su jais

dirbo, jos žodis būdavo išgirstas: “Rei-kia tikėti, ieškoti.” Jaunasis kursas šitonepripažįsta. Tikėjimas sieja mus tol,kol kartu sėdime prie kūrybos stalo.

Klausėte dėl kūrybos. Sunkiausianupasakoti, “kaip” ji vyksta. Per tarp-tautinį festivalį Kaune toks DanijosUNIMA (Union internationale de lamarionnette) prezidentas paprašė,kad pažodžiui aprašyčiau kokius trissavo spektaklius, kaip juos sumaniau.O kad aš atsiminčiau! Čia kaip pievąšienauti. Mosuoju dalgiu, žinau, kadrezultatas turėtų būti pradalgė. Ar ne?(Juokiasi.) O jei kalbu žmonėms ir jiemanęs nesupranta, tada keičiu savosumanymą. Negaliu priversti. Pane-vėžio dramos teatre statėme kelisspektaklius vaikams. Dirbome, dir-bome, aktoriai po mėnesio klausia:“Tai ką mums čia vaidinti - vaikus arsuaugusius?” “Jolki palki, - sakau, -vaidinkit save, jei turit kokią nors is-toriją.” Jei žmogus užaugęs inkubato-riuje, tai jis neturi nei istorijos, nei tė-viškės. Kūryba taip ir atsiranda. Tarsiišvažiuoji dviračiu ir matai: už septy-nių kilometrų - Šiaulėnų bažnyčia. Irvažiuoji tiesiai, ne keliu. Kaip kūry-biškai, nesulaužęs savo idėjos, pasiek-si tikslą?

Kiškučių teatras dusino- Kaip pasukote į teatrą?- Mokydamasis paskutiniuose kur-

suose atlikau praktiką operos teatre.Nueinu, patiesia dekoraciją, teptukąduoda, kibirą dažų... Atsimenu, Vy-tautas Palaima “Čigonų baroną” sta-tė (1962). Milijardą gluosnio lapiukųturėjau nupaišyti. Tai tokia pradžia.

O šiaip, matyt, lėmė vaikystė. Pokaro ir kiną dariau, ir motociklus išvisokių “tačkų”, ir malūnus. Kas ap-link vyko, iš to rinkausi gyvenimą, vis-ką nešiau į namus. Tėvas bardavo, matkartais ir paskutinį peilį nulauždavau.

Trečiame ar ketvirtame Dailės ins-tituto kurse reikėjo padirbdinti di-džiulį maketą, kuriame studentai ga-lėtų savo darbus rodyti. Sukonstravaudėžę, pritaikiau scenos mechaniz-mus. Vilniaus lėlių teatro įkūrėjuiB.Lukošiui prireikė dailininko irV.Palaima jam pasiūlė mane. Iš pra-džių gavau valytojo, sargo etatą. Išklau-sau paskaitų ir popiet einu į teatrą pa-

dirbėti butaforu. Sukūriau scenografi-jos diplominį darbą “Molio Motie-juką” (1965). Iš Leningrado (dabarSankt Peterburgas) atvažiavo komisi-jos pirmininkas, labai gerai įvertino.Taip ir likau dirbti teatre.

Lėlytės tuo metu buvo labai buta-forinės. Nesakyčiau, kad kurtos pa-

gal S.Obrazcovo teatro modelį, tačiauprimityvios: skruostukai parausvinti,paakiai pamelsvinti, akytės - blizgan-tys “guzikai”. Kiškučiai tikrais kailiu-kais aprengti... Toks teatras mane du-sino. Ir jokios literatūros nebuvo.

Režisieriaus “pjesmalė”- Kurie autoriai buvo jums arti-

miausi, jūsų bendražygiai?- Marcelijus Martinaitis, Sigitas

Geda ir Judita Vaičiūnaitė. Žmo-nės, iš kurių daug pasisėmiau. NesMaskva, VAP’as (sąjunginė pjesiųagentūra, - aut.) bruko pjeses apiežiogus, kalakutus, katinus, skruzdė-lytes. Kad tik, neduokdie, neišlįstųnacionalinės šaknys.

M.Martinaitis gyveno šalia, Vo-kiečių gatvėje. Tai aš Martinaitienėsprašydavau, kad Marcelijų uždarytųkolektyviniame sode. Tada per savai-tę parašydavo pjesę. Mieste būnantsunku susikaupti. O S.Geda buvo su-kalbamas, tačiau mėgo kurti gražiąliteratūrą. Vis dėlto joje rasdavau tai,ką šiukšlidėje “bomža” randa. Su-prantat? Taip ir darau. Prie namųyra šiukšlynas, aplinkiniai restora-nai daro remontus, išmeta nemažaigerų daiktų. Susirenku ir išeina vi-sa dekoracija. Jei reikia miesčioniz-mo ir “makdonaldo”. O jei nori tųbjaurių “šaknų”, kurios dažniausiaibūna žemėtos, šiukšlyne nerasi. Tenviskas iš naftos, o iš medvilnės ir li-no - nieko nėra.

Matot, tie žmonės, rašiusieji manpjeses, jautė gamtą, jų tikrasis mąsty-mas iš gamtos, iš pasaulio suvokimo.Mane tai žavėjo. Pavogdavau iš jų vis-ką. Ne, nesisavindavau, jie likdavoautoriai, bet kaip mėsmale viską išnaujo permaldavau. Atsimenu, Mar-celijus atnešė “Žemės dukrą”. Žal-čiai gal septynis puslapius: “Fur furfur, šip šip šip”. Ką man daryt? Nuė-jau pas jį, davė storą šūsnį rankraš-čių. Vartalioju ir randu. Iš to susirin-kau pusę pjesės, pavergdamas tekstąsavo idėjai. •

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

V.Mazūras: iš daiktų susirankiotas gyvenimas

Su studentais V.Mazūras (centre) repetuoja “Avinėlio teismą” pagalM.Martinaitį (1976). / Jaunimo teatro archyvo nuotraukos V.Mazūras su humoru ir dalgiu prie Vilniaus “Lėlės” teatro.

Režisierius ir scenografas V.Mazūras įsitikinęs: “Kūryba - kaip tos kosmoso kapsulės - arba jos susijungia, arba ne.”Romo Jurgaičio nuotrauka

Po karo ir kiną dariau, ir motociklus iš visokių “tačkų”, ir malūnus. Kas aplink vyko,

iš to rinkausi gyvenimą, viską nešiau į namus.

2013 01 15Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Vakar Melburne prasidėjo pir-masis šių metų “Didžiojo kirčio”serijos teniso turnyras - atvirasisAustralijos čempionatas(“Australian Open”).

Šiemet varžybų prizų fondas -net 30 mln. Australijos dolerių.

Pirmą varžybų dieną sužaista pu-sė pirmojo etapo (1/64 finalo) kovų.Likusieji susitikimai vyksta šiandien.2 val. nakties mūsų laiku turėjo pra-sidėti Ričardo Berankio ir ukrainie-čio Sergejaus Stachovskio dvikova.

L.Hewitto saulėlydisViena gražiausių pirmosios dienos

dvikovų vyko tarp Kipro tenisinin-ko Marcoso Baghdačio (28 turnyroraketė) ir ispano Alberto Ramoso.Čia prireikė net dviejų lemiamų gei-mų, o pergalę po 4 val. 15 min. tru-kusios kovos šventė M.Baghdatis -6:7 (0:7), 7:6 (7:4), 6:4, 3:6, 6:3.

2006 metais “Australian Open”finale žaidęs M.Baghdatis trokštasugrįžti į olimpą. 35 vietą ATP rei-tinge užimantis kiprietis pareiškė,kad šį sezoną jo tikslas - vieta pir-majame dešimtuke, o pradėti kiltijis pasiryžęs jau Melburne.

Dėmesį kaustė ir pagrindinėjeaikštelėje vykusi publikos numylė-tinio australo Lleytono Hewitto irserbo Janko Tipsarevičiaus (8) dvi-kova. Jau septynioliktame “Austra-lian Open” turnyre dalyvavusiam31-erių L.Hewittui nepavyko per-šokti pirmojo barjero - serbui pra-laimėta 6:7 (4:7), 5:7, 3:6.

“Janko demonstravo geriausią savotenisą. Per karjerą jis laimėjo tik ketu-ris turnyrus, tačiau yra įsitvirtinęs pir-majame dešimtuke. Tai rodo, kokspuikus žaidėjas yra J.Tipsarevičius”, -sakė L.Hewittas, per pastaruosius ke-turis šios serijos turnyrus jau trečiąkartą suklupęs pirmajame rate.

“Nusivylimas ir liūdesys dabar už-

plūdo mane”, - prisipažino australas.Varžybų favoritas pirmoji plane-

tos raketė serbas Novakas Džokovi-čius žaisdamas su prancūzu Paulu-Henri Mathieu iškovojo užtikrintąpergalę - 6:2, 6:4, 7:5. Buvo akivaiz-du, kad nugalėtojo titulą ginantisserbas nepersistengia ir kaupia jė-gas kitoms kovoms.

“Sugebėjau žaisti gerai, kai to la-biausiai reikėjo”, - pažymėjo N.Džo-kovičius, antrajame rate stosiantisprieš amerikietį Rayaną Harrisoną.

Favoritės rodė galiąMoterų varžybose mažiausiai

problemų turėjo antroji raketė -pernykščio “Australian Open” fina-

lininkė rusė Marija Šarapova. Ji per55 minutes eliminavo tėvynainę Ol-gą Pučkovą - 6:0, 6:0. M.Šarapovagruodį patyrė raktikaulio traumą,dėl to praleido pirmąsias sezonovaržybas Brisbene, tačiau Melburnetraumos pasekmių nebejaučia.

Nepervargo ir amerikietė VenusWilliams (25), ji 6:1, 6:0 nugalėjoKazachstano tenisininkę GalinąVoskobojevą. Pastaruosius dvejusmetus traumų kankinta 32 metųV.Williams “Didžiojo kirčio” tur-nyruose nenukeliavo toliau aštunt-finalio. Antrajame rate amerikietėslaukia prancūzė Alize Cornet, opergalės atveju šešioliktfinalyje ti-kėtina akistata su M.Šarapova.

Pirmąjį ratą įveikė ir kitos favori-tės. Kinė Li Na (6) 6:1, 6:3 nugalė-jo Sesil Karatančevą iš Kazachsta-no, o lenkė Agnieszka Radwanska

(4) įveikė australę Bojaną Bobušič -7:5, 6:0. Pastaroji pirmajame setepirmavo 5:4, tačiau A.Radwanskasusikaupė ir, laimėjusi devynis gei-mus iš eilės, tvirtai žengė į antrąjįetapą.•

Teniso beprotybė prasidėjo

Australijos tenisininko L.Hewitto geriausi laikai jau praeityje. / Reuters/Scanpix nuotraukos

SLOVĖNĖS PERGALĖ

Pasaulio kalnų slidinėjimo taurėsvaržybose Austrijoje pergalę di-džiausiojo slalomo rungtyje pa-galiau iškovojo šio sezono lyderėbendrojoje įskaitoje slovėnė TinaMaze. Ji tapo tik šeštąja moteri-mi, kuriai pavyko bent po sykįlaimėti visose kalnų slidinėjimorungtyse. Tai buvo 17-oji 29 me-tų slovėnės pergalė pasaulio tau-rės etapuose - ji 12 kartų laimėjodidžiojo slalomo varžybas, dusyktriumfavo kombinacijoje bei pokartą nugalėjo greitojo nusileidi-mo, slalomo ir didžiausiojo sla-lomo rungtyse. Užvakar trasojesugaišusi 1:16,55 T.Maze vos0,04 sek. aplenkė austrę AnnąFenninger ir 0,99 sek. buvo grei-tesnė už trečiojoje pozicijoje li-kusią šveicarę Fabiennę Suter.Pirmąsias dvejas sezono didžiau-siojo slalomo varžybas laimėjusiketuriskart pasaulio čempionėamerikietė Lindsay Vonn šįsykliko ketvirta.

SLIDININKAI ŠVEICARIJOJE

Pasaulio kalnų slidinėjimo taurėsvaržybų etapo Šveicarijoje slalomorungtį laimėjo sezono lyderis austrasMarcelas Hirschneris. Tik aštunto-joje pozicijoje po pirmojo nusileidi-mo buvęs M.Hirschneris labai sėk-

mingai atliko antrąjį bandymą ir, 0,3sek. aplenkdamas antrojoje vietojelikusį tėvynainį Mario Mattą, iško-vojo jau ketvirtą pergalę šį sezoną beišešioliktą per savo karjerą. Trečias li-ko po pirmojo nusileidimo pirmavęsitalas Manfredas Moelggas, jis nuga-lėtojui pralaimėjo 0,62 sekundės.

STIPRIŲ VARŽOVIŲ TESTASLietuvos moterų krepšinio lygos lyde-rė Vilniaus komanda “Kibirkštis-VIČI-IKI” antrąsias kontrolinesrungtynes su Alfredo Vainausko irSauliaus Vadopalo treniruojama Eu-ropos taurės savininke Kursko ekipa

“Dinamo” (Rusija) sostinėje baigė ly-giosiomis 85:85 (12:11, 19:22, 33:24,21:28). Pirmajame kontroliniamemače trečiadienį Druskininkuoseviešnios Tado Stankevičiaus ir Jurgi-tos Štreimikytės-Virbickienės treni-ruojamas vilnietes nugalėjo 83:48(26:14, 22:8, 19:10, 16:16). Sekmadienį“Dinamo” gretose sėkmingiausiairungtyniavo Epiphanny Prince (29tšk.) ir Eshaya Murphy (18 tšk.). Lie-tuvė Aušra Bimbaitė per 29 minutespelnė 7 taškus. Šeimininkių koman-doje rezultatyviausiai žaidė Vita Kuk-tienė (22 tšk.), Rima Valentienė, Kristina Vengrytė - po 15 ir MantėKvederavičiūtė - 12. “Tokios rungty-nės mums labai naudingos, - po mačoteigė “Kibirkšties-VIČI-IKI” trenerisT.Stankevičius. - “Dinamo” ekipa la-bai galinga, praėjusį sezoną ji triumfa-vo Europos taurėje. Šio turnyro ket-virtfinaliui rusės ruošiasi ir šį sezoną,aukštus tikslus kelia ir savo čempiona-te. Mūsų žaidime buvo dalykų, kurieman patiko, ir buvo, kuriais nebuvaupatenkintas. Dirbsime toliau.” “Šį se-zoną mums teks labai sunkiai dirbti.Jau šį mėnesį mūsų laukia svarbiosEuropos taurės rungtynės su Turkijosekipa. Tai - praėjusių metų finalinin-kės. Varžovės labai sustiprėjusios, bussunki kova”, - po rungtynių kalbėjo“Dinamo ir Rusijos moterų krepšiniorinktinės treneris A.Vainauskas.

LŽ

Trumpai

Didžiausiojo slalomo rungties lyderė T.Maze.

Pasaulio taurės varžybų moterų didžiausiojoslalomo rungties lyderės po 3 etapų (iš 7)

1. L.Vonn (JAV) 250 tšk.

2. T.Maze (Slovėnija) 230

3. J.Mancuso (JAV) 180

4. A.Fenninger (Austrija) 140

5. F.Suter (Šveicarija) 136

Lyderių rikiuotė planetos kalnų slidinėjimo taurės bendrojoje įskaitoje po 19 etapų (iš 36)

1. T.Maze (Slovėnija) 1289 tšk.

2. M.Hoefl-Riesch (Vokietija) 744

3. K.Zettel (Austrija) 597

4. A.Fenninger (Austrija) 590

5. L.Vonn (JAV) 504

SKIRSTYTŲ ŽAIDĖJŲ REZULTATAIVYRAIRadek Štepanekas (31) - Viktoras Troic-kis 5:7, 4:6, 6:3, 6:3, 7:5; Janko Tipsarevi-čius (8) - Lleytonas Hewittas 7:6 (7:4),7:5, 6:3; Samas Querrey (20) - DanielisMunozas 6:7 (2:7), 6:4, 6:2, 6:4; Jerzy Ja-nowiczius (24) - Simone Bolelli 7:5, 6:4,6:3; Davidas Ferreras (4) - Olivier Rochu-sas 6:3, 6:4, 6:2; Juanas Monaco (11) -Andrejus Kuznecovas 6:7 (3:7), 1:6, 1:6;Michailas Južnas (23) - Matthew Ebde-nas 4:6, 6:7 (0:7), 6:2, 7:6 (7:4), 6:3; No-vakas Džokovičius (1) - Paulas-HenriMathieu 6:2, 6:4, 7:5; Fernando Verdasco(22) - Davidas Goffinas 6:3, 3:6, 4:6, 6:3,6:4; Jurgenas Melzeris (26) - MichailasKukuškinas 6:1, 6:1, 6:2; Tomašas Berdy-chas (5) - Michaelas Russellas 6:3, 7:5,6:3; Nicolas Almagro (10) - Steve’asJohnsonas 7:5, 6:7 (4:7), 6:2, 6:7 (6:8),6:2; Stanislas Wawrinka (15) - Cedrikas-Marcelis Stebe 6:2, 6:4, 6:3; Kei Nishikori(16) - Victoras Hanescu 6:7 (5:7), 6:3,6:1, 6:3; Julienas Benneteau (32) - Grigo-ras Dimitrovas 6:4, 6:2, 6:4; MarcosasBaghdatis (28) - Albertas Ramosas 6:7(0:7), 7:6 (7:4), 6:4, 3:6 6:3.

MOTERYSTamira Paszek (30) - Stefanie Voegele4:6, 6:4, 7:5; Dominika Cibulkova (15) -Ashleigh Barty 3:6, 6:0, 6:1; Marion Bar-toli (11) - Anabel Medina Garrigues 6:2,6:4; Angelique Kerber (5) - Elina Svitolina6:2, 6:4; Jelena Jankovič (22) - JohannaLarsson 6:2, 6:2; Klara Zakopalova (23) -Chanelle Scheepers 6:1, 6:2; JekaterinaMakarova (19) - Michelle Larcher 6:2,7:5; Agnieszka Radwanska (4) - BojanaBobušič 7:5, 6:0; Samantha Stosur -Chang Kai-Chen 7:6 (7:3), 6:3; Julia Goer-ges (18) - Vera Duševina 7:5, 2:6, 6:4; LiNa (6) - Sesil Karatančeva 6:1, 6:3; SoranaCirstea (27) - Coco Vandeweghe 6:4, 6:2;Venus Williams (25) - Galina Voskoboje-va 6:1, 6:0; Marija Šarapova (2) - OlgaPučkova 6:0, 6:0; Mona Barthel (32) -Ksena Pervak 5:7, 6:2, 4:6; Ana Ivanovič(13) - Melinda Czink 6:2, 6:1.

• Pirmąją varžybų dieną užfiksuotas per-galę šventusio 203 cm lenko Jerzy Janowic-ziaus atliktas stipriausias padavimas - mačesu italu Simone Bolelli lenko smūgiuotaskamuoliukas lėkė 228 km/h greičiu.• Ilgiausia pirmosios varžybų dienos dvi-kova vyko tarp prancūzo Eduardo RogerVasselino ir belgo Rubeno Bemelmanso. Jitruko 4 val. 25 min., E.R.Vasselinas laimėjo6:3, 6:7 (5:7), 2:6, 7:5, 11:9.

• Ant prietaringojo J.Tipsarevičiaus rankospuikuojasi tatuiruotė su japonišku užrašu.Išvertus į lietuvių kalbą tai reikštų “grožisišgelbės pasaulį”. Šiuo šūkiu serbas rankąpasipuošė būdamas 21-erių. Iš viso ant jokūno yra šešios tatuiruotės. Daugiau tokiubūdu gražintis 27-erių J.Tipsarevičius neke-tina - esą jam tai uždraudė žmona Biljana,su kuria susituokė 2010-ųjų vasarą.

ĮDOMŪS FAKTAI

Planetos kalnų slidinėjimo taurės varžybųslalomo rungties lyderiai po 6 etapų (iš 9)

1. M.Hirscheris (Austrija) 520 tšk.

2. F.Neureutheris (Vokietija) 386

3. A.Myhreris (Švedija) 330

4. A.Pinturault (Prancūzija) 248

5. M. Moelggas (Italija) 215

Bendrojoje sezono įskaitoje M.Hirscherio prana-šumas prieš antrojoje vietoje likusį norvegą Ak-selį Lundą Svindalą, kuris sekmadienį nestarta-vo, po 18 etapų (iš 36) išaugo iki 126 taškų.

Bendroji įskaita

1. M.Hirscheris (Austrija) 855 tšk.

2. A.L.Svindalas (Norvegija) 729

3. T.Ligety (JAV) 676

4. F.Neureutheris (Vokietija) 546

5. M.Moelggas (Italija) 427

Sportas 152013 01 15Lietuvos žinios

SAULIUS RAMOŠKA

Į geriausių 2012 metų šaliessportininkų dešimtuką patekusio boksininko EvaldoPetrausko gyvenimą pakeitėpernai olimpiadoje iškovotasbronzos medalis.

Londono bokso ringe (svorio kate-gorija iki 60 kg) iškovojęs pirmą olim-pinį medalį nepriklausomai LietuvaiE.Petrauskas dabar yra laimingas, nesjo mylimiausi žmonės yra šalia. Iš Ai-rijos į Lietuvą grįžo draugė Dovilė irdvejų metukų dar neturinti jų dukre-lė Gustė, kurią sportininkas kasdienvežioja prabangiu automobiliu.

Kovo 19 dieną 21-ąjį gimtadienįšvęsiantis E.Petrauskas nesikremta ne-patekęs į geriausių Lietuvos sportinin-kų trejetuką. Pasak jo, rinkimuose už-

imta ketvirtoji vieta - taip pat įspūdin-gas rezultatas. Sykiu Evaldas džiaugia-si ir dėl savo trenerio Vladimiro Baje-vo, kuris iki 2012-ųjų vasaros tarp savoauklėtinių neturėjo olimpinio prizi-ninko. Šalies geriausių trenerių rinki-muose V.Bajevas užėmė trečiąją vietą.

“Sausio 7 dieną sukako šešeri metai,kai dirbu kartu su V.Bajevu”, - tiksliusskaičius žėrė Šilutėje trenerio VincoMurausko išugdytas E.Petrauskas.

- Kurias datas dar prisimenate?” -LŽ patikrino Evaldo Petrausko, dėlypatingo kovos stiliaus po olimpiadospraminto Mažuoju tanku, atmintį.

- Žinau savo artimų žmonių gim-tadienius.

- O diena, kai iškovojote olimpi-nę bronzą, nėra svarbi?

- Ji neįsimintina, nes turėjau kovoti fi-nale! Jei būčiau kovojęs finale, tą datątikrai atsiminčiau. (Olimpiados boksoturnyro teisėjų nemalonė vis dar skau-

dina iki tol tik jaunimo turnyrų titulaispasigirti galėjusį E.Petrauską - red.).

Kovoja dėl savęs- 2012-ųjų geriausių sportininkų

rinkimai turbūt privertė jus suvok-ti, kokį didelį darbą nuveikėtepraėjusiais metais?

- Jau 2013-ieji, viskas prasideda išnaujo. Supratau vieną dalyką - nega-liu nusileisti žemiau, nei esu. Ir pri-valau dirbti, kad būčiau dar aukščiau.Todėl dabar bus dar sunkiau.

- Supratote, kad gyvenimą iš es-mės gali pakeisti ne fantastiškas pa-sirodymas olimpiniame festivalyje,Europos ar pasaulio čempionatuo-se, o vienas medalis, iškovotasolimpinėse žaidynėse?

- Taip! Dabar kitoks atlyginimas, iržmonės kitaip žiūri į mane. Gyveni-mas stipriai pasikeitė.

- Ir važinėjate automobiliu, kurįuž medalį jums padovanojo Lietu-vos tautinis olimpinis komitetas?

- Taip, mašina gerai rieda, ja esulabai patenkintas. Be to, pernai darir vairuotojo pažymėjimą gavau.

- Kas, be jūsų, naujajame auto-mobilyje dažniausiai sėdi?

- Visą laiką sėdi dukrytė Gustė.Draugė Dovilė su dukra grįžo į Lietu-vą, gyvename visi kartu. Dabar esulaimingas, patenkintas gyvenimu. Irkupinas naujų jėgų.

- Pernykščiai jūsų laimėjimaigreitai bus pamiršti. Žmonėms rei-kės naujų pergalių.

- Ir tegul pasimiršta. Aš kovoju nedėl kitų, o dėl savęs. Toliau sieksiu už-sibrėžto tikslo, kad žmonės pamaty-tų, kaip reikia kovoti ringe.

- Kokios varžybos šiemet jumsbus svarbiausios?

- Pasaulio ir Europos čempiona-tai. Europos pirmenybės vyks gegu-žės 17-26 dienomis Baltarusijoje, ostipriausi pasaulio boksininkai susi-burs spalio 4-20 dienomis Kazachs-tane. Reikės rimtai rengtis šioms var-žyboms, kad kokį nors medalį namoparvežčiau.

Nuo Šamuko iki Mažojo tanko- Kaip manote, kodėl jau ketvir-

tus metus iš eilės Metų sportininkotitulas atitenka moteriai?

- Matyt, Lietuvos moterys labaistiprios (šypsosi). Be abejo, jos ren-kamos dėl savo laimėjimų.

- Kada išmuš jūsų valanda?- Esu jaunas, viskas dar priešaky.

Gal kada ir aš būsiu išrinktas geriau-siu Lietuvos sportininku (šypsosi).

- Po Londono olimpiados jumsprilipo Mažojo tanko pravardė.

- (Juokiasi.) Žinau. Mačiau net-gi fotomontažų su manimi. Patiko.

- Anksčiau esate turėjęs pravardžių?- Draugai, kurie mane pažįsta nuo

pat vaikystės, vadina Šamuku. Yra irkitokių pravardžių, bet dažniausiaivadina tiesiog Petrausku.•

E.Petrauskas: “Dabar turiu viską”

Per kelias dienas Panevėžio“Lietkabelio” krepšinio komandoje įvyko esminių pokyčių.

Lapkričio pradžioje tapęs “Liet-kabelio” vyriausiojo trenerio Žyd-rūno Valuckio asistentu RobertasGiedraitis praėjusį savaitgalį debiu-tavo jau kaip vyriausiasis treneris.Klubo valdybos sprendimu 42 metųR.Giedraitis šias pareigas eis iki se-zono pabaigos. Jam talkins Ž.Valuc-kis. Šiaulietis R.Giedraitis tapo jautrečiuoju “Lietkabelio” vyriausiuo-ju treneriu šį sezoną. Sezono pra-džioje komandai vadovavo GintarasLeonavičius.

R.Giedraitis visą savo krepšininkokarjerą praleido “Šiauliuose”. Jis Lie-tuvos krepšinio lygos (LKL) čempio-natuose yra daugiausia rungtynių žai-dęs, daugiausia kamuolių perėmęs ir

daugiausia rezultatyvių perdavimų at-likęs krepšininkas. Trenerio karjerąR.Giedraitis irgi pradėjo “Šiauliuose”(2005 m.), vėliau vadovavo Utenoskomandai “Juventus”. “Lietkabelis”- trečiasis klubas jo karjeroje.

Permainų Panevėžio ekipoje įvykoir žaidėjų grandyje. VTB Vieningojo-je lygoje ir Europos Iššūkio taurės tur-nyre rungtyniaujanti Baltarusijos eki-pa Minsko “Cmoki-Minsk” panorosavo gretose turėti “Lietkabelio” ka-pitoną Vidą Ginevičių. Po ilgų svars-tymų ir diskusijų klubo valdybanusprendė nedaryti kliūčių 34 metų194 cm ūgio gynėjui ir leido jam iš-vykti rungtyniauti pas kaimynus, oPanevėžio komandos kapitono pa-reigos patikėtos panevėžiečiui DariuiGriškėnui.

Sykiu “Lietkabelio” vadovai nut-raukė sutartį su sunkiuoju kraštopuolėju 31 metų 204 cm ūgio Marty-

nu Andriukaičiu. LKL pirmenybėsekrepšininkas vidutiniškai pelnydavobeveik po 5 taškus.

Be to, prieš kelias dienas Panevėžiokomandą papildė vidurio puolėjo irkrašto puolėjo pozicijose galintisrungtyniauti 207 cm ūgio 22 metųkrepšininkas Edvinas Jezukevičius.Jis atvyko iš problemose skendinčioVilniaus klubo “Sakalai”.

R.Giedraitis naują darbą pradėjosėkmingai. Per antrąsias Baltijoskrepšinio lygos antrojo etapo rung-tynes jo auklėtiniai namie po pratę-simo 98:93 įveikė Pernu “Parnu”(Estija) ekipą. Keturių komandų Egrupėje panevėžiečiai (1 pergalės/1pralaimėjimas) užima antrąją vietą.LKL pirmenybėse “Lietkabelio”krepšininkai laimėjo penkis susitiki-mus iš vienuolikos ir žengia šešti.•LŽ

E.Petrauskas: “Toliau sieksiu užsibrėžto tikslo, kad žmonės

pamatytų, kaip reikia kovoti ringe.”

Panevėžio komandoje ryškios permainos

Ž.Valuckiui (dešinėje) už nugaros stovėjęs R.Giedraitis (kairėje) tapo“Lietkabelio” vedliu. / Kklietkabelis.lt nuotrauka

Jaunojo boksininko gyvenimas apsivertė jam iškovojus olimpinį medalį.

Londono ringe autoritetų nepaisęs E.Petrauskas (dešinėje) šiemet pasirengęs naujiems iššūkiams. Romo Jurgaičio ir Reuters/Scanpix nuotraukos

BUTAIPARDUODA

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje,Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė).Be tarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAIPERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

IŠSINUOMOTŲ

Moteris, neturinti žalingų įpročių - sody-bą, tinkamą gyventi Vilniaus r., Paberžėssen. Tel. 8 675 09 270.

PASLAUGOSNestandartinių baldų gamyba. Panevėžyje ir kituose miestuose. Tel. 8 676 76 038. Užs. LM-2057

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOSTeismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį,tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitusdarbus. Tel. 8 609 91 421.

LEIDINIAI

Gerbiami skaitytojai, norėčiau kreiptis įjus visus. Jei turite jau perskaitytų, nebe-reikalingų knygų ir norėtumėte, kad jas irkiti perskaitytų ir džiaugtusi jūsų dovana,prašau nepagailėkite ir atsiųskite adresu:Deividui Spalviui, Ulonų g. 8A-91, Alytus.

ĮVAIRŪS

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superkaplastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.).Tel. 8 699 31 161. Užs. LM-2031

BUAB “GKS” parduoda kompiuterių komponentus ir programinę įrangą (vaizdoplokštės, motininės plokštės, RAM lustai,kompiuterinės belaidės pelės, klaviatūros,HDD diskai, kitos kompiuterių dalys, stacionarių kompiuterių dėžės ir kt.). Kaina 5295,00 Lt. Detalesnė informacija telefonu 8 673 08 920 ar el. paštu viresita@gmail.com. Užs. LM-2073

SIŪLO MOKYTIS

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais irdainuoti. Tel. 8 616 43 418.

PRANEŠIMAI

Bankrutavusi UAB “Glaskek langai” parduo-da debitorines skolas bendrai 205 353,69 Ltsumai. Informacija tel. 8 616 73 500. Užs. LM-3684

2013 01 28 d. 11 val. 45 min. Vilniausapygardos teismas nagrinės civ. bylą Nr.B2-2861-619/2013 dėl sprendimo priė-mimo BUAB “TRANSAKTIS”, į. k.125731430, laikyti pasibaigusia, kaiplikviduota dėl bankroto. Teisėja A.Kali-nauskienė. Teismo adresas: Gediminopr. 40/1, Vilnius. Užs. LM-2075

2013 01 15Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2106 Kelmė-Noreišiai-Bubiairuožo nuo 0,0 iki 2,9 km rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimoministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2106 Kel-mė-Noreišiai-Bubiai ruožo nuo 0,0 iki 2,9 km rekonstrukcija.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Šiaulių apskrityje, Kelmės rajono savivaldybėje, Kelmėsmiesto seniūnijoje.

4. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 01 10 priimta atrankos išvada Nr. (4) SR-S-69 (7.1): valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2106 Kelmė-Noreišiai-Bubiai ruo-žo nuo 0,0 iki 2,9 km rekonstrukcijai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuošio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavi-čiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664, I-IV 8-17 val., V 8-15.45 val.).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimoŠiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (M.K.Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43, faksas (8 41) 50 37 05).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šio skelbimoŠiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente ir UAB “Kelprojektas” Susisiekimo komunikacijų plėt-ros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19). Užs. LM-2068

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!•• Dokumentų saugojimas

•• Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus•• Dokumentų naikinimas

•• Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt www.archyvusistemos.lt

V-1

0118

Kultūros ministerija SKELBIA KONKURSĄ

eiti Lietuvos rusų dramos teatro vadovo pareigas.Išsamesnė informacija skelbiama Kultūros ministerijos internetiniame tinklapyje:

www.lrkm.ltDokumentai priimami iki 2013 m. sausio 31 d., adresu: J.Basanavičiaus g. 5, Vilnius, 213 kab., telefonas pasiteirauti (8 5) 219 3413. Užs. V-2071

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis projekto vykdyto-jo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietu-vos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirki-mo taisyklėmis (įskaitant visus vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruoštiprojekto “Kiaulininkystės komplekso modernizavimas” įgyvendinimui, projekto vykdytojas

UAB “Miva”

(adresas: UAB “Miva”, Vasarvietės g. 8A-1, LT-44105 Kaunas, tel. 8 698 25 705, el. paštas: info@svaistunas.lt)

SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas - paršelių/kiaulių penėjimo technologinė įranga.

Pirkimo objektas į dalis neskaidomas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimas bus vykdomas 2013 m. sausio 29 d. 10.00 val., adresu:UAB “Miva”, Vasarvietės g. 8A-1, LT-44105 Kaunas. Užs. LM-2072

Informacija apieparengtą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą

1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) organizatorius: UAB “PG Food”, Ganyklų g. 1, Deg-liškės k., Šilalės r. sav., tel. 8 601 31 233.

2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (toliau - PVSV) ataskaitos rengėjas: UAB “Ekosistema”,Taikos pr. 119, Klaipėda, Klaipėdos m. sav., tel. (8 46) 43 04 63, faksas: (8 46) 43 04 69.

3. PŪV: vėjo jėgainės statyba. Teritorija (žemės sklypas kad. Nr. 8740/0003:112 Laukuvos k. v.,6,0123 ha) Vaitkaičių I k., Laukuvos sen., Šilalės r. savivaldybėje.

4. Trumpas PŪV aprašymas: planuojama vienos 250 kW galios vėjo jėgainės statyba. Atliekamasvertinimas dėl poveikio visuomenės sveikatai, formuojama sanitarinė apsaugos zona.

5. Viešai PVSV ataskaita eksponuojama: 1) Šilalės r. sav. Laukuvos seniūnijoje (Eitvydaičių g. 3, Lau-kuvos mstl., LT-75408 Šilalės r. sav.); 2) UAB “Ekosistema” (Taikos pr.119, Klaipėda LT-94231). Susi-pažinti su ja galima darbo dienomis nuo 2013 01 16 iki 2013 01 30; 08.00-12.00 ir 13.00-16.00 val.

6. Viešo visuomenės supažindinimo su PVSV ataskaita susirinkimas įvyks 2013 01 31, 11.00 val.Laukuvos kultūros namų patalpose (Tvenkinio g. 4, Laukuvos mstl., LT-75408 Šilalės r. sav.).

7. Pasiūlymus iki viešo visuomenės supažindinimo PVSV ataskaitos klausimais galima teikti:UAB “Ekosistema” registruotu laišku (siųsti adresu: A.D. 661, LT-94008 Klaipėda-15), asmeniškai(adresu: Taikos pr. 119, Klaipėda) arba el. paštu: neda@ekosistema.lt. Užs. LM-2074

Renginiai 172013 01 15Lietuvos žinios

VILNIUSGALERIJA “KUNSTKAMERA”Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingoišeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012)kūryba. Veiks iki vasario 23 d.GALERIJA “VARTAI”Paroda “27 ketvirtadieniai”. Veiks iki sausio 17 d.NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJAParoda “Minios”. Veiks iki vasario 17 d.Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”. Veiks iki vasa-rio 17 d.Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fo-tografijos”. Veiks iki vasario 17 d.RAŠYTOJŲ KLUBASDailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda“Bėgantis laikas”. Veiks iki sausio 30 d.VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA“AKADEMIJA”Ričardo Nemeikšio paroda “Blizgučiai”

VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJAFotografės, dailės mokytojos Malvinos Jelinskaitėsir jos mokinių darbų paroda “Peršviečiami” iš ciklo“Mokytojas mokinys”. Veiks iki sausio 19 d.VILNIAUS ROTUŠĖGedimino Pranckūno fotografijos paroda “Apšvie-tos žymės”. Veiks iki sausio 31 d.Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vi-zualumu”. Veiks iki sausio 31 d.ŠV. JONO GATVĖS GALERIJAMažosios plastikos paroda “Mainai”. Veiks iki sausio 19 d.LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKADailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “HomoSum (Esu žmogus)” paroda. Veiks iki sausio 30 d.BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSParoda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytossudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažny-čia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d.ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRASParoda “Auditas”. Veiks iki sausio 20 d.Paroda “Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Euro-poje 1962-1977”. Veiks iki sausio 20 d.LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSPrimityviosios tapybos parodaPristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijosNuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninėskultūros ekspozicija”TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevokolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Domicelė Tarabildienė. Kūrybos versmės”.Veiks iki sausio 27 d.Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki vasario 17 d.PAMĖNKALNIO GALERIJAKarinos Lukauskaitės tekstilės instaliacija “Širdieskoordinatės”. Veiks iki sausio 30 d.

Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkųportretai”. Veiks iki balandžio 29 d.

KAUNASKERAMIKOS MUZIEJUSKūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulu-mas”. Veiks iki vasario 3 d.KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKAKauno fotoklubo narių fotografijos darbų paroda.Veiks iki sausio 21 d.NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖSMUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”. Veiks iki gegužės 5 d.

KLAIPĖDAHERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRASJuvelyro Sigito Virpilaičio paroda “Mamuto kaulasir perlai”. Veiks iki sausio 17 d.KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJALFS Klaipėdos skyriaus narių metinė fotografijų pa-roda “(ne)matomi”. Veiks iki sausio 17 d.

ŠIAULIAILAIPTŲ GALERIJAPokario metų scenografijų ir aktorių portretų paro-da. Veiks iki sausio 30 d.DAILĖS GALERIJA “SIELAI”Neringos Kekytės tapybos darbų paroda. Veiks ikivasario 2 d.CH.FRENKELIO VILAParoda “2K/Kisarauskai: Saulės moliotipijos, Vincolinoraižiniai”. Veiks iki sausio 20 d.ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUSAudronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda“Žaismas formomis”. Veiks iki sausio 31 d.ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJAParoda “Inčirauskų projektas - 40”. Veiks iki sausio 16 d.

PANEVĖŽYSFOTOGRAFIJOS GALERIJAŠventinė Panevėžio fotografų Metų paroda “Siena.Fotografija interjerui”. Veiks iki sausio 20 d.PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSTautodailininkės, muziejininkės Alfredos Petrulie-nės tapybos darbų paroda “Į Kalėdų šviesą”. Veiksiki sausio 15 d.

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.Veiks iki liepos 31 d.PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUSOdetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir lino-raižinių paroda “Mano Lietuva”. Veiks iki kovo 2 d.

ANYKŠČIAISAKRALINIO MENO CENTRASVieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Ši-monio darbų paroda (iš Nacionalinio M.K.Čiurlio-nio dailės muziejaus fondo). Veiks iki sausio 15 d.

DUSETOSDUSETŲ DAILĖS GALERIJADusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleiviųkūrybos paroda. Veiks iki sausio 26 d.

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA16 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionaliniosimfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamų-jų grupių muzikantai. Dirigentas Peras KristianasSvensenas (Norvegija)19 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinio sim-foninio orkestro styginių ir medinių pučiamųjų gru-pių muzikantai, Ilona Girdžiūnaitė (smuikas), Ra-munė Grakauskaitė (smuikas), Dovilė Juozapaitienė(altas), Viktoras Palejus (obojus), Vytautas Giedrai-tis (klarnetas). Dirigentas Modestas PitrėnasVENCLOVŲ NAMAI-MUZIEJUS16 d. 18 val. Koncertuoja ansamblis “Aprašymaa”VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI15 d. 18 val. Svetainėje. Žemaičių kultūros draugi-jos vakaras. Koncertuoja Simonas Bušma (klasikinėgitara). Dalyvauja rašytojas Bronius Bušma16 d. 19 val. Svetainėje. Spektaklis “Pavasario balsai”

18 d. 18 val. Svetainėje. Dainuojamosios poezijossvetainės koncertas. Dalyvauja duetas “Neteisėtaipadaryti” (Rokas Petrauskas ir Šarūnas Gedvilas)ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA20 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Vargo-nuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Var-gonų ir klavesino katedros studentai

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA15 d. 19 val. Kauno bigbendas kviečia į koncertą “Ca-liente. Šiltai...” Dalyvauja Victoras Mendosa (vibrofo-nas, Kuba), Jorge’as Perezas Gonzalezas (perkusija,Ispanija), Federico Manzanares (vokalas, Argentina-Lietuva), sportinių šokių klubo “Sūkurys” šokėjaiKAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA17 d. 17 val. Edmundo Janušaičio bruko dainų albu-mo “Tamsta lengva” (R.Kalantai atminti) pristatymas

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ15 d. 18 val. Koncertuoja Mažosios Lietuvos simfo-ninis orkestras, Inesa Linaburgytė (mecosopranas,sopranas), Valerija Balsytė (sopranas), birbyninin-kas Egidijus Ališauskas bei Klaipėdos valstybiniomuzikinio teatro choras17 d. 18 val. Koncertuoja Lietuvos nacionaliniosimfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamų-jų grupių muzikantai. Dirigentas Peras KristianasSvensenas (Norvegija)

18 d. 18 val. Folkloro spektalis “Jau saulelė” (pagalK.Donelaičio poemą “Metai”)ŠVYTURIO ARENA15 d. 19 val. Koncertuoja Elena Vaenga

PALANGAMUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”18 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Mitrokhin’s Mas-ter Band” (Ryga)19 d. 20 val. Koncertuoja Kostas Smoriginas ir Ole-gas Ditkovskis

DRUSKININKAIKLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA”19 d. 21 val. Ramūnas Difartas ir Gyvo Garso Klubaspristato projektą “Tribute to Roxette”

KoncertaiParodos

V.Žiliaus (1939-2012) paroda “Švytėjimai”.

Dailininko V.Jucio estampų ciklo“Homo Sum (Esu žmogus)” paroda. K.Smoriginas ir O.Ditkovskis.

2013 01 15Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Gangsterių medžiotojai” - 15.20, 19.15, 21.50 val.“Kietašikniai” - 11.30, 14.15, 16.30, 18.45, 21.15 val.“Vargdieniai” - 14.30, 17.45, 21 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 17.30 val.“Baimės įlanka” - 20.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15,15.10 val.“Džekas Ryčeris” - 13.45, 19 val.“Sėkmės džentelmenai” - 11.15, 16.45, 21.40 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.15, 15.30, 18, 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.30, 16.30 val.“Zambezija” - 13 val.“Zambezija” (3D) - 11 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14, 20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 17.20 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 12.20, 18.15, 21.30 val.“Legendos susivienija” - 12.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Gangsterių medžiotojai” - 13, 15.30, 18.40, 21.30 val.“Kietašikniai” - 11.40, 14, 16.20, 19, 21.45 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45, 21.15 val.“Baimės įlanka” - 20.20 val.“Provokuojantys užrašai” - 14.20, 16.45, 19.10, 21.40 val.“Sėkmės džentelmenai” - 14.30, 19 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14, 17.15 val.“Ralfas Griovėjas” (originalo kalba) - 17, 22 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 19.30 val.“Vargdieniai” - 15, 18.10, 21.20 val.“Zambezija” (3D) - 11 val.“Džekas Ryčeris” - 14.40, 21 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20,13.30, 15.50, 18 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 20.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.40 val.“Optimisto istorija” - 18.15 val.“Pi gyvenimas” - 12.15, 15, 18.20, 21.15 val.“Legendos susivienija” - 14.15, 16.15 val.“Debesų žemėlapis” - 21 val.SKALVIJA“Angelų dalis” - 19 val.

“Aurora” - 21 val.“Narcizas” - 17 val.PASAKA“Angelų dalis” - 18 val.“Aurora” - 20 val.“Magiškas Paryžius 3” - 18.30 val.“Virš įstatymo” - 18.15 val.“30 širdies dūžių” - 20.30 val.“Optimisto istorija” - 21 val.OZO KINO SALĖ“Šokėja tamsoje” - 18 val.“Tėvas” - 16.30 val.

MULTIKINO“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45, 17.15 val.“Kietašikniai” - 16.45, 19, 21.15 val.“Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 12.15, 19.45 val.“Aurora” - 18.30, 21 val.“Vargdieniai” - 13.45, 18.45 val.“Džekas Ryčeris” - 16, 22 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 12 val.“Sėkmės džentelmenai” - 22 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 10.30, 13, 15.45, 18.45,21.45 val.“Zambezija” (3D) - 10.45, 12.45, 14.30, 16.30 val.

“Zambezija” - 10, 12 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 14, 18,21.30 val.“Legendos susivienija” (3D) - 10 val.

KAUNASCINAMON“Kietašikniai” - 13.10, 18, 20.05, 22.15 val.“Vargdieniai” - 14.45, 18.05, 21.20 val.“Aurora” - 12.15, 20.55 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.35, 12.50, 17 val.“Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 16.35, 19, 21.35 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.“Džekas Ryčeris” - 15.20 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.05 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 19.15, 21.45 val.“Pi gyvenimas” - 11.30 val.“Zambezija” - 11.15 val.FORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 17.45, 19.15, 22 val.“Kietašikniai” - 11.45, 18.45, 21 val.“Karališkas romanas” - 13.15 val.“Protingas sprendimas” - 16.15 val.“Baimės įlanka” - 20.30 val.“Provokuojantys užrašai” - 15, 21.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.45, 14.30, 16.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 11, 16, 18.15 val.“Sėkmės džentelmenai” - 20.45 val.“Vargdieniai” - 11.30, 18 val.“Zambezija” - 11.15 val.“Džekas Ryčeris” - 21.15 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.30,15.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30,17.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 21.30 val.“Pi gyvenimas” - 12.15, 15.15, 18.30 val.“Legendos susivienija” - 14 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 15.30, 18.15, 21.15 val.“Kietašikniai” - 13.30, 18.30, 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13.15, 16, 17.45val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 19.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 17 val.“Sėkmės džentelmenai” - 21.45 val.“Vargdieniai” - 18.30 val.“Zambezija” (3D) - 12.45 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30,15.15 val.“Džekas Ryčeris” - 21.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.45, 21.20 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.30, 15 val.“Pi gyvenimas” - 10.45, 15.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.45, 22 val.

“Legendos susivienija” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Gangsterių medžiotojai” - 13, 15.45, 18.30, 21.30 val.“Kietašikniai” - 13.45, 19, 21.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14, 17.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30, 18.15 val.“Vargdieniai” - 14.15, 21 val.“Džekas Ryčeris” - 21.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.30 val.“Pi gyvenimas” - 16.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 20.30 val.“Legendos susivienija” - 10.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Zambezija” - 10 val.“Pi gyvenimas” - 19 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.30, 13.20 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 15.15 val.“Aurora” - 16.50 val.“Gangsterių medžiotojai” - 21.10 val.I SALĖ“Monstrų viešbutis” - 11 val.“Džiunglės” - 12.40, 16.30 val.“Septyni psichopatai” - 14.25 val.“Didieji lūkesčiai” - 18.15 val.“Debesų žemėlapis” - 20.35 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Gangsterių medžiotojai” - 18.30, 21.45 val.“Kietašikniai” - 15.45, 21.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 15.15, 18.15 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.50 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.30, 16 val.“Vargdieniai” - 12.30, 18 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 21 val.

ANTRADIENIS 15 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Stilius”. Gyvenimas (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”. 12.00 “Laba diena, Lietuva”. 12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”. 13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.40 Žinios15.00 Seimo nutarimo “Dėl Seimo

laikinosios tyrimo komisi-jos dėl sutikimo Seimonarę Neringą Vencienępatraukti baudžiamojonatsakomybėn, suimti ar ki-taip suvaržyti jos laisvę su-darymo” projekto pateiki-mas, svarstymas irpriėmimas. Tiesioginėtransliacija iš LR Seimo

15.45 “Klausimėlis.lt”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Prisikėlęs faras” N-719.45 “Nacionalinė paieškų tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Emigrantai”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Emigrantai”. 22.15 “Pinigų karta”23.15 Vakaro žinios23.30 “Prisikėlęs faras” (k.) N-70.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.40 Komedija “Seni

bambekliai” (k.) N-712.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas

Plačiakelnis”14.10 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Pasaulis X” N-720.55 “Karamelinės naujienos” N-721.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Veiksmo f. “Trys karaliai” N-140.50 “Įstatymas ir tvarka” N-71.45 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Aiškiaregys”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Gyvenimas yra gražus”12.30 “Gormitai”13.00 “Šeimos reikalai”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”14.30 “Simpsonai”

15.00 “Meilės prieglobstis”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. 17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Pilis”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Tėvynė”23.10 “CSI kriminalistai”0.10 “Tikrasis teisingumas”1.10 “Herojai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Tauro ragas” (k.) N-78.30 “Cukrus” (k.) N-79.00 “Ekstrasensai

detektyvai” (k.) N-710.00 “Alibi. Mirtini kėslai” N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Mentai” (k.) N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas”

(k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Atsargiai - moterys!”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Prajuokink mane” N-721.30 “Vervolfo medžioklė” N-722.30 “Dakaras 2013”23.00 “Sausas įstatymas. Kova

dėl valdžios” N-140.00 “Ekstrasensų mūšis” N-71.00 “Laukinis” (k.) N-72.00-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS17 ir 19 d. 18.30 val. “Madam Baterflai”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS15 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos”

16 ir 17 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra”JAUNIMO TEATRAS15 d. 18 val. “Pagalvinis”16 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija”17 d. 18 val. “Barbora ir Žygimantas”RUSŲ DRAMOS TEATRAS17 d. 18 val. “Ana Karenina”18 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS15 d. 18.30 val. “Damos vizitas”17 d. 18.30 val. “Boogie Nights”18 d. 18.30 val. “Madagaskaras”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė19 ir 20 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka”Mažoji salė19 d. 14 val. “Kiškių sukilimas”KEISTUOLIŲ TEATRAS17 d. 19 val. “Mašininkai”18 d. 19 val. “Penktas veiksmas”MENŲ SPAUSTUVĖ15 d. 12 ir 14 val. Juodojoje salėje. Menininkų grupė “Žuvies akis”. “VVV+v”16 d. 12 ir 15 val. Juodojoje salėje. “Memory Wax”(Švedija). “Šiukšlės”17 d. 14 val. Juodojoje salėje.Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000”18 d. 14 val. Juodojoje salėje. Katja Brita Lindeberg(Norvegija). “Klinsj”18 d. 12 ir 14 val. Kišeninėje salėje. Klaipėdos lėlių teatras. “Raudonkepuraitė“DOMINO” TEATRAS15 d. 19 val. “Sex guru”17 d. 19 val. “Nuodėmių miestas”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA17 d. 19 val. “Idioteatras”. “Menas”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS15 ir 16 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”15 d. 15 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę”16 d. 19 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai”

17 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”18 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS15 d. 18 val. Teatro solistės Bernardos Petravičiūtėsknygos “Neatplėšti laiškai” pristatymas16 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas”17 d. 18 val. “Dulkių spindesys”18 d. 18 val. “Aida”KAUNO KAMERINIS TEATRAS16 d. 10 val. “Lapė ir višta”17 d. 18 val. “Spektaklis po spektaklio”

18 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”KAUNO MAŽASIS TEATRAS17 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žaliosžvaigždės”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS18 d. 18.30 val. “Atėjau, pamačiaum negalėjau, arba visiškas Rudnosiukas”TEATRO KLUBAS18 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui”19 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS16 d. 18 val. “Idioteatras”. “Ša, kalba mamos”17 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”18 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS19 d. 18 val. “Lūšies valanda”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI19 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Papū-gėlė Žužu”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS19 d. 12 val. “Apapa”20 d. 12 val. “Stebuklingas Pelenės laikas”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS17 d. 16 val. “Vieną vasaros dieną”18 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis”19 d. 18 val. “Sirano de Beržerakas”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS16 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS

15 d. 12 val. ir 18 d. 13 val. Mažojoje salėje. “Anė išŽaliastogių”15 d. 18 val. “Laisvi drugeliai”18 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Visi žmonės katinai”LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS19 d. 12 val. “Meduolių trobelė”20 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

ŠIRVINTOSŠIRVINTŲ KULTŪROS CENTRAS15 d. 18 val. “Domino” teatras. “2 vyrai. 1 tiesa”

KRETINGAKRETINGOS KULTŪROS CENTRAS15 d. 18.30 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

GARGŽDAIGARGŽDŲ KULTŪROS CENTRAS17 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ANYKŠČIAIANYKŠČIŲ KULTŪROS CENTRAS

18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

SKUODASSKUODO KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Aršenikas ir seni nėriniai”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “Betmenas ir narsuoliųkomanda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05“Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nu-tikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-7 11.00“Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinisdeimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00“Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30“Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00“Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00“Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Krimi-nalinis trileris “Rūkstantys tūzai” N-14 23.10 “Skai-čiai” N-7 0.10 “Užmirštieji” N-7 1.10 “Naujieji Robi-no Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Miesto kodas” (k.) 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Aktorės Aldonos Ja-nušauskaitės-Dausienės jubiliejui. TV spektaklis.N.Saimonas. “Antrosios aveniu kalinys” (k.) 14.00Muzikinis f. “Ritmai, ritmai” (k.) 14.10 “Mūsų mies-teliai”. Šateikiai. 2 d. (k.) 15.00 “Posūkiai su ViktoruGerulaičiu” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15“Gimtoji žemė” 18.45 Kalbininko Stasio Skrodenio75-mečiui. “Žiema, žiema, bėk iš kiemo” 19.30“Tarptautinis akordeono festivalis 2012”. Koncer-tuoja “Duo metro” (Italija). C.Lui (akordeonas, ban-doneonas), S.Ciotola (gitara) 21.00 “Tapatybės labi-rintai” 21.30 “Durys atsidaro” 22.00 “Lietuvos šokiųdešimtukas” 23.00 “2020-ieji” 0.00 Panorama (k.)0.45 “Vilniaus knygų mugė 2012”. Vytauto Lands-bergio knygos “Kaltė ir atpirkimas. Apie Sausio 13-ąją” pristatymas (k.) 1.40 “Muzikos pasaulio žvaigž-dės”. Rimtosios muzikos vakaras. AnatolijusŠenderovas ir draugai.

TV69.15 Teleparduotuvė 9.30 “Tavo augintinis” 10.00“Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00“Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs irturi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotu-

vė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojodienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00“Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00“Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Dra-ma “Prabusk!” 23.20 “6 kadrai” 23.50 “Naša Raša”0.45 “CSI Niujorkas” 1.35 “Pagrindinis įkaltis”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Šiandienkimba” 10.55 Dok. f. “Visa tiesa apie liūtus”. 1 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti”13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.40 TV parduotuvė14.15 Žaidimas “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15“Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kas nužudėStaliną?” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kas nužu-dė Staliną?” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietu-va tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylė-ti” 19.45 “Rossas Kempas. Piratai” N-7 21.00“Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Ne-galiu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TVpokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Trileris “Pietietiškos istorijos” N-7 9.20 Trileris“Uždaras ratas” N-7 11.00 Drama “Broliai” N-713.00 Drama “Barija” N-7 15.25 Komedija “Žvėre-lių maištas” 17.00 Komedija “Rizikinga erzinti die-dukus” N-7 19.00 Trileris “Tamsos pakraštys” N-721.00 Drama “Babelis” N-7 23.20 Drama “Mergi-šius” S 1.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7

Balticum TV8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 “Balticum TV” žinios9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 9.45“Komanda Č” N-7 10.45 “Pražūtingas auksas” N-711.45 Kinomano užrašai 12.00 Muzikinis dok. f.“Šviesk!” 14.10 “Vaiduokliškos istorijos” 14.40 “Gy-vūnai - darbo pirmūnai!” 15.10 Drama “Osama” N-716.45 “Misijos Baltijos jūros regione” 17.15 “Pavo-jingi Ostino Styvenso nuotykiai” 18.15 “Vienišų se-selių klubas” N-7 18.45 “Likimo dovana” 19.45 “Ieš-kokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios

20.15 “Reidas” 20.45 “Senas geras faras” N-7 21.45“Balticum TV” žinios 22.00 “Kritinė riba” N-7 23.00“Advokatė Lovinski” N-7 0.00 “Karamelė”

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Kotovskis” 9.00 Žinios 9.301000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios.Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50“Visada sakyk “visada” 17.40 Žinios. Maskva 18.00Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Veronika”21.15 “Objektas 11” 22.05 Šalies budėtojas 23.05“Kotovskis” 23.55 Žinios+ 0.15 Sąžiningas detekty-vas 0.45 Vaid. f. “Jausmų sąmyšis” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic10.45 Boksas. Davidas Haye’as - Dereckas Chisora11.30 Futbolas. FIFA Baloon d’Or 2012. Apdovano-jimų ceremonija 12.30 Futbolas. UEFA Čempionųlygos 1999 m finalas. “Manchester United” -“Bayern” 14.30 Krepšinis. 1999 m. Eurolygos fina-las. “Kinder” - “Žalgiris” 16.15 Krepšinis. “Barcelo-na” - “Olympiacos” 18.05 Futbolas. Anglijos Pre-mier lyga. QPR - “Tottenham” 19.55 Ledo ritulys.KHL. “Lev” - “Slovan”. Tiesioginė transliacija 22.30Krepšinis. Eurolyga. “Montepaschi” - “Chimki” 0.20Ledo ritulys. KHL. “Lev” - “Slovan”

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip taipagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. “Katrina”uragano padariniai 13.35 Automobilių meistrai14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiš-kas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedė-kingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Priva-lau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.05Mitų griovėjai 22.00 Australijos sunkvežimiai23.00 Lėktuvų saugumo priemonės 0.00 Kaip mesprasimanėme pasaulį 1.00 Nutrūktgalviai

Orai 192013 01 15Lietuvos žinios

Avinas. Jausitės gerai ir spindu-liuosite energija. Netrūks dėme-sio iš priešingos lyties atstovų,

tačiau flirtuodami būkite atsargūs. Tinkamasmetas planuoti keliones.

Jautis. Būsite romantiškai nusi-teikę, tad vienišiams metas pa-lankus. Tačiau įsisukę į jausmų

verpetą galite netikėtai patekti net į meilėstrikampį.

Dvyniai. Neleiskite, kad emocijosvaldytų. Darbams tai kenks, aplin-kiniai jūsų nesupras. Šiuo metu

vaikams leiskite patiems spręsti, kaip elgtis.Stenkitės stebėti aplinką.

Vėžys. Perdėtai stengiatės gautidėmesio darbe, todėl kai kuriebendradarbiai nuo jūsų net nusi-

suks. Geriau užsiimkite savo reikalais. Atsar-giai vertinkite pasiūlymus.

Liūtas. Daugės galimybių, tačiauimdamiesi kokios nors rizikingosveiklos nepamirškite, kad už pa-

darytas klaidas reikia sumokėti. Seksis tvarkytikitų finansinius reikalus.

Mergelė. Kolegos stengsis su-jaukti arba pasisavinti jūsų idė-jas, todėl atsargiai šnekėkite.

Galite priimti rimtų sprendimų, kurie lems jū-sų karjerą.

Svarstyklės. Mėgausitės darbu,juo bandysite pridengti proble-mas namuose. Būsite kupini

energijos baigti senus projektus, pasiruošępriimti naujus iššūkius.

Skorpionas. Jeigu galite, atsisaky-kite kelionių. Padėkite tiems, ku-rie prašo pagalbos, nes savo uni-

kaliomis idėjomis gebėsite rasti sprendimus,regis, sunkiausiose situacijose.

Šaulys. Nepykite, jei partnerisšiandien nesupras, ko jūs norite.Patys esate sutrikę, todėl neaiš-

kiai pasakote, ko pageidaujate. Gera diena ra-šytojams, žurnalistams.

Ožiaragis. Būsite įžvalgūs, to-dėl nesileisite į avantiūras. Ta-čiau artimiausioje aplinkoje

jausite įtampą. Stenkitės išlikti ramūs, rinki-tės poilsį vieni.

Vandenis. Darbe jausitės pavar-gę ir neturėsite įkvėpimo, todėldabar tinkamas metas išvykti į

komandiruotę. Taip pat geras laikas tvarkytifinansus.

Žuvys. Savo entuziazmu irenergija žavėsite aplinkinius,todėl priešingos lyties atstovų

dėmesio netrūks. Asmeninių problemų ne-aptarinėkite su kolegomis, nes galite būtiišduoti.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 8:35leidžiasi 16:22dienos ilgumas 7:47

MĖNULISPenktąją jaunatiesdieną Mėnulis teka 9:41, leidžiasi: 21:47

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+14

-2

-6 -13

-3 -12

-7

-4 -14

-6 -14

-14

-10

Lisabona

+14Malaga

+8Madridas

+16Alžyras

+14Tunisas

+16

Atėnai+16

Larnaka

+9Stambulas

+13Barselona

+9Bordo

+4Dublinas

+3Paryžius

+2Londonas

+7 Nica

+9Roma

+14Dubrovnikas

+7Sofija

+3Bukareštas

Varna

-7Maskva

-6 Helsinkis

+1Kijevas

-3Berlynas

-2

Kopenhaga+1

Stokholmas

-9

Oslas

+1Amsterdamas

-2Miunchenas

-3Praha

-4Vilnius

-6Talinas

-4Ryga

-1

Minskas

-5Sankt Peterburgas

Bratislava

-3Varšuva

-1Viena

-1Budapeštas

JaunatisI 11

PriešpilnisI 19

PilnatisI 26

DelčiaII 03

Šiandien: debesuota, vietomis snyguriuos. Temperatūra dieną 2-6 laipsniai šalčio.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, kai kur pasnigs. Naktį temperatūra 8-11, dieną 4-7 laipsniai šalčio.

15-oji metų diena. Sausio penkioliktoji, antradienis, antroji 3-iosios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 350 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Meda, Paulius, Povilas, Skirgaila, Snieguolė.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius

įrašykite žodį ar žodžius ir

laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų

teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos.

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

sausio 28 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 14 d. sudoku sprendimas.

Ožiaragis 12 22 - 01 20

--s

ki0

--

Vieno Kinijos banko pasiūlymasautomatiškai pervesti didžiąjądalį vyro uždarbio į žmonos sąskaitą išprovokavo visuomenės įtūžį.

Kai kurie kinai tvirtino, jog tai yra“visų laikų didžiausia vyrų diskri-minacija, kurią jie patiria iš banki-ninkų”.

Savo tinklalapyje Kinijos pirkliųbankas (CMB), kuris yra svarbi ša-lies finansų institucija, nurodė, jog ši“kapitalo kaupimo” paslauga yra“laiką ir energiją tausojanti” prie-monė, padedanti poroms sutaupyti.Naujosios paslaugos reklamoje ro-doma išgalvota jaunavedžių Xinyanir Wenhao pora, mėginanti susitau-pyti pinigų būstui.

Banko pranešime teigiama, kad“CMB kasdien tikrins Wenhao pi-nigų likutį sąskaitoje. Kaskart, kai jisbus didesnis negu 1000 juanių (apie419 litų), bankas automatiškai per-ves pinigų perteklių į Xinyan sąskai-tą”. Reklamoje sakoma, kad “pradė-ję naudotis CMB kapitalo kaupimopaslauga, Xinyan ir Wenhao gyvenalaimingai ir džiaugiasi meile”.

Kinijoje moterys tradiciškai tvar-ko šeimos finansus, tačiau vykstantšalies modernizacijai šis požiūris kei-čiasi. Todėl nėra keista, kad CMBreklama išprovokavo prieštaringųvertinimų bangą visoje Kinijoje. Vie-na naujienų tarnyba, pranešanti ži-nutes mobiliaisiais telefonais, pareiš-kė, kad ši paslauga yra “visų laikų

didžiausia vyrų diskriminacija, ku-rią jie patiria iš bankininkų”.

Populiariame Kinijos socialiniametinkle “Sina Weibo” šia tema buvo pa-skelbta jau apie 170 tūkst. komenta-rų. “CMB paslauga pernelyg žiauri -tai puikus radinys moterims ir mirti-nas smūgis vyrams. Ponai, primenujums, kad niekada neleistumėte savoantrajai pusei lankytis CMB”, - rašo“Finansų liežuvautoja” pasivadinusivartotoja. Kitas komentuotojas rašo:“Nesuprantu banko - ar jis nori pa-žeminti Kinijos vyrus, ar išardyti vi-sas Kinijos šeimas?” •

2013 01 15Lietuvos žinios20 Margumynai

Beno Afflecko drama apie Iranoįkaitų krizę “Operacija “Argo” ir miuziklas “Vargdieniai” laimėjo po kelis pagrindinius“Auksinius gaublius”. Tuo tarpuSteveno Spielbergo drama apieJAV prezidentą “Linkolnas” gavo tik vieną pagrindinių kategorijų apdovanojimų.

B.Affleckas už savo filmą “Opera-cija “Argo” atsiėmė geriausios dra-mos ir geriausio režisieriaus apdo-vanojimus. Miuziklas “Vargdieniai”paskelbtas geriausiu filmu, o Danie-lis Day-Lewisas, kuris įkūnijo JAVprezidentą Abrahamą Lincolną, peršią, jau septyniasdešimtąją, “Auksi-nių gaublių” teikimo ceremoniją at-siėmė geriausio dramos aktoriausapdovanojimą. Geriausia dramosaktore pripažinta Jessica Chastain. JiKathryn Bigelow filme “Taikinys Nr. 1”vaidina nenuilstančią CŽV agentę,ieškančią teroristų vado Osamos binLadeno.

B.Affleckas, kuris taip pat vaidinaCŽV agentą, išgelbstintį šešis JAVdiplomatus, prisiglaudusius Kana-dos ambasadoriaus rezidencijoje,pareiškė pagarbą tikriems agentamsir diplomatams, tarp jų - savo hero-jaus prototipui. “Šį apdovanojimąskiriu Tony Mendezui. Jūs jį matė-te. Jis yra Amerikos didvyris”, - sa-kė B.Affleckas.

Muzikinė drama “Vargdieniai”laimėjo geriausio miuziklo ar kome-dijos kategorijoje. Šiame filme nusi-filmavęs australas Hugh Jackmanasgavo “Auksinį gaublį” kaip geriau-sias aktorius, o jo kolegė Anne Hat-haway paskelbta geriausia antro pla-no aktore. A.Hathaway pagerbta užjaunos motinos ir prostitutės Fanti-nos vaidmenį. Savo kategorijoje ji įvei-

kė Amy Adams iš “Mokytojo”, SallyField iš “Linkolno”, Helen Hunt iš“Intymių pamokų” ir Nicole Kid-man iš “Laikraštininko” .

Kraujo upeliais trykštantis QuantinoTarantino vesternas “Ištrūkęs Džango”

laimėjo du “Auksinius gaublius”. Ge-riausio antro plano aktoriaus statulėlėatiteko austrui Christophui Waltzui.Antras “gaublys” už geriausią scena-rijų atiteko pačiam Q.Tarantino. “Taivelniškas netikėtumas. Jaučiuosi labai

nustebintas”, - sakė Q.Tarantino, ku-rio naujasis filmas pasakoja apie lais-vęgavusį vergą. Jį vaidina Jamie Foxxas,o vesterno veiksmas vyksta prieš patJAV pilietinį karą.

Britų dainininkė Adele ant raudo-nojo kilimo pasirodė pirmą kartą poto, kai spalio mėnesį susilaukė vaiko.Ji apdovanota už geriausią dainą išfilmo apie Džeimsą Bondą “ 007 ope-racija “Skyfall”. Geriausio filmo už-sienio kalba apdovanojimas atitekoaustro Michaelio Haneke “Meilei”,kuri pernai laimėjo Kanų “Auksinępalmės šakelę”. “Bado žaidynių”žvaigždė Jennifer Lawrence už vaid-menį romantinėje komedijoje “Opti-misto istorija” paskelbta geriausiamiuziklo ar komedijos aktore, o ge-riausios originalios muzikos apdova-

nojimas atiteko Taivane gimusio An-go Lee “Pi gyvenimui”.

Geriausiu animaciniu filmu pa-skelbta “Karališka drąsa”. Televizijoskategorijose pagrindinius apdova-nojimus gavo trileris apie terorizmą“Tėvynė” ir komedija apie niujor-kietes “Merginos”. Serialas “Tėvy-nė” paskelbtas geriausiu dramos se-rialu, be to, savo žvaigždėms ClaireDanes ir Damianui Lewisui pelnėgeriausios aktorės ir geriausio akto-riaus apdovanojimus. Kitu “Auksi-nių gaublių” laureatu televizijos ka-tegorijoje tapo filmas “Žaidimopakeitimas” ir jo žvaigždė JulianneMoore, kuri už respublikonų kan-didatės į viceprezidentus Saros Pa-lin vaidmenį pripažinta geriausiadramos aktore. •

Įteikti “Auksiniai gaubliai”

Vienas didžiausių JAV dienraš-čių “The New York Times” įrekomenduojamų kelioniųmaršrutus, be garsiausių pa-saulio miestų, įtraukė ir Biržus.

Leidinys paskelbė 46 pasaulio vie-tovių, kurias verta aplankyti šiais me-tais, sąrašą. Jame yra Rio de Žaneiras,Amsterdamas, Stambulas, Oslas, Por-tas, Kasablanka, Vašingtonas ir Biržai.

Lietuvos miestas į “The New YorkTimes” rekomenduojamų kelioniųmaršrutą pateko dėl “neatrasto alaus

kelio prie Baltijos”. Žurnalistas Eva-nas Railis pasakoja, kad populiarūsalaus keliai driekiasi Belgijoje, Vokie-tijoje, Čekijoje, ir tik neseniai sužino-ta apie istorinį alaus kelią Lietuvoje.“Biržuose apie 50-70 alaus daryklųverda alų, naudodamos kitur nežino-mas technologijas ir mieles, kurios,pasak kanadiečių alaus žinovo Mar-tino Thibaulto, turi unikalią ir kitomsrūšims nebūdingą DNR”, - rašomalaikraštyje.

Pasak Valstybinio turizmo depar-tamento vadovės Raimondos Balnie-

nės, reikia tikėtis, kad ši publikacijapadidins į Lietuvą iš JAV atvykstančiųturistų skaičių. Be to, Lietuva debiu-tuos “The New York Times” tarptau-tinėje turizmo parodoje Niujorke. Jo-je bus pirmą kartą Amerikos rinkaipristatomi Lietuvos turizmo ištekliai.Valstybinio turizmo departamentoduomenimis, 2011 metais pagal atvy-kusių į Lietuvą užsienio turistų skaičiųJAV užėmė 15 vietą. Lietuvą aplankė26,2 tūkst. turistų iš šios valstybės. •AFP, BNS, LŽ

Lankomiausių kelionių maršrutas

B.Affleckui atiteko geriausio režisieriaus “Auksinis gaublys”.

J.Chastain pripažinta geriausia dramos aktore. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Atlyginimas žmonos sąskaitoje

Kinijoje moterys tradiciškai tvarko šalies finansus.

“Alaus kelias” garsina Biržus visame pasaulyje.