2014 METŲ ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS · PDF file1.5.1. Didmeninė tiekimo rinka ... elektros pagaminta vėjo (43,5 proc.) ir hidroenergijos (26,8 proc.) jėgainėse, mažiausia

2014 METŲ

ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS

APŽVALGA

2

TURINYS

ĮVADAS............................................................................................................................................... 3

1. GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIUS ................................................................................................ 8

1.1. Rinkos apžvalga ........................................................................................................................ 9

1.2. Importas ................................................................................................................................... 12

1.3. Perdavimas .............................................................................................................................. 16

1.4. Skirstymas ............................................................................................................................... 18

1.5. Tiekimas .................................................................................................................................. 20

1.5.1. Didmeninė tiekimo rinka .................................................................................................. 20

1.5.2. Mažmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka .......................................................................... 24

1.6. Kainos ...................................................................................................................................... 28

2. ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIUS ................................................................................ 31

2.1. Rinkos apžvalga ...................................................................................................................... 31

2.2. Gamyba ................................................................................................................................... 35

2.3. Perdavimas .............................................................................................................................. 36

2.4. Skirstymas ............................................................................................................................... 37

2.5. Tiekimas .................................................................................................................................. 38

2.6. Kainos ...................................................................................................................................... 41

3. ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS SEKTORIUS ............................................. 45

3.1. Elektros gamyba ...................................................................................................................... 45

3.2. Šilumos gamyba ...................................................................................................................... 49

4. ŠILUMOS ENERGIJOS SEKTORIUS ......................................................................................... 51

4.1. Rinkos apžvalga ...................................................................................................................... 51

4.2. Kainos ...................................................................................................................................... 55

5. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIUS .................. 60

5.1. Rinkos apžvalga ...................................................................................................................... 60

5.2. Investicijos............................................................................................................................... 63

5.3. Kokybiniai rodikliai ................................................................................................................ 64

5.4. Kainos ...................................................................................................................................... 67

3

ĮVADAS

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), siekdama užtikrinti

rinkos dalyvių informuotumą apie svarbiausias tendencijas, įvykius, kainų pokyčius, atliktas

investicijas gamtinių dujų, elektros energetikos, atsinaujinančių energijos išteklių, šilumos, taip pat

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų sektoriuose, parengė 2014 m. energetikos

sektoriaus plėtros apžvalgą.

Esminiai 2014 m. rodikliai:

Kiekiai

2014 m. nežymiai augo elektros energijos suvartojimas ir geriamojo vandens tiekimo bei

nuotekų tvarkymo paslaugų apimtys. Gamtinių dujų ir šilumos energijos buvo suvartota mažiau, taip

pat sumenko ir iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekis.

2014 m. Lietuvoje suvartota 12,4 TWh elektros energijos, t. y. 2,4 proc. daugiau nei 2013 m.

(12,1 TWh). Lietuvoje elektros energijos importas, palyginus su 2013 m., augo 2,2 proc. – nuo 7,61

iki 7,78 TWh, eksportas mažėjo 74,2 proc. (nuo 0,66 iki 0,17 TWh), gamybos apimtys sumenko 7,3

proc. (nuo 4,4 iki 4,1 TWh).

2014 m., palyginus su 2013 m., parduoto geriamojo vandens kiekis didėjo 2,45 proc., nuo 92,10

iki 94,36 mln. m3, nuotekų tvarkymo apimtys augo 2,41 proc., nuo 87,90 iki 90,02 mln. m3.

2014 m. importuotų gamtinių dujų apimtys siekė 2581,6 mln. m3, t. y. apie 4 proc. mažiau nei

2013 m. (2700,9 mln. m3), mažiau dujų transportuojama ir gamtinių dujų perdavimo sistema – 2014

m. transportuota 4637,9 mln. m3 gamtinių dujų (beveik 4 proc. proc. mažiau nei 2013 m.). Nuo 2010

m. gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo apimtys mažėja ir 2014 m. buvo paskirstyta 761,4 mln. m3

gamtinių dujų, patiekta – 1400,4 mln. m3.

Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos ir į tinklą patiektos elektros energijos kiekis

2014 m. siekė 1 463 GWh ir, palyginus su 2013 m., mažėjo 2,5 proc. (1 501 GWh). Daugiausia

elektros pagaminta vėjo (43,5 proc.) ir hidroenergijos (26,8 proc.) jėgainėse, mažiausia – saulės

jėgainėse (4,9 proc.).

Komisijos reguliuojamos šilumos sektoriaus įmonės 2014 m. realizavo (pardavė) 7 104 GWh

šilumos, palyginimui, 2013 m. realizacija siekė 7 585 GWh. t. y. buvo beveik 7 proc. didesnė.

4

1 pav. Energetikos ir vandens sektorių kiekių dinamika 2010–2014 m.

Šaltinis – Komisija.

Pajamos

Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių sektoriaus bei geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės 2014 m., palyginus su 2013 m.,

gavo daugiau pajamų, o elektros energetikos, gamtinių dujų ir šilumos sektorių įmonių pajamos

mažėjo.

Atsinaujinančių energijos išteklių sektoriaus dalyvių bendros pajamos 2014 m. sudarė 482,3

mln. Lt, t. y. buvo 11,1 proc. didesnės nei 2013 m. (434,0 mln. Lt).

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus įmonės taip pat surinko daugiau

pajamų nei 2013 m.: 2014 m. pajamos sudarė 525,8 mln. Lt ir, palyginus su 2013 m., didėjo 10 proc.

(478 mln. Lt).

Elektros energetikos sektoriaus (gamyba, perdavimas, skirstymas, tiekimas) bendros pajamos

2014 m. sudarė 3 320,0 mln. Lt ir, palyginus su 2013 m., didėjo beveik 6 proc. (3 140,0 mln. Lt).

Gamtinių dujų sektoriaus (perdavimas, skirstymas, tiekimas) 2014 m. pajamos sudarė 1962,3

mln. Lt, t. y. buvo beveik 15 proc. mažesnės nei 2013 m. (2 306,2 mln. Lt).

8.1757.692 7.915

7.585 7.104

11.700 12.000 12.300 12.100 12.400

8931.098 1.159 1.501 1.463

174 174 176 180 184

3.0693.361 3.267

2.6672.543

0

500

1.000

1.500

2.000

2.500

3.000

3.500

4.000

0

2.000

4.000

6.000

8.000

10.000

12.000

14.000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

GWh mln. m3

Šilumos energijos realizacija (pardavimas), GWh

Elektros energijos suvartojimas, GWh

Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta ir į tinklą patiekta elektra, GWh

Vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų (pardavimo) apimtys, mln. m3

Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje (nevertinant tranzito), mln. m3

5

Šilumos sektoriaus – Komisijos reguliuojamų šilumos tiekėjų metinės bendrosios pajamos

(preliminariais duomenimis) 2014 m. sudarė 1.583 mln. Lt ir, palyginti su 2013 m., mažėjo beveik

16,77 proc. (1 902 mln. Lt)

2 pav. Energetikos sektorių reguliuojamos veiklos pajamų ir BVP pokyčiai 2011–2014 m., mln. Lt


3 pav. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus reguliuojamos veiklos pajamų ir

BVP pokyčiai 2011–2014 m., mln. Lt


Investicijų grąža

2014 m. pelningai* dirbo elektros energetikos, gamtinių dujų ir šilumos tiekimo įmonės, o

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjai metus su teigiamu balansu baigė

po ketverių metų – nuo 2010 m. šis sektorius buvo nuostolingas.

Elektros energetikos sektoriaus (gamyba, perdavimas, skirstymas, tiekimo veikla

nereguliuojama) pelningumas 2014 m. siekė 227,69 mln. Lt ir, palyginus su 2013 m., didėjo 0,4 proc.

(226,75 mln. Lt).

Gamtinių dujų sektoriaus įmonių (perdavimas ir skirstymas) bendras pelningumo rodiklis

2014 m. siekė 76 mln. Lt, t. y. 2,5 karto daugiau nei 2013 m. (30,1 mln. Lt).

* Komisija reguliuojamiems sektoriams nustato investicijų grąžos normą, t. y. galimo uždirbti pelno normą. Ją viršijus,

skirtumas grąžinamas vartotojams.

2,91%

8,95%

-2,83%-6,31%

11,59%

6,62%4,93% 3,87%

-7,00%

0,00%

7,00%

14,00%

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Energetikos sektoriaus (gamtinių dujų, elektros, šilumos) reguliuojamų veiklų pajamų pokytis

BVP pokytis

2,11%

4,13%

9,01%

10,04%

11,59%

6,62%

4,93% 3,87%

0,00%

7,00%

14,00%

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus reguliuojamos veiklos pajamų pokytis

BVP pokytis

6

2014 m. šilumos sektoriaus įmonių (preliminariais duomenimis) pelnas sudarė 38,7 mln. Lt.

Palyginimui, 2013 m. įmonės uždirbo 26,2 mln. Lt pelno.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje per pastaruosius penkerius metus

fiksuojamas teigiamas rezultatas. 2014 m. bendras pelningumo rodiklis siekė 2,80 mln. Lt (2013 m.

sektorius metus baigė nuostolingai: -24,93 mln. Lt).

Investicijos

Įgyvendinamų investicijų apimtys didėjo elektros energetikos ir šilumos** sektoriuose,

gamtinių dujų ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įmonių 2014 m. atliktų investicijų

suma nežymiai mažėjo, tuo tarpu atsinaujinančių energijos išteklių sektoriuje investicijos sumenko 8

kartus.

Elektros energetikos sektoriuje investicijos į tinklų infrastruktūrą 2014 m., palyginus su 2013

m., augo 38,9 proc. – nuo 517,6 iki 719,0 mln. Lt, iš jų investicijos į perdavimo tinklus didėjo 8,2

proc. punkto, atitinkamai mažėjo skirstymo tinklams tenkanti investicijų dalis.

Gamtinių dujų sektoriuje į perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklas 2014 m. investuota 131,1

mln. Lt, t. y. beveik 7 proc. mažiau nei 2013 m. (140,67 mln. Lt).

Atsinaujinančių energijos išteklių sektoriuje 2014 m. investicijos sudarė 27,1 mln. Lt ir,

palyginus su 2013 m., mažėjo 8 kartus (220,2 mln. Lt).

Šilumos sektoriuje investicijos, palyginti su 2013 m., augo 73,9 proc., nuo 184 mln. Lt iki 320

mln. Lt.***

Į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą 2014 m. investuota

422 mln. Lt, t. y. 47 mln. Lt (10 proc.) mažiau nei 2013 m.

Vartotojai

2014 m. Komisijos reguliuojamuose energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų

tvarkymo paslaugų sektoriuose fiksuojamas nežymus vartotojų skaičiaus augimas.

Elektros energetikos sektoriaus perdavimo segmente vartotojų skaičius išliko nepakitęs – 10,

vartotojų skaičius augo skirstymo segmente – nuo 1 656 687 2013 m. iki 1 685 682 2014 m. (augimas

– beveik 2 proc.), tiekimo segmente buitinių vartotojų daugėjo nuo 1 509 680 2013 m. iki 1 526 446

2014 m. (augimas – apie 1 proc.), nebuitinių – nuo 126 270 2013 m. iki 129 545 2014 m. (augimas –

beveik 3 proc.).

7

Gamtinių dujų sektoriuje buitinių ir nebuitinių vartotojų skaičius nuo 2010 m. nuosekliai didėja:

2014 m. buvo 565,2 tūkst., o 2013 m. – 561,7 tūkst. 2014 m. gamtinių dujų vartotojų augimas sudaro

0,6 proc.

Šilumos sektoriuje vartotojų skaičius 2014 m., palyginus su 2013 m., didėjo 1,5 proc., t. y. buvo

697 239 (2013 m. – 687 213).

Centralizuotomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis naudojasi vis

daugiau vartotojų (namų ūkių): 2014 m. jų skaičius siekė 982 635, t. y. buvo 1,1 proc. didesnis nei

2013 m. (971 775).

** Komisijos reguliuojamos įmonės nustatyta tvarka derina planuojamas įgyvendinti investicijas, priešingu atveju šios

sąnaudos negali būti priskiriamos reguliuojamai veiklai.

*** ES struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldybės lėšomis įsigytas turtas neatsispindi reguliuojamoje šilumos energijos

kainoje.

8

1. GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIUS

Remiantis viešai prieinama informacija, perdavimo sistemos operatoriaus, didžiausio gamtinių

dujų skirstymo sistemos operatoriaus ir gamtinių dujų tiekimo įmonės akcininkai yra Lietuvos

valstybė.

4 pav. Valstybės valdomos gamtinių dujų įmonės, 2015 m. balandis


5 pav. Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistema, 2014 m.

Šaltinis – AB „Amber Grid“.

9

1.1. Rinkos apžvalga

2014 m. gamtinių dujų perdavimo rinkoje veikė vienas operatorius – AB „Amber Grid“,

gamtinių dujų skirstymo rinkoje veiklą vykdė 6 skirstymo sistemos operatoriai: AB „Lietuvos dujos“,

UAB „Intergas“, UAB „Druskininkų dujos“, AB agrofirma „Josvainiai“, UAB „Fortum Heat

Lietuva“ ir AB „Achema“.

AB „Klaipėdos nafta“, kuri įgyvendino suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą,

2014 m. lapkričio 27 d. gavo gamtinių dujų skystinimo licenciją, o nuo 2014 m. gruodžio 3 d. pradėjo

vykdyti SGD terminalo operatoriaus veiklą.

2014 m. gamtinių dujų sektoriuje buvo išduotos 5 gamtinių dujų tiekimo licencijos:

NORDARSI OU, UAB „European Gas Trading Group“, UAB „Energijos prekyba“,

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir AB „Kauno energija“. UAB „SKY ENERGY GROUP“ bei

Lietuvos ir JAV uždarajai akcinei bendrovei UAB „Iteralit“ gamtinių dujų tiekimo licencijos buvo

panaikintos. 2014 m. pabaigoje gamtinių dujų tiekimo licencijas turėjo 32 įmonės, iš jų 11 vykdė

veiklą (dvišalių sutarčių pagrindu), vienas ūkio subjektas gamtines dujas pardavinėjo tik gamtinių

dujų biržoje.

Gamtinių dujų rinkos operatoriaus licencijas 2014 m. turėjo tos pačios 2 įmonės, kaip ir

2013 m.: UAB „Baltpool“ ir UAB „GET Baltic“. Šioms įmonėms licencijos išduotos atitinkamai

2011 ir 2012 m.

Rinkos dalyvių, kurie vykdė perdavimo, skirstymo, tiekimo ir gamtinių dujų biržos operatorių

veiklą, skaičius, palyginti su 2013 m., nepakito.

6 pav. Rinkos dalyvių skaičius, 2014 metais


2014 m. perdavimo sistema transportuota 4637,9 mln. m3 gamtinių dujų (3,77 proc. mažiau nei

2013 m.), iš jų 2562 mln. m3 buvo perduota Lietuvos vartotojams, 2075 mln. m3 transportuota

tranzitu, paskirstyta – 761,4 mln. m3 (13,4 proc. mažiau nei 2013 m.), patiekta – 1400,4 mln. m3 (9,3

proc. mažiau nei 2013 m). Nuo 2010 m. gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo apimtys mažėja ir 2014

m. buvo mažiausios nuo 2008 m.

Nors 2014 m. perdavimo sistema transportuota daugiau gamtinių dujų nei 2008–2010 m., tačiau

nuo 2012 m. transportuoti kiekiai tendencingai mažėja. Šiuos pokyčius lėmė išaugęs alternatyvaus

kuro naudojimas bei kritęs gamtinių dujų suvartojimas šilumos ir elektros gamybai.

1 611

21

21

0

5

10

15

20

25

30

35

Perdavimo Skirstymo Tiekimo Rinkos operatoriaus Skystinimo

Vykdantys veiklą Nevykdantys veiklos

10

7 pav. Gamtinių dujų kiekiai 2008–2014 m., mln. m3 1


Gamtinių dujų sektoriaus pajamos 2014 m., palyginti su 2013 m., smuko 14,9 proc., tai lėmė

sumažėjusios gamtinių dujų tiekimo veiklos pajamos (18,8 proc.), pajamos iš gamtinių dujų

perdavimo ir skirstymo veiklų atitinkamai didėjo 7,5 ir 15,9 proc.

8 pav. Gamtinių dujų sektoriaus pajamos 2008–2014 m., mln. Lt (be pajamų už tranzitą)


Į gamtinių dujų sektorių įmonės 2014 m. iš viso investavo 131,1 mln. Lt, t. y. 6,8 proc. mažiau

nei 2013 m. (140,67 mln. Lt). Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sektoriuose investicijos sudarė

130,3 mln. Lt, t. y. 7,3 proc. mažiau nei 2013 m., kai buvo investuota 140,5 mln. Lt. 2014 m.

investicijos į tiekimo veiklą, palyginti su 2013 m., išaugo beveik 6 kartus, t. y. nuo 125 tūkst. Lt iki

715,1 tūkst. Lt.

1 Patikslinti 2008 m. paskirstyti gamtinių dujų kiekiai, įvertinant UAB „Intergas“ paskirstytus gamtinių dujų kiekius, bei

patikslinti 2013 m. patiekti gamtinių dujų kiekiai, įvertinant pardavimus gamtinių dujų biržose.

4453,7 3878,84455,9

5404,5 5434,44819,5 4637,9

1115,1 1062,8 1203,3 1091,9 1009,5 879,6 761,4

1733,2 1653,8 2107,2 1847,5 1622,3 1543,8 1400,4

0,0

2000,0

4000,0

6000,0

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Transportuoti Paskirstyti Patiekti

124,1 127,6 138,3 137,4 128,3 123,1 132,3144,8 177,0 202,6 178,6 182,4 167,1 193,7

1837,9

1358,2

1912,9 2089,9 2211,22016,0

1636,3

0,0

500,0

1000,0

1500,0

2000,0

2500,0

3000,0

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Perdavimas Skirstymas Tiekimas

11

9 pav. Investicijos į perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą 2008–2014 m., mln. Lt2


Eurogas3 duomenimis, Europos Sąjungos (ES) valstybių bendras perdavimo ir skirstomojo

dujotiekio ilgis 2014 m. pradžioje siekė 2210,6 tūkst. km (1,8 proc. daugiau nei 2013 m. pradžioje).

Vertinant absoliučiais dydžiais, ilgiausi perdavimo ir skirstymo dujotiekiai 2014 m. buvo Vokietijoje

(510 tūkst. km), Jungtinėje Karalystėje (285,6 tūkst. km) ir Italijoje (288,1 tūkst. km), trumpiausias –

Estijoje (2,9 tūkst. km), Liuksemburge (3,1 tūkst. km) ir Švedijoje ( 3,2 tūkst. km). Vertinant santykinį

rodiklį, t. y. dujotiekio ilgį, tenkantį 1000 gyventojų, didžiausias rodiklis buvo Vengrijoje, Olandijoje

ir Čekijoje, mažiausias – Švedijoje, Suomijoje ir Graikijoje.

10 pav. Perdavimo ir skirstomojo dujotiekio, tenkančio 1000 gyventojų,

ilgis, 2014 m. sausio 1 d., km

Šaltiniai – Eurogas ir Eurostat.

2 Patikslintos 2008–2011 m. ir 2013 m. investicijos, įvertinant investicijas į bendrojo naudojimo sistemų išpirkimą. 3 http://www.eurogas.org/uploads/media/Eurogas_Statistical_Report_2014.pdf

57,1 46,7

95,6

33,1

109,1

91,7 89,3

65,9

45,3

22,431,4

46,848,8

41

0

20

40

60

80

100

120

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Perdavimas Skirstymas

0,3 0,6 0,6 0,9

1,7 1,72,2

2,6 2,73,0 3,2 3,4 3,5 3,5

4,4 4,5 4,7 4,8 4,9 5,15,8

6,3 6,6 6,77,4

8,0

9,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

9,0

10,0

http://www.eurogas.org/uploads/media/Eurogas_Statistical_Report_2014.pdf

12

2014 m. importuotų gamtinių dujų apimtys siekė 2581,6 mln. m3 ir buvo 4,4 proc. mažesnės nei

2013 m., gamtinių dujų importo sąnaudos (nevertinant AB „Achema“ importo išlaidų) sudarė

1374 mln. Lt ir buvo 31,4 proc. mažesnės nei 2013 m.

11 pav. Importuotų gamtinių dujų kiekiai (mln. m3) ir importo sąnaudos 2008–2014 m. mln. Lt4


* Nevertinant AB „Achema“ ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė gamtinių dujų pirkimo sąnaudų, kurios buvo patirtos

dujas naudojant savoms reikmėms.

2014 m. suvartota 4,1 proc. mažiau gamtinių dujų negu 2013 m. ir tai buvo mažiausias

suvartotas gamtinių dujų kiekis per 2008–2014 m. laikotarpį.

12 pav. Gamtinių dujų suvartojimas 2008–2014 m., mln. m3 5


1.2. Importas

2014 m. gamtines dujas importavo ne tik AB „Lietuvos dujos“, UAB „Dujotekana“,

UAB „Haupas“, AB „Achema“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, bet ir UAB „Litgas“. Gamtinės

dujos į Lietuvą 2014 m. buvo importuojamos iš Rusijos AB „Gazprom“, o UAB „Litgas“ terminalo

bandymams skirtą SGD krovinį įsigijo iš bendrovės „Statoil“. UAB „Dujotekana“ dujas importavo iš

tarpininko „LT GAS Stream AG“.

4 Patikslintos 2008–2010 m. gamtinių dujų importo sąnaudos, įvertinant sąnaudas, kurios buvo skirtos technologinėms

reikmėms. 2014 m. duomenys parengti remiantis gamtinių dujų įmonių neaudituotomis ataskaitomis. 5 2009 ir 2010 m. įvertintas UAB „Haupas“ patiektas gamtinių dujų kiekis Druskininkų apskrityje.

3124,92737,0

3106,03407,4 3320,6

2700,9 2581,6

1866,91445,2

2059,42284,1 2455,8

2003,3

1374,0

0,0

1000,0

2000,0

3000,0

4000,0

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Kiekiai Sąnaudos*

3213

2697

30853375 3281

2679 2568

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

13

13 pav. Gamtinių dujų importo į Lietuvą segmento dalyviai


2014 m. į Lietuvą importuota 2581,6 mln. m3 gamtinių dujų, t. y. 4,4 proc. mažiau nei

2013 m., kai importo apimtys siekė 2701 mln. m3 dujų, ir 24,2 proc. mažiau nei 2011 m., kai nuo

2008 m. buvo importuota daugiausiai gamtinių dujų. UAB „Dujotekana“, AB „Lietuvos dujos“ ir

UAB „Haupas“ importuojamų gamtinių dujų kiekiai, palyginus su 2013 m., mažėjo atitinkamai 57,8,

13,1 ir 3,7 proc. UAB Kauno termofikacijos elektrinė ir AB „Achema“ importuojamų gamtinių dujų

kiekiai, palyginti su 2013 m., didėjo 6,3 ir 16 proc. UAB „Litgas“ gamtinių dujų tiekimo veiklą

pradėjo vykdyti tik 2014 m. IV ketv., kai biržose buvo parduodamas SGD terminalo paleidimo-

derinimo darbams nupirktas gamtinių dujų kiekis (45,1 mln. m3).

14 pav. Rinkos struktūra pagal importuotų gamtinių dujų kiekį 2008–2014 m., tūkst. m3


*UAB „Litgas“ parduotas SGD terminalo paleidimo-derinimo darbams nupirktas gamtinių dujų kiekis.

2014 m. importuojamų gamtinių dujų kiekio mažėjimas Lietuvoje, palyginti su 2012 m. ir

2013 m., bei AB „Lietuvos dujos“ pasiektas susitarimas su Rusijos AB „Gazprom“ dėl gamtinių dujų

1135000 11909281566560 1350325 1165132 1003111 871699

1195271775972

713959 1294733 14484191084386 1257467,7

291473

275048273099

240055 218690

221260 235153

16182

15521

16632,613927,8 14201,2

12097,5 11648,345078

0

500000

1000000

1500000

2000000

2500000

3000000

3500000

4000000

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014AB "Lietuvos dujos" AB "Achema"UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" UAB "Dujotekana"UAB "Haupas UAB LITGAS*

14

importo kainos sumažinimo lėmė, kad importuojamų gamtinių dujų įsigijimo sąnaudos, kurias patyrė

AB „Lietuvos dujos“, UAB „Litgas“, UAB „Dujotekana“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė,

UAB „Haupas“, 2014 m., palyginti su 2013 m., mažėjo 31,4 proc., palyginti su 2012 m. – 44 proc.

15 pav. Importuojamų gamtinių dujų kiekių (mln. m3) ir sąnaudų (mln. Lt) pokytis 2008–2014 m.6




Vertinant rinką pagal importuojamų gamtinių dujų įsigijimo sąnaudas, didžiausią rinkos dalį

užėmė AB „Lietuvos dujos“ (61,2 proc.). Mažėjantys UAB „Dujotekana“ importuojamų gamtinių

dujų kiekiai lėmė ir mažėjančias importo sąnaudas, todėl šios įmonės rinkos dalis sumažėjo 9,2 proc.

punktais ir siekė 14,6 proc. UAB Kauno termofikacijos elektrinės užimama rinkos dalis pagal importo

sąnaudas 2014 m. buvo didžiausia nuo 2008 m. ir, palyginti su 2013 m, didėjo 5,97 proc. punkto.

16 pav. Rinkos struktūra pagal importuotų gamtinių dujų sąnaudas 2008–2014 m., proc.*




**UAB „Litgas“ sąnaudos už gamtines dujas, kurios buvo skirtos SGD terminalo paleidimo-derinimo darbams.

6 Patikslintos 2008–2010 m. gamtinių dujų importo sąnaudos įvertinant sąnaudas, kurios buvo skirtos technologinėms

reikmėms. 2014 m. informacija apie sąnaudas parengta remiantis gamtinių dujų įmonių neaudituotomis ataskaitomis.

3124,92737,0

3106,03407,4 3320,6

2700,9 2581,6

1866,91445,2

2059,4 2284,1 2455,82003,3

1374,0

0,0

1000,0

2000,0

3000,0

4000,0

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Kiekiai Sąnaudos*

63,77 61,30 65,33 64,15 61,88 62,20 61,20

4,057,92 12,73

11,26 11,01 11,60 13,1719,14

27,42 25,06 22,60 24,09 25,67 23,7814,56

0,90 0,91 0,81 0,74 0,86 0,86 1,05

0,00

20,00

40,00

60,00

80,00

100,00

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

AB "Lietuvos dujos" UAB LITGAS**

UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" UAB "Dujotekana"

UAB "Haupas

15

Palyginti su 2013 m., AB „Achema“ ir UAB Kauno termofikacijos elektrinės užimamos rinkos

dalys didėjo atitinkamai 8,5 ir 0,9 proc. punkto, UAB „Dujotekana“ ir AB „Lietuvos dujos“ – mažėjo

7,9 ir 3,3 proc., UAB „Haupas“ užimama rinkos dalis nesikeitė.

17 pav. Rinkos struktūra pagal importuojamų gamtinių dujų kiekį 2014 m., proc.


Analizuojant 2008–2014 m. užimamas rinkos dalis pastebima, kad pagal importuojamų

gamtinių dujų kiekį AB „Achema“ užima beveik pusę rinkos ir jos užimama rinkos dalis yra

didžiausia nuo 2008 m. AB „Lietuvos dujos“ tenkanti rinkos dalis didžiausia buvo 2011 m., tačiau

2014 m. ji yra mažiausia nuo 2008 m. UAB „Dujotekana“ užimama rinkos dalis importuojant

gamtines dujas, palyginti su kitais rinkos dalyviais, mažėjo sparčiausiai ir 2014 m. ji siekė

6,23 proc. (2008–2013 m. buvo 14–17 proc.). UAB „Haupas“ tenkanti rinkos dalis 2013–2014 m.

buvo 0,45 proc. ir analizuojamu laikotarpiu ženkliai nesikeitė.

18 pav. Rinkos struktūra pagal importuotų gamtinių dujų kiekį 2008–2014 m., proc.*


*Nevertinant AB „Achema“ ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė gamtinių dujų pirkimo sąnaudų, kurios buvo patirtos


** UAB „LITGAS“ sąnaudos už gamtines dujas, kurios buvo skirtos SGD terminalo paleidimo-derinimo darbams.

AB "Lietuvos

dujos"

34% UAB „Litgas“

2%UAB „Kauno

termofikacijos

elektrinė“

9%UAB „Dujotekana“

6%

UAB „Haupas“

0,45%

AB

„Achema“

49%

36,3243,51

50,4439,63 35,09 37,14 33,77

1,759,33

10,058,79

7,056,59 8,19 9,11

15,58

17,5217,25

14,9214,28

14,076,22

0,52

0,570,54

0,410,43

0,450,45

38,2528,35 22,99

38,00 43,62 40,1548,71

10,00

20,00

30,00

40,00

50,00

60,00

70,00

80,00

90,00

100,00

110,00

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

AB "Lietuvos dujos" UAB LITGAS**

UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" UAB "Dujotekana"

UAB "Haupas AB "Achema"

16

1.3. Perdavimas

2014 m. gamtinių dujų perdavimo rinkoje veikė vienas operatorius – AB „Amber Grid“, kuriam

2013 m. liepos 18 d. išduota terminuota gamtinių dujų perdavimo licencija. Licencijuojamos veiklos

teritorija apima visas 10 Lietuvos apskričių. Tranzito veikla iki Įleidimo-išleidimo taškų kainodaros

modelio įdiegimo 2015 m. nėra reguliuojama, šią veiklą vykdo perdavimo tinklo operatorius

AB „Amber Grid“.

Perdavimo sistemos operatorius 2014 m. transportavo 4637,9 mln. m3 gamtinių dujų.

2562,5 mln. m3, arba 55,3 proc., viso kiekio teko Lietuvos vartotojams, 2075,4 mln. m3 transportuota

į Rusiją. Iš viso 2014 m. buvo transportuota 3,77 proc. mažiau gamtinių dujų negu 2013 m. Gamtinių

dujų perdavimas Lietuvos vartotojams 2014 m. buvo 3,9 proc. mažesnis nei 2013 m.

19 pav. Perdavimo rinkos struktūra 2008–2014 m. pagal transportuotą

gamtinių dujų kiekį, proc. ir mln. m3


2014 m., palyginti su 2008 m., gamtinių dujų perdavimo Lietuvos vartotojams rinkos dalis

mažėjo 16,5 procentinio punkto – nuo 71,78 iki 55,25 proc. Tranzito dalis perdavimo struktūroje

didėjo nuo 28,22 proc. 2008 m. iki 44,75 proc. 2014 m.

20 pav. Perdavimo rinkos struktūra pagal transportuotą gamtinių dujų kiekį 2008–2014 m., proc.


71,78 69,13 68,87 62,19 60,12 55,34 55,25

28,22 30,87 31,13 37,81 39,88 44,66 44,75

0,00

20,00

40,00

60,00

80,00

100,00

120,00

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Perdavimas Tranzitas

17

Vertinant kiekybiškai, 2008–2014 m. gamtinių dujų transportavimo perdavimo sistema apimtys

išaugo 4,13 proc. – nuo 4453,6 mln. m3 iki 4637,9 mln. m3, tačiau vis tiek buvo 14,7 proc. mažesnės

nei 2012 m., kai perdavimo sistema transportuoti didžiausi gamtinių dujų kiekiai nuo 2008 m.

21 pav. Perdavimo rinkos struktūra pagal transportuotą

gamtinių dujų kiekį 2008–2014 m., tūkst. m3


Pajamos už gamtinių dujų perdavimą Lietuvos vartotojams 2014 m., palyginti su 2013 m.,

didėjo 7,5 proc. ir sudarė 132,3 mln. Lt. Perdavimo sistemos operatorius daugiausiai pajamų gavo

2010 m., mažiausiai – 2013 m.

22 pav. Pajamos už gamtinių dujų perdavimą Lietuvos vartotojams 2008–2014 m., mln. Lt7


7 Patikslintos perdavimo sistemos operatoriaus pajamos gautos 2009 m., o 2014 m. informacija apie pajamas parengta

remiantis perdavimo sistemos operatoriaus pateiktomis neaudituotomis ataskaitomis.

31969972681434

3068764 3360933 32669382667096 2562496

1256655

1197331

1387164

2043560 2167442

2152417 2075405

0

1000000

2000000

3000000

4000000

5000000

6000000

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Perdavimas Tranzitas

124,1

127,6

138,3 137,4

128,3

123,1

132,3

115

120

125

130

135

140

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

18

1.4. Skirstymas

Gamtinių dujų skirstymo rinkoje 2014 m. veikė 6 įmonės: AB „Lietuvos dujos“, AB „Achema“,

AB agrofirma „Josvainiai“, UAB „Intergas“, UAB „Druskininkų dujos“ ir UAB „Fortum Heat

Lietuva“. 2014 m., palyginti su 2013 m., gamtinių dujų skirstymo sistema transportuotas

13,4 proc. mažesnis gamtinių dujų kiekis (761,4 mln. m3): buitiniams vartotojams paskirstytas

gamtinių dujų kiekis sumažėjo 2,6 proc. (nuo 154,2 mln. m3 2013 m. iki 150,2 mln. m3 2014 m),

nebuitiniams vartotojams – 15,8 proc. (nuo 725,4 mln. m3 2013 m. iki 611,2 mln. m3 2014 m).

23 pav. Skirstymo rinkos struktūra pagal transportuotą gamtinių dujų kiekį 2008–2014 m. mln. m3 8


2014 m., palyginti su 2013, skirstymo rinkos pokytis buvo nežymus: buitinių vartotojų gamtinių

dujų skirstymo rinkos dalis padidėjo 2,2 procentinio punkto – nuo 17,5 iki 19,7 proc., nebuitinių

vartotojų rinkos dalis mažėjo nuo 82,5 iki 80,3 proc.

24 pav. Skirstymo rinkos struktūra pagal transportuotą gamtinių dujų kiekį 2008–2014 m., proc.


Skirstymo rinkos struktūra pagal rinkos dalyvių paskirstytą gamtinių dujų kiekį 2008–2014 m.

kito nežymiai. Didžiausią skirstymo rinkos dalį užimančios AB „Lietuvos dujos“ rinkos dalis

2014 m. padidėjo 0,86 procentiniais punktais – nuo 97,36 iki 98,22 proc., UAB „Intergas“ – mažėjo

0,82 procentiniais punktais (nuo 1,9 proc. iki 1,08 proc.). UAB „Fortum Heat Lietuva“,

UAB „Druskininkų dujos“, AB agrofirma „Josvainiai“ rinkos dalys 2014 m. keitėsi nežymiai – nuo

0,07 iki 0,11 procentinių punktų.

8 Patikslinti 2008 m. paskirstyti gamtinių dujų kiekiai, įvertinant UAB „Intergas“ paskirstytus gamtinių dujų kiekius.

182,7 181,6 198,0 181,5 169,5 154,2 150,2

932,4 881,21005,2 910,4 840,0 725,4 611,2

0,0

500,0

1000,0

1500,0

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014Buitiniai vartotojai Nebuitiniai vartotojai

16,4 17,1 16,5 16,6 16,8 17,5 19,7

83,6 82,9 83,5 83,4 83,2 82,5 80,3

0,0

20,0

40,0

60,0

80,0

100,0

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Buitiniai vartotojai Nebuitiniai vartotojai

19

25 pav. Rinkos struktūra pagal rinkos dalyvių paskirstytą gamtinių dujų kiekį 2008–2014 m. proc.9


Gaminių dujų skirstymo sistemos operatoriai iš sistemos naudotojų 2014 m. gavo 193,7 mln.

Lt pajamų, t. y. 15,92 proc. daugiau nei 2013 m. ir jos buvo vienos didžiausių nuo 2008 m.

26 pav. Skirstymo sistemos operatorių pajamos 2008–2014 m. mln. Lt10


2014 m. skirstymo operatoriai prijungė 3600 naujus vartotojus. 2008–2014 m. laikotarpiu, per

metus vidutiniškai prijungiama po 3075 naujus vartotojus.

27 pav. Prie skirstymo sistemos prijungtų naujų vartotojų skaičius 2008-2014 m., vnt.


9 Patikslinta 2008 m. rinkos struktūra, įvertinant UAB „Intergas“ paskirstytus gamtinių dujų kiekius. 10 Patikslintos 2008–2013 m. skirstymo veiklos pajamos, atsižvelgiant į gamtinių dujų įmonių ataskaitų patikslinimus,

pateiktus audituotus duomenis. 2014 m. duomenys parengti remiantis gamtinių dujų įmonių neaudituotomis ataskaitomis.

97,09 96,99 97,0697,64 97,29 97,36

98,22

2,27 2,31 2,281,72

1,94 1,901,08

0,19 0,45 0,42 0,39 0,51 0,44 0,33

0,38 0,23 0,22 0,22 0,24 0,27 0,34

95,00

96,00

97,00

98,00

99,00

100,00

101,00

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014AB "Lietuvos dujos" UAB "Intergas" UAB "Fortum Heat Lietuva"

UAB "Druskininkų dujos" AB agrofirma "Josvainiai"

144,8

177,0202,6

178,6 182,4167,1

193,7

0,0

50,0

100,0

150,0

200,0

250,0

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

58663375 1476 1918 2251 3041 3600

0

10000

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

20

1.5. Tiekimas

Analizuojamu laikotarpiu gamtinių dujų tiekimo licencijas turėjo 32 gamtinių dujų tiekimo

įmonės, tačiau veiklą vykdė tik 11: AB „Achema“, AB agrofirma „Josvainiai“, AB „Lietuvos dujos“

(toliau – UAB „Lietuvos dujų tiekimas)11, UAB „Druskininkų dujos“, UAB „Dujotekana“, UAB

„Fortum Heat Lietuva“, UAB „Intergas“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, UAB „Grata group“,

UAB „Geros dujos“ ir UAB „Haupas“.

1.5.1. Didmeninė tiekimo rinka12

Vadovaujantis 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1227/2011

dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (toliau – Reglamentas) 2 straipsnio

4‒8 punktais, rinkos dalyviai (fiziniai ar juridiniai asmenys), sudarantys sandorius vienoje ar daugiau

didmeninių energijos rinkų, kuriose prekiaujama didmeniniais energetikos produktais, įskaitant

gamtinių dujų tiekimo sutartis ir kurių suvartojimas yra didesnis nei 600 GWh, priskiriami didmeninei

energijos rinkai. Remiantis 2013 m. duomenimis, gamtinių dujų sektoriuje buvo 5 juridiniai asmenys,

kurių suvartojimas siekė daugiau nei 600 GWh: AB „Klaipėdos energija“, UAB „Vilniaus energija“,

UAB Kauno termofikacijos elektrinė, AB „Lietuvos energijos gamyba“ ir AB „Achema“.


11 Pastaba: UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ veiklą vykdyti pradėjo nuo 2014 m. lapkričio 1 d., kuri perėmė gamtinių dujų

tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis iš AB „Lietuvos dujos“, todėl ataskaitoje, analizuojant tiekimo

veiklos segmentą, nurodoma ne AB „Lietuvos dujos“, o UAB „Lietuvos dujų tiekimas“. 12 Pastaba: ankstesnių laikotarpių ataskaitose informacija nesutampa su šioje ataskaitoje pateiktais duomenimis, nes

įsigaliojus Reglamentui didmeninė rinka ataskaitoje yra aprašyta pagal taikytinas Reglamento nuostatas.

UAB „Lietuvos dujų

tiekimas“ UAB „Dujotekana“ UAB „Haupas“

UAB „Fortum Heat

Lietuva“

UAB „Vilniaus

energija“

UAB „Geros dujos“

AB agrofirma „Josvainiai“

UAB „Klaipėdos energija“

UAB „Intergas“

AB „Lietuvos energijos

gamyba“

UAB „Druskininkų

dujos“

UAB Kauno

termofikacijos elektrinė

UAB „Dujotekana“

UAB „Grata group“

Savo reikmėms

AB „Achema“

Savo reikmėms

UAB GET Baltic

UAB BALTPOOL

UAB Kauno termofikacijos

elektrinė

UAB „Grata group“

UAB „Geros dujos“

28 pav. Didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūra 2014 m.

21

2014 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduota ir (ar) suvartota

2090,6 mln. m3 gamtinių dujų, t. y. 0,14 proc. daugiau nei 2013 m., kai buvo parduota ir (ar) suvartota

2087,6 mln. m3 gamtinių dujų, ir 17,3 proc. mažiau nei 2012 m. Šiuos pokyčius lėmė mažėjantis

gamtinių dujų vartojimas ir AB „Achema“ savoms reikmėms suvartojamų gamtinių dujų pokyčiai

analizuojamu laikotarpiu.

1 lentelė. Didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūra 2012–2014 m., tūkst. m3

Didmeninės gamtinių

dujų tiekimo rinkos

struktūra

2014 m. 2013 m.

2014 m. pokytis,

palyginti su 2013 m.

((+,-) ir proc.)

2012 m.

2014 m. pokytis,

palyginti su 2012 m

((+,-) ir proc.)

Didmeninė gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūra, tūkst. m3

Pagal dvišales sutartis 615.310 777.795 -162.485 -20,89 860.729 -245.419 -28,51

Biržoje 108.999 57.589 51.410 0,00 0 108.999 100

Savoms reikmėms 1.372.288 1.252.206 120.083 9,59 1.667.108 -294.820 -17,68

Iš viso: 2.090.597 2.087.590 3.007 0,14 2.527.837 -437.240 -17,30

Didmeninė gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūra, proc.

Pagal dvišales sutartis 29,41 37,26 -7,85 - 34,05 -4,64 -

Biržoje 5,21 2,76 2,45 - 0,00 5,21 -

Savoms reikmėms 65,38 59,98 5,40 - 65,95 -0,57 -

Iš viso: 100 100 - - 100 - -


2014 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje pagal dvišales sutartis ir gamtinių dujų

biržose buvo parduota atitinkamai 29,43 ir 5,21 proc. gamtinių dujų. Savoms reikmėms įmonės

sunaudojo 65,38 proc. viso didmeninėje gamtinių dujų rinkoje parduoto ir (ar) suvartoto gaminių dujų

kiekio, t. y 5,37 proc. punktais daugiau nei 2013 m.

29 pav. Didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūra 2012–2014 m., proc.


2014 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje pagal dvišales sutartis buvo parduota 615,3

mln. m3 gamtinių dujų. Palyginti su 2013 m., parduodamas gamtinių dujų kiekis, pagal dvišales

sutartis, mažėjo 20,9 proc. Analizuojamu laikotarpiu didžiausią gamtinių dujų kiekį pardavė UAB

„Lietuvos dujų tiekimas“, tačiau šios įmonės parduodami gamtinių dujų kiekiai pagal dvišales sutartis

mažėjo 36,2 proc. ir sudarė 246,1 mln. m3 gamtinių dujų. UAB „Dujotekana“ didmeninėje gamtinių

dujų tiekimo rinkoje pardavė 197,4 mln. m3 gamtinių dujų, t. y. 41,7 proc. mažiau nei 2013 m.

34,05

0

65,95

37,26

2,76

59,98

29,41

5,21

65,38

0

20

40

60

80

Pagal dvišales sutartis Biržoje Savoms reikmėms

2012 2013 2014

22

2014 m. gamtines dujas didmeninėje gamtinių dujų rinkoje pradėjo pardavinėti

UAB Kauno termofikacijos elektrinė, kuri prieš tai gamtines dujas naudojo tik savo reikmėms, bei

UAB „Grata group“. Didmeninės rinkos dalyviai ir struktūra pagal dvišalius kontraktus pateikti 2

lentelėje.

2 lentelė. Didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūra

pagal dvišales sutartis 2012–2014 m., tūkst. m3

Didmeninės gamtinių dujų

tiekimo rinkos dalyviai 2014 m. 2013 m.

2014 m. pokytis,


((+,-) ir proc.)

2012 m.

2014 m. pokytis,


((+,-) ir proc.)

AB „Lietuvos dujos“

(nuo 2014-11-01 UAB

„Lietuvos dujų

tiekimas“)

Iš viso 246.081 385.697 -139.616 -36,20 429.376 -183.295 -42,69

UAB „Dujotekana“

Iš viso 197.347 338.217 -140.870 -41,65 430.931 -233.584 -54,20

UAB Kauno

termofikacijos

elektrinė

Iš viso: 121.340 53.440 67.900 127,06 0 121.340 100

UAB „Haupas“ Iš viso 1.968 250 1.718 686,10 234 1.734 740,21

UAB „Grata group“ Iš viso: 48.399 0 48.399 100 0 48.399 100

AB agrofirma

„Josvainiai“ Iš viso: 175 191 -16 -8,12 188 -13 -6,80

Iš viso: 615.310 777.795 -162.485 -20,89 860.729 -245.419 -28,51


2014 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje pagal dvišales sutartis didžiausią rinkos

dalį užėmė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, kuriai tenkanti rinkos dalis sudarė

40 proc., tačiau, palyginti su 2013 m., šios bendrovės užimama rinkos dalis mažėjo 9,6 procentinio

punkto. UAB „Dujotekana“, kurios užimama didmeninės rinkos dalis 2012 m. pagal sudarytas

dvišales sutartis buvo didžiausia, 2013 m. ir 2014 m. prarado atitinkamai 18 ir 11,4 procentinio

punkto. Mažiausią rinkos dalį 2012–2014 m. užėmė UAB „Haupas“ ir UAB „Grata group“.

30 pav. Gamtinių dujų tiekimo įmonių užimama didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos dalis

pagal dvišales sutartis 2012–2014 m., proc.


49,89 49,5939,99

50,07 43,48

32,07

0,32

6,87

19,72

7,870,03 0,03

0

20

40

60

80

100

120

2012 m. 2013 m. 2014 m.

AB agrofirma "Josvainiai"

UAB „Grata group"

UAB Kauno termofikacijos elektrinė

UAB „Haupas"

UAB „Dujotekana"

AB „Lietuvos dujos"

23

Didmeninėje gamtinių dujų rinkoje pagal dvišales sutartis prekiavę gamtinių dujų tiekėjai

2014 m. gavo 812,3 mln. Lt pajamų, arba 23,2 proc. mažiau nei 2013 m., kai gavo 1057,2 mln. Lt

pajamų, ir 30,7 proc. mažiau nei 2012 m., kai tiekimo įmonių pajamos buvo 1172,8 mln. Lt.

AB „Achema“ ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė, kurios gamtines dujas įsigijo iš

OAO „Gazprom“, 2014 m. savoms reikmėms sunaudojo 1373,8 mln. m3 gamtinių dujų, t. y. 9,7 proc.

daugiau nei 2013 m. AB „Achema“ 2014 m. savoms reikmėms sunaudojo 1260 mln. m3,

UAB Kauno termofikacijos elektrinė – 113,8 mln. m3 gamtinių dujų.

3 lentelė. Didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūra pagal suvartojamą dujų kiekį savoms

reikmėms 2012 m.‒2014 m., tūkst. m3

Didmeninės gamtinių

dujų tiekimo rinkos

struktūra

2014 m. 2013 m. 2014 m. pokytis,


((+,-) ir proc.)

2012 m. 2014 m. pokytis,

palyginti su ((+,-) ir

proc.)

UAB Kauno

termofikacijos

elektrinė

113.790 167.820 -54.031 -32,20 218.690 -104.900 -47,97

AB „Achema“ 1.260.02913 1.084.385 175.644 16,20 1.448.418 -188.389 -13,01

Iš viso: 1.373.819 1.252.206 121.613 9,71 1.667.108 -293.289 -17,59


2014 m. gamtinių dujų biržose, kurių operatoriai yra UAB „Baltpool“ ir UAB „GET Baltic“, iš

viso buvo registruoti 68 dalyviai. Nuosekliai didėjantis biržos dalyvių skaičius rodo jų pripažinimą

tarp rinkos dalyvių ir galimą jų poreikį.

31 pav. Biržos dalyvių skaičius 2013‒2014 m.

Šaltiniai – UAB „GET Baltic“, UAB „Baltpool“.

UAB „Baltpool“ gamtinių dujų biržoje per 2014 m. buvo suprekiauta 70,6 tūkst. m3 gamtinių

dujų. UAB „GET Baltic“ – 108,9 mln. m3 gamtinių dujų. Palyginti su 2013 m. laikotarpiu,

UAB „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje parduotas gamtinių dujų kiekis 89 proc. didesnis nei

2013 m. Pažymėtina, kad 2014 m. IV ketv. per UAB „GET Baltic“ ir UAB „Baltpool“ valdomas

gamtinių dujų biržas buvo parduotas SGD terminalo paleidimo darbams skirtas gamtinių dujų kiekis

(45 mln. m3).14

13 Įvertinas ir AB „Achema“ gamtinių dujų kiekis – 6 mln. m3, kuris buvo įsigytas iš UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 14 http://litgas.lt/litgas-prades-prekyba-sgd-terminalo-bandymui-skirtomis-dujomis/

22

5

44

22

0

10

20

30

40

50

UAB GET Baltic BALTPOOL UAB

2013 2014

http://litgas.lt/litgas-prades-prekyba-sgd-terminalo-bandymui-skirtomis-dujomis/

24

32 pav. Gamtinių dujų biržose parduotas gamtinių dujų kiekis 2013‒2014 m., tūkst. m3

Šaltinis ‒ Komisija

Vidutinė gamtinių dujų kaina UAB „GET Baltic“ biržoje šiuo laikotarpiu buvo

962 Lt/tūkst. m3, arba 16,8 proc. mažesnė nei 2013 m., tuo metu ji buvo 1156 Lt/tūkst. m3.

UAB „Baltpool“ gamtinių dujų biržoje vidutinė svertinė kaina buvo 920,28 Lt/tūkst. m3, 2014 m.

prekybos apyvarta abiejose biržose sudarė 104,9 mln. Lt.

33 pav. Vidutinė gamtinių dujų kaina 2014 m. UAB „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje,

Lt/tūkst. m3*

Šaltinis – UAB „GET Baltic“.

*Sausio, kovo ir rugpjūčio mėn. nebuvo sudarytas nė vienas sandoris.

34 pav. Įvykdytų sandorių vidutinė gamtinių dujų kaina UAB „Baltpool“ gamtinių dujų biržoje,

Lt/tūkst. m3, 2014 m.

Šaltinis ‒ UAB „Baltpool“.

1.5.2. Mažmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka

Gamtinių dujų tiekimą 2014 m. vykdė šios įmonės: UAB „Lietuvos dujų tiekimas“,

UAB „Dujotekana“, UAB „Haupas“, UAB „Fortum Heat Lietuva“, UAB „Druskininkų dujos“,

AB agrofirma „Josvainiai“, UAB „Grata group“ ir UAB „Geros dujos“ ir UAB „Intergas“.

2014 m. mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduota 675,8 mln. m3 gamtinių dujų,

t. y. 4,55 proc. mažiau negu 2013 m., kai buvo parduota 706,6 mln. m3 gamtinių dujų. Tam didžiausią

įtaką turėjo sumažėję pardavimai: 4,9 proc. nebuitiniams ir 2,6 proc. buitiniams gamtinių dujų

vartotojams.

57589,1

108993,07

0

100000

200000

2013 m. 2014 m.

1145 1169 1110 1012 1007 1055828 862 927

0

1000

2000

Vasaris Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis

0,1 0,5 3,1

40

20,1

0,4 1,4 5

700

800

900

1000

0

20

40

60

2014-10-18 2014-10-25 2014-11-11 2014-11-19 2014-12-09 2014-12-11 2014-12-12 2014-12-17

Kiekis Kaina

25

2014 m., palyginti su 2013 m., pardavimų koncentracija mažmeninėje rinkoje keitėsi: prie

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir UAB „Dujotekana“, kurios 2013 m. užėmė 97,4 proc. rinkos,

prisijungė naujas rinkos dalyvis – UAB „Grata group“. Šios 3 įmonės 2014 m. užėmė 98,3 proc.

mažmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos, likusią dalį – 1,7 proc. dalijosi kiti rinkos dalyviai.

2014 m. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Dujotekana“ ir UAB „Grata group“ užimamos rinkos

dalys atitinkamai sudarė 90,35 proc., 4,85 proc. ir 3,13 proc.

2014 m. mažmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūroje pagal nupirktus kiekius

buitiniams vartotojams tenkanti dalis sudarė 22,22 proc. ir, palyginti su 2013 m., didėjo 0,4 proc.

punkto. Nebuitinių vartotojų rinkos dalis 2014 m. sudarė 77,77 proc.

35 pav. Rinkos struktūra pagal nupirktus gamtinių dujų kiekius, 2012–2014 m. proc.


2014 m. Lietuvoje buvo 565,2 tūkst. gamtinių dujų vartotojų, iš kurių 558,5 tūkst. – buitiniai ir

6,7 tūkst. – nebuitiniai. Vertinant rinkos struktūrą ilgesniu periodu, galima pastebėti, kad didėja

nebuitinių vartotojų, kurie naudoja gamtines dujas, skaičius.

Buitiniai vartotojai, kurie pagal vartotojų skaičių užima 98,81 proc. visos mažmeninės vartotojų

rinkos, suvartojo tik 22,23 proc. gamtinių dujų, kurios buvo patiektos mažmeninėje gamtinių dujų

tiekimo rinkoje. Nebuitiniai vartotojai nupirko 77,77 proc. mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo

rinkoje patiekto gamtinių dujų kiekio, nors jų, kaip vartotojų, skaičius, palyginti su buitinių vartotojų

skaičiumi, buvo labai mažas – tik 1,19 proc.

Tarp ES valstybių daugiausia gamtinių dujų vartotojų, tenkančių 1000 gyventojų, 2013 m.

pabaigoje buvo Olandijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje, mažiausia – Švedijoje, Suomijoje ir

Bulgarijoje. Vertinant absoliučiais skaičiais, daugiausia gamtinių dujų vartotojų ES 2013 m.

duomenimis, buvo Jungtinėje Karalystėje (23,0 mln.), Italijoje (22,9 mln.) ir Vokietijoje (21,2 mln.),

mažiausia – Suomijoje (34 tūkst.), Švedijoje (40 tūkst.) ir Estijoje (52 tūkst.).

36 pav. Gamtinių dujų vartotojų, tenkančių 1000 gyventojų, skaičius, vnt., 2013 m. gruodžio 31 d.

Šaltiniai – Eurogas, Eurostat.

22,26 21,83 22,23

77,74 78,17 77,77

0

50

100

2012 m. 2013 m. 2014 m.

Buitiniai Nebuitiniai

4,2

6,3

9,5 27

,8

39

,4

65

,1

75

,0 12

9,1

14

2,7

15

1,8

15

6,4

15

9,8

15

9,9

16

3,9

17

2,4

17

8,9

18

8,1

21

8,9

23

8,8

26

3,0

27

2,0

27

7,8

28

9,0

35

0,0

36

0,0

38

4,4

42

6,2

0,0

100,0

200,0

300,0

400,0

500,0

26

Buitinių vartotojų segmentas

2014 m., kaip ir 2013 m., mažmeninėje rinkoje dujas buitiniams vartotojams tiekė 6 įmonės.

2014 m. buitiniai vartotojai suvartojo 150,1 mln. m3 gamtinių dujų, t. y. 2,62 proc. mažiau negu

2013 m. Buitiniai vartotojai už gamtines dujas sumokėjo 209,1 mln. Lt, t. y. 13,3 proc. mažiau nei

2013 m. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir toliau išlieka pagrindinė gamtinių dujų tiekėja buitiniams

vartotojams: 2014 m. šios įmonės užimama rinkos dalis sudarė 99,83 proc. pardavimų.

4 lentelė. Gamtinių dujų kiekio, pajamų bei rinkos dalių buitiniams vartotojams palyginimas, 2012–2014 m.

UAB

„Lietuvos

dujų

tiekimas“

UAB

„Fortum

Heat

Lietuva“

UAB

„Intergas“

AB agrofirma

„Josvainiai“

UAB

„Druskininkų

dujos“

UAB

„Geros

dujos“

UAB

„Sky

energy

group“

Iš viso

Kie

kia

i, t

ūk

st.

m3

2014 m. 149.948 4 67 41 140 2 - 150.134

2013 m. 153.900 4 71 45 141 - 53 154.174

2012 m. 169.213 5 80 55 170 - - 169.447

2014 m.

pokytis,

palyginti

su 2013

m.

-2,57 -6,04 -5,14 -9,49 -0,8 100 -100 -2,62

Paj

amo

s tū

kst

. L

t

2014 m. 208.862 5 86 64 307 3 - 209.142

2013 m. 240.830 7 97 78 308 - 69 241.315

2012 m. 231.965 8 97 91 643 - - 232.478

2014 m.

pokytis,

palyginti

su 2013

m.

-13,35 -19,39 -11,00 -17,40 -0,41 100 -100 -13,33

Rin

ko

s d

alis

pag

al

kie

kiu

s, p

roc.

2014 m. 99,831 0,003 0,045 0,027 0,093 0,001 0

2013 m. 99,796 0,003 0,046 0,029 0,092 0 0,034

2012 m. 99,817 0,003 0,047 0,033 0,1 0 0

Šaltinis ‒ Komisija.

Nebuitinių vartotojų segmentas

Nebuitiniams vartotojams gamtines dujas mažmeninėje rinkoje 2014 m. tiekė 10 įmonių, kurios

nebuitiniams vartotojams analizuojamu laikotarpiu pardavė 526 mln. m3 gamtinių dujų. Palyginti su

2013 m., nebuitiniai vartotojai suvartojo beveik 4,85 proc. mažiau gamtinių dujų.

27

5 lentelė. Gamtinių dujų tiekimo įmonių patiekti gamtinių dujų kiekiai nebuitiniams vartotojams,

2012–2014 m., tūkst. m3

Gamtinių dujų tiekėjai

nebuitiniams vartotojams 2014 m. 2013 m.

2014 m. pokytis,

palyginti su 2013

m. proc.

2012 m.

2014 m. pokytis,

palyginti su 2012

m., proc.


tiekimas“ 460.627 492.225 -6,42 527.060 -12,60

UAB „Dujotekana“ 32.802 41.920 -21,75 43.250 -24,16

UAB „Haupas“ 5.573 11.857 -53,00 13.990 -60,16

AB agrofirma „Josvainiai“ 2.383 2.143 11,17 2.199 8,35

UAB „Druskininkų dujos“ 72 111 -34,98 62 15,57

UAB „Fortum Heat

Lietuva“ 2.532 3.899 -35,06 5.118 -50,53

UAB „Intergas“ 371 204 82,03 407 -9,00

UAB „Grata group“ 21.164 0 100 0 100

UAB „Geros dujos“ 58 0 100 0 100

AB „Achema“ 0 1 -43,95 1 -64,57

Iš viso: 525.582 552.359 -4,85 592.088 -11,23


Gamtinių dujų tiekimo įmonių pajamos iš nebuitinių vartotojų 2014 m. mažėjo

12,7 proc., arba 88,7 mln. Lt, palyginti su 2013 m., ir sudarė 610,2 mln. Lt. Beveik visų (išskyrus

AB agrofirma „Josvainiai“ ir UAB „Intergas) gamtinių dujų tiekimo įmonių pajamos 2014 m. mažėjo.

6 lentelė. Gamtinių dujų tiekimo įmonių pajamos gautos

iš nebuitinių vartotojų 2012–2014 m., tūkst. Lt


nebuitiniams vartotojams

2014 m. 2013 m. 2014 m. pokytis,

palyginti su 2013

m. proc.

2012 m. 2014 m. pokytis,

palyginti su 2012

m., proc.


tiekimas“

536.952 634.900 -15,43 713.070 -24,70

UAB „Dujotekana“ 41.364 54.158 -23,62 58.981 -29,87

UAB „Haupas“ 16 46 -64,99 18 -12,09

AB agrofirma „Josvainiai“ 3.480 3.234 7,60 3.381 2,92

UAB „Druskininkų dujos“ 152 206 -26,34 213 -28,80

UAB „Fortum Heat

Lietuva“

3.547 6.138 -42,21 7.884 -55,01

UAB „Intergas“ 460 267 72,15 573 -19,83

UAB „Grata group“ 24.130 0 100 0 100

UAB „Geros dujos“ 91 0 100 0 100

AB „Achema“ 0 1 -43,08 1 -60,61

Iš viso: 610.192 698.950 -12,70 784.121 -22,18


28

Pagrindinę nebuitinių vartotojų rinkos dalį, vertinant pagal parduotų gamtinių dujų kiekį, ir

toliau užima UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, kurios rinkos dalis 2014 m. sumažėjo ir buvo

87,64 proc. (2013 m. – 89,11 proc.). UAB „Dujotekana“ užimama rinkos dalis 2014 m. sumažėjo iki

6,24 proc. (2013 m. buvo 7,59). Tokiam pasikeitimui įtakos turėjo naujas rinkos dalyvis –

UAB „Grata group“, kuris 2014 m. užėmė 4,03 proc. mažmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos.

7 lentelė. Gamtinių dujų tiekimo įmonių užimama rinkos dalis

pagal parduodamų dujų kiekį 2012–2014 m.


nebuitiniams vartotojams

2014 m. 2013 m. 2014 m. pokytis,

palyginti su 2013

m. proc.

2012 m. 2014 m. pokytis,

palyginti su 2012

m., proc.


tiekimas“

87,64 89,11 -1,47 89,02 -1,38

UAB „Dujotekana“ 6,24 7,59 -1,35 7,30 -1,06

UAB „Haupas“ 1,06 2,15 -1,09 2,36 -1,30

AB agrofirma „Josvainiai“ 0,45 0,39 0,07 0,37 0,08

UAB „Druskininkų dujos“ 0,01 0,02 -0,01 0,01 0,00

UAB „Fortum Heat

Lietuva“

0,48 0,71 -0,22 0,86 -0,38

UAB „Intergas“ 0,07 0,04 0,03 0,07 0,00

UAB „Grata group“ 4,03 0,00 4,03 0,00 4,03

UAB „Geros dujos“ 0,01 0,00 0,01 0,00 0,01


1.6. Kainos

Gamtinių dujų importo kaina tiesiogiai priklauso nuo alternatyvių kuro rūšių, t. y. 1 proc.

sieringumo mazuto ir dyzelinio kuro (0,1) kainos pasaulinėje rinkoje bei euro ir JAV dolerio kurso

santykio. Lentelėje pateikiamas 1 proc. sieringumo mazuto ir dyzelinio kuro (0,1) 6 mėn. vidutinės

metinės kainos palyginimas bei valiutų kurso santykio palyginimas.

8 lentelė. Vidutinių 1 proc. sieringumo mazuto ir dyzelinio kuro (0,1) 6 mėn. kainos (JAV dol./t) bei

vidutinio metinio valiutų kurso santykio 2013–2014 m. palyginimas

Gamtinių dujų importo

kainos veiksnys

2014 m. 2013 m. 2014 m. pokytis,

palyginti su 2013 m.,

proc.

2012 m. 2014 m. pokytis,

palyginti su

2012 m., proc.

1 proc. sieringumo

mazutas

604,43 622,71 -2,93 676,13 -10,6

Dyzelinis kuras (0,1) 900,41 924,79 -2,64 950,35 -5,26

Lt/JAV 2,62 2,60 0,89 2,67 -1,99

Šaltiniai – ECB ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“.

Kaip matyti iš pateiktos informacijos, 1 proc. sieringumo mazuto kaina 2014 m., palyginti su

2013 m., mažėjo 2,9 proc., dyzelinio kuro (0,1) – 2,6 proc. Valiutų kurso santykis pakilo 0,89 proc.

2014 m. gegužės 8 d. „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje AB „Lietuvos dujos“ išplatino pranešimą apie

esminį įvykį, kad AB „Lietuvos dujos“ pasiekė susitarimą su Rusijos AB „Gazprom“ dėl gamtinių

29

dujų importo kainos sumažinimo. Šie veiksniai lėmė tai, kad vidutinė importuojamų gamtinių dujų

kaina 2014 m., palyginti su 2013 m., vidutiniškai sumažėjo 11,7 proc. – nuo 1241 Lt iki 1096 Lt už

tūkst. m3.

37 pav. Gamtinių dujų vidutinė importo kaina 2007–2014 metais, Lt už tūkst. m3


38 pav. „Brent“ naftos momentinė (spot) kaina, JAV doleriai už barelį, 2008–2014 m.

Šaltinis – U.S. Energy Information Administration.

Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams 2014 m. I pusm., palyginti su 2013 m. I pusm.,

ES valstybėse vidutiniškai mažėjo 5,7 proc. Didžiausias gamtinių dujų tarifo augimas

2014 m. I pusm., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2013 m., buvo Portugalijoje, mažiausias –

Slovakijoje. Gamtinių dujų tarifas buitiniams vartotojams labiausiai mažėjo Vengrijoje ir Danijoje.

Mažiausias gamtinių dujų tarifas išliko Rumunijoje, didžiausias – Švedijoje. Lietuvoje gamtinių dujų

518

1050

748863

1081

13121241

1096

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 2014

0

20

40

60

80

100

120

140

Sau

.08

Bal

.08

Lie

.08

Spl.

08

Sau

.09

Bal

.09

Lie

.09

Spl.

09

Sau

.10

Bal

.10

Lie

.10

Spl.

10

Sau

.11

Bal

.11

Lie

.11

Spl.

11

Sau

.12

Bal

.12

Lie

.12

Spl.

12

Sau

.13

Bal

.13

Lie

.13

Spl.

13

Sau

.14

Bal

.14

Lie

.14

Spl.

14

-5,3 proc.

2 kartai

-28,8 proc.

15,3 proc.

25,3 proc.

21,3 proc. -11,7

30

tarifai buitiniams vartotojams 2014 m. I pusm., palyginus su 2013 m. I pusm., mažėjo

15,25 proc.

39 pav. Gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams palyginimas, 2013–2014 m. I pusm. Eur/kWh

Šaltinis – Eurostat.

Gamtinių dujų kainos nebuitiniams vartotojams 2014 m. I pusm., palyginti su 2013 m.

I pusm., ES valstybėse vidutiniškai mažėjo 5,31 proc. Didžiausias gamtinių dujų tarifo augimas

2014 m. I pusm., palyginti su 2013 m. I pusm., buvo Didžiojoje Britanijoje mažiausias – Slovakijoje.

Didžiausias gamtinių dujų tarifo nebuitiniams vartotojams mažėjimas 2014 m. I pusm., palyginti su

2013 m. I pusm., užfiksuotas Belgijoje – 21,5 proc.

2014 m. I pusm. mažiausias gamtinių dujų tarifas nebuitiniams vartotojams buvo Rumunijoje,

didžiausias – Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje gamtinių dujų kaina nebuitiniams vartotojams

2014 m. I pusm., palyginti su 2013 m. I pusm., mažėjo 6,05 proc.

40 pav. Gamtinių dujų tarifų nebuitiniams vartotojams palyginimas,

2013–2014 m. I pusm. Eur/kWh


-15

,29

-16

,78

-0,2

7

-4,4

9

-6,3

1

4,1

9

-4,2

2

1,9

3 -14

,53

-3,5

6

-7,2

3

-15

,25

-1,9

6

2,8

2

-1,9

1

2,3

8

-5,6

7

-2,8

1

3,1

2

13

,07

2,8

3

-6,8

7

2,7

5

-2,8

3

8,5

2

-20,00

-15,00

-10,00

-5,00

0,00

5,00

10,00

15,00

0,000,010,020,030,040,050,060,070,08

2013 m. I pusm. 2014 m. I pusm.

2,9

0

-20

,58

-2,6

4

-21

,50

-6,1

7

-6,9

8

-2,8

7

-5,3

1

-3,9

3

-8,9

7

5,3

4

0,2

8

-5,5

3

-4,7

1

-3,9

2

2,4

9

-6,0

5

-3,3

4 -14

,13

-2,2

8

-6,6

2

-11

,06

-10

,07

-5,9

1

1,4

5 -16

,60

-8,7

9

-25,00

-20,00

-15,00

-10,00

-5,00

0,00

5,00

10,00

0,00

0,01

0,02

0,03

0,04

0,05

0,06

Au

stri

ja

Bel

gij

a

Bulg

arij

a

Kro

atij

a

Ček

ija

Dan

ija

Est

ija

ES

Su

om

ija

Pra

ncū

zija

Vo

kie

tija

Gra

ikij

a

Ven

gri

ja

Air

ija

Ital

ija

Lat

vij

a

Lie

tuv

a

Liu

kse

mbu

rgas

Ola

nd

ija

Len

kij

a

Po

rtu

gal

ija

Rum

unij

a

Slo

vak

ija

Slo

vėn

ija

Isp

anij

a

Šv

edij

a

JK

2013 m. I pusm. 2014 m. I pusm.

31

2. ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIUS

Remiantis viešai prieinamais duomenimis, didžiausių elektros energetikos sektoriaus įmonių,

kurių akcijomis yra prekiaujama NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje, akcininkai yra

Lietuvos valstybė bei Lietuvos ūkio subjektai.

41 pav. Vertybinių popierių biržoje dalyvaujančios

elektros energetikos sektoriaus įmonės, 2015 m. gegužė



2014 m. elektros energetikos sektoriuje buvo išduota 11 bei panaikinti 6 nepriklausomo tiekimo

leidimai (licencijos), išduoti 154 elektros energijos gamybos leidimai (82,5 proc. iš jų saulės

elektrinėms, 12,3 proc. – vėjo), elektros energijos gamybos veiklą pradėjo vykdyti 76 nauji ūkio

subjektai, gamybos veiklą nutraukė 47 ūkio subjektai. 2014 m. pabaigoje elektros energijos rinkoje

licencijas ar leidimus verstis elektros energetikos veikla turėjo 1 686 rinkos dalyviai. Didžiąją jų dalį

sudarė elektros energijos gamybos leidimus turintys asmenys.

100 proc. 100 proc.

Valstybė, atstovaujama

Finansų ministerijos

UAB „EPSO-G“ „Lietuvos energija“, UAB

AB LESTO

Lietuvos energijos gamyba,

AB

LITGRID AB

AB „Klaipėdos nafta“

Valstybė, atstovaujama

Energetikos ministerijos

BALTPOOL UAB

UAB koncernas „Achemos

grupė“

72,32 proc.

96,13 proc.

94,39 proc.

97,5 proc.

67,0 proc.

33,0 proc.

10,24 proc.

32

42 pav. Rinkos dalyvių, turinčių licenciją ar leidimą verstis elektros energetikos veikla,

skaičius, vnt., 2012–2014 m. pabaigoje


2014 m. pabaigoje, palyginti su 2013 m. pabaiga, nepriklausomo elektros energijos tiekimo

licencijas turinčių rinkos dalyvių skaičius didėjo 7,4 proc. – nuo 68 iki 73, aktyvių tiekėjų skaičius

mažėjo 21,7 proc. – nuo 23 iki 18. 2014 m. nepriklausomo tiekimo veiklą vykdė 27,3 proc. rinkos

dalyvių, turėjusių nepriklausomo tiekimo licenciją / leidimą, 2013 m. – 39,7 proc.

43 pav. Nepriklausomų tiekėjų skaičius ketvirčio pabaigoje, vnt., 2012–2014 m.


*AB „Panevėžio energija“ elektros energiją tiekia tik savo padaliniams, esantiems kitose teritorijose.

356

1 6 5

65

1572

1 6 5

68

1601

1 6 5

73

Gamyba Perdavimas Skirstymas Visuomeninis tiekimas Nepriklausomas

tiekimas

2012 m. 2013 m. 2014 m.

41 41 41 40 41 41 42 45 46 49 53 55

24 24 24 25 24 24 2323 21 20

19 18

65 65 65 65 65 65 6568 67 69

72 73

0

10

20

30

40

50

60

70

80

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

2012 m. 2013 m. 2014 m.

Nevykdė veiklos* Vykdė veiklą Iš viso

33

2014 m., palyginti su 2013-aisiais, Lietuvoje elektros energijos importas augo 2,3 proc.,

eksportas mažėjo 74,9 proc. 2008–2014 m. importo apimtys augo 4,6 karto, eksportas mažėjo 15,8

karto. Gamyba 2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, mažėjo 7,9 proc., nuo 4,4 TWh iki 4,1 TWh.

2008–2014 m. gamybos apimtys sumažėjo 3,5 karto.

44 pav. Elektros gamyba, eksportas ir importas Lietuvoje, TWh, 2008–2014 m.


Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis15, 2014 m. 21 ES valstybėje – EBPO narėje

buvo pagaminta 2 874 TWh elektros energijos, t. y. 3,5 proc. mažiau nei 2013-aisiais

(2 979 TWh). Importuojamos elektros energijos kiekis padidėjo 11,2 proc., nuo 318,2 iki 353,8 TWh,

eksportuojamos – 8,8 proc., nuo 309,4 iki 336,6 TWh. Didžiausias teigiamas elektros energijos

eksporto ir importo balansas 2014 m. buvo Prancūzijoje – 67,7 TWh, didžiausias neigiamas – Italijoje

– 43,7 TWh.

2014 m., palyginti su 2013-aisiais, Lietuvoje elektros energijos suvartojimas augo

3,2 proc., nuo 12,1 iki 12,4 TWh: patiektos vartotojams elektros energijos kiekis augo 2,0 proc., tinklų

technologinės sąnaudos mažėjo 6,4 proc., elektros energijos gamintojų suvartojimas savoms

reikmėms augo 7,2 proc., elektros energijos, reikalingos Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei

užkrauti, apimtys didėjo 25,0 proc.

45 pav. Šalies suvartojimas, TWh, 2004–2014 m.


* Nuo 2011 m. savos reikmės nurodytos gamintojų, prijungtų prie perdavimo tinklo.

15 International Energy Agency, Monthly Electricity Statistics, March 2015, OECD/IEA 2014,

http://www.iea.org/stats/surveys/elec_archives.asp

14,00 15,30

5,704,45 4,71 4,40 4,05

1,68 0,68

7,138,71 8,56 7,61 7,78

2,63 3,611,14 1,97 1,94 0,66 0,17

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Gamyba Importas Eksportas

8,5 8,8 9,2 9,6 9,9 9,2 9,2 9,5 9,7 9,6 9,8

0,9 0,8 0,50,8 0,8

1,0 1,0 0,8 0,7 0,8 1,01,3 1,3 1,21,2 1,1

1,0 1,1 0,9 0,9 0,9 0,91,5 1,2 1,11,1 1,2

1,2 0,4 0,8 1,0 0,7 0,8

12,3 12,0 12,012,6 12,9

12,411,7 12,0 12,3 12,1

12,4

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Patiekta vartotojams Kruonio HAE užkrovimas Tinklų technologinės sąnaudos

Gamintojų savos reikmės* Iš viso


34

2014 m. įrengtoji elektrinių galia, palyginti su 2013 m., didėjo 0,2 proc., nuo 4356 iki

4363 MW. Šį augimą lėmė 1,2 proc. išaugusi elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos

išteklius (AEI), įrengtoji galia. AEI elektrinėse įrengtosios galios rinkos dalis 2014 m., palyginti su

2013 m., augo 0,1 proc. punkto ir sudarė 12,9 proc.

46 pav. Instaliuota elektrinių galia metų pabaigoje, 2011–2014 m.


Elektros energetikos sektoriaus pajamos 2014 m., palyginti su 2013 m., mažėjo 5,7 proc., tai

lėmė 23,3 proc. sumažėjusios elektros energijos gamybos pajamos. Pajamos iš perdavimo ir

skirstymo veiklų atitinkamai mažėjo 8,5 ir 9,7 proc., tiekimo veiklos pajamos augo 2,0 proc.

47 pav. Elektros energetikos sektoriaus pajamos 2012–2014 m., mln. Lt


68,6 68,8 66,5 66,4

8,99,8 12,8 12,9

22,521,4

20,7 20,6

39954212

4356 4363

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Kitos elektrinės (proc.) AEI elektrinės (proc.) Kruonio HAE (proc.) Iš viso (MW)

1218,3 1253,2 961,7

312,7 321,6 294,2

1.698,9 1.934,01.746,2

4.219,2 4.011,24.092,5

7.449,03 7.520,027.094,59

2012 m. 2013 m. 2014 m.

Gamyba Perdavimas Skirstymas Tiekimas Iš viso

35

2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, investicijos į tinklų infrastruktūrą augo 38,9 proc., nuo

517,6 iki 719,0 mln. Lt. Perdavimo tinklų investicijų rinkos dalis didėjo 8,2 proc. punkto, nuo 40,2

iki 48,4 proc., atitinkamai mažėjo skirstymo tinklų investicijų rinkos dalis.

48 pav. Rinkos struktūra pagal investicijas į infrastruktūrą, 2012–2014 m.


2.2. Gamyba

2014 m. iš iškastinio kuro buvo pagaminta ir į elektros energijos tinklus patiekta 47,0 proc.

elektros energijos, iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pagamintos ir į tinklus patiektos elektros

energijos dalis sudarė 36,2 proc., likusią dalį (16,8 proc.) – elektros energija, pagaminta Kruonio

hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE). Palyginti su 2013 m., AEI gamybos dalis augo

2,0 proc. punktais.

49 pav. Elektros energijos gamybos struktūra Lietuvoje

pagal gamybai naudojamo kuro rūšį, 2012–2014 m.


70,0 59,8 51,6

30,0 40,2

48,4466,8517,6

719,0

2012 m. 2013 m. 2014 m.

Skirstymas (proc.) Perdavimas (proc.) Iš viso (mln. Lt)

64,5

53,547,0

10,9

12,3

16,8

11,4

13,615,7

9,0

11,8

9,7

4,2

6,0

6,1

2,9

4.706

4.398

4.052

2012 m. 2013 m. 2014 m.

Iškastinis kuras (proc.) Kruonio HAE (proc.) AEI vėjas (proc.)

AEI hidro (proc.) AEI biokuras (proc.) AEI saulė (proc.)

Atliekų deginimo elektrinės (proc.) Iš viso (GWh)

36

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis16, 2014 m. 11 iš 21 ES valstybių (EBPO narių)

nuo 50 proc. iki 95 proc. elektros energijos pagamino degindamos kurą17. Prancūzija, Slovakija ir

Vengrija daugiau nei pusę elektros energijos pagamino atominėse elektrinėse, Austrijoje daugiau nei

pusė elektros energijos pagaminta hidroelektrinėse, o tarp atsinaujinančius energijos išteklius18

naudojančių valstybių išsiskiria Danija, Portugalija ir Ispanija (daugiau nei 20 proc. gamybos).

50 pav. Elektros energijos gamybos struktūra ES valstybėse – EBPO narėse, 2014 m.

Šaltinis – IEA.

2.3. Perdavimas

Elektros energijos perdavimo rinkoje veikia 1 įmonė – AB „Litgrid“. 2014 m. perdavimo

tinklams patiekta 11,5 TWh elektros energijos, t. y. 0,5 proc. mažiau nei 2013-aisiais. Perdavimo

tinklais perduotos elektros energijos kiekis 2014 m., palyginti su 2013-aisiais, mažėjo 0,3 proc., nuo

11 309 iki 11 272 GWh, nuostoliai elektros tinkluose ir elektros energijos savoms reikmėms poreikis

mažėjo 9,7 proc., nuo 220,4 iki 244,0 GWh.

51 pav. Elektros energijos perdavimo rinkos struktūra, 2010–2014 m.


16International Energy Agency, Monthly Electricity Statistics, March 2015, OECD/IEA 2014,

http://www.iea.org/stats/surveys/elec_archives.asp 17 įskaitant elektros energiją, pagamintą naudojant degiuosius AEI ir deginant atliekas. 18 Išskyrus degiuosius AEI ir hidro energiją.

24

41

57 56

95

43

6

6375

43

76

6254

89 93

43

22 23

41

9

68

46

36

35

77

16 54

4

58

37

20

41

18

68

24

20 13

4 10 422 41

2

32

17

38

16 42

38 11

3

44

5 2 417 15

2

20 174 7 5

25

3 1

23

8 11

64 70 80 31 11 65 540 576 46 27 25 268 3 98 145 51 24 16 266 151 317

Degusis kuras (proc.) Atominė energija (proc.) Hidroenergija (proc.) Kiti AEI (proc.) Iš viso (TWh)

97,997,8 97,9 97,9 98,1

2,1

2,2 2,1 2,1 1,9

12.882

11.791 11.767 11.553 11.493

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Perduota elektros energija (proc.) Nuostoliai tinkluose ir savo reikmės (proc.) Iš viso (GWh)


37

Elektros energijos perdavimo veiklos investicijos 2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, didėjo

1,7 karto, nuo 207,9 iki 348,0 mln. Lt., investicijos į strateginius projektus augo 1,8 karto, į tinklo

plėtrą – 37,8 proc., naujiems vartotojams prijungti – 16,4 proc., kitos investicijos – 2 kartus.

52 pav. Elektros energijos perdavimo rinkos struktūra pagal investicijas, 2012–2014 m.


2.4. Skirstymas

Elektros energijos skirstymo rinkoje veikia 6 rinkos dalyviai: AB „Achema“, AB „Lifosa“,

AB „Akmenės cementas“, UAB „E Tinklas“ ir UAB „Dirbtinis pluoštas“, vykdančios skirstymo

veiklą savo įmonių teritorijose, bei AB „Lesto“, vykdanti skirstymo veiklą likusioje Lietuvos

teritorijoje.

2014 m., palyginti su 2013-aisiais, elektros energijos kiekis, gautas į skirstomuosius tinklus,

augo 2,1 proc., nuo 8,9 iki 9,1 TWh. Elektros energijos kiekis, paskirstytas vartotojams, prijungtiems

prie vidutinės įtampos tinklo, didėjo 2 proc., nuo 2,6 iki 2,7 TWh, prijungtiems prie žemosios įtampos

tinklo – 2,4 proc., nuo 5,6 iki 5,8 TWh. Technologiniai nuostoliai bei savos reikmės vidutinės įtampos

skirstomuosiuose tinkluose 2014 m., palyginti su 2013 m., didėjo 0,5 proc., nuo 376 iki 378 GWh,

žemosios įtampos tinkluose – taip pat 0,5 proc., nuo 292 iki 293 GWh.

53 pav. Elektros energijos skirstymo rinkos struktūra, 2012–2014 m.

Šaltinis – Komisija

39,5 22,4 18,5

28,51,0

0,7

31,2 74,0

77,72,6

3,1

140,1

207,9

348,0

2012 m. 2013 m. 2014 m.

Kitos investicijos (proc.)

Strateginiai projektai (proc.)

Naujų vartotojų elektros įrenginių

prijungimas (proc.)

Investicijos į tinklo plėtrą (proc.)

Iš viso (mln. Lt)

63,2 63,2 63,4

28,9 29,3 29,3

7,9 7,5 7,4

8.855 8.924 9.114

2012 m. 2013 m. 2014 m.

Nuostoliai tinkluose ir savos reikmės

(proc.)

Paskirstyta vartotojams vidutinės įtampos

tinkle (proc.)

Paskirstytas vartotojams žemosios

įtampos tinkle (proc.)

Iš viso (GWh)

38

Elektros energijos skirstymo sektoriuje 2014 m., palyginti su 2013 m., atliktų investicijų

apimtys didėjo 19,8 proc., nuo 309,7 iki 370,9 mln. Lt. Investicijos naujiems vartotojams padidėjo

6,8 proc., nuo 157,0 iki 167,7 proc., investicijų į tinklo plėtrą dalis augo 2 kartus, nuo 78,2 iki 181,0

mln. Lt, kitos investicijos mažėjo 3,4 karto, nuo 74,5 iki 22,2 mln. Lt.

54 pav. Elektros energijos skirstymo rinkos struktūra pagal investicijas, 2012–2014 m.


2.5. Tiekimas

2015 m. kovo mėn. duomenimis, „Nord Pool Spot“ elektros biržoje buvo 385 biržos dalyviai,

16 iš jų – Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys.

2014 m., palyginti su 2013-aisiais, elektros biržoje suprekiautas elektros energijos kiekis

sumažėjo 19,9 proc., nuo 5 271 iki 4 224 GWh. Daugiausia kito I ir II ketv. suprekiautas elektros

energijos kiekis: 2014 m. I ir II ketv., palyginti su tais pačiais 2013 m. ketv., suprekiauto kiekio

mažėjimas atitinkamai sudarė 51,8 ir 43,1 proc. 2014 m. III ir IV ketv., palyginti su tais pačiais

2013 m. ketv., suprekiautas elektros energijos kiekis didėjo atitinkamai 38,2 ir 33,4 proc.

55 pav. Elektros energijos biržos prekybos apimtys, GWh, 2012–2014 m.


Kainą formuojančiais pavedimais suprekiautas elektros energijos kiekis 2014 m., palyginti su

2013-aisiais, buvo 48,9 proc. didesnis ir sudarė 30,3 proc. bendro suprekiauto biržoje elektros

energijos kiekio (2013 metais – 16,3 proc.).

30,4 25,2

48,8

48,550,7

45,221,1

24,1

6,0326,7309,7

370,9

2012 m. 2013 m. 2014 m.

Kitos investicijos (proc.)

Naujų vartotojų elektros įrenginių

prijungimas (proc.)

Investicijos į tinklo plėtrą ir atstatymą

(proc.)

Iš viso (mln. Lt)

1878 1922926

1792 1578

897

1740785

1085

2115

986

1316

7524

5271

4224

2012 m. 2013 m. 2014 m.

IV ketv.

III ketv.

II ketv.

I ketv.

Iš viso

39

56 pav. Kainą formuojantys prekybos kiekiai elektros biržoje, proc., 2012–2014 m.


2014 m., kaip ir 2013-aisiais, didžiausią elektros biržos pardavimų rinkos dalį užėmė

AB „INTER RAO Lietuva“ (88,0 proc.). Daugiausia – 7,9 proc. punkto 2014 m., palyginti su

2013 m., mažėjo UAB „Elektrum Lietuva“ rinkos dalis – nuo 8,0 iki 0,02 proc., labiausiai augo

AB „INTER RAO Lietuva“ rinkos dalis – 16,7 proc. punkto, nuo 71,3 iki 88,0 proc.

57 pav. Pardavimų rinkos struktūra elektros biržoje, proc., 2012–2014 m.


2014 m. didžiausią elektros biržos pirkimų rinkos dalį užėmė AB „INTER RAO Lietuva“, nors

jos turima rinkos dalis, palyginti su 2013-aisiais, mažėjo daugiausia iš visų rinkos dalyvių –

12,8 proc. punkto, nuo 45,3 iki 32,5 proc. Daugiausia – 22,6 proc. punkto – didėjo AB „Lietuvos

energijos gamyba“ rinkos dalis – nuo 5,8 iki 28,4 proc.

8,8 14,4 11,628,0

15,8 17,1 14,4 17,5 32,3 35,0 26,4 28,8

91,2 85,6 88,4

72,084,2

82,9

85,682,5 67,7 65,0 73,6

71,2

1.878 1.792 1.740

2.1151.922

1.578

785986 926 897

1.0851.316

0

500

1000

1500

2000

2500

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

2012 m. 2013 m. 2014 m.Formuojančiais (proc.) Neformuojančiais (proc.) Iš viso (GWh)

64,4

71,3

88,0

2,2

7,9

3,2

12,2

8,0

5,1 1,9

5,6 6,7

3,05,2

3,12,0

3,6 2,3

30

40

50

60

70

80

90

100

2012 m. 2013 m. 2014 m.

Kiti tiekėjai

„Alpiq Energija Lietuva“ UAB

UAB „Energijos kodas“

Enefit UAB

Baltic Energy Services, UAB

„Elektrum Lietuva“, UAB

Nordic Power Management, UAB

Lietuvos energijos gamyba, AB

AB „INTER RAO Lietuva“

40

58 pav. Pirkimų rinkos struktūra elektros biržoje, proc., 2012–2014 m.


Nepriklausomi tiekėjai elektros energijos vartotojams 2014 m. patiekė 5 848 GWh elektros

energijos, visuomeninis tiekėjas AB „Lesto“ reguliuojamiems elektros energijos vartotojams patiekė

2 608 GWh elektros energijos, nereguliuojamiems elektros energijos vartotojams – 614 GWh.

Mažmeninės tiekimo rinkos struktūroje AB „Lesto“ rinkos dalis 2014 m., palyginti su

2013-aisiais, augo 0,4 proc. punkto, nuo 35,1 iki 35,5 proc. Tarp nepriklausomų elektros energijos

tiekėjų daugiausia augo UAB „Elektrum Lietuva“ ir AB „INTER RAO Lietuva“ užimamos rinkos

dalys, atitinkamai 5,3 ir 4,2 procentinio punkto.

59 pav. Mažmeninės elektros energijos rinkos struktūra, proc., 2012–2014 m.


38,145,3

32,5

14,8 5,8 28,4

14,0 13,6

18,25,2 11,6

8,19,6

9,5

7,8

3,83,27,1

7,3 11,05,0

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2012 m. 2013 m. 2014 m.

Kiti tiekėjai

Energijos tiekimas UAB

UAB „Saurama“

UAB „Enerty“

Enefit UAB


Lietuvos energijos gamyba,

AB


36,129,6 28,8

6,6

5,5 6,8

12,5

13,919,2

22,5

13,3

14,0

8,2

12,4

4,510,5

7,98,5 8,6

7,63,8 3,31,5 2,93,9 4,2 3,4

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2012 m. 2013 m. 2014 m.

Kiti tiekėjai

UAB „Energijos kodas“

UAB „Saurama“

UAB „Enerty“

Enefit UAB


Energijos tiekimas UAB


AB LESTO laisviesiems vartotojams

AB LESTO reguliuojamiems

vartotojams

41

2.6. Kainos

Vartotojams, pasirinkusiems nepriklausomą tiekėją, 2014 m. vidutinė nepriklausomų tiekėjų

galutiniams vartotojams parduodamos elektros energijos kaina sudarė 16,91 ct/kWh

(4,9 euro ct/kWh) ir buvo 1,3 proc. didesnė nei 2013-aisiais.

60 pav. Elektros energijos visuomeninės kainos struktūra, euro ct/kWh,

(2013 m.) {2014 m.} 2015 m.


Infrastruktūrinėms elektros energijos kainos dedamosioms 2014 m. iš esmės nesikeičiant, bet

viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančių paslaugų (VIAP) kainai sumažėjus

20,6 proc., nuo 2,068 iki 1,642 euro ct/kWh, elektros energijos kainos aukščiausia kainos riba

galutiniams vartotojams 2015 m., palyginti su 2014-aisiais, mažėjo 8,1 proc. ir sudaro

10,058 euro ct/kWh be PVM.

VIAP lėšų biudžeto struktūroje 2015-aisiais, palyginti su 2014 m., labiausiai išaugo VIAP lėšų,

skiriamų AEI gamybai ir balansavimui, dalis – 7,6 proc. punkto, nuo 32,0 iki 39,5 proc.

Lietuvos elektrinei skiriamų VIAP lėšų dalis mažėjo 11,6 proc. punkto, nuo 43,2 iki 31,6 proc.,

Prognozuojama

įsigijimo kaina

(4,672) {4,88} 5,025

Perdavimo paslauga

(0,701) {0,639} 0,538

Galios rezervavimo paslauga

(0,272) {0,122} 0,093

VIAP

(2,717) {2,068} 1,642

Skirstymo vidutinės įtampos

tinkle paslauga

(1,376) {1,297} 1,132 Skirstymo žemosios

įtampos tinkle paslauga

(1,801) {1,785} 1,489 Tiekimo paslauga

(0,142) {0,151} 0,139

Vidutinis tarifas

aukštojoje įtampoje

(8,503) {7,86} 7,437

Vidutinis tarifas

žemojoje įtampoje

(11,677) {10,942} 10,058

Vidutinis tarifas

vidutinėje įtampoje

(9,876) {9,158} 8,569

42

termofikacinėms elektrinėms skiriamų VIAP biudžeto lėšų dalis sumažėjo 3,1 proc. punkto,

nuo 14,2 iki 11,1 proc.

61 pav. VIAP lėšų biudžeto struktūra, proc., 2007–2015 m.


* iki 2011 m. – rinkos operatoriaus sąnaudos.

Vertinant kiekybiškai, 2015 m. daugiausia, palyginti su 2007 metais, išaugo VIAP lėšų,

skiriamų AEI naudojančioms elektrinėms, suma – 12,6 karto, nuo 17,3 Lt iki 2018,5 mln. Lt.

Lietuvos elektrinės VIAP skiriamos lėšos išaugo 31,3 proc., nuo 133,0 iki 174,7 mln. Lt, o

termofikacinių elektrinių VIAP skiriamos lėšos mažėjo 2,6 karto, nuo 162,4 iki 61,4 mln. Lt.

4,4 4,1 5,9 10,115,2 17,6 21,3

32,039,5

41,4 41,8

47,7

8,3

14,016,2

19,5

14,2

11,1

33,941,9

36,9

85,8 56,755,0 56,2

43,2 31,6

7,7

5,94,410,2

3,54,7

2,3

-4,6 -6,9

15,011,7

9,811,7 12,7

-20%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

AEI gamyba ir balansavimas Termofikacinių elektrinių gamyba

Lietuvos energija /Lietuvos elektrinė Ignalinos AE gamyba

VIAP administratoriaus sąnaudos* Prijungimo pajamos

AEI prijungimas Nebalansas už praėjusius metus

Strateginiai projektai Lėšų likučio saugojimo rezultatas

Saulės elektrinių išlaidų kompensavimas

43

62 pav. VIAP lėšų biudžeto struktūra, mln. Lt, 2007–2015 m.


* iki 2011 m. – rinkos operatoriaus sąnaudos.

** AEI gamintojų sumokama dalis tinklų operatoriams.

VIAP kaina 2007–2015 m. augo 43,5 proc., nuo 1,144 iki 1,642 euro ct/kWh. Labiausiai VIAP

kaina mažėjo 2010 m., palyginti su 2009 metais, – 26 proc., labiausiai augo 2009 metais, palyginti su

2008 metais, – 71,8 proc. Atsižvelgiant į VIAP lėšų poreikio sumažėjimą VIAP kaina 2015 m.,

palyginti su 2014-aisias, mažėjo 20,6 proc., nuo 2,068 iki 1,642 ct/kWh.

63 pav. VIAP kaina ir pokytis, ct/kWh, 2007–2015 m.


17 16 38 4493 128

184 219 218162 160

301

36

86

117

168 97 61133 161

233

370

348

398

486

296

17530 23

28

40 14

30

13

-20 -60

92

85

85

80

70

393 385

634

452

620

729

923

696

553

-100

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1.000

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

AEI gamyba ir balansavimas Termofikacinių elektrinių gamyba

Lietuvos energijos gamyba / Lietuvos elektrinė Ignalinos AE gamyba

VIAP administratoriaus* Prijungimo pajamos **

AEI gamintojų prijungimas Įplaukų neatitikimas už praėjusius metus

Strateginiai projektai Lėšų likučio saugojimo rezultatas

Saulės elektrinių išlaidų kompensavimas

-5,8

71,8

-26,0

27,1 17,1 33,2

-23,9 -20,6

1,144 1,077

1,851

1,3701,741

2,039

2,717

2,0681,642

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

VIAP kainos pokytis, palyginti su praėjusiais metais (proc.) VIAP kaina (euro ct/kWh)

44

Elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, suvartojantiems 2500–5000 kWh per metus,

ES valstybėse 2014 m. I pusm., palyginti su 2013-ųjų I pusm., vidutiniškai augo 1,2 proc.,

nuo 0,137 iki 0,139 EUR/kWh. Didesnis nei 10 proc. elektros energijos kainos augimas

2014 metų I pusm., palyginti su 2013-ųjų I pusm., buvo Jungtinėje Karalystėje, didesnis nei

10 proc. elektros energijos kainos mažėjimas – Bulgarijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Maltoje,

Slovakijoje, Čekijoje bei Kipre. Elektros energijos kaina buitiniams vartotojams mažėjo

16 ES valstybių. Mažiausia elektros energijos kaina 2014 metų I pusm. buitiniams vartotojams buvo

Bulgarijoje ir Latvijoje, didžiausia – Kipre ir Airijoje.

64 pav. Elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, suvartojantiems

2500–5000 kWh per metus, EUR/kWh, be mokesčių, 2013–2014 m. I pusm.


Elektros energijos kaina nebuitiniams vartotojams, suvartojantiems 500–2000 MWh per metus,

ES valstybėse 2014 metų I pusm., palyginti su 2013-ųjų I pusm., vidutiniškai mažėjo 2,4 proc.,

nuo 0,094 iki 0,092 EUR/kWh. Didžiausias elektros energijos kainos augimas 2014 metų

I pusm., palyginti su 2013-ųjų I pusm., buvo Jungtinėje Karalystėje, labiausiai kaina mažėjo Čekijoje,

Rumunijoje bei Kipre. Elektros energijos kaina nebuitiniams vartotojams mažėjo

20 Europos Sąjungos valstybių, augo – 7. Mažiausios elektros energijos kainos nebuitiniams

vartotojams 2014 metų I pusm. buvo Suomijoje ir Švedijoje, o didžiausios – Maltoje ir Kipre

65 pav. Elektros energijos kaina nebuitiniams vartotojams, suvartojantiems

500–2000 MWh per metus, EUR/kWh, be mokesčių, 2013–2014 metų I pusm.


-10,6-10,8

3,8 2,2-10,8

-2,7-16,0

5,7-2,9 -4,2 -2,1 2,9

-11,6-7,04,8 -1,2 1,3

-6,51,2

-11,4-1,1 -3,9

2,7 5,7 1,110,1

-18,3

2,9

0,000,050,100,150,200,250,300,35

2013 m. I pusm. (EUR/kWh) 2014 m. I pusm. (EUR/kWh) Pokytis (proc.)

-2,2-12,1-8,3 -3,6

-16,7-10,0-2,3

-12,0-5,7-19,1

-5,1 -7,6 -7,5 -1,9 -4,9 0,2 -2,4 1,0 0,2 1,4 -3,74,8

-10,91,7

10,9-3,2

-16,5-0,1

-0,05

0,05

0,15

0,25

0,35

2013 m. I pusm. (EUR/kWh) 2014 m. I pusm. (EUR/kWh) Pokytis (proc.)

EUR/kWh

EUR/kWh

45

3. ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS SEKTORIUS

3.1. Elektros gamyba

Iki 2014 m. pabaigos buvo išduoti 2245 leidimai gaminti elektros energiją (leidimas gaminti)

gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos ištekliu (AEI). Šie leidimai išduoti 1576

skirtingiems ūkio subjektams (fiziniai asmenys – 645; juridiniai asmenys – 931). Iš viso 2014 m.

išduoti 57 nauji leidimai gaminti, t. y. 29,9 karto mažiau nei 2013 m. (1707 nauji leidimai gaminti).

66 pav. Išduotų AEI gamybos leidimų ir AEI gamintojų skaičius, 2011–2014 m.


2014 m. didėjo fiziniams asmenims19, gaminantiems elektros energiją iš AEI, išduotų leidimų

gaminti dalis: iki 2014 m. pabaigos fiziniams asmenims išduotų Leidimų gaminti skaičius

atsinaujinančių energijos išteklių rinkos struktūroje sudarė 32,7 proc. visų išduotų leidimų (734 iš

2245), iki 2013 m. pabaigos – 31,7 proc. (694 iš 2188).

2014 m. pabaigoje elektros energijos gamintojų, gaminusių ir tiekusių į tinklus elektros

energiją, pagamintą iš AEI, elektrinių įrengtoji galia (ĮG) siekė 564,5 MW: saulės jėgainių ĮG – 69,3

MW, vėjo jėgainių ĮG – 284,9 MW, hidroelektrinių ĮG – 127,3 MW, biomasės jėgainių ĮG – 62,5

MW, biodujų jėgainių ĮG – 20,5 MW. Didžiausią rinkos dalį pagal ĮG 2014 m. sudarė vėjo jėgainės

– 50,5 proc., mažiausią – biodujų jėgainės (3,6 proc.).

19 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, ūkininkai priskiriami prie fizinių

asmenų.

204

456

21632245

156

333

1548 1576

0

500

1000

1500

2000

2500

2011 2012 2013 2014

Išduoti leidimai gaminti elektros energiją Ūkio subjektai

46

67 pav. Rinkos struktūra pagal įrengtąją galią, proc. ir MW, 2013–2014 m.

2013 2014


2014 m. pagamintas elektros energijos kiekis, naudojant AEI, sudarė 1 463 GWh: daugiausia

buvo pagaminta vėjo jėgainėse – 43,5 proc. ir hidroenergijos jėgainėse – 26,8 proc. Biokuro jėgainėse

pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 16,7 proc., atliekų deginimo jėgainėse – 8,1 proc., saulės

– 4,9 proc. visos elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.

Lietuvoje elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis lyginant su

galutiniu elektros energijos suvartojimu 2014 metais sudarė 14,6 proc. (numatytas uždavinys iki

2020 m., jog elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis padidėtų iki 20

proc. lyginant su bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu).

68 pav. Rinkos struktūra pagal patiektą elektros energijos kiekį, proc. ir GWh, 2012–2014 m.


18; 3,2%

62,1;

11,1%

127,3;

22,9%

68,8;

12,3%

281,4;

50,5%

20,5;

3,6%

62,5;

11,1%

127,3;

22,6%

69,3;

12,3%

284,9;

50,5%

5,0 8,1

36,434,5 26,8

0,3

3,04,9

46,4

40,0 43,5

16,9

17,5 16,71159

1501 1463

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

2012 m. 2013 m. 2014 m.

Biokuras (proc.)

Vėjas (proc.)

Saulė (proc.)

Hidroenergija (proc.)

Atliekos (proc.)

Iš viso (GWh)

47

2014 m. elektrinių, tiekusių elektros energiją į tinklus ir naudojančių atsinaujinančius energijos

išteklius, skaičius Lietuvoje siekė 2219, iš jų 88,4 proc. sudarė saulės jėgainės, 4,4 proc. – hidro-,

5,9 proc. – vėjo. Biodujų ir biokuro jėgainės rinkos struktūroje pagal skaičių užėmė nežymią dalį,

atitinkamai 0,9 proc. ir 0,4 proc.

2014 m. AEI naudojančių elektros energijos gamintojų pajamos už parduotą elektros energiją

perdavimo bei skirstomųjų tinklų operatoriams sudarė 482,3 mln. Lt, pajamos iš VIAP lėšų biudžeto

sudarė 240,3 mln. Lt, t. y. 0,8 karto daugiau nei 2013 m. (201,5 mln. Lt).

69 pav. Rinkos struktūra pagal pajamas už parduotą elektros energiją, mln. Lt ir proc., 2014 m.


Remiantis elektros energijos gamintojų pateiktais duomenimis, 2014 m. investicijos į AEI

sektorių sudarė 27,1 mln. Lt. Daugiausia – 82 proc. (22,2 mln. Lt) buvo investuota į elektros energijos

gamybos įrenginius, investicijos gamintojui prijungti prie perdavimo ir skirstomųjų tinklų bendroje

rinkos struktūroje sudarė 1,4 proc. (0,4 mln. Lt), kitos investicijos, susijusios su elektros energijos

gamyba – 16,7 proc. (4,5 mln. Lt).

70 pav. Investicijų rinkos struktūra pagal investavimo tikslą, mln. Lt ir proc., 2014 m.


Remiantis elektros energijos gamintojų, elektros energijos gamybai naudojančių AEI, pateiktais

duomenimis, analizuojant rinkos struktūrą pagal investicijų šaltinius, skolintos lėšos sudarė 29,9 proc.

49,8%50,2%

Pajamos iš VIAP lėšų biudžeto Pajamos iš rinkos kainos

22,2; 82,0%

0,4; 1,4%4,5;

16,7%

Į gamybos įrenginius Investicijos gamintojui prijungti prie tinklų Kitos investicijos

48

(8,1 mln. Lt), nuosavos lėšos – 60,2 proc. (16,3 mln. Lt), ES ir kitų fondų parama – 9,9 proc. (2,7

mln. Lt) visų elektros energijos iš AEI gamintojų investicijų, atliktų 2014 m.

71 pav. Rinkos struktūra pagal investicijų šaltinius, mln. Lt ir proc., 2014 m.


2014 m. vėjo jėgainėse pagamintos elektros energijos supirkimo tarifai, priklausomai nuo ĮG,

siekė 22–33 ct/kWh (be PVM), hidroenergijos jėgainėse – 22–27 ct/kWh (be PVM), biomasės

jėgainėse – 19–40 ct/kWh (be PVM), biodujų jėgainėse – 31–55 ct/kWh (be PVM), saulės jėgainėse

– 43–73 ct/kWh (be PVM).

72 pav. Vidutiniai fiksuoti tarifai elektrinėms, elektros energiją gaminančioms iš atsinaujinančių

energijos išteklių, ct/kWh, 2011–2014 m.


16,3; 60,2%

8,1; 29,9%

2,7;

9,9%

Nuosavos lėšos

Skolintos lėšos

ES ir kitų fondų parama

158

147

126

79

6459 59

56 56 56

34 3430

30 30 30 25 25 2526 26 26 24 24 24 24 24 24

30

4444

34 34 3430

24

57

47 44 44 44 44 42 42 42

2011 2012 2013 I

ketv.

2013 II

ketv.

2013 III

ketv.

2013 IV

ketv.

2014 I

ketv.

2014 II

ketv.

2014 III

ketv.

2014 IV

ketv.

Saulė Vėjas Hidro Biomasė Biodujos

49

3.2. Šilumos gamyba

2014 metais Komisijos licencijuojamų šilumos tiekėjų ir reguliuojamų šilumos gamintojų

nupirktas biokuro kiekis sudarė 272,3 tūkst. tne ir buvo 0,4 proc. didesnis nei 2013 metais. Didžiausią

dalį 2014 metų biokuro struktūroje sudarė medienos kilmės biokuras (biokuro mišinys, skiedros,

medžio drožlės, pjuvenos, smulkinta mediena, kita) 97,9 proc. Palyginti su 2013-aisiais, 2014 metais

medienos kilmės biokuro paklausa augo 1,9 proc., o medienos granulių ir malkinės medienos

paklausa mažėjo atitinkamai 57,6 proc. ir 21,4 proc.

2014 metų gruodžio mėn. šilumos tiekėjams biokurą tiekė 122 skirtingų biokuro tiekėjų, t. y.

4,7 proc. mažiau nei 2013 metų gruodžio mėn. – tuomet biokuro tiekėjų skaičius siekė 128.

73 pav. Pirkto biokuro struktūra pagal biokuro rūšis, proc., 2013–2014 m.


Nuo 2013 m. sausio iki 2014 m. sausio medienos kilmės biokuro kaina mažėjo 8,5 proc. (nuo

601,44 iki 550,53 Lt už tne), medienos granulių kaina didėjo 4,4 proc. (nuo 1138,01 iki 1188,27 Lt už

tne), malkinės medienos kaina didėjo 15,7 proc. (nuo 434,13 iki 502,20 Lt už tne).

Nuo 2013 m. birželio, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos 121.3 punkte

nustatyta tvarka, šalies vidutinė (rinkos) atitinkamo kuro kaina apskaičiuojama kaip geometrinis

svertinis atitinkamų biokuro rūšių vidurkis, atmetant atitinkamo laikotarpio ekstremalias vertes (esant

daugiau nei 3 atitinkamos kuro rūšies pirkimams). Taip pat numatyta, kad vidutinė šalies medienos

kilmės biokuro (išskyrus medienos granules ir briketus) rinkos kaina nustatoma kaip vienas

geometrinis atitinkamų biokuro rūšių vidurkis. Šiuo Metodikos pakeitimu buvo išvengta

manipuliavimo atvejų, kai deklaruojama ne faktiškai pirkta biokuro rūšis, o ta kuro rūšis, kurios

skelbiama vidutinė biokuro kaina yra didesnė, tokiu būdu padidinant į šilumos kainą leidžiamą

įskaičiuoti biokuro kainą. Nuo 2013 m. gruodžio, vadovaujantis Vidutinės biokuro kainos nustatymo

50

tvarkos ir sąlygų aprašu, į Komisijos viešai skelbiamą vidutinę medienos kilmės biokuro kainą

neįskaičiuojama malkinės medienos įsigijimo kaina (t. y. skelbiamos medienos kilmės biokuro,

medienos granulių, medienos briketų bei malkinės medienos kainos).

74 pav. Medienos kilmės biokuro, medienos granulių ir malkinės kainos, Lt/tne, 2013 ir 2014 m.


Sau

sis

Vas

aris

Ko

vas

Bal

andis

Geg

užė

Bir

želi

s

Lie

pa

Ru

gp

jūti

s

Ru

gsė

jis

Spal

is

Lap

kri

tis

Gru

od

is

Sau

sis

Vas

aris

Ko

vas

Bal

andis

Geg

užė

Bir

želi

s

Lie

pa

Ru

gp

jūti

s

Ru

gsė

jis

Spal

is

Lap

kri

tis

Gru

od

is

2013 m. 2014 m.

Medienos kilmės biokuras (biokuro mišinys, skiedros, medžio drožlės, pjuvenos, smulkinta mediena, kita)

Medienos granulės

Malkinė mediena

51

4. ŠILUMOS ENERGIJOS SEKTORIUS


Šilumos energijos sektoriuje Komisija reguliuoja šilumos energijos kainas tų šilumos tiekėjų,

kurių parduodamos šilumos energijos kiekis viršija 10 GWh per metus (mažesnių šilumos tiekėjų

tiekiamos šilumos energijos kainas reguliuoja savivaldos institucijos). 2014 m. Komisija reguliavo

50 šilumos tiekėjų (33 yra valdomi savivaldybių, 17 – privačių operatorių pagrindais veikiančios

įmonės) ir 19 nepriklausomų šilumos gamintojų. Šilumos tiekėjų pagal nuosavybės valdytoją skaičius

pastaruosius penkerius metus beveik nekito, o reguliuojamų nepriklausomų gamintojų skaičius

išaugo.

Remiantis preliminariais duomenimis, 2014 m., palyginti su 2013 m., Komisijos reguliuojami

šilumos tiekėjai patiekė 3,81 proc. mažiau šilumos energijos: savivaldybių valdomos šilumos įmonės

patiekė 3,24 proc. mažiau šilumos energijos, nuomos pagrindais veikiantys šilumos tiekėjai –

4,61 proc. mažiau. 2014 m. savivaldybių valdomi šilumos tiekėjai aprūpino šilumos energija

59,98 proc. vartotojų (2013 m. – 59,73 proc.).

Tarp nuomos pagrindais veikiančių įmonių didžiausią vartotojų dalį – 37,3 proc. (2013 m. –

37,84 proc.) aptarnavo įmonių grupės „Dalkia“ įmonės (UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“,

turinti 8 filialų ir tiekianti šilumos energiją 10 skirtingų teritorijų). „E-energija“ įmonių grupė

(tiekianti šilumos energiją Akmenėje, Prienuose ir Trakuose) – 1,67 proc. vartotojų, „Fortum“ įmonių

grupė (tiekianti šilumos energiją Švenčionių ir Joniškio savivaldybėse) – 0,7 proc. vartotojų ir

UAB „Balterma ir ko“ – 0,35 proc. vartotojų.

75 pav. Šilumos tiekėjai pagal nuosavybės valdytoją, 2014 m.


* Joniškio ir Švenčionių savivaldybėse akcininkas yra UAB „Fortum Heat Lietuva“, kuriai Joniškyje priklauso 66,2 proc.

visų UAB „Fortum Joniškio energija“ bendrovės akcijų, kita dalis – 33,8 proc. Joniškio rajono savivaldybės

administracijai, o Švenčionyse UAB „Fortum Heat Lietuva“ – 50 proc. visų UAB „Fortum Švenčionių energija“

bendrovės akcijų, kita dalis – Švenčionių rajono savivaldybei.

52

2014 m. šilumos tiekėjų metinis patiektos į tinklą šilumos energijos kiekis sudarė 8 562 GWh:

savivaldybių valdomų tiekėjų vidutinis į tinklą patiektos šilumos energijos kiekis sudarė

5 004,6 GWh (58,4 proc.), privačių operatorių valdomų tiekėjų – 3 558,3 GWh (41,6 proc.).

2014 m., palyginti su 2013 m., patiektos į tinklą šilumos energijos kiekio pokyčiams įtakos

turėjo vidutinė oro temperatūra: remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis,

2014 m. žiemos (gruodis, sausis, vasaris) vidutinė oro temperatūra buvo šiltesnė nei įprastai. 2014 m.

sausio mėn. fiksuota neigiama 0,5 °C anomalija, tačiau neįprastai šiltais orais išsiskyrė vasario ir

kovo mėn. – vidutinė oro temperatūra buvo 5,1–5 °C aukštesnė nei standartinė klimato norma (toliau

– SKN). 2014 m. lapkričio ir gruodžio vidutinė oro temperatūra buvo 0,6–1,4 °C aukštesnė nei SKN.

9 lentelė. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje ir nukrypimas nuo normos, 2014 m.

Mėnuo Vidutinė temperatūra, °C Anomalija, °

Sausis -5,6 -0,5

Vasaris 0,4 5,0

Kovas 4,4 5,1

Lapkritis 2,6 0,6

Gruodis -1,0 1,4

Šaltinis – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

76 pav. Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje, °C, ir patiektos į tinklą šilumos kiekis, GWh,

2010–2014 m.

Šaltiniai – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir Komisija.

2014 m., palyginti su 2013 m., Komisijos reguliuojamų nepriklausomų gamintojų skaičius

išaugo nuo 8 iki 19, o patiektas šilumos kiekis didėjo 35,33 proc., nuo 1 200 GWh iki 1 624 GWh.

Komisijos nereguliuojamų nepriklausomų gamintojų skaičius 2014 m., palyginti su 2013 m.,

sumažėjo nuo 17 iki 15, parduotas šilumos kiekis augo 38,23 proc., nuo 789,4 GWh iki 1 091,2 GWh.

Komisijos nereguliuojami nepriklausomi gamintojai 2014 m. pabaigoje buvo AB „Klar Glass

Lietuva“, AB „Klaipėdos baldai“, UAB „Intergates“, UAB „Izobara“, UAB „Baltijos elektrinių

investicijos“, UAB „Oneks Invest“, UAB „Lorizon Energy“, UAB „Technology projects“,

UAB „GECO Kaunas“, UAB „Aliejaus investiciniai projektai“, UAB „Pramonės energija“

(Klaipėda), UAB „Aldec General“, UAB „Geoterma“, UAB „Eko Termo“, UAB „Axis Industries“.

5.771 5.526 5.597 5.173 5.005

4.2023.781

3.8723.730 3.558

6,3

7,76,8 7,4

7,9

0

2

4

6

8

0

1.500

3.000

4.500

6.000

7.500

9.000

10.500

2010 2011 2012 2013 2014

Savivaldybių valdomi tiekėjai Privačių operatorių valdomi tiekėjai

Vidutinė temperatūra Lietuvoje

53

77 pav. Nepriklausomų šilumos gamintojų rinkos struktūra, 2014 m.

Šaltinis – Komisija

78 pav. Nepriklausomų šilumos gamintojų parduotos šilumos dalis Komisijos licencijuojamų

šilumos tiekėjų patiekto į tinklą šilumos energijos kiekio rinkos struktūroje, 2014 m. (2013 m.)


Remiantis preliminariais duomenimis, Komisijos reguliuojamų šilumos tiekėjų metinės

bendrosios pajamos 2014 m. sudarė 1 583,1 mln. Lt ir, palyginti su 2013 m., mažėjo 16,77 proc.

(palyginti su 2010 m., mažėjo 7,31 proc.).

19 1.624

15 1.091

Gamintojų skaičius Parduota šiluma, GWh

Reguliuojami nepriklausomi gamintojai Nereguliuojami nepriklausomi gamintojai

54

2010–2014 m. buvo stebimas investicijų augimas. 2014 m., palyginti su 2013 m., investicijos

augo 73,9 proc., nuo 184 mln. Lt iki 320 mln. Lt. 2014 m. vienai kilovatvalandei pagamintos šilumos

energijos vidutiniškai teko 3,74 ct investicijų, 2010–2014 m. – 2,70 ct investicijų (nuo 2,34 ct 2010

m. iki 3,74 ct 2014 m.).

ES struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldybės lėšomis įsigytas turtas neatsispindi

reguliuojamoje šilumos energijos kainoje.

79 pav. Šilumos tiekimo įmonių pajamos ir investicijos, mln. Lt, 2010–2014 m.

Šaltinis – Komisija. (* preliminarūs duomenys)

2014 m. bendroje šilumos energijos tiekimo įmonių investicijų struktūroje didžiausią dalį

sudaro šilumos tiekimo įmonių nuosavos ir skolintos lėšos – vidutiniškai 65,13 proc., ES fondų

investicijų dalis bendroje investicijų struktūroje kito nuo 19,86 proc. (2010 m.) iki 1,42 proc.

(2014 m.), valstybės ir savivaldybių dotacijų dalis sudarė nuo 0,91 proc. (2010 m.) iki 0,71 proc.

(2014 m.).

10 lentelė. Šilumos energijos tiekimo įmonių investicijų šaltiniai, mln. Lt, 2010–2014 m.


Remiantis šilumos tiekimo įmonių pateiktų preliminarių veiklos ataskaitų duomenimis,

2014 m. šilumos tiekėjų gautos 1 583,1 mln. Lt pajamos padengė patirtas 1 534,04 mln. Lt sąnaudas.

Pagal preliminarius duomenis įvertinus 10,4 mln. Lt susigrąžintas negautas pajamas, susidariusias dėl

faktinių kuro kainų ir į šilumos energijos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumo praėjusiais

laikotarpiais, sektoriaus pelnas sudarė 38,7 mln. Lt.

1.708 1.696

2.094

1.902

1.583*228

301

201184

320

50

150

250

350

1000

1200

1400

1600

1800

2000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Pajamos Investicijos

Investicijos, mln. Lt 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

ES fondų lėšos 45,28 76,03 36,86 17,92 4,51

Įmonių nuosavos lėšos 90,01 92,72 88,85 90,46 117,59

Įmonių skolintos lėšos 81,39 123,90 53,67 54,28 91,13

Kitų fondų lėšos 0,36 0,69 1,51 12,58 86,31

Lėšos, gautos iš ATL prekybos 4,26 5,96 0,68 0,00 5,41

Kitos dotacijos (valstybės,

savivaldybės lėšos)

2,07 1,97 4,72 4,24 2,25

Kiti finansavimo šaltiniai 4,57 0,00 14,83 4,33 13,23

Iš viso 227,94 301,26 201,11 183,81 320,43

55

80 pav. Šilumos tiekimo veiklos rezultatai, 2010–2014 m.


4.2. Kainos

2014 m., palyginti su 2013 m., vidutinė metinė šilumos energijos kaina mažėjo 12,41 proc., nuo

24,88 ct/kWh iki 21,79 ct/kWh (be PVM).

81 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2010–2014 m.

Šaltinis –Komisija.

Mažiausia šilumos kaina 2014 m. buvo Utenoje – 15,74 ct/kWh, didžiausia – Prienuose –

30,38 ct/kWh.

23,9

-35,8

31,9 26,238,7*

75,4

76,7

92,9

55,2 10,4*

-50,0

-30,0

-10,0

10,0

30,0

50,0

70,0

90,0

110,0

130,0

150,0

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

mln. Lt

Pelnas / Nuostolis Susigražintos nepadengtos kuro sąnaudos

27,82

19,52

15,00

17,00

19,00

21,00

23,00

25,00

27,00

29,00

Sau

.10

Vas

.10

Kov.1

0B

al.1

0G

eg.1

0B

ir.1

0L

ie.1

0R

gp.1

0R

gs.

10

Sp

l.1

0L

ap.1

0G

rd.1

0S

au.1

1V

as.1

1K

ov.1

1B

al.1

1G

eg.1

1B

ir.1

1L

ie.1

1R

gp.1

1R

gs.

11

Sp

l.1

1L

ap.1

1G

rd.1

1S

au.1

2V

as.1

2K

ov.1

2B

al.1

2G

eg.1

2B

ir.1

2L

ie.1

2R

gp.1

2R

gs.

12

Sp

l.1

2L

ap.1

2G

rd.1

2S

au.1

3V

as.1

3K

ov.1

3B

al.1

3G

eg.1

3B

ir.1

3L

ie.1

3R

gp.1

3R

gs.

13

Sp

l.1

3L

ap.1

3G

rd.1

3S

au.1

4V

as.1

4K

ov.1

4B

al.1

4G

eg.1

4B

ir.1

4L

ie.1

4R

gp.1

4R

gs.

14

Sp

l.1

4L

ap.1

4G

rd.1

4

56

82 pav. Vidutinės šilumos kainos Lietuvos miestuose, ct/kWh , 2014 m.


* Biokuro dalis naudojamo kuro struktūroje rodoma 2014 m. gruodžio mėn.

2010–2014 m. pastoviųjų sąnaudų, apimančių nusidėvėjimo, darbo užmokesčio ir socialinio

draudimo, remonto, materialines, mokesčių ir palūkanų sąnaudas, dalis bendroje šilumos tiekimo

įmonių sąnaudų struktūroje padidėjo 2,28 procentinio punkto, nuo 28,76 proc. iki 31,04 proc.

2010–2014 m. bendroje šilumos tiekimo įmonių sąnaudų struktūroje kintamųjų sąnaudų,

apimančių kuro, pirktos šilumos, elektros energijos ir vandens technologijai sąnaudas, dalis sumažėjo

2,28 procentinio punkto, nuo 71,24 proc. iki 68,96 proc. Pastoviosios sąnaudos 2014 m., palyginti su

2010 m., augo 19,57 proc., palyginti su 2004 m. – 1,5 karto.

Kintamosios sąnaudos 2014 m., palyginti su 2010 m., mažėjo 7,22 proc., palyginti su 2004 m.

išaugo 2,4 karto.

30,38

29,5129,43

28,51

28,22

28,1927,80

27,79

27,63

27,5727,30

27,0926,86

26,3226,22

25,90

25,77

25,0724,98

24,76

24,7424,47

24,4323,59

23,33

23,1623,09

21,97

21,9321,68

21,44

21,2721,2121,1620,9920,94

20,76

20,4420,37

20,07

19,8919,83

19,34

19,2718,85

18,7218,59

18,5818,05

17,7915,74

0 5 10 15 20 25 30 35

0 5 10 15 20 25 30 35

"Prienų energija" Prienų rajonas, 10

"Fortum Joniškio energija", 9

"Nemenčinės komunalininkas", 5

"Nemėžio komunalininkas", 0

"Prienų energija" Trakų rajonas, 26

"Pravieniškių 2-ieji pataisos namai", 0

"Pakruojo šiluma", 50

"Šalčininkų šilumos tinklai", 23

"Skuodo šiluma", 72

"Litesko" fil. "Biržų šiluma", 88

"Litesko" fil. "Marijampolės šiluma" Sargėnuose, 0

"Anykščių šiluma", 8

"Litesko" fil. "Vilkaviškio šiluma", 51

Balterma ir ko, UAB, 0

"Litesko" fil. "Palangos šiluma", 44

"Litesko" fil. "Alytaus energija", 45

"Litesko" fil. "Marijampolės šiluma" Kazlų Rūdoje, 87

"Velžio komunalinis ūkis", 39

"Litesko" fil. "Telšių šiluma", 40

"Litesko" fil. "Druskininkų šiluma", 3

"Litesko" fil. "Marijampolės šiluma", 44

"Šakių šilumos tinklai", 68

"Ukmergės šiluma" Ukmergės miestas ir Dukstyna 0

"Ukmergės šiluma" Šventupė 100

"Vilniaus energija", 14

"Akmenės energija", 46

"Kauno energija", 2

"Litesko" fil. "Kelmės šiluma", 83

"Elektrėnų komunalinis ūkis", 0

"Visagino energija" 0

"Kaišiadorių šiluma", 68

"Klaipėdos energija", 15

"Lazdijų šiluma", 100

"Kretingos šilumos tinklai", 87

"Jonavos šilumos tinklai", 32

"Mažeikių šilumos tinklai", 77

"Fortum Švenčionių energija", 80

"Šiaulių energija", 38

"Panevėžio energija", 40

"Raseinių šilumos tinklai", 76

"Birštono šiluma", 83

"Radviliškio šiluma", 75

"Šilutės šilumos tinklai", 86

"Plungės šilumos tinklai", 85

"Šilalės šilumos tinklai", 89

"Ignalinos šilumos tinklai" , 100

"Tauragės šilumos tinklai", 86

"Varėnos šiluma", 91

"Molėtų šiluma", 99

"Širvintų šiluma", 95

"Utenos šilumos tinklai", 77

ct/kWhNusidėvėjimas Remontas Darbo užmokestis Kitos Pelnas Kuras, perkama šiluma Kuras (biokuras), perkama šiluma

57

83 pav. Šilumos sąnaudų struktūra ir vidutinė kaina, ct/kWh, be PVM, 2010–2014 m.


Šilumos energijos gamyboje daugiausia naudojamos gamtinės dujos, todėl jų kainos pokyčiai

labiausiai lemia kintamųjų sąnaudų dydį. Remiantis preliminariais faktiškai sunaudoto kuro

duomenimis, 2014 m., palyginti su 2013 m., gamtinių dujų vidutinės faktinė kaina mažėjo 9,1 proc.,

biokuro vidutinė faktinė kaina išaugo 10,04 proc., mazuto vidutinė faktinė kaina sumažėjo 18,79 proc.

2010–2014 m. gamtinių dujų ir mazuto vidutinė faktinė kaina augo atitinkamai 31,86 proc. ir 27,78

proc., biokuro kainos augimas sudarė 24,48 proc.

84 pav. Vidutinės kuro faktinės kainos, Lt/tne, 2010–2014 m.


1,13 1,46 1,33 1,16 0,66*0,37 0,40 0,38 0,39 0,58*1,56 1,80 1,54 1,64 1,81*

2,092,35 2,26 2,40 2,51*

0,510,52 1,10 0,90 1,21*

14,02

16,2218,66

17,3815,03*

20,76

23,30

26,94

25,07

22,29*

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Materialinės sąnaudos Remontas Nusidėvėjimas

Darbo užmokestis ir

soc. draudimas

Kitos sąnaudos (mokesčiai,

palūkanos ir kt.)

Kintamos sąnaudos

(kuras, el. energija, vanduo)

1.2

71 1

.53

2 1.8

49

1.8

43

1.6

76

*

1.1

70

1.1

89

1.4

18 1.8

41

1.4

95

*

62

5 78

4

79

7

70

7

77

8*

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Dujos Mazutas Biokuras

58

2014 m., palyginti su 2010 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių

dujų dalis mažėjo 17,2 procentinio punkto, nuo 73,9 proc. iki 56,7 proc., o biokuro dalis augo 19,5

procentinio punkto, nuo 19,4 proc. iki 38,9 proc.

85 pav. Šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūra, proc., 2010–2014 m.


Šilumos energijai pagaminti naudojamo kuro struktūroje iš 60 Lietuvos savivaldybių

22 savivaldybėse daugiau nei 50 proc. sudarė gamtinės dujos, 33 savivaldybėse – biokuras.

86 pav. Dominuojančios kuro rūšys šilumos energijai gaminti atskirose savivaldybėse, 2014 m.


73,9 72,6 68,8 63,0 56,7

5,3 2,83,3

2,72,8

19,4 22,8 26,3 32,8 38,9

1,5 1,8 1,6 1,5 1,5

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Kitos kuro rūšys Biokuras Mazutas Gamtinės dujos

59

Baltijos šalių sostinių gyventojams taikomų šilumos kainų palyginimas rodo, kad Vilniuje

2014 m. liepos mėn. šilumos kaina buvo 6,20 euro ct/kWh, arba 21,42 ct/kWh, be PVM, Rygoje ir

Taline – atitinkamai 7 proc. ir 1,5 proc. mažesnė. 2015 m. liepos mėn. šilumos kainų skirtumai išliko

– Vilniaus gyventojams buvo taikoma 6,18 euro ct/kWh, arba 21,34, ct/kWh be PVM šilumos kaina,

Rygos ir Talino gyventojams atitinkamai – 20,6 proc. ir 0,65 proc. mažesnė.

2015 m. liepos mėn. šilumos kaina Vilniuje yra 0,3 proc. mažesnė nei 2014 m. liepos mėn.,

Rygoje – 14,4 proc. mažesnė nei 2014 m. liepos mėn., Taline – 0,5 proc. didesnė nei 2014 m.

liepos mėn.

87 pav. Šilumos kainos Baltijos valstybių sostinėse, euro ct/kWh (be PVM),

2014 m. liepos ir 2015 m. liepos mėn.


Šilumos kainų skirtumus Baltijos šalių sostinėse labiausiai lemia naudojamo kuro kainų

skirtumai. Remiantis „Eurostat“ pateiktais duomenimis, 2014 m. antroje pusėje tarp minėtų šalių

Lietuvoje importuojamų gamtinių dujų kaina buvo didžiausia, t. y. apie 5 proc. didesnė nei Latvijoje

ir 2,5 proc. nei Estijoje.

1,64 1,82

4,56 4,36

6,20 6,18

5,74

4,91

6,116,14

0,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

2014 m. liepos

mėn.

2015 m. liepos

mėn.

2014 m. liepos

mėn.

2015 m. liepos

mėn.

2014 m. liepos

mėn.

2015 m. liepos

mėn.

Vilnius Ryga Talinas

Pastovioji dedamoji Kintamoji dedamoji

60

5. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO

SEKTORIUS


Komisijos suderintas teikiamų paslaugų kainas taiko 78 įmonės, kurios geriamąjį vandenį tiekia

ir nuotekas tvarko 98 proc. centralizuotai vandenį gaunančių gyventojų.

Apžvalgoje analizuojami 48 savivaldybių kontroliuojamų geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo įmonių, kurių veiklą prižiūri Komisija, duomenys.

2014 m., palyginti su 2013-aisiais, parduoto geriamojo vandens kiekis padidėjo

2,45 proc., nuo 92,10 iki 94,36 mln. m3, nuotekų tvarkymo apimtys augo 2,41 proc., nuo 87,90 iki

90,02 mln. m3. Palyginti su 2010 metais, parduoto geriamojo vandens apimtys didėjo 5,94 proc.,

nuotekų – 5,77 proc.

88 pav. Rinkos paslaugų apimtys, mln. m3, 2010–2014 m.


2014 m. savivaldybių kontroliuojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės

tiekė geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas 982 635 namų ūkiams ir 34 586 abonentams.

Palyginti su 2013 m., namų ūkių skaičius išaugo 1,12 proc., abonentų skaičius – 1,55 proc.

2010–2014 m. namų ūkių skaičiaus didėjimas sudarė 9,29 proc., nuo 899 087 iki

982 635, abonentų skaičius tuo pačiu laikotarpiu augo 9,7 proc., nuo 31 529 iki 34 586.

Vidutinis mėnesio geriamojo vandens suvartojimas, tenkantis vienam namų ūkiui,

2014 m., palyginus su 2013-aisiais, išaugo 0,97 proc., nuo 4,35 iki 4,39 m3. 2010–2014 m. šis rodiklis

mažėjo 1,13 proc., nuo 4,44 iki 4,39 m3.

89,0788,56

89,37

92,10

94,36

85,11 85,32

86,67

87,90

90,02

80,00

82,00

84,00

86,00

88,00

90,00

92,00

94,00

96,00

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Parduota vandens mln. m3 Sutvarkyta nuotekų mln. m3

61

89 pav. Aptarnaujamų namų ūkių skaičius, ir vidutinis mėnesio geriamojo va ndens suvartojimas,

m3/namų ūkiui, 2010–2014 m.


2010–2014 m. bendras dirbančiųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėse

skaičius išaugo 1,41 proc., nuo 5.382 iki 5.458.

90 pav. Vandentvarkos įmonėse dirbančių darbuotojų skaičius, 2010–2014 m.


Tiek geriamojo vandens tiekimo, tiek nuotekų tvarkymo rinkų struktūra yra panaši.

2010–2014 m. vartotojams parduodamo geriamojo vandens rinkos dalis didėjo 1,00 procentiniu

punktu, nuo 53,8 proc. iki 54,8 proc., vartotojų išleidžiamų nuotekų rinkos dalis – 0,8 procentinio

punkto, nuo 50,4 proc. iki 51,2 proc.

Vertinant kiekybiškai, 2010–2014 m. vartotojams parduoto geriamojo vandens kiekis didėjo

7,98 proc., nuo 47,89 mln. m3 iki 51,71 mln. m3, išleidžiamų nuotekų kiekiai didėjo 7,81 proc., nuo

42,62 mln. m3 iki 45,95 mln. m3, abonentams parduoto geriamojo vandens bei išleidžiamų nuotekų

kiekio pokytis yra mažesnis: geriamojo vandens kiekis didėjo 3,60 proc., išleidžiamų nuotekų

padidėjo 4,58 proc.

899.087917.502

936.958

971.775 982.6354,44 4,46 4,48

4,35

4,39

800.000

900.000

1.000.000

4,20

4,30

4,40

4,50

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Geriamuoju vandeniu aptarnaujamų vartotojų skaičius, namų ūkiaiSuvartoja vandens m3 per mėn./namų ūkis

5.382 5.301 5.2505.462 5.458

5.277 5.203 5.1595.363 5.334

0

2000

4000

6000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Faktinis įmonės darbuotojų skaičius

Faktinis pagrindinės vandens tiekimo veiklos darbuotojų sk.

62

91 pav. Rinkos struktūra pagal paslaugų pardavimų apimtis, mln. m3, 2010–2014 m.


* įskaičiuotas ir sezoniniams abonentams parduodamas vandens kiekis.

** neįskaičiuotos paviršinės nuotekos.

Kadangi ne visi geriamojo vandens vartotojai turi galimybę naudotis nuotekų tinklais,

vartotojams parduoto geriamojo vandens kiekis neatitinka valymo įrenginiuose išvalytų nuotekų

kiekio.

Trijų didžiausių Lietuvoje vandens tiekimo įmonių – UAB ,,Vilniaus vandenys“, UAB ,,Kauno

vandenys“ ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ – 2014 m. geriamojo vandens pardavimai sudarė

51,51 mln. m3 (54,59 proc.), pardavimai vartotojams – 28,62 mln. m3 (55,35 proc. viso vartotojams

parduoto geriamojo vandens). Šių įmonių aptarnaujamų vartotojų dalis 2014 m. siekė 49 proc.

Didžiausia geriamojo vandens tiekėja yra UAB „Vilniaus vandenys“, kuri 2014 m. pardavė 24,00

proc. viso vartotojams parduoto vandens. UAB „Kauno vandenys“ vartotojams parduodamo vandens

kiekis atitinkamai sudaro 19,63 proc., AB „Klaipėdos vanduo“ – 11,72 proc.

Vandens sektoriuje gyventojai ir komerciniai vartotojai naudojasi panašiu kiekiu parduodamų

paslaugų: gyventojai – 54,80 proc., komerciniai vartotojai – 45,20 proc. viso patiekto geriamojo

vandens. Palyginimui, elektros sektoriuje gyventojai 2014 m. suvartojo 26,5 proc. visos patiektos

elektros energijos, gamtinių dujų sektoriuje – 5,77 proc. viso patiekto dujų kiekio, šilumos sektoriuje

– 72,7 proc. viso patiekto šilumos kiekio.

2010–2014 m. vandens gavybos gamybinių pajėgumų panaudojimas didėjo 0,7 procentiniais

punktais (nuo 31,3 proc. iki 32,0 proc.), nuotekų valymo įrenginių mažėjo 8,3 procentiniais punktais

(nuo 57,5 proc. iki 49,2 proc.). Palyginus su 2013-aisiais, stebimas 0,3 procentinių punktų santykinis

vandens gavybos gamybinių pajėgumų bei 1,9 procentinių punktų nuotekų valymo įrenginių

pajėgumų panaudojimo mažėjimas.

42,62

43,60

45,22

44,93

45,95

47,89

49,08

50,35

50,70

51,71

41,90

41,07

41,26

42,73

43,82

41,11

39,41

38,94

41,40

42,59

0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 90,00 100,00

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Nu

ote

ko

s**

Ger

iam

asis

van

duo

**

Vartotojai Abonentai

63

92 pav. Vandens gavybos ir nuotekų valymo įrenginių gamybinių pajėgumų panaudojimas, proc.,

2010–2014 m.


Vertinant kiekybiškai, išgauto požeminio vandens kiekio pokyčiai 2010–2014 m. nebuvo

reikšmingi, išvalytų nuotekų kiekis mažėjo 6,7 proc.

93 pav. Vandens gavybos ir nuotekų valymo kiekiai, mln. m3, 2010–2014 metai


5.2. Investicijos

2010–2014 m. laikotarpiu buvo nutiesta 23,6 proc. daugiau vandentiekio tinklų, kurių ilgis 2014

m. sudarė 13,89 tūkst. km. Tuo pačiu laikotarpiu nutiesta 30,1 proc. daugiau nuotekų tinklų, jų ilgis

2014 m. pabaigoje siekė 9,98 tūkst. km.

2014 m. į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą investuota 422 mln. Lt,

t. y. 47 mln. Lt (10,0 proc.) mažiau nei 2013-aisiais. 2014 m., palyginus su 2010 m., investicijos

mažėjo 4,7 proc. Iš viso 2010–2014 m. į infrastruktūrą buvo investuota 2 153 mln. Lt.

2010–2014 m. investicijų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, dalis bendroje

investicijų struktūroje augo nuo 56,4 proc. iki 65,2 proc., vertinant kiekybiškai, investicijos iš ES

31,3%

35,3% 34,0%32,3% 32,0%

57,5%

53,2% 52,8%51,1%

49,2%

30%

35%

40%

45%

50%

55%

60%

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Vandens gavybos įrenginių pajėgumai, % Nuotekų valymo įrenginių pajėgumai, %

125,47 124,27120,76

122,59 124,41

159,36 159,90 158,17 156,43

148,66

100,00

110,00

120,00

130,00

140,00

150,00

160,00

170,00

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Išgauto požeminio vandens kiekis Išvalytas nuotekų kiekis

64

struktūrinių fondų tuo pačiu laikotarpiu didėjo 10,0 proc. Nuosavomis lėšomis finansuojamų

investicijų dalis bendroje struktūroje 2010–2014 m. laikotarpiu išaugo nuo 16,9 proc. iki 20,9 proc.,

vertinant kiekybiškai, didėjimas sudarė 17,3 proc., nuo 74,8 mln. Lt iki 87,9 mln. Lt.

2010–2014 m. nuosavomis lėšomis buvo atlikta 16,8 proc. investicijų, kurios atsispindi turto

nusidėvėjimo sąnaudose ir paslaugų kainoje. ES ir kitos išorinės investicijos turto nusidėvėjime ir

paslaugų kainoje neatsispindi.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių ilgalaikio materialaus turto vertė

2014 m. pabaigoje sudarė 5,17 mlrd. Lt: už subsidijas ir dotacijas įsigyto turto vertė siekė

2,69 mlrd. Lt (52,0 proc. viso turto).

94 pav. Vandentvarkos įmonių investicijos ir turto nusidėvėjimo sąnaudos, mln. Lt, 2010–2014 m.


5.3. Kokybiniai rodikliai

2014-aisiais, palyginus su 2010 m., avarijų skaičius, tenkantis 1 km nuotekų tinklo, sumažėjo

1,1, vertinant kiekybiškai, 2010–2014 m. laikotarpiu avarijų skaičius mažėjo 18,6 proc., nuo 27,2

tūkst. iki 22,2 tūkst. Avarijų skaičius vandentiekio tinkluose 2010–2014 m. laikotarpiu mažėjo 1,4

proc., santykinis rodiklis mažėjo 0,2. Šis rodiklis yra vienas iš investicijų efektyvumą parodančių

rodiklių, kiti du – vandens netektys ir paviršinio vandens infiltracija į nuotekų tinklus.

75 73 64 6188

250

364

179

304 275

84

53

22

40 33

35

38

26

6425

103,1 102,7 103,3111,1 112,9

0,0

100,0

200,0

300,0

400,0

500,0

600,0

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

mln.Lt

Įmonės lėšos, mln.Lt ES struktūriniai fondai ir kt., mln.Lt

Valstybės biudžeto, mln.Lt Savivaldybės biudžeto, mln.Lt

Turto nusidėvėjimo sąnaudos mln. Lt

527

443 422

469

292

65

95 pav. Vandentiekio ir nuotekų tinklų ilgis, km ir avarijų skaičius, tenkantis 1 km tinklo, vnt.,

2010–2014 m.


2010–2014 m. laikotarpiu vandens netektys, parodančios skirtumą tarp išgauto požeminio

vandens ir parduoto vandens, mažėjo 4,8 procentinio punkto ir siekė 24,2 proc. viso išgauto geriamojo

vandens. 2014 m., palyginti su 2013-aisiais, vandens netektys mažėjo 0,7 procentinio punkto.

Infiltracija, t. y. kiekio skirtumas tarp valyklose išvalyto ir pagal apskaitos prietaisus fiksuoto

bei apmokėto panaudoto vandens, kuriam didelę įtaką turi paviršinės nuotekos,

2010–2014 m. laikotarpiu mažėjo 7,4 procentinio punkto ir siekė 38,9 proc. viso išvalyto nuotekų

kiekio. 2014 m., palyginti su 2013-aisiais, paviršinio vandens infiltracija mažėjo

4,3 procentinio punkto.

96 pav. Vandens netektys vandens tinkluose ir infiltracija nuotekų tinkluose, proc., 2010–2014 m.


11.23511.885

12.322

13.354 13.888

7.668 8.074 8.5479.467

9.977

1,2 1,3 1,2 1,1 1,0

3,53,6

3,1

2,82,4

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

0

3.000

6.000

9.000

12.000

15.000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

km avarijų sk./1 km

Vandentiekio tinklų ilgis, kmNuotekų tinklų ilgis, kmAvarijų skaičius, tenkantis 1 km vandentiekio tinkluiAvarijų skaičius, tenkantis 1 km nuotekų tinklui

29,0% 28,7%

26,0% 24,9% 24,2%

46,3% 45,5%

42,6% 43,2%

38,9%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Vandens netektys, % Infiltracija, %

66

2010–2014 m. sąnaudų struktūra išlieka panaši: didžiausią dalį sudaro darbo užmokesčio ir

turto nusidėvėjimo sąnaudos. 2014 m., palyginti su 2010 m., bendroje struktūroje augo turto

nusidėvėjimo ir technologinių bei kuro sąnaudų dalys (atitinkamai 2,1 ir 0,2 procentinio punkto),

mažėjo – darbo užmokesčio sąnaudų (1,4 procentinio punkto), elektros energijos sąnaudų

(0,9 procentinio punkto), kitų paslaugų ir mokesčių palūkanų sąnaudų dalis išliko tokia pati.

Kintamųjų sąnaudų, apimančių elektros energijos bei technologines sąnaudas, dalis bendroje sąnaudų

struktūroje 2010–2014 m. laikotarpiu mažėjo 0,7 procentinio punkto, nuo 17,2 proc. iki 16,5 proc.

Vertine išraiška, 2014-aisiais, palyginti su 2010 m., bendros geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo įmonių sąnaudos išaugo 17,97 proc., nuo 443,5 mln. Lt iki 523,2 mln. Lt.

Daugiausia šiuo laikotarpiu augo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių turto

nusidėvėjimo sąnaudos – 26,4 proc., nuo 127,0 mln. Lt iki 160,6 mln. Lt, technologinių ir kuro

sąnaudų didėjimas sudarė 21,0 proc., nuo 18,6 mln. Lt iki 22,5 mln. Lt, kitų paslaugų, mokesčių

palūkanų sąnaudų didėjimas siekė 19,4 proc., darbo užmokesčio sąnaudų – 13,9 proc., elektros

energijos sąnaudų – 9,7 proc.

97 pav. Sąnaudų struktūra, proc. 2010–2014 m.


28,6% 29,4% 29,2% 30,0% 30,7%

40,5% 40,3% 39,4% 38,8% 39,1%

13,0% 13,5% 13,2% 13,1% 12,1%

4,2% 4,7% 4,5% 4,3% 4,4%

13,7% 12,1% 13,7% 13,8% 13,7%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Turto nusidėvėjimo sąnaudos Darbo užmokesčio sąnaudos

Elektros energijos sąnaudos Technologinės ir kuro sąnaudos

Kitų paslaugų, mokesčių palūkanų sąnaudos

67

5.4. Kainos

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių veikla 2014 m. tapo nenuostolinga ir

veiklos pelnas sudaro 2,80 mln. Lt. 2014 m., palyginti su 2013 m., veiklos rezultatas didėjo 27,73

mln. Lt, nuo 24,93 mln. Lt nuostolio iki 2,80 mln. Lt pelno, pajamoms išaugus 10,0 proc., nuo 478,1

mln. Lt iki 526,0, o sąnaudoms – 4,1 proc., nuo 502,8 mln. Lt iki 523,2 mln. Lt.

98 pav. Vandens tiekimo įmonių veiklos rezultatas, mln. Lt, 2010–2014 m.


2014 m. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų vidutinė kaina, palyginti su

vidutine savikaina, buvo 0,5 proc. didesnė. 2014 m., palyginti su 2013-aisiais, vandens tiekimo

paslaugų kaina augo sparčiau nei savikaina: kainos augimas sudarė 7,3 proc., savikainos – 1,6 proc.

2010–2014 m. laikotarpiu vandens teikimo paslaugų savikaina išaugo 11,6 proc., o vidutinė kaina –

20,7 proc.

99 pav. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vidutinė kaina ir vidutinė savikaina, Lt/m3,

2010–2014 m.


-31,10

-23,40 -24,12 -24,93

2,80

-35,00

-30,00

-25,00

-20,00

-15,00

-10,00

-5,00

0,00

5,00

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

4,74 4,834,98

5,33

5,725,10 5,125,26

5,60 5,69

3,50

4,00

4,50

5,00

5,50

6,00

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Lt/m3

Kaina Savikaina

68

Analizuojant savikainos ir kainos skirtumus skirtingose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo įmonių grupėse, stebima tiesinė priklausomybė tarp šio ir pardavimų kiekio rodiklių:

2014 m. pagal pardavimų apimtis I ir II grupės įmonėse kaina viršija savikainą – atitinkamai 1,1 proc.

ir 9,7 proc., didžiausias savikainos ir kainos skirtumas yra tarp IV ir V grupės įmonių (atitinkamai

5,3 ir 5,9 proc.), t. y. šios įmonės patiria daugiausia nuostolių.

100 pav. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina

ir savikaina įmonių grupėse, Lt/m3, 2014 m.


Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių grupių teikiamų geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų savikaina 2014 m., palyginti su 2013-aisiais, vidutiniškai augo

1,6 proc. Labiausiai didėjo I grupės įmonių paslaugų savikaina – 3,5 proc., savikainos sumažėjimas

buvo stebimas III grupės įmonėse – -9,9 proc., II, IV ir V grupės įmonėse stebimi nežymūs savikainos

svyravimai. Didžiausias vandens tiekimo paslaugų pardavimų apimtis turinčių įmonių, parduodančių

daugiau nei 7,5 mln. m3 per metus (I grupė), vieno kubo savikaina 2014 m. buvo 50,3 proc. mažesnė

nei V grupės įmonių (parduodančių mažiau nei 0,5 mln. m3 per metus).

2014-aisiais, palyginti su 2010 m., vandens tiekimo paslaugų savikaina skirtingose įmonių

grupėse vidutiniškai augo 11,6 proc. Didžiausias augimas buvo stebimas I įmonių grupėje (13,3

proc.), savikainos mažėjimas stebimas III įmonių grupėje (-2,3 proc.).

101 pav. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo savikaina įmonių grupėse, Lt/m3,

2010–2014 m.


4,72

6,57

6,457,69

8,84

4,675,99

6,608,12

9,39

3,5

8,5

13,5

I grupė II grupė III grupė IV grupė V grupė

Lt/m3

Kaina Savikaina

4,124,13 4,24 4,51 4,67

5,65 5,73 5,89 5,97 5,99

6,14 6,03 6,196,66

6,00

7,72 7,688,10 8,14

8,12

9,07 9,23 9,39 9,369,39

4,00

5,00

6,00

7,00

8,00

9,00

10,00

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014m.

Lt/m3

I grupė (>7,5 mln.m3) II grupė (>1,5-7,5 mln.m3) III grupė (>0,9-1,5 mln.m3)IV grupė (>0,5-0,9 mln.m3) V grupė (<0,5 mln.m3)

69

102 pav. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos (Lt/m3 be PVM +

pardavimo kaina mėn. be PVM*) ir įmonių parduotų kiekių priklausomybė, 2014 m.


*Kainos vartotojams, atsiskaitantiems daugiabučio namo bute, kai apskaitos prietaisas priklauso geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonei, suvartojant 1 m3 geriamojo vandens per mėn.

2014 m. Lietuvoje vidutinės namų ūkio išlaidos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo paslaugoms siekė 38,60 Lt (2,13 Lt, arba 5,84 proc. daugiau nei 2013 m.), arba

1,53 proc., vidutinių šeimos pajamų.20

Mažiausią namų ūkio biudžeto dalį geriamajam vandeniui ir nuotekų tvarkymui 2014-aisiais

skyrė Rokiškio, Pasvalio ir Panevėžio gyventojai. Neringos, Kauno r. ir Šilutės namų ūkiai mokėjo

3,1–4,0 karto daugiau.

103 pav. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų išlaidos

namų ūkiui, Lt/mėn., 2014 m.


20 Statistikos departamento duomenimis, vieno namų ūkio disponuojamosios piniginės mėnesio pajamos

2013 m. sudarė 2 525 Lt // Šaltinis – Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazė, http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-

analize?id=1770&status=A

02468

10121416

0 2.000 4.000 6.000 8.000 10.000 12.000 14.000

Kai

na

Kiekis

10

15

20

25

30

35

40

45

50

55

60

65

70

75

80

Ner

inga

Kau

no

r.

Šil

utė

Pri

enai

An

yk

ščia

iP

akru

oji

sK

reti

nga

Mar

ijam

polė

Šil

alė

Joniš

kis

Vil

kav

išk

isL

azd

ijai

Jurb

ark

asB

iršt

on

asK

aiši

ado

rys

Molė

tai

Sku

od

asŠ

irvin

tai

Ku

piš

kis

Kel

mė

Plu

ngė

Ras

einia

iP

alan

ga

Kla

ipėd

aŠ

akia

iM

ažei

kia

iT

aura

gė

Tra

kai

Kau

nas

Zar

asai

Kėd

ain

iai

Tel

šiai

Uk

mer

gė

Vis

agin

asR

advil

išk

isV

arėn

aIg

nal

ina

Ak

men

ėU

ten

aD

rusk

inin

kai

Šia

uli

aiA

lytu

sV

ilniu

sJo

nav

aB

irža

iP

anev

ėžys

Pas

val

ys

Ro

kiš

kis

Lt/mėn.

* įvertinant, kad vidutinės disponuojamos pajamos per mėnesį vienam namų ūkiui 2 525 Lt.

Vidutinės namų ūkio išlaidos 38,60 Lt per mėn. su PVM arba 1,53 proc. vidut. namų ūkio pajamų*

http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=1770&status=A

http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=1770&status=A

70

Tarp Baltijos valstybių sostinių 2014 m. Vilniaus gyventojai vidutiniškai mokėjo

1,80 Eur/m3 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą (įskaitant pardavimo

kainą). Talino gyventojams 1 m3 vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina 2014 m.,

palyginus su 2013-aisiais, nesikeitė ir siekė 2,08 Eur/m3. 2014 m., palyginti su 2013-aisiais, Rygoje

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina didėjo iki 1,55 Eur/m3 (buvo 1,24

Eur/m3).

104 pav. Baltijos šalių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos už 1 m3, Eur (Lt) su

PVM, 2014 m.

Šaltiniai: Komisija, SIA „Rīgas ūdens“, Eesti Vee-ettevotete Liit.

2,08 (7,18 Lt/m3)

1,55 (5,35 Lt/m3)

1,80 (6,23 Lt/m3)

0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50

Talinas

Ryga

Vilnius

Eur/m3

Documents

2014 METŲ ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS · PDF file1.5.1. Didmeninė tiekimo rinka ... elektros pagaminta vėjo (43,5 proc.) ir hidroenergijos (26,8 proc.) jėgainėse, mažiausia