2013 m. balandžio 16 d. / Antradienis / Nr. 86 (13 511)

ORAI

Debesuota su pragiedruliais.Temperatūra dieną 12-14 laipsnių šilumos.

19p.

Verslininkas ir ilgametis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikėjas ir buvęs iždininkas Ramūnas Garbaravičius sustabdė narystę šioje partijoje.

Brolių Garbaravičių sūnūs valdobendrovę “Scaent Baltic”, kuriai prik-lauso beveik 30 proc. Rusijos ener-getikos milžinės “Inter RAO” kontro-liuojamos “Inter RAO Lietuvos”akcijų. Ši bendrovė yra vienintelė rusiš-kos elektros energijos importuotoja įBaltijos šalis.

Į klausimą, ar narystė partijojetrukdė verslui, R.Garbaravičius atsa-kė: “Nei padėjo, nei trukdė (...) Mumspadėjo tik vienas konservatoriųsprendimas - jie maksimaliai, kiek taibuvo įmanoma, depolitizavo energe-tikos verslą, ypač elektros.”

9p.

Garbaravičiams Lietuvoje darosi ankšta

UŽSIENIS

Pergalė per plauką

Venesuelos prezidento rinkimus lai-mėjo velionio lyderio Hugo Chavezoįpėdinis, bet jo varžovas paskelbė re-zultatų nepripažįstantis. NicolasasMaduro, buvęs autobuso vairuotojas,vos 1,6 proc. balsų aplenkė opozici-jos atstovą Henrique Caprilesą. Šispareikalavo perskaičiuoti balsus. Ta-čiau Nacionalinė rinkimų komisijato daryti neketina ir sako, kad N.Ma-duro pergalė “neatšaukiama”. Velio-nio H.Chavezo šalininkai įsitikinę,jog N.Maduro tęs jo politiką, oH.Caprilesas esą atstovauja kapitaliz-mui. Per rinkimų kampaniją N.Ma-duro vadino save H.Chavezo “sūnumi” ir “apaštalu”. 7p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

DIENOS TEMOS

Paplūdimiuosešiukšles rinks gelbėtojai 5p.

PRAMOGOS

Vėjas nepučia į stovinčio laivo bures

Iš kovos dėl konservatorių lyderioposto pasitraukus Laimai Andrikie-nei, politologai linkę manyti, kaddabartinio partijos vadovo AndriausKubiliaus pergalė šiuose rinki-muose tėra laiko klausimas 3p.

NKL pirmenybes laimėjusios “Ma-žeikių” komandos vadovai nesiilsi -bilietą į LKL iškovoję mažeikiškiaistengiasi, kad naują sezoną pradėtųelitinės lygos reikalavimus atitin-kančioje arenoje. 15p.

VERSLAS

Rokiškyje atnaujinta sunkvežimių gamyba

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Šiandien į Klaipėdą turėtų atkeliauti dar viena pasaulinįpripažinimą pelniusio dailininko Arbit Blato kūriniųkolekcijos dalis iš Niujorko. Menininko našlė Regina Resniktestamentu mūsų šaliai ketinapalikti ir kitus vyro darbus bei asmeninius daiktus.

Pasaulyje garsaus dailininko A.Bla-to našlė, žinoma operos solistė irrežisierė R.Resnik, prieš keleriusmetus Lietuvai padovanojusi dalįvyro darbų, nusprendė mūsų šaliaiperduoti ir kitus šeimai priklausan-čius jo kūrinius. Lietuvos dailėsmuziejų (LDM) šiomis dienomispasieks dar apie 120 itin vertingųdailininko darbų.

Jau šiemet šią A.Blato kolekcijosdalį galės išvysti ir visuomenė. Ją pla-

nuojama rodyti netrukus duris atver-siančiame dailininko Vytauto Kasiu-lio muziejuje Vilniuje.

LDM direktoriaus RomualdoBudrio teigimu, Lietuvą pasieks itinvertingi A.Blato darbai. “Labai džiau-giamės, kad mūsų muziejų pagerbėir patikėjo tokią vertingą kolekciją”, -LŽ sakė jis. Dalį kolekcijos vienojeNiujorko saugyklų apžiūrėjęs R.Bud-rys pažymėjo, kad tai - įspūdingi kū-riniai. Juose vaizduojama Venecija,

Paryžius, Briuselis, yra prieškario ta-pybos darbų.

Anot LDM direktoriaus, nuo šiolLietuvai priklausys didžiausia A.Bla-to kūrinių dalis. Kiti dailininko dar-bai yra kelių pasaulio muziejų ir pri-vačių kolekcininkų nuosavybė. Be to,A.Blato artimieji mūsų šaliai yra pa-dovanoję ir dailininko archyvą, me-morialinius daiktus, surengtų kūry-bos parodų katalogus.

3p.

12p.

NNeeįįkkaaiinnoojjaammaa ddoovvaannaa

11p.

Lietuvos dailės muziejų šiomisdienomis pasieks dar apie 120

itin vertingų R.Resnik vyro darbų.

Vili

aus

Kava

liaus

ko n

uotr

auka

Seimo Audito komiteto pirmi-ninkė Jolita Vaickienė pažymi,kad už valstybės pinigų naudoji-mą atsakingi asmenys su jais nevisada elgiasi racionaliai.

- Kokie Seimo Audito komitetoprioritetai šią kadenciją?

- Komitetas toliau nuosekliai svarstysvalstybinio audito ataskaitas, analizuos,kaip yra įgyvendinamos jose pateiktospastabos ir rekomendacijos, vykdysValstybės kontrolės, Valstybės turto fon-do, Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijųefektyvumo parlamentinę kontrolę. Šiedarbai negali nutrūkti keičiantis komi-teto nariams ir pirmininkui.

Nemažai problemų, kurias reikiaišspręsti, yra susijusios su viešojo sek-toriaus apskaita, auditu ir kontrole.Seimo Audito komitetas siekė ir sieks,kad valstybės piniginiai ištekliai būtųnaudojami racionaliausiu būdu ir bū-tų pasiektas optimalus rezultatas. Taddarbo yra tikrai daug, nes audito reikš-mė valstybės valdymo procesu šiuometu yra didelė ir labai vertinama.

- Iš tiesų komitetas nusprendėtęsti praėjusią kadenciją vykdytąvalstybės biudžeto lėšų naudojimonuolatinę parlamentinę kontrolę.Kodėl matote tokią būtinybę?

- Atlikęs 2012 metų asignavimų val-dytojų pateiktos informacijos analizę

komitetas konstatavo, kad informaci-jos apie išlaidas transportui, koman-diruotėms, reprezentacijai, kvalifika-cijos kėlimui, ekspertams ir darboužmokesčiui rinkimas, analizė ir vieši-nimas veikia drausminamai. Kita prie-žastis - išlaidos minėtoms sritims nevisada tikrai būtinos ir pagrįstos. Todėlkilus abejonėms visada galime pareika-lauti pagrįsti išlaidas, o matydami ne-

efektyvų lėšų naudojimą į tai atsižvelg-ti svarstant biudžeto projektą.

- Kokias esmines problemas nau-dojant valstybės pinigus įžvelgiate?

- Manau, jog pagrindinė problemata, kad už valstybės pinigų naudojimąatsakingi asmenys su šiomis lėšomiselgiasi nepakankamai racionaliai - jei-gu tai būtų jų asmeninės lėšos, varguar požiūris į išlaidų pagrįstumą būtų

toks lengvabūdiškas. Dažnai tenka su-sidurti su atvejais, kai įstaigų vadovai,tiesiogiai atsakingi už joms skirtų lėšųnaudojimo pagrįstumą ir kontrolę,negali pasakyti, koks yra įstaigos biu-džetas, o komentuoti patirtas išlaidaspaveda paprastiems tarnautojams. Tairodo atsakomybės stoką.

- Praėjusios kadencijos metudaug kalbėta apie valdžios įstaigųperkamas brangias ekspertų pa-slaugas, priemokas, tapusias atlygi-nimų dalimi, tačiau padėtis nepasi-keitė. Kokių veiksmų imsitės, kadbiudžeto lėšos būtų naudojamosskaidriau ir teisingiau?

- Atlikę 2012 metų išlaidų eksper-tams analizę paprašėme įstaigų, kuriųišlaidos ekspertams viršijo 1 mln. litųper metus, pateikti detalią informaci-ją apie tai. Artimiausiu metu turėtu-me sulaukti atsakymų, juos svarstysi-me komiteto posėdyje.

Situaciją dėl darbo užmokesčio reg-lamentavimo bandome keisti paleng-va, pradėdami nuo politinio (asmeni-nio) pasitikėjimo valstybės tarnautojųdarbo užmokesčio sistemos tobulini-mo. Tenka apgailestauti, kad iki šiol šisklausimas nebuvo tinkamai suregu-liuotas, nes didelė dalis priemokų bu-vo skiriama viceministrams ir ministrųpatarėjams, motyvuojant neadekvačiujų atsakomybei darbo užmokesčiu.Neseniai Audito komitetas pasiūlė Vy-riausybei tobulinti teisės aktus ir tin-kamai sureguliuoti šių valstybės tar-

nautojų darbo užmokesčio sistemą. Kitas svarbus aspektas - komitetas

raštu kreipėsi į institucijas, kuriose ma-tomas smarkus priedų padidėjimas 2012metų ketvirtąjį ketvirtį. Paprašėme pa-teikti išsamią informaciją, kada ir kiekdarbuotojų gavo šias premijas. Įstaigųatsakymus taip pat svarstysime ir pagalporeikį priimsime tolesnius sprendimus.Atskirai verta paminėti aukštųjų mokyk-lų darbo užmokesčio fondo naudojimoproblematiką. Matydami, kad šiose ins-titucijose taip pat klesti priedų ir priemo-kų skyrimo praktika, paprašėme SeimoŠvietimo, mokslo ir kultūros komitetoatliekant šių institucijų veiklos parla-mentinę kontrolę įvertinti priedų pa-grįstumą. Mano žiniomis, tokia analizėjau pradėta daryti. Turėdami išvadas ga-lėsime formuluoti siūlymus ir, jeigu ma-tysime poreikį, keisti teisės aktus.

- Naujajai valdžiai priekaištauja-ma dėl etatų skaičiaus didinimovalstybės institucijose. Ar per eko-nomikos krizę smarkiai suveržti dir-žai dabar jau laisvinami?

- Šiuo metu konkrečios informaci-jos, kokioje institucijoje ir kiek etatųbuvo padidinta ar sumažinta, neturiu.Išvadas galėsime padaryti įvertinę šiųmetų pirmojo ketvirčio valstybės biu-džeto asignavimų panaudojimą darboužmokesčiui. O diržus laisvinti, ma-no nuomone, dar tikrai ne laikas. •Seimo narę kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

ALVYDAS MEDALINSKAS

Neseniai sutikau visuomenininką,kuris piktinosi, kad Lietuvos mokslųakademijos (LMA) suformuota moks-lininkų grupė pritarė skalūnų dujųžvalgymui mūsų šalyje. Jis abejojo, armokslininkai yra pajėgūs pateikti ne-priklausomą nuomonę.

Paklausiau, ar jis labiau pasitikė-tų Energetikos ar Ūkio ministerijųspecialistų išvada? “Ne. Ar galimapasitikėti biurokratais?” - pareiškėjis. Matyt, nepasitikėtų ir Seimo po-litikais? “Ne”, - pripažino jis.

Dėl valdžios uždarumo, ypačpriimant sprendimus ir juos įgy-vendinant, Lietuvoje suvešėjo di-džiulis nepasitikėjimas viskuo. Netpačia valstybe.

Vyriausybės sprendimą kreiptisdėl išvados į mokslininkus vertinuteigiamai ir apgailestauju, kad anks-tesnė valdžia ignoruodavo LMA.

Dar daugiau - tuometėje Švietimoir mokslo ministerijos vadovybėje

buvo gajus įsitikinimas, kad LMAyra sovietinis paveldas ir kad Lietu-vai ji reikalinga nebent kaip garbausamžiaus mokslininkų susirinkimovieta. Tokiu atveju ir šios institucijosfinansavimas esą turi būti tik simbo-linis. Šio požiūrio skleidėjai ignora-vo realybę, kad mokslų akademijosyra vienos garbingiausių institucijųdaugelyje Europos valstybių.

Todėl mūsų ministerijos užsakinė-jo milijonus kainuojančias užsieniokonsultantų paslaugas. Sprendimaspaklausti mokslininkų nuomonėsskalūnų dujų klausimu tokią žalin-gą praktiką keičia. Norėčiau tikėtis,kad Lietuvos politikai pradės rem-tis mūsų ekspertų išvadomis.

JAV profesorius Johnas Kingdonasir kiti politologai, nagrinėję moksloekspertų indėlį valstybei priimantsprendimus, pažymi, kad mokslinin-kų darbai gali teigiamai veikti idėjųlauką, kuriame dirba renkami politi-kai ir biurokratai. Sprendimai galėtųbūti priimami remiantis ne tik politi-niais ar kokiais nors kitais išskaičiavi-mais, bet ir moksliniais argumentais.Apie juos turėtų būti informuota ir vi-suomenė, kad vėliau piliečiai ir ži-niasklaida galėtų kontroliuoti, kaipsprendimai yra įgyvendinami.

Bet ar mokslininkai netaps įvai-rių interesų įkaitais, kaip politikaiir biurokratai, jei nuolat vertinsklausimus, susijusius su politiniaisir verslo interesais?

Lietuvoje neretai yra naudojama-si ekspertų paslaugomis, bet visuo-menė jų parengtais siūlymais dažnainepasitiki. Tam pagrindą suteikiadažna praktika, kai valstybės institu-cijos aplimpa konsultantais ir eks-pertais besivadinančiomis “draugųgrupelėmis”. O galiausiai neretai pa-teikiamas niekalas. Šios “lesyklėlės”neturi nieko bendra su nauda valsty-bei, piliečiams.

Ar svarbiausio mūsų valstybės moks-linės ekspertizės organizatoriausfunkcijos negalėtų būti perduotosLMA? Šiam darbui Vyriausybė skir-tų finansavimą, neatsižvelgdama įtai, ar mokslinių išvadų turinys ati-tiks užsakovų poreikius, ar ne. Orga-nizatoriai tik garantuotų, kad būtųpateiktos kokybiškos išvados. Žino-ma, toks ekspertinio darbo organiza-torius turėtų dirbti visiško skaidrumoir atskaitomybės sąlygomis, skirtingainei dabar dažnai dirba ministerijos,savivaldybės, o neretai ir jų samdomiekspertai.

Jeigu reikia apsispręsti, daryti ką

nors ar nedaryti, galėtų būti skelbia-mi du užsakymai, kad viena eksper-tų grupė parengtų visus argumentus

“už”, kita - “prieš”. Blogai, kai eks-pertai, remiantys poziciją “už”, tikdėl objektyvumo principo dar paieš-ko ir kokių nors argumentų “prieš”.Geriau, jeigu tai darytų kita grupė,kuri tikrai yra “prieš”. Pasirenkantvienos ekspertų grupės paraišką, okitą atmetant, jų autoriams turėtųbūti išsamiai paaiškinta, kokiais ar-gumentais remiantis tai daroma.

Patikėjus išvados rengimą eksper-tų grupei (esant reikalui - grupėms),turėtų vykti tai, ko šįkart, deja, nebu-vo: prieš pateikiant siūlymus užsa-

kovui, t. y. Vyriausybei, jie turėtųbūti aptarti su mokslo ir kita visuo-mene institucijoje, kuri organizavotyrimą. Dar reikėtų numatyti me-chanizmą, kaip nuspręsti, ar auto-riai tikrai nusipelnė išmokos už sa-vo darbą.

LMA, ypač Atgimimo laikais, jauturėjo sukaupusi patirties, kai kartu suvisuomenininkais diskutavo apie svar-biausių valstybės problemų sprendi-mą. Tokių diskusijų poreikį turėtų su-prasti ir mokslininkai, atliekantysVyriausybės pavedimą. Jų ryšiai, inte-resai taip pat turėtų būti analizuojamižiniasklaidos ir visuomenės. Tam Lie-tuvos mokslo ekspertai turėtų būtipasirengę, jei mano esantys mokslovisuomenės dalis, o ne valdžią aptar-naujanti struktūra. Tada būtų dau-giau pasitikėjimo ekspertų išvadomis.Nepakanka apie jas tik trumpai infor-muoti žiniasklaidą.

Diskusijos Mokslų akademijojetarp visuomenininkų, tarp kurių yrair mokslo bei kultūros žmonių, irmokslininkų, iki šiol besisukusių tiksavo profesinėje veikloje, galėtų pri-sidėti prie šio labai svarbaus valsty-bei ryšio užmezgimo. Ir vieni, ir kitipasijus, kad yra atsakingi už visa, kasvyksta jų valstybėje. •

2013 04 16Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Ar blogai, kad mokslininkai tarė savo žodį?

Sprendimai galėtų būti priimami

remiantis ne tik politiniais ar kokiais

nors kitais išskaičiavimais,

bet ir moksliniais argumentais.

Seimo tribūna

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Bašarovas (tel. 249 2204)V.Sinicaitė (tel. 249 2247)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas

G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

Sveikata

A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Romo Jurgaičio nuotrauka

Laisvinti diržus dar ne laikas

J.Vaickienė: “Jeigu tai būtų jų asmeninės lėšos,vargu ar požiūris į išlaidų pagrįstumą būtų

toks lengvabūdiškas.”

Dienos temos 32013 04 16Lietuvos žinios

Atkelta iš•1 p.

“Turima medžiaga A.Blato kūry-bą galime nušviesti geriau už kitus”, -teigė R.Budrys.

Jis nesiėmė vertinti piniginės dova-notų darbų vertės. Tačiau LDM di-rektorius pažymėjo, kad tai - analogųneturintis pasaulinio garso dailininko,Paryžiaus dailės mokyklos atstovo pa-likimas. “Tai unikali, neįkainojamadovana”, - tvirtino R.Budrys.

Naujai gauti A.Blato darbai jaumetų pabaigoje turėtų būti pradėtieksponuoti V.Kasiulio muziejuje.“Ateityje planuojame turėti nuolati-nę ekspoziciją”, - tikino R.Budrys.Be to, jau gauta prašymų pristatytiA.Blato kūrybą užsienyje - Taline,Prahoje.

Sužavėjo paroda Pasak A.Blato šeimos bičiulio,

kolekcininko Viliaus Kavaliausko,dabar mūsų šaliai dovanojami gra-žiausi A.Blato darbai: iš Paryžiausperiodo, 1929-1930 metais Lietu-voje tapyti paveikslai.

V.Kavaliausko teigimu, A.Blatonašlės R.Resnik požiūris į mūsų ša-lį yra itin teigiamas. Ją labai sujau-dino 2011 metais Nacionalinėjedailės galerijoje įvykęs parodos“Arbit Blato kūryba. Sugrįžimas įtėvynę” atidarymas, kurį ji tiesio-giai stebėjo internetu. Gruodžiomėnesį Niujorke viešėjusį V.Kava-liauską R.Resnik informavo, kadtestamentu Lietuvai paliks likusiusvyro darbus ir asmeninius daiktus.

Klausiamas, kokia mūsų šaliai pa-dovanotos A.Blato kolekcijos reikš-mė, V.Kavaliauskas prisiminė, kad

1999 metais Lietuvoje norėta sureng-ti viename Paryžiaus muziejuje sau-gomų 50 jo darbų parodą. Tačiau tą-syk pritrūko pinigų sumokėti uždraudimą. “O dabar mes patys nuo-savybės teise turime 600 darbų”, -pabrėžė jis.

V.Kavaliausko teigimu, pagal vertęir apimtį A.Blato darbų kolekcija yraantra po kolekcininko Mykolo Ži-linsko Lietuvai padovanotų vertybių.

Lietuviškas žydų kultūrininkasV.Kavaliauskas pasakojo, kad

1908 metais Kaune gimęs A.Blatasbuvo “absoliučiai lietuviškas žydųkultūrininkas”. Tiek Lietuvoje, tiekvėliau gyvendamas užsienyje jisdaug bendravo su lietuvių meninin-kais: dailininkais Adomu Galdiku,Vytautu Kazimieru Jonynu, Anta-nu Gudaičiu, režisieriumi JuozuMiltiniu, rašytoju Petru Cvirka ir ki-tais. A.Blatas gyveno Paryžiuje, Niu-jorke, turėjo namus Venecijoje.

A.Blatas, anot V.Kavaliausko, vi-są laiką buvo labai produktyvus, yranutapęs daug darbų. Lankydamasisvienoje garsiausių pasaulyje Met-ropolitano operoje Niujorke kolek-cininkas ir ten pamatė kabančiusA.Blato paveikslus. Iš Lietuvos ki-lęs dailininkas yra nutapęs smuiki-ninko Yehudi Menuhino, pianistoArthuro Rubinsteino, dirigento irviolončelininko Mstislavo Rostro-povičiaus, tenoro Placido Domingoportretus.

Saugojo rūpintojėliusV.Kavaliauskas su A.Blatu susipa-

žino praėjusio amžiaus devintajamedešimtmetyje Niujorke. Kolekcinin-

kas prisiminė, kad dailininkas puikiaikalbėjo lietuviškai, deklamuodavoJuozo Tysliavos eiles. “Taip buvomesusidraugavę, kad praėjus 11 metųpo A.Blato mirties R.Resnik paskam-bino man, klausdama, ką daryti suturimais jo darbais. Pasiūliau juospadovanoti Lietuvai”, - sakė jis.

Jau po metų - 2011-ųjų viduryje -ši idėja tapo kūnu. A.Blato šeimosLietuvai padovanoti ir LDM per-duoti kūriniai netrukus buvo pris-tatyti visuomenei.

Lietuvą pasiekus pirmajai A.Bla-to darbų daliai, V.Kavaliauskas suR.Budriu dar porą kartų lankėsi Ve-necijoje esančiame dailininko na-me, kur surinko ir į Vilnių parvežėtaip pat mūsų šaliai padovanotus jokūrinius ir daiktus. Tarp jų - ir trislietuviškus dievukus -rūpintojėlius,kuriuos 1929 metais A.Blatas išsi-vežė į Paryžių. “Tie rūpintojėliai yrajo paveiksluose Paryžiaus, Ameri-kos muziejuose. Vienas labai gra-žus jo darbas, kuris, regis, yraAustralijos muziejuje, vaizduojaverbą su lietuvišku rūpintojėliu.Nepaprasta!” - sakė V.Kavaliauskas.

2011 metais buvo išleistas Lietuvaipadovanotos A.Blato kolekcijos al-bumas. Anot V.Kavaliausko, sulau-kus dabar į mūsų šalį atkeliaujančiosdailininko darbų dalies, bus galimaparengti ir antrąjį albumo tomą.•

RAIMONDA RAMELIENĖ

Iš kovos dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų(TS-LKD) pirmininko posto pa-sitraukus europarlamentareiLaimai Andrikienei, politologailinkę manyti, kad dabartiniopartijos vadovo Andriaus Kubi-liaus pergalė šiuose rinkimuosetėra laiko klausimas.

Varžytuvėse dėl TS-LKD pirmi-ninko kėdės liko trys kandidatai -dabartinis partijos vadovas, Seimoopozicijos lyderis A.Kubilius, eu-roparlamentaras Vytautas Lands-bergis ir Seimo narys ValentinasStundys.

Likus lygiai savaitei iki TS-LKDvedlio rinkimų iš kovos pasitraukėeuroparlamentarė L.Andrikienė.Nugalėtojo laurų vainiką politolo-gai jau kabina A.Kubiliui. Pasak jų,lieka tik vienas klausimas - ar šiampavyks nugalėti V.Landsbergį perpirmąjį turą, ar prireiks ir antrojo.

Nepavojinga varžovėPolitologo Algio Krupavičiaus tei-

gimu, iš mūšio lauko pasitraukusL.Andrikienei TS-LKD vadovo rin-kimuose atsirado galimybė išvengtikito turo. “Konkurencija mažėja,ryškėja du lyderiai. Jei būtų dalyva-vusi L.Andrikienė, šimtu procentųbūtų reikėję antrojo turo”, - LŽ sa-kė jis. A.Krupavičiaus nuomone, eu-roparlamentarė neturėjo dideliųšansų būti išrinkta partijos pirminin-ke, tačiau dalį balsų būtų atėmusi.

Politologas Tomas Janeliūnas taippat mano, kad L.Andrikienė - “ne ta

kandidatė, kuri galėtų pretenduoti įpartijos lyderius”. Jau vien dėl to,kad senokai dirba ne Lietuvoje, oBriuselyje, yra “toliau nuo einamų-jų partijos reikalų”, neturi daug rė-mėjų. Pašnekovas spėjo, jog tai bu-vo viena priežasčių, paskatinusių jąatsisakyti konkurencinės kovos.

Rinkimų trasos neketinantis pa-likti V.Stundys prognozavo, kadpartijos kolegės, kuri gana kritiškai

vertino A.Kubiliaus veiklą, balsaiatiteks tikrai ne dabartiniam TS-LKD lyderiui, o “kam nors kitam”.

Kaip žinoma, pagal TS-LKD įs-tatus partijos pirmininko rinkimųnugalėtoju pripažįstamas kandida-tas, surinkęs daugiau nei pusę bal-savime dalyvavusiųjų balsų.

Laimės modernieji?Realiausias pirmininko rinkimų

laimėtojas, A.Krupavičiaus nuomo-ne, yra A.Kubilius. Dabartinis jėgųišsidėstymas partijoje jam palan-kiausias. “A.Kubilius turi argumen-tų, kodėl partijos nariai turėtų bal-suoti už jį”, - tvirtino politologas.

“Beveik neabejočiau, kad šiuosrinkimus laimės A.Kubilius. Norsesama tam tikros kritikos, ypač krikš-čioniškojo partijos sparno atžvilgiu,didesnė dalis narių pripažįsta, jog TS-LKD reikia laikytis modernios lini-jos, kad ir kaip tai sudėtinga”, - ant-rino kolegai T.Janeliūnas. Jis tikinomanantis, jog V.Landsbergis apskri-tai nelabai nori laimėti. “Daugumasupranta, kad jam grįžti į partijos va-dovo poziciją, kurios jau buvo atsi-sakęs, būtų gal net nelabai patogu”, -LŽ teigė T.Janeliūnas. Todėl, polito-logo nuomone, profesoriui “norisi netiek vadovauti partijai, kiek šiek tiekpasukti ją tam tikra idėjine linkme,kurią jis bando siūlyti”. Kita vertus,T.Janeliūnas abejoja, ar pavyktų “pa-sukti” TS-LKD. “Gyvenimas nesto-vi vietoje. A.Kubiliaus vadovavimasVyriausybei parodė, kad tikrai nema-ža dalis partijos kolegų, nors ir para-doksalu, yra linkę į gana liberaliussprendimus”, - pažymėjo politologas.O ekonominė ideologija, anot jo,“persilieja į kai kurias kitas sritis”, va-

dinamąsias konservatorių tvirtoves irvertybines sistemas.

Jei TS-LKD pirmininku vis dėltobūtų išrinktas V.Landsbergis, ši par-tija, A.Krupavičiaus įsitikinimu,“taptų dar radikalesnė nei dabar”,pasislinktų tautiškumo link, būtų itinkritiška šiandien valdžioje esančiomspartijoms ir mėgintų susigrąžinti da-lį rinkėjų, kurie per Seimo rinkimusbalsavo už “Drąsos kelią”. Tačiau ei-dama tokiu keliu TS-LKD neabejo-tinai prarastų dalį nuosaikesnių pa-žiūrų rinkėjų. Tada juos galėtųperimti Liberalų sąjūdis. “ApskritaiV.Landsbergio sugrįžimas į partijosvadovus būtų grįžimas atgal. Varguar jis būtų naudingas TS-LKD netvidutinio nuotolio perspektyvoje”, -svarstė A.Krupavičius.

Aktyviai rinkimų kampanijojedalyvaujantis V.Stundys sakė, kadpartijoje “dominuoja pokyčių irpermainų lūkestis”, tikimasi, jogTS-LKD “liks nuosekli aiškių ver-tybių partija”. Keičiant politikosprioritetus daugiau dėmesio keti-

nama sutelkti “į vientisos Lietuvosidėją, o ne toliau gilinti takoskyrą”.

Parašė laiškąEuropos Parlamento (EP) narė

L.Andrikienė savaitgalį informavopartiją, kad traukiasi iš pirmininkorinkimų kampanijos. Ji apsisprendėpasirinkti darbą Briuselyje. “Netikė-tai tapau kandidate į aukštas pareigasEP ir matau, kad kokybiškai vykdytidvi rinkimų kampanijas vienu metuneįmanoma. Apsisprendžiau grįžti irvisa jėga dirbti EP. Šiandien nežinau,kuo baigsis rinkimai EP - pergale arpralaimėjimu, tačiau renkuosi EP”, -laiške kolegoms rašo L.Andrikienė.

Vertindama TS-LKD pirmininkorinkimų kampaniją politikė teigė jau-čianti, kad savo misiją atliko. “Manorinkimų nuostatos, pasiūlymai dėlpartijos atsinaujinimo ir moderniza-vimo daugeliui patinka - tai patyriauper susitikimus su partijos skyrių na-riais. Mano programinės nuostatosbuvo išgirstos ir kitų kandidatų”, -džiaugėsi L.Andrikienė.•

Politologai prognozuoja lengvesnę pergalę

L.Andrikienė: “Netikėtai tapau

kandidate į aukštaspareigas EP ir matau,

kad kokybiškai vykdyti dvi rinkimų

kampanijas vienu metu neįmanoma.”

Jonui Šimėnui, Mylimos Motinos netekus

Visos pasaulio negandos praeina, su gyvenimo sunkumais

galima susitaikyti arba juos įveikti. Niekada tik nepraeis skausmas netekus Motinos.

Liūdime kartu su Jumis ir Jūsų šeima.

Andrius KubiliusTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių

demokratų pirmininkas

Eltos nuotrauka

A.Blato biografija

Neemija Arbitblatas (Arbit Bla-tas) gimė 1908 metų lapkričio 19dieną Kaune, muzikos instrumentųprekybininko šeimoje. Piešti pra-moko Poltavos vaikų namuose, kurPirmojo pasaulinio karo metais sužydų pabėgėliais septynerius metusglaudėsi ir Arbitblatų šeima.

Kai grįžo į Lietuvą, lankė Kauno žy-dų realinę gimnaziją, kurioje dailėsmokytoju dirbo Vilniaus meno mo-kyklos auklėtinis Jokūbas Mesenbliu-mas (Jacques’as Missene), ir privačiasJustino Vienožinskio pamokas.

1924-1926 metais mokėsi Berly-no dailės akademijoje. 1926-aisiaispasiekė Paryžių ir šešerius metus sky-rė studijoms dailės mokyklose. 1932metais įsteigė pirmą privačią menogaleriją Kaune. 1933-iaisiais atidarėpirmą personalinę parodą Paryžiuje.

1939-aisiais emigravo į Niujorką.1941 metais A.Blatui suteikta JAVpilietybė. Jo motina mirė Štuthofokoncentracijos stovykloje. Tėvą, iš-gyvenusį Dachau, palūžusia sveikatadailininkas parsivežė į Niujorką, ta-čiau po kelių mėnesių jis mirė.

1947 metais A.Blatas tapo tik-ruoju Paryžiaus rudens salonų (Sa-lon d’Automne) nariu. 1978-aisiaisuž nuopelnus prancūzų menui jamsuteiktas Prancūzijos garbės legio-no riterio, vėliau - ir Prancūzijosgarbės legiono karininko vardas.

1933 metais A.Blatas vedė SylviąSatenstein, jie susilaukė duktersDorotėjos. 1973-iaisiais Hamburgesutiko garsią amerikiečių operosdainininkę ir režisierę Reginą Res-nik. Pora susituokė 1975 metais.

1998 metais A.Blatas aplankėgimtąjį Kauną. 1999-ųjų balandžio27 dieną jis mirė savo namuoseManhatane.

Neįkainojama A.Blato darbų dovana

Ir Lietuvoje, ir vėliau gyvendamas užsienyje A.Blatas (kairėje) daug bend-ravo su lietuvių menininkais - šioje nuotraukoje jis įamžintas su VytautuKazimieru Jonynu. / Viliaus Kavaliausko nuotrauka

V.Kavaliauskas: “Dabar mes patys nuosavybėsteise turime 600 darbų.”

2013 04 16Lietuvos žinios4 Dienos temos

DAIVA BARONIENĖ

Pusę amžiaus veikusios, priešseptynerius metus beveik nug-riautos sanatorijos “Anykščiųšilelis” vietoje dar šiemet iškilsmodernus sveikatingumo centras. Jo jau daug metų laukiair paprasti anykštėnai, ir savivaldybės vadovai.

Kovo pabaigoje Anykščių pakrašty-je, garsiajame Anykščių šilelyje, pradė-tas statyti sveikatingumo centras “SPAVilnius Verde”. Baseinų, pirčių, sveika-tinimo procedūroms skirtų vietų irviešbučio kompleksas turėtų iškilti ikišių metų pabaigos. Jis statomas panau-dojant vienintelį nenugriautą soviet-mečiu garsėjusios sanatorijos “Anykš-čių šilelis” korpusą.

Išgarsino vanduoAnykščiai - viena nedaugelio mūsų

šalies vietovių, kur iš žemės gelmiųtrykšta mineralinis vanduo. Būtent tailėmė, kad 1960 metais čia iškilo sana-torija “Anykščių šilelis”. Joje sveikatąstiprindavo žmonės ne tik iš Lietuvos,bet ir iš tolimiausių tuometės SovietųSąjungos kampelių. Daug korpusų tu-rėjusi įstaiga klestėjo iki pat SSRS suby-rėjimo. Vėliau “Anykščių šilelis” ėmėskursti.

Gerokai nugyventą sanatoriją priešseptynerius metus įsigijo verslininkasValdas Trinkūnas. Jis žadėjo “Anykš-čių šilelį” paversti vienu didžiausių Bal-tijos šalyse sveikatingumo, grožio ir gy-domųjų paslaugų centru. Teigta, kad įjį norima investuoti 80 mln. litų, staty-ti didžiulį galerijomis susisieksiančių

pastatų kompleksą, įdarbinti jame šim-tus žmonių.

Būsimo centro vaizdiniais susižavė-jusi tuometė Anykščių rajono valdžiaV.Trinkūną suskubo avansu paskelbtinusipelniusiu rajono žmogumi, ėmėplanuoti dėl komplekso atsiradimo įrajono biudžetą byrėsiančias pajamas.

Apėmė dvejonėsNutiko taip, kad verslininko įsigyto

“Anykščių šilelio” korpusai buvo nug-riauti ir sulyginti su žeme, liko tik sta-tinys, kuriame atvykėliams dar buvosudaromos sąlygos apsinakvoti. Tačiaunaujos statybos vis neprasidėjo.

Tuomet LŽ kalbintas V.Trinkūnasteigė, jog statybų pradžią tenka nukel-ti dėl europinių investicijų, kurių tikė-tasi šiam centrui. Vėliau verslininkas

motyvavo, kad planus koreguoja Lie-tuvą užklupusi krizė, galiausiai imtaabejoti, ar Anykščiai apskritai verti tu-rėti tokį centrą.

Girdėdami šiuos teiginius, ir papras-ti anykštėnai, ir rajono valdžios atsto-vai jau buvo beprarandantys paskuti-nę viltį. Tačiau 2012-ųjų vėlyvą rudenįvėl prabilta apie Anykščių sveikatingu-mo centro statybas, o neseniai jos bu-vo pradėtos.

Vilios ir užsieniečius“Pagal pirminius sumanymus Anykš-

čių sveikatingumo centras turėjo kai-

nuoti 80 mln. litų, dabar manome jįpastatyti už 12 mln. litų, iš kurių 2,6mln. litų sudaro europinės investi-cijos”, - LŽ sakė centro statybomisbesirūpinantis UAB “Anšilas” di-rektorius Edmundas Nekraševičius.

Jis pabrėžė, kad sveikatingumocentras rasis iš esmės pertvarkius liku-sį buvusio “Anykščių šilelio” korpusą,prie jo pristačius penktą aukštą. “Tvar-kyti reikia daug ką. Šiuolaikinių reika-lavimų neatitinka net pernelyg mažisovietinės statybos statinio tualetai, tadtenka versti kapitalines sienas ir didin-ti juos”, - pasakojo E.Nekraševičius.

Prie pertvarkyto senojo pastato bus“prilipdytas” stiklo gaubtą turėsian-tis baseinas, kad besimaudantieji ga-lėtų gėrėtis Anykščių šilelio grožiu.Šalia didžiojo baseino bus keletas ma-žesnių baseinų ir pirčių kompleksas,taip pat vietos, skirtos sveikatinimoprocedūroms. Numatytas 47 kamba-rių viešbutis.

E.Nekraševičius vylėsi, jog pra-mogauti į Anykščius važiuos aukš-taičiai, kaimynai latviai ir galbūt to-limesnių šalių žmonės. Paklaustas,kodėl būsimo centro pavadinimenebeliko Anykščių pavadinimo,bendrovės direktorius teigė, jog pa-vadinti sveikatingumo centrą “SPAVilnius Verde” sumanyta rinkoda-ros tikslais orientuojantis į užsienie-čius. Jie esą vargu ar yra girdėję apieAnykščius, bet puikiai žino Vilnių,o jau žinodami sostinę susiras ir užmažiau kaip 100 kilometrų nuo josesančius Anykščius.

Suteiks gyvybingumoAnykščių rajono vicemeras Dona-

tas Krikštaponis LŽ tvirtino, kadanykštėnai labai laukia naujojo svei-katingumo centro. Jis pabrėžė, kadgalbūt ne visi nedarbu garsėjančiųAnykščių gyventojai galės mėgautisšio centro paslaugomis, bet džiugutai, kad jame žadama įdarbinti apiepusšimtį žmonių.

“Prisimenu laiką, kai į buvusį“Anykščių šilelį” suvažiuodavo žmo-nės iš visos SSRS. Ir miesto renginiai,ir parduotuvės, ir aikštės buvo pilni tųžmonių”, - kalbėjo D.Krikštaponis.Jis vylėsi, kad “SPA Vilnius Verde”Anykščių gyvenimą padarys gerokaiaktyvesnį.•

Sveikatingumo centrą turės ir Anykščiai

Sveikatingumo centras rasis iš esmės pertvarkius šį neišvaizdų buvusio “Anykščių šilelio” korpusą.Daivos Baronienės nuotrauka

E.Nekraševičius: “Pagal pirminius sumanymus sveikatingumo centras turėjo kainuoti 80 mln. litų,

dabar manome jį pastatyti už 12 mln. litų.”

TEISIS SU LIETUVA

Žlugusio Ūkio banko savininkasVladimiras Romanovas duoda į teis-mą Lietuvos valstybę ir Lietuvosbanką. LNK “Žinios” vakar pranešė,jog ieškinyje V.Romanovas teigia,kad valstybė ir Lietuvos bankas jį ap-gavo, ir reikalauja priteisti patirtą ža-lą. Reikalaujama suma gali siekti 70mln. litų. Neoficialiomis žiniomis,V.Romanovas ieškinyje tvirtina, kadvisi Ūkio banko sunkumai, dėl kuriųLietuvos bankas jį uždarė, centri-niam bankui buvo žinomi dar priešporą metų. Po banko “Snoras” žlugi-mo esą su Lietuvos banku buvo su-derintas veiksmų planas. Jame nu-matyta, ką turi padaryti Ūkio bankas,kad išvengtų “Snoro” likimo. Esą 90proc. veiksmų Ūkio bankas įvykdė, irvos jo būklė pagerėjo, Lietuvos ban-kas jį uždarė.

MATO GRĖSMĘ

Opozicijos lyderis konservatorių pir-mininkas Andrius Kubilius referen-dumui siūlomoje formuluotėje dėldvigubos pilietybės mato grėsmę. Jisskeptiškai vertina galimybę kartu turė-ti Lietuvos ir Rusijos arba Lietuvos irLenkijos pilietybes. A.Kubilius tvirti-no visada pasisakęs už didesnes išei-vių galimybes išsaugoti Lietuvos pilie-tybę įgyjant kitos valstybės pilietybę,bet siūlymą į Konstituciją įrašyti nuos-tatą, kad “Lietuvos Respublikos pilie-tis gali būti ir kitos valstybės piliečiu”,teigė esant per daug bendrą. Seimuišiandien planuojama pateikti siūlymąkartu su prezidento rinkimais 2014metais rengti referendumą dėl dvigu-bos pilietybės.

LIEKA NUŠALINTAS

Panevėžio miesto apylinkės teismasdar trims mėnesiams pratęsė kyšinin-kavimu ir piktnaudžiavimu įtariamoMindaugo Balčiūno nušalinimą nuoLietuvos krepšinio federacijos genera-linio sekretoriaus pareigų. “Teismasnušalinimą pratęsė maksimaliam ter-minui. Apie bylos pabaigimą kalbosdar nėra, tačiau tokios priemonės tai-kymas leis greičiau atlikti ikiteisminįtyrimą ir užkirs bet kokį kelią jamtrukdyti”, - sakė Panevėžio apygardosprokuratūros prokurorė Aurelija Gali-šanskytė.

ABEJOTINA IŠVADA

Kauno klinikinėje ligoninėje tiriant11 mėnesių kūdikio mirtį neaptiktaduomenų, patvirtinančių, kad jis mi-rė nuo suleisto kalio chlorido tirpalo.Tai vakar pristatydama komisijos ty-rimo išvadas sakė Kauno klinikinėsligoninės direktoriaus pavaduotojamedicinai Rita Banevičienė. Jos tei-gimu, tikrosios mirties priežasties li-goninės komisijai nustatyti nepavy-ko. Pernai balandį ligoninėje staigamirus kūdikiui, teismo medicinosekspertai nustatė, kad jo mirtiespriežastis buvo ūmi intraveninė in-toksikacija kalio chlorido tirpalu -įtariama, kad jį slaugė suleido vietojpaskirto gliukozės tirpalo. “Nekves-tionuojame specialistų išvadų, betmanome, kad jos padarytos neįverti-nus aplinkybių visumos ir kad joseyra prieštaravimų medicininiamsdokumentams, kuriuos turi ligoni-nė”, - teigė R.Banevičienė.

BNS, LŽ

Trumpai

Dienos temos 52013 04 16Lietuvos žinios

DENISAS NIKITENKA

Nuo gegužės Klaipėdoje, Smil-tynėje, apsilankę poilsiautojaivisas pretenzijas dėl nešvarospaplūdimiuose ir kopose galėsreikšti uostamiesčio Skęstan-čiųjų gelbėjimo tarnybai.

Pirmąkart šiai Klaipėdos savival-dybės biudžetinei įstaigai patikėtavisus metus rūpintis ne tik žmoniųsaugumu jūroje, bet ir Smiltynėspaplūdimių bei rekreacinių zonųšvara ir tvarka. Tam tikslui skirtabeveik ketvirtis milijono litų.

Tokias paslaugas iki šiol teikęverslininkai tikina, kad gelbėtojainesugebės deramai atlikti naujųfunkcijų.

Situacijos įkaitaiKlaipėdos merija kasmet skelbia

viešus konkursus, kurių laimėtojaiištisus metus, daugiausia - vasarossezonu, rūpinasi paplūdimių švara,tvarko kopų takelius, renka šiukšles,įrengia persirengimo kabinas ir kt.

Tačiau šiemet sklandžiai parinktirangovo Smiltynei nepavyko, matkonkursą pralaimėję verslininkaiapskundė jo rezultatus teismui. To-dėl merija, nenorėdama laukti, kuobaigsis teisminiai ginčai, nutarė pa-ti paskirti naujuosius paplūdimių irkopų prievaizdus. Kitaip, anot Klai-pėdos miesto savivaldybės admi-nistracijos Miesto ūkio departamen-to direktoriaus Liudviko Dūdos, tosvietos būtų likusios be šeimininko, ojuk sezonas - “ant nosies”.

“Todėl pasitarėme su politikais irnutarėme paplūdimių priežiūrosfunkcijas patikėti mūsų biudžetineiįstaigai Klaipėdos miesto skęstan-čiųjų gelbėjimo tarnybai. Sutartissu konkursą laimėjusia bendrovenebus pasirašyta, mes turime tokiąteisę. Dar viena priežastis - norasduoti daugiau darbo gelbėtojų tar-nybai. Tad suteikėme jiems progąišmėginti savo jėgas naujoje srityje.

Žiūrėsime, ar gelbėtojai sugebės taipadaryti”, - LŽ aiškino L.Dūda.

Šiemet pliažuose ir kopose esan-tiems mediniams takams, laiptamsremontuoti ar naujiems įrengti busskirta 50 tūkst. litų. Dar 198 tūkst.litų numatyta atseikėti Smiltynėsrekreacinėms teritorijoms, šaligat-viams, takams, vedantiems prie jū-ros, paplūdimiams ir kopoms valy-ti bei prižiūrėti.

“Juk tai nekvalifikuotas darbas.Įstaiga galės išsinuomoti įrangą, te-chniką, priimti naujų žmonių arpavesti šį darbą turimiems darbuo-tojams. Gal paaiškės, kad gelbėtojaidarbą atlieka net geriau negu valy-mo bendrovės, kurios dirbo ikišiol”, - svarstė L.Dūda.

Nemato logikosSmiltynės paplūdimių priežiūros

konkursą laimėjusios įmonės “Va-karų švara” direktorius GedeminasBagočius teigė dar negalįs pasaky-ti, ar skųs teismui merijos sprendi-mą nesudaryti sutarties su laimėto-

ja. “Nežinau, gal ir neskųsime. Ta-čiau logika perduoti visų Smiltynėspaplūdimių, takų, kopų priežiūrągelbėtojų tarnybai man nesupran-tama. Tai tas pats, kas miesto poli-

cijai pavesti kas rytą rinkti šiukšlesir šluoti šaligatvius. Juk gelbėtojųfunkcija - rūpintis žmonių saugu-mu jūroje, o ne imtis ūkinių darbųir valyti teritoriją. Ten ne tik šiukš-les kasdien reikės surinkti, bet ir at-kasti smėliu užneštus takus, įkastipersirengimo kabinas, šiukšliadė-žes, vėliau jas iškasti. Reikia ir spe-cialios technikos, ir patirties”, - kal-bėjo bendrovės vadovas.

G.Bagočius patikino, kad darbų su-tartis už beveik 250 tūkst. litų dar nie-ko nereiškia. Esą gelbėtojų tarnybagali patirti net nuostolių. “Jei užsiim-tume vien paplūdimių valymu, neiš-siverstume, nes reikia ir technikos įsi-gyti, ir mokesčius, algas žmonėmsmokėti. Manau, gelbėtojams užkrau-ta papildoma našta. Spėju, kad šiaismetais Smiltynės paplūdimių kokybėsuprastės, šiukšlių bus daugiau, otvarkos - mažiau”, - sakė G.Bagočius.

Kitos pajūrio paplūdimių švarabesirūpinančios bendrovės “Eko-novus” Klaipėdos regiono vadovasAntanas Gudelis LŽ taip pat tvirti-

no, kad sprendimas patikėti gelbė-tojams tvarkyti Smiltynę atrodokeistas. “Yra labai daug darbo, rei-kia sunkiasvorės technikos. Pava-sarį būtina viską pastatyti pliažuo-se, rudenį viską iškasti, suvežtisaugoti, valyti nuo takų ir smėlį, irsniegą”, - pažymėjo jis.

Dirbs geriau?Klaipėdos miesto skęstančiųjų gel-

bėjimo tarnybos vadovas VirginijusUrbonas siūlė neužbėgti įvykiams užakių. “Galiu patikinti, kad tikriejigelbėtojai šiukšlių nerinks, o tik gel-bės skęstančiuosius ir palaikys tvar-ką paplūdimiuose, kaip ir iki šiol. Te-ritorijų valymo, tvarkymo darbusatliks kiti įmonės darbuotojai, jei tonorės, arba samdysime naujus. Mū-sų tarnyboje dirba daugiau kaip 100žmonių, įskaitant gelbėtojus. Be to,sovietiniais laikais švara paplūdi-miuose taip pat rūpinosi gelbėtojai, one verslininkai”, - LŽ dėstė uosta-miesčio gelbėtojų vadas.

V.Urbonas mano, kad šį vasarossezoną Smiltynės pliažai gali būtidar švaresni ir tvarkingesni neguanksčiau. “Nes juos prižiūrėsimemes. Juk gelbėtojai dirba nuo 9 iki21 val., nuolat budi, stebi padėtį.Kas geriau žino, kur daugiausiašiukšlių, jei ne gelbėtojai? Anksčiaudarbininkai rytais atvažiuodavo, su-rinkdavo šiukšles ir išvažiuodavo, omes dirbame visą dieną, tad geriaužinome paplūdimių būklę. Reikia-mą įrangą arba įsigysime, arba nuo-mosimės. Tikiu, kad situacija Smil-tynėje tikrai nebus blogesnė, nors,žinoma, naujos funkcijos mums yraiššūkis”, - kalbėjo V.Urbonas.•

Paplūdimiuose šiukšles rinks gelbėtojai

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno miesto muziejus atsidū-rė vietos politikų akiratyje. Bus aiškinamasi, ar teisėtai iš joatleista darbuotoja, padėjusišiai kultūros įstaigai uždirbti nemažai pajamų.

Menotyrininkės išsilavinimą tu-rinti Vaida Rakaitytė dar praėjusiossavaitės pradžioje dirbo Kaunomiesto muziejuje. Tačiau merginai,nesutikusiai atsisakyti veiklos, kuribuvo maloni širdžiai, teko pasit-raukti. V.Rakaitytė tikino, esą su jasusidorota norint priimti daugiauvadovybei palankių žmonių.

Papildomas darbasPrieš penkerius metus Kauno mu-

ziejuje pradėjusi dirbti V.Rakaitytėbuvo paskirta ekskursijų vadove. Ka-dangi stigo etatų, muziejininkams te-ko atlikti ne tik savo tiesioginį darbą,bet ir papildomas funkcijas. Įverti-nus edukologo svarbą įstaigoje mer-ginai buvo pavesta rengti ir įgyven-dinti edukologines programas.Ekskursijų vadovė iš viso parengė 13skirtingų moksleiviams skirtų progra-mų. Pernai už vieną specialią V.Ra-kaitytės programą, pristatytą Rygoje

vykusioje viduramžių šventėje, Kau-no miesto muziejus pelnė ypatingąpadėką. Apie jos darbą užsiminta irMetų muziejininko rinkimuose.

Konfliktas paaštrėjoMerginos karjera muziejuje ėmė

strigti, kai įstaigoje direktoriaus pa-vaduotoja pradėjo dirbti Reda Že-kienė. Juodvi nesutarė - V.Rakaitytėtvirtino, kad pavaduotoja nesivado-vavo pareiginėmis instrukcijomis,neteisingai pildydavo ataskaitas, oR.Žekienė nuolat pranešdavo įstai-gos direktorei Ritai Garbaravičienei,kad pavaldinė jos neklauso.

Konfliktas itin paaštrėjo pernai

spalį, kai Kauno miesto tarybojebuvo pristatytas muziejaus prašy-mas didinti etatų skaičių ir pateik-ta veiklos ataskaita. Tarp norimųpriimti darbuotojų įvardytas ir edu-kologas. Kauno politikai muziejausprašymui pritarė. Dabar įstaigojevietoj 19 dirba 32 asmenys.

V.Rakaitytę vadovybė informa-vo, kad edukologės darbo jai ne-

bereikės atlikti, jis bus perleistaskitam žmogui. Tai, kad miesto ta-ryboje buvo aiškinama, jog eduko-loginių užsiėmimų muziejuje ne-vyksta, penkerius metus specialiasprogramas kūrusią darbuotojąįžeidė.

“Per pastaruosius trejus metusnet 80 proc. įplaukų muziejus gau-davo būtent už mano atliekamądarbą”, - pažymėjo mergina.

Ją papiktino tai, kad staiga jaibuvo pasiūlyta dirbti tik ekskur-sijų vadove. V.Rakaitytė dėl situa-cijos kreipėsi ne tik į miesto poli-tikus, bet ir į Valstybinę darboinspekciją.

Kauno tarybos narys Artūras Or-lauskas stebėjosi, kad muziejaus va-dovybė, prašydama naujų etatų, ne-pranešė, jog edukologinis darbasįstaigoje iš tiesų vyksta. Jam keista irtai, kodėl pasikeitė požiūris į V.Ra-kaitytę, kaip specialistę.

“Nežinia kodėl staiga imama sa-kyti, kad ji - neprofesionalė, todėldirbti muziejuje negali. Tuomet ko-

dėl jai tiek laiko buvo leidžiamadirbti “neprofesionaliai”?” - reto-riškai klausė politikas.

Ne žinovėKauno miesto muziejaus direkto-

rė R.Garbaravičienė LŽ pasakojo,jog edukologo etato įstaigoje nebu-vo, o kol trūko darbuotojų, funkci-jos buvo paskiriamos atlikti ir ne ži-novams. Anot jos, V.Rakaitytė neturireikiamo išsilavinimo vykdyti edu-kologo darbą. Todėl jai prieš du mė-nesius buvo pateikti nauji pareigi-

niai nuostatai, kuriuose numatytostik ekskursijų vadovės pareigos. Do-kumentą V.Rakaitytė turėjo pasira-šyti per du mėnesius. Bet to nepa-darė. “Todėl ją ir atleidome”, - sakėR.Garbaravičienė.

Jos teigimu, V.Rakaitytė neturijaustis pažeminta, nes stokoja kom-petencijos vykdyti edukologės funkci-jas. “Dabar turime tos srities specia-listą”, - pažymėjo R.Garbaravičienė.Jos nuomone, darbuotojai turėjobūti tik geriau, nes jos atlyginimasnebūtų pasikeitęs.•

Teisybės paieškos pasitelkiant Kauno politikus

Pernai už vieną specialią V.Rakaitytės programą, pristatytą Rygoje vykusiojeviduramžių šventėje, Kauno miesto muziejus pelnė ypatingą padėką. Vaidos Rakaitytės nuotrauka

G.Bagočius: “Tai taspats, kas miesto

policijai pavesti kas rytą rinkti šiukšles

ir šluoti šaligatvius.”

Smiltynės paplūdimių valymas pirmąkart patikėtas ne specializuotai bendrovei, o gelbėtojų tarnybai. Deniso Nikitenkos nuotrauka

V.Rakaitytė: “Per pastaruosius trejus metus net 80 proc. įplaukų muziejus gaudavo būtent

už mano atliekamą darbą.”

Užs. V-3

Europos Sąjungos (ES) valstybėAustrija plaukia prieš srovę. Ji nenori pasiduoti kitų Bendrijosvalstybių spaudimui ir ketina visomis jėgomis saugoti bankųpaslaptis.

ES ministrų susitikime Liuksembur-gui paskelbus, kad nuo 2015 metų jispasidalys užsienio bankų sąskaitų duo-menimis su Bendrija, Austrija ryžtingaipasakė to nedarysianti. Jos prioritetasišlieka ne kova su mokesčių vengimu,o bankų klientų privatumas.

“Dėl kišimosi į bankų klientų priva-tumą Bendrijos valstybių vyriausybėspraras daugiau kaip 1 trln. eurų (3,45trln. litų) per metus. Šis kišimasis tikrainepažabos pinigų plovimo, tačiau dėlto nukentės bankų klientų privatu-mas”, - tvirtino Austrijos finansų mi-nistrė Maria Fekter.

Ji ryžtingai teigė, kad “Austrija tik-rai neatskleis bankų paslapčių”, irBendrijos finansų ministrus apkaltinonesiimant jokių veiksmų, kad sustab-dytų pinigų plovimą “mokesčių rojuo-se”. “Europos valstybės nėra Kaimanųar Mergelių Salos. Jos, net ir neatsklei-dusios bankų paslapčių, sugebėtų ko-voti su pinigų plovimu. Nenorime, kadnukentėtų privatūs bankų klientai, irvisomis jėgomis stengsimės užkirsti tamkelią”, - pabrėžė M.Fekter.

Neįtikino lyderiųTačiau plaukimas prieš srovę vargu

ar įtikins kitų ES valstybių finansų mi-nistrus. Vokietijai, Didžiajai Britanijai,Prancūzijai, Ispanijai ir Italijai bendra-darbiavimas kovojant su mokesčiųvengimu svarbesnis už bankų paslap-tis. Jis labiau rūpi ir Briuselio biurokra-tams, kuriems šis klausimas - vienassvarbiausių sopulių.

“ES lyderiai kitą mėnesį Europos Va-dovų Tarybos susitikime aptars svarbiąmokesčių vengimo problemą. Privalo-me pasinaudoti didesniu politiniu pos-tūmiu ir užkirsti kelią sukčiavimui”, -tvirtino ES lyderių susitikimams pirmi-ninkaujantis Hermanas van Rompuy.

Sukčiavimas ir mokesčių vengi-mas jau sukrėtė Prancūziją. Šios ša-lies biudžeto ministras Jerome’asCahuzacas įkliuvo nedeklaravęssąskaitos viename Šveicarijos ban-ke ir buvo priverstas atsistatydinti.Jo elgesys supykdė prancūzus ir darlabiau nusmukdė ryžtingai su mo-kesčių vengimu kovojančio šaliesprezidento Francois Hollande’o po-puliarumą.

Pažeistų KonstitucijąEuropos finansų ministrų susitiki-

me Dubline Austrija tapo vienintele iš-

sišokėle. Vokietijos finansų ministrasWolfgangas Schaeuble agitavo atskleis-ti bankų paslaptis, o M.Fekter paža-dėjo kovoti kaip liūtas jas išsaugant.“Privačių duomenų paviešinimas pa-žeidžia indėlininkų teisę į privatumą.Privalome išsaugoti konfidencialumą.Bankų paslapčių apsauga yra įtvirtin-ta Austrijos Konstitucijoje ir mes joslaikysimės, nepažeidinėsime”, - pabrė-žė M.Fekter.

Tačiau Austrijos finansų ministreiteks kovoti prieš visą Europą, netgiprieš savus politikus. Austrijos lyderisWerneris Faymannas laikosi nuosai-kesnio požiūrio ir mano, kad “Austri-ja galėtų dalytis informacija apie užsie-niečių sąskaitas nepažeisdama bankųpaslapčių”.

Susitikimo rezultataiEuropos finansų ministrų susitiki-

mu galėtų džiaugtis Airijos ir Portuga-lijos vadovai. Jame šios valstybės susi-tarė dėl vėlesnio paskolų, gautų iš ESvalstybių ir institucijų, grąžinimo. Su-sitikime buvo aptarta ir 10 mlrd. eurų(34,5 mlrd. litų) finansinė pagalba nuobankų sektoriaus krizės nukentėjusiamKiprui. Ši valstybė, be skolintų pinigų,turės pati sukrapštyti 13 mlrd. eurų(44,8 mlrd. litų) savo finansiniams po-reikiams bei bankų restruktūrizacijai.

Bendrijos finansų ministrai aptarėir bankų sąjungos steigimo galimybesvisoje euro zonoje. Ši bankų sąjungapadėtų susidoroti su ateities krizėmisir prisidėtų prie “nepaklusnių” bankųsudrausminimo.•

2013 04 16Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Mirus kariui-savanoriui, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriui, LLKS nariui EDVARDUI BUROKUI

visiems užjautusiems ir padėjusiems sunkią netekties valandąnuoširdžiai dėkoja žmona, duktės šeima,

brolių Antano ir Jono šeimos.

Visų įgaliotas Jonas Burokas

Rusų pinigai iš Kipro bankų jauplūsta į Latviją, o salos vyriausy-bė žada suteikti rusams Kipropilietybę kaip kompensaciją užpatirtus nuostolius. Taip jie taptųir Europos Sąjungos piliečiais.

Kad su Kipru konkuruojančios šalysskuba kviesti Kipre įstrigusius Rusijospinigus, rašo britų dienraštis “The Fi-nancial Times”. Tačiau oficialiai Rygaskelbia, jog to nėra, nes tai nenaudin-ga valstybei, ketinančiai nuo kitų metųįsivesti eurą.

“Šiuo metu mes nepastebime, kadrusiški pinigai tekėtų į Latviją, ir neke-tiname konkuruoti dėl jų”, - duoda-mas interviu britų dienraščiui sakė Lat-vijos premjeras Valdis Dombrovskis.Kipro teisininkai, dirbantys su klien-tais iš Rusijos, teigia, kad vos tik buvopaskelbtas Kipro gelbėjimo planas, jaupo kelių valandų su jais susisiekė Lat-vijos bankai. “The Financial Times”rašo, kad pinigai plūsta, nes “Latvijatrokšta rusų indėlių”.

Jau vasario pabaigoje bendra indė-lių suma Latvijos bankuose sudarė12,7 mlrd. latų (18 mlrd. eurų), iš jų 49proc. priklausė ne Latvijos gyvento-jams. Tarptautinio valiutos fondo duo-menimis, 80-90 proc. latviams neprik-lausančių indėlių yra atkeliavę išbuvusios Sovietų Sąjungos teritorijos,be to, tokių indėlių suma vis didėja. Taiaiškinama tuo, kad NepriklausomųValstybių Sandraugos piliečiai perke-lia savo indėlius iš euro zonos, kuriosbankai, pirmiausia Kipro, yra patekę įsunkią padėtį.

Latvija susidomėjo ir kovotojai sukorupcija. Ši šalis jų dėmesį patraukė,kai buvo paskelbta, kad jos bankai yrasusiję su afera, kurią demaskavo Rusi-jos teisininkas Sergejus Magnickis, taippat - su “Kirgizstano byla”. “Atrodo,kad Latvija labai džiaugiasi galėdamapriimti pinigus iš buvusios SSRS, t. y. išvietų, kur rizika plauti pinigus dides-nė. Po Kipro įvykių tai turi kelti neri-

mą”, - aiškino Londone įsikūrusios an-tikorupcinės organizacijos “GlobalWitness” analitikas Tomas Mayne’as.

Latvijos valdžia tai neigia aiškinda-ma, kad ji sugriežtino taisykles ir taipsukūrė užkardą plauti pinigus per šiąšalį, o tiems bankams, kuriuose domi-nuoja ne Latvijos gyventojų indėliai,taikomi dar griežtesni reikalavimai.

Tačiau kai kurios euro zonos šalysjau ima abejoti, ar verta priimti į savobūrį Latviją. O ir Latvijos premjeruiV.Dombrovskiui teks įtikinėti pačiuslatvius, kad jiems verta stoti į klubą, ku-ris su savo mažesniais partneriais galipasielgti taip, kaip pasielgė su Kipru.

Ribojamas kapitalo judėjimasKad pristabdytų pinigų nutekėjimą,

Kipro finansų ministerija sugriežtinokapitalo judėjimo taisykles. Be specia-laus Kipro centrinio banko leidimo ga-

lima išmokėti tik iki 300 tūkst. eurų, otokių sumų pervedimai yra uždrausti.Fiziniams asmenims per mėnesį lei-džiama pervesti tik iki 2000 eurų, o ju-ridiniams - iki 10 tūkstančių. Tai pada-ryta dėl to, kad praėjusią savaitę Kiprobankų indėlininkai masiškai bandėpervesti pinigus iš savo sąskaitų arbasuskaidyti indėlius į mažesnius - iki toltai buvo leidžiama. Taip pat uždraus-ta vieno banko klientams atsidaryti sąs-kaitas kituose salos bankuose.

Pinigų pervedimas į užsienį už-draustas, išimtis padaryta tik toms su-moms, kurios skiriamos darbuotojų

atlyginimams arba yra reikalingos su-mokėti už mokslą. Tačiau ir tam rei-kia pateikti paaiškinamuosius doku-mentus, jei suma ne didesnė kaip 20tūkst. eurų. Jei ji didesnė - dar būtinasir Kipro centrinio banko leidimas. Iš-vykstantieji į užsienį gali pasiimti tikiki 2000 eurų.

Toks pinigų Kipro bankuose bloka-vimas paskatino įvairių bendrovių, ku-rios skelbiasi galinčios pervesti į užsie-nį indėlius už 40 proc. turimo indėliosumos, kūrimąsi. Pirmiausia tai skiria-ma klientams iš Rusijos, tikinant, kadtaip jie galės atgauti 60 proc. Kipre lai-

komų pinigų, tačiau jų turimas indėlisturi būti solidus. Pavyzdžiui, bendrovė“Cyposit” imasi darbo tik tuomet, kaiindėlis ne mažesnis nei 1 mln. eurų.

Kipro pilietybėKipro valdžia nutarė pasiūlyti pilie-

tybę tiems indėlininkams, kurie kiluskrizei saloje prarado daugiau kaip 3mln. eurų. Tai jiems būtų savotiškakompensacija už patirtus nuostolius.Pirmiausia ją gautų rusai.

Manoma, kad rusai Kipre laiko 5-31 mlrd. eurų, todėl Maskva įtūžosužinojusi, kad jos indėlininkai ne-teks dalies pinigų pagal “apkarpymą”,kurio Europos Sąjunga pareikalavomainais į suteiktą paskolą. Tad Kiprovyriausybė ir “aiškinasi įvairius sce-narijus”, pagal kuriuos bankų akci-ninkams, obligacijų turėtojams bei in-dėlininkams būtų kompensuota dalisnuostolių.

Kad tokiems indėlininkams busišduoti Kipro pasai, šalies preziden-tas Nikas Anastasiadis pareiškė kal-bėdamas per Rusijos verslo konfe-renciją, savaitgalį vykusią pajūriokurorte Limasolyje. Prezidentas sa-kė, kad sprendimas bus priimtas sku-bos tvarka - ministrai tai ketina pa-daryti per dvi dienas pradedant nuopirmadienio.

N.Anastasiadis taip pat pakvietė Ru-sijos energetikos bendroves dalyvautiangliavandenilių gavybos iš telkiniųprojektuose. Šie telkiniai atrasti prieKipro pietinių krantų. Būtent su jaisKipras sieja savo ekonomikos atsigavi-mo viltis. “Mano vyriausybė pasiryžu-si skubiai apsvarstyti ir įgyvendinti vi-sus reikalingus žingsnius, kad Kiprastaptų Viduržemio jūros rytų energeti-kos centru. Dėl to raginu daugiau Ru-sijos bendrovių, susijusių su naftos irdujų pramone, pademonstruoti susi-domėjimą ir prisidėti išnaudojant dide-les Kipro energetikos sektoriaus pers-pektyvas”, - sakė Kipro prezidentas. Jispareiškė tikintis, kad Rusijos ir Kiproverslo ryšiai išliks stiprūs.•

Kipro pinigai teka į Latviją

Kipro prezidentas N.Anastasiadis (kairėje) ir Maskvos banko valdybos pirmininkas Michailas Kuznecovas per verslo forumą Limasolyje. / AFP/Scanpix nuotraukos

Kipro valdžia nutarė pasiūlyti pilietybę indėlinin-kams, kurie prarado daugiau kaip 3 mln. eurų. Tai

jiems būtų savotiška kompensacija už patirtusnuostolius. Pirmiausia ją gautų rusai.

Austrija - viena prieš visus

“Bankų paslapčių apsauga yra

įtvirtinta AustrijosKonstitucijoje ir mes

jos laikysimės,nepažeidinėsime”, -

sakė M.Fekter.

M.Fekter pažadėjo kovoti kaip liūtas, saugodama bankų paslaptis.

Reuters, “The Financial Times”, “Kommersant”, AFP, LŽ

PANAIKINO DALĮ KALTINIMŲVakar Egipto teismas nurodė paleistinuverstąjį prezidentą Hosni Muba-raką atmetęs kaltinimus dėl protes-tuotojų mirties, bet jis ir toliau likskalėjime laukti nagrinėjimo dėl kalti-nimų korupcija. Kairo apeliacinisteismas nurodė paleisti H.Mubaraką,nes baigėsi maksimalus laikino dvejųmetų suėmimo terminas. PeržiūrėjęsH.Mubarako apeliaciją, kuri buvopateikta dėl jam skirto įkalinimo ikigyvos galvos, teismas nurodė žudy-nių bylą nagrinėti iš naujo. Tris de-šimtmečius Egiptą valdęs H.Mubara-kas buvo nuverstas per visuotinįsukilimą 2011 metais. Jis jau praleidouž grotų dvejus metus. PakartotinisH.Mubarako teismas atnaujintas šeš-tadienį. Į Kairo policijos akademiją,kur jis vyko, H.Mubarakas buvo at-skraidintas sraigtasparniu iš Kairokarinės ligoninės, kurioje yra gydo-mas. Iš naujo teisiami ir jo abu sūnūsGamalis bei Alaa.

SPROGIMAI PRIEŠ RINKIMUSVirtinė sprogdinimų Irake pirmadie-nį nusinešė mažiausiai 24 gyvybes,daugiau kaip 210 žmonių buvo su-žeista. Iš viso 20 sprogmenų prikrau-tų automobilių ir trys pakelės bom-

bos buvo detonuotos septyniuosemiestuose: sostinėje Bagdade, Kirku-ke, Tuz Churmate, Mosule ir Tikritošiaurinėje dalyje, taip pat pietinėseSamaroje bei Hiloje bei į pietus nuoBagdado esančioje Nasirijoje. Pake-lės sprogimai taip pat nugriaudėjoBakuboje į šiaurę nuo sostinės, prieBagdado girdėjosi šaudymas. Niekasneprisiėmė atsakomybės, bet pana-šius išpuolius paprastai rengia su “Al-Qaeda” susiję sunitų kovotojai, kadįbaugintų visuomenę ir destabilizuo-tų padėtį. Iki pirmųjų nuo JAV kariųišvedimo rinkimų šalyje liko keliosdienos. Šeštadienį numatyti rinkimai12 provincijų iš 18 bus rimtas stabilu-mo ir saugumo pajėgų išbandymas.Jau nužudyta 14 kandidatų. JAV ka-riuomenė paliko Iraką 2011 metųgruodį. Balsavimo teisę turi 16,2 mln.irakiečių.

OPIJAUS IŠAUGINS DAUGIAUManoma, kad opijinių aguonų au-ginimo mastas Afganistane šiemetdidės trečius metus iš eilės. Aguonųlaukai gali išplisti netgi teritorijose,kur anksčiau jų nebūdavo. Jungti-nių Tautų ataskaitoje “2013-ųjų Af-ganistano opijaus rizikos įvertini-mas” nurodoma, kad šalis artėjaprie rekordinio opijaus gamybos ly-gio, nors tarptautinė bendruomenė

ir Afganistano vyriausybė imasipriemonių tam išnaikinti. Tokiątendenciją skatina Afganistane išlie-kantis nesaugumas, nepakankamaparama žemės ūkiui ir aguonų augi-nimo tradicijos. Afganistane išgau-nama apie 90 proc. pasaulyje paga-minamo opijaus, pernai opijiniųaguonų auginimo mastas ten padi-dėjo 18 procentų. Aguonų auginto-jai moka duoklę Talibano kovoto-jams, o šie gautais pinigaisfinansuoja savo sukilimą prieš val-džios ir NATO pajėgas.

LĖKTUVĄ TEKS SUPJAUSTYTINaujutėlis “Lion Air” lėktuvas, nukri-tęs į jūrą, kai mėgino leistis Indonezi-jos kurortinėje Balio saloje, turės būtisupjaustytas gabalais, nes kitaip jo ne-įmanoma ištraukti iš seklių vandenų.Visi 108 keleiviai bei įgula stebuklingailiko gyvi, kai keleivinis “Boeing 737”,priklausantis Azijoje plėstis ambicijųturinčioms Indonezijos oro linijoms“Lion Air”, tūpdamas Denpasaro orouoste neišsiteko ant tako ir įlėkė į jūrą.Kol kas pareigūnai neskelbia katastro-fos priežasties, vyksta jos tyrimas, ku-riam talkina JAV. Kasmet į Balį atosto-gauti atskrenda milijonai turistų išviso pasaulio.

Pasaulis 72013 04 16Lietuvos žinios

Venesuelos prezidento rinkimuslaimėjo velionio lyderio HugoChavezo įpėdinis, bet jo varžovas paskelbė rezultatų nepripažįstantis.

Nicolasas Maduro, buvęs autobu-so vairuotojas, kurį H.Chavezas priešmirtį paskyrė savo įpėdiniu, vos 1,6proc. balsų laimėjo Venesuelos prezi-dento rinkimus. Opozicijos lyderisHenrique Caprilesas atsisakė pripa-žinti varžovo pergalę pareikšdamas:“Šiandienos pralaimėtojas esat jūs.Žmonės jūsų nemyli. Mes nepripažin-sime rezultatų, kol nebus suskaičiuo-tas kiekvienas balsas.”

Oficialiais duomenimis, N.Madurosurinko 50,7 proc., H.Caprilesas - 49,1proc. balsų, taigi skirtumą sudaro 235tūkst. balsų. Opozicija taip pat paskel-bė apie tūkstančius incidentų rinkimųdieną - nuo šaudymo iki veikiančiųapylinkių balsavimui jau pasibaigus.Visa tai H.Caprilesas vadina piktnau-džiavimu valdžia. Jo šalininkai protes-tuodami daužė puodus ir keptuves, oN.Maduro rėmėjai laidė fejerverkus.Šis susiskaldymas gali sukelti politiniusneramumus šalyje, kuri yra naftą eks-portuojančios grupės OPEC narė ir tu-

ri 29 mln. gyventojų. Nacionalinė rin-kimų komisija paskelbė, kad N.Madu-ro pergalė yra “neatšaukiama” ir kadjokių balsų perskaičiuoti neketina.

“Sūnus” ir “apaštalas”N.Maduro laimėjo gerokai mažes-

ne persvara nei tikėtasi. Karakase, prieprezidento rūmų, kur buvo susirinku-sios minios jo šalininkų, 50 metų so-cialistų lyderis emocingai pagerbė praė-jusį mėnesį nuo vėžio mirusį 58-eriųH.Chavezą. Stovėdamas prie Nukry-žiuotojo jis laikė velionio portretą, o išįrašo skambėjo Venesuelos himną gie-dančio H.Chavezo balsas. “Kova tęsia-si!” - paskelbė N.Maduro.

Rinkėjai buvo aktyvūs - balsuoti atė-jo 79 proc. gyventojų, beveik tiek pat,kiek ir per rinkimus pernai (80 proc.),kai sergantis H.Chavezas buvo išrink-tas trečią kartą. Lyderio mirtis tik darlabiau sutelkė jo šalininkus. Venesue-liečiams labai patiko H.Chavezo pa-prastumas, kukli kilmė, agresyvi an-

tiimperialistinė retorika ir tai, kad užnaftą gautus pinigus jis skyrė sociali-nėms programoms. Šalies gyventojųakimis, N.Maduro yra H.Chavezo po-litikos tęsėjas. Jie negirdėjo 40 metųH.Caprileso raginimų imtis tokių kas-dienių reikalų kaip smurtinio nusikals-tamumo ir infliacijos pažabojimas. Inf-liacija Venesueloje - viena didžiausių

regione, o nusikalstamumas, ypač Ka-rakase, pastaraisiais metais labai padi-dėjo. Šalyje dažnai trūksta maisto ir ne-būna elektros.

Kita vertus, už N.Maduro balsavęrinkėjai įsitikinę, jog 14 H.Chavezo val-dymo metų parodė, kad socializmasyra vienintelis ne tik Venesuelos, bet ir

visos žmonijos kelias, sprendimas vi-siems pasaulio neturtingiesiems, oH.Caprilesas atstovauja kapitalizmui.Per visą rinkimų kampaniją N.Madu-ro kalė gyventojams į galvas, kad jis yravelionio politinio lyderio “sūnus” ir“apaštalas”.

Kairiųjų geradarėTuo metu H.Caprileso talkininkai

sakė, jog kaunasi su H.Chavezo vai-duokliu. Baimindamasis ekonomi-nio ir politinio nestabilumo H.Cap-rilesas vengė kalbėti apie spartųH.Chavezo ekonominės politikospanaikinimą ir atsargiai, nors ganaaiškiai, minėjo Brazilijos modelį - įverslą orientuotą politiką, draugeskiriant didelius valstybės asignavi-mus socialinei gerovei. H.Caprilesastaip pat žadėjo nutraukti paramą kai-riosioms Lotynų Amerikos - Kubos,Ekvadoro, Bolivijos ir Nikaragvos -vyriausybėms.

Nuo H.Chavezo paramos labai prik-lausanti Kuba itin atidžiai stebėjo pre-zidento rinkimus Venesueloje. Mat šikasdien siunčia jai apie 115 tūkst. bare-lių naftos, o mainais gauna kelių tūks-tančių medicinos darbuotojų iš Kubospaslaugas. Valdant H.Chavezui buvoįsteigta daugiau kaip 30 bendrų įmo-nių ir suplanuotas dar glaudesnis Vene-suelos ir Kubos bendradarbiavimas.

Tokiu menku skirtumu laimėju-siam N.Maduro (per rinkimus per-nai spalį H.Chavezas įveikė H.Capri-lesą daugiau kaip 10 proc. balsųskirtumu) nebus lengva valdyti Ve-nesuelą. Jis pats nieko nėra pasakęs,kuo skirsis nuo savo mokytojo.N.Maduro viešai rodė tik besąlygiš-ką ištikimybę H.Chavezui ir niekuo-met nepareiškė kokios nors kitokiosnuomonės. N.Maduro turės kliautisgalingo Kongreso vadovo DiosdaloCabello parama, bet šis politikas atei-tyje gali tapti jo paties varžovu.•

Pergalė per plauką

Reuters, BBC, BNS, LŽ

Susiskaldymas gali sukelti politinius neramu-mus šalyje, kuri yra naftą eksportuojančiosgrupės OPEC narė ir turi 29 mln. gyventojų.

Išgirdę rezultatus opozicijos šalininkai verkė. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Šešerių metų kadencijai, kuri baigsis 2019-aisiais, išrinktas N.Maduro šventė drauge su žmona Cilia Flores.

Trumpai

2013 04 16Lietuvos žinios8 Pasaulis

Naujasis Romos popiežius Pranciškus priėmė pirmą svarbųsprendimą - sudarė aštuonių kardinolų grupę, kuri turės imtisVatikano reformos ir patarti jamklausimais, susijusiais su Vatikano valdymu.

Mintis sukurti tokią kardinolų ta-rybą kilo dar prieš konklavą vykusio-se kongregacijose. Manoma, jog tai iškarto padaręs Pranciškus pasiuntė pa-sauliui signalą, kad ilgai laukta Bažny-čios reforma jau ne už kalnų. Aštuo-nių kardinolų taryba, į kurią popiežiusįtraukė visų žemynų atstovus ir tik vie-ną Vatikano valdininką (Vatikano gu-bernatorių kardinolą Giuseppe Ber-tello), turėtų imtis apaštališkosiosKonstitucijos, ypač tos jos dalies, ku-ri susijusi su Romos kurija.

Atstovaujama visiems žemynams

Tarp kardinolų, sudarančių šią gru-pę, yra du europiečiai (italas G.Bertel-lo ir vokietis Reinhardas Marxas), duLotynų Amerikos atstovai (čilietisFrancisco Javieras Errazurizas Ossa irOscaras Andresas Rodriquezas Mara-diaga iš Hondūro), vienas amerikietis(Bostono arkivyskupas Seanas Patric-kas O’Malley), vienas azijietis (indasOswaldas Graciasas), vienas afrikietis(Laurent’as Monsengwo iš Kongo De-mokratinės Respublikos) ir australasGeorge’as Pellas. Grupės sekretoriumipaskirtas italas arkivyskupas MarcelloSemeraro. Pranciškus su visais palaikonuolatinį ryšį ir tikisi, kad šie kardino-lai padės jam pertvarkyti Bažnyčios, ku-rioje pastaruoju metu (dar prieš popie-žiaus Benedikto XVI atsistatydinimą)netrūko skandalų, valdymą. Naujasispontifikas viliasi, jog visam pasauliuiatstovaujantys arkivyskupai tikrai tu-rės ką pasakyti svarbiais Bažnyčiai klau-

simais, kad ir apie tai, kokią įtaką Va-tikane priimami sprendimai daro jųvyskupijoms, kokių administraciniųpakeitimų popiežiui reikėtų griebtispirmiausia.

Kardinolų grupei taip pat teks sugal-voti, kaip pažaboti korupciją ir nut-raukti intrigas Romos kurijoje pertvar-kant jos struktūrą, kurią 1988 metaispatvirtino Jonas Paulius II, o svarbiau-sias reformas dar 1967-aisiais atliko po-piežius Paulius VI; kaip pasiekti, kad

Vatikano banko valdymas būtų skaid-rus; kaip suredaguoti Romos kurijosapaštališkąją Konstituciją. Kardinolaipatys tuo suinteresuoti, nes dar prieškonklavą kalbėjo, kad kurija turėtų tap-ti pavyzdinio valdymo modeliu. Jie taippat siūlė nustatyti laiką, kurį Vatikanobiurokratai gali eiti vienas ar kitas pa-reigas, ir taip užkirsti kelią “karjeriz-mo” atmosferai.

Šią grupę Pranciškus sudarė praė-jus vos mėnesiui, kai buvo išrinktaspopiežiumi. Jo sprendimas jau pava-dintas “revoliuciniu”. Kartais net tei-giama, jog kardinolų grupės atsiradi-mą prie Šventojo Sosto galimaprilyginti Vatikano ministrų tarybai.Tačiau pats Vatikanas su tokiu apibū-dinimu nesutinka. Kaip aiškina Šven-tojo Sosto spaudos tarnybos vadovastėvas Federico Lombardi, kardinolų“tarybai” suteiktos grynai “konsulta-cinės” funkcijos, esą ji tiesiogiai neda-

rys įtakos Romos kurijos veiklai. “Šigrupė nėra nei komisija, nei komitetas,nei taryba. Ji neturi įstatymų leidžia-mosios galios. Svarbiausia kardinolųfunkcija - patarti popiežiui. Grupė jo-kiais būdais neketina kištis į Romoskurijos, kuri padeda popiežiui valdy-ti Bažnyčią, kasdienį funkcionavimą”,- aiškino ir kitas Vatikano atstovasThomas Rosica.

Pirmasis aštuonių kardinolų susiti-kimas planuojamas šių metų spalio 1-3 dienomis Romoje.

Netikėtas pasirinkimasKatalikams buvo labai netikėta, kad

po konklavos, vykusios kovo mėnesį,pontifiku išrinktas argentinietis JorgeMario Bergoglio pasivadino Pranciš-kumi, t. y. pasirinko vieno didžiausiųpopiežininkystės kritikų iki MartinoLutherio laikų vardą. Neliko nepaste-bėtas ir jo poelgis per Didįjį ketvirta-dienį, nes tarp žmonių, kuriems popie-žius prieš Velykas nuplovė kojas, buvoRomos kalėjime laikoma Serbijos mu-sulmonė. Daugelį taip pat nustebino jožodžiai, pasakyti per pirmą susitikimąsu žiniasklaidos atstovais. Pranciškuspaaiškino žurnalistams, kad Bažnyčioscentre yra ne popiežius, o katalikai irJėzus, ir kad pati Bažnyčia turi tarnau-ti vargingiesiems.

Tačiau Pranciškus garsėja dvasin-gumu ir savo ganytojiškais sugebėji-mais. Jis ragina Bažnyčios lyderiussusitelkti į savo misiją. “Niekada ne-pasiduokime pesimizmui, nevilčiaiir nusivylimui, į ką kiekvieną dienąmus nori įstumti šėtonas”, - pasakėPranciškus popiežiumi jį išrinku-siems kardinolams ir priminė, kadBažnyčia negali tapti dar viena die-viškosios misijos neturinčia labda-ros organizacija. Pontifikas taip patparagino visus labiau gilintis į evan-gelijos šaknis ir atsisakyti moderniz-mo pagundų. •

Popiežius imasi reformuoti Vatikaną

“Bažnyčios centre - katalikai, o ne popiežius”, - sako Pranciškus. AFP/Scanpix nuotrauka

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius niekada negarsėjokaip rašytojas, tačiau iš knygų uždirba milžiniškus pinigus ir yravienas turtingiausių prezidentųpasaulyje. Jo autoriniai honoraraikelia nuostabą Ukrainoje.

V.Janukovyčius uždirba 4 kartus dau-giau negu JAV prezidentas BarackasObama ir 12 kartų daugiau nei Rusijosprezidentas Vladimiras Putinas.

V.Janukovyčiui moka Donecko ti-pografija “Noviy Svit”. 2011 metais iš-kalba nepasižymintis prezidentas iš josgavo 2 mln. dolerių honorarą ir beveiktiek pat 2012-aisiais. Tipografija sumo-kėjo jam 16,4 mln. grivinų (daugiau kaip2 mln. dolerių) už 2005-2010 metais pa-rašytų knygų “Metai opozicijoje. Politi-koje nebūna galutinių pergalių ir pralai-mėjimų”, “Metai valdžioje. Nuo krizėsį ekonominį augimą”, “Įveikti kelią” bei“Kaip Ukrainai toliau gyventi” perleis-tas autoriaus teises. Spaustuvė taip patįsigijo visų literatūros kūrinių, kuriuosV.Janukovyčius dar sukurs ateityje, tei-ses. Prezidento pajamų deklaracija, pa-skelbta jo tinklalapyje, rodo, kad ir 2012metais už šiuos leidinius V.Janukovyčiuisumokėta 15,5 mln. grivinų.

Honorarą paaukos labdarai Įdomu tai, jog knygų, išleistų mi-

nėtos spaustuvės, neįmanoma gauti.Jų nėra nei bibliotekose, nei knygynųlentynose, nors apskritai įsigyti Ukrai-

nos vadovo knygų - jokia problema.Prezidento darbus yra išleidusios įvai-rios leidyklos. Naujausia, pernai rude-nį pasirodžiusi V.Janukovyčiaus knygavadinasi “Galimybė Ukraina” ir skir-ta investavimo galimybėms jo šalyje,išleista anglų kalba.

Sprendžiant iš to, koks sumokėtashonoraras, bendras knygų tiražas turė-tų viršyti 6 mln. egzempliorių. Palygin-kime: buvusio Ukrainos prezidentoLeonido Kučmos monografija “Ukrai-na - ne Rusija” išleista 10 tūkst. egzemp-liorių tiražu.

Rašytojai Ukrainoje didelių pinigųneuždirba, o V.Janukovyčiaus hono-rarai iškelia jį į geriausiai mokamų ša-

lies autorių aukštumas. Prezidentasjau suskubo pareikšti, kad savo auto-rinį honorarą atiduos labdarai, jo žo-džiais, sergantiems žmonėms, pir-miausia - vaikams.

B.Obamos pajamos sumažėjoPagal pajamas iš knygų V.Januko-

vyčius pelno tokį pat statusą kaip irAmerikos vadovas B.Obama. 2008 me-tais, kai buvo išrinktas JAV preziden-tu, jis iš savo knygų uždirbo 2,5 mln.dolerių. Tačiau dabar susidomėjimasB.Obamos rašytiniais darbais smarkiaiatslūgęs, ir tai yra viena priežasčių, ko-dėl jo ir žmonos Michelle gautos paja-mos, kaip rodo šių metų deklaracija,

itin sumažėjo - pernai sudarė 608,6tūkst. dolerių (buvo 23 proc. mažes-nės negu 2011-aisiais). Pirmoji JAV šei-ma praėjusiais metais sumokėjo 112,21tūkst. dolerių federalinių mokesčių(18,4 proc.), labdarai paaukojo apie150 tūkst. dolerių.

JAV prezidentas per metus uždirbamaždaug 10 kartų daugiau negu vidu-tinis amerikietis. Jo metų alga siekia 400tūkst. dolerių. Tačiau šiemet B.Obamaiš solidarumo su valstybės tarnautojais,kurie po apkarpymų priversti eiti ne-mokamų atostogų, pranešė atsisakantis5 proc. savo atlyginimo.

Nauja prievolėPaskelbtos ir Rusijos valdžios atsto-

vų pajamų deklaracijos. Šalies prezi-dentas V.Putinas pernai uždirbo 5,7mln. rublių (183 tūkst. dolerių), lygiaitiek pat, kiek ministras pirmininkas

Dmitrijus Medvedevas, bet kur kas ma-žiau negu prezidento atstovas spaudaiDmitrijus Peskovas (pastarojo su žmo-na pajamos sudarė 11,1 mln. rublių).

Pajamų deklaracijos yra nauja prie-volė Rusijos pareigūnams, pradėta tai-kyti tik pernai. Duomenys skelbiamiKremliaus tinklalapyje.

Daugiausia pajamų gaunančių vy-riausybės pareigūnų sąraše pirmauja

ministro pirmininko pirmasis pavaduo-tojas Igoris Šuvalovas. Jis deklaravo, jog2012 metais šeimos pajamos sudarė448,4 mln. rublių (14,4 mln. dolerių),apie pusę šios sumos uždirbo žmona.

Neseniai V.Putinas pareikalavo, kadvisi Rusijos pareigūnai per tris mėne-sius (iki liepos) uždarytų savo sąskaitasužsienyje, kitaip jiems gresia atleidimas,o tie, kurie svetur turi nekilnojamojoturto, pagrįstų jo įsigijimą dokumen-tais. Savo dekretą V.Putinas grindė ko-va su valdininkų korupcija. Rusijoje jipasiekė tokį mastą, kad net valdžia ne-begali to ignoruoti.

Kaip rodo valdininkų deklaracijos,Rusijos valdžios elitas labiausiai mėgs-ta pirkti nekilnojamąjį turtą Italijoje,antra mylimiausia šalis - Ispanija. To-liau rikiuojasi ne tokie saulėti, bet sta-bilūs ir turtingi kraštai: Šveicarija, Di-džioji Britanija, Prancūzija, Monakas,

Juodkalnija, JAV. Rusijos ministrai irFederacinės Tarybos nariai taip pat la-bai mėgsta Baltijos valstybes (turi na-mus ir butus Lietuvoje, Estijoje) beiUkrainą. Nė vienas nedeklaravo Balta-rusijoje ar Kazachstane (drauge su Ru-sija šios šalys sudaro Muitų sąjungą)registruoto turto. •Reuters, “The Christian Post”, LŽ

Naujasis pontifikas viliasi, kad visam

pasauliui atstovaujantysarkivyskupai tikrai

turės ką pasakyti svarbiais Bažnyčiai

klausimais.

Knygos krauna V.Janukovyčiui milijonus

V.Putinas pareikalavo, kad visi Rusijos pareigūnai iki liepos uždarytų savo sąskaitas

užsienyje, kitaip jiems gresia atleidimas.

V.Janukovyčius - daugiausia uždirbantis Ukrainos rašytojas.Reuters/Scanpix nuotrauka

PERKA SENOS STATYBOS BŪSTĄBūstui įsigyti pernai išleista 2,747mlrd. litų - 4,4 proc. daugiau negu2011 metais, kai gyvenamosios pa-skirties nekilnojamojo turto rinkosapyvarta buvo 2,631 mlrd. litų. Kaipteigiama Registrų centro pranešime,praėjusiais metais 46 proc. visų šalyjebūstui pirkti lėšų (1,269 mlrd. litų)teko Vilniaus miestui. 2012-aisiaissostinėje 923 mln. litų išleista senes-nės statybos, antrą ir daugiau kartųparduodamiems butams įsigyti, 229mln. litų - naujos statybos butams,66 mln. litų - senesnės statybos indi-vidualiems gyvenamiesiems na-mams, 51 mln. litų - naujos statybosindividualiems gyvenamiesiems na-mams pirkti. Kitur Lietuvoje senes-

nės statybos butų pernai įsigyta už870 mln. litų, naujų - už 129 mln. li-tų, senesnės statybos namų - už 351mln. litų, o naujiems individualiemsnamams išleista 127 mln. litų.

INVESTICIJŲ UŽSIENYJE MAŽIAU Tiesioginių užsienio investicijų srau-tas į Lietuvą šių metų sausio ir vasa-rio mėnesiais siekė 1,279 mlrd. litų -buvo 2,7 karto, arba 799,1 mln. litų,didesnis negu per pirmus du 2012-ųjų mėnesius. Šį padidėjimą, kaippranešė Lietuvos bankas, daugiausialėmė kito kapitalo įplaukos. Tik vasa-rį tiesioginių užsienio investicijųsrautas į Lietuvą buvo 566,8 mln. litų- 20,4 proc. mažesnis negu sausio

mėnesį (712,1 mln. litų), bet 4 kartusdidesnis nei praėjusių metų vasarį(143,1 mln. litų). Lietuvos įmoniųtiesioginių investicijų užsienyje sau-sio ir vasario mėnesiais padaugėjo80,8 mln. litų, tik vasarį jos sudarė143,1 mln. litų. Lietuvos banko duo-menimis, didžiausią įtaką investici-joms augti darė didėjęs kito kapitaloužsienyje srautas. Šiemet, palyginti su2012-ųjų sausio ir vasario mėnesiais,Lietuvos įmonių tiesioginių investici-jų užsienyje srautas sumažėjo 43,5proc., arba 62,3 mln. litų.

BVP AUGS 3 PROCENTAIS

Lietuvos bendrasis vidaus produktas(BVP) šiais metais kils 3 procentais.Tai prognozuoja investicijų bankas

“Finasta”, išlaikęs vasarį skelbtas Lie-tuvos augimo prognozes. Banko tei-gimu, Lietuva trečius metus iš eilėsbus viena Europos Sąjungos ekono-mikos augimo lyderių, nors pastebi-ma, kad Baltijos šalys dar tik atkuriaper krizę prarastas vertes. Latvijosūkis kils 2,8 proc. (tiek pat progno-zuota anksčiau), o Estijos prognozėpadidinta nuo 3 iki 3,3 procento. PrieBVP augimo prisideda ne tik ekspor-tas, bet ir privatus vartojimas. “Finas-ta” skaičiuoja, kad Lietuvos ir EstijosBVP yra maždaug 5 proc. mažesnis,negu buvo prieškrizinio piko laiko-tarpiu, tad šalys jį pasivyti turėtų2014-aisiais. Latvijos BVP atsiliekadaugiau kaip 10 proc., ji prieškrizinįlygį turėtų pasiekti 2015-2016 metais.

LŽ, BNS

Verslas 92013 04 16Lietuvos žinios

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6411 +0,1855%

1 Australijos doleris 2,7567 -0,8960%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0533 +0,0098%

1 Kanados doleris 2,5921 -0,6173%

1 Šveicarijos frankas 2,8380 +0,1762%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2685 +0,2436%

10 Čekijos kronų 1,3315 -0,1502%

10 Danijos kronų 4,6310 +0,0022%

1 DB svaras sterlingų 4,0478 -0,1828%

100 Japonijos jenų 2,6955 +1,6583%

100 Kazachstano tengių 1,7492 +0,1429%

1 Latvijos latas 4,9283 -0,0041%

10 Norvegijos kronų 4,6008 -0,2826%

10 Lenkijos zlotų 8,3999 +0,2036%

100 Rusijos rublių 8,4270 -1,1902%

10 Švedijos kronų 4,1274 -0,6711%

1 Turkijos naujoji lira 1,4747 +0,0203%

10 Ukrainos grivinų 3,2450 +0,1479%

2013 04 16, LB

ARVYDAS JOCKUS

Verslininkas ir ilgametis Tėvynėssąjungos - Lietuvos krikščioniųdemokratų (TS-LKD) partijos veikėjas, buvęs jos iždininkas Ramūnas Garbaravičius, neseniaisustabdęs narystę šioje partijoje,interviu LŽ kalbėjo apie valstybėsenergetikos politiką ir šeimosverslo ateities planus.

Kauno politikų, verslininkų broliųRamūno ir Arvydo Garbaravičių šei-mos Lietuvoje bene dažniausiai mini-mos dėl galimos įtakos valdžios spren-dimams energetikos sektoriuje. BroliųGarbaravičių sūnūs valdo bendrovę“Scaent Baltic”, kuriai priklauso be-veik 30 proc. Rusijos energetikos mil-žinės “Inter RAO” kontroliuojamos“Inter RAO Lietuva” akcijų. Ši įmo-nė, ypač pelningai pradėjusi dirbti už-darius Ignalinos atominę elektrinę(AE), yra vienintelė rusiškos elektrosenergijos importuotoja į Baltijos šalis.

Ramūnas Garbaravičius šiuometu yra “Scaent Baltic” valdybosnarys, oficialiai eina generalinio di-rektoriaus patarėjo pareigas ir tikinajokiame įmonės “Inter RAO Lietu-va” operatyviame valdyme nedaly-vaujantis. Vis dėlto kalbėdamas apierusiškos elektros importuotoją visprasitardavo: “Mūsų verslas...”

- Bendrovės “Inter RAO Lietuva”veiklos rezultatai įspūdingi: nuo2009-ųjų pabaigos vienintelės rusiš-kos elektros importuotojos į Baltijosšalis grynasis pelnas kasmet siekėapie 60 mln. litų. Kokia dalis šio pel-no gaunama tik iš importo?

- Be abejo, didžiausia dalis. Norsyra ir kitų pajamų - iš vėjo jėgainiųparko, iš kitos veiklos.

- Šiemet “Inter RAO Lietuva” planuo-ja išmokėti 27 mln. litų dividendų.2012 metais tam ji skyrė 64 mln. litų,2011-aisiais - 60,7 mln. litų. Ar tiesa,kad pagal bendrovės politiką dividen-dams tenka nuo 70 iki 100 proc. pelno?

- Taip, tačiau su viena išlyga - jei-gu pelnas neinvestuojamas.

- Ar bendrovė nemato poreikio in-vestuoti?

- Nurodykite Lietuvoje projektą, įkurį galėtume investuoti? Nagrinėjo-me saulės energiją - turbūt ne (kalbune kaip “Inter RAO” žmogus, bet kaip“Scaent Baltic” akcininkas). Vėjoenergetika - nebegali suprasti, kur ei-na. Pasakykite, į kokį vietinį Lietuvosprojektą investuoti. Jų nėra. Šiemet irnebuvo investuota. Be abejo, bus in-vestuojama, šnekos nėra. Vėjo parkasyra labai gražus pavyzdys, jis duodapelno (2011 metais “Inter RAO Lietu-

vos” įmonė “IRL Wind” įsigijo vienądidžiausių Baltijos šalyse veikiančių30 MW galios vėjo elektrinių parkųVidmantuose, Kretingos rajone - aut.).

“Skaidrus monopolininkas”- Ar galėtumėte pagrįsti, kam rei-

kalingas elektros energijos importotarpininkas? Kodėl “Inter RAO” patinegalėtų parduoti energijos Baltijosvalstybėse?

- Ar jūs duoną perkate kepykloje,ar “Maximoje”? Ar automobilį įsi-gyjate iš BMW koncerno, ar iš tar-pininko? Tiesiog tokia yra schema,kad nesuplaktume visko į krūvą. Tar-pininkus gretimose šalyse turi “Ees-ti Energija” ir “Latvenergo”. “Lietu-vos energija” parduoda elektrą persavo įmonę “Energijos tiekimas”.

- Kokią dalį galutinėje importuoja-mos elektros kainoje sudaro tarpi-ninko sąnaudos (kainų prognozavi-mo, rinkos žvalgybos ir kitos)?

- Nevadinkime to tarpininkavimu.Prekybos įmonės tiekėjos pelno mar-ža yra 3-5 proc., kartais 7 procentai.Tai normali prekybos marža. Jeigu ru-sai parduotų elektros energiją “prie sie-nos”, jie tik tą “sienos” kainą ir gautų.Dabar jiems tenka papildoma dalis ištų 3-7 proc., kurie uždirbami čia, vidu-je. O konkurencinė kova dėl tų pro-centų gana sunki. Smarkiai konkuruo-ja estai ir latviai, todėl rusiškos elektrosdalis pernai sumažėjo (“Litgrid” duo-menimis, importas iš Rusijos sudarė56,2 proc., iš Latvijos - 21,7 proc., išEstijos - 18,7 proc. viso elektros ener-gijos importo - aut.). Būna ir tokių at-vejų, kai perkame rusišką ar latviškąenergiją ir parduodame ją Rusijai.

- Kodėl rusiška elektra pigi?- Ji nėra pigi.- Lietuviai nesugeba pasigaminti

pigesnės...- Tai kitas klausimas. Tačiau estų

elektros savikaina gerokai mažesnėnegu įmonės “Inter RAO Lietuva”importuojamos rusiškos. Kiek Rusi-jai ji kainuoja, mes negalime pasaky-ti, ir nežinau, ar rusai patys galėtų su-skaičiuoti. Bet estų elektros gamybossavikaina yra maždaug 28 eurai užmegavatvalandę, o rinkoje kaina svy-ruoja apie 40-42 eurus.

- Uždarius Ignalinos AE dujų irelektros tiekimas į Lietuvą tapo vien-pusis: iš “Gazprom” importuojame100 proc. dujų, iš “Inter RAO” - apie70 proc. suvartojamos elektros ener-gijos. Tačiau dujų importuotojų ar tie-kėjų Lietuvoje yra penki, o elektros -vienas. Kitaip sakant, dujų importosektoriuje konkurencija, nors ir nedi-delė, egzistuoja, o elektros - absoliutimonopolija. Kodėl taip susiklostė?

- “Inter RAO Lietuvą” reikia gre-tinti su “Lietuvos dujomis”, o ne sumažytėmis uždarosiomis akcinėmisbendrovėmis. “Inter RAO Lietuva”yra kotiruojama Varšuvos vertybiniųpopierių biržoje, jos savininkai - ru-sai, lietuviai, lenkai, skandinavai.Šiuo metu tai - normali, skaidri ak-cinė bendrovė. Jeigu skandinavų in-vesticiniai fondai į ją investuoja, tur-būt įmonė atitinka jų skaidrumoreikalavimus. Jie tikrai neinvestuotųį jokią korupciniais pagrindais vei-kiančią bendrovę. Tai kelių auditų

audituojama įmonė, kuri dirba ab-soliučiai skaidriai.

Nesuderino verslo ir politikos- “Inter RAO Lietuva” ir jūs viešo-

joje erdvėje visada siejami su TS-LKD. Vienu metu buvote šios parti-jos iždininkas ir frakcijos Seimenarys, rėmėte ją finansiškai. Kokiedabar jūsų santykiai su TS-LKD?

- Antradienį (balandžio 9-ąją -aut.) sustabdžiau narystę.

- Kodėl?- Lietuvoje susiklostė tokia situa-

cija, kad verslas ir politika tapo abso-liučiai nesuderinami. Jeigu esi biu-rokratas - gali valdyti, o jeigu žinai,kaip valdyti, tavęs negalima prisileis-ti. Verslininkai politikoje gali būtidvejopi: ateinantys daryti politikos -tokių tikrai nereikia - ir ateinantys išpolitikos daryti verslą. Nė vienam ištų tipų savęs nepriskiriu.

- Ar narystė partijoje trukdė verslui?- Nei padėjo, nei trukdė. Verslas

buvo pastatytas ant tinkamų civilizuo-tų pamatų, todėl jo plėtra nepriklau-so nuo rinkimų rezultatų nei Lietuvo-je, nei Rusijoje. Mums padėjo tikvienas konservatorių sprendimas - jiemaksimaliai, kiek tai buvo įmanoma,depolitizavo energetikos verslą, ypačelektros.

- Tačiau kadaise finansiškai rėmėtekonservatorius?

- Tai buvo gerokai anksčiau, darprieš energetikos verslo sukūrimą irprieš man ateinant į Seimą. Per 2004-ųjų rinkimus parėmiau partiją tiek,

kiek buvo galima remti. 2008 metaisfinansavau savo rinkimų kampaniją.Kiek atsimenu, partijai pinigų neda-viau. Verslą kūrėme 2002-2007 me-tais, kai valdžioje buvo socdemai,konservatoriai tikrai niekuo negalėjopadėti. Kaltintojai tegul pasirenka: armes - socdemų žmonės, ar konserva-torių. Pastaruosius 5 metus realiai suniekuo (iš partijos - aut.) nebendra-vau, nes visi bijojo bet kokio artumo.

Klanas kaip teigiamas reiškinys- Brolių Ramūno ir Arvydo Garba-

ravičų šeimos viešojoje erdvėje se-niai siejamos su “Inter RAO Lietuva”.Jūsų sūnus Jonas Garbaravičius yra“Inter RAO Lietuvos” stebėtojų tary-bos narys. Versle dalyvauja ir kitassūnus Saulius, jūsų brolio Arvydo sū-nus Linas. Jūsų svainis Giedrius Bal-čiūnas - įmonės “Inter RAO Lietuva”generalinis direktorius. Turbūt ne-nuostabu, kad kartais esate vadina-mi politikos ir verslo klanu?

- Viskas gerai, žiūrėjau žodžio “kla-nas” reikšmes. Visos, išskyrus reikšmę“bala”, gana neblogos (juokiasi).

- Ar lengviau, ar sunkiau dirbti, kaiversle - giminystės ryšiais susiję as-menys?

- Kai galva ne viena ir gali pasitar-ti, lengviau įveikti sunkumus. Jeiguturi pagalbininką, kuriuo gali pasiti-kėti, tai verslui tikrai netrukdo. Ži-nau, jog vaikai manęs tikrai neap-gaus, aš jų - irgi.

- O kaip dėl to, kad Garbaravičiaivaldo Kauną?

- Kaune tik miegu (juokiasi). Čianeturiu jokių interesų, gal tik vieną -kad gatves išasfaltuotų. Iš tikrųjų mū-sų verslui ne tik Kaune nebėra kąveikti, jau ir Lietuva darosi per maža.Kas yra 3 milijonai? Miestas Lenkijo-je. Todėl Lietuvoje dažnai įgyvendi-name tik bandomuosius projektus.Mus domina ne vien elektros ūkis,kuris Europoje, išskyrus Didžiąją Bri-taniją, vis labiau tampa socialistinis,pereina valstybės nuosavybėn, be to,suvaržytas geografiškai. Yra ir kitųverslo sričių, kurios ne taip lengvaipolitizuojamos ir priklausomos nuogeografinės padėties. Tai sienų nepai-santys finansų instrumentai, IT vers-las, prekyba maisto ir kitomis kasdie-nio vartojimo prekėmis. Turėdamasverslą žiūri ne į kitą pavasarį, o 15metų į priekį.

- Žvalgotės veiklos, kai rusiškoselektros poreikis Lietuvoje sumažės?

- Taip nesakyčiau, nes tie, kurie įdė-jo dešimtis milijonų, - skandinavai irkiti, - tikrai analizavo perspektyvas,vertino riziką. Jie tiki, kad ir po 3, ir po10 metų verslas bus normalus. Bet vi-są laiką jis negali augti.•

Garbaravičiams Lietuvoje darosi ankšta

Trumpai

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

R.Garbaravičius: “Kas yra 3 milijonai? Miestas Lenkijoje.”

2013 04 16Lietuvos žinios10 Verslas

JŪRATĖ MIČIULIENĖSpecialiai LŽ iš Latvijos

Latvijoje jau dvejus metus galimalegaliai gaminti ir pardavinėti naminius alkoholinius gėrimus.Pūstas baubas apie pigią, upeliaistekančią degtinę subliūško. Vyndariams ir degtindariams tailabiau hobis, pirkėjams - brangusekologiškas suvenyras.

Latviams gana greit pavyko legali-zuoti naminių alkoholinių gėrimų ga-mybą, nes Alkoholio kontrolės įstaty-mo pataisos buvo svarstomos sunkiaiskrizės metais. Kaip pasakojo pataisasstūmusios Latvijos kaimo turizmo aso-ciacijos prezidentė Asnatė Ziemelė, no-rėjosi į kaimą pritraukti daugiau turis-tų, puoselėti seną kulinarinį paveldą,kuris leistų kaimo žmonėms daugiauužsidirbti. “Pirmiausia siekėme legali-zuoti naminį vyną, kurio tradicijos Lat-vijoje gana senos. Vyndarystė - mūsųpasididžiavimas, - pasakojo ji. - Tačiausvarstant pataisas Saeimoje patys poli-tikai prisiminė, kad Latgaloje nuo senogaminama naminė degtinė, vadinamo-ji šmakovka. Kitur ji vadinama kandža,Vidžemėje, lyvių krašte - skalniku. Vie-nu mostu legalizavo ir degtinę.”

Dabar Latvijoje naminius alkoholi-nius gėrimus, gavęs leidimą, gali darytibet kas, nebūtinai ūkininkas ar kaimoturizmo sodybos savininkas. Gana li-beralios sąlygos nesukėlė masinės ga-mybos bangos. A.Ziemelės žiniomis,per dvejus metus atsirado tik apie 20 ga-mintojų. “Juk tam reikia sugebėjimo irpatirties. Naminiai gėrimai dažniausiaibūna papildoma turistų traukos prie-monė prie kitų sodyboje puoselėjamų irdemonstruojamų amatų ar verslų. De-gustacija tampa įdomia atrakcija - žmo-nės ragauja ir bando atspėti, iš ko paga-mintas gėrimas. Yra, pavyzdžiui, vienasvyndarys, kuris vyną gamina iš įvairiau-sių gėlių, kitas šampaną daro iš beržųsulos”, - pasakojo pašnekovė.

Brangiau nei parduotuvėjePasak A.Ziemelės, buvo ir įstatymo

priešininkų, gąsdinusių, kad žmonėsprasigers. Manyta, kad namie gamina-mi gėrimai bus pigesni nei parduotu-vėse. Didieji gamintojai bijojo konku-rencijos. Tačiau kai paaiškėjo kainos,aprimo ir jie. Pavyzdžiui, puslitris nami-nės degtinės (apie 45 laipsnių stipru-mo) kainuoja apie 10 latų (50 litų). Bu-telis fabriko degtinės parduotuvėje -apie 5 latus. Nelegaliuose “taškuose”,kur kontrabandinis spiritas iš Rusijosskiedžiamas vandeniu, butelį “pilstu-ko” galima nusipirkti ir už 1 latą.

Tad, kaip sako pirmieji legalūs Latvi-jos naminių gėrimų gamintojai, jų ran-kų darbo produkcija - elitiniam gurma-nui, vertinančiam ekologišką produktą.Gamintojai tikino, kad pigiai parduotijo neįmanoma, nes taikomas akcizas.Vien tuščias butelis, etiketė ir kamštisgamintojui atsieina beveik latą.

Tačiau tokios naminukės, kokia įp-rasta Lietuvoje - iš rugių, čia beveik nie-kas negamina. Latviai iš obuolių vyno,moliūgų, rabarbarų ar cukraus retifika-vimo būdu gamina spiritą, jį skiedžiavandeniu - čia jau jų naminė degtinė.Apie ruginukę daugelis yra tik girdėjęs,kad ji kažkur toli, Latgaloje, daroma.

Kodėl latviai nenaudoja rugių?“Latvijoje kaimai tušti ir niekas rugiųnesėja. Neseniai per televiziją repor-tažą mačiau - jau kinai mūsų žemessupirkinėja”, - sakė vyndarys OskarasRobežniekas iš Lygatnės.

Rabarbarų vynasKol nebuvo dabartinio įstatymo, lei-

džiančio gamintojams taikyti lengvati-

nį akcizą, Viktoras Abramenkas, gyve-nantis Plavino rajono Aiviekstės kai-me, su broliu Oskaru dar 2005 metaissavo įmonę “Ozolini” įregistravo kaipdidelį vyno fabriką. Akcizą jie mokakaip didysis gamintojas - 9 latus (45 li-tus) už litrą grynojo spirito. Pagamin-ti per metus gali 1000 litrų grynojo spi-rito. Banke dar privalo laikyti 10 000latų užstatą.

Prie šio verslo broliai pasuko bank-rutavus jų kaimo parduotuvėlei. “Iš da-bartinio verslo nepraturtėsi, bet badunemirsi, - tvirtino Viktoras. - Pradėjo-me be jokių investicijų, pamažu susi-rankiojome įrangą ir dviese dirbame.Net obuolių sultis spaudžiame mecha-niniu būdu, presais, nes galingos elekt-rinės sulčiaspaudės neįperkame. Nedi-delį kreditą paėmėme tik degustavimopatalpai suremontuoti.”

Brolių gaminamą rabarbarų, juo-dųjų serbentų, obuolių vyną bei iš jorektifikacijos būdu padarytą apie 82-94 laipsnių spiritą žino ir noriai per-ka kelios kavinės, restoranai. Popu-liarus ir moliūgų spiritas. Nemažaiprodukcijos broliai patys parduoda

įvairiose mugėse. Supilstytas į obuo-lio formos ar kitus originalius bute-liukus spiritas tampa brangiu suveny-ru: 200 g - 6 latai (30 litų).

Rabarbarus ir obuolius broliai per-ka iš mažus sodelius turinčių aplinki-

nių kaimų gyventojų. Kaimuose žmo-nės pradėjo daugiau auginti rabarbarų,vis uždarbis: vyndariai už kilogramąstiebų moka 0,4 lato.

“Taškų” problema nepakitoLygatnės seniūnijos teisininkė Rita

Daiča pasakojo, kad čia įstatymasdar papildytas vietos valdžios reika-lavimais. “Ne tik spiritas turi būtipačių pasigamintas iš vietinių žalia-vų, bet ir, pavyzdžiui, uogos trauk-tinėms turi būti vietinės. Papildo-ma galimybė žmonėms užsidirbtiuogaujant, - sakė ji. - Kokio nors at-vežtinio bananų ekstrakto naudotineleistume.”

Leidimą gaminti naminius alkoho-linius gėrimus seniūnijoje gali gauti betkas nemokamai. Tik privaloma laiky-tis taisyklių ir turėti tinkamas sanitari-nes sąlygas, gauti licenciją prekiauti.

Lygatnės seniūnijoje yra apie 4000gyventojų. Per dvejus metus tik du as-menys atėjo paprašyti leidimo nami-nių gėrimų gamybai. Nė vienam ne-buvo atsakyta. Kontrabandinio spirito“taškų” nei padaugėjo, nei sumažėjo.Jų seniūnijoje, kaip tikino vienas vietosgyventojas, - apie 24.

Pagal Latvijoje veikiantį įstatymą, ga-minti savo reikmėms bet kokį alkoholi-nį gėrimą nėra draudžiama. Net ir jokioleidimo nereikia. Svarbu nepardavinė-ti. R.Daičai kėlė nuostabą žinia, kad Lie-tuvoje vien naminės degtinės varymoaparato laikymas jau yra nusikaltimas.Latvijoje tokių suvaržymų buvo atsisa-kyta maždaug prieš dešimt metų.

Nuo statybų - prie trauktiniųNetoli Cėsių Livi kaime statybi-

ninkas Guntis Kurmis su sūnumiMartiniu įkūrė naminių alkoholiniųgėrimų įmonėlę “Veselibas labora-torija”. “Statybos darbų tai būna, taine, tad laisvu laiku tobuliname įvai-rius receptus. Tai mums tapo hobiu,- pasakojo Kurmiai. - Kol kas gami-name į sandėlį, galime rengti tik de-gustacijas. Tačiau ruošiame doku-mentus ir artimiausiu metu ketinamegauti didžiojo gamintojo prekyboslicenciją.”

Nors jų gėrimai brangūs, pavyz-džiui, aštuonių rūšių uogų (žemuogių,mėlynių, gervuogių, vyšnių, juodųjų

serbentų, bruknių, spanguolių) trauk-tinės puslitris - 14 latų (70 litų), para-gavę šios miško puokštės aromato ei-lėje jau laukia ne vienas gurmaniškasrestoranas. Degtindariai tikisi, kad jųtrauktinės - latviški suvenyrai - buspopuliarios ir oro uosto parduotuvė-se. Grįžtančius į Airiją latvius degtin-dariai tikisi sudominti ir “Sarkana klin-šu ūdens” (“Raudonųjų olų vanduo”)degtine, kurią padaro savo gamybosspiritą praskiedę vietinio smiltainių olųšaltinio vandeniu.

Taikant lengvatinį akcizą (550 latųper metus) Latvijoje galima pagamin-ti ir parduoti iki 100 litrų grynojo alko-holio arba iki 15 000 litrų vyno.

Smiltainio oloseLygatnės miestelyje vyndario Ai-

naro Vanago naminio vyno degusta-cijos smiltainio olose pritraukia ne-mažai turistų. Kaip pasakojo jo bičiulisvadybininkas O.Robežniekas, anks-čiau turėta lentpjūvė bankrutavo.“Tada Ainaras senelio komodoje ra-do senus jo vyno receptus. Pabandė,pakvietė mane paragauti. Taip ir pra-dėjome, - pasakojo jis. - Ir matomešio verslo ateitį.”

Nors A.Vanago naminis vynas kai-nuoja maždaug tiek, kiek parduotuvė-je neblogas prancūziškas (apie 7 latusuž butelį), šis gaminys populiarėja. “Išpradžių prekybos centrai nenorėjomūsų įsileisti. Bet vienur, kitur suren-gėme degustacijas, ir žmonės mūsų jauieško. Ypač populiarus aviečių vynas.Uogas perkame iš vieno ūkininko. Per-nai Rygoje šalies vyndarių produkci-jos konkurse tarp 90 rūšių vyno mūsųavietinis gavo pirmąją vietą. Be to, sep-tynioms poroms, įsiūlęs šio desertiniosaldaus rožinio vyno, tapau krikštatė-viu, - šypsojosi O.Robežniekas. - Pra-dėjome gaminti trijų rūšių vyną, da-bar jau turime 20 rūšių. Ir vos spėjamesuktis.”

Pradėjęs legaliai pardavinėti nami-nį vyną A.Vanagas pats pasidaro jam irąžuolo statines. “Į jas supylęs vyną šei-mininkas kelerius metus jį laiko nie-kam nežinomoje vietoje olose, kurtemperatūra nuolat laikosi apie 7 laips-nius šilumos. Tikimės, bus geras kalva-dosas”, - pasakojo O.Robežniekas.•

Dabar Latvijoje naminius alkoholinius gėrimus, gavęs leidimą, gali gaminti bet kas.

Latvių naminukė - brangus suvenyras

O.Robežniekas Lygatnės smiltainio olose rengia naminio vyno degustacijas. / Jūratės Mičiulienės nuotraukos

G.Kurmio degtinė, pagaminta iš obuolių spirito.

EUROPOJE LIKOME PASKUTINIAILietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimųgamyba gali užsiimti tik įmonės. Seimasšiemet jau trečią kartą svarstys Alkoho-lio kontrolės įstatymo pakeitimus, susi-jusius su naminės degtinės legalizavi-mu. Pakeitimus inicijavo Nacionalinėnaminės degtinės gamintojų asociacija. Kaip pasakojo Lietuvos kaimo turizmoasociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas,palyginti su tuo, kas leidžiama Latvijoje,Lietuvoje prašoma labai nedaug - kadkaimo turizmu užsiimantiems ūkinin-kams būtų leista, taikant lengvatinį akci-zą, per metus pagaminti iki 400 litrų gry-nojo alkoholio, kurį galėtų parduoti savosodyboje, taip pat rengti degustacijas.“Norime įteisinti naminę ruginę degti-nę, kuri, atlikus išsamią studiją, VšĮ Kuli-narinio paveldo fondo buvo pripažintanykstančio kulinarinio paveldo gaminiu(šalia sėmenų aliejaus, beržų sulos, ka-napių ir aguonų gaminių)”, - sakė jis.Degtindarystė - vienas iš tradiciniųamatų, kurį turėtų globoti Tautinio pa-veldo produktų įstatymas.Europos Sąjungos šalims leidžiama pa-čioms reglamentuoti naminių alkoholi-nių gėrimų gamybos tvarką.Lenkijoje jau baigiami rengti naminėsdegtinės gamybai reglamentuoti būtiniteisės aktai. Austrijoje asmeninį ūkį turintiems as-menims per metus leidžiama neapmo-kestinamai savo reikmėms pasigamintiiki 51 litro naminės degtinės.Belgijoje visiems piliečiams nekomer-ciniais tikslais ir nemokant akcizo vary-ti naminę degtinę leidžiama be apri-bojimų.Čekijoje veikia 520 smulkių naminėsdegtinės (slivovicos, palinkos) fabrikė-lių, kurie teikia paslaugas ir sodinin-kams. Iš savo vaisių ar uogų kiekvienas,sumokėjęs lengvatinį akcizą, gali kas-met išsivaryti 30 litrų etilo alkoholio.Valstybės biudžetas kasmet papildomas760 mln. litų.Vengrijoje kiekvienas pilietis, į naminiųgėrimų fabrikėlius atvežęs savo abriko-sų, slyvų, vynuogių, gali pasigaminti 50litrų distiliato (akcizas - 1315 litų).

Verslas 112013 04 16Lietuvos žinios

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Lietuvoje dar kartą stengiamasiatgaivinti komercinių automobilių verslą - bendrovėsRokiškio mašinų gamyklos patalpose baigiama surinktipirmus dešimt Europos Sąjun-gos (ES) rinkai skirtų “KamAZ”.

Sunkvežimius pagal sutartį su Ru-sijos Kamos automobilių gamyklaRokiškyje surenka Vilniaus bendro-vė “Autobagi”. Rusai atsiunčia į Lie-tuvą visas “KamAZ” reikalingas de-tales, įrangą ir kėbulus, išskyrusvariklius. Šie gaminami DidžiojojeBritanijoje, atitinka “Euro5” ekolo-gijos reikalavimus, todėl transportopriemones, turinčias tokius motorus,leidžiama naudoti ES.

“Pirmuosius surinktus sunkveži-mius pardavinėsime ne Lietuvoje -dėl jų įsigijimo baigiama derėtis sulenkais. Kaimynų rinka daug imles-nė negu mūsų, todėl tikimės sėkmės”, -praėjusią savaitę dienraščiui LŽ sakėįmonės “Autobagi” direktorius Gied-rius Diktanas.

Jo teigimu, Lietuvos rinkai skirtisunkvežimiai “KamAZ” galbūt buspradėti gaminti po dviejų ar trijų mė-nesių. “Mūsų verslininkai, kitaip nei,pavyzdžiui, lenkai ar Vakarų Europospirkėjai, mėgsta vilkikus su kitokių pro-porcijų važiuoklėmis, tad prie Lietuvosrinkos dar teks prisitaikyti”, - paaiški-no LŽ pašnekovas.

Vilios pigumu“Autobagi” vadovas neslepia opti-

mistinių planų. Jis mano, kad Rokiš-kyje surenkami “KamAZ” jau po tre-jų metų galėtų užimti apie 3 proc.Rytų Europos sunkvežimių rinkos.

Tada kasmet reikėtų gaminti po 1,5tūkst. rusiškų vilkikų. “Ketverius me-tus įtikinėjome Kamos automobiliųgamyklą kartu pradėti šį projektą. Įjų sunkvežimius dėjome “Iveco” va-riklius, vežėme, rodėme, kad galimesėkmingai įgyvendinti projektą.Džiaugiamės, nes ledai galų gale pa-judėjo”, - kalbėdamas su LŽ žurna-listu trynė rankomis G.Diktanas.

Kodėl ES rinkai savo sunkveži-mių netiekia pati Kamos automobi-lių gamykla? “Kodėl netiekia? Tie-kia. Tačiau ES reikalavimus atitinkavos keli “KamAZ” modeliai, todėlšių sunkvežimių Bendrijos šalyseparduodama labai nedaug - vos150-200, iš jų Lietuvoje - apie 50.

Taigi dėl neįtikimai mažo kiekio ru-sams neapsimoka specialiai mūsųrinkoms gaminti sunkvežimių. Beto, jų mašinoms, įvežamoms į ES,uždedami didžiuliai muitai, o štaidalys nėra apmuitinamos. Tuo me-tu Lietuvoje surinktiems ir kitoseBendrijos valstybėse parduoda-miems “KamAZ” muitų taikyti ne-reikia. Maža to, žadame smarkiaipraplėsti ir ES šalims pritaikytųmodelių gamą”, - pasakojo bend-rovės “Autobagi” vadovas.

Pirmais metais planuojama pa-gaminti 80, kitais - 490, vėliau - popusantro tūkstančio sunkvežimiųper metus. Be Lenkijos, “KamAZ”dar turėtų keliauti į Čekiją, Slovaki-

ją, Vengriją, galbūt kitas valstybes.G.Diktanas tvirtina, kad Lietuvoje

surinkti sunkvežimiai pirmiausia

klientus turėtų patraukti mažesnėmiskainomis. “Pas mus pagaminti sunk-vežimiai kainuos maždaug penktada-liu pigiau negu analogiškos konku-rentų transporto priemonės”, -atskleidė “Autobagi” vadovas.

Pradėjus “KamAZ” gamybą Ro-kiškyje jau įdarbinta 19 žmonių.G.Diktanas neabejoja, kad netolimo-je ateityje prireiks ir daugiau darbojėgos.

Nesėkmės negniuždo Tai jau trečias bandymas po ne-

priklausomybės atkūrimo, kai Lie-tuva mėgina įsitvirtinti tarp valsty-bių, kurios gamina komercinestransporto priemones.

1992-aisiais bendrovė Rokiškiomašinų gamykla ir Vokietijos Citaumiesto automobilių gamintoja “Ro-bur” buvo sudariusios sutartį dėl to-kio pat pavadinimo triračių komer-cinių transporto priemonių, skirtųsmulkiems kroviniams vežioti, ga-mybos. Investuotojai planavo su-rinkti net po 4 tūkst. automobilių permetus, tačiau nuo konvejerio jų nu-riedėjo vos keli. Oficiali nesėkmėspriežastis - vokiečiai žadėjo į “Ro-bur” gamybą investuoti apie 7 mln.litų, bet nesurinko tokios sumos. Ga-lutinai projektas žlugo 1995-aisiais.

Šio amžiaus pradžioje Rokiškiomašinų gamyklos patalpose rusiš-kus mikroautobusus “Gazele” ga-mino Vilniuje registruota bendrovėAutomašinų verslo centras. Darbastruko apie šešerius metus, buvo su-rinkta maždaug 7 tūkst. transportopriemonių, tačiau prasidėjus krizeiverslas nutrūko.

G.Diktanas viliasi, jog “KamAZ”atveju taip nenutiks. “Tai per daugrimtas prekės ženklas, kad galėtų pa-tirti nesėkmę”, - sakė verslininkas. •

Rokiškyje atnaujinta sunkvežimių gamyba

Po trejų metų Rokiškyje tikimasi gaminti apie pusantro tūkstančio sunkvežimių “KamAZ”. / LŽ archyvo nuotrauka

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija išplatintame pranešimeteigia, jog buvęs premjerasAndrius Kubilius praėjusią savaitę per Žinių radiją kalbėjoapie biokuro kainų didėjimą ir taip neva skleidė tiesos neatitinkančią informaciją.

A.Kubilius sakė, kad Lietuvoje spar-čiai brangsta biokuras. Tačiau Valstybi-nė kainų ir energetikos kontrolės ko-misija (VKEKK), šilumos tiekėjai irbiomasės energetikos asociacija LIT-BIOMA tvirtina priešingai - jis pinga.

Sunerimo dėl brangimo“Iki šiol visi skaičiavimai buvo grin-

džiami tuo, kad biokuras leidžia turėtipigesnę šilumą nei naudojant dujas, ta-čiau kai taip smarkiai kyla biokuro kai-nos, tas skirtumas mažėja. O jos kyla irdėl to, kad nėra sukurta galimybiųsmulkiems pardavėjams ir pirkėjamssąžiningoje rinkoje gauti pačią geriau-sią kainą, - praėjusią savaitę per Žiniųradiją dėstė buvęs ministras pirminin-kas, o paklaustas, kodėl prieš pusmetįstartavusi birža neveikia, pakomentavo:- Mes ir ėmėmės iniciatyvos kurti bio-kuro biržą tam, kad įveiktume tą pro-bleminę situaciją, kurią visi, dirbantysenergetikos srityje, labai gerai žino.”

Biokuro kainos mažėjoTuo metu Lietuvos šilumos tiekė-

jų asociacija (LŠTA), remdamasi

VKEKK interneto svetainėje pa-skelbtais oficialiais duomenimis, ti-kina, kad biokuras per pastaruosiusmetus atpigo beveik šimtu litų už to-ną naftos ekvivalento, t. y. vidutiniš-kai nuo 750 iki 650 Lt/tne, įskaitantir transportavimo mokestį.

“Būtent tokiomis kainomis bio-kurą perka šilumos tiekimo įmonės,būtent tokie oficialūs skaičiai patei-kiami Valstybinės kainų ir energe-tikos kontrolės komisijos internetosvetainėje”, - aiškino LŠTA atsto-vas spaudai Nerijus Mikalajūnas.

Tris kartus pigesnisBiokuras rinkoje ir toliau išlieka

tris kartus pigesnis negu gamtinėsdujos. Remiantis VKEKK duomeni-

mis, šių metų vasarį vidutinė bioku-ro kaina Lietuvoje buvo 645,36Lt/tne. Gamtinės dujos tą patį mė-nesį kainavo 1638,52 Lt/tne. Kaipteigia Lietuvos energetikos institutas,šiuo metu biokuro dalis centralizuo-tai šilumą tiekiančių įmonių kuro ba-lanse sudaro vos apie 20 procentų.

Lietuvos biomasės energetikosasociacija LITBIOMA dar 2008metais buvo atlikusi mokslinius ty-rimus ir suskaičiavusi realius bio-kuro išteklius Lietuvoje. Jie rodo,kad Lietuvoje kiekvienais metaissusidaro daugiau kaip 2 mln. tonųnaftos ekvivalento biokuro. Tuometu visas šilumos ūkiui reikalin-gas biokuro poreikis siekia apie 1mln. tonų naftos ekvivalento.

Pasiūla didesnė už poreikįIlgamečiai stebėjimai ir tyrimų

duomenys taip pat atskleidžia, kadjau daug metų biokuro kaina Lie-tuvoje svyruoja tarp 500-700 litų užtoną naftos ekvivalento. O gamtinėsdujos, nors pastaraisiais mėnesiaisšiek tiek pigo, vis vien kainuoja la-bai daug. “Biokuras tris kartus pi-gesnis už dujas būtent todėl, kad jopasiūla šalyje dabar itin didelė”, -“Lietuvos žinioms” yra sakęs Lie-tuvos biomasės energetikos asocia-cijos LITBIOMA vadovas Remigi-jus Lapinskas.

Todėl biokuro gamintojai pri-versti didžiąją dalį pigaus biokuroeksportuoti į užsienį, nes vietinisporeikis mažas. Tuo metu valstybė

ir toliau perka dujas iš artimiausiųkaimynų už labai didelę ir vartoto-jams nepalankią kainą.

Specialistų nuomone, spartesnėbiokuro plėtra leistų Lietuvai ne tikįvykdyti Europos Sąjungai prisiim-tus įsipareigojimus dėl atsinauji-nančių energijos išteklių plėtros,bet ir skatintų siekti didesnės ener-getinės nepriklausomybės nuo iš-kasamo kuro rūšių bei monopoli-jų. Be to, atsirastų nauja ūkio šaka,būtų sukurta naujų darbo vietų.Tiesa, platesnis vietinio biokurovartojimas taptų nepalankus stato-mo suskystintų gamtinių dujų ter-minalo veiklai. Lietuvoje mažėjantdujų poreikiui terminalas sunkiauatsipirktų. •

Šilumininkai: biokuras pinga

2012 02 2012 03 2012 04 2012 05 2012 06 2012 07 2012 08 2012 09 2012 10 2012 11 2012 12 2013 01 2013 02

Vid

utin

ė ku

ro (ž

alia

vos)

kai

na

Vidutinės biokuro kainos pokytis 2012 02 - 2013 02 (Lt/tne)

Biokuro pasiūla Lietuvoje yra didesnė už paklausą. LŽ archyvo nuotrauka Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Tai jau trečias bandymas po

nepriklausomybės atkūrimo, kai Lietuva

mėgina įsitvirtintitarp tų valstybių,

kurios gamina komercines transporto

priemones.

756,

66

759,

08

750,

39

689,

41

737,

41

717,

21

668,

08

654,

89

642,

38

680,

73

670,

14

643,

48

645,

36

2013 04 16Lietuvos žinios12 Pramogos

GINTARĖ ČIULADAITĖ

Kaunietė Vaida, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikosakademijos Džiazo katedros vo-kalo studentė, ką tik prisistačiusimuzikinėje kalvėje - sostinės klu-be “Tamsta” - save vadina AliceWay ir nesiliauja svajoti.

Muzika raudonplaukės merginosgyvenime - raiškos priemonė, tačiauanaiptol ne pirma ar paskutinė, mat vospramokusi rašyti ji ėmė kurti pasakasapie žvaigždes ir kalbančias citrinas.Koncertuojanti Vilniaus ir Kauno ba-ruose ji prisimenama kaip lengvos,akustinės muzikos atlikėja, kuri retkar-čiais perdainuoja žinomas dainas ir visdažniau dalijasi savosiomis.

Neprarasti vaikystės“Esu Alice Way, mėgstu kurti. Ra-

šau muziką, prozą, poeziją. Tapau,bet piešinių niekam nerodau”, - šyp-sodamasi prisistatė mergina. Kalbė-jomės Kauno senamiesčio kavinėje, įkurią ji užsuka kone kasdien - čia ge-riausiai sekasi rašyti. “Sėdžiu su kom-piuteriu prie balto staliuko. Mane čiagalima sutikti dažnai”, - sakė ji.

Alisos stebuklų šalis buvo sapnas,kas į jį taip traukia Vaidą? “Bet jukpačiai Alisai tai buvo realu! Manežavi, kaip mes realybę projektuoja-me savo galvoje. Mėgstu magiją,jausmą, kai ką nors pamatai ir vidu-je pasikeiti, - pasakojo Alice Way,kaip ir Alisa besistengianti viską ma-tyti kuo stebuklingiau, išlaikyti vai-kystę. -Tai sunku, ypač kai scenojestengiesi perteikti aistrą, o viduje lik-ti švari ir tikėti stebuklais.”

Vaida stengiasi savęs neparduotine tik kaip menininkė, bet ir kaipžmogus - vidų išlaikyti nepaveiktą iš-orės. Ir vis dėlto atlikėja scenoje mė-gaujasi dėmesiu, kurio troškimas, josžodžiais tariant, yra nepagydomas.“Tačiau grįžusi namo esi ne daini-ninkė, o tik žmogus, kokį save susikū-rei per ilgą laiką”, - tikino pašnekovė.

Kaip vienintelę savo įtaką AliceWay įvardija Thomą Newmaną. Pa-sak merginos, šis kompozitorius yra

ne tik vienas geriausių mūsų laikųmuzikų, bet ir pavyzdys to, ką Vaidavadina magija: “Jis sugeba tave pa-skandinti tarp savo natų, paliečia išvidaus. Tai yra ir mano siekiamybė.”

Nuo A iki ŽLietuvoje egzistuoja ir roko grupė

labai panašiu pavadinimu į Vaidospseudonimą - “Alive Way”. Tačiaumergina dėl to labai nesisieloja, nesšių muzikantų kūryba skiriasi kaipdiena ir naktis.

Anksčiau Alice Way pasirodydavobene kaip akustinė atlikėja, o po koncer-to “Tamstoje” jos atlikimas pasuko kiekkita linkme. Mat akompanuoti prisidė-jo būgnininkas ir perkusininkas LinasMigonis, pamažu kelią randa elektroni-ka. “Taip pat nesu dainuojamosios po-ezijos atlikėja. Ten kita lyrika, ritmika,daugiau įkalbama nei įdainuojama”, -pasakojo pašnekovė, kuri per savo pir-muosius koncertus neišsižadėdavo irSauliaus Mykolaičio “Matricos”.

Dabar pati mergina rašo ir dainas,ir muziką: gitara sukuria trijų stygųir penkių akordų eskizą, gitaristasRokas Ramutis padaro koncertovertą aranžuotę. Šį pavasarį univer-sitetą baigsianti dainininkė pamažuir prodiusuoja - stengiasi visą dainąnuo pradžių iki galo sudėlioti pati.“Net pradėjau vis daugiau skambin-ti fortepijonu. Su instrumentais ne-draugauju - neturiu kantrybės. Bettai įdomu, grojant didelei publikaisukuriama intymi atmosfera”, - įsi-tikinusi Alice Way. Ji šiuo metu vis-ką rašo tik anglų kalba, mat jai patin-ka sulaukti atsiliepimų iš visųpasaulio kraštų.

Aktorystės pradžiamokslisVaida taip pat yra nusifilmavusi

lietuviškuose serialuose “Neskubėkgyventi”, “Moterų alėja” ir netprancūzų filme “La voie” - angliš-kai tai verčiama į Alice priimtą pa-vardę - “The Way”. “Tai juosta apievaikiną, kuris po ilgų kelionių grįž-ta namo į savo kaimą ir čia sutinkamotiną, - pasakojo Vaida. - Aš vai-dinau merginą, kuri jį įsimyli be at-sako. Prancūziškai kalbėti neteko,

nes filmas nebylus, tačiau teko šal-ti su suknele lietuvišką žiemą.” Ali-ce Way filmui taip pat įdainavo lop-šines. Nors jis nebuvo rodomaskinuose, apvažinėjo daugumą Eu-ropos festivalių.

Matyt mergina mėgsta filmavimusžiemą, nes ir jos naujausias vaizdoklipas “Insane” įamžino užsnigtusKauno vaizdus. “Šį kūrinį buvau iš-leidusi dar rudenį ir jis tikrai daugkam patiko, bet išvydus klipą klau-sytojams tarsi dar kartą atsivėrėakys”, - juokėsi Alice. Dabar atlikė-ja irgi svarsto, kokią dar vieną dainąvizualizuoti. “Šįkart noriu daryti kąnors abstraktaus, nežemiško. Tačiauten būsiu ir aš - man patinka vaidin-ti”, - sako mergina.

Ateities vizija - rašytojaAlice Way stengiasi, kad jos pro-

gramoje pamažu vietą užkariautųautorinės dainos, kurios dabar su-daro daugiau kaip pusę koncerto:“Tai nėra sunku, ypač kai atsirandagrupė. Jei kai kurios dainos atrodėpernelyg sausos, kai atliekamos vienpritariant gitara, dabar įsileidžiu ki-tų spalvų.”

Vaida muzikuodama nesivado-vauja dainavimo standartais, taikovokalinius efektus ir vengia akade-miškumo. Ruošdama savo baigia-mąjį koncertą ji mažai mąsto apietai, ką veiks gavusi muzikės diplo-mą. “Bakalauras - iliuzija. Nėraperspektyvių specialybių, yra tikžmonės, turintys viziją. Gavau daugžinių, esu jomis patenkinta, tačiaudainininko karjera - amerikietiškikalneliai”, - juokėsi atlikėja, vasarąpasirodysianti pirmajame festivaly-je Rumšiškėse - “Granatos”.

Paklausta, ką dar gyvenime suma-nys, mergina atskleidžia, jog jau yrapradėjusi savo pirmosios knygosrankraštį. “Turiu 50 tūkst. žodžių,leidėjui siųsti reikia apie 90 tūkstan-čių. Tačiau tai tik skaičiai, stengtisyra kur”, - kalbėjo Vaida, išsitrauk-dama naujausius pirkinius - storąJacko Kerouaco pirmąją novelę“The Sea Is My Brother” bei kom-paktiško dydžio Richardo Bacho“Hipnotizuoti Mariją”.

Laisvės patriotėAlice Way apie J.Kerouaco “Kely-

je” gali kalbėti nesustodama, matbitnikų kultūra jai nėra svetima.“Dievinu laisvę elgtis savaip, griežtaieiti savo keliu, kad ir ką tai reikštų.Būdamas muzikantu gali neturėti pi-nigų, tačiau neturi pasukti lengviau-sia linkme. Galiu įsidarbinti žuvyčiųpardavėja, bet vis tiek esu meninin-kė”, - pasaulio viziją aiškino mergi-na, nesibaiminanti visuomenei at-rodyti šiek tiek “išėjusi”.

Staiga tapo madinga būti hipste-riais, tačiau, pasak Alice, tik seniejihipsteriai suprato tikrą džiazo sko-nį: “Girdi muziką, improvizuoji ikirėkimo, prakaito, patiri emocijas,kurios niekur kitur nėra įmanomos.Mėgsti tikrą, neišprievartautą, ne-pernelyg technišką džiazą”, - užsi-degusi pasakojo Vaida ir tikino, kadkaip “Kelyje” trečiojoje dalyje, taip irLietuvoje, vis dar vyksta džiazo sesi-jos ir ji jose būtinai dalyvauja.

“Insane” klipe, paremtame AliceWay gyvenimo įvykiais, dužo taurės.Komplikuotos gyvenimo dramos jąįkvepia kūrybai ir, nors kartais vyks-ta ne jos noru, yra neišvengiamos.“Negaliu gyventi ramiai ir plauktipasroviui. Vėjas nepučia tik į to lai-vo bures, kuris stovi vietoje”, - už-baigė Vaida. •

Vėjas nepučia į stovinčio laivo bures

Alice Way: “Gavau daug žinių, esu patenkinta, ta-čiau dainininko karjera - amerikietiški kalneliai.”

Šiemet universitetą baigsianti Vaida teigė, jog nėra perspektyvių specialybių, yra tik žmonės, turintys viziją. Justino Rimeikio nuotrauka

Viena novatoriškiausių Lietuvosgrupių “The Perfect Pill” šią savaitę koncertuos Vilniuje,Kaune ir Šiauliuose bei pristatys debiutinį albumą “The Wakeand The Wolf”.

“Praėjo metai nuo mūsų pirmųjų tik-ro garso pasirodymų ir šis albumas yratarsi metų veiklos atspindys”, - teigėdueto nariai Germanas Skoris ir JoshasMcClungas. Nuveikta išties nemažai,daug kalbėta apie jų muziką, kurią vy-rukai atliko ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Šįkart balandžio 18 dieną, ketvir-tadienį, grupė koncertuos Vilniausklube “Tamsta”, 19-ąją - Šiaulių klu-be “Pogo”, 20-ąją pasirodys Kauno“Fluxus ministerijoje”, kur vyks fes-tivalis “Invazija”.

“The Wake and The Wolf” - pirma-sis grupės albumas. Jame - vienuolikadainų, keturi visiškai nauji kūriniai, darneskambėję net per grupės koncertus.Penkiais skirtingais muzikos instru-mentais albumo muziką įgrojo Joshas,

aštuoniais - Germanas. Albumo įra-šuose dalyvavo septyni svečiai: “G&Gsindikatas” grupės nariai Svaras, Pu-shaz, Dj Mamania ir Justas Čekuolis,džiazo muzikantas Dominykas Vyš-niauskas, Rusų dramos teatro aktoriaibei muzikantai Valentinas Krulikovskisir Viačeslavas Lukjanovas.

Dueto vaikinų teigimu, albumebus galima rasti mažiausiai dešimtskirtingų muzikos žanrų. Tarp jų ro-kas, hiphopas, įvairios elektroninėsmuzikos kryptys, klasikinė muzika,avangardas, bliuzas ir kiti.

Albumo pristatymo koncertuose“The Perfect Pill” muziką lydės spe-cialiai sukurtos vizualizacijos ir sce-nografija. O vasarą grupė planuoja, bepasirodymų didžiausiuose festivaliuo-se Lietuvoje, pristatyti savo albumąkoncertuodami Rusijoje ir Suomijoje.

Muzikantai žada, kad kitą savaitęalbumą bus galima atsisiųsti iš sve-tainės nemokamai. •LŽ

“The Perfect Pill” pristato naują albumą

Prieš metus surengę pirmuosius tikro garso koncertus Germanas (kairėje) ir Joshas klausytojus pradžiugins albumu. / Grupės albumo nuotrauka

Kultūra 132013 04 16Lietuvos žinios

AUDRIUS MUSTEIKIS

Teatro “cezario grupė” artistėBrigita Arsobaitė - viena tų kūry-bingų žmonių, kurie stengiasi,kad Lietuvos mokyklose būtųsmagiau ir įdomiau mokytis. Kartais į vakarines repeticijassos-tinėje ji skuba iš Obelių Rokiškiorajone ar Sudeikių Utenos rajo-ne - po pratybų su tenykščiųmokyklų vaikais ir pedagogais.

Pagal “Kūrybinių partnerysčių”programos terminologiją ji yra ku-rianti praktikė. “Kūrybinės partne-rystės” - programa, kuri per dvejusveiklos metus 93-ose Lietuvos mo-kyklose priviliojo net 170 įvairiausiųsričių kūrėjų. Visi jie ieško būdų,kaip atskleisti mokinių kūrybingu-mą, kaip įkvėpti juos ir padėti mo-kytis. Nes kūrybingumas ne mažiausvarbus nei raštingumas!

Misija įmanoma“Dirbti tokį darbą nejaučiant pašau-

kimo turbūt būtų neįmanoma, - svars-to Brigita, paklausta, ar jaučiasi misio-niere. - Važiuojame į miestelius, kursostinės žmogaus kojos, regis, retaižengia. Nors globalizacija, visagalės in-formacinės technologijos prasiskver-busios visur, tačiau provincijos gyven-tojai nuo daugybės veiklos rūšių yratarsi atskirti.” Aktorė laiko save mažųmiestelių gerbėja. Ji pati gyvena nebeVilniuje, o Vilniaus rajone, kur neasfal-tuoti keliai, paprasti žmonės, arti gam-ta, o rytais girdėti gaidžių giedojimas.“Ten jaukiau”, - apibendrina ji.

Tiesa, “Kūrybinės partnerystės”dirba ir didžiųjų miestų mokyklose.Tikslas - mokyti įdomiai, ne sausai,kaip įmanoma priimtiniau vaikams.Ir linksmiau.

Prieš peržengdama mokyklųslenkstį įtemptai dirbanti aktorė darsykį apmąstė savo užimtumą ir darbografikus. Abejones atmetė. “Jos manlabai nesvetimos, - prisipažįsta pašne-kovė. - Abejoju savimi visur. Bet jei gy-venime neatliksime jokių veiksmų, taipir liksime abejojantys. Padarai ir klai-dų, bet svarbiausia jas išanalizuoti, su-prasti ir nenukabinti nosies.”

Po rudenį vykusių mokymų akto-rė pradėjo pedagoginę veiklą nuo sau-sio. Dabar vienas projektas - Utenosrajono Sudeikių pagrindinėje mokyk-loje - beveik baigtas, reikėjo truputįpaskubėti jį įgyvendinti, kadangi “ce-zario grupė” šiuo metu rengiasipremjerai: didelė įtampa, repeticijoskiekvieną dieną. “Ir visa tai reikia de-rinti su darbu toli rajonuose. Sėdi įautomobilį, važiuoji į Obelius, į Su-deikius, visą dieną dirbi su vaikais, poto su mokytojais, keliauji atgal, daly-vauji repeticijose arba vaidini spek-takliuose. O viską reikia atlikti šimtuprocentu. Pačiai įdomu, kiek aš ga-

liu, kokie tie mano vidiniai žmogiš-kieji ištekliai. 14 intensyvių valandųper parą - be sustojimų. Tiesą sakant,šiuo metu jaučiuosi truputį pavargu-si ir šiek tiek neišsimiegojusi.” Bet vai-kai to nejaučia. Jie puikiai žino, kad jų“atvažiuojanti mokytoja” - aktorė,apie kurią rašo spauda, kurią rodo perteleviziją. Juos tai labai pakylėja.

Metodika - “per vaidybą”Sudeikius ir Obelius Brigitai parin-

ko koordinatoriai. Pirmiausia į pro-gramoje dalyvaujančias mokyklas nu-

vyksta vadinamieji kūrybos agentai irdrauge su tenykščiais mokytojais iš-siaiškina, kokios didžiausios ten bė-dos ir spragos. Paskui parenka, jų ma-nymu, tinkamiausią veiklą, o kartu irkuriantį praktiką.

Sudeikiečiams sunkiau suvoktitekstą, sutelkti dėmesį, mat klasėje vie-nu metu dirba pirmokai, antrokai,trečiokai: vieni dar tik mokosi skaity-ti, kiti jau skaito. Obelių ketvirtokai -susiskaldę, konfliktuoja tarpusavyje,triukšmauja, sunkiai valdomi. “Labaidaug pastangų prireikia, kad jie nutil-tų, - pasakoja Brigita. - O užduotysturi būti taip gudriai parinktos ir pri-taikytos, kad juos sudomintų ir tarsiapgautų. Pateiktos žaidimu ir vaidy-ba. Be to, mokytoju vaikai turi pasiti-kėti - ne tik kaip autoritetu, bet ir kaipdraugu - čia irgi nelengva. Jauni pe-dagogai arba nesuvaldo klasės dėl sa-vo gerumo, arba greit pavargsta, tam-pa pikti. Labai reikia, kad mokytojainuolat domėtųsi šiuolaikinės techni-kos galimybėmis, naujovėmis ir tai-kytų jas per pamokas - šiuolaikiniusvaikus tai tiesiog pakeri.

Man, aktorei, artimiausia metodi-ka - “per vaidybą”. Ir vaidinam, tar-kim, pasaką, kurią šiaip skaityti jiemsneįdomu - žiovauja. Paprašai suvai-dinti, rankomis arba pirštininėmislėlėmis - jau susidomi. Tiesiog pri-valai pasukti galvą. Pamokoms rei-kia ruošis.”

Sudeikiečių projektą pabaigė vai-kų drauge su mokytoja sukurtas pu-siau dokumentinis filmukas apieprofesijas. Jis bus parodytas viešai ge-gužės 7 dieną Sudeikių kultūros na-muose. Kai vaikai vyko į Uteną kal-

bėtis su policininkais, iki paskutinėsminutės netikėjo, kad su jais bend-raus tokie rimti pareigūnai. Užtat persusitikimus su kitų profesijų atsto-vais darėsi vis drąsesni, nors smal-sumo ir šiaip jie nestokoja.

Sušokti aritmetinę progresijąIr mokinius, ir mokytojas Brigita

išmokė kurti animacinius filmus.Vaikai piešia, karpo, judina, fotogra-fuoja. Pedagogės Brigitai prisipaži-no, kad naudojasi tuo, ką išmoko.Taip pat sakė apskritai pastebinčios

vaikų permainų į gera - dėl “Kūrybi-nių partnerysčių”. Brigita prisime-na, kad iš pradžių jai atrodė, jog mo-kytojos į ją žvelgia kaip į “komisiją”,atvykusią tikrinti. “Mūsų, praktikų,užduotis, - sako aktorė, - savo žiniasir gebėjimus pritaikyti pagal moky-mo metodiką. Pedagogų, stebinčiųpratybas ir jose dalyvaujančių, už-duotis - kuo daugiau iš mūsų išmok-ti, “ištraukti”, perimti. Svarbiausia -įdomi metodika. Kad vaikai suvoktų,pavyzdžiui, trupmenas. Arba supras-tų, kada rašyti nosines. Ne išaiškintitiesiogiai, o per kitus dalykus. Kokius- privalai sugalvoti. Tada tarsi savai-me atsiveria vaikų imlumas. Vienamokytoja pasipiktino: “Tai ką, nejau-gi aš dabar turėsiu sušokti aritmetinęprogresiją?!” Pedagogikoje įvyktų di-delis perversmas, jei universitetuosebūtų mokoma panašių dalykų, ku-riais remdamosi dirba “Kūrybinėspartnerystės”. Mes visi mokyklojevienas pamokas mėgome, kitų ne. Nepaslaptis, kad daug kas, o gal ir vis-kas priklausė nuo mokytojų. Nesvar-bu, ką dėstai, svarbu kaip. O vaikaitave bando nuolat. Kiek jie gali lipti

tau ant galvos. Atėjai, ir tave tiria, su-rengia egzaminus. Išlaikai - tampijiems priimtinu asmeniu.”

Brigita sako nuolat girdinti: “Čiasunku, aš nedarysiu!”, “Mokytoja,mums per sunku!”, “Nervina, atsi-bodo!” Ir išsprūstančius keiksmažo-džius. Bet dabar vaikai žino, kiekdarbo reikia įdėti, kad turėtum pusėsminutės animacinio filmuko frag-mentą. Jie kovoja su savo nenoru,nes mokytoja nepasiduoda, ragina:“Darom!”, “Ne, darom - iki galo!”

Kiekvienos veiklos pamatas“Protingi tie vaikai, viską jie paste-

bi. Kalbiesi ir suvoki, kad nėra tokiejau visai mažiukai.” Brigita visiems“cezario grupės” kolegoms įteikė“Kūrybinių partnerysčių” anketas irliepė užpildyti. “Ar užpildė, nežinau,kažką numykė. Sakiau, mąstykit, da-rykit ką nors. O iš tiesų tai visi viskądaro. Aš pati dėstau Lietuvos edu-kologijos universitete - šiuolaikinįteatrą magistrantams. Ten suaugęžmonės, ten jau kitaip, žaidimų ne-žaidžiame. Jie bus teatro būrelių dės-tytojai ir mėgėjų teatro režisieriai.

Vytautas Kontrimas irgi ten dėsto.Julius Žalakevičius dirba su mažiu-kais “Tele Bim-bam” mokyklėlėje.Veiklos nė vienam nestinga.”

Ar nekyla grėsmės “cezario gru-pei” išsklisti dėl tokio aktorių užim-tumo? “Jų visada yra, - sako Brigita.- Bet visada parskrendam į lizdą. Jei-gu jo nebūtų, nežinau, ar būtų taipįdomu daryti ką nors kita. Tai mūsųcentras, atspirties taškas, pamatas,šerdis. Teatras aktoriui būtinas.” Ge-gužės pradžioje įvyksianti premjera -Cezario Graužinio režisuojamaXVIII amžiaus prancūzų dramatur-go Marivaux “Dar viena meilės staig-mena”. “Aišku, bus įdomu!” - pati-kina joje vaidinsianti aktorė.

Įgijusi pedagoginio darbo patir-ties Brigita prisipažįsta geriau su-prantanti, ką reiškia būti lyderiu, ves-ti kitus. Kalbant konkrečiau - kiekreikia jėgų režisieriui. “Tai dar labiaudrausmina. Dabar dažniau ir patyliu,kur anksčiau per repeticijas būčiauleptelėjusi kokį kvailą klausimą. Pa-klusniau įvykdau, ko prašoma. Tru-putį kitaip suvokiu komandos dar-bą. Mažiau “ego”, jis nyksta.” •

Sostinės aktorė - mažuose miesteliuose

B.Arsobaitė: “Nesvarbu, ką dėstai, svarbu kaip.O vaikai tave bando nuolat. Išlaikai -

tampi jiems priimtinu asmeniu.”

“Kur neasfaltuoti keliai, paprasti žmonės, arti gamta, ten jaukiau”, - prisipažįsta mažus miestelius mėgstanti B.Arsobaitė. / Asmeninio albumo nuotraukos

Sudeikių mokinukai su mokytoja Brigita kantriai kuria animacinį filmą.

2013 04 16Lietuvos žinios14 Sportas

R.BERANKIO AUKŠTUMOS

Pirmadienį paskelbtoje naujoje ge-riausių pasaulio tenisininkų ATPklasifikacijoje 22-ejų Ričardas Be-rankis (698 tšk.) iš 77 vietos pakiloį 70-ąją - aukščiausią per jo karje-rą. Iki šiol aukščiausiai lietuvis bu-vo šoktelėjęs į 73 poziciją (2011-ųjų sausio 31-ąją). Praėjusią savaitęRičardas uždirbo 45 ATP taškus.21-erių Laurynas Gigelis (75 tšk.)iš 461 vietos pakilo į 457-ąją. Lyde-ris tebėra 25 metų serbas NovakasDžokovičius (12 500 tšk.), antras -25-erių škotas Andy Murray’us(8750), trečias - 31 metų šveicarasRoger Federeris (8670).

NETIKĘ ĮSTATAI

Didžiausių Europos krepšinio fe-deracijų atstovai buvo susirinkęPrancūzijoje ir su teisininkais ap-tarė Sporto arbitražo teismo(CAS) praeitą savaitę priimtą

sprendimą dėl “FIBA Europe” irdidelės dalies Senojo žemynokrepšinio federacijų ginčo. “CASsprendimas patvirtino federacijųnuomonę apie būtinybę keisti“FIBA Europe” įstatus. Juose, pa-sak CAS, akivaizdžiai trūksta de-mokratinėms organizacijoms įp-rastų valdymo įrankių, politinio irvykdomojo lygmenų balanso. Da-bar organizacijoje politinė ir vyk-domoji valdžia sutelkta generali-nio sekretoriaus rankose, nors jisnet nėra renkamas visų organiza-cijos narių. Politinė atsakomybėturi tekti ir prezidentui”, - pasa-kojo susitikime Prancūzijoje daly-vavęs LKF komercinės ir projekti-nės plėtros vadybininkasMindaugas Balčiūnas. Pasak jo,CAS sprendimas leisti “FIBA Eu-rope” nerengti neeilinės asamblė-jos neturi reikšmės, nes jau gegu-žės 18 dieną įvyks kasmetinėasamblėja. Ten visos federacijosgalės išsakyti savo nuomonę ir pa-čios spręsti Europos krepšinio

ateitį. “Permainos “FIBA Europe”yra būtinos, organizacijai reikiastiprių asmenybių, kurios vestų įpriekį, tvirtai atstovautų Europosinteresams pasaulinėje FIBA, turibūti pagaliau parengta krepšinioplėtros Europoje strategija ir at-likta visa eilė kitų būtinų darbų”, -kalbėjo LKF atstovas.

MŪSŲ BOKSO TALENTAS

Suomijos sostinėje Helsinkyje su-rengto tradicinio tarptautinio Eu-ropos mėgėjų bokso asociacijos(EABA) turnyro “Gee Bee” nuga-lėtoju tapo Lietuvos čempionasEimantas Stanionis. Svorio kate-gorijoje iki 69 kg 18-metis kaunie-tis sekmadienį finale 17:8 triumfa-vo prieš Olandijos atstovą Maxąvan der Pasą. Trenerio Vido Bru-žo auklėtinis E.Stanionis ketvirtfi-nalyje 15:9 įveikė airį Brianą Bros-naną, o pusfinalyje 21:18 nugalėjoaustralą Danielį Lewisą. Kaunietis

buvo pripažintas techniškiausiuturnyro boksininku. Bronza šiameturnyre tenkinosi keturi Lietuvosrinktinės nariai - Gytis Vaitkus(60 kg), Vladimiras Milevskis (81kg), Eugenijus Tutkus (91 kg) irMantas Valavičius (+91 kg). Tur-nyre dalyvavo 77 boksininkai iš 14valstybių.

TAURĖ LIKO KAUNE

Tradicinį rankinio turnyrą VilimuiČiurinskui (buvusiam Kauno klu-bo “Granitas” prezidentui, Kaunorankinio federacijos prezidentui,Lietuvos rankinio federacijos pre-zidentui) atminti laimėjo ModestoPrakapo treniruojami Kauno“Granito-Gajos-Kario” vyrai.Kauno sporto halėje surengtametradiciniame turnyre dalyvavo aš-tuonios šalies vyrų rankinio lygoskomandos, suskirstytos į dvi gru-pes. Finale “Granitas-Gaja-Karys”17:10 (7:5) nugalėjo trenerio Anta-no Katkevičiaus vadovaujamusKauno “LSU-Lūšies” rankinin-kus. Trečiąją vietą užėmė Vilniausklubas “Vilnius”, jis mažajame fi-nale 17:15 (7:9) įveikė Pasvalio ko-mandą “Pasvalys”. Turnyro rezul-tatyviausiu žaidėju tapo Kauno“LSU-Lūšies” žaidėjas Paulius Or-lovskis (20 įvarčių).

LŽ

Trumpai

VILMANTAS REMEIKA

Šiandien prasideda 2012-2013metų Lietuvos futbolo federaci-jos (LFF) Taurės pusfinaliovaržybų etapas.

Panevėžyje 17.30 val. susikausvietos “Ekranas” ir “Šiauliai”. RytojGargžduose įvyks dvikova tarpKlaipėdos “Atlanto” ir dabartiniotaurės savininko Vilniaus “Žalgi-rio”. Atsakomosios rungtynės nu-matytos po dviejų savaičių.

Daugelyje valstybių Taurės turny-ras vyksta paraleliai su nacionaliniučempionatu, o finalas tampa gražiusezono pabaigos akcentu. Lietuvo-je viskas kitaip - šalies čempioną su-žinome vėlų rudenį, o taurės savi-ninkas paaiškėja vasaros pradžioje.

Minusai lenkia pliususTaurės varžybų formatas Lietu-

voje jau seniai kėlė diskusijas. Priešdešimtmetį kažkodėl buvo nuspręs-ta, kad dėl šio trofėjaus gali varžytistik aukščiausiosios ir I lygos koman-dos. “Mažuosius” nustota ignoruo-ti tik 2007-aisiais. Tais pačiais metaisiš esmės pasikeitė ir varžybų kalen-dorius - turnyras imtas rengti prin-cipu ruduo-pavasaris. Tai reiškia,kad vienais metais startavusių taurėsvaržybų lemiamos kovos perkelia-mos į kitus kalendorinius metus.Tokia sistema išsaugota iki šiol, ta-čiau klubų atstovai ja nepatenkinti.

Didžiausia painiava yra su koman-dų sudėtimis - į pusfinalius prasibro-vę klubai žiemos metu pakeičia daugžaidėjų, ir jėgų pusiausvyra tarp ko-mandų pakinta. Jei pusfinalis būtųvyktęs 2012-aisiais, nebūtų kilę abe-jonių, jog “Žalgiris” neturėtų vargokovodamas su “Atlantu”. Pernai žal-giriečiai Klaipėdos ekipą A lygoje nu-galėjo visus 4 kartus, įmušdami jiems15 įvarčių. Bet žiemą “Atlantas” pa-sikeitė neatpažįstamai. Uostamiesčioekipoje liko vos septyni praėjusio se-zono žaidėjai, o prie jų prisidėjo net22 nauji! Su pajėgiais naujokais “At-lantas” jau parodė savo galią, “Žalgi-rį” A lygoje įveikdamas 2:1.

Žaidėjų migracija tarp klubų taippat nėra ribojama. Dabar susidarė to-kia situacija: pernai “Žalgiriui” atsto-vavę Donatas Kazlauskas ir MarkasBeneta šiuo metu gina “Atlanto” gar-bę. D.Kazlauskas netgi spėjo pelnyti

įvartį į žalgiriečių vartus A lygoje. O“Šiauliams” nužygiuoti iki pusfinaliopadėjęs saugas Igoris Kozlovas ir re-zultatyvumo rekordus gerinęs puolė-jas Artūras Rimkevičius šiandien jauvilkėdami “Ekrano” marškinėliaisstos į kovą su buvusia komanda.

Pavasarį “išdygęs” pusfinalio eta-pas klubus verčia žaisti varginančiugrafiku - kas 3-4 dienas. Negana to,atsakingos rungtynės ankstyvą pa-vasarį žaidžiamos ant dirbtinėsdangos. Prieš dvejus metus turėjo-me unikalų kuriozą, kai LFF taurėspusfinalyje likimas taip pat buvo su-vedęs “Ekraną” su “Šiauliais”, o tur-nyro tvarkaraštis lėmė šioms ko-

mandoms susitikti kovo mėnesį.Tuomet “Šiauliai” namų rungtynesžaidė Marijampolės manieže, o“Ekranas” varžovus priėmė Kaunodirbtinės dangos stadione...

Dar vienas minusas - sezono pra-džioje pusfinalininkai nežino, kaip

formuoti komandos sudėtį. “Ekra-nas” ir “Žalgiris” jau turi bilietus įUEFA rengiamas varžybas. O kaipelgtis “Atlantui” ir “Šiauliams”? Ga-lima rizikuoti stiprintis ir, laimėjustaurę, užsidirbti mažiausiai 100tūkst. eurų UEFA premiją bei varžy-tis tarptautinėje arenoje. Tačiau pra-laimėjus klubo biudžetui tokia avan-tiūra gali suduoti skaudų smūgį.

“Viskas gerai”LŽ pasiteiravo LFF atstovų nuo-

monės apie Taurės varžybų niuansus.“Visose pastabose yra dalis tiesos,

negalima to paneigti, - sakė Varžy-bų ir renginių skyriaus vadovas Ne-rijus Dunauskas. - Bet mes norimepritraukti kuo daugiau mėgėjų ko-mandų. Sudėjus visus varžybų eta-pus, per vienus metus visų rungty-nių nebūtų įmanoma sužaisti.”

Varžybų vykdymo vadybininkasRomas Pikčilingis buvo kategoriškasir tikino, kad nieko keisti nereikia irjokių trūkumų tokioje sistemoje nėra.

“Taurės sistema pavasaris-ruduonepasitvirtintų, nes tokiu atveju var-žybose negalėtų startuoti ir mėgėjai.Turnyre yra aštuoni etapai, o kai ku-rie klubai vasarą varžosi Europostaurėse, todėl nespėtų sužaisti savorungtynių. Žiemą juk nerungtyniau-sime. Be to, rudenį taurę laimėjusikomanda iki starto UEFA varžybose

per pusmetį gali ir subyrėti”, - savusargumentus dėliojo R.Pikčilingis.

Tačiau faktai yra kitokie, o mate-matika labai paprasta. A lygos lyde-riai pastaruosius penkerius metus įTaurės varžybas įsitraukdavo 5 eta-pe tik spalio mėnesį, kai savo pasi-rodymą UEFA varžybose būdavoseniai pamiršę. Kas trukdo žemes-nių ir mėgėjiškų lygų komandomsatsisijoti per pirmuosius 4 varžybųetapus nuo gegužės iki rugsėjo, at-sakyti sunku. Argumentas, kad perkalendorinius metus sužaisti visųvaržybų neįmanoma, primena sa-viapgaulę, nes žiemos pertraukosmetu šalies futbolo gyvenimas ap-miršta net keturiems mėnesiams.

“Dabartinė varžybų sistema yralaiko patikrinta ir geriausia”, - nu-kirto R.Pikčilingis.

Bet N.Dunauskas nėra toks katego-riškas: “Mes analizuojame dabartinęvaržybų sistemą ir svarstome, gal ver-tėtų sugrįžti prie ankstesnio formato,kad Taurės turnyras vyktų paraleliaisu čempionatu. Tačiau bent artimiau-sius dvejus metus permainų nebus.”

Neatmestinas ir kitoks variantas.LFF dabartine sistema galbūt siekiaišlaikyti didesnę intrigą finalo rung-tynėms. Jei finalo rungtynės vyktų ru-denį ir jose žaistų į čempionų tituląpretenduojanti komanda, pastarojivaržovams galbūt pasiūlytų atiduotipergalę mainais į aukso vertės taškusčempionate. Versijų apie galimus su-sitarimus būta ir anksčiau. Tačiau tai- jau klubų sąžinės reikalas - parsi-davinėti, ar kautis garbingai.•

LFF taurės varžybos kelia sąmyšį

D.Kazlauskas (kairėje) pernai su “Žalgiriu” kovojo prieš “Atlantą”, o šiemet jau yra kitoje barikadų pusėje.Romo Jurgaičio nuotrauka

PUSFINALININKAI

“Ekranas”Pasiekimai: 1985, 1998, 2000, 2010,2011 m. laimėtojai.Kelias į pusfinalį: aštuntfinalyje 3:0 Alytaus “Dainava”, ketvirtfinalyje 2:0Pakruojo “Kruoja”.

“Šiauliai”Pasiekimai: 2008 ir 2011 m. pusfinali-ninkai.Kelias į pusfinalį: aštuntfinalyje 1:0Gargždų “Banga”, ketvirtfinalyje 4:1 Jonavos “Lietava”.

“Atlantas”Pasiekimai: 1977, 1981, 1983, 1986,2001, 2003 m. laimėtojai.Kelias į pusfinalį: aštuntfinalyje 1:0 Marijampolės “Sūduva”, ketvirtfinalyje4:1 “Šilutė”.

“Žalgiris”Pasiekimai: 1991, 1993, 1994, 1997,2003, 2012 m. laimėtojai.Kelias į pusfinalį: aštuntfinalyje 3:0 Tauragės “Tauras”, ketvirtfinalyje 6:1Vilniaus “Granitas”.

E.Stanionis. / LŽ archyvo nuotrauka

Daugelyje valstybių Taurės turnyras vyksta paraleliai su nacionaliniu čempionatu.

Lietuvoje - viskas kitaip.

Sportas 152013 04 16Lietuvos žinios

SAULIUS RAMOŠKA

Nacionalinės krepšinio lygos(NKL) pirmenybes laimėjusios“Mažeikių” komandos vadovaineturi kada ilsėtis - ką tik bilietąį Lietuvos krepšinio lygą (LKL)iškovoję mažeikiškiai ėmėsi žy-gių, kad naują sezoną komandapradėtų LKL reikalavimus atitinkančioje arenoje.

Alytuje surengto NKL finalo ket-verto turnyro lemiamose rungtynė-se dėl nugalėtojo titulo sekmadienį“Mažeikių” krepšininkai po per-mainingos kovos 78:65 triumfavoprieš Alytaus “Dzūkiją”.

Darbas nenuėjo veltuiČempionų varikliu tapo naudin-

giausiu finalo ketverto žaidėju iš-rinktas bei didžiausią pažangą pa-daręs krepšininkas Rokas Giedraitis.Dvidešimtmetis 198 cm ūgio gynė-jas į “Dzūkijos” krepšį įmetė 26 taš-kus (tritaškiai 5/10), taip padėdamasMažeikių ekipai panaikinti 16 taškųdeficitą ir švęsti išsvajotą pergalę.

“Tai ypatinga komanda, nesmums pavyko suburti labai darnųkolektyvą, - sezono vaisiais džiau-gėsi vyriausiasis naujųjų čempionųtreneris Aloyzas Rudys. - Finalasparodė, jog esame tikra komanda,nes pralaimėdami 16 taškų skirtu-mu sugebėjome atsitiesti ir laimėtiaukso medalius. Tai penkerių metųdarbas.”

Jau antras kartas, kai Mažeikiųkomanda laimi NKL pirmenybes iriškopia į LKL. Pirmą sykį tai įvyko2001-aisiais: Mažeikių “Nafta” lai-mėjo tuometį Lietuvos krepšinio Alygos (LKAL) čempionatą ir po pe-reinamųjų rungtynių su Marijam-polės “Suvalkija” pateko į LKL. Įdo-mu, jog abu kartus Mažeikių klubasaukso medalius iškovojo vadovauja-mas A.Rudžio, jam šių metų sausio1 dieną sukako penkiasdešimt.

Palanga - į NKLPernai LKL valdyba nusprendė,

kad šį sezoną paskutinę vietą LKLčempionate užėmusi komanda au-tomatiškai iškris į NKL, o šios ly-gos čempionė persikels į LKL. Tie-sa, NKL nugalėtojas į aukščiausiąjįdivizioną pateks tik tuo atveju, jeiatitiks LKL reikalavimus: koman-dos biudžetas - ne mažesnis kaip600 tūkst. litų, be to, privalu turėtisavo areną.

Šiemet su LKL atsisveikina Pa-langos “Palanga Triobet”, per 20 re-guliariojo sezono rungtynių nė sy-kio savo gerbėjų nenudžiuginusipergale. Tiesa, yra vienas “bet”. Jei-gu NKL čempionų klubas neatitiksLKL reikalavimų dėl arenos ir biu-

džeto, LKL valdyba gali leisti lygo-je likti paskutinei ekipai.

Projektas jau parengtasAr spės “Mažeikių” klubas, iki

šiol rungtyniavęs “Ventos” viduri-nės mokyklos salėje, iki naujo se-zono pradžios įvykdyti LKL reika-lavimus? Apie tai LŽ kalbėjosi su“Mažeikių” komandos direktoriu-mi Giedriumi Petrulevičiumi.

- Į LKL būsite priimti tik tuo atve-ju, jei jūsų arena atitiks LKL kelia-mus reikalavimus.

- Taip, tai problema, bet tikimėssu miesto valdžia ją išspręsti. Sumeru jau pernai pradėjome kalbė-ti apie “Ventos” mokyklos sportosalės patobulinimą. Jau yra sukur-tas projektas, kuriame pagal LKLreikalavimus numatyta apšvietimo,ventiliacijos, tribūnų, persirengimokambarių rekonstrukcija. Projek-tuotojai suplanavo vietų tūkstančiuižiūrovų. Pagal LKL įstatus arenojeturi būti ne mažiau kaip 800 vietų.

- Ar iki LKL naujojo sezono spėsi-te parengti areną?

- Tikimės. Labai džiaugiamės ko-mandos pergale NKL, bet mūsųdar laukia didelis darbas.

Pinigų netrūksta- Kitas svarbus LKL reikalavimas -

ne mažesnis nei 600 tūkst. litų ko-mandos biudžetas.

- Dėl tokio biudžeto - jokių pro-blemų. Jau šį sezoną jis buvo beveiktokio dydžio. Prieš išvykstant į fi-nalo ketverto varžybas Alytuje mū-

sų pagrindinio rėmėjo “Orlen Lie-tuva”, skiriančio komandai 85 proc.biudžeto lėšų, vadovai pasakė: jeitapsite čempionais, mes irgi pasis-tengsime.

Mes turime stabilias pajamas irrėmėjų dėka gyvename be vėluojan-čių atlyginimų. Mes visada gyveno-

me pagal vieną taisyklę: jei pinigųyra, galime sau leisti daugiau, jei nė-ra - aukščiau bambos nešokame.

Jauni ir perspektyvūs- Turbūt jau pradėjote mąstyti ir

apie ateinančio sezono ekipos su-dėtį?

- Be abejo. Stengsimės išlaikytibranduolį ir stiprinti komandą. Eki-pos sudėtis kasmet labai keičiasi. Tikvienas žaidėjas, Modestas Šidlaus-kas, “Mažeikiuose” rungtyniauja jautrečius metus. Mūsų pozicija - rem-

tis jaunais perspektyviais krepšinin-kais. Norėtume, kad komandos jau-nimas tobulėtų Regionų krepšiniolygoje ir stengtųsi prasibrauti į rep-rezentacinę miesto komandą.

- Šį sezoną ekipos lyderis buvoR.Giedraitis, buvusio krepšininko,dabar - treneriu dirbančio RobertoGiedraičio sūnus.

- Niekada neišskiriu konkrečiųžaidėjų. Komandos jėga - visas ko-lektyvas. Jis tarsi šeima - ir aikštelė-je, ir už jos ribų. Mūsų trenerisA.Rudys drabužinėje yra pasakęs:“Per savo trenerio karjerą dar netu-rėjau tokios komandos”. Visi kartudžiaugdavosi, po nesėkmių draugeliūdėdavo. Netgi krepšininkų šei-mos ir draugės įsiliejo į labai tvirtąmūsų kolektyvą.

Nenorėtų iškristi- Mažeikių komanda jau antrą

kartą patenka į LKL. Ar yra garanti-

jų, kad nepasikartos ankstesnis va-riantas, kai tris sezonus LKL atlai-kiusi Mažeikių “Nafta” netikėtaidingo iš elito?

- Nežinau, kaip tada buvo ištikrųjų - principai, ambicijos, ardar kas nors. Iki šiol diskutuoja-ma, kodėl miestas neišlaikė ko-mandos LKL. Matyt, kažkas kaž-kur nesuveikė. Dabar stengsimės,kad Mažeikių komandai taip ne-benutiktų.

- Vienos į LKL prasibrovusios eki-pos jau per debiutinį sezoną kimbasenbuviams į atlapus, kitų tikslasper pirmą sezoną neiškristi iš LKL.Su kokiomis ambicijomis “Mažei-kiai” įžengs į elitinę lygą?

- Tikiuosi, kad nustebinsime.Aišku, garantuoti negaliu, bet jaudabar tuščiai nepraleidžiame nėvienos minutės. Juk pusė metų - la-bai neilgas laikas. Nenorėtume atei-ti į LKL ir iškart iškristi iš jos.•

Mažeikiai skuba įgyvendinti LKL reikalavimus

A.Rudys (pirmas) antrą kartą per savo karjerą atvedė Mažeikių krepšininkus į LKL. / NKL nuotraukos

G.Petrulevičius: “Jau šį sezoną “Mažeikių” komandos biudžetas buvo beveik toks,

kokio LKL reikalauja iš klubų.”

Donecke (Ukraina) vykstančiopasaulio ledo ritulio čempionatoI diviziono B grupėje (Ukraina)Lietuvos rinktinė patyrė antrąnesėkmę iš eilės.

Vakar pergalę rezultatu 5:3 (2:1,2:1, 1:1) šventė be pralaimėjimųžengiantys Olandijos ledo ritulinin-kai. Abi komandos per rungtynes įvartus mušė po 37 kartus.

Įvarčius lietuviams pelnė Rolan-das Aliukonis (17:33), geriausiumūsų komandos žaidėju pripažin-tas puolėjas Darius Pliskauskas

(29:50) ir Šarūnas Kuliešius (54:08).Nyderlandų komandoje pasižymė-jo Ivy van der Heuvelis (11:04),Daxas van de Veldenas (11:41),Mitchas Bruijstenas (24:19), Larsasvan Slounas (32:36) ir DiederickasHagemeijeris (59:21).

Įnirtingą lietuvių kovą stebėjo irDonecke rungtyniaujantis krepši-ninkas Darius Songaila su drauge.

“Mes ruošėmės kietoms rungty-nėms, žinojome, jog varžovai žaisŠiaurės Amerikos stiliumi. Mumsir vėl sukliudė nereikalingos bau-dos minutės. Trečiajame kėlinyjeturėjome persvarą, tačiau išlyginti

rezultato nepavyko. Žaidėme trimispenketais ir tai pasitvirtino, mažiauklydome gindamiesi. Beje, manau,kad vieną įvartį teisėjai iš mūsų pa-vogė, kai ant ledo buvo pargriautasmūsų vartininkas, o arbitrai to ne-užfiksavo”, - po dvikovos sakė Lie-tuvos rinktinės vyriausiasis trene-ris vokietis Berndas Haake.

Pirmą čempionato dieną Lietu-vos rinktinė 0:5 pralaimėjo lenkams.Šiandien čempionate laisva diena,o rytoj 20 val. mūsiškiai žais su šei-mininke Ukrainos rinktine.•LŽ

Donecko ledas lietuviams neslidus

Sekmadienį lenkų gynybos nepramušę lietuviai vakar Olandijos rinktinėsvartininką nuginklavo tris kartus. / hockey.lt nuotrauka

NKL GERIAUSIEJI

Geriausias NKL treneris - Aloyzas Rudys (“Mažeikiai”)Geriausias krepšininkas - Martynas Linkevičius (Jonavos “Triobet”)Geriausias jaunasis krepšininkas - Artūras Gudaitis (Kauno “Žalgiris-2”)Labiausiai patobulėjęs krepšininkas -Rokas Giedraitis (“Mažeikiai”)Geriausias gynėjas - Cezary Trybanski (Alytaus “Dzūkija”)Geriausias kovotojas dėl kamuolių -Martynas Linkevičius (Jonavos “Triobet”)Rezultatyviausias žaidėjas - Edgaras Stanionis (Šakių “Zanavykas”)

2013 04 16Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

PATIKSLINIMAS

Pranešame, kad 2013 m. balandžio 26 d. 13.00 val. UAB firma “Lietuvos melioracija”

(įmonės kodas 122264338, buveinė: A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) generalinio direktoriaus

sprendimu kviečiamo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris įvyks bendrovės

patalpose, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, susirinkimo darbotvarkė papildoma klausimu:

5. Dėl nekilnojamojo turto įkeitimo ir laidavimo gavimo.

Smulkesnė informacija teikiama bendrovės buveinėje, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, ir tele-

fonu (8 5) 272 8635.

Generalinis direktorius Rimas Jakučionis. Užs. LM-2557

INFORMACIJA apie planuojamos naudoti Naujienų durpių telkinio dalies (30,61 ha) atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Gavyba”, A.Mickevičiaus g. 7-3, Vilnius LT-08119. Tel. Nr. (8 5) 210 1297, faks. (8 5) 260 7830.2. Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB “GJ Magma”, Vaidevučiog. 18, Vilnius, tel. (8 5) 231 8178, faks. (8 5) 278 4455.3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Naujienų durpių telkinio dalies išteklių naudojimas.4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vilniaus apskritis, Trakų rajonas, Paluknio seniūnija,Madžiūnų kaimas.5. Atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 04 12 d.priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1864, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.6. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, teikti motyvuotus pasiūlymuspersvarstyti atrankos išvadą, o taip pat susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumen-tais galima: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel.(8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389, ir UAB “GJ Magma”, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel. (8 5)231 8178 (terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paviešinimo). Užs. LM-2560

INFORMACIJA apie planuojamos naudoti Naujienų durpių telkinio dalies (134,48 ha) atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Ferta”, Konstitucijos pr. 9-41, Vilnius LT-09308. Tel./faks. (8 5) 210 1297, (8 5) 260 7830.2. Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB “GJ Magma”, Vaidevučiog. 18, Vilnius, tel. (8 5) 231 8178, faks. (8 5) 278 4455.3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: naujienų durpių telkinio dalies išteklių naudojimas.4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vilniaus apskritis, Trakų rajonas, Paluknio seniūnija,Madžiūnų kaimas.5. Atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 04 12 d.priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1865, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.6. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, teikti motyvuotus pasiūlymuspersvarstyti atrankos išvadą, o taip pat susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumen-tais galima: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel.(8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389, ir UAB “GJ Magma”, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel. (8 5)231 8178 (terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paviešinimo). Užs. LM-2561

BUTAI

PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinisaštuonių butų namas, statytas 1992 m.,78 kv. m, kambariai nepereinami, yradu įstiklinti balkonai, kaina - 125 000Lt). Tel. 8 699 75 245.

NUOMOJA

2 kambarius 3 kambarių bute Vilniuje,Pašilaičiuose (pageidautų studentės).Tel. 8 610 96 703.

NAMAI, PATALPOS

PARDUODA

Bankrutuojanti UAB “Kėdmontos Statyba” parduoda 1100 kv. m admi-nistracines patalpas ir 1150 kv. mgamybines-garažų, patalpas už 350000 Lt, adresu: Juodiškio g. 48, Kėdai-niai. Tel. 8 685 86 158. Užs. LM-2558

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

6 a sodo sklypą sodų bendrijoje “Gaižinėliai” prie Kačerginės Nemunožiedo, Kauno r. (sklypas be pastatų, yra vanduo, elektra, šioje gatvėje pastatyti gyvenamieji namai, kaina - sutartinė). Tel. 8 614 34 228, zadeikona@gmail.com

14,3 a namų valdą naujų namų kvartaleVilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina - 7500 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalniosen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro,kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 682 46 203.

NUOMOJA

Sodybą ant Merkio skardžio, prie Jašiūnų (yra visi patogumai, kaina - sutartinė). Vilnius, tel. 8 682 56 198.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsul-tuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, tinkuojame, betonuojamegrindis, atliekame kitus statybos darbus. Tel. 8 609 91 421.

LEIDINIAI

PARDUODA

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina -2000 Lt). Vilnius, tel. 8 670 03 363.

Prof. Juozas Uzdila parašė gimtinei skirtą trečią monografiją “Šeštokai: Mokykla ir Bažnyčia”. Norintys šią knygą turėti praneša autoriui tel. 8 683 20 071.

ĮVAIRŪS

Parduodamas BUAB “Norekso valdos” turtas (knygos, transportopriemonės, domenai). Dėl išsames-nės informacijos kreiptis telefonu 8 618 56 155. Užs. R-233

Parduodamas BUAB “Varalda” nuosavybes teise priklausantis turtas(baldai, biuro įranga, gamybinės at-liekos). Dėl išsamesnės informacijoskreiptis telefonu 8 618 56 155.

Užs. R-232

Parduodamas BUAB “Kužių agroįmonė” priklausantis turtas. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu 8 618 56 155. Užs. R-230

Perku įvairių laikotarpių paveikslus, statulėles, indus, monetas, gintarą. Tel. 8 617 81 272.

Ruošiama apie “Armonikos” ansambliovokalistą a. a. Ramutį Kaspariūną prisi-minimų knyga. Turintys ir norintyspasidalinti savo mintimis apie šį daini-ninką, prašome paskambinti PetruiTabarui tel. 8 602 23 834.

PRANEŠIMAI

Parduodami BUAB “Sanvada” debito-riniai įsiskolinimai. Dėl išsamesnėsinformacijos kreiptis telefonu 8 618 56 155. Užs. R-231

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!•• Dokumentų saugojimas

•• Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus•• Dokumentų naikinimas

•• Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt www.archyvusistemos.lt

V-10

118

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

EUROJACKPOTASLo‰imo Nr. 11 Data: 2013 04 12EUROJACKPOTAS - 159 102 741 Lt

8 19 22 32 40Papildomi skaiãiai 1 8

Prognozò:Eurojackpotas - 34 mln. Lt

Lentelò - 95 994 (3 x 31 998) Lt

ØstriÏainòs - 8 Lt

Eilutò - 3 LtKeturi kampai - 2 Lt

73 51 14 13 58 12 32 10 3901 38 48 26 60 65 18 57 0723 16 52 04 22 28 27 75 5469 50 64 42 37 70 74 56

05 33 30 02 47

35 46 68 55 20

40 29 08 15 44Papildomi prizai:30 000 Lt 0145256, 30 000 Lt 0099426,30 000 Lt 0204091, 25 000 Lt 0067962,20 000 Lt 0182441, 20 000 Lt 0141856,20 000 Lt 0054543, 20 000 Lt 0199157,20 000 Lt 0180215, 20 000 Lt 0161548,20 000 Lt 0090048, 20 000 Lt 0034989,15 000 Lt 0192031, 10 000 Lt 0111290,10 000 Lt 0091490, 10 000 Lt 0103638,10 000 Lt 0124921, 10 000 Lt 0121774,10 000 Lt 0045508, 10 000 Lt 0076322,10 000 Lt 0130087, 10 000 Lt 0100428,10 000 Lt 0130342, 10 000 Lt 0196823,10 000 Lt 0098853, 10 000 Lt 0053985,10 000 Lt 0135152, 10 000 Lt 0141297,10 000 Lt 0153086, 10 000 Lt 0148299,10 000 Lt 0012017, 10 000 Lt 0187538,10 000 Lt 0131192, 10 000 Lt 0202161Hyundai i20 0104430Hyundai i20 005867010 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) - Pranas Jurkus i‰ Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) - Zoja Papkova i‰ Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) -Svetlana PreidÏiuvienò i‰ PanevòÏio 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) - Vytautas Dainius i‰ MaÏeiki˜ 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) - Gediminas Îemaitis i‰ Karmòlavos Pakvietimai ∞ TV:069*114, 041*120, 015*516Prognozò: Aukso puode bus -500 000 Lt www.olifeja.lt

TELELOTO lošimo Nr. 8882013 04 14

2013 04 16Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Milijardierius ir blondinė” - 11.45, 13.45, 16,18.30, 20.30 val.“Olimpo apgultis” - 16.15, 19, 21.30 val.“Užmirštieji” - 11, 14.30, 17.45, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.15, 18, 20.45 val.

“Sielonešė” - 12, 14.45, 17.30, 20.15 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.15, 12.45,18.15, 21.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 20 val.“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.30 val.“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 13.30, 17.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15 val.“Gimtadienis” - 15.45 val.“Valentinas vienas” - 21.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Niujorko šešėlyje” - 11.45, 14.50, 18.20, 21.15 val.“Olimpo apgultis” - 13.30, 16, 18.40, 21.10 val.“Teresės nuodėmė” - 14, 16.30, 19, 21.50 val.“Pilnos rankos pistoletų” - 20.45 val.“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 14, 16.45,19.15, 21.45 val.“Užmirštieji” - 12, 15.10, 21.30 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.45, 21.30 val.“Sielonešė” - 18 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 12.30, 15.15, 18 val.“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16 val.“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.“Krudžiai” (originalo kalba) - 13.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 15.30, 20.50 val.“Mama” - 16, 21 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 22 val.“Tamsus dangus” - 18.15 val.“Valentinas vienas” - 13.30, 18.30 val.“Hičkokas” - 15.45, 20.45 val.SKALVIJA“Šalutinis poveikis” - 18.30 val.“Medžioklė” - 20.50 val.“Sapnuoju, kad einu” - 17 val.PASAKA

“Pilnos rankos pistoletų” - 20.45 val.“Argo” - 20.15 val.“Magiškas Paryžius 3” - 21 val.“Be ryšio” - 18.15 val.“Žaidimas be taisyklių” - 18 val.OZO KINO SALĖ“Emigrantai” - 18 val.“Aurora” - 16 val.MULTIKINO“Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.30, 21.30 val.“Užmirštieji” - 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.“Milijardierius ir blondinė” - 16.30, 19.45, 21.45 val.

“Olimpo apgultis” - 17, 19.30, 22 val.“Emigrantai” - 14.45, 18.45 val.“Sielonešė” - 10, 14.30 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19.15, 21.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.45, 16.15,18.45, 21.15 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 12.30, 20.30 val.“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 10, 12.15, 14.30, 16.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.“Sniego karalienė” (3D) - 11.15, 13.15 val.

“Sniego karalienė” - 10.30, 12.30 val.

KAUNASCINAMON“Niujorko šešėlyje” - 22 val.“Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.30, 21.15 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 19.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.15, 13.35, 15.55 val.“Emigrantai” - 13.30, 18.15 val.“Sielonešė” - 11, 15.30, 18, 20.30 val.“Pagalbos šauksmas” - 20 val.“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.“Krudžiai” - 12.15, 14.30, 16.45, 19 val.“Gimtadienis” - 22.05 val.“Valentinas vienas” - 21.30 val.FORUM CINEMAS“Niujorko šešėlyje” - 17.45, 20.40 val.“Valandos” - 18.15 val.“Olimpo apgultis” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val.“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.50 val.“Milijardierius ir blondinė” - 12.15, 14.30, 17, 19, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.15 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 10.45, 15.30 val.“Sielonešė” - 21.30 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 16,18.30 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 20.30 val.“Krudžiai” (3D) - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45 val.“Krudžiai” - 12.30, 14.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.“Valentinas vienas” - 13.15 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 20.45 val.“Linkolnas” - 17.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 13.30, 16,18.30, 20.30 val.“Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.45, 21.45 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 21.15 val.“Sielonešė” - 18 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.30,18.15 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45 val.“Krudžiai” - 14, 16.30, 19.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 12.15, 15 val.“Valentinas vienas” - 15.15, 21 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val.“Parkeris” - 21.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13, 15.30, 18.30 val.“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 15.15, 17.45, 20.30 val.“Krudžiai” - 11.30, 14.15, 16.45, 19.15 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.45 val.“Sielonešė” - 12.45, 18.15 val.“Valentinas vienas” - 21.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 17.05 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.10 val.“Milijardierius ir blondinė” - 13.30, 19 val.“Niujorko šešėlyje” - 20.40 val.I SALĖ“Pagalbos šauksmas” - 16.15, 21.15 val.“Emigrantai” - 14.45, 18 val.

“Zambezija” - 10.05 val.“Sniego karalienė” - 11.40, 13.10 val.“Tamsus dangus” - 19.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Pašėlę pirmieji metai” - 18.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 20.45 val.“Užmirštieji” - 15, 18, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.30 val.“Sielonešė” - 12.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val.“Krudžiai” (3D) - 15.45 val.“Krudžiai” - 13.30 val.“Valentinas vienas” - 16 val.

ANTRADIENIS 16 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Vieša paslaptis” (k.)10.40 “Mokslo ekspresas” (k.)11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Nacionalinė paieškų

tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Emigrantai”22.00 Loterija “Perlas”22.05 Laidos

“Emigrantai” tęsinys22.15 “Pinigų karta”23.20 Vakaro žinios23.35 “Komisaras

Reksas” (k.) N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!”10.45 Romantinė

komedija “Netikėtasbagažas” (k.) N-7

12.55 “Didžioji sėkmė”13.25 “Kempiniukas

Plačiakelnis”13.55 “Volkeris,

Teksaso reindžeris” N-715.00 “Tūkstantis ir

viena naktis” N-717.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.15 “Pasaulis X” N-721.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Mistinis trileris

“Tiesa apie Čarlį” N-70.45 “Įstatymas ir tvarka” N-71.40 “Vampyro

dienoraščiai” N-14

TV36.45 “Teleparduotuvė”7.00 “Simpsonai”7.30 “Mažylių nuotykiai”8.00 “Dievobaimingos kalės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Gyvenimas yra gražus”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Ašarų karalienė”17.00 “Diena”.

Tiesioginė transliacija17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios

19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”20.30 “Prieš srovę”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Tikrasis teisingumas”23.00 “CSI kriminalistai”0.00 “Daktaras Hausas”1.00 “Pabudimas”1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimųskyrius”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 Nacionalinė loterija7.05 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Tauro ragas” (k.) N-78.30 “Cukrus” (k.) N-79.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-710.00 “Alibi.

Daktaras Monro” N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Pasiklydusi širdis” N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas”

(k.) N-714.00 “Brolis už brolį” (k.) N-715.00 “Žvaigždutės” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Brolis už brolį” N-719.25 “Pagal įstatymą”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Juoko kovos” N-721.30 “Pasitarkime” N-722.30 “Spartakas: Kerštas” N-1423.30 “Ekstrasensų mūšis” N-70.30 “Brolis už brolį” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS17 d. 18.30 val. “Eugenijus Oneginas”18 d. 18.30 val. “Raudonoji Žizel”19 d. 18.30 val. “Tristanas ir Izolda”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS17 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas”18 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Laiškai iš niekur”19 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji”JAUNIMO TEATRAS

16 d. 18 val. “Kovos klubas”17 d. 18 val. “Patriotai”19 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija įteatro vidų”19 d. 18 val. “Juoko akademija”Salė 9920 d. 12 val. “Paika pelytė”21 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS16 d. 18 val. “Nr. 13 (Out of Order)”18 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”19 d. 18 val. “Iš meilės man”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS16 d. 18.30 val. “Mistras”17 d. 18.30 val. “Trys seserys”KEISTUOLIŲ TEATRAS19 d. 19 val. “Išėjau aš stotin”MENŲ SPAUSTUVĖ16 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Trupė liūdi”. “Manovardas Čarlis”16 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ra-tas”. “Atviras ratas”

17 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Trupė liūdi”. “Ežiukas rūke”17 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Antigonė (ne mitas)”18 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko (Kavolių kabaretas)”18 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”19 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos”“DOMINO” TEATRAS17 d. 19 val. “Sex guru”18 d. 19 val. “Žirklės”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA16 d. 19 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus”18 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Miranda”19 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Hamletas”MUZIKINIS TEATRAS-KLUBAS “NEW YORK”16 d. 19 val. “Mano aš”17 d. 19 val. “Pranašas: kartokite myliu!”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS16 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”17 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Moderatoriai”17 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos su citrina”18 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime”19 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”KAUNO KAMERINIS TEATRAS17 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris”18 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras.“Blyksnis po vasaros vandeniu”19 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras. “Grožio karalienė”KAUNO MAŽASIS TEATRAS16 d. 19 val. “Knygos teatras”. “Altorių šešėly”KAUNO TEATRO KLUBAS17 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS16 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”18 d. 18 val. Vilniaus jaunimo teatras. “Skrydis viršgegutės lizdo”19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”VDU TEATRAS18 ir 19 d. 19 val. “Intymumas”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS16 d. 18 val. “Krioklys po ledu”KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS18 ir 19 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ16 d. 19 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS17 d. 18 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus”18 d. 18 val. “Tėtis”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”19 d. 17 val. Frankofonų teatras “Clef”. “6 rue Chantereine”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS19 d. 18 val. Aleksandro Makejevo koncertasPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TRAKAITRAKŲ KULTŪROS RŪMAI19 d. 18 val. Naujasis teatras. “Petys gi į petį”

MARIJAMPOLĖMARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS16 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

KRETINGAKRETINGOS KULTŪROS CENTRAS17 d. 18.30 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

UKMERGĖUKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PAKRUOJISPAKRUOJO KULTŪROS CENTRAS18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

MAŽEIKIAIMAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS

17 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Moteris be kūno”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Dru-pis” 8.40 “Žmogus-voras” 9.05 “Draugai V” N-79.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vai-peris” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Na-mai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00“Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” N-716.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Ginesorekordai” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00“Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00Nuotykių f. “Vertikali riba” N-7 23.15 Siaubo f.“Moliūgagalviai. Pelenai į pelenus” S 1.05 “Tiesriba” N-14

LRT kultūra8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno die-nos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Viole-tos Urmanavičiūtės-Urmanos koncertas Marijam-polėje (k.) 13.00 “Prisiminkime”. Dainuoja ElenaČiudakova (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Mūsųmiesteliai”. Leipalingis 15.00 “Posūkiai su ViktoruGerulaičiu” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vil-niaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 “Ta-patybė.lt” 19.00 “Keliaujantiems lėtai” su Marty-nu Starkumi 19.30 Balio Sruogos “Pavasariogiesmė”. TV spektaklis 21.00 Lietuvių dokumenti-ka. “Šarūnas Bartas, vienas lauke - karys” 22.00“Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Įkyriųminčių nelaisvėje”. 2, 3 d. 0.00 Panorama (k.)0.45 Aktorės Olitos Dautartaitės jubiliejui. “Teat-ras” (k.) 1.35 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. F.Šu-berto “Upėtakių kvintetas”

Lietuvos ryto TV6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Re-porteris” 7.50 “Lietuva tiesiogiai” 8.20 “SuperL.T” N-7 9.20 “Padėkime augti” 9.55 “MADMEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 “Mančesteriodetektyvės” N-7 12.05 “Reporteris” 12.50 “Pa-žabok stresą!” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55

“Kitaip. Su Nomeda” 15.00 Žinios 15.15 “TVpokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Bin Ladeno me-džioklė”. 2 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f.“Bin Ladeno medžioklė”. 2 d. tęsinys N-717.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00Žinios 18.35 “TV pokštai” N-7 19.00 LKL čem-pionato ketvirtfinalio 1-osios rungtynės 21.00“Reporteris” 21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Praei-ties šešėliai” N-14 0.40 “Reporteris”

Balticum Auksinis7.00 Trileris “Dvylika” N-7 9.00 Drama “Elektrinia-me rūke” N-7 11.00 Komedija “Didysis Bakas Ho-vardas” 13.00 Drama “Prisimink mane” N-7 15.00Drama “Nemirtingieji” N-7 17.00 Animac. komedi-ja “Peliuko Perio nuotykiai” 19.00 Nuotykių f. “Lo-bių sala” 21.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 23.30Komedija “Ekstraktas” N-7 1.00 Trileris “Ikaras” S

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV”žinios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtu-kas” 9.45 “Komanda Č” N-7 10.45 “Jūros patru-liai” 11.45 “Kinomano užrašai” (k.) 12.00 Dra-ma “Skafandras ir drugelis” N-7 14.05“Vaiduokliškos istorijos” 14.35 “Gyvūnai - darbopirmūnai!” 15.05 Drama “Labanakt ir sėkmės”16.45 “Burlaivių pėdsakais: burlaivių epocha”17.15 “Aukščiausia klasė” 18.15 “Vienišų sese-lių klubas” N-7 18.45 “Verbų sekmadienis”19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “BalticumTV” žinios 20.15 “Reidas” 20.45 “Senas gerasfaras” N-7 21.45 “Balticum TV” žinios 22.00“Advokatė Lovinski” N-7 23.00 “Karamelė” 0.00“Broliai detektyvai” N-7

RTR Rossija5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose”10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija”13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios.Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų

mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Bumerangasiš praeities” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sklifosovskis”22.05 “Kamenskaja” 23.05 Specialusis kores-pondentas 0.40 Žinios+

Viasat Sport Baltic10.30 Futbolas. Premier lygos apžvalga 11.30 Te-nisas. Monte Karlo Masters turnyras. Tiesioginėtransliacija 19.30 Tenisas. Monte Karlo Mastersturnyras 21.40 Krepšinis. Eurolygos ketvirtfinaliorungtynės. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepši-nis. Eurolygos ketvirtfinalio rungtynės

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaipjie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40Didelės statybos 13.35 Automobilių meistrai14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiš-kas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedė-kingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Priva-lau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00Mitų griovėjai 22.00 Sunkiosios mašinos 23.00Apie Romą 0.00 F.Flintonas prieš visus 1.00 Nai-vuolis užsienyje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Ryklių guolis 11.00Dž.Kameronas 11.30 Gilus panirimas batiskafu12.00 Amerikiečių kolonija 13.00 Kalintys užsie-nyje 14.00 Kalmaro ir kašaloto dvikova 15.00 Se-novės pabaisa 16.00 Amerikiečių kolonija 17.00Kalintys užsienyje 18.00 Nacistų medžioklė19.00 Septynetas iš Teksaso kalėjimo 20.00 Di-džiulis namas prie vandenyno 20.30 Niujorkomasonų ložė 21.00 Kelias per pragarą. Kanada22.00 Tunų žvejyba 23.00 Didžiulis namas prievandenyno 23.30 Niujorko masonų ložė 0.00Kelias per pragarą 1.00 Nakties programa

Orai 192013 04 16Lietuvos žinios

Avinas. Teks spręsti finansinesproblemas - išeitį rasite, jei pra-dėsite planuoti išlaidas. Būsite

gana emocingas, todėl galite netyčia pri-kalbėti niekų.

Jautis. Viskas priklausys nuo jū-sų pastangų - ne tik gerai už-duotis atlikti, bet ir užsitikrin-

ti aplinkinių simpatijas. Nemėginkite vieniįveikti dabartinių sunkumų.

Dvyniai. Nesistenkite visko su-žinoti, suprasti, nenorėkite šiuometu kontroliuoti situacijos -

viskas savaime susitvarkys. Netvarkykitesvarbių dalykinių reikalų.

Vėžys. Palankus metas blaiviaimąstantiems, neišpuikusiems,turintiems gerų draugų bei

partnerių vėžiams. Jūsų laukia naudingospermainos. Vakarą leiskite ne vieni.

Liūtas. Jei sugebėsite savo idė-jas gerai pristatyti, jus paste-bės. Tai sėkmingas metas veik-

ti, atsiras naujų galimybių. Šios dienossusitikimai, gauti pasiūlymai bus naudingi.

Mergelė. Netikėtai laimė nusi-šypsos ir jums. Ne viskas taipblogai, kaip manote! Tiesa, jums

patiems negalima rizikuoti tvarkant įvairiusreikalus. Įsipareigoti irgi nepatartina.

Svarstyklės. Jūs pasirengę di-deliems darbams, tačiau aplin-kybės klostosi nepalankiai. Ku-

riam laikui atidėkite svarbius reikalus, nesdabar galite sau labiau pakenkti nei padėti.

Skorpionas. Nebūtina sakytivisko, ką galvojate. Netyčia ga-lite per daug išplepėti apie sa-

ve, artimą žmogų ar svarbų reikalą. Sten-kitės labiau įsiklausyti į kitų patarimus.

Šaulys. Gali užgriūti nemenkasdarbų, rūpesčių, pareigų krū-vis ne tik darbe, bet ir namie.

Nieko nepešite reikalaudami, skųsdamiesi,bet draugiškos pagalbos tikėtis galite.

Ožiaragis. Būsite išsiblaškęs,todėl pridarysite žioplų klaidų.Galite pro akis praleisti svar-

bius dalykus. Vis dėlto galimi geri postū-miai jums svarbiu klausimu.

Vandenis. Jūsų nuojauta tei-singa, tad mažiau klausykite ki-tų įkalbinėjimų ir vadovauki-

tės savo vidiniu balsu - taip išvengsitenemalonumų. Būkite atidūs sveikatai.

Žuvys. Įsivelsite į nemalonu-mus, tad laikykitės savo nuomo-nės. Tvarkykite skubius reikalus.

Galimos pažintys su ypatingais asmenimis -jie gali pakeisti jūsų gyvenimą.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 6:18leidžiasi 20:22dienos ilgumas 14:04

MĖNULISSeptintojijaunatiesdiena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+24

+13

+13 +3

+14 +2

+14

+12 0

+12 0

+1

+4

Lisabona

+24Malaga

+24Madridas

+18Alžyras

+23Tunisas

+18

Atėnai+12

Larnaka

+13Stambulas

+20Barselona

+26Bordo

+13Dublinas

+18Paryžius

+14Londonas

+19 Nica

+21Roma

+28Dubrovnikas

+13Sofija

+19Bukareštas

Varna

+15Maskva

+5 Helsinkis

+17Kijevas

+18Berlynas

+11

Kopenhaga+9

Stokholmas

+10

Oslas

+14Amsterdamas

+22Miunchenas

+19Praha

+12Vilnius

+9Talinas

+12Ryga

+15

Minskas

+8Sankt Peterburgas

Bratislava

+12Varšuva

+19Viena

+22Budapeštas

JaunatisIV 10

PriešpilnisIV 17

PilnatisIV 24

DelčiaIV 30

Šiandien: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 12-14 laipsnių šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, gali kai kur palyti. Temperatūranaktį 3-6 laipsniai šilumos, dieną 9-17 laipsnių šilumos.

105-oji metų diena. Balandžio šešioliktoji, antradienis, antroji 16-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 259 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Algedė, Giedrius, Benediktas.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar

žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

gegužės 6 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu

kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Avinas 03 21 - 04 20

Balandžio 15 d. sudoku sprendimas.

2013 04 16Lietuvos žinios20 Margumynai

Australijos ir Didžiosios Brita-nijos mokslininkai teigia, kadAntarktidos ledynai vasarą dabar tirpsta dešimteriopaigreičiau negu prieš 600 metų,o sparčiausio ledo tirpsmo laikotarpiai užfiksuoti per pastaruosius 50 metų.

Australijos nacionalinio universi-teto (ANU) ir Didžiosios BritanijosAntarkties tarnybos bendra tyrėjųgrupė išgręžė 364 metrų ilgio ledomėginį Džeimso Roso saloje prieAntarktidos pusiasalio, siekdamanustatyti istorinius temperatūrossvyravimus toje teritorijoje. Aiškiaimatomi ledo sluoksniai rodė laiko-tarpius, kai vasarą iškritęs sniegasaptirpdavo ir vėl užšaldavo. Matuo-dami šiuos sluoksnius mokslininkainustatė, kaip keitėsi ledo tirpsmosparta per pastarąjį tūkstantmetį.

“Nustatėme, kad šalčiausios sąly-gos Antarktidos pusiasalyje ir ma-žiausias vasaros tirpsmas būdavomaždaug prieš 600 metų”, - sakė pa-grindinė šios studijos autorė NerilieAbram iš ANU Žemės mokslų tyri-mo mokyklos. “Tuo metu temperatū-

ra buvo apie 1,6 laipsnio Celsijaus že-mesnė negu fiksuota XX šimtmečiopabaigoje, o per metus iškritusio snie-go dalis, kuri ištirpo ir vėl užšalo, bu-vo apie 0,5 procento. Mūsų dienomiskiekvienais metais ištirpsta beveik de-šimt kartų daugiau sniego. Nors tem-peratūra laipsniškai didėjo fazėmis perkelis šimtus metų, labiausiai tirpsmassuintensyvėjo nuo XX amžiaus vidu-rio”, - aiškino mokslininkė.

Šis straipsnis, paskelbtas žurnale“Nature Geoscience” yra dar tikantroji ledo tirpsmo istorijos An-tarktidos žemyne rekonstrukcija.N.Abram nurodė, kad tyrimai pa-dėjo mokslininkams surinkti tiks-lesnių duomenų apie tiesioginį irnetiesioginį Antarktidos ledo šelfoir ledynų poveikį, kylant pasauliniovandenyno lygiui. “Tai reiškia, kadAntarktidos pusiasalyje sparčiai at-šilo. Netgi menkiausi temperatūrospokyčiai dabar gali lemti vasaros le-do tirpsmo padidėjimą, - sakėN.Abram. - Tai turi didelę reikšmęledo nestabilumui ir jūros lygio ki-limui šylant klimatui.” •“Ria Novosti”, AP, AFP, BNS, Lenta.ru, LŽ

Los Andžele nugriaudėjo MTVkino apdovanojimų ceremonija.Laimingiausiais jos dalyviais tapo Bradley Cooperis ir Samuelis Leroy Jacksonas, kurie gavo po dvi statulėles.

B.Cooperiui už jo darbą “Opti-misto istorijoje” buvo įteikta pirmo-ji auksinių spragėsių pakelį vaizduo-janti vakaro statulėlė. Vėliau jis vėllipo į sceną atsiimti apdovanojimouž geriausią bučinį, kurį “Optimistoistorijoje” pademonstravo su Jenni-fer Lawrence. Ši aktorė, už vaidme-nį toje pačioje juostoje gavusi “Os-karą”, MTV kino apdovanojimųįteikimo ceremonijoje nedalyvavo.

S.L.Jacksonas su Jamie Foxxu gavoapdovanojimą už geriausią skausmin-gą momentą, kuriuo buvo pripažintajų scena “Ištrūkusiame Džango”. Beto, S.L.Jacksonas drauge su “Keršy-tojų” aktoriais gavo geriausios kovosapdovanojimą. “Keršytojų” režisie-rius Jossas Whedonas užlipo į scenąir sakė, kad “geriausios kovos apdo-vanojimas labai netikėtas”. Bet tai nevienintelė šio filmo aktorių šlovės aki-mirka. “Keršytojuose” vaidinęs To-mas Hiddlestonas buvo paskelbtasgeriausiu piktadariu.

Apdovanojimais džiaugėsi ir ki-ti aktoriai. Už geriausią pasirody-mą be marškinėlių statulėlę gavo“Saulėlydžio” gražuolis TaylorasLautneris, o Emmai Watson buvo

įteiktas novatoriaus apdovanoji-mas. Ji vaidina šios vasaros juosto-je “Blizgantis žiedas”.

Willas Ferrellas vilkėjo trijų daliųkostiumą, apklijuotą dolerių kupiū-romis, kai užlipo į sceną atsiimtikomedijos genijaus apdovanojimoiš “Sostų karų” žvaigždės PeterioDinklage’o rankų. “Tiems, kuriešįvakar sėdite čia ir manote, kad esunepakankamai juokingas, atsakau,

kad mielai kausiuos su jumis auto-mobilių stovėjimo aikštelėje po ce-remonijos”, - pasakė W.Ferrellas,kuris šiuo metu filmuojasi juostoje“Žinių vedėjas 2”.

Los Andžele vykusią MTV apdo-vanojimų ceremoniją vedė Rebel Wil-son. Tarp kitų ceremonijos vedėjų bu-vo Chrisas Rockas, Adamas Sandleris,Sethas Rogenas, Zacas Efronas, Snoo-pas Doggas ir Kim Kardashian.

Holivudas gerbėjų skiriamųMTV kino apdovanojimų įteikimoceremonija vis dažniau naudojasikaip platforma būsimos vasarosprodukcijai reklamuoti. Šiemet josmetu buvo pademonstruota dar ne-matyta ištrauka iš kitą mėnesį pasi-rodysiančio “Geležinio žmogaus 3”bei “Bado žaidynių 2: Užsiliepsno-jimo” reklaminis klipas. Scenojetaip pat buvo pasirodžiusios žvaigž-

dės iš kitų būsimos vasaros filmų -Chrisas Pine’as, Zoe Saldana ir Za-chary Quinto iš “Žvaigždžių kelio”tęsinio, Vinas Dieselis ir MichelleRodriguez iš “Greitų ir įsiutusių”.

MTV kino apdovanojimų cere-monijoje koncertavo Selena Go-mez. Ji pristatė savo naują dainą“Come and Get It”. “Macklemore& Ryan Lewis” taip pat pristatėnaują singlą - “Can’t Hold Us”.•

Įteikti MTV kino apdovanojimai

Gandrai aplankė buvusio JAVprezidento George’o W.Bushodukters ir Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus šei-mas. G.W.Bushas pirmąkarttapo seneliu, o R.Abramovičius -jau septinto vaiko tėvu.

G.W.Busho duktė Jenna susilaukėmergytės. “Man ir žmonai Laurai

malonu pranešti, kad tapome sene-liais. Dukra Jenna Hager pagimdėmums anūkę Margareth Laurą MiląHager”, - džiaugėsi buvęs JAV prezi-dentas. Jis atskleidė, kad su žmonaapsilankė gimdymo namuose Niu-jorke ir savo akimis įsitikino, jog duk-tė ir anūkė jaučiasi puikiai.

Tame pačiame Didžiojo obuoliomieste šeimos pagausėjimo sulaukėir Rusijos oligarchas R.Abramovičius.

Jo draugė Darja Žukova milijardie-riui ir futbolo klubo “Chelsea” savi-ninkui pagimdė mergytę Lėją. “Duk-relė sveika ir jaučiasi puikiai”, - sakėRusijos oligarchas.

Lėja - antras R.Abramovičiaus irD.Žukovos vaikas. 2009 metais jiemsgimė sūnus Aaronas Aleksandras. Taijau septintas Rusijos oligarcho vaikas.Penkias atžalas 46-erių milijardieriuipagimdė buvusi žmona Irina. •

Įžymybės sulaukė atžalų

Antarktidos ledynai tirpsta sparčiau

Dauguma kontrabandininkųgabena narkotikus, cigaretes,suklastotus pinigus ar brangakmenius, tačiau vienasukrainietis sumanė į šalį nelegaliai įvežti... druskos.

Nelaimėlį pasienio pareigūnai su-laikė Uljanovsko kaime prie pat Rusi-jos sienos. Jie patikrino kontrabandi-ninko sunkvežimio priekabą ir rado130 kilogramų druskos. Ukrainietisneturėjo jos įsigijimo dokumentų irteisinosi, kad druską veža saviems po-

reikiams. “Nusipirkau Rusijoje drus-kos ir tikėjausi, kad jos užteks kele-riems metams. Druskos kaina nuolatkyla, maniau, sutaupysiu šiek tiek pi-nigų”, - dievagojosi ukrainietis.

Ukrainos pareigūnų teigimu, apiegalimą nelegalų krovinį pranešė kole-gos iš Rusijos. Sulaikę ukrainiečio su-nkvežimį jie stebėjosi keistu vairuotojoelgesiu. “Kontrabandininkas atrodėsutrikęs, todėl mums sukėlė įtarimų.Tikėjomės, kad jis nelegaliai gabenacigaretes, tačiau aptikome maišus sudruska. Sulaikytasis bandė teisintis,tačiau jo pasiteisinimas skambėjo

kvailai”, - sakė vienas Ukrainos pa-sienio pareigūnas.

Kontrabandininko laukia bausmė,konfiskuota druska atsidūrė muiti-nės sandėliuose. •

Hagerių šeimai dukrelė Mila - pirmas vaikas.D.Žukova ir R.Abramovičius džiaugiasi, kad gimėmergytė.

Ukrainietis nelegaliai gabeno 130kilogramų druskos.

Druskos kontrabanda

S.L.Jacksonas (kairėje) ir T.Hiddlestonas (dešinėje) gavę apdovanojimą netramdė džiaugsmo. / Reuters/AFP/Scanpix, Psfrompag.com nuotraukos E.Watson buvo įteiktas novatoriaus apdovanojimas.

Antarktidos ledynų tirpsmas ypač suintensyvėjo per pastarąjį penkiasdešimtmetį.