2017 2019 M. M. PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDIRINIO UGDYMO …€¦ · 12.1.7. siūlo neformaliojo ugdymo veiklą, kuri padėtų mokiniui greičiau integruotis. 13. Gimnazija kartu

1

SUDERINTA Marinos Mižigurskajos privačios gimnazijos tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu protokolo Nr.____- 1.6(PT) SUDERINTA Marinos Mižigurskajos privačios gimnazijos steigėjas Marina Mižigurskaja 2017 m. rugpjūčio 31 d.

PATVIRTINTA Marinos Mižigurskajos privačios gimnazijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymų Nr. 2-1.4 (V)

2017–2019 M. M. PRADINIO, PAGRINDINIO IR

VIDIRINIO UGDYMO PROGRAMŲ MARINOS

MIŽIGURSKAJOS GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS

2

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2017–2019 metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų Marinos Mižigurskajos gimnazijos ugdymo planai (toliau – ugdymo planai) reglamentuoja pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pritaikytų programų, suaugusiųjų bendrojo ugdymo programų (toliau – Ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais sudaromi 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų mokyklos ugdymo planai.

2. Marinos Mižigurskajos gimnazijos ugdymo planų tikslas – nustatyti ugdymo programų vykdymo reikalavimus ir suformuoti ugdymo turinį, suformuoti ugdymo procesui organizavimo būdai, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Marinos Mižigurskajos gimnazijos planų uždaviniai: 3.1. pateikti gaires mokyklos ugdymo turiniui, planui ir mokymosi aplinkai kurti ir pritaikyti pagal

mokinių mokymosi poreikius; 3.2. nustatyti pamokų skaičių, skirtą pradinnio,pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms

įgyvendinti. 4. Marinos Mižigurskajos gimnazijos ugdymo planuose vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis. Dvikalbis ugdymas – tautinės mažumos mokomąja kalba mokyklos pasirinktas ugdymo modelis, pagal kurį dalis ugdymo programų dalykų arba dalykų modulių mokoma lietuvių kalba.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinio žinioms, gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Gimnazijos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais.

Mokykla tautinės mažumos kalba – bendrojo lavinimo mokykla, kurioje ugdymo programos vykdomos tautinės mažumos ir lietuvių kalba.

Pamoka – pagrindiMokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais.nė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

3

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS 2017-2018 m.m. 5. Mokslo metai prasideda rugsėjo 01 d..

6. Ugdymo organizavimas 2017–2018 mokslo metais: 6.1. Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 01 d., baigiamas atitinkamai:

Klasė Ugdymo proceso Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

pradžia pabaiga

1-4 ,5 kl. 2017-09-01

2018-06-08 35

6-8,I-III gimn.kl.

2017-09-01

2018-06-15

IV gimnazijos klasė

2017-09-01

2018-05-25

6.2. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę. Pamokų pradžia 9.00 val. 6.3. Ugdymosi procesas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas

gimnazijos sprendimu skirstomas pusmečiais. Nustatoma tokia pusmečių trukmė:

Pusmečiais

Klasė I pusmetis II pusmetis

1-5 nuo 2017-09-01 - iki 2018-01-19 nuo 2018-01-20 iki 2018-06-08

6-8,I-III

gimn.kl.

nuo 2017-09-01 - iki 2018-01-19 nuo 2018-01-20 iki 2018-06-15

IV gimn.kl. nuo 2017-09-01 - iki 2018-01-19 nuo 2018-01-20 iki 2018-05-25

6.4. Mokinių atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis:

Atostogos Prasideda Baigiasi Rudens 1-4 kl. 5-IV gimn. kl.

2017-10-30

2017-11-03

Žiemos (Kalėdų) 1-4 kl.,5-8,I-IV Žiemos 1-IV gimn. kl.

2017-12-27 2018-02-19

2018-01-07 2018-02-21

Pavasario (Velykų) 1-5 kl.. 6-III gimn. IV gimn. kl.

2018-04-03 2018-04-06

4

Vasaros: 1-4 kl.,5 6–III gimn. klasės IV gimn. kl.

2018-06-11 2018-06-18

2018-08-31 2018-08-31

6.5. Papildomoms atostogoms 1-5 kl. mokiniams skiriama (5 ugdymosi dienos) nuo 2018-06-04 iki 2018-06-08 (Gimnazijos Tarybos nutarymas Nr. 6.6. Gimnazijos IV klasės mokiniui, laikant pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į mokymosi dienų skaičių. 6.7. Gimnazijos 6-8 ir I-III gimn. kl. skiriama vasaros stovyklai nuo 2018 m. birželio 4d. iki birželio 15d. (Gimnazijos Tarybos nutarimas Nr. 6.8. Gimnazijos vadovas, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją situaciją, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji situacija – tai padėtis, kuri gali susidaryti dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius, o jeigu ekstremalioji situacija išplinta į daugiau negu tris savivaldybes, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Gimnazijos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja nevalstybinės mokyklos savininką. 6.9. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

7. Ugdymo organizavimas 2018–2019 mokslo metais: 7.1. Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 01 d., baigiamas atitinkamai:

Klasė Ugdymo proceso Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

pradžia pabaiga

1-4, 5 klasės 6-III gimn. klasės

2018-09-01 2018-09-01

2019-06-07 2019-06-21

175 ugd.d. 185 ugd.d.

IV gimn. klasė

2018-09-01

2019-05-24 165 ugd.d.

7.2. Mokyklos dirba penkias dienas per savaitę.

7.3. Ugdymosi procesas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą mokyklos sprendimu skirstomas pusmečiais. Pusmečių datas tvirtina mokyklos direktorius.

5

Pusmečiais

Klasės I pusmetis

(nuo - iki )

II pusmetis

(nuo - iki)

1-5 nuo 2018-09-01 - iki 2019-01-25 nuo 2019-01-26 iki 2019-06-10

6-III gimn.kl. nuo 2018-09-01 - iki 2019-01-25 nuo 2019-01-26 iki 2019-06-21

IV gimn.kl. nuo 2018-09-01 - iki 2019-01-25 nuo 2019-01-26 iki 2019-05-24

7.4. Mokinių atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis:

Atostogos Prasideda Baigiasi Rudens 5-12 kl. 1-4 kl.

2018-10-29

2018-11-02

Žiemos(Kalėdų)5-12kl. 1-4 kl. Žiemos 1-4 kl., 6-8,11-12

2018-12-27

2019-01-07

Žiemos 1-4 kl., 6-8,11-12 2019-02-18 2019-02-19 Pavasario (Velykų) 5-12 kl. 1-4 kl.

2019-04-23 2019-04-26

Vasaros: 1-4 kl.,5 6–III gimn. klasės

2019-06-10 2019-06-25

2019-08-31 2019-08-31

II. UGDYMO ORGANIZAVIMAS ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS,

TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS, PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO

UGDYMO PROGRAMĄ 10. Gimnazija informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių

susirinkimą) apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa).

11. Gimnazija, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Tuo atveju, jai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ar pagrindinio ugdymo), tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo mokymosi pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo bendrosiose programose.

12. Kartu su steigėjo įgaliotu atstovu mokykla parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinę bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą (toliau – atvykusio mokinio), integracijos į mokyklos bendruomenės gyvenimą planą, prireikus – atvykusio mokinio individualų ugdymo planą ( žr. III skirsnį):

12.1. išanalizuoja, kokia pagalba būtina mokinio sėkmingai adaptacijai; 12.1.2. adaptacinio laikotarpio trukmę – 1 menesi; 12.1.3. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai

įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą; 12.1.4. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais;

6

12.1.5. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualius užsiėmimus programų skirtumams likviduoti;

12.1.6. per adaptacinį laikotarpį numato atvykusio mokinio individualios pažangos stebėjimą;

12.1.7. siūlo neformaliojo ugdymo veiklą, kuri padėtų mokiniui greičiau integruotis. 13. Gimnazija kartu su steigėjo įgaliotu atstovu nustato atvykusio mokinio poreikius

mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja: 13.1. individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, jei atvykęs mokinys yra

pajėgus per adaptacinį laikotarpį pasiekti patenkinamą pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programos ir vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos pasiekimų lygį;

13.2. jei atvykęs mokinys visai nemoka lietuvių kalbos, mokykla, suderinusi su tėvais, mokiniui siūlo mokytis viena klase žemiau, nei jis turėtų pagal baigtą užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pagrindinio ugdymo programą, ir integruoja atvykusį mokinį į klasę, kurioje jis kartu su kitais lanko dalį pamokų, o kitą dalį mokosi lietuvių kalbos išlyginamojoje klasėje ar grupėje;

13.3. jei per 13.1 papunktyje numatytą adaptacinį laikotarpį mokinys nepasiekia pagal sudarytą individualią programą numatyto patenkinamo pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programos ar vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos pasiekimų lygio mokiniui siūloma mokytis išlyginamojoje klasėje ar grupėje (mokslo metus ar trumpesnį laikotarpį);

13.4. per adaptacinį laikotarpį, taip pat mokantis išlyginamojoje klasėje ar grupėje mokinio pasiekimai pažymiais nevertinami, tačiau fiksuojama mokinio daroma pažanga.

IV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

14. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V- 1405 „Dėl Mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu. 98. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti mokomi mokiniai, tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

15. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar/ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti mokomi mokiniai, tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

16. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15, 11–12 klasėse – 14. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniams, besimokantiems namie nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms grupėje skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms – 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 129 ir 186 punktuose nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus, o besimokantiems nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma) – Bendrųjų ugdymo planų 129 ir 186 punktuose nustatytas savaitinių pamokų skaičius.

7

17. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

V. GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMULAVIMAS ATRENKANT IR PRITAIKANT

UGDYMO TURINĮ PAGAL MOKYKLOS TIKSLUS, KONKREČIUS MOKINIŲ UGDYMO(SI) POREIKIUS

.

18 . Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas pagal gimnazijos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas, vadovaujantis pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo 4 programų aprašais, tvirtinamais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – Ugdymo programų aprašai), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas). 13. Mokykloje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti re Gimnazijos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios suderinęs su mokyklos taryba, taip pat su gimnazijos steigėją.

19. Formuojant mokyklos ugdymo turinį ir rengiant mokyklos ugdymo planą

Gimnazija, pritaikydama ir įgyvendindama ugdymo

turinį, vadovaujasi Bendrosiomis programomis,

kitais norminiais teisės aktais, mokyklos

strateginiais tikslais atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės poreikius, turimus išteklius priėmė

sprendimus dėl:

Priimtos nuostatos (įrašyti pagrindines nuostatas)

Dokumento pavadinimas (įsakymas, nutarimas,

protokolas) data ir Nr. bei vieta

pagal dokumentų planą

ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių;

Gimnazijos ugdymo planą rengia direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė, kurios sudėtyje yra mokyklos administracijos, mokytojų, mokinių ir jų tėvų atstovai. Ugdymo plano bendroji dalis rengiama dviems metams, o pamokų paskirstymo lentelės- kasmet.

Ugdymo turinys planuojamas metams.

Mokyklos direktoriaus 2017-įsakymas Nr.-1.4(V)

8

Mokytojai1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12 klasėms sudaro ilgalaikius planus pagal Mokytojų tarybos patvirtintas rekomendacijas. Ilgalaikiai planai aprobuojami metodinėse grupėse iki rugsėjo 1 d. ir suderinama su kuruojančiu vadovu iki rugpjūčio 31d. (Priedas Nr.5,5a,6)

Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas metams rengia mokytojai pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijas. Programas tvirtina mokyklos direktorius iki rugsėjo 1 d. Pasirenkamųjų dalykų ir modulių pasiūla (Priedas 2,3)

Neformaliojo ugdymo programas neformaliojo ugdymo mokytojai rengia mokytojas ir programas tvirtina mokyklos direktorius iki rugsėjo 7 d. ( Priedas Nr.7)

Mokytojų tarybos posėdis 1.6 (PT)

sveikata ir gerovė gimnazijoje Gimnazija, įgyvendindama pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas:

vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011. Gimnazija, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma);

sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo 7 ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų (gamtoje, muziejuose, įvairiose įstaigose ir pan.).

Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“, ir priimamas sprendimas dėl jos įgyvendinimo

9

būdų (integruoti į kitų dalykų turinį, įgyvendinti per neformaliojo švietimo veiklas, skirti atskirą laiką programai įgyvendinti ar kt.).

Gimnazija planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo renginius.

Gimnazija ugdymo(si) aplinką kuria, vadovaudamasi Higienos norma, Ugdymo programų aprašais.

bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, prevencinių,žmogaus saugos mokymas bei kitų programų integravimo į ugdymo turinį ir tarpdalykinės integracijos (dalykų ar jų dalies turinio integravimo

Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas integruojamas į visų mokomųjų dalykų ugdymo turinį pagal Bendrųjų programų .

Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa integruojama į klasės auklėtojų, dorinio ugdymo, gamtos ir žmogaus, biologijos, chemijos, lietuvių kalbos, užsienio kalbų, istorijos, žmogaus saugos, teisės pagrindų pamokas. (priedas Nr.15,16)

Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa integruojama į klasės auklėtojo, gamtos ir žmogaus, biologijos, chemijos, dorinio ugdymo, fizikos, žmogaus saugos , teisės pagrindų pamokas.

Smurto ir patyčių prevencijos programa, Teisės pažeidimų, prekybos žmonėmis, savižudybių, ŽIV/AIDS prevencijos programa integruojama į klasės auklėtojo, dorinio ugdymo ir visų dalykų pamokas. (Priedas Nr.18)

Visų dalykų mokytojai vykdo Informacinių komunikacinių technologijų panaudojimo pamokose programą. (Priedas Nr. 8)

Sveikatos ugdymo programa integruojama į klasės auklėtojo ir visų dalykų pamokas.

Atskirų dalykų temų integracija ar integracija į neformalųjį aptariama dalykų metodinėse grupėse prieš sudarant ilgalaikius planus ir bent vieną kartą per pusmetį. Šiuos pasitarimus organizuoja dalykinės metodinės grupės.

Į gimnazijos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa,

Mokytojų tarybos Mokytojų tarybos 2015-05-27 posėdis Nr.4-1.6(PT) Byla 1.6

10

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941„Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ (toliau – sveikatos programa), ir įgyvendinama integravimu į dalykus.

Žmogaus sauga 1-4 klasėse integruojama į pasaulio pažinimą, 11-12 klasėse integruojama į gamtos mokslų, kūno kultūros pamokas. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).

mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese būdų ir laikotarpių, mokinių pasiekimų, įgytų mokantis menų, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių, vertinimo;

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese vyksta pagal gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo koncepciją. (Priedas Nr.9) ir Marinos Mižigurskajos privačios gimnazijos Bendrojo lavinimo dalykų mokytojų mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką.(priedas 10)

Mokinių pasiekimai, įgyti mokantis

dailes, kūno kultūros, technologijų, muzikos 5-8, 1-3gimn. kl. vertinama pažymiais pagal Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo reglamentą. Specialiosios grupės mokiniams kūno kultūros įvertinimas yra ,,įskaityta“, ,,neįskaityta“.

Mokiniai, kurie direktoriaus įsakymu atleisti nuo kūno kultūros ir menų pamokų, nes lanko ar yra baigę sporto ar menų mokyklas, tų dalykų pasiekimai vertinami ,,įskaityta“, ,,neįskaityta“. Jei mokinys pageidauja būti įvertintas pažymiu, tai jis laiko to dalyko įskaitą, kurią rengia dėstantis mokytojas.

Ekonomikos, žmogaus saugos pasiekimai vertinami žodžiais ,,įskaityta“, ,,neįskaityta“.

Dalykų modulių pasiekimai, dorinio ugdymo pasiekimai vertinami žodžiais ,,įskaityta“, ,,neįskaityta“.

Pasirenkamieji dalykai vertinama pažymiais pagal Mokinių pažangos ir

nuo 2017-01-10 koncepcijos aktuali redakcija

11

pasiekimų vertinimo reglamentą. Mažiausiai kartą per pusmetį klasėje ar

klasių grupėje dirbantys mokytojai aptaria Mokinių pažangos ir pasiekimų reglamento įgyvendinimą, tyrimų rezultatus, mokyklos vidaus ir išorės vertinimo duomenis ir priima sprendimus dėl ugdymo kokybės gerinimo.

Patikrinimo darbai po 1 pusmėčio ir metines pagal atskira grafiką.

Bendrųjų kompetencijų vertinimo aptarimas organizuojamas metodinėse grupėse mažiausiai kartą per pusmetį.

dalykų modulių pasiūlos, integruotų dalykų, dalykų modulių programų (jei nėra švietimo ir mokslo ministro patvirtintų) programų rengimo;

Mokiniui sudaromos sąlygos pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 (Žin., 2008, Nr. 35-1260).

Pasirenkamųjų dalykų programas rengia ir

pristato mokiniams šių dalykų mokytojai pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijas. Programas tvirtina mokyklos direktorius iki rugsėjo 1 d.

Modulių programas rengia ir pristato

mokiniams dalykų mokytojai pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijas. Programas tvirtina mokyklos direktorius iki rugsėjo 1 d.

Mokytojų tarybos 2017-05-27posėdis Nr.4-1.6 (PT)

pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, antrosios užsienio kalbos mokymo;

Pagilintai mokoma anglų kalbos nuo pirmos klasės.

Antroji užsienio kalba privaloma nuo šeštos klasės. Mokiniai gali rinktis vieną vokiečių ar rusų kalbą.

Trečioji užsienio kalba siuloma kaip pasirenkamasis dalykas 6-11 kl.

Mokytojų tarybos 2017-05-27posėdis Nr.4-1.6 (PT

12

pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams teikimo, adaptacinio laikotarpio penktokams trukmės (ne trumpesnės kaip 1 mėnuo);

Tėvai, atvedę į mokyklą mokinį, turintį specialiųjų poreikių, supažindina klasės auklėtoją su jo specialiaisiais poreikiais, esant reikalui, administraciją arba spec. ugdymo komisijos pirmininką;

Pirmąją specialiąją pagalbą teikia klasės auklėtojas ir mokytojai, dirbantys toje klasėje;

Jeigu šios pagalbos neužtenka, klasės auklėtojas, pasitaręs su mokytojais, kreipiasi į Vaiko gerovės komisiją dėl mokymosi programos pakeitimo;

Vaiko gerovės komisija, gavusi tėvų sutikimą, atlieka tyrimus nustatyta tvarka ir siūlo mokytis pagal bendrąją dalyko programą arba pagal pritaikytą dalyko programą, o esant reikalui, siunčia ištirti į Pedagoginę psichologinę tarnybą dėl kitokios programos paskyrimo.

Mokytojas, sužinojęs, kad pakeista mokymosi programa, rengia pritaikytą arba individualizuotą programą, esant reikalui, konsultuojasi su spec pedagoge;

Specialiųjų poreikių mokiniams individualias konsultacijas teikia dalyko mokytojas ir psichologė;

Mokytojas bendradarbiauja su šio mokinio tėvais dėl paskirtos programos vykdymo problemų;

Du kartus į pusmetį spec. ugdymo komisijoje aptariami spec. poreikių mokinių ugdymo(si) rezultatai ir su jais supažindinami mokinių tėvai ar globėjai.

Gimnazijos direktoriaus įsakymu judesio ir padėties sutrikimų turintis mokinys atleidžiamas nuo kūno kultūros ir technologijų pamokų;

Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal pritaikytą programą, ugdymo rezultatai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus, o kuriam rekomenduota mokytis pagal individualiąją pradinio, individualiąją pagrindinio arba adaptuotą vidurinio programą, – pagal mokytojo programose numatytus pasiekimus.

Specialioji pedagoginė pagalba, specialiosios pratybos mokiniams teikiama per pamokas.

Gimnazijos Vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos


13

siūlymu specialiųjų poreikių mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą – neprigirdintys, turintys vidutinį ar žymų kalbos neišsivystymą, autizmą (normalus intelektas), elgesio, emocijų ir socializacijos sutrikimų, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų, ribotą intelektą, sutrikusį intelektą ar sergantys psichikos ligomis, – gali nesimokyti vienos (pirmosios ar antrosios) užsienio kalbos. Antrosios užsienio kalbos pamokos skiriamos pirmajai kalbai mokyti, arba atvirkščiai. Leidimas mokiniui nesimokyti vienos užsienio kalbos įforminamas direktoriaus įsakymu.

Gimnazijos Vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, suderinus su mokinio tėvais, specialiųjų poreikių mokiniai, turintys intelekto sutrikimų ir besimokantys pagal individualiąją pagrindinio ugdymo programą, gali nesimokyti fizikos ir chemijos, tačiau mokiniui išlaikomas minimalus pamokų skaičius, numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose.

Besimokantiems pagal individualiąją programą mokiniams, adaptuojama tos klasės bendroji programa pagal mokinio pasirengimo lygį, mokinio poreikius, socializacijos poreikius.

Spec.grupės užsiėmimai gali vykti ir ne mokykloje, bet apie tai mokinio tėvai raštu informuoja mokyklos direktorių.

Penktokams adaptacinio laikotarpio

trukmė - 1 pusmetis. Po to renkasi klasių auklėtojai su mokytojais ir aptaria penktokų adaptacijos problemas, numato žingsnius, kaip šalinti problemų priežastis. Atsakingas kuruojantis pavaduotojas ir klasių auklėtojai. Šių problemų aptarti mokytojų komanda renkasi kartą per du mėnesius iki mokslo metų pabaigos.

Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

o Naujai atvykusiems mokytis į mokyklą adaptacinio laikotarpio trukmė 1 mėnuo. Pasibaigus mėnesiui klasės auklėtojas organizuoja susitikimą - pokalbį su naujai atvykusiu mokiniu ir jo šeima, jei reikia

14

pakviečia mokyklos administracijos atstovą ar mokyklos specialistus. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

laikinųjų grupių sudarymas sudaromos laikinosios grupės mokymosi, švietimo pagalbai teikti (pavyzdžiui, konsultacijoms ir pan.), dalykams mokyti, gamtos mokslų dalykų eksperimentiniams darbams atlikti, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas, bet tik tuo atveju, jeigu gimnazijai pakanka mokymo lėšų.

mokinių socialinės veiklos organizavimo principų ir būdų, siejamų su mokinių, mokyklos ir vietos bendruomenės poreikiais;

Socialinė veikla organizuojama 5-10 klasių mokiniams.(priedas 11) Gimnazija siūlo šias veiklos kryptis:

darbinė veikla (talkos mokykloje ir už mokyklos ribų, pagalba kabinetų vedėjams);

pagalba bibliotekininkėms; pagalba mokiniams, turintiems

mokymosi sunkumų; pagalba vienišiems žmonėms; bendradarbiavimas su lopšeliu

darželiu ,,Paslaptis”; bendradarbiavimas su vaikų iš

“Vilnies” pagrindinės mokyklos; kultūrinė veikla.

Už socialinės veiklos organizavimą atsakingi klasių auklėtojai, kurie veiklos kryptis aptaria su mokiniais. Socialinė veikla fiksuojama specialiuose veiklos ataskaitos lapuose, atsakingas klasės auklėtojas. Socialinei veiklai kiekvienas mokinys privalo mažiausiai skirti 5 valandas.


15

11-12 klasių mokiniai gali užsiimti socialine , savanoriška arba kita visuomenei naudinga veikla ne pamokų metu. Apie tai mokinys informuoja klasės auklėtoją.

dalyko mokymo intensyvinimo, mokinio pasirinkto dalyko kurso ar dalyko modulio pakeitimo tvarkos;

Keisti dalyką ar dalyko programos

kursą mokinys gali, atsiskaitęs (išlaikęs įskaitą) iš naujai pasirinkto dalyko programos ar dalyko programos kurso skirtumo. Jei įskaita išlaikoma pusmečio ar mokslo metų pabaigoje, įvertinimas, prie kurio pažymimas kursas raidėmis B (bendrasis) arba A (išplėstinis), įrašomas stulpelyje prie pusmečio ar metinių pažymių. Mokiniui, kuris mokysis pagal dalyko programos bendrąjį kursą ir kurį tenkina turimas išplėstinio kurso įvertinimas, laikyti įskaitos nereikia.

Pasirinktą dalyką, kursą, modulį galima keisti pasibaigus pusmečiui ar metams, bet ne vėliau kaip iki 12 klasės I pusmečio pabaigos.

Keičiama direktoriaus įsakymu pagal mokinio pateiktą prašymą.

Pasirinkus kitą dalyką, atsiskaityti iš programų skirtumo leidžiama vieno pusmečio eigoje pagal mokytojo parengtą programą ir nustatytą laiką;

Pasirinkus kitą kursą (iš kurso B į kursą A), atsiskaityti iš programų skirtumo leidžiama dviejų mėnesių eigoje pagal mokytojo parengtą programą ir nustatytą laiką. Perėjus iš vieno kurso į kitą, galima nelaikyti įskaitos, jeigu mokinį tenkina dalyko įvertinimas.

Pasirinkus kitą modulį, atsiskaityti iš programų skirtumo leidžiama dviejų mėnesių eigoje pagal mokytojo parengtą programą ir nustatytą laiką.

Atsižvelgdama į mokinių gebėjimus, poreikius, mokykla skiria dalyko programos bendrajam ar išplėstiniam kursui daugiau pamokų per savaitę negu numatyta ugdymo planuose neviršydama maksimalaus pamokų skaičiaus per savaitę. Nesant galimybių sudaryti mobiliosios grupės, mokiniai mokosi savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarką. Į mokinio savarankiško mokymosi krūvį įskaitomas dalyko kursui skirtas pamokų skaičius.

o Gimnazijoje sudaroma galimybė keisti

pasirinktą technologijos programą 9-10 klasėse pasibaigus mokslo metams. Keičiama direktoriaus įsakymu pagal mokinio pateiktą prašymą, kuriame tėvai


16

pasirašę, kad jie neprieštarauja.

formaliojo ir neformaliojo ugdymo turinio integravimo mokykloje, neformaliojo ugdymo organizavimo;

Neformalusis ugdymas organizuojamas atsižvelgiant į :

gimnazijoje įgyvendinamą meninį ugdymą muzikos, dailės, šokio ir teatro kryptimis, gimnazijos stiprias projektinio mokymo tradicijas; atsižvelgiama į mokinių poreikius ir gimnazijos galimybes.

Kiekvienais metais mokslo metų pabaigoje ištiriamas neformaliojo ugdymo programų poreikis ir galima gimnazijoje pasiūla. Mokytojai rengia neformaliojo ugdymo programas, pristato jas mokiniams, mokiniai renkasi jiems patrauklią neformaliojo ugdymo formą. Gimnazija skatina mokinius rinktis ir kitas neformaliojo ugdymo mokyklas.

Atskirų dalykų temų integracija į neformalųjį ugdymą aptariama dalykų metodinėse grupėse prieš sudarant ilgalaikius planus ir bent vieną kartą per trimestrą ar pusmetį. Šiuos pasitarimus organizuoja dalykinės metodinės grupės.


dalykų programoms įgyvendinti skiriamų valandų skaičiaus didinimo ar mažinimo ne daugiau kaip 10 procentų, atsižvelgus į praėjusių mokslo metų ugdymo plano įgyvendinimą ir į rengiamo plano galimybes;

Gimnazija gali didinti ar mažinti iki 10 procentų (perskirstyti) dalykui mokytis skiriamų pamokų skaičių. Perskirstyti dalykams skiriamas pamokas galima tarp keleto dalykų ar tarp visų.

Iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma, o, pvz., projekto metodu ir pan., ir ne mokyklos aplinkoje; Įgyvendinti dalį ugdymo turinio per pažintinę veiklą;


ugdymo karjerai organizavimo

Ugdymą karjerai organizuoja PIT bibliotininkė ir klasės aukletojai. Ugdymas karjerai vykdomas pagal parengtą programą, kuri patvirtinta direktoriaus įsakymu. Ugdymas karjerai organizuojamas:

o informavimas karjerai – klasės auklėtojai- leidiniai, susitikimai, parodos;

o profesinis veiklinimas – ekonomikos, technologijų, klasės auklėtojai, kitų dalykų mokytojai, –naudojamas realus ir virtualus darbo kontekstas, žinios apie darbo veiklos sritis, darbą, įsidarbinimą;

o vertinimas karjerai – klasės auklėtojai, specialistai – klausimynai, užduotys, testai, susiję su profesine veikla;

o konsultavimas karjerai –direktoriaus pavaduotoj, klasės auklėtojai,


17

informacinis centras, specialistai –pagalba planuojant karjerą, renkantis studijas.

mokytojų bendradarbiavimo sprendžiant krūvio optimizavimo klausimus organizavimo principai

Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 pamokos per dieną.

Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti paskirstytas proporcingai. Rekomenduojama penktadienį organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

užtikrinama, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po ligos, atostogų ar šventinių dienų. Mokinių mokymo krūvio reguliavimą organizuoja direktoriaus paskirtas asmuo.

Namų darbų stebėsena ir kontrolė vykdoma pagal ugdomosios priežiūros planą.

Kartą per pusmetį klasės auklėtojas pateikia auklėtinių ir klasėje dirbančių mokytojų apklausos ar tyrimo analizę apie namų darbų atlikimo trukmę ir kokybę klasėje.

Mokymosi krūvio stebėsena ir kontrolė vykdoma pagal ugdomosios priežiūros planą.

Du kartus per metus mokytojų metodinė taryba sprendžia mokymosi krūvių optimizavimo klausimus.

Diagnostiniai kontroliniai darbai kontroliuojami skelbiant kontrolinių darbų grafiką mokytojų kambaryje ir mokiniams prieinamoje vietoje bei elektroniniame dienyne;

Mokiniai atleidžiami nuo kai kurių pamokų direktoriaus įsakymu jei: mokosi arba yra baigę menų mokyklas, mokosi sporto srities neformaliojo švietimo įstaigose, mokosi namuose.

Gimnazija priima sprendimus dėl menų ir sporto srities ar kūno kultūros dalykų, o išimties atvejais – ir kitų dalykų vertinimų, gautų, mokantis pagal neformalųjį švietimą papildančias programas, įskaitymo ir konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo sistemą.


18

Mokiniai, kurie gali turėti ,,langus“ ir jų turi , jų metu renkasi kitas veiklas. Jos gali būti neformalusis ugdymas, konsultacijos, savišvieta informaciniame centre, pietavimas. Apskaitą veda klasės auklėtojas.

užsienyje įgytų pasiekimų įvertinimo tvarkos

Mokiniai, grįžę iš užsienio, pateikia mokymosi baigimo arba gautus mokslo metų eigoje dokumentus. Direktoriaus įsakymu sudaryta komisija analizuoja dokumentus ir surašo aktą, kurio pagrindu priimamas sprendimas dėl tolesnio mokinio mokymosi.


aktyvaus judėjimo pratybų apskaitos tvarkymo būdo

6-12 klasėse, mokiniams, kurie turi tik dvi savaitines kūno kultūros pamokas sudaromos sąlygos pasirinkti aktyvaus judėjimo pratybas mokykloje (sporto būreliai,plaukimas) ar pasiūlomos veiklos kitose mokyklose. Apskaitą veda klasės auklėtojas specialios formos lape. (priedas 12)


mokinių atleistų nuo kūno kultūros ir laikinai dėl ligos atleistų nuo kūno kultūros siūlomų veiklų

o Atleisti nuo kūno kultūros ir laikinai dėl ligos atleisti mokiniai gali nedalyvauti pamokoje, jei pamoka tvarkaraštyje yra pirma arba paskutinė. Su tėvais tai suderinama raštu.

o Kitais atvejais mokiniai dalyvauja pamokoje (stebi), tačiau kūno kultūros mokytojai siūlo kitą veiklą:

veikla kompiuterių klasėje (jei įmanoma suderinti su informacinių technologijų mokytojais);

veikla bibliotekoje (jei įmanoma suderinti su bibliotekų vedėjomis);

mokiniai gali konsultuotis su laisvais mokytojais (jei tai suderinama iš anksto),

mokiniai gali užsiimti socialine veikla (jei tai iš anksto suderinta su klasės auklėtoju),.

o Visais atvejais apskaitą veda kūno kultūros mokytojas nustatytos formos apskaitos lape.(Priedas Nr.13)

o Tokiu pačiu principu užtikrinamas mokinių saugumas ir užimtumas, jei jis atleidžiamas nuo dailės ar muzikos pamokų, tik apskaitą veda to dalyko mokytojas, veiklos gali būti kompiuterių klasėje, konsultacijoje, bibliotekoje. Mokinys gali užsiimti socialinė veikla.


užsienio kalbų kursų nusistatymo

Užsienio kalbų testai kursams nustatyti organizuojami gegužės mėnesį. Pagal testų

Mokytojų tarybos 2017-05-27posėdis

19

rezultatus sudaromos laikinos grupės užsienio kalbai mokyti.

Nr.4-1.6 (PT

nuotolinis mokymas Mokiniui, besimokančiam nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), individualioms konsultacijoms skiriama 15 procentų, o grupinėms – 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 129 punkte nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus.

Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos ar visų atitinkamos klasės dalykų nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma besimokantiems mokiniams lietuvių kalbos konsultacijoms skiriama 50 procentų, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos – 30 procentų, besimokantiems nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 137, 187 punktuose (kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu) nustatyto minimalaus savaitinių pamokų skaičiaus.


ugdymo proceso organizavimo formų ir sąlygų mokytis aktyviai įvairiose aplinkose ir praktiškai veikiant sudarymo, dėl informacinių technologijų naudojimo dalykams mokyti;

Vienas iš mokytojo veiklų konsultacijos organizavimo būdų yra darbas laikinose grupėse. Grupės sudaromos pagal individualizavimo ir diferencijavimo būdus bei formas ir mokytojo išsikeltus tikslus pamokoje. Mokytojas kiekvienai grupei gali skirti konsultantą, geriausiai išmanantį mokomąjį dalyką, mokinį.

Mokykloje sudarytos sąlygos visiems mokytojams naudotis informacinėmis technologijomis ir jas naudoti visų dalykų pamokose.

Gamtos mokslų pamokose mokytojai privalo naudotis įvairių tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis, atlikti įvairius praktinius darbus kabinetuose, gamtoje, kitose laboratorijose, naudoti IKT.

Dalykų mokytojams sudaromos sąlygos pamokas vesti pamokas kitose aplinkose: bibliotekose, informaciniame centre, muziejuose, parodų salėse, gamtoje, įstaigose, laboratorijose, pažintinių ekskursijų metu ir kt.


20

bendradarbiavimo su mokinių tėvais

Viena kartą per metus organizuojamos Atvirų durų dieną, paskaitos –diskusijos, susitikimai su specialistais, pokalbiai prie ,,apskrito stalo.

Ne mažiau kartą per pusmetį kartu su tėvais aptariama mokinių daroma pažanga, jo pasiekimai, numatomi būdai , kaip gerinti mokymo ir mokymosi kokybę. Formą pasirenka klasės auklėtojas.

Klasės auklėtojas informuoja mokinio tėvus apie mokinio pažangą ir pasiekimus ne rečiau kaip du kartus per mėnesį elektroniniu būdu, pokalbių metu žodžiu arba telefonu.


bendradarbiavimo su neformaliojo ugdymo institucijomis

Du kartus per metus gimnazija daro akciją “Gailestingumas” Vilniaus Vilnies pagrindinės mokyklos mokiniams.

Mokykla bendradarbiauja su darželio “Pasplaptis”

Su kitomis neformaliojo ugdymo institucijomis bendradarbiaujama tik renginių metu arba norint gauti informaciją apie šioje institucijoje besiugdančius mokinius.


bendradarbiavimo su pagalbos vaikui institucijomis, kurios padeda užtikrinti mokyklos lankymą ir visapusį mokinio vystymąsi.

Gimnazija bendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Naujosios Vilnios nuovada, Vilniaus miesto Pedagogine psichologine tarnyba. Bendradarbiaujama prevenciniais klausimais ir įvairių problemų sprendimo klausimais. Iniciatorius yra mokykla, kurios bendradarbiavimą apsprendžia mokyklos veiklos programos priemonės.


mokymo ir mokymosi išteklių įsigijimo ir naudojimo

Vadovėliais mokinius aprūpina gimnazija, pratybas, jei jos reikalingos ugdymo procesui, perka mokinių tėvai. Kitomis individualiomis mokymosi priemonėmis rūpinasi mokinio tėvai arba globėjai. Mokinys privalo saugoti vadovėlius. Už prarastus ar sugadintus vadovėlius mokinys atsako pagal nustatytas Mokyklos vidaus tvarkos taisykles. Mokiniai naudojasi mokymui ir mokymuisi skirtomis priemonėmis bei kompiuterinė įranga, esančiomis kabinetuose. Mokiniai privalo atsakingai naudotis visomis bendrojo naudojimo priemonėmis pagal to kabineto taisykles, už sugadintas priemones ir kompiuterinę įrangą, mokiniai atsako pagal nustatytas Mokyklos vidaus tvarkos taisykles. Nešiojamus kompiuterius galima naudoti


21

pamokų metu kituose kabinetuose. Nešiojamus kompiuterius galima išsinešti į namus tik esant svarbiam reikalui, suderinus su budinčiu administracijos atstovu.

ugdymo turinio pritaikymo pagal amžių, lytį, turimą patirtį, specialiuosius poreikius, gebėjimus, mokymosi stilių ir tempą.

o Mokytojų siūlymu itin gabiems arba siekiantiems pagerinti vieno ar kelių dalykų pasiekimus 5-10 klasių mokiniams, sudaromas individualus ugdymo planas. (Priedas Nr.13)

o Iš 5-8 ir 9-12 klasių mokinių mokytojo nuožiūra pagal mokinių turimas kompetencijas formuojamos laikinos grupės projektinei veiklai ir tiriamajai veiklai atlikti.

o Mokytojai, sudarydami laikinas grupes dirbti pamokoje, atsižvelgia į mokinių mokymosi tempą. Mokytojai gali skirti mokinius konsultantus atskireims mokiniams, ar jų grupei.

o Mokytojai, atsižvelgdami į mokinių specialiuosius poreikius, rengia adaptuotas programas ir individualius ugdymo planus, apie modifikavimą rašo ilgalaikiame plane ir, jei reikia sudaro individualius ugdymo planus, mokiniams, kurie mokomi namuose, klasės auklėtojas, pasitaręs su kuruojančiu vadovu ir mokinio tėvais, sudaro individualų ugdymo planą.


vadovėlių ir kitų mokymo(si) priemonių pasirinkimo mokykloje principai ir tvarka

Vadovėlių ir kitų mokymo(si) priemonių pasirinkimo mokykloje principai ir tvarka numatyti ,,Aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos apraše“ (Priedas Nr. 14)


pamokų mokinio poreikiams tenkinti skyrimo

Pamokos mokinio poreikiams tenkinti skiriamos: o dalykų moduliams mokyti; o konsultacijoms, kurios prisideda prie

pasiekimų gerinimo ir kompetencijų ugdymo;

o I užsienio kalbai mokyti mokiniams, kurie atėję iš kitų mokyklų užtikrinant mokymo tęstinumą;

o projektinei veiklai.


III. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

22

20. Gimnazijoje ugdymo procesas vykdomas lietuvių kalba, kai kurių dalykų- etikos ir rusų kalbos gimtosios (lenkų) - mokoma tautinės mažumos kalba. Bendroji programa vykdoma dvikalbio ugdymo būdu vadovaujantis Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-1858 (Žin., 2011, Nr. 127-6046). 21. Bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėse –35 min., 2–4 klasėse – 45 min.: Dalykai 1–4 klasėms skiriamos ugdymo valandos Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 128 Lietuvių kalba (gimtoji) 928 Gimtoji kalba ( lenkų, rusų) 896* Lietuvių kalba (valstybinė) 512* Užsienio kalba 192 Matematika 576 (544*) Pasaulio pažinimas 256 Dailė ir technologijos 256 (224*) Muzika 256 Kūno kultūra 352 (320*) Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti

160 (96*)

Iš viso pradinio ugdymo programai įgyvendinti

3104 3424*

Neformaliojo švietimo valandos 256 Pastaba * Mokykloje tautinės mažumos kalba

III. BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ ĮGYVENDINIMAS 22. Ugdymo sričių/ugdymo dalykų programų įgyvendinimas: 22.1. Dorinis ugdymas: 22.1.1 tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą; 22.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą. 23. Kalbinis ugdymas: 23.1. lietuviui kalbai skiriant Bendrojo ugdymo plano 20, 21.3 punktuose nurodytas ugdymo valandas. Papildpmai valstybiniai lietuvių kalbos ugdymui skiriamos 1 pamoka 1 klasėje ir 2 pamokas 2 klasėje iš valandų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti . 23.1.1.. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai: 23.1.2. suderinus mokymo laiką ir turinio apimtis į pradinio ugdymo dalykus, mokomus tautinės mažumos kalba, integruojamas mokymas lietuvių kalba (visi ugdymo dalykai dėstomi lietuviškai, išskyrus etiką ir rusų kalbą gimtąją); 23.2. Rusų gimtosios kalbos mokymas: 23.2.1. gimtaji kalba mokoma pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą gimtosios kalbos programą; 23.3.Pirmosios užsienio kalbos mokymas: pirmosios užsienio kalbos mokoma pirmaisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais; 23.3.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų Europos kalbų (anglų, vokiečių) kalbų (toliau – užsienio kalba); 23.3.2. užsienio kalbai mokyti visose 1 klasėje skiriama 1 ugdymo valanda ( iš valandų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti), 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę. 24. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

23

24.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz. parke, miške, prie vandens telkinio, mokyklos kieme ar pan.) aplinkoje, laboratorijose; 24.2. socialiniams gebėjimams ugdytis dalį (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.). 25. Matematinis ugdymas: 25.1. organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų TIMSS 2011 metų rezultatais ir rekomendacijomis, pagal galimybes naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės. 26. Kūno kultūra: 26.1. kūno kultūrai skiriamos 1 ugdymo valandos per savaitę, sudaromos sąlygos mokiniams ne mažiau kaip 2 valandą per savaitę lankyti aktyvaus judėjimo pratybas mokykloje, mokoma šokio; 26.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės organizuojamos taip: 26.2.1. mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas; 26.2.2. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje. 27. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras): 27.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui dailės ir technologų dalykui skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 20 punkte; 27.2. Mokiniai, besimokantys pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (pvz. dailės, muzikos, sporto), direktoriaus įsakymu atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jiems numatomas šių dalykų mokymosi pasiekimų įskaitymas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokyklos vadovas nustato nedalyvaujančių pamokose mokinių saugumo užtikrinimo priemones.

IV. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 28. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarka ir Bendrąja programa. 29. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, remdamasis gimnazijoje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus (jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę). 30. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas: 30.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes; 32.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes: 30.2.1. atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;

24

30.2.2. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.); 30.2.3. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas: vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, 30.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per gimnazijoje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi: 30.3.1. pradinio ugdymo elektroniniame dienyne (toliau – Dienynas). 30.3.1.1. Mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“; 30.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje Dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“; 30.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje įrašant „p.p.“ arba „n.p.“; 30.3.2. mokyklos/mokytojo pasirinktoje pasiekimų vertinimo (informacijos fiksavimo) formoje- Mokinių pasiekimų ir pažangos įvertinimo apraše; 30.3.3. baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

V. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

31. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skiriama meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti. 32. Gimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgdama į juos siūlo neformaliojo švietimo programas. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgiant į bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro. 33. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos Savininko nustatyta tvarka.

29. Pradinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius per 2017-2018 m.m., 2018-2019 m.m. (bendrosios programos)

Dalykai Dalyko savaitinių pamokų skaičius

1 klasė 2013-2014m.m. 32 sav.

2 klasė 2013-2014m.m. 32 sav.

3 klasė 2013-2014m.m. 32.sav.

4 klasė 2013-2014m.m. 32.sav.

Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1 1 1 1 4

25

Lietuvių kalba (gimtoji)

8 7 7 7 29

Gimtoji kalba* 7 7 7 7 28* Lietuvių kalba (valstybinė)*

3+2 4+1 5 5 16+3*

Užsienio kalba (anglų)

1 1 2 2 6

Matematika 4 4 4 5 18/17* Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8 Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8 Muzika 2 2 2 2 8 Kūno kultūra 1 1 1 1 11/10* Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui

1 kl. – 22/24*

2 kl. – 23/26*

3 kl.– 24/27*

4 kl.– 23/27*

92/104

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti

3* (5/3*)**

Iš viso 21/25* 25* 21/26* 27* 92/104* Neformalusis ugdymas

Šokiai 2 2 2 2 Anglų kalba 2 3 2 1 Keramika 2 2 2 2 Pastabos: * tautinės mažumos kalba.

VIII.UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE

20. Gimnazijoje rekomenduojama rūpintis lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas: 20.1. apsvarstyti ir priimti vieningus kalbos ugdymo reikalavimus mokykloje (pvz., rašto darbus

mokiniai įteikia rašytus ranka, informacinėse technologijose naudojamasi lietuviška aplinka); 20.2. mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į kalbos

nuoseklumą, logiškumą, planingumą; 20.3. skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų

pamokas; 20.4. vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos mokėjimą, nurodyti

privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus; 20.5. ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo viešoje

erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą. 21. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10 klasėms). 22. Lietuvių kalba.

26

22.1. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį, siulo: 22.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos bendrojoje programoje numatyto

patenkinamo lygio, sudaryti sąlygas išlyginti mokymosi spragas (skirti konsultacijas). 22.1.2.. Jei mokinys yra atvykęs iš kitos valstybės, mokyti lietuvių kalbos rekomenduojama

pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą: 22.1.3. skirti papildomų pamokų, konsultacijų, išnaudojant neformaliojo švietimo,

savarankiško mokymo galimybes; 22.1.4. mokyklos nustatytu laikotarpiu pasiekimus vertinti pagal individualius mokymosi

pasiekimus.

23. Užsienio kalbos. 23.1. Ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5 klasėje. 23.2. Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–10 klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. 23.3. Užsienio kalbą rekomenduojama mokyti pagal kalbos mokėjimo lygį, kurį patariama nustatyti, naudojantis Europos kalbų aplanku arba (ir) savarankiškai mokytojų pasirinktais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais. Užsienio kalbos siekiamas mokymosi lygis nurodomas elektroniniame dienyne. Gimnazija gali nuspręsti, ar siekiamą mokymosi lygį įteisinti mokyklos vidaus teisės aktais. 23.4. 10 klasėje organizuojama užsienio kalbų pasiekimų patikrinimą naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“). 23.5. Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės, išskyrus mokiniams, kurie mokosi tautinės mažumos kalba. Tėvai (globėjai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: rusų arba vokiečių kalbas. 23.6. Antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuotaį A1, o 7–10 klasėse – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. 23.7. Jeigu mokinys atvykęs iš kitos mokyklos ir tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo: 23.7.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su steigėja; 23.7.2. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti mokyklai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų 23.8. Užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus: 23.8.1. vienerius mokslo metus jam skiriama viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę; 23.8.2. susidarius penkių ar daugiau tokių mokinių grupei klasėje ar mokykloje, skiriamos dvi papildomos pamokos visai mokinių grupei; 23.8.3. jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir gimnazija nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja į dešimtbalę vertinimo sistemą. Ginazija sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoj užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse. 24. Matematika. Organizuojant matematikos mokymąsi : 24.1. vadovaujasi nacionalinių ir tarptautinių 2011m.TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study) mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis;

27

24.2. naudojant informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones. 25. Informacinės technologijos. 25.1. Gimnazijos I–II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip du modulius. Modulį renkasi mokinys. 26. Socialiniai mokslai. 26.1. Pilietiškumo ugdymo pagrindai I ir II gimnazijos klasėse integrujamos į istorijos mokymą ( dalis pasiekimų įgyjama per dalyko pamokas, o kita dalis – per kitokią veiklą (pavyzdžiui, pilietiškumo akcijose ir pan.). 27. Menai. 27.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės arba muzikos pamokas. 28. Technologijos 28.1. Mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų. 28.2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Kaip organizuojama šio kurso programa (intensyvinimas, ekskursijos, susitikimai ir kt.), turi būti aptarta ir numatyta mokyklos ugdymo plane.

28

29. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius per 2017-2018 m.m., 2018-2019 m.m. (bendrosios programos)

29. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per dvejus metus 2015–2016 mokslo metais:

29.1 5-8 klasės, 2017-2018 m.m., 2018-2019 m.m. (lietuvių)

Dalykų sritys/ dalykai Dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per metus ir savaitinių pamokų skaičius dalykui

5 klasėje 32 sav.

6klasėje 34 sav.

7klasėje 34 sav.

8klasėje 34 sav.

pagrindinio ugdymo programos pirmojoje dalyje(5–8 klasėse)

Dorinis ugdymas Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 32 (1) 34 (1) 34 (1) 34 (1) 134 (4) Kalbos: Lietuvių kalba (gimtoji) 160 (5) 170 (5) 170 (5) 170 (5) 670(20) Užsienio kalba (1–oji) 96(3) 102(3) 102 (3) 102 (3) 402 (12) Užsienio kalba (2–oji) 68 (2) 68 (2) 68 (2) 206(6) Matematika ir informacinės technologijos

Matematika 128 (4) 136 (4) 136 (4) 136 (4) 536 (16) Informacinės technologijos 32 (1) 34 (1) 34 (1) 34 (1) 102(4) Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 66 (2) 68 (2) 134 (4) Biologija 34 (1) 34 (2) 102 (3) Fizika 34(1) 68(2) 102(3) Chemija 68(2) 68(2) Socialinis ugdymas: Istorija 66 (2) 68 (2) 68 (2) 68 (2) 268 (8) Geografija 68(2) 68(2) 68 (2) 204(6) Meninis ugdymas Dailė 32 (1) 34 (1) 34 (1) 34 (1) 134 (4) Muzika 32 (1) 34 (1) 34 (1) 34 (1) 134 (4) Technologijos, kūno kultūra, žmogaus sauga

Technologijos 66 (2) 68 (2) 68 (2) 34(1) 234 (7) Kūno kultūra 66 (2) 68 (2) 68 (2) 68(2) 268 (8) Žmogaus sauga 32 (0,5) 34 (0,5) 34(0,5) 34 (0,5) 66 (2) Pasirenkamieji dalykai/dalykųmoduliai

Vokiečių kalba 68(2) 68(2) 68(2) 204(6) Savaitinių pamokų skaičius Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę

26 28 29 30 113

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

2,5 2,5 2,5 7

29

Pamokų skaičius mokiniui per savaitę

24,5 – 5-ojoje, klasėje

30,5 – 6-ojoje klasėje

31,5 – 7-ojoje,klasėje


Kultūrinė, pažintinė, meninė veikla

Kultūrinei,meninei, pažintinei veiklai per venerius mokslo metus skiriama 30 pamokų

Neformalusis švietimas 12 Plaukimas 32(1) 34(1) 34(1) 34(1) Šokiai 32(2) 34(1) 34(1) 34(1) Keramika 32(2) 34(2)

29.2. 5-8 klasės, 2017-2018 m.m., 2018-2019 m.m. (rusų, lenkų)

Dalykų sritys/ dalykai Dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per metus ir savaitinių

pamokų skaičius dalykui

5 klasėje 32 sav.

6 klasėje 34 sav.

7 klasėje 34 sav.

8 klasėje 34 sav.

pagrindinio ugdymo programos pirmojoje dalyje(5– 8 klasėse)

Dorinis ugdymas Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 32 (1) 34 (1) 34 (1) 34 (1) 134 (4) Kalbos: Gimtoji kalba (rusų, lenkų) 160 (5) 170(5) 170 (5) 170 (5) 670 (20) Užsienio kalba (1–oji) 96(3) 102(3) 102 (3) 102 (3) 402 (12) Lietuvių kalba (valstybinė) 160 (5) 170 (5) 170 (5) 170 (5) 670 (20) Matematika ir informacinės technologijos

Matematika 128 (4) 136 (4) 136 (4) 136 (4) 536 (16) Informacinės technologijos 32 (1) 34 (1) 34 (1) 34 (1) 102(4) Gamtamokslinis ugdymas Gamta ir žmogus 66 (2) 68 (2) 134 (4) Biologija 34 (1) 34 (2) 102 (3) Fizika 34(1) 68(2) 102(3) Chemija 68(2) 68(2) Socialinis ugdymas Istorija 66 (2) 68 (2) 68 (2) 68 (2) 268 (8) Geografija 68(2) 68(2) 68 (2) 204(6) Meninis ugdymas Dailė 32 (1) 34 (1) 34 (1) 34 (1) 134 (4) Muzika 32 (1) 34 (1) 34 (1) 34 (1) 134 (4) Technologijos, kūno kultūra, žmogaus sauga

Technologijos 66 (2) 68 (2) 68 (2) 34(1) 234 (7) Kūno kultūra 66 (2) 68 (2) 68 (2) 68(2) 268 (8) Žmogaus sauga 32 (0,5) 34 (0,5) 34(0,5) 34 (0,5) 66 (2) Pasirenkamieji dalykai/dalykų moduliai

Vokiečių kalba 68(2) 68(2) 68(2) 204(6) Savaitinių pamokų skaičius Minimalus privalomų pamokų 29 32 32 33 126

30

skaičius mokiniui per savaitę Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

1,5 1,5 2,5 2,5 8

Pamokų skaičius mokiniui per savaitę





130

Kultūrinė, pažintinė, meninė veikla Kultūrinei,meninei, pažintinei veiklai per venerius mokslo metus skiriama 30 pamokų

Neformalusis švietimas Plaukimas 32(1) 34(1) 34(1) 34(1) Šokiai 32(2) 34(1) 34(1) 34(1) Keramika 32(2) 34(2)

29.3 9-10 klasės, 2017-2018 m.m., 2018-2019 m.m. (lietuvių)

Dalykų sritys /Dalykai Dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per metus ir savaitinių pamokų skaičius dalykui

Gimnazijų 1 klasė 34 sav.

Gimnazijų II klasė 34 sav..

Pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje (I–II gimn. klasėse)

pagrindinio ugdymo programoje (iš viso)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

34 (1) 34(1) 68 (1;1) 202 (6)

Kalbos Lietuvių kalba (gimtoji) 136 (4) 170 (5) 306(4;5) 976 (29) Užsienio kalba (1–oji) 102 (3) 102 (3) 204(3;3) 606 (18) Užsienio kalba (2–oji) 68 (2) 68 (2) 136 (2;2) 340(10) Matematika ir informacinės technologijos

Matematika 102 (3) 136 (4) 238 (3;4) 774(23) Informacinės technologijos 34 (1) 34 (1) 68 (1;1) 209 (6) Gamtamokslinis ugdymas Biologija 68 (2) 34 (1) 102 (2;1) 204 (6) Fizika 68 (2) 68 (2) 136 (2;2) 238(7) Chemija 68 (2) 68 (2) 136 (2;2) 204(6)

Socialinis ugdymas Istorija 68 (2) 68 (2) 136 (2;2) 404(12) Pilietiškumo pagrindai 34(1) 34(1) 68(2) 68(2) Geografija 68 (2) 34(1) 102 (2;1) 306(9) Ekonomika ir verslumas 34 (1) 34 (1) Meninis ugdymas Dailė 34 (1) 34 (1) 68 (1;1) 202(6) Muzika 34 (1) 34 (1) 68 (1;1) 202(6) Technologijos, kūno kultūra, žmogaus sauga

Technologijos 34/36 (1,5) 34 (1) 85 (1,5;1) 319(9,5) Kūno kultūra 68(2) 68 (2) 136 (2;2) 436(12) Žmogaus sauga 17 (0,5) 17(0,5) 83(2,5) Pasirenkamieji dalykai/dalykų moduliai

Vokiečių kalba 68(2) 68(2) 136(4) 350 (8)

Savaitinių pamokų skaičius Minimalus privalomų pamokų 31 31

31

skaičius mokiniui per savaitę Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

2 4

Iš viso pamokų: 33 31 Kultūrinė, pažintinė, meninė veikla


Neformalusis švietimas Plaukimas 34(1) 34(1) 68(1;1) Šokiai 34(1) 34(1) 68(1;1) Keramika 34(1) 34(1) 68(1;1)

*integruotas pamokas

29.4.9-10 klasės 2017-2018 m.m., 2018-2019 m.m. (rusų, lenkų)

Dalykų sritys /Dalykai Dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per metus ir savaitinių pamokų skaičius dalykui

gimnazijų I klasė 34 sav.

gimnazijų II klasė 34 sav.

pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje (I–II gimn. klasėse)

pagrindinio ugdymo programoje (iš viso)

Dorinis ugdymas Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 34 (1) 34 (1) 68 (1;1) 209 (6) Kalbos: Gimtoji kalba (lenkų, rusų) 136 (4) 136 (4) 272 (4;4) 942 (28) Užsienio kalba (1–oji) 105 (3) 105 (3) 210(3;3) 627 (18) Lietuvių kalba (valstybinė) 136 (4) 170(5) 306 (4;5) 976(29) Matematika ir informacinės technologijos

Matematika 102 (3) 136 (4) 238 (3;4) 774(23) Informacinės technologijos 34 (1) 34 (1) 68 (1;1) 209 (6) Gamtamokslinis ugdymas: Biologija 68 (2) 34 (1) 102 (2;1) 204 (6) Fizika 68 (2) 68 (2) 136 (2;2) 238(7) Chemija 68 (2) 68 (2) 136 (2;2) 204(6)

Socialinis ugdymas: Istorija 68 (2) 68 (2) 136 (2;2) 404(12) Pilietiškumo pagrindai 34(1) 34(1) 68(2) 68(2) Geografija 68 (2) 34(1) 102 (2;1) 306(9) Ekonomika ir verslumas 34 (1) 34 (1) Meninis ugdymas: Dailė 34 (1) 34 (1) 68 (1;1) 202(6) Muzika 34 (1) 34 (1) 68 (1;1) 202(6) Technologijos, kūno kultūra, žmogaus sauga

Technologijos 34/36 (1,5) 34 (1) 85 (1,5;1) 319(9,5) Kūno kultūra 68(2) 68 (2) 136 (2;2) 436(12) Žmogaus sauga 17 (0,5) 17(0,5) 83(2,5) Pasirenkamieji dalykai:

Vokiečių kalba 68(2) 68(2) 136(4) 350 (8)

Savaitinių pamokų skaičius Minimalus privalomų pamokų 33 33

32

skaičius mokiniui Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

2 2

Iš viso pamokų 35 33 Kultūrinė, pažintinė, meninė veikla


Neformalusis švietimas Plaukimas 34(1) 34(1) 68(1;1) Sportiniai žaidimai 34(1) 34(1) 68(1;1) Keramika 34(1) 34(1) 68(1;1)

*integruotas pamokas

III. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS VIDURINĖJE MOKYKLOJE 30. Dorinis ugdymas. 30.1. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos) arba

etiką. Siekiant užtikrinti dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumą, rekomenduojama rinktis etiką ar tikybą dvejiems mokslo metams.

30.2. Mokiniai, pasirinkę etiką, gali mokytis filosofinės etikos arba rinktis taikomosios krypties profesinės etikos, šeimos etikos arba etikos ir kino modulius.

30.3. Pasirinkę katalikų tikybą, mokiniai gali mokytis pagal dalyko modulius: katalikybė ir pasaulio religijos, pašaukimai gyvenimui, Šventasis Raštas – gyvenimo kelionė arba religijos filosofija.

31. Lietuvių kalba ir literatūra. 31.1.Visi dalykai, išskirus dorinis ugdymas, destomi lietuvių kalba. 31.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos Pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudarytos sąlygas pašalinti mokymosi spragas (skirti konsultacijų)

31.3. jei mokinys yra mokęsis pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, mokyti lietuvių kalbos siuloma pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą:

31.4. skirti papildomų, konsultacijų, sudaryti galimybes savarankiškai mokytis; 31.5 mokyklos nustatytu laikotarpiu pasiekimus vertinti pagal individualius mokymosi

pasiekimus; 31.6. mokiniams siūloma atlikti tiriamuosius, kūrybinius darbus, konsultuoti mokinius. 32. Užsienio kalbos. 32.1. Antrosios užsienio kalbos bendroji programa vidurinio ugdymo programoje pateikiama kursu,

orientuotu į A2 arba B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. 32.2. 11–12 klasėse, mokiniui pageidaujant ir mokyklai pritarus, mokinys gali keisti vieną iš dviejų

kalbų ir pradėti mokytis naujos kalbos kaip trečiosios arba mokytis tris kalbas, t.y. tęsti pirmosios ir antrosios kalbų mokymąsi ir pasirinkti mokytis trečiąją (naują) kalbą.

32.3. Trečiosios užsienio kalbos bendroji programa 11–12 klasėse pateikiama kursu, orientuotu į A1 arba A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

32.4. Mokiniams rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus, t.y. kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

32.5. Nustačius, kad mokinio pasiekimai (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal pagrindinio ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos) yra:

32.5.1. B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B2 lygio kursą; 32.5.2 A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B1 lygio kursą; 35.2.3. A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis A2 lygio kursą. 36. Užsienio kalbų modulių programos papildo B2, B1 arba A2 kurso programas. Mokiniai iš siūlomų

modulių programų renkasi pagal polinkius ir interesus. Vienai kalbai galima rinktis daugiau negu vieną modulio programą. Pasirenkamieji moduliai sudaro galimybes diferencijuoti ugdymo turinį atsižvelgus į mokinių poreikius. Gimnazijoe rengiamos užsienio kalbos modulio programos ( debatų, literatūros, šalies pažinimo, kūrybinio rašymo, kalbėjimo įgūdžių ugdymo ).

37. Socialiniai mokslai. Iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis: ekonomiką ir verslumą, religijotyrą, psichologiją.

38. Menai.

33

38.1. Mokiniui siūloma rinktis bent vieną iš meninio ugdymo programų: dailės, grafinio dizaino, menų pažinimo, muzikos.

38.2. Mokinys gali rinktis menų programas iš pasirenkamųjų dalykų.

39.VIDURONIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

40. Gimnazija, vykdydama vidurinio ugdymo programą, vadovaujasi Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas, vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 „Dėl Vidurinio ugdymo programos aprašo patvirtinimo“, mokymosi formų aprašu, bendraisiais ugdymo planais, gali būti atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą. 41. Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per dvejus metus:

41.1.MARINOS MIŽIGURSKAJOS PRIVAČIOS GIMNAZIJOS VIDURINIO UGDYMO programai grupinio mokymosi forma kasdieninių ar nuotoliniu mokymo

proceso organizavimo 2017/2018 M.M. – 2018/2019 M.M. (GIMTOJI KALBA – LIETUVIŲ)

Dalykas Lygis

Pamokų/valandų skaičius

Vidurinio ugdymo programos dalykams skiriamų

pamokų/valandųskaičius 3-4

gimn.klasėse

Vidurinio ugdymo programos

pamokų/ valandų skaičius 3-4 gimn.

klasėse

3 gimn. kl

4 gimn. kl

DORINIS UGDYMAS TIKYBA B 1 2 0,5

ETIKA B 1 1 2 0,5

LIETUVIŲ KALBA IR LITERATŪRA B 4 4 8 1,5 A 5 5 10 2,0

UŽSIENIO KALBOS

UŽSIENIO KALBA (ANGLŲ) B1 3 3 6 1,0

B2(A) 3 3 6 1,0

UŽSIENIO KALBA (RUSŲ) B1(B) 3 3 6 1,0 B2(A) 3 3 6 1,0

UŽSIENIO KALBA (VOKIEČIŲ) B1(B) 3 3 6 1,0 B2(A) 3 3 6 1,0

SOCIALINIS UGDYMAS

ISTORIJA B 2 2 4 0,6 A 3 3 6 1,0

GEOGRAFIJA B 2 2 4 0,6 A 3 3 6 1,0

MATEMATIKA B 3 3 6 1,0 A 5 4 9 1,5

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS B 1 1 2 0,5 A 2 2 4 0,6

GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS

BIOLOGIJA B 2 2 4 0,6 A 3 3 6 1,0

CHEMIJA B 2 2 4 0,6 A 3 3 6 1,0

34

FIZIKA B 2 2 4 0,6 A 3 4 7 1,0

KŪNO KULTŪRA

BENDROJI KŪNO KULTŪRA B 2 2 4 0,6 A 3 3 6 1,0

MENAI

DAILĖ B 2 2 4 0,6 A 3 3 6 1,0

GRAFINIS DIZAINAS B 2 2 4 0,6 A 3 3 6 1,0

MUZIKA B 2 2 4 0,6 A 3 3 6 1,0

FOTOGRAFIJA B 2 2 4 0,6 A 3 3 6 1,0

TECHNOLOGIJOS

TEKSTILĖ IR APRANGA B 2 2 4 0,6 A 3 3 6 1,0

TAIKOMOJO MENO, AMATŲ IR DIZAINO B 2 2 4 0,6 A 3 3 6 1,0

TURIZMAS IR MITYBA B 2 2 4 0,6 A 3 3 6 1,0

ŽMOGAUS SAUGA** 0,5* 0,5 0,5* MODULIAI: ISTORINIŲ ŠALTINIAI IR JŲ ANALIZĖS

NAGRINĖJIMAS (ISTORIJA)

- 1 1 2

KŲRIBINIS RAŠYMAS (ANGLŲ KALBA) - 1 1 2 KALBOS IR RAŠYBOS ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS

(RUSŲ K.) - 1 1 2

GROŽINĖS LIRETATŪROS TEKSTŲ ANALIZĖS

YPATUMAI (LIETUVIŲ KALBA) -

1 1 2 FUNKCIJOS (MATEMATIKA) - 1 1 2 PASIRENKAMĖJI MOKOM. DALYKAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI - 1 1 2 RELIGIJOTYRA - 1 1 2 RAŠTVEDYBA - 1 1 2 EKONOMIKA IR VERSLUMAS - 1 1 2 VOKIEČIŲ KALBA - 2 2 4 PROJEKTINĖ VEIKLA/BRANDOS DARBAS 0,5 0,5 1 MOKINIO PASIRINKTAS MOKYMO TURINYS Iki 26 Iki 26 MINIMALUS MOKINIO PRIVALOMŲ PAMOKŲ

SKAIČIUS PER SAVAITĘ 28 pamokos per savaitė

NEFORMALUSIS ŠVIETIMAS (VAL.SKAIČIUS) 6 MOKINIO UGDYMO POREIKIAMS TENKINTI 24 pamokos per savaitę dvejiems metams IŠ VISO 5 D.D.: *- rinko pats mokinis

** - integruojama į dalyko mokymo turinį

41.2. MARINOS MIŽIGURSKAJOS PRIVAČIOS GIMNAZIJOS

35

VIDURINIO UGDYMO programai grupinio mokymosi forma kasdieninių ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo 2017/2018 M.M. – 2018/2019 M.M. (GIMTOJI KALBA – RUSŪ,LENKŲ)

Dalykas Lygis Pamokų/valandų skaičius

Vidurinio ugdymo programos dalykams

skiriamų pamokų/valandųskaičius

3-4 gimn. klasėse

Vidurinio ugdymo programos pamokų/ valandų skaičius 3-4

gimn. klasėse

3 gimn. kl 4 gimn. kl DORINIS UGDYMAS TIKYBA

B 1 1 2

ETIKA

B 1 1 2

LIETUVIŲ KALBA IR LITERATŪRA B 5 6 11 A 6 7 13

GIMTOJI KALBA (RUSŲ,LENKŲ) B 4 4 8 A 5 5 10

UŽSIENIO KALBOS

UŽSIENIO KALBA (ANGLŲ) B1(B) 3 3 6 B2(A) 3 3 6

UŽSIENIO KALBA (RUSŲ) B1(B) 3 3 6 B2(A) 3 3 6

UŽSIENIO KALBA (VOKIEČIŲ) B1(B) 3 3 3 B2(A) 3 3 6

SOCIALINIS UGDYMAS

ISTORIJA B 2 2 4 A 3 3 6

GEOGRAFIJA B 2 2 4 A 3 3 6

MATEMATIKA B 3 3 3 A 5 4 9

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS* B 1 1 2 A 2 2 4


BIOLOGIJA B 2 2 4 A 3 3 6

CHEMIJA B 2 2 4 A 3 3 6

FIZIKA B 2 2 4 A 3 4 7

KŪNO KULTŪRA

BENDROJI KŪNO KULTŪRA B 2 2 2 A 3 3 6

MENAI

DAILĖ B 2 2 4 A 3 3 6

GRAFINIS DIZAINAS B 2 2 4 A 3 3 6

MUZIKA B 2 2 4

A 3 3 6

FOTOGRAFIJA B 2 2 4 A 3 3 6

TECHNOLOGIJOS

TEKSTILĖ IR APRANGA B 2 2 4 A 3 3 6

TAIKOMOJO MENO, AMATŲ IR DIZAINO B 2 2 4 A 3 3 6

TURIZMAS IR MITYBA B 2 2 4 A 3 3 6

ŽMOGAUS SAUGA** 0,5* - 0,5* MODULIAI: ISTORINIŲ ŠALTINIAI IR JŲ ANALIZĖS


- 1 1 2

RELIGIJOTYRA (SOCIALINIS MOKSLAS) - 1 1 2

36

FUNKCIJOS (MATEMATIKA) - 1 1 2 KALBOS IR RAŠYBOS ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS

(RUSŲ K.) -

1 1 2 GROŽINĖS LIRETATŪROS TEKSTŲ ANALIZĖS

YPATUMAI (LIETUVIŲ KALBA) - 1 1 2

FUNKCINIŲ GRUPIŲ CHEMIJA - 1 1 2 PASIRENK.MOKOM. DALYKAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI - 1 1 2 EKONOMIKA IR VERSLUMAS - 1 1 2 RAŠTVEDYBA 1 1 2 PROJEKTINĖ VEIKLA/BRANDOS DARBAS VOKIEČIŲ KALBA 1 1 2 PROJEKTINĖ VEIKLA/BRANDOSDARBAS MOKINIO PASIRINKTAS MOKYMO TURINYS Iki 22 Iki 22 MINIMALUS MOKINIO PRIVALOMŲ PAMOKŲ

SKAIČIUS PER SAVAITĘ 31,5 pamokos per savaitę

NEFORMALUSIS ŠVIETIMAS (VAL.SKAIČIUS) 6 val. MOKINIO UGDYMO POREIKIAMS TENKINTI 24 pamokos per savaitę dvejems metams

Minimalus pamokų skaičius klasei, esant vienai gimnazijos III klasei,- mokymas tautinės mažumos kalba, – 46 pamokos per savaitę *- renka pats mokinis ** - integruojama į dalyko mokymo turinį Neformalusis švietimas (val. skaičius) -207. Klasėi per dvejus metus skiriamos 207 val.

41.3 MARINOS MIŽIGURSKAJOS PRIVAČIOS GIMNAZIJOS MOKINIO _________________________________________________________________________________________________

INDIVIDUALUS VIDURINIO UGDYMO 2017-2018 M.M. MOKYMO PLANAS 11 KLASĖSE (GIMTOJI KALBA – LIETUVIŲ) INDIVIDUALUS VIDURINIO UGDYMO 2018-2019 M.M. MOKYMO PLANAS 12 KLASĖSE (GIMTOJI KALBA – LIETUVIŲ




3-4 gimn. klasėse

Vidurinio ugdymo programos pamokų/ valandų skaičius 3-4

gimn. klasėse

3 gimn. kl 4 gimn. kl DORINIS UGDYMAS TIKYBA

B 1 1 2

ETIKA

B 1 1 2


UŽSIENIO KALBOS


UŽSIENIO KALBA (RUSŲ) B1(B) 3 3 6 B2(A) 3 3 6


SOCIALINIS UGDYMAS




INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS* B 1 1 2 A 2 2



37

CHEMIJA B 2 2 4 A 3 3 6

FIZIKA B 2 2 4 A 3 4 7

KŪNO KULTŪRA

BENDROJI KŪNO KULTŪRA B 2 2 4 A 3 3 6 8

MENAI

DAILĖ B 2 2 4 A 3 3 6


MUZIKA B 2 2 4 A 3 3 6

FOTOGRAFIJA B 2 2 4 A 3 3 6

TECHNOLOGIJOS


TAIKOMOJO MENO, AMATŲ IR DIZAINO B 2 2 4 A 3 3 6

TURIZMAS IR MITYBA B 2 2 4 A 3 3 6


NAGRINĖJIMAS (ISTORIJA - 1 1 2

RELIGIJOTYRA (SOCIALINIS MOKSLAS) - 1 1 2 FUNKCIJOS (MATEMATIKA) - 1 1 2 KALBOS IR RAŠYBOS ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS

(RUSŲ K.) -

1 1 2 - 1 1 2 - 1 1 2 PASIRENK.MOKOM. DALYKAI RELIGIJOTYRA - 1 1 2 PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI - 1 1 2 RAŠTVEDYBA 1 1 2 EKONOMIKA IR VERSLUMAS - 1 1 2 PROJEKTINĖ VEIKLA/BRANDOS DARBAS VOKIEČIŲ KALBA A1-A2 1 1 2 MOKINIO PASIRINKTAS MOKYMO TURINYS Iki 26 Iki 26 MINIMALUS MOKINIO PRIVALOMŲ PAMOKŲ

SKAIČIUS PER SAVAITĘ 43 pamokos per savaitė

NEFORMALUSIS ŠVIETIMAS (VAL.SKAIČIUS) 3 klasei (207-210 val.) GINTARINĖ PIRŠTINĖ (BOKSAS) 1 1 2 ODINIS KAMUOLIS (FUTBOLAS) 1 1 2 SOKANTIS KAMUOLIS (KREPŠINIS) 1 1 2 RETOSIOS MENO TECHNIKOS

PAGRINDAI 1 1 2

ŠOKIŲ RITMAS GYVENIME 1 1 2 TARPTAUTINIS VERSLAS 1 1 2 MOKINIO UGDYMO POREIKIAMS TENKINTI 24 pamokos per savaitę dvejems metams IŠ VISO 5 D.D.:

Mokinys____________________________________________________________________________________________________________

Tėvai_______________________________________________________________________________________________________________

Klasės auklėtojas__________________________________________________________________________________________________

38

39

41.4 MARINOS MIŽIGURSKAJOS PRIVAČIOS GIMNAZIJOS MOKINIO _________________________________________________________________________________________________

INDIVIDUALUS VIDURINIO UGDYMO 2017-2018 M.M. MOKYMO PLANAS 11 KLASĖSE (GIMTOJI KALBA – RUSŲ,LENKŲ) INDIVIDUALUS VIDURINIO UGDYMO 2018-2019 M.M. MOKYMO PLANAS 12 KLASĖSE (GIMTOJI KALBA – RUSŲ,LENKŲ)




11-12 klasėse

Vidurinio ugdymo programos pamokų/

valandų skaičius 11-12 klasėse

11 kl 12 kl DORINIS UGDYMAS TIKYBA PASIRENKAMIEJI MODULIAI: KATALIKŲ ORTODOKSU (STAČIATIKŲ

B 1 1

2

ETIKA PASIRENKAMIEJI MODULIAI: FILOSOFINĖ ETIKA PROFESINĖ ETIKA ŠEIMOS ETIKA ETIKA IR KINAS

B 1 1

2


GIMTOJI KALBA (RUSŲ,LENKŲ) B 4 4 8 A 5 5 10

UŽSIENIO KALBOS



SOCIALINIS UGDYMAS




INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS* B 1 1 2 A 2 2 4 4



CHEMIJA B 2 2 4 A 3 3 6

FIZIKA B 2 2 4

A 3 4

7

KŪNO KULTŪRA

BENDROJI KŪNO KULTŪRA B 2 2 4 A 3 3 6

MENAI

DAILĖ B 2 2 4 A 3 3 6


MUZIKA B 2 2 4 A 3 3 6

FOTOGRAFIJA B 2 2 4 A 3/ 3 6

TECHNOLOGIJOS


TAIKOMOJO MENO, AMATŲ IR DIZAINO B 2 2 4

40

A 3 3 6

TURIZMAS IR NITYBA B 2 2 4 A 3 3 6



- 1 1 2

ANTIKOS POLITINĖS TRADICIJOS IR LIETUVA

(ISTORIJA) - 1 1 2

LYGČIŲ IR NELYGYBIŲ

SPRENDIMAS(MATEMATIKA) - 1 1 2

KALBOS IR RAŠYBOS ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS

(RUSŲ K.) -

1 1 2 VERTINIMAS – KAIP GALIMYBĖ TURTINTI

ŽODYNĄ (LIET.KALBA) -

1 1 2 GROŽINĖS LIRETATŪROS TEKSTŲ ANALIZĖS

YPATUMAI (LIETUVIŲ KALBA) - 1 1 2

FUNKCINIŲ GRUPIŲ CHEMIJA - 1 1 2 ANGLŲ KALBOS KULTŪRA - PASIRENK.MOKOM. DALYKAI RELIGIJOTYRA - 1 1 2 PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI - 1 1 2 RAŠTVEDYBA 1 1 2 EKONOMIKA IR VERSLUMAS - 1 1 2

PROJEKTINĖ VEIKLA/BRANDOS DARBAS 1 1 2 VOKIEČIŲ KALBA A1-A2 1 1 2 MOKINIO PASIRINKTAS MOKYMO TURINYS Iki 22 Iki 22 MINIMALUS MOKINIO PRIVALOMŲ PAMOKŲ

SKAIČIUS PER SAVAITĘ 46 pamokos per savaitę

NEFORMALUSIS ŠVIETIMAS (VAL.SKAIČIUS) GINTARINĖ PIRŠTINĖ (BOKSAS) 1 1 2

ODINIS KAMUOLIS (FUTBOLAS) 1 1 2

SOKANTIS KAMUOLIS (KREPŠINIS) 1 1 2

RETOSIOS MENO TECHNIKOS

PAGRINDAI 1 1 2

ŠOKIŲ RITMAS GYVENIME 1 1 2

TARPTAUTINIS VERSLAS 1 1 2 MOKINIO UGDYMO POREIKIAMS TENKINTI 24 pamokos per savaitę dvejems matams

Mokinys____________________________________________________________________________________________________________

Tėvai_______________________________________________________________________________________________________________

Klasės auklėtojas__________________________________________________________________________________________________

Documents

2017 2019 M. M. PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDIRINIO UGDYMO …€¦ · 12.1.7. siūlo neformaliojo ugdymo veiklą, kuri padėtų mokiniui greičiau integruotis. 13. Gimnazija kartu